TURINYS

ES	–	Europos Sąjunga
KĮ	–	Koncertinė įstaiga
KM	–	LR Kultūros ministerija
KMĮ	–	Kultūros ir meno įstaigos
KPKG	–	Kultūros politikos kaitos gairės
KRF	–	Kultūros rėmimo fondas
XXXXXXX	–	Projektas „Lietuvos bibliotekų tinklo optimizavimo galimybių studija“
LR	–	Lietuvos Respublika
LRS	–	Lietuvos Respublikos Seimas
LRV	–	Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NVV	–	Naujasis viešasis valdymas

Analizuojamų bibliotekų pavadinimų santrumpos

KAVB	–	Kauno apskrities viešoji biblioteka
KLAVB	–	Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka
LAB	–	Lietuvos aklųjų biblioteka
LNB	–	Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka
PAVB	–	Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės- Bitės viešoji biblioteka
ŠAVB	–	Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka
VAVB	–	Vilniaus apskrities A. Xxxxxxxxxxxx viešoji biblioteka

Analizuojamų muziejų pavadinimų santrumpos

DFM	–	Kauno IX forto muziejus
LAM	–	Lietuvos aviacijos muziejus
LDKVR	–	Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
LDM	–	Lietuvos dailės muziejus
LEM	–	Lietuvos etnokosmologijos muziejus
LJM	–	Lietuvos jūrų muziejus
LLBM	–	Lietuvių liaudės buities muziejus
LNM	–	Lietuvos nacionalinis muziejus
LŠIM	–	Lietuvos švietimo istorijos muziejus
MLLM	–	Maironio lietuvių literatūros muziejus
NČDM	–	Nacionalinis Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx Xxxxxxxxxx dailės muziejus
ŠAM	–	Šiaulių „Aušros“ muziejus
ŠMC	–	Šiuolaikinis meno centras
TIM	–	Trakų istorijos muziejus
TMKM	–	Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
VŽM	–	Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus
ŽAK	–	Žemaičių „Alkos“ muziejus
ŽVM	–	Žemaičių vyskupystės muziejus
VDKM	–	Vytauto Didžiojo karo muziejus
VKAIM	–	Valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus
KTIZM	–	Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus
VIAM	–	Valstybinis Vaclovo Into akmenų muziejus
LGM	–	Lietuvos geologijos muziejus
NLM	–	Nacionalinis Liverpulio muziejus
LGM	–	Nacionalinis Gruzijos muziejus

Analizuojamų teatrų ir koncertinių įstaigų pavadinimų santrumpos

Filharmonija	–	Lietuvos nacionalinė filharmonija
Jaunimo	–	Valstybinis jaunimo teatras
Kauno filharmonija	–	Koncertinė įstaiga Kauno valstybinė filharmonija
Kauno lėlių	–	Kauno valstybinis lėlių teatras

Kauno muzikinis	–	Kauno valstybinis muzikinis teatras
Keistuoliai	–	VšĮ "Vilniaus Keistuolių teatras"
Klaipėdos dramos	–	Klaipėdos dramos teatras
Klaipėdos muzikinis	–	Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras
Lietuva	–	Koncertinė įstaiga Valstybinis dainų ir šokių ansamblis "Lietuva"
LNOBT	–	Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras
Meno fortas	–	VšĮ "Teatras Meno fortas"
Nacionalinis dramos	–	Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Nac. Kauno dramos	–	Nacionalinis Kauno dramos teatras
Panevėžio dramos	–	Xxxxx Xxxxxxxx dramos teatras
Polifonija	–	Koncertinė įstaiga Šiaulių valstybinis kamerinis choras "Polifonija"
Rusų dramos	–	Lietuvos rusų dramos teatras
LVSO	–	Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras
Šiaulių dramos	–	Šiaulių dramos teatras
Trimitas	–	Koncertinė įstaiga Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras "Trimitas"
Vilniaus mažasis	–	Valstybinis Vilniaus mažasis teatras
Vilniaus Lėlė	–	Vilniaus teatras "Lėlė"
Vilnius	–	Koncertinė įstaiga valstybinis choras "Vilnius"

Valstybių pavadinimų santrumpos

AT	–	Austrija
BE	–	Belgija
BG	–	Bulgarija
CY	–	Kipras
CZ	–	Čekijos Respublika
DE	–	Vokietija
DK	–	Danija
EE	–	Estija
EL	–	Graikija
ES	–	Ispanija
FI	–	Suomija
FR	–	Prancūzija
HR	–	Kroatija
HU	–	Vengrija
IE	–	Airija
IT	–	Italija
LT	–	Lietuva
LU	–	Liuksemburgas
LV	–	Latvija
MT	–	Malta
NL	–	Nyderlandai
PL	–	Lenkija
PT	–	Portugalija
RO	–	Rumunija
SE	–	Švedija
SI	–	Slovėnija
SK	–	Slovakija
UK	–	Jungtinė Karalystė

LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

Paveikslai

1 paveikslas. Agentūrų skaičiaus dinamika Lietuvoje 1990-2012 m. 15

2 paveikslas. Lietuvos ir ES dalyvavimo kultūrinėse veiklose vidurkių palyginimas 2007 ir 2013 m.,

% .................................................................................................................................................................................................. 21

3 paveikslas. ES šalių gyventojų kultūrinės praktikos indeksas, proc 22

4 paveikslas. ES šalių gyventojų, kurie nebuvo įsitraukę į jokias aktyvias menines veiklas, dalis 2013 m., % 23

5 paveikslas. Muziejų kaupiamų rinkinių temų, kurios yra sąlyginai panašios į kitų muziejų kaupiamų rinkinių temas, skaičius 184

Lentelės

1 lentelė. Taikyti duomenų rinkimo ir analizės metodai 11

2 lentelė. Kultūros politikos tipologija 17

3 lentelė. Kultūros ir meno įstaigų valdymo ir kontrolės modelių tipologija 17

4 lentelė. ES šalių gyventojų dalis, per paskutinius 12 mėn. dalyvavusių įvairiose kultūrinėse veiklose, % 20

5 lentelė. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gyventojų dalis, dalyvavusi įvairiose kultūrinėse veiklose, % 21

6 lentelė. Lietuvių aktyvumas dalyvaujant įvairiose kultūrinėse veiklose 2013 m., % 22

7 lentelė. Lietuvos gyventojų kultūros vartojimas pagal kultūros ir meno sritis 2014 m. ir vartojimo prognozė (rekomenduojamos siektinos reikšmės) 2017 ir 2020 m 24

8 lentelė. Kultūros veiklose linkusių dalyvauti Lietuvos gyventojų dalis nuo visų vyresnių nei 15 m.

Lietuvos gyventojų (proc.) 2014 m. bei rekomenduojamos siektinos šio Kultūros ministerijos

veiklos vertinimo rodiklio reikšmės pagal kultūros ir meno sritis 2020 m 24

9 lentelė. Apibendrinti kultūros ir meno įstaigų vadovų apklausos rezultatai dėl veiklos kontrolės29 10 lentelė. Kokybės vadybos sistemas norinčiųjų įsidiegti kultūros ir meno įstaigų pasiskirstymas pagal kokybės vadybos sistemą 30

11 lentelė. Kultūros ir meno įstaigų veiklos kontrolės iššūkiai pagal valdymo sritis 30

12 lentelė. Rekomendacijos efektyvesnei kultūros ir meno įstaigų veiklos kontrolei 31

13 lentelė. Apklausoje dalyvavusių įstaigų pasiskirstymas 48

14 lentelė. Kultūros ir meno įstaigų teikiamų ataskaitų srautų pasiskirstymas 49

15 lentelė. Kultūros ir meno įstaigų teikiamos pagrindinės veiklos ataskaitos 50

16 lentelė. ES šalyse narėse kultūrai skiriama viešųjų finansų dalis nuo BVP (%) 53

17 lentelė. Viešosios išlaidos bibliotekoms, muziejams, teatrams ir koncertinėms įstaigos 2012 m.

18 lentelė. Lietuvos viešųjų bibliotekų 2013 m. statistika 54

19 lentelė. Lietuvos muziejų 2012 m. statistika 56

20 lentelė. Teatrų ir koncertinių įstaigų 2004 ir 2013 m. statistika 58

21 lentelė. Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitose pateikiamų duomenų apibendrinimas . 59 22 lentelė. Kultūros ministerijai pavaldžių ir nacionalinių kultūros ir meno įstaigų poreikis

investicijoms į nekilnojamąjį turtą ir įrangą 61

23 lentelė. Bibliotekų 2013 m. pajamos 62

24 lentelė. Bibliotekų 2013 m. pajamų analizės rodiklių suvestinė 62

25 lentelė. Bibliotekų 2013 m. išlaidų analizės rodikliai 63

26 lentelė. Bibliotekų išvestiniai rodikliai dėl 2013 m. išlaidų darbuotojams 63

27 lentelė. Bibliotekų valdomo nekilnojamojo turto 2013 m. suvestinė 65

28 lentelė. Bibliotekų valdomų nekilnojamojo turto remonto poreikio suvestinė 65

29 lentelė. Bibliotekų poreikiai dėl investicijų į įrangą 66

30 lentelė. Bibliotekų atsakymai dėl paslaugų pirkimo iš išorės tiekėjų: Kurioms ūkinėms –

techninėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas paslaugas jūsų įstaiga šiuo metu perka rinkoje? 66

31 lentelė. Bibliotekų atsakymai dėl planų pirkti paslaugas iš išorės tiekėjų: Kurioms ūkinėms – techninėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas paslaugas jūsų įstaiga numato pirkti rinkoje artimoje ateityje? 66

32 lentelė. Bibliotekų atsakymai dėl funkcijų įgyvendinimo centralizavimo 67

33 lentelė. Bibliotekų pagrindinės veiklos 2013 m. rodiklių suvestinė 68

34 lentelė. Portalo xxx.xxxxxxxxx.xx paslaugų naudojimas 70

35 lentelė. Apskričių bibliotekų 2013 metų veikla, susijusi su kitų bibliotekų aptarnavimu 71

36 lentelė. Bibliotekų rodiklių suvestinė dėl virtualių apsilankymų srauto svetainėse ir socialinių puslapių profiliuose 74

37 lentelė. Bibliotekų narystės asociacijoje ir ekspertinėse grupėse 2013 m. suvestinė 74

38 lentelė. Lietuvos ir tarptautinės asociacijos bei ekspertinės grupės, kurioms 2013 m. priklausė bibliotekos ir jų darbuotojai 75

39 lentelė. Kai kurių Europos šalių viešųjų bibliotekų 2011 m. veiklos rodiklių suvestinė 76

40 lentelė. Muziejų 2013 m. pajamos 80

41 lentelė. Muziejų 2013 m. pajamų analizės rodiklių suvestinė 81

42 lentelė. Muziejų 2013 m. išlaidų analizės rodikliai 82

43 lentelė. Muziejų išvestiniai rodikliai dėl 2013 m. išlaidų darbuotojams 83

44 lentelė. Nepertraukiamas muziejų vadovų darbo stažas 2014 m. rugpjūčio mėn. duomenis 84

45 lentelė. Muziejų valdomo nekilnojamojo turto 2013 m. suvestinė 84

46 lentelė. Muziejų valdomų nekilnojamojo turto remonto poveikio suvestinė 85

47 lentelė. Muziejų poreikiai dėl papildomų investicijų į įrangą 86

48 lentelė. Muziejų atsakymai dėl paslaugų pirkimo iš išorės tiekėjų: Kurioms ūkinėms –

techninėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas paslaugas jūsų įstaiga šiuo metu perka rinkoje? 87

49 lentelė. Muziejų atsakymai dėl planų pirkti paslaugas iš išorės tiekėjų: Kurioms ūkinėms – techninėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas paslaugas jūsų įstaiga numato pirkti rinkoje

artimoje ateityje? 87

50 lentelė. Muziejų atsakymai dėl funkcijų įgyvendinimo centralizavimo: Kurių funkcijų

įgyvendinimą jūsų įstaiga siūlytų centralizuoti? 87

51 lentelė. Muziejų rodikliai dėl vieno apsilankymo kainos 88

52 lentelė. Muziejų 2013 m. pagrindinės veiklos išvestinių rodiklių suvestinė 89

53 lentelė. Muziejų virtualios veiklos ir atsiliepimų apie muziejaus pagrindinę veiklą rodiklių suvestinė 93

54 lentelė. Muziejų 2013 m. edukacinės veiklos rodikliai 94

55 lentelė. Lietuvos ir tarptautinės asociacijos bei ekspertinės grupės, kurioms 2013 m. priklausė muziejai ir jų darbuotojai 95

56 lentelė. Lietuvos ir tarptautinės asociacijos bei ekspertinės grupės, kurioms 2013 m. priklausė muziejai ir jų darbuotojai 96

57 lentelė. Lietuvos (visų) muziejų veiklos palyginimas su kai kurių Europos šalių muziejų veikla 97 58 lentelė. Teatrų ir koncertinių įstaigų 2013 m. pajamos 104

59 lentelė. Teatrų ir koncertinių įstaigų 2013 m. pajamų analizės rodiklių suvestinė 105

60 lentelė. Teatrų ir koncertinių įstaigų 2013 m. išlaidų analizės rodikliai 106

61 lentelė. Teatrų ir koncertinių rodikliai dėl 2013 m. išlaidų darbuotojams 107

62 lentelė. Teatrų ir koncertinių valdomo nekilnojamo turto 2013 m. suvestinė 108

63 lentelė. Teatrų ir koncertinių įstaigų valdomų nekilnojamojo turto remonto poreikio suvestinė

....................................................................................................................................................................................................109

64 lentelė. Teatrų ir koncertinių poreikiai dėl investicijų į įrangą 110

65 lentelė. Teatrų ir koncertinių įstaigų atsakymai dėl paslaugų pirkimo iš išorės tiekėjų: Kurioms ūkinėms – techninėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas paslaugas jūsų įstaiga šiuo metu perka rinkoje? 110

66 lentelė. Teatrų ir koncertinių įstaigų atsakymai dėl planų pirkti paslaugas iš išorės tiekėjų:

Kurioms ūkinėms – techninėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas paslaugas jūsų įstaiga numato pirkti rinkoje artimoje ateityje? 111

67 lentelė. Teatrų ir koncertinių įstaigų atsakymai dėl funkcijų įgyvendinimo centralizavimo 111

68 lentelė. Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos 2013 m. rodiklių suvestinė 112

69 lentelė. Teatrų ir koncertinių įstaigų informacija dėl 2013 m. gautų nominacijų ir apdovanojimų

....................................................................................................................................................................................................116

70 lentelė. Teatrų ir koncertinių įstaigų rodikliai dėl vieno apsilankymo kainos mokamuose pasirodymuose 118

71 lentelė. Teatrų ir koncertinių įstaigų vertinimų rodiklių suvestinė 120

72 lentelė. Teatrų ir koncertinių įstaigų rodiklių suvestinė dėl virtualių apsilankymų srauto

svetainėse ir socialinių puslapių profiliuose 121

73 lentelė. Teatrų ir koncertinių įstaigų narystės asociacijose ir ekspertinėse grupėse 2013 m. suvestinė 122

74 lentelė. Lietuvos ir tarptautinės asociacijos bei ekspertinės grupės, kurioms 2013 m. priklausė teatrai ir koncertinės įstaigos ir jų darbuotojai 122

75 lentelė. KĮTKC finansavimo šaltiniai ir biudžeto struktūra 126

76 lentelė. KĮTKC projektinė veikla 2013 m. ir gautos pajamos 127

77 lentelė. KĮTKC 2013 m. gautų lėšų panaudojimas 127

78 lentelė. TBN finansavimo šaltiniai 130

79 lentelė. TBN pajamos pagal veiklą/projektus 131

80 lentelė. TBN 2013 m. gautų lėšų panaudojimas 131

81 lentelė. LTMFEC finansavimo šaltiniai 133

82 lentelė. LTMFEC 2013 m. projektai ir finansavimas 134

83 lentelė. LTMFEC 2013 m. gautų lėšų panaudojimas 134

84 lentelė. RVC 2013 m. vykdyti užsienio programų ar organizacijų finansuoti projektai 137

85 lentelė. RVC finansavimo šaltiniai 137

86 lentelė. RVC 2013 m. gautų lėšų panaudojimas 137

87 lentelė. Tautinių mažumų įstaigų išlaidos darbuotojams ir patalpų išlaikymui 2013 m 139

88 lentelė. Siūlomi pagrindiniai veiklos rodikliai 153

89 lentelė. Kultūros ir meno įstaigų vadovų nuomonė dėl ilgalaikio įstaigų biudžeto planavimo 160

90 lentelė. Biudžetinės ir viešosios įstaigos statusų teikiamų galimybių apibendrinantis palyginimas

....................................................................................................................................................................................................171 91 lentelė. Keistinų teisės aktų sąrašas .....................................................................................................................176

92 lentelė. Muziejų tinklas – muziejų skaičius pagal muziejų grupes kai kuriose Europos valstybėse

....................................................................................................................................................................................................180

93 lentelė. 2013 m. muziejų kolekcijų mobilumo rodikliai 181

94 lentelė. Nacionalinių ir Kultūros ministerijai pavaldžių respublikinių muziejų fondų komplektavimo krypčių ir rinkinių temų panašumas 182

95 lentelė. Nacionalinių ir respublikinių muziejų pasiskirstymas pagal profilį 191

1 GALIMYBIŲ STUDIJOS TIKSLAS IR METODOLOGIJA

Ši galimybių studija parengta siekiant gerinti nacionalinių ir Kultūros ministerijai pavaldžių kultūros ir meno įstaigų valdymą ir veiklą, glaudžiau susieti veiklos rezultatus su skiriamu finansavimu ir tobulinti veiklos stebėsenos bei vertinimo sistemą. Šie tikslai tyrimui suformulavo dvi analizės kryptis ir etapus:

1) Kultūros ir meno įstaigų veiklos analizė;

2) Kultūros ir meno įstaigų valdymo (modelio) tobulinimo analizė.

Tyrimo objektą sudaro 52 Kultūros ministerijai pavaldžios ir nacionalinės kultūros ir meno įstaigos (toliau – įstaigos, kultūros ir meno įstaigos arba KMĮ)1, kurios gali būti grupuojamos pagal kultūros ir meno sritį ir pagal statusą. Pagal kultūros ir meno sritį į galimybių studijos analizės objektą yra įtraukta 18 muziejų, 7 koncertinės įstaigos, 15 teatrų, 7 bibliotekos ir 5 kitos įstaigos. Pagal statusą analizės objektas gali būti skaidomas į 9 nacionalines kultūros ir meno įstaigas ir 43 įstaigas, pavaldžias Kultūros ministerijai. Ataskaitoje naudojamos ir šios sąvokos: teatrų ir koncertinių įstaigų grupė (arba segmentas), muziejų grupė (arba segmentas), bibliotekų grupė (arba segmentas). Toliau pateikiamas analizuojamų įstaigų sąrašas.

1 Teatrai, bibliotekos, muziejai, koncertinės įstaigos, taip pat viešosios įstaigos, kurių steigėjas ar dalininkas yra Kultūros ministerija. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tai nėra visos Kultūros ministerijai pavaldžios įstaigos.

Teatrai

1) Lietuvos nacionalinis dramos teatras (Nacionalinė įstaiga)

2) Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

(Nacionalinė įstaiga)

3) Nacionalinis Kauno dramos teatras (Nacionalinė įstaiga)

4) Kauno valstybinis muzikinis teatras

5) Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras

6) Lietuvos rusų dramos teatras

7) Valstybinis jaunimo teatras

8) Vilniaus teatras “Lėlė”

9) Klaipėdos dramos teatras

10) Kauno valstybinis lėlių teatras

11) Xxxxx Xxxxxxxx dramos teatras

12) Šiaulių dramos teatras

13) Valstybinis Vilniaus mažasis teatras

14) VšĮ „Vilniaus Keistuolių teatras“

15) VšĮ „Teatras Meno fortas“

Koncertinės įstaigos

16) Lietuvos nacionalinė filharmonija (Nacionalinė įstaiga)

17) Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras

18) Kauno valstybinė filharmonija

19) Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras

„Trimitas“

20) Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“

21) Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“

22) Valstybinis choras ,,Vilnius”

Muziejai

23) Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

(Nacionalinė įstaiga)

24) Lietuvos dailės muziejus (Nacionalinė įstaiga)

25) Lietuvos nacionalinis muziejus (Nacionalinė įstaiga)

26) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Nacionalinė įstaiga)

27) Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus

28) Kauno IX forto muziejus

29) Lietuvos švietimo istorijos muziejus

30) Maironio lietuvių literatūros muziejus

31) Lietuvos aviacijos muziejus

32) Šiuolaikinio meno centras

33) Lietuvos liaudies buities muziejus

34) Šiaulių „Aušros“ muziejus

35) Trakų istorijos muziejus

36) Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus

37) Lietuvos etnokosmologijos muziejus

38) Lietuvos jūrų muziejus

39) Žemaičių vyskupystės muziejus

40) Žemaičių „Alkos“ muziejus

Bibliotekos

41) Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka

(Nacionalinė įstaiga)

42) Lietuvos aklųjų biblioteka

43) Vilniaus apskrities A. Xxxxxxxxxxxx viešoji biblioteka

44) Kauno apskrities viešoji biblioteka

45) Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka

46) Šiaulių apskrities P. Višinskio viešoji biblioteka

47) Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės- Bitės viešoji biblioteka

Kitos įstaigos

Tautinių mažumų įstaigos

48) VšĮ Romų visuomenės centras

49) VšĮ Kauno įvairių tautų kultūrų centras

50) VšĮ Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras

51) VšĮ Tautinių bendrijų namai

52) VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba

Galimybių studija atliekama derinant kiekybinius ir kokybinius duomenų rinkimo ir analizės metodus, kurie detaliau aprašyti detaliau.

1 lentelė. Taikyti duomenų rinkimo ir analizės metodai

Kiekybiniai

Kokybiniai

Duomenų rinkimo

metodai

▪ Kultūros ir meno įstaigų apklausos

▪ Fokusuotos grupinės diskusijos (tinka ir duomenų analizei);

▪ Ekspertinis vertinimas (tinka ir duomenų analizei);

▪ Interviu su KMĮ atstovais, suinteresuotais asmenimis

Duomenų analizės

metodai

▪ KMĮ veiklos peržiūra

(vykdomų funkcijų analizė)

▪ Antrinių šaltinių informacijos analizė ir apibendrinimas;

▪ Gerosios praktikos analizė ir palyginimas pagal gaires;

▪ Išankstinis poveikio vertinimas

Šaltinis: sudaryta autorių.

APKLAUSOS

Tyrimo metu buvo atliktos dvi KMĮ apklausos raštu. Pirmoji apklausa, vykusi 2014 m. rugpjūčio- rugsėjo mėn., organizuota siekiant išsiaiškinti šių įstaigų kontroliuojančioms institucijoms teikiamų ataskaitų ir duomenų srautus, t. y. išsiaiškinti, kokius duomenis apie savo veiklą analizuojamos įstaigos šiuo metu teikia Kultūros ministerijai ir kitoms įstaigoms. Antroji apklausa vykdyta 2014 m. spalio-lapkričio mėn., siekiant surinkti KMĮ vadovų nuomonę apie kultūros ir meno įstaigų veiklą, valdymą ir veiklos kontrolę bei surinkti papildomus duomenis analizei atlikti, kurie nėra pateikiami įstaigų teikiamose ataskaitose Kultūros ministerijai ir kitoms įstaigoms.

Apklausose buvo apklausti teatrai (išskyrus 2 teatrus, kurie turi viešosios įstaigos statusą), koncertinės įstaigos, muziejai ir bibliotekos (likusios įstaigos apklaustos interviu būdu). Pirmojoje apklausoje dalyvavo 39 iš 45 įstaigų (87 proc.), antrojoje – 29 iš 45 (64 proc.).

Pirmosios apklausos duomenys panaudoti vertinant įstaigoms tenkantį atsiskaitymo krūvį, galimybes optimizuoti duomenų teikimą, mažinti atsiskaitymų naštą bei išsiaiškinti, kokie duomenys apie įstaigų veiklą (kokiu dažnumu ir formatu) yra sukaupti.

Antrosios apklausos metu buvo renkami papildomi įstaigų duomenys, kurie nėra kaupiami Kultūros ministerijoje ar kitose įstaigose ir kurie svarbūs pirmajai galimybių studijos krypčiai – įstaigų veiklos analizei. Ją atlikdami darėme prielaidą, kad įstaigų pateikti duomenys yra tikslūs ir teisingi. Ši apklausa taip pat padėjo surinkti įstaigų nuomonę dėl antrosios galimybių studijos krypties – įstaigų valdymo analizės.

Ataskaitos 1 ir 2 prieduose pateikiami apklausų klausimynai ir apklausose dalyvavusių įstaigų sąrašai. Apklausų rezultatai inkorporuoti į III-VI ataskaitos dalis.

INTERVIU

Individualūs ir grupiniai interviu buvo atliekami su Kultūros ministerijos ir analizuojamų įstaigų atstovais. Interviu tyrimo komandai padėjo geriau suprasti KMĮ veiklos specifiką, apsvarstyti galimus veiklos ir valdymo problemų sprendimo būdus, gerosios užsienio šalių praktikos aktualumą ir pritaikomumą Lietuvos sąlygomis, padėjo išgryninti visapusiškesnes kultūros ir meno įstaigų valdymo modelio alternatyvas.

Iš viso buvo atlikta 30 individualių ir grupinių interviu. Jų sąrašas pateikiamas 3 priede.

FOKUSUOTOS GRUPINĖS DISKUSIJOS

Dvi fokusuotos grupinės diskusijos vyko tyrimo pirmoje pusėje, 2014 m. liepos 29 d. Jų metu buvo diskutuota apie teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos ir valdymo problematiką (I-oji diskusija) bei apie bibliotekų ir muziejų įstaigų veiklos ir valdymo problematiką (II-oji diskusija).

Šios diskusijos padėjo įvertinti galimybių studijos rengėjų ir Kultūros ministerijos sudarytą įstaigų veiklos ir valdymo problemų sąrašą, sužinoti papildomas svarbias problemas bei įstaigų vadovų nuomonę apie galimus problemų sprendimo būdus.

Diskusijose dalyvavo daugumos KMĮ atstovai, jų sąrašai ir diskusijų apibendrinimas pateikiami 4 priede.

EKSPERTINIS VERTINIMAS

Ekspertinio vertinimo metodas aktualus visoms galimybių studijos analitinėms veikloms. Buvo dirbama individualiai ir grupėmis. Pasitelkti ir išorės ekspertai, išmanantys tyrimui aktualius klausimus, atliekant interviu ar kviečiant juos dalyvauti fokusuotoje grupinėje diskusijoje.

ANTRINIŲ ŠALTINIŲ INFORMACIJOS ANALIZĖ

Atliekant galimybių studiją buvo atlikta išsami prieinamų antrinių šaltinių analizė. Visų pirma buvo išanalizuoti susiję teisės aktai ir strateginiai dokumentai, įstaigų veiklos dokumentai ir ataskaitos, taip pat susipažinta su aktualių audito rezultatais, nacionaliniais ir tarptautiniais analizuojamų segmentų tyrimų rezultatais, tarptautiniais ir nacionaliniais metodiniais dokumentais, tarptautine ir nacionaline kultūros statistika.

Naudotų šaltinių sąrašas pateikiamas ataskaitos pabaigoje.

GEROSIOS PRAKTIKOS ANALIZĖ

Informacija apie aktualią kultūros ir meno įstaigų valdymo, finansavimo, veiklos stebėsenos, vertinimo ir kontrolės praktiką užsienio šalyse surinkta atlikus antrinių informacijos šaltinių analizę bei atlikus ekspertinį vertinimą. Atsakymams į atskirus tyrimo klausimams parengti buvo remiamasi Gruzijos, Jungtinės Karalystės, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Ispanijos, Danijos ir Olandijos praktika. Taip pat analizuotas ir kai kurių Lietuvos institucijų valdymas.

KMĮ VEIKLOS PERŽIŪRA (VYKDOMŲ FUNKCIJŲ ANALIZĖ)

Tyrime buvo atliekama kultūros ir meno įstaigų disponuojamų resursų (infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių ir skiriamo finansavimo) būklės ir adekvatumo analizė. Duomenys buvo renkami apie vykdomas specialiąsias (arba pagrindines) ir bendrąsias (arba administracines, tokias kaip buhalterinė apskaita, personalo valdymas ir kt.) funkcijas, joms skiriamus resursus ir jų rezultatus (sukuriamą produktą ir jo vartotojus). Šie aspektai vertinti pagal įstaigų kaupiamą veiklos produkto ir rezultato rodiklių statistiką bei apskaičiuojant ir išvestinius rodiklius pagal tyrimo metu sukurto įstaigų veiklos rodiklių klasifikatorių. Įstaigų veikla vertinta už 2013 m.

***

Ataskaitos antrojoje dalyje aptariamas galimybių studijos kontekstas, trečiojoje – Kultūros ministerijos atliekamas jai pavaldžių ir nacionalinių kultūros ir meno įstaigų veiklos kontrolės vertinimas, o ketvirtojoje dalyje išanalizuota kultūros ir meno įstaigų veiklos stebėsena ir jos tobulinimo galimybės. Penktojoje dalyje yra pateikta kultūros ir meno įstaigų veiklos analizė ir jos vertinimas. Galiausiai šeštojoje dalyje yra pateikiamos galimos įstaigų valdymo modelio tobulinimo kryptys.

2 KULTŪROS POLITIKA LIETUVOJE IR UŽSIENIO ŠALYSE

2.1 LIETUVOS KULTŪROS POLITIKOS MODELIS

Pastaruoju metu kultūra Lietuvoje siekia įsitvirtinti ne vien kaip specifinė viešosios politikos sritis, bet taip pat kaip strateginė, su kitais viešosios politikos sektoriais vardan socialinės ir ekonominės šalies pažangos bendradarbiaujanti valstybės raidos kryptis. Atnaujinamu Lietuvos kultūros politikos modeliu siekiama „padėti atskleisti, išsaugoti ir plėtoti visuomenės kultūrinį tapatumą ir kūrybinį potencialą“2. Kultūros ir kūrybingumo skatinimu siekiama spręsti Lietuvos socialinei ir ekonominei raidai aktualias ekonominio konkurencingumo, visuomenės sanglaudos ir tvaraus vystymosi problemas3. Kultūros ir kūrybingumo indėlį visuomenės socialiniam kapitalui formuoti, ekonominiam konkurencingumui didinti ir tapatybei stiprinti ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva pasirinko kaip temą ES valstybių narių ekspertų lygmens konferencijai4.

Su turinio pokyčiais siejami ir kultūros valdysenos pokyčiai. Siekiant „demokratizuoti kultūros politikos modelį – atskirti politikos formavimą ir įgyvendinimą“, Mokslo tarybos pavyzdžiu buvo įsteigta ir 2013 m. pradėjo veikti Kultūros taryba. Taip pat norima „optimizuoti kultūros įstaigų tinklus ir modernizuoti kultūros infrastruktūrą, kad jos finansavimas taptų efektyvesnis“, „sukurti nuolatinę kultūros procesų stebėsenos, analizės, poveikio vertinimo ir strateginio planavimo sistemą“5.

Ekspertiniu vertinimu, kultūros politikos modelis Lietuvoje apibūdintinas kaip „valstybinis“6 t. y.,

„valstybė siekia išlaikyti vadovaujantį vaidmenį Lietuvos kultūriniam gyvenimui“ (Vilkončius, 2007; Liutkus ir Ramašauskaitė, 2013)7. Xxxx Xxxxxxxxxxx0, tai demonstruoja sprendimas steigti nacionalines kultūros įstaigas. Po nepriklausomybės atkūrimo tik nedidelė dalis su kultūrine veikla susijusių organizacijų buvo visiškai ar beveik visiškai privatizuota (kinas, vaizdo ir garso įrašų

2 Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 patvirtintų Kultūros politikos kaitos gairių (KPKG) pirmosios gairės „įtvirtinti kultūrą kaip strateginę valstybės raidos kryptį, teikiant prioritetą kultūros politikai“ viena iš nuostatų.

3 2014–2020 m. Nacionalinės pažangos programos (NPP) (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482) horizontalaus prioriteto „Kultūra“ aprašas.

4 2013 m. spalio 1-2 d.d. vykusios konferencijos programą ir pranešimus žr. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos tinklapyje xxxx://xxx.xxxx.xx/xx.xxx/xxx/XXX/000

5 KPKG antrąją gairę pagrindžiantis esamos būklės aprašymas ir šios gairės veiksmų nuostatos. Po to, kai 2010 m. viduryje buvo priimtos šios gairės, Kultūros ministerijoje buvo įsteigtas Strateginio planavimo ir kontrolės departamentas.

6 Atsižvelgiant į tai, kad Vilkončius ir KPKG nurodo į valstybinį kultūros valdymo modelį kaip paveldėtą iš sovietinių laikų ir į tai, kad valstybiniu modeliu pasižymi ir demokratinės valstybės, pvz., Prancūzija, tikslesnis šio modelio apibūdinimas greičiausiai būtų „viešasis patronažinis“ - žr. Xxxxx, P.L. (2011) Culture 3.0: A new perspective for the EU 2014-2020 structural funds programming. Produced for the OMC Working Group on Cultural and Creative Industries. xxxx://xxx.xxxx.xxxx/xx-xxxxxxx/xxxxxxx/0000/00/xx-xxxxx_xxxxxxx-0-0_XXXx-Xxxxx-xxx-Xxxxxxxx- Development_final.pdf. Ši klasifikacija yra toliau išplėtota Sacco (2013) darbe, kurio svarbi papildoma įžvalga yra ta, kad šiuolaikinėje kultūroje ko-egzistuoja visi trys modeliai, t.y. viešojo patronažo, arba tradicinis valstybinis (jo vadinamas Kultūra 1.0), kultūros ir kūrybinių industrijų, arba rinkos (pirmiausiai atsiradęs JAV, Kultūra 2.0) ir socialine mobilizacija paremtas beužgimstantis kultūros gerovės modelis (Kultūra 3.0) – žr.Xxxxx (2013) Culture 3.0 as a new narrative: the impact of culture on social and economic development and how to measure it. Key note address to the Lithuanian EU presidency conference “Ready for Tomorrow? Culture as an Agent for Social and Economic Transformation”. 1-2 October 2013, Vilnius.

7 Vilkončius, Laimis (2007) „Lietuvos kultūros politika ir kultūros įstaigų veiklos administravimas“, knygoje Xxxx Xxxxxxxxxxxxx, Xxxxxx Xxxxxx, Xxxxxx Xxxxxxxx, Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx ir Xxxxxx Xxxxxxxxxx (2007) Šiuolaikinis kultūros įstaigų administravimas ir valdymas. Vilnius: Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras, p. 55-92. Xxxxxxx, Xxxxxxxx, Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx (2013) Lithuania. Country Profile. Compendium of Cultural Policies and Trends in Europe. xxxx://xxx.xxxxxxxx.xxxxxxxx.xxx

8 Vilkončius, Laimis (2007) „Lietuvos kultūros politika ir kultūros įstaigų veiklos administravimas“, knygoje Xxxx Xxxxxxxxxxxxx, Xxxxxx Xxxxxx, Xxxxxx Xxxxxxxx, Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx ir Xxxxxx Xxxxxxxxxx (2007), p. 62, 76.

gamyba, knygų leidyba, žiniasklaida) (Vilkončius, 2007:91, Bėkšta, 2007:179). 2012 m. pabaigoje buvo žengtas svarbus žingsnis įgyvendinant rankos atstumo (angl. arms length), t.y., sutartinio (kontraktinio) valdymo modelį, kai buvo priimtas įstatymas dėl Kultūros tarybos įsteigimo (Liutkus ir Xxxxxxxxxxxxx, 2013:3-5). Tai buvo padaryta įgyvendinant Kultūros politikos kaitos gairių dokumento antrosios gairės nuostatą „demokratizuoti“ kultūros politikos formavimą.

Kita vertus, lyginamoji pokomunistinių valstybių kultūros politikos turinio ir praktikos analizė rodo, kad Baltijos valstybių kultūros sistemos ir atitinkamai viešosios (kultūros) politikos pagrindai iš esmės jau nebesiskiria nuo Vakarų Europos. Xxxxxxx Xxxxx vertinimu, „Baltijos ir Vyšegrado valstybės bei Slovėnija, o taip pat ir Kroatija vertintinos valstybės, kuriose transformacijos procesai yra pasibaigę, o jose kultūros politika ir kultūros sistema yra artimos Vidurio Europos valstybių pasiekimams [...]. (Šiuo požiūriu) Baltijos valstybės praktiškai niekuo nesiskiria nuo turtingųjų Europos valstybių”10. ES valstybių narių kultūros politikos ekspertų nuomone, naujos socialinės ir technologinės realybės neatitinkančiu kultūros politikos turiniu ir pasenusia (angl. outmoded) kultūros institucijų struktūra pasižymi tiek senosios, tiek naujosios ES valstybės narės, tik naujosiose valstybėse narėse kultūros politikos ir sistemos trūkumų hierarchijoje institucijų trūkumai užima aukštesnę, antrąją vietą11.

2.2 NAUJASIS VIEŠASIS VALDYMAS VIEŠAJAME ADMINISTRAVIME

Viešųjų paslaugų teikimo perdavimas specialioms agentūroms (agentūrizacija) – globalus ir jau gana įprastas reiškinys. Jis susijęs su Naujojo viešojo valdymo (NVV) modelio plitimu, t.y. viešojo sektoriaus mažinimo, privataus sektoriaus patirties taikymo viešajame sektoriuje ir viešojo sektoriaus veiklos efektyvinimo iniciatyvomis, paplitusiomis pasaulyje aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Prie to prisidėjo ir globalizacija, paslaugų vaidmens ekonomikoje augimas ir žinių bei inovacijų svarba12. Šias iniciatyvas įgyvendinti pradėjo JAV ir Didžioji Britanija, vėliau prisijungė ir lyderystę perėmė kitos vadinamosios anglosaksiškos šalys, tokios, kaip Australija, Kanada ir ypač Naujoji Zelandija, tačiau naujasis viešasis valdymas palietė beveik visas valstybes. Dabar šias tendencijas linkstama vertinti kritiškai, nes dalis jų nepasiteisino – teigiamas ir pripažįstamas viešojo sektoriaus išskirtinumas, proceso, etikos reikšmė. Nepaisant to, naujasis viešasis valdymas ir agentūrizacija tapo neatskiriamu šiuolaikinio valdymo bruožu.

Dėl agentūrų ir agentūrizacijos apibrėžimo vieningo sutarimo nėra, tačiau daugelis vertintojų sutiktų, kad agentūros yra viešojo sektoriaus organizacijos, kurios pasižymi tam tikra nepriklausomybe nuo vyriausybės ir rinktų pareigūnų. Jos yra atskirtos nuo parlamento, vyriausybės ir ją sudarančių ministerijų ir daugiausia užsiima viešosios politikos įgyvendinimu. NVV perspektyvoje agentūra suprantama kaip funkciškai ir vadybiškai autonomiška organizacija, orientuota į tam tikrą pamatuojamą veiklą.

9 Bėkšta, Xxxxxx (2007) „Vadybos teorijos ir jų pritaikymas kultūros įstaigų veikloje“, knygoje Xxxx Xxxxxxxxxxxxx, Xxxxxx Xxxxxx, Xxxxxx Xxxxxxxx, Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx ir Xxxxxx Xxxxxxxxxx (2007) Šiuolaikinis kultūros įstaigų administravimas ir valdymas. Vilnius: Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras, p. 7-54.

10 Xxxxx Xxxxx (2009) Culture and Development 20 Years after the Fall of Vommunism in Europe. Background paper to the conference in Cracow, 4-6 June 2009. The Budapest Observatory, p. 4. (xxxx://xxx.xxxxxx.xxx/xxx/Xxxxxx_xxxxxxxxxx_xxxxx.xxx ir xxxx://xxx.xxxxxx.xxx/00-xxxxx-xxxxx.xxxx).

Nors šiame dokumente pateikiamas kultūros ir jos politikos būklės pokomunistinėse valstybėse apibendrintas vertinimas (t.y., nesiejamas su konkrečiomis valstybėmis) net pagal 22 vertinimo kriterijus, tačiau išvadose yra pateikiamas labai aiškus šių valstybių grupavimas. Įdomus yra kultūros vadybos stiprybių ir silpnybių vertinimas – nepriklausomai nuo valstybių grupių tipologijos, dominuoja tradicinis hierarchinis į patį sektorių, o ne vartotojus orientuotas kultūros įstaigų valdymo stilius, nevertinamas kultūros įstaigų darbo efektyvumas arba tai daroma labai retai. Teigiami poslinkiai pastebimi tose įstaigose, kurios įgyvendina bendrus tarptautinius projektus (žr. p. 26).

11 ES valstybių narių kultūros politikos ekspertų elektroninė apklausa. The Budapest (Cultural) Observatory, 2013 m. lapkričio mėn.

12 Xxxxxx X., The Rise of the Unelected, Cambridge: Cambridge University Press, 2007.

Šis reiškinys puikiai žinomas ir Lietuvoje. Lietuva yra viena iš agentūrizacijos lyderių Europoje – joje buvo agentūrizuota daugiausia (88%) vykdomųjų funkcijų Vakarų ir Rytų Europos šalyse, kurios buvo įtrauktos į lyginamąją 21 šalies studiją13. Agentūrų skaičius Lietuvoje nuosekliai augo nuo pat nepriklausomybės atgavimo iki narystės ES - nuo 20 iki 180 (žr. 1 paveikslą). Šis skaičius panašus į agentūrų skaičių šalyse, kurios laikomos agentūrizacijos lyderėmis – JAV ir Didžiojoje Britanijoje. Ten agentūrų skaičius siekia 200-25014.

200

150

100

1 paveikslas. Agentūrų skaičiaus dinamika Lietuvoje 1990-2012 m.

1990

1991

1992

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

Šaltinis: Lietuvos agentūrų (įstaigų prie ministerijų, Vyriausybės įstaigų, viešųjų įstaigų ir valstybės įmonių, kurios atlieka viešojo administravimo funkcijas) ir jų organizacinių pokyčių (LAOP) duomenų rinkinys, analizuojamas Bankauskaitės- Grigaliūnienės ir Xxxxxxxx (2014) straipsnyje).

Lietuvoje narystės ES laikotarpiu agentūrų skaičius stabilizavosi, o 2010 metais kiek sumažėjo dėl viešųjų organizacijų stambinimo ir taupymo.

Lietuvoje agentūros pasižymi įvairiu statusu – tai Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų ir kitos biudžetinės organizacijos, viešosios įstaigos, fondai ir valstybės įmonės15. Lietuvoje, kai ir kitose Vidurio ir Rytų Europos valstybėse, jos dažniausiai veikia reguliavimo, saugumo, mokėjimų, švietimo, infrastruktūros srityse16. Lietuvoje tai viešosios organizacijos, daugiausia veikiančios paslaugų gyventojams (35%), verslui (27%) srityse, įgyvendinant politiką (54%), reguliavimo ir kontrolės (43%) bei politikos formavimo srityse (32%)17.

Pagrindiniai agentūrizaciją Lietuvoje lėmę veiksniai buvo valstybės funkcijų plėtra pereinamojo laikotarpio metu18 ir stojant į ES. Tai buvo aiškiai susiję su pasirengimu narystei ES ir ES teisės (acquis) perkėlimu. Pasirengimo narystei ES procesą prižiūrėjusi Europos Komisija visokeriopai skatino agentūrizaciją ir atskirų valstybės institucijų autonomijos didinimą – gerokai daugiau, nei tai implikavo acquis. Tai paaiškintina, kodėl Lietuva yra agentūrizacijos lyderė Europoje. Tarp naujų agentūrų, įsteigtų pasirengimo narystei laikotarpiu, galima paminėti Viešųjų pirkimų tarnybą (įsteigta 1999 m.), rinkos priežiūros institucijas (Nacionalinį akreditacijos biurą, Valstybinę metrologijos tarnybą, Valstybinę veterinarijos ir maisto tarnybą, Valstybinę ne maisto produktų inspekciją), Vertybinių popierių komisiją, Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, Ryšių reguliavimo tarnybą, Vartotojų apsaugos tarnybą, Civilinės aviacijos administraciją ir kitas19.

13 Bankauskaitė-Grigaliūnienė, S. ir Xxxxxxxx, V., Lietuvos viešojo administravimo pokyčiai ir ES poveikis: agentūrizacija ir depolitizacija“, Politologija, 2014/4, cituojantys van Xxxxx, S., „Comparing Agencification in Central Eastern European and Western European Countries: Fundamentally Alike in Unimportant Respects“, Transylvanian Review of Administrative Sciences, 2011, special issue: 15–32.

14 Vibert, 2007.

15 Agentūrų apibrėžimas ir išsamiausia Lietuvos agentūrų analizė pateikta Martinaitis, Ž. ir Xxxxxxxx, V., Lithuanian Agencies and other Public Sector Organizations: Organization, Autonomy, and Performance, Vilnius: Vilnius University Press, 2011.

16 Ibid, p. 60.

17 Ibid., p. 63.

18 Didžioji dalis agentūrų įsteigta 1990-1996 metais. Xxxx atžvilgiu išsiskiria 1995 metai – tada įsteigtos net 8 agentūros.

19 Xxxxxxxx K., Europos Sąjungos plėtra ir europeizacija, Vilnius: Eugrimas, 2003; Martinaitis ir Xxxxxxxx, 2011.

Lietuvai įstojus ES, gerą penketą metų nei agentūrų skaičius, nei jų funkcijos nesikeitė. Tik pasikeitus Vyriausybėms 2008 m., didelė dalis įvairių po Vyriausybe buvusių agentūrų buvo išskirstytos įvairioms ministerijoms ar net panaikintos. Delegavimas agentūroms ypač paplitęs tose srityse, kurios susiję su tiesioginiu viešųjų paslaugų teikimu. Taip, pavyzdžiui, socialinių paslaugų srityje dalis valstybių socialinių paslaugų teikimo koordinavimą ir patį teikimą perdavė specialiai sukurtoms socialinių paslaugų agentūroms. Čia kaip geroji praktika žinomi Norvegijos ir Australijos pavyzdžiai.

Vienas svarbiausių agentūrizacijos tendencijos aspektų – viešojo sektoriaus organizacijų orientavimas į rezultatus ir veiklos autonomiją. Ryškiausia šios tendencijos išraiška – susitarimai tarp ministerijų ar ministrų ir įvairių agentūrų, ypač viešosios politikos įgyvendinimo srityje. Paprastai tuose susitarimuose buvo fiksuojama, kad už tam tikrus resursus agentūra įsipareigoja pasiekti konkrečiai apibrėžtų rezultatų, išreiškiamų rezultatų indikatoriais ir dažnai fiksuojamų paslaugų standartuose. Pirmiausia jie paplito JAV, Didžiojoje Britanijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje ir Australijoje, bet dabar naudojami gerokai plačiau, įskaitant kontinentinės Europos šalis. Naujojoje Zelandijoje ministerijų sekretoriai sudarydavo sutartį su ministru – tai kraštutinumas, kurio praktiškai niekas nepakartojo. Tačiau susitarimai su paslaugas teikiančiomis įstaigomis yra dažni. Jungtinė Karalystė pirmiausia pradėjo taikyti tokias sutartis tarp Nacionalinės sveikatos tarnybos ir atskirų ligoninių. Tuo pat metu – devyniasdešimtųjų pradžioje – pradėjo plisti ir paslaugų centrai, kurie atliepė „vieno langelio“ principą ir ideologiją (pavyzdžiui, 1994 m. Prancūzija patvirtino Integruotų paslaugų kaimui centrų programą). Tuo pačiu buvo bandoma spręsti ir dėl fragmentacijos atsirandančią koordinavimo problemą – taip atsirado daug strateginio planavimo iniciatyvų. Svarbi orientacijos į rezultatus dalis – veiklos ir rezultatų rodiklių sistemos, kurios pirmiausia buvo sukurtos viešųjų paslaugų kokybei matuoti.

2.3 NAUJASIS VIEŠASIS VALDYMAS KULTŪROJE

Naujasis viešasis valdymas kultūroje nėra naujas dalykas, nes prasidėjo bent prieš dvidešimt metų. Maždaug prieš dešimt metų tai tapo jau tam tikra tendencija, kuria kultūros politika įsitvirtina kaip dar viena (su kitomis lygintina, todėl neišskirtinė) viešoji politika20. Svarbu ir tai, kad NVV pavyzdžiai neapsiriboja vien anglosaksiškomis valstybėmis, jų randame ir Skandinavijoje (Danijoje, Suomijoje), Ispanijoje ir net tokioje valstybinio valdymo kultūros politikos modeliu pasižyminčioje šalyje kaip Prancūzija. Kita vertus, NVV ir jo rezultatai bei poveikis kultūros sričiai ir kultūros bei meno įstaigoms yra mažai tyrinėti sistemiškai – literatūros sąrašą sudarytų vos trys pozicijos21. Taip iš dalies yra todėl, kad kultūros srityje NVV (trumpai tariant, agentūrizacija ir susitarimais dėl veiklos rezultatų paremtas valdymas) iš visų viešosios politikos sričių atsirado vėliausiai, nes ilgokai buvo ginčijama konkurencija ir rinkos elementais grįstų valdymo sprendimų nauda didžiąja dalimi viešaisiais finansais išlaikomam viešosios politikos sektoriui. Tačiau dabar galime konstatuoti NVV kultūros politikoje paplitimą. Manoma, kad Europos Sąjungoje po ekonomikos krizės dominuojantis fiskalinės drausmės leitmotyvas didina spaudimą viešajam sektoriui reformuotis ir tapti efektyvesniam, o tai neišvengiamai persiduos ir kultūrai skiriamiems viešiesiems finansams per dar didesnę agentūrizaciją ir susitarimais dėl veiklos rezultatų grįstą valdymą (Ulldemolins ir Arostegui, 2013). Be to, nors kultūros politikos modeliai Europos Sąjungoje skiriasi (žr. 2 lentelę), manoma, kad kultūros ir meno įstaigų valdymo ir kontrolės

20 Apie kultūrą kaip reikšmingą išteklių valstybės ir/arba vietos socialiniam – ekonominiam vystymuisi kalbama jau apie trisdešimt metų.

21 Xxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxxx and Xxxxxx Xxxxx Xxxxxxxxx (2013) „The Governance of National Cultural Organisations: Comparative Study of Performance Contracts with the Main Cultural Organisations in England, France and Catalonia (Spain)“, in International Journal of Cultural Policy, 19:2, pages 249-269. Šie autoriai kaip du pagrindinius sistemingesnius darbus mini šiuos du šaltinius: Xxxxxxxxx, Xxxxx, Xxxxxxxx, Xxxx, and Xxxxx, Xxxxx, 2002. Beheersovereenkomsten binnen de culturele sector [Performance contracts in the cultural sector]. Lovaina: Instituut vor de Overheid – Katholieke Universiteit Leuven, o taip pat Xxxxxxxxx, Xxxxxxxx, Xxxxx, Xxxxxxx, Xxxx, Xxxxxxxxx, and Xxxxxx, Xxxx-Xxxxxxxxx, 2007. Rapport sur la tutelle et le pilotage des opérateurs au ministère de la culture [Report on the supervision and control operators at the Ministry of Culture]. Paris: Ministère de l’économie, des finances et de l’industrie.

modeliai konverguoja arba konverguos (žr. 3 lentelę) į rezultatus orientuotos kontrolės tipą, kurio tipinis pavyzdys būtų Jungtinės Karalystės nacionalinių paveldo įstaigų finansavimui ir veiklos rezultatų kontrolei taikoma sistema.

2 lentelė. Kultūros politikos tipologija

Kultūros

politikos modelis

Kultūros politikos modelio ypatumai

Tipiškos, kultūros politikos modelį

reprezentuojančios kultūros ir meno įstaigos

Anglosaksiškas

Kultūrinio gyvenimo reguliacinę aplinką formuoja labiau rinka nei valstybė.

Pelno nesiekiančios, santykinai savarankiškos ir trečiojo (nevyriausybinio) sektoriaus iniciatyva atsiradusios kultūros ir meno įstaigos.

Nors jas iš dalies finansuoja valstybė, bet taip pat geba

pritraukti reikšmingą rėmėjų finansavimą.

Kontinentinės Europos

KMĮ veiklos taisykles ir jų veiklą organizuoja centrinė valdžia.

Hierarchinis-subordinacinis ryšys tarp Kultūros ministerijos ir kultūros ir meno

įstaigų.

Į aukštą kultūrinę meninę vertę orientuotos kultūros ir meno įstaigos.

Viešosios įstaigos, dažniausiai priklausančios viešojo administravimo įstaigų sistemai ir labai priklausomos

nuo viešųjų finansų šaltinių

Skandinaviškas (Šiaurės šalių)

Vyriausybė nustato kultūros politikos kryptį, paremtą universalizmo ir egalitarizmo vertybėmis.

Ryšys tarp valdžios ir KMĮ –

organizuojamas per vietos valdžią (savivaldą), nėra dominuojančios

institucijos.

Daugiafunkciniai kultūros centrai.

Orientacija į vietos kultūrines reikmes, sąsajos su pelno nesiekiančiomis asociacijomis, dalinis

savivaldos ir trečiojo sektoriaus finansavimas.

Viduržemio jūros

Valstybės (valdžios) dominuojamas,

mikrovadyba paremtas kultūros ir meno įstaigų valdymas be aiškių arba visiems vienodai taikomų ir skaidrių taisyklių.

Ryšiai tarp valdžios institucijų ir KMĮ klientelistiniai ir lobistiniai, piliečiams mažai įdomus KMĮ skiriamų viešųjų

finansų panaudojimas.

Panašus į kontinentinės Europos tipą, tik KMĮ yra mažiau kontroliuojamos

Šaltinis: sudaryta autorių pagal Ulldemolins ir Arostegui (2013) straipsnį

3 lentelė. Kultūros ir meno įstaigų valdymo ir kontrolės modelių tipologija

Kontrolės tipas/ Kultūros

politikos tipas22

Anglosaksiškas

Kontinentinės Europos modelis

Tiesioginė kontrolė

Katalonijos Vyriausybės

Kultūros ir ryšių departamentas

↘

Prancūzijos Kultūros ir ryšių ministerija

↓

Rezultatų kontrolė

Jungtinės Karalystės Menų taryba [scenos ir vizualiųjų menų bei literatūros

finansavimas]

Jungtinės Karalystės Kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamentas [Departamentui nepavaldžių viešųjų (paveldo – muziejų, bibliotekų ir kt.) įstaigų

finansavimas]

Šaltinis: Ulldemolins ir Arostegui (2013), 5 paveikslas

Ulldemolins ir Xxxxxxxxx studijos bendroji išvada yra ta, kad NVV diegimui (į rezultatus orientuotam valdymui) kultūros srityje yra reikalingi trys dalykai: a) santykinai aukštas kultūros ir meno įstaigos autonomijos (nuo Kultūros ministerijos ar kitos viešąjį finansavimą teikiančios įstaigos) lygis, b) įstaigos vadovo (arba kolektyvinės vadovybės – valdybos) gebėjimas susitarimą su viešąjį finansavimą skiriančia institucija dėl įstaigos veiklos paversti veiksmingomis vidutinės ar ilgos trukmės įstaigos veiklos strategijomis ir jas, o tuo pačiu ir susitarimus įgyvendinančiais veiksmų planais ir c) kultūros ir meno įstaigos valdyme dominuoti turi įstaigos vadovas, o ne jos meno vadovas – įstaigos valdymo kokybei ir rezultatų pasiekimui turi būti skiriamas ne mažesnis dėmesys, nei kultūros ir meninės veiklos kokybei. Iš Ulldemolins ir Arostegui studijoje aptariamų valstybių tik Jungtinė Karalystė patenkina visas tris sąlygas, todėl joje susitarimai dėl veiklos su

22 Taip tuos modelius įvardija lentelę sudarę autoriai. Tiksliau būtų apibūdinti ne kaip modelius, o kaip Vyriausybės kultūros ir meno įstaigoms skiriamų finansinių išteklių dalį – taip Jungtinės Karalystės pavyzdys skyla į du: vaizduojamųjų ir scenos menų bei literatūros leidykloms Vyriausybės skiriama dalis nėra absoliučiai dominuojanti, palyginti su visa įstaigų veiklai reikalinga suma, o štai paveldo institucijoms – yra.

kultūros ir meno įstaigomis yra veiksmingas kultūros politikos instrumentas23. Prancūzijoje ir Ispanijoje (Katalonijoje) įstaigų meno vadovai dominuoja įstaigų valdyme ir dėl to juntamas pasipriešinimas agentūrizacijai ir įrodymais grįstam valdymui kultūroje. Ribotai šio modelio sėkmei, arba labiau retorinei nei realiai įtakai kultūros įstaigų valdymo kokybei bei rezultatams šiose dviejose valstybėse įtakos turėjo ir santykinai didelė inercija, per mažas dėmesys organizaciniams pokyčiams kultūros įstaigose, finansinių paskatų sistemos susitarimą įgyvendinančioms įstaigoms nebuvimas, o taip pat tai, kad susitarimai ir jų įgyvendinimas nėra vieši (Prancūzijoje) arba apskritai nekontroliuojami arba menkai kontroliuojami (Katalonijoje). Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, Prancūzijos ir Katalonijos atvejai, nepaisant ribotos jų sėkmės, bent jau formaliąja dalimi yra artimi Jungtinės Karalystės paveldo institucijų valdyme taikomiems susitarimams dėl įstaigų veiklos. Todėl studijos autoriai daro išvadą, kad dominuojanti kultūros įstaigų valdymo tendencija yra orientacija į rezultatų kontrole pagrįstą tipą, kurį reprezentuoja Jungtinės Karalystės paveldo institucijų valdymas.

Plačiau apie Jungtinės Karalystės, Suomijos ir Danijos atvejus susitarimų dėl veiklos rezultatų kontekste yra rašoma šios galimybių studijos 6.3 skyriuje.

2.4 KULTŪROS STATISTIKOS IR KULTŪROS PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMO REIKŠMĖ

Pagrindinis Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų valdymo trūkumas yra tas, kad pavaldžioms įstaigoms nėra formuluojami su Kultūros ministerijos strateginių tikslų ir uždavinių vertinimo kriterijais susieti tikslai. Šis trūkumas pastebimas sugretinant Kultūros ministerijos strateginio veiklos plano 2013-2015 m. turinį su kultūros įstaigų grupių tipiniais veiklos planais ir ataskaitomis. Jis taip pat pastebėtas valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų veiklos kriterijų tyrime (XXXXXXX projekte)24. Ministerijos ir, plačiau imant, visos kultūros statistikos ir veiklos rodiklių analizė25 parodė, kad veiklos vertinimui naudojama per daug produkto ir per mažai rezultato rodiklių26 bei kad statistinių duomenų rinkimas (per pavaldžias įstaigas) yra decentralizuotas ir nesutvarkytas, skelbiama daug nepalyginamų duomenų arba pernelyg agreguotų (t.y. neskelbiami pirminiai duomenys), kad apie įstaigų veiklos rezultatus aiškesnę nuomonę galėtų susidaryti tiek gyventojai, tiek valdymo sprendimų priėmėjai.

Šiuo metu kultūros ir meno įstaigos neskiria pakankamai dėmesio visuomenės pasitenkinimo jų teikiamų paslaugų kokybe nustatymui27. Kultūros įstaigų pildomos veiklos ir statistinių ataskaitų formos yra orientuotos į įstaigos veiklos produktų įvardijimą (pvz., parodų muziejuje skaičius, apsilankymų bibliotekoje skaičius, muziejuose suorganizuotų renginių lankytojų skaičius ir kt.), o ne į lankytojų (vartotojų) pasitenkinimo paslaugomis įvertinimą. Todėl tokių duomenų nėra bibliotekų, muziejų ir teatrų pildomose metinėse statistinėse ataskaitose. Muziejai nėra įpareigoti teikti tokios informacijos ir tipinėje muziejaus veiklos ataskaitos formoje. Kita vertus, pagal muziejų vertinimo nuostatus28 vienas iš minimalių reikalavimų muziejams yra lankytojų apklausos vykdymas. Nuo 2012 m. Nacionaliniams ir respublikiniams muziejams, kurių steigėja yra Kultūros

23 Yra vienas rimtas priekaištas Jungtinės Karalystės susitarimų dėl veiklos (arba susitarimų tarp Kultūros, žiniasklaidos ir sporto departamento (ministerijos) ir nacionalinių kultūros ir meno įstaigų finansavimo) sistemai: 74 proc. viešųjų (t.y. ministerijos skiriamų) finansų tenka Didžiojo Londono teritorijai, kurioje gyvena tik 15 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų.

24 Manžuch, Xxxxxxx ir Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx (2014) Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių tyrimas. xxxxx://xxxxx.xxxxxx.xxx/xxxx/x/0X0xxxXxxxXxxXxx0XxXXxxXXXxx/xxxx?xxxx0

25 ESTEP (2013), Pasiūlymai bei rekomendacijos dėl Lietuvos kultūros statistikos tobulinimo.

26 Daroma išvada, kad produkto lygmens rodikliai yra naudingi (jų rinkimo atsisakyti nesiūloma), tačiau nepakankami į rezultatą (t.y. kultūros politikos tikslus) orientuotos veiklos įvertinimui.

27 Tik penkios įstaigos reguliariai tiria lankytojų pasitenkinimą. Plačiau žr. šios galimybių studijos ketvirtą bei penktą dalis.

28 LR Kultūros ministro 2008 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. 429 „Dėl muziejų vertinimo nuostatų patvirtinimo“.

<xxxx://xxx.xxxx.xx/xxxxx.xxx?000000000>

ministerija, lankytojų pasitenkinimo paslaugomis vertinimas yra privalomas. Lankytojų nuomonės nustatymui didelė reikšmė skiriama ir Tarptautinės muziejų tarybos kartu su UNESCO išleistame Muziejų vadove29.

2012 m. Kultūros ministerijos užsakymu vykdyto tyrimo30 metu buvo atlikta savivaldybių apklausa apie informacijos šaltinius/informacijos gavimo būdus, kurie suteikia daugiausia naudingos informacijos vertinant kultūros įstaigų paslaugų kokybę. Apklausa parodė, kad kol kas mažai informacijos apie bibliotekų paslaugų kokybę surenkama iš pačių lankytojų. Vertindamos viešųjų bibliotekų ir jų padalinių paslaugų kokybę savivaldybės daugiausia remiasi atsakingų savivaldybės darbuotojų turima informacija, taip pat specialistų atsiliepimais apie paslaugas, periodiniais paslaugų kokybės aptarimais su įstaigų atstovais bei savivaldybei teikiamomis įstaigų metinėmis ataskaitomis. Panašiais šaltiniais remiamasi ir vertinant muziejų veiklą. Mažiausiai panaudojama informacija, gauta iš lankytojų nuomonės apklausų (dėl apklausų stygiaus).

Nuolatinė institucijų paslaugų kokybės stebėsena ir vertinimas yra numatyti Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 m. programoje31. Antrojo programos tikslo „užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančių paslaugų teikimą“ 1 uždavinio 2 krypties aprašyme teigiama, kad „siekiant užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančią paslaugų kokybę tiek valstybės, tiek savivaldybių lygiu, bus nuolat vertinama paslaugų kokybė, matuojami pasitenkinimo paslaugomis rodikliai, stebima, kaip paslaugų teikėjai laikosi įsipareigojimų teikti tam tikros kokybės paslaugas, tiriami kintantys paslaugų vartotojų poreikiai ir lūkesčiai. Kasmet bus atliekamos paslaugų vartotojų apklausos apie paslaugas teikiančias įstaigas, šių apklausų rezultatai viešai skelbiami ir pagal juos reitinguojamos paslaugas teikiančios įstaigos“.

Per keletą pastarųjų metų Kultūros ministerija ar atitinkamas kultūros įstaigas vienijančios asociacijos bei projektai atliko ar užsakė svarbių viešosios nuomonės (reprezentatyvių Lietuvos gyventojų) apklausų. Paminėtinas Lietuvos regionų kultūros būklės tyrimas32, projekto „Bibliotekos pažangai“ poveikio vertinimo apklausos33, muziejų edukacinės veiklos34, valstybinės reikšmės bei apskričių viešųjų bibliotekų lankytojų35 bei Lietuvos gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas, kuris užbaigtas 2014 m. balandžio mėn. ES mastu palyginamieji kultūros viešosios nuomonės tyrimai taip pat pradėti vykdyti – pirmasis atliktas 2004 m. (15 tuometinių narių), tuomet 2007 m. ir – 2013 m. Pastarojo tyrimo rezultatai itin aktualūs šios galimybių studijos kontekste, todėl detaliau aptariami 2.4.1 skyrelyje.

2.4.1 Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų įsitraukimas į kultūrines veiklas

Dalyvavimo kultūroje apklausos atskleidžia gana skirtingus ES šalių narių gyventojų kultūrinius ir meninius įpročius36. Nors apskritai visose šalyse kultūra buvo „vartojama“ žiūrint kultūrinę televizijos laidą ar klausantis kultūrinės laidos per radiją arba skaitant knygas, tačiau ir toks dalyvavimas kultūroje tarp europiečių skiriasi. Pavyzdžiui, per paskutinius 12 mėnesių net 89 proc. švedų žiūrėjo ar klausė bent vieną kultūrinę laidą per TV ar radiją, tačiau Graikijoje tokių gyventojų

29 International Council of Museums, UNESCO, Running a Museum: A Practical Handbook, 2004.

<xxxx://xxxxxxx.xxxxxx.xxx/xxxxxx/0000/000000/000000x.xxx>

30 UAB „BGI Consulting“, Viešojo sektoriaus kultūros įstaigų veiklos vertinimo kriterijų nustatymas, 2012 m. gruodis.

31 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 171 „Dėl viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programos patvirtinimo“.

32 Socialinių tyrimų institutas, Regionų kultūros būklės tyrimas: sociologinio tyrimo ataskaita, Vilnius, 2009.

33 xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxx/xxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxxxx

34 Lietuvos muziejų asociacijos užsakymu, Vilmorus (2012) Lietuvos muziejų edukacinės veiklos įvertinimo ir mokinių ir mokytojų poreikių tyrimas.

35 Manžuch, Xxxxxxx ir Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx (2014) Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų strategijų, kokybinių ir kiekybinių veiklos rodiklių tyrimas.

36 Šioje dalyje aptariami gyventojų apklausų duomenys. Special Eurobarometer 399. Cultural Access and Participation. Fieldwork: April – May 2013, publication: November 2013.

buvo tik 54 proc. Atitinkamai bent vieną knygą skaitė 90 proc. švedų ir tik 40 proc. portugalų. Šie ir kiti skirtumai tarp skirtingų ES šalių narių bei ES vidurkis pavaizduoti 4 lentelėje.

Lentelė taip pat atskleidžia, kad trečiojoje vietoje pagal populiarumą kultūrinių veiklų sąraše buvo istorinių objektų lankymas – vidutiniškai kas antras ES gyventojas bent kartą per paskutinius 12 mėnesių aplankė tokį objektą, beveik tiek pat – buvo kine, du iš penkių ES gyventojų buvo koncerte ir aplankė muziejų/ galeriją. Kas trečias ES gyventojas lankėsi viešojoje bibliotekoje ir buvo teatre ir vienas iš penkių ES gyventojų buvo operos, baleto ar šokio spektaklyje.

4 lentelė. ES šalių gyventojų dalis, per paskutinius 12 mėn. dalyvavusių įvairiose kultūrinėse veiklose, %

	Žiūrėjo/ klausė kultūrinę TV/radijo laidą	Skaitė knygą	Aplankė istorinį objektą	Ėjo į kiną	Buvo koncerte	Aplankė muziejų/ galeriją	Lankėsi viešojoje bibliotekoje	Buvo teatre	Buvo operoje/ balete/ šokio spektaklyje
EU28	72	67	50	48	39	38	33	31	18
BE	72	65	51	54	36	40	37	32	22
BG	71	55	41	29	30	26	18	24	11
CZ	70	71	60	47	36	37	28	36	15
DK	86	82	73	76	60	62	63	38	25
DE	74	79	63	54	45	44	23	30	19
EE	86	78	59	46	54	46	47	45	25
IE	70	74	54	61	43	40	45	31	17
EL	54	50	22	36	23	16	10	24	9
ES	74	60	48	49	31	29	33	21	15
FR	85	73	54	63	33	39	33	21	25
IT	60	56	41	53	26	30	24	24	17
CY	59	54	31	30	30	18	8	23	9
LV	83	72	60	43	55	49	39	43	24
LT	80	66	53	41	51	39	35	34	23
LU	81	76	59	61	52	49	17	35	29
HU	57	60	33	33	26	28	19	20	10
MT	77	55	53	51	32	37	29	24	18
NL	84	86	71	70	51	60	45	53	23
AT	62	73	57	59	52	42	22	40	18
PL	61	56	36	40	22	24	26	16	10
PT	61	40	27	29	19	17	15	13	8
RO	59	51	33	20	25	21	17	15	11
SI	77	67	52	43	50	36	48	33	15
SK	77	68	49	40	40	31	26	30	15
FI	75	75	47	50	47	40	66	42	17
SE	89	90	79	74	61	76	74	53	34
UK	77	80	65	61	37	52	47	39	22
HR	63	56	37	34	36	29	31	22	12

Šaltinis: Eurobarometer.

* ES vidurkis perskaičiuotas iš ES27 į ES28, pridedant Kroatiją.

Lietuvos gyventojų kultūrinio aktyvumo statistika yra gana pozityvi, lyginant ją su kitomis ES šalimis. Praktiškai visose minėtose kultūrinėse veiklose jie yra šiek tiek aktyvesni nei vidutinis statistinis ES gyventojas (išskyrus lankymąsi kine). Kita vertus, kaip rodo palyginimas su artimiausiais kaimynais, Lietuvą lenkia Latvija ir Estija, tačiau Lenkija gana stipriai atsilieka beveik visose veiklose, išskyrus apsilankymus kine (Žr. 2 paveikslą).

5 lentelė. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gyventojų dalis, dalyvavusi įvairiose kultūrinėse veiklose, %

	Žiūrėjo/ klausė kultūrinę TV/radijo laidą	Skaitė knygą	Aplankė istorinį objektą	Ėjo į kiną	Buvo koncerte	Aplankė muziejų/ galeriją	Lankėsi viešojoje bibliotekoje	Buvo teatre	Buvo operoje/ balete/ šokio spektaklyje
EU28	72	67	50	48	39	38	33	31	18
LT	80	66	53	41	51	39	35	34	23
LV	83	72	60	43	55	49	39	43	24
EE	86	78	59	46	54	46	47	45	25
PL	61	56	36	40	22	24	26	16	10

Šaltinis: Eurobarometer.

Toks kultūros tyrimas buvo atliktas ir 2007 m. Duomenų palygimas rodo, jog per šešerius metus kultūriniai ir meno europiečių įpročiai keitėsi gana nedaug, tačiau labiau neigiama linkme. ES gyventojų, kurie bent kartą per paskutinius 12 mėnesių užsiėmė minėtomis veiklomis, dalis nežymiai (1-6 proc. punktais) sumažėjo, išskyrus lankymąsi teatre ar operos, baleto ar šokio spektakliuose, kuris išliko toks pat, bei lankymąsi koncertuose, kuris minimaliai padidėjo. Lietuvoje šiuo laikotarpiu fiksuojama daugiau teigiamų pokyčių – vidutinis aktyvumo procentas padidėjo visose veiklose 2-8 procentiniais punktais, išskyrus apsilankymą koncerte (sumažėjo vienu procentiniu punktu) ir TV ar radijo laidos žiūrėjimą/ klausimą (sumažėjo 10 procentinių punktų).

2 paveikslas. Lietuvos ir ES dalyvavimo kultūrinėse veiklose vidurkių palyginimas 2007 ir 2013 m., %

Šaltinis: Eurobarometer.

* Tamsesnės spalvos stulpeliai žymi procentą 2013 m., šviesesnės – 2007 m.

Skirtingo laikotarpio apklausų duomenų palyginimas rodo ir gyventojų įsitraukimo į kultūrą lygio intensyvumą. Tolimesnė lentelė atskleidžia, kaip dažnai per paskutinius 12 mėn. Lietuvos gyventojai užsiėmė minėtomis veiklomis. Matyti, jog didžioji dalis tų, kurie žiūrėjo ar klausė kultūrinės laidos per TV/ radiją, tai darė daugiau nei 5 kartus, taip pat didžioji dalis iš bent kartą

skaičiusių knygą ar apsilankiusių viešojoje bibliotekoje, tai darė taip pat dažnai. Kitomis kultūrinėmis veiklomis Lietuvos gyventojai 2013 m. užsiėmė šiek rečiau – 1-2 kartus aplankė istorinį objektą, buvo koncerte, kine, muziejuje ar galerijoje, apsilankė teatre ar operos/ baleto/ šokio spektaklyje.

6 lentelė. Lietuvių aktyvumas dalyvaujant įvairiose kultūrinėse veiklose 2013 m., %

	1-2 kartus	3-5 kartus	5+ kartų	nesilankė/ nežiūrėjo
TV/radio programa	13	12	55	18
knyga	17	11	38	33
istorinis objektas	31	10	12	47
koncertas	33	12	6	49
kinas	20	10	11	59
muziejus/galerija	28	6	5	60
viešoji biblioteka	9	7	19	64
teatras	24	6	4	66
opera/ baletas/ šokis	17	4	2	76

Šaltinis: Eurobarometer.

* ne visose eilutėse procentai susideda į 100 proc., kadangi tarp respondentų buvo 1-2 proc. negalėjusių pasirinkti konkretaus atsakymo varianto.

ES gyventojų atsakymai buvo perskaičiuoti į kultūrinės praktikos indeksą, kuriame išskiriama labai aukšta, aukšta, vidutinė ir žema kultūrinė praktika pagal kiekvieno gyventojo įsitraukimo į minėtas veiklas dažnumą (kuo dažniau į kiekvieną veiklą, tuo aukštesnė indekso reikšmė). Šio indekso duomenys apibendrinti toliau pateikiamame paveiksle. Labai aukšta ir aukšta kultūrinė praktika būdinga Švedijai, Danijai ir Olandijai, toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Liuksemburgas, Estija, Suomija. Lietuva, kurioje 4 proc. gyventojų su labai aukšta, 18 proc. su aukšta, 55 proc. su vidutine ir 23 proc. su žema kultūrine praktika, pakliūna į sąlyginį trečiąjį bloką kartu su Slovėnija, Airija, Vokietija ir Latvija. Likusiose šalyse mažėja gyventojų su labai aukšta ir aukšta kultūrine praktika ir daugėja gyventojų su žema kultūrine praktika. Daugiausiai tokių asmenų gyvena Graikijoje ir Portugalijoje (atitinkamai 63 ir 59 procentai).

3 paveikslas. ES šalių gyventojų kultūrinės praktikos indeksas, proc.

Šaltinis: Eurobarometer.

Priežastys, kodėl ES gyventojai kultūrinėmis veiklomis neužsiėmė arba užsiėmė rečiau, gana panašios dėl visų analizuojamų veiklų. Tai daugiausiai interesų arba laiko trūkumas. Lietuvos (kaip ir kai kurių kitų ekonomiškai silpnesnių šalių) gyventojai taip pat dažniausiai minėjo šias priežastis dėl tokių veiklų, kaip lankymasis teatre, koncerte, operoje/ balete/ šokio spektaklyje ar kine, ir aukštą kainą. Mažesnis įsitraukimas į kultūrines veiklas buvo labiau būdingas bedarbiams, žemesnio išsilavinimo, vyresnio amžiaus asmenims.

ES gyventojai taip pat atsakė į klausimus apie savo įsitraukimą į aktyvią meninę veiklą. Dauguma gyventojų (62 proc.) tokia veikla neužsėmė, tačiau po 10-13 proc. gyventojų atsakė, jog šoko, kūrė filmus/ fotografavo, dainavo arba užsiėmė skulptūra/ tapyba/ piešimu/ rankdarbiais, dar mažesnė dalis užsiėmė kita aktyvia menine veikla. Vis dėlto statistika atskirose šalyse atskleidžia labai įvairų įsitraukimą į aktyvias menines veiklas. Mažiausiai neįsitraukusių į jokią veiklą buvo Danijoje (tik 26 proc.), daugiausiai – Bulgarijoje (86 proc.). Lietuva šiuo statistiniu pjūviu yra žemiau ES vidurkio – 71 proc. Lietuvos gyventojų neįsitraukė į jokias aktyvias menines veiklas.

4 paveikslas. ES šalių gyventojų, kurie nebuvo įsitraukę į jokias aktyvias menines veiklas, dalis 2013 m., %

EU 27	62
DK	26	SE	32	NL	42	EE	50	SK	62	LT	71	IT	80
		FI	37	LU	43	BE	54	CZ	63	EL	74	MT	82
				FR	49	AT	56	CY	67	RO	74	BG	86
				SI	49	DE	58	ES	68	PT	78
						LV	58	PL	68	HU	79
						IE	59			HR	79
						UK	59

Šaltinis: Eurobarometer.

Apibendrinant apklausos duomenis, galima teigti, jog Europos Sąjungoje kultūrinėse veiklose dalyvauja didelė dalis gyventojų, nors per paskutinius šešerius metus tokių gyventojų dalis šiek tiek sumažėjo. Tačiau galima manyti, jog tai vis dar praėjusios ekonominės krizės pasekmė ir kultūrinis dalyvavimas netrukus vėl augs. Daugiausiai į kultūrines veiklas įsitraukė Skandinavijos šalių ir Olandijos gyventojai, mažiausiai – kai kurių Pietų ir Rytų Europos valstybių (Graikijos, Kipro, Portugalijos, Rumunijos, Bulgarijos, Vengrijos) gyventojai.

Šiame kontekste Lietuva Europoje yra vidutiniokė, kurioje, nepaisant mažėjimo ES mastu, per 2007-2013 metus dalyvavimas kultūroje augo. Lietuvai vytis daugumą kaimynių Europoje būtų svarbu tik vienu aspektu – įsitraukimu į aktyvias menines veiklas.

Įdomu, jog didžiausias mažėjimas ir ES mastu, ir Lietuvoje buvo fiksuojamas dėl kultūrinių laidų žiūrėjimo per TV ar klausymo per radiją, nors ši veikla ir liko pagrindiniu dalyvavimo kultūroje būdu.

Be skirtumų tarp valstybių, apklausos duomenys atskleidė ir skirtumus tarp įvairių visuomenės grupių. Anksčiau nustojantys mokytis (nesiekiantys aukštojo ar aukštesniojo mokslo), bedarbiai, vyresni asmenys rečiau linkę dalyvauti kultūrinėse veiklose, todėl siekiant apskritai didinti įsitraukimą į kultūrą ir menus Europoje ir Lietuvoje svarbu daugiau dėmesio skirti būtent šioms visuomenės grupėms.

2.4.2 Lietuvos gyventojų kultūriniai įpročiai

Eurobarometro tyrimai yra svarbūs dėl galimybės pasilyginti su įvairiomis šalimis, tačiau yra metodologiškai tobulintini37, nes nėra visiškai tikslūs. Be to, šalies gyventojų kultūriniams

37 Europos Komisijos užsakymu pasiūlymus dėl valstybių narių renkamos kultūros statistikos (kurios svarbi, nors ne vienintelė sudedamoji dalis yra gyventojų kultūrinių įpročių tyrimas) 2012 m. pateikė prie Eurostato veikusi ESSnet- Culture ekspertų grupė.

įpročiams aprašyti reikia ne tik tikslesnio, bet ir išsamesnio klausimyno. 2014 m. Kultūros ministerijos užsakymu atliktas išsamus ir visiškai su ESSnet-Culture grupės rekomendacijomis suderintas bei metodologiškai patobulintas Lietuvos gyventojų dalyvavimo ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas šiai galimybių studijai, Kultūros ministerijai bei jai pavaldžioms ir nacionalinėms įstaigoms yra svarbus dėl kelių priežasčių.

Pirma, jis detaliai, pagal įvairias Lietuvos gyventojų socialines ir demografines charakteristikas ištyrė (vyresnių nei 15 m.) Lietuvos gyventojų dalyvavimą įvairiose kultūrinėse veiklose, įskaitant savanoriavimą bei kultūros vartojimą (įskaitant ir virtualų), todėl prilygintinas Lietuvos gyventojų kultūros surašymui. Antra, tyrime buvo sudaryta Lietuvos gyventojų dalyvavimo kultūroje ir jos vartojimo tipologija: a) ribojami, bet kultūra besidomintys senjorai (6%), b) nusivylę ir apatiški kultūrai (22%), c) masinės kultūros vartotojai (36%), d) aktyvūs kultūros mylėtojai ir puoselėtojai (24%), e) vartojantis, bet ribotai kultūroje dalyvaujantis jaunimas (12%). Šių tipų išskyrimas bei aprašymas pagal socialines-demografines charakteristikas ir socialines bei vertybine nuostatas turėtų būti naudingas įstaigoms ir ministerijai taikliau parinkti galimas veiklos kryptis, ypač dėl ribotai kultūroje dalyvaujančių ir ja besidominčių (vartojančių) grupių. Trečia, nedalyvavimo kultūroje priežasčių analizė leidžia labiau realistiškai nustatyti galimų naujų lankytojų (vartotojų) lauką, t.y. potencialą aktyvesnei kultūros bei meno įstaigų veiklai. Kaip matyti iš žemiau lentelėje pateikiamų tyrimo rezultatų bei prognozių laikotarpiui iki 2020 m., jis nėra beribis.

7 lentelė. Lietuvos gyventojų kultūros vartojimas pagal kultūros ir meno sritis 2014 m. ir vartojimo prognozė (rekomenduojamos siektinos reikšmės) 2017 ir 2020 m.

	Rodiklio reikšmė 2014 m.	Tyrėjų prognozuojama rodiklio reikšmė 2017 m.	Tyrėjų prognozuojama rodiklio reikšmė 2020 m.
Gyventojai (≥15 m.), [per pastaruosius 12 mėn.] vartoję kultūros produktus, proc.	99,96	Šio bendrojo rodiklio reikšmė 2017 ir 2020 m. neprognozuojama, nes 2014 m. praktiškai visi Lietuvos gyventojai per pastaruosius 12 mėn. vartojo bent vieną kultūros produktą bent vieną sykį.
Gyventojai (≥15 m.), [per pastaruosius 12 mėn.] vartoję kultūros produktus, proc. [srityje]
Scenos menai (lankęsi scenos meno renginiuose, proc. )	57,5	59,8	64,5
Architektūra, vaizduojamieji menai ir amatai	28,0	31,9	39,8
Paveldas (aplankę kultūros paveldo objektą, proc.)	57,6	59,7	63,9
Knygos ir spauda (skaitę popierinę ar elektroninę knygą, proc.)	63,1	67,4	76,1
Bibliotekos (lankęsi bibliotekoje, proc.)	36,7	40,6	48,4
Filmai ir video (lankęsi kine ar kino festivalyje, proc.)	35,1	36,9	40,6
Radijas, TV ir internetas (žiūrėję ar klausęsi scenos meno renginių įrašų, proc.)	79,3	81,4	85,5

Šaltinis: Kultūros ministerijos užsakymu SIC ir ESTEP Vilnius atlikto Lietuvos gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimo ataskaita, Vilnius, 2014 m. balandžio 22 d., psl. 204.

8 lentelė. Kultūros veiklose linkusių dalyvauti Lietuvos gyventojų dalis nuo visų vyresnių nei 15 m. Lietuvos gyventojų (proc.) 2014 m. bei rekomenduojamos siektinos šio Kultūros ministerijos veiklos vertinimo rodiklio reikšmės pagal kultūros ir meno sritis 2020 m.

	2014 m. reikšmė			Prognozė dėl 2020 m. reikšmės
	Linkę			Linkę
	Dalyvauja	Nedalyvauja	Iš viso	Dalyvauja	Nedalyvauja	Iš viso
Bendrasis rodiklis: Gyventojai (≥15 m.), linkę dalyvauti kultūrinėse veiklose, proc.	37,2	18,5	55,7*	Šių sudedamųjų bendrojo rodiklio dalių tyrėjai neprognozavo		57,1
Gyventojai (≥15 m.), linkę dalyvauti kultūrinėse veiklose [kultūros srityje], proc.
Scenos menai	12,90	16,50	29,40	18,4	13,9	32,3
Architektūra, vaizduojamieji	21,00	11,30	32,30	24,8	9,1	33,9

menai ir amatai
Paveldas	13,10	6,80	19,90	15,4	6,2	21,6
Knygos ir spauda	6,90	4,50	11,40	8,4	4,3	12,7
Bibliotekos	2,10	8,00	10,10	4,8	7,0	11,8
Filmai ir video	2,60	6,30	8,90	4,7	5,9	10,6
Internetas	3,20	4,90	8,10	4,8	4,6	9,4

Paaiškinimas: Dalyvavimas bibliotekų veikloje suprantamas kaip savanoriškas darbas bibliotekose ir/arba savanoriavimas knygų rinkimo bibliotekoms akcijų metu, filmų ir video srityje - sukūrę nors vieną filmą ar video (neįskaitant šeimos ar atostogų filmavimų); dalyvavimas kultūrinėse interneto veiklose – kaip ką nors sukūrę internete

- internetinį puslapį, žaidimą, blogą, paveldo veiklose – daiktų kolekcionavimas, istorinių ar genealoginių įrašų paieška, dalyvavimas archeologiniuose kasinėjimuose.

Pastaba:

* įskaitant ir savanorišką darbą bibliotekose ir savanoriavimą knygų rinkimo bibliotekoms akcijų metu kaip dalyvavimą bibliotekų veikloje (kitoms kultūros sritis savanoriavimo veiklos į šį bendrąjį rodiklį ir dalinių rodiklių reikšmes nebuvo įskaičiuotos).

Šio prognozavimo metodologija ir apskaičiuotos prognostinės reikšmės turėtų būti naudingos tiek ministerijai, tiek įstaigoms bandant įvertinti galimus lankytojų srautus atskirose įstaigose. Ji, beje, šioje galimybių studijoje yra pritaikyta muziejams (žr. 5.3.7 skyrelį).

Galiausiai, minėtasis tyrimas įdomus tuo, kad bando atsakyti į klausimą, ar iš tiesų dalyvavimas kultūroje ir jos vartojimas iš tiesų prisideda prie tapatybės bei su ja susijusio visuomeniškai pageidaujamo elgesio, kaip kad norėtų Lietuvos (bet ne tik) kultūros politikos formuotojai, ar atvirkščiai, susiformavusi tapatybė nulemia dalyvavimą kultūroje ir jos vartojimą.. Pastebėtina tai, kad Lietuvos kultūros ir meno įstaigų veiklos planuose šis kultūros indėlis į kultūrinių įpročių formavimąsi yra tik deklaratyvus (manytina, kad formaliai atsižvelgiant į Kultūros ministerijos pageidavimą) ir be jokio paaiškinimo ir įrodymų, kad taip iš tiesų yra. Atrodo, kad vyraujanti nuomonė, paremta tyrimų išvadomis, yra ta, kad formaliojo švietimo programų kokybė ir lygios mokinių galimybės jomis pasinaudoti įtakos kultūriniams įpročiams (dalyvavimo ir vartojimo) susiformuoti turi daugiau nei kultūrinė visuomeninio elgesio pakeitimą kultūros priemonėmis.38 Lietuvos tyrime nustatyta aiški koreliacija tarp kultūros vartojimo (ir dar didesnė – tarp dalyvavimo kultūroje) ir socialinio kapitalo, tačiau aiškios ir vienareikšmiškos išvados apie priežastingumo kryptį tarp šių reiškinių tyrimo ataskaita nepateikia.

38 Žr. Xxxxxxx, X. (2012) Main trends in policies for widening access to culture. On behalf of the European Expert Network on Culture produced for the OMC group on Inclusive Culture. Šiame straipsnyje (apžvalgoje) pastebima, kad atskirose valstybėse narėse eksperimentai su ‚kultūros čekiu‘ jaunimui (t.y. tam tikra kiekvienam asmeniui skiriama suma, kurią jis/ji gali išleisti oficialiai patvirtintų (ar tam tikslui atrinktų) kultūros prekių/paslaugų tiekėjų prekėms/paslaugoms pirkti) nepasiteisino. Jis paskatino pasiūlą, t.y. menų ir kultūros veiklų jaunimui rinką, tačiau nesprendžia nei lygios prieigos problemos, nei norimų pokyčių įsitraukimo į kultūros ir kūrybinę veiklą ir dalyvavimo joje. Bamford pateikia Norvegijos patirtį, kuri rodo, kad lygios prieigos problema efektyviau sprendžiama per aukštos kokybės kultūros (patirties) pasiūlos pateikimą per privalomą formalaus švietimo programą..

3 KULTŪROS IR MENO ĮSTAIGŲ VEIKLOS KONTROLĖ

Vertinimas39 pradedamas esamos situacijos analize – aprašoma vertinimo eiga ir metodika bei šiuo metu Kultūros ministerijos vykdomos įstaigų veiklos kontrolės aprašu. Toliau pateikiami vertinimo metu nustatyti pastebėjimai - aprašyti KM vykdomos įstaigų veiklos kontrolės iššūkiai bei tobulintinos sritys. Galiausiai pateikiamos rekomendacijos - aprašytos siūlomos tolimesnės KM vykdomos įstaigų veiklos kontrolės efektyvumo didinimo kryptys.

Rengiant šį dokumentą buvo peržiūrėti KM ir KMĮ vidaus dokumentai (taisyklės bei teisės aktai, reglamentuojantys KMĮ veiklą ir Kultūros ministerijos veiklą KMĮ atžvilgiu), Valstybės kontrolės ir Kultūros ministerijos vidaus audito atliktų susijusių auditų KM ir KMĮ išvados ir rekomendacijos. Taip pat buvo atlikti interviu su atsakingais Kultūros ir Finansų ministerijų darbuotojais (žr. 3 priedą).

KM atliekamo KMĮ veiklos kontrolės efektyvumo vertinimas apėmė šias pagrindines veiklos kontrolės sistemos sritis:

▪ veiklos kontrolės sistemos struktūrą, jos dalyvius bei jų funkcijas ir atsakomybes;

▪ veiklos kontrolės tikslus;

▪ veiklos kontrolę atliekančių darbuotojų kompetenciją;

▪ veiklos kontrolės efektyvumo rodiklius;

▪ užduočių, susijusių su veiklos kontrolės įgyvendinimu, planavimą;

▪ veiklos kontrolės užduočių įgyvendinimą;

▪ rekomendacijų, skirtų KMĮ, įgyvendinimą;

▪ veiklos kontrolės efektyvumo vidinį vertinimą, atliekamą KM vidaus audito skyriaus.

Atliekant veiklos kontrolės užduočių įgyvendinimo vertinimą buvo analizuota, kaip Kultūros ministerijos veiklos kontrolė apima šias sritis:

▪ KMĮ veiklos procesų efektyvumą ir produktyvumą;

▪ įstatymų ir poįstatyminių aktų, KM ir KMĮ priimtų taisyklių laikymąsi;

▪ rizikos valdymo efektyvumą;

▪ KMĮ turto apsaugą.

3.1 VEIKLOS KONTROLĖS VERTINIMO EIGA IR METODIKA

Siekiant suformuoti KM vykdomos KMĮ veiklos kontrolės efektyvumo didinimo rekomendacijas, buvo atlikta esamos situacijos analizė.

Analizės metu buvo remtasi šiais teisės aktais ir dokumentais:

▪ Lietuvos Respublikos strateginio planavimo metodika;

▪ Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu;

▪ Kultūros ministerijos veiklos planavimo tvarkos aprašu;

▪ Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2014-2016 m. vidaus audito poreikio įvertinimu ir rizikos analize pagal audituotinus subjektus.

Vertinimo metu susitikome su Kultūros ministerijos atstovais bei diskutavome su Finansų ministerijos Vidaus audito ir finansų kontrolės metodologijos ir priežiūros skyriaus darbuotojais: rinkome duomenis apie KM ir KMĮ strateginio planavimo procesą, veiklos rodiklius bei veiklos kontrolę. Lyginant esamą veiklos kontrolę su kitų Europos šalių (Suomijos, Švedijos, Vokietijos) praktika buvo identifikuotos KM vykdomos KMĮ veiklos kontrolės tobulintinos sritys. Remiantis geriausia veiklos kontrolės praktika, taip pat naudojant Deloitte tipinių viešojo administravimo organizacijų veiklų žemėlapį (angl. Value Map), buvo suformuotos KM vykdomos veiklos kontrolės tobulinimo galimybės bei atitinkamos rekomendacijos.

39 Šį vertinimą atliko UAB Deloitte Lietuva verslo konsultavimo vadovas, tarptautinis atestuotas vidaus auditorius Xxxxxxxxx Xxxxxx.

3.2 KULTŪROS IR MENO ĮSTAIGŲ VEIKLOS KONTROLĖS APRAŠAS

Veiklos valdymas organizacijoje yra nuolatinis ciklas, sudarytas iš keturių elementų: planavimo, vykdymo, stebėsenos ir koregavimo. Šie etapai yra kompleksinio veiklos valdymo dalys ir yra neatsiejami vienas nuo kito. Todėl, pavyzdžiui, veiklos valdymo stebėsena neturi būti analizuojama kaip atskiras objektas, o kaip viena iš sudėtinių veiklos valdymo dalių.

3.2.1 Kultūros ir meno įstaigų veiklos planavimas

2002 m. patvirtinta ir 2010 m. atnaujinta LR Strateginio planavimo metodika nustato strateginio planavimo sistemą ir principus, strateginio planavimo dokumentų (strategijų, programų, strateginių veiklos planų) ir metinio veiklos plano rengimo tvarką, taip pat strateginio planavimo įgyvendinimo stebėseną, vertinimą ir atsiskaitymą už rezultatus.

Remdamasi šia metodika, KM rengia trejų metų trukmės strateginį veiklos planą, apimantį ir KMĮ veiklą. Šis planas kasmet yra atnaujinamas. Rengdama strateginį veiklos planą, KM kartu su KMĮ išanalizuoja ir įvertina aplinką ir išteklius, suformuluoja savo misiją, numato strateginius tikslus ir jų siekimo būdus. KM veikla yra planuojama atsižvelgiant į patvirtintą Vyriausybės programą ir Vyriausybės prioritetus, Valstybės pažangos strategiją bei kitų su strateginiu planavimu susijusių dokumentų nuostatas.

KM misijai įgyvendinti nustatomi ministerijos strateginiai tikslai, o jiems įgyvendinti rengiamos atitinkamos programos. Kiekvienos programos tikslas nusako rezultatą, kurį norima pasiekti per tam tikrą laikotarpį. Programos tikslai yra susiję su KM paskirtimi ir jos strateginiais tikslais. Kiekvienos programos tikslams įgyvendinti suformuluojami atitinkami uždaviniai, o uždaviniams įgyvendinti numatomos atitinkamos priemonės. Tokiu būdu sudaroma tikslų hierarchija.

KMĮ dalyvauja KM strateginio veiklos plano rengime40 ir yra atsakingos už tam tikras ministerijos vykdomas priemones, kurios yra įtraukiamos į KMĮ metinius veiklos planus.

3.2.2 Kultūros ir meno įstaigų veiklos kontrolė

Už KMĮ įstaigų veiklos kontrolę KM daugiausia yra atsakingi Strateginio planavimo ir kontrolės departamentas bei Vidaus audito skyrius, taip pat KMĮ kuratoriai. Strateginio planavimo ir kontrolės departamento atsakingi darbuotojai bei KMĮ kuratoriai KMĮ įstaigų veiklos kontrolę atlieka kas metus lygindami metinėje veiklos ataskaitoje pateiktus pasiektus rodiklius su metininiame veiklos plane numatytais rodikliais. Vertinimo kriterijams yra nurodyti matavimo kriterijai, jų faktinės reikšmės ir palyginimas su planuota vertinimo kriterijų reikšme (įvykdymo rezultatas procentais). Daugelio vertinimo kriterijų įgyvendinimo reikšmės kasmet yra lygios 100% arba net šį rodiklį viršija. Toks tikslų pasiekimas rodo, kad KMĮ maksimaliai pasiekia savo tikslus, tačiau tuo pačiu kyla klausimas, ar tikrai gerai yra įvertintos siektinos vertinimo kriterijų reikšmės ar galbūt yra parenkami tokie vertinimo kriterijai, kuriuos lengviausia pasiekti.

Kasmet atliekamas rodiklių reikšmių pasiekimo palyginimas yra gana formalus KMĮ vadovybės atsiskaitymo už praėjusius metus įvertinimas, nes jis yra menkai naudojamas KMĮ nuolatinei veiklos kontrolei ir valdymo sprendimams priimti, kadangi pasiektų rodiklių jau nebegalima įtakoti, nes būna pasibaigęs ataskaitinis laikotarpis. Kalbant apie įstaigų ministerijai teikiamų duomenų panaudojimą KMĮ veiklos planavimo tobulinimui, galimybių studijos rengėjams nėra žinomas nė

40 Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-448 patvirtinto Kultūros ministerijos veiklos planavimo tvarkos aprašo 15 ir 38 punktai (KMĮ pareigas planų įgyvendinimo stebėsenoje reglamentuoja aprašo 42 punktas, o metinių ataskaitų rengimą bei teikimą – 48 punktas).

vienas atvejis, kad ministerija KMĮ atžvilgiu stebėsenos duomenų pagrindu būtų priėmusi kokį nors valdymo sprendimą41.

KM Vidaus audito skyrius reguliariai audituoja KMĮ, didžiausią dėmesį skirdamas finansų ir turto valdymo, korupcijos prevencijos bei viešųjų ir privačių interesų galimo konflikto sritims. Vidaus audito skyriaus parengtas rekomendacijos Kultūros ministro įsakymu yra teikiamos KMĮ vadovybei. Apie 1 proc. reikšmingų rekomendacijų lieka neįgyvendintomis, tačiau sankcijų (nuobaudų) už rekomendacijų neįgyvendinimą iki šiol nebuvo skirta.

2014 m. spalio-lapkričio mėn. galimybių studijos rengėjai surengė Kultūros ministerijai pavaldžių ir nacionalinių kultūros ir meno įstaigų vadovų apklausą, kurios metu į klausimus dėl įstaigų valdymo atsakė 29 iš 45 ministerijai pavaldžių ir nacionalinių įstaigų vadovų. Klausimynas ir atsakiusiųjų įstaigų sąrašas yra pateikiamas šios galimybių studijos 2 priede. Iš atsakiusiųjų į klausimyną, tik viena įstaiga teigė įgyvendinusi ne visas Kultūros ministerijos jai teikiamas rekomendacijas42, o dar viena teigė to nepadariusi praeityje, bet jau pasitaisiusi. Peršasi išvada, kad reikšmingų vidaus audito rekomendacijų neįgyvendino į klausimyno klausimus neatsakiusios įstaigos.

Kultūros ministro 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. ĮV-367 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos reguliavimo srityje esančių biudžetinių įstaigų, valstybės įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės veiklos koordinavimo“ kiekvienos KMĮ kuravimas buvo priskirtas konkrečiam Kultūros ministerijos valstybės tarnautojui, tačiau kuratorių pareigybiniai nuostatai nėra aiškiai apibrėžti ir kuratoriai savo atsakomybės ribas traktuoja skirtingai: pareigybiniuose nuostatuose nėra aiškiai suformuluota, kad minėti kuratoriai yra atsakingi ne tik už dokumentų apie KMĮ kaupimą, bet privalo būti aktyviais organizatoriais ir iniciatoriais sprendžiant kuruojamų įstaigų įvairaus pobūdžio problemas ir klausimus. Šiuo metu kuratoriai turi galimybę elgtis individualiai ir taip, kaip jiems patogiau. Interviu metu atsakingi Kultūros ministerijos darbuotojai teigė, kad iniciatyvūs kuratoriai gilinasi, derina, diskutuoja klausimus su ministerijos finansininkais, teisininkais bei KM Vidaus audito skyriumi, o kiti yra tik pasyvūs stebėtojai, deleguojantys problemas spręsti kitiems, argumentuodami tuo, kad tai ne jų kompetencija ar atsakomybės sritis.

Ministerijos kuratoriams yra privaloma dalyvauti rengiant metinius KMĮ veiklos planus, tačiau nėra formaliai reglamentuota kuratorių atsakomybė, susijusi su KMĮ veiklos kontrole.

3.2.3 Kultūros ir meno įstaigų veiklos kontrolės vertinimas įstaigų požiūriu bei kokybės vadyba įstaigose

Aukščiau jau minėtoje Kultūros ministerijai pavaldžių ir nacionalinių kultūros ir meno įstaigų vadovų apklausoje be kita ko buvo klausiama, kaip įstaigos vertina ministerijos atliekamą veiklos kontrolę ir ką ir kaip Kultūros ministerija galėtų tobulinti dėl kultūros ir meno įstaigų veiklos kontrolės. Atsakymų į šiuos klausimus rezultatai yra pateikiami žemiau.

41 Vienintelis galimybių studijos rengėjams žinomas ministerijos valdymo sprendimas buvo dėl susijusio, bet veiklos kontrolei netapataus proceso – muziejų veiklos vertinimo (savo esme artimesnio profesinės veiklos akreditacijai). 2014

m. pavasarį muziejų veiklos vertinimo metu vieno neįvertinto (t.y. neigiamai įvertinto) muziejaus direktoriui nebuvo skirtas priedas prie pareiginio atlyginimo vertinimo metu rastų trūkumų ištaisymo laikotarpiui.

42 Klausimas skambėjo taip: „Ar įgyvendinate visas Kultūros ministerijos darbuotojų (vidaus audito, buhalterinės apskaitos, finansų ir turto valdymo, strateginio planavimo ir dalyko specialistų) Jums pateiktas rašytines rekomendacijas dėl Jūsų įstaigos veiklos?“ Vienintelė tik iš dalies kai kurias rekomendacijas įgyvendinusi įstaiga iš dalies neįgyvendino rekomendacijas dėl kultūros ir meno darbuotojų atestacijos metodikos taikymo, nes teigė neturinti svertų skatinti ir bausti darbuotojų.

9 lentelė. Apibendrinti kultūros ir meno įstaigų vadovų apklausos rezultatai dėl veiklos kontrolės

Veiklos kontrolės aspektas	Bibliotekos	Muziejai	Teatrai	Koncertinės organizacijos
Veiklos kontrolė yra susieta su įstaigos tikslais ir (veiklos) vertinimo kriterijais (rodikliais)	+	+	+	+/-
Visų įstaigos veiklos sričių vertinimas yra subalansuotas (t.y. visoms įstaigos veikloms sritims skiriama pakankamai dėmesio)	+/-	+	+	+/-
Kontroliuojant įstaigos veiklą yra atsižvelgiama į rizikas, kurias savo veikloje patiria įstaiga	+/-	-	+/-	+/-
Veiklos kontrolės metu įstaigai formuluojami klausimai yra aiškūs ir suprantami	+	+	+	-
Kontroliuodami įstaigos veiklą, ministerijos padaliniai veikia koordinuotai	+/-	+/-	+	+/-
Įstaigos veiklą kontroliuojantys Kultūros ministerijos specialistai yra kompetentingi	+	+	+	+/-
Veiklos kontrolė nesukuria nereikalingos administracinės naštos (pvz., neprašoma ministerijos jau turimos informacijos ir pan.)	+/-	+/-	+	-
Veiklos kontrolė nėra per dažna	+	+	+	+
Veiklos kontrolės rezultatai (grįžtamasis ryšys iš ministerijos – jos teikiami vertinimai ir rekomendacijos) yra naudingi įstaigos veiklos tobulinimui	+	+	+	+/-
Atsakiusiųjų vadovų skaičius	5 iš 7	10 iš 18	8 iš 13	5 iš 7

Šaltinis: sudaryta autorių.

Paaiškinimai: „+“ dominuoja sutinkančios su teiginiu įstaigos; „-„ dominuoja nesutinkančios su teiginiu įstaigos, „+/-„ sutinkančios ir nesutinkančios įstaigos pasiskirstė apylygiai

Teigiami atsakymai apie veiklos kontrolės sąsajas su įstaigos tikslais ir vertinimo kriterijais, vertinimo subalansuotumą, užduodamų klausimų aiškumą bei ministerijos darbuotojų kompetenciją interpretuotini kaip patvirtinimas apie tvarkingai (formaliai teisingai) atliekamą kontrolės procesą. Svarbu pastebėti, kad vadovai mano, kad veiklos kontrolės metu ministerija nepakankamai atsižvelgia į įstaigų veiklos riziką ir veiklos kontrolės metu sukuria administracinės naštos, kurios galima išvengti. Tačiau pastebėtina ir tai, kad įstaigų vadovai nemano, kad jų įstaigų veiklos kontrolė yra per dažna. Jie taip pat teigiamai vertina grįžtamąjį ryšį iš ministerijos ir mano, kad ministerijos pastabos ir rekomendacijos padeda tobulinti įstaigų veiklą. Vadovų atsakymų pasiskirstymas pagal įstaigų grupes pateikiamas 5 priede.

14 iš 29 atsakiusiųjų vadovų turėjo konkrečių pasiūlymų dėl poreikio Kultūros ministerijai tobulinti įstaigų veiklos kontrolę43.

– Norėtų iš ministerijos sulaukti daugiau metodinės pagalbos: 4 (atsakiusieji vadovai)

– Ministerijai reikėtų didinti kompetenciją įstaigų veiklos kontrolės ir atitinkamos kultūros ir meno srities klausimais bei reguliariau lankytis įstaigose: 3

– Pasigenda aiškaus ryšio tarp veiklos kontrolės (įstaigų veiklos vertinimo) ir veiklos finansavimo: 1

– Mano, kad kontrolės yra per daug: 2

– Pageidauja didesnio veiklos kontrolės lankstumo (atsižvelgimo į įstaigų grupės veiklos specifiką): 3

– Pasigenda vidinės Kultūros ministerijos darbuotojų koordinacijos (tų pačių dalykų prašoma po kelis kartus): 1

Dar šeši vadovai teigė, kad veiklos kontrolė veikia gerai ir kad poreikio jos tobulinimui jie nemato (vienas iš jų teigė, kad įstaigų veiklos kontrolė visų pirma yra ministerijos reikalas).

Apibendrinant galima teigti, kad atsakiusiųjų vadovų atsakymuose galimybių studijos rengėjai nieko labai netikėto neišgirdo. Atsakymai iš esmės atkartoja 2014 m. liepos 29 d. galimybių studijos

43 Klausimas buvo atviras, t.y. be iš anksto suformuluotų galimų atsakymų variantų.

tikslų ir laukiamų rezultatų aptarimų su kultūros ir meno įstaigų vadovais metu pateiktą informaciją (jos apibendrinimą žr. 4 priedą). Iš įstaigų pusės ministerijai formuluojamos tobulintinos sritys yra aiškios, nors atsakymai nėra dramatiški. Dėl įstaigų veiklos tikslų ir uždavinių, kaip ir reikėjo tikėtis, pačios įstaigos nepasisako (nėra kritiškos ar savikritiškos) – vadinasi, didinant vidinius gebėjimus, šiais klausimais reikės ministerijos iniciatyvos bei lyderystės.

Kultūros ir meno įstaigų apklausos metu paaiškėjo, kad tik viena įstaiga (iš 29 atsakiusiųjų į apklausos anketą) yra įsidiegusi kokybės vadybos sistemą44, o dar penkios reguliariai atlieka vartotojų (lankytojų) pasitenkinimo paslaugomis xxxxxxx00. 10 įstaigos norėtų įsidiegti kokybės vadybos sistemas ir pradėti reguliariai tirti lankytojų pasitenkinimą, dar dvi – tik tirti lankytojų pasitenkinimą.

10 lentelė. Kokybės vadybos sistemas norinčiųjų įsidiegti kultūros ir meno įstaigų pasiskirstymas pagal kokybės vadybos sistemą

	Bibliotekos	Muziejai	Teatrai	Koncertinės įstaigos
ISO 9000 serijos standartas	1		3
Subalansuotų rodiklių metodas	1	1	2	1
„Liekna“ organizacija / 6 SIGMA	1		1
Bendrasis vertinimo modelis (BVM)		4	1	1
EFQM – Europos kokybės vadybos fondo tobulumo modelis (EFQM)		2	1
ISO 27000 serijos standartas (informacijos saugumo rizikos valdymo sistema)			1
Piliečių (vartotojų) lūkesčių dėl paslaugų kokybės ir pasitenkinimo paslaugomis tyrimai	1	5	3	1
Iš viso norinčių įsidiegti:	4	12	12	3

Šaltinis: sudaryta autorių.

Pastaba: trys muziejai pažymėjo norintys įsidiegti 3-4 kokybės vadybos sistemas (pažymėdami, kad realus poreikis būtų dėl vienos iš jų). Taip pat pažymėjo ir du teatrai – po dvi sistemas, o vienas teatras norėtų įsidiegti visas sistemas. Tad iš viso norinčiųjų įsidiegti įstaigų skaičius yra ne 31, o 12 įstaigų.

3.3 KMĮ VEIKLOS KONTROLĖS IŠŠŪKIAI BEI TOBULINTINOS SRITYS

Pagrindiniai vertinimo metu nustatyti KMĮ veiklos kontrolės iššūkiai ir tobulintinos sritys apibendrintai pateikiami žemiau esančioje lentelėje.

11 lentelė. Kultūros ir meno įstaigų veiklos kontrolės iššūkiai pagal valdymo sritis

Sritis

Įstaigų veiklos kontrolės iššūkiai

Veiklos valdymas ir kontrolė

• Nekokybiškai parengti veiklos vertinimo rodikliai ir jų skaičiavimo metodikos stoka:

- nėra aprašyta veiklos rodiklių skaičiavimo metodika, nurodant formules, informacijos šaltinius ir skaičiavimo pavyzdžius. Dėl to kiekviena KMĮ savaip traktuoja veiklos rodiklį ir naudoja skirtingas formules tam pačiam veiklos rodikliui apskaičiuoti;

- nustatyta per mažai efekto ir rezultato rodiklių, t. y. dauguma rodiklių yra produkto / paslaugos lygio, pvz. spektaklių skaičius, kurie neparodo KMĮ veiklos kokybės.

- KM nustatyti rodikliai neapima visų KMĮ veiklos sričių, pvz., nėra nustatyti KMĮ administravimo / valdymo, finansų valdymo rodikliai;

- KMĮ planuojamos ir KM patvirtintos rodiklių siektinos reikšmės yra neambicingos, t. y. ataskaitinių metų pradžioje jau yra aišku, kad metiniame veiklos plane numatyti rodikliai bus pasiekti;

- remiantis KM Vidaus audito skyriaus informacija, apie rodiklių ir rodiklių reikšmių netinkamumą buvo pateikta informacija net keliose vidaus audito ataskaitose (pvz.

2013-01-14 Nr. VA-2 „Vilniaus apskrities archyvo vidaus kontrolės sistemos

44 Tai ISO 27000 serijos standartas (informacijos saugumo rizikos valdymo sistema).

45 VRM patvirtintoje metodikoje vartotojų (piliečių) pasitenkinimo gautomis paslaugomis tyrimai priskiriami kokybės vadybos sistemoms. Turi įsidiegę: Vilniaus apskrities A. Xxxxxxxxxxxx viešoji biblioteka, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Maironio lietuvių literatūros muziejus ir Lietuvos jūrų muziejus.

vertinimas“, 2014-04-01 Nr. VA-3 „Vidaus kontrolės sistemos vertinimas Lietuvos literatūros ir meno archyve“). Vidaus auditas nustatė, kad KMĮ užduotys yra planuojamos formaliai (kai kurie rezultatai kelis kartus viršija planus) arba orientuojamasi į tokius rodiklius, kurie nepriklauso nuo KMĮ pastangų – pvz., pažymų, parengtų vartotojų užsakymu, skaičius ir pan.; veiklos rodikliai orientuoti į proceso atskleidimą, neatskleidžia veiklos efektyvumo, todėl tos pačios srities KMĮ veikla tarpusavyje sunkiai gali būti palyginama.

• Nepakankama veiklos ir atitinkamų rezultatų stebėsena:

- šiuo metu KM nėra atsakingo padalinio ar pareigybės, kuri būtų formaliai įpareigota vykdyti nuoseklią ir sistemingą KMĮ veiklos stebėseną arba ją koordinuoti tarp skirtingų

Kultūros ministerijos padalinių.

Žmogiškieji ištekliai

• KMĮ darbuotojų vertinimo / motyvacinė sistema nėra pakankamai orientuota į darbo rezultatus ir jų kokybę:

- nėra numatytos KMĮ darbuotojų, įskaitant vadovybę, motyvavimo ar sankcijų priemonės, jei yra pasiekiami (arba nepasiekiami) KMĮ metiniame veiklos plane numatyti rodikliai, dėl to KMĮ nėra suinteresuotos stengtis pasiekti ir viršyti nustatytus rodiklius.

• Žinių ir įgūdžių trūkumas:

- nėra sąsajos tarp pareigybinių nuostatų ir darbuotojo kompetencijos reikalavimų – dėl to darbuotojas, priimtas atlikti tam tikrų funkcijų, gali neturėti reikiamų žinių ir įgūdžių. Pavyzdžiui, KMĮ kuratorių kompetencijos reikalavimuose nėra nustatyti privalomi

darbuotojo / valstybės tarnautojo organizaciniai, vadybiniai bei analitiniai gebėjimai.

Išteklių valdymas

• IT infrastruktūros ir informacinių sistemų trūkumas:

- KMĮ metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaita, apimanti pasiektus veiklos rodiklius, yra rengiama kartą per metus. Dėl nepakankamo technologijų naudojimo šis procesas yra sudėtingas ir reikalaujantis daug žmogiškųjų išteklių, kadangi didžioji dalis viso proceso KMĮ yra atliekama rankiniu būdu, tuomet informacija siunčiama į KM, kurioje duomenys yra analizuojami, rankiniu būdu konsoliduojami ir suvedami į LR

Vyriausybės stebėsenos informacinę sistemą (SIS).

Šaltinis: sudaryta autorių.

3.4 SIŪLOMOS TOLIMESNĖS KULTŪROS IR MENO ĮSTAIGŲ VEIKLOS KONTROLĖS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS

Šiame skyriuje teikiamų rekomendacijų tikslas yra padėti ministerijai sukurti efektyvesnę KMĮ veiklos kontrolės sistemą, skirtą užtikrinti, kad KMĮ iškelti tikslai būtų pasiekti laiku ir apibrėžta apimtimi. Rekomendacijos yra sugrupuotos pagal ankstesniame skyriuje aprašytas įstaigų veiklos kontrolės iššūkių sritis.

12 lentelė. Rekomendacijos efektyvesnei kultūros ir meno įstaigų veiklos kontrolei

Sritis

Rekomendacija

Veiklos valdymas ir kontrolė

Veiklos rodikliai

3.4.1 KMĮ veiklos kontrolė turi būti paremta veiklos rodiklių sistema, paremta visais esminiais KMĮ veiklos valdymą įtakojančiais komponentais, kurie suteiktų subalansuotas įvairiapuses įžvalgas apie įvairius KMĮ veiklos aspektus.

3.4.2 Strateginio planavimo ir kontrolės departamentas, konsultuodamasis su KMĮ kuratoriais turi parengti veiklos rodiklių skaičiavimo metodiką, kuri padėtų KMĮ darbuotojams tinkamai ir vienodai apskaičiuoti veiklos rodiklių reikšmes. Parengus metodiką rekomenduotina apmokyti KMĮ atsakingus darbuotojus.

Rekomendacija dėl veiklos vertinimo kriterijų (rodiklių) sistemos ir (pirminiai, nuolat tobulintini) pasiūlymai dėl jų apskaičiavimo metodikos yra pateikti šios galimybių studijos

6.2 skyriuje.

3.4.3 Strateginio planavimo ir kontrolės departamentas turi būti Kultūros ministerijos padaliniu, atsakingu už KMĮ veiklos rodiklių apibrėžimo, , rodiklių reikšmių pasiekimo įvertinimo ministerijoje bei išvadų ir rekomendacijų įstaigoms parengimo

bei teikimo ministrui tvirtinti proceso koordinavimą. Į šį procesą turi būti įtraukti

visi suinteresuotieji ministerijos padaliniai ir darbuotojai (specialistai iš Strateginio planavimo ir kontrolės departamento skyrių, kuratoriai iš dalykinių skyrių, specialistai iš Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės ir Vidaus audito skyrių). Konkrečios KMĮ veiklos rodiklių reikšmės atskiroms įstaigoms turėtų būti nustatomos (derybų su įstaiga būdu) bei jų (reikšmių) pasiekimo vertinimas ministerijoje turėtų būti atliekamas KMĮ kuratoriaus pasiūlymo pagrindu.

3.4.4 Nustatant veiklos rodiklių reikšmes (su įstaigomis derantis dėl jų), reikia atsižvelgti į praėjusių metų (laikotarpių) arba panašių institucijų/programų rezultatus, tačiau nenaudoti KMĮ lengvai pasiekiamų reikšmių. Veiklos rodiklių reikšmės turi būti realios ir pasiekiamos, bet kartu ir ambicingos.

3.4.5 Rekomenduotina Strateginio planavimo ir kontrolės departamentui įsteigti statistiko etatą, o šiai pareigybei reikalingomis kompetencijomis nustatyti analitines kompetencijas, reikalingas veiklos rodiklių sudarymui, apibrėžimui ir analizei46.

Veiklos valdymas ir kontrolė

Veiklos rodiklių reikšmių pasiekimo stebėsena / kontrolė

3.4.6 Kultūros ministerija turėtų būti suinteresuota kokybiška informacija dėl jai pavaldžių bei nacionalinių įstaigų valdymo. Todėl greta stebėsenai svarbių veiklos vertinimo kriterijų ministerija turėtų rūpintis, kad pavaldžios ir nacionalinės įstaigos sukurtų įstaigų vidaus kontrolės sistemas, kurios apimtų ne tik įstaigų strateginių tikslų įgyvendinimo stebėseną kaip galutinių vertinimo rodiklių pamatavimą, bet ir tokias sritis, kaip operatyvinės veiklos valdymą, darbuotojų darbo efektyvumo valdymą bei projektų ir procesų valdymą. Kultūros ministerija galėtų imtis iniciatyvos, pavyzdžiui inicijuodama visoms kultūros ir meno įstaigoms Europos Socialinio fondo lėšomis finansuojamą kokybės vadybos sistemos diegimo projektą (2007 - 2013 m. ES struktūrinės paramos laikotarpiu panašius viešojo

sektoriaus institucijų projektus finansavo VRM administruojama programa).

Veiklos valdymas ir kontrolė

KMĮ

kuratorių funkcijos ir atsakomybės

3.4.7.1 Ministerijos kanclerė ir/arba visi struktūriniai ministerijos padaliniai turi nustatyti/sutarti, kaip Kultūros ministerijoje yra kaupiama visiems ministerijos darbuotojams tarnybiniam naudojimui prieinami dokumentai ir kita informacija apie Kultūros ministerijai pavaldžių bei nacionalinių kultūros ir meno įstaigų veiklą. Reikalingas sutarimas dėl tam tikros dokumentų ir informacijos standartizuotos nomenklatūros. Prieinamumas tarnybiniam naudojimui turi būti elektroninis (pvz., bendro naudojimo diskas serveryje). Reikalinga sutarti, kurie dokumentai/ informacija turi būti kaupiama ir redaguojamu formatu (pvz., įstaigų metinės veiklos ataskaitos vertinimo kriterijų reikšmių sąvadas).

3.4.7.2 Įstaigų kuratoriai turėtų ne tik kaupti visus su kuruojamų įstaigų veiklos rezultatais susijusius dokumentus47, bet ir pasirūpinti, kad jų kopijos nedelsiant būtų prieinamos tarnybiniam naudojimui visiems Kultūros ministerijos darbuotojams elektroniniu būdu.

3.4.7.3 Reikalingas sutarimas Kultūros ministerijos viduje dėl to, kuriems bendriesiems (horizontaliems, ministerijos lygio) ministerijos veiklos procesams reikalingas įstaigų kuratorių indėlis ir kada. Tai gali būti padaryta papildant Kultūros ministro 2013 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. ĮV-367 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos reguliavimo srityje esančių biudžetinių įstaigų, valstybės įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės veiklos koordinavimo“ KMĮ kuratorių veiksmais, susijusiais su KMĮ veiklos priežiūra (analizuoti ir vertinti KMĮ veiklą, teikti siūlymus ir rekomendacijas dėl KMĮ veiklos tobulinimo, dalyvauti KMĮ veiklos planavimo ir rezultatų stebėsenos procesuose) ir papildant metinį ministerijos veiklos planą, atitinkamai nurodant įstaigų kuratorių veiksmus.

3.4.7.4 Ministro įsakymas pildytinas ir kuratoriaus teise būti nedelsiant informuotam apie

visus su jo kuruojama kultūros ir meno sritimi bei konkrečia įstaiga ministerijos

46 Analogiška rekomendacija buvo suformuluota ESTEP Pasiūlymai bei rekomendacijos dėl Lietuvos kultūros statistikos tobulinimo. Galutinė ataskaita, Vilnius, 2013 m. liepa (4.2.4 ir 4.2.5 rekomendacijos, psl. 75-76), tačiau ji vis dar neįgyvendinta. Jei reikėtų teikti tik vieną rekomendaciją Kultūros ministerijos ir jai pavaldžių bei nacionalinių kultūros ir meno įstaigų stebėsenos tobulinimui, galimybių studijos rengėjų manymu, tai ir būtų ta pagrindinė rekomendacija.

47 Taip jų viena iš trijų pareigų apibrėžta Kultūros ministro 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. ĮV-367 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos reguliavimo srityje esančių biudžetinių įstaigų, valstybės įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės veiklos koordinavimo“.

gaunamus dokumentus bei informaciją, kelti kvalifikaciją (ypač valdymo klausimais)48, teise į metodinį vadovavimą kuratoriaus pareigoms ir konkretiems darbams atlikti (kurį turėtų atlikti horizontaliąsias ministerijos veiklas koordinuojantys departamentai), o taip pat teisę, bet kartu ir pareigą teikti (ekspertinius) vertinimus bei siūlymus visais su kuruojamos įstaigos veikla susijusiais klausimais tiesioginiam vadovui, horizontaliąją ministerijos veiklą koordinuojančiam padaliniui bei ministerijos vadovybei.

3.4.7.5 Toks vidaus darbo organizavimo būdas kartais vadinamas matriciniu, kurio pagrindas yra darbuotojų ekspertinė specializacija ir indėlis į visai organizacijai svarbias veiklas, kurias organizuoja (koordinuoja) ne tik struktūrinis padalinys, kuriam darbuotojas priklauso. Lietuvoje tokio darbo organizavimo patirties turi jau nebeegzistuojantis Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (1998- 2003 m.) ir Ūkio ministerija (nuo 2009 m.).

3.4.7.6 Kultūros ministerijoje aptariant šios galimybių studijos galutinės ataskaitos projektą (pirmojo galimybių studijos etapo ataskaitą) kilo klausimų dėl kuratorių funkcijoms atlikti reikalingų darbuotojų skaičiaus. Ministro įsakyme į šios galimybių studijos tyrimo objektą patenkančioms įstaigoms kuruoti (veiklai koordinuoti) priskirti devyni (9) ministerijos specialistai (2 – bibliotekoms, 2 – teatrams ir koncertinėms įstaigoms bei 5 muziejams). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalingos informacijos galimybių studijai atlikti rinkimo Kultūros ministerijoje metu studijos rengėjams buvo minimas mažesnis skaičius kuratorių – šeši (6, po 2 kuratorius kiekvienai įstaigų grupei). Preliminariai vertinant atrodytų, kad 45 pavaldžioms ir nacionalinėms įstaigoms kuruoti (jų veiklai koordinuoti) realiai dirbančių Kultūros ministerijos specialistų skaičius yra per mažas49. Tačiau atsakymas į klausimą, kaip jį pagausinti, įmanomas tik atlikus detalią visos ministerijos atliekamų funkcijų ir visų jos darbuotojų darbo apkrovų analizę. Viena iš galimybių yra ministerija iš esmės pakeisti įstaigų kuravimo turinį – atsisakyti smulkmeniškos operatyvinės kontrolės bei įstaigų operatyvinių problemų sprendimo, o vietoj to įstaigoms formuluoti siektinus veiklos rezultatus, dėl jų sutarti su vadovais ir analizuoti bei kontroliuoti tik rezultatų pasiekimą, t.y. daugiau laisvės suteikti, bet kartu ir atsakomybės reikalauti iš vadovų (apie tai yra šios galimybių studijos šeštasis skyrius)50.

3.4.7.7 Susidaro įspūdis, kad nemaža dalis valstybės tarnautojų veiklos Kultūros ministerijoje vyksta žodžiu ir/arba ad hoc, įskaitant įstaigų veiklos kuravimą. Rekomenduotina tipinėms situacijoms ir klausimams (tiek įstaigų, tiek vidinio koordinavimo) parengti raštiškus paaiškinimus ir rekomendacijas, apibendrinant veiklos patirtį, t.y. labiau standartizuoti veiklą apskritai ir įstaigų veiklos kuravimą,

taip sutaupant darbo laiką.

Žmogiškieji ištekliai

Motyvacinė sistema

3.4.8 2014 m. spalio-lapkričio mėn. galimybių studijos rengėjų atliktoje Kultūros ministerijai pavaldžių ir nacionalinių kultūros ir meno įstaigų apklausoje paaiškėjo, kad tik 15 proc. (4 iš 29 atsakiusiųjų) įstaigų yra įsidiegusios darbuotojų motyvavimo sistemas (trys įstaigos turi įsidiegusios adaptacines sistemas, o dar trys yra suplanavusios motyvacines/adaptacines sistemas įsidiegti netolimoje ateityje). Rekomenduojame

Kultūros ministerijai siekti, kad visos jai pavaldžios ir nacionalinės kultūros ir meno

48 Nors atsakymuose į galimybių studijos rengėjų klausimyną įstaigų vadovai pasakė maną, kad Kultūros ministerijos darbuotojai jų veiklą kontroliuoja kompetentingai (nėra reikšmingų vertinimo skirtumų tarp įstaigų grupių), vis dėl to kai kuriais atvejais (tiek galimybių studijos rengėjams kalbantis su įstaigų vadovais/atstovais, tiek iš pačių kuratorių atsiliepimų) susidaro įspūdis, kad įstaigų vadovai ne visada rimtai vertina Kultūros ministerijos specialistus bei jų kuravimą.

49 Pažymėtina, kad reikšminga dalis įstaigų vadovų (7 iš 23, atsakiusių į klausimą „Kokių paskatų (neskaičiuojant didesnio biudžetinio finansavimo) reikėtų, kad gerėtų jūsų įstaigos veikla ir jos rezultatai?“) nurodė, kad jiems trūksta aktyvaus Kultūros ministerijos kuratorių domėjimosi kuruojamų įstaigų veikla (visose įstaigų grupėse).

50 2011 m. atliktoje Kultūros ministerijos veiklos galimybių optimizavimo studijoje (Ernst and Young (2011) Kultūros ministerijos veiklos optimizavimo galimybių studija. Galutinė ataskaita (2011 m. rugpjūčio 3 d.) xxxx://xxx.xxxx.xx/xx.xxx/xxx/Xxxxxxxxxx) rekomenduojamas kuratorių skaičius yra 6 (studijos 103 psl.), o pavaldžių įstaigų veiklos planavimo, veiklos ir rezultatų kontrolė (kaip vienas iš 11 ministerijos vidaus veiklos procesų) rekomenduojamame teminių skyrių darbuotojų funkcijų apraše (126 psl.) apibrėžiamas kaip „priskirtų įstaigų veiklos priežiūra – peržiūrėti ir aprobuoti strateginius veiklos planus, vertinti veiklos stebėsenos rezultatus ir teikti išvadas bei pasiūlymus“. Xxxxx and Xxxxx studijoje manyta, kad didžiausi politikos formavimui ir įstaigų veiklos priežiūrai reikalingo darbo laiko sutaupymai būtų gauti Kultūros tarybai perdavus projektinio kultūros įstaigų finansavimo funkciją (įvykęs faktas nuo 2013 m.).

	įstaigos įsidiegtų darbuotojų motyvavimo sistemas, kurios būtų susietos su KMĮ darbuotojų veiklos vertinimu. Kultūros ministerija turėtų šiame procese teikti reikalingą metodinę pagalbą (pvz., rekomenduodama gerosios praktikos pavyzdį iš jau įsidiegusių įstaigų) ir/arba tarpininkaudama ieškant finansinės paramos šiam procesui (ši veikla gali būti finansuojama Europos Socialinio fondo lėšomis). 3.4.9 KMĮ vadovams turi būti sukurta atitinkama motyvacinė (teigiamų ir neigiamų, finansinių ir nematerialinių paskatų) sistema – už jos sukūrimą turėtų būti atsakingas Kultūros ministerijos Personalo skyrius. Esant poreikiui (pvz. trūkstant metodinių žinių), Personalo skyriui rekomenduotina pasitelkti išorės konsultantų / ekspertų pagalbą, pasinaudojant 3.4.8 rekomendacijoje siūlomu sukurti Europos Socialinio fondo finansuojamu projektu. Motyvacinė sistema turėtų būti susieta su derybų būdu nustatytų įstaigų (strateginių) veiklos planų vertinimo kriterijų reikšmių pasiekimu ir, jei ministerija apsispręs, su susitarimų tarp ministro ir įstaigos vadovo įvykdymu.
Žmogiškieji ištekliai	3.4.10 Rekomenduotina, kad Kultūros ministerijos Personalo skyrius peržiūrėtų su KMĮ veiklos kontrole susijusių ministerijos darbuotojų, ypač kuratorių, pareigybinius nuostatus ir juos papildytų. Taip pat lygiagrečiai turi būti peržiūrimi ir šių darbuotojų kvalifikacijos bei kompetencijos reikalavimai, kurie privalo tiesiogiai sietis su pareigybiniais nuostatais. Konkretūs KMĮ veiklos užduočių nustatymo bei jų pasiekimo vertinimo proceso koordinatorių bei KMĮ kuratorių indėliai įrašytini į Kultūros ministerijos metinį veiklos planą ir/arba papildytame Kultūros ministro 2013 m. gegužės 22 d. įsakyme Nr. ĮV-367. 3.4.11 Mokymų ir kvalifikacijos kėlimo poreikis turi būti nustatomas kiekvienam ministerijos darbuotojui individualiai, atsižvelgiant ne tik į jo atliekamas funkcijas, bet ir konkrečius tikslus, t. y. įvertinama, kokią kompetenciją darbuotojas numato plėtoti, kokių papildomų žinių jam reikia, siekiant kuo efektyviau įgyvendinti jam nustatytus tikslus.
Kompetencijų modelis
Išteklių valdymas Informacinių sistemų naudojimas	3.4.12 Siekiant sutaupyti darbo laiką, rekomenduotina KMĮ rodiklių reikšmių stebėseną realizuoti informacinėje sistemoje, kuri turi būti prieinama visiems KM ir KMĮ darbuotojams pagal jų atsakomybę rodiklių stebėsenos sistemoje. Informacinėje sistemoje turi būti užtikrinta maksimali duomenų, reikiamų efektyviai KMĮ veiklos stebėsenai užtikrinti, surinkimo automatizacija iš pirminių informacijos šaltinių.
	Pirminis pasiūlymas dėl unifikuoto stebėsenos įrankio (prototipas Excel byloje, išskyrus pirminių duomenų surinkimo automatizacijos galimybę iš jau ministerijai prieinamų įstaigų duomenų) pateiktas šios galimybių studijos 8 priede.

Šaltinis: sudaryta autorių.

4 KULTŪROS IR MENO ĮSTAIGŲ VEIKLOS STEBĖSENOS IR VERTINIMO TOBULINIMO POREIKIS

Galimybių studijos rengėjai problemas ir poreikius, skatinančias Kultūros ministerijai pavaldžių ir nacionalinių kultūros bei meno įstaigų (kartu toliau vadinamos valstybinėmis kultūros ir meno įstaigomis arba tiesiog kultūros ir meno įstaigomis (KMĮ)) veiklos stebėsenos ir vertinimo tobulinimą aptarė su Kultūros ministerijos Profesionaliojo meno ir Informacinės visuomenės plėtros (t.y. dalykinių), Vidaus audito, Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės, Finansų skyrių, o taip pat Strateginio planavimo ir kontrolės departamento vadovais ir specialistais. Stebėsenos ir vertinimo tobulinimo poreikiai taip pat buvo aptarti susitikimų su KMĮ vadovais metu. Žemiau yra išvardintos svarbiausiosios problemos ir poreikiai, o jų susidarymo priežastys bei galimi sprendimai yra pateikiami šios galimybių studijos ketvirtoje dalyje žemiau bei penktoje dalyje:

- kintantis kultūros politikos turinys: Kultūros politikos kaitos gairėse yra numatyti tikslai dėl kultūros įstaigų valdymo tobulinimo, decentralizavimo, demokratizacijos ir savireguliacijos

- siekiama, jog valdymo tobulinimas padės didinti veiklos efektyvumą ir rezultatyvumą, geriau panaudoti biudžeto ir įstaigų uždirbtas lėšas;

- didžioji dalis kultūros ir meno įstaigų neturi ilgalaikės veiklos vizijos, nepakankamai atsižvelgia į kintančią kultūros aplinką ir bendrą situaciją šalyje;

- kultūros ir meno įstaigos turėtų pagerinti veiklos planavimą: planavimo metu jos vengia kelti ambicingus tikslus, o tikslų siekimui nusimato neadekvačias priemones, jų matavimui - netinkamus rodiklius;

- geresniam įstaigų veiklos planavimui trukdo tai, kad nėra ilgesnės nei vieneri metai aiškios planavimo perspektyvos, o taip pat nėra paskatų gerai veiklą planuojančioms ir dirbančioms įstaigoms, arba sankcijų blogai planuojančioms ir blogai dirbančioms;

- iš dalies dėl to, kad ministerija ir įstaigos nesugeba pateikti suprantamos, su kitais sektoriais palyginamos informacijos apie įstaigų veiklos rodiklius, ministerijai ir ministrui sunku rasti argumentų derybose dėl biudžeto ir ieškant nebiudžetinių rėmėjų kultūrai, o taip pat įtraukiant kultūrai svarbias priemones į kitų ministerijų (visų pirma Švietimo ir mokslo) veiklos planus;

- įstaigos turėtų pagerinti rinkodarą; ministerija iš įstaigų nori gauti informaciją apie kultūros įstaigų vartotojų rinką, įskaitant informaciją apie atskirų įstaigų vartotojų rinką, įskaitant ir virtualų vartojimą;

- ministerija nori paskatinti įstaigas aktyviau ieškoti papildomų (biudžetinių ir nebiudžetinių) lėšų;

- įstaigos turėtų turimą turtą valdyti efektyviau; taip pat reikia efektyvesnio investicijų valdymo – planuojant projektus ir juos įgyvendinant;

- įstaigų nuomone, reikalaujama per daug smulkmeniškų ataskaitų;

- pavaldžios bei nacionalinės įstaigos per mažai bendradarbiauja įgyvendindamos Lietuvos ir tarptautinius projektus;

- ministerijai rūpi pavaldžių bei nacionalinių įstaigų ir konkuruojančių su jomis nevyriausybinių kultūros ir meno organizacijų (NVO) veiklos palyginimas;

- statistikoje dėl įstaigų lankytojų ministerijai rūpi daliniai rodikliai: lankytojų geografija (pavyzdžiui, Lietuvos gyventojai ir užsieniečiai) ir demografija (visų pirma dėl edukacinių užsiėmimų lankytojų): tai aktualu teatrams, koncertinėms įstaigoms ir muziejams, bet nesvarbu bibliotekoms. Ministerijai taip pat rūpi įstaigų pajamos iš užsieniečių lankytojų;

- edukacinė veikla turi būti stebima ir apskaitoma;

- pavaldžių ir nacionalinių įstaigų darbuotojams yra būtina nuolat kelti kvalifikaciją, o informaciją apie tai būtina stebėti;

- ministerija nori turėti informaciją apie įstaigų darbuotojų motyvavimą;

- ministerijai svarbu turėti informaciją apie faktinį darbuotojų skaičių įstaigose;

- duomenų teikimui įstaigos dažnai skiria žemesnį prioritetą nei kultūrinei ir meno veiklai, dėl to kyla klausimų dėl teikiamų duomenų savalaikiškumo ir kokybės.

4.1 LIGŠIOLINIŲ KMĮ VEIKLOS VERTINIMŲ IR STEBĖSENAI REIKALINGŲ DUOMENŲ (KULTŪROS STATISTIKOS)

APŽVALGA

Šiame skyriuje pateikiamas galimybių studijai aktualių per pastaruosius penkerius metus atliktų išorės (Valstybės kontrolės) ir vidaus (Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus) auditų ataskaitų, kitų su galimybių studijos tema susijusių tyrimų ir vertinimų51 rekomendacijų ir išvadų apibendrinimas. Jis yra pateikiamas pagal įstaigų grupes (muziejai, bibliotekos, teatrai ir koncertinės įstaigos). Įstaigų grupėse išskirtos išvados ir rekomendacijos yra išdėstytos laikantis „iš viršaus žemyn“ principo, t. y. pradedant makro (apimančių visą įstaigų grupės tinklą) lygiu ir baigiant mikro (apimančių įstaigos vidaus veiklą) lygiu. Atskirai pateikiamas išvadų ir rekomendacijų apibendrinimas dėl KMĮ turto valdymo ir nuomos bei vidaus struktūros. Svarbu pastebėti tai, kad šiame skyriuje pateikiamuose vertinimuose nebūtinai atspindėta visa per 2014 m. Kultūros ministerijos ir jai pavaldžių bei nacionalinių kultūros ir meno įstaigų pasiekta pažanga.

Be tyrimų per paskutinius keletą metų, kultūros ir meno įstaigų veiklos tyrimai Lietuvoje turi reikšmingą beveik 15 metų senumo priešistorę. Ji svarbi, nes parodo, kad įstaigų veiklos problematika buvo analizuota ir anksčiau ir kad per penkiolika metų į priekį buvo pasistūmėta palyginti mažai. Toliau esančiuose dviejuose paragrafuose yra pateikiama pagrindinių ankstesnių tyrimų išvadų ir rekomendacijų santrauka.

Atviros Lietuvos fondo užsakymu 2000 m. buvo parengta Išlaidų kultūrai apžvalga52. Siekiant įvertinti kultūros ir meno įstaigoms valstybės skiriamų asignavimų atnešamą naudą visuomenei, apžvalgoje buvo pirmą kartą panaudotas specialiai apskaičiuotas santykinis rodiklis – valstybės dotacijos dydis vienam kultūros įstaigos lankytojui. Šis rodiklis parodo, kiek valstybei kainavo sudaryti sąlygas lankytojo kultūrinių poreikių tenkinimui. Anot apžvalgos rengėjos, jis (rodiklis) geriausiai leidžia palyginti skirtingų įstaigų darbo efektyvumą. Apžvalgoje konstatuojama, kad valstybės dotacija sudaro apie 80 proc. visų įstaigų pajamų. Šios biudžeto lėšos yra panaudojamos darbo užmokesčiui ir pastatų išlaikymui. Autorės teigimu, tokia dotavimo tvarka neskatina kūrybiškumo ir efektyvaus lėšų panaudojimo, nes įstaigos nėra suinteresuotas pritraukti kuo daugiau lankytojų53. Siekiant efektyvesnio lėšų panaudojimo autorė rekomendavo kultūrai skiriamas valstybės lėšas naudoti ne institucijų finansavimui, o kultūros paslaugų pirkimui iš tų įstaigų bei kitų kultūros projektų kūrėjų. Apžvalgos autorės teigimu, valstybės asignavimai kultūros ir meno įstaigoms turėtų būti skiriami pagal lankytojų skaičių – valstybė turėtų dotuoti vieno šalies piliečio apsilankymą kultūros ir meno įstaigoje. Jei lankytojų skaičius įstaigoje neužtikrintų jos pakankamo finansavimo, tuomet įstaigos darbas turėtų būti pertvarkomas54. Pertvarkant kultūros ir meno įstaigų finansavimo sistemą buvo rekomenduota išlaidas kultūrai konsoliduoti, atsisakant nuostatos išskirti lėšas nacionalinėms institucijoms atskiromis eilutėmis valstybės biudžete ir skiriant visus pinigus vienam asignavimų valdytojui – Kultūros ministerijai. Dotacijos vienam bilietui dydį rekomendavo nustatyti atliekant kiekvienos įstaigos veiklos analizę, kuri įvertintų fiksuotas įstaigos išlaidas. Apžvalgos rezultatai, pateiktos išvados ir rekomendacijos kultūros ir meno įstaigų atstovų buvo sutiktos gana skeptiškai, kai kada - priešiškai, jos buvo kritikuojamos dėl

„vienpusiško“ kultūros vertinimo finansiniu požiūriu55.

2002 m. Atviros Lietuvos fondo užsakymu buvo atliktas Lietuvos teatrų ir koncertinių organizacijų išlaidų įvertinimas56. Jame buvo rekomenduota teatrams ir koncertinėms organizacijoms suteikti

51 Visi jie kaip atitinkamų teiginių šaltiniai yra nurodyti toliau išnašose.

52 Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx, Išlaidų kultūrai apžvalga. Vilnius: Atviros Lietuvos fondas, 2000.

53 Ten pat, 4-6.

54 Ten pat, 14-16.

55 Žr., pvz., „X.Xxxxxxxxxxxxx paskaičiavo "kultūros išlaidas" xxxx://xxx.xxxxx.xx/xxxx/xxxxx/xxxxxxxxx/xxxxxxxxxxxxxx- paskaiciavo-kulturos-islaidas.d?id=145301 bei „Valstybės išlaidos kultūrai ir muziejai“ xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxx_xxxx/Xxxxxxxxxxx/xxxxxxxx_xxxxxxxxx.xxx [Žiūrėta 2014 12 09].

56 Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx, Lietuvos teatrų ir koncertinių organizacijų išlaidų įvertinimas. Vilnius: Atviros Lietuvos fondas, 2002.

daugiau teisinio ir administracinio savarankiškumo ir tuo tikslu jas pertvarkyti į viešąsias įstaigas. Įvertinimo autorės teigimu, šių įstaigų steigėju turėtų būti Kultūros ministerija bei privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys. Įstaigų valdymui buvo siūloma iš Kultūros ministerijos atstovų ir kitų dalininkų sudaryta taryba, kuri skiria įstaigos vadovą. Teatrų ir koncertinių organizacijų viešųjų įstaigų veikla, autorės siūlymu, turėtų būti finansuojama iš trijų šaltinių: a) iš valstybės biudžeto remiantis ekonominiais (kiekybiniais) ir meniniais (kokybiniais) kriterijais; b) iš Kultūros ir sporto paramos fondo (dabar atitikmuo būtų Kultūros rėmimo fondas) pateiktų kūrybinių projektų paraiškoms finansuoti; c) iš savivaldybės biudžeto remiantis ekonominiais (kiekybiniais) ir meniniais (kokybiniais) kriterijais arba pateiktais projektais. Valstybės įnašas į įstaigų veiklą taip pat būtų pastatų suteikimas. Tyrime rekomenduojama įstaigoms iš valstybės biudžeto skiriamą finansavimą susieti su įstaigos lankytojų skaičiumi ir pagal pasirašytą sutartį, kurioje numatoma vieno lankytojo dotacijos dydis, skirti finansavimą 3 metų laikotarpiui57. Po metų atliktame Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos pertvarkymo pažangos įvertinime konstatuojama, kad parengtame (ir vėliau priimtame) Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme įstaigų finansavimas nėra susietas su veiklos rezultatais, tačiau pažymima, kad yra numatyta galimybė norinčioms įstaigoms persitvarkyti iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas58.

4.1.1 Muziejams skirta aktualių išvadų ir rekomendacijų suvestinė

Kultūros ministerijos užsakymu 2012 m. atliktame vertinime konstatuota, jog muziejų vertinimo tvarka ir statistikos rinkimo tikslais šalyje renkami įvairūs kultūros įstaigų rodikliai iš esmės atspindi tik bendrąsias tendencijas ir nėra tinkami vertinant muziejų veiklos efektyvumą. Vertinant teikiamų paslaugų efektyvumą, esmine spraga identifikuotas santykinių rodiklių trūkumas. Vertinime pastebėta, kad dažniausiai buvo naudojami tik baziniai produkto rodikliai (pavyzdžiui, renginių skaičius), rodantys įstaigos pastangas teikti kokybiškas paslaugas. Vertinimo rengėjai rekomendavo daugiau naudoti santykinius rodiklius (pavyzdžiui, muziejaus paslaugomis patenkintų lankytojų/dalyvių dalis nuo visų įstaigos lankytojų/dalyvių; muziejaus renginių lankytojų skaičius iš pasirinktos grupės (vaikai ir jaunimas, neįgalieji) skaičius, tenkantis 1000-iui tos grupės asmenų savivaldybėje) ir tokiu būdu skatinti didesnį kultūros įstaigų efektyvumą, orientuotis ne tik į procesą, bet ir į rezultatą59.

Kultūros ministerijos vidaus audito 2009-2010 metų ataskaitose pastebėta tendencija, jog nebuvo užtikrinama pakankama muziejinių vertybių apsauga ir savalaikė apskaita, todėl egzistavo rizika dėl eksponatų praradimo. Auditoriai rekomendavo, kad muziejaus vadovas ir vyriausiasis fondų saugotojas užtikrintų, jog įsigyjamų muziejinių vertybių priėmimo – perdavimo aktai būtų surašyti ir eksponatai įtraukti į pirminės ir inventorines apskaitos knygas, vadovaujantis kultūros ministro įsakymu patvirtintoje „Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijoje“ nurodytais terminais60.

Lietuvos muziejų asociacijos užsakymu 2012 m. atliktas „Lietuvos muziejų edukacinės veiklos įvertinimo ir mokinių ir mokytojų poreikio tyrimas“ nustatė, kad muziejų siūlomos edukacinės programos buvo labiausiai orientuotos į mokinius. Trūko edukacinių programų diferenciacijos pagal amžiaus grupes, o tai lėmė nepatenkintą paslaugų poreikį. Tyrėjai rekomendavo, kad, siekdami patenkinti paslaugų poreikį, muziejai turėtų kurti jungtines, kelis muziejus apjungiančias edukacines programas, o taip pat nuolat atnaujinti siūlomų edukacinių programų turinį, plėsti jų pasiūlą, kurti tęstines edukacines programas. Kuriamos edukacinės programos turėtų betarpiškai įtraukti moksleivius, t. y. sudarytų galimybę eksponatus liesti, uosti ir pan. Skatinant pilnavertį

57 Ten pat, 53-56.

58 Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx, Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos pertvarkymo pažangos įvertinimas. Vilnius: Atviros Lietuvos fondas, 2003, 15-16.

59 BGI Consulting ir VšĮ KULTUR, Viešojo sektoriaus kultūros įstaigų veiklos vertinimo kriterijų nustatymas. Galutinė ataskaita, Vilnius, 2012, 40-41, 49-51.

60 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 7 „Vidaus kontrolės sistemos vertinimas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje“, 2010, 36; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 11 „Veiklos, vidaus kontrolės sistemos vertinimas Lietuvos aviacijos muziejuje“, 2009, 18.

ugdymo procesą, mokyklos ir muziejai turėtų aktyviau bendradarbiauti, o muziejų lankymas galėtų būti įtrauktas privalomąją ugdymo programą61.

Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus dalyje nacionalinių ir respublikinių muziejų 2008- 2014 metais atliktų auditų rekomendacijose siūlyta stiprinti išankstinę finansų kontrolę – įstaigų vadovams ir vyr. buhalteriams užtikrinti teisės aktų laikymąsi apskaitant darbo laiką ir apskaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį. Siekiant skaidresnės veiklos, rekomenduota darbo užmokestį ir darbuotojų pareigybes skelbti muziejų interneto svetainėse62.

Auditoriai taip pat rekomendavo muziejų vadovams ir už viešuosius pirkimus atsakingiems darbuotojams laikytis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų ir visas muziejui reikalingas prekes ir paslaugas pirkti viešųjų pirkimų būdu, o taip pat gerinti viešųjų pirkimų organizavimą ir užtikrinti skaidrų reikiamų prekių ir paslaugų įsigijimą63.

Muziejų vertinimo komisija64 2014 m. vertino keturių (4) respublikinių muziejų darbą65. Atliktų vertinimų metu nustatyta, kad muziejai per mažai dėmesio skyrė strateginiam planavimui – neturėjo pasirengę Strateginio veiklos plano, nebuvo suformulavę muziejų ilgalaikės misijos ir vizijos. Visuose vertintuose muziejuose nebuvo patvirtintos organizacinės struktūros schemos, taip pat seniai neatnaujinti darbuotojų pareigybių aprašai, skyrių nuostatai. Muziejų vertinimo komisija muziejams rekomendavo atlikti organizacinės struktūros analizę ir muziejaus direktoriaus įsakymu patvirtinti organizacinės struktūros schemą. Pastebėta, kad muziejuose saugomų eksponatų restauravimas ir prevencinis konservavimas nebuvo atliekamas kryptingai, nes trys iš keturių vertintų muziejų neturėjo Muziejaus eksponatų prevencinio konservavimo ir restauravimo plano, kurį būtina parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. ĮV-614 „Dėl muziejinių vertybių prevencinio konservavimo ir restauravimo plano patvirtinimo“. Pažymėtina, kad muziejai per mažai dėmesio skyrė rinkinių komplektavimo kryptingumui, nes trijuose iš keturių muziejų vertinimo metu nebuvo parengtos ir patvirtintos Rinkinių komplektavimo gairės, dviejuose iš keturių vertintų muziejų Rinkinių komisijos dirbo be patvirtinto darbo reglamento. Atsižvelgdama į pastebėtus trūkumus, Muziejų vertinimo komisija rekomendavo stiprinti muziejų rinkiniuose saugomų kultūros vertybių apsaugą, vykdyti nuolatinę aplinkos būklės ir muziejaus saugyklų bei ekspozicinių erdvių stebėseną, gerinti eksponatų saugojimo bei eksponavimo sąlygas gerinimą. Dviejų vertintų muziejų interneto svetaines Muziejų vertinimo komisija rekomendavo atnaujinti kaip neatitinkančias Vyriausybės patvirtintų reikalavimų. Komisija taip pat pažymėjo, jog muziejai nepakankamai išnaudojo socialinius tinklus bei interneto svetainių galimybes informuoti visuomenę apie savo veiklą.

Kultūros ministerijos vidaus auditoriams 2011 m. vertinant muziejų valdymo sistemą, buvo nustatyta, kad su didžiąja dalimi muziejų direktorių buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys ir jie turėjo išskirtines sąlygas, lyginant su Kultūros ministerijai pavaldžių ir nacionalinių įstaigų (teatrų, bibliotekų ir kt.) vadovais. Auditorių nuomone, siekiant sustiprinti pastangas ir motyvaciją

61 Vilmorus, Lietuvos muziejų edukacinės veiklos įvertinimo ir mokinių ir mokytojų poreikių tyrimas. Vilnius, 2012, 95- 110.

62 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 11 „Veiklos, vidaus kontrolės sistemos vertinimas Lietuvos aviacijos muziejuje“, 2009, 9.

Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 3 „Lietuvos dailės muziejaus vidaus kontrolės sistemos vertinimas“, 2010, 8. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. VA-6. „Lietuvos nacionalinio muziejaus vidaus kontrolės sistemos vertinimas“, 2013, 12. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 10 „Kauno IX forto muziejaus veiklos, vidaus kontrolės sistemos vertinimas“, 2008, 9.

63 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 6 „Šiaulių „Aušros“ muziejaus valdymo ir turto naudojimo vertinimas“, 2010, 21. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 10 „Kauno IX forto muziejaus veiklos, vidaus kontrolės sistemos vertinimas“, 2008, 16.

64 Plačiau apie jos veiklos paskirtį rašoma šios galimybių studijos 5.3 skyriuje.

00 0000-0000 m. buvo suteikti įvertinimai dar trims muziejams, bet pagal mažiau detalią vertinimo procedūrą.

atsakingai atlikti patikėtas pareigas svarbu įdiegti muziejų vadovų rotaciją66. 2013 m., priėmus Muziejų įstatymo pataisas, buvo nustatytos muziejų vadovų penkerių metų kadencijos.

Valstybės kontrolė 2012 m. Kultūros ministerijai pareiškė pastabą, kad nebuvo parengta muziejų plėtotės ilgalaikė strategija67. Įgyvendinant Valstybės kontrolės rekomendaciją, 2013 m. gruodžio

30 d. Kultūros ministras įsakymu patvirtino „Muziejaus veiklos ir valdymo kokybės rekomendacijas“, kuriose numatyta tipinė muziejaus organizacinė struktūra ir kvalifikaciniai reikalavimai muziejaus darbuotojams. Nacionalinių ir respublikinių muziejų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, direktoriams buvo pavesta peržiūrėti ir pertvarkyti įstaigų organizacinę struktūrą ir taikyti kvalifikacinius reikalavimus naujai priimamiems darbuotojams68.

Taip pat Kultūros ministras 2013 m. liepos mėn. sudarė darbo grupę parengti Muziejų strateginės plėtros kryptis, į kurią be Kultūros ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų buvo įtraukti Lietuvos muziejų asociacijos atstovai ir muziejų vadovai69. Darbo grupė 2014 m. parengė Muziejų strateginės plėtros krypčių dokumento projektą, kuriame apibrėžė modernaus muziejaus viziją, išskyrė vertybes, kuriomis įgyvendindami savo funkcijas turėtų vadovautis Lietuvos muziejai70. Dokumente išskirtos penkios strateginės kryptys: muziejų ekspozicijų pritaikymas, edukacinės veiklos stiprinimas ir plėtojimas, efektyvesnis muziejinių rinkinių kaupimas, saugojimas bei sklaida visuomenei, muziejų teikiamų paslaugų prieinamumo ir kokybės didinimas, planingas muziejų darbuotojų gebėjimų xxxxxxx00. Šiuo metu dėl dokumento projekto viešuose aptarimuose diskutuojama su visuomene ir muziejų bendruomene.

Muziejams skirtų aktualių išvadų ir rekomendacijų santrauka (apibendrinimas):

▪ Skatinant didesnį kultūros įstaigų efektyvumą ir orientaciją ne tik į procesą, bet ir į rezultatą, išorės ekspertai rekomendavo daugiau naudoti santykinius rodiklius.

▪ KM Vidaus audito skyriaus auditoriai rekomendavo muziejaus vadovams ir vyriausiesiems fondų saugotojams užtikrinti įsigyjamų muziejinių vertybių įtraukimą į pirmines ir inventorines apskaitos knygas, vadovaujantis kultūros ministro įsakymu patvirtintoje „Muziejuose esančių rinkinių apsaugos, apskaitos ir saugojimo instrukcijoje“ nurodytais terminais.

▪ Siekiant patenkinti lankytojų poreikius, išorės vertintojai rekomendavo nuolatos atnaujinti muziejų edukacines programas, diferencijuoti jas pagal amžių, vykdyti jungtines (kelių muziejų) programas, taip pat įtraukti edukacines programas į mokinių ugdymo planus.

▪ Auditoriai rekomendavo stiprinti išankstinę finansų kontrolę – įstaigų vadovams ir vyr. buhalteriams užtikrinti teisės aktų laikymąsi apskaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį, vykdant viešuosius pirkimus.

4.1.2 Bibliotekoms skirta aktualių išvadų ir rekomendacijų suvestinė

Valstybinio audito metu nustatyta, kad Kultūros ministerija neturi patvirtinusi bibliotekų strategijos, kurioje būtų numatyti pagrindiniai reikalavimai modernioms bibliotekoms, jų patalpoms, darbuotojų kvalifikacijai, tinklui, fondų struktūrai ir komplektavimui. Dėl šių priežasčių Valstybės kontrolė nuogąstavo, kad bibliotekoms skiriamos lėšos gali būti naudojamos

66 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 12 „Kultūros ministerijai pavaldžių bei valdymo sričiai priskirtų muziejų, bibliotekų ir kitų biudžetinių įstaigų administracijos struktūrų vertinimas optimalumo ir efektyvumo požiūriu“, 2011, 11.

67 Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė, Valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-50-1-1 „Ar muziejų modernizavimo 2007–2015 metų programa vykdoma rezultatyviai“, 2012, 4.

68 Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. ĮV-898 „Dėl muziejaus veiklos ir valdymo kokybės rekomendacijų patvirtinimo.“

69 Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2013 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. ĮV-555 „Dėl muziejų strateginės plėtros krypčių nustatyto darbo grupės sudarymo“.

70 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Muziejų strateginės plėtros kryptys. Projektas. Vilnius, 2014.

71 Ten pat.

neefektyviai72. Rengiant Lietuvos valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“ 2011 m. viešųjų konsultacijų metu buvo siekiama sukurti ateities modernios bibliotekos viziją, kuri atspindėtų XXI a. bibliotekų vartotojų lūkesčius73, tačiau strategijos dokumente modernios bibliotekos apibrėžimo nėra.

Bibliotekų strategijos parengimo svarba taip pat akcentuojama 2014 m. atliktoje valstybinės reikšmės ir apskričių bibliotekų74 „Bibliotekų tinklo optimizavimo galimybių studijoje“, kurioje teigiama, kad bibliotekos sėkmingiausiai ir efektyviausiai funkcionuoja, kai valstybė jas įtraukia į savo tikslų įgyvendinimo procesus ir programas. Xxxxxxxxx studijos rengimo metu atlikta bibliotekų strateginių planų analizė parodė, kad steigėjai nesuvokia bibliotekų potencialo ir nekelia joms jokių strateginių tikslų, t. y. bibliotekos neturi jokių veiklos gairių, kuriomis galėtų vadovautis. Anot bibliotekų galimybių studijos rengėjų, tokie tyrimo rezultatai rodo būtinybę kurti nacionalinę strategiją75. Šio strateginio dokumento projektas − Bibliotekų plėtros 2014-2020 metų gairės − buvo paruoštas 2014 m. vasarą.

Atliktoje „Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų paskirties, funkcijų, paslaugų ir valdymo plėtros galimybių studijoje“ teigiama, kad Lietuvos apskričių viešosios bibliotekos dubliuoja kitų bibliotekų funkcijas76. Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus auditoriai pastebėjo, kad vertinant apskričių bibliotekų veiklą viso bibliotekų tinklo atžvilgiu reikėtų, išanalizavus aptarnaujamos apskrities bibliotekos ir savivaldybės bibliotekų galimas jungtinės veiklos sritis, atsisakyti veiklos ir paslaugų, kurias teikia savivaldybės bibliotekos (skaitytojų aptarnavimas, knygų skolinimas į namus). Veiklos optimizavimas leistų sutaupyti lėšų ir jas panaudoti palaipsniui diegiant inovatyvias paslaugas, didinančias regiono bibliotekų patrauklumą bendruomenei77.

Apskričių viešųjų bibliotekų analizė atskleidė, kad bibliotekų vaidmenys yra įvairūs78, todėl tikslinga nustatyti, kokių rezultatų bibliotekos turėtų pasiekti kiekvienoje srityje ir tinkamai paskirstyti išteklius kiekvienam vaidmeniui vykdyti. Bendradarbiaujant su Kultūros ministerija turi būti nustatyti siektini apskrities viešųjų bibliotekų rezultatai ir veiklos mastai kiekvienoje srityje, kitaip tariant – išteklius privalu susieti su laukiamais rezultatais. Orientacija į bibliotekų veiklos

72 Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė, Valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-50-2-18 „Biblioteka renovacija ir modernizavimas“ 2012, 3.

73 Bibliotekos pažangai, Naujoviškos bibliotekos vizija įsiliejo į strategiją „Lietuva 2030“ Vilnius, 2012. <

<xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxxxxx-xx-xxxxxxxxxx/xxxxxxxx/000-xxxxxxxxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxxxx-xxxxxxxx- i-strategija-lietuva-2030> [Žiūrėta 2014 07 04].

74 Bibliotekų sistema sudaro: 1) Lietuvos nacionalinė biblioteka, 2) apskričių viešosios bibliotekos, 3) savivaldybių viešosios bibliotekos; 4) mokslo ir studijų institucijų bibliotekos; 5) mokyklų (išskyrus aukštąsias) bibliotekos; 6) specialiosios bibliotekos; 7) kitos bibliotekos. Bibliotekos, kuriose sukauptas rašto ir kultūros paveldas turi išskirtinę reikšmę mokslui, švietimui, kultūrai ir šalies ūkiui, yra valstybinės reikšmės bibliotekos. Šiuo metu Lietuvoje yra penkios valstybinės reikšmės bibliotekos: 1) Lietuvos aklųjų biblioteka; 2) Lietuvos medicinos biblioteka; 3) Lietuvos mokslų akademijos biblioteka; 4) Lietuvos technikos biblioteka; 5) Vilniaus universiteto biblioteka.

75 Xxxxxxx Xxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxxx, „Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų paskirties, funkcijų, paslaugų ir valdymo plėtros galimybių studija“ Vilnius, 2014, 48.

76 Ten pat, 43.

77 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. VA-4, „Vidaus kontrolės sistemos vertinimas Vilniaus apskrities A. Xxxxxxxxxxxx viešojoje bibliotekoje“, 2013, 5. Kita vertus, aukščiau minėtos (bibliotekų) studijos rengėjai, konstatavę skaitytojų aptarnavimo galimą dubliavimą, vis dėlto galų gale rekomenduoja ne atsisakyti šios funkcijos apskričių bibliotekose, o jose stiprinti kiekvienos iš jų individualų išskirtinumą bei kurti papildomas (naujas) paslaugas lankytojams bei virtualiems vartotojams. Atrodo, kad vienareikšmiškos nuomonės nėra ir tarp tiesiogiai nesuinteresuotų bibliotekų specialistų. Šioje galimybių studijoje išvada dėl dubliuojančių funkcijų pateikiama

5.2.7 dalyje (10 punktas)

78 Remiantis Lietuvos Respublikos Bibliotekų įstatymų apskrities bibliotekos užtikrina valstybinių bibliotekininkystės plėtojimo programų vykdymą apskrityje, aptarnauja vartotojus, yra apskrities teritorijoje veikiančių viešųjų bibliotekų veiklos tyrimo, koordinavimo, metodinės pagalbos, tarpbibliotekinio abonemento, bibliografijos, kraštotyros ir informacijos centras.

rezultatus turėtų būti pagrindas bibliotekoms pervarstyti organizacinę struktūrą ir tinkamai paskirstyti žmogiškuosius išteklius regiono bibliotekų ir vartotojų aptarnavimo veiklai vykdyti79.

Išanalizavus steigėjų ir apskričių bibliotekų metinius veiklos planus, veiklos rodiklius buvo nustatyta, kad planuose neparenkami ir netaikomi tinkami veiklos vertinimo rodikliai, o taip pat menka statistinių bibliotekų veiklos duomenų, reikalingų kokybiniams rodikliams skaičiuoti, kokybė ir patikimumas. Pastebėtina, kad šiuo metu veiklos rodikliai faktiškai netaikomi metiniuose planuose, kuriuose daugiau dėmesio skiriama bibliotekų statistiniams duomenims, rodantiems vartotojų aprūpinimą ištekliais ir paslaugomis. Rekomenduota pritaikyti tarptautiniuose standartuose pateikiamus rodiklius, kurie atspindėtų ne tik aprūpinimo paslaugomis, bet ir jų panaudos, vidinių bibliotekų procesų našumo, potencialo teikti paslaugas aspektus80.

Lietuvos bibliotekų įstatyme įtvirtinta, kad bibliotekos kaupia ir saugo valstybės ir jos žmonių poreikius tenkinančius dokumentų fondus ir aptarnauja vartotojus. Valstybės kontrolės auditoriai 2012 metais nustatė, kad bibliotekų paslaugų kokybę neigiamai veikia bibliotekų fondų komplektavimui skiriamas nepakankamas finansavimas. Jie pastebėjo, kad trūkstant lėšų naujų leidinių įsigijimui sparčiau senėja fondai ir dėl to mažėja bibliotekų vartotojų skaičius. Bibliotekų fondai ir teikiamos paslaugos netenkina Lietuvos gyventojų dėl netinkamos fondų komplektavimo struktūros, nes bibliotekos daugiausia lėšų skiria knygoms (rašytiniams dokumentams) įsigyti, o fondų papildymas naujais regimaisiais ir elektroniniais dokumentais yra nepakankamas (tik apie 1,3 proc. viešosios bibliotekos bendrojo fondo, užsienyje šis rodiklis viršija 5 proc.)81. Siekiant efektyviau panaudoti bibliotekų fondų komplektavimui skiriamas lėšas, būtų svarbu parengti ir vadovautis fondų komplektavimo gairėmis, kurios būtų parengtos remiantis lankytojų poreikių analize (apklausomis).

Auditoriai 2013 metais nustatė, kad teikiamų paslaugų kokybę neigiamai veikė bibliotekų nevykdytas bibliotekininkų atestavimas. Todėl remiantis Bibliotekos darbuotojų atestavimo tvarka, svarbu organizuoti bibliotekininkų kvalifikacijos ir gebėjimų peržiūrą bei atitinkamai keisti turimų specialistų kategorijas.82

Kultūros ministerijos Vidaus audito skyrius 2010-2013 metais taip pat nustatė, kad buvo užtikrintos ne visos vidaus kontrolės procedūros dėl turto apskaitos, viešųjų pirkimų, darbo užmokesčio laiko paskirstymo ir inventorizavimo, išankstinės finansų kontrolės.83 Siekiant didinti resursų panaudojimo efektyvumą, buvo rekomenduota užtikrinti griežtesnę vidaus kontrolę laikantis teisės aktų, reglamentuojančių bibliotekų veiklą.

XXXXXXX tyrimo metu buvo suformuluotos tokios svarbiausios apskričių viešųjų bibliotekų strateginės veiklos kryptys: 1) visiems Lietuvos gyventojams pasiekiamų reikalingų informacijos paslaugų diegimas regiono bibliotekose (paslaugos apima kultūros paveldo, paramos verslui ir

79 Xxxxxxx Xxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxxx, „Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų paskirties, funkcijų, paslaugų ir valdymo plėtros galimybių studija“ Vilnius, 2014, 44.

80 Ten pat, 53.

81 Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė, Valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-50-2-18 „Biblioteka renovacija ir modernizavimas“ 2012, 12-13.

82 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. VA–8, „Vidaus kontrolės sistemos vertinimas Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekoje“, 2013, 4-5; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. VA-4, „Vidaus kontrolės sistemos vertinimas Vilniaus apskrities A. Xxxxxxxxxxxx viešojoje bibliotekoje“, 2013, 5-6.

83 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 1 „Kauno apskrities viešosios bibliotekos vidaus kontrolės sistemos vertinimas“, 2012, 15; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. VA–8, „Vidaus kontrolės sistemos vertinimas Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekoje“, 2013, 9, 29, 37; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 1 „Kauno apskrities viešosios bibliotekos vidaus kontrolės sistemos vertinimas“, 2012, 11; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. VA-4, „Vidaus kontrolės sistemos vertinimas Vilniaus apskrities A. Xxxxxxxxxxxx viešojoje bibliotekoje“, 2013, 21-22; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 1, „Valstybės biudžeto lėšų, 2009 m. skirtų Lietuvos nacionalinės Xxxxxxx Xxxxxxx bibliotekos vykdomam projektui „Bibliotekos pažangai“, administravimo, panaudojimo ir apskaitos vertinimas“, 2010, 12-14.

mokymosi visą gyvenimą bei socialinės sanglaudos didinimo paslaugas); 2) valstybės institucijų ir įmonių specialistams reikalingų informacijos paslaugų ir išteklių paketo sukūrimas (paslaugos viešojo sektoriaus specialistams, pradedantiems verslininkams ir pan.); 3) profesinio tobulinimo paslaugų regiono bibliotekoms asortimento plėtra (nuotolinio mokymo, konsultavimo paslaugos);

4) LAVB fondų ir tradicinių bibliotekų paslaugų valdymo optimizavimas (fondų išgryninimas, pašalinant paklausos neturinčius dokumentus, fondų apyvartos didinimas, tradicinių paslaugų teikimo racionalizavimas); 5) nepertraukiamo LAVB personalo kompetencijos tobulinimo užtikrinimas (reikalingas tiek tiesiogiai aptarnaujant vartotojus, tiek teikiant kompetencijos tobulinimo paslaugas regionų bibliotekoms)84.

Lietuvos aklųjų bibliotekai XXXXXXX tyrime išryškėjo šios trys svarbios strateginės veiklos kryptys:

1) bendradarbiavimas su kitomis institucijomis organizuojant paslaugų žmonėms su skaitymo sutrikimais teikimą (bendradarbiavimas su kitomis bibliotekomis, su leidėjais, neįgaliųjų integracijos institucijomis); 2) informacinės sistemos ELVIS pavertimas nacionaline žmonių su skaitymo sutrikimais aprūpinimo informacija infrastruktūra (turinio plėtra, prieinamumo kitose bibliotekose plėtra); 3) neįgaliųjų vartotojų teisių gynimas ir realizavimas (teisės į informaciją ir susijusias paslaugas).85

Bibliotekoms skirtų aktualių išvadų ir rekomendacijų santrauka:

▪ Tiek Valstybės kontrolės auditoriai, tiek nepriklausomi ekspertai nustatė, kad siekiant sėkmingesnio ir efektyvesnio bibliotekų funkcionavimo yra būtina nacionalinė bibliotekų strategija.

▪ Bibliotekų tinklo optimizavimo galimybių studijoje rengėjai rekomendavo įsteigti tarpžinybinę bibliotekų valdymo agentūrą, kuri kurtų tarpžinybines bibliotekų veiklos programas, aprūpintų programas lėšomis ir užtikrintų jų įgyvendinimą.

▪ Apskričių viešųjų bibliotekų prioritetinėmis funkcijomis laikytinos regioninio tinklo veiklos koordinavimą, (viso tinklo) bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo organizavimą, metodologinės pagalbos teikimą bei bibliotekininkystės programų įgyvendinimą ir kuravimą.

▪ Valstybės kontrolės auditoriai rekomendavo koreguoti komplektuojamus bibliotekų fondus atsižvelgiant į vartotojų poreikius (suteikiant daugiau dėmesio garsiniams ir elektroniniams leidiniams).

▪ Bibliotekoms rekomenduota pritaikyti tarptautiniuose standartuose pateikiamus rodiklius, kurie atspindėtų ne tik aprūpinimo paslaugas, bet ir jų panaudos, vidinių bibliotekų procesų našumo, potencialo teikti paslaugas aspektus.

▪ Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus 2010-2013 metais atliktose audito ataskaitose rekomenduota geriau užtikrinti teisės aktų laikymąsi vykdant viešuosius pirkimus, atliekant inventorizaciją ir apskaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį.

4.1.3 Teatrams ir koncertinėms įstaigoms skirta aktualių išvadų ir rekomendacijų suvestinė

Veiklą ir kūrybinių tikslų įgyvendinimą prižiūri kiekviename teatre ir koncertinėje įstaigoje sudaryta Meno taryba.00 0000-0000 metais Kultūros ministerijos vidaus audito skyriaus atliktuose įstaigų audituose nustatyta, kad ne visuose analizuotuose teatruose ir koncertinėse įstaigose Meno tarybos veikė be trūkumų (pvz., reglamentas nebuvo patvirtintas, veikimas buvo tik formalus ir pan.), dėl to kai kurių Meno tarybų veikla buvo nepakankamai efektyvi.87

84 Xxxxxxx Xxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxxx, „Lietuvos valstybinės reikšmės ir apskričių viešųjų bibliotekų paskirties, funkcijų, paslaugų ir valdymo plėtros galimybių studija“ Vilnius, 2014, 14-17.

85 Ten pat, 17-21.

86 Teatre ar koncertinėje įstaigoje veikia kolegiali, patariamojo balso teisę turinti meno taryba. Meno taryba svarsto ir vertina sezonines ir perspektyvines kūrybinės veiklos programas bei jų įgyvendinimo rezultatus, aptaria naujausius pastatymus, meno programas ir teikia pasiūlymus dėl jų meninės kokybės ir priežiūros, taip pat svarsto kitus klausimus, numatytus teatro ar koncertinės įstaigos steigimo dokumentuose.

87 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.4 „Kauno valstybinio lėlių teatro vidaus kontrolės sistemos vertinimas“, 2010, 4-5; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.11 „Vidaus kontrolės sistemos vertinimas valstybiniame Vilniaus mažajame teatre“, 2011, 2-5; Lietuvos Respublikos

Kultūros ministerijos vidaus auditoriai taip pat nustatė, kad didžiojoje dalyje teatrų ir koncertinių įstaigų buvo trūkumų vidaus kontrolės sistemose, dėl kurių nebuvo užtikrintas racionalus ir taupus lėšų bei materialaus turto panaudojimas, apskaita ar inventorizacija. Auditoriai įstaigų vadovams rekomendavo užtikrinti materialinio turto apskaitos ir inventorizacijos taisyklių laikymąsi.88

Vertinant išankstinę finansų kontrolę, taip pat buvo nustatyta su darbuotojų darbo užmokesčiu susijusių trūkumų. Auditoriai rekomendavo peržiūrėti tarnybinių koeficientų apskaičiavimą, taip pat darbuotojų, dirbančių 1,5 etato, realų darbo krūvį, faktiškai atliekamus darbus, tobulinti motyvacinę sistemą, kurioje priedai ir premijos būtų susietos su darbo rezultatais.89 Dalyje teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai nebuvo atestuoti. Auditoriai įstaigų vadovams rekomendavo atestuoti kūrybinius darbuotojus vadovaujantis Kultūros ministro patvirtintais atestavimo nuostatais.90 Nustatyta, kad teatruose ir koncertinėse įstaigose sudarant autorines sutartis nebuvo aptariamos visos būtinos šioms sutartims sąlygos, nepakankamai gintas įstaigos interesas.91

Stiprinant kontrolę, auditoriai atkreipė dėmesį į bilietų apskaitą ir su ja susijusių finansų apsaugą.92 Kai kuriose įstaigose nustatyti trūkumai organizuojant viešuosius pirkimus (pvz., netikslus pirkimų įforminimas, pirkimo neorganizavimas, kai tai buvo reikalinga, ir pan.). Taip pat buvo aktualu stiprinti ne vien tik teatrų vykdomų viešųjų pirkimų kontrolę, bet ir stiprinti personalo įgūdžius ir kompetencijas, kurios yra reikalingos atliekant viešuosius pirkimus.93

Nustatyta, kad atskirose įstaigose nepakankamas dėmesys buvo skiriamas veiklos planavimui, nes veiklos rodiklių planai formalūs, neskatina efektyviai naudoti kūrybinio potencialo. Auditoriai rekomendavo koreguoti planinius rodiklius (kriterijus) įvertinus keleto metų pasiektus rezultatus, nes veiklos rodiklių planas turi skatinti pažangą arba palaikyti maksimaliai galimus veiklos rezultatus. 94

Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.5 „Vidaus kontrolės sistemos vertinimas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje“, 2011, 6; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.10 „Kauno valstybinės filharmonijos veiklos, vidaus kontrolės sistemos vertinimas “, 2009, 2-4; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.4 „Juozo Miltinio teatro veiklos vertinimas“, 2012, 9-10.

88 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.2 “Vidaus kontrolės sistemos vertininiams Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre”, 2012, 13-16; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.1 „Vidaus kontrolės sistemos vertinimas Kauno valstybiniame dramos teatre“, 2011, 12-13; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 1 „Koncertinės įstaigos Valstybinis dainų ir šokio ansamblio „Lietuva“ veiklos, turto naudojimo ir apskaitos sistemos vertinimas“, 2008, 19-20; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.11 „Vidaus kontrolės sistemos vertinimas valstybiniame Vilniaus mažajame teatre“, 2011, 21; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. VA-1 „Koncertinės įstaigos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras veiklos vertinimas“, 2014, 33-36.

89 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.2 “Vidaus kontrolės sistemos vertininiams Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre”, 2012, 8-11; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.5 „Vidaus kontrolės sistemos vertinimas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje“, 2011, 13; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.2 „Klaipėdos dramos teatro vidaus kontrolės sistemos vertinimas“, 2011, 13; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.4 „Kauno valstybinio lėlių teatro vidaus kontrolės sistemos vertinimas“, 2010, 12-14.

90 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.13 „Koncertinės įstaigos Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ veiklos ir apskaitos sistemos vertinimas “, 2008, 6-10.

91 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. VA- „Koncertinės įstaigos Valstybinis choras „Vilnius“ vidaus kontrolės sistemos vertinimas“, 2013, 11-13.

92 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.11 „Vidaus kontrolės sistemos vertinimas valstybiniame Vilniaus mažajame teatre“, 2011, 29. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.1 „Vidaus kontrolės sistemos vertinimas Kauno valstybiniame dramos teatre“, 2011, 10. Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.4 „Juozo Miltinio teatro veiklos vertinimas“, 2012, 31-32; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.5 „Vidaus kontrolės sistemos vertinimas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje“, 2011, 14-16

93 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.4 „Juozo Miltinio teatro veiklos vertinimas“, 2012,24-26; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.11 „Vidaus kontrolės sistemos vertinimas valstybiniame Vilniaus mažajame teatre“, 2011, 27-28.

94 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr.13 „Koncertinės įstaigos Valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ veiklos ir apskaitos sistemos vertinimas “, 2008, 2-4.

Be Kultūros ministerijos Vidaus audito ataskaitų, teatrams, o netiesiogiai ir koncertinėms įstaigoms, aktualus 2010 m. pabaigoje užbaigtas paskutinis platesnis teatrų (dramos teatrų) tyrimas95, kuris pateikė svarbių išvadų kelioms teatrų veiklos ir valdymo kryptims.

Įvertinus teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo nuostatų įgyvendinimą, buvo nustatytos kelios svarbios spragos. Įstatyme numatyta, kad viena iš esminių Kultūros ministerijos, kaip Vyriausybės įgaliotos institucijos įgyvendinant ir koordinuojant valstybės politiką teatrų veiklos valdymo srityje, funkcijų yra nustatyti nacionalinių ir valstybės teatrų plėtotės strategiją ir ją įgyvendinti96, tačiau 2010 m. (o ir šio tyrimo metu 2014 m.) tokia strategija vis dar nėra parengta ir patvirtinta.

Tyrimo metu identifikuoti keli bendrosios kultūros ir meno įstaigų asignavimų skyrimo tvarkos ribotumai finansuojant teatrus − jiems taikoma bendra biudžetinių įstaigų sąmatų sudarymo tvarka pagal ekonominės klasifikacijos straipsnius neatitinka teatro kaip ūkio subjekto, vykdančio kūrybinę ir ekonominę veiklas, specifikos (pvz., niekaip nėra atsižvelgiama į kūrybinį aspektą). Kūrybinės programos nėra įvertinamos ir biudžetinių metų eigoje koreguojant teatrų biudžetus. Taigi teatrai savo kūrybinius planus sudaro neįsipareigodami jų laikytis. Beveik visi teatrai metų eigoje keičia planus ir įtraukia į juos kitus spektaklių pavadinimus, kuriuos režisuoja kiti režisieriai negu buvo suplanuota97. Nors konkursų teatrų vadovų pareigoms užimti organizavimo taisyklėse yra reikalavimas pateikti kūrybinės veiklos programą penkeriems metams, bet vėliau teatro vadovo veikloje nėra jokiais teisės aktais numatyto reikalavimo vykdyti šią programą ar bent laikytis esminių jos nuostatų ir krypčių.98

Edukacinė veikla valstybės teatruose apibendrinta kaip fragmentinė ir neturinti kryptingo tęstinio pobūdžio. Ji daugiausiai suprantama tik kaip spektaklių vaikams kūrimas ir rodymas, nors, griežtai kalbant, tai nėra edukacinė veikla. Edukacinė veikla kaip atskiras komponentas tyrime analizuotuose teatruose nebuvo išskirta teatrų sezoninėse kūrybinės veiklos programose. Jos aktyviai neskatino ir Kultūros ministerija.99

Pastebėta, jog valstybės teatruose darbo santykių sistema neatitinka ne tik kūrybinės teatrų specifikos, bet ir šiuolaikinės darbo rinkos reikalavimų. Dėl darbo apmokėjimo sistemos ribojimų valstybės teatrai negali įdarbinti ir išlaikyti aukščiausios kvalifikacijos specialistų, kurių darbo vertė rinkoje ypač didelė. Įstatymais nustatyta galimybė remiantis kolektyvine sutartimi sudaryti terminuoto darbo sutartis su kūrybiniais darbuotojais praktiškai nėra taikoma valstybės teatruose. Neterminuoto darbo sutartys su kūrybiniais darbuotojais neleidžia atnaujinti trupių ir per brangiai kainuoja valstybei, o teatrų kūrybinių darbuotojų atestavimo sistema (kuri turi būti vykdoma kas trejus metus) daugiau formali, nei leidžianti objektyviai įvertinti darbuotoją bei kokybiškai formuoti trupę. Toks reglamentavimas realiai trupių kaitos ir atsinaujinimo bei kūrybinių darbuotojų darbo kokybės vertinimo nesprendžia. Kai kuriais atvejais atestuojamas aktorius, kuris ilgesnį laiką neturi vaidmenų, todėl abejotina, kaip galima įvertinti tokio kūrybinio darbuotojo praktinės veiklos rezultatus arba didinti atsakomybę už juos.100 Ši problema taip pat aptariama ir

4.1.4 skyrelyje.

Teatrams ir koncertinėms įstaigoms skirtų aktualių išvadų ir rekomendacijų santrauka:

▪ Dalyje 2008-2014 metais Kultūros ministerijos audituotų koncertinių įstaigų nustatyti su darbo užmokesčiu susijusių išmokų skyrimo pažeidimai.

▪ Dalyje teatrų ir koncertinių įstaigų Meno tarybos veikė nepakankamai efektyviai, neatliko visų joms

95 „Lietuvos dramos teatrų sistemos efektyvumo tyrimas ir modernizavimo gairės.“ I –asis tyrimo etapas, 2010 x. xxxxxxx, < xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/XXXXXX_XXXXXXX.xxx>

96 Ten pat, p.16-18, 40, 75.

97 Be abejo, kūrybiniai planai neturėtų būti rengiami ir sekami preciziškai, tačiau svarbiausios teatro veiklos turėtų būti nekeičiamos ir įgyvendinamos.

98 Ten pat, p. 34-40, 75.

99 Ten pat, p.51-53, 76.

100 Ten pat, p.68, 69, 77.

pavestų funkcijų.

▪ Kai kuriose įstaigose nustatyti pasikartojantys gastrolių organizavimo tvarkos pažeidimai.

▪ Auditoriai dalyje teatrų ir koncertinių įstaigų nustatė vidaus kontrolės trūkumus apsaugant materialų turtą ir atliekant inventorizaciją.

▪ Daugumoje įstaigų nustatyta nepakankama išankstinė finansų kontrolė dėl darbo užmokesčio ir priedų išmokėjimo, taip pat dėl kasos operacijų. Auditoriai rekomendavo teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams ir vyr. buhalteriams užtikrinti pakankamą išankstinę finansų kontrolę.

▪ Vidaus audito tyrimų metu konstatuota, jog atskirose koncertinėse įstaigose ir teatruose yra skiriamas nepakankamas dėmesys veiklos planavimui. Auditoriai rekomendavo nustatyti planinius rodiklius (kriterijus) įvertinus keleto metų pasiektus rezultatus.

▪ Dalyje teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai nebuvo atestuoti, su darbuotojais sudarant autorines sutartis nebuvo laikomasi viešųjų pirkimų procedūrų, o sudarytos sutartys buvo nepakankamai konkrečios.

▪ Dramos teatrų tyrime rekomenduota, konkurso būdu skyrus naują įstaigos vadovą, jo pasiūlytą kūrybinę veiklos programą perkelti (adaptuoti) į įstaigos kūrybinę programą ir veiklą.

▪ Tyrimuose rekomenduota, jog edukacinei veiklai įstaigos turėtų skirti daugiau dėmesio, visų pirma, šią veiklą įtraukdamos į savo kūrybines programas ir ją įgyvendindamos.

▪ Rekomenduota, kad įstaigos aktyviau plėtotų bendradarbiavimą su kitomis kultūros ir meno įstaigomis Lietuvoje ir užsienyje.

4.1.4 KMĮ vidaus struktūrai aktualių išvadų ir rekomendacijų apibendrinimas

Kultūros ministerijos auditoriai nustatė, kad kultūros ir meno įstaigų padalinių pavadinimai ir jų vieta įstaigų struktūroje yra pernelyg skirtingi, nors atlieka panašiais funkcijas. Dėl to kyla sunkumų renkant statistinius duomenis ir lyginant įstaigas tarpusavyje.101 Audito metu nustatyta analogiška problema dėl pareigybių pavadinimų – nors atliekamos tos pačios funkcijos, tačiau skirtingose kultūros ir meno įstaigose pareigybės pavadintos skirtingai.102

Audito metu nustatyta, kad dalyje kultūros ir meno įstaigų buvo direktoriaus pavaduotojo pareigybės, nors vadovams tenkantis pavaldinių skaičius buvo per mažas (neatitiko Saulėlydžio komisijos rekomendacijų) ir dėl to buvo neefektyviai panaudojamos valstybės lėšos.103 Siekiant racionaliai panaudoti valstybės lėšas, aktualu užtikrinti optimalų direktorių pavaduotojų, meno vadovų skaičių, panaikinti perteklines pareigybes. Auditoriai rekomendavo ministerijai parengti teisės aktą dėl KMĮ, kuriame būtų numatytos sąlygos, kurioms esant galima viena ar daugiau įstaigos vadovo pavaduotojų pareigybė ar meno vadovo pareigybė.104

Nustatyta, kad KMĮ yra labai mažų padalinių, kuriose tėra 2-3 pareigybės, įskaitant padalinio vadovą ir vadovo pavaduotoją. Siekiant optimizuoti veiklą svarbu užtikrinti, kad padalinį sudarytų nemažiau kaip 5 pareigybės, todėl rekomenduojama panašias funkcijas įgyvendinančius padalinius apjungti. Vadovaujančių pareigybių perteklius šalintinas, kadangi neatitinka šiuolaikinės vadybos tendencijų, neduoda apčiuopiamo efekto, dėl ko neracionaliai ir netaupiai panaudojamos valstybės biudžeto lėšos.105

2011 metais atliktame vidaus audite pastebėta, kad kultūros ir meno įstaigose (ypatingai muziejuose) didelę personalo dalį sudaro pagalbiniai darbuotojai (salių prižiūrėtojai, budėtojai, valytojai ir pan.). Šios personalo dalies valdymui atskiro pavaduotojo pareigybė yra perteklinė, nes

101 Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 3 „Kultūros ministerijai pavaldžių bei valdymo sričiai priskirtų teatrų ir koncertinių įstaigų administracijos struktūrų vertinimas optimalumo ir efektyvumo požiūriu“, 2011, 3-8; Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. 12 „Kultūros ministerijai pavaldžių bei valdymo sričiai priskirtų muziejų, bibliotekų ir kitų biudžetinių įstaigų administracijos struktūrų vertinimas optimalumo ir efektyvumo požiūriu“, 2011, 4-8.

102 Ataskaita Nr. 3, 4-11.

103 Ten pat, 11-14

104 Ataskaita Nr. 3, 12-21.

105 Ataskaita Nr. 12, 15-21.

dėl pavestų nesudėtingų darbų šiai personalo daliai gali vadovauti padalinio vadovas (ūkio skyriaus vedėjas).106 Vertinant teatrų ir koncertinių įstaigų aptarnaujančio personalo užimtumą, pastebėta, kad kai kurių pareigybių darbo krūviai pernelyg maži, dalies funkcijų vykdymą galima būtų patikėti verslo subjektams. Auditoriai rekomendavo parengti kai kurių tipinių pareigybių (elektrikų, santechnikų, valytojų, kiemsargių) darbo krūvius įtvirtinančius normatyvus, užtikrinant, kad KMĮ darbuotojų užimtumas būtų pakankamas, o pareigybių skaičius optimalus.107

Buvo rekomenduota bibliotekininkų ir muziejininkų skaičių įstaigose nustatyti pagal santykinius rodiklius, rodančius krūvį vienam darbuotojui, pavyzdžiui: vienam muziejininkui tenkantis eksponatų skaičius, vienam bibliotekininkui tenkantis registruotų vartotojų skaičius bei vienam bibliotekininkui tenkanti dokumentų išduotis.108 Teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinio personalo skaičius, kaip buvo pasiūlyta, turėtų būti nustatomas pagal vienam kūrybinį darbą dirbančiam darbuotojui tenkantį viešųjų pasirodymų skaičių.109

Teatruose ir koncertinėse įstaigose atlikta analizė parodė, kad nuolatiniais darbo santykiais pagrįstas etatinių kūrybinių darbuotojų įdarbinimo modelis turi daug trūkumų (pavyzdžiui, darbo užmokestis per mažai susietas su einamosios veiklos rezultatais ir dalyvavimo kūrybinėje veikloje intensyvumu), kad būtų užtikrintas racionalus dirbančių etatinių kūrėjų skaičius, jų kūrybinio indėlio bei jų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimas, o atlygis už veiklą būtų maksimaliai adekvatus kiekvieno jų pastangoms ir sugebėjimams110. Šios galimybių studijos rengimo metu (2014 m. rudenį) visuomenės pastaboms yra pateiktas teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektas, kuris apima ir šios problemos sprendimą.

Auditoriai nustatė, kad KMĮ taikomas darbuotojų įdarbinimo modelis daugiau nei vienu etatu šalintinas kaip neužtikrinantis efektyvaus žmogiškųjų ir finansinių resursų panaudojimo, nes daugeliu atveju yra dirbtinis, neįpareigojantis darbuotojo deramu krūviu dirbti daugiau nei 8 val. Remdamiesi šia išvada, auditoriai rekomendavo parengti įpareigojimą Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų vadovus peržiūrėti 1,5 etato dirbančių darbuotojų realius darbo krūvius, taip pat viešai skelbti įstaigų (jų padalinių) informaciniuose stenduose (ar kitu būdu) darbuotojų papildomo darbo grafikus tuo atveju, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių tam pačiam darbuotojui pagal darbo sutartį būtų suteikta teisė eiti toje pačioje įstaigoje papildomas pareigas.111

KMĮ vidaus struktūrai aktualių išvadų ir rekomendacijų santrauka:

▪ KM auditoriai nustatė, kad KMĮ yra padalinių ir pareigybių, kurių pavadinimai skirtingi, nors veiklos sritis ir funkcijos yra tokios pačios funkcijas. Auditoriai rekomendavo suvienodinti tas pačias funkcijas atliekančių padalinių ir darbuotojų pareigybių pavadinimus ir aprašus.

▪ Audito metu nustatyta, jog KMĮ direktorių pavaduotojų pareigybių skaičius yra neoptimalus ir dalies jų turėtų būti atsisakoma.

▪ Vidaus audito metu nustatyta, kad KMĮ yra ir labai mažų padalinių (2-3 darbuotojai), todėl auditoriai rekomendavo apjungti panašias funkcijas atliekančius padalinius ir mažinti viduriniosios grandies vadovų skaičių.

▪ Pasak auditorių, optimalus KMĮ darbuotojų (bibliotekininkų, muziejininkų, kūrybinio personalo) skaičius turėtų būti nustatomas remiantis santykiniais rodikliais, rodančiais vienam darbuotojui tenkantį darbo krūvį.

▪ Kultūros ministerijos auditoriai nustatė, kad teatruose ir koncertinėse įstaigose etatinių kūrybinių darbuotojų įdarbinimo modelis nėra tinkamas, nes darbo užmokestis yra per mažai susietas su einamosios veiklos rezultatais ir dalyvavimo kūrybinėje veikloje intensyvumu.

▪ Auditorių vertinimu, KMĮ darbuotojų įdarbinimas toje pačioje įstaigoje daugiau nei vienu etatu šalintinas kaip neužtikrinantis efektyvaus žmogiškųjų ir finansinių resursų panaudojimo.

106 Ten pat, 11-14.

107 Ataskaita Nr. 3, 26-36.

108 Ataskaita Nr. 12, 22-26.

109 Ataskaita Nr. 3, 22-26.

110 Ataskaita Nr. 3, 22-26.

111 Ten pat, 39.

4.1.5 KMĮ turto valdymui ir nuomai aktualių išvadų ir rekomendacijų suvestinė

Vertinant KMĮ ilgalaikės ir trumpalaikės nuomos sutartis 2013 metais nustatyta, jog kai kurių pavaldžių įstaigų vadovai neužtikrino, kad patikėjimo teise valdomas turtas būtų išnuomotas vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais, o sudaryti sandoriai būtų maksimaliai naudingi.112

Vertinant bendrą pavaldžių įstaigų valdomo turto priežiūrą nustatyta, kad Kultūros ministerijos Finansų ir turto valdymo skyriaus specialistai nepasinaudojo galimybe prisijungti prie Registrų centro duomenų apie juridinių asmenų registruotą nekilnojamąjį turtą, kad operatyviai gautų tikslius duomenis, reikalingus vykdant tiesiogines pareigas. Pastebėta, kad KMĮ patalpų ilgalaikės nuomos būklės stebėsena taip pat nebuvo pakankama, nes Kultūros ministerijos Finansų ir turto valdymo skyrius neturėjo visos su ilgalaikės nuomos sandoriais susijusios informacijos apie einamąjį laikotarpį. Taip pat nustatyta, kad iki audito atlikimo laikotarpio (2013 m.) skyrius periodiškai nerinko ir nekaupė visų duomenų apie pavaldžiose įstaigose esantį nekilnojamąjį turtą, kad esant poreikiui būtų galima operatyviai pasinaudoti turima informacija įvairių sprendimų priėmimui, identifikuoti įstaigų poreikius, turto objektų būklę, registracijos ar kitas problemas.

Valstybinio audito metu nustatyta, kad iš valstybės iš dalies (Kultūros rėmimo fondo lėšomis) finansuojamų kultūros projektų konkursuose gali dalyvauti ir biudžetinės kultūros ir meno įstaigos. Todėl be biudžetinio finansavimo iš anksto numatytai veiklai vykdyti jos gauna ir papildomas valstybės biudžeto lėšas atskirų kultūros projektų įgyvendinimui. Auditorių teigimu, todėl privačių subjektų konkurencija su biudžetinėmis įstaigomis dėl šių lėšų yra nelygiavertė (biudžetinės įstaigos turi konkurencinį pranašumą, nes jų išlaikymas yra užtikrinamas valstybės biudžeto lėšomis (darbo užmokestis, patalpos, inventorius ir kt.)).113

KMĮ vidaus struktūrai aktualių išvadų ir rekomendacijų santrauka:

▪ Kultūros ministerijos auditoriai pastebėjo, kad didžioje dalyje KMĮ vadovai neužtikrino, kad patikėjimo teise valdomas turtas būtų išnuomotas vadovaujantis teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir pasiekta didžiausia nauda.

▪ Vidaus audito metu nustatyta, kad Kultūros ministerijos Finansų ir turto valdymo skyriaus specialistai neužtikrino pakankamos KMĮ ilgalaikės nuomos būklės stebėsenos (nerinko ir periodiškai nekaupė duomenų apie KMĮ nekilnojamą turtą).

▪ Valstybės kontrolės teigimu, biudžetinėms kultūros ir meno įstaigoms sudarant sąlygas dalyvauti valstybės iš dalies finansuojamų (Kultūros rėmimo fondo lėšomis) kultūros projektų konkursuose, privatiems subjektams buvo sukuriamos nelygiavertės sąlygos konkuruoti dėl dalinio finansavimo.

4.1.6 KMĮ aktualių kultūros statistikos tobulinimo ataskaitos išvadų ir rekomendacijų suvestinė

Pasiūlymuose bei rekomendacijose dėl Lietuvos kultūros statistikos tobulinimo (toliau - Kultūros statistikos tobulinimo ataskaitoje), parengtuose 2013 m., buvo teikiamos ir dvi rekomendacijos dėl Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų:

1. „Būtina paprastinti pavaldžių įstaigų atsiskaitymą, trumpinant ataskaitų tekstinius formatus, o informaciją iš jų perkeliant į statistines ataskaitas. Tai daryti būtina, kadangi dabartinė pavaldžių įstaigų atsiskaitymo forma yra neapžvelgiama ir klampi. Kiekviena pavaldi įstaiga teikia įstaigos veiklos ataskaitą, strateginio plano (rodiklių pasiekimo)

112 Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus ataskaita Nr. VA-7 „Kultūros ministerijai pavaldžių ir jos valdymo sričiai priskirtų įstaigų turto ir nuomos vertinimas“, 2013, 21-27.

113 Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė, Valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P5-50-1-12 „Kultūros politikos įgyvendinimas dalinai finansuojant programas ir projektus“,2009, 30-31.

ataskaitą ir statistinę ataskaitą. Jei įstaiga dalyvauja bent viename iš 17 šiuo metu vykdomų tarpinstitucinių planų, tai pildo dar vieną papildomą ataskaitą. Į įstaigų veiklos ataskaitas didžioji dalis veiklos duomenų turi būti paimta iš jų teikiamų statistinių ataskaitų“.114

2. Įstaigoms prie Kultūros ministerijoms turi būti nustatytas reikalavimas metinėse ataskaitose pateikti statistinius priedus (lenteles). Metinėms įstaigų ataskaitoms turi būti iškeltas reikalavimas ataskaitose naudoti tik tuos skaičius, kurie pateikti šių ataskaitų statistiniuose prieduose, kuriuose duomenys turėtų būti teikiami ne tik apie ataskaitinius metus, bet ir apie keletą praėjusių metų, taip atskleidžiant perspektyvą laike (tendencijas).115

Kultūros statistikos tobulinimo ataskaitoje taip pat daroma išvada, kad kokybiškam kultūros statistikos surinkimui reikalinga didesnė (nei dabar) centralizacija, nes kultūros statistikos kokybės standartą dažniausiai nustato statistikos rinkėjai arba sudarytojai (dažnai – ministerijai pavaldžios kultūros įstaigos). Joje teigiama, kad kultūros įstaigų (KMĮ) statistinė informacija yra gausi, bet jų surinkimo forma nėra suvienodinta, o statistinės informacijos skelbimas yra nepatogus analizei (nėra laiko perspektyvos ir kt.). Kita vertus, šioje ataskaitoje nėra siūloma atsisakyti jokios įstaigų renkamos statistinės informacijos ir todėl tolimesnei kultūros statistikos plėtrai yra pasiūlytas kultūros statistikos klasifikatorius (kultūros demografija, finansų, projektus ir ekonomiką), kuriame bet kuris (korektiškai apibrėžtas) statistikos rodiklis galėtų rasti sau vietą.116

Ataskaitoje teigiama, kad reikalinga centrinių kultūros registrų plėtra (minimi kultūros paveldo apsaugos ir muziejų atvejai) ir taip pat apie Tarptautinės bibliotekų asociacijos reikalavimus jau atitinkantį Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos sudaromos statistikos harmonizavimo lygį.

4.2 KULTŪROS IR MENO ĮSTAIGŲ RENKAMŲ DUOMENŲ IR TEIKIAMŲ ATASKAITŲ (INFORMACIJOS) SRAUTŲ TYRIMAS

Siekiant išsiaiškinti šiuo metu kultūros ir meno įstaigų renkamų duomenų bei teikiamų ataskaitų apimtis, 2014 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. buvo apklaustos visos šios šiai galimybių studijai priskirtos įstaigos. Bandomasis klausimynas buvo išsiųstas, parenkant po tris įstaigas iš kiekvienos kultūros ir meno srities (teatrų ir koncertinių įstaigų, bibliotekų bei muziejų). Šių įstaigų atsakymų pagrindu buvo parengtas iš dalies užpildytas klausimynas ir išsiųstas likusioms įstaigoms. Gauti rezultatai buvo verifikuoti su atskirais Kultūros ministerijos skyriais, taip pat Viešųjų pirkimų tarnyba, Statistikos departamentu. Įstaigų atsakymų suvestinė Excel byloje yra pateikiama 6 priede prie šios galimybių studijos. Žemiau šiame skyrelyje yra pateikiami apibendrinti duomenys apie KMĮ renkamus duomenis ir teikiamas ataskaitas bei išvados apie galimybes optimizuoti informacijos srautą.

13 lentelė. Apklausoje dalyvavusių įstaigų pasiskirstymas

Įstaigų grupė	Pilotinė apklausa	Standartinė apklausa	Neatsakiusieji	Tyrime dalyvaujančių įstaigų skaičius
Muziejai**	3	12	3	18
Bibliotekos	3	4	0	7
Teatrai	2*	12	1	13
Koncertinės įstaigos	1	4	2	7
Viešosios įstaigos	Klausimynas nebuvo siųstas
Iš viso:	9	32	6	45

Šaltinis: sudaryta autorių.

* iš teatrų grupės pilotinių apklausų dalyviams buvo siųstas ir standartinis klausimynas, nes pilotinės apklausos metu įstaigos pateikė fragmentinius duomenis.

** Šiuolaikinio meno centras buvo priskirtas muziejų grupei.

114 ESTEP, Pasiūlymai bei rekomendacijos dėl Lietuvos kultūros statistikos tobulinimo. Galutinė ataskaita, Vilnius, 2013

x. xxxxx, 4.1.5 rekomendacija.

115 Ten pat, 4.3.8 rekomendacija.

116 Toks įstaigų renkamos statistinės informacijos tvarkymas ir tobulinimas gali būti vadinamas būdu „iš apačios į viršų“.

Apklausos metu ataskaita buvo suprantama ne kaip viešojo administravimo kalboje įprastas tekstas, o (statistine prasme) kaip standartizuotos formos kiekybinių duomenų rinkinys, kuris gali turėti tiek popierinę, tiek elektroninę formą. Dažniausiai kiekybiniai duomenys (skaičiai) pavaizduojami lentelių pavidalu, kartais – sąrašų. Jei rašytinės formos ataskaitose pateikiamos kelios duomenų lentelės, tai kiekviena lentelė buvo laikoma savarankiška ataskaita. Pastebėtina, jog daugiau kaip 5 lentelės viename dokumente buvo apskaitytos kaip viena ataskaita.

14 lentelė. Kultūros ir meno įstaigų teikiamų ataskaitų srautų pasiskirstymas

Gaunanti institucija /Įstaigų segmentas	Bibliotekos	Muziejai	Teatrai ir koncertinės įstaigos
Kultūros ministerija	36	41	38
Viešųjų pirkimų tarnyba	1	4	3
LATGA	2		1
Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba	8	9	8
Valstybinė mokesčių inspekcija	4	5	6
Statistikos departamentas	2	4	3
Kitos Lietuvos institucijos	4	1	2
Tarptautinės organizacijos ar užsienio šalių institucijos	10*
Savo reikmėms			3

Šaltinis: sudaryta autorių.

* 9 ataskaitas teikia Lietuvos nacionalinė biblioteka, o 1 Lietuvos aklųjų biblioteka.

1) į šį įstaigų segmentų generuojamus srautus atspindintį apibendrinimą įtrauktos tik tos ataskaitos, kurias gaunančioms institucijoms teikia trys ir daugiau segmento įstaigų. Šis kriterijus nebuvo taikytas ataskaitoms, kurios teikiamos tarptautinėms organizacijoms ir užsienio šalių institucijoms teikiamoms ataskaitoms (apskaitytos visos).

2) lentelė sudaryta remiantis klausimyno duomenimis, neįskaičiuojant pačių įstaigų įrašytų ataskaitų. Informacija apie pačių įstaigų įrašytas ataskaitas yra pateikiama įstaigų atsakymų suvestinėje Excel byloje 6 priede prie šios galimybių studijos.

Pažymėtina, jog ataskaitų skaičius konkrečiai įstaigai gali skirtis dėl įstaigos vykdomos veiklos išskirtinumo, įstaigos statuso (nacionalinė/respublikinės įstaigos) ir įgyvendinamų projektų. 14 lentelėje pateikiamas vidutinis segmento įstaigos teikiamų ataskaitų skaičius. Apklausos metu buvo renkami duomenys tik apie ataskaitas, bet ne apie planus, kurių pagrindų pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui teikiama ataskaita (pavyzdžiui, Biudžeto išlaidų sąmatos planas). Pažymėtina, kad planai duomenų prasme nėra tikslūs, tačiau jų rengimas ir teikiamas didina administracinę naštą.

Siekiant išvengti klaidų, gauti apklausos duomenys buvo verifikuojami sutikrinant įstaigų pateiktą informaciją su įstaigomis ir jų struktūriniai padaliniais, kurios minėtas ataskaitas gauna.

Didžioji dalis įstaigų rengiamų ir teikiamų ataskaitų yra teikiamos kultūros ministerijai. Kultūros ir meno įstaigų Kultūros ministerijai teikiamas ataskaitas galia suskirstyti į dvi grupes: a) finansinės (buhalterinės) ataskaitos ir b) veiklos rezultatų ataskaitos.

Į galimybių studijos vertinimo objektą įtraukos kultūros ir meno įstaigos vidutiniškai per metus teikia 34-38 finansines (buhalterines) ataskaitas. Įstaigos, kurių steigėja yra Kultūros ministerija, ataskaitas pateikia Kultūros ministerijos Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriui, Finansų skyriui arba Investicijų ir turto valdymo skyriui. Nacionalinės įstaigos, kaip savarankiški asignavimų valdytojai, didžiąją dalį finansinių (buhalterinių) ataskaitų teikia Finansų ministerijai ir dalies ataskaitų kopijas pateikia Kultūros ministerijos Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriui. Įstaigos, kurių steigėja yra Kultūros misterija, darbo užmokesčio fondo naudojimo, biudžeto lėšų naudojimo ataskaitas pateikia Kultūros misterijai, kuri apibendrintus duomenis pateikia LR Seimo Audito komitetui. Pavaldžios įstaigos Statistikos departamentui investicijų statistines ataskaitas teikia per Kultūros ministeriją. Nacionalinės įstaigos aukščiau įvardintas ataskaitas Statistikos departamentui ir LR Seimo Audito komitetui teikia savarankiškai.

Analizuojamos įstaigos Kultūros ministerijai teikia 2-3 veiklos ataskaitas. Visų trijų segmentų įstaigos teikia veiklos ataskaitas Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamentui apie pasiektus rezultatus pagal Kultūros ministerijos finansuojamas programas. Taip pat nuo 2014 m. visų segmentų įstaigos pasibaigus ketvirčiui kuruojančiam skyriui (tetari air koncertinės įstaigos – Profesionaliojo meto skyriui, bibliotekos ir muziejai – Informacinės visuomenės plėtros skyriui) teikia įstaigos vadovų veiklos ataskaitą. Muziejai taip pat išsamią, labai

detalią veiklos ataskaitą Informacinės visuomenės plėtros skyriui. Bibliotekos savo metinius pasiekimus taip pat aprašo laisvos formos veiklos ataskaitoje ir metų pradžioje vykstančiame susitikime su Kultūros ministru pristato praėjusiais metais pasiektus rezultatus. Kultūros ministerijos Profesionaliojo meno skyriui teatrai ir koncertinės įstaigos pasibaigus metams teikia dvi ataskaitas: Repertuaro ataskaitą bei Naujų kūrinių ataskaitą. Pasibaigus sezonui teatrai ir koncertinės įstaigos teikia sezoninės kūrybinės veiklos ataskaitą.

Dalį ataskaitų pavalios įstaigos teikia kitoms institucijoms, tačiau Kultūros ministerija su teikiamas duomenimis turi galimybę susipažinti. Bibliotekų LATGA teikiamos vienos ataskaitos kopija pateikiama ir Kultūros ministerijos. Dar 4 ataskaitas bibliotekos teikia Lietuvos nacionalinei bibliotekai, kuri apibendrinus duomenis pateikia Kultūros ministerijai ir skelbia viešai. Muziejai teikia veiklos statistinę ataskaitą (tik 2013 m.) Lietuvos nacionaliniam muziejui, kuris apibendrinęs duomenis pateikia Kultūros ministerijai ir skelbia viešai.

Apibendrinant galima teigti, kad Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybei mokesčių inspekcijai, Statistikos departamentui, Viešųjų pirkimų tarnybai, tarptautinėms organizacijoms, bei savo reikmėms rengiamų ataskaitų kopijos Kultūros ministerijai nėra pateikiamos.

4.2.1 Kultūros ir meno įstaigų teikiamų veiklos ataskaitų srautų analizė

Išanalizavus teikiamų ataskaitų srautus ir jų reglamentavimą, galima teigti, kad galimybės mažinti administracinę naštą apsiriboja tik Kultūros ministerijai teikiamomis ataskaitomis. Finansinių (buhalterinių) ataskaitų teikimą reglamentuoja visam viešajam sektoriui privalomi teisės aktai. Tokia pati situacija yra su Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai ar Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamomis ataskaitomis – jų teikimas yra privalomas visiems juridiniams asmenims veikiantiems Lietuvos Respublikoje ir vykdantiems veiklą. Šiame skyriuje analizuojama Kultūros ministerijai teikiamų įstaigos veiklos ataskaitų srautai.

Visos kultūros ir meno įstaigos (išskyrus nacionalines) teikia metinę ataskaitą apie veiklos rodiklių, pagal KM finansuojamas programas, pasiekimą Strateginio planavimo ir kontrolės departamentui. Atskaitoje pateikiama informacija apie veikos plane numatytų rodiklių pasiekimą, glaustai nurodomos priežastys, jeigu siektina reikšmė nebuvo pasiekta arba buvo ženkliai viršyta. Visos nacionalinės įstaigos, kurių steigėjo teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, remiantis Strateginio planavimo metodika Kultūros ministerijai teikia Strateginio veiklos plano ataskaitą.

Nuo 2014 m. siekiant objektyviai susieti veiklos rezultatus su vadovų darbo užmokesčio priedais buvo įvesta kultūros ir meno įstaigų (bibliotekų, muziejų, teatrų ir koncertinių įstaigų) vadovų ketvirčio veiklos ataskaita. Šioje atskaitoje pateikiami duomenys apie svarbiausius įstaigos veiklos rodiklius, kurių įvertinimu remiantis Kultūros ministras skiria vadovų darbo užmokesčio priedą.

Lietuvos nacionalinės biblioteka ir Lietuvos dailės muziejus, kurie yra nacionaliniai skaitmeninimo centrai, Kultūros ministerijai teikia Kultūros paveldo skaitmeninimo rezultatų ataskaitą už savo kuruojamą įstaigų segmentą.

15 lentelė. Kultūros ir meno įstaigų teikiamos pagrindinės veiklos ataskaitos

Įstaiga (įstaigos skyrius) gaunanti ataskaitą	Bibliotekos	Muziejai	Teatrai ir koncertinės įstaigos
Kultūros ministerijos įstaigas kuruojančiam (turinio) skyriui	3 (iš jų 1 ketvirtinė)	2 (iš jų 1 ketvirtinė)	2 (iš jų 1 ketvirtinė)
Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamentui	1	1	1
Kultūros ministerijos Finansų skyriui			3 (iš jų 1 ketvirtinė)
Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo biblioteka	2	-	-
Lietuvos nacionalinis muziejus	-	1	-
Asociacija LATGA	1	-	1

Šaltinis: sudaryta autorių.

Pastaba: į lentelę įtrauktos tik tos veiklos ataskaitos, kurias teikia 2 ir daugiau įstaigų. Specialias funkcijas įgyvendinančių įstaigų teikiamos veiklos ataskaitos aprašytos segmentų analizės pabaigoje.

4.2.2 Bibliotekų segmento teikiamos veiklos ataskaitos

Visos į galimybių studijos objektą įtrauktos bibliotekos atsiskaitydamos už vykdomą veiklą Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriui teikia laisvos formos detalią metinę ataskaitą. Pažymėtina, jog ši ataskaita nėra tvirtinama Kultūros ministro įsakymu. Gerosios praktikos pavyzdys yra bibliotekos ataskaitų panaudojimas – pateiktų ataskaitų pagrindu metų pradžioje rengiamas Kultūros ministro ir bibliotekos vadovų (atstovų) susitikimas. Šio susitikimo metu ministras supažindinamas su bibliotekų pasiektas rezultatais, esama padėtimi ir kylančiomis problemomis. Bibliotekų teikiama metinė ataskaita Informacinės visuomenės plėtros skyriaus tarnautojų naudojama teikiant rekomendacijas dėl kitų metų bibliotekos veiklos ir identifikuojant esamas problemas (pavyzdžiui, pastebėjus mažą tarpbibliotekinio abonemento naudojimą buvo inicijuotas šių paslaugų tyrimas).

Taip pat Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriui bibliotekos pateikia ataskaitą apie valstybės biudžeto lėšų, skirtų bibliotekos dokumentams įsigyti panaudojimą. Remiantis šia ataskaita yra vykdoma įsigyjamų leidinių stebėseną, teikia bibliotekoms rekomendacijas dėl leidinių įsigijimo bei rengia apibendrintą informaciją Kultūros ministerijos ataskaitai.

Metines statistines veiklos ataskaitas bibliotekos pateikia Lietuvos nacionaliniai M. Mažvydo bibliotekai. Bibliotekos, kurios dalyvauja projekte Virtualios elektroninio paveldo sistemos plėtra Lietuvos nacionaliniai bibliotekai taip pat teikia ataskaitą apie suskaitmenintus objektus.

Bibliotekos pasibaigus metams LATGA asociacijai teikia deklaraciją apie reprografinio atgaminimo paslaugų teikimą117. Elektroniniu būdu teikiamoje deklaracijoje bibliotekos pateikia duomenis apie reprografinio atgaminimo įrangos galingumą bei padarytų kopijų skaičių.

Lietuvos nacionalinė biblioteka naudodamasi Lietuvos integralia bibliotekų informacijos sistema (toliau LIBIS) parengia ir pateikia skaitomumą analizę, kuriose susistemina informaciją apie Lietuvos bibliotekose, kurios yra integruotos į LIBIS, knygų panaudą per praėjusius metus. Šios ataskaitos kopiją taip pat gauna Kultūros ministerijos Autorių teisių skyrius118. Nacionalinė biblioteka renka Lietuvoje veikiančių bibliotekų statistines ataskaitas, jas apibendrina ir pateikia apibendrintus statistinius duomenis apie visą Lietuvos bibliotekų tinklą Kultūros ministerijai, apie švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekas – Švietimo ir mokslo ministerijai. Statistinę informaciją skelbia savo leidžiamuose leidiniuose ir interneto svetainėje. Atstovaudama Lietuvos bibliotekas tarptautinėse organizacijose vidutiškai per metus teikia apie 10 įvairų ataskaitų.

Lietuvos aklųjų biblioteka kas ketvirtį pateikia Kultūros ministerijai Regos negalią turintiems asmenims skirtų išleistų leidinių sąrašą.

4.2.3 Muziejų segmento teikiamos veiklos ataskaitos

Muziejai atsiskaitydami Kultūros ministerijai už per ataskaitinius metus vykdytą veiklą ir pasiektus rezultatus detalę veiklos ataskaitą Informacinės visuomenės plėtros skyriui. Detali informaciją apie per ataskaitinius metus muziejaus vykdytą veiklą yra pateikiama Informacinės visuomenės plėtros skyriui teikiamoje metinėje muziejaus veiklos ataskaitoje. Šioje ataskaitoje muziejus detaliai aprašo per praėjusius ataskaitinius metus muziejaus vykdytą veiklą, pateikia kiekybinius (pavyzdžiui, lankytojų, parodų, renginių, ekskursijų skaičius) ir kokybinius (parodų pavadinimus, edukacinių

117 Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimas nr. 181 „Dėl autorinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu būdu popieriuje) mokėjimo tvarkos patvirtinimo“.

118 Telefoninis pokalbis su Kultūros ministerijos Autorių teisų skyriumi 2014 11 13.

užsiėmimų temas ir pan.) duomenis. Ataskaitos nėra tvirtinamos Kultūros ministrui ar plačiau panaudojamos priimant valdymo sprendimus.

Muziejai už praėjusius ataskaitinius metus iki vasario 15 d. Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriui teikia pagal Kultūros ministro patvirtintą formą Muziejaus veiklos statistinę ataskaitą.119 Kultūros ministras 2014 x. xxxxxxxx pavedė Lietuvos nacionaliniam muziejui rinkti Muziejų veiklos metines statistines ataskaitas (2013 metų Lietuvos muziejų veiklą) ir konsultuoti (metodiškai vadovauti) muziejams dėl statistikos ataskaitų pildymo.120 Šiuo metu yra kuriama centralizuota muziejų statistinės informacijos rinkimo sistema, kurioje muziejus pats įves statistinius veiklos duomenis.

4.2.4 Teatrų ir koncertinių įstaigų teikiamos veiklos atskaitos

Teatrai ir koncertinės įstaigos Kultūros ministerijos Profesionaliojo meno skyriui teikia Kūrybinės veiklos ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys apie Kūrybinio veiklos plano įgyvendinimą (naujus pastatymus, pasirodymus ir pan.). Ataskaitas svarsto Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba, kuri pateikia išvadas ir rekomendacijas Kultūros ministrui. Įstaigų teikiamos veiklos ataskaitos Kultūros ministro įsakymu nėra tvirtinamos.

Statistines veiklos ataskaitas teatrai ir koncertinės įstaigos teikia kas ketvirtį Kultūros ministerijos Finansų skyriui. Pažymėtina, kad šių ataskaitų turinys iš dalies yra dubliuojamas pateikiamų ketvirtinių vadovų ataskaitų stebimus rodiklius. Dėl šios priežasties įstaigoms yra padidinamas administracinis krūvis. Teatrų ir koncertinių įtaigų teikiamos Repertuaro ataskaitos ir Xxxxx kūrinių ataskaitos yra pateikiamos kartu su metine Finansine ataskaita Kultūros ministerijos Finansų skyriui. Pagal įstaigos specifiką taip pat teatrai ir koncertinės įstaigos teikia asociacijai LATGA ataskaitą apie panaudotus muzikos ar dramos kūrinius. LATGA teikiamų ataskaitų kopijos nėra pateikiamos Kultūros ministerijai.

Apibendrinant galima teigti, kad Kultūros ministerija gauna didžiąją dalį įstaigų teikiamų ataskaitų. Kultūros ministerija gauna visas svarbiausias įstaigų finansines bei veiklos ataskaitas. Galima teigti, kad įstaigų stebėsenai ir kontrolei vykdyti bei valdymo sprendimams priimti duomenų pakanka. Pažymėtina, kad Kultūros ministerijai nėra pateikiamos Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybei mokesčių inspekcijai, Statistikos departamentui, Viešųjų pirkimų tarnybai, tarptautinėms organizacijoms, bei savo reikmėms rengiamų ataskaitų kopijos. Vis dėlto šiose ataskaitose pateikiami duomenys nėra aktualūs vykdant įstaigos stebėseną ir priimant valdymo sprendimus.

Kultūros ir meno įstaigos atsiskaitydamos už pagrindinę veiklą Kultūros ministerijai teikia dvi ataskaitas, iš kurių vieną Strateginio planavimo ir kontrolės departamentui. Antroji metinė veiklos ataskaita yra teikiama kuruojančiam skyriui. Daugiausia veiklos ataskaitų teikia teatrai ir koncertinės įstaigos. Šis įstaigų segmentas vienintelis teikia veiklos statistines veiklos ataskaitas kiekvieną ketvirtį. Pažymėtina, kad statistinių ataskaitų turinys yra panašus į kiekvieną ketvirtį teikiamą valdovų veiklos ataskaitą. Mažiausiai veiklos ataskaitų teikia muziejai.

Veiklos ataskaitos nėra pakankamai panaudojamos, todėl renkami duomenys yra pertekliniai. Rekomenduojama supaprastinti muziejų ir bibliotekų kuruojantiems skyriams teikiamas ataskaitas. Visos teikiamos veiklos ataskaitos nėra tvirtinamos Kultūros ministro įsakymu.

Įstaigoms tenkantis administracinis krūvis gali būti sumažintas tik keičiant ar mažinant Kultūros ministerijai pateikiamas veiklos ataskaitas. Įstaigų kitų ataskaitų teikimas yra reglamentuotas valstybės mastu, todėl pokyčiai yra įmanomi tik keičiant įstatymuose įtvirtintą reguliavimą.

119 Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2014 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. ĮV-33 „Dėl muziejų veiklos metinės statistinės ataskaitos formos patvirtinimo“.

120 Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. ĮV-34 „Dėl pavedimo Lietuvos nacionaliniam muziejui rinkti muziejų veiklos metines statistines ataskaitas už 2013 metus“.

5 KULTŪROS IR MENO ĮSTAIGŲ VEIKLA IR JOS VERTINIMAS

Vieninga kultūros plėtros politika buvo pradėta vykdyti 2001 m., kai buvo patvirtintos Lietuvos kultūros politikos nuostatos – ilgalaikis strateginis dokumentas, kuris įtvirtino politinius uždavinius, susijusius su tautiniu identitetu, kūrybine ir menų įvairove, informacine visuomene, visuomenės įsitraukimu į kultūrą. Netrukus po to buvo priimta ir daugiau kultūros politikos strateginių dokumentų, kuriais remiantis priimti ar atnaujinti atskiras kultūros ir meno sritis reglamentuojantys įstatymai. Toliau bendrai aptariamas kultūros sektorius ir apžvelgiami kultūros ir meno įstaigų segmentų, kurie analizuojami šioje galimybių studijoje, veiklą apibrėžiantys pagrindiniai įstatymai bei apžvelgiamos atitinkamo segmento įstaigos.

Lietuva kultūrai iki ekonominės krizės skyrė per metus beveik 0,8% BVP viešųjų finansų. Per krizę ir po jos ši dalis šiek tiek sumažėjo ir šiuo metu siekia apie 0,6% BVP (žr. toliau pateikiamą paveikslą).Lyginant su kitomis ES šalimis, tai yra vidutinės išlaidos - tokią pat ar panašią dalį skiria Ispanija, Malta, Austrija, Suomija ir Švedija. Tačiau Lietuva nuo Estijos ir Latvijos, kurios skiria šiek tiek daugiau negu 1 % BVP, bet gerokai lenkia Graikiją (0,1 %), Portugaliją ir Italiją (0,3 %), Kiprą (beveik 0,4 %), taip pat Bulgariją, Vokietiją, Airiją ir Jungtinę Karalystę (0,4 %).

16 lentelė. ES šalyse narėse kultūrai skiriama viešųjų finansų dalis nuo BVP (%)

Šaltinis: Budapest Observatory (BO), MemoOct, October 2014, pagal Eurostato duomenis

Pastaba: kultūros sritis visose šalyse apibrėžta standartizuotai pagal Jungtinių Tautų COFOG klasifikaciją. Rodiklis apima visas viešąsias išlaidas, skirtas kultūros sričiai centrinės ir vietos valdžių. Maždaug pusėje šalių centrinės valdžios skiriama lėšų dalis sudaro pusę ar mažesnę dalį, likusioje dalyje šalių yra atvirkščiai – daugiau lėšų skiria centrinė valdžia nei vietos valdžia.

Kaip jau minėta, Lietuvoje 2012121 metais kultūros sričiai skirtos viešosios išlaidos siekė 0,6 % BVP. Tai sudarė 630 mln. litų (2007 m. – 668 mln. Lt), iš jų 352 mln. litų išleista per centrinę valdžią (Vyriausybę) ir 278 mln. litų per savivaldybes122. Viešosios išlaidos šioje galimybių studijoje analizuojamiems segmentams (t.y. visoms įstaigoms, ne tik nacionalinėms ir pavaldžioms Kultūros ministerijai) 2012 metais sudarė apie 440 mln. litų arba 70 % nuo visų kultūros sričiai skirtų viešųjų išlaidų, o konkrečiai analizuojamoms įstaigoms – apie 230 mln. arba 36 % (žr. toliau pateikiamą lentelę).

121 Galimybių studijos rengėjai pasirinko analizuoti 2012 metų statistiką dėl to, jog šių metų duomenys geriausiai prieinami tiek nacionaliniu, tik tarptautiniu mastu.

122 EUROSTAT duomenys.

17 lentelė. Viešosios išlaidos bibliotekoms, muziejams, teatrams ir koncertinėms įstaigos 2012 m.

	Iš viso, mln. litų	Viešosios išlaidos tyrime analizuojamoms įstaigoms, mln. litų
Bibliotekos	198	50
Muziejai	115	67
Teatrai ir koncertinės įstaigos	124	110 (2013 metų duomenys)
Viso:	437	227

Šaltinis: LNB, Muziejų statistika, Kultūros ministerija, Finansų ministerija.

Pastaba: reikšmės yra apytikslės dėl skirtingų duomenų šaltinių naudojimo, rodikliai apima centrinės valdžios (vyriausybės) ir savivaldybių išlaidas.

BIBLIOTEKOS

Bibliotekų įstatymo pirmoji redakcija buvo priimta 1995 m. ir pakeista 2004 m., aiškiau išdėstant įstaigų tinklo struktūrą, įstaigų ir Kultūros ministerijos funkcijas, fondo sudarymo ir apsaugos tvarką, finansavimą.

Bibliotekų sistema nuo 1995 metų nebuvo stipriai keičiama ir 2004 m. buvo patvirtinta tokia:

1) Lietuvos nacionalinė biblioteka;

2) apskričių viešosios bibliotekos;

3) savivaldybių viešosios bibliotekos;

4) mokslo ir studijų institucijų bibliotekos;

5) mokyklų (išskyrus aukštąsias) bibliotekos;

6) specialiosios bibliotekos;

7) kitos bibliotekos.

Tarp šių bibliotekų patenka ir valstybinės reikšmės bibliotekos – tos, kuriose sukauptas rašto ir kultūros paveldas turi išskirtinę reikšmę mokslui, švietimui, kultūrai ir šalies ūkiui ir pagal steigėjo patvirtintus nuostatus atlieka atitinkamos srities bibliotekų veiklos koordinavimo ir metodinės pagalbos funkcijas. Valstybinės reikšmės bibliotekos yra penkios: Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos medicinos biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Lietuvos technikos biblioteka ir Vilniaus universiteto biblioteka.

18 lentelėje pavaizduota visų Lietuvos bibliotekų statistika pagal jų rūšį ir pavaldumą, pateikiamas jų turimų dokumentų fondų, dokumentų išduoties, vartotojų ir lankytojų bei profesionalių darbuotojų skaičius.

18 lentelė. Lietuvos viešųjų bibliotekų 2013 m. statistika

Atsakinga institucija	Bibliotekos		Jose:					Bibliotekų, turinčių
		Biblio-	Dokumentų	Varto-	Dokumentų	Lanky-	Profesio-	kompiuterius, skaičiu
		tekų	fondas	tojų	išduotis	tojų	nalūs dar-		iš jų: interne-
		skaičius	(fiz. vnt.)	skaičius	(fiz. vnt.)	skaičius	buotojai	Iš viso	to prieigą
KM	Lietuvos nacionalinė biblioteka	1	6.615.653	10.680	994.467	111.918	365	1	1
KM	Lietuvos aklųjų biblioteka	1	467.223	4.382	179.076	67.254	48	1	1
KM	Apskričių viešosios bibliotekos	5	4.480.715	82.538	2.517.569	996.670	395	5	5
KM	Savivaldybių viešosios bibliotekos	1.281	13.619.661	579.903	16.484.765	9.843.699	2.516	1.242	1.236
KM	Muziejų bibliotekos	16	326.141	1.172	19.128	9.425	17	11	11
KM	Kitų kultūros įstaigų bibliotekos	2	114.282	460	10.270	3.056	4	2	2
KM	Specialiosios bibliotekos	00	00.000.000	31.185	485.781	148.630	161	33	33
ŠMM	Mokslo įstaigų bibliotekos	6	4.344.865	12.784	325.293	90.411	110	6	6
ŠMM	Aukštųjų mokyklų bibliotekos	00	00.000.000	203.225	5.665.029	5.024.526	704	40	40
ŠMM	Profesinių mokyklų bibliotekos	70	1.478.178	35.535	463.013	477.103	110	70	70
ŠMM	Švietimo institucijų bibliotekos	1.126	11.364.929	349.694	5.846.955	7.782.942	1.574	1.051	999
Iš viso šalyje:		2.585	107.198.647	1.311.558	32.991.346	24.555.634	6.004	2.462	2.404
Iš viso šio tyrimo bibliotekos:		7	11.563.591	97.600	3.691.112	1.175.842	808	7	7
Šių bibliotekų dalis nuo bendro skaičiaus:		0,27%	10,79%	7,44%	11,19%	4,79%	13,46%	-	-

Šaltinis: Lietuvos nacionalinė biblioteka.

Šiuo metu Lietuvoje yra 2585 viešosios bibliotekos. Didžioji jų dalis (93,6 proc.) yra savivaldybių ir švietimo institucijų bibliotekos. Jų dokumentų fondas sudaro beveik ketvirtadalį – 23,3 proc. – šalies bibliotekų fondų, o vartotojų skaičius siekia 70,9 proc.

Dar 6,6 proc. sudaro profesinių ir aukštųjų mokyklų, mokslo įstaigų, muziejų ir kitų kultūros įstaigų ir specialiosios bibliotekos. Išsiskiria specialiųjų bibliotekų dokumentų fondas, sudarantis 48,1 proc. visų dokumentų, nors jų vartotojai teapima 2,4 proc. Aukštųjų mokyklų bibliotekų fondas sudaro 11,9 proc., o jų vartotojų skaičius – 15,5 proc., taigi jos taip pat išsiskiria sąlyginiu dokumentų ir vartotojų kiekiu lyginant su bibliotekų skaičiumi.

Šios galimybių studijos objektas yra didžiausios septynios Lietuvos bibliotekos, kurių steigėjas yra arba jo funkcijas įgyvendina Kultūros ministerija – apskričių viešosios bibliotekos, Lietuvos aklųjų biblioteka bei Lietuvos nacionalinė biblioteka.

Apskričių viešosios bibliotekos rūpinasi valstybinių bibliotekininkystės programų vykdymą apskrityje, yra apskrities teritorijoje veikiančių viešųjų bibliotekų veiklos tyrimo, koordinavimo ir metodinės pagalbos centrai. Jos kaupia ir saugo apskrities poreikius tenkinantį dokumentų fondą, dalyvauja formuojant Lietuvos bibliotekų fondą ir kuriant bibliotekų informacijos sistemą.

Lietuvos aklųjų biblioteka kaupia ir saugo akliesiems ir silpnaregiams pritaikytą specializuotą Lietuvoje ir užsienyje publikuotų dokumentų fondą. Ji dalyvauja formuojant Lietuvos bibliotekų fondą ir kuriant informacinę sistemą.

Lietuvos nacionalinė biblioteka kaupia ir saugo lituanistinius dokumentus, šalies mokslui, švietimui, kultūrai ir ūkiui reikalingus dokumentus ir nacionalinį publikuotų dokumentų archyvinį fondą. Ši biblioteka vykdo bibliografinę apskaitą, rengia bibliografines rodykles, sudaro suvestinius katalogus ir duomenų bazes bei diegia Lietuvos integralią bibliotekų informacijos sistemą. Ji vykdo Lietuvoje publikuotų dokumentų tarptautinę standartinę numeraciją, jų statistinę apskaitą, kontroliuoja privalomųjų nemokamų dokumentų pateikimą archyviniam fondui ir bibliotekoms. Nacionalinė biblioteka taip pat atlieka universalaus tarpžinybinio depozitoriumo, tarpbibliotekinio abonemento centro ir parlamentinės bibliotekos funkcijas ir teikia metodinę pagalbą Lietuvos bibliotekoms.

Kultūros ministerija atlieka bibliotekų valstybinio valdymo institucijos funkcijas. Ji nustato valstybės ar savivaldybių įsteigtų bibliotekų plėtros strategiją, rengia ir finansuoja ją įgyvendinančias programas ir dokumentų įsigijimą, koordinuoja jų veiklą. Tikrina šių bibliotekų teikiamų mokamų paslaugų sąrašą ir užtikrina, kad jame nesančios paslaugos būtų teikiamos nemokamai, nustato jose dirbančių bibliotekininkų atestavimo tvarką ir rūpinasi jų kvalifikacijos kėlimu. Kultūros ministerija steigia, finansuoja, kontroliuoja, pertvarko ir pabaigia Kultūros ministerijos įsteigtas bibliotekas, skiria jų vadovus, gali finansiškai remti visas bibliotekas, įgyvendinančias valstybines bibliotekų plėtros programas. Ministerija rengia, derina ir tvirtina bibliotekų veiklą reglamentuojančius dokumentus, kontroliuoja, kaip jų laikomasi, leidžia teisės aktus, nustatančios privalomų Lietuvos standartų taikymą bibliotekų veikloje. Galiausiai Kultūros ministerija užsako ir finansuoja mokslinius tyrimus ir tvirtina bibliotekos statistinių ataskaitų formas.

Bibliotekų kaip informacijos, žinių ir kultūros įstaigų atgimimą Lietuvoje reikėtų sieti su 2008-2012 metais vykdytu projektu „Bibliotekos pažangai“. Jo pagalba bibliotekų vaidmuo visuomenėje stipriai pagerėjo, padidėjo jų žinomumas, misija ir vaidmuo. Į bibliotekas atėjo naujų vartotojų (ypač iš visuomenės grupių, kurios rečiau lankėsi bibliotekose ir turėjo mažesnius skaitmeninius įgūdžius), pagerėjo daugelio vartotojų skaitmeninio raštingumo įgūdžiai, taip pat pagerėjo bibliotekininkų skaitmeninio raštingumo įgūdžiai, mažėjo skirtis tarp Lietuvos kaimo ir miesto gyventojų. Šiuo metu bibliotekos aktyviau bendradarbiauja su viešojo ir privataus sektoriaus organizacijomis, ypač išaugo bendradarbiavimas su verslo įmonėmis, jos dažniau ir dosniau paremia bibliotekas. Kaip kultūros įstaigos, jos sutraukia daug kultūrinių renginių ir veiklų ir jų lankytojų bei dalyvių. Tačiau visų pirma lankytojų jos suprantamos kaip socialinė erdvė nemokamai

naudotis daugeliu informacinių paslaugų ir virtualiai bendrauti su draugais ar giminaičiais, dalyvauti visuomeniniame gyvenime123.

Šiuo metu rengiamos Bibliotekų plėtros gairės iki 2020 metų. Nors yra nuomonių, jog esamas gairių projektas dar yra rimtai tobulintinas, tačiau tikėtina, jog bendrieji bibliotekų plėtros tikslai, kurie apibrėžti šio dokumento projekte, esmingai nesikeis. Todėl artimiausiu metu tikimasi siekti tokių tikslų bibliotekoms:

• Skatinti bibliotekas planuoti veiklą bei naudoti lėšas siekiant didžiausios naudos gyventojams poveikio bei priimti strateginius sprendimus atsižvelgiant į dominuojančias bibliotekų veiklos tendencijas;

• Stiprinti bibliotekų kaip svarbios kultūros, švietimo bei socialinės institucijos vaidmenį šalies politikoje ir žiniasklaidoje, formuoti teigiamą įvaizdį ir didinti bibliotekų matomumą visuomenėje;

• Sudaryti sąlygas kūrybingos visuomenės formavimuisi, žinių kūrimui, visuomenės kultūrinio raštingumo lygio augimui ir kokybiško laisvalaikio plėtrai.

MUZIEJAI

Remiantis Tarptautinis muziejų tarybos (ICOM) statutu, muziejus yra nesiekianti pelno, atvira, nuolat tarnaujanti visuomenei ir jos raidai institucija, mokslo, edukacijos ir laisvalaikio tikslams įsigyjanti, konservuojanti, tyrinėjanti, populiarinanti ir eksponuojanti žmonijos bei ją supančios aplinkos materialius ir nematerialius liudijimus.124

Muziejų įstatymo pirmoji redakcija Lietuvoje buvo priimta 1995 metais ir pakeista naująja 2003 metais. Naujoji redakcija numato muziejų sistemos, veiklos, muziejinių vertybių apskaitos ir apsaugos bei kitų su muziejų veikla susijusių santykių reglamentavimą. Paskutiniame įstatymo pakeitime numatyta įvesti kadencijas nacionalinių ir respublikinių muziejų direktoriams, o vyr. fondų saugotojo pareigybė prilyginta direktoriaus pavaduotojo pareigybei.

Muziejai skirstomi į nacionalinius, respublikinius, savivaldybių, žinybinius ir kitus. Pagal rinkinių rūšis jie gali būti skirstomi į archeologijos, etnografijos, gamtos, istorijos, literatūros, meno, mokslo, technikos, kraštotyros, memorialinius ir kitokius. 19 lentelėje pavaizduota pagrindinė Lietuvos muziejų statistika.

19 lentelė. Lietuvos muziejų 2012 m. statistika

	Skaičius	Apsilankymai	Darbuotojai	Pajamos, tūkst. LTL	Pajamos iš viešųjų šaltinių, įsk. investicijas, tūkst. LTL	Uždirbtos lėšos, tūkst. LTL	Išlaidos, tūkst. LTL
Nacionaliniai	4	723.134	967	53.546	49.910	3.574	53.040
Respublikiniai	17	953.223	1.001	44.453	34.543	9.252	46.366
Savivaldybių	64	776.472	935	30.430	27.675	2.300	30.089
Xxxxxxxxxx	15	141.653	102	3.168	2.710	458	3.276
Nevalstybiniai ir VšĮ	4	121.922	50	2.594	481	2.112	2.329
Iš viso	104	2.716.404	3.055	134.193	115.319	17.697	135.099

Šaltinis: muziejų statistika, 2012 m.

Pastaba: naudojami oficialiosios statistikos 2012 m. duomenys, nes nuo 2013 m. pakeitus metinę veiklos statistinę ataskaitos formą dalis svarbių duomenų viso muziejų tinklo mastu nėra renkama.

Didžiausią dalį Lietuvos muziejų sudaro savivaldybių muziejai, kurių yra 64. Matyti, kad apsilankymai juose sudaro 26,6 proc. visų apsilankymų, o juose dirba beveik trečdalis muziejų darbuotojų (30,6 proc.) Šioje galimybių studijoje analizuojami Lietuvos nacionaliniai ir dalis

123 UAB „Socialinės informacijos centras”, „Projekto „Bibliotekos pažangai“ priežiūros rodiklių apibendrinamoji ataskaita 2008-2011.“ Perkančioji organizacija: Lietuvos nacionalinė Xxxxxxx Xxxxxxx biblioteka, 2012.

124 ICOM, Tarptautinis muziejų tarybos statutas. Viena, 2007, 4.

respublikinių muziejų. Visi nacionaliniai ir respublikiniai muziejai sudaro penktadalį šalies muziejų ir 2013 m. apėmė net 61,7 proc. apsilankymų.

Nacionaliniai muziejai kaupia, saugo, tiria, restauruoja, konservuoja ir eksponuoja svarbiausius valstybės istorijos, meno, technikos, gamtos ir kitokių vertybių rinkinius. Remiantis muziejų įstatymu nacionaliniams muziejams greta tradicinių muziejaus funkcijų pagal ICOM muziejaus apbrėžimą, taip pat pavesta vykdyti kitų Lietuvoje veikiančių muziejų ir juose esančių rinkinių metodinio apsaugos, apskaitos, eksponavimo ir tyrimo centro funkcijas. Kartu su KM atstovais nacionaliniai muziejai dalyvauja kitų muziejų kontrolės procedūrose. Svarbi šių muziejų grupės funkcija yra (tiek savarankiškai, tiek su švietimo įstaigomis) muziejų darbuotojų tobulinimo programų rengimas ir vykdymas, dalyvavimas teisėkūros procesuose.

Respublikiniai muziejai yra pagrindiniai specializuoti muziejai, kurie atlieka savo rūšies muziejuose esančių rinkinių apskaitos, apsaugos ir tyrimo metodinio centro funkcijas. Respublikiniams muziejams pavesta bendradarbiauti su švietimo įstaigomis rengiant muziejines mokinių ugdymo programas. Veikdami kaip specializuoti muziejai prisideda prie darbuotojų, dirbančių su atitinkamos rūšies muziejuose esančiais rinkiniais, tobulinimosi programų rengimo ir vykdymo.

Kultūros ministerija, kuri yra respublikinių muziejų steigėja, o taip pat organizacija įgyvendinanti nacionalinių muziejų steigėjo funkcijas koordinuoja Lietuvos muziejų veiklą, jų dalyvavimą tarpvalstybinėse muziejininkystės programose. KM kaip kontroliuojanti įstaiga tikrina muziejinių vertybių apsaugą ir apskaitą muziejuose, nustato nacionalinių ir respublikinių muziejų veiklos strategiją ir rengia ją įgyvendinančias programas, taip pat muziejų veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektus, finansuoja svarbias muziejų veiklos, restauravimo ir mokslinių tyrimų programas.

Šiuo metu yra baigiamos rengti Muziejų strateginės plėtros kryptys, kuriomis, įgyvendindami savo funkcijas, turėtų vadovautis Lietuvos muziejai. Šiuo metu parengtame strateginio dokumento projekte įtvirtinta modernaus muziejaus vizija, pagal kurią muziejai saugo, kaupia, tiria gamtos ir kultūros paveldo vertybes, suprantamai ir patraukliai pristato jas visuomenei, formuoja žmogaus istorinę, kultūrinę, socialinę patirtį laikantis bendradarbiavimo, socialinės atsakomybės, darnos ir kultūrinio atvirumo principų. Savo veikloje muziejai atsakomybės, atvirumo, kompetencijos, kūrybiškumo, pagarbos vertybėmis. Parengtame dokumente išskiriama penkios strateginės kryptys:

• muziejų ekspozicijų pritaikymas,

• edukacinės veiklos stiprinimas ir plėtojimas,

• efektyvesnis muziejinių rinkinių kaupimas,

• saugojimas bei sklaida visuomenei,

• muziejų teikiamų paslaugų prieinamumo ir kokybės didinimas,

• planingas muziejų darbuotojų gebėjimų ugdymas.125

TEATRAI IR KONCERTINĖS ĮSTAIGOS

Pirmasis ir kol kas vienintelis teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas buvo priimtas 2004 m.126 Juo reglamentuota profesionalaus scenos meno veikla, šio meno įstaigų finansavimas, darbuotojų darbo sąlygos ir socialinės garantijos.

Įstatyme įtvirtinta profesionaliojo scenos meno įstaigų klasifikacija pagal steigėją (nacionalinis, valstybės, savivaldybės ir kitas), taip pat įtvirtinta teatrų klasifikacija ir pagal scenos meno rūšį (dramos, muzikinis, lėlių, pantomimos, šokio ir kitas).

Nustatyta, jog nacionalinio teatro ar nacionalinės koncertinės įstaigos statusas gali būti suteiktas tik įstaigai, kuri savo veikla bei joje dirbančių kūrybinių darbuotojų kolektyvo ar kolektyvų kūrybine veikla aukščiausiu meniniu lygiu pristato iškiliausius nacionalinės kūrybos laimėjimus, puoselėja, plėtoja ir skleidžia Lietuvos kultūrą, kūrybiškai interpretuoja ir perteikia pasaulio kultūrų

125 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Muziejų strateginės plėtros kryptys. Projektas. Vilnius, 2014.

126 Šiuo metu visuomenės svarstymui yra pateikta nauja įstatymo versija (pateikta 2014-11-04).

laimėjimus, kuria šiuolaikinio meno tradicijas, meniniu lygiu, formų ir žanrų įvairove formuoja ir tenkina visuomenės poreikį profesionaliam scenos menui.

Teatrui ir koncertinei įstaigai nustatyta tik viena funkcija – organizuoti profesionalaus scenos meno (spektaklių/ koncertų ir (ar) kitų literatūros, meno programų) kūrimą ir viešą atlikimą. Tačiau įstatymas numato tam tikrą tvarką, pagal kurią ši funkcija turi būti įgyvendinama. Numatyta, jog įstaigų repertuaras sudaromas pagal sezonines ir perspektyvines (3-5 metų) kūrybinės veiklos programas.

Kultūros ministerija pagal įstatymą turi vykdyti šias su teatrų ir koncertinių įstaigų valdymu susijusias funkcijas: tvirtinti nacionalinių ir valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų plėtotės strategiją ir užtikrinti jos įgyvendinimą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iki šiol tokia strategija nebuvo parengta. Ji taip pat yra atsakinga už teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą reglamentuojančių dokumentų rengimą, kūrybinių darbuotojų atestavimo nuostatus, nacionalinių ir valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų steigimo dokumentus, sezonines ir perspektyvines kūrybinės veiklos programas, konkurso į nacionalinio ir valstybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas organizavimą ir sprendimo priėmimą dėl juridinių asmenų pripažinimo teatrų ar koncertine įstaiga. Ministerija finansuoja Lietuvos kultūrai svarbias teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinės veiklos programas ir projektus, skiria kompensacines išmokas teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams. Ministerija taip pat yra atsakinga už Teatrų ir koncertinių įstaigų tarybos sudėtį ir veiklą, koordinuoja Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų dalyvavimą tarpvalstybinėse kultūrinėse programose.

Teatrų ir koncertinių įstaigų 2004 ir 2013 metų statistika pateikta 20 lentelėje. Matyti, jog valstybiniai teatrai ir valstybinės koncertų įstaigos sudaro mažiau nei pusę visų tokio pobūdžio įstaigų, o jų skaičius tarp per dešimtmetį nuo 2004 metų labai nežymiai paaugo lyginant su nevalstybiniais teatrais. Tačiau vertinant lankytojų skaičių valstybinės įstaigos ženkliai lenkia nevalstybines, jų lankytojai 2004 ir 2013 metais sudarė atitinkamai 76,5 ir 66 proc. visų apsilankiusių teatruose ir koncertinėse įstaigose. Šioje galimybių studijoje analizuojama 13 valstybinių teatrų, du teatrai, turintys viešosios įstaigos statusą, ir 7 valstybinės koncertinės įstaigos.

20 lentelė. Teatrų ir koncertinių įstaigų 2004 ir 2013 m. statistika

	Įstaigų sk.		Pasirodymų sk.		Lankytojų sk.
Metai	2004	2013	2004	2013	2004	2013
Valstybiniai teatrai	13	13	2.544	2.732	637.000	645.000
Nevalstybiniai teatrai	20	27	n.d.	2.190	229.000	407.000
Valstybinės koncertinės įstaigos	5	7	853	885	108.200	148.000

Šaltinis: Statistikos departamentas

Šiuo metu svarstoma reikšminga teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos teisinės formos naujovė – galimybė šioms įstaigoms tapti viešosiomis įstaigomis127 bei nauja darbuotojų darbo santykių sistema. Naujojo įstatymo rengėjai tikisi, kad tokie pokyčiai sudarys sąlygas šioms įstaigoms lengviau naudoti ir kaupti uždirbamas lėšas, padės atnaujinti kūrybinių darbuotojų kolektyvus, taikant lankstesnes darbo sutartis ir mokant konkurencingesnius atlyginimus128.

5.1 ĮSTAIGŲ VEIKLOS VERTINIMO STRUKTŪRA IR VERTINIMUI

127 Iš tiesų tokia galimybė yra numatyta ir dabar galiojančiame įstatyme, tačiau nedetalizuotas tapimo viešąja įstaiga procesas. Daugiau žr. 6.4 dalį.

128 Kultūros ministerijos Numatomo teisinio reguliavimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo pažyma dėl teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir finansavimo modelio teisėkūros iniciatyvos (2014 m. kovo mėn.).

NAUDOJAMI DUOMENYS

Atliktoje analizėje buvo panaudoti įstaigų centralizuotai pateikti finansiniai (buhalteriniai) duomenys iš 2013 m. metinio Finansinių ataskaitų rinkinio ir Biudžeto išlaidų vykdymo ataskaitų rinkinio. Duomenys apie KMĮ įplaukas (asignavimus ir pajamas) pagal šaltinius ir išmokas (išlaidas) pagal rūšis buvo išrinkti iš Pinigų srautų ataskaitos129. Iš šios ataskaitos taip pat išrinkti duomenys apie įstaigų investicinės veiklos pinigų srautus ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti. KMĮ valdomam turtui įvertinti reikiami duomenys buvo panaudoti iš Finansinės būklės ataskaitos130.

Įstaigų gautos paramos duomenys buvo renkami 2014 m. spalio 24 d. – 2014 m. lapkričio 6 d. galimybių studijos rengėjų vykdytos įstaigų vadovų apklausos metu. Bibliotekų segmentui duomenys apie 2013 m. gautą paramą buvo paimti iš Lietuvos nacionalinės Xxxxxxx Xxxxxxx bibliotekos renkamos ir skelbiamos oficialios bibliotekų statistikos. Gauti duomenys apie neatlygintinai gautą paramą, remiantis patvirtinu sąskaitų planu, buvo atimti iš įstaigos pajamų iš kitų šaltinių.

Papildomai tikslesniam įvertinimui informacija apie KMĮ steigėjo skirtus asignavimus analizėje buvo paimta iš įstaigų teiktų 2013 m. Biudžeto sąmatos vykdymo ataskaitų131. Pastebėtina, jog Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitos yra pateikiamos dviem būdais: a) pagal kasines išlaidas, b) pagal faktines išlaidas. Analizei buvo naudojamo duomenys iš faktinių išlaidų ataskaitų. Iš Biudžeto išlaidų vykdymo ataskaitų rinkinio buvo paimti duomenys apie įstaigos gautus steigėjo asignavimus įstaigos veiklai pagal Kultūros ministerijos finansuojamas programas, taip pat apie gautas biudžeto lėšas iš Valstybės investicijų programos ar Lietuvos kultūros tarybos Kultūros rėmimo fondo.

21 lentelė. Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitose pateikiamų duomenų apibendrinimas

Eil. Nr.	Finansavimo šaltinis	Duomenų pateikimas	Lėšų panaudojimas
1.	Valstybės biudžeto lėšos įstaigos išlaikymui (kodas –1.1.1.1.1.)	Duomenys pateikiami disagreguotai pagal Kultūros ministerijos finansuojamas programas	Darbo užmokesčiui, komunalinėms ir ryšių išlaidoms, einamajam remontui ir pan.
2.	Kultūros ir meno įstaigos pajamų įmokos (kodas – 1.4.1.1.1.)	Įstaigos uždirbtos lėšos iš pagrindinės veiklos ir nekilnojamojo turto nuomos.	Pagal įstaigos poreikius.
3.	Kultūros rėmimo fondas (kodas – 1.6.1.1.1.)	Duomenys pateikiami apibendrintai t.y. ne pagal įstaigos įgyvendinamus projektus, o bendra suma.	Turinio veiklai, t.y. pastatymams, edukacijai, parodoms ir pan.
4.	Valstybės investicijų programa (kodas – 1.1.1.1.1)	Duomenys pateikiami pagal projektus.	Investicijoms į ilgalaikį ir biologinį turtą.

Šaltinis: sudaryta autorių.

Papildomai duomenys apie įstaigų 2013 m. įgyvendintus projektus pagal Valstybės investicijų programą buvo sutikrinti su įstaigų Kultūros ministerijai teikiamomis ataskaitomis apie šių projektų įgyvendinimą132. Ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti lėšos, kurios skiriamos ne iš

129 Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 5-ojo standarto „Pinigų srautų ataskaita“ 2 priedas.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 1K-048 „Dėl Finansų ministro 2008 m. sausio 9

d. įsakymo Nr.1K-011 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 5-ojo standarto patvirtinimo“ pakeitimo“.

130 Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 2-ojo standarto „Finansinės būklės ataskaita“ 2 priedas. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. 1K-045 „Dėl Finansų ministro 2007 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr.1K-378 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 2-ojo standarto patvirtinimo“ pakeitimo“.

131 Forma Nr. 2 – Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita (metinė).

132 Informacija apie valstybės investicijų programos pagal investicijų projektų įgyvendinimo programas ir investicijų projektus vykdymą. Forma Nr. B-8. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. 1K-148

„Dėl Finansų ministro 2011 m. birželio 30 d. įsakymo 1K-230 „Dėl biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų informacijos apie programų sąmatų vykdymą formų patvirtinimo“ pakeitimo“.

Valstybės investicijų programos, yra apskaitomos kaip asignavimai, skirti įstaigos veiklai. Šios lėšos išskirtos lyginant Pinigų srautų ataskaitas ir Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitas.

Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitoje taip pat pateikiami duomenys apie įstaigos iš pagrindinės veiklos ir nekilnojamojo turto nuomos uždirbtas pajamas. Šiame tyrime įstaigų uždirbtos lėšos yra apskaičiuojamos kaip lėšos, kurios buvo pervestos į valstybės biudžetą ir įstaigoms gražintos kaip pajamų įmokos. Pajamos, kurias gavo įstaiga, tačiau nepervedė į valstybės biudžetą nėra apskaitytos kaip įstaigos uždirbtos lėšos.

Pastebėtina, kad skirtinguose šaltiniuose (oficialioje statistikoje, skirtingose ataskaitose) pateikiami finansiniai (buhalteriniai) duomenys gali nesutapti. Šių nesutapimų priežastis yra skirtingos skaičiavimo metodikos, taikomos apskaičiuojant įstaigų įplaukas (pajamas) ir išmokas (išlaidas). Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės ataskaitos yra rengiamos pagal skirtingus standartus, naudojant tiems standartams patvirtinus sąskaitų planus, todėl galutinės pajamų ar išlaidų išraiškos nėra tapačios. Nedidelius skirtumus dėl pajamų ir išlaidų taip pat gali lemti likučių iš praėjusių metų priskaičiavimas.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu centralizuotai renkama kultūros ir meno įstaigų statistinė informacija nėra suderinta su Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, kurias remiantis yra vykdoma įstaigų buhalterinė apskaita ir atskaitomybė. Dėl šios priežasties oficialioje statistikoje skelbiami duomenys gali nesutapti su tyrime naudojamais duomenimis iš finansinių (buhalterinių) ataskaitų, kurios yra parengtos remiantis visam viešajam sektoriui privalomais Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais. Galimybių studijos rengimo metu nustatyta, kad oficialioje statistikoje pateikiami duomenys apie įstaigų finansus nėra pakankamai patikimi, nes pateikiami renkamų finansinių duomenų apibrėžimai nėra išsamūs, todėl praktikoje yra įvairiai interpretuojami, pavyzdžiui: muziejų atveju nustatyta, kad kai kurie muziejai lėšas gautas iš Kultūros rėmimo fondo priskyrė steigėjo skirtiems asignavimams, o kiti – kitoms lėšoms.

Darbuotojų skaičius nustatytas pagal Kultūros ministerijos Finansų skyriaus pateiktas KMĮ Kultūros ministerijai teikiamas ataskaitas apie įstaigų darbuotojų skaičių ir darbo užmokesčio fondą. Nacionalinių muziejų bendras darbuotojų skaičius analizei panaudotas iš oficialios statistikos. Taip pat visų muziejų muziejininkų skaičius buvo panaudotas iš muziejų oficialiosios statistikos. Pažymėtina, kad oficialioje statistikoje skelbiama dirbančių darbuotojų skaičius, o ne pareigybių (etatų) skaičius, dėl šios priežasties duomenys apie darbuotojus gali nežymiai skirtis. Dėl duomenų stokos (informacija apie faktiškai apmokėtas darbo valandas nebuvo renkama) vietoje sąlyginio darbuotojų skaičiaus, analizei buvo panaudota pareigybių (etatų) skaičius, remiantis anksčiau įvardintais šaltiniais.

Vertinant įstaigos valdomą nekilnojamą turtą buvo panaudoti Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus auditorių 2013 m. surinkti duomenys133. Detalesni duomenys tikslesniam įstaigų valdomo turto įvertinimui taip pat buvo renkami 2014 m. spalio 24 d. – 2014 m. lapkričio 6 d. vykdytos įstaigų vadovų apklausos metu. Suvestinis investicijų į nekilnojamąjį turtą ir įrangą įstaigų poreikis pateikiamas žemiau esančioje lentelėje, o pagal įstaigų grupes analizuojamas toliau šioje (5) ataskaitos dalyje.

133 Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus 2013 m. atlikto audito Nr. VA-7 „Kultūros ministerijai pavaldžių bei jos valdymo sričiai priskistų įstaigų turto naudojimo ir nuomos vertinimas“ metu surinkti duomenys.

22 lentelė. Kultūros ministerijai pavaldžių ir nacionalinių kultūros ir meno įstaigų poreikis investicijoms į nekilnojamąjį turtą ir įrangą

Įstaigų grupė/įstaigų skaičius/ poreikis	Poreikį pateikusių įstaigų skaičius*	Reikia einamojo remonto, kv.m.	Reikia kapitalinio remonto dėl patalpų nusidėvėjimo, neatitikimo reikalavimams, kv.m.	Reikia kapitalinio remonto pritaikant patalpas funkcijų vykdymui, kv. m.	Reikia naujų patalpų esamai veiklai vykdyti, kv.m	Reikia naujų patalpų veiklos plėtrai, kv.m.	Reikiamos įsigyti įrangos preliminari kaina, tūkst. litų
Bibliotekos	5 iš 7	13.593,57	23.526,49	408	0	3.760	15.339,3
Muziejai	11 iš 17	4.846,34	8.422,47	12.219,36	3.695,5	310	8.886,8
Teatrai ir koncertinės įstaigos	13 iš 21	3.465	8.587,91	2.603,41	9.000	475	80.974,0
Iš viso:	29 iš 45	21.904,91	40.536,87	15.230,77	12.695,5	4.545	105.200,1

Šaltinis: sudaryta autorių pagal Kultūros ministerijai pavaldžių ir nacionalinių kultūros ir meno įstaigų vadovų apklausos duomenis

* Atsakiusių į galimybių studijos rengėjų klausimyną skaičius

Analizuojant pagrindinę įstaigų veiklą buvo remiamasi galimybių studijos rengėjų organizuotos apklausos duomenimis, taip pat oficialioje statistikoje skelbiamais duomenimis, t.y. metiniais veiklos statistinių ataskaitų apibendrinimais pagal segmentus.

Rengdami kultūros ir meno įstaigų veiklos vertinimo kriterijų (rodiklių) sąrašą (klasifikatorių) galimybių studijos rengėjai vadovavosi subalansuotos statistikos metodu – įstaigų vadovams jie buvo viešai įsipareigoję naudoti jau surinktus arba renkamus duomenis, siekiant nepadidinti administracinės naštos įstaigoms. Subalansuotos statistikos metodas, kuriuo remiantis buvo atliekamas klasifikatoriaus sudarymas, tiek įstaigų veiklos už 2013 m. analizė reikalauja naudoti duomenis, kurie yra prieinami, o naujų duomenų rinkimą suderinti su esamais duomenų srautais (plačiau šios galimybių studijos 4.2 skyriuje apie informacijos srautus). Dėl šių priežasčių analizei iš esamų duomenų šaltinių buvo atrinkti duomenys, kurie savo turiniu yra artimiausi idealiu atveju analizei reikiamiems duomenims.

5.2 BIBLIOTEKŲ VEIKLOS VERTINIMAS

Analizuojamų bibliotekų (išskyrus LNB) veikla neseniai buvo vertinama atliekant XXXXXXX tyrimą, kuris pateikė daug išsamių rekomendacijų dėl kiekvienos bibliotekos. Šioje galimybių studijoje atsižvelgiama į minėto tyrimo duomenis, pateikiami papildomi nauji analizės pjūviai ir palyginimai.

Analizė pateikiama tematiškai pagal pajamas, išlaidas, resursus, pagrindinę veiklą, rinkodarą, dalyvavimą asociacijų ir ekspertinių grupių veikloje. Taip pat pateikiamas tarptautinis viso Lietuvos viešųjų bibliotekų tinklo veiklos palyginimas. Iš pradžių pateikiama statistinė informacija (rodiklių lentelės), po kurių seka jų apžvalga ir įvertinimas, kuriame referuojama į atitinkamų lentelių rodiklius. Jei papildoma informacija surinkta apklausos būdu, tai taip pat pažymima. Rodiklių numeriai referuoja į rodiklių numerius parengtame klasifikatoriuje (8 priedas). Lentelėse intensyvesnė žalia spalva žymi aukštesnį rodiklio įvertį.

5.2.1 Įstaigų pajamos, išlaidos ir resursai

23 lentelė. Bibliotekų 2013 m. pajamos

		iš jų:
					P5. Per
					ataskaitinį	P6. Per
			P3. Per		laikotarpį	atskaitinį
	P1. Per		ataskaitinį	P4. Per	įstaigos	laikotarpį	P7. Per
	ataskaitinį	P2. Per	laikotarpį	ataskaitinį	pajamos iš	įstaigos iš	ataskaitinį
	laikotarpį	atskaitinį	įstaigos	laikotarpį	suteiktų	kitų	laikotarpį
	įstaigos	laikotarpį	projektinio	įstaigos	paslaugų ar	šaltinių	įstaigos
	asignavimai	įstaigos gauti	finansavimo	neatlygintinai	parduotų	gautos	kitos
	ir pajamos	asignavimai	pajamos	gauta parama	prekių	lėšos	pajamos
LNB	29.577	15.572	13.227	12,0	414	7	346
LAB	2.056	1.957	86	0,00	11	2	0
VAVB	4.450	2.313	2.071	0,8	48	1	16
KAVB	5.424	5.143	23	26,8	111	32	89
KLAVB	2.802	2.643	16	16,5	109	0	17
ŠAVB	4.217	2.134	2.026	1,7	26	26	3
PAVB	3.222	3.140	45	8,6	28	0	0

Šaltinis: sudaryta autorių.

24 lentelė. Bibliotekų 2013 m. pajamų analizės rodiklių suvestinė

	A1. įstaigos iš projektinės veiklos gautų įplaukų dalis nuo visų įstaigos gautų įplaukų, proc. (be VIP, proc.)	A2. įstaigos gautos paramos dalis nuo visų įstaigos gautų įplaukų, proc.	A3. įstaigos iš projektinės veiklos gautų įplaukų ir gautos paramos dalis nuo visų įstaigos gautų įplaukų , proc. (be VIP)	A4. įstaigos pajamų už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes dalis nuo visų įstaigos gautų įplaukų, proc.	A5. įstaigos iš (kapitalo) investicinės projektinės veiklos gautų įplaukų dalis nuo įstaigos iš biudžeto gautų steigėjo lėšų (asignavimų), proc.	A6. įstaigos pagrindinei ir susijusioms veikloms įgyvendinti gauto projektinio finansavimo dalis nuo įstaigos iš biudžeto gautų asignavimų, proc.
LNB	44(19) %	0,0%	45 % (19 %)	1,40%	61%	24%
LAB	4 (4) %	0,0%	4 % (4 %)	1,09%	1%	3%
VAVB	47 (2) %	0,0%	47 % (2 %)	2,04%	86%	3%
KAVB	0%	0,5%	1 % (1 %)	3,89%	0%	0%
KLAVB	1 (1) %	0,6%	1 % (1 %)	0,62%	0%	1%
ŠAVB	48 (1) %	0,0%	48 % (0,7 %)	0,87%	94%	1%
PAVB	1 (1) %	0,3%	2 % (2 %)	0,53%	0%	1%

Šaltinis: sudaryta autorių.

2013 m. apskričių bibliotekų bendros pajamos svyravo tarp 2,8 mln. ir 5,4 mln. litų (P1 rodiklis). LAB pajamos buvo kiek mažesnės – beveik 2,1 mln. litų, LNB siekė 29,3 mln. litų. Natūralu, jog asignavimai iš valstybės biudžeto ir pajamos iš Valstybės investicijų programos sudarė didžiąją dalį pajamų (P2-P3, A1 rodikliai). Atkreiptinas dėmesys, jog didesnė arba didžioji dalis LNB, VAVB ir ŠAVB šių lėšų buvo skirtos investicinei (kapitalo) projektinei veiklai (A5 rodiklis).

Vis dėlto kai kurioms įstaigoms labiau sekėsi uždirbti pajamų iš teikiamų paslaugų ar parduotų prekių (P5 ir A4 rodikliai) – KLAVB savarankiškai uždirbo apie 4 % savo pajamų, palyginti su maždaug 1 %, kurį užsidirbo visos kitos analizuojamos bibliotekos. Pajamos iš paramos sudarė itin mažą dalį (P3 ir A2 rodikliai) – vis dėlto šiuo atžvilgiu šiek tiek išsiskyrė KAVB ir KLAVB, kurios sugebėjo pritraukti atitinkamai 27.000 ir 17.000 litų..

25 lentelė. Bibliotekų 2013 m. išlaidų analizės rodikliai

		A14. įstaigos išlaidų	A15. įstaigos išlaidų darbo užmokesčiui ir soc. draudimui dalis nuo visų įstaigos išlaidų, išskyrus išlaidas investicinių projektų įgyvendinimui, proc.	Įstaigos išlaidos		A20. Įstaigos įsiskolinimai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, tūkst. LTL
	A13. išlaidų	vadovybės ir		periodikos
	įstaigos	administravimo		prenumeratai,
	išlaikymui* dalis	funkcijas atliekančių		spaudiniams ir
	nuo visų įstaigos	darbuotojų darbo		kitiems	P9.3 įstaigos
	išlaidų, išskyrus	užmokesčiui ir		dokumentams	išlaidos
	išlaidas	socialiniam		įsigyti dalis nuo visų	komandiruotė
	investicinių	draudimui dalis nuo		įstaigos išlaidų,	ms, tūkst. LTL
	projektų	visų įstaigos išlaidų,		išskyrus išlaidas
	įgyvendinimui,	išskyrus išlaidas		investicinių
	proc.	investicinių projektų		projektų
		įgyvendinimui, proc.		įgyvendinimui, proc.
LNB	9%	N.D.	79%	1,0%	76	910
LAB	11%	N.D.	69%	6,0%	3	17
VAVB	7%	17%	47%	5,5%	45	3
KAVB	14%	14%	81%	3,3%	27	13
KLAVB	11%	24%	79%	3,6%	9	1
ŠAVB	7%	24%	76%	4,5%	15	20
PAVB	9%	N.D.	85%	2,7%	3	8

Šaltinis: sudaryta autorių.

* Išlaidos, skirtos įstaigos išlaikymui, apima išlaidas komunaliniams mokesčiams, eksploatacijai ir einamajam remontui, nuomai bei transportui.

Pastaba: Skaičiuojant A13, A14, A15 rodiklius minusuotos investicinių projektų lėšos (ilgalaikio materialinio turto įsigijimui)

Analizuojamų bibliotekų išlaidos 100 % (arba beveik 100 %) sutapo su pajamomis. Išlaidų dalis įstaigos išlaikymui visose įstaigose buvo sąlyginai panaši (A13 rodiklis), išlaidų dalis darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui tarp įstaigų skyrėsi labiau (A15 rodiklis), tačiau šiose įstaigose skyrėsi ir dokumentų įsigijimo išlaidos bei kai kurios kitos išlaidos.

Gana netikėtus įstaigų skirtumus atskleidžia išlaidų komandiruotėms palyginimas (P9.3 rodiklis) – pavyzdžiui, LNB išlaidos siekė 76 tūkst. litų, VAVB – 45 tūkst. litų, KAVB – 27 tūkst. litų, o LAB ir PAVB – tik po 3000 litų. Nors LNB išlaidos komandiruotėms nėra tiesiogiai palyginamos su apskričių viešųjų bibliotekų išlaidomis komandiruotėms, tačiau labai dideli skirtumai tarp pastarųjų įstaigų kelia klausimų, ar jose visose šios išlaidos naudotos optimaliai.

Įstaigų įsiskolinimai (A20 rodiklis) nėra dideli (išskyrus LNB) ir rodo, jog įstaigos tinkamai planuoja savo pajamas ir išlaidas. LNB įsiskolinimas susijęs su investiciniais projektais (tai neįvykdytas mokėjimas tiekėjams), tačiau lėšų tam buvo.

5.2.2 Resursai

26 lentelė. Bibliotekų išvestiniai rodikliai dėl 2013 m. išlaidų darbuotojams

	A10. įstaigos mėnesinės išlaidos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui vienam įstaigos darbuotojui, LTL (pagal biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą)*	A12. įstaigos išlaidos kvalifikacijos tobulinimui vienam įstaigos darbuotojui, LTL	P36. Įstaigos etatų skaičius
LNB	1.570 (2129)	6	493,5
LAB	1.603 (1958)	18	62
VAVB	1.401 (1835)	47	80
KAVB	1.346 (1.776)	64	202
KLAVB	1.318 (1.749)	8	100
ŠAVB	1.354 (1610)	30	85,5
PAVB	N.D. (2.166)	10	103,5

Šaltinis: sudaryta autorių.

* tikslesnės reikšmės yra pateiktos prieš skliaustelius, skliausteliuose pateiktos reikšmės, jog būtų galima palyginti PAVB išlaidas.

Darbuotojai. Remiantis pareigybių (etatų) skaičiumi, mėnesinės išlaidos vieno darbuotojo (etato) darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui bibliotekose siekė apie 1.354 ir 1.603 litų (tikėtina, jog PAVB jis buvo šiek tiek didesnis) (A10 rodiklis).

Visos 5 bibliotekos, kurios dalyvavo antrojoje apklausoje, minėjo, jog jose 2013 metais dirbo savanorių. KAVB tais metais sulaukė 10 savanorių, KLAVB ir ŠAVB – atitinkamai 25 ir 26 savanorių. VAVB ir LNB savanorių statistikos neapskaitė.

Kvalifikacijos tobulinimas bibliotekoms yra itin aktuali sritis, kadangi išskirtinai bibliotekų specialistų aukštosios mokyklos praktiškai neberuošia, tik informacijos paslaugų specialistus apskritai, todėl yra didelis poreikis rūpintis kvalifikacijos tobulinimu. Pagal dabartinę sistemą LNB atsako už kvalifikacijos tobulinimą bendrųjų kompetencijų srityje, apskričių viešosios bibliotekos – už kvalifikacijos tobulinimą regiono bibliotekininkams aktualių kompetencijų srityje. Tokia sistema gana logiška ir patogi, tačiau kvalifikacijos tobulinimo problema yra šios veiklos finansavimas. Šiuo metu biudžetinis finansavimas jai beveik neskiriamas, kvalifikacijos tobulinimas vykdomas per projektus, o tai apsunkina kokybišką įgyvendinimą, neleidžia planuoti kompetencijų tobulinimo. Įstaigos išlaidos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui didžiausios buvo KAVB – 64 Lt vienam darbuotojui (A12 rodiklis), tuo tarpu pagrindinė Lietuvos biblioteka vieno darbuotojo kvalifikacijos tobulinimui 2013 m. skyrė tik 6 Lt. Kita vertus, kadangi bibliotekų darbuotojai kvalifikaciją tobulina praktiškai tik projektinio finansavimo dėka, kai kuriais atvejais už kvalifikacijos tobulinimą įstaigoms nereikia mokėti (kai projektinio finansavimo gavėjas yra kita įstaiga,, nei teikiančioji veiklos ataskaitą, A12 rodiklis neatspindi kvalifikacijos kėlimo masto).

27 lentelė. Bibliotekų valdomo nekilnojamojo turto 2013 m. suvestinė

	P27. įstaigos patikėjo teise bei panaudos pagrindais valdomos žemės plotas	P28. įstaigos nekilnojamo turto, valdomo patikėjimo, panaudos teise arba išsinuomoto, bendras plotas*	P30. įstaigos nekilnojamo turto, valdomo patikėjimo, panaudos teise arba išsinuomoto, bendras plotas pagal panaudojimo paskirtį*	iš jų:							P29. įstaigos ilgalaikės nuomos sutartimis išnuomoto nekilnojamojo turto bendras plotas
				P30.1 bendras administracinių (kabinetų) patalpų plotas	P30.2 bendras administracinių (kitų) patalpų plotas	P30.3 bendras lankytojų erdvių plotas	P30.4 bendras įstaigos rinkinių ir rekvizitų saugyklų plotas	P30.5 bendras tarnybinių – techninių patalpų plotas	P30.6 bendras tarnybinių butų plotas	P30.7 kitų patalpų plotas
LNB	26.352	30.289	20.081	2.867	194	1.129	9.194	6.663	34	0	391
LAB	1.977	3.919	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	70
VAVB	4.177	5.678	5.684	170	200	3.584	850	880	0	0	0
KAVB	5.473	16.406	13.547	1.576	155	3.905	5.404	2.123	0	384	34
KLAVB	6.189	7.451	5.693	138	549	2.005	1.408	1.185	0	408	146
ŠAVB	3.793	4.799	4.790	220	460	3.100	630	380	0	0	0
PAVB	9.832	6.253	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	56

Šaltinis: sudaryta autorių.

* P28 rodiklis atspindi įstaigų Kultūros ministerijai 2013 m. balandžio mėn. pateiktus duomenis, P30 rodiklis – įstaigų per apklausą tyrėjams pateiktą statistiką.

Patalpos ir įranga. Įstaigų valdomi žemės ir patalpų plotai reikšmingai skiriasi (P27, P28, P30 ir jo sudėtiniai rodikliai). KAVB išsiskyrimas iš apskričių bibliotekų suprantamas – šiai bibliotekai reikia gerokai didesnių patalpų didesniam darbuotojų skaičiui bei visiems dokumentams saugoti.

28 lentelė. Bibliotekų valdomų nekilnojamojo turto remonto poreikio suvestinė

Patalpų paskirtis/poreikis	Reikia einamojo remonto, kv.m. (įstaiga)	Reikia kapitalinio remonto dėl patalpų nusidėvėjimo, neatitikimo reikalavimams, kv.m. (įstaiga)	Reikia kapitalinio remonto pritaikant patalpas funkcijų vykdymui, kv. m. (įstaiga)	Reikia naujų patalpų esamai veiklai vykdyti, kv.m (įstaiga)	Reikia naujų patalpų veiklos plėtrai, kv.m. (įstaiga)
Administracinės patalpos (kabinetai)	170 VAVB 1646,3 LNB	1575,69 KAVB 1211,1 LNB
Administracinės patalpos (kitos)	194,2 LNB	154,65 KAVB
Lankytojų erdvės	500 KLAVB 849,55 LNB	1313 VAVB 3905,36 KAVB 279,21 LNB			1370 KAVB
Įstaigų rinkinių ir rekvizitų saugyklos	5800,0 XXX	000 XXXX 0000,0 XAVB 3337,96 LNB			2390 KAVB
Tarnybinės - techninės patalpos	100 KLAVB 4200,00 XXX	000 XXXX 0123,24 KAVB 2419,18 LNB
Tarnybiniai butai	34,41 LNB
Kitos		73 KAVB	408 KLAVB
Iš viso:	13.593,57	23.526,49	408	0	3.760

Šaltinis: sudaryta autorių.

Kapitalinis patalpų remonto poreikis aktualus VAVB (trečdalis lankytojų erdvės, dalis administracinių patalpų bei visas saugyklų ir tarnybinių-techninių patalpų plotas), KAVB (beveik visos įstaigos valdomos patalpos bei papildomai reiktų maždaug trečdaliu padidinti lankytojų erdvę ir beveik puse esamo ploto padidinti saugyklas). KLAVB nurodė, jog būtų aktualu atlikti einamąjį remontą nedidelei daliai lankytojų erdvės bei tarnybinės-techninės erdvės bei kapitaliai remontuoti

nedidelę dalį poilsio erdvių. LNB norėtų remontuoti beveik visas patalpas: didesnę dalį einamuoju remontu ir maždaug trečdalį – kapitaliai.

Įstaigos nurodė įvairios įrangos trūkumą, kuris joms padėtų tinkamai vykdyti veiklą (žr. 9 priedą). Įstaigų paskaičiuotos orientacinės vertės (žr. žemiau) atskleidžia labai skirtingus įstaigų poreikius.

29 lentelė. Bibliotekų poreikiai dėl investicijų į įrangą

Įstaiga	Orientacinė reikiamų investicijų suma, Lt
LNB	11.619.570
KAVB	2.939.000
ŠAVB	505.500
KLAVB	261.200
VAVB	14.000
Iš viso:	15.339.270

Šaltinis: sudaryta autorių.

Paslaugų pirkimas iš išorės tiekėjų. Kaip rodo apklausa, paslaugų pirkimas išorės tiekėjų tarp bibliotekų paplitęs perkant kai kurias paslaugas – apsaugą, pastatų ir įrenginių eksploatavimą, IT priežiūrą ir leidybą. Patalpų valymo, aplinkos tvarkymo, buhalterinės apskaitos ir finansų valdymo paslaugų analizuojamos bibliotekos beveik neperka. Tokios tendencijos turėtų išsilaikyti ir artimoje ateityje.

30 lentelė. Bibliotekų atsakymai dėl paslaugų pirkimo iš išorės tiekėjų: Kurioms ūkinėms – techninėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas paslaugas jūsų įstaiga šiuo metu perka rinkoje?

Funkcija	Paslaugų neperka	Paslaugas perka daliai funkcijų įgyvendinti	Paslaugas perka visai funkcijai įgyvendinti	Įstaigos veikloje šios funkcijos nėra
Apsauga	1	4
Patalpų valymas	4	1
Aplinkos tvarkymas	4
Pastatų ir įrenginių eksploatavimas	1	3	1
IT priežiūra	1	4
Gamyba	2			3
Leidyba		5
Buhalterinė apskaita ir finansų valdymas	4	1
Kultūros vertybių restauravimas	2	1	1	1

Šaltinis: sudaryta autorių.

31 lentelė. Bibliotekų atsakymai dėl planų pirkti paslaugas iš išorės tiekėjų: Kurioms ūkinėms – techninėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas paslaugas jūsų įstaiga numato pirkti rinkoje artimoje ateityje?

Funkcija	Paslaugų nenumato pirkti	Paslaugas numato pirkti daliai funkcijų įgyvendinti	Paslaugas numato pirkti visoms funkcijoms įgyvendinti	Įstaigos veikloje šių funkcijų nėra
Apsauga		2	3
Patalpų valymas	3	1	1
Aplinkos tvarkymas	3	1	1
Pastatų ir įrenginių eksploatavimas	1	2	2
IT priežiūra	1	4
Gamyba	2			3
Leidyba		4	1
Buhalterinė apskaita ir finansų valdymas	4	1
Kultūros vertybių restauravimas	3	1	1

Šaltinis: sudaryta autorių.

Apklaustos bibliotekos mano, jog gamyba, leidyba, buhalterinį apskaita ir finansų valdymas ir toliau turėtų likti atskirų įstaigų žinioje. Dėl viešųjų pirkimų, pastatų ir įrenginių eksploatavimo bei IT priežiūros įstaigų nuomonės šiek tiek išsiskyrė – dalis palaiko esamą tvarką, kai bibliotekos tvarkosi pačios, dalis siūlytų centralizuoti, ypač sukuriant atitinkamus paslaugų centrus.

32 lentelė. Bibliotekų atsakymai dėl funkcijų įgyvendinimo centralizavimo

	Nereikia centralizuoti (palikti taip, kaip yra dabar)	Reikėtų centralizuoti IT sprendimų pagalba (nekeičiant įstaigų organizacinės struktūros)	Reikėtų centralizuoti metodinį vadovavimą funkcijai įgyvendinti	Reikėtų centralizuoti funkcijos įgyvendinimą perkeliant tam tikslui sukurtam paslaugų centrui (pvz., įstaigų segmento lygiu)
Viešieji pirkimai	3			2
Pastatų ir įrenginių eksploatavimas	3			2
IT priežiūra	3	1		1
Gamyba	2			1
Leidyba	3			1
Buhalterinė apskaita ir finansų valdymas	5
Kvalifikacijos tobulinimas (įstaigos siūlymas)		1

Šaltinis: sudaryta autorių.

Kultūros ir meno institucijų veiklos vertinimo ir valdymo modelio galimybių studija

5.2.3 Įstaigų pagrindinė veikla

33 lentelė. Bibliotekų pagrindinės veiklos 2013 m. rodiklių suvestinė

	C1. Vieno apsilankymo kaina, LTL (nuo tik viešųjų išlaidų*)	CB1. Apsilanky mų įstaigoje skaičius	CB2. Registruot ų vartotojų skaičius	CB3. Aptarnauja ma tikslinės vartotojų grupės dalis, proc.	CB6. Naujai užsiregistra vusių vartotojų dalis nuo registruotų vartotojų skaičiaus, proc.	CB8. Fondo apyva rta**	Vienam registruot am lankytojui tenkančių išduotų dokument ų fizinių vienetų skaičius	CB. 9 Interneto sesijų skaičius, tenkantis vienai įstaigos kompiuter izuotai darbo vietai su interneto prieiga lankytoja ms	Atsisiųstų dokument ų skaičius	Atsisiųstų įrašų skaičius	Peržiūrėtų įrašų skaičius prenumer uojamose duomenų bazėse	CB10. Per TBA gautų užklaus ų skaičius	CB11. Per TBA išsiųstų užklaus ų skaičius	CB12. Per šalies TBA gautų užklausų dalis nuo bendro per TBA gautų užklausų skaičiaus, proc.	CB13. Per šalies TBA išsiųstų užklausų dalis nuo bendro per TBA išsiųstų užklausų skaičiaus, proc.	CB16. Mokym ų vartotoj ams valandų skaičius 1000 registru otų vartotoj ų	CB18. įstaigos gautų nominacij ų, apdovanoj imų ir premijų skaičius, vnt.
LNB***	143 (126) (118)	111.918	10.680	100%****	0%	0,15	93	84.495	238.582	2.659.048	360.000	2.000	000	000%	9%	0	5
LAB	31 (31)	67.254	4.382	68%	0%	0,38	41	379	16.358	6.874	n.d.	0	130	-	100%	12	n.d.
VAVB	17 (11)	217.870	19.742	2%	27%	0,94	23	475	8.050	195.387	9.500	740	5	100%	100%	12	0
KAVB	31 (30)	172.856	17.517	2%	24%	0,38	43	370	10.678	368.415	22.692	337	40	100%	70%	259	1
KLAVB	8 (8)	334.203	18.213	4%	16%	0,52	27	250	43.372	297.316	6.054	147	165	99%	98%	289	1
ŠAVB	26 (26)	81.948	10.350	2%	16%	0,70	37	448	3.797	192.977	48.433	197	66	100%	100%	70	2
PAVB	17 (17)	189.793	16.716	4%	17%	0,85	25	469	90.851	138.993	14.030	650	66	100%	100%	76	1

Šaltinis: sudaryta autorių.

* Vieno apsilankymo kaina nuo viešųjų išlaidų (asignavimų ir KRF, išskyrus investicijas į ilgalaikę infrastruktūrą) atitinkamai yra šiek tiek mažesnė. LNB pateikiama ir trečioji kaina – be LIBIS aptarnavimo išlaidų, kurias galbūt ir tikslinga minusuoti dėl to, jog šia sistema naudojasi visos bibliotekos.

** šis rodiklis parodo santykį tarp išduotų fizinių dokumentų skaičiaus ir bendro bibliotekos turimo fizinių dokumentų skaičiaus.

*** LNB galimybės fiziškai aptarnauti lankytojus dėl besitęsiančios rekonstrukcijos stipriai sumažėjusios. Šiuo metu skaitytojams skirtų darbo vietų skaičius sumažėjo nuo 700 vnt. iki 100 vnt., uždaryta ar reorganizuota 18 skaityklų ir šiuo metu veikia tik 6 skaityklos, iš kurių 2 yra ne bibliotekos pastate.

****LNB kaupiamoje statistikoje pateikiama informacija, jog ši biblioteka aptarnauja 100 % tikslinės grupės narių (registruotų vartotojų skaičius prilygintas tikslinės grupės dydžiui), tačiau, galimybių studijos autorių nuomone, toks skaičiavimas yra netikslus. LNB pagrindinė tikslinė grupė galėtų būti apibrėžta kaip mokslininkai ir aukštųjų mokyklų studentai, o plačiau žiūrint, visi Lietuvos gyventojai, todėl faktinė aptarnaujamos tikslinės vartotojų grupės dalis yra gerokai didesnė nei nurodyta 2013 m. statistinių duomenų rinkinyje.

Kiekvienoje apskrities viešojoje bibliotekoje apsilankė tarp 82.000 (ŠAVB) ir 334.000 (KLAVB) lankytojų (CB1 rodiklis), registruotų vartotojų buvo tarp 10.000 (ŠAVB) ir 20.000 (VAVB) (CB2 rodiklis). Registruoti vartotojai sudarė apie 2-4 % atitinkamų apskričių tikslinės vartotojų grupės. Dauguma registruotų dalyvių yra persiregistruojantys. Galima daryti prielaidą, jog šių bibliotekų vartotojais jie buvo ne vienus metus. Naujų asmenų daugiausiai užsiregistravo VAVB – jie sudarė 27 % visų registruotų dalyvių 2013 m. – ir KAVB (24 %).

Prenumeruojamos duomenų bazės bibliotekose buvo nevienodai populiarios. Apskričių bibliotekų prenumeruojamose duomenų bazėse buvo peržiūrėta nuo 6.000 iki beveik 50.000 įrašų. Įrašų daugiau peržiūrėta tose bibliotekose, kurios vykdė tikslines priemones skatinant ir mokant lankytojus naudotis prenumeruojamomis duomenų bazėmis. LNB prenumeruojamose duomenų bazėse buvo peržiūrėta per 360.000 įrašų.

Analizė rodo, jog LAB sugeba pritraukti didesnę dalį savo tikslinės grupės narių – 2013 m. joje buvo užsiregistravę 68 % tikslinės grupės narių, kita vertus, per 2013 m. nebuvo nei vieno naujo registruoto vartotojo.

Vieno apsilankymo kainos rodiklis (C1 rodiklis) pateikia santykinius vieno lankytojo aptarnavimo kaštus. Analizė rodo, jog apskričių bibliotekose tokie kaštai svyruoja tarp 8 ir 31 lito, LAB buvo 31 Lt, LNB – 143 Lt. Tokie santykiniai dydžiai gaunami naudojant bendrą metinę įstaigų išlaidų sumą (paskaičiuojama kaina bibliotekai), tačiau, atsižvelgiant tik į viešąsias išlaidas (asignavimai ir KRF) (paprasčiau sakant, kaina valstybei), šie dydžiai šiek tiek sumažėja (LNB mažėja iki 127 arba 118 Lt). Be abejo, LNB, LAB ir KAVB turi tam tikrų specialiųjų funkcijų, kurioms yra skiriama dalis lėšų, todėl vieno apsilankymo kaina šiose įstaigose yra aukštesnė nei kitose analizuojamose bibliotekose.

Fondo apyvarta (CB8 rodiklis) analizuojamose bibliotekose skiriasi keliskart, tačiau tam yra priežasčių. LNB fondo apyvarta mažiausia (0,15), tačiau šios bibliotekos fondas yra pats didžiausias (6,6 mln. fiz. vnt.) ir fondo apyvarta nėra svarbus šios bibliotekos veiklos vertinimo rodiklis. LAB fondo apyvarta taip pat buvo palyginti nedidelė (0,38), nors ši biblioteka vienintelė fonde turi leidinius specialiu formatu, pritaikytus savo tikslinei grupei, taigi fondas galėtų būti naudojamas ir intensyviau. Tarp apskričių bibliotekų mažiausia fondo apyvarta 2013 m. buvo KAVB (0,38), tačiau dėl papildomos dokumentų saugojimo funkcijos jos fondas yra gerokai didesnis nei kitų apskričių bibliotekų (beveik 2 mln. fiz. vnt.). Kitų apskričių bibliotekų fondo apyvarta svyravo tarp 0,52 ir 0,94 (fondų dydis 0,5-1 mln. fiz. vnt.). Vienam registruotam vartotojui apskričių bibliotekose per 2013 metus teko apie 20-40 dokumentų, LAB – 10 dokumentų, LNB – net 90.

Kompiuterizuotų darbo vietų su interneto prieiga bibliotekose aktualumą atspindi interneto sesijų skaičius, tenkantis vienai tokiai vietai (CB9 rodiklis). Ji didžiausia LNB (beveik 85.000 sesijų). LAB ir apskričių bibliotekose vienai kompiuterizuotai vietai teko 250-475 interneto sesijų. KLAVB sesijų skaičius yra mažiausias, tačiau joje yra bent dvigubai daugiau kompiuterizuotų darbo vietų su interneto prieiga. Siekiant geriau išnaudoti sukurtą infrastruktūrą KLAVB turėtų papildomai skatinti naudojimąsi šiomis darbo vietomis.

Atsiųstų įrašų ir dokumentų skaičiaus statistika rodo, kad apskričių bibliotekų virtualūs lankytojai siuntėsi skirtingą duomenų kiekį – šiose bibliotekose įrašų atsisiųsta nuo 140.000 iki 370.000, dokumentų atsisiųsta nuo 4.000 iki 91.000. LAB ši statistika buvo nedidelė (7.000 atsisiųstų įrašų ir per 16.000 atsisiųstų dokumentų). Tuo tarpu LNB šie rodikliai gerokai aukštesni – atsiųsta per

2.7 mln. įrašų ir 240.000 dokumentų.

Tarpbibliotekinis abonementas (TBA) daugiausiai naudojamas LNB, kitose bibliotekose gerokai mažiau – vartotojams dažniausiai pakanka esamų fondų jų bibliotekose (CB10, CB11 rodikliai). Analizė rodo, jog šiose bibliotekose TBA beveik nenaudojamas dokumentams iš užsienio gauti ir į jas retai kreipimąsi dėl dokumentų (CB12, CB13 rodikliai). Tuo tarpu LNB tarptautinis TBA naudojamas aktyviau.

Siekiant didinti naudojimąsi bibliotekose teikiamomis paslaugomis, jos buvo skatinamos organizuoti mokymus savo vartotojams. Per 2013 m. KAVB ir KLAVB vykdė atskirus projektus, organizuodamos tokio pobūdžio projektus, todėl jose 1000 registruotų vartotojų teko virš 250 mokymų valandų, kitose bibliotekose šio rodiklio reikšmės gerokai mažesnės (CB16 rodiklis). Tikslinių projektų vykdymas minėtose bibliotekose davė teigiamų rezultatų, todėl šiuo pavyzdžiu skatinamos sekti ir kitos bibliotekos.

Apdovanojimus per 2013 m. gavo LNB, KAVB, KLAVB, ŠAVB ir PAVB ir jų darbuotojai:

• 2013 m. geriausio bibliotekininko vardas suteiktas LNB Nacionalinio skaitmeninimo ir virtualios elektroninio paveldo sistemos centro direktorei xx. Xxxxxxx Xxxxxxxxx-Xxxxxx už nuopelnus Lietuvos bibliotekininkystei ir kultūrai;

• LNB taip pat gavo Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Lietuvos skyriaus premiją už literatūros sklaidą;

• 2013 m. geriausio jaunojo bibliotekininko vardas suteiktas KLAVB Abonementų skyriaus vedėjai Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx už svarų indėlį plėtojant paslaugas vaikams ir jaunimui bei aktyvią veiklą bibliotekoje;

• Geriausias Lietuvos bibliotekininkų draugijos skyrius – PAVB LBD skyrius;

• Švietimo mainų paramos fondo Kokybės konkurse apdovanojo KAVB už naujovių Lietuvoje puoselėjimą ir palaikymą dalyvaujant Grundtvig programoje 2010-2013 m.

• ŠAVB taip pat gavo EIFL apdovanojimą už inovatyvią paslaugą dalyvaujant viešųjų bibliotekų inovacijų programoje (Public Library Inovation Programme, EIFL-PLIP).

• LNB darbuotojai taip pat gavo Lietuvos Respublikos restauratorių sąjungos geriausių restauravimo darbų konkurso laureatų diplomus už techninį meistriškumą bei gavo Kultūros ministerijos, Dailininkų sąjungos ir Vilniaus dailės akademijos knygos meno konkurso diplomą.

• ŠAVB darbuotojas buvo nominuotas geriausio bibliotekininko vardui gauti.

34 lentelė. Portalo xxx.xxxxxxxxx.xx paslaugų naudojimas

	Virtualių apsilankymų sk., tūkst.	Seansų sk., tūkst.	Seansų trukmė, tūkst. val.	Paieškų sk., tūkst.	Atsisiųstų įrašų sk., tūkst.	Atsiųsta dokumentų, tūkst.
2011	150	1036	322	283	239	77
2012	188	1470	445	397	340	102
2013	243	2494	726	431	861	128

Šaltinis: LNB, 2013 metų veiklos ataskaita. Veiklos programa 2014.

Analizuojamos bibliotekos taip pat dalyvauja paveldo skaitmeninimo ir viešinimo procese., 34 lentelėje matyti suskaitmeninto paveldo peržiūros statistika pagrindinėje Lietuvos paveldo duomenų bazėje Lietuvoje xxx.xxxxxxxxx.xx. Visos bibliotekos gali (ir turi) į šią svetainę kelti savo suskaitmeninto paveldo objektus, tačiau šiame tyrime analizuojamų bibliotekų paveldo skaitmeninimo veiklos statistika yra gana fragmentiška ir sunkiai palyginama tarpusavyje, todėl apsiribojama paveldo objektų peržiūrų statistika, kurią vykdo Lietuvos nacionalinė biblioteka.

Duomenys rodo, jog paveldo tinklalapis naudojamas vis aktyviau – nuo 2011 iki 2013 metų beveik dvigubai padaugėjo apsilankymų šiame tinklalapyje, dvigubėjo ir seansų skaičius, jų trukmė, paieškų skaičius ir atsisiųstų dokumentų bei įrašų kiekis.

35 lentelė. Apskričių bibliotekų 2013 metų veikla, susijusi su kitų bibliotekų aptarnavimu

	Vykdytų projektų, kurių tikslinė grupė yra priskirtoje teritorijoje veikiančios savivaldybių bibliotekos, skaičius	Organizuotų mokymų viešųjų bibliotekų specialistams skaičius	Nustatytoje veiklos teritorijoje veikiančių bibliotekų specialistų, pakėlusių kvalifikaciją, skaičius	Atliktų praktinės veiklos problemų tyrimų, reikalingų bibliotekų valstybinio valdymo sprendimams rengti, skaičius
VAVB	(30) 32	n.d.	(480) 495	(4) 3
KAVB	7	(34) 38	(850) 847	3
KLAVB	5	(7) 9	(450) 452	4
ŠAVB	4	(10)15	(200) 394	5
PAVB	4	8	(300) 449	3

Šaltinis: bibliotekų 2013 metų veiklos ataskaitos.

Pastaba: skliausteliuose pateikiami skaičiai rodo įstaigų suplanuotą rodiklio reikšmę. Jei toks skaičius nepateikiamas, vadinasi, suplanuotos ir faktinės reikšmės sutampa.

Visos apskričių bibliotekos taip pat turi aptarnauti savo teritorijoje veikiančias savivaldybių bibliotekas (jas metodiškai konsultuoti). 35 lentelėje apžvelgtos šios srities veiklos. Kiekviena biblioteka per 2013 metus įvykdė 4-7 projektus, kurių tikslinė grupė yra priskirtoje teritorijoje veikiančios savivaldybių bibliotekos134. Projektais tobulinti bibliotekų (ne tik apskričių ar savivaldybių, bet ir specialiųjų, švietimo įstaigų) darbuotojų gebėjimai, organizuota kultūrinė ir edukacinė veikla.

Iš viso kiekviena apskrities biblioteka organizavo nuo 8 iki 38 mokymų viešųjų bibliotekų specialistams. Mokymų temos buvo įvairios ir apėmė tiek bendruosius, tiek ir labai konkrečius bibliotekų veiklos klausimus. Mokymai vykdyti šiomis temomis: atstovavimo gebėjimai, sociologinių tyrimų atlikimas, elektroniniai informaciniai ištekliai, LIBIS galimybės, fondo analizė ir vertinimas, viešieji ryšiai, renginių organizavimas, projektų valdymas, skaitmeninio turinio kūrimas, dokumentų katalogavimas ir kitos temos. Kiekvienos apskrities bibliotekos mokymuose iš viso dalyvavo 400-850 dalyvių. Pagrindinė ir gausiausia tikslinė šių mokymų grupė buvo savivaldybių bibliotekų darbuotojai. Iš LNB pateikiamos statistikos matyti, jog 2013 metais patobulino 1773 savivaldybių apskričių profesionalūs bibliotekininkai ir kvalifikuoti specialistai arba maždaug 65 % tikslinės grupės. Toks rodiklis yra pakankamai aukštas, tačiau atsižvelgiant į sparčiai besiplečiančias bibliotekų funkcijas, kvalifikacijos tobulinimas ir ateityje turėtų išlikti svarbia apskričių bibliotekų veikla.

Apskričių bibliotekos taip pat atliko įvairius praktinio pobūdžio tyrimus, kurie padėtų gerinti jų pačių ir savivaldybių bibliotekų veiklą ir lankytojų aptarnavimą. Kiekviena apskrities biblioteka 2013 metais įvykdė 3-5 tokius tyrimus. Nacionaliniu mastu vykdyti trys svarbūs tyrimai, kuriuos koordinavo Lietuvos nacionalinė biblioteka:

• BIX (Bibliotheksindex)metodikos tinkamumo analizė vertinant viešųjų bibliotekų veiklą. Tyrimu buvo siekiama nustatyti rodiklių tinkamumą šalies viešųjų bibliotekų reitingavimui ir jų veiklos diagnozavimui.

• Tyrime „Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų integravimas į savivaldos kultūros plėtros strategijas“ tirtas savivaldybių bibliotekų vaidmuo įgyvendinant savivaldos kultūros plėtros strategijas, sąveikas su savivaldos institucijomis.

• Dar vienu tyrimu nacionaliniu mastu tirta prenumeruojamų duomenų bazių panauda Lietuvos viešosiose bibliotekose.

Kitos apskričių bibliotekų tyrimų temos – bibliotekos vartotojų elgsena ir nuomonė, mokinių ir studentų aptarnavimas, bibliotekininkų nuotolinio mokymo poreikiai, elektroninės paslaugos, jaunimo poreikiai ir kt.

Be tyrimų, Lietuvos nacionalinė biblioteka taip pat vykdė panašius bibliotekininkų mokymus, projektus. 2013 metais parengė ir išleido 19 naujų leidinių, atspindinčių įvairias bibliotekos veiklos

134 VAVB įvykdė 32 projektus, tačiau susipažinus su projektų turiniu šios bibliotekos metinėje ataskaitoje, matyti, jog projektu VAVB laiko siauresnes veiklas nei kitos bibliotekos.

sritis, – tarptautinių standartų leidiniai, bibliografijos leidiniai, leidinys apie bibliotekų istoriją, leidinys apie vaikų literatūrą ir kiti.

Lietuvos nacionalinė biblioteka taip pat turi ir parlamentinės bibliotekos funkciją, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimo vadovybei, Seimo nariams, jų patarėjams, komitetams ir komisijoms, kitiems valstybės tarnautojams teikia bibliografinį ir informacinį aprūpinimą. Per 2013 metus vykdant šią funkciją, biblioteka sukūrė 291.000 periodinės spaudos straipsnių bibliografinių įrašų ir parengė 210 apžvalgų, kuriose įvairiapusiškai atsispindi valstybės politinis, ekonominis, teisinis ir kultūrinis gyvenimas, bet atsakė į 225 bibliografines užklausas. Parlamentinės bibliotekos funkcijos vykdymo apimtis 2013 metais buvo išaugusi dėl Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai.

2013 m. Lietuvos aklųjų biblioteka įvykdė penkis projektus. Jais paminėtos aklųjų bendruomenei svarbios sukaktys, organizuota vaikų ir jaunimo kūrybinė studija, vykdyti mokymai, gerinti LAB lankytojų informaciniai gebėjimai, leisti nauji garsiniai leidiniai. Bibliotekų darbuotojai kai kuriuos iš šių projektų vykdė, bendradarbiaudami su kolegomis kitose apskričių, specialiosiose ar nacionalinėje bibliotekose.

LAB, kartu su keliomis apskričių bibliotekomis mokymuose tobulinimo viešųjų bibliotekų darbuotojų kvalifikaciją teikiant paslaugas neįgaliesiems ir specialiųjų poreikių turintiems žmonėms. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos aklųjų bibliotekai jos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra gana problematiškas., LAB darbuotojai dalyvavo apskričių bibliotekų bei švietimo įstaigų organizuotuose mokymuose ir kitų įstaigų renginiuose, kurie buvo susiję su LAB veikla. Vis dėlto ši biblioteka, kitaip nei apskričių bibliotekos ar LNB, aktyviai neįsitraukia į bendrąjį kvalifikacijos tobulinimo modelį ir procesą, todėl jai sunkiau tobulinti ir savo darbuotojų kompetencijas.

5.2.4 Rinkodara

Dvi iš penkių įstaigų, dalyvavusių apklausoje, nurodė, jog turi vidutinės ar ilgesnės trukmės (4-7 m. ar daugiau) veiklos strategiją (VAVB ir KAVB). VAVB turi pasirengusi veiklos gaires 2013-2020 metams, KAVB – 2013-2018 m.

KAVB pateiktame dokumente suformuluotos 9 veiklos kryptys, kurios detalizuotos per konkretesnius tikslus ir uždavinius. Jų formuluotės aiškios ir išsamios. Taip pat pateikta informacija apie tai, kada ir kas patvirtino veiklos gaires. VAVB pateiktame dokumente pristatyta, kokiu pagrindu suformuluoti bibliotekos ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai ir uždaviniai, pateiktos 5 išsamiai aprašytos veiklos kryptys. Abu dokumentai leidžia susidaryti gana aiškų vaizdą, kokiomis įstaigomis siekia būti šios bibliotekos ir kaip tai jos ruošiasi daryti. Jei Kultūros ministerija nuspręstų rekomenduoti (o turėtų) visoms įstaigoms pasirengti tokias ilgalaikes institucinės plėtros strategijas, tai šie du pavyzdžiai gali būti laikomi atspirties tašku kitoms bibliotekoms. Iki geriausio visų ministerijai pavaldžių ir nacionalinių kultūros ir meno įstaigų ilgalaikių tikslų ir veiksmų planavimo pavyzdžio – Lietuvos jūrų muziejaus ilgalaikio strateginio plano (jis trumpai aptariamas šios galimybių studijos 5.3.3 skyrelyje) - šiems dokumentams trūksta įgyvendinimo terminų ir tikslų bei uždavinių pasiekimo vertinimo kriterijų.

LNB ilgalaikio strateginio dokumento neturi, tačiau savo veiklą planuoja pagal tarptautinį standartą dėl nacionalinių bibliotekų veiklos.

Rinkodaros strategijų nėra pasirengusi nė viena apklausta analizuojama biblioteka. Trijose iš penkių atsakymus pateikusių bibliotekų rinkodaros darbai yra pavesti specializuotam skyriui (KAVB, KLAVB, LNB), kitose dviejose (ŠAVB, VAVB) šiuos darbus atlieka po 5 darbuotojus, funkcijas derindami su savo pagrindinėmis veiklomis.

LNB, KAVB ir KLAVB vieną ar kelis kartus yra tyrusios savo lankytojų poreikius ir pasitenkinimą paslaugomis. ŠAVB ir VAVB tokius tyrimus atlieka reguliariai.

LNB pateikė trijų atliktų lankytojų tyrimų pavyzdžius. Pirmoji apklausa apėmė bendrosios skaityklos skaitytojų aptarnavimą ir teikiamų paslaugų kokybę. Klausimyną sudarė 12 klausimų. Apklausoje dalyvavo 159 lankytojai. Antrąja (elektronine) apklausa siekta išsiaiškinti, kaip LNB skaitytojai ir skaitytojai, turintys bendrąjį LIBIS skaitytojo pažymėjimą, naudojasi LNB prenumeruojamomis duomenų bazėmis. Šios apklausos klausimyne buvo 19 klausimų. Tyrime dalyvavo 209 vartotojai. Trečioji, taip pat elektroninė, apklausa vykdyta įgyvendinant projektą

„Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti ir gauti viešosiose bibliotekose, plėtra“. Klausimyną sudarė 10 klausimų. Tyrime dalyvavo 647 respondentai.

VAVB nepateikė atliktų tyrimų pavyzdžių, tačiau vieno tyrimo rezultatai prieinami įstaigos interneto portale. Šis tyrimas apėmė teikiamų paslaugų kokybę ir perspektyvas. Anketą sudarė apie 16 klausimų. Jame dalyvavo 565 lankytojai (imtis sudaryta atrankiniu būdu siekiant tinkamai reprezentuoti bibliotekos lankytojus).

KAVB yra atlikusi nemažai įvairių lankytojų tyrimų. Kai kurie tyrimai apėmė lankytojus apskritai, kiti tik tam tikrą lankytojų dalį (pvz., studentus). Vienais tyrimais bandyta išsiaiškinti nuomonę apie visas paslaugas, kitais – apie konkrečias paslaugų grupes (pvz., konsultavimas ir aptarnavimas, interaktyvios komunikacijos priemonės). Dalį tyrimų KAVB vykdė savo jėgomis, keli tyrimai vykdyti bendradarbiaujant su švietimo įstaigų studentais (tyrimai buvo studentų tiriamieji darbai). Anketas sudarė 5-19 klausimų. Apklausos vykdytos elektroninėje erdvėje, bibliotekoje tiesiogiai apklausiant lankytojus bei paliekant anketas norintiems atsakyti. Apklausose dalyvavo nuo 40 iki 450 lankytojų.

KLAVB pateikė du atliktų lankytojų tyrimų pavyzdžius. Pirmasis buvo XXXXXXX tyrimo apklausa. Antrasis organizuotas bibliotekos savarankiškai apie jaunimo poreikius Klaipėdos ir Tauragės apskričių viešosiose bibliotekose. Apklausos anketą sudarė 15 klausimų, ji vykdyta tiesiogiai apklausiant lankytojus minėtose bibliotekose. Iš viso apklausta beveik 500 asmenų.

ŠAVB pateikė pavyzdžius tyrimų, kurie buvo atlikti bendradarbiaujant su švietimo įstaigų studentais (tai jų tiriamieji darbai). Tyrimai apėmė kultūrines paslaugas lankytojams, kompiuterinio raštingumo mokymo paslaugas, tradicinių fondų paslaugas. Apklausų klausimynus sudarė iki 16 klausimų, apklausose dalyvavo iki 100 lankytojų.

Įstaigų pateikti apklausų pavyzdžiai rodo, jog lankytojų tyrimai vykdyti sekant metodiniais reikalavimais, siekiant užtikrinti duomenų reprezentatyvumą ir kokybę. Nors kai kurių apklausų atsakomumas buvo ganėtinai menkas, tačiau dauguma apklausų iš tiesų atliktos tinkamai ir galima manyti, jog įstaigoms buvo naudingos daugiau sužinant apie savo vartotojų poreikius ir tobulinant lankytojų aptarnavimą.

KAVB, KLAVB, ŠAVB reguliariai kaupia duomenis apie savo įstaigos veiklos vertinimus Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje ir specializuotose profesinio komunikavimo priemonėse, tačiau tik dvi įstaigos nurodė tokių vertinimų skaičių, sukauptą per 2013 m. ŠAVB nurodė, jog praėjusiais metais po vieną vertinimą pasirodė Lietuvos mokslo leidiniuose bei kultūros ir meno populiarinimo leidiniuose, specializuotose kultūros ir meno laidose, programose, 91 vertinimas – nespecializuotuose leidiniuose, laidose, programose ir 12 vertinimų – užsienio žiniasklaidoje ir specializuotose profesinio komunikavimo priemonėse. KAVB nedetalizavo ir nurodė, jog iš viso sukaupė 59 tokius „lietuviškus“ vertinimus.

36 lentelė. Bibliotekų rodiklių suvestinė dėl virtualių apsilankymų srauto svetainėse ir socialinių puslapių profiliuose

	R12. Įstaigos interneto svetainės lankytojų skaičius per ataskaitinį laikotarpį	R13. Unikalių įstaigos interneto svetainės lankytojų skaičius per ataskaitinį laikotarpį	R15. Facebook gerbėjų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje	R14. Apsilankymų Facebook paskyroje skaičius per ataskaitinį laikotarpį
LNB	405.000	405.000	1.600
LAB	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.
VAVB	179.468		1.515	17.932
KAVB	218.976	74.638	2.178
KLAVB	252.509	1.377	2.465
ŠAVB	83.622	31.371		48.000
PAVB	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.

Šaltinis: sudaryta autorių.

Įstaigos išnaudoja virtualią erdvę ir kaupia nemažai duomenų apie jų teikiamų paslaugų vartojimą. Visos įstaigos kaupia savo interneto svetainės lankytojų statistiką (unikalią ir srautą),135 yra sukūrusios ir kaupia statistiką populiariausiame socialiniame tinkle Facebook, turi Youtube paskyrą ir pan.

Apsilankymų per 2013 metus daugiausiai buvo LNB – 405 tūkst. (tiesa, jie greičiausiai klaidingai nurodė unikalių lankytojų skaičių), apskričių bibliotekos sulaukė maždaug perpus mažiau apsilankymų (išskyrus ŠAVB, kurios srautas siekė 84 tūkst. lankytojus) (R12 rodiklis). Unikalių vartotojų skaičius įvairesnis apskričių bibliotekose (tiesa, itin žemas KLAVB unikalių vartotojų skaičius greičiausiai pateiktas su klaida) (R13 rodiklis). Facebook gerbėjų skaičius panašus visose įstaigose – apie 2000 gerbėjų (R15 rodiklis), tačiau galimybių studijos rengėjams atrodo, jog dėl savo veiklos masto ir kiek kitokio vaidmens LNB galėtų turėti aukštesnį gerbėjų šiame socialiniame tinkle skaičių nei apskričių bibliotekos.

5.2.5 Narystė asociacijose ir ekspertinėse grupėse

37 lentelė. Bibliotekų narystės asociacijoje ir ekspertinėse grupėse 2013 m. suvestinė

	F1. Lietuvos asociacijų, kurių nare įvairiomis formomis yra įstaiga, skaičius per ataskaitinį laikotarpį	F2. Tarptautinių asociacijų, kurių nare įvairiomis formomis yra įstaiga, skaičius per ataskaitinį laikotarpį	F3. Ekspertinių grupių Lietuvoje, kurių nariais buvo įstaigos darbuotojai, skaičius per ataskaitinį laikotarpį	F4. Tarptautinių ekspertinių grupių, kurių nariais buvo įstaigos darbuotojai, skaičius per ataskaitinį laikotarpį
LNB	4	12	6	4
LAB	N.D.	N.D.	N.D.	N.D.
VAVB	4	0	1	0
KAVB	2	2	4	0
KLAVB	2	0	2	0
ŠAVB	2	0	2	0
PAVB	N.D.	N.D.	N.D.	N.D.

Šaltinis: sudaryta autorių.

2013 m. įvairiomis formomis LNB buvo keturių Lietuvos asociacijų nare, VAVB – taip pat keturių, KAVB, KLAVB, ŠAVB – dviejų Lietuvos asociacijų narėmis, tarptautinių asociacijų narėmis buvo LNB (dvylika asociacijų) ir KAVB (dvi asociacijos) (F1 ir F2 rodikliai).

Šešių ekspertinių grupių Lietuvoje veikloje dalyvavo LNB darbuotojai, keturių – KAVB darbuotojai, dviejų – KLAVB ir ŠAVB darbuotojai, vienos – VABV darbuotojai. LNB darbuotojai dalyvavo keturių užsienio ekspertinių grupių veikloje (F3 ir F4 rodikliai). Asociacijų ir ekspertinių grupių pavadinimai pateikiami tolimesnėje lentelėje.

135 Viena biblioteka nurodė, jog nekaupia unikalių lankytojų skaičiaus statistikos, nes jai tai neaktualu, tačiau, galimybių studijos autorių nuomone, tokia statistika yra svarbi ir gana gerai atspindinti aktyviausių bibliotekos paslaugų vartotojų skaičių.

Kultūros ir meno institucijų veiklos vertinimo ir valdymo modelio galimybių studija

38 lentelė. Lietuvos ir tarptautinės asociacijos bei ekspertinės grupės, kurioms 2013 m. priklausė bibliotekos ir jų darbuotojai

Lietuvos asociacijų, kurių nare

įvairiomis formomis 2013 m. buvo įstaiga, skaičius

Tarptautinių asociacijų, kurių nare

įvairiomis formomis 2013 m. buvo yra įstaiga, skaičius

Ekspertinių grupių Lietuvoje, kurių nariais 2013 m.buvo įstaigos darbuotojai, skaičius

Tarptautinių ekspertinių grupių, kurių nariais 2013

m. buvo įstaigos darbuotojai, skaičius

KAVB

LMBA, AVBA

Tarptautinė vaikų ir jaunimo literatūros asociacija (IBBY)

;Tarptautinės vaidybos meno bibliotekų ir muziejų asociacija

(SIBMAS)

Lietuvos kultūros tarybos kultūros ir meno sričių ekspertų grupė, Kauno miesto savivaldybės Meno taryba, Lietuvos bibliotekų taryba, Lietuvos bibliotekų plėtros krypčių 2014-2020m.ekspertų grupė,

KLAVB

AVBA, Lietuvos bibliotekininkų draugija

Lietuvos kultūros taryba, Kultūros ministerija (Bibliotekų plėtros projektų konkurso)

LNB*

LMBA, Tarptautinės vaikų knygos tarybos IBBY Lietuvos skyrius.

Nacionalinė skaitymo skatinimo asociacija. Lietuvos leidėjų asociacija

Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir

institucijų federacija IFLA. Nacionalinių bibliotekų direktorių konferencija CDNL. Europos mokslinių bibliotekų asociacija LIBER. Europos nacionalinių bibliotekų direktorių konferencija CENL. Europos biblioteka TEL ir Europos skaitmeninė biblioteka Europeana. Baltijos regiono valstybių bibliotekų asociacija „Bibliotheca Baltica“. Tarptautinės ISSN, ISBN ir ISMN agentūros. Tarptautinė vaikų knygos taryba IBBY. Tarptautinė muzikinių bibliotekų asociacija IAML, Tarptautinė teisės bibliotekų asociacija IALL, Tarptautinė skaitymo tyrimų asociacija IRA, Teisės informacijos centrų ir teisės informacijos specialistų konsorciumas.

Lietuvos informacinių išteklių valdymo taryba. „Bibliotekos pažangai 2“ Strateginės sąveikos komitetas. Lietuvos Aukštojo mokslo taryba. Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos taryba. Lietuvos bibliotekų taryba. Kultūros ministerijos Darbo grupės bibliotekų rankraščių ir

senų bei ypač vertingų spaudinių apsaugos nuostatų naujai redakcijai parengti narys. Kultūros ministerijos Atmintinų dienų ir istorinių datų minėjimo komisijos ekspertas. Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija. Bibliotekų plėtros prioritetinių krypčių nustatymo darbo grupės.

Lietuvos nacionalinės Xxxxxxx Xxxxxxx bibliotekos įgaliotasis atstovas. Lietuvos standartizacijos departamente. Standartizacijos technikos komiteto LST TK 47 „Informacija ir dokumentavimas“ pirmininkas. Archyvarų asociacijos valdybos narys. ES ir LR institucijų bei įstaigų terminologijos forumas. Lietuvių terminologijos forumo narys. Lietuvos kultūros taryba. Think Tank LT xxxxxxx. Lietuvos

mokslo taryba. Mokslo darbų periodinio leidinio „Parlamento studijos“ redakcinės kolegija. Vilniaus universiteto mokslo žurnalo

„Informacijos mokslai“ redakcinės kolegija. Lietuvos vyriausybės įsipareigojimo taikymo ekspertų komisija. Lietuvos Restauratorių

Sąjungos narys. Lietuvos Restauratorių sąjungos Mokslinės tarybos

Kilnojamųjų kultūros vertybių komisija.

Europos strateginių tyrimų instituto (ESTI) ekspertas. UNESCO Tarpvyriausybinė programa „Informacija visiems“ Lietuvos atstovas. UNESCO programos

„Informacija visiems (IFAP)“ nacionalinis atstovas. Tarptautinės žinių vadybos profesionalų asociacija KMPro . „Bibliotheca Baltica“ prezidentas. EuropEIFL

(angl. Electroninc Information for Libraries) patariamoji taryba . Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos Baltic Heritage Network viceprezidentas. UNESCO programos Pasaulio atmintis Lietuvos nacionalinio komitetas. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos bendro kultūros paveldo išsaugojimo ekspertas. EIFL (angl. Electroninc Information for Libraries. CO Tarpvyriausybinė programa „Informacija visiems“ taryba. Europeanos ekspertinis tinklas. Europos bibliotekos (The European Library) ekspertų grupės.

Europos mokslo fondo ekspertas. Herity International valdyba (Roma, Italija). Tarptautinės žinių vadybos profesionalų asociacijos KMPro sertifikuotas žinių

vadybininkas (JAV).

ŠAVB

LMBA, AVBA

1.Bibliotekų strateginių plėtros krypčių projekto rengimo ekspertų grupėje. 0.XX KM Nacionalinės literatūros programos Rengimo darbo

grupėje.

VAVB

LMBA, AVBA, Lietuvos bibliotekininkų draugija, Vilnijos

krašto bibliotekų asociacija

LRKM Bibliotekų plėtros gairių rengimo darbo grupė

Šaltinis: sudaryta autorių.

LMBA - Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacija, AVBA - Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija * LNB pateikė daugiau ekspertinių grupių pavadinimų nei nurodė šių grupių skaičių. Pastaba: bibliotekų pateikti pavadinimai ir kalba netaisyti.

5.2.6 Tarptautinis veiklos palyginimas

39 lentelė. Kai kurių Europos šalių viešųjų bibliotekų 2011 m. veiklos rodiklių suvestinė

Valstybė	Viešųjų bibliotek ų reg. vartotojų sk. 100 tūkst. gyv.	Apsilanky mų sk. 100 tūkst. gyv.	El. apsilanky mų sk. 100 tūkst. gyv.	Viešųjų bibliotek ų darbuoto jų sk. 100 tūkst. gyv.	Viešųjų bibliotekų išlaidos, EUR, vienam gyv./m.	Gyventojų, apsilankiu sių viešojoje bibliotekoj e, dalis proc.*	Vidutinis metinis apsilanky mų skaičius lankiusie ms viešąsias biblioteka s	Viešosios išlaidos vienam apsilankym ui, EUR	Viešosioms biblioteko ms dokumenta ms įsigyti skiriamos lėšos, tūkst. EUR
Estija	29,1 (2013)	246,3 (2013)	148,1 (2013)	119 (2013)	16,06 (2013)	47 (2013)	5 (2013)	6,52 (2013)	3.749
Latvija	19,4	429,4	93,6	94	8,73	39	11	2,03	1.892
Lietuva	20,9	337,0	106,3	115	9,59	35	10	2,85	2.052
Lenkija	23,4	208,9		62		26	8
Danija		660,0	434,5	79	69,34 (2008)	63	10	10,51 (2008)
Švedija	29,9	732,6	206,5	60		74	10
Suomija	39,5	996,2	1.073,1	90	55,76	66	15	5,60
Islandija	41,0
Portugal ija	11,0	58,6	14,2	23		15	4
Kroatija	11,8	181,5	145,7	37		31	6
Slovakija	9,0	110,1	40,7	27		26	4
Airija	19,6	380,5	63,1	34	23,30 (2010)	47	8	6,12 (2010)

Šaltinis: Knowledge and Information Centre (KIC) - 2011 metai, Global Library Statistics, išskyrus duomenis, prie kurių skliausteliuose pažymėti metai

Pastaba: aptariami 2011 metų duomenys, kadangi šių metų duomenys buvo išsamiausi ir apėmė daugiausiai valstybių; atskirai pažymėti duomenys, kurie buvo prieinami tik už kitus metus.

* Eurobarometro apklausos (2013 m.) duomenys. Gyventojai, ≥15 m., per pastaruosius 12 mėn. aplankę viešąją biblioteką

Remiantis tarptautine statistika, buvo sudaryta keleto Europos valstybių palyginamųjų rodiklių suvestinė apie viešąsias bibliotekas (apskričių ir savivaldybių arba jų atitikmenų lygio136) (žr. aukščiau pateikiamą lentelę). Ja remiantis galima pateikti tokį Lietuvos viešųjų bibliotekų tarptautinį paveikslą:

• Yra vidutiniškas registruotų vartotojų skaičius –21 tūkst. registruotų vartotojų 100 tūkst. gyventojų;

• Vidutiniškai lankomasi viešosiose bibliotekose – 340 tūkst. apsilankymų 100 tūkst. gyventojų;

• Mažiau nei vidutiniškai buvo el. apsilankymų – 106 tūkst. el. apsilankymų 100 tūkst. gyventojų;

• Labai didelis darbuotojų viešosiose bibliotekose sk. – 115 darbuotojų 100 tūkst. gyventojų, šiuo rodikliu Lietuvą minimaliai lenkia tik Estija (119 darbuotojų);

• Mažos viešųjų bibliotekų išlaidos vienam gyventojui per metus – 10 EUR/1 gyv./m., šiuo rodikliu Lietuvą minimaliai lenkia tik Latvija (9 EUR);

• Trečdalis gyventojų lankosi viešosiose bibliotekose, bet lankosi dažnai - apie 10 k./m.;

• Mažos viešosios išlaidos vienam apsilankymui viešojoje bibliotekoje – 2,85 EUR/apsilankymui, Lietuvą lenkia tik Latvija (2 EUR).

Taigi tarptautiniame kontekste esame vidutiniokai. Nors į viešąsias bibliotekas kol kas vaikšto tik trečdalis gyventojų, bet vaikšto gana dažnai, o viešosios išlaidos sistemos išlaikymui nėra didelės.

136 Lietuvos atveju – 5 apskričių ir 60 savivaldybių bibliotekų, LNB ir LAB nepakliuvo.

5.2.7 Bibliotekų segmento analizės išvados ir rekomendacijos

Bibliotekų 2013 m. veiklos vertinimas ir tarptautinis palyginimas leidžia pateikti tokias išvadas ir rekomendacijas dėl šio segmento įstaigų veiklos tobulinimo:

1. Bibliotekų pajamos beveik šimtu procentų priklauso nuo steigėjo asignavimų. Šių įstaigų galimybės pritraukti neatlygintinai teikiamą paramą ir uždirbti reikšmingesnę biudžeto dalį yra gana ribotos, todėl, be didesnio biudžetinio finansavimo, pagrindinis būdas bibliotekoms didinti savo pajamas yra projektinė veikla. Iki šiol bibliotekos per projektus „užsidirbo“ tik 1–4 % savo visų pajamų. Suprantant, kad projektinė veikla negali atstoti biudžetinio finansavimo, bibliotekoms rekomenduojama aktyviau bendrai siekti didesnio ir ilgalaikio projektinio finansavimo, taip mažinant paraiškų rengimo ir projektų koordinavimo kaštus (pavyzdžiui, dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo).

2. Įstaigų išlaidų dalis, tenkanti darbuotojų užmokesčiui ir socialiniam draudimui, sudaro apie 50- 85 %, pastatų išlaikymui – 7-14%. Mėnesinės išlaidos vienam darbuotojui visose analizuojamose įstaigose yra panašios.

3. Bibliotekos į savo veiklą gana aktyviai įtraukia savanorius. Tos įstaigos, kurios iki šiol to nedarė, galėtų pasinaudoti gerąja kolegų praktika pritraukiant ir organizuojant savanorių darbą bibliotekoje.

4. Beveik išnykus bibliotekininko specialybei švietimo įstaigų studijų programose, taip pat daugėjant bibliotekų veiklos sričių (arba bent jau bibliotekoms norint jomis užsiimti), didėja poreikis bibliotekų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Susiformavo praktika, jog bibliotekų darbuotojai kvalifikaciją kelia praktiškai tik projektinio finansavimo dėka, todėl įstaigoms sudėtinga planuoti ir sistemingai kelti darbuotojų kvalifikaciją. Šiai problemai spręsti galimi keli būdai: 1) vienos (pavyzdžiui, Nacionalinės Martyno Mažvydo) bibliotekos paskyrimas bibliotekų kvalifikacijos tobulinimo koordinatore ir bent minimalaus kasmetinio finansavimo užtikrinimas (rekomenduotina parengti ir įgyvendinti didesnės apimties ilgalaikį projektą kvalifikacijos tobulinimo sistemos pradžiai), arba 2) kultūros ir meno darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos paskyrimas/įsteigimas137. Atskiros įstaigos privalumas būtų tas, kad ji galėtų rūpintis ir kitų segmentų įstaigų darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, o bibliotekoms leistų išspręsti ir labai svarbią tarpžinybinio bendradarbiavimo su Kultūros ministerijai nepavaldžiomis bibliotekomis (esančiomis Švietimo ir mokslo bei kitų ministerijų jurisdikcijoje) klausimą.

5. Bibliotekų patalpų remontas išlieka aktualus, nepaisant įvykusių ar vykstančių atnaujinimų, tačiau patalpų didinimo klausimas aktualus tik vienai bibliotekai (Kauno apskrities viešajai bibliotekai).

6. Įrangos atnaujinimo poreikis įstaigose yra nevienodas, dalis įstaigų yra iš esmės patenkintos esama infrastruktūra, Lietuvos nacionalinei bibliotekai ir Kauno apskrities viešajai bibliotekai įrangos atnaujinimo poreikis didesnis.

7. Įstaigos rinkoje dažniau perka tokias ūkines-technines paslaugas kaip apsauga, pastatų ir įrenginių eksploatavimas, IT priežiūra ir leidyba, tačiau patalpų valymo, aplinkos tvarkymo, buhalterinės apskaitos ir finansų valdymo funkcijas bibliotekos vykdo savarankiškai. Įstaigos planuoja, kad tokios tendencijos turėtų išsilaikyti ir artimoje ateityje, tačiau jos pritartų, jei pastatų ir įranginių eksploatavimo funkcijos, taip pat ir viešųjų pirkimų organizavimas vyktų labiau centralizuotai, galbūt steigiant atitinkamus paslaugų centrus.

8. Nacionalinėje bibliotekoje registruotų vartotojų 2013 metais buvo beveik 11.000, o apsilankyta

112.000 kartų. Visose apskričių bibliotekose registruotų vartotojų skaičius 2013 metais buvo panašus ir siekė apie 18.000, apsilankymų būta apie 230.000, tik Šiaulių apskrities bibliotekoje šis rodiklis mažesnis (10.000 registruotų vartotojų ir 80.000 apsilankymų), tačiau 2013 m. šios įstaigos patalpos buvo remontuojamos, dėl to vartotojams ir lankytojams biblioteka buvo iš

137 2011 m. buvo panaikintas Lietuvos kultūros darbuotojų kvalifikacijos centras. Net sutinkant, kad jis veikė neefektyviai (per mažai intensyviai, užsiėmė nebūtina veikla; Xxxxx and Young (2011) Kultūros ministerijos veiklos optimizavimo galimybių studija, 2011 m. rugpjūčio 3 d., psl. 20), tenka pripažinti, kad koordinuotos ir sistemingos kultūros ir meno įstaigų darbuotojų kvalifikacijos veiklos taip ir neatsirado. Jos poreikis yra didelis (ypač bibliotekoms ir muziejams) ir šią problemą reikia neatidėliotinai spręsti.

dalies mažiau patraukli, taip pat buvo iš dalies apribotas ir paslaugų teikimas. Apskričių viešosios bibliotekos aptarnauja apie 2-4 % savo regiono tikslinės grupės. Šiuo atžvilgiu šias bibliotekas smarkiai lenkia Lietuvos aklųjų biblioteka, kurios aptarnaujamos tikslinės grupės dalis – 68 %, tačiau natūralu, jog tai vienintelė šiai tikslinei grupei specializuota biblioteka, todėl ir tikslinės grupės pasiekiamumas yra aukštas.

9. Vertinant apsilankymų ir vartotojų srautą, svarbu žinoti, kiek įstaigos pritraukia naujų vartotojų. 2013 m. tokie vartotojai sudarė apie 20 % bendro skaičiaus. Nacionalinė biblioteka ir Lietuvos aklųjų biblioteka naujų vartotojų nepritraukė. Teigiamai vertintina, jog bibliotekos sukūrė savo vartotojų tinklą ir jį išlaiko, tačiau naujų besiregistruojančių vartotojų pritraukimas turėtų būti vienas iš prioritetinių tikslų, siekiant didinti fondų apyvartą, paslaugų naudojimą, didinti apsilankymų skaičių, o kartu ir mažinti santykinę vieno apsilankymo kainą. Rekomenduotina viena iš svarbiausių bibliotekų veiklos krypčių nustatyti naujų vartotojų pritraukimą. Tai greičiausiai labiau didintų bibliotekų paslaugų vartojimą nei esamų vartotojų skatinimas, nes dauguma jų žino apie galimybes bibliotekose ir naudojasi tomis, kurios jiems aktualios. Vienas iš lengviausių būdų pritraukti naujus vartotojus būtų elektroninis komunikavimas su buvusiais bibliotekos lankytojais, kurie dėl kokių nors priežasčių nepratęsė savo narystės bibliotekoje (bibliotekos priminimas apie save buvusiems vartotojams), tačiau taip pat svarbu ieškoti būdų į įstaigas pritraukti ir apskritai naujus lankytojus, kurie anksčiau nesinaudojo bibliotekų paslaugomis.

10. Tradicinio (fizinio) vartotojų aptarnavimo bei naudojimosi elektroninėmis paslaugomis statistika rodo, jog fizinis aptarnavimas apskričių bibliotekose ir Lietuvos aklųjų bibliotekoje vis dar svarbesnis nei virtualios paslaugos šiose bibliotekose. Tuo tarpu Lietuvos nacionalinės bibliotekos teikiamų elektroninių paslaugų naudojimas siekia ar net, galima sakyti, viršija tradicines paslaugas bibliotekoje. Iš šio fakto darytina išvada (kiek kitokia, nei XXXXXXX tyrime), kad apskričių bibliotekos turi savo fiziškai jas lankančių skaitytojų ratą, ir todėl šių bibliotekų fondų skaidymo poreikis šiuo metu nėra akivaizdžiai įrodytas.

11. Šiuo metu kaupiami bibliotekų veiklos stebėsenos rodikliai tik iš dalies atspindi visus bibliotekų veiklos rezultatus. Populiarėjant elektroninėms paslaugoms, yra Kultūros ministerijai ir bibliotekoms svarbu rasti būdą (diegiant naująjį bendrąjį bibliotekų ISO standartą) standartizuotai apskaityti šių paslaugų vartotojus ir (vertinant bibliotekų veiklą) juos prilyginti fiziniams apsilankymams bibliotekose, taip pat įtraukti rodiklius, kurie atspindėtų (naujos) veiklos pokyčius ir jų dinamiką bibliotekose. Priešingu atveju nedidėjant ar net mažėjant fiziniams apsilankymams bibliotekose, bibliotekoms gali būti sudėtinga parodyti visus savo paslaugų naudotojus, o kartu ir visus savo veiklos rezultatus bei kuriamą pridėtinę vertę.

12. Valstybei vieno lankytojo fizinis apsilankymas apskričių viešosiose bibliotekose ir Lietuvos aklųjų bibliotekoje kainuoja maždaug 8-30 litų, tačiau vienas apsilankymas Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje daug brangesnis – apie 110-130 litų. Labai aukštą nacionalinės bibliotekos kainą lemia visų pirma sąlyginai nedidelis fizinių lankytojų srautas, kuris šiuo metu yra veikiamas ir besitęsiančių renovacijos darbų (plačiau žr. 7 punktą), ir tai, jog didelė lėšų dalis, be lankytojų ir vartotojų aptarnavimo, yra skiriama ir paslaugoms valstybės institucijoms, visų bibliotekų apskaitai, visoms bibliotekoms bendrų duomenų bazių išlaikymui.

13. Analizuojamos bibliotekos funkcijas, susijusias su kitų bibliotekų aptarnavimu, vykdo gana aktyviai ir rezultatyviai. Pagrindinė apskričių viešosios bibliotekų veikla šioje srityje buvo regiono bibliotekų specialistų mokymų programų rengimas ir mokymų organizavimas. Galima konstatuoti, jog šios veiklos pagrindu apmokyta ne mažiau nei 60% tikslinės grupės narių. Atlikti praktinės veiklos tyrimai buvo naudingi tiek tobulinant apskrities bibliotekos, tiek savivaldybių bibliotekų darbą.

14. Rinkodara didesnėje bibliotekų dalyje užsiima tam specialiai įsteigti skyriai. Dauguma įstaigų tiria lankytojų poreikį ir pasitenkinimą. Tokia veikla ministerijos turėtų būti skatintina. Siekiant didesnio palyginamumo bibliotekos tarpusavyje galėtų derinti tokių tyrimų metodiką ir ją diegti ir savo regiono savivaldybių bibliotekose.

15. Bibliotekos aktyviai išnaudoja virtualią erdvę, yra gerai įvaldžiusios informacines technologijas, jas tinkamai išnaudoja rinkodaros, informavimo ir viešinimo tikslais ir kaupia nemažai duomenų apie teikiamų paslaugų vartojimą. Visos įstaigos turi nuolat atnaujinamas ir pildomas interneto svetaines, profilius socialiniuose tinkluose ir kitose virtualiose erdvėse. Apsilankymų ir unikalių vartotojų srauto statistika rodo skirtumus tarp bibliotekų, todėl dalis įstaigų turėtų

dėti pastangas didinti unikalių lankytojų srautą (didėtų tikslinės grupės pasiekiamumas), o kitos turėtų didinti apsilankymų srautą (tokiu būdu skatinti platesnį naudojimąsi paslaugomis).

16. Papildomai pastebėtina, jog dalis bibliotekų socialiniuose tinkluose turi daugiau nei vieną oficialų profilį. Nors toks segmentavimas naudingas, jei norima viešinti siauresnei tikslinei grupei aktualią informaciją, tačiau profilių dubliavimas sukuria ir nereikalingą naštą vartotojams – vietoj vieno informacijos srauto, jis turi sekti du ar daugiau, nenorėdamas praleisti kurios nors informacijos. Tai nereikalingai apkrauna vartotoją. Be to, vienas profilis, kuriame bus pateikiama visa informacija, gali didinti vartotojų naudojimąsi kitomis, nei jis įpratęs, paslaugomis, nes jį pasieks įvairesnės informacijos srautas.

17. Apskričių bibliotekų įsitraukimas į asociacijas ir ekspertines grupes Lietuvoje yra pakankamai aukštas, tačiau šios įstaigos praktiškai nėra įsitraukusios į tarptautinius tinklus. Lietuvos nacionalinė biblioteka dalyvauja ir Lietuvos, ir užsienio asociacijų bei ekspertinių grupių veikloje.

18. Tarptautinis palyginimas rodo, jog Lietuvos viešosios bibliotekos eina tinkamu keliu. Nors gyventojų dalis, besinaudojančių viešųjų bibliotekų paslaugomis, nėra itin didelė, tačiau tie kurie naudojasi, tai daro sąlyginai dažnai. Todėl tarptautinis palyginimas visų pirma rodo, jog Lietuvos viešosios bibliotekos turėtų daugiau pastangų skirti pritraukti naujiems lankytojams nei aktyvinti esamus vartotojus. Ši rekomendacija siejasi ir su 8 punkte pateikta išvada ir rekomendacija.

5.3 MUZIEJŲ VEIKLOS VERTINIMAS

Analizė pateikiama temomis pagal pajamas, išlaidas, resursus, pagrindinę veiklą, rinkodarą, dalyvavimą asociacijų ir ekspertinių grupių veikloje. Taip pat pateikiamas tarptautinis palyginimas. Iš pradžių pateikiama statistinė informacija (rodiklių lentelės), po kurių seka jų apžvalga ir įvertinimas, kuriame referuojama į atitinkamų lentelių rodiklius. Jei papildoma informacija surinkta apklausos būdu, tai taip pat pažymima. Muziejų pavadinimai analizėje trumpinami analogiškai oficialioje muziejų statistikoje naudojamiems muziejų pavadinimų trumpinimams. Analizei naudojamų rodiklių numeriai referuoja į rodiklių numerius parengtame klasifikatoriuje (8 priedas).

Atliekant analizę muziejai buvo suskirstyti į tris grupes remiantis Muziejų įstatyme138 nustatyta muziejų klasifikacija. Pirmąją muziejų grupę sudaro 4 nacionaliniai muziejai (lentelėse intensyvesnė oranžinė spalva žymi aukštesnį rodiklio įvertį). Antrąją grupę sudaro 12 respublikinių muziejų (lentelėse intensyvesnė žalia spalva žymi aukštesnį rodiklio įvertį). Trečioje grupėje pateikiami duomenys apie Žemaičių „Alkos“ muziejų, kuris respublikiniu muziejumi tapo tik 2014 m., o iki tol veikė kaip savivaldybės muziejus ir todėl nebuvo lyginamas. Taip pat trečiojoje grupėje pateikiami duomenys apie Šiuolaikinį meno centrą. Savo veikla Šiuolaikinio meno centras iš visų trijų segmentų yra artimiausias muziejams, tačiau duomenų apie šio centro oficialiojoje muziejų statistikoje nerenkama, todėl šio centro veiklos rezultatų įvertinti negalime. Duomenys apie Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai veiklą interpretuotini atsižvelgiant į tai, kad lankytojams jis duris atvėrė 2013 m. liepos 6 d.

138 Lietuvos Respublikos Muziejų įstatymas, 1995 m. birželio 8 d. Nr. I-930 (2013 m. gruodžio 23 d. Nr. XII-753 redakcija), 13 str.

5.3.1 Įstaigos pajamos, išlaidos ir resursai

40 lentelė. Muziejų 2013 m. pajamos

	Tūkst. litų
		Iš jų:
	P1. įstaigos	P2. įstaigos	P3. įstaigos	P4. įstaigos	P5. įstaigos	P6. įstaigos iš kitų šaltinių gautos lėšos	P7.
	asignavimai	gauti	projektinio	neatlyginti	pajamos iš suteiktų		įstaigos
	ir pajamos	asignavima	finansavimo	nai gauta	paslaugų ar		kitos
		i	pajamos	parama	parduotų prekių		įplaukos
NČDM	9.042,1	8.209,3	10,0	n.d.	489,7	23,0	310,2
LDM	24.656,5	14.851,7	8.261,8	n.d.	1.187,9	58,2	296,9
LNM	15.584,1	12.402,9	1.872,8	n.d.	1.275,5	31,2	1,8
LDKVR	7.810,9	6.225,8	7,9	n.d.	1.379,6	188,1	9,4
VŽM	2.176,6	1.526,6	141,0	205,7	303,2	0,0	0,0
DFM	2.909,6	1.684,0	1.084,1	n.d.	141,5	0,0	0,0
LŠIM	499,0	410,8	68,2	6,8	13,2	0,0	0,0
MLLM	3.757,6	2.097,0	1.587,6	23,4	47,2	2,3	0,0
LAM	865,8	752,8	2,8	2,0	37,0	4,8	66,3
LLBM	3.704,4	2.840,3	147,5	18,6	666,2	0,0	31,8
ŠAM	3.680,0	2.391,0	1.001,9	34,9	232,3	0,0	19,8
TIM	6.097,3	1.691,0	76,0	n.d.	4.327,8	2,5	0,0
TMKM	1.857,2	1.307,0	453,2	2,3	89,1	0,0	5,7
LEM	1.328,0	910,0	98,7	n.d.	311,4	0,0	7,9
LJM	28.299,3	9.118,0	17.049,3	97,3	1.975,3	9,7	49,8
ŽVM	434,3	375,1	37,9	n.d.	20,0	1,4	0,0
ŽAM	1.134,9	202,1	848,4	0,8	64,5	19,1	0,0
ŠMC	2.615,7	1.688,0	417,4	87	432,1	15,8	62,4

Šaltinis: sudaryta autorių.

Įstaigos lėšos buvo analizuojamos remiantis Pinigų srautų ataskaitų duomenimis ir apklausos metu muziejų pateikta informacija apie 2013 m. neatlygintinai gautą paramą. 2013 m. nacionalinių muziejų grupėje asignavimai ir pajamos svyravo nuo 24,6 mln. iki 7,8 mln. litų (P1 rodiklis). Daugiausia lėšų per 2013 m. valdė Lietuvos dailės muziejus (toliau – LDM). Respublikinių muziejų grupėje Lietuvos jūrų muziejus (toliau – LJM) per 2013 m. iš visų šaltinių gavo 28,3 mln. litų., o Žemaičių vyskupystės muziejus (toliau – ŽVM) 434,3 tūkst. litų.

Ir nacionalinių, ir respublikinių muziejų didžiąją dalį lėšų sudarė iš valstybės biudžeto skirti asignavimai įstaigos veiklai pagal Kultūros ministerijos finansuojamas programas įgyvendinti (P2 rodiklis). Taip pat svarbus finansavimo šaltinis buvo Valstybės investicijų programa, pagal kurią penkiems į galimybių studijos tyrimo objektą įtrauktiems muziejams skirta daugiau nei 9 mln. litų, o dar 19,7 mln. litų investiciniams projektams skirta iš ES, užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų (P3 rodiklis). Remiantis apklausos duomenimis daugiausiai neatlygintinai paramos per 2013 m. gavo Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus (toliau – VŽM). Trys nacionaliniai muziejai per 2013 m. už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas gavo po daugiau nei 1,1 mln. litų. Daugiausia tarp analizuojamų muziejų uždirbo Trakų istorijos muziejus (toliau – TIS) ir LJM (P5 rodiklis).

41 lentelė. Muziejų 2013 m. pajamų analizės rodiklių suvestinė

	A1. įstaigos iš projektinės veiklos gautų įplaukų dalis nuo visų įstaigos gautų įplaukų, proc.	A1.1 įstaigos iš projektinės veiklos gautų įplaukų (be VIP) dalis nuo visų įstaigos gautų įplaukų, proc.	A2 įstaigos gautos paramos dalis nuo visų įstaigos gautų įplaukų, proc.	A3. įstaigos iš projektinės veiklos (be VIP) gautų įplaukų ir gautos paramos dalis nuo visų įstaigos gautų įplaukų , proc.	A4. įstaigos pajamų už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes dalis nuo visų įstaigos gautų įplaukų, proc.	A4.1 įstaigos pajamų už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes dalis nuo valstybės skirtų asignavimų įstaigos veiklai proc.	A5.1 įstaigos investicinių projektų finansavimo lėšų ir iš steigėjo investicinei veiklai skirtų asignavimų dalis nuo visų įstaigos gautų įplaukų, proc.	A6. įstaigos pagrindinei ir susijusioms veikloms įgyvendinti gauto projektinio finansavimo dalis nuo įstaigos iš biudžeto gautų asignavimų, proc.
NČDM	0,1%	0,1%	n.d.	n.d.	5,4%	6,3%	22,6%	0,2%
LDM	33,5%	33,5%	n.d.	n.d.	4,8%	8,6%	38,6%	3,6%
LNM	12,0%	12,0%	n.d.	n.d.	8,2%	11,0%	32,0%	0,4%
LDKVR	0,1%	0,1%	n.d.	n.d.	17,7%	22,9%	9,2%	0,1%
VŽM	6,5%	4,2%	9,5%	13,7%	13,9%	20,5%	4,8%	2,3%
DFM	37,3%	37,3%	0,0%	37,3%	4,9%	8,4%	0,0%	64,4%
LŠIM	13,7%	13,7%	1,4%	15,0%	2,6%	3,2%	7,8%	17,1%
MLLM	42,3%	2,3%	0,6%	3,0%	1,3%	2,3%	40,1%	4,2%
LAM	0,3%	0,3%	0,2%	0,5%	4,3%	4,9%	0,0%	0,4%
LLBM	4,0%	4,0%	0,5%	4,5%	18,0%	27,3%	9,4%	5,9%
ŠAM	27,2%	8,2%	0,9%	9,2%	6,3%	9,7%	20,1%	12,8%
TIM	1,2%	1,2%	0,0%	1,2%	71,0%	255,9%	1,2%	0,3%
TMKM	24,4%	8,2%	0,1%	8,4%	4,8%	6,8%	16,4%	11,7%
LEM	7,4%	7,4%	0,0%	7,4%	23,4%	34,2%	0,0%	10,8%
LJM	60,2%	37,3%	0,3%	37,6%	57,9%	56,9%	78,7%	14,3%
ŽVM	8,7%	8,7%	0,0%	8,7%	4,6%	5,3%	0,0%	10,1%
ŽAM*	1,3%	0,8%	0,1%	0,9%	5,7%	6,2%
ŠMC	16,0%	16,0%	0,0%	16,0%	16,5%	25,8%	0,0%	24,7%

Šaltinis: sudaryta autorių.

* Iš savivaldybės biudžeto skirstos lėšos buvo apskaičiuotos kaip steigėjo skirti asignavimai.

Pajamos. Projektinio finansavimo dalis (A1. rodiklis ir papildomai paskaičiuotas A1.1 rodiklis, A6. rodiklis ir papildomai paskaičiuotas A5.1 rodiklis) muziejaus 2013 m. įplaukose svyruoja nuo 0,1% iki 37,3% neįskaičiuojant lėšų, gautų iš Valstybės investicijų programos. Iš nacionalinių muziejų grupės projektinio finansavimo lėšas pritraukti geriausiai sekėsi LDM, o iš respublikinių – IX forto muziejui (toliau – DFM) ir LJM. Mažiau nei 5% visų muziejaus įplaukų projektinio finansavimo lėšos sudarė penkiuose muziejuose. Atsižvelgiant į turimus duomenis apie neatlygintinai muziejų gautą paramą galima teigti, jog mecenatų lėšų pritraukimas yra nepakankamai išnaudotas finansavimo šaltinis. Respublikinių muziejų grupėje tik dviejų muziejų daugiau kaip 1% visų įplaukų sudarė neatlygintinai gauta parama. Pastebėtina tendencija, jog muziejams, kurie 2013 m. pritraukė santykinai mažiau projektinio finansavimo lėšų, sunkiau sekėsi užsitikrinti ir neatlygintiną rėmėjų paramą.

Muziejams uždirbti lėšas iš pagrindinės veiklos ir nekilnojamojo turto nuomos sekėsi nevienodai (A4. rodiklis). Iš penkių daugiausia uždirbusių muziejų pirmasis keturias vietas, vertinant įstaigos pajamų už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes dalį nuo valstybės skirtų asignavimų (A4.1 rodiklis), užima respublikiniai muziejai (TIS, LJM, LEM, LLBM), o penktoje vietoje yra Lietuvos nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. XXX, kuris per 2013 m. iš projektinės veiklos ir neatlygintinai gautos paramos gavo 1,2% visų įplaukų, uždirbo 2,5 karto daugiau nei jam buvo skirta lėšų veiklai vykdyti.

Analizuojant įplaukų sudėtį galima teigti, jog tie muziejai, kurie pritraukė mažiau projektinio finansavimo ir neatlygintinai gautinos paramos lėšų, pasiekė geresnių rezultatų uždirbdami lėšas iš pagrindinės veiklos ir nekilnojamojo turto nuomos. Tarp jų – Lietuvių liaudies buities muziejus

(toliau – LLBM) ir Lietuvos etnokosmologijos muziejus (toliau – LEM). Atvirkštinis ryšys nustatytas DFM, Lietuvos švietimo istorijos muziejuje (toliau – LŠIM), kurie sėkmingiau pritraukė projektinį finansavimą, bet iš pagrindinės veiklos uždirbo sąlyginai mažiau.

Geriausių rezultatų uždirbant iš pagrindinės veiklos, pritraukiant projektinio finansavimo ir neatlygintinos paramos lėšas 2013 m. pasiekė LJM. Mažiausiai tris papildomus finansavimo šaltinius išnaudojo Lietuvos aviacijos muziejus (toliau – LAM) ir Maironio lietuvių literatūros muziejus (toliau – MLLM).

42 lentelė. Muziejų 2013 m. išlaidų analizės rodikliai

	P9. įstaigos išlaidos darbuotoj ams	P10. išlaidos įstaigos išlaikymui	P12. įstaigos išlaidos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti	A13. išlaidų įstaigos išlaikymui dalis nuo visų įstaigos išlaidų, proc. *	A15. įstaigos išlaidų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui dalis nuo visų įstaigos išlaidų, proc. *	A20. Įstaigos įsiskolinimai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, LTL
NČDM	4.460,7	1.343,6	2.181,4	19,8%	65,2%	607,1
LDM	11.116,4	2.494,4	9.578,7	16,5%	73,0%	1.001,1
LNM	8.211,0	1.232,9	2.722,2	9,5%	63,0%	1,8
LDKVR	3.629,8	981,6	1.616,4	15,8%	57,8%	82,6
VŽM	1.329,2	338,6	81,8	17,8%	69,7%	0,9
DFM	1.449,7	1.194,8	48,9	41,5%	50,1%	3,7
LŠIM	351,3	63,3	39,2	13,9%	76,8%	2,7
MLLM	1.820,7	239,1	1.527,1	10,7%	81,7%	0,1
LAM	619,3	82,4	4,2	9,3%	69,2%	2,0
LLBM	2.550,4	292,6	393,7	8,8%	76,2%	9,6
ŠAM	2.049,9	406,9	787,3	14,4%	72,1%	11,2
TIM	3.206,7	777,7	1.177,7	15,5%	63,4%	23,0
TMKM	1.185,4	192,6	305,8	12,4%	75,0%	12,4
LEM	595,6	230,6	38,2	17,7%	45,6%	32,5
LJM	3.722,4	984,4	23.245,7	16,4%	61,1%	1.493,2
ŽVM	285,8	29,7	23,0	7,2%	68,8%	0,7
ŽAM	755,8	112,2	79,0	10,1%	67,8%	6,7
ŠMC	1.316,9	334,1	64,8	13,1%	49,0%	5,0

Šaltinis: sudaryta autorių.

* A13. ir A15. rodikliai apskaičiuoti iš įstaigos išlaidų atėmus išlaidas ilgalaikio ir biologinio turto įsigijimui.

Išlaidos. Analizuojant muziejų išlaidas nustatyta, jog daugiau kaip 50% išlaidų (išskyrus LEM) sudarė išlaidos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui (A15. rodiklis). 81,7% visų lėšų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui išleidžia MLLM. Šio muziejaus išlaidos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui nekoreliuoja, t.y. nėra tiesiogiai proporcingos veiklos rodiklių reikšmėms, kurios lyginant su kitais muziejais yra sąlyginai mažesnės. Išlaidos, skirtos įstaigos išlaikymui, apima komunaliniams mokesčiams, eksploatacijai ir einamajam remontui, nuomai bei transportui patirtas išlaidas. Vertinant respublikinių muziejų išlaidas, skirtas pastatų išlaikymui (A13. rodiklis), iš kitų muziejų labai išsiskiria DFM, kuris per metus pastatų išlaikymui išleido 41,5% visų savo lėšų. Šios išlaidos gali būti paaiškinamos vienais didžiausių vidaus ekspozicijų ir parodų plotais.

Ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti daugiausiai išleido (P12. rodiklis), o taip pat turėjo didžiausius įsiskolinimus (A20. rodiklis) muziejai, kurie įgyvendino investicinius projektus pagal Valstybės investicijų programą ar ES struktūrinės paramos projektus. Analizuojant kitų muziejų, nevykdančių investicinių projektų, įsiskolinimus didesnių skirtumų nepastebėta, todėl galima teigti, jog pajamos ir išlaidos buvo tinkamai suplanuotos.

43 lentelė. Muziejų išvestiniai rodikliai dėl 2013 m. išlaidų darbuotojams

	A10. įstaigos mėnesinės išlaidos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui vienam įstaigos darbuotojui, LTL*	A10.1 įstaigos mėnesinės išlaidos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui vienam įstaigos darbuotojui, LTL**	A12. įstaigos išlaidos kvalifikacijos tobulinimui vienam įstaigos darbuotojui, LTL	P36. įstaigos darbuotojų skaičius
NČDM	1.634,9	N.D.	0,0	226
LDM	2.194,1	N.D.	4,5	420
LNM	2.694,3	N.D.	0,0	253
LDKVR	2.872,6	N.D.	46,7	104
VŽM	2.127,1	1.605,9	3,8	52
DFM	1.745,5	1.416,7	29,4	69
LŠIM	2.123,7	1.569,1	29,1	13,75
MLLM	1.904,1	1.452,8	5,4	79,5
LAM	1.705,7	1.300,0	30,2	30
LLBM	1.693,0	1.267,1	27,0	124,2
ŠAM	1.932,3	1.469,7	11,4	88
TIM	2.224,0	1.699,0	22,9	119
TMKM	2.070,4	1.574,5	0,0	47
LEM	4.963,5	3.258,3	0,0	10
LJM	2.439,4	1.748,5	21,5	125
ŽVM	2.254,6	1.722,2	0,0	10,5
ŽAM	1.748,5	1.280,1	8,3	36
ŠMC	2.184,8	1.645,2	94,9	47,5

Šaltinis: sudaryta autorių.

* rodiklis apskaičiuotas naudojant Pinigų srautų ataskaitos duomenis apie išmokas darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis skaičių.

** rodiklis apskaičiuotas naudojant B-1 arba B-11 formų duomenis apie išlaidas darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui.

Darbuotojai. Pastebėtina, jog dėl duomenų stokos vietoje rekomenduojamo skaičiuoti darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio buvo skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis vienai pareigybei (etatui).

Nacionalinių muziejų darbuotojų skaičius nustatytas pagal muziejų oficialioje statistikoje skelbiamus duomenis. Pažymėtina, jog skelbiamas skaičius žymi ne pareigybes, bet dirbančius žmones, todėl rodiklių reikšmės gali nežymiai skirtis. Mažiausia darbuotojų (P36. rodiklis) turinčio LDKVR darbuotojai vidutiniškai uždirba daugiausiai, lyginant su kitais nacionaliniais muziejais. Vidutinių darbo užmokesčių skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios reikšmės siekia 1.200 Lt.

Respublikiniuose muziejuose (A10.1 rodiklis pagal patikslintus duomenis) didžiausias vidutinis darbo užmokestis buvo mokamas LEM. Pastebėtina, jog LEM išlaidų struktūroje išlaidos darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui yra mažiausios, lyginant su kitais respublikiniais muziejais. Kitas didžiausiais įvertis yra LLBM, kuris pagal išlaidas darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui buvo trečioje vietoje (76,2% visų muziejaus metinių išlaidų), o vidutinis darbo užmokestis mažiausiais iš visų vertinamų muziejų. Panaši tendencija užfiksuota ir LAM. Išskyrus aptartus muziejus, kituose muziejuose vidutinis darbo užmokestis svyruoja nuo 1.460 Lt iki 1.750 Lt.

Remiantis preliminariais apklausos duomenimis galima teigti, jog vidutinis darbo užmokestis yra didesnis muziejuose, kuriuose darbuotojų skaičius yra mažas (P36. rodiklis). Apskaičiuojant rodiklį aukštesnį darbo užmokestį lemia vadovybės (muziejaus vadovo, pavaduotojų, skyrių ir kitų padalinių vadovų) darbo užmokesčio dalis, tenkanti darbuotojams, neturintiems pavaldinių.

Kvalifikacijos tobulinimui (A12. rodiklis) muziejai vienam darbuotojui skyrė nuo 0 iki 46,7 Lt. Pastebima tendencija, jog muziejuose kvalifikacijos tobulinimui skiriama mažai įstaigos lėšų. Net 5 į galimybių studijos vertinimo objektą įtraukti muziejai neskyrė pinigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimui.

9 iš 11 apklausoje dalyvavusių muziejų teigė, jog per 2013 x. xxxxxxxxx dirbo savanoriai. Tik dalis (5 muziejai) skaičiavo muziejuje dirbusius savanorius. 2013 m. MLLM bent vieną valandą dirbo 296

xxxxxxxxxx, LLBM – 32, ŠAM – 29, LJM – 2, VŽM – 2. DFM, LAM, TMKM ir ŠMC savanorių apskaitos nevedė, o LŠIM ir ŽAM savanorių nebuvo.

44 lentelė. Nepertraukiamas muziejų vadovų darbo stažas 2014 m. rugpjūčio mėn. duomenis

	Muziejaus vadovo vardas, pavardė	Nepertraukiamas muziejaus vadovo darbo stažas, metai
NČDM	Xxxxxxxx Xxxxxxxx	22
LDM	Xxxxxxxxx Xxxxxx	35
LNM	Xxxxxx Xxxxxxx	22
LDKVR	Xxxxx Xxxxxxxxx	5
VŽM	Xxxx Xxxxxx Xxxxxxxx	9
DFM	Xxxxxx Xxxxxxx	5
LŠIM	Xxxxxx Xxxxxxx	10
MLLM	Xxxxxx Xxxxxxxxxx	25
XXX	Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx	6
LLBM	Xxxxxxx Xxxxxxxx	9
XXX	Xxxxxxxxx Xxxxx	17
XXX	Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxxx	8
TMKM	Xxxxxx Xxxxxxx	7
XXX	Xxxxxxx Xxxxxxx	22
LJM	Xxxx Xxxxxxx	-13
ŽVM	Xxxxxxx Xxxxxxxx	15
XXX	Xxxxxx Xxxxxxx	1
ŠMC	Xxxxxxxx Xxxxxxxx	n.d.

Šaltinis: sudaryta autorių pagal Kultūros ministerijos duomenis.

Lietuvos muziejų vadovų darbo stažas svyruoja nuo 35 metų iki 5 metų. Ilgiausiai nepertraukiamai muziejaus vadovo pareigas eina LDM muziejaus direktorius Xxxxxxxxx Xxxxxx, o trumpiausiai – LDKVR direktorius Xxxxx Xxxxxxxxx. Pusė muziejų vadovų nepertraukiamai eina vadovų pareigas 10 ir daugiau metų, 7 muziejų direktoriai ilgiau nei 15 metų, t. y. tris ir daugiau kadencijas pagal naujausią Muziejų įstatymų redakciją. Pažymėtina, kad muziejų vadovų kaita yra nežymi.

45 lentelė. Muziejų valdomo nekilnojamojo turto 2013 m. suvestinė

	Kv. m.							ha
	P27. įstaigos patikėjo teise bei panaudos pagrindais valdomos žemės plotas	P28. į įstaigos nekilnojamo turto, valdomo patikėjimo, panaudos teise arba išsinuomoto, bendras plotas	Iš jų:		P29. įstaigos ilgalaikės nuomos sutartimis išnuomoto nekilnojamojo turto bendras plotas	Rinkinių saugyklų plotas	Muziejaus parodoms ir vidaus ekspozicijoms skirtas plotas, kv. m.	Muziejaus lauko ekspozicij ų plotas, ha
			P28.1 įstaigos patikėjimo arba panaudos sutartimis valdomo nekilnojamo turto bendras plotas	P28.2 įstaigos išsinuomoto nekilnojamo turto bendras plotas		Rinkinių saugyklų plotas		Muziejaus lauko ekspozicij ų plotas, ha
NČDM	43097	24007,73	23366,9	640,8	346,01	3385,22	8437,90	0
LDM	52367	40262,32	40262,3	0	420,83	5890	11125	0
LNM	774567	24987,09	23952,1	1035	2773,9	2814,83	4975,65	0
LDKVR	5017	2478,88	2478,88	0	0	1115,83	3406,85	0
VŽM	4800	7713,64	7713,64	0	1235	163,30	1005,90	18,933
DFM	0	5918,33	5918,33	0	0	206	3426	3
LŠIM	138320	1391,59	1391,59	0	0	148,21	714,64	0
MLLM	15245	3126	3126	0	0	403	1755	0,52
LAM	15245	4329,44	4329,44	0	0	580	2205	0,6
LLBM	34850	4310,4	4310,4	0	11676,88	7827,90	4752,22	193,80
ŠAM	140367	6881,69	6881,69	0	78,08	2090	2967	2,99
TIM	5819	5860,1	5860,1	0	29,11	434	2272	0
XXXX	0000	0000,23	3718,23	0	215,3	482,40	1514,55	814,53
LEM	144223	2177,32	2177,32	0		47	761	3
LJM	5849	8901,82	8901,82	0	94,77	177	2484	3,6
ŽVM	1501	2683,19	2683,19	0	190,72	550	655	0
ŽAM		4028,44	4028,44	0	n.d.	2160,38	1837,50	8,5082
ŠMC	4936	6649,63	6649,63	0	1592,87	n.d.	n.d.	n.d.

Šaltinis: sudaryta autorių.

Muziejų valdomas nekilnojamas turtas analizuojamas remiantis 2013 m. Kultūros ministerijos Vidaus audito skyriaus surinktais duomenis, o taip pat oficialioje muziejų statistikoje skelbiamais duomenimis, kurie buvo papildyti ESTEP vykdytos apklauso metu surinktais duomenimis. Pastebėtina, jog iš skirtingų šaltinių esantys duomenys pagal įstaigas ne visada sutampa.

Nacionaliniai muziejai pagal valdomą nekilnojamą turtą (P27, P28 ir jo daliniai rodikliai) reikšmingai nesiskiria (išskyrus LDKVR). LNM savo žinioje turi didesnį žemės plotą (susiję su struktūrinio padalinio – J. Basanavičiaus gimtine). Pastebėtina, jog LNM ir NČDM valdo sąlyginai panašų patalpų plotą, tačiau šio muziejaus rinkiniai savo apimtimi reikšmingai skiriasi. Pažymėtina, jo LNM rinkinių saugyklų plotas yra vienas mažiausių iš nacionalinių muziejų. Šis muziejus papildomai nuomojasi daugiau kaip 1 tūkst. kv. m. patalpas rinkinių saugojimui. Didžiausią parodoms ir ekspozicijoms skirtą plotą valdo LDM. Tai sąlygoja muziejaus specifika.

Respublikinių muziejų valdomo turto plotas svyruoja nuo 1391 kv. m. iki 8901 kv. m. Atsižvelgiant į apklausos duomenis pastebėtina, jog rinkinių saugyklos ir lankytojų erdvės yra probleminės muziejų erdvės. Sąlyginai mažas rinkinių saugyklų plotas, lyginant su bendru muziejų plotu, leidžia teigti, jog kyla pavojus muziejinių rinkinių tinkam saugojimui.

46 lentelė. Muziejų valdomų nekilnojamojo turto remonto poveikio suvestinė

Patalpų paskirtis/poreikis

Reikia einamojo remonto, kv.m. (įstaiga)

Reikia kapitalinio remonto dėl patalpų nusidėvėjimo, neatitikimo

reikalavimams, kv.m. (įstaiga)

Reikia kapitalinio remonto pritaikant patalpas funkcijų vykdymui, kv. m. (įstaiga)

Reikia naujų patalpų esamai veiklai vykdyti, kv.m (įstaiga)

Reikia naujų patalpų veiklos plėtrai, kv.m.

(įstaiga)

Administracinės patalpos (kabinetai)

193 LAM

80 LŠIM

20 MLLM

185 VŽM

272,77 ŽAM

24 LJM

152 LAM

15 MLLM

130,31 ŠAM

950 VŽM

154,65 ŠMC

267 LJM

41 LAM

26 MLLM

200 DFM

160 LJM

50 LAM

Administracinės patalpos (kitos)

52 LAM

40 VŽM

28 LJM

125 LAM

61 ŠMS

120 LJM

43 LAM

408 LJM

48 LJM

40 LAM

Lankytojų erdvės

155 LAM

50 LŠIM

150 MLLM

1170 VŽM

1026,72 ŽAM

248 LAM

121 MLLM

1154, 31 ŠAM

350 VŽM

2806 ŠMC

1678 LJM

1539 LAM

1166,72 LLBM

2274 TMKM

335 MLLM

2150 VŽM

390 LJM

250 LJM

100 LAM

300 LJM

Įstaigų rinkinių ir rekvizitų saugyklos

50 VŽM

82 LJM

103 LAM

148,21 LŠIM

2713, 91 ŠAM

150 VŽM

195 LJM

100 DFM

1036 LAM

273 MLLM

1142,5 ŠAM

1032,2 ŽAM

1692,8 LLBM

102,7 LŠIM

1500 TMKM

420 LJM

Tarnybinės - techninės patalpos

56 LAM

47 MLLM

90,2 ŽAM

49 LJM

205 LAM

200 LŠIM

50 TMKM

45 MLLM

245,43 ŠAM

170 VŽM

388,56 ŠMC

261 LJM

695 LAM

365,94 LLBM

67 LJM

250 LJM

120 LAM

Tarnybiniai butai

Kitos: (įrašykite)

1099,74 LLBM

200 TMKM

25 VŽM

77,11 ŽAM

450 VŽM

200 ŽAM

Iš viso:

4.846,34

8.422,47

12.219,36

3.695,5

310

Šaltinis: sudaryta autorių.

Valdomų patalpų remonto poreikis yra aktualus visiems apklausoje dalyvavusiems muziejams. . LAM norėtų remontuoti beveik visas valdomas patalpas – muziejaus vertinimu, didžiajai daliai patalpų reikia kapitalinio remonto. Pastebima bendra tendencija, jog labiausiai remonto (ypatingai kapitalinio) reikia muziejuose esančiose lankytojų erdvėse, t.y. ekspozicijų ir parodų salėse. Antroje vietoje pagal kapitalinio remonto poreikį yra įstaigos rinkinių ir rekvizitų patalpos. Pažymėtina, jog muziejai kapitalinio remonto poreikį nurodė patalpoms, kurios yra būtinos pagrindinėmis muziejaus funkcijomis, t.y. kultūros vertybių saugojimui ir pristatymui visuomenei vykdyti. Apklausos duomenys patvirtino Valstybės kontrolės audito išvadas dėl Lietuvos muziejų rinkinių saugyklų būklės ir pakankamumo139. 6 iš 11 apklausoje dalyvavusių muziejų nurodė, jog šiuo metu turimos 3.5 tūkst. kv. m. rinkinių saugyklų reikia kapitalinio remonto pritaikant funkcijų vykdymui, o dar daugiau nei 3 tūkst. kv. m. muziejų valdomų eksponatų saugyklų dėl nusidėvėjimo ir neatitikimo reikalavimams reikia kapitalinio remonto. Išskirti galima ŠAM, kuris pateikė duomenis, jog kapitalinio remonto reikia daugiau nei 3,8 tūkst. kv. m. rinkinių saugyklų. Iš apklausoje dalyvavusių muziejų LJM ir LAM nurodė, jog veiklos plėtrai reikia 610 kv. m.

Muziejai apklausos metu taip pat nurodė įvairios informacinės technikos, programinės įrangos, restauravimo įrangos poreikį vykdant pagrindinę muziejaus veiklą (detali informacija 10 priede). Žemiau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie prašomos įrangos preliminarų kainos vertinimą.

47 lentelė. Muziejų poreikiai dėl papildomų investicijų į įrangą

Muziejaus pavadinimas	Reikiamos įsigyti įrangos preliminari kaina, tūkst. litų
LAM	2.260
MLLM	2.110
ŠAM	1.724,40
ŽAM	1.543,40
LJM	482
ŠMC	470
VŽM	105
LLBM	90
DFM	58
TMKM	44
LŠIM	Nenurodė
Iš viso:	8.886,8

Šaltinis: sudaryta autorių.

Paslaugų pirkimas iš išorės tiekėjų. Remiantis atliktos apklausos duomenimis, galima teigti, jog paslaugų pirkimas visai nėra paplitęs tarp apklausoje dalyvavusių muziejų. Daliai apsaugos, pastatų ir įrenginių eksploatavimo, IT priežiūros, leidybos bei kultūros restauravimo funkcijų įgyvendinti didžioji dalis muziejų paslaugas perka rinkoje. Patalpų valymo ir aplinkos priežiūros paslaugų neperka absoliuti dauguma įstaigų. Be to, įstaigos ir neplanuoja šių paslaugų pirkti. Pastebėtina tendencija, jog muziejai ateityje neketina rinkoje pirkti paslaugų, kurių šiuo metu neperka.

Muziejai nepritaria bendrųjų funkcijų centralizavimui. Viešųjų pirkimų, IT priežiūros ir buhalterinės apskaitos funkcijų centralizavimui naudojant IT priemones pritartų trečdalis apklausoje dalyvavusių muziejų.

139 LR Valstybės kontrolė 2012 m. sausio 16 d. valstybinio audito ataskaita Nr.VA-P50-1-1 „Ar muziejų modernizavimo 2007–2015 metų programa vykdoma rezultatyviai?“

48 lentelė. Muziejų atsakymai dėl paslaugų pirkimo iš išorės tiekėjų: Kurioms ūkinėms – techninėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas paslaugas jūsų įstaiga šiuo metu perka rinkoje?

Funkcija	Paslaugų neperka	Paslaugas perka daliai funkcijų įgyvendinti	Paslaugas perka visai funkcijai įgyvendinti	Įstaigos veikloje šios funkcijos nėra
Apsauga	2	6	3
Patalpų valymas	10		1
Aplinkos tvarkymas	9	1	1
Pastatų ir įrenginių eksploatavimas	1	8	2
IT priežiūra	3	6	1	1
Gamyba	2	2	3	4
Leidyba	1	7	3
Buhalterinė apskaita ir finansų valdymas	6	4
Kultūros vertybių restauravimas	1	6	2	2

Šaltinis: sudaryta autorių.

49 lentelė. Muziejų atsakymai dėl planų pirkti paslaugas iš išorės tiekėjų: Kurioms ūkinėms

– techninėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas paslaugas jūsų įstaiga numato pirkti rinkoje artimoje ateityje?

Funkcija	Paslaugų nenumato pirkti	Paslaugas numato pirkti daliai funkcijų įgyvendinti	Paslaugas numato pirkti visoms funkcijoms įgyvendinti	Įstaigos veikloje šių funkcijų nėra
Apsauga	3	5	2
Patalpų valymas	10
Aplinkos tvarkymas	8	2
Pastatų ir įrenginių eksploatavimas	1	8	1
IT priežiūra	2	6	2
Gamyba	2	2	2	3
Leidyba	1	7	2
Buhalterinė apskaita ir finansų valdymas	6	4
Kultūros vertybių restauravimas	1	6	2	1

Šaltinis: sudaryta autorių.

50 lentelė. Muziejų atsakymai dėl funkcijų įgyvendinimo centralizavimo: Kurių funkcijų įgyvendinimą jūsų įstaiga siūlytų centralizuoti?

	Nereikia centralizuoti (palikti taip, kaip yra dabar)	Reikėtų centralizuoti IT sprendimų pagalba (nekeičiant įstaigų organizacinės struktūros)	Reikėtų centralizuoti metodinį vadovavimą funkcijai įgyvendinti	Reikėtų centralizuoti funkcijos įgyvendinimą perkeliant tam tikslui sukurtam paslaugų centrui (pvz., įstaigų segmento lygiu)
Viešieji pirkimai	5	3	3	0
Pastatų ir įrenginių eksploatavimas	9	1	1
IT priežiūra	8	3	0	0
Gamyba	5	1	0	0
Leidyba	9	1	0	0
Buhalterinė apskaita ir finansų valdymas	8	3	0	0

Šaltinis: sudaryta autorių.

5.3.2 Įstaigų pagrindinė veikla

51 lentelė. Muziejų rodikliai dėl vieno apsilankymo kainos

	C1. Vieno apsilankymo kaina, LTL	C1.1 Vieno apsilankymo kaina, LTL	C1.2 Vieno apsilankymo kaina, LTL	R2. Per ataskaitinį laikotarpį įstaigos lankytojų skaičius
NČDM	48,3	43,8	55,1	140.664
LDM	59,2	51,3	53,9 (51,8)*	255.718
LNM	44,5	31,7	39,8	291.994
LDKVR	29,5	26,2	28,7	210.075***
VŽM	107,1	87,8	85,0	17.788
DFM	64,3	37,5	37,5	44.848
LŠIM	78,4	75,6	81,6	5.820
MLLM	47,5	46,4	46,5	46.835
LAM	30,6	26,0	26,0	28.975
LLBM	41,3	31,7	31,0	80.234
ŠAM	27,5	24,9	25,3	102.759
TIM	14,5	4,9	4,9	344.754
TMKM	68,6	63,5	63,6	22.717
LEM	44,2	33,9	33,9	29.511
LJM	32,7	19,5	19,8	183.420
ŽVM	65,2	65,2	65,2	6.333
ŽAM	60,4	7,2	N.D.	18.450
ŠMC**	262,1	206,7	206,7	N.D.

Šaltinis: sudaryta autorių.

* LDM vieno apsilankymo kaina buvo paskaičiuota atėmus steigėjo skirtus asignavimus LIMIS sistemos kūrimui ir diegimui.

** Vieno apsilankymo kaina apskaičiuota, remiantis parduotų bilietų skaičiumi, kadangi tikslus lankytojų skaičius (įskaitant nemokamus lankytojus) nėra žinomas.

*** Duomenys apie Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai veiklą interpretuotini atsižvelgiant į tai, kad lankytojams jis duris atvėrė 2013 m. liepos 6 d.

Pagrindinė veikla. Lankytojų srautai ir vieno apsilankymo kaina. Vienas pagrindinių rodiklių, vertinant muziejų veiklą, yra fizinių apsilankymų (R2. Rodiklis) muziejuje skaičius per metus. Iš nacionalinių muziejų mažiausiai lankytojų sulaukė NČDM, o daugiausiai LNM. Nacionaliniai muziejai, kuriuos aplankė daugiau kaip 200 tūkst. lankytojų per metus yra įsikūrę Vilniuje (centriniai muziejaus pastatai ir dalis struktūrinių padalinių), kuris sulaukia daugiau turistų. Svarbu pastebėti, jog visi nacionaliniai muziejai (išskyrus LDKVB) turi išplėtotą infrastruktūrą, t.y. veikiančius struktūrinius padalinius skirtinguose miestuose. Kitaip tariant, šiems muziejams yra sudarytos palankios sąlygos pritraukti didesnius lankytojų srautus. Lankomiausi respublikiniai muziejai – TIM, LJM ir ŠAM. Šie muziejai per 2013 m. sulaukė daugiau kaip 100 tūkst. lankytojų. TIM lankytojų srautą lemia objektyvios priežastys – palanki geografinė padėtis.

Antrasis svarbus rodiklis vertinant muziejų veiklą yra vieno apsilankymo kaina. Šis rodiklis vertinant muziejų veiklą buvo paskaičiuotas remiantis trimis skirtingomis skaičiavimo metodikomis. Pagal pirmąją (C1 rodiklis) metodiką140 vieno apsilankymo kaina nacionaliniuose muziejuose svyruoja nuo 29,5 Lt iki 59,2 Lt. Respublikiniuose muziejuose apsilankymo kaina žemiausia lankomiausiame muziejuje – TIM, o didžiausia VŽM. Pagal papildomai muziejų analizei panaudotą antrąją141 ir trečiąją142 vieno apsilankymo kainos apskaičiavimo metodiką (C1.1 ir C1.2 rodikliai) apsilankymo kaina buvo skaičiuojama nuo viešųjų išlaidų.

140 Remiantis metinės Pinigų srautų ataskaitos duomenimis buvo apskaičiuotos visos muziejaus išlaidos, iš kurių atimtos išlaidos ilgalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti ir padalintos iš visų fizinių apslankymų muziejuje skaičiaus.

141 Remiantis metinės Pinigų srautų ataskaita ir Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita buvo apskaičiuoti steigėjo skirti asignavimai muziejaus veiklai, taip pat pridėtos Lietuvos kultūros tarybos Kultūros rėmimo fondo skirtos lėšos ir gauta viešųjų išlaidų suma padalinta iš fizinių apslankymų skaičiaus.

142 Remiantis metine Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaita buvo apskaičiuoti visi asignavimai iš biudžeto skirti muziejaus veiklai, taip pat pridėtos Lietuvos kultūros tarybos Kultūros rėmimo fondo skirtos lėšos ir gauta viešųjų išlaidų suma padalinta iš fizinių apslankymų skaičiaus.

Remiantis C1.2 rodiklio duomenimis vienam NČDM apsilankymui tenkanti viešųjų išlaidų dalis yra 55,1 Lt. LDM apsilankymo kaina 53,9 Lt, o atėmus LIMIS sistemos diegimo išlaidas, kurių rezultatais naudojasi visų muziejų lankytojai, kaina sumažėja 2,1 Lt. Apsilankymo kaina LDKVM skaičiuojant nuo viešųjų išlaidų yra reikšmingai mažesnė nei LDM ar LNM, nors pastarieji muziejai sulaukia didesnio lankytojų srauto. Respublikiniuose muziejuose apsilankymo kaina, remiantis C1.2 rodiklio duomenimis, svyruoja nuo 4,9 Lt iki 85 Lt. Vidutinė vieno apsilankymo kaina respublikiniuose muziejuose yra 43,4 Lt. Remiantis šiuo atskaitos tašku galima muziejus suskirstyti į dvi grupes, kurių pirmąją sudaro LJM, LEM, TIM, ŠAM, LLBM, LAM, DFM. Antrąją grupę sudaro VŽM, LŠIM, MLLN, TMKM ir ŽVM. Pastarosios muziejų grupės vieno apsilankymo kaina yra reikšmingai didesnė nei vidutinė respublikinių muziejų vieno apsilankymo kaina. Lyginant apsilankymo srautus ir viešųjų išlaidų dalį, tenkančią vienam apsilankymui, galima teigti, jog didesnę nei vidurkis vieno apsilankymo xxxxx lėmė nepakankamas lankytojų pritraukimas.

52 lentelė. Muziejų 2013 m. pagrindinės veiklos išvestinių rodiklių suvestinė

	CC1. saugom ų suinven torintų ekspon atų dalis, proc.	CC3. restauruotų ir prevenciškai konservuotų restauruotinų eksponatų dalis, proc.		CC4. saugomų suskaitme nintų eksponatų dalis, proc.	CC6. vienam muziejinink ui tenkanti rinkiniuose eksponatų skaičius*	CC7. pristatytų įstaigos rinkiniuos e saugomų eksponatų dalis, proc.	CC8. įstaigos surengt ų tarptauti nių parodų santykis, proc.143	CC9. atnaujintų ekspozicijų ir surengtų parodų skaičius tenkantis vienam muziejinink ui	CC16. įstaigos gautų nominacijų, apdovanoji mų ir premijų skaičius, vnt.
NČDM	81,3%	11,2%		5,7%	5.769,2	4,2%	6,6%	1,0	0
LDM	82,0%	1,7%		26,1%	1.698,7	4,5%	29,3%	0,6	1
LNM	79,9%	4,7%		5,0%	10.161,4	1,2%	13,8%	0,3	0
LDKVR	1,2%	44,2%		2,1%	1.302,2	5,4%	100,0%	0,2	1
VŽM	79,5%	46,0%		21,8%	2.017,8	1,1%	87,5%	0,8	0
DFM	93,6%	146,7%		8,4%	6.161,0	6,9%	16,7%	0,9	0
LŠIM	99,9%	129,4%		0,2%	10.866,4	1,9%	0,0%	2,8	0
MLLM	53,2%	1,8%		0,6%	8.983,1	2,1%	3,2%	1,7	1
LAM	98,7%	2,8%		11,1%	1.671,0	6,2%	0,0%	0,8	0
LLBM	67,5%	3,4%		6,1%	3.922,2	10,1%	0,0%	1,0	0
ŠAM	95,1%	3,0%		3,2%	7.609,9	2,0%	11,1%	0,8	1
TIM	65,8%	6,1%		1,4%	15.805,5	6,1%	25,0%	2,8	0
TMKM	26,6%	1,6%		3,3%	17.655,9	0,5%	28,6%	1,7	0
LEM	100,0%	0,0%		4,7%	13.350,5	2,7%	0,0%	5,0	0
LJM	40,9%	2,4%		15,7%	2.936,9	2,6%	11,8%	0,6	0
ŽVM	14,6%		2,0%	4,9%	7.145,3	0,5%	0,0%	2,8	0
ŽAM	81,9%	0,9%		3,9%	8637,3	3,1%	10,5%	1,8	0
ŠMC	N.D.	N.D.		N.D.	N.D.	N.D.	N.D.	N.D.	N.D.

Šaltinis: sudaryta autorių.

* CC6. ir CC9. rodikliams apskaičiuoti duomenys apie muziejininkų skaičių buvo panaudota iš muziejų oficialios statistikos. Pastebėtina, jog muziejininkų skaičius ir pareigybių skaičius gali nežymiai skirtis.

Pagrindinė veikla. Muziejaus pagrindinių funkcijų įgyvendinimo rezultatai ir produktai. Nacionalinių muziejų grupėje pastebimi reikšmingi skirtumai pagal saugomų suinventorintų eksponatų dalį nuo visų eksponatų (CC1 rodiklis). LDKVM yra suinventorinę tik 1,2 % visų eksponatų. Muziejaus rinkinių būklės užtikrinimą ir palaikymą parodo restauruotų eksponatų skaičius nuo visų restauruotinų eksponatų (CC2 rodiklis). LDM ir LNM, turintys vienus didžiausių muziejinių vertybių rinkinius Lietuvoje, per 2013 m. restauravo mažiau nei 5 % restauruotinų eksponatų. LDM struktūrinis padalinys – Prano Gudyno restauravimo centras yra pagrindinės restauravimo dirbtuvės Lietuvoje, kuriose atliekamos sudėtingos restauravimo užduotys visiems Lietuvoje veikiantiems muziejams ir kitoms įstaigoms.

143 Dėl duomenų stokos vietoje „įstaigos surengtų parodų bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos ar užsienio įstaigomis ar fiziniais asmenimis dalis nuo visų surengtų parodų“ buvo apskaičiuota įstaigos surengtų tarptautinių parodų dalis nuo visų parodų.

Vertinant suskaitmenintų eksponatų dalį nuo visų eksponatų (CC4 rodiklis), reikšmingas skirtumas pastebimas tarp LDM ir kitų 3 nacionalinių muziejų. Šį skirtumą galima paaiškinti LIMIS projekto įgyvendinimu, kurį kuruoja LDM. Vienas iš muziejininkų darbo krūvio rodiklių yra eksponatų skaičius, tenkantis vienam muziejininkui (CC6 rodiklis). LDM ir LDKVR vienam muziejininkui tenkantis eksponatų skaičius yra sąlyginai panašus, tuo tarpu pažymėtina, jog LNM nustatytas reikšmingas skirtumas. LNM vien muziejininkui vidutiniškai tenka daugiau kaip 10 tūkst. eksponatų. Antrasis muziejininkų darbo krūvio pasiskirstymo rodiklis yra surengtų parodų ir atnaujintų ekspozicijų skaičius, tenkantis vienam muziejininkui (CC9 rodiklis). Pastebėtina, jog LDKVR ir LNM reikšmingai skiriasi eksponatų skaičius, tenkantis vienam muziejininkui, tačiau skirtumas pagal antrąjį darbo krūvio pasiskirstymo rodiklį nenustatytas.

Muziejaus tarptautiniškumą galima įvertinti remiantis tarptautinių parodų santykiu su visomis muziejaus surengtomis parodomis (CC8 rodiklis). Nacionaliniai muziejai, kurie saugo valstybinės reikšmės rinkinius ir juos pristato lankytojams iš Lietuvos ir užsienio, reikšmingai skiriasi pagal surengtų tarptautinių parodų dalį nuo visų parodų. LDKVM visos 2013 m. surengtos parodos buvo tarptautinės, mažiausiai tarptautinių parodų surengė NČDM. Analizuojamas rodiklis indikuoja nevienodą įsitinklinimą tarptautiniu mastu.

Vienas pagrindinių rodiklių vertinant muziejaus veiklą yra pristatytų eksponatų dalis nuo visų muziejaus rinkiniuose saugomų eksponatų (CC7 rodiklis). Remiantis tarptautine praktika, muziejai lankytojams per metus pristato vidutiniškai apie 5 % saugomų eksponatų. NČDM, LDM, LDKVM lankytojams pristatė nuo 4 iki 5 % savo rinkiniuose saugomų eksponatų. Pastebėtina, jog LNM, kuris saugo didžiausią muziejinių vertybių rinkinį, per metus lankytojams pristatė 1,2% visų saugomų eksponatų.

Vertinant respublikinių muziejų grupę, pastebėtina, jog MLLM, LLBM, LJM, TMKM IR ŽVM yra sąlyginai mažiau suinventorinę savo rinkiniuose saugomų eksponatų (CC1 rodiklis). Iš šių muziejų grupės išskirtini TMKM ir VŽM, kurie nėra suinventorinę daugiau 2/3 savo rinkiniuose saugomų eksponatų. Nepakankama eksponatų apskaita gali sudaryti sąlygas valstybės turto praradimui ar pažeidimui. Vertinant rinkiniuose saugomų restauruotinos būklės eksponatų apsaugą galima išskirti VŽM, DFM ir LŠIM. Pastarieji du muziejai restauravo visus restauruotinus eksponatus (CC3 rodiklis). Tarp kitų respublikinių muziejų grupės muziejų reikšmingų skirtumų nenustatyta. Tik 3 iš

12 respublikinių muziejų 2013 m. pabaigoje buvo suskaitmeninę daugiau kaip 10% visų rinkiniuose saugomų eksponatų (CC4 rodiklis). Galima teigti, jog muziejinių vertybių skaitmeninimas vyksta lėtai.

Respublikiniuose muziejuose eksponatų skaičius, tenkantis vienam muziejininkui, svyruoja nuo 1.671 iki 17.655 eksponatų (CC6 rodiklis). Vidutiniškai vienam muziejininkui respublikiniuose muziejuose tenka 8177 eksponatų. Remiantis šiuo rodikliu, mažiausias eksponatų priežiūros krūvis vienam muziejininkui yra VŽM ir LAM. Šiuose muziejuose vienam muziejininkui tenka apytiksliai ¾ mažiau saugomų eksponatų, lyginant su respublikinių muziejų vidurkiu. Pagal antrąjį muziejininkų darbo krūvio rodiklį – vienam muziejininkui tenkančių atnaujintų ekspozicijų ir surengtų parodų skaičių – muziejus galima suskirstyti į tris grupes (CC9 rodiklis). Į pirmąją patenka 6 muziejai, kuriuose vienam muziejininkui tenka mažiau nei viena paroda ir atnaujinta ekspozicija. Antrojoje grupėje yra 5 muziejai, kuriuose dirbantys muziejininkai vidutiniškai parengė nuo 1 iki 3 parodų. Trečiajai grupei priskirtas vienas muziejus, kuriame vienas muziejininkai surengė daugiau kaip 3 parodas. Pastebėtina, jog nenustatytas atvirkštinis priežastingumas tarp šių dviejų rodiklių, t.y. tenkantis mažas eksponatų skaičius vienam muziejininkui nesudaro palankesnių sąlygų surengti daugiau parodų ar atnaujinti ekspozicijų. Muziejai, kuriuose eksponatų dalis, tenkanti vienam muziejininkui, yra didesnė nei vidurkis, taip pat surengė daugiau parodų ir atnaujino ekspozicijų.

7 iš 12 respublikinių muziejų per 2013 m. surengė bent vieną tarptautinę parodą (CC8 rodiklis). Tarptautinę muziejinę veiklą ir įsitinklinimą matuojantis rodiklis indikuoja, jog tik 3 muziejai iš 12 aktyviai vykdo tarptautinį bendradarbiavimą. Šiuose muziejuose surengtų tarptautinių parodų santykis yra didesnis nei 25 %. Pažymėtina, jog 5 respublikiniai muziejai nesurengė nė vienos tarptautinės parodos. Tarptautinio bendradarbiavimo galimybes muziejai išnaudoja nepakankamai.

Remiantis CC7 rodikliu galima teigti, jog muziejuose saugomų eksponatų prieinamumas yra nepakankamas, nes 8 iš 12 respublikiniai muziejai 2013 m. visuomenei pristatė nuo 0,5% iki 2,7% savo rinkiniuose saugomų eksponatų, t.y. reikšmingai mažiau nei tarptautinės gerosios praktikos standartas.144 Muziejai neišnaudoja rinkiniuose saugomų eksponatų potencialo ir sudaro nepakankamas sąlygas visuomenei susipažinti su saugomomis kultūros vertybėmis.

5.3.3 Rinkodara

Muziejų rinkodaros vertimas buvo atliekamas remiantis galimybių studijos rengėjų vykdytos KMĮ vadovų apklausos rezultatais ir muziejų pateiktais dokumentais (rinkodaros strategijomis, rinkos ir lankytojų pasitenkinimo tyrimais).

Tik vienas iš 11 apklausoje dalyvavusių muziejų nurodė, jog turi vidutinės ir ilgesnės trukmės (4-7 metų ar daugiau) veiklos strategiją. LJM yra pasirengęs ir patvirtinęs 2012 – 2017 m. strateginį veiklos planą. Plane pateikiama labai išsami aplinkos ir išteklių analizė, detali SSGG analizė, kurioje aiškiai apibrėžtos ir išskirtos muziejaus stiprybės ir silpnybės (pastarųjų nevengiama aiškiai įvardinti). Plane apibrėžta muziejaus vizija ir misija. Strateginį veiklos planą sudaro 8 strateginiai tikslai, kurių įgyvendinimui suformuluoti tikslūs uždaviniai ir jų įgyvendinimui reikalingi veiksmai. Pažymėtina, kad visi veiksmai turi paskirtus atsakingus asmenis, numatytą įgyvendinimo terminą ir kiekybinius vertinimo rodiklius. Siūlytina Kultūros ministerijai šio muziejaus ilgalaikį strateginį veiklos planą rekomenduoti kitiems Lietuvos muziejams kaip gerosios praktikos pavyzdį.

Du (LLBM ir LŠIM) muziejai nurodė turintys pasirengę rinkodaros strategiją. LŠIM muziejus apklausos metu rinkodaros strategijos nepateikė. LLBM yra parengtas ir patvirtintas Viešųjų ryšių planas. Šiame plane lakoniškai apibrėžti muziejaus tikslai, misija ir vizija. Rengimui panaudota atlikta SSGG ir PEST analizės, kurios nėra išplėtotos. Muziejaus parengta rinkodaros programa yra susieta su muziejaus planiniais renginiais – svarbiems muziejaus renginiams viešinti yra numatytos priemonės. Pažymėtina, kad muziejus viešinimui ir reklamai naudoja ir tradicines priemones (plakatai, skrajutės), ir virtualias (naujienlaiškis, pranešimai socialiniuose tinkluose bei reklama Google). Muziejaus renginiai reklamuojami masinės informavimo priemonėse (spaudoje ir radijuje) bei susibūrimo vietose (pavyzdžiui, viešajame transporte). Siekiant pritraukti daugiau lankytojų muziejus savo veiklą reklamuoja „Kauno gide 2014“ ir Baltijos šalių atlase. Apibendrinant, LLBM rinkodaros strategijoje numatytos viešinimo priemonės yra gerai suderintos su muziejais veikla.

4 iš 11 apklausoje atsakymus pateikusių muziejų rinkodaros funkcijos yra pavestos specializuotam skyriui (DFM, LJM, MLLM, ŠAM). Atitinkami LLBM, LŠIM, TMKM, VŽM, ŠMC muziejuose už rinkodarą yra atsakingas vienas asmuo. ŠAM rinkodaros darbus atlieka 2 darbuotojai, ŽAM – 3 darbuotojai, o LAM rinkodaros paslaugas įsigyja rinkoje.

3 iš 11 apklausoje dalyvavusių muziejų (LLBM, TMKM, MLLM) reguliariai atlieka rinkos (įstaigos lankytojų poreikių) tyrimus. Kelis kartus (nereguliariai) tokius tyrimus yra atlikę LJM (2009 m.), ŠAM, VŽM. Rinkos tyrimų savarankiškai nėra atlikę ar užsakę atlikti DFM, LAM, LŠIM, ŽAM. Lankytojų pasitenkinimo tyrimus nereguliariai atlieka 7 apklausoje dalyvavę muziejai. Niekada tyrimų nėra atlikę DFM ir ŽAM. Reguliariai lankytojų pasitenkinimo tyrimus atlieka LLBM.

LJM 2009 m. atliko lankytojų pasitenkinimo muziejaus teikiamomis paslaugomis apklausą. Apklausta 1013 lankytojų, nustatyti lankytojų demografinis ir geografinis pasiskirstymas. Apklausa leido nustatyti priemones, kurių pagalba lankytojai sužinojo apie muziejų bei apsilankymo muziejuje priežastis. Apklausos duomenų pagrindu sudaryta muziejaus teikiamų paslaugų tinkamumas įvairioms lankytojų grupėms. Surinkti duomenys apie teikiamų paslaugų vertinimą ir problematiškiausiais sritis. ŠAM muziejaus edukacinės veiklos tobulinimui atlieka apklausas,

144 Pasaulinėje muziejininkystės praktikoje eksponuojama iki 5 proc. muziejaus rinkiniuose saugomų vertybių per vienerius metus. Xxxxx xxx Xxxxxx, Towards a methodology of museology. University of Zagreb 1992.

< xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xxxxxxx/xxxxx/xxxxxx00.xxx>

kuriomis siekiama nustatyti edukacinių užsiėmimų dalyvių dalyvavimo priežastis, edukacinių užsiėmimų poreikį pagal dalyvių amžiaus grupes ir užsiėmimų temas. Lankytojų prašoma įvertini teikiamas paslaugas skalėje nuo 1 iki 5. TMKM siekiant sužinoti muziejaus lankytojų poreikius, lūkesčius ir vertinimus atlieka lankytojų apklausą, kurią sudaro 9 klausimai ir respondento sociodemografiniai bruožai. Apklausa siekiama surinkti duomenis apie priežastis lėmusiais apsilankymą muziejuje, informacinės sklaidos pasiekiamumą.

LLBM atlieka renginių dalyvių (Dviračiu aplink Lietuvą, Užgavėnių šventės) apklausą. Apklausos rezultatai leidžia nustatyti tobulintinas renginio organizavimo sritis (pavyzdžiui, skirti daugiau išteklių reklamai). Muziejus lankytojų tyrimams panaudoja savo turimą interneto svetainę, kurioje yra sukūręs apklausos rubriką. Elektroninėmis apklausomis buvo nustatyti labiausiai laukiami muziejaus renginiai, vieno apsilankymo trukmė muziejuje (3 val.), apsilankymo dažnis, bei pagrindinės priežastys lėmusios apsisprendimą aplankyti muziejų.

Muziejų pateikti apklausų pavyzdžiai rodo, jog lankytojų tyrimai buvo atlikti laikantis apklausoms keliamų metodologinių reikalavimų. Metodologiškai nuoseklus ir turinio prasme išsamus buvo LJM pateiktas 2009 m. muziejaus lankytojų tyrimo pavyzdys. Elektroninės apklausos galimybes išnaudojo tik vienas iš apklausų pavyzdžius pateikusių muziejų. Muziejų lankytojų pasitenkinimui tirti naudojami klausimynai yra koncentruoti į pagrindinę (ekspozicinę) muziejų veiklą, juose sąlyginai mažiau skiriama dėmesio kitoms muziejaus teikiamoms kultūros paslaugoms.

Pastebėtina, jog daugiau kaip pusė atsakiusiųjų muziejų nurodė, kad kaupia atsiliepimus apie muziejus parodas, renginius ir kitą veiklą. Atsiliepimus žiniasklaidoje apie muziejaus veiklą reguliariai kaupia LLBM, TMKM, ŠAM, ŠMC nereguliariai – DFM, MLLM, VŽM, nekaupia – LAM, LJM, LŠIM, ŽAM.

Vertinant atsakiusiųjų muziejų kontekste galima išskirti muziejų grupę (DFM, LAM, ŽAM), kurie skiria nepakankamą dėmesį rinkodarai ir lankytojų pasitenkinimo tyrimams. Pastebėtina, jog muziejai (LJM, LLBM, ŠAM), kurių pagrindinės veiklos vertinimo rodikliai yra sąlyginai aukštesni nei kitų tos pačios grupės muziejų, skyrė didesnį dėmesį rinkodarai. Įvardinti muziejai turi atsakingus už rinkodarą darbuotojus, kaupia atsiliepimus apie muziejaus veiklą žiniasklaidoje, taip pat atlieka rinkos ir lankytojų pasitenkinimo tyrimus.

Kaip gerosios praktikos pavyzdys galėtų būti išskirtas ŠAM, kuriame rinkodaros darbai yra pavesti specializuotam skyriui, kuriame už rinkodarą atsakingi 2 darbuotojai. ŠAM reguliariai kaupia atsiliepimus apie muziejaus veiklą žiniasklaidoje, taip pat nereguliariai atlieka rinkos ir lankytojų pasitenkinimo tyrimus. Pastebėtina, jog ŽAM nurodė, kad 3 darbuotojai yra atsakingi už rinkodaros funkcijų įgyvendinimą, tačiau šis muziejus niekada nėra atlikęs rinkos tyrimo, lankytojų pasitenkinimo tyrimo, o taip pat nekaupia atsiliepimų žiniasklaidoje apie savo veiklą.

53 lentelė. Muziejų virtualios veiklos ir atsiliepimų apie muziejaus pagrindinę veiklą rodiklių suvestinė

	R10. Vertinimų skaičius Lietuvos žiniasklaidoje ir specializuotose profesinio komunikavimo priemonėse	Iš jų:			R11. Vertinimų skaičius užsienio žiniasklaidoje ir specializuotose profesinio komunikavimo priemonėse	R12. Įstaigos interneto svetainės lankytojų skaičius	R13. Unikalių įstaigos interneto svetainės lankytojų skaičius (pagal muziejų statistiką)	R14. Apsilankymų Facebook paskyroje skaičius	R15. Facebook gerbėjų skaičius ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
		R10.1. mokslo leidiniuose	R10.2. kultūros ir meno populiarinimo leidiniuose, specializuotose kultūros ir meno laidose, programose	R10.3. nespecializuotuose leidiniuose, laidose, programose		R12. Įstaigos interneto svetainės lankytojų skaičius		R14. Apsilankymų Facebook paskyroje skaičius
NČDM	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.		50.961		n.d.
LDM	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.		823.201		n.d.
LNM	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.		102.992		n.d.
LDKVR	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.		124.872		n.d.
VŽM	n.r.	n.r.	n.r.	n.r.	n.r.	n.d.	25.705 (k)	n.d.	255
DFM	n.r.	n.r.	n.r.	n.r.	n.r.	86.000	3.200 (k)	n.t.	426
LŠIM	n.n.	n.n.	n.n.	n.n.	n.n.	n.t.	18.701 (n.t.)	32	351
MLLM	n.r.	n.r.	n.r.	n.r.	n.r.	114.732	114.732 (k)	n.t.	1.100
LAM	n.n.	n.n.	n.n.	n.n.	n.n.	n.t.	743 (n.t.)	456	148
LLBM	20	4	2	14	0	54.432	3.651 (k)	253 (n.a)	5.703
ŠAM	200	7	8	185	5	k	187.589 (n.t.)	11540	3.338
TIM	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.		51.690		n.d.
TMKM	14	0	4	10	3	k	15.578 (k)	9965	1.455
LEM	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.		47.798		n.d.
LJM	n.n.	n.n.	n.n.	n.n.	n.n.	159.402	72.622 (k)	283167	3.892
ŽVM	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.		150.000	n.d.	n.d.
ŽAM	n.n.	n.n.	n.n.	n.n.	n.n.	n.n.	4.563 (k)	n.a.	n.a
ŠMC	62	0	35	27	8	103454	65168	n.t.	2051

Šaltinis: sudaryta autorių.

Žymėjimų paaiškinimai: n.d. – nėra duomenų, n.r. – kaupia nereguliariai, n.n. – nekaupia, k- kaupia,

n.t. – neturi techninių galimybių kaupti, n.a. – duomenų kaupimas nėra aktualus.

Iš apklausoje dalyvavusių įstaigų duomenų apie atsiliepimus žiniasklaidoje, specializuotoje spaudoje kaupia 4 iš 11 muziejų, dar 3 tai daro nereguliariai (R10 ir jo daliniai rodikliai bei R11 rodiklis). ŠAM per metus sulaukė 200 vertinimų Lietuvoje ir 5 vertinimų užsienio spaudoje. Apie LLBM veiklą Lietuvos žiniasklaidoje buvo paskelbta 20 vertinimų.

Muziejaus interneto svetainės unikalių lankytojų skaičiaus duomenys buvo panaudoti iš oficialios muziejų statistikos ir patikslinti remiantis muziejų apklausos duomenimis (R12 ir R13 rodikliai). 8 iš 11 muziejų kaupia unikalių lankytojų interneto svetainėje skaičių. 3 muziejai nurodė neturintys techninių galimybių tai atlikti, tačiau unikalių lankytojų skaičius yra skelbiamas oficialioje muziejų statistikoje. Interneto svetainės lankytojų srauto duomenis (neunikalių) kaupia 7 iš 11 muziejų, tačiau ŠAM ir TMKM duomenų apie lankytojų skaičių nepateikė. MLLM nurodytas unikalių lankytojų skaičius sutampa su bendru interneto svetainės lankytojų skaičiumi.

Remiantis oficialios statistikos duomenimis daugiausiai lankytojų 2013 m. sulaukė LDM interneto svetainė, o mažiausiai – NČDM. Atsižvelgiant į informaciją, sukauptą apklausos metu, respublikinių muziejų unikalių apsilankymų skaičių vertinti yra sudėtinga dėl nepakankamos duomenų kokybės.

10 iš 11 apklausoje dalyvavusių muziejų nurodė turintys paskyrą socialiniame tinkle (R14 ir R15 rodikliai). Nors muziejai naudojasi socialinių tinklų teikiamomis paslaugomis, tačiau duomenis apie apsilankymus kaupia tik maža dalis (5) muziejai. Atsižvelgiant į turimų gerbėjų skaičių, galima teigti, jog dalis muziejų nepakankamai išnaudoja socialinių tinklų teikiamas galimybes.

Interneto svetainėse talpinantys virtualias parodas muziejai nekaupia duomenų apie šių parodų unikalius lankytojus. 3 iš 11 muziejų (LLBM, TMKM, ŠAM) kaupia informaciją apie virtualių parodų lankytojus. Remiantis apklausų duomenimis, LŠIM informacijos apie virtualių parodų lankytojus nėra aktualus.

Muziejams, kurie paveldo komunikacijai naudoja informacines technologijas, yra svarbu jas pakankamai išnaudoti ir sekti bei analizuoti lankytojų srautus. 2014 m. Muziejų komisija dviems iš 4 vertintų muziejų rekomendavo atnaujinti muziejaus interneto svetaines, kaip neinformatyvias ir neatitinkančias Vyriausybės patvirtinto bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainės aprašo.

5.3.4 Edukacija

54 lentelė. Muziejų 2013 m. edukacinės veiklos rodikliai

	P1. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje edukacinių užsiėmimų temų skaičius	P2. Per ataskaitinį laikotarpį parengtų edukacinių užsiėmimų temų skaičius	E2. Per ataskaitinį laikotarpį surengtų edukacinių užsiėmimų skaičius	E5. Per ataskaitinį laikotarpį surengtų edukacinių užsiėmimų dalyvių skaičius
NČDM	54	11	538	10.225
LDM	221	140	1.367	24.599
LNM	55	6	1.183	19.406
LDKVR	30	8	811	19.501
VŽM	10	4	37	627
DFM	12	1	107	1.707
LŠIM	10	2	182	2.314
MLLM	103	21	556	10.647
LAM	10	1	207	4.917
LLBM	33	3	971	16.041
ŠAM	26	2	864	16.728
TIM	9	7	197	3.980
TMKM	23	3	391	6.367
LEM	2	2	1	57
LJM	63	3	551	25.849
ŽVM	8	1	95	1.160
ŽAM	20	8	130	2.277
ŠMC	N.D.	N.D.	N.D.	N.D.

Šaltinis: sudaryta autorių.

Nacionalinių muziejų grupėje pagal edukacinės veiklos produkto ir rezultato rodiklius (P1, P2, E2, E5 rodikliai) geriausių rezultatų pasiekė LDM, kuris per metus parengė 140 naujų edukacinių užsiėmimų temų, surengė daugiau kaip 1300 edukacinių užsiėmimų, kuriuose dalyvavo 24,5 tūkst. dalyvių. Pažymėtina, jog NČDM edukacinių užsiėmimų ir dalyvių skaičius reikšmingai skiriasi nuo kitų nacionalinių muziejų. Bendrų nacionalinių muziejų grupei tendencijų dėl edukacinės veiklos nenustatyta.

Reikšmingi skirtumai užfiksuoti tarp respublikinių muziejų edukacinės veiklos produkto ir rezultato rodiklių. Tarp respublikinių muziejų pastebima tendencija, jog naujų edukacinių temų per 2013 m. lankytojams buvo pasiūlyta 1-4 (išskyrus MLLM ir TIS). Respublikiniai muziejai, siūlantys sąlyginai mažesnį skaičių edukacinių temų ir lėčiau jas kuriantys (atnaujinantys), sulaukė reikšmingai mažesnio edukacinių užsiėmimų dalyvių skaičiaus. Lyginant visus keturis rodiklius, galima išskirti muziejų grupę (ŽVM, LEM, LŠIM, DFM, VŽM), kurie savo veikloje skiria nepakankamą dėmesį edukacinei veiklai, t.y. siūlo nuo 2 iki 12 edukacinių temų, o per metus parengė 1-4 naujas temas.

5.3.5 Įsitinklinimas

55 lentelė. Lietuvos ir tarptautinės asociacijos bei ekspertinės grupės, kurioms 2013 m. priklausė muziejai ir jų darbuotojai

	P1. Lietuvos asociacijų, kurių nare įvairiomis formomis yra įstaiga, skaičius per ataskaitinį laikotarpį	P2. Tarptautinių asociacijų, kurių nare įvairiomis formomis yra įstaiga, skaičius per ataskaitinį laikotarpį	P3. Ekspertinių grupių Lietuvoje, kurių nariais buvo įstaigos darbuotojai, skaičius per ataskaitinį laikotarpį	P4. Tarptautinių ekspertinių grupių, kurių nariais buvo įstaigos darbuotojai, skaičius per ataskaitinį laikotarpį
NČDM	N.D.	N.D.	N.D.	N.D.
LDM	N.D.	N.D.	N.D.	N.D.
LNM	N.D.	N.D.	N.D.	N.D.
LDKVR	N.D.	N.D.	N.D.	N.D.
VŽM	1	2	1
DFM	1
LŠIM	1
MLLM	1	1	3	0
LAM	2
LLBM	6	4	1	1
ŠAM	1	1	9	0
TIM	N.D.	N.D.	N.D.	N.D.
TMKM	10	1	2	0
LEM	N.D.	N.D.	N.D.	N.D.
LJM	4	6	5
ŽVM	N.D.	N.D.	N.D.	N.D.
ŽAM	1
ŠMC	0	2.	1	2

Šaltinis: sudaryta autorių.

Visi apklausoje dalyvavę muziejai yra Lietuvos muziejų asociacijos nariai (P1 rodiklis). LLBM yra šešių su muziejaus veikla susijusių asociacijų narys, o LJM – keturių asociacijų narys. Pagal P1 rodiklį labiausiai įsitinklinęs yra TMKM. Šis muziejus dalyvauja dešimties asociacijų veikloje. Šeši muziejai nurodė, jog dalyvauja tarptautinių asociacijų veikloje (P2 rodiklis). Iš apklausoje dalyvavusių muziejų tarptautiniu lygiu labiausiai įsitinklinęs yra LJM. 6 muziejai dalyvauja bent vienos ekspertų grupės veikloje Lietuvoje (P3 rodiklis). Tik LLBM dalyvauja tarptautinės ekspertų grupės veikloje (P4 rodiklis). Vertinant muziejus pagal visus rodiklius, galima teigti, jog iš apklausoje dalyvavusių muziejų labiausiai įsitinklinę yra LJM ir LLBM. Pastebėtina, jog didžioji dalis muziejų nėra pakankamai įsitinklinę, nes yra tik Lietuvos muziejų asociacijos nariai, o jų tarptautiniai ryšiai yra dar mažiau išplėtoti. Aukšta P3 rodiklio reikšmė indikuoja, jog aktyviausiai ekspertų grupėse veikia ŠAM ir LJM.

56 lentelė. Lietuvos ir tarptautinės asociacijos bei ekspertinės grupės, kurioms 2013 m. priklausė muziejai ir jų darbuotojai

Muziejus	Lietuvos asociacijų, kurių nare įvairiomis formomis 2013 m. buvo įstaiga, skaičius	Tarptautinių asociacijų, kurių nare įvairiomis formomis 2013 m. buvo yra įstaiga, skaičius	Ekspertinių grupių Lietuvoje, kurių nariais 2013 m.buvo įstaigos darbuotojai, skaičius	Tarptautinių ekspertinių grupių, kurių nariais 2013 m. buvo įstaigos darbuotojai, skaičius
DFM	Lietuvos muziejų asociacija
LAM	Muziejų ir Senovinių orlaivių
LJM	Lietuvos muziejų asociacija; Tradicinių ir istorinių laivų asociacija; Asociacija „Baltijos slėnis“; Lietuvos natūralios medicinos rūmai.	Europos jūros paveldo asociacija (EMH); Pasaulinio vandenyno tinklas (WON); Europos akvariumų kuratorių asociacija (EUAC); Tarptautinėje jūrų žinduolių trenerių asociacija ( IMATA); Europos jūrų žinduolių asociacija (EAAM); Europos mokslo centrų ir muziejų asociacija (ECSITE).	KM muziejų darbuotojų kvalifikacijos kėlimo koncepcijos rengimo darbo grupė. KM muziejų strateginių veiklos krypčių rengimo darbo grupė. Jūrinės kultūros koordinacinė taryba prie Klaipėdos m. savivaldybės tarybos. Kuršių nerijos nacionalinio parko mokslinės konsultavimo taryba. Lietuvos ornitologų draugijos Ornitofaunistinės komisija (LOFK).
LLBM	Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos gėlininkų sąjunga, Medžio meistrų draugija, Lietuvos kaimo turizmo asociacija.	The Nordic Centre of Heritage Learning and Creativity, ICOM, Lifelong Learning in The Open Air Museum, International Molinological Society.	Tautinio paveldo ekspertų komisija prie LR žemės ūkio ministerijos	ICOMOS
LŠIM	Muziejų asociacija
TMKM	Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos kinematografijos sąjunga, LR restauratorių sąjunga	ICOM	Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisija, „ „Auksinio scenos kryžiaus“ nominantai, teatrologų ir menotyrininkų komisija
MLLM	LMA	ICOM	LR kultūros ministerijos Muziejų taryba
ŠAM	1.Lietuvos muziejų asociacija	ICOM Lietuva	1.Kultūros ir meno taryba prie LR KM 2.Lietuvos muziejų taryba prie LR KM; 3. Kultūros paveldo ekspertų darbo grupė prie KM; 4. Darbo grupė pasiūlymams dėl kultūros ir meno darbuotojų apmokėjimo sistemos tobulinimo prie KM; 5. Muziejų strateginės plėtros krypčių nustatymo darbo grupė prie KM; 6. Muziejų metų programos parengimo komisija prie LR Vyriausybės; 7. ES fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos komitetas prie Finansų m-jos; 8. Ekspertų grupė prie Šiaulių savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus; 9. Darbo grupė Ch. Frenkelio atminimui Šiauliuose įamžinti prie Šiaulių m. savivaldybės administracijos
VŽM	LMA	Europos žydų muziejų asociacija (AEJM), Tarptautinis Holokausto atminties aljansas (IHRA)	Tarptautinis Holokausto atminties aljansas (IHRA)
ŽAM	LMA
ŠMC	-	CIMAN; AICA	Jaunojo tapytojo prizas	Nepriklausomas studijų vertinimo centras; Koler prize

Šaltinis: sudaryta autorių.

5.3.6 Tarptautinis veiklos palyginimas

57 lentelė. Lietuvos (visų) muziejų veiklos palyginimas su kai kurių Europos šalių muziejų veikla

	R1. Muziejų sk. 100 tūkst. gyv.145	R2. Tūkstanč iai apsilank ymų 100 tūkst. gyv.	R3. Apsilankymų 100 tūkst. gyv., neskaičiuojant nemokamų	R4. Vidutinis apsilanky mų sk. vienam muziejui	R5. Muziejų darbuot ojų sk. 100 tūkst. gyv.146	R6. Muziejų išlaidos, EUR, vienam gyv.	R7. Viešosios išlaidos muziejams, 100 tūkst. gyv. tūkst. EUR*	R8. Gyventoj ų, aplankius ių muziejus, dalis proc. **	R9. Apsilanky mų sk. vienam gyv.	R10. Vidutinis metinis apsilankym ų skaičius lankiusiems muziejus147	R11. Viešosios išlaidos, tūkst. EUR	R12. Apsilanky mų skaičius tūkst.	R13. Viešosios išlaidos vienam apsilankym ui, EUR
Estija	19	235.5	183.7	12.4	129	20	2.028	46	2,36	5,13	26.176	3.039	8,61
Latvija	6,8	122.2	71.8	18	87,7	11,8	860	49	1,22	2,49	17.846	2.535	7,04
Lietuva	3,46***	90.4	n.d.	26	101,7	13	1.113	39	0,90	2,31	33.398	2.716	12,30
Lenkija	2,02	64.7	41	32.1	n.d.	n.d.	n.d.	24	0,65	2,71	n.d.	24.918	n.d.
Danija	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	n.d.	62	n.d.	n.d.	n.d.	13.257	n.d.
Švedija	1,74	192	97.1	110.3	44	44,4	1.963	76	1,92	2,53	184.877	18.081	10,22
Suomija	5,9	100.7	47.5	16.9	50,1	40,2	3.111	40	1,01	2,53	168.024	5.439	30,89

Šaltinis: sudaryta autorių.

*įskaitant ir investicines.

** Eurobarometro apklausos (2013 m.) duomenys. Gyventojai, ≥15 m., per pastaruosius 12 mėn. aplankę muziejų ar galeriją.

*** Lietuvos rodikliams apskaičiuoti panaudoti 2012 m. muziejų statistikos duomenys, gyventojų skaičius – 3003641.

Lietuvos (visų) muziejų tinklo tarptautiniam palyginimui su kitų šalių muziejų tinklais buvo panaudoti Lietuvos oficialioje muziejų statistikoje teikiami duomenys apie Lietuvos muziejus148, Europos muziejų statistikos grupės (European Group on Museum statistics) pateikti duomenys apie kitų šalių muziejus149 ir 2013 m. vykdytos Eurobarometro apklausos duomenys150. Remiantis minėtais šaltiniais buvo sudarytas 13 rodiklių rinkinys, kuris matuoja muziejų resursus ir suteiktų paslaugų mastą. Lyginant Lietuvos muziejų tinklą su kitų šalių muziejų tinklais pastebėtina, jog Lietuvoje muziejų suteikiamų paslaugų masto rodikliai (R2, R9, R10, R12 rodikliai) yra reikšmingai mažesni nei kitų šalių. Lietuva pagal dalį rodiklių lenkia (arba įverčiai yra labai panašūs) tik Latviją ir Lenkiją.

145 R1 ir R4 rodiklių skaičiavimas Estijoje ir Latvijoje pagal EGMUS apibrėžimą, o Lenkijoje, Švedijoje ir Suomijoje – pagal nacionalinį.

146 Darbuotojų sk. 100 tūkst. gyv. - visos valstybėse, išskyrus Lietuvą, FTE (full time equivalent), Lietuvoje - tiesiog darbuotojai.

147 R10 = (R9*100)/R8.

148 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos muziejų statistika 2012 m. <xxxx://xxx.xxxx.xx/xxxxx.xxx?0000000000> [Žiūrėta 2014-10-28].

149 European Group on Museum statistics, Statistics by country. <xxxx://xxx.xxxxx.xx/xx/xxxxxxxxxx/> [Žiūrėta 2014-10-28].

150 Special Eurobarometer 399. Cultural Access and Participation. Fieldwork: April – May 2013, publication: November 2013.

Lietuvos muziejų tinklo palyginimas pagal muziejų resursus:

1. Lietuvoje dirba vienas didžiausią muziejaus darbuotojų skaičius, tenkantis 100 tūkst. šalies gyventojų.

2. Lietuva taip pat yra trečioji iš lyginamųjų šalis pagal viešųjų išlaidų muziejams dalį, tenkančią 100 tūkst. gyventojų.

3. Lietuva pagal muziejų skaičių 100 tūkst. gyventojų panaši į kaimynines šalis, tačiau apsilankymų skaičius yra reikšmingai mažesnis – 90 šimtui tūkstančiui gyventojų. Nors muziejų tinklas platus, vis dėlto jis nėra pakankamai išnaudojamas pritraukiant lankytojus.

4. Pagal viešųjų išlaidų dalį tenkančią vienam apsilankymui Lietuva yra antroji šalies tarp lyginamų valstybių.

Lietuvos muziejų tinklo palyginimas pagal suteiktų paslaugų mastą (aprėptį):

1. Eurobarometro apklausos duomenimis Lietuvoje 39% gyventojų lankėsi muziejuose. Remiantis naujausiais duomenis (Lietuvos gyventojų dalyvavimo kultūroje ir jos paslaugų vartojimo tyrimu (2014 m.)), muziejų ar galeriją per pastaruosius 12 mėn. aplankė 42,5 proc. ≥15 m. gyventojų, o tik muziejų - 38 %. Pagal šį rodiklį Lietuva reikšmingai atsilieka ne vien nuo Skandinavijos šalių, bet ir nuo kaimyninių – Latvijos ir Estijos ir lenkia tik Lenkiją.

2. Lietuvoje per metus muziejams tenka 2.716 tūkst. apsilankymų, vidutiniškai 0,9 apsilankymo vienam gyventojui. Pagal apsilankymų skaičių vienam gyventojui Lietuva lenkia tik Lenkiją.

3. Pagal apsilankymo skaičių lankiusiems muziejų Lietuva atsilieka tik nuo Estijos, o su kitomis šalimis reikšmingi skirtumai nenustatyti. Pažymėtina, jog apsilankymo aprėptis yra sąlyginai panaši į kitų šalių, tačiau lankymosi dažnis gerokai mažesnis. Tas leidžia teigti, jog kitaip nei Estijoje, Lietuvoje muziejuose lankosi ne tie patys lankytojai.

5.3.7 Muziejų segmentų veiklos vertinimo išvados ir rekomendacijos

1. Tarptautinio palyginimo išvada (visam muziejų tinklui): Lietuvoje muziejų tinklas, remiantis santykiniais rodikliais, savo pagrindinės veiklos vykdymui sunaudoja panašius resursus kaip kitos (kai kurios nepalyginamai turtingesnės šalys) lyginamos šalyse, tačiau lankomumo rezultatai yra reikšmingai mažesni. Jei reikėtų pateikti rekomendaciją dėl muziejų veiklos gairės ateičiai, ją būtų galima suformuluoti maždaug taip: lygiuodamiesi į Estijos pavyzdį, muziejai turėtų arba ketvirtadaliu atpiginti veiklos kaštus, arba ketvirtadaliu padidinti apsilankymų srautą muziejuje. SIC ir ESTEP Vilnius 2014 m. Kultūros ministerijos užsakymu atlikto Lietuvos gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimo kultūros vartojimo reikšmių prognozės metodika (psl. 171- 173) rodo, kad Lietuvos muziejams ir galerijoms galima būtų kelti užduotį iki 2020 m. per metus bent sykį muziejuose ir galerijose apsilankiusiųjų dalį nuo visų Lietuvos gyventojų (vyresnių nei 15 m.) padidinti nuo dabartinių 42,5 proc. iki 51,9 proc. (maždaug 10 procentinių punktų arba 22 proc. padidėjimas). Akivaizdu, kad lankytojų srauto didinimo turėtų būti siekiama ir didesnio dabartinių lankytojų apsilankymų skaičiaus sąskaita.

Remiantis atliktu Lietuvos muziejų veiklos vertinimu ir Lietuvos muziejų segmento tarptautiniu palyginimu galima iškirti pagrindines bendrąsias išvadas ir rekomendacijas nacionalinių ir Kultūros ministerijai pavaldžių respublikinių muziejų segmentui:

2. Į galimybių studijos vertinimo objektą įtrauktų muziejų didžiąją dalį gautų lėšų sudaro steigėjo skirti asignavimai ir finansavimas, gautas Valstybės investiciniams projektams įgyvendinti. Muziejai nepakankamai išnaudoja alternatyvius finansavimo šaltinius – didžiosios dalies respublikinių muziejų pajamų struktūroje neatlygintinai gauta parama ir projektinio finansavimo lėšos, skirtos vykdyti muziejų pagrindinei veiklai, sudaro mažiau nei 10 % visų lėšų. Rekomenduojama stiprinti muziejininkų gebėjimus rengiant ir teikiant

paraiškas projektiniam finansavimui gauti, o taip pat stiprinti muziejų veiklą, siekiant pritraukti neatlygintinai gautiną paramą iš mecenatų.

3. Tik aštuoni veiklos vertinime dalyvavę muziejai (iš 17) patys uždirbo daugiau kaip 10 % skaičiuojant nuo iš valstybės biudžeto skirtų asignavimų. Pagal pajamų dalį už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes respublikiniai muziejai pasiekė geresnių rezultatų nei nacionaliniai muziejai, nors šie turi geriau išplėtotą infrastruktūrą, t.y. turi daugiau struktūrinių padalinių, o jų pagrindiniai pastatai yra įsikūrę strategiškai patogiose vietose. Pajamų iš parduotų prekių ir suteiktų paslaugų dalis tiesiogiai susijusi muziejų lankytojų srautu (žr. 7 ir 10 išvadą/rekomendaciją).

4. Analizuojant muziejų išlaidų struktūrą nustatyta, jog vidutiniškai 3/5 visų išlaidų muziejai skiria darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, o 1/5 pastatų išlaikymui. Remiantis Lietuvos muziejų tinklo palyginimu su kitų šalių muziejų tinklu, pastebėta, jog Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka vienas didžiausių muziejaus darbuotojų skaičius iš lyginamų šalių. Galima teigti, jog muziejaus išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui prisideda prie vidutiniškai didesnės vieno apsilankymo kainos muziejuose. Muziejams rekomenduojama tiksliau planuoti ir efektyviau panaudoti turimus žmogiškuosius išteklius

5. Vienam muziejininkui tenkanti rinkiniuose saugomų eksponatų dalis labai varijuoja skirtinguose muziejuose. Šios rodiklio netolygumas iliustruoja skirtingas muziejaus darbuotojų krūvio apimtis, susijusias su saugomų eksponatų restauravimu, skaitmeninimu, inventorizavimu ir įvertinimu tikrąja verte. Pastebėtina, kad vienam muziejininkui tenkanti mažesnė eksponatų dalis nelėmė aktyvesnės ekspozicinės veiklos, t.y. sutaupytos darbuotojų darbo sąnaudos dirbant su eksponatais nebuvo panaudotos aktyvesnei (produktyvesnei) ekspozicinei veiklai plėtoti. Rekomenduojama įvertinti muziejininkų darbo krūvį ir nustatyti minimalius reikalavimus vienam muziejininko etatui.

6. Pažymėtina, jog nevisi muziejai aktyviai į savo veiklą įtraukia savanorius. Savanorių veikla muziejuose naudinga dėl dviejų priežasčių: socialinio savanorystės efekto ir ekonominės naudos įstaigai, t.y. sutaupyto darbo užmokesčio (arba kitaip, galėtų būti priskaičiuojama prie uždirbtų lėšų). Rekomenduojama muziejams, remiantis Lietuvos ir užsienio gerosios praktikos pavyzdžiais, pasirengti ir vykdyti savanorių paieškos ir įtraukimo į muziejaus veiklas programas.

7. Vertinant muziejų turimų resursų pakankamumą jiems pavestų funkcijų vykdymui, nustatyta, kad didžiausiais poreikis yra lankytojų erdvių ir rinkinių saugyklų kapitaliniam remontui. Kapitalinis remontas yra reikalingas dėl patalpų ir įrangos nusidėvėjimo arba nepritaikymo reikiamoms funkcijoms vykdyti. Rinkinių saugyklų ploto stoką indikuoja muziejų sudarytos ilgalaikės nuomos sutartys nuomojantis papildomas patalpas muziejinių vertybių saugojimui. Rekomenduojama skirti papildomą finansavimą kapitalinėms investicijoms, sukuriant tinkamas sąlygas kultūros vertybių saugojimui.

8. Vieno apsilankymo kaina, skaičiuojant nuo viešųjų išlaidų, reikšmingai skiriasi tarp vertinamų muziejų. Remiantis tarptautiniu palyginimu galima teigti, jog Lietuvoje veikiančių muziejų viešosios išlaidos tenkančios vienam apsilankymui yra vienos aukščiausių, o lankytojų srautas vienas mažiausių. Pastebėtina, jog aukščiausią vieno apsilankymo kainą turintys muziejai sulaukia sąlyginai ne vien mažesnio bendro lankytojų srauto, bet ir mažesnio edukacinių užsiėmimų dalyvių skaičiaus. Aukšta apsilankymo kaina taip pat koreliuoja su mažesne visuomenei pristatytų kultūros vertybių, saugomų muziejaus rinkiniuose, dalimi, skaičiuojant nuo visų muziejaus rinkiniuose saugomų eksponatų. Rekomenduojama muziejams, siekiant sumažinti viešąsias išlaidas tenkančias vienam apsilankymui, efektyviau panaudoti turimus resursus (žr. 4 išvadą/rekomendaciją), taip pat pasitelkiant rinkodaros priemonei bei aktyvesnę ekspozicinę, edukacinę veiklą pritraukti didesnį lankytojų srautą.

9. Muziejaus rinkiniuose saugomų kultūros vertybių prieinamumas visuomenei nėra pakankamas, nes tik 5 iš 17 vertintų muziejų visuomenei per metus buvo pristatyta daugiau kaip 5 % rinkiniuose saugomų eksponatų. Absoliučioje daugumoje respublikinių muziejų, nepriklausomai nuo saugomų rinkinių dydžio, visuomenei pristatytų eksponatų dalis nuo viso rinkinio nesiekė 3 %. Rekomenduojama muziejams aktyviau vykdyti ekspozicinę veiklą rengiant parodas ir atnaujinant ekspozicijas, pastarųjų atnaujinimui skiriant didesnį dėmesį.

Document Metadata

Table of Contents

TURINYS

Document Metadata