ERGO, PDT, 2008) NR. 035
UADB „ERGO Lietuva“
(ERGO, PDT, 2008) NR. 035
PASTATų DRAUDIMO TAISYKLĖS
Patvirtinta UADB „ERGO Lietuva“ generalinio direktoriaus 2008-05-16 įsakymu Nr.102
1. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
2. Draudimo sutarties šalys
3. Draudimo objektas
4. Draudiminiai jvykiai
5. Nedraudiminiai jvykiai
6. Draudimo vieta
7. Xxxxxxxx xxxx
8. Xxxxxxxx xxxxx
9. Nevisiškas draudimas
10. Neišmokamoji suma
11. Draudimo jmoka. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties trukmė
12. Dvigubas draudimas ar draudimas padidintomis sumomis
13. Draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
14. Rizikos aplinkybės ir pokyčiai
15. Draudėjo pareigos draudiminio jvykio atveju
16. Žalos nustatymo tvarka
17. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka
18. Draudimo išmokos apribojimai
19. Draudimo išmokos nemokėjimo pagrindai
20. Draudimo išmokos mokėjimas
21. Draudimo sutarties nutraukimas prieš terminą
22. Xxxxxxxxx xxxxxxxx asmens naudai
23. Šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus draudimo sutartj, tvarka
24. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
25. Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam ar kitiems draudikams tvarka
1. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMO TVARKA
Draudimo sutartis tarp draudiko ir draudėjo gali būti sudaroma šia tvarka:
1.1. Draudėjas raštu užpildo draudiko nustatytos formos prašymą. Toks rašytinis prašymas yra šių taisyklių 1 priedas.
1.1.1. Draudėjo prašymas, pateiktas raštu, laikomas sudėtine drau- dimo sutarties dalimi. Juridinio asmens prašymas turi būti pasirašy- tas kompetentingo atstovo ir patvirtintas antspaudu.
1.1.2. Prašymas sudaryti draudimo sutartj gali būti pateikiamas per jgaliotąjj atstovą. Draudikas turi teisę reikalauti dokumentų, patvir- tinančių atstovo jgaliojimus. Įgaliojimo originalą arba jstatymų tvar- ka patvirtintą nuorašą draudikas pasilieka prie draudimo sutarties.
1.2. Draudėjas savo prašymą sudaryti draudimo sutartj gali pareikšti ir žodžiu šiais atvejais:
1.2.1. jeigu draudimo sutarčiai sudaryti draudikas nereikalauja pa- teikti papildomos informacijos, išskyrus draudėjo pateiktas doku- mentų kopijas apie apdraudžiamą turtą;
1.2.2. jeigu ankščiau sudaryta draudimo sutartis yra pratęsiama ki- tiems draudimo metams;
1.2.3. jeigu draudikas ar jo atstovas jvertino riziką draudimo vietoje ir žodžiu sutarė dėl draudimo sutarties sudarymo.
1.3. Draudikas turi teisę savo iniciatyva siūlyti draudėjui sudary- ti draudimo sutartj. Tai turi būti atlikta raštu, pasiūlymas pasirašytas kompetentingo draudiko atstovo. Draudėjui sutikus su siūlomomis sąlygomis, pasiūlymas laikomas sudėtine draudimo sutarties dalimi, o draudikas be draudėjo sutikimo negali keisti jame išdėstytų sąlygų. Jeigu buvo teikti keli pasiūlymai, galioja paskutinis. Draudėjas, gavęs tokj pasiūlymą ir sutikęs su siūlomomis sąlygomis, atsako raštu per 7 kalendorines dienas.
1.4. Draudėjas atsako už prašyme sudaryti draudimo sutartj pa- teiktų duomenų teisingumą. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas suteikė žinomai melagingą informaciją, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojan- čia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudiminio jvykio ar neturėjo jtakos draudiminiam jvykiui.
1.5. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas privalo raštu at- sakyti j draudiko pateiktą rašytinj papildomą paklausimą dėl žinomos informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti esminę jtaką draudimi- niam jvykiui atsitikti ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tų aplinkybių draudikas nežino.
1.6. Draudimo sutartis susideda iš draudimo liudijimo, draudimo tai- syklių, prašymo sudaryti draudimo sutartj ir pasiūlymo, jei jis buvo pa- teiktas raštu.
1.7. Draudikas, sudarydamas pastatų draudimo sutartis, naudoja standartines draudimo liudijimo formas.
2. DRAUDIMO SUTARTIES ŠALYS
2.1. Draudikas – UADB „ERGO Lietuva“, Geležinio Vilko g. 6A, Vilnius.
2.2. Draudėjas – asmuo, sudaręs su draudiku pastatų draudimo su- tartj pagal šias draudimo taisykles ir privalantis mokėti draudimo jmo- kas bei turintis teisę, atsitikus draudiminiam jvykiui, gauti draudimo išmoką.
2.3. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje draudėjo valia nurodytas asmuo, kuris draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis jgyja teisę j draudimo išmoką.
2.4. Tretysis asmuo – asmuo, nenurodytas draudimo sutartyje, bet draudimo taisyklėse nurodytomis sąlygomis jgyjantis teisę j draudimo išmoką.
3. DRAUDIMO OBJEKTAS
Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su apdraustų nekilno- jamųjų daiktų sugadinimu arba sunaikinimu dėl ugnies, dėl vandentie- kio, kanalizacijos ar šilumos tinklų avarijos, dėl gamtinių jėgų, dėl stiklo dužimo, dėl kitų išvardintų rizikų.
3.1. Draudimo objektai yra:
3.1.1. Draudimo sutartyje išvardinti nekilnojamieji daiktai - pasta- tai, patalpos, butai, statiniai.
Pastatais laikomi objektai, kurie yra pastatyti naudojant statybines medžiagas, yra tvirtai sujungti su žeme ir negalima pakeisti jų bu- vimo vietos, nekeičiant jų naudojimo paskirties arba nemažinant vertės bei ekonominės paskirties. Pastatai apdraudžiami kartu su jų jrenginiais ir elementais (šildymo, vėdinimo, elektros, sanitarine jranga, signalizacija), tačiau be vidaus turto. Žemės sklypo teritori- joje esantys stacionarūs aplinkos jrenginiai yra apdrausti, jei jie nu- rodomi draudimo sutartyje. Pastatai turi būti inventorizuoti Žemės registro ir kadastro jstaigoje arba dar neinventorizuoti, bet pastatyti laikantis projektinių dokumentų ir atitinkantys LR statybos normas.
3.1.2. Papildomos išlaidos draudiminio jvykio vietai sutvarkyti, išli- kusioms pastato dalims nugriauti, šiukšlėms išvežti iki artimiausio sąvartyno. Tai darbai, kuriuos reikia atlikti, kad būtų galima pradėti pastato atstatymo darbus. Papildomos išlaidos yra automatiškai ap- draustos iki 5 % dydžio nuo pastato draudimo sumos, tačiau nevir- šijant pastato draudimo sumos. Papildomoms išlaidoms draudimo sutartyje gali būti numatyta ir atskira draudimo suma. Tai ypač re- komenduotina tais atvejais, kai draudžiami dideli pastatai.
3.2. Pastatas apdraudžiamas, jeigu draudėjas:
3.2.1. yra pastato savininkas;
3.2.2. jgijo pastatą išsimokėtinai arba išperkamosios nuomos būdu;
3.2.3. yra nuomininkas ir pagal nuomos sutartj privalo apdrausti iš- sinuomotą pastatą.
3.3. Draudiminė apsauga pagal šias taisykles negalima pastatams, kurie:
3.3.1. yra avariniai arba skirti nugriauti;
3.3.2. pastatyti savavališkai, be suderinto statybos projekto, nors to reikalauja jstatymas.
4. DRAUDIMINIAI įVYKIAI
Draudimo išmoka mokama už apdrausto nekilnojamojo daikto suga- dinimą ar sunaikinimą dėl šių jvykių, jeigu jie numatyti draudimo su- tartyje.
4.1. Ugnies poveikis:
a) dėl gaisro, sprogimo, žaibo jtrenkimo;
b) dėl valdomo skraidymo objekto, jo dalių ar krovinio nukritimo ar atsitrenkimo;
c) dėl dūmų poveikio.
4.1.1. Gaisras yra ugnis, atsiradusi ne jai skirtame židinyje arba išsi- veržusi iš jo ir galinti plisti savaime.
4.1.2. Sprogimas yra dujų ar garų plėtimosi savybe pagrjstas stai- ga vykstantis jėgos pasireiškimas. Kai talpa (katilas, vamzdis ar kt.) sprogsta, jos sienos sudraskomos, o dėl to išsilygina slėgių skirtumas talpos viduje ir išorėje. Jeigu talpos viduje sprogimą sukelia chemi- nė reakcija, tai talpai padaryta žala atlyginama ir tuo atveju, kai jos sienos nesutrūksta. Nuostoliai dėl subatmosferinio slėgio nėra ap- drausti.
4.1.3. Žaibo jtrenkimas – tai tiesioginis žaibo trenkimas j pastatą ar jo dalis.
4.1.4. Valdomo skraidymo objekto, jo dalių ar krovinio nukritimas ar atsitrenkimas.
4.1.5. Dūmų poveikis – tai kiekvienas tiesioginis apdraustųjų daiktų sugadinimas ar sunaikinimas dėl dūmų, kurie atsiranda dėl 4.1.1. –
4.1.4. poskyriuose išvardintų jvykių.
4.2. Vandentiekio, kanalizacijos ar šilumos tinklų avarija.
Vandentiekio vanduo yra vanduo, kuris ne pagal paskirtj staiga ir ne- tikėtai išsiveržia iš atitekamųjų bei nutekamųjų vamzdynų ar kitų su vamzdynų sistema susijusių jrenginių, taip pat iš šildymo garu ar karštu vandeniu jrenginių.
Draudiminių jvykių nuostoliais yra laikomi nuostoliai, kurie atsiranda:
4.2.1. Pastato viduje:
a) dėl vandentiekio, kanalizacijos, šildymo karštu vandeniu ar garu vamzdžių trūkimo arba jų užšalimo (jskaitant papildomas išlai- das ir atlaidinimą);
b) dėl šalčio (jskaitant papildomas išlaidas ir atlaidinimą) vonioms, praustuvams, klozetams, vandens maišytuvams, šildymo kati- lams, šildymo jrenginiams, boileriams, analogiškiems šildymo karštu vandeniu ar garu jrenginiams, taip pat sprinklerinės ar drėkinimo sistemos jrenginiams;
c) dėl vandentiekio, kanalizacijos ar šildymo sistemos vandens pra- siskverbimo iš gretimų patalpų.
4.2.2. Pastato išorėje:
dėl vandentiekio, kanalizacijos, šildymo karštu vandeniu ar garu vamzdžių trūkimo ar jų užšalimo (jskaitant papildomas išlaidas ir at- laidinimą), jei šitie vamzdynai yra apdraustame sklype ir naudojami apdraustam pastatui eksploatuoti.
4.2.3. Draudimo apsauga neapima:
a) pastatų, kurie nebaigti statyti ir jrengti nuostolių;
b) nuostolių dėl vandens garų, plovimui ar valymui naudojamo van- dens ir dėl vandens iš sprinklerinės ar drėkinimo sistemos atvirų galvučių;
c) nuostolių dėl gruntinio vandens, stovinčių ar tekančių vandenų, potvynių ar liūties, jei dėl to užsikemša vamzdynai;
d) nuostolių dėl grunto nuslydimo ar jkritimo;
e) nuostolių dėl purvo;
f) nuostolių dėl netvarkingų stogo dangų, jeigu jos dėl to praleidžia vandenj.
4.3. Piktavališkas turto sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veikos.
Piktavališkas turto sugadinimas ar sunaikinimas – tai bet koks tiesiogi- nis apdrausto pastato ar jo dalių sugadinimas, sunaikinimas ar pastato dalių dingimas dėl tyčinės trečiųjų asmenų veikos. Jis neapima stiklo dužimo rizikos.
4.4. Gamtinių jėgų poveikis:
a) dėl audros;
b) dėl krušos;
c) dėl staigaus ir nenumatyto potvynio;
d) dėl liūties;
e) dėl sniego slėgio;
f) dėl grunto jkritimo ar nuslydimo.
4.4.1. Audra yra klimato sąlygojamas oro masių judėjimas, esant vėjo stiprumui daugiau kaip 20 m/s. Kai draudimo vietoje negalima nustatyti vėjo stiprumo, tai daroma išvada, kad vėjo stiprumas buvo 20 m/s, jeigu draudėjas jrodo, kad oro masių judėjimas draudimo vietoje padarė nuostolių ir kitiems geros būklės pastatams arba kad sugadinti apdraustą pastatą galėjo tik audra.
4.4.1.1. Draudimo išmoka yra mokama už nuostolius apdraus- tam pastatui, kuris sunaikinamas ar sugadinamas:
a) dėl tiesioginio audros poveikio;
b) dėl to, kad audra ant apdraustų pastatų verčia medžius ar kitus objektus;
c) dėl kitų nuostolių, kurių priežastis buvo audra.
4.4.1.2. Draudimo apsauga neapima:
a) nebaigtų statyti pastatų nuostolių;
b) nuostolių dėl liūties ir lavinų;
c) nuostolių dėl lietaus, krušos, sniego ar purvo, kuris jsiveržia pro netvarkingai uždarytus ar atvirus langus, duris ar kitas angas, išskyrus atvejus, kai tos angos atsiranda dėl audros;
d) lauke esančių daiktų nuostolių;
e) nuostolių daiktų, pritvirtintų prie pastato išorinės sienos (pvz., ekranų, markizių, antenų, iškabų, lentelių), elektros linijų, taip pat stulpų ar stovų bei aptvarų.
4.4.2. Kruša yra ledo gabaliukų krituliai, dažniausiai būdingi šiltajam metų laikui.
4.4.3. Staigus ir nenumatytas potvynis yra pastato apsėmimas:
a) dėl paviršinių (stovinčių ar tekančių) vandenų išsiliejimo iš kran- tų;
b) dėl gausių kritulių.
4.4.3.1. Draudimo apsauga neapima nuostolių:
a) dėl potvynio, kuris draudimo vietoje buvo numatomas; nu- matomu yra laikomas toks potvynis, kuris pagal statistinius duo- menis draudimo vietoje būna dažniau kaip 1 kartą per 10 metų;
b) dėl liūties sukelto potvynio.
4.4.4. Liūtis yra trumpalaikis smarkus lietus, kai per vieną valandą ar trumpesnj laiką iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių.
4.4.5. Sniego slėgis yra smarkus snygis, kai per 12 val. ir trumpesnj laiką iškrinta 20 cm sniego, o dėl to sniego ar ledo masių svorio veiki- mas sugadina apdraustą pastatą.
4.4.6. Grunto jkritimas yra natūralus žemės grunto jkritimas dėl at- siradusių natūralių tuštumų žemėje.
4.4.7. Grunto nuslydimas yra natūralus uolienų, akmenų ar žemės nuslydimas ar nugriuvimas.
4.5. Kitų numatytų nuostolių poveikis (transporto priemonės atsi- trenkimas, vandens ištekėjimas iš sprinklerinės sistemos, smūgio ban- ga).
4.5.1. Transporto priemonės atsitrenkimas yra kiekvienas tiesiogi- nis apdrausto pastato ar jo dalių sugadinimas ar sunaikinimas dėl kelių eismo transporto priemonės poveikio.
Draudimo apsauga negalioja:
a) nuostoliams, kuriuos sukelia transporto priemonės, priklau- sančios draudėjui;
b) transporto priemonių nuostoliai;
c) nuostoliai dėl nusidėvėjimo;
d) gatvių ir kelių nuostoliai.
4.5.2. Vandens ištekėjimas iš sprinklerinės sistemos yra vandens iš- siveržimas iš sprinklerinės sistemos ne pagal tos sistemos paskirtj,
t. y. nesant gaisro. Sprinklerinei sistemai yra priskiriamos sprinklerio galvutės, vandens talpos, paskirstymo vamzdynai, vožtuvai, signali- zacijos, siurbliai, kiti kranai ir atitekamojo vandens vamzdynai, kurie tiesiogiai susiję su šia sistema.
Draudimo apsauga neapima:
a) nuostolių, padarytų pačiai sprinklerinei sistemai;
b) dėl sprinklerinės sistemos slėgio bandymų;
c) dėl pastatų ar pačios sprinklerinės sistemos remonto bei rekons- trukcijos darbų;
d) dėl grunto nuslydimo ar jkritimo bei purvo.
Draudimo apsauga galioja tik toms sprinklerinėms sistemoms, ku- rios yra sumontuotos ir nuolat prižiūrimos specialistų. Turi būti pildo- mas sprinklerinės sistemos priežiūros žurnalas, kuriame fiksuojami jos priežiūros ir bandymų rezultatai.
4.5.3. Smūgio banga yra kažkur nukritusio lėktuvo smūgio banga, sukėlusi nuostolių.
4.6. Stiklo dūžio poveikis.
Stiklo dūžis yra kiekvienas apdrausto pastato išorinio ar vidinio jstiklini- mo išdužimas ar jskilimas.
Draudimas nuo šiose taisyklėse išvardintų rizikų galioja tada, kai ri- zikos išvardintos draudimo sutartyje.
4.7. Išlyga dėl politinių rizikų
4.7.1. Jeigu draudimo sutartimi šalys nesusitarė kitaip, pagal šias taisykles neatlyginama bet kokia žala, nuostoliai ir išlaidos, kurios susijusios arba kurias tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygojo šie jvykiai:
a) karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, kari- nės arba neteisėtos jėgos naudojimo mastą;
b) bet kokio pobūdžio teroristiniai aktai.
4.7.2. Neatsižvelgiama j tai, kad žalos, nuostolių, išlaidų atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti jtakos ir kitos priežastys bei aplinkybės.
Šiose taisyklėse terorizmo sąvoka reiškia pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimą
naudojant arba grasinant naudoti jėgą (pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan.) dėl politinių, reli- ginių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir turint tikslą paveikti ar jbauginti vyriausybę, visuomenę ar jos dalj.
Pagal šią išlygą taip pat neatlyginama žala, nuostoliai arba išlaidos, sukeltos arba susijusios su reagavimu, kelio užkirtimu a) ir b) dalimis nurodytiems veiksmams ir jvykiams arba jų nuslopinimu.
5. NEDRAUDIMINIAI įVYKIAI
Nedraudiminių jvykių nuostoliais, dėl kurių draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi:
a) nuostoliai dėl bet kokios rūšies karo veiksmų ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio, vidaus neramumų, žemės drebėjimo, ugnikalnio išsiveržimo;
b) nuostoliai dėl branduolinės energijos tyrimo, naudojimo ar gai- valinio pasireiškimo;
c) nuostoliai dėl draudėjo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
d) nuostoliai, atsiradę dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikini- mo valstybinės valdžios institucijų nurodymu;
e) nuostoliai dėl jvykio, apie kurj draudėjas ar naudos gavėjas raštu nepranešė šiose taisyklėse nustatytais terminais, atsižvelgiant j tai, ar draudėjas savo pareigos nejvykdė tyčia ar dėl neatsar- gumo, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudiminj jvykj draudikas sužinojo laiku, ir kai nepranešimas apie draudiminj jvy- kj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
f) nuostoliai dėl jvykio, atsitikusio draudimo apsaugos sustabdymo dėl dalinės draudimo jmokos nesumokėjimo metu;
g) natūralaus pastato susidėvėjimo, vamzdynų korozijos ar erozijos nuostoliai;
h) normalaus pastatų ir pastatų dalių sėdimo ar plėtimosi, taip pat kiemo pėsčiųjų takelių sutvirtinimų ir kelių nuostoliai; taip pat nuostoliai dėl žemės jdubimo apdraustame žemės sklype, atsi- radusio dėl vykdomų požeminės ar antžeminės statybos darbų;
i) nuostoliai dėl elektros srovės poveikio pastato elektros jren- giniams (trumpo jungimosi, leistinų jtampos apkrovų viršijimo, kontakto nebuvimo, izoliacijos defektų, matavimo, reguliavimo ar apsauginių prietaisų gedimų), išskyrus atvejus, kai tai atsitin- ka dėl gaisro ar sprogimo; jeigu dėl elektros srovės poveikio pas- tato elektros jrenginiams atsiranda nuostoliai kitam apdraus- tam turtui, pvz., kyla gaisras ar sprogimas, tai ir šie nuostoliai yra draudiminio jvykio nuostoliai.
6. DRAUDIMO VIETA
Draudimo vieta – tai draudimo sutartyje nurodytame žemės sklype esantys ir išvardinti nekilnojamieji daiktai.
7. DRAUDIMO SUMA
7.1. Draudimo suma yra draudimo sutartyje nurodyta didžiausia pinigų suma, kurią draudikas turi išmokėti draudiminio jvykio atveju. Draudimo suma turi būti lygi draudimo vertei (žr. 8 skyrių) arba daliai draudimo vertės. Draudimo suma draudimo liudijime gali būti nuro- doma atskirai kiekvienam draudimo objektui arba atskirai kiekvienai daiktų grupei.
7.2. Draudimo suma gali būti:
a) naujoji pastato vertė;
b) dabartinė pastato vertė;
c) bendroji pastato vertė.
7.3. Draudimo sutartyje gali būti numatyta didžiausia nuostolių atly- ginimo suma:
a) kiekvienam draudiminiam jvykiui;
b) visiems draudiminiams jvykiams bendrai per vienerius draudimo metus.
7.4. Jeigu sudaryta ilgalaikė pastato draudimo sutartis, tai draudėjas privalo patikslinti pastato naująją vertę bent kas antri draudimo metai, kad būtų išvengta nevisiško draudimo.
7.5. Draudimo išmoka nesumažina draudimo sumos, numatytos draudimo sutartyje, jeigu apdraustieji daiktai atstatomi.
8. DRAUDIMO VERTĖ
Pastatų draudimo vertė gali būti:
a) naujoji vertė – tai apskaičiuoti pastato atkuriamieji kaštai, kurių reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui atkur- ti, pagaminti arba pastatyti (jrengti), jskaitant visas papildomas išlaidas (konstravimo, planavimo, projektavimo, derinimo ir kt.), galinčias atsirasti naujo pastato statyboje;
b) dabartinė vertė – tai pastato atkuriamieji kaštai, atėmus pastato nusidėvėjimą; pastato nusidėvėjimas apskaičiuojamas vadovau- jantis LR galiojančiais normatyvais.
c) bendroji vertė – tai draudėjo gaunama pardavimo kaina už pas- tatą arba jo liekanas; šia verte draudžiami pastatai, skirti nu- griauti arba labai nuvertėję, dėl ko draudėjas jų nebegali naudoti pagal paskirtj.
9. NEVISIŠKAS DRAUDIMAS
9.1. Nevisiškas draudimas yra tuo atveju, kai draudimo sutartyje nu- rodyta draudimo suma yra mažesnė už objekto draudimo vertę. Drau- dimo išmoka yra apskaičiuojama pagal draudimo sumos ir draudimo vertės santykj.
9.2. Nevisiškas draudimas netaikomas, jeigu naujoji vertė buvo ap- skaičiuota pagal toliau išdėstytą tvarką ir draudimo vertė yra iki 10 % didesnė nei draudimo suma:
9.2.1. administracinio, gyvenamojo ar visuomeninės paskirties pas- tato pagal bendrą pastato plotą vienam kvadratiniam metrui skai- čiuojama 2800 litų ir daugiau;
9.2.2. gamybinių pastatų ir sandėlių pagal bendrą pastato tūrj vie- nam kubiniam metrui skaičiuojama 250 litų ir daugiau.
9.3. Draudimo išmoka negali būti didesnė už draudimo sumą.
10. NEIŠMOKAMOJI SUMA
10.1. Neišmokamoji suma – tai suma, kurią kiekvieno draudiminio jvykio atveju besąlygiškai arba tam tikromis sąlygomis apmoka pats draudėjas.
Besąlygiškai neišmokamos sumos atveju draudiko atsakomybė kiek- vieno draudiminio jvykio atveju lygi nuostolio dydžiui, atėmus neišmo- kamąją sumą.
Sąlygiškai neišmokamos sumos atveju draudikas nemoka išmokos, jei- gu žalos dydis mažesnis arba lygus neišmokamajai sumai; jeigu žalos dydis didesnis nei neišmokamoji suma, draudikas atlygina visus nuos- tolius.
10.2. Neišmokamoji suma gali būti išreikšta ir procentais nuo draudi- mo sumos arba nuo nuostolio dydžio.
10.3. Neišmokamosios sumos dydis yra sutariamas draudėjo ir draudi- ko bei nurodomas draudimo sutartyje. Jeigu draudimo sutartyje nenu- rodoma neišmokamoji suma, tai ji lygi nuliui.
11. DRAUDIMO įMOKA. DRAUDIMO APSAUGOS PRADŽIA. DRAUDIMO SUTARTIES TRUKMĖ
11.1. Draudimo jmoka
11.1.1. Draudimo jmoka – tai draudimo sutartyje numatyti privalomi mokėjimai už draudimo apsaugą. Draudimo sutartyje yra nurodoma metinė draudimo jmoka, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
11.1.2. Pasirašęs draudimo xxxxxxx, draudėjas privalo sumokėti me- tinę draudimo jmoką arba jos pirmąją dalj iki sutartyje numatytų jmokos mokėjimo terminų. Laiku nesumokėjus, draudimo sutartis nutrūksta.
11.1.3. Draudėjas gali pasirinkti draudimo jmokos mokėjimo bū- dą – mokėti metinę draudimo jmoką iš karto arba dalimis. Jei pasi- renkamas draudimo jmokos mokėjimas dalimis, tai priklausomai nuo mokėjimo būdo draudimo jmokos dalims gali būti taikomas priedas:
a) mokant kas pusmetj – 3%,
b) mokant kas ketvirtj – 5%,
c) mokant kas mėnesj – 7%.
11.1.4. Jeigu yra sutarta metinę draudimo jmoką mokėti dalimis, tai:
a) po pirmosios draudimo jmokos dalies visos kitos jmokos yra lai- komos atidėtomis draudimo jmokos dalimis, nes jų mokėjimas atidedamas iki sutartyje numatyto mokėjimo termino;
b) draudikas gali nedelsdamas pareikalauti sumokėti atidėtas eina- mųjų draudimo metų jmokų dalis, jeigu draudėjas delsia visiškai ar iš dalies sumokėti kurią nors jmokos dalj; tokiu atveju, jeigu draudimo sutartis yra ilgalaikė, nutrūksta ir susitarimas dėl jmo- kos mokėjimo dalimis būsimiesiems draudimo laikotarpiams; draudikas vienašališkai išsiunčia draudėjui pranešimą apie drau- dimo jmokos mokėjimo būdo pakeitimą, kuris tampa privalomas draudėjui.
11.1.5. Nesumokėjus eilinės draudimo jmokos ar jos dalies iki draudi- mo sutartyje numatytų terminų, draudikas išsiunčia draudėjui primi- nimą raštu, nurodydamas, jog, draudėjui gavus pranešimą ir per 15 dienų nesumokėjus draudimo jmokos ar jos dalies, draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką jvykus draudiminiam jvykiui bus sustabdy- ta ir atnaujinta tik sumokėjus draudimo jmoką.
11.1.6. Jeigu draudiminis jvykis jvyksta draudiko prievolės jvykus draudiminiam jvykiui mokėti draudimo išmoką sustabdymo metu (toliau – draudimo apsaugos sustabdymo), tai draudikas neprivalo mokėti draudėjui draudimo išmokos.
11.1.7. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, tai draudikas turi teisę, raštu pranešęs draudėjui, viena- šališkai nutraukti draudimo sutartj. Tokiu atveju draudikas turi teisę j draudimo jmokas, nesumokėtas iki draudimo sutarties nutraukimo, ir jmokas, tenkančias draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 3 mėnesiai.
11.1.8. Jeigu draudimo sutartis yra sudaryta trumpesniam nei viene- rių metų laikotarpiui, tai draudimo jmoka apskaičiuojama nuo meti- nės jmokos:
a) kai draudimo sutartis sudaroma iki 1 mėnesio laikotarpiui, mo- kama 25% metinės jmokos;
b) kai draudimo sutartis sudaroma iki 3 mėnesių laikotarpiui, mo- kama 50% metinės jmokos;
c) kai draudimo sutartis sudaroma iki 6 mėnesių laikotarpiui, mo- kama 75% metinės jmokos;
d) kai draudimo sutartis sudaroma ilgesniam nei 6 mėnesių laiko- tarpiui, mokama 100% metinės jmokos.
11.2. Draudimo apsaugos pradžia
11.2.1. Draudimo sutarties galiojimo pradžia ir pabaiga nurodoma kalendorine data bei valanda draudimo liudijime.
11.2.2. Draudimo sutartis jsigalioja kitą dieną po draudimo sutarties sudarymo, jeigu draudimo liudijime nenustatyta kita draudimo su- tarties jsigaliojimo data.
11.2.3. Laikina draudimo apsauga.
Draudikas atskiru raštu gali suteikti laikinąją draudimo apsaugą, kol bus baigtas rizikos vertinimas ir galutinai susitarta dėl draudimo sumos bei jmokos dydžio. Laikina draudimo apsauga suteikiama ne ilgesniam nei 2 mėnesių laikotarpiui ir pasibaigia nuo to momento, kai šalys susitaria dėl draudimo sumos ir jmokos dydžio bei pasirašo draudimo sutartj. Atsitikus draudiminiam jvykiui laikinos draudimo apsaugos metu, draudimo išmoka apskaičiuojama remiantis šiomis draudimo taisyklėmis, o nesumokėta metinė jmoka yra išskaičiuoja- ma iš draudimo išmokos.
11.3. Draudimo sutarties trukmė
11.3.1. Draudimo sutartis yra sudaroma draudimo liudijime nurody- tam laikotarpiui. Paprastai sutartys sudaromos vieneriems metams. Gali būti sudarytos ir trumpalaikės arba ilgalaikės draudimo sutar- tys:
a) trumpalaike draudimo sutartimi laikoma sutartis, kurios galioji- mo laikotarpis yra trumpesnis nei vieneri metai; sutarties galioji- mas pasibaigia sutartyje numatytu laiku;
b) ilgalaike draudimo sutartimi laikoma sutartis, kurios galiojimo laikotarpis yra ilgesnis nei vieneri metai; sutarties galiojimas pa- sibaigia sutartyje numatytu laiku.
11.3.2. Xxxxxxxx xxxxxxxx, kuriose numatyta nepertraukiamai jas tęsti, pasibaigus nurodytam draudimo laikotarpiui, nepertraukiamai pratęsiamos kitiems kalendoriniams draudimo metams.
11.3.3. Draudimo sutarties tęstinumo patvirtinimas yra draudimo jmokos mokėjimas už kitus draudimo metus. Jeigu buvo sutartas draudimo jmokos mokėjimas dalimis, tai atnaujinimo bei tęstinumo patvirtinimas yra pirmosios draudimo jmokos dalies sumokėjimas. Tęsiamose draudimo sutartyse turi būti raštu nustatomi nauji atidė- tų jmokos dalių mokėjimo terminai.
11.4. Xxxxxxxx xxxxxxxxx valiuta
11.4.1. Xxxxxxxx jmoka, draudimo suma ir neišmokamoji suma draudimo liudijime gali būti nurodoma litais ir užsienio valiuta. Draudimo jmokos ir išmokos gali būti mokamos litais bei užsienio valiuta, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos jstatymams.
11.4.2. Metinė draudimo jmoka perskaičiuojama j litus sutarties su- darymo dienos oficialiu valiutos kursu.
11.4.3. Jeigu draudimo sutartis šalių susitarimu tęsiama kitiems draudimo metams, tai draudikas prieš 14 dienų iki sutarties atnauji- nimo termino atsiunčia draudėjui pranešimą apie jmokos ar jos da- lių perskaičiavimą ir mokėjimą už kitus draudimo metus. Draudimo jmoką už kitus draudimo metus draudėjas sumoka pagal draudiko surašytą oficialų dokumentą, atitinkantj mokėjimo dokumento rei- kalavimus, iki jame numatyto mokėjimo termino.
12. DVIGUBAS DRAUDIMAS AR DRAUDIMAS PADIDINTOMIS SUMOMIS
12.1. Jei draudėjas sudarė ar ketina sudaryti kitą draudimo sutartj ir apdraudžia nekilnojamuosius daiktus antrąkart nuo vienos iš jau ap- draustų rizikų, jis privalo per 7 dienas nuo kitos draudimo sutarties sudarymo raštu pranešti draudikui apie kitą draudiką ir nurodyti kitos draudimo sutarties draudimo sumą. Pranešti nebūtina, jei tas pats daiktas apdraudžiamas nuo kitos rizikos.
Draudimo išmoką kiekvienas draudikas moka proporcingai sudarytų draudimo sutarčių sumoms, tačiau visi bendrai ne daugiau, nei drau- dimo vertė.
12.2. Nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma vir- šija draudžiamo objekto vertę, draudimo sutarties šalys turi teisę reika- lauti sumažinti draudimo sumą. Tokiu atveju atitinkamai sumažinama draudimo jmoka.
12.3. Jeigu draudimo suma buvo padidinta dėl draudėjo apgaulės, draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia ir atlyginti jam padarytus nuostolius, kiek jų nepadengia gauta draudi- mo jmoka.
13. DRAUDĖJO IR DRAUDIKO TEISĖS IR PAREIGOS
13.1. Draudikas turi teisę reikalauti iš asmens, ketinančio sudaryti pastatų draudimo sutartj:
a) gauti savo reikalaujamą informaciją apie apdraudžiamus nekil- nojamuosius daiktus, apžiūrėti juos ir jvertinti draudimo riziką;
b) prieš sutarties sudarymą ir jos galiojimo metu apžiūrėti apdraus- tus objektus;
c) draudimo sutarties galiojimo metu tikrinti esamas turto apsau- gos priemones bei teikti pasiūlymus dėl jų gerinimo ar papildo- mų priemonių diegimo, kad būtų sumažinta nuostolių tikimybė ar jų išvengta.
13.2. Draudikas privalo:
a) suteikti galimybę susipažinti su šiomis taisyklėmis pačiam drau- dėjui arba supažindinti draudėją su pastatų draudimo taisyklė- mis ir išduoti draudimo liudijimą bei atitinkamos draudimo rūšies taisykles;
b) jvykus draudiminiam jvykiui, LR Draudimo jstatyme ir šiose taisy- klėse nustatyta tvarka ir terminais išmokėti draudimo išmoką;
c) draudėjui pareikalavus ir apmokėjus, išduoti draudimo liudijimo dublikatą ar kitus draudimo sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus;
d) neskelbti gautos vykdant draudimo sutartis informacijos apie draudėją ar kitus asmenis, jų turtinę padėtj, išskyrus jstatymuo- se nurodytus atvejus;
e) mokėti draudėjui palūkanas už draudimo išmokos nemokėjimą šiose taisyklėse nustatytais terminais.
13.3. Draudėjas privalo:
a) pateikti draudikui teisingą informaciją apie apdraudžiamą ar ap- draustą daiktą;
b) rūpintis, kad apdraustieji pastatai, ypač jų stogai, nuolat būtų tvarkingi;
c) suteikti draudikui galimybę nevaržomai apžiūrėti draudžiamus ir apdraustus objektus bei vykdyti draudiko nurodymus dėl turto apsaugos pagerinimo, kad būtų sumažinta draudimo rizika;
d) draudimo sutartyje numatytais terminais sumokėti draudimo jmokas;
e) rūpintis, kad vandentiekio vamzdynai ir kiti pastato jrenginiai būtų nuolat prižiūrimi ir tvarkingi; jei kompetentingos tarnybos (vandens tiekimo jmonės, policija ar kitos) nurodo, kad yra būtina jsigyti ar jdiegti papildomų priemonių ar atnaujinti jau esamas, siekiant apsisaugoti nuo galimų nuostolių dėl šalčio, tai turi būti nedelsiant atlikta; atlikimo terminas turi būti suderintas su drau- diku;
f) nenaudojamuose pastatuose ar patalpose vandentiekio sistemą laikyti tuščią;
g) prižiūrėti kanalizacijos vamzdynus apdrausto sklypo teritorijoje, o tose patalpose, kur iškyla pavojus dėl nuostolių pakilus kanali- zacijos lygiui, jrengti atbulinius vožtuvus;
h) laikyti tvarkingus visus elektros instaliacijos jrenginius, sugedus nedelsiant juos remontuoti; pateikti draudikui teisingą informa- ciją apie sudarytas arba ketinamas sudaryti to paties objekto draudimo sutartis;
i) jvykus draudiminiam jvykiui, imtis visų jmanomų priemonių ga- limai žalai sumažinti, laikytis draudiko nurodymų, jeigu tokie nu- rodymai buvo gauti;
j) nedelsdamas raštu informuoti draudiką apie rizikos padidėjimą;
k) pateikti draudimo jmonei visus su draudiminiu jvykiu susijusius dokumentus ir leisti draudikui nevaržomai tirti nuostolių priežas- tis ir jų dydj;
l) prieš sudarydamas draudimo sutartj, suteikti draudikui visą ži- nomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jta- kos draudiminio jvykio tikimybei ir galimų nuostolių dydžiui;
m) jeigu apdraustojo turto nuosavybės teisė pereina kitam asme- niui, per 3 dienas nuo sandorio sudarymo dienos raštu informuo-
ti draudiką, taip pat sudarydamas sandorj perduoti draudimo su- tartj naujajam turto savininkui.
13.4. Draudėjas (naudos gavėjas, tretysis asmuo) turi teisę reikalauti, kad draudimo išmoka būtų išmokėta šiose taisyklėse nustatytais ter- minais, o draudikui uždelsus išmoką, reikalauti jos palūkanų.
13.5. Draudikas turi teisę atsisakyti sudaryti pastatų draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių.
14. RIZIKOS APLINKYBĖS IR POKYČIAI
14.1. Sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas turi pranešti draudi- kui visas jam žinomas aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos rizikos padidėjimui. Esminėmis laikomos rizikos aplinkybės, kurios išvardintos šių taisyklių 14.3. ir 14.4. poskyriuose bei prašyme sudaryti drau- dimo sutartj. Aplinkybė, apie kurią draudikas primygtinai teiravosi raš- tu, laikoma esmine.
14.2. Sudarius draudimo sutartj, draudėjas negali be draudiko sutiki- mo padidinti rizikos laipsnio arba leisti tai atlikti per trečiąjj asmenj. Jeigu tai atsitinka, tai draudėjas privalo per tris dienas raštu pranešti draudikui.
14.3. Gamybos atnaujinimas, išplėtimas ar pakeitimas, nekilnojamojo daikto paskirties pakeitimas, kapitalinis remontas ar rekonstrukcija – tai esminės rizikos aplinkybės, apie kurias būtina raštu pranešti drau- dikui. Jeigu draudėjas neinformuoja raštu draudiko apie šių esminių aplinkybių pasikeitimą draudimo sutarties galiojimo metu, tai pastara- sis turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartj ir atlyginti nuostolius tiek, kiek tam nepakanka gautų draudimo jmokų.
14.4. Sudarant draudimo sutartj, draudimo rizika yra nurodoma pra- šyme ir jvertinama draudiko apsilankymo pas draudėją metu.
15. DRAUDĖJO PAREIGOS DRAUDIMINIO įVYKIO ATVEJU
15.1. Atsitikus draudiminiam jvykiui, draudėjas privalo:
15.1.1. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoti apie tai draudiką; esant didesniems nei 5.000 litų nuostoliams, pirmąjj pra- nešimą draudikui reikia perduoti telefonu ar telefaksu, po to būtinai ir raštu;
15.1.2. pranešti atitinkamai kompetentingai jstaigai apie atsiradu- sius nuostolius (policijai, priešgaisrinės apsaugos ar avarinei tarny- bai ir pan.):
a) apie apdrausto pastato ar jo dalių dingimą ar piktavališką suga- dinimą pranešti atsakingai policijos tarnybai;
b) apie gaisrą ar sprogimą pranešti gaisrinei ir policijai;
c) apie transporto priemonės atsitrenkimą pranešti kelių policijai;
15.1.3. privalo imtis jmanomų priemonių galimai žalai sumažinti arba jos išvengti, kartu laikytis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai buvo duoti; jeigu yra keli draudikai ir jų nurodymai prieštarauja vieni kitiems, tai draudėjas turi elgtis pagal jo prievoles savo nuožiūra;
15.1.4. draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsi- rado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų pro- tingų priemonių šiai žalai sumažinti arba išvengti;
15.1.5. suteikti draudikui galimybę nevaržomam tirti nuostolių prie- žastis ir dydj bei draudimo išmokos dydj, pateikti tam reikalingą in- formaciją; pareikalavus tai atlikti raštu, išsamiai ir teisingai praneš- ti apie žalą ir visus faktus, susijusius su draudiminiu jvykiu; privalo pateikti draudikui visus dokumentus, kurie, pastarojo nuomone, yra reikšmingi tiriant ir vertinant draudiminj jvykj; draudikui pareikala- vus, pateikti patvirtintą išrašą iš pastato inventorinės bylos;
15.1.6. kiek galėdamas stengtis nepakeisti žalos vietos, kol draudikas tam nedavė sutikimo;
15.1.7. per 7 dienas po draudiminio jvykio pateikti išsamią informa- ciją apie jvykio aplinkybes, sugadinto ar dingusio turto sąrašą bei preliminarų vertinimą dėl patirtos žalos dydžio.
15.2. Draudėjui pažeidus vieną iš 15.1.1. poskyryje išvardintų pareigų, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas j tai, ar draudėjas savo pareigos nejvykdė tyčia, ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie drau- diminj jvykj draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie drau- diminj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Negalima atsisakyti išmokėti išmokos, jei nebuvo galimybių susisiekti telefonu ar faksu.
16. ŽALOS NUSTATYMO TVARKA
16.1. Gavęs pranešimą (raštu ar žodžiu) apie draudiminj jvykj, draudi- kas ar jo atstovas nedelsdamas atvyksta j jvykio vietą, užfiksuoja žalą ir teikia draudėjui nurodymus dėl jo tolesnių veiksmų ir žalai sureguliuoti reikalingų dokumentų pateikimo.
16.2. Draudikas ar jo atstovas fiksuoja draudiminj jvykj, preliminariai jvertina nuostolio dydj ir duoda nurodymus draudėjui dėl nuostolių mažinimo.
16.3. Draudiminio jvykio žalai sureguliuoti ir nuostolių dydžiui nusta- tyti draudėjas kreipiasi j ne mažiau kaip dvi statybos jmones, kurios pateikia pastato atstatymo sąmatas. Derybų būdu yra pasirenkama viena iš pasiūlymą teikusių statybos jmonių. Su šia jmone draudėjas pasirašo rangos sutartj.
16.4. Jeigu nuostoliai dėl draudiminio jvykio yra nedidelės apimties ir draudėjas jsipareigoja pats atlikti reikalingus remonto darbus, tai drau- dimo išmoka nustatoma remiantis pamatuotu reikalingų medžiagų kiekiu ir sugaišto laiko jvertinimu.
16.5. Jei draudikas savo jėgomis negali nustatyti žalos dydžio, jj nu- stato draudiko paskirtas turto vertintojas (ekspertas). Xxxxxxxx xxxxxx- to turto vertintojo (eksperto) išvados yra privalomos abiem draudimo sutarties šalims, jei nėra jrodoma, kad jos yra neteisingos. Turto vertin- tojų samdymo išlaidas apmoka draudikas.
16.6. Turto vertintojais (ekspertais) negali būti asmenys, kurie yra draudėjo ar draudiko konkurentai ar turi su jais verslo ryšių, taip pat as- menys, kurie dirba pas konkurentus arba verslo partnerius, arba susiję panašiais ryšiais su jais.
16.7. Turto vertintojų (ekspertų) išvadose nurodoma:
a) pastato atkuriamoji vertė prieš pat draudiminj jvykj;
b) pastato nusidėvėjimas prieš pat draudiminj jvykj;
c) pastato atkuriamieji kaštai pagal oficialias vidutines statybos kainas.
16.8. Turto vertintojų (ekspertų) veiksmai nepanaikina ir nekeičia draudėjo pareigų, nurodytų šių taisyklių 13 skyriuje.
17. DRAUDIMO IŠMOKOS APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO TVARKA
17.1. Draudimo išmoka mokama už apdrausto pastato atstatymą ar po draudiminio jvykio reikalingą remontą, remiantis draudiko patvir- tinta atstatymo (remonto) darbų lokaline sąmata bei jsigytų keičiamų dalių ar remonto darbų sąskaita faktūra.
17.2. Draudimo išmoka mokama:
17.2.1. kai pastatas apdraustas naująja verte ir yra sunaikintas:
a) jei žalos dieną pastato nusidėvėjimas ne didesnis kaip 60%, nuos- tolio suma yra naujo analogiško pastato pastatymo toje vieto- vėje kaina, jtraukiant projektavimo, konstravimo, statymo išlai- das; pastatas laikomas sunaikintu, jeigu jo remonto kaina viršija naujo tokio paties pastato pastatymo kainą prieš pat draudiminj jvykj, išskaičiavus išlikusio turto naują vertę;
b) jei žalos dieną pastato nusidėvėjimas didesnis kaip 60%, nuosto- lio suma yra dabartinė pastato vertė prieš pat draudiminj jvykj; pastatas laikomas sunaikintu, jeigu jo remonto kaina viršija jo dabartinę vertę žalos dieną, išskaičiavus išlikusio turto dabartinę vertę.
17.2.2. kai pastatas apdraustas dabartine verte ir yra sunaikintas, tai nuostolio suma yra dabartinė pastato vertė prieš pat draudimi-
nj jvykj; pastatas laikomas sunaikintu, jeigu jo remonto kaina viršija jo dabartinę vertę žalos dieną, išskaičiavus išlikusio turto dabartinę vertę.
17.3. Kai pastatas apdraustas nauja verte ir yra sugadintas, tai nuos- tolio suma yra pastato remonto kaina, bet ne didesnė kaip:
17.3.1. pastato naujoji vertė, kai pastato nusidėvėjimas ne didesnis kaip 60%;
17.3.2. pastato dabartinė vertė, kai pastato nusidėvėjimas didesnis kaip 60%.
17.4. Kai pastatas apdraustas dabartine verte ir yra sugadintas, tai nuostolio suma yra remonto kaina, išskaičiavus nusidėvėjimą.
17.5. Jeigu pastatas apdraustas bendrąja verte, draudimo išmoka lygi pastato vertės sumažėjimui dėl draudiminio jvykio. Į žinybinius atsta- tymo apribojimus neatsižvelgiama.
17.6. Draudikas atlygina išlaidas, taip pat ir nesuteikusias naudos, kurias draudėjas, siekdamas išvengti nuostolių arba juos sumažinti, galėjo laikyti esant reikalingomis,. Jeigu pastato draudimo išmokai yra taikomas nevisiškas draudimas, tai išlaidos apmokamos tokiu pat santykiu kaip ir nuostoliai už apdrausto pastato atstatymą. Neatlygi- namos išlaidos už gaisrininkų ar kitų valstybinių tarnybų suteiktas pas- laugas.
17.7. Xxxxxxxx išmoka mokama atlikus visus reikalingus remonto ar atstatymo darbus.
17.8. Draudimo išmoka gali būti mokama ir avansu, kaip numatyta šių taisyklių 20.3. poskyryje.
17.9. Draudimo išmoka arba draudimo išmokos avansas gali būti mo- kami:
a) draudėjui;
b) statybos jmonei, sudariusiai statybos rangos sutartj su draudėju;
c) naudos gavėjui, jei jis numatytas draudimo sutartyje.
17.10. Didžiausia draudimo išmoka dėl kiekvieno draudiminio jvykio yra:
a) ne daugiau kaip draudimo sutartyje numatyta pastato draudimo suma;
b) ne daugiau kaip draudimo sutartyje numatyta didžiausia nuos- tolių atlyginimo suma.
17.11. Draudimo išmokų suma negali būti didesnė negu apdrausto pas- tato draudimo suma.
18. DRAUDIMO IŠMOKOS APRIBOJIMAI
18.1. Jeigu draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę prieš pat atsitinkant draudiminiam jvykiui (nevisiškas draudimas), tai draudimo išmoka apskaičiuojama pagal santykj tarp draudimo sumos ir draudi- mo vertės.
18.2. Jeigu draudimo sutartyje yra sutarta dėl „Pirmosios rizikos draudimo“, tai kiekviena žala, nepriklausomai nuo draudimo sumos ir draudimo vertės santykio, yra padengiama iki draudimo liudijime nu- rodytos sumos. „Pirmosios rizikos draudimui“ netaikomas nevisiškas draudimas arba proporcinis draudimo išmokos apskaičiavimas.
„Pirmosios rizikos draudimas“ taikomas:
a) papildomoms išlaidoms po draudiminio jvykio;
b) pastato draudimo sumai, jeigu dėl to atskirai sutarta.
18.3. Jeigu pastatas apdraustas naująja verte, tai draudimo išmoka padengia visas atstatymo išlaidas, kai apdraustas pastatas atstato- mas ankstesnėje jo buvimo vietoje. Jeigu tai nėra jmanoma teisiškai arba ekonomiškai, tai pakanka, kad pastatas atstatomas kitoje Lietu- vos vietoje. Jeigu draudėjas nusprendžia po draudiminio jvykio nebe- atstatyti pastato, tai draudimo išmoka yra lygi pastato vertei, buvusiai prieš pat draudiminj jvykj. Tačiau apsispręsti dėl pastato atstatymo draudėjas gali per du metus po draudiminio jvykio. Tuomet jis jgauna teisę j draudimo išmokos dalj – skirtumą tarp išmokėtos sumos ir nau- josios vertės, kuri pagrindžiama faktiniais atstatymo išlaidų dokumen- tais.
19. DRAUDIMO IŠMOKOS NEMOKĖJIMO PAGRINDAI
19.1. Draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo arba turi teisę sumažinti draudimo išmoką:
a) jeigu draudiminis jvykis atsitiko dėl draudėjo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas buvo socialiai vertingi (būtinosios ginties, pilietinės pareigos atlikimo ir pan.);
b) jeigu draudėjas nejvykdė savo jsipareigojimų pagal draudimo sutartj - nesumokėjo eilinės draudimo jmokos ar jos dalies iki sutartyje numatyto mokėjimo termino, jskaitant terminą po pri- minimo apie jmokos sumokėjimą (žr. 11.1.5.);
c) jeigu draudėjas gavo visą žalos atlyginimą iš trečiojo asmens, kalto dėl padarytos žalos apdraustam turtui;
d) jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl karo veiksmų, politinių rizikų ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
e) jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikini- mo valstybės valdžios institucijų nurodymu;
f) jeigu draudėjas (naudos gavėjas) atsisakė savo reikalavimo tei- sės arba draudikui ją jgyvendinti tapo nejmanoma dėl draudėjo (naudos gavėjo) kaltės; šiuo atveju draudikas turi teisę reikalauti grąžinti jau išmokėtą draudimo išmoką;
g) jeigu draudėjas raštu per 3 darbo dienas nepranešė draudikui apie jvykusj draudiminj jvykj (išskyrus išimtis, numatytas 15.2. poskyryje);
h) kitais Lietuvos Respublikos jstatymų numatytais atvejais.
19.2. Draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudi- mo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo jvertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinj ryšj su draudiminiu jvykiu bei žalos, atsiradu- sios dėl pažeidimo, dydj.
20. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS
20.1. Draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) tretysis asmuo privalo pateik- ti visus turimus dokumentus bei informaciją apie draudiminio jvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus draudimo išmokos dydžiui nustatyti.
20.2. Draudimo išmoka fiziniam asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 7 dienas, o juridiniam asmeniui – ne vėliau kaip per 15 die- nų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, svarbi draudiminio jvykio faktui, aplinkybėms, pasekmėms bei draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Draudikas, šiame punkte nustatytais terminais neišmokėjęs draudėjui draudimo išmokos, moka 5 procentus metinių palūkanų už uždelstą laikotarpj.
20.3. Xxx, jvykus draudiminiam jvykiui, draudėjas ir draudikas nesu- taria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo rašytiniu pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mė- nesius. Mokėdamas draudimo išmoką, draudikas gali išskaičiuoti visas draudimo sutartyje numatytas ir nesumokėtas einamųjų draudimo metų draudimo jmokas.
20.4. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reika- lauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudėjas privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudi- kas tinkamai jgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę.
20.5. Draudikas neturi teisės:
a) išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, nejsitikinęs draudiminio jvykio buvimu;
b) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.
21. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS PRIEŠ TERMINĄ
21.1. Draudimo sutartis jos galiojimo metu gali būti pakeista ar papil- dyta. Pakeitimas ar papildymas turi būti padarytas raštu ir pasirašo- mas abiejų sutarties šalių. Pakeitimai ar papildymai jsigalioja nuo juose nurodytos datos.
21.2. Visi pranešimai ir paaiškinimai, minimi šiose taisyklėse, pateikia- mi raštu.
21.3. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš terminą:
a) draudiko ar draudėjo iniciatyva, raštu pranešant kitai sutarties šaliai per 14 kalendorinių dienų, jeigu po draudimo sutarties jsi- galiojimo išnyko galimybė jvykti draudiminiam jvykiui, taip pat jei draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudi- miniu jvykiu;
b) draudikas turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartj prieš terminą, jeigu draudėjas nepraneša apie aplinkybes, dėl kurių padidėjo draudimo rizika;
c) draudikas, raštu jspėjęs draudėją, turi teisę vienašališkai nu- traukti draudimo sutartj, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmokos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius;
d) draudėjui nesutinkant su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitam ar kitiems draudikams;
e) draudėjo reikalavimu bet kokiu atveju, tačiau jis privalo raštu prieš 30 kalendorinių dienų apie tai pranešti draudikui.
22. DRAUDIMAS TREČIOJO ASMENS NAUDAI
22.1. Jeigu draudimo sutartis sudaryta trečiojo asmens (naudos gavė- jo) naudai, tai atsakingas draudikui už sutarties vykdymą yra draudė- jas. Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudimo sutartj jvykdytų nau- dos gavėjas, jeigu draudėjas sutarties nevykdė arba vykdė ją iš dalies, o naudos gavėjas reikalauja, kad draudikas išmokėtų draudimo išmoką.
22.2. Jeigu apdraustojo turto nuosavybės teisė iš asmens, kurio inte- resais buvo sudaryta draudimo sutartis, pereina kitam asmeniui, tai teisės ir pareigos pagal draudimo sutartj irgi pereina naujajam ap- drausto turto savininkui, išskyrus atvejus, kai turtas iš pirminio savinin- ko yra paimamas priverstine tvarka.
22.3. Draudėjas turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytą nau- dos gavėją kitu asmeniu, apie tai raštu pranešdamas draudikui, išsky- rus jstatymuose nustatytas išimtis.
22.4. Draudėjas neturi teisės pakeisti draudimo sutartyje nurodyto naudos gavėjo, kuris buvo paskirtas vadovaujantis hipotekos jstatymu ar kitais jstatymais.
22.5. Naudos gavėjas negali būti pakeistas kitu asmeniu, jeigu jis jvyk- dė kokias nors prievoles pagal draudimo sutartj arba reikalauja, kad draudikas išmokėtų draudimo išmoką.
23. ŠALIų TARPUSAVIO ATSISKAITYMO, NUTRAUKUS DRAUDIMO SUTARTį, TVARKA
23.1. Draudimo sutarties nutraukimo prieš terminą draudiko arba draudėjo iniciatyva (21.3.a)), draudiko iniciatyva (21.3.b)), draudiko ir draudėjo iniciatyva (21.3.e)) atvejais draudikas turi teisę j dalj draudi- mo jmokos, kuri yra proporcinga likusiam laikui iki draudimo sutarties galiojimo laiko pabaigos (pro rata temporis).
23.2. Draudimo sutarties nutraukimo prieš terminą draudiko iniciaty- va (21.3.c)) atveju draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga likusiam laikui iki draudimo sutarties galiojimo laiko pa- baigos (pro rata temporis), taip pat j draudimo apsaugos sustabdymo laikotarpiui tenkančią jmoką.
23.3. Draudimo sutarties nutraukimo prieš terminą draudėjo inicia- tyva (21.3.d)) atveju draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui, bei sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas, sudarančias 10 % nuo metinės drau- dimo jmokos.
24. GINČų TARP DRAUDĖJO IR DRAUDIKO SPRENDIMO TVARKA
24.1. Visi ginčai tarp draudėjo ir draudiko, kylantys dėl draudimo su- tarties vykdymo ir aiškinimo, sprendžiami Lietuvos Respublikos jstaty- mų nustatyta tvarka.
25. DRAUDIKO TEISIų IR PAREIGų PAGAL DRAUDIMO SUTARTį PERLEIDIMO KITAM AR KITIEMS DRAUDIKAMS TVARKA
25.1. Draudikas, ketinantis perleisti savo teises ir pareigas pagal drau- dimo sutartis kitam ar kitiems draudikams, privalo apie šj ketinimą paskelbti dviejuose dienraščiuose, platinamuose visoje Lietuvos Res- publikoje. Po paskelbimo dienraščiuose draudikas apie savo ketinimą prieš du mėnesius asmeniškai raštu privalo informuoti kiekvieną drau- dėją. Dienraščių ir rašytinės informacijos skelbimuose draudikas priva- lo draudėjui nurodyti laikotarpj (ne trumpesnj kaip du mėnesiai), per kurj draudėjas turi teisę pareikšti draudikui savo prieštaravimą raštu dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj.
25.2. Pasibaigus 2 mėnesių jspėjimo laikotarpiui, draudikas privalo kreiptis j Priežiūros tarnybos valdybą dėl leidimo perleisti teises ir par- eigas pagal draudimo sutartis išdavimo.
25.3. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal drau- dimo sutartj kitam ar kitiems draudikams tik gavęs Priežiūros tarnybos valdybos leidimą.
Priežiūros tarnybos valdybos leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai.“
25.4. Jeigu draudėjas raštu pateikia prieštaravimą dėl draudiko ke- tinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitam arba kitiems draudikams, tai draudimo sutartis nutraukiama anksčiau laiko. Draudikas prieš 30 kalendorinių dienų praneša draudėjui apie tai raštu.
Generalinis direktorius
X. Xxxxxxxxxx
Valdybos narys
X. Xxxxxxxxx