ESMINĖ INFORMACIJA ĮMONĖMS IR JŲ DARBUOTOJAMS
ESMINĖ INFORMACIJA ĮMONĖMS IR JŲ DARBUOTOJAMS
APIE GYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTIMS TAIKOMĄ APMOKESTINIMO TVARKĄ KAI NAUDOS GAVĖJAS PASIBAIGUS DRAUDIMO SUTARTIES TERMINUI -
DARBUOTOJAS
Apmokestinimo tvarka galioja nuo 2019 01 01
Parengta pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ), LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ), LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ), LR sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) aktualias redakcijas ir komentarus bei pagal LR civilinį kodeksą (toliau – LR CK).
Įmokų mokėtojas – ĮMONĖ / DARBUOTOJAS Draudėjas – ĮMONĖ / DARBUOTOJAS
Apdraustasis – DARBUOTOJAS
Naudos gavėjas pasibaigus draudimo sutarties terminui – DARBUOTOJAS
Naudos gavėjas apdraustojo mirties, sveikatos sužalojimo ar ligos atvejais – darbuotojas/darbuotojo šeimos nariai/įmonė.
I. GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMOKA
Įmonės mokama draudimo įmoka priskiriama leidžiamiems atskaitymams, kaip išlaidos darbuotojų naudai, kuri pagal GPMĮ nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas (PMĮ 17 str.1 d.).
Įmonės darbuotojo naudai mokamos gyvybės draudimo įmokos yra pripažįstamos pajamomis natūra (GPMĮ 9 str.) ir neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jeigu mokama (GPMĮ 17 str. 1 d. 14 p. 141 p.):
• pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba
• pagal gyvybės draudimo sutartis sudarytas iki 2012 12 31, kuriose nustatyta, kad išmoka išmokama apdraustajam asmeniui, sulaukusiam 55 metų arba
• pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas nuo 2013 01 01, kuriose nustatyta, kad išmoka išmokama apdraustajam asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir
• mokestinio laikotarpio (metų) įmokų pagal tokias gyvybės draudimo sutartis kartu su kitomis įmonės mokamomis įmokomis darbuotojo naudai, nustatytomis GPMĮ 17 str. 1 d. 14 punkte, 141 punkte, suma neturi viršyti 25 proc. per mokestinį laikotarpį įmonės darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų.
Įmonė per mokestinį laikotarpį savo lėšomis darbuotojo naudai sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, neviršijančias 25 proc. per mokestinį laikotarpį įmonės darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, turi deklaruoti Metinėje A klasės išmokų, nuo jų apskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma GPM312) kaip išmokėtas neapmokestinamas pajamas (išmokos kodas 74)
Nuo darbuotojo gautų iš darbdavio pajamų natūra, kurios yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, nėra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSDĮ 11 str. 1 d. 19 p.) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos (SDĮ 17 str.).
Suma, viršijanti 25 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų, pripažįstama pajamomis natūra (GPMĮ 9 str.) ir apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPMĮ 17 str. 1 d. 14 p., 141 p.) bei nuo jos yra skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSDĮ 10 str. , 11 str. 1
d. 19 p.) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos (SDĮ 17 str.).
Darbuotojas, kurio naudai įmonė moka draudimo įmokas, nepraranda teisės susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio nuo savo lėšomis sumokėtų draudimo įmokų, jei ir pats asmeniškai moka gyvybės draudimo įmokas, kaip nustatyta GPMĮ 21 str. 1 d. 1 p. ir 21 str. 3 d.
Bendra iš gyventojo pajamų atimamų išlaidų, nurodytų GPMĮ 21 str. 1 d., suma negali viršyti 25 proc. visų per mokestinį laikotarpį gautų apmokestinamųjų pajamų, o bendra atimamų gyvybės draudimo įmokų ir įmokų į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir (ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje, turimus pensijų fondus, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas moka kaip papildomas kaupiamąsias pensijų įmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatas ir kurios yra didesnės negu 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, suma negali viršyti 1500 EUR per mokestinį laikotarpį (GPMĮ 21 str. 3 d.).
Išlaidos atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją (GPMĮ 21 str. 4 d.).
Tais atvejais, jei įmonė arba darbuotojas pagal tą pačią gyvybės draudimo sutartį moka papildomą investicinę įmoką, laikytina, kad yra mokama gyvybės draudimo įmoka.
II. DRAUDIMO IŠMOKA DĖL DRAUDŽIAMOJO ĮVYKIO
(kito negu gyvybės draudimo sutarties termino pabaiga)
Draudimo išmoka, mokama gyventojui draudžiamojo įvykio – apdraustojo mirties, sveikatos sužalojimo ar ligos - atveju yra neapmokestinama (GPMĮ 17 str. 1 d. 13 p.).
Jei įmonė gauna draudimo išmoką (pvz., jei apdraustasis darbuotojas įmonę paskiria naudos gavėja mirties ar sveikatos sužalojimo, ar ligos atveju), tai pagal tokią gyvybės draudimo sutartį gautų draudimo išmokų suma, neviršijanti draudimo įmonei sumokėtų ir PMĮ 17 straipsnyje nustatyta tvarka leidžiamiems atskaitymams priskirtų gyvybės draudimo įmokų sumos, priskiriama apmokestinamosioms pajamoms. Gauta draudimo išmokų suma, kuri viršija draudimo įmonei sumokėtų ir PMĮ 17 straipsnyje nustatyta tvarka leidžiamiems atskaitymams priskirtų gyvybės draudimo įmokų sumą, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms (PMĮ 12 str. 2 punktas).
III. ĮMONEI IŠMOKAMA SUMA NUTRAUKUS ARBA IŠ DALIES NUTRAUKUS GYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTĮ
Jeigu draudimo sutartyje nustatyta, kad draudimo sutarties nutraukimo ar nutrūkimo (pvz., dėl įmokų nemokėjimo) atveju visos sumokėtos draudimo įmokos ar jų dalis grąžinamos įmonei - draudėjai, tai iki draudimo sutarties nutraukimo ar nutrūkimo sumokėtų draudimo įmokų suma, kuri PMĮ 17 str. nustatyta tvarka buvo priskirta leidžiamiems atskaitymams, priskiriama apmokestinamosioms pajamoms, o grąžinamų įmokų dalis, viršijanti leidžiamiems atskaitymams priskirtas draudimo įmokų sumas, priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms (PMĮ 12 str. 2 punktas).
Ta pati apmokestinimo tvarka galioja ir iš dalies nutraukus gyvybės draudimo sutartį (pvz., kai sugrąžinama dalis įmokų, o draudimo sutartis lieka galioti).
IV. DARBUOTOJUI MOKAMA DRAUDIMO IŠMOKA PASIBAIGUS GYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTIES
TERMINUI, AR IŠMOKAMA SUMA DARBUOTOJUI-DRAUDĖJUI NUTRAUKUS ARBA IŠ DALIES NUTRAUKUSGYVYBĖS DRAUDIMO SUTARTĮ
1. Jeigu gyvybės draudimo sutartis sudaryta iki 2003 01 01
Visa draudimo išmoka pasibaigus draudimo sutarties terminui ar išmokama suma nutraukus arba iš dalies nutraukus draudimo sutartį, darbuotojui yra neapmokestinama, jeigu pagal gyvybės draudimo sutartį įmokas mokėjo įmonė arba įmokas mokėjo ir pats darbuotojas, ir yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
• sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo (GPMĮ 17 str. 1 d. 8 p.);
• sutarties terminas yra trumpesnis kaip 10 metų ar sutartis nutraukta anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo, ir sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms nebuvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar įmokos nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka (jeigu pagal sutartį draudimo įmokas mokėjo įmonė, laikoma, kad nebuvo naudotasi pajamų mokesčio lengvata) (GPMĮ 17 str. 1 d. 8 p.).
Kitais atvejais išmokų arba grąžinamų įmokų dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurioms buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kurios buvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, yra apmokestinama 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPMĮ 6 str. 1 d.).
2. Jeigu gyvybės draudimo sutartis sudaryta po 2003 01 01 ir vėliau
Visa draudimo išmoka pasibaigus draudimo sutarties terminui ar išmokama suma nutraukus arba iš dalies nutraukus draudimo sutartį, darbuotojui yra neapmokestinama, jeigu pagal gyvybės draudimo sutartį įmokas mokėjo įmonė arba įmokas mokėjo ir pats darbuotojas bei jos buvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, ir draudimo sutartyje numatytas naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties ar dėl santuokos pabaigos (pradžios), arba jeigu naudos gavėjas – savo vaikas (įvaikis, globotinis) buvo pakeistas kitu savo vaiku (įvaikiu, globotiniu), taip pat jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d., ir yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
• sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo, ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26 metų (GPMĮ 17 str. 1 d. 10 p.) arba
• sutartis sudaryta nuo 2003 01 01 iki 2012 12 31 ir sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai arba sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo, ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs 55 metų (GPMĮ 17 str. 1 d. 9 p.) arba
• sutartis sudaryta nuo 2013 01 01 ir sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai arba sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo, ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui iki senatvės pensiijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudaryto metu galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai (GPMĮ 17 str. 1 d. 91 p.) arba
• sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai arba sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo, ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikio (GPMĮ 17 str. 1 d. 9 p.).
Kitais atvejais gyvybės draudimo išmoka pasibaigus draudimo sutarties terminui ar išmokama suma nutraukus arba iš dalies nutraukus draudimo sutartį darbuotojui apmokestinama tokia tvarka:
• dalis, lygi sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms, kurias mokėjo įmonė arba kurias mokėjo pats darbuotojas ir kurios buvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, yra apmokestinama 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPMĮ 6 str. 1 d.);
• dalis, lygi sumokėtoms gyvybės draudimo įmokoms, kurias mokėjo pats darbuotojas ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų GPMĮ nustatyta tvarka, yra neapmokestinama (GPMĮ 17 str. 1 d. 12 p.);
• dalis, viršijanti sumokėtas įmonės ir paties darbuotojo gyvybės draudimo įmokas, neapmokestinama, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo (GPMĮ 17 str. 1 d. 11 p.). Jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra trumpesnis kaip 10 metų arba sutartis nutraukta anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo, ši išmokos dalis yra apmokestinama 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPMĮ 6 str. 1 d.).
Pastabos:
• Sutartis yra nutraukiama iš dalies, kai yra grąžinama mažiau draudimo įmokų nei būtų grąžinama visiškai nutraukiant sutartį, o po įmokų grąžinimo sutartis lieka galioti.
• Nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos draudimo išmokos nėra pajamų objektas, tokiu būdu jos nėra nei deklaruojamos, nei apmokestinamos (GPMĮ 4, 5 str.).
• Svarbu atkreipti dėmesį, kad jei gyventojui mokestiniu laikotarpiu buvo taikomas NPD (neapmokestinamasis pajamų dydis) pajamoms, susijusioms su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, tai gavus išmoką pagal pasibaigusią, nutrauktą ar iš dalies nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, metinis NPD bus sumažinamas įvertinant (pridedant prie metinių pajamų) gautos išmokos dalį, viršijančią sumokėtas pagal tą sutartį įmokas, jeigu ta dalis buvo apmokestinta GPM (GPMĮ 20 str. 7 d.).
• Privalomojo sveikatos draudimo įmokos nuo gautų draudimo išmokų nemokamos (VSDĮ 10 str., SDĮ 17 str).
Apdraustojo pakeitimas
V. DRAUDIMO SUTARTIES SĄLYGŲ KEITIMAS
Draudėjas turi teisę pakeisti apdraustąjį asmenį kitu asmeniu gavęs rašytinį draudiko sutikimą (LR CK 6.1005 straipsnis „Apdraustojo asmens pakeitimas“). Kai draudėjas pakeičia apdraustąjį kitu savo darbuotoju ir paskiria jį naudos gavėju gyvybės draudimo sutarties laikotarpio pabaigoje, t.y., draudimo sutartis lieka toliau galioti, tik pakeičiamas apdraustasis, tai pagal tokią sutartį sumokėtoms įmokoms yra taikomas PMĮ 17 straipsnio nuostatų tęstinumas (PMĮ 17 str. 1 d.).
Naudos gavėjo pakeitimas
Draudėjas turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją kitu asmeniu tik su apdraustojo asmens sutikimu (LR CK 6.1006 straipsnis „Naudos gavėjo pakeitimas“ ir LR Draudimo įstatymo 119 straipsnis „Naudos gavėjo paskyrimas ir pakeitimas“). Naudos gavėjo pakeitimas gali turėti įtakos draudimo išmokos apmokestinimui (žr. IV punkto 2 dalį).
Draudėjo pakeitimas
Jei įmonė, apdraudusi darbuotoją gyvybės draudimu ir darbuotoją paskyrusi naudos gavėju bei kurį laiką mokėjusi draudimo įmokas, pagal atskirą įmonės ir darbuotojo susitarimą po kelerių metų pakeičia draudimo sutartį ir draudėjo teises ir pareigas perduoda pačiam apdraustajam darbuotojui arba kitai įmonei (apdraustasis darbuotojas pereina į šią įmonę dirbti), tai pagal tokią sutartį sumokėtoms įmokoms yra taikomas PMĮ 17 straipsnio nuostatų tęstinumas.
VI. DĖL GYVYBĖS DRAUDIMO ĮMOKŲ DARBUOTOJŲ NAUDAI IR GALIMO PIKTNAUDŽIAVIMO
Tuo atveju, kai sudaromos tokio pobūdžio gyvybės draudimo sutartys, pagal kurias įmokas darbuotojų naudai moka darbdavys, o darbuotojas pagal sutarties sąlygas turi galimybę už nustatytą administravimo mokestį šias įmokas/jų dalį išsiimti iš draudimo sutarties sąskaitos ir išvengti mokesčių, kai įmokų/išmokų mokėjimas savo esme yra darbo užmokesčio mokėjimo būdas, ir draudimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų įtvirtintomis teisėmis naudojamasi, siekiant mokestinės naudos, mokesčių administratoriaus kompetencijoje tokius atvejus kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą. GPMĮ 17 str. 1 d. 14 punkte nustatyta apmokestinimo lengvata taikoma gyvybės draudimo įmokoms, mokamoms pagal ilgalaikes sutartis, kai siekiama ilgalaikiai kaupti lėšas iki tam tikro draudžiamojo įvykio. Nustačius, kad pagal tokias gyvybės draudimo sutartis vyksta nuolatinis ir/ar sistemingas darbdavio sumokėtų įmokų (lėšų) išėmimas, konstatuotina, kad veiksmai atliekami, siekiant iš draudimo sutarties rėmų išeinančių tikslų bei mokestinės naudos. Tokiu atveju, kai tarp šalių susiklostę santykiai pagal savo turinį yra susitarimas dėl darbo užmokesčio mokėjimo būdo, gyventojo gauta nauda, taikant Mokesčių administravimo įstatyme numatytą turinio virš formos principą, bus apmokestinama pagal darbo užmokesčio apmokestinimui taikomas taisykles. (VMI išaiškinimas Nr. (18.18-31- 1)-R-3603, 2011-0412).