Bendroji dalis

ERGO Insurance SE Lietuvos filialas

Užsieniečių kelionės draudimo taisyklės Nr. 043

Galioja nuo 2014 09 01

Bendroji dalis

1. Draudėjo prašymo sudaryti draudimo sutartj forma ir turinys

2. Draudimo sutarties sudarymo būdai, draudiminės apsaugos apimtis, nedraudžiamieji jvykiai ir neapdraudžiami asmenys

3. Draudimo suma ir draudimo jmokų apskaičiavimo tvarka, draudimo sutarties galiojimas, jmokų mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir padariniai dėl jų nesilaikymo

4. Dvigubo draudimo sąlygos

5. Ikisutartinės draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos

6. Draudėjo, apdraustojo ir draudiko teisės bei pareigos draudimo sutarties galiojimo metu

7. Draudimo rizikos pokyčiai ir jų pasekmės

8. Draudėjo ir apdraustojo pareigos draudžiamojo jvykio atveju

9. Žalos nustatymo ir draudimo išmokų išmokėjimo tvarka

10. Xxxxxxxx išmokos sumažinimo ir jos nemokėjimo pagrindai

11. Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos. Šalių tarpusavio atsiskaitymo tvarka nutraukus draudimo sutartj

12. Atsakomybė už draudimo sutarties taisyklių pažeidimus

13. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka

14. Pranešimai ir valios pareiškimai

15. Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam draudikui ar kitiems draudikams tvarka

Specialioji dalis

Draudimo rūšys

I. Užsieniečių medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimas

1. Draudimo objektas

2. Draudžiamieji jvykiai

3. Nedraudžiamieji jvykiai, kuriems jvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų

4. Draudiminės apsaugos apimtis

5. Draudėjo ir apdraustojo pareigos draudžiamojo jvykio atveju

6. Žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo tvarka

7. Xxxxxxxx išmokos dydis

II. Užsieniečių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

1. Draudimo objektas

2. Draudžiamieji jvykiai

3. Nedraudžiamieji jvykiai, kuriems jvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų

4. Draudiminės apsaugos apimtis

5. Draudimo išmokų rūšys

6. Dvigubas draudimas

7. Draudėjo ir apdraustojo pareigos draudžiamojo jvykio atveju

8. Žalos nustatymo tvarka

9. Draudimo išmokos apskaičiavimas

10. Draudimo išmokos mokėjimo terminai

11. Draudimo išmokos sumažinimas ir nemokėjimo pagrindai

12. Xxxxxxxxx xxxxxxxx asmens naudai

III. Užsieniečių asmens civilinės atsakomybės draudimas

1. Draudimo objektas

2. Draudžiamjeji jvykiai

3. Nedraudžiamieji jvykiai, kuriems jvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų

4. Civilinės atsakomybės išmokų rūšys, teismo ir kitos išlaidos

5. Draudėjo ir apdraustojo pareigos draudžiamojo jvykio atveju

6. Civilinės atsakomybės draudimo suma ir besąlyginė išskaita

Bendrosios sąvokos naudojamos taisyklėse

Draudikas – ERGO Insurance SE, veikianti per ERGO Insurance SE Lie- tuvos filialą.

Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutarties su- darymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su draudiku.

Apdraustasis – draudimo sutartyje nurodytas užsienietis, kurio gyveni- me atsitikus draudžiamajam jvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

Draudžiamasis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, ku- riam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

Xxxxxxxx xxxxxxxx – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi jsipareigoja mokėti draudikui draudimo jmoką. Draudikas draudimo sutartimi jsipareigoja sumokėti draudėjui, apdraustajam arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudi- mo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskai- čiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu jvyksta draudimo su- tartyje nustatytas draudžiamasis jvykis. Draudimo sutartj sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti draudimo sutartj (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, sutarties sąlygos bei jų pakeitimai (jei sutarties šalys dėl jų susitarė).

Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinan- tis draudimo sutarties sudarymą.

ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Adresas Geležinio Vilko g. 6A, LT-03507 Vilnius. Įmonės kodas 302912288. PVM kodas LT100007345010. Telefonai: 1887, (0 0) 000 0000. Faksas (0 0) 000 0000. El. paštas xxxx@xxxx.xx. Tinklalapio adresas xxx.xxxx.xx. Duomenys kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre, VĮ Registrų centras, Vilniaus filialas.

Filialo steigėjas ERGO Insurance SE. Įmonės kodas 10017013. PVM kodas EE100295906. Adresas A. H. Tammsaare 47, Talinas 11316, Estijos Respublika. Duomenys kaupiami ir saugomi Harju apskrities teismo registrų skyriuje. 1

Besąlyginė išskaita – pinigų suma, kurią kiekvieno draudžiamojo jvy- kio atveju apmoka pats draudėjas. Draudiko atsakomybė kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju lygi nuostolio dydžiui, atėmus besąlyginę išskaitą. Išskaita gali būti išreikšta pinigų suma ir/arba procentais nuo nuostolio dydžio.

Lankoma šalis – Lietuvos Respublika arba Lietuvos Respublika ir Šen- geno susitarimo valstybės. Lankoma šalimi nelaikoma šalis, kuri yra apdraustojo nuolatinės gyvenamosios vietos šalis arba buvo nuolati- nės jo gyvenamosios vietos šalis iki jam atvykstant j Lietuvą, jeigu jis negyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus.

Šengenas arba Šengeno erdvė – tai valstybių, pasirašiusių Šengeno sutartj, teritorijos.

Nuolatinė gyvenamosios vietos šalis – šalis, kurioje asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą šalj savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Jeigu asmuo gyvena keliose šalyse, pagrindine gyvenamąja vieta laikoma ta šalis, su kuria asmuo yra la- biausiai susijęs, (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis ir kt.)

Užsienietis – fizinis asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, ne- atsižvelgiant j tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.

Leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis už- sieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką.

Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką.

Oficialiai organizuojamos sporto varžybos ir treniruotės yra tokios, kurias organizuoja sporto organizacijos, juridinio asmens teises turin- tys sporto klubai, sporto mokyklos, sporto centrai, sporto bazės, sporto šakų federacijos, asociacijos, draugijos ir kitos kūno kultūra ir sporto veikla užsiimančios organizacijos bei institucijos, kurios sudaro sąlygas praktikuoti kūno kultūrą ir sportą, rengti sportininkus, organizuoti spor- to varžybas ir kitus kūno kultūros bei sporto renginius. Oficialiai orga- nizuojamos sporto varžybos yra vykdomos pagal varžybų nuostatus, kurie turi atitikti sporto varžybų taisykles. Nuostatuose turi būti nuro- dyti varžybų organizatoriai, taip pat varžybų vykdymo sąlygos, tvarka, ir saugos reikalavimai.

Terorizmas - reiškia pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimą naudojant arba grasi- nant panaudoti jėgą (pvz.: sprogdinant, padegant, paskleidžiant radi- oaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, prepa- ratus, mikroorganizmus ir pan.), siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat norint paveikti ar jbauginti vyriausybę, visuo- menę ar jos dalj.

Trečias asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo sutartiniais santykiais su draudėju ir draudiku pagal sudarytą draudimo sutartj.

Bendroji                             dalis                            

1. Draudėjo prašymo sudaryti draudimo sutartj forma ir turinys

1.1. Draudimo sutartis sudaroma remiantis draudėjo žodiniu arba rašytiniu prašymu. Prašyme kelionių draudimo sutarčiai sudaryti drau- dėjas nurodo draudėjo ir apdraudžiamo asmens duomenis (vardą, pa- vardę, adresą, asmens kodą ar gimimo datą, paso numerj, draudimo trukmę, galiojimo teritoriją, kelionės tikslą (vyksta dirbti fizinj darbą, sportuoti ir kt.), kelionės pobūdj, taip pat kitus draudiko prašomus duo- menis, reikalingus draudimo rizikai jvertinti.

1.2. Prašymas sudaryti draudimo sutartj gali būti pateikiamas per atstovą. Prireikus, draudikas gali reikalauti dokumentų, patvirtinančių atstovo jgaliojimus. Prašymas yra sudedamoji draudimo sutarties dalis.

Už prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas. Sudarius draudimo sutartj, raštu pateiktas draudėjo prašymas laikomas sudė- tine draudimo sutarties dalimi. Juridinio asmens prašymas turi būti pasirašytas kompetentingo atstovo ir patvirtintas antspaudu. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas suteikė drau- dikui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai jvertinti, tai draudikas turi teisę rei- kalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudžiamojo jvykio ar neturėjo jtakos draudžiamajam jvykiui.

2. Draudimo sutarties sudarymo būdai, draudiminės apsaugos apimtis, nedraudžiamieji jvykiai ir neapdraudžiami asmenys

2.1. Draudimo sutartis sudaroma raštu vienu iš šių būdų:

2.1.1. draudikui pateikiant draudėjui draudimo taisykles (arba pa- teikiant nuorodą j draudiko interneto svetainę, kurioje draudimo taisyklės paskelbtos), elektroninj draudimo liudijimą ir dokumentą, patvirtinantj elektroninės draudimo sutarties sudarymą, o draudė- jui elektroniniame draudimo liudijime nustatytu terminu sumokant visą arba pirmą draudimo jmoką (elektroninė draudimo sutartis). Elektroninio draudimo liudijimo originalas saugomas elektroninėje draudiko laikmenoje. Su elektroniniu draudimo liudijimo originalu

draudėjas gali susipažinti draudiko interneto svetainėje www.ergo. lt. esančiame savitarnos portale.

2.1.2. Draudikui jteikiant draudėjui draudimo taisykles, ir draudėjui su draudiku pasirašant draudimo liudijimą, o draudėjui draudimo liu- dijime nustatytu terminu sumokant visą arba pirmą draudimo jmoką (paprastoji draudimo sutartis).

2.2. Individualios draudimo sutarties sąlygos, draudimo sutarties su- darymo būdas (paprastoji draudimo sutartis ar elektroninė draudimo sutartis), informacijos ir dokumentų, vykdant draudimo sutartj, patei- kimo būdas, ir kiti duomenys, kurie yra privalomi pagal teisės aktus, nurodomi draudimo liudijime ir/arba priede.2.3. Draudimo sutartis su- daroma draudimo sutarties šalių sutartam ir draudimo liudijime nuro- dytam laikotarpiui.

2.4. Draudiminė apsauga galioja draudimo liudijime nurodytoje te- ritorijoje, išskyrus apdraustojo nuolatinės gyvenamosios vietos šalj, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

2.5. Kiekvienos kelionės j lankomą šalj pradžią ir pabaigą, draudikui reikalaujant, reikia pagrjsti dokumentais.

2.6. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudi- mo sutartyje nenumatyta kitaip.

2.7. Draudėjo ir draudiko susitarimu gali būti sudaroma individuali draudimo sutartis.

2.8. Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos individualiose draudimo su- tarties sąlygose ir šiose taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi individualio- mis draudimo sutarties sąlygomis.

2.9. Nedraudžiamieji jvykiai ir neapdraudžiami asmenys

2.9.1. Pagal šias draudimo taisykles neatlyginama bet kokia žala, nuostoliai ir išlaidos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su toliau išvardytais jvykiais, neatsižvelgiant j tai, kad žalai, nuostoliams, iš- laidoms atsirasti ar jų dydžiui jtakos galėjo turėti kitos priežastys ir aplinkybės:

a) karas, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, karinio pobū- džio veiksmai (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, ypatingos padėties jvedimas, taip pat vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą, streikai, lo- kautai bei kiti darbuotojų, su kuriais buvo nutraukta darbo sutar-

tis, kenksmingi veiksmai, taip pat valdžios institucijų ir pareigūnų atliekami sulaikymai ir suėmimai;

b) bet kokio pobūdžio teroristiniai aktai.

Pagal šią išlygą taip pat neatlyginama žala, nuostoliai arba išlaidos, sukeltos arba susijusios su reagavimu, kelio užkirtimu ar nuslopinimu šio punkto a) ir b) papunkčiuose nurodytų veiksmų ir jvykių.

2.9.2. Pagal šias draudimo taisykles taip pat neatlyginama:

2.9.2.1. žala dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valstybės valdžios institucijų nurodymu;

2.9.2.2. žala dėl tiesioginio ar netiesioginio branduolinės energi- jos poveikio ir pakenkimų sveikatai dėl bet kokių spindulių (radio- aktyvių, elektromagnetinių, šilumos, šviesos ir kt.) poveikio, taip pat žala dėl cheminių ir biologinių medžiagų naudojimo netai- kiems tikslams;

2.9.2.3. žala dėl tyčinio susižalojimo, savižudybės ar bandymo nusižudyti, taip pat žala dėl nelaimingo atsitikimo, kurj patyrė ap- draustasis, darydamas ar rengdamasis padaryti nusikaltimą.

2.10. Jeigu draudimo sutartyje nėra nustatyta kitaip, nedraudžiamai- siais jvykiais taip pat laikomos ligos ir nelaimingų atsitikimų padariniai, kuriuos sukelia:

2.10.1. dalyvavimas bet kokiose oficialiai organizuojamose sportinė- se varžybose ir treniruotėse.

Šio punkto nuostatos netaikomos sporto užsiėmimams, kurie nėra organizuojami sporto organizacijų ir yra apdraustojo laisvalaikio pra- leidimo forma;

2.10.2. užsiėmimas kovine sporto šaka ar padidintos rizikos bei eks- tremaliu laisvalaikio sportu (kalnų slidinėjimu, giluminiu nardymu, buriavimu, banglente, snieglente, alpinizmu, speleologija, sklandy- mu bei skraidymu skraidykle, oro transporto priemonėmis be mo- toro, bemotore skraidymo priemone, motoriniais aeroplanais, len- gvaisiais lėktuvais, šuoliu su parašiutu, šokinėjimu su guma (angl. “bungee jumping“) ir pan.);

2.10.3. dalyvavimas individualiose išvykose ir ekspedicijose j vieto- ves su ekstremaliomis klimato sąlygomis (tokias, kaip poliarinė zona, dykuma, atvira jūra ir pan.).

2.11. Pagal šias taisykles nėra atlyginama neturtinė žala, išskyrus, jei kitose šių taisyklių nuostatose nėra nustatyta kitaip.

2.12. Pagal šias draudimo taisykles negali būti apdraudžiami:

a) psichiniai ligoniai ir asmenys, kuriems reikalinga ilgalaikė prie- žiūra. Priežiūros reikalaujantis asmuo yra toks asmuo, kuriam kasdieniniame gyvenime nuolat reikalinga kitų pagalba;

b) asmenys, atiduoti j specialią auklėjimo jstaigą ar atliekantys laisvės atėmimo bausmę, bei asmenys, kuriems yra taikomos priverčiamos medicinos priemonės. Taip pat draudimo apsauga nesuteikiama kardomojo kalinimo (suėmimo) arba arešto laiko- tarpiu.

2.13. Tuo atveju, jei apdraustasis asmuo draudimo laikotarpiu tampa neapdraudžiamu pagal punkto 2.12. a) ar b) papunkčius, draudimo ap- sauga jam nustoja galioti ir draudėjas turi teisę reikalauti sugrąžinti jam nepanaudotą jmokos dalj.

3. Draudimo suma ir draudimo jmokų apskaičiavimo tvarka, draudimo sutarties galiojimas, jmokų mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir padariniai dėl jų nesilaikymo

3.1. Draudimo sumos nurodytos draudimo liudijime.

3.2. Draudimo jmoka apskaičiuojama atsižvelgiant j draudimo sumą, apdraudžiamo asmens amžių, pasirenkamą draudimo trukmę, drau- dimo galiojimo teritoriją, kelionės tikslą (pobūdj), pageidaujamas ap- sidrausti rizikas ir kitą informaciją, kuri buvo pateikta draudikui prieš sudarant draudimo sutartj.

3.3. Visais atvejais draudimo sutarties jsigaliojimas yra siejamas su visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimu, t.y. draudimo sutartis

jsigalioja tik po to, kai yra sumokama visą ar pirma draudimo jmoka, neatsižvelgiant j tai, ar draudimo sutartyje numatyta, kad visa ar pir- ma draudimo jmoka privalo būti sumokėta sutarties sudarymo dieną, ar sutartyje yra numatytas vėlesnis visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimo terminas:

3.3.1. jeigu draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokėta draudimo sutarties sudary- mo dieną, ir draudėjas tinkamai jvykdė prievolę mokėti draudimo jmoką (t.y. nurodytu terminu ir mokėjimo būdu draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką), tai draudimo sutartis jsigalioja nuo sutartyje nurodyto numatomo draudimo laikotarpio pradžios dienos ir valandos, o draudimo apsauga yra taikoma tik po draudimo sutar- ties jsigaliojimo jvykusiems draudžiamiesiems jvykiams;

3.3.2. jeigu draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokėta vėliau nei draudimo sutarties sudarymo dieną, ir draudėjas tinkamai jvykdė prievolę mokėti drau- dimo jmoką (t.y. nurodytu terminu ir mokėjimo būdu draudėjas su- moka visą ar pirmą draudimo jmoką), tai draudimo sutartis jsigalioja nuo draudimo jmokos sumokėjimo momento, o draudimo apsauga yra taikoma ir draudžiamiesiems jvykiams, apie kuriuos draudimo sutarties šalys nežinojo sudarydamos draudimo sutartj, jvykusiems nuo sutartyje nurodytos numatomos draudimo laikotarpio pradžios dienos ir valandos iki sutarties jsigaliojimo momento (t.y. draudimo apsauga yra taikoma retroaktyviai);

3.3.3. jeigu draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką, pra- leidęs draudimo sutartyje numatytą jmokos sumokėjimo terminą, tai neatsižvelgiant j tai, ar draudimo jmoka privalėjo būti sumokėta sutarties sudarymo dieną, ar sutartyje buvo numatytas vėlesnis jos sumokėjimo terminas, draudimo sutartis jsigalioja tik nuo 3 kalen- dorinės dienos, einančios po draudimo jmokos sumokėjimo, 00 va- landų, o draudimo apsauga yra taikoma tik po draudimo sutarties jsigaliojimo jvykusiems draudžiamiesiems jvykiams;

3.3.4. visais šio straipsnio 3.3., 3.1.1.–3.1.3. punktuose numatytais atvejais draudimo apsauga pradedama taikyti ne anksčiau kaip draudimo sutartyje nurodyta numatomo draudimo laikotarpio pra- džia.

3.4. Jei šalių susitarimu yra nustatomas draudimo jmokos mokėji- mas dalimis, tai priklausomai nuo mokėjimo būdo draudimo jmokos dalims gali būti taikomas priedas:

a) mokant kas pusmetj 3%;

b) mokant kas ketvirtj 5%.

3.5. Jeigu yra sutarta metinę draudimo jmoką mokėti dalimis, tai:

a) visos kitos po pirmosios draudimo jmokos dalies jmokos dalys yra laikomos atidėtomis draudimo jmokos dalimis, nes jų mokė- jimas atidedamas iki sutartyje numatyto mokėjimo termino;

b) draudikas gali nedelsiant pareikalauti sumokėti atidėtas eina- mųjų draudimo metų jmokų dalis, jeigu draudėjas laiku nesu- moka visos atidėtos draudimo jmokos dalies arba sumoka tik jos dalj. Tokiu atveju draudikas jgyja teisę vienašališkai išsiųsti draudėjui pranešimą apie draudimo jmokos mokėjimo būdo pa- keitimą, kuris tampa privalomas draudėjui;

c) jeigu atsitinka draudžiamasis jvykis ir reikia mokėti draudimo iš- moką, tai draudikas turi teisę iš draudimo išmokos išskaičiuoti atidėtas draudimo jmokos dalis, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs.

3.6. Draudėjui nesumokėjus atidėtos draudimo jmokos dalies draudi- mo sutartyje nustatytu terminu arba ją sumokėjus tik iš dalies, draudi- kas praneša draudėjui raštu, kad po 15 kalendorinių dienų nuo prane- šimo apie nesumokėtą draudimo jmoką išsiuntimo draudėjui draudimo apsauga bus sustabdyta, o po 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo-draudimo sutartis pasibaigs. Ši taisyklių sąlyga netaikoma nesumokėjus visos ar pirmos draudimo jmokos, kadangi visais atvejais draudimo sutarties jsigaliojimas yra siejamas su visos ar pirmos drau- dimo jmokos sumokėjimu.

3.7. Jeigu draudėjas sumoka draudimo jmoką laikotarpiu nuo draudimo apsaugos sustabdymo iki jos pasibaigimo, nurodyto šio

straipsnio 3.6. punkte, draudimo apsauga bus atnaujinta nuo 3 (trečios) kalendorinės dienos, einančios po jmokos sumokėjimo, 00 val

3.8. Draudimo jmokos mokėjimo pagrindas yra draudėjo ir draudiko pasirašytas draudimo liudijimas arba kitas jj atitinkantis dokumentas.

3.9. Jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip, draudimo jmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu grynaisiais laikoma data, nurodyta mokėjimo dokumente; draudimo jmoka laikoma sumokėta pavedimu, kai ji pateko j draudiko sąskaitą banke.

3.10. Draudimo jmoka ir draudimo suma draudimo liudijime gali būti nurodoma nacionaline ir/ar užsienio valiuta. Draudimo jmokos ir išmo- kos gali būti mokamos nacionaline ir/ar užsienio valiuta, jeigu tai ne- prieštarauja Lietuvos Respublikos jstatymams. Metinė draudimo jmoka perskaičiuojama j nacionalinę valiutą mokėjimo dienos oficialiu valiu- tos kursu.

4. Dvigubo draudimo sąlygos

4.1. Draudėjas ir/ar apdraustasis privalo informuoti draudiką apie kitas sudarytas ar numatomas sudaryti draudimo nuo tų pačių rizikų sutartis su kitais draudikais.

4.2. Įvykus draudžiamajam jvykiui ir nustačius, kad dėl tų pačių rizikų draudėjas ir/ar apdraustasis yra sudaręs draudimo sutartis daugiau nei su viena draudimo jmone, draudimo išmoką kiekviena draudimo jmonė moka proporcingai, neviršydama viso žalos dydžio. Ši nuostata netai- koma draudimui nuo nelaimingų atsitikimų.

5. Ikisutartinės draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos

5.1. Draudikas turi teisę reikalauti iš ketinančio sudaryti draudimo sutartj asmens pateikti draudimo sutarčiai sudaryti reikalingą infor- maciją, taip pat dokumentus, patvirtinančius jo sveikatos būklę.

5.2. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas turi pateikti draudikui teisingus duomenis draudimo jmokoms apskaičiuoti. Drau- dėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinky- bes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai. Taip pat draudėjas turi nurodyti, koks jo arba apdraustojo atvykimo tikslas: laikinai gyven- ti, atostogauti, dirbti fizinj darbą, sportuoti ar kt.

5.3. Draudikas privalo suteikti draudėjui informaciją apie draudiko pavadinimą, draudiko jmonės rūšj, adresą, draudiko padalinio ar drau- diko atstovo adresą (jei draudimo sutartis sudaroma ne draudiko bu- veinėje), iš draudimo sutarties kylančių ir su ja susijusių ginčų sprendi- mo tvarką, draudiko elgesj, kai draudėjas pažeidžia draudimo sutarties sąlygas, galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus, draudimo su- tarčiai taikomą teisę, draudimo sutarties nutraukimo sąlygas ir būdus, nedraudžiamuosius jvykius ir kitus atvejus, kai draudikas turi teisę at- sisakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką, o taip pat sudaryti sąlygas viešai susipažinti su Užsieniečių kelionės draudimo taisyklėmis ir išduoti draudimo liudijimą ir šių taisyklių kopiją. Elektroninės drau- dimo sutarties sudarymo atveju draudikas privalo pateikti nuorodą j savitarnos portalo, kuriame draudėjas gali susipažinti su elektroniniu draudimo liudijimo originalu, adresą.

5.4. Draudikas turi teisę atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenu- rodydamas priežasčių.

6. Draudėjo, apdraustojo ir draudiko teisės bei pareigos draudimo sutarties galiojimo metu

6.1. Draudikas privalo:

6.1.1. jvykus draudžiamajam jvykiui, šiose taisyklėse numatyta tvarka ar Lietuvos Respublikos draudimo jstatyme numatytais ter- minais mokėti draudimo išmokas;

6.1.2. draudėjui raštu pareikalavus ir sumokėjus, išduoti draudimo liudijimo dublikatą ar kitus sutarties sudarymą patvirtinančius doku- mentus;

6.1.3. neskelbti apie draudėją ar kitus asmenis informacijos, gautos vykdant draudimo sutartis, išskyrus jstatymų numatytus atvejus;

6.1.4. sutarties galiojimo metu draudikas nedelsdamas privalo in- formuoti draudėją apie bet kokj šių taisyklių 5.3. punkte numatytos informacijos pasikeitimą, turintj reikšmės draudimo sutarties šalių teisėms ir pareigoms, kylančioms iš draudimo sutarties;

6.1.5. mokėti draudėjui palūkanas už draudimo išmokos nemokėji- mą šiose taisyklėse nustatytais terminais.

6.2. Draudėjas privalo:

6.2.1. laiku mokėti jmokas;

6.2.2. laikytis teisinių normų, žinybinių arba sutartų saugumo prie- monių;

6.2.3. informuoti draudiką apie rizikos padidėjimą (žr. 7.1. ir 7.2. punktus), taip pat apie sudarytas ar ketinamas sudaryti draudimo sutartis dėl tų pačių rizikų.

7. Draudimo rizikos pokyčiai ir jų pasekmės

7.1. Draudimo rizikos padidėjimu vadinami tie atvejai, kai padidėja skaitmeninė išraiška kriterijų, galinčių būti draudimo jmokos apskai- čiavimo pagrindu, pavyzdžiui, pasikeičia kelionės trukmė, šalis, j kurią vykstama, kelionės tikslas (vykstama j kalnus slidinėti ir pan.). Padidėji- mu vadinami ir tie atvejai, kai draudėjo gyvenime arba veikloje atsiran- da nauja draudimo rizika.

7.2. Iš esmės pasikeitus draudimo sutartyje numatytoms aplinky- bėms, dėl kurių padidėja arba gali padidėti draudimo rizika, draudėjas privalo tuoj pat, kai tik sužinojo apie draudimo rizikos pasikeitimus, ne- delsiant pranešti apie tai draudikui. Draudikas, kuriam buvo pranešta apie draudimo rizikos padidėjimą, turi teisę reikalauti pakeisti draudi- mo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo jmoką. Jeigu draudėjas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti didesnės draudimo jmokos, draudikas turi teisę kreiptis j teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo arba pakeitimo, iš esmės pasikeitus aplinkybėms.

7.3. Jeigu draudėjas nepraneša apie draudimo rizikos padidėjimą per nustatytą terminą, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti sutartj ir reikalauti atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gauta draudimo jmoka. Tačiau draudikas neturi teisės reikalauti nutraukti sutarties, jei- gu išnyko aplinkybės, galėjusios padidinti draudimo riziką.

7.4. Išnykus apdraustai rizikai, draudėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti jmokas už tą riziką. Apie apdraustos rizikos išnykimą jis privalo per mėnesj informuoti draudiką, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Šiuo atveju draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj drau- dimo sutarties galiojimo laiką.

7.5. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių sumažėja ar gali sumažėti draudimo rizika, draudėjas dėl draudimo rizikos sumažėjimo turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo jmoką. Jeigu draudikas tokiu atveju nesutinka pakeisti drau- dimo sutarties sąlygų ar sumažinti draudimo jmoką, draudėjas turi tei- sę kreiptis j teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo, iš esmės pasikeitus aplinkybėms.

8. Draudėjo ir apdraustojo pareigos draudžiamojo jvykio atveju

8.1. Įvykus draudžiamajam jvykiui, draudėjas turi imtis jam prieina- mų protingų priemonių galimai žalai išvengti ar sumažinti, laikydama- sis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai buvo duoti.

8.2. Draudėjas arba apdraustasis turi padėti draudikui išsiaiškinti draudžiamojo jvykio aplinkybes ir teikti visą informaciją bei dokumen- tus, kurie, draudiko nuomone, yra reikšmingi draudžiamajam jvykiui tirti ir vertinti, draudimo išmokos dydžiui nustatyti bei ją išmokėti.

8.3. Draudėjas arba apdraustasis apie draudžiamąjj jvykj nedelsda- mas turi pranešti atitinkamoms kompetentingoms jstaigoms (greitajai pagalbai, policijai, priešgaisrinei tarnybai, ir pan.). Draudikui ar jo atsto-

vui draudėjas turi pranešti ne vėliau kaip per terminą, kuris nurodytas Specialioje dalyje kiekvienos pasirinktos draudimo rūšies taisyklėse (žr.

I. Užsieniečių medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimo taisykles, II. Užsieniečių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles, III. Užsie- niečių asmens civilinės atsakomybės draudimo taisykles).

8.4. Sudaręs draudimo sutartj, draudėjas suteikia draudikui teisę iš trečiųjų asmenų (visų rūšių gydymo jstaigų bei jų gydytojų, stomato- logų, draudikų, sveikatos bei aprūpinimo tarnybų, jskaitant valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo institucijas) gauti informaciją apie apdrausto asmens ankstesnes, dabartines ir iki draudiminės apsaugos pabaigos pasireiškusias ligas, nelaimingų atsi- tikimų padarinius, negalavimus, taip pat apie ruošiamas sudaryti, jau sudarytas ar pasibaigusias asmens draudimo sutartis; informaciją apie pasinaudojimą valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo teikiama apsauga ir apie jos apimtj. Šiam tikslui draudėjas ir/ar apdraustasis privalo pateikti draudikui raštišką sutikimą, kuriuo aukščiau minėti tretieji asmenys atleidžiami nuo jsipareigojimo saugo- ti paslaptj ir jgaliojami suteikti draudikui visą būtiną informaciją.

8.5. Jeigu draudimo sutartyje be draudėjo nurodomi ir kiti asmenys, tai visos tos nuostatos, kuriose yra minimas draudėjas, taikomos ir tiems asmenims.

8.6. Draudėjas privalo draudiko reikalavimu jgalioti raštu pastarąjj daryti draudėjo vardu visus, draudiko nuomone, tikslingus pareiškimus, susijusius su trečiųjų asmenų pretenzijų tenkinimu arba atmetimu.

8.7. Draudėjas ar apdraustasis taip pat turi laikytis šių draudimo tai- syklių Specialiojoje dalyje numatytų draudėjo ir/ar apdraustojo pareigų draudžiamojo jvykio atveju.

8.8. Draudžiamojo jvykio atveju draudikui pareikalavus draudėjas privalo dokumentais pagrjsti kiekvienos kelionės j Lietuvą ar Šengeno susitarimo valstybę pradžią ir pabaigą.

9. Žalos nustatymo ir draudimo išmokų išmokėjimo tvarka

9.1. Draudimo išmokų mokėjimas:

9.1.1. draudimo išmokos mokamos už draudžiamuosius jvykius, nu- matytus šiose taisyklėse, neviršijant draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos;

9.1.2. draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką tik tuomet, jeigu jam pateikiami reikiami jrodymai ir pastarieji tampa draudiko nuosa- vybe;

9.1.3. draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) tretysis asmuo draudiko rei- kalavimu privalo pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo jvykio aplinkybes bei padarinius, būtinus draudi- mo išmokos dydžiui nustatyti. Jei tokių jvykių aplinkybes tiria vals- tybinės institucijos, jos draudiko prašymu privalo pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus;

9.1.4. draudikas išmoka draudimo išmoką ne vėliau kaip per 30 die- nų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nusta- tant draudžiamojo jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudi- mo išmokos dydj. Šiais terminais neišmokėjęs draudėjui draudimo išmokos, draudikas moka 3% metinių palūkanų už uždelstą laikotarpj išmokėti draudimo išmoką.

9.1.5. Draudikas neturi teisės:

a) išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, nejsitikinęs draudžiamojo jvykio buvimu;

b) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos;

9.1.6. jei, jvykus draudžiamajam jvykiui, draudėjas ir draudikas ne- sutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo rašytiniu pageidavi- mu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudi- mo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius;

9.1.7. draudikas turi teisę išmokėti išmoką tinkamų draudimo iš- moką pagrindžiančių dokumentų persiuntėjams ar pateikėjams: draudėjui, apdraustajam ar jo nurodytam asmeniui, jei už paslaugas

sumokėjo jie patys, jgaliotiems asmenims arba medicinos jstaigoms, asmenims arba jstaigoms, kurių lėšomis buvo pervežti apdraustojo palaikai, taip pat kitiems asmenims, kurie pagal jstatymus ar šias draudimo taisykles turi teisę gauti draudimo išmoką;

9.1.8. medicinines ir kitas numatytas apmokėti išlaidas, nurodytas užsienio valiuta, draudikas perskaičiuoja j eurus arba j atitinkamos šalies valiutą. Valiuta yra konvertuojama pagal tos dienos, kurią draudikas gavo išlaidas pateisinančius dokumentus, kursą;

9.1.9. reikalavimo teisė j draudimo išmoką negali būti nei perleista kitam asmeniui nuosavybės teise, nei jkeista.

10. Draudimo išmokos sumažinimo arba jos nemokėjimo pagrindai

10.1. Draudikas turi teisę sumažinti ar atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, jeigu:

10.1.1. draudžiamasis jvykis atsitiko dėl draudėjo, apdraustojo ty- čios, išskyrus tuos atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);

10.1.2. draudėjas ar apdraustasis nevykdo pareigų, numatytų šių taisyklių bendrosios dalies 8 skyriuje, išskyrus, jei šių pareigų nevyk- dymas ar netinkamas vykdymas neturėjo jtakos draudžiamojo jvykio fakto ir/ar aplinkybių ir /ar žalos dydžio nustatymui.

10.2. Jeigu draudėjas raštu nepraneša draudikui ar jo atstovui apie draudžiamąjj jvykj šių taisyklių nustatyta tvarka, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgda- mas j tai, ar draudėjas savo pareigos nejvykdė tyčia ar dėl neatsargu- mo, išskyrus kai jrodoma, kad apie draudžiamąjj jvykj draudikas sužino- jo laiku arba, kai nepranešimas apie draudžiamąjj jvykj neturėjo jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.

10.3. Dėl draudimo išmokos nemokėjimo ar sumažinimo sprendžia draudikas, motyvuotai paaiškindamas priežastis, ir apie tai raštu pra- neša asmenims, pagal draudimo sutartj turintiems teisę j draudimo išmokas. Jei draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 (trisdešimt) dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjj jvykj, draudikas privalo raštu išsa- miai informuoti draudėją apie draudžiamojo jvykio tyrimo eigą.

10.4. Jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas ar apdraustasis sąmo- ningai nesiėmė jiems prieinamų protingų priemonių jai išvengti ar su- mažinti, draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo.

10.5. Draudimo sutartis, sudaryta po draudžiamojo jvykio, gali būti teismine tvarka pripažjstama negaliojanti.

10.6. Jei draudėjas be aiškaus išankstinio raštiško draudiko sutikimo visiškai ar iš dalies pripažino arba patenkino trečiųjų asmenų reikalavi- mus atlyginti žalą, draudikas gali atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, išskyrus atvejus, kai reikalavimų pripažinimas ar pa- tenkinimas neturėjo jokios jtakos draudžiamojo jvykio fakto ir/ar žalos padarymo aplinkybių ir/ar žalos dydžio nustatymui.

10.7. Draudikas nėra atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo iš- moką, jei draudėjo pareigų nevykdymas nesutrukdo konstatuoti drau- džiamąjj jvykj bei nustatyti draudimo išmokos dydj.

11. Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos. Šalių tarpusavio atsiskaitymo tvarka nutraukus draudimo sutartj

11.1. Visi draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai atliekami išra- šant jos priedus. Pakeitimai ir papildymai jsigalioja nuo atitinkamame priede prie draudimo sutarties nurodytos datos.

11.2. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš terminą, jeigu po jos jsigaliojimo išnyko draudžiamojo jvykio galimybės arba draudimo rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju jvykiu (apdraus- tasis žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su draudžiamuoju jvykiu ir pan.). Šiuo atveju draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri proporcin- ga draudimo sutarties galiojimo terminui.

11.3. Jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, su- mokėta draudikui draudimo jmoka draudėjui negrąžinama, jei draudi- mo sutartis nenustato ko kita. Draudiko nuožiūra draudėjui gali būti grąžinama likusio draudimo sutarties galiojimo laiko draudimo jmoka, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30% nuo apskaičiuotos draudimo jmokos) bei pagal tą sutartj išmokėtas su- mas.

11.4. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, drau- dikui pažeidus sutarties sąlygas (jrodžius jo kaltę), draudėjui grąžinama sumokėta draudimo jmoka.

11.5. Draudimo sutartis gali būti nutraukta visa arba tik atskira jos dalis, atsižvelgiant j 11.3 punkto sąlygas. Tai turi būti padaryta raštu, adresatą šis laiškas turi pasiekti ne vėliau nei sutarties nutraukimo die- ną. Apie draudimo sutarties ar jos dalies nutraukimą nereikalaujama pranešti, kai draudimo sutartis ar jos dalis buvo nutraukta teismine tvarka.

11.6. Draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko vienašališ- kai dėl draudėjo jvykdyto esminio sutarties pažeidimo. Apie sutarties nutraukimą draudikas privalo pranešti draudėjui prieš 14 dienų iki su- tarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką.

12. Atsakomybė už draudimo sutarties pažeidimus

12.1. Draudimo sutarties šalys, pažeidusios draudimo sutarties sąly- gas, atsako jstatymų nustatyta tvarka.

12.2. Draudėjas ir draudikas laikomi pažeidusiais draudimo sutarties sąlygas tik jrodžius jų kaltę.

12.3. Draudėjas, taip pat apdrausti asmenys, laikomi atsakingais už draudimo sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias dėl draudimo sutarties vykdymo, pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo atstovai, taip pat kartu su draudėju gyvenantys asmenys.

13. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka

13.1. Visi nesutarimai, kylantys tarp draudėjo ir draudiko dėl draudimo sutarties sudarymo, vykdymo ar nutraukimo, sprendžiami tarpusavio susitarimu.

13.2. Draudėjas, manantis, jog draudikas draudimo teisiniuose (ar su jais susijusiuose) santykiuose pažeidė jo teises, turi teisę kreiptis j Lie- tuvos banką dėl ginčo išnagrinėjimo.

13.3. Nepavykus išspręsti nesutarimų derybomis, ginčas tarp draudė- jo ir draudiko yra sprendžiamas Lietuvos Respublikos teismuose pagal Lietuvos Respublikos jstatymus.

13.4. Draudiko ieškiniai draudėjui gali būti pareiškiami draudėjo gyve- namosios vietos teismui. Jeigu sutartyje kalbama apie juridinio asmens draudimą, draudikas savo pretenzijas gali reikšti ir draudėjo centrinės buveinės vietos ar filialo (atstovybės) vietos teismui.

13.5. Draudimo sutarčiai, sudarytai pagal šias draudimo taisykles, yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

13.6. Reikalavimams, kylantiems iš draudimo sutarties, taikomi Lietu- vos Respublikos civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai.

14. Pranešimai ir valios pareiškimai

14.1. Visi draudikui skirti pranešimai ir pareiškimai turi būti išdėstyti raštu ir siunčiami j draudiko centrinę būstinę arba draudimo liudijime nurodytu adresu. Tarpininkai nėra jgalioti priimti šiuos pranešimus.

15. Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam draudikui ar kitiems draudikams tvarka

15.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems drau- dikams jstatymų numatyta tvarka.

15.2. Draudėjas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo su- tartis perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartj per vieną mėne- sj nuo teisių ir pareigų perleidimo. Šiuo atveju draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui (pro rata temporis).

I. Užsieniečių medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimas          

Vartojamos sąvokos

Medicininės išlaidos – finansiniais ir medicininiais dokumentais patvir- tintos išlaidos dėl apdraustojo ūmaus sveikatos sutrikimo ar kūno su- žalojimo, jvykusio draudimo sutarties laikotarpiu ir draudimo liudijime nurodytoje teritorijoje.

Repatriacijos išlaidos - tai medicininiu požiūriu būtino ir neatidėliotino apdraustojo parvežimo tolimesniam gydymui arba jo palaikų būtinos parvežimo j nuolatinės gyvenamosios vietos šalj išlaidos.

Ūminė liga – tai žalingų veiksnių sukeltas staigus organizmo veiklos sutrikimas, kuriam pašalinti reikalinga būtinoji medicinos pagalba.

Būtinoji medicinos pagalba – pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros jstaigose (ambulatorinėse ar stacionarinėse) tei- kiama skubi medicinos pagalba, kurios negalima atidėti iki to momen- to, kol apdraustasis grjš j nuolatinės gyvenamosios vietos šalj.

Pirmoji medicinos pagalba – skubi ir neatidėliotina ambulatorinė ar stacionarinė medicinos pagalba, kurios nesuteikus apdraustojo sveika- tai būtų padaryta žala.

Skubi medicinos pagalba – kvalifikuota sveikatos priežiūros paslauga, kurią teikia gydytojas, kai yra pavojus paciento ir aplinkinių gyvybei arba gresia sunkios komplikacijos.

Gyvybei grėsminga būklė – ūmi kelianti pavojų gyvybei sveikatos bū- klė, atsiradusi dėl ūmaus sveikatos sutrikimo ar kūno sužalojimo.

1. Draudimo objektas

1.1. Draudimo objektas yra apdraustojo turtiniai interesai, susiję su išlaidomis už suteiktą būtinąją medicinos pagalbą dėl ūminės ligos ar kūno sužalojimo, patirto nelaimingo atsitikimo metu, taip pat apdraus- tojo repatriaciją draudžiamojo jvykio atveju.

2. Draudžiamieji jvykiai

2.1. Draudžiamuoju jvykiu laikomas medicinos požiūriu būtinas ap- draustojo asmens gydymas dėl draudimo sutarties galiojimo laikotar- piu bei teritorijoje, nurodytoje draudimo liudijime, netikėtai prasidėju- sios ūminės ligos arba patirtos traumos, keliančios grėsmę apdraustojo sveikatai ar gyvybei, taip pat mirties atvejis dėl ūmios netikėtos ligos ar nelaimingo atsitikimo, išskyrus jvykius, išvardintus šio skirsnio 3 skyriu- je.

3. Nedraudžiamieji jvykiai

3.1. Nedraudžiamaisiais jvykiais laikomos ligos, jų padariniai, nelai- mingų atsitikimų padariniai, mirties atvejai, kuriuos sukėlė:

3.1.1. šių taisyklių Bendroje dalyje nurodyti atvejai;

3.1.2. dalyvavimas karinėje tarnyboje, armijoje, kitoje panašioje for- muotėje, kariniuose veiksmuose bei taikos palaikymo misijose;

3.1.3. traumos, gautos valdant savaeigę transporto priemonę ap- draustajam esant apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat, jei apdraustasis neturi teisės vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę arba perdavus ją valdyti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų arba neturinčiam teisės vairuoti atitin- kamos kategorijos transporto priemonę;

3.1.4. apdraustojo savižudybė, bandymas nusižudyti arba tyčinis susižalojimas;

3.1.5. alkoholio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų kitų tok- sinių ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimas;

3.1.6. fizinis darbas, išskyrus atvejus, kai ši draudimo rizika buvo draudiko jvertinta, sudarant draudimo sutartj ir tai buvo aiškiai nu- rodyta draudimo liudijime bei buvo sumokėta draudiko nustatyta papildoma draudimo jmoka.

3.2. Neatlyginamos išlaidos:

3.2.1. už gydymą ir gydymo priemones nuo priklausomybės ligų, pavyzdžiui, skirtas atpratinti nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropi- nių medžiagų;

3.2.2. už onkologinių ligų diagnostiką ir jų gydymą;

3.2.3. už reabilitacinio gydymo paslaugas (fizinę terapiją, kurortinj, sanatorinj gydymą ir pan.);

3.2.4. už oficialios medicinos nepripažjstamus ir netradicinius tyri- mo ir/ar gydymo būdus ir vaistus;

3.2.5. už gydymą, kuris nėra skirtas tiesiogiai ligai jveikti, ypač už kosmetinių trūkumų pašalinimą, už gydytojų ekspertizės išvadas ir pažymas, dezinfekavimą ir skiepus, maisto priedus ir papildus, as- mens higienos priemones;

3.2.6. už apžiūrėjimą ir gydymą dėl nėštumo, už nėštumo nutrau- kimą ne dėl draudžiamojo jvykio, gimdymą, pogimdyvinio periodo susirgimus, visas ligas, susijusias su nėštumu, jo nutraukimu ir gim- dymu, išskyrus atvejus, kai medicinos pagalba buvo būtina gelbstint apdraustosios gyvybę;

3.2.7. už psichoanalitinj ir psichoterapinj gydymą;

3.2.8. už gydymą, kurj atliko apdraustojo sutuoktinis, tėvai arba vai- kai, arba jiems prilygstantys asmenys, taip pat seneliai;

3.2.9. už visų rūšių pagalbines medicinos priemones, pavyzdžiui, akinius, protezus, klausos aparatus, ramentus, jtvarus ir kitas prie- mones;

3.2.10. už diagnostiką ar tyrimus bei gydymą dėl lytiniu keliu plintan- čių ligų, tarp jų ir AIDS, taip pat dėl visų ligų, susijusių su ŽIV virusu;

3.2.11. už lėtinių ir jgimtų ligų ar jų komplikacijų bei ligų, prasidėjusių prieš jsigaliojant draudimo sutarčiai, diagnostiką bei gydymą;

3.2.12. už stomatologinj gydymą, išskyrus skausmą malšinantj dan- tų gydymą, tačiau draudimo išmokų suma negali viršyti 29 EUR, atsitikus draudžiamajam jvykiui Lietuvoje, arba 50 EUR, atsitikus draudžiamajam jvykiui Šengeno susitarimo šalyse, už visus tokius draudžiamuosius jvykius per visą draudimo laikotarpj, neatsižvel- giant j tai, ar draudimo apsauga buvo pasirinkta su besąlygine iš- skaita ar be jos;

3.2.13. viršijančias būtinąsias, taip pat ir parvežimo j nuolatinės gy- venamosios vietos šalj išlaidas, jei apdraustajam būtinos sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos lankomoje šalyje ir tolimesnis gydymas nereikalingas;

3.2.14. už gydymą stacionarinėje sveikatos priežiūros jstaigoje, me- dicininiu požiūriu būtiną pervežimą j jo nuolatinės gyvenamosios vietos šalj, apdraustojo palaikų parvežimo ar laidojimo išlaidas, jei dėl šių išlaidų atlyginimo nebuvo gautas išankstinis draudiko raštiš- kas sutikimas;

3.2.15. už gydymo išlaidas apdraustojo nuolatinės gyvenamosios vietos šalyje;

3.2.16. už papildomas komforto sąlygas (vienvietė palata ir pan.).

4. Draudiminės apsaugos apimtis

4.1. Draudikas apdraudžia nuo lankomoje šalyje (draudimo liudiji- me nurodytoje teritorijoje) netikėtai pasireiškusios ūminės ligos, nuo ten patirto nelaimingo atsitikimo pasekmių ir kitų draudimo sutartyje išvardytų jvykių. Atsitikus draudžiamajam jvykiui, draudikas atlygina gydymo ir kitų nurodytų šiose taisyklėse paslaugų išlaidas. Neapdrau- džiama nuo tokių ligų, kuriomis apdraustasis jau sirgo prieš sudaryda- mas draudimo sutartj, ir jų pasekmių.

5. Draudėjo ir apdraustojo pareigos draudžiamojo jvykio atveju

5.1. Atsitikus draudžiamajam jvykiui, kai būtina neatidėliotina medi- cinos pagalba, susirgus ūmine liga arba patyrus nelaimingą atsitikimą, apdraustasis privalo:

5.1.1. vykdyti šių taisyklių Xxxxxxxxxx dalies 8 skyriuje nurodytas pareigas;

5.1.2. atsitikus draudžiamajam jvykiui, kai apdraustajam būtinas stacionarinis gydymas, apie draudžiamąjj jvykj nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 val. pranešti draudikui arba jo atstovams užsieny- je, kurių adresai ir telefonai nurodyti draudimo liudijime;

5.1.3. ne vėliau kaip per 30 dienų po draudžiamojo jvykio draudė- jas ar apdraustasis turi pateikti draudžiamąjj jvykj patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai to per šj terminą negalima buvo padaryti dėl pateisinamų priežasčių.

6. Žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo tvarka

6.1. Draudimo išmokos mokamos už draudžiamuosius jvykius, nu- matytus šiose draudimo taisyklėse, neviršijant draudimo sumos.

6.2. Draudimo išmokos mokamos pagal tokią tvarką:

6.2.1. vadovaujamasi Bendrosios dalies 9 skyriuje pateiktais nuro- dymais;

6.2.2. draudikui būtina pateikti sąskaitų originalus. Xxxx turi būti nurodyta gydyto asmens vardas, pavardė, ligų pavadinimai, gydymo datos, duomenys apie atskiras paslaugas ir jkainiai. Jeigu apdrausta- sis dar buvo apdraustas kitu draudimu, draudikui gali būti pateikiami ir sąskaitų dublikatai su kito draudiko patvirtintomis išmokomis.

6.2.3. Toliau išvardytoms išlaidoms atlyginti kartu su sąskaitos ori- ginalu būtina pateikti:

6.2.3.1. medicininio repatrijavimo atveju - gydytojo pažymą apie būtinumą parvežti tolimesniam gydymui j nuolatinės gyvenamo- sios vietos šalj;

6.2.3.2. pervežant mirusjjj iš lankomos šalies arba laidojant lan- komojoje šalyje - gydytojo pažymą, patvirtinančią mirties faktą ir nurodančią mirties priežastj.

7. Xxxxxxxx išmokos dydis

7.1. Neviršijant draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos, atly- ginamos išlaidos:

7.1.1. už būtiną medicinos pagalbą ambulatorinėje gydymo jstaigo- je;

7.1.2. už medicininiu požiūriu neatidėliotiną vežimą medicininiu transportu;

7.1.3. už būtiną medicinos pagalbą, jskaitant neatidėliotinas ope- racijas, stacionarinėje gydymo jstaigoje, priklausančioje lankomos šalies valstybinei sveikatos apsaugos sistemai;

7.1.4. už gydytojo paskirtus vaistus ir tvarstymo priemones;

7.1.5. už skubią stomatologinę pagalbą, siekiant numalšinti skaus- mą, neviršijant 29 EUR, atsitikus draudžiamajam jvykiui Lietuvoje, arba 50 EUR, atsitikus draudžiamajam jvykiui Šengeno susitarimo šalyse, per visą draudimo laikotarpj vienam apdraustajam, neatsi-

žvelgiant j tai, ar draudimo apsauga buvo pasirinkta su besąlygine išskaita ar be jos.

7.2. Gydymo išlaidos Lietuvos Respublikoje atlyginamos neviršijant ligonių kasų jkainių (socialiai apdraustųjų lygmenyje).

7.3. Neviršijant draudimo liudijime nurodytos užsieniečių medicini- nių išlaidų ir repatriacijos draudimo sumos, taip pat atlyginamos:

7.3.1. išlaidos už medicininj repatrijavimą j nuolatinės gyvenamo- sios vietos šalj. Išlaidos apmokamos tik tuo atveju, jei apdraustasis parvežamas tolimesniam gydymui pagal gydančio gydytojo rašytinj patvirtinimą apie būtinumą pervežti ir pagal išankstinj suderinimą su draudiku;

7.3.2. būtino parvežimo metu apdraustąjj lydinčio asmens kelionės ir pragyvenimo išlaidos. Šios išlaidos apmokamos tik tuo atveju, jei lydėjimas yra būtinas medicininiu požiūriu. Apie būtinybę lydėti ap- draustąjj kartu sprendžia apdraustąjj gydantis gydytojas ir draudiko paskirti ekspertai. Vienam lydinčiam asmeniui atlyginamos kelionės lėktuvu ekonomine klase bei pragyvenimo išlaidos ne daugiau kaip už 7 kalendorines dienas ir ne daugiau kaip 70 eurų vienai parai;

7.3.3. apdraustajam lankomojoje šalyje mirus dėl draudžiamojo jvykio atlyginamos būtiniausios išlaidos, reikalingos mirties atveju kremuoti arba parvežti mirusiojo palaikus j jo nuolatinės gyvenamo- sios vietos šalj; šios išlaidos atlyginamos neviršijant 50% draudimo sumos ir jų atlyginimą iš anksto turi patvirtinti draudikas;

7.3.4. būtinos laidojimo išlaidos lankomojoje šalyje, neviršijant per- vežimo išlaidų; šių išlaidų atlyginimą turi iš anksto patvirtinti draudi- kas.

7.4. Būtino stacionaraus gydymo atveju yra atlyginamos medicini- nės išlaidos tais atvejais, kai apdraustasis yra gydomas medicinos js- taigoje, priklausančioje lankomos šalies valstybinei sveikatos apsau- gos sistemai.

7.5. Visais atvejais pirmiausia apmokamos būtinosios medicinos pa- galbos išlaidos.

7.6. Jei dėl ligos arba nelaimingo atsitikimo padarinių apdraustojo Užsieniečių medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimu asmens kelio- nė ar parvežimas j šalj, kurioje jis nuolat gyvena, nejmanomi ir būtina pratęsti gydymo lankomoje šalyje laikotarpj ilgiau nei galioja draudimo sutartis, šios ligos ir nelaimingo atsitikimo padarinių atžvilgiu draudi- minė apsauga galioja papildomai ne ilgiau kaip 28 dienas.

II.   Užsieniečių   draudimas   nuo   nelaimingų   atsitikimų            

Vartojamos sąvokos

Draudžiamasis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas nelaimingas at- sitikimas (išskyrus nedraudžiamųjų jvykių atvejus, nurodytus šių taisy- klių bendrojoje dalyje ir 3 skyriuje), kuriam jvykus draudėjas, apdraus- tasis ar naudos gavėjas jgyja teisę j draudimo išmoką.

Nelaimingais atsitikimais laikomi atvejai, kai apdraustojo kūnas stai- ga, netikėtai, ne dėl jo valios, paveikiamas iš išorės ir padaroma žala jo sveikatai arba gyvybei.

Nejgalumas – ilgalaikis ir nuolatinis sveikatos būklės pablogėjimas, da- lyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas, kai dėl nelaimingo atsitikimo yra sutrikdomos asmens fizinės ir/ar psichi- nės funkcijos arba jų netenkama.

Nejgalumo lygis – asmens fizinių ir/ar psichinių funkcijų sutrikimo ir/ar netekimo dydis, nustatytas šių taisyklių numatyta tvarka.

1. Draudimo objektas

1.1. Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais.

2. Draudžiamieji jvykiai

2.1. Draudikas suteikia draudiminę apsaugą nelaimingų atsitikimų atvejais, kurie gali atsitikti apdraustajam draudimo sutarties galiojimo metu ir draudimo liudijime nurodytoje teritorijoje.

3. Nedraudžiamieji jvykiai, dėl kurių draudimo jmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų

3.1. Be nedraudžiamųjų jvykių, nurodytų šių taisyklių Bendroje da- lyje, nedraudžiamaisiais jvykiais, dėl kurių draudimo jmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi:

3.1.1. Nelaimingi atsitikimai dėl lėtinių, jgimtų ar degeneracinių ligų, psichikos ar sąmonės sutrikimų, apopleksijos, epilepsijos ar kitų konvulsinių traukulių, ištinkančių visą apdraustojo kūną. Tačiau draudimo apsauga galioja, jei čia išvardinti sutrikimai ar traukuliai atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, kuris pagal šias taisykles laiko- mas draudžiamuoju jvykiu.

3.1.2. Nelaimingi atsitikimai, kurie atsitinka, kai apdraustasis:

3.1.2.1. naudojasi oro transporto priemonėmis be motoro, mo- toriniais aeroplanais, lengvaisiais lėktuvais, kosminiais laivais bei kitomis sklandymo ore priemonėmis;

3.1.2.2. valdo oro transporto priemonę ar yra jos jgulos narys;

3.1.2.3. oro transporto priemonę naudoja tarnybinių pareigų vykdymui. Ši nuostata nėra taikoma, kai apdraustasis naudojasi oro transporto priemone, keliaudamas iš vienos vietovės j kitą. Šio punkto nuostatos nekeičia 3.1.2.1. ir 3.1.2.2. punktuose išdėstytų nuostatų;

3.1.2.4. vairuoja transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (viršijant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje), narkotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų kitų toksinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ar stipriai veikiančių vaistų. Draudikas taip pat nemoka draudimo išmokos, kai apdraustasis vartojo alkoholj ar kitas svai- giąsias medžiagas po nelaimingo atsitikimo iki gydytojo apžiūros arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo;

3.1.2.5. atlieka karinę tarnybą armijoje ar kitoje panašioje for- muotėje, dalyvauja kare bei kariniuose veiksmuose, taikos palai- kymo misijose.

3.1.3. Sveikatos sutrikimai dėl gydymo ar operacijų, kurias apdraus- tasis atlieka sau ar leidžia atlikti. Jeigu operacija ar gydymas (spin- dulinis, fizioterapinis ar medikamentinis) buvo būtini dėl nelaimingo atsitikimo, tuomet tai vertinama kaip draudžiamasis jvykis.

3.1.4. Infekcijos, išskyrus tas, kurių sukėlėjai patenka j organizmą susižeidus draudžiamojo jvykio, numatyto šiose taisyklėse, metu. Nedideli odos ir gleivinės sužeidimai (nubrozdinimai, jbrėžimai) ne- laikomi draudžiamaisiais jvykiais, nors per sužeidimus tuoj pat ar po kurio laiko ligos sukėlėjai patenka j organizmą. Pasiutligės, stabligės atvejais šis apribojimas negalioja. Infekcijoms, sukeltoms gydymo metu, taikytinas 3.1.3. punktas.

3.1.5. Nelaimingi atsitikimai, kuriuos sąlygojo alkoholio, narkoti- kų ar apsvaigimo tikslu panaudotų kitų toksinių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų vartojimas. Draudikas taip pat nemoka draudimo išmokos, kai apdraustasis vartojo alkoholj ar kitas svaigiąsias me- džiagas po nelaimingo atsitikimo iki gydytojo apžiūros arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo. Šių taisyklių prasme neblai- vumas ir apsvaigimas suprantamas pagal Lietuvos Respublikos tei- sės aktų nustatytą tvarką.

3.1.6. Nelaimingi atsitikimai, kurie jvyksta dėl to, kad apdraustasis būdamas neblaivus ir/ar apsvaigęs nuo narkotikų, kitų apsvaigimo tikslu panaudotų toksinių medžiagų ir/ar stipriai veikiančių vaistų

savo veikimu iššaukia trečiųjų asmenų veiksmus, kuriais yra pada- roma žalos apdraustojo sveikatai arba gyvybei. Šios aplinkybės yra nustatomos vadovaujantis teisėsaugos institucijų atlikto tyrimo re- zultatais.

3.1.7. Pilvo ir pilvo ertmės išvaržos.

3.1.8. Sveikatos sutrikimai dėl psichinių reakcijų (afekto būklėje), ne- svarbu, kas buvo jų priežastis.

3.1.9. Patologiniai kaulų lūžiai, tarpslankstelinių diskų pakenkimai ir išvaržos, degeneraciniai pokyčiai sąnariuose.

3.1.10. Teismui pripažinus apdraustąjj nežinia kur esančiu.

3.1.11. Nelaimingi atsitikimai, kuriuos apdraustasis patiria darbinės ar profesinės veiklos metu. Ši išlyga netaikoma asmenims, dirban- tiems nefizinj darbą, pvz., biuro darbuotojams ir panašų nefizinj dar- bą dirbantiems asmenims.

3.1.12. Nelaimingi atsitikimai, kai medicininiai dokumentai nepatvir- tina, kad jie atsitiko draudimo sutarties galiojimo metu.

4. Draudiminės apsaugos apimtis

4.1. Draudiminė apsauga apima nelaimingus atsitikimus draudimo sutartyje nurodytoje teritorijoje. Jeigu dėl jvykio, šiose taisyklėse ver- tinamo kaip draudžiamojo, apdraustasis žūsta, tampa nejgaliu draudi- kas išmoka draudimo išmokas, numatytas mirties, nejgalumo atvejais.

5. Draudimo išmokų rūšys

5.1. Kiekvienu konkrečiu atveju draudimo išmokos rūšys ir draudimo sumos nustatomos šalių susitarimu. Pretenzijos atsiradimui pagrjsti ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti taikomi toliau išdėstyti nurody- mai.

5.2. Draudimo išmoka mirties atveju

Jei dėl draudžiamojo jvykio nukentėjęs asmuo per metus miršta, yra teisė reikalauti išmokos pagal draudimo sumą, numatytą mirties atve- ju. Patenkinant reikalavimą, vadovaujamasi 7.2. punktu.

Teismui apdraustąjj paskelbus mirusiu, draudimo išmoka yra mokama tik tais atvejais, kai teismo sprendime yra nurodoma, kad apdraustasis dingo be žinios, esant aplinkybėms, kurios leidžia manyti apdraustąjj žuvus dėl draudžiamojo jvykio bei apdraustasis dingo ir spėjamai žuvo draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu.

5.3. Draudimo išmoka nejgalumo atveju

Jei draudžiamasis jvykis lemia nuolatinj apdraustojo asmens funkcijų sutrikimą arba jų netekimą (nejgalumą), tai draudėjas turi teisę šiame punkte nustatytomis sąlygomis reikalauti draudimo išmokos iš nejga- lumo atvejui sutartos draudimo sumos.

Nejgalumas ir jo lygis yra nustatomi vadovaujantis draudiko gydytojų- ekspertų išvadomis ir medicininiais dokumentais.

Draudimo išmoka nejgalumo atveju yra mokama, jei yra jvykdomos visos šios sąlygos:

5.3.1. nejgalumą sąlygoja nelaimingas atsitikimas, kuris buvo pri- pažintas draudžiamuoju jvykiu;

5.3.2. nejgalumas išlieka, praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių po ne- laimingo atsitikimo, ir yra patvirtinamas medicininiais dokumentais, išduotais ne vėliau kaip per 3 mėnesius, pasibaigus 12 mėnesių lai- kotarpiui nuo nelaimingo atsitikimo datos;

5.3.3. nejgalumas yra patvirtinamas medicininiais dokumentais ir draudiko gydytojų-ekspertų išvadomis.

6. Dvigubas draudimas

6.1. Jei draudėjas sudarė kelias draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, jis privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas, apie tai informuoti draudiką,

7. Draudėjo pareigos draudžiamojo jvykio atveju

7.1. Atsitikus draudžiamajam jvykiui, draudėjas (apdraustasis) priva- lo:

7.1.1. nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 48 valandas, kreiptis j gydytoją (gydymo jstaigą);

7.1.2. nedelsdamas, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, infor- muoti draudiką apie kiekvieną draudžiamąjj jvykj;

7.1.3. vykdyti gydytojo nurodymus ir, kiek tai jmanoma, mažinti ne- laimingo atsitikimo pasekmes;

7.1.4. teisingai užpildyti draudiko atsiųstą pranešimą apie nelai- mingą atsitikimą ir nedelsdamas išsiųsti draudikui;

7.1.5. remdamasis draudiko nurodymais, užkirsti kelią žalos atsira- dimui ar ją mažinti, taip pat suteikti draudiko reikalaujamą informa- ciją;

7.1.6. stengtis, kad kaip galima greičiau būtų paruošti draudikui rei- kalingi pranešimai bei išvados;

7.1.7. atlikti draudiko paskirtą medicininę ekspertizę, jei medicini- niai duomenys nepakankami ir pagal juos negalima tiksliai nustatyti nelaimingo atsitikimo metu patirto sveikatos pakenkimo laipsnio. Tam būtinas išlaidas apmoka draudikas;

7.1.8. leisti draudikui atlikti žalos priežasties ir dydžio tyrimus, su- teikti draudikui visą ir teisingą informaciją, taip pat pateikti jo reika- laujamus dokumentus.

7.2. Jei nelaimingas atsitikimas baigėsi mirtimi, apie tai būtina pra- nešti draudikui per 5 kalendorines dienas (120 valandų), net jeigu apie patj nelaimingą atsitikimą jau buvo pranešta. Pranešti reikia raštu arba atvykstant j draudiko centrinę būstinę, regionų centrus arba atstovy- bes. Draudikas turi teisę reikalauti, kad skrodimą atliktų jo paskirtas gydytojas.

7.3. Jeigu draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime be draudėjo yra nurodomi ir kiti asmenys, tai visos nuostatos, kuriose yra minimas draudėjas, atitinkamai taikomos ir tiems asmenims.

8. Žalos nustatymo tvarka

8.1. Gavęs raštišką pranešimą apie nelaimingą atsitikimą, draudikas ar jo atstovas nedelsdami pateikia draudėjui arba asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką, užpildyti pranešimo apie nelaimingą at- sitikimą blanką.

8.2. Draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, pri- valo kiek galima išsamiau atsakyti j anketos klausimus ir pateikti anke- tą draudikui.

8.3. Draudėjas ir (ar) apdraustasis asmuo privalo pateikti visus turi- mus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo jvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydj. Šiuos dokumen- tus jie turi teisę gauti jstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

8.4. Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka nelaimingo atsiti- kimo tyrimą, kurio metu apklausiami jvykio liudytojai, apžiūrima jvykio vieta, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gydymo, medicininės ekspertizės jstaigos, taip pat organizacijos, kuriose yra su- daromi psichoneurologinių, toksikologinių, narkologinių jskaitų sąrašai. Esant reikalui, draudikas daro nuotraukas.

8.5. Draudimo išmokos dydj nustato draudiko gydytojai-ekspertai, vadovaudamiesi Užsieniečių kelionės draudimo taisyklių Nr. 043 Priedu Nr. 1 (toliau – Priedas Nr. 1), atsižvelgdami j nukentėjusj asmenj gydžiu- sių medikų išvadas, konsultacijas, siūlymus ir nukentėjusiojo asmens reabilitacijos efektyvumą.

8.6. Draudiko gydytojų-ekspertų išvados yra privalomos, jei nėra jro- doma, kad jos neatitinka tikrosios padėties.

8.7. Ilgalaikis ir nuolatinis apdraustojo fizinių ar psichinių funkcijų sutrikimas ar jų netekimas (nejgalumas) ir jo lygis draudiko gali būti vertinamas ir nustatomas praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių nuo ne- laimingo atsitikimo, esant sąlygai, kad nejgalumas yra mediciniškai pa- tvirtinamas atitinkama pažyma, išduota ne vėliau kaip per 3 mėnesius, praėjus 12 mėnesių laikotarpiui nuo nelaimingo atsitikimo datos. Jeigu

nepagydomas fizinių ar psichinių funkcijų sutrikimas ar jų netekimas (nejgalumas), kurj sąlygoja nelaimingas atsitikimas, pripažintas drau- džiamuoju jvykiu, yra neabejotinas, draudimo išmoka gali būti apskai- čiuojama ir mokama, nepaisant šiame punkte nurodytų terminų.

9. Draudimo išmokos apskaičiavimas

9.1. Išmokos dydis priklauso nuo nejgalumo lygio. Nustatant nej- galumo lygj, yra atimami asmens funkcijų sutrikimai ir/ar netekimai, kuriuos sąlygojo ankstesnių ligų paūmėjimai, medicinos pagalbos trū- kumai bei rekonstrukcinės-plastinės operacijos.

9.2. Visiškai netekus kūno dalies, organo arba sutrikus jų funkcijoms, nejgalumo lygis nustatomas remiantis Priede Nr.1 pateikta nejgalumo lygio nustatymo lentele.

9.3. Nukentėjusio asmens darbingumo sumažėjimas (netekimas) ir/ arba šio sumažėjimo netekimo jvertinimas, kai Nejgalumo ir darbingu- mo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos terminuotai ar pastoviai suteikia nukentėjusiam asmeniui nejgalumo lygj, negali būti laikomas draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo (nu- statymo) pagrindu.

9.4. Iš dalies netekus ar sutrikus nepagydomai kūno dalių ar jutimo organų funkcijoms, nejgalumo lygis nustatomas daliai procentinės iš- raiškos nuo visiško netekimo ar sutrikimo kūno dalių ar jutimo organų funkcijų.

9.5. Jei dėl nelaimingo atsitikimo sužalota kūno dalis, vidaus ar ju- timo organai, kurių netekimas nenumatytas Priede Nr.1, tai fizinis ar psichinis organizmo funkcijų sutrikimo lygis nustatomas mediciniškai pagal kitus 8.5. punkte numatytus kriterijus.

9.6. Jei dėl nelaimingo atsitikimo pakenktos kelios fizinės ar psichi- nės funkcijos, nejgalumo lygis nustatomas pagal 9.2. punktą šias funk- cijas sudedant. Tačiau ši suma negali viršyti 100%. Draudimo išmoka, mokama dėl vienos kūno dalies visų sužalojimų, negali viršyti draudi- mo išmokos, mokamos dėl tos kūno dalies netekimo.

9.7. Jei dėl nelaimingo atsitikimo pakenkiama fizinė ar psichinė funkcija, kuri prieš draudžiamąjj jvykj buvo pastoviai sutrikusi dėl ligos ar buvusios traumos, tai nejgalumo lygis apskaičiuojamas pagal 9.2. punktą, atimant atitinkamai prieš tai buvusj organų funkcijos netekimą ir/ar sutrikimą.

9.8. Jei apdraustasis, apdraustas mirties atveju, per metus po nelai- mingo atsitikimo miršta dėl to paties nelaimingo atsitikimo, tai praran- dama reikalavimo teisė j išmoką dėl nejgalumo, t.y. iš draudimo išmo- kos, numatytos pagal 5.2. punktą mirties atveju atimama ta išmokos dalis, kuri jau buvo išmokėta draudėjui dėl nejgalumo.

9.9. Jei apdraustasis miršta per metus po nelaimingo atsitikimo, bet ne dėl nelaimingo atsitikimo jtakos, arba miršta praėjus daugiau kaip metams nepriklausomai nuo priežasties, ir buvo pareikšta reikalavimo teisė dėl išmokos nejgalumo atveju pagal 5.3. punktą, tai išmoka nej- galumo atveju yra mokama pagal nejgalumo lygj, nustatytą remiantis paskutiniais medicininio patikrinimo duomenimis.

10. Draudimo išmokos mokėjimo terminai

10.1. Medicinines išlaidas iki 1 promilės (0,1%) nuo draudimo sumos, būtinas nejgalumo lygiui nustatyti ir reikalavimo teisei j draudimo iš- moką pagrjsti, apmoka draudikas.

10.2. Jei draudikas pripažjsta reikalavimą arba draudėjas ir draudikas susitaria dėl išmokėjimo pagrindo ir dydžio, tai draudikas moka išmoką ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa infor-

macija, reikšminga nustatant draudžiamojo jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydj. Šiais nustatytais terminais neišmokėjęs draudėjui draudimo išmokos draudikas moka 3 procen- tus metinių palūkanų už uždelstą laikotarpj išmokėti draudimo išmoką. Tais atvejais, kai numatytos periodinės draudimo išmokos (t.y. išmokos dalimis pagal 10.4 punktą), šio punkto pirmojo sakinio nuostata taiko- ma pirmajai periodinei draudimo išmokai.

10.3. Jei pretenzija dėl žalos atlyginimo nepareiškiama per teismą jstatyme numatytais terminais po to, kai draudikas atmetė ją, daugiau pretenzijų nepriimama.

10.4. Draudimo išmoka po nelaimingo atsitikimo gali būti išmokama dalimis, atsižvelgiant j apdraustąjj asmenj gydžiusių gydytojų išvadas ir reabilitacijos efektyvumą.

10.5. Jei jvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo rašytiniu pageidavimu draudi- kas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.

11. Draudimo išmokos sumažinimas ir jos nemokėjimo pagrindai

11.1. Jei nelaimingo atsitikimo sukeltiems sveikatos sutrikimams ar jų pasekmėms jtakos turėjo ligos, negalavimai, ankstesnių traumų pase- kmės, tai draudimo išmoka mažinama pagal ligos ar negalavimo dalj, jei ši dalis sudaro ne mažiau kaip 25%.

11.2. Jeigu draudėjas nejvykdo šių taisyklių 7.1.1. ir 7.1.2. punktuose numatytų reikalavimų, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudi- mo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas j tai, ar draudėjas ar ap- draustasis savo pareigos nejvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus kai jrodoma, kad apie draudžiamąjj jvykj draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjj jvykj neturėjo jtakos draudiko par- eigai išmokėti draudimo išmoką.

11.3. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją suma- žinti, jeigu:

11.3.1. apdraustasis neleidžia arba trukdo susipažinti su apdraustojo medicinine dokumentacija ir /arba patikrinti jo sveikatą;

11.3.2. apdraustasis važiuodamas motorine transporto priemone su jrengtais saugos diržais, kaip vairuotojas ar keleivis, nebuvo užsise- gęs saugos diržų;

11.3.3. apdraustasis vairuoja motorinę transporto priemonę, neturė- damas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę ar nepaklūsta teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ir dėl to yra padaroma žala apdraustajam;

11.3.4. šių taisyklių Xxxxxxxxxx dalies 10 skyriuje nurodytais atvejais.

12. Xxxxxxxxx xxxxxxxx asmens naudai

12.1. Galiojančių teisės aktų numatytais atvejais draudėjas turi teisę paskirti vieną ar keletą naudos gavėjų, kurie, jvykus draudžiamajam jvykiui, jgyja teisę gauti draudimo išmoką ar jos dalj. Apie paskirtą nau- dos gavėją draudėjas raštu privalo pranešti draudikui. Skiriant naudos gavėją, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo raštiškas sutiki- mas, išskyrus atvejus, kai galiojantys teisės aktai nustato kitaip.

12.2. Draudėjas turi teisę pakeisti ar atšaukti naudos gavėją, raštu apie tai pranešęs draudikui. Naudos gavėją pakeičiant kitu naudos ga- vėju, kuris nėra apdraustasis, būtinas apdraustojo raštiškas sutikimas, išskyrus atvejus, kai galiojantys teisės aktai nustato kitaip.

III.   Užsieniečių   asmens   civilinės   atsakomybės   draudimas          

1. Draudimo objektas

1.1. Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su apdraustojo padaryta žala asmeniui arba turtui.

2. Draudžiamieji jvykiai

2.1. Draudžiamuoju jvykiu pagal šias taisykles laikomas realus mate- rialaus pasaulio jvykis, draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir drau- dimo teritorijoje sukėlęs:

2.1.1. xxxxxxxx asmens mirtj ar žalą sveikatai;

2.1.2. tretiesiems asmenims priklausančio turto sugadinimą arba sunaikinimą, kai reikalavimas atlyginti šių draudžiamųjų jvykių atsi- radusią žalą pagal galiojančius civilinę atsakomybę reguliuojančius jstatymus yra pareiškiamas apdraustam asmeniui.

2.2. Civilinės atsakomybės draudiminė apsauga suteikiama apdraus- tam fiziniam asmeniui nuo kasdienio gyvenimo pavojų kelionės metu.

2.3. Kartu apdrausta apdraustojo civilinė atsakomybė dėl kelionės metu jo nepilnamečių vaikų, taip pat posūnių, podukrų, jvaikių ir globo- tinių padarytos žalos.

3. Nedraudžiamieji jvykiai, kuriems jvykus draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų

3.1. Be nedraudžiamųjų jvykių, nurodytų šių taisyklių Bendroje daly- je, jeigu draudimo sutartyje nėra aiškiai nustatyta kitaip, nedraudžia- maisiais jvykiais taip pat laikomi atvejai, kai:

3.1.1. tretieji asmenys reikalauja atlyginti padarytą žalą, remda- miesi sutarčių ar susitarimų nuostatomis, jeigu tų nuostatų apimtis viršija galiojančių civilinės atsakomybės jstatymų reikalavimus, taip pat kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą dėl sutarties nejvyk- dymo ar netinkamo vykdymo (sutartinė atsakomybė);

3.1.2 tretieji asmenys pareiškia reikalavimą dėl žalos, kurią ap- draustasis padarė dalyvaudamas arba ruošdamasis dalyvauti (tre- niruodamasis) arklių, dviračių, motociklų ar automobilių lenktynėse, bokso, imtynių ar kovinių sporto šakų varžybose;

3.1.3. trečiųjų asmenų reikalavimą atlyginti žalą sukėlė bet koks ap- draustojo poveikis laukiniams gyvūnams;

3.1.4. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą, padarytą medžio- klės metu;

3.1.5. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą turtui, kurj apdraus- tasis valdė jgijęs nuomos, paskolos, panaudos, pasaugos ar kitokių sutarčių ar susitarimų pagrindu. Ši išlyga netaikoma, kai apdrausta- sis padaro žalą gyvenimo tikslu naudojamoms išsinuomotoms gyve- namosioms patalpoms (nekilnojamam turtui), tačiau nedraudiminiu jvykiu pagal šj punktą ir toliau laikomi atvejai, kai žala padaryta bet kokiam išsinuomotose patalpose esančiam kilnojamajam turtui;

3.1.6. tretieji asmenys reikalauja žalos atlyginimo dėl to, kad ap- draustas asmuo padarė žalą turtui, kurj jis valdė neteisėtai arba ne- sąžiningai;

3.1.7. žala susijusi su darbinės, mokslinės, profesinės veiklos, tarny- bos (taip pat ir garbės tarnybos), atsakingos veiklos visų rūšių susi- vienijimuose, jmonėse ir/ar organizacijose vykdymu;

3.1.8. tretieji asmenys pareiškia reikalavimą dėl žalos, kurią ap- draustasis padarė valdydamas, naudodamasis arba disponuodamas visų rūšių motorinėmis sausumos, vandens ir bet kokiomis oro (jskai- tant kosmoso) transporto priemonėmis;

3.1.9. draudžiamasis jvykis atsitiko dėl draudėjo ar apdraustojo ty- čios, išskyrus, jei tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.) arba kai draudėjo

ar apdraustojo veika (veikimas ar neveikimas) užtraukia jam bau- džiamąją atsakomybę;

3.1.10. reikalavimą atlyginti žalą pareiškia kartu keliaujantys ap- draustojo šeimos nariai arba asmenys, kurių civilinė atsakomybė apdrausta pagal tą pačią draudimo sutartj. Prie šeimos narių priski- riami tėvai, sutuoktiniai ir vaikai, jtėviai ir jvaikiai, patėviai, podukros ir posūniai, seneliai ir anūkai, broliai ir seserys, globėjai ir globotiniai, asmenys, kuriems paskirta rūpyba, ir rūpintojai;

3.1.11. reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmeniui pareiškia asmenys, užsikrėtę liga, kuria sirgo apdraustasis;

3.1.12. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą, susijusią su bet kokių gyvūnų ir/ar gyvulių laikymu;

3.1.13. draudžiamasis jvykis jvyko dėl to, kad draudėjas ir/ar apdraus- tasis per nustatytą laikotarpj nepašalino ypač pavojingų aplinkybių, kurias pašalinti teisėtai reikalavo draudikas. Aplinkybė, dėl kurios kilo žala, iš karto laikoma ypač pavojinga;

3.1.14. tretieji asmenys reikalauja atlyginti negautų pajamų nuos- tolius arba nuostolius dėl jiems priklausančio turto prekinės vertės sumažėjimo;

3.1.15. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą dėl draudėjo veiklos, susijusios su daug energijos turinčiais jonizuojančiais spinduliais (pvz., alfa, beta ir gama spinduliais, sklindančiais iš radioaktyvių me- džiagų bei neutronais arba spinduliais, suformuotais dalelių greitin- tuvuose), o taip pat su lazerio arba mazerio panaudojimu;

3.1.16. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą dėl jiems priklausan- čio turto sugadinimo ar sunaikinimo, jeigu ta žala atsirado dėl ilga- laikio (tęstinio) temperatūros, dujų, garų, dūmų, drėgmės ar kritulių (pvz., suodžių, dulkių ir pan.) sklidimo ir jo sukelto poveikio (staigaus ar tęstinio), taip pat, jei žala atsirado dėl vibracijos poveikio;

3.1.17. tretieji asmenys reikalauja atlyginti draudėjo padarytą žalą gamtinei aplinkai, taip pat kitus nuostolius tretiesiems asmenims, kuriuos sąlygojo žemės, oro, vandens užteršimas ar kitoks žalingas gamtinės aplinkos pakeitimas, o taip pat ir triukšmas. Žala gamtinei aplinkai yra laikomas žemės, vandens ir oro natūralios būklės pasi- keitimas;

3.1.18. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą, kurią tiesiogiai arba netiesiogiai sąlygojo vidaus neramumai, nusikalstamos veikos, vals- tybinės valdžios ar vietos savivaldos institucijų sprendimai, strei- kai, draudėjo dalyvavimas kariniuose mokymuose, policijos dalinių veiksmuose arba panašiose organizacijose bei draudėjo dalyvavi- mas atliekant kovines užduotis;

3.1.19. draudėjo civilinė atsakomybė yra arba gali būti susijusi su as- bestu;

3.1.20. tretieji asmenys dėl prarasto darbingumo reikalauja iš drau- dėjo mokėti jiems darbo užmokestj, pensiją, atlyginti gydymo išlai- das, suteikti kitokj socialinj aprūpinimą, kai darbo užmokestis, pensi- ja, gydymo išlaidos jam jau buvo atlygintos pagal socialinj draudimą arba nukentėjusiems tretiesiems asmenims buvo suteiktas kitoks socialinis aprūpinimas;

3.1.21. draudėjas ir/ar apdraustasis žalą padarė apsvaigęs nuo alko- holio arba apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių me- džiagų;

3.1.22. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą, atsiradusią dėl veiksmų (veikimo, neveikimo), kurių draudėjas, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs;

3.1.23. tretieji asmenys reikalauja atlyginti finansinius nuostolius, kurie tiesiogiai nesusiję su draudėjo civiline atsakomybe dėl daiktų sugadinimo ir/ar sunaikinimo bei žala asmens sveikatai ir/arba gy- vybės atėmimo ir/ar nekyla kaip daiktų sugadinimo ir/ar sunaikinimo bei žalos asmens sveikatai ir/ar gyvybei pasekmė;

3.1.24. tretieji asmenys reikalauja atlyginti žalą, padarytą pinigams (banknotams ir monetoms), vertybiniams popieriams ir kitiems sko- los ar kredito dokumentams;

3.1.25. reikalaujama atlyginti baudas, nuobaudas (civilines, baudžia- mąsias ar sutartines), baudžiamuosius nuostolius (angl. exemplary ir/ar punitive ir/ar multiplied damages), o taip pat, kai reikalaujama atlyginti visus kitus nuostolius, kurie atsiranda dėl tiesioginių nuos- tolių arba viršija tiesioginius nuostolius.

4. Civilinės atsakomybės draudimo išmokų rūšys, teismo ir kitos išlaidos

4.1. Atsitikus draudžiamajam jvykiui, draudikas atstovauja apdraus- tajam, patikrina draudžiamojo jvykio aplinkybes, patenkina pagrjstus ir atmeta nepagrjstus trečiųjų asmenų reikalavimus.

4.2. Atsižvelgiant j trečiojo asmens reikalavimą dėl nuostolių atlygi- nimo, skiriamos tokios draudimo išmokų rūšys:

a) išmoka dėl žalos asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo;

b) išmoka dėl žalos turtui.

4.3. Draudimo išmoka kiekvienu konkrečiu draudžiamojo jvykio atve- ju yra apskaičiuojama, ir jos mokėjimo pagrindas yra nustatomas pa- gal galiojančius civilinę atsakomybę reguliuojančius jstatymus, tačiau neviršijant draudimo sumos.

4.4. Dėl draudžiamojo jvykio vykstančiame teismo procese, kuriame tretieji asmenys reikalauja apdraustojo padarytos žalos atlyginimo, apdraustojo vardu ir savo lėšomis dalyvauja draudikas. Bylinėjimosi išlaidos yra pridedamos prie draudimo išmokos ir išskaičiuojamos iš draudimo sumos.

Jeigu dėl draudžiamojo jvykio vykstančiame teismo procese, kuriame tretieji asmenys reikalauja apdraustojo padarytos žalos atlyginimo, draudiko pageidavimu yra samdomas advokatas, tai šios išlaidos ten- ka draudikui.

Žalos atsiradimo vietai esant ne Lietuvos teritorijoje, šios draudiko iš- laidos yra priskiriamos prie išmokėjimų draudimo sumos sąskaita: iš- laidos advokatams, ekspertams, liudytojams ir bylinėjimosi išlaidos; išlaidos žalai išvengti arba jai sumažinti draudžiamojo jvykio metu arba po jo; taip pat žalos dydžio nustatymo išlaidos, kurios tenka ne pačiam draudikui; ir išlaidos, kurios atsiranda dėl draudiko nurodymų vykdymo.

4.5. Jeigu trečiųjų asmenų reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo suma viršija draudimo sumą, tai draudikas apmoka bylinėjimosi išlai- das (advokato honorarą, žyminj mokestj ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu) santykiu, proporcingu draudimo sumos ir trečiųjų asme- nų reikalavimų santykiui, kad bendra draudimo išmokos ir bylinėjimosi išlaidų suma neviršytų draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos. Draudikas, patenkinęs trečiųjų asmenų reikalavimus ir padengęs savo bylinėjimosi išlaidų dalj, bus visiškai atlikęs savo jsipareigojimus pagal užsieniečių asmens civilinės atsakomybės draudimo sutartj konkre- taus draudžiamojo jvykio atveju.

4.6. Jeigu draudėjas arba apdraustasis nesutinka su tuo, kad drau- dikas pripažintų trečiųjų asmenų reikalavimus pagrjstais, taikingai su- sitartų su trečiaisiais asmenimis arba patenkintų jų reikalavimus, tai dėl šio nesutikimo atsiradusių papildomų išlaidų (taip pat ir palūkanų) draudikas neapmoka.

5. Draudėjo ir apdraustojo pareigos draudžiamojo jvykio atveju

5.1. Apie kiekvieną draudžiamąjj jvykj draudėjas ar apdraustasis per 3 kalendorines dienas privalo raštu informuoti draudiką. Jeigu tretieji asmenys dėl apdraustojo padarytų nuostolių kreipiasi j teismą, apie tai apdraustasis privalo nedelsdamas papildomai informuoti draudiką raštu net ir tuo atveju, kai apie patj draudžiamąjj jvykj jau yra pranešta.

5.2. Gavęs trečiųjų asmenų reikalavimus, draudėjas ar apdraustasis privalo per 3 kalendorines dienas raštu informuoti draudiką.

5.3. Draudėjas ir apdraustasis privalo laikytis visų pareigų, numatytų draudžiamojo jvykio atveju šių taisyklių Bendrojoje dalyje.

5.4. Jeigu tretieji asmenys, reikalaudami atlyginti nuostolius, pareiš- kia ieškinj teisme, tai draudėjas ir apdraustasis privalo perleisti drau- dikui vesti bylą, suteikti jgaliojimus draudiko paskirtam advokatui ir pateikti visus, pastarojo arba draudiko nuomone, reikalingus paaiški- nimus.

5.5. Be aiškaus, rašytinio ir išankstinio draudiko sutikimo draudėjas ir apdraustasis neturi teisės visiškai ar iš dalies pripažinti arba patenkinti trečiųjų asmenų reikalavimų atlyginti žalą.

5.6. Draudėjas ar apdraustasis privalo raštu jgalioti draudiką, jam pareikalavus, daryti apdraustojo vardu visus, draudiko nuomone, tiks- lingus pareiškimus, susijusius su trečiųjų asmenų reikalavimų patenki- nimu arba atmetimu.

6. Civilinės atsakomybės draudimo suma ir besąlyginė išskaita

6.1. Civilinės atsakomybės draudimo suma už visus draudžiamuo- sius jvykius per draudimo liudijime nurodytą laikotarpj yra nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Ja yra apibrėžiama draudimo sutartimi draudžiamų apdraustojo turti- nių interesų maksimali vertė.

6.1.1. Jei draudimo liudijime nenurodoma kita draudimo suma, tai apdraustojo civilinės atsakomybės draudimo suma dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl trečiojo asmens sveikatos sužalojimo ir/ar gy- vybės atėmimo, atveju yra 10% (dešimt procentų) draudimo sumos, nurodytos asmens civilinės atsakomybės draudžiamojo jvykio atve- ju.

6.2. Jeigu dėl tos pačios priežasties draudimo sutarties galiojimo lai- kotarpiu atsitinka keletas jvykių, sukėlusių nuostolių tretiesiems asme- nims, tai vertinama kaip vienas draudžiamasis jvykis ir draudiko moka- mų draudimo išmokų suma negali viršyti nustatytos draudimo sumos.

6.3. Draudėjo ir draudiko susitarimu civilinės atsakomybės draudimo liudijime gali būti nustatomas besąlyginės išskaitos dydis. Besąlyginė išskaita – tai suma, kurią kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju apmoka pats draudėjas, ir draudiko atsakomybė kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju lygi nuostolio dydžiui, atėmus besąlyginę išskaitą. Išskaita gali būti išreikšta pinigų suma ir/arba procentais nuo nuostolio dydžio.

Valdybos pirmininkas

Xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx

Valdybos narys Xxxxxxx Xxxxxxxxxx