SOCIALINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS (SEKI)

SOCIALINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS

TYRIMO, VYKDYTO PAGAL SOCIOLOGINIO TYRIMO ATLIKIMO PASLAUGŲ PIRKIMO SUTARTĮ Nr. 9,

ATASKAITA

PAGALBOS ASMENIMS, SERGANTIEMS

PRIKLAUSOMYBĖS NUO ALKOHOLIO LIGOMIS, PRIEMONĖS IR SISTEMA LIETUVOJE

Kaunas, 2008

SOCIALINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS (SEKI)

Vilniaus g. 29, LT-44286 Kaunas, tel./faks.: x000 00 000 000, el.p.: xxxx@xxxx.xxx.xx, xxx.xxx.xx/xxxx

TYRIMO, VYKDYTO PAGAL SOCIOLOGINIO TYRIMO ATLIKIMO PASLAUGŲ PIRKIMO SUTARTĮ Nr. 9,

ATASKAITA

PAGALBOS ASMENIMS, SERGANTIEMS PRIKLAUSOMYBĖS NUO ALKOHOLIO LIGOMIS, PRIEMONĖS IR SISTEMA LIETUVOJE

TYRIMO ATLIKĖJAI /VYKDYTOJAI

Tyrimą koordinavo Socialinės ekonomikos institutas; viešojo administravimo, sociologijos sričių tyrėjai bei ekspertai.

Tyrimo vadovė: Doc. Xx. Xxxxx Xxxxxxxxx

Ataskaitą rengė: Doc. Xx. Xxxxx Xxxxxxxxx Doc. Xx. Xxxxxxx Xxxxxxxxx Doc. Xx. Xxxxxxxxx Xxxxxxxxx Xx. Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx

Dėl klausimų, susijusių su tyrimu, kreiptis:

Xxxxx Xxxxxxxxx

Socialinės ekonomikos institutas Vilniaus g. 29, LT-44286 Kaunas

Tel./fax. x000 00 000 000, x000 000 00000, xxxxxxxxxx@xxxxx.xx.xx

Užsakovas: LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga

2006 metais buvo paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis nusikaltimo aukos motinai P. A. ir jos sugyventiniui D. A. Šie sugyventiniai bendrininkaudami žiauriai nužudė 6 metų V. A., motyvuodami tuo, kad vaikas nemokėjo rašyti. Sugyventiniai buvo asocialūs, nuolat girtavo, tad apsvaigę „mokė“ vaiką rašyti1. ...Apsvaigusi nuo alkoholio motina savo bute pasmaugė dukrą K. B., prieš tai sudavusi 12 smūgių rankomis ir kojomis2.

Padėka

Alkoholizmas, kaip lėtinė ir neišgydoma liga, paliečia tiek patį susirgusįjį, tiek jo šeimos narius, tiek visą visuomenę. Ypatingai skaudžias alkoholizmo pasekmes tenka patirti juo piktnaudžiaujančių tėvų vaikams, prie kurių liūdnų, žiaurių istorijų kasdieniniame darbe prisiliečia Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, vaiko teisių apsaugos tarnybos, policijos, medicinos, žiniasklaidos ir kitų sričių darbuotojai. Lietuvoje alkoholizmo reiškinys, nepaisant alkoholio vartojimo dažnio ir kiekio, mažai tyrinėtas. Viešajame diskurse pasigendame debatų apie alkoholizmo, kaip dvasinės dimensijos ligos, raišką, apie politikų, vyriausybės atstovų ir kiekvieno piliečio atsakomybę už jos prevenciją, gydymą ir pasekmes. Kartu su daugumos apskričių ir savivaldybių gydytojais esame dėkingi LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierei už viešą šios problemos iškėlimą, tyrimo finansavimą, o per jį balso suteikimą tiems, kurie susiduria su alkoholizmo gydymu bei jo psichinėmis, fizinėmis ir ypač socialinėmis pasekmėmis.

Norime padėkoti Alytaus apskrities gydytojai Rimai Pikūnienei, Telšių apskrities gydytojui Xxxxxxxx Xxxxxx, Klaipėdos apskrities gydytojai Ilonai Bumblienei, Marijampolės apskrities gydytojai Birutei Brazaitienei, Šiaulių apskrities gydytojui Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx, Tauragės apskrities gydytojai Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxxx, Utenos apskrities gydytojui Xxxxxxxxx Xxxxxxxxx, Kauno apskrities gydytojui Xxxxxxxx Xxxxxx, Panevėžio priklausomybės ligų centro vadovams ir darbuotojams už supratimą, pagalbą, nuoširdumą, įsitraukimą į tyrimą ir galimybės suteikimą jų institucijose atlikti kokybinį fokusuotą interviu.

Nuoširdžiai dėkojame visiems grupinių diskusijų dalyviams, kūdikių ir vaikų globos namų darbuotojams, ir kitiems asmenims už nuoširdų bendradarbiavimą, nuomonės išsakymą, tyrimui paaukotą laiką.

Tyrėjai

1 Lietuvos apeliacinio teismo 2006 01 19 nuosprendis b. b. Nr. 1A – 109/2006 // Prieiga per internetą: xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/Xxxxxxxx/xxxxxxx.xxx?xxx00000

2 Kauno apygardos teismo 2006 02 13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1 – 94 – 348 – 06.

TURINYS

NAUDOJAMŲ SANTRUMPŲ SĄRAŠAS 5

ĮVADAS. TYRIMO METODIKA 6

1. PRIKLAUSOMYBĖS NUO ALKOHOLIO LIETUVOJE MASTAS, PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS 15

1.1. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas Lietuvoje 15

1.2.Priklausomybės nuo alkoholio mastas 26

1.3. Priklausomybės nuo alkoholio priežastys 31

1.4.Priklausomybės nuo alkoholio pasekmės 37

2. PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMO SISTEMOS VEIKIMO PROBLEMOS: ALKOHOLIZMO ATVEJIS 54

2.1. Alkoholizmo paslaugų sistema: sampratos, tyrimų kryptys ir problemos 55

2. 2. Lietuvos Respublikos priklausomybių ligų sistemos funkcionavimas (tyrimų apžvalga) 57

2.3. Priklausomybių ligų gydymo sistemos bruožai: alkoholizmo aspektas 61

2.4. Lietuvos priklausomybių ligų gydymo sisteminės spragos 68

2.5. Alkoholizmo ligų gydymo problemos: paslaugų kokybė, gydymo intervencijų veiksmingumas bei paslaugų finansavimo problemos 82

2.5.1. Alkoholizmo ligų paslaugų finansavimas 88

2.6. Alkoholizmo gydymo sistemos konceptualus modelis 95

3. PRIKLAUSOMYBĖS NUO ALKOHOLIO GYDYMO PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS . SERGANČIŲJŲ PRIKLAUSOMYBE NUO ALKOHOLIO PSICHOSOCIALINĖ REABILITACIJA IR INTEGRACIJA 99

3.1. Priklausomybės nuo alkoholio gydymo paslaugų prieinamumas 102

3.2. Medicininė pagalba, psichosocialinė reabilitacija ir socialinė integracija: tęstinumo problema

.................................................................................................................................................... 113 4.VALSTYBINIŲ PROGRAMŲ, SKIRTŲ PRIKLAUSOMYBĖS NUO ALKOHOLIO GYDYMUI IR REABILITACIJAI, VERTINIMAS.................................................................. 119

4.1. Programų vertinimo metodas 120

4.2. Valstybinės alkoholio kontrolės programos vertinimas 121

4.3 Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 m. programos vertinimas 127

4.3.1. Vaikų vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo koncepcijos ir jos priemonių įgyvendinimo vertinimas 134

4.4. 2005-2008 m. Priklausomybės ligų programos vertinimas 141

IŠVADOS 152

REKOMENDACIJOS 160

NAUDOJAMŲ SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

AA – anoniminiai alkoholikai

Al – ANON - alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija

SASO - Europos Sveikatos apsaugos sistemų observatorija

NKD – Narkotikų kontrolės departamentas

PLC – Priklausomybės ligų centrai PSC – Psichikos sveikatos centrai PSO - Pasaulio sveikatos organizacijas SAM – Sveikatos apsaugos ministerija PLP- Priklausomybės ligų problema

ĮVADAS. TYRIMO METODIKA

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis Lietuvoje alkoholio suvartojimas didėja, o su tuo kartu didėja ir su alkoholiu susijęs sergamumas. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2007 m., palyginti su 2006 m., 13 procentų padidėjo sergamumas alkoholine psichoze (100 000 gyventojų teko 43 pirmą kartą sirgusieji). Dėl lėtinio alkoholizmo į gydymo įstaigas pirmą kartą kreipėsi 1,6 tūkst. asmenų, tai 16 procentų daugiau nei 2006 m. Alkoholinės psichozės gerokai dažniau diagnozuojamos kaimo gyventojams (100 000 kaimo gyventojų teko 63 nauji alkoholinės psichozės atvejai, miesto – 33), o lėtinio alkoholizmo nauji atvejai mieste – 52 (kaime – 42). 2007

m. pabaigoje alkoholine psichoze sirgo 3,7 tūkst., lėtiniu alkoholizmu – 59,9 tūkst. asmenų, arba

100 000 gyventojų teko atitinkamai 111 ir 1779 sergantieji. Palyginti su 2006 m., ligotumas alkoholine psichoze išaugo 10 procentų, o lėtiniu alkoholizmu liko beveik nepakitęs. 2007 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 257 žmonėmis daugiau nei 2006 m. Dažniausia mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (50 proc.), apsinuodijimas alkoholiu (28 proc.), alkoholinė kardiomiopatija (17 proc.). Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, per penkerių metų laikotarpį nuo 2001 iki 2006 m. mokyklinio amžiaus vaikų, gydytų dėl toksinio alkoholio poveikio, skaičius padidėjo beveik dešimt kartų – nuo 69 iki 538 atvejų.3

PSO Alkoholio Chartija (1995) reikalauja, kad visi vaikai ir paaugliai turi teisę augti aplinkoje, kurioje nebūtų vartojamas alkoholis, ir nebūtų skatinamas jo vartojimas. PSO strateginės veiklos dokumento “Sveikata-21” dvyliktasis siekinys, raginantis “mažinti alkoholio, narkotikų ir tabako žalą” įpareigoja pasaulio šalių bendruomenes skirti visas pastangas, kad būtų sumažintas alkoholio vartojimas iki 6 litrų vienam gyventojui per metus ir kad asmenys iki 15 metų – jo visai nevartotų. Panašūs kilnūs tikslai iškelti ir Lietuvos sveikatos programoje, tačiau valstybės kontrolieriaus atliktas tyrimas atskleidė didelį atotrūkį tarp dokumentuose išsakytų tikslų ir praktinės realybės.4

Apie pagalbą asmenims, sergantiems priklausomybės nuo alkoholio ligomis, apie taikomas priemones ir sistemą šioje srityje išsamios studijos nėra atliktos, tačiau yra publikuotų mokslinių studijų apie atskiras problemas, susijusias su alkoholiu ir pagalba nuo jo nukentėjusiems žmonėms.

X. Xxxxxxxxxxxx ir X. Varžinskienė5 pateikia tyrimo duomenis apie moterų, gyvenančių su lėtiniu

3Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys: xxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxx/00_xxxxxxxx o_vartojima_padar_2007.pdf.

0Xxxxxxxxxxxxxxx, X. (2007). Pažyma Nr. 4D-2006/01-1070. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių tarnyba. Prieiga

per internetą xxxx://xxx.xxxxx.xx/xxxxx.xxx?xx0&xxXX&xx00&xxxxxxx0000

5Varžinskienė, X.; Xxxxxxxxxxxx X. (2006) Moterų, gyvenančių su lėtiniu alkoholizmu sergančiais vyrais, psichosocialinės problemos. Socialinis darbas: Mokslo darbai Vilnius: Xxxxxx Xxxxxxx universitetas

alkoholizmu sergančiais vyrais, psichosocialines problemas. N. Kubiliene6 pateikia labai informatyvius duomenis apie vaiko socialinės adaptacijos problemas, augant nuo alkoholio priklausomoje šeimoje. X.Xxxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxx, Pilkauskienė ir kt.7 pateikia tyrimo duomenis apie priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą moksleivių tarpe. X.Xxxxxxxx yra atlikusi tyrimą apie pagalbą Lietuvoje vaikams, vartojantiems psichotropines medžiagas8 (2007). Visgi išsamios studijos apie asmenis, sergančius alkoholizmu bei pagalbą jiems, Lietuvoje nėra. Todėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, susiduriančios su alkoholizmo socialiniais ir teisiniais padariniais, užsakomasis tyrimas yra labai aktualus ir būtinas šiandieninei Lietuvos visuomenei.

Užsakomojo tyrimo tikslas – įvertinti priklausomybės nuo alkoholio Lietuvoje mastą (tiek tarp suaugusių, tiek tarp vaikų); priežastis bei pasekmes; gydymo nuo priklausomybės, socialinės ir psichologinės reabilitacijos, socialinės integracijos galimybes bei paslaugų prieinamumą; atlikti finansavimo bei vykdomų programų valstybėje ekspertinį finansinį vertinimą, jų veiksmingumą ir įgyvendinimą bei pasiūlyti parengti priemones šioje srityje veikiančių sistemų tobulinimui.

Tyrimo koncepcija – atsižvelgiant į užsakomojo tyrimo tikslus siekiama sistemiškai išnagrinėti pagalbos asmenims, sergantiems priklausomybės nuo alkoholio ligomis, priemones ir sistemą Lietuvoje. Tyrimas apima tris koncepcines kryptis, - priklausomybės nuo alkoholio priežasčių ir mastų tyrimą (priežastinių ryšių, jų raiškų ir poveikių analizė), sistemos veikimo analizės institucinius aspektus (normatyvinė ir institucionalizmo analizė, paslaugų teikimas), valstybinių programų įgyvendinimo vertinimo analizę (programų vertinimo modeliai). Šias tyrimo kryptis jungia ne tik problematika, koncepciniai pagrindai, bet ir kokybinio tyrimo metodologija, kuri padėjo atskleisti šį reiškinį. Tyrimo teorinį pagrindą praplečia ir aiškus tikslinių grupių, - vaikų ir suaugusių išskyrimas.

Metodologijos pagrindimas

Atsižvelgiant į užsakomojo mokslinio sociologinio tyrimo tikslą, naudojama integruota tyrimo metodologija. Mokslinis sociologinis tyrimas įtraukia kiekybinę antrinių statistinių duomenų analizę bei kokybinę pirminių ir antrinių duomenų analizę. Remiantis LR Statistikos departamento prie LR Vyriausybės ir Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, atliekama suaugusiųjų ir vaikų priklausomybės nuo alkoholio ligomis sergamumo mastai, atskleista šio reiškinio raida ir tendencijos.

6 Kubilienė N. (2004) Socialinės adaptacijos problemos augant nuo alkoholio priklausomoje šeimoje. Socialinis darbas: mokslo darbai. 3(2)

7 Xxxxxxxxx, X., Xxxxxxxxxx, R., Xxxxxxxxxxxx, I., Xxxxxxxxxxx, X.Xxxxxxxxxxxxx, S. (2007), Priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ypatybės. Medicina (Kaunas) 2007; 43(2)

8 Xxxxxxxx, X. (2005) Socialinė pagalba Lietuvoje vaikams, vartojantiems psichotropines medžiagas.//Filosofija. Sociologija.

Atskleidžiant alkoholizmo ligomis sergančiųjų priežastis ir pasekmes, vertinant vykdomų programų veiksmingumą naudojama antrinės, t.y. jau publikuotos mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, gauti duomenys susiejami su pirminio, mūsų atlikto, kokybinio tyrimo duomenimis.

Siekiant išstudijuoti alkoholizmo gydymo bei psichologinės reabilitacijos, socialinės integracijos galimybes bei šių paslaugų prieinamumą, finansavimo bei vykdomų programų valstybėje ekspertinį vertinimą, jų veiksmingumą bei įgyvendinimą Lietuvoje atliktas kokybinis ekspertų, dirbančių minėtose srityse, ir paslaugų gavėjų individualūs ir fokus grupės interviu.

Užsakomojo tyrimo tikslas įpareigojo tyrėjus atlikti valstybinių programų, skirtų priklausomybės nuo alkoholio gydymui ir reabilitacijai vertinimą. Valstybėje yra priimta viena speciali programa – tai „Valstybinė alkoholio kontrolės programa“.9 Kita reikšminga tyrinėjamam objektui nacionalinė programa - „ Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 m. programa“10, kurios tam tikros priemonės yra nukreiptos ir duoda rezultatų priklausomybės nuo alkoholio gydymo ir reabilitacijos procesui. Analizuojant priklausomybės alkoholiu gydymo ir reabilitacijos programas didesnis dėmesys skirtas „Vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo koncepcijos įgyvendinimo priemonių planui“ (Nacionalinės narkotikų kontrolės bei narkomanijos prevencijos 2004-2008 m. programos priemonės programa) bei „Priklausomybės ligų programai“. Vertinant programas pasirinktas pagrindinių tikslų ir šalutinių efektų teorinis modelis (žiūrėti 4 skyrių), o argumentavimui naudojami atitinkami dokumentai, statistiniai duomenys, ataskaitos bei kokybinio ekspertų apklausos tyrimo duomenys.

Kokybinis ekspertų interviu

Metodologiškai kokybiniai tyrimai yra tinkami, siekiant įsigilinti į nepakankamai ištyrinėto reiškinio esmę, gylį. Atsižvelgiant į tai, kad alkoholizmas yra priklausomybės liga, kurią diagnozuoti gali tik gydytojas, o jos priežastis ir ypač teikiamą reabilitacinę pagalbą geriausiai žino su šia problema dirbantys specialistai bei patys sergantieji, todėl manome, kad būtent jie tokio pobūdžio tyrime yra optimali tikslinė grupė. Pateikiant alkoholizmu sergančiųjų mastą, remiantis oficialia statistika, ir integruojant ekspertus (vaikų psichiatrus, kurie ir susiduria su vaikų alkoholizmu) į informacijos interpretaciją, galima atskleisti šios ligos diagnozavimo ir gydymo ypatumus. Be to, tai leidžia įvertinti realią padėtį šioje srityje.

9 Valstybinė alkoholio kontrolės programa. Lietuvos Respublikos Vyriausybė/Nutarimas/212/1999 02 25/Įsigalioja nuo 1999 03 04/'Valstybės žinios'1999 Nr.21-603

10 LR Seimo nutarimas „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programos 2004-2008 m. patvirtinimo“2004 04 18 Nr. IV-2110

Remdamiesi gana plačiu užsakomojo tyrimo tikslu, kokybiniam ekspertų interviu suformulavome abstrakčius tyrimo klausimus:

Kokie yra priklausomybės nuo alkoholio mastai?

Kokia yra priklausomybės nuo alkoholio gydymo sistema suaugusiems ir vaikams? Kaip veikia reabilitacijos sistema?

Kaip įgyvendinamos valstybinės programos?

Kaip efektyviai veikia gydymo sistema ir valstybinės programos?

Konkretūs tyrimo klausimai buvo suformuluoti kiekvienam iš bendrųjų klausimų pagilinti, patikslinti. Užduodant žemiau pateiktus klausimus buvo gilinamasi ne tik į mastus, bet ir į tai, kaip diagnozuojama priklausomybė nuo alkoholio:

Ar patenka į oficialią statistiką asmenys, kurie nėra motyvuoti gydytis? Ką reiškia vaikų alkoholizmas?

Koks alkoholizmo gydymo prieinamumas, kokia paslaugų kokybė?

Kokia yra alkoholizmo gydymo sistema pirminiame, antriniame lygmenyje?

Kokį vaidmenį alkoholizmo gydyme atlieka šeimos gydytojai, priklausomybių ligų centrai, anoniminių alkoholikų grupės ir pan.?

Ar yra valstybinių programų, skirtų priklausomybės nuo alkoholio gydymui ir reabilitacijai?

Kokios kitų programų priemonės yra skirtos alkoholizmo prevencijai, gydymui ir reabilitacijai? Kiek jos efektyvios?

Be to, kiekvieno kokybinio interviu metu buvo pateikiami pagilinamieji klausimai, išplaukiantys iš diskusijos konteksto.

Šiame tyrime taip pat susidūrėme su jautrių sąvokų formulavimo problema. Ar gali būti nežalingas vaikų alkoholio vartojimas? Ką reiškia tokiame kontekste vaikų alkoholizmas? Kada jis prasideda?

Turime pasakyti, kad tyrėjai laikosi nuomonės, jog vaikams bet koks alkoholio vartojimas yra žalingas, nors medikų patirtis liudija, kad Lietuvoje esant tokiems alkoholio vartojimo mastams egzistuoja sumišimas ir yra priklausomų nuo alkoholio vaikų (vieni iš jų lankė vaikus, kuriems išsivysčiusi aiški psichinė ir fizinė priklausomybė alkoholiui, kiti - vaikus, kurie žalingai (dideliais kiekiais ir dažnai) vartoja alkoholį). Šioje ataskaitoje vaikų alkoholizmo sąvoka apibrėžiama kaip žalingas alkoholio vartojimas, turintis vaikui fizinių ir psichinių pasekmių. Suaugusiųjų alkoholizmo sąvoka apibrėžiama kaip stipri psichinė ir fizinė priklausomybė alkoholiui, siekiant pagerinti savijautą ar išvengti jos pablogėjimo pakartotinai vartojant alkoholį. Ši samprata atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatas. Šioje ataskaitoje alkoholizmas nagrinėtas kaip lėtinė liga. Be to, tyrinėtas ne tik alkoholizmas, bet ir apsinuodijimo bei žalingo alkoholio vartojimo reiškiniai.

Apibendrintai, „alkoholizmas - psichikos liga, kuria suserga asmenys dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, pasireiškianti asmens psichinės ir fizinės priklausomybės nuo alkoholio sindromu bei kitomis neigiamomis medicininėmis ir socialinėmis pasekmėmis“11.

Kita sąvoka susijusi su jos naudojimu ir pareikalavusi nemažai diskusijų buvo alkoholizmo gydymo sistema. Formuluojant šią sąvoką kilo diskusiniai klausimai: ar ši sistema egzistuoja? Jei egzistuoja, ar ji yra autonomiška, bei kokios yra jos sudedamosios dalys?

Klausimas „Ką laikyti valstybinėmis alkoholizmo gydymo ir reabilitacijos programomis?“ buvo ypač aktualus, norint apibrėžti pačias programas kaip tyrimo objektą, nes konkrečios valstybinės programos tiksliniam alkoholizmo gydymui ir reabilitacijai nėra. Atsižvelgiant į šį faktą buvo nuspręsta apsistoti ties: „Valstybine alkoholio kontrolės programa“, „Valstybine narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 m. programa“ - analizuojant tik jų priemones, skirtas alkoholizmo prevencijai, gydymui ir reabilitacijai. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimu siekiama akcentuoti ir vaikų alkoholizmo problemų sprendimą, didesnis dėmesys buvo skirtas „Vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo koncepcijos įgyvendinimo priemonių planui“ bei „Priklausomybės ligų programai“, kuri nors ir patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministerijos ministro įsakymu, tačiau per ją dalinai finansuojami Priklausomybės ligų centrai, kurie yra vieni iš esminių veikėjų alkoholizmo gydymo sistemoje.

Ekspertų atrinkimas bei fokusuotų grupių sudarymas

Ekspertų atrinkimui esminė sąlyga - darbo patirtis, susijusi su alkoholizmo prevencija, gydymu ir reabilitacija. Buvo nuspręsta, kad į tyrimą būtinai turi būti įtraukti ekspertai iš šių institucijų:

Priklausomybės ligų centrų (vaikų ir suaugusių gydytojai psichiatrai, jų vadovai, psichologai, socialiniai darbuotojai);

psichinės sveikatos priežiūros centrų (vaikų ir suaugusių gydytojai psichiatrai, socialiniai darbuotojai, psichologai);

apskričių gydytojai, savivaldybių gydytojai, greitosios medicinos pagalbos stočių gydytojai; Vaikų ir suaugusiųjų psichiatrijos skyrių gydytojai psichiatrai;

anoniminių alkoholikų grupių nariai, reabilitacijos bendruomenių atstovai;

Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės, Valstybinio psichikos sveikatos centro, LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai.

11 LR Narkologinės priežiūros įstatymas. 1997 03 25 Nr. VIII-156. (Žin.,1997, Nr. 30-711)

Kiekvienoje apskrityje buvo suformuota ekspertų grupė, kurios sudėtis priklausė nuo apskrityje egzistuojančių institucijų bei ekspertų sutikimo ir galimybės dalyvauti tyrime.

Be to, kiekvienoje apskrityje dalyvavo: apskrities gydytojas, savivaldybės gydytojas, psichiatras, socialinis darbuotojas, psichologas.12.

Lentelė 1. Kokybinių fokusuotų interviu apskrityse ekspertų pasiskirstymas, vieta, data ir laikas

Apskritis, tyrėjas	Ekspertai	Vieta, data, ir interviu trukmė
Alytaus apskritis Tyrėja X.Xxxxxxxxx	Alytaus apskrities viršininko administracijos apskrities gydytoja, Lietuvos nacionalinės sveikatos tarybos narys, Druskininkų savivaldybės gydytojas, Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos Alytaus skyriaus narė, Psichikos sveikatos centro socialinė darbuotoja, psichologė ir vaikų psichiatrė, Dvi socialinės paramos centrų atstovės, Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Alytaus rajono savivaldybės gydytoja. (viso fokusuotoje grupėje 9 ekspertai)	Alytaus apskrities viršininko administracijoje 2008m. spalio 2 d. 13.00-14.45 val.
Kauno apskritis Tyrėjai: X.Xxxxxxxxx, X.Xxxxxxxxx ir X.Xxxxxxxxxxxxx	Kauno apskrities viršininko administracijos apskrities gydytojas Kauno savivaldybės gydytoja, Kauno priklausomybės ligų centro vaikų psichiatrė, psichologė, socialinė darbuotoja, Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja Kauno apskrities ligoninės Psichiatrijos skyriaus gydytoja (viso fokusuotoje grupėje dalyvavo 7 ekspertai)	Vytauto Didžiojo universitete 2008m. rugsėjo 23 d. 14-16 val.
Panevėžio apskritis Tyrėja X.Xxxxxxxxx	Panevėžio priklausomybės ligų centro direktorė Panevėžio priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė , studijuojanti vaikų psichiatriją. Panevėžio priklausomybės ligų centro psichologė Panevėžio priklausomybės ligų centro psichiatrė Panevėžio laikinųjų globos namų direktorė, psichologė Panevėžio priklausomybės ligų centras, vyr. psichiatrė Apskrities ligoninė, konsultacinė poliklinika, vaikų ir paauglių psichiatrė. Panevėžio priklausomybės ligų centro socialinė darbuotoja Panevėžio apskrities viršininko administracija, apskrities gydytoja Panevėžio rajono savivaldybės gydytoja (viso fokusuotame interviu dalyvavo 10 ekspertų)	Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centre 2008 spalio 9 d. 10-12 val.
Telšių apskritis Tyrėja X.Xxxxxxxxx	Telšių apskrities viršininko administracijos apskrities gydytojas Psichikos sveikatos centro ir pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė. Psichikos sveikatos centro, ligoninės psichiatrijos skyriaus psichologė UAB Žemaitijos Psichikos sveikatos centro direktorė, gydytoja psichiatrė UAB Žemaitijos Psichikos sveikatos centro, Telšių apskrities ligoninės psichiatrijos skyriaus psichiatras AA klubo „ 12 žingsnių „ 2 nariai Telšių apskrities Socialinio departamento vadove. (viso fokusuotame interviu dalyvavo 8 ekspertų)	Telšių savivaldybės gydytojo administracijoje 2008 m. spalio 7 d. 11-13 val.
Marijampolės	Gudelių seniūnijos socialinė darbuotoja	Fokusuotas interviu

12 Išskyrus Utenos apskritį, kur į fokusuotą interviu neatvyko kvieti ekspertai, todėl buvo organizuoti individualūs interviu.

apskritis Tyrėja X.Xxxxxxxxxxxxx	Gudelių seniūnijos socialinė darbuotoja Sasnavos seniūnijos socialinė darbuotoja Marijampolės apskrities Viešosios policijos komisariatas. Marijampolės apskrities viršininko administracija, apskrities gydytoja Kalvarijos PSPC direktorė, centro šeimos gydytoja Marijampolės GMP stoties gydytoja (viso fokusuotame interviu dalyvavo 7 ekspertų)	Marijampolės apskrities viršininko administracijoje 2008m. spalio 29 d. 10-12 val.
Vilniaus apskritis Xxxxxxx X.Xxxxxxxxx ir X.Xxxxxxxxx	Valstybinio psichikos sveikatos centro du atstovai Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės du atstovai Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos skyriaus atstovė Santariškių ligoninės (vaikų psichiatrijos) direktoriaus pavaduotoja „Viešės“ vidurinės mokyklos psichologė „Sietyno” pagrindinės mokyklos socialine pedagogė Čiobiškio vaikų socializacijos centro direktorius Anoniminių alkoholikų asociacijos Lietuvoje narys (viso fokusuotame interviu dalyvavo 10 ekspertų) Individualus interviu su LR Sveikatos apsaugos ministerijos sekretore Individualus interviu su Vilniaus PLC direktoriumi	LR Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigoje 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val. Sveikatos apsaugos ministerijoje, 2008 m. spalio 31 d. 16.00-16.45val. Vilniaus PLC, 2008 m. spalio 24 d. 14.00-14.40
Klaipėdos apskritis Tyrėjas X.Xxxxxxxxx	Klaipėdos savivaldybės gydytoja Klaipėdos priklausomybės ligų centro psichologė Klaipėdos priklausomybės ligų centro socialinis darbuotojas Klaipėdos priklausomybės ligų centro psichiatrė Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyr. gydytojas Klaipėdos apskrities viršininko administracija, apskrities gydytojo skyriaus vyr. specialistė (viso fokusuotame interviu dalyvavo 6 ekspertai)	Klaipėdos apskrities administracijoje 2008m. spalio 3d. 13.00-15.00 val.
Tauragės apskritis Tyrėjas X.Xxxxxxxxx	Psichosocialinio centro vadovas, socialinė darbuotoja PSC socialinė darbuotoja Tauragės apskrities viršininko administracijos gydytojas Tauragės apskrities ligoninės psichiatrijos skyriaus vedėjas AA klubo 2 nariai (viso fokusuotame interviu dalyvavo 6 ekspertai)	Tauragės apskrities viršininko administracijoje 2008 m. spalio 2d. 13.00-15.00 val.
Šiaulių apskritis Tyrėjas X.Xxxxxxxxx	Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninės direktorius, Medicinos psichologė iš vaikų psichiatrijos skyriaus Vaikų klinika vaikų psichiatrijos vyr. slaugos administratorė. Šiaulių apskrities priklausomybės ligų centro direktorius Šiaulių psichikos sveikatos centro vedėja (centras prie asmens sveikatos priežiūros centro) Vadovauju vaikų dienos centro vadovė Šiaulių „AGAPAO“ direktorius Šiaulių apskrities viršininko administracija, apskrities gydytojo skyriaus vyr. specialistė (viso fokusuotame interviu dalyvavo 8 ekspertai)	Šiaulių apskrities viršininko administracijoje 2008 m. spalio 15 d. 13.00-14.40 val.
Utenos apskritis Tyrėja X.Xxxxxxxxxxxxx	Individualus interviu su Utenos apskrities administracijos gydytoju Individualus interviu su Utenos psichikos sveikatos priežiūros centro psichiatre	Utenos apskrities viršininko administracijoje 2008m. spalio 30 d. 12.30-14 val. Utenos apskrityje su pirminės sveikatos priežiūros įstaigos psichiatre 2008m. spalio 30 d. 11-12 val.

Iš viso kokybiniame tyrime dalyvavo 75 ekspertai (buvo atlikta: 9 fokus grupės interviu ir 4 individualūs interviu).

Tyrimo rezultatų pagilinimui, papildymui buvo atlikti elektroniniai interviu (telefoniniai pokalbiai, susirašinėjimas elektroniniu paštu, faksu) su Lietuvos sveikatos informacijos centru,

Vilniaus, Šiaulių, Alytaus apskričių, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namais bei Kauno vaiko raidos klinikos ”Lopšelis” vadove, Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės, LR Sveikatos apsaugos ministerijos vadovais, Valstybinio psichikos sveikatos centro darbuotojais.

Kokybinio tyrimo etika

Siekiant, kad būtų užtikrintas tyrime dalyvavusių ekspertų anonimiškumas ir konfidencialumas, fokusuotas interviu aprašomas be ekspertų pavardžių, o ataskaitoje cituojama originali ekspertų kalba, eliminuojant pavardes, pareigas, paliekant tik interviu vykdymo vietą, laiką ir trukmę.

Tyrimo laikas : 2008 m. rugsėjo 23 d. iki 2008 spalio 30 d. Vidutinė interviu trukmė apie 1.45 min.

Tyrimo vieta: tyrimas apėmė visas Lietuvos apskritis (detalesnė informacija 1 lentelėje)

Tyrimo duomenų pristatymas ataskaitoje

Ataskaitą sudaro skyriai, struktūruoti pagal užsakomojo tyrimo tikslą.

Pirmajame ataskaitos skyriuje pateikiama: alkoholio vartojimo mastai, priežastys ir pasekmės suaugusiųjų ir vaikų atžvilgiu. Skyriuje remtasi Statistikos departamento prie LR Vyriausybės, ESPAD, Valstybinio psichikos sveikatos centro, eurobarometro duomenimis. Pateikiama oficialių duomenų interpretacija, pasiremiant atlikto kokybinio tyrimo ekspertų nuomonėmis. Pagrindinė išvadinė tezė yra, jog alkoholio vartojimo bei sergamumo tendencijos, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų tarpe didėja, tačiau oficiali statistika apima tik tuos atvejus, kurie motyvuotai kreipiasi gydytis arba yra užfiksuojami gydymo įstaigose dėl gyvybei pavojingų būklių (apsinuodijimų bei alkoholinių psichozių). Tai „ledkalnio viršūnė“, o realūs mastai yra tai, kas lieka po vandeniu - visi nemotyvuoti gydytis pacientai, tiek suaugę, tiek vaikai. Šiame skyriuje išskirtos alkoholio vartojimo priežastys ir pasekmės, kurios ypač skaudžiai paliečia girtaujančių šeimų vaikus.

Antrajame skyriuje yra pateikiamos priklausomybės ligų gydymo sistemos veikimo problemos, akcentuojant alkoholizmo atvejį. Remiantis kitų mokslininkų atliktais tyrimais, pristatoma alkoholizmo paslaugų sistema ir jos veikimas. Remiantis kokybinio tyrimo duomenimis, pateikiama paslaugų kokybės, gydymo intervencijų veiksmingumo ir paslaugų finansavimo problemų analizė.

Trečiajame skyriuje kalbama apie sergančiųjų alkoholizmu gydymo prieinamumo problemas sveikatos priežiūros sistemoje. Argumentuojama, kad prieinamumą riboja patekimo pas priklausomybės specialistus (išankstinės registracijos) problemos, nuo alkoholio priklausomų asmenų, motyvacijos gydytis stoka, neigiamas visuomenės požiūris ir anonimiškumo gydantis

stoka, asmenų besigydančių nuo alkoholizmo įskaita, informacijos apie paslaugas stoka. Kaimiškose vietovėse nėra išplėtotas paslaugų, alkoholizmu sergantiems asmenims, tinklas, patekimą pas specialistus riboja finansinės kaimo gyventojų galimybės bei motyvacijos/motyvavimo kreiptis stoka. Kompleksinių paslaugų priklausomybe nuo alkoholio sergantiems žmonėms trūksta ir labiau nuo centrų nutolusiose vietovėse. Lieka neišspręsta socialiai nedraustų asmenų patekimo į priklausomybės ligų gydymo sistemą problema. Žalingai alkoholį vartojančių vaikų atveju patekimą į valstybinę priklausomybės ligų gydymo sistemą riboja tiek pačių vaikų, tiek ir tėvų vaiko alkoholio vartojimo problemos pripažinimo stoka. Šiame skyriuje analizuojama ekspertų požiūris į alkoholizmo gydymą, psichosocialinę reabilitaciją ir socialinę integraciją.

Ketvirtajame skyriuje yra pateikiama valstybinių programų, skirtų priklausomybės nuo alkoholio gydymui ir reabilitacijai vertinimas. Atsižvelgiant į tai, kad konkrečiai gydymui ir reabilitacijai valstybinių programų nėra, šiame ataskaitos skyriuje vertinamos dviejų nacionalinių programų -„Valstybinė alkoholio kontrolės programos“ bei „Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 m. programos“ priemonės, skirtos priklausomybės nuo alkoholio gydymui ir reabilitacijai. Analizuojant priklausomybės alkoholiu gydymo ir reabilitacijos programas šioje dalyje apsiribojama „Vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo koncepcijos įgyvendinimo priemonių planu“ bei „Priklausomybės ligų programa“. Programų vertinimui taikomas pagrindinių tikslų pasiekimo ir šalutinių efektų modelis. Pagrindinė išvadų tezės yra: „Valstybinė alkoholio kontrolė programa“ davė atvirkštinį neigiamą efektą, dėl politinių sprendimų akivaizdžiai prieštaraujančių visuomenės sveikatos interesams; „Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 m. programos“ strateginiai tikslai neintegruoja priklausomybės nuo alkoholio problemų sprendimo. Praktikoje pagal programos įgyvendinimo priemones, programos strateginiai tikslai konkuruoja su šalutiniais, t.y. alkoholio prevencija ir gydymu. Vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, medicininės, psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo koncepcijos įgyvendinimo priemonės“ tik dalinai orientuotos į koncepcijos šerdį, dauguma priemonių akivaizdžiai orientuotos į šalutinius efektus. Tai, kad šios koncepcijos įgyvendinimui lėšos nebuvo skirtos, ji lieka „popierinė“. „Priklausomybės ligų programa“ - palankiausiai vertinama kokybiniame tyrime dalyvavusių ekspertų, kurių veikla susijusi su Priklausomybių ligų centrais.

Ataskaitos pabaigoje suformuluotos bendros išvados bei rekomendacijos.

1. PRIKLAUSOMYBĖS NUO ALKOHOLIO LIETUVOJE MASTAS, PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS

1.1. Alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas Lietuvoje

Bendros tendencijos

Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. šalyje buvo pagaminta 1,9 mln. dekalitrų stipriųjų alkoholinių gėrimų. Palyginti su 2006 metais, stipriųjų alkoholinių gėrimų gamyba išaugo 22%. Per šį laikotarpį visų rūšių silpno neputojančio vyno gamyba išaugo 8% ir pernai sudarė 2,6 mln. dekalitrų. Putojančio vynuogių vyno, fermentuotų gėrimų ir sidro gamyba išaugo 34%. Daugiausia pagaminta alaus – 28,6 mln. dekalitrų, tačiau palyginti su 2006 m., jo gamyba sumažėjo 2.6%.13

2006 - 2007 m. laikotarpiu skirtingų alkoholinių gėrimų kainos kito nevienodai: alus pabrango 10.0%, degtinė, putojantis vynas ir midaus trauktinės – po 5.7 %, likeriai – 4.2%, vermutas – 3.3%.14 Nepaisant kainų didėjimo, lyginant su 2006 m. pardavimų apimtimis, 2007 m. Lietuvos Respublikoje alkoholinių gėrimų (be alaus) pardavimas padidėjo 24.8%.15 Per metus alkoholinių kokteilių pardavimai padidėjo 51%, vyno pardavimas padidėjo 23%, stipriųjų gėrimų ir degtinės pardavimas padidėjo 16%.16 Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus, tačiau lyginant su 2006 m., alaus pardavimas sumažėjo 17%.17

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, namų ūkių išlaidos alkoholiniams gėrimams (vidutinės vartojimo išlaidos vienam namų ūkio nariui per mėnesį) nuo 2003 m. nuolat didėjo. Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos vidutinės vartojimo išlaidos alkoholiniams gėrimams tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį lyginant miesto ir kaimo vartotojus.

Kaip matyti lentelėje, didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų išlaidos alkoholiui yra kiek didesnės nei kaimo ar kitų miestų gyventojų.

13 xxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxx/00_xxxxxxxxx_xxxxxxxxx_xxxxx_0000.xxx

14 Alkoholio vartojimas ir padariniai 2007 m. Kauno apskrities visuomenės ugdymo centras. Prieiga internete: xxxx://xxx.xxxxxx.xx/?xx00&xx000

15 Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 metų veiklos ataskaita. 2008-02-25 nr.6s-3 (Prieiga internete: xxxx://xxx.xxxxx.xx/xxxxx_xxxxx0000.xxx). 2008 m. stebimas stipriojo alkoholio pardavimų kritimas apie 15%. Jis siejamas su akcizo mokesčio stipriesiems alkoholiniams gėrimams padidėjimu, stipriųjų gėrimų kainos didėjimu, mažėjančia vartotojų perkamąja galia (xxxx://xxxxxxx.xxxxx.xx/xx/xxxxxxx.xxxx/00xxx000x00x0).

16 Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 metų veiklos ataskaita. 2008-02-25 nr.6s-3. Prieiga internete: xxxx://xxx.xxxxx.xx/xxxxx_xxxxx0000.xxx. Statistikos departamentas. Prieiga internete: xxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxx/00_xxxxxxxxx_xxxxxxxxx_xxxxx_0000.xxx

17 xxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxx/00_xxxxxxxxx_xxxxxxxxx_xxxxx_0000.xxx

Lentelė 2 Vidutinės vartojimo išlaidos (litais) alkoholiniams gėrimams tenkančios vienam namų ūkio nariui per

mėnesį: miesto ir kaimo gyventojai

	2003	2004	2005	2006	2007
Didieji miestai	14.0	14.2	18.4	20.0	23.0
Kiti miestai	10.0	10.6	12.4	15.4	17.6
Kaimai	8.2	9.3	10.2	13.4	14.6

Šaltinis: rengta remiantis Statistikos departamento duomenimis18

Lentelėje 3 nurodytos vidutinės vartojimo išlaidos alkoholiniams gėrimams tenkančios vienam namų ūkio nariui pagal namų ūkio tipą. Be vaikų gyvenančios poros ar asmenys, kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, yra linkę daugiau pinigų išleisti alkoholiniams gėrimams nei asmenys ar poros gyvenančios su vaikais.

Lentelė 3 Vidutinės vartojimo išlaidos (litais) alkoholiniams gėrimams tenkančios vienam namų ūkio nariui

pagal namų ūkio tipą.

	2003	2004	2005	2006	2007
Vienas gyvenantis asmuo	13.7	16.7	18.4	22.7	22.7
Vienas suaugęs asmuo su vaikais iki 18 metų	5.9	5.6	8.1	9.4	9.6
Sutuoktinių pora be vaikų	15.5	15.2	20.4	21.5	27.3
Sutuoktinių pora su vaikais iki 18 metų	10.7	10.8	12.2	14.5	17.0
Kiti namų ūkiai su vaikais iki 18 metų	7.1	7.9	8.9	12.1	12.3
Kiti namų ūkiai be vaikų iki 18 metų	11.3	12.1	14.2	17.5	19.0

Šaltinis: remiantis Statistikos departamento duomenimis19

Lentelėje 4 nurodytos vidutinės vartojimo išlaidos alkoholiniams gėrimams tenkančios vienam namų ūkio nariui pagal namų ūkio galvos socialinę-ekonominę grupę. Šioje lentelėje matoma įdomi tendencija pensininkų tarpe: nuo 2005 m. jie atsiranda kaip alkoholinių gėrimų vartotojai ir jų išlaidos alkoholiniams gėrimams kasmet auga.

Lentelė 4 Vidutinės vartojimo išlaidos (litais) alkoholiniams gėrimams tenkančios vienam namų ūkio nariui

pagal namų ūkio galvos socialinę-ekonominę grupę

	2003	2004	2005	2006	2007
Samdomieji darbuotojai	12.1	13.0	15.1	18.0	19.8
Dirbantys sau asmenys, darbdaviai	19.5	15.2	21.3	22.4	26.9
Žemdirbiai	7.2	8.5	10.1	12.3	15.8
Pensininkai	0.0	0.0	10.5	11.5	14.3
Kiti	6.4	6.3	11.9	18.3	13.8

Šaltinis: remiantis Statistikos departamento duomenimis20

18 xxxx://xx0.xxxx.xxx.xx/xxxxxxxx/xxxxxxx.xxx?xx0000

19 xxxx://xx0.xxxx.xxx.xx/xxxxxxxx/xxxxxxx.xxx?xx0000

Bendrai vertinant, alkoholinių gėrimų suvartojimas Lietuvoje, skaičiuojant litrais absoliučiu alkoholiu vienam gyventojui, auga nuo 1998 m.21 2003 m. alkoholinių gėrimų suvartojimas vienam gyventojui sudarė 10.2 litrų absoliutaus alkoholio, 2004 m. – 10.4 litrų, 2005

m. – 10.7 litrų, o 2006 m. – 11 litrų22. 2007 m. vienam gyventojui vidutiniškai teko 11.2 litro, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui – 13,3 litro absoliutaus alkoholio, tai atitinkamai 0,2 ir 0,1 litro daugiau nei 2006 m. (įskaitant nelegalaus alkoholio vartojimą).23

Remiantis Statistikos departamento tinklapyje pateiktais 2005 m. gyventojų sveikatos tyrimo duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių alkoholį yra vartoję dauguma Lietuvos gyventojų. Alkoholį dažniausiai vartojo darbingo amžiaus vyrai ir moterys, tačiau alkoholiniai gėrimai buvo vartojami ir nemažos dalies (70,5%) 15–24 metų Lietuvos gyventojų (žr. Lentelė 5).

Lentelė 5 Gyventojai vartoję alkoholinius gėrimus per paskutinius 12 mėnesių pagal lytį ir amžių (procentais)

Amžiaus grupė	Vyrai ir moterys	Vyrai	Moterys
15–24	70.5	75.4	65.4
25–34	89.3	91.8	86.7
35–44	87.6	92.2	83.4
45–54	85.6	90.5	81.0
55–64	74.3	85.9	66.1
65–74	60.4	78.9	49.0
75–84	45.2	72.0	33.8
85 ir vyresni	36.2	53.4	26.0

Šaltinis: rengta remiantis Statistikos departamento duomenimis24

Jei per paskutinius 12 mėnesių alkoholis buvo dažniau vartojamas 55–64 m. nei 15–24 m. Lietuvos gyventojų tarpe (atitinkamai 74.3% ir 70.5%), tai per paskutines 4 savaites kiek daugiau 15–24 m. Lietuvos gyventojų (54.5%) nei 55–64 m. Lietuvos gyventojų (51.2%) nurodė vartoję alkoholį.

Lentelė 6 Gyventojai vartoję alkoholinius gėrimus per paskutines 4 savaites pagal lytį ir amžių (procentais)

Amžiaus grupė	Vyrai ir moterys	Vyrai	Moterys
15–24	54.5	61.8	47.0
25–34	71.5	81.3	61.6
35–44	71.6	80.3	63.6
45–54	65.4	75.9	55.6
55–64	51.2	68.4	39.1
65–74	38.2	56.3	27.0
75–84	25.5	46.8	16.5
85 ir vyresni	23.6	35.0	16.8

Šaltinis: rengta remiantis Statistikos departamento duomenimis25

21 Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 metų veiklos ataskaita. 2008-02-25 nr.6s-3 (Prieiga internete: xxxx://xxx.xxxxx.xx/xxxxx_xxxxx0000.xxx).

22 Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 metų veiklos ataskaita. 2008-02-25 nr.6s-3 (Prieiga internete: xxxx://xxx.xxxxx.xx/xxxxx_xxxxx0000.xxx).

23 xxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxx/00_xxxxxxxxx_xxxxxxxxx_xxxxx_0000.xxx.

24 xxxx://xx0.xxxx.xxx.xx/xxxxxxxx/xxxxxxx.xxx?xx0000

Lyginant pagal apskritis, 2005 m. duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių daugiausia alkoholinių gėrimų buvo suvartojama Marijampolės apskrityje (80.4%), mažiausiai alkoholinių gėrimų vartojusiųjų buvo Utenos apskrityje (69.8%). Per paskutinius 12 mėnesių alkoholį vartojusių vyrų daugiausia buvo Alytaus apskrityje (90.5%), mažiausiai – Tauragės apskrityje (81.8%). Tačiau skirtumai tarp apskričių pagal per paskutinius 12 mėnesių alkoholį vartojusių vyrų skaičių, kaip matyti lentelėje 7 nėra labai žymūs. Alkoholį vartojusių moterų skaičius apskrityse skiriasi labiau. Per paskutinius 12 mėnesių alkoholį vartojusių moterų daugiausiai buvo Marijampolės apskrityje (74.2%), mažiausiai - Utenos apskrityje (58.2%).

Lentelė 7 Gyventojai, vartoję alkoholinius gėrimus per praėjusius 12 mėn. apskrityse (procentais)

Apskritys	Vyrai ir moterys	Vyrai	Moterys
Alytaus apskritis	79.7	90.5	69.9
Kauno apskritis	72.4	82.7	63.2
Klaipėdos apskritis	76.5	83.6	70.2
Marijampolės apskritis	80.4	86.9	74.2
Panevėžio apskritis	77.2	86.0	70.3
Šiaulių apskritis	78.0	85.5	71.3
Tauragės apskritis	75.0	81.8	69.9
Telšių apskritis	78.0	89.0	71.0
Utenos apskritis	69.8	83.8	58.2
Vilniaus apskritis	78.0	86.1	71.4

Šaltinis: rengta remiantis Statistikos departamento duomenimis26

Narkotikų kontrolės departamento duomenimis, alkoholio vartojimas yra plačiai paplitęs tarp Lietuvos gyventojų. Tik 1.9% Lietuvos gyventojų teigia, kad jų draugų ar giminių susibūrimuose alkoholis nėra vartojamas.27 58.4% gyventojų teigia, kad draugų ir giminių susibūrimuose vartoja alkoholį kartais, per šventes. Tai, kad jų draugų ar giminių susitikimuose visada arba beveik visada yra vartojami alkoholiniai gėrimai nurodo 16.7% Lietuvos gyventojų, o 22.6% teigia, kad tokiuose susitikimuose alkoholis yra dažniau vartojamas negu nevartojamas. Taigi, giminių susibūrimų ar pobūvių metu Lietuvoje yra įprasta vartoti alkoholinius gėrimus.

To paties tyrimo duomenimis, 39.2% vyrų ir 13.9% moterų vartoja alkoholinius gėrimus (įskaitant alų) nors vieną kartą per savaitę. 25.1% respondentų nurodė, kad jie niekada vienu metu neišgeria šešių ar daugiau standartinių alkoholinio gėrimo vienetų, 36.9% nurodė, kad išgeria šešis ir daugiau standartinius alkoholio vienetus rečiau negu kartą per mėnesį. Nors kartą per mėnesį minėtą kiekį alkoholio vienu kartu išgeria 14.7% Lietuvos gyventojų - 23.3% vyrų ir 6.8% moterų. Nors kartą per savaitę šešis ar daugiau standartinius alkoholinio gėrimo vienetus išgeria 7.0%

25 xxxx://xx0.xxxx.xxx.xx/xxxxxxxx/xxxxxxx.xxx?xx0000

26 xxxx://xx0.xxxx.xxx.xx/xxxxxxxx/xxxxxxx.xxx?xx0000

27 Narkotikų problema Europoje / Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. Metinė ataskaita. Narkotikų

respondentų - 13.1% vyrų ir 2.4% moterų. Taigi, didesnei daliai alkoholį vartojančių Lietuvos gyventojų yra būdingas nesaikingas alkoholio suvartojimas tam tikromis progomis. Per didelis alkoholio kiekis suvartojamas vienu metu sukelia daugiau žalos sveikatai bei visuomenei nei saikinga alkoholio paros norma.28 Nesaikingas alkoholio vartojimas dažnai lemia staigias mirtis dėl išeminės širdies ligos. Be to, nesaikingas alkoholio vartojimas yra susijęs su alkoholio sukeltos agresijos pasekmėmis – smurtu. Tai atsispindi Lietuvos vyrų priešlaikinio mirtingumo (dėl traumų ir pan.) rodikliuose.

Alkoholio vartojimo ir smurtinių mirčių sąryšį patvirtina ir oficialiosios statistikos bei specialiųjų tyrimų duomenys, kurie rodo, kad nemaža dalis mirusiųjų dėl smurtinių priežasčių, su smurtu ar nelaimingais atsitikimais susijusių įvykių kaltininkų būna apsvaigę nuo alkoholio.29 Lietuva iš kitų Baltijos šalių išsiskiria nesaikingo alkoholio vartojimo įpročių paplitimu. Moksliniai duomenys rodo, kad nors geriančių alkoholinius gėrimus dalis Lietuvoje yra mažesnė negu Estijoje ir Latvijoje, lietuviai per viena kartą suvartojamo alkoholio kiekiu gerokai lenkia kaimynines šalis.30

Narkotikų kontrolės departamento duomenimis, Lietuvos gyventojai dažniau geria alų – 19.7% bent keletą kartų per savaitę. Vyną keletą kartų per savaitę vartojo 1.7% respondentų, likerius, alkoholinius kokteilius - 0.8% ir stipriuosius alkoholinius gėrimus – 2.8% respondentų.31 Didžiausias alkoholio vartojimo paplitimas šiame tyrime yra pastebimas tarp Lietuvos gyventojų, kurie turi aukštąjį arba nebaigtą aukštąjį išsilavinimą, o mažiausias – tarp turinčių pagrindinį arba nebaigtą pagrindinį išsilavinimą. Taip pat, didesnis alkoholinių gėrimų vartojimo paplitimas pastebimas tarp didžiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų. Tai rodo, kad alkoholio vartojimas paplitęs įvairiose socio-ekonominėse grupėse, nors nėra aiškūs skirtingų socio- ekonominių grupių alkoholio vartojimo ypatumai. Kiti tyrimai rodo, kad labiausiai alkoholį vartoti yra linkę jauno ir vidutinio amžiaus ir žemesnio išsilavinimo vyrai. Nesaikingo alkoholio vartojimo įpročiais itin išsiskiria kaimo vyrai.32

Anot narkotikų kontrolės departamento pateikiamo tyrimo duomenų33, lyginant alkoholio vartojimo paplitimą tarp kaimo ir miesto gyventojų, daugiausia alkoholį vartojančių buvo tarp didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos) gyventojų, mažiau tarp kaimo vietovių gyventojų

28 Suaugusiam vyrui paros norma neturėtų viršyti 20 gramų grynojo alkoholio, moteriai – 10 gramų. Lietuva pagal alkoholio suvartojimą pirmauja ES. 2008-04-05. Prieiga internete: xxxx://xxx.xxxxxxxxxxx.xx/xxxxx.x hp?url=articles/76794.

29Lietuvos gyventojų politikos strategijos metmenys. Socialinių tyrimų institutas (2004). Prieiga internete: xxxx://xxx.xxx.xx

30Lietuvos gyventojų politikos strategijos metmenys. Socialinių tyrimų institutas (2004). Prieiga internete: xxxx://xxx.xxx.xx

31Narkotikų problema Europoje / Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. Metinė ataskaita. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. Vilnius. 2005.

32Lietuvos gyventojų politikos strategijos metmenys. Socialinių tyrimų institutas (2004). Prieiga internete: xxxx://xxx.xxx.xx

33 Narkotikų problema Europoje. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. Metinė ataskaita. Narkotikų

(atitinkamai 71.5% ir 64.2%).34 Šiuos skirtumus, kaip teigiama tyrimo ataskaitoje, būtų galima paaiškinti skirtinga gyventojų socialine demografine struktūra – kaimo vietovėse yra daugiau vyresnio amžiaus moterų, kurios išsiskiria žemesniu alkoholio vartojimo lygiu.35 Antra vertus, kaip jau buvo minėta, kaimo vyrams yra itin būdingas nesaikingas alkoholio vartojimas.

Finbalt Health Monitor sveikos gyvensenos 2006 m. tyrimo duomenimis36, nuo 1994 m. stiprių alkoholinių gėrimų vartojimo dažnis tarp vyrų ir moterų beveik nepakito. 2006 m. bent kartą per savaitę juos gėrė kas trečias vyras ir kas dešimta moteris. Alaus vartojimo dažnis didėjo. Vyrų, bent kartą per savaitę geriančių alų, dalis padidėjo nuo 44% 1994 m. iki 56% 2006 m., o moterų atitinkamai nuo 7% iki 18%. Alaus vartojimas labiau padidėjo tarp aukštojo išsilavinimo vyrų ir moterų lyginant su nebaigto vidurinio išsilavinimo žmonėmis.

Tai, kad Lietuvoje alkoholio vartojimas yra plačiai paplitęs rodo ir 2006 m. Eurobarometro tyrimas apie ES šalių gyventojų požiūrį į alkoholio vartojimą. Šio tyrimo, kuriame dalyvavo 15 m. ir vyresni ES šalių gyventojai, duomenimis, tik 14% lietuvių teigė per pastaruosius 12 mėnesių nevartoję alkoholinių gėrimų.37 Mažiau nevartojusių alkoholio tarp 25 ES šalių buvo tik Švedijoje (12%), Nyderlanduose (10%) ir Danijoje (7%), daugiausia nevartojusių alkoholio per pastaruosius 12 mėnesių buvo Italijoje – 40%. ES šalių vidurkis pagal alkoholį per pastaruosius 12 mėnesių nevartojusių gyventojų skaičių - 25%.

60% tyrime dalyvavusių lietuvių manė, kad individas pats turėtų rūpintis alkoholio žala savo sveikatai, 36% teigė, kad tai - valdžios reikalas. ES vidurkis tarp manančių, kad tai individo reikalas– 52%. Galbūt dėl šios priežasties tik trečdalis lietuvių - 28% - manė, kad didesnės alkoholinių gėrimų kainos sumažintų geriančiųjų skaičių. ES vidurkis taip manančių atžvilgiu – 30%. Pastebėtina, kad jaunesni visų tyrime dalyvavusių šalių respondentai - 36% 15-24 m. tyrimo dalyvių ir 38% studentų - buvo labiau linkę manyti, kad aukštesnės alkoholio kainos sulaikytų jaunimą ir daug geriančius žmones nuo alkoholio vartojimo. Tuo tarpu visumoje taip mano apie 30% europiečių.

Kita vertus, 40% lietuvių nurodė, kad padidinus alkoholinių gėrimų kainas 25% jie pirktų mažiau alaus, vyno ir stipriųjų gėrimų. ES taip teigiančių vidurkis yra 33%. Vėlgi, alkoholio kainos padidinimas 25% nuo alkoholinių gėrimų pirkimo labiau sulaikytų jaunesnius (15-24 m.) visų tyrime dalyvavusių šalių respondentus (44%) ir studentus (42%), taip pat bedarbius (40%) bei darbininkus (38%). Tai, matyt, yra susiję su mažesnėmis šių grupių pajamomis.

34 Tai matome ir Lentelėje 2.

35 Narkotikų problema Europoje. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras. Metinė ataskaita. Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės. Vilnius. 2005.

36 Tyrime dalyvavo 20-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Tyrimą nuo 1994 m. kas antri metai atlieka Kauno

medicinos universiteto mokslininkai. Prieiga internete: xxxx://xxx.xxxx.xx/xxxx/xxx_x.xxx

37 Attitudes towards alcohol. Special Eurobarometer. European Commission. 2007. Prieiga internete: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxx_xxxxxxx/xxxxxxxx/xxx/xxx_000x_xx.xxx

Šis tyrimas parodė, kad, bendrai paėmus, lytis ir socio-ekonominis statusas yra pagrindiniai faktoriai alkoholio vartojime: kur kas daugiau vyrų nei moterų vartoja alkoholį, alkoholį dažniau vartoja jaunesni nei 55 m. žmonės, turintys aukštesnį ar aukštąjį išsilavinimą, dirbantys vadovaujančius darbus.38

Alkoholio vartojimo tendencijos vaikų (nepilnamečių) tarpe

Minėti tyrimai akcentavo bendrąsias alkoholio vartojimo tendencijas populiacijoje ir neskyrė dėmesio nepilnamečių kaip specifinės grupės alkoholio vartojimo ypatumams. Kiti tyrimai rodo, kad šios grupės elgsena bei nuostatos alkoholio atžvilgiu reikalauja išskirtinio dėmesio.

Nuo 1995 m. Lietuva dalyvauja Europos Tarybos kovos su piktnaudžiavimu ir neteisėta prekyba narkotikais kooperacinės Pompidu grupės ir Švedijos informacijos apie alkoholį ir kitus narkotikus tarybos iniciatyva vykdomame tarptautiniame Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projekte Europos mokyklose ESPAD39. Projektu siekiama rinkti, įvertinti ir palyginti duomenis apie tabako, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo paplitimą ir priežastis tarp Europos moksleivių. ESPAD projekto tyrimai atliekami kas ketverius metus naudojant standartizuotą metodiką. Juose kiekvienąkart dalyvauja 15-16 m. amžiaus Europos šalių moksleiviai.40

1995 m. vykusiame tyrime Lietuvoje dalyvavo 3196 bendrojo lavinimo ir profesinių bei aukštesniųjų mokyklų moksleiviai, gimę 1979 m. (tyrimo metu jiems buvo 15-16 m.). 1999 m. – visos šalies 5039 bendrojo lavinimo ir profesinių bei aukštesniųjų mokyklų moksleiviai gimę 1983

m. (15-16 x. xxxxxxx). 2003 m. – 5036 bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai, gimę 1987 m.41 2007 m. Tyrime dalyvavo 2426 1991 m. gimę Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai.42

ESPAD tyrimų duomenys rodo, kad tik labai maža dalis Lietuvos 15 – 16 metų moksleivių nėra vartoję alkoholio. 1995 m. 3.4% Lietuvos moksleivių nurodė, kad nevartoja alkoholio, tuo tarpu 2003 m. tarp penkiolikmečių ir šešiolikmečių nevartojančių alkoholio buvo jau tik 1.4%. 2003

m. tyrimo duomenimis Lietuva ir Čekijos Respublika buvo tarp turinčių mažiausią skaičių alkoholio nevartojančių 15-16 m. moksleivių lyginant su kitomis Europos šalimis.43 2003 m. tyrimo

38 Dalis – tiesa gana nedidelė - Lietuvos gyventojų mano, kad jie patys suvartoja kiek per daug alkoholio. Remiantis Europos Komisijos ataskaita “Sveikata ir ilgalaikė priežiūra Europos Sąjungoje” (2007), kurioje apibendrinamas 27 Europos Sąjungos šalių, Kroatijos ir Turkijos 15 m. ir vyresnių gyventojų požiūris į savo sveikatą bei sveikatos priežiūrą, 11% Lietuvos respondentų nurodė, kad jų manymu, jie kiek per daug vartoja alkoholio. Didesnis skaičius taip manančių buvo tik tarp Airijos respondentų (14%), Austrijos respondentų (15%) ir Jungtinės Karalystės respondentų (15%). Prieiga internete: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxx_xxxxxxx/xxxxxxxx/xxx/xxx_000_xx.xxx

39 Tarptautinio projekto priega internete: xxxx://xxx.xxxxx.xxx

40xxxx://xxx.xxxxx.xxx/xxxxxxxxxxx

41 A. G. Xxxxxxxxxxxxx. Paauglių narkotikų vartojimas Lietuvoje ir Europoje: ESPAD (Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose): tyrimų medžiaga. Švietimo ir mokslo ministerija. Vilnius, 2004.

42ESPAD 2007 tyrimo rezultatų pristatymas. Prieiga internete: xxx.xxxxx.xx/xxxxxx/xxxxxxxx/Xxxxxxxxxx/XXXXX.xxx

43 Xxxxxxxxxxxxx A.G. Paauglių narkotikų vartojimas Lietuvoje ir Europoje: ESPAD (Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose): tyrimų medžiaga. Švietimo ir mokslo ministerija. Vilnius, 2004.

duomenimis 94 % Lietuvos moksleivių per pastaruosius 12 mėnesių buvo vartoję alkoholio. Šis skaičius viršija Europos vidurkį (83%).44

Nuo 1995 m. Lietuvoje daugėja moksleivių, kurie yra vartoję alkoholį keliolika ir daugiau kartų. 2003 m. beveik pusė berniukų (45.3%) ir trečdalis mergaičių (30.6%) nurodė vartoję alkoholį 40 ir daugiau kartų, kai 1995 m. alkoholį 40 ir daugiau kartų vartojusių berniukų buvo 13.9%, o mergaičių - 10.2%. Moksleivių alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutinius 12 mėnesių 20 ir daugiau kartų ir per paskutines 30 dienų 10 ir daugiau kartų Lietuvoje augo 1995 m. – 2003 m. (tik mergaičių alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutines 30 dienų 10 ir daugiau kartų nuo 1999 m. iki 2003 m. šiek tiek sumažėjo). 2007 m. pastebimas berniukų alkoholinių gėrimų vartojimo per paskutinius 12 mėnesių 20 ir daugiau kartų ir per paskutines 30 dienų 10 ir daugiau kartų sumažėjimas, tačiau mergaičių populiacijoje alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutinius 12 mėnesių 20 ir daugiau kartų išliko toks pat kaip 2003 m., o alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutines 30 dienų 10 ir daugiau kartų padidėjo.

Lentelė 8 Alkoholio vartojimas per paskutinius 12 mėnesių ir per paskutines 30 dienų

Tyrimas	Alkoholio vartojimas
	Per paskutinius 12 mėnesių 20 ir daugiau kartų			Per paskutines 30 dienų 10 ir daugiau kartų
	Berniukai	Mergaitės	Iš viso	Berniukai	Mergaitės	Iš viso
ESPAD 95	8	5	7	3	1	2
ESPAD 99	20	11	16	10	5	7
ESPAD 03	29	17	23	13	5	9
ESPAD 07	22	17	19	9	7	8

Šaltinis: ESPAD 2007 tyrimo rezultatų pristatymas. Prieiga internete: xxx.xxxxx.xx/xxxxxx/xxxxxxxx/Xxxxxxxxxx/XXX AD.ppt

2003 m. tyrimo duomenimis per paskutines 30 dienų nė karto nevartojo alkoholinių gėrimų tik 23% Lietuvos moksleivių. Per paskutines 30 dienų daugiausiai Lietuvos moksleivių bent kartą vartojo alų (60%) ir bent kartą gėrė vyną (52%).45

Lentelė 9 Bent 1-2 kartus per 30 dienų vartojo alkoholinių gėrimų (procentais)

Lytis	Alkoholiniai gėrimai bent 1-2 kartus per 30 dienų 2007 m.
	Alus	Sidras	Vynas	Alk.kokteiliai	Stiprūs alkoholiniai gėrimai
Berniukai	61	52	22	31	36
Mergaitės	31	66	25	31	28
Iš viso	46	60	23	31	32

Šaltinis: ESPAD 2007 tyrimo rezultatų pristatymas. Prieiga internete: xxx.xxxxx.xx/xxxxxx/xxxxxxxx/Xxxxxx ntai/ESPAD.ppt

44 xxxx://xxx.xxxxx.xxx/xxxxxxxxx

45 Xxxxxxxxxxxxx A.G. Paauglių narkotikų vartojimas Lietuvoje ir Europoje: ESPAD (Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose): tyrimų medžiaga. Švietimo ir mokslo ministerija. Vilnius, 2004

Tuo tarpu stiprius alkoholinius gėrimus tris ir daugiau kartų per paskutines 30 dienų vartojo 14% moksleivių.46 Alų ir stiprius alkoholinius gėrimus dažniau vartojo berniukai, vyną (putojantį vyną) – mergaitės. 2007 m. duomenimis alus išlieka labiausiai vartojamu alkoholiniu gėrimu berniukų tarpe, tuo tarpu mergaitės dažniausiai vartoja sidrą.

Žemiau pateiktoje lentelėje, remiantis ESPAD 2003 m. duomenimis, nurodyta, kokį kiekį ir kokio alkoholio paskutinį kartą yra vartoję Lietuvos moksleiviai.

Lentelė 10 Alkoholinių gėrimų kiekis, išgertas paskutinį kartą ESPAD 2003 (procentais)

Kiekis	Berniukai	Mergaitės	Iš viso
Alus, daugiau nei 1 litras	22.7	4.6	13.6
Sidras, daugiau nei 1 litras	3.8	1.8	2.7
Nestiprūs alkoholiniai mišiniai, daugiau nei 1 litras	4.0	2.5	3.3
Vynas, putojantis vynas, daugiau nei 300 gramų	8.0	7.8	7.8
Stiprūs alkoholiniai gėrimai, daugiau nei 100 gramų	22.3	11.9	17.1

Šaltinis: A.G. Xxxxxxxxxxxxx. Paauglių narkotikų vartojimas Lietuvoje ir Europoje: ESPAD (Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose): tyrimų medžiaga. Švietimo ir mokslo ministerija. Vilnius, 2004, 27psl.

Kaip matyti lentelėje 10, berniukai paskutinį kartą ir nesaikingai yra daugiausia vartoję alų ir stiprius alkoholinius gėrimus, mergaitės vyną (putojantį vyną) ir stiprius alkoholinius gėrimus.

2003 m. ESPAD tyrimo duomenimis 81% 15-16m. šalies moksleivių (daugiau berniukų nei mergaičių) bent kartą yra buvę apsvaigę nuo alkoholio, tuo tarpu ESPAD 2007 parodė, kad 62% šalies moksleivių bent kartą yra buvę apsvaigę nuo alkoholio. Daugiau berniukų nei mergaičių nurodė, kad jie yra buvę apsvaigę nuo alkoholio, tačiau mergaitės nedaug nuo jų atsilieka. Pastebėtina, kad 2007 m. gana ženkliai sumažėjo moksleivių (tiek berniukų, tiek ir mergaičių) nurodžiusių, kad 20 ir daugiau kartų per gyvenimą buvo girti (lentelė 11).

Lentelė 11 Girtumo dažniai (procentais)

Tyrimas	Girtumo dažniai (procentais)
	Bent kartą gyvenime buvo girti			20 ir daugiau kartų per gyvenimą buvo girti
	Berniukai	Mergaitės	Iš viso	Berniukai	Mergaitės	Iš viso
ESPAD 03	87	76	81	28	12	20
ESPAD 07	64	61	62	9	3	6

Šaltinis: ESPAD 2007 tyrimo rezultatų pristatymas. Prieiga internete: xxx.xxxxx.xx/xxxxxx/xxxxxxxx/Xxxxxxxxxx/XXXXX.xxx

Žemiau esančioje lentelėje pateiktos besaikio alkoholio vartojimo per paskutines 30 dienų 1995 – 2007 m. tendencijos.47 Nuo 1999 m. besaikis alkoholio vartojimas moksleivių tarpe išaugo

46 Xxxxxxxxxxxxx A.G. Paauglių narkotikų vartojimas Lietuvoje ir Europoje: ESPAD (Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose): tyrimų medžiaga. Švietimo ir mokslo ministerija. Vilnius, 2004

47 Besaikiu gėrimu vadinamas toks alkoholio vartojimas, kai vienas po kito iš eilės geriami penki ar daugiau alaus buteliai, penkios ar daugiau taurės vyno, penkios ar daugiau taurelės stipraus alkoholinio gėrimo ar penkios ar daugiau

6%. Jei berniukų populiacijoje 1995 – 2007 m. laikotarpiu besaikis alkoholio vartojimas išliko panašus, tai mergaičių populiacijoje pastebimas besaikio alkoholio vartojimo per paskutines 30 dienų didėjimas nuo 1999 m. Panaši tendencija buvo pastebėta ir Kauno medicinos universiteto mokslininkų, vertinusių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų 11, 13 ir 15 metų moksleivių alkoholinių gėrimų vartojimo ypatybes 1994–2006 m. Pasak tyrėjų, minėtu laikotarpiu ypač sparčiai didėjo penkiolikmečių mergaičių, mėgstančių svaigintis alkoholiniais gėrimais, skaičius, kuris 2006

m. beveik pasiekė bendraamžių berniukų, kurie svaiginasi alkoholiu, procentą (berniukų – 56.8%, mergaičių – 50.3%).48

Lentelė 12 Besaikis gėrimas per paskutines 30 dienų (procentais)

Lytis	ESPAD 95	ESPAD 99	ESPAD 03	ESPAD 07
Berniukai	44	47	45	48
Mergaitės	34	26	33	35
Iš viso	38	36	39	42

Šaltinis: ESPAD 2007 tyrimo rezultatų pristatymas. Prieiga internete: xxx.xxxxx.xx/xxxxxx/xxxxxxxx/Xxxxxxxxxx/XXXXX.xxx

ESPAD 2003 parodė, kad dauguma 13 m. ir jaunesnių vaikų taip pat yra nors kartą ragavę alkoholio. 67% respondentų nurodė, kad būdami 13 m. ir jaunesni jie yra bent kartą išgėrę stiklinę alaus, 73% respondentų (77% berniukų ir 69% mergaičių) – bent kartą išgėrę stiklinę vyno. Tai didžiausias procentas Europoje. Stiprių alkoholinių gėrimų bent kartą yra išgėrę 35% 13m. ir jaunesnių moksleivių (42% berniukų ir 27% mergaičių).49

Tai, kad alkoholis pradedamas vartoti jauname amžiuje, patvirtina ir 2006 m. I. Lenčiauskienės ir X. Xxxxxxxxx atliktas tyrimas50, kurio metu buvo apklausti 11, 13 ir 15 m. amžiaus moksleiviai. Tyrimu nustatyta, kad 43.8% penkiolikmečių jau reguliariai vartoja alkoholį, 76.9% penkiolikmečių ir 44.8% trylikamečių yra buvę apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų.

ESPAD 2003 m. tyrimo duomenimis 56% respondentų nurodė, kad alkoholinius gėrimus geria jų vyresnieji broliai ar seserys. Šie respondentai dažniau nei tie, kurių broliai ar seserys nevartoja alkoholio, taip pat nurodė, kad alkoholį patys yra vartoję šešis ir daugiau kartų per paskutines 30d. Pastebėta, kad alkoholinių gėrimų vartojimas šešis ir daugiau kartų per paskutines 30d. yra dažnesnis paaugliams iš pasiturinčių šeimų, tačiau mergaičių besaikis alkoholio vartojimas

taurės kokteilio. A.G. Davidavičienė.Paauglių narkotikų vartojimas Lietuvoje ir Europoje: ESPAD (Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose): tyrimų medžiaga. Švietimo ir mokslo ministerija. Vilnius, 2004, 50psl. 48Zaborskis X., Xxxxxxxxxx N., Šumskas L., Xxxxxxxxxx V., Xxxxxx A., Xxxxxxxxxxx X. Lietuvos moksleivių alkoholinių gėrimų vartojimo kaita 1994–2006 m. ir nauji iššūkiai. Medicina, 2008, Nr. 44(8), p. 623-632.

49 Xxxxxxxxxxxxx A.G. Paauglių narkotikų vartojimas Lietuvoje ir Europoje: ESPAD (Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose): tyrimų medžiaga. Švietimo ir mokslo ministerija. Vilnius, 2004

50 Xxxxxxxxxxxxx I., Xxxxxxxxx A. Rizikinga paauglių elgsena ir jos sąsajos su mokyklos aplinkos veiksniais. Visuomenės sveikata, 2007, Nr. 3(38), p. 24-29.

tris ir daugiau kartų per paskutines 30d. yra dažnesnis iš nepasiturinčių šeimų. Taigi besaikis alkoholio vartojimas nėra vien asocialių šeimų žalingas įprotis.51

ESPAD 2003 m. tyrime 69.8% Lietuvos moksleivių (daugiau mergaičių nei berniukų) nurodė, kad dauguma arba visi jų draugai vartoja alkoholinius gėrimus, 20.1% nurodė, kad dauguma arba visi draugai bent kartą per savaitę būna girti.

ESPAD 2003 m. tyrimas parodė, kad Lietuvos nepilnamečiams alkoholiniais gėrimai yra gana lengvai prieinami. Tyrimo duomenimis, 91.7% paauglių nurodė, kad lengvai gali įsigyti alaus, 84.8% - vyno, putojančio vyno, 69.0% - stiprių alkoholinių gėrimų. Duomenys rodo, kad per paskutines 30 dienų paaugliai yra pirkę įvairius alkoholinius gėrimus – bent kartą alų pirko 36.2% paauglių, vyną – 15.8%, stiprius alkoholinius gėrimus – 17.3% paauglių.52

ESPAD 2007 m. tyrimo duomenimis, alkoholio prieinamumas Lietuvos moksleiviams kiek sumažėjo.

92

85

74

69

58

50

100

80

ESPAD 03

ESPAD 07

60

40

20

0

alus vynas stiprūs alk. gėrimai

Xxxxxxxxxx 0. Labai arba gana lengva įsigyti alkoholinių gėrimų (procentais)

Šaltinis: ESPAD 2007 tyrimo rezultatų pristatymas. Prieiga internete: xxx.xxxxx.xx/xxxxxx/xxxxxxxx/Xxxxxxxxxx

/ESPAD.ppt

Remiantis Europos Komisijos 2008 m. tyrimo „Narkotikai 15 – 24 m. jaunimo tarpe“53 duomenimis, taip pat galima daryti prielaidą, kad nepilnamečiai Lietuvoje gana lengvai gali įsigyti alkoholio: 85% apklausoje dalyvavusių 15 – 24 m. Lietuvos gyventojų teigė, kad Lietuvoje labai lengva gauti alkoholio, 13% - kad gana lengva ir tik 2% teigė, kad alkoholio įsigyti yra gana sunku. Tai buvo pastebėta ir mūsų atliktame tyrime: “nepaslaptis, kad nors yra ir atsakomybė, bet parduoda ir parduotuvės, ir tuo labiau kaime parduotuvėse parduoda alkoholį nepilnamečiams“.54

Tai, kad nepilnamečiams alkoholiniai gėrimai yra lengvai prieinami pastebima ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierės ataskaitoje.55 Ataskaitoje pažymima, kad Policijos departamento prie

51 Xxxxxxxxxxxxx A.G. Paauglių narkotikų vartojimas Lietuvoje ir Europoje: ESPAD (Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose): tyrimų medžiaga. Švietimo ir mokslo ministerija. Vilnius, 2004.

52 Xxxxxxxxxxxxx A.G. Paauglių narkotikų vartojimas Lietuvoje ir Europoje: ESPAD (Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose): tyrimų medžiaga. Švietimo ir mokslo ministerija. Vilnius, 2004.

53Young people and drugs among 15-24 year-olds. Analytical report. Flash Eurobarometer. European Commission. 2008. Prieiga internete: xx.xxxxxx.xx/xxxxxx_xxxxxxx/xxxxx/xx_000_xx.xxx

54Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje, Apskrities viršininko administracijoje. 2008m. spalio 29 d. 10-12val. PASTABA – ekspertų kalba pateikiama originali, neredaguota.

55Informacijos apie nepilnamečių rūkymą, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, apibendrinimas. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2007 11 13.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2006 metais teritorinių policijos įstaigų pareigūnai už pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 str. ,,Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose” surašė 3361 protokolą nepilnamečiams pagal straipsnio 1-3 d., ir 1678 protokolus pagal straipsnio 4 d. Per 2006 metus nustatyti 262 asmenys, pažeidę alkoholinių gėrimų prekybos taisykles (164 str. ,,Prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimas”), 470 suaugusiųjų, kurie nupirko ar kitaip perdavė nepilnamečiams alkoholinių gėrimų, nugirdė nepilnamečius (180 str. ,,Alkoholinių gėrimų nupirkimas ar kitoks perdavimas nepilnamečiui, nepilnamečio nugirdymas).

Pastebėtina, kad tik trečdalis (29%) Lietuvos nepilnamečių ir jaunimo mano, jog alkoholio vartojimas yra susijęs su didele rizika asmens sveikatai. 63% mano, kad alkoholis kelia vidutinišką riziką, o 6% - mažą riziką.56

1.2.Priklausomybės nuo alkoholio mastas

Ankstyva alkoholio vartojimo pradžia spartina priklausomybės sutrikimų išsivystymą. Lietuvoje panašus į dabartinį alkoholį vartojančių ir lėtiniu alkoholizmu sergančių vyrų procentas buvo nustatytas 1972-1974 m. 1986-1989 m. ženkliai sumažėjo alkoholinių gėrimų suvartojimas, taip pat ir vyrų savižudybių skaičius, mirčių nuo traumų, apsinuodijimų, nuskendimų, smurto, pailgėjo tikėtina gyvenimo trukmė. Tai buvo susiję su X.Xxxxxxxxxx vykdyta alkoholio ribojimo TSRS teritorijoje politika. Tačiau nuo 1990 m. iki 1995 m. liberalizavus alkoholinių gėrimų gamybą ir prekybą, sergamumo ir ligotumo alkoholine priklausomybe rodikliai pablogėjo.57

2007 m., palyginti su 2006 m., 13% padidėjo sergamumas alkoholine psichoze ir 100 000 gyventojų teko 43 pirmą kartą susirgusieji. Dėl lėtinio alkoholizmo į gydymo įstaigas pirmą kartą kreipėsi 1,6 tūkst. asmenų, 16% daugiau nei 2006 metais. Alkoholinės psichozės gerokai dažniau diagnozuojamos kaimo gyventojams (100 000 kaimo gyventojų teko 63 nauji alkoholinės psichozės atvejai, miesto – 33), o lėtinis alkoholizmas yra didesnis miesto populiacijoje – 52 nauji atvejai (kaime – 42). 2007 m. pabaigoje alkoholine psichoze sirgo 3,7 tūkst., lėtiniu alkoholizmu – 59,9 tūkst. asmenų, arba 100 000 gyventojų teko atitinkamai 111 ir 1779 sergantieji.58

Nors vyrai suvartoja alkoholio daugiau nei moterys ir yra labiau linkę nesaikingai jį vartoti, pastaruoju metu Lietuvoje stebimas didėjantis nesaikingo alkoholio vartojimas moterų populiacijoje.

56 2004 m. vykdyto Jaunimo situacijos tyrimo, kuriame buvo atlikta reprezentatyvi 14 – 29 metų amžiaus Lietuvos gyventojų apklausa, duomenimis, 35.1% respondentų mano, kad žalingi įpročiai (rūkymas ir alkoholio vartojimas) neigiamai veikia jų sveikatą. Šiame tyrime polinkį į žalingus įpročius – rūkymą ir alkoholio vartojimą - jaunimas nurodo kaip aktualiausią Lietuvos jaunimui problemą. Prieiga internete: xxxx://xxx.xxx.xx/xx.xxx/xxx/Xxxxxxx_xxxxxxxxxx_xxxxxxx/000/0/000

57 Xxxxxxxxx A. Tabako ir etanolio vartojimas Lietuvoje 1972-2003 m. ir profilaktikos perspektyva. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, Kaunas, 2004.

58 xxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxx/00_xxxxxxxxx_xxxxxxxxx_xxxxx_0000.xxx

Lentelėje 13 pateiktos vyrų ir moterų sergamumo (pirmą kartą užregistruotų atvejų) tendencijos Lietuvoje nuo 2000 m. Pastaraisiais metais stebimas pirmą kartą užregistruotų alkoholinių psichozių skaičiaus vyrų populiacijoje didėjimas. Moterų populiacijoje per pastaruosius keletą metų pirmą kartą užregistruotų alkoholinių psichozių skaičius taip pat auga. Lyginant su 2006 m., 2007 m. pirmą kartą užregistruoto lėtinio alkoholizmo atvejų skaičius padidėjo tiek vyrų, tiek moterų populiacijoje.

Lentelė 13 Besigydantys nuo priklausomybės asmenys pagal lytį (pirmą kartą užregistruoti atvejai)

	2000	2001	2002	2003	2004	2005	2006	2007
Vyrai
Alkoholinė psichozė	641	634	678	639	765	931	1 068	1 220
Lėtinis alkoholizmas	1 564	1 531	1 218	1 108	1 038	1 457	1 164	1 354
Moterys
Alkoholinė psichozė	000	000	000	139	162	191	224	236
Lėtinis alkoholizmas	380	330	248	275	243	327	255	289

Šaltinis: rengta remiantis Statistikos departamento duomenimis59

Lentelėje 14 pateikti 2000 - 2007 m. priklausomybės nuo alkoholio ligotumo rodikliai vyrų ir moterų populiacijoje. Alkoholinės psichozės rodikliai vyrų populiacijoje nuo 2000 m. didėja, tačiau lėtinio alkoholizmo ligotumo rodikliai mažėja, nors ir išlieka gana aukšti. Moterų populiacijoje tuo tarpu galima stebėti tolygų alkoholinės psichozės atvejų skaičiaus augimą nuo 2000 m., o nuo 2002 m. didėja ir ligotumo lėtiniu alkoholizmu rodikliai.

Lentelė 14 Besigydantys nuo priklausomybės asmenys pagal lytį (ligotumas)

	2000	2001	2002	2003	2004	2005	2006	2007
Vyrai
Alkoholinė psichozė	1 716	1 753	1 816	1 947	2 312	2 543	2 821	3 070
Lėtinis alkoholizmas	56 645	56 371	56 163	54 599	53 469	52 751	52 408	52 292
Moterys
Alkoholinė psichozė	349	376	434	465	478	534	603	677
Lėtinis alkoholizmas	7 260	7 381	7 326	7 331	7 383	7 502	7 546	7 611

Šaltinis: rengta remiantis Statistikos departamento duomenimis60

Į alkoholizmo augimą moterų tarpe ir su tuo susijusias pasekmes atkreipė dėmesį ir mūsų tyrime dalyvavę sveikatos priežiūros bei kitų susijusių sričių specialistai:

Jeigu anksčiau moterų būdavo pavieniai atvejai, kad stacionare gydytume priklausomybe sergančią moterį, tai 2003 metais jų buvo pas mus ligoninėje 228, tai praeitais metais vėlgi dvigubai daugiau

- 457 moterys.61

Su jom dar yra labai sunku, jos niekaip nepasiduoda motyvavimui gydytis ir net nuo intelekto nepriklauso. Tikrai turim, kurios jau kelintą kartą guli skyriuje ir niekaip tas pripažinimas nevyksta

59 xxxx://xx0.xxxx.xxx.xx/xxxxxxxx/xxxxxxx.xxx?xx0000

60 xxxx://xx0.xxxx.xxx.xx/xxxxxxxx/xxxxxxx.xxx?xx0000

61 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje., LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. 2008 m. spalio 15 d. 13- 15 val.

ir rezultato praktiškai nėra tada. Jei nepripažįsta, tai kur tu suteiksi pagalbą, jei jos nenori. Su moterim yra pakankamai keblu. Jos ateina į centrą, kurios kreipiasi. Bet jei į ligoninę atveža artimieji - abstinencija ar delyras - viskas, pasveiksta ir dingsta. Ir vaikų tada padėtis prastėja katastrofiškai.

Padėtis prastėja katastrofiškai - anksčiau moterys „laikė“. Tendencija yra Telšių rajone, kad kiekvienais metais daugėja nusižudžiusių moterų. Vėl, negera tendencija, jei ir moterys jau supasuoja. Nes vis tiek čia buvo ta stiprioji pusė.62

O kuo specifinis moterų kontingentas?

Greičiau prasigeria. Nes bent 10 vyrų, kurie geria, tai viena dvi moterys gal juos palieka, kitos 8 gyvena. Jei geria 10 moterų, tai vienas du vyrai gyvena, o kiti jas palieka. Bet kaip gyvena tie vienas du? Patys kaip taisyklė turi priklausomybę. Dabar, jei geria tėvas ir motina, kai geria tėvas

– blogai, o kai tėvas ir motina – tai labai blogai.63

Visose kultūrose, kuriose yra paplitęs alkoholio vartojimas, vyrai geria daugiau nei moterys. Todėl ir visuomenė labiau toleruoja vyrų gėrimą nei moterų. Tai veda prie to, kad moterys slepia išgeriančios dideliais kiekiais ir todėl kur kas vėliau nei vyrai patenka į sveikatos priežiūros sistemą:

Aš galvoju, kad jos gal daugiau taip nedemonstruoja, viskas slaptai vyksta. Vyrai, gal žinot, gal jie išgeria, jie tokie agresyvesni tampa ir dažniau juos pamatai. Ar, pavyzdžiui, aš ligoninėj budėjau, tai atveža daugiau ten kur nukritęs guli, kažkur tai gatvėj greitoji pagalba atranda ir nežino, kas ten jam yra - ar sumuštas, ar jis išgėręs. Atveža į priėmimo kambarį, nu, ir ten reikia detoksikuoti. O moterys, jos galbūt, žinot, vis tiek viską daro daugiau slaptai ir paprasčiausiai mažiau matai tą. Gal pas jas ten, kaip sakyt, yra toks autopilotas – pasidaro viską namie, išgeria ir galbūt kažkur ten nukrenta, o vyrai, jie ieško (kur gauti alkoholio).64

Tačiau oficialioji statistika nevisiškai atspindi alkoholio vartojimo tendencijas, kadangi žymi tik tuos atvejus, kurie yra registruojami atsakingų institucijų (sveikatos priežiūros, policijos ir pan.). Mūsų tyrimo dalyviai taip pat iškėlė oficialiosios statistikos patikimumo problemą:

(...) Oficiali statistika turbūt ir neparodo to kiekio, kiek yra registruota valstybiniam psichikos sveikatos centre, kadangi ne visi pateikia, nėra vieningo monitoringo ir nepateikia duomenų.65

Ši statistika tikrai nėra patikima, reiktų dauginti iš kokių penkių tai mažiausiai. Iš tikrųjų dauguma gydosi anonimiškai, nesigydo, valkiojasi gatvėse, guli namuose ir t.t. Pas narkologus, gi, labai maža dalis dispancerizuota.66

Kita vertus, pasak tyrimo dalyvių, tai, kad Lietuvoje priklausomybė nuo alkoholio yra problema, rodo augantys alkoholinės psichozės atvejų skaičiai:

Tačiau kitas rodiklis, kuris, mano galva, yra kur kas objektyvesnis, yra alkoholinės psichozės, nes alkoholinė psichozė yra ta būklė, kada jau patenka tikrai į detoksikozę, tai reiškia, jau patenka pas

62 Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, Telšių savivaldybės gydytojo administracijoje. 2008 m. spalio 7 d. 11-13 val.

63 Individualus interviu Utenos apskrityje, Utenos pirminiame sveikatos priežiūros centre. 2008m. spalio 30 d. 11:00-

12val.

64 Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje, Apskrities viršininko administracijoje. 2008m. spalio 29 d. 10-12val. 65 Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje. Šiaulių apskrities viršininko administracijoje. 2008 m. spalio 14 d. 13-15 val. 66 Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje, Apskrities viršininko administracijoje. 2008m. spalio 29 d. 10-12val.

specialistus. Tai šitas rodiklis, jei atsiverstumėte mūsų tinklalapį, pamatytumėte, kad šita kreivė auga stipriai į viršų. Tai jeigu kalbėti pagal alkoholio psichozių augimą, tai reiktų daryti tokią prielaidą, kad pačios priklausomybės alkoholiui nemažėja tai jau tikrai. Tas pats ir su absoliutaus alkoholio vartojimu - jeigu mes pagal metodiką žiūrim, tai tas suvartojimas auga ganėtinai, matyt, nemažai.67

Didėjantis alkoholinių psichozių skaičius leidžia spėti, kad nuo alkoholio priklausomų Lietuvos gyventojų skaičius gali būti kelis kartus didesnis nei rodo oficiali statistika.

Dar sudėtingesnė situacija yra vaikų vartojančių alkoholį statistikos atveju68:

(...) Suaugusių skaičiai, kurie pateikiami oficialiai, tarsi yra labai arti tiesos. Tuo tarpu kalbant apie vaikus, ta statistika persipina su realybe. Priežastis [ta], kad skaičiuojama, kurie patenka į gydymo įstaigas. Ko gero, policijos pareigūnai, skaitant jų teisinius duomenis, nemažai sulaiko apsvaigusių, pasigėrusių. Tie skaičiai ne visai sutampa, nes nebūtinai kiekvienas [nepilnametis] registruotas policijoj [yra] registruotas specialistų, nes registruoja tik jei žmogus pasirodo pas specialistus. Yra informacijos trūkumas, mažai žino kur kreiptis, tai uždelsia ir registravimą ir pačią pagalbą.69

Skaičiai yra tie, kurie registruojami. Bet tai nebūtinai alkoholikas. Gali būti piktnaudžiavimas, žalingas vartojimas.70

Esu medicinos psichologė iš vaikų psichiatrijos skyriaus. (...) Pacientų pas mus skaičius auga, tendencija didėja vis dėlto. (...) ne tik skaičius didėja, bet ir amžius jaunėja. Taip, vaikai vis atvyksta, na kaip sakau, jau turintys gerą patirtį, vartodami ilgą laiko tarpą alkoholį, valkataujantys, vagiliaujantys vaikai. (...) Skaičiai, na galbūt..., kurie pas mus... na, jie neatspindi tiek, nes pas mus vaikai patenka tik tais atvejais, išskirtiniais atvejais, kai yra su ryškiais elgesio ir emocijų sutrikimais. Daugelis vaikų, kurie pavartoja alkoholį, jie pakliūva į kitus skyrius. Apie kitus skyrius negaliu kalbėti.

Ar tai yra priklausomybė?

Pas mus jau pakliūva su priklausomybe.

Ar ta tendencija yra, kad tas mastas didėja?

Taip yra, yra. Prisistatysiu. Esu gydytoja iš to paties skyriaus, vaikų klinikos, vaikų psichiatrijos vyr.slaugos administratorė. Kaip minėjo kolegė, lyginant skaičius antrų, trečių, septintų, aštuntų metų, sakykime praeitais metais, septintais metais, mes turėjome apie 34 vaikus, tame tarpe ir priklausomybe alkoholiui ir įvairiom toksinėm, narkotinėm medžiagom, buvo apie 34 vaikus. Didesnė dalis, sakyčiau, yra tendencija berniukų tarpe, jaunesnio amžiaus vaikai. O sakykim jau imant šiuos metus, va, iki pirmo pusmečio pradžios (...), jau turėjom apie 20, dar... dar metai nesibaigė, vaikų. Ateina vaikai, atvažiuoja žymiai sunkesnės būklės, priklausomybę turintys ne vienus, ne du ir ne tris metus. Nebeužtenka, sakykim, to alaus ar alkoholio - jie vartoja dar šalia to dar tabletes kažkokias, kvaitinančias, reiškias, medžiagas: ar ten tabletes, ar vaistus...kaip kas sugalvoja...tiesiog. Didžiuliai pakitimai elgesio, emocijų. Na sudėtinga darosi...Problema didėja, gilėja ir tas skaičius - tikrai yra tendencija yra didėjanti, o ne mažėjanti.71

67 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje., LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. 2008 m. spalio 15 d. 13- 15 val.

68 Tiesa, vaikų sergamumo ir ligotumo priklausomybe nuo alkoholio statistikos neteikia nei Valstybinis psichikos sveikatos centras, nei Statistikos departamentas, nei kiti oficialios statistikos šaltiniai. Jei priklausomybių statistika ir yra pateikiama, tai ji neišskiria alkoholinės priklausomybės ar kitų žalingo alkoholio vartojimo atvejų.

69 Fokusuotas interviu Kauno apskrityje, Vytauto Didžiojo universitete. 2008m. rugsėjo 23 d. 14-16 val.

70 Fokusuotas interviu Kauno apskrityje, Vytauto Didžiojo universitete. 2008m. rugsėjo 23 d. 14-16 val.

71 Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje. Šiaulių apskrities viršininko administracijoje. 2008 m. spalio 14 d. 13-15 val.

Mes turime oficialią statistiką, 2006 m. tik 4 vaikai kreipėsi į centrą mūsų, į Klaipėdos priklausomybės ligų centrą, 2007 m. – 24 gydėsi skyriuje, stacionare.

Iš tų 24 atvejų, 14 – gydėsi dėl priklausomybės, 10 – dėl žalingo vartojimo. Dauguma vis dėlto dėl priklausomybės.72

Mes turim 24 lovų vaikų ir paauglių skyrių, tai aš pasidomėjau: jeigu anksčiau per metus būdavo trys keturi paaugliai, tokie, kurie jau turi stažą priklausomybės, ta prasme, ne pavieniai kažkokie išgėrimai, bet tiesiog jau geria metus antrus. Tai va šiais metais tokių paauglių jau buvo trylika, trys iš tos trylikos buvo jau su psichoze, ta prasme, kai jau vaidenosi, haliucinavo ir panašiai, jiems jau pagrindinė ligos diagnozė buvo užrašyta (...) alkoholinė psichozė. Tai yra katastrofa.73

Pastebima, kad vaikų pavartojusių alkoholį amžius jaunėja: „Netgi yra atvejų, kai papuola išgėrę septynių, šešių metų (policijos atstovė)“, „Dešimties – dvylikos metų, jau va tokie. Nuo tokio amžiaus“.74

Fokus grupių dalyviai pastebėjo, kad vis tik dažnai vaikai papuola pas sveikatos priežiūros specialistus intoksikuoti, pabandę alkoholio, bet dar neturintys priklausomybės.

Jei pasižiūrėti nuo nevartojančių iki intoksikacijų ir su tuo susijusias problemas ir kol prieisim iki priklausomybių, kurios turi klasifikaciją (...) - situacija labai skirtinga. Sistemos panašios, bet dėl skirtingos situacijos, skirtingai ir kreipiasi. Pabandęs, intoksikuotas, dažniausia randa sprendimą pats. Retais atvejais prireikia stacionarų, kuriuose atsiras diagnozė ir, abejoju, ar priklausomybės.75

Nu matot, kad jau vaikui būtų priklausomybė, čia jau būtų sunku tikėtis, kad staiga Lietuvoje. Čia jau būtų tragedija, jeigu jau priklausomybė diagnozuota. Tai yra, be abejo, užregistruota ir jeigu kalbant apie mūsų centro duomenis, kadangi mes juos gaunam absoliučiai iš visų sveikatos priežiūros įstaigų psichiatrijos pagalbą teikiančių, tai tie pavieniai atvejai yra registruojami, bet tai yra pavieniai, trys, keturi, penki.76

Mūsų Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje yra vaikų ligų skyriai, ir yra vaikų, kurie linkę nusikalsti atskiras skyrius. Ir jeigu pavartoja alkoholį ir juos reikia detoksikuoti - kaip tik prieš atvažiuodama pasidomėjau - tai pernai buvo patekę 50 vaikų per 2007 metus, o šiemet iki rugsėjo mėnesio irgi jau yra toks pat skaičius - 50 vaikų.77

Diskusijų metų buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad dažnai sudėtinga spręsti apie vaikų alkoholizmo problemą, kadangi dažnai nėra aišku, kas slypi po pateikiama statistika – priklausomybė nuo alkoholio ar žalingas alkoholio vartojimas:

Aš manyčiau, kad turėtumėm iš esmės atskirti du dalykus – patekimas į stacionarą dėl kažkokių tai, tarkim, priežasčių ir antra dalis, tai yra iš tikrųjų priklausomybė. Ir kada mes supliusuojam ir priklausomybę, ir kažkokią tai, kaip čia vadina tuo buitiniu alkoholizmu, arba dar kažkas tai, tai jau

72 Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje. 2008 m. spalio 3 d. 13-15 val.

73 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val.

74 Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje, Apskrities viršininko administracijoje. 2008m. spalio 29 d. 10-12val.

75 Fokusuotas interviu Kauno apskrityje, Vytauto Didžiojo universitete. 2008m. rugsėjo 23 d. 14-16 val.

76 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val.

77 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val.

truputėlį skirtingi skaičiai ir kiekvieną kartą visi skirtingai interpretuoja. Taip kad turėtume tikrai labai susitarti, ar mes šnekam apie priklausomybę alkoholiui, ar mes šnekam apie piktnaudžiavimą alkoholiu ar mes šnekame apie nu tą, kurią mes visi naudojam – buitinis alkoholio vartojimas.78

Užsiminta ir apie tai, kad mieste vaikų žalingas alkoholio vartojimas pastebimas dažniau nei kaime, kadangi tokie vaikai dažniau patenka policijos ar kitų institucijų akiratin:

Ir gal todėl mieste (jie labiau pastebimi), nes kaime tie vaikai, jie pareina namo ir xxxxxx, o mieste jie vaikšto po tą miestą. Tai kažkur sugavo juos, pristatė... ar į tą ligoninę. Užtat ir ta tendencija, kad mieste atrodo daugiau, bet galbūt kaime ta situacija panaši, tik kad ten sunkiau yra pastebėti ir kontroliuoti.79

Kita vertus, atkreiptas dėmesys ir į tai, kad dalis vaikų, kuriems reikia specialistų pagalbos, nepatenka pas juos, nes tiek jie, tiek ir jų tėvai nepripažįsta problemos:

Paprasčiausiai dauguma nepripažįsta tų problemų. O kas liečia nepilnamečius, tai visų pirmiausia jie patys turi pripažint, tėvai taip pat nenori pripažint. Yra didelė problema. Statistika neatspindi realios situacijos.80

(...) pagal įstatymus, iki 16 metų tėvai gali priversti vaiką gydytis, o nuo 16 iki 18 metų, jeigu vaikas nepageidauja, jis neprisipažįsta ir taip toliau, tai negalima jam padėti.81

1.3. Priklausomybės nuo alkoholio priežastys

Kiekvienoje visuomenėje galima išskirti savitas alkoholio paplitimo priežastis ar alkoholio vartojimui suteikiamą socialinę reikšmę82. Visuomenės požiūrį į alkoholio vartojimą sąlygoja šalies kultūros tradicijos ir papročiai, vyriausybės priimti įstatymai, alkoholio politika, alkoholio pasiūlos didinimas, prieinamumas, reklama. Nors girtavimas Lietuvoje suprantamas kaip blogis83, tačiau, kaip rodo aukščiau pristatytos alkoholio vartojimo tendencijos, visuomenėje vyrauja alkoholio vartojimo būtinumo pobūviuose ar bendraujant tradicija.

Čia tokia liga, kur gali tapt ir tapus epidemija, o skiepų nėra. Mes nei patys nežinom, kada tą ribą galim peržengt. Todėl, kad pas mus tradicijos yra tokios išskirtinės ir mūsų visų švenčių kultūra. Sakykim, jei vakarėlio metu bus keli žmonės, kurie bus visiški abstinentai, tai iš tikrųjų pas mus kuo toliau tuo labiau tokių žmonių netoleruoja. Taip gaunasi, kad tie negeriantys turi taikytis prie geriančių. Vien dėl to kad yra tokia bendra kultūra. Kaip ji pas mus taip tiesiog išsivešėjo.84

78 Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje. 2008 m. spalio 3 d. 13-15 val.

79 Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje, Apskrities viršininko administracijoje. 2008m. spalio 29 d. 10-12val.

80 Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje, Apskrities viršininko administracijoje. 2008m. spalio 29 d. 10-12val.

81 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val.

82 Pavlovskienė R. Socialinė girtavimo determinacija. Socialinės grupės: raiška ir ypatumai: [straipsnių rinkinys]/Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, Lietuvos sociologų draugija. Vilnius. 1998.

83 Pavlovskienė R. Socialinė girtavimo determinacija. Socialinės grupės: raiška ir ypatumai: [straipsnių rinkinys]/Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, Lietuvos sociologų draugija. Vilnius. 1998.

84 Fokusuotas interviu Alytaus apskrityje, Alytaus apskrities viršininko administracijoje. 2008m. spalio 2 d. 13.00-

14.45 val.

Tokioms visuomenės nuostatoms iš dalies įtakos turėjo Sovietiniu periodu susiformavusios alkoholio vartojimo tradicijos darbo kolektyvuose bei pobūviuose, alkoholio kaip neatsietino švenčių simbolio pristatymas. Tokiu būdu buvo naikinama girtavimo kaip socialinio blogio samprata.85

Mėginimai Lietuvoje (kaip ir visoje TSRS teritorijoje) riboti alkoholio vartojimą 1986- 1987 m. sukėlė priešišką Lietuvos gyventojų reakciją.86 Tai patvirtino, kad alkoholio vartojimas užima svarbią vietą visuomenės gyvenime. Liberalizavus įstatymus alkoholio vartojimas, o kartu ir sergamumas bei ligotumas lėtiniu alkoholizmu išaugo, o kartu tai turėjo neigiamų pasekmių ir kitiems visuomenės sveikatos bei socialinio gyvenimo rodikliams.

Sprendimas ir noras vartoti alkoholį yra stipresnis už sveikatos ar materialinius motyvus, skatinančius jo nevartoti. Tokį elgesį galima paaiškinti: a) nepakankamu gyventojų informuotumu apie alkoholio vartojimo pasekmes; b) prosocialių vertybių stoka; c) paplitusiu girtavimu, kuris tampa tradiciniu; d) alkoholio vartojimo įpročių perdavimu iš vienos kartos į kitą; e) dideliu skaičiumi nuo alkoholio priklausančių gyventojų; f) dideliu aktyvumu interesų grupių, kurių materialinė gerovė priklauso nuo alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos.87

Šiandien alkoholis traktuojamas kaip atsipalaidavimo, bendravimo priemonė ir tokias visuomenės nuostatas itin skatina žiniasklaida bei reklama. Liberalūs įstatymai, auganti alkoholinių gėrimų pasiūla bei įvairovė ir reklama gali paskatinti išgerti daugiau alkoholio vienu kartu ir/arba gerti dažniau.88 Tyrime dalyvavę sveikatos priežiūros ir kitų sričių specialistai atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje itin propaguojamas alkoholio ryšys su sportu:

Lietuvoj pasižiūrėkit, kai žiūrimas krepšinis - pereikit per šeimas, ar daug rasit, kad nestovėtų alus?89

Pastaruoju metu žiniasklaidoje itin dažnai vyksta diskusijos apie alkoholinių gėrimų reklamos draudimus bei apribojimus verslo atstovams teigiant, kad alkoholio reklama neturi ryšio su šių produktų vartojimu, riboja vartotojų teises, žlugdo šalies ekonomiką ir panašiai.90 Tuo tarpu sveikatos priežiūros specialistai ir kitos, visuomenės sveikata suinteresuotos, struktūros teigia, kad alkoholio reklama skatina vartoti alkoholį, o alkoholio vartojimas daro žalą ne tik asmeniui, bet ir

85 Pavlovskienė R. Socialinė girtavimo determinacija. Socialinės grupės: raiška ir ypatumai: [straipsnių rinkinys]/Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, Lietuvos sociologų draugija. Vilnius. 1998.

86 Xxxxxxxxx A. Tabako ir etanolio vartojimas Lietuvoje 1972-2003 m. ir profilaktikos perspektyva. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, Kaunas, 2004.

87 Xxxxxxxxx A. Tabako ir etanolio vartojimas Lietuvoje 1972-2003 m. ir profilaktikos perspektyva. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, Kaunas, 2004.

88 Xxxxxxxxx A. Tabako ir etanolio vartojimas Lietuvoje 1972-2003 m. ir profilaktikos perspektyva. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, Kaunas, 2004.

89 Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, Telšių savivaldybės gydytojo administracijoje. 2008 m. spalio 7 d. 11-13 val.

90 Pvz.: xxxx://xxx.xxxxxxxxxx-xxxxx.xxx/xx.xxx/xxxxxxxxx/?xxx00; xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xx/0000-00-00/xxxxxx_xxxxxx

/krizes_metu_salis_pradeda_blaiveti.html?print

visuomenei.91 Priklausomybė nuo alkoholio atima galimybę valingai pasirinkti vartoti alkoholį ar ne bei mažina savarankiško ir atsakingo elgesio tikimybę.92

PSO surinkti duomenys rodo, kad alkoholis yra vienas iš labiausiai pasaulyje reklamuojamų produktų. Teigiama, kad alkoholio reklamos ribojimas sąlygoja pokyčius alkoholio vartojime. Šalyse, kuriose draudžiama stiprių alkoholinių gėrimų (degtinės, konjako, brendžio, viskio ir kt.) reklama jų suvartojama 16% mažiau, lyginant su šalimis, kuriose minėtų draudimų nėra. Šalyse, kuriose draudžiama ir vyno bei alaus reklama, alkoholinių gėrimų išgeriama 11 % mažiau, nei tose šalyse, kuriose draudžiama tik stiprių alkoholinių gėrimų reklama (arba 27% mažiau, nei šalyse, kuriose nėra jokių draudimų).93 Pastebėta, kad 23% mažiau žmonių žūsta autoavarijose tose šalyse, kur draudžiama visų alkoholinių gėrimų reklama, ir 10% mažiau žmonių žūsta autoavarijose tose šalyse, kuriose draudžiama tik stiprių alkoholinių gėrimų reklama.94

Jaunoji karta netiesiogiai mokoma vartoti alkoholį siūlant nealkoholinius gėrimus alkoholio taroje (pvz., putojančio vyno butelius primenančioje taroje) – taip stiprinama vaikų alkoholio vartojimo motyvacija.95 Alkoholio reklamos gausu ant vokų, kuriuose parduodami bilietai į renginius skirtus nepilnamečiams.96 Apibendrinant aukščiau pateiktus ESPAD tyrimų duomenis, galima daryti prielaidą, kad jaunų žmonių alkoholinių gėrimų vartojimą skatina alkoholinių gėrimų prieinamumas, bendraamžių įtaka. Ankstyva alkoholio vartojimo pradžia vaikystėje skatina jo vartojimą vėlesniame amžiuje.97

Tai, kad reklama, auganti alkoholinių gėrimų pasiūla yra tiesiogiai susijusi su alkoholizmo problemomis visuomenėje ir daro itin neigiamą įtaką vaikams bei jaunimui, pabrėžė visi mūsų tyrimo dalyviai:

Pasižiūrėjom pagal skaičius: pavyzdžiui, 1994 metais į metus papuldavo 2-3 vaikai [turintys problemų su alkoholiu], o dabar papuola virš keturių šimtų. Ir jei pradėdavo gerti 16 metų, tai dabar 8 metų, 10 metų papuola vaikai. (...) Aš pritariu dėl tų visų gamintojų, nes jie čia kišasi (...) panaši situacija, kad kaliniai baudžiamąjį kodeksą pradėtų reguliuoti sau, o čia gamintojai reguliuoja įstatymus. Turėjom programą Alkoholio kontrolės, tai ką turėjom pasiekt tai pasiekėm atvirkščiai: turėjom eit į apačią, o faktas baisus - į viršų. Mus labiausia gąsdina tie visi mix„ai , nes jie sudaro beveik 6 procentus visų alkoholinių gėrimų. Tai jei pažiūrėt pagal amžių gėrimus, ypač

91 2007 m. reprezentatyvios apklausos duomenimis, alkoholio reklamos draudimui pritartų beveik pusė Lietuvos gyventojų (47%). 31% respondentas draudimui nepritartų, o 22% apie draudimą nuomonės neturi. Reklamos draudimui labiau pritartų moterys, 35 – 44 m. ir vyresni kaip 65 m. respondentai, tarnautojai ir pensininkai. Prieiga internete: xxxx://xxx.xxxx.xx/xxxxxxx.xxx

92 Xxxxxxxxx A. Tabako ir etanolio vartojimas Lietuvoje 1972-2003 m. ir profilaktikos perspektyva. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, Kaunas, 2004.

93 xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxx/0xxxxxxxx/xxxxxxxx0.xxxx

94 xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxx/0xxxxxxxx/xxxxxxxx0.xxxx

95 Pavlovskienė R. Socialinė girtavimo determinacija. Socialinės grupės: raiška ir ypatumai: [straipsnių rinkinys]/Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, Lietuvos sociologų draugija. Vilnius. 1998.

96 Informacijos apie nepilnamečių rūkymą, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, apibendrinimas. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. 2007 11 13.

97 Xxxxxxxxx A. Tabako ir etanolio vartojimas Lietuvoje 1972-2003 m. ir profilaktikos perspektyva. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, Kaunas, 2004.

mergaites - kuo jaunesnės pradeda nuo silpnų gėrimų, tuo su metais tas gėrimas stiprėja. Geria tuos mix„us, dabar jau pradėjo alų su sultim gamint, visaip dabar yra, tai nuo 2006-2007 metų 55 procentų išaugo suvartojimas, paimant tiktai gamybą. Labiausiai siutina, kad mažiau įsivežam, bet patys užtvindom čia (...). Ir kada mes šnekam, ką čia mes darom - kokia prevencija, gamyba kai eina į priekį, kokie pinigai, tada nežinai ką daryt.98

Tie vaikai dabar tik mokosi gert, kas skaniau – na, iš reklamų (...). Tai aš manau, kad dėl reklamos mažinimo, reikia jau pradėti ta linkme eiti mūsų valdžios vyrams. Po to tos šventės, miesto šventės ir taip toliau, kur alkoholis liejasi per kraštus, miesto dienos. Būna pilni kiemai, pilnos laiptinės, na, tai tie ten suaugusieji, tai jie ten dar... o tarp tų paauglių tai ten prasideda muštynės visose pakampėse. Tos policijos prie kiekvieno nepastatysi. Reiktų ribot tą pirkimą alkoholio, gėrimų, reklamos mažinti, kad ten mažiau būtų – „va ten šito paragausiu, šito paragausiu, čia gal ten geresnis, čia su braške, čia su vyšnia“. 99

Negeriu, negeriu pusė metų. Vasara, karšta, rodo kokį alaus aprasojusį bokalą - normaliam žmogui sunku atlaikyti, o jei jau priklausomas nuo alkoholio?100

Jau yra patirtis pasaulio - pati esminė profilaktinė priemonė yra reklamos uždraudimas.101

Taip, kokiam paaugliui kokio sidro ir jau eina dainuodamas. Visas tas gėrimas per reklamą įkištas.102

Fokus grupėse dalyvavę psichiatrai, psichologai pastebėjo, kad reklama, kultūrinės tradicijos, liberali alkoholio politika, alkoholio prieinamumas bei pasiūla ne tik skatina pradėti vartoti alkoholį, bet silpnina motyvaciją laikytis blaivybės tuos žmones, kurie yra praėję gydymosi nuo alkoholizmo kursą. Tyrimo dalyviai piktinosi valdžios neveiklumu sprendžiant alkoholizmo problemas ir tuo pačiu siūlė, ką reikėtų daryti siekiant įtakoti neigiamas alkoholio vartojimo tendencijas:

Pirmiausia, tai reiktų mažinti alkoholio reklamą. Tai labai svarbus punktas, pats svarbiausias. Ir neaiškinti, kad tai čia maisto produktas, kad sidras tai yra nieko tokio. Ateina dvidešimtmečiai, jie sako „aš negeriu nieko, tiktai sidrą“. Bet aš gi nieko negeriu, reiškia... bet tai yra alkoholis ir kad priklausomybė vystosi ir, kad ta reklama yra... čia juk ne tam bomžui ta reklama... jam tas pats. O čia gi jaunas žmogus. Aš pati save žinau, buvo toks alus mėlynas – aš alaus nesu mėgėja – bet jau tokia reklama, tokia reklama! Aš nusipirkau. Dėl reklamos norėjau paragauti. Toliau, išimti, aišku, alkoholį iš statoilų, iš lukoilų - kad nebūtų. Kad naktį dvyliktą valandą negaučiau to alaus ar brendžio (...). O va pas mus dabar gi aiškina, čia maisto produktas, kad pažeidžiamos teisės kitų žmonių, kurie nori išgerti... (...) Dabar kaip – jei kavinė neparduoda alkoholio, tai ji praktiškai neišsilaiko. Tai turbūt reiktų taip, kad ji išsilaikytų be alkoholio. Tai čia nuo to reiktų pradėti (...). Ir tiesa dar dėl prevencijos – kad alkoholį pabrangintų, to irgi reikia. Sako pilstukai atsiranda, nelegalūs tie taškai, bet čia jau kiti dalykai. Tegul policija įsijungia. Visada policija žino, nu, juk mes visi žinom - Vilniuj yra taboras, ten yra narkotikai, bet to niekas nesutvarko. Įdomus dalykas, ar ne? Nu, pradėkim nuo to, ar vidaus reikalų ministras to nežino? Žino. Ar teisingumo ministras nežino? Žino. Policininkai irgi žino, bet nesutvarko. Tai čia jau politinės problemos. Kam yra naudinga girdyt žmones, tai tam yra naudinga, kad ta bobutė pardavinėtų. Čia ne tabore esmė, čia

98 Fokusuotas interviu Alytaus apskrityje, Alytaus apskrities viršininko administracijoje. 2008m. spalio 2 d. 13.00-

14.45 val.

99 Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje, Apskrities viršininko administracijoje. 2008m. spalio 29 d. 10-12val.

100 Fokusuotas interviu Panevėžio apskrityje, Apskrities priklausomybės ligų centre. 2008 spalio 9 d. 10-12 val. 101 Fokusuotas interviu Panevėžio apskrityje, Apskrities priklausomybės ligų centre. 2008 spalio 9 d. 10-12 val. 102 Fokusuotas interviu Panevėžio apskrityje, Apskrities priklausomybės ligų centre. 2008 spalio 9 d. 10-12 val.

yra visai kiti dalykai, nes jie jį sutvarkytų labai greitai. Tai kažkas tai to negali leisti. Taip ir su alkoholiu. Labai galia, kad pas mus yra girdoma tauta ir iš to labai kažkas pelnosi. Ir aš visada taip mat galvoju „tegul tų žmonių suserga vaikai priklausomybe – ar alkoholine, ar narkomanine“. Taip aš išreiškiu savo pyktį, kad jų vaikai susirgtų ar anūkai. Kad jie pavargtų taip, kaip Xxxxxx, kai jo sūnus numirė nuo narkotikų. Tai va tuomet gal truputėlį kitaip galvotų - reik jiems smegenis praplaut.103

Jo [alkoholio] neturi būti kioske, degalinėse, turi būti specializuotos parduotuvės, ribotas darbo laikas. Tai mano nuomonė.104

O mokyklose tų paskaitų dėl žalos kažkokios – kas pasikeis jei į metus kartą paskaitys paskaitą? Reiktų dirbti sistemingai. Reiktų, tarkim, ir jei būtų kažkas išgėręs, ar kažkur papuolęs [vaikas] išgėręs į policiją, tai, kad su juo būtų dirbama, kad toj mokykloj būtų kažkoks specialistas, kuris su juo dirbtų.105

Vis tiek, tiek bendruomenė, tiek visuomenė turi susitarti, turi būti politinė valia. Mes fiksuojam, kad taip - yra problemos lygmeny šitas susirgimas ir toks paveldas atėjęs, susiformavusi ta alkoholio gėrimo kultūra ir bendravimo kultūra pas mus. Žodžiu, turi būti susitarimas, ir aišku ne su medikais, bet ir pati visuomenė politiniame lygmeny turi susitarti ir kalbėti apie tai tiek kultūros darbuotojai, tiek medikai, tiek politikai, švietimo [darbuotoja]). Tai jeigu būtų tokia politinė valia, susitarimas, kad tai yra blogis ir dėl to blogio yra didžiuliai moraliniai nuostoliai ir materialiniai... Mirtinos traumos darbe įvyksta dažniausiai dėl lėtinio alkoholizmo. Xxxxxxxxx priima kokį perėjūną - dabar gi nėra rašoma, kad jis buvo atleistas, nes girtavo. Ateina pas tave žmogus kaip švarus popieriaus lapas ir niekas neužfiksavęs, kad jis serga lėtiniu alkoholizmu. Tai jeigu išryškėja, tai išryškėja atsitiktinai. Reiškia, mes turime ar tai sąmoningai, ar tai nesąmoningai tokią tvarką, kurioje lėtiniu alkoholizmu sergantieji yra nematomi. Jie yra apgaubti mūsų supratingumo –

„jeigu geri, tai ir gerk“. Jeigu pasirūpinti iš tikrųjų, kad jis nuo to gėrimo kenčia, jo aplinka kenčia, gyvenimo kokybė kenčia, tai tada darosi, kaip ir žiauroka. Mes esam Centrinės Europos šalis, beje labai bendraujanti su skandinavais, ir dar nedarome tai, kas pas juos jau seniai padaryta. Pažiūrėkime koks ten santykis žmogaus su alkoholiu ir koks pas mus. Tai mes čia galime taip tuščiai daug kalbėti, jūs galite irgi tyrimus gražius padaryti, bet jeigu nebus politinės valios – mus mažai kas išgirs (...). O dabar aš neseniai skaičiau, kad Lietuvoje yra nuolat augantys alkoholio pardavimai. Vienam žmogui gryno spirito tenka 20 litrų - tai labai aukštas rodiklis. Čia dar daugiau turėtų būti, nes vien tik alaus kiek išgeria. Tai tokie rodikliai. Ten parašyta, kad dar turėtų augti 30%. Jūs įsivaizduojat? Reiškia tie, kurie rūpinasi pardavimais ir iš to gyvena, jie yra tuo suinteresuoti. Nu, turbūt ten irgi yra sutarimas aukšto lygio, kad tam nebūtų trukdžių (juokiasi). Bet tame aukštame lygyje ne visi dalyvauja. Užtenka dalyvauti tiems, nuo kurių tai priklauso. Ir mes čia su jumis galime kalbėti daug ir gražiai, jūs galite puikiai parašyti programą, jums gali medalį užkabinti ir viskas tuom pasibaigs (...). Štai transportą pradėjo kontroliuoti, tai 30% sumažėjo [vairavimo išgėrus] – taisyklės sugriežtintos, atsakomybė sugriežtinta. Tas valstybinis reguliavimas yra būtinas. Jis jau rezultatą davė. Socialinės reklamos yra didžiulė paspirtis visuomenei, jos tik dabar prasidėjo. Jūs galvojat šios reklamos neatsiperka? Jų gali paleist dar daugiau.106

Kalbėdami apie vaikų situaciją, tyrimo dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kad vaikams trūksta užimtumo, o jei jis ir yra organizuojamas, tai nekiekviena šeima gali mokėti už tai pinigus:

103 Individualus interviu Utenos apskrityje, Utenos pirminiame sveikatos priežiūros centre. 2008m. spalio 30 d. 11:00- 12val.

104 Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, Telšių savivaldybės gydytojo administracijoje. 2008 m. spalio 7 d. 11-13 val.

105 Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje, Apskrities viršininko administracijoje. 2008m. spalio 29 d. 10-12val.

106 Individualus interviu Utenos apskrityje, Apskrities viršininko administracijoje. 2008m. spalio 30 d. 12:30-14val.

Jiems reikalingas užimtumas iš tikrųjų (...). Neturi ką veikt ir taip bastosi (...). Reiktų tos popamokinės veiklos. Jos yra, bet ne kiekviena šeima tai sau gali leisti, nes yra pinigai nemaži.107

Mokslininkai teigia, kad ankstyvą alkoholio vartojimo pradžią gali lemti ir konfliktiški santykiai šeimoje, nepakankama tėvų kontrolė, skyrybos, tėvų alkoholinių gėrimų vartojimas, bendraamžių įtaka.108 Mūsų tyrimo dalyviai taip pat pastebėjo, kad situacija šeimoje yra sietina su žalingo alkoholio vartojimu vaikų tarpe:

(...) Vaikų alkoholizme, ten daugiau jau ne priklausomybė būna, bet rizikingas elgesys, žalingas elgesys. Tai yra dažniausiai to žmogaus ieškojimų kelias. Nebūtinai jis tinka, nebūtinai jis yra geras, bet tai dažniausiai... nevisi gi tokių metų pradėję gerti yra [alkoholikai]... bet kaip taisyklė ten reikia ieškoti problemų šeimoje, reikia ieškoti daugiau psichologinių problemų. Dažniausiai jie būna iš asocialių, mažai dėmesį skiriančių (šeimų), dažniausiai tai – paliktų vaikų problemos.109

(...) Alkoholizmas dažnai eina per šeimas. Aš pats esu kilęs iš alkoholikų šeimos: mano tėvas alkoholikas, jo tėvas buvo alkoholikas. Aš 13 metų pradėjau xxxxx, tėvui net nesimatė; gėriau kol išsikėliau iš tėvo namų ir jis niekada nežinojo, kad aš geriu. Mano asmeniška patirtis, darbo patirtis, taip pat, kad nemažas procentas mano klientų - alkoholikų vaikai.110

Aš dirbu vaikų poliklinikoj ir stacionare. Kalbant apie ambulatorinę grandį, tai nesu sutikusi, nesu konsultavusi nei vieno tokio paciento. Tėvai neatveda. Vaikai aiškiai neateina. Tą problemą aš matau stacionare. Bet dažniausia tai yra elgesio problemos, mokyklos nelankymas, bėgimas iš namų ir šalia eina kažkokia priklausomybė. Taip žinau tik kelis atvejus, kad nustačiau psichikos elgesio sutrikimą vartojant alkoholį. Visi kiti atvejai - alkoholis yra viena sudėtinė dalis. (...) Tėvai neateina lankyti, tėvai yra Anglijoje. Po mat įsikišimo, tėvai grįžta iš Anglijos su pretenzijom, kad tu prikišęs nagus. Žodžiu, dabar yra didžiulė problema ta migracija. Su tuo susiję ir vaikų elgesio problemos.111

Aš pasisakysiu už vaiko teises, drąsiai galiu teigti, kad vaikai į šį pasaulį neateina nei vienas nei alkoholikas, nei narkomanas, nei visoks kitoks, o visais 100 procentų atvejų vaikus sugadina suaugę žmonės. Dažniausia šeima. Kartais tenka ir paskaitas skaityt. Sako, ką jūs čia kalbat, tokia gera šeima, o jisai pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Didžiausia problema šeimoje yra meilė šeimai ir tarpusavio supratimas, ne pinigai. Kai verslininkai vaikams dienai skiria 50-100 litų, jei jie nesiorientuoja nei kaip, nei kur tas vaikas išleis pinigus, kaip jo dileriai gali netraukti. Sistema yra ir ji traukia. Jei nėra pagarbos, nėra tarpusavio supratimo, tai iš tiesų tik šeima yra atsakinga už savo vaikus. (...) Jei tėvai neturi pareigos jausmo, tai ko mes galim norėt iš vaikų. Į savo vaikus žiūriu visuomet su dideliu ne gailesčiu, bet tai, kad jis yra gimęs būtent tokioj šeimoj. Mūsų vaiko palikimai, sąmonėj yra gilūs. Jei jau tėvui per 40 metų, jo niekas prieš tai negydė, tėvas išgeria pūslę 8 [procentų] stiprumo vakare ir sako - ko nori, aš ne pijokas, jei tau reikia, tai eik ir gydykis... (...) Mano globos namuose yra užaugusių vaikų, kurie išėjo suaugę, jau patys irgi girtuokliauja. Kol kas tų vaikų dar nėra atvežtų...112

107 Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje, Apskrities viršininko administracijoje. 2008m. spalio 29 d. 10-12val.

108 Petronytė X., Xxxxxxxxx A., Xxxxxx A. „Jaunimo alkoholinių gėrimų vartojimo rizikos veiksniai ir prevencijos programų kryptys. Medicina (Kaunas), 2007, Nr.43(2), psl.103-109. Pasak straipsnio autorių, genetikos tyrimai rodo, kad vaikų alkoholizmui 40-60 % įtakos turi biologiniai tėvai.

109 Individualus interviu Utenos apskrityje, Utenos pirminiame sveikatos priežiūros centre. 2008m. spalio 30 d. 11:00- 12val.

110 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. 2008 m. spalio 15 d. 13- 15 val.

111 Fokusuotas interviu Panevėžio apskrityje, Apskrities priklausomybės ligų centre. 2008 spalio 9 d. 10-12 val.

112 Fokusuotas interviu Panevėžio apskrityje, Apskrities priklausomybės ligų centre. 2008 spalio 9 d. 10-12 val.

1.4.Priklausomybės nuo alkoholio pasekmės

Priklausomybė nuo alkoholio neigiamai įtakoja alkoholį vartojančio asmens sveikatą, kelia pavojų kitiems šalia nesaikingai alkoholį vartojančio asmens esantiems žmonėms bei daro žalą visai visuomenei.

Alkoholio vartojimo pasekmės asmens sveikatai

Nesaikingas alkoholio vartojimas sukelia ilgalaikes pasekmes sveikatai ir gali tapti mirties priežastimi.

Tyrimai rodo, kad jei alkoholis pradedamas žalingai vartoti jauname amžiuje (14-15m.), priklausomybė nuo alkoholio gali išsivystyti jau 20-21 m. žmogui.113 Vaikai yra labiau pažeidžiami alkoholio atžvilgiu nei suaugusieji, tiek dėl fizinių priežasčių (pvz., mažesnio kūno svorio, organizmo vystymosi ypatumų), tiek ir dėl to, kad jie neturi alkoholio vartojimo pasekmių patirties. Vaikai dar nesugeba kontroliuoti suvartojamo alkoholio kiekio, vaikų atveju dar nėra nusistovėjusios alkoholio toleravimo ribos. Žalingas alkoholio vartojimas jauname amžiuje skatina ne tik sveikatos sutrikimus, bet yra susijęs ir su prastesniais mokymosi rezultatais, savižudybėmis, rizika įsitraukti į nusikalstamas veikas, patirti nesaugius lytinius santykius.114

Ankstyva alkoholio vartojimo pradžia susijusi su ankstyvesne kepenų ciroze ir lėtinio alkoholizmo išsivystymu.115 Tačiau svarbiausios alkoholio vartojimo pasekmės sveikatai neapsiriboja vien tik kepenų ciroze ar alkoholinėmis psichozėmis. Alkoholis yra viena iš maždaug

60 skirtingų ligų bei sveikatos sutrikimų priežasčių. Jis yra susijęs su psichikos bei elgsenos sutrikimais, žarnyno sutrikimais, vėžiu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, imunologiniais sutrikimais, plaučių ligomis, reprodukcinės sistemos sutrikimais.116 Kuo anksčiau ir dažniau alkoholis pradedamas vartoti, tuo didesnė rizika išsivystyti įvairioms lėtinėms ligoms. Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad alkoholinių gėrimų vartojimas ir rūkymas yra susiję: vartojantys alkoholinius gėrimus dažnai ir rūko. Kelių medžiagų vartojimas dar labiau sustiprina neigiamą poveikį sveikatai.117

113 Xxxxxxxx P., Xxxxxxxx B. Alcohol in Europe: a public health perspective. A Report for the European Comission. June 2006. Prieiga internete: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxx-xx/xxxx_xxxxxxxxxxxxxxx_xx.xxx

114 Xxxxxxxx X., Xxxxxxxx B. Alcohol in Europe: a public health perspective. A Report for the European Comission. June 2006. Prieiga internete: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxx-xx/xxxx_xxxxxxxxxxxxxxx_xx.xxx

115 Xxxxxxxxx A. Tabako ir etanolio vartojimas Lietuvoje 1972-2003 m. ir profilaktikos perspektyva. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, Kaunas, 2004.

116 Xxxxxxxx P., Xxxxxxxx B. Alcohol in Europe: a public health perspective. A Report for the European Comission. June 2006. Prieiga internete: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxx-xx/xxxx_xxxxxxxxxxxxxxx_xx.xxx

117 Xxxxxxxxx A. Tabako ir etanolio vartojimas Lietuvoje 1972-2003 m. ir profilaktikos perspektyva. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, Kaunas, 2004.

Žemiau pateiktoje lentelėje 15 nurodytos su alkoholio vartojimu susijusios mirties priežastys. Kaip matyti iš minėtos lentelės, nesaikingas alkoholio vartojimas gali turėti fatalines pasekmes. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje mirė 1741 žmogus, tai 257 daugiau nei 2006 m. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (50%), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28%) ir alkoholinė kardiomiopatija (17%). 2007 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo buvo 3,4 karto didesnis negu moterų.118 2007 m. kaime taip pat pastebimos didesnės nesaikingo alkoholio vartojimo pasekmės nei mieste (kaime 100 000 gyventojų teko 55,6 mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo, mieste

- 48,7).119

Lentelė 15 Su alkoholio vartojimu susijusios mirties priežastys

MIRTIES PRIEŽASTIS	% dėl alkoholio vartojimo
Alkoholinė psichozė	100
Alkoholinės priklausomybės ir abstinencijos sindromas	100
Alkoholinė kardiomiopatija	100
Ūmus alkoholinis hepatitas	100
Alkoholinė kepenų cirozė	100
Kepenų cirozė nealkoholinės kilmės	50
Ūmus pankreatitas	42
Lėtinis pankreatitas	60
Apsinuodijimas alkoholiu	100
Alkoholinė polineuropatija	100
Burnos ertmės, lūpos, ryklės vėžys	40-50
Stemplės vėžys	75
Skrandžio vėžys	20
Kepenų vėžys	15
Gerklų vėžys	40-50
Esencialinė hipertenzija	8
Smegenų kraujagyslių ligos	7
Plaučių tuberkuliozė	25
Pneumonija ir gripas	5
Diabetas	5

Šaltinis: Evaluation and monitoring of action on alcohol. WHO Regional publications, European series No 59. 1995. Prieiga internete: xxxx://xxx.xxxxxxx-xxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xx00

Dėl žalingo alkoholio vartojimo nukenčia ne tik jį vartojančio asmens sveikata: nėštumo metu alkoholį vartojančiai moteriai yra rizika susilaukti kūdikio su taip vadinamu vaisiaus alkoholiniu sindromu. Šis sindromas pasižymi nesugrąžinamais pakenkimais vaisiui ir tolesnei vaiko raidai (apsigimimu, vystymosi, augimo ir elgesio sutrikimais). Priklausomai nuo to, kaip motinos vartoja alkoholį, yra išskiriamos įvairios alkoholio pakenkimo vaikui formos ir sunkumo laipsniai. Xxxxxxxx atvejais pasitaiko ne tik širdies, lyties organų ar inkstų vystymosi sutrikimų, bet ir smegenų pakenkimų. Nuo alkoholio priklausomų tėvų vaikai dažnai turi intelektinių sutrikimų.120

118 xxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxx/00_xxxxxxxxx_xxxxxxxxx_xxxxx_0000.xxx

119 xxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxx/00_xxxxxxxxx_xxxxxxxxx_xxxxx_0000.xxx

120 xxxx://xxx.xxxxxxx-xxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xx00

Vykdant „Pagalbos asmenims, sergantiems priklausomybės nuo alkoholio ligomis, priemonės ir sistema Lietuvoje“ tyrimą buvo pabandyta surinkti ir įvertinti Lietuvos kūdikių namuose augančių vaikų su vaisiaus alkoholio sindromu, išsivysčiusiu dėl tėvų žalingo alkoholio vartojimo, statistiką. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis121, 2006 m. Lietuvoje buvo užregistruotas 1 vaisiaus alkoholinio sindromo atvejis, o 2007 m. – nei vieno, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje šis sindromas nėra paplitęs. Tyrimo metu tyrėjai išsiuntė užklausimą Vilniaus, Šiaulių, Alytaus apskričių, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų bei Kauno vaiko raidos klinikos ”Lopšelis” vadovams, prašydami suteikti šią informaciją: ar jų vadovaujamuose sutrikusio vystymosi kūdikių namuose yra vaikų, kuriems yra nustatytas ir/arba įtariamas vaisiaus alkoholinis sindromas; kiek tokių vaikų yra; kaip šis skaičius kito per pastaruosius keletą metų. Taip pat buvo prašoma patikslinti, kas nustato vaisiaus alkoholinį sindromą – kūdikių namų ar gimdymo namų/akušerijos skyrių specialistai (t.y., vaikas į įstaigą patenka su nustatytu sindromu). Atsakymai buvo gauti iš Šiaulių, Vilniaus apskričių, Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų bei Kauno vaiko raidos klinikos “Lopšelis” vadovų.

Remiantis Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų vadovės raštu122, į šiuos kūdikių namus kūdikiai atvyksta su gimdymo/akušerijos skyrių ir Santariškių ligoninės naujagimių (išnešiotų ir neišnešiotų) skyrių specialistų nustatytu ir/arba įtariamu vaisiaus alkoholiniu sindromu. Jeigu kūdikių namų pediatrai ir ankstyvosios korekcijos specialistų komanda įtaria vaisiaus alkoholinį sindromą, vaiko tyrimai yra siunčiami diagnozės patvirtinimui į Genetikos centrą.

Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose 2004 m. augo 13 kūdikių ir vaikų, kuriems buvo nustatytas ir/arba įtariamas vaisiaus alkoholinis sindromas, 2005 m. šiuose kūdikių namuose buvo 18 tokių kūdikių ir vaikų, 2006 m. – 21, 2007 m. – 20, 2008 m. – 19, o 2009

m. pradžioje – 14 kūdikių ir vaikų, kuriems buvo nustatytas ir/arba įtariamas vaisiaus alkoholinis sindromas.

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų rašte123 teigiama, kad 2009 m. sausio 1d. įstaigoje buvo 72 vaikai, iš jų 67% turėjo įvairaus laipsnio raidos sutrikimus. Šių vaikų raidos sutrikimų priežastys yra mišrios – tėvų (motinų) priklausomybės (nuo alkoholio, narkotikų ir t.t.), psichinės ligos, asocialus gyvenimas, skurdas, smurtas ir t.t. Studijos dėl to, kuris šių faktorių dominuoja sąlygojant vaiko sveikatos sutrikimus, įstaigoje neatliekamos, kadangi nėra pakankamai žinoma motinų, juo labiau tėvų psichinė, somatinė sveikata, priklausomybės (alkoholiui, narkotikams ir pan.). Todėl tiek Kūdikių namų, tiek asmens sveikatos priežiūros specialistai daro tik bendrą prielaidą (mišrios priežastys), dėl ko galėjo nukentėti vaiko raida, fizinė ar psichinė sveikata,

121 Direktoriaus pavaduotojos Xxxxx Xxxxxxxxxx 2009m. sausio 13d. atsiųstas el.laiškas.

122 Raštas Nr.6.4-06K-29. Atsiųstas faksu 2009m. sausio 14d.

juo labiau, kad ne visada, gimus naujagimiui, yra akivaizdūs klinikiniai požymiai (fenotipiniai veido bruožai, gomurio defektai, širdies yda). Tačiau, kaip pastebima rašte, pastaruoju metu į įstaigą kasmet atvyksta daugiau naujagimių su sunkia abstinencija (alkoholio, narkotikų, gal mišria). Šių vaikų gydymui nėra paruoštų metodikų, todėl nėra ir realios pagalbos.

Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namų vadovės siųstame el. laiške124 nurodoma, kad Kūdikių namuose per 2006-2009m. vaisiaus alkoholinis sindromas buvo įtartas 3 vaikams kūdikystės laikotarpyje. Iš akušerijos-ginekologijos klinikos atvykusių kūdikių su jau nustatyta diagnoze per šį laikotarpį nebuvo. 2009m. pradžioje įstaigoje augo vienas vaikas su nepatikslintu vaisiaus alkoholiniu sindromu.

Kauno vaiko raidos klinikos ”Lopšelis” vadovės el. laiške125 nurodoma, kad nėra galimybių pateikti tyrėjų prašomų duomenų. Kaip teigiama laiške, vaisiaus alkoholinis sindromas yra gana nauja diagnozė ir dėl to retai diagnozuojama. Todėl iš kūdikių namų surinkti duomenys neatspindės realios sindromo paplitimo situacijos nei bendroje Lietuvos vaikų populiacijoje, nei Kūdikių namuose augančių vaikų tarpe. Laiške taip pat nurodoma, kad dirbdami ne tik su kūdikių namų vaikais, bet ir teikdami abilitacijos paslaugas sutrikusios raidos vaikams iš visos Lietuvos, įstaigos specialistai pakankamai dažnai susiduria su šia diagnoze konsultuodami vaikus augančius šeimose ar vaikų namuose. Per paskutinius 5 metus buvo tik vienas atvejis, kai vaikas atvyko su nustatyta vaisiaus alkoholinio sindromo diagnoze. Xxxxxx kitais atvejais vaikai atvykdavo su kokia nors kita diagnoze.

Apibendrinant iš sutrikusio vystymosi kūdikių namų bei Lietuvos sveikatos informacijos centro gautą informaciją, galima teigti, kad Lietuvoje vaisiaus alkoholinio sindromo diagnozė kol kas yra naujas reiškinys. Diagnozės patvirtinimui dažnai neužtenka duomenų (pvz., nėra žinoma, kurie būtent faktoriai sąlygojo vaiko raidos sutrikimus), todėl vaisiaus alkoholinis sindromas yra retai diagnozuojamas. Dėl šios priežasties Lietuvoje nėra ir statistinės informacijos apie kūdikius gimusius su vaisiaus alkoholiniu sindromu. Sutrikusio vystymosi kūdikių namų specialistai siūlo organizuoti epidemiologinius ir kitus tyrimus, kurie leistų įvertinti ne tik ligos paplitimą, bet ir su tuo susijusias problemas.

Alkoholio vartojimo socialinės pasekmės

Alkoholio vartojimas daro žalą ne tik jį vartojančiam asmeniui, bet yra susijęs ir su visa eile socialinių problemų: nelaimingais atsitikimai (kelyje, darbe), savižudybėmis, nusikalstamumu, problemos ir prievarta šeimoje. Pravaikštos, nepagaminta produkcija, blogesnė jos kokybė bei kitos

124 El.laiškas atsiųstas 2009m. sausio 16d.

125 El.laiškas atsiųstas 2009m. sausio 13d.

alkoholio vartojimo pasekmės padidina ekonominius nuostolius, kurie Lietuvos tipo šalyse gali sudaryti 10% bendro nacionalinio produkto ir viršyti 4 milijardus litų per metus.126

Nelaimingi atsitikimai. Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiamos su alkoholio vartojimu susijusios nelaimingų atsitikimų ir mirties priežastys. Kaip matome, PSO paskaičiavimais su alkoholiu yra susiję 45% mirčių gaisruose, 42% - autoavarijose. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp alkoholio vartojimo (ypač epizodiško nesaikingo vartojimo) ir rizikos nusižudyti ar bandyti žudytis.127

Lentelė 16 Su alkoholio vartojimu susijusios mirties priežastys

MIRTIES PRIEŽASTIS	% dėl alkoholio vartojimo
Autoavarijos	42
Dviračių ir vandens sporto nelaimingi atsitikimai	20
Mirtys gaisruose	45
Nuskendimai	38
Oro transporto nelaimės	16
Kritimai iš aukštumos	35
Kiti nelaimingi atsitikimai	25
Savižudybės	28

Šaltinis: Evaluation and monitoring of action on alcohol. WHO Regional publications, European series No 59. 1995. Prieiga internete: xxxx://xxx.xxxxxxx-xxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xx00

Nusikalstamumas. 2008 m. rugsėjo mėnesio duomenimis sausio – rugsėjo mėn. Lietuvoje buvo užregistruota 561 nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinami neblaivūs nepilnamečiai.128 Dėl paminėto fakto viena iš esminių sąlygų mažinant vaikų ir jaunimo nusikalstamumą yra alkoholio vartojimo tarp jaunimo mažinimas.

Vidaus reikalų ministerija, įgyvendindama Nepilnamečių justicijos programą, 2002 m. atliko „Rizikos grupės vaikų tyrimą“.129 Tyrimo metu buvo vykdoma reprezentatyvi rizikos grupės vaikų, įtrauktų į policijos informacinę apskaitą, apklausa. Visoje Lietuvoje buvo apklausti 1032 10- 18 metų rizikos grupės vaikai.

Apklausa parodė, kad chuliganizmas (47%), vagystės (41%) ir alkoholio vartojimas (33%) yra dažniausi pažeidimai, kuriuos vaikai buvo padarę. Rūkančių ir vartojančių alkoholį rizikos vaikų dalis proporcingai auga su amžiumi: jei tarp 10-13 metų vaikų rūko ir vartoja alkoholį tik trečdalis, tai 17-19 metų amžiaus grupėje tokių yra septyni iš dešimties. Pačių rizikos grupės vaikų

126 xxxx://xxx.xxxxxxx-xxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xx00

127 Xxxxxxxx P., Xxxxxxxx B. Alcohol in Europe: a public health perspective. A Report for the European Comission. June 2006. Prieiga internete: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxx-xx/xxxx_xxxxxxxxxxxxxxx_xx.xxx

128 xxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/Xxxxx_Xxxxxxx/XXX/Xxxxxxxxxx/xxx_xxxx.xxxxx?xxx00000/x-00x-xxx-00000.xxxx.xxx&x f=<!--|30N-SAV|8|-->&tt=Duomenys apie įtariamų (kaltinamų) nepilnamečių nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje (Forma_30N-SAV)

129 Prieiga internete: xxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxxx/Xxxxxxx_xxxxxx_xxxxx_xxxxxxx_0000_x_00.xxx

manymu, svarbiausia nepilnamečiams yra narkomanijos problema, antroje vietoje – alkoholio vartojimas, po to – vagystės, rūkymas, užimtumo problemos.

2005-2006 m. atlikto kompleksinio sociologinio tyrimo „Nepilnamečių justicija Lietuvoje“130 vienu iš tikslų buvo apklausti rizikos grupei priskirtus vaikus, įtrauktus į policijos informacinę apskaitą, ir nepilnamečius, atliekančius laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose siekiant surinkti informaciją apie rizikos grupei priskirtų vaikų ir nuteistųjų delinkventinį elgesį. Tyrimo duomenimis, 75% nuteistųjų būdami laisvėje ir 49% rizikos grupės vaikų vartojo alkoholį. Pastebėta, kad rizikos grupės vaikai, kurie dažniau vartojo alkoholinius gėrimus, taip pat rūkė, lošė iš pinigų ir pasižymėjo kitu maištingu elgesiu. Taip pat pažymėtina, kad tam tikras delinkventinis elgesys suaktyvėja didėjant amžiui, o pasiekus 15-16 metų ribą stabilizuojasi ir yra linkęs silpnėti (pvz., bėgimas iš pamokų, rūkymas ir bėgimas iš namų) - su amžiumi auga tik alkoholio vartojimas.131

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2007 m. ataskaitos duomenimis132, 2005 metais buvo nustatyti 645 nusikalstamų veikų atvejai, kurias padarė neblaivūs nepilnamečiai, o 2006 metais nustatyti net 747 tokie atvejai. Jų skaičius išaugo Kauno m. (2005 m. – 38, 2006 m. 50), Panevėžio m. (2005 m. – 13, 2006 m. – 39), Kaišiadorių r. (2005 m. – 1, 2006 m. – 22), Radviliškio r. (2005

m. – 28, 2006 m. – 54), sumažėjo - Vilniaus m. (2005 m. – 41, 2006 m. – 29), Visagine (2005 m 12,

2006 m. – 0), Marijampolėje (2005 m. – 23, 2006 m. – 4), Panevėžio m. (2005 m. – 22, 2006 m. – 8). Matyti, jog nusikalstamų veikų, kurias padarė neblaivūs nepilnamečiai atvejų skaičius, lyginant 2005 m. ir 2006 m., padidėjo 102 atvejais. Beveik dvigubai išaugo vyresnių nei 7 metų amžiaus nepilnamečių, kurie nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjo būdami neblaivūs, skaičius: 2005 m. tokių vaikų buvo 11, 2006 m. jau 20. Tokių atvejų padaugėjo Panevėžio mieste, Jonavos, Marijampolės ir Radviliškio rajonuose.133

Vertinant alkoholio vartojimo sąsajas su nusikalstamumu bendrai, Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2007 m. ištirta 5,8 tūkst. (2006 m. – 6,3 tūkst.) nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų. Tai šeštadalis visų ištirtų nusikalstamų veikų.134

130Prieiga internete: xxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxxx/Xxxxxxxxxxxx_xxxxxxxxxx_Xxxxxxxxx_xxxxxxx_0000-0000_x.x._00.xxx 131Prieiga internete: xxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxxx/Xxxxxxxxxxxx_xxxxxxxxxx_Xxxxxxxxx_xxxxxxx_0000-0000_x.x._00.xxx 132Informacijos apie nepilnamečių rūkymą, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, apibendrinimas. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2007 11 13.

133Informacijos apie nepilnamečių rūkymą, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, apibendrinimas. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2007 11 13.

134 xxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxx/00_xxxxxxxxx_xxxxxxxxx_xxxxx_0000.xxx

2008 m. rugsėjo mėnesio duomenimis (sausio – rugsėjo mėn. laikotarpiui) Lietuvoje buvo užregistruota 4050 nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinami neblaivūs asmenys.135

Lentelė 17 2007 – 2008 m. sausio-rugsėjo mėn. duomenys apie nusikalstamas veikas, kurių padarymu įtariami

neblaivūs asmenys

	Nužudymai		Neatsargus		Sukurstytas		Sunkūs		Sunkūs		Nesunkūs		Nesunkūs
			gyvybės		nusižudymas		sveikatos		sveikatos		sveikatos		sveikatos
			atėmimas		arba		sutrikdymai		sutrikdymai		sutrikdymai		sutrikdymai
					privedimas				dėl				dėl
					prie				neatsargumo				neatsargumo
					savižudybės
	2007	2008	2007	2008	2007	2008	2007	2008	2007	2008	2007	2008	2007	2008
Iš viso:	119	125	6	7	-	1	107	99	11	8	387	304	6	3

Šaltinis: rengta remiantis LR Vidaus reikalų ministerijos duomenimis136

Kaip matyti aukščiau esančioje lentelėje, neblaivūs asmenys 2007 – 2008 m. dažniausiai sukėlė nesunkius sveikatos sužalojimus, tačiau neretai jie buvo ir nužudymų bei sunkių sveikatos sutrikdymų kaltininkai. PSO paskaičiavimais, net 46% žmogžudysčių įvyksta dėl alkoholio vartojimo.137

Nelaimingi atsitikimai. Viena iš alkoholio vartojimo pasekmių yra eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2007 m. užregistruota 985 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, arba kas septintas užregistruotas įvykis. Juose žuvo 90, sužeisti 1408 žmonės. Užregistruotas 801 kelių eismo įvykis dėl neblaivių vairuotojų kaltės, kuriame žuvo 69 žmonės, sužeista – 1211. Palyginti su 2006 m., kelių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės padaugėjo 28 (3,6%), o dėl kitų neblaivių asmenų kaltės sumažėjo 30 (14%).138

Nuo š. m. sausio 1-osios sugriežtinus atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus, užregistruota mažiau eismo įvykių, kurių kaltininkai būtų neblaivūs vairuotojai. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis139 palyginti su 2007 m. penkiais pirmaisiais mėnesiais, 2008 m. pirmą pusmetį eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės skaičius sumažėjo 33.2%. Nors statistikos duomenys rodo, kad eismo įvykių susijusių su neblaiviais vairuotojais mažėja, kelių policijos vykdomuose patikrinimuose vis dar išaiškinama nemažai neblaivių vairuotojų. Pvz., 2008 m. birželio 2-8 dienomis vykusio vairuotojų blaivumo, apsvaigimo

135xxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/Xxxxx_Xxxxxxx/XXX/Xxxxxxxxxx/xxx_xxxx.xxxxx?xxx00000/x-xxx-00000.xxxx.xxx&xxx<!--

|NEB|8|-->&tt=Duomenys apie nusikalstamas veikas, kurių padarymu įtariami (kaltinami) neblaivūs asmenys (Forma_NEB)

136xxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/Xxxxx_Xxxxxxx/XXX/Xxxxxxxxxx/xxx_xxxx.xxxxx?xxx00000/x-xxx-00000.xxxx.xxx&xxx<!--

|NEB|2|-->&tt=Duomenys apie nusikalstamas veikas, kurių padarymu įtariami (kaltinami) neblaivūs asmenys (Forma_NEB)

137Evaluation and monitoring of action on alcohol. WHO Regional publications, European series No 59. 1995. Prieiga internete: xxxx://xxx.xxxxxxx-xxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xx00

138 xxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxx/00_xxxxxxxxx_xxxxxxxxx_xxxxx_0000.xxx

139 xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xxx0000

nuo narkotinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo metu buvo išaiškintas 491 neblaivus vairuotojas: 257 nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, 163 – vidutinis ir 71 asmuo prie vairo sulaikytas sunkiai apgirtęs. Vairuotojų, kuriems nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, daugiausia išaiškinta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse – po 10, po 7 tokius vairuotojus sulaikyta Marijampolės, Šiaulių ir Telšių apxxxxxxxx.000

Kalbėdami apie nelaimes keliuose, mūsų tyrime dalyvavę sveikatos priežiūros specialistai pastebėjo, kad nors ir sugriežtinti įstatymai, neblaivių vairuotojų problema lieka iš dalies neišspręsta, kadangi įstatyme numatytos priemonės orientuotos į pasekmes:

Mes net rašėm policijai, turėjom chroninių keletą tokių girtuoklių, kad atimtų teises, bet negali.141

Jos jau išduotos, o norint atimt, jei jis geria, negalima. Turi pagaut girtą važinėjant. Kurie dėl gėrimo praradę teises, tai jei jie ateina, tai mes savo iniciatyva, jie turi išsiimt pažymą, kad jie nėra įskaitoj pas mus. Pasakau pirmas ir paskutinis kartas, nes vedamės į kompiuterį ir antrąkart jei atima neatgausi teisių (...). Aplamai yra labai mažas supratimas, kada alkoholizmas prasideda mūsų visuomenėje. Mūsų visuomenės požiūris - yra alkoholikas tas, kuris girtas griovyje guli ... Tik šitas. O kad tai prasideda žymiai anksčiau, žymiai anksčiau niekam - dzin. Na, kad ir Seime šlitinėjo girtas, tai įvardytų viešai, kad tai alkoholikas, tiesiai šviesiai ir, kad jį nukreiptų gydyt nuo alkoholio, tai būtų kažkas. O dabar... Šičia vienas iš dalykų, kad būtų akcentas, kada tas alkoholizmas prasideda.142

Su alkoholio vartojimu susiję ir dalis nelaimingų atsitikimų nutinkančių darbo vietoje. Šalyje 2003 – 2004 m. kas trečias žuvusysis darbe nelaimės metu buvo neblaivus, o statybos įmonėse - kas antras. Žemės ūkio įmonėse iš 5 žuvusiųjų vos ne visi (4) nelaimės metu buvo neblaivūs.143 2007 m. iš 98 žuvusiųjų darbe 29 (29.6%) (2006 m. - iš 108 žuvo darbe 31 (28.7%)) buvo neblaivūs.144 Žuvusių neblaivių darbuotojų skaičius Lietuvoje yra 8 kartus didesnis negu vidutiniškai ES šalyse.

Problemos ir prievarta šeimoje. Mūsų tyrimo dalyviai atkreipė dėmesį į dar vieną itin skaudžią problemą – vaikų situaciją girtaujančiose šeimose arba tose šeimose, kur vienas iš tėvų nesaikingai vartoja alkoholį. 2006 m. iš 16,4 tūkst. socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 36,5 tūkst. vaikų, 63% šeimų į socialinės rizikos šeimų sąrašą įtrauktos dėl girtavimo. Dauguma jų gyvena kaime.145

140 xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xxx0000

141 Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, Telšių savivaldybės gydytojo administracijoje. 2008 m. spalio 7 d. 11-13 val.

142 Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, Telšių savivaldybės gydytojo administracijoje. 2008 m. spalio 7 d. 11-13 val.

143 LR Valstybinės darbo inspekcijos ataskaita apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę bei darbo įstatymų vykdymą Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose 2007 metais. 2008 m. gegužės 27 d. Nr. NSD-3. Prieiga internete: xxxx://xxx.xxx.xx/xxxxx.xxx?000000000

144 LR Valstybinės darbo inspekcijos ataskaita apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę bei darbo įstatymų vykdymą Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose 2007 metais. 2008 m. gegužės 27 d. Nr. NSD-3. Prieiga internete: xxxx://xxx.xxx.xx/xxxxx.xxx?000000000

145 Informacijos apie nepilnamečių rūkymą, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, apibendrinimas. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2007 11 13.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2007 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų socialinės rizikos šeimų apskaitoje buvo įrašyta 7,3 tūkst. girtaujančių šeimų.146

Pasak tyrimo dalyvių, reali pagalba tokiai šeimai arba šeimai, kurioje vienas iš partnerių arba abu girtauja, kol kas nėra užtikrinama. Pastebima, kad girtaujantis asmuo dažnai turi daugiau teisių, nei nuo jo kenčiantys aplinkiniai („Tada [sovietinėj sistemoj], kaip aš sakau, buvo tų negeriančių teisės ginamos, dabar geriančio teisės yra ginamos , o kad pažeidi vaikų savo, savo antros pusės teises...“147:

Manyčiau, kad priverstinio gydymo reikėtų. Čia tokia dabar laisvė – aišku, kai kam į naudą, o kiti dar labai tokie... yra vat kad ir tas moterų krizių centras, ir vat ateina moterys iš tų smurtaujančių šeimų, ateina ir ji neturi kur eiti, ar ką užmušė, nušovė. Yra šeimų, kur ji vat ten turi darbą, turi vaikų ir ten gyvena, o tas vyras girtas ten ją terorizuoja ir mušasi, ir daužosi, ir ji vaikšto su mėlynėmis, ir bijo kur kreiptis. Tikrai ateina moteris, ji nežino kur kreiptis. Ten jeigu kreipsis į vyro darbovietę, ten viršininkas atleis iš darbo, tai bus dar blogiau. Į gydymo įstaigą tas vyras neina - ir nėra kur dėtis. Anksčiau tai ten būdavo moterų tarybos kažkokios, galėjai nueit į partkomą (juokiasi), pasiskųsti ir kažką darydavo. O dabar nėra kur.148

Anksčiau eidavom į namus, buvo „patronažas“, važiuodavome, kontroliuodavome. Šito negalima daryti. Dabar su socialine darbuotoja bandėm pritaikyti tokį patį modelį, tai vienas alkoholikas išvarė ir užsirakino duris. Aplamai mes neturim teisės eiti į namus. Čia yra privatus reikalas. Aš negaliu išsikviesti alkoholiko. Policija negali man jo atvežti. Atveža tik tokiu atveju, jeigu jam yra

„baltoji karštligė“, kai jam reikia dėti antrankius ir vežti į psichiatrinę ligoninę arba guldyti pas mus į skyrių. Daugiau nieko negalim padaryti. Prievartinio gydymo nėra, nebent jis yra pavojingas sau arba aplinkiniams. Jeigu jis yra girtas ir muša žmoną, daužo indus, tai jo negalima guldyti į psichiatrinę ligoninę. Tai yra girtumo pasekmė.149

Dauguma tyrimo dalyvių vis tik sutiko, kad prievartinis gydymas, kuris buvo taikomas sovietinėje sistemoje, nėra išeitis, tačiau tam tikri prievartos elementai turi būti taikomi siekiant apsaugoti sveikųjų visuomenės narių teises: „na, manyčiau, čia be tam tikrų represinių dalykų negalima bus apsieiti. Reikėtų labai pasverti, kokius prievartinius dalykus ir kokiais atvejais reikia taikyti. Nes ir sveikuosius reikia saugoti.“150

Aš dabar kalbėsiu, kaip priklausomybės ligų specialistas ir alkoholikas. Aš esu už priverstinį gydymą. Aš gimęs ir užaugęs Amerikoj ir mes senas tradicijas turime. Priverstinis gydymas nevisiškai - prisidirbi šeimoj, primuši savo vaikus, stoji prieš teismą. Teismas duoda pasirinkimą: arba grotos, arba eik gydytis, arba eik į anoniminių alkoholikų susirinkimus. Senas posakis „Gali tempti arklį prie vandens, bet nepriversi jo gerti, bet pakankamai ilgai palaikius, pats pasigirdys“. Taip ir yra, kai atėjau į anoniminius alkoholikus „aš ne alkoholikas, aš neturiu tokių problemų“. Draugas mane tempė, truko keletą savaičių, bet atsibudau, supratau, aš esu, kur ir turėčiau būti. Statistika Amerikoje - apie 50% atsiųstų priverstinai gydytis pasveiksta. Jeigu teismai ir policija,

146Tai 1 tūkst. (12 %) mažiau nei 2006 m xxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxx/00_xxxxxxxxx_xxxxxxxxx_xxxxx_0000.xxx 147 Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, Telšių savivaldybės gydytojo administracijoje. 2008 m. spalio 7 d. 11-13 val. 148 Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje, Apskrities viršininko administracijoje. 2008m. spalio 29 d. 10-12val.

149 Fokusuotas interviu Tauragės apskrityje. Tauragės apskrities viršininko administracijoje. 2008 m. spalio 2 d. 13-

14.45 val.

150 Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, Telšių savivaldybės gydytojo administracijoje. 2008 m. spalio 7 d. 11-13 val.

jeigu Vaikų teisių apsaugos darbuotojai pradėtų reikalauti ir duoti pasirinkimą, kur gydymas būtų švelnesnis pasirinkimas, gal kas nors pradėtų keistis.151

Čia matau daugiau problemų, netgi sakyčiau tradicijose. Aš savotiškai už žmogaus teisių gerbimą, bet mes, mano galva, užsižaidėm lyginant su kitom šalim Žmogaus teisėm. Ir užsižaidėm blogąja prasme, gindami tą, vadinkim, pacientą. Jį reikia ginti, viskas tvarkoj, bet kur ta likusi dalis, ta šeima, kiti veikėjai? Pažiūrėkim, kas darosi, jei jau šeima neapsikentė ir iškvietė policiją: tai čia, ai šeimos konfliktas, ir išvažiavo, o žmona dar atsiėmė ir už tai, kad iškvietė policiją, o dar jei pasipainiojo ir vaikas, tai ir tas gavo. Kuo skiriasi sistema šiuo atveju kitose šalyse, tame tarpe ir JAV - šalia teisių yra ir atsakomybė. Ir mes šitą kažkodėl labai apleidome. Kokybės prasme aš, matau, gal tai iš seno likęs skirtumas - mėlynė ant svetimo žmogaus ir ant savo vaiko - skirtingai vertiname guzus ant galvos. Savo namuose nevaldoma...Mano galva, šita praktika pirma turėtų būti išgyvendinta. Aš čia matau didžiulę problemą.152

Nes pažeidžiamos žmonių teisės, kad jį ten priverstinai gydyti. Bet kad jis pažeidžia aplinkui daugelio žmonių teises, tai kažkaip į tai nekreipiama dėmesio. Čia svarbu, kad vat jau tų alkoholikų tik teisių nepažeisk. Tai priėmimo skyriuj tie alkoholikai ten nenori (likti) ir taip toliau, ir darbo kiek yra, ir ten smurtaujama ir prieš gydytojus, ir prieš slaugytojas. Gal čia kažkaip skubota buvo dėl to prievartinio gydymo (atsisakymo), gal kažkaip kitaip buvo galima.153

Ypač sudėtinga situacija yra vaikų, augančių šeimoje, kurioje girtaujama:

Kad vaikai kenčia, tai čia be kalbų ir net iki kraupių vaizdų, ir iki tų išskirtinumų aprangoje, mityboje, tuo nepritekliumi, kur geriantys tėvai negali užtikrinti. Iškart iš to seka patyčios. Kaimo mokyklose tai labai matosi: ateini į klasę, tos klasės mažos, 10-15 mokinių, tiesiog matai iš apsirengimo, iš akelių matai, iš bendravimo būdo, kad jis iš tokios šeimos. Dirbdamas su tokiais vaikais tikrai skiri, kad jis ne tai kad xxxxxx vargingoj gyvenantis, bet tai, kad jis yra alkoholiko ar alkoholikų šeimoj. Sunkiausia, tie vaikai būna atstumiami, dažniausia būna užguiti. Kokia pagalba? Aš iš tikrųjų na, nežinau, rajone ypač nežinau, kokia pagalba. Jie pamaitinami. Čia yra pagalba. Kai jau ūmi bėda, sumuštas, sakykim, tai į socialinį darbuotoją kreipiamasi, į mokyklos administraciją, bet ar yra reali pagalba kažkokia, na aš netikiu, kad ji tokia yra, reali pagalba geriančių alkoholikų tėvų vaikams.154

Tyrimai rodo, kad girtaujančiose šeimose užaugę vaikai dėl šios patirties vėliau gyvenime susiduria su įvairiomis psichologinio pobūdžio problemomis.155

Tyrimo dalyviai pastebėjo, kad darbui su šeima dažnai nėra nei pajėgų, nei galimybių, arba specialistai, kurie galėtų ir turėtų dirbti tokį darbą yra apkraunami kitais darbais ir negali vykdyti savo tiesioginio darbo:

Aš norėjau paklaust, ką gali padaryt socialinis darbuotojas, kai xxx xxxxx, vaikai alkani bėgioja. Jis kalbėt su kuo nors gali? Šviečiamojo darbo jokio. Čia yra juodas darbas, kuriam nėra nei pajėgų, nei pinigų. Kaip sakot, jiems reikia patarnavimus suteikt, o jie pretenzijų dar turi.156

151 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. 2008 m. spalio 15 d. 13- 15 val.

152 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. 2008 m. spalio 15 d. 13- 15 val.

153 Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje, Apskrities viršininko administracijoje. 2008m. spalio 29 d. 10-12val.

154 Fokusuotas interviu Alytaus apskrityje, Alytaus apskrities viršininko administracijoje. 2008m. spalio 2 d. 13.00-

14.45 val.

155 Xxxxxxxx P., Xxxxxxxx B. Alcohol in Europe: a public health perspective. A Report for the European Comission. June 2006. Prieiga internete: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxx-xx/xxxx_xxxxxxxxxxxxxxx_xx.xxx

(...) mes neturime tiek pajėgumų lankyti tiek tas šeimas, kiek joms reikia ir tai nėra beprasmiškas darbas, ir turiu vieną tokį nedidelį pavyzdėlį iš savo kolegų gyvenimo: Telšių yra toks psichikos sveikatos centras, ten yra entuziastas žmogus Xxxxxxxx, kuris aukodamas savo laiką, bet matė prasmę važinėti į šeimas, kur bent už vieno galima dar užsikabinti ir kur yra mažų vaikų. Ir sakė, jie iš toli ant manęs šunis paleisdavo ir visokių dalykų buvo, mūsų Lietuva vis tiek yra didelis kaimas, ir jie vienas nuo kito nusiklausė, viena šeima užsikabino, kita šeima užsikabino, ir vienas per kitą pradėjo daugiau jį įsileisti, jo klausytis, kaip kalėdojantis kunigas ar kažkas tai tokio. [Jis sakė] „Aš savotiškai džiaugiausi savo rezultatais, bet taip beprotiškai pavargau nuo viso to ėjimo ir ėjimo vakarais, po darbo ir iš esmės visai neatlygintinai“. Darbui su šeima neužtenka vieno šnekėjimo, tam reikia ciklo, o tam reikia ir pajėgų. Ir šiai dienai, asmeniškai aš, kas galėtų dirbti su tom rizikos grupės šeimom, ne ypatingai matau. Negali visko pavežti ir psichikos sveikatos centras - už jo durų trisdešimt ligonių. Yra kažkiek ten Vaikų raidos centrų, dar kažko taip, bet čia (...).157

Šitų tarnybų, visko yra ir pats geriausias pavyzdys savivaldybės, kada jos organizuotai dirba. Ir aš kaip visada juokaudavau, kas geriausias dalykas, ką padarė po Nepriklausomybės, tai socialinių reikalų ir sveikatos skyrius kartu, kad yra logiška. Tas pats pavyzdys su psicho-sveikatos centru, ten, kur jie puikiai dirba, jie greta dirba su vaiko tarnybom, socialinėm paslaugom. Nepamirškim kad netgi seniūnijose yra darbuotojai socialiniai, tik klausimas, kiek mes jį apkraunam dokumentų kažkokių rengimu, kur daugelį laiko jie sugaišta su šeimos kompensacijų pažymų rengimu, tai jau vėl klausimas organizatoriam, jeigu vėl imti tuo atveju, ar yra Lietuvoje žmonių? Taip, tų darbuotojų yra, tik jie savo darbo nedirba. Dirbdamas arčiau šeimų, ar tai socialinis darbuotojas, ar psichologas, pažysta jas, ir nesako, kad šiandien čia mano šeima, o rytoj jau seniūnijos reikalas. Tai yra jų bendras darbas, kabinetų tas susiskaldymas, seniūnijoje tai yra keli žmonės, kurie tikrai randa bendrą kalbą ir tik aišku reikia žiūrėti, ant kiek jam palengvinti tą darbą, ant kiek reikia pridėti jėgų, kad būtų galimas darbas šeimose. Yra šitų pajėgų, bet vėl klausimas ant kiek mes dirbame šitą darbą.158

Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvoje apskritai nėra pagalbos tokiai šeimai sistemos ir tos priemonės, kurios yra taikomos nepadeda pasiekti ilgalaikio rezultato:

(...) Noriu pasakyt, kad mes dirbame labai kompleksiškai. Xxxxxxx, pas mus papuola vaikas iš tokios šeimos, išsiaiškiname visą problemą, jau matosi pagal atvežimo dokumentą, jau matosi, kad tėvai girti, pripučia, 3 ir daugiau, tai ištiktųjų problema yra aiški. Kai tėvai jau pradeda lankyti [vaiką], mūsų socialinio darbuotojo pagrindinė užduotis - išsiaiškinti ir padėti iš to išeiti, gydytis. Dalis žmonių iškart pasako, kad mes to neatsisakysim. Paprastai šeimoje yra, kad abu girtuokliauja. Mama dar sako, aš dėl dukters, dėl sūnaus padarysiu viską. O tėvas sako, o ką tu čia kalbi, nei aš čia pijokas nei ką... (...) Rezultatas yra įkalbėti lankyti AA grupę. Vaikų iš mūsų negali atsiimti, jei nelanko AA. Labai daug telefonų duodam (...), kad ateitų, bet į jūsų įstaigą [psichikos sveikatos centrą], tai jie kažkaip čia nesiryžta. Jie ryžtasi eiti į anoniminius alkoholikus. Rezultatą mes pasiekiam trumpalaikį. Jie pradeda lankyti AA, įsidarbina ir tada vaikų teisės kažkiek tai stebi, socialinių paslaugų centras teikia jiems paslaugas, mokykla - apie vieną tą šeimą tiek daug darbuotojų [bet] rezultato pasiekt mums neišeina – procentėliai - išsveikusių nėra.159

Šios problemos esmę paaiškina kitas tyrimo dalyvis:

156 Fokusuotas interviu Alytaus apskrityje, Alytaus apskrities viršininko administracijoje. 2008m. spalio 2 d. 13.00-

14.45 val.

157 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. 2008 m. spalio 15 d. 13-

15 val.

158 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. 2008 m. spalio 15 d. 13- 15 val.

Juk paprastai kaip būna – jie geria, turi mažus vaikus, atvažiuoja vaikų inspekcija, juos [vaikus] surenka ir atima. Tada tie [tėvai] neturi šaltinio iš ko gerti. Na, tada jau inspektorius sako – „eik pas psichiatrą koduotis“. Ir jie ateina, bet jie intereso neturi gydytis. Jie turi interesą atsiimti vaikus, nu, gėda prieš kaimynus, kad vaikus paėmė, ir neturi pinigų, aišku. Jie turi kitokius motyvus

– vieni supranta, kad jie turi bėdą, kiti – ne. „Kad ten vieną dieną alaus išgėriau...“, o kaimynai iškvietė [inspekciją]... (...) Kai tik vaikus atgauna, tai ir vėl [geria]...vieni sakytų, kad čia pagalba – kad vis greičiau [nustoja gerti], o reikia, kad ne greičiau, o kada žmogus pats pradeda [apie tai] galvoti. O kad pats pradėtų galvoti, turi būti apie tai pasakančių žmonių. Jis turi permąstyti, turi čia (rodo į galvą) įvykti rezultatas. Gal tėvai, kaimynai, bendradarbiai [pasako], tai gal tada per ilgą laiką pradeda mąstyti, kad reikia [gydytis]. O kad kažkas kažką liepė – nu, aišku, gerai, bet tai čia... Nesuveikia?

Suveikia kažkiek tai, bet tai nėra tiek efektyvu. Viskas suveikia, bet ne taip naudinga. Ir reikia turėti galvoje, kad čia yra viso gyvenimo gydymasis. Čia yra viso gyvenimo kova. Kaip su antsvoriu. Ir apie tai reikia galvoti visoms institucijoms, kad čia nėra – nuėjai pas psichiatrą, ir ten atskaitė moralą, paskyrė vaistus ir tu pasveikai. Reikia šviesti ir visas institucijas. Edukacija, edukacija, edukacija. 160

Pastebimas tam tikrų institucijų neveiklumas, įstatymų spragos, institucinių veiksmų koordinavimo trūkumas, atkreipiamas dėmesys, kad sprendžiant alkoholizmo problemas daugiausiai dėmesio turėtų būti teikiama ne medicininiams, bet socialiniams problemos aspektams:

Kuriasi tie krizių centrai. Moterims. Ateina, perbūna pernakt. Bet ten turi būti pagalba, o kai nėra pagalbos...

Taip, jei žmona gyvena Krizių centre tris-keturias dienas ir niekas su ja nepasišneka, net nepaklausia kaip jautiesi, jei nėra darbo su vaiku? Tai jie tokie pat sutrikę ir pasimetę, ar bus namie, ar krizių centre. Jiems dar didesnis neaiškumas ir kaltinimas savęs, ką aš padariau, kodėl išėjau.161

O kaip, jūsų nuomone, galima pakeisti tą situaciją šeimoje, jei nemotyvuotas alkoholikas? Na šeimos gydytojas, jis turėtų...

Bet ką jis šioj situacijoj gali padaryti? Kai anksčiau dirbau greitosios pagalbos stotyje pediatre: randi 7 metų vaiką, kuris prižiūri 2 mėnesių kūdikį. Kitam kambary visiškai girta moteris su savo mažamečiu vaiku. Mažametis žiūri kitą mažametį. Dabar aš kaip medikas galvoju, kur man tą vaikelį pusiau sergantį - indikacijų stacionarizavimui nėra, ką daryti? Ir ne vienas tas atvejis. Aš važiuoju į policiją, į Tulpių 60, nes nežinau, ką daryti, paimti su savim aš negaliu, jei paimsiu, kur man jį padėti tą vaiką, kur padėti tą kitą, broliuką? Jis prižiūri, manęs klausia, kokius vaistus nupirkti, aš jam užrašau - 7 metų vaikas, jis manęs klausia, kiek įpilti į buteliuką, kaip tą padaryti. Ir tokių atvejų... Pavyzdžiui, išveža motiną į psichiatrijos ligoninę, aš su kūdikiu ant rankų. Ir galvoju, kur man vežti dabar tą vaiką. ( ) Vaikas sveikas, ligoninė neima. Ant kiek yra nesutvarkyta

pirminės socialinės pagalbos grandis, aš neįsivaizduoju. Kitoj civilizuotoj valstybėj gydytoja ar kitas atstovaujantis valstybinę instituciją žmogus randa prie girtaujančių mažamečius. Net nesėdintys. Kokia pagalba šitoj situacijoj? (...)Nes nėra tos grandies.162

Tai jeigu sūnui penkiasdešimt metų, močiutei aštuoniasdešimt metų, tai ką ji gali padaryt, jeigu jis ten nemato problemos, geria, prageria ir muša. Ir dar problema gal ne tiek dėl gydymo, o kad policija neturi teisės kištis į tokius dalykus. Nu, kaip, pavyzdžiui, pasakoja mūsų viena bendradarbė: ateina mažas vaikas – „tėtis girtas muša mamą“. Nu ir ką, nueinu - sėdi tėtis ten

160 Individualus interviu Utenos apskrityje, Utenos pirminiame sveikatos priežiūros centre. 2008m. spalio 30 d. 11:00- 12val.

161 Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, Telšių savivaldybės gydytojo administracijoje. 2008 m. spalio 7 d. 11-13 val.

162 Fokusuotas interviu Panevėžio apskrityje, Apskrities priklausomybės ligų centre. 2008 spalio 9 d. 10-12 val.

geria, na, išgėrinėja, mama ten žuvį kepa, vyresnė sesuo mobiliu telefonu žaidžia ir niekas nieko nemuša. Tai ką čia dabar? O, kaip – o jis mušė ir tas vaikas matė ir atėjo, bet dabar nesimuša...taip ir policija atvažiuoja, o jis nebesimuša...tai yra problema.163

Daktarai, medikai - visąlaik sprendžiam socialinės rūpybos klausimus. Mes tampam ir socialiniai ir visokie kitokie (...) bet kokie kaštai. Socialinė rūpyba tikrai nedirba. Ir tie socialiniai darbuotojai, matom ir pas mus, paskambina socialiniai - mes radom [girtą], jūs pasiimkit. Nėra jo kur padėti. Atveža jį visą baisų, nei jis nori, nei ką. Atveža be motyvacijos. Gaunamės kaip blaivykla su medicininiu aptarnavimu.164

Bet čia vyksta toks savanoriškas, ko nėra, tai iš tikro jokio koordinavimo. Absoliučiai jokių poslinkių nebus, jei kas dirba, dirba tik savo iniciatyva. Ir niekas nepajudės, kol nebus koordinavimo. Kol nebus kažkas atsakingas ir kad kažkas suvienytų rajone. Iš tikro paskaičiavus tai jų pilna organizacijų, kur turėtų dirbt su problematiška šeima. Kokia 10, aš čia atsinešiau pasiūlymą kaip turėtų atrodyt. Bet visos šitos pastangos turėtų būti kartu. Užtektų ir specialistų. Dabar reikia savivaldybės lygiu rengt susitikimus, kad koordinuot tai.165

O va toks dažniausiai dalykas būna – mama skundžiasi, kad sūnus mane muša. „Nu, tai eik pas psichiatrą“. O ką tas psichiatras? Nu, tas žmogus neturi paramos, o tas sūnus geria ir xxxx ir kur jis eis, pas ką jis eis? O tai močiutei problema, tai...čia daugiau socialiniai, ne medicininiai dalykai. Nežinau, kiek tai policijos reikalai, bet čia daugiau ne medicininiai dalykai.166

Pasak tyrimo dalyvių, Lietuvoje valstybiniu lygmeniu apskritai labiau akcentuojama narkomanijos problema, tuo tarpu alkoholizmo problema bei jos pasekmės dar mažai suvokiamos:

(...) narkotikai tai jau toks baisus dalykas... o alkoholis tai ką? Nu tai čia nieko! Čia jau narkomanas, tai toks baisus žmogus! O alkoholikas, tai ką – jis tokias geras rankas turi, jis pataiso, jis ten gali viršvalandžius dirbti. Mes pripratę prie šito, o prie narkomanų...jie mums labai baisūs. Kiek alkoholikų užmuša savo žmonas? Mamas, vaikus. Bet šito kažkaip nematom, praleidžiam pro ausis, o jeigu narkomanas, ar dar neduok dieve psichikos ligonis?! O juk kiekvieną dieną prievartaujama, kiekvieną dieną vyksta teroras – to nemato. Prie alkoholizmo pripratę – čia girtas, ar tai naujiena? Ne naujiena. Ir čia dar kitas dalykas – eitų girtas vyras, nu tai ką – prisigėrė, o eitų girta moteris, tai – oho, oho!!! Koks požiūris? Tai moterys geria pasislėpusios. Dažniausiai tokiu buitiniu alkoholizmu ir skaidrina sau dienas. Na čia dar irgi jeigu vaikas girtas vaikšto, tai dar bado akis. Bet dar nėra tiek tų vaikų, kad voliotųsi. 167

Nesant galimybių suteikti realią pagalbą šeimai, specialistams kartais tenka galvoti būdus, kaip „apeiti“ įstatymus:

Kai yra šeimoj smurtas ar kažkas tai (...) niekas jiems nepadeda. Policija nepadeda, sako - nebus kraujo, nebus lavonų mes nevažiuojam. Mes čia esam sugalvoję, psichikos sveikatos centru prisidengę, kad mūsų neužtampytų po teismus: kai yra žmogus pavojingas sau ir aplinkiniams, tai žmogus gali kreiptis pas mus (...) į PSC, kad patikrintų, ar žmogus neserga kokia psichine liga. Tai dabar visa policija žino, kai ateina kokia moteriškutė dėl smurto. [Xxx] sako, mes nieko negalim padaryt, eikit į PSC, rašo pareiškimą, kad namiškis ten elgias, grasina, daužo. Ir mes jį kviečiam per savaitę laiko. Jei neateina, tai policijos prašom atvesdinti. Ir arba pavyksta užkabint [motyvuot

163 Individualus interviu Utenos apskrityje, Utenos pirminiame sveikatos priežiūros centre. 2008m. spalio 30 d. 11:00- 12val.

164 Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje. Šiaulių apskrities viršininko administracijoje. 2008 m. spalio 14 d. 13-15 val.

165 Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, Telšių savivaldybės gydytojo administracijoje. 2008 m. spalio 7 d. 11-13 val. 166 Individualus interviu Utenos apskrityje, Utenos pirminiame sveikatos priežiūros centre. 2008m. spalio 30 d. 11:00- 12val.

167 Individualus interviu Utenos apskrityje, Utenos pirminiame sveikatos priežiūros centre. 2008m. spalio 30 d. 11:00- 12val.

gydytis] arba ne. Iš tikro yra pavykę ir ne vienąkart yra užsikabinę. Buvo pavyzdžiui, agresyvus, sudrapalindavo nežinau..., o dabar jau kokie trys ar keturi metai negeria žmogus. Pamato mane ir sako iš tolo: o aš dar negeriu.168

Pasak tyrimo dalyvių, vaikai iš socialinės rizikos šeimų, kuriose girtaujama, ilgainiui neretai ir patys pradeda nesaikingai vartoti alkoholį. Todėl šiems vaikams yra reikalingas socialinių paslaugų tęstinumas, kurio šiuo metu trūksta:

(...) Kai vaikai lanko dienos centrą, lanko iki tam tikro paauglystės amžiaus ir kai tik pradeda vartoti alkoholį ar rūkyti, galbūt ir tabletes, naudotis tabletėm tom, ir nustoja lankyti. Tai mat iš mūsų sistemos, iš vaikų dienos centrų priežiūros, jie išlenda. Mes neturime daugiau galimybių toliau juos globoti. Ir tame yra didelė spraga. Jie patenka į gatvę. Yra konkretūs atvejai, kada vaikai, paaugliai palieka. Tiesiog tėvai yra alkoholyje paskendę ir vaikai išlenda tiesiog į gatvę. Ir nėra...nėra jokio sekimo. Kas liečia minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą, kuris buvo praėjusiais metais išleistas - jis neveikia, o jis galėtų tą pakeisti.169

Socialinių darbuotojų kiekvienoje teritorijoje yra, ir socialinių paslaugų centras ir vaikų užimtumo centras ir kiekviename darželyje jų yra, bet perimamumo veiklos nėra. Socialinių darbuotojų yra mažai, bet juos irgi kažkaip reikėtų koordinuoti.170

Vienoje fokus grupės diskusijoje problemą spręsti buvo pasiūlyta apgyvendinant vaikus institucijose, kol tėvai neįrodo galintys negerti:

(...) matyčiau labai didžiulę prasmę ir išimti vaiką iš tokios šeimos, gal paprasčiausias būdas būtų. Išimti ir kažkur patalpinti, ir galbūt reikia tai daryti, nes laukti, kol šeima jį išsiauklės ir laikyti ten, tai irgi turbūt ne duok Dieve - to vaiko vietoj nelabai norėčiau būti. Bet galbūt yra prasmė, ir aš tikėčiau tuo, nes jeigu ir išimsim vaiką iš tos šeimos, su ja vis tiek reikia dirbti, nes gal ji kažkada galės susigrąžinti vaiką.171

Beje, kaip pastebima Vaiko teisių apsaugos kontrolierės ataskaitoje172, alkoholio vartojimas yra itin paplitęs kai kurių Lietuvos vaikų globos namų globotinių tarpe. Pavyzdžiui, Gruzdžių, Vėliučionių ir Vilniaus specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose alkoholį vartoja 100 nepilnamečių globotinių. Kaip teigiama ataskaitoje, dauguma tėvų toleruoja nepilnamečių savo vaikų alkoholio naudojimą, kadangi pastebima, jog globotiniai alkoholio parsiveža iš tėvų, giminaičių, globėjų po pasisvečiavimo savaitgaliais bei švenčių metu. Be to, dauguma vaikų į globos įstaigas patenka jau vartojantys alkoholį. Taigi, vaikų globos namuose augančių globotinių alkoholio vartojimas taip pat reikalauja dėmesio.

168 Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, Telšių savivaldybės gydytojo administracijoje. 2008 m. spalio 7 d. 11-13 val.

169 Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje. Šiaulių apskrities viršininko administracijoje. 2008 m. spalio 14 d. 13-15 val.

170 Fokusuotas interviu Tauragės apskrityje. Tauragės apskrities viršininko administracijoje. 2008 m. spalio 2 d. 13-

14.45 val.

171 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. 2008 m. spalio 15 d. 13- 15 val.

172Informacijos apie nepilnamečių rūkymą, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, apibendrinimas. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2007 11 13.

Tyrimo dalyviai kalbėjo ir apie tai, kad ir pati visuomenė bei šeimos, kuriose vienas iš narių girtauja, dar labai mažai suvokia alkoholizmo esmę. Pasak fokus grupėse dalyvavusių psichiatrų, psichologų, šeimos nariai paprastai yra linkę perduoti visą atsakomybę už girtaujantį asmenį specialistams arba institucijoms. Nesuvokiama, kad būtina keistis ir patiems:

Bendrai imant alkoholikų šeimų moterys daugiau pusės jau depresija serga, tai geriančių vyrų žmonos. Geria vyras, geria vyras, muša. Tai vėl arba jos vaistus vartoja arba reikia psichologo. (...) Su jų šeimom yra sunku. Tų antrų pusių supratimas yra koks: paimkit, išgydykit, o su manim yra viskas gerai. O iš tikro esmėj yra, jei moteris pasikeis, alkoholikas keičiasi. Šičia yra sizifo darbas ir labai retai pavyksta, kad moteris nepabėgtų, kad ateitų. Dažniausia man sako, daktarėli nekvaršink man galvos, duok man vaistų, kad miegočiau, kad jis pareina girtas, kad man dzin būtų ir viskas.173

Ir artimųjų dažnai toks požiūris būna: vaikai blogai mokosi, kad tėvas, sakykim, geria, pinigų nėra, dėl to, kad geria. Ir būna, žmogus grįžta negeria, po metų užgėrė, o tos problemos tai liko, niekur nedingo. Dažnai nelieka tik taip vadinamo „atpirkimo ožio“. Dėl ko taip yra. Dėl problemų sprendimo. Reikia mokytis spręsti tas problemas ir ne vienam žmogui, o būtent tam rate šeimos. To atpirkimo ožio nebėra, o problemų spręsti nemokam.174

Apibendrinant šį skyrių galima teigti, kad didžioji dauguma suaugusių Lietuvos gyventojų yra alkoholinių gėrimų vartotojai. Remiantis oficialiąja statistika, Lietuvos gyventojų išlaidos alkoholiniams gėrimams ir absoliutaus alkoholio suvartojimas vienam gyventojui kasmet auga. Alkoholį dažniau yra linkę vartoti vidutinio (darbingo) amžiaus didžiųjų miestų gyventojai vyrai, tačiau pastaraisiais metais pastebimas alkoholio vartojimo augimas moterų populiacijoje, pensinio amžiaus žmonių ir moksleivių tarpe.

Alkoholio vartojimas paplitęs įvairiose socio-ekonominėse grupėse, nors nėra aiškūs skirtingų socio-ekonominių grupių alkoholio vartojimo ypatumai. Nesaikingo alkoholio vartojimo įpročiai yra itin būdingi kaimo vyrams. Kaimo gyventojams dažniau nei didžiųjų miestų gyventojams diagnozuojamos alkoholinės psichozės. Pastaraisiais metais auga moterims diagnozuojamos alkoholinės psichozės atvejų skaičius.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos nepilnamečiams alkoholiniai gėrimai yra gana lengvai prieinami. Vaikai alkoholį vartoti pradeda anksti, dauguma penkiolikmečių berniukų ir mergaičių jau yra buvę nors kartą apsvaigę nuo alkoholio. Stiprių alkoholinių gėrimų bent kartą yra išgėrę trečdalis 13m. ir jaunesnių moksleivių. Berniukai alkoholį vartoja dažniau ir didesniais kiekiais nei mergaitės, tačiau 2007 m. pastebėtas sumažėjęs alkoholinių gėrimų vartojimas per paskutines 30 dienų (10 ir daugiau kartų) berniukų tarpe ir padidėjęs mergaičių tarpe. Mergaičių tarpe pastaraisiais metais augo besaikis alkoholio vartojimas. Pabrėžtina, kad žalingas alkoholio vartojimas jauname amžiuje skatina įvairių lėtinių susirgimų vystymąsi ir yra susijęs su rizikinga socialine elgsena. Kita

173 Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, Telšių savivaldybės gydytojo administracijoje. 2008 m. spalio 7 d. 11-13 val.

174 Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, Telšių savivaldybės gydytojo administracijoje. 2008 m. spalio 7 d. 11-13 val.

vertus, iki tol augęs, 2007 m. ESPAD tyrimo duomenimis, pastaraisiais metais sumažėjo moksleivių (tiek berniukų, tiek ir mergaičių) nurodžiusių, kad 20 ir daugiau kartų per gyvenimą buvo girti, skaičius. Kol kas šią tendenciją moksleivių alkoholio vartojime paaiškinti yra sunku.

Nors ir pastebima, kad vaikas žalingus alkoholio vartojimo įpročius perima iš tėvų, vaikų alkoholio vartojimas nėra būdingas vien tik girtaujančiom šeimoms. Pastebėta, kad alkoholinių gėrimų vartojimas šešis ir daugiau kartų per paskutinį mėnesį yra dažnesnis paaugliams iš pasiturinčių šeimų.

Tyrime dalyvavusių ekspertų nuomone reklama, kultūrinės tradicijos, liberali alkoholio politika, alkoholio prieinamumas bei pasiūla ne tik skatina pradėti vartoti alkoholį, bet ir silpnina motyvaciją laikytis blaivybės tuos žmones, kurie yra praėję gydymosi nuo alkoholizmo kursą. Ekspertai siūlė mažinti alkoholio reklamą, riboti alkoholio pardavimą ir neparduoti alkoholio degalinėse, didinti alkoholio kainas, vykdyti nuoseklią alkoholio politiką, pripažįstant, kad alkoholio vartojimas kaip ir narkotikų vartojimas sukelia esminę žalą ne tik priklausomybę turinčiam asmeniui, bet ir šeimai (ypač vaikams), visuomenei.

Apibendrinant statistinius duomenis, pagrindinės nesaikingo alkoholio vartojimo pasekmės yra augantis Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo, didėjantis nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų (tame tarpe ir nepilnamečių) skaičius, eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės, nelaimingi atsitikimai nutinkantys darbo vietoje.

Vis tik oficialioji statistika nevisiškai atspindi alkoholio vartojimo tendencijas, kadangi apima tik tuos atvejus, kurie yra registruojami atsakingų institucijų (sveikatos priežiūros, policijos ir pan.). Mūsų tyrime dalyvavusių ekspertų nuomone, didelė dalis nuo alkoholio priklausomų asmenų gydosi anonimiškai arba nesigydo. Tai, kad nuo alkoholio priklausomų Lietuvos gyventojų skaičius gali būti kelis kartus didesnis nei rodo oficiali statistika spėti leidžia ir didėjantis alkoholinių psichozių skaičius.

Oficialioji statistika nevisiškai atspindi ir vaikų žalingo alkoholio vartojimą, kadangi šioje statistikoje atsispindi tik pas priklausomybių specialistus registruoti duomenys. Pastebima, kad statistikoje neatsispindi policijos pareigūnų, kitų sveikatos priežiūros institucijų registruoti vaikų žalingo alkoholio vartojimo atvejai. Taip pat dalis žalingai alkoholį vartojančių paauglių tėvų nesikreipia dėl pagalbos vaikui į specialistus.

Tyrime dalyvavę ekspertai atkreipė dėmesį į vaikų situaciją girtaujančiose šeimose arba tose šeimose, kur vienas iš tėvų nesaikingai vartoja alkoholį. Reali pagalba tokiai šeimai arba šeimai, kurioje vienas iš partnerių girtauja, kol kas nėra užtikrinama: trūksta teisinių priemonių apsaugoti sveikuosius visuomenės narius bei jų teises, kuomet šalia esantis žmogus piktnaudžiaudamas alkoholiu yra agresyvus ir kitaip kelia grėsmę aplinkiniams; nėra sukurtas efektyvus mechanizmas, kaip įtraukti alkoholiu piktnaudžiaujančius tėvus į gydymą; stokojama

socialinio pobūdžio tęstinių paslaugų socialinės rizikos šeimoms ir juose esantiems vaikams, o organizuojant pagalbą trūksta koordinuoto tarpinstitucinio bendradarbiavimo.

2. PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ GYDYMO SISTEMOS VEIKIMO PROBLEMOS: ALKOHOLIZMO ATVEJIS

Žvelgiant į akademinius ir praktikų diskursus, galima pastebėti, kad alkoholizmo gydymo analizė grindžiama paslaugų struktūrų arba sistemų (sveikatos apsaugos, psichikos sveikatos ar priklausomybių ligų sveikatos apsaugos) perspektyvomis175. Taip siekiama konceptualiai apsibrėžti alkoholizmo gydymo problematikos, analizės bei vertinimo aspektus. Tokia prieiga svarbi ne tik akademinių įrankių atrankos aspektu. Svarbiausia, kad ji atskleidžia sistemos priklausomybę nuo resursų, jos kaitos procesus, disfunkcijas. Šioje sistemoje dirbančių specialistų nuomonių tyrimas sudaro galimybę ne tik analizuoti problemas, bet ir suvokti jos tobulinimo galimybes. Tai itin aktualu ir todėl, kad sistema ne taip seniai pasikeitė sukurdama naujas paslaugų alkoholizmo gydymui režimus bei praktikas. Kita vertus ji, iš sovietinės sistemos perėmė kai kuriuos trūkumus, kurie akivaizdūs sistemos paslaugų atvirumo, priimtinumo aspektais.

Darbo objektas - priklausomybės ligų gydymo sistemos (siauriau alkoholizmo sub-sistemos paslaugos.

Darbo tikslas – išstudijuoti nuomones apie priklausomybės ligų paslaugų sistemos alkoholizmo atveju funkcionavimo problemas.

Remiantis apsibrėžtu tikslu iškelti pagrindiniai uždaviniai:

1. apibrėžti priklausomybės nuo alkoholio ligų sistemos kategoriją bei jos analizės problematiką;

2. apžvelgti bei išnagrinėti Lietuvos priklausomybių nuo alkoholio sistemą bei jos transformacijos problemas;

3. išstudijuoti sistemos veikimą tarpinstitucinių santykių, paslaugų koordinavimo, integravimo bei perėmimo aspektu.

Siekiant atlikti sistemos pokyčių analizę pasirinktas kokybinio tyrimo metodas. Nuomonių analizei pasirinkti fokus grupės bei individualių interviu metodai. Jį papildė jau atliktų akademinių tyrimų, dokumentų, teisės aktų analizė. Akivaizdu, kad šio kokybinio metodo pasirinkimas gydymo sistemos analizei turi trūkumų bei privalumų. Viena vertus, nuomonių tyrimas atskleidžia problemas. Analizuojant subjektyvius respondentų požiūrius galima jas priešpastatyti bei

175 McLellan T.,Xxxxxx D., Xxxxxx D., Commentary. Can the national addiction treatment infrastructure support the public‟s demand for quality care?. Journal of Substance Abuse Treatment., N.25, 2003, p.117–118; Xxxxxx X., Developing the System of Drug Services in Czech Republic. The Journal of Drug Issues. 2007, p.181-182.

palyginti176. Be to, jis leidžia išvengti problemų, kurios yra galimos siekiant gauti dokumentinę analizę177.

2.1. Alkoholizmo paslaugų sistema: sampratos, tyrimų kryptys ir problemos

Prieš pereinant prie alkoholizmo paslaugų sistemos analizės svarbu apibrėžti sąvokos reikšmes bei jos vartojimo kontekstus. Toks konceptualizavimas yra reikšmingas ne tik dėl tyrimo įrankių atrankos, bet ir dėl vartosenos apsibrėžimo. Juolab, kad alkoholizmo paslaugų ar gydymo sistemų sąvokos nevienareikšmiškai vartojamos akademikų, praktikų bei teisiniuose diskursuose. Taigi nuodugnesnis žvilgsnis į sistemos ir kategorijų reikšmes, vartojimo kontekstus turėtų padėti išvengti dviprasmybių, vartojimų kontekstų persipynimo ir panašiai.

Dažniausiai sveikatos paslaugų ar institucinės sistemos kategorijos taikomos analizuojant nacionalinį sveikatos apsaugos sektorių. Sveikatos apsaugos sistemos, kaip termino vartoseną, apsprendė populiariosios funkcinės teorijos bei teisinių sąvokų perkėlimas į akademinių ir praktikų pasakojimų kontekstus. Pastebėtina, kad tyrimuose, kurie remiasi teisinės analizės perspektyva, kategorijų vartosena yra itin preciziška. Ji dažnai siejama paslaugų režimų, institucinės sąrangos ar kitų problemų analize. Kita vertus, nuo nacionalinių sveikatos apsaugos sistemų terminijos dažnai moksliniuose pasakojimuose pereinama prie išvestinių sistemų apibrėžčių. Psichikos sveikatos, priklausomybės ligų ar dar siauriau alkoholizmo ligų gydymo (ar paslaugų) sistemos tampa analizės pagrindu. Šie terminai naudojami ne tik Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau PSO), Europos Sveikatos apsaugos sistemų observatorijos (toliau - ESASO) dokumentuose, ekspertų ataskaitose178, bet ir akademikų tyrimuose179. Pastebėtina, kad naudojama psichikos sveikatos ar priklausomybių ligų gydymo sistemos sąvoka siejama su gydymo paslaugomis bei politikos programų įgyvendinimu. Nacionalinių sistemų tyrimuose ar jų vertinimo dokumentuose įvedama viena iš sistemų kategorijų, kuri tampa analizės pagrindu. Vis tik kai kuriose studijose, analizuojant veiklos koordinavimo problematiką, priešpastatomos psichikos sveikatos bei priklausomybių ligų

176 Kokybinio tyrimo metodai taikant interviu gana dažnai naudojami tiriant alkoholizmo paslaugų sistemą akademiniuose, tarptautinių organizacijų ekspertizėse bei auditų tyrimuose. Tiesa, jie yra dažnai papildomi kiekybiniais tyrimais bei kitos, dažniausiai dokumentinės, informacijos analize.

177 Pastebėtina, kad atliekant tyrimą teko susidurti su informacijos prieinamumo problema. Kai kurių institucijų atstovai atsisakė pasidalinti dokumentais, reikšmingais šiam tyrimui.

178 Reikia pastebėti, kad PSO bei ESASO ekspertai naudoja psichikos sveikatos sistemų įvertinimo instrumentą (angl. WHO – AIMS), kurio taikymas populiarina ir pačią sąvoką. (Mental health: facing the challenges, building solutions. Report from the WHO European Ministerial Conference. Copenhagen. 2005, p.11;27; 86;106; Framework for alcohol policy in the WHO European Region. WHO, Copenhagen, 2006, p.4; 19; Series editors‟ introduction , Decentralization in Health Care Strategies and outcomes. Ed. Saltman R.B.,Bankauskaite V.,Vrangbæ, Open University Press: Berkshire, 2007, p.17; Knapp M., XxXxxx D., Financing and funding mental health care services. Mental Health Policy and Practice across Europe The future direction of mental health care. ed. by Xxxxx X., XxXxxx D., Mossialos E., Xxxxxxxxxxx E., Open University Press: Berkshire, 2007, p.89).

179 McLellan T.,Xxxxxx D., Xxxxxx D., min. veik., p.117–118; Xxxxxx K., min. veik. p.181-182.

sistemos180. Ši takoskyra atskleidžia ne tik skirtingas analitines prieigas, bet ir sistemų dezintegralumą, sistemų konfigūracijas, institucines sąrangas ir susitarimus. Kaip pastebi tyrinėtojai

X. Xxxxx, X. McDaid, psichikos sveikatos sistemas iš platesnės sveikatos apsaugos sistemos išskiria daugialypis finansavimas181. Taigi šiuo atveju sveikatos apsaugos sistema tampa savotiška sub-sistema. Be to, ESASO ekspertai rekomenduoja decentralizuoti psichikos sveikatos sistemas sukuriant tinkamą institucinę sąrangą182.

Kaip jau minėta, akademinėje literatūroje naudojama priklausomybės ligų ar alkoholizmo sistemos kategorija, kuri dar labiau susiaurina tyrimo objektą. Tiesa, ši kategorija dažniausiai taikoma valdomos sveikatos apsaugos koncepcijos (angl. - managed care) kontekste183, o tai kiek apriboja šios kategorijos taikymo galimybes. Kita vertus, sistemos kategorija Xxxxxx D‟Aunno tyrimuose taikoma paslaugų sistemos, o ne politikos įgyvendinimo kontekste. Pastebėtina, kad atvejų studijose alkoholizmo ligų gydymo sistema skaidoma į lokalų bei regioninį lygį. Antai JK priklausomybių ligų agentūros apibrėžė bei modeliuoja lokalias alkoholizmo ligų gydymo sistemas184. Jos siejamos su paslaugų vietiniame lygmenyje apjungimu. Tokia horizontali prieiga leidžia tyrinėti lokalią problematiką.

Šiame tyrime naudojama priklausomybių ligų paslaugų sistemos kategorija. Alkoholizmas suprantamas kaip jos sub-sistema (išskyrimas yra reikšmingas tik dėl analitinių kriterijų pasirinkimo). Tokia prieiga leidžia aiškiau susikoncentruoti ties pagrindiniu tyrimo objektu bei išvengti koncepcinių persidengimų185. Taip pat, remiantis amerikiečių autoriais Xxxxx Xxxxxx, Xxxxxxx Xxxxx galima įvesti vaikų ir paauglių alkoholizmo gydymo sistemos kategoriją186. Tiesa, analizuojant paaugliams skirtas paslaugas, jos suprantamos kaip sistemos dalis.

Šiame tyrime konceptualios kategorijos iš anksto neapsprendė informacijos paieškos. Jos įvedamos, kaip pirminių duomenų analizės kriterijai. Taigi šioje vietoje galima klausti, kokios yra alkoholizmo ligų gydymo sistemos sudėtinės dalys. Duomenų interpretacijai buvo pasirinktos sveikatos paslaugų sistemos analizės modelis, įtraukiantis resursų (finansinių, žmogiškųjų, materialinių) panaudojimo kategorijas. Taip pat darbe nagrinėtos pagrindinės sistemos

180 Gossop M., Treating drug misuse problems: evidence of effectiveness. National Treatment Agency for Substance Misuse. London, 2006, p.30.

181 Knapp M., XxXxxx X. xxx. veik. p.92.

182 Bankauskaite R.B., Central issues in the decentralization debate, Decentralization in Health Care Strategies and outcomes. Ed. Saltman R.B.,Bankauskaite V.,Vrangbæ, Open University Press: Berkshire, 2007, p.17.

183 Sosin M.R., D‟Aunno T, The Organization of Substance Abuse Managed Care, Recent Developments in Alcoholism, Volume 15: Services Research in the Era of Managed Care, ed. by Xxxxxxxx. Kluwer Academic/Plenum Publishers, New York, 2001, p.43.

184 Alcohol Misuse Interventions Guidance on developing a local programme of improvement. NHS, Department of Health, London, 2005, p.12.

185 Kita vertus, šiame tyrime bus atsisakyta teisinių sąvokų vartojimo arba jos bus nagrinėjamos specifiniuose kontekstuose.

186 Godley M.D., Xxxxx, W.L. A Brief History and Some Current Dimensions of Adolescent Treatment in the United States, Recent Developments in Alcoholism, Alcohol Problems in Adolescents and Adults. ed. Galanter M., New York, 2005, p.369.

charakteristikos, t.y. institucinė struktūra, reguliaciniai bei derybiniai susitarimai bei pagrindinės sistemos funkcionavimo problemos sistemos transformacijos kontekste.

Pati koncepcija kurta modifikavus sisteminį T. D‟Aunno alkoholizmo tyrimo modelį bei papildžius jį keliomis institucionalizmo teorijų kategorijomis187. Remiantis šia prieiga galima pastebėti, kad priklausomybės (amerikiečiai autoriai naudojasi alkoholizmo) ligų sistemos organizavimas yra paremtas administraciniai santykių tinklu188. Šie santykiai yra dviejų tipų. Sistemos organizavimo pagrindą sudaro administracinių veikėjų santykiai su paslaugų teikėjais, kaip kito tipo teikėjais. Pirmųjų grupei gali priklausyti ne tik paslaugų įstaigų (veikėjų) steigėjai, bet ir departamentų, ministerijų institucijos, agentūros, administruojančios sveikatos xxxxxx000. Šis santykių tinklas nėra vienintelis. Tuo pat metu sistemą dengia ir administracinių santykių laukas, kuris yra grįstas instituciniais interesais190. Instituciniai interesai dažnai būna orientuoti į organizacijos tikslų bei poreikių tenkinimą, kartais net monopolių kūrimą, o tai sąlygoja nepartneriškus santykius ar net „nematomus“ konfliktus. Juolab, kad greta administracinių santykių laukų (arenų) yra ir priklausomybės ligų gydymo paslaugų rinka, kurioje vyksta ekonominė konkurencija. Taigi šie santykiai tampa aktualūs paslaugų perdavimo (pvz. iš pirminio į antrinį priklausomybių gydymo lygį), jų integravimo atvejais. Paprastai Lietuvos administratorių bei medikų diskursuose tai nuosaikiai įvardijama bendradarbiavimo stoka. Taip pat nagrinėjant kokybinius duomenis bus pabandyta nagrinėti ir sistemos pokyčius vidinių bei išorinių veiksnių kontekstuose. Kai kurios šiame darbe keliamos problemos jau yra tyrinėtos, tad, prieš pereinant prie kokybinio tyrimo metu gautų duomenų analizės, reikšminga apžvelgti tyrimus bei susistematizuoti jų pagrindines išvadas.

2.2. Lietuvos Respublikos priklausomybių ligų sistemos funkcionavimas (tyrimų apžvalga)

Pastaraisiais metais priklausomybių ligų, o ypatingai pirminės psichikos sistemos analizei yra skirta šiek tiek dėmesio. Tiesa, ne visi šie tyrimai yra sisteminiai, analitiniai ir pagaliau

187 D‟Aunno X., Introduction, Recent Developments in Alcoholism, Volume 15: Services Research in the Era of Managed Care, ed. by Xxxxxxxx. Kluwer Academic/Plenum Publishers, New York, 2001, p.3-6; Xxxxx M.R., D‟Xxxxx T, min. veik. p.41-43; March J. G., Xxxxx J. P., Rediscovering institutions. The organizational basic of politics, New York, 1989, p.17; Xxxxx X. X. Instiutions and organizations. London, 1995, p. 56.

188 Sosin M.R., D‟Xxxxx T, min. veik. p.43.

189 Šiuos santykius bandysime analizuoti remdamiesi administracinės kontrolės bei institucinės priklausomybės nuo resursų perspektyvomis. Pirmuoju atveju tai svarbu, kadangi administraciniai veikėjai (užsakovai) gali užsakinėti paslaugas (pvz. reabilitaciją), įtakoti medikamentines intervencijas finansinėmis priemonėmis (vaistų apmokėjimas), apmokėjimą už paslaugas ir kt.. (ten pat, p.41-46).

190 Remiantis sociologinio institucionalizmo prieiga galima pastebėti, kad šiems santykiams būdinga varžymosi atmosfera. Taigi pats administracinių santykių laukas, kaip institucijų visuma įtraukiamos į bendra sistemą. Jų sąveikos yra daug intensyvesnės, negu veikėjų už sistemos (administracinių santykių lauko) ribų (Hoffman J. A., Xxxxxxxxx J. M., Organization, policy and the natural environment: institutional and stategic perspectives., 2004, p.5; Xxxx J. E., Xxxxxx S., The new institutional politics, Performance and outcomes. London, 2000, p.3.

visapusiškai analizuojantys priklausomybių ligų gydymo sistemos problematiką. Pagrindinis jų tikslas psichikos ligų sistemos ar atskirų institucijų veiklos, paslaugų analizė. Tarptautinių organizacijų ekspertai, valstybės kontrolieriai (pastebėtina, - ne nepriklausomi akademiniai ekspertai) veiklos vertinimuose, galimybių studijose siekė išsiaiškinti sistemos funkcionavimo ar atskirų įstaigų veiklos, paslaugų teikimo problemas191. Pastebėtina, kad egzistuoja eilė tyrimų, kurie yra netiesioginiai skirti priklausomybių ar psichikos ligų sistemos analizei, bet juose nagrinėjamos reikšmingos problemos192.

Visus minėtus tyrimus sistemos analizės apsektu galima suskirstyti į tris pagrindines: 1) politikos ir sistemų analizės; 2) psichikos sveikatos paslaugų teikimo ir 3) priklausomybių nuo alkoholio paslaugų teikimo vaikams193. Pirmajai grupei priklausančiose studijose yra ne tik analizuojama (dažniausiai remiantis kokybiniais metodais) priklausomybės bei psichikos sistemų veikla, bet ir išryškinamos finansavimo, paslaugų teikimo problemos. Antai, PSO ekspertų studijoje, skirtoje psichikos sveikatos paslaugų politikos ir sistemos analizei, pastebėta, kad Lietuva sėkmingai pereina nuo specialistų prie bendrojo sveikatos apsaugos modelio, kuriame didelis dėmesys yra skirtas pirminio lygio paslaugoms.194 Apskirtai pozityvių vertinimų šiame tyrime fiksuota išties nemažai. Kita vertus, reiktų atkreipti dėmesį ir į kai kurias kritines išvadas. Antai, PSO ekspertai pastebi, kad politikos įgyvendinimui (kartu tai taikytina ir administravimo sistemai) trūksta vadovavimo (lyderystės), koordinavimo.195 Taip pat reiktų pastebėti, kad ši studija turi ir eilę ribotumų, pvz.: vertinimo metu nenagrinėta priklausomybių ligų sistema, nesigilinta į problemas, susijusias su atskirų psichikos ligų, tame tarpe ir priklausomybių, gydimu. Pastebėtina, kad šis aspektas yra itin svarbus. PSO ekspertai yra pastebėję, kad alkoholizmo gydyme Europoje yra didžiausios spragos, palyginus su kitomis psichinėmis ligomis196. PSO ekspertų išvadas peržengia akademinis Vaidos Bankauskaitės bei Xxxxxx Xxxxxxxxxxx Middtun apžvalginio pobūdžio straipsnis,

191 Xxxxxx M., Xxxxxx T., Xxxx X. Xxxxxx X., WHO Mission to Lithuania: Assess the challenges to implement the mental health strategy.(Report), 2007, p.1-17; Narkomanijos prevencijos ir pagalbos organizavimas, Valstybinio audito ataskaita. LR Valstybės kontrolė, 2006.12.21, Nr.VA-10-9P-3, p.1-47; Vaikų vartojančių psichoaktyvias medžiagas, psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugos teikimo būdų, metodų ir galimybių šalyje analizė bei psichologinių ir socialinių paslaugų vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, poreikio nustatymo metodikos parengimas. (Tyrimo ataskaita). Socialinių tyrimų institutas, 2006, p.1-8; Psichikos sveikatos paslaugos bendruomenėje. Vilnius, 2005. xxxx://xxxxxxxx.xxx.xx/xxxxxxxxxx_xxxxxxxx/xxxxxxxxxx/Xxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxxxxxxx.xxx; Povilaitienė I., Maciūtė K., Bendruomeninės psichikos sveikatos paslaugos Lietuvoje. (tyrimo ataskaita), Vilnius 2005, p.1-29; Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studija. Eurointegracijos projektai, 2007, p.1-141; Projekto "Geros politikos ir patirties sklaida sprendžiant narkomanijos problemas" rezultatų santrauka.Vilnius, 2005. p.1-44.

192 Sveikatos, socialinės ir švietimo paslaugos narkotikų vartotojams. Parengė viešoji įstaiga „MTVC“. Vilnius, 2005, p.1-47.

193 Be abejo toks skirstymas yra sąlyginis. Dažnai šių tyrimų objektai yra labai platūs, apimantys psichikos sveikatos apsaugos politiką, sistemų ir paslaugų analizės problematikas. Vis tik toks suskirstymas leidžia nuosekliau išanalizuoti bei įvertinti šių tyrimų rezultatus.

194 Muijen M., Xxxxxx T., Xxxx X. Xxxxxx X., min. veik. p.12;17.

195 Ten pat p.17.

196 Ten pat p.17.

skirtas Lietuvos psichinės sveikatos apsaugos reformos analizei. Baigę apžvalgą autorės konstatuoja, kad psichinės sveikatos reforma gana sėkmingai įgyvendinta per sąlyginai trumpą laiką. Tuo pat metu, jos pastebi, kad sistemos pokyčių laukia pakankamai daug iššūkių, susijusių paslaugų deinstitucionalizacija, finansavimo modelio tobulinimu, personalo problemų sprendimu bei farmacinių kompanijų poveikio priimamiems sprendimams sumažinimu197. Nors šis straipsnis kiek senstelėjo, daugelis jo išvadų išlieka ir toliau aktualios.

Netiesiogiai alkoholizmo sistema nagrinėta Valstybės kontrolės ataskaitoje, atliktoje 2006

m. pabaigoje. Šioje ataskaitoje, skirtoje narkomanijos prevencijos ir pagalbos organizavimui, nagrinėtos nacionalinės politikos įgyvendinimo trūkumai. Nepaisant to, kad metodologiškai audito ataskaitos visuomet turi savo specifiką, šiame dokumente pakankamai nuosekliai aprašyta priklausomybių ligų sistema bei išnagrinėtos kai kurios jos funkcionavimo problemos198. Pirmiausiai auditoriai nustatė neoptimalaus sistemos koordinavimo problemą, o taip pat veiksmingos kontrolės bei su biudžetinių Priklausomybės ligų centrų (toliau – PLC) finansavimu susijusius trūkumus, kurie neorientuoja paslaugų tiekėjų į kokybiškų bei veiksmingų paslaugų teikimą199. Pastebėtina, kad ataskaitoje liko neanalizuota Xxxxxxxxx sveikatos centrų (toliau – PSC) veikla bei jų teikiamos paslaugos priklausomybėje nuo narkotikų ir alkoholio esantiems ligoniams. Tokia prieiga kiek susiaurino analizės lauką, problematiką, liko neišanalizuota dalis sistemos200.

Šią spragą kiek kompensavo keli tyrimai, skirti psichikos sveikatos paslaugų teikimo analizei. Jie atlikti kaip galimybių studijos. Tiesa, juose tik netiesiogiai analizuojama psichikos sveikatos paslaugų sistema. Vis tik, šiuose tyrimuose yra prieita prie kai kurių reikšmingų išvadų. Antai, VŠĮ Eurointegracijos projektų ekspertų atliktoje galimybių studijoje konstatuojama, kad psichikos sveikatos sistema nėra visiškai optimali (uždaros psichikos sveikatos institucijos) modernios sveikatos apsaugos politikos bei pacientų poreikių aspektu201. I. Povilaitienės, X. Xxxxxxx atliktame tyrime „Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studija“ atkreipiamas dėmesys į tarpžinybinį bei kontrolės bendradarbiavimą. Tiesa, pastarajame tyrime, skirtingai negu anksčiau pristatytame, remiamasi ne statistinių ir dokumentinių šaltinių analize, o

197 Bankauskaite, V. Xxxxxxx, N.G., Mental health care reform in Lithuania: development and challenges., Eurohealth, 2005, 11(1), p.22–23.

198 Joje pagrindinis dėmesys skirtas sistemos organizavimo, paslaugų teikimo organizavimo trūkumų nustatymui. Taip pat nagrinėtos priklausomybės ligų finansavimo problemos. Pastebėtina, kad auditoriai atlikdami programos auditą susitelkė į prevencines veiklas ir reabilitacijos paslaugų analizę. Tuo tarpu priklausomybių ligų tik aprašyta, nuosekliau nesigilinant į atskiras problemas (Narkomanijos prevencijos ... min.veik.,p.24-25).

199 Ten pat, p.27.

200 Reikia pažymėti, kad priklausomybių ligų paslaugų analizę praplėtė tyrimai, skirti narkomanijos problemos sprendimui. Antai viename iš tyrimų išanalizuota paslaugų organizavimo problematika. Tyrimo grupė padarė svarbias išvadas, kad : „PSC nėra linkę gydyti priklausomybių, nors yra patvirtinti pirminio ir antrinio lygio priklausomybės ligų gydymo standartai ir taip sukurta palanki teisinė bazė šioms paslaugoms teikti“. Taip pat ši studija atskleidė visą eilę problemų, susijusių su reabilitacijos paslaugų teikimu (Projekto "Geros politikos ir patirties sklaida sprendžiant narkomanijos problemas" rezultatų santrauka.Vilnius, 2005. p.22, 26-28).

201 (Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų optimizavimo galimybių studija. Eurointegracijos projektai, 2007, p.16, 22; 25).

interviu su pacientais ir jų artimaisiais202. Pakankamai nuosekliai psichikos sveikatos sistemos pertvarka išstudijuota glaustoje galimybių studijoje, skirtoje Vilniaus miesto psichikos sveikatos strategijos projektui parengti203. Joje apibrėžtos problemos, susijusios su atotrūkiu tarp ambulatorinių ir stacionarių paslaugų. Taip pat problemos su paslaugas teikiančių įstaigų statusu ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis; neatitikimu tarp socialinės ir sveikatos apsaugos finansavimo. Šioje vietoje reiktų pastebėti, kad galima suabejoti šių studijų metodologiniu ir analitiniu išbaigtumu204. Kita vertus šie žvilgsniai bent iš dalies užpildo didžiulę spragą, esančią psichikos sveikatos sistemos tyrinėjimuose.

Baigiant apžvalgą reiktų sustoti ir ties tyrinėjimais bei analitinio pobūdžio ataskaitomis, skirtomis vaikų, sergančių psichikos bei priklausomybių ligomis analizei. Xxxxxxx Xxxxx nagrinėdamas vaikų psichikos sveikatos priežiūros sistemos transformacijas pastebi, kad: ... per paskutinįjį XX a. dešimtmetį Lietuvoje labai daug pasiekta perimant užsienio valstybių patirtį ir kuriant tarnybas, kurios diegia klinikinę praktiką [...] Tačiau 1997 - 2001 m. paaiškėjo, kad esama neįveikiamų kliūčių įdiegti šias paslaugas į bendrąją sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos paslaugų infrastruktūrą...205 Tuo pat metu tyrinėtojas siūlo optimizuoti paslaugų teikimo modelį kartu tobulinant paslaugų finansavimą (įtraukti visą spektrą paslaugų), įgalinti tarpsektorinį bendradarbiavimą bei apskritai padaryti šią sistemą prioritetine sveikatos politikos kontekste. Prie panašių išvadų priėjo ir tyrinėtojų grupė 2004 m. išanalizavusi vaikų ir kitų amžių grupės ligoniams teikiamų psichinės sveikatos apsaugos paslaugų problemas206. Pastebėtina, kad Lietuvos vaikų ir paauglių psichiatrų draugija priėjo prie panašių išvadų207. Taigi šios studijos atskleidžia, kad psichinės sveikatos sistemos transformacijos, nepaisant teigiamų pokyčių, sąlygojo visą eilę spragų, susijusių su paslaugų spragomis (nepakankamai kokybė), kai kurių stacionarių paslaugų prieinamumu ir t.t.

Apžvelgus ir išnagrinėjus literatūrą bei psichikos ir priklausomybių sistemos vertinimus galima pastebėti, kad pagrindinės sistemos veikimo problemos siejamos su sistemos (paslaugų sistemos) finansavimu, vadovavimu bei kontrole, tarp-instituciniu bendradarbiavimu (įvairiais

202 Apskritai pastarasis tyrimas nėra labai patikimas, kadangi jame nesilaikoma visų metodologinių nuostatų. Tad jo rezultatais galima abejoti (Povilaitienė I., Xxxxxxx K., Bendruomeninės psichikos sveikatos paslaugos Lietuvoje. (tyrimo ataskaita), Vilnius 2005, p.1-29).

203 Vilnius - miestas, kuriam rūpi. Vilniaus miesto psichikos sveikatos strategijos projektas 2006-2010 m., p.12-15.

204 Pastebėtina, kad viena iš jų jau sulaukė neigiamų reakcijų ir debatų. (Niekinės vertės galimybių studija formuos valstybės psichikos sveikatos politiką? Žiūrėta, 2008.11.10, xxxx://xxx.xxx-xxxxxxx.xx/xxxxxxxxxx/xxx_xxxxxxxx.xxxx)

205 Pūras D., Vaikų psichikos sveikatos priežiūros plėtra Lietuvoje: pasiekimai ir kliūtys. Medicina, 2002, t.38, nr.4., p.366-367.

206 Puras D.,Xxxxxxxxxxxxx X.,Xxxxxxxxxx R., Xxxxxxx M., Xxxxxxxxxx X., Lithuania mental health country profile.

International Review of Psychiatry, Vol.16, N.1-2,2004, p.117-125.

207 Taip pat draugijos viešame kreipimaisi akcentuotas tarpinstitucinio bendradarbiavimo, paslaugų kokybės teikiant paslaugas problemos. Draugija rekomendavo priklausomybėje esantiems paaugliams steigti atskirus stacionarus bei sukurti jiems tinkamą terapinę aplinką. (Xxxxxxxxx X., Lesinskienė S, Matulionienė V., Pasiūlymai dėl vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros raidos perspektyvų. Psichiatrijos žinios, Nr.2 (44), p.27-28; Voronoja N., Vaikų ir paauglių psichiatrija: aktualijos ir sprendimo būdai, xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/, (žiūrėta 2008.11.27).

lygiais) bei paslaugų modelio optimalumu. Pastebėtina, kad sistemos analizei beveik nėra skirta ekonominių studijų, kurios nuosekliau analizuotų resursų konvertavimą į gydymo paslaugas. Tiesa, visuose nagrinėtuose diskursuose yra vienas pateisinantis argumentas, kurį galima formuluoti taip:

„sistema yra transformacijos būvyje“. Išties transformacijos argumentas nagrinėjamų sistemų pokyčiuose nėra kvestionuotinas, skiriasi tik jo interpretacijų kontekstai. Vis tik prieš pereinant prie problemų, susijusių su priklausomybių ligų sistemos analize, reikia trumpai ją aprašyti.

2.3. Priklausomybių ligų gydymo sistemos bruožai: alkoholizmo aspektas

Priklausomybių ligų sistema yra tebesitęsiančios transformacijos būvyje. Daugelyje studijų pastebima, kad sistemos teisinis reglamentavimas bei paslaugų režimo nustatymas yra pakankamas, iš esmės atitinkantis šiuolaikinių panašių Vakarų šalių sistemų pavyzdžius208.

Priklausomybės ligų sistemos pagrindą (infrastruktūrą) sudaro keli pagrindiniai elementai,

- paslaugų teikėjų institucinė sąranga, teisinis paslaugų teikimo režimas, vadovaujančios ir koordinuojančios institucijos, apmokėjimo už paslaugas instrumentai. Šias funkcijas tarpusavyje sieja pagrindinės – organizavimo, vadovavimo - koordinavimo, kontrolės ir priežiūros funkcijos209. Žvelgiant į sistemos viršutines grandis galima pastebėti, kad teisiškai priklausomybės ligų gydymo sistemai vadovauja Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM) jai pavaldžiose institucijose (įstaigose)210. Taip pat ji nustato institucinės veiklos bei paslaugų teikimo režimus. Faktiškai SAM dėmesys priklausomybių ligų sistemoms yra nuspręstas politikos prioritetais bei dėmesiu psichikos sveikatai bei priklausomybės ligoms. Kita vertus, XXX suburtos darbo grupės PLC (2006 m.) ir PSC (2008 m.) rodo, kad skiriamas dėmesys ir tiesioginei stebėsenai bei vertinimui211. Vis tik tiesioginio vadovavimo, koordinavimo, veiklos kontrolės bei priežiūros funkcijos yra perleidžiamos Apskričių viršininkų administracijoms, kurioms pavaldžios yra dalis įstaigų (PLC, Apskričių psichiatrinės ligoninės ir bendrojo profilio ligoninėse) (žr. 2 pav.).

208 Alkoholizmo, kaip ir kitų priklausomybių, gydymo sistema yra apibrėžta baziniais įstatymais. Tuo pat metu galioja visa eilė poįstatyminių teisės aktų, kurie reglamentavimą daro kiek padriką. Žvelgiant į paslaugų reglamentavimą galima pastebėti, kad paslaugų alkoholikams, pvz., priklausomybės ligų psichiatro konsultacija, diagnozės nustatymas; medicininė apžiūra apsvaigimui nustatyti; psichologo, psichoterapeuto, socialinio darbuotojo konsultacija (individuali, grupinė) ir pan., yra apibrėžtos teisės aktuose. Taigi vyrauja sąlygiškai vientisa šių paslaugų teikimo praktika. Be to pačių paslaugų teikimas yra standartizuotas. (Geros politikos ... min. veik. p.21; 31-32; Xxxxxx X., Xxxxxx X., Xxxx X. Xxxxxx X., WHO Mission min. veik., 2007, p.15; Vilnius - miestas, kuriam rūpi, Vilniaus miesto psichikos sveikatos strategijos projektas 2006-2010 m., p.15).

209 Kaip jau minėta, iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad pati sistema yra labai fragmentuota, o tai determinuoja jos galimas disfunkcijas. Vis tik reiktų nepamiršti, kad praktikoje funkcijų elementus tarpusavyje susieja praktiniai instituciniai saitai.

210 Narkomanijos prevencijos ir pagalbos organizavimas, Valstybinio audito ataskaita. LR Valstybės kontrolė, 2006.12.21, Nr.VA-10-9P-3, p.1; Narkologinės priežiūros įstatymas, 1997.03.25, nr. VII-156; Sveikatos apsaugos ministerijos 2006.11.03 raštas, nr. 10-(10.1-22)-5487.

211 Individualus interviu su ministerijos sekretore Xxxx Xxxxxxxxx, 2008.11.11; Sveikatos apsaugos ministro 2006.11.03 įsakymas, nr.V-392.

2 pav. Priklausomybių ligų gydymo sistemos struktūra ir funkcijos

Vadovavimo – koordinavimo bei organizavimo funkcijos

Paslaugų sistemos veikėjų struktūra

Finansavimas

Apsk. virš. administ.

Psichiatrijos

ligoninės ar spec. skyriai

Savivaldybės programos

reabilitacijos paslaugų pirkimui

PLC

Savivaldybės

SAM

Valstybės ir savivaldybės

biudžetai

VPSC

PSC bei kt.

asmens sveik. įstaigos

Reabil. paslaugų teikėjai

PSDF

NKD

Kitų gydymo pasl. teikėjai*

Pacientų apmokamos paslaugos

* greitoji medicinos pagalba, privačios praktikos detoksikacijos bei abstinencijos gydymo paslaugų teikėjai

AA bei AL- ANON

Socialinių paslaugų teikėjai*

Šeimos gyd.

Administravimo ryšiai Koordinavimo ryšiai

Apmokėjimas už paslaugas

VPSC – Valstybinis psichikos sveikatos centras SAM – Sveikatos apsaugos ministerija.

NKD – Narkotikų kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės. PSC – Xxxxxxxxx sveikatos centrai.

PLC – Priklausomybės ligų centrai

Xxxxx, XXX negali (bent jau iš dalies212) betarpiškai vadovauti bei kontroliuoti PSC. Dalines minėtų institucijų koordinavimo, metodinio vadovavimo ir konsultavimo funkcijas atlieka Valstybinis psichikos sveikatos centras, kuris yra pavaldus SAM.213

Tiesa, realizuoti teisės aktuose numatytą funkciją šiai įstaigai ir žinybai nepavaldžiose įstaigose yra ganėtinai sudėtinga214. Už PLC teikiamų paslaugų organizavimą yra atsakingos Apskričių viršininkų administracijos. Išimtį sudaro Vilniaus PLC, kurio steigėja yra Vilniaus savivaldybė. Sistemos fragmentiškumas kai kurių veiklų srityse apsprendžia tai, kad nusistovėjusius

212 Be abejo, teisiškai centrinės valdžios intervencijos yra įmanomos per licencijavimą, finansavimą ir pan.

213 Valstybinio psichikos sveikatos centro nuostatai. LR sveikatos apsaugos ministro 2006.07.01 įsakymas, nr. 565.

214 Praktinės problemos bus išnagrinėtos tolimesniuose šio skyriaus puslapiuose.

horizontalaus koordinavimo mechanizmus dažnai papildo vertikaliai integruoti koordinavimo metodai215.

Pereinant prie paslaugų tiekėjų (operatorių) lygmens galima pastebėti, kad paslaugų struktūrą sudaro keli iš dalies nepriklausomi lygiai216. Jos, taikant legitimuotą tipologiją, skirstomos į pirmines (ambulatorines paslaugas) bei antrines (stacionarias bei ambulatorines). Antrinio lygio paslaugas teikia penki PLC bei specializuotos psichiatrijos gydymo įstaigos (žr. 2 pav.). PLC teikiamos paslaugos sudaro šių paslaugų teikėjų branduolį bei atlieka pagrindinius vaidmenis217. Pastebėtina, kad PLC organizacijos nėra unitarinio pobūdžio218. Tuo tarpu specializuotos psichiatrijos gydymo įstaigos219 (psichiatrijos ligoninės bei psichiatrijos skyriai prie ligoninių) gydo ūmios psichozės atvejus bei turi reanimavimo galimybes220. Tiesa, kaip atskleidė kokybinis tyrimas, mažesniuose rajonų centruose, skirtingai negu didmiesčiuose psichiatriniai skyriai priima ne tik alkoholinių psichozių, bet ir abstinencijos gydymui221.

Pirmines paslaugas teikia PSC centrai bei specializuoti skyriai, esantys pirminės sveikatos priežiūros centro sudėtyje. Šios įstaigos nėra linkę gydyti priklausomybių ligų. Tai rodo statistiniai duomenys (žr. 18 lentelę) ir anksčiau atlikti tyrimai222. Tik dalyje (48-iuose iš 85-ių) PSC, kurie yra pirminės sveikatos priežiūros centrų sudėtyje, teikiamos priklausomybių ligų gydymo paslaugos. Kita vertus, juose esančių specialistų etatų skaičius (kaip paslaugos apimčių rodiklis) akivaizdžiai atskleidžia ribotas paslaugų apimtis (žr. 18 lentelę)223.

215 Antai Narkotikų kontrolės departamentas, kurio steigėjas LR vyriausybė, faktiškai koordinuoja kai kuriuos veiksmus, susijusius su reabilitacinių paslaugų teikimu. Tiesa, teisiškai tokios funkcijos šiai institucijai nėra numatytos.

216 NKD duomenimis 2006 m. pradžioje buvo registruotos 268 įstaigos, turinčios licencijas teikti priklausomybės ligų gydymo paslaugas. Kokybinio tyrimo duomenys parodė, kad šis skaičius reikšmingai nepakito (Narkomanijos prevencijos ir pagalbos organizavimas, Valstybinio audito ataskaita. LR Valstybės kontrolė, 2006.12.21, Nr.VA-10- 9P-3, p.25; Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val.).

217 Šiose įstaigose teikiamos ne tik ambulatorinio, bet ir stacionaro paslaugos. Kita vertus, šiose įstaigose sutelktas kompetentingas personalas, taikomas platus spektras pakankamai veiksmingų medikamentinio ir psichosocialinio gydymo metodai. Plačiau teikiamų paslaugų privalumai bei trūkumai bus išnagrinėti tolimesniuose skyriuose.

218 Kokybinio tyrimo metu išaiškėjo, kad šiuos centrus jungia tik unifikuota teisinė bazė bei finansavimas. Tuo tarpu teikiamos paslaugos, vykdomos veiklos, turima materialinė bazė bei personalas kardinaliai skiriasi. Tai respondentų nuomone yra viena iš problemų (Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje,2008.10.15, 13-14.40 val.; Fokusuotas interviu Panevėžio apskrityje,2008.10.09,10-12 val.; Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje,2008.09.23, 14-16 val.).

219 Reiktų pastebėti, kad abstinenciją stacionare taip pat gydo kai kurios bendrojo profilio ligoninės.

220 Reikia pastebėti, kad alkoholinės psichozės gydymo paslaugas teikia ir PLC. Kita vertus psichiatrinės ligoninės dažnai teikia trumpalaikį abstinencijos gydymą ir ambulatorines specialistų konsultacijas. Vilniuje komplikuotos abstinencijos būsenos gydomos ir VGPUL toksikologijos centre. Taigi jų paslaugos dažnai neapsiriboja vien tik psichozių gydymu. Ligoninėse dirbantys socialiniai darbuotojai suteikia ir pirmines socialines paslaugas (Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje,2008.10.15, 13-14.40 val.; Fokusuotas interviu Tauragės apskrityje,2008.10.02, 13-15 val.; Projekto "Geros politikos ... min. veik. p.22- 25).

221 Pagal pateiktą statistiką, iš Marijampolės apskrities į Kauno PLC patenka tik 3 procentai ligonių. Dar keli procentai pasirenka kitus PLC. Kaip vaizdžiai pastebėjo Telšių fokus grupės respondentas: „Ne. Stacionarizuojam į Psichiatrijos skyrių, kur pusė pacientų narkologiniai. Aš pats ten dirbu“ (Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, 2008.10.07,11-13 val.;, Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje,2008.10.29, 10-12 val.).

222 Projekto "Geros politikos ... min. veik. p.22.

223 Pastebėtina, kad specializuotose PSC gydytojų neurologų, kaip ir kitų su priklausomybių ligomis dirbančių, etatų skaičius taip pat nėra didelis. Tuo tarpu Lietuvoje priklausomybių ligotumas 2005 m. duomenimis sudarė 42,5 proc. visų psichikos ir elgesio sutrikimų.

18 lentelė. Pirmines priklausomybės ligų gydymo paslaugas teikiančių PSC įstaigų ir specialistų juose skaičius

2008 m.

	Įstaigų teikiančių priklausomybės ligų skaičius		Priklausomybės specialistų etatų pasiskirstymas
			Narkologų	Slaugos specialistų	Socialinių darb.	Psichologų
	teikiančių	neteikiančių
PSC miestuose ir rajonuose	17	1	9,45	10,75	9,30	4,50
PSC, esantys pirminės sveikatos priežiūros centro sudėtyje	48	37	3,35	3,7	0,7	0,5
Iš viso Lietuvoje specialistų	65	38	38	38,20	27,95	15,70

Lentelė sudaryta remiantis: Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis.

Atskirą grupę paslaugų, o kartu ir sistemos lygį sudaro psicho-socialinės reabilitacijos paslaugos, kurias teikia Vilniaus apskrities PSC ir visa eilė nevyriausybinių organizacijų224. Pagrindinė problema yra ta, kad paslaugų sistemos taikyme yra spragos, susijusios su atskirų paslaugų funkciniu integravimu, t.y. nėra susietos alkoholizmo gydymo – reabilitacijos ir reintegracijos paslaugos225. Taigi sistema neužtikrina paslaugų perimamumo bei pagalbos tęstinumo. Kitas klausimas yra susijęs su teikiamų paslaugų lankstumu, o taip pat sąsajomis tarp stacionarių ir ambulatorinių paslaugų. Taip pat praktikoje egzistuojančiais ryšiais tarp skirtingo teisinio ir veiklos statuso veikėjų. Teisinės sistemos apžvalgoje į šiuos klausimus atsakyti neįmanoma, tad į juos bus siekiama atsakyti tolimesnėse šios studijos dalyse.

Paslaugas priklausomybėje nuo alkoholio esantiems žmonėms teikia ne tik valstybės ir savivaldybės įstaigos, bet ir privačios klinikos, privačią praktiką turintys narkologai, psichoterapeutai, psichologai, o dažnai ir nelegaliai veikiantys asmenys (žr. 18 pav.). Jie dažniausiai teikia detoksikacijos, trumpalaikės abstinencijos gydymo paslaugas, taiko visuomenėje populiarias intervencijas226. Tiesa, kokybinis tyrimas atskleidė, kad privačios gydymo įstaigos, kaip gerosios praktikos pavyzdžiais, užima nišą priklausomybių gydymo srityje. Tokiu pavyzdžiu net keliose fokus grupėse nurodyta UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ vadovaujamo Xxxxxx Xxxxxxx

224 NKD duomenimis 2007 m. trumpalaikę globą teikė 16 psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigų suaugusiems asmenims, kuriose buvo 288 vietos. Galima pastebėti, kad tik dalis šių paslaugų yra finansuojami valstybės. Likusios NVO, religinės bendruomenės gauna iš kitų šaltinių, surenka iš klientų. Dalį lėšų už gydymą apmoka kai kurios savivaldybės. Apskritai, valdžių dėmesys psichologinės - socialinės reabilitacijos paslaugų tinklui didėja. Tiesa, psichosocialinių paslaugų tinklo kūrimas tampa tarpinstitucinio vystymo, o kartu ir interesų persipynimo lauku. Šių paslaugų vystymu domisi SADM bei NKD (standartų kūrimas, paslaugų pirkimas ir priežiūra). (NKD veiklos ataskaita 2007 m., 2008-02-29,.Vilnius, p.5)

225 Plačiau apie tai tolimesniuose skyriuose. Panašios išvados priėjo ir tyrinėtojų grupė, nagrinėjusi paslaugų teikimą narkomanams (Projekto "Geros politikos ... min. veik. p.27).

226 Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje,2008.09.23, 14-16 val.; Fokusuotas interviu Kauno apskrityje,2008.10.03, 13-15 val.; Fokusuotas interviu Tauragės apskrityje,2008.10.02, 13-15 val..

veikla227. Kita vertus, respondentai minėjo, kad tai yra išimtis. Dauguma privačią praktiką turinčių narkologų, priklausomybių psichiatrų dirba didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kur yra sąlyginai nemaža paklausa, garantuojanti pajamas už paslaugų suteikimą. Šiuo atveju galima kelti klausimą, ar privačią praktiką turintys veikėjai yra gydymo sistemos dalis. Nesigilinant į veiklos legitimumo bei apmokėjimo už paslaugas aspektus, galima pastebėti, kad jie yra paslaugų rinkos dalis.

Pastebėtina, kad svarbią vietą gydymo sistemoje atlieka ir socialinių paslaugų teikėjai. Šiuo atveju priklausomybių sistemos svarbią dalį sudaro socialinės paslaugos228. Lietuvoje socialinių bei priklausomybių ligų gydymo sistemos tarpusavio sąveikos išlieka iššūkiu bei būsimų veiklų baru. Tai apsprendžia visa eilė problemų, pradedant prasidėjusia socialinių paslaugų reforma bei baigiant tarpžinybiniais atsakomybės už paslaugų tiekimą barjerais. Vis tik, kaip parodė kokybinio tyrimo duomenų analizė, tam tikros socialinės paslaugos yra suteikiamos ne tik priklausomybės ligų įstaigose, bet ir specializuotose socialinių paslaugų įstaigose, t.y. nakvynės namuose, dienos centruose ir t.t.229

Visa eilė tyrinėjimų bei atliktas kokybinis tyrimas parodė230, kad svarbią vietą greta sistemos užima anoniminių alkoholikų (toliau tekste - AA) grupės bei alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrijos (toliau tekste – AL-ANON)231. Svarbiausia, kad šios draugijos užtikrina gydymo paslaugų tęstinumą, sumažina recidyvų skaičių. Taigi jos yra neformalūs sistemos veikėjai. Tokį teiginį galima pagrįsti visa eile faktų, kuriuos atskleidė kokybinis tyrimas. Tarp pirminio ir antrinio lygmens gydymo paslaugas teikiančių įstaigų yra nusistovėję bendradarbiavimo tinklai, kurie turi skirtingas raiškas. Dalis grupių veikia prie psichikos sveikatos, priklausomybės ligų centrų. Jų nariai yra įtraukiami į gydymo intervencijas stacionare esantiems ligoniams232. Gydymo programas baigę klientai dažniausiai yra „perduodami“ anoniminių alkoholikų grupėms.

227 Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje,2008.09.23, 14-16 val.; Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje,2008.10.15, 13-14.40 val.; Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val..

228 Jos yra itin svarbios siekiant sumažinti atkryčius bei galimus gydymo kaštus. Kita vertus, tyrinėtojai pastebi, kad lokaliose sistemose medicininio ir socialinio gydymo paslaugų integracija yra ganėtinai komplikuota. Tam reikalingi specialūs modeliai, reglamentavimas, kuris įgalina paslaugų perėmimą, jų integraciją. Netgi valdomose priklausomybių ligų gydymo (managed care) sistemose pasiekti paslaugų integraciją yra ganėtinai sudėtinga (Xxxxxxxx M., Xxxxxxxxx J., Topping S., Xxxxx B,Linking Clients to Clinical and Social Services, Recent Developments in Alcoholism, Volume 15: Services Research in the Era of Managed Care, ed. by Xxxxxxxx. Kluwer Academic/Plenum Publishers, New York, 2001, p.73-75).

229 Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje,2008.09.23, 14-16 val.; Fokusuotas interviu Kauno apskrityje,2008.10.03, 13-15 val.;

230 Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje,2008.09.23, 14-16 val.; Fokusuotas interviu Kauno apskrityje,2008.10.03, 13-15 val.; Fokusuotas interviu Tauragės apskrityje,2008.10.02, 13-15 val.; Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val..

231 Išties šios tik iš dalies teisiškai institucionalizuotos grupės Lietuvoje turi jau pakankamai gilias veiklos tradicijas. Jas jungia asocijuota struktūra Lietuvos AA draugija, kuri įtraukia apie 133 grupes. Taip pat Lietuvoje veikia apie 20 Al- ANON grupių. Taip pat Lietuvoje veikia ir Suaugusių alkoholikų vaikų draugija. (Faktai apie mus, Lietuvos anoniminių alkoholikų draugijos puslapis. xxxx://xxxxxxxx.xxxxxxxxx.xx/, [žiūrėta 2008.11.11]; Apie mus, Lietuvos alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija. xxxx://xxx.xx-xxxx.xx/, [žiūrėta 2008.11.11]).

232 Individualus anoniminis interviu su anoniminiu alkoholiku, 2008.11.19.

Apskritai, išskirtiniais atvejais AA grupės tampa savarankiško gydymosi pagrindu arba paskatomis įtraukiant atskirus asmenis į gydymo procesą.

Kokybinio tyrimo metu daugelis respondentų minėjo spragą sistemoje, kuri susijusi su šeimos gydytojo teikiamomis paslaugomis. Pasak respondentų - atliekant diagnostiką, primines intervencijas - šeimos gydytojų vaidmuo galėtų būti kritiškas233.

Žvelgiant į priklausomybių ligų gydymo sistemą specializuotų paslaugų vaikams ir paaugliams aspektu galima pastebėti, kad ji tik iš dalies yra orientuota į šių amžiaus grupių pacientus. Remiantis kokybinio tyrimo metu gautais duomenis galima pastebėti, kad pirminio ir antrinio gydymo įstaigose dirba vaikų ir paauglių gydytojai psichiatrai, psichologai, kurie specializuojasi priklausomybių gydyme (dalis jų turi licencijas)234. Kita vertus, Lietuvos psichikos sveikatos bei priklausomybių ligų sistema yra modifikuojama pritaikant ją paslaugų vaikams ir paaugliams teikimui235. 2006 m., kaip antrinio lygio paslaugos sveikatos priežiūros įstaigose pradėti steigti detoksikacijos ir trumpalaikės reabilitacijos skyriai ir poskyriai vaikams, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas236. 2007 m. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos priklausomybės ligų centruose buvo 18 vietų, skirtų vaikų, sergančių priklausomybe nuo alkoholio ir narkotikų gydymui ir trumpalaikei reabilitacijai237. Panašų centrą planuojama įsteigti Panevėžyje. 2008 m. Kauno mieste įsteigta 10 naujų vietų, skirtų vaikų, vartojančių psichiką veikiančias medžiagas, ilgalaikei reabilitacijai. Kokybinis tyrimas atskleidė, kad į sveikatos įstaigas patenka paaugliai su ryškiais emociniais ir elgesio sutrikimais, kuriuos apsprendžia piktnaudžiavimas alkoholiu238. Tad jiems paslaugos suteikiamos psichiatrijos ligoninėse ar specializuotose vaikų psichiatrijos skyriuose. Kokybinio tyrimas duomenų analizė parodė, kad tokią praktiką, kai vaikai siunčiami į psichiatrines ligonines apsprendė tai, kad Šiaulių PLC neteikia stacionarių paslaugų vaikams. Šios veiklos rodo,

233 Plačiau apie tai tolimesniuose skyriuose (Individualus interviu su Vilniaus PLC direktoriumi, 2008.10.24,14.00- 14.40; Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val.; Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje,2008.09.23, 14-16 val.)

234 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val.; Fokusuotas interviu Kauno apskrityje,2008.10.03, 13-15 val.; Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje,2008.10.15, 13-14.40 val.

235 Šios pertvarkos rėmėsi nacionaliniais prioritetais, įtvirtintais Nacionalinėje psichikos sveikatos strategijoje bei kitose nacionalinėse programose. (Psichikos sveikatos strategija patvirtinimo. Patvirtinta LRS 2007.04.03 nutarimu, nr.X- 1070).

236 Tam NKD Departamentas skyrė164 xxxxx.xx finansavimą. Vaikams skirti stacionarai yra atskirti nuo suaugusiųjų. Jiems suteikiamos gydymo ir reabilitacijos paslaugos trunka nuo 1 iki 3 mėn. (atliekama detoksikacija, abstinencijos gydymas, trumpalaikė reabilitacija). Su paaugliais dirba besispecializuojančių specialistų komando, t.y. vaikų psichiatrai, socialiniai darbuotojai, vaikų psichologai. (Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje,2008.09.23, 14-16 val.; Fokusuotas interviu Kauno apskrityje,2008.10.03, 13-15 val.; NKD veiklos ataskaita 2007 x. xxx. xxxx., p.5).

237 Nagrinėjant kokybinio tyrimo metu gautus duomenis aiškėja, kad ne visuomet šios vietos yra užimtos. Klaipėdos PLC darbuotojai aktyviai informuoja apie paslaugas, siekdami, kad atsirastų pacientų (Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje,2008.09.23, 14-16 val.)

238 Tokios praktikos dažnai pasitaiko Šiaulių apskrities ligoninės Vaikų klinikos, Vaikų psichiatrijos skyriuje, turinčiame 20 lovų. Šiame skyriuje 2007 m. gulėjo 34 vaikai su priklausomybėmis alkoholiui, 2008 m. (iki spalio mėnesio) apie 20 vaikų. (Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje,2008.10.15, 13-14.40 val.).

kad palaipsniui formuojama antrinių paslaugų grandis, skirta priklausomybių ligų gydymui. Tiesa, pati sistema nėra vientisa instituciniu aspektu.

Dar didesnis fragmentiškumas būdingas pirminio lygio paslaugoms. PSC turi psichiatrus, psichologus bei socialinius darbuotojus besispecializuojančius paslaugų vaikams teikime. Prie PSC įsteigti krizių, šeimos konsultavimo centrai. Veikia anoniminių alkoholikų grupės. Vis tik, kaip jau minėta anksčiau, daugumos jų veikla nėra orientuota į priklausomybių ligų gydymą. Xxxxx, kaip paaiškėjo atliekant kokybinį tyrimą, kai kurių PSC narkologai teikia paslaugas ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Pasidalinimas tarp vaikų psichiatrų ir narkologų priklauso nuo konkretaus paciento atvejo. Ilgalaikes psichosocialinės reabilitacijos vaikams ir paaugliams paslaugas teikia reabilitacijos bendruomenės įkurta VŠĮ „Apsisprendimas“ (12 vietų). Ji kartu su Kauno PLC vaikų ir paauglių reabilitacijos centru teikia ilgalaikės reabilitacijos paslaugas.

Egzistuojančias paslaugų sistemos spragas LR valdžia bando lopyti ES (ir kartu LR biudžeto) lėšomis. 2006-2007 m. iš ES struktūrinių fondų įgyvendintas projektas „Asmenų, vartojančių narkotines ir psichotropines medžiagas, reabilitacija ir socialinė reintegracija, novatoriško socialinių paslaugų modulio kūrimas“239. NKD kartu su 5 partneriais siekė pagerinti psicho-socialinės reabilitacijos paslaugų vaikams ir paaugliams kokybę bei prieinamumą. Naujo ES struktūrinių fondų paramos ciklo 2007–2013 m. metu viena iš paramos krypčių numato paramos skyrimą vaikų psichikos sveikatos priežiūros plėtrai. Numatytas penkių, vaikui ir šeimai pagalbą teiksiančių, PSC steigimas. Jie turėtų teikti visą kompleksą paslaugų (stacionarines, konsultacines, šviečiamąsias mokymo programas, dienos užimtumo ir t.t.). Tiesa kyla abejonių, ar jų veikla bus susieta su paslaugų priklausomiems arba piktnaudžiaujantiems alkoholiu skyrimui. Kita vertus, galima abejoti, ar ES struktūrinių fondų parama padės išspręsti esmines gydymo sistemos problemas.

Apibendrinant galima pastebėti, kad priklausomybių ligų gydymo sistema alkoholizmo atveju yra formavimosi procese. Pastebėtina, kad sistema sukurta ant šiuolaikiškų, atitinkančių vakarietiškų sistemų pavyzdžius, pagrindų. Tai atskleidžia visa eilė pamatinių dalykų, - teisinė bazė, dėmesys viešojoje politikoje, iš dalies optimali paslaugų struktūra. Pagrindiniai trūkumai yra susiję su vadovavimo, koordinavimo funkcijų realizavimu. Žvelgiant į paslaugų struktūrą galima pastebėti, kad atskiri jos elementai turi trūkumų: nevisiškai veiksmingai veikia PSC priklausomybės ligų gydymo kontekste (paslaugų apimties, kokybės aspektais). Pastebėta, kad dar nėra išbaigtas reabilitacijos paslaugų kūrimas bei socialinių paslaugų suderinamumas. Šios paslaugų spragos kiek mažina sistemos funkcionalumą, didina fragmentiškumą. Pereinant prie sistemos orientavimo

239 NKD veiklos ataskaita 2007 m., 2008-02-29,.Vilnius, p.23.

paslaugų vaikams ir paaugliams teikimui, galima pastebėti, kad ji dar tik pradėta modifikuoti šių ligonių gydymui. Pradėta kurti antrinio lygio stacionarių paslaugų grandis. PLC, kai kurie PSC teikia ambulatorines paslaugas. Vis tik, sistemos pritaikymo procesas yra dar tik prasidėjęs. Sintetinis žvilgsnis į sistemą perteikia visuminį vaizdą, tačiau neatskleidžia giluminių problemų. Sistemos transformacijos, paslaugų resursų panaudojimo, finansavimo bei kitas problemas siekta ištyrinėti panaudojant kokybinio tyrimo metodus.

2.4. Lietuvos priklausomybių ligų gydymo sisteminės spragos

Sistemos transformacijos: problemos ir jų sprendimai

Dauguma tyrinėtojų, analizuojančių priklausomybių ar psichikos sveikatos paslaugų teikimą Rytų ir Vidurio Europoje dažniausiai sustoja ties sistemos pokyčių problematika240. Išties šios sistemos kardinaliai transformavosi pastarųjų keliolikos metų laikotarpyje. Iš dalies tai buvo dėsningas procesas, kuris buvo neišvengiamas režimų, tarptautinių ir nacionalinių viešųjų politikų (sveikatos apsaugos, socialinės, alkoholio vartojimo ribojimo) kaitos kontekstuose. Kita vertus, kaitą apsprendė ne tik platus spektras išorinių ir vidinių įtakos veiksnių, bet ir alkoholizmo susirgimų didėjantys problemų mastas.

Šioje tyrimo dalyje, remiantis kokybinio tyrimo metu gautų nuomonių analize, bus pabandyta išnagrinėti sistemos pokyčius bei jų apspręstas problemas. Tokį problemos pasirinkimą apsprendė ne išankstinės, teorija besiremiančios nuostatos, bet respondentų siekiai retrospektyviai, o kartu sintetiškai žvelgti į alkoholizmo gydymo problemas241.

Fokus grupių ir individualių interviu dalyviai reflektuodami sistemos pokyčius įžvelgė teigiamų bei neigiamų pasekmių siedami jas su teisiniu reglamentavimu, paslaugų struktūra, finansavimu bei kitais organizaciniais dalykais. Žvelgiant į gautus kokybinio tyrimo duomenis nuodugniau, galima pastebėti, kad teigiami sistemos pokyčiai sietini su psichikos sveikatos pertvarka, o kartu ir priklausomybių gydymo sistemos reforma, bei specializuotų šioje srityje sveikatos priežiūros įstaigų įkūrimu242. Visgi, pozityvios nuostatos tyrimo dalyvių atsakymuose buvo pakankamai retos. Daug dažniau minėtos kliūtys susijusios su paslaugų teisinio režimo neigiamais pokyčiais. Dalis interviu dalyvių su ilgesiu reflektavo priverstinio gydymo privalumus:

240 Plg. Xxxxx X., Xxx Xxxxx R., Xxxxxxx R., Puras D., Mental health policy in former eastern bloc countries. Mental Health Policy and Practice across Europe The future direction of mental health care. ed. by Xxxxx X., XxXxxx D., Mossialos E., Xxxxxxxxxxx E., Berkshire, 2007, p.413;

241 Kita vertus, kaip jau minėta, eilė Lietuvos tyrinėtojų sistemos pokyčių problemas sieja su paveldėta sovietine sistema. Dažnai ji suprantama kaip kliūtis įgyvendinamoms reformoms. Tiesa atskirai alkoholizmo gydymo sistema neištirta. Jos nuosekli retrospektyvinė analizė dar nėra atlikta (Puras D.,Xxxxxxxxxxxxx X.,Xxxxxxxxxx R., Xxxxxxx M., Xxxxxxxxxx D., min.veik. p.117-125; Xxxxx X., Vaikų psichikos ... min.veik., p.366-367; Bankauskaite, V. Xxxxxxx, N.G., Mental health care reform in Lithuania: development and challenges., Eurohealth, 2005, 11(1), p.22–23)

242 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val.; Fokusuotas interviu Kauno apskrityje,2008.10.03, 13-15 val.; Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje,2008.09.23, 14-16 val.

Sovietinėj sistemoj narkologija buvo aukštesniam lygyj. Visi užregistruoti buvo [...] Tai šiek tiek buvo lengviau gyvent tiems negeriantiem, namiškiam. Išveždavo tam tikram laikui. Kai kuriuos pagydydavo. Tada kaip aš sakau buvo tų negeriančių teisės ginamos, o dabar geriančio teisės yra ginamos. Tai, kad pažeidi vaikų savo, savo antros pusės teises. - Aš šitą apibūdinsiu tokiu kalambūru Anais laikais visa šita sistema buvo pagrįsta priverstinio laisvanoriškumo principu243.

Nagrinėjant šį interviu epizodą galima pastebėti, kad teigiamai priverstinio gydymo sistema vertinta neilgalaikio išgijimo metu. Tą akivaizdžiai parodo diskurso reikšmė: „Kai kuriuos pagydydavo“. Kita vertus, priverstinio gydymo praktikos nauda, respondentų nuomonėse, sieta tik su šeimos fizine ir emocine apsauga. Beje panašios konstantos apie gydymo veiksmingumą bei šeimų ar sutuoktinių apsaugas figūruoja dar keliose fokus grupėse244. Svarbu pastebėti, kad kokybinio tyrimo dalyvių nuomonės dažnai išsiskirdavo. Jau minėtoje Telšių fokus grupėje į sąlyginį sovietinės sistemos adoravimą reaguota priešingai negu prieš tai pasisakęs pašnekovas: [...] idėja pati gera, veikė narkologinis kabinetas. Žmogaus teisės buvo antroje vietoj. Nebuvo anonimiškumo. Buvo baimė žmonių kreiptis, nes patys dėl to ir neidavo. Šį anoniminio gydytojo pastebėjimą papildė AA atstovas: - Buvai žeminamas. Paskutinieji pastebėjimai atskleidžia ne tik prievartinio gydymo trūkumus, bet savanoriško įsitraukimo į lėtinės ligos gydymo procesą privalumus. Kita vertus, ši nuomonių takoskyra parodo respondentų susirūpinimą ligonio elgsenomis šeimose.

Kokybinio tyrimo duomenų analizė atskleidė ir skirtumus, susijusius su darbo sąlygomis, motyvacijos trūkumais. Fokus grupės respondentai tai siejo su nepakankamu apmokėjimu už darbą su agresyviais klientais245. Šios personifikuotos nuomonės atskleidžia respondentų asmeninį santykį su pokyčiais. Vis tik dalis jų sugebėjo į problemas pažvelgti sistemiškai, atitoldami nuo asmeninių patirčių, individualiai apspręstų problemų. Šie sisteminiai žvilgsniai fokusavosi ties keliomis problemų dimensijomis: sistemos uždarumu (vs atvirumu), atskiroms ligonių grupėms, sistemos elementų (sveikatos priežiūros įstaigų) praktinių veiklų problemomis.

Vienoje fokus grupėje respondentai, diskutuodami apie sistemos neigiamas transformacijas, stabtelėjo ties anoniminio gydymo, narkologinės ligonių įskaitos problema:

Mes gyvenam kreivų veidrodžių karalystėje. Pradžioje atsirado įstatymas, kuris buvo sukurptas sovietinio įstatymo pagrindu - narkologijos priežiūros įstatymas, su visais poįstatyminiais aktais, kurie yra pagrindinė kliūtis tam, kad žmonės kreiptųsi pagalbos [...] O tada mes pradedam kalbėt apie anoniminį gydymą. Čia iš tikrųjų yra absurdas. Jeigu yra įstatymas, vykdykime, o

243 Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, 2008.10.07,11-13 val.

244 Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje,2008.09.23, 14-16 val.; Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje,2008.10.29, 10-12 val.

245 Vienos fokus grupės dalyvė PLC darbuotoja teigė: ]...anksčiau buvo ta motyvacija, ir net jei neprestižinė specialybė, bet buvo 50 proc. priedas prie algos. Buvo momentas, kad net pieną dalindavo ir visa kita. Ir su psichologiniu smurtu mes tiesiogiai kasdien susiduriam, ir su fiziniu. Galėtų politika į tai dėmesio kreipt ir tvarkyt darbo sąlygas, bet mes to nejaučiam niekada. Pastebėtina, kad atlyginio už darbą vertinimas ne visose fokus grupėse buvo vienareikšmis net ir kalbant apie tų pačių institucijų darbuotojus, t.y. kai kuriose fokus grupėse jis nefigūravo, kaip tapatinamas su rimta problema (Fokusuotas interviu Panevėžio apskrityje,2008.10.09,10-12 val.).

kam tada reikia išimčių? [...] Tas įstatymas užkerta kelią žmonėm ir pagalbos kreipiasi tik tie žmonės, kurie jau prarado socialinius ryšius, kurie jau dezadaptuoti, kurie jau ritasi į bedugnę ir kuriems jau nusispjaut. Tačiau tokiems žmonėms, žmonėms su įsisenėjusia liga, padėti be galo sunku. Visi kiti žmonės pagalbos paprasčiausiai nesikreipia, nes jie žino, kad bus įskaita su labai rimtais apribojimais.

Šiame interviu epizode susitelkta ties problema, kuri susijusi su sistemos atvirumu stigmatizmuotų, tačiau galinčių įsitraukti į veiksmingo į gydymo procesą, ligonių grupėms. Šiame interviu epizode supriešpriešinti du paslaugų teikimo būdai su savo teisiniais rėžimais ir praktikomis. Šis ir kiti respondentai pastebėjo, kad gydymo paslaugų sistema yra išnaudojama klientų, kurie piktnaudžiauja ja. Dažniausiai fokus grupių dalyviai tai išreikė tokiomis retorinėmis figūromis: Pavyzdžiui atėjo „šiltutukas“ pas narkologą [...] atstatė šiek tiek. Jis vėl diena kita

„Šiltas“ [pasirodo]246; Tas blaivinimas kartais ir gali būti meškos paslauga. [...] Du trečdaliai po kiek laiko atvyksta pakartotinai vėl blaivytis. Šie interviu pasažai implikuoja, kad sistema dirba neveiksmingai (didelė dalis pacientų neįsitraukia į tolimesnį gydymo procesą (pvz. abstinencijos bei psicho-socialinį gydymą), o kita dalis į ją nepatenka dėl narkologinių ligonių įskaitos247. Xxxxx, tuo pat metu interviu pastebima, kad pats įstatymas yra pasenęs248.

Kita vertus, interviu metu buvo minima apie pasitaikančias praktikas, kuomet tam, kad stigmatizmuotus klientus galima būtų įtraukti į gydymą, diagnozuotas ne alkoholizmas, o kitos psichikos ligos. Apie įskaitos apėjimus vienas psichiatras – narkologas trumpai konstatavo: Įvairiai darom. Nenorim atbaidyt žmonių249. Kiti fokus grupių dalyviai tiesiog apgailestavo dėl šios kliūties egzistavimo250. Kita vertus, dauguma nurodė, kad poreikį kompensuoja privačią praktiką turintys gydytojai. Kuri pasak jų ne visuomet būna veiksminga251. Šios nuomonės rodo, kad sistema

246 Fokusuotas interviu Alytaus apskrityje,2008.10.02, 13.00-14.45 val.

247 Narkologinės įskaitos panaikinimo galimybės plačiai diskutuotos Lietuvos medijų priemonėse. Daugelio NVO atstovaujančių narkologinės įskaitos panaikinimo sumanymą grindė keliomis idėjomis. Pirmiausiai jie aiškino, kad įskaita nepateikia informacijos apie priklausomybėje esančius asmenis. Taip pat aiškinta, kad įskaita neužtikrina priklausomybe sergančių asmenų kontrolės. Ši ekspertų koalicija siūlė sumažinti neigiamą poveikį ribojant informacijos prieinamumą ir panaudojimą. Pastebėtina, kad šios idėjos atstovavimui buvo gerai pasiruošta. Atlikta narkologinių ligonių įskaitos tikslingumo ir efektyvumo analizė. Idėją grindė visa eilė žymių Lietuvos priklausomybės specialistų – praktikų, ekspertų. Į interesų atstovavimą įtraukta eilė NVO, pacientų organizacijų. (Dėl narkologinių ligonių įskaitos keitimo 2008.01.07 raštas. "Galiu gyventi", Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija; Narkologinių ligonių įskaita: kuo ją pakeisti xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xxxxxxxxxxxxxxxx&xxxxxxxxx&xxxxxx0000, [2008.11.12];

248 Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje,2008.09.23, 14-16 val; Individualus interviu su Vilniaus PLC direktoriumi, 2008.10.24,14.00-14.40.

249 Ne interviu metu vienas ekspertas nurodė, kad kai kurie psichiatrai vaikams diagnozuoja kitas psichikos ligas, o ne alkoholizmą. Fokus grupės dalyvė pastebėjo, kad Panevėžyje viešai net nesikreipia. Pasak jos: Aš su priklausomybės ligų gydytoja kalbėjau, tai per metus būna 30-40 panašiai tokių anoniminių konsultacijų, kur tėvai galbūt ateina patys, ar vaikus atveda pasikonsultuoti, kiek tos problemos yra rimtos. Bet tik anonimiškai.(Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, 2008.10.07,11-13 val.)

250 Antai Šiaulių fokus grupės dalyvė tai apibūdino labai iliustratyviai: Tikrai ateina ir praktiškai gal truputėli nesąžininga gaunasi, kad tie žmonės, kurie gydosi, suvokia ten tą problemą, susiduria su daugiau tarkim problemų, gal teisės, gal darbo, dėl visko Truputėlį apmaudu dėl tų, kurie suvokia savo problemą ir gydosi. Jiems privalu. Tie,

kurie galbūt girtauja daugiau, o nesilanko, nesigydo, nepripažįsta problemos, jie dažnai prasmunka. O ta problema yra didžiulė.( Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje,2008.10.15, 13-14.40 val.)

251 Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje,2008.10.15, 13-14.40 val.; Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje,2008.09.23, 14-16 val.

paslaugų prieinamumo bei priimtinumo aspektu turi pakankamai nemažai spragų, kurios apspręstos netobulo paslaugų rėžimo. Xxxxx, anoniminio gydymo mechanizmas kompensuoja šį trūkumą. Jį, pažeisdami reglamentus, savo praktikose sprendžia medikai, sudarydami galimybes ligoniams įsitraukti į gydymo procesą. Ir visgi, dalis priklausomybėje nuo alkoholio esančių žmonių negauna kokybiškų ir veiksmingų paslaugų. Žvelgiant į šią problemą sisteminiu aspektu galima pastebėti, kad priklausomybių (o tiksliau būtų alkoholizmo) sistema formavosi sovietinės sistemos pagrindu, perimdama teisinius paslaugų režimus, institucines paslaugų praktikas (pvz. narkologinę įskaitą). Vėliau ji modernizuota, „įtraukta“ į psichikos sveikatos gydymo sistemą, modernizuojama formuojant naujas paslaugas (reglamentavimas, institucinė paslaugų teikėjų grandis, finansavimas). Šiame kontekste, anoniminis gydymas yra senosios sistemos transformavimas, kuris sprendė funkcionalumo problemas, tačiau tuo pat metu suformavo disfunkcijas. Žinoma, kokybinio tyrimo metodologija neleidžia išmatuoti šios sistemos spragos masto, tačiau suabejoti šios problemos pagrįstumu, sąsajomis su paslaugų sistema negalima.

Senosios sistemos paveldas yra susijęs ne tik su paslaugų režimu, jų tiekimo būdais, bet ir su senosiomis struktūromis. Kaip jau minėta, ši sistema reformuota deinstitucionalizuojant gydymo paslaugas, iš stacionarų (psichiatrinių ligoninių) perleidžiant į ambulatorinį (vadinamąjį bendruomenių lygmenį). Priklausomybių ligų sub-sistemos atveju, sukuriant naujas, specializuotas stacionarias gydymo paslaugas (PLC, Reabilitacijos centrų teikiamos paslaugos). Ankstesnėse studijose bei prieš tai atliktoje sistemos apžvalgoje buvo aptartos eilė problemų, susijusių su šiais pokyčiais252. Atliekant kokybinį tyrimą siekta išryškinti šių problemų niuansus praktiniu, alkoholizmo paslaugų aspektu.

Kokybinio tyrimo duomenys atskleidžia, kad pagrindinės problemos yra susijusios su atskirų sistemos grandžių praktine veikla. Vienos fokus grupės respondentas nupiešė platų paveikslą:

Institucijos pavadinimo pakeitimas, nebūtinai keičia turinį, tai viena. Manau, kas svarbiausia, kad atsitiko ir gerąja prasme, [...] tai vis dėl to kiekvienoj savivaldybėj yra psichikos sveikatos centras su komanda. Tai nėra vienas gydytojas, tai yra ir socialinis darbuotojas, ir slaugos specialistas, psichologas. Vėl kitas klausimas, kaip sekasi tai komandai sėkmingai, ar mažiau sėkmingai dirbti.[...] Dabar jeigu paimti patį priklausomybių gydymą, tokio esminio, jeigu imtume ambulatorinio gydymo prasme, esminio lūžio mano galva neįvyko, nes ambulatoriniam gydymui, kaip bebūtų mes turim pripažinti labai efektyvių kažkokių priemonių [...] žmonės nori rezultatų. [...] Specialistai nelabai daug ką turi pasiūlyti tam psichikos sveikatos centre, tai tada tu tampi neypatingai patrauklus, ko aš tada ten eisiu, jeigu tik eilinį kartą paklausyčiau, kaip negerai darau ir kad reiktų pasigydyti. [...] Labai didelė problema yra tai, kad vis dėl to pačio gydymo ryškus

252 Xxxxx X.,Xxxxxxxxxxxxx X.,Xxxxxxxxxx X., Xxxxxxx M., Xxxxxxxxxx X., min.veik. p.117-125; Pūras D., Vaikų psichikos

... min.veik., p.366-367; Bankauskaite, V. Xxxxxxx, N.G., Mental health care reform in Lithuania: development and challenges., Eurohealth, 2005, 11(1), p.22–23; Xxxxxx M., Xxxxxx T., Xxxx X. Xxxxxx X., min. veik., p.14-17.

efektyvumas nėra jis kažkuo labai geras, tai nesudaro galimybės patraukliai būti be konflikto ambulatorinėm sąlygom253.

Nagrinėjant šį interviu epizodą galima pastebėti keliais konfliktuojančias reikšmes. Viena vertus respondentai teigiamai vertina PSC, kaip institucinės grandies steigimą, veiklos metodus. Tuo pat metu, jie suabejoja paslaugų veiksmingumu priklausomybėje nuo alkoholio esantiems ligoniams. Šiame interviu epizode abejonė grindžiama keliais argumentais. Pirmiausiai tarsi kaltinami nemotyvuoti ligoniai, kurie nenori naudotis paslaugomis. Kita vertus, abejojama pačių paslaugų veiksmingumu tiesioginio rezultato – efekto kontekste254. Galiausiai svarbu pastebėti, kad sistemos grandies darbo veiksmingumas susiejamas su praktikų (minėtos komandos) darbo veiksmingumu255. Daugumos fokus grupių dalyviai suvokė problemos pobūdį bei siejo jį su apmokėjimo trūkumais bei steigėjų suinteresuotumu256. Xxxx fokus grupių dalyviai akcentavo prieinamumo problemas prie PSC, darbuotojų stoką. Šias problemas iliustruoja tokie interviu kontekstiniai elementai: PSC [...]psichologas ar psichoterapeutas negali labai daug priimti. Kiek jis, gal kokius penkis gali priimti per dieną, šešis gal ir viskas – jis pats išsunktas. Tai jų (specialistų) nepakanka257. Kita respondentė, PSC socialinė darbuotoja, atsakinga už darbą su alkoholikais, reflektavo darbo su alkoholikais antraeiliškumą: Aš tik viena prie tų alkoholikų. Ir tai aš turiu savo pagrindinį darbą , dirbu su psichiniais ligoniais. Tie alkoholikai tai taip lyg pridėta. Na jeigu ateis, nuves į procedūrinį, o ką su šeimos nariais pakalbėjai ir viskas tuom baigiasi. Padejuoja tos žmonos, bet padėti nelabai ir galiu258, Šie pastebėjimai atskleidžia visą spektrą problemų su kuriomis susiduriama praktikoje. Fokus grupių dalyvių, PLC darbuotojų nuostatos PSC teikiamų paslaugų atžvilgiu irgi yra ganėtinai kritiškos: Dažnai žmonės ateina pas mus, jie negauna tos pagalbos. Tos eilės pas PSC. Tie talonai, pirminėj grandyje. Laukia po mėnesį, kurį laiką neužgeria, bet negauna kažkokio raminančio, taigi vėliau atsipalaiduoja259.

Nuodugni kokybinio tyrimo duomenų analizė parodė, kad PSC nėra tiesiogiai suinteresuoti teikti paslaugas priklausomybe sergantiems ligoniams. Tai atskleidžia tarpusavio diskusijos vienoje fokus grupėje. Interviu metu respondentai pradėjo tikslinti vienas kitą, kokias paslaugas turi teikti PSC nedraustiems ligoniams. 1 respondentas: Tai valstybė man turi mokėti papildomai, kad

253 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val..

254 Ši nuomonė yra pakankamai reikšminga. Xxxx respondentas yra atsakingas už kai kurių PSC veiklų koordinavimą.

255 Kaip jau minėta ankstesnės PSC veiklos apžvalgoje, šios įstaigos tik nedidelę savo veiklos dalį nukreipia priklausomybių ligų gydymui. Vienos fokus grupės respondentas problemos pobūdį apibūdino labai taikliai: Kitos PSP įstaigos , kurios yra iš dalies kompetentingos užsiimti šiomis problemomis finansuojamos iš ligonių kasų, PSDF. Už draustą galvą atrodo mokama 11 litų ir 44 cnt. per metus. Toks fiksuotas mokestis. Esmė gaunami pinigai už tai, kiek jis aptarnauja tų gyventojų, ne ligonių.

256 Kaip jau minėta, daugelis studijų kritikuoja PSC apmokėjimo instrumentus, kuri nors ir užtikrina nemokamą priklausomybių gydymą, tuo pat neskatina bei neorientuoja paslaugų teikėjų.

257 Individualus interviu su Utenos psichikos sveikatos priežiūros centro psichiatre, 2008.10.30, 12.30-14 val..

258 Fokusuotas interviu Alytaus apskrityje,2008.10.02, 13.00-14.45 val..

259 Fokusuotas interviu Panevėžio apskrityje,2008.10.09,10-12 val..

gydyčiau nedraustus... 2.respondentas: Bet pas jus teikiama nemokama pagalba socialiai nedraustiems. 1. respondentas: Tai yra būtinoji medicinos pagalba, o jeigu nebūtinoji, žmogus turi mokėti už suteiktas paslaugas. Tai yra ministro nustatyta. Jeigu gerinant prieinamumą tam sluoksniui, tai turi būti išspręstas apmokėjimas260. Šie pastebėjimai rodo, kad ne visi medikai bei administratoriai žino paslaugą apibrėžiančius poįstatyminius teisės aktus. Tyrimo metu pastebėta, kad PSC negali suteikti visų paslaugų, nes nemaža dalis nėra įtraukta į kompensuojamų vaistų sąrašus261.

Šiais pavyzdžiais nesiekiama ištirti prieinamumo problemų. Jie tik atskleidžia šios paslaugų sistemos elemento pagrindinius trūkumus. Tiesa, vadovaujanti sistemai institucija juos gerai žino bei šiuo metu bando spręsti. Ministerijos pažiūrį bei sprendimus pristačiusi darbuotoja pastebėjo, kad atliekamas teikiamų paslaugų bei vykdomų veiklų vertinimas, ruošiami pokyčius pagrįsiantys sprendimai. Pasak jos:

Xxxxxx tobulinti PSC finansavimą. Sveikatos apsaugos ministerijoje sudaryta darbo grupė jų problemų nagrinėjimui, kuri teiks pasiūlymus. Nes, vėlgi grįžtant prie teisinės bazės, tai [...] ji teoriškai užtikrina alkoholizmo ligų nemokamą sveikatos priežiūrą nenurodant iš kokių biudžetų tai galima būtų skirti [...] Psichikos sveikatos centrai kol kas neturi (skatinamųjų paslaugų). Ir mes dabar bandom „įdėti“ ir jiems, nes jie tokie patys pirminio lygio paslaugų tiekėjai. Tai liečia ir pacientų priežiūrą namie ir panašiai. Bet viskas priklauso nuo to, kaip pasižiūrės PSDF, nes čia yra papildomos sąnaudos262.

Šiame interviu epizode apibrėžta problema, - nemokamas paslaugų teikimas, kuris užtikrina jų prieinamumą, bet kartu neskatina (dėl apmokėjimo sistemos) jų teikimo. Šias problemas ministerija bando spręsti tobulindama paslaugų teikimo režimą, t.y. papildydama biudžetinį paslaugų finansavimą apmokėjimu už suteiktas paslaugas. Kita vertus, tobulinant apmokėjimo modelį alkoholizmui vadovaujanti institucija nesitiki, kad šį sumanymą pavyks realizuoti.

Tiesa, galima pastebėti, kad minėto interviu respondento bei kai kurių kitų fokus grupių dalyvių alkoholizmo gydymas nesuvokiamas, kaip prioritetas kitų priklausomybių ar psichikos sveikatos ligų kontekste. Tiesa, dauguma tyrime dalyvavusių specialistų, ligonių (AA grupės nariai) suvokė šios ligos augantį mastą ir svarbą263. Tiesiog jų argumentacija apie problemos sprendimą

260 Vėliau šioje diskusijoje buvo aiškiai nurodyta, kad apskrities lygyje visiems nedraustiems ligoniams PSC įstaigose yra suteikiamos paslaugos. Tiesa, diskusijoje dalyvavę AA grupių atstovai pastebėjo, kad jų nariai ne visuomet kreipdavosi į PSC, bet ieškodavo pagalbos tarp privačią praktiką turinčių specialistų, vėliau tęsė gydymą PLC. Apie piktnaudžiavimą paslaugomis vaizdžiai papasakojo vienas Telšių grupės respondentas: Yra patvirtinta, kad teikia tokią pagalbą ir viskas. Gali teikt, o gali ir neteikt. Pavyzdžiui, pas mus narkomano nėr nei vieno. Iš tikro nėra nei vieno. Su alkoholizmu gali dirbt, o gali ir ne. Kai jis ateina gali pasakyt: valkata lauk, ko tu čia ateini. Kai kur taip ir dirbama (Fokusuotas interviu Tauragės apskrityje,2008.10.02, 13-15 val.)

261 Individualus interviu su Vilniaus PLC direktoriumi, 2008.10.24,14.00-14.40.

262 Individualus interviu su LR Sveikatos apsaugos ministerijos sekretore, 2008.10.31, 16.00-16.45val.

263 Dažniausiai argumentacija ieškant problemos sprendimo krypdavo į prevencijos, alkoholio politikos diskursyvinių reikšmių kryptimis. Tiesa, Marijampolės, Telšių, Šiaulių fokus grupėse diskusijų metu alkoholizmo prioritetai sieti su atskirų gydymo įstaigų steigimu, bendradarbiavimo bei paslaugų perdavimo poreikiais (Alytaus, Klaipėdos, Tauragės, Vilniaus, Marijampolės fokus grupės).

tiesiogiai nesusieta su gydymu. Vis tik vienas tyrime dalyvavęs specialistas pastebėjo: Medikamentai nėra kompensuojami. Čia yra bendras valstybės požiūris į visas priklausomybių ligas. Formuojasi požiūris, kad tai yra reikalas kažkokių tai ekstrinių ten situacijų, ar tai psichozių, ar AIDS, ar sepsis ar apsinuodijimas, tada teikiama pagalba, o ankstesniuose etapuose nėra nieko264. Šis tyrimo duomenų epizodas, kuris siejamas su abstinencijos, iš dalies psicho – socialinio gydymo paslaugomis, grindžia nuomonę, kad paslaugos nėra tinkamai orientuotos. Pasirinkti prioritetai sukuria uždarus ratus265.

Apibendrinant pagrindinių sisteminių su alkoholizmo gydymu susijusių problemų analizę galima pastebėti, kad priklausomybių ligų gydymas formuotas sovietinės sistemos pagrindu, palaipsniui ją modernizuojant, įvedant naujas paslaugų grupes, tobulinant sistemos organizavimą bei atskiras funkcijas. Toks sistemos formavimo modelis apsprendė ir sistemos disfunkcijas, mažino jos prieinamumą bei patrauklumą, o kartu apsprendė ir gydymo paslaugų spragas. Kokybinis tyrimas padėjo nustatyti, kad pagrindiniais sistemos trukdžiais išlieka narkologinė įskaita, kuri sąlygoja sistemos uždarumą atskirų priklausomybėje esančių žmonių grupėms. Kita vertus, anoniminis gydymas, privačios narkologų praktikos sudaro galimybę kompensuoti šios sistemos trūkumus. Tiesa, dažniausiai privačios praktikos, vadovaujasi rinkoje egzistuojančias poreikiai, teikia tik pirmines detoksikacijos paslaugas. Tuo tarpu abstinencijos gydymo, psicho-socialinės paslaugos teikiamos rečiau.

Tyrimas atskleidė, kad pirminių, ambulatorinių PSC teikiamų paslaugų veiksmingumas yra priklausomas nuo kiekvienos konkrečios institucijos, ar joje dirbančių žmonių suinteresuotumo. Juolab, kad dalis įstaigų darbuotojų nėra suinteresuoti dirbti su „komplikuotais“ priklausomybių liginiais. Tuo pat metu, sistemos nustatytos (paslaugų teisinis rėžimas, finansavimo būdas, negalėjimas skirti pacientams kompensuojamų vaistų, resursų stoka ir t.t.) sąlygos neskatina prioritetuoti priklausomybių gydymo.

Tarpinstituciniai santykiai priklausomybių ligų paslaugų sistemoje: interesų raiškos ir bendradarbiavimo tinklų kūrimas

Atliekant sistemos apžvalgą nustatyta, kad paslaugų teikimo sistemoje santykiai tarp paslaugų teikėjų, administracinių veikėjų (steigėjų), mokėtojų (Valstybinių ligonių kasų) bei sistemą prižiūrinčių, kontroliuojančių institucijų (SAM, NKD) yra kompleksiški. Tad kokybiniu tyrimu siekta analizuoti praktikoje užsimezgusius tinklus, tarpusavio santykius ieškant atsakymų į du pagrindinius klausimus: 1) kokios yra tarpinstitucinio bendradarbiavimo problemos; 2) kokios

264 Individualus interviu su Vilniaus PLC direktoriumi, 2008.10.24,14.00-14.40.

265 Tolimesniame skyriuje bus aiškinamasi, kokie yra priežastiniai veiksniai, apsprendžiantys tokią situaciją.

praktikos ir kokios problemos yra susijusios su paslaugų perdavimu – perėmimu. Pasirinktų problemų analizę siekta nagrinėti ne tik nacionaliniu aspektu, bet ir lokaliame, - apskričių lygyje.

Kaip jau minėta anksčiau, priklausomybės ligų sistemos dalyvius jungia keli santykių tipai:

1) administraciniai santykiai tarp institucijų - administracinių veikėjų266 bei paslaugų teikėjų (PSC, PLC, Psichiatrinės ligoninės, psichiatrijos skyriai) bei 2) paslaugų teikėjų ir mokėtojų, (Ligonių kasų, iš dalies NKD, reabilitacijos paslaugų atveju, mokėtojomis gali tapti Savivaldybės)267.

Administracinių veikėjų vaidmenys. Nagrinėjant pirmąjį santykių tipą galima pastebėti, kad dalis apskričių gydytojų, kaip administraciniai veikėjai, atstovauja Apskrities viršininko administracijai pavaldžių paslaugų tiekėjų priežiūroje. Šis dalyvavimas realizuojamas stebint, koordinuojant bei atliekant kitas funkcijas. Taip pat, jie gali inicijuoti kitas veiklas, kurios gali būti susijusios su Valstybės sveikatos politikos įgyvendinimu. Toks administracinių veikėjų dalyvavimas ryškus Kauno, Klaipėdos, iš dalies Marijampolės apskrityse. Fokus grupės dalyvis apie savo sumanymus dėstė taip:

Yra tokie norai ir vizija [koordinuoti veiklas] klausimas, kur ir kas. Mes net bandom taip ir veikti, steigdami PLC. Pas mus buvo prieš tai trys Narkologiniai skyriai. Reorganizacijos vyko su didžiuliais triukšmais. Buvo apie 90 lovų, sakė kaip su 29 lovom išspręsit tą problemą ir taip toliau. Esmė buvo pereit į naują kokybę. Pirmas žingsnis - nutraukt tam tikrus saitus, kurie ten tarp kitko buvo susidarę ir ten jau beveik baudžiamąja atsakomybe kvepėjo. Kitas dalykas, suformuoti įstaigą, kuri palaipsniui „apaugtų“ psichosocialinėm paslaugom, pradėtų vykdyti programas susijusias su integracija, švietimu ir t.t., o kartu ji perimtų koordinavimą. Mes suteikėm įgaliojimus koordinuoti Kauno apskrityje Nacionalinės narkotikų kontrolės programos įgyvendinimą. Turim žmogų, kuris bando tą daryti, t.y. kaupia informaciją apie paslaugas.[...] Kol kas tik pradžia268.

Nagrinėjant šį interviu dėmesys krypsta į kelias diskursyvines figūras: „susidarę saitai“, naujų paslaugų sukūrimas (apaugimas vienos institucijos pagrindu) bei galiausiai informacijos apie paslaugas kaupimas, kaip galimo veiklų koordinavimo pagrindas. Pastebėtina, kad apskrities gydytojas, kaip administracinio veikėjo atstovas siekia išnaudoti vieno iš paslaugos tiekėjų tiek naujų paslaugų kūrime, tiek pradinės informacijos kaupimo prasme. Xxxx iniciatyva išplaukia iš administracinio veikėjo269. Tiesa, kartu šis pastebėjimas, kaip ir buvo nurodyta respondentą, tėra vizija, kuri tik pradėta realizuoti. Nagrinėjant šią iniciatyvą interesų aspektu galima pastebėti siekius inicijuoti, o kartu ir vadovauti problemų sprendimui. Beje, pasinaudojant vienu iš paslaugų tiekėju,

266 Jais dažniausiai yra Savivaldybės bei Apskričių viršininkų administracijos. Privačios klinikos ar praktikai, NVO teikiančios reabilitacijos paslaugas neturi tiesioginių administracinių agentų arba su jais yra susaistytos specifiniais ryšiais.

267 Jais dažniausiai yra Savivaldybės bei Apskričių viršininkų administracijos.

268 Interviu metu buvo nurodyti, kad realizuoti sumanymą, keistis informacija yra pakankamai komplikuota dėl institucijų nenoro šios informacijos kaupimui skirti papildomų resursų bei, kaip nurodė respondentas, neigiamų nuostatų („baimės“). (Fokusuotas interviu Kauno apskrityje,2008.10.03, 13-15 val.).

269 Šios iniciatyvos turi teisines ir praktines paskatas. Į apskrities gydytojo funkcijas yra įtrauktos – valstybės sveikatos politikos įgyvendinimas, sveikatos priežiūros įstaigų veiklos priežiūra, prioritetų nustatymas ir t.t. Tiesa, žvelgiant į praktinius tyrimo organizavimo ir atlikimo niuansus galima pastebėti, kad dalis apskričių gydytojų nuogąstavo dėl atliekamo tyrimo, tam specialiai ruošėsi rinkdami statistinę medžiagą dėl teikiamų paslaugų ir pan.

kaip pagrindine institucija. Amerikiečių tyrinėtojai pastebi, kad agentai, naudodamiesi paslaugų tiekėjais, siekia sukurti tam tikrus tinklus270.

Marijampolės fokus grupės interviu analizė atskleidė, kad administracinis veikėjas (Apskrities viršininkas ir gydytojas) siekė išspręsti problemą inicijuodamas PLC steigimą271. Interviu metu PLC Marijampolėje steigimas susietas su alkoholizmo problemos sprendimu. Šiuo sumanymu galvota išspręsti specialistų trūkumo problemą, padidinti prieinamumą. Kita vertus, kaip rodo tyrimo duomenys, nepavykusi iniciatyva tarsi sumažino domėjimąsi problemos sprendimu. Tai atskleidžia fokus grupėje vykusi diskusija dėl informacijos stokos272.

Xxxxxxxxx tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad Savivaldybės(arba PSC steigėjai), kaip administraciniai veikėjai visiškai nesinaudoja savo galiomis sprendžiant alkoholizmo gydymo problemas. Atrodo, kad tai apsprendžia suinteresuotumo stoka273. Kita vertus, atskirų Savivaldybių atstovai atskleidė, kad jiems svarbesnis yra šios problemos sprendimas visuomenės sveikatos aspektu arba kai kuriose savivaldybėse prioritetas teikiamas priklausomybės nuo narkotikų prevencijai 274. Tiesa, sakyti, kad visai nieko nedaroma, negalima. Išties interviu duomenys pateikia pluoštą iniciatyvų, susijusių ne tik su prevencinėmis veiklomis, visuomenės sveikatos iniciatyvomis, bet ir bandymu spręsti specialistų trūkumo psichikos sveikatos priežiūros įstaigose problemas275, išblaivinimo įstaigų steigimu ar apmokėjimu už suteiktas paslaugas276, investicijomis į PSC materialią bazę277 ir pagaliau reabilitacinių paslaugų pirkimu278. Kita vertus, nagrinėtuose tyrimo atvejuose savivaldybių vaidmenys yra epizodiški. Vienoje fokus grupėje kilusi diskusija taikliai perteikia susidariusią situaciją:

1 respondentas: Tiesiog nesusitinkam. Štai reiktų susistikit kaip šiandien visiems, ir nekainuoja, ir didelių pajėgų nereikia. Tokios darbo grupės būtų gerai.- 2 respondentas. Apskrities tai mūsų galios ribotos. Viskas atiduota savivaldai ir viskas. Su savivaldybės gydytoju sunku kartais susikalbėti. Daugumoj rajonu PSPC steigėjai - savivaldybės. 3 respondentas. Aš čia noriu savivaldybės gydytojus užstot ir paguost save. Ką gali vienas gydytojas? 2 respondentas. Tai sisteminiai dalykai: koordinavimui resursų turim, užtektų, atsirastų pajėgų, bet reikia koordinavimo. 4 respondentas. Ką reikėtų daryti? Pirmiausia reikia pergalvoti visą sistemą. Šeima, aišku, yra ta pagrindinė dalis, apie

270 (Sosin M.R., D‟Xxxxx T, min. veik. p.37).

271 Interviu metu respondentai nurodė: Na čia viršininkas apskrities buvo iškėlęs idėją kurti priklausomybės ligų centrą Marijampolės apskrityje. Jau buvom pradėję rinkti čia tą visą statistiką, viską. Patalpas radom. Bet viskas atsirėmė į finansavimą. Visa ta idėja metus pagyvavo ir užsibaigė (Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje,2008.10.29, 10-12 val.).

272 Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje,2008.10.29, 10-12 val.

273 Be abejo, atliekama šių įstaigų priežiūra, kontrolė. Vis tik kokybinio tyrimo duomenys rodo, kad siaurus, nustatytus rėmus, peržengiama labai retai.

274 Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje,2008.10.15, 13-14.40 val.

275 Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje,2008.10.29, 10-12 val.; Fokusuotas interviu Alytaus apskrityje,2008.10.02, 13.00-14.45 val..

276 Fokusuotas interviu Kauno apskrityje,2008.10.03, 13-15 val.; Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, 2008.10.07,11- 13 val.

277 Fokusuotas interviu Tauragės apskrityje,2008.10.02, 13-15 val.

278 Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje,2008.10.15, 13-14.40 val.; Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje, 2008.09.23, 14-16 val.

ką turi viskas suktis. [...] Kalbant apie gydymą reiktų pergalvoti skatinimo sistemą, kad darbuotojas būtų skatinamas ir siektų rezultatų. Prevencines programas reikia labai pergalvoti. Pinigų nėra tiek daug, kad juos ištaškyt į visas puses. Reikia, kad konkrečiai ir aiškiai žinotų, kur kiekvienas litas nueina. 5 respondentas. Dabar viskas fragmentuota. Turėjom projektą, pavykdėm, o dabar gal po trijų metų vėl jį pavykdysim. Ir kas iš to? 2 respondentas. Taip, nėra tęstinumo279. Na, nėra. Ir taip bus, kol kas nors nepasikeis.

Šis xxxxxx interviu epizodas atskleidžia, kad administraciniai veikėjai, prižiūrintys PSC, dažnai nesiima iniciatyvos. Akivaizdu, kad juos riboja eilė praktinių veiksnių pradedant resursų trūkumais, politiniais sprendimų priėmimo aspektais280. Be to, šis interviu parodo, kad apskrities gydytojo, kaip administracinio veikėjo, galios imtis iniciatyvos yra ribotos, kadangi jis neturi pagrindinio paslaugos teikėjo PLC. Suprantama, diskurse yra išreiškiamas akivaizdus interesas. Tiesa, šioje vietoje galima įtarti, kad tai tik tuščia retorika. Šis administracinis veikėjas galėtų pasinaudoti ir kitais paslaugų teikėjais, pvz. psichiatrinėmis ligoninėmis ar skyriais281. Galiausiai fokus grupės diskusija dar kartą patvirtina, kad bendradarbiavimui yra akivaizdus poreikis. Jis, pasak dalyvių, galėtų įtraukti ne tik alkoholizmo gydymo, bet ir prevencijos aspektus. Vis tik kelios Savivaldybės spręsdamos alkoholizmo problemą yra sukūrusios tinklus. Aišku, formalizuoto tinklo kūrimas, kuris atliktų koordinavimo, informacijos apsikeitimo funkcijas nemažai kainuoja282.

Nuomonių tyrimas atskleidė, kad skirtingas institucijas atstovaujantys respondentai dažnai sistemos tobulinimą vertina per savo atstovaujamosios institucijos ar per savo teikiamos paslaugos perspektyvą. Viena vertus, tokias sampratas ir nuomonių raiškas galima suprasti, kaip natūralias, determinuotas kasdienės praktikos, negebėjimu analizuoti reiškinius visuminiu aspektu. Kita vertus, įžvalgūs respondentai gali manipuliuoti informacijos pateikimu, atskirų reiškinių vertinimu. Žvelgiant iš institucionalizmo perspektyvos galima pasakyti, kad tarpinstitucinė konkurencinė aplinka yra glaudžiai susijusi su tam tikros informacijos disponavimu tarp institucijų. Konkurencinėje sistemoje informacija yra strateginių veikėjų instrumentas283.

279 Apskritai panašių pastebėjimų apie bendradarbiavimo trūkumą išgirsta ne tik šioje fokus grupėje, bet ir kitose. Dažniausiai dalyviai minėjo, kad jie pirmą kartą tyrimo dalyvių pakviesti susėdo prie bendro stalo (Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje,2008.10.29, 10-12 val.; Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, 2008.10.07,11-13 val.; Fokusuotas interviu Marijampolės apskrityje,2008.10.29, 10-12 val.).

280 Formaliai Savivaldybės gydytojas (pagal LR Vyriausybės nutarimu patvirtintus pavyzdinius nuostatus) yra atsakingas už valstybės sveikatos politikos įgyvendinimą. Į jo funkcijas dažniausiai yra įtraukta ir sveikatos įstaigų, pavaldžių savivaldybei, priežiūra, jų išlaikymas ir t.t.. Aišku, jis tik teikia savo nuomonę Savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi, šio specialisto įgaliojimai nėra platūs galutinių sprendimų priėmimo aspektu. Be to, Savivaldybių santykius su joms pavaldžiomis įstaigomis ir įmonėmis dažnai apsprendžia skirtingi interesai. (Savivaldybės gydytojo pavyzdiniai nuostatai. LR Vyriausybės 1995.12.11 nutarimas, Nr.1552).

281 Kad tokios galimybės realios, pavyzdžiui tam tikrų projektų rėmuose, atskleidžia Šiaulių atvejis. Tiesa, psichiatrinių ligoninių, kaip paslaugų teikėjų vaidmenys alkoholizmo ligų problemų sprendime negali būti vertintini vienareikšmiai. (Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje,2008.10.15, 13-14.40 val.).

282 Administraciniai agentai prižiūrėdami kontroliuojamąsias institucijas gali pasinaudoti kontrolės funkcijos. Tiesa, jie paslaugų kokybės (tai atlieka teritorinės ligonių kasos, institucijos atsakingos už pacientų teisių apsaugą, kokybės užtikrinimą per sveikatos įstaigų licencijavimą bei akreditavimą) negali vertinti, tad belieka finansinė ir veiklos atskaitomybė.

283 March J.G., Xxxxx J.P., Democratic governance. New York, 1995, p.81.

Nagrinėjant šiuos santykius giliau, galime pastebėti, kad tarpinstitucinių santykių buvimu ne visuomet yra suinteresuoti patys paslaugų teikėjai. Jų pagrindinis interesas, kaip nekartą nurodyta interviu metu, - pagalba ligoniui teikiant veiksmingas, kokybiškas paslaugas284. Tuo pat metu akivaizdus siekis išlikti ir išsilaikyti sistemoje, o taip pat paslaugų rinkoje285. Galiausiai veikia ir geležinis institucinės veiklos dėsnis, - gauti kuo didesnę autonomiją (pirmiausiai nuo tiesioginio steigėjo). Kita vertus, administraciniai agentai (Savivaldybės) nekurdami bendradarbiavimo tarp paslaugų tiekėjų tinklo (bent jau tų, kurie yra jos pavaldume) nepažeidžia legitimių ar sutartinių (praktikoje) normų. Institucionalizmo teoretikai veikimą administracinėje erdvėje sugretina su sportinių žaidimų veikimo principų analogija. Veikėjai, kaip žaidėjai privalo laikytis oficialių taisyklių, kurios yra griežtai reglamentuotos. Tad orientuodami savo elgesį pagal minėtas taisykles, veikėjai, atlikdami tam tikrus veiksmus, pasirenka savo taktikas ar strategijas, nepažeisdami galiojančių taisyklių, tačiau siekdami maksimizuoti savo naudą286. Vis tik, santykiai, kaip taikliai apibūdino viena respondentė, ir toliau išlieka panašūs į du „geležinkelio bėgius“287

Neformalūs tinklai.

Kokybinis tyrimas atskleidė, kad tarp-instituciniai santykiai kuriasi ir neformalių tinklų pagrindu, kurie peržengia interesų skirtumų slenksčius, pavaldumo (skirtingiems administraciniams veikėjams) kliūtis. Tokia neformalaus bendradarbiavimo praktika yra susikūrusi Klaipėdos miesto savivaldybėje. Šis neformalus tinklas yra sukurtas Klaipėdos savivaldybės gydytojos iniciatyva. Kita vertus, aiškaus vaidmens bendroje veikloje Savivaldybė, kaip administracinis veikėjas neturi. Pasakojant respondentų lūpomis padėtis atrodo taip:

1. Respondentas: Xxxxxxx yra taip užtikrinama, o tas koordinavimas, tikrai teisingai, kaip daktarė sakė – ką jisai reiškia, ir ką turi daryt tas žmogus? Vėl tiktai kaupti popierių kažkokių krūvas, kur ten kažkas tai… 2. Respondentas: Pasidėti į stalčių ir džiaugtis. Jeigu yra problema, tada susėdam visi prie apskrito stalo ir žiūrim, kas ką galim padaryt. 3. Respondentas: Tai mes kolektyvas kietas esam. Apskritai. Mes laisvu stiliumi viską darom. Mes ir nekoordinuodami susitariam […] Nu tai galim tai pavadint koordinavimu.[...] 2. Respondentas: Ir (kitaip, formalizuotai) negali sektis. Savivaldybės gydytojas nėra pavaldus apskrities gydytojui. Tai jeigu čia pradėsim per daug persistengti, tai iš karto bus antagonizmas. 4. Respondentas: Xx xxxxxxx, kad tas koordinavimas priklauso nuo įstaigos vadovo. Juk jei įstaigos vadovas bus suinteresuotas kažką tartis...Tai ir rezultatas bus. 2 respondentas. Ne, tarkim kaip pas mus yra. Yra skirtingų pavaldumų įstaigos, yra

284 Fokusuotas interviu Kauno apskrityje, 2008.10.03, 13-15 val.; Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje, 2008.09.23,

14-16 val.

285 Xxx interesai interviu metu atsiskleidė pradėjus kalbėti apie materialiųjų, finansinių bei personalo resursų trūkumus. Visos įstaigos yra suinteresuotos išlikti sistemoje. Dalis iš jų jaučia finansinių resursų trūkumo grėsmes, o tai apsprendžia netikrumo jausenas, kurios atsiskleidė interviu metu. Kita vertus, alkoholizmo paslaugų teikimo sektoriuje galioja tam tikri rinkos santykiai. Kaip jau minėta anksčiau, greta sistemos veikiantys paslaugų teikėjai perima dalį pacientų, o tai aktualu institucijoms, kurios finansuojamos (bent iš dalies) ligonio krepšelio pagrindu (Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val; Fokusuotas interviu Panevėžio apskrityje,2008.10.09,10-12 val.; Fokusuotas interviu Kauno apskrityje,2008.10.03, 13-15 val.).

000 Xxxx X.X., Xxxxx S., min.veik., p.27.

287 Individualus interviu su LR Sveikatos apsaugos ministerijos sekretore, 2008.10.31, 16.00-16.45val

problema kažkokia. Tai darom tą kažkokį pasitarimą, sueinam visi, tiek ... aš kaip steigėjo atstovas ateinu, ateina įstaiga, ateina apskrities gydytojas, ateina apskrities gydytojo įstaiga, nu dar kas nors ir visas koordinavimas288.

Nagrinėjant šiuos interviu duomenis galima pastebėti, kad bendradarbiavimas, kaip tarpinstituciniai santykiai, yra palaikomi neformalių susirinkimų pagrindu. Šis neformalus institutas, respondentų nuomone, yra geriausiai priemonė spręsti su priklausomybių ligomis susijusias problemas. Taip pat, diskursas atskleidžia, kad minėtų (iš esmės praktiškai institucionalizuotų) susitikimų iniciatorė supranta galimus administracinių santykių dėl pavaldumo barjerus. Kita vertus, taikliai pastebėta, kad įstaigų vadovų pozicija yra kertinė. Įdomu, kad nepaisant prieš kelis metus kilusios viešosios diskusijos, dėl priklausomybių gydymo tarp PSC ir PLC289 vadovų, bendradarbiavimas tarp šių įstaigų toliau tęsiasi290. Svarbu pastebėti, kad toks bendradarbiavimas paskatino Klaipėdos savivaldybę (be jos dar Šiaulių ir Visagino) viešųjų pirkimų pagrindu pirkti reabilitacijos paslaugas, imtis kitų iniciatyvų, susijusių su prevencinėmis.

Kitų fokus grupių analizė rodo, kad bendradarbiavimo formos nėra tokios plačios savo apimtimi, neįtraukia atviro koordinavimo modelių. Dažniausiai jos fragmentuotos. Vienas respondentas tai siejo su prioritetų nebuvimu, ar problemų nematymu:

Kokia nauda Skuodo gyventojui, jei Vilnius kažką tai daro, o Skuodas ne. Aš suprantu irgi, ne vieną kartą teko dalyvauti savivaldybės sveikatos komitetų posėdžiuose ir taip toliau, ir iš tiesų, galima skirti biudžeto ir pan., bet daug kas priklauso ir nuo savivaldybėje dirbančių žmonių požiūrio, ir tas yra tiek išbalansuota, mano galva. Klaipėda tokia, Visaginas, ten taip jau susiklostė, kad šitos problemos yra svarbios, kad šitom programom prioritetas ir eina pirmyn. Bet yra savivaldybių, kurios nematė, ir turbūt dar labai ilgai nematys čia prioriteto, taip ir „buksuosis“291.

Kita vertus, nors įstaigos teikia skirtingas paslaugas, iš pasisakymų fokus grupės kontekstų, galima spręsti, kad jaučiama tam tikra konkurencija. Tai apsprendžia iš dalies persidengiančios paslaugos292. Kažkiek toks varžymasis yra naudingas, kaip kokybę, veiksmingumą skatinantis veiksnys. Kita vertus, negerai, kai susiduriama su dilemomis, kaip nubrėžti ribą tarp to, kas priklauso tam tikrai institucijai, ir tai kas nepriklauso293. Žvelgiant į šią problemą per institucionalizmo perspektyvą galima pastebėti, kad veiklų persidengimai, interesų persipynimai

288 Tyrimo metu išaiškėjo, kad tokiuose neformaliuose pasitarimuose dalyvauja ne tik sveikatos priežiūros įstaigos (PSC, PLC ir kitos teikiančios priklausomybių gydymo paslaugas), bet kviečiamos ir NVO.

289 Pastebėtina tai, kad Klaipėdos PLC plačiai skleidžia informaciją. Ši institucija apskrityje užmezgė santykius su sveikatos priežiūros centrais, vaikų teisių tarnybom, socialinės paramos centrais. Šiuo atveju ne tik yra išplatinta informacija, bet ir supažindinta su priklausomybių simptomų atpažinimu. Beje, skleidžiant informaciją dirbta su tiksline specialistų grupe, - socialiniais darbuotojais (Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje,2008.09.23, 14-16 val.).

290 Pastebėtina, kad bendradarbiavimą paskatino ir postų pasikeitimai. Dabartinis PSC direktorius prieš tai ėjo PLC vadovo pareikgas (Priklausomybių gydymas supriešino gydytojus. Klaipėda, 2005.10.06, xxxx://xxxxxxxx.xxxxx.xx/xxxxxxxxxx/xxxxxxx/xxxxxxxx/xxxxxxxxxxxxxx-xxxxxxx-xxxxxxxxxx-xxxxxxxxx-000000 [žiūrėta, 2008.11.04]);

291 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val.

292 Šios problemos būdingos regionams, atitolusiems nuo PLC.

000 Xxxx X.X., Erxxx X., min.veik., p.27.

gali pastūmėti prie konfliktų. Šiuo atveju galima konstatuoti, kad tokių problemų atliekant tyrimą nepavyko identifikuoti294.

Paslaugų integravimo aspektas

Vis tik, tam tikrą spragą šiame tinkle mato jo kūrėjai. Jie, kaip ir Kauno, Šiaulių, Vilniaus, Marijampolės fokus grupių dalyviai kalba apie bendradarbiavimą su socialinių paslaugų tiekėjais. Žinybinio pavaldumo aspektu, Savivaldybės bei Apskričių viršininkų administracijos yra šių institucijų administraciniai veikėjai (steigėjai). Tad atrodytų bendradarbiavimas yra nesudėtingas ir pačios institucijos kontekste. Vis tik čia susiduriama su žinybiškumo barjerais, skirtingais interesais (be abejo skirtingais paslaugų režimais ir prioritetais), kurie trukdo paslaugų integracijai. Kauno fokus grupės dalyviai čia matė vieną iš didžiausių sisteminių spragų:

1. Respondentas. Deja, šiandien yra spragos tiek tarp sveikatos priežiūros įstaigų, tiek tarp sveikatos priežiūros ir socialinių įstaigų, švietimo. Visi turi dalyvauti. Čia yra dideles spragos. 2. Respondentas: Epizodiškas bendradarbiavimas yra, bet kartais trūksta sisteminio išsamaus požiūrio ne iš sveikatos priežiūros įstaigų, tarkim bendradarbiaujant su švietimo įstaigom, gal trūksta ir žinių ir požiūrio, dalykas yra, kad tikimasi greito rezultato. Toks yra bendradarbiavimas, bet nesisteminis295.

Šiame kontekste bendradarbiavimas suprantamas jau ne tik kaip informacijos apsikeitimas, veiklų koordinavimas, bet ir kaip paslaugų integravimas ar jų perdavimas. Respondentai apibrėždami priklausomybių ligų xxxxxx000 ir socialinių paslaugų integravimo problemą, kartu nurodė ir pagrindines priežastis. Jas siejo su skirtingais (tarpžinybinis aspektas) paslaugų tiekėjų ir administracinių veikėjų interesais, nepalankiais teisės aktais, resursų stoka. Viena fokus grupės dalyvė tai reflektavo taip:

Susiduriame su pačių įstaigų, kurios dirba, ar sveikatos priežiūros ir socialinė srityje nesusišnekėjimu, informacijos nesidalijimu. Ir tarpžinybinis yra, va čia kažkokios schemos nubraižymas ir taip toliau, kad savivaldybėje yra kažkoks žmogus, kuris tarkim koordinuoja, jeigu ten kiekvieną sistemą apibrėžia įstatymas ir taip toliau, vienas žmogus nieko nepadarys297.

Interviu metu, nurodydami problemas, respondentai neapibrėžė jų problemų sprendimo. Šiuo atveju tai buvo akivaizdu ir fokus grupėse, kuriose dalyvavo socialinių paslaugų teikėjai. Tas pats pastebėta ir apie reabilitacinių paslaugų tęstinumą bei perimamumo sistemos kūrimą. Išties teikiančių paslaugas įstaigų interesai labai skiriasi. Kita vertus, reabilitacijų paslaugų, o nekalbant

294 Vienoje fokus grupėje minėta tik apie ypatingas vadovų charakteristikas, t.y. specifinį vadovavimo stilių, kuris užkerta kelią bendradarbiavimui. Kita vertus, pastebėta, kad konkurencija tarp institucijų nėra dažna ir pasireiškia švelniomis formomis. Dažniausiai siekiant išsaugoti institucijai priklausančią tam tikrą resursų dalį. Kartu rodomas deklaratyvus, iš dalies entuziazmu grįstas siekis bendradarbiauti (Peters B.G., Biurokratijos politika. Vilnius, 2002, p.285).

295 Fokusuotas interviu Kauno apskrityje,2008.10.03, 13-15 val.

296 Dalis socialinių paslaugų, teikiamų sveikatos priežiūros įstaigose (ypatingai stacionaruose) yra įtrauktos į priklausomybių ligų gydymą. Dažniausiai jas teikia socialiniai darbuotojai. Tiesa, kai kurie respondentai, įstaigų vadovai, pastebėjo, kad priklausomybių gydymas perdėm, pasak jų, „medikalizuotas“.

297 Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val.

apie socialinę integraciją, grandis nėra sukurta. Tad ir gydymo paslaugų perimamumas, kaip nuolatinė praktika telieka tam tikra siekiamybe. Apie tai vienas fokus grupės dalyvis kalbėjo taip:

Tai atrodo... viskas lyg tai ir neblogai, bet vis dėlto struktūros nėra. Reikia viską sustruktūrizuoti, privesti iki galo. Pasiekti tą galutinį tašką, tą socialinę integraciją padaryti...Ir būtų viskas tvarkoj. Bet, kad kol kas nėra [...] Yra štai tie atskiri dalykai, kaip daktaras sakė. Vis tik mes bandom. Tarpusavyje labai gražiai dirbam [...] Kaip poreikis yra mes tuoj pat susiskambinam, vienas pas kitą nulekiam ir susitvarkom visus reikalus taip normaliai.Vis dėlto ligonis turi būti perduotas iš rankų į rankas298.

Viena iš respondenčių išeitį matė elektroninės sveikatos paslaugų plėtroje, kuri siejama su paslaugų kokybe ir yra pagrįsta moksliniais įrodymais299. Vis tik, atsižvelgiant į kitose fokus grupėse kilusias diskusijas dėl duomenų apsaugos, didelių stigmų su kuriomis susiduria ligoniai galima abejoti jos nauda.

Apibendrinant skyrių galima pastebėti, kad dauguma administracinių veikėjų (Savivaldybės, Apskrities viršininkų administracijos) nėra suinteresuoti lokaliu alkoholizmo gydymo problemų sprendimu. Tix xtskiros praktikos parodo, kad yra kuriami paslaugų teikėjų tinklai (PLC, PSC, Psichiatrinės ligoninės ar atskiri skyriai), kaip tarpinstitucinio bendradarbiavimo forma. Iš dalies, tai apsprendžia pačių paslaugų teikėjų siekis išlaikyti autonomiją, institucines galias sistemoje, kurioje galioja daliniai konkurenciniai santykiai. Kita problema yra susijusi su kelių lygių administracinių veikėjų (Savivaldybė bei Apskrities viršininko administracija) dalyvavimu, o kartu ir skirtingais resursais, interesais ir kompetencijomis. Alkoholizmas, kaip problema nėra prioritetinė. Išnagrinėjus kuriamus bendradarbiavimo tinklus galima pastebėti, kad jie remiasi dvejais skirtingais modeliais: iš viršaus (administracinio agento – Savivaldybės apskrities administratoriaus) bei neformalizuotu (atviru koordinavimo būdu) dalyvavimu. Įgyvendinant administracinio agento koordinavimo modelį susidurta su sunkumais, susijusiais su informacijos apsikeitimu, skirtingais žinybiniais interesais. Tuo tarpu, neformalizuoto dalyvavimo modelis jau kurį laiką sėkmingai įgyvendinamas sprendžiant su priklausomybių gydymu bei prevencija susijusius dalykus.

Kita problema, paslaugų integravimas (priklausomybių gydymo ir socialinių) išties yra pakankamai didelio mąsto. Nuomonių analizė atskleidė, kad jos sprendimai priklauso nuo praktikų. Išties tyrimas parodė, kad šio bendradarbiavimo apimtys ribotos, fragmentuotos. Tyrime dalyvavę respondentai siūlė ją spręsti kuriant tarpinstitucinio bendradarbiavimo saitus. Kita vertus, tyrime fiksuotos prieštaringos nuomonės dėl paslaugos tęstinumą užtikrinančių registrų ir elektroninių sistemų.

298 Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje,2008.10.15, 13-14.40 val.

299 Individualus interviu su LR Sveikatos apsaugos ministerijos sekretore, 2008.10.31, 16.00-16.45val.

2.5. Alkoholizmo ligų gydymo problemos: paslaugų kokybė, gydymo intervencijų veiksmingumas bei paslaugų finansavimo problemos

Priklausomybių ligų gydymas priklauso ne tik nuo sistemos, jos funkcionavimo problemų, bet ir nuo poreikių vertinimų, panaudojamų resursų, paslaugos organizavimo ir eilės kitų organizacinių veiksnių. Takoskyra tarp paslaugų sistemos veikimo ir atskirų paslaugų teikimo yra reikšminga daugeliu aspektų. Pirmiausiai eilė tyrimų rodo, kad organizaciniai ir finansiniai veiksniai yra itin reikšmingi alkoholizmo gydyme300. Antra vertus, parengtinio tyrimo metu paaiškėjo, kad tas pačias paslaugas teikiančių institucijų (pvz. PSC, PLC) veiklos veiksmingumas yra nevienodas. Šio darbo dalies tikslas – išnagrinėti nuomonių apie priklausomybės ligų (alkoholizmo aspektu) paslaugų kokybės, gydymo intervencijų problemas301.

Pereinant prie alkoholizmo ligų paslaugų vertinimo galima pastebėti, kad šiuo metu alkoholizmo tyrimuose plačiai diskutuojamas kokybės ir kainos santykis atskirose intervencijose. Šioms diskusijoms didelę įtaką daro vertybinės nuostatos. Akademinėse studijose dažnai kalbama, kad organizacijos atspindi socialines ir kultūrines aplinkas, kuriose jos veikia. Kita vertus reikšmingi yra ne tik aplinkos veiksniai, vertybinės apibrėžtys, bet ir organizaciniai veiksniai užtikrinantys kokybę. Akademiniai tyrinėjimai rodo, kad paslaugų kokybė priklauso nuo organizacijos dydžio, darbuotojų kompetencijos, finansavimas bei teisinio statuso.

Žvelgiant į kokybinio tyrimo rezultatus galima pastebėti, kad nemaža dalis respondentų, reflektuojančių kokybės problemas, nurodė sisteminius veiksnius nustatančius paslaugų kokybę, t.y. įstaigų ir darbuotojų licencijavimą, akreditavimą, paslaugų teikimo standartus, o taip pat vidinę ir išorinę kontrolę (medicininis auditas). Be abejo, tai yra priemonių visuma, užtikrinanti pakankamai aukštą, bent jau atskirų tiekėjų, teikiamą paslaugų kokybę302.

Vis tik, tyrimo metu nurodytos problemos, kurios mažina paslaugų kokybę. Jas galima suskirstyti į kelias grupes: materialiųjų ir personalo resursų trūkumas, finansinės apmokėjimo problemos. Žvelgiant į atskiras tiekėjų grupes galima pastebėti, kad kokybės užtikrinime pagrindinės spragos yra susijusios su apmokėjimu už paslaugas PLC, kaip biudžetinės įstaigos, specialistams. Vienos fokus grupės respondentas susiejo apmokėjimą su personalo trūkumu:

Iš bėdos, jeigu kalbėt apie finansavimą, tai didžiausia problema šiai dienai yra darbo užmokestis. Kadangi, jūs žinot, turbūt, koeficientai yra nustatyti ir šiai dienai, pavyzdžiui, priklausomybės ligų

300 Xxxxxxxx M., Moxxxxxxx X.,Toxxxxx X.,Frxxx X. Linking Clients to Clinical and Social Services. Recent Developments in Alcoholism, Volume 15: Services Research in the Era of Managed Care, ed. by Gaxxxxxx. Kluwer Academic/Plenum Publishers, New York, 2001, p.120-126.

301 Šiuo tyrimu nesiekiama susisteminti ir apžvelgti klinikinių studijų, analizuoti medicininio audito, įstaigų ataskaitų ar kitų dokumentinių šaltinių. Taip pat, nėra atliekamas nuoseklus išorinių vartotojų (pvz. AA grupių narių ar priklausomybėje esančių šeimų) narių pasitenkinimo vertinimas. Šioje dalyje apsiribojama paslaugų teikimo problemų fiksavimu ir jų analize.

302 Tokios priemonės, užtikrinančios aukštą kokybę, pirmiausiai taikytinos PLC veiklai. Reabilitacijos paslaugoms šios priemonės dar tik kuriamos.

centre iš 8 gydytojų 3 dirba virš 65 metų ir 2 dirba antraeilininkais. Reiškia mūsų poreikis yra 5 psichiatrai. Čia eina kalba ne tik apie gydytojus, aišku, bet ir slaugytojus ir visas kitas personalas medicininis ir ne tik medicininis. Ir jeigu lygint su viešąja įstaiga, tai ten atlyginimai dvigubai didesni ir, aišku, pritraukt mums specialistų į savo įstaigą, yra be galo sunku. Psichiatrų ir taip trūksta, bet ypatingai šitoj srity303.

Šiame interviu ne tik konstatuota problema, bet nurodyta, kad PSC, kaip viešosios įstaigos turi didesnes laisves personalo apmokėjimui. Kixxx xespondentas šia problemą išreiškė emocionaliau:

Pradedančio psichiatro alga yra tokia pati kaip „Norfos“ pardavėjos praktiškai. [...] Čia daktaro garbės ir orumo tiesiog pažeidimas. Mes turim priemonėm, ilgalaikiam turtui, gal reiktų prie algų prisidėti, bet mes to negalim padaryti, negali iš eilutės į eilutę.

Išties tokia apmokėjimo tvarka ir resursų trūkumai suformuoja institucinius neužtikrintumo jausmus ir netiesiogiai mažina paslaugos kokybę304. Kita vertus pats PLC statusas nustatytas siekiant užtikrinti programinį finansavimą bei užtikrinti veiklų finansavimą tuo pat metu garantuojant didesnį prieinamumą305. Tyrimas atskleidė, kad tai netenkina respondentų, PLC atstovų306.

Kita vertus, PLC finansavimo modelis užtikrina aukštą stacionarių bei ambulatorinių paslaugų kokybę. Vienos respondentės pastebėjime matoma net frustracijos būsena, kai ji lygina gaunamą atlyginimą ir teikiamas aukštas paslaugas:

1 respondentas. Mes turim geresnį medikamentinį , geresnį negu viešųjų. O mes turim visa ko reikia, valgyt gauna labai gerai. Bet atlyginimai. Pacientai patenkinti paslaugų kokybe. 2 respondentas. Taip jie (priklausomybėje nuo alkoholio esantys) kartais net nustebę, nes mes su jais gražiai bendraujam. Kartais net jų žmonos sako, kas ten pas jus, kokios ten dirba darbuotojos, kad jie taip jau patenkinti, apie juos šokinėja [...] Pas mus eilių nebūna307.

Šis tyrimas atskleidžia, kad materialinė bazė ir resursai užtikrina pakankamai aukštą paslaugų kokybę. Tiesa, išimtis yra Klaipėdos PLC. Jų disponuojama infrastruktūra neleidžia kalbėti apie tam tikras paslaugų spragas. Bexx, pats respondentas paslaugų kokybę įvardijo, kaip

303 Kita vertus, personalo apmokėjimo dalykai ne visuomet tiesiogiai įtakoja gydymo paslaugų tiekimą. Tax, atrodo, akivaizdu Klaipėdos atveju (Individualus interviu su LR Sveikatos apsaugos ministerijos sekretore, 2008.10.31, 16.00- 16.45val.; Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje,2008.09.23, 14-16 val.).

304 Visuotinės kokybės koncepcijoje ir daugelyje ja paremtų kokybės sistemų vidinių klientų (darbuotojų) pasitenkinimas yra laikomas kritiniu veiksniu. Kita vertus amerikiečių alkoholizmo tyrinėtojai naudoja institucinio neužtikrintumo kategoriją, kuri siejama su veiklos veiksmingumu ir kokybe (D‟Aunno T., Overview, Recent Developments in Alcoholism, Volume 15: Services Research in the Era of Managed Care, ed. by Gaxxxxxx. Kluwer Academic/Plenum Publishers, New York, 2001, p.9).

305 Sveikatos apsaugos ministerijoje (Sudaryta komisija PLC veiklų vertinimui) svarstė šį klausimą, galvota apie biudžetinės įstaigos statuso pakeitimą į viešosios. Vis tik, nuspręsta palikti tą patį statusą taip garantuojant prieinamumą nedraustiems klientams (Ministerijos atlikta duomenų analizė, kad tokie pacientai sudaro apie 10-30 procentų visų besikreipiančių) (Individualus interviu su LR Sveikatos apsaugos ministerijos sekretore, 2008.10.31, 16.00-16.45val.). 306Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje,2008.09.23, 14-16 val.; Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val.; Individualus interviu su LR Sveikatos apsaugos ministerijos sekretore, 2008.10.31, 16.00- 16.45val.

307 Fokusuotas interviu Panevėžio apskrityje,2008.10.09,10-12 val.

šios institucijos problemą308. Kita PLC veiklos ypatybė - sąlyginai privilegijuota Vilniaus ir Kauno PLC padėtis. Šios įstaigos jaučia kiek mažesnį personalo resursų stygių, gali pasinaudoti miestų – universitetų centrų resursais, didesniu pacientų perkančių ambulatorines paslaugas skaičiumi ir t.t.309

Pereinant prie kitos temos, - gydymo metodų ir intervencijų, galima pastebėti, kad tai yra aktuali problema. Tyrinėtojas T. X„Aunno sintetiškai analizuodamas gydymo metodus (intervencijų taikymą) paslaugų teikime pastebi, kad gydymo paslaugos skiriasi (I) savo veiksmingumu (dalis intervencijų bei praktikų rodo geresnius, o kitos prastesnius rezultatus, gydymo rezultatų aspektu). Šis teiginys yra paremtas eile klinikinių bandymų310.

(II) Veiksniai, kurie yra svarbūs klientams - gydymo laikas (bent jau trys mėnesiai). Paskutiniuoju metu atlikti tyrimai rodo, kad organizacijos praktiškai nesugeba teikti veiksmingų paslaugų, kurios turėtų duoti gerus rezultatus.

(III) Trečiasis teiginys - organizacijos naudojasi skirtingais resursais (informaciniai, materialūs, finansiniai) konvertuojamais į paslaugas ir produktus. Pagrindinis argumentas - intervencijos ir praktikos funkcionuoja taip, kad veikla ir resursai derinami ir tampa darbuotojų veiklos išraiškomis311.

Žvelgiant į kokybinio tyrimo duomenis galima pastebėti, kad gydomosiose intervencijose skirtingas paslaugas teikiančios įstaigos taiko platų spektrą šiuolaikiškų metodų, kurie pradedami medikamentiniu gydymu ir baigiami psichosocialine reabilitacija bei socialinėmis integracijomis. Tyrimo metu paaiškėjo, kad yra paruoštos gydymo programos, metodikos, standartai, kurie palengvina praktiką.

Tyrimo duomenys rodo, kad dauguma stacionarų ir ambulatorines paslaugas teikiančios įstaigų naudoja integruotų komandų darbą312. Tiesa, kai kuriose apskrityse susiduriama su specialistų - psichiatrų, psichoterapeutų, psichologų trūkumo problemomis. Kai kur šių komandų sudaryti nepavyksta dėl specialistų stygiaus. Keliose fokus grupėse diskusijos kilo dėl gydytojų ir psichologų, socialinių darbuotojų adekvataus paskirstymo. Ši problema vienos respondentės lūpomis itin aktuali PSC: Tų priklausomybių, labai daug socialinių ir psichologinių problemų.

308 Respondentas padėtį Klaipėdos PLC apibūdino labai aiškiai: Reikia kalbėt, kad patalpos yra pagrindinė mūsų problema, dėl ko mes negalim kokybiškai teikt savo paslaugas. Mums labai trūksta patalpų. Šiaip visiškai nepritaikytose patalpose buvo įsteigta šita įstaiga savo laiku. Tai buvo bendrabutis kažkada ir iki šiol kaip stacionare, bet pavyzdžiui ambulatorijoje mums jau praktiškai neįmanoma dirbti. Mes ne tai, kad mes negalim plėstis, mes negalim ... mes norėtume dar kažką pasiūlyt pacientam paslaugų, mes turim tam ir jaunų... ir noro, bet atrodo, kad tokia priežastis, nežinau, svarbus nesvarbus šitoj situacijoj, mum trukdo ne tai, kad plėstis, bet netgi kokybiškai atlikti savo darbą (Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje, 2008.09.23, 14-16 val.).

309 Fokusuotas interviu Panevėžio apskrityje,2008.10.09,10-12 val..

310 D‟Aunno T., Overview ... min. veik., p.9.

311 Ten pat.

312 Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje, 2008.09.23, 14-16 val.; Fokusuotas interviu Vilniaus apskrityje, 2008 m. spalio 15 d. 13-15 val.; Fokusuotas interviu Kauno apskrityje, 2008.10.03, 13-15 val.; Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje, 2008.10.15, 13-14.40 val.

Medikam, psichiatram sumesta viskas daryti, o, sakykim, socialinių darbuotojų ir psichologų etatų trūksta313.

Vertindami gydymo intervencijas fokus grupių dalyviai pastebėjo, kad tai priklauso nuo paciento charakteristikų, jo poreikių. Tai išreikšta kiek imperatyvia maksima: Taikome viską, kas tinka paciento ilgalaikiam išgijimui314. Tam tikra prasme fokus grupių dalyviai pozityviai vertino net eklektinius psichoterapinius metodus, pavyzdžiui vadinamąjį kodavimą (A. Dovženkos metodą). Vienas fokus grupės dalyvis ironiškai pastebėjo: Jeigu padeda Kašpirovskis, tai irgi gerai315. Kita vertus pagrindiniu, dažniausiai taikomu metodu įvardintos grupinės psichoterapijos, ypatingai Minesotos programa. Pastebėtina, kad ją, kaip veiksmingiausią priemonę vertino ir AA grupių dalyviai316. Beje, pastebėtina, kad visos įstaigos į gydymo procesą įtraukia AA grupes.

Tiesa nevienareikšmės diskusijos buvo susijusios su medikamentiniu gydymu bei reabilitacijos paslaugomis. Dauguma grupės dalyvių pernelyg nesureikšmino medikamentinio gydymo svarbos pastebėdami, kad ilgalaikiam išgijimui jis nėra pernelyg reikšmingas. Vis tik, keli respondentai minėjo, kad abstinencijos nemokamam gydymui skiriamas per mažas dėmesys. Tai buvo iliustruota abstinencijos gydymo pavyzdžiu. Pastebėta, kad PLC abstinencijos ambulatoriniam gydymui skiria tik 5 dienas. Patys vaistai nėra įtraukti į kompensuojamų vaistų sąrašą. Interviu metu pastebėta:

Absurdas iki tokio lygio, kad galima kompensuoti psichozių gydymą, reanimacijas įvairias iki 1000 lt ar 1500 lt, o kai kalba eina apie tai, kad reikia daryti atkryčio prevencijas, o tai kainuoja tik 30 lt per mėnesį. Tai tam pinigų nebėra [...] Įeina, išeina ir vėl tie patys grįžta. Nes apmokėjimas yra didelis. Kadangi ligonių kasa teikia pakankamai didelius pinigus, ligoninės yra suinteresuotos teikti šias paslaugas. Pinigai yra leidžiami pasekmėm gydyti. Ankstesniuose etapuose žmogui, kol jis dar turi šeimą, kol dirba nėra skiriamas gydymas. Ne jeigu ir nebūna psichozės, tai tikėtina, kad užrašoma psichozė[...]317.

Pastebėtina, kad tai yra aktualu pacientų grupei, kuri negali skirti sąlyginai nedidelių pinigų gydymui. Kita vertus, toks gydymas, nors tikėtina trumpalaikis, yra svarbus šeimai trumpalaikių santykių stabilizavimo, psichologinio klimato užtikrinimo aspektu. Kita vertus, šis medikamentinis gydymas sudaro galimybes ligoniui pereiti į kitą gydymo etapą.

313 Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje,2008.10.15, 13-14.40 val..

314 Fokusuotas interviu Kauno apskrityje, 2008.10.03, 13-15 val.; Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje,2008.09.23, 14-16 val.

315 Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje, 2008.09.23, 14-16 val..

316 Fokusuotas interviu Tauragės apskrityje, 2008.10.02, 13-15 val.; Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, 2008.10.07,11-13 val.

317 Ambulatoriniam gydymui šie vaistai nekompensuojami. Taxxx xr PSC negali jų nekompensuojamai skirti. Taxxx, PSC, tikra prasme, negali gydyti dalies pacientų. Mixxxxx xespondentui pritarė ir Panevėžio fokus grupės atstovai. Pasak jų: Mes čia kaip psichiatrai negalim rašyti nemokamų vaistų, kokių antidepresantų. Pasakom jiems, paaiškinam, kad mes neturim teisės rašyti jiems kompensuojamų antidepresantų, nes jie brangūs, ilgai vartojami. [...] Su tais vaistais ilgiau galėtumėm juos išlaikyti remisijoj [...] Didelė problema. Mes rašom tuos pigesnius. Bet matai, kad jam priklauso. Reikia 3-6 mėnesių palaikomojo gydymo, bet...

Beje, interviu metu paminėta kiek ydinga medikamentinė psichozių gydymo praktika. Remiantis interviu, jai atsirasti galimas prielaidas sudaro farmacinių kompanijų interesai ir galimas psichozes gydančių medikų piktnaudžiavimas. Pastebėtina tai, kad ministerijos sekretorė palaikė šiuos respondentų argumentus318. Savo interviu ji minėjo, kad ministerija ne kartą diskutavo ir dėl alkoholinės abstinencijos gydymui reikalingų vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašus, kreipėsi į Kompensuojamų vaistų tikslinimo komisiją, tačiau pagal patvirtintą metodiką ir koeficientus, jiems nepavyko įtraukti minėtų vaistų į kompensuojamų sąrašą. Bexx, pati respondentė mano, kad šių vaistų įtraukimas yra svarbus dalykas, galintis padėti spręsti gydymo prieinamumo problemas.

Pereinant nuo ankstyvojo alkoholizmo prie vėlyvojo galima pastebėti, kad daug diskusijų sulaukė reabilitacijos paslaugos. Dalis ekspertų, dalyvavusių tyrime, manė, kad šios brangiai kainuojančios paslaugos teikiamos nedideliam pacientų skaičiui. Kartu jos nesprendžia alkoholizmo problemų, mažina resursų skaičių, kurie galėtų būti nukreipti veiksmingiau319. Kita dalis respondentų akcentavo šių paslaugų svarbą argumentuodami tęstinio gydymo, ilgalaikio išgijimo aspektais. Apie tai šnekėdavo dažniausiai tie respondentai, kurie buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su šių paslaugų teikimu320. Tiesa, dalis abejojo jų kokybės standartais, diskutavo apie numatomą įstaigų licencijavimą. Be to, diskusijų nekėlė pastebėjimas, kad NKD investuoja į tokių paslaugų, skirtų paaugliams plėtrą.

Apibendrinant nagrinėtą paslaugų kokybės problematiką galima pastebėti, kad galiojantys teisiniai paslaugos rėžimai bei tyrimo metu analizuotos praktikos garantuoja pakankamai aukštą paslaugų kokybę. Vis tik, biudžetinių įstaigų (PLC) personalo etatai mažina motyvaciją, sąlygoja nepasitenkinimo ir neužtikrintumo būsenas. Tai apsprendžia netinkama PLC finansavimo tvarka, kuri užtikrina nemokamą gydymą sveikatos draudimu nedraustiems asmenims, tačiau riboja tinkamo atlygio už darbą skyrimą. Teikiamų paslaugų kokybę mažina personalo trūkumas (psichiatrų, psichologų, psichoterapeutų). Ypatingai tai aktualu toliau nuo „universitetinių didmiesčių“ nutolusiose Savivaldybėse esančioms institucijoms. Šiose savivaldybėse specialistų trūksta pirmines bei antrines reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose.

Taikomos gydymo intervencijos (neanalizuota privati praktika) yra aukšto lygio. Tas taikytina tiek medikamentiniam, tiek psichosocialiniam gydymui. Nuomonių tyrimas leido išsiaiškinti, kad gydymo būdų atranka skirta pacientui yra pagrįsta ilgalaikio išgijimo principu. Tyrimo duomenys rodo, kad dauguma stacionarų ir ambulatorines paslaugas teikiančių įstaigų naudoja integruotų komandų darbą. Lietuvoje dažnos intervencijos pagrindu tampa grupinės psichoterapijos, kurios yra populiarios ir tarp dalies ligonių.

318 Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, 2008.10.07,11-13 val..

319 Individualus interviu su Vilniaus PLC direktoriumi, 2008.10.24,14.00-14.40.

320 Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje, 2008.10.15, 13-14.40 val.; Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje, 2008.09.23, 14-16 val.

Nevienareikšmiai dalyvių nuomonės pasiskirstė ties nemokamu medikamentiniu gydymu, o kartu ir jo prieinamumu. Dalis respondentų nesureikšmino šio aspektu. Tuo tarpu dalis aiškiai konstatavo, kad abstinencijos gydymas raminamaisiais vaistais yra neprieinamas daliai klientų, nors jų kaina yra maža palyginus su brangiu psichozių gydymu. Ekspertų, gydymo įstaigų ir ministerijų pastangos įtraukti abstinencijos gydymui skirtus vaistus kol kas baigdavosi nesėkmingai. Iš esmės tai reiškia, kad ambulatorinis, o iš dalies ir stacionarinis medikamentinis nemokamas alkoholizmo gydymas nėra veiksmingas. Tyrimo metu išgirsta nuomonė, kad tokios padėties atsiradimą galėjo apspręsti ir farmacinių kompanijų interesai. Nuomonių tyrime paaiškėjo, kad reabilitacijos paslaugos yra pakankamai veiksmingos ilgalaikio išgijimo aspektu, tačiau žvelgiant į „epideminio“ pobūdžio ligos mastą skiriamos investicijos gali būti ir neoptimaliai paskirstytos. Tiesa, ši nuomonė nebuvo susijusi su kuriamu vaikų ir paauglių reabilitacinių paslaugų tinklu.

Apžvelgus ir išnagrinėjus literatūrą bei psichikos ir priklausomybių sistemos vertinimus galima pastebėti, kad pagrindinės sistemos veikimo problemos siejamos su sistemos (paslaugų sistemos) finansavimu, vadovavimu bei kontrole, tarp-instituciniu bendradarbiavimu (įvairiais lygiais) bei paslaugų modelio optimalumu. Pastebėtina, kad sistemos analizei beveik nėra skirta ekonominių studijų, kurios nuosekliau analizuotų resursų konvertavimą į gydymo paslaugas. Tiesa, visuose nagrinėtuose diskursuose yra vienas pateisinantis argumentas, kurį galima formuluoti taip:

„sistema yra transformacijos būvyje“. Išties transformacijos argumentas nagrinėjamų sistemų pokyčiuose nėra abejotinas - skiriasi tik jo interpretacijų kontekstai.

Apibendrinant galima pastebėti, kad priklausomybių ligų gydymo sistema alkoholizmo atveju yra formavimosi procese. Šį faktą atskleidžia visa eilė pamatinių dalykų, - teisinė bazė, dėmesys viešojoje politikoje, iš dalies optimali paslaugų struktūra. Žvelgiant į paslaugų struktūrą galima pastebėti, kad atskiri jos elementai turi trūkumų. Ne visiškai veiksmingai veikia PSC priklausomybės ligų gydymo kontekste (paslaugų apimties, kokybės aspektais). Pastebėta, kad dar nėra išbaigtas reabilitacijos paslaugų kūrimas bei socialinių paslaugų suderinamumas. Šios paslaugų spragos kiek mažina sistemos funkcionalumą, didina fragmentiškumą. Pereinant prie sistemos orientavimo paslaugų vaikams ir paaugliams teikimui, galima pastebėti, kad ji dar tik pradėta modifikuoti šių ligonių gydymui. Pradėta kurti antrinio lygio stacionarių paslaugų grandis. PLC, kai kurie PSC teikia ambulatorines paslaugas. Vis tik, sistemos pritaikymo procesas yra dar tik prasidėjęs. Sintetinis žvilgsnis į sistemą perteikia visuminį vaizdą, tačiau neatskleidžia giluminių problemų. Sistemos transformacijos, paslaugų resursų panaudojimo, finansavimo bei kitas problemas siekta ištyrinėti panaudojant kokybinio tyrimo metodus.

Priklausomybių ligų gydymas formuotas sovietinės sistemos pagrindu, palaipsniui ją modernizuojant, įvedant naujas paslaugų grupes, tobulinant sistemos organizavimą bei atskiras

funkcijas. Toks sistemos formavimo modelis apsprendė ir sistemos disfunkcijas, mažino jos prieinamumą bei patrauklumą, o kartu apsprendė ir gydymo paslaugų spragas. Kokybinis tyrimas padėjo nustatyti, kad pagrindiniais sistemos trukdžiais išlieka narkologinė įskaita, kuri sąlygoja sistemos uždarumą atskirų priklausomybėje esančių žmonių grupėms. Kita vertus, anoniminis gydymas, privačios narkologų praktikos sudaro galimybę kompensuoti šios sistemos trūkumus. Tiesa, dažniausiai privačios praktikos vadovaujasi rinkoje egzistuojančias poreikiais, teikia tik pirmines detoksikacijos paslaugas. Tuo tarpu abstinencijos gydymo, psicho-socialinės paslaugos teikiamos rečiau.

Kokybinio tyrimo duomenys atskleidė, kad pirminių, ambulatorinių PSC teikiamų paslaugų veiksmingumas yra priklausomas nuo kiekvienos konkrečios institucijos, ar joje dirbančių žmonių suinteresuotumo. Juolab, kad dalis įstaigų darbuotojų nėra suinteresuoti dirbti su

„komplikuotais“ priklausomybių ligoniais. Tuo pat metu, sistemos nustatytos (paslaugų teisinis rėžimas, finansavimo būdas, negalėjimas skirti pacientams kompensuojamų vaistų, resursų stoka ir t.t.) sąlygos neskatina prioritetuoti priklausomybių gydymo.

Dauguma administracinių veikėjų (Savivaldybės, Apskrities viršininkų administracijos) nėra suinteresuoti lokaliu alkoholizmo gydymo problemų sprendimu. Tix xtskiros praktikos parodo, kad yra kuriami paslaugų teikėjų tinklai (PLC, PSC, Psichiatrinės ligoninės ar atskiri skyriai), kaip tarpinstitucinio bendradarbiavimo forma. Iš dalies, tai apsprendžia pačių paslaugų teikėjų siekis išlaikyti autonomiją, institucines galias sistemoje, kurioje galioja daliniai konkurenciniai santykiai. Kita problema yra susijusi su kelių lygių administracinių veikėjų (Savivaldybė bei Apskrities viršininko administracija) dalyvavimu, o kartu ir skirtingais resursais, interesais ir kompetencijomis. Alkoholizmas, kaip problema nėra prioritetinė. Išnagrinėjus kuriamus bendradarbiavimo tinklus galima pastebėti, kad jie remiasi dviem skirtingais modeliais: iš viršaus (administracinio agento – Savivaldybės apskrities administratoriaus) bei neformalizuotu (atviru koordinavimo būdu) dalyvavimu. Įgyvendinant administracinio agento koordinavimo modelį susidurta su sunkumais, susijusiais su informacijos apsikeitimu, skirtingais žinybiniais interesais. Tuo tarpu, neformalizuoto dalyvavimo modelis jau kurį laiką sėkmingai įgyvendinamas sprendžiant su priklausomybių gydymu bei prevencija susijusius dalykus.

Paslaugų integravimas (priklausomybių gydymo ir socialinių) išties yra pakankamai didelio mąsto. Nuomonių analizė atskleidė, kad jos sprendimai priklauso nuo praktikų. Išties tyrimas parodė, kad šio bendradarbiavimo apimtys ribotos, fragmentuotos. Tyrime dalyvavę respondentai siūlė ją spręsti kuriant tarpinstitucinio bendradarbiavimo saitus. Kita vertus, tyrime fiksuotos prieštaringos nuomonės dėl paslaugos tęstinumą užtikrinančių registrų ir elektroninių sistemų.

Galiojantys teisiniai paslaugos rėžimai bei tyrimo metu analizuotos praktikos garantuoja pakankamai aukštą paslaugų kokybę. Vis tik, biudžetinių įstaigų (PLC) personalo etatai mažina motyvaciją, sąlygoja nepasitenkinimo ir neužtikrintumo būsenas. Tai apsprendžia netinkama PLC finansavimo tvarka, kuri užtikrina nemokamą gydymą sveikatos draudimu nedraustiems asmenims, tačiau riboja tinkamo atlygio už darbą skyrimą. Teikiamų paslaugų kokybę mažina personalo trūkumas (psichiatrų, psichologų, psichoterapeutų). Ypatingai tai aktualu toliau nuo „universitetinių didmiesčių“ nutolusiose savivaldybėse esančioms institucijoms. Šiose savivaldybėse specialistų trūksta pirmines bei antrines reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose.

Taikomos gydymo intervencijos (neanalizuota privati praktika) yra aukšto lygio. Tas taikytina tiek medikamentiniam, tiek psichosocialiniam gydymui. Nuomonių tyrimas leido išsiaiškinti, kad gydymo būdų atranka skirta pacientui yra pagrįsta ilgalaikio išgijimo principu. Tyrimo duomenys rodo, kad dauguma stacionarų ir ambulatorines paslaugas teikiančių įstaigų naudoja integruotų komandų darbą. Lietuvoje dažnos intervencijos pagrindu tampa grupinės psichoterapijos, kurios yra populiarios ir tarp dalies ligonių.

Nevienareikšmiai dalyvių nuomonės pasiskirstė ties nemokamu medikamentiniu gydymu, o kartu ir jo prieinamumu. Dalis respondentų nesureikšmino šio aspektu. Tuo tarpu dalis aiškiai konstatavo, kad abstinencijos gydymas raminamaisiais vaistais yra neprieinamas daliai klientų, nors jų kaina yra maža palyginus su brangiu psichozių gydymu. Ekspertų, gydymo įstaigų ir ministerijų pastangos įtraukti abstinencijos gydymui skirtus vaistus kol kas baigdavosi nesėkmingai. Iš esmės tai reiškia, kad ambulatorinis, o iš dalies ir stacionarinis medikamentinis nemokamas alkoholizmo gydymas nėra veiksmingas (skaičiuojama, kad nemokamo gydymo reikia 10-30 procentų pacientų). Tyrimo metu išgirsta nuomonė, kad tokios padėties atsiradimą galėjo apspręsti ir farmacinių kompanijų interesai. Nuomonių tyrime paaiškėjo, kad reabilitacijos paslaugos yra pakankamai veiksmingos ilgalaikio išgijimo aspektu, tačiau žvelgiant į „epideminio“ pobūdžio ligos mastą skiriamos investicijos gali būti ir neoptimaliai paskirstytos. Tiesa, ši nuomonė nebuvo susijusi su kuriamu vaikų ir paauglių reabilitacinių paslaugų tinklu.

2.5. 1. Alkoholizmo ligų paslaugų finansavimas

Ankstesnėse studijos dalyse nagrinėjant alkoholizmo gydymo paslaugų sistemos veikimą buvo pastebėta, kad sistema yra funkcionali nepaisant atskirų spragų, tam tikro dezintegralumo. Tai apsprendžia pačios sistemos finansavimas. Priklausomybių ligų gydymo problema aktualizuota ir 2005-2008 m. bei naujai priimtoje 2008 -2012 m. Priklausomybių ligų gydymo programų esamų situacijų analizėse. Xxxx konstatuota, kad: „Priklausomybės ligų centrams biudžetinio finansavimo nepakanka. Priklausomybės ligų centrai dėl nepakankamo finansavimo negali užtikrinti visų

nuostatuose numatytų ir priskirtų jų kompetencijai funkcijų vykdymo“321. Viešuosiuose diskursuose kiek švelnesne tonacija įvardijamos problemos, susijusios su gydymo paslaugiomis, kurias teikia PSC322. Šiame skyriuje, remiantis kokybinio tyrimo duomenimis, bus nagrinėjamos paslaugų finansavimo problemos susitelkiant ties apimčių, resursų paskirstymo, modelio optimalumo problemomis.

Finansavimo sistemos apžvalga

Priklausomybių ligų paslaugų finansavimą sudaro trys pagrindiniai šaltiniai: Valstybės ir Savivaldybių biudžetai, Privalomojo sveikatos draudimo fondas (toliau – PSDF) bei tiesioginis pacientų apmokėjimas už paslaugas. Taip pat paslaugų organizavimo tobulinimas yra finansuojamas iš ES struktūrinių fondų. Taigi paslaugos finansuojamos mišraus finansavimo pagrindu, kuris apjungia programinį, draudiminį bei tiesioginį apmokėjimą už paslaugas. Šis finansavimo modelis yra orientuotas į paslaugų prieinamumo padidinimą sveikatos draudimu nedraustiems asmenims.

Žvelgiant nuosekliau instituciniu paslaugų finansavimo aspektu galima pastebėti, kad PLC teikiamos priklausomybių (tame tarpe ir alkoholizmo) diagnozavimo ir gydymo paslaugos (stacionarios ir ambulatorinės) finansuojamos programiniu principu323. Jos pagrindinį finansavimą gauna iš „Priklausomybės ligų gydymo 2005 -2008 m.“ (nuo 2009 m. - „2009 - 2012 m. Priklausomybės ligų gydymo“) programos, kuri yra skirta specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo gerinimui, medicininės - psichologinės pagalbos teikimui, o taip pat iš dalies ir reabilitacijai. 2007 m. Priklausomybės ligų gydymo programai skirta 1800,0 tūkst., o 2008

m. – 2160 tūkst. litų.

Šių lėšų panaudojimas, paskirstant jas pagal išlaidų punktus yra apibrėžtas pačioje programoje. 2004 -2008 m. Priklausomybės ligų programoje numatyta, kad lėšos priklausomybės ligų centrams paskirstomos tokiomis proporcijomis: medikamentams – 45 proc., mokos fondui – ne daugiau kaip 27 proc., infrastruktūrai gerinti – ne daugiau kaip 18 proc., kitoms išlaidoms – ne daugiau kaip 10 procentų. Nuo 2009 m., naujoje programoje resursų perskirstymo tvarka pasikeitė padidinant 13 proc. finansavimą mokos fondui bei griežtai nereglamentuojant lėšų panaudojimo infrastruktūros gerinimui bei kitoms išlaidoms apmokėti.

321 2009 - 20012 m. Priklausomybės ligų gydymo programa. Patvirtinta LR sveikatos ministro įsakymu. 2005 m. kovo 22 d., Nr. V-182.

322 2008: dėmesys psichikos sveikatai, ligoninių integracijai, elektroninei registracijai. Vakarų ekspresas, 2008 m. Sausio 08 d.; Lietuvos psichikos sveikatos centrų 10-metis naujų perspektyvų pradžia. Konferencijos medžiaga, VDU, Kaunas, 2008.spalio, 10 d.; Psichikos sveikatos priežiūra 2007-aisiais: įvykiai bei sprendimai, xxx.xxxxxxxx.xx;

323Jos finansuojamos „Priklausomybės ligų gydymo 2005 -2008 m.“ bei „Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004 -2008 m.“ programų. Pirmąją programą 2009 m. gruodžio 31 d. pakeitė „2009 - 20012 m. Priklausomybės ligų gydymo programa“.

Minėtų programų pagrindu skiriami finansiniai srautai yra nukreipiami pagal suteikiamų paslaugų bei infrastruktūros sukūrimo - atnaujinimo poreikius. Didžioji dalis programinio finansavimo yra skiriama didžiausioms gydymo įstaigoms Kauno ir Vilniaus PLC (žr. 19 lentelę). Kitoms įstaigoms skiriamas ženkliai mažesni resursai324.

19 lentelė. Apskričių priklausomybių ligų centrų finansavimas 2007 m.

	sutartyje su PSDF numatyta	apmokėta
Vilniaus PLC	544,3	544,3
Kauno PLC	457,4	457,4
Klaipėdos PLC	270,1	270,1
Šiaulių PLC	281,6	251,6
Panevėžio PLC	246,6	215,5

Lentelė sudaryta remiantis: PSDF biudžeto vykdymo pagal išlaidų straipsnius apyskaita (suvestinė), 2008 m. sausio 1 d.

Žvelgiant į PLC finansavimo tikslingumą galima pastebėti, kad 2003 – 2004 m. programinis finansavimas buvo orientuotas į infrastruktūros sukūrimą bei gerinimą (žr. 20 lentelę).

20 lentelė. Priklausomybės ligų gydymo programos lėšų panaudojimas 2003 –2004 m. (tūkstančiais)

	įmokos fondui	medikamentams	infrastruktūrai gerinti	komunalinėms paslaugoms	kitoms išlaidoms
Vilniaus PLC	51.0	214.8	319.8	1,0	213.8
Kauno PLC	211.5	10.0	297.5	neskirta	270.4
Klaipėdos PLC	67.7	35.9	172.8	0.5	170.9
Šiaulių PLC	neskirta	25.0	294.7	29,8	123.9
Panevėžio PLC	96.1	13.6	231.4	8,2	31.7

Lentelė sudaryta remiantis: 2005 - 2008 m. Priklausomybės ligų gydymo programa. Patvirtinta LR sveikatos ministro įsakymu. 2005 m. kovo 22 d., Nr. V-182.

Šie darbai tęsti ir sekančiu programiniu periodu (žr. 21 lentelę). Tiesa, investicijoms į Klaipėdos PLC infrastruktūros atnaujinimą skirta minimali suma. Kaip jau buvo nagrinėta ankstesniuose skyriuose tai apsprendžia visą eilę problemų šioje įstaigoje, mažina teikiamų paslaugų kokybę.

21 lentelė. Priklausomybės ligų gydymo programos lėšų panaudojimas 2005 –2008 m. (tūkstančiais)

	mokos fondui	medikamentams	infrastruktūrai gerinti	mityba	kitoms išlaidoms
Vilniaus PLC	295.9	744.9	260.3		139.6
Kauno PLC	438.8	457.2	110.7		141.1
Klaipėdos PLC	194.2	323.9	26.0		175.5
Šiaulių PLC	163.0	306,7	-	46.6	206,8
Panevėžio	194.2	294.5	70.9		115.4

324Šios programos finansavimas paskirstomas pagal statistinį gyventojų skaičių.

PLC

Lentelė sudaryta remiantis: 2009 - 2012 m. Priklausomybės ligų gydymo programa. Patvirtinta LR sveikatos ministro įsakymu. 2008 m. gruodžio 31 d., Nr. V-1288.

2005 – 2008 m. nemažai programinio finansavimo buvo skirta medikamentinio gydymo finansavimui. Tiesa, alkoholizmo ligos gydymui teko tik dalis šio finansavimo. Nemaža gydymo dalis yra skiriama mokos fondui. Tokie pasikeitimai sudaro prielaidas paslaugų apimčių, o kartu ir prieinamumo didinimui.

Kaip jau minėta, PLC centrai yra finansuojami ne tik iš Priklausomybės ligų gydymo programos, bet ir iš Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos325. Iš šios programos priemonių plano 2007 m. Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių PLC gavo 7834,8 lt, o 2006 m., - 10179,9 lt.326 Tiesa, šie finansiniai resursai nebuvo tiesiogiai skiriami gydymo paslaugoms, o prevencinei veiklai. Vis tik, kaip paaiškėjo tyrime, kai kurių PLC darbuotojai vykdydami prevencines veiklas sugebėjo įtraukti į gydymo procesą priklausomybėje nuo alkoholio esančius asmenis327. Dalis PLC teikiamų paslaugų yra mokamos. Antai Kauno PLC teikia 20 mokamų paslaugų, kurių kainos svyruoja nuo 3 iki 149.79 Lt328. Taigi PLC, kaip ir kai kurie PSC bei privačios klinikos dalyvauja alkoholizmo ir kitų priklausomybių gydymo paslaugų rinkoje. Kaip paaiškėjo tyrime kai kurios iš šių paslaugų turi nemažą poreikį, teikiamos konkurencinėse aplinkose (pvz. ambulatorinis anoniminis išblaivinimas esant nedidelio ir vidutinio laipsnio intoksikacijoms).

Pastebėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta darbo grupė PLC veiklai vertinti konstatavo, kad „Šioms įstaigoms skiriamas nepakankamas finansavimas iš biudžeto [...] Nepakankamai panaudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto bei Savivaldybių programų lėšos“329. Be to, sudaryta darbo grupė rekomendavo didinti PLC finansavimą. Tai rodo, kad finansinių resursų poreikiai yra grįsti ne tik gydymo įstaigų instituciniais interesais, bet ir objektyviais poreikiais.

Pirmines gydymo paslaugas teikiančios įstaigos, skirtingai negu PLC, yra finansuojamos draudiminio finansavimo pagrindu. Lėšos, priklausomai nuo apdraustų asmenų skaičiaus,

325 Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. IX–2110 (Žin., 2004, Nr. 58-2041).

326 Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos įgyvendinimo 2007 m. priemonių vykdymo ataskaita. 2008, Vilnius, p.1-2.; Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos įgyvendinimo 2006 m. priemonių vykdymo ataskaita. 2007, Vilnius, p.3.

327 Kita vertus, šios prevencinės programos įgalindavo išplėsti PLC veiklas. Jų pagrindu skleista informacija, atlikti nedideli socialiniai tyrimai ir panašiai. Be to, tai leido papildomoms veikloms įdarbinti sąlyginai nedidelius atlyginimus gaunančius darbuotojus (Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje. 2008 m. spalio 3 d. 13-15 val.

328 Kauno apskrities PLC teikiamų mokamų paslaugų sąrašas. Patvirtinta Kauno PLC direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 1 d., įsakymu Nr. V-45.

329 Priklausomybės ligų centrų vaidmuo sprendžiant narkomanijos problemą Lietuvoje [darbo grupės ataskaitos pristatymas]. X. Xxxxxxxxx, 2006 m. lapkričio 23 d., Vilnius.

prisirašiusių prie įstaigos, skiriamas iš PSDF lėšų. Skiriant šį finansavimą remiamasi tolygaus gyventojų finansavimo principu. Lėšos skiriamos teritorinėms ligonių kasoms pagal jų aptarnaujamą gyventojų skaičių.330

Finansavimo problemos remiantis kokybinio tyrimo duomenimis

Finansavimo apimtys. Kokybinio tyrimo duomenų analizė rodo, kad respondentų nuomone pastaruoju metu sparčiai didėja paslaugų (ypatingai ambulatorinių) apimtys. Antai vienos fokus grupės respondentai įžvelgė sąsajas tarp finansavimo ir paslaugų didėjimo:

„Iš bėdos, jeigu kalbėt apie finansavimą, tai didžiausia problema šiai dienai tai yra darbo užmokestis. [...]Tuo labiau, kad kreipiasi žmonių, ambulatorinių paslaugų daugėja. Azartiniai lošimai atsirado. Jau kreipiasi visi žmonės. Jau eina, ir alkoholis, ir azartiniai lošimai. Kur galim teikt ambulatorines paslaugas – nėra. [...] Pas mus psichologai priiminėja stacionare. Ambulatorinius pacientus. Ir situacija. O ambulatorijoje tai nėra kur331.

Šis tyrimo epizodas patvirtina tendenciją apie paslaugų apimčių didėjimo tendencijas. Nagrinėjant šį diskursą akivaizdu, kad paslaugų apimčių didinimo problemos siejamos su patalpų trūkumu. Į akis krenta ir tai, kad bet „tradicinių“ priklausomybių, - alkoholiui, narkotikams skaičių papildo naujosios. Taip šiek tiek mažindamos paslaugų prieinamumą. Kaip jau minėta anksčiau dalis PLC centrai yra suinteresuoti finansavimo iš PSDF didinimu. Vis tik viena respondentų vertindama šį klausimą pastebėjo, kad:

Tai priklauso nuo PSDF galimybių. Jeigu mes siūlome didinti finansavimą, tai mes turime pagrįsti, kodėl mes turime jį didinti ar mažinti iš čia valstybės biudžetas nebepajėgia, nes jie konkuruoja su kitom paslaugoms, nes PSDF biudžete amžinai pinigų trūksta, nes pagal tarptautinius palyginimus tai mes dar galim skirti ir skirti tuos milijardus. [...] Šiuo atvejų tai yra tradicijų ir susitarimų reikalas, kadangi valstybės biudžeto lėšomis nedraudžiama apmokėti draustiems pacientams. Skundų paskutiniu metu neturime332.

Finansinių resursų paskirstymo problema. Kokybinio tyrimo metu Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus fokus grupių dalyviai reflektavo PLC finansinių srautų paskirstymo problemas siedami jas su neoptimaliu lėšų paskirstymu bei medikamentų skyrimu ambulatoriškai besigydantiems pacientams. Pirmuoju atveju respondentai siūlė didinti atlyginimus personalui, kad būtų galima pritraukti darbuotojų į vakuojančius etatus. Antra, tyrime dalyvavę PLC atstovai siūlė

330 Šiuo metu pirminės sveikatos paslaugų finansavimui naudojamas mokėjimo „už asmenį” modelis, išskiriant 7 amžiaus grupes ir kaimo gyventojų skaičių. Xxxxxxxxx juo, 2007 m. asmens sveikatos paslaugų finansavimui skirta 416,7 xxx.Xx.

331 Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje. 2008 m. spalio 3 d. 13-

15 val.

mažinti darbuotojams krūvius bei didinant etatų skaičių kartu, taip užtikrinant didesnę paslaugų kokybę333.

Panevėžio fokus grupėje kilus diskusijai nuomonės dėl medikamentų finansavimo susietos su praktinėmis problemomis: Bet mes čia kaip psichiatrai negalim rašyti nemokamų vaistų, kokių antidepresantų. Pasakom jiems, paaiškinam, kad mes neturim teisės išrašyti jiems kompensuojamų antidepresantų, nes jie brangūs, turi būti ilgai vartojami. Mes negalime. Reikia siųsti į Psichikos pagalbos centrą pas psichiatrus. Automatiškai gaunasi užburtas ratas. Jie nenukeliauja į tą įstaigą (dažnai nenori „reklamuotis“, kad turi alkoholizmo problemą). Su tais vaistais ilgiau galėtumėme juos išlaikyti remisijoje334. Netinkama medikamentų kompensavimo tvarką ambulatoriškai PLC besigydantiems pacientams aktualizavo net keli fokus grupių dalyviai. Respondentai medikamentinio gydymo optimizavimą siejo su pacientų įtraukimo į tolimesnį gydymo procesą, prieinamumo didinimu bei gydymo veiksmingumu (ilgalaikių atkryčių nebuvimas). Tiesa, tyrimas atskleidė paradoksalų atvejį. Kai kurios PLC įstaigos prašė sumažinti finansavimą, kadangi jo negalėjo įsisavinti335.

Finansavimo modelis. Daug didesnis dėmesys interviu nuomonių raiškose buvo skirtas institucijų bei jų teikiamų paslaugų finansavimo modelio. Jos fokus grupėse konfigūravo nuo poezijos, - „nieko nereikia keisti“ iki pasvarstymų apie „idealų finansavimą“. Aišku, didžioji dauguma tyrime dalyvavusių praktikų institucijų finansavimo būdų problemas siejo su savo praktikomis. Galima teigti, kad pasirinktas mišrus priklausomybės ligų gydymo finansavimo modelis, ypač orientuotas į PLC besigydančius pacientus, ypač didelį dėmesį skiria tiek privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims, tiek neapdraustiesiems. Jei tyrime dalyvavę ekspertai neišsakė kritinės nuomonės apie apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu finansavimo tvarką (jų gydymą finansuoja ligonių kasos), tai tuo tarpu neapdraustų privalomuoju sveikatos draudimu atveju iškyla didelė problema, kuomet šiems asmenims reikia suteikti stacionarinę pagalbą, kurią dažniausia teikia apskričių ligoninės.

Jis intoksikuotas alkoholiu. Tuo ir serga. Greitoji dažnai susiduria su nenoru sveikatos priežiūros darbuotojų turėti reikalų su pasigėrusiais ir tokiais sergančiais. Dar su vaikais, tai dar vis tik pagalvoja, jis vaikas. O su suaugusiais yra didžiulis nenoras, kuris sąlygotas, kad jie nemalonūs, kvepia, agresyvūs, visko ten būna, ir prisiliesti sunku, bet tokia jų pareiga. Iš kitos pusės veikia tokia finansavimo sistema, kuri neskatina jų turėti reikalų, nes ne už viską sumoka Ligonių kasa. O kas sumokės? Mes vargsim, jis atsigaivaloja, apsikoliodamas išeis. O tai reiškia, kad tie darbuotojai sumoka už jį, už suteiktas paslaugas, ar ten tyrimai, ar kitos paslaugos, o tai kainavo. Tai, ką įstaiga galėjo išsileist savo reikmėms, ji turėjo dotuoti. Tais atvejais, kai kažkas nesumoka.

333 Fokusuotas interviu Klaipėdos apskrityje. Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje. 2008 m. spalio 3 d. 13-15 val.; Fokusuotas interviu Panevėžio apskrityje, Apskrities priklausomybės ligų centre. 2008 spalio 9 d. 10-12 val.

334 Ten pat.

Iš tikro kai kurios savivaldybės ieško galimybių kaip primokėt, kai paslauga traktuojama, kad žmogus nedraustas, negali pretenduot į ligonių kasų pinigus.336

Reikia pažymėti, kad PLC, kurie neapdraustuosius asmenis gydo finansuojant pagal biudžetinį metodą (finansuojama iš valstybės biudžeto, tarpininkaujant apskritims), dalinai iš šių lėšų gydo ir apdraustuosius privalomuoju sveikatos draudimu asmenis, kurie pageidauja anonimiško gydymo, nors pastarieji moka ir tiesioginėmis įmokomis (patys). Kita vertus, PLC neturi priėjimo prie SVEIDRA duomenų ir yra problemiška patikrinti, besikreipiančiųjų draudiminį statusą. Todėl praktikoje tenka pasitikėti pacientų žodiniu pareiškimu337.

Daugiausia kritinių pastabų skirta PSC įstaigų finansavimo tvarkoms. Štai vienas respondentas PSC finansavimą, kaip neveiksmingą susiejo su paskatų orientuotų į rezultatą nebuvimu:

Pirminę grandį (PSC įtaigas) finansuoja nuo prisirašiusių skaičiaus. Tvarka tokia, ar aš sėdėsiu rankas susidėjus ir nieko nedarysiu, ar darysiu- finansuoja. [...] Tai kažkokios skatinamosios priemonės turėtų būti. Už kažką tai turėtų papildomai mokėt. [...] Mes teikiam kai kurias papildomas paslaugas, už kurias moka pacientai , o ne ligonių kasa, jei ji nefinansuoja, tai negali priversti, kad tą darbą darytumėm. Mes išblaivom tuos girtus žmones, bet jie turi už tai patys susimokėt. Ir čia jau ne iš valstybės kišenės. [...] - Čia reikėtų dar pamąstyt, nes yra socialiai apleisti asmenys. Kurie niekada neturi pinigų ir neturės galimybės ateit pas jus. [...] Bet alkoholikai yra specifinis kontingentas. Reiktų apibrėžt kiek kartų per metus, du ar kiek. Nes piktnaudžiaus338.

Šioje, tyrimo metu, kilusioje diskusijoje atkreiptas dėmesys į tris problemas. Pirmiausiai į tai, kad PSC neturi pakankamai aiškiai apibrėžtų finansinių paskatų. Antra, aktualizuotas anoniminio gydymo rajonuose toliau nutolusiuose nuo apskričių PLC. Galiausiai atkreiptas dėmesys į tai, kad reiktų valdyti galimą ligonių piktnaudžiavimą lengviau prieinamomis paslaugomis.

Kita interviu metu figūruojanti problema buvo siejama su reabilitacinių paslaugų finansavimu. Trumpalaikes reabilitacines paslaugas vaikams teikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos PLC. Psichologinės ir socialinės reabilitacijos (ilgalaikės, nuo 6 mėn. iki metų ir daugiau trukmės) paslaugas teikia du valstybės finansuojami centrai (prie Vilniaus PLC ir Lietuvos AIDS centro) ir eilė nevyriausybinių organizacijų įkurtų ilgalaikės reabilitacijos bendruomenių. Jos yra finansuojamos iš Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos. Paslaugų pirkimas iš šių bendruomenių yra atliekamas konkursiniu būdu. Kaip jau minėta ankstesniuose skyriuose dalį paslaugų iš šių bendruomenių perka kelios Savivaldybės ar užsimoka patys klientai. Respondentai vertindami pokyčius reabilitacinių paslaugų pirkime

336 Fokusuotas interviu Kauno apskrityje, Vytauto Didžiojo universitete. 2008m. rugsėjo 23 d. 14-16 val.

337 Telefoninis interviu su Kauno apskrities PLC vyr. buhalteriu. 2009 m. sausio 22 d.

338 Fokusuotas interviu Telšių apskrityje, Telšių savivaldybės gydytojo administracijoje. 2008 m. spalio 7 d. 11-13 val.

pastebėjo, kad 2010 m. numatytas paslaugų licencijavimas kelią grėsmes dėl kurių gali sumažėti šių paslaugų apimtys. Pasak vieno iš respondentų:

Aš manau, kad paliks tiktai penki procentai centrų iš dabartinių šimto. Jie atitinka tą lygį. Jie paprastai ima už paslaugas didžiulius pinigus. Dauguma žmonių negalės mokėti už paslaugą, jie visi atsidurs gatvėje, o centrą negalės funkcionuoti. Užsidarys mūsų centrai. Negaus licenzijų. Mūsų patalpos neatitiks numatomų reikalavimų339.

2.6. Alkoholizmo gydymo sistemos konceptualus modelis

Modeliuojant priklausomybėje nuo alkoholio esančių ligonių gydymo sistemos tobulinimo galimybes atkreipti dėmesį norėtųsi į kelis dalykus. Kokybinio tyrimo duomenų analizė patvirtino, kad alkoholizmas, kad ir kitos priklausomybių ligos nėra įprastos ligos t.y. daugelis jų yra apspręstos pacientų sampratų bei požiūrių į įsitraukimo į gydymo procesą. Juos lemia ne tik poreikiai, bet nuostatos susijusios su paslaugų priimtinumu, jų prieinamumu ir t.t.. Tiesa, šie požiūriai nėra apspręsti tik moralinėmis nuostatomis ar patirtimis. Didele dalim jas lemia individualūs socialiniai, ekonominiai, kultūriniai bei kiti veiksniai (žr. į schemą). Antai kokybinio tyrimo metu, respondentai beveik vienbalsiai tvirtino, kad yra priklausomų nuo alkoholio asmenų, kurie niekada neįsitrauks į gydymo procesą arba tam reikalingos milžiniškos pastangos. Ta patvirtina ir visa eilė akademinių studijų. Aišku toks pacientų skirstymas į kategorijas nėra visai etiškas, apspręstas stereotipais. Nepaisant šių prieigos niuansų galima pastebėti, kad ligonio įtraukimo ar tiksliau jo įsitraukimo į gydymo procesą etapas yra pats sudėtingiausias, net jeigu tai būtų susiję su pradiniu gydymo (abstinencijos gydymu) etapu.

339 Fokusuotas interviu Šiaulių apskrityje,2008.10.15, 13-14.40 val.

Šį etapą įvardijus vartų metafora galima pastebėti, kad simbolinės ribos peržengimas yra komplikuotas dalykas (žr. schemą). Dažnai pacientas yra įtraukiamas AA klubų, individualią praktiką turinčių ar priklausomybės centruose dirbančių narkologų. Taip pat neretai priklausomybėje esantys asmenys tiesiogiai kreipiasi į PLC. Kokybinis tyrimas atskleidė, kad ne tik pats pacientas gali atverti vartus bei įsitraukti į tolimesnį gydymo procesą. Jam gali padėti bendrosios praktikos gydytojai. Tam kad šio proceso etapas vyktų sėkmingai didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas tinkamam šeimos gydytojų parengimui (Didesnis valandų skaičius narkologijai studijų metu, jau dirbančių gydytojų parengimas). Specialistai dalyvavę fokus grupėse tvirtino, kad šeimos gydytojas turėdamas specialių žinių ir įgūdžių gali įtraukti pacientus į priklausomybės gydymo procesą. Šiuo atveju dažnai minėtas motyvacijos formavimas siejant lėtines ligas su alkoholizmo gydymu. Šiuo metu bendrosios praktikos gydytojai Lietuvoje retai kada padeda peržengti slenksčius į gydymo procesą.

Pereinant prie gydymo procesui reikšmingų elementų galima pastebėti, kad gydymo paslaugų sistema yra optimali, pakankamai funkcionali nepaisant objektyvios problemos finansinių resursų stokos, tam tikro dezintegralumo instituciniam bendradarbiavime bei kitų spragų. Xxxxx, ji ne visuomet atitinka anonimiškai norinčio gydytis ar užsimokėti už kai kurias paslaugas ar vaistus negalinčio paciento sampratas. Kita vertus, yra sukurtas platus paslaugų spektras (ambulatorinio ir stacionaraus gydymo), naudojama eilė alkoholizmo intervencijų, paslaugos gali būti prieinamos ir socialiai nedraustiems klientams (išskyrus kai kuriuos atvejus, stacionarizuojant neapdraustuosius apskričių ligoninėse). Tiesa, rizikų sistemos nefunkcionalumui gali kilti dėl didėjančio gydymo

poreikių, finansinių, o kai kuriose įstaigose ir kvalifikuoto personalo resursų stokos. Nemažiau aktuali problema yra susijusi su gydymo paslaugų planavimu ir pacientu instituciniu perdavimu, Šiuo metu pacientų perdavimas (ambulatorinio gydymo į stacionarą; iš stacionaro į reabilitaciją; po psichozių gydymo į ambulatorinį arba stacionarinį gydymą) yra grindžiamas tarpusavio bendradarbiavimo praktikomis. Dažnai jos yra veiksmingos bei įgalinančios gydymo tęstinumą. Vis tik, tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad yra ir lokalių praktikų, kurios nėra grįstos partnerišku bendradarbiavimu. Taigi paciento „perdavimo“ sistemomis grįstos praktikos galėtų išspręsti šias problemas.

Galiausiai Lietuvoje dar nėra sukurta gydymo veiksmingumo vertinimo sistema. Viena vertus jos sukūrimas gali atrodyti utopiška atsižvelgiant į ligos specifiškumą, pacientų charakteristikas, galimų recidyvų dažnumą bei anoniminį gydymą. Taigi tokių vertinimų kriterijų sukūrimas. Kita vertus, paslaugų priežiūros ir kontrolės praktikos dar tik pamažu formuojasi. Pirmieji žingsniai žengiami link žiniomis grįstos vadybos (veiklos organizavimo įstaigose taikymo). Problemos sprendimus turėtų kiek palengvinti e. paciento sistemų kūrimas, lengvesnis priėjimas prie SVEIDROS duomenų rezultatų tyrimams.

3. PRIKLAUSOMYBĖS NUO ALKOHOLIO GYDYMO PASLAUGŲ PRIEINAMUMAS . SERGANČIŲJŲ PRIKLAUSOMYBE NUO

ALKOHOLIO PSICHOSOCIALINĖ REABILITACIJA IR INTEGRACIJA

Xxxxxx paslaugų sistemos situacijos apžvalga

Šiuolaikinis kompleksinis priklausomybės nuo alkoholio gydymas apima ne tik medicinines (gydymo) paslaugas, bet ir psichosocialinę reabilitaciją bei priklausomybę nuo alkoholio turinčių asmenų socialinę integraciją.

Lietuvos Respublikoje nuo alkoholio priklausomų asmenų sveikatos priežiūrą atlieka gydytojai psichiatrai, šeimos gydytojai, slaugos specialistai, sveikatos priežiūros įstaigų psichologai, socialiniai darbuotojai. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos, sergant priklausomybe alkoholiui, suaugusiems ir vaikams teikiamos ambulatoriniu ir stacionariniu lygiu. Ambulatorines paslaugas suaugusiems ir vaikams teikia Psichikos sveikatos centrai.340 Juose dirbanti specialistų komanda organizuoja sveikatos priežiūrą ir socialinę paramą. Ambulatorines paslaugas suaugusiems ir vaikams Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir Panevėžyje taip pat teikia Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio apskrities priklausomybės ligų centrų ambulatoriniai padaliniai. Suaugusiems ambulatorinės paslaugos yra teikiamos nemokamai, jei asmuo turi šeimos gydytojo ar Psichikos sveikatos centro siuntimą. Ambulatorinio gydymo tęsimui ir stebėjimui pacientai gali būti nukreipiami į Psichikos sveikatos centrus pagal gyvenamą vietą.

Specializuoti priklausomybės ligų centrai suaugusiems taip pat teikia stacionarines alkoholinės abstinencijos gydymo paslaugas bei vykdo stacionarinę 28 d. trukmės „Dvylikos žingsnių“ gydymo nuo alkoholinės priklausomybės, kuris apima ir psichosocialinę reabilitaciją, programą. Ši programa yra mokama ir jos kaina yra apie 280 Lt.

Stacionarinio gydymo ir trumpalaikės psichologinės bei socialinės reabilitacijos (1- 2 mėn. trukmės) paslaugos vaikams dėl priklausomybių teikiamos Vilniaus priklausomybės ligų centre, Klaipėdos priklausomybės ligų centre ir Kauno priklausomybės ligų centre, kur yra įsteigti specializuoti padaliniai, teikiantys paslaugas vaikams.341 Reabilitacijos metu gali būti vykdoma įvairaus pobūdžio veikla - individuali ir grupinė psichoterapija, psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, specialios literatūros skaitymas, dienoraščio pildymas, videofilmų peržiūra ir aptarimas, užsiėmimų, susirinkimų lankymas, paskaitos, diskusijos, situacijų modeliavimas, pokalbiai su besigydančiais asmenimis, žaidimai, pasitikėjimo žaidimai, grupių pasirodymai, dailės

340Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis Lietuvoje yra 85 juridinio asmens statusą turintys arba pirminės sveikatos priežiūros centro sudėtyje esantys Psichikos sveikatos centrai. Prieiga internete: xxxx://xxx.xxxx.xx/xxx.xxx 341 Prieiga internete: xxx.xxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxx_xx/xxxxxx/000.xxx