Vežamų krovinių draudimo taisyklės Nr.010
Vežamų krovinių draudimo taisyklės Nr.010
Turinys
I. Bendrosios draudimo sąlygos 2
1. Sąvokos ir apibrėžimai 2
2. Draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos iki sutarties sudarymo ir draudimo sutarties sudarymo tvarka 2
3. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties galiojimas. Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos 3
4. Draudimo jmoka ir jos mokėjimas 4
5. Draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos sutarties galiojimo laikotarpiu 4
6. Draudimo išmokos mokėjimo tvarka 4
7. Pareiga saugoti informaciją 5
8. Teisių ir pareigų perleidimas pagal draudimo sutartj 5
9. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka 5
10. Draudimo sutarčiai taikoma teisė 6
11. Informacijos kitai sutarties šaliai teikimo tvarka 6
12. Asmens duomenų apsauga 6
II. Vežamų krovinių draudimo sąlygos 6
1. Sąvokos ir apibrėžimai 6
2. Draudimo objektas 7
3. Draudžiamieji jvykiai 7
4. Nedraudžiamieji jvykiai 8
5. Draudimo apsaugos galiojimas 8
6. Draudimo sumų nustatymo tvarka. Nevisiškas draudimas, dvigubas draudimas 9
7. Papildomos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos draudimo sutarties galiojimo metu 9
8. Nuostolių nustatymo, draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka 10
9. Draudimo išmokos mažinimo ar nemokėjimo atvejai 10
Papildoma sąlyga nr 001/010. Karo rizikų draudimas prie vežamų krovinių draudimo sąlygų 10
Papildoma sąlyga nr 002/010. Streikų rizikų draudimas prie vežamų krovinių draudimo sąlygų 10
ADB „Gjensidige”, Žalgirio g. 90, LT-09303, Vilnius, tel. 1626, x000 0 000 0000
Įm. kodas 110057869, PVM kodas LT100005131713, AB SEB bankas a. s. XX00 0000 0000 0000 0000
AB DNB bankas a. s. XX00 0000 0000 0000 0000, AB bankas „Swedbank“ a. s. XX00 0000 0000 0000 0000
Nordea Bank AB Lietuvos skyrius a. s. XX00 0000 0000 0000 0000 xxx.xxxxxxxxxx.xx, el. p. xxxx@xxxxxxxxxx.xx
I. Bendrosios draudimo sąlygos
PATVIRTINTA:
ADB „Gjensidige“
Valdybos 2016 m. vasario 18 d. nutarimu. Sąlygos jsigaliojo nuo 2016 m. kovo 1 d.
1. Sąvokos ir apibrėžimai
1.1. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi j draudiką, norėdamas sudaryti draudimo sutartj ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su draudiku.
1.2. Draudikas – ADB „Gjensidige“.
1.3. Draudžiamasis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
1.4. Draudimo apsauga – draudiko jsipareigojimas, jvykus draudžiamajam jvykiui, mokėti draudimo išmoką.
1.5. Draudimo jmoka – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo ap- saugą.
1.6. Draudimo interesas – nuostolis, kurj gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas jvykus draudžiamajam jvykiui.
1.7. Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią, jvykus draudžiamajam jvykiui, draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę j draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma.
1.8. Draudimo laikotarpis – laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu. Jei kitaip nenustatyta draudimo sutarties sąlygose, suprantama, kad draudimo apsauga galioja tik draudimo laikotarpiu.
1.9. Draudimo sutarties terminas – draudimo liudijime nustatytas draudimo sutarties galiojimo laikotarpis, šalims tinkamai ir laiku vykdant sutar- tinius jsipareigojimus.
1.10. Fiksuoto termino draudimo sutartis – draudimo sutartis, kuri galioja tik draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu. Jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, laikoma, kad draudimo sutartis yra fiksuoto termino.
1.11. Tęstinė draudimo sutartis – draudimo sutartis, kuri, draudėjui ir draudikui sutarus, galioja draudimo sutartyje nustatytais terminais ir yra automatiškai pratęsiama tolesniam terminui, bet ne ilgesniam kaip vieneri metai, jei nei viena iš draudimo sutarties šalių ne vėliau kaip prieš 1 mėnesj iki draudimo termino pabaigos neinformuoja kitos šalies apie draudimo sutarties nepratęsimą. Draudimo sutartis laikoma tęstine, jei tai yra nurodyta draudimo liudijime.
1.12. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx (polisas) – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.
1.13. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.
1.14. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus.
1.15. Draudimo sutartis – draudimo rūšies taisyklių pagrindu sudaroma rašytinė sutartis tarp draudiko ir draudėjo. Draudėjas draudimo sutartimi jsipareigoja mokėti sutartyje numatytą draudimo jmoką. Draudikas draudimo sutartimi jsipareigoja sumokėti draudimo išmoką, jeigu jvyksta draudžiamasis jvykis. Draudimo sutartj sudaro:
– draudimo liudijimas (polisas) ir jo priedai;
– draudimo taisyklės ir (arba) kitos draudimo sutarties sąlygos, dėl kurių draudėjas ir draudikas susitaria raštu (individualios draudimo sutarties sąlygos);
– prašymas sudaryti draudimo sutartj, jei toks buvo teiktas;
1.16. Draudimo taisyklės – draudiko parengtos standartinės draudimo sutarties sąlygos, kurias sudaro:
– bendrosios sąlygos;
– draudimo rūšies sąlygos;
– draudimo rūšies papildomos sąlygos. Draudimo sutarčiai taikomos tik tos papildomos draudimo rūšies sąlygos, kurios nurodomos draudimo liudijime.
Esant prieštaravimui tarp bendrųjų sąlygų ir draudimo rūšies sąlygų, vadovaujamasi draudimo rūšies sąlygomis. Esant prieštaravimui tarp drau- dimo rūšies papildomų sąlygų ir bendrųjų ar draudimo rūšies sąlygų, vadovaujamasi draudimo rūšies papildomomis sąlygomis.
1.17. Draudimo vertė – draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertė.
1.18. Išskaita – fiksuota pinigų suma ar procentais išreikštas ar kitaip draudimo sutartyje nustatytas dydis, kuriuo draudžiamojo jvykio atveju maži- nama mokėtina draudimo išmoka (šio dydžio suma Draudėjas pats dalyvauja nuostolių atlyginime).
1.19. Besąlyginė išskaita – suma, kuria kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką. Jeigu draudimo sutartyje nėra nurodyta kitaip, laikoma, kad išskaita yra besąlyginė.
1.20. Sąlyginė išskaita – nuostolio dalis, išreikšta pinigų suma, kurią draudėjas apmoka, jei patirtas nuostolis neviršija išskaitos dydžio. Jei nuostolis viršija sąlyginės išskaitos dydj, draudimo išmoka bus mokama neišskaičiuojant išskaitos.
1.21. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nurodytais atvejais ir apdraustojo, paskirtas asmuo arba kitas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.
1.22. Neatšaukiamas naudos gavėjas – naudos gavėjas, kuris negali būti vienašališkai, be paties naudos gavėjo sutikimo, draudėjo (ar draudimo sutartyje numatytais atvejais – apdraustojo) atšauktas ar pakeistas.
1.23. Nedraudžiamasis jvykis – draudimo sutartyje ir/ar jstatymuose nurodytas jvykis, kuriam jvykus draudikas nemoka draudimo išmokos.
2. Draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos iki sutarties sudarymo ir draudimo sutarties sudarymo tvarka
2.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas privalo:
2.1.1 Jei draudikas ar jo atstovas to pareikalauja, pateikti raštu prašymą sudaryti draudimo sutartj ir/ar kitus dokumentus, suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos vertinant draudimo riziką bei galimų nuostolių dydj. Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką ar jo atstovą, yra:
a) informacija, nurodoma prašyme sudaryti draudimo sutartj (jei prašymas pildomas);
b) informacija, kurios draudikas pareikalavo raštu;
c) informacija apie kitas draudimo sutartis, pagal kurias objektas bus apdraustas nuo tų pačių rizikų kartu su sutartimi, kurią ketinama sudaryti.
2.1.2. Draudimo rūšies sąlygose gali būti nustatomos kitos aplinkybės, be anksčiau minėtų, galinčios turėti esminės jtakos vertinant riziką.
2.2. Draudėjas ir apdraustasis yra atsakingi už draudikui ar jo atstovui pateikiamos informacijos išsamumą ir tikslumą.
2.3. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas ir apdraustasis privalo nedelsiant ištaisyti ir raštu pateikti draudikui bet kokią pateiktą klai- dingą ar neišsamią informaciją, sudarant draudimo sutartj.
2.4. Jeigu po to kai buvo sudaryta draudimo sutartis nustatoma, kad draudėjas ar apdraustasis suteikė draudikui ar jo atstovui žinomai melagingą informaciją apie esmines aplinkybes, draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurios buvo nuslėptos, išnyko iki draudžiamojo jvykio ar neturėjo jtakos draudžiamajam jvykiui.
2.5. Jeigu draudėjas ar apdraustasis dėl neatsargumo nepateikė informacijos apie esmines aplinkybes, draudikas privalo ne vėliau kaip per du mėnesius, paaiškėjus aplinkybėms, pasiūlyti draudėjui pakeisti draudimo sutartj. Jei draudėjas atsisako tai padaryti arba neatsako j Draudiko pasiūlymą per vieną mėnesj, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartj.
2.6. Jeigu draudėjas dėl neatsargumo nepateikė informacijos apie minėtas esmines aplinkybes, jvykus draudžiamajam jvykiui draudikas privalo išmokėti draudimo išmokos, kuri būtų išmokama draudėjui jvykdžius savo pareigą, dalj, proporcingą sutartos draudimo jmokos ir draudimo jmokos, kuri būtų nustatyta, žinant nepateiktą informaciją, santykiui.
2.7. Jeigu draudikas, žinodamas aplinkybes, apie kurias draudėjas neinformavo dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties, draudikas per du mėnesius nuo paaiškėjusio fakto, kad draudėjas nepateikė nustatytos informacijos dėl neatsargumo, turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartj. Įvykus draudžiamajam jvykiui, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką tik jrodęs, kad nė vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draudėjas nenurodė dėl neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties.
2.8. Draudiko teisė jvertinti draudimo riziką ir atsisakyti sudaryti draudimo sutartj.
2.8.1. Prieš sudarant draudimo sutartj draudikas turi teisę, bet ne privalo, apžiūrėti/jvertinti draudžiamą riziką, o jeigu reikia, savo lėšomis paskirti ekspertus draudimo rizikai jvertinti. Draudiko atlikti vertinimai, bet kokia jų rašytinė ataskaita, raštu ar žodžiu išreikšta nuomonė laikoma tik draudimo rizikos vertinimu ir negali būti draudėjo naudojama kaip jrodymas, kad draudimo objektas yra saugus, nekelia pavojaus aplinkai, ati- tinka jstatymus ir kitus teisės norminius aktus, inžinerinius, pramoninius standartus ar kitus reikalavimus.
2.8.2. Draudikas turi teisę atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasties.
2.9. Draudimo sutartis gali būti sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, kurios laikomos standartinėmis draudimo sąlygomis, arba pagal iš anksto draudiko ir draudėjo sutartas rašytines individualias draudimo sutarties sąlygas.
2.10. Draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartj, jteikti jų kopijas draudėjui.
2.11. Draudimo rūšies taisyklėse, gali būti nustatomos ir kitos draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo tvarka.
3. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties galiojimas. Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos
3.1. Draudimo sutartis sudaroma šalių sutartam ir draudimo liudijime nurodytam terminui. Draudimo sutartis jsigalioja nuo draudimo liudijime nu- rodytos dienos 00:00 val. (Lietuvos laiku), jei liudijime nėra nurodytas kitas laikas, bet ne anksčiau, nei sumokama sutarta visa draudimo jmoka ar jos pirma dalis, jeigu draudimo sutartyje nenumatytas draudimo jmokos ar jos pirmosios dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpis:
a) jei draudimo jmoka (mokant dalimis – jos pirmoji dalis) sumokama iki draudimo sutarties galiojimo pradžios, nurodytos draudimo sutartyje, draudimo sutartis jsigalioja ir draudimo apsauga taikoma nuo draudimo sutartyje nurodytos draudimo sutarties galiojimo pradžios;
b) jei draudimo jmoka (mokant dalimis – jos pirmoji dalis) nesumokama iki draudimo sutarties galiojimo pradžios, nurodytos draudimo sutartyje, ir po to pradelsiama sumokėti mažiau nei 30 kalendorinių dienų, draudimo sutartis jsigalioja ir draudimo apsauga taikoma nuo kitos dienos 00:00 val. po to kai buvo sumokėta jmoka. Draudimo sutarties terminas šiuo atveju nepratęsiamas;
c) jei draudimo jmoka (mokant dalimis – jos pirmoji dalis) nesumokama iki draudimo sutarties galiojimo laikotarpio pradžios, nurodytos draudimo sutartyje, ir po to pradelsiama sumokėti 30 kalendorinių dienų ar daugiau, draudimo sutartis nejsigalioja, draudimo apsauga netaikoma, o pradelstai sumokėta draudimo jmoka grąžinama Draudėjui;
d) sumokėjus tik dalj sutartyje nurodytos draudimo jmokos (mokant dalimis – dalj pirmosios jmokos dalies) draudimo sutartis nejsigalioja ir drau- dikas nesuteikia draudimo apsaugos, jei draudimo sutartyje aiškiai raštu nenurodyta kitaip.
3.2. Kai sutartyje numatytas draudimo jmokos (mokant dalimis – pirmosios jos dalies) atidėjimas, draudimo sutarties jsigaliojimas nesiejamas su jmokos sumokėjimu ir draudimo sutartis jsigalioja bei draudimo apsauga taikoma nuo draudimo sutartyje nurodytos draudimo sutarties ga- liojimo pradžios. Draudėjui nesumokėjus atidėtos draudimo jmokos (mokant dalimis – pirmosios jos dalies) sutartyje numatytu laiku, taikomos eilinės draudimo jmokos nesumokėjimo pasekmės, numatytos šių Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 4.4 – 4.6 punktuose.
3.3. Draudimo sutartis gali būti fiksuoto termino arba tęstinė. Jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip, laikoma, kad draudimo sutartis yra fiksuoto termino.
3.4. Draudimo apsauga taikoma visiems draudžiamiesiems jvykiams, jvykusiems jsigaliojus draudimo sutarčiai. Jeigu draudimo sutartyje numatyta taikyti draudimą ir draudžiamiesiems jvykiams, jvykusiems iki jsigaliojant draudimo sutarčiai, tokia sąlyga galioja, jei draudimo sutarties šalys apie draudžiamąjj jvykj, kuris jvyko iki jsigaliojant draudimo sutarčiai, nežinojo ir negalėjo žinoti.
3.5. Draudimo sutarties pabaiga ir nutraukimas.
3.5.1. Xxxxxxxx xxxxxxxxx terminas pasibaigia draudimo liudijime nurodytos dienos 24:00 val. (Lietuvos laiku), jei draudimo liudijime nėra nurodytas kitas laikas.
3.5.2. Draudimo sutartis pasibaigia prieš galiojimo terminą:
a) jei draudikas sumoka visas išmokas, nustatytas draudimo sutartyje. Šiuo atveju sutartis pasibaigia nuo jvykio, kurio pagrindu draudikas išmoka visą išmoką, datos;
b) jei draudėjas (juridinis asmuo) yra likviduojamas, nėra jo teisių bei pareigų perėmėjo;
c) jei pasikeičia apdraustojo turto savininkas, išskyrus atvejus, kai draudimo sutarties šalys ir naujasis turto savininkas raštu sutaria kitaip arba kai naujuoju savininku tampa pats draudėjas (pvz.: draudėjas išperka turtą lizingo ar kitu būdu);
d) jei yra kiti jstatymų ar draudimo sutarties nustatyti sutarčių ar pareigų galiojimo pabaigos pagrindai.
3.5.3. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą galiojimo terminą, jeigu po sutarties jsigaliojimo išnyko galimybės jvykti draudžiama- jam jvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju jvykiu.
3.5.4. Draudimo sutartis gali būti nutraukta kitais teisės aktų nuostatų ar draudimo sutarties sąlygų numatytais atvejais ir nustatyta tvarka.
3.6. Atsiskaitymo tvarka nutraukus draudimo sutartj.
3.6.1. Jei draudimo sutartis yra nutraukiama ar pasibaigia iki sutartos datos, draudikas visada turi teisę j jmokos dalj už draudimo sutarties galiojimo laikotarpj.
3.6.2. Likusi draudimo jmokos dalis nėra grąžinama, jeigu draudimo sutartis yra nutraukiama pagal šių Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 3.5.2 a) ir
5.2.2 punktus.
3.6.3. Jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva arba pagal šių Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 3.5.2 b) – d), 5.1.2 ar 8.3 punktus, draudikas iš draudėjui grąžintinos jmokos dalies išskaičiuoja:
a) sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (20% jmokos už nepanaudotą draudimo terminą, kuris būtų ne ilgesnis nei vieneri metai, bet ne mažiau nei 14 EUR ir ne daugiau nei paskaičiuota nepanaudota draudimo jmoka). Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti nej- manoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas;
b) draudimo išmokas, mokėtas ir numatomas išmokėti pagal draudimo sutartj.
3.6.4. Jeigu draudėjas nebuvo sumokėjęs visų iki draudimo sutarties nutraukimo datos sutartų draudimo jmokų, tai nutraukiant sutartj, privalo sumo- kėti draudimo jmokos dalj už iki draudimo sutarties nutraukimo suteiktą draudimo apsaugą.
3.6.5. Grąžintina draudimo jmoka ar jos dalis pervedami j draudėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo draudėjo rašytinio prašymo gavimo dienos, bet ne ankščiau kaip po draudimo sutarties nutraukimo dienos.
3.7. Draudimo sutartis gali būti pakeista tik draudiko ir draudėjo raštišku susitarimu.
4. Draudimo jmoka ir jos mokėjimas
4.1. Draudimo jmokos dydj apskaičiuoja draudikas, atsižvelgdamas j draudėjo pateiktą informaciją, draudimo objektą, draudimo sumą, draudimo riziką, kitas draudimo sutartyje nustatytas sąlygas ir kitą svarbią informaciją.
4.2. Draudimo jmoka laikoma sumokėta, užskaičius pavedimą draudiko banko sąskaitoje arba gavus draudimo jmoką grynais pinigais.
4.3. Jei draudimo jmoka ar jos dalis yra nesumokama sutartu laiku, draudikas turi teisę skaičiuoti 0,02 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
4.4. Draudėjui nesumokėjus draudimo jmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejus, kai draudimo sutarties jsigaliojimas siejamas su draudimo jmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo draudėjui nesumokėjus draudimo jmokos ar jos dalies draudimo apsauga pagal draudimo sutartj pasibaigs.
4.5. Tuo atveju, kai draudimo jmoka dalinai buvo sumokėta ir po sutarties nutraukimo dėl jmokos nesumokėjimo lieka klientui grąžintina suma, iš grąžintinos jmokos dalies atskaičiuojamos sumos, numatytos šių Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 3.6.3 punkte.
4.6. Jei draudimo sutarties jsigaliojimas siejamas su draudimo jmokos ar jos dalies sumokėjimu, pranešimas apie nesumokėtą jmoką nėra siunčiamas.
5. Draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos sutarties galiojimo laikotarpiu
5.1. Draudėjui numatytos žemiau išvardytos teisės:
5.1.1. draudžiamojo jvykio atveju, draudėjas gali reikalauti kad Draudikas jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką;
5.1.2. draudėjas gali nutraukti draudimo sutartj raštu pranešdamas apie tai draudikui ne vėliau kaip prieš 15 dienų. Prašymas nutraukti draudimo sutartj turi būti pasirašytas draudėjo ar jo jgalioto asmens. Pranešimo pateikimo tvarka aprašoma šių Bendrųjų draudimo sąlygų 11 skirsnyje (Informacijos kitai sutarties šaliai teikimo tvarka);
5.1.3. draudėjas ir/arba jo jgaliotas atstovas jstatymuose numatyta tvarka gali gauti informaciją apie draudžiamojo jvykio tyrimą;
5.1.4. draudėjas gali susipažinti su draudiko tvarkomais savo asmens duomenimis ir reikalauti ištaisyti neišsamius, neteisingus, netikslius asmens duo- menis ar pareikšti teisiškai pagrjstą nesutikimą, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys;
5.1.5. draudėjas gali reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo jmoką, jei draudimo rizika sumažėja. Jei draudikas nesu- tinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar sumažinti draudimo jmokos, draudėjas turi teisę kreiptis j teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms.
5.2. Draudikui numatytos žemiau išvardytos teisės:
5.2.1. padidėjus draudimo rizikai ar kitaip iš esmės pasikeitus draudimo sutarties aplinkybėms, draudikas gali reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir/ar perskaičiuoti draudimo jmoką. Jeigu draudėjas nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti didesnės draudimo jmokos, draudikas turi teisę kreiptis j teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo pasikeitus esminėms sutarties aplinkybėms. Jeigu draudė- jas apie draudimo rizikos padidėjimą ar iš esmės pasikeitusias aplinkybes nepraneša, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartj ir atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gautos jmokos. Tačiau draudikas neturi teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartj, jeigu išnyko aplinkybės, galėjusios sukelti draudimo rizikos padidėjimą.
Draudimo rizikos padidėjimo atvejai nustatomi draudimo rūšies sąlygose, papildomose sąlygose, draudimo sutartyje;
5.2.2. draudikas gali nutraukti draudimo sutartj raštu pranešdamas apie tai draudėjui prieš 7 kalendorines dienas, jeigu:
a) draudėjas ar apdraustasis nesilaikė saugumo reikalavimų ir nepašalino draudiko iki sudarant sutartj ar draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu nurodytų trūkumų, o tai yra laikoma esminiu draudimo sutarties pažeidimu;
b) draudėjas ar apdraustasis tyčia padarė žalą;
c) draudėjas ar apdraustasis, jvykus draudžiamajam jvykiui, apgaulingai pateikė draudikui neteisingą ar neišsamią informaciją, kuri yra svarbi nustatant draudimo išmokos dydj, neteisėtais būdais siekė gauti draudimo išmoką;
5.2.3. draudiko teisės, kai draudėjas nesumoka draudimo jmokos, yra apibrėžtos šių Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 4.4 – 4.6 punktuose.
5.3. Draudėjui tenka žemiau išvardytos pareigos:
5.3.1. mokėti draudimo jmokas draudimo sutartyje nurodytais terminais;
5.3.2. vykdyti draudiko nurodymus siekiant mažinti riziką ir laikytis saugumo priemonių, nustatytų draudimo rūšies sąlygose, papildomose sąlygose ar draudimo sutartyje;
5.3.3. nedelsiant pranešti draudikui apie padidėjusią riziką ar kitokj atvejj, kai iš esmės keičiasi draudimo sutartyje nustatytos aplinkybės. Rizikos padi- dėjimas ir kiti atvejai, dėl kurių iš esmės keičiasi draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, apibrėžiami draudimo rūšies sąlygose, papildomose sąlygose ar draudimo sutartyje;
5.3.4. draudžiamojo jvykio atveju ar susiklosčius aplinkybėms, dėl kurių kyla realus pavojus jvykti draudžiamajam jvykiui, draudėjas privalo vykdyti pareigas, nustatytas rūšies sąlygose, papildomose sąlygose ar draudimo sutartyje;
5.3.5. jei išmokėjus draudimo išmoką ar jos dalj paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti išmokėta mažesnė, draudikui raštu pareikalavus per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus jstatymuose nustatytus atvejus.
5.4. Draudikui tenka žemiau išvardytos pareigos:
5.4.1. mokėti draudimo išmokas taisyklėse ir jstatymuose nustatyta tvarka;
5.4.2. jei draudimo išmoka draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžia- mąjj jvykj, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudžiamojo jvykio tyrimą;
5.4.3. jei nustatyta, kad jvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią draudimo sutarties šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius;
5.4.4. pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir perskaičiuoti draudimo jmoką, jei sutarties galiojimo laikotarpiu iš esmės pasikeitus aplinkybėms sumažėja draudimo rizika;
5.4.5. draudikas privalo grąžinti draudėjui sumokėtą draudimo jmoką už likusj draudimo sutarties galiojimo laikotarpj, jeigu draudimo sutartis nu- traukiama dėl to, kad jai jsigaliojus išnyko galimybės jvykti draudžiamajam jvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju jvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su draudžiamuoju jvykiu ir kt.).
5.5. Draudimo rūšies sąlygose, papildomose sąlygose, draudimo sutartyje gali būti apibrėžiamos ir kitos draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos.
6. Draudimo išmokos mokėjimo tvarka
6.1. Draudimo išmokos yra mokamos už draudžiamuosius jvykius numatytus draudimo rūšies sąlygose sutartos draudimo sutarties apsaugos ribose.
6.2. Draudimo išmokos apmokestinamos Lietuvos Respublikos jstatymų nustatyta tvarka.
6.3. Draudėjas, apdraustasis ir/ar tretysis asmuo privalo pateikti draudikui visus reikiamus dokumentus ir informaciją dėl draudžiamojo jvykio prie- žasčių ir pasekmių, reikalingus nustatyti draudimo išmokos dydžiui. Tai apima dokumentus ir informaciją, kurie patvirtina draudžiamojo jvykio buvimą, žalos apimtj ir pan.
6.4. Draudimo išmokos mokėjimo terminai:
6.4.1. draudikas neturi teisės mokėti ar atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nejsitikinęs draudžiamojo jvykio buvimu ir nepatikrinęs visos jam prieina- mos informacijos;
6.4.2. draudimo išmoka yra išmokama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai draudikas gauna visą reikiamą dokumentais pagrjstą informaciją, svarbią ir būtiną nustatyti draudžiamojo jvykio faktui, aplinkybėms, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui;
6.4.3. jei draudėjui dėl jvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama baudžiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas, ar atliekamas ikiteisminis ar kitas privalomas valstybės institucijos tyrimas, draudikas turi teisę atidėti išmokos mokėjimą iki ikiteismi- nio tyrimo ar kitos privalomai tyrimą atliekančios institucijos tyrimo pabaigos ir / ar iki teismo sprendimo jsiteisėjimo arba bylos sustabdymo ar nutraukimo dienos;
6.4.4. jei draudimo išmoka draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžia- mąjj jvykj, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudžiamojo jvykio tyrimo eigą;
6.4.5. jei nustatyta, kad jvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
6.5. Draudimo išmoka yra mokama j draudėjo (naudos gavėjo) arba j jo raštu nurodyto asmens banko sąskaitą. Jei apdraustasis yra nepilnametis, draudimo išmoka mokama:
6.5.1. tik j jo asmeninę banko sąskaitą;
6.5.2. esant nepilnamečiui iki 14 m. amžiaus, vienam iš nepilnamečio tėvų, jei yra raštiškas kito sutikimas;
6.5.3. esant nepilnamečio 14 m. ar vyresnio raštiškam sutikimui, vienam iš tėvų.
6.6. Draudikas, mokėdamas draudimo išmoką draudėjams, turintiems teisę jstatymų nustatyta tvarka susigrąžinti mokesčius dėl draudimo objekto atstatymo iki buvusios būklės, mažina draudimo išmoką atitinkama galimų susigrąžinti mokesčių suma. Šiuo atveju, skaičiuojant išmokos dydj, pirmiausia atimama mokesčių suma, o po to išskaita.
6.7. Atleidimas nuo draudimo išmokos mokėjimo:
6.7.1. draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis jvykis jvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios;
6.7.2. draudimo išmoka nėra mokama, jei reikalavimas ją mokėti remiasi apgaule, t.y. draudėjas, su juo susiję asmenys, apdraustasis ar naudos gavė- jas bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidina nuostolio sumą.
6.8. Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką, jei draudėjas ir/ar apdraustasis, ir/ar naudos gavėjas:
6.8.1. tinkamai neinformuoja draudiko pateikia neteisingą ar nepilną informaciją apie draudžiamąjj jvykj;
6.8.2. nesiima priemonių užkirsti kelią žalos atsiradimui ar jos dydžio sumažinimui;
6.8.3. nesilaiko draudimo sutarties sąlygų ar protingų draudiko reikalavimų, susietų su draudimo rizikos sumažinimu;
6.8.4. nesuteikia draudikui galimybės tinkamai jvertinti nuostolių dydj ir priežastis;
6.8.5. nesiima priemonių, kurios jgalintų išsiieškoti žalos atlyginimą iš ją padariusio asmens ar veikia tokiu būdu, kad sukelia sunkumų draudikui jgyven- dinti jo reikalavimo teisę (subrogaciją).
6.9. Draudikas privalo jrodyti aplinkybes, kurios atleidžia jj nuo draudimo išmokos mokėjimo ar leidžia ją sumažinti.
6.10. Jei draudikas nusprendžia atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar jos dalj, jis privalo jvertinti draudėjo kaltę, pažeidimo svarbumą, ryšj tarp pažei- dimo ir pasekmių, dėl pažeidimo atsiradusj žalos dydj.
6.11. Jei išmokėjus draudimo išmoką paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje numatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko rašytiniu reikalavimu per 30 kalendorinių dienų draudėjas privalo grąžinti draudikui visą draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus atvejus, numatytus jstatymais.
6.12. Xxxxxxxx jmokos jskaitymas:
6.12.1. j draudimo išmoką jskaitoma nesumokėta draudimo jmoka, kurios mokėjimo terminas suėjęs, ir kitos laiku nesumokėtos sumos;
6.12.2. jei išmokėjus draudimo išmoką draudimo sutartis pasibaigia, j draudimo išmoką jskaitomos visos pagal tą draudimo sutartj nesumokėtos draudimo jmokos.
6.13. Draudikas neatlygina žalų ir nesuteikia draudiminės apsaugos, jei tokių žalų atlyginimui arba draudiminės apsaugos suteikimui taikomos Jung- tinių Tautų prekybinės, ekonominės ar kitos sankcijos, draudimai, apribojimai bei kiti Draudikui taikomi jstatymai, nurodymai ir reglamentai.
7. Pareiga saugoti informaciją
7.1. Draudikas neturi teisės atskleisti informacijos, gautos jam vykdant draudimo veiklą, apie draudėją, apdraustąjj ar naudos gavėją, išskyrus jsta- tymų nustatytas išimtis.
7.2. Informacija apie draudėją, apdraustąjj ar naudos gavėją, kurią draudikas gavo vykdydamas draudimo veiklą, gali būti atskleista:
7.2.1. teismams, teisėsaugos ir kitoms institucijoms jstatymų nustatytais atvejais;
7.2.2. xxxxxxx, nagrinėjančiam draudėjo (pareiškėjo) ir draudiko ginčus;
7.2.3. perdraudikams, draudiko akcininkų grupės jmonėms;
7.2.4. draudiko samdomiems ekspertams, atstovams, konsultantams;
7.2.5. arbitražiniam teismui, nagrinėjančiam draudėjo ir draudiko ginčą, draudėjo jgaliotajam atstovui ar tarpininkui;
7.2.6. esant draudėjo sutikimui arba jo prašymui.
8. Teisių ir pareigų perleidimas pagal draudimo sutartj
8.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, kylančias iš draudimo sutarties, kitiems draudikams jstatymų numatyta tvarka.
8.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo paskelbti mažiausiai dviejuose dienraščiuose, platinamuose visoje Lietuvos Respubli- koje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje draudimo jmonė vykdo veiklą. Skelbime apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis turi būti nurodytas ne trumpesnis kaip 2 mėnesių terminas per kurj draudėjas turi teisę raštu pareikšti draudimo jmonei savo prieštaravimą dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis.
8.3. Draudėjas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartj raštu pranešdamas apie tai draudikui per vieną mėnesj nuo teisių ir pareigų perleidimo. Grąžinamos jmokos apskaičiavimo tvarka aprašyta šių Bendrųjų draudimo sutar- ties sąlygų 3.6 skyriuje.
8.4. Draudėjas neturi teisės perduoti savo teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj be rašytinio draudiko pritarimo.
9. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
Ginčai, kylantys iš draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu. Jei šalys nepasiekia susitarimo, ginčas sprendžiamas teisme pagal Lietuvos Respublikos jstatymus.
10. Draudimo sutarčiai taikoma teisė
Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nesutaria kitaip.
11. Informacijos kitai sutarties šaliai teikimo tvarka
11.1. Bet koks pranešimas, kurj viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu. Tarpininkai nėra jgalioti šiuos pranešimus priimti.
11.2. Pranešimai kitai sutarties šaliai siunčiami raštu faksimiliniu ryšiu, paštu arba naudojantis kurjerio paslaugomis. Pranešimas, išsiųstas elektroniniu laišku elektroninio pašto adresu, nurodytu draudimo liudijime, arba laišku adresu, nurodytu draudimo liudijime, arba perduotas fakso numeriu, nurodytu draudimo liudijime, arba jteiktas kitai sutarties šaliai adresu, nurodytu draudimo liudijime, naudojantis kurjerio paslaugomis, laikomas jteiktas tinkamai pagal šias Taisykles, išskyrus šiose Taisyklėse numatytus atvejus. Draudimo sutarties šalys privalo informuoti viena kitą apie pasikeitusj adresą ar kitus kontaktinius duomenis.
11.3. Laikoma, kad pranešimo tinkamo jteikimo diena yra:
11.3.1. kita darbo diena po pranešimo išsiuntimo dienos – kai siunčiama elektroniniu paštu, faksimiliniu ryšiu;
11.3.2. kai siunčiama paštu:
a) pranešimas laikomas jteiktas tinkamai praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo – kai siunčiama paštu paprastu laišku;
b) pranešimo gavimo diena (pranešimo gavimo diena nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto jstaigos, turinčios tam teisę) – kai siunčiama paštu registruotu laišku;
c) diena, kurią draudėjui yra jteikiamas pranešimas – kai siunčiama per kurjerj.
12. Asmens duomenų apsauga
12.1. Duomenų subjektas yra:
12.1.1. draudėjas – fizinis asmuo;
12.1.2. su draudėju – fiziniu asmeniu – susijęs asmuo (draudėjo atstovas, šeimos narys ir pan.).
12.2. Draudikas tvarko duomenų subjekto asmens duomenis, gautus iš draudėjo, ketinančio naudotis ar besinaudojančio draudiko paslaugomis, taip pat gautus iš kitų Bendrosiose draudimo sąlygose nurodytų šaltinių. Duomenų subjektui nesutikus pateikti draudikui reikalingų asmens duome- nų, draudimo paslaugos negali būti suteikiamos.
12.3. Draudėjas privalo užtikrinti, kad savo nurodytus susijusius asmenis, kurių asmens duomenis pateikė draudikui, supažindins su šiomis asmens duomenų apsaugos sąlygomis iki paslaugų sutarties pasirašymo datos, o su draudėju susiję asmenys sutiks su šiomis sąlygomis.
12.4. Duomenų subjektas yra informuotas, kad:
12.4.1. draudikas turi teisę tvarkyti duomenų subjekto asmens duomenis, nurodytus draudimo sutartyje ir/ar su draudimo sutarties sudarymu susiju- siuose draudiko gautuose dokumentuose draudimo sutarties vykdymo tikslais;
12.4.2. duomenų subjektas turi teisę susipažinti su savo tvarkomais asmens duomenimis;
12.4.3. duomenų subjektas turi teisę reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius savo asmens duomenis;
12.4.4. duomenų subjekto duomenys gali būti teikiami:
a) teisėsaugos institucijoms, bankams, valstybės registrams, sveikatos priežiūros jstaigoms, draudimo bendrovėms ir kitiems tretiesiems asmenims pagal poreikj, reikalingą draudikui ar draudiko jgaliotiems tretiesiems asmenims sudarius draudimo sutartj, vertinant jvykusius jvykius ir/ar nu- statant draudimo išmokų dydžius per sutarties galiojimo laikotarpj;
b) asmenims, kurių veikla susijusi su skolų išieškojimu ar skolininkų duomenų bazės kūrimu, administravimu ar naudojimu, kad šie prireikus galėtų organizuoti skolų administravimą ir išieškojimą iš draudėjo;
c) pateikimas pastariesiems yra susijęs su draudiko pranešimų draudėjui spausdinimu ir/ar siuntimu, archyvavimo ir/ar dokumentų saugojimo paslaugas draudikui teikiantiems asmenims.
II. VEŽAMŲ KROVINIŲ DRAUDIMO SĄLYGOS
(Draudimo rūšies sąlygos)
PATVIRTINTA:
ADB „Gjensidige“
Valdybos 2016 m. vasario 18 d. nutarimu. Sąlygos jsigaliojo nuo 2016 m. kovo 1 d.
1. Sąvokos ir apibrėžimai
1.1. Krovinių vežimas – krovinių (prekių, produkcijos, siuntų, žaliavų, iškasenų, konteinerių ir kitų daiktų) vežimas yra jų gabenimas iš išsiuntimo vietos j paskirties vietą transporto priemonėmis, jskaitant tarpinj sandėliavimą.
1.2. Žala – krovinio arba jo dalies sunaikinimas, sugadinimas, praradimas ir dėl to patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudžiamųjų jvykių.
1.3. Nuostoliai – patirtos žalos piniginė išraiška.
1.4. Vienas draudžiamasis jvykis – jvykis arba eilė jvykių, kuriuos lėmė ta pati priežastis tuo pačiu laiku toje pačioje vietoje ir kurių metu patirti nuostoliai yra atlyginami pagal draudimo sąlygas.
1.5. CMR Konvencija – 1956 m. gegužės mėn. 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties Konvencija, jskaitant 1978 m. birželio 5 d. protokolą.
1.6. XXX xxxxxxxx – 1957 m. rugsėjo 30 d. Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo automobilių transportu.
1.7. ATP susitarimas – 1970 m. rugsėjo 1 d. Ženevos Susitarimas dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių.
1.8. Transporto priemonės netinkamumas eksploatacijai – transporto priemonės netinkamumas gabenti apdraustus krovinius, kaip tai regla- mentuoja galiojantys LR jstatymai, arba krovinio sugadinimą galintys jtakoti išoriškai matomi transporto priemonės ar konteinerio pažeidimai. Laivai (išskyrus linijinius laivus, plaukiojančius reguliariais maršrutais) laikomi netinkamais krovinių gabenimui, jei jie neatitinka Xxxxxxx drau- diku Instituto (ILU) nustatytos aktualios redakcijos laivu tinkamumo klasės sąlygos Institute Classification Clause ir/arba nėra sertifikuoti pagal Tarptautinio saugaus laivų eksploatavimo ir prevencijos valdymo kodekso (ISM Code) reikalavimus.
1.9. Krovinio gabenimas keliais – kuomet krovinys gabenamas keliais autotransportu (jskaitant pačių autotransporto priemonių, gabenančių kro-
vinius, gabenimą jūros keltais, geležinkeliu, jei krovinys nebuvo iškrautas iš autotransporto priemonės).
1.10. Ekspeditorius – juridinis asmuo, su užsakovu sudaręs krovinių ekspedijavimo sutartj ir jsipareigojęs užsakovo (užsakovo kliento) lėšomis, jo arba savo vardu vežti krovinj ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus.
1.11. Vežėjas – fizinis ar juridinis asmuo, turintis vežėjo veiklos leidimą, licenciją arba kitus jo veiklą jteisinančius dokumentus, kuris prisiimdamas atsakomybę savo vardu, savo transporto priemonėmis ir rizika veža krovinius pagal krovinių vežimo sutartis.
1.12. Didelis neatsargumas – asmens elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio galima buvo išvengti laikantis minimalių atsargumo ir dė- mesingumo reikalavimų.
1.13. Subrogacija (draudiko reikalavimo teisė) – draudiko teisė j išmokėtas pinigų sumas iš atsakingo už padarytą žalą asmens (kaltininko).
1.14. Pakrovimas – veiksmas, kai krovinys sandėlyje ar saugojimo vietoje pakeliamas nuo žemės tam tinkamu būdu naudojant tam pritaikytą tech- niką ir patalpinamas j transporto priemonę, kuri bus naudojama jo gabenimui.
1.15. Iškrovimas – veiksmas, kai krovinys iškeliamas iš jj gabenusios transporto priemonės tam tinkamu būdu naudojant tam pritaikytą techniką ir patalpinamas j sandėlj ar saugojimo vietą.
1.16. Perkrovimas – veiksmas, kai krovinys iškeliamas iš jj gabenusios transporto priemonės tam tinkamu būdu naudojant tam pritaikytą techniką ir patalpinamas j kitą transporto priemonę tolesniam jo gabenimui.
1.17. Tarpinis sandėliavimas – ne važtaraštyje nurodytoje paskirties vietoje vykdomas laikinas transportuojamo krovinio saugojimas, kuriam pasi- baigus krovinys bus toliau gabenamas j paskirties vietą.
1.18. Transporto priemonės avarija – transporto priemonės susidūrimas su išoriniais objektais, apsivertimas, paskendimas, užplaukimas ant seklu- mos, transporto priemonės kritimas ar kokio nors daikto užkritimas ant jos, nuvažiavimas nuo kelio ar bėgių.
1.19. Xxxxxxxxxx avarijos nuostoliai – sąmoningai ir pagrjstai padaromos išlaidos arba aukojimai, kad būtų išgelbėtas nuo bendro pavojaus laivas, frachtas ir laivu gabenami kroviniai. Xxxxxxxxxx avarijos nuostoliai paskirstomi tarp laivo, frachto ir krovinio, proporcingai jų vertei.
1.20. Krovinio tvirtinimas – pakrovimo ar perkrovimo metu atliekamas krovinio pritvirtinimas transporto priemonėje pagal krovinio tipui ar pobū- džiui keliamus reikalavimus, siekiant išvengti žalos.
1.21. Gamtinės jėgos – potvynis, liūtis, kruša, audra, viesulas, žaibas, uraganas, žemės drebėjimas sausumoje bei jūroje, grunto jsmukimas, griūtis, žemės nuošliauža, ugnikalnio išsiveržimas.
1.22. Sprogimas – kietų, skystų ar dujinių medžiagų tūrio staigus padidėjimas, kurio metu pasireiškia didelės jėgos oro banga.
1.23. Gaisras – nekontroliuojamas degimas, t. y. ugnies išplitimas ar smilkimas, kurio metu ugnis ar išsiskyrusi aukšta temperatūra sunaikina ar apga- dina krovinj.
1.24. Krovinio vidinės savybės – prekių prigimtinės savybės ar paslėpti defektai, kurie savaime yra prekių nusidėvėjimo, sugedimo ar trūkumo prie- žastis.
1.25. Krovinio visiškas praradimas – krovinio sunaikinimas ar esminis jo sugadinimas dėl kurio krovinio atstatymas yra ekonomiškai nepagrjstas ar nejmanomas arba krovinys yra dingęs.
1.26. Krovinio sugadinimas – transportuojamų prekių arba jų dalies fizinės būklės pokytis, kai sumažėja prekių ar jų dalies vertė.
1.27. Krovinio dingimas – krovinys laikomas dingusiu pervežimo metu, jeigu nuo planuoto jo pristatymo termino praėjo 60 dienų ir per šj laikotarpj nebuvo gauta jokių žinių apie jo buvimo vietą. Jeigu ryšių sutrikimo priežastimi gali būti karas, karui prilygstantys jvykiai, pilietinis karas ar nera- mumai šalyje, tai šis terminas pratęsiamas priklausomai nuo jvykių aplinkybių.
1.28. Teroristinis aktas – asmens ar grupės asmenų, veikiančių savarankiškai ar bet kokios organizacijos, ar vyriausybės vardu, pavojaus žmonių
gyvybei, sveikatai, turtui ar infrastruktūros objektams sukėlimas panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, siekiant politinių, religinių, ideo- loginių ar etninių tikslų, tame tarpe ir turint tikslą paveikti ar jbauginti vyriausybę, visuomenę ar jos dalj.
1.29. Vienkartinė draudimo sutartis – vieno konkretaus pervežamo krovinio draudimo sutartis.
1.30. Ilgalaikė draudimo sutartis – visų draudimo sutartyje nurodytų per draudimo laikotarpj pervežamų krovinių draudimo sutartis.
1.31. Numatoma krovinių apyvarta – bendra visų ilgalaike krovinių sutartimi draudėjo numatoma pervežti (apdrausti) krovinių vertė, kurią jis de- klaruoja prašyme sudaryti draudimo sutartj.
1.32. Minimali metinė draudimo jmoka – draudimo jmoka, kurią ilgalaikėje krovinių draudimo sutartyje nustato draudikas, atsižvelgdamas j numa- tomą krovinių apyvartą ir kitus rizikos faktorius.
1.33. Faktinė krovinių apyvarta – bendra per ilgalaikės draudimo sutarties laikotarpj pervežtų (apdraustų) krovinių vertė, kurią draudėjas privalo deklaruoti draudikui.
1.34. Faktinė draudimo jmoka – draudimo jmoka, kurią ilgalaikės sutarties pabaigoje apskaičiuoja draudikas, remdamasis faktine krovinių apyvarta. Skirtumą tarp minimalios ir faktinės draudimo jmokos draudėjas privalo sumokėti draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
1.35. Duomenų apdorojimo sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ ar mechaninė jranga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, programinė jranga, elektroniniai duomenų apdorojimo jrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos (integruotų schemų bei mikrokontrolerių).
2. Draudimo objektas
2.1. Pagal šias taisykles yra draudžiami turtiniai interesai, susiję su krovinių, vežamų visų rūšių transporto priemonėmis sugadinimu, praradimu ar dingimu.
2.2. Nedraudžiamos narkotinės medžiagos ir jų žaliavos, kitos žaliavos, medžiagos ir produkcija, kurių gamyba ir transportavimas draudžiamas Lie- tuvos Respublikos jstatymais. Taip pat, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo objektu nelaikomi taurieji metalai, brangakmeniai (išskyrus pramonėje naudojamus jų gaminius), papuošalai, pinigai, vertybiniai popieriai, meno dirbinai, antikvariniai daiktai, ginklai, sprogsta- mos medžiagos, radioaktyvios medžiagos, gyvi gyvūnai ir augalai.
2.3. Vežami kroviniai, kurie buvo sugadinti prieš prasidedant pervežimui gali būti draudžiami, jei šie sugadinimai neturės jtakos jvykti draudžiamajam jvykiui ir atsirasti nuostoliams. Įvykus draudžiamajam jvykiui, draudikas atlygina tik tuos nuostolius, kurie nesusiję su prieš pervežimą buvusiais krovinio sugadinimais.
3. Draudžiamieji jvykiai
Draudėjas, draudikui neprieštaraujant, gali pasirinkti šiuos draudimo apsaugos variantus:
A variantas – Visų rizikų draudimas. Apdraudžiamos krovinio sugadinimo, praradimo, dingimo rizikos, atsitikusios dėl bet kokių priežasčių draudimo apsaugos galiojimo metu, išskyrus nurodytas šių taisyklių 4 skyriuje. Taip pat atlyginami Xxxxxxxxxx avarijos nuostoliai.
B variantas – Išvardintų rizikų draudimas. Apdraudžiamos krovinio sugadinimo, praradimo, dingimo rizikos, atsitikusios dėl:
– transporto priemonių apvirtimo, susidūrimo su išoriniais judančiais ir nejudančiais objektais (išskyrus vandenj), nuriedėjimo nuo kelio ar bėgių;
– medžių virtimo, skraidymo aparatų ir jų dalių kritimo;
– tiltų, viadukų ir kitų statinių ir pastatų griuvimo;
– gamtinių jėgų poveikio;
– gaisro, sprogimo;
– sandėlio griuvimo, gaisro, sprogimo, vandentiekio ar šildymo sistemos vamzdžių trūkimo tarpinio sandėliavimo metu;
– vandens transporto priemonės užplaukimo ant seklumos, išmetimo j krantą, nuskendimo, apvirtimo, pažeidimo ledu;
– jūros, ežero, upės vandens patekimo j laivo triumą, pervežamą laivu transporto priemonę, konteinerj, j apdraustojo objekto pakrovimo patalpą;
– apšildymo sistemos, vandentiekio avarijos;
– krovinio iškritimo, jo nuplovimo nuo denio audros metu;
– atskiro krovinio vieneto (pakuotės) praradimo jam iškritus pakrovimo, perkrovimo ar iškrovimo metu;
– krovinio sąmoningo išmetimo už borto gelbstint laivą ar kitus krovinius;
– krovinio iškrovimo gelbėjimo uoste dėl gręsiančios apdraustos rizikos;
– krovinio vagystės, plėšimo, dingimo;
– taip pat atlyginami Xxxxxxxxxx avarijos nuostoliai.
C variantas – Ribotų rizikų draudimas. Apdraudžiamos, krovinio sugadinimo ir praradimo rizikos, atsitikusios dėl:
– transporto priemonių apvirtimo, susidūrimo su išoriniais judančiais ir nejudančiais objektais (išskyrus vandenj), nuriedėjimo nuo kelio ar bėgių;
– medžių virtimo, skraidymo aparatų ir jų dalių kritimo;
– tiltų, viadukų ar kitų statinių griuvimo;
– gaisro, sprogimo;
– vandens transporto priemonės užplaukimo ant seklumos, išmetimo j krantą, nuskendimo, apvirtimo, pažeidimo ledu;
– krovinio iškritimo, jo nuplovimo nuo denio audros metu;
– krovinio sąmoningo išmetimo už borto gelbstint laivą ar kitus krovinius;
– krovinio iškrovimo gelbėjimo uoste dėl gręsiančios apdraustos rizikos;
– taip pat atlyginami Xxxxxxxxxx avarijos nuostoliai.
4. Nedraudžiamieji jvykiai
4.1. Jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo išmoka nemokama, kai krovinys sugadinimas, prarandamas, dingsta dėl:
4.1.1. netinkamo ar nepakankamo krovinio jpakavimo, pakrovimo ar krovinio paruošimo pervežimui (jskaitant ir krovinio sukrovimą j netinkamą eks- ploatuoti konteinerj) pažeidžiant standartus ir normas, numatytus gamintojo. Tuo atveju, jeigu gamintojas nenumato transportavimo standar- tų ir normų, vadovaujamasi jprastais jpakavimo, tvirtinimo ir krovinio paruošimo transportavimui reikalavimais;
4.1.2. pervežimo tam nepritaikyta ar netinkama eksploatuoti transporto priemone (išskyrus jūrinius laivus, kurių neatitikimas Institute Classification Clause sąlygai iš anksto raštu buvo suderintas su draudiku);
4.1.3. nuostolių, sugadinimų ar išlaidų, atsiradusių dėl uždelsto pervežimo, net jei uždelsimo priežastis yra apdraustoji rizika;
4.1.4. natūralaus krovinio nubyrėjimo, nutekėjimo, svorio ar tūrio sumažėjimo, laipsniško krovinio nusidėvėjimo ar suirimo;
4.1.5. jprastos tai vietovei oro drėgmės ar temperatūros svyravimo poveikio, krovinio perdžiūvimo ar sudrėkimo dėl atmosferos kritulių;
4.1.6. krovinio natūralių savybių;
4.1.7. kenkėjų (vabzdžių, graužikų, parazitų ir pan.) padaryto krovinio pažeidimo ar sunaikinimo;
4.1.8. krovinio trūkumo ar skirtumo sveriant krovinj pakrovimo ir iškrovimo metu, esant nepažeistam jpakavimui ir nepažeistom plombom;
4.1.9. xxxxxx ir/ar sprogimo jvykusio dėl to, kad žinant draudėjui, bet nežinant draudikui, kartu su kroviniu buvo pervežamos savaime ar lengvai užsi- degančios, sprogstamosios medžiagos;
4.1.10. krovinio siuntėjo, gavėjo, savininko, vežėjo, ekspeditoriaus ar kitų transporto operatorių, kuriems buvo patikėti su krovinio transportavimu susiję veiksmai bankroto, nemokumo ar finansinių jsipareigojimų, susijusių su krovinio pervežimu, nevykdymo;
4.1.11. bet kokio pobūdžio netiesioginių nuostolių.
4.2. Jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip, draudikas neatlygina nuostolių ar išlaidų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių ar kylančių dėl:
4.2.1. karo, pilietinio karo, revoliucijos, sukilimo, maišto ar dėl to kylančios pilietinės nesantaikos, veiksmų, padarytų užpuolusios kariaujančios pusės ar priešinantis jai;
4.2.2. krovinio užgrobimo, konfiskavimo, arešto, sulaikymo ar bandymo tai padaryti ir panašių veiksmų, atsiradusių dėl 4.2.1 punkte išvardintų jvykių bei su tuo susijusių pasekmių;
4.2.3. paliktų minų, torpedų, bombų ar kitų paliktų karo ginklų.
4.2.4. streikų, lokautų, politinių perversmų, visuotinių neramumų, riaušių, nepriklausomai nuo jose dalyvaujančių žmonių skaičiaus;
4.2.5. teroristinių aktų;
4.2.6. bet kokio branduolio ar atomo dalijimosi reakcijomis paremto ginklo panaudojimas ir bet kokio kito radioaktyvių medžiagų, radioaktyvaus spinduliavimo poveikio, radioaktyvaus užteršimo pasekmių;
4.2.7. cheminių, biologinių, biocheminių ar elektromagnetinių ginklų panaudojimo;
4.2.8. kompiuterinių virusų atakų, kompiuterių, kompiuterinės programinės jrangos panaudojimo žalos sukėlimo tikslais, neteisingo (netinkamo) duo- menų ar elektroninio duomenų apdorojimo priemonių bei programų naudojimo, klaidų pakeičiant, papildant, atpažjstant duomenis ir datas elektroninio duomenų apdorojimo sistemose.
5. Draudimo apsaugos galiojimas
5.1. Draudimo apsauga galioja tik draudimo liudijime nurodytiems kroviniams (arba jų grupėms), gabenamiems draudimo liudijime nurodytu marš- rutu (ar išvardintose valstybėse arba teritorijose) bei nurodytomis transporto priemonėmis (ar transporto priemonių tipais).
5.2. Draudimo apsauga jsigalioja nuo to momento, kai krovinys pradedamas gabenti iš sandėlio ar saugojimo vietos, kad būtų pakrautas j transporto priemonę ir gabenamas j paskirties vietą, bet ne anksčiau, nei nurodyta draudimo sutartyje, tęsiasi toliau vežimo numatytu maršrutu metu ir nustoja galioti nuo momento (kuris jvyksta pirmas):
5.2.1. kai krovinys pristatomas j paskirties vietą. Jei transporto priemonė, atvykusi j paskirties vietą nėra iškraunama, tai draudimo apsauga šiam kroviniui pasibaigia praėjus 14 parų nuo laivo atvykimo ir 3 paroms kai naudojamos kitos transporto rūšys;
5.2.2. kai prekės, iškrovus jas paskirties uoste, pradedamos toliau gabenti j vietą, kuri nėra numatyta draudimo sutartyje;
5.2.3. kai tarpinis sandėliavimas viršija bendrą 30 dienų laikotarpj; draudimo apsauga atsinaujina, jei tolesnis pervežimas pradedamas per 90 dienų laikotarpj nuo tarpinio sandėliavimo pradžios;
5.2.4. kai krovinys išparduodamas dėl draudžiamojo jvykio.
5.3. Ilgalaikės draudimo sutarties atveju draudimo apsauga:
5.3.1. galioja tik tiems kroviniams, kurių pervežimas prasidėjo po draudimo apsaugos taikymo pradžios (kaip apibrėžta šių taisyklių 3-ame skyriuje);
5.3.2. kroviniams, kurių pervežimas prasidėjo iki draudimo sutarties pabaigos ar nutraukimo, galioja iki pervežimo pabaigos (kaip apibrėžta pagal šių taisyklių p.5.2).
5.4. Draudėjo ir draudiko susitarimu vienkartine draudimo sutartimi papildomai gali būti apdraudžiamas ir krovinio eksponavimas parodos metu draudimo liudijime nurodytu laikotarpiu, tačiau tik tada, kai apdraudžiamas ir krovinio transportavimas.
5.5. Jeigu draudimo sutartyje yra apdraustos rizikos nurodytos 4.2.3, 4.2.4 ir 4.2.5 punktuose, tai draudimo apsauga nuo šių rizikų gali būti atšaukta bet kuriuo atveju ir bet kurios sutarties šalies. Tačiau toks draudimo apsaugos nutraukimas jsigalioja ne anksčiau nei per 7 dienas nuo pranešimo apie apsaugos nutraukimą jteikimo. (atitinka ILU sąlygą Institute War Cancelation Clause).
6. Draudimo sumų nustatymo tvarka. Nevisiškas draudimas, dvigubas draudimas
6.1. Krovinio draudimo suma, nustatoma draudėjo ir draudiko susitarimu, tačiau ji negali būti didesnė nei krovinio draudimo vertė, kurią sudaro:
6.1.1. krovinio vertė išsiuntimo vietoje, nurodyta pirkimo-pardavimo ar kituose krovinio vertę pagrindžiančiuose dokumentuose, arba nustatyta pagal analogiškų prekių vidutinę rinkos vertę išsiuntimo vietoje;
6.1.2. su pervežimu susijusios išlaidos (muito mokesčiai, transportavimo, draudimo ir kitokios išlaidos);
6.1.3. numatomas pelnas (iki 10% krovinio vertės, skaičiuojant nuo aukščiau nurodytų sumų).
6.2. Jeigu draudimo suma yra mažesnė už krovinio draudimo vertę, tai jvykus draudžiamajam jvykiui draudikas atlygina tik dalj patirtų nuostolių, proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
6.3. Ilgalaikėse draudimo sutartyse nustatomi šie draudimo sumų apribojimai:
6.3.1. draudimo suma vienam draudžiamajam jvykiui – maksimali draudimo išmokų suma, kurią draudikas gali išmokėti dėl kiekvieno atskiro draudžia- mojo jvykio;
6.3.2. draudimo suma visam draudimo laikotarpiui – maksimali draudimo išmokų suma, kurią draudikas gali išmokėti dėl visų draudžiamųjų jvykių, kurie gali atsitikti visiems per draudimo laikotarpj apdraustiems kroviniams;
6.3.3. jeigu ilgalaikės draudimo sutarties atveju, draudimo suma vienam draudžiamajam jvykiui yra mažesnė už konkretaus krovinio draudimo vertę, tai jvykus draudžiamajam jvykiui draudikas atlygina tik dalj patirtų nuostolių, proporcingai draudimo sumos vienam draudžiamajam jvykiui ir konkretaus krovinio draudimo vertės santykiui.
6.4. Jeigu draudimo suma, nustatyta draudimo sutartyje, viršija krovinio draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja dėl viršijančios krovinio draudimo vertę draudimo sumos dalies.
6.5. Jeigu draudimo suma buvo padidinta dėl draudėjo ir/ar naudos gavėjo apgaulės, draudikas turi teisę reikalauti draudimo sutartj pripažinti ne- galiojančia ir atlyginti jam padarytus nuostolius, kiek jų nepadengia gauta draudimo jmoka.
6.6. 6.3 ir 6.4 punktų nuostatos taip pat taikomos tais atvejais, kai draudimo suma viršija krovinio draudimo vertę apdraudus tą patj objektą pagal kelias draudimo sutartis su skirtingais draudikais (dvigubas draudimas). Šiuo atveju draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartj.
7. Papildomos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos draudimo sutarties galiojimo metu
7.1. Draudėjo teisės ir pareigos sutarties galiojimo metu:
7.1.1. ilgalaikės krovinių draudimo sutarties atveju draudėjas turi teisę reikalauti iš draudiko išduoti draudimą patvirtinantj dokumentą (sertifikatą) atskiram krovinio pervežimui;
7.1.2. jeigu ilgalaikė krovinių draudimo sutartis yra sudaryta remiantis numatoma per draudimo laikotarpj pervežti krovinių apyvarta, draudėjas pri- valo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties galiojimo pabaigos pateikti draudikui duomenis apie faktiškai per šj laikotarpj pervežtų krovinių apyvartą galutinei draudimo jmokai apskaičiuoti, o taip pat ją sumokėti per 5 darbo dienas nuo sąskaitos gavimo, nebent draudimo sutartyje yra nustatyta kitaip. Taip pat draudėjas privalo sudaryti galimybę draudikui susipažinti su buhalteriniais dokumentais, susijusiais su krovinių vežimu;
7.1.3. pervežant krovinius samdytu autotransportu draudėjas privalo reikalauti, kad ekspeditorius ar vežėjas turėtų galiojantj civilinės atsakomybės draudimą už krovinio sugadinimą ar praradimą;
7.1.4. draudėjas, sužinojęs apie xxxxx, kuris gali sukelti nuostolius arba išlaidas, privalo apie tai raštu nedelsiant pranešti draudikui. Jei jvykis jvyksta Lietuvos Respublikoje, apie tai pranešti draudikui ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, jei užsienyje – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Tokią pat pareigą turi ir naudos gavėjas, jeigu jis žino apie jo naudai sudarytą draudimo sutartj ir ketina pasinaudoti teise j draudimo išmoką;
7.1.5. jvykus draudžiamajam jvykiui draudėjas, naudos gavėjas ar jų jgalioti asmenys privalo:
7.1.5.1 imtis prieinamų protingų priemonių siekiant išvengti gręsiančios žalos, sumažinti galimus nuostolius, dėti pastangas išgelbėti krovinj ir pašalinti priežastis, galinčias didinti nuostolius. Draudikas atleidžiamas nuo tos nuostolių dalies atlyginimo, kuri atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiems sumažinti ar išvengti;
7.1.5.2 sužinojus apie jvykj, nedelsiant jspėti raštu trečiąją šalj, kuri pagal sutartj su draudėju yra prisiėmusi jsipareigojimus už krovinio saugumą jvykio metu, apie jos atsakomybę ir galimas pretenzijas dėl nuostolių;
7.1.5.3 krovinio priėmimo metu raštu, jstatymų numatyta tvarka, patvirtinti išoriškai pastebimus krovinio apgadinimus ar jo trūkumą ir laiku pareikšti pretenziją už padarytą žalą atsakingiems asmenims;
7.1.5.4 dėl nuostolių, kurie nebuvo išoriškai pastebimi krovinio priėmino metu, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pareikšti pretenziją už žalą atsakingiems asmenims.
7.1.6. kiekvienu atveju apie jvykj, kuris gali sukelti pretenzijas, nuostolius ar išlaidas nedelsiant informuoti draudiką, pranešti policijai ir kitoms pagal situaciją reikalingoms tarnyboms. Vagystės ar plėšimo atveju, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas informuoti policiją, pateikti policijai ir draudikui visą žinomą informaciją apie jvykio aplinkybes;
7.1.7. sudaryti galimybę draudikui apžiūrėti jvykio metu sugadintą turtą, mechanizmus ar jų detales iki remonto, ardymo. Draudėjas neturi teisės pradėti šalinti jvykio pasekmių, apdrausto turto remonto, ardymo ar utilizavimo, nesuderinęs to su draudiku;
7.1.8. iš esmės pasikeitus draudimo rizikai, tuojau pat, kai tik apie tai sužinojo, raštu informuoti draudiką. Esminiu draudimo rizikos pasikeitimu laikomi tokie ar panašūs atvejai kaip: nukrypimas nuo nurodyto ar jprasto maršruto, perkrovimo, paskirties uostų (punktų), transporto priemonių ar transportavimo būdo pakeitimas, pervežimo pradžios uždelsimas ir kitų draudimo sutartyje arba prašyme sudaryti draudimo sutartj nurodytų duomenų pasikeitimai;
7.1.9. pateikti draudikui visus dokumentus, susijusius su draudžiamojo jvykio fakto, aplinkybių ir padarinių bei draudimo išmokos dydžio nustatymui: krovinio pervežimo važtaraščius, konosamentus, pakavimo lapus bei sąskaitas (invoisus); iš atsakingų valstybinių institucijų gautus dokumentus, patvirtinančius jvykio priežastis, aplinkybes, žalos dydj; atliktas muitinės procedūras patvirtinančius dokumentus; krovinio pirkimo-pardavimo sutartj; trečiųjų šalių jsipareigojimus už krovinio saugumą patvirtinančias sutartis; kitus draudiko reikalaujamus dokumentus, susijusius su drau- džiamuoju jvykiu;
7.1.10. pateikti draudikui dokumentus, reikalingus reikalavimo teisei (subrogacija) jgyvendinti;
7.1.11. be draudiko sutikimo neatlikti jokių veiksmų atleidžiančių trečiąją šalj nuo atsakomybės pagal prisiimtus jsipareigojimus už krovinio saugumą.
7.2. Draudiko teisės ir pareigos sutarties galiojimo metu:
7.2.1. draudikas, žalos atveju atlyginęs visą sugadinto krovinio draudimo vertę, turi teisę (bet neprivalo) perimti krovinj savo nuosavybėn. Jeigu paja- mos, gautos realizavus krovinj finansiškai palankiausiu būdu viršija išmokos sumą, skirtumą draudikas privalo gražinti draudėjui (naudos gavė- jui). Tuo atveju, jeigu draudikas, atlyginęs visą krovinio vertę, nusprendė atsisakyti teisės j krovinj, draudėjas, neviršijant gautos išmokos sumos, privalo grąžinti draudikui pajamas, gautas realizavus krovinj;
7.2.2. išmokėjus draudimo išmoką, draudikui pereina reikalavimo teisė i asmenis, atsakingus už padarytą žalą;
7.2.3. draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką pretenzijos už žalą atsakingam asmeniui dydžiu, jei draudėjas ir/ar apdraustasis, ir/ar naudos gavėjas be draudiko pritarimo atsisakė savo reikalavimo teisės ar ją apribojo arba ją jgyvendinti tapo nejmanoma dėl jų kaltės.
8. Nuostolių nustatymo, draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka
8.1. Nuostolių dydj nustato draudikas, remdamasis iš draudėjo, naudos gavėjo, kitų institucijų ar asmenų gautais, su draudžiamuoju jvykiu, susiju- siais dokumentais.
8.2. Krovinio sugadinimo atveju nuostoliu laikoma krovinio atstatymo išlaidos arba jo vertės sumažėjimas, kuris nustatomas draudiko ir draudėjo (naudos gavėjo) susitarimu arba remiantis ekspertų išvadomis bei kitais su draudžiamuoju jvykiu susijusiais dokumentais. Krovinio vertės sumažėjimas taip pat gali būti nustatomas realizuojant apgadintą krovinj rinkoje (pvz., parduodant aukcione), tačiau tik tuo atveju, kai krovinys realizuojamas su draudiko žinia. Tuo atveju, kai žala padaroma mašinoms ar mechanizmams, kurie susideda iš keleto dalių ar detalių, draudikas atlygina sugadintų dalių atstaty- mo arba pakeitimo naujomis išlaidas, jskaitant jų pristatymo bei permontavimo darbų išlaidas, bei pakeistoms dalims tenkančias išlaidas, numatytas šių taisyklių 6.1.2 ir 6.1.3 punktuose, jei jos buvo jtrauktos j apdraustos mašinos ar mechanizmo draudimo sumą. Jeigu pakeitus apgadintą arba pra- rastą dalj padidėja viso krovinio vertė, tai vertės padidėjimą atitinkanti suma atimama iš atstatymo išlaidų.
8.3. Krovinio visiško praradimo atveju nuostoliu laikoma krovinio draudimo vertė, atskaičiavus išgelbėtų daiktų vertę.
8.4. Išlaidos, numatytos šių taisyklių 6.1.2 ir 6.1.3 punktuose, atlyginamos proporcingai krovinio žalos ir jo vertės santykiui. Šios išlaidos nejtraukiamos j nuostolių sumą, jeigu atsitikus draudžiamajam jvykiui jos dar neatsirado.
8.5. Atlyginami nuostoliai dėl Xxxxxxxxxx avarijos jnašų, kurie apskaičiuojami remiantis galiojančių jstatymų bei tarptautinių konvencijų pagrindų sudaryta dispaša. Jeigu jnašų suma viršija krovinio draudimo vertę, draudikas atlygina nuostolius neviršydamas draudimo sumos.
8.6. Draudikas, neviršijant draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos, atlygina išlaidas žalai išvengti arba nuostoliams sumažinti jvykus drau- džiamajam jvykiui (jskaitant perkrovimo, laikino sandėliavimo ir tolesnio transportavimo išlaidas) tiek, kiek šios išlaidos buvo būtinos pagal aplin- kybes arba buvo patirtos draudiko nurodymu. Taip pat atlyginamos išlaidos, skirtos draudžiamojo jvykio aplinkybių tyrimui, ekspertų išlaidos, bei kitos iš anksto su draudiku suderintos išlaidos.
8.7. draudimo išmoka yra nuostolio suma išskaičiavus:
8.7.1. draudimo sutartyje nustatytą besąlyginę išskaitą;
8.7.2. nesumokėtas draudimo jmokas, kurioms draudimo išmokos mokėjimo metu yra suėjęs mokėjimo terminas;
8.7.3. sumas, kurias draudėjui arba naudos gavėjui atlygino tretieji asmenys;
8.7.4. kito draudiko mokėtina suma dvigubo draudimo atveju.
8.8. Tuo atveju, kai žalą atlygina už ją atsakingas asmuo, draudimo išmoka negali būti didesnė negu skirtumas tarp nustatytos nuostolių sumos ir už ją atsakingo asmens atlygintos sumos.
9. Draudimo išmokos mažinimo ar nemokėjimo atvejai
9.1. Draudikas nemoka draudimo išmokos:
9.1.1. jeigu draudimo sutartis buvo sudaryta po jvykio;
9.1.2. jeigu nuostoliai atsirado dėl draudėjo ir/ar apdraustojo, ir/ar naudos gavėjo tyčios ar nusikalstamų veiksmų, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi;
9.1.3. jeigu draudėjas šiose taisyklėse nustatytais terminais nepranešė draudikui ar jo atstovui apie draudžiamąjj jvykj, atsižvelgiant j tai, ar draudėjas savo pareigos nejvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus kai jrodoma, kad apie jvykj draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie jvykj neturėjo jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
9.1.4. jeigu draudėjas sąmoningai pateikė draudikui klaidingą informaciją draudimo sutarčiai sudaryti ir rizikai jvertinti ir tai sąlygojo nuostolių atsiradimą;
9.1.5. kai nustatomas krovinio trūkumas pristačius krovinj esant originalioms nepažeistoms plomboms, esant nepažeistam jpakavimui, nesant jsilaužimo žymių j transporto priemonę ar saugojimo patalpą arba krovinio trūkumo priežastis nėra patvirtinta atitinkamomis institucijomis (policijos, muitinės ir pan.).
9.2. Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką :
9.2.1. jeigu jvykis atsitiko dėl draudėjo ir/ar apdraustojo, ir/ar naudos gavėjo didelio neatsargumo;
9.2.2. jeigu draudėjas nevykdė bent vienos iš pareigų, numatytų šiose taisyklėse ar draudimo sutartyje, ir šių pareigų nevykdymas turėjo jtakos nuos- tolių atsiradimui, jų dydžio, jvykio fakto ar aplinkybių nustatymui, reikalavimo teisės užtikrinimui, išskyrus tuos atvejus, kai pareigų pažeidimo nebuvo galima išvengti teisėtomis priemonėmis;
9.2.3. jeigu draudėjas ir/ar apdraustasis, ir/ar naudos gavėjas nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių išvengti žalos ar sumažinti nuostolius;
9.2.4. kitais draudimo sutartyje, šiose taisyklėse ar jstatymuose nustatytais atvejais.
Papildoma sąlyga Nr 001/010 Karo rizikų draudimas
Prie vežamų krovinių draudimo sąlygų
Ši papildoma sąlyga taikoma tik jei taip yra nustatyta draudimo sutartyje. Draudimo sutarčiai, kuriai taikoma ši sąlyga, suteikiama draudimo apsauga dėl žalų, sukeltų:
1. karo, pilietinio karo, revoliucijos, sukilimo, maišto ar dėl to kylančios pilietinės nesantaikos, veiksmų, padarytų užpuolusios kariaujančios pusės ar priešinantis jai;
2. krovinio užgrobimo, konfiskavimo, arešto, sulaikymo ar bandymo tai padaryti ir panašių veiksmų, atsiradusių dėl aukščiau išvardintų jvykių bei su tuo susijusių pasekmių;
3. paliktų minų, torpedų, bombų ar kitų paliktų karo ginklų. Tačiau bet kokiu atveju nebus atlyginami nuostoliai dėl bet kokio branduolio ar atomo dalijimosi reakcijomis paremto ginklo panaudojimo ir bet kokio kito radioaktyvių medžiagų, radioaktyvaus spinduliavimo poveikio, radioakty- vaus užteršimo pasekmių.
Papildoma sąlyga Nr 002/010 Streikų rizikų draudimas
Prie vežamų krovinių draudimo sąlygų
Ši papildoma sąlyga taikoma tik jei taip yra nustatyta draudimo sutartyje. Draudimo sutarčiai, kuriai taikoma ši sąlyga, suteikiama draudimo apsauga dėl žalų, sukeltų:
1. streikų, lokautų, politinių perversmų, visuotinių neramumų, riaušių, nepriklausomai nuo jose dalyvaujančių žmonių skaičiaus;
2. teroristinių aktų.
ADB „Gjensidige” generalinis direktorius
Xxxxxx Xxxxxxxx