21997a1128(01)

21997a1128(01)

L 327/3

EUROPOS BENDRIJŲ OFICIALUSIS LEIDINYS

1997 11 28

PARTNERYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS

nustatantis Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę (1)

BELGIJOS KaRaLYSTĖ, DaNIJOS KaRaLYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERaCINĖ RESPUBLIKa, GRaIKIJOS RESPUBLIKa,

ISPaNIJOS KaRaLYSTĖ, PRaNCŪZIJOS RESPUBLIKa, aIRIJa,

ITaLIJOS RESPUBLIKa, LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ, NYDERLaNDŲ KaRaLYSTĖ, PORTUGaLIJOS RESPUBLIKa,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITaNIJOS IR ŠIaURĖS aIRIJOS KaRaLYSTĖ,

Europos bendrijos steigimo sutarties, Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties Susitariančiosios Šalys,

toliau – valstybės narės, bei

EUROPOS BENDRIJa, EUROPOS aNGLIŲ IR PLIENO BENDRIJa IR EUROPOS aTOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJa,

toliau – Bendrija, ir RUSIJOS FEDERaCIJa,

toliau – Rusija,

aTSIŽVELGDaMOS į Bendrijos, jos valstybių narių ir Rusijos esamus istorinius ryšius ir puoselėjamas bendras vertybes,

PRIPaŽINDaMOS, kad Bendrija ir Rusija nori stiprinti šiuos ryšius ir nustatyti partnerystę ir bendradarbiavimą, kurie gilintų ir plėstų praeityje tarp jų užmegztus santykius, ypač 1989 m. gruodžio 18 d. pasirašytu Europos ekonominės bendrijos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos susitarimu dėl prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo (toliau – 1989 m. susitarimas),

aTSIŽVELGDaMOS į Bendrijos bei jos valstybių narių, veikiančių 1992 m. vasario 7 d. Europos Sąjungos sutartimi įsteigtos Europos Sąjungos sistemoje, ir Rusijos pasiryžimą stiprinti politines ir ekonomines laisves, kurios sudaro šios partnerystės pagrindą,

aTSIŽVELGDaMOS į Šalių pasiryžimą skatinti tarptautinę taiką ir saugumą, taip pat taikų ginčų sprendimą ir šiuo tikslu bendradarbiauti Jungtinių Tautų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos bei kitų forumų sistemoje,

aTSIŽVELGDaMOS į Bendrijos bei jos valstybių narių ir Rusijos tvirtą pasiryžimą visiškai įgyvendinti visus Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK) Baigiamojo akto principus ir nuostatas, vėlesnių

(1) Susitarimas, sudarytas vienuolika Europos Sąjungos oficialių kalbų (ispanų, danų, vokiečių, graikų, anglų, prancūzų, italų, olandų, portugalų, suomių, švedų), buvo paskelbtas OL L 327, 1997 11 28, p. 3.

Redakcijos čekų, estų, latvių, lietuvių, vengrų, maltiečių, lenkų, slovakų ir slovėnų kalbomis skelbiamos šiame 2004 m. specialaus leidimo tome.

posėdžių Madride ir Vienoje baigiamuosius dokumentus, ESBK Bonos konferencijos dėl ekonominio bendradarbiavimo dokumentą, Paryžiaus chartiją naujai Europai ir 1992 m. ESBK Helsinkio dokumentą „Permainų iššūkiai“,

PaTVIRTINDaMOS Bendrijos bei jos valstybių narių ir Rusijos ištikimybę tikslams ir principams, išdėstytiems 1991 m. gruodžio 17 d. Europos energetikos chartijoje ir 1993 m. balandžio mėn. Liucernos konferencijos deklaracijoje,

ĮSITIKINUSIOS pirmaeile teisės viešpatavimo ir pagarbos žmogaus teisėms, ypač mažumų teisėms, daugiapartinės sistemos su laisvais ir demokratiniais rinkimais nustatymo ir ekonomikos liberalizavimo siekiant kurti rinkos ekonomiką svarba,

TIKĖDaMOS, kad visiškas partnerystės įgyvendinimas sudarys prielaidas Rusijos politinių ir ekonominių reformų tęstinumui ir vykdymui,

SIEKDaMOS skatinti regioninio bendradarbiavimo tarp buvusios TSRS šalių procesą šio Susitarimo taikymo srityse, kad būtų palaikoma šio regiono gerovė ir stabilumas,

SIEKDaMOS užmegzti ir plėtoti nuolatinį politinį dialogą dvišaliais ir tarptautiniais abipusio intereso klausimais,

aTSIŽVELGDaMOS į Bendrijos norą teikti deramą techninę pagalbą įgyvendinant ekonominę reformą Rusijoje ir plėtojant ekonominį bendradarbiavimą,

TURĖDaMOS OMENYJE Susitarimo naudingumą sudarant palankias sąlygas laipsniškam artimesnių Rusijos ir platesnės bendradarbiavimo erdvės Europoje bei kaimyniniuose regionuose santykių kūrimui ir Rusijos laipsnišką integraciją į atvirą tarptautinės prekybos sistemą,

aTSIŽVELGDaMOS į Šalių pasiryžimą liberalizuoti prekybą, remiantis Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau

– GaTT) su atitinkamais pakeitimais, padarytais Urugvajaus raundo derybomis dėl prekybos, principais ir atsižvelgdamos į Pasaulinės prekybos organizacijos (toliau – PPO) įsteigimą,

PRIPaŽINDaMOS, kad Rusija jau nėra valstybinės prekybos šalis, kad dabar ji yra pertvarkomos ekonomikos šalis ir kad šiame Susitarime numatytų formų bendradarbiavimas bus palankus tolesnei rinkos ekonomikos linkme orientuojamai raidai,

SUPRaSDaMOS, kad reikia sudaryti verslui ir investicijoms palankesnes sąlygas, taip pat palankesnes sąlygas tokiose srityse, kaip bendrovių įsisteigimas, darbas, paslaugų teikimas ir kapitalo judėjimas,

ĮSITIKINUSIOS, kad šis Susitarimas sudarys palankų klimatą Šalių ekonominiams ryšiams, ypač plėtojant prekybą ir investicijas, kurios itin svarbios ekonomikos pertvarkai ir technologiniam modernizavimui,

SIEKDaMOS nustatyti glaudų bendradarbiavimą aplinkosaugos srityje atsižvelgiant į esamą Šalių savitarpio priklausomumą šioje srityje,

TURĖDaMOS OMENYJE Šalių ketinimą plėtoti bendradarbiavimą kosminės erdvės srityje numatant abipusį savo veiklos šioje srityje papildymą,

SIEKDaMOS skatinti kultūrinį bendradarbiavimą ir gerinti informacijos tekėjimą,

SUSITaRĖ:

1 straipsnis

Šiuo Susitarimu nustatoma Bendrijos bei jos valstybių narių ir Rusijos partnerystė. Šios partnerystės tikslai:

— sudaryti Šalių politiniam dialogui atitinkamą struktūrą, lei- džiančią šioje srityje plėtoti glaudžius santykius,

— skatinti prekybą ir investicijas bei darnius Šalių ekonominius ryšius, grindžiamus rinkos ekonomikos principais, ir palaikyti tvarią plėtrą Šalyje,

— stiprinti politines ir ekonomines laisves,

— remti Rusijos pastangas stiprinti demokratiją, vystyti savo ekonomiką ir užbaigti perėjimą į rinkos ekonomiką,

— sukurti ekonominio, socialinio, finansinio ir kultūrinio bend- radarbiavimo, grindžiamo abipusės naudos, abipusės atsako- mybės ir abipusės paramos principais, pagrindą,

— skatinti abipusio intereso veiklos rūšis,

— parengti atitinkamą Rusijos ir platesnės bendradarbiavimo erdvės Europoje laipsniško integravimo struktūrą,

— sudaryti reikiamas sąlygas ateityje sukurti Bendrijos ir Rusijos laisvosios prekybos erdvę, aprėpiančią iš esmės visą tarpusa- vio prekybą prekėmis, taip pat sąlygas, skatinančias bendro- vių įsisteigimo laisvę, tarpvalstybinę prekybą paslaugomis ir kapitalo judėjimą.

I DaLIS

BENDRIEJI PRINCIPAI

2 straipsnis aplinkybių pokyčius, ypač dėl padėties, susidarančios dėl Rusijos

prisijungimo prie

GaTT/PPO.

Pirmą kartą Susitarimas

Pagarba demokratijos principams ir žmonių teisėms, kaip apibrėžta Helsinkio Baigiamajame akte ir Paryžiaus chartijoje laisvai Europai, yra Šalių vidaus ir užsienio politikos pamatas bei esminė partnerystės ir šio Susitarimo dalis.

3 straipsnis

Šalys įsipareigoja žiūrėti į atitinkamų šio Susitarimų dalių, ypač III dalies ir 53 straipsnio, plėtojimą, kiek leidžia aplinkybės, siekdamos sukurti tarpusavyje laisvosios prekybos erdvę. Bendradarbiavimo taryba gali teikti Šalims tokio plėtojimo rekomendacijas. Toks plėtojimas gali būti vykdomas tik remiantis Šalių susitarimu pagal jų atitinkamas teisines procedūras. Šalys 1998 m. kartu išnagrinėja, ar aplinkybės leidžia pradėti derybas dėl laisvosios prekybos erdvės sukūrimo.

4 straipsnis

Šalys įsipareigoja bendru sutarimu kartu nagrinėti pakeitimus, kurių gali prireikti kurioje nors Susitarimo dalyje atsižvelgiant į

peržiūrimas, praėjus trejiems metams nuo jo įsigaliojimo arba kai Rusija prisijungs prie GaTT/PPO, kuris iš šių įvykių bus ankstesnis.

5 straipsnis

1. Rusijos pagal šį Susitarimą suteikiamas didžiausio palankumo režimas pereinamuoju laikotarpiu, kuris pasibaigia praėjus pen- keriems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, netaikomas I priede apibūdintiems pranašumais, kuriuos Rusija suteikė kitoms buvusios TSRS šalims. Šis laikotarpis prireikus gali būti pratęstas konkretiems sektoriams abipusiu Šalių susitarimu.

2. Pagal III dalį suteikiamo didžiausio palankumo režimo atveju šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pereinamasis laikotarpis baigiasi praėjus trejiems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo arba kai Rusija prisijungs prie GaTT/PPO, priklausomai nuo to, kuris iš šių įvykių įvyks pirmiau.

II DaLIS

POLITINIS DIALOGAS

6 straipsnis

Tarp Šalių nustatomas reguliarus politinis dialogas, kurį jos ketina plėtoti ir intensyvinti. Jis lydi ir stiprina artimesnių santykių tarp

Europos Sąjungos ir Rusijos kūrimą, remia Rusijoje vykstančius politinius ir ekonominius pakyčius ir padeda kurti naujas bend- radarbiavimo formas. Politinis dialogas:

— stiprina Rusijos ir Europos Sąjungos ryšius. Ekonominė kon- vergencija, pasiekta šiuo Susitarimu, atvers kelius intensyves- niems politiniams santykiams,

— skatina pozicijų suartėjimą bendro intereso tarptautiniais klausimais, šitaip stiprindamas saugumą ir stabilumą,

— numato, kad Xxxxx stengsis bendradarbiauti klausimais, susi- jusiais su demokratijos principų laikymusi ir žmogaus teisė- mis, ir prireikus konsultuosis jų deramo įgyvendinimo klau- simais.

7 straipsnis

1. Susitikimai vyksta iš principo du kartus per metus tarp Euro- pos Sąjungos Tarybos pirmininko ir Europos Bendrijų Komisijos pirmininko, ir Rusijos prezidento.

2. Ministrų lygmeniu politinis dialogas vyksta Bendradarbiavimo taryboje, įsteigtoje pagal 90 straipsnį, ir kitomis progomis, įskai- tant ir susitikimus su Europos Sąjungos troika, abipusiu susitarimu.

8 straipsnis

Kitas politinio dialogo procedūras ir mechanizmus nustato Xxxxx, ypač šių formų:

— susitikimai du kartus per metus vyresniųjų pareigūnų lygme- niu tarp Europos Sąjungos troikos ir Rusijos,

— naudojimasis visu mastu diplomatiniais kanalais,

— bet kurios kitos priemonės, įskaitant ekspertų susitikimų gali- mybę, kurios padėtų įtvirtinti ir plėtoti šį dialogą.

9 straipsnis

Politinis dialogas parlamentų lygmeniu vyksta Parlamentiniame bendradarbiavimo komitete, įsteigtame pagal 95 straipsnį.

III DaLIS

PREKYBA PREKĖMIS

10 straipsnis

1. Šalys viena kitai suteikia bendrą didžiausio palankumo režimą, apibūdintą XxXX X xxxxxxxxxx 0 dalyje.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

a) pranašumams, teikiamiems kaimyninėms šalims siekiant leng- vinti pasienio judėjimą;

b) pranašumams, teikiamiems siekiant sukurti muitų sąjungą ar laisvosios prekybos erdvę arba sukūrus tokią sąjungą ar erdvę; terminai „muitų sąjunga“ ir „laisvosios prekybos erdvė“ turi tas pačias reikšmes, kurios yra apibūdintos GaTT XXIV straips- nio 8 dalyje arba nustatytos to paties GaTT straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka;

c) pranašumams, teikiamiems konkrečioms šalims pagal GaTT ir kitus tarptautinius susitarimus besivystančių šalių labui.

11 straipsnis

1. Vienos Šalies teritorijos produktams, importuotiems į kitos Šalies teritoriją, netaikomi, tiesiogiai ar netiesiogiai, vidaus

mokesčiai ar kiti bet kokios rūšies mokesčiai, viršijantys tuos, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai taikomi panašiems vidaus produk- tams.

2. Be to, šiems produktams taikomas ne mažiau palankus reži- mas negu tas, kuris taikomas panašiems nacionalinės kilmės pro- duktams, visų įstatymų ir kitų teisės aktų bei reikalavimų, turin- čių poveikio vidaus pardavimui, siūlymui parduoti, pirkimui, vežimui, platinimui ar naudojimui, atžvilgiu. Šios straipsnio dalies nuostatos nedraudžia taikyti skirtingus vidaus vežimo mokesčius, kurie yra grindžiami išimtinai transporto rūšies ekonomine veikla, o ne produkto nacionaline kilme.

3. Tarp Šalių mutatis mutandis taikomos GaTT III straipsnio 8, 9 ir 10 dalys.

12 straipsnis

1. Šalys sutaria, kad tranzito laisvės principas yra esminė šio Susi- tarimo tikslų siekimo sąlyga.

Dėl to kiekviena Šalis suteikia tranzito laisvę per savo teritoriją prekėms, kurių kilmės vieta arba kurių paskirties vieta yra kitos Šalies muitų teritorija.

2. Tarp Šalių taikomos GaTT V straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse api- būdintos taisyklės.

13 straipsnis

Tarp Šalių mutatis mutandis taikomi šie GaTT straipsniai:

1. VII straipsnio 1, 2 ir 3 straipsniai, 4 straipsnio a, b ir d punk- tai ir 5 straipsnis;

2. VIII straipsnis;

3. IX straipsnis;

4. X straipsnis.

14 straipsnis

Nepažeisdama teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš abi Šalis saistančių tarptautinių konvencijų dėl prekių laikinojo įvežimo, kiekviena Šalis atleidžia kitą Šalį nuo importo mokesčių ir muitų mokėjimo už laikinai įvežtas prekes tais atvejais ir laikantis tų procedūrų, kuriuos numato bet kuri kita ją saistanti tarptautinė konvencija šiuo klausimu, pagal jos teisės aktus. Tokie teisės aktai yra taikomi didžiausio palankumo režimo pagrindu ir dėl to atsižvelgiant į išimtis, išvardytas šio Susitarimo 10 straipsnio 2 dalyje. atsižvelgiama į sąlygas, kuriomis atitinkama Šalis yra priėmusi iš tokios konvencijos kylančius įsipareigojimus.

15 straipsnis

1. Rusijos kilmės prekės yra importuojamos į Bendriją be kieky- binių apribojimų, nepažeidžiant šio Susitarimo 17, 20 ir 21 straipsnių nuostatų bei Ispanijos ir Portugalijos stojimo akto 77, 81, 244, 249 ir 280 straipsnių nuostatų.

2. Bendrijos kilmės prekės yra importuojamos į Rusiją be kieky- binių apribojimų, nepažeidžiant šio Susitarimo 17, 20 ir 21 straipsnių bei jo 2 priedo nuostatų.

16 straipsnis

17 straipsnis

1. Jei koks nors produktas yra importuojamas į vienos iš Susita- riančiųjų Šalių teritoriją tokiais padidintais kiekiais arba tokiomis sąlygomis, kad daro arba gali padaryti žalą panašių ar tiesiogiai konkuruojančių produktų vidaus gamintojams, Bendrija arba Rusija, kuri iš jų suinteresuota, gali imtis atitinkamų priemonių laikydamasi toliau nurodytų procedūrų ir sąlygų.

2. Prieš imdamasi kokių nors priemonių arba atvejais, kuriems taikoma šio straipsnio 4 dalis, kuo greičiau po to, Bendrija arba Rusija atitinkamai Bendradarbiavimo komitetui pateikia visą svar- bią informaciją, kad būtų siekiama abiems Šalims priimtino spren- dimo. Šalys bendradarbiavimo komitete skubiai pradeda konsul- tacijas.

3. Jei po šių konsultacijų Xxxxx per 30 dienų nuo perdavimo Bendradarbiavimo komitetui nepasiekia susitarimo dėl veiksmų šiai situacijai išvengti, konsultacijų prašiusi Šalis gali apriboti ati- tinkamų produktų importą arba taikyti kitas atitinkamas priemo- nes tokiu mastu ir tokį laikotarpį, kokių reikia, kad žala nebūtų padaryta arba ji būtų atitaisyta.

4. Kritinėmis aplinkybėmis, kai delsimas padarytų nepataisomą žalą, Šalys gali imtis priemonių iki konsultacijų, jeigu konsultaci- jos surengiamos tuojau po to, kai tokio veiksmo buvo imtasi.

5. Pasirinkdamos priemones pagal šį straipsnį, Šalys pirmenybę teikia toms, kurios mažiausiai trikdo šio Susitarimo tikslų siekimą.

6. Kai viena šalis imasi apsaugos priemonės pagal šio straipsnio nuostatas, kita Šalis gali nukrypti nuo savo įsipareigojimų pagal šią dalį pirmajai Šaliai dėl apimties atžvilgiu lygiavertės prekybos.

Tokio veiksmo nesiimama nei iki kitos Šalies pasiūlytų konsulta- cijų, nei jeigu susitarimas buvo pasiektas per 45 dienas nuo tos dienos, kai tokios konsultacijos buvo pasiūlytos.

7. Teise nukrypti nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytų įsipareigo- jimų nesinaudojama per pirmus trejus metus, kuriais apsaugos priemonė vykdoma, jeigu tos apsaugos priemonės buvo imtasi dėl absoliutaus importo didėjimo ne mažiau kaip ketverius metus ir laikantis šio Susitarimo nuostatų.

18 straipsnis

Iki tol, kol Rusija prisijungs prie

GaTT/PPO,

Šalys

Bendradarbiavimo komitete konsultuojasi dėl savo importo tarifų politikos, įskaitant tarifų apsaugos pakeitimus. Ypač tokios

Jokia šios dalies ir 17 straipsnio nuostata jokiu būdu neužkerta kelio bet kuriai Šaliai imtis antidempingo ar kompensacinių

konsultacijos rengiamos numatant padidinti tarifų apsaugą.

priemonių pagal

GaTT

VI straipsnį, Susitarimą dėl

GaTT VI straipsnio įgyvendinimo, Susitarimą dėl GaTT VI, XVI ir XXIII straipsnių aiškinimo ir taikymo arba su jais susijusius vidaus teisės aktus.

Kalbant apie antidempingo ar subsidijų tyrimus, kiekviena Šalis sutinka nagrinėti kitos Šalies teikimus ir informuoti atitinkamas suinteresuotas šalis apie esminius faktus ir motyvus, kuriais remiantis turi būti priimamas galutinis sprendimas. Prieš taikydamos besąlygiškus antidempingo ir kompensacinius muitus, Šalys kiek įmanoma stengiasi siekti konstruktyvaus problemos sprendimo.

19 straipsnis

Šis Susitarimas neužkerta kelio importo, eksporto ar tranzitu vežamų prekių uždraudimams arba apribojimams dėl viešosios moralės, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugos, gamtinių išteklių apsaugos, meninę, istorinę ar archeologinę vertę turinčių nacionalinių vertybių apsaugos arba intelektinės, pramoninės komercinės nuosavybės apsaugos ar taisyklių, reglamentuojančių auksą ar sidabrą. Tačiau tokie uždraudimai ir apribojimai neturi būti šališko diskriminavimo ar prekybos tarp Šalių paslėpto ribojimo priemonė.

20 straipsnis

Ši dalis neturi poveikio 1993 m. birželio 12 d. parafuoto ir atgaline data nuo 1993 m. sausio 1 d. taikomo Europos ekonominės bendrijos ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl prekybos tekstilės gaminiais nuostatoms. Be to, šio Susitarimo

15 straipsnis netaikomas prekybai tekstilės gaminiais, patenkančiais į Kombinuotosios nomenklatūros 50–63 skyrius.

21 straipsnis

1. Prekybą produktais, kuriems taikoma Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis, reglamentuoja:

— šios dalies, išskyrus 15 straipsnį, nuostatos, ir

— nuo jo įsigaliojimo – susitarimo dėl kiekybinių priemonių, tai- komų EaPB plieno produktų mainams, nuostatos.

2. Kontaktinės grupės anglių ir plieno reikalams įsteigimą regla- mentuoja prie šio Susitarimo pridedamas 1 protokolas.

22 straipsnis

Prekyba branduolinėmis medžiagomis

1. Prekybai branduolinėmis medžiagomis taikoma:

— šio Susitarimo nuostatos, išskyrus 15 straipsnį ir 17 straips- nio 1–5 dalis ir 7 dalį,

— 1989 m. susitarimo 6, 7 ir 14 straipsniai bei 15 straipsnio 1

ir 2 dalys, 3 dalies pirmas sakinys, 4 ir 5 dalys,

— pridedamas pasikeitimas laiškais.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies nuostatų, Šalys susitaria imtis visų reikiamų veiksmų sudaryti susitarimą, taikomą prekybai branduolinėmis medžiagomis nuo 1997 m. sausio 1 d.

3. Iki tokio susitarimo sudarymo toliau taikomos šio straipsnio nuostatos.

4. Bus imtasi veiksmų sudaryti susitarimą dėl branduolinės sau- gos priemonių, fizinės apsaugos ir administracinio bendradarbia- vimo perduodant branduolines medžiagas. Kol įsigalios toks susi- tarimas, branduolinių medžiagų perdavimams bus taikomi Šalių atitinkami teisės aktai ir tarptautinio neplatinimo įsipareigojimai.

5. Taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą režimą:

— 1989 m. susitarimo 6 straipsnyje ir 15 straipsnio 5 dalyje nuoroda „šis Susitarimas“ suprantama kaip šio straipsnio 1 dalyje nustatytas režimas,

— šio Susitarimo 17 straipsnio 6 dalyje nuoroda „šis straipsnis“ suprantama kaip 1989 m. susitarimo 15 straipsnis,

— 1989 m. susitarimo 6, 7, 14 ir 15 straipsniuose nuoroda „Su- sitariančiosios Šalys“ suprantama kaip šio Susitarimo Šalys,

— 1989 m. susitarimo 15 straipsnyje nuoroda „jungtinis komi- tetas“ suprantama kaip pagal šio Susitarimo 92 straipsnį numatytas Bendradarbiavimo komitetas.

IV DaLIS

VERSLUI IR INVESTICIJOMS SKIRTOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

DARBO SĄLYGOS

23 straipsnis

1. atsižvelgdamos į kiekvienoje valstybėje narėje taikomus įsta- tymus, sąlygas ir tvarką, Bendrija ir jos valstybės narės užtikrina, kad režimas, taikomas Rusijos piliečiams, teisėtai samdomiems kurios nors valstybės narės teritorijoje, nediskriminuotų jų dėl pilietybės, lyginant su jų piliečiais, darbo sąlygų, atlyginimo ar atleidimo iš darbo atžvilgiu.

2. Rusija, atsižvelgdama į Rusijoje taikomas sąlygas ir reikalavi- mus, suteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą režimą bet kurios valstybės narės piliečiams, teisėtai samdomiems jos teritorijoje.

24 straipsnis

Socialinės apsaugos koordinavimas

Šalys sudaro susitarimus siekdamos:

1. Priimti, atsižvelgiant į kiekvienoje valstybėje narėje taikomas sąlygas ir reikalavimus, nuostatas, reikalingas Rusijos pilietybę turinčių darbuotojų, teisėtai samdomų pagal sutartį kurios nors valstybės narės teritorijoje, ir atitinkamais atvejais ten tei- sėtai gyvenančių jų šeimos narių socialinei apsaugai koordi- nuoti. Šios nuostatos visų pirma užtikrina, kad:

— visi tokių darbuotojų draudimo, darbo ar gyvenimo įvai- riose valstybėse narėse laikotarpiai būtų įskaičiuojami ski- riant pensijas dėl senatvės, invalidumo ar mirties ir tokių darbuotojų bei atitinkamais atvejais jų šeimos narių svei- katos priežiūros tikslams,

— visos pensijos dėl senatvės, mirties, nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos arba dėl jų atsiradusio invalidu- mo, išskyrus specialias neįmokines išmokas, būtų laisvai pervedamos kursu, taikomu pagal valstybės narės skolinin- kės ar valstybių narių skolininkių teisę,

— atitinkami darbuotojai atitinkamais atvejais gautų šeimos pašalpas už pirmiau minėtus savo šeimos narius.

2. Priimti, atsižvelgiant į Rusijoje taikomas sąlygas ir reikalavi- mus, nuostatas, reikalingas darbuotojams, kurie yra kurios nors valstybės narės piliečiai ir teisėtai samdomi pagal sutartį Rusijoje, bei ten teisėtai gyvenantiems jų šeimos nariams suteikti režimą, panašų į tą, kuris nurodytas šio straipsnio 1 punkto antroje ir trečioje įtraukose.

25 straipsnis

Priemonės, kurių turi būti imtasi pagal šio Susitarimo 24 straipsnį, neturi poveikio teisėms ar įsipareigojimams, kylantiems iš dvišalių susitarimų, siejančių valstybes nares ir Rusiją, jei tie susitarimai valstybių narių arba Rusijos piliečiams numato palankesnį režimą.

26 straipsnis

Bendradarbiavimo taryba nagrinėja, kaip galima pagerinti verslininkų darbo sąlygas laikantis Šalių tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant tuos, kurie išdėstyti ESBK Bonos konferencijos dokumente.

27 straipsnis

Bendradarbiavimo taryba teikia rekomendacijas šio Susitarimo 23 ir 26 straipsniams įgyvendinti.

II SKYRIUS

BENDROVIŲ ĮSISTEIGIMUI IR VEIKLAI TURINČIOS POVEIKIO SĄLYGOS

28 straipsnis

1. Bendrija bei jos valstybės narės ir Rusija suteikia viena kitai ne mažiau palankų režimą, negu tas, kuris suteikiamas bet kuriai tre- čiajai šaliai dėl bendrovių įsisteigimui turinčių poveikio sąlygų savo teritorijose, ir tai daroma laikantis kiekvienoje iš Šalių tai- komų įstatymų ir kitų teisės aktų.

2. Nepažeisdamos 3 priede išvardytų išlygų, Bendrija bei jos vals- tybės narės Rusijos bendrovių Bendrijos dukterinių bendrovių veiklai suteikia ne mažiau palankų režimą, negu tas, kuris

suteiktas kitoms Bendrijos bendrovėms arba Bendrijos bendro- vėms, kurios yra kokių nors trečiųjų šalių bendrovių dukterinės bendrovės, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra palankesnis, ir tai daro laikantis savo įstatymų ir kitų teisės aktų.

3. Nepažeisdama 4 priede išvardytų išlygų, Rusija Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinių bendrovių veiklai suteikia ne mažiau palankų režimą, negu tas, kuris suteiktas kitoms Rusijos bendro- vėms arba Rusijos bendrovėms, kurios yra kokių nors trečiųjų šalių bendrovių dukterinės bendrovės, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra palankesnis, ir tai daro laikantis savo įstatymų ir kitų teisės aktų.

4. Bendrija bei jos valstybės narės ir Rusija suteikia atitinkamai Rusijos ir Bendrijos bendrovių filialų veiklai ne mažiau palankų režimą, negu tas, kuris suteiktas bet kurios trečiosios šalies bend- rovių filialams, ir tai daro laikantis savo įstatymų ir kitų teisės aktų.

5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos negali būti naudojamos taip, kad būtų apeinami Šalies įstatymai ir kiti teisės aktai, taikomi kitos Šalies bendrovių dukterinių bendrovių, įsteigtų tokios pir- mosios Šalies teritorijoje, prieigai prie specifinių sektorių arba veiklos rūšių.

Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytu režimu naudojasi bendro- vės, įsisteigusios atitinkamai Bendrijoje ir Rusijoje šio Susitarimo įsigaliojimo dieną, ir bendrovės, įsisteigusios po tos dienos.

29 straipsnis

Šio susitarimo 28 straipsnio nuostatos kartu su toliau pateikto- mis nuostatomis yra taikomos 6 priede nurodytoms bankininkys- tės ir draudimo paslaugoms.

1. Kalbant apie 6 priedo B dalyje nurodytas bankininkystės paslaugas, pagal 28 straipsnio 1 dalį įsisteigimui steigiant tik dukterines bendroves ir pagal 28 straipsnio 3 dalį Rusijos suteikiamo režimo pobūdis yra nustatytas 7 priedo a dalyje.

Kalbant apie 6 priedo a dalies 1 ir 2 skirsniuose nurodytas draudimo paslaugas, Rusijos pagal 28 straipsnio 1 dalį sutei- kiamo režimo pobūdis yra nustatytas 7 priedo B dalyje.

2. Nepaisant bet kurių kitų šio Susitarimo nuostatų, Šaliai neuž- kertamas kelias imtis riziką ribojančių priemonių, įskaitant dėl investuotojų, indėlininkų, polisų turėtojų arba asmenų,

kuriems finansinių paslaugų teikėjas turi atstovaujamojo pati- kėtinio prievolę, apsaugos, arba užtikrinti finansinės sistemos vientisumą ir stabilumą. Tokios priemonės neturi būti naudo- jamos Šalies įsipareigojimams pagal Susitarimą išvengti.

Jokia Susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip reikalau- janti, kad Xxxxx atskleistų informaciją, susijusią su atskirų kli- entų reikalais ir sąskaitomis, arba konfidencialią ar su nuosa- vybe susijusią informaciją, kurią turi viešieji subjektai.

3. Nepažeisdamos 7 priedo a dalies 1 punkto d ir e papunkčių nuostatų, Bendrija bei valstybės narės ir Rusija nepriima jokių naujų teisės aktų ar priemonių, kurios nustatytų ar padidintų diskriminavimą palyginti su padėtimi, esančia Susitarimo pasi- rašymo dieną, kalbant apie sąlygas, turinčias poveikio kitos Šalies bendrovių įsisteigimui jų atitinkamose teritorijose lygi- nant su jų pačių bendrovėmis.

Šalys susitaria, kad pasakymas „padidinti diskriminavimą“ apima diskriminavimo sąlygų pablogėjimą arba jų išplėtimą arba sugrąžinimą po dabartinio taikymo laikotarpio.

4. Šiame Susitarime, kalbant apie bankininkystės paslaugas, bendrovė yra laikoma Bendrijos bendrovės Rusijos dukterine bendrove, kai daugiau kaip penkiasdešimt procentų (50 %) jos akcinio kapitalo priklauso Bendrijos bendrovei.

30 straipsnis

Šiame Susitarime:

a) įsisteigimas – tai Bendrijos arba Rusijos bendrovių, kaip nuro- dyta šio straipsnio h punkte, teisė imtis ekonominės veiklos steigiant atitinkamai Rusijoje arba Bendrijoje dukterines bend- roves ir filialus.

Kalbant apie 29 straipsnyje minėtas finansines paslaugas, „įsis- teigimas“ – tai Bendrijos arba Rusijos bendrovių, kaip nuro- dyta šio straipsnio h punkte, teisė imtis ekonominės veiklos steigiant atitinkamai Rusijoje arba Bendrijoje dukterines bend- roves ir filialus, gavus kompetentingų institucijų licenciją pagal kiekvienoje Šalyje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus;

b) bendrovės dukterinė bendrovė – tai pirmosios bendrovės kontroliuojama bendrovė;

c) ekonominė veikla – pramoninio, komercinio ar profesinio pobūdžio veikla, įskaitant finansines paslaugas;

d) filialas – tai juridinio asmens statuso neturinti verslo vieta, kuri turi pastovumo požymių, kaip patronuojančio subjekto pada- linys, turi administraciją ir yra materialiai aprūpinta turėti verslo santykių su trečiosiomis šalimis taip, kad pastarosios, žinodamos, kad prireikus bus teisinis ryšys su patronuojančiu subjektu, pagrindine buveine, kuri yra užsienyje, neturi derė- tis tiesiogiai su tokiu patronuojančiu subjektu, bet gali suda- ryti sandorius verslo vietoje, kuri yra padalinys;

e) Bendrijos dukterinė bendrovė arba Rusijos dukterinė bendrovė

– tai atitinkamai „Bendrijos bendrovė“ arba „Rusijos bendro- vė“, kaip apibrėžta toliau, kuri taip pat yra atitinkamai „Rusi- jos bendrovės“ arba „Bendrijos bendrovės“ dukterinė bendrovė;

f) valstybės narės arba Rusijos pilietis – tai fizinis asmuo, kuris yra atitinkamai vienos iš valstybių narių arba Rusijos pilietis pagal jų atitinkamus teisės aktus;

g) veikla – tai ekonominės veiklos vykdymas;

Kalbant apie 29 straipsnyje minėtas finansines paslaugas,

„veikla“ – tai visų rūšių ekonominės veiklos, kuri leidžiama pagal kompetentingų institucijų bendrovei išduotą licenciją laikantis kiekvienoje Šalyje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, vykdymas;

h) Bendrijos bendrovė arba Rusijos bendrovė atitinkamai – tai bendrovė, įsteigta atitinkamai pagal valstybės narės arba Rusi- jos įstatymus ir turinti savo registruotą buveinę ar centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą atitinkamai Bend- rijos arba Rusijos teritorijoje. Tačiau, jei bendrovė, įsteigta ati- tinkamai pagal valstybės narės arba Rusijos įstatymus, turi tik savo registruotą buveinę atitinkamai Bendrijos arba Rusijos teritorijoje, ta bendrovė laikoma atitinkamai Bendrijos arba Rusijos bendrove, jei jos veikla turi realų ir nenutrūkstamą ryšį atitinkamai su vienos iš valstybių narių arba Rusijos ekonomika.

Kalbant apie tarptautinį jūrų transportą, šio skyriaus ir III sky- riaus nuostatų naudos gavėjais taip pat yra laivybos bendro- vės, įsteigtos ne Bendrijoje arba Rusijoje ir valdomos atitinka- mai valstybės narės arba Rusijos nacionalinių subjektų, jei jų laivai yra įregistruoti toje valstybėje narėje arba Rusijoje pagal jų atitinkamus teisės aktus.

Šioje nuostatoje tarptautinis jūrų transportas yra laikomas api- mančiu mišrias įvairių transporto rūšių operacijas, susijusias su kelionės jūra etapu, nepažeidžiant prekių ir keleivių veži- mui kitomis transporto rūšimis taikomų nacionalinių apribojimų;

i) 29 straipsnyje ir 7 priede, kalbant apie 6 priedo B dalyje nuro- dytas bankininkystės paslaugas, „Rusijos dukterinė bendrovė“ arba „Bendrijos dukterinė bendrovė“, kaip apibrėžta e punkte, nurodo tokią dukterinę bendrovę, kuri yra bankas atitinkamai pagal Rusijos arba valstybės narės įstatymus.

29 straipsnyje ir 7 priede, kalbant apie 6 priedo B dalyje nuro- dytas bankininkystės paslaugas, „Bendrijos bendrovė“ arba

„Rusijos bendrovė“, kaip apibrėžta h punkte, nurodo tokią bendrovę, kuri yra bankas atitinkamai pagal valstybės narės arba Rusijos įstatymus.

31 straipsnis

Nepaisant 100 straipsnio nuostatų, šios dalies nuostatos neprieštarauja, kad kiekviena Šalis taikytų priemones, kurios yra būtinos siekiant neleisti pasinaudojant šio Susitarimo nuostatomis apeiti jos priemones, taikomas trečiųjų šalių patekimui į jos rinką.

32 straipsnis

1. Nepaisydamos šios dalies I skyriaus nuostatų, Bendrijos bend- rovė ir Rusijos bendrovė, įsteigtos atitinkamai Rusijos arba Bend- rijos teritorijoje, turi teisę samdyti arba kad jos dukterinės bend- rovės, filialai arba bendros įmonės samdytų, laikantis priimančiojoje įsisteigimo šalyje galiojančių įstatymų, atitinkamai Rusijos ir Bendrijos teritorijoje darbuotojus, kurie yra atitinkamai valstybių narių ir Rusijos piliečiai, jei tokie darbuotojai priklauso pagrindiniam personalui, kaip apibrėžta šio straipsnio 2 dalyje, ir jei juos išimtinai samdo bendrovės, dukterinės bendrovės, filialai ar bendros įmonės. Leidimai gyventi ir dirbti tokiems darbuoto- jams išduodami tokio samdymo laikotarpiui.

2. Pirmiau minėtų bendrovių (toliau – organizacijos), pagrindi- nis personalas yra „bendrovės viduje perkelti darbuotojai“, kaip apibrėžta c punkte, pagal toliau nurodytas kategorijas, jeigu orga- nizacija yra juridinis asmuo ir jeigu atitinkami asmenys buvo sam- domi arba joje yra buvę partneriais (išskyrus daugumą akcijų turinčius akcininkus) bent metus betarpiškai iki tokio perkėlimo:

a) asmenys, einantys organizacijoje aukštesnes pareigas, kurie visų pirma vadovauja steiginio (filialo, dukterinės bendrovės arba bendros įmonės) valdymui, gaudami bendras įmonės direktorių valdybos ar akcininkų susirinkimo bendras instruk- cijas arba jų prižiūrimi, įskaitant:

— vadovaujančius steiginiui arba steiginio skyriui ar padali- niui,

— prižiūrinčius ar kontroliuojančius kitų priežiūros, profesinį ar vadybos darbą dirbančių darbuotojų darbą,

— turinčius įgaliojimus asmeniškai priimti ir atleisti darbuo- tojus arba rekomenduoti priimti ir atleisti darbuotojus arba spręsti kitus personalo klausimus;

b) organizacijoje dirbantys asmenys, kurie turi specifinių žinių, svarbių organizacijos teikiamai paslaugai, mokslinių tyrimų įrangai, metodams ar valdymui. Vertinant tokias žinias, be tokių žinių specifikos, susijusios su steiginiu, gali būti atsižvel- giama į aukšto lygio kvalifikaciją, siejamą su darbo ar verslo pobūdžiu, reikalaujančiu specifinių techninių žinių, įskaitant priklausymą akredituotos profesijos organizacijai;

c) „bendrovės viduje perkeltas darbuotojas“ apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, dirbantis organizacijoje Šalies teritorijoje ir lai- kinai perkeliamas siekiant ekonominės veiklos kitos Šalies teri- torijoje; atitinkama organizacija turi turėti pagrindinę verslo buveinę Šalies teritorijoje, o perkėlimas turi būti į tos organi- zacijos steiginį veiksmingai siekiant panašių rūšių ekonomi- nės veiklos kitos Šalies teritorijoje.

33 straipsnis

Šalys pripažįsta, kad svarbu suteikti viena kitai nacionalinį režimą dėl viena kitos bendrovių įsisteigimo ir, tais atvejais, kurie čia nenumatyti, veiklos jų teritorijose, ir susitaria svarstyti tolesnės pažangos šia linkme galimybę abipusiškai priimtinu pagrindu ir atsižvelgiant į Bendradarbiavimo tarybos rekomendacijas.

34 straipsnis

1. Šalys dės visas savo pastangas vengti imtis priemonių ar veiks- mų, labiau ribojančių viena kitos bendrovių įsisteigimo ir veiklos sąlygas negu ta padėtis, kuri buvo dieną prieš pasirašant Susita- rimą.

2. Ne vėliau kaip praėjus tretiesiems metams nuo Susitarimo pasirašymo ir vėliau kasmet Šalys Bendradarbiavimo taryboje nagrinėja:

— priemones, kurių kuri nors Šalis ėmėsi nuo Susitarimo pasi- rašymo, turinčias poveikio vienos Šalies bendrovių įsisteigi- mui ar veiklai kitos Šalies teritorijoje ir siejamas su įsipareigo- jimais, prisiimtais pagal 28 straipsnį, ir

— ar Šalys gali prisiimti:

— įsipareigojimą nesiimti priemonių ar veiksmų, galinčių labiau sugriežtinti viena kitos bendrovių įsisteigimo ir veiklos sąlygas negu ta padėtis, kuris yra tokio nagrinė- jimo metu, tais atvejais, kurie joje nenumatyti, arba

— kitus įsipareigojimus, turinčius poveikio jų veiksmų lais- vei

srityse, Šalių sutartose dėl 28 straipsnių prisiimtų įsipareigo- jimų.

Jei po tokio nagrinėjimo viena Šalis mano, kad po Susitarimo pasirašymo kitos Šalies įvestos priemonės sudarė padėtį, kuri ženkliai labiau riboja pirmosios Šalies bendrovių įsisteigimą ar veiklą kitos Šalies teritorijoje palyginti su padėtimi, buvusia Susi- tarimo pasirašymo dieną, tokia Šalis gali prašyti kitos Šalies surengti konsultacijas. Tokiu atveju taikomos 8 priedo a dalies nuostatos.

3. Siekiant šio straipsnio tikslų, imamasi 8 priedo B dalyje nuro- dytų priemonių.

4. Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia 51 straipsnio nuostatų. Situacijas, kurioms taikomas 51 straipsnis, reglamentuoja tik jo nuostatos, atmetant bet kurias kitas.

35 straipsnis

1. 28 straipsnis netaikomas oro transportui, vidaus vandenų ir jūrų transportui.

2. Tačiau veiklos rūšims, kaip nurodyta toliau, kurių imasi laivy- bos agentūros teikdamos tarptautines jūrų paslaugas, įskaitant mišraus transporto operacijas, susijusias su kelionės jūra etapu, kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies bendrovėms komercine prasme būti jos teritorijoje dukterinių bendrovių ar filialų forma, taiky- dama ne mažiau palankias įsisteigimo ir veiklos sąlygas negu tos, kurios taikomos jos pačios bendrovėms arba kurios nors trečio- sios šalies bendrovių dukterinėms bendrovėms ar filialams, atsiž-

velgiant į tai, kurios sąlygos yra palankesnės, ir tai daro laikantis kiekvienoje Šalyje taikomų įstatymų ir kitų teisės aktų.

3. Tokios veiklos rūšys yra šios:

a) jūrų transporto ir su juo susijusių paslaugų rinkodara ir par- davimas per tiesioginius kontaktus su klientais nuo kotiravimo iki sąskaitos faktūros pateikimo;

b) transporto ir su juo susijusių paslaugų, įskaitant vidaus van- denų transporto paslaugas, reikalingas teikti mišraus trans- porto paslaugas, pirkimas ir perpardavimas;

c) dokumentacijos rengimas, susijęs su transporto dokumentais, muitinės dokumentais ar kitais dokumentais, susijusiais su vežamų prekių kilme ir pobūdžiu;

d) verslo informacijos teikimas bet kuriomis priemonėmis, įskai- tant kompiuterizuotas informacines sistemas ir keitimąsi elek- troniniais duomenimis (atsižvelgiant į nediskriminacinius tele- komunikacijų apribojimus);

e) bet kurių verslo susitarimų su kitomis laivybos agentūromis sudarymas;

f) veikimas bendrovių vardu, inter alia, organizuojant, prireikus, laivo iškvietimą ar krovinio perėmimą.

III SKYRIUS

TARPVALSTYBINIS PASLAUGŲ TEIKIMAS

36 straipsnis

Šio Susitarimo 5 priede išvardytiems sektoriams Šalys viena kitai suteikia režimą, ne mažiau palankesnį negu tas, kuris suteiktas bet kuriai trečiajai šaliai dėl sąlygų, turinčių poveikio tarpvalstybiniam paslaugų teikimui, kurį vykdo Bendrijos arba Rusijos bendrovės atitinkamai į Rusijos arba Bendrijos teritoriją pagal kiekvienoje Šalyje taikomus įstatymus ir kitus teisės aktus.

37 straipsnis

atsižvelgdamos į šio Susitarimo 48 straipsnio nuostatas, Šalys leidžia šio Susitarimo 5 priede išvardytuose sektoriuose laikiną fizinių asmenų, kurie yra Bendrijos arba Rusijos bendrovės atstovai ir siekia laikinai atvykti vesti derybų dėl tarpvalstybinio paslaugų pardavimo ar sudaryti susitarimus parduoti

tarpvalstybines paslaugas tai bendrovei, judėjimą, jei tie atstovai nesivers tiesioginiu pardavimu plačiajai visuomenei arba patys neteiks paslaugas.

38 straipsnis

1. 5 priede išvardytuose sektoriuose kiekviena Šalis gali regla- mentuoti tarpvalstybinio paslaugų teikimo į savo teritoriją sąly- gas. Jei šios taisyklės yra bendro taikymo, jos yra administruoja- mos pagrįstai, objektyviai ir nešališkai.

2. Šio straipsnio 1 dalis nepažeidžia 36 ir 50 straipsnių nuostatų.

3. Ne vėliau kaip trečiųjų metų nuo Susitarimo pasirašymo pabai- goje Šalys Bendradarbiavimo taryboje išnagrinėja:

— abiejų Šalių nuo Susitarimo pasirašymo įvestas priemones, kurios turi poveikio tarpvalstybiniam paslaugų tiekimui, kuriam taikomas 36 straipsnis, ir

— ar galima Šalims prisiimti:

— įsipareigojimus nesiimti priemonių ar veiksmų, kurie gali sugriežtinti tarpvalstybinį paslaugų tiekimą, kuriam taiko- mas 36 straipsnis, sąlygas palyginti su padėtimi, esančia tokio nagrinėjimo metu, arba

— kitų veiksmų, turinčių poveikio veiksmų laisvei

Šalių sutartose srityse dėl įsipareigojimų, prisiimtų 36 straips- nyje.

Jei po tokio nagrinėjimo viena Šalis mano, kad kitos Šalies po Susitarimo pasirašymo įvestų priemonių susidarė padėtis, labiau ribojanti tarpvalstybinių paslaugų tiekimą, kuriam taikomas 36 straipsnis, palyginti su ta, kokia buvo Susitarimo pasirašymo dieną, tokia pirmoji Šalis gali prašyti kitos Šalies pradėti konsul- tacijas. Tokiu atveju taikomos 8 priedo a dalies nuostatos.

4. Siekiant šio straipsnio tikslų, imamasi 8 priedo B dalyje nuro- dytų priemonių.

5. Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia 51 straipsnio nuostatų. Situacijas, kurioms taikomas 51 straipsnis, reglamentuoja tik jo nuostatos, atmetant bet kurias kitas.

39 straipsnis

1. Kalbant apie jūrų transportą, Šalys įsipareigoja veiksmingai tai- kyti neribojamos prieigos prie tarptautinės rinkos ir eismo komer- ciniais pagrindais principą.

a) Pirmiau minėta nuostata nepažeidžia teisių ir prievolių, kylan- čių iš Jungtinių Tautų konvencijos dėl linijinių laivų savininkų asociacijų elgesio kodekso, taikytino šio Susitarimo Šalims. asociacijoms nepriklausančios laivybos linijos yra laisvos veikti konkuruojant su asociacija, jei jos laikosi sąžiningos konkurencijos komerciniu pagrindu principo.

b) Šalys patvirtina, kad jos pripažįsta laisvą konkurencingą aplinką kaip esminį biriųjų ir skystųjų krovinių vežimo verslo požymį.

2. Taikydamos šio straipsnio 1 dalies principus, Šalys:

a) nuo šio Susitarimo įsigaliojimo tarpusavio prekyboje netaiko jokių bet kurios valstybės narės ir buvusios TSRS dvišalių susi- tarimų nuostatų dėl krovinių dalijimosi;

b) neįtraukia krovinių dalijimosi nuostatų į būsimus dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl biriųjų ir skystųjų kro- vinių vežimo linijiniais laivais. Tačiau tai neatmeta tokių susi- tarimų dėl linijinių laivų krovinių galimybės tomis išimtinė- mis aplinkybėmis, kai priešingu atveju vienos ar kitos šio Susitarimo Šalies linijinių laivų kompanijos neturėtų veiksmin- gos galimybės netrikdomai dirbti maršrutais į atitinkamas tre- čiąsias šalis ir atgal.

c) įsigaliojus šiam Susitarimui, panaikina visas vienašališkas prie- mones, administracines, technines ir kitas kliūtis, galinčias būti užslėptu apribojimu ar turinčias diskriminacinį poveikį lais- vam paslaugų teikimui tarptautiniame jūrų transporte.

Kiekviena Šalis, inter alia, suteikia ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį Šalis taiko savo laivams, su kitos Šalies vėliava plaukiojantiems laivams, vežantiems krovinius, keleivius arba ir krovinius, ir keleivius, dėl prieigos į užsienio laivams atvirus uostus, tų uostų infrastruktūros ir pagalbinių laivybos paslaugų naudojimo, taip pat dėl mokesčių ir rinkliavų, mui- tinio tikrinimo ir stovėjimo vietų kroviniams pakrauti ir iškrauti.

3. Šalys susitaria, kad šiam Susitarimui įsigaliojus ir ne vėliau kaip 1996 m. gruodžio 31 d. jos surengs derybas dėl laipsniško kiek- vienos Šalies vidaus vandens kelių atvėrimo kitos Šalies subjek- tams ir laivybos bendrovėms, kad būtų galima teikti tarptautines jūrų ir upių laivybos paslaugas.

40 straipsnis

Siekiant sudaryti palankias geležinkelio transporto tarp Šalių sąly- gas, susitariama, kad abi Šalys pagal šį Susitarimą ir naudodamosi atitinkamais dvišaliais ir daugiašaliais mechanizmais, skatins:

— muitinės ir kitų tikrinimo procedūrų pasienyje kroviniams ir riedmenims lengvinimą,

— bendradarbiavimą kuriant tinkamus riedmenis, atitinkančius tarptautinius eismo reikalavimus,

— tarptautinį transportą reglamentuojančių taisyklių ir proce- dūrų derinimą,

— tarptautinio keleivių susisiekimo tarp valstybių narių ir Rusi- jos išsaugojimą ir plėtojimą.

41 straipsnis

Bendradarbiavimas turi užtikrinti teisingas, subalansuotas ir konkurencingas sąlygas paleidimo ir gabenimo į kosmosą rinkai, pagristai svariais ekonominiais veiksniais, o visų pirma bus imtasi veiksmų skatinti derybas dėl daugiašalių taisyklių, reglamentuojančių tarptautinę prekybą paleidimo ir gabenimo į kosmosą paslaugomis, ir dėl jų įgyvendinimo.

Transnacionaliniu laikotarpiu iki 2000 m. susitariama dėl paleidimo į kosmosą paslaugų teikimo sąlygų.

42 straipsnis

Šalys stengiasi viena kitai teikti visokeriopą pagalbą dėl priemonių, skatinančių tarpvalstybinę prekybą judriaisiais palydoviniais ryšiais savo atitinkamose teritorijose, laikantis atitinkamų teisės aktų, praktikos ir sąlygų. 1996 m. Šalys susitiks apsvarstyti galimybių suteikti viena kitai didžiausio palankumo režimą judriųjų palydovinių ryšių paslaugų srityje.

43 straipsnis

Siekdamos užtikrinti suderintą transporto tarp Šalių plėtrą, pritaikytą jų komerciniams poreikiams, Šalys, įsigaliojus šiam Susitarimui, gali sudaryti konkrečius susitarimus dėl abipusio patekimo į rinkas sąlygų ir paslaugų teikimo transporto sektoriuje, kurios dar nėra aptariamos šiame Susitarime. Tokie susitarimai gali būti taikomi daugiau negu vienai arba tik vienai transporto rūšiai.

IV SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

44 straipsnis

Taikant II, III skyrius ir V dalį, neatsižvelgiama į Bendrijos, jos valstybių narių ar Rusijos suteikiamą režimą laikantis įsipareigojimų, įtrauktų į ekonominės integracijos susitarimus.

45 straipsnis

Bendrovės, kurios yra kontroliuojamos ar nuosavybės teise visiškai priklauso Bendrijos bendrovėms ir Rusijos bendrovėms kartu, taip pat naudojasi šios dalies II ir III skyrių ir V dalies nuostatomis.

46 straipsnis

1. Šios dalies nuostatos taikomos atsižvelgiant į apribojimus, pateisinamus viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuome- nės sveikatos motyvais.

2. Jos netaikomos veiklai, kuri kurios nors Šalies teritorijoje, kad ir retais atvejais, yra susijusi su oficialaus įgaliojimo vykdymu.

47 straipsnis

Bendradarbiavimo taryba parengia tolesnio prekybos paslaugomis liberalizavimo rekomendacijas, atsižvelgdama į paslaugų sektoriaus raidą Šalyse ir kitus Šalių prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus ir ypač atsižvelgdama į derybų dėl Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (toliau – GaTS) galutinius rezultatus.

48 straipsnis

Taikant šią dalį, jokia Susitarimo nuostata neužkerta kelio Šalims taikyti savo įstatymus ir taisykles, reglamentuojančius fizinių asmenų atvykimą ir buvimą, darbą, darbo sąlygas, įsisteigimą ir paslaugų teikimą, jeigu tai darant jie netaikomi jiems taip, kad panaikintų arba sumažintų naudą, kurią bet kuri Šalis gauna pagal kurią nors konkrečią Susitarimo nuostatą. Pirmesnė nuostata nepažeidžia 46 straipsnio.

49 straipsnis

1. Didžiausio palankumo režimas, suteikiamas pagal šios dalies arba V dalies nuostatas, netaikomas mokesčių lengvatoms, kurias

Šalys teikia arba ateityje teiks remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimais ar kitais susitarimais mokesčių klausimais.

2. Jokia šios dalies arba V dalies nuostata negali būti aiškinama, kaip neleidžianti Šalims imtis ar vykdyti kokios nors priemonės, kuria siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui remiantis susita- rimų dvigubam apmokestinimui išvengti ir kitų susitarimų mokesčių klausimais arba vidaus fiskalinių teisės aktų nuostato- mis.

3. Jokia šios dalies arba V dalies nuostata negali būti aiškinama, kaip neleidžianti valstybėms narėms arba Rusijai, taikant atitinka- mas fiskalinių teisės aktų nuostatas, daryti skirtumą tarp mokes- čių mokėtojų, kurių padėtis nėra vienoda, ypač dėl nuolatinės gyvenamosios vietos.

50 straipsnis

Nepažeidžiant 32 ir 37 straipsnių, jokia šios dalies II, III ir IV sky- rių nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę:

— valstybių narių arba Rusijos piliečiams atvykti atitinkamai į Rusijos arba Bendrijos teritoriją arba joje būti remiantis kokiu nors statusu, ypač kaip bendrovės akcininkas ar partneris arba jos vadybininkas ar tarnautojas, arba paslaugų teikėjas ar gavėjas,

— Bendrijos dukterinėms bendrovėms arba Rusijos bendrovių filialams įdarbinti arba būti įdarbinusiems Bendrijos teritori- joje Rusijos piliečių,

— Rusijos dukterinėms bendrovėms arba Bendrijos bendrovių filialams įdarbinti arba būti įdarbinusiems Rusijos teritorijoje valstybių narių piliečių,

— Rusijos bendrovėms arba Rusijos bendrovių Bendrijos dukte- rinėms bendrovėms arba filialams tiekti darbuotojus, kurie yra Rusijos piliečiai, dirbti kitiems asmenims ir jų žinioje pagal lai- kinas darbo sutartis,

— Bendrijos bendrovėms arba Bendrijos bendrovių Rusijos duk- terinėms bendrovėms arba filialams tiekti darbuotojus, kurie yra valstybių narių piliečiai, dirbti kitiems asmenims ir jų žinioje pagal laikinas darbo sutartis.

51 straipsnis

1. Šalių viena kitai toliau suteikiamas režimas nuo tos dienos, kai lieka vienas mėnuo iki atitinkamų GaTS įsipareigojimų įsigalio- jimo dienos, sektoriams ar priemonėms, kuriems taikomas GaTS,

jokiu būdu neturi būti palankesnis negu tas, kurį tokia pirmoji Šalis teikė pagal GaTS nuostatas, kiekvienam paslaugų sektoriui, sektoriaus padaliniui ir paslaugos teikimo būdui.

2. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatų savaiminio pobūdžio, Šalis, kuri yra prisiėmusi įsipareigojimus pagal GaTS, informuoja kitą Šalį apie atitinkamas nuostatas ir dėl jų atsiran- dančius šio Susitarimo pataisymus.

3. Per mėnesį nuo tos dienos, kai iš Šalies, prisiėmusios įsiparei- gojimus pagal GaTS, gaunama šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, kita Šalis gali pranešti pirmajai Šaliai apie savo keti- nimą pataisyti savo įsipareigojimus pagal šią dalį ir tuos pataisy- mus padaryti tokiu būdu:

— tais atvejais, kai koks nors paslaugų sektorius, sektoriaus pada- linys ar paslaugos teikimo būdas buvo pašalintas iš Susitari- mo, jo taikymo sritis sumažinta arba jai imta taikyti sąlygas

pagal šio straipsnio 1 dalį, identiškas sektorius, sektoriaus padalinys arba tiekimo būdas gali būti pašalinti arba jo tai- kymo sritis tokiu pačiu būdu sumažinta arba jai taikomos identiškos ar panašios sąlygos.

4. Šie antrosios Šalies padaryti pataisymai turėtų padėti atstatyti Šalių įsipareigojimų pusiausvyrą.

5. Jei Šalis mano, kad pagal šio straipsnio 3 dalį padaryti patai- symai neatstatė Šalių įsipareigojimų pusiausvyros, tokia Šalis gali prašyti kitos Šalies per 30 dienų pradėti konsultacijas, kad būtų rastas priimtinas sprendimas atitinkamai papildomai pataisant- savo įsipareigojimus pagal šią dalį.

6. Jei per 30 dienų nuo tokių konsultacijų pradžios nesuranda- mas priimtinas sprendimas, kitos Šalies prašymu taikomos 101 straipsnio procedūros.

V DaLIS

MOKĖJIMAI IR KAPITALAS

52 straipsnis

1. Šalys įsipareigoja leisti laisvai konvertuojama valiuta bet kokius einamuosius mokėjimus tarp Bendrijos ir Rusijos nuolati- nių gyventojų, susijusius su prekių, paslaugų ar asmenų judėjimu, daromus pagal šio Susitarimo nuostatas.

2. Užtikrinamas laisvas kapitalo judėjimas tarp Bendrijos ir Rusi- jos nuolatinių gyventojų tiesioginių investicijų į bendroves, for- muojamas pagal priimančiosios šalies įstatymus, ir investicijų pagal IV dalies II skyriaus nuostatas forma, šių investicijų perve- dimas į užsienį, įskaitant bet kuriuos kompensacinius mokėjimus, kylančius iš tokių priemonių, kaip eksproprijavimas, nacionaliza- vimas, arba panašaus poveikio priemonių, ir bet kokio iš to atsi- randančio pelno.

3. 2 dalies nuostatos neužkerta kelio Rusijai taikyti apribojimus Rusijos nuolatinių gyventojų išorinėms tiesioginėms investici- joms. Praėjus penkeriems metams nuo šio Susitarimo

įsigaliojimo, Šalys susitaria konsultuotis dėl šių apribojimų išlai- kymo, atsižvelgdamos į atitinkamus monetarinius, fiskalinius ir finansinius motyvus.

4. Pervedimai, susiję su kapitalo judėjimu, kuriam taikoma šio straipsnio 2 dalis, daromi to paties keitimo kurso sąlygomis, kaip ir einamiesiems sandoriams.

5. Nepažeidžiant šio straipsnio 6 ir 7 dalių, pasibaigus penkerių metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo pereinamajam laikotarpiui, kapitalo judėjimui ir su juo susijusiems einamiesiems mokėji- mams tarp Bendrijos ir Rusijos nuolatinių gyventojų Šalys neįveda jokių naujų apribojimų ir nesugriežtina galiojančių priemonių. Tačiau apribojimų įvedimas šio straipsnio dalies pirmame saki- nyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu neturi turėti poveikio Šalių teisėms ir prievolėms pagal šio straipsnio 2, 3, 4 ir 9 dalis.

6. Įsigaliojus šio straipsnio 5 dalyje minėtam uždraudimui ir nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, tais atvejais, kai išimti- nėmis aplinkybėmis kapitalo judėjimai tarp Bendrijos ir Rusijos kelia arba gali sukelti rimtų keitimo kurso politikos arba pinigų

politikos taikymo sunkumų Bendrijoje arba Rusijoje, Bendrija arba Rusija atitinkamai gali ne ilgiau kaip šešis mėnesius imtis apsaugos priemonių, skirtų kapitalo judėjimams tarp Bendrijos ir Rusijos, jei tokios priemonės yra būtinai reikalingos.

7. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, kol Rusijos valiuta taps visiškai konvertuojama, kaip apibūdinta su Tarptautinių valiutos fondu (TVF) sudaryto susitarimo VIII straipsnyje, Rusija gali tai- kyti valiutos keitimo apribojimus, susijusius su trumpalaikių ir vidutinės trukmės finansinių kreditų suteikimu ar ėmimu, tokiu mastu, kokiu tokie kreditų suteikimo ar ėmimo apribojimai yra taikomi Rusijai ir leidžiami pagal TVF Rusijai nustatytą statusą.

Rusija šiuos apribojimus taiko nediskriminaciniu būdu. Jie tai- komi taip, kad kuo mažiausiai trukdytų šiam Susitarimui. Bend-

radarbiavimo tarybai Rusija nedelsdama praneša apie tokias prie- mones ir bet kuriuos jų pakeitimus.

8. Šalys viena su kita konsultuojasi, kaip lengvinti kapitalo judė- jimą tarp Bendrijos ir Rusijos siekiant remti šio Susitarimo tiks- lus. Xxxxx ypač stengiasi toliau liberalizuoti kapitalo judėjimus, susijusius su investavimu į portfelius ir komerciniais kreditais, ir kapitalo judėjimus, susijusius su Bendrijos nuolatinių gyventojų Rusijos nuolatiniams gyventojams teikiamomis finansinėmis paskolomis ir kreditais. Bendradarbiavimo taryba per pirmuosius penkerius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo rengia atitinka- mas rekomendacijas.

9. Šalys viena kitai suteikia didžiausio palankumo režimą eina- mųjų mokėjimų ir kapitalo judėjimų laisvės ir mokėjimo būdų atžvilgiu.

VI DaLIS

KONKURENCIJA; INTELEKTINĖ, PRAMONINĖ IR KOMERCINĖ NUOSAVYBĖ; BENDRADARBIAVIMAS TEISĖKŪROS SRITYJE

53 straipsnis

Konkurencija

1. Šalys susitaria dirbti siekdamos taisyti arba šalinti, taikant kon- kurencijos įstatymus ar kitaip, konkurencijos apribojimus, kurių imasi įmonės arba kuriuos sukelia valstybės kišimasis, jeigu jie gali turėti poveikio prekybai tarp Bendrijos ir Rusijos.

2. Siekdamos šio straipsnio 1 dalyje minėtų tikslų:

2.1. Šalys užtikrina, kad turėtų ir taikytų įstatymus, skirtus jų jurisdikcijoje esančių įmonių konkurencijos apriboji- mams.

2.2. Šalys neteikia eksporto pagalbos, rodydamos palankumą tam tikroms įmonėms ar tam tikrų produktų, išskyrus pirminius, gamybai. Šalys taip pat pareiškia, kad yra pasi- rengusios nuo trečiųjų metų po šio Susitarimo įsigalio- jimo dienos kitokioms pagalbos rūšims, iškreipiančioms ar galinčioms iškreipti konkurenciją tiek, kiek jos turi poveikio prekybai tarp Bendrijos ir Rusijos, nustatyti griežtą tvarką, įskaitant tam tikrų rūšių pagalbos visišką uždraudimą. Tokių rūšių pagalba ir kiekvienai iš jų tai- koma tvarka apibrėžiama kartu per trejus metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo.

Vienos Šalies prašymu kita Šalis teikia informaciją apie savo pagalbos planus arba atskirus specialius valstybės pagalbos atvejus.

2.3. Pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi praėjus penke- riems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, Rusija gali imtis priemonių, nesuderinamų su 2.2 punkto antru saki- niu, jeigu šios priemonės įvedamos ir taikomos 9 priede nurodytomis aplinkybėmis.

2.4. Kalbant apie komercinio pobūdžio valstybinius monopo- lius, Xxxxx pareiškia, kad yra pasirengusios nuo trečiųjų metų po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos užtikrinti, kad Šalių piliečiai ir bendrovės nebūtų diskriminuojami dėl sąlygų, kuriomis perkamos ar parduodamos prekės.

Kalbant apie valstybines įmones arba įmones, kurioms valstybės narės arba Rusija suteikia išimtines teises, Šalys pareiškia, kad yra pasirengusios nuo trečiųjų metų po šio Susitarimo įsigaliojimo dienos užtikrinti, kad nebūtų įtei- sinama ar toliau taikoma jokia priemonė, kokiu nors mastu, kuris prieštarauja Šalių atitinkamiems interesams, iškreipianti prekybą tarp Bendrijos ir Rusijos. Ši nuostata netrukdo teisiškai ir faktiškai vykdyti konkrečius uždavi- nius, kurie yra skirti šioms įmonėms.

2.5. Šalių susitarimu 2.2 ir 2.4 punktuose apibrėžtas laikotar- pis gali būti pratęstas.

3. Bendrijos arba Rusijos prašymu Bendradarbiavimo komitete gali būti konsultuojamasi dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų konkurencijos apribojimų ar iškraipymų ir savo konkurencijos

taisyklių laikymosi, atsižvelgiant į įstatymų nustatytus apriboji- mus dėl informacijos atskleidimo, konfidencialumo ar verslo pas- lapties. Gali būti konsultuojamasi ir šio straipsnio 1 ir 2 dalių aiš- kinimo klausimais.

4. Konkurencijos taisyklių taikymo patirtį turinti Šalis palankiai žiūri į galimybę teikti kitai Šaliai, pastarosios prašymu ir kiek lei- džia turimi ištekliai, techninę pagalbą rengiant ir įgyvendinant konkurencijos taisykles.

5. Pirmiau išdėstytos nuostatos jokiu būdu neturi poveikio Šalies teisėms taikyti atitinkamas priemones, ypač nurodytas 18 straips- nyje, prekybos iškraipymams ištaisyti.

54 straipsnis

Intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga

1. Pagal šio straipsnio ir 10 priedo nuostatas Xxxxx patvirtina, kad jos didelę reikšmę teikia būtinumui užtikrinti deramą ir veiks- mingą intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą ir vykdymą.

2. Šalys patvirtina, kad jos didelę reikšmę teikia įsipareigojimams, kylantiems iš šių daugiašalių konvencijų:

— Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (1967 m. Stokholmo aktas su pakeitimais, padarytais 1979 m.),

— Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos (1967 m. Stokholmo aktas su pakeitimais, padarytais 1979 m.),

— Xxxxx sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos (Ženeva, 1977 m. su pakeitimais, padarytais 1979 m.),

— Budapešto sutarties dėl tarptautinio mikroorganizmų depona- vimo pripažinimo patentavimo procedūros reikmėms (1977 m., su pakeitimais, padarytais 1980 m.),

— Patentinės kooperacijos sutarties (Vašingtonas, 1970 m., su pakeitimais, padarytais 1979 m. ir 1984 m.),

— Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos proto- kolo (Madridas, 1989 m.).

3. Šio straipsnio ir 10 priedo nuostatų įgyvendinimą Šalys regu- liariai peržiūri pagal 90 straipsnį. Jei intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės srityje iškiltų problemų, turinčių povei- kio prekybos sąlygoms, bet kurios Šalies prašymu surengiamos skubios konsultacijos siekiant rasti abipusiškai priimtinus spren- dimus.

55 straipsnis

Bendradarbiavimas teisėkūros srityje

1. Šalys pripažįsta, kad teisės aktų derinimas yra svarbi Rusijos ir Bendrijos ekonominių ryšių stiprinimo sąlyga. Rusija stengiasi užtikrinti, kad jos teisės aktai palaipsniui taptų suderinami su Bendrijos teisės aktais.

2. Įstatymų derinimas ypač plėtojamas šiose srityse: bendrovių teisė, bankininkystės teisė, įmonių finansinė atskaitomybė ir mokesčiai, darbuotojų apsauga darbe, finansinės paslaugos, kon- kurencijos taisyklės, viešieji pirkimai, žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos ir gyvybės apsauga, aplinka, vartotojų apsauga, netiesio- giniai mokesčiai, muitų teisė, techninės taisyklės ir standartai, branduolinės energetikos įstatymai ir kiti tiesės aktai, transportas.

VII DaLIS

EKONOMINIS BENDRADARBIAVIMAS

56 straipsnis

1. Bendrija ir Rusija puoselėja plataus masto ekonominį bendra- darbiavimą siekdamos padėti plėsti savo atitinkamą ekonomiką, kurti palankią tarptautinę ekonominę aplinką bei integruoti Rusiją

ir platesnę bendradarbiavimo erdvę Europoje. Toks bendradarbia- vimas stiprina ir plėtoja ekonominius ryšius abiejų Šalių labui.

2. Šalių politikos kryptys ir kitos priemonės, susijusios su šia dali- mi, visų pirma turi būti skirtos skatinti ekonomines ir socialines reformas bei pertvarką Rusijoje ir derintis prie tvarios ir darnios socialinės plėtros reikalavimų; jos taip pat turi aprėpti aplinkosau- gos reikalavimus.

3. Šis bendradarbiavimas, inter alia, apima:

— jų atitinkamų pramonės šakų ir transporto vystymą,

— naujų tiekimo šaltinių ir naujų rinkų žvalgymą,

— technologijos ir mokslo pažangos skatinimą,

— stabilių socialinių ir žmonių išteklių ugdymo ir vietinio užim- tumo plėtojimo skatinimą,

— regioninio bendradarbiavimo siekiant jo darnaus ir tvaraus vystymo rėmimą.

4. Šalys mano, jog svarbu, kad kartu su tarpusavio partnerystės ir bendradarbiavimo ryšių nustatymu jos palaikytų ir plėtotų bendradarbiavimą su kitomis Europos valstybėmis ir kitomis buvusios TSRS šalimis siekiant darnios regiono plėtros ir negai- lėtų pastangų šiam procesui skatinti.

5. Šiame Susitarime numatytą ekonominį ir kitų formų bendra- darbiavimą tiek, kiek taikytina, Xxxxxxxx gali remti remdamasi ati- tinkamais Tarybos reglamentais dėl techninės pagalbos buvusios TSRS šalims, atsižvelgdama į Šalių sutartus prioritetus. Parama taip pat gali būti teikiama pagal kitus galimus atitinkamus Bend- rijos teisės aktus.

Ypatingą dėmesį Šalys skiria priemonėms, galinčioms puoselėti bendradarbiavimą su kitomis buvusios TSRS šalimis.

6. Šios dalies nuostatos neturi poveikio Šalių konkurencijos tai- syklių ir šio Susitarimo konkrečių įmonėms taikytinų konkuren- cijos taisyklių laikymuisi.

57 straipsnis

Bendradarbiavimas pramonės srityje

1. Bendradarbiavimu siekiama visų pirma remti:

— verslo ryšių tarp ūkinės veiklos vykdytojų, įskaitant mažas ir vidutines įmones, plėtojimą,

— įmonių vadybos tobulinimą,

— privatizacijos procesą ekonominės pertvarkos kontekste ir pri- vataus sektoriaus stiprinimą,

— pastangas viešajame ir privačiame sektoriuje pertvarkyti ir modernizuoti pramonę pereinamuoju laikotarpiu, įtvirtinan- čiu rinkos ekonomiką, ir pagal reikalavimus, užtikrinančius aplinkos apsaugą ir tvarią plėtrą,

— gynybos pramonės pertvarkymą kitoms reikmėms,

— atitinkamų rinkos dėsniais grindžiamų komercijos taisyklių ir praktikos įtvirtinimą, taip pat profesionalios patirties perda- vimą.

2. Įgyvendinant bendradarbiavimo iniciatyvas pramonės srityje, atsižvelgiama į Bendrijos ir Rusijos nustatytus prioritetus. Šiomis iniciatyvomis ypač turėtų būti siekiama nustatyti tinkamą įmonių struktūrą, gerinti vadybos išmanymą ir skatinti rinkų bei įmonių veiklos sąlygų skaidrumą.

58 straipsnis

Investicijų skatinimas ir apsauga

1. Turint omenyje Bendrijos ir valstybių narių atitinkamas galias ir kompetencijas, bendradarbiaujant siekiama kurti vidaus ir užsienio investicijoms palankų klimatą, ypač gerinant investicijų apsaugos, kapitalo perkėlimo sąlygas ir keitimąsi informacija apie palankias investavimo galimybes.

2. Šio bendradarbiavimo konkretūs tikslai yra šie:

— jei reikia, valstybių narių ir Rusijos susitarimų dėl investicijų skatinimo ir apsaugos sudarymas,

— jei reikia, valstybių narių ir Rusijos susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sudarymas,

— keitimasis informacija apie palankias investavimo galimybes, inter alia, per prekybos muges, parodas, prekybos savaites ir kitus renginius,

— keitimasis informacija apie įstatymus, kitus teisės aktus ir administravimo praktiką investicijų srityje.

59 straipsnis

Viešieji pirkimai

Šalys bendradarbiauja sudarydamos sąlygas atviram ir konkurencingam viešųjų pirkimų sutarčių skyrimui, ypač konkurso tvarka.

60 straipsnis

Standartai ir atitikties įvertinimas; vartotojų apsauga

1. Pagal savo kompetenciją ir savo teisės aktus Šalys imasi prie- monių, kad būtų sumažinti tarp Šalių egzistuojantys skirtumai metrologijos, standartizavimo ir sertifikavimo srityse, skatinda- mos remtis tarptautiniu mastu sutartais šių sričių dokumentais.

Pirmiau minėtose srityse Šalys glaudžiai bendradarbiauja su ati- tinkamomis Europos ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis.

Šalys ypač skatina savo atitinkamų organizacijų praktinio pobū- džio sąveiką, kuria siekiama pradėti derybas dėl abipusio pripaži- nimo susitarimų atitikties įvertinimo veiklos srityje.

2. Šalys glaudžiai bendradarbiauja siekdamos savo vartotojų apsaugos sistemų suderinamumo.

Bendradarbiaujama šioje srityje visų pirma siekiant sukurti nuo- latines abipusio informavimo apie pavojingus produktus sistemas, gerinti vartotojų informavimą, ypač apie kainas, produktų ir siū- lomų paslaugų apibūdinimą, plėtoti keitimąsi informacija tarp vartotojų interesų atstovų ir didinti vartotojų apsaugos politikos krypčių suderinamumą.

61 straipsnis

Kasyba ir žaliavos

1. Šalys bendradarbiauja siekdamos padėti kasybos ir žaliavų sek- torių plėtojimui. Ypač kreipiamas dėmesys į bendradarbiavimą spalvotųjų metalų sektoriuje.

2. Šis bendradarbiavimas pirmiausia orientuojamas į šias sritis:

— keitimąsi informacija visais Šalis dominančiais kasybos ir žaliavų sektorių klausimais, įskaitant prekybos reikalus,

— aplinkosaugos teisės aktų priėmimą ir įgyvendinimą,

— profesinį mokymą.

3. Tokį bendradarbiavimą Šalys reguliariai peržiūri specialiame komitete ar organe, įsteigtame pagal 93 straipsnio nuostatas.

4. Šis straipsnis nepažeidžia straipsnių, kuriuose išsamiau apta- riamos žaliavos, konkrečiai 21, 65 ir 66 straipsnių.

62 straipsnis

Mokslas ir technologija

1. Šalys skatina dvišalį bendradarbiavimą civilinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (RTD) srityje remiantis abipuse nauda ir atsižvelgiant į turimus išteklius, atitinkamas galimybes dalyvauti savo atitinkamose programose bei atitinkamus intelek- tinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių (IPR) apsaugos lygius.

2. Bendradarbiavimas mokslo ir technologijos srityje apima:

— keitimąsi moksline ir technine informacija,

— bendrą RTD veiklą,

— profesinio rengimo ir mobilumo programas mokslininkams, tyrinėtojams ir technikams, abiejose pusėse dalyvaujantiems RTD.

Kai toks bendradarbiavimas įgyja veiklos formas, susijusias su mokymu ir (arba) profesiniu rengimu, jis turėtų vykti pagal 63 straipsnio nuostatas.

Tokioje bendradarbiavimo veikloje specialiai atkreipiamas dėme- sys į mokslininkų, inžinierių, tyrinėtojų ir technikų, kurie daly- vauja arba dalyvavo masinio naikinimo ginklų tyrimuose ir/arba gamyboje, perkėlimą į kitas sritis.

3. Toks bendradarbiavimas vyksta pagal konkrečius susitarimus, kurie aptariami derybose ir sudaromi kiekvienos Šalies priimta tvarka ir kuriuose, inter alia, išdėstomos atitinkamos IPR nuostatos.

63 straipsnis

Mokymas ir profesinis rengimas

1. Šalys bendradarbiauja siekdamos kelti bendrojo išsilavinimo ir profesinių kvalifikacijų lygį viešajame ir privačiame sektoriuose.

2. Šis bendradarbiavimas pirmiausia orientuojamas į šias sritis:

— aukštojo mokslo ir profesinio rengimo sistemų atnaujinimas Rusijoje,

— viešojo ir privataus sektorių valdininkų ir vyresniųjų valstybės tarnautojų rengimas nustatytinose prioritetinėse srityse,

— universitetų bendradarbiavimas, bendradarbiavimas tarp uni- versitetų ir firmų,

— dėstytojų, absolventų, jaunų mokslininkų ir tyrinėtojų, admi- nistratorių ir jaunimo mobilumas,

— Europos studijų dėstymo atitinkamose institucijose skatini- mas,

— Bendrijos ir Rusijos kalbų mokymas,

— konferencijų vertėjų antroje aukštojo mokslo pakopoje rengi- mas,

— keitimasis mokymo metodika ir šiuolaikinių mokymo pro- gramų bei techninių galimybių naudojimo skatinimas,

— nuotolinio mokymo ir naujų mokymo technologijų plėtojimas,

— dėstytojų profesinis rengimas.

3. Vienos Šalies dalyvavimas kitos Šalies atitinkamose mokymo ir profesinio rengimo programose galėtų būti svarstomas atitin- kama tvarka ir prireikus tada galėtų būti kuriamos institucinės struktūros ir bendradarbiavimo planai, siejami su Rusijos dalyva- vimu Bendrijos Tempus programoje.

64 straipsnis

Žemės ūkis ir žemės ūkio pramonės sektorius

Bendradarbiavimu siekiama modernizuoti, pertvarkyti ir privatizuoti žemės ūkį bei žemės ūkio pramonės sektorių Rusijoje laikantis reikalavimų, užtikrinančių pagarbą aplinkai. Bendradarbiaujama, inter alia, kuriant privačius ūkius ir platinimo kanalus, laikymo būdus, rinkodarą ir vadybą, modernizuojant kaimo infrastruktūrą ir tobulinant žemės ūkio paskirties žemės planavimą, gerinant našumą, kokybę ir operatyvumą, perduodant technologijas ir praktinio pobūdžio patirtį. Šalys siekia suderinti savo sanitarinius ir fitosanitarinius standartus.

65 straipsnis

Energetika

1. Bendradarbiavimas vyksta remiantis rinkos ekonomikos ir Europos energetikos chartijos principais, atsižvelgiant į laipsnišką energetikos rinkų integraciją Europoje.

2. Šis bendradarbiavimas, be kita ko, apima šias sritis:

— energijos tiekimo kokybės ir saugumo gerinimas ekonomiš- kai ir ekologiškai pagristu būdu,

— energetikos politikos formavimas,

— energetikos sektoriaus valdymo ir reguliavimo tobulinimas rinkos ekonomikos sąlygomis,

— institucinių, teisinių, fiskalinių ir kitų sąlygų, reikalingų ska- tinti prekybą energijos ištekliais ir investicijas, kūrimas,

— energijos taupymo ir energijos ekonomiško vartojimo skati- nimas,

— energetikos infrastruktūros, įskaitant dujų tiekimo ir elektros tinklų sujungimą, modernizavimas,

— energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo poveikis aplinkai sie- kiant užkirsti kelią šios veiklos aplinkai daromą žalą arba ją mažinti,

— energetikos technologijų, naudojamų įvairių rūšių energijos tiekimui ir galutiniam vartojimui, tobulinimas,

— vadybinis ir techninis mokymas energetikos sektoriuje.

66 straipsnis

Branduolinis sektorius

Turint omenyje atitinkamas Bendrijos ir valstybių narių galias ir kompetencijas, civilinis bendradarbiavimas branduoliniame sektoriuje vyksta, inter alia, įgyvendinant du susitarimus dėl branduolinės sintezės ir branduolinės saugos, dėl kurių Šalys dar turi sutarti.

67 straipsnis

Kosminė erdvė

Xxxxxxxxxxxxx 00 straipsnio, Šalys skatina ilgalaikį bendradarbiavimą atitinkamai civilinių kosminių tyrimų, praktinės veiklos ir komercinio taikymo srityse. Ypatingą dėmesį jos skiria iniciatyvoms, kaip abipusiškai naudingais pagrindais visu mastu panaudoti jų atitinkamos veiklos savitarpio papildomumą.

68 straipsnis

Statyba

Šalys bendradarbiauja statybos pramonės srityje, ypač srityse, kurioms taikomi šio Susitarimo 55, 57, 60, 62, 63 ir

77 straipsniai.

Bendradarbiaujama, inter alia, siekiant modernizuoti ir pertvarkyti statybos sektorių Rusijoje, kad jis atitiktų rinkos ekonomikos

principus ir laikytųsi atitinkamų sveikatos, saugos ir aplinkosaugos reikalavimų.

69 straipsnis

Aplinka

1. Turėdamos omenyje Europos energetikos chartiją ir 1993 m. Liucernos konferencijos deklaraciją, Šalys plėtoja ir stiprina bend- radarbiavimą aplinkos ir žmonių sveikatos srityse.

2. Bendradarbiaujama siekiant kovoti su aplinkos blogėjimu ir aprėpiant šiuos aspektus:

— taršos lygių veiksminga stebėsena ir aplinkos įvertinimas; informavimo apie aplinkos būklę sistema,

— kova su vietinio, regioninio ir tarpvalstybinio masto oro ir vandens tarša,

— ekologinis atkūrimas,

— tvari, naši ir aplinkai nekenksminga gamyba ir energijos nau- dojimas; pramonės objektų sauga,

— chemikalų klasifikavimas ir saugus tvarkymas,

— vandens kokybė,

— atliekų mažinimas, perdirbimas ir saugus šalinimas, Bazelio konvencijos įgyvendinimas,

— žemės ūkio poveikis aplinkai, dirvožemio erozija ir cheminė tarša,

— miškų apsauga,

— biologinės įvairovės išsaugojimas, saugomos vietovės ir bio- loginių išteklių tvarus naudojimas ir valdymas,

— žemės naudojimo planavimas, įskaitant statybos ir miestų pla- navimą,

— ekonominių ir fiskalinių priemonių naudojimas,

— visuotinė klimato kaita,

— ekologinis švietimas ir sąmoningumas,

— Espoo konvencijos dėl poveikio aplinkai įvertinimo įgyvendi- nimas tarpvalstybiniame kontekste.

3. Bendradarbiavimas vyksta ypač per:

— avarijų planavimą ir kitas nepaprastąsias situacijas,

— keitimąsi informacija ir ekspertais, įskaitant informaciją ir eks- pertus, susijusius su švarių technologijų perdavimu bei saugiu ir ekologiškai patikimu biotechnologijų naudojimu,

— bendrą mokslinių tyrimų veiklą,

— įstatymų tobulinimą derinant juos su Bendrijos standartais,

— bendradarbiavimą regioniniu lygmeniu, įskaitant bendradar- biavimą Bendrijos įkurtos Europos aplinkos agentūros siste- moje, ir tarptautiniu lygmeniu,

— strategijų, įskaitant tas, kurios susijusios su pasaulio klimato klausimais ir kuriomis siekiama tvarios raidos, kūrimą,

— poveikio aplinkai tyrimus.

70 straipsnis

Transportas

Šalys plėtoja ir stiprina tarpusavio bendradarbiavimą transporto srityje.

Bendradarbiaujama, inter alia, siekiant pertvarkyti ir modernizuoti transporto sistemas ir tinklus Rusijoje bei, kur reikia, didinti ir užtikrinti vežimo sistemų suderinamumą siekiant kurti platesnio geografinio masto vežimo sistemą.

Šis bendradarbiavimas, inter alia, apima:

— kelių, geležinkelių, jūrų ir oro uostų valdymo ir naudojimo modernizavimą,

— geležinkelių, vandens kelių, automobilių kelių, jūrų ir oro uostų bei oro navigacijos infrastruktūros modernizavimą ir plėtojimą, įskaitant bendro intereso svarbiausių maršrutų ir pirmiau minėtų transporto rūšių transeuropinių jungčių modernizavimą,

— įvairiarūšio transporto skatinimą ir plėtojimą,

— bendrų mokslinių tyrimų ir praktinio taikymo programų skatinimą,

— transporto politikos kūrimo ir įgyvendinimo teisinės ir insti- tucinės bazės rengimą, įskaitant privatizavimą transporto sek- toriuje.

71 straipsnis

Pašto paslaugos ir telekomunikacijos

1. Šalys šioje srityje plečia ir stiprina bendradarbiavimą siekda- mos savo atitinkamų telekomunikacijų ir pašto tinklų laipsniškos integracijos techniniu lygmeniu. Šiuo tikslu jos inicijuoja šią veiklą:

— keičiasi informacija apie telekomunikacijų ir pašto paslaugas bei televizijos ir transliavimo politiką,

— keičiasi technine ir kita informacija, organizuoja profesinį ren- gimą ir konsultavimą,

— perduoda technologiją ir profesinę patirtį,

— numato abiejų Šalių atitinkamas organizacijas bendriems pro- jektams rengti ir vykdyti,

— skatina naujas ryšių galimybes visų pirma komercinių ir vie- šųjų institucijų poreikiams,

— skatina diegti Europos techninius standartus, sertifikavimo sis- temas ir reguliavimo nuostatas,

— bendradarbiauja užtikrinant ryšius kritinėmis aplinkybėmis, konsultuojasi rengiant gaires operatorių bendradarbiavimui katastrofų sąlygomis ir kt.

2. Ši veikla koncentruojama, inter alia, šiose prioritetinėse srityse:

— integruoto telekomunikacijų sektoriaus kūrimas ir moderni- zavimas Rusijoje rinkos ekonomikos ir atitinkamos regulia- vimo bazės kūrimo sąlygomis,

— Rusijos telekomunikacijų tinklo modernizavimas ir techninis integravimas į Europos ir pasaulio tinklus,

— bendradarbiavimas kuriant informacijos mainų ir duomenų perdavimo tarp Bendrijos ir Rusijos organizacijų sistemas,

— transeuropinių telekomunikacijų tinklų integravimas techni- niu lygmeniu,

— Rusijos pašto ir transliavimo paslaugų modernizavimas, įskai- tant teisinius ir reguliavimo aspektus,

— telekomunikacijų, pašto, televizijos ir transliavimo paslaugų valdymas abiejų Šalių besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje, įskaitant organizacines struktūras, strategiją ir planavimą, tarifų politikos ir pirkimo principus.

72 straipsnis

Finansinės paslaugos

Šalys bendradarbiauja siekdamos kurti ir plėtoti tinkamą bankininkystės, draudimo ir kitų finansinių paslaugų sektoriaus sistemą Rusijoje, pritaikytą rinkos ekonomikos poreikiams.

Pagrindinės bendradarbiavimo sritys:

— apskaitos standartų, tinkamų laisvos rinkos ekonomikai ir suderinamų su valstybių narių priimtais standartais kūrimas,

— bankų, draudimo ir finansinės sistemos pertvarkymas,

— bankininkystės, draudimo ir finansinių paslaugų sektoriaus stebėsenos ir reguliavimo tobulinimas,

— suderinamų audito sistemų kūrimas,

— keitimasis informacija apie atitinkamus galiojančius ar rengia- mus įstatymus,

— komercinių ir privačių bankų infrastruktūros modernizavi- mas.

73 straipsnis

Regioninė plėtra

Šalys stiprina tarpusavio bendradarbiavimą regioninės plėtros ir žemės naudojimo planavimo klausimais.

Jos skatina nacionalinės, regioninės ir vietinės valdžios institucijų keitimąsi informacija regioninės ir žemės naudojimo planavimo politikos klausimais ir apie regioninės politikos formavimo būdus, ypač pabrėžiant atsilikusių regionų plėtrą.

Jos taip pat skatina tiesioginius atitinkamų regionų ir už regioninę plėtrą atsakingų organizacijų kontaktus, kad, inter alia, būtų susipažįstama su regioninės plėtros puoselėjimo būdais ir metodais.

74 straipsnis

Bendradarbiavimas socialinėje srityje

1. Sveikatos ir saugos srityje Šalys plėtoja tarpusavio bendradar- biavimą siekdamos gerinti darbuotojų sveikatos apsaugos ir sau- gos lygį.

Konkrečiai kalbant, šis bendradarbiavimas apima:

— švietimą ir mokymą sveikatos ir saugos klausimais, ypač krei- piant dėmesį į padidintos rizikos sektorių veiklą,

— profilaktinių priemonių, užkertančių kelią su darbu sieja- moms ligoms ar kitiems negalavimams, rengimą ir skatinimą,

— didesnių nelaimingų atsitikimų pavojų prevenciją ir nuodingų chemikalų tvarkymą,

— mokslinius tyrimus, kuriais kuriami darbuotojų darbo aplin- kos ir sveikatos bei saugos sąryšio pažinimo pagrindai.

2. Kalbant apie užimtumą, bendradarbiavimas visų pirma apima techninę pagalbą, susijusią su:

— darbo rinkos optimizacija,

— darbo vietų paieškos ir konsultavimo paslaugų modernizavi- mu,

— pertvarkos programų planavimu ir valdymu,

— vietinio užimtumo didinimo skatinimu,

— keitimusi informacija apie lankstaus užimtumo programas, įskaitant tas, kurios susijusios su savarankiškos darbo veiklos ir verslumo skatinimu.

3. Šalys ypač daug dėmesio skiria bendradarbiavimui socialinės apsaugos srityje, kuris, inter alia, apima bendradarbiavimą planuo- jant ir įgyvendinant socialinės apsaugos reformas Rusijoje.

Šiomis reformomis siekiama Rusijoje sukurti rinkos ekonomikai būdingus apsaugos būdus, ir jos aprėpia visas socialinio draudimo veiklos kryptis.

Šis bendradarbiavimas taip pat apima techninę pagalbą socialinio draudimo institucijų kūrimui, siekiant skatinti laipsnišką perėjimą prie sistemos, apimančios įmokines ir socialinės paramos apsau- gos formas, taip pat atitinkamas nevyriausybines organizacijas, teikiančias socialines paslaugas.

75 straipsnis

Turizmas

Xxxxx didina ir plėtoja tarpusavio bendradarbiavimą, kuris apima:

— palankių sąlygų sudarymą turizmo verslui,

— bendradarbiavimą tarp oficialių turizmo organizacijų,

— informacijos srauto didinimą,

— profesionalios patirties perdavimą,

— bendros veiklos galimybių tyrimą.

76 straipsnis

Mažos ir vidutinės įmonės

1. Šalys siekia kurti ir stiprinti mažas ir vidutines įmones (MVĮ) bei skatinti Bendrijos ir Rusijos MVĮ bendradarbiavimą.

2. Šalys skatina keitimąsi informacija ir praktine patirtimi, inter alia, tokios srityse kaip:

— teisinės, administracinės, techninės, mokesčių, finansinės ir kitos sąlygos, būtinos steigiant ir plečiant MVĮ bei jų tarpvals- tybiniam bendradarbiavimui,

— MVĮ reikalingų specializuotų paslaugų, pavyzdžiui, vadybos ir rinkodaros mokymas, apskaita, kokybės kontrolė, teikimas bei tokias paslaugas teikiančių agentūrų kūrimas ir stiprinimas,

— nenutrūkstamų nuolatinių ryšių tarp Bendrijos ir Rusijos ūkio subjektų užmezgimas siekiant gerinti informacijos teikimą MVĮ ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo skatinimas, inter alia, per prieigą prie Verslininkų bendradarbiavimo tinklo ir Euro- pos keitimosi informacija centrų, jei bus įvykdyti šių tinklų keliami reikalavimai.

Šalys glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad pri- eigos prie šių tinklų reikalavimai būtų įvykdyti.

77 straipsnis

Keitimasis informacija, informatika ir informacinė infrastruktūra

1. Šalys remia šiuolaikinių informacijos tvarkymo, įskaitant mediją, būdų plėtojimą. Jos imasi atitinkamų veiksmų skatinti veiksmingą abipusį keitimąsi informacija. Pirmenybė teikiama programoms, kuriomis siekiama teikti bendro pobūdžio informa- ciją apie Bendriją plačiajai visuomenei ir specializuotą informa- ciją, inter alia, profesionaliems verslo sluoksniams.

2. Šalys deda būtinas pastangas plėsti ir stiprinti bendradarbia- vimą siekiant kurti atitinkamą informacinę infrastruktūrą. Šiuo tikslu jos inicijuoja visų pirma šią veiklą:

— keitimąsi informacija apie informacinių infrastruktūrų kūrimo politiką, įskaitant reguliavimo politiką,

— bendrų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektų informacijos ir komunikacijos technologijų srityje ir informa- cinės infrastruktūros, pritaikytos rinkos ekonomikos reik- mėms ir Rusijos įmonių konversijos potencialui bei Rusijos informatizavimo interesams ir leidžiančios užtikrinti sąveiką su Bendrijos informacinėmis infrastruktūromis, kūrimo gali- mybės tyrimą,

— bendrų informacijos technologijų ir informacinių paslaugų specialistų rengimo programų rengimą,

— Europos techninių standartų, sertifikavimo sistemų ir regulia- vimo nuostatų skatinimą.

78 straipsnis

Muitai

1. Bendradarbiavimo tikslas – siekti Šalių muitinės sistemų sude- rinamumo.

2. Konkrečios bendradarbiavimo sritys yra šios:

— keitimasis informacija,

— darbo metodų tobulinimas,

— muitinės procedūrų derinimas ir supaprastinimas prekėms, kuriomis prekiauja Šalys,

— Bendrijos ir Rusijos tranzito sistemų sąsajos,

— šiuolaikinių muitinės informacinių sistemų, įskaitant kompiu- terizuotas sistemas, muitinio patikrinimo punktuose, įvedimo ir valdymo rėmimas,

— abipusė pagalba ir bendri veiksmai dėl dvejopo naudojimo prekių ir prekių, kurioms taikomi netarifiniai apribojimai,

— seminarų ir mokymo sesijų organizavimas. Esant reikalui, techninė parama bus suteikta.

3. Nepažeidžiant šiame Susitarime, ypač jo 82 ir 84 straipsniuo- se, numatomo tolesnio bendradarbiavimo, Šalių muitinės admi- nistracinių institucijų abipusė pagalba muitų klausimais bus plė- tojama pagal 2 protokolo nuostatas.

79 straipsnis

Bendradarbiavimas statistikos srityje

1. Bendradarbiavimo tikslas – siekti tolesnio veiksmingų statisti- nių sistemų kūrimo, statistinių duomenų informacinio ir progra- minio bei technologinio suderinamumo, laiku teikti patikimą sta- tistiką, reikalingą Šalių ekonominiam bendradarbiavimui ir ekonominės reformos procesui Rusijoje remti ir stebėti, taip pat padėti plėtoti privatų verslą Rusijoje.

2. Šalys bendradarbiauja konkrečiai siekdamos:

— stiprinti veiksmingos statistinės sistemos kūrimą Rusijoje, visų pirma sukurti atitinkamą institucinę struktūrą,

— gerinti profesinio rengimo standartus ir statistikos personalo profesinį lygį,

— derinti su tarptautiniais ir visų pirma Bendrijos metodais, stan- dartais ir klasifikacija,

— teikti privataus ir viešojo sektorių ūkiniams subjektams atitin- kamus makroekonominius ir mikroekonominius duomenis,

— laiduoti duomenų patikimumą,

— keistis statistine informacija ir šiuo tikslu kurti duomenų bazes ir (arba) jomis atitinkamai naudotis.

80 straipsnis

Ekonomikos mokslai

Šalys sudaro palankias sąlygas ekonominės reformos procesui ir ekonominės politikos krypčių koordinavimui bendradarbiaudamos siekiant suprasti savo atitinkamų ekonominių sistemų pagrindus, ekonominės politikos rinkos ekonomikos sąlygomis formavimui ir įgyvendinimui.

Šalys:

— keičiasi informacija apie makroekonominius rodiklius bei perspektyvas ir plėtros strategijas,

— analizuoja bendro intereso ekonominius klausimus, įskaitant ekonominės politikos formavimą ir įgyvendinimo priemones,

— skatina intensyvų ekonomistų ir vyresniųjų pareigūnų bend- radarbiavimą, kad paspartintų ekonominės politikos rengimo informacijos ir praktinės patirties perdavimą ir nustatytų platų su politikos formavimu susijusių tyrimų rezultatų skleidimą.

81 straipsnis

Pinigų plovimas

1. Šalys susitaria dėl būtinumo dėti pastangas ir bendradarbiauti, kad būtų užkirstas kelias naudoti jų finansines sistemas nusikals- tamu būdu, ypač darant bendro pobūdžio ir su narkotikais susi- jusius nusikaltimus, įgytų pajamų plovimui.

2. Bendradarbiavimas šioje srityje apima administracinę ir tech- ninę pagalbą siekiant nustatyti tinkamus kovos su pinigų plovimu standartus, lygiaverčius tiems, kurie yra priimti Bendrijoje ir tarp- tautiniuose šios srities forumuose, įskaitant Finansinių veiksmų specialios paskirties grupę (angl. FaTF).

82 straipsnis

Narkotikai

Šalys bendradarbiauja didindamos politikos ir priemonių, taikomų kovoje su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba, tiekimu ir apyvarta, įskaitant prekursorių nukreipimo prevenciją, veiksmingumą ir operatyvumą, taip pat skatindamos narkotikų paklausos prevenciją ir mažinimą. Bendradarbiavimas šioje srityje yra grindžiamas abipusiu Šalių konsultavimusi ir glaudžiu tikslų ir priemonių, susijusių su įvairiomis su narkotikais susijusiomis sritimis, koordinavimu ir, inter alia, numato keitimąsi specialaus rengimo programomis bei prireikus apima Bendrijos teikiamą techninę pagalbą.

83 straipsnis

Bendradarbiavimas kapitalo judėjimo ir mokėjimų Rusijoje srityje

Nepažeisdamos 52 straipsnio Šalys, pripažindamos Rusijos vidaus pinigų rinkos stabilaus funkcionavimo ir plėtojimo būtinumą,

bendradarbiauja veiksmingos kapitalo judėjimo ir mokėjimų reguliavimo sistemos Rusijoje kūrimo srityje.

Turint omenyje valstybių narių ir Bendrijos patirtį, kompetenciją ir atitinkamas galimybes, bendradarbiavimas šioje srityje, remia- mas Bendrijos teikiama technine pagalba, inter alia, apima:

— Bendrijos bei jos valstybių narių ir Rusijos kompetentingų institucijų ryšių užmezgimą,

— reguliarų keitimąsi informacija,

— pagalbą rengiant atitinkamus reguliavimo nuostatus.

Kad būtų optimaliai naudojami esami ištekliai, Šalys užtikrina glaudų koordinavimą su priemonėmis, kurių imasi kitos šalys ir tarptautinės organizacijos.

VIII DaLIS

BENDRADARBIAVIMAS NETEISĖTOS VEIKLOS PREVENCIJOS SRITYJE

84 straipsnis

Šalys nustato bendradarbiavimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią tokių rūšių neteisėtai veiklai:

— neteisėta imigracija ir neteisėtas jų pilietybę turinčių fizinių asmenų buvimas jų atitinkamose teritorijose, atsižvelgiant į readmisijos principą ir praktiką,

— neteisėtos veikos ekonominės veiklos srityje, įskaitant korupciją,

— neteisėti sandoriai dėl įvairių prekių, įskaitant pramonines atliekas,

— klastojimas,

— neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis.

Bendradarbiavimas pirmiau minėtose srityse yra grindžiamas abipusiu konsultavimusi ir glaudžia sąveika bei numato techninę ir administracinę pagalbą, kuri apima:

— nacionalinių teisės aktų neteisėtos veiklos prevencijos srityje rengimą,

— informacijos centrų kūrimą,

— neteisėtos veiklos prevencijoje dalyvaujančių institucijų veiksmingumo didinimą,

— personalo mokymą ir mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimą,

— abipusiškai priimtinų priemonių, užkertančių kelią neteisėtai veiklai, rengimą.

IX DaLIS

KULTŪRINIS BENDRADARBIAVIMAS

85 straipsnis

1. Šalys įsipareigoja remti kultūrinį bendradarbiavimą siekdamos sustiprinti savo tautų esamus ryšius ir skatina abipusį savo atitinkamų kalbų ir kultūrų pažinimą, gerbdamos kūrybinę laisvę ir abipusę prieigą prie kultūros vertybių.

2. Bendradarbiavimas apima visų pirma šias sritis:

— keitimąsi informacija ir patyrimu paminklų ir vietų (architektūros paveldo) išsaugojimo ir apsaugos srityje,

— institucijų, menininkų ir kitų asmenų, dirbančių kultūros srityje, kultūrinius mainus,

— literatūros kūrinių vertimus.

3. Bendradarbiavimo taryba gali teikti rekomendacijas šiam straipsniui įgyvendinti.

X DaLIS

FINANSINIS BENDRADARBIAVIMAS

86 straipsnis

Kad būtų pasiekti šio Susitarimo, ypač jo VI ir VII dalių, tikslai, pagal 87, 88 ir 89 straipsnius Rusija naudojasi laikina finansine Bendrijos pagalba, teikiama kaip techninė pagalba negrąžinamų subsidijų forma Rusijos ekonominei pertvarkai paspartinti.

87 straipsnis

Ši finansinė pagalba teikiama pagal Tacis programą, numatytą Bendrijos atitinkamame Tarybos reglamente.

88 straipsnis

Bendrijos finansinės pagalbos tikslai ir sritys nustatomi orientacinėje programoje, atspindinčioje nustatytus prioritetus, dėl kurių Šalys susitars atsižvelgdamos į Rusijos reikmes, sektorinius lėšų įsisavinimo pajėgumus ir reformos raidą. Šalys apie tai informuoja Bendradarbiavimo tarybą.

89 straipsnis

Kad skiriami ištekliai būtų optimaliai naudojami, Šalys užtikrina, kad Bendrijos techninės pagalbos įnašai būtų daromi juos glaudžiai koordinuojant su gaunamais iš kitų šaltinių, tokių kaip valstybės narės, kitos šalys ir tarptautinės organizacijos, kaip antai Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

XI DaLIS

INSTITUCINĖS, BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

90 straipsnis

Įsteigiama Bendradarbiavimo taryba, kuri stebi šio Susitarimo įgyvendinimą. Ji renkasi ministrų lygmeniu kartą per metus ir kai reikia pagal aplinkybes. Ji nagrinėja visus svarbesnius klausimus, kylančius iš Susitarimo, ir bet kuriuos kitus bendro intereso dvišalius ar tarptautinius klausimus siekdama šio Susitarimo tikslų. Bendradarbiavimo taryba taip pat gali teikti atitinkamas rekomendacijas bendru sutarimu tarp Šalių atstovų Bendradarbiavimo taryboje.

91 straipsnis

1. Bendradarbiavimo tarybą sudaro Europos Sąjungos Tarybos nariai ir Europos Bendrijų Komisijos nariai, bei Rusijos Federaci- jos Vyriausybės nariai.

2. Bendradarbiavimo taryba nustato savo darbo tvarkos taisykles.

3. Bendradarbiavimo tarybai pirmininkauja pakaitomis Bendri- jos atstovas ir Rusijos Federacijos Vyriausybės narys.

92 straipsnis

1. Bendradarbiavimo tarybai atlikti savo pareigas padeda Bend- radarbiavimo komitetas, kurį sudaro Europos Sąjungos Tarybos narių atstovai bei Europos Bendrijų Komisijos atstovai, ir Rusijos Federacijos Vyriausybės atstovai, paprastai vyresniųjų pareigūnų lygmens. Bendradarbiavimo komitetui pirmininkauja pakaitomis Bendrijos atstovas ir Rusijos Federacijos Vyriausybės atstovas.

Savo darbo tvarkos taisyklėse Bendradarbiavimo taryba nustato Bendradarbiavimo komiteto pareigas, kurios apima Bendradarbia- vimo tarybos posėdžių parengimą bei kitas pareigas, nustatytas 16, 17, 53 straipsniuose ir 2 priede, ir kaip Komitetas turi veikti.

2. Bendradarbiavimo taryba gali bet kuriuos savo įgaliojimus per- duoti Bendradarbiavimo komitetui, kuris užtikrina veiklos tęsti- numą tarp Bendradarbiavimo tarybos posėdžių.

93 straipsnis

Bendradarbiavimo taryba gali nuspręsti steigti bet kuriuos kitus specialius komitetus ar organus, kurie gali padėti jai atlikti savo pareigas, ir nustatyti tokių komitetų ar organų sudėtį ir pareigas bei kaip jie turi veikti.

94 straipsnis

Nagrinėdama bet kurį klausimą, kylantį iš šio Susitarimo ryšium su nuostata, darančia nuorodą kokį nors GaTT straipsnį, Bendradarbiavimo taryba kiek įmanoma atsižvelgia į aiškinimą, kurį paprastai tam GaTT straipsniui pateikia GaTT Susitariančiosios Šalys.

95 straipsnis

Įsteigiamas Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas. Jis renkasi savo paties nustatytais laiko tarpais.

96 straipsnis

1. Parlamentinį bendradarbiavimo komitetą sudaro Europos Par- lamento nariai ir Rusijos Federacijos federalinio susirinkimo nariai.

2. Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

3. Parlamentiniui bendradarbiavimo komitetui pakaitomis pirmi- ninkauja atinkamai Europos Parlamento narys ir Rusijos Federa- cijos federalinio susirinkimo narys pagal jo darbo tvarkos taisy- klėse numatytinas nuostatas.

97 straipsnis

Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas gali iš Bendradarbiavimo tarybos prašyti atitinkamos informacijos apie šio Susitarimo įgyvendinimą, o ši prašomą informaciją pateikia komitetui.

Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas informuojamas apie Bendradarbiavimo tarybos rekomendacijas.

Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas gali teikti rekomendacijas Bendradarbiavimo tarybai.

98 straipsnis

1. Pagal šio Susitarimo taikymo sritį kiekviena Šalis įsipareigoja užtikrinti, kad kitos Šalies fiziniai ir juridiniai asmenys dėl jos piliečių galėtų nediskirminuojami kreiptis Šalių kompetentingus

teismus ir administracinius organus apginti asmenines teises ir savo nuosavybės teises, įskaitant su intelektine, pramonine ir komercine nuosavybe susijusias teises.

2. Pagal savo atitinkamus įgaliojimus Šalys:

— skatina kreiptis į arbitražą siekiant spręsti ginčus, kylančius iš komercinių ir bendradarbiavimo sandorių, sudarytų tarp Bendrijos ir Rusijos ūkio subjektų,

— susitaria, kad, perdavus arbitražui spręsti ginčą, kiekviena ginčo Šalis gali, išskyrus atvejus, kai Šalių pasirinkto arbitražo centro taisyklės nustato kitaip, pasirinkti savo arbitrą nepai- sant jo pilietybės, ir kad pirmininkaujantis trečias arbitras arba vienintelis arbitras gali būti trečiosios valstybės pilietis,

— rekomenduos savo ūkio subjektams bendru susitarimu rink- tis savo sutartims taikytiną teisę,

— skatina taikyti Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (Uncitral) parengtas arbitražo taisykles ir kreiptis į valstybės, pasirašiusios 1958 m. birželio 10 d. Konvenciją dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, arbit- ražo centrą.

99 straipsnis

Jokia šio Susitarimo nuostata netrukdo Šaliai imtis priemonių:

1) kurias ji laiko būtinas siekiant apginti savo esminius saugumo interesus:

a) kad neleistų atskleisti informacijos, prieštaraujančios jos esminiams saugumo interesams;

b) susijusių su skiliosiomis medžiagomis ar medžiagomis, iš kurių jos yra išgaunamos;

c) susijusių su ginklų, šaudmenų ar karinių medžiagų gamyba ar prekyba arba gynybos tikslams reikalingais moksliniais tyrimais, taikomąja veikla ar gamyba, jei tokios priemonės nepakenkia produktų, kurie nėra skirti konkrečiai kari- niams tikslams, konkurencijos sąlygoms;

d) kilus rimtiems vidaus neramumams, keliantiems grėsmę viešosios tvarkos palaikymui, karo ar karo grėsmę kelian- čios didelės tarptautinės įtampos metu arba siekiant vyk- dyti įsipareigojimus, prisiimtus taikos ir tarptautinio sau- gumo palaikymo tikslais; arba

2) kurias ji laiko būtinas, kad laikytųsi tarptautinių prievolių ir įsi- pareigojimų, arba savarankiškų priemonių, kurių ji imasi lai- kydamasi tokių visuotinai pripažįstamų tarptautinių prievolių ir įsipareigojimų dėl dvejopo naudojimo pramonės prekių ir technologijų kontrolės.

100 straipsnis

1. Srityse, kurioms taikomas šis Susitarimas, ir nepažeidžiant jokių jame esančių nuostatų:

— Bendrijai taikomos Rusijos priemonės neturi diskriminuoti valstybių narių, jų piliečių arba jų bendrovių ar firmų,

— Rusijai taikomos Bendrijos priemonės neturi diskriminuoti Rusijos piliečių arba jos bendrovių ar firmų.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeidžia Šalių teisės tai- kyti atitinkamas savo mokesčių teisės aktų nuostatas mokesčių mokėtojams, kurių statusas, visų pirma dėl jų gyvenamosios vie- tos, nėra identiškas.

101 straipsnis

1. Kiekviena Šalis gali Bendradarbiavimo tarybai perduoti bet kurį ginčą, susijusį su šio Susitarimo taikymu ar aiškinimu.

2. Bendradarbiavimo taryba gali išspręsti ginčą pateikdama reko- mendaciją.

3. Jei neįmanoma išspręsti ginčo pagal šio straipsnio 2 dalį, bet kuri Šalis gali pranešti kitai Šaliai apie taikintojo paskyrimą; kita Šalis tada per du mėnesius turi paskirti antrą taikintoją. Taikant šią procedūrą, Bendrija ir jos valstybės narės yra laikomos viena ginčo Šalimi.

Bendradarbiavimo taryba paskiria trečią taikintoją.

Taikintojų rekomendacija priimama balsų dauguma. Tokia reko- mendacija yra Šalims privaloma.

4. Bendradarbiavimo taryba gali nustatyti ginčų sprendimo tvar- kos taisykles.

102 straipsnis

Šalys susitaria greitai atitinkamais kanalais bet kurios Šalies prašymu aptarti bet kurį klausimą dėl šio Susitarimo aiškinimo ar

vykdymo ir kitus svarbius Šalių santykių aspektus.

Šio straipsnio nuostatos jokiu būdu neturi poveikio 17, 18, 101 ir 107 straipsniams ir jų nepažeidžia.

103 straipsnis

Pagal šį Susitarimą Rusijai suteikiamas režimas jokiu atveju neturi būti palankesnis negu tas, kurį valstybės narės suteikia viena kitai.

104 straipsnis

Šiame Susitarime Šalys – tai Bendrija ar jos valstybės narės, arba Bendrija ir jos valstybės narės pagal jų atitinkamas galias, ir Rusija.

105 straipsnis

Tiek, kiek klausimams, kuriems taikomas šis Susitarimas, yra taikoma Energetikos chartijos sutartis ir jos protokolai, ta sutartis ir protokolai, jiems įsigaliojus, yra taikoma tiems klausimams, bet tik tiek, kiek toks taikymas yra juose numatytas.

106 straipsnis

Šis Susitarimas yra sudarytas pradiniam 10 metų laikotarpiui. Susitarimas nutylėjimu metai iš metų atnaujinamas, jei nei viena Šalis, likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki jo galiojimo pabaigos, raštu nepraneša kitai Šaliai apie Susitarimo denonsavimą.

107 straipsnis

1. Šalys imasi bet kokių bendro pobūdžio arba specifinių prie- monių, kurių reikia savo įsipareigojimams pagal Susitarimą vyk- dyti.

2. Jei kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis neįvykdė kokio nors savo įsipareigojimo pagal Susitarimą, ji gali imtis atitinkamų prie- monių. Prieš tai darydama, išskyrus ypatingos skubos atvejus, Bendradarbiavimo tarybai ji pateikia visą svarbią informaciją, kurios reikia išsamiai išnagrinėti padėtį siekiant Šalims priimtino sprendimo.

Pasirenkant šias priemones, pirmenybė turi būti teikiama toms, kurios mažiausiai trikdo Susitarimo funkcionavimą. Jei kita Šalis prašo, apie šias priemones nedelsiant pranešama Bendradarbia- vimo tarybai.

108 straipsnis

1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 priedai kartu su 1 ir 2 protokolais yra sudedamoji šio Susitarimo dalis.

109 straipsnis

Šis Susitarimas, kol asmenys ir ūkio subjektai pagal jį įgis lygiavertes teises, neturi poveikio teisėms, jiems užtikrintoms susitarimais, saistančiais vieną ar daugiau valstybių narių ir Rusiją, išskyrus tose srityse, kurios priklauso Bendrijos kompetencijai, ir nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, kylančių iš šio Susitarimo jų kompetencijai priklausančiose srityse.

110 straipsnis

Šis Susitarimas taikomas teritorijoms, kuriose taikomos Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartys laikantis tose sutartyse nustatytų sąlygų, ir Rusijos teritorijai.

111 straipsnis

Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų ir rusų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

112 straipsnis

Šį Susitarimą Xxxxx patvirtina laikydamosi savo teisinių procedūrų.

Šis Susitarimas įsigalioja antro mėnesio nuo tos dienos, kai Šalys viena kitai praneša apie pirmoje pastraipoje minėtų procedūrų užbaigimą, pirmą dieną.

Šis Susitarimas, jam įsigaliojus, Bendrijos ir Rusijos santykiams pakeičia, nepažeidžiant 22 straipsnio 1, 3 ir 5 dalių, 1989 m. gruodžio 18 d. Briuselyje pasirašytą Europos ekonominės bendrijos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos susitarimą dėl prekybos ir ekonominio bei komercinio bendradarbiavimo.

Hecho en Corfú, el veinticuatro de junio de mil novecientos noventa y cuatro. Udfærdiget i Corfu den fireogtyvende juni nitten hundrede og fireoghalvfems. Geschehen zu Korfu am vierundzwanzigsten Juni neunzehnhundertvierundneunzig. Έγινε στην Κέρκυρα, στις είκοσι τέσσερις Ιουνίου χίλια εννιακόσια ενενήντα τέσσερα.

Done at Corfu on the twenty-fourth day of June in the year one thousand nine hundred and ninety-four. Fait à Corfou, le vingt-quatre juin mil neuf cent quatre-vingt-quatorze.

Fatto a Corfù, addì ventiquattro giugno millenovecentonovantaquattro. Gedaan te Korfoe, de vierentwintigste juni negentienhonderd vierennegentig.

Feito em Corfu, em vinte e quatro de Junho de mil novecentos e noventa e quatro.

Pour le Royaume de Belgique Voor het Koninkrijk België Für das Königreich Belgien

På Kongeriget Danmarks vegne

Für die Bundesrepublik Deutschland

Για την Ελληνική Δημοκρατία

Por el Reino de España

Pour la République française

Thar cheann Na hÉireann For Ireland

Per la Repubblica italiana

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Pela República Portuguesa

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Por las Comunidades Europeas For De Europæiske Fællesskaber

Für die Europäischen Gemeinschaften Για τις Ευρωπαϊκές Κοινότητες

For the European Communities Pour les Communautés européennes Per le Comunità europee

Voor de Europese Gemeenschappen Pelas Comunidades Europeias

PRIEDŲ SĄRAŠAS

1 priedas Buvusios TSRS šalims Rusijos teikiamų pranašumų srityse, kurioms taikomas šis Susitarimas, orien- tacinis sąrašas (1994 m. sausio mėn.)

2 priedas Nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo 15 straipsnio (kiekybiniai apribojimai)

3 priedas Bendrijos išlygos pagal 28 straipsnio 2 dalį

4 priedas Rusijos išlygos pagal 28 straipsnio 2 dalį

5 priedas Tarpvalstybinis paslaugų teikimas

Paslaugų, kurioms Šalys suteikia didžiausio palankumo režimą, sąrašas

6 priedas Su finansinėmis paslaugomis susijusių sąvokų apibrėžimai

7 priedas Finansinės paslaugos

8 priedas Nuostatos dėl 34 ir 38 straipsnių

9 priedas Nuostatų dėl konkurencijos ir kiekybinių apribojimų įvedimo pereinamasis laikotarpis

10 priedas 54 straipsnyje nurodyta intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga

PROTOKOLŲ SĄRAŠAS

1 protokolas dėl anglių ir plieno kontaktinės grupės įsteigimo

2 protokolas dėl abipusės administracinės pagalbos, kad būtų tinkamai taikomi muitų teisės aktai

1 PRIEDAS

BUVUSIOS TSRS ŠALIMS RUSIJOS TEIKIAMŲ PRANAŠUMŲ SRITYSE, KURIOMS TAIKOMAS ŠIS SUSITARIMAS, ORIENTACINIS SĄRAŠAS

(1994 m. sausio mėn.)

Pranašumai teikiami abipusiškai pagal atitinkamus susitarimus ar nusistovėjusią praktiką. Jie, inter alia, nustato:

1. Importo arba eksporto apmokestinimas

Netaikomi jokie importo muitai.

Jokie eksporto muitai netaikomi prekėms, pristatomoms pagal metinius dvišalius tarpvalstybinius prekybos ir bendradarbiavimo susitarimus pagal juose nustatytą nomenklatūrą ir apimtis, laikomomis „išvežimu federacinės valstybės reikmėms“, kaip apibrėžta atitinkamuose Rusijos įstatymuose.

Importui netaikomas joks PVM. Importui netaikomi jokie akcizai.

2. Kvotų skyrimas ir licencijavimo tvarka

Eksporto kvotos Rusijos produktų pristatymams pagal metinius dvišalius tarpvalstybinius prekybos ir bendradarbiavimo susitarimus yra atidaromos tokiu pat būdu kaip ir „pristatymams valstybės reikmėms“.

3. Specialios sąlygos visų rūšių veiklai bankų ir finansų sektoriuje (įskaitant įsisteigimą, veiklą), specialių ir einamųjų mokėjimų judėjimui, prieigai prie vertybinių popierių ir pan.

4. Kainų sistema kai kurių rūšių žaliavų ir pusgaminių (anglys, nafta, gamtinės dujos, perdirbti naftos produktai) Rusijos eksportui

Kainos nustatomos remiantis atitinkamomis vidutinėmis pasaulinėmis kainomis, konvertuojamomis rubliais arba atitinkama nacionaline valiuta Rusijos centrinio banko mėnesio prieš išvežimą 15 dieną nustatytu kursu.

5. Vežimo ir tranzito sąlygos

Kalbant apie Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis, kurios yra Daugiašalio susitarimo Šalys, „pagal santykių transporto srityje principus ir sąlygas“ ir (arba) remiantis dvišaliais susitarimais dėl vežimo ir tranzito, savitarpio pagrindais netaikomi jokie mokesčiai už vežimą, muitinį prekių (įskaitant tranzitu vežamas prekes) įforminimą ir tranzitu vykstančias transporto priemones.

6. Ryšių paslaugos, įskaitant pašto, kurjerių, telekomunikacijų, audiovizualines ir kitas paslaugas

7. Prieiga prie informacinių sistemų ir duomenų bazių

2 PRIEDAS

NUOSTATOS, LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUO 15 STRAIPSNIO (KIEKYBINIAI APRIBOJIMAI)

1. Išimtinių priemonių, kurios nukrypsta nuo 15 straipsnio nuostatų, Rusija gali imtis kiekybinių apribojimų forma nediskriminaciniu būdu, kaip nustatyta GaTT XIII straipsnyje. Tokių priemonių gali būti imamasi tik pasibaigus pirmiems kalendoriniams metams po Susitarimo pasirašymo.

2. Šių priemonių gali būti imamasi tik 9 priede nurodytomis aplinkybėmis.

3. Bendra prekių, kurioms taikomos šios priemonės, vertė negali viršyti toliau nurodytų bendro Bendrijos kilmės prekių importo dydžių:

— 10 % per antrus ir trečius kalendorinius metus po Susitarimo pasirašymo,

— 5 % per ketvirtus ir penktus kalendorinius metus po Susitarimo pasirašymo,

— 3 % vėliau, iki Rusijos prisijungimo prie GaTT/PPO.

Pirmiau minėti dydžiai nustatomi remiantis Bendrijos kilmės prekių importo į Rusiją per paskutinius metus iki kiekybinių apribojimų taikymo, apie kuriuos yra statistiniai duomenys, verte.

Šios nuostatos neturi būti apeinamos padidinta muitų tarifų apsauga atitinkamoms importuotoms prekėms.

4. Šios priemonės netaikomos po Rusijos prisijungimo prie GaTT/PPO, jei nenustatyta kitaip Rusijos prisijungimo prie GaTT/PPO protokole.

5. Rusija informuoja Bendradarbiavimo tarybą apie bet kurias priemones, kurių ji ketina imtis laikydamasi šio priedo sąlygų, ir, prieš jų imantis, Bendradarbiavimo taryboje Bendrijos prašymu rengiamos konsultacijos dėl tokių priemonių ir sektorių, kuriuose jos taikomos.

3 PRIEDAS

BENDRIJOS IŠLYGOS PAGAL 28 STRAIPSNIO 2 DALĮ

Kasyba

Kai kuriose valstybėse narėse kasybos ir gamtos turtų gavybos teisėms ne Bendrijos kontroliuojamoms bendrovėms gauti gali būti reikalinga koncesija.

Žuvininkystė

Prieiga prie biologinių išteklių ir žvejybos rajonų, esančių jūrų akvatorijoje, priklausančioje valstybių narių suverenitetui ar jurisdikcijai, ir naudojimasis jais yra leidžiami tik žvejybos laivams, plaukiojantiems su valstybės narės vėliava ir įregistruotiems Bendrijos teritorijoje, jeigu nenustatyta kitaip.

Nekilnojamojo turto pirkimas

Kai kuriose valstybėse narėse nekilnojamojo turto pirkimui taikomi apribojimai.

Audiovizualinės paslaugos, įskaitant radiją

Nacionalinis režimas produkcijai ir platinimui, įskaitant transliavimą ir kitas perdavimo visuomenei formas, gali būti taikomas tik audiovizualiniams kūriniams, atitinkantiems tam tikrus kilmės kriterijus.

Telekomunikacijų paslaugos, įskaitant judriojo ir palydovinio ryšio paslaugas

Rezervuotos paslaugos

Kai kuriose valstybėse narėse galimybė patekti į rinką, susijusią su papildomomis paslaugomis ir infrastruktūromis, yra ribojama.

Profesionalios paslaugos

Paslaugos rezervuotos fiziniams asmenims, valstybių narių piliečiams. Tam tikromis sąlygomis tie asmenys gali kurti bendroves.

Žemės ūkis

Kai kuriose valstybėse narėse nacionalinis režimas netaikomas ne Bendrijos kontroliuojamoms bendrovėms, kurios nori imtis žemės ūkio verslo. Kad ne Bendrijos kontroliuojamos bendrovės galėtų įsigyti vynuogynus, reikia pranešti arba atitinkamais atvejais gauti leidimą.

Naujienų agentūrų paslaugos

Kai kuriose valstybėse narėse ribojamas užsieniečių dalyvavimas leidybos bendrovėse ir transliavimo bendrovėse.

4 PRIEDAS

RUSIJOS IŠLYGOS PAGAL 28 STRAIPSNIO 3 DALĮ

Podirvio ir gamtinių išteklių naudojimas, įskaitant kasybą

1. Kai kurių rūdų ir metalų kasybai ne Rusijos kontroliuojamoms bendrovėms gali būti reikalinga koncesija.

2. Kai kurie specialūs aukcionai mažoms įmonėms arba gynybos įmonėms, vykdančioms karinę konversiją, naudoti podirvio ir gamtinius išteklius gali neprieinami ne Rusijos kontroliuojamoms bendrovėms.

Žuvininkystė

Žvejybai reikia gauti atitinkamos vyriausybinės institucijos leidimą.

Nekilnojamojo turto pirkimas ir tarpininkavimas

a) Ne Rusijos kontroliuojamoms bendrovėms neleidžiama įsigyti žemės sklypų. Tačiau tos bendrovės gali nuomoti žemės sklypus ne ilgesniam kaip 49 metų laikotarpiui.

b) Kaip a punkto išimtis, ne Rusijos kontroliuojamos bendrovės gali įsigyti žemės sklypus tais atvejais, kai tokios bendrovės yra pripažįstamos kaip pirkėjos pagal Rusijos Federacijos įstatymą dėl valstybės ir municipalinių įmonių privatizavimo Rusijos Federacijoje bei kitus atitinkamus įstatymus ir teisės aktus, įskaitant privatizavimo programų reikalavimus.

— privatizuojant valstybės ir municipalines įmones komercinio investavimo konkurso ir aukciono forma,

— plečiant ir papildomai statant įmones komercinio investavimo konkurso forma.

Telekomunikacijos

Telekomunikacijų paslaugos, įskaitant judriojo ir palydovinio ryšio paslaugas, ryšio įtaisų įrengimą, naudojimą ir priežiūrą, yra ribojamos.

Žiniasklaidos priemonės

Yra apribojimų užsieniečių dalyvavimui žiniasklaidos priemonių bendrovėse.

Profesinė veikla

Kai kurių rūšių veikla ribojama arba fiziniams asmenims, ne Rusijos piliečiams, taikomi specialūs reikalavimai.

Federalinio turto nuoma

Federalinio turtas, kurio vertė viršija 100 milijonų rublių, bendrovėms, kuriose dalyvauja užsieniečiai, išnuomojamas gavus valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus valdyti tokį turtą, leidimą. Ši didžiausia suma surenkama ir išreiškiama konvertuojama valiuta.

5 PRIEDAS

TARPVALSTYBINIS PASLAUGŲ TEIKIMAS

PASLAUGŲ, KURIOMS ŠALYS SUTEIKIA DIDŽIAUSIO PALANKUMO REŽIMĄ (DPR), SĄRAŠAS

a) Sektoriai, kuriems jis taikomas, pagal Jungtinių Tautų Organizacijos svarbiausią produktų klasifikatorių (angl. CPC)

Konsultavimo paslaugos, susijusios su apskaitos peržiūros paslaugomis: CPC 86212 dalis kita negu „audito paslaugos“

Konsultavimo paslaugos, susijusios su buhalterinėmis paslaugomis CPC 86220 Inžinerinės paslaugos CPC 8672

Integruotos inžinerinės paslaugos CPC 8673

Patariamosios ir ikiprojektinės architektūrinės paslaugos CPC 86711 architektūrinio dizaino paslaugos CPC 86712

Miestų planavimo ir landšafto architektūrinės paslaugos CPC 8674 Kompiuterių ir su jais susijusios paslaugos

Konsultavimo paslaugos, susijusios su technine kompiuterių įranga CPC 841 Programinės įrangos instaliavimo paslaugos CPC 842

Duomenų bazių paslaugos CPC 844 Reklamavimas CPC 871

Xxxxxx xxxxxxx ir nuomonių apklausa CPC 864 Vadybinio konsultavimo paslaugos CPC 866 Techninis testavimo ir analizavimo paslaugos CPC 8676

Patariamosios ir konsultavimo paslaugos, susijusios su žemės ūkiu, medžiokle ir miškininkyste Patariamosios ir konsultavimo paslaugos, susijusios su žuvininkyste

Patariamosios ir konsultavimo paslaugos, susijusios su kasyba Spausdinimas ir leidyba CPC 88442

Konvencijų paslaugos Vertimo paslaugos CPC 87905

Interjero dizaino paslaugos CPC 87907 Telekomunikacijos:

Pridėtinės vertės paslaugos, įskaitant (bet neapsiribojant) elektroninio paštą, balso paštą, duomenų tvarkymą, operatyvią informacijos ir duomenų bazių paiešką, elektroninius duomenų mainus (angl. EDI), kodo ir protokolo pertvarkymą

Paketinių ir kanalų perjungimu perduodamų duomenų paslaugos Statyba ir susijusios inžinerinės paslaugos: statybvietės tyrimas CPC 5111 Frančizės paslaugos CPC 8929

Suaugusiųjų mokymo neakivaizdiniu būdu paslaugos CPC 924 dalis Naujienų ir spaudos agentūros paslaugos COC 962

Nuomojimo paslaugos, išskyrus veiklos vykdytojus, susijusius su kita transporto įranga (CPC 83101 privatūs automobiliai, 83102 krovininės transporto priemonės, 83105) ir su ja susijusios kitos mašinos ir įranga (CPC 83106, 83107, 83108, 83109)

Komisinių agentų paslaugos ir didmeninės prekybos paslaugos, susijusios su importo ir eksporto prekyba (CPCS 621 ir 622 dalis)

Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla programinės įrangos srityje

Perdraudimas ir retrocesija bei kitos pagalbinės su draudimu susijusios paslaugos, tokios kaip konsultavimas, aktuarijaus paslaugos, rizikos įvertinimas ir ginčų sprendimo paslaugos

Rizikos draudimas, susijęs su:

i) jūrų laivyba ir komercine aviacija, paleidimu ir krovinių gabenimu į kosminę erdvę (įskaitant erdvės palydovus), kai apdraudžiama bet kuris arba visi iš: gabenamų asmenų, eksportuojamų ar importuojamų prekių, pačių prekes gabenančių transporto priemonių ir iš to kylanti atsakomybė;

ii) tarptautiniu tranzitu vežamomis prekėmis; ir

iii) nelaimingais atsitikimais ir sveikatos draudimu; asmeninio automobilio civilinės atsakomybės draudimu važinėjant užsienyje.

b) Duomenų tvarkymo paslaugos CPC 843

Finansinės informacijos teikimas bei perdavimas ir finansinių duomenų tvarkymas (žr. 6 priedo B.11 ir B.12 punktus):

Paslaugoms, išvardytoms b dalyje, DPR, atsižvelgiant į 38 straipsnį, bus taikomas be 8 priedo a punkto.

6 PRIEDAS

SU FINANSINĖMIS PASLAUGOMIS SUSIJUSIŲ SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

Finansinė paslauga yra bet kuri vienos iš Šalių finansinių paslaugų teikėjo siūloma finansinio pobūdžio paslauga. Finansinės paslaugos apima šių rūšių veiklą:

a. Visos draudimo ir su draudimu susijusios paslaugos

1. Tiesioginis draudimas (įskaitant bendrą draudimą)

i) gyvybės;

ii) ne gyvybės.

2. Perdraudimas ir retrocesija.

3. Draudimo tarpininkavimas, pavyzdžiui, maklerio ir atstovavimo paslaugos.

4. Draudimo pagalbinės paslaugos, tokios kaip konsultavimas, aktuarijaus paslaugos, rizikos įvertinimas ir ginčų sprendimo paslaugos.

B. Bankininkystės ir kitos finansinės paslaugos (išskyrus draudimą)

1. Indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimas iš visuomenės.

2. Visų tipų skolinimas, įskaitant vartojimo paskolą, hipotekinę paskolą, faktoringą ir komercinių sandorių finansavimą.

3. Finansinis lizingas.

4. Visos mokėjimo ir pinigų pervedimo paslaugos, įskaitant kredito mokestį ir debito korteles, kelionės čekius ir įsakomuosius vekselius.

5. Garantijos ir įsipareigojimai.

6. Prekiavimas savo sąskaita arba klientų sąskaita biržoje, ne biržoje ar kitaip:

a) pinigų rinkos instrumentais (įskaitant čekius, vekselius, indėlių sertifikatus ir pan.);

b) užsienio valiuta;

c) išvestiniais produktais, įskaitant būsimuosius sandorius ir opcionus, bet jais neapsibojant;

d) valiutų kursų ir palūkanų normų instrumentais, įskaitant tokius produktus, kaip apsikeitimo sandoriai, susitarimai dėl išankstinio palūkanų normos sandorio ir pan.;

e) perleidžiamais vertybiniais popieriais;

f) kitais apyvarčiais finansiniais instrumentais ir finansiniu turtu, įskaitant tauriuosius metalus.

7. Dalyvavimas visų rūšių vertybinių popierių emisijose, įskaitant vertybinių popierių išplatinimą ir paskirstymą kaip agentas (viešai ar privačiai), ir tokiomis emisijomis susijusių paslaugų teikimas.

8. Finansinis tarpininkavimas.

9. Turto valdymas, pavyzdžiui, grynųjų arba portfelio valdymas, visų formų kolektyvinių investicijų valdymas, pensijų fondo valdymas, globojamų indėlių ir patikos paslaugos.

10. atsiskaitymo ir tarpuskaitos (kliringo) paslaugos finansiniam turtui, įskaitant vertybinius popierius, išvestinius produktus ir kitus apyvarčius instrumentus.

11. Finansinės informacijos teikimas ir perdavimas bei finansinių duomenų tvarkymas ir su juo susijusi kitų finansinių paslaugų teikėjų programinė įranga.

12. Patariamasis tarpininkavimas ir kitos pagalbinės finansinės paslaugos visų rūšių veiklai, išvardytai 1–11 punktuose, įskaitant kredito nurodymą ir analizę, investicijų ir portfelio sudarymo tyrimą ir patarimus, patarimus dėl turto įsigijimo bei bendrovės pertvarkymo ir strategijos.

Į finansinių paslaugų apibrėžimus neįtraukiama šių rūšių veikla:

a) centrinių bankų arba kitų viešųjų institucijų, vykdančių pinigų ir keitimo kurso politiką, atliekama veikla;

b) centrinių bankų, vyriausybės žinybų ar departamentų arba viešųjų institucijų atliekama veikla vyriausybės sąskaitai ar su vyriausybės garantija, išskyrus atvejus, kai tą veiklą gali finansinių paslaugų teikėjai konkuruodami su tokiomis viešosiomis įstaigomis;

c) veikla, priklausanti socialinės apsaugos ar viešųjų pensijų planų įstatyminei sistemai, išskyrus atvejus, kai tą veiklą gali finansinių paslaugų teikėjai konkuruodami su viešosiomis įstaigomis ar privačiomis institucijomis.

7 PRIEDAS

FINANSINĖS PASLAUGOS

a. Kalbant apie 6 priedo B dalyje nurodytas bankininkystės paslaugas, Rusijos pagal 28 straipsnio 1 dalį suteikiamas didžiausio palankumo režimas dėl įsisteigimo steigiant tik dukterinę bendrovę (todėl jo netaikant filialo steigimui) ir pagal 28 straipsnio 3 dalį suteikiamas nacionalinis režimas reiškia režimą, ne mažiau palankų negu režimas, kurį Rusija suteikė savo bendrovėms, išskyrus toliau nurodytas išimtis:

1. Rusija pasilieka teisę:

a) ir toliau Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinėms bendrovėms ir filialams taikyti bendros užsienio kapitalo dalies viršutinę ribą Rusijos bankininkystės sistemoje, kuri yra taikoma Susitarimo pasirašymo dieną;

b) Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinėms bendrovėms taikyti minimalaus kapitalo reikalavimą aukštesnį negu tas, kuris taikomas savo bendrovėms, jei šis minimalaus kapitalo reikalavimas nebus padidintas palyginti su tuo, kuris galioja Susitarimo pasirašymo dieną prieš taikant nacionalinį režimą minimalaus kapitalo reikalavimui;

c) riboti Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinių bendrovių filialų skaičių;

d) nustatyti mažiausią ne didesnį kaip 55 000 ekiu lygį likučiams kiekvieno fizinio asmens sąskaitose Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinėse bendrovėse;

e) drausti Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinėms bendrovėms atlikti operacijas su akcijomis ir priemonėmis, konvertuojamomis į Rusijos akcinių bendrovių akcijas;

f) drausti Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinėms bendrovėms atlikti operacijas su Rusijos rezidentais.

2. 1 punkto išimtys gali būti taikomos tik laikantis toliau nurodytų sąlygų:

i) jei jos yra taikomos kiekvienos šalies bendrovių dukterinėms bendrovėms; ir

ii) 1 punkto c, d ir e papunkčiuose minėtoms išimtims:

a) kol pasibaigs penkeri metai nuo Susitarimo pasirašymo vėliausiai išimtims, paminėtoms c ir d papunkčiuose, ir treji metai išimčiai, paminėtai e papunktyje; ir

b) kai Bendrijos bendrovės Rusijos dukterinės bendrovės akcinio kapitalo dalis, priklausanti Rusijos piliečiams ar bendrovėms, neviršija penkiasdešimties procentų (50 %) ir

c) Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinėms bendrovėms, įsteigtoms jau įsigaliojus šioms išimtims;

iii) 1 punkto f papunktyje minėtai išimčiai iki 1996 m. sausio 1 d. ir tik Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinėms bendrovėms, įsteigtoms po 1993 m. lapkričio 15 d. arba nepradėjusioms operacijų su Rusijos rezidentais iki 1993 m. lapkričio 15 d.

3. a) Praėjus penkeriems metams nuo Susitarimo pasirašymo, Rusija apsvarstys galimybę:

i) padidinti 1 punkto a papunktyje minėtą bendros užsienio kapitalo dalies viršutinę ribą Rusijos bankininkystės sistemoje, kuri yra taikoma Susitarimo pasirašymo dieną, atsižvelgdama į visus atitinkamus monetarinius, fiskalinius, finansinius ir mokėjimų balanso veiksnius ir padėtį Rusijos bankininkystės sistemoje;

ii) sumažinti 1 punkto b papunktyje minėtą minimalaus kapitalo reikalavimą, atsižvelgdama į visus atitinkamus monetarinius, fiskalinius, finansinius ir mokėjimų balanso veiksnius ir padėtį Rusijos bankininkystės sistemoje.

b) Praėjus trejiems metams nuo Susitarimo pasirašymo, Rusija apsvarstys 1 punkto c ir d papunkčiuose minėtų apribojimų sušvelninimą, atsižvelgdama į visus atitinkamus monetarinius, fiskalinius, finansinius ir mokėjimų balanso veiksnius ir padėtį Rusijos bankininkystės sistemoje.

B. Kalbant apie 6 priedo a dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas draudimo paslaugas, pagal 28 straipsnio 1 dalį suteikiamas didžiausio palankumo režimas dėl įsisteigimo steigiant tik draudimo operacijas galinčią atlikti dukterinę bendrovę yra nustatytas Rusijoje įsisteigimo dieną taikomuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, atsižvelgiant į šias sąlygas:

1) praėjus penkeriems metams nuo Susitarimo pasirašymo, Rusija panaikina didžiausios 49 % bendrovės kapitalo užsienio akcinio kapitalo dalies ribą;

2) pereinamuoju penkerių metų laikotarpiu didžiausios užsienio akcinio kapitalo dalies ribos panaikinimas neužkerta Rusijai kelio tam tikrose draudimo kategorijose Bendrijos bendrovėms įvesti licencijų suteikimo priemones. Tokios priemonės galėtų būti taikomos privalomojo draudimo planuose socialinio draudimo srityje, arba viešiesiems pirkimams, arba dėl 29 straipsnio 2 dalyje apibūdintų priežasčių, ir neturi panaikinti arba ženkliai susilpninti didžiausios užsienio akcinio kapitalo dalies ribos panaikinimo padarinius.

8 PRIEDAS

NUOSTATOS DĖL 34 IR 38 STRAIPSNIŲ

A dalis

Konsultacijos prasideda per 30 dienų nuo pirmosios Šalies prašymo pateikimo. Jos rengiamos siekiant susitarimo arba dėl:

— kitos Šalies priemonių, dėl kurių susidarė ženkliai labiau suvaržyta padėtis, atsisakymo, arba

— abiejų Šalių įsipareigojimų pakoregavimų, arba

— pakoregavimų, kuriuos turi padaryti pirmoji Šalis, kad išlygintų kitos Šalies sukurtą ženkliai labiau suvaržytą padėtį.

Jei susitarimo nepasiekiama per 60 dienų nuo pirmosios šalies prašymo surengti konsultacijas, ta pirmoji Šalis gali daryti savo įsipareigojimų atitinkamus išlyginamuosius pataisymus. Tokie pataisymai daromi tokiu mastu ir tokiam laikotarpiui, kokie yra reikalingi, kad būtų atsižvelgta kitos Šalies sukurtą ženkliai labiau suvaržytą padėtį. Pirmenybė turi būti teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trikdo Susitarimo funkcionavimą. Minėti pataisymai neturi poveikio teisėms, kurias ekonominės veiklos vykdytojai yra įgiję pagal susitarimą tokių pataisymų darymo metu.

B dalis

1. Veikdama partnerystės ir bendradarbiavimo dvasia, Rusijos Vyriausybė pereinamuoju trejų metų nuo Susitarimo pasirašymo laikotarpiu informuoja Bendriją apie savo ketinimus pateikti naujus įstatymus arba priimti naujus teisės aktus, kurie Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinėms bendrovėms ir filialams gali sudaryti labiau ribojančias sąlygas dėl jų įsisteigimo ar veiklos negu padėtis, egzistavusi iki Susitarimo pasirašymo dienos. Bendrija gali prašyti Rusijos perduoti tokių įstatymų ar teisės aktų projektus ir pradėti dėl tų projektų konsultacijas.

2. Tais atvejais, kai 1 punkte minėtu pereinamuoju laikotarpiu Rusijoje priimti nauji įstatymai ar teisės aktai Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinėms bendrovėms ir filialams sudarytų jų veiklą labiau ribojančias sąlygas negu padėtis, egzistavusi Susitarimo pasirašymo dieną, tokie atitinkami įstatymai ar teisės aktai neturi būti taikomi toms dukterinėms bendrovėms ir filialams, kurie Rusijoje jau buvo įsteigti atitinkamo akto įsigaliojimo metu, kol praeis treji metai nuo tokio įsigaliojimo dienos.

9 PRIEDAS

NUOSTATŲ DĖL KONKURENCIJOS IR KIEKYBINIŲ APRIBOJIMŲ ĮVEDIMO PEREINAMASIS LAIKOTARPIS

53 straipsnio 2.3 punkte ir 2 priedo 2 punkte minėtos aplinkybės yra suprantamos kaip susijusios su Rusijos ekonomikos sektoriais, kurie:

— yra pertvarkomi, arba

— susiduria su rimtais sunkumais, ypač tais atvejais, kai dėl jų Rusijoje atsiranda rimtų socialinių problemų, arba

— susiduria su grėsme, kad tame sektoriuje ar pramonės šakoje Rusijoje gali būti likviduota arba smarkiai sumažinta bendra Rusijos bendrovėms ar piliečiams priklausanti rinkos dalis, arba

— yra naujai besikuriančios pramonės šakos Rusijoje.

10 PRIEDAS

54 STRAIPSNYJE NURODYTA INTELEKTINĖS, PRAMONINĖS IR KOMERCINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGA

1. Rusija turi ir toliau gerinti intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą, kad penktųjų metų nuo Susitarimo įsigaliojimo pabaigoje nustatytų apsaugos lygį, panašų į tą, kuris yra Bendrijoje, įskaitant veiksmingas tokių teisių įgyvendinimo priemones.

2. Penktųjų metų nuo Susitarimo įsigaliojimo pabaigoje Rusija prisijungia prie daugiašalių konvencijų dėl intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių, kurių šalimis yra valstybės narės arba kurias de facto taiko valstybės narės, pagal atitinkamas nuostatas, išdėstytas šiose konvencijose:

— Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ( 1971 m. Paryžiaus aktas),

— Tarptautinė konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (Roma, 1961 m.),

— Tarptautinė konvencija dėl naujų augalų veislių apsaugos (UPOV) (1978 m. Ženevos aktas).

3. Bendradarbiavimo taryba gali rekomenduoti, kad šio priedo 2 punktas yra taikomas ir kitoms daugiašalėms konvencijoms.

4. Šiam Susitarimui įsigaliojus, Rusija Bendrijos bendrovėms ir piliečiams dėl intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos suteikia ne mažiau palankų režimą negu tas, kurį ji suteikė kuriai nors trečiajai šaliai pagal dvišalius susitarimus.

5. 4 punkto nuostatos netaikomos pranašumams, kuriuos Rusija suteikė bet kuriai trečiajai šaliai veiksmingu abipusiu pagrindu ir pranašumams, kuriuos Rusija suteikė kitai buvusios TSRS šaliai.

1 PROTOKOLAS

dėl anglių ir plieno kontaktinės grupės įsteigimo

1. Šalys įsteigia kontaktinę grupę. Grupę sudaro Bendrijos ir Rusijos atstovai.

2. Kontaktinė grupė keičiasi informacija apie anglių ir plieno pramonės šakų padėtį abiejose teritorijose ir tarpusavio prekybą, ypač siekdamos nustatyti galinčias iškilti problemas.

3. Kontaktinė grupė taip pat nagrinėja anglių ir plieno pramonės šakų padėtį pasaulyje, įskaitant tarptautinės prekybos pokyčius.

4. Kontaktinė grupė keičiasi visa naudinga informacija apie atitinkamų pramonės šakų struktūrą, jų gamybos pajėgumų raidą, mokslo ir mokslinių tyrimų pažanga atitinkamose srityse ir užimtumo evoliuciją. Grupė taip pat nagrinėja taršos ir aplinkosaugos problemas.

5. Kontaktinė grupė taip pat tiria pažangą, daromą techninės pagalbos tarp Šalių srityje, įskaitant pagalbą finansiniam, komerciniam ir techniniam valdymui.

6. Kontaktinė grupė keičiasi visa atitinkama informacija apie požiūrius, kurių laikomasi ar bus laikomasi atitinkamose tarptautinėse organizacijose ar forumuose.

7. Kaip ir kada Šalys susitaria, kad yra tikslingas šių pramonės šakų atstovų buvimas ir (arba) dalyvavimas, kontaktinė grupė išplečiama, kad ir jie būtų įtraukti.

8. Kontaktinė grupė renkasi du kartus per metus pakaitomis kiekvienos Šalies teritorijoje.

9. Kontaktinei grupei pakaitomis pirmininkauja Europos Bendrijų Komisijos atstovas ir Rusijos Federacijos Vyriausybės atstovas.

2 PROTOKOLAS

dėl abipusės administracinės pagalbos, kad būtų tinkamai taikomi muitų teisės aktai

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame protokole:

a) muitų teisės aktai – tai Šalių teritorijose taikomos nuostatos, reglamentuojančios prekių importą, eksportą, tranzitą ir patei- kimą muitiniam patikrinimui, įskaitant tų Šalių priimtas drau- dimo, apribojimo ir kontrolės priemones;

b) muitai – tai visi muitai, mokesčiai, rinkliavos ir kiti mokesčiai, nustatyti ir renkami Šalių teritorijose taikant muitų teisės aktus, išskyrus rinkliavas ir mokesčius, kurių dydis neviršija apytiksliai įvertintų išlaidų už suteiktas paslaugas;

c) prašančioji institucija – Šalies tam tikslui paskirta kompeten- tinga administracinė institucija, pateikusi prašymą suteikti pagalbą muitinės veiklos srityje;

d) prašomoji institucija – Šalies tam tikslui paskirta kompeten- tinga administracinė institucija, gavusi prašymą suteikti pagalbą muitinės veiklos srityje;

e) pažeidimas – tai bet koks muitų teisės aktų pažeidimas, taip pat pasikėsinimas pažeisti tokius teisės aktus.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šalys pagal savo kompetenciją ir šiame protokole nustatytu būdu ir sąlygomis viena kitai padeda užtikrinti, kad būtų tinka- mai taikomi muitų teisės aktai, visų pirma užkertant kelią šių tei- sės aktų pažeidimams, juos atskleidžiant ir tiriant.

2. Šiame protokole numatyta pagalba muitinės veiklos srityje tai- koma bet kuriai Šalių administracinei institucijai, kompetentingai taikyti šį protokolą. Ji nepažeidžia taisyklių, reglamentuojančių abipusę pagalbą baudžiamosiose bylose. Ji taip pat neapima infor- macijos, įskaitant dokumentus, gautus pagal įgaliojimus, kuriais naudojamasi teisminės institucijos prašymu, jei šios institucijos nesusitaria kitaip.

3 straipsnis

Pagalba pagal prašymą

1. Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija jai pateikia visą svarbią informaciją, leidžiančią jai užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomi muitų teisės aktai, įskaitant informaciją apie atskleistas ar planuojamas operacijas, kurios pažeidžia, gali pažeisti ar pažeistų tokius teisės aktus.

2. Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija infor- muoja ją, ar iš vienos Šalies teritorijos eksportuotos prekės buvo tinkamai importuotos į kitos Šalies teritoriją, prireikus nurody- dama toms prekėms taikytą muitinės procedūrą.

3. Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų stebima:

a) fiziniai ar juridiniai asmenys, apie kuriuos yra pagrįstų motyvų manyti, kad jie pažeidžia ar pažeidė muitų teisės aktus;

b) vietos, kuriose prekės yra sukauptos taip, kad yra pagrįstų motyvų manyti, kad jos yra skirtos operacijoms, pažeidžian- čioms kitos Šalies muitų teisės aktus;

c) prekių judėjimas, apie kurį pranešta kaip apie galimą muitų teisės aktų pažeidimą;

d) transporto priemonės, apie kurias yra pagrįstų motyvų many- ti, kad jos buvo, yra arba gali būti naudojamos pažeidžiant muitų teisės aktus.

4 straipsnis

Savo iniciatyva teikiama pagalba

Šalys pagal savo kompetenciją teikia viena kitai pagalbą be išanks- tinio prašymo, jei jos mano, kad tai būtina tinkamam muitų tei- sės aktų taikymui, ypač kai jos gauna informacijos apie:

— atskleistas ar planuojamas operacijas, kurios pažeidžia, gali pažeisti ar pažeistų tokius teisės aktus,

— naujas priemones ar būdus, naudojamus vykdant tokias ope- racijas,

— prekes, apie kurias žinoma, kad jos susijusios su esminiu muitų teisės aktų dėl importo, eksporto, tranzito ar bet kurios kitos muitinės procedūros pažeidimu.

5 straipsnis

Pagalbos prašymų forma ir turinys

1. Prašymai pagal šį protokolą pateikiami raštu. Prie prašymo pri- dedami dokumentai, kurių reikia tokiam prašymui įvykdyti. Kai tam tikromis aplinkybėmis reikia imtis skubių veiksmų, gali būti priimami ir žodiniai prašymai, bet jie nedelsiant turi būti patvir- tinami raštu.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį pateikiamuose prašymuose turi būti nurodyta:

a) prašymą pateikianti prašančioji institucija;

b) prašoma priemonė;

c) prašymo objektas ir priežastis;

d) įstatymai, taisyklės ir kiti susiję teisiniai dalykai;

e) kuo tikslesni ir išsamesni duomenys apie fizinius ar juridinius asmenis, kurie yra tyrimų objektas;

f) atitinkamų faktų santrauka.

3. Prašymai pateikiami prašomosios institucijos oficialiąja kalba arba tokiai institucijai priimtina kalba.

4. Jei prašymas neatitinka formalių reikalavimų, gali būti papra- šyta jį pataisyti ar papildyti; tačiau tuo pat metu galima pradėti vykdyti prevencines priemones.

6 straipsnis

Prašymų vykdymas

1. Pagalbos prašymai vykdomi pagal prašomosios Šalies įstaty- mus, taisykles ir kitas teisines nuostatas.

2. Kad įvykdytų pagalbos prašymą, prašomoji institucija pagal savo kompetenciją ir turimus išteklius veikia tarsi ji veiktų savo iniciatyva arba tos pačios Šalies kitų institucijų prašymu, teikdama jau turimą informaciją, atlikdama atitinkamus tyrimus arba pasi- rūpindama, kad jie būtų atlikti.

3. Tinkamai įgalioti vienos Šalies pareigūnai kitos dalyvaujančios Šalies sutikimu ir jos nustatytomis sąlygomis gali iš prašomosios institucijos arba kitos institucijos, kuri yra pavaldi prašomajai ins- titucijai, įstaigų gauti informaciją apie muitų teisės aktų pažei- dimą, kurios prašančiajai institucijai reikia šiame protokole nuro- dytiems tikslams.

4. Vienos Šalies pareigūnai kitos dalyvaujančios Šalies sutikimu ir jos nustatytomis sąlygomis gali dalyvauti pastarosios teritorijoje atliekamuose tyrimuose.

5. Kai šiame protokole numatytomis aplinkybėmis vienos Šalies pareigūnai dalyvauja kitos Šalies teritorijoje atliekamuose tyri- muose, jie turi visada pateikti savo oficialių pareigų įrodymą. Jie neturi dėvėti uniformos, nei turėti ginklų.

7 straipsnis

Forma, kuria informacija turi būti perduodama

1. Laikydamosi šiame protokole nustatytų sąlygų ir apribojimų, Šalys perduoda viena kitai informaciją dokumentų, patvirtintų dokumentų kopijų, ataskaitų ir panašia forma.

2. Bylų ir dokumentų originalai gali būti paprašius perduodami tik tais atvejais, kai patvirtintų kopijų nepakanka. Šios bylos ir dokumentai kuo greičiau grąžinami.

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti dokumentai gali būti pakei- čiami kompiuterizuota informacija bet kokia forma tuo pačiu tikslu. Visa atitinkama informacija medžiagos naudojimui tei- kiama gavus prašymą.

8 straipsnis

Įsipareigojimo teikti pagalbą išimtys

1. Šalys gali atsisakyti teikti pagalbą, kaip nustatyta šiame proto- kole, teikti ją iš dalies arba teikti ją nustatydamos tam tikras sąly- gas ar reikalavimus, tais atvejais, jei tai:

a) galėtų pažeisti suverenitetą, viešąją tvarką, saugumą ar kitus esminius interesus;

arba

b) pažeistų pramoninę, komercinę ar profesinę paslaptį.

2. Tais atvejais, kai prašančioji institucija prašo pagalbos, kurios ji pati paprašyta negalėtų suteikti kitai šaliai, savo prašyme ji atkreipia dėmesį į šį faktą. Tada prašomoji institucija savo nuo- žiūra sprendžia, kaip atsakyti į tokį prašymą.

3. Jei pagalbą suteikti atsisakoma, prašančiajai institucijai nedel- siant raštu turi būti pranešta apie šį sprendimą ir jo motyvus.

9 straipsnis

Įsipareigojimas laikytis konfidencialumo

1. Bet kuri informacija, perduota bet kuria forma pagal šį proto- kolą, yra konfidencialaus pobūdžio. Jai taikomas oficialaus slap-

tumo įsipareigojimas ir suteikiama apsauga, kokia taikoma pana- šiai informacijai pagal atitinkamus teisės aktus Šalyje, kuri ją gavo, ir atitinkamas nuostatas, taikomas Bendrijos institucijoms.

2. Vardiniai duomenys neperduodami visais atvejais, jei yra pagrįstų motyvų manyti, kad perdavimas arba perduotų duomenų naudojimas prieštarautų vienos iš Šalių teisės principams ir ypač jei atitinkamas asmuo patirtų pagrindinių žmogaus teisių apribo- jimą. Duomenis gaunančioji Šalis paprašyta informuoja teikian- čiąją Šalį apie pateiktos informacijos panaudojimą ir gautus rezul- tatus.

3. Vardiniai duomenys gali būti perduodami tik muitinės institu- cijoms ir, jei reikia baudžiamojo persekiojimo tikslais, prokuratū- ros ir teisminėms institucijoms. Kiti asmenys ar institucijos tokią informaciją gali gauti tik gavus išankstinį teikiančiosios instituci- jos leidimą.

4. Informaciją teikiančioji Šalis patikrina perduotinos informaci- jos tikslumą. Paaiškėjus, kad pateikta informacija buvo netiksli arba turi būti panaikinta, apie tai nedelsiant pranešama gaunan- čiajai institucijai. Pastaroji turi ją ištaisyti arba panaikinti.

5. Nepažeidžiant atvejų, kai vyrauja visuomenės interesai, atitin- kamas asmuo paprašęs gali gauti informaciją apie šią duomenų sankaupą ir jų laikymo tikslą.

10 straipsnis

Informacijos naudojimas

1. Gauta informacija yra naudojama tik šio protokolo tikslams ir gali būti kiekvienoje Šalyje naudojama kitiems tikslams tik gavus išankstinį rašytinį tą informaciją pateikusios administracinės ins- titucijos sutikimą ir laikantis bet kokių tos institucijos nustatytų apribojimų.

2. Šio straipsnio 1 dalis netrukdo naudoti informacijos teismo ar administracinėse bylose, vėliau iškeltose už muitų teisės aktų pažeidimą.

3. Šalys, pateikdamos įrodymus, ataskaitas ir parodymus, teismo procesų metu ir pateikdamos kaltinimus, gali kaip įrodymais pasi- naudoti informacija ir dokumentais, kurie buvo gauti ir su kuriais buvo susipažinta pagal šio protokolo nuostatas.

11 straipsnis

Ekspertai ir liudytojai

Prašomosios institucijos pareigūnas gali būti įgaliotas, neviršijant savo įgaliojimų ribų, dalyvauti kitos Šalies jurisdikcijoje

nagrinėjamose teismo ar administracinėse bylose kaip ekspertas ar liudytojas dėl klausimų, kuriems taikomas šis protokolas, ir pateikti daiktus, dokumentus ar patvirtintas jų kopijas, kurie gali būti reikalingi tose bylose. Prašyme dalyvauti byloje turi būti konkrečiai nurodoma, kokiais klausimais ir dėl kokių priežasčių, susijusių su jo pareigybe ar kvalifikacija, tas pareigūnas bus apklausiamas.

12 straipsnis

Pagalbos teikimo išlaidos

Šalys atsisako visų reikalavimų viena kitai atlyginti išlaidas, patirtas pagal šį protokolą, išskyrus prireikus išlaidas ekspertams ir liudytojams bei vertėjams žodžiu ir raštu, kurie nepriklauso valstybės tarnyboms.

13 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Šio protokolo administravimas pavedamas Europos Bendrijų Komisijos kompetentingoms tarnyboms ir, atitinkamais atvejais, valstybių narių muitinės institucijoms, ir Rusijos centrinėms mui- tinės institucijoms. Jos sprendžia dėl visų jam taikyti reikalingų praktinio pobūdžio priemonių ir susitarimų, atsižvelgdamos į duomenų apsaugos taisykles. Jos gali rekomenduoti Bendradar- biavimo tarybai padaryti, jų manymu, reikalingus šio protokolo pakeitimus.

2. Šalys viena su kita konsultuojasi ir vėliau viena kitą informuoja apie išsamias taikymo taisykles, kurias jos priima pagal šio pro- tokolo nuostatas.

14 straipsnis

Papildomumas

1. Šis protokolas papildo ir netrukdo taikyti abipusės pagalbos susitarimus, sudarytus tarp atskirų ar kelių valstybių narių ir Rusi- jos. Jis netrukdo pagal tokius sudarytus ar sudarytinus susitarimus teikti ir platesnę abipusę pagalbą.

2. Nepažeidžiant 10 straipsnio, šie susitarimai nepažeidžia Bend- rijos nuostatų, reglamentuojančių bet kokios muitinės veiklos sri- tyje gautos informacijos, kuria galėtų dominti Bendriją, perdavimą tarp Komisijos kompetentingų tarnybų ir valstybių narių muiti- nės institucijų.

BAIGIAMASIS AKTAS

BELGIJOS KaRaLYSTĖS,

DaNIJOS KaRaLYSTĖS,

VOKIETIJOS FEDERaCINĖS RESPUBLIKOS,

GRaIKIJOS RESPUBLIKOS,

ISPaNIJOS KaRaLYSTĖS,

PRaNCŪZIJOS RESPUBLIKOS,

aIRIJOS,

ITaLIJOS RESPUBLIKOS,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS,

NYDERLaNDŲ KaRaLYSTĖS,

PORTUGaLIJOS RESPUBLIKOS,

JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITaNIJOS IR ŠIaURĖS aIRIJOS KaRaLYSTĖS,

EUROPOS BENDRIJOS steigimo sutarties, EUROPOS aNGLIŲ IR PLIENO BENDRIJOS steigimo sutarties ir EUROPOS aTOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS steigimo sutarties Susitariančiųjų Šalių,

toliau – valstybės narės, bei

EUROPOS BENDRIJOS, EUROPOS aNGLIŲ IR PLIENO BENDRIJOS IR EUROPOS aTOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS,

toliau – Bendrijos, įgaliotieji atstovai ir

RUSIJOS FEDERaCIJOS, toliau – Rusija, įgaliotasis atstovas,

susitikę tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt ketvirtų metų birželio dvidešimt ketvirtą dieną Korfu pasirašyti Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, nustatantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę (toliau – Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas), priėmė šiuos tekstus:

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas, įskaitant jo priedus ir šiuos protokolus:

1 protokolas dėl anglių ir plieno kontaktinės grupės įsteigimo

2 protokolas dėl abipusės administracinės pagalbos, kad būtų tinkamai taikomi muitų teisės aktai.

Valstybių narių ir Bendrijos įgaliotieji atstovai bei Rusijos įgaliotasis atstovas priėmė toliau išvardytų ir prie šio Baigiamojo akto pridedamų bendrų deklaracijų tekstus:

Bendra deklaracija dėl Susitarimo III dalies ir 94 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 10 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 12 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 17 straipsnio Bendra deklaracija dėl Susitarimo 18 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 22 straipsnio 1 dalies antros įtraukos Bendra deklaracija dėl Susitarimo 24 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 26, 32 ir 37 straipsnių Bendra deklaracija dėl Susitarimo 28 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 29 straipsnio 3 dalies Bendra deklaracija dėl Susitarimo 30 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 30 straipsnio a ir g punktų

Bendra deklaracija dėl sąvokos „kontrolė“ Susitarimo 30 straipsnio b punkte ir 45 straipsnyje Bendra deklaracija dėl Susitarimo 30 straipsnio h punkto trečios pastraipos

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 31 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 34 straipsnio 1 punkto Bendra deklaracija dėl Susitarimo 34 ir 38 straipsnių Bendra deklaracija dėl Susitarimo 35 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 39 straipsnio 2 dalies c punkto antros pastraipos dėl uostų atvėrimo

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 39 straipsnio 2 dalies c punkto antros pastraipos dėl laivų, plaukiojančių su trečiosios šalies vėliava

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 44 straipsnio Bendra deklaracija dėl Susitarimo 46 straipsnio 2 dalies Bendra deklaracija dėl Susitarimo 48 straipsnio Bendra deklaracija dėl Susitarimo 52 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 53 straipsnio 2.2 punkto Bendra deklaracija dėl Susitarimo 54 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 99 straipsnio Bendra deklaracija dėl Susitarimo101 straipsnio Bendra deklaracija dėl Susitarimo 107 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 107 straipsnio 2 dalies Bendra deklaracija dėl Susitarimo 2 ir 107 straipsnių Bendra deklaracija dėl Susitarimo 112 straipsnio Bendra deklaracija dėl 2 protokolo 6 straipsnio.

Valstybių narių ir Bendrijos įgaliotieji atstovai bei Rusijos įgaliotasis atstovas taip pat atkreipė dėmesį į šiuos prie Baigiamojo akto pridedamus pasikeitimus laiškais:

Pasikeitimas laiškais dėl Susitarimo 22 straipsnio Pasikeitimas laiškais dėl Susitarimo 52 straipsnio.

Rusijos įgaliotasis atstovas atkreipė dėmesį į toliau išvardytas ir prie šio Baigiamojo akto pridedamas deklaracijas: Bendrijos deklaracija dėl Susitarimo 36 straipsnio

Bendrijos deklaracija dėl Susitarimo 54 straipsnio.

Valstybių narių ir Bendrijos įgaliotieji atstovai atkreipė dėmesį į toliau nurodytą ir prie Baigiamojo akto pridedamą deklaraciją: Rusijos deklaracija dėl Susitarimo 36 straipsnio.

Hecho en Corfú, el veinticuatro de junio de mil novecientos noventa y cuatro. Udfærdiget i Corfu den fireogtyvende juni nitten hundrede og fireoghalvfems. Geschehen zu Korfu am vierundzwanzigsten Juni neunzehnhundertvierundneunzig. Έγινε στην Κέρκυρα, στις είκοσι τέσσερις Ιουνίου χίλια εννιακόσια ενενήντα τέσσερα.

Done at Corfu on the twenty-fourth day of June in the year one thousand nine hundred and ninety-four. Fait à Corfou, le vingt-quatre juin mil neuf cent quatre-vingt-quatorze.

Fatto a Corfù, addì ventiquattro giugno millenovecentonovantaquattro. Gedaan te Korfoe, de vierentwintigste juni negentienhonderd vierennegentig.

Feito em Corfu, em vinte e quatro de Junho de mil novecentos e noventa e quatro.

Pour le Royaume de Belgique Voor het Koninkrijk België Für das Königreich Belgien

På Kongeriget Danmarks vegne

Für die Bundesrepublik Deutschland

Για την Ελληνική Δημοκρατία

Por el Reino de Espańa

Pour la République française

Thar cheann Na hÉireann For Ireland

Per la Repubblica italiana

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Pela República Portuguesa

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Por las Comunidades Europeas For De Europæiske Fællesskaber

Für die Europäischen Gemeinschaften Για τις Ευρωπαϊκές Κοινότητες

For the European Communities Pour les Communautés européennes Per le Comunità europee

Voor de Europese Gemeenschappen Pelas Comunidades Europeias

Bendra deklaracija dėl III dalies ir 94 straipsnio

III dalyje ir 94 straipsnyje GaTT suprantama kaip 1947 m. Ženevoje pasirašytas Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos su pakeitimais, taikomais šio Susitarimo pasirašymo dieną, jei šalys nesusitars kitaip pagal 90 straipsnį įsteigtoje Bendradarbiavimo taryboje.

Bendra deklaracija dėl 10 straipsnio

Šalys susitaria, kad 10 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos produktų importo į Rusiją pagal finansines paskolas ir kreditus, suteiktus plėtros ir humanitariniais tikslais, techninei ir humanitarinei pagalbai ir kitus Rusijos ir trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų sudarytus, sąlygoms, jei tokios valstybės ar tarptautinės organizacijos reikalauja specialaus režimo tokiam importui.

Bendra deklaracija dėl 12 straipsnio

III dalyje dėl prekybos prekėmis 12 straipsnis yra skirtas tranzito klausimui. Šalys susitaria, kad 12 straipsnyje aptariama tik prekių vežimo tranzitu laisvė. Ji atitinka įprastinę GaTT praktiką. Tranzito klausimas gali būti keliamas būsimose derybose dėl transporto susitarimų, kaip nurodyta 43 straipsnyje.

Bendra deklaracija dėl 17 straipsnio

Bendrija ir Rusija pareiškia, kad apsaugos straipsnio (17 straipsnio) tekstas nesuteikia GaTT apsaugos režimo.

Bendra deklaracija dėl 18 straipsnio

Susitariama, kad 18 straipsnio ir paskesnės pastraipos nuostatos nėra skirtos ir neturi lėtinti, kliudyti ar trukdyti procedūrai, nustatytai Šalių atitinkamuose teisės aktuose dėl antidempingo ir subsidijų tyrimų.

Šalys susitaria, kad, nepažeidžiant jų teisės aktų ir praktikos, nustatant normalią vertę turi būti deramai atsižvelgiama apskritai, kiekvienu atveju pagal jo privalumus, kai atitinkami gamintojai gali įrodyti savaiminius palyginamuosius pranašumus pagal tokius veiksnius, kaip prieiga prie žaliavų, gamybos procesas, gamybos buvimas arti vartotojų ir specialios produkto savybės.

Bendra deklaracija dėl 22 straipsnio 1 dalies antros įtraukos

Bendrijos atžvilgiu teisės aktai ir nuostatos, nurodyti 1989 m. susitarimo 6 straipsnyje, apima, inter alia, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį ir jos įgyvendinimo reglamentus, ypač tų tekstų nuostatas, kurios nurodo Euratomo tiekimo agentūros ir Europos Bendrijų Komisijos teises, įgaliojimus ir pareigas.

Bendra deklaracija dėl 24 straipsnio

Susitariama, kad sąvoka „šeimos nariai“ apibrėžiama pagal atitinkamos priimančios šalies nacionalinius teisės aktus.

Bendra deklaracija dėl 26, 32 ir 37 straipsnių

Šalys užtikrina, kad vizų ir leidimų gyventi išdavimas pagal valstybių narių ir Rusijos atitinkamai įstatymus ir kitus teisės aktus atliekamas laikantis ESBK Bonos konferencijos baigiamųjų dokumentų principų, ypač siekiant lengvinti skubų verslininkų atvykimą, buvimą ir judėjimą valstybėse narėse ir Rusijoje. Tokios pastangos ypač taikomos svarbiausiam personalui, nurodytam 32 straipsnyje ir tarpvalstybinių paslaugų pardavėjams, nurodytiems 37 straipsnyje, ir užtikrina, kad administracinės procedūros nepanaikintų arba nesumažintų naudos, kurią bet kuri Šalis gauna pagal šiuos Susitarimo straipsnius.

Šalys susitaria, kad šiame kontekste labai svarbu, kad tarp valstybių narių ir Rusijos būtų laiku sudaryti readmisijos (priėmimo atgal) susitarimai.

Bendradarbiavimo taryba reguliariai peržiūri padėties šiose srityse raidą.

Bendra deklaracija dėl 28 straipsnio

Nepažeisdamos 50 ir 51 straipsnių nuostatų, Šalys susitaria, kad 28 straipsnio 1 ir 4 dalyje paminėti žodžiai „laikantis … įstatymų ir kitų teisės aktų“ reiškia, kad kiekviena Šalis gali reglamentuoti bendrovių įsisteigimą steigiant dukterines bendroves ir filialus, kaip apibrėžta 30 straipsnyje, ir filialų veiklą, jei tie įstatymai ir teisės aktai nesukuria išlygų, sudarančių mažiau palankesnį režimą negu tas, kuris atitinkamai suteiktas trečiosios šalies dukterinėms bendrovėms ar filialams.

Nepažeisdamos 3 ir 4 prieduose išvardytų išlygų bei 50 ir 51 straipsnių nuostatų, Šalys susitaria, kad 28 straipsnio 2 ir 3 dalyje paminėti žodžiai „laikantis … įstatymų ir kitų teisės aktų“ reiškia, kad kiekviena Šalis gali reglamentuoti bendrovių veiklą savo teritorijoje, jei tie įstatymai ir teisės aktai kitos

Šalies bendrovių veiklai nesukuria naujų išlygų, sudarančių mažiau palankesnį režimą negu tas, kuris atitinkamai suteiktas savo bendrovėms arba trečiosios šalies dukterinėms bendrovėms, kuris iš jų geresnis.

Bendra deklaracija dėl 29 straipsnio 3 dalies

Šalys patvirtina, kad jokia 29 straipsnio 3 dalies nuostata nekliudo Rusijai priimti bet kurias naujas nuostatas ar priemones, kurios nustatytų arba pablogintų diskriminavimą palyginti su padėtimi, esama Susitarimo pasirašymo dieną, dėl sąlygų turinčių poveikio ne Bendrijos bendrovių įsisteigimui jos teritorijoje palyginti su savo pačios bendrovėmis.

Bendra deklaracija dėl 30 straipsnio

Šalys patvirtina būtinumą užtikrinti, kad 30 straipsnio a ir g punktuose nurodytų licencijų suteikimas:

— būtų grindžiamas objektyviais ir skaidriais kriterijais, tokiais kaip kompetencija ir gebėjimas teikti paslaugą,

— nebūtų labiau apsunkinantis negu reikia siekiant užtikrinti paslaugos kokybę,

— pats netaptų paslaugos teikimo apribojimu.

Bendra deklaracija dėl 30 straipsnio a ir g punktų

30 straipsnio a punkto antra pastraipa ir g punkto antra pastraipa atsižvelgia į prieigos prie finansinių paslaugų, kaip susitarta pagal šį Susitarimą, specifiką ir neturi poveikio sąvokų „įsisteigimas“ ir „veikla“ apibrėžimams, kaip jie taikomi finansinėms paslaugoms kitiems tikslams negu šiame Susitarime.

Bendra deklaracija dėl sąvokos „kontrolė“ 30 straipsnio b punkte ir 45 straipsnyje

1. Šalys patvirtina savo bendrą supratimą, kad kontrolės klausimas priklauso nuo konkretaus atvejo faktinių aplinkybių.

2. Bendrovė, pavyzdžiui, laikoma kitos bendrovės „kontroliuojama“ ir tokios kitos bendrovės dukterine bendrove, jei:

— tai kitai bendrovei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso dauguma balsavimo teisių, arba

— ta kita bendrovė turi teisę paskirti arba atšaukti daugumą administracinio organo, valdymo organo arba priežiūros organo narių ir tuo pat metu yra akcininkė arba dukterinės bendrovės narė.

3. abi Šalys laiko 2 dalyje išdėstytus kriterijus nebaigtiniais.

Bendra deklaracija dėl 30 straipsnio h punkto trečios pastraipos

atsižvelgdamos į šiuo metu egzistuojančius prekių ir keleivių vežimo vidaus vandens transportu apribojimus, šalys susitaria, kad iki tol, kol tokie apribojimai bus panaikinti, „mišrios įvairių transporto rūšių operacijos, susijusios su kelionės jūra etapu“ yra suprantamos kaip tokių operacijų organizavimas.

Bendra deklaracija dėl 31 straipsnio

31 straipsnio nuostatos leidžia Šalims taikyti bet kokią priemonę, skirtą neleisti trečiosios šalies bendrovei apeiti Šalių priemones dėl tos trečiosios šalies bendrovių įsisteigimo jų atitinkamose teritorijose pasinaudojant bet kokia galimybe, numatyta šiame Susitarime.

Bendra deklaracija dėl 34 straipsnio 1 dalies

atsižvelgdamos į Rusijos pateiktus Bendrijai paaiškinimus, kad tam tikrais atžvilgiais ir tam tikriems sektoriams Bendrijos bendrovių Rusijos dukterinėms bendrovėms ir filialams suteikiamas režimas yra geresnis negu Rusijos bendrovėms apskritai suteiktas režimas, t. y. nacionalinis režimas, Šalys susitaria, kad jeigu Rusija nustatytų priemones suvienodinti užsienio bendrovių Rusijos dukterinėms bendrovėms ir filialams taikomą režimą su nacionaliniu režimu, tai negalėtų būti laikoma 34 straipsnio 1 dalyje nurodyto Rusijos įsipareigojimo stengtis pažeidimu.

Bendra deklaracija dėl 34 ir 38 straipsnių

Šalys susitaria, kad jei kuri nors Šalis manytų, kad kita Šalis 34 straipsnio 2 dalyje arba 38 straipsnio 3 dalyje neteisingai aiškina pasakymus „ženkliai labiau ribojantis“, tokia Šalis gali imtis 101 straipsnyje numatytos procedūros.

Bendra deklaracija dėl 35 straipsnio

Šalys susitaria, kad 35 straipsnio 3 dalies a ir b pastraipose nurodytų rūšių veikla neapima veiklos kaip karjeros.

Bendra deklaracija dėl 39 straipsnio 2 dalies c punkto antros pastraipos dėl uostų atvėrimo

Remdamasi Rusijos pateikta informacija dėl jos uostų, atvirų užsienio laivams, Bendrija atkreipia dėmesį, kad Rusija ketina ir toliau stengtis didinti užsienio laivams atvirų uostų skaičių. Rusija taip pat atkreipia dėmesį į Bendrijos politiką laikyti atvirus užsienio laivams visus uostus, kurie yra atviri tarptautinei prekybai. Šalys mano, kad uostų atvirumo užsienio laivams laipsnis yra esminis požymis vertinant sąlygas, kurios yra būtinos, kad būtų laisvai teikiamos tarptautinio jūrų transporto paslaugos. Dėl to jos įsipareigoja bent kas dveji metai, rengdamos konsultacijas Bendradarbiavimo taryboje, peržiūrėti užsienio laivams atvirų uostų padėtį. Jei iškiltų rimtų sunkumų palaikant uostą atvirą užsienio laivams, Šalis, kurios teritorijoje yra tas uostas, informuoja apie tai kitą Šalį; pastarosios prašymu rengiamos konsultacijos siekiant užtikrinti, kad bet kokie veiksmai, kurių bus imtasi, kuo mažiausiai paveiktų laisvą tarptautinių jūrų transporto paslaugų teikimą.

Bendra deklaracija dėl 39 straipsnio 2 dalies c punkto antros pastraipos dėl laivų, plaukiojančių su trečiosios šalies vėliava

Šalys susitaria praėjus penkeriems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo svarstyti galimybę 39 straipsnio 2 dalies c punkto antrą pastraipą taikyti laivams, plaukiojantiems su trečiosios valstybės vėliava, kuriuos naudoja atitinkamai valstybės narės ar Rusijos laivybos bendrovės arba piliečiai.

Bendra deklaracija dėl 44 straipsnio

Šiame Susitarime ekonominės integracijos susitarimas yra susitarimas pagal Bendrojo susitarimo dėl prekybos ir paslaugų V straipsnyje nustatytus principus. Šio Susitarimo be kurio aspekto, apimančio ne paslaugų teikimo veiklos sritis, atžvilgiu ekonominės integracijos susitarimas yra susitarimas pagal GaTT XXIV straipsnyje nustatytus laisvosios prekybos zonų arba muitų sąjungų kūrimo principus.

Bendra deklaracija dėl 46 straipsnio 2 dalies

Šalys patvirtina savo bendrą supratimą, kad klausimas, ar tam tikrų rūšių veikla yra susijusi, net ir retkarčiais, su oficialios valdžios naudojimu jų atitinkamose teritorijose, priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybių. Nagrinėjimas kiekvienu konkrečiu atveju, ar tokių rūšių veikla yra susijusi su:

— teise naudoti fizinius apribojimus, arba

— juridinių funkcijų atlikimu, arba

— teise vienašališkai įteisinti privalomas nuostatas, padės nustatyti atsakymą į tokį klausimą.

Bendra deklaracija dėl 48 straipsnio

Pats faktas, kad tam tikrų Šalių fiziniams asmenims reikia gauti vizą, o kitų nereikia, yra nelaikomas naudos, gaunamos pagal konkretų susitarimą, panaikinimu arba nesumažinimu.

Bendra deklaracija dėl 52 straipsnio (sąvokų apibrėžimai)

„Einamieji mokėjimai“

Einamieji mokėjimai – tai mokėjimai, susiję su prekių, paslaugų ar asmenų judėjimu, atliekami pagal normalią tarptautinę verslo praktiką, ir neapima priemonių, kurie iš esmės yra einamojo mokėjimo ir kapitalo pervedimo operacijos derinys, tokių kaip mokėjimų atidėjimai ir avansai, skirti apeiti atitinkamus įstatymus šioje srityje.

Šis apibrėžimas netrukdo Rusijai taikyti arba priimti įstatymus, nustatančius, kad tokie mokėjimai turi būti atliekami per tuos Rusijos bankus, kurie yra gavę atitinkamas Rusijos Federacijos centrinio banko licencijas tokioms operacijoms atlikti laisvai konvertuojama valiuta.

„Tiesioginė investicija“

Tiesioginė investicija – tai investicija, kuria siekiama ilgalaikių ekonominių ryšių su įmone, tokios kaip investicijos, kurios suteikia galimybę turėti veiksmingą įtaką jos valdymui atitinkamoje šalyje nerezidentams arba užsienyje rezidentams:

1) sukuriant ar išplečiant visiškai priklausomą įmonę, filialą ar skyrių, įsigyjant nuosavybės teise esamą įmonę;

2) dalyvaujant naujoje ar esamoje įmonėje;

3) penkerių metų ar ilgesnės trukmės paskola.

„Laisvai konvertuojama valiuta“

Laisvai konvertuojama valiuta – tai bet kuri valiuta, kurią tokia laiko Tarptautinis valiutos fondas.

Bendra deklaracija dėl 53 straipsnio 2.2. punkto

Pirminiai produktai – tai tie produktai, kurie taip apibūdinti GaTT.

Bendra deklaracija dėl 54 straipsnio

Šalys susitaria, kad šiame Susitarime intelektinė, pramoninė ir komercinė nuosavybė konkrečiai apima autorių teises, įskaitant kompiuterių programų teises, ir gretutines teises, patentus, pramoninį dizainą, geografines nuorodas, įskaitant kilmės pavadinimus, prekės ir paslaugos ženklus, integruotų grandinių topografijas, taip pat apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip nurodyta Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos ir neatskleistos informacijos apsaugos 10a straipsnyje.

Bendra deklaracija dėl 99 straipsnio

Šalys susitaria, kad 99 straipsnyje nustatytų priemonių nesiimama siekiant iškreipti konkurenciją atitinkamose rinkose ir tokiu būdu teikti apsaugą vidaus produkcijai.

Bendra deklaracija dėl 101 straipsnio

Šalys ragina Bendradarbiavimo tarybą nedelsiant išnagrinėti procedūrines taisykles, kurios galėtų būti naudingos ginčams pagal šį Susitarimą spręsti.

Bendra deklaracija dėl 107 straipsnio

Šalys, siekdamos teisingo aiškinimo ir praktinio taikymo, bendru sutarimu susitaria, kad Susitarimo 107 straipsnyje vartojamas pasakymas „ypatingos skubos atvejai“ reiškia atvejus, kai viena iš Šalių padaro esminį šio Susitarimo pažeidimą. Esminį Susitarimo pažeidimą sudaro:

a) atsisakymas vykdyti Susitarimą, kurio neleidžia bendros tarptautinės teisės normos; arba

b) esminio Susitarimo elemento, nustatyto 2 straipsnyje, pažeidimas.

Bendra deklaracija dėl 107 straipsnio 2 dalies

Šalys susitaria, kad „atitinkamos priemonės“, nurodytos 107 straipsnio 2 dalyje, yra priemonės, kurių imamasi pagal tarptautinę teisę.

Jei Šalis imasi priemonės „ypatingos skubos atveju“, kaip nustatyta 107 straipsnio 2 dalyje, kita Šalis gali imtis procedūros, nustatytos 101 straipsnyje.

Bendra deklaracija dėl 2 ir 107 straipsnių

Šalys pareiškia, kad nuorodos į pagarbą žmogaus teisėms, sudarančią esminį Susitarimo elementą, ir į ypatingos skubos atvejus įtraukimas į Susitarimą išplaukia iš:

— Bendrijos politikos žmogaus teisių srityje laikantis 1992 m. gegužės 11 d. Tarybos deklaracijos, kuri numato šios nuorodos įtraukimą į Bendrijos ir jos ESBK partnerių bendradarbiavimo ar asociacijos susitarimus, taip pat

— Rusijos politikos šioje srityje, ir

— abiejų Šalių ištikimybės atitinkamiems įsipareigojimams, kylantiems iš Helsinkio Baigiamojo akto ir Paryžiaus Chartijos naujai Europai.

Bendra deklaracija dėl 112 straipsnio

Šalys patvirtina, kad, nors šis Susitarimas pakeičia 1989 m. gruodžio 18 d. susitarimą dėl Šalių santykių, Susitarimas neatmeta ir kitaip nepaveikia jokių priemonių, kurių buvo imtasi iki šio Susitarimo įsigaliojimo, ar susitarimų, sudarytų tarp jų iki tos datos laikantis 1989 m. susitarimo, tokiose priemonėse ar susitarimuose nustatytomis sąlygomis ir taikymo laikotarpiui.

Bendra deklaracija dėl 2 protokolo 6 straipsnio

1. Šalys susitaria imtis būtinų priemonių, kad padėtų viena kitai, kaip nustatyta šiame protokole ir nedelsiant, dėl toliau nurodytų prekių judėjimų:

a) ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų įtaisų judėjimo;

b) meno ir senovinių daiktų, turinčių vienai iš Šalių istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, judėjimo;

c) nuodingų prekių, taip pat medžiagų, pavojingų aplinkai ir visuomenės sveikatai, judėjimo;

d) jautriųjų ir strateginių prekių, kurioms taikomi netarifiniai apribojimai pagal Šalių sutartus sąrašus, judėjimo.

2. Šalys susitaria, jei leidžia pagrindiniai jų atitinkamų teisinių sistemų principai, imtis būtinų priemonių, kad būtų galima atitinkamai naudoti kontroliuojamo pristatymo būdą remiantis abipusiškai sutartomis įgyvendinimo nuostatomis, jų priimtomis šiame protokole nustatyta tvarka.

3. Šalys susitaria imtis visų būtinų priemonių pagal savo atitinkamus teisės aktus, kad

— pateiktų visus dokumentus,

— praneštų apie visus sprendimus,

patenkančius į šio Susitarimo taikymo sritį, adresatui, gyvenančiam ar įsisteigusiam jų atitinkamose teritorijose remiantis abipusiškai sutartomis įgyvendinimo nuostatomis, jų priimtomis šiame protokole nustatyta tvarka. Tokiu atveju taikoma 5 straipsnio 3 dalis.

4. Šalys susitaria, kad, kai prašomoji institucija negali veikti savarankiškai, administracinis departamentas, kuriam ši institucija prašymą perdavė, jį vykdo tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos prašomajai institucijai.

PASIKEITIMAS LAIŠKAIS

dėl 22 straipsnio

a. Rusijos laiškas

Gerbiamasis Pone,

Šio laiško tikslas – patvirtinti, kad dėl prekybos branduolinėmis medžiagomis pagal šiandien pasirašyto Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 22 straipsnį, mes esame susitarę dėl to, kas išdėstyta toliau:

Rusija ketina būti stabilia, patikima ir ilgalaike branduolinių medžiagų tiekėja Bendrijai, ir Bendrija tą ketinimą pripažįsta. Rusijos Vyriausybė atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrija laiko Rusiją, ypač tiekimo politikos branduolinės energijos srityje tikslais, tiekimo šaltiniu, kuris yra atskiras ir skirtingas nuo kitų tiekėjų.

Kad būtų išvengta prekybos sunkumų, reguliariai arba paprašius rengiamos konsultacijos dėl prekybos branduolinėmis medžiagos tarp Rusijos ir Bendrijos pokyčių. Šios konsultacijos galėtų būti nuolatiniu ir įprastiniu dialogu dėl rinkos pokyčių ir prognozių.

Konsultacijos rengiamos 92 straipsnio pagrindais.

Kaip numatyta Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 13 straipsnyje, 1989 m. susitarimo 6 straipsnyje nurodyti teisės aktai įgyvendinami vienodai, nešališkai ir teisingai.

Primenu mūsų bendrą siekimą visomis praktiškai įmanomomis priemonėmis sudaryti palankias sąlygas vykstančiam branduoliniam nusiginklavimui. Esame susitarę imtis visų reikiamų veiksmų rengti konsultacijas su visomis suinteresuotomis šalimis, jei pasirodytų, kad atitinkamų dvišalių ir daugiašalių susitarimų įgyvendinimas daro arba gali padaryti esminę žalą Šalių galimybėms.

Siūlau, kad šis laiškas ir Jūsų atsakymas sudarytų mūsų oficialų susitarimą. Xxxxxxx Jums savo didžią pagarbą.

Rusijos Federacijos Vyriausybės vardu

B. Bendrijos laiškas

Gerbiamasis Pone,

ačiū už Jūsų šios dienos raštą, kuriame rašoma:

„Šio laiško tikslas – patvirtinti, kad dėl prekybos branduolinėmis medžiagomis pagal šiandien pasirašyto Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 22 straipsnį, mes esame susitarę dėl to, kas išdėstyta toliau:

Rusija ketina būti stabilia, patikima ir ilgalaike branduolinių medžiagų tiekėja Bendrijai, ir Bendrija tą ketinimą pripažįsta. Rusijos Vyriausybė atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrija laiko Rusiją, ypač tiekimo politikos branduolinės energijos srityje tikslais, tiekimo šaltiniu, kuris yra atskiras ir skirtingas nuo kitų tiekėjų.

Kad būtų išvengta prekybos sunkumų, reguliariai arba paprašius rengiamos konsultacijos dėl prekybos branduolinėmis medžiagos tarp Rusijos ir Bendrijos pokyčių. Šios konsultacijos galėtų būti nuolatiniu ir įprastiniu dialogu dėl rinkos pokyčių ir prognozių.

Konsultacijos rengiamos 92 straipsnio pagrindais.

Kaip numatyta Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 13 straipsnyje, 1989 m. susitarimo 6 straipsnyje nurodyti teisės aktai įgyvendinami vienodai, nešališkai ir teisingai.

Primenu mūsų bendrą siekimą visomis praktiškai įmanomomis priemonėmis sudaryti palankias sąlygas vykstančiam branduoliniam nusiginklavimui. Esame susitarę imtis visų reikiamų veiksmų rengti konsultacijas su visomis suinteresuotomis šalimis, jei pasirodytų, kad atitinkamų dvišalių ir daugiašalių susitarimų įgyvendinimas daro arba gali padaryti esminę žalą Šalių galimybėms.

Siūlau, kad šis laiškas ir Jūsų atsakymas sudarytų mūsų oficialų susitarimą.“ Patvirtinu, kad Jūsų laiškas ir mano atsakymas sudaro mūsų oficialų susitarimą.

Xxxxxxx Jums savo didžią pagarbą.

Europos Bendrijų vardu

PASIKEITIMAS LAIŠKAIS

dėl 52 straipsnio

a. Rusijos laiškas

Gerbiamasis Pone,

Dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 52 straipsnio patvirtinu, kad jokia šio straipsnio nuostata neturi būti aiškinama kaip Bendrijos rezidentams ribojanti Bendrijos rezidentų Rusijoje padarytų investicijų pervedimą į užsienį, įskaitant bet kuriuos kompensacinius mokėjimus, kylančius iš tokių priemonių, kaip eksproprijavimas, nacionalizavimas, arba panašaus poveikio priemonių, ir bet kokio iš to atsirandančio pelno.

Siūlau, kad šis laiškas ir Jūsų atsakymas sudarytų mūsų oficialų susitarimą. Xxxxxxx Jums savo didžią pagarbą.

Rusijos Federacijos Vyriausybės vardu

B. Bendrijos laiškas

Gerbiamasis Pone,

ačiū už Jūsų šios dienos raštą, kuriame rašoma:

„Dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 52 straipsnio patvirtinu, kad jokia šio straipsnio nuostata neturi būti aiškinama kaip Bendrijos rezidentams ribojanti Bendrijos rezidentų Rusijoje padarytų investicijų pervedimą į užsienį, įskaitant bet kuriuos kompensacinius mokėjimus, kylančius iš tokių priemonių, kaip eksproprijavimas, nacionalizavimas, arba panašaus poveikio priemonių, ir bet kokio iš to atsirandančio pelno.

Siūlau, kad šis laiškas ir Jūsų atsakymas sudarytų mūsų oficialų susitarimą.“ Patvirtinu, kad Jūsų laiškas ir mano atsakymas sudaro mūsų oficialų susitarimą. Xxxxxxx Jums savo didžią pagarbą.

Europos Bendrijų vardu

Bendrijos deklaracija dėl 36 straipsnio

Bendrija pareiškia, kad 36 straipsnyje nurodytas tarpvalstybinis paslaugų teikimas nereiškia paslaugų teikėjo judėjimo į šalies, kuriai paslauga skirta, teritoriją, nei paslaugos gavėjo judėjimo į šalies, iš kurios ta paslauga ateina, teritoriją.

Bendrijos deklaracija dėl 54 straipsnio

Susitarimo nuostatos nepažeidžia Europos bendrijos ir jos valstybių narių kompetencijų intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės reikaluose.

Rusijos deklaracija dėl 36 straipsnio

Rusija pareiškia, kad teikėjais Bendrijos deklaracijoje dėl 36 straipsnio negalėtų būti laikomi fiziniai asmenys, kurie yra Bendrijos arba Rusijos įmonės atstovai ir prašo laikino atvykimo, kad vestų derybas dėl tarpvalstybinio paslaugų pardavimo arba sudarytų susitarimus parduoti tarpvalstybines paslaugas tai įmonei.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, nustatančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę, pasirašymo protokolas

Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Portugalijos Respublikos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės airijos Karalystės, Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos įgaliotieji atstovai ir Rusijos Federacijos įgaliotieji atstovai pasirašė Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos 1994 m. birželio 24 d. Korfu.

Ta proga Prancūzijos Respublika paskelbė šią deklaraciją:

„Prancūzijos Respublika pažymi, kad Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas su Rusijos Federacija netaikomas su Europos bendrija susijusioms užjūrio šalims ir teritorijoms pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.“

Ši deklaracija buvo pateikta susipažinti Rusijos Federacijai, kuri dėl jos neprieštaravo. Šis protokolas bus paskelbtas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.