ŪKININKO TURTO DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 25
PATVIRTINTA
AB „Lietuvos draudimas“ valdybos 2012-12-19 sprendimu Nr. 62
ŪKININKO TURTO DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 25
(2012-12-19 redakcija, galioja nuo 2013-02-02)
I DALIS BENDROSIOS SĄLYGOS
1. Bendrosios sąvokos
1.1. Draudikas – AB “Lietuvos draudimas”.
1.2. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su draudiku.
1.3. Xxxxxxxx xxxxxxxx – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi jsipareigoja mokėti draudikui draudimo jmokas. Draudikas draudimo sutartimi jsipareigoja sumokėti draudėjui, draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu jvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis jvykis. Draudimo sutartj sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti draudimo sutartj (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo liudijime nurodytais atvejais numeruoti draudimo sutarties priedai.
1.4. Draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) draudimo sutarties standartinės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudi- mo sutarties dalis. Taisykles sudaro:
1.4.1. I dalis Bendrosios sąlygos;
1.4.2. II dalis Draudimo sąlygos;
1.4.3. III dalis Taisyklių priedai, lentelės.
Draudikas ir draudėjas susitaria, kurios iš Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildomų sąlygų bei priedų, lentelių bus taikomos draudimo sutarčiai ir jas nurodo draudimo liudijime.
1.5. Prašymas sudaryti draudimo sutartj (toliau – Prašymas) – draudiko nustatytos formos rašytinis dokumentas, kuriuo išreiškiamas ketinimas sudaryti draudimo sutartj su draudiku ir kuriuo draudikui suteikiama informacija apie aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikai.
1.6. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.
1.7. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.
1.8. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.
1.9. Trečiasis asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu sudarytą draudimo sutartj. Trečiuoju xxxxxxx nelaikomas asmuo, susijęs su draudiku ar draudėju darbo ar civiliniais sutartiniais santykiai; esantis draudėjo šeimos nariu ar su draudėju bendrą ūkj vedantis asmuo.
1.10. Su draudėju susiję asmenys – draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo saugoti draudimo objektą, rūpintis juo, kiti jstatymų nustatyta tvarka jgalioti atstovai.
1.11. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsau- gos papildomose sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuota pinigų suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudiminio jvykio metu patirtus nuostolius.
1.12. Draudimo vertė – draudžiamų turtinių interesų vertė, kuri išreiškiama pinigais bei nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.
1.13. Besąlyginė išskaita (franšizė) – suma, kuria kiekvieno draudiminio jvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papil- domose sąlygose.
1.14. Draudimo objektas – apdrausti turtiniai interesai, apibrėžiami draudimo sutartyje.
1.15. Draudiminis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
1.16. Nedraudiminis jvykis – draudimo sutartyje ir/ar jstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas
nemoka draudimo išmokos.
1.17. Žala – turto sunaikinimas, sugadinimas, praradimas, asmens sužalojimas ar gyvybės atėmimas ir dėl to patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudiminių jvykių. Taisyklių Draudimo sąlygose ir/ arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose atsižvelgiant j draudimo objektą, žala gali būti apibrėžiama kitaip.
1.18. Nuostoliai – patirtos žalos piniginė išraiška.
1.19. Subrogacija (draudiko regresinio reikalavimo teisė) – draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
1.20. Sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė jranga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, programinė jranga, elektroniniai duome- nų apdorojimo jrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos (integruotų schemų bei mikrokontrolerių).
2. Draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos
2.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas turi teisę:
2.1.1. susipažinti su Taisyklėmis ir gauti iš draudiko jų kopiją;
2.1.2. pateikti Prašymą.
2.2. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas privalo:
2.2.1. suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai. Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, nurodomos Taisyklėse, Prašyme arba draudiko raštu pareikalaujamos jj apie jas informuoti;
2.2.2. draudiko reikalavimu, užpildyti Prašymą;
2.2.3. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudi- mo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais;
2.2.4. sudaryti sąlygas draudikui apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką.
2.3. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas turi teisę:
2.3.1. reikalauti iš draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizikai jvertinti;
2.3.2. apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti;
2.3.3. atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių.
2.4. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas privalo:
2.4.1. supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir jteikti jų kopiją;
2.4.2. neatskleisti informacijos, gautos apie draudėją, apdraustą asmenj ar naudos gavėją bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, išskyrus jstatymų nustatytas išimtis. Ši draudiko pareiga lieka ir draudimo sutarties galiojimo metu bei sutarčiai pasibaigus.
2.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę:
2.5.1. reikalauti draudiko padidinti arba sumažinti draudimo sumą, jei jos dydis nurodomas draudimo sutartyje;
2.5.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išskyrus jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytas išimtis);
2.5.3. jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais prašyti draudiko nutraukti, pakeisti draudimo sutartj;
2.5.4. draudiminio jvykio atveju, reikalauti, kad draudikas jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvar- ka išmokėtų draudimo išmoką;
2.5.5. jstatymuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;
2.5.6. susipažinti su draudiko tvarkomais savo asmens duomenimis ir reikalauti ištaisyti neišsamius, neteisin- gus, netikslius savo asmens duomenis ar pareikšti teisiškai pagrjstą nesutikimą kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
2.6. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo:
2.6.1. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui jvertinti, ar draudėjas laikosi draudimo sutartyje nustatytų sąlygų;
2.6.2. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui patikrinti, ar draudėjas laikosi reikalavimų sumažinti draudiminę riziką, jei dėl to šalys susitarė sudarydamos draudimo sutartj ar jos galiojimo metu ir tai nurodė draudimo sutartyje ar jei to reikalauja jstatymai;
2.6.3. laiku mokėti draudimo jmokas;
2.6.4. pasikeitus draudimo rizikai (padidėjus arba sumažėjus) per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką. Draudimo rizikos pasikeitimo atvejai yra nurodomi Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Drau- dimo apsaugos papildomose sąlygose;
2.6.5. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudi- mo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku sudarymo;
2.6.6. pasikeitus draudimo sutartyje nurodytam draudėjo buveinės adresui, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką.
2.6.7. Atsitikus draudiminiam jvykiui draudėjas privalo:
a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydj;
b) apie draudiminj jvykj, nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar auto- jvykj – policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.);
c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie drau- diminj jvykj ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio jvykio aplinkybes, o draudikui paprašius per 3 darbo dienas raštu patvirtinti apie tokj jvykj bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus;
d) pateikti draudikui visus su jvykiu susijusius ir/ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus draudiko teisėtus reikalavimus;
e) padėti draudikui jgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą informaciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenj.
2.6.8. Jei paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko raštišku pareikalavimu, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudi- kui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus jstatymuose nustatytus atvejus.
2.7. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę reikalauti sumažėjus ar padidėjus draudimo rizikai, per- skaičiuoti draudimo jmoką ir/ar pakeisti draudimo sutarties sąlygas.
2.8. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo:
2.8.1. išduoti Draudėjo prašomus dokumentus, jeigu Draudėjas yra sumokėjęs atlyginimą už dokumentų iš- davimą, t. y. 3 Lt. Dokumentai šiuo atveju – tai: draudimo taisyklių, draudimo sutarties, draudimo liudi- jimo, prašymo sudaryti draudimo sutartj arba kitų dokumentų nuorašai;
2.8.2. gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudiminio jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei drau- dimo išmokos dydj, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką. Jei draudimo sutartyje nustatyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai;
2.8.3. jstatymų nustatyta tvarka informuoti draudėją, naudos gavėją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą.
2.9. Jei jvykis yra pripažintas draudiminiu, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudė- jo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokos sumai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
2.10. Naudos gavėjas turi teisę:
2.10.1. gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;
2.10.2. draudimo sutartyje nustatyta tvarka reikalauti išmokėti draudimo išmoką.
2.11. Naudos gavėjas privalo pateikti draudikui visus turimus ir/arba kuriuos jis turi teisę gauti jstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dokumentus ir informaciją apie draudiminio jvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nusta- tant draudimo išmokos dydj.
2.12. Papildomos draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje, Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos Draudimo jstatyme ir kituose teisės aktuose.
3. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
3.1. Draudimo sutartj sudaro draudikas ir draudėjas.
3.2. Draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas pateikia draudikui ar jo atstovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketini- mą sudaryti draudimo sutartj. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas.
3.3. Draudimo sąlygos nustatomos draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgus j draudėjo pateiktą ir rizikos jvertini- mo metu gautą (jeigu rizikos jvertinimas buvo atliekamas) informaciją bei dokumentus.
3.4. Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas yra patvirtinamas draudiko išduodamu draudimo liudijimu.
3.5. Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo sutartyje ir šiose Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis.
3.6. Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp Taisyklių Bendrųjų ir Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildo- mų sąlygų nuostatų, taikomos Taisyklių Draudimo sąlygų ir/ar Draudimo apsaugos papildomų sąlygų nuostatos.
4. Draudimo jmokų dydžio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir jų nesilaikymo padariniai
4.1. Draudimo jmokos dydj nustato draudikas, vadovaudamasis draudėjo pateikta informacija, reikalinga draudimo rizikai jvertinti.
4.2. Xxxxxxxx jmoka ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.
4.3. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo jmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma data, nurodyta mokėjimo dokumente, draudimo jmoką mokant grynaisiais pinigais ar naudojantis pašto paslaugomis. Jeigu draudimo jmoka mokama naudojantis banko paslaugomis, jos sumokėjimo momentu laikoma data, kuria banko sąskaitos išraše pažymima, kad sumokėta draudėjo pinigus pervedus j draudiko sąskaitą. Jeigu draudimo jmoka mokama tiesioginiu debetu, tai sumokėjimo momentu laikoma data, kuria bankas patvirtino, jog iš draudėjo sąskaitos yra nuskaityti pinigai. Tiesioginio debeto sutarties pasirašymas, nelaikomas jmokos sumokėjimu.
4.4. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog per 15 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo jmoks ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik drau- dėjui sumokėjus draudimo jmoką ar jos dalj. Įvykus draudiminiam jvykiui draudimo apsaugos sustabdymo metu draudikas neprivalės mokėti draudimo išmokos. Laikoma, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.
4.5. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos, kurios sumokėjimas siejamas su draudimo sutarties jsi- galiojimu (nurodytas jmokos sumokėjimo terminas yra ankstesnis arba sutampa su draudimo sutarties jsiga- liojimu), draudimo sutartis nejsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos jsigaliojimo dienos. Jei tokiu atveju draudimo jmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo sutartyje numatytos jos jsigaliojimo dienos, draudimo sutartis jsigalioja kitą dieną po draudimo jmokos sumokėjimo.
4.6. Jeigu nejmanoma apskaičiuoti tikslios draudimo jmokos, draudimo sutartyje nurodoma minimali avansinė drau- dimo jmoka.
4.6.1. Galutinė draudimo jmokos suma kiekvienam jmokos mokėjimo terminui arba visam draudimo sutarties
galiojimo terminui nustatoma remiantis draudėjo pateiktais dokumentais apie faktinę riziką už praėjusj draudimo laikotarpj.
4.6.2 Papildomą draudimo jmoką (ji apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaičiuotos galutinės draudimo jmokos ir minimalios avansinės draudimo jmokos) draudėjas sumoka draudimo sutartyje nurodytais terminais. Minimali avansinė draudimo jmoka, pasibaigus draudimo laikotarpiui, negrąžinama.
5. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties nutraukimo ir pakeitimo sąlygos.
Draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus draudimo sutartj, tvarka
5.1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam laikotarpiui. Draudimo laikotarpis nurodomas
draudimo liudijime.
5.2. Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atve- jus, kai draudėjas pavėluotai sumoka draudimo jmoką. Šiuo atveju draudimo sutarties jsigaliojimas nurodytas Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.5. punkte.
5.3. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
5.4. Jeigu, pratęsiant draudimo sutartj, šalis nori pakeisti draudimo sutarties sąlygas, ji privalo ne vėliau kaip iki pratę- siamos draudimo sutarties galiojimo pradžios informuoti kitą šalj apie ketinimą keisti draudimo sutarties sąlygas.
5.5. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos jsigaliojimo terminą ir/arba jos galiojimo metu:
5.5.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės jvykti draudiminiam jvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu ir kt.), draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.5.2. draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj raštu jspėja kitą šalj apie draudimo sutarties nutraukimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva gavus draudėjo pritarimą, draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažesnę sumą, nuro- dytą Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose) bei pagal tą draudimo sutartj draudiko išmokėtas sumas. Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti nejmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas;
5.5.3. po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie draudimo sutarties esminj pažeidimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, draudėjui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui draudimo jmokos yra negrąžinamos;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudikui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui grąžinamos jo sumokėtos einamųjų draudimo metų draudimo jmokos.
5.6. Draudimo sutartis nutrūksta:
5.6.1. draudėjui draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas yra siejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
5.6.2. remiantis Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktu, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmo- kos ar jos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, vienašališkai draudiko iniciatyva. Drau- dikas šiuo atveju turi teisę j iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo jmokas, tarp jų ir draudimo jmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui;
5.6.3. pasikeitus apdrausto objekto savininkui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
5.7. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:
5.7.1. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.7.2. draudikui sumokėjus visas draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas;
5.7.3. draudimo sutarties šalių sutarimu;
5.7.4. kitais jstatymų nustatytais pagrindais.
5.8. Draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista.
6. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas
6.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems draudikams jstatymų numatyta tvarka.
6.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius.
6.3. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj Taisyklių Bendrųjų sąlygų 5.5.2. b punkte nustatyta tvarka.
7. Draudimo išmoka
7.1. Draudimo išmoka yra mokama Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.8.2. punkte nustatytais terminais.
7.2. Kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos
suma, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
7.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos likusios nesumokėtos pagal draudimo sutartj drau- dimo jmokos, kurių mokėjimo terminas draudiminio jvykio dieną jau yra suėjęs, jeigu draudimo sutartyje nėra sutarta kitaip.
7.4. Jeigu draudiminio jvykio metu draudimo objektas žuvo arba išnyko (apskaičiuota draudimo išmoka yra ne ma- žesnė nei draudimo suma arba pinigų suma nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygose, išskaičiavus besąlyginę išskaitą), apskaičiuota draudimo išmoka yra mažinama nesumokėtomis draudėjo draudimo jmokomis, neatsi- žvelgus j jų mokėjimo terminus.
7.5. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.
7.6. Draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą:
7.6.1. kol draudėjas dokumentais pagrjs nuostolio dydj;
7.6.2. jei draudėjui dėl jvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama baudžiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo jsiteisėjimo ar nutraukimo dienos;
7.6.3. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.
7.7. Draudikas neatlygina nuostolių ta dalimi, kuria nuostoliai nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginti atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu jstatymuose nenustatyta kitaip.
7.8. Jeigu atlyginta tik dalis nuostolių, tai draudimo išmoka mokama išskaičiavus sumą, kurią draudėjas gavo iš asmens, atsakingo už šios žalos padarymą.
7.9. Jeigu draudėjui priklauso draudimo išmoka už tą patj nuostolj pagal kelias sutartis, tai draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartj, jeigu pagal draudimo išmokos pobūdj yra sudaryta nuostolių draudimo sutartis (ši nuostata taikoma tik nuostolių draudimo sutartims).
7.10. Neviršijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, draudikui pereina reikalavimo teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui, išskyrus jstatymų ir draudimo sutartyje numatytus atvejus. Draudėjas privalo pateikti visus turi- mus reikalavimo teisės pagrindimo jrodymus.
7.11. Draudimo išmoka gali būti mažinama:
7.11.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė bent vieno Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.2.3,
2.6.7. d, 2.6.7. e punktuose nurodyto reikalavimo;
7.11.2. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.
7.12. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama:
7.12.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. b, punkte nurodyto reikalavimo;
7.12.2. jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už pa- darytą žalą, arba šios teisės nebegalima jgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų kaltės;
7.12.3. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. a punkte nurodytos pareigos;
7.12.4. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. c punkte nurodytą pareigą, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudiminj draudikas sužinojo laiku arba kai pranešimas apie draudiminj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
7.12.5. jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis arba naudos gavėjas nuostolj padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą;
7.12.6. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.
7.13. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat
šiais atvejais:
7.13.1. jeigu draudimo sutartis sudaryta po draudiminio jvykio;
7.13.2. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
7.13.3. jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;
7.13.4. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio;
7.13.5. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl draudėjo arba su draudėju susijusių asmenų arba apdraustojo arba naudos gavėjo tyčios, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būti- nasis reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
7.13.6. jeigu bet kokia žala tiesiogiai ar netiesiogiai, pilnai ar iš dalies atsirado naudojant sistemą, jskaitant kom- piuterinių virusų atakas, su sistemomis susijusių duomenų praleidimus, pakeitimus ar papildymus;
7.13.7. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.
8. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respubli- kos teismuose.
8.2. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų.
8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.
9. Draudimo sutarčiai taikoma teisė
9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
10. Pranešimai
10.1. Bet koks pranešimas, kurj viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu. Tarpininkai nėra jgalioti šiuos pranešimus priimti.
10.2. Pranešimas, išsiųstas laišku draudimo liudijime nurodytu draudėjo adresu arba perduotas faksimiliniu ryšiu draudimo liudijime nurodytu draudėjo fakso numeriu, laikomas tinkamai jteiktu pagal šias Taisykles, išskyrus šiose Taisyklėse numatytus atvejus. Pranešimas yra laikomas tinkamai jteiktu praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.
10.3. Jeigu pranešimas siunčiamas paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto jstaigos, turinčios tam teisę.
10.4. Draudėjas turi teisę pasirinkti dokumentų gavimo būdus: gauti juos nemokamai, atvykęs j bet kurj Draudiko padalinj arba prisijungęs prie savitarnos sistemos. Nepasirinkus nė vieno minėtų nemokamų gavimo būdų, dokumentų siuntimas paštu yra mokamas – kainuoja 3 Lt. Dokumentai šiuo atveju – tai: sąskaitos, draudimo sutartys (draudimo liudijimai), informavimas apie laiku nesumokėtą (-as) draudimo jmoką (-as), apie draudimo sutarties nutraukimą dėl nesumokėtų jmokų ir pažymos apie žalos atlyginimo atvejus arba jų nebuvimą.
AB “Lietuvos draudimas”
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
II DALIS DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Draudimo sąvokos
1.1. Ūkininkas – asmuo, besiverčiantis prekine žemės ūkio produkcijos gamyba ir naudojantis šiai veiklai žemės ūkio naudmenas ar teikiantis kaimo turizmo paslaugą.
1.2. Žemės ūkio jmonė – jmonė, kurios pagrindinė veikla yra prekinės žemės ūkio produkcijos gamyba ir paslaugos žemės ūkiui ir kuri šiai veiklai naudoja žemės ūkio naudmenas.
1.3. Žemės ūkio naudmenos – žemės naudmenos (ariamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos), be papildomų gerinimo priemonių naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio produkcijos gamybai.
1.4. Kaimo turizmo sodyba – tai teritorija, kurioje yra turistų apgyvendinimui ir poilsio organizavimui pritaikyti pastatai ir kuri yra ūkininkui ar kitam asmeniui priklausančio žemės sklypo ribose.
1.5. Kaimo turizmo paslauga – turizmo paslauga, teikiama kaimo turizmo sodyboje, esančioje kaime ar mieste su ne daugiau kaip 3.000 gyventojų, o pastatai turi ne daugiau kaip 20 kambarių (numerių).
1.6. Kaimo turizmo paslaugos teikėjas - fizinis asmuo, t.y. ūkininkas ar privačių namų valdų savininkas, kuris jvykdo šias sąlygas:
1.6.1. turi turistams apgyvendinti pritaikytą kaimo turizmo sodybą su atitinkamais pastatais;
1.6.2. sudaro kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas;
1.6.3. turi savivaldybės išduotą verslo pažymėjimą (sertifikatą).
1.7. Nebaigtas statyti pastatas – pastatas, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtj arba nėra pripažintas tinkamu naudoti.
1.8. Projektavimo/statybos klaidos ir brokas – bet kokie nukrypimai nuo statinio (jo dalies) projektavimo techninių sąlygų, jo projekto, statybos techninių reglamentų, statybos taisyklių, standartų, metodinių nurodymų ar re- komendacijų, dėl ko pasikeičia statinio (jo dalies) atsparumas, ilgaamžiškumas, eksploatacinės ar funkcinės savybės, pakinta ekonomiškai pagrjsta statinio (jo dalies) naudojimo trukmė, estetinė išvaizda.
1.9. Nevisiškas draudimas – atvejis, kai nustatyta draudimo sutartyje draudimo suma yra mažesnė už draudimo ver- tę. Šiuo atveju jvykus draudiminiam jvykiui, draudikas privalo atlyginti draudėjui (naudos gavėjui) dalj jo patirtų nuostolių, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
1.10. Draudimas, viršijantis draudimo vertę – atvejis, kai draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo
objekto vertę. Šiuo atveju draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę.
1.11. Pirmosios rizikos draudimas – draudimo būdas, kai nuostoliai kiekvienos žalos atveju atlyginami iki draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos, neatsižvelgiant j draudimo sumos ir draudimo vertės santykj.
1.12. Draudimo rizikos pasikeitimas (padidėjimas ar sumažėjimas) – tai draudimo liudijime ir/ar kituose draudikui pa-
teiktuose dokumentuose numatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės jtakos draudiminio jvykio atsitikimo tikimy- bei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizika), pasikeitimas ar atsiradimas, apie kuriuos draudikas, sudarydamas draudimo sutartj, raštu teiravosi pateikdamas draudėjui klausimus prašyme sudaryti draudimo sutartj ar kitokiu būdu.
Draudimo rizikos padidėjimu laikoma statybos, remonto ar rekonstrukcijos darbų vykdymas draudžiamame/ apdraustame pastate (išskyrus atvejus, kai dėl to buvo susitarta sutartyje); apdrausto turto palikimas be prie- žiūros; apdrausto turto naudojimo paskirties pasikeitimas; išnuomojimas (jei apie tai nebuvo pranešta draudimo sutarties sudarymo metu); nurodytų draudimo sutartyje saugos priemonių neveikimas; suvirinimo ir kt. darbų vykdymas, kurių metu temperatūra pakyla virš 100 °C; degių ir sprogstamųjų medžiagų, apie kurias nebuvo pra- nešta prieš sudarant draudimo sutartj, laikymas (išskyrus kurą, naudojamą pastato šildymui ar maisto ruošimui); komercinės veiklos vykdymas ir pan.
1.13. Šeimos nariai - draudėjo sutuoktinis arba kartu su draudėju gyvenantys bendro ūkio siejami:
• nesusituokę asmenys;
• draudėjo vaikai (xxxxxxxx) ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), vaikaičiai;
• tėvai (jtėviai), seneliai;
• broliai, seserys.
2. Draudimo objektas
2.1. Draudimo objektu gali būti:
2.1.1. Pastatas.
Pastatas ar jo dalis (nekilnojamasis daiktas) – objektas, sukurtas statybos darbais naudojant statybos produktus ir tvirtai sujungtas su žeme, kurio negalima perkelti iš vienos vietos j kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės, skirtas žmonėms gyventi, gyvuliams ir daiktams laikyti ar ūkinei veiklai.
Pastatams priskiriami sklypo, kuriame pastatytas draudžiamas pastatas(-ai), ribose esantys inžineriniai tinklai bei pastato viduje esantys jrenginiai, kurie pagal paskirtj ir prigimtj yra nekilnojamieji: šildymo, vandentiekio, kanalizacijos stacionarūs jrenginiai; pastato elektros instaliacijos jrenginiai; vėdinimo ir oro kondicionavimo stacionarūs jrenginiai; turto ir priešgaisrinės apsaugos stacionari jranga.
Draudžiami tik draudimo sutartyje jvardinti pastatai ar jų dalys, kurie yra skirstomi j: gyvenamuosius pastatus ar jų dalis, ūkinius pastatus (fermos, tvartai, daržinės, sandėliai, jstiklinti karkasiniai šiltnamiai, garažai, pastogės, svirnai, malūnai), kaimo turizmo sodybos pastatus.
Stacionarūs kiemo statiniai – žemės sklypo, kuriame yra apdraustas pastatas(-ai), teritorijoje esantys stacionarūs aplinkos jrangos elementai (tvora, pavėsinė, lauko baseinas ir pan.). Stacionarūs kiemo statiniai yra apdrausti, jei jie nurodyti draudimo sutartyje.
2.1.2. Žemės ūkio technika.
Žemės ūkio technika – traktoriai, kombainai, kitos savaeigės žemės ūkio mašinos ir kartu su jais agre- guojami padargai, tiesiogiai skirti žemės ūkio darbams ir priklausantys subjektams, užsiimantiems že- mės ūkiu.
Savaeigė žemės ūkio mašina – dviejų ašių technologinė mašina, turinti savo variklj ir ne daugiau kaip dvi sėdimas vietas.
Priekaba – prie traktoriaus arba savaeigės mašinos prijungtas jtaisas kroviniams transportuoti.
Puspriekabė – priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis tenka traktoriui.
2.1.3. Žemės ūkio veikloje naudojami jrengimai ir inventorius.
Žemės ūkio jrengimai – stacionarūs jrenginiai (jskaitant jiems priklausantj pamatą ir jmūrijimą) ir nesta- cionarūs jrenginiai, skirti žemės ūkio gamybinei veiklai plėtoti (pvz.: perdirbimo, saugojimo, šaldymo jrenginiai ir agregatai, karvidžių, kiaulidžių jrenginiai).
Žemės ūkio inventorius – kilnojami daiktai, naudojami gamybinėje veikloje.
2.1.4. Žemės ūkio atsargos.
Žemės ūkio atsargos – žaliavos, produkcija, pašaras, kurie apskaityti draudėjo tvarkomoje buhalterinė- je apskaitoje.
2.1.5. Kaimo turizmo sodybos pastatai, inventorius ir atsargos.
Kaimo turizmo sodybos pastatai – pastatai, atitinkantys Taisyklių II dalies ,,Draudimo sąlygos” 2.1.1 punkte apibūdintus pastatus ir skirti kaimo turizmo paslaugoms teikti.
Kaimo turizmo sodybos inventorius – daiktai, skirti kaimo turizmo paslaugoms teikti.
Kaimo turizmo sodybos atsargos - žaliavos, produkcija ir kitos materialinės vertybės, kurios apskaitytos draudėjo tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje ir skirtos kaimo turizmo paslaugoms teikti.
2.2. Pagal šias taisykles nedraudžiama:
2.2.1. pastatai, kurių būklė avarinė arba jie skirti nugriovimui, taip pat tokiuose pastatuose esantis turtas;
2.2.2. pastatai, pastatyti savavališkai, negavus leidimo statybai ir be suderinto statybos projekto, kaip to rei-
kalauja jstatymas;
2.2.3. radioaktyviosios medžiagos, branduolinis kuras, sprogstamosios medžiagos, nejregistruoti nustatyta tvarka šaunamieji ginklai;
2.2.4. vaistai, narkotinės medžiagos;
2.2.5. paukščiai ir gyvuliai;
2.2.6. benzinas, dyzelinas, krosnių kuras, dujos, malkos;
2.2.7. šienas ir šiaudai;
2.2.8. nustatyta tvarka privaloma jregistruoti, bet nejregistruota žemės ūkio technika;
2.2.9. žemės ūkio naudmenos, augalai, medžiai, krūmai;
2.2.10. xxxxxxx, vertybiniai popieriai, dokumentai, kartotekos, planai, brėžiniai;
2.2.11. programinė jranga bei kita informacija, esanti kompiuterio jrenginiuose, magnetiniuose diskuose;
2.2.12. plaustai ir statiniai, pastatyti ant plaustų, kiti plaukiojimui skirti daiktai;
2.2.13. šiltnamiai, kurių karkasai yra pagaminti iš medžio ar plastiko, arba kurie yra dengti polietileno plėvele;
2.2.14. šuliniai, vandens gręžiniai, drenažo sistemos, be nustatyto leidimo jrengti vietinės kanalizacijos jrenginiai;
2.2.15. statybinės medžiagos ir gaminiai;
2.2.16. jei yra sutarta dėl kurio nors iš objektų, išvardintų 2.2 punkte, draudimo, šis faktas turi būti nurodytas draudimo papildomose sąlygose.
3. Draudimo vieta
3.1. Pastatai, žemės ūkio technika, jrengimai, inventorius, atsargos, kaimo turizmo sodybos pastatai, inventorius ir atsargos draudžiami draudimo sutartyje nurodytu adresu Lietuvos Respublikoje. Žemės ūkio technikos draudi- mo vieta taip pat gali būti ir už draudimo vietos ribų Lietuvos Respublikoje.
4. Draudiminiai jvykiai
4.1. Draudimo apsauga apdraustajam turtui apima jvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba jvyksta dėl pasi- reiškimo šiame skyriuje išvardintų, jeigu jos numatytos draudimo sutartyje, rizikų:
4.1.1. Ugnies:
a) gaisro – ugnies, atsiradusios ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusios iš jo ir galinčios plisti savaime. Taip pat atlyginami nuostoliai, padaryti gesinant gaisrą.
Nuostoliai dėl gaisro neatlyginami:
- jei gaisras kilo pačioje transporto priemonėje - kai žemės ūkio technika draudimo sutarties jsigaliojimo dieną yra senesnė nei 10 metų;
- jei turtas sugadintas ar sunaikintas esant šilumos poveikiui lydant, suvirinant, džiovinant, lyginant, rūkant, kepant ir pan., išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar sugadino ir kitą apdraustą turtą;
- jei turtas sugadintas ar sunaikintas dėl trumpo jungimosi ir (ar) elektros jtampos svyravimų, kurie atsirado elektros prietaisuose, išskyrus atvejus, kai šie nuostoliai atsirado dėl gaisro ar sprogimo. Dėl šio jvykio atsiradę nuostoliai kitiems apdraustiems objektams yra atlyginami.
b) dūmų ir suodžių – iš degančio daikto kylančių dujų su ne visai sudegusiomis dalelėmis, staigiai ir netikėtai išsiveržusių iš gaisro vietos.
c) žaibo jtrenkimo – tiesioginio žaibo kanalo kontakto su apdraustu turtu, kai juo prateka žaibo srovė. Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai, kurie susidarė ant apdrausto turto užvirtus žaibo jtrenkimo paveiktiems medžiams
d) sprogimo – dujų ar garų plėtimosi savybe pagrjsto staiga vykstančio jėgos pasireiškimo. Talpykla (katilas, vamzdis ar pan.) sprogsta tuomet, kai jos sienos sudraskomos ir staiga išsilygina slėgių skirtumas talpyklos viduje ir išorėje. Jeigu talpyklos viduje sprogimą sukelia cheminė mainų reak- cija, tai talpyklai padaryta žala atlyginama net ir tuomet, kai jos sienos nepažeistos.
e) valdomo skraidymo aparato, jo dalių, krovinio užkritimo – valdomo (arba dėl gedimo, avarijos ar klai- dingų piloto veiksmų, jo patirties stokos tapusio nevaldomu) skraidymo aparato, jo dalių bei krovinių, pervežamų tuo aparatu, atsitrenkimo j judančius ar nejudančius objektus arba susidūrimo su jais.
4.1.2. Vandens:
a) šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos – staigaus ir netikėto vandens (nuotėkų, garų) išsiveržimo ne pagal paskirtj dėl sprogimo, užsikimšimo ar užšalimo iš draudžiamose patalpo- se esančių stacionariai sumontuotų atitekamųjų ar nutekamųjų aprūpinimo vandeniu sistemos vamz- džių, kitų su vamzdžių sistema stacionariai sujungtų vandentiekio, kanalizacijos, šildymo vandeniu ar garu jrenginių, sprinklerinių jrenginių. Taip pat avarija vadinamas staigus ir netikėtas vandens išsiveržimas iš kitų su vamzdžių sistema susijusių jrenginių (skalbimo, indų plovimo mašinų). Atlyginami tik apdrausto turto, kurj sunaikino ar sugadino vandentiekio, šiluminių tinklų, kanaliza- cijos vanduo, nuotekos ar garai, nuostoliai. Pastatų draudimo atveju taip pat atlyginami nuostoliai, padaryti patiems šildymo, vandentiekio ar kanalizacijos sistemos jrenginiams.
Taip pat atlyginami nuostoliai dėl vandentiekio, kanalizacijos, šildymo karštu vandeniu ar garu vamzdžių staigių ir netikėtų trūkimų ir jų užšalimo, jei šie vamzdynai yra sklype, kuriame yra drau- džiamas turtas, ir naudojami apdraustam turtui eksploatuoti.
b) vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų – vandens prasiskverbimo j apdraustas patalpas dėl gretimose patalpose jvykusios šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, dėl kitų priežasčių staigaus vandens išsiveržimo.
Nuostoliai dėl vandens neatlyginami:
- pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto
darbai;
- esant gruntinio vandens poveikiui;
- jei vanduo naudojamas plovimui ar valymui;
- atsiradę netvarkingoms stogo dangoms ar pastato išorės sienoms praleidžiant vandenj;
- atsiradę dėl audros, potvynio, liūties, krušos ar sniego slėgio;
- atsiradę dėl vandens ištekėjimo iš drenažo jrenginių;
- nuostoliai vamzdynams, jei jie patiriami dėl trūkimo esant ilgalaikės korozijos poveikiui.
4.1.3. Vagystės su jsibrovimu, apiplėšimo ir vandalizmo:
a) vagystės su jsibrovimu – turto pagrobimo, neteisėtai patenkant j patalpas (patalpa – statinys, turin- tis sienas, stogą ir specialų jėjimą) šiais būdais:
- jsilaužiant, t.y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu (pvz.: išlaužus duris, išėmus langus, išdaužus stiklą ir pan.).
- panaudojant padirbtus arba iš anksto prieš vagystę su jsibrovimu pagrobtus draudėjo ar jo šeimos narių raktus. Draudėjo ar jo šeimos narių raktų vagystės faktas turi būti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 val. praneštas policijai bei draudikui, tik tuomet turto pagrobimas panaudojant tokius raktus bus laikomas draudiminiu jvykiu. Visais atvejais nuostoliai, atsitikę laikotarpiu nuo rakto vagystės iki pranešimo apie rakto vagystę policijai, yra neatlyginami.
Rakto(ų) vagystė – bet koks rakto praradimas prieš draudėjo ar kitų asmenų, teisėtai turėjusių šj raktą, valią. Rakto pametimas nėra laikomas rakto vagyste.
- panaudojant technines priemones, kai nejeidamas j patalpą kaltininkas pasiima daiktus. Vagystės su jsibrovimu atveju taip pat atlyginamos jsibraunant sugadintų patalpų remonto išlaidos. Nuostoliai dėl vagystės su jsibrovimu neatlyginami:
- jei j patalpas patekta pro neužrakintas duris, neuždarytą langą (langas laikomas neuždarytu, kai jam ar jo dalims uždaryti nėra panaudoto ir/ar nepilnai panaudoti visi uždarymo, jskaitant užraktus ir pan., mechanizmai) ar pan., t.y nesant kliūčių patekti j patalpas;
- kai j patalpą patenkama jveikus kliūtis, bet nepaliekant kliūties vientisumo pažeidimo požymių;
- kai j pastatą ar patalpą jsibraunama, panaudojus pavogtą raktą ir nejrodoma, kad raktas buvo pavogtas;
- jei turtas pavogtas nejeinant j patalpą ir nejrodomas techninių jsibrovimo priemonių panaudo- jimas;
- kai nejrodomas padirbto rakto panaudojimo faktas;
- pavogtoms pastato (patalpų) dalims, konstrukcijoms ar elementams.
b) apiplėšimo – kai:
- draudėjo (ar jo šeimos nario, kai draudėjas fizinis asmuo) ar su draudėju susijusio asmens atžvil- giu panaudojama fizinė ar psichologinė prievarta, jam priešinantis prieš apdrausto turto atėmimą;
- draudėjas (ar jo šeimos narys, kai draudėjas fizinis asmuo) ar su draudėju susijęs asmuo apdraustą turtą atiduoda ar leidžia atimti, nes draudimo vietoje jam grasoma fizinės ar psi- chologinės prievartos veiksmais;
- atimamas apdraus tas turtas iš draudėjo (ar jo šeimos nario, kai draudėjas fizinis asmuo) ar su draudėju susijusio asmens, esančio bejėgiškos būklės dėl šio jvykio ar dėl nelaimingo atsitikimo, ar dėl kitos, ne dėl jo kaltės susidariusios priežasties ir jam negalint priešintis.
Plėšimo draudimo vietoje atveju draudėjo (kai draudėjas yra fizinis asmuo) šeimos nariams priski- riami asmenys, gyvenantys draudėjo gyvenamajame būste draudėjo sutikimu.
c) vandalizmo po jsibrovimo – vagystės su jsibrovimu metu arba dėl mėginimo jsibrauti padarytų sugadini- mų kilnojamajam arba nekilnojamajam turtui, išskyrus atvejus, kai žala yra tik stiklo dužimo nuostoliai. Nuostoliai dėl vandalizmo po jsibrovimo neatlyginami:
- kai pastatas ar jo dalis sugadinama iš išorės, nesant jsibrovimo j patalpų vidų požymių;
4.1.4. Piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų.
Piktavališkas pastato sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų – bet koks tiesioginis apdrausto pas-
tato ar jo dalių sugadinimas, sunaikinimas ar vagystė dėl trečiųjų asmenų veiksmų.
Piktavališkas pastato ar jo dalių sunaikinimas ar sugadinimas dėl trečiųjų asmenų veiksmų neapima stiklo dužimo rizikos.
Nuostoliai dėl piktavališko pastato sugadinimo dėl trečiųjų asmenų veiksmų neatlyginami:
- pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai;
- dėl transporto priemonės atsitrenkimo.
4.1.5. Kilnojamojo turto vagystės ar vandalizmo ne pastatuose.
Kilnojamojo turto vagystė - kai neteisėtai sugadinamas ar pagrobiamas:
a) inventorius (kuris pagal savo pobūdj pastoviai laikomas kieme) iš aptvertos tvora ar saugomos kaimo turizmo sodybos teritorijos;
b) žemės ūkio technika iš aptvertos tvora ar saugomos teritorijos.
Nuostoliai dėl kilnojamojo turto vagystės ar vandalizmo ne pastatuose neatlyginami:
- jei žemės ūkio technika buvo palikta neaptvertoje tvora arba nesaugomoje teritorijoje;
- kitam, negu Taisyklių II dalies ,,Draudimo sąlygos” 4.1.5 a ir 4.1.5 b papunkčiuose nurodytas, turtui.
4.1.6. Gamtinių jėgų:
a) audros – stipraus vėjo (vėjo greitis 20 m/s ir didesnis), kuris ardo pastatus, laužo medžių šakas,
išjudina lengvesnius daiktus.
Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai, kurie atsirado audros metu ant apdrausto turto už- virtus medžiams.
b) liūties – trumpalaikio intensyvaus lietaus, kai per vieną valandą ir trumpesnj laiką kelių kvadratinių kilometrų plote iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių.
c) krušos – 10 mm ir didesnio skersmens ledo gabaliukų kritulių, kurie iškrinta šiltuoju metų laiku per keletą ar keliolika minučių kelių kvadratinių kilometrų plote.
d) sniego slėgio – nebūdingo tai vietovei smarkaus snigimo, kai per 12 val. ir trumpesnj laiką iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau ir dėl to sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina apdraustus pastatus ir juose esantj turtą.
Nuostoliai dėl sniego neatlyginami, jei:
- jie atsiranda dėl ilgą laiką, t.y. ilgiau nei per 12 val. laikotarpj, susikaupusio sniego.
e) potvynio – pastato apsėmimo dėl staigaus ir nenumatyto vandens kilimo stovinčiuose ar tekan- čiuose paviršiniuose vandens telkiniuose. Atskiru (vienu) draudiminiu jvykiu laikomas nenutrūksta- mas potvynis, trunkantis ne ilgiau kaip 168 valandas.
Nuostoliai dėl potvynio neatlyginami:
- jei jis draudimo vietoje buvo numatomas (jvyksta bent 1 kartą per 10 metų). Nuostoliai dėl audros, potvynio, liūties, krušos ir sniego slėgio neatlyginami:
- jei vanduo, sniegas, purvas patenka j apdraustų patalpų vidų per išorinius, atidarytus pastato elementus (stogą, išorines sienas, langus, duris), išskyrus tuos atvejus, kai šios angos atsira- do dėl audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio ir yra nuostolių, padarytų pastatams.
Kai draudimo vietoje negalima nustatyti audros, liūties, krušos, sniego slėgio ar potvynio parametrų, tai daroma išvada, kad audros, liūties, krušos, sniego slėgio ar potvynio parametrai atitinka Taisy- klių II dalies ,,Draudimo sąlygos” 4.1.6 a-4.1.6 e papunkčiuose nustatytus parametrus, jei panašių nuostolių apdraustiems objektams galėjo padaryti tik akivaizdžiai šios gamtinės jėgos, atsižvel- giant ir j jvykio vietai artimiausios Hidrometeorologijos stoties pateiktus duomenis.
- jei turto nuostoliai atsirado dėl šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos ar vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų.
f) grunto suslūgimo – vietovės taško absoliučios altitudės sumažėjimo dėl karstinių reiškinių.
g) nuošliaužos – savaiminės grunto slinkties šlaitu žemyn, veikiant grunto svorio jėgai. Nuostoliai dėl nuošliaužos neatlyginami:
- jei jie atsiranda dėl šlaito erozijos, t.y. šlaito paviršiumi tekančių vandenų nuoseklaus ardo- mojo darbo, sukeliančio pastatų deformacijas.
Nuostoliai dėl gamtinių jėgų, pagal Taisyklių II dalies ,,Draudimo sąlygos” 4.1.6 a –4.1.6 g papunk- čius, neatlyginami:
- pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai (išskyrus atvejus, kai pastatų išorinės atitvarinės konstrukcijos, t.y. stogas, durys, lan- gai, išorinės sienos nėra keičiamos).
4.1.7. Transporto priemonės atsitrenkimo.
Transporto priemonės atsitrenkimas – tai apdrausto turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl sąlyčio su ne draudėjui (ar jo šeimos nariams, kai draudėjas fizinis asmuo) priklausančia ir ne draudėjo (ar jo šeimos narių, kai draudėjas fizinis asmuo) valdoma kelių eismo transporto priemone. Nuostoliai pačiai transporto priemonei neatlyginami.
4.1.8. Kelių eismo jvykio.
Kelių eismo jvykis – eismo jvykis kelyje, kurio metu, dalyvaujant kitai draudėjui nepriklausančiai judan- čiai transporto priemonei, buvo apgadinta ar sunaikinta apdrausta žemės ūkio technika.
Nuostoliai dėl kelių eismo jvykio neatlyginami:
- kai žemės ūkio technika sugadinama (sunaikinama) dėl to, kad susidūrė su nejudančiais objektais, jvažiavo j duobę, griovj, nuvažiavo nuo kelio;
- kai žemės ūkio technika naudojama ne pagal tiesioginę paskirtj;
- kai žemės ūkio technika eksploatuojama, nors ją buvo draudžiama eksploatuoti;
- jei draudėjas (draudėjo šeimos narys, kai draudėjas yra fizinis asmuo) ar su draudėju susijęs asmuo žemės ūkio techniką vairavo neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat vartojo alkoholj, narkotines ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo jvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.
4.1.9. Stiklo dūžio.
Stiklo dūžis – apdrausto turto dužimas arba skilimas.
Apdraudžiami: pastato išoriniai jstiklinimai (langų, durų, balkonų, terasų, sienų, stogų, verandų, šiltna- mių) stiklo paketais ar be jų; pastato vidiniai jstiklinimai be stiklo paketų (turėklų, dušo kabinų stiklai, stiklų blokai, meniškai apdoroti stiklai, vitražai, santechninė jranga); baldų jstiklinimai (spintų, sienų, paveikslų, sieninių spintų, veidrodžių stiklai); stiklo keraminiai viryklių paviršiai; akvariumų stiklai; kiti sutartyje išvardinti daiktai iš stiklo (jei jie jvardinti draudimo sutarties papildomose sąlygose).
Stiklo dūžio draudimas galioja tik draudimo vietoje.
Stiklo nuo dūžio ar skilimo draudimo suma yra jo atkūrimo vertė, t.y. naujo tokio pat stiklo bei su juo tie- siogiai susietų objektų vertė, jskaitant darbų, susijusių su sudužusio stiklo pakeitimu, išlaidas, tačiau neviršijant konkretaus objekto draudimo sumos.
Nuostoliai dėl stiklo dūžio neatlyginami:
- daiktams, kurie sutarties sudarymo metu buvo jskilę ar sugadinti;
- šviestuvų stiklams, optiniams prietaisams ir stiklams (filmavimo kameroms, fotoaparatams, televi-
zoriams, kompiuterių monitoriams ir pan.), žiūronų stiklams, rankiniams veidrodžiams, indams;
- kai jie patiriami, kilus gaisrui, esant žaibo jtrenkimui arba vykdant gesinimo ir gelbėjimo darbus;
- kai stiklo paviršius subraižomas ar panašiai apgadinamas, jo nesudaužant;
- žemės ūkio technikos stiklams;
- pastatams, kurie nebaigti statyti, yra rekonstruojami ar kuriuose vykdomi kapitalinio remonto darbai.
4.1.10. Elektros jtampos svyravimų ar viršjtampių.
Turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl elektros jtampos svyravimų - ūkyje naudojamų elektrinių prietai- sų bei pastato viduje esančių elektrinių šildymo, vandentiekio, pastato elektros instaliacijos, vėdinimo ir oro kondicionavimo, turto ir priešgaisrinės apsaugos stacionarių jrenginių sugadinimas ar sunaikinimas dėl staigių ir netikėtų tiekiamos elektros jtampos aukštutinės ir žemutinės ribos pasikeitimų.
Turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl viršjtampių – ūkyje naudojamų elektrinių prietaisų bei pastato viduje esančių elektrinių šildymo, vandentiekio, pastato elektros instaliacijos, vėdinimo ir oro kondicionavimo, turto ir priešgaisrinės apsaugos stacionarių jrenginių sugadinimas ar sunaikinimas dėl staigaus ir netikėto padidintos jtampos perdavimo j apdraustą turtą, kai jvykio vietoje vienareikšmiškai (t.y. akivaizdžiai vizualiai) galima nustatyti, jog apdraustas turtas buvo sugadintas ar sunaikintas tik dėl padidintos jtampos poveikio (t.y. perdegė, suskilo, sutrupėjo saugikliai ir/arba kitos detalės buvo paveiktos ugnies, karščio, kibirkščiavimo, dėl to pasikeitė jų forma, spalva, matyti apanglėjimai, ištekėjimai, suodžiai, išsilydęs/apsilydęs metalas ar plastmasė) arba tai patvirtina tokių prietaisų ar jrenginių remontą atliekanti remonto jmonė.
Draudimo išmokos limitas dėl elektros jtampos svyravimų ar viršjtampių – 5000 Lt. Nuostoliai dėl elektros jtampos svyravimų ar viršjtampių neatlyginami:
- jei elektroninės technikos ir kompiuterinės jrangos gedimai atsirado dėl gamybos broko ir/ar susi- dėvėjimo;
- jei gedimai atsirado dėl jrenginių mechaninių pažeidimų;
- jei jrangos gedimai atsirado ją neteisingai pajungus ar sumontavus, o taip pat ją netinkamai eks- ploatuojant, aptarnaujant ar prižiūrint.
4.1.11. Savaiminio medžio užvirtimo.
Medžio užvirtimas – apdrausto turto sugadinimas arba sunaikinimas savaime užvirtus ant jo medžiams.
4.2. Draudėjas ir draudikas gali susitarti ir draudimo sutartyje išvardinti kitas rizikas, dėl kurių pasireiškimo gali atsi- tikti draudiminis jvykis. Draudimas galioja tik nuo draudimo sutartyje išvardintų (pažymėtų) draudimo rizikų.
4.3. Draudėjui sutarties galiojimo metu pradėjus vykdyti apdraustų pastatų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos dar- bus, draudimo apsauga nuo raštiško draudėjo pranešimo apie vykdomus darbus gavimo dienos lieka galioti (su sąlyga, kad dėl šių rizikų buvo susitarta draudimo sutarties sudarymo metu ir jos nurodytos draudimo liudijime):
- tik nuo ugnies rizikos, jei pastatai rekonstruojami keičiant išorinius atitvarinius elementus;
- tik nuo ugnies ir gamtinių jėgų rizikų, jei pastatai rekonstruojami nekečiant išorinių pastato atitvarinių ele- mentų arba juose vykdomas kapitalinis remontas.
Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo apie kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų pradžią ir pabaigą informuoti draudiką raštu.
Draudimo apsauga nuo visų kitų draudimo liudijime numatytų draudiminių jvykių pradeda galioti kitą dieną nuo draudėjo raštiško pranešimo apie kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų pabaigą gavimo dienos.
5. Nedraudiminiai jvykiai
Draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl (nedraudiminiai jvykiai):
5.1. Neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralaus nusidėvėjimo ir pan.), išskyrus tuos atvejus, kai dėl neišvengiamų natūralių procesų jvyko draudimo sutartyje jvardintas draudiminis jvykis ir buvo sunaikintas (sugadintas) kitas turtas (nuostoliai atlyginami tik kitam apdraustam turtui).
5.2. Draudėjo (ar jo šeimos nario, kai draudėjas fizinis asmuo) ar su draudėju susijusių asmenų veiksmų, nukreiptų neteisėtai ir nepagrjstai gauti draudimo išmoką.
5.3. Pastato konstrukcijų suirimo, irimo, kritimo ar kitų defektų, atsiradusių sutarties galiojimo metu, kai tai atsitiko dėl:
5.3.1 apdraustame pastate vykdomų statybos, rekonstrukcijos, remonto, apdailos darbų arba dėl prieš suda- rant sutartj vykdytų statybinių tyrinėjimų, projektavimo, statybos klaidų ir broko;
5.3.2. už apdrausto pastato ribų vykdomų statybos, rekonstrukcijos, remonto, apdailos darbų arba dėl vykdy- tų statybinių tyrinėjimų,projektavimo, statybos klaidų ir broko.
5.4. Natūralaus pastatų ar pastato dalių sėdimo, plėtimosi.
5.5. Naminių gyvūnų, gyvulių, vabzdžių, graužikų padarytos tiesioginės žalos apdraustam turtui, išskyrus tuos atve- jus, kai dėl naminių gyvūnų, gyvulių, vabzdžių, graužikų jvyko draudimo sutartyje jvardintas draudiminis jvykis ir buvo sunaikintas (sugadintas) kitas turtas (nuostoliai atlyginami tik kitam apdraustam turtui).
5.6. Bet kokios apdraustos rizikos pasireiškimo sugadinant ar sunaikinant padangas (išskyrus kelių eismo jvykj).
5.7. Bet kokių kitų jvykių ar priežasčių, šių Taisyklių I dalyje ,,Bendrosios sąlygos” ir Taisyklių II dalyje ,,Draudimo sąlygos” ar draudimo sutartyje nejvardintų kaip draudiminiai jvykiai.
6. Draudimo suma ir draudimo vertė. Besąlyginė išskaita
6.1. Xxxxxxxx xxxx – tai suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudiminio jvykio metu draudėjo patirtus nuostolius. Draudimo suma nustatoma šalių susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime.
6.2. Draudimo vertė - tai pinigais išreikšta draudžiamo turto vertė, draudėjo pateikiama prieš sudarant draudimo sutartj ar, atsitikus draudiminiam jvykiui, nustatoma kokia buvo prieš pat atsitinkant jvykiui.
Draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto vertės (draudimo vertės). Draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę. Įvykus draudiminiam jvykiui ir paaiškėjus draudimo sumos ir draudimo vertės aukščiau nurodytiems neatitikimams, draudikas už draudimo vertę viršijančią ir tokiu būdu negaliojančią draudimo sumos dalj atitinkamos draudimo jmokos dalies negrąžina.
6.3. Draudėjas yra atsakingas už draudžiamo objekto atkūrimo ar likutinės vertės teisingumą.
6.4. Pastatai gali būti draudžiami:
6.4.1. Atkūrimo (statybine) verte arba, nevisiško draudimo atveju, jos dalimi.
Atkūrimo (statybinė) vertė - analogiško, tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat me- džiagas ir jrangą, būdinga tai vietovei naujo pastato atkūrimo (statybinė) vertė, kuri apima pastato pastatymo, jskaitant konstravimą bei projektavimą, išlaidas.
6.4.2. Likutine verte arba, nevisiško draudimo atveju, jos dalimi, kai pastatų nusidėvėjimas yra didesnis kaip
30%, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
Likutinė vertė – tai pastato atkūrimo vertė atėmus nusidėvėjimo sumą.
6.5. Įrengimai ir inventorius gali būti draudžiami:
6.5.1. Atkūrimo verte arba, nevisiško draudimo atveju, jos dalimi.
Atkūrimo vertė – tai pinigų suma, kurią reikia išleisti, norint jsigyti naujų tos pačios rūšies ir kokybės, analogiškų jrengimų ir inventoriaus ar juos iš naujo pagaminti.
6.5.2. Likutine verte arba, nevisiško draudimo atveju, jos dalimi.
Likutinė vertė – jrengimų ir inventoriaus atkūrimo išlaidų vertė atėmus nusidėvėjimo sumą.
6.6. Atsargos draudžiamos atkūrimo (t.y. jsigijimo arba pagaminimo savikainos) verte.
Atsargų atkūrimo (t.y. jsigijimo arba pagaminimo savikainos) vertė - pinigų suma, kurią reikėtų išleisti, kad būtų galima jsigyti ar pagaminti tokios pat rūšies ir kokybės atsargas.
6.7. Žemės ūkio technika draudžiama rinkos verte.
Žemės ūkio technikos rinkos vertė – tai pinigų suma, už kurią gali būti parduota analogiška žemės ūkio techni- ka. Žemės ūkio technikos rinkos vertė gali būti jvertinama, atsižvelgiant j jos būklę, ridą ir kitus rinkos vertei jtaką darančius faktorius.
6.8. Xxxxxxxx xxxx. Nevisiškas draudimas.
6.8.1. Jei draudimo sutartyje nurodoma, jog sudaryta pirmosios rizikos draudimo sutartis, pastatų, jrengimų, inventoriaus ar atsargų draudimo suma gali būti mažesnė už draudimo vertę.
6.8.2. Jeigu sutartyje nustatyta draudimo suma mažesnė už draudimo vertę ir joje nėra nurodyta, jog tai pir- mosios rizikos draudimo sutartis, tai, jvykus draudiminiam jvykiui, draudikas atlygins draudėjui jo patirtų nuostolių dalj, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui (nevisiškas draudimas).
6.8.3. Jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjui paaiškėja, kad yra apdrausta tik dalis turto vertės, draudėjas turi teisę papildomai jj apdrausti tais atvejais, kai:
- pastatų draudimo suma yra mažesnė nei draudimo sutarties sudarymo dieną draudiko rekomen- duota pastatų (patalpų) atkūrimo vertė.
6.9. Draudiminio jvykio atveju išmokėtos draudimo išmokos nemažina draudimo sumos, numatytos draudimo sutar- tyje, jei sunaikinti ar sugadinti objektai yra atstatomi ar atkuriami, išskyrus draudimo pirmąja rizika atvejus.
6.10. Turtas gali būti draudžiamas su besąlygine išskaita arba be jos.
6.10.1. besąlyginė išskaita nurodoma draudimo sutartyje ir jvardinama konkrečia pinigų suma.
6.10.2. draudžiant žemės ūkio techniką nuo vagystės, gali būti nustatyta procentinė besąlyginė išskaita.
6.10.3. jei draudiminis jvykis atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų, ir yra nustatyti kaltininkai bei jrodyta jų kaltė, draudikas moka draudimo išmoką neišskaičiuodamas besąlyginės išskaitos.
7. Papildomos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
7.1. Draudėjo ir draudiko pareiga iki sutarties sudarymo susitarti dėl draudimo sutarties, pasibaigus draudimo me- tams (jei sutartis sudaryta vieneriems metams), pratęsimo automatiškai:
7.1.1. Pasibaigus draudimo metams (jei sutartis sudaryta vieneriems metams), draudimo sutartis automatiškai pratęsiama (pagal Taisyklių I dalies “Bendrosios sąlygos” 5.3 ir 5.4 punktus) tik tuo atveju, kai draudėjas ir draudikas apie tai susitaria prieš sudarydami draudimo sutartj ir tai nurodo draudimo sutartyje;
7.1.2. Draudimo sutartys, sudarytos ilgesniam, negu vienerių metų laikotarpiui, nėra pratęsiamos automatiškai.
7.2. Be pareigų, nurodytų taisyklių I dalyje ,,Xxxxxxxxxx sąlygos”, papildomai draudėjas privalo:
7.2.1. atsitikus draudiminiam jvykiui:
a) suteikti draudikui teisę nevaržomai tirti draudiminj jvykj;
b) pateikti policijai dingusių, sunaikintų ar sugadintų daiktų sąrašą;
c) iki draudiko atstovo atvykimo, t.y. 3 darbo dienas, skaičiuojant nuo pranešimo apie jvykj, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, gavimo datos, išsaugoti nepakeistą visą likusj, taip pat ir sugadintą apdraustą turtą (pastatus, namų turtą) arba jo liekanas (kai apdraustas turtas sunaikintas), susipa- žinti su draudiko atstovo surašytu aktu ir šj aktą pasirašyti;
d) pateikti draudikui dokumentus, reikalingus turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti, tarp jų ir dokumentus apie apdrausto turto kiekj ir vertę, buvusią prieš pat draudi- minj jvykj, sugadinto turto atkūrimo (remonto) sąmatą ir kt.
e) per 24 val. pranešti policijai ir draudikui apie pavogtą apdrausto pastato durų raktą.
7.2.2. Draudimo sutarties galiojimo metu:
a) siekiant išvengti nevisiško draudimo, patikslinti pastato atkūrimo vertę prieš prasidedant kiekvie- niems draudimo metams, jeigu sudaryta pastatų draudimo sutartis ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui; esant poreikiui, patikslinti bet kuriuo sutarties galiojimo metu.
b) rūpintis, kad apdraustieji pastatai (ypač jų atitvarinės konstrukcijos), vandentiekio, kanalizacijos vamzdynai, elektros instaliacija būtų nuolat prižiūrimi ir tvarkingi:
- rūpintis, kad apdraustų pastatų stogo danga būtų nuolat tvarkinga;
- prižiūrėti kanalizacijos vamzdynus apdrausto sklypo teritorijoje, o esant pavojui dėl nuostolių pakilti kanalizacijos lygiui – jrengti atbulinius vožtuvus;
- sugedus elektros instaliacijos jrengimams nedelsiant juos suremontuoti;
- nedelsiant vykdyti kompetentingų institucijų nurodymus dėl esamų konstrukcijų ar inžinerinių sistemų atnaujinimo;
- nenaudojamuose pastatuose ar patalpose vandentiekio ir kanalizacijos sistemas laikyti tuščias;
- laikytis visų esamų ir draudimo sutarties sudarymo metu papildomai sutartų objekto saugu- mo priemonių. Rūpintis, kad visi užraktai, spynos ir signalizacijos sistemos ir prietaisai būtų visą laiką tvarkingos ir veikiančios, nedelsiant pašalinti jų trūkumus ir gedimus; nedelsiant pakeisti spynas, kurių raktai pamesti, pavogti ar atimti.
c) jeigu apdrausto turto nuosavybė pereina kitam asmeniui, per 3 dienas nuo sandorio sudarymo dienos raštu informuoti draudiką. Jei apdrausto turto nuosavybės teisė iš asmens, kurio interesais buvo sudaryta draudimo sutartis, pereina kitam asmeniui, tai teisės ir pareigos pagal draudimo sutartj iki jos galiojimo pabaigos pereina naujajam turto savininkui, išskyrus atvejus, kai turtas iš pirminio savininko paimamas priverstine tvarka arba ankstesnysis draudėjas pareiškia norą nu- traukti draudimo sutartj;
d) per 24 val. pranešti policijai ir draudikui apie pavogtą pastato, kuriame yra apdraustas turtas, durų raktą;
e) padidėjus draudimo rizikai per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką.
7.3. Jei dingęs turtas, už kurj jau buvo išmokėta draudimo išmoka, atsiranda, tai, draudikui pareikalavus, draudėjas turi teisę per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką, išskaičiavęs su šio jvykio padariniais susijusias išlaidas (Taisyklių II dalies ,,Draudimo sąlygos” 8.3. punktas), bet ne daugiau nei turto (daiktų) likutinė vertė turto (daiktų) sugrąžinimo dieną, arba perleisti atsiradusj turtą (daiktus) draudikui.
Aukščiau nurodytus veiksmus taip pat gali atlikti draudėjo, kai draudėjas fizinis asmuo, šeimos pilnametis narys arba su draudėju susijęs asmuo.
7.4. Draudėjas nedelsiant privalo informuoti draudiką apie valdžios institucijų ar kitų organizacijų visos žalos ar jos dalies atlyginimą, neatsižvelgiant j tai, ar draudimo išmoka jau išmokėta ar dar tik bus mokama.
7.5. Papildomai, be teisių, nurodytų Taisyklių I dalyje ,,Bendrosios sąlygos”, draudikas turi teisę:
7.5.1. draudimo sutartj nutraukus draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinti draudimo jmoką už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavęs draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30% draudėjo grąžintinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažiau kaip 40 Lt) bei pagal tą draudimo sutartj mokėtas sumas.
7.5.2. Įvykus draudiminiam jvykiui patikrinti, ar nėra nevisiško draudimo, o šiam esant – atlyginti patirtų nuos- tolių dalj, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
7.6. Jei draudimo sutartis sudaryta ilgesniam, negu 18 mėn. laikotarpiui, draudimo sutartyje apskaičiuota draudimo jmoka yra nustatyta tik pirmiesiems draudimo metams (metinė draudimo jmoka). Šios metinės draudimo jmokos pagrindu draudikas draudimo sutartyje nurodo ir bendrą draudimo jmoką už draudimo sutarties galiojimo laikotarpj.
7.6.1. Draudikas, pasibaigus pirmiesiems ir kiekvieniems kitiems draudimo metams, turi teisę pakeisti drau- dimo sutarties sudarymo metu (ar kiekvienų kitų draudimo metų pradžioje) nustatytą metinę draudimo jmoką, kurios pagrindu apskaičiuoja naują draudimo jmoką likusiam sutarties galiojimo laikotarpiui bei nustato jos mokėjimo tvarką.
7.6.2. Draudikas, pakeisdamas metinę draudimo jmoką, gali atsižvelgti tik j šiuos kriterijus: rizikos padidėji- mą ar sumažėjimą draudimo vietoje, draudimo sumos ir (ar) draudimo apimties pasikeitimą, bendrą draudimo rūšies tarifų pakitimo tendenciją draudimo jmonėje, perdraudimo sutarčių sąlygų pasikeitimą, draudimo jmokos mokėjimo tvarką.
7.6.3. Draudikas privalo naujai apskaičiuotą metinę draudimo jmoką kiekvieniems kitiems draudimo metams raštu pateikti draudėjui ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki einamųjų draudimo metų pabaigos.
7.6.4. Draudėjas turi teisę nesutikti su naujai apskaičiuota metine draudimo jmoka kitiems (būsimiesiems)
draudimo metams, apie tai raštu pranešdamas draudikui.
7.6.5. Draudėjas, nesutikdamas su naujai apskaičiuota metine draudimo jmoka gali nutraukti draudimo sutartj. Jei sutartis nutraukiama nuo naujai jsigaliosiančios metinės draudimo jmokos datos, draudėjui grąžinama nepanaudota draudimo jmoka neišskaičiuojant draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų.
7.6.6. Jei draudėjas nepasinaudoja teise nutraukti draudimo sutartj (Taisyklių II dalies ,,Draudimo sąlygos”
7.6.5 punkto pagrindu) ir nesumoka naujai apskaičiuotos metinės draudimo jmokos iki draudimo su- tartyje nustatyto termino, tuomet draudiko veiksmams ir draudimo apsaugos pagal draudimo sutartj galiojimui taikomas Taisyklių I dalies ,,Bendrosios sąlygos” 4.4 punktas.
7.6.7. Jeigu draudikas iki kitų (būsimųjų) draudimo metų pradžios negauna iš draudėjo raštiško atsakymo j jo (draudiko) pateiktą pasiūlymą patikslinti metinę draudimo jmoką kitiems (būsimiesiems) draudimo metams, jsigalioja draudiko pasiūlyta patikslinta metinė draudimo jmoka ir jos mokėjimo tvarka.
7.6.8. Jeigu draudėjas, likus ne mažiau kaip 30 dienų iki kitų (būsimųjų) draudimo metų pradžios, negauna iš
draudiko pasiūlymo su naujai apskaičiuota metine draudimo jmoka kitiems (būsimiems) draudimo me- tams, laikoma, kad kitiems (būsimiesiems) draudimo metams galioja einamųjų draudimo metų metinė draudimo jmoka, o jmokos už likusj draudimo sutarties galiojimo laikotarpj mokėjimo tvarka nepakinta.
7.7. Prieš sudarydamas pastatų draudimo sutartj, draudikas privalo:
7.7.1. informuoti draudėją apie bendrovės rekvizitus, buveinę ir duomenų panaudojimo tikslą bei gauti pastatų savininko sutikimą, kad duomenys apie draudžiamus objektus (pastatus) draudimo vertės ir jmokos apskaičia- vimui automatiškai gaunami iš VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko.
8. Nuostolio nustatymas
8.1. Gavęs pranešimą apie draudiminj jvykj, draudikas per 3 darbo dienas atvyksta j jvykio vietą ir surašo nustatytos formos turto sunaikinimo (sugadinimo) aktą, kuriame užfiksuoja draudiminio jvykio padarytą žalą.
8.2. Nuostolj nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš draudė- jo ir kompetentingų jstaigų dokumentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti.
8.3. Nuostoliu yra:
8.3.1. xxx xxxxxxxx, jrengimai ir inventorius, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudiminio jvykio buvo sunaikinti ar pavogti – naujo analogiško pastato jprasta tai vietovei atstatymo vertė prieš pat draudiminj jvykj ir naujų analogiškų jrengimų, inventoriaus atkūrimo (jsigijimo) vertė, buvusi prieš pat draudiminj jvykj;
8.3.2. xxx xxxxxxxx, jrengimai ir inventorius, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudiminio jvykio buvo sugadinti
– šio turto remonto kaina. Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj;
8.3.3. xxx xxxxxxxx, jrengimai ir inventorius, apdrausti likutine verte, dėl draudiminio jvykio buvo sunaikinti ar pavogti – šio turto likutinė vertė, buvusi prieš pat draudiminj jvykj;
8.3.4. xxx xxxxxxxx, jrengimai ir inventorius, apdrausti likutine verte, dėl draudiminio jvykio buvo sugadinti – šio turto remonto kaina, jvertinus sugadinto turto nusidėvėjimą. Įrengimų ir inventoriaus keičiamų dalių nusidėvėjimas jvertinamas pagal Taisyklių II dalies ,,Draudimo sąlygos” 1 priedą, išskyrus, atvejus, kai sugadintos detalės keičiamos analogiškomis naudotomis detalėmis.
8.3.5. kai žemės ūkio technika dėl draudiminio jvykio sunaikinta – žemės ūkio technikos rinkos vertė prieš pat draudiminj jvykj. Žemės ūkio technika laikoma sunaikinta, jeigu jos remonto kaina viršija 75% žemės ūkio technikos rinkos vertės prieš pat draudiminj jvykj;
8.3.6. kai žemės ūkio technika dėl draudiminio jvykio sugadinta – reikalingos išlaidos žemės ūkio technikai suremontuoti iki būklės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj;
8.3.7. kai žemės ūkio technika pavagiama – suma, ne didesnė už žemės ūkio technikos rinkos vertę prieš pat draudiminj jvykj;
8.3.8. nuostolis, padarytas žemės ūkio technikai, atlyginamas išskaitant žemės ūkio technikos keičiamų dalių, detalių ir agregatų nusidėvėjimą pagal taisyklių II dalies ,,Draudimo sąlygos” 1 priedą, išskyrus atvejus, kai sugadintos detalės keičiamos analogiškomis naudotomis detalėmis.
8.3.9. xxx atsargos dėl draudiminio jvykio sunaikintos arba pavogtos – faktinė šio turto vertė, buvusi prieš pat draudiminj jvykj;
8.3.10. xxx atsargos dėl draudiminio jvykio sugadintos – atsargų draudimo vertės ir faktinės vertės po vartoja- mųjų savybių praradimo dėl draudiminio jvykio skirtumas.
8.4. Papildomai atlyginamos (jei yra būtinos) išlaidos, neviršijančios 1% draudimo sumos, draudiminio jvykio vietai sutvarkyti ar išvalyti, tačiau neviršijant konkretaus apdrausto objekto draudimo sumos. Išlaidų dalis, viršijanti šią sumą, bus atlyginama tik tuo atveju, kai tai papildomai bus numatyta draudimo sutartyje.
8. 5. Būtinos išlaidos, draudėjo turėtos mažinant žalą ar vykdant draudiko nurodymus, bus atlyginamos, neatsižvel- giant j tai, kad atitinkamos priemonės nedavė teigiamo rezultato. Šios išlaidos papildomai atlyginamos propor- cingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui, neatsižvelgiant j tai, kad išlaidos kartu su žalos dydžiu viršija draudimo sumą.
8.6. Nuostolis sumažinamas atėmus po draudiminio jvykio išlikusių naudoti tinkamų apdrausto turto liekanų vertę.
8.7. Nepadengiamos išlaidos už gaisrininkų ar kitų organizacijų, jpareigotų suteikti pagalbą, darbus.
8.8. Draudikas neatsako už nežymius (kosmetinius) spalvos, atspalvio ar kokybės neatitikimus tarp suremontuotos
ir likusios pastato (patalpos) ar apdrausto daikto dalies.
9. Draudimo išmokos mokėjimas
9.1. Draudimo išmokos apskaičiavimas:
Draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintą, sunaikintą turtą draudėjui apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant j turto draudimo vertę ir besąlyginę išskaitą. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudi- mo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę).
9.1.1. Xxx xxxxxxxx, jrengimai, inventorius ar atsargos buvo apdraustos visa verte ir jei per sutarties galiojimo laikotarpj apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuo- jama – nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertė prieš pat draudiminj jvykj;
9.1.2. Xxx xxxxxxxx, jrengimai, inventorius ar atsargos buvo apdraustos visa verte ir jei per sutarties galiojimo laikotarpj apdrausto turto vertė padidėjo, draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama – tokiu procentu
nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertė prieš pat draudiminj jvykj. Ši nuostata negalioja, jeigu buvo nustatyta, kad atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertė prieš pat draudiminj jvykj buvo iki 10% didesnė už draudimo sumą.
9.1.3. Xxx xxxxxxxx, jrengimai, inventorius ar atsargos buvo apdraustos ne visa verte, tačiau sutartyje buvo nustatyta, jog draudžiama pirmosios rizikos draudimu – nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atitinkamos draudimo sumos ar atskiro objekto, daikto draudimo vertė, buvusios prieš pat draudiminj jvykj;
9.14. Xxx xxxxxxxx, jrengimai, inventorius ar atsargos buvo apdraustos ne visa verte ir sutartyje nebuvo nustatyta, jog draudžiama pirmosios rizikos draudimu – draudimo išmoka apskaičiuojama proporcingai draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto vertės santykiui;
9.1.5. Kai žemės ūkio technika sunaikinama, sugadinama – nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip rinkos vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj.
9.2. Draudimo išmokos mokėjimas:
9.2.1. Pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydj patvirtinančiais ir su draudiku suderintais dokumentais (atstatymo/remonto sąmatomis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio jvykio metu turtą ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu.
Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo išmoka už pastatų atstatymą ar remontą mo- kama tik draudikui jsitikinus, kad bus pastatyti tos pačios rūšies ir paskirties pastatai ankstesnėje jų buvimo vietoje arba tie patys pastatai bus suremontuoti, sugadinti pastatų elementai (jrenginiai) bus pakeisti:
Nuostoliai dėl sunaikintų pastatų atlyginami jei draudėjas juos atstato ne vėliau nei per tris metus skaičiuojant nuo draudiminio jvykio dienos. Jeigu atstatyti sunaikintų pastatų ankstesnėje vietovėje pagal galiojančius teisės aktus nėra galimybės, tai užtenka, kad pastatai bus pastatyti kitoje Lietuvos vietoje.
Draudikas ir draudėjas gali susitarti, kad vietoje sunaikintų, sugadintų pastatų, draudėjas jsigis kitos paskirties ir kokybės pastatus.
Kai draudimo sutartis sudaryta juridinio asmens naudai, sunaikintas, sugadintas pastatas ne būtinai turi būti atstatytas. Draudimo išmoka asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, gali būti išmokėta ta verte, kuria buvo sudaryta draudimo sutartis. Ši sąlyga galioja tik kai naudos gavėjas yra draudėjo kredito davėjas ar lizingo bendrovė.
Jeigu draudėjas nesutinka atstatyti (nors tai jmanoma) ir/ar nejrodo, kad atstatys sunaikintus, sugadin- tus pastatus, pastatų elementus (jrenginius), kai pastatai apdrausti atkūrimo verte, draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant j pastato nusidėvėjimą (likutine verte).
9.2.2. Įrengimų, inventoriaus, atsargų ir žemės ūkio technikos sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo iš- moka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydj patvirtinančiais ir su draudiku suderin- tais dokumentais (atstatymo/remonto sąmatomis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio jvykio metu turtą ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu.
9.3. Draudėjui neatlyginama visa žala arba jos dalis, kurią atlygina valdžios institucijos ar kiti asmenys. Jeigu drau- dėjui buvo išmokėta draudimo išmoka, tačiau vėliau visa žala ar jos dalis buvo atlyginta valdžios institucijų ar kitų asmenų, draudėjas privalo per 14 kalendorinių dienų grąžinti draudikui išmokos dalj, lygią gautai iš valdžios institucijų ar kitų asmenų.
10. Draudimo išmokos nemokėjimas ir mažinimas
10.1. Draudikas papildomai turi teisę nemokėti ar mažinti draudimo išmoką, jei apdraustasis dėl savo kaltės nejvykdė ar netinkamai vykdė Taisyklėse nustatytas pareigas, išskyrus Taisyklių bendrųjų sąlygų 7.12.2 ir 7.12.3 punktuo- se nurodytus atvejus, kuriais draudikas turi teisę tiktai mažinti draudimo išmoką.
10.2. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama, jeigu draudėjo elgesys neatitiko apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio kriterijaus ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susietas su draudiminio jvykio kilimu ir žalos atsiradimu, arba draudiminio jvykio metu nesuveikė draudimo sutartyje nurodytos turto apsaugos priemonės.
10.3. Draudimo išmoka nemokama ar mokama išskaičiavus gautą sumą, jei draudėjas nevykdė Taisyklių II dalies
,,Draudimo sąlygos” 7.2.1 punkte nurodytų reikalavimų.
10.4. Neatlyginami nuostoliai, kilę todėl, kad draudėjas (ar jo šeimos narys, kai draudėjas fizinis asmuo)i ar su draudėju susiję asmenys nesiėmė priemonių gelbėti apdraustą turtą draudiminio jvykio metu ir po jo, užtikrinti jo apsaugą ir neleisti tolesnio gadinimo.
10.5. Nuostoliai dėl pastatų, kurie pastatyti be leidimo ir suderinto projekto, kai to reikalauja LR jstatymai, sunaikinimo ar sugadinimo draudiminio jvykio atveju nėra atlyginami.
AB “Lietuvos draudimas”
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
Taisyklių 1 priedas
Atsitikus draudiminiam jvykiui, žemės ūkio jrengimų, žemės ūkio inventoriaus ir žemės ūkio technikos keičiamų dalių vertė atlyginama jvertinus nusidėvėjimą ir apskaičiuojama tokiu būdu:
Įrengimų, inventoriaus ar technikos amžius iki, metai | Nusidėvėjimo dydis, % |
1 | 0 |
2 | 5 |
3 | 10 |
4 | 15 |
5 | 20 |
6 | 25 |
7 | 30 |
8 | 35 |
9 | 40 |
10 | 45 |
11 | 50 |
12 | 55 |
13 | 60 |
14 | 65 |
15 | 70 |
16 | 80 |
17 | 90 |
18 | 100 |