Turinys

Šios metodinės rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) skirtos pagrindinio ugdymo mokyklų, įgyvendinančių atnaujinto ugdymo turinio Bendrąją programą (2021)1, geografijos mokytojams. Rengiant atnaujintas geografijos Bendrąsias programas, remtasi atitinkamais ugdymo turinio atnaujinimą reglamentuojančiais dokumentais: Bendrųjų programų atnaujinimo gairėmis (2019)2 ir jų pakeitimu(2021)3, Bendrųjų programų atnaujinimo vadovu (2020)4, Kompetencijų ir vaiko raidos aprašai (2021)5, Mąstymo gebėjimų vertinimo programa (2020)6. Atnaujinant geografijos ugdymo turinį, atsižvelgta į esamas pradinio ir pagrindinio ugdymo programas (2008)7 bei metodines rekomendacijas (2009)8, pasaulio pažinimo standartizuota programa (2015)9, tarptautinių tyrimų medžiaga (TIMSS), nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų medžiaga, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo medžiaga, užsienio šalių patirtimi (Anglija, Australija, JAV, Kanada, Vokietija, Suomija), įvairia geografijos mokymo/si metodine medžiaga, bendrojo ugdymo integruojamomis ir prevencinėmis programomis, mokytojų geografinio ugdymo patirtimi ir praktika. Siekiant giliau susipažinti su Rekomendacijomis, vertinga peržiūrėti Bendrųjų programų pristatymo pateiktis ir įrašus, kurie yra svetainėje Mokykla203010.

Atkreiptinas dėmesys, kad atnaujintose Bendrosiose programose, lyginant su 2008 m. bendrojo ugdymo programomis, pakito kai kurių pedagoginių / didaktinių sąvokų žodynas ir akcentai: dalykų lygmenyje vietoje ugdymo turinio vartojamas mokymo(si) turinio terminas, vietoje veiklos sritys – pasiekimų sritys, vietoje bendrosios ir dalykinės kompetencijos – kompetencijų ugdymas

1 Socialinis ugdymas. Geografija. (2021). [Žiūrėta 2021 gegužės 15 d.]. Prieiga internete: xxxxx://xxx.xxxxxxx0000.xx/xxxxxxxxxx-xxxxxxx-0/

2 Bendrųjų programų atnaujinimo gairės. (2019). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.

xxxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xx-xxxxxxx/xxxxxxx/0000/00/xxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxxxx_xxxxxxxxxxx-xxxxxxx.xxx

3 Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministro 2021 gegužės 28 d. įsakymas “Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-1317 “Dėl bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo” pakeitimo. Projektas. (2021). [Žiūrėta 2021 gegužės 31 d.]. Prieiga internete: xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxxx/0000-00-00%00Xxxxx%X0%X0%00xxxxxxx%00xxxxxxxxx.xxx

4 Bendrųjų programų atnaujinimo vadovas. (2020). [Žiūrėta 2021 gegužės 12 d.]. Prieiga internete: xxxxx://xxx.xxxxxxx0000.xx/xx-xxxxxxx/xxxxxxx/0000/00/XX-xxxxxxx_xxxx%X0%XX%X0%00x_00_xxxxxxxxx_xxx.xxx 5 Kompetencijų ir Vaiko raidos aprašai. (2021). [Žiūrėta 2021 gegužės 12 d.]. Prieiga internete: xxxxx://xxx.xxxxxxx0000.xx/xxxxxxxxxxxx-xx-xxxxx-xxxxxx-xxxxxxx/

6 Mąstymo gebėjimų vertinimo programa. (2020). [Žiūrėta 2021 gegužės 12 d.]. Prieiga internete: xxxxx://xxxxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxxx/xxxxxxxx/00000

7 Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. (2008). Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras. Prieiga per internetą: xxxxx://xxxxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx-xxxxxxxxx/0000

8 Metodinės rekomendacijos Bendrųjų programų įgyvendinimui. Geografija. (2009). Sud. X. Xxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxx, X. Xxxxxxxx. Prieiga per internetą:

xxxxx://xxxxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxxx/xxxxxxxx/0000

9 Pasaulio pažinimo standartizuota programa 4 klasei. 2015. Vilnius: Nacionalinis egzaminų centras. xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxx/0000_0_xx-xxxxxxxx_xxxxxxxxxx.xxx

10 Bendrųjų programų atnaujinimas. Geografijos ir ekonomikos Bendrųjų Programų projektų pristatymas. Prieiga per internetą: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxx0xx0xxXx0

dalyku. Remiantis kitų šalių patirtimi, išplėstas geografijos dalyko ugdymo tikslas, papildant jį akcentu, kad mokinių geografinio pasaulėvaizdžio ir pasaulėžiūros ugdymas grindžiamas „...gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų žiniomis, jų sąryšingumu bei šiuolaikinėmis tyrimų technologijomis ir jų rezultatais...“. Tai atliepia Bendrųjų programų atnaujinimo gairių nuostatą, kad, pateikiant mokomojo dalyko turinį, būtina atsižvelgti „... į atitinkamo mokslo akademinę logiką, metodologiją ir paisant mokinių amžiaus tarpsnio.“ (2020, p. 14). Išplėstas ir detalizuotas pasiekimo sričių ir ugdomų gebėjimų turinys. Mokymosi turinys ir pasiekimų raida aprašyti pradinės ir pagrindinės mokyklos koncentrais nuo 1-os iki 10-os klasės kas dveji metai ir apibūdinti keturi pasiekimų lygių požymiai.

Rekomendacijų struktūra ir turinys apibrėžti Bendrųjų programų atnaujinimo gairių 48 punktu ir ugdymo turinio atnaujintojų grupių bendru sutarimu. Rekomendacijose pateikiama: geografijos mokymosi turinio atnaujinimo metodologinės prielaidos; veiklų planavimo pavyzdžiai (ilgalaikiai pamokų planai (įvairios formos), trumpalaikio projekto ir geografinio tyrimo pavyzdžiai) aukštesniųjų mąstymo pasiekimų ugdymo pavyzdžiai; tarpdalykinių temų integruotas mokymas, kalbinių gebėjimų ugdymas per dalyko pamokas; pasirenkamas 30 proc. mokymosi turinys (temos), literatūros sąrašas. Rekomendacijų priede pateikta: temų Orai, klimatas ir klimato kaita turinio ir mokymosi ypatumai; geografinių vietovardžių (toponimų) sąvadas; skaitmeninių mokymo priemonių sąrašas su anotacijomis.

Numatoma, kad nuo 2021 m. spalio mėnesio bus išbandomi atnaujintų Bendrųjų programų elementai mokyklose, todėl Rekomendacijos turėtų pasipildyti naujais mokytojų ir mokinių veiklų pavyzdžiai. Ateityje tiek Bendrųjų programų, tiek Rekomendacijos bus skaitmenizuotos ir nuolat atnaujinamos.

1. Geografijos dalyko mokymosi turinio atnaujinimas: prieigos, nuostatos ir paradigminiai posūkiai

1.1. Mokymosi turinio atnaujinimo bendrosios prieigos

Bendrųjų geografijos programų atnaujinimo nuostatas apibrėžia Bendrųjų programų atnaujinimo gairės (2019) (toliau – Gairės), kuriose nurodomos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo „pokyčių sritys, apimant tikslus, ugdymosi rezultatus (kompetencijas), mokymosi turinį ir mokinių pasiekimų vertinimo kaitą“ (p. 4) (1 pav.). Gairėse apibrėžiamas pagrindinis nacionalinio lygmens švietimo tikslas – „ugdyti išsilavinusią, brandžią asmenybę, kuriai būdinga: vertybinė orientacija, grindžiama tautine savimone ir atvirumu pasaulio humanistinei kultūrai; šiuolaikinės kompetencijos ir nuostata mokytis visą gyvenimą; pasirengimas ir motyvacija prisidėti prie šalies darnaus vystymosi ir demokratinės visuomenės plėtotės“ (ten pat).

1 pav. Bendrųjų programų atnaujinimo gairės

Pasaulinės švietimo ir darnaus vystymosi nuostatos remiasi atitinkamais nūdienos žmonijos iššūkiai ir tendencijomis:

aplinkosaugos (klimato kaita, aplinkos tarša ir gamtinių išteklių mažėjimas, įvairių ekosistemų tarpusavio sąsajos), ekonomikos (mokslo žinių, technologijų inovacijų ir dirbtinio intelekto keliami esminiai klausimai), socialiniai (žmonių skaičiaus augimas, migracijos, urbanizacijos, socialinė ir kultūrų įvairovė bei kt.).

Naudojantis EBPO rekomendacijomis nurodomos šios

ugdymo turinio problemos:

• „programos perkrautos neesminio turinio, neatliepia ateities iššūkių, skirtingų gebėjimų mokinių poreikių;

• ugdymo turinys neužtikrina besimokantiesiems

lygių galimybių, nepakankamai orientuotas į vertybinių nuostatų ugdymą;

• neužtikrinamas veiksmingas ugdymo programų įgyvendinimas“ (p. 6). Remiantis Gairėmis atnaujinant Bendrąsias programas siekiama:

• stiprinti asmens vertybinių nuostatų, socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymą;

• įtraukti pasitikėjimo, pagarbos ir tolerancijos kitokiai nuomonei, pilietiškumo, demokratinio dialogo kultūros ir darnaus vystymosi nuostatų ugdymą;

• sukurti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus;

• įtraukti aktualų turinį, skirtą ugdyti mokinių kompetencijas;

• numatyti ugdymo(si) galimybes įvairiuose kontekstuose;

• įtvirtinti sąsajas tarp pakopų, ugdymo sričių ir dalykų;

• užtikrinti ugdymo tikslų, turinio įgyvendinimo ir pasiekimų vertinimo dermę (p. 11).

1.2. Geografija – veidu į besikeičiantį pasaulį

Pasaulio geografinio švietimo / ugdymo tendencijos laikas nuo laiko yra apibendrinamos Tarptautinės geografų sąjungos Geografijos edukacinės komisijos Chartijose (International..., 1992, International..., 2016). Pastarojoje – 2016 m. – Chartijoje teigiama, kad geografija:

„...suteikia galimybių studijuoti įvairias žmonijos veiklas, jų tarpusavio ryšius ir sąveikas su vietinėmis ir globaliomis terpėmis;

„...tiesia tiltus tarp gamtos ir socialinių mokslų, yra vienintelė disciplina, tyrinėjanti erdvinį kintamumą, t.y., kaip tie patys reiškiniai, įvykiai ir procesai varijuoja skirtingose vietose, todėl yra be galo svarbi visose visuomenėse gyvenančių piliečių švietimo dalis...“ (p.3 ).

Geografija „..yra gyvybiškai svarbus XXI a. pasaulio piliečių žinių šaltinis, suteikiantis mums galimybių ieškoti atsakymų į klausimą – kaip galime šiuolaikiniame tarpusavio ryšiais susaistytame pasaulyje gyventi tvariai?“ (ten pat). Tai įgalina jaunus

žmones gyventi harmonijoje su aplinka, gyvuoju pasauliu. Geografijos mokymosi metu įgytos žinios padeda gilai suvokti žmonijos patiriamų iššūkių, susijusių su klimato kaita, aprūpinimu maistu, pertekliniu gamtinių išteklių naudojimu, urbanizacija. Geografijos mokymas, paremtas jaunų žmonių išgyvenimais, padeda jiems geriau formuluoti klausimus, vystyti intelektą ir veiksmingiau reaguoti į gyvenimo keliamus iššūkius. „Taip jie įgyja ne vien pagrindinių XXI a. žmogui reikalingų gebėjimų, bet ir išmoksta naudotis išskirtiniais tiriamaisiais įrankiais – t.y., studijuoti

žemėlapius, rinkti duomenis konkrečioje vietoje ir naudotis

galingomis skaitmeninės komunikacijos priemonėmis“ (ten pat).

2 pav. Tarptautinė geografinio švietimo chartija

Chartijoje akcentuojamas dėmesys, kad geografijos mokymas remtųsi moksliniais tyrimais, būtina plačiau juos taikyti mokant klasėje. Tam privalu naudoti naujausias geografines technologijas, geriausius darbo įrankius, problemų sprendimu grįstas mokymosi strategijas.

Galiausiai, Chartija numato veiksmų planą, kaip pagerinti geografijos mokymą ir geografinio švietimo tyrimų kokybę.

1.3. Geografija – žvilgsnis į skirtybių pasaulį

Geografija ne tik atspindi realų pasaulį, jame vykstančius procesus, reiškinius, bet ir pati, naudodamasi įvairiais pažinimo ir tyrimo būdais, žvelgia į pasaulį. Čia kaip tik ir slypi jos skirtumas nuo kitų dalykų. Geografija kuria savitą pasaulio vaizdą, kuriuo remiantis ugdoma mokinių pasaulėžiūra, jų santykis su artimiausia aplinka, gamtos pasauliu, visuomeniniais reiškiniais, kitais žmonėmis. Greta, mokiniai įgyja tam tikras kompetencijas, gebėjimus naudotis geografinėmis technologijomis, įrankiais, kurių pagalba jie gali savarankiškai pažinti pasaulį, jį aiškinti ir interpretuoti, naudotis įvairiose praktikose.

Geografija, kaip žinia, – platus dalykas, besiremiantis gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų žiniomis, o jeigu dar pridėsime šiuolaikinius tyrimo metodus bei priemones, tai geografijoje plačiai naudojamasi ir technologijos mokslų pasiekimais. Todėl labai svarbu išryškinti esmines geografijos kaip dalyko idėjas, struktūras, kurių pagalba yra kuriamas ugdymo / mokymosi turinys.

Labiausiai geografijos esmę atspindi dvi sąvokos (kategorijos) – vieta ir erdvė. Jos stipriausiai įsitvirtinusios tiek gamtinėje, tiek visuomeninėje geografijoje. Vietos ir erdvės idėjos šiandien plačiai taikomos civilizacijų, kultūrų, geopolitikos, tarpdisciplininiuose tyrimuose. Vieta siaurąja prasme suprantama kaip konkreti, dažnai lokalinė, teritorija. Plačiąja prasme, vieta gali būti ir didelis, net planetinio / globalaus masto teritorinis vienetas. Erdvės sąvoka labiau paplitusi geopolitikoje, kultūroje, ekonomikoje. Erdvė suvokiama konkrečiai, vietiškai kaip fizinės erdvės, socialumo ir subjektyvumo sankirta. Tarp vietos ir erdvės yra semantinis (prasminis) ryšys (3 pav.). Be abejo, su vieta ir erdve glaudžiai susijusi laiko sąvoka, kuri žymi geografinių objektų, procesų, reiškinių kaitą.

3 pav. Erdvės, vietos ir skalės semantinės padėtys

Geografai, siekdami iš naujo atrasti geografiją, pasiūlė apibendrintą geografinio pažinimo / tyrimo modelį, kuris pergyveno jau keletą transformacijų (Rediscovering..., 1997, p. 290). Geografiniam švietimui artimiausias tas variantas, kuris geriausiai atspindi klasikinį geografijos turinį, esmines sąvokas ir – labai svarbu – šiuolaikinius geografinio pažinimo būdus, technologijas (Introducing..., 2021). Lietuvos mokyklinės geografijos struktūra, turinys taip pat sukonstruotas iš panašių geografinio pažinimo struktūrinių dalių (4 pav.).

4 pav. Geografinio pažinimo būdai ir sritys

Modelyje pavaizduotos trys geografinio pažinimo sritys (perspektyvos): pirma – kaip geografija per vietos, erdvės ir skalės prizmę žvelgia į pasaulį; antra – kaip geografija teminiu požiūriu jungia (sintezuoja) skirtingų sričių (polaukių) idėjas, lygiagrečiai parodo gamtos ir visuomenės, aplinkos ir žmogaus sąsajas; pagaliau trečia – kaip geografija, remdamasi įvairiais būdai, priemonėmis ir formomis, vaizduoja, manipuliuoja ir interpretuoja geografinę informacija erdvėje. Tai įgalina mokinius kurti kognityvines erdvines reprezentacijas, pavyzdžiui, geografinės aplinkos mentalinius modelius ir žemėlapius. Apibendrintas geografijos pažinimo modelis rodo, kad mokantis geografijos mokiniams tenka keliauti per sudėtingą žinių, tekstų, vaizdų, žemėlapių, erdvių ir vietų pasaulį.

1.4. Mokytojo praktika ir patirtimi grįsta didaktika

1.4.1. Ugdymo paradigmos

Taip jau yra nutikę, kad Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse nėra net paminėtas didaktikos, o ir – senesnis, klasikinis – mokymo(si) metodikos terminas. Tai tam tikri ugdymo / mokymosi turinio politikos simptomai ir ženklai. Žinoma, galima teigti, kad Lietuvoje yra tik viena fundamentali kolektyvinė monografija (neskaitant vadovėlių, konkrečių dalykų didaktikų / mokymo metodikų) skirta konceptualiems didaktikos klausimams (Ugdymo..., 2014). Bet yra ir kita pusė: švietimo politikoje mes daugiausia orientuojamės į bendrąsias nuostatas, strategijas, tikslus, o konkrečią jų didaktinę realizaciją paliekame savieigai arba pasirūpiname tik mokymo priemonėmis, vadovėliais. Seniai konstatuota, kad Lietuvoje nėra atskirų dalykų didaktikos žurnalų, tyrimo centrų. Taigi keblu šiose rekomendacijose kiek plačiau ir giliau aptarti bendrosios bei dalyko didaktikos ypatumus. Šioje dalyje sieksime parodyti ugdymo ir dalykų didaktikos paradigmų esmines alternatyvas ir kryptis, kurių pagalba mokytojai galėtų sėkmingai įgyvendinti Bendrųjų programų nuostatas.

Įvairių tyrėjų nuomone, didaktikos paskirtis – kurti aprašomąsias žinias / teorija, paaiškinamąsias žinias / teorijas ir į veiksmingumą orientuotas žinias / technologines teorijas, t. y. priemonės ir būdai laiduojantys kaitos galimybę (ten pat, p. 31). Jų sąsajas galima pavaizduoti Venno diagrama (3 pav.).

5 pav. Didaktikos žinių sąsajos pagal jų paskirtį

Vis dar populiaru mokslų (tiek fundamentalių, tiek taikomųjų) kaitą aprašyti paradigmų – pagal T. S. Khuną – pagalba. Paradigma – tam tikru istoriniu laikotarpiu vyraujančių filosofinių, teorinių, metodologinių prielaidų, žinių, pažiūrų, modelių visuma, kuria remiantis aiškinami tam tikri mokslo objektai, daromi praktiniai sprendimai. Pagal X. Xxxxxx, Lietuvos švietime vyrauja dvi ugdymo paradigmos - klasikinė ir laisvojo ugdymo. Tačiau terminai klasikinė, laisvojo ugdymo, kaip ir tradicinė, šiuolaikinė sulaukia kritikos. Dar kiti skiria mokymo ir mokymosi paradigmas (Xxxxxx, Xxxxxxxxxxx, 2006). Ugdymo paradigmos glaudžiai susijusios su socialinių mokslų paradigmomis, kurios aiškina žmonių vaidmenų tarpusavio santykius (Xxxxxxxxxxxxxxx, p. 33). Išskiriamos normatyvinė ir interakcinė socialinės paradigmos. Normatyvinė paradigma žmonių socialinius santykius supranta kaip poveikio, įtakos vieno asmens kitam priežasties-pasekmės seką. Interakcinė paradigma žmonių santykius aiškinai kaip dviejų ar daugiau asmenų tarpusavio sąveikas, supratimą ir grįžtamuosius ryšius. Ugdymo paradigmoms turi įtakos ir visuomenės moderniojo ir pastmoderniojo būvio idėjos, švietimo filosofų dėmesys humanizmo ir pohumanizmo paradigminiams posūkiams (Branova, Degėsys, 2014; Duoblienė, 2018). Ugdymo paradigmų monografijoje pateiktas apibendrintas alternatyvių skirtingai vadinamų paradigmų skirstymas (1 lentelė).

1 lentelė. Alternatyvios ugdymo paradigmos (Xxxxxxxxxxxxxxx, p. 40)

Klasikinė		Laisvojo ugdymo
Normatyvinė		Interpretacinė
Moderniųjų laikų		Postmoderniųjų laikų
Tradicinė, arba poveikio		Šiuolaikinė arba sąveikos
Pramoninė, arba mechanistinė		Postindustrinė, arba gyvųjų sistemų
Xxxxxxxxxxxx		Xxxxxxxxx
Humanistinė (papildyta – Z. K.)		Pohumanistinė

Ugdymo paradigmos glaudžiai susijusios su dalyko didaktika: „vienaip bus konstruojamas didaktikos mokslo statinys, kai mokymas laikomas žinių davimu, o mokymasis – žinių perėmimu, įgijimu; kitaip – kai mokymas laikomas žinių kūrimu, prasmės svarstymu, o mokymasis – socialiniu vyksmu, aktyviu informacijos kūrimu, tikslinimu, naujų modelių kūrimu“ (ten pat, 48). Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxxxx, remdamasi užsienio šaltiniu, pateikia XXI a. mokyklos kaitos tendencijas (2 lentelė).

3 lentelė. XXI a, mokyklos mokymosi modelio kaitos tendencijos

Mokymasis	Tradiciniai modeliai		Besikuriantys modeliai
	Socialinė sąveika	(mokytojas –	Technologinė sąveika (mokymasis naudojantis
	mokinys)		informacinėmis technologijomis)
	Mokytojo ir mokinio ryšys		Xxxxxxxxxxxxxx ir vadovo suaugusysis, specialistas) ryšys				(bendraamžis,
	Susietas su vieta	(tam tikras	Susietas	su	mokiniu	(lanksčios	mokymosi
	mokymasis vyksta	tam skirtoje	galimybės, nepriklausančios nuo specializuotos
	vietoje)		vietos)
	Vyrauja teorinis	individualus	Veiklų įvairovė – projektinis darbas, tyrimai,
	mokymasis iš knygų		individualaus ir grupinio mokymosi kaita
	Didaktiškas (mokytojas perteikia žinias)		Sąveikusis (abipusė sąveika mokantis)

Šaltinis: 21 st Century Schools: Learning Environments of the Future. (2004). Prieiga per internetą: xxxxx://xxx.xx0.xx.xx/xxxxx/xxxxxxx/xxxxx/00xx-xxxxxxx-xxxxxxx.xxx (Pagal Xxxxxxxxxxxxxxx, p.98).

Priminsime, kad minėtoje kolektyvinėje monografijoje keliama bendra problema – kaip ugdymo paradigma sąlygoja didaktikos paradigmą (Ugdymo..., 2014, p. 13). Taigi, žemiau apžvelgsime, kaip šioje ugdymo paradigmų ir mokymosi modelių alternatyvų ir kaitos kontekste atrodo geografijos didaktikos paradigmos.

1.4.2. Geografijos ir geografijos didaktikos paradigmos

Rekomendacijose nekeliame tikslo išsamiai apžvelgti geografijos mokslo ir geografijos didaktikos paradigmų. Beje, jos – ypač geografijos didaktikos – ne itin ir tirtos. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, ko dažnai neužsimena „grynieji“ edukologai, kad dalyko didaktika ir jos paradigmos labai glaudžiai susijusios su atitinkamo mokslo paradigmomis, kartais vadinamoms tradicijomis (6. pav.).

6 pav. Ugdymo, geografijos ir geografijos didaktikos paradigmų sąsajos

Akademinis mokslas, jo paradigmos labiausiai lemia ugdymo / mokymosi turinio konstravimą

– žinių (idėjų, teorijų, sąvokų, dėsnių / dėsningumų, faktų ir pan.) atranką. Pavyzdžiui, filologai skiria akademinę paradigmą – literatūros-gramatikos paradigmą (Xxxxxxx, p. 114). Xxxxxx manyti, kad akademinę paradigmą galėtume rasti kiekviename dalyke. Nors, kaip žinia, ji susilaukia kritikos. Devyniasdešimtaisiais praeito amžiaus metai mes atsisakėme akademinio mokymo bendrojo ugdymo mokykloje dėl reprodukcinio jo pobūdžio. Bet yra ženklų, kad į mokyklą vėl grįžta akademinis mokymas (ten pat, p. 121). Tam turėjo įtakos standartizuota ir normatyvi brandos egzaminų, ugdymo pasiekimų tikrinimo, net mokyklų auditavimo ir reitingavimo forma.

Geografijos mokslas nėra lepinamas paradigmų (tradicijų) paieška ir tyrimais. Pasiremsime graikų geografo Kostis X. Xxxxxxxxxxxx tyrimu Geografijos paradigmų kaita (2011), kuris, mūsų nuomone, bene geriausiai atspindi šiuolaikinį geografijos mokslo ir mokyklinės geografijos kontekstą bei jų kaitos tendencijas (3 lentelė).

3 lentelė. Geografijos paradigmos (Xxxxxxxxxxxx, 2011)

Požiūris į geoerdvę	Geoerdvės pobūdis	Paradigma	Metodologija	Prieigos metodai
Monodisciplininis	Fragmentuotas	Tradicinė	Kokybinė / kiekybinė	Tradiciniai
Multidisciplinis	Tvarus	Geoinformacinė	Informatikos	Kompiuterinės technologijos
Interdisciplininis	Integruotas	Choroinformacinė	Holistinė	Integruoti

Pateiktas geografijos paradigmų kaitos modelis vertingas tuo, kad:

• remiasi erdvės kategorija;

• parodomi įvairialypiais geografijos integraciniai ryšiai;

• ieškoma bendros mokslų kalbos;

• požiūris į visuomenės problemas grindžiamas socialine, politine, ekonomine, kultūrine, ekologine, gamtos ir žmogaus darnos prieiga.

Išvardyti dalykai – labai svarbūs mokant geografijos. Atsiremiant į tai, galime eiti prie geografijos didaktikos paradigmų. Dar kartą verta užsiminti, kad Lietuvoje geografijos didaktikos paradigmos netirtos. Dažniausia, kaip ir užsienyje, pasitenkinama geografijos edukacijos tendencijų, krypčių, horizontų, nuostatų, tikslų ir pan. apžvalgomis. Žemiau, remiantis mokyklinės geografijos ugdymo / mokymosi turinio, proceso stebėjimu, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, galima išskirti tam tikras geografijos didaktikos paradigmas.

• Šalityrinė regioninė paradigma – geografijos mokymo siekis sutelktas į pasaulio šalių

/ valstybių ir regionų pažinimą. Tai bene seniausia mokyklinės geografijos paradigma. Todėl ją galėtume įvardyti kaip klasikinę / tradicinę geografijos didaktikos paradigma. Ji atspindi ir visuomenėje vyraujantį geografijos įvaizdį, kai geografijos esme laikoma pasaulio šalių mokymasis ir pažinimas.

• Informacinės komunikacinės paradigmos tikslas – geografinės informacijos skaitymas, jos suvokimas, supratimas, analizavimas, interpretavimas ir perdavimas / pasikeitimas, įskaitant ir skaitmenines, GIS technologijas. Svarbiausia informacinės komunikacinės paradigmos nuostata – dialoginis komunikacinis santykis su pagrindiniais ugdymo dalyviais, subjektais ir kontekstais, kurių pagalba kuriamos naujos reikšmės ir prasmės (7 pav.). Plačiau ši metodika išdėstyta tam skirtame leidinyje (Xxxxxxxxx, 2007).

7 pav. Ugdymo santykių komunikacinis modelis

Modelyje pavaizduoti pagrindiniai ugdymo proceso dalyviai: mokytojas, mokinys, dalykas; aplinka, kuri lemia edukacijos kodus, – tekstas, kontekstas, diskursas; kuriamos, atsirandančios per edukacinę komunikaciją vertybės – prasmės, reikšmės, vertės, žinios, veiklos. Bendroji programa yra kaip medija, esanti santykyje su visais ugdymo proceso dalyviais, veiksniais ir produktais.

• Interakcinė paradigma – laikoma prasmių, reikšmių, vertybinio konsensuso kūrimas ugdymo dalyvių sąveikos / santykio būdu, kuris laiduoja asmenybės tapsmą. Visų pirma, tai mokytojo–mokinių. mokinių–mokinių santykiai, grįsti tarpusavio bendravimu. Interakcionalizmo paradigma užgimė socialinės ir kultūrinės antropologijos moksle, kaip viena iš teorijų (Čiubrinskas, 2007). Kaip pažymi X. Xxxxxxxxxxxxxxx, interakcinė sąveika galima tik tarp žmogus–žmogus. Turima omeny, kad sąveika žmogus-technologijos (kad ir išmanios) – negalima arba keistina į technologinę sąveiką (2014, p. 33). Interakcinę paradigmą reikia priskirti prie ugdymo paradigmų ir yra glaudžiai susijusi su kitomis ugdymo paradigmomis – komunikacine, interpretacine ir multimodalumo (8 pav.).

Formuojasi ir (inter)medialumo paradigma, besiriamenti įvairių medijinių tekstų jungtimis (Xxxxxxxxx, 2016).

8 pav. Interakcijai giminigų paradigmų sąveika

Prefiksas "inter" reiškia "tarp". Vadinasi, pedagoginėje sąveikoje / santykyje mes turimi kažkuo „užpildyti“ tą „tarpą“. Didaktikoje, kaip paprastai, jį užpildome mokymo(si) metodais, kurių gausos jau neįmanoma suskaičiuoti, o jų tolesnis dauginimas – neperspektyvus dalykas. Todėl, remiantis socialinės struktūros modelių analogija (Valantiejus, 2007), turime galvoti apie esmines didaktikos struktūras kaip santykio kategorijas, atramas, kurių pagalba vyksta ugdymo dalyvių bendravimas, sąveika. Tokių interakcijos būdų, kanalų, tėkmių, kurių pagalba „prisotinamas“ mokytojų–mokinių santykis / sąveika, skirtingai negu mokymo metodų, yra nedaug (9 pav.).

9 pav. Ugdymo sąveikos / interakcijos būdai

Pavaizduotus interakcijos būdus, kanalus, atramas galime laikyt savotiškais ugdymo / mokymo metodais, kurių pagalba atsiveria nauji mokytojų praktikų ir mokinių mokymosi būdai.

• Teminė paradigma – siejama su atskirų geografijos (gamtinės ir visuomeninės) temų mokymu. Dėl to ją būtų galima įvardyti kaip bendrosios geografijos paradigma, kuri būdinga

geografijos mokymui 11–12 klasėse. Teminė / bendrosios geografijos paradigma artima ir aukščiau minėtai akademinei dalyko paradigmai.

• Integracinė paradigma – būdinga pagrindinės mokyklos geografijos mokymo turiniui ir procesui. Čia turima omenyje dalyko vidiniai ir išoriniai integraciniai ryšiai. Tačiau edukacinių / integracinių ryšių sistema ir jos taikymas – gana sudėtingas procesas. Pateikiame, remiantis įvairiais autoriais, apibendrintą dalykų ugdymo / mokymosi turinio edukacinių ryšių modelių sistemą. (4 lentelė).

4 lentelė. Ugdymo turinio edukacinių (integracinių) ryšių modeliai

Eil. Nr.

Edukaciniai ryšiai

Aprašymas

Pavaizdavimas

1. Dalykiniai

1.1.

Vidaus dalykiniai (intradisciplininiai)

Dalyko ugdymo turinio (žinių, gebėjimų, vertybių) vidaus ryšiai tarp atskirų to paties dalyko temų, skyrių, ugdymo pakopų (klasių).

1.2

Daugiadalykiniai (multidisciplininiai)

Tema (tam tikri jos aspektai) jungia kelių dalykų ugdymo turinį.

2. Tarpdalykiniai

2.1.

Atraminiai

Dalyko, temos mokymuisi reikalingos ankščiau (iš kitų dalykų) įgytos žinios, gebėjimai.

2.2.

Lygiagretūs (paraleliniai)

Artimų temų, tuo pačiu metu mokomasi keliuose dalykuose (ugdymo srityse) (pvz. istorijoje,

biologijoje, fizikoje).

2.3.

Perspektyviniai

Įgytos dalyko žinios, gebėjimai reikalingi toliau mokantis kitų dalykų (ugdymo sričių).

3. Integruoti

3.1

Integruoti tarpdalykiniai

Ugdymo turinys (dalykas, tema) sukurtas iš kelių dalykų ugdymo turinio, tradicinių jų temų (pvz.,

istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo).

3.2

Integruoti dalykiniai (Integruotas dalykas)

Dalykai, tradicinės temos išnyksta. Ugdymo turinys jungiamas apie ugdymo sritis, sąvokas, objektus, gebėjimus (pvz. gamtamokslinis, socialinis ugdymas).

Uždalykiniai (transdisciplininiai)

Ugdymo turinys ir procesas jungia kelias ugdymo sritis, persikelia į kitus dalykus, kitas (pvz. neformalias) edukacines erdves. (pvz., STEAM neformalus švietimas, žaliosios mokymosi

aplinkos).

Sinergetiniai

Saviraidus, saviorganizuojantis, atviras, lankstus ugdymo turinys ir procesas, kurį lemia, aktualizuoja, steigia netikėtai kylančios idėjos, sprendimai, patyrimai (atraktoriai). Ugdymo turinį ir procesą lemia ne loginės schemos, o mokytojų ir

mokinių kūrybinės intencijos.

• Tiriamoji paradigma – tai naujausia geografijos mokymo nuostata, požiūris, kai dalyko mokymas siejamas su geografinės aplinkos ir įvairialypės geografinės informacijos tyrimais, Bendrojoje geografijos ugdymo programoje tyrimams skirta atskira – ketvirtoji – pasiekimų sritis. Tiriamosios paradigmos pagrindas – geografinių klausimų kėlimas ir, remiantis surinkta, išanalizuota apibendrinta medžiaga, atsakymas į tyrimo pradžioje iškeltus klausimus.

Privalu pastebėti, kad ugdymo ir geografijos didaktikos paradigmos, nors ir atsirado skirtingais istoriniais laikotarpiais, tačiau jos nenunyksta, o egzistuoja kartu, papildydamos viena kitą. Šios Rekomendacijos orientuotos į reflektyvų ir kritiškai mąstantį mokytoją praktiką, gebantį pasirinkti savo mokymo stilių (paradigmą), perimantį pažangią kolegų patirtį, nebijantį daryti drąsius sprendimus.

Literatūra

Xxxxxxxx, X., Xxxxxxx, X. (2014). Filosofijos didaktika modernizmo ir postmodernizmo takoskyroje. Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai. Kolektyvinė monografija. Sud. X. Xxxxxxxxxxxxxxx, (p. 309–328). Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

Xxxxxxxx, X., Xxxxxxxxx, X. (2020). Filosofija vaikams ir multimodalus ugdymas. Metodinė priemonė.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Bitinas, B. (200). Ugdymo filosofija. Vilnius: Enciklopedija.

Bendrųjų programų atnaujinimo gairės. (2019). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.

Xxxxxxxxxxxxxxx, X. (2014). Ugdymo paradigma – didaktikos idėjų pamatas. Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai. Kolektyvinė monografija. Sud. X. Xxxxxxxxxxxxxxx, (p. 26–107). Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

Čiubrinskas, V. (2007). Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos. Mokomoji knyga. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

Xxxxxx, X. Xxxxxxxxxxxx, X. (2006). Lietuvos mokytojų daiktinė kompetencija: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos švietimo problemų analizės leidinys, 5(8). Vilnius: Švietimo plėtotės centras.

Xxxxxxxxx, X. (2018). Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti: Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Geography for life : national geography standards. (1994). Washington, D.C. : National Geographic

Society.

International Charter on Geographical Education. (1992). Washington: IGU Commission on

geographical education. xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xx-xxxxxxx/xxxxxxx/0000/00/0000-Xxxxxxx-Xxxxxxxx-–- Lithuanian-pdf.pdf

International Charter on Geographical Education. (2016). Beijing: IGU Commission on geographical education. xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xx-xxxxxxx/xxxxxxx/0000/00/0000-Xxxxxxx-Xxxxxxxx-–-Xxxxxxxxxx-xxx.xxx

Introducing Geography. (2021) [Žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga internete: xxxxx://xxxxxxxxx.xxxx/xxxxxxxxxxx-xxxxxxxxx/

Xxxxxxxxx, X. (2007). Geografinės informacijos skaitymas komunikaciniu požiūriu. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas.

Xxxxxxxxxxxx X.X. Changing paradigms of Geography. (2011). European Journal of Geography 1,

54–75.

Xxxxxxxxx, X. (2016). Literatūros (inter)medialumo strofos, arba Žodis ir vaizdas. Vilnius: Vilniaus

universiteto leidykla.

Metodinės rekomendacijos Bendrųjų programų įgyvendinimui. Geografija. (2009). Vilnius:

Xxxxxxx, V., Xxxxxxxxx, N. Laisvojo ugdymo humanistinės paradigmos idėjos kalbinio ir literatūrinio ugdymo paradigmų kontekste: lietuvių gimtosios kalbos ir literatūros bendrųjų programų (1994–2011) analizė. Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai. Kolektyvinė monografija. Sud. X. Xxxxxxxxxxxxxxx, (p. 108–150). Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

Socialinis ugdymas. Geografija. 2021. [Žiūrėta 2021 gegužės 15 d.]. Prieiga internete: xxxxx://xxx.xxxxxxx0000.xx/xxxxxxxxxx-xxxxxxx-0/

Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai. Kolektyvinė monografija. (2014). Sud. X. Xxxxxxxxxxxxxxx Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

Parengė: mokytojas ekspertas Xxxxxxx Xxxxxxxxxx,

xx. Xxxxxx Xxxxxxxxx

2. Aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymas

Gyvenime tenka dažnai priimti sprendimus, analizuoti ir lyginti įvairias situacijas, daryti išvadas, taikytis prie kintančių sąlygų. Kartais mums tai daryti sekasi labai gerai, o kartais tenka pasimokyti iš savo ar kitų klaidų. Kiekvienoje situacijoje galime atrasti pačių netikėčiausių problemos sprendimo būdų mąstysime kūrybiškai ir produktyviai. Mokydami geografijos, tiek 6, tiek ir 10

klasėje turime neribotas galimybes ugdyti mokinių gebėjimą kūrybiškai, kritiškai ir produktyviai mąstyti.

Šiuolaikinėje mokykloje mąstymo ugdymas tapo labai svarbus, kadangi mąstyti skatinami mokiniai pasiekia aukštesnius mokymosi rezultatus. Mokinių standartizuotų testų rezultatai rodo prastai atliekamas aukštesniojo mąstymo užduotis. Mokytojams dažnai kyla klausimai kuo mąstymo užduotys skiriasi nuo atgaminimo užduočių, ką reiškia aukštesnieji mąstymo gebėjimai? Kaip vyksta mokymas(is) paremtas mąstymu, o ne žinių atgaminimu (kaip mokosi smegenys)?

Gebėjimas sumaniai spręsti problemas reiškia sugebėjimą atpažinti, tinkamai ją įvardinti, priskirti konkrečiai kategorijai ir kontekstualizuoti. Išties svarbu sugebėti į susidariusią problemą pažvelgti iš skirtingų perspektyvų, pasirinkti tinkamiausią iš jų ir ją pritaikyti praktikoje. Atliekant šiuos veiksmus lygiai taip pat svarbu reaguoti į pokyčius ar pasekmes, kurias sukelia tiek pati problema, tiek jos sprendimas. Galų gale būtina įvertinti tai, kas įvyko ir ką naujo sužinojome ne tik apie susidariusią situaciją, bet ir apie pačius save.

Kas yra problema? Aiškinantis žodžio problema reikšmę, iš graikų kalbos – uždavinys, užduotis, klausimas be atsakymo. Kaip matome, kad yra šio žodžio prasmėje užkoduojama, kad tai kas netenkina, tačiau nežinoma kaip tai įveikti (spręstinas uždavinys) iškylantis žmonių tikslingoje veikloje ir reikalaujama teorinio arba praktinio sprendimo. Kitaip tariant problema yra klausimas, į kurį dar nėra atsakymo, tačiau įvairiais būdais siekiama rasti objektyvų, teoriškai ir praktiškai įrodytą atsakymą.

Svarbu ugdyti supratimą, jog mąstymo apie problemą, reiškinį trukmė tiesiogiai siejasi su mąstymo rezultato kokybe. Kitaip tariant, kuo ilgiau (žinoma, ne per ilgai) ir įvairiau svarstai apie reiškinį, sprendi problemą, tuo geresnis (kokybiškesnis ir visapusiškesnis) jos sprendimas. Reikia išmokti brandinti mintis. Tai efektyvu atliekant kokią nors užduotį: taikant vis naujus būdus, kai ką perdarant po kurio laiko, kartojant ir vėl persvarstant tą pačią užduotį. Keletą kartų atlikus užduotį (pavyzdžiui, kaskart vis kitu metodu), svarbu atsižvelgti į laiką, aptarti, kaip pasikeitė galutinis sprendimas, rezultatas, kaip papildomas laikas ir atlikimo būdų įvairovė paveikė sprendimo, rezultato kaitą, kokybę. Ar rezultatas pagerėjo? Kodėl? Turi būti pabrėžiama, kad tai niekaip nesusiję su problemos sprendimo vilkinimu. Čia tinka Žiulio Verno posakis: „Jeigu būčiau turėjęs daugiau laiko, būčiau parašęs plonesnę knygą.“

Galima rasti pavyzdžių, kaip problemos turi būti sprendžiamos neatidėliotinai, o paskui bandoma šias problemas spręsti ilgesnį laiką ir įvairesniais būdais, aptarti, ar sprendimo turinys pakito ir kaip pakito. Prieš tai naudinga išmokti stebėti aplinką ir kaupti idėjas savo brandinamai minčiai praturtinti.

Sprendžiant problemą rekomenduojama skaidyti smulkesniais, spręstinais klausimais, dėlioti juos tinkama seka, susidaryti veiksmų planą. Siekiama parodyti, kad reiškiniai kompleksiškai ir kad

net sudėtingiausios problemos ar užduotys negali būti neišsprendžiamos, jeigu gebama išskirti jų sudedamąsias dalis, matyti etapus. Tai brastos akmens principas: nuo vieno sprendimo pereinama prie kito ir t.t.

Kritinis mąstymas apibrėžiamas kaip klausimų kėlimas ir atsakymų į juos paieška siekiant įvertinti idėjas bei sprendimus. Kritinis mąstymas apima svarbius metakognityvinius ir socialinius emocinius gebėjimus (reflektavimą ir vertinimą kultūriniame kontekste), nuostatas ir vertybes. Jis taip pat apima kognityvinius gebėjimus, susijusius su patirties kaupimu, stebėjimu, analizavimu, konceptualizavimu, sintezavimu, vertinimu, reflektavimu. Kritiškai mąstantis asmuo reflektuoja savo ir kitų veiksmus, stengdamasis vengti stereotipų, nepagrįstų prielaidų, tariamai akivaizdžių tiesų, numatydamas ne tik planuojamų veiksmų rezultatus, bet ir įvairias jų pasekmes. Ypač svarbi kritinio mąstymo dalis yra aukštesniojo lygmens kognityviniai gebėjimai, susiję su loginiu mąstymu, dedukciniu ir indukciniu samprotavimu.

Formuluotės, kurios padeda formuluoti aukštesniųjų mąstymo gebėjimų užduotis:

• „Pagrįskite, kad ...“,

• „Palyginkite ... ir padarykite išvadą“;

• „Nustatykite ryšį tarp ...“

• „Įvertinkite ...“,

• „Pasvarstykite, ar ...?“,

• „Kas, jūsų nuomone, turėjo lemiamos reikšmės ...?“,

• „Kuo galima paaiškinti, kad ...“,

• „Kuo tai buvo naudinga... ir nenaudinga ...?“,

• „Ar galima pasitikėti ... šaltiniu? Kodėl?“,

• „Pasiūlykite problemos sprendimo būdą ...“,

• „Naudodamiesi pateikta informacija paaiškinkite ...“.

Aukštesniojo lygmens mąstymas labiau susijęs su tuo, kiek žingsnių reikia, norint atsakyti į klausimą.

Pavyzdžiai

1. Šalies X ir šalies Y grafikai rodo kiekvienos šalies gyventojų amžiaus struktūrą. Gyventojų skaičius yra padalytas į tris amžiaus grupes nuo jauniausių iki vyriausių. Remiantis grafikais galima prognozuoti, kaip gyventojų skaičius augs.

1.1. Kodėl šalies X amžiaus struktūra gali lemti spartesnį gyventojų skaičiaus augimą nei šalies Y

amžiaus struktūra? 1 taškas

Atsakymas. Nurodyta, kad šalyje X yra didesnis procentas žmonių kategorijose „ketina turėti vaikų“ arba „turi vaikų“ nei šalyje Y. Pastaba. Informacija apie šalį X turi būti aiški. Palyginimas su šalimi Y nebūtinai turi būti pateiktas. Taip pat priimti atsakymus „daugiau žmonių“ kaip

„proporcingai daugiau“ ir „jauni ar jaunesni“ vietoj „turi vaikų“ ar „ketina turėti vaikų“.

Atsakymų pavyzdžiai:

• Šalyje X yra daugiau žmonių, kurie ketina turėti vaikų arba jau turi vaikų nei šalyje Y.

• Daugiau žmonių ketina turėti vaikų šalyje X.

• Šalyje X yra daugiau jaunų žmonių.

1.2. Kodėl šalis Y galėtų tikėtis didesnių sunkumų rūpindamasi senyvais gyventojais negu šalis X? 1 taškas

Atsakymas. Nurodyta, kad šalyje Y yra didesnis senų žmonių skaičius („daugiau nebeturės vaikų“) lyginant su jaunesniais gyventojais. Pastaba. Palyginimas tarp senesnių ir jaunesnių žmonių turi būti padarytas (tiesiogiai arba netiesiogiai). Šalis X ir šalis Y nebūtinai turi būti paminėtos.

Atsakymų pavyzdžiai:

• Daugiau senesnių žmonių nei jaunesnių žmonių.

• Per daug senų žmonių ir labai mažai jaunų žmonių.

• Nėra pakankamai jaunų žmonių pasirūpinti senais žmonėmis.

• Yra mažiau žmonių, kurie „turi vaikų“, kad būtų tęsiama populiacija.

• Senėjanti visuomenė, mažai jaunuolių, mažiau darbo jėgos.

Komentaras. Mokinys ieškodamas atsakymų į geografinius klausimus analizuoja ir lygina geografinę informaciją iš pateiktų grafikų. Naudojant statistinius ir kitus kiekybinius metodus geografinei informacijai analizuoti komentuoja atsakymus.

2. Naudodamasis vietovės planu atsakyk į klausimus.

2.1. Ar 20 metrų aukščio cunamio banga užlietų plane pavaizduotą medį? Atsakymą paaiškink. 2 taškai

Atsakymas. Neužlietų, nes medis yra aukščiau kaip 50 m.

2.2. Kuriuo taku kopdamas į salos viršūnę labiau pavargtum? 1 taškas

Atsakymas. 2 taku. Paaiškinimas: jis yra statesnis.

Komentaras. Mokinys analizuoja ir lygina įprastuose kartografiniuose šaltiniuose simboliais išreikštą gamtinių objektų ir reiškinių informaciją. Apibendrina šaltiniuose pateiktą informaciją.

3. Šalia pilies, prie upės, A šaltinyje apibrėžtoje teritorijoje, norima įrengti aktyvią poilsio zoną turistams. Remdamasis šaltiniais atlik užduotis.

3.1. Kuri iš pateiktų pokalbio dalyvių pozicijų rodo piliečio atsakomybę? Argumentuok savo atsakymą. 2 taškai

Atsakymas: Seniūno. Jis nori įsitikinti, kaip laikomasi taisyklių, jam rūpi išsaugoti gamtą ir istorinį paveldą.

3.2. Kurio pokalbio dalyvių norų patenkinimas sukeltų ekologinę problemą? Argumentuok savo atsakymą. 2 taškai

Atsakymas: Turistės. Laužų kūrenimas/automobilių išmetamos kenksmingos medžiagos/ šiukšlinimas.

3.3. Pasiūlyk sprendimus, kur būtų galima įrengti aktyviojo poilsio zoną turistams A šaltinyje pažymėtoje vietoje, kad būtų atsižvelgta į aplinkosaugos reikalavimus ir vietos bendruomenės poreikius. 2 taškai

• Atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus.

Atsakymas: Toliau nuo miško ir upės, palei kelią.

• Atsižvelgiant į vietos bendruomenės poreikius.

Atsakymas: Toliau nuo gyvenamųjų namų ir dirbamų laukų/ kitame upės krante

3.4. Tarkime, kad buvo tinkamai, atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus ir vietos bendruomenės poreikius, įrengta aktyviojo poilsio zona turistams A šaltinyje pažymėtoje vietoje. Prognozuok, kaip tokiu atveju galėtų keistis šios vietovės (2 taškai):

• Kraštovaizdis

Atsakymas: Labiau bus paveiktas kultūrinis kraštovaizdis / Atsiras daugiau pastatų / sumažės pievų, ganyklų / bus iškirsti medžiai / atsiras daugiau kelių

• Gyventojų socialinė padėtis

Atsakymas: Daugiau darbo vietų atsiras.

Komentaras. Mokinys įvardina, bendriausiai apibūdina ir paaiškina gamtinės ir visuomeninės aplinkos veiksnių ryšius, randa jų skirtumus ir paaiškina priežastis. Vertina žmogaus ir gamtos tarpusavio sąveikos poveikį aplinkai įvairiose geografinėse erdvėse.

Literatūra

Xxxxxxxxxx, X. (2012). Mes visi mąstome, vadinasi, – mokame mąstyti? 15-osios tarptautinės mąstymo ugdymo konferencijos (International Conference on Thinking – ICOT) medžiaga. Šoktonas, 2012, 13.

Xxxxx, X.X. (2011). Xxxxxx xx Xxxx mąstymo kaip bazinės kompetencijos integracija į Lietuvos bendrąsias programas: dBT mąstymo modelio integravimo būdo aprašas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. [Žiūrėta 2021 gegužės 15 d.]. Prieiga internete: xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xx_xxxxxx_xxxxxx/xxxxxx/XXXxxxxxxxxx/0000_xXX_xxxxxxx_xxxxxxx_xxxxxxxxxxx_x udo_aprasas.pdf?fbclid=IwAR2wPxJsKAX4UqApFy4FZDA4jMk2JM0DRrvAsRdOdjQq4HRXPgBho4bA BNU

Xx Xxxx, X. (2008). Mąstyk kitaip. Vilnius: Alma litera.

Xxxxxxx, X. (2010). Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA. Tyrimo ataskaita. Vilnius: Nacionalinis egzaminų centras.

Xxxxxxxxxxxx, X. (2006). Kritinio mąstymo įvairios interpretacijos ir jų analizė. Pedagogika, 81, 107–

114.

Xxxxxxxxxx, I., Xxxxx, V., Xxxxxxxxxxxx, D., Xxxxxxxx, X. (2013). Kritinio mąstymo ugdymo principų

integravimas į Lietuvos bendrojo ugdymo sistemą. Tyrimo ataskaita / Šiuolaikinių didaktikų centras, 2010.

Švietimo problemų analizė, 12 (98). xxxxx://xxxxxxxxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxx-xxxxxxx-xxxxxx-xxxxxxx/

Socialinis ugdymas. Geografija. (2021). [Žiūrėta 2021 gegužės 15 d.]. Prieiga internete: xxxxx://xxx.xxxxxxx0000.xx/xxxxxxxxxx-xxxxxxx-0/

Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas TIMSS. Tyrimo ataskaita: gamtos mokslai (8 kl.). (2012). Vilnius: Nacionalinis egzaminų centras. xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxx/0000_XXXXX0000_Xxxxxx_xxxxxxx_0xxxxx_xxxxxxxxx.xxx

Parengė: mokytojas ekspertas Xxxxxxx Xxxxxxxxxx

3. Tarpdalykinių temų integravimas: dalykų dermė

Atnaujintose Bendrosiose programose teigiama, kad „Siekiant ugdytis kompetencijas, ugdymo(si) procese svarbu užtikrinti daugialypius ryšius tarp įvairių ugdymo sričių, dalykų ir realaus pasaulio. Tarpdalykinė integracija padeda mokiniui susiformuoti visapusišką nagrinėjamų reiškinių vaizdą. Ji atskleidžia platesnį dalyko kontekstą, padeda nagrinėti mokiniams kylančius klausimus, kurie dažnai išeina už vieno dalyko ribų. Bendrosios programos sukuria prielaidas įgyvendinti tarpdalykinę integraciją, tačiau pagrindinė sąlyga integracijai yra mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas“. Taigi, tinkama ugdymo turinio integracija sudaro daugiau galimybių priartinti mokymąsi prie gyvenimo, plėtoti bendrąsias mokinių kompetencijas, pritaikyti užduotis pagal mokinių poreikius, polinkius ir galias, išvengti kartojimosi ir didelių mokymosi krūvių.

Mokytojams rekomenduojama susipažinti su kitų ugdymo srities dalykų programomis, ieškoti galimybių integruoti ugdymo turinį pirmiausia ugdymo srityje ir su kitų ugdymo sričių dalykais. Tam, kad būtų sėkmingas kompetencijų ugdymas galimi keli programų įgyvendinimo modeliai:

• integruojant temą į vieną dalyką;

• jungiant kelių mokomųjų dalykų temas;

• jungiant kelis dalykus ir parengiant atskirą kursą (modulį);

• įtraukiant į visus dalykus ir daugelį mokyklos gyvenimo sričių.

Turinio integravimas, problemų sprendimas, tyrinėjimai sudaro sąlygas mokiniams parodyti ir plėtoti visas kompetencijas: kartu planuoti ir veikti, bendradarbiauti, aktyviai klausytis ir siūlyti idėjas, jas įgyvendinti, valdyti emocijas ir jausmus, reflektuoti veiklą ir jos rezultatus, numatyti tobulintinas sritis ir t. t. Darbas tuo pačiu metu su įvairių sričių žiniomis ir gebėjimais padeda giliau suprasti kalbą, simbolius, tekstus, kuriais tos žinios išreiškiamos. Integravimo dėka mokinys įgyja ir plėtoja holistinį požiūrį į tai, ko mokosi, ir kiekvienos temos nagrinėjimas jam įgauna didesnę prasmę. Taigi kompetencijų ugdymas „apverčia“ požiūrį į mokymą: mokiniai įtraukiami į pačių pasirinktos problemos ar situacijos tyrinėjimą, jie skatinami tą problemą analizuoti įvairiais aspektais, o tada paaiškėja, kad prireikia įvairių sričių žinių ir gebėjimų.

Įvairių dalykų mokytojai (istorijos, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos ir verslumo, matematikos, biologijos, chemijos, informacinių technologijų ir kt.), siekdami tolygiai ir aktyviai įtraukti mokinius į mokymosi procesą, turėtų kolegiškai bendradarbiauti, lanksčiai derinti savo veiklą ir darniai siekti bendro tikslo. Geografijos ugdymo turinys glaudžiai siejasi su matematikos (pvz., 6 klasė - koordinačių nustatymas, grafiko skaitymo ir braižymo įgūdžiai ir kt.), ekonomikos ir verslumo (pvz., alternatyvieji kaštai ir pasirinkimai, rinkos modelis), istorijos (pvz., 9 klasė - konstitucinė monarchija, Europos ir Lietuvos gyventojų migracija ir kt.), pilietiškumo pagrindų (pvz., 9 klasė - Lietuvos tautinių ir religinių mažumų problematika ir istorinis kontekstas, rinkos ekonominė sistema

ir kt.), informacinių technologijų (pvz., 7-8 klasė – šaltinių pasirinkimas, patikimumas, pristatymas (įsivertinimas, refleksija) ir kt.), gamtos mokslų (pvz., 6 klasė - aplinkos tarša, 9 klasė (chemija) - chemijos pramonės vystymosi perspektyvos ir karjeros galimybės ir kt.) dalykų turiniu ar ugdomais gebėjimais.

Derinant geografijos programos tikslus su kitų dalykų turiniu, parenkami integruotam ugdymui tinkami metodai (pvz., projektai, meninė raiška, tyrimai ir t. t.), mokomoji medžiaga siejama su gyvenimo aktualijomis.

Siekiama užtikrinti, kad dalykų turinys tarpusavyje derėtų, programoje yra atskleistos Gairėse (2019) siūlomos tarpdalykinės temos (5 lentelė). Šios temos yra parinktos atsižvelgiant į jaunam žmogui aktualius klausimus: santykis su pačiu savimi, prasmės siekis, tautos ir valstybės praeitis, dabartis ir ateitis, globalaus pasaulio keliami ekologiniai, socialiniai ir ekonominiai iššūkiai.

5 lentelė. Integravimo galimybės su tarpdalykinėmis temomis ir aktualiu turiniu

Geografijos pasiekimų sritys

Tarpdalykinės temos Integruojamos programos ir aktualus turinys

Geografijos mokslo pažinimas ir orientavimasis erdvėje bei žemėlapyje

Geografinių reiškinių, procesų ir sistemų pažinimas

Pasaulio geografinis pažinimas ir globalių iššūkių žmonijai analizė

Geografinių tyrimų gebėjimai

Orientavimasis erdvėje, vietovėje ir žemėlapyje

Geografinės padėties nustatymas ir apibūdinimas

Geografijos mokslo pažinimo klausimų analizavimas

Gamtos procesų, reiškinių ir sistemų analizė

Visuomeninių procesų, reiškinių ir sistemų analizė

Gamtinių ir visuomeninių sistemų sąryšingumo analizė

Pasaulio šalių, regionų, vietovių gamtinių ir visuomeninių bruožų analizė darnaus vystymosi kontekste

.Pasaulio šalių, regionų, vietovių geografinių bruožų ir ypatumų erdvinės raiškos aiškinimas (interpretavimas)

Pasaulio, Europos ir Lietuvos globalizacijos procesų, jų kaitos laike ir erdvėje analizė

Geografinių klausimų kėlimas

Geografinės informacijos paieška ir atranka

Geografinės informacijos tvarkymas ir pateikimas

Geografinės informacijos analizavimas ir interpretavim

Atsakymas į geografinius klausimus ir išvadų formulavimas

Asmens galios:

Idealai

Prasmės siekimas

Idėjos, asmenybės

Kultūrinis identitetas ir bendruomeniškumas

Kultūros paveldas

Gimtoji kalba

Tradicijos

gyvybingumas

Istorinė savimonė

Geografijos pasiekimų sritys

Tarpdalykinės temos Integruojamos programos ir aktualus turinys

Geografijos mokslo pažinimas ir orientavimasis erdvėje bei žemėlapyje

Geografinių reiškinių, procesų ir sistemų pažinimas

Pasaulio geografinis pažinimas ir globalių iššūkių žmonijai analizė

Geografinių tyrimų gebėjimai

Orientavimasis erdvėje, vietovėje ir žemėlapyje

Geografinės padėties nustatymas ir apibūdinimas

Geografijos mokslo pažinimo klausimų analizavimas

Gamtos procesų, reiškinių ir sistemų analizė

Visuomeninių procesų, reiškinių ir sistemų analizė

Gamtinių ir visuomeninių sistemų sąryšingumo analizė

Pasaulio šalių, regionų, vietovių gamtinių ir visuomeninių bruožų analizė darnaus vystymosi kontekste

.Pasaulio šalių, regionų, vietovių geografinių bruožų ir ypatumų erdvinės raiškos aiškinimas (interpretavimas)

Pasaulio, Europos ir Lietuvos globalizacijos procesų, jų kaitos laike ir erdvėje analizė

Geografinių klausimų kėlimas

Geografinės informacijos paieška ir atranka

Geografinės informacijos tvarkymas ir pateikimas

Geografinės informacijos analizavimas ir interpretavim

Atsakymas į geografinius klausimus ir išvadų formulavimas

Tautos, pilietinės

visuomenės savikūra

Darnus vystymasis:

Pasaulis be skurdo ir

bado

Sveikata, sveika

gyvensena

Lyčių lygybė, lygios

galimybės

Taikios ir įtraukios

bendruomenės

Darnūs miestai ir

gyvenvietės

Tausojantis žemės

ūkis, sveiki maisto produktai

Žiedinė ekonomika, pridėtinę vertę kuriančios darbo

vietos

Švietimo vaidmuo, mokymasis visą

gyvenimą

Pažangios technologijos ir

inovacijos

Aplinkos apsauga

Atsakingas vartojimas, gamtos

išteklių tausojimas

Geografijos pasiekimų sritys

Tarpdalykinės temos Integruojamos programos ir aktualus turinys

Geografijos mokslo pažinimas ir orientavimasis erdvėje bei žemėlapyje

Geografinių reiškinių, procesų ir sistemų pažinimas

Pasaulio geografinis pažinimas ir globalių iššūkių žmonijai analizė

Geografinių tyrimų gebėjimai

Orientavimasis erdvėje, vietovėje ir žemėlapyje

Geografinės padėties nustatymas ir apibūdinimas

Geografijos mokslo pažinimo klausimų analizavimas

Gamtos procesų, reiškinių ir sistemų analizė

Visuomeninių procesų, reiškinių ir sistemų analizė

Gamtinių ir visuomeninių sistemų sąryšingumo analizė

Pasaulio šalių, regionų, vietovių gamtinių ir visuomeninių bruožų analizė darnaus vystymosi kontekste

.Pasaulio šalių, regionų, vietovių geografinių bruožų ir ypatumų erdvinės raiškos aiškinimas (interpretavimas)

Pasaulio, Europos ir Lietuvos globalizacijos procesų, jų kaitos laike ir erdvėje analizė

Geografinių klausimų kėlimas

Geografinės informacijos paieška ir atranka

Geografinės informacijos tvarkymas ir pateikimas

Geografinės informacijos analizavimas ir interpretavim

Atsakymas į geografinius klausimus ir išvadų formulavimas

Klimato kaitos prevencija, darni energetika,

transportas

Ekosistemų,

biologinės įvairovės apsauga

Tarptautinis

bendradarbiavimas

Solidarumas

Integruojamos

programos ir aktualus turinys:

Gyvenimo įgūdžių

ugdymo programa

Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos

programa

Finansinis

raštingumas

Antikorupcinio

ugdymo programa

Globalus švietimas

Intelektinė nuosavybė

Sveikatos ir gyvenimo įgūdžių

integruojamoji programa

Žmogaus saugos

bendroji programa

Geografijos pasiekimų sritys

Tarpdalykinės temos Integruojamos programos ir aktualus turinys

Geografijos mokslo pažinimas ir orientavimasis erdvėje bei žemėlapyje

Geografinių reiškinių, procesų ir sistemų pažinimas

Pasaulio geografinis pažinimas ir globalių iššūkių žmonijai analizė

Geografinių tyrimų gebėjimai

Orientavimasis erdvėje, vietovėje ir žemėlapyje

Geografinės padėties nustatymas ir apibūdinimas

Geografijos mokslo pažinimo klausimų analizavimas

Gamtos procesų, reiškinių ir sistemų analizė

Visuomeninių procesų, reiškinių ir sistemų analizė

Gamtinių ir visuomeninių sistemų sąryšingumo analizė

Pasaulio šalių, regionų, vietovių gamtinių ir visuomeninių bruožų analizė darnaus vystymosi kontekste

.Pasaulio šalių, regionų, vietovių geografinių bruožų ir ypatumų erdvinės raiškos aiškinimas (interpretavimas)

Pasaulio, Europos ir Lietuvos globalizacijos procesų, jų kaitos laike ir erdvėje analizė

Geografinių klausimų kėlimas

Geografinės informacijos paieška ir atranka

Geografinės informacijos tvarkymas ir pateikimas

Geografinės informacijos analizavimas ir interpretavim

Atsakymas į geografinius klausimus ir išvadų formulavimas

Etninės kultūros

bendroji programa

Pasipriešinimo

istorijos programa

Nacionalinio saugumo ir krašto

gynybos programa

Ugdymo karjerai

Medijų ir

informacinis raštingumas

Europos Sąjungos

aktualijos

Paaiškinimas

	Tema pilnai atskleista geografijos turinyje.
	Tema atskleista netiesiogiai, per įvairius kontekstus.
	Tema nėra nesusijusi su geografijos turiniu.

Literatūra

Bendrųjų programų atnaujinimo gairės. (2019). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.

Socialinis ugdymas. Geografija. 2021. [Žiūrėta 2021 gegužės 15 d.]. Prieiga internete: xxxxx://xxx.xxxxxxx0000.xx/xxxxxxxxxx-xxxxxxx-0/

Kompetencijų ugdymas. Metodinė knyga mokytojui. (2012). Vilnius: Ugdymo plėtotės centras.

Parengė: mokytojas ekspertas Xxxxxxx Xxxxxxxxxx

4. Kalbinių gebėjimų ugdymas per dalyko pamokas

Gebėjimas skaityti – tai raktas, atveriantis duris į sėkmingą suaugusiojo gyvenimą: išsilavinimą, profesinę ateitį, visavertę visuomeninę veiklą. Gebėti skaityti – tai kur kas daugiau, nei tik mokėti iššifruoti rašmenis. Tai ir bendras teksto supratimas, jo paaiškinimas, jo turinio ir formos apmąstymas, remiantis skaitytojo žiniomis apie pasaulį, ir savo nuomonės apie tai, kas buvo perskaityta, argumentavimas.

Skaityti ir suprasti tekstus – viena iš pagrindinių kompetencijų, kurias padeda įgyti mokykla. Ši komptencijabūtinanorintdalyvautivisuomeniniamegyvenime– bet svarbunevientai. Šikompetencija mūsų mokiniams padeda gyventi sąmoningai, apsišvietus, formuoti savo asmenybę ir, be to, patirti skaitymo malonumą. Todėl skaitymo kompetencijos ugdymui mokyklose ne be reikalo skiriama daug dėmesio per įvairių dalykų pamokas.

Skaitymo gebėjimas – suprasti, naudoti, vertinti, apmąstyti tekstus ir į juos įsitraukti siekiant savo tikslų, plėtoti savo žinias ir potencialą ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Svarbu tai, jog šiame apibrėžime akcentuojamas ne tik gebėjimas iššifruoti ir suvokti tekstą, bet ir jį apmąstyti remiantis savo žiniomis bei patirtimi.

Skaitymo procesas, t.y. ką reiškia iškoduoti ir suvokti tekstą, t.y. jį perskaityti, suprasti, apmąstyti (reflektuoti), vertinti, juo naudotis. Be to, svarbu lavinti ir garsųjį, ir tylųjį skaitymą. Todėl reikėtų gerai apmąstyti skaitymo mokymo ir mokymosi ypatumus ir pagal tai numatyti skaitymo strategijas savo klasėje. Pavyzdžiui, patyrinėti, kiek minučių mokiniai skaito, o kiek užsiiminėja kita veikla.

Teksto suvokimas. Tarptautiniuose skaitymo gebėjimų tyrimuose išskiriami keturi skaitymo gebėjimai: „sutelkti dėmesį ir rasti aiškiai pateiktą informaciją, daryti tiesiogines išvadas, interpretuoti ir integruoti idėjas bei informaciją, ištirti ir įvertinti turinį, kalbą bei teksto elementus. Skaitomo teksto supratimą „lemia keturi tarpusavyje sąveikaujantys veiksniai:

1. tai, ką skaitytojas atsineša į skaitymo situaciją;

2. rašytinio teksto ypatybės;

3. mokymosi kontekstas, kuris apibrėžia skaitytojo tikslą ir uždavinius;

4. strategijos, kurias skaitytojas sąmoningai taiko siekdamas suprasti. (X. Xxxxx. p. 11)

Pateikiame keletą patarimų, kaip skaityti tekstą. Dėmesį reikia atkreipti į šiuos dalykus:

1. Temą. Apie ką šis tekstas? Ką apie tai jau žinau? Ką, mano manymu, turėčiau perskaitęs šį tekstą sužinoti?

2. Pagrindinę mintį. Kokia šio teksto esmė? Kodėl autorius apie tai rašo? Kuo šis tekstas gali

būti man naudingas? Į ką turėčiau sutelkti dėmesį? Kokie pagrindiniai argumentai arba išvados? Jeigu medžiaga apibendrinta, kokios mintys yra svarbiausios ir susieja daugelį detalių?

3. Struktūrą. Kaip šis tekstas sudalytas? Kaip jis suskirstytas arba suskaidytas? Kam skiriama daugiausia dėmesio?

4. Pagrindines detales. Ar yra faktų, į kuriuos tikrai būtina atkreipti dėmesį? Kas labiausiai išryškėja? Ar esama kitu šriftu arba didžiosiomis raidėmis išskirto teksto, citatų? Ar yra frazių, kurios atrodo svarbios? Ar šis tekstas bent kiek pažįstamas? Kokios smulkmenos jau žinomos?

5. Stilių. Kokios stiliaus ypatybės krito į akis? Ar sakiniai sudėtingi? Ar daug žodžių? Ar sklandžiai dėstomos mintys? Ar lengva skaityti ir suprasti?

6. Xxxx, požiūrį ir nuotaiką. Ar autorius išreiškia savo požiūrį į tekstą? Ar galima justi kokias nors emocijas? Koks teksto emocinis tonas? Pyktis? Humoras? Entuziazmas? Kritiškumas? Sarkazmas? Ironija? Argumentavimas? Įtikinėjimas? Įkvėpimas? Aiškinimas? Jeigu autorius išdėstytų šią medžiagą tiesiogiai, kaip tai atrodytų?

Pagal PISA skaitymo gebėjimų vertinime išskiriamos dvi pagrindinės tekstų rūšys: tęstiniai ir netęstiniai tekstai. Tęstiniai tekstai klasifikuojami į tipus pagal teksto turinį ir autoriaus tikslą. Netęstiniai tekstai klasifikuojami pagal jų formą.

Tekstų rūšys ir tipai

Tęstiniai tekstai

• Pasakojimas – tai toks teksto tipas, kuriame kalbama apie objektų savybes laike. Pasakojamieji tekstai paprastai atsako į klausimą „kada“ arba „kokia įvykių seka“. • Aiškinimas – teksto tipas, kuris apibrėžia sąvokas, atlieka analizės ir klasifikavimo procedūras, kurio tikslas yra paaiškinti, kokiu būdu sudedamieji elementai sąveikauja sudarydami prasmingą visumą, ir kuris dažniausiai atsako į klausimą „kaip“.

• Aprašymas – tai teksto tipas, kuriame kalbama apie objektų savybes erdvėje. Aprašomieji tekstai paprastai atsako į klausimą „koks/kokia“.

• Argumentavimas – tai teksto tipas, kuriame pateikiami teiginiai, kurių tikslas nusakyti ryšį tarp konceptų arba kitų teiginių. Argumentaciniai tekstai dažniausiai atsako į klausimą „kodėl“. Argumentavimo tekstui priklauso įtikinimo tekstų potipis.

• Instrukcija – teksto tipas, duodantis nurodymus, ką daryti, ir dažniausiai pateikiantis procedūras, taisykles, tiksliai apibūdinančias, kaip tai padaryti.

• Dokumentai arba archyvai – tekstai, skirti informacijos standartizavimui ir išsaugojimui. Jų svarbiausia savybė yra griežtai nustatytas teksto turinys ir forma. • Hipertekstas – tai tekstų rinkinys, sujungtas tokiu būdu, kad skirtingos jų dalys gali būti perskaitytos skirtinga eilės tvarka, leidžiančia skaitytojams pasirinkti įvarius informacijos pasiekimo kelius.

Netęstiniai tekstai

• Diagramos ir grafikai – tai grafinis duomenų vaizdavimas. Jie naudojami mokslinėse

argumentacijose, taip pat žurnaluose ir laikraščiuose, kai norima vizualiai pavaizduoti skaičiais ir lentelėmis išreikštą informaciją.

• Lentelės – tai iš eilučių ir stulpelių sudarytos formos. Paprastai visi įrašai kiekviename stulpelyje ir kiekvienoje eilutėje turi bendrų ypatybių, todėl stulpelių ir eilučių pavadinimai yra teksto informacinės struktūros dalis. Dažniausiai naudojami lentelių tipai yra tvarkaraščiai, elektroninės skaičiuoklės, užsakymo blankai ir rodyklės.

• Schemos dažnai pateikiamos prie techninių aprašymų (pvz., buitinių prietaisų dalių iliustravimas), aiškinamųjų tekstų ir instruktuojamųjų tekstų (pvz., demonstravimas kaip surinkti buitinį prietaisą). Išskiriamos schemos, vaizduojančios procedūras (kaip padaryti?), ir schemos, vaizduojančios procesus (kaip veikia?).

• Žemėlapiai – tai tekstai, vaizduojantys geografinių objektų arba reiškinių erdvinį pasiskirstymą ir jų savitarpio ryšį. Žemėlapių tipų yra daug. Kelių žemėlapiai žymi atstumą ir maršrutus tarp nustatytų vietų. Teminiai žemėlapiai vaizduoja gamtos ar visuomenės reiškinių ryšius su geografinėmis vietovėmis.

• Formos – tai tam tikros struktūros ir formato tekstai, kuriuose skaitytojo prašoma atsakyti į konkrečius klausimus konkrečiu būdu. Daug organizacijų naudoja formas duomenų rinkimui. Tipiniai formų pavyzdžiai yra mokesčių forma, imigracijos formos, vizų formos, prašymai, anketos ir t. t.

• Informaciniai blankai skiriasi nuo formų tuo, kad jie neprašo pateikti informacijos, o patys ją pateikia. Informacija juose būna apibendrinta ir susisteminta tokia forma, kad skaitytojas greitai ir lengvai galėtų rasti jam reikalingą informaciją. Informaciniuose blankuose gali būti naudojami įvairūs sąrašai, lentelės, schemos ir sudėtingesnė teksto grafika (antraštės, šriftai, įtraukos, rėmeliai ir t. t.), kurie skirti apibendrinti ir paryškinti informaciją. Tvarkaraščiai, kainoraščiai, katalogai ir programos yra tipiški šio netęstinio teksto tipo pavyzdžiai.

• Kvietimai ir skelbimai – tai dokumentai, kurių tikslas kviesti skaitytoją ką nors daryti, pvz., pirkti prekes arba paslaugas, dalyvauti susirinkime ar susitikime, išrinkti asmenį į tam tikrą tarnybą ir t. t. Šių dokumentų tikslas yra įtikinti skaitytoją. Jie kažką siūlo ir reikalauja dėmesio ir veiksmų. Skelbimai, kvietimai, sušaukimai, įspėjimai ir išankstiniai pranešimai yra šio dokumento tipo pavyzdžiai.

• Kvitai – tai dokumentai, kurie liudija, kad jų savininkas turi teisę į tam tikras paslaugas. Juose pateiktos informacijos turi užtekti suprasti, ar kvitas galioja, ar ne. Tipiški šio dokumento tipo pavyzdžiai gali būti bilietai, sąskaitos-faktūros ir t. t.

• Sertifikatai – tai rašytiniai susitarimo arba sutarties galiojimo patvirtinimai. Jų turinys formalesnis negu forma. Juose privalo būti autoritetingo vieno arba daugiau asmenų parašai, patvirtinantys juose įrašyto teiginio teisingumą. Garantijos lapai, mokyklos baigimo atestatai, diplomai, sutartys ir t. t. yra šias savybes turintys dokumentai.

Mokiniai turi mokėti skaityti įvairių tipų tekstus, tiek tęstinį, tiek ir ir netęstinį. Tai svarbu, nes suaugusiesiems tenka susidurti su kitokio pobūdžio tekstais, negu buvo įprasta skaityti mokykloje, vadovėliuose.

Iš užsienio grįžusių mokinių ugdymas

Kalbos ugdymas – tai natūralus kasdienis bendravimas. Iš užsienio grįžę vaikai turi būti skatinami ir drąsinami bendrauti lietuviškai, o jų kalba akivaizdžiai netaisoma, kad kalbėdami jie jaustųsi saugiai. Labai svarbi kalbinė aplinka, kurioje augama, svarbu girdėti, kad lietuviškai kalba tėvai, kiti vaikai. Iš jų mokomasi taisyklingai kalbėti, bendrauti.

Ugdymo procese turėtų būti atsižvelgiama į vaiko kalbinę patirtį bendraujant ir kita kalba,

t. y. išsiugdyti kitos kalbos gebėjimai gali būti perkeliami mokantis lietuvių kalbos. Be to, sąmoningas kitos kalbos ir lietuvių kalbos nagrinėjimas, gretinimas sudaro sąlygas geriau įžvelgti mokomųjų kalbų panašumus bei skirtumus, geriau pažinti kalbas ir tinkamai jas vartoti.

Mokiniai mokosi vartoti kalbą situacijose, susijusiose su realiais bendravimo poreikiais. Mokant bendrauti labai svarbus yra tėvų indėlis, nes vaikai geriausiai išmoksta kalbėti kasdien girdėdami taisyklingas kalbos struktūras, jas vartodami ir nejučia analizuodami, darydami išvadas. Todėl pradžioje dera skirti tokias namų užduotis, į kurių atlikimą būti įtraukti ir mokinių tėvai. Tinkamos namų darbų užduotys, pokalbiai su tėvais tam tikromis temomis, įvairių dalykų, kurie bus naudojami kaip mokymo priemonės atitinkamose klasėje, parinkimas ir aptarimas namuose. Pavyzdžiui, galima paprašyti atsinešti kelionių ar švenčių nuotraukų, maisto pakuočių t.t.. Mokiniai džiaugsis, galėdami prisidėti prie pamokos, jausis atsakingi ir savarankiški, matys sąsajas tarp mokyklinės veiklos ir gyvenimo namuose, o tėvai bus netiesiogiai informuojami apie tai, ko jų vaikai mokosi mokykloje, ir galės jiems padėti.

Mokiniai turėtų būti skatinami kuo daugiau bendradarbiauti. Vienas iš tokių būdų tai darbas poromis ir grupelėmis, nes taip dirbdami jie ne tik šneka lietuviškai, bet ugdosi ir interakcinius gebėjimus. Tam, kad mokiniai kalbėdamiesi įtvirtintų tam tikrus dalykus, juos pateikime ant lapelių, kad prireikus mokiniai galėtų į juos pasižiūrėti. Užduotis dera formuluoti labai konkrečiai – kiek klausimų ir atsakymų mokiniai turi pasakyti, dėl ko jie turi susitarti. Numatomas dialogo laikas ir duodamas signalas, kada reikia keistis vaidmenimis. Po grupinės veiklos su visais mokiniais aptariama, kaip sekėsi, ko išmoko, tokiu būdu mokiniai suvokia tokių pokalbių prasmę ir naudą.

Daug galimybių teikia darbas kompiuteriu: mokiniai mokosi kalbos atlikdami integruotas žaidybines užduotis – klausydami pasakojimų, atspėdami žodžius, įrašydami raides ir pan. Kompiuterinės užduotys leidžia individualizuoti mokymą – mokiniai atlieka užduotis pagal savo lygį, priimtinu tempu, jiems suteikiama parama – kompiuterio programa nurodo klaidas, primena taisykles, todėl mokinys gali bandyti atlikti užduotį tol, kol jam pavyksta.

Literatūra

Xxxxx, X. (2004). Interaktyviojo mokymosi strategijos, Vilnius: Garnelis.

Lituanistinio švietimo integruota programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-75 [Rengė: Xxxx Xxxxxxxxxxx, Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx, Xxx Xxxxxxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxxxxxx]. (TAR, 2019, Nr. 9735).

Oficialūs Lietuvos interneto vartai. [Žiūrėta 2021 gegužės 7 d.]. Prieiga internete: xxxx://xxxxxxx.xx/xx/

Skaitymo gebėjimų užduočių pavyzdžiai. Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas Programme for International Student Assessment OECD PISA 2009. (2011). Vilnius: Nacionalinis egzaminų centras.

Parengė: mokytojas ekspertas Xxxxxxx Xxxxxxxxxx

5. Pasirenkamas geografijos mokymo(si) turinys

Geografijos mokymosi turinio apimtys BUP pateikiamos išskiriant privalomą dalyko turinį (apie 70 procentų) ir pasirenkamą turinį (apie 30 procentų).

Pasirenkamo turinio formavimo ir taikymo nuostatos:

1. Rekomenduojamas turinys besąlygiškai siejasi su geografija.

2. Konkrečioms klasėms turinį atsirenka/pasirenka mokytojas atsižvelgdamas į mokinių jau įgytas žinias ir turimus gebėjimus, taip pat mokinių galimybes.

3. Atsirenkant turinį, ypač tą, kuriame akivaizdūs turinio integracijos aspektai, mokytojui patartina derintis su kitų dalykų mokytojais.

4. Pasirenkamo turinio įgyvendinimas bei proporcijos dydis gali skirtis priklausomai nuo ugdymo pakopos, keliamų tikslų, mokymo tradicijos.

5. Pasirenkamas turinys arba laikas, skirtas pasirenkamam turiniui, gali būti skirtas:

• silpniau besimokančių mokinių žinių ir gebėjimų spragoms šalinti;

• sudėtingesnių temų, jeigu joms įprasto laiko nepakanka, geresniam įsisavinimui;

• specifinių geografinių gebėjimų (pvz., geografinių koordinačių nustatymas, GIS taikymas, klimatogramų tyrimai, gyventojų amžiaus ir piramidžių analizė ir kt.) įtvirtinimui;

• atsiradusioms mokinių spragoms dėl nenumatytų aplinkybių šalinimui;

• bendrojo ugdymo programoje esančių temų išplėtimui bei gilinimui;

• tikrovės kontekstų analizei;

• artimosios aplinkos bei kompiuteriniams tyrimams;

• geografinių projektų vykdymui;

• tiriamųjų darbų, jeigu jiems įprasto laiko nepakanka, įgyvendinimui ir aptarimui.

6 klasės pasirenkamas turinys

1. Lietuvos ir Žemės rekordai

2. Keliautojai ir atradėjai bei jų ekspedicijų rezultatai

3. Lietuvos upės ir jų naudojimas

4. Baltijos jūra ir jos naudojimas

5. Lietuvos transportas ir žmonių judėjimas

10.

Patyriminė pažintis su pasirinktu arba arčiausiai esančiu didesniu miestu Lietuvos miestų ir kaimų pokyčiai

Pokyčiai Lietuvos žemės ūkyje (naujos technologijos, veiklų įvairovė) Lietuvos, savivaldybės ar vietovės tarptautiniai ryšiai (kultūriniai, ekonominiai)

Artimoje aplinkoje esančių kraštovaizdžių ir ūkio subjektų (žemės ūkio, pramonės,

paslaugų) tyrimai

7 klasės pasirenkamas turinys / Integracijos galimybė

1. Europos Sąjungos šalių užjūrio valdos

2. Europos šalių tautinės mažumos

3. Europos bendrieji ekonominiai ir kultūriniai projektai

4. Europos krantai ir jų ūkinio naudojimo (turizmui, žvejybai) pavyzdžiai

5. Lietuvos klimato savitumai

6. Interesų konfliktas intensyvaus turizmo regionuose (pakrančių ir kalnų regionuose)

7. Transporto ypatumai Europos žemyne

8. Pasirinktas ugnikalnis ir jo poveikis lokaliai ir globaliai

9. Konkretaus įvykusio žemės drebėjimo padarinio analizė

10. Globalizacijos vaidmens skirtingose šalyse gilinamieji pavyzdžiai

8 klasės pasirenkamas turinys / Integracijos galimybė

1. BIO*Dirvožemis, jo sudėtis, savybės ir reikšmė

2. BIO*Pažintis su pasirinktomis tropinėmis žemės ūkio kultūromis

3. Virtuali kelionė į pasirinktos žemės ūkio kultūros auginimo plantaciją

4. Turizmo plėtros teigiami ir neigiami pavyzdžiai tropikuose

5. BIO*Augalų ir gyvūnų prisitaikymo prie gamtinės aplinkos savitumai

6. Įvairių pasaulio kultūrinių regionų miestai: miestovaizdis, struktūra, plėtros ypatumai

7. Įvairių Žemės kraštovaizdžių naudojimo pavyzdžiai

8. Neatsakingo žemės naudojimo pavyzdžiai

9. IST*Pasirinktos valstybės istoriniai ir gamtiniai apgyvendinimo ypatumai

9 klasės pasirenkamas turinys / Integracijos galimybė

1. Gyvenimo sąlygų Lietuvoje ir kitoje(ose) šalyje(se) palyginimas

2. Imigracijos politikos Europoje ir pasaulyje pavyzdžiai

3. Pabėgėlių problematika Europoje ir pasaulyje

4. Žmonių judumo ir migracijų pavyzdžiai

5. Lietuvos kaimiškų gyvenviečių tipai

6. Gyventojų skaičiaus kaita, pasiskirstymas, tautinė ir religinė gyventojų sudėtis artimoje aplinkoje (savivaldybėje, mieste, kt.)

7. Skirtingos gerovės valstybių socialinės ir ekonominės aplinkos analizė ir lyginimas

8. Lietuvos vystomasis bendradarbiavimas

9. AIDS, moterų vaidmens įtaka valstybių vystymuisi

10. IST*Vandens ištekliai – prielaida konfliktams tarp šalių

11. EK* Lietuvos energetinė nepriklausomybė

12. Pasirinktų gamtos išteklių gavybos vertinimas ekologiniais, geopolitiniais ir etiniais aspektais

13. BIO*Aplinkosaugos ir ekologinė būklė artimoje aplinkoje

14. BIO*Lietuvos gamtinės aplinkos naudojimas darnaus vystymosi aspektu

10 klasės pasirenkamas turinys / Integracijos galimybė

1. EK*Lietuvos laisvosios ekonominės zonos

2. Pramonės įmonių išdėstymas ir plėtra artimoje aplinkoje

3. Prekių, paslaugų ir atliekų judėjimo globalizuotame pasaulyje pavyzdžiai

4. Ekonominių skirtumų Europos šalių viduje (pvz., Italijoje, Prancūzijoje, JK, Ispanijoje ir kt.) priežastingumo analizė

5. EK*Europos Sąjungos finansinės paramos politikos vaidmuo Lietuvos verslui

6. EK*Ketvirtoji pramonės revoliucija 4.0

7. EK*IT sektoriaus ir „Startuolių” sėkmingos veiklos pavyzdžiai

8. EK*Lietuviškieji „vienaragiai“ ir jų sėkmės istorijos

9. BIO*Miškų ekologija ir miškų vaidmuo besikeičiančio klimato Žemėje sąlygomis

10. Lankomiausi turizmo objektai artimoje aplinkoje

Parengė: mokytojas ekspertas Xxxxx Xxxxx

Suderinta su Lietuvos geografijos mokytojų asociacija

6. Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai

6.1. Ilgalaikių pamokų planų pavyzdžiai Ilgalaikis planas 6 klasei ‌

Ilgalaikio plano pavyzdys pateikiamas vadovaujantis Geografijos bendrosios programos (toliau – BP) nuostatomis. Bendrųjų programų dalykų mokymosi turinys pateikiamas, apimant 70 proc. bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatytų metinių pamokų. Likusias pamokas mokytojas gali užpildyti mokytojo pasirinktu mokymosi turiniu, skirti laiko mokinių žinioms ir gebėjimams įtvirtinti, bendrųjų programų skirtumams likviduoti, integruojamosioms pamokoms ir pan. Mokykloje susitariama dėl mokymosi turinio pasirinkimo principų, įgyvendinimo nuostatų ir derinimo su kitais toje klasėje ar gretimose klasėse dirbančiais mokytojais, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius.

Ilgalaikio plano pavyzdyje pateikiamas preliminarus 70-ies ir 30-ties procentų Bendruosiuose ugdymo planuose dalykui numatyto valandų skaičiaus paskirstymas:

• stulpelyje Pamokų skaičius yra nurodytas galimas nagrinėjant temą pasiekimams ugdyti skirtas pamokų skaičius. Daliai temų valandos nurodytos intervalu, pvz., 1–2. Lentelėje pateiktą pamokų skaičių mokytojas gali keisti atsižvelgdamas į mokinių poreikius, pasirinktas mokymosi veiklas ir ugdymo metodus;

• stulpelyje Tematika /problematika yra pateikiamos Geografijos bendrosios programos (toliau – BP) temos.

• stulpelyje Mokinių pasiekimai aprašomos rekomendacijos mokytojui, kokius pasiekimus ugdyti pamokos metu.

• stulpelyje Ugdymo(-si) metodai pateikiamos rekomendacijos, kokius metodus taikyti pamokos metu nagrinėjant temą.

• stulpelyje Vertinimas, integracija, kompetencijos yra nurodoma, kokios kompetencijos bus ugdomos, integracijos galimybės bei vertinimas.

Dėl ilgalaikio plano formos susitaria mokyklos bendruomenė, tačiau nebūtina siekti vienodos formos. Skirtingų dalykų ar dalykų grupių ilgalaikių planų forma gali skirtis, svarbu atsižvelgti į dalyko(-ų) specifiką ir sudaryti ilgalaikį planą taip, kad jis būtų patogus ir informatyvus mokytojui, padėtų planuoti trumpesnio laikotarpio (pvz., pamokos, pamokų ciklo, savaitės) ugdymo procesą, kuriame galėtų būti nurodomi ugdomi pasiekimai, kompetencijos, sąsajos su tarpdalykinėmis temomis. Pamokų ir veiklų planavimo pavyzdžių galima rasti BP įgyvendinimo rekomendacijų dalyje Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai.

Mokymo(si) uždaviniai (pateiktus Bendrosiose programose uždavinius būtina sukonkretinti, atsižvelgiant į konkretų turinio kontekstą, patikslinti, susieti su Bendrosiose programose aprašytų kompetencijų ugdymu, orientuoti į mokymo(si) pasiekimus):

• Susipažins su bendriausiais geografinio pažinimo bruožais, geografine erdve, ją sudarančiomis sudedamosiomis dalimis, bendriausiomis geografijos sąvokomis ir terminais.

• Ugdysis gebėjimus orientuotis aplinkoje ir žemėlapyje.

• Mokysis įvardyti, apibūdinti ir paaiškinti Lietuvoje pasaulyje vykstančius įvairius gamtinius bei visuomeninius procesus ir reiškinius, nustatyti jų pasireiškimo teritorijas, apibūdinti jų poveikį aplinkai.

• Mokysis naudoti įvairius šaltinius ir būdus (metodus) geografinei informacijai rinkti, sukurti jai tinkamą pateikimo vaizdinę formą. Integruos įvairius informacijos apibendrinimo ir pateikimo būdus bei formas geografinei informacijai pavaizduoti.

Pamokų skaičius per mokslo metus: 74 val. (2 val. per savaitę) privalomas turinys: 52 val. (70%)

rekomenduojamas turinys: 22 val. (30%)

Pamokų skaičius

Ugdymo turinys

Tematika / problematika

Mokinių pasiekimai

Ugdymo(-si) metodai

Vertinimas,

integracija, kompetencijos

(70%)

Mokymosi turinys, vertinimas,

priemonės.

Susipažįsta su nauju mokomuoju dalyku, jo tyrimo sritimis, geografinės informacijos šaltinių įvairove. Susitarimai, pozityvus nusiteikimas mokytis geografijos.

Aptariamas metų turinys.

Kompetencijos – socialinė-emocinė, komunikavimo.

(70%)

Įvadas į geografiją

Aiškina, kuo skiriasi gamtinė ir visuomeninė geografija, kuo geografijoje svarbi kartografija. Tyrinėja ir apibūdina

artimiausios aplinkos gamtinius, socialinius, ekonominius ir kultūrinius objektus.

Įvairių geografinės informacijos šaltinių analizė.

Kompetencijos – pažinimo, mokėjimo mokytis.

(70%)

Orientavimasis

Susipažįsta su įvairiais orientavimosi būdais, orientuojasi pagal vietinius aplinkos ir dangaus požymius. Naudoja kompasą, visuotinę padėties nustatymo sistemą (GPS) ir nustato pasaulio kryptis (horizonto kryptis).

Nagrinėja praeityje vykusių kelionių dienoraščių ištraukas, žemėlapius ir aiškina, kaip buvo įrodytas Žemės rutuliškumas, kaip keliautojai ir jų ekspedicijos prisidėjo prie pasaulio pažinimo raidos. Naudojasi tikruoju Žemės modeliu gaubliu. Susipažįsta su geografinio tinklo dalimis ir jų svarba bei paskirtimi, mokosi žemėlapyje ir gaublyje nustatyti geografines koordinates, rasti pagrindinius mūsų planetos žymiausius gamtinius objektus.

Skiria vietovės planą nuo žemėlapio, žino pagrindinius žemėlapio elementus. Mokosi sudaryti artimiausios aplinkos kartoschemą. Orientuojasi konkrečios vietovės plane arba

Minčių lietus. Geografinės informacijos šaltinių analizė.

Darbas su geografijos atlasu.

Vertinimas pagal numatytus kriterijus.

Integracija - matematika, IT.

Kompetencijos – pažinimo, socialinė- emocinė, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis.

Pamokų skaičius

Ugdymo turinys

Tematika / problematika

Mokinių pasiekimai

Ugdymo(-si) metodai

Vertinimas,

integracija, kompetencijos

žemėlapyje, sudaro žemėlapio legendą. Mokosi įvairiais būdais išmatuoti atstumus žemėlapiuose ir gaublyje.

Naudoja mokyklinį atlasą, taiko atlaso turinio ir dalykinę rodyklę reikalingos informacijos paieškai. Nagrinėja ir naudoja gamtinį (fizinį) ir politinį žemėlapį, aiškinasi, kas yra teminis žemėlapis. Aiškinasi, kaip žemėlapiuose vaizduojamas reljefas, naudoja horizontalių raštą, juostinį spalvinimą ir mokosi jį apibūdinti. Nusako, apskaičiuoja santykinį ir absoliutinį vietovės aukštį.

Matuoja atstumus žemėlapiuose ir gaublyje, apibūdina

valstybių ir objektų geografinę padėtį.

(30%)

Pasirinkto keliautojo, ekspedicijos indėlis, plečiant žmonių supratimą apie

pasaulį.

(70%)

Darbas su geografijos atlasu.

Atstumų matavimas plane, žemėlapyje ir gaublyje. Vietovės plano sudarymas.

Praktinis darbas

Vertinimas – kriterinis.

(70%)

Atmosfera ir orai

Analizuoja atmosferos sandarą, šiltnamio efektą ir jo reikšmę klimatui mūsų planetoje, vertina neigiamą žmonių ūkinės veiklos poveikį atmosferai.

Nagrinėja pagrindinius meteorologinius elementus, naudoja orų stebėjimo prietaisus. Remiasi temperatūrų ir kritulių rodikliais, apskaičiuoja vidutinę oro temperatūrą ir kritulių kiekį. Paaiškina vėjo susidarymo priežastis, dienos ir nakties brizo pasireiškimą.

Skiria kritulių rūšis, apibūdina jų savybes. Susipažįsta su pavojingais orų reiškiniais, nurodo ir vertina jų keliamas problemas. Xxxxxxxxx, kaip susidaro debesys, atpažįsta pagrindinius debesų tipus. Susipažįsta su klimato sąvoka.

Orų rodiklių analizavimas, video medžiagos analizavimas. orų žemėlapio nagrinėjimas.

Kompetencijos – pažinimo, socialinė- emocinė, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis.

Pamokų skaičius

Ugdymo turinys

Tematika / problematika

Mokinių pasiekimai

Ugdymo(-si) metodai

Vertinimas,

integracija, kompetencijos

Pagal oro temperatūros ir kritulių kiekio rodiklius sudaro mėnesio, metų oro temperatūros grafiką, kritulių diagramas, klimatogramą.

Nagrinėja elementarų orų žemėlapį, apibūdina orus

konkrečiose vietovėse. Aiškinasi, kaip klimatas lemia žmonių gyvenimą skirtingose Žemės vietose.

(70%)

Klimatogramos sudarymas.

Praktikos darbas

Vertinimas –

kriterinis.

(70%)

Orų stebėjimo tyrimas.

Tiriamasis darbas

Vertinimas –

kriterinis.

(70%)

Valstybės ir gyventojai, Lietuva Europoje

Susipažįsta su pasaulio politiniu žemėlapiu ir jo elementais. Pasaulio politiniame žemėlapyje atpažįsta ir parodo jūrines, žemynines, salų valstybes. Mokosi apibūdinti objektų geografinę padėtį. Susipažįsta su didžiausiomis pagal plotą ir gyventojų skaičių valstybėmis.

Apibūdina Lietuvos geografinę padėtį, kaimyninių šalių išsidėstymą. Susipažįsta su Lietuvos administraciniu suskirstymu, priskiria savo gyvenamąją vietą atitinkamai miesto ar rajono savivaldybei, seniūnijai, mikrorajonui. Susipažįsta su gyventojų skaičiaus kaitos tendencijomis pasaulyje ir Lietuvoje. Nagrinėja gyventojų pasiskirstymo dėsningumus mūsų šalyje.

Analizuoja europinės kultūros pavyzdžius ir įtaką Lietuvos valstybei. Bendrais bruožais susipažįsta su Europos Sąjunga. Nagrinėja sostinės Vilniaus ir uostamiesčio Klaipėdos geografinę padėtį bei šių miestų reikšmę Lietuvai. Aiškinasi Lietuvos tautinę sudėtį.

Diagramų sudarymas ir skaitymas.

Statistinių duomenų analizavimas.

Teminio žemėlapio nagrinėjimas, diskusija.

Kompetencijos – pažinimo, socialinė- emocinė, pilietinė, kūrybiškumo, kultūrinė, mokėjimo mokytis.

(30%)

Nagrinėja savo gyvenamo arba kito pasirinkto miesto geografinius ypatumus.

Pamokų skaičius

Ugdymo turinys

Tematika / problematika

Mokinių pasiekimai

Ugdymo(-si) metodai

Vertinimas,

integracija, kompetencijos

(70%)

Geografijos vaizdinės iliustracijos (nuotraukos) nagrinėjimas.

Praktikos darbas

Vertinimas –

kriterinis.

(70%)

Atsiskaitomasis darbas.

Vertinimas –

formuojamasis.

(70%)

Lietuvos kraštovaizdžiai

Susipažįsta su pagrindinėmis Lietuvos paviršiaus formomis ir jų išsidėstymu, sieja jų susidarymą su paskutiniojo apledėjimo veikla.

Susipažįsta su Lietuvos vidaus vandenimis. Nagrinėja upyno dalis ir aiškinasi, kaip tekančios upės formuoja kraštovaizdį. Nagrinėja Lietuvos pajūrio kraštovaizdį, aiškinasi, kaip kinta Baltijos jūros krantai.

Aiškinasi, kaip miškingi kraštovaizdžiai išplitę Lietuvoje, kaip keičiasi gamtinis ir kultūrinis kraštovaizdis. Susipažįsta su Lietuvos saugomomis teritorijomis ir jų panaudojimu rekreacijai bei turizmui, aiškinasi, kaip žmonės keičia Lietuvos gamtą ir kodėl svarbu ją tausoti.

Geografinio vaizdo nuotraukos nagrinėjimas, fizinio (teminio) žemėlapio nagrinėjimas.

Ekskursijos skaitmeninėje aplinkoje planavimas, maršruto sudarymas.

Kompetencijos – pažinimo, socialinė- emocinė, kūrybiškumo, mokėjimo mokytis.

(30%)

Pasirinktos saugomos teritorijos analizavimas.

(30%)

Upelio tyrimas

Tiriamasis darbas

(70%)

Lietuvos kartoschemos sudarymas.

Praktikos darbas

Vertinimas –

kriterinis.

(70%)

Kontrolinis darbas.

Vertinimas –

formuojamasis.

(70%)

Kaimas ir miestas

Nusako miesto ir kaimo skirtumus, lygina gyvenimo būdo mieste ir kaimiškoje aplinkoje ypatumus. Vertina kaimuose ir miestuose gyvenančių žmonių abipusę priklausomybę.

Nagrinėja Lietuvoje vykstančią miestų plėtrą ir kaimiškų vietovių kaitą, įvardija miestų ir kaimiškų vietovių problemas.

Vaizdinių priemonių naudojimas, diskusija

Kompetencijos – pažinimo, socialinė- emocinė, kūrybiškumo,

mokėjimo mokytis.

Pamokų skaičius

Ugdymo turinys

Tematika / problematika

Mokinių pasiekimai

Ugdymo(-si) metodai

Vertinimas,

integracija, kompetencijos

Susipažįsta su didelio miesto funkcinėmis dalimis ir jų

ypatumais.

(30%)

Savo gyvenamosios vietos geografinis tyrimas.

Tiriamasis darbas

(70%)

Atsiskaitomasis darbas.

Vertinimas –

formuojamasis.

(70%)

Žmonių ūkinė veikla

Aiškinasi, kad žmonių ūkinę veikla sudaro trys pagrindinės ūkio šakos: žemės ūkis, pramonė ir paslaugos. Nagrinėja konkrečius pavyzdžius ir gilinasi, kas yra gyvulininkystė, žemdirbystė ir kokia yra šių veiklų produkcija. Nagrinėja svarbiausius veiksnius, nuo kurių priklauso žemės ūkio plėtra. Aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai. Remiasi konkrečiais pasirinktais pavyzdžiais ir aiškinasi, kaip gamtos ištekliai ir žaliavos virsta pramonės gaminiais. Nagrinėja ir vertina atliekų poveikį aplinkai, atliekų rūšiavimo svarbą ir antrinių žaliavų panaudojimo būtinybę.

Remiasi konkrečiais pasirinktais pavyzdžiais mokiniai pristatyto, kaip gamtos ištekliai ir žaliavos virsta tam tikru pramonės gaminiu.

Aiškinasi, kaip valstybės bendradarbiauja tarpusavyje prekiaudamos žemės ūkio ir pramonės produkcija.

Vaizdinių priemonių naudojimas,

fizinio (teminio) žemėlapio nagrinėjimas, situacijos analizė.

Vertinimas – kaupiamasis.

Integracija – ekonomika.

Kompetencijos – pažinimo, pilietiškumo, komunikavimo, mokėjimo mokytis.

(30%)

Maisto produktų kilmės tyrimas.

Tiriamasis darbas

(70%)

Kontrolinis apibendrinamasis 6 klasės darbas.

Vertinimas –

formuojamasis.

Parengė: geografijos mokytoja ekspertė Xxxx Xxxxxxxxxxx

6.1.2. Ilgalaikis planas 7 klasei

• Ugdysis gebėjimus orientuotis aplinkoje ir žemėlapyje, nustatyti laiko juostų / zonų santykį su pasauliniu koordinuotuoju laiku.

• Mokysis įvardyti, apibūdinti ir paaiškinti Europoje ir pasaulyje vykstančius įvairius gamtinius bei visuomeninius procesus ir reiškinius, nustatyti jų pasireiškimo teritorijas, apibūdinti jų poveikį aplinkai.

• Mokosi analizuoti Europą, jo regionus, jiems priklausančias valstybes, nusako panašumus, skirtumus, jų priežastis.

• Mokosi naudoti įvairius šaltinius ir būdus (metodus) geografinei informacijai rinkti, sukuria jai tinkamą pateikimo vaizdinę formą. Integruoja įvairius informacijos apibendrinimo ir pateikimo būdus bei formas geografinei informacijai pavaizduoti.

Pamokų skaičius per mokslo metus: 74 val. (2 val. per savaitę)

• privalomas turinys: 52 val. (70%)

• rekomenduojamas turinys: 22 val. (30%)

Pamokų skaičius

Ugdymo turinys

Tematika / problematika

Mokinių pasiekimai

Ugdymo(-si) metodai

Vertinimas, integracija,

kompetencijos

(30%)

Mokymosi turinys, vertinimas, priemonės.

Susitarimai, pozityvus nusiteikimas mokytis geografijos.

Aptariamas metų turinys.

Kompetencijos –

socialinė-emocinė, komunikavimo.

(30%)

6 klasės turinio kartojimas (geografinio tinklo dalys, žemėlapyje ir gaublyje nustatyti geografines

koordinates, atstumų matavimas žemėlapiuose ir gaublyje, reljefo vaizdavimas, valstybių ir objektų geografinės padėties apibūdinimas).

Praktinės užduotys

(70%)

Orientavimasis erdvėje

Susipažįsta ir naudoja skaitmeninius žemėlapius. Nustato geografines (ir skaitmenines) koordinates ir objektų geografinę padėtį. Skaičiuoja atstumus ir laiko skirtumus.

Darbas su žemėlapiu, geografinių koordinačių nustatymas, darbas grupėse.

Vertinimas pagal numatytus kriterijus.

Integracija - matematika, IT.

Kompetencijos – pažinimo, socialinė-

emocinė, kūrybiškumo.

Pamokų skaičius

Ugdymo turinys

Tematika / problematika

Mokinių pasiekimai

Ugdymo(-si) metodai

Vertinimas,

integracija, kompetencijos

(70%)

Darbas su Google Earth programa.

Praktikos darbas

Vertinimas –

kriterinis.

(30%)

Darbo su žemėlapiais gilinimas, geografinių koordinačių (ir skaitmeninių) nustatymo, laiko

skaičiavimo įtvirtinimas.

Darbas su

žemėlapiu.

(70%)

Atsiskaitomasis darbas.

Vertinimas –

formuojamasis.

(70%)

Europos politinis žemėlapis ir gyventojai

Apibūdina Europos geografinę padėtį, įvairiuose kontekstuose orientuojasi Europos politiniame žemėlapyje.

Aiškinasi Europoje gyvenančių tautų ir kalbų paplitimą, gyventojų pasiskirstymą.

Aiškinasi Europos Sąjungos reikšmę Lietuvai ir valstybėms narėms.

Minčių žemėlapis, praktinės užduotys, darbas su žemėlapiu.

Vertinimas - formuojamasis, kaupiamasis.

Kompetencijos – pažinimo, kūrybingumo,

pilietiškumo.

(70%)

Europos šalių kultūros ženklai gyvenamojoje vietovėje

Atlieka Europos šalių kultūros ženklų paplitimo tyrimą savo vietovėje.

Aplinkos tyrimas.

Vertinimas – kriterinis.

Kompetencijos – kultūrinė, kūrybingumo,

komunikavimo.

(30%)

Aplinkos tyrimo rezultatų pristatymas

Pristatymas

(70%)

Europos gamtos ypatumai

Apibūdina Europos skirtingus reljefo ir krantų tipų pavyzdžius. Aiškinasi veiksnius, veikiančius Europos gamtinės aplinkos kaitą – apledėjimas, vulkanizmas.

Aiškinasi Europos klimatą lemiančius veiksnius, klimato juostų, klimato tipų bei geografinių zonų išsidėstymą.

Apibūdina oro masių įtaką Lietuvos orams, Lietuvos klimatą formuojančius veiksnius.

Susipažįsta su Baltijos jūros baseino gamtos ypatumais, ūkinį panaudojimą, aiškinasi jūrų potvynių ir atoslūgių susidarymą.

Vaizdinių priemonių naudojimas, gamtinės aplinkos vertinimas, ryšių analizė, klimatogramų analizė.

Vertinimas – kaupiamasis.

Integracija – užsienio kalbos.

Kompetencijos – pažinimo, kūrybiškumo,

komunikavimo.

Pamokų skaičius

Ugdymo turinys

Tematika / problematika

Mokinių pasiekimai

Ugdymo(-si) metodai

Vertinimas,

integracija, kompetencijos

Mokosi atpažinti ir lyginti skirtingus Europos geografinių zonų kraštovaizdžius, ieško priežasties ir pasekmės ryšių skirtingose Europos regionų vietose. Nagrinėja abipusį pavojingų gamtos reiškinių ir žmonių

ūkinės veiklos poveikį.

(70%)

Palydovinių nuotraukų nagrinėjimas.

Praktikos darbas

Vertinimas –

kriterinis.

(30%)

Europos gamtinių pavyzdžių (reljefo, kraštovaizdžių, krantų tipų) analizavimas. Europos ir Lietuvos sinoptinių žemėlapių analizavimas.

Darbas su vaizdinėmis

priemonėmis

(70%)

Kontrolinis darbas

Vertinimas –

formuojamasis.

(70%)

Ūkinė veikla Europoje

Aiškinasi skirtingų ekonominių veiklų plėtrą lemiančius veiksnius. Nagrinėja Europos gamtos bei ekonominių sąlygų tinkamumą žemės ūkiui. Aiškinasi pramonės plėtojimo ypatumus Europoje.

Nagrinėja svarbiausius Europos susisiekimo kelius ir uostus, lygina jų tinklą skirtinguose regionuose.

Susipažįsta su Europos energijos ištekliais, vertina jų poveikį aplinkos ekologinei situacijai ir poreikį darniam naudojimui.

Nagrinėja turizmo sektoriaus plėtojimą Europoje bei prielaidas skirtingų

turizmo rūšių plėtrai. Vertina teigiamą ir neigiamą turizmo poveikį žmonėms ir aplinkai.

Situacijos analizė, ryšių analizė, vaizdinių priemonių naudojimas, minčių žemėlapis.

Vertinimas - kaupiamasis.

Integracija – ekonomika.

Kompetencijos – pažinimo,

pilietiškumo, komunikavimo.

(70%)

Kontrolinis darbas.

Vertinimas –

formuojamasis.

(30%)

Konkrečių ūkinės veiklos pavyzdžių analizavimas: pasirinktos žemės ūkio įmonės Europoje analizė; Europos pasirinktos

pramonės įmonės analizė; pasirinktos Europos paslaugų įmonės veiklos analizė.

(70%)

Gamtos jėgos ir jų padariniai

Gilinasi į vidinę Žemės sandarą, žemyninė ir vandenyninė Žemės plutos skirtumai.

Paaiškinti nuosėdinių, magminių ir metamorfinių uolienų susidarymą. Susipažinti su tektoniniais žemėlapiais, aiškina paveiksluose, žemynų dreifą, litosferos plokčių judėjimą, pakraščiuose vykstančius procesus, kaip keitėsi paviršius dėl vidinių jėgų.

Nagrinėja vidinių jėgų pasireiškimo neigiamus ir teigiamus padarinius gyvenamosioms ir ūkinėms teritorijoms.

Mineralų ir uolienų tyrimas. Video siužeto įgarsinimas.

Vaizdinių priemonių naudojimas,

Vertinimas - kaupiamasis.

Kompetencijos – pažinimo, socialinė, mokėjimo mokytis.

Pamokų skaičius	Ugdymo turinys
Pamokų skaičius	Tematika / problematika	Mokinių pasiekimai	Ugdymo(-si) metodai	Vertinimas, integracija, kompetencijos
		Susipažįsta su upės slėnio dalimis ir upės formuojamais kraštovaizdžiais. Analizuoja stichinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių pavyzdžius, pasireiškimo teritorijas ir keliamas grėsmes. Nurodo būdus ir priemones prognozuoti gamtos katastrofas, apsisaugoti nuo jų padarinių arba švelninti galimą poveikį.	savarankiškas darbas.
3 (30%)	Tikrovės kontekstų pristatymas (mokinys renkasi realius vidinių jėgų pasireiškimo pavyzdžius, pristato neigiamus ir teigiamus padarinius, vertina pirminį ir antrinį poveikį).
2 (30%)	Projektinis darbas: Upės baseino dalys (spalvoto popieriaus ir siūlų pagalba pavaizduoti nurodytas upės baseino dalis)
1 (70%)	Kontrolinis darbas.			Vertinimas – formuojamasis.
5 (70%)	Išsivystymo skirtumai pasaulyje, globalizacija, darnusis vystymasis	Susipažįsta su svarbiausiais geografijoje naudojamais statistiniais rodikliais (BVP 1 gyv., ŽSRI). Remiasi jais ir analizuoja, lygina bei vertina valstybes ir regionus. Pasirinktų valstybių pavyzdžiu analizuoja ekonominius ir socialinius rodiklius, vertina šalių išsivystymo lygį. Aiškinasi mitybos skirtumus pasaulyje, nurodo skurdo, migracijų priežastis ir padarinius. Aiškinasi, kas yra globalizacija ir nurodo jos pavyzdžių iš artimiausios aplinkos. Nurodo ir vertina globalizacijos teigiamas ir neigiamas puses. Susipažįsta su globalinėmis problemomis jų poveikiu aplinkai bei žmonėms, analizuoja galimus problemų sprendimo būdus. Aiškinasi, kas yra darnusis vystymasis ir kodėl jis toks svarbus šiuolaikiniame pasaulyje.	Darbas su žemėlapiais, darbas su statistikos duomenimis,	Vertinimas - formuojamasis, kriterinis, kaupiamasis, diagnostinis. Integracija – matematika, IT. Kompetencijos – pažinimo, socialinė- emocinė, pilietiškumo, komunikavimo.
1 (30%)	Projektinis darbas – Medijų naujienos apie globalizaciją arba migraciją.
1 (70%)	Pasirinktos valstybės kompleksinis geografinis tyrimas.		Aplinkos tyrimas	Vertinimas – kriterinis.
2 (30%)	Savarankiškas darbas – kartografinis pasaulio valstybių išsivystymo skirtumų vaizdavimas.			Vertinimas – kriterinis.

Parengė: geografijos mokytoja ekspertė Xxxxxx Xxxxxxxxxxx

6.1.3. Ilgalaikis planas 8 klasei

Mokymo(si) uždaviniai:

• Ugdosi gebėjimus orientuotis gamtinėje ir visuomeninėje aplinkoje, žemėlapyje;

• Mokosi skaityti įvairius geografinius šaltinius, jais remiantis aiškintis gamtinius ir visuomeninius reiškinius, bei jų dėsningumus;

• Vartoja geografijos sąvokas ir vietovardžius, taiko įgytas geografijos žinias ir gebėjimus;

• Laikosi kasdieniame gyvenime darnaus vystymosi principų, prisiima asmeninę atsakomybę;

• Naudoja įvairius kūrybos būdus ir priemones geografiniams tyrimams bei pateikia duomenis ir išvadas. Metų sėkmės kriterijai

• išmanys šio koncentro medžiagoje nagrinėjamas pagrindines sąvokas;

• nagrinės ir lygins įvairius kartografinius kūrinius;

• atliks praktines užduotis;

• mokės naudotis geografinės informacijos šaltiniais;

• savarankiškai pasirinks tinkamus mokymosi būdus ir geografinius informacijos šaltinius.

Geografijos mokymui skirta 74 pamokos (2 pamokos per savaitę). Privalomas turinys – 52 val. (70%) rekomenduojamas turinys - 22 val. (30%).

Planas orientuotas tikslingai, aktyviai mokinių veiklai.

Tematika

Sąvokos, mokymo(si) metodai

Mokinių pasiekimai

Pamokų skaičius

Vertinimas, integracija,

kompetencijos

Klasės analizė, supažindinimas su literatūra ir galimais

geografinės informacijos šaltiniais.

Metodai: Diskusija, aptarimas.

Susitarimai, pozityvus nusiteikimas mokytis geografijos. Mokymosi stilių ir būdų pasirinkimas.

Supažindinimas su vertinimo normomis.

(30%)

Kompetencijos: socialinė, emocinė, komunikavimo.

Orientavimasis kartografinėje informacijoje.

Metodai: Praktinės užduotys darbo su kartografine medžiaga ir skaitmenine kartografine informacija.

Analizuoja ir lygina įprastuose kartografiniuose šaltiniuose išreikštą simboliais informaciją. Remiantis skaitmenine kartografine informacija nustato ir lygina geografinių objektų padėtį, nurodo kelis jų skirtumus.

(30%)

Integracija – matematika, IKT.

Kompetencijos- komunikavimo, kūrybiškumo,

socialinė.

Tematika

Sąvokos, mokymo(si) metodai

Mokinių pasiekimai

Pamokų skaičius

Vertinimas, integracija,

kompetencijos

Vertinimas –

kaupiamasis.

Pasaulio klimatas

Sąvokos: Saulės spinduliuotė, atogrąža, poliarinis ratas, pasatai, musonai,

šilumos juosta.

Metodai: diskusija, geografinės informacijos šaltinių analizė, praktinės užduotys.

Moka paaiškinti priežastis, lemiančias netolygų šviesos ir šilumos pasiskirstymą Žemėje. Nagrinėja: klimato žemėlapius ir klimatogramas, Paaiškina klimatą lemiančių veiksnių įtaką klimato juostų, klimato tipų susidarymui. Aiškina oro judėjimą tarp atogrąžų ir pusiaujo, apibūdina su tuo susijusius reiškinius ir procesus.

Nusako klimato, geografinio zoniškumo ir žmonių ūkinės veiklos priežasties ir pasekmės ryšius. Aiškina klimato įtaką žmonių gyvenimo būdui ir žmonių ūkinės veiklos įtaką klimato kaitai.

Paaiškina šiltnamio efekto susidarymą atmosferoje.

Komentuoja klimato pokyčius ir jų poveikį skirtingose Žemės vietose.

(70%)

Integracija – biologija.

Kompetencijos – pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo. Vertinimas pagal numatytus kriterijus.

Atsiskaitomasis darbas.

Mokiniai, remdamiesi savo žiniomis, patirtimi, užduočių

medžiaga, dirbdami individualiai atliks kontrolines užduotis.

(70%)

Vertinimas -

formuojamasis

Geografinės zonos ir jų aplinkos ūkinis naudojimas.

Sąvokos: dūlėjimas, vėjo erozija, oazė, artezinis šulinys, gruntinis vanduo, dirvožemis, ledkalnis, daugiametis įšalas, efemeras, sukulentas, klajoklinė gyvulininkystė, natūrinis ūkis, dykumėjimas, lydiminė žemdirbystė.

Metodai: minčių lietus, diskusija, geografinės informacijos šaltinių analizė, praktinės užduotys.

Paaiškina priežastis, lemiančias geografinių zonų susiformavimą ir išsidėstymą, einant nuo pusiaujo ašigalių link ir kylant į kalnus. Susieja geografines zonas su atitinkamomis klimato juostomis, apibūdina esminius dirvožemio ypatumus. Nurodo priežasties ir pasekmės ryšius tarp įvairių geografinės zonos komponentų.

Lygina drėgnuosius atogrąžų miškus su Europos mišriaisiais miškais ardų skaičiaus, rūšių įvairovės, maistingųjų medžiagų kiekio požiūriu. Apibūdina karštųjų dykumų susidarymą, paviršiaus ypatumus ir eolines reljefo formas. Skiria ir paaiškina savanų skirtumus.

Pateikia skirtingų geografinių zonų būdingiausių augalų ir gyvūnų pavyzdžių bei paaiškina prisitaikymo priežastis prie skirtingos gamtos.

Moka paaiškinti sąveiką tarp žmonių ūkinės veiklos ir natūralios gamtinės aplinkos skirtingose geografinėse zonose.

(70%)

Integracija _ biologija Kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, socialinė.

Vertinimas pagal numatytus kriterijus.

Tematika

Sąvokos, mokymo(si) metodai

Mokinių pasiekimai

Pamokų skaičius

Vertinimas, integracija,

kompetencijos

Apibūdina gamtos sąlygų poveikį ir tinkamumą žemės ūkiui atskirose geografinėse zonose.

Paaiškina, kaip žmonės naudoja išskirtinai nesvetingus gyvenimui kraštovaizdžius ir įvertina vandens svarbą žemės ūkiui.

Pateikia ir analizuoja skirtingų žmogaus ūkinių veiklų pavyzdžius (plantacijų ūkis, natūrinis ūkis, prekinis ūkis) bei aiškina šių procesų poveikį gamtinei aplinkai bei pačiam žmogui. Nurodo netinkamo žemės naudojimo padarinius: atogrąžų miškų ploto mažėjimas, dykumėjimas, dirvožemio druskėjimas, erozija. Analizuoja žmogaus įtaką gamtinių ir

kultūrinių kraštovaizdžių kitimui, nurodo ir vertina priemones darniam teritorijų vystymui.

Atsiskaitomasis darbas.

Mokiniai, remdamiesi savo žiniomis, patirtimi, užduočių

medžiaga, dirbdami individualiai atliks kontrolines užduotis.

(70%)

Vertinimas –

formuojamasis.

Valstybių ir regionų apžvalga:

1. JAV

2. Kinijos

3. Rusijos

4. Australijos

5. Indijos

Metodai: statistinių duomenų analizė, darbas su žemėlapiu ir iliustracijomis, minčių žemėlapio sudarymas, diskusija.

Naudojasi teminiais žemėlapiais, kitais informacijos šaltiniais ir apibūdina nagrinėjamos valstybės gamtos ir socialinius ypatumus:

•geografinę padėtį;

•gamtinės aplinkos ir stichinių nelaimių grėsmės įtaką žmonių gyvenimui ir ekonomikai, aiškina prisitaikymo prie šių iššūkių būdus ir priemones;

•gyventojų pasiskirstymą, vertina jo poveikį žmonėms ir ekonomikai. Nurodo pasirinktus socialinius ir kultūrinius ypatumus bei jų sklaidą pasaulyje;

•ekologinius ypatumus ir gamtos potencialą bei jo panaudojimą žemės ūkyje ir žaliavų gavybai;

•ekonominį potencialą, paaiškina priklausomybę nuo žaliavų ir prekių importo bei eksporto.

(konkrečios valstybės nagrinėjim ui skiriama 5 pamokos)

(70%)

Kompetencijos – pažinimo, kūrybiškumo, pilietiškumo, kultūrinė.

Integracija – istorija, pilietiškumas. Vertinimas pagal numatytus kriterijus.

Atsiskaitomasis darbas.

Mokiniai, remdamiesi savo žiniomis, patirtimi, užduočių medžiaga, dirbdami individualiai atliks kontrolines užduotis.

(70%)

Vertinimas pagal numatytus

kriterijus.

Praktikos ir tiriamieji darbai

Metodai: pokalbis, darbas

su iliustracijomis,

1.Klimatogramos analizė.

2. Orų žemėlapių nagrinėjimas ir vertinimas.

(70%)

Vertinimas –

kriterinis

Tematika

Sąvokos, mokymo(si) metodai

Mokinių pasiekimai

Pamokų skaičius

Vertinimas, integracija,

kompetencijos

žemėlapiu, statistinių duomenų analizė, praktinių užduočių atlikimas.

3.Geografinės zonos tyrimas.

4. Kraštovaizdžio tyrimas.

Integracija: matematika, fizika, IKT Kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo.

Parengė: geografijos mokytoja ekspertė xx. Xxxxx Xxxxxxxx

6.1.4. Ilgalaikis planas 9 klasei

Mokymo(si) tikslas.

Ugdyti mokinių geografinį pasaulėvaizdį ir pasaulėžiūrą, grįstą gamtos, socialinių ir humanitarinių mokslų žiniomis, jų sąryšingumu bei šiuolaikinėmis tyrimų technologijomis ir jų rezultatais, kaip sąlyga susikurti vientisą pasaulio sampratą ir vaizdinį, formuoti darnaus vystymosi ir pagarbos skirtingoms kultūroms nuostatas, kompetentingai ir atsakingai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Mokymo (si) uždaviniai.

Siekdami mokymo(si) tikslo, mokiniai:

• naudoja kartografijos kūrinius ir geografines informacines sistemas (GIS), kaip patikimus informacinius šaltinius;

• gilina erdvinį supratimą apie Lietuvą, Europą ir pasaulį nuo lokalaus iki globalaus lygmens;

• renka ir analizuoja įvairiuose informaciniuose šaltiniuose pateiktą geografinę informaciją, taiko įgytas geografijos žinias ir gebėjimus;

• laikosi kasdieniame gyvenime darnaus vystymosi principų, parodo pagarbą pasaulio kultūroms ir žmonių gyvensenai;

• naudoja įvairius kūrybos būdus ir priemones geografiniams tyrimams bei mokosi pateikti duomenimis grįstas išvadas;

• pasirengia būti atsakingais ir aktyviais piliečiais, galinčiais prisidėti prie ekologiškai ir ekonomiškai darnaus pasaulio kūrimo. Pamokų skaičius per mokslo metus: 74 (2 pamokos per savaitę)

• privalomas turinys: 52 val. (70%)

• rekomenduojamas turinys: 22 val. (30%)

Eil. Nr.

Etapo (ciklo) pavadinimas

Val. sk.

Mokinių pasiekimai

Integracija. Kompetencijos

Ugdymo(-si) metodai.

Vertinimas

Pastabos

Įvadas. Supažindinimas su 9 klasės kurso

programa.

(30%)

Susipažįsta su geografijos 9 klasės programa, darbo metodų įvairove, atsiskaitymo būdais ir vertinimo sistema.

Komunikavimo kompetencija

Kartojimas.

(30%)

Tikslingai naudoja GIS ir GPS technologijas, kartografinius šaltinius savarankiškam orientavimuisi nepažįstamoje aplinkoje ir vietovėje.

Geba įtraukti geografinius faktus ir objektus į erdvines sistemas ir nustatyti tarp jų egzistuojančius erdvinius ryšius.

Matematika, IT

Darbas su atlasais. Kartojimo užduočių atsiskaitomasis darbas/diagnostinis testas

Pasaulio politinis žemėlapis ir išsivystymo skirtumai.

(70%)

Lygina pasaulio šalis ir regionus pagal jų panašumus ir skirtumus, pateikia išvadas. Identifikuoja ir vertina priežastis, dėl kurių keičiasi regionai, vietovės siejant tai su žmogaus ir aplinkos kintančių santykių pobūdžiu.

Analizuoja, lygina ir vertina įvairaus erdvinio lygmens gamtinius, politinius, ekonominius, kultūrinius regionus, identifikuoja juose kylančias problemas ir teikia jų sprendimo būdus.

Remiantis įvairia informacija, modeliuoja regionų kaitą ir reikšmingumą žmonėms. Nagrinėja Europos Sąjungos šalių ekonominės ir socialinės pažangos skirtumus, aiškinasi regioninės politikos priemones, kuriomis siekiama skatinti ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir gerinti gyvenimo kokybę, naudojantis strateginėmis

investicijomis.

Pažinimo, pilietiškumo, komunikavimo, emocinė-socialinė kompetencijos.

Lietuvių k., istorija, pilietiškumas, ekonomika, technologijos

Darbas su žemėlapiais, informacijos šaltiniais. Kaupiamasis, formuojamasis vertinimas.

Savarankiškas darbas. Kontrolinis darbas

Lietuvos ir pasaulio gyventojai

(70%)

Analizuoja, lygina ir vertina Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius gyventojų, kultūros, ekonomikos procesus ir reiškinius, jų padarinius ir teritorinį pasiskirstymą bei daro argumentuotas išvadas.

Pažinimo, kultūrinė, socialinė- emocinė, sveikos gyvensenos, pilietiškumo, komunikavimo kompetencijos.

Darbas su žemėlapiais, informacijos šaltiniais. Kaupiamasis, formuojamasis vertinimas.

Savarankiškas darbas.

Praktiniai darbai: Gyventojų amžiaus ir lyties piramidės nagrinėjimas.

Eil. Nr.	Etapo (ciklo) pavadinimas	Val. sk.	Mokinių pasiekimai	Integracija. Kompetencijos	Ugdymo(-si) metodai. Vertinimas	Pastabos
				Lietuvių k., matematika, IT, istorija, pilietiškumas, biologija, ekonomika	Kontrolinis darbas	Gyventojų tankumo apskaičiavimas. Gyventojų prieaugio apskaičiavimas.
3.	Praktikos darbas apie Lietuvos ir pasaulio gyventojus	1 (70%)	Skaitmeninio teminio žemėlapio sudarymas.	Matematika, IT Pažinimo kompetencija	Praktikos darbas Vertinimas – kriterinis.
	Urbanizacija ir migracija Lietuvoje ir pasaulyje	5 (70%)	Analizuojant statistikos duomenis, nuotraukas, schemas ir žemėlapius, nagrinėja Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius urbanizacijos procesus, vertina miestiškas teritorijas ekologiniu, teritorijų plėtros ir kitais aspektais. Nagrinėja ir vertina miestų plėtrą išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. Aiškinasi, kas yra darnioji miestų plėtra. Aiškinasi gyventojų migracijos tipus, migracijų priežastis ir šių reiškinių teigiamą bei neigiamą įtaką valstybių socialiniam ir ekonominiam gyvenimui. Nagrinėja ir vertina migracijos procesus Lietuvoje.	Lietuvių k., istorija, pilietiškumas, matematika, IT, dailė Xxxxxxxx, kultūrinė, socialinė- emocinė, sveikos gyvensenos, pilietiškumo, komunikavimo kompetencijos.	Darbas su žemėlapiais, informacijos šaltiniais. Kaupiamasis, formuojamasis vertinimas. Savarankiškas darbas. Kontrolinis darbas	Praktiniai darbai: Miesto, gyvenvietės pastatų paskirties kartografinis tyrimas. Nuotraukų analizė – „Miesto istorija“.
	Darbo su žemėlapiais gilinimas	1 (30%)	Geografinių koordinačių (ir skaitmeninių) nustatymas	Matematika, IT	Darbas su žemėlapiais Vertinimas – kriterinis.
	Gamtos ištekliai ir darnus jų naudojimas	15 (70%)	Analizuoja įvairius informacijos šaltinius apie Lietuvos ir pasaulio gamtos išteklių įvairovę, jų svarbą, naudojimą ir ribotumą. Aiškinasi su gamtos išteklių gavyba ir naudojimu susijusius interesų konfliktus. Aiškinasi, kurie gamtos ištekliai yra atsinaujinantys ir neatsinaujinantys. Nagrinėja geriamojo vandens išteklių pasiskirstymą pasaulyje, vertina vandens	Ekonomika, istorija, lietuvių k. Pažinimo, kultūrinė, socialinė- emocinė, sveikos gyvensenos, pilietiškumo,	Darbas su žemėlapiais, informacijos šaltiniais. Kaupiamasis, formuojamasis vertinimas. Savarankiškas darbas. Kontrolinis darbas

Eil. Nr.	Etapo (ciklo) pavadinimas	Val. sk.	Mokinių pasiekimai	Integracija. Kompetencijos	Ugdymo(-si) metodai. Vertinimas	Pastabos
			vartojimo ypatumus ir galimybes gauti saugų ir prieinamą geriamąjį vandenį. Pasirinktinai aiškinasi vandens panaudojimo projektų įtaką konfliktams, ekologinei būklei. Vertina iškastinio kuro išteklių pasiskirstymą pasaulyje, jų ribotumą ir poveikį ekologinei aplinkai. Nagrinėja Lietuvos ir Europos šalių apsirūpinimo energetiniais ištekliais problematiką. Nagrinėja ir vertina elektros energijos vartojimo skirtumus pasaulyje. Aiškinasi atsinaujinančių energijos išteklių svarbą ir naudojimo ypatumus. Remiantis Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiais, aiškinasi taupaus ir tvaraus gamtos išteklių naudojimo būtinybę. Vertina vartojimo mažinimo, atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo svarbą lokaliu ir globaliu lygiu. Susipažįsta su žiedinės ekonomikos samprata ir šios strategijos įgyvendinimo priemonėmis.	komunikavimo kompetencijos.
4.	Pasaulinis vandenynas ir darnus jo naudojimas	8 (70%)	Nagrinėja pasaulinio vandenyno sudėtines dalis, susipažįsta ir vertina šiuolaikinių tyrimų reikšmę. Aiškinasi dinaminių procesų pasauliniame vandenyne priežastis ir raišką. Nagrinėja vandenynų ir atmosferos sąryšingumą, vertina jūrų ir vandenynų gamtos išteklių reikšmę ir naudojimą bei su tuo susijusius geopolitinius ir ekologinius iššūkius. Nagrinėja klimato kaitos ir žmonių ūkinės veiklos poveikį jūrų ir pakrančių ekosistemoms, vandenynų biologinei įvairovei. Vertina darnaus vandenynų ir jų išteklių naudojimo būdus ir priemones.	Matematika, fizika, IT Pažinimo, kultūrinė, socialinė- emocinė, sveikos gyvensenos, pilietiškumo, komunikavimo kompetencijos	Darbas su žemėlapiais, informacijos šaltiniais. Kaupiamasis, formuojamasis vertinimas. Savarankiškas darbas. Kontrolinis darbas
5.	Tiriamasis darbas apie darnaus vandenynų ir jų išteklių	1 (30%)	Kritinis geografijos informacijos šaltinio vertinimas.	Tiriamasis darbas	Darbas su informacijos šaltiniais‘ Kriterinis vertinimas Savarankiškas/grupinis darbas.

Eil. Nr.	Etapo (ciklo) pavadinimas	Val. sk.	Mokinių pasiekimai	Integracija. Kompetencijos	Ugdymo(-si) metodai. Vertinimas	Pastabos
	naudojimo būdus ir priemones.
6.	Kartojimas	2 (30%)	Išmoktos medžiagos kartojimas, apibendrinimas		Savarankiškas/grupinis darbas.
7.	Rezervas	15 (30%)	Pamokos skiriamos atskirų temų detalesniam nagrinėjimui, projektinių darbų atlikimui, turimų video filmų ir kitos papildomos geografinės informacijos peržiūrai.			Mokytojo nuožiūra
8.	Iš viso:	74	Kursas baigtas

Parengė: geografijos mokytoja ekspertė Xxxx Xxxxxxxx

6.1.5 Ilgalaikis planas 10 klasei

Pamokų skaičius

per mokslo metus: 37 (1 pamoka per savaitę) privalomas turinys: 26 val. (70%)

rekomenduojamas turinys: 11 val. (30%)

Pasiekimų sritis/ Pasiekimai

Kompetencijų ugdymas dalyku

Mokymosi turinys

Valandos (apytiksliai)

Integracija

Analizuoja, lygina ir vertina įvairaus erdvinio lygmens gamtinius, politinius, ekonominius kultūrinius regionus, identifikuoja jose kylančias problemas ir teikia jų sprendimo būdus.

Pažinimo kompetencija

- mokiniai skatinami tinkamai vartoti geografijos sąvokas ir vietovardžius, taikyti įgytas geografijos žinias ir gebėjimus. Mokiniai skatinami reflektuoti

Įvadas. Supažindinimas su 10 klasės geografijos programa. Kartojimas.

2 (30%)

Ekonominiai procesai pasaulyje ir Lietuvoje Nagrinėja Lietuvos, kitų šalių ir regionų ekonomikos struktūrą bei jos raidą.

Aiškinasi rinkos ir planinės ekonomikos sistemas.

10 (70%)

Lietuvių kalba (kalba, klausymas, aptarimas) Ekonomika.

istorija

Pasiekimų sritis/

Pasiekimai

Kompetencijų

ugdymas dalyku

Mokymosi turinys

Valandos

(apytiksliai)

Integracija

Remiantis įvairia informacija, modeliuoja regionų kaitą ir reikšmingumą žmonėms.

savo mokymąsi, (įsi)vertinti patirtį ir pažangą, mokytis iš klaidų, išsikelti naujus tikslus.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija - mokiniai skatinami priimti atsakingus sprendimus ir įsitraukti į prasmingą veikimą Pilietiškumo kompetencija - mokiniai skatinami svarstyti tapatybės klausimus, pavyzdžius, aktyvaus piliečio vaidmens bendruomenėje ir mokinio savijautos mokykloje.

Komunikavimo kompetencija - mokiniai mokomi skaityti, kurti ir perduoti įvairaus pobūdžio geografinę informaciją, ją suprasti ir pateikti įvairiomis

Vertina, kaip žemės ūkio plėtrą Lietuvoje ir pasaulyje lemia gamtiniai ir ekonominiai veiksniai.

Nagrinėja žemės naudojimo ir ūkininkavimo tipus bei iškylančias problemas.

Nagrinėja ir vertina Europos Sąjungos žemės ūkio politikos priemones ir jų reikšmę Lietuvos žemės ūkiui.

Aiškinasi pramonės išdėstymo veiksnius, sieja juos su konkrečiais pavyzdžiais Lietuvoje ir pasaulyje.

Nagrinėja tarptautinių bendrovių geografinį veiklos pasiskirstymą, pramoninės gamybos pokyčius.

Aiškinasi neigiamą pramonės įtaką gamtinei aplinkai ir žmonėms.

Planuoja tyrimą nukreiptą į konkrečios

problemos/temos išsprendimą.

Pramonės veiklų ir paslaugų vietovėje tyrimas.

1 (70%)

Ekonomika, IT, lietuvių kalba

Analizuoja, lygina ir kritiškai vertina gamtinių ir antropogeninių aplinkos veiksnių poveikį kraštovaizdžiui ir aplinkai bei daro argumentuotas išvadas.

Lygina pasaulio šalis pagal jų panašumus ir skirtumus, pateikia išvadas. Analizuoja Lietuvos visuomeninių

Globalizacijos procesai

Skiria globalizacijos ypatumus kultūroje, ekologijoje, ekonomikoje ir politikoje.

Nagrinėja ir kritiškai vertina globalizacijos procesus Lietuvos, atskirų valstybių, regionų kontekste.

Apibūdina globalizacijos ir skaitmenizacijos įtakoje veikiantį tarptautinį darbo pasidalijimą ir besikeičiantį gamybos pobūdį, paslaugų įvairovę ir pobūdį, pasitelkia kurios nors produkcijos gamybos grandinę ir tarptautinę bendrovę.

8 (70%)

Ekonomika, fizika, lietuvių k., biologija, IT

Pasiekimų sritis/ Pasiekimai	Kompetencijų ugdymas dalyku	Mokymosi turinys	Valandos (apytiksliai)	Integracija
bruožų pasireiškimą įvairaus mąsto erdvėse.	formomis atsižvelgiant į tikslą, adresatą ir situaciją.	Aiškinasi transporto plėtrą globalizuotame pasaulyje, išryškina teigiamas ir neigiamas šių procesų puses. Nagrinėja turizmo plėtrą pasaulyje, šio sektoriaus teikiamą naudą šalių ekonomikai bei pažeidžiamumą. Vertina darnaus turizmo vystymo reikšmę lokaliu ir globaliu lygiu.
Remiantis įvairia informacija modeliuoja regionų kaitą ir reikšmingumą žmonėms.		Klimato kaita ir klimato apsauga Lygina natūralią ir žmonių veiklos paspartintą klimato kaitą. Aiškinasi ir vertina klimato kaitos priežastis. Vertina galimus klimato kaitos scenarijus ir prisitaikymą prie esamų klimato kaitos iššūkių pasaulyje. Nurodo klimato kaitos švelninimo būdus ir priemones lokaliu ir globaliu lygmeniu, kritiškai vertina, kaip klimato kaitos priemonės realiai veikia nacionalinėje ir tarptautinėje politikoje.	7 (70%)	IT, fizika, biologija
		Kartojimas	2 (30%)
		Rezervas	7 (30%)
		Iš viso	37

Parengė: geografijos mokytoja ekspertė Xxxx Xxxxxxxx

6.2. Trumpalaikis projektas Tema: Upės baseino ir slėnio dalys

Trukmė: 2 pamokos

Dalykas: geografija

Dalyviai: 6 arba 7 klasės mokiniai

Kontekstas / prielaidos. Mokantis pasaulio upių mokiniai turi susipažinti ir įsiminti daug su upės baseinu ir upės slėniu susijusių sąvokų. Mokiniai upės slėnio sąvokas sutinka įvairiuose geografiniuose informacijos šaltiniuose, atlikdami praktines užduotis geba apibūdinti, paaiškinti, kaip upė formuoja kraštovaizdį. Projektinė veikla padeda mokiniams įsiminti upės baseino ir slėnio sąvokas, per praktines užduotis. gilina suvokimą apie upės baseino struktūros ypatumus.

Tikslai:

1. Skatinti mokinius suprasti teorinę medžiagą, sąvokas atliekant praktines geografinių objektų vizualizacijos užduotis.

2. Ugdyti mokinių erdvinį upės baseino suvokimą.

3. Įtvirtinti ir gilinti gamtinės aplinkos vaizdavimo įgūdžius.

4. Lavinti mokinių projektinio darbo gebėjimus.

Reikalingos priemonės:

• klijai Lipalas;

• žirklės;

• žalias, rudas ir mėlynas popieriaus lapas;

• mėlyni ir raudoni siūlai;

• rašiklis.

Projekto eiga

Nr.	Užduotys	Užduoties reikalavimai
1	Iš žalio, mėlyno ir rudo popieriaus mokinys suformuoja paviršių, tinkamą upės baseinui formuoti.	Iš rudo popieriaus suformuoja iškilusį reljefą, iš mėlyno popieriaus – vandens telkinį, į kurį įteka upė.
2.	Iš mėlyno siūlo mokinys suformuoja upės upyną.	Upyne pavaizduoja: • upės vagą, • ištakas, • dešinįjį intaką, ištekantį iš pelkės, • kairįjį intaką, ištekantį iš ežero, • meandrą, • senvagę, • deltą.
3.	Mokinys rodykle pažymį upės tekėjimo kryptį.

Nr.	Užduotys	Užduoties reikalavimai
4.	Raudonu siūlu mokinys suformuoja vandenskyrą.
5.	Mokinys surašo pavaizduotų sąvokų pavadinimus.	Pavadinimus surašyti šalia objektų.
6.	Lapo šone mokinys išskiria aukštupį, vidurupį ir žemupį.	Mokinys punktyrine linija atskiria aukštupį, vidurupį ir žemupį. Kiekvienoje upės dalyje parašykite po tris kiekvienai upės daliai būdingus bruožus.

Vertinimas (kriterinis):

1 balas – teisingas vandenskyros išvedimas (suformuoto reljefo aukščiausia vieta)

3 balai – teisingas upės upyno dalių pavaizdavimas ir surašyti upės dalių pavadinimai 1 balas – pažymėta upės tekėjimo kryptis

1 balas – aukštupio, vidurupio ir žemupio teritorijų išskyrimas 1 balas – teisingi trys kiekvienai upės daliai būdingi bruožai

1 balas – estetiškas (tvarkingas) vaizdas

Mokinių darbų pavyzdžiai

Parengė: geografijos mokytoja ekspertė Xxxxxx Xxxxxxxxxxx

6.3. Geografinio tyrimo pavyzdys

Šiuolaikinėje geografijos didaktikoje svarbų vaidmenį atlieka geografiniai tyrimai. Tai ne tik mokslinis metodas, taikomas aukštosiose mokyklose, bet jau kuris laikas viena iš svarbesnių veiklos formų ir mokyklinėje geografijoje. Deja, tyrimas, kaip metodas, dar nėra plačiai taikomas Lietuvos mokyklose. Vienas iš svarbiausių dalykų, kurį geografijos svarbai pabrėžti dažnai visuomenei ir patys sau teigia geografai, yra tai, kad geografijoje įprasta kelti klausimus, o atsakymų į juos paieška ir yra susijusi su tiriamąja veikla. Ji gali būti kompleksinė, išsami, sudėtinga ir ilga, bet taip pat ir greita bei paprasta. Pirmasis žingsnis bet kuriame tyrime – teisingas klausimas arba hipotezė. Kai žinome, ką norime sužinoti ar išsiaiškinti, imamės ieškoti informacijos. Ji gali būti tiksli ar ne visai, jos gali būti daug arba mažai, bet, surinkus reikiamus duomenis, juos analizuojame, grupuojame ir galiausiai darome išvadą. Taigi atliekant bet kurį geografinį tyrimą, būtina nuosekliai pereiti per visus šiuos tyrimo žingsnius:

1 žingsnis. Geografinio klausimo ar hipotezės kėlimas

2 žingsnis. Geografinės informacijos paieška

3 žingsnis. Geografinės informacijos tvarkymas

4 žingsnis. Geografinės informacijos analizavimas 5 žingsnis. Atsakymas į geografinius klausimus Geografinio klausimo kėlimas

Norint pradėti kažką tirti, būtina išsikelti probleminį klausimą arba hipotezę. Mokyklinėje geografijoje dažniausiai formuluojami klausimai apie tai, kas ir kur vyksta, kodėl vyksta, kas atsitiko, kodėl atsitiko ar gali atsitikti. Panagrinėsime pavyzdį, kuris parodys, kaip žingsnis po žingsnio atliekamas tyrimas. Taigi du geografai, nutarę dalyvauti „Lietuvos ryto” krepšinio rungtynėse Vilniaus Siemens arenoje, atkreipė dėmesį, kad automobilio parkavimas prie pat pramogų arenos valandai kainuoja 10 EUR. Tai vienas iš atvejų, kai tyrime esminis vaidmuo tenka ekonomikai. Suprantama, kad jeigu geografai pavažiuotų toliau nuo arenos į šalutines gatves, parkavimas būtų pigesnis. Tokiu atveju geografai greičiausiai padarys išvadą, kad brangiau mokama už "patogumą": kuo arčiau paskirties vietos, tuo brangiau parkuoti automobilį. Tačiau būti tuo užtikrintiems nepakanka – reikia išsiaiškinti dar kai ką.

Geografinės informacijos paieška

Kai suformuluotas klausimas arba iškelta hipotezė, galima pereiti prie antrojo etapo. Jo tikslas

– surinkti reikalingą informaciją. Krepšinio rungtynių pavyzdžiu geografai tikriausiai nežiūrėtų į pasaulio žemėlapį, norėdami išsiaiškinti, kur parkuoti automobilį, bet turint galimybę naudoti įvairius geografijos įrankius, galima pasitelkti palydovines vietovės nuotraukas ir jas analizuojant paieškoti, kur netoliese būtų galima parkuoti automobilį. Ypač tiktų žemėlapis, kurio mastelis keičiamas ir

matoma vis detalesnė teritorija, gatvių tinklas ir tos vietos, kurios netoli sporto arenos ir kuriose galima parkuoti automobilį. Visa ši informacija labai reikalinga, pereinant į kitą geografinio tyrimo etapą.

Geografinės informacijos tvarkymas

Artėja rungtynių data ir auga geografų jaudulys. Tačiau jie nenori mokėti per daug, todėl dabar, kai klausimas jau iškeltas ir jie surinko kai kurią reikalingą informaciją, atėjo laikas ištirti ir susisteminti turimus duomenis. Peržiūrinėdami palydovines nuotraukas ir vertindami parkavimui tinkiamas vietas, kurias galima greitai pasiekti nuo sporto pramogų arenos, jie taip pat pasidomėjo ir gavo informacijos iš oficialios Vilniaus miesto interneto svetainės apie tai, kiek kainuoja automobilių parkavimas tam tikrose miesto zonose. Turėdami šią informaciją, jie gali susikurti savo specialų arba įsivaizduojamą žemėlapį, kuris rodys parkavimo kainas sporto arenos apylinkėse. Kai tik tai bus padaryta ar išsiaiškinta, geografai bus pasirengę kitam etapui.

Geografinės informacijos analizavimas

Turint duomenų pagrindu sudarytą žemėlapį jame nesunku pastebėti, kad automobilių stovėjimo aikštelės, esančios toliausiai nuo vietos A (sporto arenos) yra pigesnės nei tos, kurios prie pat renginio vietos. Nors šis pavyzdys yra paprastas, kartais reikia nemažai laiko analizuoti surinktai geografinei informacijai, mėginant atsakyti į užduotą geografinį klausimą arba iškeltą hipotezę. Neretai, gilinantis į tyrimo procesą, tenka grįžti prie ankstesnių žingsnių: kelti papildomus klausimus, surinkti daugiau informacijos, nes tik tai gali padėti atsakyti į klausimą ir padaryti išvadą. Geografinis tyrimas gali būti painus, bet kai iškeltas teisingas ir tikslus klausimas, surinkti tinkami duomenys, galima pereiti prie paskutinio etapo.

Atsakymas į geografinius klausimus

Taigi rungtynių diena ir mūsų geografai skuba į renginį. Jie turi reikalingą informaciją, kur automobilį parkuoti geriausia. Jie ne tik mėgins pigiau pastatyti automobilį vienoje iš trijų-keturių iš anksto žemėlapyje numatytų vietų ir susitaupys pinigų vienam kitam suvenyrui, bet surinks šiek tiek daugiau informacijos mėgindami išsiaiškinti, kiek laiko jiems reikės eiti nuo stovėjimo vietos iki sporto arenos. Tokiu būdu geografai perėjo per visus geografinio tyrimo etapus ir dabar tiksliai žino atsakymą į klausimą apie tai, kodėl automobilių stovėjimo aikštelė arti sporto arenos yra brangiausia.

Parengė: mokytojas ekspertas Xxxxx Xxxxx

7. Skaitmeninių priemonių sąrašas

Pavadinimas	Mokymo priemonės anotacija	Mokamas / nemokamas turinys
SMP geografija 9-12 klasė	Skaitmeninė mokymo priemonė skirta geografijai mokyti. Ji suteikia galimybę mokytojams ir mokiniams naudotis specialiai šiai priemonei sukurtais vaizdiniais šaltiniais ir parengta dalykine informacija. Didelis dėmesys skiriamas mokinių savarankiškam darbui, sudaroma galimybė mokytis įvairiais stiliais. Čia pateikiama tekstinė dalykinė medžiaga, vaizdo įrašai, nuotraukos, animuoti vaizdai, žemėlapiai, įvairių tipų ir lygių užduotys. xxxxx://xxx0000xx.xxxxxx.xx/	Nemokamas
PC geografija	Skaitmeninis 3D turinys skirtas socialiniams mokslams, sutelkiant dėmesį į geografiją ir atskiras integralias jos sritis. Pagrindinė 3D platforma sumanyta kaip prekybos centras. Visos prekės susijusios su geografija: žaliavomis, jų gavyba, transportavimu, eksportu ir importu, geografiniu gamybos išsidėstymu ir visas gyvenimo sritis apimančia šiuolaikine globalizacija. xxxxx://0x.xxxxxx.xx/#0	Nemokamas
Svetainė xxxxxxxxxx.xx	Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos svetainė, kurioje skelbiamos su geografija susijusios pasaulio naujienos, dalijamasi mokymo medžiaga, vaizdine medžiaga, užduočių paketais, pristatymais, video medžiaga. Dalis šios svetainės turinio yra neprieinamas ne LGMA nariams. xxx.xxxxxxxxxx.xx	Nemokamas LGMA nariams
Svetainė xxxxxxxxxxx.xx	Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos svetainė, kurioje skelbiami testai atskiroms klasėms, olimpiadoms, talpinami Brandos egzaminų testai. xxxx://xxx.xxxxxxxxxxx.xx/	Nemokamas
Mokomoji geografijos medžiaga. GIS mokykla	Ši sritis daugiausia skirta geografijos dalyko mokytojams, kurie naudoja ar dar tik pradeda naudoti GIS technologijas pagrindinės mokyklos geografijos pamokose. xxxxx://xxx.xxxxxxxxxx.xx/	Nemokamas
Lietuvos erdvinės informacijos portalas xxxxxxxxx.xx	Šioje svetainėje centralizuotai teikiami valstybės kadastro, registrų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų sukurti ir tvarkomi erdviniai duomenų rinkiniai, jų metaduomenys. Mokytojams šioje svetainėje ypač naudingi įvairios tematikos skaitmeniniai žemėlapiai. xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxx/	Nemokamas
Edukacinė aplinka MozaBook	Interaktyvi edukacinė platforma, skirta dirbti su išmaniaisiais ekranais. 3D geografijai skirti interaktyvūs vaizdai teikia galimybę pamokoms suteikti akivaizdaus patrauklumo, skatina mokinių motyvaciją, žadina smalsumą, leidžia kartu klasėje bei savarankiškai patraukliai tyrinėti su gamtine bei visuomenine geografija susijusius objektus. xxxxx://xxxxx.xxxxxx.xx/xxxxxx-xxxxxxxxx/00000	Mokamas
E. atlasas ,,Mano GAUBLYS. Geografijos atlasas VI-VIII klasėms". E.atlasas „GAUBLYS“ 9–12 klasėms	X.atlasai – tai atlasų GAUBLYS ir Mano GAUBLYS skaitmeninės versijos. Nemažai žemėlapių turi interaktyvius sluoksnius. Skaitmeniniai didelio formato žemėlapiai ekrane ar interaktyvioje lentoje skatina mokinius sutelkti dėmesį, lengvina mokytojo komunikaciją su mokiniais, sudaro galimybę mokiniams bendrauti tarpusavyje, kelia pamokos efektyvumą. E. atlase pateikiami pasaulio ir regionų kontūriniai žemėlapiai, kuriuos galima išsaugoti, atsispausdinti.	Mokamas

	Politiniuose žemėlapiuose įdiegtos sostinių sąsajos su Google paieškos sistema. xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xxxxxxxxxx/xxxxxxx/xxxx-xxxxxxx-xxxxxxxxxxx- atlasas-minkstas-detail
EMA elektroninė mokymosi aplinka	Tai elektroninė mokymosi aplinka, kuri leidžia diferencijuoti ir individualizuoti mokymo(si) procesą ir suteikia interaktyvią motyvavimo sistemą. Elektroninė mokymosi aplinka skirta mokiniams, besimokantiems geografijos ir kitų dalykų. xxxxx://xxxxxxxxxx.xx/	Mokamas
XXXXX klasė	„EDUKA klasėje“ yra leidyklų „Šviesa“, „Briedis“ ir „Didakta“ geografijos vadovėlių, taip pat skaitmeninių užduočių, bandomuosius bei diagnostinius testus, taip pat rekomendacijų bei metodinės medžiagos mokytojams. xxxxx://xxxxx.xxxxx.xx/	Mokamas
Svetainė e-test	Svetainė skirta testų sudarymui ir dalijimuisi. Galima kurti įvairių tipų testų klausimus, naudoti vaizdinę medžiagą. Mokytojai gali naudotis kolegų sukurtais ir paviešintais testais arba tik atskirais testų klausimais. Sistema pati vertina ir pateikia rezultatus. Daug testų į pagalbą geografijos mokytojams šioje sistemoje yra paskelbusi Lietuvos geografijos mokytojų asociacija. xxxx://xxx.xxxxx.xx/	Nemokamas LGMA nariams
Interaktyvios pamokos	Šioje duomenų bazėje talpinamos interaktyvios pamokos, video mokymai visiems mokomiesiems dalyvams. Šias pamokas galima lengvai koreguoti, pritaikyti pagal kiekvieno mokytojo asmeninius poreikius. xxx.xxxxxxxxxxx.xx	Xxxxxxx
LRT mediateka	Mediatekoje pateikiamos pamokos vaikams, įdomių atostogų vaizdo įrašai ir įdomios pamokos tiesiogiai, galima pasiklausyti radijo įrašų ir atrasti radijo serialo, radijo teatro, radijo dokumentikos žanrus. xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx	Nemokamas
Lietuvos muziejai internete	Galima rasti virtualius turus po Lietuvos muziejus. xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/	Nemokamas
Svetainė „iMokytojai“	Suprasdami, kaip svarbu mokytojams mokytis vieniems iš kitų, semtis įkvėpimo ir patirties, šios bendruomenės nariai svetainėje xxxxx://xxxxxxxxxx.xx dalijasi savo jau išbandytomis inovatyviomis idėjomis, kaip praturtinti ugdymo procesą naujais IT įrankiais ir kaip kurti jaukią bei prasmingą aplinką savo klasėje bei mokykloje. xxxxx://xxxxxxxxxx.xx/	Xxxxxxx
Skaitmeninių mokymo priemonių naudojimo ugdyme metodika	Skaitmeninių mokymo priemonių naudojimo ugdyme metodika, kurioje pateikiamos keturios geografinės temos, kaip išbandyti pavyzdžiai, padedantys tikslingai ir naudingai taikyti mokytojams skaitmenines mokymo priemones ugdymo procese. xxxxx://xxxxxxxxxxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxx/	Nemokamas
Youtube Gaublys	Pateikiamos atrinktos 385 nuorodos į tinkamus mokymui ir mokymuisi vaizdo siužetus. xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxx/xxxxxxxxxxxxxxxx/xxxxxxxxx	Nemokamas
LGMA Youtube	Pateikiami 43 vaizdo siužetai į tinkamus mokymui ir mokymuisi vaizdo siužetus. xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxxxx/XXxXxx0xxXx- NZopNGWMz5SQ/playlists	Nemokamas
Geografija radijuje GOLD FM	Apie 20 geografinių temų, tinkamų mokymo procesui arba savarankiškam mokinių darbui. xxxxx://xxxxxxxxxx.xx/0000/00/xxxxxxxxxx-xxxxxxxx/	Nemokamas
Google maps	Tai internetinio žemėlapio paslauga, kurį prižiūri Google. Ji teikia paslaugas, tokias kaip žemėlapio peržiūra ar objekto paieška.	Nemokamas

Programa sudaro galimybę rasti kelionės maršrutą automobiliu, dviračiu arba pėsčiomis, arba pasinaudojant viešuoju transportu. Taip pat talpinamos palydovinės fotografijos, kurių senumas skiriasi nuo mėnesio iki keleto metų. Svetainėje taip pat įdiegta galimybė „Google Street View“, leidžianti detaliai pamatyti įvairias pasaulio vietas.

Šis skaitmeninis įrankis labai tinka mokinių skaitmeniniams gebėjimams formuoti.

xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxx/

Google Earth

Google Earth („Google Žemė“) – nemokama internetinė programa, kuria naudojantis galima išvysti beveik bet kurią pasaulio vietą. Jos pagrindą sudaro milžiniška aukštos kokybės palydovinių nuotraukų bazė. Vaizdai demonstruojami 2D ir 3D formatu. Nuotraukos taip pat pildomos iš „Panoramio“ projekto vartotojų sukeltais vaizdais.

Ši programa sudaro galimybę neakivaizdžiai „keliauti“ po pasaulį, jį

tyrinėti, matuoti atstumus, sudaryti sausumos reljefo profilius. xxxxx://xxx.xxxxxx.xxx/xxxxx/

Nemokamas

Parengė: geografijos mokytoja ekspertė Xxxxxx Xxxxxxxxxxx

mokytojas ekspertas Xxxxx Xxxxx

8. Literatūra

Xxxxxxxx, X., Xxxxxxx, X. (2014). Filosofijos didaktika modernizmo ir postmodernizmo takoskyroje.

Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai. Kolektyvinė monografija. Sud. X.

Xxxxxxxxxxxxxxx, (p. 309–328). Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

Xxxxxxxx, X., Xxxxxxxxx, X. (2020). Filosofija vaikams ir multimodalus ugdymas. Metodinė priemonė.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Bendrųjų programų atnaujinimo gairės. (2019). Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras. xxxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xx-xxxxxxx/xxxxxxx/0000/00/xxxxxxxx-xxxxxxxx- atnaujinimo-gaires_internetine-versija.pdf

Bendrųjų programų atnaujinimo vadovas. (2020). [Žiūrėta 2021 gegužės 12 d.]. Prieiga internete: xxxxx://xxx.xxxxxxx0000.xx/xx-xxxxxxx/xxxxxxx/0000/00/XX- vadovas_gegu%C5%BE%C4%97s_12_galutinis_red.pdf

Bitinas, B. (200). Ugdymo filosofija. Vilnius: Enciklopedija.

Xxxxx, X. (2004). Interaktyviojo mokymosi strategijos, Vilnius: Garnelis.

Xxxxxxxx, X. (2009). Atmosferos reiškinių stebėjimai. Metodinė priemonė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla leidykla.

Xxxxxxxx, X., Xxxxx, X., Xxxxxx, X., Xxxxxxxxxxxx, M. (2017). 100 klausimų apie klimato kaitą.. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. https://xx.xxx.xx/uploads/am/documents/files/KLIMATO%20KAITA/Studijos%2C%20metodin%C4%97%2 0med%C5%BEiaga/2019%20m_%20100%20kl_apie%20klimato.pdf .

Climate change in the classroom: UNESCO course for secondary teachers on climate change education for

sustainable development. (2013). UNESCO Digital Library. Prieiga internete: xxxx://xxxxxxx.xxxxxx.xxx/xxx ges/0021/002197/219752e.pdf

Čiubrinskas, V. (2007). Socialinės ir kultūrinės antropologijos teorijos. Mokomoji knyga. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.

Xx Xxxx, X. (2008). Mąstyk kitaip. Vilnius: Alma litera.

Xxxxxxx, X. (2010). Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA. Tyrimo ataskaita. Vilnius: Nacionalinis egzaminų centras.

Xxxxxxxxx, X. (2018). Pohumanistinis ugdymas. Dekoduoti: Monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Eritimo, L., Xxxx Xxxxxxxx, M. (2020). Išprotėję orai! Kodėl keičiasi klimatas? Kaunas: Obuolys.

Geography for life : national geography standards. (1994). Washington, D.C. : National Geographic

Society. 114.

Xxxxxxxxxxxx, X. (2006). Kritinio mąstymo įvairios interpretacijos ir jų analizė. Pedagogika, 81, 107– Xxxxxxxxxx, I., Xxxxx, V., Xxxxxxxxxxxx, D., Xxxxxxxx, X. (2013). Kritinio mąstymo ugdymo principų

integravimas į Lietuvos bendrojo ugdymo sistemą. Tyrimo ataskaita / Šiuolaikinių didaktikų centras, 2010.

Švietimo problemų analizė, 12 (98). xxxxx://xxxxxxxxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxx-xxxxxxx-xxxxxx-xxxxxxx/

International Charter on Geographical Education. (1992). Washington: IGU Commission on geographical education. xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xx-xxxxxxx/xxxxxxx/0000/00/0000-Xxxxxxx-Xxxxxxxx-–- Lithuanian-pdf.pdf

Introducing Geography. (2021). [Žiūrėta 2021 m. sausio 15 d.]. Prieiga internete: xxxxx://xxxxxxxxx.xxxx/xxxxxxxxxxx-xxxxxxxxx/

Xxxxxxxxx, X. (2007). Geografinės informacijos skaitymas komunikaciniu požiūriu. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas.

Kompetencijų ir Xxxxx raidos aprašai. (2021). [Žiūrėta 2021 gegužės 12 d.]. Prieiga internete: xxxxx://xxx.xxxxxxx0000.xx/xxxxxxxxxxxx-xx-xxxxx-xxxxxx-xxxxxxx/

Kompetencijų ugdymas. Metodinė knyga mokytojui. (2012). Vilnius: Ugdymo plėtotės centras. Xxxxxxxxxxxx X.X. Changing paradigms of Geography. (2011). European Journal of Geography 1,

54–75.

Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministro 2021 gegužės 28 d. įsakymas “Dėl švietimo,

mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. V-1317 “Dėl bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo” pakeitimo. Projektas. (2021). [Žiūrėta 2021 gegužės 31 d.]. Prieiga internete: xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxxx/0000-00-00%00Xxxxx%X0%X0%00xxxxxxx%00xxxxxxxxx.xxx

Oficialūs Lietuvos interneto vartai. [Žiūrėta 2021 gegužės 7 d.]. Prieiga internete: xxxx://xxxxxxx.xx/xx/

Mąstymo gebėjimų vertinimo programa. (2020). [Žiūrėta 2021 gegužės 12 d.]. Prieiga internete: xxxxx://xxxxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxxx/xxxxxxxx/00000

Xxxxxxxxx, X. (2016). Literatūros (inter)medialumo strofos, arba Žodis ir vaizdas. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Metodinės rekomendacijos Bendrųjų programų įgyvendinimui. Geografija. (2009). Sud. X. Xxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxx, X. Xxxxxxxx. Prieiga per internetą: xxxxx://xxxxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxx- dokumentai/perziura/1507

Pasaulio pažinimo standartizuota programa 4 klasei. 2015. Vilnius: Nacionalinis egzaminų centras. xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxx/0000_0_xx-xxxxxxxx_xxxxxxxxxx.xxx

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. (2008). Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras.

Prieiga per internetą: xxxxx://xxxxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx-xxxxxxxxx/0000

Rediscovering Geography: New Relevance for Science and Society. (1997). Washington, DC: The National Academies Press.

Xxxxxxx, V., Xxxxxxxxx, N. (2014). Laisvojo ugdymo humanistinės paradigmos idėjos kalbinio ir literatūrinio ugdymo paradigmų kontekste: lietuvių gimtosios kalbos ir literatūros bendrųjų programų (1994– 2011) analizė. Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai. Kolektyvinė monografija. Sud. X. Xxxxxxxxxxxxxxx, (p. 108–150). Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

Skaitymo gebėjimų užduočių pavyzdžiai. Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas Programme for International Student Assessment OECD PISA 2009. (2011). Vilnius: Nacionalinis egzaminų centras.

Socialinis ugdymas. Geografija. Projektas. (2021). [Žiūrėta 2021 gegužės 15 d.]. Prieiga internete: xxxxx://xxx.xxxxxxx0000.xx/xxxxxxxxxx-xxxxxxx-0/

Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas TIMSS. Tyrimo ataskaita: gamtos mokslai (8 kl.).

(2012).

Vilnius: Nacionalinis egzaminų centras. xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxx/0000_XXXXX0000_Xxxxxx_xxxxxxx_0xxxx e_ataskaita.pdf

Ugdymo paradigmų iššūkiai didaktikai. Kolektyvinė monografija. (2014). Sud. X. Xxxxxxxxxxxxxxx Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

Rekomenduojama literatūra

Bendroji

Aktyvaus mokymosi metodai: mokytojo knyga (1998). Vilnius:Garnelis. Xxxxxx, X.X. (1998). Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai.

Bižys, N. ir kt. (1996). Pamokos mokytojui. Vilnius: Margi raštai.

Xxxxxxxxxxxxx, X. (Red.). (2004). Mokymo(si) procesai edukaciniu ir filosofiniu aspektu. Šiauliai: Lucilijus.

Xxxxxxxxx, X.-M. (2012). Kaip mokiniams teikti veiksmingą grįžtamąją informaciją? Vilnius: Vilniaus tarptautinė mokykla.

Xxxxxxxxxxxxxxx, X. (2008). Lietuvos švietimo kūrimas 1988-1997. Monografija. Vilnius: Sapnų sala. Xxxxx, X. (2004). Interaktyviojo mokymosi strategijos. Vilnius: Garnelis.

Xxxxxxxx, X., Duoblienė, X. (Red.). (2009). Lietuvos švietimo politikos transformacijos. Monografija.

Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Xxxxx, X. (2008). Mokykitės mąstyti: mąstymo ir mokymosi būdai. Vilnius: Alma littera.

Xxxxxxxx, X.-C. (2007). Neformaliojo vertinimo strategijos. Kaip formuluoti klausimus, stebėti mokinius, ir planuoti pamokas, kad jos skatintų tinkamai suvokti tekstą. Vilnius: Tyto alba.

Xxxxx, P., Xxxxx, H.G., Xxxxxxxx, X. (1999). Mokyklos kultūros kaita. Vilnius: Tyto alba. Xxxxx, X.-K., Xxxxxxxxx, P. (1988). Stratedgies for teaching. Univerity of Central Florida: CPC. Xxxxxx, X. (2000). Kritinės sąmonės ugdymas. Vilnius: Tyto alba.

Xxxxxx, X. (1998). Pokyčių jėgos. Vilnius: Tyto alba.

Gage N.L., Berliner D.C. (1994). Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma litera. Xxxxxxxxxx, X. (1999). Keičiasi mokytojai keičiasi laikai. Vilnius: Tyto alba.

Xxxxxxxxxx, X. (2008). Mokymas žinių visuomenėje: švietimas nesaugumo amžiuje. Vilnius: Homo

liber.

Xxxxxx, X. (2012). Pamokos kokybė ir mokytojo profesionalumas: diagostika, vertinimas,

tobulinimas. Vilnius: Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. (Standartų spaustuvė).

Xxxxxxx, D., Ainscow, M. and West, M. (1998). Kaita ir mokyklos tobulinimas. Vilnius : Tyto alba. Xxxxxxx, X. (2007). Enciklopedinis edukologijos žodynas. Vilnius: Gimtasis žodis.

Xxxxxxxxxx, X., Xxxxxxxxxxxx, X. (1998). Penki sveikinimi demkratijai. Vilnius: Garnelis. Xxxxxxx, X. X., (2005). Naujoji ugdymo tikslų taksonomija. Vilnius: Žara.

Xxxxx, X-.D. (2005). Effective instructional stategies: from theory to practice. Thousand Oaks: Sage Publications.

Kritinio mąstymo ugdymas: teorija ir praktika (2001). Sud. X. Xxxxxxxxxxxx. Vilnius: Garnelis. Xxxxx, X. (2008). Įrodymais pagrįstas mokymas: praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba.

Xxxxx, X. (2006). Šiuolaikinis mokymas. Praktinis vadovas. Vilnius: Tyto alba.

Xxxxxxx, X. (2002). Refleksyvusis mokymas. Veiksminga ir duomenimis paremta profesinė praktika.

Vilnius: Garnelis.

Xxxxxxxx, X. (2002). Ugdymo tikslas ir uždaviniai Vilnius: VPU leidykla.

Xxxxxx, X.-F. (2012). Palyginimas ir sugretinimas. Ugdome lyginamąjį mąstymą mokinių mokymosi pasiekimams gerinti. Vilnius: Vilniaus tarptautinė mokykla.

Xxxxxx, X.-F., Xxxxxx, X.-X., Xxxxxx, X.-J. (2012). Mokytojas strategas. Kaip kiekvienai pamokai pasirinkti tinkamą, tyrimais pagrįstą mokymo metodą. Vilnius: Vilniaus tarptautinė mokykla.

Šiaučiukėnienė, X., Stankevičienė, N. (2003). Xxxxxxxxxx didaktikos pagrindai. Kaunas: Technologija.

Šiaučiukėnienė, X., Stankevičienė, N., Xxxxxx, X. (2011). Didaktikos teorija ir praktika: vadovėlis aukštosioms mokykloms. Kaunas: Technologija.

Šiaučiukėnienė, X., Visockienė, O., Talūnienė, P. (2006): Šiuolaikinės didaktikos pagrindai.

Vadovėlis. Kaunas: Technologija.

Xxxxxxxxxxx, X. (2012). Pamokos virsmas: Nuo pamokos vadybos iki aktyvaus mokinio. Mokytojo praktiko patarimai. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla.

Xxxxxxxxxx, X. (1999). Projektų metodas ugdymo praktikoje. Šiauliai: Šiaulių universitetas.

Xxxxxxxxxx, O., Puskunigienė, X. (2012). Pedagoginės veiklos tobulinimo tyrimas: šiiuolaikiniai mokymo/si metodai. Mokomoji knyga. Kaunas: Technologija.

Xxxxxx X. (1999) Švietimo vadyba ir kaita.Vilnius: Garnelis.

Žibėnienė, G., Xxxxxxxxxx, V. (2017). Šiuolaikinė didaktika. Vadovėlis. Vilnius: Registrų centras

Geografijos didaktika, metodika, tyrimai

2006 metų nacionalinis mokinių pasiekimų tyrimas: 6 ir 10 klasės. Xxxxxxxx ataskaita :lietuvių kalba, matematika, gamtamokslinis ugdymas, socialinis ugdymas (2006). Vilnius Švietimo plėtotės centras. xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxx/xxxxxx/00.000.00000/00000

Xxxxxxxxx, X., Xxxxxxxxx, S., Xxxxxxxxxx, Š. (2012). Pilietinių vertybių raiška geografijos vadovėliuose.

Tiltai, 1: 159–174. xxxx://xxxxxxxx.xx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxx/xxxxxxx/xxxx/000

Xxxxx, X. (2016). Geography of education: Scale, Space and Location in the Study of Education.

London: Bloomsbury.

Dobravolskaitė, D., Xxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxx Š. ir kt. (2004). Nacionalinis VI ir X klasių mokinių pasiekimų tyrimas: dalykinė ataskaita: lietuvių kalba, matematika, gamtamokslinis ugdymas, socialinis ugdymas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija). Vilnius : Homo liber. xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxx/xxxxxx/00.000.00000/00000

Ekonomika pagrindinėje mokykloje: aktyvieji mokymo metodai (2001). Vilnius: Garnelis.

Xxxxxxxxxx, X. (2017). Mokyklos aplinkos naudojimas ugdant geografijos gebėjimus.

Geografija ir edukacija mokslo almanachas. 5: 130–139. xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xx/xxxxx/0000/

Xxxxxxxxxx, X. (2016). Mokyklų fizinė aplinka. Švietimo naujienos. Informacinis leidinys. Priedas: Mokyklos aplinka. 9: 4–5. xxxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxxxx-xxxxxxxxx/xxxxxxxx/xxxxxxxx- naujienos/

Xxxxxxxxxx, X. (2013). Modulinis mokymas kaip nauja geografinio ugdymo forma. Geografija ir edukacija: mokslo almanachas. 1: 95–104. xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxx/0000

Xxxxxxxxxx, Š., Xxxxxxxxx, Z. (Red.). (2004). Geografinis ugdymas pagrindinėje mokykloje: nuo teorijos iki metodikos. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centas. xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxx/xxxxxx/00.000.00000/00000

Haubrich. H. (1998). Geographie hat Zukunft. Seelze-Velber: Xxxxxxxxx.

Xxxxx, X. (Ed.). (2017). The Handbook of Secondary Geography. UK: The Geographical Association.

Xxxxxxxxx, X. (2007). Geografinės informacijos skaitymas komunikaciniu požiūriu. Mokymo metodinė priemonė. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.

Xxxxxxxxx, X. (2016). Geografijos ugdymo turinio ir proceso struktūravimo pratybos. Metodinė priemonė. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla.

Xxxxxxxxx, X. (2003). Geografinės aplinkotyros metodikos. Kaunas: Šviesa.

Xxxxxxx, X. (2009). Geography in Education: Lost in the Post? London: Institute of Education. Xxxxxxx, X., Xxxxx, X. (2013). Debates in geography education. London: Routledge.

Xxxxxxx, X. (2002). Orų prognozės: eksperimentai paprastomis priemonėmis. Kaunas: Smaltija. Xxxxxxxx, X. (1994). Geografijos savaitė mokykloje. Vilnius: Leidybos centras.

Xxxxxxxx, X., Xxxxxxxxxxx, V. (2005). Mokomės geografijos žaisdami. Šiauliai: Lucilijus.

Xxxxxx, X. (2000). Ugdymas ir popamokinė pasaulio pažinimo veikla: pasaulio pažinimo didaktikos bruožai mažakomplektėje mokykloje. Šiauliai: X. X. Xxxxxxxxxxx įm.

Xxxxxxxxxx, X. (1997). Geografijos pamoka ekskursijoje. Vilnius: Leidybos centras.

Xxxxxx, X., Xxxxxxx, V, Xxxxxxx, M. (2003). Ekonomika geografijos pamokose: aktyvieji mokymo metodai. Vilnius: Garnelis.

Xxxxx, X. (Ed.) (2019). Leading Primary Geography. The essential handbook for all teachers. UK: The Geographical Association.

• Pedagogikos, geografijos ir didaktikos žurnalų, konferencijų, renginių bei svetainių nuorodos

xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx/

9. Užduočių ar mokinių darbų, iliustruojančių pasiekimų lygius, pavyzdžiai

Temų Orai, Klimatas, Klimato kaita mokymo(si) rekomendacijos

• Vienas iš esminių mokymo apie klimato kaitą principų yra perteikti žinią, kad klimato kaita turi pasekmių Žemei ir žmonių gyvenimui. Daugelis mokinių nori aktyviai dalyvauti kovoje su klimato kaita ir domisi, kaip prie to galėtų prisidėti. Mokytojai turi galimybę į savo pamokas įtraukti įvairius su klimato kaita susijusius klausimus, kad užtikrintų, jog mokiniai turėtų žinių, reikalingų šiai problemai spręsti atsižvelgiant į individualias galimybes.

• Supažindinant mokinius su klimato kaitos problematika galima padėti jiems suprasti, kad klimato kaita šiandien domina jau ne tik mokslininkus, patys mokiniai gali aktyviai dalyvauti sužinodami apie tai ir galbūt pasirinkdami veiklos sritį, kurioje jie ateityje spręs su klimato kaita susijusius uždavinius.

• Daugelis mokinių stengiasi išsiaiškinti santykį tarp orų ir klimato bei su tuo susijusią klimato kaitos sampratą. Todėl svarbu, kad mokiniai pirmiausia sužinotų apie orus, o po to analizuotų orų reiškinius klimato duomenų kontekste. Skirtumas tarp orų ir klimato yra laiko mastelio klausimas. Orai yra trumpalaikės (valandos, dienos, savaitės) atmosferos sąlygos, apibūdinamos pagal temperatūrą, kritulius, drėgmę, vėją, debesuotumą, matomumą, atmosferos oro slėgį ir kitus meteorologinius elementus. Orai iš esmės yra kintami, keičiasi kiekvieną dieną ir sezoną, o atmosferos sąlygos tam tikru laiku ir konkrečioje vietoje natūraliai svyruoja joms būdingame diapazone. Klimatas yra vidutinė orų būklė per 30 metų ar ilgesnį laikotarpį. Tai tarsi orų kaitos

„išlyginimas“ ir įvairių orų sąlygų vidurkinimas. Nors dažniausiai kalbama apie „vidutinį“ klimatą, klimato duomenys taip pat padeda mums apibūdinti vietinių orų sąlygų kaitos diapazoną, ekstremalių orų dažnumą ir tam tikrų tipų oro įvykių tikimybę. Klimato duomenys yra būtini norint suprasti mūsų ilgalaikes klimato kaitos tendencijas ir klimato svyravimus.

• Vienas iš iššūkių mokant apie klimato kaitą yra tas, kad jos negalima tiesiogiai patirti per pamokos laiko atkarpą klasėje. Mokiniai gali išmatuoti dienos orų būklę ar ekstremalų orų įvykį, tačiau tai, ką jie stebi, gali būti klimato kaitos padariniai arba natūralus atmosferos kintamumas. Orų duomenų palyginimas su klimato duomenimis padeda mums susieti orus su kontekstu, tačiau nuspręsti, ar galime orų įvykį (anomaliją) priskirti klimato pokyčiams, ne visada paprasta. Yra visa klimatologijos sritis, tirianti ekstremalių oro sąlygų priskyrimą klimato kaitos padariniams. Vis dėlto, lygindami orų ir klimato duomenis, mokiniai gali įgyti pradinį supratimą apie ekstremalių orų reiškinių ir klimato kaitos ryšį.

• Mokant apie orus ir klimatą, mokytojai gali paprašyti mokinių tam tikrą laiką rinkti dienos temperatūros ir kritulių duomenis ir tada palyginti juos su artimiausios Lietuvos meteorologijos stoties klimato duomenimis. Laisva prieiga prie šių duomenų yra Pasaulinės

meteorologijos organizacijos tinklalapyje xxxxx://xxxxxxxxxxxx.xxx.xxx/xx/xxxxxxx.xxxx?xxxxxxxXxxxx000. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje xxxx://xxx.xxxxx.xx/xx/xxxxxxxxxxx-xxxxxxxxxx pateikiami įvairiais mėnesiais užregistruoti ekstremalūs orų reiškiniai, kuriuos mokiniai gali palyginti su savo išmatuotais duomenimis. Mokytojai ir mokiniai gali analizuoti įvairius klimato duomenis (pvz., vidutinė mėnesio oro temperatūra, kritulių kiekis per mėnesį, parų skaičius su krituliai per mėnesį ir kt.).

• Mokytojai ir mokiniai taip pat gali naudoti klimato duomenis (xxxx://xxx.xxxxx.xx/xx/xxx-xxxxxxxxxxx) atsakydami į klausimus, kuriuos jie gali turėti apie klimatą ir klimato kaitą. Pvz., mokiniai gali sužinoti, ar oro temperatūra einamųjų metų mėnesiais Lietuvoje buvo aukštesnė ar žemesnė už klimatinį vidurkį (klimatinę normą), kokios yra oro temperatūros ar kritulių kiekio kaitos tendencijos, kaip pasikeitė oro temperatūra ar kritulių kiekis palyginti su XX a. ir pan. Tokiu būdu mokiniai įsitraukia į autentišką mokslą, užduodami savo klausimus apie klimatą ir klimato kaitą ir naudodami „tikrus“ duomenis atsakydami į savo klausimus, mokosi analizuoti ir interpretuoti duomenis.

• Šiltnamio efektas yra globalinio atšilimo variklis, dėl kurio stiprėjimo keičiasi klimatas Žemėje. Taigi šiltnamio efekto supratimas yra pagrindinis raštingumo apie klimatą elementas. Tačiau mokyti apie šiltnamio efektą nėra taip paprasta. Mokiniai gali turėti išankstinių klaidingų įsitikinimų, pavyzdžiui, tokių: šiltnamio efektą sukelia žmonės, klimato kaita yra tas pats kas šiltnamio efektas ir pan. Aiškinant, kas yra šiltnamio efektas būtina pabrėžti, kad šiltnamio efektas yra natūralus atmosferos reiškinys, dėl kurio klimatas Žemėje yra šiltesnis, o žmonių veikla, tokia kaip iškastinio kuro deginimas, miškų naikinimas ir kiti žemėnaudos pokyčiai į atmosferą įneša papildomų šiltnamio efektą stiprinančių dujų (ŠESD), ypač anglies dioksido, metano ir azoto suboksido. Taip sustiprinamas šiltnamio efektas ir sukeliamas globalus atšilimas. Taigi, dėl žmogaus veiklos šiltnamio efektas stiprėja.

• Akcentuojant šiltnamio efekto reikšmę, rekomenduojama dėstymą pradėti nuo Žemės energijos balanso aptarimo, kurio sudėtinė dalis yra šiltnamio efektas. Tai padėtų mokiniams geriau suprasti šiltnamio efekto susidarymą: Saulės energijos sugėrimą, atspindėjimą ir Žemės paviršiaus spinduliavimą infraraudonosiomis bangomis, Saulės ir Žemės spinduliuotės skirtumus.

• Aiškinant apie šiltnamio efekto susidarymą taikyti analogiją vien tik su daržo šiltnamiu būtų neteisinga ir moksliškai nepagrįsta. Reikėtų mokiniams paaiškinti, kuo skiriasi procesai šiltnamyje nuo šiltnamio efekto atmosferoje. Esminis skirtumas yra tas, kad šiltnamio stiklas ne tik trumpam apsaugo nuo šilumos išspinduliavimo į išorę, bet dar ir neleidžia pašildytam vidaus orui maišytis su vėsesniu išoriniu oru, t. y. neleidžia vykti turbulenciniam ir konvekciniam oro maišymuisi. Dėl tos pačios priežasties kaip ir šiltnamio oras, įkaista pavyzdžiui ir saulės atokaitoje stovinčio automobilio salono oras. O susidarant šiltnamio efektui atmosferoje, esminis vaidmuo

priklauso atmosferoje esančioms vandens garų, anglies dioksido ir kitų ŠESD molekulėms, kurios sugeria nuo žemės sklindantį infraraudonųjų spindulių srautą ir pačio tampa šilumos spinduliavimo šaltiniu. Dalis šio spinduliavimo yra nukreipta atgal žemės paviršiaus link. Dėl to vidutinė globali oro temperatūra yra 15 °C, o ne –18 °C, kaip kad būtų, jei atmosferoje neegzistuotų ŠESD molekulių.

• Kaip minėta anksčiau, šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir ypač CO2 yra pagrindinis globalinio atšilimo ir klimato kaitos variklis. Taigi, norėdami sušvelninti klimato atšilimą, turime atkreipti dėmesį į iškastinio kuro naudojimą. Turime paaiškinti ir suprasti, kaip anglis juda per Žemės klimato sistemoje, kaip tiksliai naudojame iškastinį kurą ir kokie yra pagrindiniai šiltnamio dujų išmetėjai arba šaltiniai. Iškastinio kuro naudojimas prideda „papildomo“ CO2 į atmosferą. Šis žmogaus išskiriamas CO2 viršija gamtos galimybes jį absorbuoti, todėl laikui bėgant atmosferos koncentracija padidėjo.

• Reikėtų mokinius paskatinti galvoti apie priimamus sprendimus ir kaip asmeniškai sumažinti šiltnamio dujų išmetimą. Viena iš galimybių geriau suprasti, kaip mokinių kasdienė veikla veikia planetą – anglies dioksido arba anglies pėdsako apskaičiavimas (pavyzdžiui, naudojantis laisvai pasiekiamu tinklalapiu xxxx://xxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxxx/). Anglies dioksido pėdsakas (angl. Carbon footprint) – dėl individo, organizacijos ar įmonės kasdienės veiklos į atmosferą išmetamo CO2 kiekis. Atsakydami į klausimus apie naudojamą susisiekimui transportą, energijos suvartojimą, keliones, valgymo įpročius ir kt., mokiniai gali paskaičiuoti, kokį ekologinį pėdsaką jie palieka ir kokią įtaką daro aplinkai ir įsitikinti, kad ne tik gamyba, verslas ir paslaugos palieka CO2 pėdsaką, bet ir kiekvienas iš mūsų vienokiu ar kitokiu kasdieniu pasirinkimu. Šiame tinklalapyje yra ir mokyklų ekologinio pėdsako skaičiuoklė.

• Nepakanka vien tik nustatyti kokios nors veiklos vadinamąjį anglies pėdsaką (pvz., kiek automobilis išmeta CO2 nuvažiavęs 100 km), mokiniai taip pat turi suprasti socialinius, politinius ir ekonominius energijos vartojimo ir anglies dioksido išmetimo aspektus, t. y. susidaryti problemos bendrąjį vaizdą. Nors individualūs veiksmai yra svarbūs, tikėtina, kad globalinio atšilimo stabdymas bus pasiektas tik politiniu lygmeniu – tarptautiniais ir vyriausybių veiksmais. Tokius veiksmus tikriausiai lems asmenys vykdantys ekonominę ir politinę veiklą. Tam reikia, kad mokiniai tvirtai suprastų energijos suvartojimo ir anglies dioksido išmetimo duomenis, kad pateiktų įrodymais pagrįstus argumentus dėl politikos pokyčių.

• Norėdami padėti mokiniams suprasti, kaip mes naudojame energiją ir kiek išmetame ŠESD į atmosferą, siūlome mokiniams išanalizuoti duomenis apie ŠESD emisiją iš įvairių ūkio sektorių ir veiklų, kuriuos galima rasti LR aplinkos ministerijos tinklalapyje: xxxxx://xx.xxx.xx/xx/xxxxxxx-xxxxxx-0/xxxxxxx-xxxxx/xxxx-xxxxxxxxx-xx-xxxxxxxxx-xxxxxxxxxx- nacionaliniai-pranesimai. Naudodamiesi šia informacija mokiniai gali pateikti duomenimis pagrįstas politikos rekomendacijas, kuriomis būtų siekiama sumažinti ŠESD išmetimą regioniniu

ir nacionaliniu lygmenimis. Vykdydami šią užduotį mokiniai apsvarsto savo politinių sprendimų privalumus ir trūkumus, svarsto, kaip energijos kainos, orai ir dabartinė vyriausybės politika gali paveikti energijos naudojimą ir ŠESD išmetimą. Svarbiausia yra tai, kad mokiniai užsiimtų duomenų analize ir priimtų įrodymais pagrįstus sprendimus ar pateiktų argumentus.

• Diskusijos, ar klimato kaita vyksta ar ne, abejonės dėl klimato kaitos tendencijų ir klimato kaitos neigimas kelia iššūkių pedagogams ir kenkia jų pamokų moksliniam tikslumui. Yra pastebėta, kad kai kurie mokytojai, nors ir turėdami gerų ketinimų, mokydami apie klimato kaitą taiko tris netinkamus metodus. Vienas metodas yra pateikti mokslinius klimato kaitos faktus ir kartu su jais dažnai neargumentuotą skeptikų požiūrį apie klimato kaitą. Tačiau tai parodo, kad tarsi nėra mokslinio sutarimo dėl klimato kaitos priežasčių, nors 97 % mokslininkų remdamiesi faktiniais duomenis laikosi tos pačios koncepcijos, kad dabartiniai klimato pokyčiai yra inspiruoti žmogaus veiklos poveikio. Antrasis metodas yra skatinti mokinius daryti savo išvadas apie globalinio atšilimo ir klimato kaitos priežastis. Trečiasis metodas – įtraukti mokinius į diskusijas apie klimato pokyčius ir jų priežastis. Visi šie trys metodai yra netinkami, nes netiesiogiai skatina abejones ir klimato kaitos neigimą, ir tarsi deklaruoja, kad tai yra mokslinis ginčas, nors iš tikrųjų tokio ginčo nėra. Atsižvelgdami į mokslininkų sutarimą dėl globalinio atšilimo ir klimato kaitos priežasčių, mokytojai turėtų remtis moksliškai pripažinta informacija apie klimato atšilimą ir klimato kaitą, o ne apie tai diskutuoti. Diskutuoti ir ginčytis prasminga dėl socialinio, ekonominio ir politinio požiūrio į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos. Mokytojai gali įtraukti mokinius į diskusijas apie šiuos įvairius požiūrius ir priimamus įvairiose šalyse politinius sprendimus dėl klimato kaitos, taip pat apie sprendimus dėl energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir energijos gamybos metodų.

• Mokyti ir sužinoti apie klimato kaitą nėra lengva. Mokiniai negali tiesiogiai stebėti klimato pokyčių, todėl norėdami apie juos sužinoti, jie turi aiškinti, analizuoti ir vertinti klimato duomenis, pagrįstus ilgalaikiais matavimais ir apimančius visą Žemės klimato sistemą. Mokiniams reikia suteikti galimybių susipažinti su sisteminga informacija apie Žemės energijos balansą, klimato sistemą ir klimato pokyčius. Jiems reikia galimybių ištirti ir apsvarstyti energijos vartojimo ir anglies dioksido išmetimo duomenis. Svarbu, kad mokiniams būtų suteikta galimybė priimti pagrįstus sprendimus, susijusius su jų pačių, taip pat visuomenės, kurioje jie gyvena, veiksmais ir elgesiu.

• Dėl klimato kaitos keliamų grėsmių vaikai gali jaustis išsigandę ir bejėgiai, ypač jei mano ir jaučia, kad nieko negalima padaryti. Todėl svarbu pabrėžti, kad jie patys jau šiandien gali veiksmingai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir pasiruošti ateities iššūkiams. Pokalbiai apie klimato kaitą turėtų būti nuoseklūs, išlaikyti tęstinumą, paremtą mokinių idėjomis ir patirtimi bei atitikti mokslinį sutarimą. Jei vaikai supras, kodėl klimatas šyla, jie galės prisidėti prie šio vyksmo lėtinimo ir nuo to priklausys jų gyvenimo kokybė ateityje.

• Mokymas apie klimato kaitą neturi kelti mokiniams panikos. Kad informacija apie klimato kaitą nekeltų bereikalingos įtampos, mokytojams svarbu susieti pradines klimato kaitos pamokas su veiksmingomis, praktinėmis veiklomis, kurios ugdo atjautą ir pilietiškumą. Tai įgalins ir įkvėps mokinius keisti savo kasdienį gyvenimą ir prisidėti prie klimato kaitos švelninimo.

• Jaunesnių klasių mokiniams pravartu kuo geriau susipažinti su vietine aplinka, su sezoniškai kintančiais reiškiniais (pamokos lauke). Mokiniai gali su mokytojų pagalba paieškoti atsakymo, kodėl vienais metais sniego danga susidaro / nutirpsta anksčiau, kitais vėliau, palyginti šias datas su vidutinėmis klimatinėmis; arba pavasarį fiksuoti atbundančios gamtos fenologinius reiškinius, jų datas lyginti su vidutinėmis daugiametėmis ir pan.

• Kiekvienoje pamokoje, kurioje analizuojama klimato kaitos problema ir iššūkiai, reikėtų apsvarstyti teigiamus ir praktinius aspektus. Pavyzdžiui, jau 5–6 klasių mokiniai gali suprasti, kodėl geriau nedidelį atstumą (iki 1–2 km) į mokyklą ar pas draugus nueiti pėsčiomis, o ne važiuoti, kodėl reikia išjungti iš tinklo nenaudojamus elektros prietaisus ir pan.

• Aukštesnėse klasėse (7–10 kl.) jau galima kurti abstraktesnį su klimatu susijusį mąstymą: analizuoti, kokį poveikį žmonės daro gyvosios gamtos pasauliui, kokį poveikį bioįvairovei daro besikeičiančios ekosistemos, kaip dabartinė klimato kaitos keliama rizika transformuosis artimiausioje ateityje ir po kelių dešimtmečių.

• Mokymas apie klimato kaitą yra švietimo uždavinys turintis socialinių pasekmių. Klimato kaitos supratimas nėra tik etinis klausimas – jis dabar yra naujos kartos mokslo standartų dalis. Todėl šio uždavinio įgyvendinimas neturėtų gulti vien tik ant geografijos mokytojų pečių. Klimato kaitos tematika puikiausiai tinka plėtoti tarpdalykini integralumą ir stiprinti dalykų dermę. Klimato kaita gali ir turėtų būti mokymosi ir diskusijų su mokiniais tema, ne tik gamtos, bet ir humanitarinių mokslų pamokose. Pavyzdžiui, jaunesnių klasių anglų kalbos pamokose galima pasinaudoti video medžiaga iš NASA tinklalapio „Climate Kids“ (Klimato vaikai) xxxxx://xxxxxxxxxxx.xxxx.xxx/xxxx/xxx-xxxxxxxxx/. Šis projektas apima vandens išteklių, energijos, augalų ir gyvūnų, atmosferos, orų ir klimato temas. Jie taip pat atsako į svarbius mokinių klausimus susijusius su klimato kaita, pavyzdžiui: „Kas yra globali klimato kaita?“, „Kodėl anglis yra svarbi?“,

„Kas yra šiltnamio efektas?“ ir t.t. Atsakymai pateikiami žaismingai animacinių trumpametražių filmų pavidalu, taip pat pateikiama diskusijų ir pamokų planų pavyzdžių. Naudingos vaizdinės medžiagos apie klimato kaitą pateikiama tinklalapyje „Project Learning Tree“ (Projektas mokymosi medis). xxxxx://xxx.xxx.xxx/xxxxxxxx-xxxx/xxxxxx-xxxxxxx-xxxxxx-xxxxxx-xxxxxx. Vaizdo medžiaga padeda lengviau suvokti sudėtingus mokslinius teiginius ir gamtos procesus. Šia medžiaga gali pasitarnauti ir biologijos mokytojams, nes yra paliečiamos ir gyvosios gamtos temos, pavyzdžiui, kaip medžiai kaupia anglį.

• Aukštesnėse klasėse (9–10 klasėse) mokytojai gali supažindinti mokinius su mokslinių tekstų pavyzdžiais, kurie suteiktų supratimą, kaip mokslininkai bendrauja tarpusavyje ir ugdytų teksto suvokimo patirtį. Galima įtraukti mokinius į autentišką mokslo praktiką – remtis duomenų rinkiniais, kad būtų galima pakartoti išvadas, kurti paaiškinimus ir modelius, pagrįstus duomenų analize ir mokslo teorijos supratimu. Mokant klimato kaitos iš mokslo perspektyvos, autentiškas mokslo tekstai yra ypač vertingi. Tai padeda visų gamtos mokslų mokytojams padėti mokiniams suprasti spaudos ir politikų svarstomus klausimus iš mokslinės pusės. Tai suteikia galimybių lengviau mokiniams suprasti abstrakčias mokslines sąvokas, tokias kaip sistemos ir priežastiniai ryšiai.

Literatūra

Xxxxxxxx, X. (2009). Atmosferos reiškinių stebėjimai. Metodinė priemonė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla leidykla.

Climate change in the classroom: UNESCO course for secondary teachers on climate change education for sustainable development. (2013). UNESCO Digital Library. Prieiga internete:

:xxxx://xxxxxxx.xxxxxx.xxx/xxxxxx/0000/000000/000000x.xxx

Eritimo, L., Xxxx Xxxxxxxx, M. (2020). Išprotėję orai! Kodėl keičiasi klimatas? Kaunas: Obuolys.

Parengė: prof. xx. Xxxxxx Xxxxxxxx

Priedai

1 priedas. Geografinių vietovardžių sąvadas

2 priedas. Geografijos sąvokų sąvadas

1 priedas

Geografinių vietorvardžių sąvadas

Bendroji pagrindinės mokyklos geografijos ugdymo programa numato nemažai turinio, susijusio su planų ir žemėlapių naudojimu, įvairių gamtinių, visuomeninių reiškinių ir procesų nagrinėjimu. Šis turinys tiesiogiai siejasi su įvairių lygių geografinės erdvės pavydžiais – toponimais (gr. topos – vieta + onyma – vardas) – vietovardžiais.

Mokytojams neretai kyla sunkumų, kaip atsirinkti, kiek ir kokių vietovardžių galima ar reikėtų taikyti mokymo procese, kiek jų reikia žinoti mokiniams ir kaip gebėti orientuotis jų gausybėje (žinoti buvimo vietą ar apimamą teritoriją ir gebėti parodyti žemėlapyje).

Sistemingesniam geografijos mokymui pateikiamas mokiniams žinotinų geografinių vietovardžių 6, 7–8 ir 9–10 klasių koncentrams skirtas sąvadas Šis apibendrintas vietovardžių vardynas skirtas ne tik geografijos mokytojams, bet ir geografijos metodinių leidinių, vadovėlių, diagnostinių, kontrolinių užduočių kūrėjams. Pateikiami vietovardžiai turi būti sistemingai ir tinkamai vartojami įvairiuose kontekstuose, tačiau galutinis mokinių vertinimas neturi būti grindžiamas tik jais.

Geografijos mokytojai šį sąrašą gali papildyti svarbiais gyvenamos savivaldybės vietovardžiais. Atsakomybė už jų atranką ir taikymą tenka dėstančiam mokytojui.

6 klasė

Tematika	Lietuva	Europa	Pasaulis
Vandenynai			Arkties, Atlanto, Indijos, Ramusis, Pietų
Jūros ir įlankos	Kuršių marios	Šiaurės, Baltijos, Viduržemio	Š. Amerikoje: Karibų, Meksikos įl., Azijoje: Arabijos, Pietų Kinijos, Japonijos, Beringo Afrikoje: Raudonoji Australijoje: Koralų, Tasmano
Salos	Rusnės sala	Didžiosios Britanijos, Islandijos	Š. Amerikoje: Grenlandija P. Amerikoje: Ugnies Žemė Azijoje: Borneo, Japonų s., Naujoji Gvinėja Afrikoje: Madagaskaras Australijoje ir Okeanijoje: Naujosios Zelandijos s.
Pusiasaliai	Kuršių nerija	Skandinavijos	Š. Amerikoje: Labradoro Azijoje: Arabijos, Indokinijos, Indostano
Upės	Nemunas, Merkys, Neris, Šventoji, Nevėžis, Dubysa, Jūra, Minija, Venta, Mūša	Dunojus, Volga	Š. Amerikoje: Misisipė P. Amerikoje: Amazonė Afrikoje: Nilas, Kongas
Ežerai, tvenkiniai ir pelkės	Platelių, Drūkšių, Kauno marios, Žuvintas, Vištytis, Dusia, Asveja, Tauragnas, Drūkšiai, Čepkelių pelkė,		Š. Amerikoje: Didieji Amerikos ežerai Azijoje: Baikalas, Kaspijos j., Negyvoji j. Afrikoje: Viktorijos ež.
Reljefas, miškas	Aukštojas, Baltijos aukštumos, Medininkų aukštuma, Žemaičių aukštuma, Vidurio Lietuvos žemuma, Pajūrio žemuma, Dainavos giria	Alpės, Skandinavijos k., Kaukazas, Uralas, Etnos ugnk.	Š. Amerikoje: Kordiljerai (Uoliniai), P. Amerikoje: Andai, Azijoje: Himalajai, Džomolungma Afrikoje: Atlaso k. Marianų įduba
Miestai, sostinės	Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus	Talinas, Ryga, Maskva, Minskas, Varšuva, Londonas, Berlynas, Paryžius, Roma, Kijevas	Š. Amerikoje: Niujorkas, Meksikas Azijoje: Tokijas

Tematika

Lietuva

Europa

Pasaulis

Valstybės

Estija, Latvija, Rusija, Baltarusija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija, Italija, Ukraina

Š. Amerikoje: JAV, Kanada

P. Amerikoje: Brazilija Azijoje: Kinija

Australijoje ir Okeanijoje: Australija

7-8 klasė

Tematika	Lietuva	Europa	Pasaulis
Vandenynai			Arkties, Atlanto, Indijos, Ramusis, Pietų
Jūros, įlankos, sąsiauriai, kanalai	Kuršių marios	Šiaurės, Baltijos, Viduržemio, Barenco, Biskajos, Adrijos, Juodoji Egėjo, Marmuro, Gibraltaro sąs., Bosforo sąs., Dardanelų sąs., La manšo sąs., Botnijos įl., Suomijos įl., Rygos įl., Kylio k.	Š. Amerikoje: Karibų, Meksikos įl., Hadsono įl., Panamos k. P. Amerikoje: Magelano sąs. Azijoje: Arabijos, Pietų Kinijos, Japonijos, Beringo, Raudonoji, Filipinų, Ochotsko, Persijos įl., Bengalų įl., Beringo sąs. Afrikoje: Sueco k., Mozambiko sąs., Gvinėjos įl., Australijoje ir Okeanijoje: Koralų, Tasmano, Dreiko sąs., Didžioji Australijos įl.
Salos	Rusnės sala	Didžiosios Britanijos, Islandijos, Airijos, Balearų, Korsika, Sardinija, Sicilija, Kreta, Kipras, Gotlandas, Sarema, Zelandija	Š. Amerikoje: Grenlandija, Kuba, Xxxxxx Xxxx X. Amerikoje: Ugnies Žemė Azijoje: Borneo, Japonų s., Naujoji Gvinėja, Šri Lanka, Java, Sumatra, Filipinų s., Naujoji Žemė, Afrikoje: Madagaskaras Australijoje ir Okeanijoje: Naujosios Zelandijos s.
Pusiasaliai	Kuršių nerija	Skandinavijos, Pirėnų, Jutlandijos, Krymo, Apeninų, Balkanų	Š. Amerikoje: Labradoro, Floridos, Kalifornijos, Jukatano

Tematika	Lietuva	Europa	Pasaulis
			Azijoje: Arabijos, Indokinijos, Indostano, Korėjos, Kamčiatkos, Čiukčių Afrikoje: Somalio Australijoje ir Okeanijoje: Jorko
Upės	Nemunas, Merkys, Neris, Šventoji, Nevėžis, Dubysa, Jūra, Minija, Venta, Mūša,	Dunojus, Volga, Temzė, Sena, Luara, Po, Reinas, Elbė, Vysla, Dnepras, Dauguva, Uralas,	Š. Amerikoje: Misisipė, Koloradas, Šv. Xxxxxxx X. Amerikoje: Amazonė, Parana Azijoje: Tigras, Eufratas, Indas, Gangas, Mekongas, Jangdzė, Huanghė, Amūras, Lena, Obė, Jenisiejus Afrikoje: Kongas, Nilas, Zambezė Australijoje ir Okeanijoje: Maris
Ežerai, tvenkiniai ir pelkės	Platelių, Drūkšių, Kauno marios, Žuvintas, Vištytis, Dusia, Asveja, Tauragnas, Drūkšiai, Čepkelių pelkė	Venernas, Saima, Ladoga, Onega, Peipaus ež.	Š. Amerikoje: Didieji Amerikos ežerai P. Amerikoje: Titikaka Azijoje: Baikalas, Kaspijos j., Negyvoji j. Afrikoje: Viktorijos ež., Tanganika
Reljefas	Aukštojas, Baltijos aukštumos, Medininkų aukštuma, Žemaičių aukštuma, Vidurio Lietuvos žemuma, Pajūrio žemuma	Alpės, Skandinavijos k., Kaukazas, Uralas, Pirėnai, Apeninai, Karpatai, Dinarai, Rytų Europos lyguma, Etnos ugnk., Heklos ugnk.	Š. Amerikoje: Kordiljerai (Uoliniai), Apalačai, P. Amerikoje: Andai, Gvianos plokšč., Brazilijos plokšč., La Xxxxxx žemuma, Amazonės žemuma Azijoje: Himalajai, Džomolungma, Dekano plokšč., Fudzijamos ugnk. Vakarų Sibiro žemuma, Vidurio Sibiro plokščiakalnis, Didžioji Kinijos lyguma, Indo žemuma, Gangos žemuma Afrikoje: Atlaso k., Etiopijos kalnynas, Drakono k., Kilimandžo ugnk. Australijoje ir Okeanijoje: Didysis vandenskyros kalnagūbris, Marianų įduba

Tematika	Lietuva	Europa	Pasaulis

Kraštovaizdžiai	Dainavos giria		Š. Amerikoje: Xxxxxxx X. Amerikoje: Atakamos dykuma, Pampa, Patagonija Azijoje: Sibiras, Gobio dykuma Afrikoje: Sachara, Namibo dykuma
Miestai, sostinės	Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus	Visų Europos valstybių, išskyrus neįtrauktų į sąrašą. Taip pat: Sankt Peterburgas, Stasbūras, Barselona, Venecija, Neapolis, Frankfurtas prie Maino, Hamburgas, Krokuva, Stambulas	Š. Amerikoje: Torontas, Vašingtonas, Niujorkas, Čikaga, San Franciskas, Los Andželas, Meksikas P. Amerikoje: Brazilija, Rio de Žaneiras, Buenos Airės, San Paulas Azijoje: Pekinas, Šanchajus, Honkongas, Delis, Astana, Džakarta, Tokijas, Ankara Afrikoje: Kairas Australijoje ir Okeanijoje: Kanbera, Sidnėjus
Valstybės		Visos Europos valstybės, išskyrus: Juodkalnija, Šiaurės Makedonija, Albanija, Kosovas, Moldavija, Liuksemburgas, Andora, Lichtenšteinas, San Marinas, Malta, Kipras	Š. Amerikoje: JAV, Kanada, Meksika P. Amerikoje: Brazilija Argentina Azijoje: Kinija, Indija, Kazachstanas, Indonezija, Japonija, Turkija, Bangladešas Afrikoje: Egiptas, PAR Australijoje ir Okeanijoje: Australija

9-10 klasė

Tematika

Lietuva

Europa

Pasaulis

Vandenynai

Arkties, Atlanto, Indijos, Ramusis, Pietų

Jūros, įlankos,

sąsiauriai, kanalai

Kuršių marios

Šiaurės, Baltijos, Viduržemio, Barenco,

Biskajos, Adrijos, Juodoji Egėjo, Marmuro, Gibraltaro sąs., Bosforo sąs.,

Š. Amerikoje: Karibų, Meksikos įl., Hadsono įl., Panamos k.

P. Amerikoje: Magelano sąs.

Tematika	Lietuva	Europa	Pasaulis
		Dardanelų sąs., La manšo sąs., Botnijos įl., Suomijos įl., Rygos įl., Kylio k.	Azijoje: Arabijos, Pietų Kinijos, Japonijos, Beringo, Raudonoji, Filipinų, Ochotsko, Persijos įl., Bengalų įl., Beringo sąs. Afrikoje: Sueco k., Mozambiko sąs., Gvinėjos įl., Australijoje ir Okeanijoje: Koralų, Tasmano, Dreiko sąs., Didžioji Australijos įl.
Salos	Rusnės sala	Didžiosios Britanijos, Islandijos, Airijos, Balearų, Korsika, Sardinija, Sicilija, Kreta, Kipras, Gotlandas, Sarema, Zelandija	Š. Amerikoje: Grenlandija, Kuba, Xxxxxx Xxxx X. Amerikoje: Ugnies Žemė Azijoje: Borneo, Japonų s., Naujoji Gvinėja, Šri Lanka, Java, Sumatra, Filipinų s., Naujoji Žemė, Afrikoje: Madagaskaras Australijoje ir Okeanijoje: Naujosios Zelandijos s.
Pusiasaliai	Kuršių nerija	Skandinavijos, Pirėnų, Jutlandijos, Krymo, Apeninų, Balkanų	Š. Amerikoje: Labradoro, Floridos, Kalifornijos, Jukatano Azijoje: Arabijos, Indokinijos, Indostano, Korėjos, Kamčiatkos, Čiukčių Afrikoje: Somalio Australijoje ir Okeanijoje: Jorko
Upės	Nemunas, Merkys, Neris, Šventoji, Nevėžis, Dubysa, Jūra, Minija, Venta, Mūša, Nemunėlis, Šešupė	Dunojus, Volga, Temzė, Sena, Luara, Po, Reinas, Elbė, Vysla, Dnepras, Dauguva, Uralas,	Š. Amerikoje: Misisipė, Koloradas, Šv. Xxxxxxx X. Amerikoje: Amazonė, Parana Azijoje: Tigras, Eufratas, Indas, Gangas, Mekongas, Jangdzė, Huanghė, Amūras, Lena, Obė, Jenisiejus Afrikoje: Kongas, Nilas, Zambezė Australijoje ir Okeanijoje: Maris
Ežerai, pelkės	Platelių, Drūkšių, Kauno marios, Žuvintas, Vištytis, Dusia, Asveja, Tauragnas, Drūkšiai, Metelys, Dysnai, Luodis, Avilys, Sartai, Rėkyva, Čepkelių pelkė, Kamanos, Viešvilės	Venernas, Saima, Ladoga, Onega, Peipaus ež.	Š. Amerikoje: Didieji Amerikos ežerai P. Amerikoje: Titikaka Azijoje: Baikalas, Kaspijos j., Negyvoji j. Afrikoje: Viktorijos ež., Tanganika

Tematika	Lietuva	Europa	Pasaulis

Reljefas	Aukštojas, Baltijos aukštumos, Medininkų aukštuma, Žemaičių aukštuma, Vidurio Lietuvos žemuma, Pajūrio žemuma, Sūduvos aukštuma, Dzūkų aukštuma, Aukštaičių aukštuma	Alpės, Skandinavijos k., Kaukazas, Uralas, Pirėnai, Apeninai, Karpatai, Dinarai, Rytų Europos lyguma, Etnos ugnk., Heklos ugnk.	Š. Amerikoje: Kordiljerai (Uoliniai), Apalačai, P. Amerikoje: Andai, Gvianos plokšč., Brazilijos plokšč., La Xxxxxx žemuma, Amazonės žemuma Azijoje: Himalajai, Džomolungma, Dekano plokšč., Fudzijamos ugnk. Vakarų Sibiro žemuma, Vidurio Sibiro plokščiakalnis, Didžioji Kinijos lyguma, Indo žemuma, Gangos žemuma Afrikoje: Atlaso k., Etiopijos kalnynas, Drakono k., Kilimandžo ugnk. Australijoje ir Okeanijoje: Didysis vandenskyros kalnagūbris, Marianų įduba
Kraštovaizdžiai	Dainavos giria, Labanoro giria		Š. Amerikoje: Xxxxxxx X. Amerikoje: Atakamos dykuma, Pampa, Patagonija Azijoje: Sibiras, Gobio dykuma Afrikoje: Sachara, Namibo dykuma
Miestai, sostinės	Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Telšiai, Tauragė, Utena, Marijampolė	Visų Europos valstybių sostinės. Taip pat: Sankt Peterburgas, Strasbūras, Barselona, Venecija, Neapolis, Frankfurtas prie Maino, Hamburgas, Krokuva, Stambulas	Š. Amerikoje: Torontas, Vašingtonas, Niujorkas, Čikaga, San Franciskas, Los Andželas, Meksikas P. Amerikoje: Brazilija, Rio de Žaneiras, Buenos Airės, San Paulas Azijoje: Pekinas, Šanchajus, Honkongas, Delis, Astana, Džakarta, Tokijas, Ankara Dubajus, Mumbajus, Bankokas, Džakarta, Afrikoje: Kairas, Lagosas, Keiptaunas, Johanesburgas Australijoje ir Okeanijoje: Kanbera, Sidnėjus, Melburnas
Valstybės		Visos Europos valstybės	Š. Amerikoje: JAV, Kanada, Meksika

Tematika

Lietuva

Europa

Pasaulis

P. Amerikoje: Brazilija Argentina

Azijoje: Kinija, Indija, Kazachstanas, Indonezija, Japonija, Turkija, Bangladešas

Afrikoje: Egiptas, PAR

Australijoje ir Okeanijoje: Australija

Parengė:

Xxxxxx Xxxxxxxxxxx

Xxxx Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxxx

Xxxxx Xxxxx Xxxxxxx Xxxxxxxxxx

2 priedas

Geografijos sąvokų sąvadas

6 klasės mokymosi turinio sąvokos

Mokymosi turinys	Esminės sąvokos
23.1. Įvadas į geografiją	Geografija, gamtinė geografija, visuomeninė geografija
23.2. Orientavimasis vietovėje	Gaublys, pusiaujas, Žemės ašis, horizontas, kompasas, pasaulio kryptys, Šiaurės ašigalis, Pietų ašigalis, aukštis virš jūros lygio, globalinė padėties nustatymo sistema (GPS), planas, žemėlapis, teminis žemėlapis, gamtinis žemėlapis, politinis žemėlapis, žemėlapio legenda, žemėlapio mastelis, atlasas, aukštis virš jūros lygio, santykinis aukštis, absoliutusis aukštis, reljefas, geografinės koordinatės, geografinė platuma, geografinė ilguma, lygiagretė, dienovidinis, nulinis (Grinvičo) dienovidinis, topografinis žemėlapis, horizontalė, skaitmeninis žemėlapis
23.3. Planeta Žemė	Metinis Žemės judėjimas, Žemės pluta, mantija, vidinis branduolys, išorinis branduolys, pasaulio vandenynas, jūra, sąsiauris, įlanka, sala, pusiasalis, vandenynas, žemynas, žemynų dreifas, kalnai, lyguma, plokščiakalnis, paviršinis vanduo, požeminiai vandenys, Žemės išorinės jėgos, Žemės vidinės jėgos
23.4. Atmosfera, orai ir klimatas	Atmosfera, troposfera, meteorologiniai elementai, meteorologiniai reiškiniai, temperatūra, krituliai, atmosferos slėgis, vėjas, brizas, orai, klimatas, sinoptinis žemėlapis, debesuotumas, kamuoliniai debesys, sluoksniniai debesys, plunksniniai debesys, meteorologijos stotis, orų prognozė, klimatograma, tempertūros amplitudė, vidutinė metų oro temperatūra, vidutinis metų kritulių kiekis, šiluminė juosta
23.5. Valstybės ir gyventojai, Lietuva Europoje	Geografinė padėtis, Europos Sąjunga, natūralusis gyventojų prieaugis, gimstamumas, mirtingumas, emigracija, imigracija, teritorijos administracinė struktūra, valstybė, valstybės siena, tautinė sudėtis, tautinė mažuma, sostinė
23.6. Lietuvos kraštovaizdžiai	Kraštovaizdis, upės vaga, aukštupys, vidurupis, žemupys, ištaka, žiotys, intakas, nešmenys, delta, ežeras, pelkė, jūros krantas, nerija, lagūna, ledynmetis, aukštuma, žemuma, saugoma teritorija, nacionalinis parkas, morena, naudingosios iškasenos, karjeras, mišrieji miškai
23.7. Kaimas ir miestas	Miestas, kaimas, priemiestis, senamiestis, švytuoklinis gyventojų judėjimas
23.8. Žmonių ūkinė veikla	Žemės ūkis, žemdirbystė, gyvulininkystė, dirvožemis, sėjomaina, mechanizacija, ekologinis žemės ūkis, pramonė, gamtos ištekliai, žaliavos, paslaugos, transporto infrastruktūra, viešasis transportas, prekyba

7 klasės mokymosi turinio sąvokos

Mokymosi turinys

Esminės sąvokos

24.1. Orientavimasis erdvėje

Geografinės informacijos sistema (GIS), laiko juosta, pasaulinis laikas (Grinvičo laikas), datos keitimosi linija, skaitmeninės

koordinatės

24.2. Europos politinis žemėlapis ir gyventojai

Vidinė valstybė (jūros neturinti šalis), miestas-valstybė, salų valstybė, regionas, priklausoma teritorija, gyventojų tankis,

valiuta, kalbų šeima, krikščionybė, islamas

24.3. Europos gamtos ypatumai

Apledėjimas, fjordas, šcheras, klimato juosta, oro masė, Saulės spinduliuotė, jūrinis klimatas, žemyninis klimatas, vandenyno srovė, aukšti kalnai, vidutinkalniai, subarktinė juosta, vidutinių platumų juosta, subtropinė juosta, vegetacijos trukmė, geografinė zona, tundra, spygliuočių miškai (taiga), mišrieji ir plačialapiai

miškai, stepė, klimato kaita, šiltnamio efektas

24.4. Ekonomikos veiklos Europoje

Bendrasis vidaus produktas (BVP), Bendrasis vidaus produktas, tenkantis 1 gyventojui (BVP 1 gyv.), miškininkystė, drėkinimas, akvakultūra, elektrinė, energijos ištekliai, neatsinaujinantys energijos ištekliai, atsinaujinantys energijos ištekliai, pramoninis regionas, automatizacija, punktualioji gamyba, transporto tinklas,

tranzitinė valstybė, masinis turizmas, darnusis turizmas

24.5. Gamtos jėgos ir jų padariniai

Litosfera, Žemės pluta, ugnikalnis, vulkanizmas, magma, lava, kūgiškas ugnikalnis, skydiškas ugnikalnis, vulkaninė sala, geizeris, žemyninė Žemės pluta, vandenyninė Žemės pluta, Žemės mantija, Žemės branduolys,

magminė uoliena, nuosėdinė uoliena, dūlėjimas, metamorfinė uoliena, litosferos plokščių tektonika, giliavandenis lovys, vidurio vandenyno kalnagūbris, raukšliniai kalnai, žemės drebėjimas, Richterio skalė, epicentras, erozija, nešmenys, akumuliacija, meandra, senvagė, cunamis, uraganas, tornadas

24.6. Valstybių ekonominės galios

skirtumai, globalizacija, darnusis vystymasis.

Išsivysčiusi valstybė, vidutiniškai išsivysčiusi valstybė, silpnai išsivysčiusi valstybė, gyventojų migracija, pabėgėliai, globalizacija, karas, karinis konfliktas, sąžininga prekyba,

globalinės problemos, ekologinis pėdsakas

8 klasės mokymosi turinio sąvokos

Mokymosi turinys	Esminės sąvokos
25.1. Orientavimasis kartografinėje informacijoje
25.2. Pasaulio klimatas	Atogrąža, poliarinis ratas, aukšto slėgio sritis, žemo slėgio sritis, pasatas, musonas, šiluminė juosta (šaltoji juosta, vidutinių platumų juosta, karštoji juosta), poliarinė juosta, tropinė juosta, poliarinė diena, poliarinė naktis, poliarinė pašvaistė, daugiametis įšalas, Arktis, Antarktis
25.3. Geografinės zonos ir jų aplinkos ūkinis naudojimas	kraštovaizdis, gamtinis kraštovaizdis, kultūrinis kraštovaizdis, vertikalusis zoniškumas, geografinis komponentas, gamtinė zona, antrinis miškas, juodžemis, ardas, atogrąžų dykuma, vidutinių platumų dykuma, pakrančių dykuma, poliarinė dykuma, barchanas, efemeras, sukulentas, oazė, artezinis šulinys, pusdykumė, dirvožemio druskėjimas, vadė, vandens gėlinimas, vėjo erozija, defliacija, korazija savana (drėgnoji savana, sausoji savana, dygliuotoji savana), sausasis laikotarpis, drėgnasis laikotarpis, dykumėjimas, nuganymas, Sachelis, drėgnasis atogrąžų miškas, epifitas, atraminės šaknys, lydiminė žemdirbystė, natūrinis ūkis, monokultūra, plantacija ledo skydas, šelfinis ledynas, ledlaukiai, ledkalnis

25.4. Valstybių ir regionų apžvalga

inuitas, aborigenas, indėnas, klajoklis, prerijos, rezervatas, aglomeracija, miesto verslo centras, specializacija, integracija, segregacija, mobilumas, suburbanizacija, artezinis baseinas, koralas, koralų rifas, atolas, mangrovės,induizmas, kasta, lūšnynas, konfucianizmas, klajoklinė gyvulininkystė, liosas, laisvoji ekonominė zona, Sibiras, vamzdynas (naftotiekis,

dujotiekis)

9 klasės mokymosi turinio sąvokos

Mokymosi turinys

Esminės sąvokos

26.1. Pasaulio politinis žemėlapis ir išsivystymo

skirtumai

Valstybės teritorija, valstybės teritorijos sandaros forma (unitarinė valstybė, federacinė valstybė), valstybės valdymo forma (monarchija, respublika), Agenda 2030, indikatorius, bendrasis vidaus produktas 1 gyv., pasaulio laimės indeksas (Happy Planet Index HPI), pasaulio alkio indeksas, lyčių lygybės indeksas, Big Mac indeksas, raštingumo lygis, badas, skurdo lygis,

humanitarinė pagalba, tarptautinė pagalba, žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI), išsivysčiusi valstybė, vidutiniškai išsivysčiusi valstybė, silpnai išsivysčiusi valstybė, vystomasis bendradarbiavimas, darnaus vystymosi tikslai (DVT)

26.2. Lietuvos ir pasaulio gyventojai, migracija.

Gyventojų tankis, gyventojų pasiskirstymas, gimstamumas, mirtingumas, suminis gimstamumo rodiklis, gyventojų sudėtis, gyventojų piramidė, kūdikių mirtingumo rodiklis, demografinis sprogimas, depopuliacija, demografinis rodiklis, demografinė raida, demografinė politika, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė, gyventojų senėjimas, natūralusis gyventojų prieaugis, gyventojų migracija, migracinis gyventojų prieaugis, migracinis mobilumas, migrantas,

emigracija, imigracija, kilmės šalis, tikslo šalis, imigracinė politika,

migracinė politika, pabėgėlis, protų nutekėjimas, repatriacija, reemigracija, tarptautinė gyventojų migracija, vidinė gyventojų migracija, priverstinė migracija, legalioji gyventojų migracija, nelegalioji gyventojų migracija, kaimo egzodas, FRONTEX

26.3. Urbanizacija Lietuvoje ir pasaulyje

Urbanizacija, suburbanizacija, deurbanizacija, aglomeracija, urbanizacijos lygis,

globalusis miestas, megapolis, stumiantieji veiksniai, traukiantieji veiksniai, miesto funkcijos, mažėjantis miestas, lūšnynas, darnusis miestas, gentrifikacija, mobilumas, metropolis, miestiškoji gyvensena, miesto struktūra,

neoficialusis darbo sektorius (neformalus sektorius), aptverta ir saugoma gyvenvietė, darnioji miestų plėtra

26.4. Gamtos ištekliai ir darnus jų naudojimas.

Gamtos ištekliai, atsargos, atsinaujinantys ištekliai, neatsinaujinantys ištekliai, energijos ištekliai, iškastinis kuras,

energetika, ekologinis pėdsakas, OPEC, SGD, biokuras, žiedinė ekonomika

26.5. Pasaulinis vandenynas ir darnus jo

naudojimas

Pasaulinis vandenynas, vidinė jūra, pakraštinė jūra, šelfas, vandenyno duburys, vidurio vandenyno kalnagūbris,

giliavandenis lovys, teritoriniai vandenys, ekonominė zona,

potvynis, atoslūgis, jūrų srovės, žvejybos kvota, perteklinė

žvejyba, akvakultūra

10 klasės mokymosi turinio sąvokos

Mokymosi turinys	Esminės sąvokos
27.1. Kartografinė vizualizacija ir komunikacija
27.2. Ekonominiai procesai pasaulyje ir Lietuvoje	Rinka, vidaus rinka, užimtumo lygis, perkamoji galia, ūkio restruktūrizacija, pasaulio ūkis, konkurencija, konkurencingumas, laisvoji ekonominė zona (LEZ), klasteris, sąžininga prekyba, tarptautinė bendrovė, darnus žemės ūkis, ekologinis ūkininkavimas, žemės ūkio bendrovė, ūkininkavimas mieste, subsidija, struktūriniai fondai,
27.3. Globalizacija ir pasaulio prekyba.	Globalizacija, tarptautinė prekyba, tiesioginės užsienio investicijos, Global Player, punktualioji gamyba, internetinė prekyba, išteklių perkėlimas
27.4. Klimato kaita ir klimato apsauga	Klimato kaita, klimato pabėgėlis, šiltnamio efektas, šiltnamio dujos, albedas, Kioto protokolas, Paryžiaus susitarimas, Žalioji Europa

Parengė:

Xxxxxx Xxxxxxxxxxx

Xxxx Xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxxx

Xxxxx Xxxxx Xxxxxxx Xxxxxxxxxx

Document Metadata

Table of Contents

Turinys

Document Metadata