DAUGIAŠALĖS KONVENCIJOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR AIRIJOS VYRIAUSYBĖS
DAUGIAŠALĖS KONVENCIJOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR AIRIJOS VYRIAUSYBĖS
SUTARTIES DĖL PAJAMŲ IR KAPITALO PRIEAUGIO PAJAMŲ DVIGUBO APMOKESTINIMO IR FISKALINIŲ PAŽEIDIMŲ IŠVENGIMO APIBENDRINTAS TEKSTAS
Bendrai išskirtas apibendrintas dokumento tekstas
Šiame dokumente pateikiamas apibendrintas 1997 m. lapkričio 18 d. pasirašytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Airijos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo („Sutartis”) tekstas, su pakeitimais, atliktais vadovaujantis Daugiašalės konvencijos, kuria įgyvendinamos su mokesčių sutartimis susijusios priemonės, skirtos užkirsti kelią mokesčių bazės erozijai ir pelno perkėlimui („Daugiašalė konvencija“), kurią Lietuvos Respublika pasirašė 2017 m. birželio 7 d. ir Airija pasirašė 2017 m. birželio 7 d., nuostatomis.
Šis dokumentas parengtas konsultuojantis su Airijos kompetentingu asmeniu ir jame pateikiamas mūsų bendras Sutarties pakeitimų, atliktų remiantis Daugiašale konvencija, supratimas.
Dokumentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos išreikšta pozicija dėl Daugiašalės konvencijos nuostatų taikymo apimties, kuri ją ratifikavus 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo pateikta depozitarui ir Airijos pozicija dėl Daugiašalės konvencijos nuostatų taikymo apimties, kuri ją ratifikavus 2019 m. sausio 29 d. pateikta depozitarui. Šios pozicijos dėl Daugiašalės konvencijos nuostatų taikymo apimties gali būti keičiamos kaip numatyta pačioje Daugiašalėje konvencijoje. Pozicijos dėl Daugiašalės konvencijos nuostatų taikymo apimties keitimas gali keisti Daugiašalės konvencijos poveikį Sutarčiai.
Autentiškiems teisiniams Sutarties ir Daugiašalės konvencijos tekstams teikiama pirmenybė ir jie laikomi galiojančiais teisiniais dokumentais.
Sutarties nuostatoms taikomos Daugiašalės konvencijos nuostatos šiame dokumente pateikiamos langeliuose su nuoroda į atitinkamas Sutarties nuostatas. Langeliai, kuriuose pateiktos Daugiašalės konvencijos nuostatos, iš esmės įdėti vadovaujantis EBPO pavyzdinės mokesčių konvencijos nuostatų išdėstymo tvarka.
Daugiašalės konvencijos teksto pakeitimai atlikti siekiant suvienodinti Daugiašalėje konvencijoje vartojamas sąvokas su Sutartyje vartojamomis sąvokomis (kaip pvz., „Sutartis, kuriai taikoma Konvencija” ir „Sutartis”,
„Susitariančios Jurisdikcijos” ir „Susitariančiosios Valstybės”) siekiant palengvinti Daugiašalės konvencijos nuostatų suprantamumą. Tikimasi, kad sąvokų pakeitimai padidins dokumento aiškumą, tačiau nepakeis Daugiašalės konvencijos nuostatų esmės. Taip pat atlikti pakeitimai Daugiašalės konvencijos nuostatų dalyse, kuriose aprašomos galiojančios Sutarties nuostatos: siekiant aiškumo, aprašomoji kalba buvo pakeista teisinėmis nuorodomis į galiojančias nuostatas.
Bet kokiu atveju, į Sutarties nuostatas ar Sutartį pateiktos nuorodos turi būti laikomos nuorodomis į Sutartį su pakeitimais, atliktais vadovaujantis Daugiašalės konvencijos nuostatomis, jeigu šios Daugiašalės konvencijos nuostatos įsigaliojo.
Nuorodos
Daugiašalės konvencijos ir Sutarties autentiškus teisinius tekstus galima rasti:
- Airijoje tinklapiuose: xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxx/0000/xx/000/xxxx/xx/xxxxx xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxx/0000/xx/000/xxxx/xx/xxxxx
……………………………………………………………………………………………………………………….;
-Lietuvoje tinklapiuose:
xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/XXX.0X0000XX00XX (Sutartis),
xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/00x000x0xxx000x0xx00xx0000x00x00 (Daugiašalė konvencija).
Lietuvos poziciją dėl Daugiašalės konvencijos nuostatų taikymo apimties, kuri ją ratifikavus 2018 m. rugsėjo 11 d. buvo pateikta depozitarui ir Airijos poziciją dėl Daugiašalės konvencijos nuostatų taikymo apimties, kuri ją ratifikavus 2019 m. sausio 29 d. pateikta depozitarui, galima rasti: Daugiašalės konvencijos depozitaro (EBPO) tinklapyje (xxxx://xxx.xxxx.xxx/xxx/xxxxxxxx/xxxx-xxx-xxxxxxxxxxx-xxx-xxxxxxx.xxx).
Išskirtas tekstas įsigaliojus Daugiašalės konvencijos nuostatoms
Daugiašalės konvencijos nuostatų įsigaliojimas
Daugiašalės konvencijos nuostatos, taikomos Sutarčiai, neįsigalioja tokiomis pačiomis datomis kaip pirminės Sutarties nuostatos. Kiekviena Daugiašalės konvencijos nuostata gali įsigalioti skirtingomis datomis, priklausomai nuo mokesčių, kuriems taikoma ši Sutartis, rūšių (mokesčiai, išskaitomi prie šaltinio ar kiti taikomi mokesčiai) ir nuo Lietuvos Respublikos bei Airjos pasirinkimų pozicijose dėl Daugiašalės konvencijos nuostatų taikymo apimties.
Ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentų deponavimo datos: 2018 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikai ir 2019 m. sausio 29 d. Airijai.
Daugiašalės konvencijos įsigaliojimo data: 2019 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikai ir 2019 m. gegužės 1 d. Airijai.
Nebent nurodyta kitaip kitur šiame dokumente, Daugiašalės konvencijos nuostatos, taikomos Sutarčiai:
• mokesčių, išskaitomų prie šaltinio nuo nerezidentams sumokėtų ar pervestų sumų, atžvilgiu, kai šie mokesčiai imami 2020 m. sausio 1 d. arba po jos;
• visų kitų tos Susitariančios Valstybės imamų mokesčių atžvilgiu, kai imami mokesčiai mokestiniais laikotarpiais, prasidedančiais 2020 m. lapkričio 1 d. arba po jos.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR AIRIJOS VYRIAUSYBĖS
SUTARTIS DĖL PAJAMŲ IR KAPITALO PRIEAUGIO PAJAMŲ DVIGUBO APMOKESTINIMO IR FISKALINIŲ PAŽEIDIMŲ IŠVENGIMO
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Airijos Vyriausybė,
[PAKEISTA Daugiašalės konvencijos 6 straipsnio 1 paragrafu] [siekdamos sudaryti Sutartį dėl pajamų ir kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo,]
Daugiašalės konvencijos 6 straipsnio 1 paragrafas pakeičia tekstą, nurodantį ketinimą panaikinti dvigubą apmokestinimą, pateiktą šios Sutarties preambulėje:
DAUGIAŠALĖS KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIS – SUTARTIES, KURIAI TAIKOMA KONVENCIJA, TIKSLAS
Ketindamos panaikinti dvigubą pajamų apmokestinimą atsižvelgiant į mokesčius, kuriems taikoma ši Sutartis, nesudarant neapmokestinimo ar mažesnio apmokestinimo galimybių slepiant ar vengiant mokėti mokesčius (įskaitant ir susitarimus dėl palankesnių sutarčių sąlygų, kuriais siekiama pasinaudoti šioje Sutartyje nustatytomis lengvatomis, kad jos būtų netiesiogiai naudingos trečiųjų šalių jurisdikcijai pavaldiems rezidentams),
sutarė:
1 straipsnis
Asmenys, kuriems taikoma sutartis
Ši Sutartis taikoma asmenims, kurie yra vienos arba abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentai.
2 straipsnis
Mokesčiai, kuriems taikoma sutartis
1. Ši Sutartis taikoma pajamų ir kapitalo prieaugio pajamų mokesčiams, kuriuos ima Susitariančioji Valstybė arba jos vietos valdžia, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jie imami.
2. Pajamų ir kapitalo prieaugio pajamų mokesčiais laikomi visi mokesčiai, kurie imami nuo visų pajamų arba nuo pajamų dalies, įskaitant mokesčius nuo prieaugio pajamų, gaunamų iš kilnojamojo ar nekilnojamojo turto perleidimo.
3. Dabar esantys mokesčiai, kuriems taikoma ši Sutartis, yra būtent šie:
(a) Airijos atveju:
(i) pajamų mokestis;
(ii) korporacijų mokestis;
(iii) kapitalo prieaugio pajamų mokestis; (toliau vadinami „Airijos mokesčiu”);
(b) Lietuvos atveju:
(i) juridinių asmenų pelno mokestis;
(ii) fizinių asmenų pajamų mokestis; (toliau vadinami „Lietuvos mokesčiu”).
4. Sutartis taip pat taikoma bet kokiems identiškiems arba iš esmės panašiems mokesčiams, pradėtiems imti po Sutarties pasirašymo dienos ir imamiems kartu su dabar esančiais mokesčiais arba vietoje jų. Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys praneša vieni kitiems apie bet kokius žymius pakeitimus atitinkamuose jų mokesčių įstatymuose.
3 straipsnis Bendros definicijos
1. Šios Sutarties tikslams, jeigu kontekstas nereikalauja kitaip:
(a) sąvoka „Airija“ apima bet kokį už Airijos teritorinių vandenų esantį plotą, kuris pagal tarptautinę teisę yra paskirtas arba pagal Airijos įstatymus apie kontinentinį šelfą gali būti ateityje paskirtas plotu, kuriame Airija gali naudotis teisėmis į jūros dugną ir nuogulas bei jų gamtinius išteklius;
(b) sąvoka „Lietuva“ reiškia Lietuvos Respubliką, o ją vartojant geografine prasme – Lietuvos Respublikos teritoriją ir bet kokį kitą su Lietuvos Respublikos teritoriniais vandenimis besiribojantį plotą, kuriame Lietuva pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę gali naudotis teisėmis į jūros dugną ir jos nuogulas bei jų gamtinius išteklius;
(c) sąvokos „Susitariančioji Valstybė“ ir „kita Susitariančioji Valstybė“ reiškia Airiją arba Lietuvą, kaip to reikalauja kontekstas, o sąvoka „Susitariančiosios Valstybės“ reiškia Airiją ir Lietuvą;
(d) sąvoka „asmuo“ apima fizinį asmenį, kompaniją, trastą ir bet kokią kitą asmenų organizaciją;
(e) sąvoka „kompanija“ reiškia bet kokią korporacinę organizaciją arba bet kokį vienetą, kuris mokesčių tikslams laikomas korporacine organizacija;
(f) sąvokos „Susitariančiosios Valstybės įmonė“ ir „kitos Susitariančiosios Valstybės įmonė“ atitinkamai reiškia įmonę, priklausančią Susitariančiosios Valstybės rezidentui, ir įmonę, priklausančią kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui;
(g) sąvoka „tarptautiniai pervežimai“ reiškia bet kokius pervežimus jūrų laivu ar orlaiviu, kuriuos vykdo Susitariančiosios Valstybės įmonė, išskyrus atvejus, kai jūrų laivas ar orlaivis kursuoja tiktai tarp vietovių, esančių kitoje Susitariančiojoje Valstybėje;
(h) sąvoka „kompetentingas asmuo“ reiškia:
(i) Airijos atveju – Pajamų komisarus (Revenue Commissioners) arba jų įgaliotą atstovą;
(ii) Lietuvos atveju – finansų ministrą arba jo įgaliotą atstovą;
(i) sąvoka „nacionalas“ reiškia:
(i) Airijoje – bet kokį Airijos pilietį ir bet kokį juridinį asmenį, bendriją, asociaciją ar kitą vienetą, tokį savo statusą įgijusius pagal Airijoje galiojančius įstatymus;
(ii) Lietuvoje – bet kokį fizinį asmenį, turintį Lietuvos pilietybę, ir bet kokį juridinį asmenį, bendriją, asociaciją ar kitą vienetą, tokį savo statusą įgijusius pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus.
2. Susitariančiajai Valstybei bet kuriuo metu taikant Sutartį bet kokia joje neapibrėžta sąvoka, jeigu kontekstas nereikalauja kitaip, turi tokią reikšmę, kokią ji tuo metu turi pagal tos Valstybės įstatymus mokesčių, kuriems taikoma Sutartis, tikslams.
4 straipsnis Rezidentas
1. Šios Sutarties tikslams sąvoka „Susitariančiosios Valstybės rezidentas“ reiškia bet kokį asmenį, kuris pagal tos Valstybės įstatymus apmokestinamas joje jo nuolatinės gyvenamosios vietos, buvimo vietos, vadovybės buvimo vietos, inkorporacijos vietos arba bet kokio kito panašaus požymio pagrindu, taip pat apima tą Valstybę ir bet kokią jos vietos valdžią. Tačiau ši sąvoka neapima jokio asmens, kuris toje Valstybėje apmokestinamas tik todėl, kad toje Valstybėje turi pajamų šaltinį.
2. Jeigu pagal 1 paragrafo nuostatas fizinis asmuo yra abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentas, jo statusas apibrėžiamas taip:
(a) jis laikomas rezidentu tik tos Valstybės, kurioje jis savo dispozicijoje turi pastovią gyvenamąją vietą; jeigu jis savo dispozicijoje turi pastovią gyvenamąją vietą abiejose Valstybėse, tai laikomas rezidentu tos Valstybės, su kuria turi glaudesnius asmeninius ir ekonominius ryšius (gyvybinių interesų centras);
(b) jeigu negalima nustatyti Valstybės, kurioje yra jo gyvybinių interesų centras, arba jeigu jis nė vienoje Valstybėje neturi pastovios gyvenamosios vietos, tai laikomas rezidentu tik tos Valstybės, kurioje jis paprastai gyvena;
(c) jeigu jis paprastai gyvena abiejose Valstybėse arba negyvena nė vienoje jų, tai laikomas rezidentu tik tos Valstybės, kurios nacionalas jis yra;
(d) jeigu jis yra nacionalas abiejų Valstybių arba nėra nė vienos iš jų, tai Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys sprendžia šį klausimą abipusiu susitarimu.
3. Jeigu pagal 1 paragrafo nuostatas asmuo, bet ne fizinis asmuo, yra abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentas, tai Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys stengiasi išspręsti šį klausimą abipusiu susitarimu. Jeigu tokio
susitarimo nėra, tai Sutarties tikslams šis asmuo neturi teisės pretenduoti į bet kokias šioje Sutartyje numatytas lengvatas.
5 straipsnis Nuolatinė buveinė
1. Šios Sutarties tikslams sąvoka „nuolatinė buveinė“ reiškia pastovią komercinės-ūkinės veiklos vietą, per kurią vykdoma visa įmonės komercinė-ūkinė veikla arba jos dalis.
2. Sąvoka „nuolatinė buveinė“ pirmiausia apima:
(a) vadovybės buvimo vietą;
(b) filialą;
(c) įstaigą;
(d) gamyklą;
(e) dirbtuvę, ir
(f) kasyklą, naftos ar dujų gręžinį, karjerą arba bet kokią kitą gamtinių išteklių gavybos vietą.
3. [PAKEISTA Daugiašalės konvencijos 14 straipsnio 1 paragrafu] [Statybos teritorija, statybos, surinkimo ar įrangos objektas tik tada yra nuolatinė buveinė, jeigu tokia aikštelė ar objektas egzistuoja ilgiau negu šešis mėnesius.]
Daugiašalės konvencijos 14 straipsnio 1 paragrafas taikomas ir pakeičia šios Sutarties 5 straipsnio 3 paragrafą. Atkreipiamas dėmesys, kad Daugiašalės konvencijos 14 straipsnis netaikomas šios Sutarties galiojančioms nuostatoms, kurios susijusios su gamtos išteklių žvalgymu ir eksploatavimu.
DAUGIAŠALĖS KONVENCIJOS 14 STRAIPSNIS – SUTARČIŲ IŠSKAIDYMAS
1. Tik siekiant nustatyti, ar buvo viršytas šios Sutarties 5 straipsnio 3 paragrafe nurodytas šešių mėnesių laikotarpis:
a) jeigu Susitariančiosios Valstybės įmonė vykdo veiklą kitoje Susitariančioje Valstybėje esančioje vietoje, kuri yra statybų aikštelė, statybų, surinkimo ar įrengimo projektas arba ši veikla vykdoma per vieną ar kelis laikotarpius, kurių bendra trukmė viršija 30 dienų, tačiau neviršijant šešių mėnesių; ir
b) jeigu susijusią veiklą toje kitoje Susitariančiojoje Valstybėje vykdo toje pačioje statybų aikštelėje, statybų, surinkimo ar įrengimo projekte susijusią vienos ar daugiau glaudžiai su pirmiau minėta įmone susijusių įmonių priežiūros veiklą skirtingais laikotarpiais, kurių kiekvienas ilgesnis nei 30 dienų,
šie skirtingi laikotarpiai pridedami prie bendro laikotarpio, per kurį pirmiau minėta įmonė vykdė veiklą toje statybų aikštelėje, statybų, surinkimo ar įrengimo projekte.
4. [PAKEISTA Daugiašalės konvencijos 13 straipsnio 3 paragrafu] [Neatsižvelgiant į ankstesnes šio straipsnio nuostatas, laikoma, kad sąvoka „nuolatinė buveinė“ neapima:
(a) įrangos naudojimo tiktai įmonei priklausantiems gaminiams ar prekėms sandėliuoti, eksponuoti ar pristatyti;
(b) įmonei priklausančių gaminių ar prekių atsargų, skirtų tiktai sandėliuoti, eksponuoti ar pristatyti, laikymo;
(c) įmonei priklausančių gaminių ar prekių atsargų, skirtų tiktai apdoroti kitoje įmonėje, laikymo;
(d) pastovios komercinės-ūkinės veiklos vietos, naudojamos tiktai įmonei skirtiems gaminiams ar prekėms įsigyti arba jai skirtai informacijai rinkti, laikymo;
(e) pastovios komercinės-ūkinės veiklos vietos, naudojamos tiktai bet kokiai kitai pagalbinio ar paruošiamojo pobūdžio įmonei skirtai veiklai vykdyti, laikymo;
(f) pastovios komercinės-ūkinės veiklos vietos, naudojamos tiktai a) – e) punktuose išvardytos veiklos bet kokiam deriniui, laikymo su sąlyga, kad visa pastovios komercinės-ūkinės veiklos vietos veikla, kurią apsprendžia toks derinys, yra pagalbinio ar paruošiamojo pobūdžio.]
Daugiašalės konvencijos 13 straipsnio 3 paragrafas taikomas šios Sutarties 5 straipsnio 4 paragrafui 1:
DAUGIAŠALĖS KONVENCIJOS 13 STRAIPSNIS – SIEKIS DIRBTINAI IŠVENGTI NUOLATINĖS BUVEINĖS STATUSO PASINAUDOJANT KONKREČIAI VEIKLAI TAIKOMOMIS IŠIMTIMIS (B
galimybė)
Neatsižvelgiant į šios Sutarties 5 straipsnį, laikoma, kad sąvoka „nuolatinė buveinė“ neapima:
a) konkrečios šios Sutarties 5 straipsnio 4 paragrafe išvardytos veiklos, kaip veiklos, kuri nelaikoma nuolatine buveine, neatsižvelgiant į tai, ar toks nuolatinės buveinės statuso netaikymas grindžiamas tuo, kad ta veikla yra parengiamoji arba papildoma, išskyrus tiek, kiek ta atitinkama nuostata aiškiai nustatoma, kad ta konkreti veikla nelaikoma nuolatine buveine, jeigu ta veikla yra parengiamoji arba pagalbinė;
b) nuolatinės veiklos vietos išlaikymo vien tik a punkte nenurodytos veiklos įmonės vardu vykdymo tikslais, jeigu ta veikla yra parengiamoji arba pagalbinė;
c) nuolatinės verslo vietos išlaikymo vien tik bet kuriam šios dalies a) – b) punktuose išvardytos veiklos deriniui, jei dėl šio derinio nuolatinės veiklos vietos bendra veikla yra parengiamoji arba pagalbinė.
Daugiašalės konvencijos 13 straipsnio 4 paragrafas taikomas šios Sutarties 5 straipsnio 4 paragrafui, su pakeitimais, atliktais remiantis Daugiašalės konvencijos 13 straipsnio 3 paragrafu:
DAUGIAŠALĖS KONVENCIJOS 13 STRAIPSNIS – SIEKIS DIRBTINAI IŠVENGTI NUOLATINĖS BUVEINĖS STATUSO PASINAUDOJANT KONKREČIAI VEIKLAI TAIKOMOMIS IŠIMTIMIS
Šios Sutarties 5 straipsnio 4 paragrafas, su pakeitimais, atliktais remiantis Daugiašalės konvencijos 13 straipsnio 3 paragrafu, netaikomas nuolatinės komercinės-ūkinės veiklos vietai, kuria įmonė naudojasi ar kurią išlaiko, jei ta pati įmonė ar su ja glaudžiai susijusi įmonė vykdo komercinę-ūkinę veiklą toje pat ar kitoje vietoje toje pačioje Susitariančiojoje Valstybėje ir:
a) ta vieta ar kita vieta yra įmonės ar su ja glaudžiai susijusios įmonės nuolatinė buveinė pagal šios Sutarties 5 straipsnio nuostatas; arba
b) bendra veikla, kuri yra dviejų įmonių toje pačioje vietoje vykdomos veiklos derinio rezultatas, arba tos pačios įmonės ar glaudžiai susijusių įmonių dviejose vietose, nėra parengiamojo arba pagalbinio pobūdžio,
jeigu dviejų įmonių toje pačioje vietoje arba tos pačios įmonės ar glaudžiai susijusių įmonių dviejose vietose
1Remiantis Daugiašalės konvencijos Aiškinamąja dalimi, Daugiašalės konvencijos 13 straipsnio 3 paragrafo a) punktas atitiktų šios Sutarties 5 straipsnio 4 paragrafo a)-d) punktus, o Daugiašalės konvencijos 13 straipsnio 3 paragrafo b) punktas ir 13 straipsnio 3 paragrafo c) punktas atitiktų šios Sutarties 5 straipsnio 4 paragrafo e) ir f) punktus. Taigi, tai būtų suprantama kaip ,,Neatsižvelgiant į šios Sutarties 5 straipsnį, laikoma, kad sąvoka „nuolatinė buveinė“ neapima:
a) (a) įrangos naudojimo tiktai įmonei priklausantiems gaminiams ar prekėms sandėliuoti, eksponuoti ar pristatyti;
(b) įmonei priklausančių gaminių ar prekių atsargų, skirtų tiktai sandėliuoti, eksponuoti ar pristatyti, laikymo;
(c) įmonei priklausančių gaminių ar prekių atsargų, skirtų tiktai apdoroti kitoje įmonėje, laikymo;
(d) pastovios komercinės-ūkinės veiklos vietos, naudojamos tiktai įmonei skirtiems gaminiams ar prekėms įsigyti arba jai skirtai informacijai rinkti, laikymo;
b) pastovios komercinės-ūkinės veiklos vietos, naudojamos tiktai bet kokiai kitai pagalbinio ar paruošiamojo pobūdžio įmonei skirtai veiklai, nenurodytai a) punkte, vykdyti, laikymo, su sąlyga, kad ta veikla yra pagalbinio ar paruošiamojo pobūdžio;
c) pastovios komercinės-ūkinės veiklos vietos, naudojamos tiktai a) ir b) punktuose išvardytos veiklos bet kokiam deriniui, laikymo su sąlyga, kad visa pastovios komercinės-ūkinės veiklos vietos veikla, kurią apsprendžia toks derinys, yra pagalbinio ar paruošiamojo pobūdžio.”
vykdoma veikla yra papildomos funkcijos, kurios yra nuoseklios komercinės-ūkinės veiklos dalis.
5. Neatsižvelgiant į 1 ir 2 paragrafų nuostatas, jeigu asmuo – bet ne toks, kuris turi nepriklausomo agento statusą ir kuriam taikomas 6 paragrafas, – dirba įmonės vardu ir turi įgaliojimą įmonės vardu sudaryti sutartis Susitariančiojoje Valstybėje ir tuo įgaliojimu nuolatos naudojasi, tai ta įmonė laikoma turinčia toje Valstybėje nuolatinę buveinę bet kokiai veiklai, kurią tas asmuo atlieka šiai įmonei, jeigu tokio asmens veikla neapsiriboja 4 paragrafe nurodyta veikla, kuri gali būti atliekama net per pastovią komercinės-ūkinės veiklos vietą, bet dėl to ši pastovi komercinės-ūkinės veiklos vieta, remiantis to paragrafo nuostatomis, netampa nuolatine buveine.
6. Įmonė nelaikoma turinčia Susitariančiojoje Valstybėje nuolatinę buveinę, kai ji toje Valstybėje tik užsiima komercine-ūkine veikla per brokerį, komisionierių arba bet kokį kitą nepriklausomo agento statusą turintį asmenį, jeigu tokie asmenys veikia savo įprastinės komercinės-ūkinės veiklos ribose. Tačiau kai visa ar beveik visa tokio agento veikla atliekama tos įmonės vardu ir kai tarp agento ir įmonės nusistovėjusios sąlygos skiriasi nuo tų, kurios būtų tarp nepriklausomų asmenų, toks agentas šiame paragrafe nėra laikomas nepriklausomo agento statusą turinčiu asmeniu. Tokiu atveju taikomos 5 paragrafo nuostatos.
7. Tas faktas, kad kompanija, Susitariančiosios Valstybės rezidentė, kontroliuoja arba yra kontroliuojama kompanijos, kuri yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentė arba kuri užsiima toje kitoje Valstybėje komercine-ūkine veikla (per nuolatinę buveinę ar kokiu kitu būdu), savaime dar nereiškia, kad viena šių kompanijų yra kitos nuolatinė buveinė.
Daugiašalės konvencijos 15 straipsnio 1 paragrafas taikomas šios Sutarties nuostatoms:
DAUGIAŠALĖS KONVENCIJOS 15 STRAIPSNIS – ASMENS, GLAUDŽIAI SUSIJUSIO SU ĮMONE, APIBRĖŽTIS
Taikant šios Sutarties 5 straipsnio nuostatas, asmuo yra glaudžiai susijęs su įmone, jeigu, remiantis visais reikšmingais faktais ir aplinkybėmis, įmonė ir asmuo kontroliuoja vienas kitą arba juos abu kontroliuoja tie patys asmenys ar įmonės. Bet kuriuo atveju, asmuo laikomas glaudžiai susijusiu su įmone, jeigu kuriam nors iš jų tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 proc. kito asmens turtinių interesų (arba, jei tai kompanija, daugiau nei 50 proc. visų bendrovės akcijų suteikiamų balsų ir vertės ar kontroliuojamo akcinio kapitalo kompanijoje) arba jeigu kitam asmeniui tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau kaip 50 proc. asmens ar įmonės turtinių interesų (arba, jei tai kompanija, daugiau nei 50 proc. visų kompanijos akcijų suteikiamų balsų ir vertės ar kontroliuojamo akcinio kapitalo kompanijoje).
6 straipsnis
Pajamos iš nekilnojamojo turto
1. Pajamos, kurias Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna iš kitoje Susitariančiojoje Valstybėje esančio nekilnojamojo turto (įskaitant pajamas iš žemės ūkio ar miškų ūkio), gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.
2. Sąvoka „nekilnojamasis turtas“ turi tokią prasmę, kokią ji turi pagal tos Susitariančiosios Valstybės, kurioje minimas turtas yra, įstatymą. Šios Sutarties nuostatos, susijusios su nekilnojamuoju turtu, taip pat taikomos turtui, papildančiam nekilnojamąjį turtą, gyvuliams ir įrengimams, naudojamiems žemės ir miškų ūkyje, teisėms, kurioms taikomos bendrojo žemės nuosavybės įstatymo nuostatos, bet kokiam opcionui ar panašiai teisei įsigyti nekilnojamąjį turtą, nekilnojamojo turto uzufruktui bei teisėms į kintamas ar pastovias išmokas, kaip kompensaciją už mineralinių telkinių, šaltinių ir kitų gamtinių išteklių naudojimą ar teisę jais naudotis. Jūrų ir upių laivai bei orlaiviai nekilnojamuoju turtu nelaikomi.
3. 1 paragrafo nuostatos taikomos pajamoms, gaunamoms tiesiogiai naudojant, nuomojant arba bet kokiu kitu būdu naudojant nekilnojamąjį turtą.
4. Kai kompanijos akcijų nuosavybė ar kitos korporacinės teisės kompanijoje tokių akcijų ar korporacinių teisių savininkui suteikia teisę naudotis kompanijos turimu nekilnojamuoju turtu, tai pajamos, gaunamos tiesiogiai naudojant, nuomojant ar kokiu kitu būdu naudojantis tokia teise, gali būti apmokestinamos toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje nekilnojamasis turtas yra.
5. 1, 3 ir 4 paragrafų nuostatos taip pat taikomos pajamoms, gaunamoms iš įmonės nekilnojamojo turto, ir pajamoms, gaunamoms iš nekilnojamojo turto, naudojamo užsiimant individualia savarankiška veikla.
7 straipsnis
Komercinės-ūkinės veiklos pelnas
1. Susitariančiosios Valstybės įmonės pelnas apmokestinamas tik toje Valstybėje, jeigu įmonė neužsiima komercine-ūkine veikla kitoje Susitariančiojoje Valstybėje per ten esančią nuolatinę buveinę. Jeigu įmonė užsiima komercine-ūkine veikla aukščiau minėtu būdu, tai įmonės pelnas gali būti apmokestinamas kitoje Valstybėje, bet tik ta jo dalis, kuri priskiriama tai nuolatinei buveinei.
2. Atsižvelgiant į 3 paragrafo nuostatas, jeigu Susitariančiosios Valstybės įmonė užsiima komercine-ūkine veikla kitoje Susitariančiojoje Valstybėje per ten esančią nuolatinę buveinę, tai kiekvienoje Susitariančiojoje Valstybėje tai nuolatinei buveinei priskiriamas pelnas, kurį ji galėtų gauti, jeigu būtų atskira ir savarankiška įmonė, užsiimanti tokia pačia ar panašia veikla tokiomis pačiomis ar panašiomis sąlygomis ir veikianti visiškai nepriklausomai nuo tos įmonės, kurios nuolatinė buveinė ji yra.
3. Nustatant nuolatinės buveinės pelną, leidžiama atimti išlaidas, padarytas šios nuolatinės buveinės tikslams, įskaitant valdymo ir bendras administravimo išlaidas, padarytas toje Valstybėje, kur yra nuolatinė buveinė, arba kitur.
4. Jeigu Susitariančiojoje Valstybėje įprasta nuolatinei buveinei priskiriamą komercinės-ūkinės veiklos pelną nustatyti proporcingai dalijant bendrą įmonės pelną tarp įvairių jos padalinių, tai 2 paragrafo reikalavimai nedraudžia tai Susitariančiajai Valstybei apmokestinamąjį pelną nustatyti tokiu įprastu proporcingo dalijimo metodu; tačiau proporcingo dalijimo metodas turi būti toks, kad rezultatas atitiktų šiame straipsnyje išdėstytus principus.
5. Nuolatinei buveinei nepriskiriamas joks pelnas, jeigu ta nuolatinė buveinė tik perka įmonei gaminius ar prekes.
6. Ankstesnių paragrafų tikslams pelnas, priskiriamas nuolatinei buveinei, kiekvienais metais nustatomas tokiu pačiu būdu, jeigu neatsiranda svarios ir pakankamos priežasties daryti kitaip.
7. Kai pelnas apima pajamų ar prieaugio pajamų rūšis, kurios aptariamos atskirai kituose šios Sutarties straipsniuose, tų straipsnių nuostatoms šio straipsnio nuostatos netaikomos.
8 straipsnis
Jūrų laivininkystė ir oro transportas
1. Susitariančiosios Valstybės įmonės pelnas, gaunamas naudojant jūrų laivus ar orlaivius tarptautiniuose pervežimuose, apmokestinamas tik toje Valstybėje.
2. 1 paragrafo tikslams pelnas, gaunamas naudojant jūrų laivus ar orlaivius tarptautiniuose pervežimuose, apima pelną, gaunamą be įgulos nuomojant jūrų laivus ar orlaivius, kai tokia nuoma yra atsitiktinė tos įmonės vykdomam jūros laivų ar orlaivių naudojimui tarptautiniuose pervežimuose.
3. 1 paragrafo nuostatos taip pat taikomos pelnui, gaunamam dalyvaujant pule, bendroje komercinėje-ūkinėje veikloje ar tarptautinėje agentūroje.
9 straipsnis Asocijuotos įmonės
1. Tuo atveju,
(a) kai Susitariančiosios Valstybės įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja kitos Susitariančiosios Valstybės įmonės valdyme, kontrolėje ar kapitale arba
(b) kai tie patys asmenys tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja Susitariančiosios Valstybės įmonės ir kitos Susitariančiosios Valstybės įmonės valdyme, kontrolėje ar kapitale
ir kai kiekvienu atveju tarp tų dviejų įmonių jų komerciniuose ar finansiniuose santykiuose sukuriamos arba nusistovi kitokios sąlygos, negu būtų tarp nepriklausomų įmonių, tada bet koks pelnas, kuris, jeigu nebūtų tokių sąlygų, būtų priskiriamas vienai iš tų įmonių, bet dėl nusistovėjusių sąlygų jai nepriskiriamas, gali būti įskaitomas į tos įmonės pelną ir atitinkamai apmokestinamas.
2. Jeigu Susitariančioji Valstybė įskaito į tos Valstybės įmonės pelną – ir atitinkamai apmokestina – pelną, kuris buvo apmokestintas kaip kitos Susitariančiosios Valstybės įmonės pelnas toje kitoje Valstybėje, ir taip įskaitytas pelnas yra pelnas, kuris būtų priskirtas pirma minėtos Valstybės įmonei, jeigu tarp tų dviejų įmonių būtų sukurtos tokios sąlygos kaip tarp nepriklausomų įmonių, tada ta kita Valstybė atitinkamai koreguoja ten mokamo šio pelno mokesčio sumą. Nustatant tokią pataisą, atsižvelgiama į kitas šios Sutarties nuostatas, o Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys, reikalui esant, šiuo klausimu vieni su kitais konsultuojasi.
10 straipsnis Dividendai
1. Dividendai, kuriuos kompanija, Susitariančiosios Valstybės rezidentė, moka kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, gali būti apmokestinami toje kitoje Valstybėje.
2. Tačiau tokie dividendai taip pat gali būti apmokestinami toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurios rezidentė yra dividendus mokanti kompanija, ir pagal tos Valstybės įstatymus, bet jeigu faktiškasis dividendų savininkas yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas, taip imamas mokestis negali viršyti:
(a) 5 procentų bendros dividendų sumos, jeigu faktiškasis savininkas yra kompanija (bet ne bendrija), kuri tiesiogiai turi ne mažiau kaip 25 procentus dividendus mokančios kompanijos balsų;
(b) 15 procentų bendros dividendų sumos visais kitais atvejais.
Šis paragrafas nekeičia kompanijos pelno, iš kurio mokami dividendai, apmokestinimo.
3. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „dividendai“ reiškia pajamas iš akcijų arba kitų dalyvavimo pelne teisių, kurios nėra skoliniai pareikalavimai, ir apima bet kokias pajamas ar pelno paskirstymą, prilyginamus pajamoms iš akcijų pagal mokesčių įstatymus tos Susitariančiosios Valstybės, kurios rezidentė yra dividendus ar pajamas mokanti arba pelną skirstanti kompanija.
4. 1 ir 2 paragrafų nuostatos netaikomos, jeigu faktiškasis dividendų savininkas, būdamas Susitariančiosios Valstybės rezidentas, užsiima komercine-ūkine veikla kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, kurios rezidentė yra dividendus mokanti kompanija, per ten esančią nuolatinę buveinę arba užsiima toje kitoje Valstybėje individualia savarankiška veikla per ten esančią nuolatinę veiklavietę, o holdingas, už kurį mokami dividendai, yra efektyviai susijęs su tokia nuolatine buveine ar nuolatine veiklaviete. Kiekvienu tokiu atveju atitinkamai taikomos 7 straipsnio arba 14 straipsnio nuostatos.
5. Kai kompanija, Susitariančiosios Valstybės rezidentė, gauna pelną ar pajamas iš kitos Susitariančiosios Valstybės, ta kita Valstybė gali visiškai neapmokestinti kompanijos mokamų dividendų, išskyrus atvejus, kai tokie dividendai mokami tos kitos Valstybės rezidentui arba kai holdingas, už kurį mokami dividendai, yra efektyviai susijęs su toje kitoje Valstybėje esančia nuolatine buveine ar nuolatine veiklaviete, taip pat negali iš kompanijos nepaskirstyto pelno imti kompanijos nepaskirstyto pelno mokesčio, net jeigu mokami dividendai ar nepaskirstytas pelnas, visas arba jo dalis, susideda iš pelno ar pajamų, gaunamų toje kitoje Valstybėje.
11 straipsnis Palūkanos
1. Palūkanos, susidarančios Susitariančiojoje Valstybėje ir mokamos kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.
2. Tačiau tokios palūkanos taip pat gali būti apmokestinamos toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje jos susidaro, ir pagal tos Valstybės įstatymus, bet jeigu faktiškasis palūkanų savininkas yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas, taip imamas mokestis negali viršyti 10 procentų bendros palūkanų sumos.
3. Neatsižvelgiant į 2 paragrafo nuostatas, palūkanos, susidarančios Susitariančiojoje Valstybėje ir mokamos kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, apmokestinamos tik toje kitoje Valstybėje, jeigu toks rezidentas yra faktiškasis palūkanų savininkas, ir su sąlyga, kad palūkanų mokėtojas ar gavėjas yra Susitariančiosios Valstybės Vyriausybė, vietos valdžia ar bet kokia tos Vyriausybės agentūra, centrinis bankas ar bet kokia finansinė institucija, nuosavybės teise pilnai priklausanti tai Vyriausybei, arba kad tokios palūkanos mokamos už Susitariančiosios Valstybės Vyriausybės garantuotą paskolą.
4. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „palūkanos“ reiškia pajamas iš bet kokios rūšies skolinių pareikalavimų, nepriklausomai nuo to, ar jie užtikrinti įkeitimu ar ne, o būtent pajamas iš vyriausybės vertybinių popierių ir pajamas iš obligacijų ar skolinių įsipareigojimų, įskaitant priemokas ir laimėjimus, gaunamus už tuos vertybinius popierius, obligacijas ar skolinius įsipareigojimus, taip pat visas kitas pajamas, prilyginamas pajamoms iš pinigų skolinimo pagal įstatymus Valstybės, kurioje tos pajamos susidaro, bet neapima jokių pajamų, kurios pagal 10 straipsnį laikomos dividendais. Baudos už pavėluotus mokėjimus šio straipsnio tikslui palūkanomis nelaikomos.
5. 1, 2 ir 3 paragrafų nuostatos netaikomos, jeigu faktiškasis palūkanų savininkas, būdamas Susitariančiosios Valstybės rezidentas, užsiima komercine-ūkine veikla kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje susidaro palūkanos, per ten esančią nuolatinę buveinę arba užsiima toje kitoje Valstybėje individualia savarankiška veikla per ten esančią nuolatinę veiklavietę, o skolinis pareikalavimas, kurio pagrindu mokamos palūkanos, efektyviai susijęs su tokia nuolatine buveine ar nuolatine veiklaviete. Kiekvienu tokiu atveju atitinkamai taikomos 7 straipsnio arba 14 straipsnio nuostatos.
6. Palūkanos laikomos susidarančiomis Susitariančiojoje Valstybėje, kai jų mokėtojas yra tos Valstybės rezidentas. Tačiau jeigu palūkanas mokantis asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jis yra ar nėra Susitariančiosios Valstybės rezidentas, turi Susitariančiojoje Valstybėje nuolatinę buveinę arba nuolatinę veiklavietę, dėl kurių atsirado įsiskolinimas, už kurį mokamos palūkanos, ir tos palūkanos priskiriamos tokiai nuolatinei buveinei ar nuolatinei veiklavietei, tada tokios palūkanos laikomos susidarančiomis toje Valstybėje, kurioje yra nuolatinė buveinė ar nuolatinė veiklavietė.
7. Jeigu tarp mokėtojo ir faktiškojo savininko arba tarp jų abiejų ir kokio kito asmens susiformuoja ypatingi santykiai ir dėl to palūkanų suma, tenkanti skoliniam pareikalavimui, už kurį ji mokama, viršija sumą, kuri būtų sutarta tarp mokėtojo ir faktiškojo savininko, jeigu tokių santykių nebūtų, tai šio straipsnio nuostatos taikomos tik tai paskutinei minėtai sumai. Tokiu atveju išmokų perteklius lieka apmokestinamas pagal kiekvienos Susitariančiosios Valstybės įstatymus, atsižvelgiant į kitas šios Sutarties nuostatas.
12 straipsnis
Atlyginimai už nuosavybės teisių perleidimą
1. Atlyginimai už nuosavybės teisių perleidimą, susidarantys Susitariančiojoje Valstybėje ir mokami kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, gali būti apmokestinami toje kitoje Valstybėje.
2. Tačiau tokie atlyginimai už nuosavybės teisių perleidimą taip pat gali būti apmokestinami toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje jie susidaro, ir pagal tos Valstybės įstatymus, bet jeigu faktiškasis atlyginimų už nuosavybės teisių perleidimą savininkas yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas, taip imamas mokestis negali viršyti:
(a) 5 procentų bendros atlyginimų už nuosavybės teisių perleidimą sumos, mokamos už gamybinių, prekybinių ar mokslinių įrengimų naudojimą;
(b) 10 procentų bendros atlyginimų už nuosavybės teisių perleidimą sumos visais kitais atvejais.
3. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „atlyginimai už nuosavybės teisių perleidimą“ reiškia bet kokios rūšies išmokas, gaunamas kaip kompensaciją už naudojimąsi ar už teisę naudotis bet kokiomis autorinėmis teisėmis literatūros, meno ar mokslo darbų srityje (įskaitant kino filmus arba filmus, įrašus juostose ar kitose radijuje ar televizijoje naudojamose priemonėse arba kitose atgaminimo ar perdavimo priemonėse), bet kokį patentą, prekybos ženklą, dizainą ar modelį, planą, slaptą formulę ar metodą, arba už naudojimąsi ar už teisę naudotis gamybiniais, prekybiniais ar moksliniais įrengimais, arba už informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį.
4. 1 ir 2 paragrafų nuostatos netaikomos, jeigu faktiškasis atlyginimų už nuosavybės teisių perleidimą savininkas, būdamas Susitariančiosios Valstybės rezidentas, užsiima komercine-ūkine veikla kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje susidaro atlyginimai už nuosavybės teisių perleidimą, per ten esančią nuolatinę buveinę arba užsiima toje kitoje Valstybėje individualia savarankiška veikla per ten esančią nuolatinę veiklavietę, o teisė arba turtas, už kuriuos mokami atlyginimai už nuosavybės teisių perleidimą, efektyviai susiję su tokia nuolatine buveine ar nuolatine veiklaviete. Kiekvienu tokiu atveju atitinkamai taikomos 7 straipsnio arba 14 straipsnio nuostatos.
5. Atlyginimai už nuosavybės teisių perleidimą laikomi susidarančiais Susitariančiojoje Valstybėje, kai jų mokėtojas yra tos Valstybės rezidentas. Tačiau jeigu atlyginimus už nuosavybės teisių perleidimą mokantis asmuo, nepriklausomai nuo to, ar jis yra ar nėra Susitariančiosios Valstybės rezidentas, turi Susitariančiojoje Valstybėje nuolatinę buveinę arba nuolatinę veiklavietę, dėl kurių atsirado įsipareigojimas mokėti atlyginimus už nuosavybės teisių perleidimą, ir tokie atlyginimai už nuosavybės teisių perleidimą priskiriami tokiai nuolatinei buveinei ar nuolatinei veiklavietei, tada tokie atlyginimai už nuosavybės teisių perleidimą laikomi susidarančiais toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje yra nuolatinė buveinė ar nuolatinė veiklavietė.
6. Jeigu tarp mokėtojo ir faktiškojo savininko arba tarp jų abiejų ir kokio kito asmens susiformuoja ypatingi santykiai ir dėl to atlyginimų už nuosavybės teisių perleidimą suma, tenkanti naudojimuisi, teisei naudotis ar informacijai, už kuriuos ji mokama, viršija sumą, kuri būtų sutarta tarp mokėtojo ir faktiškojo savininko, jeigu tokių santykių nebūtų, tai šio straipsnio nuostatos taikomos tik tai paskutinei minėtai sumai. Tokiu atveju išmokų perteklius lieka apmokestinamas pagal kiekvienos Susitariančiosios Valstybės įstatymus, atsižvelgiant į kitas šios Sutarties nuostatas.
13 straipsnis Kapitalo prieaugio pajamos
1. Prieaugio pajamos, kurias Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna iš 6 straipsnyje apibrėžto ir kitoje Susitariančiojoje Valstybėje esančio nekilnojamojo turto perleidimo, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.
2. 1 paragrafo tikslams prieaugio pajamos, gaunamos iš 6 straipsnyje apibrėžto ir kitoje Susitariančiojoje Valstybėje esančio nekilnojamojo turto perleidimo, apima prieaugio pajamas, gaunamas perleidžiant akcijas ar kitas teises kompanijoje ar kitame juridiniame asmenyje, arba dalį bendrijoje ar traste, kai jų aktyvų didžiąją dalį tiesiogiai ar netiesiogiai sudaro kitoje Susitariančiojoje Valstybėje esantis nekilnojamasis turtas arba kita su tokiu nekilnojamuoju turtu susijusi teisė.
3. Prieaugio pajamos, gaunamos iš kilnojamojo turto, kuris yra Susitariančiosios Valstybės įmonės kitoje Susitariančiojoje Valstybėje turimos nuolatinės buveinės turto dalis, arba kilnojamojo turto, priklausančio individualiai savarankiškai veiklai reikalingai nuolatinei veiklavietei, kurią Susitariančiosios Valstybės rezidentas savo dispozicijoje turi kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, perleidimo, įskaitant prieaugio pajamas iš tokios nuolatinės buveinės (atskirai ar kartu su visa įmone) ar iš tokios nuolatinės veiklavietės perleidimo, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.
4. Prieaugio pajamos, kurias Susitariančiosios Valstybės įmonė gauna iš tos įmonės tarptautiniuose pervežimuose naudojamų jūrų laivų ar orlaivių arba su tokių jūrų laivų ar orlaivių naudojimu susijusio kilnojamojo turto perleidimo, apmokestinamos tik toje Valstybėje.
5. Prieaugio pajamos, gaunamos iš bet kokio turto – bet ne to, kuris minimas ankstesniuose šio straipsnio paragrafuose, – perleidimo, apmokestinamos tik toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurios rezidentas yra turtą perleidęs asmuo.
6. 5 paragrafo nuostatos neliečia Susitariančiosios Valstybės teisės pagal savo įstatymą apmokestinti prieaugio pajamas, kurias iš bet kokio turto perleidimo gauna fizinis asmuo, kuris yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas ir kuris kuriuo nors metu trejų metų laikotarpiu, pasibaigiančiu turto perleidimo dieną, buvo pirma minėtos Valstybės rezidentas, jeigu šį turtą fizinis asmuo turėjo prieš tapdamas tos kitos Valstybės rezidentu.
14 straipsnis Individuali savarankiška veikla
1. Pajamos, kurias fizinis asmuo, Susitariančiosios Valstybės rezidentas, gauna už profesines paslaugas ar kitą savarankiško pobūdžio veiklą, apmokestinamos tik toje Valstybėje, jeigu jis reguliariai savo dispozicijoje neturi jo veiklai reikalingos nuolatinės veiklavietės kitoje Susitariančiojoje Valstybėje. Jeigu jis turi tokią nuolatinę veiklavietę, pajamos gali būti apmokestinamos kitoje Valstybėje, tačiau tik ta jų dalis, kuri priskiriama tai nuolatinei veiklavietei. Šiam tikslui, kai fizinis asmuo, Susitariančiosios Valstybės rezidentas, kitoje Susitariančiojoje Valstybėje bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu bet kuriais finansiniais metais, ištisai arba su pertraukomis išbūna ilgiau kaip 183 dienas, jis laikomas tais finansiniais metais reguliariai savo dispozicijoje turinčiu nuolatinę veiklavietę toje kitoje Valstybėje, o pajamos, gaunamos iš aukščiau nurodytos jo veiklos, kuri atliekama toje kitoje Valstybėje, priskiriamos tai vadinamajai nuolatinei veiklavietei.
2. Sąvoka „profesinės paslaugos“ pirmiausia apima savarankišką mokslinę, literatūrinę, meninę, auklėjamąją arba dėstymo veiklą, taip pat savarankišką gydytojų, advokatų, inžinierių, architektų, dantistų ir buhalterių veiklą.
15 straipsnis
Veikla, susijusi su darbo santykiais
1. Atsižvelgiant į 16, 18 ir 19 straipsnių nuostatas, algos, darbo užmokestis ir kiti panašūs atlyginimai, kuriuos Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna už samdomą darbą, apmokestinami tik toje Valstybėje, jeigu samdomas darbas nėra atliekamas kitoje Susitariančiojoje Valstybėje. Jeigu samdomas darbas atliekamas tokiu būdu, už jį gaunamas atlyginimas gali būti apmokestinamas toje kitoje Valstybėje.
2. Neatsižvelgiant į 1 paragrafo nuostatas, atlyginimas, kurį Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna už samdomą darbą, atliekamą kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, apmokestinamas tik pirma minėtoje Valstybėje, jeigu:
(a) gavėjas kitoje Valstybėje bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu duotais finansiniais metais, ištisai arba su pertraukomis išbūna ne ilgiau kaip 183 dienas, ir
(b) atlyginimą moka darbdavys, kuris nėra kitos Valstybės rezidentas, arba atlyginimas mokamas jo vardu, ir
(c) atlyginimas nėra priskiriamas nuolatinei buveinei ar nuolatinei veiklavietei, kurią darbdavys turi kitoje Valstybėje.
3. Neatsižvelgiant į ankstesnes šio straipsnio nuostatas, atlyginimas už samdomą darbą, atliekamą Susitariančiosios Valstybės įmonės tarptautiniuose pervežimuose naudojamame jūrų laive ar orlaivyje, gali būti apmokestinamas toje Susitariančiojoje Valstybėje.
16 straipsnis
Direktorių atlyginimai
Direktorių atlyginimai ir kitos panašios išmokos, kurias Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna kaip kompanijos, kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentės, direktorių valdybos ar bet kokio kito panašaus organo narys, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.
17 straipsnis Artistai ir sportininkai
1. Neatsižvelgiant į 14 ir 15 straipsnių nuostatas, pajamos, kurias Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna kaip atlikėjas, t. y. teatro, kino, radijo ar televizijos artistas arba muzikantas, arba kaip sportininkas už savo individualią veiklą kaip tokią kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.
2. Jeigu pajamos iš individualios atlikėjo ar sportininko veiklos kaip tokios atitenka ne pačiam atlikėjui ar sportininkui, bet kitam asmeniui, tai tos pajamos, neatsižvelgiant į 7, 14 ir 15 straipsnių nuostatas, gali būti apmokestinamos toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje atlikėjas ar sportininkas atlieka šią veiklą.
3. 1 ir 2 paragrafų nuostatos netaikomos pajamoms, gaunamoms už atlikėjo ar sportininko veiklą Susitariančiojoje Valstybėje, jeigu jo vizitą į tą Valstybę visiškai arba didžiąją jo dalį finansuoja vienos ar abiejų Susitariančiųjų Valstybių ar jų vietos valdžios visuomeniniai fondai. Tokiu atveju pajamos apmokestinamos tik toje Susitariančiojoje Valstybėje, kurios rezidentas yra atlikėjas ar sportininkas.
18 straipsnis Pensijos ir rentos
1. Atsižvelgiant į 19 straipsnio 2 paragrafo nuostatas, pensijos ir kiti panašūs atlyginimai, mokami Susitariančiosios Valstybės rezidentui už praeityje dirbtą samdomą darbą, ir tokiam rezidentui mokama bet kokia renta apmokestinami tik toje Valstybėje.
2. Sąvoka „renta“ reiškia periodiškai nustatytu metu visą gyvenimą arba apibrėžtą ar nustatytą laiko tarpą mokamą nustatyto dydžio sumą, kurią buvo įsipareigota mokėti mainais kaip adekvačią ir visišką kompensaciją pinigine ar kita tokios vertės forma.
19 straipsnis Valstybinė tarnyba
1.
(a) Algos, darbo užmokestis ir kiti panašūs atlyginimai, bet ne pensija, kuriuos Susitariančioji Valstybė ar jos vietos valdžia moka fiziniam asmeniui už tarnybą tai Valstybei ar valdžiai, apmokestinami tik toje Valstybėje.
(b) Tačiau tokios algos, darbo užmokestis ir kiti panašūs atlyginimai apmokestinami tik kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, jeigu tarnyba atliekama toje Valstybėje ir fizinis asmuo yra tos Valstybės rezidentas, kuris:
(i) yra tos Valstybės nacionalas; arba
(ii) netapo tos Valstybės rezidentu tiktai dėl atliekamos tarnybos.
2.
(a) Bet kokia pensija, kurią fiziniam asmeniui moka Susitariančioji Valstybė ar jos vietos valdžia arba kuri mokama iš jų sukurtų fondų už tarnybą tai Valstybei ar valdžiai, apmokestinama tik toje Valstybėje.
(b) Tačiau tokia pensija apmokestinama tik kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, jeigu fizinis asmuo yra tos Valstybės rezidentas ir nacionalas.
3. 15, 16 ir 18 straipsnių nuostatos taikomos algoms, darbo užmokesčiui ir kitiems panašiems atlyginimams bei pensijoms už tarnybą, susijusią su komercine-ūkine veikla, kuria užsiima Susitariančioji Valstybė ar jos vietos valdžia, ar jos agentūra, ar vienetas, nuosavybės teise visiškai priklausantis tokiai Valstybei ar valdžiai.
20 straipsnis Studentai
Išmokos, kurias savo pragyvenimui, mokslui ar stažuotei gauna studentas, mokinys ar praktikantas, kuris yra arba prieš pat atvykdamas į Susitariančiąją Valstybę buvo kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas ir kuris pirma minėtoje Valstybėje tiktai mokosi ar stažuojasi, neapmokestinamos toje Valstybėje su sąlyga, kad tokie mokėjimai gaunami iš šaltinių, esančių už tos Valstybės ribų.
21 straipsnis Kitos pajamos
1. Susitariančiosios Valstybės rezidento pajamų rūšys, nesvarbu, kur susidarančios, ir neaprašytos ankstesniuose šios Sutarties straipsniuose, apmokestinamos tik toje Valstybėje. Tačiau tokios pajamų rūšys, kurios susidaro kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, taip pat gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje.
2. 1 paragrafo nuostatos netaikomos pajamoms – bet ne toms pajamoms, kurios gaunamos iš 6 straipsnio 2 paragrafe apibrėžto nekilnojamojo turto, – jeigu tokių pajamų gavėjas, būdamas Susitariančiosios Valstybės rezidentas, užsiima komercine-ūkine veikla kitoje Susitariančiojoje Valstybėje per ten esančią nuolatinę buveinę arba užsiima toje kitoje Valstybėje individualia savarankiška veikla per ten esančią nuolatinę veiklavietę, o teisė arba turtas, už kuriuos gaunamos pajamos, efektyviai susiję su tokia nuolatine buveine ar nuolatine veiklaviete. Kiekvienu tokiu atveju atitinkamai taikomos 7 straipsnio arba 14 straipsnio nuostatos.
22 straipsnis
Įvairios taisyklės, taikomos tam tikrai veiklai kontinentiniame šelfe
1. Šio straipsnio nuostatos taikomos neatsižvelgiant į bet kokią kitą šios Sutarties nuostatą.
2. Šio straipsnio tikslams sąvoka „veikla kontinentiniame šelfe“ reiškia bet kokią veiklą Susitariančiosios Valstybės kontinentiniame šelfe, kuri susijusi su ten esančių jūros dugno ir nuogulų bei jų gamtinių išteklių tyrimu ir eksploatavimu.
3. Asmuo, Susitariančiosios Valstybės rezidentas, kuris užsiima veikla kitos Susitariančiosios Valstybės kontinentiniame šelfe, atsižvelgiant į 4 paragrafą, laikomas užsiimančiu komercine-ūkine veikla toje kitoje Valstybėje per ten esančią nuolatinę buveinę ar nuolatinę veiklavietę.
4. 3 paragrafo nuostatos netaikomos, jeigu veikla kontinentiniame šelfe užsiimama per nuolatinę buveinę bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu duotais finansiniais metais, ištisai arba su pertraukomis ilgiau negu 30 dienų. Šio paragrafo tikslams:
(a) jei asmuo, užsiimantis veikla kitos Susitariančiosios Valstybės kontinentiniame šelfe, yra asocijuotas su kitu asmeniu, užsiimančiu iš esmės panašia veikla tame pačiame kontinentiniame šelfe, pirma minėtas asmuo laikomas užsiimančiu visa tokia vėliau minėto asmens veikla, išskyrus atvejus, kai tokia veikla užsiimama tuo pačiu metu kaip ir savo paties veikla;
(b) asmuo laikomas asocijuotu su kitu asmeniu, jeigu vienas jų tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja kito valdyme, kontrolėje ar kapitale arba jeigu trečiasis asmuo ar tretieji asmenys tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja abiejų – pirma minėto asmens ir vėliau minėto asmens – valdyme, kontrolėje ar kapitale.
5. Algos, darbo užmokestis ir kiti panašūs atlyginimai, kuriuos Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna už samdomą darbą, susijusį su veikla kitos Susitariančiosios Valstybės kontinentiniame šelfe, gali būti apmokestinami toje kitoje Valstybėje, tačiau tik tiek, kiek tas darbas atliekamas tos kitos Valstybės kontinentiniame šelfe. Tačiau tokie atlyginimai apmokestinami tik pirma minėtoje Valstybėje, jeigu samdomas darbas atliekamas darbdaviui, kuris nėra kitos Valstybės rezidentas, ir jo trukmė bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu duotais finansiniais metais, ištisai arba su pertraukomis neviršija 30 dienų.
6. Prieaugio pajamos, kurias Susitariančiosios Valstybės rezidentas gauna iš perleidimo:
(a) tyrimo ar eksploatavimo teisių; arba
(b) kitoje Susitariančiojoje Valstybėje esančio turto, naudojamo veiklai tos kitos Valstybės kontinentiniame šelfe; arba
(c) akcijų, kurių vertę ar didžiąją jų vertės dalį tiesiogiai ar netiesiogiai sudaro tokios teisės arba toks turtas, arba tokios teisės ir toks turtas kartu paėmus, gali būti apmokestinamos toje kitoje Valstybėje
.
Šiame paragrafe sąvoka „tyrimo ar eksploatavimo teisės“ reiškia teises į aktyvus, gaunamus užsiimant veikla kitos Susitariančiosios Valstybės kontinentiniame šelfe, arba į tokių aktyvų dalį, arba į naudą iš jų.
23 straipsnis
Dvigubo apmokestinimo panaikinimas
1. Remiantis Airijos įstatymo apie už Airijos teritorijos ribų sumokėto mokesčio įskaitymą į Airijos mokestį (kuris nekeičia bendrojo principo), nuostatomis -
(a) Lietuvos mokestis, sumokėtas pagal Lietuvos įstatymus ir remiantis šia Sutartimi, tiesiogiai ar išskaičiuojant, nuo pelno, pajamų ar prieaugio pajamų, susidariusių iš Lietuvoje esančių šaltinių (išskyrus dividendų atveju – pelno, iš kurio išmokami dividendai, mokestį), įskaitomas į bet kokį Airijos mokestį, apskaičiuotą tam pačiam pelnui, pajamoms ar prieaugio pajamoms, kuriems buvo apskaičiuotas Lietuvos mokestis.
(b) Tuo atveju, kai dividendus moka kompanija, Lietuvos rezidentė, kompanijai, kuri yra Airijos rezidentė ir kuri tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ne mažiau kaip 10 procentų dividendus mokančios kompanijos balsų, įskaitant mokestį, atsižvelgiama (šalia bet kokio Lietuvos mokesčio, kuris įskaitomas remiantis šio paragrafo a) punkto nuostatomis) į kompanijos pelno, iš kurio išmokami tokie dividendai, mokestį Lietuvoje.
2.
(a) Kai Lietuvos rezidentas gauna pajamas arba kapitalo prieaugio pajamas, kurios, remiantis šia Sutartimi, gali būti apmokestinamos Airijoje, Lietuva, jeigu jos vidaus įstatymai nenumato palankesnio apmokestinimo, leidžia iš tokio rezidento pajamų mokesčio atimti sumą, lygią Airijoje sumokėtam Airijos pajamų ar kapitalo prieaugio pajamų mokesčiui. Tačiau tokia atimama suma bet kuriuo atveju neturi viršyti tos prieš atėmimą apskaičiuotos Lietuvos pajamų mokesčio dalies, priskiriamos pajamoms arba kapitalo prieaugio pajamoms, kurios gali būti apmokestinamos Airijoje.
(b) Šio paragrafo a) punkto tikslui, kai kompanija, Lietuvos rezidentė, gauna dividendus iš kompanijos, Airijos rezidentės, kurioje jai priklauso ne mažiau kaip 10 procentų pilną balsavimo teisę turinčių akcijų, į Airijoje mokamą mokestį įskaitomas ne tik dividendų mokestis, bet taip pat ir kompanijos nepaskirstyto pelno, iš kurio išmokėti dividendai, mokesčio dalis.
3. 1 ir 2 paragrafų tikslams Susitariančiosios Valstybės rezidento pelnas, pajamos ir kapitalo prieaugio pajamos, kurie, remiantis šia Sutartimi, gali būti apmokestinami kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, laikomi susidarančiais iš šaltinių, esančių toje kitoje Susitariančiojoje Valstybėje.
4. Kai remiantis kuria nors šios Sutarties nuostata, Susitariančiosios Valstybės rezidento gaunamos pajamos yra atleistos nuo mokesčio toje Valstybėje, tokia Valstybė, skaičiuodama mokesčio sumą nuo likusių tokio rezidento pajamų, gali atsižvelgti į atleistų nuo mokesčio pajamų sumą.
5. Kai pagal kokią nors šios Sutarties nuostatą pajamos ar prieaugio pajamos yra visiškai ar iš dalies atleidžiamos nuo mokesčio Susitariančiojoje Valstybėje ir kai pagal kitoje Susitariančiojoje Valstybėje galiojančius įstatymus fizinis asmuo už minėtas pajamas ar prieaugio pajamas apmokestinamas nuo sumos, kuri atleidžiama nuo mokesčio ar gaunama toje kitoje Valstybėje, o ne nuo visos sumos, tada toks atleidimas, kuris numatytas pagal šią Sutartį pirma minėtoje Valstybėje, taikomas pajamoms ar prieaugio pajamoms tik tiek, kiek jos būtų atleidžiamos ar gaunamos toje kitoje Valstybėje.
24 straipsnis Nediskriminacija
1. Susitariančiosios Valstybės nacionalų bet koks apmokestinimas arba bet kokie su juo susiję reikalavimai kitoje Susitariančiojoje Valstybėje neturi būti kitokie ar didesni negu tos kitos Valstybės nacionalų esamas arba galimas apmokestinimas ir su juo susiję reikalavimai esant tokioms pat aplinkybėms, ypač atsižvelgiant į rezidenciją. Neatsižvelgiant į 1 straipsnio nuostatas, ši nuostata taip pat taikoma asmenims, kurie nėra nei vienos, nei abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentai.
2. Nuolatinės buveinės, kurią Susitariančiosios Valstybės įmonė turi kitoje Susitariančiojoje Valstybėje, apmokestinimas toje kitoje Valstybėje neturi būti mažiau palankus negu tos kitos Valstybės tokia pačia veikla užsiimančių įmonių. Ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti Susitariančiąją Valstybę apmokestinant teikti kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentams kokias nors asmenines nuolaidas, lengvatas ir sumažinimus dėl jų civilinės padėties ar šeimyninių įsipareigojimų, kokius ji teikia savo rezidentams.
3. Išskyrus atvejus, kai taikomos 9 straipsnio 1 paragrafo, 11 straipsnio 7 paragrafo arba 12 straipsnio 6 paragrafo nuostatos, nustatant Susitariančiosios Valstybės įmonės apmokestinamąjį pelną palūkanos, atlyginimai už nuosavybės teisių perleidimą ir kitokios išmokos, kurias ši įmonė moka kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentui, atimamos tokiomis pat sąlygomis, lyg jos būtų mokamos pirma minėtos Valstybės rezidentui.
4. Susitariančiosios Valstybės įmonių, kurių visas ar dalis kapitalo priklauso vienam ar keliems kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentams arba yra jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas, bet koks apmokestinimas arba bet kokie su juo susiję reikalavimai pirma minėtoje Valstybėje neturi būti kitokie arba didesni negu pirma minėtos Valstybės kitų panašių įmonių esamas arba galimas apmokestinimas ir su juo susiję reikalavimai.
5. Šio straipsnio nuostatos taikomos mokesčiams, kuriems taikoma ši Sutartis.
25 straipsnis Abipusio susitarimo procedūra
1. [Šios Sutarties 25 straipsnio 1 paragrafo pirmą sakinį PAKEIČIA Daugiašalės konvencijos 16 straipsnio 1 paragrafo pirmas sakinys] [Xxx asmuo mano, kad vienos arba abiejų Susitariančiųjų Valstybių veiksmai baigiasi arba baigsis jo apmokestinimu, neatitinkančiu šios Sutarties nuostatų, jis gali, nepriklausomai nuo priemonių, numatytų tų Valstybių vidaus įstatyme, šiuo klausimu kreiptis į Susitariančiosios Valstybės, kurios rezidentas jis yra, kompetentingą asmenį arba, jeigu jo atvejis numatytas 24 straipsnio 1 paragrafe, – į kompetentingą asmenį tos Susitariančiosios Valstybės, kurios nacionalas jis yra.] Pareiškimas turi būti pateiktas per trejus metus nuo pirmo pranešimo apie veiksmus, vedančius prie Sutarties nuostatų neatitinkančio apmokestinimo.
Daugiašalės konvencijos 16 straipsnio 1 paragrafo pirmas sakinys keičia šios Sutarties 25 straipsnio 1 paragrafo pirmą sakinį:2
DAUGIAŠALĖS KONVENCIJOS 16 STRAIPSNIS – ABIPUSIO SUSITARIMO PROCEDŪRA
Kai asmuo mano, kad dėl vienos arba abiejų Susitariančiųjų Valstybių veiksmų jis yra arba bus apmokestinamas nesilaikant šios Sutarties nuostatų, jis gali, neatsižvelgiant į tų Susitariančiųjų Valstybių vidaus įstatymuose nustatytas teisės gynimo priemones, pateikti pareiškimą bet kurios Susitariančiosios Valstybės kompetentingam asmeniui.
2. Jeigu kompetentingas asmuo mano, kad protestas pagrįstas, ir jeigu pats negali rasti priimtino sprendimo, tai jis stengiasi šį klausimą išspręsti abipusiu susitarimu su kitos Susitariančiosios Valstybės kompetentingu asmeniu, kad būtų išvengta Sutarties neatitinkančio apmokestinimo. Bet koks pasiektas susitarimas vykdomas neatsižvelgiant į Susitariančiųjų Valstybių vidaus įstatyme nustatytus laiko limitus.
3. Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys abipusiu susitarimu stengiasi šalinti bet kokius sunkumus ar abejones, kylančias aiškinant ar taikant Sutartį.
4. Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys, siekdami susitarimo pagal ankstesnius paragrafus, gali palaikyti vieni su kitais tiesioginį ryšį, įskaitant bendrą komisiją, sudarytą iš jų pačių ar jų įgaliotų atstovų.
Daugiašalės konvencijos 16 straipsnio 3 paragrafo antras sakinys taikomas šiai Sutarčiai:3
DAUGIAŠALĖS KONVENCIJOS 16 STRAIPSNIS – ABIPUSIO SUSITARIMO PROCEDŪRA
Jie taip pat gali kartu konsultuotis, kaip išvengti dvigubo apmokestinimo šioje Sutartyje nenustatytais atvejais.
2 Pagal Daugiašalės konvencijos 35 straipsnio 4 dalį, Daugiašalės konvencijos 16 straipsnis įsigalioja pagal Sutartį 2019 m. gegužės 1 d. ar po jos Susitariančiosios Valstybės kompetentingam asmeniui pateiktam pareiškimui, išskyrus pareiškimus, kurie tą dieną nebuvo tinkami pateikti pagal Sutartį iki jos pakeitimo šia Konvencija, neatsižvelgiant į mokestinį laikotarpį, su kuriuo susijęs pareiškimas.
3 Pagal Daugiašalės konvencijos 35 straipsnio 4 paragrafą, Daugiašalės konvencijos 16 straipsnis įsigalioja pagal Sutartį 2019 m. gegužės 1
d. ar po jos Susitariančiosios Valstybės kompetentingam asmeniui pateiktam pareiškimui, išskyrus pareiškimus, kurie tą dieną nebuvo tinkami pateikti pagal Sutartį iki jos pakeitimo šia Konvencija, neatsižvelgiant į mokestinį laikotarpį, su kuriuo susijęs pareiškimas.
26 straipsnis Keitimasis informacija
1. Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys keičiasi tokia informacija, kokia reikalinga įgyvendinant šios Sutarties arba Susitariančiųjų Valstybių vidaus įstatymų, liečiančių mokesčius, kuriems taikoma Sutartis, nuostatas tiek, kiek apmokestinimas neprieštarauja Sutarčiai. Keitimasis informacija neapsiriboja 1 straipsniu. Bet kokia Susitariančiosios Valstybės gaunama informacija laikoma paslaptyje taip, kaip ir pagal tos Valstybės vidaus įstatymus gaunama informacija, ir suteikiama tik asmenims ar institucijoms (įskaitant teismus ir administracines institucijas), dalyvaujantiems apskaičiuojant ar renkant, priverstinai išieškant ar teismo keliu persekiojant arba nagrinėjant apeliacijas dėl mokesčių, kuriems taikoma Sutartis. Tokie asmenys ar institucijos šią informaciją naudoja tik tokiems tikslams. Informaciją jie gali paskelbti viešų teismo procesų metu arba teisminiuose sprendimuose.
2. 1 paragrafo nuostatos jokiu atveju negali būti aiškinamos kaip įpareigojančios Susitariančiąją Valstybę:
(a) imtis administracinių priemonių, kurios neatitinka tos ar kitos Susitariančiosios Valstybės įstatymų ir administravimo praktikos;
(b) teikti informaciją, kurios negalima teikti pagal tos ar kitos Susitariančiosios Valstybės įstatymus arba įprastinę administravimo praktiką;
(c) teikti informaciją, kuri atskleistų kokią nors verslo, komercinės-ūkinės veiklos, gamybinę, komercinę ar profesinę paslaptį arba prekybos procesą, arba informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai (ordre public).
27 straipsnis
Diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojai
Ši Sutartis neliečia jokių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojų mokestinių privilegijų, nustatomų remiantis bendraisiais tarptautinės teisės principais arba specialių susitarimų nuostatomis.
Daugiašalės konvencijos 7 straipsnio 1 ir 4 paragrafai taikomi ir keičia šios Sutarties nuostatas:
DAUGIAŠALĖS KONVENCIJOS 7 STRAIPSNIS – PIKTNAUDŽIAVIMO SUTARTIMI PREVENCIJA
(Pagrindinių tikslų įvertinimo nuostata)
Nepaisant bet kurių šios Sutarties nuostatų, šios Sutarties lengvata nesuteikiama pajamoms ar kapitalui, jei, atsižvelgiant į visus reikšmingus faktus ir aplinkybes, būtų pagrįsta daryti išvadą, kad tokios lengvatos gavimas buvo vienas pagrindinių bet kurio susitarimo ar sandorio, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė tos lengvatos atsiradimą, tikslų, nebent nustatoma, kad tos lengvatos suteikimas tokiomis aplinkybėmis atitinka šios Sutarties atitinkamų nuostatų tikslą ir siekį.
Jeigu asmeniui neleidžiama pasinaudoti šios Sutarties teikiama lengvata pagal Daugiašalės konvencijos 7 straipsnio 1 paragrafą, Susitariančiosios Valstybės kompetentingas asmuo, kuris kitu atveju būtų suteikęs šias lengvatas, vis tiek laiko, kad toks asmuo turi teisę gauti šias lengvatas ar įvairias su konkrečiomis pajamomis susijusias lengvatas, jei toks kompetentingas asmuo minėto asmens prašymu ir atsižvelgęs į reikšmingus faktus ir aplinkybes nustato, kad tokios lengvatos būtų suteiktos tam asmeniui, jeigu nebūtų sandorio ar susitarimo, nurodyto Daugiašalės konvencijos 7 straipsnio 1 paragrafe. Susitariančiosios Valstybės kompetentingas asmuo, kuriam kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas pateikė prašymą pagal šį paragrafą, prieš atmesdama prašymą tariasi su kitos Susitariančiosios Valstybės kompetentingu asmeniu.
28 straipsnis Įsigaliojimas
1. Kiekviena iš Susitariančiųjų Valstybių praneša kitai, kad procedūra, pagal jos įstatymą būtina šios Sutarties įsigaliojimui, yra įvykdyta.
2. Ši Sutartis įsigalioja vėlesnio iš šių pranešimų gavimo dieną ir taikoma:
(a) Airijoje:
(i) pajamų mokesčiui ir kapitalo prieaugio pajamų mokesčiui – bet kuriems apmokestinimo metams, prasidedantiems kalendorinių metų, einančių iškart po metų, kuriais įsigalioja Xxxxxxxx, balandžio šeštą dieną arba po jos;
(ii) korporacijų mokesčiui – bet kuriems finansiniams metams, prasidedantiems kalendorinių metų, einančių iškart po metų, kuriais įsigalioja Sutartis, sausio pirmą dieną arba po jos;
(b) Lietuvoje:
(i) mokesčiams, kurie išskaitomi prie šaltinio, – pajamoms, gaunamoms kalendorinių metų, einančių iškart po metų, kuriais įsigalioja Sutartis, sausio pirmą dieną arba po jos;
(ii) kitiems pajamų mokesčiams – mokesčiams, imamiems už bet kuriuos finansinius metus, prasidedančius kalendorinių metų, einančių iškart po metų, kuriais įsigalioja Sutartis, sausio pirmą dieną arba po jos.
29 straipsnis Nutraukimas
Ši Sutartis galioja tol, kol Susitariančioji Valstybė ją nutraukia. Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali Sutartį nutraukti, diplomatiniais kanalais perduodama raštišką pranešimą apie nutraukimą mažiausiai prieš šešis mėnesius iki bet kurių kalendorinių metų pabaigos. Tokiu atveju ši Sutartis nebetaikoma:
(a) Airijoje:
(i) pajamų mokesčiui ir kapitalo prieaugio pajamų mokesčiui – bet kuriems apmokestinimo metams, prasidedantiems kalendorinių metų, einančių iškart po metų, kuriais pranešimas buvo perduotas, balandžio šeštą dieną arba po jos;
(ii) korporacijų mokesčiui – bet kuriems finansiniams metams, prasidedantiems kalendorinių metų, einančių iškart po metų, kuriais pranešimas buvo perduotas, sausio pirmą dieną arba po jos;
(b) Lietuvoje:
(i) mokesčiams, kurie išskaitomi prie šaltinio, – pajamoms, gaunamoms kalendorinių metų, einančių iškart po metų, kuriais pranešimas buvo perduotas, sausio pirmą dieną arba po jos;
(ii) kitiems pajamų mokesčiams – mokesčiams, imamiems už bet kuriuos finansinius metus, prasidedančius kalendorinių metų, einančių iškart po metų, kuriais pranešimas buvo perduotas, sausio pirmą dieną arba po jos.
Visa tai liudydami šią Sutartį žemiau pasirašo atitinkamai tam įgalioti asmenys.
Sudaryta dviem egzemplioriais Dubline 1997 m. lapkričio 18 d. lietuvių ir anglų kalbomis, abiem tekstams esant vienodos galios.
AIRIJOS VYRIAUSYBĖS VARDU: LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU:
PROTOKOLAS
Šiandien, pasirašydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Airijos Vyriausybės Sutartį dėl pajamų ir kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, žemiau pasirašę asmenys susitarė dėl tokių nuostatų, kurios yra neatskiriama Sutarties dalis:
1. Dėl 4 straipsnio 1 paragrafo
Susitarta, kad asmuo, kuris yra inkorporuotas ar kokiu kitu būdu įsteigtas pagal Susitariančiosios Valstybės įstatymus, nėra laikomas tos Valstybės rezidentu šios Sutarties tikslams, jeigu toks asmuo nėra apmokestinamas toje Valstybėje už jo pasaulines pajamas, nesvarbu kur susidarančias, kaip yra apmokestinamas tos Valstybės rezidentas.
2. Dėl 4 straipsnio 3 paragrafo
Kai asmuo, bet ne fizinis asmuo, yra abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentas ir Susitariančiųjų Valstybių kompetentingi asmenys stengiasi jo statusą nustatyti abipusiu susitarimu, tai jie atsižvelgia į tokius faktorius kaip faktiško vadovavimo vieta, vieta, kur jis inkorporuotas ar kokiu kitu būdu įsteigtas ir į bet kokius kitus tinkamus faktorius.
3. Dėl 6 straipsnio 3 paragrafo
Susitariančiosios Valstybės supranta, kad visos pajamos ir prieaugio pajamos, gaunamos iš Susitariančiojoje Valstybėje esančio nekilnojamojo turto perleidimo, gali būti apmokestinamos toje Susitariančiojoje Valstybėje remiantis šios Sutarties 13 straipsniu.
4. Dėl 7 straipsnio 1 paragrafo
Susitarta, kad Susitariančiosios Valstybės įmonės pelnas, gaunamas kitoje Susitariančiojoje Valstybėje parduodant tapačius ar panašius gaminius ar prekes, kaip tie, kurie parduodami per toje kitoje Valstybėje esančią nuolatinę buveinę, arba toje kitoje Valstybėje užsiimant kita komercine-ūkine veikla, tokia, kuri vykdoma per tą nuolatinę buveinę, gali būti priskiriamas tai nuolatinei buveinei, jeigu nustatoma, kad toks pardavimas vyko ar veikla buvo užsiimama ne dėl pagrįstų verslo priežasčių arba kad pirmiausia buvo siekiama išvengti mokesčio toje kitoje Valstybėje.
5. Dėl 7 straipsnio 3 paragrafo
Susitarta, kad išlaidos, kurias Xxxxxxxxxxxxxxx Valstybė leidžia atimti nustatant nuolatinės buveinės pelną, apima tik tas išlaidas, kurios atimamos pagal tos Valstybės vidaus įstatymus.
6. Dėl 12 straipsnio
Jeigu bet kokioje sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, pasirašytoje po šios Sutarties pasirašymo dienos tarp Lietuvos ir trečiosios valstybės, kuri yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narė šios Sutarties pasirašymo metu, Lietuva sutinka su atlyginimų už nuosavybės teisių perleidimą apibrėžimu, kuris neapima kokių nors teisių ar kito turto, apibrėžto 3 paragrafe, arba sutinka atleisti Lietuvoje susidarančius atlyginimus už nuosavybės teisių perleidimą nuo Lietuvos mokesčio už nuosavybės teisių perleidimą, arba sutinka dėl mažesnių mokesčio tarifų negu tie, kurie nustatyti 2 paragrafe, toks apibrėžimas, atleidimas ar sumažintas tarifas automatiškai taikomi ir šioje Sutartyje, lyg jie būtų apibrėžti atitinkamai 3 paragrafe ar 2 paragrafe, ir taikomi nuo tos sutarties arba nuo šios Sutarties, priklausomai nuo to, kuri vėlesnė, taikymo datos.
7. Dėl 16 straipsnio
Susitariančiosios Valstybės supranta, kad straipsnis taikomas tik tokiam organui, kuris susijęs su kompanijos centriniu vadovavimu ir kontrole.
Visa tai liudydami, šį Protokolą žemiau pasirašo atitinkamai tam įgalioti asmenys.
Sudaryta dviem egzemplioriais Dubline 1997 m. lapkričio18 d. lietuvių ir anglų kalbomis, abiem tekstams esant vienodos galios.