NUOLATINIO LIETUVOS GYVENTOJO IŠ UŽSIENIŲ VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMAS IR DEKLARAVIMAS

(deklaruojant 2020 ir 2021 metais gautas pajamas)

TURINYS

I. ĮVADINĖ DALIS

II. NUOLATINIO LIETUVOS GYVENTOJO IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMO GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIU YPATUMAI

1. Kai pajamos neapmokestinamos Lietuvoje pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą

2. Kai pajamos apmokestinamos Lietuvoje pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir nuo jų buvo sumokėtas pajamų mokestis užsienyje

3. Kai pajamos apmokestinamos Lietuvoje pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir nuo jų nebuvo sumokėtas pajamų mokestis užsienyje

III. NUOLATINIO LIETUVOS GYVENTOJO IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ DVIGUBO APMOKESTINIMO NAIKINIMAS LIETUVOJE

4. Kai pajamos gautos iš Europos Sąjungos valstybės arba iš užsienio valstybės, su kuria yra sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis

4.1. Kai gautos bet kokios rūšies pajamos (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarą)

4.1.1. Su darbo santykiais susijusios pajamos

4.1.2. Nekilnojamojo turto nuomos ir pardavimo pajamos

4.1.3. Individualios veiklos pajamos

4.1.4. Sporto ir atlikėjo veiklos pajamos

4.1.5. Išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams

4.2. Kai gauti dividendai, palūkanos ir honoraras

5. Kai pajamos gautos iš užsienio valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė ir nėra užsienio valstybė, su kuria taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis

IV. NUOLATINIO LIETUVOS GYVENTOJO IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ DEKLARAVIMAS, PAJAMŲ MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS IR SUMOKĖJIMAS

6. Pajamų deklaravimas ir pajamų mokesčio sumokėjimas

V. KLAUSIMAI - ATSAKYMAI

I. ĮVADINĖ DALIS

Šiame leidinyje paaiškinta, kada nuolatiniams Lietuvos gyventojams, gavusiems pajamų iš užsienio valstybių, atsiranda prievolė mokėti pajamų mokestį Lietuvoje, kaip turi būti naikinamas užsienyje apmokestintų pajamų dvigubas apmokestinimas bei kokia tvarka deklaruojamos pajamos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) 4 straipsnio 1 punktu, gyventojas laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, jeigu:

- kalendoriniais metais Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. vietą, kurioje jis faktiškai nuolat gyvena ir kurią išlaiko, arba

- kalendoriniais metais asmeninių, socialinių arba ekonominių interesų turi daugiau Lietuvoje, negu užsienio valstybėje (pvz., gyventojas yra išvykęs iš Lietuvos, tačiau Lietuvoje pasilieka jam nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, jo banko sąskaitos, jo šeima lieka gyventi Lietuvoje, iš Lietuvos jis gauna pajamų, Lietuvoje moka socialinio draudimo įmokas ar pan.), arba

- kalendoriniais metais atvyksta į Lietuvą ir joje ištisai arba su pertraukomis išbūna 183 ar daugiau dienų (pvz., užsienio valstybės gyventojas, atvykęs į Lietuvą dirbti Lietuvos įmonėje, ir kalendoriniais metais Lietuvoje išbuvęs ilgiau kaip 183 dienas), arba

- kalendoriniais metais atvyksta į Lietuvą ir ištisai arba su pertraukomis dvejais vienas paskui kitą einančiais kalendoriniais metais Lietuvoje išbūna 280 ar daugiau dienų ir pirmaisiais metais Lietuvoje ištisai ar su pertraukomis jis išbūna ne mažiau kaip 90 dienų (tuomet abiem buvimo Lietuvoje metais asmuo yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju), arba

- jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gyvena užsienio valstybėje, tačiau atlyginimas jam mokamas arba jo pragyvenimo užsienio valstybėje išlaidos dengiamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto

(pvz., užsienio valstybėje esančioje Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje dirbantis Lietuvos Respublikos pilietis).

Asmuo - ne Lietuvos Respublikos pilietis, atvykęs į Lietuvą ir pagal Lietuvoje išbūtų dienų skaičių tapęs nuolatiniu Lietuvos gyventoju, tačiau tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu laikomas nuolatiniu gyventoju užsienio valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, ir turi tos užsienio valstybės mokesčių administratoriaus išduotą rezidavimo vietą patvirtinančią pažymą, pagal GPMĮ neturi mokėti pajamų mokesčio nuo iš užsienio gautų pajamų bei neprivalo jų deklaruoti, kadangi tokio asmens pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis Lietuvoje.

Pajamos pripažįstamos gautomis, kai gyventojai bet kokia forma (pinigais ar natūra) jas gauna faktiškai. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.

Iš užsienio valstybės gautomis pajamomis yra laikomos pajamos, kurias gyventojai gavo iš užsienio vieneto arba užsienio valstybės gyventojo arba kurias jie gavo už užsienio valstybėse vykdomą veiklą (pvz., už užsienio valstybėje atliekamą samdomą darbą, užsienio valstybėje vykdomą registruotą individualią veiklą ir t. t.).

II. NUOLATINIO LIETUVOS GYVENTOJO IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMO GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIU YPATUMAI

Privalo ar neprivalo nuolatinis Lietuvos gyventojas į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėti pajamų mokestį nuo užsienyje gautų pajamų priklauso nuo to:

- ar tokios pajamos pagal GPMĮ yra priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms ar neapmokestinamosioms pajamoms, ir

- ar tokios pajamos užsienyje buvo apmokestintos pajamų ar jam tapačiu mokesčiu (toliau – pajamų mokestis), ar ne. Jeigu pajamos užsienio valstybėje buvo apmokestintos pajamų mokesčiu ir su ta užsienio valstybe Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, priklauso ir nuo to, ar dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis tai užsienio valstybei suteikė teisę apmokestinti tokias pajamas.

1. Kai pajamos neapmokestinamos Lietuvoje pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas užsienyje gavo pajamų, kurios yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalį, tai, neatsižvelgiant į tai, ar nuo tokių pajamų užsienio valstybėje buvo sumokėtas pajamų mokestis, ar ne, pajamų mokesčio nuo tokių pajamų gyventojas Lietuvoje neturi mokėti.

Pavyzdys

Nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna pensiją iš užsienio valstybės valstybinio fondo. Pajamų mokesčio nuo tokios pensijos gyventojas Lietuvoje neturi mokėti, kadangi pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 17 punktą tokia pensija yra priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms. Taip pat gyventojas neprivalo pensijos deklaruoti, kadangi tokia pensija yra neapmokestinamosios nedeklaruojamos pajamos.

2. Kai pajamos apmokestinamos Lietuvoje pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir nuo jų buvo sumokėtas pajamų mokestis užsienyje

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas užsienyje gavo pajamų, kurios buvo apmokestintos pajamų mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu užsienyje, o dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis (jeigu ji taikoma su ta užsienio valstybe) tai užsienio valstybei suteikė teisę apmokestinti tokias pajamas, bei tokios pajamos yra apmokestinamos pajamų mokesčiu pagal GPMĮ, Lietuvoje yra naikinamas tokių pajamų dvigubas apmokestinimas. Atsižvelgiant į tai, iš kokios užsienio valstybės nuolatinis Lietuvos gyventojas gavo pajamų bei kokios rūšies pajamų jis gavo, pajamų dvigubas apmokestinimas naikinamas jas atleidžiant nuo pajamų mokesčio arba nuo tokių pajamų užsienyje sumokėtą pajamų mokestį atskaitant iš pagal GPMĮ apskaičiuotos mokėtinos pajamų mokesčio nuo tokių pajamų sumos.

3. Kai pajamos apmokestinamos Lietuvoje pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir nuo jų nebuvo sumokėtas pajamų mokestis užsienyje

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas užsienyje gavo pajamų, kurios yra apmokestinamos pajamų mokesčiu pagal GPMĮ ir pajamų mokestis nuo tokių pajamų užsienyje nebuvo sumokėtas (išskaičiuotas) (išskyrus atvejus, kai pajamos gautos užsienio valstybėje, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, ir tokios pajamos buvo neapmokestintos užsienio valstybėje dėl jos vidaus mokesčių įstatymuose pajamoms nustatytų mokesčio lengvatų), nuolatinis Lietuvos gyventojas pajamų mokestį privalo sumokėti Lietuvoje GPMĮ nustatyta tvarka.

III. NUOLATINIO LIETUVOS GYVENTOJO IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ DVIGUBO APMOKESTINIMO NAIKINIMAS LIETUVOJE

4. Kai pajamos gautos iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį

2020 metais Lietuva taikė dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su šiomis užsienio valstybėmis: Airija, Armėnija, Austrija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, Estija, Graikija, Gruzija, Indija, Islandija, Ispanija, Italija, Izraeliu, Japonija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtiniais Arabų Emyratais, Kanada, Kazachstanu, Kinija, Kipru, Kirgizija, Korėja, Kroatija, Kuveitu, Latvija, Lenkija, Liuksemburgu, Makedonija, Malta, Meksika, Moldova, Nyderlandais, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Rusija, Serbija, Singapūru, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Turkmėnistanu, Ukraina, Uzbekistanu, Vengrija ir Vokietija.

Nuo 2021 metų pradėta taikyti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su Lichtenšteinu.

4.1. Kai gautos bet kokios rūšies pajamos (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarą):

Nuolatinis Lietuvos gyventojas gavęs bet kokios rūšies pajamų (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarą) iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, pajamų mokesčio Lietuvoje neturi mokėti, jeigu nuo tokių pajamų užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus buvo sumokėtas pajamų mokestis ir jeigu dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis tai užsienio valstybei suteikė teisę apmokestinti tokias pajamas. Tam, kad Lietuvoje nereikėtų mokėti pajamų mokesčio, gyventojas turi turėti dokumentą (kuris gali būti išduotas darbdavio ar kito asmens užsienio valstybėje) apie gautas pajamas ir nuo jų užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienio valstybėje gautos pajamos (išskyrus dividendus, palūkanas ir honorarus) buvo neapmokestintos pajamų mokesčiu toje užsienio valstybėje dėl jos vidaus mokesčių įstatymuose pajamoms nustatytų mokesčio lengvatų (pvz., nuolatinis Lietuvos gyventojas užsienio valstybėje gavo mažesnę pajamų sumą negu toje valstybėje gyventojams nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis, todėl pajamų mokestis užsienio valstybėje neturėjo būti mokamas), tokios pajamos neapmokestinamos pajamų mokesčiu ir Lietuvoje. Deklaruodamas tokias pajamas gyventojas prie Pajamų mokesčio deklaracijos turi pridėti dokumentą apie užsienio valstybėje gautas pajamas. Tačiau, jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo užsienio valstybėje gautos pajamos buvo neapmokestintos pajamų mokesčiu toje užsienio valstybėje dėl to, kad tokios pajamos užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms arba nelaikomos pajamomis, laikoma, kad šios pajamos nebuvo apmokestintos užsienio valstybėje, todėl nuo jų gyventojas turi sumokėti pajamų mokestį Lietuvoje GPMĮ nustatyta tvarka.

Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos buvo apmokestintos užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus, bet pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas ši užsienio valstybė neturėjo teisės apmokestinti tokių pajamų, tuomet šios pajamos neatleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje. Pajamų mokestį, kuris buvo sumokėtas užsienio valstybėje ne pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas, nuolatinis Lietuvos gyventojas pats turi susigrąžinti iš užsienio valstybės biudžeto, kreipdamasis į užsienio valstybės mokesčių administratorių.

4.1.1. Su darbo santykiais susijusios pajamos

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš užsienio valstybių ar už darbą užsienio valstybėse gautų su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą reglamentuoja Lietuvos su atitinkama užsienio valstybe sudarytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 straipsnio (Samdomas darbas) nuostatos.

▪ Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas, su užsienio valstybės įmone – tos valstybės rezidente sudaręs darbo sutartį, dirba užsienio valstybėje

Vadovaujantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 straipsnio 1 dalimi, su darbo santykiais susijusias pajamas, kurias už užsienio valstybėje atliekamą samdomą darbą nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna iš užsienio įmonės, apmokestinti turi teisę užsienio valstybė. Jeigu nuo tokių su darbo santykiais susijusių pajamų užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus išskaičiuojamas pajamų mokestis, nuolatiniam Lietuvos gyventojui nuo jų sumos nereikia mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje, kadangi, naikinant dvigubą apmokestinimą pagal GPMĮ 37 straipsnį, tokios su darbo santykiais susijusios pajamos yra atleidžiamos nuo pajamų mokesčio. Xxxxxx

gyventojas turi turėti dokumentą, įrodantį, kad nuo jo uždirbtų pajamų užsienio valstybėje buvo sumokėtas pajamų mokestis, ir šį dokumentą pateikti kartu su Pajamų mokesčio deklaracija.

▪ Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas, su užsienio valstybės įmone sudaręs darbo sutartį, dirba Lietuvoje

Pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 straipsnio 1 dalies nuostatas su darbo santykiais susijusios pajamos, kurias nuolatinis Lietuvos gyventojas, su užsienio įmone sudaręs darbo sutartį, už darbą Lietuvoje gauna iš užsienio įmonės, apmokestinamos tik Lietuvoje GPMĮ nustatyta tvarka.

Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas dirba užsienio įmonės nuolatinėje buveinėje Lietuvoje, prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojui išmokamų su darbo santykiais susijusių pajamų (pagal mokesčio mokėjimo Lietuvoje tvarką priskiriamų A klasės pajamoms) ir jas deklaruoti tenka užsienio įmonės nuolatinei buveinei Lietuvoje.

Jeigu užsienio įmonė nevykdo ūkinės veiklos per nuolatinę buveinę, sumokėti pajamų mokestį nuo iš užsienio įmonės už darbą Lietuvoje gautų su darbo santykiais susijusių pajamų turi pats nuolatinis Lietuvos gyventojas.

Jeigu nuolatiniam Lietuvos gyventojui už darbą Lietuvoje išmokėtas su darbo santykiais susijusias pajamas užsienio įmonė apmokestino pagal savo vidaus mokesčių įstatymus, nuolatinis Lietuvos gyventojas neturi teisės naikinti tokių su darbo santykiais susijusių pajamų dvigubo apmokestinimo Lietuvoje, kadangi užsienio valstybė apmokestino šias pajamas, nesilaikydama dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatų. Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę susigrąžinti į užsienio valstybės biudžetą sumokėtą pajamų mokestį, pats kreipdamasis į tos užsienio valstybės mokesčių administratorių.

▪ Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas dirba Lietuvos įmonės nuolatinėje buveinėje užsienio valstybėje

Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 straipsnio 2 dalis suteikia teisę užsienio valstybei apmokestinti su darbo santykiais susijusias pajamas, kurias nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna už darbą Lietuvos įmonės nuolatinėje buveinėje, registruotoje užsienio valstybėje. Jeigu užsienio valstybėje apmokestinamos tokio gyventojo uždirbtos pajamos, Lietuvoje, naikinant jų dvigubą apmokestinimą, jos atleidžiamas nuo pajamų mokesčio. Lietuvos įmonė, vykdanti veiklą per nuolatinę buveinę užsienio valstybėje, mokestiniu laikotarpiu (o ne jam pasibaigus) turi teisę pati naikinti užsienyje pajamų mokesčiu apmokestintų savo darbuotojo – nuolatinio Lietuvos gyventojo su darbo santykiais susijusių pajamų dvigubą apmokestinimą.

▪ Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas – Lietuvos įmonės, kuri nevykdo veiklos per nuolatinę buveinę užsienio valstybėje, darbuotojas dirba užsienio valstybėje

Su darbo santykiais susijusios pajamos, kurias už darbą užsienio valstybėje iš Lietuvos įmonės gauna jos darbuotojas – nuolatinis Lietuvos gyventojas, vadovaujantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 straipsnio 2 dalimi gali būti apmokestintos pajamų mokesčiu užsienio valstybėje tik tuo atveju, jeigu toks gyventojas bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai arba su pertraukomis toje užsienio valstybėje išbūna 183 dienas arba ilgiau.

Tačiau, jeigu Lietuvos įmonė su užsienio įmone sudariusi personalo nuomos sutartį, pagal šią sutartį perleidžia savo darbuotojus užsienio įmonei ir tokie darbuotojai dirba užsienio valstybėje, jų iš Lietuvos įmonės gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos gali būti apmokestinamos užsienio valstybėje nuo pirmos darbo dienos.

Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo su darbo santykiais susijusios pajamos, gautos iš Lietuvos įmonės už darbą užsienio valstybėje, buvo apmokestintos užsienio valstybėje vadovaujantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis, tokios pajamos, naikinant jų dvigubą apmokestinimą, pagal GPMĮ 37 straipsnį neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvoje.

4.1.2. Nekilnojamojo turto pardavimo ir nuomos pajamos

Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 6 straipsnio (Pajamos iš nekilnojamojo turto) 1 dalies nuostatos suteikia teisę užsienio valstybei apmokestinti nuolatinio Lietuvos gyventojo už toje užsienio valstybėje esančio nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausančio šiam gyventojui, nuomą gautas pajamas. Jeigu tokios pajamos buvo apmokestintos užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus, nuo jų gyventojui nereikia mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje.

Pavyzdys

Nuolatiniam Lietuvos gyventojui nuosavybes teise priklauso nekilnojamasis turtas Turkijoje, kurį jis nuomoja Turkijos įmonei. Turkijos įmonė nuo gyventojui už nekilnojamojo turto nuomą išmokėtų sumų, vadovaudamasi savo vidaus mokesčių įstatymų nuostatomis, išskaičiavo pajamų mokestį. Kadangi pagal Lietuvos ir Turkijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį Turkija turi teisę apmokestinti tokias nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas ir jas apmokestino, naikinant jų dvigubą apmokestinimą pagal GPMĮ, tokios pajamos atleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje.

Užsienio valstybėje esančio nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausančio nuolatiniam Lietuvos gyventojui, pardavimo pajamas pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 13 straipsnio (Turto vertės padidėjimo pajamos) 1 dalies nuostatas turį teisę apmokestinti užsienio valstybė. Jeigu tokios pajamos buvo apmokestintos užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus, nuo jų gyventojui nereikia mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje.

Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas parduoda Europos ekonominės erdvės valstybėje jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir už tokio turto pardavimą gautoms pajamoms taikomos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos mokesčio lengvatos (pvz., nekilnojamasis turtas išlaikytas ilgiau kaip 10 metų iki jo pardavimo), nesvarbu, ar nuo tokių pajamų buvo sumokėtas pajamų mokestis ar ne užsienyje, tokios pajamos pagal GPMĮ priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.

4.1.3. Finansinių priemonių pardavimo pajamos

Pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 13 straipsnį (Kapitalo prieaugio pajamos) nuolatinio Lietuvos gyventojo už finansinių priemonių pardavimą gautos pajamos apmokestinamos tik Lietuvoje (t. y. pajamų gavėjo rezidavimo valstybėje) pagal GPMĮ nuostatas, išskyrus atvejus, kai parduodamos įmonės akcijos, kurių daugiau kaip 50 proc. vertės sudaro užsienio valstybėje esantis nekilnojamasis turtas.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos pajamos už akcijų, kurių daugiau kaip 50 proc. vertės sudaro užsienio valstybėje esantis nekilojamasis turtas, pardavimą gali būti apmokestintos toje užsienio valstybėje, kurioje toks nekilnojamasis turtas yra (jeigu tai numatyta tos užsienio valstybės vidaus mokesčių įstatymuose). Jeigu tokios pajamos buvo apmokestintos užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus, naikinant tokių pajamų dvigubą apmokestinimą, šios pajamos neapmokestinamos Lietuvoje.

4.1.4. Individualios veiklos pajamos

Pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 14 straipsnį (Pajamos iš individualios savarankiškos veiklos) užsienio valstybė turi teisę apmokestinti nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pajamas tik tuo atveju, jeigu toks gyventojas vykdo individualią veiklą per nuolatinę bazę užsienio valstybėje (apmokestinamos tik per tą nuolatinę bazę gautos pajamos). Todėl nuolatinis Lietuvos gyventojas neprivalo mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje nuo užsienio valstybėje pajamų mokesčiu apmokestintų individualios veiklos pajamų, kurios buvo gautos gyventojui vykdant užsienio valstybėje registruotą individualią veiklą.

4.1.5. Sporto ir atlikėjo veiklos pajamos

Nuolatinio Lietuvos gyventojo už užsienio valstybėje atliekamą sporto ar atlikėjo veiklą gautos pajamos, vadovaujantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 17 straipsnio (Atlikėjai ir sportininkai) nuostatomis, gali būti apmokestinamos toje užsienio valstybėje. Jeigu tokios pajamos buvo apmokestintos užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus, nuo jų gyventojui nereikia mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje.

4.1.6. Išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams

Nuolatinio Lietuvos gyventojo – valdybos ar stebėtojų tarybos nario iš užsienio įmonės gautos tantjemos ir kitos išmokos už vykdytas valdymo funkcijas pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 16 straipsnį (Direktorių atlyginimai) gali būti apmokestinamos toje užsienio valstybėje. Jeigu tokios pajamos buvo apmokestintos užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus, nuo jų gyventojui nereikia mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje.

4.2. Kai gauti dividendai, palūkanos ir honoraras

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, gavęs dividendus, palūkanas ir honorarą, nuo kurio užsienio valstybėje buvo išskaičiuotas pajamų mokestis, iš pagal GPMĮ apskaičiuotos pajamų mokesčio nuo tokių pajamų sumos gali atskaityti užsienyje išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, kurią užsienio valstybė turėjo teisę imti remdamasi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis. Gyventojas turi turėti dokumentą (kuris gali būti išduotas dividendus, palūkanas ar honorarą

išmokėjusio asmens arba kito asmens užsienio valstybėje) apie gautas pajamas ir nuo jų užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

Iš pagal GPMĮ apskaičiuotos pajamų mokesčio nuo užsienio valstybėje gautų pajamų sumos atskaitoma ne visa užsienio valstybėje sumokėta pajamų mokesčio suma, o tik tokia suma, kuri neviršija GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuotos pajamų mokesčio nuo užsienio valstybėje gautų pajamų sumos.

Kai dividendus, palūkanas ir honorarą nuolatinis Lietuvos gyventojas gauna iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, ir GPMĮ nuostatos leidžia atskaityti didesnę toje užsienio valstybėje sumokėto pajamų mokesčio sumą, negu tokias pajamas leidžia apmokestinti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatos, tai gyventojas gali atskaityti tik tokią užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio sumą, kurią ta užsienio valstybė turėjo teisę imti remdamasi tarptautinės sutarties nuostatomis.

Pavyzdys

Nuolatinis Lietuvos gyventojas gavo dividendų iš Baltarusijos įmonės, nuo kurių pagal Baltarusijos vidaus mokesčių įstatymus buvo išskaičiuotas 13 proc. pajamų mokestis. Lietuvos ir Baltarusijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 10 straipsnyje (Dividendai) nustatyta, kad Baltarusijos įmonės nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokami dividendai Baltarusijoje gali būti apmokestinti ne didesniu kaip 10 proc. mokesčio tarifu. Nuo iš Baltarusijos įmonės gautų dividendų pagal GPMĮ apskaičiuoto pajamų mokesčio nuolatinis Lietuvos gyventojas gali atskaityti ne didesniu negu 10 proc. pajamų mokesčio tarifu Baltarusijoje sumokėtą pajamų mokestį. Kadangi gyventojų gauti dividendai pagal GPMĮ apmokestinami taikant 15 proc. mokesčio tarifą, gyventojas nuo iš Baltarusijos gautų dividendų Lietuvoje turi sumokėti 5 proc. pajamų mokestį. Ne pagal mokestinės sutarties nuostatas Baltarusijos įmonės išskaičiuotą pajamų mokestį nuo dividendų (t. y. 3 proc. permokėtą pajamų mokestį) nuolatinis Lietuvos gyventojas, kreipdamasis į Baltarusijos mokesčių administratorių, turi teisę susigrąžinti iš Baltarusijos biudžeto.

Taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse yra nustatyti gyventojams išmokamų dividendų, palūkanų ir honorarų apmokestinimo prie pajamų šaltinio tokie maksimalūs tarifai:

		Mokesčio	tarifas
Valstybė, su kuria taikoma sutartis	Sutartis taikoma nuo	Dividendams	Palūkanoms	Honorarui
Airija	1999 01 01	15	10	0*
Armėnija	2002 01 01	15	10	10
Azerbaidžanas	2005 01 01	10	10	10
Austrija	2006 01 01	15	10	10
Baltarusija	1997 01 01	10	10	10
Belgija	2004 01 01	15	10	0*
Bulgarija	2007-01-01	10	10	10
Čekija	1996 01 01	15	10	10
Danija	1994 01 01	15	10	0*
Estija	2006 01 01	15	10	10
Graikija	2006 01 01	15	10	10
Gruzija	2005 01 01	15	10	10
Indija	2013-01-01	15	10	10
Italija	2000 01 01	15	10	0*
Islandija	2000 01 01	15	10	0*
Ispanija	2004 01 01	15	10	0*
Izraelis	2007-01-01	10	10	10
Japonija	2019-01-01	10	10	0
JAV	2000 01 01	15	10	10
Jungtinė Karalystė	2002 01 01	15	10	0*
Jungtiniai Arabų Emyratai	2015 01 01	5	0	5

Kanada	1998 01 01	15	10	0*
Kazachstanas	1998 01 01	15	10	10
Kinija	1997 01 01	10	10	10
Kipras	2015 01 01	5	0	5
Kirgizija	2014 01 01	15	10	10
Korėja	2008 01 01	10	10	10
Kroatija	2002 01 01	15	10	10
Kuveitas	2018-01-01	15	10	10
Latvija	1995 01 01	15	0	0
Lenkija	1995 01 01	15	10	10
Lichtenšteinas	2021-01-01	15	10	0
Liuksemburgas	2007-01-01	15	10	0*
Malta	2005 01 01	15	10	10
Makedonija	2009 01 01	10	10	10
Meksika	2013 01 01	15	10	10
Moldova	1999 01 01	10	10	10
Nyderlandai	2001 01 01	15	10	0*
Norvegija	1994 01 01	15	10	0*
Portugalija	2004 01 01	10	10	10
Prancūzija	1997 01 01	15	10	0*
Rumunija	2003 01 01	10	10	10
Rusija	2006 01 01	10	10	10
Singapūras	2005 01 01	10	10	7,5
Serbija	2010 01 01	10	10	10
Slovakija	2003 01 01	10	10	10
Slovėnija	2003 01 01	15	10	10
Suomija	1994 01 01	15	10	0*
Švedija	1994 01 01	15	10	0*
Šveicarija	2003 01 01	15	10	0*
Turkija	2001 01 01	10	10	10
Turkmėnistanas	2015 01 01	10	10	10
Ukraina	1998 01 01	15	10	10
Uzbekistanas	2003 01 01	10	10	10
Vengrija	2005 01 01	15	10	0*
Vokietija	1995 01 01	15	10	10

* 0 proc. mokesčio tarifas honorarams apmokestinti taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d., pradėjus taikyti Lietuvos ir Japonijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas, pakeitusias Lietuvos su užsienio valstybėmis jau taikomas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, kuriose buvo įtvirtintos nuostatos dėl mažesnio tarifo taikymo honorarams ar atsisakymo apmokestinti honorarus prie pajamų šaltinio bent vienoje iš mokestinių sutarčių su užsienio valstybe - Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas tuo pačiu mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama atskirai nuo kiekvienoje užsienio valstybėje gautų pajamų.

4.3. Kai pajamos gautos iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės

Dvejų metų laikotarpiu nuo Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) išstojimo iš Europos Sąjungos dienos (nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d.) GPMĮ IV skyriaus (t. y. 16-21 straipsnių) nuostatos Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei taikomos tiek pat, kiek ir Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Pavyzdžiui, šiuo pereinamuoju dvejų metų laikotarpiu neapmokestinamosiomis pajamomis bus laikomos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 28, 53 ir 54 punktuose nurodytas sąlygas atitinkančio Jungtinėje

Karalystėje esančio nekilnojamojo turto, priklausančio nuolatiniam Lietuvos gyventojui, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos.

Lietuva su Jungtine Karalyste yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį (kurios taikymas nesikeičia dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos), todėl nuolatinių Lietuvos gyventojų Jungtinėje Karalystėje gautų pajamų apmokestinimui taikomos šios sutarties nuostatos.

Naikinant nuolatinių Lietuvos gyventojų iš Jungtinės Karalystės gautų pajamų dvigubą apmokestinimą, taikomos GPMĮ 37 straipsnio nuostatos kaip pajamoms, gautoms užsienio valstybėje, su kuria Lietuva taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį.

5. Kai pajamos gautos iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva nėra sudariusi ir netaiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties

Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva nėra sudariusi ir netaiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties, ir kuri neįtraukta į Tikslinių teritorijų sąrašą (patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344), gavęs bet kokios rūšies pajamų, nuo kurių užsienio valstybėje pagal jos vidaus mokesčių įstatymus buvo sumokėtas pajamų mokestis, tokio mokesčio sumą gali atskaityti iš pagal GPMĮ apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos. Tačiau gyventojas turi turėti užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą apie toje užsienio valstybėje gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio sumą.

Pavyzdys

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2020 metais gavo 10 000 Eur autorinį atlyginimą iš Egipto, nuo kurio buvo išskaičiuotas 20 proc. pajamų mokestis.

Tarkime, kad gyventojas tuo mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje gavo ir darbo užmokestį – 9 000 Eur(kitos rūšies pajamų, išskyrus darbo užmokestį ir autorinį atlyginimą, gyventojas 2020 metais negavo). Pagal GPMĮ nuostatas gyventojo iš Egipto gautas autorinis atlyginimas Lietuvoje apmokestinamas 15 proc. mokesčio tarifu. Kadangi autorinis atlyginimas Egipte buvo apmokestintas didesniu negu 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, gyventojui, naikinant tokio autorinio atlyginimo dvigubą apmokestinimą, Lietuvoje nereikia mokėti pajamų mokesčio, tačiau iš Egipto gauto autorinio atlyginimo sumą gyventojas privalo deklaruoti bei kartu su Pajamų mokesčio deklaracija pateikti Egipto mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą apie pajamų mokesčio sumokėjimą Egipte.

IV. NUOLATINIO LIETUVOS GYVENTOJO IŠ UŽSIENIO VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ DEKLARAVIMAS, PAJAMŲ MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS IR SUMOKĖJIMAS

6. Pajamų deklaravimas ir pajamų mokesčio sumokėjimas

Nuolatinio Lietuvos gyventojo iš užsienio valstybių gautos pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką yra priskiriamos B klasės pajamoms, t. y. tokioms pajamoms, pajamų mokestį nuo kurių apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalo pats tokias pajamas gavęs gyventojas.

Kiekvienas nuolatinis Lietuvos gyventojas, iš užsienio valstybių gavęs pajamų (išskyrus nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų), mokesčių administratoriui privalo pateikti Pajamų mokesčio deklaraciją. Deklaracijoje gyventojas turi nurodyti visas mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje ir užsienio valstybėse gautas pajamas, išskyrus nedeklaruojamas neapmokestinamąsias pajamas.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos deklaruojamos pajamų mokesčio deklaracijoje, kurios pavyzdinė GPM311 forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2019 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. VA-93

„Dėl Pavyzdinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formos ir jos priedų formų ir jų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“.

Patogiausia nuolatiniam Lietuvos gyventojui užpildyti ir pateikti m Pajamų mokesčio deklaraciją elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą (adresu: xxxxx://xxxxxxxxxxxx.xxx.xx/). Pajamų mokesčio deklaracijos užpildymo ir pateikimo priemonė – vedlys, kuriame deklaravimo procesas vykdomas klausimų ir atsakymų principu.

Nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, pajamas, nuo kurių užsienio valstybėje buvo sumokėtas pajamų mokestis, ir kurios užsienio valstybėje buvo apmokestintos pagal sutarties nuostatas, prie Pajamų mokesčio deklaracijos turi pridėti dokumentą apie gautas pajamas ir nuo jų užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio sumą. Jeigu gyventojas prie deklaracijos neprideda tokio dokumento, jis neturi teisės naikinti iš užsienio valstybės gautų pajamų dvigubo apmokestinimo. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaruodamas iš užsienio valstybės, su kuria Lietuva nėra sudariusi ir netaiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties, ir kuri neįtraukta į Tikslinių teritorijų sąrašą, gautas pajamas, nuo kurių užsienyje sumokėtas pajamų mokestis, ir skaičiuodamas nuo tokių pajamų atskaitytiną užsienio valstybėje sumokėtą pajamų mokesčio sumą, prie Pajamų mokesčio deklaracijos turi pridėti užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtintą dokumentą apie

toje užsienio valstybėje gautas pajamas ir ten nuo jų sumokėtą pajamų mokestį.

Pajamų mokesčio deklaraciją už kalendorinius metus nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 dienos.

Jeigu tuo laikotarpiu, kai reikia pateikti Pajamų mokesčio deklaraciją, gyventojas yra išvykęs iš Lietuvos, tai:

- deklaraciją gyventojas gali pateikti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo informacinę sistemą,

- deklaraciją Lietuvoje gali užpildyti ir pateikti gyventojo įgaliotas asmuo (prie deklaracijos turi būti pridėtas notaro patvirtintas gyventojo įgaliojimas) arba

- užpildytą popierinę deklaraciją mokesčio administratoriui Lietuvoje jis gali atsiųsti paštu.

Pagal GPMĮ mokėtinas pajamų mokestis nuo iš užsienio gautų pajamų apskaičiuojamas atsižvelgiant į gautų pajamų rūšį. Apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį nuo iš užsienio gautų su darbo santykiais susijusių pajamų, kurios, naikinant jų dvigubą apmokestinimą, neatleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, iš pajamų sumos atimama šioms pajamoms taikytina metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio suma bei gyventojo patirtos išlaidos, nustatytos GPMĮ 21 straipsnyje. Apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį nuo iš užsienio valstybių gautų kitos rūšies pajamų, kurios, naikinant jų dvigubą apmokestinimą, neatleidžiamos nuo pajamų mokesčio Lietuvoje, šių pajamų suma sumažinama gyventojo patirtomis išlaidomis, nurodytomis GPMĮ 21 straipsnyje.

Pajamų mokestį nuo B klasės pajamų (įskaitant ir užsienio valstybėje gautas pajamas) gyventojas gali mokėti dalimis (kas mėnesį, kas ketvirtį ir pan.) arba visą sumą iškart, tačiau pajamų mokestis, apskaičiuotas Pajamų mokesčio deklaracijoje, į Lietuvos Respublikos biudžetą turi būti sumokėtas iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

Pajamų mokestį gyventojas turi mokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų.

V. KLAUSIMAI - ATSAKYMAI

1. Gyventojas – Lietuvos Respublikos pilietis mokestiniu laikotarpiu dirba ir gyvena Londone. Ar toks gyventojas privalo deklaruoti Jungtinėje Karalystėje uždirbtas pajamas ir nuo jų sumokėti pajamų mokestį Lietuvoje?

Jeigu toks gyventojas mokestiniu laikotarpiu asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų daugiau turi Jungtinėje Karalystėje, negu Lietuvoje (pvz., asmens šeima gyvena kartu su juo Londone, jo vaikai mokosi Londone, šiame mieste jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, socialinio draudimo įmokos mokamos Jungtinėje Karalystėje; Lietuvoje likęs tik nuosavybės teise jam priklausantis nekilnojamasis turtas, kurį jis nuomoja), tuo mokestiniu laikotarpiu gyventojų pajamų mokesčio tikslais jis nėra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, todėl Lietuvoje neprivalo deklaruoti užsienyje uždirbtų pajamų bei nuo jų sumokėti pajamų mokestį.

Jeigu toks gyventojas mokestiniu laikotarpiu asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų daugiau turi Lietuvoje, negu Jungtinėje Karalystėje (pvz., asmens šeima (sutuoktinis ir vaikai) gyvena Lietuvoje, Lietuvoje jis turi nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir kt., Londone šis gyventojas tik dirba), tuo mokestiniu laikotarpiu gyventojas yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju. Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui jis privalo pateikti mokestinio laikotarpio Pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje turi būti nurodytos Jungtinėje Karalystėje uždirbtos pajamos ir kitos tuo mokestiniu laikotarpiu gyventojo gautos pajamos. Jeigu nuo pajamų Jungtinėje Karalystėje buvo sumokėtas pajamų mokestis, tokios pajamos, naikinant jų dvigubą apmokestinimą, yra neapmokestinamos Lietuvoje, tačiau prie deklaracijos gyventojas turi pridėti dokumentą, įrodantį, kad pajamų mokestis buvo sumokėtas Jungtinėje Karalystėje.

2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, su Danijos įmone sudaręs nuotolinio darbo sutartį, dirba Lietuvoje. Ar toks gyventojas nuo iš Danijos įmonės gauto darbo užmokesčio privalo mokėti pajamų mokestį Lietuvoje?

Pagal Lietuvos ir Danijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 15 straipsnį nuolatinio Lietuvos gyventojo už darbą Lietuvoje iš Danijos įmonės (Danijos rezidentės) gautas darbo užmokestis apmokestinamas tik Lietuvoje. Todėl nuolatinis Lietuvos gyventojas nuo už darbą Lietuvoje iš Danijos įmonės mokestiniu laikotarpiu gauto darbo užmokesčio privalo sumokėti pajamų mokestį Lietuvoje GPMĮ nustatyta tvarka bei deklaruoti šias pajamas to mokestinio laikotarpio Pajamų mokesčio deklaracijoje.

3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas (t. y. gyventojas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta visada buvo Lietuvoje) sukuria šeimą su užsienio valstybės gyventoju ir kalendorinių metų kovo

12 dieną galutinai išvyksta iš Lietuvos į užsienio valstybę, kuri nėra Tikslinė teritorija. Šią galutinio išvykimo iš Lietuvos datą gyventojas nurodo Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui pateiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje. Ar toks gyventojas privalo deklaruoti per visus kalendorinius metus, kuriais jis išvyko iš Lietuvos, gautas pajamas bei nuo jų sumokėti pajamų mokestį Lietuvoje?

Vadovaujantis GPMĮ nuostatomis asmuo, kuris buvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju ne mažiau kaip trimis vienas paskui kitą einančiais kalendoriniais metais ir galutinio išvykimo iš Lietuvos kalendoriniais metais Lietuvoje išbūna mažiau kaip 183 dienas, kalendoriniais metais, kuriais galutinai išvyksta iš Lietuvos, yra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju iki galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos. Todėl toks gyventojas Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui turi pateikti Pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta galutinio išvykimo iš Lietuvos data ir turi būti nurodytos visos jo gautos pajamos iki galutinio išvykimo iš Lietuvoje dienos, t. y. kovo 12 dienos. Pajamų mokesčio deklaracija turi būti pateikta ir pajamų mokestis nuo tokių pajamų turi būti sumokėtas iki gyventojo galutinio išvykimo iš Lietuvos dienos, t .y. iki kovo 12 dienos.

Toks gyventojas Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriui neprivalo pateikti Pajamų mokesčio deklaracijos už visus kalendorinius metus, kuriais jis išvyko iš Lietuvos, kadangi nuo kovo 12 dienos gyventojų pajamų mokesčio tikslais asmuo nebėra laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.

4. Nuolatiniam Lietuvos gyventojui nuosavybės teise priklausė butas Bulgarijoje, kurį jis pardavė nuolatiniam Bulgarijos gyventojui. Šį butą gyventojas buvo įsigijęs prieš dvejus metus ir šiame bute nebuvo deklaruota gyventojo gyvenamoji vieta. Nuo buto pardavimo pajamų gyventojas sumokėjo pajamų mokestį pagal Bulgarijos mokesčių įstatymus. Ar gyventojo už Bulgarijoje parduotą butą gautos pajamos apmokestinamos Lietuvoje?

Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos pajamos už Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio nekilnojamojo turto pardavimą, jeigu toks turtas buvo įsigytas anksčiau negu prieš dešimt metų iki jo pardavimo, pagal GPMĮ nuostatas yra neapmokestinamosios pajamos. Kadangi butas, kuriame gyventojas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, Bulgarijoje buvo įsigytas prieš dvejus metus iki jo pardavimo, šio buto pardavimo pajamos pagal GPMĮ yra apmokestinamos pajamų mokesčiu.

Kadangi nuo buto pardavimo pajamų Bulgarijoje buvo sumokėtas pajamų mokestis ir Lietuvos ir Bulgarijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatos suteikė teisę Bulgarijai apmokestinti tokias nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas, nuo šių pajamų gyventojui nereikia mokėti pajamų mokesčio Lietuvoje, kadangi, naikinant tokių pajamų dvigubą apmokestinimą pagal GPMĮ, šios pajamos yra atleidžiamos nuo pajamų mokesčio (t. y. neapmokestinamos) Lietuvoje.

Buto pardavimo pajamas nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti savo Pajamų mokesčio deklaracijoje ir prie deklaracijos turi pridėti dokumentą, įrodantį, kad pajamų mokestis Bulgarijoje buvo sumokėtas.

5. Nuolatinis Lietuvos gyventojas vykdo individualią veiklą Lietuvoje ir individualios veiklos pajamų gauna ne tik iš asmenų Lietuvoje, bet ir iš Latvijos bei Lenkijos gyventojų. Kaip apmokestinamos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pajamos Lietuvoje?

Nuolatinis Lietuvos gyventojas nuo už Lietuvoje vykdytą individualią veiklą gautų pajamų (nesvarbu, iš kokių valstybių tokios pajamos gautos) pajamų mokestį turi sumokėti Lietuvoje GPMĮ nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos ir Lenkijos bei Lietuvos ir Latvijos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatas nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pajamos, gautos už Lietuvoje vykdytą individualią veiklą, apmokestinamos Lietuvoje.

6. Kaip apmokestinamos nuolatiniams Lietuvos gyventojams iš užsienio valstybių į jų banko sąskaitas pervestos ar kitokiu būdu perduotos pinigų sumos?

Kai vienas sutuoktinis perveda pinigus kitam sutuoktiniui

Kai vienas iš sutuoktinių dirba užsienio valstybėje ir kitam sutuoktiniui – nuolatiniam Lietuvos gyventojui į banko sąskaitą perveda ar kitokiu būdu perduoda savo uždirbtus pinigus, laikoma, kad tokios sumos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl jas gavęs sutuoktinis nuo tokių sumų neturi mokėti pajamų mokesčio bei jų deklaruoti.

Kai tėvai perveda sumas savo nepilnamečių vaikų išlaikymui

Kai abu tėvai dirba užsienio valstybėje ir tam tikras pinigų sumas perveda ar kitokiu būdu perduoda jų nepilnamečius vaikus Lietuvoje prižiūrintiems asmenims, laikoma, kad tokios sumos skirtos vaikų priežiūrai (t. y. kompensuojamos vaikų reikmėms skirtos išlaidos), todėl jas gavęs gyventojas taip pat neturi mokėti pajamų mokesčio nuo tokių sumų bei neprivalo jų deklaruoti.

Kai vienas iš tėvų perveda pinigus nepilnamečio vaiko išlaikymui

Kai užsienio valstybėje dirbančiam vienam iš tėvų teismo sprendimu yra pavesta išlaikyti arba pagal susitarimą jis išlaiko Lietuvoje gyvenantį (-čius) nepilnametį (-čius) vaiką (-us) ir tokį vaiką auginančiam asmeniui Lietuvoje perveda ar kitokiu būdu perduoda pinigus, tokios sumos pagal GPMĮ yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu ir nedeklaruojamos.

Kai vaikai xxxxxxx pinigus tėvams ar tėvai remia savo pilnamečius vaikus

Kai užsienyje dirbantys vaikai perveda ar kitokiu būdu perduoda pinigų sumas savo tėvams, ar užsienyje dirbantys tėvai pinigais paremia savo pilnamečius vaikus, laikoma, kad pinigų gavėjas gauna dovanų.

Vadovaujantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 26 punktu, dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu ir tokių dovanų neprivaloma deklaruoti.

Kai gyventojai perveda pinigus giminystės ryšiais nesusijusiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams

Kai gyventojas iš užsienio valstybės perveda ar kitokiu būdu perduoda pinigus nuolatiniam Lietuvos gyventojui (kuris nėra jo sutuoktinis, tėvas / motina, vaikas (įvaikis), brolis, sesuo, vaikaitis ar senelis) ir tarp tokių gyventojų yra sudaryta įstatymų nustatytos formos dovanojimo sutartis, nuo tokios dovanų gautos sumos gyventojas neturi mokėti pajamų mokesčio ir neprivalo jos deklaruoti tik tuo atveju, jeigu dovanojimo būdu gautų pajamų bendra suma per mokestinį laikotarpį neviršija 2500 eurų. Nuo didesnės negu 2500 eurų vertės iš kitų gyventojų (ne artimųjų) gautų dovanų gyventojas privalo sumokėti pagal GPMĮ mokėtiną pajamų mokestį bei deklaruoti visą tokių gautų dovanų sumą.

Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas į savo sąskaitą ar kitokiu būdu gauna pinigus, dėl kurių yra susitarta su pinigų siuntėju, kad tokiomis sumomis gavėjas neturi teisės disponuoti, arba kurių paskirtis yra nurodyta sutartyje (pavyzdžiui, gyventojui grąžinama skola, arba pinigų gavėjas įgaliotas juos pervesti kitiems asmenims ir pan.) ir, mokesčių administratoriui paprašius, pinigų gavėjas gali pateikti sutartį bei dokumentus, įrodančius, kad tokių susitarimų buvo laikomasi, tai tokios pervestos sumos nėra laikomos gyventojo, į kurio sąskaitą pervestos ar kitokių būdu perduotos tokios sumos, pajamomis. Atsižvelgiant į tai, pinigų gavėjui pajamų mokesčio mokėti nereikia.

Kai nuolatiniai Lietuvos gyventojai gauna pinigų sumas iš užsienio ir neturi jokių įrodymų, už ką gauti šie pinigai

Kai nuolatiniam Lietuvos gyventojui į banko sąskaitą pervedamos ar kitokiu būdu perduodamos pinigų sumos iš užsienio valstybių ir pinigų gavėjas neturi jokių įrodymų, kad pervestos sumos nėra jo pajamos ar yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, tokios sumos laikomos iš šaltinio užsienio valstybėje gautomis pajamomis (pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamomis B klasės pajamoms), nuo kurių pinigų gavėjas turi sumokėti pagal GPMĮ mokėtiną pajamų mokestį.

Document Metadata

Table of Contents

NUOLATINIO LIETUVOS GYVENTOJO IŠ UŽSIENIŲ VALSTYBIŲ GAUTŲ PAJAMŲ APMOKESTINIMAS IR DEKLARAVIMAS

Document Metadata