BENDROSIOS NUOSTATOS

PASLAUGŲ, REIKALINGŲ PROJEKTUI „ŽEMĖS ŪKIO VERSLO ANALIZĖS SISTEMOS SUKŪRIMAS“ ĮGYVENDINTI PIRKIMAS

KONKURSO SĄLYGOS

  1. BENDROSIOS NUOSTATOS

    1. Lietuvos žemės ūkio ministerija (projekto pareiškėjas) kartu su projekto partneriais, kurių vienas yra VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (toliau – Pirkėjas) (kodas 110057335, buveinės adresas: Xxxxxxx x. 5, Akademija, Kėdainių r., tel. (8 347) 37 870, faks. (8 347) 37 026) planuoja įgyvendinti projektą „Žemės ūkio verslo analizės sistemos sukūrimas`“ (toliau – Projektas), bendrai finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, numato įsigyti paslaugas Projekto įgyvendinimui (toliau – Paslaugos). Planuojama Projekto įgyvendinimo trukmė 36 (trisdešimt šeši) mėnesiai nuo Projekto finansavimo sutarties pasirašymo.

    2. Vartojamos pagrindinės sąvokos, apibrėžtos Projektų finansavimo ir administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – Taisyklės).

    3. Pirkimas vykdomas vadovaujantis Taisyklėmis, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas), kitais teisės aktais bei šiomis konkurso sąlygomis (toliau – Konkurso sąlygos).

    4. Skelbimas apie pirkimą paskelbtas Europos Sąjungos struktūrinės paramos svetainėje xxx.xxxxxxxxxxxxxx.xx, 2018 m. spalio mėn. 25 d.

    5. Pirkimo procedūras atlieka pirkimo komisija (toliau – Komisija).

    6. Pirkimas atliekamas konkurso būdu, laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų.

    7. Konkursui neįvykus dėl to, kad nebuvo gauta nė vieno Pirkėjo nustatytus reikalavimus atitinkančio tiekėjo pasiūlymo, Pirkėjas pasilieka teisę pakartotinį pirkimą vykdyti Taisyklių 461 punkte nustatyta tvarka.

    8. Pirkėjo įgaliotas asmuo palaikyti tiesioginį ryšį su Tiekėjais ir gauti iš jų su pirkimo procedūromis susijusius pranešimus: vyriausioji pirkimų specialistė Xxxxxx Xxxxxxxxxx-Xxxxxxxxx, tel. x000 000 00000, el. paštas xxxxxx.xxxxxxxxx@xxxxx.xx, Stoties g. 5, Akademija, Kėdainių r.

  2. PIRKIMO OBJEKTAS IR SUTARTIES SĄLYGOS

      1. Pirkėjas numato įsigyti šias paslaugas:

        1. Žemės ūkio verslo analizės prioritetinių sričių nustatymas;

        2. Žemės ūkio verslo analitikos metodikų parengimas;

        3. Metodikos žemės ūkio verslo pasitenkinimo indekso skaičiavimui parengimas;

        4. Faktinių žemės ūkio duomenų surinkimo iš skirtingų šaltinių, tvarkymo ir sisteminimo metodikos parengimas;

        5. Analitikos sistemos veiklos modelio parengimas;

        6. IS specifikacijos (Techninio aprašymo) Analitikos sistemos sukūrimui parengimas;

        7. Kompetencijų poreikių identifikavimas;

        8. Analitikos sistemos naudotojų mokymai;

        9. Pokyčių valdymas.

      2. Perkamų paslaugų savybės nustatytos pateiktame techniniame aprašyme (specifikacijoje) (konkurso sąlygų 1 priedas).

      3. Pirkimas į dalis neskirstomas. Su tiekėju pasirašyta sutartis įsigalios kitą darbo dieną Xxxxxxxx informavus raštu Teikėją apie pasirašytą Projekto finansavimo sutartį Perkamų paslaugų suteikimo / atlikimo vieta – Gedimino pr. 19, Vilnius; Gedimino pr. 7, Vilnius; Vinco Kudirkos g. 18-1, Vilnius; Blindžių g. 17, Vilnius; Stoties g. 5, Akademija, Kėdainių r..

      4. Pirkimo sutarties vykdymo sąlygos nurodytos pirkimo sutarties projekte, kuris pateikiamas šių konkurso sąlygų priede Nr. 3.

  3. TIEKĖJŲ KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAI

      1. Tiekėjas pageidaujantis dalyvauti pirkime, turi atitikti šiuos minimalius kvalifikacinius reikalavimus:

    Eil. Nr.

    Kvalifikacijos reikalavimai

    Kvalifikacijos reikalavimų reikšmė

    Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai

    3.1.1.

    Tiekėjas nėra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs savo veiklos arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus nėra tokia pati ar panaši. Jam nėra iškelta restruktūrizavimo, bankroto byla arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais arba jam nėra vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus

    Tiekėjo, neatitinkančio šio reikalavimo, pasiūlymas atmetamas

    Valstybės įmonės Registrų centro arba atitinkamos užsienio šalies institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad tiekėjas nėra bankrutavęs, likviduojamas, jam nėra iškelta restruktūrizavimo, bankroto byla ar vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais, arba išrašas iš teismo sprendimo, išduotas ne anksčiau kaip 60 dienų iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jei dokumentas išduotas anksčiau, tačiau jo galiojimo terminas ilgesnis nei pasiūlymų pateikimo terminas, toks dokumentas yra priimtinas. Pateikiama tinkamai patvirtinta dokumento kopija*

    3.1.2.

    Tiekėjas turi teisę verstis sutarčiai sėkmingai įvykdyti reikalinga projektų valdymo veiklomis.

    Tiekėjo, neatitinkančio šio reikalavimo, pasiūlymas atmetamas

    Tiekėjo (juridinio asmens) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo ir/arba įstatų atitinkamos dalies tinkamai patvirtintos kopijos ar kiti dokumentai, patvirtinantys tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla arba tiekėjo (fizinio asmens) teisę verstis atitinkama veikla dokumento kopiją arba atitinkamos užsienio šalies institucijos (profesinių ar veiklos tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymos, kaip yra nustatyta toje valstybėje, kurioje tiekėjas registruotas) išduotas dokumentas (tinkamai patvirtinta dokumento kopija*) ar priesaikos deklaracija, liudijanti tiekėjo teisę verstis atitinkama veikla.

    3.1.3.

    Per pastaruosius 3 metus arba per laika nuo Tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu Tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) Tiekėjas turi turėti panašių paslaugų vykdymo patirtį.

    Tiekėjas turi būti sėkmingai įvykdęs/vykdo paslaugų sutartis:

    - bent 1 (vieną), kuri apėmė techninės specifikacijos duomenų analitikos informacinei sistemai parengimą;

    - bent 1 (vieną), kuria buvo teikiamos paslaugos, apimančios mikroekonominės ir/ arba makroekonominės analitikos metodikų parengimą;

    - bent 1 (vieną), kuria buvo teikiamos darbo su informacine sistema ir/arba analitikos metodikų apmokymo, mokymų dokumentų paketo (mokymų programos, demonstracinės medžiagos, dalijamosios medžiagos, praktinių užduočių) parengimo paslaugos.

    Tiekėjo, neatitinkančio šio reikalavimo, pasiūlymas atmetamas

    1) Sutarčių sąrašas. Pateikiama informacija apie tiekėjo įvykdytas (vykdomus) sutartis: sutarties pavadinimas, užsakovas, sutarties vykdymo laikotarpis, sutarties objekto trumpas apibūdinimas (teikiamų paslaugų aprašymas).

    2) Pirkėjas, kilus abejonėms, pasilieka teisę iš tiekėjo pareikalauti papildomų dokumentų: sutarčių kopijų, perdavimo – priėmimo aktų, apmokėjimo įrodymų ir kt.


    Pateikiamos tinkamai patvirtintos dokumentų kopijos*.

    3.1.4.

    Tiekėjas turi pasiūlyti kvalifikuotus specialistus, kurie vykdys paslaugų sutartyje nurodytas veiklas. Turi būti pateiktas visų veiklas vykdysiančių specialistų sąrašas (prie kiekvienos veiklos nurodant specialistus). Kiekvienai veiklai turi būti parinkti atitinkamos kvalifikacijos specialistai.

    Visi paslaugų sutartyje nurodytas veiklas vykdysiantys specialistai turi būti ne mažesnio kaip aukštojo universitetinio (arba jam prilyginamo) išsilavinimo.

    Tiekėjo, neatitinkančio šio reikalavimo, pasiūlymas atmetamas

    Specialistų sąrašas, kuriame nurodoma: specialistų vardai, pavardės, turima kvalifikacija, patirtis, kuri turi būti susijusi su veikla, kuri bus priskirta vykdyti pagal paslaugų sutartį (įvykdyti projektai ir/ar sutartys ir/ar kita veikla, nurodant pavadinimus, teiktas paslaugas ir/ar atliktas veiklas, užsakovus (darbdavį), kontaktinius asmenis ir jo telefono numerius), veikla, kurią vykdys pagal paslaugų sutartį. Kaip priedai pateikiami jų gyvenimo aprašymai (CV) bei gyvenimo aprašymuose (CV) minimų diplomų.kopijos


    Pateikiamos tinkamai patvirtintos dokumentų kopijos*.

    3.1.4.1.

    Specifiniai reikalavimai taikomi žemiau nurodytiems specialistams:


    Ne mažiau kaip 2 analitikos specialistai:

    Kvalifikacija:

    - Aukštasis finansų arba ekonomikos arba buhalterinės apskaitos arba vadybos ir administravimo arba analogiškas universitetinis išsilavinimas.


    Specifinė patirtis:

    - dalyvavę (dalyvauja) bent 1 projekto/sutarties įgyvendinime, kurių metu buvo parengtos mikroekonominės ir/ arba makroekonominės analitikos metodikos.


    Ne mažiau kaip 2 ekonominės ir finansinės analizės specialistai:

    Kvalifikacija:

    - Aukštasis finansų arba ekonomikos arba buhalterinės apskaitos arba vadybos ir administravimo arba analogiškas universitetinis išsilavinimas;


    Specifinė patirtis:

    - dalyvavę (dalyvauja) bent 1 projekto/sutarties įgyvendinime, kurių metu buvo sukurta finansinių ir apskaitos rodiklių analizės metodika.


    Veiklos procesų analizės, architektūros specialistas (-ai):

    Specifinė patirtis:

    - dalyvavęs (dalyvauja) bent 1 projekto/sutarties įgyvendinime, kurių metu buvo diegiama analitinė informacinė sistema, kuriamas veiklos procesas, rengiami reikalavimai analitinės informacinės sistemos architektūrai.


    Duomenų architektūros specialistas (-ai):

    Specifinė patirtis:

    - dalyvavęs (dalyvauja) bent 1 projekto/sutarties įgyvendinime, kurių metu buvo rengiami analitinės informacinės sistemos duomenų architektūra ir techninė specifikacija.




    * Pastabos:

    1) jeigu tiekėjas negali pateikti nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų keliamų klausimų – pateikiama priesaikos deklaracija arba oficiali tiekėjo deklaracija;

    2) dokumentų kopijos yra tvirtinamos tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodant žodžius „Kopija tikra“ ir pareigų pavadinimą, vardą (vardo raidę), pavardę, datą ir antspaudą (jei turi).


      1. Jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, kvalifikacijos reikalavimų lentelės (toliau – lentelės) 3.1. 11 punkte nustatytus kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, o lentelės 3.1.2 – 3.1.4. punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu.

      2. Tiekėjo pasiūlymas atmetamas, jeigu apie nustatytų reikalavimų atitikimą jis pateikė melagingą informaciją, kurią Pirkėjas gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.

      3. Jei pirkimo procedūrose dalyvauja ūkio subjektų grupė, ji pateikia jungtinės veiklos sutartį arba tinkamai patvirtintą jos kopiją. Jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyti kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai vykdant numatomą su Pirkėju sudaryti pirkimo sutartį, šių įsipareigojimų vertės dalis, įeinanti į bendrą pirkimo sutarties vertę. Jungtinės veiklos sutartis turi numatyti solidarią visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių Pirkėjui nevykdymą. Taip pat jungtinės veiklos sutartyje turi būti numatyta, kuris asmuo atstovauja ūkio subjektų grupei (su kuo Pirkėjas turėtų bendrauti pasiūlymo vertinimo metu kylančiais klausimais ir teikti su pasiūlymo įvertinimu susijusią informaciją, kuriam partneriui suteikti įgaliojimai pateikti pasiūlymą, jį pasirašyti , sudaryti sutartį).

      4. Jei tiekėjas įsipareigojimams pagal sutartį ketina pasitelkti subtiekėjus, jis savo pasiūlyme turi nurodyti, kokius subtiekėjus ir kokiai pirkimo objekto daliai ketina pasitelkti. Taip pat privalo pateikti tiekėjo ir subtiekėjų susitarimų protokolus ar preliminarias sutartis arba lygiaverčius dokumentus (tinkamai patvirtintas kopijas), patvirtinančius, kad, laimėjus pirkimą, pirkimo sutarties vykdymo metu tiekėjui bus prieinami subtiekėjų pajėgumai (pateikiama dokumento kopija). Pasitelkiami subtiekėjai turi atitikti lentelės 3.1.1. punktuose nustatytus reikalavimus ir pateikti nurodytus dokumentus, o lentelės 3.1.2 – 3.1.4. punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas tiekėjas arba subtiekėjas, arba tiekėjas su subtiekėju kartu. Subtiekėjų pasitelkimas nekeičia Tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti Pirkimo sutarties įvykdymo, todėl bet kokiu atveju Tiekėjas pilnai privalo prisiimti atsakomybę už subtiekėjų veiklą vykdant sutartį.

      5. Pasiūlymų nagrinėjimo metu tiekėjas negali keisti pasiūlyme nurodytų subtiekėjų ar papildyti pasiūlymą naujais subtiekėjais, kurie nebuvo nurodyti pateiktame pasiūlyme.

      6. Tiekėjas, iš anksto raštu suderinęs su Pirkėju, gali pirkimo sutarties vykdymo metu pakeisti subtiekėjus, tačiau pakeisti subtiekėjai privalo būti ne žemesnės kvalifikacijos, kaip subtiekėjai, nurodyti pasiūlyme. Be raštiško Pirkėjo sutikimo pasitelkti kitus nei pasiūlyme nurodyti subtiekėjai, draudžiama.

      1. Tiekėjai gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdami į tai, kokio teisinio pobūdžio yra jų ryšiai. Šiuo atveju Tiekėjai privalo įrodyti Pirkimo komisijai, kad vykdant Pirkimo sutartį tie ištekliai jiems bus prieinami. Tam įrodyti Tiekėjai turi pateikti darbo sutartis ar kitus dokumentus (pvz., ketinimų protokolus), kurie patvirtintų, kad Tiekėjams kitų ūkio subjektų ištekliai bus prieinami per visą sutartinių įsipareigojimų vykdymo laikotarpį. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.

  4. PASIŪLYMŲ RENGIMAS, PATEIKIMAS, KEITIMAS

      1. Pateikdamas pasiūlymą tiekėjas sutinka su šiomis konkurso sąlygomis ir patvirtina, kad jo pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui.

      2. Pasiūlymas turi būti pateikiamas raštu, pasirašytas tiekėjo arba jo įgalioto asmens.

      3. Tiekėjo pasiūlymas bei kita korespondencija pateikiama lietuvių kalba.

      4. Tiekėjas savo pasiūlymą privalo parengti pagal šių konkurso sąlygų 2 priede pateiktą formą. Užpildytą formą su atitinkamais priedais tiekėjas deda į voką. Šį voką užklijuoja. Ant voko turi būti užrašytas Pirkėjo pavadinimas, adresas, pirkimo pavadinimas, tiekėjo pavadinimas ir adresas. Ant voko taip pat turi būti užrašas „Neatplėšti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos“. Vokai su pasiūlymu grąžinami jį atsiuntusiam tiekėjui, jeigu pasiūlymas (jo dalis) pateiktas neužklijuotame voke.

      5. Pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti sunumeruoti, susiūti taip, kad nepažeidžiant susiuvimo nebūtų galima į pasiūlymą įdėti naujų lapų, išplėšyti lapų arba juos pakeisti, ir paskutinio lapo antroje pusėje patvirtinti tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos bei pasiūlymą sudarančių lapų skaičius (pasiūlymas turi būti susiūtas siūlu, kurio galai antroje pasiūlymo pusėje užklijuojami lipduku). Tuo atveju, kai pasiūlymas yra didelės apimties ir susideda iš kelių dalių, šis reikalavimas taikomas kiekvienai pasiūlymo daliai.

      6. Pasiūlymą sudaro tiekėjo raštu pateiktų dokumentų visuma:

        1. užpildyta pasiūlymo forma, parengta pagal šių pirkimo konkurso sąlygų 2 priedą;

        2. konkurso sąlygose nurodytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus pagrindžiantys dokumentai;

        3. jungtinės veiklos sutartis arba tinkamai patvirtinta jos kopija, jei bendrą pasiūlymą teikia ūkio subjektų grupė;

        4. kita konkurso sąlygose prašoma informacija ir (ar) dokumentai.

      7. Tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą – individualiai arba kaip ūkio subjektų grupės narys. Jei tiekėjas pateikia daugiau kaip vieną pasiūlymą arba ūkio subjektų grupės narys dalyvauja teikiant kelis pasiūlymus, visi tokie pasiūlymai bus atmesti.

      8. Tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi siūlyti visą nurodytą paslaugų apimtį.

      9. Tiekėjams nėra leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų. Tiekėjui pateikus alternatyvų pasiūlymą, jo pasiūlymas ir alternatyvus pasiūlymas (alternatyvūs pasiūlymai) bus atmesti.

      10. Pasiūlymas turi būti pateiktas iki 2018 lapkričio mėn. 30 d. 10 val. 00 min. (Lietuvos Respublikos laiku) atsiuntus jį paštu, per pasiuntinį ar tiesiogiai atvykus šiuo adresu: Stoties g. 5, Akademijos mstl., Kėdainių r., 211 kab. Tiekėjo prašymu Pirkėjas nedelsdamas pateikia rašytinį patvirtinimą, kad tiekėjo pasiūlymas yra gautas, ir nurodo gavimo dieną, valandą ir minutę.

      11. Pirkėjas neatsako už pašto vėlavimus ar kitus nenumatytus atvejus, dėl kurių pasiūlymai nebuvo gauti ar gauti pavėluotai. Pavėluotai gauti pasiūlymai neatplėšiami ir grąžinami tiekėjui registruotu laišku.

      12. Pasiūlymuose nurodoma paslaugų kaina pateikiama eurais, turi būti išreikšta ir apskaičiuota taip, kaip nurodyta šių konkurso sąlygų 2 priede. Apskaičiuojant kainą, turi būti atsižvelgta į visą šių konkurso sąlygų 1 priede nurodytą paslaugų apimtį, kainos sudėtines dalis, į techninio aprašymo (specifikacijos) reikalavimus ir pan. Į kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos nurodyti išlaidas, kurios įskaičiuotos į pirkimo objekto kainą.

      13. Pasiūlymas turi galioti ne trumpiau nei iki 2019 m. sausio 31 d. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek numatyta pirkimo dokumentuose.

      14. Kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo laikas, pirkėjas turi teisę prašyti, kad tiekėjai pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą.

      15. Nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui Pirkėjas turi teisę jį pratęsti. Apie naują pasiūlymų pateikimo terminą Pirkėjas praneša raštu visiems tiekėjams, gavusiems konkurso sąlygas bei paskelbia apie tai Europos Sąjungos struktūrinės paramos svetainėje xxx.xxxxxxxxxxxxxx.xx.

      16. Tiekėjas iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino turi teisę pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu Pirkėjas jį gauna pateiktą raštu iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

  5. KONKURSO SĄLYGŲ PAAIŠKINIMAS IR PATIKSLINIMAS

    1. Pirkėjas atsako į kiekvieną tiekėjo rašytinį prašymą paaiškinti konkurso sąlygas, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 3 (tris) darbo dienas iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Į laiku gautą tiekėjo prašymą paaiškinti konkurso sąlygas Pirkėjas atsako ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas nuo jo gavimo dienos ir ne vėliau kaip likus 2 (dviem) darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Pirkėjas, atsakydamas tiekėjui, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems jis pateikė konkurso sąlygas, bet nenurodo, kuris tiekėjas pateikė prašymą paaiškinti konkurso sąlygas.

    2. Nesibaigus pasiūlymų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus 2 (dviem) darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, Pirkėjas turi teisę savo iniciatyva paaiškinti, patikslinti konkurso sąlygas.

    3. Pirkėjas nerengs susitikimų su tiekėjais dėl pirkimo dokumentų paaiškinimų.

    4. Bet kokia informacija, šių konkurso sąlygų paaiškinimai, pranešimai ar kitas Pirkėjo ir Tiekėjo susirašinėjimas yra vykdomas šių konkurso sąlygų 1.8. punkte nurodytu elektroniniu paštu

  6. VOKŲ SU PASIŪLYMAIS ATPLĖŠIMO PROCEDŪROS

    1. Vokai su pasiūlymais atplėšiami Komisijos posėdyje. Komisijos posėdis vyks adresu Stoties g. 5, Akademija, 58343 Kėdainių r., 211 kabinetas, 2018 m. lapkričio 30 d. 10 val. 00 min. (Lietuvos respublikos laiku).

    2. Vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų įgalioti atstovai, taip pat pirkimus kontroliuojančių institucijų atstovai. Vokai atplėšiami ir tuo atveju, jei į vokų atplėšimo posėdį neatvyksta pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų įgalioti atstovai.

    3. Tiekėjas ar jo įgaliotas atstovas, ketinantis dalyvauti susipažinimo su pasiūlymais posėdyje, Komisijai turi pateikti įgaliojimą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo teisę dalyvauti susipažinimo su pasiūlymais posėdyje. Šis dokumentas pateikiamas komisijai iki posėdžio pradžios/posėdžio pradžioje.

.

    1. Tolesnes pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras atlieka Komisija, tiekėjams ar jų įgaliotiems atstovams nedalyvaujant.


  1. PASIŪLYMŲ NAGRINĖJIMAS IR VERTINIMAS

      1. Pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras atlieka Komisija, tiekėjams ar jų įgaliotiems atstovams nedalyvaujant.

      2. Komisija nagrinėja:

        1. ar tiekėjai pasiūlymuose pateikė tikslius ir išsamius duomenis apie savo kvalifikaciją ir ar tiekėjo kvalifikacija atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus;

        2. ar tiekėjai pasiūlyme pateikė visus duomenis, dokumentus ir informaciją, apibrėžtą šiose Konkurso sąlygose ir ar pasiūlymas atitinka šiose konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus;

        3. ar nebuvo pasiūlytos neįprastai mažos kainos.

      3. Pasiūlyme nurodyta paslaugų kaina bus laikoma neįprastai maža, jeigu ji atitiks bent vieną iš šių sąlygų:

        1. bus 15 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį;

        2. bus 30 ir daugiau procentų mažesnė nuo suplanuotų viešajam pirkimui skirti lėšų.

      4. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno pasiūlymą pateikusio tiekėjo minimalių kvalifikacijos duomenų atitikties konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams. Jeigu tiekėjas pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, Komisija prašo tiekėją šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai, kurių kvalifikacijos duomenys atitinka Pirkėjo keliamus reikalavimus.

      5. Iškilus klausimams dėl pasiūlymų turinio ir Komisijai raštu paprašius, tiekėjai privalo per Komisijos nurodytą terminą pateikti raštu papildomus paaiškinimus nekeisdami pasiūlymo esmės.

      6. Jeigu pateiktame pasiūlyme Komisija randa pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, ji privalo raštu paprašyti tiekėjų per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, tiekėjas neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis.

      7. Kai pateiktame pasiūlyme nurodoma neįprastai maža kaina, Komisija turi teisę, tiekėjo raštu paprašyti per Komisijos nurodytą terminą pateikti neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, įskaitant ir detalų kainų sudėtinių dalių pagrindimą.

      8. Pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos eurais. Bus vertinama bendra pasiūlymo kaina be PVM.

      9. Pirkėjo neatmesti pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų.

  2. PASIŪLYMŲ ATMETIMO PRIEŽASTYS

    1. Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu:

      1. tiekėjas pateikė daugiau nei vieną pasiūlymą (atmetami visi tiekėjo pasiūlymai);

      2. tiekėjas neatitiko minimalių kvalifikacijos reikalavimų;

      3. tiekėjas pasiūlyme pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją ir, Xxxxxxxx prašant, nepatikslino jų;

      4. pasiūlymas (jei vykdomos derybos - galutinis pasiūlymas) neatitiko Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų (tiekėjo pasiūlyme nurodytas pirkimo objektas neatitinka reikalavimų, nurodytų techniniame aprašyme (specifikacijoje), ir kt.) arba dalyvis, Pirkėjo prašymu, nekeisdamas pasiūlymo esmės, nepaaiškino savo pasiūlymo;

      5. tiekėjas per Xxxxxxx nurodytą terminą neištaisė aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškino pasiūlymo;

      6. buvo pasiūlyta neįprastai maža xxxxx ir tiekėjas Xxxxxxx prašymu nepateikė raštiško kainos sudėtinių dalių pagrindimo arba kitaip nepagrindė neįprastai mažos kainos;

      7. tiekėjas pateikė melagingą informaciją, kurią Pirkėjas gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;

      8. tiekėjo, kurio pasiūlymas neatmestas dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlyta per didelė, Xxxxxxxx nepriimtina pasiūlymo kaina.

    2. Apie pasiūlymo atmetimą tiekėjas informuojamas per vieną darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

  3. DERYBOS

      1. Jei Xxxxxxx netenkina pateikti pasiūlymai, Komisijos sprendimu visi šiose Konkurso sąlygose nustatytus minimalius reikalavimus atitinkantys tiekėjai gali būti kviečiami deryboms.

      2. Derybos yra vykdomos su visais tiekėjais, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti. Derybų metu tiekėjams pateikiama ta pati informacija. Derybų rezultatai įforminami protokolu, kurie rengiami atskiri kiekvienam tiekėjui.

      3. Derybos gali būti vykdomos dėl visų perkamų paslaugų charakteristikų, įskaitant kainą, kokybę, komercines sąlygas ir socialinius, aplinkosaugos ir inovacinius aspektus. Nesiderama dėl minimalių reikalavimų, taikomų pirkimo objektui, tiekėjų kvalifikacijai, tiekėjų pasiūlymams, šių pasiūlymų vertinimo kriterijų ir esminių pirkimo sutarties sąlygų.

      4. Komisija, įvertinusi tiekėjų kvalifikaciją ir pasiūlymus, visiems tiekėjams, kurių pasiūlymai nebuvo atmesti, raštu nurodys laiką, kada reikia atvykti į derybas.

      5. Derybų procedūrų metu Komisija tretiesiems asmenims neatskleidžia jokios iš tiekėjo gautos informacijos be jo sutikimo. Derybos vykdomos su kiekvienu tiekėju atskirai, derybos protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir tiekėjo, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas. Jei tiekėjas ar jo įgaliotas atstovas neatvyko į derybas, Komisija surašo protokolą, kuriame nurodo apie tiekėjo neatvykimą, ir jį pasirašo visi komisijos nariai.

      6. Derybų galutiniai pasiūlymai yra šalių pasirašyti derybų protokolai bei pirminiai pasiūlymai, kiek jie nebuvo pakeisti derybų metu. Galutiniai pasiūlymai vertinami šiose pirkimo sąlygose nustatyta tvarka.

      7. Baigus derybas ir įvertinus galutinius pasiūlymus patvirtinama galutinė pasiūlymų eilė. Jei tiekėjas neatvyko į derybas, sudarant galutinę konkurso pasiūlymų eilę, vertinamas pirminis neatvykusio tiekėjo pasiūlymas.

  4. SPRENDIMAS DĖL LAIMĖTOJO NUSTATYMO

      1. Išnagrinėjusi, įvertinusi ir palyginusi pateiktus pasiūlymus, Komisija nustato pasiūlymų eilę. Pasiūlymai šioje eilėje surašomi kainos didėjimo tvarka. Jeigu kelių pateiktų pasiūlymų yra vienodos kainos, nustatant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas įregistruotas anksčiausiai.

      2. Tais atvejais, kai pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas, pasiūlymų eilė nenustatoma ir jo pasiūlymas laikomas laimėjusiu, jeigu nebuvo atmestas pagal šių konkurso sąlygų nuostatas.

      3. Mažiausios kainos pasiūlymą pateikęs tiekėjas yra skelbiamas laimėjusiu konkursą ir jis kviečiamas sudaryti sutartį tik tuomet, kai Projekto pareiškėjas pasirašys sutartį dėl Projekto finansavimo. Tuomet kvietime jam bus nurodytas laikas iki kada reikia sudaryti sutartį.

      4. Jeigu tiekėjas, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, raštu atsisako sudaryti pirkimo sutartį arba iki nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties arba atsisako pirkimo sutartį sudaryti pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju Komisija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal sudarytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.

    1. PIRKIMO SUTARTIES SĄLYGOS

      1. Pirkimo sutartis pasirašoma su laimėjusį pasiūlymą pateikusiu tiekėju šiose konkurso sąlygose nustatytomis sąlygomis, vadovaujantis Pirkimų tvarkos aprašu ir Civiliniu kodeksu;

      2. Sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo galutinio pasiūlymo kaina ir esminės sąlygos, taip pat pirkėjo pirkimo pradžioje nustatytos esminės pirkimo sąlygos, išskyrus šių sąlygų 9 punkte nustatyti atvejai;

      3. Pridedamas sutarties projektas (konkurso sąlygų 3 priedas).

  5. Baigiamosios nuostatos

      1. Tiekėjams pasiūlymų rengimo ir dalyvavimo konkurse / derybose išlaidos neatlyginamos.

      2. Pirkėjas bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Priėmęs sprendimą nutraukti pirkimo procedūras, pirkėjas ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo apie šį sprendimą praneša visiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, o jeigu pirkimo procedūros nutraukiamos iki galutinio pasiūlymo pateikimo termino, visiems konkurso sąlygas ir (arba) pirkimų dokumentus gavusiems tiekėjams bei skelbiamas pranešimas apie pirkimo procedūrų nutraukimą Europos Sąjungos struktūrinės paramos svetainėje xxx.xxxxxxxxxxxxxx.xx.

      3. Pirkėjas, ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas po pirkimo sutarties sudarymo, informuoja raštu visus pasiūlymus pateikusius tiekėjus apie pirkimo sutarties sudarymą, nurodydamas tiekėją su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis.

      4. Informacija, pateikta pasiūlymuose, išskyrus nurodytą 12.3 punkte, tiekėjams ir tretiesiems asmenims, išskyrus asmenis, administruojančius ir audituojančius ES struktūrinių fondų paramos naudojimą, neskelbiami.

  6. PRIEDAI


    1. Priedas Nr. 1 – Techninė specifikacija, 49 psl.

    2. Priedas Nr. 2 – Pasiūlymo forma, 3 psl.

    3. Priedas Nr. 3 – Pirkimo sutarties projektas, 12 psl.







1 konkurso sąlygų priedas



PASLAUGŲ, REIKALINGŲ PROJEKTUI „ŽEMĖS ŪKIO VERSLO ANALIZĖS SISTEMOS SUKŪRIMAS“ ĮGYVENDINTI, PIRKIMO TECHNINĖ SPECIFIKACIJA


  1. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Paslaugų pirkimo pagrindas ir poreikis:

    1. Projektas „Žemės ūkio verslo analizės sistemos sukūrimas“ (toliau – Projektas) 2018 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-620 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-1060 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenė poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.1-ESFA-V-912 priemonės „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas“ iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašo Nr. 1 patvirtinimo“ pakeitimo“, įrašytas į 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.1-ESFA-V-912 priemonės „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas“ iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų siūlomų bendrai finansuoti valstybės projektų sąrašą.

    2. Vadovaujantis „2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ Nr. 10.1.1-ESFA-V-912 priemonės „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo“ 26.2.1. p., prieš teikdamas įgyvendinančiajai institucijai paraišką dėl projekto finansavimo pareiškėjas turi pradėti vykdyti viešuosius pirkimus tų prekių, paslaugų ir (ar) darbų, kurie reikalingi projekto pirmųjų metų veikloms įgyvendinti.

    3. 2018 m. spalio 25 d. Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-763 „Dėl pirkimo procedūrų“.

    4. Projekto aprašymas pateiktas 1 priede.

  2. Siekiant užtikrinti sėkmingą Projekto įgyvendinimą, numatoma įsigyti paslaugas nurodytas lentelėje „Detalus perkamų paslaugų aprašymas ir paslaugų rezultatai“ pateiktoje 2 priede.

  3. Kiekvienos lentelėje „Detalus perkamų paslaugų aprašymas ir paslaugų rezultatai“ nurodytos veiklos rezultatas iki jo galutinio patvirtinimo turės būti:

    1. pateiktas derinimui su Xxxxxxx, kuris gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir gauti iš jų išvadas ir rekomendacijas tobulinimui;

    2. koreguojamas, papildomas, atsižvelgiant į Projekto įgyvendinime dalyvaujančių ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus;

  4. Pagal kiekvieną veiklą perdavimo – priėmimo aktas bus pasirašomas tik Pirkėjui patvirtinus, kad veiklos rezultatas yra tinkamas.

  5. Veiklos rezultatų ataskaitos, dokumentai turi būti pateikti lietuvių kalba elektroniniu koreguojamu (pvz. .doc, .xls) formatu kompiuterinėse laikmenose.

  6. Suderinti dokumentų originalai ir kompiuterinės laikmenos turi būti pristatyti pasirašymui per 3 darbo dienas nuo perdavimo – priėmimo akto pasirašymo dienos Užsakovui adresu Stoties g. 5, Akademija, Kėdainių r.

Sutartis dėl paslaugų pirkimo įsigalios kitą darbo diena Pirkėjui informavus raštu Teikėją apie pasirašytą Projekto finansavimo sutartį.

1 techninės specifikacijos priedas


PROJEKTO APRAŠYMAS

SĄVOKOS IR SUTRUMPINIMAI

Lentelė 0.1. Dokumente naudojamos sąvokos ir trumpiniai

Santrumpos ir sąvokos

Paaiškinimas

ES

Europos Sąjunga

EK

Europos Komisija

EJRŽF

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas

IRT

Informacinės ir ryšių technologijos

IS

Informacinė sistema

KPP

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programa

LŽŪKT

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

LAEI

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

Metodika

Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika, patvirtinta Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 (2016 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 2016/8-101 redakcija), versija 1.2.1

NMA

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

Projektas

Žemės ūkio verslo analizės sistemos sukūrimas

ŽŪM

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

ŽŪIKVC

Valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

Projekto organizacija

Projekto pareiškėjas ir Projekto partneriai. Kitaip – juridinis ar fizinis subjektas ar jų grupė, prisiimanti atsakomybę už projekto įgyvendinimą ir vykdanti pagrindines projekto veiklas (šiuo atveju ŽŪM su Projekto partneriais LŽŪKT, ŽŪIKVC ir NMA)

ŽŪ

Žemės ūkis

Analitikos sistema

Žemės ūkio verslo analizės sistema

TDS

Tarpžinybinė mokestinė duomenų saugykla

PROJEKTO SANTRAUKA

Projekto kontekstas

Tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos viešojo valdymo srityje akcentuojama, kad priimami sprendimai, turi būti paremti patirtimi, realiais veiklos rezultatais arba gerąja praktika, kadangi tik tokie sprendimai labiausiai lemia teigiamus pokyčius. Šiuolaikinėje vadyboje siekiama, kad valdymas būtų pažangus ir orientuotas į rezultatus, o valdymo sprendimai priimami kryptingai, kuo platesniu sutarimu, pagrįstai ir įgyvendinami kuo mažesnėmis sąnaudomis.

Be to, geroji valdymo praktika yra tokia, kuri apima ir kitų nuomonių vertinimą, t. y. nustatant būsimų laikotarpių siekiamus uždavinius ir veiklos rodiklius, priimant tam tikrus sprendimus orientuotus į „klientą“, turėtų būti atsižvelgiama ir į asmenų, į kuriuos orientuoti sprendimai, nuomonių tyrimų rezultatus. Atliekant apklausas ir nuomonių tyrimus, rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: kaip subjektai vertina valstybės institucijų teikiamas paslaugas ir atliekamas funkcijas, kokios informacijos iš institucijų subjektams labiausiai trūksta; kokių veiklos pokyčių jie tikisi; ar susiduria su korupcijos apraiškomis (ir kokiomis) atitinkamoje institucijoje ar bendraudami su institucijos darbuotojais ir valstybės tarnautojais ir kt. Šis aspektas svarbus ir žemės ūkio srityje, priimant sprendimus, susijusius su žemės ūkio politikos formavimu, įgyvendinimu, šio sektoriaus verslo palaikymu, rėmimu ir skatinimu. Siekiant suprasti ir žinoti, ar priimti (planuojami priimti) sprendimai orientuoti į tikslines grupes, ar jie buvo efektyvūs ir sukūrė laukiamą naudą, būtinas žemės ūkio verslo pasitenkinimo indekso skaičiavimas.

ŽŪM, norėdama patenkinti vis didėjančius visuomenės poreikius, ypatingą dėmesį skiria į rezultatus orientuoto valdymo klausimams – tobulinamos veiklos stebėsenos, atliekamos funkcijų analizės, rengiamos poveikio vertinimo sistemos.

Vis dėlto didžiausias iššūkis tebėra informacijos apie pasiektus rezultatus (veiklos vykdymą) naudojimas valdymo sprendimams priimti, t. y. kad valdymas būtų grindžiamas įrodymais.

Norint iš ŽŪM turimų duomenų gauti prasmingą ir naudingą informaciją – atpažinti žemės ūkio verslo problemas, taikyti tinkamas priemones žemės ūkio verslui skatinti, būtina sudaryti veiklos analizės modelius, pagrįstus statistiniu ir matematiniu modeliavimu bei algoritmus, kurie leis apdoroti ir išanalizuoti didelės apimties skirtingus duomenis žemės ūkio verslo sprendimams priimti ir įžvalgoms kurti. Tačiau tam įgyvendinti būtina duomenų analitika, o jai atlikti - pirminiai duomenys ir analitikos priemonės.

Planuojama Projekto įgyvendinimo trukmė 36 (trisdešimt šeši) mėnesiai nuo Projekto finansavimo sutarties pasirašymo.



Projekto tikslas – sukurti Analitikos sistemą, kuri sudarytų sąlygas priimti sprendimus, susijusius su žemės ūkio verslu, taikant analitinius ir įrodymais grįstus metodus, remiantis aktualių ir patikimų duomenų analizės rezultatais, ir įgyvendinti veiklos pokyčius, reikalingus užtikrinti, kad sukurti rezultatai būtų naudojami.

Projektui keliami šie uždaviniai:

  1. Parengti ir įgyvendinti organizacines ir metodines priemones analitikos metodikų rengimui ir įgyvendinimui;

  2. Parengti ir įgyvendinti organizacines ir metodines priemones, sukuriant vieningą duomenų rinkimo ir teikimo sistemą;

  3. Parengti ir įgyvendinti organizacines ir metodines priemones, sukuriant ir įgyvendinant Analitikos sistemos veiklos modelį.

  4. Parengti ir įgyvendinti technines priemones, apjungiančias skirtingų sričių ir skirtingo pobūdžio duomenis, duomenų šaltinius, skirtingoms sritims pritaikytas metodikas, naudojant vieningai tvarkomus žemės ūkio verslo informacinius išteklius.

Pagrindiniai Projekto rezultatai:

  1. Sukurta Analitikos sistema.

  2. Įgyvendintos organizacinės ir teisinės priemonės Analitikos sistemai naudoti.



  1. PROJEKTO KONTEKSTAS

    1. SOCIALINĖ - EKONOMINĖ APLINKA

Žemės ūkis yra viena svarbiausių šalies ūkio strateginių sričių, kadangi šioje srityje gaminama produkcija, kuri būtina žmogaus poreikiams patenkinti. Visuomenės aprūpinimas tinkamu, kokybišku, sveikatą gerinančiu maistu laikomas ekonominės ir socialinės gerovės veiksniu.

Trečdalis Lietuvos gyventojų gyvena kaime, todėl šis sektorius glaudžiai susijęs su Lietuvos kaimu, kuriame gyvenantys gyventojai susiduria su įvairiais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais, kylančiais iš kaimo senėjimo, emigracijos ir socialinės atskirties problemų bei sparčių maisto vartojimo ir žemės ūkio struktūrinių pokyčių.

Lietuvoje žemės ūkyje dirba apie 300.000 asmenų, kurių didžioji dalis yra ūkininkaujantys asmenys ir jų šeimos nariai (88 % 2013 metų duomenimis1). Didžioji dalis žemės ploto priklauso ūkininkams ir šeimos ūkiams (2013 metų duomenimis 88% visų ūkių žemės ploto priklauso ūkininkams ir šeimos ūkiams) ir tik 12% žemės ūkio bendrovėms ir įmonėms ( pav.).2 Kita vertus, Lietuvoje esanti didelė valstybinės ar apleistos žemės teritorija gali būti ateityje panaudojama žemės ūkio veiklai, todėl svarbu tinkamai ir išsamiai ją analizuoti, įvertinti objektų raidą, konkurencingumą, siekiant priimti efektyvius sprendimus.


Paveikslas 1.1. Ūkiams priklausantis žemės plotas 2005-2013 metais, ha

Pagrindinė Lietuvos Vyriausybės institucija, formuojanti valstybės politiką žemės ūkio srityje yra LR žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

ŽŪM atsakinga už politikos formavimą, jos įgyvendinimą ir kontrolę šiose srityse:

  • žemės ir maisto ūkio;

  • žuvininkystės (išskyrus žuvų išteklių išsaugojimą ir kontrolę vidaus vandenyse);

  • kaimo plėtros;

  • žemės reformos;

  • žemėtvarkos;

  • geodezijos;

  • kartografijos;

  • nekilnojamojo turto kadastro;

  • žemės naudojimo valstybinės kontrolės;

  • žemės ūkio ir kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūros inžinerinės plėtros ir techninės pažangos;

  • atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros;

  • mokslo, mokymo, švietimo;

  • novatoriškų technologijų taikymo žemės ūkyje, maisto pramonėje ir žuvininkystėje;

  • melioracijos ir melioracijos investicijų;

  • augalininkystės;

  • gyvulininkystės;

  • augalų apsaugos;

  • sėklininkystės;

  • veislininkystės;

  • žuvivaisos;

  • fitosanitarijos ir veterinarijos;

  • tautinio paveldo.


ŽŪM misija yra skatinti konkurencingą žemės ūkio ir maisto produktų gamybą, kaimo gyventojų užimtumą, užtikrinti sektoriaus dirbančiųjų pajamų didėjimą ir gyvenimo kokybės kaime gerinimą, dalyvauti formuojant žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės, kaimo plėtros, žemės tvarkymo ir administravimo politiką ir ją įgyvendinti, vykdyti ministerijai priskirtų sričių valdymą.

ŽŪM, siekdama efektyvesnio priskirtų funkcijų vykdymo, automatizuodama veiklos funkcijas, naudoja įvairaus sudėtingumo informacines sistemas, kuriose kaupiami ir apdorojami duomenys, įskaitant ir asmens duomenis. Ministerija yra 183 žemiau nurodytų informacinių sistemų ir registrų valdytoja:

  • Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema;

  • Žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimo informacinė sistema;

  • Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybinis registras;

  • Žemdirbių mokymo ir konsultavimo informacijos sistema;

  • Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registras;

  • Lietuvos Respublikos patvirtintų pašarų ūkio subjektų registras;

  • Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registras;

  • Lietuvos Respublikos fitosanitarinis registras;

  • Gyvulių veislininkystės informacinė sistema;

  • Gyvūnų augintinių registras;

  • Tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatininkų informacinė sistema;

  • Šviežių vaisių ir daržovių atitikties prekybos standartams kontrolės informacinė sistema;

  • Ūkinių gyvūnų registras;

  • Ūkininkų ūkių registras;

  • Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinė sistema;

  • Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų teikiamų paslaugų informacinė sistema;

  • Paraiškų priėmimo informacinė sistema;

  • Valstybinės augalininkystės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos informacinė sistema.

Su žemės ūkiu susijusius duomenis Lietuvoje pagal institucijoms priskirtą kompetenciją tvarko ŽŪM ir jos reguliavimo srityje esančios institucijos:

  • Nacionalinė žemės tarnyba;

  • Nacionalinė mokėjimo agentūra;

  • Valstybinė augalininkystės tarnyba;

  • VĮ „Pieno tyrimai“;

  • Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras;

  • VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras;

  • VĮ Valstybės žemės fondas;

  • Žuvininkystės tarnyba;

  • Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba;

  • Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas;

  • VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra;

  • Valstybinė mašinų bandymų stotis;

  • VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.



Pagrindiniai ŽŪM žemės ūkio duomenų teikėjai ir tvarkytojai yra:

  • ŽŪIKVC (pagrindiniai žemės ūkio registrai bei informacinės sistemos);

  • LŽŪKT (ūkių buhalterinės apskaitos, žemės ūkio konsultavimo, informavimo bei mokymo duomenys);

  • NMA (žemės ūkio paramos administravimo duomenys).



  • ŽŪM reguliavimo srityje kaupiama informacija:

  • apie ūkininkų ūkius;

  • apie žemės ūkio veiklas ar alternatyviosios veiklos subjekto plėtojamas žemės ūkio veiklas;

  • apie žemės ūkio valdas (apie Lietuvoje auginamus augalus, deklaruotų plotus);

  • apie žemdirbių mokomuosius arba konsultacinius renginius ir jų dalyvius;

  • susijusi su ES paramos administravimu;

  • apie asmenis, įstatymų nustatyta tvarka gaminančius, laikančius ir kitus veiksmus atliekančius su pašarais, jų priedais, premiksais ir pan.;

  • apie Lietuvoje auginamus ir veisiamus gyvulius;

  • apie žemės ūkyje naudojamus traktorius, savaeiges žemės ūkio ir kitas savaeiges mašinas;

  • apie ūkinius gyvūnus, laikomus konkrečioje ūkinio gyvūno laikymo vietoje;

  • apie žemės ūkio ir maisto produktus;

  • kt.


Esama žemės ūkio verslo analitikos ir sprendimų priėmimo praktika Lietuvoje

Duomenys renkami ŽŪM ir jos reguliavimo srityje esančių institucijų priskirtų funkcijų vykdymo organizavimui, vykdymui, kontrolei atlikti, statistikos ir kitų institucijų bei ūkio subjektų žemės ūkio rinkos informacijos poreikiams tenkinti. Esant didelei duomenų apimčiai ir įvairovei, dažnai jų kaitai, duomenų panaudojimas, ypatingai, kai duomenų panaudojimas būtinas sprendimams priimti arba pagrįsti yra ypatingai sudėtingas. Pagrindiniai sunkumai kyla dėl duomenų kaupimo įvairiuose šaltiniuose (informacinėse sistemose, registruose, MS Excel pagrindu esančiuose įrankiuose, popieriniame pavidale, kt.) ir skirtingame formate. Kiti paminėtini aspektai – duomenų trūkumas ir neoperatyvus/ nesavalaikis jų gavimas. Praktika rodo, kad tam tikri duomenys atnaujinami kas 5 metus, pvz., žemės ūkio struktūros duomenys. Be to duomenų surinkimas pats savaime nesukuria pridėtinės vertės. Siekiant turimus duomenis panaudoti žemės ūkio sektoriaus veiklos tobulinimui – geriau suprasti esamą ir prognozuoti būsimą situaciją Lietuvos žemės ūkyje būtina duomenų analizė jungiant įvairius duomenų rinkinius. Šiuo metu duomenų sujungimas, ypatingai kaupiamų skirtingose informacinėse sistemose ir registruose, atliekamas rankiniu būdu arba formuojant ataskaitas, kas sudaro daug laiko bei žmogiškųjų išteklių sąnaudų, bei neužtikrina duomenų tęstinumo bei aktualumo. Taip pat, nėra galimybių ir įrankių greitai ir efektyviai atlikti surinktų duomenų analizę, kuri būtų naudojama sprendimams priimti ir pagrįsti.

Tiek Lietuvos, tiek ir Europos Sąjungos viešojo administravimo srityje akcentuojama, kad priimami sprendimai, turi būti paremti patirtimi, realiais veiklos rezultatais arba gerąja praktika, kadangi tik tokie sprendimai labiausiai lemia teigiamus pokyčius. Šiuolaikinėje vadyboje siekiama, kad valdymas būtų pažangus ir orientuotas į rezultatus, o valdymo sprendimai priimami kryptingai, kuo platesniu sutarimu, pagrįstai ir įgyvendinami kuo mažesnėmis sąnaudomis.

Be to, geroji valdymo praktika yra tokia, kuri apima ir kitų nuomonių vertinimą, t. y. nustatant būsimų laikotarpių siekiamus uždavinius ir veiklos rodiklius, priimant tam tikrus sprendimus orientuotus į „klientą“, turėtų būti atsižvelgiama ir į asmenų, į kuriuos orientuoti sprendimai, nuomonių tyrimų rezultatus. Atliekant apklausas ir nuomonių tyrimus, rekomenduojama atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: kaip subjektai vertina valstybės institucijų teikiamas paslaugas ir atliekamas funkcijas, kokios informacijos iš institucijų subjektams labiausiai trūksta; kokių veiklos pokyčių jie tikisi; ar susiduria su korupcijos apraiškomis (ir kokiomis) atitinkamoje institucijoje ar bendraudami su institucijos darbuotojais ir valstybės tarnautojais ir kt. Šis aspektas svarbus ir žemės ūkio srityje, priimant sprendimus, susijusius su žemės ūkio politikos formavimu, įgyvendinimu, šio sektoriaus verslo palaikymu, rėmimu ir skatinimu. Siekiant suprasti ir žinoti, ar priimti (planuojami priimti) sprendimai orientuoti į tikslines grupes, ar buvo efektyvūs ir sukūrė laukiamą naudą, būtinas žemės ūkio verslo pasitenkinimo indekso skaičiavimas.

ŽŪM, norėdama patenkinti vis didėjančius visuomenės poreikius, ypatingą dėmesį skiria į rezultatus orientuoto valdymo klausimams – tobulinamos veiklos stebėsenos, atliekamos funkcijų analizės, rengiamos poveikio vertinimo sistemos.

Vis dėlto didžiausias iššūkis tebėra informacijos apie pasiektus rezultatus (veiklos vykdymą) naudojimas valdymo sprendimams priimti, t. y. kad valdymas būtų grindžiamas įrodymais.

Norint iš ŽŪM turimų duomenų gauti prasmingą ir naudingą informaciją – atpažinti žemės ūkio verslo problemas, taikyti tinkamas priemones žemės ūkio verslui skatinti, būtina sudaryti veiklos analizės modelius, pagrįstus statistiniu ir matematiniu modeliavimu bei algoritmus, kurie leis apdoroti ir išanalizuoti didelės apimties skirtingus duomenis žemės ūkio verslo sprendimams priimti ir įžvalgoms kurti. Tačiau tam įgyvendinti būtina duomenų analitika, o jai atlikti - pirminiai duomenys ir analitikos priemonės.


Pasaulinės tendencijos ir praktikos, susijusios su duomenų analitika

Duomenų analitikos panaudojimas viešajame sektoriuje, siekiant priimti geresnius, labiau informuotus sprendimus ir taip didinti veiklos efektyvumą, tampa vis aktualesne tema pasaulyje:

  • Vadovaujantis EY Global 2015 m. parengta ataskaita „Viešasis sektorius – pokyčių varikliai“ nurodoma, kad duomenų analitikos panaudojimas politikos formavimo procese yra viena iš prioritetinių technologijų taikymo viešajame sektoriuje sričių, valstybės investicijos tyrimams ir inovacijoms šioje srityje tampa kritiškai svarbios. Pietų Korėjos technologijų vystymo strategija („Vyriausybės Strategija 3.0”4) yra vienas iš pavyzdžių, pagrindžiančių šias tendencijas. Strategijoje numatyta tobulinti valstybės skaitmeninių duomenų valdymą, plėsti apimtis ir palaipsniui pereiti prie didelių duomenų (angl. Big Data) valdymo, taip sudarant sąlygas naujoms analitinėms įžvalgoms bei jomis grįstų sprendimų priėmimui formuojant politiką. Strategijoje numatytas debesijos paslaugų pagrindu veikiančio duomenų analitikos centro sukūrimas, kurio pagrindinė funkcija būtų reformuoti politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesą, apimant ir naujų ūkio šakų kūrimą.

  • Pagal viešai prieinamus duomenis, vien 2013 m. Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė skyrė 200 mln. dolerių duomenų analitikos sprendimų skirtingose veiklos sektoriuose kūrimui5.

  • Pagal McKinsey Global Institute 2011 metų ataskaitą „Dideli duomenys: nauja sritis inovacijai, konkurencingumui ir produktyvumui“6, daugiau naudojant didelių duomenų analitikos įrankius Europos viešojo administravimo sektorius galėtų sutapyti du šimtus penkiasdešimt milijardų eurų.

  • Gartner 2016 m. išleistame pranešime „10 svarbiausių technologijų viešajame sektoriuje“7 duomenų analitika nurodoma kaip viena iš strategiškai svarbiausių technologinių iniciatyvų ir prioritetų investicijoms.


Duomenų analitikos praktikos poreikiai Lietuvoje

Duomenų analitikos poreikis pastebimas ir Lietuvoje. Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programoje (toliau – Programoje) nurodoma, kad:

  • „Viešojo valdymo institucijos gebėtų priimti ir įgyvendinti visuomenės poreikiais ir kitais įrodymais pagrįstus sprendimus, reikia tam tikrų valstybės tarnybos gebėjimų ir kompetencijos, užtikrinančios valstybės tarnybos profesionalumą.“

  • „Daugelis viešojo valdymo institucijų atliekamų funkcijų nesusietos su laukiamais rezultatais ir visuomenės poreikiais, todėl negali būti nustatytas jų veiksmingumas ir socialinis poveikis.“

Programoje xxxxxxxx, kad vienas iš problemų sprendimo būdų – į rezultatus orientuoto ir įrodymais grįsto valdymo diegimas. O būtent šie procesai ir yra įgalinami duomenų analitikos priemonėmis, sukuriant metodines ir technologines priemones priimti sprendimus ir vertinti jų poveikį.



    1. TEISINĖ APLINKA

Žemiau pateikiamas pagrindinių teisės aktų, kurie reglamentuoja informacinių išteklių valdymą Valstybės informacinių sistemų steigimą, kūrimą ir modernizavimą ir kitas aktualias sritis, sąrašas ir trumpas teisės aktų apibūdinimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad apibūdinant teisės aktą, išskiriama ta teisės akto dalis, kuri yra susijusi su projekto tikslais ir rezultatais, aprašytais skyriuje „2.. PROJEKTO TURINYS“.

Lentelė 1.1. Teisės aktų sąrašas ir trumpas apibūdinimas

Nr.

Teisės aktas

Teisės akto aprašas ir sąsajos su Projektu

Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programa

Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programos uždavinys 13.1. Diegti į rezultatus orientuotą ir įrodymais grįstą valdymą.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatai

  • ŽŪM yra įstaiga, kuri formuoja valstybės politiką, taip pat organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse.

  • ŽŪM nustato žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros prioritetus, užtikrina efektyvų valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitų užsienio valstybių paramos programų lėšų, skirtų žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, naudojimą, teikiamos paramos skaidrumą.

  • ŽŪM rengia integruotą žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros ekonominę, socialinę, regioninę ir struktūrinę strategiją.

  • Analizuoja šalies ir užsienio valstybių žemės ir maisto ūkio paslaugų, kaimo plėtros raidos kryptis, rengia Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektų ir maisto ūkių modernizavimo programas ir raidos prognozes, skatina ir remia kooperacijos ir žemės ūkio techninių paslaugų plėtojimą.

  • Informuoja visuomenę apie ministerijos veiklą, rengia Europos Sąjungos žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros apžvalgas, formuoja ir skatina teigiamą bendrosios Europos Sąjungos politikos, paramos ir sektoriaus įvaizdį.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas

Reguliuoja santykius, atsirandančius renkant, kaupiant, apdorojant, saugant, naudojant ir teikiant duomenis apie fizinius asmenis valstybės kompiuterizuotosioms informacinėms sistemoms, tarp jų ir valstybiniams registrams.

LR žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (Žin. 2002, Nr. 72-3009, aktuali redakcija nuo 2016-01-01)

Nustato žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslus, Lietuvos Respublikos valstybės, Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui, maisto ūkiui ir kaimo plėtrai (toliau – valstybės ir Europos Sąjungos parama) įgyvendinimo principus, valstybės ir Europos Sąjungos paramos priemones, šias priemones ir žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką įgyvendinančias bei žemės ūkio, maisto ūkio oficialiąją statistiką ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrą tvarkančias valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas ir kitus juridinius asmenis.

Nustato prievolę LŽŪKT Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka rinkti, kaupti ir apdoroti duomenis, apibūdinančius žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinę finansinę veiklą ir jos rezultatus. Vadovaujantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, apibendrintinus duomenis teikti Europos Komisijai, kuri juos naudoja rengdama ataskaitas dėl padėties žemės ūkyje ir žemės ūkio rinkų bei ūkių pajamų ES.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 132 „Dėl Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimo taisyklių patvirtinimo“

Nustato tvarką, kaip yra renkami, kaupiami ir apdorojami duomenys, apibūdinantys žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinė finansinę veiklą ir jos rezultatus.

ES reglamentai (Nr. 1198/2014, Nr. 1217/2009, 2015/220)

Nustato prievolę rinkti, kaupti, apdoroti ir perduoti duomenis, apibūdinančius žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinę finansinę veiklą ir jos rezultatus, Europos Komisijai.

LŽŪKT įstatai

Nustato LŽŪKT veiklos sritis ir tikslus, kurių pagrindinis yra tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą, t. y. skatinti žemės ūkio veiklos konkurencingumą bei kaimo plėtrą, vykdant švietimo, mokymo, mokslinę, aplinkos apsaugos, teisinės pagalbos veiklą.

ŽŪIKVC įstatai

Nustato ŽŪIKVC tikslus – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti valstybės politiką žemės ūkio informacinės sistemos (ministerijos reguliavimo srities registrų, informacinių sistemų ir jų duomenų bazių visuma) srityje, siekti, kad žemės ūkio paskirties registrai ir informacinės sistemos efektyviai funkcionuotų, ir kaupti, apdoroti bei teikti operatyvią, apibendrintą informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms, socialiniams partneriams, kitiems duomenų gavėjams, bei siekti pelningos veiklos.

NMA nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 (red., galiojusi IP rengimo metu)

Nustato NMA funkcijas, tarp kurių:

  • kaupti ir sisteminti informaciją, kurios reikia valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai priemonėms įgyvendinti bei teikia Žemės ūkio ministerijai reikalingus duomenis priežiūrai atlikti.

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507

Nustato prievolę ŽŪM:

  • užtikrinti, kad veiksmų, kuriems skiriamas finansavimas, rodiklių duomenys, įskaitant informaciją apie produkcijos ir finansinius rodiklius, kiekvienais metais būtų teikiami EK.

  • teikti informaciją KPP stebėsenos komitetui apie KPP įgyvendinimą pagal konkrečius KPP tikslus ir prioritetus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975, aktuali redakcija nuo 2015-05-01)

Nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; reglamentuoja ūkio subjektų veiklos priežiūrą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje.

Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas (Valstybės žinios, 2011, Nr. 163-7739, aktuali redakcija nuo 2015-05-01)

Reglamentuoja valstybės informacinių išteklių kūrimą, tvarkymą, valdymą, naudojimą, priežiūrą, sąveiką, planavimą, finansavimą ir saugą.

Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas (Žin., 2006, Nr. 65-2380, aktuali redakcija nuo 2013-01-01)

Reglamentuoja informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir kitą informacinės visuomenės paslaugų teikėjų veiklą.

Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodika, patvirtinta 2014 m. vasario mėn. 25 d. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. T-29 „Dėl Valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo valdymo metodikos patvirtinimo“ (aktuali redakcija 2015-04-01)

Nustato reikalavimus galimybių studijai, valstybės informacinių sistemų techniniams aprašymams (specifikacijoms), nurodo valstybės informacinių sistemų kūrimo būdus, aprašo valstybės informacinių sistemų gyvavimo ciklo stadijas ir etapus, reglamentuoja gyvavimo ciklo stadijų metu vykdomus procesus ir etapų rezultatus.

Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 180

Reglamentuoja valstybės informacinių sistemų steigimą, kūrimą, modernizavimą ir likvidavimą, valstybės informacinių sistemų nuostatų, duomenų saugos nuostatų ir techninių aprašymų (specifikacijų) projektų, jų pakeitimo ir (arba) papildymo projektų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, nustato valstybės informacinių sistemų nuostatų struktūrą ir turinį.

Atsižvelgiant į IP objektą, keistinų teisės aktų, būtinų Projekto įgyvendinimui sąrašas pateiktas toliau esančioje lentelėje. Detali teisės aktų ir reikalingų teisės aktų pakeitimų analizė bus atliekama Projekto įgyvendinimo metu.

Lentelė 1.2. Teisės aktų, kurie turi būti priimti ar keičiami įgyvendinant Projektą, sąrašas ir trumpas apibūdinimas

Nr.

Teisės aktas (TA)

TA apibūdinimas

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 132 „Dėl Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimo taisyklių patvirtinimo“

Nustatyti renkamų, kaupiamų ir apdorojamų duomenų apimtis ir rinkimo, kaupimo ir apdorojimo būdus.

Tarpžinybinės mokestinių duomenų saugyklos nuostatai, patvirtinti Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus

2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. T-119

Atlikus TDS atnaujinimą turės būti atitinkamai naujiems TDS pakeitimams pakeisti ir papildyti TDS nuostatai. Nepakeitus, nepapildžius esamų TDS nuostatų ir atlikus TDS atnaujinimą, nuostatai neatitiks realių ir nereglamentuos naujų TDS funkcijų.

    1. SPRENDŽIAMOS PROBLEMOS

Pagrindinė projektu sprendžiama problema – aktualių, savalaikių duomenų, jų analizei būtinų analitinių metodų ir priemonių, reikalingų įrodymais pagrįstų sprendimų, susijusių su žemės ūkio politika, priėmimui, trūkumas ir tarp institucijų naudojamų skirtingų duomenų mainų technologijų, nesuderinamumas.

Nustatytos šios papildomos problemos, kurioms spręsti yra planuojamas Projektas, aprašomas šiame Investiciniame projekte:

  1. ŽŪM, priimdama sprendimus nepakankamai išnaudoja sukauptų duomenų analizės panaudojimo galimybes, trūksta metodinių ir analitinių priemonių sprendimams priimti.

  2. Žemės ūkio verslo analizei atlikti trūksta aktualių duomenų apie žemės ūkio verslą.

  3. Žemės ūkio verslo analizei atlikti trūksta vieningų organizacinių, metodinių priemonių: skirtingose institucijose naudojamos skirtingos organizacinės priemonės, modeliai, metodikos.

  4. Dėl techninių duomenų surinkimo darbų ir vieningai prieinamų susistemintų duomenų nebuvimo sukuriama administracinė našta ŽŪM ir jos reguliavimo srities institucijų darbuotojams ir atliekami vertės veiklai nesukuriantys darbai.

  5. Nėra metodinių ir techninių priemonių sąveikiam tarpinstituciniam darbui organizuoti ir koordinuotam sprendimų, pagrįstų įrodymais priėmimui.

  6. Lietuvoje yra nepakankamai operatyviai ir įvairiapusiškai analizuojamas žemės ūkio verslo sektorius, jo veiklos efektyvumo, konkurencingumo rodikliai.

  7. Šiuo metu nepakankamai efektyviai ir greitai pateikiama informacija, pagrindžianti žemės ūkio sektoriuje priimamus sprendimus Lietuvos institucijoms, Europos Komisijai ir kitoms užsienio institucijoms.

Žemės ūkio politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms valstybinėms institucijoms trūksta informacijos objektyviai įvertinti žemės ūkio verslo situaciją ir parinkti pagrįstas, efektyviausias priemones jam skatinti, palaikyti ir remti. ŽŪM, kaip žemės ūkio politiką formuojanti institucija, bei kitos ŽŪM atskaitingos institucijos neturi atitinkamų analitinių įrankių atlikti detalią žemės ūkio verslo analizę. Taip pat nėra renkami tam tikri ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai duomenys, kaip žemės ūkio subjektų apklausa pasitenkinimo indeksui skaičiuoti. Atskirų institucijų ar padalinių darbuotojai dažnai atlieka analizes pagal paklausimą, nereguliariai, todėl nėra sukaupta tęstinumą turinti rodiklių ir duomenų bazė, kuri padėtų operatyviai ir detaliai stebėti ir analizuoti žemės ūkio verslo sektorių.

Institucijose yra naudojami skirtingi technologiniai sprendimai, kuriuos kiekviena institucija ar organizacija tvarko atskirai. Reikalingai informacijai gauti ir pateikti vyrauja „kiekviena-su-kiekviena“ informacijos apsikeitimo srautai. Institucijų gaunami duomenys iš kitos institucijos dažnai yra skirtingo formato, kai kuriais atvejais ne skaitmeninio, todėl susiduriama su laiko, išteklių ir kokybės kaštais juos apdorojant ir pritaikant naudojamiems technologiniams įrankiams. Nėra metodinių ir techninių priemonių sąveikiam tarpinstituciniam darbui organizuoti ir koordinuotam sprendimų, pagrįstų įrodymais priėmimui.

Dėl techninių duomenų surinkimo darbų ir vieningai prieinamų susistemintų duomenų nebuvimo sukuriama administracinė našta ŽŪM ir jos reguliavimo srities institucijų darbuotojams ir atliekami vertės veiklai nesukuriantys darbai. Dalyje ŽŪM atskaitingų institucijų duomenys tiek naudojimui institucijos viduje, tiek reikalingi teikti ŽŪM ar kitoms institucijoms, yra surenkami ir sisteminami rankiniu būdu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad prireikus duomenų neplaninei analizei, jų surinkimui patiriami dideli laiko kaštai, darbuotojai yra atitraukiami nuo savo kasdienių funkcijų pridėtosios vertės nesukuriančiam darbui atlikti.

Šiuo metu nėra parengtos atitinkamos metodikos ir rekomendacijų bei nėra skirtas papildomas finansavimas atlikti žemės ūkio verslo analizę, kuri apimtų žemės ūkio subjektų analizę, žemės ūkio finansinių rodiklių analizę, žemės ūkio ekonominių rodiklių analizę ir žemės ūkio subjektų pasitenkinimo indekso skaičiavimą.

Nurodytos problemos, atsižvelgiant į jų priežastis, bus sprendžiamos įgyvendinant šiame IP aprašytas veiklas. Sukūrus Analitikos sistemą bus sudaryta galimybė parengti ir pateikti aktualią, savalaikę  informaciją paprasta, suprantama forma galutiniams vartotojams – valstybinėms institucijoms, kad šios galėtų vadovautis šia informacija priimdamos svarbius sprendimus dėl žemės ūkio politikos formavimo, įgyvendinimo, žemės ūkio sektoriaus verslo palaikymo, skatinimo rėmimo ir kt. Taip pat įgyvendinus Projektą bus mažinama skaitmeninė atskirtis Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, taupomas ŽŪM ir kitų ŽŪM pavaldžių institucijų laikas ir lėšos, kurios ankščiau buvo skirtos nestruktūrizuotų duomenų apdorojimui bei surinkimui rankiniu būdu. Sistema sudarytų sąlygas efektyvesniam sprendimų priėmimui bei tikslesniam prognozių vertinimui reguliariai ir operatyviai gaunant duomenis iš didesnio duomenų tiekėjų skaičiaus.

    1. TIKSLINIŲ GRUPIŲ POREIKIAI

Projektas sprendžia šių pagrindinių tikslinių grupių problemas ir tenkina jų poreikius:

  • ŽŪM sprendimus priimančių darbuotojų, kuriems reikalinga informacija apie skirtingas reguliavimo sritis, kaupiama įvairiuose šaltiniuose skirtingais formatais, sprendimams, susijusiems su žemės ūkio verslo palaikymu, skatinimu ir rėmimu priimti;

  • ŽŪM reguliavimo srities institucijų darbuotojų, naudojančių Analitikos sistemos įrankius, metodus ir paslaugas žemės ūkio verslo analizei atlikti bei kurių darbo rezultatai nukreipti valstybės institucijų naudai ir valstybės įsipareigojimų vykdymui.8 9



Pastaba: Analizuojant tikslinių grupių poreikius, buvo įvykdytos darbinės sesijos su suinteresuotomis šalimis – ŽŪM ir jos reguliavimo srities institucijomis, potencialiomis Analitikos sistemos naudotojomis (darbinėse sesijoje dalyvavo ŽŪM ir visos jos reguliavimo srities institucijos), taip pat atlikta ŽŪM ir jos reguliavimo srities institucijų apklausa siekiant nustatyti institucijų poreikius, susijusius su kuriama sistema.

Atlikus tikslinių grupių poreikių analizę, bus siekiama, kad Analitikos sistema sudarytų galimybę analizuoti žemiau nurodytus pagrindinius žemės ūkio sektorius. Galutinis analizuotinų žemės ūkio sektorių sąrašas bus sudarytas Projekto vykdymo metu atlikus detalią poreikių ir turimų duomenų analizę ir panaudojimo galimybių vertinimą.

Analizuotini žemės ūkio sektoriai:

  1. Augalininkystė.

  2. Gyvulininkystė.

  3. Mišrieji ūkiai.



Remiantis susitikimų metu surinkta informacija, toliau esančiose lentelėse:

  • pateikiama apibendrinta informacija apie kiekvienos iš tikslinių grupių poreikius (1.3 lentelė);

  • pateikiami ŽŪM ir jos reguliavimo srities institucijų pjūviai, kuriais turėtų būti atliekama žemės ūkio sričių analizė (1.4 lentelė);

  • pateikiami finansinių ir ekonominių parametrų, analizuotinų Analitikos sistemoje preliminarūs poreikiai (1.5 lentelė).

  • pateikiami žemės ūkio sričių analizės pjūvių bendrų kelioms tikslinėms grupėms poreikiai (1.6 lentelė);

Pastaba: Lentelėse 1.3, 1.4, 1.5, 1.6 nustatytiems tikslinių grupių poreikiams, atsižvelgiant į 2018 m. balandžio mėn. įgyvendinančios institucijos komunikuotą Projekto finansavimo apribojimą, yra nustatyti poreikių įgyvendinimo prioritetai, kurie reiškia, kad Projektui skyrus mažesnį finansavimą, nei yra planuojama pagal iki šiol galiojančius priemonių planus, būtų įgyvendinami „1“ prioriteto poreikiai, o „2“ prioriteto poreikiai būtų svarstomi ateityje, Projekto įgyvendinimo metu ar po Projekto, atlikus detalią poreikių bei turimų duomenų analizę panaudojimo galimybių vertinimą ir priklausomai nuo finansavimo galimybių.



Lentelė 1.3. Projekto tikslinių grupių poreikiai

Nr.

Tikslinė grupė

Tikslinės grupės poreikiai

Poreikio prioritetas (1,2)

ŽUM darbuotojai

  • Poreikis gauti tikslius, kokybiškus, vienareikšmiškai interpretuojamus ir iš skirtingų reguliavimo sričių, kitų šaltinių apie žemės ūkio verslą ir kitų viešojo administravimo srities šaltinių susietus duomenis analizei.

1

  • Poreikis naudoti pažangius, lanksčiai ir patikimai veikiančius duomenų analizės įrankius ir metodus įrodymais grįstų sprendimų priėmimui, taip taupant laiko sąnaudas, reikalingas duomenų paruošimui, analizei ir atvaizdavimui.

1

  • Poreikis žinoti žemės ūkio subjektų nuomonę apie priimamus sprendimus, jų poveikį žemės ūkio verslui, pasitelkiant žemės ūkio subjektų pasitenkinimo indekso skaičiavimą.

1

  • Poreikis gauti aktualius ir nuasmenintus skirtingų žemės ūkio šakų raidos ir rinkos potencialo duomenis žemės ūkio verslo analizės ir konkurencingumo, inovacijų skatinimo tikslais, taip taupant laiko sąnaudas duomenų paieškai, gavimui ir paruošimui analizei.

1

  • Galimybė koncentruoti, ugdyti ir išlaikyti analitinius gebėjimus turinčius specialistus, kurie potencialiai teiktų analitikos paslaugas ŽŪM ir jos reguliavimo srities institucijoms (tais atvejais, kai institucijų analitikos poreikiai yra riboti, arba institucija neturi reikalingų resursų).

1

  • Poreikis ugdyti gebėjimus ir kompetenciją duomenų analitikos srityje, tiek suteikiant žinių ir įgūdžių dirbant su Analitikos sistemos įrankiais, tiek skatinant duomenimis grįstų sprendimų priėmimo modelių vystymą ir taikymą specifinėje veiklos srityje.

1

  • Poreikis optimizuoti investicijas į analitinių sprendimų kūrimą ir sąnaudas jų palaikymui.

1

ŽŪM reguliavimo srities institucijų darbuotojų poreikiai

  • Poreikis gauti lankstesnę prieigą prie duomenų: galimybė peržiūrėti pilną duomenų katalogą, siekiant atsirinkti reikalingus, aktualius ir patikimus duomenis analizei.

1

  • Poreikis gauti įrankius duomenų atrankai, susiejimui ir analizei.

1

  • Poreikis taikyti naudotojams prieinamas ir suprantamas duomenų atvaizdavimo / vizualizavimo priemones.

1

  • Poreikis gauti / teikti duomenis automatizuotų sąsajų pagalba (sistema – sistema sąveika).

1

  • Galimybė atrinktus duomenis ar duomenų analizės rezultatus viešinti / publikuoti tiek pagal nustatytas teises nustatytiems subjektams, tiek visuomenei (žemės ūkio verslo subjektams).

1

  • Poreikis naudoti pažangius, lanksčiai ir patikimai veikiančius duomenų analizės įrankius ir metodus siekiant kaupti ir apdoroti informaciją, reikalingą šalies žemės ūkio būklei atspindėti bei efektyviau atlikti žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimus.

1

  • Poreikis gauti aktualius ir nuasmenintus duomenis mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtros tikslais, taip taupant laiko sąnaudas duomenų paieškai, gavimui ir paruošimui analizei, kurios rezultatais naudosis valstybės institucijos grįsdamos argumentus Europos Komisija.

1



Remiantis analizės rezultatais buvo nustatyti ŽŪM ir jos reguliavimo srities institucijų nurodyti analizės pjūvių, kuriais turėtų būti atliekama žemės ūkio sričių analizė, poreikiai.

Lentelė 1.4. Projekto tikslinių grupių žemės ūkio sričių analizės pjūvių poreikiai

Nr.

Institucija / duomenų teikėja

ŽŪM ir jos reguliavimo srities institucijoms reikalingi žemės ūkio sričių analizės pjūviai

Poreikio prioritetas (1-2)

ŽŪM Ekonomikos departamento darbuotojai

  • Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų struktūros analizė pagal tai, kiek pajamų gaunama iš gamybos ir kokią pajamų dalį sudaro išmokos.

1

  • Paramos įtakos žemės ūkio subjektų ekonominiams rodikliams, investicijų ekonominę naudą analizė.

1

  • Informacija (ūkių sugrupuotų pagal ES ūkių tipologijoje nustatytus ūkininkavimo tipus, būdingus Lietuvai, dirbamą žemės plotą, laikomus gyvulius, ekonominį dydį, apskaičiuotą pagal standartinį gamybinį pelną ir pagal standartinę produkciją):

    • bendros pajamos iš ūkio (pvz., produkcijos vienetui arba (ir) gamybiniam vienetui (ha dirbamos žemės, gyvuliui);

    • bendros išlaidos ūkyje (pvz., produkcijos vienetui arba (ir) gamybiniam vienetui (ha dirbamos žemės, gyvuliui);

    • bendras pelnas ūkyje (pvz., pelnas produkcijos vienetui arba (ir) gamybiniam vienetui (ha dirbamos žemės, gyvuliui) ūkio lygmenyje;

    • informacija apie žemės ūkio veiklos subjektų, ypač ūkininkų, gaminamų produktų savikainas (pagal ūkių tipologiją).

1

  • Informacija apie paramos dydžius ir jos pobūdį (tiesioginė, investicinė, kompensacinė ir pan.) pagal ūkių dydžius, atitinkamą paramos teikimo laikotarpį.

1

  • Paramos poveikio socialinei / ekonominei teritorijos / vietovės plėtrai analizė:

    • paramos (tiesioginės, kompensacinės, mokestinių lengvatų) poveikis socialinės atskirties (pagal pajamas, skiriamas konkrečiam darbuotojui) mažinimui,

    • darbo vietos sukūrimo ar išlaikymo sąnaudos (išreikštos skirtos paramos, tenkančios ūkiui pagal jų tipologiją suma (ypač atkreipiant dėmesį į stambius ir smulkius ūkius).

2

  • Energetinių išteklių ir tarifo (lengvatinio ir nelengvatinio) degalų sąnaudų produkcijos vienetui nustatymas (status quo).

1

  • Energetinių išteklių ir degalų (lengvatinio ir nelengvatinio tarifo) pritaikant „žaliąsias technologijas“ sąnaudų pokyčių nustatymas produkcijos vienetui ar gamybos priemonės vienetui.

2

  • Cheminių priemonių naudojimo apimtys (ūkio lygmenyje) (status quo).

1

  • Cheminių priemonių naudojimo apimtys (ūkio lygmenyje) taikant tausiuosius gamybos būdus.

2

  • Investicijų poveikis socialinės įtraukties skatinimui ir skurdo mažinimui (ilgalaikių bedarbių, socialinės rizikos šeimų ūkininkavimo, socialinių įgūdžių ugdymui, kt.):

    • pajamų skirtumo mažinimui vienam dirbančiajam (pagal ūkių tipologiją).

2

  • Investicijų poveikis darbo vietų kūrimui ir išlaikymui:

    • darbo vietos sukūrimo ar išlaikymo sąnaudos (išreikštos skirtos paramos, tenkančios ūkiui pagal jų tipologiją suma (ypač atkreipiant dėmesį į stambiuose ir smulkiuose ūkiuose darbo vietos kainą, įvertinant tenkančią paramą (investicinę ir tiesioginę) vienam darbuotojui).

1

  • Investicijų poveikis ekonominei plėtrai kaimo vietovėse (pvz., labai mažų ir mažų įmonių, susijusių su alternatyviąja veikla ir paslaugomis kūrimui; jaunimui kurti verslą kaimo vietovėse ir pan.):

    • pajamų palyginimas vienam dirbančiajam tarp žemės ūkyje ir alternatyvioje veikloje (pagal ūkių tipologiją).

1

  • Investicijų, skirtų vietovių patrauklumo didinimui, poveikis:

    • investicinės paramos dydis tenkantis vienai naujai darbo vietai, santykyje su bendra investicija vietovėje (gerinant vietovės patrauklumą).

2

  • Technologijų, leidžiančių naudoti energijos, vandens taupymo ir valymo priemones, prisidedančių prie CO2 dujų išmetimo, klimato kaitos mažinimo, vandens kokybės gerinimo diegimo mastas.

2

  • Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo mastas / progresas, jaunojo ūkininko įsikūrimo savikaina (t. y. tenkanti parama vienam jaunam ūkininkui – įsikūrimo savikaina);

1

  • Smulkiųjų ūkininkų ir jų vykdomų veiklų analizė;

1

  • Ūkininkų analizė pagal alternatyvios veiklos vykdymą ir pajamos, gaunamos iš alternatyvios veiklos;

1

  • Auginamų gyvulių veislių poveikis pelnui ir gaunamos pajamos (ypač mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse).

2

  • Mokestinių lengvatų, taikytinų ūkininkams poveikis veiklos vykdymui: mokestinių lengvatų mastas (suma) tenkanti vienai darbo vietai, produkcijos vienetui ar (ir) gamybos priemonei

    • mokestinių lengvatų mastas (suma) tenkanti vienai darbo vietai, alternatyvioje žemės ūkiui veikloje kaimo vietovėje.

2



  • Mokymų, susijusių su žemės ūkio veiklos vykdymu, poveikis veiklos vykdymui / pajamų iš žemės ūkio veiklos generavimui:

    • paramos mokymams poveikis pajamų vienam dirbančiajam tame regione pokyčiui;

    • paramos mokymams poveikis naujų darbo vietų tame regione pokyčiui.

2

  • Investicijų ir priemonių poreikis, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijų kiekį iš žemės ūkio veiklos.

1

  • ŠESD emisijų kiekiai ūkio lygmenyje, atsižvelgiant į technologijų taikymą mažinant ŠESD.

1

  • Mokestinių prievolių ir lengvatų įvertinimas ūkio lygmenyje.

2

  • Eksportuojamos produkcijos pridėtinės vertės liekamoji nauda valstybei.

1

  • Žemės ūkio konvencinės veiklos taršos aplinkai įvertinimas.

1

  • Žemės ūkio konvencinės veiklos poveikis biologinei įvairovei.

1

ŽŪM Kaimo plėtros departamento darbuotojai

  • Analizuoti žemės ūkio veiklos subjektus bendrai, išskiriant į dvi grupes: kurie gavę paramą iš KPP ir kurie negavę paramos iš KPP.

1

  • Analizuoti žemės ūkio veiklos subjektų pajamų struktūrą pagal tai, kiek pajamų gaunama iš gamybos ir kokią pajamų dalį sudaro išmokos.

1

  • Analizuoti paramos įtaką ūkio subjektų ekonominiams rodikliams, investicijų ekonominę naudą.

1

  • Analizuoti inovacijų taikymą bendrai ir išskiriant gavusius paramą pagal KPP.

1

  • Informacija apie ūkių (sugrupuotų pagal ES ūkių tipologijoje nustatytus ūkininkavimo tipus, būdingus mūsų šaliai, dirbamą žemės plotą, laikomus gyvulius, ekonominį dydį, apskaičiuotą pagal standartinį gamybinį pelną ir pagal standartinę produkciją):

    • pajamas, uždirbamas iš konkrečios ūkininko veiklos, pvz. augalininkystės, gyvulininkystės ir pan. (be tiesioginių ir kompensacinių išmokų ir su tiesioginėmis ir kompensacinėmis išmokomis);

    • išlaidas, patiriamas minėtoms pajamoms uždirbti;

    • uždirbamą pelną (patiriamus nuostolius) iš kiekvienos konkrečios veiklos (be tiesioginių ir kompensacinių išmokų ir su tiesioginėmis ir kompensacinėmis išmokomis).

    • Informacija apie žemės ūkio veiklos subjektų, ypač ūkininkų, gaminamų produktų savikainas.

    • Informacija apie paramos dydžius ir jos pobūdį (investicinė, kompensacinė ir pan.) pagal ūkių dydžius, atitinkamą paramos teikimo laikotarpį

1

  • Paramos poveikio socialinei / ekonominei teritorijos / vietovės plėtrai analizė.

2

  • Investicijų poveikis aplinkai (pvz., įdiegtos technologijos, leidžiančios naudoti energijos, vandens taupymo priemones, įdiegtų priemonių, prisidedančių prie CO2 dujų išmetimo, amoniako, metano ir azoto oksido emisijų, klimato kaitos mažinimo, vandens kokybės gerinimo ir pan.).

2

  • Investicijų poveikis darbo vietų kūrimui ir išlaikymui.

1

  • Investicijų poveikis ekonominei plėtrai kaimo vietovėse (pvz., labai mažų ir mažų įmonių, susijusių su alternatyviąja veikla ir paslaugomis kūrimui; jaunimui kurti verslą kaimo vietovėse ir pan.).

1

  • Inovacijų taikymo analizė (bendrai) ir išskiriant žemės ūkio subjektus, gavusius paramą pagal KPP.

1

  • Technologijų, leidžiančių naudoti energijos, vandens taupymo ir valymo priemones, prisidedančių prie CO2 dujų išmetimo, klimato kaitos mažinimo, vandens kokybės gerinimo diegimo mastas.

2

  • Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo mastas / progresas.

1

  • Smulkiųjų ūkininkų ir jų vykdomų veiklų analizė.

1

  • Ūkininkų pagal alternatyvios veiklos vykdymą analizė ir pajamos, gaunamos iš alternatyvios veiklos.

2

  • Mokestinių lengvatų, taikytinų ūkininkams poveikis veiklos vykdymui.

2

  • Mokymų, susijusių su žemės ūkio veiklos vykdymu, poveikis veiklos vykdymui / pajamų iš žemės ūkio veiklos generavimui.

2

ŽŪM Žuvininkystės departamento darbuotojai

  • Žuvininkystės subjektų pajamų struktūros analizė pagal tai, kiek pajamų gaunama iš gamybos.

2

  • Paramos įtakos žemės ūkio ir žuvininkystės (žvejybos ir akvakultūros) subjektų ekonominiams rodikliams, investicijų ekonominę naudą analizė.

2

  • Informacija apie ūkių (sugrupuotų pagal ES ūkių tipologijoje nustatytus ūkininkavimo tipus, būdingus mūsų šaliai, dirbamą žemės plotą, laikomus gyvulius, ekonominį dydį, apskaičiuotą pagal standartinį gamybinį pelną ir pagal standartinę produkciją): Informacija apie žemės ūkio ir žuvininkystės veiklos subjektų, ypač ūkininkų, gaminamų produktų savikainas.

2

  • Informacija apie paramos dydžius ir jos pobūdį (investicinė, kompensacinė ir pan.) pagal ūkių dydžius, atitinkamą paramos teikimo laikotarpį.

2

  • Paramos poveikio socialinei / ekonominei teritorijos / vietovės plėtrai analizė.

2

  • Investicijų poveikis aplinkai (pvz., įdiegtos technologijos, leidžiančios naudoti energijos, vandens taupymo priemones, įdiegtų priemonių, prisidedančių prie CO2 dujų išmetimo, klimato kaitos mažinimo, vandens kokybės gerinimo ir pan.).

2

  • Investicijų poveikis socialinės įtraukties skatinimui ir skurdo mažinimui (ilgalaikių bedarbių, socialinės rizikos šeimų ūkininkavimo, socialinių įgūdžių ugdymui).

2

  • Investicijų poveikis darbo vietų kūrimui ir išlaikymui.

2

  • Investicijų poveikis ekonominei plėtrai kaimo vietovėse (pvz., labai mažų ir mažų įmonių, susijusių su alternatyviąja veikla ir paslaugomis kūrimui; jaunimui kurti verslą kaimo vietovėse ir pan.).

2

  • Inovacijų taikymo analizė (bendrai) ir išskiriant žemės ūkio subjektus, gavusius paramą pagal KPP, bei žuvininkystės subjektus, gavusius paramą pagal EJRŽF.

2

  • Technologijų, leidžiančių naudoti energijos, vandens taupymo ir valymo priemones, prisidedančių prie CO2 dujų išmetimo, klimato kaitos mažinimo, vandens kokybės gerinimo diegimo mastas.

2

  • Įvertinti sugautų verslinės žvejybos produktų kiekių, pirminio pardavimo kainų ir žvejybos sąnaudų bei pajamų koreliaciją.

2

EkoAgros darbuotojai

  • Ekologiškų ir NKP (pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagaminti produktai – toliau NKP) derliaus ir pardavimų duomenys.

1

  • Ekologiškų produktų ir NKP derliai, gamybos apimtys.

1

LEADER darbuotojai

  • Žemės ūkio ir kaimo plėtros dalyvių mokymas (statistika apie dažnumą, dalyvius, vykdytojus, renginius, datas, mokymo temas, ir kt.).

2



Lentelė 1.5. Finansinių ir ekonominių parametrų, analizuotinų Analitikos sistemoje preliminarūs poreikiai

Nr.

ŽŪM ir jos reguliavimo srities institucijoms reikalingi finansiniai ir ekonominiai parametrai

Poreikio prioritetas

(1-2)

Ekonominiai parametrai:

  • Augalininkystės produkcijos gamyba.

  • Produktyvumas (derlingumas, primilžis).

  • Gyvūnų struktūra, gyvulininkystės produkcijos gamyba.

  • Ūkio sąnaudų struktūra.

  • Kintamų sąnaudų dinamika, kintamų sąnaudų struktūra.

  • Pastovių sąnaudų struktūra.

  • Augalininkystės produkcijos savikaina.

  • Gyvulininkystės produkcijos savikaina.

  • Pieno savikaina.

  • Pardavimo savikainos santykio su pardavimo pajamomis.

  • Pagaminta produkcija.

  • Pagamintos produkcijos struktūra.

  • Pardavimo pajamos, pardavimo pajamų struktūra.

  • Parduotos produkcijos kainos.

  • Kiti.

1

Finansiniai parametrai:

  • Einamojo likvidumo koeficientas, kritinio likvidumo koeficientas

  • Absoliutaus likvidumo pinigais rodiklis

  • Apyvartinis kapitalas

  • Apyvartinio kapitalo koeficientas

  • Grynasis pelningumas

  • Grynasis pelningumas (be dotacijų, susijusių su pajamomis)

  • Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą (EBITDA)

  • EBITDA pelningumas

  • Kiti.

1

Pagal atliktą preliminarią poreikių analizę nustatyta, kad tam tikrų tikslinių grupių poreikiai yra panašūs arba tokie patys (žr. toliau esančią lentelę), todėl laikomi prioritetiniais sprendžiant dėl galutinio tikslinių grupių poreikių, kurių patenkinimui bus skirta Analitikos sistema. Galutinis žemės ūkio analizės sričių, su jų prioriteto įverčiais, sąrašas turės būti sudarytas Projekto vykdymo metu atlikus detalią poreikių analizę, jų prioritetų nustatymą bei duomenų prieinamumo ir kokybės vertinimą (metodikos rengimo metu).

Lentelė 1.6. Žemės ūkio sričių analizės pjūvių, bendrų kelioms tikslinėms grupėms (daugiau nei vienai žemės ūkio srities reguliavimo institucijai), poreikiai.

Nr.

ŽŪM ir jos reguliavimo srities institucijoms reikalingi žemės ūkio sričių analizės pjūviai bendri kelioms tikslinėms grupėms

Poreikio prioritetas (1-2)

Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų struktūros analizė pagal tai, kiek pajamų gaunama iš gamybos ir kokią pajamų dalį sudaro išmokos.

1

Paramos įtakos žemės ūkio subjektų ekonominiams rodikliams, investicijų ekonominę naudą analizė.

1

Informacija apie ūkių (sugrupuotų pagal ES ūkių tipologijoje nustatytus ūkininkavimo tipus, būdingus Lietuvai, dirbamą žemės plotą, laikomus gyvulius, ekonominį dydį, apskaičiuotą pagal standartinį gamybinį pelną ir pagal standartinę produkciją):



  • bendros pajamos iš ūkio (pvz., produkcijos vienetui arba (ir) gamybiniam vienetui (ha dirbamos žemės, gyvuliui);

  • bendros išlaidos ūkyje (pvz., produkcijos vienetui arba (ir) gamybiniam vienetui (ha dirbamos žemės, gyvuliui);

  • bendras pelnas ūkyje (pvz., pelnas produkcijos vienetui arba (ir) gamybiniam vienetui (ha dirbamos žemės, gyvuliui) ūkio lygmenyje;

  • informacija apie žemės ūkio veiklos subjektų, ypač ūkininkų, gaminamų produktų savikainas (pagal ūkių tipologija).

1

Informacija apie paramos dydžius ir jos pobūdį (tiesioginė, investicinė, kompensacinė ir pan.) pagal ūkių dydžius, atitinkamą paramos teikimo laikotarpį.

1

Paramos poveikio socialinei / ekonominei teritorijos / vietovės plėtrai analizė.

2

Investicijų poveikis aplinkai (pvz., įdiegtos technologijos, leidžiančios naudoti energijos, vandens taupymo priemones, įdiegtų priemonių, prisidedančių prie CO2 dujų išmetimo, amoniako, metano ir azoto oksido emisijų, klimato kaitos mažinimo, vandens kokybės gerinimo ir pan.).

Technologijų, leidžiančių naudoti energijos, vandens taupymo ir valymo priemones, prisidedančių prie CO2 dujų išmetimo, klimato kaitos mažinimo, vandens kokybės gerinimo diegimo mastas.

2

Investicijų poveikis darbo vietų kūrimui ir išlaikymui.

1

Investicijų poveikis ekonominei plėtrai kaimo vietovėse (pvz., labai mažų ir mažų įmonių, susijusių su alternatyviąja veikla ir paslaugomis kūrimui; jaunimui kurti verslą kaimo vietovėse ir pan.).

1

Inovacijų taikymo analizė (bendrai) ir išskiriant žemės ūkio subjektus, gavusius paramą pagal KPP.

1

  1. PROJEKTO TURINYS

    1. PROJEKTO TIKSLAS

Projekto tikslas – sukurti Analitikos sistemą, kuri sudarytų sąlygas priimti sprendimus, susijusius su žemės ūkio verslu, taikant analitinius ir įrodymais grįstus metodus, remiantis aktualių ir patikimų duomenų analizės rezultatais, ir įgyvendinti veiklos pokyčius, reikalingus užtikrinti, kad sukurti rezultatai būtų naudojami.



Projekto tikslas atitinka:

  • 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos 10 prioritetą „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ ir jo 1 uždavinio „Padidinti valdymo orientaciją į rezultatus“ priemonę Nr. 10.1.1-ESFA-V-912 „Nacionalinių reformų skatinimas ir viešojo valdymo institucijų veiklos gerinimas“;

  • Viešojo valdymo tobulinimo 2012-2020 metų programos trečiojo programos tikslą – stiprinti strateginį mąstymą viešojo valdymo institucijose ir gerinti jų veiklos valdymą ir uždavinį – diegti į rezultatus orientuotą ir įrodymais grįstą valdymą;

  • Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinę priemonę „Konkurencingas žemės ūkis ir įvairiapusė kaimo plėtra“/ Ieškoti naujų žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkų ir plėsti esamas rinkas.


Projekto įgyvendinimo principai:

  • Administracinė našta nedidinama

Kuriant Analitikos sistemą, administracinė našta institucijoms, susijusi su duomenų tvarkymu ir jų analize, nedidinama.

  • Analitikos sistema žemės ūkio institucijoms

Analitikos sistemos naudotojai yra žemės ūkio reguliavimo srities institucijos (subjektai).

  • Turimų išteklių panaudojimas

Analitikos sistemos sukūrimui planuojama naudoti turimus žemės ūkio ir kitų sektorių informacinius išteklius.

  • Duomenų kokybės užtikrinimas

Analitikos sistemos sukūrimui planuojama naudoti duomenis iš (pirminių) duomenų šaltinių tokius kokie yra, atrenkant kokybiškus duomenis.

  • Duomenys tik pagal poreikį

Į Analitikos sistemą bus keliami tik tie duomenys, kurie reikalingi analitikai (duomenys pagal poreikį) atlikti.

Planuojamas trūkstamų, šiuo metu nekaupiamų / nerenkamų duomenų surinkimas.


    1. PROJEKTO UŽDAVINIAI

Projektui keliami šie uždaviniai:

  1. Parengti ir įgyvendinti organizacines ir metodines priemones analitikos metodikų rengimui ir įgyvendinimui;

  2. Parengti ir įgyvendinti organizacines ir metodines priemones , sukuriant vieningą duomenų rinkimo ir teikimo sistemą;

  3. Parengti ir įgyvendinti organizacines ir metodines priemones , sukuriant ir įgyvendinant Analitikos sistemos veiklos modelį.

  4. Parengti ir įgyvendinti technines priemones, apjungiančias skirtingų sričių ir skirtingo pobūdžio duomenis, duomenų šaltinius, skirtingoms sritims pritaikytas metodikas, naudojant vieningai tvarkomus žemės ūkio verslo informacinius išteklius.



    1. SĄSAJOS SU KITAIS PROJEKTAIS

Žemiau esančioje lentelėje pateiktas su rengiamu Projektu susijusio projekto aprašymas.

Lentelė 2.1. Sąsaja su projektu „Tarpžinybinės mokestinių duomenų saugyklos plėtros ir naudojamumo didinimo įgyvendinimo projektas“

Projekto pavadinimas

Tarpžinybinės mokestinių duomenų saugyklos (toliau – TDS) plėtra ir naudojamumo didinimas (toliau – TDS projektas)

Projekto vykdytojas

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos

Bendra investicijų vertė

720 000,00

Projekto būklė

Planuojamas projektas

Projekto vykdymo laikotarpis

Planuojama 2017 – 2020 m.

Projekto paskirtis

Viešojo administravimo institucijoms suteikti įrankius ir gebėjimus informacijos analizės ir didelių duomenų (angl. Big Data) vertinimo srityje, siekiant įgalinti faktais grįstų valdymo ir operatyvinių sprendimų priėmimą.

Projekto rezultatai

  • Sukurtos platforminės priemonės patogiam analitinių duomenų teikimui ir gavimui, šių duomenų kokybei ir patikimumui užtikrinti.

  • Sukurtos reikalingos sąsajos tarp TDS bei kitų registrų ir valstybės informacinių sistemų leis patogiai pateikti ir gauti duomenis analizei ir stebėsenai.

  • Sukurti analitiniai modeliai ir analizės priemones šiose srityse:

  • Sprendimų, teisės aktų poveikio vertinimui;

  • Ūkio raidos prognozavimui;

  • Neteisėtos ar įtartinos ūkio subjektų ir (ar) fizinių asmenų veiklos identifikavimui.

Sąsajos tarp projektų

TDS projekte planuojama sukurti bendrinius analitinius metodus ir įrankius/ priemones, kurias galės naudoti skirtingos viešojo sektoriaus institucijos be papildomų investicijų. Planuojama Analitikos sistemos sukūrimui naudoti TDS sukurtą infrastruktūrą.


    1. PROJEKTO RIBOS

Projektu sprendžiama analitinių priemonių, naudojamų žemės ūkio sektoriaus planavimui, analizavimui ir sprendimų, susijusių su žemės ūkio politika, priėmimui, trūkumo bei tarp institucijų naudojamų skirtingų technologinių sprendimų problema.

Projekto įgyvendinimas prisidės prie šios problemos sprendimo, sukuriant Analitikos sistemą, kurios surenkami ir apdorojami duomenys bus naudojami žemės ūkio sektoriaus verslo rezultatams analizuoti, įvairiems veiklos rodikliams apskaičiuoti bei juos palyginti pagal įvairius kriterijus su kitų žemės ūkio sektoriaus rinkos dalyvių veiklos rodikliais ar jų vidurkiais, žemės ūkio subjektų pasitenkinimo indekso skaičiavimui.

Žemės ūkio produktų tiekimo grandinė apima:

  • Žemės ūkio produktų gamybą, t. y. veiklą, apimančią pirminę gamybą ir (ar) jos metu gautų savo žemės ūkio produktų pirminį perdirbimą ir pardavimą;

  • Žemės ūkio produktų perdirbimą;

  • Žemės ūkio produktų pardavimą.

Paveikslas 2.1. Žemės ūkio produktų tiekimo grandinė

Planuojama, kad Analitikos sistemos apimtis yra žemės ūkio produktų gamyba, pirma dalis žemės ūkio produktų tiekimo grandinėje.

Analizės sistemos subjektai – žemės ūkio veiklos subjektas, t. y. žemės ūkio veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.

Rezultatai, gauti naudojant Analitikos sistemą, turės didelį teigiamą poveikį visam žemės ūkio sektoriaus planavimui bei vystymui, padės tikslingiau paskirstyti resursus ir atlikti tikslesnį žemės ūkio politikos planavimą, įsivertinti pažangą.

Projekto veiklos bus orientuotos į žemės ūkio institucijose jau sukurtų ir naudojamų sprendimų pritaikymą ir tolesnį panaudojimą, siekiant nedubliuoti žemės ūkio srities institucijose jau veikiančių sprendimų ir racionaliai išspręsti aukščiau aprašytą ir ‎1.3 skyriuje detalizuotą problematiką.


    1. PROJEKTO TIKSLINĖS GRUPĖS

Projektas ir jo metu sukurti rezultatai paveiks 2 pagrindines tikslines grupes:

  1. Institucijų darbuotojai ir ŽŪ srities mokslo darbuotojai, naudojantys Analitikos sistemos įrankius ir šios sistemos paslaugas;

  2. Institucijų darbuotojai ir ŽŪ srities mokslo darbuotojai, gaunantys Analitikos sistemos duomenis, naudojantys Analitikos sistemos duomenis mokslinių tyrimų tikslais bei kurių darbo rezultatai bus nukreipti valstybės institucijų naudai ir valstybės įsipareigojimų vykdymui.

Toliau pateiktoje lentelėje nurodytos tikslinės grupės, jų dydis bei Projekto įtaka tikslinėms grupėms.

Lentelė 2.2. Projekto tikslinės grupės

Nr.

Tikslinė grupė

Tikslinės grupės dydis

Projekto įtaka tikslinei grupei

Institucijų darbuotojai, naudojantys Analitikos sistemos priemones ir šios sistemos paslaugas žemės ūkio verslo analizei

58 ŽŪM darbuotojai

Įgyvendinus projektą bus taupomas laikas, skirtas duomenų iš skirtingų šaltinių surinkimui, apdorojimui, patikimumo tikrinimui, analizei ir analizės rezultatų atvaizdavimui.

Projekto metu sukūrus duomenų analizės metodikas, įrankius ir duomenų vizualizavimo priemones, atsiras galimybė greičiau ir efektyviau sujungti įvairiuose šaltiniuose, įvairiais formatais ir pjūviais kaupiamus duomenis, sukurtų įrankių pagalba lanksčiai ir patogiai atlikti duomenų analizę ir naudoti jų priskirtų funkcijų efektyvesniam atlikimui. Daroma konservatyvi prielaida, kad atsiradusios galimybės kiekvienam Analitikos sistemos naudotojui leis sutaupytų bent po 3 val. per savaitę.

Papildomai Projekto metu bus parengta metodika ir sukurtos priemonės žemės ūkio verslo pasitenkinimo indekso skaičiavimui, t. y. rodiklio, parodančio kaip šalies ūkininkai vertina savo dabartinę ir būsimą ūkio ekonominę būklę, žemės ūkio politiką, ją formuojančias ir įgyvendinančias valstybės institucijas. Iki šiol tokie tyrimai Lietuvoje nebuvo atliekami, nepaisant to, kad geroji valdymo praktika reikalauja priimant sprendimus atsižvelgti į subjektų į kuriuos orientuoti sprendimai, nuomonę.

Institucijos darbuotojai, gaunantys Analitikos sistemos duomenis tolimesnei analizei apie žemės ūkio verslą

94 ŽŪM reguliavimo srities institucijų darbuotojai, apie 45 ŽŪ srities mokslo darbuotojus

Įgyvendinus projektą bus taupomas laikas analizei reikalingų duomenų paieškai, gavimui ir paruošimui analizei.

Projekto metu sujungus skirtinguose šaltiniuose tvarkomus duomenis ir jų tipus, sukūrus patogias ir lanksčiai veikiančias priemones duomenų paieškai, kokybės užtikrinimui ir susiejimui, manoma, kad kiekviena institucija gaus patikimus, analizei reikalingus nuasmenintus duomenis, kuriuos galės naudoti jos veiklos vykdymo organizavimui.

Įgyvendinus projektą, mokslo institucijų darbuotojai sukurtas priemones galės taikyti vykdydami žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės-finansinės veiklos rezultatų analizę, rinkos ir žemės ūkio šakų raidos analizę, o dėl patogių priemonių duomenų prieigai ir vizualizacijai bus taupomas darbuotojų skiriamas laikas duomenų analizei.

Projekto metu sukūrus duomenų analizės metodikas, įrankius ir duomenų vizualizavimo priemones, atsiras galimybė pateikti Lietuvos valstybės institucijoms ir EK kokybiškesnes, įvairių (ar platesnio spektro) duomenų analizes.





    1. PROJEKTO ORGANIZACIJA

Projekto organizaciją sudaro Projekto pareiškėjas – ŽŪM ir Projekto partneriai – LŽŪKT, ŽŪIKVC, NMA, IVPK – su kuriais kartu ŽŪM įgyvendins projektą ir dalinsis atsakomybe bei veiklomis. Projekto vadovaujantis partneris yra ŽŪM.

Toliau lentelėse pateikiama informacija apie projekto organizaciją, jos vykdomą veiklą bei projekto vietą projekto organizacijoje.

      1. Projekto pareiškėjo – ŽŪM – pristatymas

Lentelė 2.3. Projekto pareiškėjo – ŽŪM – pristatymas

Pavadinimas

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

Juridinio asmens kodas

188675190

Veiklos vykdymo adresas

Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius

Darbuotojų skaičius (etatai)

34410

Informacija apie vykdomą veiklą

xxxx://xxx.xxx.xx

Atsakomybės ir vaidmuo Projekte

Projekto įgyvendinimo metu ŽŪM yra atsakinga ir dalyvauja šiose veiklose:

  • skiria žmogiškuosius išteklius, reikalingus visų Projekto veiklų, kurias atlieka išoriniai paslaugų teikėjai, kontrolei, koordinavimui ir priežiūrai (reikalingos informacijos surinkimui ir pateikimui, susitikimams, rezultatų derinimui ir pan.);

  • teikia su Projekto įgyvendinimu susijusią informaciją ESFA ir kitoms organizacijoms teisės aktų nustatyta tvarka;

  • teikia tarpines ir galutinę Projekto įgyvendinimo veiklos ir finansines ataskaitas ESFA kaip tai bus numatyta projekto finansavimo ir administravimo sutartyje;

  • teikia Projekto partneriams visą informaciją, susijusią su Projekto įgyvendinimu, bei informaciją, kuri siunčiama ir / ar gaunama iš ESFA;

  • užtikrina pirkimų organizavimą ir vykdymą laiku, pagal suderintą pirkimų planą;

  • koordinuoja Projekto veiklas;

  • atlieka finansinį Projekto administravimą;

  • parengia teisės aktų, susijusių su Projekto rezultatais, kurie susiję su ŽŪM reglamentuojama veiklos sritimi bei tvarkomomis IS, projektus;

  • peržiūri ir derina teisės aktų projektus, kitų šalių parengtus Projekto apimtyje ir susijusius su Projekto rezultatų reglamentavimu; 

  • koordinuoja Projekto rezultatų reglamentavimui reikalingų teisės aktų ir kitų reglamentuojančių dokumentų derinimą iki jų patvirtinimo;

  • tvirtina visus Projekto rezultatus;

  • atlieka kitas funkcijas Projekto metu.

Funkcijos, kurių įgyvendinimui arba su kuriomis susijęs Projektas

ŽŪM funkcijos, su kurių įgyvendinimu susijęs Projektas:

  • formuoja ir koordinuoja valstybės politiką, atlieka jos įgyvendinimo kontrolę žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse;

  • nustato žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros prioritetus, užtikrina efektyvų valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ir kitų užsienio valstybių paramos programų lėšų, skirtų žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, naudojimą;

  • sudaro teisines ir ekonomines sąlygas restruktūrizuoti ir modernizuoti žemės ir maisto ūkį, žuvininkystę, įvairinti kaimo plėtrą ir verslus kaime, plėtoti kooperaciją žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros srityse, taip pat funkcionuoti racionaliai žemės, kapitalo, prekių ir darbo rinkai;

  • kuria efektyviai funkcionuojančią žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros valdymo sistemą, kurios institucijos užtikrintų išteklius tausojantį, efektyvų šių sektorių funkcionavimą ir konkurencingumą;

  • rengia integruotą žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros ekonominę, socialinę, regioninę ir struktūrinę strategiją.11

      1. Projekto partnerio – IVPK – pristatymas

Lentelė 2.4 Projekto partnerio – IVPK – pristatymas

Pavadinimas

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos

Juridinio asmens kodas

188772433

Veiklos vykdymo adresas

Gedimino pr. 7, 01103 Vilnius

Darbuotojų skaičius (etatai)

3012

Informacija apie vykdomą veiklą

xxxx://xxxx.xxx.xx/

Atsakomybės ir vaidmuo Projekte

Projekto įgyvendinimo metu IVPK yra atsakingas ir dalyvauja šiose veiklose:

  • kaip TDS valdytojas, atsakingas už TDS plėtros vykdymą ir duomenų analitikai reikalingų įrankių pateikimą;

  • atsakingas už naujų TDS duomenų šaltinių, reikalingų žemės ūkio srities duomenų analitikai atlikti, prijungimą, įrankių reikalingų žemės ūkio srities duomenų kokybės ir kitų duomenų parengimo analitikai procedūroms atlikti suteikimą;

  • pagal kompetenciją skiria žmogiškuosius išteklius, reikalingus Projekto veiklų, susijusių su TDS panaudojimu, sklandžiam įgyvendinimui.

      1. Projekto partnerio – LŽŪKT – pristatymas

Lentelė 2.5 Projekto partnerio – LŽŪKT – pristatymas

Pavadinimas

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Juridinio asmens kodas

110057335

Veiklos vykdymo adresas

Xxxxxxx x. 5, Akademija, 58343 Kėdainių r.

Darbuotojų skaičius (etatai)

41313

Informacija apie vykdomą veiklą

xxxx://xxx.xxxxx.xx/

Atsakomybės ir vaidmuo Projekte

Projekto įgyvendinimo metu LŽŪKT yra atsakinga ir dalyvauja šiose veiklose:

  • skiria žmogiškuosius išteklius, reikalingus visų Projekto veiklų, kurias atlieka išoriniai paslaugų teikėjai, kontrolei, koordinavimui ir priežiūrai (reikalingos informacijos surinkimui ir pateikimui, susitikimams, rezultatų derinimui ir pan.);

  • dalyvauja rengiant Analitikos sistemos veiklos modelį ir analitikos metodikas, bei derina poreikių jiems nustatymą;

  • teikia duomenis Žemės ūkio verslo analizės sistemai sprendimams priimti;

  • teikia įrodymais paremtas įžvalgas bei analizės rezultatus, remiantis Analitikos sistemos pateikiamais duomenimis;

  • dalyvauja teikiant pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su Projekto rezultatais, kurie susiję su LŽŪKT veiklos sritimi bei tvarkomomis IS pakeitimų;

  • atlieka kitas funkcijas Projekto metu.

Funkcijos, kurių įgyvendinimui arba su kuriomis susijęs Projektas

LŽŪKT funkcijos, su kurių įgyvendinimu susijęs Projektas:

  • renka, kaupia ir apdoroja duomenis, apibūdinančius žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinę finansinę veiklą ir jos rezultatus;

  • rengia ir teikia informaciją Valstybinėms institucijoms, kurios vadovaujasi šia informacija priimdamos svarbius sprendimus dėl žemės ūkio politikos formavimo, įgyvendinimo, žemės ūkio sektoriaus verslo palaikymo, skatinimo, rėmimo ir kt.



      1. Projekto partnerio – ŽŪIKVC – pristatymas

Lentelė 2.6 Projekto partnerio – ŽŪIKVC – pristatymas

Pavadinimas

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

Juridinio asmens kodas

210086220

Veiklos vykdymo adresas

Vinco Kudirkos g. 18-1, LT-03105 Vilnius

Darbuotojų skaičius (etatai)

23614

Informacija apie vykdomą veiklą

xxxxx://xxx.xxx.xx/

Atsakomybės ir vaidmuo Projekte

Projekto įgyvendinimo metu ŽŪIKVC yra atsakinga ir dalyvauja šiose veiklose:

  • skiria žmogiškuosius išteklius, reikalingus Projekto veiklų vykdymui;

  • atsakinga už ŽŪIKVC tvarkymų informacinių sistemų ir registrų duomenų, reikalingų žemės ūkio verslo analitikai, teikimo sąsajų įgyvendinimą, ir atitinkamų duomenų teikimą į Žemės ūkio verslo analizės sistemą.

Funkcijos, kurių įgyvendinimui arba su kuriomis susijęs Projektas

ŽŪIKVC funkcijos, su kurių įgyvendinimu susijęs Projektas:

  • kuria, diegia, plėtoja ir administruoja daugumą su žemės ūkių susijusius registrų bei IS (LR žemės ūkio ir kaimo verslo registrą, LR ūkininkų ūkių registrą, žemės ūkio ir maisto produktų rinkos IS ir kt.);

  • analizuoja ir prognozuoja žemės ūkio ir maisto produktų kainas vidaus ir užsienio rinkose;

  • vykdo duomenų apdorojimą;

  • vykdo kitų institucijų duomenų bazių ir interneto svetainių techninį aptarnavimą.15



      1. Projekto partnerio – NMA – pristatymas

Lentelė 2.7 Projekto partnerio – NMA – pristatymas

Pavadinimas

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

Juridinio asmens kodas

288739270

Veiklos vykdymo adresas

Blindžių g. 17, LT-08111 Vilnius

Darbuotojų skaičius (etatai)

86216

Informacija apie vykdomą veiklą

xxxxx://xxx.xxx.xx/

Atsakomybės ir vaidmuo Projekte

Projekto įgyvendinimo metu NMA yra atsakinga ir dalyvauja šiose veiklose:

  • skiria žmogiškuosius išteklius, reikalingus visų Projekto veiklų, kurias atlieka išoriniai paslaugų teikėjai, kontrolei, koordinavimui ir priežiūrai (reikalingos informacijos surinkimui ir pateikimui, susitikimams, rezultatų derinimui ir pan.);

  • Įgyvendina Analitikos sistemai reikalingų duomenų (iš savo tvarkomų IS ir registrų) teikimo priemones;

  • atsakinga už Analitikos sistemos ir NMA valdymo srityje esančių informacinių sistemų integracijų sukūrimą.

Funkcijos, kurių įgyvendinimui arba su kuriomis susijęs Projektas

NMA funkcijos, su kurių įgyvendinimu susijęs Projektas:

  • koordinuoja ES finansinės paramos žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei tvarkymo sistemos kūrimo ir diegimo veiksmus;

  • kaupia ir sistemina informaciją, kurios reikia valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai priemonėms įgyvendinti bei teikia Žemės ūkio ministerijai reikalingus duomenis priežiūrai atlikti;

  • administruoja ES žemės ūkio ir žuvininkystės prekybos sistemą.17



    1. PROJEKTO SIEKIAMI REZULTATAI

Pagrindiniai Projekto rezultatai:

  1. Sukurta Analitikos sistema.

  2. Įgyvendintos organizacinės ir teisinės priemonės Analitikos sistemai naudoti



Projekto apimtyje gauti ir papildomi rezultatai:

  1. Suderintos ir patvirtintos teisinės, organizacinės valdymo priemonės, reikalingos Analitikos sistemos veikimui;

  2. Nustatytos ir apibrėžtos žemės ūkio verslo analizės ir modeliavimo sritys bei ribos;

  3. Parengta faktinių ūkio duomenų surinkimo iš skirtingų šaltinių tvarkymo ir sisteminimo metodika;

  4. Nustatyti ir apibrėžti žemės ūkio verslo analizei ir modeliavimui pasirinkti rodikliai, parengta skaičiavimo metodika, apimanti ir reikšmių skaičiavimo algoritmų apibrėžimą;

  5. Nustatyti faktinių duomenų apie žemės ūkio verslo veiklą surinkimo, tvarkymo, sisteminimo ir parengimo analizei bei teikimo sprendimų priėmimui procesai;

  6. Parengtas veiklos modelis, skirtas surinkti, tvarkyti, sisteminti, analizuoti ir teikti žemės ūkio verslo veiklos informaciją;

  7. Parengta metodika kokybiniam žemės ūkio subjektų nuomonės „žemės ūkio verslo balso“ tyrimui ir įjungimui į analitinius metodus sprendimų priėmimui;

  8. Įgyvendinti IRT sprendimai duomenų surinkimui, tvarkymui, sisteminimui, analizei ir teikimui;

  9. Įgyvendinti veiklos pokyčiai, reikalingi užtikrinti, kad sukurti rezultatai būtų naudojami.

Numatoma, kad Analitikos sistema sukurs šią naudą:

Sudarys sąlygas sprendimų, taikant analitinius ir įrodymais grįstus metodus, remiantis aktualių ir patikimų duomenų analizės rezultatais priėmimui bei problemų prevencijai

Projekto poveikio vizija:

  • Konkurencingumas – faktais grįsti sprendimai dėl konkurencingumo didinimo ir skatinimo ir pagal apibrėžtus analitinius ir prognozavimo metodus numatant besikeičiančią aplinką.

  • Produktyvumas – nuolatinė žemės ūkio verslo našumo ir efektyvumo analizė ir stebėsena parodant žemės ūkio verslui ir politikos formuotojams esmines tobulinimo galimybes, pagrįstas faktais, gerosiomis praktikomis ir grįžtamuoju ryšiu po sprendimų priėmimo.

  • Inovatyvumas – inovacijų taikymas žemės ūkio versle kaip nuolatinis procesas, sumaniai vertinant inovatyvių sprendimų teikiamas galimybes, grąžą ir subalansuotą požiūrį su finansiniais, ekonominiais, socialiniais, aplinkosauginiais, kokybiniais ir etiniais aspektais.

  • Aplinkos tvarumas – sprendimai dėl žemės ūkio verslo veiklos skatinimo ir reguliavimo subalansuoti su poveikiu aplinkai įvertinimu, atsakomybe už gamtinių išteklių tausojimą, išsaugojimą ir atsinaujinimą ir pagrįsti žemės ūkio verslo dalyvių tarpusavio pagarba ir verslo etika.

  • Pasitikėjimas ir socialinis gerbūvis – žemės ūkio verslas pasitiki formuojama politika, įsiklausoma į verslo balsą ir lūkesčius, ir priimant sprendimus įvertinamos galimybės ir alternatyvos jų įgyvendinimui.

  1. GALIMYBĖS IR ALTERNATYVOS

    1. ESAMA SITUACIJA

Jei Projekto organizacija tęstų veiklą kaip įprasta, nebūtų sukurtos sąlygos žemės ūkio srityje skatinti ir įgalinti duomenų analizės taikymą patikimais ir iš skirtingų šaltinių sujungtais duomenimis grįstų sprendimų priėmimui bei didinti duomenų analitikos sprendimų taikymo žemės ūkio veikloje ir skirtingų institucijų duomenų analitikai apsikeitimo proceso efektyvumą:

  1. ŽŪM ir jos reguliavimo srities institucijos priimdamos sprendimus toliau nepakankamai išnaudotų kaupiamų duomenų analizės panaudojimo galimybes – dėl kompetencijos ir gebėjimų, metodinių priemonių ir analitinių sprendimų trūkumo.

  2. ŽŪM, priimdama sprendimus ir toliau neturėtų informacijos apie žemės ūkio verslo subjektų pasitikėjimą ŽŪM priimamais sprendimais.

  3. ŽŪM žemės ūkio verslo analizė ir prognozavimas reikalautų didelių laiko sąnaudų, dėl žmogiškojo faktoriaus įsikišimo, egzistuotų didelė klaidų rizika.

  4. ŽŪM ir jos reguliavimo srities institucijose toliau būtų kuriamos specializuotos atskirų žemės ūkio sričių analitinės sistemos. Dėl šios priežasties toliau būtų ribojamos galimybės mažinant poreikį investicijoms ir skirtingų sprendimų analitikos sprendimų palaikymo sąnaudoms vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu.

  5. Žemės ūkio srityje nebūtų sukurtas apjungtas (susietas) duomenų sluoksnis, leidžiantis patogiai keistis ir susieti skirtingų žemės ūkio sričių bei institucijų duomenis analizės tikslais. Dėl šios priežasties:

    1. ŽŪM ir jos reguliavimo srities institucijos skirtingais analitikos tikslais toliau siektų inicijuoti integracijas su išorinėmis sistemomis tiesiogiai, galimai šie duomenų srautai toliau būtų dubliuojami, o informacinių sistemų/ registrų integravimo procesams toliau būtų skiriami valstybės ištekliai, skirtingos institucijos toliau nepagrįstai kauptų skirtingų informacinių sistemų duomenis analizės tikslais savo saugyklose.

    2. ŽŪM ir jos reguliavimo srities institucijoms atliekant panašaus pobūdžio analizę ir analizei naudojant panašius duomenis, toliau išliktų vieno tiesos šaltinio problema - analizuojant panašius, tačiau iš skirtingų šaltinių, laikotarpių ar detalumo duomenis, analizės rezultatai išliktų nesuderinti, skirtingai interpretuojami / suvokiami.

Šiuo metu darbuotojai, norėdami atlikti atskiros srities arba kelių sričių duomenų analizę, turi atlikti tam tikrus veiksmus, kurių atlikimo trukmė priklauso nuo analizuojamos srities ir tvarkomų duomenų apimties. Norėdami pavaizduoti rutininį, periodiškai atliekamą duomenų analizės procesą, išskyrėme pagrindinius jo žingsnius ir mažiausią, reikalingą valandų skaičių, reikalingą veiksmui atlikti.

Didžiausi sunkumai kyla esant poreikiui atlikti kelių žemės ūkio sričių duomenų analizę, juos jungiant, lyginant ir siekiant suprasti jų poveikį. Nepaisant ŽŪM ir jos reguliavimo srities informacinių sistemų ir registrų sąveikavimo, tokios analizės negalimos ir visai atvejais atliekamos rankiniu būdu. Pažymėtina, kad tai nėra pavieniai, išskirtiniai atvejai, o periodiškai atliekami veiksmai.

Lentelė 3.1. Projekto įgyvendinimo alternatyvų aprašymas

Eil. Nr.

Xxxxxxxx

Xxxxxx (val.), reikalingas veiksmui atlikti (nustatyta apklauso būdu)

Pasiruošimas duomenų surinkimui (formos duomenų rinkimui parengimas/ suderinimas ir pildymo instrukcijos paruošimas)

4

Paklausimų dėl duomenų pateikimo parengimas, išsiuntimas, paaiškinimų ir priminimų dėl duomenų pateikimo teikimas

4-8

Gautų duomenų tvarkymas

8

Skirtinguose failuose gautų duomenų sujungimas į vieną duomenų bazę

8-12

Duomenų analizė, išvadų parengimas

16-40

Projekto veiklų įgyvendinimas sudarys sąlygas automatizuoti duomenų surinkimą, t. y. mažiausiai nebus atliekamas veiksmas, nurodytas lentelės 1 ir 2 p., 3 ir 4 p. nurodyti veiksmai bus atliekami automatiniu būdu, dėl ko jų atlikimo laikas sutrumpės. Atsižvelgiant į tai, daroma konservatyvi prielaida, kad Projekto veiklų įgyvendinimas sudarys sąlygas sutaupyti bent po 3 val. per savaitę.

Be to, Projekto veiklų įgyvendinimas sudarys sąlygas ŽŪM ir jos reguliavimo srities institucijoms geriau atlikti priskirtas funkcijas, plačiau taikant rezultatais grįstų sprendimų priėmimą, analizuoti skirtingų žemės ūkio sričių duomenų analizę, palyginimą, prognozavimą, o valstybės mastu – sudarys sąlygas efektyviau valdyti informacijos srautus, geriau išnaudoti jau turimus duomenų analizės įrankius ir taupyti valstybės išlaidas jų priežiūrai ir palaikymui.



    1. PASIRINKTA PROJEKTO ĮGYVENDINIMO ALTERNATYVA

TDS plėtra IVPK parengiant atskirą komponentą, skirtą žemės ūkio verslo analitikai atlikti (toliau – taip pat ir Analitikos sistemos sukūrimas). (Kooperacija). IVPK planuoja įgyvendinti projektą „Tarpžinybinės mokestinių duomenų saugyklos plėtra ir naudojamumo didinimas“, kurio apimtyje planuojama sukurti bendrinius analitinius įrankius/ priemones, kurias galės naudoti skirtingos viešojo sektoriaus institucijos be papildomų investicijų analizės tikslais. Todėl Analitikos sistemos sukūrimui kaip technologinis sprendimas pasirinkta TDS, kurios apimtyje bus sukurtas Analitikos posistemis, skirtas žemės ūkio verslo analizei atlikti.

Numatoma, kad bus:

  • sukuriamos metodinės priemonės žemės ūkio analitikai atlikti;

  • Analitikos sistemos veikimui reikalingas IRT sprendimas įgyvendinamas (projektuojamas, konfigūruojamas) TDS aplinkoje, panaudojant esamas ir būsimas TDS priemones duomenų surinkimui, tvarkymui, sisteminimui, analizei ir teikimui ir šio Projekto apimtyje papildomai įsigyjamos ir įdiegiamos priemonės, reikalingos žemės ūkio analitikai;

  • įgyvendinamos sąsajos duomenų gavimui dėl žemės ūkio verslo analizės poreikių (iš žemės ūkio reguliavimo srities institucijų ir kitų žemės ūkio subjektų bei kitų viešojo administravimo institucijų);

  • sukurtas Analitikos sistemos portalas, prieigai prie Analitikos sistemos ir Analitikos rezultatų viešinimui.

    1. TRUMPASIS VEIKLŲ SĄRAŠAS IR PROJEKTO ĮGYVENDINIMO ALTERNATYVOS

Toliau lentelėje yra pateikiamos Projekto įgyvendinimui reikalingos atlikti veiklos, sugrupuotos pagal veiklų tipą.

Lentelė 3.2. Planuojamas veiklų sąrašas

Nr.

Projekto etapai / veiklos / darbai

Projekto veiklos, kurių įgyvendinimui yra įsigyjamos paslaugos

E1.

Investicinio projekto parengimas.

Ne

E2.

Analitikos sistemos veiklos modelio ir su Analitikos sistemos įgyvendinimu susijusių dokumentų parengimo paslaugų viešasis pirkimas (veikla, būtina Projektui įgyvendinti).

Ne

E3.

Analitikos sistemos veiklos modelio ir su Analitikos sistemos įgyvendinimu susijusių dokumentų parengimas.

Taip

E3.V1

Žemės ūkio verslo analizės esamų analizės sričių ir jų prioritetų nustatymas, informacijos išteklių apimties tinkamumo analitikos poreikiams vertinimas, užsienio šalių praktikų analizė, analizės ir modeliavimo sričių / temų apimties nustatymas, ribų pagrindinių reikalavimų apibrėžimas.

Taip

E3.V2

Žemės ūkio verslo analizei ir modeliavimui pasirinktų analizės sričių tikslų ir rodiklių (iš anksto nustatytų tipinių ir nustatomų pagal poreikį) nustatymas, skaičiavimo metodikų, apimančių ir reikšmių skaičiavimo algoritmų apibrėžimą, kiekvienai iš analizės sričių, parengimas.

Taip

E3.V3

Metodikos žemės ūkio verslo pasitenkinimo indekso skaičiavimui ir jos naudojimo modelio žemės ūkio analitikoje parengimas.

Taip

E3.V4

Faktinių žemės ūkio duomenų surinkimo iš skirtingų šaltinių, tvarkymo ir sisteminimo metodikos parengimas (įskaitant duomenų architektūrą ir duomenų modelio apibrėžimą).

Taip

E3.V5

Veiklos modelio, skirto surinkti, tvarkyti, sisteminti, analizuoti ir teikti žemės ūkio verslo veiklos informaciją, numatant reikalingus organizacinius išteklius ir detalios žemės ūkio verslo apskaitos vedimo paskatų sistemos sukūrimą, parengimas (įskaitant pasiūlymų dėl teisės aktų pakeitimų / naujų parengimą, organizacinį ir finansavimo modelius, veiklos procesų apibrėžimą).

Taip

E3.V6

TDS specifikacijos dalies, reikalingos TDS atskiro komponento, skirto žemės ūkio verslo analitikai atlikti sukūrimui ir įteisinimui, parengimas ir suderinimas su atsakingomis institucijomis.

Taip

E4.

Žemės ūkio verslo analizei atlikti reikalingo atskiro komponento sukūrimas ir įdiegimas TDS.


E4.V1

Žemės ūkio analitikos sistemos specifinių, taikomosios srities komponentų konstravimas, sukūrimas ir įdiegimas naudojimui TDS.

Ne

E4.V2

Analitinės programinės įrangos, skirtos žemės ūkio verslo analitikams, licencijų įsigijimas naudojimui TDS.

Ne

E4.V3

Duomenų ir ETL procesų tvarkymo TDS srityje programinės įrangos licencijų, skirtų  žemės ūkio verslo analitikos srities tvarkytojams, įsigijimas.

Ne

E4.V4

Žemės ūkio verslo apskaitos duomenų, reikalingų žemės ūkio verslo analizei atlikti, rinkimo priemonių parengimas ir pradinis surinkimas ir pateikimas į sistemą; sąsajų su duomenų šaltiniais sukūrimas: pagal faktinių ūkio duomenų surinkimo iš skirtingų šaltinių (informacinių sistemų, registrų), tvarkymo ir sisteminimo parengtas metodikas, apibrėžtą duomenų architektūrą ir duomenų modelį.

Ne

E4.V5

Analitikos komponento TDS sukūrimo ir įdiegimo techninė priežiūra: Analitikos komponento konstravimo techninė priežiūra, duomenų surinkimo ir pateikimo į sistemą kokybės kontrolė (testavimas) ir kokybės užtikrinimo priemonių, rekomendacijų parengimas, analitikos metodikų patikslinimo poreikio nustatymas.

Ne

E5.

Projekto apimtyje sukurtų priemonių – Analitikos komponento TDS naudojimo užtikrinimas, vykdant pokyčių valdymą ir Projekto rezultatų sklaidą.

Taip

E6.

Kompetencijų ir gebėjimų stiprinimas.

Taip

E6.V1

Analitinių kompetencijų ir gebėjimų žemėlapio ir poreikių identifikavimas, mokymo programų parengimas, pristatymas suinteresuotoms grupėms.

Taip

E6.V2

Analitikos sistemos (t. y. žemės ūkio verslo analizei atlikti reikalingo komponento, sukurto TDS) naudotojų mokymai.

Taip

E7.

Projekto valdymo veiklos

Ne

E7.V1

Projekto administravimas.

Ne

E7.V2

Projekto vykdymas.

Ne

E7.V3

Analitikos sistemos veiklos modelio ir su Analitikos sistemos įgyvendinimu susijusių dokumentų parengimo (E3 veikla) rezultatų ekspertavimas.

Ne

E8.

Projekto rezultatų viešinimo vykdymas.

Ne

    1. IŠORINIO POVEIKIO ĮVERTINIMAS

Norint įvertinti išorinį poveikį, buvo pasirinkti atitinkami poveikio komponentai ir suskaičiuoti atitinkamų poveikio komponentų mastai. Buvo padaryta prielaida, kad poveikio komponentai suteiks tik naudą – žala patiriama nebus. Toliau pateikiami poveikio komponentai ir poveikio mastas.

      1. Poveikio komponentai

Poveikio vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant į sektorių, kuriame įgyvendinamas Projektas, šio Projekto pobūdį bei specifiką. Pasirenkant ir analizuojant poveikio komponentus buvo remtasi Konversijos koeficientų bei socialinės–ekonominės naudos įverčių apskaičiavimo metodika.

Nustatytas Projekto tipas, t. y. 1 tipas – Investicijos į informacinių technologijų priemones ir sprendimus, reikalingus paslaugų teikimui elektroninėje erdvėje. Po to nustatytas Projekto sektorius – Informacinė visuomenės plėtra.

Analizuojant Projekto poveikio naudos ir žalos komponentus buvo pasirinkti naudos komponentai, nes vertinama, kad Projekto įgyvendinimas suteiks visuomenei tik naudos, o žala nebus patiriama. Buvo pasirinkti šie komponentai:

  • ŽŪM darbuotojų, kurie surenka, apdoroja duomenis ir atlieka žemės ūkio verslo analizę bei dirba su analizei skirtais duomenimis sugaištamo laiko, reikalingo žemės ūkio verslo analizei reikalingų duomenų surinkimui, apdorojimui ir analizei sumažėjimas. ŽŪM darbuotojų sutaupomas laikas, kaip naudos komponentas pasirinktas dėl to, kad planuojama, kad pagrindiniu Analitikos sistemos naudotoju bus ŽŪM. Yra trys pagrindiniai sutaupymo mechanizmai:

  • duomenų surinkimui sugaištamo laiko sutaupymas;

  • duomenų apdorojimui (skirtingo formato, duomenų struktūrų sujungimui, kokybės patikrinimui) sugaištamo laiko sutaupymas;

  • duomenų analizei sugaištamo laiko sutapymas.

  • ŽŪM reguliavimo srities institucijų darbuotojų, kurie surenka, apdoroja duomenis ir atlieka atskiros žemės ūkio srities analizę bei dirba su analizei skirtais duomenimis sugaištamo laiko, reikalingo žemės ūkio srities analizei reikalingų duomenų surinkimui, apdorojimui ir analizei sumažėjimas. Sukūrus Analitikos sistemą planuojama sudaryti sąlygas jos duomenimis ir paslaugomis naudotis visoms ŽŪM reguliavimo srities institucijoms. Yra trys pagrindiniai sutaupymo mechanizmai:

  • duomenų surinkimui sugaištamo laiko sutaupymas;

  • duomenų apdorojimui (skirtingo formato, duomenų struktūrų sujungimui, kokybės patikrinimui) sugaištamo laiko sutaupymas;

  • duomenų analizei sugaištamo laiko sutaupymas.

  • Mokslo darbuotojų sugaištamo laiko, kurie Analitikos sistemos duomenis naudoja mokslinių tyrimų, inovacijų plėtros, analizės tikslais ir, kurių darbo rezultatai nukreipti valstybės institucijų naudai ir valstybės įsipareigojimų vykdymui.

Po to, parinktos naudos komponento įverčio reikšmės Projekto įgyvendinimo ataskaitiniam laikotarpiui po investicijų pabaigos. Komponento „Laiko ir piniginių sąnaudų sutaupymai“ įverčio reikšmės nustatytos vadovaujantis IP metodika, pagal rekomenduojamas konversijos koeficientų bei socialinės – ekonominės naudos (žalos) įverčių reikšmes, nurodytas Metodikos priede „Konversijos koeficientų bei socialinės – ekonominės naudos (žalos) komponentų įverčių reikšmės18“.

      1. Poveikio mastas

Nustačius, kad Projekto socialinį – ekonominį poveikį geriausiai atspindi Projekto naudos komponentas „Laiko ir piniginių sąnaudų sutaupymai“, skaičiuojamas poveikio mastas Projekto tikslinei grupei:

  • Institucijų darbuotojai, naudojantys Analitikos sistemos priemones ir šios sistemos paslaugas žemės ūkio verslo analizei;

  • Institucijų darbuotojai, gaunantys Analitikos sistemos duomenis tolimesnei analizei apie žemės ūkio verslą bei kurių darbo rezultatai nukreipti valstybės institucijų naudai ir valstybės įsipareigojimų vykdymui.

Socialinė – ekonominė nauda apskaičiuota socialinio – ekonominio poveikio naudos komponento įverčio reikšmę padauginus iš tikslinės grupės poveikio apimties, t. y. Analitikos sistemos naudotoju, susijusių su Projekto metu kuriamomis paslaugomis, sutaupytų valandų skaičiaus, kuris atsiranda dėl greitesnio ir patogesnio duomenų surinkimo, patikimų ir pagrįstų duomenų surinkimo, automatinio duomenų tvarkymo, skirtinguose duomenų šaltiniuose kaupiamų duomenų sujungimo ir galimybės greitai ir efektyviai surinktus duomenis panaudoti analizei ir prognozavimui vietoje darbo su duomenimis tęsimo įprastu būdu.

ŽŪM, ŽŪM reguliavimo srities darbuotojų ir akademinės visuomenės, susijusios su Analitikos sistemos teikiamomis paslaugomis sutaupytas laikas apskaičiuotas tokiu eiliškumu:

  • nustatyti ŽŪM struktūriniai padaliniai ir jų darbuotojai, kurių pagrindinės funkcijos, susijusios su žemės ūkio verslo analizės vykdymu, prognozavimu, informacijos rinkimu, kaupimu, analize, apdorojimu ir pateikimu, informacinio pobūdžio medžiagos/ leidinių rengimu;

  • nustatytos ŽŪM reguliavimo srities institucijos ir jų darbuotojai, kurie veiklos organizavimui renka, tvarko ir analizuoja skirtingų žemės ūkio sričių duomenis, vertina jų poveikį;

  • nustatyta ŽŪ srities mokslo darbuotojų dalis, kuri susijusi su valstybės įsipareigojimų vykdymu, taiko ir naudoja statistinę informaciją, skirtingus šaltinius ir skirtingų struktūrų duomenis.

Skaičiuojant Analitikos sistemos naudotojų sutaupytą valandų skaičių, laikoma tai, kad šiuo metu:

  • ŽŪM yra apie 58 darbuotojai, kurie atlieka žemės ūkio verslo analizę bei dirba su analizei skirtais duomenimis (duomenys gauti atlikus ŽŪM Ekonomikos, Kaimo plėtros, Žemės ūkio gamybos ir pramonės bei Žuvininkystės departamentų, dirbančių su žemės ūkio verslo duomenis ir analize, apklausas). Daroma prielaida, kad pareigybių, susijusių su žemės ūkio verslo duomenimis ir analize, skaičius projekto ataskaitiniu laikotarpiu nekis.

  • ŽŪM reguliavimo srities institucijose dirba apie 94 asmenys, atliekantys žemės ūkio verslo analizę ir/arba tvarkantys analizei reikalingus duomenis (duomenys gauti atlikus visų ŽŪM reguliavimo srities institucijų apklausas).ŽŪ srities mokslo darbuotojų, atliekančių su žemės ūkio verslo analize ir analitika susijusį darbą skaičius - 45.

Siekiant nustatyti, kokia dalimi sumažėja ŽŪM ir jos reguliavimo srities institucijų ir kitų naudos gavėjų sugaištamas laikas duomenų analizės rezultatų gavimui, išskirti šie su duomenų analizės rezultatų gavimu susiję darbai:

  • duomenų surinkimas (įskaitant, bet neapsiribojant duomenų surinkimo formos paruošimu, reikalingų duomenų nustatymu, duomenų šaltinio identifikavimu);

  • duomenų tvarkymas (įskaitant, bet neapsiribojant duomenų pilnumo patikrinimu, patikimumo vertinimu, duomenų rūšiavimu, sujungimu);

  • duomenų analizė (kokybine, kiekybine, mišria);

  • duomenų analizės rezultatų vaizdavimas (grafikų ir diagramų sudarymas).

Daroma prielaida, kad Analitikos sistemos sukūrimas ir įdiegimas sudarys sąlygas taupyti laiką, skirtą duomenų surinkimui, skirtinguose duomenų šaltiniuose kaupiamų duomenų sujungimui, duomenų valymui, duomenų rezultatų vaizdavimui ir pan.

Ekspertiniu vertinimu, atsižvelgiant į atliekamų analizės rezultatų apimtis, nustatytas, laikas (val.) kurį sutaupys kiekvienas iš Analitikos sistemos naudotojų įgyvendinus Projektą:

  • daroma prielaida, kad vienas ŽŪM darbuotojas atlikdamas darbus, susijusius su duomenų analizės rezultatų gavimu, sutaupys po 6 val. į savaitę;

  • daroma prielaida, kad įgyvendinus projektą bus taupomas laikas analizei reikalingų duomenų surinkimui, apdorojimui ir paruošimui analizei ir analizės atlikimui. Laikoma, kad ŽŪM reguliavimo srities institucijų darbuotojas sutaupys bent po 4 val. į savaitę;

  • daroma prielaida, kad kiekvienas mokslo darbuotojas sutaupys bent po 4 val. per sav. duomenų paieškai, gavimui (parsisiuntimui) ir parengimui analizei.



Apskaičiuotas Analitikos sistemos naudotojų sutaupytas laikas valandomis kiekvienoje iš tikslinių grupių, t. y. kiekvienos tikslinės grupės dydis (darbuotojų skaičius) padauginamas iš sutaupyto laiko (valandomis) atliekant su žemės ūkio verslo duomenų analizės rezultatų gavimu susijusius darbus.

Apskaičiuotas Analitikos sistemos naudotojų sutaupytas laikas valandomis – susumuotos sutaupytos valandos visose Analitikos sistemos naudotojų grupėse. Gautas skaičius toliau naudojamas skaičiuojant socialinę – ekonominę naudą.






2 techninės specifikacijos priedas



Lentelė „Detalus perkamų paslaugų aprašymas ir paslaugų rezultatai

Veiklos pavadinimas

Veiklos detalizavimas

Veiklos rezultatas ir suteikimo terminas

  1. Žemės ūkio verslo analizės prioritetinių sričių nustatymas

Šios veiklos metu turi būti atlikta:

    1. Projekto rezultatų naudotojų poreikių identifikavimas (įskaitant poreikį identifikuoti žemės ūkio subjektų nuomonę apie priimamus sprendimus, jų poveikį žemės ūkio verslui, pasitelkiant žemės ūkio subjektų pasitenkinimo indekso skaičiavimą);

    2. žemės ūkio verslo analizuojamų sričių, temų, rodiklių prioritetų nustatymas;

    3. informacijos išteklių apimties tinkamumo analitikos poreikiams vertinimas (duomenų, jų šaltinių, apimčių, kaupimo formų ir įrankių identifikavimas ir kokybės nustatymas, panaudojimo galimybių vertinimas bei kitų svarbių aspektų, siekiant duomenų panaudojimo Projekto rezultatams pasiekti, įvertinimas);

    4. ne mažiau nei trijų užsienio šalių gerųjų praktikų ir išmoktų pamokų žemės ūkio verslo analitikos srityje analizė (įskaitant bet neapsiribojant žemės ūkio verslo analizės srityje taikomų rodiklių sistemų apžvalgą, jų struktūrą, duomenų rinkimo būdų ir priemonių analizę, žemės ūkio verslo pasitikėjimo indekso skaičiavimo praktikos analizę, kt.), pateiktos rekomendacijos dėl užsienio šalių gerosios praktikos žemės ūkio analitikai atlikti panaudojimo Lietuvoje.

Paslaugos turi būti suteiktos ne ilgiau kaip per 5 mėn. nuo paslaugų pirkimo sutarties įsigaliojimo dienos.

Laukiamas rezultatas:

Atliktos veiklos rezultatas pateikiamas ataskaitoje (1 vnt.).

  1. Žemės ūkio verslo analitikos metodikų parengimas

Veikla turi būti atliekama vadovaujantis veiklos „Žemės ūkio verslo analizės prioritetinių sričių nustatymas“ rezultatu – ataskaita.

Turi būti:

    1. nustatytos žemės ūkio verslo analizės ir modeliavimo sritys/ temos ir jų apimtys (ribos), reprezentuojančių duomenų imtys, jų aprašymai. Parengta ir aprašyta žemės ūkio verslo analizei atlikti pasirinktų sričių analizės schema;

    2. nustatyti žemės ūkio verslo analizei ir modeliavimui pasirinktų analizės sričių tikslai;

    3. nustatyti ir aprašyti žemės ūkio verslo analizei ir modeliavimui pasirinktų analizės sričių/ temų analizės ir modeliavimo rodikliai (iš anksto nustatyti tipiniai ir nustatomi pagal poreikį) (toliau – Rodikliai) ir jų sudarymo kriterijai, pateiktos rekomendacijos dėl nuolatinio Rodiklių sistemos tobulinimo. Įskaitant, bet neapsiribojant:

      1. Rodiklių nustatymo prielaidų, apribojimų, rekomendacijų dėl palaikymo ir tikslinimo ir kt. aprašymą;

      2. rodiklių apskaičiavimo formulių aprašymą, reikšmių skaičiavimo algoritmų, skaičiavimo procedūrų apibrėžimą;

      3. reikalingų duomenų ir jų šaltinių nustatymą, panaudojimo ir kontrolės priemonių nustatymą, trūkstamų duomenų identifikavimą ir jų surinkimo būdų ir priemonių, analizės rezultatų aprašymą;

      4. apskaičiuotų Rodiklių reikšmių interpretavimą, analizę, panaudojimą sprendimams priimti.

    4. atliktas pradinis siektinų Rodiklių reikšmių nustatymas;

    5. parengtas Rodiklių taikymo modelis, apimantis Rodiklių surinkimą, apskaičiavimą bei panaudojimą žemės ūkio politikos formavimo ir įgyvendinimo tikslams.


Turi būti nustatyti konkretūs žemės ūkio verslo analizė rodikliai, kuriais būtų grindžiamas Projektu siekiamas tikslas.

Šios veiklos rezultatas turi būti parengtas ir pateiktas tokiomis priemonėmis ir būdu, kad būtų apibrėžti ir tarpusavyje susieti rodiklių, organizacinės struktūros, procesų, duomenų tvarkymą ir procesus automatizuojančių funkcijų elementai bei aktualūs teisės aktai, naudojant architektūros centrinio repozitoriumo priemones, (pavyzdžiui, ArchiMate, XXXX, MagicDraw ar lygiavertis).

Paslaugos turi būti suteiktos ne ilgiau kaip per 7 mėn. nuo veiklos „Žemės ūkio verslo analizės prioritetinių sričių nustatymas“ rezultato – ataskaitos gavimo.

Laukiamas rezultatas:

ne mažiau negu 20 Žemės ūkio verslo analitikos metodikų.

  1. Metodikos žemės ūkio verslo pasitenkinimo indekso skaičiavimui parengimas

Veikla turi būti atliekama vadovaujantis veiklos „Žemės ūkio verslo analizės prioritetinių sričių nustatymas“ rezultatu – ataskaita.

Turi būti:

    1. parengta vieninga žemės ūkio verslo pasitikėjimo indekso skaičiavimo metodika, susieta su Rodikliais, apimanti:

      1. tikslinių grupių, kurios turi dalyvauti žemės ūkio verslo pasitikėjimo indekso vertinime nustatymą, jų pasirinkimo prielaidų pagrindimą, jų apklausos prioritetų nustatymą, tikslinių grupių keitimo prielaidų ir periodiškumo aprašymą;

      2. tikslinių grupių imties aprašymą;

      3. apklausos temų aprašymą, pasirinkimo prielaidų pagrindimą, duomenų/ informacijos, kurių surinkimui reikalingos apklausos, apibrėžimą bei apklausos klausimynų parengimą;

      4. apklausų atlikimo būdų / kanalų apibrėžimą;

      5. žemės ūkio verslo pasitikėjimo indekso skaičiavimo aprašymą;

      6. žemės ūkio verslo pasitikėjimo indekso skaičiavimo proceso apibrėžimą;

      7. gautų rezultatų interpretavimą, analizę, panaudojimą sprendimams priimti.


Šios veiklos rezultatas turi būti parengtas ir pateiktas tokiomis priemonėmis ir būdu, kad būtų apibrėžti ir tarpusavyje susieti rodiklių, organizacinės struktūros, procesų, duomenų tvarkymą ir procesus automatizuojančių funkcijų elementai bei aktualūs teisės aktai, naudojant architektūros centrinio repozitoriumo priemones, (pavyzdžiui, ArchiMate, XXXX, MagicDraw ar lygiavertis).

Paslaugos turi būti suteiktos ne ilgiau kaip per 5 mėn. nuo veiklos „Žemės ūkio verslo analizės prioritetinių sričių nustatymas“ rezultato – ataskaitos gavimo.

Laukiamas rezultatas: Žemės ūkio verslo pasitikėjimo indekso skaičiavimo metodika (1 vnt.).

  1. Faktinių žemės ūkio duomenų surinkimo iš skirtingų šaltinių, tvarkymo ir sisteminimo metodikos parengimas.

Veikla turi būti atliekama vadovaujantis veiklos „Žemės ūkio verslo analizės prioritetinių sričių nustatymas“ rezultatu – ataskaita, taip pat atsižvelgiant į parengtas metodikas, įgyvendinant veiklas „Žemės ūkio verslo analitikos metodikų parengimas“ ir „Metodikos žemės ūkio verslo pasitenkinimo indekso skaičiavimui parengimas“.

Turi būti parengta faktinių žemės ūkio duomenų surinkimo iš skirtingų šaltinių, tvarkymo ir sisteminimo metodika (įskaitant duomenų architektūrą ir duomenų modelio apibrėžimą), apimanti:

    1. duomenų šaltinių, kuriais turėtų būti remiamasi vykdant žemės ūkio verslo analizę, nustatymą ir aprašymą;

    2. duomenų turinio, formų ir apimčių aprašymą, jų surinkimo, tvarkymo ir saugojimo procedūrų aprašymą, klasifikatorių naudojimo procedūrų aprašymą, duomenų gyvavimo trukmės (apimant duomenų archyvavimą) aprašymą.

Kiekvienas duomenų tvarkymo procesas turi būti aprašytas kaip veiksmų ar sprendimų seka su aiškiu apibrėžimu, kada ir kokiomis sąlygomis jie bus atlikti.

Vykdant šią veiklą turi būti sudarytos sąlygos duomenų grupavimui, rūšiavimui ir/ ar jungimui pagal žemės ūkio verslo analizės sričių prioritetus, eiliškumą, reikšmingumą ir privalomumą, paskirtis ir kitus parametrus;

    1. pagrindinių reikalavimų duomenų kokybei užtikrinti parengimą ir priemonių jų įgyvendinimui apibrėžimą;

    2. galimų teisinių, technologinių ir kitų kompiuterizuojamų procesų ribojimų identifikavimą ir rekomendacijų parengimą.


Šios veiklos rezultatas turi būti parengtas ir pateiktas tokiomis priemonėmis ir būdu, kad būtų apibrėžti ir tarpusavyje susieti rodiklių, organizacinės struktūros, procesų, duomenų tvarkymą ir procesus automatizuojančių funkcijų elementai bei aktualūs teisės aktai, naudojant architektūros centrinio repozitoriumo priemones, (pavyzdžiui, ArchiMate, XXXX, MagicDraw ar lygiavertis).

Paslaugos turi būti suteiktos ne ilgiau kaip per 7 mėn. nuo veiklos „Žemės ūkio verslo analizės prioritetinių sričių nustatymas“ rezultato – ataskaitos gavimo.

Laukiamas rezultatas: Faktinių žemės ūkio duomenų surinkimo iš skirtingų šaltinių, tvarkymo ir sisteminimo metodika (1 vnt.).

  1. Analitikos sistemos veiklos modelio parengimas

Veikla turi būti atliekama vadovaujantis veiklos „Žemės ūkio verslo analizės prioritetinių sričių nustatymas“ rezultatu – ataskaita, taip pat atsižvelgiant į šioje lentelėje 2-4 eilutėse aprašytų veiklų rezultatus.

Šios veiklos metu turi būti atlikta:

    1. parengtas Analitikos sistemos veiklos modelis ir aprašyti Analitikos sistemos veikimo procesai bei jų rezultatai, skirti surinkti, tvarkyti, sisteminti, analizuoti ir teikti žemės ūkio verslo analitikos informaciją, numatant tam reikalingus organizacinius išteklius;

    2. parengtas Analitikos sistemos veiklos procesų žemėlapis, nurodant automatizuotas ir neautomatizuotas sritis, procesų dalyvius, susijusias informacines sistemas ir kitą reikalingą informaciją;

    3. apibrėžtos Analitikos sistemos proceso dalyvių funkcijos ir atsakomybės, nustatytos jiems keliamos kompetencijos ir poreikiai dėl darbuotojų apmokymo;

    4. parengta ir aprašyta Analitikos sistemos valdymo, tvarkymo ir likusiųjų Tarpžinybinės mokestinės duomenų saugyklos (toliau TDS) komponentų sąveikos schema.


Šios veiklos rezultatas turi būti parengtas ir pateiktas tokiomis priemonėmis ir būdu, kad būtų apibrėžti ir tarpusavyje susieti rodiklių, organizacinės struktūros, procesų, duomenų tvarkymą ir procesus automatizuojančių funkcijų elementai bei aktualūs teisės aktai, naudojant architektūros centrinio repozitoriumo priemones, (pavyzdžiui, ArchiMate, XXXX, MagicDraw ar lygiavertis).

Paslaugos turi būti suteiktos ne ilgiau kaip per 10 mėn. nuo veiklos „Žemės ūkio verslo analizės prioritetinių sričių nustatymas“ rezultato – ataskaitos gavimo.

Laukiamas rezultatas:

Analitikos sistemos veiklos modelis (1 vnt.).

  1. IS specifikacijos (Techninio aprašymo) Analitikos sistemos sukūrimui parengimas

Veikla turi būti atliekama vadovaujantis veiklos „Žemės ūkio verslo analizės prioritetinių sričių nustatymas“ rezultatu – ataskaita, taip pat atsižvelgiant į šioje lentelėje 2-5 eilutėse aprašytų veiklų rezultatus.

Šios veiklos metu turi būti parengtas Analitikos sistemos sukūrimo techninis aprašymas, apimantis:

    1. funkcinių reikalavimų aprašymą;

    2. siekiamų procesų, vyksiančių Analitikos sistemoje, aprašymą;

    3. Analitikos sistemos sukūrimo ir įdiegimo principų, rezultatų ir terminų aprašymą;

    4. planuojamo sprendimo architektūros parengimą ir aprašymą;

    5. bendrųjų reikalavimų aprašymą:

  • nefunkcinių reikalavimų;

  • reikalavimų Analitikos sistemos administravimui;

  • reikalavimų greitaveikai;

  • bendrųjų reikalavimų naudotojų grafinėms sąsajoms;

  • reikalavimų IT sprendimo dokumentacijai;

  • reikalavimų integracinėms sąsajoms, įskaitant integracijų sąrašo sudarymą;

  • reikalavimų programinei įrangai ir įgyvendinimo principams;

  • reikalavimų testavimui;

  • reikalavimų bandomajai eksploatacijai;

  • reikalavimų įdiegimui gamybinėje aplinkoje;

  • reikalavimų galutiniam sistemos priėmimui;

  • reikalavimų garantinei priežiūrai.


Šios veiklos rezultatas turi būti parengtas ir pateiktas tokiomis priemonėmis ir būdu, kad būtų apibrėžti ir tarpusavyje susieti rodiklių, organizacinės struktūros, procesų, duomenų tvarkymą ir procesus automatizuojančių funkcijų elementai bei aktualūs teisės aktai, naudojant architektūros centrinio repozitoriumo priemones (pavyzdžiui, ArchiMate, XXXX, MagicDraw ar lygiavertis).

Paslaugos turi būti suteiktos ne ilgiau kaip per 10 mėn. nuo veiklos „Žemės ūkio verslo analizės prioritetinių sričių nustatymas“ rezultato – ataskaitos gavimo.

Laukiamas rezultatas:

Analitikos sistemos IS specifikacija (Techninis aprašymas) (1 vnt.).

  1. Kompetencijų poreikių identifikavimas.

Veikla turi būti atliekama vadovaujantis veiklos „Žemės ūkio verslo analizės prioritetinių sričių nustatymas“ rezultatu – ataskaita, taip pat atsižvelgiant į šioje lentelėje 2-6 eilutėse aprašytų veiklų rezultatus.

Šios veiklos metu turi būti:

    1. identifikuotos Analitikos sistemos veikimui ir naudojimui užtikrinti būtinos kompetencijos;

    2. nustatytos turimos naudotojų (tikslinė grupė - valstybės institucijų darbuotojai, kurie bus Analitikos sistemos naudotojai) kompetencijos, identifikuotos trūkstamos ir numatytos priemonės jų įgijimui;

    3. parengtos mokymo programos trūkstamų kompetencijų tobulinimui.

Paslaugos turi būti suteiktos ne ilgiau kaip per 10 mėn. nuo veiklos „Žemės ūkio verslo analizės prioritetinių sričių nustatymas“ rezultato – ataskaitos gavimo.

Laukiamas rezultatas:

Kompetencijų poreikių identifikavimo ataskaita (1 vnt).

  1. Analitikos sistemos naudotojų mokymai.

Veikla turi būti atliekama vadovaujantis šioje lentelėje 7 eilutėje aprašytos veiklos rezultatu.

Turi būti:

    1. parengtas mokymų dokumentų paketas, kurį sudarytų: mokymų programa, demonstracinė medžiaga, dalijamoji medžiaga, praktinės užduotys;

    2. įgyvendinti Analitikos sistemos (t. y. žemės ūkio verslo analizei atlikti reikalingo komponento, sukurto TDS) naudotojų mokymai: apmokinta ne mažiau 15 darbuotojų, mokymų trukmė ne trumpesnė nei 8 akademinės valandos.

Paslaugos turi būti suteiktos ne vėliau kaip 1 mėn. iki Projekto įgyvendinimo pabaigos.

Laukiamas rezultatas:

Apmokyti 15 Analitikos sistemos naudotojai

  1. Pokyčių valdymas

Veikla turi būti atliekama vadovaujantis šioje lentelėje 1-8 eilutėse aprašytų veiklų rezultatais.

Sukūrus Analitikos sistemą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau ŽŪM) ir, esant poreikiui, jos reguliavimo srities institucijose reikės įgyvendinti atitinkamus pokyčius, kad užtikrinti naudojimąsi Projekto rezultatais. Tuo tikslu reikės parengti dokumentų paketą (įskaitant bet neapsiribojant pokyčių valdymo planą, pokyčių valdymo priemonių sąrašą, teisės aktus, tvarkas ir pan.).

Šios veiklos metu turi būti parengta organizacinių ir metodinių priemonių, skirtų skatinti naudojimąsi Analitikos sistema ir jos funkcionalumais ir priemonėmis, visuma, apimanti:

    1. suinteresuotų šalių nustatymą;

    2. rekomendacijų dėl organizacinių priemonių (pvz., sklaidą vykdančio organizacinio vieneto išskyrimo, jo atsakomybių, rekomenduojamų sklaidos būdų) parengimą;

    3. sukurtų analitikos priemonių sklaidos plano, apimančio sklaidos priemones (pvz., tikslinių grupių apmokymai, seminarai, informacinių pranešimų / priminimų siuntimas), tikslines grupes, sklaidos kanalus (pvz., tiesioginis, el. paštas, telefonas, socialiniai tinklai), terminus, atsakingus asmenis, parengimą;

    4. analitikos priemonių naudotojų ir paslaugų gavėjų konsultavimo paslaugų teikimo klausimais modelio, apimančio konsultavimo tvarką ir reikalingas priemones, parengimą;

    5. vidinių pokyčių valdymo aprašymą, įskaitant tam būtinų teisės aktų projektų parengimą/ koregavimą, ir:

  • veiklos pokyčių įgyvendinimo plano parengimą;

  • pokyčiams įgyvendinti reikalingų žmogiškųjų išteklių poreikio įvertinimą;

  • paslaugų gavėjo ir Projekto partnerių atstovų supažindinimą su naujais veiklos procesais, procedūromis, funkcijų bei atsakomybių pokyčiais - atliekant pristatymus tikslinėms grupėms;

  • pokyčių įgyvendinimo stebėsenos vykdymo tvarkos parengimą.

    1. supažindinti/ informuoti ne mažiau kaip 50 valstybės institucijų darbuotojų, kurie naudos Analitikos sistemos rezultatus savo veikloje.

Paslaugos turi būti suteiktos ne vėliau kaip 1 mėn. iki Projekto įgyvendinimo pabaigos.

Laukiamas rezultatas:

Pokyčių valdymui atlikti reikalingų dokumentų paketas (1 dokumentų paketas).





2 konkurso sąlygų priedas

PASIŪLYMAS

DĖL PASLAUGŲ, REIKALINGŲ PROJEKTUI „ŽEMĖS ŪKIO VERSLO ANALIZĖS SISTEMOS SUKŪRIMAS“ ĮGYVENDINTI,

PIRKIMO

20 - - .



data






Vieta


Tiekėjo pavadinimas


Tiekėjo adresas


Už pasiūlymą atsakingo asmens pareigos, vardas, pavardė


Telefono numeris


El. pašto adresas




  1. Šiuo pasiūlymu pažymime, kad sutinkame su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis:

1) konkurso skelbime, paskelbtame svetainėje xxx.xxxxxxxxxxxxxx.xx, 2018 m. ______ mėn. ____ d.

2) konkurso sąlygose;

3) pirkimo dokumentų prieduose.


  1. Mes siūlome šias paslaugas:

Eil. Nr.

Paslaugų pavadinimas

Kaina, Eur (be PVM)

Kaina, Eur (su PVM)

1

2

3

4

Žemės ūkio verslo analizės prioritetinių sričių nustatymas



Žemės ūkio verslo analitikos metodikų parengimas



Metodikos žemės ūkio verslo pasitenkinimo indekso skaičiavimui parengimas



Faktinių žemės ūkio duomenų surinkimo iš skirtingų šaltinių, tvarkymo ir sisteminimo metodikos parengimas



Analitikos sistemos veiklos modelio parengimas



IS specifikacijos (Techninio aprašymo) Analitikos sistemos sukūrimui parengimas



Kompetencijų poreikių identifikavimas



Analitikos sistemos naudotojų mokymai



Pokyčių valdymas



IŠ VISO (bendra pasiūlymo kaina)




Tais atvejais, kai pagal galiojančius teisės aktus tiekėjui nereikia mokėti PVM, jis lentelės 4 skilties nepildo ir nurodo priežastis, dėl kurių PVM nemoka.

Pasiūlymo kaina Eur be PVM – [žodžiais] Eur. Į šią sumą įskaičiuotos visos išlaidos, mokesčiai ir kitos išlaidos, išskyrus PVM, kuris sudaro [žodžiais] Eur.

  1. Kartu su pasiūlymu pateikiami šie dokumentai:

Xxx.Xx.

Pateiktų dokumentų pavadinimas

Dokumento puslapių skaičius

1.





  1. Vykdant sutartį pasitelksiu šį subteikėją  (‑us)

Eil. Nr.

Subteikėjo  (‑ų) pavadinimas (-ai)

Subteikėjo adresas, tel. Nr.

Pirkimo objekto dalis ir įsipareigojimų dalis (procentais), kuriai ketinama pasitelkti subteikėją (-us)

1.




Pastaba. Pildoma, jei tiekėjas ketina pasitelkti subteikėją (-us)

Pasiūlymas galioja iki 20 __-___-___ d.



Aš, žemiau pasirašęs (-iusi), patvirtinu, kad visa mūsų pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir kad mes nenuslėpėme jokios informacijos, kurią buvo prašoma pateikti konkurso dalyvius.

Aš patvirtinu, kad nedalyvavau rengiant pirkimo dokumentus ir nesu susijęs su jokia kita šiame konkurse dalyvaujančia įmone ar kita suinteresuota šalimi.

Aš suprantu, kad išaiškėjus aukščiau nurodytoms aplinkybėms būsiu pašalintas (-a) iš šio konkurso procedūros, ir mano pasiūlymas bus atmestas.





Tiekėjo arba jo įgalioto asmens pareigos


parašas


Xxxxxx Xxxxxxx

*Pastaba. Pildydamas šią formą tiekėjas turi pateikti visą aukščiau prašomą informaciją. Tiekėjui išbraukus formoje esančias nuostatas, jo pasiūlymas bus atmestas , išskyrus 4 punktą, kurį Tiekėjas gali nepildyti arba panaikinti. Jei Tiekėjas 4 punkto lentelės neužpildo arba ją panaikiną, laikoma, kad jis sutarčiai vykdyti subteikėjų nepasitelks.



3 konkurso sąlygų priedas

PROJEKTAS



Paslaugų teikimo sutartis

[sutarties sudarymo data], Nr. [sutarties numeris]

[sutarties sudarymo vieta]


[Teikėjo pavadinimas], į. k. [įmonės kodas], registruota buveinė adresu [adresas], atstovaujama [pareigos, vardas, pavardė], veikiančio (-ios) pagal [dokumentas, kurio pagrindu veikia asmuo], toliau vadinama Teikėju, ir [Užsakovo pavadinimas], į. k. [įmonės kodas], registruota buveinė adresu [adresas], atstovaujama [pareigos, vardas, pavardė], toliau vadinama Užsakovu, atstovaujama [pareigos, vardas, pavardė], veikiančio (-ios) pagal [dokumentas, kurio pagrindu veikia asmuo], toliau abu kartu vadinami Šalimis, o atskirai – Šalimi,

vadovaudamiesi Užsakovo vykdyto konkurso „Paslaugų, reikalingų projektui „Žemės ūkio verslo analizės sistemos sukūrimas“ įgyvendinti pirkimo“ (toliau vadinama Pirkimu) Tiekėjo [data ir numeris] pasiūlymu (toliau vadinama Pasiūlymu), sudarė šią Paslaugų teikimo sutartį (toliau vadinama Sutartimi):



  1. SUTARTIES OBJEKTAS

  1. Šia Sutartimi Teikėjas įsipareigoja laiku ir kokybiškai suteikti Užsakovui paslaugas (toliau – Paslaugos), atitinkančias techninės specifikacijos (Sutarties 1 priedas) reikalavimus bei Teikėjo Pasiūlymą, pateiktą šiam Pirkimui, o Užsakovas įsipareigoja sumokėti už kokybiškai, tinkamai ir laiku suteiktas Paslaugas šioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Užsakovas perka, o Teikėjas teikia Paslaugas tikslu įgyvendinti Užsakovo projektą ,,Žemės ūkio verslo analizės sistemos sukūrimas“, projekto kodas [projekto kodas] (toliau – Projektas).

  1. INTELEKTINĖS IR PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS TEISĖS

  1. Nuosavybės teisės ir visos autorių turtinės teisės į visus Teikėjo (įskaitant ir subteikėjus) su Paslaugų teikimu susijusius dokumentus ir sukurtus Paslaugų rezultatus maksimaliam Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytam turtinių teisių galiojimo terminui (Lietuvos Respublikos teritorijoje ir visų užsienio valstybių teritorijoje) pereina Užsakovui nuo Paslaugų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos (akte nurodant konkretų intelektinės veiklos rezultatą, išvardinant konkrečias perduodamas turtines teises). Intelektinės veiklos rezultatą sukūrus subteikėjams, Teikėjas įsipareigoja užtikrinti originalių intelektinės veiklos rezultatų (kūrinių) perdavimą (įskaitant visas autorines turtines teises) Užsakovui.

  1. SUTARTIES KAINA IR ATSISKAITYMO TVARKA

  1. Sutarties kaina yra bendra Paslaugų kaina, t. y. tokia, kokią Teikėjas nurodė savo pateiktame pasiūlyme, t. y. iki [sutarties kaina skaičiais su PVM] Eur ([sutarties kaina žodžiais su PVM]) su PVM, kurią sudaro [sutarties kaina skaičiais be PVM] Eur Paslaugų kaina ir [PVM nuo sutarties kainos skaičiais] Eur PVM. Papildomi mokėjimai pagal Sutartį nebus atliekami.

  2. Į Sutarties kainą įtraukiamos visos Teikėjo patirtos / galimos patirti ir su Paslaugų teikimu susijusios išlaidos / mokesčiai (išlaidos licencijoms, patentams, leidimams ir pan.). Šalys susitaria, kad į Sutarties kainą yra įtraukti atsiskaitymai už Sutarties vykdymo metu sukurtų intelektinės veiklos rezultatų turtinių teisių perdavimą.

  3. Sutarties kaina per visą Sutarties galiojimo laikotarpį yra pastovi, fiksuota, nekintama ir nebus perskaičiuojama pagal bendro kainų lygio kitimą. Sutarties galiojimo laikotarpiu Sutarties kaina gali būti perskaičiuojama vienos iš Šalių iniciatyva, pasikeitus pridėtinės vertės mokesčiui (PVM), nekeičiant Sutarties kainos be PVM dalies ir atitinkamai perskaičiuojant tik PVM dalį. Pasikeitus Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymu nustatytam PVM tarifui mokestis bus mokamas pagal įstatymo nustatytą tarifą be atskiro rašytinio susitarimo dėl Sutarties pakeitimo. Pasikeitus kitiems mokesčiams, Sutarties kaina neperskaičiuojama. Perskaičiuota Sutarties kaina bus taikoma toms Paslaugoms, kurios bus teikiamos po teisės akto, keičiančio pridėtinės vertės mokesčio dydį, oficialios įsigaliojimo dienos.

  4. Sutarties kaina mokama eurais. Užsakovas už suteiktas Xxxxxxxxx atsiskaito Teikėjui mokėjimo pavedimu į Teikėjo nurodytą banko sąskaitą. Paslaugų kainos ir atlikimo tvarka:


Eil. Nr.

Paslauga (Veiklos pavadinimas)

Kaina be PVM, Eur

Kaina su PVM, Eur

Atlikimo terminas (

Žemės ūkio verslo analizės prioritetinių sričių nustatymas

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] be PVM

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] su PVM


Žemės ūkio verslo analitikos metodikų parengimas

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] be PVM

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] su PVM


Metodikos žemės ūkio verslo pasitenkinimo indekso skaičiavimui parengimas

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] be PVM

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] su PVM


Faktinių žemės ūkio duomenų surinkimo iš skirtingų šaltinių, tvarkymo ir sisteminimo metodikos parengimas

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] be PVM

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] su PVM


Analitikos sistemos veiklos modelio parengimas

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] be PVM

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] su PVM


IS specifikacijos (Techninio aprašymo) Analitikos sistemos sukūrimui parengimas

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] be PVM

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] su PVM


Kompetencijų poreikių identifikavimas

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] be PVM

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] su PVM


Analitikos sistemos naudotojų mokymai

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] be PVM

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] su PVM


Pokyčių valdymas

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] be PVM

[kaina skaičiais] Eur [kaina žodžiais] su PVM


  1. Teikėjui laiku ir kokybiškai (taip, kaip numatyta Sutarties techninėje specifikacijoje; Sutarties 1 priedas ir Sutarties 6 punkto lentelėje), suteikus Paslaugas, Užsakovas už jas sumoka per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo sąskaitų-faktūrų / PVM sąskaitų-faktūrų, Paslaugų perdavimo-priėmimo aktų pasirašymo dienos.

  2. Užsakovas turi teisę sustabdyti mokėjimą už Xxxxxxxxx, jei:

    1. sąskaitoje-faktūroje / PVM sąskaitoje-faktūroje nenurodytas Sutarties numeris ir jos sudarymo data – iki trūkumų ištaisymo dienos;

    2. sąskaitoje-faktūroje / PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta neteisinga Paslaugų kaina – iki kol bus pateikta tinkama sąskaita–faktūra / PVM sąskaita-faktūra;

    3. nepateikti visi arba pateikti neišsamūs Sutarties 7 punkte nustatyti dokumentai, reikalingi apmokėjimui – iki trūkumų ištaisymo dienos;

    4. Paslaugos neteikiamos ar teikiamos nekokybiškai – iki bus pradėtos teikti arba pašalinti visi trūkumai.


  1. SUTARTIES GALIOJIMAS IR ATSAKOMYBĖ

  1. Sutartis įsigalioja kitą darbo diena Užsakovui informavus raštu Teikėją apie pasirašytą Projekto finansavimo sutartį ir galioja iki visų Sutartyje numatytų įsipareigojimo įvykdymo.

  2. Sutartis gali būti pratęsta 1 (vieną) kartą 6 (šešiems) mėnesiams, jei poreikis pratęsti Sutartį susijęs su Projekto veiklų įgyvendinimo terminų pratęsimu ir / ar pakeitimu;

  3. Užsakovui dėl savo kaltės praleidus Sutarties 7 punkte nurodytą apmokėjimo už Xxxxxxxxx terminą, jis, Teikėjui reikalaujant, privalo sumokėti 0,02 (dvi šimtąsias) % delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą darbo dieną.

  4. Jei Teikėjas dėl savo kaltės Paslaugų nesuteikia laiku, t. y. Sutarties 6 punkte numatytais terminais, Užsakovui reikalaujant, privalo sumokėti 0,02 (dvi šimtąsias) % delspinigių nuo neatliktų Paslaugų kainos už kiekvieną uždelstą darbo dieną.

  5. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia Sutarties Šalių nuo jų įsipareigojimų visiško įvykdymo.

  1. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

  1. Teikėjas, vadovaudamasis prie šios Sutarties pridedama technine specifikacija (Sutarties 1 priedas) įsipareigoja:

    1. Sutartyje bei jos prieduose nustatytomis sąlygomis, tvarka ir terminais tinkamai atlikti ir perduoti Užsakovui šioje Sutartyje ir jos prieduose nurodytas Paslaugas (įskaitant ir Paslaugų teikimo metu sukurtus rezultatus bei turtines teises į juos);

    2. Užsakovui pateikus prašymą elektroniniu paštu [nurodyti Teikėjo e. pašto adresą], pateikti informaciją apie atliktus per praėjusias 2 (dvi) savaites ir per ateinančias 2 (dvi) savaites planuojamus atlikti darbus;

    3. užtikrinti, kad Paslaugų teikimą atliks kvalifikuoti specialistai ir (ar) subteikėjai, atitinkantys pirkimo dokumentuose keliamus kvalifikacinius reikalavimus;

    4. savo sąskaita apsaugoti ir ginti Užsakovą, jo atstovus nuo bet kokių ieškinių, reikalavimų, nuostolių ar žalos, kylančios iš bet kokio Teikėjo veiksmo ar neveikimo vykdant Sutartį, įskaitant, bet neapsiribojant bet kokių teisinių nuostatų pažeidimus arba trečiosios šalies teises į patentus, prekių ženklus ir kitas intelektinės bei pramoninės nuosavybės formas. Šio įsipareigojimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas laikomas esminiu Sutarties pažeidimu;

    5. atlyginti Užsakovo nuostolius, kuriuos pastarasis patyrė dėl to, kad Teikėjas (jo pasitelkti subteikėjai / specialistai) pažeidė šią Sutartį, t.y. netinkamai vykdo ar nevykdo šioje Sutartyje numatytų įsipareigojimų.

  2. Užsakovas įsipareigoja:

    1. Paslaugų perdavimo–priėmimo aktais priimti tinkamai, kokybiškai ir laiku suteiktas Paslaugas ir atsiskaityti Teikėjui Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais;

    2. bendradarbiauti su Teikėju, suteikti Teikėjui visą reikalingą ir turimą informaciją ir (ar) dokumentus, kurie būtini Sutarčiai vykdyti;

    3. per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo sužinojimo dienos informuoti Teikėją apie bet kokius ieškinius, reikalavimus, nuostolius ar žalą, nustatytą Sutarties 15.4. punkte, ir sudaryti sąlygas Teikėjui efektyviai ginti savo ir Užsakovo teises bei interesus.

  3. Šalys pareiškia, kad jos:

    1. Sutartį sudarė turėdamos tikslą realizuoti jos nuostatas bei galėdamos realiai įvykdyti Sutartyje ir jos prieduose įvardytus įsipareigojimus;

    2. Sutartį sudarė nepažeisdamos ir neturėdamos tikslo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų bei savo įstatų ar kitų jų veiklą reglamentuojančių dokumentų;

    3. Sutartį sudarė savo gera valia ir siekdamos įvykdyti Sutartyje nuodytas sąlygas;

    4. turi teisę ir visus reikiamus leidimus, sutikimus, patvirtinimus ir įgaliojimus sudaryti šią Sutartį ir prisiimti joje numatytus įsipareigojimus.

  1. SPECIALISTŲ IR SUBTEIKĖJŲ PASITELKIMAS, JŲ KEITIMO PAGRINDAI IR TVARKA

  1. Specialistų ir (ar) subteikėjų sąrašas ir veiklos, už kurių atlikimą jie yra atsakingi, pateikiami Sutarties 2 priede. Subteikėjų pasitelkimas nekeičia Teikėjo atsakomybės dėl šios Sutarties įvykdymo, todėl bet kokiu atveju Teikėjas pilnai prisiima atsakomybę už subteikėjų veiklą vykdant šią Sutartį.

  2. Teikėjas negali keisti Teikėjo pasiūlyme nurodyto specialisto ir (ar) subteikėjo, dėl kurio buvo susitarta Sutarties sudarymo metu, visam arba iki Sutarties įvykdymo pabaigos likusiam Sutarties vykdymo terminui prieš tai raštu nepranešęs Užsakovui ir negavęs jo raštiško sutikimo. Keičiamas specialistas ir (ar) subteikėjas turi turėti ne žemesnę, nei nurodyta Pirkimo dokumentuose, kvalifikaciją.

  3. Teikėjas Xxxxxxxxx vykdymo metu gali inicijuoti specialisto ir (ar) subteikėjo, numatyto Teikėjo pasiūlyme, keitimą, nurodydamas tokio keitimo motyvus ir pateikdamas Užsakovui dokumentus, nurodytus pirkimo dokumentuose, patvirtinančius, jog specialistas ir (ar) subteikėjas atitinka jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

  4. Teikėjas, siekdamas pakeisti specialistą ir (ar) subteikėją, turi raštu  informuoti Užsakovą prieš 3 (tris) darbo dienas ir gauti rašytinį Užsakovo sutikimą. Užsakovas kartu su Teikėju raštu sudaro susitarimą dėl specialisto ir (ar) subteikėjo pakeitimo, kurį pasirašo Xxxxx. Šis susitarimas yra laikomas neatskiriama Sutarties dalimi.

  1. KONFIDENCIALI INFORMACIJA

  1. Konfidencialia informacija pagal šią Sutartį laikoma:

    1. bet kokiu būdu ir forma išreikšta informacija, kuri gaunama vykdant šia Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir kuri yra susijusi su Šalių vykdoma ūkine-komercine veikla, atliekamomis funkcijomis;

    2. Šalių komercinės paslaptys (kaip jos yra apibrėžtos LR CK 1.116 str.), asmens duomenys, elektroniniai dokumentai: duomenų bazės, duomenų failai ir kt., Šalių veiklos analitinė, finansinė informacija, sistemų dokumentai, naudotojų vadovai, eksploatacijos ar pagalbinės procedūros, archyvuota informacija ar kiti dokumentai, paruošti Sutarties Šalies ar jos darbuotojų, subteikėjų, ar kurie yra parengti remiantis aukščiau minėta informacija;

    3. Šalių sukurti ar ketinami sukurti intelektinės nuosavybės objektai: autorių teisių objektai (kūriniai), prekių ženklai, know-how, taip pat dizainas;

    4. kita informacija, kuri bent vienos iš Šalių laikoma konfidencialia ir neviešinama.

  2. Konfidencialia informacija nelaikoma informacija, kuri:

    1. tapo viešai žinoma ir laisvai prieinama, išskyrus atvejį, jei tokia informacija tapo viešai žinoma pažeidus šios Sutarties sąlygas;

    2. yra atskleidžiama trečiajai šaliai turint išankstinį rašytinį Šalies sutikimą;

    3. kurią Šalis gali būti įpareigota atskleisti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ar vykdant teisėtą kompetentingų teisminių ar valdžios institucijų nurodymą, su sąlyga, kad pastaruoju atveju apie tai nedelsiant bus informuojama kita Šalis.

  3. Šalis, atskleisdama kitai Šaliai konfidencialią informaciją, raštu informuoja kitą Šalį dėl jos konfidencialumo.

  4. Sutarties Šalys įsipareigoja:

    1. naudotis konfidencialia informacija tik sutartinių įsipareigojimų vykdymo tikslais;

    2. be išankstinio kitos Šalies rašytinio sutikimo neskleisti, negarsinti ir neperduoti tretiesiems asmenims bei nenaudoti savo, trečiųjų fizinių ar juridinių asmenų naudai, interesams konfidencialios informacijos, kuri bet kokia forma sutartinių įsipareigojimų tikslais buvo gauta iš kitos Šalies Sutarties galiojimo laikotarpiu ir po Sutarties įvykdymo ar jos nutraukimo be išankstinio rašytinio kitos Šalies sutikimo, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai nenustato kitaip;

    3. užtikrinti konfidencialios informacijos apsaugą, t. y. imtis visų būtinų priemonių, siekiant užkirsti galimybę tretiesiems asmenims sužinoti tokią informaciją;

    4. visais atvejais pranešti kitai Sutarties Šaliai apie nesankcionuotą konfidencialios informacijos atskleidimą, informacijos saugumo įvykius ir silpnąsias vietas; taip pat kitą Sutarties Šalį nedelsiant informuoti apie aukščiau nurodytų nesklandumų pašalinimą;

    5. laikytis ir šių Konfidencialios informacijos saugos principų:

      1. informacijos konfidencialumo – konfidencialios informacijos apsaugos nuo nesankcionuoto paskelbimo;

      2. vientisumo – konfidencialios informacijos apsaugos nuo nesankcionuoto ar atsitiktinio pakeitimo;

      3. prieinamumo – užtikrinimo, kad konfidenciali informacija yra prieinama legaliems naudotojams, t.y. asmenims, kurie Sutarties Šalies paskirti atsakingais už duomenų/asmens duomenų gavimą pagal Sutartį, ir tik tada, kai ji (konfidenciali informacija) reikalinga tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas.

  5. Pasibaigus Sutarties galiojimo terminui/nutraukus Sutartį, Šalys nedelsiant privalo:

    1. grąžinti konfidencialią informaciją ją suteikusiai Šaliai arba sunaikinti pateiktą konfidencialią informaciją;

    2. įpareigoti asmenis, kuriems konfidenciali informacija buvo atskleista, sunaikinti ar galutinai ištrinti visas elektronines bylas, analizes, tyrinėjimus, pastabas ir kitus dokumentus, kuriuose yra konfidencialios informacijos ar kurie yra parengti remiantis konfidencialia informacija;

    3. patvirtinti kitai Šaliai šiame punkte nustatytų įsipareigojimų įvykdymą raštu.

  6. Šalis turi teisę atskleisti konfidencialią informaciją ar jos dalis tik tiems savo darbuotojams, kurie yra susipažinę su konfidencialios informacijos reikalavimais, nustatytais šioje Sutartyje ir teisės aktuose, kurie susiję su asmens duomenų apsauga. Konfidencialios informacijos atskleidimas šiame punkte nurodytiems asmenims vykdomas pateikiant jiems informaciją pasirašytinai.

  7. Sutarties Šalis, pažeidusi šios Sutarties 25.1. – 25.5., 26.1. – 26.2. punktuose numatytus įsipareigojimus, sumoka kitai Šaliai 10 000,00 Eur (vienos dešimties tūkstančių eurų) dydžio baudą ir atlygina visus kitos Sutarties Šalies patirtus nuostolius, kiek jų nepadengia sumokėta bauda.

  1. NENUGALIMOS JĖGOS APLINKYBĖS (FORCE MAJEURE)

  1. Nė viena iš Šalių neatsako už Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, jeigu ji įrodo, kad Sutarties neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio tokių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

  2. Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.212 straipsnyje. Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms Šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės, esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo”

  3. Šalis turi nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas, pranešti kitai Šaliai raštu apie nenugalimos jėgos aplinkybes, dėl kurių Sutarties įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas ir jų įtaką Sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita Šalis negauna per nustatytą laiką po to, kai Xxxxxxxxx neįvykdžiusi ar netinkamai įvykdžiusi Šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie nenugalimos jėgos aplinkybę, tai pastaroji Šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius.

  4. Jeigu nenugalimos jėgos aplinkybės tęsiasi ilgiau kaip 3 (tris) mėnesius nuo pranešimo apie jas gavimo dienos, bet kuri Šalis gali nutraukti Sutartį apie tai pranešusi kitai Šaliai prieš 5 (penkias) darbo dienas.

  1. SUTARTIES NUTRAUKIMAS

  1. Sutartis gali būti nutraukta:

    1. raštišku Šalių susitarimu;

    2. nenugalimos jėgos aplinkybėms tęsiantis ilgiau kaip 3 (tris) mėnesius nuo bet kurios Šalies pranešimo apie tokias aplinkybes dienos – bet kurios Šalies iniciatyva, taip, kaip nustatyta Sutarties 32 punkte.

    3. Užsakovas, ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų raštu informavęs Teikėją, turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, jeigu:

      1. teikiamų Paslaugų kokybė neatitinka techninėje specifikacijoje (Sutarties 1 priedas) nustatytų reikalavimų ir po raštiško Užsakovo pranešimo / pretenzijos apie tai Teikėjui, Teikėjas per Užsakovo nurodytą terminą nepašalina Paslaugų teikimo trūkumų;

      2. Teikėjas didina Paslaugų kainas, išskyrus Sutarties 5 punkte numatytą atvejį;

      3. Teikėjas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir tai yra esminis Sutarties pažeidimas (šiuo atveju Šalys susitaria, kad esminiu Sutarties pažeidimu bus laikomas Teikėjo visiškas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas arba nesavalaikis, nekokybiškas vykdymas, nesilaikant šios Sutarties ir / ar techninės specifikacijos reikalavimų);

      4. Teikėjas Sutarčiai vykdyti pasitelkia specialistą ir (ar) subteikėją, neatitinkantį Sutarčiai vykdyti reikalingos kvalifikacijos, arba reikalingo Sutarčiai tinkamai ir laiku įvykdyti specialisto ir (ar) subteikėjo neturi.

  2. Sutarties galiojimas pasibaigia nesuėjus Sutartyje numatytam terminui tuo atveju, jeigu Teikėjas netenka teisės atlikti funkcijų, kurioms atlikti buvo sudaryta ši Sutartis.

  3. Nutraukus Sutartį dėl 33.3.1.- 33.3.4. punktuose nurodytų priežasčių, Teikėjas per 7 (septynias) darbo dienas turi sumokėti Užsakovui 3 000,00 Eur (trys tūkstančių eurų) baudą ir atlyginti visus Užsakovo patirtus nuostolius (dėl Teikėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo) tiek, kiek Užsakovo patirti nuostoliai viršija baudą.

  1. GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

  1. Iš Sutarties kylantys ar su Sutartimi susiję ginčai sprendžiami derybų keliu. Ginčas turi būti išspręstas per ne ilgesnį nei 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų terminą nuo derybų pradžios.

  2. Šalims nepavykus išspręsti ginčų derybų keliu, jie perduodami nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui, bylos teritorinį teismingumą nustatant pagal Užsakovo buveinės registracijos vietą.

  3. Šalys susitaria, kad, kilus ginčui, Sutartis ir Šalių sutartiniai įsipareigojimai bus aiškinami atsižvelgiant į visus Konkurso dokumentus.

  1. KITOS NUOSTATOS

  1. Nė viena iš Šalių neturi teisės perduoti trečiajai šaliai teisių ir įsipareigojimų pagal Sutartį be išankstinio raštiško kitos Šalies sutikimo.

  2. Už šios Sutarties vykdymo koordinavimą atsakingi Teikėjo atstovai:

    1. [pareigos vardas, xxxxxxx, tel., mob. tel., el. pašto adresas]

  3. Už šios Sutarties vykdymo koordinavimą atsakingi Užsakovo atstovai:

    1. [pareigos vardas, xxxxxxx, tel., mob. tel., el. pašto adresas].

  4. Jei kuri nors šios Sutarties sąlyga tampa neteisėta, negaliojančia ar neįgyvendinama, tai nedaro negaliojančiomis ar neįgyvendinamomis likusių Sutarties sąlygų. Tokiu atveju Šalys susitaria pakeisti negaliojančią nuostatą teisiškai veiksminga sąlyga, kuri, kiek tai įmanoma, turėtų tą patį teisinį ir ekonominį rezultatą kaip ir pakeistoji sąlyga.

  5. Sutarties sąlygos Sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos rašytiniu Šalių susitarimu. Visi Sutarties priedai ir susitarimai dėl Sutarties pakeitimo, pratęsimo ar / ir nutraukimo yra laikomi neatskiriama Sutarties dalimi.

  6. Šalys įsipareigoja per 5 (penkias) darbo dienas raštu pranešti viena kitai apie Sutarties XII skyriuje nurodytų duomenų pasikeitimą. Šalis, nepranešusi apie šių duomenų pasikeitimus laiku, negali reikšti pretenzijų dėl kitos Šalies veiksmų, atliktų vadovaujantis Sutartyje pateiktais duomenimis.

  7. Visi pranešimai, informacija ir kitokia korespondencija turi būti pateikiama raštu ir siunčiama registruotu laišku, per kurjerį, faksu, elektroniniu paštu. Gavimo data bus laikoma išsiuntimo diena, o jei siunčiama registruotu laišku – 5 (penkta) darbo diena nuo išsiuntimo dienos. Sutartis sudaryta lietuvių kalba dviem egzemplioriais (po vieną kiekvienai Sutarties Šaliai),turinčiais vienodą juridinę galią.

  8. Sutartis turi priedus, kurie yra neatskiriamos Sutarties dalys:

    1. 1 priedas. Techninė specifikacija;

    2. 2 priedas. Teikėjo ir (ar) subteikėjų specialistų, atliksiančių paslaugas, sąrašas;

    3. 3 priedas. Paslaugų perdavimo-priėmimo akto forma.

  1. Pasirašydamos šią Sutartį Šalys patvirtina, kad ją perskaitė, suprato Sutarties sąlygas, turinį, pasekmes ir Sutartis atitinka Šalių išreikštą valią.

  2. Ši Sutartis sudaroma dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią – po vieną egzempliorių kiekvienai Šaliai.

  3. Laikoma, kad Sutarties priedai vienas kitą paaiškina. Šalys susitaria, kad neaiškumo (aiškinant Sutartį ar iš jos kylančius įsipareigojimus) ar priedų prieštaravimo atveju, Šalys vadovausis 1 Sutarties priedu – technine specifikacija.



  1. SUTARTIES ŠALIŲ REKVIZITAI

Teikėjas

Užsakovas



[Teikėjo rekvizitai]

[Užsakovo rekvizitai]









[pareigos, vardas, xxxxxxx]

[parašas]

[pareigos, vardas, xxxxxxx]

[xxxxxxx]






A.V.

A.V.




Paslaugų teikimo sutarties Nr.[sutarties numeris], pasirašytos [sutarties data]

1 priedas



Techninė specifikacija


[Nurodoma techninė specifikacija]

Paslaugų teikimo sutarties Nr.[sutarties numeris], pasirašytos [sutarties data]

2 priedas



Teikėjo ir (ar) subteikėjų specialistų, atliksiančių paslaugas, sąrašas


[Nurodoma . Teikėjo ir (ar) subteikėjų specialistų, atliksiančių paslaugas sąrašas ir veiklos, už kurių atlikimą jie yra atsakingi]

Paslaugų teikimo sutarties Nr.[sutarties numeris], pasirašytos [sutarties data]

3 priedas



(FORMA)

PASLAUGŲ PERDAVIMO-PRIĖMIMO AKTAS

prie [sutarties data] Paslaugų teikimo sutarties Nr. [sutarties numeris]

20... m. [mėnuo] [diena] d., Nr. [numeris]

[vieta]



[Teikėjo pavadinimas], į. k. [įmonės kodas], registruota buveinė adresu [adresas], atstovaujama [pareigos, vardas, pavardė], veikiančio (-ios) pagal [dokumentas, kurio pagrindu veikia asmuo], toliau vadinama Teikėju, ir [Užsakovo pavadinimas], į. k. [įmonės kodas], registruota buveinė adresu [adresas], atstovaujama [pareigos, vardas, pavardė], veikiančio (-ios) pagal [dokumentas, kurio pagrindu veikia asmuo], toliau vadinama Užsakovu, atstovaujama [pareigos, vardas, pavardė], veikiančio (-ios) pagal [dokumentas, kurio pagrindu veikia asmuo], toliau abu kartu vadinami Šalimis, o atskirai – Šalimi, vadovaudamiesi [sutarties data] tarp Šalių sudarytą Paslaugų teikimo sutartimi Nr. [numeris] (toliau – Sutartis), sudaro šį Paslaugų perdavimo-priėmimo aktą (toliau – Aktas):



1. Šiuo aktu Teikėjas perduoda Užsakovui, o Užsakovas priima šias Paslaugas:

Eil. Nr.

Paslauga (Veiklos pavadinimas)

Perduodamas Paslaugos rezultatas












2. Užsakovas neturi Teikėjui pretenzijų dėl Paslaugų atlikimo kokybės.

ARBA:

2. Užsakovas, priimdamas Xxxxxxxxx, pažymi šiuos Paslaugų trūkumus: ______________________

_______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________.

Šiuos trūkumus Teikėjas įsipareigoja pašalinti ne vėliau kaip per [terminas skaičiais] [terminas žodžiais] darbo dienas.

(kiekvienu atveju pasirenkama viena iš 2 punkto alternatyvų)

3. Už suteiktas Xxxxxxxxx Užsakovas įsipareigoja sumokėti Teikėjui Sutarties III skyriuje numatyta tvarka ir terminais.

4. Šalys susitaria, jog bet koks perduodamas Paslaugos rezultatas tampa Užsakovo nuosavybe, į kurią jis turi visas autorines turtines teises maksimaliam autorinių Turtinių teisių galiojimo laikotarpiui visoje Lietuvos Respublikos ir visų užsienio valstybių teritorijoje:

    1. atgaminti Kūrinį, įskaitant atskirus jo elementus, informaciją, projektinę medžiagą ir dizainą, visomis formomis ir būdais, tarp jų spausdintine ir elektronine forma;

    2. išleisti Kūrinį bet kokia forma ar būdu;

    3. adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti Kūrinį;

    4. versti Kūrinį ar atskiras jo dalis sudarančią informaciją į užsienio kalbas;

    5. viešai rodyti, demonstruoti, skelbti Kūrinį, jo kopijas ar atskirus jo elementus, projektinę medžiagą ir dizainą Lietuvoje ir bet kuriose užsienio valstybėse, įskaitant Kūrinio rodymą parodose, mugėse ir pan.;

    6. platinti Kūrinio originalą ir jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti Lietuvoje ir bet kuriose užsienio valstybėse taip pat importuojant, eksportuojant;

    7. transliuoti, viešai skelbti, viešai atlikti ir pateikti Kūrinį ar atskirus jo elementus, projektinę medžiagą ir dizainą kompiuterių tinklais ir bet kokiais kitais būdais ir priemonėmis, tame tarpe talpinti internete ir elektroninėse duomenų bazėse, suteikiant prieigą vartotojams Lietuvoje ir bet kuriose užsienio valstybėse;

    8. adaptuoti ar kitaip perdirbti Kūrinį ar atskirus jo elementus, projektinę medžiagą ir dizainą savo nuožiūra, taip pat pasitelkiant tam kitus autorius.

(pasirenkama reikalinga 4.1. – 4.8. papunkčių apimtis)

5.Šiuo Aktu Teikėjas pareiškia ir garantuoja, kad Kūrinys yra originalus ir nepažeidžia jokių tretiesiems asmenims priklausančių turtinių ar asmeninių neturtinių teisių. Teikėjas sutinka kompensuoti bet kokius nuostolius, kuriuos Užsakovas patirtų dėl trečiųjų asmenų pareikštų pretenzijų dėl Kūrinio autorystės ar nuosavybės santykių pažeidimų.

(akto 4-5 punktai naudojami pagal poreikį; nesant poreikio jų naudoti, atitinkamai keičiama po jų einančių punktų numeracija)

6.Pasirašydamos šį Aktą, Xxxxx patvirtina, kad jį perskaitė, suprato Akto turinį ir sąlygas, Aktas atitinka Šalių išreikštą valią.

7.Šis Aktas sudarytas dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, po vieną egzempliorių kiekvienai Šaliai.


Teikėjas

Užsakovas



[Teikėjo rekvizitai]

[Užsakovo rekvizitai]









[pareigos, vardas, xxxxxxx]

[parašas]

[pareigos, vardas, xxxxxxx]

[xxxxxxx]




A.V.

A.V.






1 Kito Žemės ūkio struktūros statistinio tyrimo duomenys bus skelbiami 2018 metais

2 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys.

3 xxxx://xxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxx/xxxxxx/xxxxxx_xxxxxx

45. K. Xxxx-Xxxx, “3.0- lessons from government innovation of Korea,” Ministry of Security and Public Administration, accessed July 2015.

5 xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx/xxxxxxx/xxxxx/xxxxx/xxx-xxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxx-xxxxxxxxx_0.xxx

6 McKinsey Global Institute (2011), Big data: The next frontier for innovation, competition, and productivity

7 xxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxxxxx/xx/0000000

8 Pagal LR Vyriausybės 2001 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. 435 dėl žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimų ir ūkių apskaitos duomenų tinklo kūrimo ŽŪM paskirta atsakinga už žemės ūkio produkcijos gamintojų (ūkininkų ūkių ir įmonių) ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimų organizavimą ir ŪADT kūrimą bei plėtojimą.

9 Pagal LR Žemės ūkio ministro 2001 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 132 dėl Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimo taisyklių patvirtinimo LAEI yra pagrindinė šalies ŪADT institucija, atsakinga už ŪADT veiklą ir ryšių palaikymą su Europos Komisija.

10 Pateikiama informacija apie darbuotojų skaičių investicijų projekto rengimo metu, šaltinis, xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/0xxx0000x00x00x0xx0xxx0x000x0xxx/xXxxxXxxxX

11 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatai, šaltinis: xxxxx://xxx.xxx.xx/xx/xxxxxxxxxxxxxx-xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxx

13 Šaltinis: LŽŪKT pateikta informacija pagal LŽŪKT 2016 metų veiklos programą.

14 xxxxx://xxx.xxx.xx/?xxxx000

15 Valstybės įmonės žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro įstatai, šaltinis: xxxxx://xxx.xxx.xx/?xxxx00

16 pateikiama informacija apie darbuotojų skaičių Investicinio Projekto rengimo metu, šaltinis: xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/x000x000000000x0x00xx0xxx00x0x00/XxXxXXxxXx

17 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos nuostatai, šaltinis: xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/XXX.X00X000X00XX/xxXXxXxXxx

18 Pateikiama internetiniame puslapyje: xxxx://xxx.xxxxxxxxxx.xx/xxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxxx

Document Metadata

Filed: October 16th, 2018