TURINYS


TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS GATVIŲ APŠVIETIMO KOKYBĖS

GERINIMAS


Investicijų projektas



2018 m. lapkričio mėn.


Paslaugų teikimo sutartis Nr.T1-114 Projekto įgyvendinimo etapais versija

TURINYS

XXXXXXXXX 0

NAUDOJAMOS SĄVOKOS 5

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 6

LENTELIŲ SĄRAŠAS 6

1. PROJEKTO KONTEKSTAS 8

1.1. Paslaugos pasiūla ir paklausa 8

1.1.1. Gatvių apšvietimo tipai 13

1.2. Teisinė aplinka 14

1.2.1. Strateginiai dokumentai 14

1.2.2. Kiti teisinės aplinkos dokumentai 17

1.3. Sprendžiamos problemos ir jų atsiradimo priežastys 21

2. PROJEKTO TURINYS 22

2.1. Projekto tikslas ir uždaviniai 22

2.2. Projekto sąsajos su kitais projektais 23

2.3. Projekto tikslinės grupės ir ribos 25

2.4. Projekto organizacija 26

2.5. Projekto siekiami rezultatai 27

3. GALIMYBĖS IR ALTERNATYVOS 29

3.1. Esama situacija 29

3.2. Galimos projekto veiklos 31

3.3. Veiklų vertinimo kriterijai 31

3.4. Trumpasis veiklų sąrašas ir projekto įgyvendinimo alternatyvų aprašymas 31

3.5. Analizės metodo pasirinkimas 33

4. FINANSINĖ ANALIZĖ 34

4.1. Projekto ataskaitinis laikotarpis 34

4.2. Finansinė diskonto norma 34

4.3. Projekto lėšų srautai 34

4.3.1. Alternatyva Nr. I 38

4.3.2. Alternatyva Nr. II 41

4.4. Finansiniai rodikliai 43

5. EKONOMINĖ ANALIZĖ 44

5.1. Rinkos kainų pavertimas į ekonomines 44

5.2. Socialinė diskonto norma 45

5.3. Išorinio poveikio įvertinimas 45

5.3.1. Poveikio komponentai 45

5.3.2. Poveikio mastas 46

5.4. Ekonominiai rodikliai 50

5.5. Optimalios alternatyvos parinkimas 51

6. JAUTRUMAS IR RIZIKOS 52

6.1. Jautrumo analizė 52

6.2. Scenarijų analizė 55

6.3. Kintamųjų tikimybės 56

6.4. Rizikų vertinimas 56

6.5. Rizikos priimtinumas 59

6.6. Rizikų valdymo veiksmai 61

7. PROJEKTO VYKDYMO PLANAS 66

7.1. Projekto etapai ir trukmė 66

7.2. Projekto vieta 68

7.3. Projekto komanda 68

7.4. Projekto prielaidos ir tęstinumas 68

IŠVADOS 69

1 priedas. Gyventojų skaičius TRS gyvenamosiose vietovėse 70

2 priedas. Alternatyvos Nr. I investicijos 82

3 priedas. Alternatyvos Nr. II investicijos 89

4 priedas. Investicijų projekto duomenų suvestinė 96

SANTRAUKA

Projekto kontekstas. TRS 2018 m. pradžioje gyveno 32.492 gyventojai, iš kurių 16.493 gyventojai gyveno miesto teritorijoje, kas sudaro 50,76 % visų gyventojų. Didžiausia pagal gyventojų (kartu ir bet kokių TRS teikiamų viešųjų paslaugų gavėjų) skaičių yra Lentvario seniūnija, kurioje gyvena daugiau nei 38,8 % visų TRS gyventojų. Trakų seniūnijoje gyvena 24,1 % gyventojų, taigi, vertinant kartu, Lentvario bei Trakų seniūnijose gyvena didžioji dalis visų TRS gyventojų (virš 62 %). Identifikuotos problemos yra neefektyvus elektros energijos naudojimas, teikiant gatvių apšvietimo viešąją paslaugą, neapšviesti vietinės reikšmės kelių (gatvių) ruožai neleidžia saugiai naudotis bendruomenei skirta infrastruktūra, nusidėvėjusi bei vis didėjančios priežiūros ir investicijų reikalaujanti gatvių apšvietimo bendruomeninė infrastruktūra bei nurodytų problemų sąlygojamas gyvenamosios aplinkos nepatrauklumas. Pagrindine spręstina problema yra laikomas neefektyvus elektros energijos naudojimas.


Projekto turinys. Projekto tikslas – padidinti gatvių apšvietimo viešosios paslaugos Trakų rajono savivaldybėje kokybę ir energijos vartojimo efektyvumą, projekto uždavinys – atnaujinti Trakų rajono savivaldybės gatvių apšvietimo taškų tinklą. Numatomas projekto vykdytojas – Trakų rajono savivaldybės administracija. Numatoma projekto trukmė – dveji metai, per kuriuos numatoma atnaujinti bei išplėtoti gatvių apšvietimo taškų tinklą.


Projekto galimybės ir alternatyvos. Rengiant IP, išnagrinėtos galimos veiklos ir alternatyvos, kurios sudarytų sąlygas pasiekti projekto tikslą ir uždavinį. Kokybiniu požiūriu įvertintos 3 galimos veiklos, visos veiklos priskirtos trumpajam veiklų sąrašui bei dviems alternatyvoms, kurios įvertintos finansiniu bei socialiniu ekonominiu požiūriu. Pagrindiniai finansiniai bei ekonominiai rodikliai yra grynoji dabartinė vertė (finansinė/ekonominė).


Finansinė analizė. Rengiant investicijų projektą, taikytas 15 metų projekto ataskaitinis laikotarpis, 4,0 % reali finansinė diskonto norma. Pagrindiniai optimalios alternatyvos finansiniai duomenys pateikiami žemiau:


Finansinis srautas

GDV, Eur

Suma, Eur

A.

Alternatyvos investicijos, iš viso

2.494.135

2.718.550

A.3.

Statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kiti darbai

2.237.140

2.387.853

A.4.

Įranga, įrenginiai ir kitas ilgalaikis turtas

153.719

165.349

A.8.

Reinvesticijos

103.276

165.349

B.

Investicijų likutinė vertė

710.898

1.280.288

D.

Veiklos ir finansinės išlaidos, iš viso

-177.707

-240.589

D.1.

Veiklos išlaidos

-177.707

-240.589

D.1.2.

Darbo užmokesčio išlaidos

265.507

383.502

D.1.3.

Elektros energijos išlaidos

-292.959

-412.516

D.1.5.

Infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos

-150.256

-211.575

F.

Grynosios pajamos

74.431

75.240

G.

Finansavimas, iš viso

2.390.859

2.553.201

G.2.

Nuosavos lėšos

2.390.859

2.553.201

G.2.1.

Viešosios lėšos (valstybės, savivaldybės biudžetai, kiti viešųjų lėšų šaltiniai)

2.390.859

2.553.201


Finansinis rodiklis

Rodiklio reikšmė

Finansinė grynoji dabartinė vertė investicijoms - FGDV(I)

-1.605.530

Finansinė vidinė grąžos norma investicijoms - XXXX(I)

-4,89%

Finansinė modifikuota vidinė grąžos norma investicijoms - FMVGN(I)

-2,96%

Finansinis naudos ir išlaidų santykis - FNIS

0,00

Finansinis gyvybingumas (realiąja išraiška)

Taip

Finansinė grynoji dabartinė vertė kapitalui - FGDV(K)

-1.502.253

Finansinė vidinė grąžos norma kapitalui - XXXX(K)

-4,10%

Finansinė modifikuota vidinė grąžos norma kapitalui - FMVGN(K)

-2,64%

Ekonominė analizė. Rengiant IP, taikyta 5 % socialinė diskonto norma, naudoti interneto svetainėje xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbti konversijos koeficientai kultūros ekonominės veiklos sektoriui, kiekybiškai įvertinta socialinė-ekonominė nauda (anglies dioksido (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimo, metano (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimo, nelaimingų atsitikimų sumažėjimo, teritorijos rekreacinės vertės padidėjimo ir vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui padidėjimo socialinės-ekonominės naudos komponentai). Pasirinkta alternatyva “TRS gatvių apšvietimo atnaujinimas, panaudojant esamą elektros tinklų infrastruktūrą”. Pagrindiniai optimalios alternatyvos ekonominiai rodikliai pateikiami žemiau:


Ekonominis rodiklis

Rodiklio reikšmė

Ekonominė grynoji dabartinė vertė - EGDV

527.485

Ekonominė vidinė grąžos norma - EVGN

9,34%

Ekonominės naudos ir išlaidų santykis - ENIS

1,53


Jautrumas ir rizikos. Rengiant IP, atlikta jautrumo ir scenarijų analizė. Kaip kritiniai kintamieji yra identifikuoti statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kiti darbai, investicijų likutinė vertė, nelaimingų atsitikimų sumažėjimas bei teritorijos rekreacinės vertės padidėjimas. Visiems tiesioginiams kintamiesiems apskaičiuoti lūžio taškai, taip pat atliktas rizikos priimtinumo vertinimas, parinkti aktyvūs rizikų valdymo veiksmai, leidžiantys sumažinti rizikų veiksnių pasireiškimo tikimybę/poveikį.


Vykdymo planas. Numatyta projekto trukmė – dveji metai (2020-01-01 – 2021-12-31).

Numatytos šios veiklos:


Eil. Nr.

Projekto veiklos

1.

I etapas. TRS gatvių apšvietimo modernizavimo Lentvario seniūnijoje techninio projekto rengimas

2.

I etapas. TRS gatvių apšvietimo modernizavimas Lentvario seniūnijoje

3.

II etapas. TRS gatvių apšvietimo modernizavimo Lentvario seniūnijoje techninio projekto rengimas

4.

II etapas. TRS gatvių apšvietimo modernizavimas Lentvario seniūnijoje

5.

III etapas. TRS gatvių apšvietimo modernizavimo IP numatyta apimtimi išskyrus Lentvario seniūniją techninio projekto rengimas

6.

III etapas. TRS gatvių apšvietimo modernizavimas visa IP numatyta apimtimi išskyrus Lentvario seniūniją


Projekto darbų atlikimo fizinė vieta yra TRS (7 seniūnijos, 7 gyvenamosios vietovės, detalus seniūnijų ir vietovių sąrašas yra pateiktas 2 priede). Įgyvendinus projekto veiklas, projekto tęstinumą užtikrins TRS administracija. Be to, ilgalaikio nekilnojamojo turto priežiūrai numatoma pasitelkti privatų partnerį viešosios ir privačiosios partnerystės sutarties pagrindu.

NAUDOJAMOS SĄVOKOS


IP – Investicijų projektas


TRS – Trakų rajono savivaldybė


IP metodika – Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika, patvirtinta viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014

m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 (2016 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 2016/8- 225 redakcija)


SE metodika – Metodikos ir modelio, skirto įvertinti investicijų, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto lėšomis, socialinį-ekonominį poveikį, sukūrimo galutinė ataskaita, paskelbta interneto svetainėje xxxx://xxxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxx-xx-xxxxxxxxx


Kokybės metodika – Optimalios projekto įgyvendinimo alternatyvos pasirinkimo kokybės vertinimo metodika, patvirtinta 2014 m. spalio 13 d. 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos valdymo komiteto posėdžio sprendimu Nr. 35 (kartu su vėlesniais pakeitimais)


GDV – grynoji dabartinė vertė


EGDV – ekonominė grynoji dabartinė vertė FGDV – finansinė grynoji dabartinė vertė PVM – pridėtinės vertės mokestis

BVP – bendrasis vidaus produktas

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

Paveikslas 1.1. Gyventojų skaičiaus kitimas TRS 8

Paveikslas 1.2. TRS teritorijos administracinis-teritorinis suskirstymas 9

Paveikslas 1.3. LED apšvietimo spalvinė temperatūra 14

Paveikslas 3.1. Esamos apšvietimo situacijos pavyzdžiai TRS 30

Paveikslas 3.2. LED apšvietimo taškų įrengimas ant gelžbetonio atramų 31

Paveikslas 6.1. Rizikos priimtinumo įvertinimas (grafinė išraiška) 60

LENTELIŲ SĄRAŠAS

Lentelė 1.1. Gyventojų skaičiaus kitimas TRS 8

Lentelė 1.2. Gyventojų skaičius TRS seniūnijose 2011-2018 metais 9

Lentelė 1.3. Labiau apgyvendintos TRS gyvenamosios vietovės 10

Lentelė 1.4. Lietuvos Respublikos gyventojų skaičiaus prognozės 2020-2050 m. laikotarpiui 10

Lentelė 1.5. Lietuvos Respublikos gyventojų skaičiaus prognozė 2017-2033 m. laikotarpiui 10

Lentelė 1.6. Labiau apgyvendintų TRS gyvenamųjų vietovių gyventojai 2020-2034 m 12

Lentelė 1.7. Valstybinės reikšmės keliai TRS teritorijoje 19

Lentelė 1.8. IP problemos, jų priežastys bei galimos pasekmės 21

Lentelė 2.1. Gelžbetoninių atramų pasiskirstymas Lentvario seniūnijos gatvėse 24

Lentelė 2.2. ESI fondų lėšomis finansuoti viešosios infrastruktūros projektai TRS 24

Lentelė 2.3. ESI fondų lėšomis 2014-2020 suplanuotos investicijos į gatvių apšvietimo infrastruktūrą Lentvario seniūnijoje 25

Lentelė 2.4. Projekto apimčiai nepriklausančios vietinės reikšmės gatvės 25

Lentelė 2.5. Pagrindiniai pareiškėjo duomenys 26

Lentelė 2.6. IP problemos, jų priežastys bei siekiami minimalūs rezultatai 27

Lentelė 3.1. Esama apšvietimo situacija TRS (IP apimties ribose) 29

Lentelė 3.2. IP trumpojo veiklų sąrašo veiklos 31

Lentelė 3.3. IP trumpojo veiklų sąrašo priskyrimas alternatyvoms 32

Lentelė 4.1. Bendrosios IP lėšų srautų prielaidos 35

Lentelė 4.2. Alternatyvos Nr. I veiklų sąrašas 38

Lentelė 4.3. Alternatyvos Nr. I investicijos 38

Lentelė 4.4. Alternatyvos Nr. I reinvesticijos ir investicijų likutinė vertė 39

Lentelė 4.5. Infrastruktūros priežiūrą vykdančios asmens metinis bruto darbo užmokestis 40

Lentelė 4.6. Alternatyvos Nr. II veiklų sąrašas 41

Lentelė 4.7. Alternatyvos Nr. II investicijos 42

Lentelė 4.8. Alternatyvos Nr. II reinvesticijos ir investicijų likutinė vertė 42

Lentelė 4.9. Nagrinėjamų alternatyvų finansiniai rodikliai 43

Lentelė 5.1. Finansinių srautų konversijos koeficientai (energetikos sektoriui) 44

Lentelė 5.2. Ekonominės naudos komponentai 45

Lentelė 5.3. Anglies dioksido (kaip ŠESD) emisijos sumažėjimas 47

Lentelė 5.4. Nelaimingų atsitikimų sumažėjimas 47

Lentelė 5.5. Metano (kaip ŠESD) emisijos sumažėjimas 49

Lentelė 5.6. Teritorijos rekreacinės vertės padidėjimas 49

Lentelė 5.7. Vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui padidėjimas 50

Lentelė 5.8. Ekonominiai rodikliai 51

Lentelė 6.1. Optimalios alternatyvos jautrumas FGDV(I) atžvilgiu 53

Lentelė 6.2. Optimalios alternatyvos jautrumas XXXX(I) atžvilgiu 53

Lentelė 6.3. Optimalios alternatyvos jautrumas EGDV atžvilgiu 53

Lentelė 6.4. Optimalios alternatyvos jautrumas EVGN atžvilgiu 54

Lentelė 6.5. Lūžio taškai 55

Lentelė 6.6. Scenarijų analizė 55

Lentelė 6.7. Rizikų įverčiai 56

Lentelė 6.8. Rizikų vertės pagal rizikų grupes, neatsižvelgiant į IP įgyvendinimo būdą 57

Lentelė 6.9. Rizikų vertės pagal rizikų grupes, įvertinus VPSP įgyvendinimo būdą 57

Lentelė 6.10. Rizikų finansinės diskontuotos vertės, neatsižvelgiant į IP įgyvendinimo būdą 58

Lentelė 6.11. Rizikų finansinės diskontuotos vertės, įvertinus VPSP įgyvendinimo būdą 58

Lentelė 6.12. Rizikos priimtinumo įvertinimas 59

Lentelė 6.13. Projektavimo rizikos veiksniai ir jų valdymo priemonės 61

Lentelė 6.14. Rangos darbų rizikos veiksniai ir jų valdymo priemonės 62

Lentelė 6.15. Įsigyjamos (pagaminamos) įrangos, įrenginių ir kito ilgalaikio turto rizikos veiksniai ir jų valdymo priemonės 63

Lentelė 6.16. Įsigyjamų paslaugų rizikos veiksniai ir jų valdymo priemonės 63

Lentelė 6.17. Finansavimo prieinamumo rizikų veiksniai 64

Lentelė 6.18. Rinkai pateikiamų produktų tinkamumo rizikų veiksniai 64

Lentelė 6.19. Paklausos rinkoje rizikų veiksniai 65

Lentelė 6.20. Turto likutinės vertės rizikų veiksniai 65

Lentelė 7.1. Projekto vykdymo planas 67

1. PROJEKTO KONTEKSTAS

Šioje dalyje yra analizuojama aktualių viešųjų paslaugų socialinė-ekonominė aplinka, teisinė aplinka, taip pat identifikuojamos spręstinos problemos bei jų atsiradimo priežastys.


1.1. Paslaugos pasiūla ir paklausa

Šiame skyriuje yra apibūdinama viešosios paslaugos, kuriai teikti ar kurios kokybei gerinti skirtas IP, socialinė, ekonominė ir institucinė aplinka, pagrindiniai socialiniai-ekonominiai reiškiniai ir prielaidos, formuojantys IP poreikį, jų tendencijos IP įgyvendinimo perspektyvoje, išanalizuojama viešosios paslaugos paklausa ir pasiūla (glaustai analizuojama tik susijusi sektoriaus, regiono ir nacionalinė aplinka).

TRS 2018 m. pradžioje gyveno 32.492 gyventojai (žr. lentelę žemiau), iš kurių 16.493 gyventojai gyveno miesto teritorijoje, kas sudaro 50,76 % visų gyventojų. Per 2010-2018 m. laikotarpį TRS kaimo teritorijoje gyvenančių asmenų skaičius praktiškai nepasikeitė (sumažėjo 1,7 %, arba vidutiniškai 0,2 % per metus), tuo tarpu miesto teritorijose gyvenančių asmenų skaičius sumažėjo 11,9 %, arba vidutiniškai 1,5% per metus).


Paveikslas 1.1. Gyventojų skaičiaus kitimas TRS


Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės


Aktualu pažymėti, kad darbingo amžiaus gyventojų santykinis skaičius TRS išlieka pastovus (žr. lentelę žemiau), kas turi teigiamą poveikį tiek ekonomikos stabilumui, tiek ekonominės veiklos vykdymui.


Lentelė 1.1. Gyventojų skaičiaus kitimas TRS

Kalendoriniai metai / gyventojų grupė

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

Gyventojai (0–15 metų amžiaus)

16,5%

16,6%

16,4%

16,1%

16,1%

16,1%

16,0%

16,0%

16,1%

Darbingo amžiaus gyventojai

62,0%

62,4%

62,4%

62,7%

62,8%

63,0%

63,0%

63,1%

63,1%

Pensinio amžiaus gyventojai

21,4%

21,0%

21,2%

21,1%

21,1%

20,9%

21,0%

20,9%

20,8%

Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės


Apibūdintų tendencijų atsiradimą nulemia keli veiksniai:

1) TRS gyventojų skaičius pastaruosius metus mažėjo dėl daugumai šalies periferinių vietovių būdingų priežasčių: padidėjusio gyventojų migracijos į kitas ES šalis senbuves srauto, gyventojų (daugiausiai darbingo amžiaus žmonių) migracijos į didžiuosius šalies miestus, neigiamos natūralios gyventojų kaitos. Dažniausiai iš Lietuvos emigruoja jauni, išsilavinę ir niekada santuokoje negyvenę asmenys1;


1 Lietuvos gyventojų emigracijos priežastys ir padariniai šalies ekonomikai. X.Xxxxxxxxxxxx, X.Xxxxxxxxxxxx.

2) pagal TRS bendrojo plano sprendinių konkretizavimo techninės infrastruktūros brėžinį2, Lentvario, Senųjų Trakų, Rūdiškių bei Trakų seniūnijose esančių kaimo teritorijų dalis yra pripažįstama Vilniaus aglomeracijos plėtros teritorijomis, kas reiškia, kad neigiamų demografinių veiksnių pasireiškimą kaimo teritorijose kompensuoja vykstanti Vilniaus gyventojų migracija į TRS teritorijoje esančias gyvenamąsias vietoves. Tai nulemia tiek vystomi nekilnojamojo turto plėtros projektai, tiek gerėjanti gyvenimo kokybė (įsigyjant papildomus būstus), tiek naujai atsirandančios nuotolinio darbo bei spartesnio susisiekimo su Vilniaus miestu galimybės.


Administracinio-teritorinio suskirstymo požiūriu TRS sudaro aštuonios seniūnijos: Lentvario seniūnija, Senųjų Trakų seniūnija, Trakų seniūnija, Paluknio seniūnija, Rūdiškių seniūnija, Grendavės seniūnija, Onuškio seniūnija bei Aukštadvario seniūnija.


Paveikslas 1.2. TRS teritorijos administracinis-teritorinis suskirstymas

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxx.xx


Didžiausia pagal gyventojų (kartu ir bet kokių TRS teikiamų viešųjų paslaugų gavėjų) skaičių yra Lentvario seniūnija, kurioje gyvena daugiau nei 38,8 % visų TRS gyventojų3. Trakų seniūnijoje gyvena 24,1 % gyventojų, taigi, vertinant kartu, Lentvario bei Trakų seniūnijose gyvena didžioji dalis visų TRS gyventojų (virš 62 %).


Lentelė 1.2. Gyventojų skaičius TRS seniūnijose 2011-2018 metais

TRS seniūnija

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

Trakų r. sav.

34.453

34.230

33.899

33.556

33.437

33.020

32.701

32.492

Aukštadvario sen.

2.331

2.316

2.293

2.270

2.262

2.234

2.212

2.198

Grendavės sen.

654

650

643

637

635

627

621

617

Lentvario sen.

13.372

13.286

13.157

13.024

12.978

12.816

12.692

12.611

Onuškio sen.

1.876

1.864

1.846

1.827

1.821

1.798

1.781

1.769

Paluknio sen.

1.214

1.207

1.195

1.183

1.179

1.164

1.153

1.145

Rūdiškių sen.

3.925

3.899

3.862

3.823

3.809

3.762

3.725

3.701


Prieiga internetu:xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx.xx/xxxxx/xxxxxxxx/000/xxxxxxxx/0000/xxxxxx/xxxxxxxxxxx_xxxxxxxxx.xxx. Emigracijos iš Lietuvos priežastys ir pasekmės. X.Xxxxxxxxxxxx. Prieiga internetu xxxx://xxxx.xxxxxxx.xx/xxxxxx/xxx/XX-xXXXx-0000:X.00x0000xX_00000000_000000-00000/XX.000.0.00.XXX. Migracija Lietuvoje: faktai ir skaičiai. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras. Prieiga internetu xxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/Xxxxxxxxx_xxxxxxx_X0.xxx

2 Inžinerinė infrastruktūra M1:50000, xxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxx.xxx?0000000000.

3 xxxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/0000-x.-xxxxxxxxx

TRS seniūnija

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

Senųjų Trakų sen.

2.771

2.753

2.727

2.699

2.690

2.656

2.630

2.614

Trakų sen.

8.309

8.255

8.176

8.093

8.064

7.964

7.887

7.836

Duomenų šaltinis: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, xxxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/0000-x.- surasymas, 2018 m. gyventojų skaičiaus pasiskirstymas pagal seniūnijas yra apskaičiuotas proporcingai pagal 2011 m. surašymo duomenis.


Siekiant tiksliai nustatyti projekto ribas, taip pat būtina įvertinti gyventojų skaičius kiekvienoje gyvenamojoje vietovėje (žr. IP 1 priedą). Įvertinus gyventojų skaičių kiekvienoje gyvenamojoje vietovėje, žemiau pateikiamas 8 labiau apgyvendintų gyvenamųjų vietovių, kuriose pagal 2011 m. gyventojų surašymo duomenis gyveno daugiau nei 500 gyventojų. Šis gyvenamųjų vietovių sąrašas bus naudojamas, nustatant IP ribas.


Lentelė 1.3. Labiau apgyvendintos TRS gyvenamosios vietovės

Eil. Nr. *

Gyvenamosios vietovės pavadinimas

Gyvenamosios vietovės identifikavimo kodas

Gyvenamosios vietovės tipas

Gyvenamosios vietovės seniūnija

Gyventojų skaičius (pagal

2011 m. surašymo duomenis)

6

Aukštadvario mstl.

10793

Miestelis

Aukštadvario seniūnija

977

138

Lentvario m.

19396

Miestas

Lentvario seniūnija

11105

183

Onuškio mstl.

22237

Miestelis

Onuškio seniūnija

519

228

Xxxxxxxx x.

23334

Kaimas

Paluknio seniūnija

693

278

Rūdiškių m.

26190

Miestas

Rūdiškių seniūnija

2300

306

Senųjų Trakų k.

26625

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

1396

427

Trakų m.

29261

Miestas

Trakų seniūnija

4933

439

Žaizdrių k.**

31583

Kaimas

Trakų seniūnija

708

Duomenų šaltinis: xxxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/0000-x.-xxxxxxxxx, gyvenamųjų vietovių sąrašas yra parengtas pagal Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. S1-162, * - eilės numeris atitinka IP 1 priede pateiktų gyvenamųjų vietovių numerius, ** - remiantis xxx.xxxxx.xx pateikiama informacija, Žaizdrių k. yra laikomas Trakų m. suderintos gyvenamosios vietovės dalimi.


Siekiant tinkamai įvertinti nagrinėjamų viešųjų paslaugų paklausą, turi būti atskirai išskirtos demografinės tendencijos. Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius nuolat mažėja (per 2004- 2016 m. laikotarpį gyventojų skaičius sumažėjo 16,2 %), tačiau tolimesnio laikotarpio gyventojų skaičiaus prognozės skiriasi (žr. lentelę žemiau).


Lentelė 1.4. Lietuvos Respublikos gyventojų skaičiaus prognozės 2020-2050 m. laikotarpiui

Kalendoriniai metai

Eurostat

Population pyramid

DESA (mažo

vaisingumo variantas)

DESA (vidutinio

vaisingumo variantas)

DESA (aukšto

vaisingumo variantas)

2020

2.749.762

2.794.898

2.830.000

2.852.000

2.875.000

2030

2.410.874

2.655.066

2.620.000

2.718.000

2.816.000

2040

2.128.883

2.505.471

2.390.000

2.558.000

2.727.000

2050

1.957.377

2.375.417

2.156.000

2.407.000

2.670.000

Duomenų šaltinis: Europos Statistikos Tarnyba, xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxx.xxx, United Nations DESA (Department of Economic and Social Affairs).


Įvertinus Lietuvos Respublikos gyventojų skaičiaus prognozes ilgesniam laikotarpiui bei atkreipiant dėmesį į Lietuvos Respublikos narystę ES ir spartų BVP vienam gyventojui augimą, taip pat įvertinus faktinę informaciją apie gyventojų skaičių (2018 m. rugpjūčio mėn. Oficialiosios Statistikos portalo duomenimis4, nuolatinių Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius yra 2.800.740 asmenų), šio IP kontekste labiausiai tikėtinu yra laikomas Europos Statistikos Tarnybos variantas, kuriuo remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius 2034 metais sudarys 2.282.984 gyventojų (žr. lentelę žemiau).


Lentelė 1.5. Lietuvos Respublikos gyventojų skaičiaus prognozė 2017-2033 m. laikotarpiui

Kalendoriniai metai

LR gyventojų skaičius

2018

2.816.615

2019

2.783.217

2020

2.749.762

Kalendoriniai metai

LR gyventojų skaičius

2021

2.716.068

2022

2.682.252

2023

2.648.542



4 Oficialiosios statistikos portalas, žiūrėta 2018 m. rugpjūčio 25 d.

Kalendoriniai metai

LR gyventojų skaičius

2024

2.614.797

2025

2.580.837

2026

2.546.873

2027

2.512.869

2028

2.478.720

2029

2.444.669

Kalendoriniai metai

LR gyventojų skaičius

2030

2.410.874

2031

2.377.423

2032

2.344.854

2033

2.313.279

2034

2.282.984

Duomenų šaltinis: Europos Statistikos Tarnyba.


Remiantis nurodytomis gyventojų skaičiaus pokyčio tendencijomis, žemiau yra nurodomas gyventojų skaičius labiau apgyvendintose TRS gyvenamosiose vietovėse (žr. lentelę žemiau). Įvertinus labiau apgyvendintų TRS gyvenamųjų vietovių gyventojų skaičių 2034 m., kuris sudaro

17.297 gyventojus, gali būti tinkamai nustatytos projekto tikslinės grupės dydis IP 2.3. skyriuje. Vertinant gyventojų skaičiaus pasiskirstymą seniūnijose, akivaizdu, kad būtent Lentvario bei

Trakų seniūnijose yra labiausiai aktualus tinkamos kokybės gatvių apšvietimas, kadangi šių seniūnijų teritorijoje daugiausiai tikslinės grupės atstovų naudojasi gatvių apšvietimo viešosios paslaugos teikiama nauda. Kartu būtina įvertinti tai, kad darbingo amžiaus gyventojai dažniau naudojasi nagrinėjamomis paslaugomis, kadangi jie nuolat (kiekvieną darbo dieną) vyksta į darbą ir atgal viešuoju arba nuosavu transportu. Šiuo aspektu yra būtina įvertinti TRS egzistuojančių darbo vietų statistinius duomenis.

Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, užimtųjų skaičius TRS 2017 m. sudarė 16,7 tūkst. asmenų, tai yra daugiau nei 80 % visų darbingo amžiaus gyventojų, todėl galima daryti prielaidą, kad didžioji dalis darbingo amžiaus gyventojų kiekvieną darbo dieną naudojasi vietinės reikšmės kelių bei gatvių infrastruktūra, kuriai yra būtinas tinkamos kokybės apšvietimas.


Lentelė 1.6. Labiau apgyvendintų TRS gyvenamųjų vietovių gyventojai 2020-2034 m.

Projekto įgyvendinimo metai

0

1

2

3

4

5

6

7

Gyvenamoji vietovė / Kalendoriniai metai

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

Aukštadvario mstl.

910

899

888

877

866

855

844

833

Lentvario m.

10.349

10.225

10.100

9.974

9.849

9.724

9.598

9.472

Onuškio mstl.

483

477

471

465

459

453

447

441

Paluknio k.

646

638

630

622

614

606

598

590

Rūdiškių m.

2.143

2.117

2.091

2.065

2.039

2.013

1.987

1.961

Senųjų Trakų k.

1.301

1.285

1.269

1.253

1.237

1.221

1.205

1.189

Trakų m.

5.257

5.194

5.130

5.066

5.002

4.938

4.874

4.810

Trakų rajono savivaldybė

32.107

31.721

31.332

30.942

30.553

30.164

29.772

29.380

Lietuvos Respublika

2.783.217

2.749.762

2.716.068

2.682.252

2.648.542

2.614.797

2.580.837

2.546.873

(lentelės tęsinys)

Projekto įgyvendinimo metai

8

9

10

11

12

13

14

15

Gyvenamoji vietovė / Kalendoriniai metai

2027

2028

2029

2030

2031

2032

2033

2034

Aukštadvario mstl.

822

811

800

789

778

767

757

747

Lentvario m.

9.346

9.219

9.092

8.966

8.842

8.721

8.604

8.491

Onuškio mstl.

435

429

423

417

411

405

400

395

Paluknio k.

582

574

566

558

550

542

535

528

Rūdiškių m.

1.935

1.909

1.883

1.857

1.831

1.806

1.782

1.759

Senųjų Trakų k.

1.173

1.157

1.141

1.125

1.109

1.094

1.079

1.065

Trakų m.

4.746

4.682

4.618

4.554

4.491

4.429

4.369

4.312

Trakų rajono savivaldybė

28.988

28.594

28.201

27.811

27.425

27.049

26.685

26.336

Lietuvos Respublika

2.512.869

2.478.720

2.444.669

2.410.874

2.377.423

2.344.854

2.313.279

2.282.984

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių pagal Europos Statistikos Tarnybos ir Lietuvos Respublikos 2011 m. surašymo duomenis.

1.1.1. Gatvių apšvietimo tipai

Nagrinėjant miestų apšvietimo tipus, būtina pažymėti, kad apšvietimas gali būti skirtingų rūšių:

a) pagal apšvietimo būdą, bendrasis, slystantysis, akcentuojantysis ir orientacinis,

b) pagal apšvietimo objektą, gatvių, pėsčiųjų zonų, aikščių ir skverų, pastatų ir statinių, želdinių, monumentų ir mažųjų architektūros formų,

c) pagal naudojamą technologiją, kaitrinis, liuminescencinis, šviesos diodų5.

Aktualu, kad IP kontekste yra orientuojamasi į vieno bendruomeninės infrastruktūros objekto (gatvių) apšvietimą, tačiau nėra siekiama apšviesti pėsčiųjų zonų, aikščių, skverų, kt., todėl siekiant užtikrinti projekto ribų aiškumą, būtina aiškiai detalizuoti esamų gatvių pavadinimus ir vietą (nepriklausomai nuo to, ar šios gatvės šiuo metu yra apšviestos kokybiškai ir efektyviai, apšviestos iš dalies, ar nėra apšviestos).

Finansiniu požiūriu, yra būtina išnagrinėti pagrindinius apšvietimo tipus pagal naudojamą technologiją. Šiuo metu gatvių apšvietimui yra plačiai naudojamos didžiaslėgės natrio lempos bei gyvsidabrio lempos, taip pat rinkoje yra prieinamos šviesos diodų (LED) lempos, atskirai atvejais vis dar yra naudojamos kaitrinės lempos.

Kaitrinės lempos yra seniausiai sukurtos ir žinomos apšvietimo priemonės, kurios yra mažai efektyvios, turi mažą pradinę kainą ir gerą spalvų atkūrimą. Šio tipo lempos tarnauja trumpai (iki

5.000 valandų) bei naudoja palyginus daugiau elektros energijos, siekiant sukurti reikalingą šviesos srautą. Naudojant šio tipo lempas, daugiau nei 90 % energijos yra išspinduliuojama kaip šiluma, o pati lempa veikia, stipriai įkaitinant metalinį siūlelį, apgaubtą stiklu. Atitinkamai, šio tipo lempų naudojimas gali būti pagrįstas tik vietovėse, kuriose yra didelis nusikalstamumas (pvz., viešo turto niokojimas iš chuliganiškų paskatų).

Didžiaslėgės natrio lempų atsirado rinkoje apie 1970 metus ir yra labiau efektyvios, tačiau turi blogesnį spalvų atkūrimą, kas sunkina įtariamųjų / kitų asmenų atpažinimą tamsiu paros metu. Be to, šios lempos yra neigiamai vertinamos dėl jas gaminant naudojamų medžiagų, kurios yra kenksmingos aplinkai (pvz., švinas), kas apsunkina/pabrangina jų perdirbimą pasibaigus lempos tarnavimo laikui.

Šviesos diodų (LED) lempos yra sparčiai vystoma naujausia technologija, kuri leidžia pasiekti ženklius sutaupymus, kadangi sunaudoja 40-80 % mažiau elektros energijos, lyginant su natrio lempomis, bei tarnauja mažiausiai penkis kartus daugiau, nei pastarosios (iki 100.000 valandų). Šių lempų privalumai apima draugiškumą aplinkai (gamybos metu nėra naudojamos kenksmingos medžiagos), aukštą spalvų atkūrimo indeksą (CRI), šviesos srauto nukreipimą į siekiamą apšviesti vietą, atsparumą įjungimo/išjungimo ciklams, vibracijai ir smūgiams. Vienas iš pagrindinių trūkumų yra aukšta pradinė kaina, kuri ženkliai sumažina viešojo sektoriaus galimybes pasinaudoti technologijos teikiamais privalumais.

Būtina pabrėžti, kad LED technologijos vystymo pradiniame etape, atkuriamos šviesos spektras buvo pakankamai siauras, o apšvietimo intensyvumas mažas, lyginant su kitų technologijų šviestuvais. Kita vertus, šiuo metu yra prieinami skirtingo intensyvumo lygio (matuojamas liuksais) bei šviesos spektro LED šviestuvai, kurie gali būti panaudojami tiek gatvių apšvietimui, tiek kitoms reikmėms. Aktualu, kad 2200-2300 kelvinų spalvinė temperatūra spinduliuoja šiltai baltą šviesą, 3000-4500 kelvinų spalvinė temperatūra – baltą šviesą, o 4500-6000 kelvinų spalvinė temperatūra

– šaltai baltą šviesą. Kitaip tariant, priklausomai nuo konkrečios vietovės (gatvės) ir jai taikomų apšviestumo reikalavimų, gali būti pasirenkama jai tinkanti LED šviestuvo spalvinė temperatūra, ypač atkreipiant dėmesį į LED šviestuvų suteikiamas mėlynos šviesos valdymo galimybes (pastaroji veikia žmogaus biologinius procesus ir atsako už melatonino gamybą).


5 Miesto apšvietimo tipologija. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Architekturos pagrindu ir teorijos katedra. //

xxxx://xxxxxxxx.xxxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxx_0000/xxxxx/xxx/xxxxxxxxxx_00-000.xxx, žiūrėta 2015-10-31.

Paveikslas 1.3. LED apšvietimo spalvinė temperatūra

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxx.xx; CIE xy spalvio koordinačių sistema ir baltos šviesos koordinates nurodantis Planko lankas.


Taip pat būtina akcentuoti, kad LED technologijos šviestuvų naudojimas neturi neigiamo poveikio akims, kadangi spinduliuoja tik regimojo spektro šviesą (380-780 nm, tai yra nespinduliuoja ultravioletinių ar infraraudonųjų spindulių), nevargina akių (naudojant nuolatinę srovę, LED šviestuvas nemirksi) ir gali būti tinkamai pritaikytas patalpai/vietovei, siekiant išvengti akinimo.

IP įgyvendinimui turi būti pasirenkama technologija, kuri leidžia užtikrinti reikalaujamo lygio apšvietimą, tuo pačiu pasiekdama geriausią investicijų ir pasiekiamų elektros energijos sutaupymų santykį.


1.2. Teisinė aplinka

Šiame skyriuje yra apibūdinamas viešosios paslaugos, kuriai teikti ar kurios kokybei gerinti skirtas IP, teikimo teisinis reglamentavimas, identifikuojant viešosios paslaugos teikimo apribojimus.

1.2.1. Strateginiai dokumentai

IP kontekste aktualios viešosios paslaugos (vietinės reikšmės kelių bei gatvių apšvietimas) teikimą bei jos kokybės gerinimo poreikį nulemia šie pagrindiniai strateginiai dokumentai:


• Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 (kartu su vėlesniais pakeitimais). Pagal strategijos 11 punktą, energetinio efektyvumo didinimo srityje iki 2020 metų bus siekiama kiekvienais metais po 1,5 procento didinti energijos vartojimo efektyvumą ir taip stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, konkurencingumą ir darnią plėtrą. Šis tikslas yra nustatytas, įvertinus visą energijos taupymo potencialą (skaičiuojama, kad ėmusis ekonomiškai naudingų taupymo priemonių 2020 metais bus galima suvartoti 17 % mažiau energijos, negu jos buvo suvartota 2009 metais, neįskaitant padidėsiančio energijos suvartojimo dėl BVP padidėjimo efekto). Pagal 12 punktą, strategijoje numatytos iniciatyvos turės teigiamą poveikį aplinkai – jų įgyvendinimas sudarys sąlygas Lietuvai iki 2020 metų į atmosferą papildomai neišmesti 11 milijonų tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO2 ekvivalentu), kas sudarytų 46 % 2008 metų faktinio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Vienas ir pagrindinių Strategijoje įtvirtintų principų yra darnios plėtros principas, pagal kurį yra siekiama didinti energijos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą. Energijos suvartojimas, kaip nurodyta Strategijos 24 punkte, vienam bendrojo vidaus produkto (BVP) vienetui

sukurti yra 2,5 karto didesnis negu ES vidurkis, o Lietuvoje yra daug neišnaudoto energijos vartojimo efektyvumo srities potencialo.


• 2014-2020 metų Nacionalinės pažangos programa (NPP), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 (kartu su vėlesniais pakeitimais). NPP yra skirta Lietuvos pažangos strategijai „Lietuva 2030“ įgyvendinti. NPP jungia pagrindines Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ ir Europos Sąjungos strategijos „Europa 2020“ nuostatas. NPP aprašomi ilgalaikių valstybės prioritetų įgyvendinimo uždaviniai ir kryptys, numatomos ES finansinės paramos proporcijos. Programoje numatyti penki teminiai prioritetai:

a) Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra,

b) Veikli ir solidari visuomenė,

c) Ekonominiam augimui palanki aplinka,

d) Į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika,

e) Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas,

taip pat numatyti trys horizontalieji prioritetai: „Kultūra“, „Regioninė plėtra“ ir „Sveikata visiems“. 3-ojo prioriteto „Ekonominiam augimui palanki aplinka“ tikslas yra sukurti augimui ir

konkurencingumui palankias aplinkos sąlygas. Šio tikslo yra siekiama keturiomis pagrindinėmis kryptimis, viena iš kurių (tvari ir efektyvi ekonominė infrastruktūra) yra tiesiogiai susijusi su nagrinėjamu IP, kadangi tokia infrastruktūra yra būtina augimui ir konkurencingumui palankioms aplinkos sąlygoms kurti. Ypač aktualu, kad siekiant užtikrinti viešųjų investicijų efektyvumą ir tvarumą, kuo labiau sumažinti viešųjų investicijų į sukurtos infrastruktūros modernizavimą poreikį ilguoju laikotarpiu, turėtų būti kuriamos paskatos pritraukti privatų kapitalą į ekonominės infrastruktūros kūrimą, arba, kitaip tariant, turėtų būti įvertinta galimybė įgyvendinti nagrinėjamą projektą viešosios ir privačios partnerystės būdu. Šiai krypčiai įgyvendinti yra numatytas 3.2. tikslas

„sukurti tvarią ir efektyvią ekonominę infrastruktūrą“ bei 3.2.1. uždavinys „Plėtoti modernią transporto infrastruktūrą ir darnų judumą“. Su IP įgyvendinimu yra susijusios šios svarbiausios 3.2.1. uždavinio įgyvendinimo kryptys:

a) gerinti judumo (mobilumo) sąlygas ir efektyviau valdyti judumo paklausą,

b) plėtoti ir modernizuoti miestų gatvių tinklą ir mažinti grūsčių.

Taip pat su IP yra tiesiogiai susijęs NPP 3-ojo prioriteto 3.3. tikslo „skatinti darnų išteklių naudojimą, užtikrinti ekosistemų stabilumą“ 3.3.2. uždavinio „užtikrinti darnų energijos išteklių naudojimą“ įgyvendinimo kryptys 3.3.2.3. (kurti ir diegti modernias energiją ir kitus gamtos išteklius tausojančias technologijas ir procesų valdymo sistemas) bei 3.3.2.4. (didinti energijos išteklių naudojimo efektyvumą energijos gamybos ir naudojimo srityse).


• Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187. Pagrindinis Strategijos tikslas – sukurti aplinką plėtotis šalies materialinei ir dvasinei gerovei, kurią apibendrintai nusako žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika. Šio tikslo siekiama per tris prioritetus:

1) žinių visuomenė,

2) saugi visuomenė, ir

3) konkurencinga ekonomika.

IP įgyvendinimas labiausiai prisidėtų prie antrojo prioriteto įgyvendinimo krypties „Aplinkos apsauga, sudarant prielaidas racionaliam gamtos išteklių naudojimui, apsaugai ir atkūrimui“.


• Valstybės pažangos strategija „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015. Strategijos vizija yra siekti pažadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios padėtų Lietuvai tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi, o paskirtis

– kurti tokią aplinką, kuri sudarytų sąlygas skleistis pažangos vertybėms (atvirumui, kūrybingumui, atsakomybei). Įgyvendinant viziją, pokyčiai turi įvykti trijose pagrindinėse srityse: sumanios visuomenės, sumanios ekonomikos ir sumanaus valdymo.

IP yra daugiausiai prisidedama prie pagrindinės srities „Sumanus valdymas“ valdžios kūrimo krypties „Visuomenės poreikius atitinkantis valdymas“ esminės pokyčių iniciatyvos „Užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę ir įsidarbinimo galimybes visos šalies gyventojams (nesvarbu, kurioje vietovėje jie gyventų), modernizuojant ir kuriant infrastruktūrą bei skatinant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą

skirtinguose šalies regionuose. Visoje šalies teritorijoje siekti vienodų socialinės ir ekonominės aplinkos standartų“, taip pat prie šių iniciatyvų:

• pagrindinės srities „Sumani visuomenė“ visuomenės ugdymo krypties „Solidari visuomenė“ esminės pokyčių iniciatyvos „Ugdyti visuomenės ekologinę savimonę, skatinti tausojantį vartojimą ir atsakingą požiūrį į ūkio plėtrą“,

• pagrindinės srities „Sumani ekonomika“ ekonomikos plėtros pokyčio „Socialinė verslo atsakomybė, darnus išteklių panaudojimas“ esminės pokyčių iniciatyvos „Diegti pažangias, išteklius tausojančias ir aplinkos taršą bei klimato kaitą mažinančias technologijas ir gaminius pramonės, energetikos ir transporto sektoriuose“.


• Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (kartu su vėlesniais pakeitimais). Bendrasis darnaus vystymosi strateginis tikslas – suderinti aplinkosaugos, ekonominio ir socialinio vystymosi interesus, užtikrinti švarią ir sveiką aplinką, efektyvų gamtos išteklių naudojimą, visuotinę ekonominę visuomenės gerovę, stiprias socialines garantijas ir per Strategijos įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 metų) pagal ekonominius, socialinius ir gamtos išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius pasiekti 2003 metų ES-15 valstybių vidurkį, o pagal aplinkos taršos rodiklius neviršyti ES leistinų normatyvų, įgyvendinti tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimus. IP įgyvendinimas tiesiogiai prisidės prie šių Strategijoje nurodytų ilgalaikių tikslų:

a) sukurti saugią, ekonomiškai efektyvią ir palankią aplinkai transporto sistemą, daugiau naudojančią alternatyvių degalų, sumažinti transporto neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas laisvam ir saugiam keleivių vežimui (ilgalaikis uždavinys - didinti kelių transporto veiklos energinį veiksmingumą),

b) sukurti saugų, palankų aplinkai, konkurencingą ir į bendrą ES energetikos sistemą integruotą energetikos sektorių, užtikrinti patikimą ir diversifikuotą energijos išteklių tiekimą, padidinti energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą; išplėsti atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimą (ilgalaikis uždavinys - didinti elektros energijos, šilumos gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą, trumpalaikis uždavinys - didinti energijos taupymą ir vartojimo efektyvumą),

c) užtikrinti tolygų šalies teritorinį vystymąsi, palankias socialinio ir ekonominio vystymosi sąlygas, gerą aplinkos kokybę visoje Lietuvos teritorijoje (trumpalaikis tikslas - sustiprinti vietos bendruomenes, kuo sparčiau išspręsti probleminių teritorijų ekonominio ir socialinio vystymosi problemas, sustabdyti jų depopuliacijos procesus; trumpalaikis uždavinys - sustiprinti silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis, jų ekonominį ir socialinį potencialą, gerinti jose žmonių gyvenimo kokybę).


• 2014-2020 m. Nacionalinės pažangos programos prioriteto “Regioninė plėtra” tarpinstitucinis veiklos planas 2014-2020 metams, patvirtintas 2014 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 172 (kartu su vėlesniais pakeitimais). Plane yra numatyti du pagrindiniai tikslai: a) užtikrinti tolygią ir tvarią regionų plėtrą, ir b) didinti teritorinę sanglaudą regionuose. Vienas iš pirmam tikslui įgyvendinti skirtų uždavinių, kuris yra tiesiogiai susijęs su IP įgyvendinimu, yra 1.1. uždavinys „modernizuoti bazinę, vietos bendruomenėms ir verslui svarbią infrastruktūrą, diegti aplinkos gerinimo ir aplinkos apsaugos priemones“, kurio 1.1.1. priemonė

„modernizuoti vietinės reikšmės transporto infrastruktūrą“ apima apšvietimo įrengimo veiklas, kurias yra numatyta įgyvendinti, vykdant nagrinėjamo IP veiklas.


• Energijos efektyvumo veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-149 (kartu su vėlesniais pakeitimais). Veiksmų plane yra aprašomos energinio efektyvumo didinimo priemonės bei numatomi sutaupyti energijos kiekiai. IP kontekste aktualu pažymėti, kad Plane įvardintos šios teisinio reglamentavimo kliūtys, kurios gali riboti energijos vartojimo efektyvumo didinimą Lietuvoje:

a) kasmet valstybės ar savivaldybių biudžetinės įstaigos gauna biudžeto asignavimus, kurie yra pervedami į įstaigų sąskaitas (pvz., darbo užmokesčiui) arba tiekėjams (pvz., konkrečioms išlaidoms apmokėti), neviršijant metinių asignavimų ar kitų įgyvendinamų programų limitų. Valstybės iždo departamentas perveda valstybės biudžetinėms įstaigoms skirtus asignavimus tiesiogiai tiekėjams, kuriems sumokama už prekes, darbus ir paslaugas, suteiktas biudžetinėms įstaigoms. Taigi, daugeliu atvejų valstybės ar savivaldybių biudžetinės įstaigos neturi teisės laisvai naudoti metinius asignavimus, o nepanaudoti asignavimai turi būti grąžinti į valstybės ar savivaldybių biudžetus. Kitaip

tariant, viešosios paskirties pastatų faktiniai naudotojai nėra finansiškai motyvuoti dalyvauti pirkimuose, kuriuose naudojamos sutartys dėl energijos vartojimo efektyvumo (angl. energy performance contract).

b) vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsniu, viešųjų pirkimų sutarties terminas negali viršyti 3 metų, išskyrus konkrečiai teisės aktuose reglamentuotas išimtis, o sutarties dėl energijos vartojimo efektyvumo (angl. energy performance contract) sudarymas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu reikalauja sudėtingesnių procedūrų taikymo.


1.2.2. Kiti teisinės aplinkos dokumentai

IP kontekste taip pat yra aktualūs šie dokumentai, nustatantys reikalavimus viešosios paslaugos teikimui arba jos teikimo finansavimui:


• Garantijų teikimo miestų gatvių apšvietimo sistemų modernizavimui tvarkos aprašas (toliau – Garantijų teikimo aprašas), patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros generalinio direktoriaus 2015 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 2015/9-16 (kartu su vėlesniais pakeitimais). Aprašas reglamentuoja garantijų teikimo nuostatas bei reikalavimus miestų gatvių apšvietimo sistemų modernizavimo projektams. Kitaip tariant, garantijų suteikimo kontekste nėra vertinami finansiniai įsipareigojimai, susiję su kaimo vietovėse esančių apšvietimo taškų atnaujinimu ir/ar modernizavimu, todėl atliekant alternatyvų vertinimą ir finansinę analizę, būtina atsižvelgti į šios nuostatos poveikį galimiems finansavimo šaltiniams. Pabrėžtina, kad pagal Aprašo 41 p., projekto investicijų, neviršijančių tinkamų išlaidų įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei 36 mėnesiai nuo finansavimo sutarties arba energijos taupymo paslaugų teikimo sutarties įsigaliojimo dienos. Tinkamomis išlaidomis, suteikiant garantiją, yra laikomos visos miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimo išlaidos, patirtos siekiant padidinti miesto gatvių apšvietimo sistemos energijos vartojimo efektyvumą (pavyzdžiui, šviestuvų keitimas, atramų atnaujinimas, rekonstravimas, perstatymas, panaikinimas ar naujų įrengimas pakeičiant esamas, intelektualiosios (išmaniosios, pažangiosios) valdymo ir kontrolės sistemos atnaujinimas ir/ar naujos diegimas, skirstymo bei maitinimo spintų atnaujinimas, rekonstravimas, perstatymas, panaikinimas ar naujų pakeičiant esamas įrengimas, gatvių apšvietimo elektros linijų (kabelių) atnaujinimas, rekonstravimas, perstatymas, panaikinimas ar naujų įrengimas pakeičiant esamas linijas (kabelius), atstatomieji ir kiti rangos bei ūkio darbai, kurie yra būtini atlikti pagal galiojančius statybos techninius reglamentus ir kitus teisės aktus diegiant šias priemones, projekto techninės ekspertizės, vykdymo priežiūros ir techninės priežiūros paslaugos), patirtos po viešojo pirkimo, kuriuo yra įsigyjamos su miesto gatvių apšvietimo sistemos modernizavimu susijusios prekės ir/ar paslaugos. Finansavimo šaltinių kontekste taip pat aktualu, kad maksimali garantijos suma, priklausomai nuo skolinto kapitalo dydžio, gali siekti nuo 50 iki 80 proc. tinkamų išlaidų.


• Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 (kartu su vėlesniais pakeitimais), nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Šio dokumento 233 p. reikalauja, kad apšvietimas gatvėse turi būti projektuojamas vadovaujantis

„Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-28 „Dėl Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos standartu LST EN 13201 „Gatvių apšvietimas“ (Lietuvos standartas LST EN 13201-2:2004 „Gatvių apšvietimas. 2 dalis. Eksploataciniai reikalavimai“, Lietuvos standartas LST EN 13201-3:2004 „Kelių apšvietimas. 3 dalis. Eksploatacinių charakteristikų skaičiavimas“ ir Lietuvos standartas LST EN 13201-4:2004 „Kelių apšvietimas. 4 dalis. Apšvietimo eksploatacinių charakteristikų matavimo metodai“). Atitinkamai, vietinės reikšmės kelių bei gatvių apšvietimo rekonstrukcija bei apšvietimo plėtra turi būti vykdoma atsižvelgiant į šių dokumentų reikalavimus. Be to, IP kontekste aktualu, kad minimalus šoninės skiriamosios juostos, kurioje yra įrengiamos apšvietimo atramos, plotis urbanizuotoje vietovėje turi būti 1,00 m.


• Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-28, nustato gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų patalpų vidinio apšvietimo elektros įrangai, gatvių, kelių, aikščių,

parkų ir teritorijų išorinio apšvietimo įrangai miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse, įmonių ir įstaigų teritorijose, reklaminiam apšvietimui, šviesos ženklams ir iliuminacijai bei ilgalaikės ultravioletinės spinduliuotės įrenginiams reikalavimus. Šio dokumento 4 p. nustato, kad šviestuvas yra įrenginys, susidedantis iš elektros lempos, armatūros jai įtvirtinti ir laidams nutiesti, atšvaitų, sklaidančių paviršių, ir korpuso (tai yra neapima apšvietimo atramos), išorinio apšvietimo maitinimo punktas yra skirstomasis įrenginys, iš kurio maitinamos skirstomosios išorinio apšvietimo linijos, išorinio apšvietimo valdymo sistema yra techninių priemonių, skirtų išjungti arba įjungti išorinio apšvietimo tinklus arba jų dalį, visuma, o 6 p. nustato, kad elektriniam apšvietimui turi būti naudojami šviesos diodų šaltiniai, žemo slėgio dujų išlydžio (liuminescencinės), kaitinamosios ir aukšto dujų slėgio – metalų halogenidų, natrio, ksenono, gyvsidabrio volframo, gyvsidabrio lempos. IP kontekste yra aktuali galimybė naudoti šviesos diodus gatvių apšvietimui. Be to, 10 p. nustato, kad bendrajam vidiniam ir išoriniam apšvietimui turi būti naudojama ne aukštesnė kaip 230/400 V kintamosios arba nuolatinės srovės įtampa, o nepavojingose patalpose 230/400 V įtampa gali būti naudojama bet kokiame aukštyje nuo grindų įrengtiems stacionariesiems šviestuvams. Specifiniai reikalavimai išoriniam apšvietimui yra nustatyti 64-101 punktuose, o IP kontekste yra būtina pažymėti šiuos reikalavimus:

▪ virš važiuojamosios kelių, gatvių ir aikščių dalies išorinio apšvietimo šviestuvai turi būti įrengti ne žemesniame kaip 6,5 m aukštyje;

▪ virš bulvarų ir pėsčiųjų takų išorinio apšvietimo šviestuvai turi būti įrengti ne žemesniame kaip 3 m aukštyje;

▪ išorinio apšvietimo šviestuvų tvirtinimo atramos turi būti įrengtos už valstybinės reikšmės kelių briaunos, o A, B ir C kategorijų gatvėse ir G1, G2 kategorijų aikštėse – ne arčiau kaip

1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto. Kitose gatvėse šį atstumą galima sumažinti iki 0,6 m, o gatvėse, skirtose tik lengvųjų automobilių eismui ir kuriomis nevažinėja visuomeninis transportas, – iki 0,3 m.


• LST EN 13201 „Gatvių apšvietimas“ standartą sudaro penki susiję dokumentai:

a) CEN/TR 13201-1:2014 „Kelių apšvietimas. 1 dalis. Apšvietimo klasių parinkimo vadovas“,

b) LST EN 13201-2:2016 „Kelių apšvietimas. 2 dalis. Eksploatacinių charakteristikų reikalavimai“,

c) LST EN 13201-3:2016 „Kelių apšvietimas. 3 dalis. Eksploatacinių charakteristikų skaičiavimas“,

d) LST EN 13201-4:2016 „Kelių apšvietimas. 4 dalis. Apšvietimo eksploatacinių charakteristikų matavimo metodai“, bei

e) LST EN 13201-5:2016 „Kelių apšvietimas. Energinio efektyvumo rodikliai“.

Šie dokumentai nustato reikalavimus kiekvieno atskiro vietinės reikšmės kelio bei gatvių, taip pat konflikto vietų apšvietimui, eksploatacinėms charakteristikoms bei energinio efektyvumo rodikliams.


• Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, pagal kurio nuostatas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, o kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai. Miestais yra laikomos kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, miesteliais yra laikomos kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai, o kaimai yra apibrėžiami kaip gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto, miestelio ir viensėdžio požymių. IP kontekste yra aktualu, kad TRS teritorijoje yra šios gyvenamosios vietovės:

a) trys miestai (Lentvario m., Rūdiškių m., Trakų m.);

b) du miesteliai (Aukštadvario mstl., Onuškio mstl.);

c) 439 kaimai bei viensėdžiai.

Pagal Garantijų teikimo aprašo 43 p. nuostatas, jeigu su miestu besiribojančio miestelio, kaimo, viensėdžio ar jo dalies gatvių apšvietimo infrastruktūra priskiriama miesto gatvių apšvietimo infrastruktūrai ir nuosavybės teise priklauso tai pačiai savivaldybei, miestų apšvietimo modernizavimo didinant energijos vartojimo efektyvumą tikslais, toks miestelis, kaimas, viensėdis ar jo dalis taip pat priskiriami miestui, tai yra tinkamomis išlaidomis suteikiant garantiją yra laikytinos

investicijos į miestų bei su miestu besiribojančių miestelių (kaimų, viensėdžių) teritorijų gatvių apšvietimo sistemos renovavimą (esamų apšvietimo taškų atnaujinimą).


• Lietuvos Respublikos kelių įstatymas nustato, kad kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas nustatytų gabaritų ir masės transporto priemonių bei pėsčiųjų eismui, o kelio kompleksą sudaro kelias, kelių tiesimo ir priežiūros įmonių pastatai, statiniai ir įrenginiai, transporto aptarnavimo statiniai ir įrenginiai, avarinio ryšio linijos, želdiniai ir šių objektų užimta žemė, taip pat sanitarinės apsaugos zonos žemė. Keliai pagal reikšmę yra skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius, o valstybinės reikšmės keliai skirstomi į magistralinius, krašto ir rajoninius kelius. Į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. 618 redakcija)6, yra įtraukti magistraliniai, krašto, rajoniniai keliai, kurių dalis yra nutiesta TRS teritorijoje (žr. lentelę žemiau) bei yra susiję su planuojama IP apimtimi.


Lentelė 1.7. Valstybinės reikšmės keliai TRS teritorijoje

Kelio Nr.

Kelio tipas

Kelio pavadinimas

107

Krašto kelias

Trakai–Vievis

1103

Rajoninis kelias

Daugai–Skabeikiai–Dusmenys

214

Krašto kelias

Trakai–Senieji Trakai

220

Krašto kelias

Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus

221

Krašto kelias

Vievis–Aukštadvaris

4701

Rajoninis kelias

Jurgionys–Babriškės

4703

Rajoninis kelias

Aukštadvaris–Vaickūniškės

4704

Rajoninis kelias

Paluknys–Žėronys–Valkininkų g. st.

4705

Rajoninis kelias

Rūdiškės–Bukieriškės

4706

Rajoninis kelias

Onuškis–Butrimonys–Punia

4707

Rajoninis kelias

Grigiškės–Lentvaris–Dobrovolė

4709

Rajoninis kelias

Trakai–Padvarionys–Semeliškės

4712

Rajoninis kelias

Senieji Trakai–Šventininkai

4713

Rajoninis kelias

Senieji Trakai–Senasis Tarpupis–Guopstos

4714

Rajoninis kelias

Strėva–Ismonys–Rūdiškės

4715

Rajoninis kelias

Bijūnai I–Drabužninkai II–Karaliūnai–Bičiūnai

4719

Rajoninis kelias

Aukštadvaris–Vyšniūnai–Baudėjos

4720

Rajoninis kelias

Zabarauskai–Darbutiškės

4721

Rajoninis kelias

Šklėriai–Anglininkai

4722

Rajoninis kelias

Trakai–Rykantai

4723

Rajoninis kelias

Žaizdriai–Salkininkai

4724

Rajoninis kelias

Onuškis–Žilinai–Puodžiai

4726

Rajoninis kelias

Grendavė–Gruožninkai

4727

Rajoninis kelias

Trakai–Lentvaris–Mūrinė Vokė

4729

Rajoninis kelias

Lentvaris–Kariotiškės–Raudonė I

4731

Rajoninis kelias

Grigiškės–Dėdeliškės–Rykantai

4732

Rajoninis kelias

Rūdiškės–Žeronys

4733

Rajoninis kelias

Madžiūnai–Inklėriškės

4734

Rajoninis kelias

Moniai–Bagdanonys–Strėva

4735

Rajoninis kelias

Rykantai–Lazdėnai

4737

Rajoninis kelias

Pagelužis–Tiltai

4738

Rajoninis kelias

Krunis–Ūbiškės

4739

Rajoninis kelias

Rieznyčia–Ramanava–Jočionys

4741

Rajoninis kelias

Privažiuojamasis kelias prie Gruožninkų nuo kelio Onuškis–Žilinai–Puodžiai

4742

Rajoninis kelias

Šklėriai–Aluona I

4743

Rajoninis kelias

Žydkaimis–Panošiškės–Saloviškės

4744

Rajoninis kelias

Privažiuojamasis kelias prie Jurgionių nuo kelio Trakai–Rūdiškės–Pivašiūnai–Alytus

4745

Rajoninis kelias

Privažiuojamasis kelias prie Miciūnų nuo kelio Trakai–Vievis

4747

Rajoninis kelias

Privažiuojamasis kelias prie Alaburdiškių nuo kelio Trakai–Onuškis–Pivašiūnai–Alytus

4748

Rajoninis kelias

Privažiuojamasis kelias prie Paluknio nuo kelio Vilnius–Varėna–*Gardinas

4750

Rajoninis kelias

Totoriškės–Užutrakis

4751

Rajoninis kelias

Ostruvka–Varnikai–Jachtklubas

4752

Rajoninis kelias

Gendravė–Gudakiemis

4753

Rajoninis kelias

Bražuolė–Būda

4754

Rajoninis kelias

Vaickūniškės–Promieziai

5012

Rajoninis kelias

Valkininkai–Kalviai


6 xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/XXX.000X0XX0XX00/XXxxXXxXXX

Kelio Nr.

Kelio tipas

Kelio pavadinimas

A1

Magistralinis kelias

Vilnius–Kaunas–Klaipėda

A16

Magistralinis kelias

Vilnius–Prienai–Marijampolė

A4

Magistralinis kelias

Vilnius–Varėna–Gardinas

Duomenų šaltinis: xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/XXX.000X0XX0XX00/XXxxXXxXXX, valstybinės reikšmės kelių sąrašas yra nustatytas pagal 2018 m. liepos 15 d. valstybinį georeferencinių erdvinių duomenų rinkinį M 1:10 000 (GDR10LT), rajoninis kelias 4740 yra priskirtas rajoniniam keliui 4715 pagal xxx.xxxxxxxxx.xx interneto svetainėje pateikiamą informaciją.


Aukščiau nurodytų valstybinių (rajoninių ir krašto) kelių priežiūrą TRS teritorijoje organizuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija bei valstybės įmonė „Kelių priežiūra“. Šie darbai apima tiek nuolatinius kelių priežiūros darbus (nuolatinė kelių priežiūra vasarą ir žiemą, sugadintų kelio ženklų atstatymas, signalinių stulpelių ir atšvaitų pakeitimas ir atstatymas, pakelės statinių ir želdinių priežiūra, kelių oro sąlygų informacinės sistemos, eismo apskaitos, apšvietimo ir kitų kelio įrenginių priežiūra, avarijų ir vandalizmo padarinių likvidavimas, skubių eismo saugumo priemonių įgyvendinimas, tiltų ir vandens pralaidų nuolatinė priežiūra), tiek periodinius kelių priežiūros darbus (žemės sankasos ir vandens nuleidimo sutvarkymas, asfalto ir betono dangų defektų ištaisymas, žvyrkelių ir kelkraščių nusidėvėjimo atstatymas, kelio ženklų ir atramų pakeitimas ir trūkstamų pastatymas, apsauginių atitvarų pakeitimas ir trūkstamų pastatymas, pakelės statinių ir lauko baldų remontas, želdinių atnaujinimas, eismo apskaitos įrenginių remontas ir vystymas, tiltų ir vandens pralaidų defektų ištaisymas).

IP kontekste aktualu, kad už valstybinės reikšmės kelių tvarkymą ir priežiūrą, taip pat už gatvių, kuriomis per miestus ir miestelius eina magistraliniai, rajoniniai ir krašto keliai, važiuojamosios dalies ir statinių priežiūrą atsakingus asmenis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tuo tarpu už vietinės reikšmės kelių tvarkymą ir priežiūrą atsakingos savivaldybės7. Atitinkamai, yra aktualu įvertinti žemiau nurodomą tvarkos aprašą.


• Kelių priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 212 redakcija), 3.2.2. p. yra nustatyta, kad TRS miestų ir kaimo gyvenamosiose vietovėse gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, gatvių apšvietimo tinklus prižiūri ir jų vertę apskaito savivaldybės, kurios užtikrina saugaus eismo sąlygas, poveikį aplinkai mažinančių priemonių įgyvendinimą, taip pat atlieka šių statinių taisymo ir priežiūros darbų užsakovo funkcijas.


• Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nustato, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas:

a) vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras, įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus,

b) viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, meras, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje.

c) viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Kitaip tariant, viešąsias paslaugas gali teikti ir viešosios ir privačios partnerystės sutarties pagrindu pasitelkiami paslaugų teikėjai.

Pabrėžtina, kad IP kontekste yra aktuali nagrinėjamo įstatymo 6 str. 1 d. 33 p. nurodyta savarankiškoji savivaldybės funkcija - savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Be to, įstatymo 32 str. 2 d. 17 p. aiškiai nustatyta, kad seniūnija organizuoja ir (arba) kontroliuoja gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą.


• Trakų rajono savivaldybės 2016 – 2025 metų strateginis plėtros plane, patvirtintame Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. S1-77, numatytos šios 3



7 Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 5 str. 7 d., „Gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Gatvių, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų tvarką nustato Vyriausybė.“

prioritetinės srities „Darnus teritorijų ir infrastruktūros vystymas“ 3.2. tikslo „Gerinti susisiekimo sąlygas rajone didinant saugumą ir efektyvumą“ 3.2.1. uždavinio „Atnaujinti ir plėsti kelių transporto infrastruktūrą“ priemonės, tiesiogiai susijusios su IP įgyvendinimu:

a) 3.2.1.7. priemonė „Trakų m. Vilniaus, Gedimino, Aukštadvario gatvių (automagistraliniame kelyje A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė) važiuojamosios dalies, šaligatvių, apšvietimo tinklų rekonstrukcija, lietaus nuotekų tinklų ir dviračių takų įrengimas“,

b) 3.2.1.12. priemonė „Modernizuoti ir naujai įrengti gatvių apšvietimo tinklus“, bei

c) 3.2.1.13. priemonė „Lentvario miesto apšvietimo tinklų modernizavimas“.


Šias priemones yra numatyta įgyvendinti 2016-2025 m. laikotarpiu, o joms numatytas finansavimas sudaro 8.500.000 eurų. Būtina pabrėžti, kad 3.2.1.12. priemonę yra numatyta įgyvendinti, panaudojant viešos ir privačios partnerystės modelį, o šiai priemonei skiriamas finansavimas 2016-2025 m. laikotarpiu sudaro 5.000.000 eurų.


1.3. Sprendžiamos problemos ir jų atsiradimo priežastys

Šiame skyriuje yra tiksliai įvardijamos viešosios paslaugos problemos, nurodoma IP vieta viešosios paslaugos teikimo procesuose, atskleidžiamos problemas lemiančios priežastys ir nurodoma, ar IP įgyvendinimas jas išspręstų.


Lentelė 1.8. IP problemos, jų priežastys bei galimos pasekmės

Problemos / apribojimai

Atsiradimo priežastys

Galimos pasekmės

Neefektyvus elektros energijos naudojimas, teikiant gatvių apšvietimo viešąją paslaugą

Šiuo metu naudojami šviestuvai, kurie šviečia ribotą laiką dėl didelių elektros energijos sąnaudų, lyginant su šviestuvų generuojama šviesa. Tai nulemia poreikį mažinti elektros energijos sunaudojimą gyventojų (viešosios paslaugos gavėjų) saugumo ir komforto

sąskaita, išjungiant apšvietimą.

Nepasiekti energijos naudojimo efektyvumo didinimo tikslai, nekokybiškai teikiamos gatvių apšvietimo paslaugos.

Neapšviesti vietinės reikšmės kelių (gatvių) ruožai neleidžia saugiai naudotis bendruomenei skirta infrastruktūra

Atskirose gatvėse šiuo metu nėra apšvietimo, todėl gyventojai yra priversti riboti naudojimąsi gatvėmis dėl savo ir artimųjų saugumo. Tai sumažina gyventojų bendravimą ir socializaciją, ypač gyvenant kaimo vietovėse, taip pat sudaro prielaidas nusikalstamumo didėjimui dėl mažesnių galimybių atpažinti ir surasti kaltininkus/įtariamuosius. Neapšviesti gatvių ruožai taip pat didina kelių eismo dalyvių riziką patekti į avariją, kurioje nukentėtų žmonės ir/ar būtų apgadintas turtas (tiek kelių eismo dalyviui

priklausantis, tiek bendruomeninis).

Nepasiekti energijos naudojimo efektyvumo didinimo tikslai, nekokybiškai teikiamos gatvių apšvietimo paslaugos, sumažėjęs gyventojų tarpusavio pasitikėjimas, savitarpio pagalba ir didesnis įtarumas.

Nusidėvėjusi bei vis didėjančios priežiūros ir investicijų reikalaujanti gatvių apšvietimo bendruomeninė infrastruktūra

Šiuo metu naudojami apšvietimo taškai yra fiziškai bei morališkai nusidėvėję, tolimesnis jų eksploatavimas sąlygoja vis didėjančius infrastruktūros būklės palaikymo kaštus dėl gendančios apšvietimo įrangos bei atramos taškų. Nesant galimybės skirti pakankamai lėšų infrastruktūros atnaujinimui, yra atliekamos nedidelės investicijos, kurios nesukuria galimybės sutaupyti viešojo sektoriaus lėšas bei jas bent iš dalies nukreipti kitų aktualių poreikių

tenkinimui.

Nuolat didėjantys apšvietimui skirtos infrastruktūros išlaikymo kaštai, kurių padengimui naudojami resursai negali būti panaudoti kitiems tikslams.

Gyvenamosios aplinkos nepatrauklumas

Gyvenvietėse, kuriose yra neapšviestų gatvių, gyventojams yra mažiau patrauklu gyventi, kas kartu su kitais veiksniais skatina spartesnę gyventojų emigraciją bei gyventojų skaičiaus mažėjimą. Ši problema ypač pasireiškia žiemos sezono metu, kai

tamsus paros laikas yra žymiai ilgesnis.

TRS gyvenamųjų vietovių gyventojų skaičiaus spartesnis mažėjimas, pasirenkant labiau kokybiškam gyvenimui pritaikytas vietoves.

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių.


Visos nurodytos problemos bus sprendžiamos, įgyvendinant IP veiklas, tačiau pagrindinėmis problemomis yra laikytinos neefektyvus elektros energijos ir finansinių išteklių naudojimas bei neužtikrintas saugus naudojimasis viešąja infrastruktūra.

2. PROJEKTO TURINYS

Šioje dalyje yra suformuluojami IP tikslas ir uždaviniai, nustatomos sąsajos su kitais projektais, apibūdinamos IP ribos bei poveikis tikslinėms grupėms, aprašoma IP organizacija, taip pat suformuluojami siekiami rezultatai.


2.1. Projekto tikslas ir uždaviniai

Įvertinus projekto kontekstą bei apibūdintas problemas, suformuluojamas projekto tikslas – padidinti gatvių apšvietimo viešosios paslaugos Trakų rajono savivaldybėje kokybę ir energijos vartojimo efektyvumą. Formuluojant projekto tikslą, yra atsižvelgta į tai, kokią finansinę bei socialinę- ekonominę naudą sukurs numatomo projekto įgyvendinimas.

Pagal IP metodikos 2.1. skyriaus nuostatas8, žemiau apibūdinamos strateginių investicijų planavimo dokumentų aktualios nuostatos:

• Lietuvos Respublikos partnerystės sutartis, patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. Sutartyje identifikuoti šie pagrindiniai iššūkiai, atitinkantys strategijos „Europa 2020“ prioritetus:

a) siekiant sumanaus augimo susiduriama su MTEP ir inovacijų skatinimo, švietimo kokybės, viešojo valdymo efektyvumo užtikrinimo ir skaitmeninės visuomenės plėtros iššūkiais,

b) siekiant tvaraus augimo susiduriama su modernios bazinės infrastruktūros vystymosi, geresnės verslo aplinkos kūrimo bei tvaraus ir efektyvaus gamtinių išteklių vartojimo iššūkiais,

c) siekiant integralaus augimo susiduriama su užimtumo skatinimo bei skurdo ir socialinės atskirties mažinimo iššūkiais derinant juos su socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslais.

IP tiesiogiai prisidės prie antrojo iššūkio, kuris apima tvarų ir efektyvų gamtinių išteklių vartojimą. Partnerystės sutartyje nurodoma, jog pagal pagrindinį ES tvaraus vystymosi strategijoje numatytą tvaraus vartojimo ir gamybos rodiklį – išteklių našumą – Lietuva gerokai atsilieka nuo ES vidurkio (2010 m. šis Lietuvos rodiklis siekė 0,57 Eur/kg, o ES vidurkis – 1,64 Eur/kg). Be to, galutinės energijos vartojimo intensyvumas Lietuvoje, nepaisant ekonomikos nuosmukio ir per jį kiek padidėjusio energijos intensyvumo, sparčiai mažėja. Vis dėl to, nepaisant teigiamų energijos intensyvumo pokyčių, Lietuvoje energijos suvartojama žymiai daugiau nei vidutiniškai ES ar atitinkamose senosiose ES valstybėse-narėse. Energijos intensyvumas yra tiesiogiai susijęs su energijos vartojimo efektyvumu, nes parodo energijos sąnaudų kiekį, tenkantį vienam BVP vienetui. Kitaip tariant, energijos taupymo potencialas Lietuvos Respublikoje nėra išnaudotas.

Lietuvoje teritorinius išsivystymo skirtumus apibūdina didelis atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų pagal nemažai socialinių, ekonominių, demografinių rodiklių. Dėl nepakankamo mažesnių miestų patrauklumo gyventojams, nuolat mažėja gyventojų skaičius ir didėja infrastruktūros santykiniai išlaikymo kaštai, mažėja teikiamų viešųjų paslaugų, prarandamas sutelktas nemažas pramonės potencialas.

Partnerystės sutartyje nurodomas poreikis spręsti ekonomines ir socialines problemas, efektyviai išnaudojant ekonominį teritorijų potencialą, tarp jų ir kultūros išteklius. Didinant kultūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, turi būti didinamas tikslinės teritorijos patrauklumas investicijoms, verslo ir naujų darbo vietų kūrimui. Todėl svarbu skatinti investicijas, didinančias teritorijos ekonominį ir socialinį gyvybingumą: kuriančias naujus lankytojų srautus, formuojančias paklausą vietos verslams, didinančias patrauklumą investicijoms, verslo plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui.

• 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa (Nr. C(2014)6397) (patvirtinta Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d.). Pagrindinis šios programos tikslas yra grąžinti šalį į spartaus ir tvaraus augimo kelią, mažinti šalies išsivystymo lygio atsilikimą nuo ES šalių vidurkio. Tam reikalinga palaikyti stabilią makroekonominę aplinką, tęsti struktūrines reformas ir užtikrinti tinkamą finansavimą augimą skatinančioms priemonėms – ši strategija pagrindinį dėmesį skiria pastarosioms. Nors pagrindinis tikslas yra spartesnis, pažangus augimas, kartu siekiama, kad ūkio plėtra būtų tvari ir tausiai išteklius naudojanti bei teiktų apčiuopiamai geresnę gyvenimo kokybę visiems šalies gyventojams.

Veiksmų programą sudaro trys pagrindinės kryptys:


8 „ ... Tais atvejais, kai projektui įgyvendinti siekiama pasinaudoti ES struktūrinės paramos ir (arba) Lietuvos bendrojo finansavimo lėšomis, įrodykite, kad projekto tikslas akivaizdžiai atitinka strateginių investicijų planavimo dokumentų nuostatas ... „

a) Pažangus ūkio augimas ilguoju laikotarpiu;

b) Tausiu išteklių naudojimu paremtas augimas;

c) Auganti socialinė sanglauda.

Programa įgyvendinama per dvylika prioritetų ir vienuolika teminių tikslų. IP prisidės prie antrosios pagrindinės krypties (tausiu išteklių naudojimu paremtas augimas) bei ketvirto teminio tikslo

„Perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas“ įgyvendinimo. Įgyvendinant ketvirto prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 4.3. investicinio prioriteto

„Energijos vartojimo efektyvumo, pažangaus energijos valdymo ir AIE vartojimo viešosiose infrastruktūrose, įskaitant viešuosius pastatus ir gyvenamųjų namų sektorių, rėmimas“ 4.3.1. konkretų uždavinį „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ iš Europos regioninės plėtros fondo yra numatoma teikti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimui. Sėkmingai įgyvendinus gatvių apšvietimo modernizavimo projektus, būtų galima sutaupyti iki 50 proc. energijos, o eksploatacijos sąnaudos sumažėtų iki 60 proc. IP kontekste aktualu, kad pagal šį prioritetą yra numatoma teikti finansavimą miestų gatvių apšvietimo modernizavimui (planuojama remti miestų gatvių šviestuvų, atramų atnaujinimą, intelektualios kontrolės sistemos diegimą, skirstymo bei maitinimo spintų atnaujinimą). Nagrinėjamo 4.3.1. konkretaus uždavinio pasiekimus yra planuojama matuoti, taikant specialųjį programos rezultato rodiklį „Sunaudotas galutinės energijos kiekis paslaugų ir namų ūkių sektoriuose“ pagal oficialius Statistikos departamento skelbiamus duomenis. Be to, planuojama įvertinti, kiek miestų sumažins miestų apšvietimo eksploatavimo ir energijos sąnaudas Programos priemonių įgyvendinimo dėka.

• 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 1-298 (kartu su vėlesniais pakeitimais). Šiuo planu yra patvirtintas Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės Nr. 04.3.1-FM-F-105 „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“ įgyvendinimo planas, kuriame yra įtvirtinta, kad remiamos veiklos apima miestų gatvių apšvietimo modernizavimą, didinant energijos vartojimo efektyvumą, o galimi naudos gavėjai apima energijos taupymo paslaugų teikėjus (ETPT), savivaldybes ir (arba) savivaldybių įmones. Ypač aktualu pažymėti, kad priemonės įgyvendinimo forma yra finansinių priemonių įgyvendinimas, kas IP kontekste apriboja finansavimo šaltinių pasirinkimą.

• Įgyvendinant priemonę Nr. 04.3.1-FM-F-105 „Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“, bus prisidedama prie uždavinio „Sumažinti energijos suvartojimą viešojoje infrastruktūroje ir daugiabučiuose namuose“ įgyvendinimo, kas tiesiogiai atspindi IP suformuluotas problemas, o finansuojamos veiklos apima miestų gatvių apšvietimo modernizavimą, didinant energijos vartojimo efektyvumą, bei valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų atnaujinimą, didinant energijos vartojimo efektyvumą.


Atsižvelgiant į IP tikslą, suformuluojamas projekto uždavinys yra atnaujinti Trakų rajono savivaldybės gatvių apšvietimo taškų tinklą.


2.2. Projekto sąsajos su kitais projektais

Remiantis TRS administracija pateikta informacija, TRS nėra įgyvendinusi investicijų projektų, kurie būtų tiesiogiai siekiantys modernizuoti gatvių apšvietimo infrastruktūrą. Siekdama optimaliai ją eksploatuoti, TRS yra investavusi į gelžbetoninių atramų iš ESO įsigijimą Lentvario seniūnijos gatvėse, kuriose šios atramos nebebuvo reikalingos ESO elektros energijos funkcijai vykdyti. Šių atramų įsigijimas vykdytas sumokant simbolinį 1 Eur mokestį. Pažymėtina, kad ne visų iš ESO įsigytų gelžbetoninių atramų būklė yra gera ir/ar labai gera, todėl šių atramų turėjimas TRS balanse savaime neįpareigoja jas toliau eksploatuoti dėl jų estetinio vaizdo bei suderinamumo su kitomis toje gatvėje esančiomis atramomis. Informacija apie gatves, kuriose yra šių atramų pateikiama lentelėje.

Lentelė 2.1. Gelžbetoninių atramų pasiskirstymas Lentvario seniūnijos gatvėse

Gatvės pav.

Gatvės ilgis (m)

TRS metalinių atramų skaičius

TRS gelžbetoninių atramų skaičius

Šviestuvų skaičius

Tujų g.

560

0

9

13

Ryto g.

482

0

9

8

Lakštingalų g.

400

0

10

13

Gintaro g.

260

2

4

3

Lelijų g.

335

0

7

8

Kilimų g.

460

0

9

11

Geležinkelių g.

1,890

31

12

51

Fabriko g.

1,270

0

3

22

Miško 1-oji g.

300

0

3

4

Stadiono g.

700

2

5

11

Kaimo 1-oji g.

350

3

4

7

Konduktorių g.

900

12

7

11

Obelų g.

600

0

11

11

M. Xxxxxxxxxx x.

680

4

10

18

Vilties g.

550

0

7

9

Laisvės g.

700

0

7

7

Pakalnės g.

800

13

11

13

Lentvario g.

850

0

15

26

Lauko g.

1,350

21

9

29

Gėlių g.

1,500

9

17

19

Ribos g.

400

0

9

9

Trumpoji g.

950

14

10

14

Xxxxxxxx x.

1,200

5

14

16

Naujoji g.

450

0

10

10

Pietų g.

1,000

0

23

23

Sodų g.

400

0

6

8

Pakalnės skg.

200

0

2

5

Kampo g.

950

0

8

24

Kosmonautų g.

300

0

7

7

Lauko skg.

150

0

3

2

Vilniaus g.

1,000

0

20

26

Žaibo g.

150

0

2

7

Kampo skg.

100

0

3

3

Liepų g.

430

0

6

7

Vilniaus Mažoji g.

300

0

9

9

Xxxxxxx x.

500

6

6

16

Račkūnų g.

1,460

0

3

0

Duomenų šaltinis:TRS, sudaryta autorių


TRS administracija 2007-2013 m. laikotarpiu vykdė 35 ESI fondų lėšomis finansuojamus projektus, kuriems bendra skirto finansavimo suma sudarė 12.009.332 Eur9. Žemiau nurodomi projektai, kurie gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai susiję su numatomu įgyvendinti projektu pagal savo tikslus ir investicijų objektus.


Lentelė 2.2. ESI fondų lėšomis finansuoti viešosios infrastruktūros projektai TRS

Projekto Nr,

Projekto pavadinimas

Projekto vertė

Sąsaja

Dvigubo finansavimo rizikos įvertinimas

VP2-4.4-SM-02-R-03- 031

Lentvario miesto pietinės dalies (Bažnyčios, Lauko ir Geležinkelio) gatvių rekonstravimas

2.056.256,27

tiesioginė (papildoma)

Galima dvigubo finansavimo rizika, todėl turi būti numatytas projekto ribų tikslinimas. Projektas baigtas įgyvendinti 2015 m. lapkritį, todėl mažiausiai penkerius metus (iki 2020 m.) turi būti

užtikrintas investicijų tęstinumas.

VP2-4.4-SM-02-R-03- 002

Trakų miesto Birutės ir Mindaugo gatvių rekonstravimas

722.351,3

tiesioginė (papildoma)

Galima dvigubo finansavimo rizika, todėl turi būti numatytas projekto ribų tikslinimas.

VP3-1.2-VRM-01-R- 01-020

Aukštadvario miestelio centrinės aikštės rekonstravimas ir jos

452.499,8

netiesioginė

Projektu finansuojamos veiklos nėra numatomos finansuoti nagrinėjamame projekte.


9 xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxxx-xx-xxxxxxxxxx-xxxxxxxxx

Projekto Nr,

Projekto pavadinimas

Projekto vertė

Sąsaja

Dvigubo finansavimo rizikos įvertinimas


pritaikymas visuomenės poreikiams




Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxx.xx, sudaryta autorių


TRS taip pat planuoja įgyvendinti ES fondų investicijų lėšomis finansuojamus projektus 2014- 2020 metų finansinėje perspektyvoje. Nė vienas šių projektų nebus tiesiogiai skirtas modernizuoti gatvių apšvietimo infrastruktūrą, tačiau jų įgyvendinimo metu bus įrengti nauji LED šviestuvai su naujomis atramomis. Gatvių apšvietimo infrastruktūra yra viena iš priemonių pagerinti eismo saugumą, padidinti atskirų vietovių turistinį patrauklumą, ir pan. Taigi, siekiant išvengti dvigubo finansavimo lentelėje žemiau yra pateikiama informacija apie ES lėšų investicijas į TRS gatvių apšvietimui reikalingą infrastruktūrą Lentvario seniūnijoje.


Lentelė 2.3. ESI fondų lėšomis 2014-2020 suplanuotos investicijos į gatvių apšvietimo infrastruktūrą Lentvario seniūnijoje

Gatvės pav.

Gatvės ilgis (m)

ES fondų lėšomis planuojamų pakeistų atramų ir šviestuvų skaičius

Grafų g.

454

2

Fabriko g.

1,270

20

Klevų al.

1,600

40

Klevų g.

323

15

Klevų al. skersgatvis

600

22

Vytauto g.

400

23

Pakalnės g.

800

47

Gėlių g.

1,500

13

Trumpoji g.

950

44

Xxxxxxxx x.

1,200

8

Miško 2-oji g.

302

23

Gatvė nuo Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4729 Lentvaris–Kariotiškės–Raudonė I iki sklypo unik. Nr.

4400-1638-2433, Lentvario m., Trakų r. sav.

325

9

Duomenų šaltinis:TRS, sudaryta autorių


2.3. Projekto tikslinės grupės ir ribos

Projekto tikslinės grupės yra projekto metu pagerintų viešųjų paslaugų vartotojai (naudos gavėjai), kuriems skirta projekto kuriama socialinė – ekonominė nauda ir (arba) mažinama žala.

Kaip minėta IP 1.1. skyriuje, nagrinėjamų viešųjų paslaugų vartotojai yra Lietuvos Respublikos gyventojai, gyvenantys Aukštadvario mstl., Lentvario m., Onuškio mstl., Paluknio k., Rūdiškių m., Senųjų Trakų k. bei Trakų m. Šios tikslinės grupės dydis yra nuo 21.343 gyventojų (2018 metais) iki

17.297 gyventojų (2034 metais).

Apibūdinant projekto ribas, būtina nurodyti šias prielaidas/apribojimus:

a) projekto įgyvendinimo fizinė teritorija yra geografiškai apribota aukščiau nurodytų suderintų gyvenamųjų vietovių teritorijomis;

b) projekto įgyvendinimas yra numatomas aukščiau nurodytų suderintų gyvenamųjų vietovių vietinės reikšmės gatvėse;

c) projekto vykdytojo vertinimu ir sprendimu, remiantis eismo intensyvumo duomenimis, projekto apimčiai nepriklauso šios vietinės reikšmės gatvės (žr. lentelę žemiau)


Lentelė 2.4. Projekto apimčiai nepriklausančios vietinės reikšmės gatvės

Gyvenamoji vietovė

Gatvės numeris

Pavadinimas

Rūdiškių m.

RSV64

Pušyno g.

Rūdiškių m.

RSV71

Sodų g.

Rūdiškių m.

RSV79

Liepų g.

Paluknio k.

PSV12

Tilto g.

Paluknio k.

PSV17

Xxxxxxx x.

Paluknio k.

PSV20

Xxxxx x.

Paluknio k.

PSV22

Užupio g. (prie 9, 11, 13, 15, 17, 19 namų)

Paluknio k.

PSV23

Rūdiškių g., Paluknio k. (nuo 4748 iki 4704 kelio)

Paluknio k.

PSV24

Volfgangų g.

Paluknio k.

PSV25

Xxxxxx x.

Paluknio k.

PSV26

Barakų g.

Gyvenamoji vietovė

Gatvės numeris

Pavadinimas

Paluknio k.

PSV27

Sveikatos g.

Paluknio k.

PSV28

Pienių g.

Paluknio k.

PSV29

Saulės g.

Paluknio k.

PSV30

Oreivių g.

Paluknio k.

PSV31

Sklandytuvų g.

Paluknio k.

PSV32

Lukonių g.

Paluknio k.

PSV60

Laukų g.

Paluknio k.

PSV61

Purienų g.

Paluknio k.

PSV62

Xxxxxx x.

Paluknio k.

PSV63

Užupio g. (nuo 1C namo), iki Rūdiškių g.

Paluknio k.

PSV68

Volfgangų g., Paluknio k. (nuo 11 namo) iki Barakų k. (1 namo)

Aukštadvario m.

ASV40

Aušros g.

Aukštadvario m.

ASV45

Navos g.

Aukštadvario m.

ASV49

Šilo g.

Aukštadvario m.

ASV52

Kalno g.

Aukštadvario m.

ASV53

Xxxxx x.

Aukštadvario m.

ASV54

V.V. Navicko g.(dalis)

Aukštadvario m.

ASV55

Didžioji g.(dalis)

Aukštadvario m.

OSV30

Xxxxx x.

Aukštadvario m.

OSV33

Šlaito g.

Aukštadvario m.

OSV34

Žemdirbių g

Aukštadvario m.

OSV36

Atkarpa tarp Daugų g. ir Mokyklos g.

Senųjų Trakų k.

STSV34

Pilies g. (prie 5,7 namų)

Senųjų Trakų k.

STSV37

Taikos g.

Senųjų Trakų k.

STSV44

Gėlių g.

Senųjų Trakų k.

STSV45

Trumpoji g.

Senųjų Trakų k.

STSV47

Trakų g., Senųjų Trakų k. (nuo kelio 214 iki Jaunystės g.)

Senųjų Trakų k.

STSV49

Meistrų g. (iki 13 namo), Senųjų Trakų k.

Senųjų Trakų k.

STSV50

Meistrų g. (nuo 1 namo iki 4712)

Senųjų Trakų k.

STSV51

Plačioji g.

Senųjų Trakų k.

STSV53

Lauko g.

Trakų m.

TSV125

Šlaito g., Žaizdrių k.

Trakų m.

TSV130

Gėlių g., Žaizdrių k.

Trakų m.

TSV131

Sodų g., Žaizdrių k.

Trakų m.

TSV079

Karaimų skg., Trakų m.

Trakų m.

TSV095

Karaliaus Mindaugo g.

Trakų m.

TSV097

Atkarpa tarp Aukštadvario g. ir M. Riomerio g.

Trakų m.

TSV100

Slėnio g.

Trakų m.

TSV104

Perkasų g.

Trakų m.

TSV156

Žalgirio g. (iki 1 sklypo)

Lentvario m.

LSV049

Dzūkų g.

Lentvario m.

LSV059

Kęstučio g.

Lentvario m.

LSV064

Ramunių g.

Lentvario m.

LSV068

Atkarpa tarp Kranto g. ir Vilniaus g.

Lentvario m.

LSV078

Aušrinės g.

Lentvario m.

LSV081

Maciuliškių g.

Lentvario m.

LSV087

Garvežių g.

Lentvario m.

LSV089

Trikampio g.

Lentvario m.

LSV091

Tolimoji g.

Lentvario m.

LSV093

Mažoji Bažnyčios g.

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių pagal TRS pateiktą informaciją.


2.4. Projekto organizacija

Numatoma, kad IP įgyvendins (vykdys projekto pareiškėjo funkcijas) Trakų rajono savivaldybės administracija. Pagrindiniai juridinio asmens duomenys yra pateikiami lentelėje žemiau.


Lentelė 2.5. Pagrindiniai pareiškėjo duomenys

Duomenų tipas

Pareiškėjo duomenys

Pavadinimas

Trakų rajono savivaldybės administracija

Buveinės adresas

Vytauto x. 33, LT- 21106 Trakai

Teisinė forma

Savivaldybės biudžetinė įstaiga

Juridinio asmens kodas

181626536

Duomenų tipas

Pareiškėjo duomenys

PVM mokėtojas

Ne PVM mokėtojas10

Steigėjas

Trakų rajono savivaldybės taryba

Administracijos tel. Nr.

(8 528) 55 486

Administracijos faks. Nr.

(8 528) 53 140

El. paštas

xxxx@xxxxxx.xx

Interneto svetainės adresas

xxx.xxxxxx.xx

Institucijos vadovas

Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx, Administracijos direktorius

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių.


Savo veikloje TRS administracija vadovaujasi LR Konstitucija, LR vietos savivaldos įstatymu, LR viešojo administravimo įstatymu, LR valstybės tarnybos įstatymu, kitais įstatymais, LR Seimo priimtais teisės aktais, LR Prezidento dekretais, LR Vyriausybės nutarimais, savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos kolegijos sprendimais, savivaldybės mero potvarkiais, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais bei kitais teisės aktais.


Trakų rajono savivaldybės administracija – savivaldybės įstaiga, kurią sudaro 15 struktūrinių padalinių, 8 struktūriniai - teritoriniai padaliniai – seniūnijos ir į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 33 p., savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra laikoma savarankiška savivaldybės funkcija, o pastaroji yra tiesiogiai susijusi su numatomo įgyvendinti IP tikslu ir uždaviniu.


2.5. Projekto siekiami rezultatai

Šiame skyriuje yra numatomi rezultatai, kuriuos turi pasiekti kiekviena nagrinėjama investicijų projekto įgyvendinimo alternatyva, tai yra nurodomi tik minimalūs būtini rezultatai.

Įgyvendinus IP, yra numatoma pasiekti šį kokybinį rodiklį – padidėjęs gatvių apšvietimo Trakų rajono savivaldybėje efektyvumas. Numatoma, kad modernizuotas apšvietimas turi visiškai užtikrinti Lietuvos standarto LST EN 13201 „Gatvių apšvietimas“ keliamus reikalavimus.

Įgyvendinus projektą, taip pat bus padidinta gatvių apšvietimo kokybė bei užtikrintas teisės aktų reikalavimus atitinkantis gatvių apšvietimas Trakų rajono savivaldybės gatvėse, kurių ilgis yra ne mažesnis nei 113 km.

Pasiekus šiuos rodiklius, yra užtikrinama IP atitiktis Garantijų teikimo aprašo 39 p. reikalavimams (skaičiuojamasis (norminis) elektros energijos suvartojimas rodiklio apskaičiavimui yra pateikiamas IP 3.1. skyriuje).


Lentelė 2.6. IP problemos, jų priežastys bei siekiami minimalūs rezultatai

Problemos / apribojimai

Atsiradimo priežastys

Siekiami minimalūs rezultatai

Neefektyvus elektros

Šiuo metu naudojami šviestuvai, kurie šviečia ribotą laiką dėl


energijos

didelių elektros energijos sąnaudų, lyginant su šviestuvų


naudojimas, teikiant

generuojama šviesa. Tai nulemia poreikį mažinti elektros energijos


gatvių apšvietimo

sunaudojimą gyventojų (viešosios paslaugos gavėjų) saugumo ir


viešąją paslaugą

komforto sąskaita, išjungiant apšvietimą.



Atskirose gatvėse šiuo metu nėra apšvietimo, todėl gyventojai yra

Padidinta gatvių

Neapšviesti vietinės

priversti riboti naudojimąsi gatvėmis dėl savo ir artimųjų saugumo.

apšvietimo kokybė bei

reikšmės kelių

Tai sumažina gyventojų bendravimą ir socializaciją, ypač gyvenant

užtikrintas teisės aktų

(gatvių) ruožai

kaimo vietovėse, taip pat sudaro prielaidas nusikalstamumo

reikalavimus atitinkantis

neleidžia saugiai

didėjimui dėl mažesnių galimybių atpažinti ir surasti

gatvių apšvietimas

naudotis

kaltininkus/įtariamuosius. Neapšviesti gatvių ruožai taip pat didina

Trakų rajono

bendruomenei skirta

kelių eismo dalyvių riziką patekti į avariją, kurioje nukentėtų žmonės

savivaldybės gatvėse,

infrastruktūra

ir/ar būtų apgadintas turtas (tiek kelių eismo dalyviui priklausantis,

kurių ilgis yra ne


tiek bendruomeninis).

mažesnis nei 115 km

Nusidėvėjusi bei vis

Šiuo metu naudojami apšvietimo taškai yra fiziškai bei morališkai


didėjančios

nusidėvėję, tolimesnis jų eksploatavimas sąlygoja vis didėjančius


priežiūros ir

infrastruktūros būklės palaikymo kaštus dėl gendančios apšvietimo


investicijų

įrangos bei atramos taškų. Nesant galimybės skirti pakankamai


reikalaujanti gatvių

lėšų infrastruktūros atnaujinimui, yra atliekamos nedidelės



10 xxxxx://xxx.xxx.xx/xxx/xxxxxxxxxxx-xxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxx

apšvietimo bendruomeninė infrastruktūra

investicijos, kurios nesukuria galimybės sutaupyti viešojo sektoriaus lėšas bei jas bent iš dalies nukreipti kitų aktualių poreikių tenkinimui.



Gyvenamosios aplinkos nepatrauklumas

Gyvenvietėse, kuriose yra neapšviestų gatvių, gyventojams yra mažiau patrauklu gyventi, kas kartu su kitais veiksniais skatina spartesnę gyventojų emigraciją bei gyventojų skaičiaus mažėjimą.

Ši problema ypač pasireiškia žiemos sezono metu, kai tamsus paros laikas yra žymiai ilgesnis.

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių.

3. GALIMYBĖS IR ALTERNATYVOS

Šioje dalyje yra pateikiamas esamos situacijos aprašymas (kokia apimtimi šiuo metu teikiama viešoji paslauga, atliekamų investicijų dydis, su paslaugos teikimu susijusių išlaidų, pajamų ir gaunamo finansavimo piniginiai srautai), formuluojamos ir aprašomos alternatyvos (vertinamos galimos veiklos IP tikslui pasiekti ir uždaviniams išspręsti, nustatomi veiklų vertinimo kriterijai, pateikiamas jų paaiškinimas ir pasirinkimo pagrindimas, sudaromas trumpasis veiklų sąrašas), taip pat pasirenkamas analizės metodas.

Pabrėžtina, kad kiekviena nagrinėjama alternatyva turi užtikrinti IP tikslo (padidinti gatvių apšvietimo viešosios paslaugos Trakų rajono savivaldybėje kokybę ir energijos vartojimo efektyvumą), uždavinio (atnaujinti Trakų rajono savivaldybės gatvių apšvietimo taškų tinklą) bei minimalių rezultatų, suformuluotų IP 2.5. skyriuje, pasiekimą.


3.1. Esama situacija

TRS gatvių apšvietimo viešoji paslauga šiuo metu yra teikiama nepakankamai kokybiškai, tai yra atskiros gatvės nėra apšviestos, o apšviestose gatvėse yra naudojamos šiuolaikinių technologijų neatitinkantys apšvietimo sprendimai.

Remiantis UAB „Elektros pasaulis“ pateikta informacija, vidutinės metinės apšvietimo sistemos priežiūros per pastaruosius penkerius metus išlaidos sudarė 54.052 Eur be PVM (65.403 Eur su PVM), įskaitant periodinį lempų keitimą, techninių gedimų dėl išorinės aplinkos poveikio šalinimą, administracines sąnaudas, apšvietimo sistemos nuolatinę priežiūrą ir susidėvėjusių detalių keitimą bei gedimus, nesusijusius su lempų keitimu.

Žemiau yra pateikiama apibendrinta informacija apie apšvietimo taškų skaičių bei patiriamas vidutines elektros sąnaudas pastaruoju penkerių metų laikotarpiu (IP apimties ribose).


Lentelė 3.1. Esama apšvietimo situacija TRS (IP apimties ribose)

Gyvenamoji vietovė

Metalinių atramų skaičius

Apšvietimo taškų skaičius

Vidutinis

sunaudojimas (kWh/metai)

Elektros tarifas (Eur be PVM)

Elektros

išlaidos (Eur be PVM)

Aukštadvario mstl.

25

106

53.426


0,0934

4.990

Lentvario m.

172

843

361.146

33.731

Onuškio mstl.

33

73

21.305

1.990

Paluknio k.

0

48

18.247

1.704

Rūdiškių m.

88

299

93.524

8.735

Senųjų Trakų k.

47

135

39.780

3.715

Trakų m.

655

961

305.697

28.552

Iš viso:

1020

2465

893.125

-

83.417

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių pagal TRS pateiktą informaciją, įskaitant 2015 m. balandžio 7 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NT 00-000-00.


Būtina pabrėžti, kad TRS seniūnijose šiuo metu yra ribojamas lempų degimo tamsiu paros metu laikas ir/arba įjungiamos ne visos lempos, siekiant suvaldyti elektros energijos sąnaudas, todėl norminis elektros energijos sunaudojimas (tai yra elektros energijos sunaudojimas, kuris būtų patiriamas, laikantis taikomų standartų apšvietimo kokybei) yra didesnis, nei faktinis. Atsižvelgiant į tai, kad esamų lempų apšvietimo galingumas yra 100W, o tamsus paros metas per astronominius metus Lietuvos Respublikoje yra 4.300 val. per metus, metinis norminis elektros energijos sunaudojimas sudaro 2.465 (apšvietimo taškų skaičius) * 100 (W) * 4.300 (val.) = 1.059.950.000 W, arba 1.059.950 KWh.

Atitinkamai, įgyvendinus bet kurią alternatyvą bei siekiant užtikrinti Garantijų teikimo aprašo 39 p. reikalavimams, įgyvendinus IP, turėtų būti sutaupyta ne mažiau kaip 423.980 kWh elektros energijos per metus (1.059.950 * 40%; Garantijų teikimo aprašo 39 p.; IP 2.5. skyrius), o skaičiuojamasis (norminis) modernizuotos infrastruktūros elektros energijos suvartojimas, įgyvendinus IP, negali viršyti 635.970 kWh elektros energijos per metus (tai yra 1.059.950 KWh – 423.980 kWh).

Be to, būtina pažymėti, kad:

a) esamų metalinių atramų skaičius TRS teritorijoje yra ženkliai mažesnis, nei apšvietimo taškų skaičius (žr. lentelę aukščiau, tokiais atvejais apšvietimo taškai yra įrengti ant ESO priklausančių elektros linijų atramų pagal panaudos sutartį), esamos metalinės atramos bei elektros linijų gelžbetonio atramos taip pat yra skirtingos kokybės, todėl siekiant užtikrinti

investicijų efektyvumą bei tarnavimą visu ataskaitiniu laikotarpiu turėtų būti vertinama kiekviena gatvės ir / ar jos atkarpa atskirai,

b) atskirais atvejais (žr. paveikslą žemiau), kai atramų atstumai užtikrina apšvietimo standartų laikymąsi, išmontuojant elektros tinklų atramas, projekto vykdytojas galėtų numatyti ne naujų metalinių atramų statymą, o esamų išpirkimą11, jei jos yra tinkamos kokybės ir galėtų tinkamai tarnauti per visą projekto ataskaitinį laikotarpį.


Paveikslas 3.1. Esamos apšvietimo situacijos pavyzdžiai TRS

Duomenų šaltinis: xxxx.xxxxxx.xxx gatvės vaizdas, paveikslas dešinėje – Pušų g., Trakų m., paveikslas kairėje – Mokyklos g., Lentvario m.


Tokiais atvejais (kai išperkamos tinkamos kokybės ESO priklausančios gelžbetonio atramos) apšvietimo taškai galėtų būti įrengiami ant šių atramų, kas yra jau patikrinta praktikoje (žr. paveikslą žemiau), suteikiant galimybę greičiau pasiekti rezultatus be neigiamo poveikio apšvietimo kokybei.


11 Pagal ESO ir TRS pateiktą informaciją, vykdant oro elektros linijų keitimo į požemines darbus, ESO pasiūlo išpirkti esamas gelžbetonio atramas už nominalią 1 Eur kainą.

Paveikslas 3.2. LED apšvietimo taškų įrengimas ant gelžbetonio atramų

Duomenų šaltinis: Ežero g., Meteliai, Lazdijų rajono sav., nuotraukos padarytos autorių.


3.2. Galimos projekto veiklos

Įvertinus projekto problemas (IP 1.3. skyrius), pagrindines priežastis ir siekiamus minimalius rezultatus (IP 2.5. skyrius), taip pat atsižvelgiant į tai, kad numatomos investicijos nuolatinės infrastruktūros įrengimui neviršys 3 mln. Eur12, ilgasis veiklų sąrašas nėra sudaromas bei iš karto yra sudaromas trumpasis veiklų sąrašas.


3.3. Veiklų vertinimo kriterijai

Atsižvelgiant į tai, kad ilgasis veiklų sąrašas nebuvo sudaromas, taip pat nėra taikomas ilgojo veiklų sąrašo veiklų vertinimas pagal vertinimo kriterijus.


3.4. Trumpasis veiklų sąrašas ir projekto įgyvendinimo alternatyvų aprašymas

Siekiant užtikrinti suformuluoto tikslo ir uždavinio pasiekimą, yra numatomos šios projekto veiklos (žr. lentelę žemiau).


Lentelė 3.2. IP trumpojo veiklų sąrašo veiklos

Tikslas

Uždavinys

Veiklos Nr.

Galimos veiklos pavadinimas

Padidinti gatvių

Atnaujinti


Gatvių apšvietimo TRS gyvenamosiose vietovėse

apšvietimo viešosios

Trakų rajono

1.1.1.

atnaujinimas, iš dalies panaudojant esamą elektros tinklų

paslaugos Trakų rajono

savivaldybės


infrastruktūrą

savivaldybėje kokybę ir

gatvių


Gatvių apšvietimo TRS gyvenamosiose vietovėse

energijos vartojimo

efektyvumą

apšvietimo

taškų tinklą

1.1.2.

atnaujinimas, nenaudojant esamos elektros tinklų infrastruktūros



1.1.3.

Gatvių apšvietimo valdymo informacinės sistemos



įrengimas

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių.


12 Remiantis IP metodikos 3.2. dalies nuostatomis, „ ... Jei planuojama investicijų vertė ne mažesnė nei 300 tūkst. Eur, bet neviršija 3 mln. Eur, iš karto sudaromas „trumpasis“ veiklų sąrašas, ir toliau IP rengiamas pagal Metodikos 3.4 dalį „

Vadovaujantis Kokybės metodikos 6 punktu, projekto įgyvendinimo alternatyvų įvertinimas ir palyginimas vadovaujantis IP metodikoje nustatytu privalomų minimaliai išnagrinėti alternatyvų sąrašu pagal pasirinktą investavimo objektą atliekamas / vertinamas atrenkant valstybės ir regionų projektus, kuriems įgyvendinti suplanuotų investicijų į investavimo objektus išlaidų suma, išskyrus (atėmus) joms tenkantį pridėtinės vertės mokestį ir išlaidas, kurios yra apmokamos supaprastintai pagal iš anksto nustatytus dydžius (fiksuotuosius įkainius, fiksuotąsias sumas arba fiksuotąsias normas), viršija 300 000 eurų.

Įvertinus veiklas trumpajame veiklų sąraše, darytina išvada, kad projektu didžiąja dalimi yra numatyta plėtoti inžinerinių statinių investavimo objektui priklausančią infrastruktūrą. Remiantis IP metodikos 4 priedo nuostatomis bei preliminariais TRS administracijos skaičiavimais, didžiausia investicijų suma bus skiriama esamų inžinerinių statinių keitimo investavimo objekto tipui, todėl alternatyvos turėtų būti nagrinėjamos būtent šio investavimo objekto tipo atžvilgiu.

Pagal IP metodikos 4 priedo lentelę „Minimaliai privalomos išnagrinėti ir palyginti projekto įgyvendinimo alternatyvos pagal investavimo objekto tipą“, jeigu pagrindinis investavimo objekto tipas yra esamų inžinerinių statinių (susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų ir/arba inžinerinių statinių) keitimas, turi būti išnagrinėtos ir palygintos šios projekto įgyvendinimo alternatyvos:

a) Esamų inžinerinių statinių keitimas į technologiją A;

b) Esamų inžinerinių statinių keitimas į technologiją B;

c) Trūkstamų paslaugų užtikrinimas perkant paslaugas rinkoje.

Be to, pagal IP metodikos 3.4. skyriaus nuostatas, jei IP metodikos 4 priedo lentelėje numatytos minimaliai privalomos išnagrinėti ir palyginti projekto įgyvendinimo alternatyvos neleidžia objektyviai įvertinti visų realių projekto įgyvendinimo galimybių ir lieka tik viena toliau nagrinėtina alternatyva (pagal kurią buvo pasirinktas investavimo objekto tipas), IP aprašomojoje dalyje turi būti pateiktas pagrindimas, kodėl kitos IP metodikos 4 priedo lentelėje nurodytos prie atitinkamo investavimo objekto tipo alternatyvos netinka (pagrindžiama teisiniais, techniniais, socialiniais ar kitais apribojimais).

Vertinant alternatyvos „Trūkstamų paslaugų užtikrinimas perkant paslaugas rinkoje“ įgyvendinimo galimybes, pripažintina, kad gatvių apšvietimo paslauga yra viešoji paslauga, kuri nėra teikiama rinkos sąlygomis (nėra ekonominė veikla), todėl ši alternatyva negali būti nagrinėjama dėl ekonominių ir socialinių apribojimų.

Alternatyvos „Esamų inžinerinių statinių keitimas į technologiją A“ ir „Esamų inžinerinių statinių keitimas į technologiją B“ yra nagrinėjamos šio IP kontekste žemiau. Kartu būtina pažymėti, kad apšvietimo šaltinio (tai yra šviesos srautą generuojančio įrenginio) požiūriu, visuotinai rinkos pripažinta kaip šiuo metu geriausia yra LED technologija, todėl alternatyvos yra nagrinėjamos įvertinant kitų apšvietimo sistemos elementų (elektros kabelio, apšvietimo atramos, gembių, kt.) technologinius skirtumus. Kitaip tariant, siekiant užtikrinti pasirinktų IP veiklų pagrįstumą ir įvertinus atskirų veiklų įtaką galutiniam rezultatui, jų tarpusavio suderinamumą, IP yra suformuluojamos šios alternatyvos:

1) alternatyva Nr. I „TRS gatvių apšvietimo atnaujinimas, panaudojant esamą elektros tinklų infrastruktūrą“.

2) alternatyva Nr. II „TRS gatvių apšvietimo atnaujinimas, nenaudojant esamos elektros tinklų infrastruktūros“.


Į trumpąjį veiklų sąrašą įtrauktų veiklų priskyrimas IP alternatyvoms yra pateikiamas žemiau (žr. lentelę). Įgyvendinus kiekvieną suformuluotą alternatyvą, yra pasiekiami IP rezultatai, nurodyti investicijų projekto 2.5. skyriuje. Kiekvienos alternatyvos atveju yra pasiekiami tie patys rezultatai, tai yra alternatyvų palyginimo tikslas yra rasti efektyviausią išlaidų požiūriu sprendimą tiems paties užsibrėžtiems rezultatams pasiekti (efektyvumas).


Lentelė 3.3. IP trumpojo veiklų sąrašo priskyrimas alternatyvoms

Galima veikla

Alternatyva

Nr.

Pavadinimas

Nr. I „TRS gatvių

Nr. II “TRS gatvių

apšvietimo atnaujinimas, nenaudojant esamos elektros tinklų

infrastruktūros“



apšvietimo



atnaujinimas,



panaudojant esamą



elektros tinklų



infrastruktūrą“

1.1.1.

Gatvių apšvietimo TRS gyvenamosiose vietovėse atnaujinimas, iš dalies panaudojant esamą elektros tinklų infrastruktūrą


+


-

1.1.2.

Gatvių apšvietimo TRS gyvenamosiose vietovėse atnaujinimas, nenaudojant esamos elektros tinklų infrastruktūros


-


+

1.1.3.

Gatvių apšvietimo valdymo informacinės sistemos įrengimas

+

+

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių.


Atkreiptinas dėmesys, kad papildomos veiklos, kurios yra neatsiejamai susijusios su į trumpąjį veiklų sąrašą įtrauktų veiklų įgyvendinimu (projektavimo paslaugos, statybos techninės, statinio projekto vykdymo priežiūros ir panašios paslaugos, išlaidos pasirengimo veikloms, projekto administravimo ir vykdymo išlaidos), nėra išskiriamos kaip atskiros veiklos, atsižvelgiant į IP metodikos 3.2. skyriuje suformuluotas taisykles dėl pagalbinių veiklų neskaidymo.


3.5. Analizės metodo pasirinkimas

Šiame skyriuje yra pateikiamas analizės metodo pasirinkimo pagrindimas. Remiantis IP metodikos 3.5. skyriaus nuostatomis, taikytinas projekto įgyvendinimo alternatyvų vertinimo metodas priklauso nuo projekto apimties, projekto vykdytojo teisinės formos ir projekto investavimo objekto, o planuojant projektą įgyvendinti VPSP būdu alternatyvų analizė privalomai atliekama SNA metodu. Remiantis IP metodikos 3.5 skyriuje pateiktu algoritmu, numatomas projektas nėra didelės apimties, jį įgyvendina viešasis juridinis asmuo (Trakų rajono savivaldybės administracija), o pagrindinis investavimo objektas yra inžineriniai statiniai (tai yra projektas, kuriam įgyvendinti didžioji suplanuotų investicijų išlaidų dalis numatyta į inžinerinius statinius). Atitinkamai, analizei atlikti yra

taikomas SNA metodas.

4. FINANSINĖ ANALIZĖ

Šioje dalyje yra pasirenkamas projekto ataskaitinis laikotarpis (sąnaudų ir naudos analizės laikotarpis), atsižvelgiant į IP įgyvendinimo metu planuojamo sukurti ilgalaikio turto ekonominio tarnavimo laikotarpį bei ekonominės veiklos sektorių, pasirenkama finansinė diskonto norma, suformuluojamos kiekvienos alternatyvos pagrindinių finansinių srautų (investicijų, investicijų likutinės vertės, veiklos išlaidų ir finansavimo) prielaidos ir patys finansiniai srautai bei apskaičiuojami finansiniai rodikliai, susiję su IP įgyvendinimu.


4.1. Projekto ataskaitinis laikotarpis

Projekto ataskaitinis laikotarpis yra metų, kuriems pateikiamos projekto investicijų, investicijų likutinės vertės, veiklos pajamų, veiklos išlaidų, mokesčių, finansavimo bei socialinės-ekonominės naudos (žalos) prognozės, skaičius.

Būtina įvertinti, kad projektą yra numatoma įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės (valdžios ir privataus sektorių partnerystės) būdu, o remiantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 151 str. 3 d., valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis turi būti rašytinė, sudaroma ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui. Kita vertus, valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties trukmė turėtų būti ribojama siekiant išvengti rinkos ir konkurencijos ribojimo. Be to, tikėtina, kad dėl labai ilgos valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties trukmės atsiras kliūčių patekti į rinką, ir todėl gali būti ribojamas laisvas paslaugų judėjimas ir įsisteigimo laisvė.

Įvertinus projekto tikslą ir uždavinius bei ekonominės veiklos sektorių (pagal EVRK 2.0, ekonominės veiklos klasė 84.11 „Bendroji viešojo valdymo veikla“), taip pat remiantis IP metodikos

4.1. lentele „Taikytini finansinės analizės laikotarpiai“ rekomenduojamu analizės laikotarpiu kitiems sektoriams, šiame IP yra taikomas 15 metų projekto ataskaitinis laikotarpis. Šis laikotarpis taip pat atitinka VPSP projektams taikomų projekto ataskaitinių laikotarpių ribą, tai yra pasirinktas projekto ataskaitinis laikotarpis neviršija 25 metų.


4.2. Finansinė diskonto norma

Būsimųjų piniginių srautų skaičiavimuose, remiantis IP metodikos 4.2. skyriaus nuostatomis, turėtų būti naudojama 4 % finansinė diskonto norma.

Pagal Investicijų projektų rengimui taikomų reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 201 (kartu su vėlesniais pakeitimais), 10 priedo

„Diskontuotų pinigų srautų apskaičiavimo instrukcija“ 1 p. nuostatas, diskontuotų pinigų srautų dydžiai nustatomi pagal formulę PS / (1+r)t, kurioje r yra diskonto norma, išreikšta trupmena (Europos Komisijos rekomenduojama taikyti diskonto norma investicijų projektams, kuriems įgyvendinti skiriama negrąžintina parama, išreikšta dešimtaine trupmena).

Europos Komisijos rekomenduojama taikyti diskonto norma investicijų projektams, kuriems įgyvendinti skiriama negrąžintina parama, yra nustatyta Deleguotojo reglamento 19 str. 3 d., kuria yra siūloma naudoti 4 % realią finansinę diskonto normą kaip orientacinį rodiklį bendrai su Europos Sąjungos struktūriniais ir investiciniais fondais finansuojamų investicijų projektų finansinei analizei.

Atitinkamai, šiame investicijų projekte yra naudojama 4,0 % reali finansinė diskonto norma diskontuojant būsimuosius grynųjų pinigų srautus į dabartinius metus (finansinė analizė atliekama pastoviomis (palyginamosiomis) kainomis).


4.3. Projekto lėšų srautai

Atliekant IP finansinę analizę, šiame skyriuje yra aprašomos kiekvienos alternatyvos finansiniams srautams (investicijoms, investicijų likutinei vertei, veiklos pajamoms, veiklos išlaidoms, mokesčiams bei finansavimui) taikytinos prielaidos. Aprašant kiekvienos alternatyvos prielaidas, finansinė išraiška yra nustatoma pokyčiu nuo esamos situacijos (IP 3.1. skyrius), tai yra paaiškinant, kokie finansiniai srautai pasikeistų, įgyvendinus pasirinktos apimties alternatyvą.

Žemiau yra suformuluojamos bei paaiškinamos bendrosios IP lėšų srautų prielaidos (žr. lentelę žemiau).


Lentelė 4.1. Bendrosios IP lėšų srautų prielaidos

IP lėšų srauto prielaida

Matavimo vienetas

Kiekybinė prielaida

Apskaičiavimo paaiškinimas

Tamsus paros laikas

val. / metai

4.300

Apskaičiuotas tamsus paros metas per astronominius metus Lietuvos Respublikoje.

Apšvietimo atramos tarnavimo laikas

Metai

40

Apšvietimo atramos tarnavimo laikas nustatytas remiantis 2018 m. balandžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 40 (sutarties šalys: UAB „Elektrobalt“ ir UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“) 2 priedo lentelės 12 p. pateikta informacija.

Atstumas tarp atramų

Metrai

40

Atstumas yra nustatytas, atsižvelgiant į vietinės reikšmės kelio (gatvės) kategorijas (IV ir IIV), apšvietimo stulpo aukštį (nuo 5 iki 9 m) bei LED šviestuvo šviesos paskirstymo tipą (II bei III tipas).

Šviestuvo tarnavimo laikas

val.

100.000

Šviestuvo tarnavimo laikas yra nustatytas remiantis:

1) 2015 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 63 (sutarties šalys: UAB „LUCIDUS TECHNO“ ir UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“) 2 priedo lentelės 5 p. pateikta informacija;

2) 2018 m. gegužės 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 66 (sutarties šalys: UAB „ECO Sprendimai“ ir UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“) 2 priedo lentelių 6 p. pateikta informacija;

3) 2018 m. gegužės 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 67 (sutarties šalys: UAB „Elektrobalt“ ir UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“) 2 priedo lentelės 6 p. pateikta informacija.

Apšvietimo maitinimo

/ valdymo spintos valdomas apšvietimo taškų skaičius

vnt.

200

Remiantis 2018 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 98 (sutarties šalys: UAB „Elmonta“ ir UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“) 2 priedo skyriuje „Gatvių apšvietimo valdymo ir kontrolės sistemos techninė specifikacija“ 3.1.9. p. pateikta informacija, segmento (spintos) valdiklis privalo valdyti ne mažiau kaip 350 individualių šviestuvų.

Remiantis 2017 m. gegužės 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 73 // 17/73-V (sutarties šalys: UAB „Telekonta“ ir UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“) 2 priedo skyriuje „Valdymo sistemos techninė specifikacija“ 3.9. p. pateikta informacija, sistemos valdiklio modulis turi valdyti ne mažiau kaip 200 individualių šviestuvų.

Šiame IP yra taikoma prielaida, kad maitinimo spintos valdiklis bus naudojamas ne mažiau kaip 200 individualių šviestuvų valdymui. Be to, atsižvelgiama į geografinį gyvenamųjų vietovių atskyrimą, tai yra reikalingas apšvietimo maitinimo / valdymo spintų skaičius yra apskaičiuojamas kiekvienai gyvenamajai vietovei atskirai.

Elektros energijos tarifas

Eur / KWh

0,0934

Elektros energijos tarifas yra nustatytas remiantis viešai skelbiama informacija interneto svetainėje xxxx://xxx.xxx.xx/xx/xxxxxx/xxxxxxx/xxxxxxx-xxxxxx-xxxxxxxxxxxxx-xx-xxxxxx/xxxx-xxxxxxxx-xxxxxxx-0000-x..xxxx (standartinis vienos laiko zonos tarifas be PVM).

Apšvietimo atramos pastatymas / pakeitimas

Eur be PVM / vienetas

430,11

Remiantis 2015 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT 00-000-00 6.4 priede pateikta lokaline sąmata (psl. 178-179), apšvietimo atramos pastatymo / pakeitimo tiesioginės išlaidos ir netiesioginės pridėtinės išlaidos sudaro 378 Eur/vnt. Įvertinus Oficialiosios statistikos portale pateikiamas Statybos sąnaudų elementų kainų indeksų inžineriniams statiniams reikšmes 2015 m. kovo mėn. (98,5648) ir 2018 m. gegužės mėn. (105,8030), laikytina, kad aktuali kaina turėtų sudaryti 405,76 Eur/vnt.

Remiantis Sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimų (XXXI) pagal 2017 m. spalio mėn. skaičiuojamąsias resursų rinkos kainas skyriuje „Resursų sąrašas. Elektros apšvietimo įrenginiai ir kabelių linijos“ pateiktomis medžiagų bei mechanizmų kainomis, apskaičiuota apšvietimo atramos pastatymo / pakeitimo kaina atitinka nurodytąją, todėl ši reikšmė yra laikoma nagrinėjama kiekybine prielaida.

Be to, remiantis Bendrųjų ekonominių normatyvų statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui (pagal 2017 m. spalio mėn. skaičiuojamąsias statinių statybos kainas) 3.2. p. apskaičiuotas įkainis yra padidinimas 6 %, siekiant įvertinti projektavimo ir kitų inžinerinių paslaugų kainą, todėl bendras įkainis yra 405,76 * 1,06 = 430,11 Eur (nurodyta kaina yra be PVM).

Šviestuvo pakeitimas

/ įrengimas

Eur be PVM / vienetas

241,22

Remiantis 2015 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT 00-000-00 6.4 priede pateikta lokaline sąmata (psl. 180-181), šviestuvo pakeitimo / įrengimo tiesioginės išlaidos ir netiesioginės pridėtinės išlaidos, įskaitant rangovo pelną, sudaro 212 Eur/vnt. Įvertinus Oficialiosios statistikos portale pateikiamas Statybos sąnaudų elementų kainų indeksų inžineriniams



IP lėšų srauto prielaida

Matavimo vienetas

Kiekybinė prielaida

Apskaičiavimo paaiškinimas




statiniams reikšmes 2015 m. kovo mėn. (98,5648) ir 2018 m. gegužės mėn. (105,8030), laikytina, kad aktuali kaina turėtų sudaryti 227,57 Eur/vnt. (nurodyta kaina yra be PVM).

Remiantis Sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimų (XXXI) pagal 2017 m. spalio mėn. skaičiuojamąsias resursų rinkos kainas skyriuje „Resursų sąrašas. Elektros apšvietimo įrenginiai ir kabelių linijos“ pateiktomis medžiagų bei mechanizmų kainomis, apskaičiuota šviestuvo pakeitimo / įrengimo kaina atitinka nurodytąją, todėl ši reikšmė yra laikoma nagrinėjama kiekybine prielaida. Be to, remiantis Bendrųjų ekonominių normatyvų statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui (pagal 2017 m. spalio mėn. skaičiuojamąsias statinių statybos kainas) 3.2. p. apskaičiuotas įkainis yra padidinimas 6 %, siekiant įvertinti projektavimo ir kitų

inžinerinių paslaugų kainą, todėl bendras įkainis yra 227,57 * 1,06 = 241,22 Eur.

Elektros energijos kabelio tiesimo išlaidos

Eur be PVM / m

13,50

Remiantis 2015 m. kovo 3 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NT 00-000-00 6.4 priede pateikta lokaline sąmata (psl. 176-177), elektros energijos kabelio tiesimo tiesioginės išlaidos ir netiesioginės pridėtinės išlaidos, įskaitant rangovo pelną, sudaro 12,58 Eur/m.

Remiantis Sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimų (XXXI) pagal 2017 m. spalio mėn. skaičiuojamąsias resursų rinkos kainas skyriuje „Sustambinti statybos darbų kainų apskaičiavimai. Elektros apšvietimo įrenginiai ir kabelių linijos“ pateikta darbo F21-2-2 „0,38 kV aliuminio kabelio 4x95 mm2 linijų tiesimas“ kaina (12.744,44 Eur/km; darbų sudėtis yra tranšėjų kasimas mechanizuotai ir rankiniu būdu, pakloto kabeliui įrengimas, vamzdžių klojimas kabelių apsaugai, kabelių paklojimas, movų montavimas, kabelių uždengimas apsaugine ir signaline juostomis, tranšėjų užpylimas), elektros energijos kabelio tiesimo išlaidos sudaro 12,74 Eur/m. Pastaroji reikšmė yra laikoma nagrinėjama kiekybine prielaida.

Be to, remiantis Bendrųjų ekonominių normatyvų statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui (pagal 2017 m. spalio mėn. skaičiuojamąsias statinių statybos kainas) 3.2. p. apskaičiuotas įkainis yra padidinimas 6 %, siekiant įvertinti projektavimo ir kitų inžinerinių paslaugų kainą, todėl bendras įkainis yra 12,74 * 1,06 = 13,50 Eur (nurodyta kaina yra be PVM).

Apšvietimo maitinimo

/ valdymo spintos pakeitimas / įrengimas

Eur be PVM / vienetas

2.697,70

Remiantis Sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimų (XXXI) pagal 2017 m. spalio mėn. skaičiuojamąsias resursų rinkos kainas skyriuje „Resursų sąrašas. Elektros apšvietimo įrenginiai ir kabelių linijos“ pateiktomis medžiagų bei mechanizmų kainomis, apšvietimo valdymo spintos pakeitimo / įrengimo kainą sudaro medžiagos (1325 Eur), mechanizmai (25 Eur), darbo sąnaudos (150 Eur), taip pat netiesioginės išlaidos (75 Eur), iš viso 1.575 Eur.

Įvertinus papildomų apšvietimo maitinimo / valdymo spintos viduje montuojamų įrenginių poreikį, remiantis vėliausiai sudarytos 2018 m. birželio 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 98 (sutarties šalys: UAB „Elmonta“ ir UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“) 1 priedo bei 2 priedo lentelėse pateikta informacija, numatomas apšvietimo maitinimo / valdymo spintos pakeitimo

/ įrengimo įkainis yra 2.545,00 Eur (be PVM).

Be to, remiantis Bendrųjų ekonominių normatyvų statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui (pagal 2017 m. spalio mėn. skaičiuojamąsias statinių statybos kainas) 3.2. p. apskaičiuotas įkainis yra padidinimas 6 %, siekiant įvertinti projektavimo ir kitų inžinerinių paslaugų kainą, todėl bendras įkainis yra 2.545,00 * 1,06 = 2.697,70 Eur (nurodyta kaina yra be PVM).

Gatvių apšvietimo įrengimas (plėtra)

Eur be PVM / m

54,60

Sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimų (XXXI) pagal 2017 m. spalio mėn. skaičiuojamąsias resursų rinkos kainas skyriuje „Sustambinti statybos darbų kainų apskaičiavimai. Elektros apšvietimo įrenginiai ir kabelių linijos“ pateikta darbo F21-3-1

„Gatvių apšvietimo įrengimas, kai stulpai metaliniai ir aliuminis kabelis paklotas žemėje“ kaina sudaro 51,51007 Eur / m (darbų sudėtis yra tranšėjų kasimas rankiniu būdu, pakloto kabeliui įrengimas, vamzdžių klojimas kabelių apsaugai, metalinių stulpų su surenkamais pamatais pastatymas, kronšteinų ir šviestuvų sumontavimas, prijungimo skydelių pastatymas, laidų į atramas ir kronšteinus įvėrimas ir prijungimas, kabelių paklojimas ir prijungimas prie skydelių, valdymo spintos pastatymas ir kabelių prijungimas, signalinės juostos paklojimas virš kabelio, tranšėjos užpylimas).

Be to, remiantis Bendrųjų ekonominių normatyvų statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymui (pagal 2017 m. spalio mėn.

skaičiuojamąsias statinių statybos kainas) 3.2. p. apskaičiuotas įkainis yra padidinimas 6 %, siekiant įvertinti projektavimo ir kitų inžinerinių paslaugų kainą, todėl bendras įkainis yra 51,51 * 1,06 = 54,60 Eur (nurodyta kaina yra be PVM).



IP lėšų srauto prielaida

Matavimo vienetas

Kiekybinė prielaida

Apskaičiavimo paaiškinimas

Infrastruktūros priežiūrą vykdančio asmens darbo užmokestis, įskaitant susijusius darbo vietos išlaikymo mokesčius

Eur be PVM / metai

(2022-iems metams)

21.985

Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, metinis bruto darbo užmokestis viešojo valdymo ir gynybos bei privalomojo socialinio draudimo sektoriuje (EVRK 84 skyrius) 2012-2017 metais išaugo nuo 9.537 Eur 2012 metais iki 12.353 Eur 2017 metais.

Taip pat būtina pažymėti, kad finansinė analizė yra atliekama realiomis kainomis, tai yra prognozuojami lėšų srautai nėra koreguojami dėl infliacijos (pagal IP metodikos 4.2. skyriaus nuostatas), tačiau remiantis Europos Komisijos užsakymu parengto dokumento „Investicijų projektų sąnaudų ir naudos analizės atlikimo metodinės gairės“ (angl. Guide to Cost-benefit analysis of investment projects, Economic appraisal tool for Cohesion Policy 2014-2020 (December 2014) 2.7.4. skyriaus nuostatomis, lyginamieji išlaidų pokyčiai, atėmus infliacijos poveikį, gali būti atspindėti darbo užmokesčio veiklos išlaidų eilutėje, jeigu yra atlikta tinkama analizė bei pateikti įrodymai.

Remiantis Oficialiosios statistikos portalo informacija (Vartotojų kainų indeksai (2015 m. – 100); 2012 m. gruodis – 2017 m. gruodis), vidutinė metinė infliacija šiuo laikotarpiu sudarė 1,15 % (tai yra (106,0629 - 100,3367) / 5 / 100), o darbo užmokestis augo vidutiniškai 5,91 % kasmet, todėl realus darbo užmokesčio augimas sudaro 4,76 % kasmet.

Įvertinus šį realaus darbo užmokesčio augimą, pirmaisiais infrastruktūros priežiūros vykdymo metais (2022 metais, tai yra pasibaigus projekto investicijų laikotarpiui), vieno asmens bruto darbo užmokestis sudarys 12.353 * (1+0,0476) ^ 5 = 15.587 Eur.

Atitinkamai, metinė darbo vietos kaina sudarys 15.587 * 1,31 (iki 2018 m. pabaigos taikomų darbdavio mokesčių koeficientas) * 1,0767 (darbuotojo atostoginių koeficientas) = 21.985 Eur.

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių remiantis paaiškinimuose nurodomais duomenimis.

4.3.1. Alternatyva Nr. I

Šiame skyriuje yra apibūdinamos alternatyvos „TRS gatvių apšvietimo atnaujinimas, panaudojant esamą elektros tinklų infrastruktūrą“ vertinimo metu padarytos prielaidos bei nurodomi dėl alternatyvos įgyvendinimo atsirandantys finansiniai pokyčiai (investicijos, investicijų likutinė vertė, veiklos pajamos, veiklos išlaidos, mokesčiai ir finansavimas).

Žemiau yra pateikiamos IP 3.4. skyriuje nurodytos trumpojo veiklų sąrašo veiklos, kurios būtų įgyvendinamos, pasirinkus alternatyvą „TRS gatvių apšvietimo atnaujinimas, panaudojant esamą elektros tinklų infrastruktūrą“ (alternatyva Nr. I).


Lentelė 4.2. Alternatyvos Nr. I veiklų sąrašas

Nr.

Veiklos pavadinimas

1.1.1.

Gatvių apšvietimo TRS gyvenamosiose vietovėse atnaujinimas, iš dalies panaudojant esamą elektros tinklų infrastruktūrą

1.1.3.

Gatvių apšvietimo valdymo informacinės sistemos įrengimas

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių.

4.3.1.1. Investicijos

Planuojant alternatyvos Nr. I investicijas, yra remiamasi bendrosiomis prielaidomis (Lentelė 4.1) bei kiekvienai į projekto apimtį įeinančiai suderintos gyvenamosios vietovės gatvei (jos atkarpai) būtinomis investicijomis, įvertinus šios gatvės būklę ir esamus/nesamus elektros tinklus, siekiant užtikrinti šios gatvės (atkarpos) tinkamą apšvietimą.

Visos vykdomos investicijos yra pateiktos IP skaičiuoklėje (darbalapis „Alt.I“), taip pat IP 2 priede

„Alternatyvos Nr. I investicijos“ bei sudaro:

a) 2.387.853 Eur su PVM investicijas į atramas, šviestuvus, elektros kabelio tiesimo bei apšvietimo įrengimo darbus, ir

b) 68.549 Eur su PVM investicijas į maitinimo / valdymo spintas, ir

c) intelektualios apšvietimo intensyvumo valdymo informacinės sistemos įrengimo bei sukonfigūravimo investicijų suma sudaro 96.800 Eur su PVM.

Apskaičiuotos investicijos yra padidinamos PVM suma, atsižvelgiant į Sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimų (XXXI) pagal 2017 m. spalio mėn. skaičiuojamąsias resursų rinkos kainas bendrosios dalies 7. punktą bei į tai, kad TRS negali pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą ir susigrąžinti.

Žemiau yra pateikiamas numatytų investicijų paskirstymas pagal IP skaičiuoklės biudžeto eilutes, IP veiklas bei investicijų laikotarpio metus (žr. lentelę žemiau).


Lentelė 4.3. Alternatyvos Nr. I investicijos

IP skaičiuoklės biudžeto eilutė

IP veikla

2020

2021

Iš viso:

A.3.

1.1.1.

795.951

1.591.901

2.387.853

A.4.

1.1.1.

22.850

45.699

68.549

A.4.

1.1.3.

0

96.800

96.800

-

Iš viso:

818.801

1.734.400

2.553.201

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių.


Įvertinus infrastruktūros elementų tarnavimo laiką, reinvesticijos yra numatomos dvyliktaisiais projekto ataskaitinio laikotarpio metais ir sudaro 165.349 Eur.

4.3.1.2. Investicijų likutinė vertė

Investicijų likutinė vertė yra ilgalaikio turto, sukurto įgyvendinant projektą, vertė projekto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Dėl šios priežasties investicijų likutinė vertė nurodoma tik paskutiniaisiais projekto ataskaitinio laikotarpio metais, tai yra 15 projekto ataskaitinio laikotarpio metais.

Remiantis Europos Komisijos patvirtinto Investicijų projektų sąnaudų naudos analizės 2014-2020 metų laikotarpiui vadovo 2.7.3. skyriaus nuostatomis, likutinė vertė atskleidžia ilgalaikio turto ekonominį potencialą, pasibaigus projekto ataskaitiniam laikotarpiui. Remiantis bendra taisykle, investicijų likutinė vertė turėtų būti nustatoma sumuojant veiksmo generuojamus grynuosius lėšų srautus, pasibaigus projekto ataskaitiniam laikotarpiui, tačiau kiti likutinės vertės apskaičiavimo būdai gali būti naudojami tinkamai pagrįstais atvejais. Kaip specifiniai tinkamai pagrįsti atvejai yra nurodyti grynųjų pajamų negeneruojantys projektai bei projektai, kurių metu sukuriamas turtas

tarnauja žymiai ilgesnį laiką, lyginant su projekto ataskaitiniu laikotarpiu, kadangi tokiais atvejais gali būti iškreipiami finansinės analizės rezultatai. Nurodytais atvejais gali būti taikoma ilgalaikio turto balansinės vertės apskaitos dokumentuose nusidėvėjimo formulė arba ilgalaikio turto vieneto rinkos vertė projekto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Pabrėžtina, kad įgyvendinant projektą pajamos (taip pat ir grynosios) nėra generuojamos, todėl šiame IP likutinė vertė yra skaičiuojama, taikant nusidėvėjimo metodą.

Įvertinus planuojamo sukurti ilgalaikio turto panaudojimo specifiką ir Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams patvirtinimo“, 6.1., 6.3. ir 8.7. p., taip pat Trakų rajono savivaldybės ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąrašo, patvirtinto Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. P2-1170 (kartu su vėlesniais pakeitimais), 6.1., 6.3. ir 7.6. p., yra pasirenkami šie ekonominiai nusidėvėjimo normatyvai:

a) infrastruktūros statiniams (apšvietimo atramoms su šviestuvais) – 25 metai;

b) elektros kabeliams – 30 metų;

c) maitinimo / valdymo spintoms bei informacinei valdymo sistemai – 10 metų.


Atsižvelgiant į tai, kad planuojama projekto trukmė yra dveji metai (2019-2020 metai), inžinerinius statinius iki projekto ataskaitinio laikotarpio pabaigos yra numatoma eksploatuoti 13 metų (žr. lentelę žemiau). Apskaičiuota investicijų likutinė vertė sudaro 1.280.288 Eur.


Lentelė 4.4. Alternatyvos Nr. I reinvesticijos ir investicijų likutinė vertė

Infrastruktūros vienetas

Investicijų suma, Eur su PVM

Nusidėvėjimo normatyvas

Metinė

nusidėvėjimo suma

Reinvesticijų suma, Eur su PVM

Investicijų

likutinė vertė

Infrastruktūros statiniai (apšvietimo atramos su šviestuvais)


2.175.838


25


87.034


0


1.044.402

Elektros kabeliai

212.015

30

7.067

0

120.142

Xxxxxxxxx / valdymo spintos bei informacinė valdymo sistema

165.349

10

16.535

165.349

115.744

Iš viso:

2.553.201

-

-

165.349

1.280.288

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių.


4.3.1.3. Veiklos pajamos

Projekto veiklos pajamos yra pajamos, kurios yra tiesiogiai gaunamos iš vartotojų už prekes ir (arba) paslaugas, kurios sukuriamos įgyvendinant projektą, pavyzdžiui: vartotojų tiesiogiai mokami mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra, žemės ar pastatų pardavimas arba nuoma, mokėjimai už paslaugas ir pan.

Įgyvendinus investicijų projektą, veiklos pajamų pokytis dėl projekto veiklų specifikos (projekte nagrinėjamos viešosios paslaugos yra nemokamos) neatsiranda.

4.3.1.4. Veiklos išlaidos

Planuojant veiklos išlaidas, būtina atsižvelgti į IP 2.3. skyriuje suformuluotas projekto ribas:

a) darbo užmokesčio išlaidos. Nuolatinės infrastruktūros priežiūros poreikis kartu sąlygoja poreikį turėti šių veiksmų vykdymui bei organizavimui reikalingus žmogiškuosius išteklius (mažiausiai vieną asmenį). Taikant nurodytas metinio darbo užmokesčio prielaidas (Lentelė 4.1), numatoma darbo užmokesčio išlaidų suma sudaro nuo 21.985 Eur 2022 metais iki

38.409 Eur 2034 metais (žr. lentelę žemiau)

Lentelė 4.5. Infrastruktūros priežiūrą vykdančios asmens metinis bruto darbo užmokestis

Projekto įgyvendinimo metai

3

4

5

6

7

8

9

Veiklos išlaidos / Kalendoriniai metai

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

D.1.2. Xxxxx užmokesčio išlaidos

21.985

23.031

24.127

25.275

26.478

27.738

29.058


(lentelės tęsinys)

Projekto įgyvendinimo metai

10

11

12

13

14

15

Veiklos išlaidos / Kalendoriniai metai

2029

2030

2031

2032

2033

2034

D.1.2. Darbo užmokesčio išlaidos

30.441

31.890

33.408

34.998

36.664

38.409

Duomenų šaltinis: Oficialiosios statistikos portalas, sudaryta autorių, remiantis IP 4.3. skyriuje pateiktu paaiškinimu (Lentelė 4.1).


b) elektros energijos išlaidos. Kaip nurodyta IP 3.1. skyriuje (Lentelė 3.1.), šiuo metu patiriamos elektros energijos išlaidos kasmet sudaro 83.417 Eur be PVM (100.935 Eur su PVM). Intelektuali apšvietimo intensyvumo valdymo informacinė sistema suteikia galimybę valdyti kiekvieną šviestuvą atskirai, tai yra atsižvelgiant į eismo intensyvumą, paros laiką, natūralų apšvietimą, šviestuvų apšvietimo intensyvumas gali būti mažinamas (angl. dimming), kas suteikia galimybę sumažinti elektros energijos sunaudojimą bei susijusias išlaidas. Alternatyvos kontekste yra laikomasi prielaidos, kad iš numatytų 4.300 tamsaus paros laiko valandų 1.095 valandų bus taikomas 100% intensyvumas, 1.460 valandų – 70% intensyvumas bei 1.745 valandų – 40% intensyvumas. Elektros energijos išlaidos skaičiuojamos tokiu būdu:

a. esant numatomai vidutinei šviestuvų galiai 65W, vieno šviestuvo elektros energijos išlaidos sudarys (1.095 (val.) * 100 % + 1.460 (val.) * 70 % + 1.745 (val.) * 40 %) * 65 (W) = 182.975 Wh (182,975 KWh),

b. numatomas šviestuvų skaičius yra 3.347 šviestuvai, todėl bendros metinės elektros energijos sąnaudos sudarys 182,975 KWh * 3.347 = 612.417 KWh,

c. taikant standartinį elektros energijos tarifą (0,0934 Eur/KWh be PVM, 0,1130 Eur/KWh su PVM), elektros energijos išlaidų suma kasmet sudarys 57.200 Eur be PVM (69.203 Eur su PVM).

Atitinkamai, IP skaičiuoklėje yra nurodomas šių veiklos išlaidų sumažėjimas 31.732 Eur su PVM kasmet. Be to, būtina akcentuoti, kad pasiekiamas sutaupymas atitinka Garantijų teikimo aprašo 39 p. reikalavimus, kadangi įgyvendinus IP numatomas elektros energijos suvartojimas yra 612.417 KWh, tai yra mažesnės, nei maksimalios galimos (635.970 KWh), kaip nurodyta IP 3.1. skyriuje.


c) infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos. Šios išlaidos yra suplanuotos, laikantis prielaidos, kad IP veiklų įgyvendinimo metu sukurtos infrastruktūros būklės palaikymui bei atkūrimui, įvertinus naudojimosi infrastruktūrą intensyvumą, yra kasmet skiriami 2 % nuo numatytos pradinių investicijų sumos, tai yra 40.602 Eur be PVM (49.128 Eur su PVM) kasmet. Infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos apima visus mažos apimties veiksmus ir darbus, kurie nėra laikomi reinvesticijomis (pvz., periodinė turto apžiūra, inžinerinių statinių pataisymas/padažymas, perdegusių laidų keitimas, gamtinių reiškinių bei vandalizmo padarinių likvidavimas), kitaip tariant, išlaidas, kurios neišvengiamai atsiranda naudojant turtą pagal paskirtį. Be to, infrastruktūros būklės palaikymas apima ne tik reakciją į neigiamus veiksnius (tai yra būklės atkūrimą), bet ir prevencinius veiksmus (tai yra būklės palaikymas, statinių techninė priežiūra). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu patiriamos infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos sudaro 54.052 Eur be PVM (65.403 Eur su PVM), IP skaičiuoklėje yra nurodomas šių veiklos išlaidų sumažėjimas 16.275 Eur su PVM kasmet.

4.3.1.5. Mokesčiai

Projekto mokesčiai yra finansiniai lėšų srautai, kurie atsiranda, įgyvendinus alternatyvos veiklas, bei tiesiogiai įtakoja projekto finansinį gyvybingumą, kadangi nesuplanavus finansavimo šaltinio mokesčių finansavimui, projekto įgyvendinimas gali būti sustabdytas, neįgyvendinus visų veiklų, dėl finansavimo trūkumo.

Pabrėžtina, kad IP alternatyvos kontekste nėra numatomi muitai bei akcizai, kadangi numatomoms teikti viešosioms paslaugoms tokie mokesčiai netaikomi.

Atliekant investicijas ir apskaičiuojant veiklos išlaidų pokytį, taikomas pirkimo pridėtinės vertės mokestis. Pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 str. nuostatas, nesant sąlygų, kuriomis gali būti taikomi lengvatiniai 5 %, 9 % arba 0 % tarifai, yra taikomas standartinis 21 % tarifas. Apskaičiuojant finansinius rodiklius, pritaikytas 21 % standartinis pirkimo PVM tarifas. Nesant galimybės susigrąžinti PVM, mokestis yra įtrauktas į IP investicijų savikainą ir veiklos išlaidų finansinius srautus.

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 3 str. 2 d., pelno mokesčio nemoka biudžetinės įstaigos, taip pat valstybė ir savivaldybės. Įvertinus projekto organizaciją (investicijų projekto 2.4. skyrius), finansiniai lėšų srautai, susiję su pelno mokesčiu nėra nurodomi, kadangi TRS pelno mokesčio nemoka.

4.3.1.6. Finansavimas

IP veiklų įgyvendinimą yra numatoma užtikrinti, panaudojant TRS biudžeto lėšas.

Būtina pabrėžti, kad TRS taip pat siekia projekto įgyvendinimui pasitelkti privatų partnerį bei gauti UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ garantiją investicijų daliai tam, kad būtų sumažinti skolinamo kapitalo kaštai bei būtų garantuojami savivaldybės mokėjimai už pagal VPSP sutartį prisiimtus įsipareigojimus.

Įvertinus planuojamas investicijas (IP 4.3.1.1. skyrius), pagal Garantijų teikimo aprašo 44 p. tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikytina investicijų TRS miestuose bei miesteliuose, skirtų apmokėti atramų, šviestuvų bei apšvietimo įrengimo kainą, suma (išskyrus elektros kabelių tiesimui skiriamą sumą), tai yra 2.042.943 Eur su PVM, kas gali prisidėti prie finansavimo sąnaudų mažinimo, jeigu IP įgyvendinimui būtų panaudojama garantija. Pabrėžtina, kad tikslus garantijai gauti tinkamų finansuoti išlaidų dydis paaiškės, tik UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ atlikus numatomų investicijų apimčių vertinimą pagal Garantijų teikimo aprašo nuostatas.

4.3.2. Alternatyva Nr. II

Šiame skyriuje yra apibūdinamos alternatyvos „TRS gatvių apšvietimo atnaujinimas, nenaudojant esamos elektros tinklų infrastruktūros“ vertinimo metu padarytos prielaidos bei nurodomi dėl alternatyvos įgyvendinimo atsirandantys finansiniai pokyčiai (investicijos, investicijų likutinė vertė, veiklos pajamos, veiklos išlaidos, mokesčiai ir finansavimas).

Žemiau yra pateikiamos IP 3.4. skyriuje nurodytos trumpojo veiklų sąrašo veiklos, kurios būtų įgyvendinamos, pasirinkus alternatyvą „TRS gatvių apšvietimo atnaujinimas, nenaudojant esamos elektros tinklų infrastruktūros“ (alternatyva Nr. II).


Lentelė 4.6. Alternatyvos Nr. II veiklų sąrašas

Nr.

Veiklos pavadinimas

1.1.2.

Gatvių apšvietimo TRS gyvenamosiose vietovėse atnaujinimas, nenaudojant esamos elektros tinklų infrastruktūros

1.1.3.

Gatvių apšvietimo valdymo informacinės sistemos įrengimas

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių.

4.3.2.1. Investicijos

Planuojant alternatyvos Nr. II investicijas, yra remiamasi bendrosiomis prielaidomis (Lentelė 4.1) bei kiekvienai į projekto apimtį įeinančiai suderintos gyvenamosios vietovės gatvei (jos atkarpai) būtinomis investicijomis, įvertinus šios gatvės būklę, siekiant užtikrinti šios gatvės (atkarpos) tinkamą apšvietimą. Be to, šios alternatyvos apimtyje yra laikomasi prielaidos, kad esama elektros tinklų (jėgos kabelių) infrastruktūra negali būti naudojama apšvietimo tinklo atnaujinimui, siekiant padidinti veikimo patikimumą, sumažinti infrastruktūros priežiūros išlaidas, tuo pačiu ir sumažinti tiesiamų elektros kabelių skersmenį, atsižvelgiant į mažesnę apkrovą ir mažesnius elektros įtampos svyravimus.

Visos vykdomos investicijos yra pateiktos IP skaičiuoklėje (darbalapis „Alt.II“) bei sudaro:

a) 3.998.708 Eur su PVM investicijas į atramas, šviestuvus, elektros kabelio tiesimo bei apšvietimo įrengimo darbus, ir

b) 68.549 Eur su PVM investicijas į maitinimo / valdymo spintas, ir

c) intelektualios apšvietimo intensyvumo valdymo informacinės sistemos įrengimo bei sukonfigūravimo investicijų suma sudaro 96.800 Eur su PVM.

Apskaičiuotos investicijos yra padidinamos PVM suma, atsižvelgiant į Sustambintų statybos darbų kainų apskaičiavimų (XXXI) pagal 2017 m. spalio mėn. skaičiuojamąsias resursų rinkos kainas

bendrosios dalies 7. punktą bei į tai, kad TRS negali pirkimo PVM įtraukti į PVM atskaitą ir susigrąžinti.

Žemiau yra pateikiamas numatytų investicijų paskirstymas pagal IP skaičiuoklės biudžeto eilutes, IP veiklas bei investicijų laikotarpio metus (žr. lentelę žemiau).


Lentelė 4.7. Alternatyvos Nr. II investicijos

IP skaičiuoklės biudžeto eilutė

IP veikla

2020

2021

Iš viso:

A.3.

1.1.1.

1.332.903

2.665.805

3.998.708

A.4.

1.1.1.

22.850

45.699

68.549

A.4.

1.1.3.

0

96.800

96.800

-

Iš viso:

1.355.753

2.808.304

4.164.057

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių.


Įvertinus infrastruktūros elementų tarnavimo laiką, reinvesticijos yra numatomos dvyliktaisiais projekto ataskaitinio laikotarpio metais ir sudaro 165.349 Eur.

4.3.2.2. Investicijų likutinė vertė

Apskaičiuojant investicijų likutinę vertę, yra taikomos prielaidos, kurios yra analogiškos prielaidoms, nurodytoms IP 4.3.1.2. skyriuje. Remiantis šiomis prielaidomis apskaičiuota investicijų likutinė vertė yra lygi 2.193.106 Eur (žr. lentelę žemiau).


Lentelė 4.8. Alternatyvos Nr. II reinvesticijos ir investicijų likutinė vertė

Infrastruktūros vienetas

Investicijų suma,

Eur su PVM

Nusidėvėjimo normatyvas

Metinė

nusidėvėjimo suma

Reinvesticijų suma, Eur su PVM

Investicijų likutinė vertė

Infrastruktūros statiniai (apšvietimo atramos su

šviestuvais)

2.175.838

25

87.034

0

1.044.402

Elektros kabeliai

1.822.871

30

60.762

0

1.032.960

Maxxxxxxx / valdymo spintos

bei informacinė valdymo sistema

165.349

10

16.535

165.349

115.744

Iš viso:

4.164.057

-

-

165.349

2.193.106

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių.

4.3.2.3. Veiklos pajamos

Kaip nurodyta IP 4.3.1.3. skyriuje, įgyvendinus investicijų projektą, veiklos pajamų pokytis dėl projekto veiklų specifikos (IP nagrinėjamos viešosios paslaugos yra nemokamos) neatsiranda.

4.3.2.4. Veiklos išlaidos

Planuojant alternatyvos Nr. II veiklos išlaidas, yra remiamasi tomis pačiomis prielaidomis, kurios yra suformuluotos IP 4.3.1.4. skyriuje, išskyrus žemiau nurodomus skirtumus:

a) darbo užmokesčio išlaidos. Ženkliai didesnis infrastruktūros patikimumas dėl dedikuoto elektros kabelių tinklo, kuris nėra veikiamas namų ūkių elektros apkrovų pokyčių, nulemia ir ženkliai mažesnį priežiūros poreikį, todėl tokios sukurtos infrastruktūros priežiūra pareikalaus daugiausiai 0,25 etato žmogiškųjų išteklių šių veiksmų vykdymui bei organizavimui.

b) elektros energijos išlaidos. Šios išlaidos yra analogiškos elektros energijos išlaidoms, nurodytoms 4.3.1.4. skyriuje (sumažėjimas sudaro 31.732 Eur su PVM kasmet).

c) infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos. Šios išlaidos yra suplanuotos, laikantis prielaidos, kad gerokai išaugęs infrastruktūros veikimo patikimumas sumažins infrastruktūros būklės palaikymo išlaidas iki minimumo, ir jos sudarys 0,1 % nuo numatytos pradinių investicijų sumos, tai yra 3.361 Eur be PVM (4.067 Eur su PVM) kasmet. Šios alternatyvos apimtyje infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos bus skiriamos tik periodinės turto apžiūros, gamtinių reiškinių bei vandalizmo padarinių likvidavimo išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu patiriamos infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos sudaro 54.052 Eur be PVM (65.403 Eur su PVM), IP skaičiuoklėje yra nurodomas šių veiklos išlaidų sumažėjimas 61.336 Eur su PVM kasmet.

4.3.2.5. Mokesčiai

Prielaidos, kurios yra nurodytos IP 4.3.1.5. skyriuje, yra analogiškos prielaidoms, taikytinoms nagrinėjant alternatyvą Nr. II.

4.3.2.6. Finansavimas

Prielaidos, kurios yra nurodytos IP 4.3.1.6. skyriuje, yra analogiškos prielaidoms, taikytinoms nagrinėjant alternatyvą Nr. II.

Įvertinus planuojamas investicijas (IP 4.3.2.1. skyrius), pagal Garantijų teikimo aprašo 44 p. tinkamomis finansuoti išlaidomis yra laikytina investicijų, skirtų apmokėti atramų, šviestuvų bei apšvietimo įrengimo kainą, suma (išskyrus elektros kabelių tiesimui skiriamą sumą), tai yra 2.727.825 Eur be PVM (3.300.668 Eur su PVM), kas gali prisidėti prie finansavimo sąnaudų mažinimo, jeigu IP įgyvendinimui būtų panaudojama garantija. Pabrėžtina, kad tikslus garantijai gauti tinkamų finansuoti išlaidų dydis paaiškės, tik UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ atlikus numatomų investicijų apimčių vertinimą pagal Garantijų teikimo aprašo nuostatas.


4.4. Finansiniai rodikliai

Kiekvienai išnagrinėtai alternatyvai apskaičiuojami finansiniai rodikliai, tai yra:

- investicijų finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV(I);

- investicijų finansinė vidinė grąžos norma (XXXX (I);

- investicijų finansinė modifikuota vidinė grąžos norma (FMVGN(I);

- pateikiama išvada dėl finansinio gyvybingumo;

- finansinis naudos ir išlaidų santykis;

- kapitalo finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV(K);

- kapitalo finansinė vidinė grąžos norma (XXXX(K);

- finansinė modifikuota vidinė grąžos norma kapitalui FMVGN(K).

Apskaičiuojant finansinius rodiklius, yra remiamasi aukščiau pateiktais lyginamaisiais skaičiais. Be to, siekiant užtikrinti finansinės analizės korektiškumą, esamai situacijai finansiniai rodikliai nėra skaičiuojami, kadangi esamoje situacijoje nėra pasiekiamas Projekto tikslas.


Siekiant užtikrinti nagrinėjamų alternatyvų finansinį gyvybingumą, investicijų laikotarpio metais yra numatytas finansavimas iš viešųjų lėšų (savivaldybės biudžetas). Dėl šios priežasties nagrinėjamos IP įgyvendinimo alternatyvos yra finansiškai gyvybingos.

Finansinės analizės rodiklių skaičiavimui yra panaudota standartinė skaičiuoklė, paskelbta interneto svetainėje xxx.xxxxxxxxxx.xx (versija 1.2.10.), žemiau pateikiamos kiekvienos alternatyvos finansinės analizės rodiklių reikšmės.


Lentelė 4.9. Nagrinėjamų alternatyvų finansiniai rodikliai

Finansinės analizės (FA) rodiklių apskaičiavimas

Alternatyva Nr. I

Alternatyva Nr. II

Finansinė grynoji dabartinė vertė investicijoms - FGDV(I)

-1.605.530

-2.059.086

Finansinė vidinė grąžos norma investicijoms - XXXX(I)

-4,89%

-2,66%

Finansinė modifikuota vidinė grąžos norma investicijoms - FMVGN(I)

-2,96%

-0,97%

Finansinis naudos ir išlaidų santykis - FNIS

0,00

0,00

Finansinis gyvybingumas (realiąja išraiška)

Taip

Taip

Finansinė grynoji dabartinė vertė kapitalui - FGDV(K)

-1.502.253

-1.955.810

Finansinė vidinė grąžos norma kapitalui - XXXX(K)

-4,10%

-2,23%

Finansinė modifikuota vidinė grąžos norma kapitalui - FMVGN(K)

-2,64%

-0,72%

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių pagal standartinę skaičiuoklę, finansinių rodiklių apskaičiavimui naudojami duomenys pateikiami skaičiuoklės darbalapiuose „A.1“ ir „A.2“.


Įvertinus finansinių rodiklių reikšmes, pagal FGDV(I) rodiklį labiausiai patraukli yra alternatyva Nr. I „TRS gatvių apšvietimo atnaujinimas, panaudojant esamą elektros tinklų infrastruktūrą“. Remiantis IP metodikos 4.4.4. skyriaus nuostatomis, IP įgyvendinimo alternatyva yra laikytina pranašesne, jeigu ji vienintelė turi teigiamą FGDV(I) arba, esant kelioms teigiamą FGDV(I) turinčioms alternatyvoms, jos FGDV(I) daugiau nei 10 % viršija alternatyvos, turinčios mažiausią teigiamą FGDV(I), atitinkamą rodiklį.

Atsižvelgiant į tai, kad nei viena alternatyva neturi teigiamos FGDV(I) rodiklio reikšmės, abiejų nagrinėjamų alternatyvų atžvilgiu turi būti atliekama ekonominė analizė.

5. EKONOMINĖ ANALIZĖ

Šioje dalyje kiekvienai suformuluotai alternatyvai yra atliekami finansinių srautų konvertavimo į ekonominius veiksmai, nustatoma socialinė diskonto norma, įvertinamas išorinis poveikis, apskaičiuojami ekonominiai rodikliai bei pasirenkama optimali alternatyva.


5.1. Rinkos kainų pavertimas į ekonomines

Siekiant įvertinti projekto indėlį į ekonominę gerovę, rinkos kainos, kurios yra užfiksuotos finansinėje analizėje nėra tinkamas informacijos šaltinis. Ekonominės naudos įvertinimo tikslu visi projekto finansinės analizės metu svarstyti ir rinkoje stebimomis kainomis (neįskaitant PVM) vertinti finansiniai srautai turi būti įvertinti taip vadinamomis šešėlinėmis kainomis. Šešėline kaina yra vadinama produkcijos ar ištekliaus pokyčio socialinė ribinė vertė, tai yra alternatyviosios sąnaudos, kurias visuomenė patiria gaminant ar vartojant daugiau ar mažiau bet kokios gėrybės. Įprastomis rinkos ekonomikos sąlygomis rinkos ir šešėlinės kainos nesutampa, kadangi rinkos nėra tobulai konkurencingos ir efektyvios.

Pagal SE metodikos ir IP metodikos 5.1. skyriaus nuostatas, IP finansiniams lėšų srautams taikytinas konversijos koeficientų sąrašas turi būti pasirinktas pagal pagrindinį investavimo objekto pagrindinio ekonominės veiklos sektoriaus tipą.

Atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimu yra siekiama pagerinti gatvių apšvietimo viešosios paslaugos kokybę TRS esančiose labiau apgyvendintose gyvenamosiose vietovėse, numatomas socialinis ekonominis poveikis yra susijęs su skirtingais ekonominės veiklos sektoriaus, tačiau pagrindiniu šio IP kontekste laikytinas poveikis energetikos sektoriui, kadangi tai yra viena iš svarbiausių problemų, dėl kurios yra siekiama įgyvendinti projektą. Kitaip tariant, atliekant rinkos kainų perskaičiavimą į ekonomines kainas, yra taikomi konversijos koeficientai, nustatyti būtent energetikos sektoriui (žr. lentelę žemiau).


Lentelė 5.1. Finansinių srautų konversijos koeficientai (energetikos sektoriui)

Konversijos faktoriai

Konversijos faktoriaus kiekybinis įvertinimas

Medžiagos ir žaliavos

0,977

Energija (elektra)

0,986

Energija (bešvinis benzinas (variklių degalai)

0,415

Energija (dyzelinis kuras)

0,535

Energija (gamtinės dujos (šildymui)

0,97

Projekto rengimas, darbų priežiūra ir testavimas

0,947

Atliekų šalinimas

0,998

Rangos darbai

0,884

Periodinė ir planinė priežiūra

0,861

Susidėvėjusių dalių pakeitimas ir atnaujinimas

0,900

Kitos paslaugos

0,998

Įrengimai

0,91

Standartinis konversijos koeficientas

0,998

Kvalifikuotam darbui taikytinas konversijos koeficientas

0,947

Nekvalifikuotam darbui taikytinas konversijos koeficientas

0,842

Žemės įsigijimui taikytinas konversijos koeficientas

1

Kaip nurodyta EK 2008 m. gairėse, atlikti mokėjimai (angl. transfers) į ekonominę analizę nėra įtraukiami. Vis dėlto, jeigu tam tikri atlikti mokėjimai galėtų būti traktuojami kaip pajamos ekonominėje analizėje, tokia nauda (jeigu bus identifikuota kaip tipinė) turėtų būti vertinama

remiantis socialinio-ekonominio poveikio įverčiais

0

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx, konversijos koeficientų bei socialinės – ekonominės naudos (žalos) komponentų įverčių reikšmės.


Nurodytų konversijos koeficientų taikymui, apskaičiuojant ekonominius rodiklius, yra panaudojama standartinė IP skaičiuoklė (versija 1.2.10.), paskelbta adresu xxxx://xxxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxx-xx-xxxxxxxxx.

5.2. Socialinė diskonto norma

Socialinė diskonto norma atskleidžia visuomenės požiūrį į ateities naudą ir išlaidas, parodo visuomenės pasiryžimą atidėti vartojimą šiandien dėl vartojimo rytoj (ateityje). Didelė socialinė diskonto norma reiškia, kad visuomenė nenori investuoti reikšmingų išteklių (pavyzdžiui, kapitalo), kurie sukurtų didesnę gerovę ateitiems kartoms, todėl didelė socialinė diskonto norma rodo polinkį į dabartinį vartojimą ir trumpalaikes investicijas (projektus), o maža socialinė diskonto norma – atvirkščiai, reiškia, kad pirmenybė teikiama ilgalaikėms investicijoms.

Pagal IP metodikos 5.2. skyriaus nuostatas, Lietuvos Respublikoje įgyvendinamiems investicijų projektams socialinė diskonto norma gali būti nustatyta atskiru Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimtu teisės aktu, tačiau tol, kol valstybės lygmeniu socialinė diskonto norma nenustatyta, ekonominėje analizėje turi būti taikoma 5 % socialinė diskonto norma. Atitinkamai, ekonominėje analizėje yra naudojama 5 % socialinė diskonto norma.


5.3. Išorinio poveikio įvertinimas

Įvertinus numatomas įgyvendinti IP veiklas bei SE metodikos 2.4. skyriaus „Transportas“, 2.5. skyriaus „Energetika“, 2.7. skyriaus „Aplinkos apsauga“ bei 2.8. skyriaus „Urbanistinė plėtra“ nuostatas, pabrėžtina, kad IP gali būti priskirtas šiems ekonominės veiklos sektoriaus projektų tipams:

a) Viešosios paskirties pastatų ir daugiabučių rekonstravimas pagerinant jų energetines charakteristikas (projektų tipas pasirinktas pagal analogiją, siekiant įvertinti skaičiuojamojo elektros energijos sutaupymo įtaką anglies dioksido bei metano (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas);

b) Kelių transporto plėtra;

c) Kraštovaizdžio ir gamtos išteklių apsauga (projektų tipas pasirinktas pagal analogiją, siekiant įvertinti TRS gyvenamųjų vietovių gyventojų „pasiryžimo mokėti“ už gatvių apšvietimo kokybę finansinę išraišką);

d) Viešųjų erdvių ir bendruomeninės infrastruktūros atnaujinimas bei oro kokybės gerinimas.

5.3.1. Poveikio komponentai

Pasirinkus nurodytus projektų tipus, pagal SE metodikos nuostatas, gali būti įvertinami šie socialinės-ekonominės naudos komponentai (žr. lentelę žemiau).


Lentelė 5.2. Ekonominės naudos komponentai

Socialinės-

ekonominės naudos sektorius

Socialinės-ekonominės naudos komponento pavadinimas

Aktualumo projekto kontekste įvertinimas

Transportas

Laiko sutaupymai

Neaktualus

Transportas

Kelių transporto priemonių eksploatacinių sąnaudų sutaupymai

Neaktualus

Transportas

Nelaimingų atsitikimų sumažėjimas

Pagerėjus gatvių apšvietimo kokybei, sumažės nelaimingų atsitikimų skaičius.

Transportas

Triukšmo taršos sumažėjimas

Neaktualus

Transportas

Oro taršos sumažėjimas

Neaktualus

Transportas / Energetika / Urbanistinė plėtra

Anglies dioksido (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas

Atsiradus elektros energijos naudojimo sutaupymui, gali būti vertinamas anglies dioksido emisijos sumažėjimas.

Energetika

Pastatų energetinių charakteristikų pagerėjimas

Neaktualus.

Energetika

Metano (kaip šiltnamio efektą

sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas

Atsiradus elektros energijos naudojimo sutaupymui, gali būti vertinamas metano emisijos sumažėjimas.

Aplinkos apsauga

Paviršinių vandens telkinių kokybės pagerėjimas

Neaktualus

Aplinkos apsauga

Teritorijos rekreacinės vertės padidėjimas

Pagerėjus gatvių apšvietimo kokybei, gyventojai daugiau laiko skirs buvimui lauke naujai apšviestose gatvėse. Atitinkamai, turi būti įvertintas gyventojų „pasiryžimas

mokėti“ už gatvių apšvietimo kokybės padidėjimą.

Urbanistinė plėtra

Vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui padidėjimas

Pagerėjus gatvių apšvietimo kokybei, neišvengiamai turi padidėti teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertė.

Socialinės-

ekonominės naudos sektorius

Socialinės-ekonominės naudos komponento pavadinimas

Aktualumo projekto kontekste įvertinimas

Urbanistinė plėtra

Transporto keliamos oro taršos sumažėjimas

Neaktualus

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių pagal SE metodikoje pateiktą informaciją.


5.3.2. Poveikio mastas

Žemiau yra nagrinėjamos prielaidos, kuriomis remiantis apskaičiuojama kiekvieno ekonominės- socialinės naudos komponento, įvertinto kaip aktualaus projekto kontekste, finansinė išraiška.

5.3.2.1. Nelaimingų atsitikimų sumažėjimas

Pagerėjus gatvių apšvietimo kokybei, tikėtinas gatvėse patiriamų sunkių sužalojimų bei lengvų sužalojimų skaičiaus sumažėjimas. IP kontekste yra daromos šios prielaidos:

a) Pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skelbiamus atvirus duomenis13, iš visų 2017 m. užfiksuotų TRS eismo įvykių (iš viso užfiksuota 40 eismo įvykių), 21 eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu arba esant sutemoms (prieblandai), iš jų 9 įvykiai įvyko nesant gatvių apšvietimo (apšvietimas nebuvo įrengtas arba nebuvo įjungtas), buvo užfiksuoti 33 sužeidimai (14 nežymių sveikatos sutrikdymų, 4 sunkūs sveikatos sutrikdymai bei 15 nesunkių sveikatos sutrikdymų). Numatoma, kad tinkamai apšvietus gatves, tokių sužalojimų skaičius sumažės mažiausiai 10 %, tai yra trimis nelaimingais atsitikimais, kurių metu patiriami lengvi sužalojimai, per metus, bei vidutiniškai 0,31 nelaimingu atsitikimu, kurio metu patiriamas sunkus sveikatos sutrikdymas, per metus;

b) nelaimingų atsitikimų vertės yra parinktos pagal Konversijos koeficientų bei socialinės – ekonominės naudos (žalos) komponentų įverčių reikšmes, paskelbtas tinklalapyje xxx.xxxxxxxxxx.xx,

c) socialinės-ekonominės naudos įverčiai yra numatomi 2022-2034 metams, tai yra pasibaigus projekto investicijų laikotarpiui (žr. lentelę žemiau).

5.3.2.2. Anglies dioksido (kaip ŠESD) emisijos sumažėjimas

Apibūdinant esamą situaciją, būtina pažymėti, kad valdant elektros energijos sąnaudas bei ribojant šviestuvų degimo laiką tamsiu paros metu yra sukeliama ekonominė žala, kurios dydis turi būti apskaičiuotas kiekvieniems projekto ataskaitinio laikotarpio metams. Laikantis prielaidos, kad esami šviestuvai turi degti visą tamsų paros laiką (Lietuvoje - 4.300 astronominių valandų per metus), bendras elektros energijos sunaudojimas turėtų sudaryti 1.059.950 KWh/metai, arba 98.999 Eur be PVM (119.774 Eur su PVM).

Faktiniai duomenys rodo, kad vidutiniškai elektros energijos išlaidos gatvių apšvietimui sudaro per metus 83.417 Eur be PVM (100.935 Eur su PVM), todėl skirtumas tarp norminio (skaičiuojamojo) bei faktinio elektros energijos išlaidų dydžių yra esamos situacijos ekonominė žala:

- 15.582 Eur be PVM, arba

- pritaikius 5.1. skyriuje nurodytą elektros energijos konversijos koeficientą (0,986), 15.364 Eur. Šis įvertis nėra vertinamas projekto skaičiavimuose kiekybiškai, kadangi skaičiuojamojo suvartojimo pagrindu projekte yra vertinama socialinė-ekonominė nauda, atsirandanti dėl anglies

dioksido ir metano (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimo. Nagrinėjamo įverčio atžvilgiu projekto kontekste yra daromos šios prielaidos:

a) skaičiuojamasis elektros sunaudojimas sudaro 1.059.950 KWh/metai;

b) apskaičiuotas elektros sutaupymas sudaro 447.533 KWh/metai;

c) anglies dioksido emisijos dydis sudaro (SE metodikos 2.5.5. skyriaus 4 priedo „ŠESD ir teršalų emisija“ 1 lentelė „Bendri elektros energijos ir šilumos gaminimo technologijų per visą gyvavimo ciklą išskiriami emisijos kiekiai“; CO2 ŠESD, gamtinių dujų kombinuotasis ciklas) 0,402 kg/KWh;

d) anglies dioksido emisijos sutaupymas sudaro 179,9 tonos per metus (447.533 KWh/metai * 0,402 kg/KWh);

e) anglies dioksido emisijos sumažėjimo finansinė išraiška yra pateikiama žemiau (žr. lentelę žemiau).


13 xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xx/xxxxxx-xxxxxxxx


Lentelė 5.3. Anglies dioksido (kaip ŠESD) emisijos sumažėjimas

Ekonominės naudos komponento sudedamoji dalis

GDV:

Iš viso:

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

-

-

-

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

2031

2032

2033

2034

Anglies dioksido (kaip ŠESD) emisijos sumažėjimas (centrinė vertė) (Eur vienai tonai)

-

-

40

40

40

40

40

40

40

40

55

55

55

55

55

Anglies dioksido (kaip ŠESD) emisijos sumažėjimo socialinės-ekonominės naudos

komponento įvertis

65.226

107.045

7.196

7.196

7.196

7.196

7.196

7.196

7.196

7.196

9.895

9.895

9.895

9.895

9.895

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių pagal xxx.xxxxxxxxxx.xx pateiktą informaciją.


Lentelė 5.4. Nelaimingų atsitikimų sumažėjimas

Ekonominės naudos komponento sudedamoji dalis

GDV:

Iš viso:

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

-

-

-

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

2031

2032

2033

2034

Sunkaus sužalojimo vertė, Eur

-

-

101.317

105.886

110.661

115.652

120.867

126.318

132.014

137.967

144.189

150.692

157.487

164.589

172.012

Lengvo sužalojimo vertė, Eur

-

-

6.811

7.118

7.439

7.774

8.125

8.491

8.874

9.274

9.692

10.129

10.586

11.064

11.563

Išvengtų sunkių sužalojimų skaičius

-

-

0,31

0,31

0,31

0,31

0,31

0,31

0,31

0,31

0,31

0,31

0,31

0,31

0,31

Išvengtų lengvų sužalojimų skaičius

-

-

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

3

Nelaimingų atsitikimų (sunkių sužalojimų) sumažėjimo socialinės- ekonominės naudos komponento

įvertis

326.662

539.292

31.408

32.825

34.305

35.852

37.469

39.158

40.924

42.770

44.699

46.714

48.821

51.023

53.324

Nelaimingų atsitikimų (lengvų sužalojimų) sumažėjimo socialinės- ekonominės naudos komponento

įvertis

212.499

350.817

20.432

21.353

22.316

23.322

24.374

25.473

26.622

27.822

29.077

30.388

31.759

33.191

34.688

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių pagal xxx.xxxxxxxxxx.xx pateiktą informaciją.

5.3.2.3. Metano (kaip ŠESD) emisijos sumažėjimas

Nagrinėjamo įverčio atžvilgiu projekto kontekste yra daromos šios prielaidos:

a) skaičiuojamasis elektros sunaudojimas sudaro 1.059.950 KWh/metai,

b) apskaičiuotas elektros sutaupymas sudaro 447.533 KWh/metai,

c) metano emisijos dydis sudaro (SE metodikos 2.5.5. skyriaus 4 priedo „ŠESD ir teršalų emisija“ 1 lentelė „Bendri elektros energijos ir šilumos gaminimo technologijų per visą gyvavimo ciklą išskiriami emisijos kiekiai“; CH4 ŠESD, gamtinių dujų kombinuotasis ciklas) 0,000994 kg/KWh;

d) anglies dioksido emisijos ekvivalentas metano emisijai yra 25, tai yra kiekviena metano emisijos tona pagal neigiamą poveikį aplinkai yra lygi 25 anglies dioksido tonoms,

e) metano emisijos, perskaičiuotos į anglies dioksido emisijos ekvivalentą, sutaupymas sudaro 11,121 tonos per metus (447.533 * 0,000994 * 25),

f) metano emisijos sumažėjimo finansinė išraiška kiekvienai alternatyvai yra pateikiama žemiau (žr. lentelę žemiau).

5.3.2.4. Teritorijos rekreacinės vertės padidėjimas

Teritorijos rekreacinės vertės padidėjimo naudos vertinimas reiškia konkrečios teritorijos naudojimo rekreaciniais tikslais įkainojimą, nepriklausomai nuo to, ar patekimas į tokią teritoriją yra mokamas, ar ne. Siekiant lankytinoms vietoms priskirti piniginę vertę, paprastai remiamasi prekės ar paslaugos, naudojamos kartu su nemokama viešąja paslauga, verte, pavyzdžiui, kelionės verte. Kelionės vertė apima tiek faktines pinigines kelionės sąnaudas (jeigu jos yra), tiek kelionės laiko vertę.

Nagrinėjamo įverčio atžvilgiu projekto kontekste yra daromos šios prielaidos:

a) padidėjus gatvių apšvietimo taškų skaičiui, gyventojai daugiau laiko skirs buvimui lauke naujai apšviestose gatvėse;

b) vieno TRS gyventojo, gyvenančio į projekto apimtį patenkančioje suderintoje gyvenamojoje teritorijoje, papildomai skiriamas laikas apšviestos teritorijos lankymui yra 9 min (0,15 val.);

c) numatomas tikslinių apsilankymų, pasinaudojant apšviesta teritorija, skaičius yra 12 kartų per metus,

d) tikslinės grupės dydis – TRS suderintų gyvenamųjų teritorijų, įeinančių į projekto apimtį, gyventojai (kaip nurodyta IP 1.1. skyriuje, Lentelė 1.6., taip pat žr. lentelę žemiau),

e) galimas apsilankymams skiriamas laikas sudaro nuo 36.580 val. per metus iki 31.135 val. per metus (žr. lentelę žemiau),

f) atsižvelgiant į tai, kad ne visi gyventojai norės ir/arba galės apsilankyti numatomose apšviesti teritorijose (dėl sveikatos, psichologinių, socialinių ar kitų priežasčių), taip pat įvertinus tai, kad nauja infrastruktūra laikui bėgant praras savo rekreacinį patrauklumą yra numatomas apsilankymams skiriamo laiko korekcijos koeficientas (žr. lentelę žemiau);

g) gyventojų skiriamo laiko vertė yra parinkta, atsižvelgiant į SE metodikos reikalavimus bei Konversijos koeficientų bei socialinės – ekonominės naudos (žalos) komponentų įverčių reikšmes, paskelbtas tinklalapyje xxx.xxxxxxxxxx.xx 2022-2034 metams (žr. lentelę žemiau);

h) įverčio reikšmė yra apskaičiuojama, sudauginant galimą apsilankymams skiriamą laiką bei atitinkamų projekto ataskaitinio laikotarpio metų korekcijos koeficientą ir laiko vertės reikšmę (žr. lentelę žemiau).

Lentelė 5.5. Metano (kaip ŠESD) emisijos sumažėjimas

Ekonominės naudos komponento sudedamoji dalis

GDV:

Iš viso:

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

-

-

-

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

2031

2032

2033

2034

Anglies dioksido (kaip ŠESD) emisijos sumažėjimas (centrinė

vertė; Eur vienai tonai; naudojama metano ekvivalento skaičiavimui)

-

-

40

40

40

40

40

40

40

40

55

55

55

55

55

Metano (kaip ŠESD) emisijos sumažėjimo socialinės- ekonominės naudos komponento įvertis

4.032

6.617

445

445

445

445

445

445

445

445

612

612

612

612

612

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių pagal xxx.xxxxxxxxxx.xx pateiktą informaciją.


Lentelė 5.6. Teritorijos rekreacinės vertės padidėjimas

Ekonominės naudos komponento sudedamoji dalis

GDV:

Iš viso:

-

0

1

2

3

4

5

6

7

-

-

-

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

TRS suderintų gyvenamųjų vietovių, įeinančių į projekto apimtį, gyventojų skaičius

-

-

21.343

21.089

20.835

20.579

20.322

20.066

19.810

19.553

19.296

Vieno TRS gyventojo papildomai skiriamas laikas apšviestos teritorijos lankymui (val.)

-

-

-

-

-

-

0,15

0,15

0,15

0,15

0,15

Tikslinių apsilankymų, pasinaudojant apšviesta teritorija, skaičius (kartai per metus)

-

-

-

-

-

-

12

12

12

12

12

Apsilankymams skiriamas laikas (val./metai)

-

-

-

-

-

-

36.580

36.119

35.658

35.195

34.733

Korekcijos koeficientas (gyventojų įpročiai, sergamumas)

-

-

-

-

-

-

50%

50%

50%

50%

50%

9.1. Teritorijos rekreacinės vertės padidėjimas (atspindimas kelionės sąnaudomis: darbo reikalais vykstančio keleivio laiko vertė), asmuo / Eur / val.

-

-

-

-

-

-

4,14

4,33

4,52

4,72

4,94

Teritorijos rekreacinės vertės padidėjimo socialinės-ekonominės naudos komponento įvertis

652.094

1.032.711

0

0

0

0

75.721

78.198

80.587

83.060

85.791


(lentelės tęsinys)

Ekonominės naudos komponento sudedamoji dalis

GDV:

Iš viso:

8

9

10

11

12

13

14

15

-

-

-

2027

2028

2029

2030

2031

2032

2033

2034

TRS suderintų gyvenamųjų vietovių, įeinančių į projekto apimtį, gyventojų skaičius

-

-

19.039

18.781

18.523

18.266

18.012

17.764

17.526

17.297

Vieno TRS gyventojo papildomai skiriamas laikas apšviestos teritorijos lankymui (val.)

-

-

0,15

0,15

0,15

0,15

0,15

0,15

0,15

0,15

Tikslinių apsilankymų, pasinaudojant apšviesta teritorija, skaičius (kartai per metus)

-

-

12

12

12

12

12

12

12

12

Apsilankymams skiriamas laikas (val./metai)

-

-

34.270

33.806

33.341

32.879

32.422

31.975

31.547

31.135

Korekcijos koeficientas (gyventojų įpročiai, sergamumas)

-

-

50%

50%

50%

50%

50%

25%

25%

25%

9.1. Teritorijos rekreacinės vertės padidėjimas (atspindimas kelionės sąnaudomis: darbo reikalais vykstančio keleivio laiko vertė), asmuo / Eur / val.

-

-

5,16

5,39

5,64

5,89

6,16

6,43

6,72

7,03

Teritorijos rekreacinės vertės padidėjimo socialinės-ekonominės naudos komponento įvertis

652.094

1.032.711

88.417

91.107

94.022

96.829

99.860

51.400

52.999

54.720

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių pagal xxx.xxxxxxxxxx.xx pateiktą informaciją.

5.3.2.5. Vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui padidėjimas

Pagrindine urbanistinės plėtros nauda yra laikomas gyvenamosios vietos patrauklumas, kuris suprantamas kaip įvairių gyvenimo mieste dimensijų (socialinės, kultūrinės, ekonominės, kt.) visuma, bei yra susijęs su konkrečios teritorijos gyvenimo sąlygų kokybe. Be to, veiklos vietos pasirinkimo klausimą svarstantys verslininkai taip pat teigiamai vertina miesto vietas, pasižyminčias moderniais, gerai įrengtais statiniais ir turinčias gerą priėjimą prie kokybiškų viešųjų paslaugų bei infrastruktūros (ypač miesto transporto ir elektroninių paslaugų), nes šie aspektai gali padidinti įmonių našumą.

Vietovės patrauklumo padidėjimas finansine išraiška yra vertinamas, apskaičiuojant TRS esančio nekilnojamojo turto vertės pokytį (padidėjimą), įvertinus esamą bei projekto veiklų įtakojamo nekilnojamojo turto kainą bei procentinį vertės pokytį.

Nesant atskirų tyrimų, kuriais remiantis gali būti nustatytas poveikio mastas, turėtų būti remiamasi SE metodikos 2.8.3. skyriuje pateiktos 68 lentelės nuostatomis. Įvertinus planuojamos intervencijos tipą, laikytina, kad projekto finansinė intervencija turi būti klasifikuojama kaip turinti vidutinį poveikį, kadangi projektas apima integruotus veiksmus, nukreiptus į santykinai koncentruotą miesto teritorijos dalį ir nukreiptus į vidutiniškai gyventojams ir turistams matomas miesto vietas, taip pat į labai lokalizuotas intervencijas, nukreiptas į vieną konkretų plotą, neapimančias svarbiausių miesto vietų ir matomas tik vietiniams gyventojams.

Pagal 2.4. skyriuje pateiktus duomenis, TRS suderintose gyvenamosiose teritorijose, kurios įeina į projekto apimtį, 2022 m. gyvens 20.322 gyventojai, o vienam TRS teritorijoje gyvenančiam gyventojui tenkantis būsto naudingasis plotas, remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2017 m. pabaigoje sudarė 38,2 m2. Atitinkamai, TRS esančio bei projekto veiklų įgyvendinimo įtakojamo nekilnojamojo turto naudingasis plotas sudarys mažiausiai 776.300 m2 (2013-2017 m. laikotarpiu gyventojui tenkantis naudingasis plotas nuolat didėjo vidutiniškai po 3,6% kasmet).

Remiantis Trakų rajono savivaldybės teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaita Nr. ST/2015-79-11, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1K-374, vidutinė nekilnojamojo turto rinkos kaina14 TRS suderintose gyvenamosiose vietovėse, kurios įeina į projekto apimtį, yra 115,62 Eur/m2.

Nekilnojamojo turto vertės padidėjimas skirtingų alternatyvų atveju yra apskaičiuojamas tokiu būdu (žr. lentelę žemiau).


Lentelė 5.7. Vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui padidėjimas

Vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui padidėjimas

Iš viso:

Nekilnojamojo turto naudingasis plotas (m2)

776.300

Vidutinė nekilnojamojo turto rinkos kaina (Eur/m2)

115,62

Bendra nekilnojamojo turto vertė (Eur)

89.755.806

Turto vertės padidėjimas (%)

0,50%

Turto vertės padidėjimas (Eur)

448.779

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių pagal xxx.xxxxxxxxxx.xx pateiktą informaciją.


5.4. Ekonominiai rodikliai

Žemiau yra pateikiamos kiekvienos IP alternatyvos ekonominių rodiklių reikšmės, kurios yra apskaičiuotos, remiantis IP metodikos 5.4. skyriuje aprašyta tvarka bei pasinaudojant standartine skaičiuokle, paskelbta interneto svetainėje xxx.xxxxxxxxxx.xx (versija 1.2.10.).

Apskaičiuojami šie ekonominiai rodikliai:

a) ekonominė grynoji dabartinė vertė (EGDV), kuri parodo, kokia socialinė-ekonominė nauda projektu bus sukurta išorinėje projekto aplinkoje. Būtina akcentuoti, kad EGDV turi būti teigiama, kadangi tik tokiu atveju projektu sukuriama ekonominė nauda padengia atsirandančias ekonomines išlaidas;

b) ekonominė vidinė grąžos norma (EVGN), tai yra diskonto norma, kuriai esant EGDV yra lygi nuliui. Kadangi ekonominių srautų diskontavimui yra naudojama 5 % socialinė diskonto norma (IP

5.2. skyrius), IP alternatyvos EVGN turėtų būti didesnė už 5 %;



14 Vidutinė rinkos kaina TRS yra apskaičiuota kaip masinio vertinimo ataskaitos 10. lentelėje nurodytų 52.1, 52.2., 52.4., 52.5., 52.8. ir 52.9. verčių zonų aritmetinis vidurkis, atskiro vieneto (administracinės ir gydymo paskirčių grupė) svertinis vidurkis apskaičiuotas pajamų metodu (Eur/m2).

c) ekonominis naudos ir išlaidų santykis (ENIS), kuris atskleidžia, kiek kartų projekto sukuriama nauda viršija jam įgyvendinti reikalingas išlaidas. Jeigu ENIS yra mažesnis už 1, projekto sukuriama ekonominė nauda yra mažesnė už jam įgyvendinti reikalingas ekonomines išlaidas, todėl toks projektas neturi būti įgyvendinamas.


Lentelė 5.8. Ekonominiai rodikliai

Ekonominis rodiklis

Alternatyva Nr. I

Alternatyva Nr. II

Konvertuota investicijų (A.) GDV

1.790.752

2.875.987

Konvertuota investicijų likutinės vertės (B.) GDV

508.959

871.836

Konvertuota veiklos pajamų (C.) GDV

0

0

Konvertuota veiklos išlaidų (D.1.) GDV

-155.362

-601.231

Ekonominė grynoji dabartinė vertė - EGDV

527.485

193.626

Ekonominė vidinė grąžos norma - EVGN

9,34%

5,91%

Ekonominės naudos ir išlaidų santykis - ENIS

1,53

1,23

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių pagal standartinę skaičiuoklę, ekonominių rodiklių apskaičiavimui naudojami duomenys pateikiami skaičiuoklės darbalapiuose „A.1“ bei „A.2“.


5.5. Optimalios alternatyvos parinkimas

Šiame skyriuje yra tarpusavyje palyginamos išnagrinėtos alternatyvos bei priimamas sprendimas dėl optimalios alternatyvos pasirinkimo.

Pagal IP metodikos 5.5. skyriaus reikalavimus, lyginant alternatyvas pagal ekonominius rodiklius, pirmiausia turi būti atsižvelgta į alternatyvos EGDV, tuomet į ENIS ir paskiausiai – į EVGN.

Pagal EGDV rodiklį, priimtiniausia yra alternatyva Nr. I, kurios EGDV viršija analogišką alternatyvos Nr. II rodiklį 2,72 karto. Alternatyvos Nr. I ENIS rodiklis viršija analogišką alternatyvos Nr. II rodiklį 24,39%, todėl pagal šį rodiklį priimtiniausia taip pat yra alternatyva Nr. I. Vertinant EVGN rodiklių reikšmes, alternatyvos Nr. I rodiklis yra 1,58 karto geresnis nei alternatyvos Nr. II rodiklis.

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis ekonominės analizės rodiklis yra EGDV, optimalia alternatyva yra laikytina alternatyva Nr. I „TRS gatvių apšvietimo atnaujinimas, panaudojant esamą elektros tinklų infrastruktūrą“.

6. JAUTRUMAS IR RIZIKOS

Šiame skyriuje yra atliekama jautrumo analizė, įvertinami lūžio taškai, atliekama scenarijų analizė, rizikos priimtinumo vertinimas, optimalios alternatyvos rizikų vertinimas, pateikiami apskaičiuoti rizikų įverčiai kiekvienai biudžeto eilutei, nustatomos kritinių kintamųjų tikimybės, įvertintos rizikos yra paskirstomos pagal projekto ataskaitinio laikotarpio metus bei numatomi rizikų valdymo veiksmai.


6.1. Jautrumo analizė

Jautrumo analizė yra atliekama, pasinaudojant IP skaičiuoklėje nurodytais jautrumo analizės atlikimo principais ir tvarka, keičiant kiekvieną kintamąjį bei fiksuojant susijusių finansinių (FGDV(I), XXXX(I)) ir ekonominių (EGDV, EVGN) rodiklių pokyčius. Žemiau (žr. lentelę žemiau) yra pateikiami jautrumo analizės rezultatai toms biudžeto eilutėms, kurių pradinė reikšmė nėra nulinė. Be to, nėra pateikiami jautrumo analizės rezultatai, kai atskiro rodiklio apskaičiavimui konkretaus kintamojo pasikeitimas neturi reikšmės (pvz., socialinės diskonto normos pakeitimas neturi reikšmės FGDV(I) rodiklio apskaičiavimui, finansinės diskonto normos pasikeitimas neturi reikšmės EGDV rodiklio apskaičiavimui, kt.) ar skaičiavimo rezultatas yra neapskaičiuojamas (pvz., XXXX negali būti apskaičiuota, kt.).


Lentelė 6.1. Optimalios alternatyvos jautrumas FGDV(I) atžvilgiu

Pasirinktas kintamasis bei pokytis

-25%

-20%

-15%

-10%

-5%

-3%

-1%

0%

1%

3%

5%

10%

15%

20%

25%

Projekto ataskaitinis laikotarpis

-39,64%

-45,50%

-45,02%

-44,61%

-44,61%

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

Finansinė diskonto norma

4,53%

3,54%

2,60%

1,69%

0,83%

0,49%

0,16%

-

-0,16%

-0,48%

-0,79%

-1,55%

-2,27%

-2,96%

-3,62%

Statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kiti darbai

34,83%

27,87%

20,90%

13,93%

6,97%

4,18%

1,39%

-

-1,39%

-4,18%

-6,97%

-13,93%

-20,90%

-27,87%

-34,83%

Įranga, įrenginiai ir kitas ilgalaikis turtas

2,39%

1,91%

1,44%

0,96%

0,48%

0,29%

0,10%

-

-0,10%

-0,29%

-0,48%

-0,96%

-1,44%

-1,91%

-2,39%

Reinvesticijos

1,61%

1,29%

0,96%

0,64%

0,32%

0,19%

0,06%

-

-0,06%

-0,19%

-0,32%

-0,64%

-0,96%

-1,29%

-1,61%

Investicijų likutinė vertė

-11,07%

-8,86%

-6,64%

-4,43%

-2,21%

-1,33%

-0,44%

-

0,44%

1,33%

2,21%

4,43%

6,64%

8,86%

11,07%

Darbo užmokesčio išlaidos

4,13%

3,31%

2,48%

1,65%

0,83%

0,50%

0,17%

-

-0,17%

-0,50%

-0,83%

-1,65%

-2,48%

-3,31%

-4,13%

Elektros energijos išlaidos

-4,56%

-3,65%

-2,74%

-1,82%

-0,91%

-0,55%

-0,18%

-

0,18%

0,55%

0,91%

1,82%

2,74%

3,65%

4,56%

Infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos

-2,34%

-1,87%

-1,40%

-0,94%

-0,47%

-0,28%

-0,09%

-

0,09%

0,28%

0,47%

0,94%

1,40%

1,87%

2,34%

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta IP skaičiuoklė, sudaryta autorių.


Lentelė 6.2. Optimalios alternatyvos jautrumas XXXX(I) atžvilgiu

Pasirinktas kintamasis bei pokytis

-25%

-20%

-15%

-10%

-5%

-3%

-1%

0%

1%

3%

5%

10%

15%

20%

25%

Statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kiti darbai

41,10%

31,90%

23,11%

14,93%

7,36%

4,29%

1,43%

-

-1,43%

-4,09%

-6,95%

-13,50%

-19,84%

-25,77%

-31,49%

Įranga, įrenginiai ir kitas ilgalaikis turtas

2,45%

2,04%

1,43%

1,02%

0,61%

0,41%

0,20%

-

-

-0,20%

-0,41%

-1,02%

-1,43%

-2,04%

-2,45%

Reinvesticijos

4,09%

3,27%

2,45%

1,64%

0,82%

0,61%

0,20%

-

-0,20%

-0,41%

-0,82%

-1,64%

-2,45%

-3,27%

-4,09%

Investicijų likutinė vertė

-42,33%

-32,92%

-23,93%

-15,54%

-7,57%

-4,50%

-1,43%

-

1,43%

4,50%

7,36%

14,31%

20,86%

27,20%

33,33%

Darbo užmokesčio išlaidos

8,59%

6,95%

5,11%

3,48%

1,84%

1,02%

0,41%

-

-0,41%

-1,02%

-1,64%

-3,48%

-5,11%

-6,95%

-8,59%

Elektros energijos išlaidos

-9,00%

-7,16%

-5,32%

-3,68%

-1,84%

-1,02%

-0,41%

-

0,41%

1,02%

1,84%

3,68%

5,52%

7,16%

9,00%

Infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos

-4,70%

-3,68%

-2,66%

-1,84%

-0,82%

-0,61%

-0,20%

-

0,20%

0,61%

1,02%

1,84%

2,86%

3,68%

4,70%

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta IP skaičiuoklė, sudaryta autorių.


Lentelė 6.3. Optimalios alternatyvos jautrumas EGDV atžvilgiu

Pasirinktas kintamasis bei pokytis

-25%

-20%

-15%

-10%

-5%

-3%

-1%

1%

3%

5%

10%

15%

20%

25%

Projekto ataskaitinis laikotarpis

-146,56%

-139,14%

-124,42%

-110,05%

-110,05%

-

-

-

-

-

-

-

-

-

Socialinė diskonto norma

41,10%

32,31%

23,82%

15,61%

7,67%

4,57%

1,51%

-1,50%

-4,48%

-7,42%

-14,60%

-21,54%

-28,25%

-34,74%

Statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kiti darbai

75,87%

60,69%

45,52%

30,35%

15,17%

9,10%

3,03%

-3,03%

-9,10%

-15,17%

-30,35%

-45,52%

-60,69%

-75,87%

Įranga, įrenginiai ir kitas ilgalaikis turtas

5,36%

4,28%

3,21%

2,14%

1,07%

0,64%

0,21%

-0,21%

-0,64%

-1,07%

-2,14%

-3,21%

-4,28%

-5,36%

Reinvesticijos

3,23%

2,58%

1,94%

1,29%

0,65%

0,39%

0,13%

-0,13%

-0,39%

-0,65%

-1,29%

-1,94%

-2,58%

-3,23%

Investicijų likutinė vertė

-24,00%

-19,20%

-14,40%

-9,60%

-4,80%

-2,88%

-0,96%

0,96%

2,88%

4,80%

9,60%

14,40%

19,20%

24,00%

Darbo užmokesčio išlaidos

10,88%

8,70%

6,53%

4,35%

2,18%

1,31%

0,44%

-0,44%

-1,31%

-2,18%

-4,35%

-6,53%

-8,70%

-10,88%



Pasirinktas kintamasis bei pokytis

-25%

-20%

-15%

-10%

-5%

-3%

-1%

1%

3%

5%

10%

15%

20%

25%

Elektros energijos išlaidos

-10,39%

-8,31%

-6,23%

-4,16%

-2,08%

-1,25%

-0,42%

0,42%

1,25%

2,08%

4,16%

6,23%

8,31%

10,39%

Infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos

-4,65%

-3,72%

-2,79%

-1,86%

-0,93%

-0,56%

-0,19%

0,19%

0,56%

0,93%

1,86%

2,79%

3,72%

4,65%

Anglies dioksido (kaip šiltnamio efektą

sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas

-3,35%

-2,68%

-2,01%

-1,34%

-0,67%

-0,40%

-0,13%

0,13%

0,40%

0,67%

1,34%

2,01%

2,68%

3,35%

Metano (kaip šiltnamio efektą

sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas

-0,21%

-0,17%

-0,12%

-0,08%

-0,04%

-0,02%

-0,01%

0,01%

0,03%

0,04%

0,08%

0,12%

0,17%

0,21%

Nelaimingų atsitikimų sumažėjimas

-26,70%

-21,36%

-16,02%

-10,68%

-5,34%

-3,20%

-1,07%

1,07%

3,20%

5,34%

10,68%

16,02%

21,36%

26,70%

Teritorijos rekreacinės vertės padidėjimas

-32,29%

-25,83%

-19,37%

-12,92%

-6,46%

-3,88%

-1,29%

1,29%

3,87%

6,46%

12,92%

19,37%

25,83%

32,29%

Vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui padidėjimas

-18,74%

-14,99%

-11,24%

-7,50%

-3,75%

-2,25%

-0,75%

0,75%

2,25%

3,75%

7,50%

11,24%

14,99%

18,74%

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta IP skaičiuoklė, sudaryta autorių.


Lentelė 6.4. Optimalios alternatyvos jautrumas EVGN atžvilgiu

Pasirinktas kintamasis bei pokytis

-25%

-20%

-15%

-10%

-5%

-3%

-1%

1%

3%

5%

10%

15%

20%

25%

Projekto ataskaitinis laikotarpis

-87,50%

-79,49%

-65,38%

-53,74%

-53,74%

-

-

-

-

-

-

-

-

-

Statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kiti darbai

56,84%

43,06%

30,66%

19,44%

9,29%

5,56%

1,82%

-1,71%

-5,24%

-8,55%

-16,45%

-23,82%

-30,66%

-37,18%

Įranga, įrenginiai ir kitas ilgalaikis turtas

3,21%

2,56%

1,92%

1,28%

0,64%

0,43%

0,11%

-0,11%

-0,32%

-0,64%

-1,18%

-1,82%

-2,46%

-3,10%

Reinvesticijos

1,28%

1,07%

0,75%

0,53%

0,32%

0,21%

0,11%

-

-0,11%

-0,21%

-0,43%

-0,75%

-0,96%

-1,18%

Investicijų likutinė vertė

-8,65%

-6,84%

-5,02%

-3,31%

-1,60%

-0,96%

-0,32%

0,32%

0,96%

1,60%

3,21%

4,81%

6,30%

7,80%

Darbo užmokesčio išlaidos

4,81%

3,85%

2,88%

1,92%

0,96%

0,64%

0,21%

-0,21%

-0,53%

-0,96%

-1,92%

-2,88%

-3,85%

-4,81%

Elektros energijos išlaidos

-4,70%

-3,74%

-2,78%

-1,82%

-0,96%

-0,53%

-0,21%

0,21%

0,64%

0,96%

1,92%

2,88%

3,74%

4,70%

Infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos

-2,03%

-1,71%

-1,28%

-0,85%

-0,43%

-0,21%

-0,11%

0,11%

0,32%

0,43%

0,85%

1,28%

1,71%

2,14%

Anglies dioksido (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas

-1,50%

-1,18%

-0,85%

-0,53%

-0,32%

-0,11%

-

0,11%

0,21%

0,32%

0,64%

0,96%

1,18%

1,50%

Metano (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas

-0,11%

-

-

-

-

-

-

-

-

-

0,11%

0,11%

0,11%

0,11%

Nelaimingų atsitikimų sumažėjimas

-11,97%

-9,51%

-7,16%

-4,70%

-2,35%

-1,39%

-0,43%

0,53%

1,39%

2,35%

4,70%

7,05%

9,40%

11,65%

Teritorijos rekreacinės vertės padidėjimas

-14,85%

-11,86%

-8,87%

-5,88%

-2,88%

-1,71%

-0,53%

0,64%

1,82%

2,99%

5,88%

8,87%

11,75%

14,64%

Vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui padidėjimas

-10,15%

-8,23%

-6,20%

-4,17%

-2,14%

-1,28%

-0,43%

0,43%

1,28%

2,14%

4,38%

6,62%

8,87%

11,11%

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta IP skaičiuoklė, sudaryta autorių.

Atlikus jautrumo analizę, nustatyti kritiniai kintamieji (tai yra kintamieji, kurių reikšmei pasikeitus 1%, projekto FGDV(I), XXXX(I), EVGN arba EGDV pasikeičia daugiau nei 1 %) – statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kiti darbai, investicijų likutinė vertė, nelaimingų atsitikimų sumažėjimas bei teritorijos rekreacinės vertės padidėjimas.

Šių kritinių kintamųjų atžvilgiu turi būti tinkamai įvertintos rizikos bei parinkti tinkami rizikų valdymo veiksmai.

Įvertinus lūžio taškų reikšmes (žr. lentelę žemiau), būtina akcentuoti, kad investicijų sumos nedidelis pasikeitimas gali nulemti, kad projekto EGDV taptų lygi nuliui (ekonominė nauda taptų lygi ekonominėms išlaidoms). Atsižvelgiant į tai, kad statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kiti darbai turi esminę įtaką projekto rezultatams, būtina užtikrinti tinkamą investicijų sumos pokyčių kontrolę.


Lentelė 6.5. Lūžio taškai

Pasirinktas kintamasis bei pokytis

(GDV)

(realiai)

Lūžio taškai (GDV)

Lūžio taškai (% nuo plano)

Statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kiti darbai

2.237.140

2.387.853

2.187.058

-2%

Įranga, įrenginiai ir kitas ilgalaikis turtas

153.719

165.349

104.984

-32%

Reinvesticijos

103.276

165.349

48.977

-53%

Investicijų likutinė vertė

710.898

1.280.288

761.192

7%

Darbo užmokesčio išlaidos

265.507

383.502

224.051

-16%

Elektros energijos išlaidos

-292.959

-412.516

-340.837

16%

Infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos

-150.256

-211.575

-205.086

36%

Anglies dioksido (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas

68.487

107.045

106.967

56%

Metano (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas

4.234

6.617

40.403

854%

Nelaimingų atsitikimų sumažėjimas

566.119

890.109

-

-

Teritorijos rekreacinės vertės padidėjimas

684.698

1.032.711

720.713

5%

Vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui padidėjimas

397.364

448.779

433.377

9%

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta IP skaičiuoklė, sudaryta autorių.


6.2. Scenarijų analizė

Scenarijų analizė yra atliekama, pasinaudojant IP skaičiuoklėje nurodytais scenarijų analizės atlikimo principais ir tvarka:

a) nurodomos standartinės IP rengimo skaičiuoklėje nurodytos kiekvieno scenarijaus prielaidos, bei

b) išnagrinėjami penki galimi scenarijai (pesimistinis, mažiaus pesimistinis, realus, mažiau optimistinis ir optimistinis).

Projekto finansiniai ir ekonominiai rodikliai yra paskaičiuojami kiekvienam optimalios alternatyvos kintamųjų reikšmių deriniui (scenarijui). Scenarijų analizės rezultatai yra pateikiami žemiau (žr. lentelę žemiau). Pabrėžtina, kad tik pesimistinio scenarijaus atveju (visiems projekto kintamiesiems pablogėjus 25%), projektas netaptų nenaudingas, EGDV taptų neigiama, o EVGN taptų mažesnė nei taikoma diskonto norma (5%). Šie rezultatai patvirtina, kad projektas nėra ypač rizikingas sukuriamos ekonominės naudos požiūriu, tačiau projekto veiklų įgyvendinimo metu turi būti skiriamas nuolatinis dėmesys investicijų sumos nuolatiniam valdymui bei kontrolei. Kartu reikėtų pabrėžti, kad palankiai susiklosčius aplinkybėms, projekto generuojama ekonominė nauda išaugtų daugiau nei 3,16 karto.


Lentelė 6.6. Scenarijų analizė

Scenarijaus pavadinimas /

Finansinis (ekonominis) rodiklis ir jo reikšmė

Pesimistinis

Mažiau pesimistinis

Realus

Mažiau optimistinis

Optimistinis

Finansinė grynoji dabartinė vertė investicijoms - FGDV(I)

-2.583.966

-1.996.903

-1.605.530

-1.214.152

-627.090

Finansinė vidinė grąžos norma investicijoms - XXXX(I)

-10,00%

-6,88%

-4,89%

-2,89%

0,23%

Finansinė modifikuota vidinė grąžos norma investicijoms - FMVGN(I)

-7,38%

-4,67%

-2,96%

-1,31%

1,17%

Scenarijaus pavadinimas / Finansinis (ekonominis) rodiklis ir jo reikšmė

Pesimistinis

Mažiau pesimistinis

Realus

Mažiau optimistinis

Optimistinis

Ekonominė grynoji dabartinė vertė - EGDV

-615.068

70.464

527.485

984.505

1.670.036

Ekonominė vidinė grąžos norma - EVGN

0,41%

5,55%

9,34%

13,69%

22,11%

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta IP skaičiuoklė, sudaryta autorių.


6.3. Kintamųjų tikimybės

Nustatant biudžeto eilutėms taikytinus tikimybių skirstinius, yra vadovaujamasi IP metodikos 6.3. skyriaus nuostatomis. Remiantis jomis, numatyta galimybė naudoti IP skaičiuoklėje kiekvienam tiesioginiam kintamajam priskirtu labiausiai tikėtinu tikimybių skirstiniu ir jų parametrais. Todėl šio investicijų projekto kontekste aktualiems kintamiesiems yra naudojami tikimybių skirstiniai bei jų parametrai, pagal nutylėjimą numatyti standartinėje IP skaičiuoklėje.


6.4. Rizikų vertinimas

Apskaičiuojant rizikų įverčius, kiekvienam nagrinėjamam kintamajam yra taikoma pagal nutylėjimą standartinėje IP skaičiuoklėje parinkto tikimybių skirstinio kaupiamosios tikimybių kreivės reikšmės apskaičiavimo formulė, laikantis prielaidos, kad pasitikėjimo laipsnis yra lygus 70 % bei taikomi IP 6.2. skyriuje nurodyti tikimybių skirstinio parametrai. Lentelėje pateikiami IP standartinėje skaičiuoklėje apskaičiuoti kiekvieno kintamojo rizikos įverčiai.


Lentelė 6.7. Rizikų įverčiai

Projekto biudžeto eilutė

Biudžeto eilutės reali suma

Biudžeto eilutės rizikos įvertis

Alternatyvos investicijos, iš viso

2.718.550

901.230

Statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kiti darbai

2.387.853

823.859

Įranga, įrenginiai ir kitas ilgalaikis turtas

165.349

29.493

Reinvesticijos

165.349

47.878

Investicijų likutinė vertė

1.280.288

421.445

Veiklos ir finansinės išlaidos, iš viso

-240.589

331.679

Veiklos išlaidos

-240.589

331.679

Darbo užmokesčio išlaidos

383.502

126.241

Elektros energijos išlaidos

-412.516

135.792

Infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos

-211.575

69.646

Grynosios pajamos

75.240

24.767

Finansavimas, iš viso

2.553.201

840.462

Nuosavos lėšos

2.553.201

840.462

Viešosios lėšos (valstybės, savivaldybės biudžetai, kiti viešųjų lėšų šaltiniai)

2.553.201

840.462

Socialinio ekonominio (SE) poveikio finansinė išraiška

2.485.261

651.636

SE nauda

2.485.261

651.636

Anglies dioksido (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas

107.045

28.067

Metano (kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos sumažėjimas

6.617

1.735

Nelaimingų atsitikimų sumažėjimas

890.109

233.387

Teritorijos rekreacinės vertės padidėjimas

1.032.711

270.777

Vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui padidėjimas

448.779

117.670

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta investicijų projekto skaičiuoklė, darbalapis “5.1”; sudaryta autorių.


Rizikos įverčiai paskirstomi pagal projekto ataskaitinio laikotarpio metus, laikantis prielaidos, kad rizika yra aktuali tais metais, kai atsiranda atitinkamas finansinis srautas, todėl didžiausios rizikų reikšmės yra investicijų laikotarpiu, tai yra 1-2 ataskaitinio laikotarpio metais. Lentelėse žemiau pateikiamos rizikų reikšmės iš IP skaičiuoklės 5.1 ir 6.2 darbalapių. 5.1 darbalapio reikšmės apskaičiuotos nevertinant pasirinkto VPSP įgyvendinimo būdo, o 6.2 darbalapio reikšmės – įvertinus projekto organizacijos sprendimą įgyvendinti projektą VPSP būdu. Lentelėje paryškintos besiskiriančios rizikų vertės dėl pasirinkto IP įgyvendinimo būdo.

Lentelė 6.8. Rizikų vertės pagal rizikų grupes, neatsižvelgiant į IP įgyvendinimo būdą

Rizikų grupės pavadinimas

Rizikų finansinė diskontuota vertė

1. Projektavimo rizika

0

2. Rangos darbų rizika

771.860

3. Įsigyjamos (pagaminamos) įrangos, įrenginių ir kito ilgalaikio turto rizika

27.418

4. Įsigyjamų Paslaugų rizika

0

5. Finansavimo prieinamumo rizika

0

6. Teikiamų Paslaugų rizika

233.297

7. Paklausos rinkoje rizika

0

8. Turto likutinės vertės rizika

263.918

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta investicijų projekto skaičiuoklė, darbalapis “5.1”; sudaryta autorių.


Lentelė 6.9. Rizikų vertės pagal rizikų grupes, įvertinus VPSP įgyvendinimo būdą

Rizikų grupės pavadinimas

Rizikų finansinė diskontuota vertė

1. Projektavimo rizika

0

2. Rangos darbų rizika

771.860

3. Įsigyjamos (pagaminamos) įrangos, įrenginių ir kito ilgalaikio turto rizika

27.418

4. Įsigyjamų Paslaugų rizika

0

5. Finansavimo prieinamumo rizika

0

6. Teikiamų Paslaugų rizika

605.046

7. Paklausos rinkoje rizika

0

8. Turto likutinės vertės rizika

263.918

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta investicijų projekto skaičiuoklė, darbalapis “6.2”; sudaryta autorių.


Lentelė 6.10. Rizikų finansinės diskontuotos vertės, neatsižvelgiant į IP įgyvendinimo būdą


(GDV)

(reali vertė)

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

Rizikų finansinės įtakos pasiskirstymas pagal projekto ataskaitinio laikotarpio

metus

1.296.492

1.654.352

0

278.695

574.656

23.040

23.384

23.745

24.123

24.519

24.934

25.368

25.823

26.300

74.678

27.324

27.872

449.891

Įgyvendinant projektą, prisiimtų neapibrėžtų įsipareigojimų suma projekto ataskaitinio laikotarpio

metais

1.296.492

-

0

267.976

531.302

20.482

19.989

19.517

19.065

18.632

18.219

17.823

17.445

17.084

46.644

16.410

16.095

249.808

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta investicijų projekto skaičiuoklė, darbalapis “5.1”; sudaryta autorių.


Lentelė 6.11. Rizikų finansinės diskontuotos vertės, įvertinus VPSP įgyvendinimo būdą


(GDV)

(realiai)

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

Rizikų finansinės įtakos pasiskirstymas pagal projekto ataskaitinio laikotarpio

metus

1.668.240

2.119.557

54.755

333.450

629.411

46.189

46.533

46.894

47.272

47.668

48.083

48.517

48.973

49.450

97.827

50.473

51.021

473.041

Įgyvendinant projektą, prisiimtų neapibrėžtų įsipareigojimų suma projekto ataskaitinio

laikotarpio metais

1.668.240

-

54.755

320.625

581.926

41.062

39.777

38.543

37.360

36.224

35.134

34.087

33.084

32.122

61.102

30.313

29.463

262.663

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta investicijų projekto skaičiuoklė, darbalapis “6.2”; sudaryta autorių.

6.5. Rizikos priimtinumas

Rizikos priimtinumas yra įvertintas naudojantis IP standartinėje skaičiuoklėje naudojamais rizikos priimtinumo atlikimo principais ir tvarka:

a) atliekant Xxxxx Xxxxx analizę, pasirinktas 5.000 simuliacijų skaičius,

b) pagal šį statistinio pasiskirstymo metodą 5.000 kartų imamos (simuliuojamos) atsitiktinės kintamųjų reikšmės pagal apibrėžtą kiekvieno kintamojo tikimybių skirstinį, ir

c) kiekvienam kintamųjų reikšmių deriniui (simuliacijai) apskaičiuojamos IP finansinių ir ekonominių rodiklių reikšmės.


Rengiant IP, projekto vykdytojas, įvertinęs projekto specifiką, nusprendė laikyti priimtinomis šias projekto finansinių ir ekonominių rodiklių reikšmes:

a) finansinė grynoji dabartinė vertė investicijoms – -2.408.294 EUR (tai yra optimalios alternatyvos FGDV(I) padidinta 1,5 karto);

b) finansinė vidinė grąžos norma investicijoms – -4,9 % (optimalios alternatyvos XXXX(I);

c) ekonominė grynoji dabartinė vertė – 0 EUR;

d) ekonominė vidinė grąžos norma – 5,00 %.


Kaip nurodyta, apskaičiuojant priimtiną FGDV(I) reikšmę, projekto vykdytojas įvertino galimą pasireikšti IP įgyvendinimo neapibrėžtųjų įsipareigojimų finansinę naštą, apskaičiuotą IP skaičiuoklėje, projekto organizacijos biudžetui ir laiko ją priimtiną, kadangi turės galimybę užtikrinti pakankamą planuojamų įgyvendinti pokyčių ir veiklos vykdymo finansavimą.


Pasinaudojant IP skaičiuoklės funkcionalumu bei atlikus Xxxxx Xxxxx analizę, gauti duomenys (žr. lentelę žemiau) leidžia teigti, kad IP rizikos projekto vykdytojui yra priimtinos, kadangi visų pageidaujamų rodiklių pasiekimo tikimybė viršija 50 %. Nepaisant to, taip pat turi būti numatytos papildomos rizikų pasireiškimo valdymo priemonės (ypač atkreipiant dėmesį į palyginus mažą XXXX(I) pasiekimo tikimybę) tam, kad pageidaujamų rodiklių pasiekimo tikimybė būtų dar didesnė.


Lentelė 6.12. Rizikos priimtinumo įvertinimas

Rodiklis

Pageidaujama (minimaliai priimtina) rodiklio reikšmė

Tikimybė, kad nurodyta reikšmė bus pasiekta

Labiausiai tikėtina rodiklio reikšmė

FGDV(I)

-2.408.294

75,9%

-1.369.084

XXXX(I)

-4,9%

56,6%

-4,1%

EGDV

0

66,6%

395.809

EVGN

5,0%

66,7%

7,4%

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta IP skaičiuoklė, darbalapis “5.4”; sudaryta autorių.


Rizikos priimtinumo analizės grafiniai rezultatai (žr. paveikslą žemiau) patvirtina išvadą, kad projekto įgyvendinimas yra finansiškai nuostolingas (FGDV(I) ir XXXX(I) iš esmės visais atvejais lieka neigiama), o projekto socialinė-ekonominė nauda visuomenei yra teigiama (tikimybė, kad EGDV bus teigiama ir generuos naudą visuomenei yra 66,6 %).


Paveikslas 6.1. Rizikos priimtinumo įvertinimas (grafinė išraiška)

FGDV(I) rodiklio galimų reikšmių vertinimas

XXXX(I) rodiklio galimų reikšmių vertinimas

14,0%


10,0%

100,0%

90,0%

80,0%

70,0%

60,0%

50,0%

40,0%

30,0%

20,0%

10,0%

0,0%

6,0%

12,0% 5,0%

4,0%

8,0%

6,0% 3,0%

4,0% 2,0%

2,0% 1,0%

0,0%

0,0%

100,0%

90,0%

80,0%

70,0%

60,0%

50,0%

40,0%

30,0%

20,0%

10,0%

0,0%

FGDV(I) reikšmių tikimybės pasiskirstymas

FGDV(I) kaupiamoji tikimybių kreivė

XXXX(I) reikšmių tikimybės pasiskirstymas

XXXX(I) kaupiamoji tikimybių kreivė


EGDV rodiklio galimų reikšmių vertinimas

EVGN rodiklio galimų reikšmių vertinimas

9,0%

8,0%

7,0%

6,0%

5,0%

4,0%

3,0%

2,0%

1,0%

0,0%

100,0%

90,0%

80,0%

70,0%

60,0%

50,0%

40,0%

30,0%

20,0%

10,0%

0,0%

6,0%


5,0%


4,0%


3,0%


2,0%


1,0%


0,0%

100,0%

90,0%

80,0%

70,0%

60,0%

50,0%

40,0%

30,0%

20,0%

10,0%

0,0%

EGDV reikšmių tikimybės pasiskirstymas

EGDV kaupiamoji tikimybių kreivė

EVGN reikšmių tikimybės pasiskirstymas

EVGN kaupiamoji tikimybių kreivė


Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta IP skaičiuoklė, darbalapis “5.5”; sudaryta autorių.

6.6. Rizikų valdymo veiksmai

Rizikos analizė atliekama, siekiant nustatyti pagrindinius veiksnius (įvykius, poveikį), kurie gali neigiamai paveikti IP įgyvendinimą, ir įvertinti šių veiksnių galimą poveikį projekto įgyvendinimui.

Atliekant IP rizikos analizę įvertinti šie pagrindiniai rizikos veiksniai, turintys įtakos IP įgyvendinimui laiku, išlaidų dydžiui ir projekto įgyvendinimo kokybei:

a) rizikų grupė „Projektavimo rizika“. Finansine prasme ši rizikų grupė nėra vertinama, kadangi investicijos į projektavimą yra suplanuotos apskaičiuojant investicijų į statybą išlaidas. Todėl šios rizikų grupės veiksnių pasireiškimas gali turėti įtakos kritinio kintamojo „Statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas ir kiti darbai“ reikšmės pasikeitimui. Aktualu, kad TRS nėra parengusi ar pradėjusi rengti techninio projekto gatvių apšvietimui modernizuoti. Suplanuota, kad įgyvendinant IP VPSP būdu, privatus partneris bus atsakingas už projektavimą ir techniniame projekte numatytus rangos darbus, o TRS pagrindinė užduotis bus peržiūrėti techninį projektą, ir, veikiant įgaliojimų ribose, išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Lentelėje žemiau yra pristatyti tik šiam IP aktualūs projektavimo rizikos veiksniai bei rizikos veiksnių valdymo priemonės. Svarbu pažymėti, kad TRS nėra parengęs techninio projekto IP suplanuotoms investicijoms ir neplanuoja jo parengti savo iniciatyva.


Lentelė 6.13. Projektavimo rizikos veiksniai ir jų valdymo priemonės

Detalizavimas (Rizikos veiksniai)

Valdymo priemonė

Reikalavimai infrastruktūrai buvo patikslinti pagal PS pasiūlytus reikalavimus arba PS nepasiūlė patikslinti reikalavimų infrastruktūrai

TRS sudarys pirkimo komandą, kurios nariais bus pakviesti asmenys, ilgus metus buvę atsakingais už gatvių apšvietimo ūkį. Taip pat pirkimo komandoje dalyvaus architekto išsilavinimą turintis asmuo. Atitinkamai, šių žmonių kompetencija ir patirtis yra pasitelkiama siekiant tinkamai apibrėžti reikalavimus infrastruktūrai ir atsižvelgti į pagrįstus PS pasiūlymus. Iš dalies šiai PS rizikai suvaldyti bus naudojamas

projektuotojų civilinės atsakomybės draudimas.

PS pasiūlė patikslinti reikalavimus infrastruktūrai, tačiau VS į juos neatsižvelgė

VS atsižvelgs į tuos PS siūlomus patikslinimus, kurie bus priimtini, nekeičiant pagrindinio IP tikslo, nesumažinant projekto efektyvumo rodiklių, nenukrystant nuo TRS strateginių krypčių ir pan. VS neatsižvelgs į tuos PS reikalavimus, kuriais bus siekiama įgyvendinti techninius sprendinius, nesuderinamus su kuriamu istorinių vietų (ypač Trakų miesto) įvaizdžiu, mažinti siekiamą energijos sutaupymą ir pan. Pirkimo sąlygose

TRS nurodys, kokiais aspektais pasiūlymai nebus svarstomi ir argumentuos savo pasirinkimą.

Nepasiūlyta / nesudarytos galimybės patikslinti reikalavimų infrastruktūrai, kuri negali būti realizuota praktikoje

VS prisiims atsakomybę už PS pateiktų, bet VS atmestų reikalavimų infrastruktūrai realizavimą ir traktuos šių rizikų pasireiškimą kaip kompensavimo įvykius. PS prisiims atsakomybę už tuos reikalavimus infrastruktūrai, dėl kurių nepateikė siūlymų, tačiau

praktikoje jų negalėjo realizuoti. Iš dalies šiai PS rizikai suvaldyti bus naudojamas projektuotojų civilinės atsakomybės draudimas.

Įgyvendinant projektą, paaiškėja žemės sklypo ir/ar perduodamo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimai

TRS įgyvendino rizikos prevencijos priemonė - iki IP įgyvendinimo atliko gatvių apšvietimo sistemos inventorizaciją. Gauti duomenys apie turtą, ypač apie atramų priklausomybę ESO paskatino TRS įgyvendinti projektą. Visi duomenys apie turto priklausomybę yra žinomi TRS ir bus perduoti visiems pirkime dalyvaujantiems PS. Jeigu rizikos įvykiai įvyks dėl to, kad VS neatskleidė šios informacijos, atsakomybė teks VS ir tai bus kompensavimo įvykis. Tuo atveju, jeigu informacija bus atskleista, tačiau PS į tai neatsižvelgs, rizika bus perduota PS ir PS privalės prisiimti riziką už galimus vėlavimus ar papildomo projektavimo poreikį ir/ar papildomas investicijas.

Pažymėtina, kad rizikos veiksnys bus suvaldytas labai ankstyvoje projektavimo proceso stadijoje – išduodant projektavimo sąlygas.

Įgyvendinant projektą paaiškėja, kad reikalinga nustatyti ar pakeisti specialiąsias žemės sklypo

ir/ar perduodamo turto naudojimo sąlygas

VS prisiims riziką pakeisti ar nustatyti tas sąlygas, dėl kurių buvo susitarta pirkimo metu. PS teks rizika nustatyti ar pakeisti tas sąlygas, dėl kurių PS neišsakė poreikio susitarti pirkimo metu. Rizikos veiksnys suvaldytas atlikus su gatvių apšvietimo viešąja paslauga susijusios infrastruktūros inventorizaciją

Projektavimui reikalingi dokumentai nėra prieinami per nustatytą terminą

Didžiąją dalį šių dokumentų VS parengs iki pirkimo pradžios ir pateiks visiems pirkimo dalyviams, siekdamas TRS palankiausio pasiūlymo finansine prasme. VS taip pat prisiims riziką gauti reikalingus dokumentus iš Trakų istorinio nacionalinio parko

direkcijos. Savalaikiai negaunant šių dokumentų be paaiškinamų priežasčių, VS fiksuos atleidimo įvykius.

Projektavimo etape pakeičiami nustatyti reikalavimai

infrastruktūrai (įskaitant neesminius pakeitimus)

Siekiant suvaldyti šią riziką, pirkimo metu PS bus paprašytas pasiūlyti techninius sprendinius, į kuriuos VS atsižvelgs ir iki sutarties sudarymo turės teisę keisti reikalavimus.

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta IP skaičiuoklė, darbalapis “6.3”; sudaryta autorių pagal projekto specifiką

b) rizikų grupė „Rangos darbų rizika“. Finansine prasme ši rizikų grupė yra pati svarbiausia, kadangi jos dydis yra susietas su planuojamų investicijų verte.

Lentelė 6.14. Rangos darbų rizikos veiksniai ir jų valdymo priemonės

Detalizavimas (Rizikos veiksniai)

Valdymo priemonė

Sukeliama žala aplinkai dėl VS nekilnojamo turto būklės iki jo perdavimo PS

Pagrindinė valdymo priemonė yra nuolatinė gatvių apšvietimo infrastruktūros būklės priežiūra, kurią užtikrina atsakingi TRS padaliniai. Itin nusidėvėjusi infrastruktūra remontuojama arba pakeičiama nauja esant poreikiui. Pažymėtina, kad šį rizika nekyla dėl projekto įgyvendinimo, o yra nuolatinė TRS rizika, atsižvelgiant į jos prievolę teikti gatvių apšvietimo viešąją paslaugą.

Nuo infrastruktūros perdavimo momento PS, pastarasis perima rizika ir lieka atsakingas už jos valdymo priemones.

Sukeliama žala aplinkai atliekant rangos darbus jau esamam nekilnojamo turto objekte

Žala aplinkai gali būti sukelta netinkamai utlizuojant keičiamus gatvių apšvietimo infrastruktūros elementus (tiek lempas, tiek atramas). TRS nustatys reikalavimą pirkimo sąlygose PS pateikti įrodymus apie utilizuoti priduotus infrastruktūros elementus. PS privalės atlyginti bet kokią aplinkai sukeltą žalą, jei ji bus sukelta atliekant gatvių

apšvietimo sistemos modernizavimą.

Sukeliama žala aplinkai atliekant naujo nekilnojamo turto rangos darbus

Žala aplinkai gali būti sukelta netinkamai atliekant naujų atramų įrengimą. Pirkimo sąlygose TRS nustatys reikalavimą laikytis statybos techninių reglamentų nuostatų, reglamentuojančių naujų atramų įrengimo procesą. Papildomos PS pasiūlytos aplinkosauginės priemonės bus palankiai įvertintos, už jas skiriant papildomus balus pasiūlymų vertinimo metu.

Iš dalies rizika bus suvaldyta nustatant potencialiems tiekėjams kvalifikacinį reikalavimą įmonių veikloje būti įdiegus tarptautinius kokybės ir aplinkosaugos standartus.

Neužtikrinama rangos darbų kokybė dėl aplinkybių, susijusių su informacijos apie infrastruktūros būklę

disponavimu

TRS suteiks PS visą turimą informaciją apie gatvių apšvietimo infrastruktūros būklę. Pagrindinė šios rizikos valdymo priemonė – vizitas į TRS požiūriu rizikingiausias gatvių apšvietimo infrastruktūros vietas, dalyvaujant TRS atsakingiems asmenims ir PS atstovams. Šis vizitas ar keli (pagal poreikį) bus organizuojami pirkimo vykdymo metu,

siekiant suteikti visą reikalingą informaciją kainai nustatyti.

Rangos darbai vėluoja dėl rangos darbų pirkimo procedūrų vėlavimo

Rangos darbai bus pradėti tik užbaigus rangos darbų pirkimo procedūras. Kadangi šias procedūras vykdo TRS, ši rizika tenka jai. Siekdama pagreitinti investicijas į gatvių apšvietimo infrastruktūrą, TRS gilina savo specialistų kompetencijas, atidžiai analizuoja Lietuvoje vykdomų investicijų į gatvių apšvietimo infrastruktūrą patirtį, atlieka rinkos konsultacijas. Šios rizikos valdymo priemonės įgyvendinamos iki pirkimo pradžios.

Pirkimo vykdymo metu TRS pasitelks išorinius ekspertus, suteiksiančius konsultacijas pirkimo vykdymo metu, padėsiančius įvykdyti pirkimą per suplanuotą terminą.

Rangos darbų kokybė

neužtikrinama dėl nepalankių oro sąlygų

Rizika valdoma planuojant rangos darbų vykdymą šiltuoju sezonu, atsižvelgiant į

metereologines prognozės vietovei, kurioje bus vykdomi darbai. Tokį reikalavimą TRS nustatys pirkimo sąlygose.

Rangos darbų kokybė neužtikrinama dėl

technologinių procesų organizavimo

Rizikai valdyti bus nustatytas reikalavimas rangovo patirčiai vykdant technologiškai panašius darbus.

Rangos darbų kokybė neužtikrinama dėl teisės aktais nustatytų reikalavimų

pasikeitimo rangos darbų vykdymo metu

Pasikeitus reikalavimams dėl gatvių apšvietimo kokybės, gali atsirasti poreikis įsigyti brangesnius rangos darbus, įskaitant brangesnę įrangą, ypač valstybinės reikšmės keliuose, esančių gyvenvietėse, kuriose vykdomos projekto veiklos. Rizika bus valdoma

aktyviai bendradarbiaujant su LAKD, siekiant užtikrinti taikomų kokybės reikalavimų nuoseklumą bei stabilumą.

Rangos darbų kokybė neužtikrinama dėl žmogiškųjų išteklių

Xxxxxxxx bus atrinktas pagal galiojančius viešųjų pirkimų reikalavimus, taikant kvalifikacinius reikalavimus, leidžiančius užtikrinti rangovo, turinčio pakankamus gebėjimus atlikti darbus, atranką. Rengiant projektą, įvertinti privačių rinkos dalyvių

gebėjimai tinkamai atlikti rangos darbus.

Rangos darbų kokybė neužtikrinama dėl technologinių išteklių

tinkamumo ir pakankamumo

Rangovas bus atrinktas pagal galiojančius viešųjų pirkimų reikalavimus, nustatant reikalavimą rangovo patirčiai, valdant analogiško technologinio sudėtingumo procesus. Rangovui bus suteikta teisė pasitelkti subrangovus ir su jais dalintis tecnhnologinių

išteklių užtikrinimo rizika.

Rangos darbų kokybė neužtikrinama dėl žaliavų, medžiagų ir mechanizmų

prieinamumo ir kokybės

Reikalavimas pristatyti pagrindines medžiagas – lempas ir atramas – ir jų tiekėjus, technines charakteristikas bei tiekimo sąlygas bus nustatyta pirkimo metu. Potencialūs tiekėjai privalės pateikti preliminarius susitarimus su svarbiausių medžiagų tiekėjais, o

sudarius VŽPP sutartį ji įsigalios tik sudarius galutines tiekimo sutartis.

Vykdant rangos darbus sukeliama žala gretimose

teritorijose esančiam turtui

TRS nustatys reikalavimą rangovui apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu visam investavimo laikotarpiui.

Paaiškėja iš anksto nežinomi rangos darbų apribojimai dėl

TRS ruošdamasis pirkimui bendradarbiaus su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, siekdamas maksimaliai atskleisti tiekėjams galimų archeologinių tyrimų apimtį

ir rezultatų reikšmingumą. TRS bendradarbiaus su PS dėl archeologinių radinių viso

Detalizavimas (Rizikos veiksniai)

Valdymo priemonė

archeologinių ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimų

rangos darbų proceso metu, prisiimdamas atsakomybę už papildomo finansavimo skyrimą archeologiniams radiniams iškelti ir/ar perduoti šalyje veikiantiems muziejams.

Rangos darbų vykdymo etape pakeičiami reikalavimai rangos

darbų kokybei

Pirkimo metu PS bus suteikta galimybė teikti klausimus ir patikslinimus apie rangos darbų kokybę, teikti siūlymus kaip pasiekti optimalią kokybę ir pan. Šalys šia rizika dalinsis ir

rangos darbų proceso metu.

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta IP skaičiuoklė, darbalapis “6.3”; sudaryta autorių pagal projekto specifiką.


c) rizikų grupė „Įsigyjamos (pagaminamos) įrangos, įrenginių ir kito ilgalaikio turto rizika“. Šios rizikos yra susijusios su lempomis ir atramomis, kurios vėliau bus montuojamos, t.y. atliekami rangos darbai. Todėl šios abi rizikų grupės yra tarpusavyje tiesiogiai susijusios.


Lentelė 6.15. Įsigyjamos (pagaminamos) įrangos, įrenginių ir kito ilgalaikio turto rizikos veiksniai ir jų valdymo priemonės

Detalizavimas (Rizikos veiksniai)

Valdymo priemonė

Sukeliama žala aplinkai kuriant įrangą, įrenginius ar kitą ilgalaikį turtą

TRS nustatys reikalavimą siūlomų lempų ir atramų gamybos procesų atitikčiai tarptautiniams aplinkosaugos vadybos sistemoms (pavyzdžiui, ISO 14001). Atitikimas

šiems standartams leis užtikrinti, kad poveikis aplinkai yra valdomas naudojant pažangiausius vadybos metodus ir būdus.

Įrangos, įrenginių ar kito turto kokybė neužtikrinama dėl žmogiškųjų išteklių

TRS nustatys reikalavimą PS turėti patirties valdant panašios apimties rangos darbų projektus. Taip pat bs sudaromi detalūs darbų planai, pagal kuriuos rangovas privalės pagrįsti turimų žmogiškųjų išteklių prieinamumą.

Įrangos, įrenginių ir kito ilgalaikio turto gamybos ir tiekimo metu pakeičiami reikalavimai jų kokybei (įskaitant neesminius

pakeitimus)

Nustatydamas reikalavimus, TRS konsultuosis su rinkos dalyviais, atsižvelgs į rinkoje esančių gaminių gamybos ciklo etapą, siekdamas išvengti poreikio keisti reikalavimus.

Vėluoja įrengos, įrenginių ar kito ilgalaikio turto įsigijimas

Pirkimo metu PS privalės atskleisti lempų ir atramų įsigijimo ir pristatymo sąlygas, kurių realumą vertins TRS sudaryta pirkimo komisija. Esant pagrįstoms abejonėms, bus

prašoma patikslinti pradinius tiekimo terminus ir koreguoti su tuo susijusius rangos darbų grafikus.

Pasireiškia nenugalimos jėgos aplinkybės kuriant įrangą, įrenginius ar kitą ilgalaikį turtą

Iš PS bus reikalaujama draudimo nuo nenugalimos jėgos aplinkybių sukeliamų žalų. Tiek, kiek draudimo apsauga negalios, bus sutariama dėl abiejų šalių pasidalijimo

nenugalimos jėgos aplinkybių sukelta žala arba sutarties nutraukimu, jei sukelta žala būtų pernelyg reikšmingai didelė.

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta IP skaičiuoklė, darbalapis “6.3”; sudaryta autorių pagal projekto specifiką.


d) rizikų grupė „Įsigyjamų paslaugų rizika“. Šios rizikos susijusios su gatvių apšvietimo paslaugos organizavimu ir teikimu, gatvių apšvietimo infrastruktūros priežiūra ir susijusiomis paslaugomis.


Lentelė 6.16. Įsigyjamų paslaugų rizikos veiksniai ir jų valdymo priemonės

Detalizavimas (Rizikos veiksniai)

Valdymo priemonė

Įsigyjamų paslaugų kokybė neužtikrinama dėl žmogiškųjų išteklių kokybės ir

prieinamumo

TRS nustatys reikalavimą PS parengti paslaugos teikimo planą, jame nurodant paslaugai teikti turimus žmogiškuosius išteklius, jų skaičių ir pan.

Įsigyjamų paslaugų trukmė nukrypsta nuo planuotos

Rizikos veiksnys aktualus infrastruktūros būklės savalaikiam palaikymui – infrastruktūros remonto darbų vykdymas gali užtrukti ilgiau nei planuota. Siekiant suvaldyti riziką, TRS nustatys reikalavimą iš anksto parengti kasmetinį infrastruktūros būklės palaikymo planą, kuris kiekvieną ketvirtį būtų aktualizuojamas atsižvelgiant į

faktinius infrastruktūros būklės pokyčius.

Paslaugų kaina nukrypsta nuo planuotos

Rizikos veiksnys aktualiausias infrastruktūros būklės palaikymui, vertinant ilgiau nei 10 metų perspektyvoje. Pagrindiniai rizikos veiksnio pasireiškimą lemiantys veiksniai yra darbo užmokesčio lygio kilimas šalyje, vandalizmo įvykių skaičius, kurių rezultatas yra gatvių apšvietimo infrastruktūros būklės pablogėjimas. Siekiant valdyti rizikas, VŽPP

sutartyje bus siekiama nusimatyti galimybę perskaičiuoti infrastruktūros būklės palaikymo išlaidas iš esmės pasikeitus šių paslaugų pagrindiniams komponentams.

Paslaugų teikimo metu pakeičiami nustatyti

reikalavimai (įskaitant

Reikalavimai paslaugoms bus aptariami ir derinami pirkimo metu, todėl PS turės teisę pateikti su šiais reikalavimais susijusias įžvalgas.

Detalizavimas (Rizikos veiksniai)

Valdymo priemonė

neesminius pakeitimus) paslaugų kokybei


Pasireiškia nenugalimos jėgos aplinkybės (Paslaugų teikimo

metu)

Rizika valdoma apdraudžiant veiklą ir infrastruktūrą nuo nenugalimos jėgos aplinkybių.

Likutine rizika bus siekiama pasidalinti tarp TRS ir PS.

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta IP skaičiuoklė, darbalapis “6.3”; sudaryta autorių pagal projekto specifiką.


e) rizikų grupė „Finansavimo prieinamumo rizika“. Šios rizikų grupės veiksnių pasireiškimas gali nulemti paskolų palūkanų sumos pasikeitimą bei pabloginti FGDV(K) bei XXXX(K) finansinius rodiklius.


Lentelė 6.17. Finansavimo prieinamumo rizikų veiksniai

Detalizavimas (Rizikos veiksniai)

Valdymo priemonė

Finansavimo poreikis pasikeičia dėl padidėjusių investicijų išlaidų

Finansavimas projektui bus užtikrintas PS nuosavomis ir skolintomis lėšomis, todėl projekto investicijų išlaidų dydį įvertins bankų analitikai ir inžinieriai. Pastarieji iki finansavimo sumos patvirtinimo sieks įsitikinti investicijų išlaidų dydžio pagrįstumu.

Tokiu būdu rizika bus iš dalies suvaldyta iki investavimo pradžios.

Projekto įgyvendinimo metu investicijų išlaidų padidėjimas bus valdomas rangovui bendradarbiaujant su įrangos gamintoju. Bendradarbiavimo sutartyje rangovas su įrangos gamintoju susiderins atvejus, kurie padės išvengti pradinių suplanuotų investicijų išlaidų padidėjimo. Taigi, pagrindinė rizikos veiksnio valdymo priemonė –

rizikos išvengimas.

Pagrindinės paskolos suteikimo sąlygų įvykdymas

Finansų institucijos nustatys rinkoje įprastas pagrindines paskolos sąlygas, su kuriomis TRS susipažins finansinių pasiūlymų vertinimo metu. TRS sieks įsitikinti, kad pagrindinės paskolos sąlygos galės būti įvykdytos nenutraukiant gatvių apšvietimo

paslaugos teikimo.

Pasikeičia pagrindinės paskolos tarpbankinių paskolų palūkanų norma

Siekiant efektyviausios paskolos kainos ir atsižvelgiant į palankias sąlygas finansavimo rinkoje, TRS kartu su PS sieks užfiksuoti pagrindinės paskolos tarpbankines palūkanas kuo ilgesniam laikotarpiui. Siekdama sumažinti pagrindinės paskolos maržą, TRS

kreipsis į UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra dėl garantijos PS.

Finansavimo poreikis pasikeičia dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifo pasikeitimo

Vertindama finansines galimybes, TRS įvertino mokėjimus PS, į kurių dydį įskaičiuoti rizikų įverčiai pagal standartinę IP skaičiuoklę. Rizikų dydis yra keliasdešimt kartų didesnis nei potencialiai įmanomas PVM tarifo pasikeitimas, kadangi IP rengimo metu galiojantis PVM tarifas yra 21 proc. PVM padidėjus iki labiausiai tikėtinos 24% reikšmės,

TRS išliktų finansiškai pajėgus atsiskaityti už PS teikiamas paslaugas.

Finansavimo poreikis pasikeičia dėl bet kurio mokesčio išskyrus pridėtinės vertės mokestį ar rinkliavos tarifo pasikeitimą iki VPSP sutarties įsigaliojimo visa

apimtimi

Metinis VŽPP mokėjimas bus perskaičiuotas, jeigu iki VPSP įsigaliojimo pasikeis šalyje galioję mokesčių tarifai.

Finansavimo poreikis pasikeičia dėl bet kurio

mokesčio išskyrus pridėtinės vertės mokestį

Siekdama išvengti valstybės pagalbos klausimo, TRS nedidins VŽPP mokėjimo dėl bet kurio mokesčio išskyrus PVM. PS privalės įgyvendinti veiklos optimizavimo sprendimus siekdamas išlikti konkurencingu pasikeitusioje mokestinėje aplinkoje.

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta IP skaičiuoklė, darbalapis “6.3”; sudaryta autorių pagal projekto specifiką.


f) rizikų grupė „Teikiamų paslaugų rizika“. Šios rizikų grupės veiksnių pasireiškimas gali įtakoti veiklos išlaidų pasikeitimus, pasibaigus projekto investicijų laikotarpiui.


Lentelė 6.18. Rinkai pateikiamų produktų tinkamumo rizikų veiksniai

Detalizavimas (Rizikos veiksniai)

Valdymo priemonė

Pakeičiami nustatyti kokybės reikalavimai paslaugoms

Esminiam kokybės reikalavimams pakeisti bus reikalingas TRS tarybos sprendimas, todėl tokiems pakeitimams turės būti išsamiai pasirengta.

Pakeičiami teisės aktai, reglamentuojantys teikiamas paslaugas

TRS stebės teisės aktų, susijusių su viešosios gatvių apšvietimo paslaugos teikimu, pokyčius, ir, esant racionaliai būtinybei, įpareigos PS juos įgyvendinti. Už įgyvendintus

pokyčius TRS atsiskaitys papildomai, atsiskaitymo už kompensavimo įvykius tvarkoje nustatytomis dalimis.

Detalizavimas (Rizikos veiksniai)

Valdymo priemonė

Paslaugų tinkamumas

neužtikrinamas dėl žmogiškųjų išteklių

Pirkimo metu TRS reikalaus tiekėjų pristatyti žmogiškuosius išteklius, kuriais

remdamasis jis užtikrins paslaugų teikimą. Dėl paslaugų kokybės netinkamumo TRS mažins VŽPP mokėjimą, taikydamas baudas ir išskaitas.

Naudojamos netinkamos technologijos, žaliavos,

medžiagos

TRS vykdys nuolatinę teikiamų paslaugų kokybės kontrolę ir kiekvieną mokėjimą PS atliks tik tuomet, kai įsitikins naudojamų technologijų, žaliavų ir medžiagų atitikimu VŽPP

sutartyje nustatytiems reikalavimams.

Sukeliama žala aplinkai teikiant paslaugas

PS bus įpareigotas apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu.

Pasireiškia nenugalimos jėgos aplinkybės (Paslaugų teikimo metu)

PS bus įpareigotas apsidrausti nuo draudimo kompanijų draudžiamų nenugalimos jėgos aplinkybių.

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta IP skaičiuoklė, darbalapis “6.3”; sudaryta autorių pagal projekto specifiką.


g) rizikų grupė „Paklausos rinkoje rizika“. Esant gatvių apšvietimo paslaugų teikimo monopolijai, IP kontekste aktualūs tik keli paklausos rizikos grupei priskirtini veiksniai.


Lentelė 6.19. Paklausos rinkoje rizikų veiksniai

Detalizavimas (Rizikos veiksniai)

Valdymo priemonė

Pasikeičia vartotojų nuomonė apie teikiamas paslaugas, prekes ar produktus

Rengiantis pirkimui, informaciją apie planuojamą pirkimą skleis seniūnai ir seniūnaičiai.

Gyventojai seniūnijose bus informuojami apie planuojamas investicijas, jiems bus sudarytos teikti pageidavimus ir pasiūlymus pirkimo dokumentų rengimo metu. Projekto įgyvendinimas bus viešai pristatytas ne mažiau nei 3-uose viešuosiuose projekto

aptarimuose su visuomene.

Pasikeičia demografiniai veiksniai

Priimdamas sprendimą dėl investavimo apimties, TRS įvertino demografinius veiksnius ir pasirinko labiausiai apgyvendintas vietoves. Kita vertus, paklausą gatvių apšvietimo paslaugoms formuoja ne tik gyventojai, bet ir teritoriją pravažiuojantys automobiliai, aplankantys lankytojai ir turistai ir pan. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto plėtrą TRS link,

demografiniai veiksniai kisti turėtų tik augimo, o ne mažėjimo kryptimi.

Senėja technologijos

Technologijų pasirinkimą TRS patikės PS nustatydamas į gatvių apšvietimo kokybinius parametrus orientuotus reikalavimus. Technologijai bus nustatytas reikalavimas užtikrinti tolygią apšvietimo kokybę per visą VŽPP sutarties trukmę, todėl PS parinks ilgalaikius sprendinius arba suplanuos pasenusių technologijų pakeitimą naujomis.

Pasireiškia nenugalimos jėgos aplinkybės paslaugų teikimo metu

Nenugalimos jėgos aplinkybėms sumažinus paklausą paslaugoms, TRS įvertins galimybę nutraukti VŽPP sutartį anksčiau joje nustatyto termino.

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta IP skaičiuoklė, darbalapis “6.3”; sudaryta autorių pagal projekto specifiką.


h) rizikų grupė „Turto likutinės vertės rizika“.


Lentelė 6.20. Turto likutinės vertės rizikų veiksniai

Detalizavimas (Rizikos veiksniai)

Valdymo priemonė

Nukrypstama nuo turto būklės palaikymo plano

TRS atliks rizikos veiksnio pasireiškimo prevenciją, du kartus per metus tikrindamas, kaip laikomasi turto būklės palaikymo plano.

Netiksliai suplanuotos turto būklės palaikymo išlaidos

Turto būklės palaikymo išlaidos bus detalizuotos PS finansiniame modelyje tiek, kad padėtų įsitikinti šių išlaidų dydžio pagrįstumu.

Informacijos trūkumas apie turto naudojimą per ataskaitinį laikotarpį

TRS įpareigos PS kaupti duomenis apie turto naudojimą ir užtikrinti jų prieinamumą TRS atstovams.

Duomenų šaltinis: xxx.xxxxxxxxxx.xx paskelbta IP skaičiuoklė, darbalapis “6.3”; sudaryta autorių pagal projekto specifiką.

7. PROJEKTO VYKDYMO PLANAS

Šiame IP skyriuje yra apibūdinama bei pagrindžiama pasirinkta projekto veiklų įgyvendinimo trukmė, nurodoma projekto vieta bei aprašomos projekto komanda, projekto prielaidos ir tęstinumas.


7.1. Projekto etapai ir trukmė

Pasirenkant projekto trukmę, yra atsižvelgta į pirkimų vykdymui reikalingą laikotarpį, numatomų vykdyti veiklų kompleksiškumą, taip pat į kitus TRS administruojamus bei vykdomus projektus, į sezoniškumo įtaką projekto rangos darbams. Viso projekto įgyvendinimo trukmė yra 2 metai arba 24 mėnesiai. Privataus partnerio atrankos procedūroms ir VŽPP sutarties įsigaliojimui suplanuoti vieneri metai, 2019 metai. Projekto įgyvendinimas bus pradėtas 2020 metų sausio 1 dieną ir baigtas iki 2021 metų gruodžio 31 dienos.


Siekiant suvaldyti projekto rizikas, IP numatyta įgyvendinti dviem etapais:

1. Modernizuoti gatvių apšvietimo infrastruktūrą Lentvario seniūnijoje dviem etapais: pirmuoju etapu modernizuoti gatvių apšvietimą tose gatvėse, kurios yra gausiausiai apgyvendintos, kuriomis vyksta didžiausias automobilių eismas. Sėkmingai pavykus įgyvendinti šį etapą ir/arba išmokus pirmojo etapo pamokas, būtų įgyvendintas antrasis Lentvario seniūnijos gatvių apšvietimo modernizavimo etapas, kuris apimtų visą likusią seniūnijos teritoriją;

2. Modernizuoti gatvių apšvietimo infrastruktūrą likusioje TRS savivaldybės teritorijoje, pradžioje parengiant techninį projektą antrojo etapo apimčiai. Atsižvelgiant į pirmojo etapo rezultatus, antrasis IP įgyvendinimo etapas gali būti vykdomas pagal TRS seniūnijas.

Žemiau yra pateiktas projekto veiklų įgyvendinimą detalizuojantis grafikas pagal IP metodikos 8 priede nustatytą formą (žr. lentelę žemiau).


Lentelė 7.1. Projekto vykdymo planas

Eil. Nr.

Projekto veiklos

Metai

2020

2021

-

-

Ketvirtis

I

II

III

IV

I

II

III

IV

-

-

Mėnuo

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

1.

I etapas. TRS gatvių apšvietimo modernizavimo

Lentvario seniūnijoje techninio projekto rengimas

-

























2.

I etapas. TRS gatvių apšvietimo modernizavimas Lentvario seniūnijoje

-

























3.

II etapas. TRS gatvių apšvietimo modernizavimo Lentvario seniūnijoje techninio

projekto rengimas


























4

II etapas. TRS gatvių apšvietimo modernizavimas Lentvario seniūnijoje


























5.

III etapas. TRS gatvių apšvietimo modernizavimo IP numatyta apimtimi išskyrus

Lentvario seniūniją techninio projekto rengimas

-

























6.

III etapas. TRS gatvių apšvietimo modernizavimas visa IP numatyta apimtimi

išskyrus Lentvario seniūniją

-

























Duomenų šaltinis: sudaryta autorių pagal projekto specifiką.

7.2. Projekto vieta

Investicijų projekto veiklų įgyvendinimo fizinė vieta priklauso nuo projekto įgyvendinimo etapo: I-ajame ir II-ajame etapuose projekto įgyvendinimo fizinė vieta yra Lentvario seniūnija,

II-ajame etape projekto įgyvendinimo fizinė vieta yra TRS gatvės Rūdiškių, Paluknio, Aukštadvario, Onuškio, Senųjų Trakų kaimuose ir Trakų mieste, kurios detaliai išvardytos IP 2 priede.


7.3. Projekto komanda

Numatoma, kad investicijų projekto veiklas koordinuos TRS administracijos darbuotojai, kurie turi reikiamą patirtį vykdant viešuosius pirkimus, eksploatuojant gatvių apšvietimo infrastruktūrą bei įgyvendinant savivaldybės investicijų projektus. Papildomai planuojama įdarbinti VPSP proceso ekspertą.

Numatoma, kad projekto vadovo funkcijas atliks už veiklos sritį atsakingas TRS administracijos direktorius arba jam tiesiogiai pavaldus asmuo, o kiti darbuotojai (trys specialistai) vykdys jiems numatytas funkcijas pagal projekto veiklų darbų grafiką.

Projekto veiklų įgyvendinimui yra numatoma parinkti privatų partnerį, kuris prisiims atsakomybę bei riziką už projekto rezultatų savalaikį ir kokybišką pasiekimą.


7.4. Projekto prielaidos ir tęstinumas

Įgyvendinus projekto veiklas, projekto tęstinumą užtikrins TRS administracija. Atnaujinta infrastruktūra sukurs ilgalaikį teigiamą poveikį gyvenamajai aplinkai, nekilnojamojo turto vertei, taip pat TRS teikiamų viešųjų paslaugų plėtrai. IP bus prisidėta prie sanglaudos tarp atskirų Lietuvos Respublikos regionų didinimo, kadangi sumažės gyvenimo kokybės skirtumai skirtinguose miestuose, sumažės gyventojų emigracija.

IP metu sukurtą ir atnaujintą infrastruktūrą projekto vykdytojas prižiūrės bei išlaikys, tokiu būdu užtikrindamas vartotojų galimybes ją naudoti pagal paskirtį, nesukeliant grėsmės saugumui. TRS administracija yra biudžetinė įstaiga, kurios veiklos laikotarpis nėra apribotas, taip pat nėra planuojama įstaigos restruktūrizacija ar pertvarkymas. IP kontekste aktualių viešųjų paslaugų teikimą TRS administracija numato organizuoti pasitelkdama privatų partnerį. Lėšos šiai infrastruktūrai yra kasmet skiriamos iš savivaldybės biudžeto, todėl gali būti teikiamas prioritetas sukurtų veiklos rezultatų palaikymui ir aptarnavimui.

TRS administracijos veikla, įgyvendinus projektą, pasikeis, kiek tai liečia papildomai sukurtą ir prižiūrimą materialų turtą. Kitais aspektais organizacijos veikla nepasikeis.

IŠVADOS

Šiame dokumente yra pateiktas investicijų projekto „Trakų rajono savivaldybės gatvių apšvietimo kokybės gerinimas“ įvertinimas. Projekto tikslas yra padidinti gatvių apšvietimo viešosios paslaugos Trakų rajono savivaldybėje kokybę ir energijos vartojimo efektyvumą. Žemiau pateikiamos pagrindinės išvados, parengus IP ir įvertinus numatomas įgyvendinti veiklas:

• IP buvo parengtas vadovaujantis IP metodikos, SE metodikos bei Kokybės metodikos nuostatomis;

• suformuluotas projekto uždavinys – atnaujinti Trakų rajono savivaldybės gatvių apšvietimo taškų tinklą;

• išanalizuoti kiti susiję projektai bei nustatyta, kad dvigubo finansavimo rizikos šio IP kontekste nėra, taip pat identifikuotos pagrindinės tikslinės grupės: Lietuvos Respublikos gyventojai, gyvenantys Aukštadvario mstl., Lentvario m., Onuškio mstl., Paluknio k., Rūdiškių m., Senųjų Trakų k. bei Trakų m.;

• įvertinus numatomą projekto biudžetą, suformuluotas trumpasis veiklų sąrašas bei jame esančios veiklos priskirtos dviems alternatyvoms: alternatyvai Nr. I „TRS gatvių apšvietimo atnaujinimas, panaudojant esamą elektros tinklų infrastruktūrą“ ir alternatyvai Nr. II „TRS gatvių apšvietimo atnaujinimas, nenaudojant esamos elektros tinklų infrastruktūros“;

• atlikus suformuluotų alternatyvų atžvilgiu finansinę ir ekonominę analizę, optimalia alternatyva yra pripažinta alternatyva „TRS gatvių apšvietimo atnaujinimas, panaudojant esamą elektros tinklų infrastruktūrą“;

• optimalios alternatyvos įgyvendinimui yra reikalingos 2.553.201 Eur (įskaitant PVM), kas sudarytų 2.110.084 Eur, neįskaitant PVM, investicijos per dvejų metų laikotarpį (2020- 2021 metai);

• įgyvendinus projektą, numatoma socialinė-ekonominė nauda sudaro 2.485.261 Eur (grynąja dabartine verte – 1.720.902 Eur) bei apima kiekybiškai įvertintą anglies dioksido (kaip ŠESD) emisijos sumažėjimą, metano (kaip ŠESD) emisijos sumažėjimą, nelaimingų atsitikimų sumažėjimą, teritorijos rekreacinės vertės padidėjimą bei vietovės patrauklumo namų ūkiams ir verslui padidėjimą;

• IP įgyvendinimui atlikus rizikų analizę, parinktos adekvačios rizikų valdymo priemonės, kurios užtikrina projekto vykdytojui priimtiną IP rizikingumo lygį;

• sudarytas projekto įgyvendinimo planas, kurio pagalba gali būti stebima bei kontroliuojama projekto vykdymo eiga ir pažanga.


1 priedas. Gyventojų skaičius TRS gyvenamosiose vietovėse


Eil. Nr.

Gyvenamosios vietovės pavadinimas

Gyvenamosios vietovės identifikavimo kodas

Gyvenamosios vietovės tipas

Gyvenamosios vietovės seniūnija

Gyventojų skaičius (pagal 2011 m. surašymo duomenis)

1

Adincavos k.

22219

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

4

2

Akmenių k.

10142

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

17

3

Albinavos k.

10194

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

0

4

Amerikos k.

36198

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

-

5

Andrijanavos vs.

10369

Viensėdis

Aukštadvario seniūnija

6

6

Aukštadvario mstl.

10793

Miestelis

Aukštadvario seniūnija

977

7

Babromiškių k.

11083

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

8

8

Barboriškių k.

16147

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

6

9

Barišiavos k.

11480

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

2

10

Belvos k.

11722

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

9

11

Bijūnų k.

11942

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

243

12

Bijūnų k. dal.

11944

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

-

13

Būdos k.

12598

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

21

14

Čekelių k.

12733

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

1

15

Čižiūnų k.

12868

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

214

16

Dailyduko I k.

12933

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

7

17

Dailyduko II k.

12934

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

12

18

Darbutiškių k.

13059

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

2

19

Derionių k.

13430

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

-

20

Didžiarauliškių k.

13488

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

15

21

Drabužininkų k.

13723

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

14

22

Drabužininkų k. dal.

13724

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

-

23

Drabužninkų k.

13722

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

49

24

Dubelkos k.

13804

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

0

25

Dulkiškės k.

13866

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

12

26

Gaižiūnų k.

14378

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

2

27

Xxxxxxxxxx x.

14394

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

0

28

Gedanonių k.

36199

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

-

29

Grabniokų k.

15210

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

2

30

Graužinkų k.

15243

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

4

31

Gubiškių k.

15477

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

13

32

Guronių k.

15677

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

3

33

Ivoniškių k.

15841

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

22

34

Jasudonių k.

16069

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

0

35

Jovaišiškių k.

16314

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

12



Eil. Nr.

Gyvenamosios vietovės pavadinimas

Gyvenamosios vietovės identifikavimo kodas

Gyvenamosios vietovės tipas

Gyvenamosios vietovės seniūnija

Gyventojų skaičius (pagal 2011 m. surašymo duomenis)

36

Juodžių k.

16535

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

3

37

Jurežerio k.

16596

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

4

38

Jurgionių k.

16625

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

37

39

Kaliūkščių k.

16888

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

11

40

Kapčių vs.

17195

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

0

41

Karapolio k.

17254

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

24

42

Kareiviškių k.

17278

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

2

43

Katilių k.

17436

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

27

44

Keitonių k.

17647

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

0

45

Krakės vs.

18287

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

6

46

Krasnapolio k.

18303

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

30

47

Kruncikų k.

18466

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

18

48

Krunio k.

18467

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

10

49

Lavaravos k.

19444

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

1

50

Lavariškių k.

19267

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

10

51

Liaukiškių k.

19478

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

3

52

Ličiūniškių k.

19494

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

18

53

Mackantiškių k.

19950

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

33

54

Maliancų k.

20076

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

1

55

Mergiškių k.

20740

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

5

56

Xxxxxxxxx x.

20955

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

22

57

Morkūnavos k.

21380

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

0

58

Mošos k.

21398

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

3

59

Naujalaukio II k.

21660

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

5

60

Naujasodžių vs.

21708

Viensėdis

Aukštadvario seniūnija

0

61

Nečiūnų k.

21919

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

17

62

Nekrašiškių k.

21931

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

8

63

Nevaršonių k.

22006

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

1

64

Nikronių k.

22036

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

16

65

Paberžės k.

22388

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

2

66

Pamiškės k.

23410

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

0

67

Paukšteliškių k.

23998

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

1

68

Peteriškių k.

24366

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

1

69

Petrašiškių k.

24396

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

6

70

Piliakalnio I k.

24569

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

10

71

Poguliankos II k.

24833

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

3

72

Purvynų k.

25187

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

2

73

Raipolio k.

25417

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

29

74

Rangavos k.

25519

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

6



Eil. Nr.

Gyvenamosios vietovės pavadinimas

Gyvenamosios vietovės identifikavimo kodas

Gyvenamosios vietovės tipas

Gyvenamosios vietovės seniūnija

Gyventojų skaičius (pagal 2011 m. surašymo duomenis)

75

Raudonakio vs.

25588

Viensėdis

Aukštadvario seniūnija

0

76

Ravų vs.

25644

Viensėdis

Aukštadvario seniūnija

0

77

Ružiavos k.

26179

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

6

78

Xxxxxxxxxx x.

36200

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

-

79

Sausaraisčio k.

26473

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

0

80

Semeliškių Būdos k.

26550

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

14

81

Sredninkų k.

27346

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

3

82

Staniavos k.

27425

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

2

83

Strėvininkų k.

27675

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

2

84

Šadžiūnų k.

27965

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

6

85

Šafarnės k.

27970

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

7

86

Škilietų k.

28618

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

5

87

Tabaliukų k.

28878

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

0

88

Tamašavos k.

28914

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

2

89

Tamašiavos k.

28913

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

2

90

Tamelių k.

28915

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

0

91

Totoriškių k.

29243

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

86

92

Ubiškių k.

29901

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

77

93

Ustronės k.

36201

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

-

94

Vaizbūniškių k.

30180

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

18

95

Varkutonių k.

30381

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

0

96

Verniejaus k.

30639

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

5

97

Vėžiakojo k.

30724

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

5

98

Vidokių k.

30763

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

0

99

Vigodkos k.

30834

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

5

100

Vilūnų k.

31014

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

1

101

Xxxxxxxxxxx x.

31245

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

9

102

Zabarauskų k.

31329

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

17

103

Zabarauskų vs.

31328

Viensėdis

Aukštadvario seniūnija

0

104

Zamkelio vs.

31394

Viensėdis

Aukštadvario seniūnija

1

105

Zaulcų k.

31434

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

2

106

Spindžiaus k.

27310

Kaimas

Aukštadvario seniūnija

7

107

Antakalnio k.

10428

Kaimas

Grendavės seniūnija

24

108

Dagiliškių k.

12906

Kaimas

Grendavės seniūnija

0

109

Galaverknio k.

14396

Kaimas

Grendavės seniūnija

6

110

Gečioniškių k.

14591

Kaimas

Grendavės seniūnija

5

111

Grendavės k.

15299

Kaimas

Grendavės seniūnija

214

112

Gruožninkėlių x.

15453

Kaimas

Grendavės seniūnija

17

113

Gruožninkų k.

15454

Kaimas

Grendavės seniūnija

53



Eil. Nr.

Gyvenamosios vietovės pavadinimas

Gyvenamosios vietovės identifikavimo kodas

Gyvenamosios vietovės tipas

Gyvenamosios vietovės seniūnija

Gyventojų skaičius (pagal 2011 m. surašymo duomenis)

114

Xxxxxxxxxx x.

15492

Kaimas

Grendavės seniūnija

33

115

Jankovicų k.

15999

Kaimas

Grendavės seniūnija

22

116

Kazokiškių k.

17618

Kaimas

Grendavės seniūnija

54

117

Panošiškių k.

23495

Kaimas

Grendavės seniūnija

65

118

Paspenglių k.

23765

Kaimas

Grendavės seniūnija

4

119

Saloviškių k.

26321

Kaimas

Grendavės seniūnija

0

120

Samninkėlių k.

26354

Kaimas

Grendavės seniūnija

8

121

Samninkų k.

26355

Kaimas

Grendavės seniūnija

63

122

Savaitiškių k.

26494

Kaimas

Grendavės seniūnija

11

123

Semeniškių k.

26553

Kaimas

Grendavės seniūnija

7

124

Smalių k.

27130

Kaimas

Grendavės seniūnija

4

125

Spenglininkų k.

27295

Kaimas

Grendavės seniūnija

6

126

Žydkaimio k.

31945

Kaimas

Grendavės seniūnija

18

127

Žuklijų k.

31986

Kaimas

Grendavės seniūnija

39

128

Aukštųjų Semeniukų k.

10880

Kaimas

Lentvario seniūnija

80

129

Balčiūnų k.

11278

Kaimas

Lentvario seniūnija

21

130

Dėdeliškių k.

13450

Kaimas

Lentvario seniūnija

137

131

Girininkų k.

15021

Kaimas

Lentvario seniūnija

0

132

Kariotiškių k.

17284

Kaimas

Lentvario seniūnija

385

133

Karpiškių k.

17345

Kaimas

Lentvario seniūnija

5

134

Kiemeliškių k.

17868

Kaimas

Lentvario seniūnija

38

135

Kulokiškių k.

38689

Kaimas

Lentvario seniūnija

-

136

Lebedžių k.

19297

Kaimas

Lentvario seniūnija

0

137

Lentvario k.

19395

Kaimas

Lentvario seniūnija

137

138

Lentvario m.

19396

Miestas

Lentvario seniūnija

11105

139

Maišinės k.

20008

Kaimas

Lentvario seniūnija

0

140

Matiškės k.

20387

Kaimas

Lentvario seniūnija

44

141

Moluvėnų k.

21350

Kaimas

Lentvario seniūnija

107

142

Naujojo Lentvario k.

21773

Kaimas

Lentvario seniūnija

222

143

Popinės k.

24856

Kaimas

Lentvario seniūnija

-

144

Rykantų k.

25875

Kaimas

Lentvario seniūnija

281

145

Saidžių k.

26257

Kaimas

Lentvario seniūnija

5

146

Salų k.

38718

Kaimas

Lentvario seniūnija

-

147

Sausių k.

26485

Kaimas

Lentvario seniūnija

16

148

Selioviškių k.

26541

Kaimas

Lentvario seniūnija

51

149

Skynimų k.

26938

Kaimas

Lentvario seniūnija

28

150

Stirnių k.

27591

Kaimas

Lentvario seniūnija

26

151

Valų k.

30292

Kaimas

Lentvario seniūnija

315

152

Vosyliukų k.

31295

Kaimas

Lentvario seniūnija

254



Eil. Nr.

Gyvenamosios vietovės pavadinimas

Gyvenamosios vietovės identifikavimo kodas

Gyvenamosios vietovės tipas

Gyvenamosios vietovės seniūnija

Gyventojų skaičius (pagal 2011 m. surašymo duomenis)

153

Žemųjų Semeniukų k.

31772

Kaimas

Lentvario seniūnija

45

154

Alaburdiškių k.

10175

Kaimas

Onuškio seniūnija

31

155

Alešiškių I k.

10249

Kaimas

Onuškio seniūnija

43

156

Alešiškių II k.

10250

Kaimas

Onuškio seniūnija

3

157

Babraukos k.

11075

Kaimas

Onuškio seniūnija

0

158

Babrauninkų k.

11077

Kaimas

Onuškio seniūnija

13

159

Bakaloriškių k.

11221

Kaimas

Onuškio seniūnija

36

160

Balaganų k.

11236

Kaimas

Onuškio seniūnija

0

161

Bičiūnų k.

11915

Kaimas

Onuškio seniūnija

63

162

Dembinos k.

13417

Kaimas

Onuškio seniūnija

5

163

Derionių k.

13430

Kaimas

Onuškio seniūnija

12

164

Dusmenėlių k.

13941

Kaimas

Onuškio seniūnija

34

165

Dusmenų k.

13942

Kaimas

Onuškio seniūnija

181

166

Gineitiškių k.

14917

Kaimas

Onuškio seniūnija

26

167

Gražiškių k.

15270

Kaimas

Onuškio seniūnija

8

168

Gudašių k.

15499

Kaimas

Onuškio seniūnija

3

169

Gudžionių k.

15583

Kaimas

Onuškio seniūnija

28

170

Iždagų k.

15853

Kaimas

Onuškio seniūnija

19

171

Jaroslaviškių k.

16037

Kaimas

Onuškio seniūnija

2

172

Jočionių k.

16162

Kaimas

Onuškio seniūnija

23

173

Jukniškių k.

16367

Kaimas

Onuškio seniūnija

27

174

Juodaklonio k.

16408

Kaimas

Onuškio seniūnija

4

175

Jurgionių k.

16626

Kaimas

Onuškio seniūnija

47

176

Kamaravos k.

17071

Kaimas

Onuškio seniūnija

0

177

Karaliūnų k.

17250

Kaimas

Onuškio seniūnija

51

178

Kęstučių k.

17796

Kaimas

Onuškio seniūnija

38

179

Lausgenių k.

19250

Kaimas

Onuškio seniūnija

22

180

Miciūnų k.

20830

Kaimas

Onuškio seniūnija

14

181

Mirgelių k.

21155

Kaimas

Onuškio seniūnija

5

182

Nupronių k.

22181

Kaimas

Onuškio seniūnija

22

183

Onuškio mstl.

22237

Miestelis

Onuškio seniūnija

519

184

Pajautos k.

22910

Kaimas

Onuškio seniūnija

4

185

Pakalninkų k.

22972

Kaimas

Onuškio seniūnija

15

186

Parankavos k.

23650

Kaimas

Onuškio seniūnija

21

187

Pasamavio k.

23711

Kaimas

Onuškio seniūnija

63

188

Petrauskų k.

24405

Kaimas

Onuškio seniūnija

0

189

Pikčiūniškių k.

24510

Kaimas

Onuškio seniūnija

1

190

Ponykščių k.

24847

Kaimas

Onuškio seniūnija

9

191

Promiezių k.

24998

Kaimas

Onuškio seniūnija

4



Eil. Nr.

Gyvenamosios vietovės pavadinimas

Gyvenamosios vietovės identifikavimo kodas

Gyvenamosios vietovės tipas

Gyvenamosios vietovės seniūnija

Gyventojų skaičius (pagal 2011 m. surašymo duomenis)

192

Ramanavos k.

25464

Kaimas

Onuškio seniūnija

63

193

Ramošiškių k.

25495

Kaimas

Onuškio seniūnija

8

194

Rieznyčios k.

25767

Kaimas

Onuškio seniūnija

25

195

Samaukos k.

26350

Kaimas

Onuškio seniūnija

2

196

Saviškių k.

26513

Kaimas

Onuškio seniūnija

12

197

Skynimų k.

26939

Kaimas

Onuškio seniūnija

22

198

Skynimų k. dal.

26941

Kaimas

Onuškio seniūnija

-

199

Smetoniškių k.

27142

Kaimas

Onuškio seniūnija

3

200

Svirnelių k.

27933

Kaimas

Onuškio seniūnija

0

201

Taučionių k.

29009

Kaimas

Onuškio seniūnija

92

202

Toliotonių k.

29208

Kaimas

Onuškio seniūnija

9

203

Tolkiškių k.

29220

Kaimas

Onuškio seniūnija

37

204

Vackiškių k.

29950

Kaimas

Onuškio seniūnija

8

205

Vaickūniškių k.

29975

Kaimas

Onuškio seniūnija

140

206

Valuikų k.

30291

Kaimas

Onuškio seniūnija

0

207

Vanagų k.

30320

Kaimas

Onuškio seniūnija

1

208

Varlių k.

30388

Kaimas

Onuškio seniūnija

29

209

Vieštartonių k.

30809

Kaimas

Onuškio seniūnija

3

210

Zaciškių k.

31357

Kaimas

Onuškio seniūnija

0

211

Zaizdraukos k.

31370

Kaimas

Onuškio seniūnija

0

212

Zakiškių k.

31379

Kaimas

Onuškio seniūnija

0

213

Žaliosios k.

31620

Kaimas

Onuškio seniūnija

5

214

Žilinčiškių k.

31470

Kaimas

Onuškio seniūnija

0

215

Žydabrasčio k.

31936

Kaimas

Onuškio seniūnija

2

216

Bakieriškių k.

11224

Kaimas

Paluknio seniūnija

19

217

Barakų k.

11408

Kaimas

Paluknio seniūnija

1

218

Dainių k.

12961

Kaimas

Paluknio seniūnija

34

219

Kajetoniškių k.

16849

Kaimas

Paluknio seniūnija

6

220

Kiauliškių k.

17834

Kaimas

Paluknio seniūnija

15

221

Liepynų k.

19552

Kaimas

Paluknio seniūnija

74

222

Lukonių k.

19883

Kaimas

Paluknio seniūnija

6

223

Madžiūnų k.

19980

Kaimas

Paluknio seniūnija

162

224

Mamavio k.

20110

Kaimas

Paluknio seniūnija

117

225

Naujasėdžių k.

21687

Kaimas

Paluknio seniūnija

0

226

Paežerėlių k.

22624

Kaimas

Paluknio seniūnija

39

227

Pakrempės k.

23129

Kaimas

Paluknio seniūnija

40

228

Xxxxxxxx x.

23334

Kaimas

Paluknio seniūnija

693

229

Žvėryno k.

32027

Kaimas

Paluknio seniūnija

7

230

Ropėjų k.

25939

Kaimas

Paluknio seniūnija

4



Eil. Nr.

Gyvenamosios vietovės pavadinimas

Gyvenamosios vietovės identifikavimo kodas

Gyvenamosios vietovės tipas

Gyvenamosios vietovės seniūnija

Gyventojų skaičius (pagal 2011 m. surašymo duomenis)

231

Adeliškių k.

10030

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

6

232

Adomėlių vs.

10046

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

3

233

Aleksandriškių k.

10239

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

60

234

Aluonos k.

10328

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

134

235

Anglininkų k.

10396

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

78

236

Apatiškių k.

10580

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

16

237

Ąžuolijų k.

11032

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

38

238

Bajambalių k.

11165

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

15

239

Bajoriškių k.

11190

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

32

240

Baušiškių k.

11648

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

14

241

Bugeluvkos vs.

12324

Viensėdis

Rūdiškių seniūnija

1

242

Būklių vs.

12644

Viensėdis

Rūdiškių seniūnija

2

243

Dailidžių k.

12928

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

29

244

Dambravos vs.

13006

Viensėdis

Rūdiškių seniūnija

4

245

Dembniakų vs.

13824

Viensėdis

Rūdiškių seniūnija

1

246

Dergionių k.

13070

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

15

247

Gervinių k.

14822

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

20

248

Gojaus k.

15166

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

32

249

Inklėriškių k.

15791

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

7

250

Ismonių k.

15803

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

122

251

Jalovės k.

15948

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

13

252

Jelščiznos k.

16138

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

17

253

Jogėlonių k.

14131

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

7

254

Julijanavos k.

16374

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

15

255

Jurgelionių k.

16605

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

23

000

Xxxxxx x.

17058

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

27

257

Karališkių k.

17239

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

20

258

Karališkių k.

18785

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

-

259

Karažiškių k.

17258

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

48

260

Kijuvkos k.

17886

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

9

261

Klepočių k.

18108

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

43

262

Lieponių k.

19563

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

49

263

Liodžionių k.

19305

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

2

264

Mačiulaičių k.

19965

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

5

265

Markūnų k.

20281

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

37

266

Mažųjų Lieponių k.

20499

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

4

267

Midavirių k.

20609

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

6

268

Naujienų k.

21740

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

8

269

Obelių k.

22198

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

3



Eil. Nr.

Gyvenamosios vietovės pavadinimas

Gyvenamosios vietovės identifikavimo kodas

Gyvenamosios vietovės tipas

Gyvenamosios vietovės seniūnija

Gyventojų skaičius (pagal 2011 m. surašymo duomenis)

270

Odesos vs.

22218

Viensėdis

Rūdiškių seniūnija

16

271

Pagelužio k.

22705

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

6

272

Pagraužupio k.

36218

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

0

273

Pamerkių vs.

23390

Viensėdis

Rūdiškių seniūnija

-

274

Plytinės k.

24767

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

5

275

Pribonių k.

24958

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

10

276

Puponių k.

25139

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

1

277

Rūdiškių k.

26194

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

42

278

Rūdiškių m.

26190

Miestas

Rūdiškių seniūnija

2300

279

Slabados k.

27066

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

44

280

Šilynų vs.

28487

Viensėdis

Rūdiškių seniūnija

12

281

Šklėrių k.

28621

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

148

282

Tiltų k.

29139

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

203

283

Vaikštenių k.

30042

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

31

284

Varšuvėlės vs.

30462

Viensėdis

Rūdiškių seniūnija

0

285

Vazničionių k.

30511

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

0

286

Visgirdų k.

31111

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

10

287

Vištelionių k.

31131

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

28

288

Vytautavos k.

31204

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

3

289

Žėronių k.

31791

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

99

290

Žvingeliškių k.

36221

Kaimas

Rūdiškių seniūnija

0

291

Antaniškių k.

10495

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

34

292

Bedugnės k.

11689

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

19

293

Dobrovolės k.

13677

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

30

294

Fermos k.

14261

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

20

295

Guopstų k.

15650

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

6

296

Ladygų k.

18992

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

39

297

Narezkų k.

21557

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

43

298

Naujojo Tarpupio k.

21775

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

28

299

Ostruvkos k.

22263

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

32

300

Pabalių k.

22434

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

79

301

Padumblės k.

22535

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

81

302

Pilialaukio k.

24578

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

94

303

Plaknos k.

24675

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

11

304

Rubežiaus k.

25972

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

177

305

Senojo Tarpupio k.

26603

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

173

306

Senųjų Trakų k.

26625

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

1396

307

Serapiniškių k.

26631

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

82

000

Xxxxxxxxxx x.

27639

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

96



Eil. Nr.

Gyvenamosios vietovės pavadinimas

Gyvenamosios vietovės identifikavimo kodas

Gyvenamosios vietovės tipas

Gyvenamosios vietovės seniūnija

Gyventojų skaičius (pagal 2011 m. surašymo duomenis)

309

Šventininkų k.

28851

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

211

310

Turgaičių k.

29475

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

5

311

Užukampio k.

38691

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

-

312

Varnikėlių I k.

30416

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

43

313

Varnikėlių II k.

30417

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

21

314

Zinkiškių k.

31475

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

25

315

Žūkų k.

32007

Kaimas

Senųjų Trakų seniūnija

19

316

Akmenos k.

10156

Kaimas

Trakų seniūnija

20

317

Alsakėlių k.

10314

Kaimas

Trakų seniūnija

19

318

Alsakių k.

10315

Kaimas

Trakų seniūnija

8

319

Anupriškių k.

10571

Kaimas

Trakų seniūnija

2

320

Aukšlinės k.

10787

Kaimas

Trakų seniūnija

2

321

Babriškių k.

11082

Kaimas

Trakų seniūnija

148

322

Bagdononių k.

11136

Kaimas

Trakų seniūnija

125

323

Barčių k.

11451

Kaimas

Trakų seniūnija

16

324

Barkiškių vs.

11493

Viensėdis

Trakų seniūnija

0

325

Bražuolės k.

12186

Kaimas

Trakų seniūnija

337

326

Bražuolės Naujasodžių k.

12187

Kaimas

Trakų seniūnija

0

327

Būdos I k.

12601

Kaimas

Trakų seniūnija

2

328

Būdos III k.

12604

Kaimas

Trakų seniūnija

19

329

Būdos k.

12599

Kaimas

Trakų seniūnija

58

330

Būklių k.

12645

Kaimas

Trakų seniūnija

35

331

Burbiškių k.

12452

Kaimas

Trakų seniūnija

2

332

Burokų k.

12487

Kaimas

Trakų seniūnija

16

333

Čiukiškių k.

12820

Kaimas

Trakų seniūnija

14

334

Dainavėlės k.

12940

Kaimas

Trakų seniūnija

3

335

Daniliškių k.

13030

Kaimas

Trakų seniūnija

2

336

Daugirdiškių k.

13194

Kaimas

Trakų seniūnija

7

337

Dobilių k.

13668

Kaimas

Trakų seniūnija

14

338

Dubninkų k.

13825

Kaimas

Trakų seniūnija

1

339

Dubuklės k.

13838

Kaimas

Trakų seniūnija

1

340

Dulkiškės k.

13866

Kaimas

Trakų seniūnija

-

341

Glitėniškių vs.

15128

Viensėdis

Trakų seniūnija

0

342

Glitų k.

15131

Kaimas

Trakų seniūnija

10

343

Gojaus k.

15167

Kaimas

Trakų seniūnija

7

344

Gratiškių k.

15229

Kaimas

Trakų seniūnija

69

345

Grinapolio k.

15374

Kaimas

Trakų seniūnija

10

346

Ignalinos k.

15728

Kaimas

Trakų seniūnija

6

347

Jogėliškių k.

16169

Kaimas

Trakų seniūnija

37



Eil. Nr.

Gyvenamosios vietovės pavadinimas

Gyvenamosios vietovės identifikavimo kodas

Gyvenamosios vietovės tipas

Gyvenamosios vietovės seniūnija

Gyventojų skaičius (pagal 2011 m. surašymo duomenis)

348

Jovariškių k.

16323

Kaimas

Trakų seniūnija

248

349

Juozapiškių k.

16579

Kaimas

Trakų seniūnija

2

350

Kapčiškių k.

17193

Kaimas

Trakų seniūnija

0

351

Kariotiškių k.

17284

Kaimas

Trakų seniūnija

-

352

Kasčiukiškių k.

17402

Kaimas

Trakų seniūnija

0

353

Katišių k.

17464

Kaimas

Trakų seniūnija

5

354

Kęstutiškių k.

17797

Kaimas

Trakų seniūnija

4

355

Kirmėliškių k.

17979

Kaimas

Trakų seniūnija

6

356

Kozelkiškių k.

18276

Kaimas

Trakų seniūnija

52

357

Krakynės k.

18281

Kaimas

Trakų seniūnija

0

358

Krasnapolio k.

18303

Kaimas

Trakų seniūnija

-

359

Kudrionių Girios k.

18548

Kaimas

Trakų seniūnija

19

360

Kudrionių k.

18547

Kaimas

Trakų seniūnija

14

361

Kunigaikštinės k.

18695

Kaimas

Trakų seniūnija

8

362

Lebedžių k.

19298

Kaimas

Trakų seniūnija

10

363

Leitiškių k.

19332

Kaimas

Trakų seniūnija

3

364

Liūnų k.

19762

Kaimas

Trakų seniūnija

8

365

Maidonių k.

19989

Kaimas

Trakų seniūnija

14

366

Maliancų k.

20076

Kaimas

Trakų seniūnija

-

367

Malūnių k.

20106

Kaimas

Trakų seniūnija

8

368

Xxxxxxxxxx x.

20277

Kaimas

Trakų seniūnija

6

369

Markutiškių k.

20285

Kaimas

Trakų seniūnija

30

370

Matiškės k.

20387

Kaimas

Trakų seniūnija

-

371

Maušiškių k.

20410

Kaimas

Trakų seniūnija

26

372

Meiluškių k.

20639

Kaimas

Trakų seniūnija

24

373

Meiriškių k.

20652

Kaimas

Trakų seniūnija

6

374

Miciūnų k.

20831

Kaimas

Trakų seniūnija

82

375

Miglinų k.

20925

Kaimas

Trakų seniūnija

34

376

Mikniškių k.

20999

Kaimas

Trakų seniūnija

68

377

Miškežerio k.

21189

Kaimas

Trakų seniūnija

1

378

Miškinių k.

21219

Kaimas

Trakų seniūnija

54

379

Monių k.

21356

Kaimas

Trakų seniūnija

10

380

Narezkų k.

21557

Kaimas

Trakų seniūnija

-

381

Naujasodžio I k.

21714

Kaimas

Trakų seniūnija

1

382

Naujasodžio II k.

21715

Kaimas

Trakų seniūnija

30

383

Naujasodžių k.

21720

Kaimas

Trakų seniūnija

0

384

Norkų vs.

22100

Viensėdis

Trakų seniūnija

4

385

Ostruvkos k.

22263

Kaimas

Trakų seniūnija

-

386

Padumblės k.

22535

Kaimas

Trakų seniūnija

7



Eil. Nr.

Gyvenamosios vietovės pavadinimas

Gyvenamosios vietovės identifikavimo kodas

Gyvenamosios vietovės tipas

Gyvenamosios vietovės seniūnija

Gyventojų skaičius (pagal 2011 m. surašymo duomenis)

387

Padvarionių k.

22567

Kaimas

Trakų seniūnija

103

388

Padvariškių k.

22573

Kaimas

Trakų seniūnija

3

389

Paežerėlių k.

22625

Kaimas

Trakų seniūnija

14

390

Paguliankos vs.

22864

Kaimas

Trakų seniūnija

6

391

Pamonaičių k.

23425

Kaimas

Trakų seniūnija

2

392

Panevėžės k.

23483

Kaimas

Trakų seniūnija

12

393

Paraisčių k.

23641

Kaimas

Trakų seniūnija

0

394

Pauliškių k.

24011

Kaimas

Trakų seniūnija

4

395

Paungurių k.

24018

Kaimas

Trakų seniūnija

4

396

Peleniškių k.

24279

Kaimas

Trakų seniūnija

36

397

Penkininkų k.

24325

Kaimas

Trakų seniūnija

18

398

Petkėniškių k.

24374

Kaimas

Trakų seniūnija

23

399

Plomėnų k.

24776

Kaimas

Trakų seniūnija

20

400

Prūdžionių k.

25021

Kaimas

Trakų seniūnija

8

401

Radiliškių k.

25330

Kaimas

Trakų seniūnija

1

402

Xxxxxxxx x.

25417

Kaimas

Trakų seniūnija

-

403

Rajūnų k.

25441

Kaimas

Trakų seniūnija

0

404

Raudonės I k.

25604

Kaimas

Trakų seniūnija

28

405

Raudonės II k.

25610

Kaimas

Trakų seniūnija

2

406

Raudoniškių k.

25614

Kaimas

Trakų seniūnija

18

407

Rykantų k.

25875

Kaimas

Trakų seniūnija

-

408

Salkininkų k.

26307

Kaimas

Trakų seniūnija

108

409

Seimėnų k.

26535

Kaimas

Trakų seniūnija

34

410

Selioviškių k.

26541

Kaimas

Trakų seniūnija

-

411

Semeliškių k.

38716

Kaimas

Trakų seniūnija

0

412

Senosios Būdos k.

26606

Kaimas

Trakų seniūnija

4

413

Senųjų Trakų k.

26625

Kaimas

Trakų seniūnija

-

414

Sibirkos k.

26679

Kaimas

Trakų seniūnija

0

415

Skersabalės k.

26873

Kaimas

Trakų seniūnija

14

416

Skynimų k.

23727

Kaimas

Trakų seniūnija

39

417

Slabados k.

27066

Kaimas

Trakų seniūnija

-

418

Stanislaviškių k.

27432

Kaimas

Trakų seniūnija

37

419

Stareinės k.

28755

Kaimas

Trakų seniūnija

6

420

Staškūniškių k.

27495

Kaimas

Trakų seniūnija

6

421

Statkonių k.

12124

Kaimas

Trakų seniūnija

3

422

Strazdiškių k.

13738

Kaimas

Trakų seniūnija

22

423

Strėvos k.

27678

Kaimas

Trakų seniūnija

15

424

Subartėnų k.

27761

Kaimas

Trakų seniūnija

14

425

Šulininkų k.

28783

Kaimas

Trakų seniūnija

17



Eil. Nr.

Gyvenamosios vietovės pavadinimas

Gyvenamosios vietovės identifikavimo kodas

Gyvenamosios vietovės tipas

Gyvenamosios vietovės seniūnija

Gyventojų skaičius (pagal 2011 m. surašymo duomenis)

426

Totoriškių k.

29244

Kaimas

Trakų seniūnija

7

427

Trakų m.

29261

Miestas

Trakų seniūnija

4933

428

Užilgių k.

29693

Kaimas

Trakų seniūnija

13

429

Užugirio k.

29813

Kaimas

Trakų seniūnija

32

430

Užutrakio k.

29790

Kaimas

Trakų seniūnija

-

431

Vainių k.

30070

Kaimas

Trakų seniūnija

0

432

Varatniškių k.

30342

Kaimas

Trakų seniūnija

17

433

Varnikėlių I k.

30416

Kaimas

Trakų seniūnija

-

434

Varnikų k.

30419

Kaimas

Trakų seniūnija

75

435

Vazničionių k.

30511

Kaimas

Trakų seniūnija

-

436

Veličkavos k.

30553

Kaimas

Trakų seniūnija

13

437

Verganiškių vs.

36220

Viensėdis

Trakų seniūnija

-

438

Vilkokšnio k.

30980

Kaimas

Trakų seniūnija

17

439

Žaizdrių k.

31583

Kaimas

Trakų seniūnija

708

440

Žerebėnų k.

31778

Kaimas

Trakų seniūnija

5

441

Xxxxxxxx x.

31832

Kaimas

Trakų seniūnija

0

442

Žydiškių k.

31944

Kaimas

Trakų seniūnija

36

443

Žukiškių k.

31985

Kaimas

Trakų seniūnija

46

444

Žūkų k.

32007

Kaimas

Trakų seniūnija

-

Duomenų šaltinis: xxxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/0000-x.-xxxxxxxxx, gyvenamųjų vietovių sąrašas yra parengtas pagal Trakų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. S1-162.


2 priedas. Alternatyvos Nr. I investicijos


-

-

-

-

-

-

Investicijų vertės apskaičiavimas

Eil Nr.

Gatvės Nr.

Valstybinės

reikšmės kelio Nr.

Gyvenamoji vietovė

Gatvės pav.

Gatvės ilgis (m)

Atramų

kaina, Eur be PVM

Šviestuvų

kaina, Eur be PVM

Kabelio

tiesimo kaina, Eur be PVM

Apšvietimo

įrengimas, Eur be PVM

Kaina, iš

viso, Eur be PVM:

1

RSV63

-

Rūdiškių m.

Gudiškių g.

1.100

12.043

6.754

-

-

18.797

2

RSV66

-

Rūdiškių m.

Xxxxx x.

250

2.581

1.447

3.375

-

7.403

3

-

4705

Rūdiškių m.

Paluknės g.

265

3.011

1.689

-

-

4.700

4

RSV59

-

Rūdiškių m.

Aluonos g.

500

5.591

3.136

-

-

8.727

5

-

220

Rūdiškių m.

Trakų g. (I)

660

-

4.583

-

-

4.583

6

-

220

Rūdiškių m.

Trakų g. (II)

1100

860

11.337

-

-

12.197

7

-

220

Rūdiškių m.

Trakų g. (III)

560

-

4.101

-

-

4.101

8

RSV68

-

Rūdiškių m.

Naujoji g.

330

3.441

1.930

1.350

-

6.721

9

RSV78

-

Rūdiškių m.

Šilo g.

420

4.731

2.653

675

-

8.059

10

RSV60

-

Rūdiškių m.

Xxxxxx x.

1.100

12.043

6.754

2.025

-

20.822

11

RSV73

-

Rūdiškių m.

Statybininkų g.

900

9.893

5.548

1.350

-

16.791

12

RSV61

-

Rūdiškių m.

Beržų g.

700

7.742

4.342

-

-

12.084

13

RSV65

-

Rūdiškių m.

Kriaušių g.

320

3.441

1.930

2.025

-

7.396

14

RSV72

-

Rūdiškių m.

Tylos g.

600

6.452

3.618

-

-

10.070

15

RSV62

-

Rūdiškių m.

Gėlių g.

400

4.301

2.412

-

-

6.713

16

RSV77

-

Rūdiškių m.

Ežero g.

500

5.591

3.136

2.835

-

11.562

17

RSV75

-

Rūdiškių m.

Ulkiškių g.

970

10.323

5.789

-

-

16.112

18

-

4714

Rūdiškių m.

Išmonių g.

1.250

13.333

7.478

4.725

-

25.536

19

RSV76

-

Rūdiškių m.

Bažnyčios g.

370

-

2.171

-

-

2.171

20

RSV67

-

Rūdiškių m.

Miško g.

900

9.893

5.548

1.350

-

16.791

21

RSV70

-

Rūdiškių m.

Pirties g.

340

3.871

2.171

-

-

6.042

22

RSV69

-

Rūdiškių m.

Pietų g.

350

3.871

2.171

-

-

6.042

23

RSV74

-

Rūdiškių m.

Stoties g.

350

-

-

-

19.110

19.110

24

PSV13

-

Xxxxxxxx x.

Kranto g.

650

6.882

3.860

2.700

-

13.442

25

PSV14

-

Xxxxxxxx x.

Parko g.

235

2.581

1.447

-

-

4.028

26

PSV15

-

Xxxxxxxx x.

Bažnyčios g.

340

3.871

2.171

810

-

6.852

27

PSV16

-

Xxxxxxxx x.

Xxxxxxxx x.

1.000

10.753

6.031

2.025

-

18.809

28

PSV18

-

Xxxxxxxx x.

Trumpoji g.

150

1.720

965

-

-

2.685

29

PSV19

-

Xxxxxxxx x.

Luknos g.

1.000

10.753

6.031

-

-

16.784

30

PSV21

-

Xxxxxxxx x.

Užupio g.

950

10.323

5.789

2.700

-

18.812

31

PSV33

A4

Paluknio k.

Žemuogių g.

1.750

-

-

-

95.550

95.550

32

-

4748

Paluknio k.

Vilniaus g.

1.100

12.043

6.754

1.350

38.220

58.367

33

-

4748

Paluknio k.

Senoji g.

960

10.323

5.789

2.700

-

18.812



-

-

-

-

-

-

Investicijų vertės apskaičiavimas

Eil Nr.

Gatvės Nr.

Valstybinės

reikšmės kelio Nr.

Gyvenamoji vietovė

Gatvės pav.

Gatvės ilgis (m)

Atramų

kaina, Eur be PVM

Šviestuvų

kaina, Eur be PVM

Kabelio

tiesimo kaina, Eur be PVM

Apšvietimo

įrengimas, Eur be PVM

Kaina, iš

viso, Eur be PVM:

34

-

4703

Aukštadvario mstl.

Draugystės g.

900

9.893

5.548

-

-

15.441

35

-

221

Aukštadvario mstl.

Technikumo g.

350

3.871

2.171

1.350

-

7.392

36

-

A16

Aukštadvario mstl.

Vilniaus g.

1.700

12.903

10.372

2.700

-

25.975

37

ASV38

-

Aukštadvario mstl.

A. Mickevičiaus g.

530

5.591

3.136

1.350

-

10.077

38

ASV39

-

Aukštadvario mstl.

Alytaus g.

320

3.441

1.930

2.430

-

7.801

39

ASV41

-

Aukštadvario mstl.

Dariaus ir Girėno g.

770

8.172

4.583

-

-

12.755

40

ASV42

-

Aukštadvario mstl.

Kranto g.

320

3.441

1.930

2.025

-

7.396

41

ASV43

-

Aukštadvario mstl.

Liepų g.

590

6.452

3.618

2.700

-

12.770

42

ASV44

-

Aukštadvario mstl.

Naujoji g.

350

3.871

2.171

-

-

6.042

43

ASV46

-

Aukštadvario mstl.

Pušyno g.

180

2.151

1.206

945

-

4.302

44

ASV47

-

Aukštadvario mstl.

Skrebės g.

1.800

14.194

10.855

-

-

25.049

45

ASV48

-

Aukštadvario mstl.

Sodų g.

440

4.731

2.653

2.430

-

9.814

46

ASV50

-

Aukštadvario mstl.

Verknės g.

340

3.871

2.171

1.755

-

7.797

47

ASV51

-

Aukštadvario mstl.

Vievio g.

490

5.161

2.895

2.970

-

11.026

48

-

220

Onuškio mstl.

Trakų g.

580

2.151

3.618

675

-

6.444

49

-

220

Onuškio mstl.

Petrausko a.

310

2.151

1.930

1.080

-

5.161

50

-

220

Onuškio mstl.

Kauno g.

135

-

724

-

-

724

51

-

4706

Onuškio mstl.

Kauno g.

800

-

4.824

-

-

4.824

52

-

220

Onuškio mstl.

Daugų g.

450

4.731

2.653

1.350

-

8.734

53

OSV28

-

Onuškio mstl.

Miško g.

540

6.022

3.377

-

-

9.399

54

OSV29

-

Onuškio mstl.

Ramošiškių g.

340

3.871

2.171

-

-

6.042

55

OSV31

-

Onuškio mstl.

Medžiotojų g.

650

6.882

3.860

675

-

11.417

56

OSV32

-

Onuškio mstl.

Kęstučių g.

400

4.301

2.412

-

-

6.713

57

-

4724

Onuškio mstl.

Xxxxxxxx x.

400

4.301

2.412

-

-

6.713

58

OSV35

-

Onuškio mstl.

Trumpoji g.

150

1.720

965

-

-

2.685

59

STSV33

-

Senųjų Trakų k.

Pilies g.

850

9.032

5.066

1.350

-

15.448

60

-

214

Senųjų Trakų k.

Pilies g.

200

430

1.206

-

-

1.636

61

-

214

Senųjų Trakų k.

Trakų g.

1.500

7.742

8.684

-

-

16.426

62

-

4712

Senųjų Trakų k.

Statybininkų g.

700

7.742

4.342

-

-

12.084

63

STSV35

-

Senųjų Trakų k.

Vilniaus g.

1.300

13.333

7.960

4.995

-

26.288

64

STSV36

-

Senųjų Trakų k.

Vilniaus g. (prie 7A, 1, 3 namų)

250

1.720

1.447

1.890

-

5.057

65

STSV38

-

Senųjų Trakų k.

Jaunystės g.

500

4.731

2.653

675

-

8.059

66

STSV39

-

Senųjų Trakų k.

Draugystės g.

600

4.731

2.653

-

-

7.384

67

STSV40

-

Senųjų Trakų k.

Nerūdininkų g. (prie 5,6 namų)

200

2.151

1.206

675

-

4.032



-

-

-

-

-

-

Investicijų vertės apskaičiavimas

Eil Nr.

Gatvės Nr.

Valstybinės

reikšmės kelio Nr.

Gyvenamoji vietovė

Gatvės pav.

Gatvės ilgis (m)

Atramų

kaina, Eur be PVM

Šviestuvų

kaina, Eur be PVM

Kabelio

tiesimo kaina, Eur be PVM

Apšvietimo

įrengimas, Eur be PVM

Kaina, iš

viso, Eur be PVM:

68

STSV41

-

Senųjų Trakų k.

Nerūdininkų g. (prie 7,8,9 namų )

100

1.290

724

675

-

2.689

69

STSV42

-

Senųjų Trakų k.

Sodų g.

810

8.602

4.824

1.890

-

15.316

70

STSV43

-

Senųjų Trakų k.

Pakalnės g.

500

4.731

3.136

675

-

8.542

71

STSV46

-

Senųjų Trakų k.

Xxxxxxx x.

300

3.441

1.930

1.620

-

6.991

72

STSV48

-

Senųjų Trakų k.

Trakų g. (nuo kelio 214 iki 66A pastato)

400

-

-

-

21.840

21.840

73

STSV52

-

Senųjų Trakų k.

Statybininkų g. (prie 2,4,6 namų)

200

2.151

1.206

1.620

-

4.977

74

-

A16

Trakų m.

Aukštadvario g.

412

4.301

2.412

-

-

6.713

75

TSV142

-

Trakų m.

Babriškių g.

335

3.441

1.930

-

-

5.371

76

TSV143

-

Trakų m.

Svajonių g.

440

4.731

2.653

-

-

7.384

77

TSV145

-

Trakų m.

G. Zagunio g.

300

3.441

1.930

-

-

5.371

78

TSV091

-

Trakų m.

Beržų g.

232

-

1.447

-

-

1.447

79

TSV090

-

Trakų m.

Naujoji g.

550

1.290

3.377

-

-

4.667

80

TSV096

-

Trakų m.

S. Neries g.

700

0

5.307

-

-

5.307

81

-

-

Trakų m.

Birutės g. 5 (aplink Bažnyčią)

-

1.720

2.412

-

-

4.132

82

-

-

Trakų m.

Birutės g. 42

-

3.011

1.689

-

-

4.700

83

TSV070

-

Trakų m.

Birutės skg.

293

5.161

2.895

-

-

8.056

84

TSV065

-

Trakų m.

Birutės g.

1.320

-

17.368

-

-

17.368

85

TSV068

-

Trakų m.

Bernardinų g.

450

4.731

2.653

-

-

7.384

86

TSV069

-

Trakų m.

Vienuolyno g.

270

4.731

2.653

-

-

7.384

87

TSV066

-

Trakų m.

Xxxxxxxx x.

335

860

4.583

-

-

5.443

88

TSV072

-

Trakų m.

Sodų g.

194

3.011

1.689

-

-

4.700

89

TSV071

-

Trakų m.

Xxxxxxxx x.

249

1.290

2.171

-

-

3.461

90

-

220

Trakų m.

Gedimino g. (I)

1.300

11.613

7.960

-

-

19.573

91

TSV081

-

Trakų m.

Ringailės g.

200

0

1.447

-

-

1.447

92

-

A16

Trakų m.

Gedimino g. (II)

380

0

4.342

-

-

4.342

93

TSV098

-

Trakų m.

M. Xxxxxxx x.

82

0

2.653

-

-

2.653

94

-

A16

Trakų m.

Aukštadvario g. (II; nuo žiedo iki Plomėnų g.)

400

4.301

2.412

-

-

6.713

95

TSV082

-

Trakų m.

Xxxxxxx x.

404

430

5.066

-

-

5.496

96

TSV133

-

Trakų m.

Giraitės g.

684

6.882

4.101

-

-

10.983

97

TSV134

-

Trakų m.

Pušų g.

350

3.871

2.171

-

-

6.042

98

TSV132

-

Trakų m.

Jaunimo g.

640

6.882

3.860

3.510

-

14.252



-

-

-

-

-

-

Investicijų vertės apskaičiavimas

Eil Nr.

Gatvės Nr.

Valstybinės

reikšmės kelio Nr.

Gyvenamoji vietovė

Gatvės pav.

Gatvės ilgis (m)

Atramų

kaina, Eur be PVM

Šviestuvų

kaina, Eur be PVM

Kabelio

tiesimo kaina, Eur be PVM

Apšvietimo

įrengimas, Eur be PVM

Kaina, iš

viso, Eur be PVM:

99

-

4723

Trakų m.

Plento g. (nuo A16 iki Rožių g.)

620

6.882

3.860

-

-

10.742

100

TSV135

-

Trakų m.

Klevų g.

418

4.301

2.412

3.375

-

10.088

101

TSV062

-

Trakų m.

Karaimų g.

620

4.301

10.614

-

-

14.915

102

TSV062

-

Trakų m.

Karaimų g. (II)

280

430

1.930

-

-

2.360

103

TSV062

-

Trakų m.

Karaimų g. (III)

700

0

6.754

-

-

6.754

104

TSV067

-

Trakų x.

Xxxxxx g.

263

0

1.930

-

-

1.930

105

TSV126

-

Trakų m.

Riešutų g.

174

1.720

965

-

-

2.685

106

TSV129

-

Trakų m.

Pelkės g.

125

1.290

724

-

-

2.014

107

TSV122

-

Trakų m.

Žaizdrių g.

529

5.591

3.136

-

-

8.727

108

TSV123

-

Trakų m.

Linksmoji g. (kartu su Bičių g.)

580

6.452

3.618

-

-

10.070

109

TSV124

-

Trakų m.

Liepų g.

360

3.871

2.171

-

-

6.042

110

TSV127

-

Trakų m.

Saulės g.

275

3.011

1.689

-

-

4.700

111

TSV128

-

Trakų m.

Draugystės g.

300

3.441

1.930

-

-

5.371

112

TSV066

-

Trakų m.

Xxxxxxxx x. 13

-

3.011

1.689

-

-

4.700

113

TSV066

-

Trakų m.

Mindaugo g. 52a

-

8.602

4.824

-

-

13.426

114

TSV088

-

Trakų m.

Naujosios sodybos g.

505

5.591

3.136

-

-

8.727

115

-

107

Trakų m.

Plomėnų g.

800

8.602

4.824

-

-

13.426

116

TSV086

-

Trakų m.

Xxxxx x.

243

2.581

1.447

-

-

4.028

117

-

-

Trakų m.

Apšvietimas prie Lukos ež.

-

8.602

4.824

-

-

13.426

118

TSV089

-

Trakų m.

Pakrantės g.

300

0

2.653

-

-

2.653

119

TSV094

-

Trakų x.

Xxxxxxxxxx g.

127

0

965

-

-

965

120

TSV092

-

Trakų m.

X.Xxxxxxx g.

164

430

965

-

-

1.395

121

TSV093

-

Trakų m.

Jogailos g.

190

430

1.206

-

-

1.636

122

TSV084

-

Trakų m.

Statybininkų g. (kartu su Kalno g.)

350

3.871

2.171

675

-

6.717

123

TSV085

-

Trakų m.

Babruko g.

169

1.720

965

-

-

2.685

124

TSV083

-

Trakų m.

Šilo g.

215

2.151

1.206

-

-

3.357

125

TSV074

-

Trakų m.

Gėlių g. ir aikštelės apšvietimas

105

6.022

3.377

-

-

9.399

126

TSV064

-

Trakų m.

Trakų g.

1.340

0

13.991

-

-

13.991

127

TSV063

-

Trakų m.

Kranto g.

64

0

1.447

-

-

1.447

128

TSV073

-

Trakų m.

V. Kudirkos g.

219

1.720

1.206

675

-

3.601

129

TSV103

-

Trakų m.

Veterinarijos g.

390

0

2.412

-

-

2.412

130

-

A16

Trakų m.

Vilniaus g.

750

2.581

4.583

-

-

7.164



-

-

-

-

-

-

Investicijų vertės apskaičiavimas

Eil Nr.

Gatvės Nr.

Valstybinės

reikšmės kelio Nr.

Gyvenamoji vietovė

Gatvės pav.

Gatvės ilgis (m)

Atramų

kaina, Eur be PVM

Šviestuvų

kaina, Eur be PVM

Kabelio

tiesimo kaina, Eur be PVM

Apšvietimo

įrengimas, Eur be PVM

Kaina, iš

viso, Eur be PVM:

131

TSV101

-

Trakų m.

Šaudyklos g.

360

3.871

2.171

-

-

6.042

132

-

214

Trakų m.

Vilniaus g.

620

0

3.860

-

-

3.860

133

TSV102

-

Trakų m.

Trumpoji g.

190

2.151

1.206

-

-

3.357

134

TSV099

-

Trakų m.

S. Mikulionio g.

160

1.720

965

-

-

2.685

135

TSV067

-

Trakų m.

Vilniaus Mažoji g.

507

0

4.824

-

-

4.824

136

TSV061

-

Trakų m.

Vytauto g.

1.350

1.290

13.508

-

-

14.798

137

TSV105

-

Trakų m.

Žemaitės g.

850

2.151

5.066

-

-

7.217

138

TSV075

-

Trakų m.

Ežero g.

190

2.151

1.206

675

-

4.032

139

TSV076

-

Trakų m.

Kęstučio g.

103

0

965

-

-

965

140

TSV078

-

Trakų m.

Apžvalgos g.

130

1.290

724

-

-

2.014

141

TSV080

-

Trakų m.

Xxxxxxx x.

260

3.011

1.689

675

-

5.375

142

TSV087

-

Trakų m.

Senkelio g.

420

4.731

2.653

2.700

-

10.084

143

LSV088

-

Lentvario m.

Geologų g.

300

0

2.653

0

-

2.653

144

-

-

Lentvario m.

Grafų g.

454

3.871

2.171

4.173

-

10.215

145

LSV021

-

Lentvario m.

Tujų g.

560

0

2.171

0

-

2.171

146

LSV025

-

Lentvario m.

Ryto g.

482

5.161

2.895

0

-

8.056

147

LSV048

-

Lentvario m.

Lakštingalų g.

400

0

2.412

0

-

2.412

148

LSV022

-

Lentvario m.

Xxxxxxx x.

260

2.151

1.689

0

-

3.840

149

LSV023

-

Lentvario m.

Lelijų g.

335

0

1.689

0

-

1.689

150

LSV024

-

Lentvario m.

Kilimų g.

460

5.161

2.895

5.132

-

13.188

151

-

4727

Lentvario m.

Geležinkelių g.

1.890

6.882

11.337

0

-

18.219

152

-

4707

Lentvario m.

Fabriko g.

1.270

5.161

2.895

0

-

8.056

153

-

4707

Lentvario m.

Klevų al.

1.600

0

0

0

-

0

154

-

4729

Lentvario m.

Klevų g.

323

0

0

0

-

0

155

LSV047

-

Lentvario m.

Miško 1-oji g.

300

3.441

1.930

0

-

5.371

156

LSV090

-

Lentvario m.

Stadiono g.

700

6.882

4.342

0

-

11.224

157

LSV069

-

Lentvario m.

Kaimo 1-oji g.

350

2.581

2.171

0

-

4.752

158

-

-

Lentvario m.

Klevų al. skersgatvis

600

0

0

0

-

0

159

LSV026

-

Lentvario m.

Vytauto g.

400

0

0

0

-

0

160

LSV027

-

Lentvario m.

Ežero g.

485

8.602

4.824

0

-

13.427

161

LSV037

-

Lentvario m.

Konduktorių g.

900

4.731

5.548

0

-

10.279

162

LSV084

-

Lentvario m.

Obelų g.

600

6.452

3.618

0

-

10.070

163

LSV083

-

Lentvario m.

Pakraščio g.

650

6.882

3.860

0

-

10.742

164

LSV085

-

Lentvario m.

Atgimimo g.

650

6.882

3.860

0

-

10.742

165

LSV057

-

Lentvario m.

M. Šimelionio g.

680

5.591

4.101

0

-

9.692

166

LSV035

-

Lentvario m.

Vilties g.

550

6.022

3.377

0

-

9.399

167

LSV054

-

Lentvario m.

Laisvės g.

700

7.742

4.342

0

-

12.084



-

-

-

-

-

-

Investicijų vertės apskaičiavimas

Eil Nr.

Gatvės Nr.

Valstybinės

reikšmės kelio Nr.

Gyvenamoji vietovė

Gatvės pav.

Gatvės ilgis (m)

Atramų

kaina, Eur be PVM

Šviestuvų

kaina, Eur be PVM

Kabelio

tiesimo kaina, Eur be PVM

Apšvietimo

įrengimas, Eur be PVM

Kaina, iš

viso, Eur be PVM:

168

LSV053

-

Lentvario m.

Medeinės g.

390

4.301

2.412

0

-

6.713

169

LSV034

-

Lentvario m.

Mėnulio g.

646

6.882

3.860

0

-

10.742

170

LSV033

-

Lentvario m.

Saulės g.

840

9.032

5.066

0

-

14.098

171

LSV040

-

Lentvario m.

Pakalnės g.

800

0

0

0

-

0

172

LSV038

-

Lentvario m.

Lentvario g.

850

9.032

5.066

0

-

14.098

173

LSV031

-

Lentvario m.

Xxxxx x.

1.350

5.591

8.201

0

-

13.792

174

LSV029

-

Lentvario m.

Gėlių g.

1.500

7.312

6.272

0

-

13.584

175

LSV032

-

Lentvario m.

Ribos g.

400

3.871

2.171

0

-

6.042

176

LSV028

-

Lentvario m.

Trumpoji g.

950

0

0

0

-

0

177

LSV043

-

Lentvario m.

Xxxxxxxx x.

1.200

7.312

5.307

0

-

12.619

178

LSV058

-

Lentvario m.

Naujoji g.

450

4.301

2.412

0

-

6.713

179

LSV042

-

Lentvario m.

Pietų g.

1.000

10.753

6.031

11.157

-

27.941

180

LSV017

-

Lentvario m.

Bažnyčios g.

350

0

7.960

0

-

7.960

181

LSV041

-

Lentvario m.

Sodų g.

400

4.301

2.412

0

-

6.713

182

LSV092

-

Lentvario m.

Pakalnės skg.

200

2.151

1.206

2.231

-

5.589

183

LSV039

-

Lentvario m.

Naujosios sodybos g.

500

5.591

3.136

5.579

-

14.305

184

LSV072

-

Lentvario m.

Statybininkų g.

300

3.441

1.930

0

-

5.371

185

LSV046

-

Lentvario m.

Vaivos g.

650

6.882

3.860

0

-

10.742

186

LSV016

-

Lentvario m.

Kampo g.

950

10.323

5.789

0

-

16.112

187

LSV066

-

Lentvario m.

Perkūno g.

250

2.581

1.447

0

-

4.028

188

LSV019

-

Lentvario m.

Pušų g.

590

6.452

3.618

0

-

10.070

189

LSV086

-

Lentvario m.

Žolynų g.

350

0

2.895

0

-

2.895

190

LSV055

-

Lentvario m.

Ramybės g.

520

0

4.101

0

-

4.101

191

LSV070

-

Lentvario m.

Pievų g.

950

10.323

5.789

0

-

16.112

192

LSV036

-

Lentvario m.

Kosmonautų g.

300

0

1.689

0

-

1.689

193

LSV095

-

Lentvario m.

Lauko skg.

150

1.720

965

0

-

2.685

194

LSV052

-

Lentvario m.

Taikos g.

300

3.441

1.930

0

-

5.371

195

-

4727

Lentvario m.

Vilniaus g.

1.000

0

4.824

0

-

4.824

196

LSV082

-

Lentvario m.

Topolio g.

300

0

3.136

0

-

3.136

197

LSV067

-

Lentvario m.

Žaibo g.

150

1.720

965

0

-

2.685

198

LSV094

-

Lentvario m.

Kampo skg.

100

1.290

724

0

-

2.014

199

LSV060

-

Lentvario m.

Liepų g.

430

4.731

2.653

0

-

7.384

200

LSV015

-

Lentvario m.

Gaidiškių g.

900

9.893

5.548

0

-

15.441

201

LSV062

-

Lentvario m.

Kalnų g.

400

4.301

2.412

0

-

6.713

202

LSV061

-

Lentvario m.

Kranto g.

300

3.441

1.930

0

-

5.371

203

LSV044

-

Lentvario m.

Vilniaus Mažoji g.

300

3.871

2.171

0

-

6.042

204

1682583


Lentvario m.

Xxxxxx x.

230

0

1.447

0

-

1.447



-

-

-

-

-

-

Investicijų vertės apskaičiavimas

Eil Nr.

Gatvės Nr.

Valstybinės

reikšmės kelio Nr.

Gyvenamoji vietovė

Gatvės pav.

Gatvės ilgis (m)

Atramų

kaina, Eur be PVM

Šviestuvų

kaina, Eur be PVM

Kabelio

tiesimo kaina, Eur be PVM

Apšvietimo

įrengimas, Eur be PVM

Kaina, iš

viso, Eur be PVM:

205

LSV045

-

Lentvario m.

Xxxxxxx x.

500

3.011

3.136

0

-

6.147

206

LSV018

-

Lentvario m.

Prie M. Šimelionio gim.

152

1.720

965

1.696

-

4.381

207

LSV030

-

Lentvario m.

Račkūnų g.

1.460

15.914

8.925

16.289

-

41.128

208

LSV056

-

Lentvario x.

Xxxxx g.

1.450

15.484

8.684

16.178

-

40.346

209

LSV080

-

Lentvario m.

Šaltinio g.

600

6.452

3.618

6.694

-

16.765

210

LSV071

-

Lentvario m.

Fabriko skg.

200

2.151

1.206

2.231

-

5.589

211

LSV075

-

Lentvario m.

Veliuonos g.

200

2.151

1.206

2.231

-

5.589

212

LSV076

-

Lentvario m.

Rasos g.

200

0

1.206

0

-

1.206

213

LSV077

-

Lentvario m.

Kupolės g.

200

2.151

1.206

2.231

-

5.589

214

-

-

Lentvario m.

Vėjo g.

560

6.022

3.377

6.248

-

15.647

215

LSV063

-

Lentvario m.

Dobilo g.

200

0

3.377

0

-

3.377

216

LSV073

-

Lentvario m.

Kriaušių g.

200

2.151

1.206

2.231

-

5.589

217

LSV074

-

Lentvario m.

Slyvų g.

350

3.871

2.171

3.905

-

9.947

218

1703647

-

Lentvario m.

Miško 2-oji g.

302

0

0

0

-

0

219

-

-

Lentvario m.

Gatvė nuo Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4729 Lentvaris– Kariotiškės–Raudonė I iki sklypo unik. Nr.

4400-1638-2433,

Lentvario m., Trakų r. sav.

325

0

0

0

-

0

220

LSV079

-

Lentvario m.

Gabijos g.

200

2.151

1.206

2.231

-

5.589

Duomenų šaltinis: sudaryta autorių.


3 priedas. Alternatyvos Nr. II investicijos


-

-

-

-

-

-

Investicijų vertės apskaičiavimas

Eil Nr.

Gatvės Nr.

Valstybinės

reikšmės kelio Nr.

Gyvenamoji vietovė

Gatvės pav.

Gatvės ilgis (m)

Atramų

kaina, Eur be PVM

Šviestuvų

kaina, Eur be PVM

Kabelio

tiesimo kaina, Eur be PVM

Apšvietimo

įrengimas, Eur be PVM

Kaina, iš

viso, Eur be PVM:

1

Document Metadata

Filed: November 8th, 2018