TURINYS
Investors’ Forum pasiūlymai Lietuvos investicinės aplinkos gerinimui
TURINYS
ESMINIAI SPRENDIMAI IR VEIKLOS KRYPTYS NORINT
PER 5 METUS PADVIGUBINTI DARBO UŽMOKESTį ŠALYJE 2
1. DARBO SANTYKIAI: PASTABOS PO SVARSTYMŲ SEIMO KOMITETUOSE 3
2. MOKESČIŲ SISTEMA 6
3. įMONIŲ TEISĖ 7
4. ENERGETIKOS ŪKIS 10
5. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMA 11
6. SKAIDRUMO DIDINIMAS 12
7. TELEKOMUNIKACIJŲ SEKTORIUS 13
8. TERITORIJŲ PLANAVIMAS 14
9. INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGA 14
10. TRANSPORTO SEKTORIUS 15
11. TURTO VALDYMAS 16
12. PILIETYBĖS ATKŪRIMO KLAUSIMAI 16
KAIP PER 5 METUS PADVIGUBINTI DARBO UŽMOKESTį ŠALYJE? ESMINIAI SPRENDIMAI IR VEIKLOS KRYPTYS
1) Įtvirtinti subalansuotą ir konkurencingiausią Rytų ir Centrinėje Europoje darbo san- tykių reguliavimą, atitinkantį besikeičiančią ekonominę situaciją, tenkinantį naujus darbuotojų bei darbdavių poreikius ir leidžiantį tarptautinėje erdvėje konkuruoti ne tik dėl investicijų, bet ir dėl talentų. Pirmiausia būtina dar 2016 m. priimti Darbo kodekso pakeitimus, numatytus Vyriausybės Seimui pateiktame projekte, skirtame lankstesniems darbo santykiams užtikrinti. Didesnė darbo sutarčių įvairovė, trum- pesni įspėjimo terminai, subalansuotos išeitinės kompensacijos ir mažesnė biuro- kratinė našta leistų didinti atlyginimus ir kurti naujas darbo vietas.
2) Gerinti viešojo sektoriaus paslaugų kokybę keliant darbo užmokestį viešajame sek- toriuje dirbantiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, pasiruošusiems didinti darbo efektyvumą. Tai turėtų būti įgyvendinama mažinant dirbančiųjų viešajame sektoriuje skaičių (išskyrus sritis, kuriose darbuotojų skaičiaus mažinimas artimiau- siu metu yra negalimas, pvz., policijos patrulių, gaisrininkų atveju). Valstybinės insti- tucijos bei įstaigos, kurios vykdys struktūros optimizavimą ir investuos į darbo efek- tyvumo didinimą, turėtų gauti finansines paskatas.
3) Įvesti „Sodros“ įmokų lubas, prilygstančias 4 VDU (VDU – vidutinis darbo užmo- kestis), įvertinus ne tik momentinius biudžeto netekimus, bet ir prognozuojamas didesnes pajamas iš vartojimo ir kitų mokesčių.
4) Dalį stambių valstybės valdomų įmonių akcijų kotiruoti akcijų biržoje. Tai didintų skaidrumą, skatintų atskaitomybę, be to, pagyvėtų kapitalo rinkos ir konkurencija dėl darbuotojų, kiltų darbo užmokestis.
5) Užtikrinti susisiekimą oro transportu tarp Vilniaus ir svarbiausių Europos miestų bent jau darbo dienomis rytais (į Vilnių) ir vakarais (iš Vilniaus). Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas miestams, kuriuose esančios įmonės turi potencialą investuoti Lietuvoje: Amsterdamui, Briuseliui, Frankfurtui, Helsinkiui, Kopenhagai, Londonui (Heathrow arba Gatwick oro uostai), Mančesteriui, Oslui, Paryžiui, Rygai, Stokhol- mui, Štutgartui, Talinui, Varšuvai, Vienai.
6) Skatinti grįžtamąją emigraciją į Lietuvą ir kvalifikuotos darbo jėgos bei talentų pri- traukimą. Sukurti specialią „talentų vizą“ aukštos kvalifikacijos specialistams (tame tarpe startuoliams), kurių trūksta rinkoje. Optimizuoti kvalifikuotos darbo jėgos imi- gracijos procedūras, numatant, kad nagrinėjimo terminai negali trukti ilgiau nei 1 mėnesį, o kartu su kvalifikuotu darbuotoju tuo pat metu gali atvykti ir jo šeima. Taip pat įkurti atskirą aptarnavimo padalinį verslo ir kvalifikuotiems darbuotojams.
7) Atsižvelgiant į numatomą ES Struktūrinių fondų finansavimo mažėjimą ekonomiškai stipriuose regionuose ir būtinumą konkuruoti su kitais Europos megapoliais ir trau- kos centrais, siūlome skirti prioritetą 2015–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimui į stipriausių Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – ekono- minę ir socialinę aplinką.
8) Mainais į darbdavių įsipareigojimą didinti darbo užmokestį, mažinti darbo užmokes- čio apmokestinimą: didinti neapmokestinamą pajamų dydį ir perkelti bazinės pen-
Investors’ Forum pasiūlymai Lietuvos investicinės aplinkos gerinimui
sijos mokėjimą iš „Sodros“ į nacionalinį biudžetą ir atitinkamai mažinti mokamas
„Sodros“ įmokas. Pavyzdys – nuo 1987 m. vykdytas Airijos „Pairtíocht sóisialta“ na- cionalinis susitarimas, įgyvendinęs darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės sutarimą kelti darbo užmokestį mainais už mažesnę mokesčių naštą.
9) Didinti tikslinių priemonių finansavimą tiesioginių užsienių investicijų pritraukimui.
10) Paruošti ir įgyvendinti efektyvią švietimo reformą:
• didinti aukštųjų mokyklų dėstytojų ir bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų at- lyginimus (jungiant mažąsias mokyklas ir mažinant mokytojų skaičių);
• kelti mokytojų kvalifikaciją, perduodant finansavimą, skirtą mokytojų ruoši- mui, specialiai atrinktoms tinkamai pasiruošusioms aukštosioms mokykloms;
• finansinėmis priemonėmis skatinti aukštųjų mokyklų jungimąsi;
• finansinėmis priemonėmis skatinti priimti studentus/rinktis studijų progra- mas, reikalingas Lietuvos darbo rinkai ir ekonomikos vystymuisi.
1. DARBO SANTYKIAI
PASTABOS PO SVARSTYMŲ SEIMO KOMITETUOSE
90% | |||||||
85% | 83% | 86% | |||||
80% | 80% | ||||||
75% | 70% | ||||||
70% | 67% | 66% | |||||
65% | |||||||
60% | 59% | ||||||
2014 II | 2014 III | 2014 IV | 2015 I | 2015 II | 2015 Iv | 2016 I | |
ketv | ketv. | ket. | ketv. | ketv. | ketv. | ketv. | |
Pokyčių reikalaujančios sritys
55%
Darbo santykiai
„Rinkos sąlygų neatitinkantis Darbo kodeksas tiek investuotojų, tiek tarptautinių organizacijų kritikuojamas jau seniai. 2016 m. pirmąjį ketvirtį net 86 proc. investuotojų įvardino darbo santykių reguliavimą kaip pagrindinę dėmesio ir pokyčių reikalaujančią sritį.“
Šaltinis: Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas, 2016 I ketv., xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxxxxx
Darbo sutarčių įvairovės ir lankstumo didinimas.
1) LRS SRDK numatė papildomus apribojimus terminuotoms ir projektinėms darbo su- tartims:
• 66 str.. 4 d.: terminuotos sutartys nuolatiniam darbui sudaromos tik su kolekty- vine sutartimi, jos negali sudaryti daugiau nei 20% visų darbo sutarčių;
• 69 str.. 5 d. draudžia atleisti nėščią darbuotoją pagal terminuotą darbo sutartį;
• 88 str.. 3 d. 1 p.: projektinio darbo sutartys ribojamos iki 10% visų darbo sutarčių.
SIŪLOME: atsisakyti naujų apribojimų terminuotoms ir projektinėms darbo su- tartims ir atsisakyti draudimo atleisti nėščią darbuotoją pagal terminuotą darbo sutartį, kadangi Lietuvoje – mažiausiai terminuotų sutarčių Europoje (vos 2,7%). Jei bus vykdoma visapusiška darbo santykių reforma (atpalaiduojamos visų tipų sutar- tys), terminuotos sutartys neišbalansuos darbo rinkos.
2) LRS SRDK priėmė sprendimą atsisakyti nenustatytos apimties darbo sutarčių:
• 84-87 str.: straipsniai, reglamentuojantys nenumatytos apimties darbo sutartis, išbraukti.
SIŪLOME: grąžinti nenustatytos apimties darbo sutartis reglamentuojančius straipsnius, kadangi Lietuva turi žemiausius ne visą darbo laiką dirbančių darbuo- tojų rodiklius. Lankstesnės darbo formos didina ekonomikos atsparumą nuosmukių metu ir geriau tenkina individualius darbuotojų poreikius. Jungtinėje Karalystėje ši darbo sutarties forma yra itin sėkminga: darbuotojai patenkinti, o darbdaviams tai suteikia reikiamo lankstumo.
3) LRS SRDK apsvarstė darbo sutarties nutraukimą darbdavio valia (58 str.) ir jam pritarė. SIŪLOME: laikytis pozicijos, kad darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia prin- cipas turi būti išlaikytas, nes tai suteikia galimybę nutraukti darbo santykius nesant siaurų DK apibrėžtų priežasčių tokiomis sąlygomis, kurios daugeliu atvejų tenkins abi sutarties šalis. Šiuo metu darbuotojai daugiausia atleidžiami šalių sutarimu arba
„darbuotojo iniciatyva“ ir praranda išeitines išmokas.
4) LRS SRDK apsvarstė straipsnius, mažinančius išeitines išmokas ir įspėjimo terminus (56 str.). Komitetas siūlo didinti darbdavio išmokos dydį iki 2 mėn. darbo užmokesčio dydžio (projekte buvo siūloma 1 mėn.), nors tuo pačiu svarstomas Ilgalaikių išmokų fondo įstatymo projektas, kuriame numatomos didesnės išmokos jau iš fondo. SIŪLOME: laikytis pozicijos, kad esant išmokoms iš fondo, darbdavio išmoka turė- tų būti 1 mėn. darbo užmokesčio dydžio. Taip pat siūlome koreguoti Ilgalaikių išmo- kų fondo įstatymo projektą, nenumatant naujos darbdavio įmokos, o lėšas imant iš darbdavio įmokos „SODRAI“ (susiejant įstatymo įsigaliojimą su „SODROS“ įmokos pirmuoju sumažinimu).
ALTERNATYVA: jei bus palikta darbdavio mokama išeitinė išmoka iki 2 mėnesių dar- bo užmokesčio dydžio, siūlome atsisakyti Ilgalaikių išmokų fondo apskritai.
Lankstesnis darbo ir poilsio laiko reglamentavimas.
1) LRS SRDK iš dalies pritarė suminės darbo laiko apskaitos taikymo supaprastinimui:
• 112 str. 5 p.: numato, kad „maksimalus darbo laikas, dirbant pagal suminę dar- bo laiko apskaitą, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos“.
SIŪLOME: atsisakyti naujo suminės darbo laiko apskaitos ribojimo iki 48 val. per savaitę.
2) LRS SRDK iš dalies pritarė lanksčiam ir ES Direktyvas bei regiono praktikas atitinkan- čiam viršvalandžių reguliavimui:
• 117 str. 3 d.: numato, kad maksimalūs metiniai viršvalandžiai yra 180 val., ne- bent kolektyvinė sutartis numato kitaip;
• 39 str. 4 d.: nenumato galimybės darbdaviui netenkinti darbuotojo prašymo dirbti ne visą darbo laiką, jeigu prašymas pateiktas tinkamai;
• 113 str. 2 d.: numato pareigą darbo grafikus derinti Darbo tarybos arba Kolekty- vinėje sutartyje numatyta tvarka.
Investors’ Forum pasiūlymai Lietuvos investicinės aplinkos gerinimui
SIŪLOME: atsisakyti naujo metinių viršvalandžių ribojimo, numatyti, kad ne visas darbo laikas gali būti numatytas tik šalių susitarimu,ir numatyti, kad darbo grafi- kų derinimo tvarka (o ne patys grafikai) turi būti suderinti su darbo taryba.
Socialinės partnerystės skatinimas.
1) LRS SRDK pritarė nuostatai dėl darbuotojų atstovų skyrimo juridinio asmens ko- legialaus valdymo ar priežiūros organo nariais, tačiau tikinama, kad nuostata bus taikoma tik valstybės ir savivaldybių įmonėms (214 str.).
SIŪLOME: atsisakyti susijusių straipsnių juos perkeliant į specializuotus teisės ak- tus, reglamentuojančius valstybės ir savivaldybių įmones.
2) LRS SRDK ne tik pritarė privalomam darbo tarybų steigimui įmonėse, turinčiose 50 ar daugiau darbuotojų, tačiau taip pat praplėtė kriterijus įmonėms, turinčioms 20 ir daugiau darbuotojų (166 str.).
SIŪLOME: atsisakyti privalomo darbo tarybų steigimo bei numatyti, kad tose įmo- nės, kur nėra nei darbo tarybų, nei profesinių sąjungų, atitinkama informacija tei- kiama tiesiogiai darbuotojams, o konsultavimo procedūros nėra vykdomos.
3) LRS SRDK pritarė, kad Kolektyvinė sutartis galioja tik ją suderinusios Profesinės są- jungos nariams:
• 195 str. 7 d.: numato, kad „jeigu įmonėje veikia kelios profesinės sąjungos, įmo- nės kolektyvinę sutartį gali sudaryti jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys“;
• 200 str. 1 d.: numato, kad Kolektyvinės sutartys taikomos darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams.
SIŪLOME: įvertinti šio sprendimo įtaką kitoms DK nuostatoms, siekiant užtikrinti, kad įmonės nesusidurs su sunkumais organizuodamos savo veiklą (pvz., 119 str. nuostatose, reglamentuojančiose darbo laiko režimo ypatumus ekonominės veiklos srityse, taikomas specifinis darbo laiko režimas, numatytas Kolektyvinėje sutartyje, turėtų toliau būti taikomas visiems darbuotojams).
4) LRS SRDK apsvarstė LR Trišalės tarybos reglamentavimo pakeitimus (188 str.), tačiau liko keletas kritiškai vertinamų registruotų pasiūlymų, kuriems buvo pritarta.
SIŪLOME: numatyti Trišalės tarybos atstovų kadencijų skaičių (pvz., iki 2 kadenci- jų).
Darbdavio ir darbuotojo dialogas.
1) LRS SRDK priėmė sprendimą lankstesnius individualius susitarimus taikyti virš 2 VDU uždirbantiems darbuotojams. Tai yra teigiamas sprendimas. Tačiau manome, kad tokius susitarimus, nes jie yra neleidžiami maksimaliajam darbo ir minimalia- jam poilsio laikui, darbo sutarties sudarymui ir pasibaigimui, minimaliajam darbo užmokesčiui, darbuotojų saugai ir sveikatai, lyčių lygybės ir nediskriminavimo pa- grindams, galima būtų leisti ir kitiems darbuotojams:
• 32 str. 4 d.: atsisakyta galimybės leisti šalims, nepriklausomai nuo jų darbo už- mokesčio, darbo sutartyse pasiekti jas tenkinančius individualius susitarimus, nenumatytus DK;
• 5-1 str. 2 d.: pritarta principui neaiškų reglamentavimą aiškinti darbuotojo nau- dai.
SIŪLOME: grąžinti 32 str. 4 d. ir 5–1 str. 2 d. Vyriausybės teiktas redakcijas.
Šalių interesus balansuojančios nuostatos.
1) LRS SRDK priėmė sprendimą atsisakyti nuostatų, balansuojančių šalių susitarimus, pvz.:
• 27 str. 1 d.: atsisakyta nuostatų, balansuojančių darbdavio pareigą padėti dar- buotojui vykdyti jo šeimyninius įsipareigojimus.
SIŪLOME: užtikrinti, kad DK liktų nuostatos, balansuojančios šalių interesus.
Sankcijų darbdaviui nuostatos.
1) LRS SRDK priėmė sprendimą nepritarti siūlomiems apribojimams dėl sumų, pritei- siamų darbuotojui dėl vėlavimo atsiskaityti su juo pasibaigus darbo santykiams:
• 145 str.: atsisakyta 3 mėnesių darbo užmokesčio apribojimo už uždelstą atsis- kaitymo su darbuotoju laikotarpį.
SIŪLOME: grąžinti LRV teiktą 145 str. redakciją, numatančią 3 mėnesių ribojimą galimam priteisti darbo užmokesčiui už delsimą atsiskaityti su darbuotoju nutrū- kus darbo santykiams.
2. MOKESČIŲ SISTEMA
Mokesčių sistemos efektyvumas
“Verta pastebėti, kad palaipsniui gerėja investuotojų nuomonė apie Lietuvos mokesčių sistemos
efektyvumą. Respondentų, skyrusių žemiausią balą šioje kategorijoje, sumažėjo nuo 31% pirmojo LIPI tyrimo 2014 m. II ketvirtį metu, iki 17% pastarojo tyrimo metu. Nepaisant
to, jog vykdomoji valdžia susilaukė kritikos dėl savo pasyvumo, pasirodė, kad kartais tai gali turėti ir teigiamą pusę, mat stabilumas leidžia įmonėms dirbti efektyviau ir tiksliau planuoti savo resursus. Kitaip tariant, jau geriau jokių pokyčių, nei prasti ir neapgalvoti.”
Šaltinis: Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas, 2016 I ketv., xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxxxxx
Investors’ Forum pasiūlymai Lietuvos investicinės aplinkos gerinimui
1) Tobulinti mokesčių sistemą atsižvelgiant į išvardytus siūlymus:
• įvesti „lubas“ visoms „Sodros“ mokėtojų grupėms;
• sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas „Sodrai“, atitinkamai perskaičiuojant
„Sodros“ įmokų, PSD ir GPM tarifus;
• perduoti „Sodros“ įmokų administravimą VMI;
• trumpinti mokesčių perskaičiavimo senaties terminą iki 3 metų;
• panaikinti PVM lengvatą šildymui;
• įvesti racionalių mokesčių: visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, automobilių mokestį.
2) Tobulinti pelno apmokestinimo teisinį reguliavimą ir administravimą:
• panaikinti 70 proc. apribojimą mokestinių nuostolių perkėlimui;
• panaikinti pelno mokesčio įstatymo str. 40–1 (holdingų lengvatos atėmimą nuo fiziniams asmenims išmokėto pelno);
• nustatyti holdingo bendrovių rezidavimo kriterijus, o juos atitinkantiems – suvie- nodinti dividendų ir akcijų perleidimo apmokestinimą (numatant 10 proc. akcijų ir 1 metus);
• tobulinti neaiškias ir pasenusias pajamų arba išmokų apibūdinimo iš naujo tai- sykles (LRV 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. 1575);
• siekiant skatinti mokslinius tyrimus, supaprastinti Mokslinių tyrimų ir eksperi- mentinės plėtros (MTEP) lengvatos ir investicinių projektų lengvatos adminis- travimą;
• gamybinėms įmonėms įteisinti planinės savikainos naudojimą apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną.
3) Tobulinti investicinės grąžos apmokestinimą:
• skatinti investicinių struktūrų kūrimąsi Lietuvoje;
• nustatyti pažangų apmokestinimą visiems investavimo instrumentams.
4) Tobulinti VMI įpareigojančių išaiškinimų teikimo tvarką: nustatyti, kad klausimo paprastumas negali būti pagrindu kreipimuisi atmesti ir kreipimųsi dėl išaiškinimų srautą reguliuoti nustatant žyminį mokestį.
5) Įdiegti preliminarių nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijų rengimo gyventojams programą ir perkelti pateikimo terminą į gegužės 1 dieną.
6) Keičiant mokesčių įstatymus griežtai laikytis 6 mėn. įspėjimo termino.
3. įMONIŲ TEISĖ
1) Didinti per biržą finansiniams investuotojams parduodamų valstybės valdomų įmo- nių akcijų dalį (kotiruojant nekontrolinius paketus). Tai paskatintų vertybinių po- pierių biržos likvidumą ir sugrąžintų į Lietuvą bent dalį investuojamų pensijų fondų lėšų. Taip pat siūlome vertybinių popierių biržos atgaivinimą įtvirtinti kaip vieną iš Finansų ministerijos veiklos tikslų.
2) Koreguoti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą: panaikinti reika- lavimą atlikti potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įver-
tinimą tais atvejais, kai įsigyjama energetikos, transporto, IT ar finansų sektoriuje veikiančios įmonės akcijų. Esamas reglamentavimas sukuria nereikalingą adminis- tracinę naštą, neproporcingai apsunkina akcijų įsigijimo procesą, stabdo investicijų plėtrą ir neturi realios apsauginės funkcijos.
3) Numatyti, kad, įsigyjant finansų sektoriuje veikiančios įmonės akcijų, į komisiją kreiptis turi Lietuvos bankas (LB), gavęs rinkos dalyvio prašymą dėl leidimų akcinin- kų pasikeitimui (šiuo metu rinkos dalyvis turi kreiptis į dvi skirtingas institucijas – ir į LB, ir į komisiją).
4) Atsisakyti notarinio akcijų pirkimo–pardavimo sandorių tvirtinimo. Akcininkai priva- lo būti registruojami JADIS (Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema) sistemo- je, kurioje saugoma informacija yra prieinama viešai, todėl notarinis tvirtinimas yra perteklinis.
5) Priimti Obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymą – įstatymo projektas yra pa- rengtas, tačiau jau daug metų „įstrigęs“.
6) Tobulinti bendrovių kapitalo reguliavimą – siūlome peržiūrėti akcinių bendrovių ka- pitalą reguliuojančias nuostatas ir apsvarstyti galimybę įgalioti valdybą didinti kapita- lą ne vėliau kaip per 5 m. nuo akcininkų sprendimo priėmimo (šiuo metu numatytas 6 mėn. terminas); taip pat peržiūrėti privilegijuotųjų akcijų koncepciją (pavyzdžiui, numatant skirtingas akcininkų teises bendrovės likvidavimo atveju) ir išvestinių ieški- nių reguliavimą padidinant smulkiųjų akcininkų galimybes pasinaudoti šiuo institutu akcininkų interesams ginti. Pašalinti kliūtis bendrovėms išleisti akcijų opcionus dar- buotojams (šiuo metu akcininkų sprendimas išleisti naujas akcijas galioja tik 6 mėn., tad bendrovė negali sudaryti sutarčių dėl ilgesnio laikotarpio opcionų).
7) Efektyvinti Juridinių asmenų registrų centro (JAR) veiklą:
• sukurti galimybę už sąnaudas atitinkantį didesnį nei įprasta mokestį įregistruoti duomenis Juridinių asmenų registre (JAR) skubos tvarka (tą pačią arba, jei do- kumentai pateikiami vakare, – kitą darbo dieną). Analogiška „skubos tvarkos” funkcija yra sklandžiai vykdoma Nekilnojamojo turto registro ir asmens doku- mentus išduodančio Migracijos departamento.
• Svarbu užtikrinti JAR duomenų prieinamumą ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. Atsižvelgiant į tai, kad JAR išrašas pateikiamas standartine forma, toks patobuli- nimas neturėtų reikalauti didelių investicijų. Pavyzdžiui, apie Estijos įmonę Lie- tuvos pilietis gali nedelsiant gauti išrašą anglų kalba atsiskaitydamas kreditine kortele Estijos registro svetainės versijoje anglų kalba.
8) Ištaisyti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) trūkumus:
• užtikrinti galimybę fondus registruoti kaip įmonės akcininkus;
• sudaryti galimybę sutuoktiniams įregistruoti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuo- savybę – šiuo metu akcijos turi būti registruojamos vieno iš sutuoktinių vardu.
9) Atsisakyti reikalavimo juridinio asmens pavadinimui atitikti perdėtai griežtus lietu- vių kalbos reikalavimus – įmonės neprivalo vadintis tik lietuviškai.
10) Atlikti sisteminę nemokumą reglamentuojančių teisės aktų (Įmonių bankroto, Fizi- nių asmenų bankroto ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo) reformą (pasinaudojant tokių užsienio šalių, kaip Vokietija, gerąja patirtimi). Reforma turėtų sukurti vieną nemokumo kodeksą, kuris reguliuotų visus nemokumo klausimus. Tai padėtų kon-
Investors’ Forum pasiūlymai Lietuvos investicinės aplinkos gerinimui
troliuoti šiuo metu nuolatos vykstantį ir itin fragmentišką nemokumą reglamentuo- jančių teisės aktų koregavimą bei tikslinimą, kuris sukuria daug nestabilumo rinkos dalyviams ir teismams. Taip pat siūlome:
• įtvirtinti galimybę įkaito turėtojui arba hipotekos kreditoriui, įsiteisėjus nutar- čiai iškelti įmonei bankroto bylą, už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos kainą ir teismo leidimu operatyviai nuosavybės teise perimti pagal ban- krutuojančios įmonės prievoles įkeistą ar hipoteka užtikrintą turtą. Toks pakei- timas leistų ženkliai paspartinti bankroto procesą, sumažintų bankroto proceso vilkinimo galimybes bei užtikrintų greitą turto grąžinimą į apyvartą;
• įtvirtinti bankrutuojančios įmonės kreditoriams teisę atlikti priešpriešinių vie- narūšių reikalavimų įskaitymą, jeigu kreditoriaus reikalavimas bankrutuojančiai įmonei atsirado po bankroto bylos iškėlimo dienos. Toks pakeitimas užtikrin- tų, jog kreditoriai, su kuriais yra vykdomos sutartys po bankroto bylos iškėlimo dienos, nebūtų diskriminuojami prieš kreditorius, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo dienos;
• Įmonių bankroto įstatyme numatyti, jog bankrutuojančios įmonės kaupiamo- sios banko sąskaitos, kurioje yra bendrovės akcijų ar obligacijų emisijos metu surinktos investuotojų lėšos, statusas būtų prilygintas depozitinei sąskaitai, ku- rioje esančios lėšos nepatektų į bendrą bankrutuojančios įmonės turto masę ir privalėtų būti grąžintos investuotojams kaip jų nuosavybė, jeigu iki bankroto bylos iškėlimo dienos tokie investuotojai nuosavybės teise neįgijo naujų ben- drovės akcijų ar obligacijų;
• numatyti, jog kreditorių, suteikusių restruktūrizuojamai įmonei kreditus, neuž- tikrintus hipoteka ar įkeitimu, po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, reikalavimai, kai restruktūrizavimo planas nėra įgyvendinamas ir įmonei iškeliama bankroto byla, būtų tenkinami pirmiau už antrąja eile tenkinamus visus likusius kreditorių reikalavimus. Tokiu būdų galimai būtų padidintas kreditorių suinteresuotumas teikti finansinę pagalbą įmonėms jų restruktūrizavimo metu.
11) Tobulinti fondų reguliavimą:
• šiuo metu investicinėms bendrovėms ir investiciniams fondams taikomas skir- tingas pelno mokesčio režimas, nesureguliuotas ELTIF (angl. European long term investment funds), EuVECA (angl. EU venture capital funds) ir EuSEF (angl. EU so- cial enterpreneurship funds) apmokestinimas. Todėl, siekiant skatinti investicinių struktūrų kūrimąsi Lietuvoje, būtina užtikrinti pažangų apmokestinimą visiems investavimo instrumentams;
• peržiūrėti fondų reguliavimą, atsisakant nereikalingų apribojimų ir siekiant pa- skatinti fondų infrastruktūros plėtrą, skatinant užsienio valdytojus steigti valdy- mo įmones ir fondus Lietuvoje;
• peržiūrėti investicinės bendrovės reguliavimą ir numatyti lankstesnę akcijų išlei- dimo ir supirkimo, dividendų išmokėjimo procedūrą, galimybę atšaukti pirmumo teises, leidimą įsigyti savų akcijų, atsiskaitymą už akcijas nepiniginiais įnašais, kt.;
• švelninti investuotojų nesąsajumo su valdytojais reikalavimus, taikomus Infor- muotiesiems investuotojams skirtiems fondams. Tai riboja fondų infrastruktū- ros panaudojimą šeimos ar įmonių grupės turto valdymo tikslais. Akivaizdu, kad dėl to Lietuva pralaimi konkurencinę kovą prieš Liuksemburgą, nors galėtų tapti patrauklia jurisdikcija steigti valdymo įmones ar fondus;
• įstatymu išspręsti fondų vienetų perleidimo apribojimų kontrolės klausimus ir paskirti už tai atsakingus asmenis;
• svarstyti Alternatyvių investicijų fondų valdytojų direktyvą (Angl. Alternative Investment Fund Managers Directive, AIFMD) įgyvendinančio įstatymo pakei- timus, leidžiant alternatyvius užsienio fondus platinti Lietuvoje neprofesiona- liesiems investuotojams. Tai atvertų galimybes nacionaliniams mažmeniniams investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams platinti savo vie- netus/akcijas už Lietuvos ribų;
• Aiškiai sureguliuoti AIFMD įgyvendinančiame įstatyme nustatytus fondo ir in- vestuotojų atsakomybės klausimus (pvz., tai, kad investuotojai neatsako fondo kreditoriams už fondo prievoles savo asmeniniu turtu ir atvirkščiai.
4. ENERGETIKOS ŪKIS
66
54
„Kasmetiniame Pasaulio banko tyrime „Doing business 2016“ Lietuva pakilo į 20-ą vietą iš 189 valstybių. Didžiausios įtakos tam turėjo reformos energetikos sektoriuje. Sugriežtinti procedūrų terminai padėjo Lietuvai iš 66 vietos palypėti net per 12 laiptelių aukštyn kategorijoje „Elektros prisijungimas” ir bendrame reitinge grįžti į dvidešimtuką.
Kita vertus, minėtas rodiklis išlieka bene prasčiausiu šalies rezultatu, nes pagal jį Lietuvą yra vos 54-oje vietoje iš 189.”
Šaltinis: Pasaulio banko duomenų bazė,
xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxx/xxxxxxxxxxxxxxxx/xxxxxxxxx/
1) Kuo skubiau patvirtinti naują Energetikos strategiją, ypatingą dėmesį atkreipiant į apsisprendimą dėl atominės energetikos ateities. Šiandienis politinio sutarimo trū- kumas verslui neleidžia priimti efektyvių strateginių sprendimų ir taip prisidėti prie ekonomikos augimo.
2) Stabilizuoti kainodarą ir reguliacinius mechanizmus energetikos sektoriuje, nes tai leistų didinti šio sektoriaus patrauklumą potencialiems šalies ir užsienio investuoto- jams.
3) Skirti deramą dėmesį Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos modelio įgyvendi- nimui, nes tai skatintų verslą išnaudoti naujas, su šia iniciatyva susijusias galimybes rinkoje.
4) Efektyviau išnaudoti gerai išvystytą šalies energetinę infrastruktūrą pritraukiant į Lietuvą investicijas energijos vartojimui imliose industrijose. Didesnis energijos su- vartojimas leistų mažinti elektros energijos kainą galutiniams vartotojams.
Investors’ Forum pasiūlymai Lietuvos investicinės aplinkos gerinimui
5. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SISTEMA
2000
1000
Lietuva
Europos regionas
USD
Visų išlaidų sveikatos apsaugai dalis vienam gyventojui
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pagal biudžeto išlaidas, skirtas sveikatos apsaugai, Lietuva vis dar stipriai atsilieka nuo regiono vidurkio.“
Šaltinis: Pasaulio sveikatos organizacija, xxxx://xxx.xxx.xxx/xxx/xxxxxxxxx/xxx.xxx?xxx0
1) Įtvirtinti veiksmingą asmens sveikatos priežiūros įstaigų priežiūros mechanizmą.
2) Reformuoti sveikatos priežiūros sektoriaus vadybą. Įvertinti galimybę atskirti Valsty- binę ligonių kasą nuo Sveikatos apsaugos ministerijos.
3) Skatinti konkurenciją tarp viešųjų ir privačiųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, atsižvelgiant į jų veiklos ir resursų panaudojimo efektyvumo vertinimą.
4) Racionalizuoti lėšų paskirstymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir šių lėšų panaudojimą:
• įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2013 m. nutarimą ir įstatymu įtvirtinti aiškius kriterijus, pagal kuriuos būtų sudaromos sutartys su asmens sveikatos priežiū- ros įstaigomis dėl sveikatos priežiūros paslaugų kompensavimo;
• įvesti aiškią tvarką dėl paslaugų apmokėjimo masto (kvotų) asmens sveikatos priežiūros įstaigoms nustatymo ir paskirstymo, atsisakant planinio kvotų skirs- tymo pagal įstaigų tinklo logiką, įtvirtintinant kvotų skyrimą ir didinimą toms įs- taigoms, kurias renkasi pacientai ir kurių veiklos bei resursų panaudojimo efek- tyvumo rodikliai geriausi. Itin retoms/labai brangioms paslaugoms kurti efekty- vius kompetencijų centrus, kvotas skirstant konkurso keliu. Sutartis sudarinėti ir kvotas skirti ilgiau nei 1 metams.
5) Įvesti priemokų arba papildomų mokėjimų už sveikatos priežiūros paslaugas mecha- nizmą:
• įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2013 m. nutarimą, kuriuo asmenims leista pri- sidėti prie sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo, apmokant sveikatos prie- žiūros paslaugų kainos dalį iš privačių lėšų;
• įstatymu įtvirtinti teisę pacientui savanoriškai primokėti už galimybę rinktis gy- dytoją, diagnostikos ar gydymo būdą, laiką ir t.t.;
• įstatymu įtvirtinti simbolinius vizito mokesčius pacientams;
• priemokos dydžius skaičiuoti pagal faktinius paslaugos kaštus ir investicijos grą- žą, atmetant bazinę kainą, kurią kompensuoja PSDF, numatant maksimalius priemokų dydžius vienam kartui ar metams bei priemokų išimtis.
6) Įvesti efektyvias kovos su korupcija ir nelegaliais mokėjimais sveikatos priežiūros sektoriuje priemones.
6. SKAIDRUMO DIDINIMAS
Verslo skaidrumas
79% | |||
74% | 69% | ||
53% | |||
44% | |||
41% | |||
85%
80%
75%
70%
65%
60%
55%
50%
45%
40%
35%
2014 II ketv 2014 III ketv. 2014 IV ket. 2015 I ketv. 2015 Iv ketv. 2016 I ketv.
Verslo skaidrumas
„Nerimą investuotojams kelia verslo skaidrumo situacija Lietuvoje – 2016 m. pirmą ketvirtį 79 proc. apklaustųjų šią sritį įvardijo kaip reikalaujančią būtinų pokyčių. Vertindami Vyriausybės veiklą užsienio įmonių vadovai pastebėjo, kad skaidrumo didinimui vis dar skiriamas nepakankamas dėmesys.“
Šaltinis: Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas, 2016 I ketv., xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxxxxx
1) Užtikrinti įstatymų vykdymą (angl. enforcement) per:
• priežiūros funkciją atliekančių įstaigų techninių bei žmogiškųjų gebėjimų gerinimą;
• kokybišką tyrimų vykdymą ir jų pristatymą (iki)teisminio proceso metu.
2) Užtikrinti, kad Lietuvoje vykdomi tyrimai (bylos) būtų užbaigti. Pavyzdžiui, neteisėto praturėjimo bylos „nutilo“.
3) Šešėlinės ekonomikos apraiškas, korupciją, konkurencijos pažeidimus, pinigų plovi- mo atvejus vertinti ne atskirai, o kaip susijusias sritis. Turi būti gerinamas tarpins- titucinis bendradarbiavimas siekiant išanalizuoti nustatytus pažeidimus kaip vieną visumą, neskaidant jų atskiromis dalimis.
4) Gerinti priežiūros institucijų bendradarbiavimą su verslu ir skatinti atgalinį ryšį. Šiandien privataus verslo subjektai labai dažnai pateikia pirminę informaciją apie galimus pažeidimus, tačiau negauna jokios informacijos apie atitinkamų tyrimų re- zultatus.
5) Skirti daugiau dėmesio kovai su politine korupcija. Pavyzdžiui, patvirtinti politiko
„etikos kodeksą“, nulinės tolerancijos principą, politinių partijų bendrą susitarimą dėl etikos pažeidimų pasekmių politikams ir pan.
6) Užtikrinti reguliuojančių ir prižiūrinčiųjų institucijų pozicijos (pvz., anksčiau priimtų sprendimų ar išaiškinimų) pastovumą ir jų interpretavimo vientisumą.
7) Suvienodinti konkurencines sąlygas privačiam ir valstybiniam verslui, ypatingą dė- mesį skiriant konkurencijos įstatymui.
8) Tobulinti nacionalinę kovos su korupcija programą:
• verslo skaidrumą skatinti paskatomis, o ne vien drausminimo priemonėmis;
• pateikti daugiau tarpinstitucinio bendradarbiavimo skatinimo pavyzdžių;
• detalizuoti verslui taikomus vidaus kontrolės sistemos minimalius reikalavimus (pvz., vidaus audito ir tyrimų funkcija ir atskaitomybė, pranešimų, skaidrumo linijos diegimas ir pan.).
9) Spręsti sveikatos priežiūros įstaigų skaidrumo problematiką – nacionaliniame ko- rupcijos žemėlapyje ši sritis yra priskiriama didžiausios korupcijos rizikai.
10) Užtikrinti, kad Konkurencijos tarybos tyrimuose dominuotų ne vien teisinis vertini- mas, daugiau dėmesio skiriant ekonominės kompetencijos tobulinimui.
7. TELEKOMUNIKACIJŲ SEKTORIUS
Viešojo judriojo telefono ryšio aktyvūs abonentai
5,10 170
5,00
Aktyvūs judriojo telefono ryšio abonentai, mln.
4,90
4,80
4,70
4,60
4,50
4,40
4,30
153,2
157,8
157,9
Investors’ Forum pasiūlymai Lietuvos investicinės aplinkos gerinimui
160,2
164,4
168,2
155,1
165
160
155
152,9
150
„Ekspertų vertinimu, Lietuvos telekomunikacijų rinka yra maža ir itin konkurencinga. Privatus investuotojas, racionaliai valdantis savo lėšas, vargiai priimtų sprendimą statyti naują tinklą ir tapti ketvirtuoju mobiliu operatoriumi Lietuvoje.“
4,92
5,02
4,96
4,89
4,94
5,00
4,57
4,47
Aktyvūs abonentai 100 gyventojy, vnt.
4,20
4,10
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
145
Viešojo judriojo telefono ryšio aktyvūs abonentai | mln.
Viešojo judriojo telefono ryšio aktyvūs abonentai 100 gyventojy | vnt.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, xxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxx/xxxxx/xxxxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxx?xxxxxxxXxxxXxxxxxxxxxx ization&hash=71604b0c-ba76-4340-883d-40964bc997bb; Infobalt, xxxxx://xxx.xxxx- xxxx.xx/xx/xxxxxxxxx/x/000
1) Užtikrinti, kad valstybinis sektorius nekonkuruos su privačiu verslu telekomunikaci- jų (ar kitose) srityse. Valstybinis sektorius turėtų koncentruotis į sąlygų verslui geri- nimą, konkurencijos skatinimą ir priežiūrą, o ne tapti rinkos dalyviu, nes tai iškreipia konkurencinę aplinką.
2) Mažinti administracinę naštą – tik administracine našta neapkrautas verslas gali veikti lanksčiai, generuoti pelną ir mokėti mokesčius į valstybės biudžetą.
3) Siekti didesnio efektyvumo (vartotojo, operatorių ir valstybės požiūriu) naudojant valstybinį ir Europinį finansavimą telekomunikacijų sektoriuje. E–sveikata, pagalbos skambučiai, informacinių centrų kūrimas, Rain–3 yra pavyzdžiai, kur protingas in- vestavimas leistų išvengti resursų švaistymo ir pasiekti svarbių rezultatų.
8. TERITORIJŲ PLANAVIMAS
2004 m.
„Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas priimtas prieš dvyliką metų
ir nebeatitinka šiandieninių realijų.“
Šaltinis: Lietuvos Respublikos teritorijos bendras planas, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija xxxx://xxx.xx.xx/XXX/xxxxx/Xxxxxxxxxxxxx.xxx
1) Skirti savivaldybėms lėšų naujų Bendrųjų planų parengimui, nes dabartiniai nebe- atitinka realijų – gyventojų skaičius mažėja, o bendrieji planai vis dar kalba apie plėtrą („green field“ investicijas), nors gali būti kalbama tik apie „brown field“ inves- ticijas.
2) Peržiūrėti ir atnaujinti LR Bendrąjį planą, nes jis taip pat praradęs aktualumą.
3) Atkreipti dėmesį į tai, jog Kultūros paveldo departamentas su Saugomom teritori- jom toliau rengia specialiuosius planus, kurie užkerta kelią savivaldybių bendrųjų planų įgyvendinimui.
4) Paspartinti Infrastruktūros plėtros įstatymo projekto rengimą Aplinkos ministerijoje.
5) Priimti naują LRV nutarimo dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų redak- ciją, svarstyti apribojimų mažinimą.
9. INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGA
Galiojančios teisės į intelektinę nuosavybę
Prekiy ženklai
Dizainas
Topografijos
3 mln.
3 mln.
33 mln.
„Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos duomenimis, 2014 m. buvo jau penkti iš eilės, kai paraiškų dėl patentų ir prekės ženklų apsaugos aktyvumas augo.“
Išradimai
10 mln.
mln. 5 mln. 10 mln. 15 mln. 20 mln. 25 mln. 30 mln. 35 mln.
Galiojančios teisės į intelektinę nuosavybę, mil. vnt.
Šaltinis: Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (angl. WIPO) duomenų bazė, xxxx://xxx.xxxx.xxx/xxxxx/xxxxxxx/xx/xxxx_xxx_000_0000.xxx)
1) Dar šiais metais ratifikuoti susitarimą dėl bendro patentų teismo, kuris nustatytų efektyvesnį ir patogesnį patentų reguliavimo procesą:
• būtų sudaryta galimybė vieno proceso metu išspręsti bendro galiojimo Europos patento klausimą visų 26 valstybių atžvilgiu;
• būtų sudaryta galimybė patentų savininkams geriau prognozuoti ginčo eigą ir rezultatus valstybėse, kuriose patentų ginčai yra reti;
• ilgalaikėje perspektyvoje būtų užtikrinta aukštesnė ginčų sprendimo kokybė, nes bylas nagrinėtų ir atitinkamą technikos sritį išmanantys techniniai teisėjai;
• kartu su Susitarimu dėl bendro patentų teismo įsigaliotų ir ES reglamentas dėl vieningos galios ES patento. Tai reikštų, kad bus galima įgyti visoje ES teritorijoje vieningai galiojantį patentą – šiuo metu to padaryti negalima, nes net Europos patentas po išdavimo „išsiskaido“ į atskirose valstybėse autonomiškai saugo- mus Europos patentus.
10. TRANSPORTO SEKTORIUS
Krovinių pervežimas geležinkeliais ir kitu transportu
50000
45000
40000
Mil. tkm.
35000
30000
25000
20000
15000
10000
5000
0
Investors’ Forum pasiūlymai Lietuvos investicinės aplinkos gerinimui
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Kroviniy apyvarta visu kitu tranportu, išskyrus geležinkeliais | mln. tkm Kroviniy apyvarta geležinkeliy transportu | mln. tkm
„Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ užimama dominuojanti pozicija rinkoje nesudaro tinkamų sąlygų konkurencijai ir efektyvumo augimui.“
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, xxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxxxxxxxxxx-xx-xxxxxx
1) Užtikrinti keleivių ir krovinių vežimo traukiniais sektoriaus konkurencingumą. Šian- dien AB „Lietuvos geležinkeliai“ užima dominuojančią poziciją, nes gauna kryžminį subsidijavimą. Užsienio investuotojai palaiko Lietuvos verslo aplinkai palankias inici- atyvas: Susisiekimo ministerijos Valstybinio transporto holdingo kūrimą ir „Lietuvos geležinkelių“ skaidymą į krovinių vežėją, keleivių vežėją ir infrastruktūros valdytoją. Investuotojai taip pat atkreipia dėmesį į logistikos problemas, kurias „Orlen Lietu- va“ patiria bendradarbiaudama su „Lietuvos geležinkeliais“.
2) Toliau intensyviai spręsti Vilniaus integravimo į „Rail Baltica” projektą klausimus.
3) Sveikiname, kad į oro uostų koncesijos modelį įtrauktas reikalavimas užtikrinti skry- džių krypčių didėjimą. Tikimės diskusijos ir tinkamo prioritetinių krypčių parinkimo, užtikrinant, kad Vilnius būtų geriau pasiekiamas darbo reikalais keliaujantiems žmo- nėms. Taip pat skatiname ieškoti naujų modelių didinti Vilniaus pasiekiamumą.
11. TURTO VALDYMAS
1) Atkreipti dėmesį į tai, jog Aplinkos ministerijos prieš metus parengtas Savivaldy- bių infrastruktūros plėtros įstatymo projektas vis dar nepasiekė Seimo. Įstatymas prisidėtų prie efektyvesnio savivaldų valdymo, nes juo siekiama suteikti savivaldy- bėms priemones kompleksiškai spręsti infrastruktūros (tinklų, kelių ir socialinės inf- rastruktūros) plėtros problemas. Be to, įstatyme numatoma įvesti infrastruktūros plėtros įmoką, iš kurios būtų kompensuojami ir pirmojo vystytojo kaštai infrastruk- tūros vystymui.
2) Atkreipti dėmesį į aktualumo neprarandančius žemės rinkos liberalizavimo klausimus. Šiuo metu galiojantis reguliavimas kelia problemų: EK vyksta pažeidimo procedūra prieš Lietuvą, kurioje nagrinėjama, ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas neprieštarauja ES teisei (konkrečiai – laisvam kapitalo ir asmenų judėjimui).
12. PILIETYBĖS ATKŪRIMO KLAUSIMAI
1) Palengvinti Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tvarką užsieniečiams, kurie yra iki 1918 m. Lietuvos Respublikoje gyvenusių lietuvių palikuonys. Šiuo metu atkurti pilietybę gali tik asmenys, apie kurių tėvų, senelių ar prosenelių turėtą Lietuvos Res- publikos pilietybę liudija originalūs dokumentai, išduoti 1918 – 1940 metais.
• Vertinant kiekvieną atskirą atvejį, didelės apimties paramos skyrimą, investi- cijas Lietuvoje, integravimąsi į Lietuvos verslo bendruomenę laikyti ypatingais nuopelnais suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę.
• Leisti visiems Lietuvos piliečiams turėti dvigubą pilietybę. Neseniai priimti Pi- lietybės įstatymo pakeitimai, kuriais numatyta Prezidento diskrecija leisti kitos valstybės pilietybę gavusiam LR piliečiui išlaikyti (ar susigrąžinti) ir Lietuvos Res- publikos pilietybę dėl ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei bei kitos valstybės ir Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu įgijusiam vaikui išlaikyti ir Lietuvos pilie- tybę. Šie pakeitimai – žingsnis į priekį, tačiau tikrai nepakankamas. Vis daugiau išsilavinusių lietuvių išvažiuoja į užsienį dirbti, mokytis ar kurti verslo. Jeigu iš jų bus atimta pilietybė, tai tikrai neskatins grįžimo į Lietuvą ar investavimo joje.
• Leisti dokumentuose nelietuviškus vardus rašyti nelietuviškomis raidėmis. Va- dovaujantis esamu reguliavimu iškraipomi asmenų vardai.
• Apsvarstyti galimybę organizuoti „žaliosios kortelės“ programą–loteriją (JAV pavyzdžiu), kurioje dalyvaudami atitinkamus kriterijus (išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos) atitinkantys užsienio šalių piliečiai galėtų gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.