FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

AB „KAUNO ENERGIJA“

KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2015 M. I PUSMEČIO

FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS,

PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS,

PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

‌

AB „KAUNO ENERGIJA“, įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2015 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Finansinės būklės ataskaitos

Grupė Bendrovė

30 d.   31 d.				30 d.   31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas Ilgalaikis nematerialusis turtas	3	64	75	64	75
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	4
Žemė ir pastatai		8.772	7.312	8.421	6.952
Statiniai ir mašinos		104.492	96.981	104.495	96.984
Transporto priemonės		407	260	434	287
Įrenginiai ir įrankiai		7.127	4.738	7.127	4.738
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai		651	12.825	651	12.825

Pastabos

2015 m.

birželio

2014 m.

gruodžio

2015 m.

birželio

2014 m.

gruodžio

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų iš viso Ilgalaikis finansinis turtas		121.449	122.116		121.128	121.786
Investicijos į dukterinę įmonę	1	-	-		1.074	1.074
Po vienerių metų gautinos sumos	5	-	6		-	6
Kitas finansinis turtas	6	28	28		28	28
Ilgalaikio finansinio turto iš viso		28	34		1.102	1.108
Ilgalaikio turto iš viso		121.541	122.225		122.294	122.969
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos	7	258	175		254	170
Išankstiniai apmokėjimai		588	601		588	601
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso		846	776		842	771
Per vienerius metus gautinos sumos	8
Iš pirkėjų gautinos sumos	23	3.911	15.120		3.911	15.120
Kitos gautinos sumos		1.461	6.620		1.447	6.609
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso		5.372	21.740		5.358	21.729
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	9,23	1.783	389		1.776	384
Trumpalaikio turto iš viso		8.001	22.905		7.976	22.884
Turto iš viso		129.542	145.130		130.270	145.853

(tęsinys kitame puslapyje)

3

‌

‌

‌

‌

‌

AB „KAUNO ENERGIJA“, įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2015 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaitos

Grupė Bendrovė

	2015 m.	2014 m.		2015 m.	2014 m.
	I pusm.	I pusm.		I pusm.	I pusm.
Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos
Grynasis pelnas	4.773	1.798		4.781	1.791
Nepiniginių straipsnių koregavimas:		-			-
Nusidėvėjimas ir amortizacija	3.357	2.994		3.348	2.985
Gautinų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimo	(23)	(106)		(30)	(107)
pasikeitimas
Palūkanų sąnaudos	285	243	285		243

-	(12)	-	(12)
29	(55)	29	(55)

Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė pasikeitimas

Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą ir

akcijų vertę Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija)	(355)	(230)	(355)	(230)
Atsargų ir ilgalaikio turto sandėlyje realizacinės vertės pasikeitimas	32	(24)	32	(24)
Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas	-	(4)	-	-
Akcijos vertės perskaičiavimas	98	-	98	-
Sukaupimų pasikeitimas	-	(2)	-	-
Investicijų į dukterinę įmonę nuvertėjimas	-	-	-	-
Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas	(105)	(177)	(105)	(177)

Viso nepiniginių straipsnių koregavimas	3.318	2.627		3.302	2.623
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas	(61)	- 49		(62)	33
Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas	13	(44)		17	(44)
Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas	11.294	10.885		11.296	10.883
Kitų gautinų sumų (padidėjimas)	5.151	(899)		5.155	(886)
Kitų ilgalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas	5	1		5	1

(15.873)	(10.253)	(15.873)	(10.252)
119	70	118	88

Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų padidėjimas (sumažėjimas)

Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai:	451	(466)		457	(449)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	8.542	3.959		8.540	3.965

Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų

(sumažėjimas) padidėjimas
Kitų įsiskolinimų biudžetui padidėjimas (sumažėjimas)	29	(296)	26	(293)
Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)	(226)	21	(225)	21

(tęsinys kitame puslapyje) Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

9

‌

Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB „Kauno energija“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva.

AB „Kauno energija“ sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas „Jurbarko šilumos tinklai“.

Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių - tunelių priežiūra. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB „Lietuvos energija“. Bendrovės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.

2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

  2015 m. birželio 30 d.   2014 m. gruodžio 31 d.

Turimų akcijų

Nuosavybės

Turimų akcijų

Nuosavybės

skaičius (vnt.) dalis (proc.)  skaičius (vnt.) dalis (proc.)

Kauno miesto savivaldybė	39.736.058	92,00	00.000.000	92,84
Kauno rajono savivaldybė	1.606.168	3,75	1.606.168	3,75
Jurbarko rajono savivaldybė	746.405	1,74	746.405	1,74
Kiti smulkūs akcininkai	713.512      1,67		713.512      1,67
	42.802.143 100,00		00.000.000 100,00

Visos akcijos yra paprastosios akcijos. 2015 m. ir 2014 m. Bendrovė savų akcijų neturėjo.

Vadovaujantis 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu Nr. XII-828, kuriuo nustatyta euro įvedamo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. tvarka, Bendrovės vienos akcijos vertė perskaičiuota į 1,74 Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1,73772 Eur). Akcijos vertės perskaičiavimo rezultatas

– 98 tūkst. Eur atspindėtas Grupės ir Bendovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudose. Bendrovės įstatai naujai registruoti 2015 m. gegužės 18 d.

2009 m. liepos 23 d. Bendrovės akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant

22.700.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1,73772 Eur. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliajai vertei. Akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste, kurių

39.446 tūkst. Eur rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, taikant atstatomosios vertės metodą.

2010 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 197 tūkst. Eur (nuo 74.059 tūkst. Eur iki 74.256 tūkst. Eur), išleidžiant

113.595 paprastąsias vardines 1,73772 Eur nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu – pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais – inžineriniais tinklais – esančiais, Jurbarko mieste. Turtinio įnašo vertė perdavimo dienai nepriklausomų vertintojų nustatyta atstatomosios vertės metodu.

2014 m. sausio 6 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 122 tūkst. Eur nuo 74.256 tūkst. Eur iki 74.378 tūkst. Eur , išleidžiant 70 166 paprastąsias vardines 1,73772 Eur nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, siekiant, kad Bendrovei Kauno miesto savivaldybė perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją – šilumos tinklus, esančius

Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas. 2014 m. kovo 20 d. užregistruoti Bendrovės įstatai, padidinus Bendrovės įstatinį kapitalą.

2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2015 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 129 tūkst. Eur ,

t. y. po 0,3 ct už vieną akciją, dividendų.

2014 m. balandžio 29 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 124 tūkst. Eur ,

t. y. po 0,28962 ct už vieną akciją, dividendų ir 24 tūkst. Eur tantjemų Bendrovės valdybos nariams iš 2013 m. pelno. Du valdybos nariai tantjemų (7 tūkst. Eur atsisakė). Tantjemos apskaitytos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos atlyginimų ir socialinio draudimo eilutėje.

Neišmokėta dividendų dalis 2015 m. birželio 30 d. yra 4 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 3 tūkst. Eur ), kuri apskaityta kitų trumpalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje.

Grupė ir Xxxxxxxx taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB „Kauno energija“ paslaugų departamento pagrindu įsteigė dukterinę įmonę UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ (toliau – PPP). Dukterinės įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių, vidaus inžinerinių tinklų bei sistemų, statybinių konstrukcijų eksploatacija bei priežiūra. Nuo 2006 m. liepos 1 d. Bendrovė samdė Dukterinę įmonę atlikti Bendrovės prižiūrimų pastatų nuolatinės techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Kadangi, pasikeitus šilumos ūkio įstatymui, nuo 2012 m. liepos 1 d. Dukterinė įmonė nebegali teikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų, 2012 m. balandžio 6 d. Bendrovės valdybos sprendimu pritarta Dukterinės įmonės reorganizavimui atskyrimo būdu. 2013 m. balandžio 16 d. Xxxxxxxx užbaigė PPP reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras. 2013 m. balandžio 16 d. Juridinių asmenų registre užregistruoti tęsiančios veiklą PPP ir naujai įsteigtos dukterinės bendrovės UAB „Kauno energija NT“ (toliau – KENT) įstatai. 2013 m. balandžio 22 d. Xxxxxxxx paskelbė PPP pardavimo konkursą. 2013 m. birželio 19 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą neparduoti PPP visų akcijų paketo už pasiūlytą kainą. 2013 m. rugsėjo 24 d. Bendrovės valdyba protokoliniu sprendimu pavedė Bendrovės administracijai vykdyti PPP, kaip juridinio asmens, pasibaigimo procedūras administracijos pasirinktu būdu. 2013 m. spalio 25 d. Bendrovės valdyba protokoliniu sprendimu pritarė PPP likvidavimui bei likvidatoriaus parinkimo procedūrų vykdymui. 2013 m. gruodžio 11 d. Bendrovės valdyba, vykdanti PPP vienintelio akcininko funkcijas, nusprendė nuo 2013 m. gruodžio 16 d. likviduoti dukterinę bendrovę PPP, likvidatoriumi paskirti advokatų profesinės bendrijos „Xxxxxxxxx ir partneriai“ advokatę Xxxx Xxxxxxxxxxx.

Grupę sudaro Bendrovė ir jos dukterinės įmonės PPP ir KENT (toliau – Grupė):

Įmonės

Grupės

Investicijos

Įmonė

buveinės valdomų Investicijos

vertės

Ataskaitinio

Nuosavas Pagrindinė veikla

adresas

akcijų dalis

savikaina

nurašymas laikotarpio pelnas kapitalas

UAB „Pastatų Savanorių						Šildymo ir karšto
priežiūros pr. 347, 100 proc.		1.888	(555)	31	1.364	vandens sistemų
paslaugos“* Kaunas						priežiūra
UAB „Pastatų Savanorių						Šildymo ir karšto
priežiūros pr. 347, 100 proc.		3	(3)	(3)	-	vandens sistemų
paslaugos“** Kaunas						priežiūra
UAB „Kauno energija“ NT	Savanorių pr. 347, 100 proc. Kaunas	1.330	(256)	(12)	1.293	Nuoma

• *Duomenys 2013 m. kovo 31 d. – iki bendrovės skaidymo;

• ** Duomenys 2015 m. birželio 30 d. – po bendrovės skaidymo.

2015 m. birželio 30 d. investicijos į dukterines įmones sukaupti nuvertėjimo nuostoliai sudarė 814 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 814 tūkst. Eur ) ir buvo apskaityti Bendrovės pelne ar nuostoliuose finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje.

PPP 2013 m. vasario 21 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta sumažinti įstatinį kapitalą iki

1.333 tūkst. Eur , panaikinant 44 tūkst. Eur susikaupusį nuostolį. PPP įstatai naujai registruoti 2013 m. kovo 6 d.

PPP 2013 m. kovo 22 d. akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta pervesti PPP 13 tūkst. Eur akcininkų įnašą nuostoliui dengti bei 32 tūkst. Eur tikslinį akcininko įnašą, kurie buvo pervesti 2013 m. kovo 22 d.

Teisinis reglamentavimas

Bendrovės veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX - 1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1329. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, nustatantis, kad daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punktus, nepriklausomai nuo punktų nuosavybės, prižiūri nesusijęs su šilumos tiekėju šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas, kurį pasirenka daugiabučio namo gyventojai. Įstatyme numatytas draudimas netaikomas, prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis gyvena mažiau negu 50.000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. į šilumos pardavimo kainą nėra įtrauktos jokios sąnaudos, susiję su šilumos punktų priežiūra.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2012 m. gruodžio 14 d. Komisija nutarimu Nr. O3-413 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Ūkinė veikla

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 13 izoliuoto tinklo ir 29 vietinės dujofikuotos katilinės Kauno mieste.

Bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro 551,453 MW (t. t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 294,8 MW šiluminis (t. t. 16 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 29,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 560,203 MW (t. t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovė 2003 m. parduodama dalį padaliniui „Kauno elektrinė“ priklausančio turto UAB Kauno termofikacijos elektrinei (toliau – KTE) 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartyje įsipareigojo iš KTE kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio. Sutartis galioja 15 metų nuo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. pagal galiojančius teisės aktus Komisija naujas šilumos bazines kainas kiekvieniems 4 metams tvirtina tiek KTE, tiek Bendrovei.

Xxxxxxx Xxxxxxxx 2012 m. balandžio 13 d. gavo oficialų raštą, patvirtinantį, kad OAO „Gazprom“ priėmė sprendimą parduoti savo akcijų dalį mažajam KTE akcininkui Clement Power Venture Inc., o 2003 m. Bendrovės su KTE pasirašytoje Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. iki 2018 m. kovo 30 d., pagrindinis KTE akcininkas OAO „Gazprom“ privalo užtikrinti, kad jam priklausytų KTE kontrolinis akcijų paketas ir atitinkamas (ne mažesnis nei 51%) balsų skaičius visuotiniame akcininkų susirinkime, 2012 m. liepos 10 d. Bendrovės valdyba nusprendė pritarti visų OAO „Gazprom“ priklausančių KTE akcijų pardavimui Clement Power Venture Inc., suderinus su KTE pasirašytų sutarčių keitimo sąlygas, siekiant iš šio pardavimo palankiausių sąlygų Bendrovei.

2013 m. kovo 13 d. KTE pateikė Xxxxxxxxx įrodymus, t. y. išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, kad OAO „Gazprom“ valdytų KTE akcijų nuosavybės teisė nuo 2013 m. kovo 7 d. yra perleista Clement Power Venture Inc., nuo kada tarp Xxxxxxxxx ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp Bendrovės ir OAO „Gazprom“ pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimus, buvo anuliuota Xxxxxxxxx prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta ir numatyti investavimo objektai preliminariai 101 mln. Eur vertei bei detalus investicijų vykdymo grafikas 2013–2017 m., tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 3 mln. Eur investicijas, kurios bus atliekamos per 2012 – 2016 m. laikotarpį į Bendrovės infrastruktūrą bei mokėti 10 procentų netesybas nuo neįvykdytų investicijų vertės. Nepaisant pasiektų susitarimų, 2013 m. balandžio 30 d. KTE pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – Arbitražas). Ieškiniu KTE siekia užginčyti 2012 m. rugpjūčio 13 d. Investicijų susitarimo pakeitimo 2–3 punktais nustatytus KTE įsipareigojimus dėl 3 mln. Eur investicijų į Bendrovės valdomą šilumos ūkį vykdymą bei terminus, taip pat nustatytas netesybas (baudas), šių investicijų KTE neįvykdžius. Vadovaujantis 2014 m. vasario 19 d. Arbitražo nutartimi, xxxxx pradėjo derybas dėl investicinio ginčo išsprendimo taikiai, tačiau 2014 m. gegužės 26 d. KE raštu Arbitražui buvo konstatuota, kad šalims kompromiso rasti nepavyko. KTE patikslino savo ieškininius reikalavimus byloje, kuriais Xxxxxxxxx alternatyviai prašo nutraukti Investicijų susitarimą. Arbitražas nutartimi šią bylą susijungė su byla, kurioje Bendrovė pateikė ieškinį, kad KTE sumokėtų KE 0,94 mln. Eur už netinkamą KTE prievolės – 2012–2013 metais finansuoti Bendrovės investicijas pagal 2012 m. rugpjūčio 13 d. bei 2012 m. rugsėjo 28 d.pasirašytus 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimus – vykdymą. KTE ir toliau nevykdant investicinių įsipareigojimų, Bendrovė 2015 m. sausio 30 d. patikslintais reikalavimais paprašė Arbitražo papildomai priteisti iš KTE 652 tūkst. Eur už nefinansuotas Xxxxxxxxx investicijas 2014 m. Iš viso reikalavimai –1.593 tūkst. Eur. 2015 m. balandžio 30 d. KTE raštu pasiūlė atnaujinti derybas dėl taikaus susitarimo byloje ir Arbitražas atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2015 m. rugsėjo 29 d., suteikiant šalims papildomą laiką derėtis dėl taikaus ginčo išsprendimo galimybių bei dokumentų parengimo. Tarp šalių vyksta derybos.

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2015 m. buvo 548 (2014 m. – 554). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2015 m. buvo 545 (2014 m. – 551).

Strateginiai sprendimai

2015 m. sausio 22 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino patikslintą Bendrovės 2012 – 2015 m. investicijų planą, pagal kurį per 2012 – 2015 m. laikotarpį į Bendrovės turtą numatyta investuoti 67,14 mln. Eur. Grupė ir Xxxxxxxx per 2015 m. į nuosavą turtą investavo atitinkamai 2.817 tūkst. Eur ir 2.817 tūkst. Eur (per 2014 m. – 19.630 tūkst. Eur ir 19.651 tūkst. Eur).

Bendrovė, įvertindama sąlyginai aukštą šilumos pirkimo iš KTE, kuri valdo pagrindinį šilumos gamybos šaltinį Kauno mieste, kainą bei siekdama prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinti šiluma konkurencinga kaina, iniciavo esamų katilinių rekonstrukcijų, pritaikant darbui medienos biokuru (smulkinta mediena, miško kirtimo atliekos, pjuvenos), projektus.

2013 m. įgyvendinti projektai „Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą“ (projekto vertė – 1,94 mln. Eur, planuojamas pagaminti šilumos kiekis – 16 GWh/metus) ir „Ežerėlio katilinės rekonstrukcija įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą“ (projekto vertė – 1,36 mln. Eur, planuojamas pagaminti šilumos kiekis – 6,7 GWh/metus). Šie projektai įgyvendinti su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) 1,18 mln. Eur parama. Per 2014 m. šios katilinės pagamino: Noreikiškių – 14 GWh, Ežerėlio – 7 GWh šilumos.

2013 metais Šilko katilinėje, rekonstravus DKVR katilą Nr.6, įrengtas pilnai automatizuotas 9 MW galios biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas ir 1 MW galios sauso tipo dūmų ekonomaizeris. Viso katilinėje yra instaliuota 10 MW šiluminė galia šilumos gamybai iš biokuro. 2013 m. taip pat buvo įrengtas 15 MW dujinis vandens šildymo katilas su 1,5 MW kondensaciniu ekonomaizeriu. 2014 m. katilinė pagamino 71 GWh šilumos.

2013 metais Pergalės katilinėje Bendrovės lėšomis buvo įrengtas 18 MW galios dujinis vandens šildymo

katilas. 2014 x. xxxxxxxx pagamino 53 GWh šilumos.

2013 m. Xxxxxxxx pradėjo ir 2014 m. kovo 31 d. užbaigė Petrašiūnų elektrinės vandens šildymo katilo PTVM-100 Nr. 2 rekonstrukciją, įrengiant 10 MW galios dūmų kondensacinį ekonomaizerį. Bendra projekto vertė – 1,56 mln. Eur. 2014 m. sąlyginio kuro sąnaudos šilumos gamybai įrenginyje sumažėjo nuo 94,2 kgne/MWh iki 87,46 kgne/MWh, t.y. 6,74 kgne/MWh. 2014 m. elektrinė pagamino 53,85 GWh šilumos, Bendrovė sutaupė 363 tne kuro.

Bendrovė 2013 m. pradėjo ir 2015 m. balandžio mėn. pabaigė rekonstrukciją Šilko katilinėje, kur vietoje 9 MW DKVR 10-13 vandens šildymo katilo Nr. 5 įrengtas biokuru kūrenamas 8 MW vandens šildymo katilas bei 4 MW kondensacinis ekonomaizeris bendras katilams Nr.5 ir Nr.6. Bendra projekto vertė su LVPA (1,15 mln. Eur) parama – 2,33 mln. Eur.

2015 m. Xxxxxxxx pradėjo Šilko katilinės biokuro katilo Nr.6 pakeitimą. Siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas planuojama vietoje esamo DKVR tipo katilo Nr.6 pritaikyto dirbti su biokuru įrengti naują 9 MW biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą. Projekto vertė 637 tūkst. eurų (iš jų 232 tūkst. eurų LAAIF parama).

Bendrovė 2013 m. pradėjo ir 2015 m. balandžio mėn. pabaigė Inkaro katilinės rekonstrukcijos projektą, įrengiant du naujus biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus po 8 MW galios komplekte su pakuromis ir bendrą 4 MW galios kondensacinį ekonomaizerį. Bendra projekto vertė su LVPA (1,74 mln. Eur) parama – 5,71 mln. Eur.

Keičiant naudojamą kurą į biokurą, Xxxxxxxx 2014 m. pradėjo ir 2015 m. balandžio mėn. pabaigė Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcijos projektą, įrengiant du po 12 MW galios vandens šildymo katilus ir bendrą 6 MW galios kondensacinį ekonomaizerį. Naujų įrenginių bendra šiluminė galia – 30 MW. Naujuose įrenginiuose planuojama pagaminti apie 244 GWh šilumos. Šilumos gamybai planuojama sunaudoti apie 93 tūkst. t medienos kuro kasmet. Projekto vertė su LVPA (1,52 mln. Eur) parama – 6,30 mln. Eur.

2014 m. Bendrovės bendras šilumos gamybos kuro sunaudojimo rodiklis buvo 88,50 kgne/MWh, t. y. 2,6 kgne/MWh mažesnis, lyginant su rodikliu (91,1 kgne/MWh) bazinės šilumos kainos skaičiavime. Bendrovė sutaupė 760 tne kuro per metus, pagaminusi 292 GWh šilumos.

2014 m. Bendrovės metiniai šilumos technologiniai nuostoliai centralizuoto šilumos tiekimo tinkle buvo 244 GWh arba 13 GWh (5 proc.) mažesni nei 2013 m. Lyginant su rodikliu (280 GWh) bazinės šilumos kainos skaičiavime, sutaupyta apie 36 GWh šilumos.

2014 m. Bendrovės metinės vandens sąnaudos technologinėms reikmėms buvo 255 tūkst. t arba 51 tūkst. t (16,6 proc.) mažesni nei 2013 m. Lyginant su rodikliu (518 tūkst. t) bazinės šilumos kainos skaičiavime, sutaupyta apie 263 tūkst. tonų vandens.

2014 m. Bendrovės metinės lyginamosios elektros energijos sąnaudos šilumos gamyboje buvo 14,58 kW/MWh arba 0,21 kW/MWh (1,4 proc.) mažesnės, nei 2013 m. Lyginant su rodikliu (14,6 kW/MWh) bazinės šilumos kainos skaičiavime, sutaupyta apie 5,85 MWh elektros energijos.

2014 metais Xxxxxxxx rekonstravo jai nuosavybės teise priklausančius integruoto šilumos tiekimo tinklo magistralinius 5T, 6Ž, 1Ž, 3Ž ir 4Ž vamzdynus. Bendra rekonstravimo projektų vertė 4.098 tūkst. Eur (t.t. LVPA parama – 1.883 mln. Eur).

2015 m. kovo mėn. prie integruoto šilumos tiekimo tinklo prisijungus UAB „Ekopartneris“ biokuro katilinei, kurios instaliuota galia apie 19,4 MW, bendra nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG) biokuro katilinių maksimali galia sudaro apie 140 MW. Iš viso AB „Kauno energija“ superka šilumą iš devynių NŠG (tame tarpe aštuoni NŠG Bendrovei tiekia šilumą, pagamintą naudojant biokurą).

Bendrovė yra gavusi 11 potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų (bendra galia – apie 500 MW) paraiškas prisijungti prie Bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo. Kartu su NŠG atsiradimu kyla ir spręstini

klausimai: tinklo valdymas bei NŠG galios balansavimas staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymas, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimas, jos kaita ir pritaikymas.

Įgyvendinti projektai įtakojo šilumos kainų vartotojams sumažėjimą.

Atsakydama į „Lietuvos energija”, UAB kvietimą teikti pasiūlymus bendradarbiauti, įgyvendinant kogeneracinių elektrinių projektus, 2014 m. liepos 22 d. Bendrovė pateikė paraišką dalyvauti

„Lietuvos energija“, UAB paskelbtame konkurse „Bendradarbiauti, įgyvendinant Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, projektus“. 2015 m. kovo mėn. Bendrovės pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu. 2015 m. gegužės 20 d. „Lietuvos energija“, UAB pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Fortum Heat Lietuva“ dėl naujos kogeneracinės jėgainės projekto Kaune plėtojimo.Sutartyje numatyta, kad be „Fortum Heat Lietuva“, naujos jėgainės akcijų gali būti siūloma įsigyti Bendrovei.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Naujų ir patikslintų standartų taikymas

Grupė ir Xxxxxxxx pritaikė visus naujus TASV ir TASV TFAAK išleistus patikslintus standartus, priimtus Europos Sąjungos (ES), bei jų aiškinimus, kurie yra svarbūs Grupės ir Bendrovės operacijoms.

2.2. Atitikties patvirtinimas

Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).

2.3. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, eurais (suapvalintos iki tūkstančių eurų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendrovės bei jos dukterinių įmonių funkcinė ir pateikimo valiuta.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos piniginis vienetas – euras, kurio kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Europos Centrinis Bankas. Nuo 2002 m. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – litas, kuris buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustatydavo Lietuvos bankas.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB „Kauno energija“ ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Xxxxxxxxx. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios dukterinių įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos.

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai dukterinėse įmonėse

Grupės nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia dukterinių įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių dukterinėse įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

Kai Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai dukterinės įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės suma, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią dukterinę įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 39–ąjį TAS „Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas“, arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.

2.5. Investicijos į dukterines įmones

Bendrovės finansinės būklės ataskaitose investicijos į dukterines įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš dukterinių įmonių gaunami dividendai pripažįstami per pelną.

39 TAS reikalavimai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Grupės ir Bendrovės investicija į dukterinę įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS „Turto vertės sumažėjimas“ kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį–linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 – 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant „grynojo įsipareigojimo“ metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Xxxxxxxx taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje“.

Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama „grynojo įsipareigojimo“ metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį–linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip aprašyta 2.25 pastaboje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

Metai

Pastatai 15 – 50

Statiniai ir mašinos 5 – 70

Transporto priemonės 4 – 10

Įrenginiai ir įrankiai 4 – 20

Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 144,81 Eur.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.

Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina turto naudingąsias savybes, išlaidos yra kapitalizuojamos ir nudėvimos per likusį nuomos ir/ar panaudos sutarties laikotarpį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Xxxxxxxx peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.

Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra reikšmingai mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius.

Jei po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė reikšmingai padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.

2.10. Finansinis turtas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas

įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.

Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus tą finansinį turtą, „kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais“, yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:

• jis buvo įsigytas su tikslu siekiant jį parduoti artimiausiu metu; arba

• pirminio pripažinimo metu jis yra vienas iš identifikuotų finansinių priemonių, kurias Grupė ir Bendrovė valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno; arba

• tai yra išvestinė finansinė priemonė, kurios paskirtis iš esmės nėra apsidraudimo priemonė.

Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, jeigu:

• toks priskyrimas panaikina arba žymiai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimą, kuris kiltų priešingu atveju; arba

• finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrąja verte, remiantis Grupės ir Bendrovės dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija, ir informacija tokiu būdu yra pateikiama Bendrovės viduje; arba

• jis įeina į sandorį, apimantį vieną ar daugiau įterptinių išvestinių priemonių, ir 39 TAS „Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas“ leidžia visą mišrų sandorį (turto ar įsipareigojimų) priskirti kaip finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir į visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į „kitas pelnas ir nuostoliai“ Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Xxxxxxxx taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.

Dividendai iš finansinio turto laikomo galimam pardavimui nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.

Tikroji piniginio finansinio turto laikomo galimam pardavimui vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą apskaitomą „tikrąja verte per pelną arba nuostolį“, yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.

Reikšmingas arba ilgalaikis listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.

Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:

• reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba

• palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba

• kai tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas; arba

• dėl finansinių problemų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka.

Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Xxxxxxxx nutraukia finansinio turto pripažinimą tik tada, kai baigiasi sutartinė teisė į to turto pinigų srautus, arba kai ji perduoda finansinį turtą ir iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiamą turto naudą kitai įmonei. Jeigu Grupė ir Xxxxxxxx nei perduoda, nei iš esmės išlaiko visos rizikos ir nuosavybės teikiamos naudos ir toliau valdo perleistą turtą, Grupė ir Xxxxxxxx pripažįsta jai tenkančią turto ir susijusių įsipareigojimų, kuriuos jai gali tekti mokėti, sumą. Jeigu Grupei ir Įmonei lieka iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiama perleisto finansinio turto nauda, Grupė ir Xxxxxxxx ir toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta paskolas, užstatytas už gautas įplaukas.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimo metu, skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir gauto ir gautino atlygio ir sukaupto pelno ar nuostolių, kurie buvo pripažinti kitose bendrosiose pajamose ir sukauptas nuosavybėje, yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Xxxxxxxx naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitos principų.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Xxxxxxx realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Xxxxxxxxx bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.15. Išmokos darbuotojams

Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitose, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę.

2.16. Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.

Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Skolos ar nuosavybės klasifikavimas

Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.

Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, „kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais“ arba „kitiems finansiniams įsipareigojimams“.

Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas „tikrąja verte per pelną ar nuostolius“, kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams, „kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais“.

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Efektyvios palūkanų normos metodas tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

2.18. Nuoma

Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.

Grupė ir Xxxxxxxx kaip nuomotojas

Iš nuomininkų gautinos sumos pagal išperkamosios nuomos sutartis yra pripažįstamos Grupės ir Bendrovės grynųjų investicijų į nuomą verte, kaip gautinos sumos. Nuomos pajamos paskirstomos per nuomos laikotarpį taip, kad atspindėtų pastovų turto grąžos rodiklį atsižvelgiant į Grupės ir Bendrovės grynosios nuomos investicijos likutį.

Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Grupė ir Xxxxxxxx kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Xxxxxxxxx turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu. Tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu–linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.

2.19. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Xxxxxxxx laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Xxxxxxxx pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nauda iš valstybės paskolos žemesne nei rinkos palūkanų norma yra traktuojama kaip valstybės dotacija, apskaičiuojama kaip skirtumas tarp gautų įplaukų ir paskolos tikrosios vertės, apskaičiuotos pagal vyraujančias rinkos palūkanų normas.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje „Dotacijos (atidėtosios pajamos)“.

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis. Einamųjų metų mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2015 m. bendrovei taikytas pelno mokestis buvo 15 proc. (2014 m. – 15 proc.).

Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į dukterines, asocijuotas įmones ir verslo junginius, išskyrus atvejus, kai Įmonė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams, tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir Įmonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte.

2.21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokių instrukcijų mažinti pelną vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.

2.22. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Xxxxxxxx gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš šilumos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus.

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

• Grupė ir Xxxxxxxx perdavė pirkėjui reikšmingą nuosavybės teikiamą naudą ir prekių riziką;

• Grupė ir Xxxxxxxx neišlaiko nei parduotų prekių tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;

• pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;

• tikėtina, kad Grupė ir Xxxxxxxx gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą; ir

• su sandoriu susijusios patirtos, ar patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Xxxxxxxx gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Xxxxxxxx gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.

Pateikimo valiuta yra euras (Eur). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Europos Centrinio Banko nustatytu kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į eurus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.

Pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:

2015 m. birželio 30 d. 2014 m. gruodžio 31 d.

1 EUR	=	1,1133 USD	1 EUR	=	1,2141 USD
1 EUR	=	0,7085 GBP	1 EUR	=	0,7789 GBP
			1 EUR	=	3,4528 LTL

Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda, išskyrus:

• keitimo kurso skirtumai, skolinantis užsienio valiuta, susiję su nebaigta statyba, kuri ateityje bus naudojama produkcijai gaminti, yra įtraukiami į šio turto savikainą, kai jie yra laikomi paskolų palūkanų užsienio valiuta sąnaudų koregavimais;

• sandorių, kurie sudaryti siekiant apsidrausti nuo tam tikrų užsienio valiutos rizikų, keitimo kurso skirtumai; ir

• grynosios, užsienyje veikiančios investicijos, gautinų ar mokėtinų piniginių vienetų keitimo kurso skirtumai, kuriems sudengimas nėra nei planuojamas nei tikėtinas (todėl sudaro grynąją užsienyje veikiančios investicijos dalį), tokie valiutų keitimo skirtumai turi būti iš pradžių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir perleidžiant ar dalinai perleidžiant grynąją investiciją perklasifikuojami iš nuosavybės į pelną ar nuostolius.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.

Grupė ir Xxxxxxxx įvertino nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiką ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pakeitė šilumos tinklų nusidėvėjimo normatyvą iš 20 metų į 30 metų, o šilumokaičiams ir kitiems specialiems įrengimams iš 10 metų į 15 metų.

Atsargų realizacinė vertė

Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus.

Gauto nepiniginio turtinio įnašo apskaitinė vertė

2009 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 39,446 mln. Eur.

2010 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir inžineriniais tinklais, esančiais Jurbarko mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,178 mln. Eur.

2014 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y., inžineriniais tinklais esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,122 mln. Eur.

2015 m. birželio 30 d. bendra turtinių įnašų balansinė vertė 36.444 tūkst. Eur, t. t. kolektorių tunelių –

36.181 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 36.741 tūkst. Eur, t. t. kolektorių tunelių – 36.461 tūkst. Eur).

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingai sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis.

Teisminiai ginčai

Grupė ir Xxxxxxxx ataskaitinio laikotarpio pabaigai peržiūri visus teisminius ginčus ir informaciją apie juos atskleidžia šio aiškinamojo rašto 24 pastaboje.

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29. Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2015 m. birželio 30 d. lygi

1.346 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1.346 tūkst. Eur), buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 2015 m. birželio 30 d. sudaro atitinkamai 2.988 tūkst. Eur ir 2.979 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 5.542 tūkst. Eur ir

5.533 tūkst. Eur). 2.968 tūkst. Eur ir 2.968 tūkst. Eur sumos (2014 m. gruodžio 31 d. – 5.509 tūkst. Eur ir

5.509 tūkst. Eur) Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose yra įtrauktos į veiklos sąnaudas (nusidėvėjimo ir amortizacijos bei kitų sąnaudų straipsniuose). Likusios sumos yra įtrauktos į kitos veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2015 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo lygi 35.137 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 33.288 tūkst. Eur), Bendrovės – 35.019 tūkst. Eur, buvo visiškai nudėvėta (2014 m. gruodžio 31 d. – 33.251 tūkst. Eur), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro katilinių, šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2015 m. birželio 30 d. pagal galiojančias sutartis Grupė ir Xxxxxxxx buvo įsipareigojusi įsigyti ilgalaikio turto atitinkamai už 566 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 14.712 tūkst. Eur).

2015 m. birželio 30 d. Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi 23.830 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 42.914 tūkst. Eur), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).

Per 2015 m. Grupės ir Bendrovės kapitalizuotų palūkanų suma lygi 55 tūkst. Eur (2014 m. – 49 tūkst. Eur). Kapitalizavimo norma per 2015 m. svyravo nuo nuo 1,06 proc. iki 3,01 proc. (2014 m. – nuo 1,01 proc. iki 2,87 proc.).

Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2015 m. birželio 30 d. apskaitė 229 tūkst. Eur turto dar neparuošto naudojimui (2014 m. gruodžio 31 d. – 307 tūkst. Eur).

5. Po vienerių metų gautinos sumos

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Ilgalaikės paskolos Xxxxxxxxx darbuotojams

- 6 - 6

Ilgalaikės paskolos, išduotos Xxxxxxxxx darbuotojams yra beprocentės ir jų terminas yra nuo 1997 m. iki 2023 m. Šios paskolos apskaitomos diskontuota verte 2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d., taikant 3,7 proc. palūkanų normą. 2014 m. atstatytas diskontavimas sudarė 1 tūkst. Eur. Atstatymo sumos apskaitytos Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitų gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo straipsnyje.

2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms sumoms nenustatytas vertės sumažėjimas.

6. Kitas finansinis turtas

Grupė Bendrovė

2015 m.

birželio 30 d.

2014 m.

gruodžio 31 d.

2015 m.

birželio 30 d.

2014 m.

gruodžio 31 d.

Finansinis turtas, laikomas parduoti      

Akcijų tikroji vertė 28 28 28 28

Finansinį turtą, laikomą parduoti sudaro paprastosios nekotiruojamos akcijos.

2015 m.		Grupė 2014 m.	2015 m.		Bendrovė 2014 m.
Technologinis kuras	birželio 30 d. 1.041	gruodžio 31 d. 1.017		birželio 30 d. 1.041	gruodžio 31 d. 1.017
Atsarginės dalys	343	322		343	322
Medžiagos	362	346		358	341
	1.746	1.685		1.742	1.680

7. Atsargos

Atimti: realizacinės vertės

(1.488) (1.510) (1.488) (1.510)

sumažėjimas laikotarpio pabaigoje      

Atsargų balansinė vertė 258 175 254 170

Grupės ir Bendrovės atsargų realizacinės vertės sumažėjimas 2015 m. birželio 30 d. sudarė 1.488 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1.510 tūkst. Eur). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2015 m. ir 2014 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

8. Per vienerius metus gautinos sumos

Grupė Bendrovė

Iš pirkėjų gautinos sumos

Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės

2015 m.

birželio 30 d.

2014 m.

gruodžio 31 d.

2015 m.

birželio 30 d.

2014 m.

gruodžio 31 d.

16.600	27.894	16.649	27.945
(12.689)	(12.774)	(12.738)	(12.825)
3.911	15.120	3.911	15.120

sumažėjimas                                                       

Grupės ir Bendrovės 2014 m. gruodžio 31 d. iš pirkėjų gautina suma apima 585 tūkst. Eur faktoringuotą sumą pagal sutartį su AB DNB banku.

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2015 m. ir 2014 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:	Grupė	Bendrovė
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	15.886	15.937
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(2.227)	(2.227)
Nurašyta	(885)	(885)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	12.774	12.825
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(85)	(87)
Nurašyta	-	-
2015 m. birželio 30 d. likutis	12.689	12.738

Per 2014 m. Grupė ir Xxxxxxxx nurašė atitinkamai 885 tūkst. Eur ir 885 tūkst. Eur beviltiškų skolų. Per 2015 m. Grupė ir Bendrovė atgavo 5 tūkst. Eur (2014 m. – 7 tūkst. Eur) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis

Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs

2015 m.	1.497	522	798	304	31	759	3.911
2014 m.	12.559	683	179	212	250	1.237	15.120

nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas

mažiau

nei 60

dienų

60 - 150

dienų

151 - 240

dienų

241 - 360

dienų

daugiau

nei 360 dienų

Iš viso

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Iš pirkėjų gautinos  Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs

2015 m.	1.497	522	798	304	31	759	3.911
2014 m.	12.559	683	179	212	250	1.237	15.120

sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas

mažiau nei 60 dienų

60 - 150

dienų

151 - 240

dienų

241 - 360

dienų

daugiau nei 360 dienų

Iš viso

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Mokesčiai		1.120	4.713	1.117	4.713
Kitos		576	2.080	638	2.147
Atimti: abejotinų	gautinų sumų
vertės sumažėjimas		(235)	(173)		(308)	(251)
		1.461	6.620		1.447	6.609
Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:
					Grupė	Bendrovė
2013 m. gruodžio 31 d. likutis					57	146
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas					153	142
Nurašyta					(37)	(37)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis					173	251
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas					62	57
Nurašyta					-	-
2015 m. birželio 30 d. likutis					235	308

2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų didžiąją dalį sudarė savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra

Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių

            laikotarpis jau praėjęs      

praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas

mažiau nei 60 dienų

60 - 150

dienų

151 - 240

dienų

241 - 360

dienų

daugiau nei 360 dienų

Iš viso

2015 m.	58	37	62	8	4	172	341
2014 m.	783	16	52	159	1	896	1.907

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra

Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs

praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas

mažiau nei 60 dienų

60 - 150

dienų

151 - 240

dienų

241 - 360

dienų

daugiau nei 360 dienų

Iš viso

2015 m.	47	37	62	8	4	172	330
2014 m.	772	16	52	159	1	896	1.896

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 – 45 dienos.

Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, vadovybės manymu, nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.

9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

		Grupė			Bendrovė
2015 m.		2014 m.	2015 m.		2014 m.
	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.		birželio 30 d.	gruodžio 31 d.
Pinigai kelyje	163	116		163	116
Pinigai banke	1.614	267		1.607	262
Pinigai kasoje	6	6		6	6
	1.783	389		1.776	384

Grupės ir Bendrovės banko sąskaitos, kurių likutis 2015 m. birželio 30 d. sudarė 1.771 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 220 tūkst. Eur), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (11 pastaba).

10. Rezervai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Bendrovė 2014 m. balandžio 29 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (72 tūkst. Eur), pervedė 99 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 521 tūkst. Eur į kitus rezervus. Rezervai suformuoti: 231 tūkst. Eur investicijoms, 290 tūkst. Eur – paramai.

Bendrovė 2015 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (521 tūkst. Eur), pervedė 613 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 713 tūkst. Eur į kitus rezervus. Rezervai suformuoti: 413 tūkst. Eur investicijoms, 200 tūkst. Eur – paramai ir 100 tūkst. Eur – šilumos punktų priežiūrai.

11. Finansinės skolos

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.   birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Ilgalaikės finansinės skolos (paskolos) 21.538 17.028 21.538 17.028

Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis (be lizingo, kuris atskleistas 12 pastaboje) Trumpalaikės bankų paskolos (tame tarpe kredito linija)

1.520 4.421 1.520 4.421

- 7.121 - 7.121

Faktoringo su regresu sutartis - 585 - 585

Trumpalaikės finansinės skolos 1.520 12.127 1.520 12.127

23.058 29.155 23.058 29.155

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

2015 m.	1.520	4.421	1.520	4.421
2016 m.	3.161	2.784	3.161	2.784
2017 m.	2.625	2.247	2.625	2.247
2018 m.	2.510	2.132	2.510	2.132
2019 m.	2.176	1.798	2.176	1.798
2020 m.	1.644	1.352	1.644	1.352
2021 m.	680	487	680	487
2022 m.	000	000	000	000
2023 m.	673	479	673	479
2024 m.	672	479	672	479
2025 m.	672	479	672	479
2026 m.	672	479	672	479
2027 m.	673	479	673	479
2028 m.	673	479	673	479
2029 m.	672	479	672	479
2030 m.	672	479	672	479
2031 m.	673	479	673	479
2032 m.	673	479	673	479
2033 m.	673	479	673	479
2034 m.	672       479		672       479
	23.058 21.449		23.058 21.449

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Trumpalaikės paskolos	0,99	1,24	0,99	1,24
Ilgalaikės paskolos	2,80	2,66	2,80	2,66

Laikotarpio pabaigoje negrąžintų paskolų (išskyrus faktoringą) likučiai litais ir užsienio valiuta buvo:

Grupė Bendrovė

Paskolos valiuta: 2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Eurai	23.058	13.289		23.058	13.289
Litai	-	15.281		-	15.281
	23.058	28.570		23.058	28.570

Detali informacija apie paskolas 2015 m. birželio 30 d.:

Suma

Suma

Likutis

2015 m.

Kredito įstaiga Sutarties

data

Valiuta

valiuta tūkst.

tūkst. Eur

Grąžinimo terminas

2015.06.30

tūkst. Eur

dalis tūkst. Eur

1. AB SEB bankas 2015.03.09	eurai	579	579	2022.02.28	-	-
2. Nordea* 2006.12.01	litai	6.090	1.764	2015.12.31	108	108
3. AB SEB bankas 2006.12.21	eurai	2.059	2.059	2016.11.30	87	58
4. AB DNB 2007.11.14	eurai	576	576	2016.12.31	108	36
5. Danske** 2008.07.31	eurai	984	984	2018.12.31	351	51
6. Danske** 2008.07.31	eurai	1.158	1.158	2017.09.30	320	72
7. „Swedbank“, 2009.12.02	eurai	3.815	3.815	2016.12.02	415	174
8. LR Finansų 2010.04.09	eurai	2.410	2.410	2034.03.15	1.778	-
9. „Swedbank“, 2010.06.21	eurai	649	649	2017.06.21	-	-
10. Nordea* 2010.09.17	eurai	1.625	1.625	2016.05.31	263	144
11. LR Finansų 2010.10.26	eurai	807	807	2034.03.15	731	-
12. AB SEB bankas 2011.02.11	eurai	1.031	1.031	2019.02.10	582	79
13. Nordea* 2011.04.19	eurai	921	921	2019.04.30	605	78
14. LR Finansų 2011.09.02	eurai	1.672	1.672	2034.09.01	1.651	-
15. AB SEB bankas 2011.10.13	eurai	290	290	2019.11.30	69	21
16. AB SEB bankas 2015.03.09	eurai	579	579	2022.02.28	-	-
17. AB DNB 2014.07.01	litai	15.000	4.344	2015.06.30	-	-
18. AB SEB bankas 2014.08.29	litai	10.000	2.896	2015.08.28	-	-
19. AB SEB bankas 2013.09.10	litai	5.200	1.506	2020.09.30	1.318	125
20. Nordea* 2013.09.27	litai	1.300	377	2020.09.30	274	13
21. Nordea* 2013.06.03	litai	9.000	2.607	2020.06.03	1.692	170
22. AB SEB bankas 2013.06.03	litai	2.760	799	2020.06.30	666	67
23. AB SEB bankas 2013.06.03	litai	4.240	1.228	2020.06.30	1.018	103
24. Nordea* 2013.09.27	eurai	655	655	2020.09.30	565	54
25. Nordea* 2013.11.28	litai	2.000	579	2020.11.27	399	36
26. AB DNB 2014.02.28	litai	5.227	1.514	2015.05.30	-	-
27. AB SEB bankas 2014.03.31	litai	5.400	1.564	2021.01.15	1.441	131
28. LR Finansų 2014.03.31	eurai	7.881	7.881	2034.12.01	7.827	-
29. LR Finansų 2014.01.15	eurai	793	793	2034.12.01	790	-
					23.058	1.520

bankas

AB

ministerija AB

ministerija

ministerija

bankas

bankas

ministerija ministerija

* Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; ** Danske bank A/S Lietuvos skyrius.

2014 m. sausio 2 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė faktoringo su regresu sutartį su AB DNB banku 2.462 tūkst. Eur limitui. Faktoringo avansas – 90 proc. Sutarties galiojimo terminas yra 2015 m. balandžio 30 d. 2014 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimas galimo regreso sumai – 585 tūkst. Eur apskaitytas trumpalaikių finansinių skolų straipsnyje.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), sąskaitos banke (9 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

12. Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminas yra 3 metai. Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais.

Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Per vienerius metus	14	26		14	26
Nuo vienerių iki penkerių metų	29	11		29	11
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	43	37		43	37
Palūkanos	(1)	(1)		(1)	(1)
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė	42	36		42	36
Finansinės nuomos įsipareigojimai
apskaityti kaip:
- trumpalaikiai	13	25		13	25
- ilgalaikiai	29	11		29	11

13. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

13.764	8.395	13.764	8.395
1.946	5.857	1.946	5.857
(355)	(488)	(355)     (488)
15.355	13.764	15.355	13.764

Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje

Gauta per laikotarpį Amortizacija ir nurašymai Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

birželio 30 d. gruodžio 31 d.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. Centralizuotų šilumos tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas (šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas V. Krėvės pr. 82 A, 118 H, Kaunas)“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.738 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 1.692 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno miesto integruoto tinklo centro magistralės (4T) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.735 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 1.279 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. magistralinių šilumos tinklų 6T, esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g. tarp NA–7 ir NA–9 bei tinklų po tiltu per Nerį automagistralėje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant šiuolaikines technologijas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 676 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 500 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant naują šilumos tiekimo trasą (šilumos tiekimo tinklai nuo A. Xxxxxxxxxxxxxx pr. 23A iki A. Juozapavičiaus pr. 90)“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės

plėtros fondo 454 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 413 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno miesto integruoto tinklo Žaliakalnio magistralės (4Ž) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 807 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 731 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistralės (1T) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 452 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 431 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 469 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 469 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. integruoto tinklo Vilijampolės šilumos tinklų (9K) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 172 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 172 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno miesto integruoto tinklo Pramonės raj. magistralės (1Ž) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 579 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 579 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Ežerėlio katilinės rekonstrukcija, įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 519 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 517 tūkst. Eur paramą, 71 tūkst. Eur apskaityti Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 666 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 664 tūkst. Eur paramą, 84 tūkst. Eur apskaityti Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. liepos 8 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Pergalės katilinės rekonstrukcija, įrengiant dūmų kondensacinį ekonomaizerį“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 185 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 185 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Šilko katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (II etapas)“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 1.156 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Xxxxxxxx gavo

1.154 tūkst. Eur paramą, 29 tūkst. Eur apskaityti Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Petrašiūnų elektrinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (I etapas)“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 1.738 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Xxxxxxxx gavo

1.523 tūkst. Eur paramą, 16 tūkst. Eur apskaityti Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Inkaro katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos

fondo 1.738 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 1.738 tūkst. Eur paramą, 9 tūkst. Eur apskaityti Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje.

2013 m. gruodžio 20 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. 4Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 4Ž-10 ir 4Ž-15 Taikos pr.“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 307 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 306 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 20 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. 3Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 3Ž-9 ir 3Ž-9-5 A. Baranausko g.“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 228 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 208 tūkst. Eur paramą.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. 1Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 1Ž-7 ir 1Ž-8 bei tarp šilumos kamerų 1Ž-10 ir 1Ž-12 Chemijos g.“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 579 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 579 tūkst. Eur paramą.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6Ž modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 299 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 296 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 5T modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 494 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 494 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

14. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 1 – 6 mėnesių atlyginimų išmoką. Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Grupė Bendrovė

2015 m.      2014 m. 2015 m. 2014 m.

885 873 885 857

laikotarpio pradžioje                                                                                                        

Išmokėta (71) (91) (71) (73)

Suformuotas  -         103    -        101

laikotarpio pabaigoje:
Ilgalaikė dalis	620	620	620	620
Trumpalaikė dalis	194	265	194	265

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

814 885 814 885

Per 2015 m. Grupės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 71 tūkst. Eur (2014 m. – 91 tūkst. Eur), Bendrovės

– 71 tūkst. Eur (2014 m. – 73 tūkst. Eur) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudas Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:

	2015 m. birželio 30 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	4,0 proc.	4,0 proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis	18,9 proc.	18,9 proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas	3,0 proc.	3,0 proc.

15. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Xxxxxxxx neturėjo galiojančių sandorių dėl išvestinių finansinių instrumentų.

16. Pardavimo pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

I pusm.   I pusm.  I pusm.   I pusm.

Šilumos tiekimas		35.739	44.661		35.744		44.668
Karšto vandens tiekimas		1.351	1.430		1.351		1.430
Kolektorių priežiūra		113	114		113		114
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra		16	21		16		19
Elektros energija		122	87		122		87
Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra		127     70				127     70
		37.468 46.383				37.473 46.388
17. Kitos sąnaudos
		Grupė				Bendrovė
		2015 m. 2014 m.				2015 m. 2014 m.
		I pusm. I pusm.				I pusm. I pusm.
Pinigų surinkimo sąnaudos		118	247			118 247
Įrangos patikrinimas ir apžiūra		272	251			272 251
Kolektorių priežiūra		199	201			199 201
Skolų surinkimo sąnaudos		26	28			26 27
Parama		89	320			89 320
Konsultavimo paslaugos		42	83			42 83
Sąskaitų pateikimo sąnaudos		63	62			63 63
Ryšių sąnaudos		22	26			22 26
Su darbuotojais susijusios sąnaudos		44	58			44 58
Draudimas		69	63			69 63
Ilgalaikio turto priežiūra ir susijusios paslaugos		47	37			47 37
Narystės mokestis		22	30			22 30
Transporto išlaidos		53	13			53 12
Reklamos sąnaudos		16	18			16 18
Audito sąnaudos		13	12			13 12
Įrangos ir mašinų nuoma		7	5			7 5
Kitos sąnaudos		154	147			154 145
		1.256	1.601			1.256 1.598
18. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos
		Grupė				Bendrovė
		2015 m.	2014 m.			2015 m. 2014 m.
		I pusm.	I pusm.			I pusm. I pusm.
Kitos veiklos pajamos Įvairios suteiktos paslaugos		244	224			207 189
Parduotos materialinės vertybės		10	13			10 -
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas		24	78			24 78
Kita		25	13			25 11
		303	328			266 278

Kitos veiklos sąnaudos
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina	(147) (107)			(114) (89)
Parduotos materialinės vertybės	(14) (21)			(14) -
Ilgalaikio turto nurašymas	(53) (14)			(53) (14)
Ilgalaikio turto pardavimo nuostoliai	- (9)			- (9)
Kita	(16) (3)			(16) (3)
	(230) (154)			(197) (115)
19. Finansinės veiklos pajamos
	Grupė			Bendrovė
	2015 m. 2014 m.			2015 m. 2014 m.
	I pusm. I pusm.			I pusm. I pusm.
Netesybos, gautos už pradelstas gautinas sumas	133 177			133 177
Baudos	- -			- -
Ilgalaikio finansinio turto vertės padidėjimas	- -			- -
Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės	-	12	-		12
pasikeitimas
Banko palūkanos	-	-		-	-
Kita	-	-		-	-
	133	189		133	189
20. Finansinės veiklos sąnaudos
	Grupė			Bendrovė
	2015 m.	2014 m.		2015 m.	2014 m.
I pusm.   I pusm. I pusm. I pusm.
Banko paskolų ir overdraftų palūkanos	(285)	(243)		(285)	(243)
Akcijos vertės perskaičiavimas	(98)	-		(98)	-
Delspinigiai ir baudos	(28)	-		(28)	-
Akcininko įnašai į dukterinę bendrovę	-	-		-	-
Valiutų kurso pasikeitimas	-       -			-	-
	(411) (243)			(411)	(243)
21. Pelno mokestis

2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą. Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

22. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

Grupė Bendrovė

		2015 m.	2014 m.		2015 m.	2014 m.
Bendrasis pelnas		4.773	1.798		4.781	1.791
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje		42.802	42.802		42.802	42.802
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje		42.802	42.802		42.802	42.802
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)		42.802	42.802		42.802	42.802
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai (Eur)	akcijai	0,11	0,04		0,11	0,04

23. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Xxxxxxxx nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

Pirkėjų skaičius Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Fiziniai asmenys	114.420	114.151	114.420	114.151
Kiti juridiniai asmenys	2.134	2.122	2.134	2.122

Juridiniai asmenys finansuojami iš

556 571 556 571

savivaldybės ir valstybės biudžetų      

117.110 116.844 117.110 116.844

Grupės ir Xxxxxxxxx iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Fiziniai asmenys	3.373	10.928	3.373	10.928
Kiti juridiniai asmenys	259	2.186	259	2.186

Juridiniai asmenys finansuojami iš

279 2.006 279 2.006

savivaldybės ir valstybės biudžetų      

3.911 15.120 3.911 15.120

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Xxxxxxxx mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (8 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

  birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

A	531	57		524	52
A+	747	166		747	166
AA-	265	7		265	7
Bankas, kuriam nepriskirtas reitingas	71	37		71	37
	1.614	267		1.607	262

*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Fitch Ratings agentūros.

2015 m. ir 2014 m. Grupė ir Xxxxxxxx nesuteikė jokių garantijų už kitų šalių prievoles.

Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma. Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė ir Bendrovė neturėjo galiojančių palūkanų normos apsikeitimo sandorių.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

2015 m.	Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais	Įtaka pelno mokesčiui
EUR	50	(8)
EUR	(50)	8
2014 m. EUR	50	(11)
EUR	(50)	11

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2015 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo 1,17 ir 1,13 (2014 m. gruodžio 31 d. – 0,69 ir 0,68). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai

2015 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo 1,16 ir 1,13 (2014 m. gruodžio 31 d. – 0,69 ir 0,68). 2015 m. birželio 30 d. Grupės ir Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas atitinkamai buvo teigiamas (1.146 tūkst. Eur ir 1.126 tūkst. Eur) (2014 m. gruodžio 31 d. neigiamas – 10.434 tūkst. Eur ir 10.453 tūkst. Eur suma).

Grupė ir Xxxxxxxx likvidumo didinimui įgyvendina šį veiksmų planą:

• atsižvelgdama į dabartinę padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių;

• didina šilumos gamybą nuosavuose efektyviuose gamybos šaltiniuose;

• įgyvendina naujas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemones;

• siekia trumpinti pinigų ciklą, didindama pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą ir mažindama skolų tiekėjams apyvartumą;

• organizuoja dalies finansinių įsipareigojimų refinansavimą. Overdraftų ir kredito limitų sutartys, neužtikrintos turto įkeitimu:

Grupė Bendrovė

2015 m.	2014 m.	2015 m.	2014 m.
	birželio 30 d. gruodžio 31 d.	birželio 30 d. gruodžio 31 d.
Panaudota	- 7.121	- 7.121
Nepanaudota	2.896        119	2.896       119
	2.896 7.240	2.896 7.240

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

` Iki 3

mėnesių

Nuo 4 iki

6 mėnesių

Nuo 2 iki

5 metų

Po 5 metų

Iš viso

Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos

162 1.691 12.525 13.850 28.228

Prekybos skolos  3.599      6      38      -    3.643

2015 m. birželio 30 d. likutis 3.761 1.697 12.563 13.850 31.871

Iki 3 mėnesių

Nuo 4

iki 12 mėnesių

Nuo 2 iki

5 metų

Po 5 Iš viso metų

Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos

palūkanos
Prekybos skolos	17.382	2.083	1	-	19.466
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	19.019	12.578	10.482	10.087	52.166

1.637 10.495 10.481 10.087 32.700

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

Iki 3 mėnesių

Nuo 4 iki 6 mėnesių

Nuo 2 iki

5 metų

Po 5 metų

Iš viso

Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos

palūkanos
Prekybos skolos	3.598	6	38	-	3.642
2015 m. birželio 30 d. likutis	3.760	1.697	12.563	13.850	31.870

162 1.691 12.525 13.850 28.228

Iki 3 mėnesių

Nuo 4 iki 12 mėnesių

Nuo 2 iki

5 metų

Po 5 metų

Iš viso

Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos

palūkanos
Prekybos skolos	17.381	2.082	1	-	19.464
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	19.018	12.577	10.482	10.087	52.164

1.637 10.495 10.481 10.087 32.700

Prekybos skolos

Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Už pirktą šilumą	2.201	9.477		2.201	9.477
Rangovams	344	6.508		344	6.508
Kitiems tiekėjams	1.098	3.481		1.097	3.479
	3.643	19.466		3.642	19.464

Atsiskaitymui su KTE už pirktą šilumą nustatytas 30 d., su rangovais už darbus – 60–180 d., su kitais tiekėjais – 5–30 d. laikotarpis.

2015 m. birželio 30 d. Grupė ir Xxxxxxxx turėjo 1.637tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 2.057 tūkst. Eur), pradelstų prekybos skolų, iš jų 1.593 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 2.026 tūkst. Eur) susiję su teisminiais procesais su KTE.

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis

rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų, kitų gautinų sumų ir kitų trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

• Ilgalaikių skolų ir ilgalaikių gautinų sumų tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į tokios pat ar panašios paskolos rinkos kainą arba palūkanų normą, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2013 m.

2015 m.

2014 m.

2013 m.

Finansinis turtas: birželio gruodžio gruodžio birželio gruodžio gruodžio
30 d.   31 d.    31 d.				30 d.    31 d.    31 d.
Pinigai kasoje ir banke	1.000	000	000	1.776		384	618
Paskolos ir gautinos sumos	5.372	21.746	19.257	5.358		21.735	19.253
Finansinis turtas  28      28      28    28      28      28
7.183		22.163	19.909	7.162		22.147	19.899
		Grupė				Bendrovė
	2015 m.	2014 m.	2013 m.		2015 m.	2014 m.	2013 m.
Finansiniai įsipareigojimai:	birželio	gruodžio	gruodžio		birželio	gruodžio	gruodžio
	30 d.	31 d.	31 d.		30 d.	31 d.	31 d.
Apskaitomi tikrąja verte per pelną ar
nuostolius (pagal antro lygio tikrosios	-	-	15		-	-	15
vertės hierarchiją)
Apskaitomi amortizuota savikaina	26.870	48.786	39.939		26.869	48.784	39.935
	26.870	48.786	39.954		26.869	48.784	39.950

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinės vertės apytiksliai atitinka jų tikrąsias vertes.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Xxxxxxxx atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Xxxxxxxx valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Xxxxxxxx gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2015 m. birželio 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Xxxxxxxx tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Xxxxxxxx vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant atidėtuosius mokesčius ir dotacijas	40.563	34.409	40.755	34.601
(atidėtąsias pajamas)) Trumpalaikiai įsipareigojimai	6.855	33.339	6.850	33.337
Įsipareigojimų iš viso	47.418	67.748	47.605	67.938
Nuosavas kapitalas	82.124	77.382	82.665	77.915
Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo santykis (proc.)	57,74	87,55	57,59	87,20
*Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius	(įskaitant atidėtojo	pelno mokesčio	įsipareigojimą	ir dotacijas

(atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai, įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.

24. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Teisminiai procesai

2013 m. rugsėjo mėn. Bendrovė įtraukta trečiuoju asmeniu civilinėje byloje pagal ieškovo KTE ieškinį atsakovui BAB Ūkio bankui dėl faktoringo sutarties nutraukimo ir notarės depozitinėje sąskaitoje esančių 887 tūkst. Eur, kuriuos, įvykdydama savo prievolę pervedė Xxxxxxxx, pripažinimo KTE nuosavybe. 2013 m. rugsėjo mėn. Bendrovei įteiktas teismo preliminarus sprendimas pagal ieškovo BAB Ūkio bankas patikslintą ieškinį Bendrovei ir KTE dėl 887 tūkst. Eur skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bendrovė teismui pateikė prieštaravimus dėl šio preliminaraus sprendimo ir BAB Ūkio banko patikslinto ieškinio atmetimo. 2013 m. gruodžio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi abi bylos buvo sujungtos. Iš Bendrovės priteista 887 tūkst. Eur BAB Ūkio banko naudai, pinigų išieškojimą nukreipiant į notarės depozitinėje sąskaitoje esančius pinigus. 2015 m. balandžio 30 d. su BAB Ūkio bankas atsiskaityta.

VKEKK 2013 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo patenkino KTE prašymą pripažinti, kad Xxxxxxxx, atsisakydamas supirkti dalį, t. y. 11.181,5 MWh 2013 m. birželio mėnesį KTE siūlomos supirkti šilumos, pažeidė norminius aktus dėl šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Įsigaliojus šiam VKEKK sprendimui, KTE įgytų teisę prašyti atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas) dėl nesupirkto šilumos kiekio. Xxxxxxxx, nesutikdama su tokiu VKEKK sprendimu, pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Bendrovė ieškinį atmetė. 2014 m. kovo 24 d. Xxxxxxxx dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. 2014 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Apeliacinis teismas nutartimi atmetė Bendrovės apeliacinį skundą. Xxxxxxxx, nesutikdama su tokiu VKEKK sprendimu, 2015 m. vasario 13 d. Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateikė kasacinį skundą, kuris buvo priimtas, tačiau byla dar neišnagrinėta.

2014 m. sausio mėn. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė 33 tūkst. Eur ieškinį dėl UAB „Korelita“ patirtos žalos kompensavimo byloje, kurioje atsakovai yra AB „Litgrid“, UAB DK „PZU Lietuva“ ir Bendrovė. Ieškovas žalą patyrė dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo. Xxxxxxxx pateikė teismui savo atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį Bendrovės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. 2015 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismas ieškinį atmetė, tačiau ieškovas pateikė apeliacinį skundą, į kurį Xxxxxxxx pateikė atsiliepimą. Apeliacija neišnagrinėta.

Nuomos ir rangos darbų pirkimo sutartys

2010 m. kovo 18 d. Xxxxxxxx pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su KTE, pagal kurią Xxxxxxxx išnuomoja KTE Petrašiūnų elektinės teritorijoje esančią katilinę su technologiniais vamzdynais šilumos gamybai. Sutartis galioja iki 2016 m. gegužės 31 d.

2010 m. gruodžio 20 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su UAB ENG, pagal kurią Bendrovė išnuomavo Garliavos katilinę šilumos gamybos įrenginiams pastatyti. Bendrovė įsipareigojo supirkti juose pagamintą šilumą. Sutartis galioja 20 metų laikotarpiui.

Grupės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2015 m. birželio 30 d. pirkimo sutartis sudaro

6.048 tūkst. Eur.

25. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2015 m. ir 2014 m. Grupė ir Xxxxxxxx neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis.

2015 m. ir 2014 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

2015 m. I pusm.  Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos

498	3.695	720	270
-	227	5	-

Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės

Jurbarko rajono savivaldybė

2014 m. Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos

Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės

852 8.359 2.554 315

Jurbarko rajono savivaldybė 1 507 48 7

Grupė ir Bendrovė 2015 m. birželio 30 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumoms yra suformavusi 422 tūkst. Eur (2014 gruodžio 31 d. – 800 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą. Xxxxxxxx sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Xxxxxxxxx sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.

2015 m. ir 2014 m. Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“  Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos 2015 m. I pusm. - - - -

2014 m. 25 - - -

UAB „Kauno energija NT“  Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos

2015 m. I pusm.	3	5	129	-
2014 m.	6	10	134	-

Bendrovė 2015 m. birželio 30 d. iš dukterinių įmonių gautinoms sumoms yra suformavusi 129 tūkst. Eur (2014 gruodžio 31 d. – 134 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2015 m. birželio 30 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 6 ir 4 (2014 m. gruodžio 31 d. – 6 ir 4) asmenys.

Grupė 2015 m.         I pusm.	2014 m.		Bendrovė 2015 m.         I pusm.	2014 m.
86	135		80	128
19	19		19	19

Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis

Vadovybei priskaičiuotos pensijinių išmokų darbuotojams kompensacijos

Per 2015 m. ir 2014 m. Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

26. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansinių įvykių nebuvo.

***

2015 M. I PUSMEČIO GRUPĖS IR BENDROVĖS KONSOLIDUOTASIS TARPINIS PRANEŠIMAS

AB „KAUNO ENERGIJA“ 2015 METŲ I PUSMEČIO

KONSOLIDUOTASIS TARPINIS PRANEŠIMAS

Kaunas, 2015

AB „KAUNO ENERGIJA“

Įmonės kodas 235014830

Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, Lietuva

TURINYS

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis tarpinis pranešimas 5

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys 5

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis 5

4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis 6

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose 6

6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 6

6.1. Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 6

6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams 12

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija 17

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai 23

9. Svarbūs įvykiai, įvykę po 2015 m. I pusmečio pabaigos 23

10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės 23

11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą 24

12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas 25

13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones 25

14. Informacija apie emitento filialą ir dukterines įmones 25

15. Įstatinio kapitalo struktūra 27

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas 28

17. Informacija apie Emitento akcininkus 30

18. Darbuotojai 32

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka 34

20. Emitento organai 34

20.1. Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus 35

21. Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas 36

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius: 36

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius 39

21.3. Duomenys apie Xxxxxxxxx vadovą, vyriausiąją buhalterę 41

22. Informacija apie reikšmingus susitarimus 42

23. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus 42

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius 42

25. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį Xxxxxxxx vardu sudarytus žalingus sandorius 42

26. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką 42

27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją 42

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė Šilumos pirkimo ir gamybos dinamika 2011-2015 m. I pusmetį 6

2 lentelė 2015 m. I pusmečio Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 m. 17

I pusmečių rodikliais

3 lentelė 2015 m. I pusmečio Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 m. 19

I pusmečių rodikliais

21

4 lentelė Bendrovės 2015 m. I pusmečio nefinansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 m. I pusmečių rodikliais

5 lentelė Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis 28

6 lentelė Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2011–2015 m. I pusmetį 28

30

7 lentelė Emitento akcininkai, kuriems 2015 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo

8 lentelė Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai 30

31

9 lentelė Bendrovės akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą

10 lentelė Akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į neviešąją 31

vertybinių popierių apyvartą

11 lentelė Darbuotojų skaičiaus kitimas 2011–2015 m. I pusmetį 32

12 lentelė Grupės ir Xxxxxxxxx darbuotojų išsilavinimas 2011–2015 m. I pusmetį 32

13 lentelė Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas 32

GRAFIKŲ SĄRAŠAS

1	grafikas	Bendrovės šilumos vartotojų skaičiaus pasiskirstymas pagal grupes	7
2	grafikas	Šilumos kainos pastovioji dedamoji	9
3	grafikas	Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2015 m. birželio mėn.	9
4	grafikas	Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius	10
5	grafikas	Šilumos pirkimas ir gamyba	13
6	grafikas	Vidutinė mėnesio oro temperatūra	17
7	grafikas	Grupės pajamos ir pelnas	20
8	grafikas	Bendrovės pajamos ir pelnas	20
9	grafikas	Šilumos tiekimas į tinklą	21
10	grafikas	AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos kaina	22
11	grafikas	Šilumos kainos struktūros elementai	22
12	grafikas	Sąlyginio kuro kaina	23
13	grafikas	Filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ veiklos rezultatai	25
14	grafikas	UAB „Kauno energija NT“ veiklos rezultatai	27
15	grafikas	Akcijos kainos ir apyvartos 2011–2015 m. I pusmetį istorija	29
16	grafikas	Bendrovės akcijos kainos palyginimas	29
17	grafikas	Akcininkų struktūra 2015 m. birželio 30 d.	30

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurj parengtas konsoliduotasis tarpinis pranešimas

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB „Kauno energija“ konsoliduotasis tarpinis pranešimas – 2015 metų I pusmetis.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

AB „Kauno energija“ (toliau – Bendrovė ar Emitentas) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB „Kauno energija“ bei dukterinės įmonės: likviduojama UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ ir UAB „Kauno energija NT“, kuriose Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę:

Bendrovės pavadinimas Akcinė bendrovė „Kauno energija“ Teisinė – organizacinė forma Akcinė bendrovė

Buveinės adresas Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas

Juridinio asmens kodas 235014830

Telefonas (8 37) 305 650

Faksas (8 37) 305 622

Elektroninio pašto adresas xxxx@xxxxxxxxxxxxx.xx Interneto svetainės adresas xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx

Įregistravimo data ir vieta 1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaunas, įsakymo Nr. 513 Registro tvarkytojas Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas

PVM mokėtojo kodas LT350148314

Pagrindiniai duomenys apie dukterines bendroves:

Bendrovės pavadinimas UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ Teisinė – organizacinė forma Uždaroji akcinė bendrovė

Juridinio asmens statusas Likviduojama

Buveinės adresas Xxxxxxxxx xx. 347, 49423 Kaunas

Juridinio asmens kodas 300580563

Telefonas x000 000 00 000

Įregistravimo data ir vieta 2006 m. liepos 1 d., Kaunas

Registro tvarkytojas Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas

Bendrovės pavadinimas UAB „Kauno energija NT“ Teisinė – organizacinė forma Uždaroji akcinė bendrovė Buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas

Juridinio asmens kodas 303042623

Telefonas (8 37) 305 693

Elektroninio pašto adresas xxxx@xxxxxxxxxxxxx.xx Įregistravimo data ir vieta 2013 m. balandžio 16 d., Kaunas

Registro tvarkytojas Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojanti bendrovė. Bendrovė gamina, tiekia ir paskirsto vartotojams šilumą Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.) (toliau – Kauno rajonas).

Pasikeitus Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatoms nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) daliai daugiabučių gyvenamųjų namų Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone (toliau tekste šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens vadinamas šilumos tiekimu, išskyrus duomenis pateiktus 2 ir 3 lentelėje „Grupės ir Bendrovės 2015 m. I pusmečio finansinių rodiklių palyginimas su 2011-2014 m. I pusmečio rodikliais“) tiems vartotojams, kurie teisės aktų nustatyta tvarka

Bendrovę pasirinko kaip karšto vandens tiekėją. 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė buvo karšto vandens tiekėja 412 Kauno miesto ir 3 Kauno rajono, taip pat 5 Jurbarko daugiabučiams gyvenamiesiems namams. Pajamos iš karšto vandens tiekimo veiklos Bendrovės pardavimo pajamose sudaro apie 3,61 proc.

Taip pat Bendrovė nedidele apimtimi gamina elektros energiją Kauno rajone, prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos ir elektros gamybos įrenginius. Grupė ir Bendrovė pagal atskiras sutartis atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Xxxxxxxx licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas.

4. Emitento sutartys su kredito jstaigomis

2003 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.

5. Prekyba jmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 34 855 639,98 Eur (trisdešimt keturi milijonai aštuoni šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt devyni Eur 98 ct), 2015 m. birželio 30 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.

6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

6.1. Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos tiekimo rinkos Kaune ir Jurbarke bei dalį Kauno rajone. Pagrindinio akcininko sprendimu, 2003 m. buvo parduotas pagrindinis šilumos ir elektros gamybos šaltinis Kauno termofikacijos elektrinė. Bendrovė 2015 m. I pusmetį jai priklausančiuose šilumos gamybos šaltiniuose pagamino 31,7 proc. šilumos tiekiamos vartotojams. Kitas reikalingas šilumos kiekis nuperkamas iš kitų šilumos gamintojų kiekvieną mėnesį organizuojamuose aukcionuose, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais. Duomenys apie šilumos pirkimą iš nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG) ir gamybą Bendrovės įrenginiais, pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė

Šilumos pirkimas ir gamyba, tūkst. MWh	2011 m. I pusm.	2012 m. I pusm.	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.
Šilumos gamyba savuose šaltiniuose	95,3	84,3	178,0	161,4	239,4
Pirkta šiluma iš NŠG	821,3	818,0	713,1	612,9	516,8
t. t. iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės	818,9	806,4	603,8	451,3	248,8

Bendrovė šilumos tiekimo integruotais ir lokaliniais tinklais 2015 m. birželio 30 d. šilumą tiekė 3 314 įmonių, organizacijų ir 114 935 buitiniams vartotojams, iš viso – 118 249 vartotojams (objektai pagal adresus). Vartotojų pasiskirstymas pagal grupes pateikiamas 1 grafike.

1 grafikas

Bendrovės šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes

Buitiniai vartotojai 97,20%

Kiti vartotojai 2,80%

Grupės ir Bendrovės vizija – moderni, efektyvi, konkurencinga ir pridėtinę vertę akcininkams kurianti įmonių grupė, veikianti šilumos ir elektros gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, turto nuomos srityse. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.

Grupės ir Bendrovės vertybės:

• Daugiau nei 50 metų patirtis šilumos gamybos ir tiekimo versle;

• socialinis atsakingumas – atsakomybė prieš vartotojus už patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą bei už kokybišką patalpų ir pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą mažiausiomis sąnaudomis;

• konkurencinga šilumos gamyba, leidžianti sumažinti tiekiamos šilumos kainą vartotojams;

• aukšta darbuotojų kvalifikacija, leidžianti pasiekti aukštus veiklos rezultatus;

• gebėjimas diegti naujausius mokslo pasiekimus į Grupės ir Bendrovės veiklą;

• gerosios vadybinės, technologinės bei techninės praktikos kitose Lietuvos bei užsienio įmonėse analizė ir diegimas Bendrovėje;

• glaudus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldos institucijomis, universitetais, moksliniais institutais bei kitomis mokslo įstaigomis;

• gebėjimas dalyvauti vykdant bei kuriant mokslines programas;

• partnerystė tarptautiniuose projektuose;

• patikimos, modernios įmonių grupės reputacija.

Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai:

• mažinti šilumos gamybos, tiekimo, paslaugų teikimo ir valdymo sąnaudas, efektyvinti šilumos gamybą, siekiant sumažinti galutinę centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainą vartotojams;

• iki 2015 metų pabaigos įvykdyti visas investiciniuose planuose numatytas priemones, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas šilumos tiekimas vartotojams ir mažinami jos tiekimo kaštai;

• plėsti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą Bendrovei priklausančiuose šilumos gamybos šaltiniuose, kad būtų ne tik sumažinta šilumos gamybos savikaina, bet ir tinkamai įgyvendinami direktyvos 2009/28/EB reikalavimai Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau kaip 23 proc. energijos pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių;

• didinti konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje;

• plėsti turimas Grupės bendrovių pozicijas rinkoje;

• užtikrinti energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 2012/27/ES įgyvendinimą.

Bendrovės šilumos ūkio techninės strategijos principinės gairės yra:

• šilumos ūkio efektyvumo didinimas ir plėtra – Kauno miestui reikalingas bent vienas didesnės nei 100 MW galios modernus, šiuolaikiškas gamybos šaltinis – kogeneracinė elektrinė, naudojanti

atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI) ir / arba atliekas, ir /arba dujas. Naujoji elektrinė turėtų užtikrinti rezervinio kuro laikymą / panaudojimą, šilumos gamybos šaltinių rezervavimą, stabilų centralizuoto šilumos tiekimo hidraulinį režimą, lankstų reagavimą į tinklo poreikio kitimą pikų metu, turėtų avarinę papildymo sistemą, būtų ekonomiškai „subalansuotas“;

• šilumos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimas – bendrovė numato parengti ekspertinį šilumos tiekimo sistemos saugumo / pažeidžiamumo vertinimą, įgyvendinti parametrų duomenų perdavimo, surinkimo bei vertinimo sistemos naujinimą bei modernizavimą, įgyvendinti tinklo hidraulinio režimo optimizavimą bei parametrų reakcijos / kitimo greičio didinimą, rekonstruoti, optimizuoti termofikacinių vamzdynų ruožus, ir elementus (vidutinis centralizuoto šilumos tiekimo tinklo (toliau – CŠT) vamzdynų amžius yra virš 30 metų), įgyvendinti CŠT tinklo vandens rezervinės – avarinės papildymo sistemos atnaujinimą bei vystymą, įdiegti techninius sprendinius ir/ ar pasinaudoti gera praktika, didinant patikimumą ir saugumą, užtikrinančius termofikacinio režimo stabilumą.

• aktyviai dalyvauti Kauno miesto aprūpinimo šiluma politikos formavime, centralizuoto šilumos tiekimo rinkos plėtros bei bendrovės patrauklumo didinime;

• gerosios praktikos formavimas ir jos viešinimas.

Bendrovė savo veiklą 2015 metais tęsė orientuodamasi į gamybos šaltinių galios plėtrą bei CŠT tinklo patikimumo didinimą, atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires.

Veiklos planavime taip pat yra atsižvelgiama į Lietuvos energetikos instituto parengtą AB „Kauno energija“ strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2007–2020 m. Bendrovė vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus Europos Sąjungos struktūrinėmis lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus objektus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius. Prasidėjus naujam Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintam šilumos bazinės kainos periodui (2013–2016 metams) bei pasikeitus reglamentuojančiai reguliavimo aplinkai, siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas, šilumos kainą vartotojams, Bendrovė perorientavo veiklos vystymosi gaires ir didžioji dalis 2013–2015 metų investicijų skiriama šilumos gamybos iš atsinaujinančių energetinių išteklių šaltinių plėtrai bei modernizavimui. Įgyvendinant gaires pasinaudota Europos Sąjungos struktūrine parama.

Bendrovės naujų šilumos gamybos pajėgumų vystymą po 2012 m. sąlygojo esminio, nuo 2003 m., po Kauno termofikacijos elektrinės pardavimo, sudarytoje šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje įrašyto, sutartinio įsipareigojimo iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės pirkti ne mažiau kaip 80 % šilumos kiekio, reikalingo pagaminti Kauno integruotame šilumos tiekimo tinkle, panaikinimas.

2015 m. I pusmetį Grupės grynasis pelnas sudarė 4 773 tūkst. Eur, Bendrovės – 4 781 tūkst. Eur. Grupės pagrindinės veiklos pajamos sudarė 37 468 tūkst. Eur, Bendrovės – 37 473 tūkst. Eur. Didžioji pajamų dalis buvo gauta už parduotą šilumą: Grupės – 97,83 proc., Bendrovės – 97,83 proc. (šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens sąnaudų).

Bendrovės šilumos tiekimo pardavimo pajamos siekė 36.660 tūkst. Eur ir, palyginus su 2014 metų I pusmečiu, sumažėjo 19,74 proc. Bendrovės kintamosios sąnaudos šilumos tiekimo veikloje (kuras, perkama šiluma, vanduo ir elektros energija technologijai) 2015 m. I pusmetį buvo mažesnės 34,28 proc. (12 496 tūkst. Eur), palyginus su 2014 m. I pusmečiu. Detalesnė informacija pateikta šio tarpinio pranešimo 7 dalyje.

Bendrovės investicijos į naujas technologijas (šilumos gamybos šaltinių rekonstravimas, įrengiant ekonomaizerius, naujus biokuro katilus, izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, elektroninių paslaugų sistema, nuotolinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, klientų aptarnavimas „vieno langelio“ principu bei kt.), šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas padeda Bendrovei mažinti šilumos tiekimo nuostolius, prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei būti pažangia šilumos ir karšto vandens tiekimo, šilumos gamybos šaltinių priežiūros bendrove Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone.

Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliavimo reglamentavimo pakeitimai sudarė palankias sąlygas investuoti į šilumos gamybos šaltinių statybą ir modernizavimą, tuo didinant konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje bei mažinant šilumos kainą vartotojams.

AB „Kauno energija“ valdyba 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 2014-8-1 nustatė šilumos kainos dedamąsias antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino 2014 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. O3-120. Šilumos kainos pastovioji dedamoji, galiojusi iki 2014 m. gegužės 31 d. sudarė 1,23 euro ct/kWh, nuo 2014 m. birželio 1 d. įsigaliojusi ir dabar galiojanti nauja pastovioji dedamoji sudaro 1,53 euro ct/kWh (pastoviosios dedamosios padidėjimą sąlygojo realizuotos šilumos kiekio pokyčio, infliacijos, investicijų nusidėvėjimo pokyčiai bei naujos dedamosios „rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos“ 0,18 euro ct/kWh įskaičiavimas). Šilumos kainos pastoviosios dedamosios detalizavimas pateiktas 2 grafike.

2 grafikas

Šilumos kainos pastovioji dedamoji euro ct/kWh

Rezervinės galios Materialinės ir

užtikrinimo joms prilygintos

sąnaudos 0,18 sąnaudos 0,23

Pelnas 0,23

Veiklos sąnaudos 0,14

Nusidėvėjimas 0,33

Palūkanos už banko kreditus 0,02

Mokesčiai 0,11

Socialinio draudimo įmokos 0,07

Darbo užmokesčio sąnaudos 0,22

Bendrovė šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas perskaičiuoja kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į pasikeitusias kuro ir perkamos šilumos kainas. Šilumos kainos kintamosios dedamosios galiojusios 2015 m. birželio mėn. detalizavimas pateiktas 3 grafike.

3 grafikas

Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2015 m. birželio mėn.

Savo reikmėms suvartotos šilumos sąnaudos; 0,75%

Vanduo technologijai; 0,37%

Elektros energija technologijai; 1,87%

proc.

Kuras technologijai; 35,58%

Perdavimo technologinių nuostolių sąnaudos; 20,60%

Perkamos šilumos sąnaudos; 40,83%

Xxxxxxxx investicijas vykdo vadovaudamasi patikslintu Bendrovės 2012–2015 m. investicijų planu, kuris patvirtintas 2015 m. sausio 22 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-9 „Dėl patikslinto AB „Kauno energija“ 2012–2015 m. investicijų plano“. Per 2012–2015 m. laikotarpį pagal patvirtintą investicijų planą į Bendrovės turtą buvo numatyta investuoti 67,14 mln. Eur.

2015 m. I pusmetį Xxxxxxxx investavo 2,82 mln. Eur (iš jų: iš kitų finansavimo šaltinių, t. y. komercinių bankų paskolos – 1,33 mln. Eur, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio

fondo – 0,27 mln. Eur), iš kurių dalis investicijų skirta biokuro katilinių įrengimui, kurioms investicija siekė 1,963 mln. Eur, Xxxxxxxxx investicijos pagal finansavimo šaltinius 2013–2015 m. I pusmečiais nurodytos 4 grafike.

4 grafikas

4,0

3,5

3,0

2,5

2,0

1,5

1,0

0,5

0,0

Investicijų jvykdymas pagal finansavimo šaltinius, mln. Eur

3,77

2,86

0,31

0,65

2,82

0,27

1,15

1,79

1,33

1,40

1,33

1,22

4,0

3,5

3,0

2,5

2,0

1,5

1,0

0,5

0,0

2013 m. I pusm. 2014 m. I pusm. 2015 m. I pusm.

Bendrovės lėšos Paskolos Įv. fondų lėšos Viso

Emitento 2010–2014 m. laikotarpiu įsisavintų investicijų sumos kitimas atspindi šalies ir Europos Sąjungos makroekonominius procesus: 2010 m. įsisavintų investicijų apimtys siekė 8,928 mln. Eur. 2011 m. investicijų apimtys, lyginant su 2010 m., išaugo 14,2 proc. 2012 m., lyginant su 2011 m., investicijų apimtys pakito nežymiai ir sudarė 8,880 mln. Eur, 2013 m. investicijos į nuosavą turtą, palyginus su 2012 metais, padidėjo 45,84 proc. ir sudarė 12,951 mln. Eur, o 2014 m. Bendrovės investicijų dydis siekė 19,651 mln. Eur, ir palyginus su 2013 metais, padidėjo 51,73 proc., Toks investicijų apimčių augimas yra sietinas su efektyvia Bendrovės veikla, daliniu investicijų finansavimu iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Lietuvos aplinkos apsaugos investicinio fondo lėšų, pagerėjusiomis skolinimosi sąlygomis (palūkanų normos stabilizacija).

Bendrovė -2015 m. I pusmetį toliau vykdė šiuos gamybos šaltinių ir tiekimo tinklų modernizavimo projektus:

1. „Šilko katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (II etapas)“. Vykdant šį projektą Šilko katilinėje įrengtas 8 MW biokuro vandens šildymo katilas ir 4 MW kondensacinis ekonomaizeris. Projekto darbai pradėti 2014 m. birželio mėn., 2015 m. vasario 6 d. gauta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kad sumontuoti nauji įrenginiai atitinka projektų, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Bendra projekto vertė 2,327 mln. Eur, iš jų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 1,154 mln. Eur. Per 2015 m. I pusmetį šiais įrenginiais pagaminta 38,5 tūkst. MWh šilumos;

2. „Petrašiūnų elektrinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (I etapas)“. Šio projekto vykdymo metu Petrašiūnų elektrinėje pakeistas BKZ garo katilas Nr. 1 į du naujus biokurą deginančius vandens šildymo katilus, kurių bendra galia yra apie 24 MW šiluminės galios, taip pat įrengtas 6 MW šiluminės galios kondensacinis ekonomaizeris (bendra naujai įrengta šiluminė įrenginių galia yra apie 30 MW). Projekto darbai pradėti 2014 m. pavasarį, 2015 m. vasario 17 d. gauta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kad sumontuoti nauji įrenginiai atitinka projektų, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Bendra projekto vertė 6,298 mln. Eur, iš jų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 1,523 mln. Eur. Per 2015 m. I pusmetį šiais įrenginiais pagaminta 72,7 tūkst. MWh šilumos;

3. „Inkaro katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą“, nuo 2000–ųjų metų Inkaro katilinė buvo užkonservuota ir šilumos negamino. Projekto metu Inkaro katilinėje instaliuoti du po 8 MW galios biokuru kūrenami vandens šildymo katilai su 4 MW galios dūmų kondensaciniu ekonomaizeriu (bendra galia 20 MW). Rangos sutartis katilinės rekonstrukcijai pasirašyta 2014 m. rugpjūčio 5 d. 2015 m. vasario 17 d. gauta Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, kad sumontuoti nauji įrenginiai atitinka projektų, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Bendra projekto vertė 5,709 mln. Eur, iš jų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 1,738 mln. Eur. Per 2015 m. I pusmetį šiais įrenginiais pagaminta 63,2 tūkst. MWh šilumos.

Šie katilinių rekonstravimo projektai keičiant naudojamą kurą į biokurą vykdyti pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.4-ŪM-02-K priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ ir jų tikslas – dar labiau sumažinti Bendrovės palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ir, tuo pačiu, galutinę vartotojams tiekiamos šilumos kainą.

4. 2015 m. Xxxxxxxx pradėjo Šilko katilinės biokuro katilo Nr.6 pakeitimą. Siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas planuojama vietoje esamo DKVR tipo katilo Nr.6 pritaikyto dirbti su biokuru įrengti naują 9 MW biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą. Planuojama projekto vertė 637 tūkst. eurų (iš jų 232 tūkst. eurų LAAIF parama);

5. „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 5T modernizavimas“ (projekto vertė – 1,046 mln. Eur). Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 0,494 mln. Eur, projekto statybos darbai užbaigti 2014 m. spalio mėn. Galutinė ataskaita apie projekto įvykdymą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje patvirtinta 2015 m. vasario mėn.;

6. „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6Ž modernizavimas“ (projekto vertė – 0,630 mln. Eur). Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 0,296 mln. Eur, statybos darbai užbaigti 2014 m. lapkričio mėn. Galutinė ataskaita apie projekto įvykdymą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje patvirtinta 2015 m. vasario mėn.;

7. „Kauno m. 1Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 1Ž-7 ir 1Ž-8 bei tarp šilumos kamerų 1Ž-10 ir 1Ž-12 Chemijos g.“ (projekto vertė 1,359 mln. Eur). Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 0,579 mln. Eur, statybos darbai užbaigti 2014 m. spalio mėn. Galutinė ataskaita apie projekto įvykdymą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje patvirtinta 2015 m. kovo mėn.

8. Kauno m. 3Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 3Ž-9 ir 3Ž-9-5‘ A. Baranausko g.“ (projekto vertė – 0,417 mln. Eur). Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 0,208 mln. Eur, statybos darbai baigti 2014 m. spalio mėn. Galutinė ataskaita apie projekto įvykdymą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje patvirtinta 2015 m. gegužės mėn.;

9. „Kauno m. 4Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 4Ž-10 ir 4Ž-15 Taikos pr.“ (projekto vertė

– 0,612 mln. Eur). Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama 0,306 mln. Eur, statybos darbai baigti 2014 m. spalio mėn. Galutinė ataskaita apie projekto įvykdymą VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūroje patvirtinta 2015 m. kovo mėn.

Visiems šiems magistralių rekonstravimo projektams, dalinis finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirtas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo 4 prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ VP2-4.2-ŪM-04-K priemonę „Šilumos tiekimo sistemos modernizavimas ir plėtra“.

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno miesto integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 13 izoliuoto tinklo ir 29 vietinės dujofikuotos katilinės Kauno mieste. 2015 m. birželio 30 d. bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudarė 551,453 MW (t. t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW. Iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 294,8 MW šiluminis galingumas (t.t. 16 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 29,8 MW šiluminis galingumas (t.t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 560,203 MW (t.t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Pastačius ir 2015 m. sausio-vasario mėn. pradėjus eksploatuoti naujas Bendrovės biokuro katilines (Kauno m. integruotame tinkle biokuro katilų su kondensaciniais ekonomaizeriais bendra galia 72 MW), šilumos, pagaminamos iš biokuro dalies Kauno miesto CŠT integruotame tinkle padidėjo iki 70 – 100 proc., įvertinus ir šiuo metu eksploatuojamus NŠG šilumos gamybos, iš biokuro, įrenginius. Biokuro įrenginius AB „Kauno energija“ diegia nuosekliai vykdydama miesto savivaldybės tarybos patvirtintą Bendrovės plėtros strategiją ir siekdama toliau mažinti šilumos kainą vartotojams. Bendrovė didindama bei modernizuodama gamybinius pajėgumus užima vis didesnę šilumos gamybos dalį ir tikėtina, kad 2015 m. nuosavuose gamybos šaltiniuose pagamins ir į šilumos tiekimo tinklus patieks daugiau nei 40 proc. viso reikiamo šilumos kiekio.

Xxxxxxxx kartu su Lietuvos energetikos institutu dalyvauja projekte READY („Resource efficient cities implementing advanced smart city solutions“ („Efektyviai išteklius naudojantys miestai, diegiantys sumanius sprendimus“), kuriam paramą skyrė Europos Komisija. Projekte dalyvauja 23 įmonės iš Danijos, Švedijos, Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Projektas bus vykdomas iki 2022 m., pritaikant naujausias energijos vartojimo efektyvumo priemones Kauno mieste.

Be to Bendrovė dalyvauja Europos Komisijos remiamuose „Green Light“ bei „Motor Challenge“ programose, kurių tikslas – efektyvus energijos vartojimas apšvietimo ir siurblių eksploatavimo sistemose.

Kita informacija nesikeitė nuo informacijos, skelbtos AB „Kauno energija“ konsoliduotame metiniame pranešime parengtame už 2014 metus.

6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų jtaka veiklos rezultatams

Išoriniai rizikos veiksniai, darantys fitaką Bendrovės pagrindinei veiklai: infliacija, kuro kainų didėjimas, nuolat kintanti teisinė aplinka, taip pat šilumos gamybos kainų politika.

Xxxxxxxx, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis grėsmėmis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti, veiksmingai ir patikimai išnaudojant turimą potencialą. Viena iš didžiausių grėsmių, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta perkamos šilumos kaina iš NŠG, kurie vertintini kaip privatūs pelno generavimui skirti verslo vienetai. Šilumos supirkimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintu šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu. Savo ruožtu Xxxxxxxx intensyviai investuoja į nuosavų gamybos šaltinių modernizavimą bei statybą, kad sumažinti palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Tokiu būdu naudojamasi reguliavimo aplinka, didinama konkurencija bei mažinama šilumos pirkimo kaina.

2015 I pusmetį m. Bendrovė šilumą pirko iš 9 NŠG Kauno m. ir Kauno r.: UAB Kauno termofikacijos elektrinės, UAB „GECO Kaunas“, UAB „Lorizon energy“, UAB „Ekopartneris, UAB „Ekoresursai“ UAB „Pramonės energija“, UAB „Aldec General“ ,UAB „ENG“ ir UAB „Oneks Invest“. Iš viso nupirkta 516,8 tūkst. MWh šilumos, t. y. 68,3 proc. patiektos į tinklą šilumos (2014 m. I pusmetį 79,2 proc.).

Bendrovė yra gavusi 11 potencialių NŠG (kurių bendra šiluminė galia daugiau kaip 400 MW) paraiškas dėl šilumos gamybos įrenginių prisijungimo prie Bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo. Kartu su naujų nepriklausomų šilumos gamintojų atsiradimu Bendrovė turi spręsti papildomus techninius, ekonominius, teisinius ir kitus klausimus: tinklo valdymas bei šių gamintojų galios balansavimas staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymas, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimas, jos kaita ir pritaikymas. Bendrovė 2014 m. pateikė paraišką dalyvauti Lietuvos energija AB organizuojamame konkurse „Dėl pasiūlymo bendradarbiauti, įgyvendinant Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, projektus“. 2015 m. kovo mėn. Bendrovės pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu. 2015 m. gegužės 20 d.

„Lietuvos energija“, UAB pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Fortum Heat Lietuva“ dėl naujos kogeneracinės jėgainės projekto Kaune plėtojimo. Bendradarbiavimo sutartyje numatyta, kad be „Fortum Heat Lietuva“, naujos jėgainės akcijų gali būti siūloma įsigyti ir Bendrovei.

2015 m. I pusmetį Bendrovės pagrindinis šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamas kuras buvo kietas biokuras – 77,20 proc., kitas kuras: gamtinės dujos 22,10 proc., biodujos 0,59 proc., durpės 0,11 proc. (2012-2014 metų pirmais pusmečiais pagrindinis naudojamas kuras buvo gamtinės dujos: 2014 m. I pusmetį – gamtinės dujos 70,69 proc.; 2013 m. I pusmetį – 85,41 proc.; 2012 m. I pusmetį – 92,43 proc.). Kintančios kuro kainos bei NŠG pagamintos šilumos pardavimo kaina turi įtakos Bendrovės šilumos ir elektros energijos gamybos savikainai ir parduodamos šilumos kainai.

Šilumos pirkimas ir gamyba, tūkst. MWh

1.000

900

800

700

600

500

400

300

200

100

0

2011 m. I

pusm.

2012 m. I

pusm.

2013 m. I

pusm.

2014 m. I

pusm.

2015 m. I

pusm.

Šilumos gamyba savuose šaltiniuose

Pirkta šiluma iš NŠG

5 grafikas

	821,3		818,0		713,1
							612,9
									516,8
239,4
								178,0
													161,4
		95,3 84,3

Ekonominiai veiksniai: Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint išlaikyti šią rinką, būtina diegti efektyvias technologijas nuosavuose gamybos šaltiniuose bei išnaudojant skirtingų kuro rūšių kainų skirtumus, siekti gaminti mažiausiomis sąnaudomis.

Bendrovės šilumos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydžio į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.

Vartojimo mažėjimo rizika: Bendrovės veiklos rezultatui turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl sumažėjusio ir toliau mažėjančio šilumos vartojimo (vykdant daugiabučių namų / pastatų renovaciją ar įdiegiant šilumą taupančius įrenginius), dėl vartotojų atsijungimų nuo CŠT (dėl įvairių priežasčių), dėl kuro kainos įtakos šilumos kainos didėjimui. Rizika mažinama Bendrovei investavus ir toliau investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos ir elektros gamybos įrenginius, mažinant Bendrovės šilumos gamybos savikainą bei perkamos iš NŠG šilumos kainą, o tuo pačiu ir vartotojui tiekiamos šilumos kainą bei nuolat argumentuotai informuojant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus (saugumas, patikimumas, sąsaja su viena kuro rūšimi, kuro konversija, lokalūs taršos šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose, bendra aplinkos tarša ir kt.) lyginant su autonominiu šildymu.

Kitų bendrovių, propaguojančių tik gamtinių dujų naudojimą neatsižvelgiant į patvirtintą specialųjį šilumos tiekimo planą, tiekimo saugumą, prisirišimą tik prie vienos kuro rūšies, kol kas nereglamentuojamą lokalią taršą, konkurencija šilumos tiekimo sektoriuje su Bendrove pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Šilumos įrenginių atjungimas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų ir šildymo būdo keitimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo bei šiuos įstatymus įgyvendinančiais poįstatyminiais teisės aktais nustatyta tvarka. Šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės bei 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1-191 patvirtintas jų pakeitimas ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A-1830 patvirtintas Pastato ar patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas. Kauno miesto savivaldybė yra patvirtinusi specialųjį šilumos tiekimo planą, kuriame numatytas šilumos tiekimo būdas atskirose miesto teritorijose. CŠT zonoje esančių pastatų atsijungimas nuo CŠT tinklų galimas tik atitinkamai suderinus su Kauno miesto savivaldybe. Kauno rajono savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-43. Jurbarko miesto ir rajono šilumos ūkio specialusis planas, patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T2–67.

Finansinė / ekonominė rizika: Vartotojų mokumo mažėjimas ir skolos. Rizika mažinama faktoringuojant skolas ir einamuosius kai kurių vartotojų grupių priskaitymus bei taikant efektyvesnius skolų išieškojimo metodus / būdus. Kita galima finansinė / ekonominė rizika – palūkanų normų pasikeitimai bankinėje rinkoje.

Detali informacija apie rizikos valdymo politiką bei kredito, valiutų kursų, palūkanų normos, likvidumo rizikas pateikta AB „Kauno energija“ konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 23 pastaboje.

2015 m. birželio 30 d., lyginant su 2014 m. gruodžio 31d. šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai sumažėjo 1,5 proc., ir sudarė 15,154 mln. Eur. Per 2014 m. lyginant su 2013 m., šilumos vartotojų pradelsti atsiskaitymai sumažėjo apie 21 proc. – 2014 m. sudarė 15,384 mln. Eur, 2013 metais – 19,506 mln. Eur. Tą galimai nulėmė efektyvių skolos administravimo metodų taikymas, šilumos kainos sumažėjimas bei sąlyginai mažesnis šilumos vartojimas.

Siekiant kuo greičiau šias skolas susigrąžinti, Xxxxxxxx aktyviai naudoja visas teisės aktais leidžiamas skolų administravimo priemones, tarp jų – ikiteisminio poveikio priemones ir teisminį išieškojimą, taip pat bendradarbiauja su skolų išieškojimo bendrove. 2015 m. I pusmetį papildomai, kaip prevencinė priemonė, esant dideliam įsiskolinimui, taikomas šilumos tiekimo apribojimas (esant techninėms galimybėms ir įstatymų nustatyta tvarka).

Visais atvejais, apie susidariusį įsiskolinimą pirmiausia pranešama vartotojui. Skolininkui reaguojant į įspėjimus, aptariamos įvairios skolos grąžinimo galimybės bei pasirašomi skolos grąžinimą užtikrinantys dokumentai. Skolininkui į įspėjimus nereaguojant – taikytoms ikiteisminėms priemonėms nedavus rezultato – vykdomas teisminis išieškojimas, t.y. kreipiamasi į teismą su ieškiniu, o gavus sprendimą su vykdomuoju dokumentu – į antstolį priverstinio išieškojimo vykdymui. Tokiu atveju skolininkas privalo sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir teismo bei išieškojimo vykdymo išlaidas Bendrovėje atliekama visa eilė skolos prevencijos veiksmų ir ikiteisminio išieškojimo priemonių – tarp jų skolingų vartotojų duomenų perdavimas Skolų išieškojimo bendrovei.

Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) gaunamos didžiausios pagrindinės veiklos pajamos. Ne šildymo sezono metu Bendrovės pajamos yra mažiausios, nes šiluma naudojama tik karšto vandens ruošimui. Be to, ne šildymo sezono metu Xxxxxxxx patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. vykdyti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei šilumos gamybos šaltiniuose.

Politiniai – teisiniai veiksniai: Energetikos veiklą reglamentuoja LR Šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai.

2013 metais buvo patvirtinta nauja šilumos kainų apskaičiavimo metodika, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. Taip pat Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo viešą išaiškinimą leidžiantį Bendrovei dalyvauti šilumos supirkimo aukcione su savo gamybos šaltiniais.

2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Vykdant teisės aktus, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai xxxxxx Xxxxxxxxx pelną.

Taip pat tarp politinių – teisinių rizikos veiksnių paminėtini Kauno miesto savivaldybės, turinčios kontrolinį Bendrovės akcijų paketą, politiniai sprendimai, turintys įtakos sprendimų priėmimui Bendrovės akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais (reikšmingiausi klausimai, atmetus akcininkų struktūros formavimą, yra pelno ir paramos skirstymo pozicijos), Bendrovės stebėtojų tarybos narių išrinkimui, kurie skiria Bendrovės valdybos narius (kurie dažnai įtakojami juos išrinkusių politikų). Rizika gali būti mažinama informuojant

pagrindinį akcininką apie Xxxxxxxxx vykdomą veiklą, veiklos rezultatus, perspektyvinius planus bei nepolitizuotas valdybos formavimas.

2013 m. kovo 7 d. OAO „Gazprom“ bendrovei Clement Power Venture Inc. perleido UAB Kauno termofikacijos elektrinės (toliau – KTE) valdytų akcijų nuosavybės teisę, nuo kada tarp Bendrovės ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp Bendrovės ir OAO „Gazprom“ pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimus buvo anuliuota Xxxxxxxxx prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta dėl KTE investicijų į KTE valdomą šilumos ūkį preliminariai 101,367 mln. Eur vertei bei detalus investicijų vykdymo grafiko 2013– 2017 m., tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 2,896 mln. Eur investicijas 2012– 2016 m. laikotarpiu į Bendrovės infrastruktūrą. Nepaisant pasiektų susitarimų, 2013 m. balandžio 30 d. KTE pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – Arbitražas), ginčijant numatytus KTE įsipareigojimus dėl 2,896 mln. Eur investicijų į Bendrovės valdomą šilumos ūkio infrastruktūrą bei atidedant šių investicijų vykdymo terminus (alternatyvus reikalavimas), o 2014 m. vasario 17 d. raštu nurodė sustabdanti visų prievolių pagal Investicijų susitarimą vykdymą. Vadovaujantis 2014 m. vasario 19 d. Arbitražo nutartimi, xxxxx pradėjo derybas dėl investicinio ginčo išsprendimo taikiai, tačiau 2014 m. gegužės 26 d. Arbitražas buvo informuotas, kad šalims kompromiso rasti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė 2014 m. birželio 30 d. pateikė ieškinį Arbitražui priteisti iš KTE 0,941 mln. Eur dėl nefinansuotų Bendrovės investicijų į Bendrovės šilumos ūkio infrastruktūrą už 2012-2013 m. laikotarpį, o KTE 2014 m. liepos 9 d. patikslino savo ieškininius reikalavimus byloje, kuriais Arbitražo papildomai prašė apskritai nutraukti Investicijų susitarimą 2015 m. sausio 30 d. Bendrovė patikslintais reikalavimais paprašė Arbitraže papildomai priteisti iš KTE 0,652 mln. Eur už nefinansuotas Xxxxxxxxx investicijas 2014 metais (viso reikalavimų už 1,593 mln. Eur).

2015 m. balandžio 30 d. KTE raštu pasiūlė atnaujinti derybas dėl taikaus susitarimo byloje ir Arbitražas atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2015 m. rugsėjo 29 d., suteikiant šalims papildomą laiką derėtis dėl taikaus ginčo išsprendimo galimybių bei dokumentų parengimo. Tarp šalių vyksta derybos.

Pagrindinės finansinės Bendrovės veiklos rizikos bei neapibrėžtumai pateikti AB „Kauno energija“ konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.25, 2.26 ir 23 pastabose.

Socialiniai veiksniai: neigiamos įtakos Bendrovės veiklai gali turėti: vartotojų skaičiaus mažėjimas (2015 m. I pusmetį vartotojų skaičius padidėjo), ribota buitinių šilumos vartotojų perkamoji galia bei lėtas jos augimas, bedarbystė bei jau ilgą laiką viešoje erdvėje susiformavusi išskirtinai neigiama nuomonė apie šilumos tiekėją.

Vartotojų skaičius nuo 117 786 – 2014 metais padidėjo iki 118 249 – 2015 m. birželio 30 d.

Socialinė rizika: įmonės veikla socialiai jautri daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių dėl sąlyginai didelių mokesčių už šilumą ir karštą vandenį. Mokesčiai už šilumą gyventojams sudaro nemažą šeimos ūkio išlaidų dalį. Dėl jų įmonės adresu sulaukiama bene daugiausia nusiskundimų. Tačiau, dėka pastaruoju metu Bendrovės įvykdytų investicijų į gamybos šaltinius ženkliai sumažėjus šilumos ir karšto vandens kainai, ženkliai sumažėjo ir nusiskundimų skaičius bei visuomenės nepasitenkinimas Bendrovės veikla. Vertinant Lietuvos mastu, Bendrovės tiekiamos šilumos kaina 2014 m. – 2015 m. šildymo sezono metu buvo artima vidurkiui tarp visų šilumos tiekimo įmonių, o nešildymo sezono metu buvo viena mažiausių tarp visų Lietuvos šilumos tiekimo įmonių.

Ši rizika mažinama argumentuotai informuojant vartotojus apie Xxxxxxxxx vykdomą veiklą – nuosekliai publikuojami straipsniai internetiniame tinklalapyje ir miesto bei šalies žiniasklaidoje. Bendrovė analizuoja vartotojų nusiskundimus, teikia raštiškus atsakymus, konsultuoja vartotojus žodžiu (Bendrovės patalpose), telefonu, bei el. paštu. Vartotojai periodiškai, t. y. 2 – 4 kartus per metus (2015 m. I pusmetį įvyko 1 susitikimas), kviečiami į susitikimus su Bendrovės specialistais, kur yra aptariami su Bendrovės vykdoma veikla susiję aktualūs klausimai. Taip siekiama formuoti objektyvų Bendrovės – modernios ir socialiai atsakingos įmonės – įvaizdį.

Techniniai – technologiniai veiksniai: didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susijusios su šilumos tiekimo sistemų būkle. Vidutinis Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų amžius yra apie trisdešimt metų. Jų modernizavimą sąlygoja lėšų trūkumas – minimaliai investicijai šilumos sistemos „amžiaus“ gerinimui, būtina

rekonstruoti daugiau, kaip 13,5 km. tinklo ilgio per metus, o būtinos investicijos sudarytų apie 6 mln. Eur. Hidraulinių bandymų metu išaiškėja silpniausios jų vietos. Kasmet bandymų metu išaiškinama apie 240 vietų, kuriose įvyksta trūkiai. Aptikus defektus, vamzdžiai atkasami ir operatyviai suremontuojami.

Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams.

Didžiausias techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnys – šilumos gamybos įrenginių amžius. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir techninės priežiūros darbai, būtini šilumos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimui, t. y. šilumos gamybos šaltinių funkcionalumo bei kuro rezervinių atsargų užtikrinimą. Taip pat Xxxxxxxx investuoja ir į gamybos šaltinių atnaujinimą. Šiuo metu Bendrovei priklausančių šilumos gamybos šaltinių galia (407,61 MW) neužtikrina vartotojų poreikio (maksimalus momentinis poreikis 508 MW – pagal paskutinių trijų metų duomenis) Kauno miesto integruotame tinkle, todėl Bendrovė yra VKEKK įpareigota pirkti Rezervinės galios užtikrinimo paslaugą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, įskaitant ir iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės. Ši paslauga. leidžia užtikrinti papildomą galios kiekį, užtikrinantį ne didesnį kaip 30 proc. maksimalios galios Kauno miesto CŠT sistemoje. Atsižvelgiant į tai ir, įvertinus bendras šilumos ūkio vystymo tendencijas Kaune ir Lietuvoje, Bendrovės vienas iš tikslų yra nuolat pagrįstai investuoti į nuosavus šilumos gamybos šaltinius, t.y. modernizuojant esamus ir diegti naujus papildomus šiluminius galingumus. Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta 6.1 ir 7 skyriuose.

Technologinė rizika gali būti mažinama, rekonstruojant šilumos gamybos šaltinius ir tiekimo vamzdynus, tam panaudojant pažangiausias technologijas ir taip didinant šilumos sistemos efektyvumą, nuosavų šilumos gamybos šaltinių galią, būtiną patikimumo užtikrinimui. Be to, ženklias investicijas, modernizuojant Bendrovės turtą, įpareigoja daryti ir šalyje galiojantys standartai bei norminiai aktai, suderinti su Europos Sąjungos standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius rodiklius.

Ekologiniai veiksniai: Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.

Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Xxxxxxxx savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43-2013, kitais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.

Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Tokių baudų per 2014 metus ir 2015 m. I pusmetį mokėta nebuvo.

Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse 2015 m. I pusmetį vyravo kietas biokuras – 77,20 proc., gamtinės dujos – 22,10 proc., kitas kuras – durpės 0,11 proc., biodujos 0,59 proc.).

Banko paskolų grąžinimas: detalesnė informacija pateikta AB „Kauno energija“ konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 11 pastaboje. Grupė ir Xxxxxxxx paskolas grąžina nustatytu laiku.

Pagrindiniai Bendrovės tikslai yra atnaujinti šilumos tiekimo tinklus, kadangi Bendrovės šilumos tiekimo tinklai eksploatuojami vidutiniškai apie 30 metų ir yra susidėvėję bei modernizuoti šilumos gamybos šaltinius. Kiekvienais metais nemaža dalis ūkio atnaujinimui skirtų lėšų yra skolinamasi, kadangi nuosavų lėšų, t. y.

sukaupto nusidėvėjimo ir amortizacijos nepakanka būtinos investicinės programos vykdymui. Paskolų, paimtų investicinei programai vykdyti, grąžinimo apimtys nėra įskaičiuotos į šilumos pardavimo kainą, kaip kainos dedamosios pagal galiojančią Metodiką, todėl Xxxxxxxx siekia dirbti pelningai, kad būtų finansiškai pajėgi laiku atsiskaityti su kredito institucijomis pagal paskolų sutartis.

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija

Buvo planuota, kad 2015 m. I pusmečio pagrindinės veiklos pardavimo pajamos bus mažesnės dėl sumažėjusios šilumos kainos, parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2014 m. Pagrindinės veiklos pardavimo pajamos, lyginant su 2014 m. I pusmečiu, mažesnės 19,22 proc. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo šilumos kaina, kurios pagrindinę dalį sudaro perkamos šilumos ir kuro dedamoji. 2015 m. I pusmečio vidutinė šilumos kaina (5,79 euro ct/kWh) buvo 9,9 proc. mažesnė nei 2014 m. I pusmetį (7,18 euro ct/kWh). Parduotos šilumos kiekis 2015 m. I pusmetį, lyginant su 2014 m. I pusmečiu, buvo 3,3 proc. mažesnis. 2015 metų I pusmečio šildymo sezono lauko oro vidutinė temperatūra buvo 2,56°C, o 2014 m. I pusmečio 0,76°C.

6 grafikas

Vidutinė mėnesio oro temperatūra, °C

12,0

8,6

8,0

7,1

5,0

5,2

4,0

5,5

4,2

0,0

2,0

Spalis

4,8

2,8

1,7

4,6

0,1

Lapkritis

Gruodis

-0,9

Sausis

-0,4

Va0s,a1ris

-1,0

Kovas

1,6

Balandis

-4,0

-5,2

-4,3

-3,8

-8,0

-6,7

2012-2013 m. sezonas

2013-2014 m. sezonas

2014-2015 m. sezonas

2015 m. I pusmečio Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 m. I pusmečiais pateiktas 2 lentelėje.

2 lentelė

Eil. Grupės rodiklio pavadinimas 2011 m.	2012 m. I pusm.	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.
Grynasis pelningumas, proc. (grynasis 1 12,2	4,6	9,1	3,9	12,7
Materialaus turto grąža, proc. (grynasis 2 6,8	3,0	5,7	1,8	3,9
Skolos koeficientas (įsipareigojimai / 3 0,24	0,33	0,30	0,35	0,37
Skolos nuosavybės koeficientas 4 0,3	0,5	0,4	0,5	0,6
Bendrasis likvidumo koeficientas (trumpal. 5 1,52	0,87	1,29	0,81	1,17
6 Turto apyvartumas (pardavimai ir 0,48	0,54	0,52	0,38	0,29

Nr.

I pusm.

pelnas / pardavimai ir paslaugos*100) pelnas / vid. materialaus turto vertė*100) turtas)

(įsipareigojimai / savininkų nuosavybė) turtas / trumpal. įsipareigojimai)

Eil. Nr.

Grupės rodiklio pavadinimas

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

I pusm. I pusm. I pusm. I pusm. I pusm.

paslaugos / turtas)

7 pelno mokesčio nusidėvėjimo ir 8.941	5.631	8.175	4.805	8.060
Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. 8 (veiklos pelnas / pardavimai ir 8,5	4,5	4,5	3,7	13,3
Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis 9 8,1	3,8	7,0	2,3	6,0
Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / 10 5,6	2,5	4,7	1,4	3,5
Skubaus padengimo koeficientas 11 (trumpalaikis turtas - atsargos) / 1,34	0,80	1,19	0,74	1,13
Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis 12 (grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje / 0,24	0,06	0,12	0,05	0,26
Grynasis pelnas akcijai (grynasis pelnas / 13 0,15	0,07	0,13	0,04	0,11
14 Grynasis pelnas, tūkst. Eur 6.287	2.884	5.468	1798	4.773
15 Turtas, tūkst. Eur 106.406	116.597	116.518	120.702	129.542
16 Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur 80.760	78.185	81.115	78.318	82.124
Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, 17 1,88	1,82	1,91	1,83	1,92
18 Pardavimų pajamos, tūkst. Eur 51.356	62.847	60.246	46.383	37.468
18.1 Iš jų: šilumos energija 50.353	61.888	58.727	44.661	35.739
18.2 elektros energija 72	54	60	87	122
pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, 18.3 272	101	125	21	16
18.4 Pajamos už kolektorių priežiūrą 000	000	000	114	113
Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens 18.5 522	656	1.175	1.430	1.351
Pajamos už karšto vandens apskaitos 18.6 3	36	47	70	127
P/E (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / 19 (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų 4,05	6,67	4,56	11,79	4,25
20 Akcinis kapitalas, tūkst. Eur 74.256	74.256	74.256	74.378	74.476
21 Akcinio kapitalo ir turto santykis 0,70	0,64	0,64	0,62	0,57
Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. 22 8,3	3,8	7,2	2,3	6,1

EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, amortizacijos) tūkst. Eur

paslaugos)*100

pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100 vidutinis turtas)*100

trumpalaikiai įsipareigojimai)

trumpalaikiai įsipareigojimai)

vid. svertinis akcijų skaičius apyvartoje)

Eur

šilumos punktų įrenginių priežiūra

kaina

prietaisų priežiūrą

pabaigoje)

(grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100

2015 m. I pusmečio Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2011–2014 m. I pusmečiais pateiktas 3 lentelėje.

3 lentelė

pardavimai ir paslaugos*100) vid. materialaus turto vertė*100)

/ savininkų nuosavybė)

turtas / trumpal. įsipareigojimai) turtas)

(veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100 pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100 vidutinis turtas)*100

turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)

svertinis akcijų skaičius apyvartoje)

Eur

šilumos punktų įrenginių priežiūra

kaina priežiūrą

Eil. Bendrovės rodiklio pavadinimas 2011 m. Nr. I pusm.	2012 m. I pusm.	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.
1 Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / 12,3	4,6	8,9	3,9	12,8
2 Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / 6,7	2,9	5,4	1,7	1,9
3 Skolos koeficientas (įsipareigojimai / turtas) 0,24	0,33	0,30	0,35	0,37
4 Skolos nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai 0,3	0,5	0,4	0,5	0,6
5 Bendrasis likvidumo koeficientas (trumpal. 1,53	0,87	1,29	0,81	1,16
6 Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / 0,48	0,53	0,51	0,38	0,29
EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno 7 mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) 8.916 tūkst. Eur	5.624	8.070	4.802	8.059
8 Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. 8,5	4,5	4,5	3,7	13,3
9 Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis 8,0	3,6	6,7	2,3	2,7
10 Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / 5,6	2,4	4,5	1,4	1,6
11 Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis 1,35	0,80	1,19	0,73	1,13
Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji 12 pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai 0,24 įsipareigojimai)	0,06	0,11	0,05	0,26
13 Grynasis pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. 0,15	0,07	0,12	0,04	0,11
14 Grynasis pelnas, tūkst.. Eur 6.285	2.888	5.379	1.791	4.781
15 Turtas, tūkst. Eur 107.492	117.606	117.445	121.413	130.270
16 Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur 81.756	79.157	81.892	78.839	82.665
17 Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, 1,91	1,85	1,91	1,85	1,90
18 Pardavimų pajamos, tūkst. Eur 51.168	62.830	60.165	46.388	37.473
18.1 Iš jų: šilumos energija 50.362	61.899	58.739	44.668	35.744
18.2 elektros energija 72	54	60	87	122
18.3 pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, 75	73	32	19	16
18.4 Pajamos už kolektorių priežiūrą 000	000	000	114	113
18.5 Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens 522	656	1.175	1.430	1.351
18.6 Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų 3	36	47	70	127
P/E (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / 19 (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų 4,05 pabaigoje)	6,66	4,63	11,83	4,24
20 Akcinis kapitalas, tūkst. Eur 74.256	74.256	74.256	74.378	74.476

Eil. Nr.	Bendrovės rodiklio pavadinimas	2011 m. I pusm.	2012 m. I pusm.	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.
21	Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,69	0,63	0,63	0,61	0,57
22	Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis pelnas / kapitalas ir rezervai)*100	8,3	3,8	7,0	2,3	6,1

Grupės ir Bendrovės 2011–2015 metų I pusmečių finansinių rodiklių (veiklos pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas) palyginimas pateikiamas 7 ir 8 grafikuose.

7 grafikas

Grupės pajamos ir pelnas, tūkst. Eur

7.000

6.000

5.000

4.000

3.000

2.000

1.000

0

6.287

51.640

4.484

63.128

60.760

5.468

46.711

5.051

4.773

37.771

2.883

2.884

3.086

1.852 1.798

70.000

60.000

50.000

40.000

30.000

20.000

10.000

0

2011 m. I 2012 m. I 2013 m. I 2014 m. I 2015 m. I

pusm. pusm. pusm. pusm. pusm.

Grupės veiklos pelnas

Grupės veiklos pajamos

Grupės grynasis pelnas

8 grafikas

Bendrovės pajamos ir pelnas, tūkst. Eur

7.000

6.000

5.000

4.000

3.000

2.000

1.000

0

6.285

51.397

4.483

63.072

60.735

5.379

46.666

5.059

4.781

37.739

3.009 2.888 3.086

1.845 1.791

70.000

60.000

50.000

40.000

30.000

20.000

10.000

0

2011 m. I 2012 m. I 2013 m. I 2014 m. I 2015 m. I

pusm. pusm. pusm. pusm. pusm.

Bendrovės veiklos pelnas

Bendrovės veiklos pajamos

Bendrovės grynasis pelnas

Nors Grupės ir Bendrovės pardavimo pajamos sumažėjo 8,9 mln. Eur, tačiau Xxxxxxxxx 2015 m. I pusmečio pelnas palyginus su 2014 m. I pusmečiu, didesnis dėl Bendrovės efektyvios veiklos, sumažėjus kuro ir perkamos šilumos sąnaudoms, pradėjus šilumos gamyboje didžiąja dalimi naudoti biokurą o ne gamtines dujas ir Bendrovės įgyvendintų skolų valdymo priemonių.

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2015 m. I pusmečio Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtrauktas į gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį ir 2015 m I pusmetį sudarė atitinkamai -28 ir -35 tūkst. Eur, t. y. sumažėjo sąnaudos ir dėl to padidėjo pelnas (2014 m. I pusmetį 108 ir 110 tūkst. Eur). Per 2014 m. Grupė ir Xxxxxxxx nurašė atitinkamai 922 tūkst. Eur ir 922 tūkst. Eur beviltiškų skolų. Per 2015 m. I pusmetį Grupė ir Xxxxxxxx atgavo 5 tūkst. Eur (2014 m. I pusmetį

– 3 tūkst. Eur) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Bendrovės pelną mažina Bendrovei priklausančių individualių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) patiriamos sąnaudos, nes pagal Lietuvos Respublikos 2011 m. rugsėjo 29 d. šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 7 straipsnio nuostatas: „Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis“. Todėl nuo 2011 m. lapkričio 1 d. pagal teisės aktų reikalavimus šilumos punktų įrenginių priežiūros ir jų remonto sąnaudos nėra įskaičiuojamos į šilumos pardavimo kainą. Bendrovė per kalendorinius metus patiria apie 0,7 mln. Eur sąnaudų, nepadengtų pajamomis.

2015 m. I pusmečio Bendrovės pateiktas 4 lentelėje.	nefinansinių rodiklių	palyginimas	su 2011–2014	m. I pusmečių rodikliais 4 lentelė
Eil. Rodiklio pavadinimas	2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m. 2015 m.
Nr.	I pusm.	I pusm.	I pusm.	I pusm. I pusm.
Pagamintos ir nupirktos 1. energijos kiekis, patiektas į	915,3	900,4	891,3	775,2 756,4
tinklą, tūkst. MWh:
1.1. šilumos energija	914,5	899,8	890,5	774,1 754,8
1.2. elektros energija	0,8	0,6	0,8	1,1 1,6
2. Parduota energijos,	750,5	744,5	740,9	637,0	634,6
2.1. šilumos energija	749,7	743,9	740,1	635,9	633,0
2.2. elektros energija	0,8	0,6	0,8	1,1	1,6

Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2015 metų I pusmečio konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

tūkst. MWh:

9 grafikas

Patiekta j tinklą šiluma, tūkst. MWh

1.000

900

800

700

600

500

400

300

200

100

0

915

900

891

750

744

740

774

755

636

633

2011 I pusm. 2012 I pusm. 2013 I pusm. 2014 I pusm. 2015 I pusm.

Šiluma patiekta į tinklą

Parduota šiluma

Aplinkos fitaka veiklai: Bendrovės veiklos rezultatui gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kaina.

Bendrovės rekonstruoti šilumos gamybos šaltiniai, pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro, savo gamybos savikaina sudaro rimtą konkurenciją Kaune veikiantiems nepriklausomiems šilumos gamintojams. Modernizuodama sau priklausančius gamybos šaltinius, per pastaruosius 2 metus Xxxxxxxx savo vartotojams tiekiamos šilumos kainą sumažino 44 proc.

Bendrovės šilumos kainos dinamika 2011–2015 m. birželio mėn. pateikiama 10 grafike.

10 grafikas

AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos kaina, ct/kWh

10,00

8,11

8,65

8,00

7,47

6,38

6,00

4,20

4,00

2,00

0,00

2011.12

2012.12

2013.12

2014.12

2015.06

2011–2015 m. birželio mėn. Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 11 grafike.

11 grafikas

Šilumos kainos struktūros elementai, ct/kWh

10,00

9,00

8,00

7,00

6,00

5,00

4,00

3,00

2,00

1,00

0,00

0,17

1,25

0,17

1,25

0,20

1,03

0,23

1,30

6,69

7,23

6,24

0,23

1,30

4,85

2,67

2011.12

2012.12

2013.12

2014.12

Kintamoji dedamoji

Pastovioji dedamoji

2015.06

Pelnas

2011–2015 m. I pusmečio Bendrovės sąlyginio kuro kainų dinamika pateikta 12 grafike.

12 grafikas

Sąlyginio kuro kaina, Eur/tne

600

548

508

500

472

425

400

300

242

200

100

0

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m. 2015 m. I pusm.

Kita informacija susijusi su aplinkosaugos klausimais, atliekų ir nuotekų tvarkymu, oro taršos bei personalo klausimais, nesiskiria nuo skelbtos AB „Kauno energija“ 2014 metų konsoliduotame metiniame pranešime.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB „Kauno energija“ konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė: sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Bendrovė sujungia savo ir dukterinių bendrovių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Bendrovės investicijų į dukterinę bendrovę balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį dukterinėse bendrovėse; Grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį); nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.

Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir dukterinių bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.

Tikrinama ar Bendrovės ir dukterinių bendrovių apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Dukterinių bendrovių pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.

9. Svarbūs jvykiai, jvykę po 2015 metų I pusmečio pabaigos

2015 m. liepos 29 d. Bendrovės valdyba patvirtino neaudituotą konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinį, parengtą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2015 m. Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis Bendrovės šilumos pardavimo rinkos didinimas, šilumos gamybos efektyvumo didinimas ir plėtra, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinat saugumą ir patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei toliau gerinant šilumos vartotojų aptarnavimo paslaugų kokybę.

Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2015 m. kovo 30 d., nuspręsta įsigyti Sargėnų šilumos ūkį, esantį Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, už derybose su UAB „Litesko“ suderėtą kainą ir kitas įsigijimo sąlygas bei įvykdyti Sargėnų šilumos ūkio įsigijimo procedūras.

Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, buvo patikslintas

„2012–2015 metų Xxxxxxxxx investicijų planas ir jo finansavimo šaltiniai“, pagal kurį numatyta investuoti 67,14 mln. Eur.

Bendrovės pagrindiniai investiciniai tikslai 2013–2016 metų reguliavimo laikotarpiui: mažinti šilumos gamybos sąnaudas esamuose šaltiniuose, didinti pigesnės kuro rūšies (biokuro) dalį kuro balanse, didinti nuosavų šaltinių galią iki pilno galios užtikrinimo poreikių patenkinimo. 2013 m. Xxxxxxxx pasirašė trišales sutartis su Ūkio ministerija ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra dėl finansinės Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos: pagal kurias suteikta 4,415 mln. Eur ES struktūrinių fondų parama projektams, rekonstruojant katilines ir keičiant naudojamą kurą į biokurą bei iki 1,883 mln. Eur ES struktūrinių fondų parama šilumos tiekimo tinklų rekonstravimo projektų vykdymui.

Be minėtų projektų, 2015 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, numatoma toliau vykdyti Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimą, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimą, taip pat, vykdyti šilumos apskaitos prietaisų keitimą. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leis mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrins šilumos tiekimo patikimumą.

Planuojama, kad 2015 metais, lyginant su 2014 m., Grupės pardavimo pajamos bus mažesnės dėl sumažėjusios šilumos kainos, parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2014 m. Didžiausią įtaką Grupės ir Bendrovės pajamoms ir sąnaudoms turės kuro ir perkamos šilumos kainos pokyčiai, kadangi šilumos kaina pagal teisės aktų reikalavimus yra perskaičiuojama kas mėnesį. Grupės pelnas, lyginant su 2014 m., planuojama, kad bus didesnis dėl veiklos efektyvinimo. Planuojamus rezultatus gali pakoreguoti šilumos poreikio pasikeitimas, t. y. suvartojimas, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į daugiabučių namų renovavimą ir šilumos taupymą bei racionalų vartojimą, taip pat Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiai.

11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą

Bendrovė atsakydama į „Lietuvos energija”, UAB kvietimą teikti pasiūlymus bendradarbiauti, įgyvendinant kogeneracinių elektrinių projektus, 2014 m. liepos 22 d. pateikė paraišką dalyvauti „Lietuvos energija“ UAB paskelbtame konkurse „Bendradarbiauti, įgyvendinant Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, projektus“.

2015 m. kovo mėn. Bendrovės pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu. 2015 m. gegužės 20 d. „Lietuvos energija“, UAB pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Fortum Heat Lietuva“ dėl naujos kogeneracinės jėgainės projekto Kaune plėtojimo. Bendradarbiavimo sutartyje numatyta, kad be „Fortum Heat Lietuva“, naujos jėgainės akcijų gali būti siūloma įsigyti ir Bendrovei.

2015 m. vasario 25 d. iškilmingai atidarytos Bendrovei priklausančios „Inkaro“ ir Petrašiūnų elektrinės biokuro katilinės. Katilinės atidarytos įrengus xxxx xxxxxx biokuro įrenginius, kuriais gaminama šiluma jau pasiekia vartotojus. Be šių dviejų katilinių AB „Kauno energija“ dar įrengė ir naują 8 MW galios biokuro katilą su 4 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu bendrovės „Šilko“ katilinėje. Naujieji įrenginiai pastatyti siekiant dar labiau sumažinti šilumos kainą vartotojams. Bendra naujai pradedamų eksploatuoti įrenginių galia sudaro 62 MW. Iš viso su naujaisiais įrenginiais bendrovė Kauno integruotame tinkle nuo šiol turės 72 MW biokuro galių. Jų visiškai pakanka nešildymo sezono šilumos poreikiams patenkinti, o šildymo sezono metu jos sudarys apie 25 proc. viso šilumos galios poreikio.

2015 m. balandžio 29 d. Bendrovėje vyko išvažiuojamasis LR Seimo Energetikos komisijos posėdis, kurio metu buvo pristatyti šilumos ūkio pasikeitimai pradėjus Kaune šilumos gamybai naudoti biokurą. Be LR Seimo narių – komisijos pirmininko Xxxxxxxx Xxxxxxx, Xxxx Xxxxxxx, Xxxx Xxxxxx ir Xxxxxxx Xxxxxxx – posėdyje dalyvavo ir Kauno miesto meras Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx, vicemeras Xxxxxxx Xxxxxxxx, miesto savivaldybės administracijos direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx, Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas, valdybos pirmininkas Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx, Bendrovės vadovai bei kiti energetikos ir xxxxxxxxxxxxxx specialistai. Susitikime komisijai ir miesto vadovams buvo pristatytas Bendrovės vystymas šilumos gamybos sektoriuje, konkurencijos didinimas jame, siekiant sumažinti šilumos kainą vartotojams. Buvo akcentuota, kad, 2003 metais privačiam investuotojui pardavus Kauno termofikacinę elektrinę, Xxxxxxxx tapo vienintele šilumos tiekimo bendrove Lietuvoje, neturinčia savo pagrindinio šilumos gamybos šaltinio. Taip pat buvo aptarta ir dabartinė biomasės energetikos situacija Lietuvoje bei konkrečiai Kaune, Lietuvos miškų resursai, taip pat pagrindiniai biokuro deginimo energetikoje aplinkosaugos aspektai.

Puoselėdama glaudų bendradarbiavimą su Kauno technologijos universitetu (KTU), Xxxxxxxx dalyvavo vasario pabaigoje vykusiose universiteto organizuojamose „Karjeros dienose“, kur studentams ir absolventams pristatė galimybes dirbti ar atlikti praktiką Bendrovėje.

12. Informacija apie emitento jsigytas ir turimas savas akcijas

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusios ir jos dukterinės bendrovės. Bendrovė ir jos dukterinės bendrovės per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones

Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB „Kauno energija“ konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.11, 15, 23 pastabose.

14. Informacija apie emitento filialą ir dukterines jmones

Bendrovės valdybos sprendimu yra įsteigtas filialas „Jurbarko šilumos tinklai“, įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., adresu V. Kudirkos g. 33, 4430 Jurbarkas. Bendrovės filiale gaminama šiluma parduodama Jurbarko miesto vartotojams.

Bendrovės filiale „Jurbarko šilumos tinklai“ 2015 m. birželio 30 d. dirbo 35 darbuotojai.

Bendrovės filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ 2015 m. I pusmečio finansinių rodiklių (veiklos pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas) palyginimas su 2011-2014 m. I pusmečių rodikliais pateikiami 13 grafike.

13 grafikas

Fil. „Jurbarko šilumos tinklai“ veiklos rezultatai, tūkst. Eur

2.000

1.500

1.837 1.816

1.568

1.405

1.626

1.310

1.735

1.073

1.375          

1.280

1.000

500

258 211

81 30

261

177

46 35

0

Pardavimo pajamos

-500

Pardavimo savikaina

Veiklos pelnas Grynasis pelnas

-207 -202

2011 m. I pusm. 2012 m. I pusm. 2013 m. I pusm.

2014 m. I pusm. 2015 m. I pusm.

2006 m. liepos 1 d. įregistruota dukterinė Bendrovės įmonė UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“, buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 300580563. Nuo 2014 m. sausio 8 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas teisinis statusas – likviduojama.

2015 m. birželio 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ įstatinis kapitalas yra 2.896 Eur ir yra padalintas į 100 paprastąsias vardines 28,962 Eur nominalios vertės akcijas.

Dukterinė Bendrovės įmonė UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ veikla – pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūra, pastatų ir statinių remontas, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontas, transporto paslaugų teikimas, kita veikla – patalpų nuomos paslaugos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 20 straipsnio 2 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2012 m. liepos 5 d., daugiabučiuose namuose „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas ar asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais ar tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas šilumos tiekėjui, ar šilumai gaminti naudojamo kuro, šilumos tiekimo veiklai naudojamų apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių gamintojai, taip pat asmenys, kurie verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro didmenine ar mažmenine prekyba, ar asmenys, kartu su išvardytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą“. Pagal ŠŪĮ 20 straipsnio 2 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2014 m. birželio 1 d.: „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus, kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar gyvenamo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kurių ūkinė veikla apima kuro ruošą ir (ar) tiekimą, ar asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą“. Vadovaujantis ŠŪĮ 20 straipsnio 4 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2012 m. liepos 5 d., šis draudimas netaikomas prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 150 000 gyventojų.

Atsižvelgiant į 2011 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 nuostatas dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros atskyrimo nuo šilumos gamybos ir tiekimo, Bendrovės valdyba 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu pritarė UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ reorganizavimui, atskiriant turtą nuo veiklos ir atskirto turto pagrindu įkuriant naują tokios pačios teisinės formos juridinį asmenį UAB „Kauno energija NT“.

Užbaigus UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras, Juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 16 d. užregistruoti veiklą tęsiančios UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ (įm. kodas 300580563) įstatai.

2013 m. gruodžio 11 d. UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ vienintelio akcininko funkcijas vykdančios AB „Kauno energija“ valdybos sprendimu nuspręsta likviduoti UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ (įmonės kodas 300580563), nuo 2013 m. gruodžio 16 d., tuo pačiu sprendimu iš pareigų atšauktas UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ direktorius ir nuo 2013 m. gruodžio 16 d. UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ likvidatoriumi paskirta advokatų profesinės bendrijos Xxxxxxxxx ir partneriai advokatė Xxxx Xxxxxxxxxxx.

UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ 2015 m. birželio 30 d. darbuotojų nėra.

UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ nuo 2014 m. vasario mėnesio veiklos nevykdo, vykdomos baigiamosios likvidavimo procedūros.

Užbaigus AB „Kauno energija“ dukterinės įmonės UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras, Juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 16 d. užregistruoti naujai įsteigto juridinio asmens UAB „Kauno energija NT“ buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 303042623, įstatai.

2015 m. birželio 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB „Kauno energija NT“ įstatinis kapitalas yra 1.329.872 Eur ir yra padalintas į 45 921 paprastąsias vardines 28,96 Eur nominalios vertės akcijas.

UAB „Kauno energija NT“ neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB „Kauno energija NT“ veikla – nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas – pardavimas. UAB „Kauno energija NT“ 2015 m. I pusmetį apyvarta buvo 40,9 tūkst. Eur, pelnas (nuostoliai) sudarė –

(12) tūkst. Eur.

UAB „Kauno energija NT“ 2015 m. birželio 30 d. dirbo 3 darbuotojai.

UAB „Kauno energija NT“ 2015 m. I pusmečio finansiniai rodikliai (veiklos pajamos, veiklos pelnas, grynasis pelnas) palyginimas su 2014 m. I pusmečio rodikliais pateikiami 14 grafike.

14 grafikas

UAB "Kauno NT" veiklos rezultatai, tūkst. Eur

60

52

53

50

40

30

20

10

0

-10

-20

-30

41

35

Pardavimo pajamos Pardavimo savikaina

Veiklos

-12

-17

Grynasis pelnas

-12

-17

2014 m. I pusm. 2015 m. I pusm.

pelnas

15. Įstatinio kapitalo struktūra

2012–2013 metais Bendrovės įstatinis kapitalas nekito. 2014 m. sausio 6 d. įvykusiame AB „Kauno energija“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo priimtas sprendimas padidinti Emitento įstatinį kapitalą 121.928,87 Eur (nuo 74 256 215,82 Eur iki 74 378 144,69 Eur), išleidžiant 70 166 (paprastąsias vardines 1,73772 Eur nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei. Minėtu akcininkų susirinkimo sprendimu atšaukta visiems akcininkams pirmumo teisė įsigyti naujai išleidžiamų 70 166 vienetų Bendrovės paprastųjų vardinių 1,73772 euro nominalios vertės akcijų, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, kodas 111106319, Laisvės al. 96, Kaunas, siekiant, kad Kauno miesto savivaldybė akcinei bendrovei „Kauno energija“ perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją – šilumos tinklus (Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas, unikalus Nr. 4400-2125-5130).

2015 m. balandžio 28 d. įvykusiame AB „Kauno energija“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo priimtas sprendimas pakeisti AB „Kauno energija“ įstatus, patvirtinant įstatinį kapitalą eurais.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2015 m. birželio 30 d. įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct).

Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 5 lentelėje.

5 lentelė

Akcijų rūšis

Akcijų skaičius, Nominali Bendra vnt. vertė, eurais nominali

vertė, eurais

Dalis jstatiniame kapitale savivaldybių, proc.

Dalis jstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc.

Paprastos vardinės akcijos

42 802 143 1,74 74 475 728,82 98,33 1,67

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

2015 m. balandžio 28 d. AB „Kauno energija“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įstatinis kapitalas buvo įregistruotas 2015 m. gegužės 18 d. ir yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct) ) ir yra padalintas į 42 802 143 (keturiasdešimt du milijonus aštuonis šimtus du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris) paprastąsias vardines 1,74 Eur nominalios vertės akcijas.

Vadovaujantis 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu Nr. XII-828, kuriuo nustatyta euro įvedamo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. tvarka, Bendrovės vienos akcijos vertė perskaičiuota į 1,74 Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1,73772 Eur).

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

16.1. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2015 m. birželio 30 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių registracijos Nr. A01031430

Vertybinių popierių ISIN kodas LT0000123010 Akcijų skaičius 20 031 977 PVA

Nominalioji vertė 1,74 Eur

Bendra akcijų nominalioji vertė 34 855 639,98 Eur

16.2. Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2015 m. birželio 30 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių ISIN kodas LT0000128407

Akcijų skaičius 22 770 166 PVA

Nominalioji vertė 1,74 Eur

Bendra akcijų nominalioji vertė 39 620 088,84 Eur

Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2011–2015 m. I pusmetį pateikta 6 lentelėje.

6 lentelė

Rodiklis 2011 m.	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m. I pusmetis
Atidarymo kaina, Eur 0,600	0,565	0,578	0,589	0,486
Didžiausia kaina, Eur 0,770	0,590	0,589	0,600	0,479
Mažiausia kaina, Eur 0,320	0,415	0,458	0,430	0,400
Paskutinė kaina, Eur 0,350	0,578	0,589	0,486	0,474
Apyvarta vnt. 90 239	80 421	36 355	70 160	16 076
Apyvarta mln. Eur 0,05	0,04	0,02	0,04	0,01
Kapitalizacija mln. 7,01	11,58	11,80	9,74	9,50

Eur

Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2011–2015 m. I pusmetį istorija nurodyta 15 grafike.

15 grafikas

Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus (komunalinės paslaugos) ir OMX Vilnius indeksu pateikta 16 grafike.

16 grafikas

16 Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos 2011.01.01 2015.06.30 +/-%

OMX Baltic Benchmark GI 533,99 625,19 17,08

OMX Vilnius 409,65 497,46 21,44

B7000GI Komunalinės paslaugos 992,02 1 654,01 66,73

KNR1L 0,600 EUR 0,474 EUR -21,00

17. Informacija apie Emitento akcininkus

Xxxxxxx Xxxxxxxxx akcininkų skaičius 2015 m. birželio 30 d. – 383.

Emitento akcininkai, kuriems 2015 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 802 143 PVA), duomenys nurodyti 7 lentelėje bei 17 grafike.

7 lentelė

Akcininkui

Akcininko vardas, pavardė nuosavybės teise, Turima (jmonės pavadinimas, rūšis, priklausančių jstatinio buveinės adresas, kodas) paprastųjų vardinių kapitalo dalis,

proc.

Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.

Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių

akcijų skaičius, vnt. Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 39 736 058 Kodas 111106319	92,84	92,84	balsų dalis, proc. -
Kiti akcininkai 3 066 085	7,16	7,16	-
Iš viso: 42 802 143	100	100	-

Kaunas

17grafikas

Akcininkų struktūra 2015 m. birželio 30 d.

3,75%

1,74%

1,67%

92,84%

Kauno miesto savivaldybė

Jurbarko rajono savivaldybė

Kauno rajono savivaldybė

Kiti akcininkai

Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai pateiktas 8 lentelėje.

8 lentelė

Grupės pavadinimas

Grupei priklausančių akcijų skaičius vnt.

Turima jstatinio kapitalo dalis, proc., nuo visų akcijų skaičiaus

Vietos valdžia	42 088 631	98,33
Namų ūkiai	367 913	0,86
Kitų sąskaitų tvarkytojų klientų VP	232 013	0,54
Privačios nefinansinės įmonės	82 808	0,19
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir 25 000 0,06
pensijų fondus ir finansinės pagalbinės įmonės
Kiti akcininkai (užsienio kontroliuojamos nefinansinės
įmonės, finansinės pagalbinės įmonės, indėlius priimančios	5 778	0,02
bendrovės, išskyrus centrinį banką,
Iš viso	42 802 143	100

17.1. Akcininkai, kuriems 2015 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 9 lentelėje.

9 lentelė

Pavadinimas

Akcijų rūšis

Akcijų Akcijų dalis Įstatinio Akcijų bendra (%) nuo kapitalo skaičius vnt. nominali išleistų j viešą dalis (%)

	vertė Eur	apyvartą
Kauno miesto savivaldybė Paprastosios Laisvės al. 96, 44251 Kaunas vardinės akcijos 16 965 892	29 520 652	84,69	39,64
Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Paprastosios 1 606 168 Kodas 111100622	2 794 732	8,02	3,75
Kiti akcininkai Paprastosios 1 459 917	2 540 256	7,29	3,41
Iš viso: 20 031 977	34 855 640	100	46,80

Kodas 111106319

Kaunas, vardinės akcijos

vardinės akcijos

17.2. Akcininkai, kuriems 2015 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (22 770 166 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 10 lentelėje:

10 lentelė

Pavadinimas

Akcijų rūšis

Akcijų dalis (%)

Akcijų Akcijų bendra nuo išleistų j skaičius vnt. nominali neviešą

vertė Eur apyvartą

Įstatinio kapitalo dalis (%)

vardinės akcijos

Kauno miesto savivaldybė

Laisvės al. 96, 44251 Kaunas

Kodas 111106319

Paprastosios 22 770 166 39 000 000 000 53,20

Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 802 143 vnt.

Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

2010 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2009 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,024 Eur, iš viso – 1,039 mln. Eur.

2011 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai. 2010 m. pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, rezervą investicijoms ir paramai.

2012 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2011 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,072 Eur už vieną akciją, iš viso 3,094 mln. Eur.

2013 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2012 m. pelno. 2013 m. balandžio 30 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus (šilumos punktų remontui), paramai bei dalis pelno perkelta į kitus finansinius metus. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,043 mln. Eur.

2014 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2013 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,0028962 Eur iš viso – 0,124 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, paramai bei tantjemoms valdybos nariams. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,333 mln. Eur.

2015 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2014 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,003 Eur, iš viso – 0,129 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,2 mln. Eur.

18. Darbuotojai

2015 m. birželio 30 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 535 darbuotojai. Darbuotojų skaičiaus kitimas 2012– 2015 metais nurodytas 11 lentelėje.

Faktinis darbuotojų

Bendrovės Grupės Bendrovės Grupės Bendrovės Grupės Bendrovės Grupės 2012-12-31 2012-12- 2013-12-31 2013-12- 2014-12-31 2014-12- 2015-06-30 2015-06-30

11lentelė

skaičius		31		31		31
Iš viso:	583	617	548	561	542	545	532	535
iš jų: vadovai	4	6	5	7	4	6	4	6
specialistai	314	327	288	292	290	290	278	278
darbininkai	265	284	255	262	248	249	250	251

Grupės ir Xxxxxxxxx darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

Grupės 2012-12-

31

Bendrovės 2013-12-31

Grupės 2013-12-

31

Bendrovės 2014-12-31

Grupės 2014-12-

31

Bendrovės 2015-06-30

Grupės 2015-06-

30

12 lentelė

Eil.	Išsilavinimo	Bendrovės
Nr.	lygis	2012-12-31

1

Nebaigtas vidurinis

8 9 5 6 6 6 6 6

2 Vidurinis 217 231 211 217 205 206 201 202

3 Aukštesnysis 83 89 78 80 77 77 77 77

Iš viso:

583

617

548

561

542

545

532

535

4 Aukštasis 275 288 254 258 254 256 248 250

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas Eur (2015 m. I pusmečio pabaigai neatskaičius mokesčių).

13 lentelė

Eil. Nr.	Darbuotojai	Bendrovės	Grupės
1.1.	Vadovų vidutinis sąlyginis skaičius	3,6	5,4
1.2.	Vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimas	3266,8	2336,6
2.1.	Specialistų vidutinis sąlyginis skaičius	267,4	267,4
2.2.	Specialistų vidutinis mėnesinis atlyginimas	889,9	889,9
3.1.	Darbininkų vidutinis sąlyginis skaičius	240,9	241,9
3.2.	Darbininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas	632,0	630,2

Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti. Nuo 1998 m. iki 2015 m. birželio 30 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti.

Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2013 m. sausio 28 d. Kolektyvinę sutartį:

1. Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos:

2. išdirbus 5-erius metus − 1 kalendorinė diena;

3. nuo 6 iki 10 metų − 2 kalendorinės dienos;

4. turintiems didesnį kaip 10 metų − 3 kalendorinės dienos;

5. už kiekvienus paskesnius 5 metus − 1 kalendorinė diena;

6. darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Xxxxxxxxxx.

7. Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių.

8. Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas:

9. sukūrus šeimą − 3 kalendorinių dienų;

10. mirus artimajam (vienam iš tėvų ar sutuoktinių tėvų, sutuoktiniui, broliui, seseriai, dukrai, sūnui ar teisėtam globotiniui, anūkui, anūkei) − 3 kalendorinių dienų;

11. gimdant žmonai − 1 kalendorinės dienos;

12. darbuotojo dukros, sūnaus ar teisėto globotinio jungtuvių proga − 3 kalendorinių dienų;

13. darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, suteikiama laisva pirmoji mokslo metų diena, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

14. Darbuotojams, laikantiems stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas ir sėkmingai jose besimokantiems, kai jų pasirinkta specialybė atitinka Bendrovės interesus bei atliekamą darbą, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos apmokamos mokymosi atostogos, mokant 50 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Darbdavys įsipareigoja:

1. sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;

2. mirus darbuotojui, skirti dviejų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirbo) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;

3. mirus darbuotojo artimajam (tėvui, motinai, vaikui ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;

4. gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;

5. sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;

6. darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų, jei jie mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kartą metuose skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;

7. 40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 procentų, o virš 20-ties metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;

8. kitais atvejais, kai būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių) skirti šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu iki 600 Eur išmoką;

9. darbuotojui sunkiai susirgus ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu;

10. Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 150 Eur piniginę dovaną.

19. Emitento jstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

2015 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai, kuriuose nurodytas bendrovės įstatinis kapitalas eurais bei įvertinti teisės aktų pakeitimai. Nauja įstatų redakcija 2015 m. gegužės 18 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx.

20. Emitento organai

Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai ir generaliniam direktoriui bei xxxxxxx Xxxxxxxxx darbuotojams.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pasirašyti akcininkų susirinkimo registravimo sąraše. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

2015 m. I pusmetį buvo sušaukti ir įvyko 3 (trys) visuotiniai akcininkų susirinkimai, kuriuose dalyvavo Bendrovės valdybos pirmininkas, generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius. Visuotinių akcininkų susirinkimų metu yra sudaryta galimybė Emitento akcininkui pateikti klausimus ir gauti atsakymus ar paaiškinimus iš Bendrovės vadovų bei pranešėjų.

Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Xxxxxxxxx vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.

Stebėtojų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1K-18 „Dėl reikalavimo audito komitetams“, „Reikalavimų audito komitetams taikymo gairės“,

kurioms pritarta Vertybinių popierių komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.

Bendrovės stebėtojų taryba 2013 m. vasario 21 d. patvirtino naują akcinės bendrovės „Kauno energija“ audito komiteto vidaus taisyklių redakciją.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 7 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Bendrovės valdyba analizuoja, vertina Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei Bendrovės metiniu pranešimu teikia Stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui. Taip pat Valdyba vykdo akcininko funkcijas bendrovėse, kuriose Bendrovė yra visų akcijų savininkė, ir Valdybos raštiški sprendimai jose prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

Valdyba renka ir xxxxxxxx Xxxxxxxxx vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas, sprendžia kitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus klausimus.

Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.

20.1. Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus

(komitetų nariai vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento fistatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžia ir pabaiga, darbovietės, figaliojimai, pagrindinės funkcijos)

2013 m. vasario 21 d. stebėtojų taryba audito komiteto narėmis išrinko Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx, iki 2014 m. gegužės mėn. vykdžiusią Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotojos pareigas ir Xxxx Xxxxxxxxxx, Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresniąją ekonomistę.

2013 m. balandžio 10 d. stebėtojų taryba Bendrovės audito komiteto nepriklausomu nariu paskyrė stebėtojų tarybos narę Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx. Xxxxxx Xxxxxxxxx audito komitete Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx vykdė nuo 2013 m. balandžio 11 d.

Vardas, pavardė Pareigos Kadencijos pradžia Kadencijos pabaiga*

nepriklausoma narė

Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx Audito komiteto

2013 m. balandžio 11 d. 2015 m. gegužės 29 d.

Xxxx Xxxxxxxxxx Audito komiteto narė 2013 m. vasario 21 d. 2015 m. gegužės 29 d.

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx Audito komiteto narė 2013 m. vasario 21 d. 2015 m. gegužės 29 d.

*Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.

Audito komitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi Bendrovės stebėtojų tarybos 2013 m. vasario 21 d. posėdžio Nr. 2013-1 sprendimu patvirtintomis Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklėmis. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2015 m. I pusmetį audito komitetas posėdžiavo 2 kartus, Audito komiteto narių lankomumas – 83 proc. 2015 m. gegužės 29 d. atšaukus stebėtojų tarybą, pasibaigė ir audito komiteto narių įgaliojimai.

Xxxx Xxxxxxxxxx. Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė. Audito komiteto narės pareigas ėjo nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. sausio 3 d. perrinkta audito komiteto nare ir pareigas ėjo iki stebėtojų tarybos atšaukimo dienos t. y. 2012 m. rugsėjo 28 d. 2013 m. vasario 21 d. vėl išrinkta audito komiteto nare ir pareigas ėjo iki 2015 m. gegužės 29 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas vadybos mokslo magistrė finansų vadybos srityje (2001 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 1998-10-15–2006-07-25 Bendrovės vyresnioji buhalterė, 2006-07-26–2009-11-01 UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ vyr. buhalterės pavaduotoja, 2009-11-02–2010-05-07 UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ administracijos referentė.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx. UAB „Texera“ vyriausioji buhalterė. Audito komiteto narės pareigas ėjo nuo 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. sausio 3 d. perrinkta audito komiteto nare ir pareigas ėjo iki stebėtojų tarybos atšaukimo dienos, t. y. 2012 m. rugsėjo 28 d. 2013 m. vasario 21 d. vėl išrinkta audito komiteto nare ir pareigas ėjo iki 2015 m. gegužės 29 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas, specialybė – buhalterinė apskaita (1983 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2003-02–2010-01 UAB „XXXX BALTIJA“ vyriausioji buhalterė, 2010-01–2014-05 Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoja.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx. Iki 2015 m. gegužės 29 d. būdama Bendrovės audito komiteto nepriklausoma nare, buvo UAB „Kauno autobusai“ Finansų tarnybos vadovė, Bendrovės stebėtojų tarybos narė. Bendrovės nepriklausoma audito komiteto narė, veiklą audito komitete vykdė nuo 2013 m. balandžio 11 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Mechanikos fakultetas – termoinžinerijos magistrė (1995 m.), Ekonomikos ir vadybos fakultetas finansų vadybos magistrė (2001 m.), Socialinių mokslų fakultetas regionų plėtros – viešojo administravimo magistrė. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2000-04-02–2006- 08-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyboje vyriausioji buhalterė, 2006-08- 31–2007-03-29 vyriausioji specialistė, 2007–2010 m. Kauno miesto savivaldybės mero patarėja bendruomenių ir socialiniais klausimais, 2010–2011 m. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorė, 2011–2012 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patarėja.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

21. Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas

(vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento fistatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžia ir pabaiga, informacija apie emitento per ataskaitinfi laikotarpfi apskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas šiems asmenims bendrai ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariui, administracijos nariui (bendrovės vadovui, vyriausiajam finansininkui), duomenys apie dalyvavimą kitų fimonių, fistaigų ir organizacijų veikloje (fimonės, fistaigos ar organizacijos pavadinimas ir pareigos)

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:

Vardas, pavardė Pareigos Kadencijos pradžia Kadencijos pabaiga

2015 m. birželio 30 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:

Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx Stebėtojų tarybos

pirmininkas

	pavaduotojas
Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Xxxxxxxx Xxxxxxxx	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Xxxxxxxx Xxxxxx	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Xxxxxxx Xxxxxxxx	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.

Xxxxxxx Xxxxxxxx Stebėtojų tarybos pirmininko

2015 m. gegužės 29 d. 2019 m. gegužės 29 d.

2015 m. gegužės 29 d. 2019 m. gegužės 29 d.

Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, iš dalies atstovaujantys kontroliuojantįjį akcininką, t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų.

Per 2015 m. I pusmetį įvyko 3 stebėtojų tarybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 1/2 stebėtojų tarybos narių.

Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx. Kauno miesto meras; Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ steigėjas, lyderis ir valdybos pirmininkas; Asociacijos „Mentor Lietuva“ valdybos narys; Asociacijos „Žalgirio fondas“ prezidentas; Lietuvos dviračių federacijos prezidentas; Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo su Rusijos Federacija tarybos viceprezidentas.

Bendrovės akcijų neturi. Vičiūnų įmonių grupės akcininkas.

Xxxxxxx Xxxxxxxx. Kauno miesto mero pavaduotojas; Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pirmininko pavaduotojas); Kauno regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotojas; Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ valdybos narys; Viešosios įstaigos „Maironio fondas“ direktorius.

Bendrovės akcijų neturi. UAB „Munava“ akcininkas.

Xxxxxxxx Xxxxxxxx. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Viešosios įstaigos Laisvės studijų centras vadovas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Xx. Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas; Kauno technologijos universiteto, Aplinkos inžinerijos instituto docentas; Kauno technologijos universiteto, Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas; Lietuvos Respublikos Smulkaus ir vidutinio verslo Tarybos (prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos), Specialiosios darbo grupės „Lietuvos pakavimo pramonės strateginis vystymas“ narys; Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ valdybos narys; Kauno miesto Verslo tarybos, „Darnaus vystymosi ir urbanistikos“ ekspertų grupės narys; „Nacionalinio Baltijos priekrantės atsinaujinančios energijos klasterio“ tarybos narys. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; UAB „Vičiūnų grupė“ Verslo planavimo ir analizės vadovas; Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narys.

Bendrovės akcijų neturi. UAB „Baltic Fish Export“ akcininkas.

Xxxxxxxx Xxxxxx. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys; UAB „Dextera“ generalinis direktorius; Viešosios įstaigos „K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo slaugos ligoninės“ stebėtojų tarybos narys; individuali veikla (veiklos rūšis: pagrindinių buveinių veikla ir konsultacinė valdymo veikla).

Bendrovės akcijų neturi. UAB „Dextera Holding“ akcininkas.

Xxxxxxx Xxxxxxxx. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Irenos Matijošaitienės fondo direktorius; Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ direktorius; Kauno miesto jaunimo reikalų tarybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Bendrovės stebėtojų tarybos nariai iki 2015 m. gegužės 29 d.:

Xxxxxxx Xxxxxxxxxx. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto meras, Kauno miesto savivaldybės tarybos Strateginio planavimo komisijos pirmininkas, Akademinių reikalų tarybos pirmininkas, Verslo tarybos pirmininkas, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos narys, Kauno regiono plėtros tarybos (KRPT) narys, ES Regionų komiteto narys. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gegužės 7 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Xxxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx. Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto mero pavaduotojas, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės tarybos Kultūros ir meno komiteto narys, Apdovanojimo tarybos pirmininkas. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gegužės 29 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Xxxxxxxx Xxxxxx. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio komiteto pirmininkas, Privatizavimo komisijos pirmininkas, Strateginio planavimo komisijos narys, Kauno miesto savivaldybės atstovas Verslo taryboje. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2014 m. sausio 6 d. iki 2015 m. gegužės 29 d.

Bendrovės akcijų neturi. UAB „Dextera Holding“ akcininkas.

Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Iki 2015 m. gegužės 29 d. Bendrovės nepriklausoma audito komiteto narė, Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė. Lampėdžių bendruomenės centro pirmininkė. Bendrovės stebėtojų tarybos narė nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gegužės 29 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Xxxxxxxx Xxxxx. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos narys. Iki 2015 m. balandžio 14 d. Jurbarko rajono savivaldybės meras. Nuo 2011 m. Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdybos narys, LSA sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, nuo 2009 m. Tauragės apskrities Regioninės plėtros tarybos narys, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro stebėtojų tarybos narys, nuo 2013 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Jurbarko skyriaus pirmininkas. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. gegužės 29 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Xxxxx Xxxxxxx. Advokatė. Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto pirmininkė, Kontrolės komiteto narė, Antikorupcijos komisijos narė, Strateginio planavimo komisijos narė, Akademinių reikalų tarybos narė. Bendrovės stebėtojų tarybos narė nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gegužės 29 d.

Bendrovės akcijų neturi. UAB „Ručenta“ akcininkė.

Xxxxxxxxx Xxxxxxxxx. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. UAB „Kauno vandenys“ administracijos ir bendrųjų reikalų direktorius. Iki 2015 m. balandžio 16 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos Savivaldos ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininkas, Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos narys, Privatizavimo komisijos narys, Strateginio planavimo komisijos narys. Panemunės bendruomenės centro pirmininkas. Bendrovės stebėtojų tarybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. gegužės 8 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

2015m. birželio 30 d. Bendrovės valdybos nariai

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Xxxxxxxx Xxxxxxx	Xxxxxxxx pirmininkas	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Xxxxxx Xxxxxxxxxx	Xxxxxxxx pirmininko pavaduotojas	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Xxxxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxx	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d..
Xxxxxxxxx Xxxxxxx	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Xxxxxxx Xxxxxxxx	Xxxxxxxx narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Xxxxxxx Xxxxxx	Xxxxxxxx narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Xxxxxxxx Xxxxxxxx	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.

Per 2015 m. I pusmetį įvyko 13 Bendrovės valdybos posėdžių. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.

Xxxxxxxx Xxxxxxx. Technikos mokslų daktaras. UAB „MVE group“ direktorius, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, Rotary klubo „Kauno Tauras“ narys, Slovakijos Respublikos garbės konsulas Lietuvoje. Nuo 2015 m. liepos 1 d. Bendrovės Strategijos ir investicinių projektų skyriaus vadovas.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB „MVE group“ 55 proc. akcijų.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxx Xxxxxxxxxx. „Xxxxxxxxxx ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos partneris. Praktikuojantis Vilniaus Tarptautinio ir Nacionalinio Komercinio arbitražo teismo arbitras bei Lietuvos arbitražo asociacijos mediatorius.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxx. UAB „Kauno švara“ valdybos narys, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Lietuvos veteranų krepšinio lygos prezidentas.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxxxxx Xxxxxxx. Habilituotas daktaras, Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas, Lietuvos energetikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxxx Xxxxxxxx. Technologijos mokslų daktaras, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojas, tarptautinės energetikos ekonomistų asociacijos (IAEE) narys.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB „RENEKS“ 33 proc. akcijų.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxxxx Xxxxxxxx. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxxx Xxxxxx. UAB „Vičiūnų grupė“ finansų direktorius Rytų Europai ir Azijai, UAB „X. Xxxxxx ir partneriai“ auditorius, OOO „Vičiūnai-Rus“ direktoriaus pavaduotojas (finansams).

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Bendrovės valdybos nariai iki 2015 m. birželio 1 d.:

Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx. Technikos mokslų daktaras. Kauno technologijos universiteto (KTU) Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas. Bendrovės valdybos pirmininkas nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxxx Xxxxxxx. Partneris, advokatų kontora Foresta Verslo teisės grupė. UAB Litpirma valdybos narys, Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx paramos fondo valdybos pirmininkas. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxx Xxxxxxx. Habilituotas technologijos mokslų daktaras, Nacionalinės mokslo premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto Mokslo prorektorius, Matematikos ir statistikos katedros profesorius, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, NATO SPS (Mokslas taikai ir saugumui) programos ekspertas 6BP ir 7BP ekspertas, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Lietuvos valstybinio mokslo ir

studijų fondo ekspertas, VDU Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas,, žurnalų „Energetika“, „Journal of Civil Engineering and Management“ bei „Matematika ir matematinis modeliavimas“ redakcinės kolegijos narys, Tarptautinės patikimumo duomenų organizacijos ESREDA SRA narys, VDU Senato ir tarybos narys, Lietuvos matematikų draugijos ir statistikų sąjungos narys, Nacionalinės mokslo programos „Darni energetika“ rengimo grupės pirmininkas ir Nacionalinės mokslo programos „Ateities energetika“ rengimo ir vykdymo grupės narys. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxxxx Xxxxx. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas. Nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės valdybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2015 m. I pusmetį priskaityta 38,6 tūkst. Eur darbo užmokesčio, nepriskaičiuotos tantjemos, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxxx Xxxxxxxxxx. Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjo pavaduotojas. Nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės valdybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui, nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxxxx Xxxxxxxx. Habilituotas technologijos mokslų daktaras. Lietuvos energetikos instituto Kompleksinių energetikos tyrimų laboratorijos vadovas, profesorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxxxxx Xxxxx. UAB „Kauno Verslo Grupė“ direktorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį buvusiam valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

21.3. Duomenys apie Xxxxxxxxx vadovą, vyriausiąją buhalterę:

Xxxxxxxx Xxxxx. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius nuo 2008 m. lapkričio 24 d.. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, VšĮ „Kauno regioninė energetikos agentūra“ tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas, nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės valdybos narys. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, KTU 1985 m., pramonės šiluminės energetikos inžinierius. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – Strategijos skyriaus vyriausiasis projektų vadovas 2003-05 – 2006-01; Strategijos skyriaus vadovas 2006-01 – 2008-11. Bendrovės generalinis direktorius Xxxxxxxx Xxxxx apdovanotas padėkos raštais: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (2007 m.), Lietuvos elektros energetikos asociacijos (2008 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2010 m.) Lietuvos Respublikos Energetikos ministro (2013 m.), Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko (2013 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2013 m.) bei Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus atminimo medaliu (2008 m.), Lietuvos energetikų garbės ženklu (2011 m.), Kauno miesto burmistro Xxxx Xxxxxxxx pasidabruotu medaliu už nuopelnus vystant miesto energetikos ūkį (2015 m.).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx. Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2003 m. sausio 16 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, VU 1984 m., darbo ekonomika, profesija – ekonomistė.

Turi 2 641 vnt. Bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2015 metų I pusmetį Xxxxxxxxx vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 51,74 tūkst. Eur, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 25,87 tūkst. Eur, kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.

22. Informacija apie reikšmingus susitarimus

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, (taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą) nėra.

23. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus

Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, (numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo) nėra.

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.

25. Informacija apie per ataskaitinj laikotarpj Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Per ataskaitinį laikotarpį Xxxxxxxx vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacijos apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų nėra.

26. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama 2014 x. xxxxxxx xxxxxxxxx 1 priede. Metinės ataskaitos apie Xxxxxxxxx vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką pateikiamos 2014 m. metinio pranešimo 2 priede „AB „Kauno energija“ socialinės atskaitomybės ataskaita“ ir skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.

27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, per praėjusius 7 mėnesius viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti NASDAQ OMX Vilnius svetainės (xxxx://xxx.xxxxxx.xxxxxxxx.xxx/?xxx0000) bei Emitento interneto svetainės (xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx) tinklalapiuose.

Antraštė

Pranešimo kategorija

Kalba

Laikas

esminį įvykį

2015 m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatai Pranešimas apie

2015-07-29

En, Lt

14:30

Informacija apie pradėtą dividendų mokėjimą AB „Kauno energija“ akcininkams

Pranešimas apie esminį įvykį

En, Lt 2015-06-30

16:00

Informacija apie akcinės bendrovės „Kauno energija“ valdymo Pranešimas apie En, Lt 2015-06-02