EUROPOS BENDRIJOS IR GANOS RESPUBLIKOS Savanoriškas Partnerystės Susitarimas

EUROPOS BENDRIJOS IR GANOS RESPUBLIKOS

Savanoriškas Partnerystės Susitarimas

dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos j bendriją importuojamais medienos produktais

EUROPOS BENDRIJA,

toliau – Bendrija, ir

GANOS RESPUBLIKA,

toliau – Gana,

toliau kartu – Xxxxx,

ATSIŽVELGDAMOS j glaudų Bendrijos ir Ganos bendradarbiavimą, ypač pagal 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (Beninas) pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susitarimas) (1);

PAŽYMĖDAMOS, kad Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl ES veiksmų plano, skirto miškų teisės aktams vykdyti, miškams valdyti ir prekiauti mediena (FLEGT), yra pirmasis žingsnis sprendžiant neatidėliotiną neteisėto miškų kirtimo ir su juo susijusios prekybos problemą;

ATSIŽVELGDAMOS j 1992 m. Teisiškai nejpareigojantj autoritetingą pareiškimą dėl pasaulinio konsensuso principų, susijusių su visų rūšių miškų valdymu, apsauga ir tvariu vystymusi, ir j neseniai Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos priimtą teisiškai nejpareigojančią priemonę, susijusią su visų rūšių miškais (2);

SUVOKDAMOS 1992 m. Rio de Žaneiro deklaracijos principų reikšmingumą siekiant užtikrinti tvarų miškų valdymą, ypač 10 principo dėl visuomenės informuotumo ir dalyvavimo sprendžiant aplinkosaugos problemas ir 22 principo dėl labai svarbaus vietos žmonių ir bendruomenių vaidmens valdant ir kuriant aplinką, svarbą;

ATSIŽVELGDAMOS j 1994 m. Ganos miškų ir gyvūnijos bei augmenijos politiką, kurios tikslas – tautos miškų ir gyvūnijos bei augmenijos išteklių išsaugojimas ir tvari plėtra, siekiant išsaugoti aplinkos kokybę ir nuolatinę optimalią naudą visoms visuomenės grupėms (3);

PRISIMINDAMOS 2003 m. spalio 16 d. Jaundės konvencijoje ministrų priimtą deklaraciją dėl miškų teisės aktų vykdymo, valdymo ir prekybos;

ATSIŽVELGDAMOS j Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES), ypač j reika­ lavimą, kad eksporto leidimus j I, II ar III priedėlius jtrauktų rūšių egzemplioriams CITES konvencijos šalys išduotų tik tam tikromis sąlygomis, jskaitant ir tai, kad tokie egzemplioriai nebūtų jsigyti pažeidžiant tos valstybės faunos ir floros apsaugos teisės aktų;

PASIRYŽUSIOS, kad Šalys turi siekti kiek jmanoma sumažinti neigiamą poveikj vietos bendruomenėms ir neturtingie­ siems, kuris gali būti tiesioginė šio Susitarimo jgyvendinimo pasekmė;

(1) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(2) 2008 m. sausio 31 d. A/RES/62/98.

(3) 1994 m. Ganos miškų ir gyvūnijos bei augmenijos politika.

ATSIŽVELGDAMOS j reikšmę, kurią Xxxxx teikia tarptautiniu mastu sutartiems vystymosi tikslams ir Jungtinių Tautų Tūkstantmečio vystymosi tikslams;

ATSIŽVELGDAMOS j Šalių teikiamą svarbą daugiašalių prekybos sistemų reguliavimo principams ir taisyklėms, ypač 1994 m. GATT ir kituose daugiašaliuose susitarimuose, kuriais jkuriama Pasaulio prekybos organizacija (PPO), nustaty­ toms teisėms ir pareigoms ir j būtinybę taikyti juos skaidriai bei nediskriminuojant;

ATSIŽVELGDAMOS j Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui j

Europos bendriją Sukūrimo (1);

PRIPAŽINDAMOS, kad Ganos teisėtumo užtikrinimo sistema yra skirta užtikrinti visos eksportuojamos medienos teisė­ tumą,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Tikslas

Šio Susitarimo tikslas, atitinkantis Šalių bendrą jsipareigojimą, susijusj su darniu visų rūšių miškų valdymu, yra sukurti teisinj pagrindą, kuris užtikrintų, kad visi iš Ganos j Bendriją impor­ tuojami medienos produktai, kuriems taikomas šis Susitarimas, būtų teisėtai pagaminti, ir taip paskatinti prekybą medienos produktais. Be to, šis Susitarimas yra pagrindas Šalių dialogui ir bendradarbiavimui, kuris padės ir paskatins visiškai jgyven­ dinti šj Susitarimą, pagerins miškų teisės aktų vykdymą ir miškų valdymą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame Susitarime vartojamų terminų apibrėžtys:

a) „importas j Bendriją“– medienos produktų išleidimas j laisvą apyvartą Bendrijoje, kaip apibrėžta 1992 m. spalio 12 d. Reglamento (EEB) Nr. 2913/1992, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 79 straipsnyje; šie produktai negali būti laikomi „nekomercinio pobūdžio prekėmis“, kaip apibrėžta 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, jgyvendinimo nuostatose (3), 1 straipsnio 6 punkte;

b) „eksportas“– medienos produktų fizinis išvežimas arba paėmimas iš kurios nors geografinės Ganos teritorijos dalies;

c) „medienos produktai“– I priede išvardyti produktai;

d) „SS kodas“– šešių skaitmenų kodas pagal suderintą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą, nustatytą Pasaulio muitinių

(1) OL L 347, 2005 12 30, p. 1.

(2) OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(3) OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

organizacijos Tarptautinės suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos konvencijoje;

e) „FLEGT licencija“– teisėtai pagamintų produktų siuntų licen­ cija. FLEGT licencija gali būti spausdintinė arba elektroninė;

f) „licenciją išduodanti institucija“– institucija, kurią Gana paskyrė išduoti ir tikrinti FLEGT licencijas;

g) „kompetentingos institucijos“– institucijos, kurias ES vals­ tybės narės paskyrė priimti, pripažinti ir tikrinti FLEGT licen­ cijas;

h) „siunta“– medienos produktų, kuriems išduota FLEGT licen­ cija, kiekis, siuntėjo arba ekspeditoriaus siunčiamas iš Ganos ir Bendrijos muitinės jstaigoje pateikiamas išleisti j laisvą apyvartą;

i) „teisėtai pagaminta mediena“– medienos produktai, pagaminti iš iškirstos arba importuotos medienos laikantis II priede nurodytų teisės aktų nuostatų.

FLEGT LICENCIJAVIMO SCHEMA

3 straipsnis

FLEGT licencijavimo schema

1. Šio Susitarimo šalyse jtvirtinama „Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos licencijavimo schema“ (toliau – FLEGT licencijavimo schema). Joje nustatomos proce­ dūros ir reikalavimai, kuriais siekiama patikrinti ir patvirtinti, taikant FLEGT licencijas, kad j Bendriją siunčiami medienos produktai pagaminti teisėtai. Laikydamasi 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2173/2005 Bendrija priima tik tas iš Ganos j Bendriją importuojamas siuntas, kurioms išduotos FLEGT licencijos.

2. FLEGT licencijavimo schema taikoma j I priedo A dalyje išvardytiems medienos produktams. I priedo B dalyje nurodytų medienos produktų negalima eksportuoti iš Ganos.

3. Šalys susitaria imtis visų būtinų priemonių FLEGT licenci­ javimo schemai jgyvendinti, laikydamosi šio Susitarimo 12 straipsnio nuostatų.

4 straipsnis

Licencijas išduodanti institucija

1. Gana paskiria licencijas išduodančią instituciją. Gana perduoda Europos Komisijai licenciją išduodančios institucijos kontaktinius duomenis. Šią informaciją abi Xxxxx paskelbia visuomenei.

2. Licencijas išduodanti institucija patikrins, ar medienos produktai pagaminti teisėtai, laikantis II priede nurodytų teisės aktų. FLEGT licencijas ji išduos toms j Bendriją eksportuoja­ moms siuntoms, kurias sudarys teisėtai pagaminti medienos produktai.

3. Licenciją išduodanti institucija neišduos FLEGT licencijų medienos produktams, sudarytiems arba susidedantiems iš medienos produktų, kurie iš trečiosios šalies j Ganą buvo importuoti pavidalu, kuriuo draudžia eksportuoti tos trečiosios šalies jstatymai, arba jei yra jrodymų, kad tie medienos produktai buvo pagaminti pažeidžiant šalies, kurioje medžiai buvo nukirsti, jstatymus.

4. Licencijas išduodanti institucija laikysis FLEGT licencijų išdavimo tvarkos ir paskelbs ją viešai. Be to, licencijas išduodanti institucija saugos jrašus apie visas siuntas, kurioms išduotos FLEGT licencijos, ir, laikydamasi su duomenų apsauga susijusių nacionalinių teisės aktų, pateiks šiuos jrašus nepriklausomiems stebėtojams, kartu neatskleisdama privačios eksportuotojų infor­ macijos.

5 straipsnis

ES kompetentingos institucijos

1. Europos Komisija perduoda Ganai ES valstybių narių kompetentingų institucijų kontaktinius duomenis.

2. Kompetentingos institucijos, prieš išleisdamos siuntas j laisvą apyvartą Bendrijoje, patikrina, ar visos siuntos turi galio­ jančias FLEGT licencijas. Jei dėl FLEGT licencijos galiojimo kyla abejonių, siuntos išleidimas j laisvą apyvartą gali būti sustab­ dytas, o siunta sulaikyta. Siuntų, kurioms išduotos FLEGT licen­

3. Kompetentingos institucijos draudžia išleisti j laisvą apyvartą I priedo B dalyje išvardytus produktus.

4. Kompetentingos institucijos registruoja ir kasmet viešai skelbia informaciją apie gautas FLEGT licencijas.

5. Laikydamosi duomenų apsaugai skirtų nacionalinių teisės aktų kompetentingos institucijos leidžia naudotis atitinkamais dokumentais ir duomenimis asmenims ar organizacijoms, kuriuos Gana paskyrė nepriklausomais stebėtojais.

6. Bendrijos kompetentingos institucijos netaikys 5 straipsnio 2 dalyje aprašytų veiksmų medienos produktų siuntoms, kurias sudaro Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) priedėliuose išvardytos rūšys, nes joms taikomos 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontro­ liuojant jų prekybą (1) nuostatos dėl tikrinimo. FLEGT licencijų sistema vis dėlto užtikrins teisėtą šių produktų kirtimą.

6 straipsnis

FLEGT licencijos

1. Licenciją išduodančios institucijos išduodamos FLEGT licencijos yra priemonė patvirtinti, kad medienos produktai pagaminti teisėtai.

2. FLEGT licencija rengiama ir pildoma anglų kalba.

3. Šalys bendru susitarimu nustato elektronines FLEGT licen­ cijų išdavimo, perdavimo ir gavimo sistemas.

4. FLEGT licencijų išdavimo tvarka ir techninės specifikacijos nurodytos IV priede.

7 straipsnis

Teisėtai pagamintos medienos apibrėžtis

Teisėtai pagamintos medienos apibrėžtis pateikta šio Susitarimo II priede. Šioje apibrėžtyje nurodyti Ganos nacionaliniai ir regio­ niniai teisės aktai, kurių būtina laikytis, kad medienos produk­ tams būtų išduotos FLEGT licencijos. Be to, jame aprašyti doku­ mentai, kuriuose pateikti atitiktj minėtiems teisės aktams jrodantys kriterijai ir rodikliai.

cijos, išleidimą j laisvą apyvartą Bendrijoje reguliuojančios  

procedūros aprašytos III priede.

(1) OL L 61, 1997 3 3, p. 1.

8 straipsnis

Teisėtai pagamintos medienos tikrinimas

1. Gana diegia sistemą arba sistemas, skirtas patikrinti, ar siunčiami medienos produktai pagaminti teisėtai, kad j Bendriją būtų eksportuojamos tik patvirtintos siuntos. Ši tikrinimo sistema turėtų apimti atitikties patikras, siekiant užtikrinti, kad eksportui j Bendriją skirti medienos produktai pagaminti teisėtai ir kad FLEGT licencijos nebuvo išduotos neteisėtai pagamintos arba iš nežinomų šaltinių gautos medienos siuntoms. Į šią sistemą dar jeina procedūros, turinčios užtikrinti, kad j tiekimo grandinę nepatektų neteisėtos arba nežinomos kilmės medienos.

2. Minėta sistema, leidžianti patikrinti, ar medienos produktų siuntos paruoštos iš teisėtai pagamintų produktų, pateikta V priede.

9 straipsnis

Konsultacijos dėl licencijų galiojimo

1. Jei kyla abejonių dėl kurios nors licencijos galiojimo, atitinkama kompetentinga institucija gali paprašyti, kad licenciją išduodanti institucija pateiktų daugiau informacijos, ir siekti didesnio aiškumo. Jei kompetentinga institucija per dvidešimt vieną kalendorinę dieną negauna atsakymo, ji veikia pagal galio­ jančius nacionalinius teisės aktus ir nepriima licencijos. Jeigu gavus daugiau informacijos ir atlikus tolesnj tyrimą paaiškėja, kad licencijoje pateikta informacija neatitinka siuntos, kompe­ tentinga institucija veikia pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus ir nepriima licencijos.

2. Kai konsultuojantis dėl FLEGT licencijų nuolat iškyla nesu­ tarimų arba sunkumų, klausimas gali būti perduotas nagrinėti Jungtinei stebėjimo ir peržiūros grupei.

10 straipsnis

Nepriklausomas stebėjimas

1. Gana, vykdydama VI priede išvardytas funkcijas, naudojasi nepriklausomo stebėjimo jstaigų paslaugomis ir konsultuojasi su Bendrija.

2. Nepriklausomo stebėjimo jstaiga yra subjektas, nepatekęs j interesų konfliktą dėl organizacinių ar komercinių ryšių su Bendrija arba Ganos miškų sektoriaus priežiūros institucija, jos

„licencijas išduodančia institucija“ visomis jstaigomis, kurias licencijas išduodanti institucija samdo medienos produkcijos teisėtumui tikrinti, arba bet kuriuo miškų sektoriaus komerciniu subjektu.

3. Nepriklausomo stebėjimo jstaiga dirba pagal dokumentais jformintą valdymo struktūrą, turi paskelbtą politiką ir taiko procedūras, atitinkančias ISO 17021 (reikalavimai atitikties vertinimo jstaigoms), ISO 19011 (rekomendacijos dėl audito procedūrų) ar panašiuose standartuose apibrėžtą tarptautiniu mastu pripažintą geriausią praktiką.

4. Dėl savo darbo gaunamus skundus nepriklausomo stebė­ jimo jstaiga perduoda nagrinėti Jungtinei stebėjimo ir peržiūros grupei.

5. Nepriklausomo stebėjimo jstaiga nuolat rengs išsamias ataskaitas ir jų santraukas, kaip apibrėžta VI priede.

6. Šalys lengvins nepriklausomo stebėjimo jstaigos darbą, be kita ko užtikrindamos prieigą prie informacijos abiejų Šalių teritorijoje, kad ji galėtų vykdyti savo funkcijas. Tačiau Šalys, laikydamosi savo nacionalinių teisės aktų duomenų apsaugos srityje, gali nesuteikti informacijos, kurios joms neleidžiama pranešti.

11 straipsnis

Pažeidimai

Šalys informuoja viena kitą, jei jtaria arba jei gauna jrodymų apie bet kokj vengimą taikyti FLEGT licencijavimo sistemą arba su ja susijusius pažeidimus, jskaitant:

a) prekybos pažeidimą, kuris apima prekybos srautų iš Ganos j Bendriją nukreipimą per trečiąją šalj, kai yra pagrindo manyti, jog tai daroma norint išvengti licencijavimo;

b) FLEGT licencijų išdavimą medienos produktams, kuriuos sudaro importas iš jtartinų trečiųjų šalių šaltinių; arba

c) sukčiavimą jsigyjant arba naudojant FLEGT licencijas.

12 straipsnis

Diena, nuo kurios pradedama taikyti FLEGT licencijavimo schema

1. Xxx Xxxxx, jų nuomone, jau atliko būtinus paruošiamuosius darbus, kad FLEGT licencijavimo sistema pradėtų veikti, apie tai jos praneša viena kitai per Jungtinę stebėjimo ir peržiūros grupę.

2. Šalys per Jungtinę stebėjimo ir peržiūros grupę paveda atlikti nepriklausomą schemos vertinimą pagal VII priede pateiktus kriterijus. Vertinant bus nustatyta, ar teisėtumo užtik­ rinimas, kuriuo grindžiama FLEGT licencijavimo schema, apra­ šyta V priede, tinkamai atlieka savo funkcijas ir ar Bendrijoje tikrai jdiegtos FLEGT licencijų gavimo, tikrinimo ir priėmimo sistemos, kaip nustatyta 5 straipsnyje ir III priede.

3. Xxx Xxxxx, atsižvelgdamos j Jungtinės stebėjimo ir peržiūros grupės rekomendacijas, susitaria, nuo kada FLEGT licencijavimo sistema turėtų pradėti visiškai veikti.

4. Xxx Xxxxx apsvarsto rekomendaciją ir viena kitai raštu praneša, kad rekomendacijai pritaria.

BENDROSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

FLEGT licencijavimo schemos taikymas medienos produktams, kurie neeksportuojami j Bendriją

1. Gana, pasinaudodama, kai jmanoma, šiam Susitarimui jgyvendinti sukurtomis sistemomis, stengiasi patikrinti vidaus rinkoje parduodamos medienos ir importuojamos medienos teisėtumą.

2. Remdama šias pastangas, Bendrija prireikus ir pasitarusi su suinteresuotomis šalimis skatina naudotis sistemomis, sukur­ tomis šiam Susitarimui jgyvendinti.

14 straipsnis

Šio Susitarimo jgyvendinimo tvarkaraštis

1. Šalys pritaria VIII priede pateiktam jgyvendinimo tvarka­ raščiui.

2. Šalys, dirbdamos Jungtinėje stebėjimo ir peržiūros grupėje, jvertins jgyvendinimo pažangą pagal VIII priede nustatytą tvar­ karaštj.

15 straipsnis

Papildomos priemonės

1. Šalys sutaria, kad, siekiant panaikinti pagrindines neteisėto miškų kirtimo priežastis ir tai, kas jas lemia, reikalingos papil­ domos priemonės, sustiprinsiančios sektoriaus valdymą bei teisinę sistemą. Gana turi imtis IX ir II prieduose apibrėžtų priemonių, ypač tam, kad išspręstų didėjančios vidaus paklausos problemą ir patenkintų būtinybę pertvarkyti pramonę, kad ji išliktų konkurencinga.

2. Šalys nustatė sritis (nurodytos IX priede), kurioms reikia techninių ir finansinių išteklių, kad būtų jgyvendintas šis Susi­ tarimas.

3. Šie ištekliai teikiami pagal Kotonu susitarime numatytas procedūras, kuriomis reguliuojama Bendrijos parama, ir proce­ dūras, kuriomis reguliuojama dvišalė ES valstybių narių parama Ganai.

4. Šalys užtikrina, kad pagal šj Susitarimą jgyvendinami veiksmai būtų derinami su dabartinėmis ir būsimomis atitin­ kamų sričių vystymo programomis ir iniciatyvomis.

16 straipsnis

Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas jgyvendinant šj Susitarimą

1. Gana stengiasi skatinti, jei jmanoma, suinteresuotųjų šalių konsultacijas Susitarimo jgyvendinimo klausimu.

2. Gana, laikydamasi savo dalyvaujamojo valdymo ir miškų bei laukinės gyvūnijos ir augmenijos išteklių apsaugos principo, skatins atitinkamas strategijas, metodus ir programas, konsul­ tuodamasi su suinteresuotosiomis šalimis, dalyvaujančiomis jgyvendinant šj Susitarimą.

3. Xxxxxxxx nuolat rengs konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis dėl šio Susitarimo jgyvendinimo, atsižvelgdama j savo jsipareigojimus pagal 1998 m. Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis j teismus aplinkosaugos klausimais.

17 straipsnis

Socialinės garantijos

1. Norėdamos sumažinti galimą neigiamą Susitarimo poveikj, Šalys susitaria siekti geriau suprasti vietinių bendruomenių ir medienos pramonės darbuotojų, jskaitant užsiimančius neteisėtu miškų kirtimu, pragyvenimo šaltinius.

2. Šalys stebės šio Susitarimo poveikj toms bendruomenėms ir kitiems 1 dalyje nurodytiems subjektams, kartu imsis pagrjstų priemonių bet kokiam neigiamam poveikiui sumažinti.

18 straipsnis

Rinkos ekonominės paskatos

Atsižvelgdama j tarptautinius jsipareigojimus, Bendrija siekia paskatinti savo rinkos prieinamumą medienos produktams, kuriems taikomas šis Susitarimas. Šios pastangos apims:

a) viešųjų ir privačiųjų pirkimų politikos, pripažjstančios pastangas užtikrinti teisėtai iškirstų miškų medienos produktų tiekimą, skatinimą; ir

b) pagal FLEGT schemą licencijuotų produktų patekimo j Bend­ rijos rinką skatinimą.

19 straipsnis

Jungtinė stebėjimo ir peržiūros grupė

1. Šalys jsteigia jungtinę grupę, padėsiančią stebėti ir peržiū­ rėti šj Susitarimą; ši grupė toliau šiame Susitarime vadinama Jungtine stebėjimo ir peržiūros grupe (JSPG). JSPG, dalyvaujant abiems Šalims, atlieka periodinius pavedimus.

2. Kiekviena šalis paskiria savo atstovus. JSPG sudaroma laikantis lygybės ir pariteto principų.

3. JSPG svarsto visus klausimus, xxxxxxxxxx su veiksmingu šio Susitarimo jgyvendinimu, naudodamas Šalių dialogo ir keitimosi informacija priemones. Visų pirma JSPG:

a) rekomenduoja datą, iki kurios FLEGT licencijavimo schema turėtų pradėti visiškai veikti;

b) peržiūri nepriklausomo stebėjimo jstaigos parengtas atas­ kaitas ir visus skundus apie FLEGT licencijavimo schemos veikimą abiejų Šalių teritorijose;

c) kai reikia, stebi veiksmus, kurių imamasi sprendžiant neprik­ lausomo stebėjimo jvardytas problemas;

d) vertina socialinj, ekonominj ir ekologinj šio Susitarimo poveikj, laikydamasi atitinkamos geros praktikos ir kriterijų, dėl kurių Šalys turi susitarti, ir sprendžia visas problemas, nustatytas atliekant vertinimą;

e) sprendžia bet kurios iš Šalių iškeltus jai rūpimus klausimus ir stengiasi, kiek jmanoma, išspręsti bet kokj galintj kilti konfliktą;

f) teikia atitinkamas rekomendacijas dėl būtinybės didinti gebė­ jimus, kad Susitarimas būtų sėkmingai jgyvendintas;

g) apžvelgia viešųjų pirkimų politikos raidą;

h) stebi padėtj rinkoje ir reguliariai praneša apie ją, prireikus užsako tyrimus ir, remdamasi rinkos tyrimais, pataria, kokių veiksmų reikia imtis;

i) tikrina ir tvirtina metines jgyvendinimo pažangos ataskaitas;

j) reguliariai skelbia suvestines ataskaitas, pagrjstas nepriklau­ somo stebėjimo institucijos išvadomis, kaip paaiškinta VI priede.

4. JSPG:

a) posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus Šalių sutartą dieną;

b) kartu rengia bendrų veiksmų darbotvarkę ir sąlygas;

c) nustato savo darbo tvarkos taisykles;

d) posėdžiams pirmininkaujama paeiliui keičiantis Šalių atsto­ vams arba pagal pasidalijamojo pirmininkavimo tvarką;

e) prireikus steigia darbo grupes ar kitas pagalbines grupes darbo sritims, reikalaujančioms tam tikros patirties.

20 straipsnis

Ataskaitos ir informacijos atskleidimas visuomenei

1. Šalys užtikrins, kad JSPG veikla būtų kuo skaidresnė ir kad jvykdytų misijų ataskaitos ir protokolai būtų rengiami kartu, išdalinamos Šalims ir paskelbiamos viešai.

2. JSPG nuolat vykdo bendras misijas, kad patikrintų, ar veiksmingai jgyvendinamas šis Susitarimas, ir, atsižvelgdama j turimą informaciją, jvertintų jo poveikj. Ji registruoja Ganos pastangas skaidrumo srityje, be kita ko, viešai skelbdama infor­ maciją apie teisę kirsti, kirtimui skirtus plotus, kirtimo tvarka­ raščius, teisės j medieną mokesčius ir su kirtimu susijusius mokėjimus bei informaciją apie susitarimus dėl socialinės atsa­ komybės ir pasėliams padarytos žalos atlyginimą.

3. Remdamasi iš Šalių gauta informacija, JSPG viešai paskelbia metinę ataskaitą. Toje ataskaitoje, be kita ko, turi būti nurodyta ši išsami informacija:

a) medienos produktų, j Bendriją eksportuotų pagal FLEGT licencijavimo schemą, kiekis pagal SS pozicijas;

b) Ganoje išduotų FLEGT licencijų skaičius;

c) pažanga, padaryta siekiant šio Susitarimo tikslų ir jgyvendi­ nant veiksmus, kurių jgyvendinimo laikas nustatytas, taip pat kiti su šio Susitarimo jgyvendinimu susiję klausimai;

d) veiksmai, kuriais siekiama sutrukdyti neteisėtai pagamintų medienos produktų eksportą j ne Bendrijos rinkas arba pardavimą vietos rinkoje;

e) veiksmai, kuriais siekiama sutrukdyti neteisėtai pagamintų medienos produktų importą ir išsaugoti FLEGT licencijavimo schemos vientisumą;

f) medienos produktų, j Bendriją importuotų pagal FLEGT licencijavimo schemą, kiekis pagal SS pozicijas, ir ES valstybė narė, kurioje jvykdytas importas j Bendriją;

g) Bendrijos gautų FLEGT licencijų skaičius;

h) 9 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų skaičius ir apimamas medienos produktų kiekis.

21 straipsnis

Pranešimas apie šio Susitarimo jgyvendinimą

1. Šalių atstovai, atsakingi už oficialius pranešimus apie šio Susitarimo jgyvendinimą:

Gana: Bendrija:

a) Ganos išduotų ir Bendrijos gautų FLEGT licencijų skaičius bei rūšis ir pagal šias licencijas iš Ganos eksportuotų bei Bend­ rijos gautų medienos produktų kiekis;

b) licencijos turėtojo ir importuotojo pavadinimai (pavardės) ir adresai.

23 straipsnis

Teritorijos

Šis Susitarimas taikomas, pirma, teritorijai, kurioje taikoma Bendrijos steigimo sutartis toje Sutartyje nustatytomis sąly­ gomis, ir, antra, Ganos teritorijai.

24 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Bet kokj su šio Susitarimo taikymu arba aiškinimu susijusj ginčą Šalys siekia išspręsti neatidėliotinomis konsultacijomis.

2. Jei per du mėnesius nuo pirminio prašymo konsultuotis pateikimo dienos ginčas nebuvo išspręstas konsultacijų būdu, abi Xxxxx gali perduoti ginčą nagrinėti Jungtinei stebėjimo ir peržiūros grupei, kuri siekia išspręsti ginčą. JSPG suteikiama visa svarbi informacija, reikalinga nuodugniai ištirti padėtj, kad būtų rastas priimtinas sprendimas. Tuo tikslu reikalaujama, kad JSPG išnagrinėtų visas galimybes tinkamam šio Susitarimo veikimui užtikrinti.

3. Jei JSPG nepajėgia per du mėnesius išspręsti ginčo, Šalys gali kartu prašyti trečiosios šalies geranoriškos pagalbos ar tarpi­ ninkavimo.

Žemės, miškų ir kasybos ministras

EB delegacijos Ganoje vadovas

2. Šalys laiku perduoda viena kitai informaciją, būtiną jgyvendinant šj Susitarimą.

22 straipsnis

Konfidenciali informacija

1. Xxx Xxxxx susitaria išlaikyti informacijos, pagal Susitarimą gautos iš kitos Šalies, konfidencialumą, kiek to reikalauja jų teisės aktai. Nė viena Šalis neatskleidžia ir užtikrina, kad jos kompetentinga institucija visuomenei neatskleistų informacijos, kurią Šalys viena iš kitos gauna vykdydamos Susitarimą, kai tokia informacija yra prekybos paslaptis arba konfidenciali komercinė informacija.

2. Pagal 1 dalyje nurodytą sąlygą konfidencialia nelaikoma ši informacija:

4. Jei 3 dalyje nurodytu būdu ginčo išspręsti nejmanoma, viena Šalis gali pranešti kitai apie tai, kad paskyrė arbitrą; tada kita Šalis per trisdešimt kalendorinių dienų nuo pirmojo arbitro paskyrimo tyri paskirti antrąjj arbitrą. Per du mėnesius nuo antrojo arbitro paskyrimo Šalys kartu paskiria trečiąjj arbitrą.

5. Arbitrų sprendimai balsų dauguma priimami per šešis mėnesius nuo trečiojo arbitro paskyrimo dienos.

6. Arbitro sprendimas Šalims privalomas ir neapskun­ džiamas.

7. JSPG nustato arbitrų darbo tvarką.

25 straipsnis

Sustabdymas

1. Kiekviena Šalis gali sustabdyti šj Susitarimą. Apie spren­ dimą sustabdyti ir tokio sprendimo priežastis raštu pranešama kitai Šaliai.

2. Šio Susitarimo sąlygos nustoja galioti po trisdešimt kalen­ dorinių dienų nuo minėto pranešimo perdavimo dienos.

3. Šis Susitarimas vėl taikomas po trisdešimt kalendorinių dienų nuo tada, kai jj sustabdžiusi Šalis kitai Šaliai praneša, kad sustabdymo priežasčių nebeliko.

26 straipsnis

Pakeitimai

1. Kiekviena Šalis, norinti atlikti šio Susitarimo pakeitimus, tokj pasiūlymą pateikia prieš tris mėnesius iki Jungtinės stebė­ jimo ir peržiūros grupės posėdžio. JSPG išnagrinės šj pasiūlymą ir, jei bus pasiektas susitarimas, pateiks rekomendaciją. Kiek­ viena Šalis apsvarstys šią rekomendaciją ir, jei sutiks, pritars jai pagal savo tvarką.

2. Visi pakeitimai, kuriuos minėtu būdu patvirtins abi Šalys, jsigalios pirmąją mėnesio, einančio po dienos, kurią Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų procedūrų užbai­ gimą, dieną.

3. Jungtinė stebėjimo ir peržiūros grupė gali priimti šio Susi­ tarimo priedų pakeitimus.

4. Pranešimas apie kiekvieną pakeitimą siunčiamas bend­ riems šio Susitarimo depozitarams.

27 straipsnis

Trukmė ir pratęsimas

Šis Susitarimas galioja dešimt metų ir pratęsiamas dar penke­ riems metams, nebent, likus ne mažiau kaip vieneriems metams iki šio Susitarimo galiojimo pabaigos, viena Šalis atsisakytų jj pratęsti, apie tai raštu pranešdama kitai Šaliai.

28 straipsnis

Nutraukimas

Nepriklausomai nuo 27 straipsnio, kiekviena Šalis gali nutraukti šj Susitarimą apie tai pranešdama kitai Šaliai. Šis Susitarimas nustoja galioti po dvylikos mėnesių nuo tokio pranešimo.

29 straipsnis

Priedai

Šio Susitarimo priedai yra neatskiriama jo dalis.

30 straipsnis

Autentiški tekstai

Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais bulgarų, čekų, danų, olandų, anglų, estų, suomių, prancūzų, vokiečių, graikų, vengrų, italų, latvių, lietuvių, maltiečių, lenkų, portugalų, rumunų, slovakų, slovėnų, ispanų ir švedų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Neatitikimo atveju pirmenybė prieš kitų kalbų tekstus teikiama tekstui anglų kalba.

31 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis Susitarimas jsigalioja pirmąją mėnesio, einančio po dienos, kurią Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų procedūrų užbaigimą, dieną.

2. Pranešimas siunčiamas Europos Sąjungos Tarybos Genera­ liniam sekretoriui ir Ganos Respublikos Užsienio reikalų minis­ terijai, kurie yra Susitarimo depozitarai.

Съставено в Брюксел на двадесети ноември две хиляди и девета година

Hecho en Bruselas, el veinte de noviembre de dos mil nueve. V Bruselu dne dvacátého listopadu dva tisíce devět.

Udfærdiget i Bruxelles den tyvende november to tusind og ni.

Geschehen zu Brüssel am zwanzigsten November zweitausendneun.

Kahe tuhande üheksanda aasta novembrikuu kahekümnendal päeval Brüsselis. 'Εγινε στις Βρυξέλλες, στις είκοσι Νοεμβρίου δύο χιλιάδες εννιά.

Done at Brussels on the twentieth day of November in the year two thousand and nine.

Fait à Bruxelles, le vingt novembre deux mille neuf. Fatto a Bruxelles, addì venti novembre duemilanove. Briselē, divi tūkstoši devītā gada divdesmitajā novembrī.

Priimta du tūkstančiai devintų metų lapkričio dvidešimtą dieną Briuselyje.

Xxxx Xxxxxxxxxxx, a kétezer-kilencedik év november havának huszadik napján. Magħmul fi Brussell, fl-għoxrin jum ta’ Novembru tas-sena elfejn u disgħa.

Gedaan te Brussel, de twintigste november tweeduizend negen.

Sporządzono w Brukseli dnia dwudziestego listopada roku dwa tysiące dziewiątego. Feito em Bruxelas, em vinte de Novembro de dois mil e nove.

Încheiat la Bruxelles, la douăzeci noiembrie două mii nouă. V Bruseli dňa dvadsiateho novembra dvetisícdeväť.

V Bruslju, dne dvajsetega novembra leta dva tisoč devet.

Tehty Brysselissä kahdentenakymmenentenä päivänä marraskuuta vuonna kaksituhattayh­ deksän.

Som skedde i Bryssel den tjugonde november tjugohundranio.

За Европейската общност Por la Comunidad Europea Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab Für die Europäische Gemeinschaft Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community Pour la Communauté européenne Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā Europos bendrijos vardu

Az Európai Közösség részéről Għall-Komunità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej Pela Comunidade Europeia

Pentru Comunitatea Europeană Za Európske spoločenstvo

Za Evropsko skupnost Euroopan yhteisön puolesta För Europeiska gemenskapen

За Република Гана

Por la República de Ghana Za Ghanskou republiku For Republikken Ghana Für die Republik Ghana Ghana Vabariigi nimel

Για τη Δημοκρατίας της Γκάνας For the Republic of Ghana Pour la République du Ghana Per la Repubblica del Ghana Ganas Republikas vārdā Ganos Respublikos vardu

A Ghánai Köztársaság részéről Għar-Repubblika tal-Gana Voor de Republiek Ghana

W imieniu Republiki Ghany Pela República do Gana Pentru Republica Ghana

Za Ghanskú republiku Za Republiko Gano

Ghanaa tasavallan puolesta

För Republiken Ghanas vägnar

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I priedas I priedo A dalies produktai, kuriems taikoma FLEGT licencijavimo schema.

I priedo B dalies produktai, kuriems netaikoma FLEGT licencijavimo schema.

II priedas Teisės aktai, j kuriuos reikia atsižvelgti nustatant medienos siuntos teisėtumą, dokumentai, naudotini kaip atitikties jrodymas, miškininkystės politika ir siekis jgyvendinti teisinę reformą.

III priedas Bendrijos importo procedūros, jskaitant licencijų tikrinimą.

IV priedas FLEGT licencijos specifikacijos.

V priedas Teisėtumo užtikrinimo schema, jskaitant FLEGT licencijų išdavimą (medienos judėjimo sekimo sistema, tikrinimas, licencijavimas ir nepriklausomas stebėjimas).

VI priedas Nepriklausomo stebėjimo sąlygos.

VII priedas Teisėtumo užtikrinimo schemos vertinimo kriterijai.

VIII priedas Susitarimo jgyvendinimo tvarkaraštis.

IX priedas Savanoriškos partnerystės susitarimo (SPS) jgyvendinimo paramos priemonės.

I PRIEDAS

I PRIEDO A DALIS

MIŠKO IR MEDIENOS PRODUKTŲ, KURIEMS TAIKOMAS SAVANORIŠKOS PARTNERYSTĖS SUSITARIMAS (SPS), SUDERINTIEJI PREKIŲ KODAI

SUDERINTOSIOS SISTEMOS (SS) KODAI	APRAŠAS
440349	Žaliavinė mediena, nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ir brazdas, arba grubiai apta­ šyta suformuojant kvadrato skerspjūvj (tikmedžio žaliavinė mediena).
440610 440690	Mediniai geležinkelio bėgių pabėgiai.
440710 440725 440726 440727 440728 440729 440799	Mediena, išilgai perpjauta arba perskelta, nudrožta arba be žievės, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais.
440810 440831 440839 440890	Vienasluoksnės ir klijuotinės faneros lakštai (nudrožta arba nenudrožta mediena).
440921 440929	Mediena (jskaitant tarpusavyje nesujungtas parketlentes ir lentjuostes, skirtas parketo grin­ dims), ištisai profiliuota (su spraudžiais, išdrožomis, jlaidais, nuožulnomis, V formos sąlai­ domis, užkarpomis, išpjauta pagal šabloną, suapvalinta arba panašiai profiliuota) išilgai kurios nors briaunos, galo arba paviršiaus, obliuota arba neobliuota, šlifuota arba nešlifuota, sujungta arba nesujungta galais.
441210 441231 441232 441239 441294 441299	Klijuotinė fanera, faneruotosios plokštės ir panaši sluoksniuotoji mediena.
441810 441820 441850 441860 441871 441872 441879 441900	Statybiniai stalių ir dailidžių dirbiniai iš medienos, jskaitant akytosios medienos plokštes, sumontuotas parketo grindų plokštes, malksnas ir skalas.
442010	Medienos mozaikos ir medienos inkrustacijos; medinės skrynutės ir papuošalų arba stalo jrankių dėžutės ir panašūs dirbiniai iš medienos; statulėlės ir kiti dekoratyviniai dirbiniai iš medienos; mediniai baldų reikmenys, neklasifikuojami 94 skirsnyje.
940151 940159	Sėdimieji baldai, išskyrus klasifikuojamus 94.02 antraštinėje dalyje.

I PRIEDO B DALIS

MEDIENOS, KURIOS NELEIDŽIAMA EKSPORTUOTI, SUDERINTIEJI PREKIŲ KODAI

SS KODAI	APRAŠAS
440349	Žaliavinė mediena, nuo kurios nuskusta arba nenuskusta žievė ir brazdas, kuri grubiai aptašyta arba neaptašyta (neleidžiama eksportuoti jokių rąstų, išskyrus tikmedžio).

II PRIEDAS

TEISĖTUMO APIBRĖŽTIS, TAIKOMA IŠDUODANT FLEGT EKSPORTO LICENCIJĄ, IR TEISINĖS REFORMOS PROCESAS

1. Preambulė

Laikydamasi savanoriškos partnerystės susitarimo reikalavimo, Gana, pasikonsultavusi su suinteresuotosiomis šalimis, parengė teisinj standartą, kuriuo remiantis bus jgyvendinamas šis Susitarimas. Šis teisinis standartas susietas su teisė­ tumo užtikrinimo sistema, jgyvendinama naudojant teisėtumo užtikrinimo lentelę. Šiame dokumente pateikiama teisinė apibrėžtis, teisėtumo užtikrinimo lentelė, svarbių teisės aktų ir taisyklių, reglamentuojančių miškininkystės sektorių, santrauka, taip pat aprašomi procesai, kuriuos vykdydama Gana pertvarkys ir konsoliduos miškininkystės sektoriaus teisės aktus.

2. Aiškinamoji Teisinė Apibrėžtis

Produktą, kurio sudėtyje yra Ganos kilmės medienos, gali būti leidžiama parduoti Ganoje arba eksportuoti iš Ganos:

a) kai mediena gaunama ir kai jos nuosavybės teisės atsiranda remiantis leidimu kirsti medžius:

i) jeigu mediena gauta iš nustatytų šaltinių (1) ir jeigu susijęs asmuo, asmenų grupė arba savininkai davė sutikimą naudoti tą šaltinj (2);

ii) jeigu miško kirtėjas kirsdamas mišką turėjo galiojančią miško naudojimo sutartj (MNS), kurią, atlikus nustatytą konkurso procedūrą, išdavė Žemės, miškų ir kasyklų ministras ir patvirtino Parlamentas (3);

iii) jeigu miško kirtėjas kirsdamas mišką turėjo galiojantj utilizavimo leidimą (UL), išduotą Miškininkystės komi­ sijos (4); arba

iv) jeigu miško kirtėjas laikėsi miško darbų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų teisės aktuose (5);

v) jeigu miško kirtėjui kertant mišką buvo pakeistos (6) jo teisės j medieną;

b) kai mediena gaunama ir kai jos nuosavybės teisės atsiranda remiantis jsigijimo pažyma (ĮP):

i) jeigu ĮP išduota vadovaujantis teismo nurodymu konfiskuoti medieną (7);

ii) jeigu mediena buvo palikta ir Miškininkystės komisijos parduota pagal teisės aktuose nustatytas procedūras (8);

c) jeigu mediena visuomet buvo vežama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų (9);

d) jeigu mediena buvo apdirbta laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų (10); ir

e) jeigu visi prekybininkai ir (arba) eksportuotojai turi galiojančias licencijas arba leidimus prekiauti mediena (11);

f) jeigu atliekant pardavimo arba eksporto operaciją nebuvo susikaupusių valstybei mokėtinų mokesčių arba rinkliavų, nustatytų teisės aktuose (12); ir

g) jeigu tuo metu, kai buvo atliekama pardavimo arba eksporto operacija, miško kirtėjas laikėsi visų jsipareigojimų

pagal socialinės atsakomybės susitarimus (13).

3. Teisėtumo užtikrinimo lentelė

Nustatant, ar Ganos kilmės mediena atitinka pirmiau pateiktoje „teisėtos medienos“ apibrėžtyje nustatytus reikalavimus, taikomi 1 lentelėje nustatyti principai ir kriterijai.

(1) Akto Nr. 547 4 skirsnis, TP Nr. 1649 1 ir 2 taisyklės.

(2) TP Nr. 1649 2–8 taisyklės.

(3) Akto Nr. 547 1, 7, 8 ir 9 skirsniai, TP Nr. 1721 9–13 taisyklės.

(4) TP Nr. 1649 38 skirsnis.

(5) Akto Nr. 547 18 skirsnio d punktas ir TP Nr. 1649 16–20 taisyklės.

(6) Akto Nr. 547 15 skirsnio 1 dalies c, d ir e punktai.

(7) Akto Nr. 547 17 skirsnio 3 dalis ir TP Nr. 164937 skirsnis.

(8) TP Nr. 1649 37 skirsnis.

(9) TP Nr. 1649 18 taisyklė.

(10) Gamybos biurų ir dirbtuvių aktas (Aktas Nr. 328) ir Darbo aktas (Aktas Nr. 651).

(11) Akto Nr. 571 2 skirsnio i ir ii punktai.

(12) Akto Nr. 547 8 skirsnio e ir f punktai, TP Nr. 164921 ir 27 skirsniai.

(13) TP Nr. 1721 14 skirsnis.

1 lentelė. Teisinių reikalavimų atitikties principai ir kriterijai

1 PRINCIPAS	Medienos šaltinis: mediena gauta iš nustatytų šaltinių ir susijęs asmuo, asmenų grupė arba savininkai davė rašytinj sutikimą tam tikroje žemės valdoje suteikti teises j medieną.
1.1 KRITERIJUS	Sudarant miško naudojimo sutartis (MNS), susijusias su rezervatiniais miškais, j rengiamą miško valdymo planą jtraukiamas strateginis planas; Nustatomos MNS teritorijų ribos; Atliekama prieškirtiminė inventorizacija (rezervatinio miško, nerezervatinio miško, želdinių); Susijęs asmuo, asmenų grupė arba savininkai duoda rašytinj sutikimą.
Susijusių teisės aktų ir (arba) taisyklių taikymo gairės	TP Nr. 1649 1 DALIS: teisių j medieną suteikimo tvarka; 1 skyrius – Žemės valdų, kuriose gali būti suteiktos teisės j medieną, nustatymas; PV A skyrius – Strateginis planavimas (rezervatiniai miškai); PV B skyrius – Veiklos planavimas (rezervatiniai miškai); instrukcija B2 – Veiklos planavimo metodika (rezervatinių miškų ribų nustatymas); PV C skyrius – Medienos gamyba rezervatiniame miške; PV F skyrius – Kontroliuojama medienos gamyba nerezervatiniame miške, 2.1 skirsnio ii punktas – MNS teritorijų nustatymas – ir 3.7 skirsnio C punktas (nerezervatinių miškų ribų nustatymas); F3.2 skirsnis – Konsultacijų procedūra (rašytinis sutikimas); Procedūrų vadovas (PV) (1) – Tausi medienos gamyba rezervatiniame miške (C skyrius), Inventorizacija ir išeigos nustatymas (D skyrius) ir Kontroliuojama medienos gamyba nerezervatiniame miške (F skyrius).
1 PRINCIPAS	Medienos šaltinis: mediena gauta iš nustatytų šaltinių ir susijęs asmuo, asmenų grupė arba savininkai davė rašytinj sutikimą tam tikroje žemės valdoje suteikti teises j medieną.
1.2 KRITERIJUS	Žemės savininko, asmens arba asmenų grupės rašytinis sutikimas.
Susijusių teisės aktų ir (arba) taisyklių taikymo gairės	Aktas Nr. 547: Medienos išteklių valdymo akto 4 skirsnio 2 poskyrio d punktas; TP Nr. 1649: 1 dalis – Teisių j medieną suteikimo tvarka, 1 skirsnio – Patikra vietoje – 2 dalies d punktas; II skirsnis – Procedūra, taikoma žemės valdoms, išskyrus valstybinę žemę ir esamus rezervatinius miškus; PV F skyriaus (Kontroliuojama medienos gamyba nerezervatiniame miške) F3.2 skirsnis – Konsultacijų procedūra; PV F skyriaus F5.0 skirsnis – Užbaigimas (sutikimas).
2 PRINCIPAS	Teisių j medieną suteikimas Xxxxx xxxxxxxx turėjo MNS, kurią, atlikus nustatytą konkurso procedūrą, išdavė Žemės, miškų ir kasyklų ministras ir patvirtino Parlamentas, arba miško kirtėjas turėjo utilizavimo leidimą, išduotą Miškininkystės komisijos.
2.1 KRITERIJUS	MNS dėl natūralaus miško ir želdinių; Miško kirtėjai atitinka Teisių j medieną vertinimo komiteto taikomas MNS suda­ rymo sąlygas.
Susijusių teisės aktų taikymo gairės ir (arba) kitokios rekomendacijos	TP Nr. 1721 II dalis – Konkursų dėl teisės j medieną suteikimo tvarka, Q; TP Nr. 1649: MNS sudarymo sąlygos (Akto Nr. 547 14 skirsnis: Parlamento patvir­ tinimas (9 skirsnis).
2 PRINCIPAS	Teisių j medieną suteikimas Xxxxx xxxxxxxx turėjo MNS, kurią, atlikus nustatytą konkurso procedūrą, išdavė Žemės, miškų ir kasyklų ministras ir patvirtino Parlamentas, arba miško kirtėjas turėjo utilizavimo leidimą, išduotą Miškininkystės komisijos.
2.2 KRITERIJUS	Utilizavimo leidimas (2) Utilizavimo leidimo išdavimas.
Susijusių teisės aktų ir (arba) taisyklių taikymo gairės	Medienos utilizavimo taisyklės (Akto Nr. 547 18 skirsnio g punktas); TP Nr. 1649 38 skirsnis – Medienos produktų utilizavimas.
2 PRINCIPAS	Teisių j medieną suteikimas Xxxxx xxxxxxxx turėjo MNS, kurią, atlikus nustatytą konkurso procedūrą, išdavė Žemės, miškų ir kasyklų ministras ir patvirtino Parlamentas, arba miško kirtėjas turėjo utilizavimo leidimą, išduotą Miškininkystės komisijos.

2.3 KRITERIJUS	Konfiskuota mediena Išduotas leidimas tinkamai aukcione parduotai konfiskuotai medienai.
Susijusių teisės aktų ir (arba) taisyklių taikymo gairės	Akto Nr. 547 17 skirsnio 3 dalis – Pažeidimai; Paliktų medienos gaminių utili­ zavimas ir pašalinimas (TP Nr. 1649 37 skirsnis).
3 PRINCIPAS	Miško kirtimo darbai Miško kirtėjas laikėsi miško darbų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų teisės aktuose.
3.1 KRITERIJUS	Inventorizacijos (jskaitant nerezervatinių miškų teritorijų prieškirtimines patikras) atliktos pagal miško kirtimo vadovą. Miško kirtimo planas.
Susijusių teisės aktų ir (arba) taisyklių taikymo gairės	Miško kirtimo vadovas (Akto Nr. 547 10 skirsnis). Miško kirtimo vadovas – tai taisyklių rinkinys, kuriuo vadovaudamiesi miško kirtėjai turėtų vykdyti miško darbus, kaip paaiškinta Akte Nr. 547 (20 skirsnyje). PV D skyrius (Inventorizacija ir išeiga).
3 PRINCIPAS	Miško kirtimo darbai Miško kirtėjas laikėsi miško darbų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų teisės aktuose (TP Nr. 1649).
3.2 KRITERIJUS	Miško kirtimo darbai atlikti laikantis miško kirtimo reikalavimų, taikomų nusta­ tytose medienos gamybos teritorijose.
Susijusių teisės aktų ir (arba) taisyklių taikymo gairės	Miško darbų tvarka (t. y. miško kirtimo planas) – TP Nr. 1649 17 skirsnis; PV E skyrius – Rezervatinių miškų kirtimo tvarkaraščių rengimas; PV F skyrius – Kontroliuojama medienos gamyba nerezervatiniame miške(instrukcija F4.3 – Metinis miško kirtimo planas); kiti medienos gamybos šaltiniai (pvz., želdinių, apsemto miško kirtimas), nurodyti sutarties sąlygose; miško kirtimo vadovo 3 skyrius (miško kirtimo reikalavimai ir specifikacija).
3 PRINCIPAS	Miško kirtimo darbai Miško kirtėjas laikėsi miško darbų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų teisės aktuose.
3.3 KRITERIJUS	Rąstai buvo tiksliai išmatuoti ir jregistruoti.
Susijusių teisės aktų ir (arba) taisyklių taikymo gairės	PV C skyriaus C5.0 skirsnis – Apskaita, ataskaitų teikimo ir audito procedūros. PV F skyriaus F5.0 skirsnis – Apskaita ir ataskaitų teikimo procedūros.
3 PRINCIPAS	Miško kirtimo darbai Miško kirtėjas laikėsi miško darbų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų teisės aktuose.
3.4 KRITERIJUS	Iškirsto miško kiekis atitinka MNS arba utilizavimo leidime nurodytas medžių rūšis ir tūrj arba kiekj.
Susijusių teisės aktų ir (arba) taisyklių taikymo gairės	TP Nr. 1649 23 skirsnis – Miško matavimas; Miško žymėjimo ir kirtimo vadovo 5 priedėlis – Kontrolinės miško kirtimo formos (MIF ir RIF).
3 PRINCIPAS	Miško kirtimo darbai Miško kirtėjas laikėsi miško darbų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų teisės aktuose.
3.5 KRITERIJUS	Kelmai ir rąstai pažymėti ir sunumeruoti pagal miško kirtimo vadovą.
Susijusių teisės aktų ir (arba) taisyklių taikymo gairės	TP Nr. 1649 20 skirsnis; Medžių, rąstų ir medienos produktų žymėjimas ir numeravimas; Miško kirtimo vadovo 3 skyrius – Miško kirtimo reikalavimai ir specifikacijos (rąstų žymenys).
3 PRINCIPAS	Miško kirtimo darbai Miško kirtėjas laikėsi miško darbų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų teisės aktuose.
3.6 KRITERIJUS	Miško kirtėjas vykdė socialinės atsakomybės susitarimus ir laikėsi jų sąlygų.

Susijusių teisės aktų ir (arba) taisyklių taikymo gairės	TP Nr. 1721 14 skirsnis; Miško kirtimo vadovo 3 skyrius dėl elgesio taisyklių (taikomų rezervatiniam miškui), kuriose pripažjstamos kitų naudotojų teisės ir gerbiamos kultūros normos, pvz., dienos, kai draudžiama kirsti, ir pan.; taip pat dėl elgesio taisyklių (taikomų nerezervatiniam miškui), kuriose pripažjstamos kitų naudotojų teisės ir paisoma ūkinės veiklos ir pan.; 4.1 skirsnis – Miško kirtimo darbų stebėjimas (socialinės atsakomybės vertinimas); 4.2 skirsnis – Nuobaudos.
3 PRINCIPAS	Miško kirtimo darbai Miško kirtėjas laikėsi miško darbų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų teisės aktuose.
3.7 KRITERIJUS	Nukentėjusiems ūkininkams išmokėtos kompensacijos už žalą pasėliams, jeigu tokia padaryta.
Susijusių teisės aktų nuostatų taikymo gairės	Miško kirtimo vadovo 4.2 skirsnis (Nuobaudos).
4 PRINCIPAS	Vežimas Mediena visuomet buvo vežama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
4.1 KRITERIJUS	Mediena buvo vežama su oficialiais dokumentais, kuriuose išsamiai nurodyta medienos kilmė, o šiuose dokumentuose nurodytos medienos savybės atitiko fizines medienos savybes.
Susijusių teisės aktų nuostatų taikymo gairės	Miško kirtimo vadovo 3 skyrius – Miško kirtimo reikalavimai ir miško kirtimo kontrolė – 5 priedėlis.
4 PRINCIPAS	Vežimas Mediena visuomet buvo vežama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
4.2 KRITERIJUS	Mediena buvo vežama teisės aktuose leidžiamais laiko intervalais.
Susijusių teisės aktų nuostatų taikymo gairės	Miško darbų tvarka (patvirtinti miško darbų ir medienos produktų vežimo laiko intervalai) – TP Nr. 1649 18 skirsnis.
5 PRINCIPAS	Apdirbimas
5.1 KRITERIJUS	Medienos apdirbimo jmonėse laikomi galiojantys leidimai ir MK išduoti regist­ ravimo dokumentai, laikomasi visų teisinių reikalavimų.
Susijusių teisės aktų nuostatų taikymo gairės	Akto Nr. 571 2 skirsnis.
5 PRINCIPAS	Apdirbimas
5.2 KRITERIJUS	Gamybinių santykių praktika atitinka teisinius reikalavimus.
Susijusių teisės aktų nuostatų taikymo gairės	Darbuotojų sveikata, sauga ir aplinka – Darbo akto Nr. 651 118–124 skirsniai; TP Nr. 1833–Sveikata ir užimtumas (18–20 skirsniai), Biurų ir gamyklų aktas.
6 PRINCIPAS	Prekyba Visi prekybininkai ir (arba) eksportuotojai turi galiojančias licencijas arba leidimus prekiauti mediena.
6.1 KRITERIJUS	Eksportuotojai gavo MK leidimą.
PATIKRINIMAS	Galiojanti eksporto licencija.
Susijusių teisės aktų nuostatų taikymo gairės	Akto Nr. 571 2 skirsnio i punktas dėl medienos produktų, taip pat miško ir gyvūnijos bei augmenijos produktų, kuriuos gali nustatyti komisija, prekybos sutarčių tikrinimo ir registravimo.
6 PRINCIPAS	Prekyba Visi prekybininkai ir (arba) eksportuotojai turi galiojančias licencijas arba leidimus prekiauti mediena.
6.2 KRITERIJUS	Vidaus pardavėjai turi MK išduotus registravimo dokumentus.

Susijusių teisės aktų nuostatų taikymo gairės	Akto Nr. 571 2 skirsnio ii punktas dėl miško, medienos ir gyvūnijos bei augme­ nijos produktų judėjimo sekimo procedūrų nustatymo. MTPD audito ataskaitos apie medienos produktų tiekimą j vidaus rinką.
7 PRINCIPAS	Mokestiniai jpareigojimai Atliekant pardavimo arba eksporto operaciją nei miško kirtėjas, nei prekybi­ ninkas nebuvo nesumokėjęs teisės aktuose nustatytų rinkliavų arba mokesčių.
7.1 KRITERIJUS	Miško kirtėjas nebuvo nesumokėjęs miško kirtimo arba kitų mokesčių, kuriuos miško kirtėjai moka Ganoje.
Susijusių teisės aktų ir (arba) taisyklių taikymo gairės	Miško darbų tvarka (miško kirtimo mokesčio mokėjimas), TP Nr. 1649 25 skirsnis. MTPD audito ataskaitos dėl finansinių srautų tvarkingumo.
7 PRINCIPAS	Mokestiniai jpareigojimai Atliekant pardavimo arba eksporto operaciją nei miško kirtėjas, nei prekybi­ ninkas nebuvo nesumokėjęs teisės aktuose nustatytų rinkliavų arba mokesčių.
7.2 KRITERIJUS	Miško kirtėjas nebuvo nesumokėjęs žemės nuomos mokesčio.
Susijusių teisės aktų nuostatų taikymo gairės	Miško kirtimo mokesčiai ir sutartinės teritorijos nuoma – TP Nr. 1649 V dalies 27 skirsnis.
7 PRINCIPAS	Mokestiniai jpareigojimai Atliekant pardavimo arba eksporto operaciją nei miško kirtėjas, nei prekybi­ ninkas nebuvo nesumokėjęs teisės aktuose nustatytų rinkliavų arba mokesčių.
7.3 KRITERIJUS	Eksportuotojas nebuvo nesumokėjęs eksporto mokesčių.
Susijusių teisės aktų ir (arba) taisyklių taikymo gairės	Eksporto mokesčiai – Medžių ir medienos akto pakeitimo akto Nr. 493 4 skirsnis.
7 PRINCIPAS	Mokestiniai jpareigojimai Atliekant pardavimo arba eksporto operaciją nei miško kirtėjas, nei prekybi­ ninkas nebuvo nesumokėjęs teisės aktuose nustatytų rinkliavų arba mokesčių.
7.4 KRITERIJUS	Nei miško kirtėjas, nei eksportuotojas nebuvo nesumokėjęs jmonių pajamų mokesčio.
Susijusių teisės aktų ir (arba) taisyklių taikymo gairės	Pajamų mokesčio nustatymas (veiklos pajamos) – Akto Nr. 592 7 skirsnis.

(1) PV teisinis statusas: PV parengti jgyvendinant Medienos išteklių valdymo akto Nr. 547 18 skirsnio ir kartu taikomo Medienos išteklių valdymo taisyklių – TP Nr. 1649–14 skirsnio, panaikinto Medienos išteklių valdymo taisyklių (pakeitimas) – TP Nr. 1721–14 skirsniu, kuriame nustatomos MNS sąlygos, reikalavimus.

(2) Miškininkystės komisija išduoda medžių utilizavimo žemės plote, kuriame vykdoma plėtra, pvz., tiesiamas kelias, plečiama gyvenvietė arba žemės ūkio valda, leidimą, jame nurodydama tokio leidimo sąlygas.

4. Ganoje galiojantys teisės aktai ir taisyklės

„Teisėtos medienos“ apibrėžtis yra tam tikra teisės aktų, sudarančių teisinę miško kirtimo, medienos apdirbimo ir išvežimo iš Ganos sistemą, rinkinio dalis. Per konsultacijas su jvairiomis suinteresuotosiomis šalimis sutarta, kad išduodant FLEGT licenciją turės būti patikrinta, ar laikomasi šių teisės aktų. Ganoje galiojantys teisės aktai ir taisyklės, kuriais remiantis nustatyta ši apibrėžtis:

1992 M. KONSTITUCIJOS NUOSTATOS

1. 258 straipsniu jsteigta Žemės komisija ir nustatytos jos funkcijos.

2. 267 straipsnio 1 dalimi piliečiams tinkamuose kirtimuose pagal paprotinę teisę ir naudojimo papročius suteikti tam tikri kirtimų plotai.

3. 266 straipsniu nustatyti teisių j žemę, kuri gali būti perleista ne Ganos piliečiui, ir su žeme susijusių interesų apribojimai.

4. 267 straipsnio 2 dalimi jsteigta Kirtimų administratoriaus tarnyba ir nustatytos jos funkcijos.

5. 267 straipsnio 6 dalimi nustatyta išmokų už kirtimų pajamas skaičiavimo tvarka.

6. 268 straipsniu nustatytas reikalavimas, kad susitarimus dėl teisės arba koncesijos naudoti gamtos išteklius sutei­ kimo turi patvirtinti Parlamentas.

7. 269 straipsniu jsteigtos gamtos išteklių komisijos [Miškininkystės komisija], „atsakingos už susijusių gamtos išteklių naudojimo reglamentavimą ir valdymą ir su gamtos ištekliais susijusios politikos koordinavimą“.

8. 295 straipsniu nustatyta kirtimų apibrėžtis.

PIRMINIaI TEISĖS aKTaI

9. 1974 m. Miškų apsaugos dekretas (Nacionalinės gelbėjimo tarybos dekretas (NGTD) Nr. 234). Šiame akte apibrėžti miško naudojimo tvarkos pažeidimai ir nustatytos sankcijos ir (arba) nuobaudos už šiuos pažeidimus.

10. 1986 m. Miškų apsaugos aktas (pakeitimas) (Laikinosios nacionalinės gynybos tarybos aktas (LNGTa) Nr. 142). Šiame akte padidintos nuobaudos už miško naudojimo tvarkos pažeidimus.

11. Potvarkis dėl miškų (157 skirsnis). Šiame akte pateiktos rezervatinių miškų kūrimo, miškų apsaugos ir kitų susijusių klausimų gairės.

12. 1974 m. dekretas dėl medžių ir medienos (NGTD Nr. 273). Šiame akte pateiktos dalyvavimo miškų kirtimo ir (arba) medienos pramonėje gairės, nustatyti atitinkami mokesčiai, nustatytos sankcijos už dalyvavimo gairių nesilaikymą ir neapdirbtos medienos eksportą.

13. 1994 m. Medžių ir medienos aktas (pakeitimas) (aktas Nr. 493). Šiame akte padidinti mokesčiai ir nuobaudos, taip pat nustatytas eksporto mokestis už oru džiovintą pjautinę medieną ir rąstus.

14. 1997 m. Medienos išteklių valdymo aktas (aktas Nr. 547). Šiuo aktu atšauktas 1962 m. Koncesijų aktas (aktas Nr. 124) ir nustatyta, kad teisės j medieną turėtų būti suteikiamos taip, kad būtų užtikrintas tausus medienos išteklių valdymas ir naudojimas.

15. 1999 m. Miškininkystės komisijos aktas (aktas Nr. 571). Šiuo aktu panaikintas aktas Nr. 453 ir iš naujo jsteigta Miškininkystės komisija, kaip pusiau savarankiškas juridinis asmuo, ir nustatytos Komisijai pavaldžios miškinin­ kystės sektoriaus agentūros, atliekančios miškų ir gyvūnijos bei augmenijos išteklių apsaugos, plėtros, valdymo ir reglamentavimo funkcijas.

16. 2000 m. Miško želdinių plėtros fondo aktas (aktas Nr. 583). Šis aktas konsoliduotas jtraukiant Miškų gerinimo fondą, be to, numatyta jsteigti fondą, kuris teiktų finansinę paramą, ir nustatytos tokių fondų valdymo nuostatos, siekiant šalyje plėtoti privačius komercinius miškų želdinius.

17. 2002 m. Miškų apsaugos aktas (pakeitimas) (aktas Nr. 624). Šiuo aktu panaikintas 1986 m. Miškų apsaugos aktas (pakeitimas) (LNGTa Nr. 142), padidintos nuobaudos už miško naudojimo tvarkos pažeidimus ir nustatyta kolektyvinė baudžiamoji atsakomybė už miško naudojimo tvarkos pažeidimus.

18. 2002 m. Miško želdinių plėtros fondo aktas (pakeitimas) (aktas Nr. 623). Šiuo aktu iš dalies pakeistas aktas Nr. 583, siekiant sudaryti viešojo ir privataus sektorių želdinių augintojams galimybę dalyvauti plėtojant miško želdinius.

19. 2002 m. Medienos išteklių valdymo aktas (pakeitimas) (aktas Nr. 617). Šiuo aktu iš dalies pakeistas aktas Nr. 547, siekiant iš jo taikymo srities pašalinti privačius miško želdinius, nustatyti didžiausią leidžiamą teisių j medieną galiojimo trukmę ir didžiausią leidžiamą su šiomis teisėmis susijusj plotą, nustatyti paskatas ir premijas investuo­ tojams j miškininkystės ir gyvūnijos bei augmenijos sektorių.

20. 1970 m. Gamyklų, biurų ir dirbtuvių aktas (aktas Nr. 238). Šame akte nustatyti gamyklų registravimo, darbuotojų gerovės ir saugos užtikrinimo gamyklose ir kitose darbo vietose reikalavimai.

21. 1991 m. Socialinės apsaugos aktas (LNGTa Nr. 247). Šiuo aktu jsteigtas patikos fondas, skirtas užtikrinti darbuotojų socialinę apsaugą.

22. 2000 m. Vidaus pajamų aktas (aktas Nr. 592). Nustatyta asmenų ir kitų subjektų apmokestinimo tvarka ir kiti susiję dalykai.

23. 1998 m. Pridėtinės vertės mokesčio aktas (aktas Nr. 546). Nustatytas tam tikriems sandoriams ir veiklai taikytinas PVM.

24. 1979 m. Ekonominę vertę turinčių augalų apsaugos dekretas (Ginkluotųjų pajėgų revoliucinės tarybos dekretas (GPRTD) Nr. 47). Uždrausta suteikti medienos kirtimo teises kakavos ūkiams.

aNTRINIaI TEISĖS aKTaI

25. TP Nr. 1649–Medienos išteklių valdymo taisyklės, 1988 m. Šiose taisyklėse pateiktos medienos išteklių paskirs­ tymo ir valdymo gairės.

26. TP Nr. 1721–Medienos išteklių valdymo taisyklės (pakeitimas), 2003 m. Šiose taisyklėse nustatyti konkursų dėl medienos išteklių paskirstymo rengimo pagrindai.

5. Xxxxxxxxxxxxxx politika ir siekis jgyvendinti teisinę reformą

Gana pripažjsta, kad esamų teisės aktų nuostatos, kuriomis padedamas pagrindas būsimai teisinės apibrėžties sistemai, turi būti iš esmės pertvarkytos, kad būtų galima pašalinti esamas neatitiktis ir tinkamai išspręsti sektoriuje kylančias problemas, trukdančias taikyti gero valdymo principus. Taigi Gana nori parodyti, kad yra pasiryžusi jgyvendinti teisines ir politines reformas vadovaudamasi gero miškų valdymo nuostatomis. Tikimasi, kad šios teisinės reformos galės būti jgyvendintos per penkerius metus.

Sritys, kuriose reikėtų jgyvendinti politines ir teisines reformas:

— proceso, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti akto Nr. 547 nuostatas dėl sutaupytų lėšų ir laikinąsias nuostatas, susijusias su likusių nuomos ir (arba) koncesijos sutarčių pakeitimu miško naudojimo sutartimis ir susijusiais teisės j medieną suteikimo mokesčio mokėjimo klausimais, inicijavimas,

— želdinių plėtra ir kirtimas,

— medienos apdirbimas ir medienos pramonės reikalavimų nustatymas,

— žaliavos (medienos) importas,

— vidaus rinkos plėtra:

a) (mažosios ir vidutinės jmonės);

b) išteklių paskirstymas;

c) statybos pramonėje naudojamų medinių komponentų reikalavimų nustatymas;

d) viešųjų pirkimų politikos nustatymas;

— Institucinės priemonės ir miškų kontrolės procedūros:

a) medienos teisėtumo patvirtinimo institucija;

b) valdymo taryba;

c) nepriklausomas stebėjimas;

d) brūkšniniai kodai.

— apsemtų medienos išteklių paskirstymas (Voltos ežeras),

— miško darbus dirbančių darbuotojų sveikatos ir saugos reikalavimai,

— aiškiai nurodyti išteklių valdymo tikslai: visuomenės interesas biologinės jvairovės išsaugojimu, pragyvenimo kaime šaltiniai, tausi pramoninė ir kultūrinė plėtra, prieštaravimų galiojančiuose miškų teisės aktuose, susijusiuose su teisėtos medienos apibrėžtimi, nustatymas ir šalinimas (pvz., utilizavimo leidimų išdavimas žemėms, dėl kurių sudaromos miško naudojimo sutartys),

— vietos miško valdymo teisių ir jvairių suinteresuotųjų šalių, pirmiausia ūkininkų, dirbančių jvairių rūšių miškuose, teisių patvirtinimas ir atitinkamos vietos (jskaitant paprotines) ir nacionalinių institucijų kompetencijos srities, susijusios su miškų valdymu, išaiškinimas, siekiant:

a) išsaugoti miškus;

b) plėsti ir naudoti miškus (medienos išteklių ir kitais tikslais);

— investicijų reglamentavimas:

a) paskatos, reglamentavimas, mokesčių ir naudos pasidalijimo priemonės, susijusios su miško produktais, išskyrus medieną (jskaitant turizmo ir aplinkosaugos paslaugas);

b) paskatos, reglamentavimas, mokesčių ir naudos pasidalijimo priemonės, susijusios su gavybos investicijomis;

c) paskatos, reglamentavimas, mokesčių ir naudos pasidalijimo priemonės, susijusios su miško atkūrimu;

d) paskatos, reglamentavimas, mokesčių ir naudos pasidalijimo priemonės, susijusios su želdiniais; ir

e) paskatos, reglamentavimas, mokesčių ir naudos pasidalijimo priemonės, susijusios su apdirbimu.

6. Įgyvendinimas

Kad galėtų nuo dabartinių teisinių reikalavimų pereiti prie naujų, Gana ketina jgyvendinti dviejų pakopų reformą, kuria bus siekiama pataisyti atgyvenusius, nesusietus ir nenuoseklius teisės aktus ir priimti naujus teisės aktus, padėsiančius jgyvendinti plėtojamas politikos kryptis:

— srityse, kuriose nebūtina jgyvendinti didelių teisinių reformų, pakeitimai bus daromi priimant antrinius teisės aktus per vienerius metus nuo savanoriškos partnerystės susitarimo sudarymo,

— pakeitimus, pvz., susijusius su gero valdymo klausimais, suinteresuotųjų šalių dalyvavimu, naudos pasidalijimu ir

t. t., dėl kurių būtina plačiai konsultuotis, kviesti ekspertus ir atsižvelgti j politinius motyvus, ketinama jgyvendinti per 3–5 metus.

III PRIEDAS

MEDIENOS PRODUKTŲ, EKSPORTUOJAMŲ IŠ ŠALIES PARTNERĖS IR TURINČIŲ FLEGT LICENCIJĄ, IŠLEIDIMO Į LAISVĄ APYVARTĄ BENDRIJOJE SĄLYGOS

1 straipsnis

1. FLEGT licencija (toliau – licencija) pateikiama tos valstybės narės, kurioje turinti licenciją siunta deklaruojama tam, kad ją būtų galima išleisti j laisvą apyvartą, kompetentingai institucijai.

2. Pripažinusi licenciją, pirmoje dalyje minėta kompetentinga institucija, laikydamasi toje valstybėje galiojančių proce­ dūrų, apie tai praneša muitinėms.

3. Licencija laikoma negaliojančia, jeigu jos pateikimo data yra vėlesnė nei licencijoje nurodyta galiojimo pabaigos data.

4. Licencija, pateikta anksčiau, nei atgabenta siunta, kuriai ji išduota, gali būti pripažinta, jeigu ji atitinka visus šio Susitarimo IV priede nustatytus reikalavimus, ir nusprendus, kad pagal 3 straipsnio 1 dalies nuostatas jos nereikia papildomai tikrinti.

5. Jeigu pagal 3 ir 4 straipsnius reikia gauti daugiau informacijos apie licenciją arba siuntą, licencija pripažjstama tik pateikus informaciją apie licencijos galiojimą.

6. Išlaidas, patiriamas tol, kol baigiamas patikrinimas, padengia importuotojas, nebent pagal susijusios (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) nacionalinius teisės aktus būtų nustatyta kitaip.

2 straipsnis

1. Ištrynus arba pakeitus licencijoje nurodytus duomenis, licencija nepripažjstama, nebent tokius ištrynimus ar pakei­ timus patvirtintų licenciją išduodanti institucija.

2. Licencijos galiojimo pratęsimas nepripažjstamas, nebent pratęsimą patvirtintų licenciją išduodanti institucija.

3. Dublikatas arba pakaitinė licencija nepripažjstama, nebent ji buvo išduota ir patvirtinta licenciją išduodančios institucijos.

4. Licencija nepripažjstama, jei, esant būtinybei, pagal 3 straipsnj pateikus papildomos informacijos arba pagal 4 straipsnj papildomai patikrinus nustatyta, kad licencija neatitinka siuntos.

3 straipsnis

1. Suabejojusios, ar gali pripažinti licenciją, dublikatą arba pakaitinę licenciją, kompetentingos institucijos gali paprašyti šalies partnerės licenciją išduodančios institucijos pateikti papildomos informacijos.

2. Kartu su prašymu gali būti išsiųsta abejotinos licencijos, dublikato arba pakaitinės licencijos kopija.

4 straipsnis

1. Jeigu prieš kompetentingoms institucijoms priimant sprendimą dėl licencijos pripažinimo siuntą reikia papildomai patikrinti, gali būti tikrinama, ar ši siunta atitinka licencijoje pateiktą informaciją ir licenciją išduodančios institucijos atitinkamoje licencijoje padarytus jrašus.

2. Jeigu siuntos, pateiktos išleisti j laisvą apyvartą, medienos produktų tūris arba svoris ir atitinkamoje licencijoje nurodytas tūris arba svoris skiriasi ne daugiau kaip 10 %, laikoma, kad siunta atitinka licencijoje pateiktą informaciją apie tūrj arba svorj.

5 straipsnis

1. Bendrojo administracinio dokumento, kuris pateikiamas deklaruojant medienos produktus tam, kad juos būtų galima išleisti j laisvą apyvartą, 44 langelyje nurodomas atitinkamos licencijos numeris.

Jeigu muitinės deklaracija parengta naudojantis duomenų tvarkymo priemonėmis, nuoroda pateikiama atitinkamame langelyje.

2. Medienos produktai išleidžiami j laisvą apyvartą tik užbaigus 1 straipsnio 2 dalyje aprašytą procedūrą.

IV PRIEDAS

FLEGT LICENCIJŲ IŠDAVIMO SĄLYGOS IR SPECIFIKACIJOS

FELGT licencijų reikalavimai

1 straipsnis

1. FLEGT licencija gali būti rašytinė arba elektroninė.

2. Tiek rašytinėse, tiek elektroninėse licencijose pateikiama 1 priedėlyje nurodyta informacija pagal 2 priedėlyje nusta­ tytas pildymo instrukcijas.

2 straipsnis

1. FLEGT licencija jsigalioja jos išdavimo dieną.

2. FLEGT licencijos galiojimo laikotarpis gali būti ne ilgesnis kaip trys mėnesiai. Licencijoje nurodoma galiojimo pabaigos data.

3. Pasibaigus galiojimui, licencija nebegalioja. Licenciją išduodanti institucija gali nuspręsti pratęsti galiojimo laikotarpj vienam mėnesiui. Tam licenciją išduodanti institucija pataiso ir patvirtina naują galiojimo pabaigos datą.

4. Jeigu medienos produktai, kuriems išduota licencija, sunaikinami, FLEGT licencija nustoja galioti ir grąžinama licenciją išduodančiai institucijai.

Rašytinių FLEGT licencijų reikalavimai

3 straipsnis

Rašytinės licencijos turi būti 1 priedėlyje nustatytos formos.

4 straipsnis

1. Popieriaus lapo dydis turi būti a4 standarto. Popierius turi būti su vandens ženklais, vaizduojančiais Miškininkystės komisijos logotipą, kuris reljefiniu būdu atspaudžiamas ant popieriaus šalia antspaudo.

2. Popieriaus, naudojamo formai, spalva turi būti:

a) Formos Nr. 1, „Originalas“, – xxxxx;

b) Formos Nr. 2, „Kopija ES muitinei“, – geltona;

c) Formos Nr. 3, „Kopija Medienos pramonės plėtros skyriui“, – žalia;

d) Formos Nr. 4, „Kopija Ganos muitinei (MaPT)“, – geltona;

e) Formos Nr. 5, „Kopija Europos bendrijos kompetentingai institucijai“, – melsva.

5 straipsnis

1. Licencijos pildomos rašomąja mašinėle arba kompiuteriu. Prireikus jos gali būti pildomos ranka.

2. Licenciją išduodančios institucijos antspaudai dedami metaliniu antspaudu, pageidautina, plieniniu. Tačiau vietoje licenciją išduodančios institucijos antspaudo gali būti naudojama reljefinė spauda, derinama su raidėmis arba skaičiais, rašomais perforacijos būdu. Įrašydama skiriamą kiekj, licenciją išduodanti institucija taiko tokj apsaugotą nuo klastojimo būdą, kad nebūtų jmanoma jterpti skaitmenų ar nuorodų.

3. Formoje negali būti jokių trynimų arba taisymų, nebent tų trynimų arba taisymų autentiškumą savo antspaudu ir parašu būtų patvirtinusi licenciją išduodanti institucija.

4. Licencijos spausdinamos ir pildomos anglų kalba.

6 straipsnis

1. Rengiami ir pareiškėjui išduodami penki licencijos egzemplioriai.

2. Pirmasis egzempliorius, ant kurio nurodyta „Originalas“, licenciją išduodančiai institucijai jj užpildžius, pasirašius ir padėjus antspaudą, atiduodamas pareiškėjui, kad šis jj galėtų pateikti ES valstybės narės, kurioje siunta, kuriai išduodama licencija, deklaruojama išleisti j laisvą apyvartą, kompetentingai institucijai.

3. antrasis egzempliorius, ant kurio nurodyta „Kopija muitinei“, licenciją išduodančiai institucijai jj užpildžius, pasira­

šius ir padėjus antspaudą, atiduodamas pareiškėjui, kad šis jj galėtų pateikti valstybės narės, kurioje siunta, kuriai išduodama licencija, deklaruojama išleisti j laisvą apyvartą, muitinei.

4. Trečiasis egzempliorius, ant kurio nurodyta „Kopija Medienos pramonės plėtros skyriui“, licenciją išduodančiai institucijai jj užpildžius, pasirašius ir padėjus antspaudą, saugojamas informacijai ir būsimoms išduotų licencijų patikroms.

5. Ketvirtasis egzempliorius, ant kurio nurodyta „Kopija Ganos MaPT“, licenciją išduodančiai institucijai jj užpildžius, pasirašius ir padėjus antspaudą, atiduodamas pareiškėjui, kad šis jj galėtų pateikti Ganos, kurioje siunta, kuriai išduodama licencija, deklaruojama išleidžiant pakrauti j laivą, muitinei.

6. Penktasis egzempliorius, ant kurio nurodyta „Kopija ES kompetentingai institucijai“, licenciją išduodančiai institucijai jj užpildžius, pasirašius ir padėjus antspaudą, atiduodamas pareiškėjui, kad šis jj galėtų pateikti valstybės narės, kurioje siunta, kuriai išduodama licencija, deklaruojama išleisti j laisvą apyvartą, kompetentingai institucijai (šis egzempliorius reikalingas tada, kai valstybės narės kompetentinga institucija nėra muitinė).

FLEGT licencijos pametimas, vagystė, sunaikinimas

7 straipsnis

1. Jeigu pametamas, pavagiamas arba sunaikinamas „Originalas“ arba „Kopija muitinei“, importuotojas arba jo jgalio­ tasis atstovas gali kreiptis j licenciją išduodančią instituciją, kad ši, remdamasi jo turimu dokumentu, išduotų pakaitinę kopiją.

2. Jeigu pametamas, pavagiamas arba sunaikinamas ir „Originalas“, ir „Kopija muitinei“, importuotojas arba jo jgalio­

tasis atstovas gali kreiptis j licenciją išduodančią instituciją, kad ši išduotų pakaitines abiejų dokumentų kopijas.

3. Licenciją išduodanti institucija pakaitinę (-es) kopiją (-as) išduoda per vieną mėnesj nuo importuotojo prašymo gavimo dienos.

4. Pakaitinėse kopijose pateikiama tokia pati informacija ir jrašai, jskaitant licencijos numerj, kokie buvo pateikti licencijoje, kurią šios kopijos pakeičia.

ant pakaitinės licencijos nurodoma „Pakaitinė licencija“.

5. Jeigu pametama, pavagiama, sunaikinama arba baigia galioti pakaitinė licencija, daugiau pakaitinių licencijų neiš­ duodama.

6. Jeigu atsiranda pamesta arba pavogta licencija, ji nenaudojama ir turi būti grąžinta ją išdavusiai institucijai.

Abejonių dėl licencijų galiojimo pašalinimas

8 straipsnis

1. Kilus abejonių dėl licencijos arba pakaitinės licencijos galiojimo, kompetentingos institucijos turėtų prašyti, kad licenciją išduodanti institucija pateiktų papildomos informacijos.

2. Kilus būtinybei, licenciją išduodanti institucija gali paprašyti kompetentingų institucijų atsiųsti tos licencijos arba pakaitinės licencijos kopiją.

3. Jeigu licenciją išduodanti institucija mano, kad tai būtina, ji panaikina licenciją ir išduoda pataisytą kopiją, kuri patvirtinama antspaudu „Dublikatas“, ir ją perduoda kompetentingai institucijai.

4. Jeigu licencijos galiojimas patvirtinamas, licenciją išduodanti institucija apie tai praneša kompetentingai institucijai, pageidautina, elektroniniu būdu.

Grąžinamos kopijos patvirtinamos antspaudu „Patvirtinta [data]“.

5. Jeigu atitinkamos licencijos galiojimas nepatvirtinamas, licenciją išduodanti institucija apie tai praneša kompeten­ tingai institucijai, pageidautina, elektroniniu būdu.

Kompiuteriu rengiamos FLEGT licencijos techninės specifikacijos

9 straipsnis

1. FLEGT licencija gali būti rengiama ir išduodama naudojant kompiuterines sistemas.

2. ES valstybėse narėse, neprisijungusiose prie kompiuterinės sistemos, rengiama rašytinė licencija.

PRIEDĖLIaI

1. Licencijos forma.

2. Pildymo instrukcijos.

1 priedėlis

FLEGT licencijos forma Ganos emblema

Ganos emblema

2 priedėlis

Pildymo instrukcijos

Bendrosios nuostatos:

— Pildykite didžiosiomis raidėmis.

— Nurodyti ISO kodai – tai tarptautiniai standartiniai dviejų raidžių kiekvienos šalies kodai.

1 langelis	Išduodančioji institucija	Nurodykite išduodančiosios institucijos pavadinimą ir adresą.
2 langelis	Importuotojas	Importuotojo pavadinimas ir adresas.
3 langelis	FLEGT licencijos numeris	Nurodykite išduodamos licencijos numerj.
4 langelis	Galiojimo pabaiga	Licencijos galiojimo laikotarpis.
5 langelis	Eksportuojanti šalis	Čia nurodoma šalis partnerė, iš kurios medienos produktai eksportuoti j ES.
6 langelis	ISO kodas	Nurodykite 5 langelyje jvardytos šalies partnerės dviejų raidžių kodą.
7 langelis	Transporto priemonė	Nurodykite eksportuoti naudojamą transporto priemonę.
8 langelis	Licencijos turėtojas	Nurodykite eksportuotojo pavadinimą ir adresą.
9 langelis	Komercinis aprašas	Pateikite komercinj medienos produkto (-ų) aprašą.
10 langelis	SS pozicija ir aprašas	Įrašykite šešių skaitmenų prekės kodą, nustatytą pagal Suderintąją prekių aprašymo ir kodavimo sistemą.
11 langelis	Įprastiniai arba moksliniai pavadinimai	Nurodykite jprastinius arba mokslinius medžių rūšių, naudotų produktui pagaminti, pavadinimus. Jeigu produktas pagamintas iš kelių rūšių medžių, jas jrašykite atskirose eilutėse. Šio langelio galima nepildyti, jeigu sudėtinis produktas arba detalė pagaminta iš daugelio rūšių medžių ir tų rūšių nebej­ manoma nustatyti (pvz., medienos drožlių plokštė).
12 langelis	Kirtavietės šalys	Nurodykite šalis, kuriose gauta 10 langelyje jvardyta medžių rūšis. Jeigu produktas pagamintas iš kelių rūšių medžių, išvardykite visus panaudotos medienos šaltinius. Šio langelio galima nepildyti, jeigu sudėtinis produktas arba detalė pagaminta iš daugelio rūšių medžių ir tų rūšių nebejmanoma nustatyti (pvz., medienos drožlių plokštė).
13 langelis	ISO kodai	Nurodykite 12 langelyje nurodytų šalių ISO kodus. Šio langelio galima nepildyti, jeigu sudėtinis produktas arba detalė pagaminta iš daugelio rūšių medžių ir tų rūšių nebejmanoma nustatyti (pvz., medienos drožlių plokštė).
14 langelis	Tūris (m3)	Nurodykite visą tūrj, išreikštą kubiniais metrais. Galima nepildyti, jeigu užpildomas 15 langelis.
15 langelis	Grynasis svoris	Nurodykite visą svorj, išreikštą kilogramais. Tai grynoji medienos produktų masė be tiesioginių talpyklų arba pakuočių, išskyrus atramas, tarpiklius, lipdukus ir pan. Galima nepildyti, jeigu užpildomas 15 langelis.
16 langelis	Vienetų skaičius	Nurodykite vienetų skaičių, jeigu pagamintą produktą taip patogiausia matuoti. Šio langelio galima nepildyti.
17 langelis	Skiriamieji ženklai	Nurodykite visus skiriamuosius ženklus, jeigu tokių yra, pvz., partijos numerj, važtaraščio numerj. Šio langelio galima nepildyti.
18 langelis	Licenciją išduodančios insti­ tucijos antspaudas ir parašas	Šiame langelyje pasirašo jgaliotasis pareigūnas ir uždeda oficialų licenciją išduodančios institucijos antspaudą. Taip pat nurodoma vieta ir data.

V PRIEDAS

TEISĖTUMO UŽTIKRINIMO SISTEMA (TUS)

1. Įvadas

Pagal šj Susitarimą Gana jdiegs teisėtumo užtikrinimo sistemą (TUS), kuri bus grindžiama teisinės apibrėžties laikymusi (žr. Susitarimo II priedą). Teisinėje apibrėžtyje nurodytos sąlygos, pagal kurias produktą, kurio sudėtyje yra Ganos kilmės ir (arba) Ganoje apdirbtos medienos, gali būti leidžiama pardavinėti Ganoje arba eksportuoti iš Ganos. Pagal šj Susitarimą licencijos bus išduodamos visiems produktams, eksportuojamiems j ES. Produktai, kuriems išduodamos licencijos, aprašyti Susitarimo I priede. Medienos judėjimo sekimo sistema (MJSS) leis nustatyti medienos priežiūros grandinę, taip pat stebėti, kaip laikomasi teisinės apibrėžties, ir apie tai teikti ataskaitas. Medienos judėjimo sekimo sistema aprašyta 1–10 priedėliuose. Kad būtų galima jvertinti, kaip laikomasi teisinių reikalavimų, pateikiama lentelė, kurioje teisinė apibrėžtis susiejama su tam tikrų principų ir kriterijų jgyvendinimu, kuris tikrinamas taikant tam tikras patikros procedūras.

Pagal TUS turi būti jsteigta patikros institucija. Ši institucija vadinama Medienos teisėtumo patvirtinimo departamentu (MTPD). MTPD atliks patikros funkcijas. Tai apims duomenų, gautų iš visos medienos produktų, skirtų eksportui ir vidaus rinkai, apdirbimo grandinės, tikrinimą. Be to, MTPD vertins, ar medienos siuntos atitinka teisinius reikalavimus. Tikrinimo ir reikalavimų laikymosi stebėjimo tikslas – sudaryti MTPD galimybę patikrinti, ar laikomasi teisiniuose reikalavimuose nustatytų procedūrų. Kad galėtų atlikti patikros funkciją, MTPD naudos duomenis, paimtus iš atsakingo MK reguliavimo skyriaus ar padalinio gautų paraiškų ir patvirtinimo dokumentų. MTPD jam pavestas patikros ir patvirtinimo procedūras daugiausia vykdys svarbiausiuose valdymo taškuose (kirtavietėse, vežimo, apdirbimo ir eksporto vietose). Be to, MTPD tikrins ir tvirtins skyrių procedūras ir darbo rezultatus. MTPD aprašytas dokumente. Toliau pateikiama TUS dalyvių tarpusavio ryšių schema.

Naujai jsteigtas Miškų priežiūros skyrius ir toliau reglamentuos bei valdys kontrolės priemones, taikomas tiekimo grandinėje nuo inventorizacijos ir kirtimo iki rąstų vežimo. Miškininkystės komisijos Medienos pramonės plėtros skyrius (MTPS) yra pagal TUS paskirtoji licencijų išdavimo institucija. MTPS FLEGT licencijas ir eksporto leidimus išduos eksportuotojų paraiškas eksporto leidimui gauti sutikrinusi su MTPD duomenų rinkiniais. FLEGT licencijos bus išduodamos ES rinkai, eksporto leidimai – ne ES rinkoms. Tačiau ir licencijos, ir eksporto leidimai bus išduodami pagal TUS, taigi iš esmės abu bus medienos teisėtumo jrodymas.

Kuriant ir išbandant TUS bus parengtos išsamios procedūros ir valdymo sistemos. Naujoji TUS bus sukurta remiantis esamomis struktūromis ir sistemomis, taip pat bus siekiama pašalinti nustatytas silpnąsias rašytinės sistemos vietas. Šiame dokumente aprašomi tikslai ir principai, kuriais vadovaujantis bus kuriamos naujos struktūros ir sistemos (1).

(1) Šiam pasiūlymui jvertinti 2008 m. rugpjūčio mėn. atliktas nepriklausomas vertinimas. atlikus šj vertinimą, nustatyta keletas keliančių susirūpinimą sričių, kurias, abiejų šalių nuomone, reikės geriau apsvarstyti vertinant jau veikiančią sistemą. Į šias keliančias susirūpinimą sritis taip pat bus atsižvelgta kuriant ir išbandant TUS.

Nepriklausomas stebėjimas ir ataskaitų teikimas pagal TUS

Bus sudaryta visos TUS išorinio stebėjimo galimybė; šj stebėjimą atliks nepriklausomas stebėtojas (NS). NS dalyvavimo tikslas – nustatyti silpnąsias vietas ir rekomenduoti sisteminius TUS pakeitimus (NS reikalavimai pridedami kaip Susitarimo VI priedas).

2. Medienos judėjimo sekimo sistema

Pagal šj Susitarimą bus užtikrinama medienos produktų judėjimo atsekimo nuo eksporto iki miško galimybė. Jeigu produktai gaminami iš medienos, nukirstos užsienio šalyje, naudojant sistemą bus galima atsekti jų judėjimą nuo jvežimo apdirbti vietos, nuo kurios šiai medienai bus taikomi tie patys protokolai, kaip ir Ganoje nukirstai medienai.

Norint stebėti medienos judėjimą, būtina jvairiose tiekimo grandinės vietose nustatyti svarbiausius valdymo taškus, taip pat stebėti etapus ir procesus, turinčius jtakos tiekimo grandine judančio turto statusui. Pirmasis valdymo taškas bus prieškirtiminės inventorizacijos duomenų rinkimas. Iš esmės tai apims augančių medžių žemėlapių sudarymą taikant GPS technologiją, tam tikrų metrinių duomenų, pvz., apie medžių rūšis, rinkimą ir kirsti pasirinktų augančių medžių lazerinj matavimą siekiant nustatyti tikslų augančių medžių tūrj. atliekant miško inventorizaciją surinktą informaciją turėtų būti galima skelbti internete ir naudoti išduodant metinius kirtimo leidimus, suteikiančius galimybę kirsti mišką. Ši informacija – pirmasis priežiūros grandinėje esantis valdymo taškas, nuo kurio bus stebimas medienos judėjimas.

Kitas valdymo taškas (t. y. veiksmas, turintis jtakos turto statusui) bus medžio kirtimas. Šiame taške taip pat turėtų būti registruojami duomenys. Toliau šis procesas apimtų tam tikrus miško darbus ir apdirbimo operacijas, stebint medienos statuso keitimąsi jai transformuojantis ir judant tiekimo grandine ir tikrinant duomenis, gautus kiekviename valdymo taške. Taikant MJSS, visuose tiekimo grandinės valdymo taškuose bus renkama informacija, apdorojami surinkti duomenys ir automatiškai sutikrinami su duomenimis, gautais pirmesniuose valdymo taškuose, nustatomos galimos duomenų klaidos arba netikslumai.

Svarbiausi valdymo taškai

Medienos judėjimui sekti ir kontroliuoti nustatomi ir aprašomi šie tiekimo grandinėje esantys svarbiausi valdymo taškai:

i) Medienos šaltinis

ii) Teisių j medieną suteikimas

iii) Inventorizacija

iv) Medžių kirtimas ir rąstų gamyba

v) Pokirtiminis auditas

vi) Rąstų vežimas ir tikrinimas

vii) Konfiskuota mediena

viii) Medienos importas

ix) Rąstų atvežimas j apdirbimo jmonę

x) Rąstų apdirbimas

xi) apdirbta mediena

xii) apdirbtos medienos eksportas

1. Medienos šaltinis ir teisių suteikimas

Ganos kilmės medienos produktai bus gaminami iš medienos, gautos teisėtai paskirtose teritorijose, ir paskirstomi pagal teisės aktus. Tokių produktų kilmės vieta bus paskirtosios teritorijos, esančios rezervatiniuose miškuose, želdiniuose, nerezervatinių miškų teritorijose arba apsemtuose miškuose. Teisės j medieną atitinkamai bus sutei­ kiamos pagal miško naudojimo sutartis (MNS), utilizavimo leidimus ir želdinių kirtimo leidimus, išduodamus pagal teisinių reikalavimų nuostatas, pirmiausia pagal 1 ir 2 principus. Todėl pirmosios kontrolės priemonės bus nukr­ eiptos j šių paskirtųjų teritorijų inventorizaciją. Naudojimo teisių (MNS) skyrimas reglamentuojamas procedūromis ir rengiami vieši konkursai. Konkurso laimėtojų sąrašas skelbiamas viešai. MNS skyrimo procedūros pateiktos MK interneto svetainėje. Be to, siekiant didesnio skaidrumo, bus teikiamos atlikus patikras parengtos viešos suvestinės ataskaitos apie visus naudojimo teisių (utilizavimo leidimų, apsemto miško naudojimo teisių) turėtojus.

Medienos judėjimo kontrolės priemones valdo Medienos pramonės plėtros skyrius (MTPS) ir Miškų priežiūros skyrius (MPS), be to, išeigos patvirtinimo srityje Miškininkystės komisijos Išteklių valdymo paramos centras (IVPC) vykdo tam tikro lygio kokybės kontrolę ir atlieka pokirtiminj auditą. Kad būtų galima užtikrinti judėjimo atsekimo galimybę, kiekviename valdymo taške gautus duomenis MTPD sutikrins su ankstesniu duomenų rinkiniu.

Svarbiausi valdymo taškai nustatomi pagal teisinės apibrėžties nuostatas, pateiktas šio Susitarimo II priede. Taigi jie susieti su principais ir kriterijais (nurodomais skliaustuose). Naudojant elektroninę sistemą, rašytinė sistema bus naudojama kaip atsarginė, kai nebus galima naudotis elektronine sistema.

2. Inventorizacija (žr. 3 principo 3.1 kriterijų)

Inventorizaciją vykdo visų pirma Miškų priežiūros skyrius. Išeigą tvirtina Išteklių valdymo paramos centras. Pirminis inventorizacijos rezultatas yra medienos išteklių žemėlapis. Naudojantis medienos išteklių žemėlapiu parengiamas išeigos sąrašas (žemėlapis). Patvirtinta išeiga yra galutinis dokumentas, naudojamas kertant mišką. Visi per šj procesą parengti dokumentai perduodami Medienos teisėtumo patvirtinimo departamentui (MTPD), kad šis galėtų atlikti patikrą. Renkant duomenis vietoje, bus naudojami delniniai duomenų tvarkymo jrenginiai. Dienos pabaigoje duomenys bus siunčiami j MPS rajoninės tarnybos kompiuterius. Tada iš rajoninės tarnybos duomenys bus siun­ čiami j centrinę duomenų bazę. MTPD centrinėje duomenų bazėje bus saugomi jrašai apie patvirtintą išeigą; šie duomenys bus sutikrinami su medžių informacija (nukirstų medžių duomenimis) ir rąstų informacija (supjaustytų medžių duomenimis). Išsami inventorizacijos procedūros schema pateikta 1 priedėlyje.

Leidimas kirsti bus suteikiamas išduodant kirtimo leidimus, rengiamus Miškininkystės komisijos (MPS) administra­ cinės direktyvos pavidalu; šios direktyvos bus pridedamos prie išeigos patvirtinimo. Išeigos patvirtinime pateikiamas visų kirstinų medžių sąrašas ir vieta. Taigi leidimas kirsti bus sudarytas iš išeigos patvirtinimo ir pridedamos MPS administracinės direktyvos.

3. Medžių kirtimas ir rąstų gamyba (žr. 3 principo 3.3 kriterijų)

Miškų priežiūros skyrius (MPS) daugelj kontrolės priemonių jgyvendina kirtavietėse ir rąstų gamybos vietose. MPS, remdamasis inventorizacijos duomenimis ir patvirtinta išeigos duomenų baze, gamintojui paskiria žymenis, dedamus ant kelmų ir rąstų. Šiuos žymenis gamintojas deda ant nukirstų medžių kelmų, taip pat ant pagamintų rąstų. MPS duomenis apie nukirstus medžius surašo j medžio informacijos formą (MIF). Šiam darbui palengvinti bus naudojami delniniai jrenginiai. Leidimas iš kirtavietės išvežti rąstus duodamas tada, kai MPS kiekvienam sunkve­ žimio kroviniui išduoda rąstų matavimo ir vežimo pažymą (RMVP). RMVP išduodama palyginus ir patvirtinus gamintojo jregistruotą rastų informaciją (RIF). Medžių duomenų, rąstų duomenų ir vežimo informacija sutikrinimo tikslais perduodama MTPD. Išsamus proceso aprašymas pateiktas 2 priedėlio diagramoje.

MPS išduoda želdinių rąstų matavimo ir vežimo pažymas (SRMVP). Kai kertamas apsemtas miškas, be dažų žymens, rąstai turi būti pažymėti išsiskiriančios spalvos brūkšniniais kodais, nurodant rangovo suteiktą rąsto eilės numerj. Rąstų informacijos formas pildo j vietą atvykę MPS darbuotojai, nurodydami kilmės vietą arba kvartalo numerj, kirtavietę, zoną arba nuosavybės žymenj.

4. Pokirtiminis auditas (žr. 3 principo 3.2 kriterijų)

Pokirtiminj auditą atlieka IVPC, kuris, remdamasis miško kirtimo planu, siekia užtikrinti, kad būtų baigta kirsti tam tikra biržė. Oficiali biržės kirtimo darbų pradžios ir pabaigos data tikrinimo tikslais saugoma centrinėje duomenų bazėje. Pokirtiminio audito tikslas – užtikrinti, kad operatorius laikytųsi miško kirtimo plano ir paliktų atitinkamą biržę geros funkcinės būklės. Be to, toks auditas suteikia galimybę patikrinti inventorizacijos kokybę. Pirmiausia atliekamos šios patikros:

— ar inventorizacija buvo išsami ir ar tiksliai išmatuoti medžių skersmenys,

— ar gamintojas nukirto tik tuos medžius, kurie buvo jtraukti j išeigos sąrašą,

— ar deklaruotų rąstų numeriai, medžių rūšys ir rąstų dydis atitiko nukirstų medžių numerius, rūšis ir dydj,

— ar kertant nepadaryta neleistinos žalos.

Pokirtiminio audito ataskaita pateikiama MPS rajoninei tarnybai, regioninei tarnybai, MPS administracijai ir MK administracijai. Tikrinimo tikslais parengiama kopija, skirta MTPD. MTPD atliks atrankines pokirtimines patikras. III priedėlyje pateikta pokirtiminių patikrų procedūros schema.

5. Rąstų vežimas ir tikrinimas (žr. 4 principo 4.1 kriterijų)

Medienos pramonės plėtros skyrius (MPPS) atliks iš anksto neskelbiamas sunkvežimių krovinių patikras kelyje. Iš anksto neskelbiamos patikros bus atliekamos kaip priemonė, papildanti patikros punktų priemones. Rąstų vežimo ir tikrinimo etape bus tikrinamos sunkvežimių kroviniams išduotos RMVP. Be to, atliekant specialias patikras bus užtikrinama, kad rąstai būtų pažymėti, kad formos nebūtų naudojamos pakartotinai, kad rąsto kilmė derėtų su sunkvežimio maršrutu, sunkvežimio identifikacijos numeriu ir siuntos (sunkvežimio) paskirties vieta. MPPS einamųjų patikrų ataskaitos bus jrašomos j delninius jrenginius ir tikrinimo tikslais perduodamos j MTPD duomenų bazę. IV priede pateikta rąstų vežimo ir tikrinimo procedūros schema.

6. Konfiskuota mediena (žr. 2 principo 2.3 kriterijų)

MK konfiskuota mediena bus parduodama tik teismo nurodymu surengus viešą aukcioną. Pasibaigus aukcionui, laimėtojas iš MPS gaus jsigijimo pažymą. Pažyma bus jregistruota centrinėje duomenų bazėje. Visi aukcione parduodami miško produktai bus pažymėti. Visi aukciono rezultatai su mokėtinomis sumomis bus aprašyti MK pardavimo ataskaitoje ir jkelti j centrinę duomenų bazę. Procedūros schema pateikta V priedėlyje.

7. Importuojama mediena (žr. 4 principo 4.1 kriterijų)

apdirbti importuojamus rąstus ir kitą medieną MaPT, naudodama GCNet, turi deklaruoti MPPS. Taigi apie bet kokią jvežamą siuntą turi būti pranešta MPPS, o taip pat MTPD. Iš užsienio gauti rąstai turi būti tikrinami pagal eksporto dokumentus. MPPS uoste išmatuoja rąstus ir kiekvieną pažymi rąsto žymeniu. Kiti produktai, pvz., apdirbti skirta mediena, pažymima panašiomis žymomis. Be to, rąstams, skirtiems vietos apdirbimo jmonėms, MPPS išduoda importo RMVP (IRMVP). Tada rąstai pakraunami j sunkvežimius ir kartu su IRMVP vežami j vietos apdirbimo jmones. Deklaruojami panašūs duomenys, kokie deklaruojami ir perduodami MPS dėl miške išpjautų rąstų. Kiekvienas importuojamas rąstas arba medienos produktas registruojamas nurodant žymens numerj, medžių rūšj, rąsto ilgj ir abiejų galų skersmenis. Kiekvienas sunkvežimio krovinys registruojamas pateikiant šią informaciją: RMVP, importuotojo tapatybės duomenis, kilmės šalj, paskirties vietą, apdirbimo jmonės tapatybės duomenis, sunkvežimio identifikacijos numerj, vairuotoją ir sunkvežimio savininką. Tada medienai taikoma panaši tiekimo grandinės valdymo procedūra, kokia taikoma Ganoje iškirstai medienai. Procedūros schema pateikta VI priedėlyje.

8. Rąstų atvežimas j apdirbimo jmones (žr. 5 principą)

Gamintojas privalės kasdien deklaruoti j apdirbimo jmones atvežtus rąstus. Šiose deklaracijose bus nurodoma visų atvežamų siuntų vieta, data ir laikas, RMVP formos numeris ir sunkvežimio identifikacijos numeris. Didelės jmonės, kuriose jrengtos didelės rąstų saugojimo aikštelės, privalės nurodyti kiekvieno iškrauto rąsto vietą. Šis jrašas bus keičiamas kaskart, kai rąstas bus perkeliamas j kitą vietą. MPPS atliekamomis patikromis bus užtik­ rinta, kad ant visų rąstų būtų žymenys ir žymens informacija atitiktų deklaruotuose jrašuose nurodytą infor­ maciją. Taip pat turi būti saugomi ir deklaruojami apdirbtų rąstų jrašai. Duomenys, jregistruoti j apdirbimo jmones atvežus rąstus, bus teikiami MTPD. Šie duomenys apie atvežtus rąstus bus sutikrinami su RIF ir RMVP. VII priedėlyje pateikta rąstų atvežimo j apdirbimo jmones procedūros schema.

9. Rąstų apdirbimas. Xxxxxxxx xxxxxx (žr. 5 principą)

Baigiantis darbo pamainai lentpjūvė arba apdirbimo jmonė parengs deklaraciją, kurioje bus pateiktas per pamainą apdirbtų rąstų ir jų dalių sąrašas. Bus teikiami šie duomenys: data, apdirbimo jmonės identifikacijos duomenys, rąstų žymenų numeriai, apdirbtos medienos kiekis ir susijusios apdirbimo sutarties identifikacijos duomenys. Sistema turi būti pajėgi susieti medienos gabalus, gautus iš kiekvieno rąsto arba jo dalies, kad būtų galima nustatyti, iš kokių rąstų pagamintas konkretus medienos ryšulys. Perskaičiavimo koeficientai turi būti parinkti atsižvelgiant j rąstų, kurie buvo naudojami kaip žaliava, skersmenj, medžių rūšj, kokybę ir pan.; šis labai svarbus MSS aspektas, suteiksiantis galimybę veiksmingai sutikrinti duomenis, bus tobulinamas bandymo etape. MPPS inspektoriai prižiūrės duomenų rinkimo procesą ir užtikrins, kad jrašai būtų daromi teisingai ir tiksliai. atrankinės patikros ir patikros dienos ir (arba) pamainos bus registruojamos, kad rezultatus būtų galima palyginti su dienomis, kai inspektoriai nedirbo. Gamintojo pateikti pamainos produkcijos jrašai tikrinimo tikslais bus perduodami j centrinę duomenų bazę. Šiuose jrašuose bus nurodytas per mėnesj apdirbtų rąstų ir medienos produktų kiekis. VIII priedėlyje parodytos rąstų apdirbimo veiklos procedūros.

10. Apdirbta mediena (žr. 5 principą)

apdirbtos medienos ryšuliai bus žymimi apdirbtos medienos žymeniu. MPPS inspektoriai juos patikrins prieš pakraunant siuntą j konteinerius ir (arba) sunkvežimius. Kiekvienam sunkvežimiui išduodamas važtaraštis su numeriu. Nurodomi šie kiekvieno apdirbtos medienos ryšulio duomenys: žymens numeris, tipas, medžių rūšis, ryšulj sudarančių daiktų kiekis, sutarties numeris, paskirties vieta, važtaraščio numeris ir rąstų, iš kurių suda­ rytas ryšulys, sąrašas. MPPS atliekamos patikros užtikrins, kad pateikti duomenys atitiktų fizines sunkvežimyje vežamos siuntos savybes. Įrašai bus pateikiami MTPD, kad šis galėtų sutikrinti apdirbtos medienos patikrų ir

deklaracijų duomenis. Pagal tai bus nustatoma, ar gamintojai teisingai deklaruoja savo produkciją. Miškinin­ kystės komisijos ir Medienos pramonės plėtros skyriaus administracijai bus teikiamos mėnesinės ataskaitos. IX priedėlyje pateikta medienos apdirbimo veiklos procedūrų schema.

11. Apdirbtos medienos ryšulių eksportas (žr. 5 principą)

Kad galėtų eksportuoti apdirbtos medienos ryšulius, eksportuotojai turės pateikti prašymą (naudodami inter­ netinę formą) eksportuoti apdirbtą medieną, nurodydami sutarties numerj, pirkėjo tapatybės duomenis, paskir­ ties vietos duomenis, siuntimo datą ir laivo pavadinimą. Įrašus bus galima teikti tik naudojant elektroninę sistemą: atsarginė galimybė teikti jrašus rankiniu nebus numatyta. Įrašuose bus pateikiamas apdirbtų medienos partijos žymenų numerių sąrašas, kuriame bus nurodyta produkto rūšis, kiekis, medžių rūšis, kokybė, taip pat informacija apie pardavimo sutartj, pirkėją ir pan. Į centrinę duomenų bazę bus perduotas partijos žymenų numerių sąrašas ir joje bus parengta ataskaita, kurioje bus nurodyta šiuose ryšuliuose esančios medienos istorija, nurodant kada ir kur mediena buvo apdirbta, rąstų identifikacijos numerius, medžių, kurie buvo naudojami kaip žaliava, identifikacijos žymenis ir vietas, kada ir kur medžiai, kurie buvo naudojami kaip žaliava, buvo nukirsti (internete turėtų būti pateikiamas skaitmeninis medžių, naudotų kaip žaliava, žemėlapis) ir MK ir (arba) MTPD atrankinių patikrų rezultatus (tūrio ir medžių rūšies neatitiktis). atrankinės patikros – tai MTPD pokirtiminio audito atrankinės patikros. Jei nenustatoma neatitikčių, viršijančių nustatytą leidžiamą ribą, Medienos pramonės plėtros departamentui suteikiamas leidimas išduoti FLEGT licencijas.

Produkto eksporto sertifikatų duomenys saugomi duomenų bazėje (nurodomas leidimą išdavusios institucijos pavadinimas, sertifikato numeris, tūris, medžių rūšis, produkto rūšis, išdavimo data, eksportuotojas, pirkėjas ir pan.). Patvirtinus sutartj, MPPS j sistemą jrašys susijusius duomenis: sutarties numerj, pirkėjo (užsienio) tapa­ tybės duomenis, apdirbimo jmonės tapatybės duomenis, leidžiamą tiekti medienos kiekj ir (arba) matmenis (pagal medžių rūšis ir gaminio identifikacijos numerj). Medienos ryšulių eksporto operacijų duomenys nurodyti X priedėlyje.

Kitame puslapyje esančioje 1 lentelėje pateiktas glaustas medienos judėjimo sekimo inventorizacijos, miško kirtimo, rąstų pjovimo, perdirbimo j pirminius ir antrinius produktus ir eksporto etapais aprašymas.

1 lentelė. Duomenų sutikrinimas apdirbimo grandinėje

Veikla	Rezultatas	Duomenų šaltinis	Sutikrinimo pagrindas	Pagrindiniai duomenys
Inventorizacija	Inventoriaus sąrašas ir (arba) žemėlapis	MK ir (arba) privatus		Inventoriaus numeris, medžių rūšis, vietovės žymuo, nuosa­ vybės žymuo

↓

Išeigos nustatymas
Išeigos sąrašas ir (arba) žemėlapis MK
Inventoriaus numeris, medžių rūšis, vietovės žymuo, nuosa­ vybės žymuo

↓

Išeigos patvirtinimas
Išeigos sąrašas ir (arba) žemėlapis IVPC
Inventoriaus sąrašas, išeigos sąrašas
Inventoriaus numeris, medžių rūšis, vietovės žymuo, nuosa­ vybės žymuo

↓

Pokirtiminė patikra	Nukirstų medžių sąrašas (MIF)	IVPC ir (arba) MTPD	Išeigos sąrašas, MIF	Inventoriaus numeris, medžio žymens numeris
Rąstų gamyba ir vežimas	Rąstų duomenys (RIF) (deklaracija), RMVP	MPS ir (arba) rąstų gamintojas	MIF, RIF, RMVP	Rąsto žymens numeris, RMVP

↓

Veikla	Rezultatas	Duomenų šaltinis	Sutikrinimo pagrindas	Pagrindiniai duomenys
Rąstų patikra kelyje	Rąstų duomenys (patikra)	MPPS (DK)	RMVP ir sunkve- žimių kroviniai	Rąsto žymens numeris, RMVP numeris, sunkvežimio identifi- kacijos numeris

↓

Rąstų saugojimo aikštelė Rąstų atvežimas
Pirminis apdir- bėjas MPPS
Rąstų deklaracija, RMVP, sunkve- žimio identifika- cijos numeris
Rąsto žymens numeris, RMVP, sunkvežimio identifikacijos numeris

↓

Rąstų apdirbimas
Rąstų apdirbimas
Pirminis apdirbėjas
apdirbti rąstai, gautas tūris pagal medžių rūšis
Rąsto žymens numeris Sutarties numeris

↓

Pirminės aM vežimas aM duomenys (deklaracija)
Pirminis apdirbėjas
apdirbti rąstai
Rąsto žymens numeris, pirminės aM žymens numeris, sutarties numeris

↓

Pirminės aM tikrinimas
aM duomenys (patikra) MPPS (DK) Pirminės aM deklaracija Pirminės aM žymens numeris

↓

Pirminės aM eksportas	aM atvežimas (j uostą)	Eksportuotojas	Deklaruoto važtaraščio numeris	Pirminės aM žymens numeris Eksporto dokumento numeris
arba … atvežimas j antrinio apdirbimo jmonę	apdirbta mediena atvežimas	antrinis apdirbėjas	Pirminės aM deklaracija	Pirminės aM žymens numeris Sutarties numeris

↓

antrinės aM vežimas aM duomenys (deklaracija)
antrinis apdirbėjas Pirminė aM antrinės aM žymens numeris

↓

antrinės aM tikrinimas
aM duomenys (patikra) MPPS (DK)
antrinės aM deklaracija antrinės aM žymens numeris

↓

antrinės aM eksportas
aM atvežimas (j uostą)
Eksportuotojas MPPS ir (arba) MTPD Išsami istorija
antrinės aM žymens numeris Eksporto dokumento numeris

3. Patikros procedūra

Šiame skyriuje pateikiamos teisinės principų ir kriterijų taikymo nuostatos. aprašomos procedūros, kurias vykdys susijusios agentūros. Šiuo tikslu 2 lentelėje nurodomos kontrolės procedūros, kurias vykdo atsakingi MK skyriai. Kontrolės procedūrų rezultatai bus tikrinami pagal protokolus, kurie bus parengti TUS bandymo etape. Bandymo etape bus parengti išsamūs neatitikties, nustatytos atliekant patikras, šalinimo mechanizmai, pagrjsti esamomis teisė- saugos procedūromis ir taisyklėmis.

MTPD procedūrų žinyne bus aprašyta tikrinimo metodika, pagal kurią bus nurodytas periodiškumas, atrankos metodai, vietoje atliekamos procedūros ir objektyvių duomenų rinkimas. Lentelė parengta remiantis šio Susitarimo II priede pateikta teisėtos medienos apibrėžtimi.

2 lentelė. Principų ir kriterijų laikymosi kontrolės procedūros

1 PRINCIPaS	Medienos šaltinis: mediena gauta iš nustatytų šaltinių ir susijęs asmuo, asmenų grupė arba savininkai davė rašytinj sutikimą tam tikroje žemės valdoje suteikti teises j medieną.
1.1 KRITERIJUS	Sudarant MNS dėl rezervatinių miškų, j rengiamą miško valdymo planą jtraukiamas strateginis planas; Nustatomos MNS teritorijų ribos; MPS atlieka prieškirtiminę inventorizaciją (rezervatinio miško, nerezervatinio miško, želdinių); Susijęs asmuo, asmenų grupė arba savininkai duoda rašytinj sutikimą.
aTSaKOMYBĖ	— MPS atsako už strateginj ir veiklos planavimą, susijusj su MNS dėl rezervatinių miškų; IVPC atsako už inventorizacijos kokybės kontrolę ir išeigos patvirtinimą; — MPPS privalo patikrinti importuojamų medienos produktų importo dokumentus ir parengti ataskaitas.
PROCEDŪRa	Rezervatiniai miškai Strateginio valdymo planai — planavimo grupės sudarymas; — einamosios padėties vertinimas remiantis turima informacija; — preliminarus teritorijų nustatymas; — tyrimai vietoje; — preliminarus kiekvienos teritorijos valdymo planavimas; — pirmojo valdymo plano projekto parengimas; — oficialus išteklių savininkų plano projekto svarstymas; — plano projekto peržiūra; — plano projekto pavirtinimas vietos lygmeniu; — plano projekto perdavimas svarstyti ir patvirtinti nacionaliniu lygmeniu; — galutinio plano paskelbimas ir kopijų padalijimas; — suvestinės plano informacijos parengimas. MNS teritorijų ribų nustatymas — MPS jrengia ribinius stulpelius; — MPS išvalo ribas. Rašytinis sutikimas Pranešimų pateikimas rajono teisėkūros susirinkimui, tradicinei tarybai ir administracinio vieneto valdymo institucijai, kurios kompetencijos zonai 21 dienai priskiriama nustatyta žemė. Susijęs asmuo, asmenų grupė arba savininkas Miškininkystės komisijai raštu praneša apie savo interesus ir leidimus tam tikroje žemės valdoje suteikti teises j medieną.
	Inventorizacija — MK atlieka inventorizaciją už MVĮ; DĮ atlieka inventorizaciją savo MNS teritorijose; — MK (IVPC) atsako už inventorizacijos kokybės patikras ir patvirtinimą; — Parengiamas skaitmeninis išeigos sąrašas ir išeigos žemėlapis; už tai kartu atsako MK ir jmonė; — MK (IVPC) atlieka kruopščią siūlomos išeigos patikrą ir tvirtina siūlomą išeigą;

	— IVPC patvirtinto išeigos sąrašo kopijas pateikia MPS, MPPS ir MTPD; jei išeigos sąrašą rengia jmonė, išeigos sąrašo kopija perduodama per MPS kartu su lydraščiu, kuriame nurodomos pagrindinės MK nustatytos miško kirtimo taisyklės; — IVPC patvirtina išeigos sąrašą ir jo duomenis (kaip pagrindinj MSS elementą) jveda j centrinę duomenų bazę; — MPS patvirtina išeigos sąrašą ir išeigos duomenis jveda j duomenų bazę.
	Nerezervatiniai miškai Veiklos planas ir inventorizacija — Patvirtinamas ir prireikus iš dalies pakeičiamas MNS veiklos plano projektas (MK MPS); — Rangovas (jmonė) preliminariai parenka medžius; — Nustatant visų nerezervatiniuose miškuose kirstinų medžių GPS duomenis, atliekama prieškirtiminė patikra (MK MPS); — Registruojami parametrai (MK MPS); — Nustatoma ir patvirtinama išeiga (MK MPS); — Parengiamas metinis miško kirtimo planas; — MPS jmonei ir MTPD pateikia patvirtintą išeigos sąrašo kopiją; — Patvirtintos išeigos duomenis MPS jveda j centrinę duomenų bazę. Ribų nustatymas — MPs atlieka nepaskirstytos žemės patikras vietoje; — jeigu jmanoma, ribos nustatomos pagal neginčijamas žemės nuosavybės ribas ir aiškius fizinius objektus (upes, kelius ir pan.); — MPS nustato teritorijas, kurios neturėtų būti jtraukiamos, ir pataiso ribas; — MPS pažymi ribas žemėlapyje ir pateikia aiškinamąjj ribų aprašymą. Rašytinis sutikimas — Tariamasi su bendruomenėmis, rajono pagrindiniu vykdomuoju direktoriumi (RPVD) arba jo jgaliotu atstovu; — Gavus žemių savininkų sutikimą, atliekamos potencialių kirtaviečių patikros vietoje.
	Želdiniai — Visų kirstinų medžių inventorizacija (MK MPS); — augančių medžių tūrio apskaičiavimas (MK MPS); — Išankstinis mokėjimas pagal sutartj (jmonė); — Įvažiavimo leidimo išdavimas (MK MPS); — MPS jmonei ir MTPD pateikia jvažiavimo leidimo kopiją; — MPS jveda jvažiavimo leidimo duomenis j savo centrinę duomenų bazę, nurodydama apskaičiuotą augančių medžių tūrj. Ribų nustatymas MK žemėlapyje pažymi visų rezervatiniuose miškuose esančių želdinių biržių ribas. MPS rajono želdinių skyrius pažymi ribas (pvz., išvalydamas, aliejiniais dažais). apsemtas miškas Nustatomas preliminarus apsemto kvartalo numeris (MK MPS arba jmonė). Importuojama mediena — Įmonė užtikrina, kad importuojama mediena, naudojant MaPT GCNet platformą, būtų deklaruojama MPPS; — apie visas jvežamas siuntas turi būti pranešama MPPS; — MK MPPS užtikrina, kad visa importuojama mediena būtų teisėtai gauta jos kilmės šalyje ir turėtų reikiamus dokumentus. Tai bus užtikrinama atliekant importo doku- mentų patikras.
REZULTaTaI	Rezervatiniai miškai — Miškų valdymo dokumentai; — Miškų žemėlapiai; — Miško tyrimų ataskaitos, inventorizacijos ir išeigos duomenys; — Miškų rūšių žemėlapiai (svarbios buveinių teritorijos, genetiniu požiūriu svarbios vietovės, pasaulinės svarbos biologinės jvairovės teritorijos, stambiagrūdės medienos apsaugos teritorijos); — Rezervato valdymo planas.

Nerezervatiniai miškai

— Veiklos planas;

— MNS žemėlapis;

— Nerezervatinių miškų inventorizacijos ataskaita;

— Kirtimo patikros forma CO2;

— Kirtimo leidimo forma CO3 (patvirtinimo forma).

Želdiniai

— Želdinių žemėlapis;

— Inventorizacijos ataskaita;

— Sumokėjimo patvirtinimo dokumentas;

— Įvažiavimo leidimas.

apsemtas miškas

— Kvartalų nustatymo ataskaita. Importuojama mediena

Importuojamos medienos muitinės deklaracija (GCNet ataskaita), importuotojo tapatybės duomenys, kilmės šalis ir t. t.

1 PRINCIPaS	Medienos šaltinis: mediena gauta iš nustatytų šaltinių ir susijęs asmuo, asmenų grupė arba savininkai davė rašytinj sutikimą tam tikroje žemės valdoje suteikti teises j medieną.
1.2 KRITERIJUS	Žemės savininkų, asmenų arba asmenų grupės sutikimas.
aTSaKOMYBĖ	— MK MPS, remdamasi rajonų ketvirtinėmis ataskaitomis, tikrina viešus pranešimus.
PROCEDŪRa	Rezervatiniai miškai — Sutikimas jtraukiamas j rezervatinių miškų valdymo planą (MK MPS). Nerezervatiniai miškai — Konsultacijų metu per rajono teisėkūros susirinkimą, tradicinę tarybą, administracinio vieneto valdymo instituciją, rajono miškų tarybą nustatomas žemės savininkas ir ūkininkai, kuriems daroma žala; — Patikros vietoje grupė sudaroma pagal teisės aktus (MK MPS); — Ginčai dėl valdymo teisų sprendžiami arbitražo būdu (FK MPS); — Vietos suinteresuotosios šalys (pvz., žemių savininkai, ūkininkai, kuriems daroma žala) pateikė rašytinj sutikimą dėl miško kirtimo.
REZULTaTaI	— Rajoniniai pranešimai; — Rašytinis sutikimas; — Konsultacijų protokolai; — arbitražo posėdžių dokumentai.

2 PRINCIPaS	Teisių j medieną suteikimas Miško kirtėjas turėjo MNS, kurią, atlikus nustatytą konkurso procedūrą, išdavė Žemės, miškų ir kasyklų ministras ir patvirtino Parlamentas, arba miško kirtėjas turėjo UL, išduotą Miškininkystės komisijos.
2.1 KRITERIJUS	MNS dėl natūralaus miško ir želdinių TMVK atlieka miško kirtėjų kvalifikacijos patikrą.
aTSaKOMYBĖ	ŽMKM, TMVK ir MK.
PROCEDŪRa	— Xxxxx xxxxxxxx dalyvauja konkurse; — Miškininkystės komisija rekomenduoja ŽMKM sudaryti su miško kirtėju MNS; — Miško kirtėjas laikosi visų sąlygų, nustatytų ministro pranešime dėl teisės sudaryti sutartj laimėjimo pagal tam tikrą teisės aktą. Tai reiškia, kad, be kitų dalykų, turi būti gautas patvirtintas susijusio asmens, asmenų grupės arba žemės savininko sutikimas;

	— Ministras pagal nustatytą formą sudaro MNS; — Parlamentas patvirtina MNS (išskyrus MNS dėl želdinių).
REZULTaTaI	— TMVK preliminarios kvalifikacijos ataskaita; — rašytinis sutikimas; — TMVK konkurso ataskaita; — MK ataskaita ŽMKM dėl reikalavimų laikymosi; — MNS; — MNS ir oficiali Parlamento posėdžio ataskaita (išskyrus MNS dėl želdinių).

2 PRINCIPaS	Teisių j medieną suteikimas Miško kirtėjas turėjo MNS, kurią, atlikus nustatytą konkurso procedūrą, išdavė Žemės, miškų ir kasyklų ministras ir patvirtino Parlamentas, arba miško kirtėjas turėjo UL, išduotą Miškininkystės komisijos.
2.2 KRITERIJUS	Utilizavimo leidimas (1) Utilizavimo leidimo išdavimas.
aTSaKOMYBĖ	MK administracija.
PROCEDŪRa	— Įmonė teikia paraišką MK; — MPS atlieka patikrą ir teikia MK PVD ataskaitą, kokiu pagrindu tam tikroje vietoje būtų galima utilizuoti komercinius medžius; — MK išduoda utilizavimo leidimą; — MPS utilizavimo leidimo duomenis jveda j centrinę duomenų bazę.
REZULTaTaI	— Pareiškėjo paraiška; — MPS patikros ataskaita; — Utilizavimo leidimas.

(1) Miškininkystės komisija išduoda medžių utilizavimo žemės plote, kuriame vykdoma plėtra, pvz., tiesiamas kelias, plečiama gyven- vietė arba žemės ūkio valda, leidimą, jame nurodydama tokio leidimo sąlygas.

2 PRINCIPaS	Teisių j medieną suteikimas Miško kirtėjas turėjo MNS, kurią, atlikus nustatytą konkurso procedūrą, išdavė Žemės, miškų ir kasyklų ministras ir patvirtino Parlamentas, arba miško kirtėjas turėjo UL, išduotą Miškininkystės komisijos.
3 KRITERIJUS	Konfiskuota mediena.
aTSaKOMYBĖ	MK MPS.
PROCEDŪRa	— MK nustato pažeidimą, teismas duoda leidimą parduoti konfiskuotą medienos produkciją; — pirkėjui pagal teisės aktus išduodama jsigijimo pažyma; surengiamas tinkamas medienos pardavimo aukcionas.
REZULTaTaI	— Teismo nurodymas; — Įsigijimo pažyma; — MK pardavimo ataskaita.

3 PRINCIPaS	Miško kirtimo darbai Miško kirtėjas laikėsi miško darbų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų teisės aktuose.
3.1 KRITERIJUS	Inventorizacijos (jskaitant nerezervatinių miškų teritorijų prieškirtimines patikras) atliktos pagal miško kirtimo vadovą. Parengiamas miško kirtimo planas.
aTSaKOMYBĖ	— MK MPS (patvirtina pramonės atstovo pateiktą miško kirtimo planą); — IVPC (patikrina, ar nustatyta išeiga atitinka PV reikalavimus).

PROCEDŪRa	Inventorizacija Žr. 1.1 kriterijaus laikymosi patikros procedūrą. Miško kirtimo planas (rezervatinio miško) Užpildoma patvirtintos biržės kirtimo plano forma, kurioje pateikiama: — bendras biržės aprašymas; — siūlomos kirtimo pradžios ir pabaigos datos; — kelio (tako) tiesimas; — bendras reikalingų vilkimo takų ilgis; — tam tikro mastelio (≥ 1:10 000) žemėlapis, kuriama nurodoma: — saugomos teritorijos, kuriose mediena negaminama; — visi tekantys vandenys, — esamų ir jrengtinų takų vieta, — laikinos rąstų krovimo aikštelės.
	Miško kirtimo planas (nerezervatinio miško) — Išsamus kirtavietės aprašymas, nurodant nustatytas teritorijos ribas; — bendras sutartų kirsti medžių kiekis, nurodytas prieškirtiminės patikros formoje CO2; — kelio (tako) tiesimas; — bendras reikalingų vilkimo takų ilgis; — tam tikro mastelio (≥ 1:25 000) žemėlapis, kuriama nurodoma: — saugomos teritorijos, kuriose mediena negaminama, — visi tekantys vandenys, — esamų ir jrengtinų takų vieta; — Ūkininkais, kuriems daroma žala, ir (arba) bendruomenėmis, per kurių teritorijas eina takai, suderinti planai.
	Miško kirtimas — Eigulys registruoja medžio matmenis rezervatiniame miške; — Operatorius registruoja medžio matmenis nerezervatiniame miške; — Medžio duomenys registruojami medžio informacijos formoje; — Nuskaitomas žymens (brūkšninio kodo) numeris; — Pažymimas nukirstas medis ir kelmas; — Medis supjaustomas j rąstus.
REZULTaTaI	— Miško kirtimo tvarkaraštis; — Inventorizacijos ataskaita; — Prieškirtiminės patikros ataskaita; — Inventorizuotų medžių žemėlapiai; — Išeigos sąrašai; — Išeigos žemėlapiai.

3 PRINCIPaS	Miško kirtimo darbai Miško kirtėjas laikėsi miško darbų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų teisės aktuose (TP Nr. 1649).
3.2 KRITERIJUS	Miško kirtimo darbai atlikti laikantis miško kirtimo reikalavimų, taikomų nustatytose medienos gamybos teritorijose.
aTSaKOMYBĖ	— MK MPS (tikrina, kaip jvairios jmonės kerta mišką; tikrina, kaip numeruojami ir žymimi kelmai; pagal miško kirtimo vadovą tikrina ekologinj poveikj (t. y. apsaugines juostas ir pan.); — IVPC (atlieka inventorizacijos patikras).
PROCEDŪRa	Miško kirtėjas praneša rajono tarnybai, kad baigė kirsti tam tikrą biržę. MPS atlieka išsamią visos kirtavietės patikrą iškirstoje biržėje. MPS patikrina, ar jmonė laikėsi miško kirtimo reikalavimų (specifikacijų), nurodytų miško kirtimo vadove.

	Jei inventorizaciją atliko jmonė, IVPC patikrina inventorizacijos tikslumą. Miško kirtėjas (jmonė) patikrina, ar visi nukirsti medžiai pažymėti sunumeruotu medžio žymeniu. MPS ir jmonė užtikrina, kad visi patvirtintame išeigos sąraše nurodyti medžiai būtų išvežti ir kad būtų sumokėti visi mokesčiai, jskaitant mokesčius už naudojimąsi gamtos ištekliais, ir kompensacijos: — Įmonė užtikrina, kad rąstų saugojimo aikštelės suartos siekiant supurenti suslėgtą dirvožemj; — Įmonė užtikrina, kad iš kirtavietės būtų pašalintos visos šiukšlės ir medienos atliekos; — Iš visų upelių ir kitų tekančių vandenų turi būti pašalintos medienos atliekos; — Turi būti užtikrinta, kad visi privažiavimo keliai ir vilkimo takai atitiktų suderintą išdėstymą ir kad būtų pasirūpinta tinkamu drenažu; — Turi būti laikomasi geros kirtimo praktikos; — MPS užtikrina, kad visi reikiami duomenys būtų jvesti j delninius kompiuterius, kad juos būtų galima perduoti MTPD.
	aplinkosaugos reikalavimai Įmonė užtikrina, kad: — Vandenys nebūtų užteršti sąnašomis; — Kad nebūtų kertama apsauginė juosta, kad nebūtų kertami mažiau kaip per 25 metrus nuo upelio ir mažiau kaip 50 metrų upės esantys medžiai; — Didelio gaisrų pavojaus laikotarpiu niekur nebūtų rūkoma, išskyrus kelią, nuo kurios pašalintos degios medžiagos; — Saugomose teritorijose negalima vykdyti jokių miško kirtimo operacijų, jskaitant kirtimą, tempimą, kelių ir rąstų aikštelių jrengimą; — Jokiomis aplinkybėmis negalima kirsti „juodųjų žvaigždžių“ grupei priskiriamų medžių (ypatingos tarptautinės svarbos ir saugotinų medžių rūšių); ypatingoms medžių rūšims kirsti turi būti gautas IVPC leidimas).
REZULTaTaI	— IVPC pokirtiminio audito ataskaita; — Biržės uždarymo pažyma.

3 PRINCIPaS	Miško kirtimo darbai Miško kirtėjas laikėsi miško darbų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų teisės aktuose.
3.3 KRITERIJUS	Rąstai buvo tiksliai išmatuoti ir jregistruoti.
aTSaKOMYBĖ	— MK MPS (tikrina RIF jrašus ir rąstų ir kelmų žymenis); — MPPS (patikros punktuose matuoja atsitiktine tvarka atrinktus rąstus).
PROCEDŪRa	— MPS eigulys išmatuoja visus nukirstus medžius; — Medžio matmenys jrašomi j medžio informacijos formą (MIF); — Miško kirtėjas (jmonė) j rąsto informacijos formą (RIF) jrašo rąsto matmenis ir rąsto žymens numerj; — atsižvelgdamas j leidžiamą išeigą, MK MTPD išduoda žymenis MK MPS ir jmonei; — MPS sutikrina MIF duomenis su jmonės pateikta RIF; — MPS patikrina rąsto duomenis ir žymens numerj.
REZULTaTaI	Užpildytos MIF ir RIF.

3 PRINCIPaS	Miško kirtimo darbai Miško kirtėjas laikėsi miško darbų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų teisės aktuose.
3.4 KRITERIJUS	Iškirsto miško kiekis atitinka MNS arba utilizavimo leidime nurodytas medžių rūšis ir tūrj arba kiekj.
aTSaKOMYBĖ	— MK MPS (tikrina MIF ir RIF nurodytas medžių rūšis ir tūrj; iškirstą kiekj lygina su išeiga);

PROCEDŪRa

— Gamintojas j RIF jrašo rąsto duomenis, nurodydamas rąsto žymens numerj, iš medžio pagamintų rąstų kiekj, rąsto matmenis (ilgj ir abiejų galų skersmenis), medžių rūšj, medžio (kelmo) žymens numerj, medžio inventorizacijos numerj; — MK ir jmonė patikrina, kad visi medžių kelmai būtų pažymėti ir sunumeruoti, kad būtų naudojami tinkamos spalvos žymenys; — MPS sutikrina MIF duomenis su jmonės pateikta RIF; — MPS patikrina rąsto duomenis ir žymens numerj.

REZULTaTaI

— Išeiga; — Užpildytos MIF ir RIF.

3 PRINCIPaS	Miško kirtimo darbai Miško kirtėjas laikėsi miško darbų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų teisės aktuose.
3.5 KRITERIJUS	Kelmai ir rąstai pažymėti ir sunumeruoti pagal miško kirtimo vadovą.
aTSaKOMYBĖ	— MK MPS (tikrina žymenis); — MPPS (patikros punktuose tikrina rąstų žymenis).
PROCEDŪRa	MK ir jmonė užtikrina, kad: — Visi medžių kelmai būtų pažymėti ir sunumeruoti; — Kiekvienas rąstas turi būti pažymėtas: — medžių rūšies kodu, vietovės žymeniu, rangovo medžio numeriu, t. y. eilės numeriu, pradedant nuo 1 (t. y. šis eilės numeris atitinka medžių, iškirstų, nuo jmonės nuosavybės žymens jregistravimo, kiekj), — rąsto numeriu, t. y. iš medžio išpjauto rąsto numeriu; 1 numeriu žymimas iš medžio drūtgalio išpjautas rąstas, — jmonės nuosavybės žymeniu, — Rąstai, išpjauti rezervatiniame miške, turi būti pažymėti: — rezervato kodu, biržės ir inventorizacijos numeriu; — Nerezervatiniame miške išpjauti rąstai turi būti pažymėti kodu „OFR“; — Kelmai ir rąstai turi būti pažymėti tinkamos spalvos žymeniu.
REZULTaTaI	Pažymėti kelmai ir rąstai.

3 PRINCIPaS	Miško kirtimo darbai Miško kirtėjas laikėsi miško darbų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų teisės aktuose.
3.6 KRITERIJUS	Miško kirtėjas vykdė socialinės atsakomybės susitarimus ir laikėsi jų sąlygų.
aTSaKOMYBĖ	MK MPS tikrina atitiktj taikydamas SRa.
PROCEDŪRa	— MK MPS užtikrina, kad miško kirtėjas kartu su žemės savininkų bendruomenėmis parengtų SRa, kad ji būtų sudedamoji MNS dalis ir kad abiems šalims būtų nustatytos privalomos sąlygos; — jmonė Miškininkystės komisijai pateikia SRa dokumentą; — MK MPS teikia ataskaitą dėl SRa atitikties reikalavimams; — žemės savininkų bendruomenės paiso miško kirtėjo teisės naudoti MNS teritoriją.
REZULTaTaI	SRa dokumentas; MPS ataskaitos dėl atitikties reikalavimams.

3 PRINCIPaS	Miško kirtimo darbai Miško kirtėjas laikėsi miško darbų procedūrų ir reikalavimų, nustatytų teisės aktuose.
3.7 KRITERIJUS	Nukentėjusiems ūkininkams išmokėtos kompensacijos už žalą pasėliams, jeigu tokia padaryta.
aTSaKOMYBĖ	MK MPS tikrina kompensacijų dydj ir mokėjimus.
PROCEDŪRa	— MPS atlieka žalos vertinimą, kaip nurodyta miško kirtimo vadove; — MPS užtikrina, kad miško kirtėjas (jmonė) sumokėtų tinkamą kompensaciją už pasė- lius, kuriems padaryta žala.
REZULTaTaI	Žalos jvertinimas, ataskaita dėl kompensacijų, sumokėjimo patvirtinimo dokumentas.

4 PRINCIPaS	Vežimas Mediena visuomet buvo vežama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
4.1 KRITERIJUS	Mediena buvo vežama su oficialiais dokumentais, kuriuose išsamiai nurodyta medienos kilmė, o šiuose dokumentuose nurodytos medienos savybės atitiko fizines medienos savybes.
aTSaKOMYBĖ	MPPS (tikrina RMVP, SRMVP, IRMVP ir teikia duomenis MTPD).
PROCEDŪRa	— Įmonė teikia prašymą, kad MK MPS išduotų RMVP ir (arba) SRMVP; — MK MPS sutikrina MIF duomenis su rąstų deklaracijomis (RIF ir rąsto žymens numeriu); — MK MPS išduoda RMVP ir (arba) SRMVP, kad sunkvežimis galėtų vykti j paskirties vietą (lentpjūves); — MK MPPS paskirtuose patikros punktuose atlieka patikras kelyje, MPPS inspektoriai atlieka iš anksto neskelbtas tam tikros sunkvežimio krovinio dalies patikras, t. y. RMVP ir (arba) SRMVP sutikrina su sunkvežimyje esančiais rąstais (tikrinami šie duomenys: nuosavybės žymuo, vietovės žymuo, inventorizacijos numeris, sunkve- žimio identifikacijos numeris, paskirties vieta ir pan.); — MK MPPS, naudodamas delninius kompiuterius, paskirtuose patikros punktuose tikrina ir registruoja RMVP ir (arba) SRMVP duomenis ir juos perduoda j MTPD centrinę duomenų bazę; — atvykus j lentpjūvę, rąstų duomenys jregistruojami lentpjūvės rąstų registracijos žurnale. Vežimas (importuojama mediena) — MPPS uoste matuoja medieną ir pažymi kiekvieną rąstą ir (arba) ryšulj; — Rąstai, skirti vietos apdirbimo jmonėms, pakraunami j sunkvežimius, ir MPPS jiems išduoda IRMVP; — Deklaruojami panašūs duomenys, kokie deklaruojami ir perduodami MPS dėl miške išpjautų rąstų. Tai žymens numeris, medžių rūšis, ilgis ir abiejų galų skersmenys; Kiekvienas sunkvežimio krovinys registruojamas nurodant RIF numerj, importuotojo tapatybės duomenis, kilmės šalj, paskirties vietą, apdirbimo jmonės tapatybės duomenis, sunkvežimio identifikacijos numerj, vairuotoją ir sunkvežimio savininką.
REZULTaTaI	RMVP, SRMVP, IRMVP, važtaraštis, rąstų duomenų jrašai lentpjūvės rąstų registracijos žurnale.

4 PRINCIPaS	Vežimas Mediena visuomet buvo vežama laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
4.2 KRITERIJUS	Mediena buvo vežama teisės aktuose leidžiamais laiko intervalais.
aTSaKOMYBĖ	MK MPPS (tikrina sunkvežimių judėjimą).

PROCEDŪRa	MK MPPS ir MK MPs užtikrina, kad mediena būtų vežama darbo dienomis nuo 6 iki 18 val., nebent pagrindinis vykdomasis direktorius, gavęs prašymą, leistų kitaip.
REZULTaTaI	RMVP, SRMVP, IRMVP.

5 PRINCIPaS	apdirbimas
5.1 KRITERIJUS	Medienos apdirbimo jmonėse laikomi galiojantys leidimai ir MK išduoti registravimo dokumentai, laikomasi visų teisinių reikalavimų.
aTSaKOMYBĖ	MK MPPS (tikrina jmonės pateiktus dokumentus; tikrina jmonės žaliavos šaltinj).
PROCEDŪRa	Naujos jmonės — Įmonė Miškininkystės komisijai pateikia paraišką, kurioje nurodo norinti pradėti medienos verslą; — MK MPPS patikrina reikiamus dokumentus (verslo planą, ekonominių ir techninių galimybių ataskaitą, kurioje, be kitų dalykų, nurodomas žaliavos šaltinis); — Jei laikomasi visų reikalavimų, MK MPPS jregistruoja jmonę ir išduoda liudijimą. Esamos jmonės — Įmonė Miškininkystės komisijai pateikia paraišką dėl metinio jos licencijos atnauji- nimo; — MK MPPS patikrina reikiamus dokumentus (jmonės kodą ir leidimo pradėti verslą liudijimą, kurj išduoda Vyriausiojo registratoriaus tarnyba, vidaus mokesčių inspek- cijos pažymą apie mokesčių sumokėjimą, MK MPS išduotą atnaujintą nuosavybės žymenj); — Jei laikomasi visų reikalavimų, MK MPPS atnaujina liudijimą.
REZULTaTaI	Galiojantis liudijimas ir (arba) licencija.

5 PRINCIPaS	apdirbimas
5.2 KRITERIJUS	Gamybinių santykių praktika atitinka teisinius reikalavimus.
aTSaKOMYBĖ	— MPPS (tikrina darbo, sveikatos ir saugos reikalavimus); — Gamybos inspekcija (Darbo departamentas).
PROCEDŪRa	Įmonė užtikrina, kad: — visi pasamdyti darbuotojai dirbtų tinkamomis saugos ir sveikatos sąlygomis, — darbuotojams būtų teikiama informacija, instrukcijos ir mokymai, reikalingi jų svei- katai ir saugai savo darbo vietoje užtikrinti, — būtų taikomos tinkamos atsargos priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą kilus gaisrui, — būtų taikoma su darbu susijusių nelaimingų atsitikimų ir sveikatos sutrikimų preven- cija mažinant darbo aplinkos pavojus, — visi darbuotojai būtų apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, — darbo departamentas atliktų patikras ir (arba) pavestų darbdaviui jdiegti reikiamas padėties gerinimo priemones gerai darbuotojų sveikatai ir saugai užtikrinti.
REZULTaTaI	Darbo instrukcijos, mokymas, draudimas ir nelaimingų atsitikimų registras.

6 PRINCIPaS	Prekyba Visi prekybininkai ir (arba) eksportuotojai turi galiojančias licencijas arba leidimus prekiauti mediena.
6.1 KRITERIJUS	Eksportuotojai gavo MK leidimą.
aTSaKOMYBĖ	MK MPPS.

PROCEDŪRa

— Pirkėjas kreipiasi dėl patikros; — Eksportuotojas pateikia mokesčių sumokėjimo pažymą; — MPPS parengia patikros ataskaitą; — MPPS sutikrina duomenis; — MK MPPS sutikrina sąnaudas ir produkciją; — Prieš eksporto operaciją eksportuotojas, naudodamas internetinę arba ranka pildomą formą, pateikia prašymą leisti eksportuoti apdirbtą medieną pagal tam tikrą sutartj; tada vykdoma sutarties patvirtinimo procedūra: — Eksporto metu MPPS j MTPD duomenų bazių sistemą jveda šiuos duomenis: apdir- bimo jmonės tapatybės duomenis, sutarties numerj, pirkėjo tapatybės duomenis, tiekiamos medienos tūrj ir matmenis pagal medžių rūšis, produkto identifikacijos kodą ir t. t.; — MPPS kiekvienam gamintojui arba eksportuotojui rengia mėnesines apdirbtos medienos produktų eksporto ataskaitas; — Į MTPD centrinę duomenų bazę perduodamas ryšulio žymenų numerių sąrašas ir parengiama ataskaita, kurioje pateikiama tam tikrų atrinktų ryšulių medienos istorija; nurodoma, kada ir kur mediena buvo apdirbta, pateikiami rąstų identifikacijos nume- riai, taip pat medžių, kurie buvo naudojami kaip žaliava, identifikacijos numeriai ir vietovės, nurodoma, kada ir kur šie medžiai buvo nukirsti, ir t. t.; — Sėkmingai sutikrinęs tinkamus duomenų rinkinius, MTPD parengia MPPS patvirtinimo dokumentą; MPPS išduoda eksporto ir (arba) FLEGT licenciją; — MPPS perduoda duomenis MaPT, kad šios leistų krovinj pakrauti j laivą; — MaPT išleidžia krovinj.

REZULTaTaI

— Pirkėjo registracijos liudijimas; — MK liudijimas arba licencija, suteikiantys leidimą vykdyti veiklą; — MK MPPS patvirtinta pardavimo sutartis; — TaL; — Mokesčių sumokėjimo pažyma, produkto patikros ataskaita, TaL ir muitinės forma- lumų sutvarkymo pažyma.

6 PRINCIPaS	Prekyba Visi prekybininkai ir (arba) eksportuotojai turi galiojančias licencijas arba leidimus prekiauti mediena.
6.2 KRITERIJUS	Vidaus pardavėjai turi MK išduotus registravimo dokumentus.
aTSaKOMYBĖ	MK MPPS (tikrina vidaus prekybininkų pateiktas registracijos paraiškas; tikrina prekybi- ninkų veiklos vietas; tikrina prekybininkų pirkimo iš lentpjūvių sandorius).
PROCEDŪRa	— Prekybininkas kreipiasi dėl patikros; — prekybininkas pateikia mokesčių sumokėjimo pažymą; — MK MPPS parengia patikros ataskaitą; — MK MPPS sutikrina duomenis; — MK MPPS sutikrina sąnaudas ir produkciją; — ateityje MPPS kiekvienam gamintojui rengs mėnesines apdirbtos medienos produktų tiekimo j vidaus rinką ataskaitas.
REZULTaTaI	— Prekybininkui MK išduota galiojanti registracijos licencija; — MK liudijimas arba licencija, suteikiantys leidimą vykdyti veiklą; — Produkto patikros ataskaita; — PVM registracijos liudijimas; — Pajamų mokesčio sumokėjimo pažyma.

7 PRINCIPaS	Mokestiniai jpareigojimai atliekant pardavimo arba eksporto operaciją nei miško kirtėjas, nei prekybininkas nebuvo nesumokėjęs teisės aktuose nustatytų rinkliavų arba mokesčių.
7.1 KRITERIJUS	Miško kirtėjas nebuvo nesumokėjęs miško kirtimo arba kitų mokesčių, kuriuos miško kirtėjai moka Ganoje.
aTSaKOMYBĖ	— MPPS (prieš išduodant FLEGT licenciją tikrina, ar sumokėti kirtimo ir kiti mokesčiai); — MK MPS (prieš nuosavybės žymens atnaujinimą tikrina, ar sumokėti kirtimo mokesčiai);

	— TMVK (prieš konkurso dalyvių atitikties nustatymą tikrina, ar sumokėti kirtimo mokesčiai).
PROCEDŪRa	Eiguliai, remdamiesi MIF, rengia savaitines sąskaitų teikimo ataskaitas. Rajono miško apskaitininkas rengia sąskaitą rangovui. Teikiama savaitinė sąskaita pagal sutartj ir (arba) atsiskaitymo dokumentas. MP MPS kiekvienam gamintojui parengia gamtos išteklių naudojimo sąskaitų analizės ataskaitas, pagrjstas medienos produkcija. MPPS tikrina finansinių srautų tvarkingumą. Jei tai eksportuotojai, tikrinama: — kirtimo mokesčiai, — Ganos banko patvirtinta valiutų keitimo kontrolės forma a2, — apmokėjimą pagal akredityvus jrodantys dokumentai.
REZULTaTaI	Sąskaita rangovui, sumokėjimo patvirtinimo dokumentai, valiutų keitimo kontrolės forma a2, akredityvai.

7 PRINCIPaS	Mokestiniai jpareigojimai atliekant pardavimo arba eksporto operaciją nei miško kirtėjas, nei prekybininkas nebuvo nesumokėjęs teisės aktuose nustatytų rinkliavų arba mokesčių.
7.2 KRITERIJUS	Miško kirtėjas nebuvo nesumokėjęs žemės nuomos mokesčio.
aTSaKOMYBĖ	MK MPS (tikrina, ar sumokėta žemės nuoma).
PROCEDŪRa	MK MPS rangovams siunčia mėnesines ataskaitas.
REZULTaTaI	MPS rangovų mėnesinė ataskaita, sumokėjimo patvirtinimo dokumentai.

7 PRINCIPaS	Mokestiniai jpareigojimai atliekant pardavimo arba eksporto operaciją nei miško kirtėjas, nei prekybininkas nebuvo nesumokėjęs teisės aktuose nustatytų rinkliavų arba mokesčių.
7.3 KRITERIJUS	Eksportuotojas nebuvo nesumokėjęs eksporto mokesčių.
aTSaKOMYBĖ	-MPPS (prieš registraciją ir FLEGT licencijų išdavimą tikrina, ar sumokėti eksporto mokesčiai).
PROCEDŪRa	— Eksportuotojas pateikia eksporto dokumentus; — MPPS nustato, už kurias medžių rūšis turi būti mokamas mokestis; — Eksportuotojas sumoka; — MK MPPS išduoda leidimą; — MK MPPS teikia ketvirtines ataskaitas ŽMKM, FEPM ir vyriausiajam apskaitininkui.
REZULTaTaI	Sumokėjimo patvirtinimo dokumentai ir MK MPPS mėnesinės ir ketvirtinės atskaitos.

7 PRINCIPaS	Mokestiniai jpareigojimai atliekant pardavimo arba eksporto operaciją nei miško kirtėjas, nei prekybininkas nebuvo nesumokėjęs teisės aktuose nustatytų rinkliavų arba mokesčių.
7.4 KRITERIJUS	Nei miško kirtėjas, nei eksportuotojas nebuvo nesumokėjęs jmonių pajamų mokesčio.
aTSaKOMYBĖ	— MPS (prieš nuosavybės žymens registravimą ir išteklių paskirstymą tikrina, ar sumo- kėti pajamų mokesčiai); — MPPS (prieš medienos produktų eksportuotojų ir (arba) vidaus prekybininkų regist- raciją tikrina, ar sumokėtas pajamų mokestis).

PROCEDŪRa	Nuosavybės žymenų registracijos arba atnaujinimo procedūros metu arba MPPS atlie- kamos registracijos arba pažymų atnaujinimo procedūros metu eksportuotojas arba prekybininkai pateikia pajamų mokesčio sumokėjimo pažymas.
REZULTaTaI	Mokesčių sumokėjimo pažyma, sumokėjimo patvirtinimo dokumentai.

4. Licencijavimo procedūra

MPPS – paskirtoji licencijavimo institucija – bus atsakinga už licencijų išdavimą visoms siuntoms. MPPS pasikliaus iš MTPD gauta informacija, patvirtinančia, kad konkreti siunta atitinka teisinius reikalavimus. Išsamios valdymo ir licencijų išdavimo procedūros bus parengtos bandomajame etape ir bus pagrjstos dabartinėmis MPPS leidimų išdavimo procedūromis. Taigi ši sistema leis MPPS išduoti siuntoms skirtas licencijas, išduodamas medienos produktams, eksportuojamiems pagal teisėtumo apibrėžtj. 1 lentelėje pateikti duomenys, kuriuos reikia sutikrinti apdirbimo gran- dinėje, o 2 lentelėje – patikros procedūros.

Operatyviniu lygmeniu MPPS atliks tokias patikras: dokumentų, jskaitant gamybos deklaracijas ir leidimus, patikras, patikras vietoje, užtikrinančias atitiktj jregistruotiems duomenimis, rąstų ir medienos produktų judėjimo sekimą nuo šaltinio iki eksporto vietos, mokesčių už gamtos išteklių naudojimą ir kitų mokėjimų tikrinimą, atsitiktines kirtaviečių, sunkvežimių krovinių ir apdirbimo jmonių patikras. Šias patikras papildys MTPD patvirtinimas, kurj turint galima išduoti FLEGT licenciją. Bandomajame etape šios patikros bus tobulinamos.

FLEGT licencijas išduodanti institucija, išduodama licencijas, galės naudotis patikrintais duomenimis jvairiuose kont- rolės taškuose. Šios institucijos išduotas licencijas atsitiktinės atrankos būdu tikrins MTPD, kad užtikrintų tik teisinius miško kirtimo, vežimo, apdirbimo, prekybos mediena reikalavimus atitinkantj eksportą ir finansinių bei mokestinių jsipareigojimų laikymąsi.

5. Medienos teisėtumo patvirtinimo departamentas (MTPD)

1. Įvadas

Įgyvendinant TUS svarbu laikytis nepriklausomumo, skaidrumo ir patikimumo principų. Tuo tikslu bus jsteigtas Medienos teisėtumo patvirtinimo departamentas (MTPD), kuris atliks šias funkcijas:

i) atliks miškininkystės sektoriaus dalyvių veiklos auditą. audito metu bus tikrinama, kaip vykdoma teisės aktuose ir teisėtumo užtikrinimo sistemos apibrėžtyje nurodyta reguliavimo funkcija. 2 lentelėje nurodytas tikrinimo procedūras MTPD taikys kaip audito sistemą, kuria remiantis bus vykdomos jos tikrinimo funkcijos;

ii) tikrins duomenų rinkinius, sukauptus sektoriuje atliekant veiksmus vietoje, kad būtų galima taikyti licencijų išdavimo sistemą.

Bus ieškoma techninės pagalbos MTPD valdymo sistemoms kurti ir tikrinimo protokolams rengti, taip pat sukurti pagrindą TUS patikimumui užtikrinti. Tai bus ir pajėgumo užtikrinimo pagrindas.

2. Institucinės priemonės ir darbuotojai

MTPD bus jsteigta kaip MK skyrius ir jsikurs administracijos pastate. SPS sekretoriatas sudarys naujojo MTPD branduolj; jam vadovaus direktorius, kuris bus skiriamas surengus atrankos konkursą. Norėdama paskatinti naujos darbo kultūros jtvirtinimą, didžiąją dalj darbuotojų, užimsiančių laisvas vietas, MTPD priims bandomajame etape. Panaši metodika bus taikoma ir vėlesniais etapais, kai sistema pradės veikti visu pajėgumu. Pagrindiniai MTPD darbuotojai privalės turėti gerą išsilavinimą IRT, miškininkystės, medienos technologijų ir tiekimo grandinės valdymo srityse. Svarbiausios MTPD funkcijos bus pranešimų apie pažeidimus ir rekomendacijų dėl TUS ir regu- liavimo sistemos tobulinimo teikimas Žemės, miškų ir kasybos ministerijai per pagrindinj vykdomąjj direktorių. Kad MTPD jgytų galios, ŽMKM, vykdydama pirmojo teisės aktų persvarstymo etapo reformas, priims TP.

Siekiant išlaikyti aukšto lygio darbuotojus, direktorius bus jpareigotas parengti MTPD personalo mokymo programą. Tai užtikrins nuolatinj MTPD darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, kad jie atitiktų sistemos reikalavimus.

Savarankiškumui ir patikimumui užtikrinti bus jkurta Medienos teisėtumo patvirtinimo taryba (MTPT), kuri prižiūrės MTPD veiklą. Taryba užtikrins, kad MTPD veikla būtų skaidri ir savarankiška. Tarybą sudarys jvairios suinteresuotosios šalys (tolias pateiktas sąrašas nėra baigtinis):

i) Teisėjai;

ii) Žemės, miškų ir kasybos ministerija;

iii) Xxxxxxx;

iv) Policija;

v) Pilietinė visuomenė;

vi) MK pagrindinis vykdomasis direktorius;

vii) Pramonės atstovai;

viii) MTPD direktorius, kaip ex-officio narys.

Tarybos pirmininkas bus MK pagrindinis vykdomasis direktorius. MK agentūrų vadovai gali būti kviečiami j

posėdžius, kuriuose svarstomi su jų sritimi susiję klausimai.

3. Ryšiai su esamomis institucijomis

1–10 priedėlyje pateiktuose daugiafunkcinio proceso schemose aprašytas glaudus MTPD, kaip auditoriaus, sąryšis su esamais MK skyriais ir padaliniais. Dabartiniai skyriai ir padaliniai ir toliau atliks jiems pavestas funkcijas, o MTPD išliks tiesiogiai pavaldus tikrinimo padalinys. MTPD ir MTPT bus atskaitingi ŽMKM per Miškininkystės komisiją.

4. Finansavimas

Steigdama MTPD, Ganos Vyriausybė ieškos išorės paramos techniniam projektui parengti ir padėti padengti inves- ticijų išlaidas, susijusias su MTPD steigimu ir jo pagrindinėmis funkcijomis. Ganos Vyriausybė tikisi, kad ilgainiui iš medienos sektoriaus surinkti mokesčiai ir rinkliavos padengs MTPD veiklos ir medienos gavybos reguliavimo kontrolės išlaidas.

MTPD biudžetas bus naudojamas šioms reikmėms:

— judėjimo sekimo sistemos jgyvendinimo išlaidoms padengti,

— techninės pagalbos paslaugoms užsakyti per akredituotą tikrintoją,

— MTPD logistikai užtikrinti ir jrangai jsigyti, taip pat kitų skyrių reikmėms jgyvendinant TUS,

— MTPD darbuotojams, taip pat MK darbuotojams, kurių paslaugos yra labai svarbios jgyvendinant minėtą sistemą, mokyti,

— pradinėms išlaidoms, skirtoms padėti pramonei užtikrinti būtinąjj techninj pasirengimą (IT srityje) valdyti sistemą.

5. Skundų teikimo procedūra

Skundai dėl MTPD darbo rengiant tikrinimo duomenų rinkinius (t. y. patvirtinant, kad baigta duomenų lyginimo ir tikrinimo procedūra, po kurios leidžiama išduoti FLEGT licencijas) teikiami MTPT. Skundų teikimo procedūros tikslas – suteikti nepatenkintoms šalims galimybę siekti žalos atlyginimo ir didinti visuomenės pasitikėjimą veikiančia tikrinimo sistema. Todėl MTPT paskirs arbitrų grupę, kuriai vadovaus praktikuojantis teisininkas, turintis aukštesniojo teismo teisėjo kvalifikaciją.

LT

L 70/52

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

2010 3 19

1–10 priedėlis. MJSS aiškinamosios diagramos Appendix I: Stock Enumeration — On-Reserve

Appendix II: Tree Felling S Log Production

Appendix III: Post Harvest Audit

Appendix IV: Log Transport S Inspections

Appendix V: Confiscated Timber

Appendix VI: Log Imports

Appendix VII: Log Arrival at Processing Plant

Appendix VIII: Log Processing

Appendix IX: Processed Wood

Appendix X: Export of Processed Wood Bundles

AKRONIMAI

aK	asmeninis kompiuteris
aM	apdirbta mediena
DĮ	Xxxxxx jmonė
DK	Delninis kompiuteris
ES	Europos Sąjunga
FEPM	Finansų ir ekonomikos planavimo ministerija
FLEGT	Miškų teisės aktų vykdymas, miškų valdymas ir prekyba mediena
Forma CO2
Forma CO3
FPP	Faneros patikros pažyma
GCNet	Ghana Community Network Services Ltd.
GIS	Geografinės informacijos sistema
GPS	Pasaulinė padėties nustatymo sistema
ĮP	Įsigijimo pažyma
IRMVP	Importo rąstų matavimo ir vežimo pažyma
IRT	Informacijos ir ryšių technologija
ITD	Identifikacijos (tapatybės) duomenys (naudojami informacinėse sistemose)
IVPC	Išteklių valdymo paramos centras
KaT	Kirtimų administratoriaus tarnyba
LBL	Laikinasis bandymų laukas
MaPT	Muitų, akcizų ir prevencijos tarnybos
MIF	Medžio informacijos forma
MJSS	Medienos judėjimo sekimo sistema
MK	Miškininkystės komisija
MNS	Miško naudojimo sutartis
MPP	Medienos patikros pažyma
MPPP	Miško pažymų patvirtinimo programa
MPPS	Medienos pramonės plėtros skyrius
MPS	Miškų priežiūros skyrius
MTPD	Medienos teisėtumo patvirtinimo departamentas
MTPP	Medienos teisėtumo patikros programa
MUL	Miško utilizavimo leidimas
MVĮ	Mažosios ir vidutinės jmonės

MVP	Xxxxx valdymo planas
MVS	Miško valdymo skyrius
MVT	Miškų valdymo taryba
NMMP	Ne iš medienos pagamintas miško produktas
NRM	Nerezervatinis miškas
NS	Nepriklausomas stebėtojas
NVO	Nevyriausybinė organizacija
PG	Priežiūros grandinė
PSBĮT	Pasaulinės svarbos biologinės jvairovės teritorija
PVD	Pagrindinis vykdomasis direktorius
PVM	Pridėtinės vertės mokestis
RaMT	Rajono miškų tarnyba
RDaP	Radijo dažninio atpažinimo prietaisas
ReMT	Regiono miškų tarnyba
RIF	Rąsto informacijos forma
RM	Rezervatinis miškas
RMVP	Rąstų matavimo ir vežimo pažyma
RPVD	Xxxxxx pagrindinis vykdomasis direktorius
SPS	Savanoriškos partnerystės susitarimas
SRa	Sistemos reikalavimų analizė
TaL	Teisinės atitikties liudijimas
TaP	Teisinės atitikties patikra
TD	Techninis darbuotojas
TMVK	Teisių j medieną vertinimo komitetas
TP	Teisinė priemonė
TPD	Tarptautinės plėtros departamentas
TUS	Teisėtumo užtikrinimo sistema
UL	Utilizavimo leidimas
VMPT	Visuotinis miškų ir prekybos tinklas
ŽMKM	Žemės, miškų ir kasyklų ministerija
ŽPP	Želdinių produkcijos pažyma
ŽRMVP	Želdinių rąstų matavimo ir vežimo pažyma

VI PRIEDAS

NEPRIKLAUSOMO STEBĖJIMO SĄLYGOS

Įgyvendindama Ganos ir ES partnerystės susitarimą, Gana, pasitarusi su ES, paskiria nepriklausomą stebėtoją (NS), kad jis patikrintų, kaip jgyvendinamos reikiamos procedūros ir kontrolės priemonės, pirmiausia susijusios su teisėtumo užtikri- nimo schema (TUS). Nepriklausomo stebėjimo tikslas – visoms suinteresuotosioms šalims, jskaitant JSPG, užtikrinti veiksmingą TUS veikimą ir kartu pagal šj Susitarimą išduodamų licencijų patikimumą.

1. Pagrindinės nepriklausomo stebėtojo (NS) užduotys:

Pagrindinės NS užduotys yra šios:

— jvertinti TUS jgyvendinimo eigą ir veiksmingumą,

— vietoje tirti miškų reguliavimo agentūrų darbą visose miškų, pramonės ir tiekimo grandinės grandyse, jskaitant kryžminj sutikrinimą su ES kompetentingų institucijų turima informacija,

— nustatyti ir dokumentuose jregistruoti sistemų klaidas ir jvertinti, ar buvo rekomenduoti taisomieji veiksmai ir ar reguliavimo agentūros jų ėmėsi, kad pažeidimai ir sistemų klaidos būtų ištaisytos,

— jvertinti atliktų taisomųjų veiksmų efektyvumą,

— jvertinti duomenų valdymo sistemų, padedančių jgyvendinti TUS ir išduoti FLEGT licencijas, tinkamumą,

— jvertinti paskelbtos su FLEGT susijusios gamybos ir prekybos statistikos išsamumą ir tikslumą; jvertinti licencijų tikrinimo procedūros, taikomos jvežant j ES, veiksmingumą,

— pranešti rezultatus.

2. Metodika

Nepriklausomas stebėtojas, atlikdamas stebėjimą, vertindamas jo rezultatus ir rengdamas ataskaitas, naudojasi viešai prieinamomis dokumentais patvirtintomis procedūromis:

— stebėjimo procedūros turi atitikti tarptautiniu mastu pripažintą geriausią praktiką, pavyzdžiui, nustatytą ISO 17021 ir ISO 19011 arba lygiavertėmis nuostatomis,

— NS sutarties laikotarpiui sudaro stebėjimo tvarkaraštj, j kurj jeina ir ataskaitų projektų pateikimo datos,

— NS metodika turi būti pagrjsta jrodymais,

— pirmaisiais metais auditas bus atliekamas apytikriai kas šešis mėnesius, vėliau – kas metus,

— dokumentais patvirtintose procedūrose pateikiamos dokumentų, jrašų ir operacijų imties tikrinimo gairės, sude- rintos su perkančiąja institucija,

— j dokumentais patvirtintas procedūras jtraukiama nuostata dėl informacijos, gautos iš suinteresuotųjų šalių, kurios gali tiesiogiai ir nedalyvauti jgyvendinant TUS, naudojimo,

— visi stebėjimo rezultatai registruojami dokumentuose,

— stebint turi būti jsitikinta, ar visi TUS aspektai veikia kaip numatyta, pirmiausia turi būti nustatytos sistemos klaidos, kurias rodo pastebėti pažeidimai (reikalavimų nesilaikymo atvejai), jvertinami reguliavimo agentūrų prašymai atlikti taisomuosius veiksmus ir jų vykdymas,

— stebėjimo ataskaitose pateikiama visa susijusi informacija apie stebėjimo programą ir išvados. Dokumentuose aprašytose procedūrose turi būti pateikti ataskaitų ir suvestinių ataskaitų stebėjimo metmenys,

— šalys užtikrina, kad NS galėtų nevaržomai naudotis reikiama informacija, jei ji nėra riboto naudojimo, taip pat kad ja galėtų naudotis darbuotojai, dalyvaujantys TUS jgyvendinimo veikloje, kad ta informacija būtų galima naudotis vykdant jų tikrinimo veiklą, atitinkamą veiklą miškuose, medienos tiekimo grandinėse, apdirbimo jmonėse ir medienos eksporto ir importo vietose.

3. Kvalifikacija

NS turi būti nešališka ir nepriklausoma organizacija, jrodžiusi savo kompetenciją audito veikloje ir miškų sektoriuje. Privalumas būtų patirtis, jgyta Ganos miškų sektoriuje ir kitose atogrąžų medieną gaminančiose šalyse:

— NS neturi tiesiogiai dalyvauti Ganos arba ES miškų valdymo, medienos apdirbimo, prekybos mediena arba miškų sektoriaus kontrolės veikloje,

— negali būti pasirinkti komercinių paslaugų teikėjai, su kuriais Ganos Vyriausybė yra sudariusi sutartis dėl kitų paslaugų, skirtų padėti valdyti ir reguliuoti miškų sektorių,

— NS turi taikyti vidaus kokybės sistemą, atitinkančią ISO 17021 arba lygiaverčius reikalavimus,

— nepriklausomas stebėtojas (NS) ir jo darbuotojai, paskirti atlikti stebėjimo užduotis, turi pateikti miškų valdymo, medienos apdirbimo pramonės ir susijusių tiekimo grandinės kontrolės priemonių audito patirties jrodymų,

— jei NS nėra Ganoje jregistruota organizacija, jis turės sudaryti bendradarbiavimo su tokia vietos organizacija sutartj,

— jis turės ugdyti tos organizacijos gebėjimą sutartyje nurodytu laikotarpiu vykdyti nepriklausomą stebėjimą.

4. NS atskaitomybė

NS ataskaitas sudarys: i) išsami Šalims skirta ataskaita, kurioje pateikiama visa svarbi informacija apie stebėjimo programą ir TUS bei FLEGT licencijų sistemos taikymo veiksmingumą, ir ii) vieša suvestinė ataskaita, parengta remiantis išsamia ataskaita, apibendrintomis pagrindinėmis išvadomis ir nustatytais sistemos nesklandumais.

Pirmiausia NS atsiskaito perkančiajai institucijai (Žemės, miškų ir kasybos ministerijai), o po trisdešimties dienų, per kurias perkančioji institucija turi pateikti pastabas dėl tikslumo, ataskaitos kopijos per JSPG išsiunčiamos abiems Šalims.

Jei JSPG paprašys papildomų paaiškinimų, NS turės pateikti informacijos.

NS parengs galutines ataskaitas, kuriose turės būti atsižvelgiama j visus abiejų Šalių ataskaitų projektuose pateiktus paaiškinimus.

5. Institucinės priemonės

Gana, pasitarusi su ES, remdamasi dokumentuose aprašytomis ir skaidriomis atrankos procedūromis, sudarys rangos sutartj su NS.

NS ataskaitas ir visus reikiamus taisomuosius veiksmus svarstys Jungtinė stebėjimo ir peržiūros grupė. JSPG rengs ir skelbs viešas suvestines ataskaitas apie NS išvadas.

NS teiks ataskaitas Ganos Vyriausybei, kuri bus atsakinga už:

— ataskaitų projektų svarstymą ir reikiamų pastabų, užtikrinančių jų tikslumą ir aiškumą, teikimą; ji per JSPG taip pat turės pareikalauti, kad ES apsvarstytų ataskaitų projektus ir pateiktų reikiamas pastabas,

— sprendimus dėl veiksmų, kurių reikia imtis atsižvelgiant j stebėjimo ataskaitų išvadas, ypač dėl tų veiksmų, kurie būtini sisteminėms TUS problemoms ir problemoms, susijusioms su taisomųjų veiksmų, kuriuos reikalauja atlikti jvairios reguliavimo agentūros, jgyvendinimu, išspręsti,

— NS ir suinteresuotųjų šalių informavimą apie visus taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi atsižvelgiant j

stebėjimo ataskaitas.

VII PRIEDAS

VEIKIANČIOS GANOS TEISĖTUMO UŽTIKRINIMO SISTEMOS VERTINIMO KRITERIJAI

EB ir Ganos partnerystės susitarime dėl FLEGT (FLEGT PS) numatoma plėtoti ir jgyvendinti teisėtumo užtikrinimo sistemą (TUS), skirtą užtikrinti, kad visi Susitarime nurodyti iš Ganos j ES eksportuojami medienos produktai buvo pagaminti teisėtai. TUS sudaro: teisėtai pagamintos medienos apibrėžtis, apibūdinanti teisės aktus, kurių turi būti laikomasi, kad būtų galima išduoti licenciją; tiekimo grandinės kontrolės priemonės, skirtos sekti medienos judėjimą nuo miško darbų iki eksporto vietų; patikros procedūros, skirtos užtikrinti visų teisėtumo apibrėžties nuostatų laikymąsi ir registruoti, kaip jų laikomasi, dokumentuose, taip pat kontroliuoti tiekimo grandinę; licencijavimo procedūros ir FLEGT licencijų išdavimas; nepriklausomas stebėjimas siekiant užtikrinti, kad sistema veiktų taip, kaip planuota.

Bendrijos lūkesčiai, susiję su TUS, aprašyti jvairiuose pasitarimų dokumentuose, parengtuose Europos Komisijos (EK) sudarytos ekspertų grupės (1).

Vertinimo kriterijai

Prieš pradedant visu pajėgumu naudoti licencijavimo sistemą, bus atliktas nepriklausomas techninis TUS vertinimas, kurio sąlygas kartu suderins Šalys ir Jungtinė stebėjimo ir peržiūros grupė. Šiais vertinimo kriterijais apibūdinama, kokių rezultatų tikimasi iš TUS; be to, šie kriterijai bus taikomi kaip vertinimo sąlygos. Vertinimo uždaviniai:

i) peržiūrėti sistemos aprašą, daugiausia dėmesio skiriant pataisoms, padarytoms nuo FLEGT PS pasirašymo;

ii) patikrinti sistemos veikimą praktikoje.

1 skyrius. Teisėtumo apibrėžtis

Teisėtai pagaminta mediena turi būti apibrėžta pagal galiojančius Ganos teisės aktus. Naudojama apibrėžtis turi būti vienareikšmė, objektyviai patikrinama ir pritaikoma kasdienėje veikloje, be to, nustatant šią apibrėžtj, turi būti jtraukti tie teisės aktai, kuriuose nagrinėjama:

Miško kirtimo teisės: teisių kirsti mišką suteikimas Vyriausybės teisėtai nustatytose ir paskelbtose ribose.

Miško darbai: teisinių miško valdymo reikalavimų laikymasis, jskaitant susijusių aplinkosaugos ir darbo teisės aktų laikymąsi.

Mokesčiai ir rinkliavos: teisinių reikalavimų, susijusių su mokesčiais, importu, gamtos išteklių naudojimo mokesčiais ir rinkliavomis, tiesiogiai susijusiomis su miško kirtimu ir miško kirtimo teisėmis, laikymasis.

Kiti naudotojai: kitų šalių valdymo teisių arba žemės ir kitų išteklių, kuriems gali turėti jtakos miško kirtimo teisių suteikimas, naudojimo teisių paisymas, jeigu tokios teisės egzistuoja.

Prekyba ir muitai: teisinių prekybos ir muitinės procedūrų reikalavimų laikymasis.

ar aišku, kokiomis teisinėmis priemonėmis pagrjstas kiekvienas apibrėžties elementas?

ar nurodyti kriterijai ir rodikliai, kurie gali būti naudojami patikrinti, kaip laikomasi kiekvieno apibrėžties elemento?

ar kriterijai ir (arba) rodikliai yra aiškūs, objektyvūs ir pritaikomi kasdienėje veikloje?

ar iš šių rodiklių ir kriterijų aiškiai matomi jvairių veikėjų uždaviniai ir pareigos, ar atliekant patikrą vertinami visų susijusių veikėjų veiklos rezultatai?

(1) xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxx/0xxxxxxxxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxx/xxxxx_xxxxxxxx_xxxxx_xx.xxx

ar j teisėtumo apibrėžtj jtrauktos pagrindinės pirmiau apibūdintų galiojančių teisės aktų taikymo sritys; jei ne, kodėl tam tikros teisės sritys nejtrauktos j apibrėžtj?

ar j apibrėžties rengimą jtraukiant suinteresuotąsias šalis atsižvelgta j visas pagrindines taikytinų teisės aktų taikymo sritis?

ar j teisėtumo patikros sistemą jtrauktos pagrindinės teisinės nuostatos, jvardytos diskutuojant su suinteresuotosiomis šalimis?

ar nuo FLEGT PS sudarymo buvo padaryta teisėtumo apibrėžties ir teisėtumo užtikrinimo lentelės pakeitimų? ar parengti šių pakeitimų patikros užtikrinimo rodikliai ir kriterijai?

2 skyrius. Tiekimo grandinės kontrolė

Tiekimo grandinės kontrolės sistemos turi užtikrinti patikimą medienos produktų judėjimo sekimą tiekimo grandine nuo miško kirtimo arba teisėto importo vietos iki eksporto vietos. Ne visuomet būtina užtikrinti fizinę rąsto, rąstų krovinio arba medienos produkto atsekimo nuo eksporto iki kilmės vietos galimybę, tačiau visuomet būtina užtikrinti sekimo nuo miško iki pirmosios surinkimo vietos (pvz., medienos terminalo arba apdirbimo jmonės) galimybę.

2.1. Naudojimo teisės: aiškiai nustatytos teritorijų, kuriose suteiktos teisės naudoti miško išteklius, ribos ir jvardyti šių teisių turėtojai.

ar taikant kontrolės sistemą užtikrinama, kad j tiekimo grandinę patektų tik mediena, gauta iš miško teritorijos, dėl kurios suteiktos galiojančios ir teisėtos naudojimo teisės?

ar taikant kontrolės sistemą užtikrinama, kad miško kirtimo darbus atliekančioms jmonėms būtų suteiktos tinkamos susijusių miško teritorijų naudojimo teisės?

ar viešai skelbiamos naudojimo teisių suteikimo procedūros ir informacija apie suteiktas naudojimo teises ir jų turėtojus?

2.2. Tiekimo grandinės kontrolės sistemos: parengtos veiksmingos medienos judėjimo sekimo tiekimo grandine nuo kirtavietės iki eksporto vietos priemonės.

Gali būti taikomi jvairūs žaliavos nustatymo metodai: nuo atskiriems produktams skirtų kortelių naudojimo iki rėmimosi krovinio arba partijos lydraščiais. Pasirenkant metodą, reikėtų atsižvelgti j žaliavos rūšj ir vertę, sumai- šymo su neteisėta arba nepatikrinta žaliava riziką.

ar pagal kontrolės sistemą nustatomi ir aprašomi visi tiekimo grandinių variantai?

ar pagal kontrolės sistemą nustatomi ir aprašomi visi tiekimo grandinės etapai?

ar nustatyti ir dokumentuose aprašyti metodai, kuriais remiantis a) nustatoma produkto kilmė; ir b) jgyvendinama sumaišymo toliau nurodytuose tiekimo grandinės etapuose su žaliava, gauta iš nežinomų šaltinų, prevencija?

— mediena miške

— vežimas

— laikinas saugojimas

— atvežimas j pirminio apdirbimo jmonę

— apdirbimo jmonė

— laikinas saugojimas

— vežimas

— atvežimas j eksporto vietą

Kokios organizacijos atsakingos už medienos judėjimo kontrolę? ar jos turi pakankamai žmogiškųjų ir kitų išteklių kontrolės veiklai vykdyti?

2.3. Kiekiai: parengtos patikimos ir veiksmingos medienos arba medienos produktų kiekio matavimo ir registravimo kiekviename tiekimo grandinės etape priemonės, jskaitant patikimus apskaičiavimus prieš kirtimą, leidžiančius pakankamai tiksliai nustatyti kiekvienoje kirtavietėje augančių medžių tūrj.

ar pagal kontrolės sistemą toliau nurodytuose tiekimo grandinės etapuose gaunami kiekybiniai sąnaudų ir produk- cijos duomenys?

— augantys medžiai

— rąstai miške

— vežama ir saugoma mediena

— j pirminio apdirbimo jmonę atvežama mediena

— apdirbama mediena

— j eksporto vietą atvežama žaliava

Kokios organizacijos atsakingos už kiekybinių duomenų jvedimą j kontrolės sistemą? Kaip kontroliuojama duomenų kokybė?

2.4. Sutikrinimas: Visi duomenys registruojami taip, kad juos laiku būtų galima sutikrinti su pirmesnių ir paskesnių tiekimo grandinės etapų duomenimis. Turi būti patikimai sutikrinami visos tiekimo grandinės duomenys.

ar visi kiekybiniai duomenys registruojami taip, kad juos laiku būtų galima sutikrinti su pirmesnių ir paskesnių tiekimo grandinės etapų kiekybiniais duomenimis?

ar lentpjūvėse ir kitose apdirbimo jmonėse parengti neapdirbtų žaliavų ir apdirbtos produkcijos kiekio nuose- klumo vertinimo metodai?

ar visoje tiekimo grandinėje galima atlikti patikimą sutikrinimą pagal atskirus medienos produktus arba jų partijas?

Kokios informacinės sistemos ir technologijos taikomos duomenims saugoti, sutikrinti ir ataskaitoms teikti? ar

jdiegtos patikimos duomenų apsaugos sistemos?

Kokia organizacija atsakinga už duomenų sutikrinimą? ar ji turi pakankamai žmogiškųjų ir kitų išteklių duomenų valdymo veiklai vykdyti?

Kokia informacija apie tiekimo grandinės kontrolę skelbiama viešai? Kaip suinteresuotosios šalys gali gauti šią informaciją?

2.5. Medienos, kurios teisėtumas buvo patikrintas, maišymas su kita mediena, kurios teisėtumas patvirtintas: jei rąstus arba medieną, gautus iš teisėtų šaltinių, leidžiama maišyti su rąstais arba mediena, gautus iš kitų šaltinių, taikomos pakankamos žaliavos atskyrimo nuo medienos, gautos iš nežinomų šaltinių arba iškirstos neturint miško kirtimo teisių, priemonės.

ar pagal kontrolės sistemą patikrintą medieną leidžiama maišyti su kita mediena, kurios teisėtumas patvirtintas (pvz., su importuota mediena arba mediena, gauta iš miško teritorijos, kuriai suteiktos aiškios miško kirtimo teisės, bet iki galo nebaigtas tikrinimo procesas)?

Kokios kontrolės priemonės taikomos tokiais atvejais? Pavyzdžiui, ar kontrolės priemonėmis užtikrinama, kad kiekviename etape deklaruota patikrinta produkcija neviršytų patikrintų sąnaudų?

2.6. Importuoti medienos produktai: taikomos tinkamos kontrolės priemonės, skirtos užtikrinti, kad importuoti medienos produktai būtų importuojami teisėtai.

Xxxx xxxxxxx, kad medienos arba medienos produktų importas yra teisėtas?

Kokią informaciją reikia pateikti, norint jrodyti, kad importuoti produktai pagaminti iš trečiojoje šalyje teisėtai iškirstų medžių?

ar pagal TUS tiekimo grandinėje atpažjstama importuota mediena ir medienos produktai?

Jei naudojama importuota mediena, ar pagal FLEGT licenciją galima nustatyti šalj, kurioje buvo iškirsti medžiai,

jskaitant sudėtinių produktų sudedamųjų dalių kilmės šalj?

3 skyrius. Patikra

Tikrinant atliekamos tinkamos patikros ir taikomos tinkamos kontrolės priemonės medienos teisėtumui užtikrinti. Patikra turi būti pakankamai patikima ir veiksminga užtikrinant, kad būtų nustatyti visi reikalavimų nesilaikymo miške arba tiekimo grandinėje atvejai ir laiku būtų imtasi priemonių šiems pažeidimams pašalinti.

3.1. Organizacija: patikrą atlieka Vyriausybinė arba trečiosios šalies organizacija, turinti pakankamų išteklių, valdymo sistemas ir kvalifikuotą bei apmokytą personalą, taip pat patikimas ir veiksmingas interesų konfliktų kontrolės priemones, arba šios organizacijos daro drauge.

ar Vyriausybė paskyrė organizaciją (-as), kuri (-ios) atliks patikros funkcijas? ar jgaliojimai (ir susijusios pareigos) yra aiškūs ir viešai paskelbti?

ar tikrinimo organizacija turi pakankamų išteklių teisėtumo apibrėžčiai ir medienos tiekimo grandinės kontrolės sistemoms tikrinti?

ar tikrinimo organizacija turi dokumentuose aprašytą valdymo sistemą, kuria:

— Užtikrinama tinkama tikrinimo organizacijos personalo kompetencija ir (arba) patirtis?

— Užtikrinama vidaus kontrolė ir (arba) priežiūra?

— Nustatytos interesų konflikto patikros priemonės?

— Užtikrinamas sistemos skaidrumas?

— apibrėžiama tikrinimo metodika ir užtikrinamas jos taikymas?

3.2. Patikra pagal teisėtumo apibrėžtj: aiškiai apibrėžta, kas turi būti patikrinta. Tikrinimo metodika aprašyta doku- mentuose, ją taikant užtikrinamas sistemingas, skaidrus, pagrjstas informacija, reguliarus ir visus apibrėžties elementus apimantis patikros procesas.

ar tikrinimo metodika apima visus teisėtumo apibrėžties elementus ir visų nustatytų rodiklių atitikties patikras?

ar tikrinant reikalaujama:

— patikrinti (taip pat iš anksto neperspėjus) veiklos jrašų dokumentus ir darbus vietoje?

— rinkti informaciją iš išorės suinteresuotųjų šalių?

— tvarkyti patikros jrašus taip, kad juos galėtų patikrinti vidaus auditoriai ir NS?

ar aiškiai apibrėžtos ir jgyvendinamos institucijų funkcijos ir pareigos?

ar pagal teisėtumo apibrėžtj atliktos patikros rezultatai skelbiami viešai? Kaip suinteresuotosios šalys gali gauti šią informaciją?

3.3. Tiekimo grandinės kontrolės sistemų tikrinimas: aiškiai apibrėžta, kas turi būti patikrinta visoje tiekimo grandinėje nuo kirtimo iki eksporto. Tikrinimo metodika aprašyta dokumentuose, pagal šią metodiką užtikrinamas siste- mingas, skaidrus, pagrjstas informacija, reguliarus ir visus apibrėžties elementus apimantis patikros procesas, numatantis reguliarų ir laiku atliekamą grandinės etapų duomenų sutikrinimą.

ar tikrinimo metodika apima visų tiekimo grandinės kontrolės priemonių patikras? ar tai aiškiai nurodyta tikrinimo metodikoje?

Kaip jrodoma, kad atliekamos tiekimo grandinės kontrolės priemonių patikros?

ar aiškiai apibrėžtos ir jgyvendinamos institucijų funkcijos ir pareigos?

ar tiekimo grandinės kontrolės priemonių patikros rezultatai skelbiami viešai? Kaip suinteresuotosios šalys gali gauti šią informaciją?

3.4. Pažeidimai: ar yra veiksmingas ir veikiantis mechanizmas, pagal kurj, nustačius pažeidimus, reikalaujama, kad būtų imtasi taisomųjų veiksmų ir tai užtikrinama?

ar pagal tikrinimo sistemą apibrėžtas pirmiau minėtas reikalavimas?

ar parengtos pažeidimų šalinimo priemonės ir ar jos iš tiesų taikomos?

ar tinkamai registruojami nustatyti pažeidimai ir taikomi taisomieji veiksmai? ar jvertinamas taisomųjų veiksmų veiksmingumas?

Kokia informacija apie nustatytus pažeidimus skelbiama viešai?

4 skyrius. Licencijavimas

Gana paskyrė licencijavimo instituciją, kuriai pavesta bendra atsakomybė už FLEGT licencijų išdavimą. FLEGT licencijos išduodamos atskiroms siuntoms arba patvirtintiems rinkos dalyviams.

4.1. Organizacija:

Kokiai organizacijai pavesta atsakomybė už FLEGT licencijų išdavimą?

ar aiškiai apibrėžtos ir viešai paskelbtos licencijavimo institucijos ir jos personalo funkcijos, susijusios su FLEGT licencijų išdavimu?

ar nustatyti licencijavimo institucijos personalo kompetencijos reikalavimai ir vidaus kontrolės priemonės?

ar licencijavimo institucija turi pakankamų išteklių jai pavestoms funkcijoms vykdyti?

4.2. Licencijų išdavimas:

ar licencijavimo institucija dokumentuose aprašė licencijų išdavimo procedūras? ar jos skelbiamos viešai, nurodant visus mokėtinus mokesčius?

Kaip jsitikinama, kad šios procedūros tinkamai taikomos praktikoje?

ar tinkamai registruojamos išduotos licencijos ir atsisakymo jas išduoti atvejai? ar iš jrašų aiškiai matyti, kuo remiantis išduotos licencijos?

4.3. Siuntoms išduodamos licencijos

ar licencijos išduodamos atskiroms siuntoms?

ar taikant Vyriausybės nustatytas tikrinimo ir sekimo procedūras jrodomas eksporto siuntos teisėtumas?

ar aiškiai nustatyti ir eksportuotojui pateikti licencijų išdavimo reikalavimai?

Kokia informacija apie išduotas licencijas skelbiama viešai?

5 skyrius. Nepriklausomo stebėjimo procedūrų principai

Nepriklausomas stebėjimas (NS) yra nuo Ganos miškininkystės sektoriaus reguliavimo institucijų nepriklausoma funkcija. Jos paskirtis – užtikrinti FLEGT licencijų schemos patikimumą tikrinant, ar visi Ganos TUS aspektai jgyvendinami taip, kaip numatyta.

5.1. I n s t i t u c i n ė s p r i e m o n ė s

5.1.1. Institucijos skyrimas: Gana oficialiai pavedė vykdyti nepriklausomo stebėjimo funkciją, ši funkcija vykdoma veiks- mingai ir skaidriai.

5.1.2. Nepriklausomumas nuo kitų TUS elementų: organizacijos ir asmenys, dalyvaujantys miškų išteklių valdymo arba reglamentavimo procesuose, aiškiai atskirti nuo organizacijų ir asmenų, dalyvaujančių nepriklausomo stebėjimo procese.

ar Vyriausybė dokumentuose aprašė trečiųjų šalių stebėtojo (TŠS) nepriklausomumo reikalavimus? ar taikomas reikalavimas, kad organizacijos arba asmenys, kurie yra suinteresuoti komerciniu požiūriu arba atlieka institucinę funkciją Ganos miškininkystės sektoriuje, negalėtų vykdyti trečiųjų šalių stebėjimo funkcijos?

5.1.3. Trečiųjų šalių stebėtojo skyrimas: TŠS paskirtas taikant skaidrų mechanizmą, taikomos aiškios viešai paskelbtos jo veiklos taisyklės.

ar Vyriausybė viešai paskelbė TŠS veiklos sąlygas?

ar Vyriausybė dokumentuose aprašė ir viešai paskelbė TŠS skyrimo procedūras?

5.1.4. Skundų nagrinėjimo mechanizmo nustatymas: parengtas skundų ir ginčų dėl nepriklausomo stebėjimo nagrinėjimo mechanizmas. Šis mechanizmas yra tinkamas visiems skundams dėl licencijavimo schemos veikimo nagrinėti.

ar jdiegtas ir visoms suinteresuotosioms šalims prieinamas dokumentuose aprašytas skundų nagrinėjimo mecha- nizmas?

ar aišku, kaip priimami, registruojami, eskaluojami (prireikus) ir sprendžiami skundai?

5.2. T r e č i ų j ų š a l i ų s t e b ė t o j a s

5.2.1. Organizaciniai ir techniniai reikalavimai: TŠS yra nepriklausomas nuo kitų TUS sudedamųjų dalių ir veikia pagal dokumentuose aprašytą valdymo struktūrą, politiką ir procedūras, atitinkančias tarptautiniu mastu pripažintą praktiką.

ar TŠS veikia pagal dokumentuose parašytą valdymo sistemą, atitinkančią ISO gairių Nr. 52, 65 arba panašių standartų reikalavimus?

5.2.2. Stebėjimo metodika: TŠS metodika grindžiama jrodymais ir jgyvendinama mažiausiais leidžiamais laiko intervalais.

ar TŠS metodikoje nustatyta, kad visos išvados grindžiamos objektyviais TUS veikimo jrodymais?

ar NS metodikoje nustatyti didžiausi leidžiami kiekvieno TUS elemento tikrinimo laiko intervalai?

5.2.3. Stebėjimo sritis: TŠS veikia pagal veiklos sąlygas, kuriose aiškiai nurodyta, kas turi būti stebima, ir apimančiomis visus sutartus FLEGT licencijų išdavimo reikalavimus.

ar NS metodika apima visus TUS elementus ir ar joje aprašytos pagrindinės veiksmingumo patikros?

5.2.4. ataskaitų teikimo reikalavimai: TŠS Jungtinei stebėjimo ir peržiūros grupei reguliariai teikia ataskaitas apie teisė- tumo užtikrinimo sistemos vientisumą, nurodydamas pažeidimus, taip pat apie jo atliktus tų pažeidimų šalinimo veiksmus.

ar TŠS veiklos sąlygose nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimai ir šių ataskaitų teikimo intervalai?

VIII PRIEDAS

SUSITARIMO ĮGYVENDINIMO TVARKARAŠTIS

1 metai (1)

2 metai

3 metai

Nr.

Tarpiniai tikslai

1 ketv.

2 ketv.

3 ketv.

4 ketv.

5 ketv.

6 ketv.

7 ketv.

8 ketv.

9 ketv.

10 ketv.

11 ketv.

12 ketv.

1.

Pajėgumų kūrimas

2.

SPS informacinė kampanija

3.

MJSS jgyvendintojo pasirinkimas

4.

antrinių teisės aktų priėmimas

5.

MTPD jsteigimas

6.

TUS bandymo pradžia

7.

TUS bandymo peržiūra

8.

TUS jgyvendinimas šalies mastu

9.

FLEGT produktų propagavimo pradžia

10.

Produktų, kuriems išduota FLEGT licencija, eksportas

11.

ES pasirengusi importuoti FLEGT produktus

12.

Nepriklausomo stebėtojo paskyrimas

13.

Pirkimo politikos nustatymas

14.

Produktų, kurių teisėtumas buvo patvirtintas, propagavimas vidaus rinkoje

15.

Miškininkystės teisės aktų persvars- tymas ir konsolidavimas

48 mėnuo

(1) 1 metai pradedami skaičiuoti nuo susitarimo pasirašymo.

IX PRIEDAS

SPS ĮGYVENDINIMO PAGALBINĖS PRIEMONĖS

Pramonės restruktūrizavimas ir želdinių plotų didinimas bus pagrindinės Ganos tausios miškininkystės vizijos jgyvendi- nimo priemonės. Pramonei restruktūrizuoti reikės sukurti prekybos asociacijų ir medienos pramonės mokymo centro pajėgumus, atkurti medienos apdirbimo pramonės kapitalą ir suteikti naujų gamybos priemonių, remiant tolesnj apdir- bimą. Želdinių plotų plėtra, be vidaus medienos pasiūlos didinimo, suteiks naujų švarios plėtros mechanizmo jgyvendi- nimo galimybių; tam reikės jgyvendinti žemės reformas, parengti naudos pasidalijimo susitarimus ir skirti didelių investi- cijų.

Įgyvendinant SPS, kuriuo bus sukurtos šioms investicijoms palankios sąlygos, reikės priimti pagalbines priemones, susi- jusias su teisėtumo užtikrinimo schemos kūrimu, teisinių reformų jgyvendinimu, prekybos skatinimu ir susijusių gebėjimų didinimu, taip pat vidaus rinkai skirtas priemones. Pagalbinių priemonių, reikalingų jgyvendinti SPS, suvestinė pateikiama toliau.

1. TUS kūrimas

1.1. Pajėgumų kūrimas:

1.1.1. Miškų priežiūros skyriaus;

1.1.2. Medienos pramonės plėtros skyriaus;

1.1.3. Miško išteklių valdymo centro;

1.1.4. IRT infrastruktūros, padedančios užtikrinti medienos pramonės sąsają su MJSS

1.2. Nepriklausomas stebėjimas

1.3. MTPD ir MTPT jsteigimas

1.4. ŽMKM (JSPG)

2. Kiti pajėgumų kūrimo reikalavimai

2.1. Kitos su SPS susijusios agentūros (MaPT, Vyriausiojo patikėtinio biuras, FEPM)

2.2. Pilietinė visuomenė

2.3. Prekybos asociacijos

3. Teisinės reformos

3.1. antrinių teisės aktų priėmimas

3.2. Miškininkystės teisės akų peržiūra ir konsolidavimas

4. Prekybos rėmimas

4.1. FLEGT licencijų rėmimas

4.2. Produktų, kurių teisėtumas patikrintas, rėmimas

4.3. Ganos pirkimų politikos rėmimas

5. Vidaus rinka

5.1. Vidaus rinkos reguliavimo rėmimas

5.2. alternatyvios gyvensenos propagavimas

5.3. Gumamedžio ir bambuko apdirbimo tobulinimas

5.4. Mažiau naudojamų rūšių apdirbimo ir naudojimo skatinimas