KONVENCIJA

dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo

(sudaryta 2007 m. lapkričio 23 d.)

ŠIĄ KONVENCIJĄ PASIRAŠIUSIOS VALSTYBĖS,

NORĖDAMOS pagerinti valstybių bendradarbiavimą tarptautiniu mastu išieškant vaikų ir kitokias šeimos išlaikymo išmokas,

SUVOKDAMOS būtinybę sukurti rezultatyvias ir prieinamas, greitas, veiksmingas, ekonomiškas, atitinkančias poreikius ir teisingas procedūras,

NORĖDAMOS remtis geriausiomis galiojančių Hagos konvencijų ir kitų tarptautinės teisės aktų, visų pirma 1956 m. birželio 20 d. Jungtinių Tautų konvencijos dėl išlaikymo išmokų išieškojimo užsienyje, nuostatomis,

SIEKDAMOS pasinaudoti technologijų pažanga ir sukurti lanksčią sistemą, kuri galėtų ir toliau vystytis keičiantis porei kiams ir atsirandant naujoms galimybėms, kurias teikia tolesnė technologijų raida,

PRIMINDAMOS, kad pagal 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir 27 straipsnius

— imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai,

— kiekvienas vaikas turi teisę j tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi,

— tėvams arba kitiems už vaiką atsakingiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes, ir

— valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, jskaitant tarptautinių susitarimų sudarymą, kad vaikas būtų išlai komas tėvų ar kitų atsakingų asmenų, ypač kai tie asmenys gyvena kitoje valstybėje negu vaikas,

NUSPRENDĖ SUDARYTI ŠIĄ KONVENCIJĄ IR SUSITARĖ DĖL ŠIŲ NUOSTATŲ:

I SKYRIUS

TIKSLAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Tikslas

Šia Konvencija siekiama užtikrinti veiksmingą tarptautinj vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimą, visų pirma:

a) sukuriant visapusišką susitariančiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimo sistemą;

b) sudarant sąlygas pateikti prašymus sprendimams dėl išlai kymo priimti;

c) užtikrinant sprendimų dėl išlaikymo pripažinimą ir vykdymą; ir

d) reikalaujant veiksmingų priemonių, padedančių greitai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši Konvencija taikoma:

a) iš tėvų ir vaiko santykių kylančioms prievolėms išlaikyti jaunesnj nei 21 metų asmenj;

b) sprendimų dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pripažinimui ir vykdymui arba vykdymui, kai prašymas pateikiamas kartu su reikalavimu, patenkančiu j a punkto taikymo sritj; ir

c) sutuoktinių tarpusavio išlaikymui, išskyrus II ir III skyrius.

2. Kiekviena susitariančioji valstybė gali pagal 62 straipsnj padaryti išlygą dėl Konvencijos straipsnio 1 dalies a punkto taikymo ir numatyti, kad jis galioja jaunesniems nei 18 metų asmenims. Šią išlygą padariusi susitariančioji valstybė negali reikalauti taikyti Konvenciją tokio amžiaus asmenims, kurie dėl šios išlygos nepatenka j Konvencijos taikymo sritj.

3. Kiekviena susitariančioji valstybė pagal 63 straipsnj gali pareikšti, kad išplečia visos ar dalies Konvencijos taikymo sritj j ją jtraukdama bet kokias išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos arba gimi nystės, jskaitant visų pirma prievoles apsaugos reikalingiems asmenims. Toks pareiškimas sukuria pareigą santykiuose tarp dviejų susitariančiųjų valstybių tik tada, jei jų pareiškimai susiję su tomis pačiomis išlaikymo prievolėmis ir tomis pačiomis Konvencijos dalimis.

4. Konvencijos nuostatos taikomos vaikams, nepaisant jų tėvų šeiminės padėties.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje Konvencijoje:

a) kreditorius – asmuo, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas arba kuris reikalauja, kad jos būtų jam mokamos;

b) skolininkas – asmuo, kuris privalo mokėti išlaikymo išmokas arba iš kurio reikalaujama, kad jis mokėtų išlaikymo išmokas;

c) teisinė pagalba – pagalba, reikalinga pareiškėjui sužinoti savo teises ir jomis pasinaudoti ir užtikrinanti, kad prašymai būtų visapusiškai ir veiksmingai išnagrinėjami prašomojoje valsty bėje. Tokios pagalbos priemonės gali apimti teisinę konsul taciją, pagalbą pradedant bylą tam tikroje institucijoje, teisinj atstovavimą ir atleidimą nuo bylinėjimosi išlaidų;

d) rašytinis susitarimas – susitarimas, užfiksuotas bet kurioje laikmenoje, kurioje pateikta informacija bus prieinama vėliau;

e) susitarimas dėl išlaikymo – rašytinis susitarimas dėl išlai kymo mokėjimo, kurj

i) kompetentinga institucija oficialiai parengė arba užregist ravo kaip autentišką dokumentą; arba

ii) kompetentinga institucija patvirtino, sudarė, užregistravo arba saugojo,

ir kurj kompetentinga institucija gali peržiūrėti arba pakeisti;

f) apsaugos reikalingas asmuo – asmuo, kuris dėl pablogėjusių arba nepakankamų asmeninių gebėjimų nepajėgia savęs išlai kyti.

II SKYRIUS

ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS

4 straipsnis

Centrinių institucijų skyrimas

1. Susitariančioji valstybė paskiria centrinę instituciją užduo tims, kurias tokiai institucijai nustato ši Konvencija, atlikti.

2. Federalinės valstybės, valstybės, kuriose yra daugiau nei viena teisės sistema, arba valstybės, turinčios autonominius teri

torinius vienetus, gali paskirti daugiau nei vieną centrinę insti tuciją ir apibrėžia jų kompetencijos ribas teritorijos ar asmenų atžvilgiu. Kai valstybė yra paskyrusi daugiau nei vieną centrinę instituciją, ji paskiria pagrindinę centrinę instituciją, kuriai gali būti adresuojama bet kokia informacija, skirta perduoti atitin kamai tos valstybės centrinei institucijai.

3. Deponuodama ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą arba darydama pareiškimą pagal 61 straipsnj susitariančioji vals tybė praneša Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui apie paskirtą centrinę instituciją arba cent rines institucijas, jų kontaktinius duomenis ir prireikus kompe tencijos ribas, apibrėžtas šio straipsnio 2 dalyje. Susitariančioji valstybė nedelsdama praneša Nuolatiniam biurui apie bet kokius pokyčius.

5 straipsnis

Bendrosios centrinių institucijų funkcijos

Centrinės institucijos:

a) bendradarbiauja tarpusavyje ir skatina savo valstybių kompe tentingų institucijų bendradarbiavimą šios Konvencijos tiks lams pasiekti;

b) siekia visomis jmanomomis pastangomis jveikti sunkumus, kylančius taikant šią Konvenciją.

6 straipsnis

Specialiosios centrinių institucijų funkcijos

1. Centrinės institucijos teikia pagalbą dėl III skyriuje nuro dytų prašymų. Jos visų pirma:

a) perduoda ir priima tokius prašymus;

b) inicijuoja procedūras dėl tokių prašymų nagrinėjimo arba palengvina jų inicijavimą.

2. Dėl tokių prašymų centrinės institucijos imasi visų tinkamų priemonių, siekdamos:

a) kai tai yra reikalinga atsižvelgiant j aplinkybes, suteikti teisinę pagalbą arba sudaryti palankesnes sąlygas ją teikti;

b) padėti nustatyti skolininko arba kreditoriaus gyvenamąją vietą;

c) padėti gauti reikiamą informaciją apie pajamas, o prireikus – apie kitą skolininko arba kreditoriaus turtą, jskaitant turto vietos nustatymą;

d) skatinti taikiai išspręsti ginčą, kad išlaikymo išmokos būtų mokamos savanoriškai, prireikus tarpininkavimo, taikinimo būdu arba panašiomis priemonėmis;

e) palengvinti prasidėjusj sprendimų dėl išlaikymo, jskaitant bet kokius jsiskolinimus, vykdymą;

f) palengvinti išlaikymo išmokų surinkimą ir greitą jų perve dimą;

g) palengvinti dokumentų arba kitų jrodymų gavimą;

h) teikti pagalbą nustatant tėvystę ar motinystę, kai tai būtina išlaikymo išmokoms išieškoti;

i) inicijuoti procedūras arba palengvinti jų inicijavimą, norint taikyti visas reikalingas teritorinio pobūdžio laikinąsias prie mones, kurių tikslas – užtikrinti, kad būtų išnagrinėtas pateiktas prašymas dėl išlaikymo išmokų;

j) palengvinti dokumentų jteikimą.

3. Šiame straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funk cijas, kiek tai leidžiama pagal atitinkamos valstybės teisę, gali atlikti viešieji subjektai arba kitos institucijos, prižiūrimos tos valstybės kompetentingų institucijų. Kiekviena susitariančioji valstybė praneša Hagos tarptautinės privatinės teisės konferen cijos Nuolatiniam biurui apie paskirtus viešuosius subjektus arba kitas institucijas, jų kontaktinius duomenis ir jų kompetencijos ribas. Susitariančioji valstybė nedelsdama praneša Nuolatiniam biurui apie bet kokius pokyčius.

4. Nė viena šio straipsnio arba 7 straipsnio nuostata negali būti aiškinama kaip jpareigojanti centrinę instituciją vykdyti jgaliojimus, kuriuos pagal prašomosios valstybės teisę gali vykdyti tik teismai.

7 straipsnis

Prašymai imtis specialiųjų priemonių

1. Centrinė institucija gali pateikti kitai centrinei institucijai pagrjstą prašymą imtis atitinkamų specialiųjų priemonių, numa tytų 6 straipsnio 2 dalies b, c, g, h, i ir j punktuose, kai nėra nagrinėjamas 10 straipsnyje numatytas prašymas. Prašomoji centrinė institucija imasi visų reikiamų priemonių, jei jsitikina, kad jos būtinos siekiant padėti galimam pareiškėjui pateikti 10 straipsnyje numatytą prašymą arba nustatyti, ar toks prašymas turėtų būti inicijuotas.

2. Centrinė institucija kitos centrinės institucijos prašymu taip pat gali imtis specialiųjų priemonių dėl tarptautinj elementą turinčios bylos dėl išlaikymo išmokų išieškojimo, kuri nagrinė jama prašančiojoje valstybėje.

8 straipsnis

Centrinės institucijos išlaidos

1. Kiekviena centrinė institucija padengia savo išlaidas, patirtas taikant šią Konvenciją.

2. Centrinės institucijos negali pareiškėjams nustatyti jokių mokesčių už savo suteiktas paslaugas pagal šią Konvenciją, išskyrus ypatingas išlaidas dėl 7 straipsnyje numatyto prašymo imtis specialiųjų priemonių.

3. Prašomoji centrinė institucija negali susigrąžinti išlaidų, patirtų dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų, jei nėra išankstinio pareiškėjo sutikimo dėl tų paslaugų teikimo tokia kaina.

III SKYRIUS

PRAŠYMO PATEIKIMAS PER CENTRINES INSTITUCIJAS

9 straipsnis

Prašymo pateikimas per centrines institucijas

Prašymas pagal šj skyrių teikiamas prašomosios valstybės cent rinei institucijai per susitariančiosios valstybės, kurioje pareiš kėjas gyvena, centrinę instituciją. Pagal šią nuostatą vien buvimas valstybėje nelaikomas gyvenimu joje.

10 straipsnis

Galimos prašymų rūšys

1. Kreditorius, siekiantis išieškoti išlaikymą pagal šią Konven ciją, prašančiojoje valstybėje gali pateikti tokių rūšių prašymus:

a) dėl sprendimo pripažinimo arba pripažinimo ir vykdymo;

b) dėl sprendimo, priimto arba pripažinto prašomojoje valsty bėje, vykdymo;

c) dėl sprendimo priėmimo prašomojoje valstybėje, kai nėra galiojančio sprendimo, jskaitant, kai būtina, tėvystės ar moti nystės nustatymą;

d) dėl sprendimo priėmimo prašomojoje valstybėje, kai spren dimo pripažinimas ir vykdymas nejmanomas arba atsisa koma tai padaryti dėl nepakankamo pripažinimo ir vykdymo pagrindo pagal 20 straipsnj ar dėl 22 straipsnio b arba e punkte nurodytų priežasčių;

e) dėl sprendimo, priimto prašomojoje valstybėje, keitimo;

f) dėl sprendimo, priimto kitoje nei prašomojoje valstybėje, keitimo.

2. Skolininkas, kurio atžvilgiu priimtas galiojantis sprendimas dėl išlaikymo, prašančiojoje valstybėje gali pateikti tokių rūšių prašymus:

a) dėl sprendimo pripažinimo arba dėl adekvačios procedūros, kurios pagrindu sustabdomas arba apribojamas ankstesnio sprendimo vykdymas prašomojoje valstybėje;

b) dėl sprendimo, priimto prašomojoje valstybėje, keitimo;

c) dėl sprendimo, priimto kitoje nei prašomojoje valstybėje, keitimo.

3. Jei šioje Konvencijoje nenustatyta kitaip, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti prašymai nagrinėjami pagal prašomosios vals tybės teisę, o 1 dalies c–f punktuose ir 2 dalies b ir c punktuose nurodytiems prašymams taikomos prašomojoje valstybėje galio jančios jurisdikcijos taisyklės.

11 straipsnis

Prašymo turinys

1. Visuose 10 straipsnyje numatytuose prašymuose turi būti nurodoma bent:

a) pareiškimas, kuriame apibūdinamas prašymo arba prašymų pobūdis;

b) pareiškėjo vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys, jskai

tant adresą ir gimimo datą;

c) xxxxxxxx vardas, xxxxxxx ir, jei žinoma, jo adresas bei gimimo data;

d) visų asmenų, kuriuos reikalaujama išlaikyti, vardai, pavardės ir gimimo datos;

e) prašymo pagrindai;

f) kreditoriaus prašymo atveju – informacija, kur išlaikymo išmokos turėtų būti siunčiamos arba pervedamos elektroni nėmis priemonėmis;

g) informacija arba dokumentas, kurių prašomoji valstybė reika lauja 63 straipsnyje nurodytame pareiškime, išskyrus 10 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte nurodytuose prašymuose;

h) prašančiosios valstybės centrinės institucijos atstovo, atsa kingo už prašymo tvarkymą, vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys arba atsakingo skyriaus pavadinimas ir kontakti niai duomenys.

2. Reikiamais atvejais ir jei žinoma, prašyme papildomai nurodoma:

a) kreditoriaus finansinė padėtis;

b) skolininko finansinė padėtis, jskaitant skolininko darbdavio pavadinimą ir adresą bei skolininko turto rūšj ir vietą;

c) kita informacija, galinti padėti nustatyti atsakovo buvimo vietą.

3. Prie prašymo pridedama visa būtina patvirtinamoji infor macija arba dokumentai, jskaitant pareiškėjo teisę j nemokamą teisinę pagalbą pagrindžiančius dokumentus. Teikiant 10 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte nurodytus prašymus, pridedami tik 25 straipsnyje išvardyti dokumentai.

4. 10 straipsnyje nurodyti prašymai gali būti pateikiami pagal Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos rekomenduo jamą ir paskelbtą formą.

12 straipsnis

Prašymų ir bylų perdavimas, gavimas ir tvarkymas per centrines institucijas

1. Prašančiosios valstybės centrinė institucija padeda pareiš kėjui užtikrinti, kad prie prašymo būtų pridėta visa informacija ir dokumentai, kurie, jos žiniomis, būtini prašymo svarstymui.

2. Prašančiosios valstybės centrinė institucija, jsitikinusi, kad prašymas atitinka šios Konvencijos reikalavimus, pareiškėjo vardu ir jo sutikimu perduoda prašymą prašomosios valstybės centrinei institucijai. Prie prašymo pridedama 1 priede pateikta perdavimo forma. Prašančiosios valstybės centrinė institucija prašomosios valstybės centrinės institucijos prašymu pateikia visų 16 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose ir 3 dalies b punkte bei 30 straipsnio 3 dalyje nuro dytų dokumentų kopijas, patvirtintas kilmės valstybės kompe tentingos institucijos.

3. Prašomoji centrinė institucija per šešias savaites nuo prašymo gavimo patvirtina jo gavimą naudodama 2 priede pateiktą formą ir praneša prašančiosios valstybės centrinei insti

tucijai, kokių pradinių veiksmų buvo arba bus imtasi dėl prašymo, ir gali paprašyti papildomų reikalingų dokumentų ir informacijos. Per tą patj šešių savaičių terminą prašomoji cent rinė institucija praneša prašančiajai centrinei institucijai asmens, atsakingo už atsakymus j paklausimus apie prašymo svarstymo eigą, vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis arba atsakingo skyriaus pavadinimą ir kontaktinius duomenis.

4. Per tris mėnesius nuo gavimo patvirtinimo prašomoji centrinė institucija informuoja prašančiąją centrinę instituciją apie prašymo nagrinėjimo būklę.

5. Prašančioji ir prašomoji centrinė institucija viena kitą informuoja apie:

a) asmenj arba skyrių, atsakingą už konkrečią bylą;

b) bylos nagrinėjimo

eigą ir laiku atsako j paklausimus.

6. Centrinės institucijos apsvarsto prašymą kuo greičiau, kiek tai jmanoma norint tinkamai jvertinti visus su byla susijusius klausimus.

7. Centrinės institucijos naudojasi sparčiausiomis ir veiksmin giausiomis turimomis ryšio priemonėmis.

8. Prašomoji centrinė institucija gali atsisakyti nagrinėti prašymą tik tuo atveju, jeigu akivaizdu, kad nesilaikoma šios Konvencijos reikalavimų. Tokiu atveju centrinė institucija nedelsdama praneša prašančiajai centrinei institucijai atsisakymo priežastis.

9. Prašomoji centrinė institucija negali atmesti prašymo tik dėl to, kad reikia papildomų dokumentų arba informacijos. Tačiau prašomoji centrinė institucija gali paprašyti prašančiosios centrinės institucijos pateikti papildomus dokumentus arba informaciją. Jei prašančioji centrinė institucija to nepadaro per tris mėnesius arba per prašomosios centrinės institucijos nusta tytą ilgesnj terminą, prašomoji centrinė institucija gali nuspręsti toliau nenagrinėti prašymo. Tokiu atveju ji praneša prašančiajai centrinei institucijai apie savo sprendimą.

13 straipsnis

Ryšio priemonės

Pagal šio skyriaus nuostatas per susitariančiųjų valstybių cent rines institucijas pateiktų prašymų ir prie jų pridėtų dokumentų ar informacijos, arba centrinės institucijos pateiktų dokumentų ar informacijos, atsakovas negali ginčyti motyvuodamas vien atitinkamų centrinių institucijų tarpusavio susižinojimui naudo tomis laikmenomis arba ryšio priemonėmis.

14 straipsnis

Galimybė veiksmingai pasinaudoti procedūromis

1. Prašomoji valstybė sudaro pareiškėjams galimybes veiks mingai naudotis procedūromis, jskaitant vykdymo ir apskun dimo procedūras, taikomas nagrinėjant šiame skyriuje numa tytus prašymus.

2. Kad užtikrintų tokią galimybę veiksmingai naudotis proce dūromis, prašomoji valstybė pagal 14–17 straipsnius suteikia nemokamą teisinę pagalbą, išskyrus atvejus, kai taikoma šio straipsnio 3 dalis.

3. Prašomoji valstybė neprivalo teikti tokios nemokamos teisinės pagalbos su sąlyga, kad tos valstybės procedūros leidžia pareiškėjui vesti bylą be tokios pagalbos, ir ta apimtimi, kiek jos tai leidžia, o centrinė institucija nemokamai teikia būtinas paslaugas.

4. Nemokamos teisinės pagalbos suteikimo sąlygos negali būti mažiau palankios už analogiškais atvejais šalyje taikomas sąlygas.

5. Pagal šią Konvenciją vykdomų procedūrų išlaidų apmokė jimui užtikrinti negali būti reikalaujama jokios garantijos, jsipa reigojimo dokumento ar užstato, kad ir kaip jie būtų jvardijami.

15 straipsnis

Nemokama teisinė pagalba prašymams dėl vaiko išlaikymo

1. Prašomoji valstybė teikia nemokamą teisinę pagalbą visais atvejais, kai kreditorius pagal šj skyrių pateikia prašymus dėl jaunesnio nei 21 metų asmens išlaikymo prievolių, kylančių iš tėvų ir vaikų santykių.

2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, prašomoji valstybė kitų nei 10 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų prašymų atveju ir 20 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamais atvejais gali atsisakyti suteikti nemokamą teisinę pagalbą, jei mano, kad prašymas ar bet koks skundas yra akivaizdžiai nepagrjstas.

16 straipsnis

Pareiškimas dėl leidimo patikrinti vaiko išteklius

1. Nepaisant 15 straipsnio 1 dalies, valstybė gali pagal 63 straipsnj pareikšti, kad teiks nemokamą teisinę pagalbą kitų nei

10 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytų prašymų atveju ir 20 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamais atvejais, remdamasi vaiko išteklių jvertinimu.

2. Darydama tokj pareiškimą valstybė suteikia Hagos tarptau tinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui informa cijos apie tai, kaip bus tikrinami vaiko ištekliai, jskaitant finan sinius kriterijus, kuriuos reikia atitikti.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame prašyme, skirtame valstybei, kuri padarė toje dalyje nurodytą pareiškimą, patei kiamas formalus pareiškėjo patvirtinimas, kad vaiko ištekliai atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus. Prašomoji valstybė gali paprašyti papildomų vaiko išteklių jrodymų tik tuo atveju, jeigu ji turi rimtų priežasčių manyti, kad pareiškėjo pateikta informacija yra neteisinga.

4. Jei palankiausia teisinė pagalba pagal prašomosios vals tybės teisę šiame skyriuje nurodytų prašymų dėl vaiko išlaikymo prievolių, kylančių iš tėvų ir vaikų santykių, atveju yra palan kesnė nei pagalba, numatyta šio straipsnio 1–3 dalyse, teikiama palankiausia teisinė pagalba.

17 straipsnis

Prašymai, nepatenkantys j 15 arba 16 straipsnio taikymo sritj

Visų pagal šią Konvenciją teikiamų pašymų, nepatenkančių j 15 arba 16 straipsnio taikymo sritj, atveju:

a) nemokamos teisinės pagalbos teikimas gali būti susiejamas su lėšų arba prašymo pagrjstumo patikrinimu;

b) pareiškėjas, kuriam kilmės valstybėje buvo suteikta nemo kama teisinė pagalba, bet kurioje pripažinimo arba vykdymo procedūroje turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą, atitin kančią bent jau tomis pačiomis aplinkybėmis teikiamą, vals tybės, j kurią kreipiamasi, teisėje numatytą pagalbą.

IV SKYRIUS

PROCEDŪRŲ PRADĖJIMO APRIBOJIMAI

18 straipsnis

Procedūrų apribojimai

1. Jei sprendimas priimtas susitariančiojoje valstybėje, kurioje kreditorius turi nuolatinę gyvenamąją vietą, skolininkas negali kitoje susitariančiojoje valstybėje pradėti procedūros dėl spren dimo keitimo arba naujo sprendimo priėmimo, kol kreditorius ir toliau nuolat gyvena valstybėje, kurioje tas sprendimas priimtas.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

a) kai šalys yra sudariusios rašytinj susitarimą dėl kitos susita riančiosios valstybės jurisdikcijos, išskyrus ginčus dėl vaiko išlaikymo prievolių;

b) kai kreditorius aiškiai sutiko su tos kitos susitariančiosios valstybės jurisdikcija arba jsitraukė j klausimo nagrinėjimą iš esmės, pasitaikius pirmai galimybei neprieštaraudamas jurisdikcijos pasirinkimui;

c) kai kilmės valstybės kompetentinga institucija negali arba atsisako jgyvendinti kompetenciją pakeisti sprendimą arba priimti naują sprendimą; arba

d) kai kilmės valstybėje priimtas sprendimas negali būti pripa žintas arba paskelbtas vykdytinu susitariančiojoje valstybėje, kurioje ketinama pradėti sprendimo keitimo arba naujo sprendimo priėmimo procedūrą.

V SKYRIUS

PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS

19 straipsnis

Šio skyriaus taikymo sritis

1. Šis skyrius taikomas teisminių arba administracinių insti tucijų priimtiems sprendimams dėl išlaikymo prievolių. Sąvoka

„sprendimas“ taip pat apima tokioje institucijoje sudarytą arba jos patvirtintą taikos sutartj arba susitarimą. Sprendime gali būti numatytas automatinis sumos indeksavimas ir reikalavimas sumokėti uždelstą mokėjimą, išlaikymą atgaline data arba palū kanas, taip pat nustatytos sąnaudos arba išlaidos.

2. Jei sprendimas priimtas ne vien dėl išlaikymo prievolės, šio skyriaus nuostatos galioja tik su išlaikymo prievole susijusiai sprendimo daliai.

3. Šio straipsnio 1 dalyje „administracinė institucija“ reiškia viešąjj subjektą, kurio sprendimai pagal valstybės, kurioje jis jsteigtas, teisę

a) gali būti skundžiami teismui arba jo peržiūrimi; ir

b) turi panašią galią ir poveikj kaip ir teismo sprendimas tuo pačiu klausimu.

4. Šis skyrius taip pat taikomas 30 straipsnyje numatytiems susitarimams dėl išlaikymo.

5. Šio skyriaus nuostatos taikomos prašymams dėl pripaži nimo ir vykdymo, pagal 37 straipsnj pateiktiems tiesiogiai vals tybės, j kurią kreipiamasi, kompetentingai institucijai.

20 straipsnis

Pripažinimo ir vykdymo pagrindai

1. Vienoje susitariančiojoje valstybėje (kilmės valstybėje) priimtas sprendimas pripažjstamas ir vykdomas kitoje susita riančiojoje valstybėje, jei:

a) pradedant procedūrą atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje;

b) atsakovas aiškiai sutiko su jurisdikcija arba jsitraukė j klau simo nagrinėjimą iš esmės, pasitaikius pirmai galimybei neprieštaraudamas jurisdikcijos pasirinkimui;

c) pradedant procedūrą kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje;

d) pradedant procedūrą vaiko, kurio atžvilgiu nurodyta mokėti išlaikymą, nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje su sąlyga, kad atsakovas kartu su vaiku gyveno toje valsty bėje arba turėjo joje gyvenamąją vietą ir ten vaiką išlaikė;

e) šalys sudarė rašytinj susitarimą dėl jurisdikcijos, išskyrus ginčus dėl vaiko išlaikymo prievolių; arba

f) sprendimą priėmė institucija, kompetentinga asmens civilinės būklės arba tėvų valdžios nustatymo klausimais, nebent juris dikcija buvo grindžiama vien vienos iš šalių pilietybe.

2. Susitariančioji valstybė pagal 62 straipsnj gali padaryti išlygą dėl šio straipsnio 1 dalies c, e arba f punktų.

3. Pagal šio straipsnio 2 dalj išlygą daranti susitariančioji valstybė pripažjsta ir vykdo sprendimą, jei pagal jos teisę pana šiomis faktinėmis aplinkybėmis būtų konstatuota arba būtų buvusi konstatuota jos institucijų kompetencija priimti tokj sprendimą.

4. Jei dėl susitariančiosios valstybės išlygos pagal šio straipsnio 2 dalj nejmanoma pripažinti sprendimo, o skolininko

nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje susitariančiojoje valstybėje, ta valstybė imasi visų tinkamų priemonių sprendimui kredito riaus naudai priimti. Pirmesnis sakinys netaikomas 19 straipsnio 5 dalyje minimiems tiesioginiams prašymams dėl pripažinimo ir vykdymo arba 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems išlai kymo reikalavimams.

5. Dėl jaunesnio nei 18 metų vaiko priimtas sprendimas, kurio negalima pripažinti vien dėl išlygos šio straipsnio 1 dalies c, e arba f punkto atžvilgiu, laikomas pagrindžiančiu to vaiko teisę j išlaikymą valstybėje, j kurią kreipiamasi.

6. Sprendimas pripažjstamas tik tuo atveju, jeigu jis galioja kilmės valstybėje, ir vykdomas tik tuo atveju, jeigu jis yra vykdy tinas kilmės valstybėje.

21 straipsnis

Dalomumas ir dalinis pripažinimas bei vykdymas

1. Jei valstybė, j kurią kreipiamasi, negali pripažinti arba vykdyti viso sprendimo, ji pripažjsta arba vykdo bet kurią atski riamą sprendimo dalj, kuri gali būti pripažjstama arba vykdoma.

2. Visada galima prašyti dalies sprendimo pripažinimo arba vykdymo.

22 straipsnis

Atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindai

Galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jei:

a) sprendimo pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja vals tybės, j kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (ordre public);

b) sprendimas buvo gautas procedūros metu panaudojant apgaulę;

c) valstybės, j kurią kreipiamasi, institucijoje vyksta procedūra tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir joje ta procedūra pradėta pirma;

d) sprendimas prieštarauja valstybėje, j kurią kreipiamasi, arba kitoje valstybėje priimtam sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir to paties dalyko su sąlyga, kad pastarasis sprendimas atitinka būtinas sąlygas, keliamas jo pripažinimui ir vykdymui valstybėje, j kurią kreipiamasi;

e) tais atvejais, kai atsakovas neatvyksta arba nedalyvauja kilmės valstybėje vykstančioje procedūroje:

i) kai kilmės valstybės teisėje numatyta, kad apie procedūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir jis negalėjo būti išklausytas; arba

ii) kai kilmės valstybės teisėje nenumatyta, kad apie proce dūrą pranešama, atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir jis negalėjo pateikti prieštaravimo arba apskųsti sprendimo fakto ir teisės klausimais; arba

f) sprendimas priimtas pažeidžiant 18 straipsnj.

23 straipsnis

Prašymo dėl pripažinimo ir vykdymo nagrinėjimo procedūra

1. Atsižvelgiant j šios Konvencijos nuostatas, pripažinimo ir vykdymo procedūras reglamentuoja valstybės, j kurię kreipia- masi, teisė.

2. Kai prašymas dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo pagal III skyriaus nuostatas pateikiamas per centrines institucijas, prašomoji centrinė institucija nedelsdama:

a) perduoda prašymę kompetentingai institucijai, kuri neatidė- liodama pripažjsta sprendimę vykdytinu arba užregistruoja jj vykdymo procedūrai; arba

b) pati imasi šiη veiksmη, jei turi tam kompetenciję.

3. Kai prašymas pagal 19 straipsnio 5 dalj pateikiamas tiesio- giai valstybės, j kurię kreipiamasi, kompetentingai institucijai, ši institucija neatidėliodama pripažjsta sprendimę vykdytinu arba užregistruoja jj vykdymo procedūrai.

4. Atsisakyti pripažinti arba registruoti galima tik 22 straipsnio a punkte nustatytu pagrindu. Šiuo etapu nei pareiš- kėjas, nei atsakovas negali pateikti jokiη prieštaravimη.

5. Pareiškėjui ir atsakovui nedelsiant pranešama apie pripaži- nimę arba registravimę pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis arba apie atsisakymę pripažinti ar registruoti pagal šio straipsnio 4 dalj; jie gali pateikti prieštaravimę arba apskηsti sprendimę fakto ir teisės klausimais.

6. Prieštaravimas arba skundas turi būti pateiktas per 30 dienη nuo pranešimo pagal šio straipsnio 5 dalj. Jei prieštarau- janti šalis negyvena susitariančiojoje valstybėje, kurioje spren- dimas buvo pripažintas ar registruotas arba atsisakyta tai pada- ryti, prieštaravimas arba skundas pateikiamas per 60 dienη nuo pranešimo.

7. Prieštaravimas arba skundas gali būti grindžiami tik:

a) 22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimę pagrindais;

b) 20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrin- dais;

c) pagal 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktę perduotη dokumentη autentiškumu ir vientisumu.

8. Atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės jvykdymu, jei sprendimo pripa- žinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis.

9. Pareiškėjui ir atsakovui nedelsiant pranešama apie spren- dimę dėl prieštaravimo arba skundo.

10. Tolesnis apskundimas, jei tokia galimybė numatyta vals- tybės, j kurię kreipiamasi, teisėje, negali sustabdyti sprendimo vykdymo, nebent susiklostytη išskirtinės aplinkybės.

11. Sprendimus dėl pripažinimo ir vykdymo, jskaitant bet kokius skundus, kompetentinga institucija priima kuo greičiau.

24 straipsnis

Alternatyvi prašymo dėl pripažinimo ir vykdymo nagrinėjimo procedūra

1. Nepažeisdama 23 straipsnio 2–11 daliη, valstybė gali pagal 63 straipsnj pareikšti, kad taikys šiame straipsnyje nusta- tytę pripažinimo ir vykdymo procedūrę.

2. Kai prašymas dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo pagal III skyriaus nuostatas pateikiamas per centrines institucijas, prašomoji centrinė institucija nedelsdama:

a) perduoda prašymę kompetentingai institucijai, kuri priima sprendimę dėl prašymo pripažinti ir vykdyti; arba

b) pati priima sprendimę, jei turi tam kompetenciję.

3. Kompetentinga institucija priima sprendimę dėl pripaži- nimo ir vykdymo po to, kai atsakovui buvo tinkamai ir nedel- siant pranešta apie procedūrę ir abiem šalims suteikta tinkama galimybė būti išklausytoms.

4. Kompetentinga institucija savo iniciatyva gali peržiūrėti 22 straipsnio a, c ir d punktuose nurodytus atsisakymo pripažinti ir vykdyti pagrindus. Ji gali peržiūrėti visus 20 ir 22 straipsniuose bei 23 straipsnio 7 dalies c punkte išvardytus pagrindus, jei to reikalauja atsakovas arba jei abejonės dėl šiη pagrindη kyla atsi- žvelgiant j dokumentus, pateiktus pagal 25 straipsnj.

5. Atsisakymas pripažinti ir vykdyti taip pat gali būti grin- džiamas skolinės prievolės jvykdymu, jei sprendimo pripaži- nimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis.

6. Bet koks apskundimas, jei tokia galimybė numatyta vals- tybės, j kurię kreipiamasi, teisėje, negali sustabdyti sprendimo vykdymo, nebent susiklostytη išskirtinės aplinkybės.

7. Sprendimus dėl pripažinimo ir vykdymo, jskaitant bet kokius skundus, kompetentinga institucija priima kuo greičiau.

25 straipsnis

Dokumentai

1. Prie 23 arba 24 straipsnyje nurodyto prašymo dėl pripa- žinimo ir vykdymo pridedama:

a) visas sprendimo tekstas;

b) dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sprendimas kilmės valstybėje vykdytinas, o administracinės institucijos spren- dimo atveju – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad jvykdyti 19 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, nebent ta vals- tybė pagal 57 straipsnj yra nurodžiusi, kad jos administra- ciniη institucijη sprendimai visada atitinka šiuos reikala- vimus;

c) jei atsakovas neatvyko ir jam nebuvo atstovaujama procedū- roje kilmės valstybėje, dokumentas arba dokumentai, kuriais atitinkamai patvirtinama, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie procedūrę ir suteikta galimybė būti išklausytam arba kad jam buvo tinkamai pranešta apie sprendimę ir suteikta galimybė pateikti dėl jo prieštaravimę arba apskηsti fakto ir teisės klausimais;

d) prireikus, dokumentas, kuriame nurodytas bet kokiη jsisko-

xxxxxx xxxxx ir apskaičiavimo data;

e) prireikus, kai priimtas sprendimas, kuriame numatytas auto- matinis sumos indeksavimas – dokumentas, kuriame patei- kiama tokiam apskaičiavimui reikalinga informacija;

f) prireikus, dokumentai, kuriuose nurodyta, kokio masto nemokama teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta kilmės valstybėje.

2. Pateikus prieštaravimę arba skundę pagal 23 straipsnio 7 dalies c punktę arba valstybės, j kurię kreipiamasi, kompeten- tingai institucijai paprašius, visη atitinkamη dokumentη kopijas, patvirtintas kilmės valstybės kompetentingos institucijos, nedel- siant pateikia:

a) prašančiosios valstybės centrinė institucija, kai prašymas pateiktas pagal III skyriaus nuostatas;

b) pareiškėjas, kai prašymas pateiktas tiesiogiai valstybės, j kurię kreipiamasi, kompetentingai institucijai.

3. Susitariančioji valstybė, vadovaudamasi 57 straipsniu, gali nurodyti:

a) kad prie prašymo turi būti pridedama viso sprendimo kopija, patvirtinta kilmės valstybės kompetentingos institucijos;

b) aplinkybes, kuriomis ji vietoj viso sprendimo teksto priima kilmės valstybės kompetentingos institucijos parengtę spren- dimo santraukę arba išrašę, kuris gali būti rengiamas pagal Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos rekomen- duojamę ir paskelbtę formę; arba

c) kad ji nereikalauja dokumento, kuriuo patvirtinama atitiktis 19 straipsnio 3 dalies reikalavimams.

26 straipsnis

Prašymo dėl pripažinimo nagrinėjimo procedūra

Šis skyrius mutatis mutandis taikomas prašymams dėl sprendimo pripažinimo, išskyrus vykdomumo reikalavimę, kuris pakei- čiamas reikalavimu, kad sprendimas galiotη kilmės valstybėje.

27 straipsnis

Konstatuotos faktinės aplinkybės

Valstybės, j kurię kreipiamasi, kompetentinga institucija sais- toma konstatuotη faktiniη aplinkybiη, kuriomis kilmės valstybė grindžia savo jurisdikciję.

28 straipsnis

Draudimas peržiūrėti iš esmės

Valstybės, j kurię kreipiamasi, kompetentinga institucija neper- žiūri sprendimo iš esmės.

29 straipsnis

Nereikalaujamas vaiko arba pareiškėjo dalyvavimas

Nereikalaujama, kad vaikas arba pareiškėjas dalyvautη valstybėje, j kurię kreipiamasi, pagal šio skyriaus nuostatas vykstančioje procedūroje.

30 straipsnis

Susitarimai dėl išlaikymo

1. Susitariančiojoje valstybėje sudarytę susitarimę dėl išlai- kymo turi būti galima pripažinti ir vykdyti kaip pagal šio skyriaus nuostatas priimtę sprendimę, jei jis kilmės valstybėje vykdytinas kaip sprendimas.

2. 10 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose bei 2 dalies a punkte vartojama sęvoka „sprendimas“ apima susitarimę dėl išlaikymo.

3. Prie prašymo pripažinti ir vykdyti susitarimę dėl išlaikymo pridedama:

a) visas susitarimo dėl išlaikymo tekstas; ir

b) dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad konkretus susitarimas dėl išlaikymo kilmės valstybėje vykdytinas kaip sprendimas.

4. Galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti susitarimę dėl išlai- kymo, jei:

a) pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, j

kurię kreipiamasi, viešajai tvarkai;

b) susitarimas dėl išlaikymo pasiektas apgaule arba panaudojus klastotę;

c) susitarimas dėl išlaikymo prieštarauja valstybėje, j kurię krei- piamasi, arba kitoje valstybėje priimtam sprendimui dėl ginčo tarp tη pačiη šaliη ir dėl to paties dalyko su sęlyga, kad pastarasis sprendimas atitinka būtinas sęlygas, keliamas jo pripažinimui ir vykdymui valstybėje, j kurię kreipiamasi.

5. Šio skyriaus nuostatos, išskyrus 20 straipsnj, 22 straipsnj, 23 straipsnio 7 dalj, 25 straipsnio 1 ir 3 dalis, mutatis mutandis taikomos susitarimη dėl išlaikymo pripažinimui ir vykdymui, tačiaua)

atsisakyti pripažinti arba registruoti pagal 23 straipsnio 2 ir 3 dalis galima tik šio straipsnio 4 dalies a punkte nustatytu pagrindu;

b) 23 straipsnio 6 dalyje nurodytas prieštaravimas arba skundas gali būti grindžiami tik:

i) šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti pagrindais;

ii) pagal šio straipsnio 3 dalj perduotη dokumentη autentiš- kumu arba vientisumu;

c) procedūros pagal 24 straipsnio 4 dalj atveju kompetentinga institucija gali savo iniciatyva peržiūrėti šio straipsnio 4 dalies a punkte numatytę atsisakymo pripažinti ir vykdyti pagrindę. Ji gali peržiūrėti visus šio straipsnio 4 dalyje išvar- dytus pagrindus ir patikrinti bet kurio pagal 3 dalj perduoto dokumento autentiškumę arba vientisumę, jei to reikalauja atsakovas arba jei abejonės dėl šiη pagrindη kyla atsižvelgiant j pačius dokumentus.

6. Susitarimo dėl išlaikymo pripažinimo ir vykdymo proce- dūra sustabdoma, jei susitariančiosios valstybės kompetentingai institucijai pateikiamas prieštaravimas dėl to susitarimo.

7. Valstybė gali pagal 63 straipsnj pareikšti, kad prašymai pripažinti ir vykdyti susitarimę dėl išlaikymo pateikiami tik per centrines institucijas.

8. Susitariančioji valstybė pagal 62 straipsnj gali padaryti susitarimo dėl išlaikymo nepripažinimo ir nevykdymo išlygę.

31 straipsnis

Sprendimai, pagrjsti bendru laikinųjų ir patvirtinamųjų nutarčių poveikiu

Kai sprendimas grindžiamas bendru vienoje valstybėje priimtos laikinosios nutarties ir kitos valstybės (patvirtinančioji valstybė) institucijos nutarties, kuria patvirtinama laikinoji nutartis, poveikiu,

a) bet kuri iš šiη valstybiη šiame skyriuje laikoma kilmės vals- tybe;

b) jvykdomi 22 straipsnio e punkte nustatyti reikalavimai, jei atsakovui buvo tinkamai pranešta apie procedūrę patvirti- nančiojoje valstybėje ir buvo suteikta galimybė ginčyti laiki- nosios nutarties patvirtinimę;

c) jvykdomas 20 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas, kad sprendimas kilmės valstybėje vykdytinas, jei sprendimas vykdytinas patvirtinančiojoje valstybėje; ir

d) 18 straipsnis neužkerta kelio vienoje iš šiη valstybiη pradėti sprendimo keitimo procedūrę.

VI SKYRIUS

VYKDYMAS VALSTYBĖJE, Į KURIĄ KREIPIAMASI

32 straipsnis

Vykdymas pagal nacionalinę teisę

1. Atsižvelgiant j šio skyriaus nuostatas, vykdymui taikoma valstybės, j kurię kreipiamasi, teisė.

2. Vykdymas pradedamas nedelsiant.

3. Prašymę pateikus per centrines institucijas, kai sprendimas buvo paskelbtas vykdytinu arba užregistruotas vykdyti pagal V skyriaus nuostatas, vykdymas vyksta nenustatant pareiškėjui pareigos imtis tolesniη veiksmη.

4. Išlaikymo pareigos trukmei taikomos sprendimę priėmu- sioje kilmės valstybėje galiojančios normos.

5. Į jsiskolinimus nukreipto vykdymo senaties terminas nustatomas pagal sprendimę priėmusios kilmės valstybės teisę arba valstybės, j kurię kreipiamasi, teisę, pasirenkant tę, kurioje numatytas ilgesnis senaties terminas.

33 straipsnis

Diskriminacijos draudimas

Valstybė, j kurię kreipiamasi, šioje Konvencijoje reglamentuoja- miems atvejams numato bent tiek pat vykdymo būdη, kiek taikoma nacionaliniams atvejams.

34 straipsnis

Vykdymo priemonės

1. Susitariančiosios valstybės suteikia galimybę naudotis nacionalinėje teisėje taikomomis priemonėmis sprendimams pagal šię Konvenciję vykdyti.

2. Tokios priemonės gali būti:

a) atskaitymas iš darbo užmokesčio;

b) išskaitymas iš banko sęskaitη ir kitη pajamη šaltiniη;

c) atskaitymai iš socialinio draudimo išmokη;

d) turto areštas arba pardavimas iš varžytyniη;

e) atskaitymas iš gręžintη mokesčiη;

f) atskaitymai iš pensijη išmokη arba jη areštas;

g) kredito jstaigη informavimas;

h) atsisakymas išduoti jvairias licencijas (pvz., vairuotojo pažy- mėjimę), jη sustabdymas arba panaikinimas;

i) tarpininkavimo, taikinimo ar panašiη procedūrη taikymas siekiant savanoriško jvykdymo.

35 straipsnis

Lėšų pervedimas

1. Susitariančiosios valstybės raginamos skatinti, be kita ko, sudarant tarptautinius susitarimus, naudotis mažiausiai sęnaudη reikalaujančiais ir veiksmingiausiais išlaikymui skirtη lėšη perve- dimo būdais.

2. Susitariančioji valstybė, pagal kurios teisę galimybės pervesti lėšas ribojamos, teikia didžiausię prioritetę tam, kad būtη pervestos pagal šię Konvenciję mokėtinos lėšos.

VII SKYRIUS

VIEŠIEJI SUBJEKTAI

36 straipsnis

Viešieji subjektai – pareiškėjai

1. 10 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytη prašymη dėl pripažinimo ir vykdymo tikslais ir 20 straipsnio 4 dalies reglamentuojamais atvejais sęvoka „kreditorius“ apima

viešuosius subjektus, veikiančius asmens, turinčio teisę reikalauti išlaikymo, vardu, arba subjektus, turinčius teisę reikalauti kompensuoti vietoj išlaikymo sumokėtas išmokas.

2. Viešojo subjekto teisę veikti vietoj asmens, turinčio teisę reikalauti išlaikymo arba prašyti, kad būtη kompensuotos kredi- toriui vietoj išlaikymo išmokėtos išmokos, reglamentuoja tam subjektui taikytina teisė.

3. Viešasis subjektas gali prašyti pripažinti arba reikalauti vykdyti:

a) viešojo subjekto prašymu skolininko nenaudai priimtę spren- dimę, kuriuo reikalaujama kompensuoti vietoj išlaikymo išmokėtas išmokas;

b) sprendimę, priimtę sprendžiant kreditoriaus ir skolininko ginčę, tiek, kiek tai susiję su kreditoriui vietoj išlaikymo išmokėtomis išmokomis.

4. Viešasis subjektas, prašantis pripažinti arba reikalaujantis vykdyti sprendimę, gavęs prašymę pateikia visus dokumentus, patvirtinančius jo teisę pagal šio straipsnio 2 dalj ir faktę, kad kreditoriui buvo išmokėtos išmokos.

VIII SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

37 straipsnis

Tiesioginiai prašymai kompetentingoms institucijoms

1. Šia Konvencija nepanaikinama galimybė naudotis susita- riančiosios valstybės nacionalinėje teisėje numatytomis procedū- romis, leidžiančiomis asmeniui (pareiškėjui), laikantis 18 straipsnio nuostatη, tiesiogiai kreiptis j tos valstybės kompeten- tingę instituciję Konvencijos reglamentuojamais klausimais, be kita ko, siekiant, kad būtη priimtas arba pakeistas sprendimas dėl išlaikymo.

2. 14 straipsnio 5 dalis ir 17 straipsnio b punktas bei V, VI, VII ir šio skyriaus nuostatos, išskyrus 40 straipsnio 2 dalj, 42 straipsnj, 43 straipsnio 3 dalj, 44 straipsnio 3 dalj, 45 ir 55 straipsnius, taikomi tiesiogiai susitariančiosios valstybės kompe- tentingai institucijai pateiktam prašymui dėl pripažinimo ir vykdymo.

3. Šio straipsnio 2 dalies tikslais 2 straipsnio 1 dalies a punktas taikomas sprendimui, kuriuo vyresniems nei toje nuostatoje nurodytiems apsaugos reikalingiems asmenims skiriamas išlaikymas, kai toks sprendimas buvo priimtas prieš tiems asmenims sulaukiant tokio amžiaus, o dėl pablogėjusiη gebėjimη vyresniems nei to amžiaus asmenims buvo suteiktas išlaikymas.

38 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

Asmens duomenys, surinkti ar perduoti pagal šię Konvenciję, naudojami tik tais tikslais, kuriais jie buvo surinkti ar perduoti.

39 straipsnis

Konfidencialumas

Kiekviena duomenis tvarkanti institucija, vadovaudamasi savo valstybės teisės nuostatomis, užtikrina jη konfidencialumę.

40 straipsnis

Informacijos neatskleidimas

1. Institucija neatskleidžia arba nepatvirtina taikant šię Konvenciję surinktos arba perduotos informacijos, jei mano, kad tuo galėtη sukelti grėsmę asmens sveikatai, saugumui arba laisvei.

2. Į tokj centrinės institucijos sprendimę šiuo klausimu atsiž- velgia kita centrinė institucija, visη pirma šeiminio smurto atve- jais.

3. Nė viena šio straipsnio nuostata nedraudžia institucijoms rinkti ir perduoti viena kitai informacijos, jei to reikia jsiparei- gojimams pagal šię Konvenciję jvykdyti.

41 straipsnis

Nereikalavimas legalizuoti

Šios Konvencijos kontekste negali būti reikalaujama legaliza- vimo ar kitη panašiη formalumη.

42 straipsnis

Įgaliojimas

Prašomosios valstybės centrinė institucija iš pareiškėjo gali parei- kalauti jgaliojimo tik tuo atveju, jeigu ji atstovauja pareiškėjo vardu teismo procese ar kitose institucijose arba kad galėtη paskirti atstovę tokiems veiksmams atlikti.

43 straipsnis

Išlaidų išieškojimas

1. Bet kokiη išlaidη, patirtη taikant šię Konvenciję, išieško- jimui negali būti teikiama pirmenybė prieš išlaikymo išmokη išieškojimę.

2. Valstybė gali išieškoti išlaidas iš pralaimėjusios šalies.

3. 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto prašymo dėl išlaidη išieškojimo iš pralaimėjusios šalies pagal šio straipsnio 2 dalj atveju 10 straipsnio 1 dalyje vartojama sęvoka „kredito- rius“ apima valstybę.

4. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant 8 straipsnio.

44 straipsnis

Kalbos reikalavimai

1. Prašymas ir susiję dokumentai pateikiami originalo kalba, pridedant vertimę j prašomosios valstybės valstybinę kalbę arba kitę kalbę, kurię pareiškime pagal 63 straipsnj prašomoji vals- tybė nurodė kaip priimtinę, nebent tos valstybės kompetentinga institucija nereikalauja vertimo.

2. Susitariančioji valstybė, kurioje yra daugiau nei viena vals- tybinė kalba ir kuri dėl nacionalinės teisės nuostatη visoje savo teritorijoje negali priimti dokumentη viena iš tη kalbη, pareiš- kime pagal 63 straipsnj nurodo kalbę, kuria turi būti parengti tokie dokumentai arba jη vertimai, kad juos būtη galima jteikti atitinkamose jos teritorijos vietose.

3. Bet koks kitas institucijη susirašinėjimas vyksta prašomo- sios valstybės valstybine kalba arba anglη ar prancūzη kalbomis, nebent centrinės institucijos susitarė kitaip. Tačiau susitariančioji valstybė, darydama išlygę pagal 62 straipsnj, gali prieštarauti anglη arba prancūzη kalbos vartojimui.

45 straipsnis

Vertimo būdai ir sąnaudos

1. Pateikus prašymę pagal III skyriaus nuostatas, centrinės institucijos konkrečiu atveju arba bendrai gali sutarti, kad vertimas j prašomosios valstybės valstybinę kalbę gali būti daromas prašomojoje valstybėje iš originalo kalbos arba bet kokios kitos sutartos kalbos. Jei tokio susitarimo nėra ir prašan- čioji centrinė institucija negali jvykdyti 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytη reikalavimη, prašymas ir susiję dokumentai gali būti perduodami kartu su vertimu j anglη arba prancūzη kalbę tolesniam vertimui j prašomosios valstybės valstybinę kalbę.

2. Taikant šio straipsnio 1 dalj kylančias vertimo sęnaudas padengia prašančioji valstybė, jeigu atitinkamη valstybiη cent- rinės institucijos nesusitarė kitaip.

3. Nepaisant 8 straipsnio nuostatη, prašančioji centrinė insti- tucija gali pareikalauti iš pareiškėjo atlyginti prašymo ir susijusiη dokumentη vertimo sęnaudas, nebent šias sęnaudas galima padengti pagal jos teisinės pagalbos sistemę.

46 straipsnis

Neunifikuotos teisės sistemos – aiškinimas

1. Jei skirtinguose valstybės teritorijos vienetuose šios Konvencijos reglamentuojamiems klausimams taikomos dvi ar daugiau teisės sistemη ar skirtingos teisės taisyklės:

a) visos nuorodos j valstybės teisę arba procedūras prireikus laikomos nuorodomis j atitinkamame teritoriniame vienete galiojančię teisę arba procedūras;

b) visos nuorodos j toje valstybėje priimtę, pripažintę, pripa- žintę ir jvykdytę, jvykdytę ar pakeistę sprendimę prireikus laikomos nuorodomis j atitinkamame teritoriniame vienete priimtę, pripažintę, pripažintę ir jvykdytę, jvykdytę ar pakeistę sprendimę;

c) visos nuorodos j tos valstybės teismę arba administracinę instituciję prireikus laikomos nuorodomis j atitinkamo teri- torinio vieneto teismę arba administracinę instituciję;

d) visos nuorodos j tos valstybės kompetentingas institucijas, viešuosius subjektus ir kitas institucijas, išskyrus centrines institucijas, prireikus laikomos nuorodomis j institucijas, jgaliotas veikti atitinkamame teritoriniame vienete;

e) visos nuorodos j gyvenamęję vietę arba nuolatinę gyvena- męję vietę toje valstybėje prireikus laikomos nuorodomis j gyvenamęję vietę arba nuolatinę gyvenamęję vietę atitinka- mame teritoriniame vienete;

f) visos nuorodos j turto buvimo vietę toje valstybėje prireikus laikomos nuorodomis j turto buvimo vietę atitinkamame teritoriniame vienete;

g) visos nuorodos j toje valstybėje galiojantj abipusj susitarimę prireikus laikomos nuorodomis j atitinkamame teritoriniame vienete galiojantj abipusj susitarimę;

h) visos nuorodos j nemokamę teisinę pagalbę toje valstybėje prireikus laikomos nuorodomis j nemokamę teisinę pagalbę atitinkamame teritoriniame vienete;

i) visos nuorodos j toje valstybėje sudarytę susitarimę dėl išlai- kymo prireikus laikomos nuorodomis j atitinkamame terito- riniame vienete sudarytę susitarimę dėl išlaikymo;

j) visos nuorodos j tos valstybės atliekamę išlaidη išieškojimę prireikus laikomos nuorodomis j išlaidη išieškojimę, atlie- kamę atitinkamo teritorinio vieneto.

2. Šis straipsnis netaikomas regioninei ekonominės integra- cijos organizacijai.

47 straipsnis

Neunifikuotos teisės sistemos – materialinės normos

1. Susitariančioji valstybė, kurię sudaro du arba daugiau teri- toriniη vienetη, kuriuose galioja skirtingos teisės sistemos, nepri- valo taikyti šios Konvencijos situacijoms, išimtinai susijusioms su tokiais skirtingais teritoriniais vienetais.

2. Susitariančiosios valstybės, kurioje yra du arba daugiau teritoriniη vienetη, kuriuose galioja skirtingos teisės sistemos, teritorinio vieneto kompetentinga institucija neprivalo pripažinti arba vykdyti kitoje susitariančiojoje valstybėje priimto spren- dimo vien dėl to, kad sprendimas buvo pripažintas arba jvyk- dytas pagal šię Konvenciję kitame tos pačios susitariančiosios valstybės teritoriniame vienete.

3. Šis straipsnis netaikomas regioninei ekonominės integra- cijos organizacijai.

48 straipsnis

Suderinimas su ankstesnėmis Hagos konvencijomis dėl išlaikymo

Susitariančiηjη valstybiη tarpusavio santykiuose ši Konvencija, remiantis 56 straipsnio 2 dalimi, pakeičia 1973 m. spalio 2 x. Xxxxx konvenciją dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo ir 1958 m. balandžio 15 x. Xxxxx konvenciję dėl sprendimη, susijusiη su išlaikymo pareigomis vaikams, pripažinimo ir vykdymo tiek, kiek jη taikymo sritis tose valstybėse sutampa su šios Konvencijos taikymo sritimi.

49 straipsnis

Suderinimas su 1956 m. Niujorko konvencija

Susitariančiηjη valstybiη tarpusavio santykiuose ši Konvencija pakeičia 1956 m. birželio 20 d. Jungtiniη Tautη konvenciję dėl išlaikymo išmokη išieškojimo užsienyje tiek, kiek jη taikymo sritis tose valstybėse sutampa su šios konvencijos taikymo sritimi.

50 straipsnis

Santykis su ankstesnėmis Hagos konvencijomis dėl dokumentų jteikimo ir jrodymų rinkimo

Ši Konvencija neturi poveikio 1954 m. kovo 1 x. Xxxxx konvencijai dėl civilinio proceso, 1965 m. lapkričio 15 x. Xxxxx konvencijai dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose jteikimo užsienyje ir 1970 m. kovo 18 x. Xxxxx konvencijai dėl jrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje.

51 straipsnis

Suderinimas su teisės aktais ir papildomais susitarimais

1. Ši Konvencija neturi poveikio iki jos sudarytiems tarptau- tinės teisės aktams, kuriη šalys yra susitariančiosios valstybės ir kuriuose jtvirtintos nuostatos, taikomos šioje Konvencijoje reglamentuojamiems klausimams.

2. Kiekviena susitariančioji valstybė su viena ar keliomis susi- tariančiosiomis valstybėmis gali sudaryti susitarimus, kuriuose jtvirtintos nuostatos, taikomos šioje Konvencijoje reglamentuo- jamiems klausimams, kad pagerintη Konvencijos taikymę tarpu- savio santykiuose, jeigu tokie susitarimai atitinka Konvencijos tikslus ir paskirtj ir tη valstybiη santykiuose su kitomis susita- riančiosiomis valstybėmis neturi poveikio Konvencijos nuostatη taikymui. Valstybės, sudariusios tokj susitarimę, jo kopiję perduoda šios Konvencijos depozitarui.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taip pat taikomos abipusiams susitarimams ir unifikuotai teisei, grindžiamai ypatingais atitin- kamη valstybiη ryšiais.

4. Ši Konvencija neturi poveikio regioninės ekonominės inte- gracijos organizacijos, kuri yra šios Konvencijos šalis, teisės aktη, priimtη sudarius Konvenciję, taikymui Konvencijos reglamen- tuojamais klausimais, jei tokie teisės aktai regioninės ekono- minės integracijos organizacijos valstybiη nariη santykiuose su kitomis susitariančiosiomis valstybėmis neturi poveikio Konven- cijos nuostatη taikymui. Kiek tai susiję su regioninės ekono- minės integracijos organizacijos valstybiη nariη sprendimη tarpusavio pripažinimu ir vykdymu, Konvencija neturi poveikio regioninės ekonominės integracijos organizacijos nuostatoms, nepaisant to, ar jos buvo priimtos prieš sudarant Konvenciję, ar po jos sudarymo.

52 straipsnis

Didžiausio veiksmingumo taisyklė

1. Ši Konvencija neužkerta kelio sutarties, susitarimo ar kito tarptautinės teisės dokumento, galiojančio prašančiajai ir prašo- majai valstybei, taikymui arba prašomojoje valstybėje galiojančio abipusio susitarimo taikymui, kuriuose numatyta:

a) išsamesni sprendimη dėl išlaikymo pripažinimo pagrindai, nepažeidžiant Konvencijos 22 straipsnio f punkto;

b) supaprastintos ir pagreitintos prašymη pripažinti arba pripa- žinti ir vykdyti sprendimus dėl išlaikymo procedūros;

c) palankesnė teisinė pagalba nei numatyta 14–17 straips- niuose; arba

d) procedūros, leidžiančios pareiškėjui prašančiojoje valstybėje pateikti prašymę tiesiogiai prašomosios valstybės centrinei institucijai.

2. Ši Konvencija neužkerta kelio galiojančio jstatymo, numa- tančio veiksmingesnes taisykles nei nurodytas šio straipsnio 1 dalies a–c punktuose, taikymui prašomojoje valstybėje. Tačiau kiek tai susiję su šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytomis supaprastintomis ir pagreitintomis procedūromis, jos turi atitikti apsaugos, kuri šalims užtikrinama 23 ir 24 straipsniais, reikala- vimus, visη pirma keliamus šaliη teisėms būti tinkamai infor- muotoms apie procedūras ir turėti galimybę būti išklausytoms, taip pat prieštaravimo arba apskundimo pasekmėms.

53 straipsnis

Vienodas aiškinimas

Aiškinant šię Konvenciję atsižvelgiama j jos tarptautinj pobūdj ir būtinybę skatinti vienodai ję taikyti.

54 straipsnis

Praktinio Konvencijos veikimo peržiūra

1. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Genera- linis sekretorius reguliariai šaukia specialię komisiję Konvencijos praktiniam veikimui peržiūrėti ir geros praktikos pagal šię Konvenciję plėtojimui skatinti.

2. Tokios peržiūros tikslais susitariančiosios valstybės bend- radarbiauja su Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniu biuru renkant informaciję, jskaitant statistinius duomenis ir teismη praktikę, apie praktinj Konvencijos veikimę.

55 straipsnis

Formų pakeitimai

1. Šios Konvencijos prieduose pateiktos formos gali būti keičiamos Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos, j kurię kviečiamos visos susitariančiosios valstybės ir visi nariai, Generalinio sekretoriaus sušauktos specialios komisijos spren- dimu. Pasiūlymas dėl formη keitimo jtraukiamas j susitikimo darbotvarkę.

2. Specialios komisijos darbe dalyvaujančiη susitariančiηjη valstybiη priimti pakeitimai visoms susitariančiosioms valsty- bėms jsigalioja septinto kalendorinio mėnesio nuo depozitaro pranešimo apie juos visoms susitariančiosioms valstybėms pirmę dienę.

3. Per šio straipsnio 2 dalyje nurodytę laikotarpj kiekviena susitariančioji valstybė gali raštu pranešti depozitarui, kad pagal 62 straipsnj daro išlygę dėl šio pakeitimo. Tokię išlygę daranti valstybė iki išlygos atšaukimo laikoma valstybe, nesančia šios Konvencijos šalimi to pakeitimo atžvilgiu.

56 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Konvencija taikoma visada, kai:

a) prašymę pagal 7 straipsnj arba prašymę pagal III skyriaus nuostatas prašomosios valstybės centrinė institucija gavo jsigaliojus Konvencijai tarp prašančiosios ir prašomosios vals- tybiη;

b) tiesioginj prašymę dėl pripažinimo ir vykdymo valstybės, j kurię kreipiamasi, kompetentinga institucija gavo jsigaliojus Konvencijai tarp kilmės valstybės ir valstybės, j kurię kreipia- masi.

2. Kiek tai susiję su sprendimη pripažinimu ir vykdymu šios Konvencijos susitariančiosiose valstybėse, kurios taip pat yra 48 straipsnyje minimη Hagos konvencijη dėl išlaikymo šalys, jei pripažinimo ir vykdymo sęlygos pagal šię Konvenciję užkerta kelię kilmės valstybės sprendimo, kuris buvo priimtas prieš jsigaliojant šiai Konvencijai tai valstybei ir kuris kitu atveju būtη buvęs pripažintas ir jvykdytas pagal konvenciję, galiojusię sprendimo priėmimo metu, pripažinimui ir vykdymui, taikomos tos konvencijos sęlygos.

3. Ši Konvencija nejpareigoja valstybės, j kurię kreipiamasi, vykdyti sprendimę ar susitarimę dėl išlaikymo mokėjimη, mokė- tinη iki jsigaliojant Konvencijai tarp kilmės valstybės ir vals- tybės, j kurię kreipiamasi, išskyrus atvejus, kai tai susiję su išlaikymo prievolėmis, kylančiomis iš tėvη ir vaikη santykiη, jaunesniη nei 21 metη asmenη atžvilgiu.

57 straipsnis

Informavimas apie teisės aktus, procedūras ir paslaugas

1. Deponuodama ratifikavimo arba prisijungimo dokumentus arba darydama pareiškimę pagal Konvencijos 61 straipsnj, susi- tariančioji valstybė pateikia Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui:

a) teisės aktη ir procedūrη, reglamentuojančiη išlaikymo prie- voles, apibūdinimę;

b) priemoniη, kuriη ji imsis pareigoms pagal 6 straipsnj vykdyti, apibūdinimę;

c) aprašymę, kaip ji sudarys pareiškėjams galimybes veiks- mingai pasinaudoti procedūromis, kaip to reikalaujama pagal 14 straipsnj;

d) vykdymo normη ir procedūrη, jskaitant visus vykdymo apri- bojimus, visη pirma skolininko apsaugos normas bei senaties terminus, apibūdinimę;

e) 25 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3 dalyje nurodytę infor- maciję.

2. Susitariančiosios valstybės, vykdydamos savo pareigas pagal šio straipsnio 1 dalj, gali naudotis Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos rekomenduojamu ir paskelbtu

„šalies apibūdinimu“.

3. Informaciję atnaujina susitariančiosios valstybės.

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

58 straipsnis

Pasirašymas, ratifikavimas ir prisijungimas

1. Šię Konvenciję gali pasirašyti valstybės, kurios Hagos tarp- tautinės privatinės teisės konferencijos dvidešimt pirmosios sesijos metu buvo jos dalyvės, ir kitos toje sesijoje dalyvavusios valstybės.

2. Konvencija ratifikuojama, priimama arba patvirtinama; ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuo- jami Nyderlandη Karalystės užsienio reikalη ministerijai, kuri yra šios Konvencijos depozitaras.

3. Bet kuri kita valstybė arba regioninė ekonominės integra- cijos organizacija gali prisijungti prie Konvencijos, jai jsigaliojus pagal 60 straipsnio 1 dalj.

4. Prisijungimo dokumentas atiduodamas saugoti depozi- tarui.

5. Toks prisijungimas daro poveikj tik prisijungiančiosios valstybės ir tη susitariančiηjη valstybiη, kurios per 12 mėnesiη nuo 65 straipsnyje nurodyto pranešimo dienos nepareiškė prieš- taravimη dėl prisijungimo, santykiams. Tokj prieštaravimę vals- tybės taip pat gali pareikšti ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos Konvenciję po prisijungimo. Apie visus priešta- ravimus pranešama depozitarui.

59 straipsnis

Regioninės ekonominės integracijos organizacijos

1. Regioninė ekonominės integracijos organizacija, kurię sudaro tik suverenios valstybės ir kuri turi kompetenciję nagri- nėti kai kuriuos arba visus šios Konvencijos reglamentuojamus klausimus, taip pat gali pasirašyti, priimti, patvirtinti šię Konven- ciję arba prie jos prisijungti. Regioninė ekonominės integracijos organizacija tokiu atveju turi susitariančiosios valstybės teises ir pareigas tiek, kiek organizacija turi kompetenciję nagrinėti Konvencijos reglamentuojamus klausimus.

2. Regioninė ekonominės integracijos organizacija pasirašy- dama, priimdama, patvirtindama arba prisijungdama raštu praneša depozitarui apie šios Konvencijos reglamentuojamus klausimus, kuriais jai kompetenciję perdavė jos valstybės narės. Organizacija nedelsdama raštu informuoja depozitarę apie visus savo kompetencijos pasikeitimus, palyginti su pasku- tiniu pranešimu pagal šię dalj.

3. Regioninė ekonominės integracijos organizacija pasirašy- dama, priimdama, patvirtindama arba prisijungdama gali pareikšti pagal 63 straipsnj, kad ji turi kompetenciję visais šios Konvencijos reglamentuojamais klausimais ir kad valstybės narės, kurios atitinkamu klausimu perdavė kompetenciję regio- ninei ekonominės integracijos organizacijai, privalo laikytis šios Konvencijos atsižvelgiant j tai, kad organizacija ję pasirašė, priėmė, patvirtino arba prie jos prisijungė.

4. Šios Konvencijos jsigaliojimo tikslais j visus regioninės ekonominės integracijos organizacijos deponuojamus doku- mentus atsižvelgiama tik tuomet, kai regioninė ekonominės integracijos organizacija padaro pareiškimę pagal šio straipsnio 3 dalj.

5. Visos šios Konvencijos nuorodos j „susitariančięję vals- tybę“ arba „valstybę“ prireikus taip pat taikomos regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri yra Konvencijos šalis. Jeigu regioninė ekonominės integracijos organizacija pagal šio straipsnio 3 dalj padaro pareiškimę, visos šios Konven- cijos nuorodos j „susitariančięję valstybę“ arba „valstybę“ prireikus taip pat taikomos atitinkamoms organizacijos valsty- bėms narėms.

60 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Konvencija jsigalioja pirmę mėnesio dienę praėjus trims mėnesiams nuo antro ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumento, nurodyto 58 straipsnyje, deponavimo dienos.

2. Vėliau Konvencija jsigalioja:

a) kiekvienai valstybei arba 59 straipsnio 1 dalyje nurodytai regioninei ekonominės integracijos organizacijai ję ratifi- kavus, priėmus arba patvirtinus vėliau – pirmę mėnesio dienę praėjus trims mėnesiams nuo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimo;

b) kiekvienai valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai, nurodytoms 58 straipsnio 3 dalyje – dienę, kurię baigėsi laikotarpis, per kurj pagal 58 straipsnio 5 dalj galima pareikšti prieštaravimus;

c) teritoriniam vienetui, kuris pagal 61 straipsnj jtraukiamas j šios Konvencijos taikymo sritj – pirmę mėnesio dienę praėjus trims mėnesiams nuo tame straipsnyje nurodyto pranešimo dienos.

61 straipsnis

Pareiškimai dėl neunifikuotų teisės sistemų

1. Jei valstybė turi du ar keletę teritoriniη vienetη, kuriuose šioje Konvencijoje reglamentuojamais klausimais taikomos skir- tingos teisės sistemos, pasirašydama, ratifikuodama, priimdama, patvirtindama Konvenciję ar prie jos prisijungdama ji gali pagal

63 straipsnj pareikšti, kad ši Konvencija taikoma visiems jos teritoriniams vienetams arba tik vienam ar keliems iš jη, ir gali pakeisti šj pareiškimę bet kada pateikdama kitę pareiškimę.

2. Apie tokj pareiškimę pranešama depozitarui ir jame aiškiai nurodomi tie teritoriniai vienetai, kuriems taikoma Konvencija.

3. Jeigu valstybė pagal šj straipsnj nepadaro jokio pareiškimo, Konvencija taikoma visiems tos valstybės teritoriniams viene- tams.

4. Šis straipsnis netaikomas regioninei ekonominės integra- cijos organizacijai.

62 straipsnis

Išlygos

1. Bet kuri susitariančioji valstybė ne vėliau kaip ratifikuo- dama, priimdama, patvirtindama ar prisijungdama arba dary- dama pareiškimę pagal 61 straipsnj gali padaryti vienę arba kelias išlygas, numatytas 2 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 8 dalyje, 44 straipsnio 3 dalyje ir 55 straipsnio 3 dalyje. Kitos išlygos negalimos.

2. Bet kuri valstybė bet kuriuo metu gali atšaukti padarytę išlygę. Apie išlygos atšaukimę pranešama depozitarui.

3. Išlyga nustoja galioti trečio kalendorinio mėnesio nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo dienos pirmęję dienę.

4. Pagal šj straipsnj padarytos išlygos, išskyrus 2 straipsnio 2 dalyje nurodytę išlygę, neturi abipusio poveikio.

63 straipsnis

Pareiškimai

1. 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies g punkte, 16 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 7 dalyje, 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 59 straipsnio 3 dalyje ir 61 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareiškimai gali būti padaromi pasirašant, ratifikuojant, priimant, patvirtinant arba prisijungiant arba bet kuriuo kitu metu po to, ir jie gali būti bet kuriuo metu pakeičiami arba atšaukiami.

2. Apie pareiškimę, pakeitimę ir atšaukimę pranešama depo- zitarui.

3. Pasirašant, ratifikuojant, priimant, patvirtinant arba prisi- jungiant padarytas pareiškimas atitinkamoje valstybėje jsigalioja kartu su šia Konvencija.

4. Vėliau padarytas pareiškimas ir visi pareiškimo pakeitimai arba jo atšaukimas jsigalioja pirmę mėnesio dienę praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai depozitaras gavo pranešimę.

64 straipsnis

Denonsavimas

1. Bet kuri šios Konvencijos susitariančioji valstybė gali ję denonsuoti raštu apie tai pranešdama depozitarui. Denonsa- vimas gali būti taikomas tik tam tikriems valstybės, kurioje yra keletas teritoriniη vienetη ir kuriai taikoma ši Konvencija, teritoriniams vienetams.

2. Denonsavimas jsigalioja pirmę mėnesio dienę praėjus dvylikai mėnesiη nuo tos dienos, kai depozitaras gavo prane- šimę. Jeigu pranešime nurodytas ilgesnis denonsavimo jsigalio- jimo terminas, denonsavimas jsigalioja pasibaigus ilgesniam terminui po to, kai depozitaras gavo pranešimę.

65 straipsnis

Pranešimas

Depozitaras Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos valstybėms narėms, kitoms valstybėms ir regioninėms ekono- minės integracijos organizacijoms, kurios pasirašė, ratifikavo, priėmė, patvirtino Konvenciję arba prie jos prisijungė pagal 58 ir 59 straipsnius, praneša apie:

a) bet kokj 58 ir 59 straipsniuose nurodytę pasirašymę, ratifi- kavimę, priėmimę ir patvirtinimę;

b) bet kokj 58 straipsnio 3 ir 5 dalyse bei 59 straipsnyje nuro- dytę prisijungimę ir dėl prisijungimo pareikštę prieštaravimę;

c) datę, kurię ši Konvencija jsigalioja pagal 60 straipsnj;

d) pareiškimus, nurodytus 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies g punkte, 16 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 7 dalyje, 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 59 straipsnio 3 dalyje ir 61 straipsnio 1 dalyje;

e) 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus susitarimus;

f) 2 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 8 dalyje, 44 straipsnio 3 dalyje ir 55 straipsnio 3 dalyje nuro- dytas išlygas ir bet kokj 62 straipsnio 2 dalyje nurodytę atšaukimę;

g) bet kokj denonsavimę pagal 64 straipsnj.

Tai patvirtindami toliau nurodyti tinkamai jgalioti asmenys pasi- rašė šię Konvenciję.

Priimta du tūkstančiai septintη metη lapkričio dvidešimt trečię dienę Hagoje anglη ir prancūzη kalbomis. Abu tekstai yra auten- tiški ir vienu egzemplioriumi deponuojami Nyderlandη Kara- lystės Vyriausybės archyvuose; patvirtinta kopija diplomatiniais kanalais siunčiama kiekvienai valstybei, kuri Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos dvidešimt pirmosios sesijos metu buvo jos narė, ir kiekvienai kitai valstybei, kuri buvo tos sesijos dalyvė.

1 PRIEDAS

Perdavimo forma pagal 12 straipsnio 2 dalj

KONFIDENCIALUMO IR ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS NUORODA

Asmens duomenys, surinkti ar perduoti pagal šię Konvenciję, naudojami tik tais tikslais, kuriais jie buvo surinkti ar perduoti. Kiekviena tokius duomenis tvarkanti institucija, vadovaudamasi savo valstybės teisės nuostatomis, užtikrina jη konfidencialumę.

Institucija neatskleidžia arba nepatvirtina taikant šię Konvenciję surinktos arba perduotos informacijos, jei mano, kad tuo galėtη sukelti grėsmę asmens sveikatai, saugumui arba laisvei, kaip numatyta 40 straipsnyje.

 Sprendimę dėl informacijos neatskleidimo centrinė institucija priėmė pagal 40 straipsnj.

1. Prašančioji centrinė institucija

a. Adresas ....................................................................................................................................................................................................

b. Telefono numeris ....................................................................................................................................................................................

c. Fakso numeris ........................................................................................................................................................................................

d. El. pašto adresas ....................................................................................................................................................................................

e. Bylos numeris ........................................................................................................................................................................................

2. Prašančiosios valstybės asmuo pasiteirauti

a. Adresas (jei skiriasi) ..................................................................................................................................................................................

b. Telefono numeris (jei skiriasi) ................................................................................................................................................................

c. Fakso numeris (jei skiriasi) ..................................................................................................................................................................

d. El. pašto adresas (jei skiriasi) ............................................................................................................................................................

e. Kalba (-os) ..............................................................................................................................................................................................

3. Prašomoji centrinė institucija ......................................................................................................................................................................

Adresas ..........................................................................................................................................................................................................

4. Išsami informacija apie pareiškėję

a. Pavardė (-ės): ..........................................................................................................................................................................................

b. Vardas (-ai): .............................................................................................................................................................................................

c. Gimimo data: (metai, mėnuo, diena)

arba

a. Viešojo subjekto pavadinimas: ............................................................................................................................................................

5. Išsami informacija apie asmenj (-is), kuriam (-iems) prašomas arba mokėtinas išlaikymas

a.  Asmuo yra 4 punkte nurodytas pareiškėjas

b. i. Pavardė (-ės): ....................................................................................................................................................................................

Vardas (-ai): ........................................................................................................................................................................................

Gimimo data: (metai, mėnuo, diena)

ii. Pavardė (-ės): ....................................................................................................................................................................................

Vardas (-ai): ........................................................................................................................................................................................

Gimimo data: (metai, mėnuo, diena)

iii. Pavardė (-ės): ....................................................................................................................................................................................

Vardas (-ai): ........................................................................................................................................................................................

Gimimo data: (metai, mėnuo, diena)

6. Išsami informacija apie skolininkę (1)

a.  Asmuo yra 4 punkte nurodytas pareiškėjas

(1) Remiantis Konvencijos 3 straipsniu, skolininkas – asmuo, kuris turi mokėti arba tariamai turi mokėti išlaikymę.

b. Pavardė (-ės): ..........................................................................................................................................................................................

c. Vardas (-ai): .............................................................................................................................................................................................

d. Gimimo data: (metai, mėnuo, diena)

7. Ši perdavimo forma susijusi su prašymu ir pridedama prie prašymo pagal:

 10 straipsnio 1 dalies a punktę

 10 straipsnio 1 dalies b punktę

 10 straipsnio 1 dalies c punktę

 10 straipsnio 1 dalies d punktę

 10 straipsnio 1 dalies e punktę

 10 straipsnio 1 dalies f punktę

 10 straipsnio 2 dalies a punktę

 10 straipsnio 2 dalies b punktę

 10 straipsnio 2 dalies c punktę

8. Prie prašymo turi būti pridedami šie dokumentai:

a. Teikiant prašymę pagal 10 straipsnio 1 dalies a punktę ir vadovaujantis 25 straipsniu:

 Visas sprendimo tekstas (25 str. 1 dalies a punktas)

 Kilmės valstybės kompetentingos institucijos parengto sprendimo santrauka arba išrašas (25 str. 3 dalies b punktas) (jei taikoma)

 Dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sprendimas kilmės valstybėje vykdytinas, o administracinės institucijos sprendimo atveju – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad jvykdyti 19 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai,

nebent ta valstybė pagal 57 straipsnj yra nurodžiusi, kad jos administraciniη institucijη sprendimai visada atitinka tokius reikalavimus (25 str. 1 dalies b punktas), arba jeigu taikomas 25 straipsnio 3 dalies c punktas

 Jei atsakovas neatvyko ir jam nebuvo atstovaujama procedūroje kilmės valstybėje, dokumentas arba dokumentai, kuriais atitinkamai patvirtinama, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie procedūrę ir suteikta galimybė būti

išklausytam arba kad jam buvo tinkamai pranešta apie sprendimę ir suteikta galimybė pateikti dėl jo priešta- ravimę arba apskηsti fakto ir teisės klausimais (25 str. 1 dalies c punktas)

 Prireikus dokumentas, kuriame nurodytas bet kokiη jsiskolinimη dydis ir apskaičiavimo data (25 str. 1 dalies d punktas)

 Prireikus, jei sprendime numatytas automatinis sumos indeksavimas – dokumentas, kuriame pateikiama infor- macija, būtina tokiam apskaičiavimui atlikti (25 str. 1 dalies e punktas)

 Prireikus, dokumentai, kuriuose nurodyta, kokio masto nemokama teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta kilmės valstybėje (25 str. 1 dalies f punktas)

Vadovaujantis 30 straipsnio 3 dalimi:

 Visas susitarimo dėl išlaikymo tekstas (30 str. 3 dalies a punktas)

 Dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad konkretus susitarimas dėl išlaikymo kilmės valstybėje vykdytinas kaip sprendimas (30 str. 3 dalies b punktas)

 Bet kuris kitas prie prašymo pridėtas dokumentas (pvz., jei reikalaujama, 36 str. 4 dalies tikslais būtinas dokumentas):

.............................................................................................................................................................................................................

b. Patvirtinamηjη dokumentη skaičius (išskyrus perdavimo formę ir patj prašymę) pagal 11 straipsnio 3 dalj, teikiant 10 straipsnio 1 dalies b, c, d, e, f punktuose ir 2 dalies a, b arba c punktuose nurodytus prašymus:

 10 straipsnio 1 dalies b punktas ...........................

 10 straipsnio 1 dalies c punktas ...........................

 10 straipsnio 1 dalies d punktas ...........................

 10 straipsnio 1 dalies e punktas ...........................

 10 straipsnio 1 dalies f punktas ...........................

 10 straipsnio 2 dalies a punktas ...........................

 10 straipsnio 2 dalies b punktas ...........................

 10 straipsnio 2 dalies c punktas ...........................

Vardas, pavardė (didžiosiomis raidėmis)

Data: (metai, mėnuo, diena)

Centrinės institucijos jgaliotas atstovas

2 PRIEDAS

Gavimo patvirtinimo forma pagal 12 straipsnio 3 dalj

KONFIDENCIALUMO IR ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS NUORODA

 Sprendimę dėl informacijos neatskleidimo centrinė institucija priėmė pagal 40 straipsnj.

1. Prašomoji centrinė institucija

b. Telefono numeris ..................................................................................................................................................................................

2. Prašomosios valstybės asmuo pasiteirauti

b. Telefono numeris (jei skiriasi) ...........................................................................................................................................................

c. Fakso numeris (jei skiriasi) ...............................................................................................................................................................

d. El. pašto adresas (jei skiriasi) ................................................................................................................................................................

3. Prašančioji centrinė institucija ...............................................................................................................................................................

Asmuo pasiteirauti ....................................................................................................................................................................................

4. Prašomoji centrinė institucija patvirtina, kad (metai, mėnuo, diena) iš prašančiosios centrinės institu-

cijos gavo perdavimo formę (bylos numeris ...........................), parengtę .................................. (metai, mėnuo, diena) dėl prašymo, nurodyto:

 10 straipsnio 1 dalies a punkte

 10 straipsnio 1 dalies b punkte

 10 straipsnio 1 dalies c punkte

 10 straipsnio 1 dalies d punkte

 10 straipsnio 1 dalies e punkte

 10 straipsnio 1 dalies f punkte

 10 straipsnio 2 dalies a punkte

 10 straipsnio 2 dalies b punkte

 10 straipsnio 2 dalies c punkte

Pareiškėjo pavardė (-ės) ...........................................................................................................................................................................

Asmens (-η), kuriam (-iems) prašoma mokėti išlaikymę arba mokėtinas išlaikymas, pavardė (-ės): ..................................

Skolininko pavardė (-ės): ........................................................................................................................................................................

5. Pirmieji veiksmai, kuriη ėmėsi prašomoji centrinė institucija:

 Byla užbaigta ir vyksta svarstymas

 Žr. pridėtę prašymo nagrinėjimo būklės ataskaitę

 Prašymo nagrinėjimo būklės ataskaita bus pateikta

 Pateikite tokię papildomę informaciję ir (arba) dokumentus:

 Prašomoji centrinė institucija atsisako nagrinėti prašymę, nes akivaizdu, kad nesilaikoma šios Konvencijos reika- lavimη (12 str. 8 dalis). Motyvai

 yra nurodyti pridėtame dokumente

 bus nurodyti dokumente, kuris bus pateiktas vėliau

Prašomoji centrinė institucija prašo, kad prašančioji centrinė institucija praneštη apie bet kokj prašymo nagrinėjimo būklės pasikeitimę.

Vardas, pavardė (didžiosiomis raidėmis)

Data: (metai, mėnuo, diena)

Centrinės institucijos jgaliotas atstovas

Document Metadata

Table of Contents

KONVENCIJA

Document Metadata