Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos Vyriausybės SUSITARIMAS
Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos Vyriausybės SUSITARIMAS
dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje ir Baltijos jūros gyvųjų išteklių išsaugojimo
EUROPOS BENDRIJA
ir
RUSIJOS FEDERACIJOS VYRIAUSYBĖ
(toliau – Šalys),
PAŽYMĖDAMOS, kad 1973 m. Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Baltijos jūroje ir Beltuose konvencija (Gdansko konvencija) nebetaikoma nuo 2007 m. sausio 1 d.,
PRIPAŽINDAMOS, kad 1995 m. sausio 1 d. j Bendriją jstojus Švedijai bei Suomijai, o 2004 m. gegužės 1 d. – Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai, atitinkamai už Latvijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Suomijos Respublikos, Estijos Respublikos, Lenkijos Respublikos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybių ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sudarytų žuvininkystės susitarimų aspektus, susijusius su žuvininkyste Baltijos jūroje, atsako Bendrija,
PRIPAŽINDAMOS būtinybę pakeisti šiuos žuvininkystės susitarimus, kiek jie yra susiję su žuvininkyste Baltijos jūroje, ir 1973 m. Gdansko konvenciją nauju Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimu,
PATVIRTINDAMOS bendrą siekj užtikrinti Baltijos jūros žuvų išteklių išsaugojimą, ilgalaikj tausų naudojimą ir valdymą,
VADOVAUDAMOSI 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatomis ir 1995 m. gruodžio 4 d. Jungtinių Tautų susitarimu, skirtu 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatoms, susijusioms su keliaujančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, jgyvendinti,
VADOVAUDAMOSI 1994 m. birželio 24 d. Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu, nustatančiu Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę (toliau – PBS), ir siekdamos sustiprinti šiuos ryšius,
ATSIŽVELGDAMOS j Atsakingos žuvininkystės kodeksą, kurj 1995 m. FAO konferencijos sesijoje priėmė Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos taryba,
ATSIŽVELGDAMOS j Johanesburgo darnaus vystymosi deklaraciją, kuri buvo priimta 2002 m. rugsėjj per pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimą darnaus vystymosi klausimais,
ATSIŽVELGDAMOS j tai, kad gyvuosius Baltijos jūros išteklius sudaro abiejų Šalių išskirtinėmis ekonominėmis zonomis keliaujantys žuvų ištekliai, su jais susiję ir nuo jų priklausomi ištekliai ir kad šių išteklių veiksmingą išsaugojimą ir tausų naudojimą jmanoma užtikrinti tik Šalims bendradarbiaujant žuvininkystės valdymo srityje, taip pat vykdant kontrolę ir taikant jgyvendinimo taisykles,
PRIPAŽINDAMOS, kad Xxxxx yra jsipareigojusios plėtoti ekosistema grindžiamą požiūrj j žuvininkystės valdymą, paremtą geriausiomis mokslinėmis rekomendacijomis ir pakrantės valstybių pareigų vykdymu, kad būtų užtikrintos tinkamos išsaugojimo ir valdymo priemonės, kurių reikia gyvųjų išteklių išsaugojimui išskirtinėje ekonominėje zonoje remiantis 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija,
NORĖDAMOS tęsti bendradarbiavimą atitinkamose tarptautinėse žuvininkystės organizacijose visų žuvininkystės išteklių jungtinio išsaugojimo, tausaus naudojimo bei valdymo tikslais ir patvirtindamos Šalių siekj toliau plėtoti Gdansko konvencijoje puoselėjamus principus,
PRIPAŽINDAMOS mokslinių tyrimų svarbą žuvininkystės išteklių išsaugojimo, tausaus naudojimo ir valdymo srityse, visų pirma Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) kontekste, ir siekdamos skatinti tolesnj bendradarbiavimą šioje srityje,
SUSITARĖ:
Šiame Susitarime:
1 straipsnis
Vartojami terminai
2 straipsnis
Geografinė zona, kuriai taikomas Susitarimas
Geografinė zona, kuriai taikomas Susitarimas (toliau – Baltijos jūra), yra visi Baltijos jūros ir Beltų vandenys, išskyrus vidaus vandenis, vakaruose apriboti linija nuo Hasenore kyšulio iki
a) Šalių išskirtinė ekonominė zona – atitinkamai Rusijos Fede racijos išskirtinė ekonominė zona ir Europos bendrijos vals tybių narių išskirtinės ekonominės zonos;
b) Šalių teritoriniai vandenys – atitinkamai Rusijos Federacijos teritoriniai vandenys ir Europos bendrijos valstybių narių teritoriniai vandenys;
c) gyvieji jūros ištekliai – esamos gyvosios jūrų rūšys, jskaitant anadromines ir katadromines rūšis;
d) Šalių žvejybos laivai – atitinkamai su Rusijos Federacijos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ir su Europos bendrijos valstybių narių vėliavomis plaukiojantys žvejybos laivai, kuriuose yra gyvųjų jūros išteklių komercinio eksploatavimo jranga;
e) tausojantis naudojimas – tai išteklių naudojimas, neapsunki nant vėlesnio jų naudojimo ir nedarant neigiamo poveikio jūros ekosistemoms;
f) keliaujantys ištekliai – reguliariai Šalių išskirtines ekonomines zonas Baltijos jūroje ribas kertantys žuvų ištekliai;
g) žvejybos pastangos – žvejybos laivo pajėgumo ir veiklos sandauga; laivų grupės žvejybinės pastangos – tai visų grupės laivų žvejybinių pastangų visuma;
h) „žuvininkystės valdymui taikomas atsargos principas“ reiškia, kad pakankamos mokslinės informacijos nebuvimas negali būti priežastimi atidėti arba nesiimti valdymo priemonių pagrindinėms, susijusioms arba priklausomoms rūšims ir nepagrindinėms rūšims bei jų aplinkai išsaugoti.
Gniben Rago, nuo Korshage iki Spodsbierg ir nuo Gilbierg kyšulio iki Kullen.
3 straipsnis
Teritorinis taikymas
Susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, laikantis toje Sutartyje nustatytų sąlygų, ir Rusijos Federacijoje.
4 straipsnis
Tikslai
1. Susitarimo tikslas – užtikrinti glaudų Šalių bendradarbia vimą remiantis vienodos abipusės naudos principu, siekiant išsaugoti, tausiai naudoti ir valdyti keliaujančius, su jais susiju sius ir nuo jų priklausomus išteklius Baltijos jūroje.
2. Susitarime yra nustatyti glaudaus Šalių bendradarbiavimo principai ir procedūros, siekiant užtikrinti, kad naudojant keliau jančius, su jais susijusius ir nuo jų priklausomus išteklius Baltijos jūroje būtų sudaromos darnios ekonominės, aplinkos ir socia linės sąlygos.
3. Šalys bendradarbiauja remdamosi geriausiomis moksli nėmis rekomendacijomis bei kitais atitinkamais duomenimis ir taiko atsargumo principą bei susitaria plėtoti ekosistema grin džiamą požiūrj j žuvininkystės valdymą.
5 straipsnis
Jungtinio valdymo priemonės
1. Kiekviena Šalis, vadovaudamasi abipusės naudos principu ir savo teisės aktais, gali leisti kitos Šalies žvejybos laivams žvejoti savo išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.
2. Šalys gali abipusiu pagrindu pasikeisti žvejybos kvotomis Baltijos jūroje.
3. Kad pasiektų Susitarimo tikslus, Šalys nustato priemones, reglamentuojančias keliaujančių išteklių Baltijos jūroje naudo jimą, taip pat atsižvelgdamos j susijusias ir priklausomas rūšis. Šios priemonės gali apimti, inter alia:
a) keliaujančių išteklių ir tokių išteklių grupių bendrą leistiną sugauti kiekj (BLS) ir paskirstymą tarp Šalių. Paskirstymas grindžiamas tradiciniu žvejybos galimybių pasiskirstymu, atsižvelgiant j poreikj tikslingiau valdyti išteklius, kaip pataria ICES;
b) ilgalaikius žuvininkystės valdymo planus, taikomus keliaujan tiems ištekliams;
c) žvejybos pastangų apribojimą; bei
d) technines priemones.
4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų jgyvendinimas aptariamas Susitarimo 14 straipsnyje nurodytame Jungtiniame žuvininkystės Baltijos jūroje komitete.
6 straipsnis
Šalių savarankiškos valdymo priemonės
1. Kiekviena Šalis nustato bendrą leistiną sugauti kiekj ir sudaro ilgalaikius nekeliaujančių išteklių Baltijos jūroje valdymo planus, atsižvelgdamos j susijusias ir priklausomas rūšis.
2. Jeigu Susitarimo 14 straipsnyje nurodytame Jungtiniame žuvininkystės Baltijos jūroje komitete nepavyksta susitarti dėl tinkamų valdymo priemonių, rekomenduotinų atitinkamoms valdžios institucijoms, Šalys priima savarankiškas priemones, siekdamos užtikrinti, kad būtų jgyvendinti Susitarimo 4 straips nyje nustatyti tikslai, susiję su gyvųjų Baltijos jūros išteklių naudojimo valdymu ir išsaugojimu, atsižvelgdamos j susijusias ir priklausomas rūšis.
3. Priemonės, kurių imamasi pagal šio straipsnio 2 dalj, yra grindžiamos objektyviais moksliniais kriterijais ir faktiškai arba jstatymiškai nediskriminuoja kitos Šalies.
4. Be Jungtinio žuvininkystės Baltijos jūroje komiteto priimtų rekomendacijų dėl priemonių, kiekviena Šalis gali nustatyti tokias išsaugojimo ir valdymo priemones, kurias laiko būti
nomis, kad būtų jgyvendinti Susitarimo 4 straipsnyje nustatyti tikslai.
5. Žuvininkystės reguliavimo priemonės, kurias kiekviena Šalis taiko savo išskirtinėje ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse išsaugojimo tikslais, grindžiamos objektyviais ir moksliniais kriterijais, atsižvelgiant j susijusias ir priklausomas rūšis, ir nei faktiškai, nei jstatymiškai nediskriminuoja kitos Šalies.
7 straipsnis
Licencijavimas
1. Kiekviena Šalis reikalauja, kad žvejybai kitos Šalies žvejy biniais laivais nustatytose jos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje zonose būtų taikomos licencijos (leidimai).
2. Kiekvienos Šalies kompetentingos institucijos laiku perduoda kitai Šaliai žvejybos laivų, kuriais leidžiama žvejoti kitos Šalies išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje nusta tytose zonose, pavadinimą, registracijos numerj ir kitą reikalingą informaciją.
3. Licencijavimo sąlygos jgyvendinamos remiantis Susitarimo 14 straipsnyje nurodyto Jungtinio žuvininkystės Baltijos jūroje komiteto priimtomis rekomendacijomis.
4. Gavusi licencijos (leidimo) paraišką, kiekviena Šalis pagal savo taikomus teisės aktus išduoda licenciją (leidimą), sutei kiančią (-tj) teisę žvejoti išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje nustatytose zonose.
8 straipsnis
Atitiktis išsaugojimo bei valdymo priemonėms ir kitiems žuvininkystę reglamentuojantiems nuostatams
1. Kiekviena Šalis, remdamasi savo jstatymais, nuostatais ir administracinėmis taisyklėmis, imasi būtinų veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad žvejybos laivai laikytųsi kitos Šalies jstatymuose nustatytų taisyklių ir nuostatų, taikomų žuvininkystės ištekliams kitos Šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.
2. Kiekviena Šalis, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir tarptautine teise, savo išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje atžvilgiu imasi veiksmų, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad kitos Šalies žvejybos laivai laikytųsi Susitarimo nuostatų.
3. Šalys viena kitai iš anksto ir tinkamu būdu praneša apie žuvininkystę reglamentuojančius nuostatus ir priemones bei apie tų nuostatų ar priemonių pakeitimus.
4. Kiekviena Šalis imasi tokių priemonių, jeigu jų reikia siekiant užtikrinti atitiktj Susitarimo nuostatoms savo išskirti nėje ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse.
9 straipsnis
Bendradarbiavimas kontrolės ir nuostatų jgyvendinimo srityje
Šalys bendradarbiauja Baltijos jūrai taikomos kontrolės ir nuostatų jgyvendinimo srityje. Šiuo tikslu Xxxxx susitaria parengti keitimosi kontrolės ir nuostatų jgyvendinimo strategi jomis planą.
10 straipsnis
Patikrinimai
Kiekviena Šalis sutinka, kad kitos Šalies kompetentingos jstaigos, atsakingos už žvejybos veiklą pastarosios Šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, gali patikrinti jos žvejybos laivus. Kiekviena Šalis sudaro sąlygas tokiems patikrinimams atlikti, siekiant stebėti, kaip laikomasi Susitarimo 8 straipsnyje minimų reglamentavimo priemonių ir nuostatų.
11 straipsnis
Laivų areštas ir sulaikymas
1. Kiekvienos Šalies kompetentingos jstaigos kitos Šalies žvejybos laivų arešto ar sulaikymo atveju nedelsdamos diploma tiniais ar kitais oficialiais kanalais informuoja tos Šalies kompe tentingas jstaigas apie veiksmus, kurių imtasi, ir apie skirtas nuobaudas.
2. Kiekvienos Šalies kompetentingos jstaigos nedelsdamos paleidžia sulaikytus žvejybos laivus ir jgulas, kai laivo savininkas ar jo atstovas pateikia pakankamą užstatą, nustatytą remiantis galiojančiais Rusijos Federacijos ir Europos bendrijos valstybių narių jstatymais.
12 straipsnis
Mokslinis bendradarbiavimas
1. Šalys prašo ICES mokslinių rekomendacijų, susijusių su keliaujančiais, su jais susijusiais ir nuo jų priklausomais ištekliais Baltijos jūroje, kurios padėtų priimant šių išteklių jungtinio valdymo priemones.
2. Šalys jsipareigoja bendradarbiauti Tarptautinėje jūrų tyri nėjimo taryboje mokslinių tyrimų, kurie svarbūs jgyvendinant Susitarimą, srityje.
3. Šalys skatina mokslininkų ir ekspertų bendradarbiavimą abipusiai svarbiais žuvininkystės klausimais, jskaitant bendradar biavimą akvakultūros srityje.
13 straipsnis
Anadrominės ir katadrominės rūšys
1. Šalys bendradarbiauja anadrominių ir katadrominių rūšių išsaugojimo tikslais, remdamosi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, pagal Susitarimą ir atitinkamus tarptautinius susita rimus, siekdamos skatinti šių Baltijos jūros išteklių išsaugojimą, atkūrimą, padidinimą ir racionalų naudojimą.
2. Be Susitarimo 2 straipsnyje nustatytos geografinės terito rijos, kuriai taikomas Susitarimas, Šalys gali susitarti išplėsti bendradarbiavimą anadrominių ir katadrominių rūšių valdymo srityje, išskyrus atvejus, kai tokios rūšys gyvena tik vidaus vandenyse.
14 straipsnis
Jungtinis žuvininkystės Baltijos jūroje komitetas
1. Kad būtų jgyvendinti Susitarimo tikslai, Šalys jsteigia Jung tinj žuvininkystės Baltijos jūroje komitetą (toliau – Komitetas).
2. Kiekviena Šalis j Komitetą paskiria savo atstovą ir atstovo padėjėją ir apie tai oficialiais kanalais informuoja kitą Šalj.
3. Komitetas svarsto visus Susitarimo taikymo srityje svarbius klausimus ir Xxxxxx teikia rekomendacijas.
4. Komitetas visų pirma:
a) tiria keliaujančių, su jais susijusių ir nuo jų priklausomų išteklių Baltijos jūroje pokyčius ir jų eksploatavimą,
b) prižiūri, kaip jgyvendinamas ir aiškinamas Susitarimas ir ar jis tinkamai taikomas, visų pirma jo nuostatos dėl kontrolės, nuostatų jgyvendinimo ir patikrinimų,
c) užtikrina būtiną interesų bendrumą tvarkant su žuvininkyste susijusius reikalus,
d) yra ginčų, kurie gali kilti dėl Susitarimo aiškinimo arba taikymo, draugiško sprendimo vieta.
5. Šalių susitarimu Komiteto posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per metus pakaitomis kiekvienos Šalies teritorijoje, siekiant teikti rekomendacijas atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už žuvininkystę ir išteklius Baltijos jūroje, kaip nustatyta Susi tarimo 5 straipsnyje. Komitetas renkasi j neeilinius posėdžius vienos iš Šalių prašymu.
6. Prireikus, Komitetas jsteigia papildomas jstaigas jo funkci joms vykdyti.
7. Pirmajame posėdyje Komitetas priima darbo tvarkos taisy kles.
15 straipsnis
Šalių konsultacijos
Šalys konsultuojasi Susitarimo jgyvendinimo ir tinkamo taikymo klausimais arba kilus ginčui dėl jo aiškinimo arba taikymo.
16 straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas
Šalys bendradarbiauja atitinkamose tarptautinėse organizacijose abipusės svarbos valdymo ir išsaugojimo klausimais, kurie gali būti nagrinėjami tokiose tarptautinėse organizacijose.
17 straipsnis
Apsaugos sąlyga
1. Nė viena Susitarimo nuostata neturi jtakos kurios nors Šalies pozicijai ar požiūriui dėl teisių ir pareigų pagal tarptauti nius žuvininkystės susitarimus arba bet kuriuo su jūrų teise susijusiu klausimu ir jokiu būdu jų nepažeidžia.
2. Susitarimas nepažeidžia Šalių išskirtinių ekonominių zonų ribų.
18 straipsnis
Įsigaliojimas
1. Susitarimas laikinai taikomas nuo jo pasirašymo datos ir
jsigalioja nuo paskutinio pranešimo raštu, informuojančio, kad
Xxxxx baigė visas jo jsigaliojimui reikalingas vidaus procedūras, gavimo datos.
2. Nuo Susitarimo jsigaliojimo datos jis pakeičia šiuos žuvi ninkystės susitarimus, tiek kiek jie yra susiję su žuvininkyste Baltijos jūroje: 1992 m. liepos 21 d. Latvijos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas, 1992 m. gruodžio 11 d. Švedijos Karalystės Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas, 1994 m. kovo 11 d. Suomijos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas, 1994 m. gegužės 4 d. Estijos Respub likos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas, 1995 m. liepos 5 d. Lenkijos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas ir 1999 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriau sybės susitarimas.
19 straipsnis
Susitarimo galiojimo trukmė
Pradinis Susitarimo galiojimo laikotarpis – šešeri metai nuo jo jsigaliojimo datos. Jeigu, likus ne mažiau kaip devyniems mėne siams iki to laikotarpio pabaigos, Šalys viena kitai nepraneša apie Susitarimo nutraukimą, jis kaskart pratęsiamas trejų metų laikotarpiams, jei ne mažiau kaip prieš devynis mėnesius iki kiekvieno iš jų pabaigos nepateikiamas pranešimas apie nutrau kimą.
20 straipsnis
Kalbos
Xxxxxxx Xxxxxxxxxx, 2009 metų balandžio dvidešimt aštuntą dieną dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir rusų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Kilus ginčui, remia masi Susitarimo tekstais anglų ir rusų kalba.
За Европейската общност Por la Comunidad Europea Za Evropské společenství
For Det Europæiske Fællesskab Für die Europäische Gemeinschaft Euroopa Ühenduse nimel
Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα
For the European Community Pour la Communauté européenne Per la Comunità europea
Eiropas Kopienas vārdā Europos bendrijos vardu
Az Európai Közösség részéről Għall-Komunità Ewropea
Voor de Europese Gemeenschap
W imieniu Wspólnoty Europejskiej Pela Comunidade Europeia
Pentru Comunitatea Europeană Za Európske spoločenstvo
Za Evropsko skupnost Euroopan yhteisön puolesta
På Europeiska gemenskapens vägnar
За Европейское сообшество
За правителството на Руската федерация Por el Gobierno de la Federación de Rusia Za xxxxx Xxxxx federace
På regeringen for Den Russiske Føderations vegne Für die Regierung der Russischen Föderation Venemaa Föderatsiooni valitsuse nimel
Για την Κυβέρνηση της Ρωσικής Ομοσπονδίας
For the Government of the Russian Federation Pour le gouvernement de la Fédération de Russie Per il Governo della Federazione russa
Krievijas Federācijas valdības vārdā Rusijos Federacijos Vyriausybės vardu Az Orosz Föderáció részéről
Għall-Gvern tal-Federazzjoni Russa
Voor de regering van de Russische Federatie W imieniu rządu Federacji Rosyjskiej
Pelo Governo da Federação da Rússia Pentru Guvernul Federației Ruse
Za vládu Ruskej federácie Za Xxxxx Xxxxx federacije
Venäjän federaation hallituksen puolesta För Ryska federationens regering
За Правителъство Российской Федерации