TURINYS

PRELIMINARI NEMUNO UPIŲ BASEINŲ RAJONO PRIEMONIŲ PROGRAMA

Projektas “ Baseinų valdymo plano požeminio vandens dalies Nemuno upių baseinų rajonui parengimas ir integravimas į bendrąjį valdymo planą“, pirkimo numeris: 62298

Vilnius, 2008 m gruodis

TURINYS

ĮVADAS 5

1. PAGRINDINĖS PRIEMONĖS GERAI NEMUNO UBR BŪKLEI PASIEKTI 6

1.1 Priemonės, numatytos Europos Bendrijos vandens apsaugos teisės aktuose ir perkeltos į Lietuvos teisinę bazę 6

1.1.1. Miestų nuotekų valymo direktyva (91/271/EEB) 6

1.1.2 Nitratų direktyva (91/676/EEB) 8

1.1.3. Maudyklų direktyva (76/160/EEB) 12

1.1.4. Paukščių direktyva (79/409/EEB) 14

1.1.5. Buveinių direktyva (92/43/EEB) 15

1.1.6. Nuotekų dumblo direktyva (86/278/EEB) 18

1.1.7. Augalų apsaugos produktų direktyva (91/414/EEB) 19

1.1.8. Poveikio aplinkai vertinimo direktyva (85/337/EEB) 20

1.1.9 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyva (96/61/EEB) 21

1.1.10 Stambių avarijų (SEVESO) direktyva (96/82/EEB) 22

1.1.11. Geriamojo vandens direktyva (80/778/EEB), kurią pakeitė direktyva 98/83/EB Dėl žmogaus vartojamo vandens kokybės 23

1.2. Kitų direktyvos straipsnių įgyvendinimo priemonės 24

1.2.1 Praktinės priemonės, skirtos kaštų atsiperkamumo principui įgyvendinti (9 BVPD straipsnio reikalavimai) 24

1.2.2 Priemonės, skirtos BVPD 7 straipsnio įgyvendinimui 25

1.2.3 Vandens paėmimo kontrolės priemonės 26

1.2.4 Taškinės taršos šaltinių ir kitos veiklos, įtakojančios vandens būklę, kontrolės priemonės 26

1.2.5 Pavojingų medžiagų kontrolės priemonės, numatytos BVPD 16 straipsnyje 27

1.2.6 Avarijų metu kylančios taršos mažinimo priemonės 27

1.2.7 Kitos pagrindinės priemonės 28

1.12 Pagrindinių priemonių suvestinė lentelė 30

2. PAPILDOMOS PRIEMONĖS 32

2.1. Papildomos priemonės gyventojų nuotekų poveikio mažinimui 33

2.1.1. Vertinimo apimtis 33

2.1.2 Prielaidos 34

2.1.3. Kaštai 34

2.2. Papildomos priemonės žemės ūkio poveikio mažinimui 35

2.2.1. Vertinimo apimtis 35

2.2.2. Prielaidos ir priemonių apibūdinimas 37

2.2.3. Priemonių prioritetizavimas 40

2.2.4. Administraciniai kaštai 43

2.2.5. Investiciniai kaštai pagal pabaseinius 44

2.3.3. Hidromorfologinės būklės gerinimo priemonės 45

2.3.4. Navigacija ir rekreacija 49

2.3.5. Požeminis vanduo 50

2.3.6. Kuršių marių vandens kokybės gerinimo priemonės 51

2.3.7. Klaipėdos uosto akvatorijos ekologinės būklės pagerinimas 52

2.3.8. Papildomų priemonių suvestinė lentelė 54

PRIEDAI 55

1-as priedas. Miesto nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo lentelės 56

2-as priedas. Požeminio vandens išgavimo vietos 64

SUTRUMPINIMAI

AAA Aplinkos apsaugos agentūra

AM Aplinkos ministerija

BDS Biocheminis deguonies suvartojimas

BKE Biologiniai kokybės elementai

BN Bendrasis azotas

BP Bendrasis fosforas

BVPD Bendroji vandens politikos direktyva (2000/60/EB) CHDS Cheminis deguonies suvartojimas

DLK Didžiausia leidžiama koncentracija

DVT Dirbtiniai vandens telkiniai

DUFI Danijos upių faunos indeksas

ES Europos Sąjunga

GE Gyventojų ekvivalentas

GIG Geografinės interkalibracijos grupė

GIS Geografinė informacinė sistema

HE Hidroelektrinės

HKE Hidromorfologiniai kokybės elementai

HMT Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

JTC Jūrinių tyrimų centras I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios.

LGT Lietuvos geologijos tarnyba

LPVT Labai pakeisti vandens telkiniai

LŽI Lietuvos žuvų indeksas

MB MIKE BASIN modelis

N Azotas

NVĮ Nuotekų valymo įrengimai

P Fosforas

PK Projekto priežiūros komitetas

PM Pavojingos medžiagos

psu – Praktinis druskingumo matavimo vienetas (angl. practical salinity unit)

PVB Požeminio vandens baseinas

PVD Požeminio vandens direktyva (2006/118/EB) RAAD Regioninis aplinkos apsaugos departamentas RI Makrofitų indeksas

RV Ribinė vertė

SAZ Sanitarinės apsaugos zona

SGV Sąlyginis gyvulių vienetas

ŽŪM Žemės ūkio ministerija

TKKK Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija UB Upės baseinas

UBR Upių baseinų rajonas

VAK Viršutinės-apatinės kreidos baseinas

VKE Vandens kokybės elementai

VVD Viršutinio-vidurinio devono baseinas

VDST Viršutinio devono Stipinų baseinas

ĮVADAS

Pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus kiekvienam upės baseino rajonui turi būti parengta priemonių programa nustatytiems vandensaugos tikslams pasiekti. Tuo būdu, priemonių programa tampa viena iš svarbiausių upių baseinų rajono valdymo plano sudedamųjų dalių, nurodanti nustatytų tikslų pasiekimo būdus. Priemonių programos gali būti taikomos nacionaliniu lygiu visai valstybės teritorijai, o taip pat atskiriems upių baseinų rajonams ir (arba) tarptautinių upės baseino rajonų dalims, esančioms šalies teritorijoje.

Priemonių programą sudaro pagrindinės ir papildomos priemonės reikalingos vandensaugos tikslams pasiekti.

Pagrindinės priemonės – tai būtiniausi reikalavimai, kuriuos privalu įgyvendinti pagal ES direktyvų, perkeltų į nacionalinę teisinę bazę, nurodymus. Pagrindinių direktyvų, kurias Lietuva įsipareigojo įgyvendinti tapdama ES nare, apibūdinimas pateiktas pirmajame šios programos skyriuje.

Papildomos priemonės – tai priemonės, sukurtos ir įgyvendinamos kartu su pagrindinėmis priemonėmis, kai pagrindinių priemonių nepakanka siekiant nustatytų vandensaugos tikslų.

Papildomomis priemonėmis gali būti:

• teisinės priemonės,

• administracinės priemonės,

• ekonominės ir fiskalinės priemonės,

• derybomis pasiekti aplinkos apsaugos susitarimai,

• išmetamų teršalų kontrolės priemonės,

• geros praktikos kodeksai,

• šlapžemių atstatymas ir atkūrimas,

• vandens ėmimo kontrolė,

• skatinimas auginti tinkamus žemės ūkio pasėlius,

• vandenį taupančių technologijų naudojimas pramonėje,

• švietimo projektai,

• tyrimo, plėtros ir parodomieji projektai,

• kitos atitinkamos priemonės.

Priemonių programos turi būti sudarytos iki 2009 metų, o visos priemonės pradėtos taikyti ne vėliau kaip 2012 metais.

Priemonių programos peržiūrimos ir prireikus atnaujinamos po 2015 metų, o po to kas šešeri metai. Visos naujos ar peržiūrėtos priemonės pagal atnaujintą programą pradeda veikti per trejus metus nuo priėmimo dienos.

Toliau esančiuose skyriuose aprašomos pagrindinės ir papildomos priemonės Nemuno UBR vandensaugos tikslams pasiekti, pateikiami preliminarūs priemonių kaštai ir papildomų priemonių efektyvumo įvertinimas. Priemonių pagrindimas ir jų kaštai bus tikslinami sekančiame projekto etape 2009 metais.

1. PAGRINDINĖS PRIEMONĖS GERAI NEMUNO UBR BŪKLEI PASIEKTI

Pagal Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB VI priedo A dalį pagrindinės priemonės yra tos, kurias reikia įgyvendinti, vykdant šių direktyvų reikalavimus:

1. Maudyklų direktyva (76/160/EEB)

2. Paukščių direktyva (79/409/EEB)

3. Geriamo vandens direktyva (80/778/EEB) papildyta Direktyva (98/83/EB)

4. SEVESO II direktyva (96/82/EEB)

5. Poveikio aplinkai vertinimo direktyva (85/337/EEB)

6. Nuotekų dumblo direktyva (86/278/EEB)

7. Miesto nuotekų valymo direktyva (91/271/EEB)

8. Augalų apsaugos priemonių direktyva (91/414/EEB)

9. Nitratų direktyva (91/676/EEB)

10. Buveinių direktyva (92/43/EEB)

11. Integruotos taršos prevencijos ir kontrolės direktyva (96/61/EEB)

Iš 11-os išvardintų direktyvų, kurių įgyvendinimas kartu reiškia ir pagrindinių priemonių įgyvendinimą, septynios susijusios su dideliais kaštais. Labiausiai imlios investicijoms yra Miesto nuotekų valymo ir Nitratų direktyvos, todėl jas priemonių programoje aprašysime pirmiausiai. Kitų direktyvų – Paukščių, Poveikio aplinkai vertinimo, Augalų apsaugos priemonių ir Buveinių - įgyvendinimas susijęs su atitinkamų teisinių, institucinių ir procedūrinių bei kitokių, ne tokių investicijoms imlių priemonių nustatymu.

1.1 Priemonės, numatytos Europos Bendrijos vandens apsaugos teisės aktuose ir perkeltos į

Lietuvos teisinę bazę

Šiame skyriuje bus aptariamos priemonės, kurias įgyvendinti reikalauja Europos bendrijos direktyvų sąlygoti nacionaliniai teisės aktai.

1.1.1. Miestų nuotekų valymo direktyva (91/271/EEB)

Direktyvos įgyvendinimui reikalingos priemonės yra vienos svarbiausių ir labiausiai investicijoms imlių pagrindinių priemonių, skirtų paviršinio vandens kokybei pagerinti. Šiuo metu nuotekos, išleidžiamos iš miestų nuotekų valyklų (MNV), sudaro didžiausią apkrovą paviršiniams vandenims. Lietuvoje pagal stojimo į ES sutartį MNV direktyvos reikalavimams įgyvendinti suteiktas pereinamasis laikotarpis. Lietuva įsipareigojo surinkti ir tinkamai valyti nuotekas pagal tokį grafiką:

- nuo 2007 m. gruodžio 31 d. aglomeracijų, kurių apkrova 10 000 ar daugiau gyventojų ekvivalento (GE), nuotekos turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus;

- nuo 2009 m. gruodžio 31 d. aglomeracijose, kuriose apkrova didesnė kaip 2000 GE, turi veikti reikalavimus atitinkančios nuotekų surinkimo sistemos;

- nuo 2009 m. gruodžio 31 d. aglomeracijų, kurių apkrova nuo 2000 GE iki 10 000 GE, nuotekos turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus;

- naujai planuojamose aglomeracijose visi nuotekų tvarkymo reikalavimai turi būti vykdomi nuo nuotekų susidarymo momento.

Pagrindinė priemonė įgyvendinant MNV direktyvos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus yra centralizuotas nuotekų tvarkymas gyvenvietėse, didesnėse nei 2000 g.e. Ši priemonė reikalauja iki

2009 metų visuose miestuose, turinčiuose daugiau nei 2000 g.e., pastatyti centralizuotas nuotekų tvarkymo sistemas. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis Nemuno UBR yra 73 aglomeracijos, kurių apkrova viršija 2000 GE:

• 4 miestai, kurių apkrova yra didesnė už 100 000 GE,

• 22 miestai, kurių apkrova yra nuo 10 000 iki 100 000 GE

• 47 miestai ir gyvenvietės, kurių apkrova yra nuo 2 000 iki 10 000 GE.

Nemuno UBR esančių didesnių nei 2000 GE gyvenviečių sąrašas pateikiamas šios programos 1-ojo priedo 1.1 lentelėje.

Teisės aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai

Direktyva turi būti įgyvendinta iki 2010-jų metų pradžios. Nutekų valymas pradėtas reglamentuoti Vandens įstatyme, kuris priimtas 1997 spalio 21 d. (Įstatymas) ir pakeistas 2004 balandžio 29 d. (Pakeitimas). Vėliau priimti tokie teisės aktai:

• Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (Įstatymas) priimtas 2006 liepos 13 d.;

• Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 82-3261);

• Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategija, patvirtinta 2008 m. rugpjūčio 27 d. LRV nutarimu Nr. 832;

• Nuotekų tvarkymo reglamentas, priimtas Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-236 ir patvirtinta nauja redakcija 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515 (Reglamentas).

Nuotekų tvarkymo reglamente į paviršinius vandenis išleidžiamose nuotekose nustatytos didžiausios leistinos koncentracijos BDS5/BDS7, ChDS, bendrajam fosforui ir bendrajam azotui.

Buvo atlikta didesnių nei 2000 GE aglomeracijų nuotekų kokybės atitikimo nustatytoms užterštumo normoms analizė. Analizės rezultatai yra pateikti šios programos 1-jo priedo 1.2 lentelėje.

Atlikus nuotekų kokybės atitikimo nustatytiems standartams analizę, buvo identifikuoti miestai ir gyvenvietės, kurių nuotekos valomos nepakankamai ir kuriuose turi būti diegiamos nuotekų valymo įrengimų (NVĮ) darbo gerinimo priemonės, kad būtų užtikrintas Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimų įgyvendinimas. NVĮ darbo gerinimo poreikis siekiant įgyvendinti Miestų nuotekų valymo direktyvos reikalavimus Nemuno UBR pateikiamas 1 priedo 1.3 lentelėje.

MIKE BASIN modelio pagalba buvo nustatyti Nemuno UBR rizikos vandens telkiniai, susiformavę dėl nepakankamo nuotekų išvalymo. Buvo apskaičiuotos vidutinės metinės teršalų koncentracijos upėse, o atkarpos, kuriose vandens kokybė neatitiko geros ekologinės būklės kriterijų, buvo priskirtos rizikos upėms. Išskiriant rizikos vandens telkinius buvo nustatyti ir riziką sąlygojantys taršos šaltiniai bei gerai vandens telkinių būklei pasiekti reikalingas taršos apkrovų sumažinimas. Šiems vandens telkiniams bus numatytos papildomos priemonės.

Dabartinės sutelktosios taršos apkrovos yra pateikiamos 1.1 lentelėje, prognozuojamos apkrovos po bazinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo – 1.2 lentelėje.

Kaip matyti iš 1.1 lentelėje apibendrintų duomenų, iš gyvenviečių, kurių apkrova yra didesnė už 2000 GE, į paviršinius vandens telkinius Nemuno UBR išleidžiama apie 53% viso nuotekų kiekio, 70% BDS7 ir bendrojo azoto apkrovos ir net 83% visos sutelktosios bendrojo fosforo apkrovos. Įgyvendinus bazines MNV direktyvos priemones, gyvenviečių, kurių apkrova viršija 2000 GE, BDS7 tarša turėtų sumažėti 47%. Didžiąja dalimi tokį sumažėjimą turėtų lemti ženklus BDS7

koncentracijų sumažėjimas Kauno NVĮ nuotekose. Prognozuojama, kad bendrojo azoto ir bendrojo fosforo apkrovos iš šių aglomeracijų turėtų sumažėti atitinkamai 30% ir 22%. Po bazinių MNV direktyvos priemonių įgyvendinimo, iš gyvenviečių, kurių apkrova yra didesnė už 2000 GE, į Nemuno UBR vandens telkinius turėtų patekti 1295 t BDS7, 1438 t bendrojo azoto ir 204 t bendrojo fosforo. Tai sudarytų 55% visos sutelktosios BDS7 taršos apkrovos, 62% bendrojo azoto ir 80% sutelktosios bendrojo fosforo taršos apkrovos.

1.1 lentelė. Sutelktosios taršos apkrovos Nemuno UBR (2007 m.)

Aglomeracijų dydis	Aglomeracijų skaičius dydžio grupėje	Nuotekų kiekis, mln.m3/metus	BDS7 apkrova, t/metus	BN apkrova, t/metus	BP apkrova, t/metus
≥ 100 000 GE	4	98.73	2062.36	1496.05	110.12
100 000>GE ≤ 10 000	22	36.66	226.87	416.11	65.31
10 000>GE ≤ 2 000	47	6.43	176.37	157.36	84.61
Kiti (buitinių, gamybinių, lietaus nuotekų) išleistuvai		124.05	1064.40	876.38	52.16
VISO:		265.87	3530.00	2945.90	312.20

Šaltinis: Projekto metu atlikto modeliavimo rezultatai

1.2 lentelė. Prognozuojamos sutelktosios taršos apkrovos Nemuno UBR įgyvendinus bazines MNV direktyvos priemones

Aglomeracijų dydis	Aglomeracijų skaičius dydžio grupėje	Nuotekų kiekis, mln.m3/metus	BDS7 apkrova, t/metus	BN apkrova, t/metus	BP apkrova, t/metus
≥ 100 000 GE	4	98.73	993.61	940.36	80.15
100 000>GE ≤ 10 000	22	36.66	226.87	357.84	46.94
10 000>GE ≤ 2 000	47	6.43	74.36	140.43	76.91
Kiti (buitinių, gamybinių, lietaus nuotekų) išleistuvai		124.05	1064.40	876.38	52.16
VISO:		265.87	2359.24	2315.01	256.16

Šaltinis: Projekto metu atlikto modeliavimo rezultatai

1.1.2 Nitratų direktyva (91/676/EEB)

Nitratų direktyva reikalauja, kad būtų diegiamos priemonės vandens telkinių taršai nitratais iš žemės ūkio šaltinių sumažinti. Direktyvoje numatytos priemonės įtrauktos į Valstybinę vandenų taršos nitratais mažinimo iš žemės ūkio šaltinių programą, kuri turi būti įgyvendinama dviem etapais, kurių pirmasis baigėsi 2007 metais, o antrasis tęsis iki 2009 metų pabaigos.

Nitratų direktyvos įgyvendinimo Lietuvoje priemonių programoje numatytos 4 pagrindinės priemonės:

• Gyvulių tankis turi būti ne didesnis negu 1,7 sąlyginio gyvulio vieneto (SGV) vienam žemės

ūkio naudmenų hektarui;

• Azoto kiekis, įterpiamas su mėšlu, neturi būti didesnis kaip 170 kg azoto vienam žemės ūkio naudmenų hektarui;

• Ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 SGV, turi būti įrengtos mėšlo saugyklos (mėšlidės);

• Ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 15 ha žemės ūkio naudmenų ir daugiau kaip 10 SGV, dalis ploto turi būti apsėta žiemojančiais augalais (angl. green fields).

Šiuo metu gyvulių tankis neviršija Nitratų direktyvoje nustatytos 1,7 SGV normos, o azoto,

įterpiamo į dirvą su mėšlu, kiekis yra gerokai mažesnis nei 170 kgBN/ha.

Teisės aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai

Valstybinė vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programa, patvirtinta LR Vyriausybės nutarimu 2003 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 1076 (Programa) Programa turi būti įgyvendinama dviem etapais, kurių pirmasis baigėsi 2007 metais o antrasis tęsis iki 2009 metų pabaigos.

Trumpas priemonių apibūdinimas

Analizuojant nitratų direktyvos įgyvendinimo pasekmes, pirmųjų dviejų priemonių poveikis nėra vertinamas, nes šiuo metu gyvulių tankis Lietuvoje yra gerokai mažesnis nei 1,7 SGV/ha (vidutiniškai siekia 0,35 SGV/ha, daugiausiai – apie 1 SGV/ha), o azoto įterpimas su mėšlu nesiekia 170 kg/ha (vidutiniškai Nemuno UBR – 35 kg/ha). Modeliavimo rezultatai rodo, kad įgyvendinus kitas dvi pagrindines Nitratų direktyvoje numatytas priemones (t.y. pastačius mėšlides ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 SGV bei taikant sėjomainą ūkiuose, kuriuose yra daugiau kaip 10 SGV arba 15 ha žemės ūkio naudmenų), gera vandens būklė pagal NO3-N bus pasiekta tik nedaugelyje MIKE BASIN modelyje išskirtų rizikos upių. Remiantis skaičiavimo rezultatais, po bazinių priemonių įgyvendinimo NO3-N taršos apkrovos sumažės iki tokio lygio, kuris nebesukels geros ekologinės būklės kriterijų viršijimo, tik keliuose Nevėžio ir Šešupės pabaseinių baseinėliuose. Šie baseinėliai pavaizduoti 1.1 paveiksle. Bendras šių baseinėlių plotas yra 1957 km2, kai tuo tarpu baseinėlių, kuriuose geros ekologinės būklės reikalavimai po bazinių priemonių įgyvendinimo vis dar nebus tenkinami plotas yra 11727 km2. Bendras rizikos upių ilgis, kuriose po bazinių priemonių įgyvendinimo bus pasiekta gera kokybė pagal NO3-N yra 1044 km. Likusių, dėl pasklidosios taršos poveikio užterštų, 7325 km upių gerai kokybei pasiekti bazinių Nitratų direktyvoje numatytų priemonių, greičiausiai, nepakaks.

1.1. pav. Baseinėliai, kuriuose po bazinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo bus pasiekta

gera būklė pagal NO3-N

Miestų nuotekų valymo ir Nitratų direktyvos įgyvendinimo poveikio apibendrinimas

Prognozuojama, kad po MNV ir Nitratų direktyvų priemonių įgyvendinimo Nemuno UBR bus

15 036 km rizikos upių. 2009 metais, atlikus papildomus modeliavimo darbus, rizikos upių skaičius ir ilgiai bus patikslinti. Rizikos telkinių grupei priskiriamų upių ilgiai yra:

• Dėl sutelktosios taršos poveikio – 910 km;

• Dėl bendro sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikio – 756 km;

• Dėl pasklidosios taršos poveikio – 5546 km;

• Dėl pasklidosios taršos poveikio ir morfologinių pokyčių – 1229 km;

• Dėl sutelktosios taršos poveikio ir morfologinių pokyčių – 44 km;

• Dėl bendro sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikio bei morfologinių pokyčių – 119 km;

• Dėl morfologinių pokyčių – 5465 km;

• Dėl hidroelektrinių poveikio – 160 km;

• Dėl hidroelektrinių ir sutelktosios taršos poveikio – 30 km;

• Dėl hidroelektrinių ir pasklidosios taršos poveikio – 41 km;

• Dėl hidroelektrinių, sutelktosios ir pasklidosios taršos poveikio – 77 km;

• Dėl tarptautinės taršos – 269 km

• Dėl tarptautinės ir sutelktosios taršos poveikio – 390 km

Rizikos telkinių grupei priskiriamų upių žemėlapis demonstruojamas 1.2. pav.

Rizikos upes

1.1.3. Maudyklų direktyva (76/160/EEB)

Ši direktyva reikalauja, kad Valstybės narės išskirtų oficialias maudyklas, ir imtųsi visų būtinų priemonių, kad per dešimt metų nuo Direktyvos paskelbimo maudyklų vandens kokybė atitiktų visų direktyvoje nurodytų parametrų ribines vertes. Tarp Maudyklų direktyvoje nustatytų parametrų nėra tokių vandens kokybės parametrų kaip N, P ar BDS, tačiau įtraukti tie parametrai, kurie apibūdina mikrobiologinę vandens kokybę ir gali turėti įtakos besimaudančių žmonių sveikatai.

Teisės aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai

Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinta Lietuvos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2007 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1055 (Higienos norma) su pakeitimu 2008 m. kovo 6 d. Nr. V-179 (Pakeitimas).

Dar vienas dokumentas, reglamentuojantis praktinį Maudyklų direktyvos priemonių įgyvendinimą yra “Maudyklų vandens kokybės stebėsenos programa” tvirtinama kas dveji metai. Dabartiniu metu maudyklų vandens kokybė stebima pagal Lietuvos respublikos vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 773 patvirtintą „Maudyklų vandens kokybės stebėsenos 2006-2008 metų programą“ (Stebėsenos programa). Pagrindinis Programos tikslas – maudyklų vandens kokybės vertinimas, bendros valdymo strategijos, rekreacinių vandens telkinių politikos rengimas bei naujų maudyklų steigimas.

2006-2008 metų stebėsenos programoje nurodytas 149 Lietuvos teritorijoje esančių maudyklų sąrašas (1.1 lentelė). 2007 metais maudymosi sezono metu buvo stebėtos 85 maudyklos, iš kurių 15 buvo pajūrio paplūdimiuose ir 70 maudyklų kituose gėlo vandens telkiniuose. Oficialios Lietuvos maudyklos yra išvardintos 1.1 lentelėje.

1.1 lentelė Maudyklos, kuriose vykdyta vandens kokybės stebėsena 2006-2008 metų laikotarpiu

Apskritis	Vandens telkinys
Alytaus	Ežerai: Dailidės, Tolkūnų, Daugų, Luksnėnų (Alytaus r.), Avirio, Baltojo, Dusios, Ančios, Metelių, Snaigyno, Šlavanto (Lazdijų r.), Glūko, Glėbo, Xxxxxx, Žiežulio (Varėnos r.); Upės: Xxxxxx, Nemuno (Varėnos r.); Tvenkiniai: Derežnyčios (Varėnos r.), Vijūnėlio, „Eglės“ sanatorijos (Druskininkai)
Kauno	Ežerai: Jiezno, Guosto (Prienų r.), Kiemelių, Ščebnicos (Kaišiadorių r.), Kauno marių (Kauno r.); Upės: Nemuno (Kaunas), Neries, Šventosios (Jonavos r.), Nevėžio, Xxxxxxxx (Kėdainių r.), Dubysos (Raseinių r.); Tvenkiniai: Žeimių, Taurostos, Varnutės (Jonavos r.), Prabaudos (Raseinių r.), Birštono (Prienų r.), Dotnuvėlės (Kėdainių r.); Karjerai: Lampėdžių, Kulautuvos (Kauno r.), Babėnų (Kėdainių r.)
Klaipėdos	Jūra: Girulių, „Neįgaliųjų“, Melnragės I, Melnragės II, Smiltynės-1, Smiltynės-2, Palangos viešas, Palangos viešas prie botanikos sodo, Palangos moterų, Šventosios, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Nidos, Rąžės; Upės: Danės, Minijos (ties Gargždais ir Priekule); Karjerai: Gargždų, Palangos, Tvenkiniai: Žemaičių Naumiesčio, Ramučio (Šilutės r.)
Marijampolės	Ežerai: Yglos, Orijos, Žaltyčio (Marijampolės r.), Paežerių, Vištyčio (Vilkaviškio r.); Upės: Šešupės (Marijampolės r.); Tvenkiniai: Valiulių (Šakių r.)
Panevėžio	Ežerai: Rokiškio, Sartų, Vyžuonos (Rokiškio r.), Pyragių, Šilo (Pasvalio r.), Kilučių, Širvenos (Biržų r.); Upės: Lėvens (Kupiškio r.), Nevėžio (Panevėžys), Lėvens (Panevėžys, Pasvalys), Apaščios Karjerai: Varniūnų (Biržų r.)
Šiaulių	Ežerai: Gudelių, Geluvos, Rėkyvos, (Šiaulių r.), Gauštvinio, Xxxxxxxxxx, Xxxxxxx, Pašiaušės (Kelmės r.), Žvelgaičių (Joniškio r.), Arimaičių, Šiaulių jūros (Šiaulių r.); Tvenkiniai: Kražantės (Kelmės r.); Tvenkiniai: Prūdelio (Šiaulių r.), Eibariškių (Radviliškio r.);

Apskritis	Vandens telkinys
Tauragės	Ežerai: Paršežerio, Xxxxxxxx (Šilalės r.); Upės: Jūros (Tauragė), Jūros at Didkiemio (Šilalės r.); Tvenkiniai: Keramikos (Tauragė), Balsių, Nevočių (Šilalės r.); karjerai: Jurbarko
Telšių	Ežerai: Germanto, Luksto (Telšių r.), Platelių (Plungės r.), Plinkšnių; Upės Ventos (Mažeikių r.)
Utenos	Ežerais: Tauragnų, Alaušo (Utenos r.), Zaraso, Sartų, Zarasaičio (Zarasų r.), Lūšių, Gavio (Ignalinos r.), Visagino (Visaginas), Rubikių (Anykščių r.), Bebrusų, Pastovio (Molėtų r.); Upės: Šventosios (Anykščiai); Tvenkiniai: Utenos (Utenos r.)
Vilniaus	Ežerai: Žaliųjų, Salotės, Baldžio, Tapelių (Vilniaus r.), Belio (Švenčionių r.), Totoriškių, Galvės, Akmenos, Skaisčio, Lukos, Elektrėnų, Lentvario, Vievio (Trakų r.); Upės: Neries (Vilnius), Žeimenos (Švenčionių r.); Tvenkiniai: Šalčininkų (Šalčininkų r.), Širvintų (Širvintų r.)

Lietuvos respublikos vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 773 patvirtinta „Maudyklų vandens kokybės stebėsenos 2006-2008 metų programa“ (Žin., 2006, Nr. 88-3459)

Remiantis duomenimis, kuriuos pateikė Nemuno UBR teritorijoje esančios savivaldybės, Lietuvoje 2008-2015 metų laikotarpiu planuojama įsteigti apie 120 naujų maudyklų. Jos yra išvardintos 1.2. lentelėje.

Lentelė 1.2. Nemuno UBR planuojamos naujos maudyklos

Apskritis	Vietovė ir telkinys kur planuojama maudykla
Alytaus	Maudyklos sutvarkymas Lazdijų rajone
Kauno	Lampėdžių karjero telkinys (Kaunas); Kulautuvos karjero telkinys (Kauno rajonas); Babėnų karjero telkinys (Kėdainių rajonas)
Klaipėdos	Kretingos parko 2as ir 3as tvenkiniai, Padvarių tvenkinys, Kašučių tvenkinys, Salantų tvenkinys, Juodupėnų tvenkinys, Minija prie Kartenos and Raguviškių (Kretingos rajonas); Palangos pajūris
Marijampolės	Ritinių tvenkinys (Šakių rajonas); Kazlų Rūdos tvenkinys, Jūrės tvenkinys, Gudelių tvenkinys, Plutiškių tvenkinys, Ažuolų būdos tvenkinys, Katinų tvenkinys (Kazlų Rūdos rajonas)
Panevėžio	Ekrano marios (Panevėžio savivaldybė)
Šiaulių	20 naujų maudyklų Radviliškio rajone; Vilbėno tvenkinio maudyklų sutvarkymas, Kražantės upė ir Kražantės tvenkinys (Kelmės rajonas)
Tauragės	8 naujos maudyklos Šilalės rajone; Keramikos tvenkinys, Skaudvilės tvenkinys, Draudenių ežeras (Tauragės rajonas); Pagėgių tvenkinys (Pagėgių savivaldybė)
Telšių	Masčio, Germanto, Lūksto ežerai (Telšių rajonas)
Utenos	Tauragno, Labės ežerai (Utenos rajonas); 10 naujų maudyklų Molėtų rajone
Vilniaus	Lentvario, Skaisčio, Akmenos, Vilkokšnio, Totoriškių ežerai (Trakų rajonas)

Šaltinis: savivaldybių pateikta informacija

Svarbiausios Maudyklų direktyvos įgyvendinimo priemonės yra:

• Maudyklų vandens kokybės stebėjimas,

• Visuomenės informavimas apie maudyklų vandens kokybę.

• Maudyklų įteisinimas,

• Maudyklų vandens kokybės gerinimas ir blogos kokybės vandens atstatymas iki geros būklės,

• Informacinės sistemos apie maudyklas kūrimas.

Trumpas priemonių apibūdinimas

Maudyklų vandens kokybės stebėjimas. Europos komisijos ataskaitoje ”Maudyklų vandens kokybė 2007 m. Maudymosi sezonas” teigiama, kad 2007 metais 98.6 proc. stebėtų Lietuvos maudyklų atitiko kokybės reikalavimus. Buvo stebėta 15 pajūrio paplūdimių ir 70 kituose gėlavandeniuose telkiniuose esančių maudyklų.

Informacijos apie maudyklų vandens kokybę teikimas visuomenei. Informacija apie vandens kokybę Lietuvos visuomenei teikiama žiniasklaidoje. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos oficialią informaciją teikia Interneto svetainėje (xxx.xxxxx.xx). Be to, informacija apie maudyklų vandens kokybę yra pastoviai skelbiama spaudoje.

Įgyvendinimo kaštai

Maudyklų vandens monitoringo programai įgyvendinti 2006 – 2008 metais reikėjo maždaug 3200 tūkst. Litų. Tai apima mėginių ėmimą, analizę ir darbuotojų mokymą (2700 tūkst. litų) bei visuomenės informavimą ir ataskaitų Europos Komisijai teikimą (500 tūkst. litų).

Paukščių ir Buveinių direktyvos reglamentuoja paukščiams ir gamtinėms buveinėms svarbių teritorijų apsaugą. Iš principo, abi direktyvos reikalauja, kad būtų steigiamos specialios saugomos teritorijos, skirtos tam tikroms paukščių rūšims ir gamtinėms buveinėms išsaugoti.

Siekiant išsaugoti, atkurti ir išlaikyti gamtines buveines reikia įgyvendinti tam tikras priemones. Šios priemonės labai dažnai yra ūkinės veiklos ribojimas saugomoje teritorijoje, arba specialios teritorijos atkūrimo ir atstatymo priemonės. Gali būti atvejų, kaip BVPD tikslai prieštarauja saugomose teritorijose nustatytiems tikslams. Tokiais atvejais UBR valdymo planuose galima numatyti išimtis, o saugomose teritorijose imtis jų apsaugos priemonių.

Kol kas Lietuvoje nebuvo nustatyta atvejų, kaip BVPD tikslai prieštarautų Paukščių arba Buveinių direktyvų reikalavimams.

1.1.4. Paukščių direktyva (79/409/EEB)

Teisės aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai

Paukščių apsaugos pagrindai nustatomi:

• Lietuvos Saugomų teritorijų įstatyme, patvirtintame 1993 m. lapkričio 9 d. ir paskutinį kartą pakeistame 2001 m. gruodžio 4, (Įstatymas);

• 2004 m. kovo 15 d. priimtame LR Vyriausybės nutarime Nr. 276, patvirtinančiame Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatus – nauja redakcija 2006

m. balandžio 19 d. Nr. 380 (Nuostatai);

• Aplinkos ministro įsakymu 2008 m. liepos 2 d. Nr. D1-358 Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų patvirtinimo (Kriterijai), ir pakeistu 2008 m. spalio 13 d. Nr. D1- 531 reglamentuojančiu paukščių apsaugos teritorijų parinkimą.

Kai kurios Paukščių direktyvos priemonės yra apibūdintos žemiau.

Trumpas priemonių apibūdinimas

Saugomų teritorijų steigimas. Vyriausybės nutarimu Nr. 276 patvirtintuose Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose nurodyta, jog paukščių apsaugai svarbios teritorijos steigiamos tam, kad savo buveinėse būtų išsaugotos saugomos paukščių rūšys. Be to turi būti saugomos ir paukščių migracijai svarbūs plotai.

Už saugomų teritorijų steigimą Lietuvoje yra atsakinga Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos buvo patvirtintos Vyriausybės nutarimu Nr. 819 (Nutarimas). Šiuo teisės aktu buvo patvirtintos 77 paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Pilnas saugomų teritorijų sąrašas ir žemėlapiai su tiksliomis teritorijų ribomis pateikti Vyriausybės nutarime Nr. 819 (Žin., 2006, Nr. 92-3635).

Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų sudarymas. Vyriausybės nutarimu Nr. 276 patvirtintuose nuostatuose reikalaujama užtikrinti, kad būtų išvengta natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsaugos būklės blogėjimo. Tam reikia parengti saugomų teritorijų gamtotvarkos planus bei kitus strateginius planavimo dokumentus. Šiuo metu Aplinkos ministerija yra patvirtinusi 9 paukščių apsaugai svarbių teritorijų gamtotvarkos planus Nemuno UBR. Ruošiamasi patvirtinti dar 16 gamtotvarkos planų. Teritorijos, kurioms buvo patvirtinti gamtotvarkos planai, pateikiamos 1.3. lentelėje. Gamtotvarkos planai tvirtinami Aplinkos ministro įsakymu, juose nustatant atsakingas institucijas ir galimus lėšų šaltinius.

1.3. lentelė. Saugomos paukščių teritorijos, kurioms parengti ir patvirtinti gamtotvarkos planai

Eil. Nr.	Gamtotvarkos planas	Patvirtinimo data	Įsigaliojo
1.	Baltosios Vokės šlapžemių gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2008 m. kovo 31 d. Nr. D1-175	2008-04-06
2.	Nemuno upės pakrančių ir salų tarp kulautuvos ir smalininkų gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2007 m. lapkričio 22 d. Nr. D1-624	2007-12-01
3.	Amalvo pelkių masyvo gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2007 m. spalio 22 d. Nr. D1-532	2007-10-26
4.	Nemuno slėnio pievų ties Viešvile gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2007 m. birželio 22 d. Nr. D1-356	2007-07-04
5.	Nemuno tarp Prienų ir Lengveniškių gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2007 m. birželio 15 d. Nr. D1-337	2007-06-22
6.	Nemuno tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio gamtotvarkos planas	LR AM įstatymas 2007 m. gegužės 21 d. Nr. D1-277	2007-05-25
7.	Senrusnės ir sennemunės ežerų gamtotvarkos planas	LR AM įstatymas 2007 m. sausio 12 d. Nr. D1-31	2007-01-19
8.	Nemuno upės pakrančių ir salų tarp Kulautuvos ir Smalininkų gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2007 m. lapkričio 22 d. Nr. D1-624	2007-12-01
9.	Juodupės pelkės gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2007 m. rugpjūčio 16 d. Nr. D1-431	2007-08-24

Įgyvendinimo kaštai

Gamtotvarkos planų paukščiams svarbioms atskiroms teritorijoms parengimas ir įgyvendinimas kainuoja nuo 30 tūkst. litų iki 1 milijono litų. Vidutiniškai tai sudaro maždaug 200 tūkst. litų vienam valdymo planui. Investicijų poreikis įvertintas 10-čiai metų. Priimant, kad valdymo planai rengtini ir įgyvendintini visoms 77 saugomoms teritorijoms, visa reikiama kaštų suma sudarys 15,5 milijonų litų 2007 m. kainomis.

1.1.5. Buveinių direktyva (92/43/EEB)

Teisės aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai

Buveinių apsaugą taip pat reglamentuoja Lietuvos saugomų teritorijų įstatymas, patvirtintas 1993

m. lapkričio 9 d. ir paskutinį kartą pakeistas 2001 m. gruodžio 4, (Įstatymas);

LR Vyriausybės 2004 kovo 15 d. nutarimas Nr. 276 dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo ir paskutinį kartą pakeistas 2006 m. balandžio 19 d. Nr. 380 (Nuostatai) patvirtina Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatus;

Aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. Nr. D1-358 įsakymas Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų patvirtinimo (Kriterijai), ir pakeistas 2008 m. spalio 13 d. Nr. D1-531 reglamentuoja buveinių apsaugos teritorijų parinkimo kriterijus.

Trumpas priemonių apibūdinimas

Buveinių apsaugai svarbių teritorijų steigimas, siekiant apsaugoti ar atkurti saugomų gyvūnų ir augalų rūšių buveines LR vyriausybės nutarimu Nr. 276 patvirtintuose Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose nurodyta, jog buveinių apsaugai svarbios teritorijos turi būti steigiamos siekiant apsaugoti ir atkurti gamtines augalų ir gyvūnų buveines. Už saugomų teritorijų steigimą Lietuvoje yra atsakinga Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos buvo patvirtintos Ministro įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908) (Įsakymas), kuris buvo keistas 2006 m. įsakymu nr. D1-518 (pakeitimas).

2008 m. Lietuvoje buvo įsteigtos 298 buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Kartu su 77 paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis tai sudaro 12,5 proc. šalies teritorijos. Per pastaruosius metus ypač pasistūmėjo buveinių apsaugai skirtų teritorijų steigimas.

Buveinių apsaugai skirtų teritorijų skaičius ir apytiksliai plotai kiekviename Nemuno UBR pabaseinyje pateikti 1.4 lentelėje.

Lentelė 1.4 Paukščių ir gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų skaičius Nemuno UBR

Pabaseinis	Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sk.	Preliminarus plotas, ha
Neris	46	1395,1
Nevėžis	11	36,3
Nemuno mažųjų intakų	46	36691,5
Minija ir Pajūrio upės	13	13512,2
Žeimena	23	2048,9
Merkys	16	715,4
Dubysa	14	337,3
Šešupė (ir Xxxxxxxxx)	26	1296,2
Šventoji	30	1413,1
Jūra	12	106,6
Iš viso	237	57552,6

Šaltinis: Aplinkos ministro įsakymas Nr. . D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908) pakeistas 2007 m. (Žin., 2007, Nr. 31- 1138) bei LR Vyriausybės nutarimas Nr. 819 (Žin., 2006, Nr. 92-3635).

Buveinių gamtotvarkos planų parengimas. Vyriausybės nutarimu Nr. 276 patvirtintuose nuostatuose reikalaujama užtikrinti, kad būtų išvengta natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsaugos būklės blogėjimo. Tam reikia parengti saugomų teritorijų gamtotvarkos planus ar kitus strateginius planavimo dokumentus, kuriuose numatomos konkrečios gamtotvarkos priemonės. Aplinkos ministerijos įsakymais patvirtinti buveinių apsaugai svarbių teritorijų gamtotvarkos planai pateikiami 1.5 lentelėje.

1.5 lentelė Buveinių saugomos teritorijos, kurioms parengti ir patvirtinti gamtotvarkos planai

Eil. Nr.	Gamtotvarkos planas	Patvirtinimo data	Įsigaliojo
1.	Ančios upės slėnio gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2008 m. kovo 31 d. Nr. D1-174	2008-04-06
2.	Gystaus upės slėnio gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2008 m. kovo 31 d. Nr. D1-173	2008-04-06
3.	Didžiojo Siaurio gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2008 m. sausio 21 d. Nr. D1-47	2008-01-27
4	Kuršių Nerijos gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2008 m. sausio 14 d. Nr. D1-32	2008-01-25
5	Raisto pelkės gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2007 m. gruodžio 20 d. Nr. D1-693	2007-12-23

Eil. Nr.	Gamtotvarkos planas	Patvirtinimo data	Įsigaliojo
6	Nevėžio upės slėnio ties Vadaktėliais gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2007 m. gruodžio 17 d. Nr. D1-684	2007-12-22
7	Šventosios upės slėnio ties Margininkais gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2007 m. lapkričio 29 d. Nr. D1-644	2007-12-05
8	Amalvo pelkių masyvo gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2007 m. spalio 22 d. Nr. D1-532	2007-10-26
9	Laukagalio pelkės gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2007 m. liepos 13 d. Nr. D1-403	2007-07-20
10.	Liūnelio ežero ir jo apyežerių gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2007 m. birželio 22 d. Nr. D1-355	2007-07-04
11.	Apušio ežero ir jo apyežerių gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2007 m. birželio 20 d. Nr.D1-345	2007-06-29
12.	Bulėnų pelkės gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2007 m. birželio 19 d. Nr. D1-342	2007-06-24
13.	Girutiškio gamtinio rezervato pelkių komplekso gamtotvarkos planas	LR AM įsakymas 2007 m. birželio 15 d. Nr. D1-333	2007-06-22
14.	Neries upės šlaito ties verkiais gamtotvarkos planas	LR AM įstatymas 2007 m. balandžio 12 d. Nr. D1-211	2007-04-20
15.	Labanoro upės slėnio gamtotvarkos planas	LR AM įstatymas 2007 m. vasario 28 d. Nr. D1-128	2007-03-09
16.	Ančios ežero šiaurinės apyežerės gamtotvarkos planas	LR AM įstatymas 2007 m. sausio 29 d. Nr. D1-61	2007-02-07
17.	Gaujos upės slėnio gamtotvarkos planas (b)	LR AM įstatymas 2007 m. sausio 12 d. Nr. D1-29	2007-01-19

Labanoro upės slėnio gamtotvarkos plano, už kurio įgyvendinimą atsakinga Labanoro regioninio parko direkcija, pavyzdys pateikiamas 1.6 lentelėje

1.6. lentelė Labanoro upės slėnio gamtotvarkos planas

Uždavinys	Priemonės pavadinimas	Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas	I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios priemonės
1. Tvarkyti užželiančias pelkių ir pievų buveines, šalinant sumedėjusią augaliją ir šienaujant	1.1. organizuoti, kad sumedėjusi augalija (menkaverčiai medžiai ir krūmai) būtų iškirsti ir išvežti (2, 3, 5, 6, 8, 10, 12–14 ir 16–21 tvarkymo plotai)	2007–2008 metai	I
	1.2. organizuoti sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą (2, 3, 5, 6, 8, 10, 12–14 ir 16–21 tvarkymo plotai)	2008, 2009, 2010, 2013, 2016 metai	III
	1.3. organizuoti šienavimą ir (ar) ganymą (2, 3, 5, 6, 8, 10, 12–14 ir 16–21 tvarkymo plotai)	2008–2016 metai	I
2. Palaikyti gerą miško buveinių apsaugos būklę	2.1. kartografuoti Europos Bendrijos svarbos gamtines miško buveines Labanoro upės slėnyje	2007–2008 metai	I
	2.2. privataus miško savininkams pateikti informaciją apie miško savininkams skiriamas kompensacines Natura 2000 išmokas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, surengiant tam skirtus 2 seminarus	2007–2008 metai	I
3. Atstatyti natūralų teritorijos hidrologinį režimą	3.1. organizuoti hidrologinio režimo atstatymo projekto parengimą	2008–2009 metai	II
	3.2. įgyvendinti hidrologinio režimo atstatymo projektą	2009–2010 metai	II

Bendra priemonė Paukščių ir Buveinių direktyvų įgyvendinimo užtikrinimui yra sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę saugomose teritorijose.

Įgyvendinimo kaštai

Gamtotvarkos planų buveinėms svarbioms atskiroms teritorijoms įgyvendinimas kainuoja nuo 20 tūkst. iki 3 milijonų litų. Vidutiniškai vienam planui tai sudaro 380 tūkst. litų. Jei gamtotvarkos planai bus parengti ir įgyvendinami visose 235-se saugomose teritorijose, kurioms planai dar neparengti, tam reikės maždaug 90 milijonų litų 2007 m. kainomis.

1.1.6. Nuotekų dumblo direktyva (86/278/EEB)

Direktyva nurodo, kokiomis sąlygomis nuotekų dumblą galima panaudoti žemdirbystėje bei nustato sunkiųjų metalų dirvoje, kuri bus tręšiama, kiekį. Direktyvoje taip pat nustatyta, kokios sunkiųjų metalų koncentracijos gali būti dumble ir kokie maksimalūs kiekiai sunkiųjų metalų gali patekti į dirvą per metus. Direktyvos įgyvendinimas turėtų padėti riboti sunkiųjų metalų, esančių nuotekų dumble, patekimą į dirvožemį.

Pastaraisiais metais per metus Lietuvoje susidaro apie 550 000 m3 nuotekų dumblo. Didžiausi nuotekų dumblo kiekiai susidaro Vilniaus ir Kauno apskrityse.

2006 metais atiktoje nuotekų dumblo panaudojimo galimybių studijoje (“Investment programme for sludge management in Lithuania”, Sweco BKG, Vilnius 2006) analizuojami keli nuotekų dumblo tvarkymo būdai, ir pabrėžiama, kad dumblo panaudojimas žemės ūkyje arba pažeistų teritorijų atstatymui nėra pati geriausia dumblo panaudojimo alternatyva. Programoje pasirinkta prioritetinė schema pirmiausiai numato dumblo panaudojima energijos gavybai. Esant poreikiui, būtų galimybės panaudoti dumblą žemės ūkyje, energetinio miško tręšimui arba pažeistų teritorijų atstatymui. Programoje taip pat numatyta kad tiktai I ir II kategorijos dumblas (klasifikuojant pagal LAND 20-2005 nurodymus) galėtų būti panaudojamas žemė ūkyje.

Teisės aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai

Tręšimo planų rengimas, sunkiųjų metalų kiekio nuotekų dumble ir dirvožemyje analizavimas numatytas normatyviniame dokumente LAND 20-2005 “Nuotėkų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai”, kuris patvirtintas Aplinkos ministro 2001 birželio 28 d. įsakymu Nr. 349 ir pakeistas 2005 lapkričio 28 d. įsakymu Nr. D1-575 (LAND).

Trumpas priemonių apibūdinimas

Tręšimo planai. Normatyviniame dokumente LAND 20-2005 nurodyta, kad asmenys, ketinantys naudoti nuotekų dumblą žemdirbystės reikmėms, turi parengti tręšimo planus, kurie turi būti suderinti su Regionų aplinkos apsaugos departamentais (RAAD). Tręšimo planai rengiami 6 metams. Šiuose planuose turi būti pateikta informacija apie dirvos analizės rezultatus ir maksimalios sunkiųjų metalų koncentracijos, kurios gali aptekti į dirvožemį, tręšiant jį nuotekų dumblu. Nežinoma, kiek tręšimo planų yra parengiama ir suderinama su RAAD kasmet, todėl reikia griežtinti planų rengimo apskaitą ir kontrolę.

Dumblo sudėties tyrimai ir duomenų saugojimas, pavojingų medžiagų išėmimas iš vartojimo ir uždraudimas. Dumblo tiekėjai privalo vykdyti nuotekų dumblo kokybės apskaitą, kaupti informaciją apie dumblo apdorojimo būdus, dumblo kiekį, naudojimą ir kt. Be to turi būti kaupiama informacija apie šių sunkiųjų metalų koncentracijas dumble: Pb, Cd, Cr, Cu, Ni, Zn, Hg. LAND 20- 2005 nurodoma, kad nuotekų dumblas gali būti suskirstytas į tris kategorijas, priklausomai nuo sunkiųjų metalų koncentracijų dumble. Dumblo panaudojimo Lietuvoje investicinėje programoje1 nurodoma, kad 1 kategorijai priklauso 5 aglomeracijose susidarantis nuotekų dumblas ( 1.7.lentelė).

(1) 1 “Dumblo panaudojimo Lietuvoje investicinė programa” parengta SWECO BKG, Vilnius 2006

1.7 lentelė. Nemuno UBR aglomeracijose susidarančio nuotekų dumblo kategorijos, 2004-2005.

Kategorija	I	II	III
Miestas	Kaišiadorys, Druskininkai, Vičiūnai,Šilutė, Lentvaris	Šalčininkai, Varėna, Utena, Radviliškis, Alytus, Raseiniai, Vilnius	Ukmergė, Kretinga, Šiauliai, Tauragė, Panevėžys.

Šaltinis: “Dumblo panaudojimo Lietuvoje investicinė programa” parengta SWECO BKG, Vilnius 2006

Įgyvendinimo kaštai

Pagal SWECO BKG atliktą Dumblo tvarkymo Lietuvoje investicinės programos parengimo studiją, iš viso Lietuvoje reikės maždaug 300 mln. Lt. Nemuno UBR (t.y. atėmus investicijas, reikalingas Telšių, Mažeikių, N. Akmenės, Rokiškio, Pasvalio, Šiaulių ir Visagino savivaldybėse) suma dumblo tvarkymui sudarytų maždaug 225 mln. Lt

1.1.7. Augalų apsaugos produktų direktyva (91/414/EEB)

Direktyvos reikalavimai susiję su augalų apsaugos produktų įteisinimu, tiekimu į rinką, naudojimu ir kontrole. Lietuvoje gali būti tiekiami į rinką ir naudojami tik patvirtinti augalų apsaugos produktai, o įmonės, ketinančios tiekti į rinką augalų apsaugos produktus, turi įsigyti specialius leidimus. Visi produktai turi būti naudojami tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos etiketėje, be to turi būti laikomasi Geros augalų apsaugos produktų naudojimo praktikos.

Šiuo metu Lietuvoje įregistruota 215 augalų apsaugos produktų ir 140 veikliųjų medžiagų, kurios gali būti galų apsaugos produktų sudėtyje.

Nėra žinoma, kiek augalų apsaugos produktų sunaudojama Nemuno UBR pabaseiniuose, tačiau tikėtina, kad daugiausiai jų sunaudojama intensyvios žemdirbystės teritorijose. Daroma prielaida, kad herbicidai ir augalų augimo reguliatoriai daugiausiai yra naudojami dideliuose intensyvios žemdirbystės ūkiuose, todėl šių produktų per metus suvartojamas kiekis nuolat didėja. Tokios augimo tendencijos prognozuojamos vidurio Lietuvoje, kur žemdirbystės veikla yra labiausiai išvystyta.

Sunku prognozuoti, kaip augalų apsaugos produktai paveiks paviršinio ir požeminio vandens kokybę. Šis poveikis sumažėtų, jeigu augalų apsaugos produktai būtų naudojami tinkamai, pagal Geros augalų apsaugos produktų naudojimo praktikos kodekso rekomendacijas. Valstybinė augalų apsaugos tarnyba kontroliuoja, kaip naudojami augalų apsaugos produktai.

Teisės aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai

• Augalų apsaugos įstatymas Nr. IX-1761, kurio nauja redakcija priimta 2003 spalio 14 d (Įstatymas);

• Žemės ūkio ministro 2004 balandžio mėn. 19 d. įsakymas Nr. 3D-187 dėl veikliųjų medžiagų, kurios gali būti augalų apsaugos produktų sudėtyje, sąrašo (Sąrašas), pakeisto 2008 m. birželio 12 d. Nr. 3D-324 (Pakeitimas).

Trumpas priemonių apibūdinimas

Augalų apsaugos produktų patvirtinimas. Augalų apsaugos produktai turi būti patvirtinti prieš tiekiant juos į rinką. Augalų apsaugos produktuose esančios veikliosios medžiagos yra patvirtinamos Žemės ūkio ministerijos įsakymais. Šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinta 140 veikliųjų medžiagų, kurios gali būti augalų apsaugos produktų sudėtyje.

1.8 lentelė. Lietuvoje patvirtintų augalų apsaugos produktų skaičius

Produktas	Produktai, autorizuoti profesionaliam naudojimui	Produktai, autorizuoti individualiam naudojimui
Insekticidai	15	7
Fungicidai	52	10
Beicai	18
Herbicidai	85	17
Augimo reguliatoriai	7
Defoliantai	1
Kita	3
Iš viso	181	34

Augalų apsaugos produktų ženklinimas. Augalų apsaugos įstatyme nurodomi detalūs reikalavimai augalų apsaugos produktų ženklinimui. Be kita ko, ant etiketės turi būti nurodytas veikliosios medžiagos pavadinimas ir kiekis, informacija apie pavojų sveikatai ir aplinkai bei rekomendacijos, kaip naudoti produktą.

Geros augalų apsaugos praktikos taikymas. Geros augalų apsaugos praktikos taisyklės buvo patvirtintos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-227 2004 m. balandžio 26 d. (Įsakymas). Valstybinė augalų apsaugos tarnyba kasmet ūkininkams organizuoja seminarus ir mokymus, kuriuose skatina vadovautis Geros augalų apsaugos praktikos taisyklėmis.

Augalų apsaugos produktų naudojimo kontrolė. Valstybinė augalų apsaugos tarnyba kontroliuoja, kaip naudojami augalų apsaugos produktai. 2006 metais siekiant patikrinti augalų apsaugos produktų naudotojus buvo surengti 1865 kontrolės vizitai, ir buvo užfiksuoti 582 atvejai (31 proc.) kai produktai buvo naudojami nesilaikant reikalavimų.

Kitos priemonės yra:

• augalų apsaugos priemonių poveikio tyrimai, analizė, kenksmingų medžiagų išėmimas iš naudojimo ir uždraudimas.

Įgyvendinimo kaštai įvertinti nebuvo.

1.1.8. Poveikio aplinkai vertinimo direktyva (85/337/EEB)

Pagrindinis direktyvos tikslas yra įvertinti viešuosius ar privačius projektus, kurie gali turėti reikšmingo poveikio aplinkai, ir jų galimą jų poveikį aplinkai. Pagal direktyvos reikalavimus visos Valstybės narės turi imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad prieš duodant sutikimą veiklai projektams, galintiems turėti reikšmingo poveikio aplinkai, reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Be kitų veiksmų atliekant PAV reikia įvertinti tiesioginį ir netiesioginį poveikį vandens aplinkai.

Atsakinga institucija, įvertinusi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, priima sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla leistina pasirinktoje teritorijoje. Jeigu sprendimas yra neigiamas, pradėti ūkinės veiklos toje teritorijoje negalima. Poveikio aplinkai vertinimas yra prevencinė priemonė, skirta ūkinės veiklos poveikio aplinkos komponentams, įskaitant ir paviršinius vandens telkinius bei požeminį vandenį, mažinimui. Poveikis aplinkai sumažėja pasirenkant tinkamiausią teritoriją, technologijas ir statybos sprendimus bei objekto eksploatavimo sąlygas.

Teisės aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai

Direktyvos reikalavimai buvo perkelti į kelis Lietuvos teisės aktus, kurių svarbiausias yra Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Įstatymas), priimtas 1996 m. rugpjūčio 15 d. ir paskutinis papildymas 2008 m. birželio 30 d. Nr. X-1654 (pakeitimas). Įstatyme nurodyti du ekonominių veiklų sąrašai, kur pirmame sąraše yra tos ekonominės veiklos, kurioms prieš pradedant veiklą privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Antrame sąraše išvardintos ekonominės veiklos, kurioms būtina atlikti atrankos procedūras.

Trumpas priemonių apibūdinimas

Pagal direktyvos reikalavimus, visos Valstybės narės turi imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad prieš duodant sutikimą veiklai projektai, galintys turėti reikšmingo poveikio aplinkai, siekiant nustatyti galimą jų poveikį turi praeiti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Poveikio aplinkai vertinimas Lietuvoje atliekamas nuo 1996 metų, kai buvo priimtas įstatymas.

Įgyvendinimo kaštai Papildomų investicijų nereikia

1.1.9 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės direktyva (96/61/EEB)

Direktyva siekia mažinti taršą iš pramoninių šaltinių. Integruotos taršos ir prevencijos leidimas yra pagrindinė TIPK direktyvoje numatyta taršos mažinimo priemonė. TIPK leidimuose turi būti numatyta, kad visa įmonės veikla būtų organizuojama tausojant aplinką, t.y. juose nustatomi reikalavimai oro, vandens ir dirvožemio taršai, atliekų susidarymui, ir kt. Taisyklėse, be kita ko, nustatyti reikalavimai diegti racionalų vandens naudojimą skatinančias bei taršą mažinančias priemones. Šios priemonės turi būti numatytos integruotos taršos prevencijos ir kontrolės leidimuose. Jos leidžia užtikrinti, jog aplinkai ūkinės veiklos daromas poveikis būtų sumažintas iki minimumo.

Teisės aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai

LR Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimų, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (Taisyklės) su paskutinėmis 2008 m. liepos 8 d. Nr. D1-365 patvirtintomis pataisomis (pakeitimas). Taisyklėse nurodyta, jog visos ūkinės veiklos, išvardintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių I ir II prieduose nuo 2007 m. gruodžio 31 d. privalo turėti TIPK leidimus.

Kiti taršos prevenciją reglamentuojantys teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. D1-630 „Dėl Ataskaitų apie 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos Direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimą rengimo ir teikimo Europos Komisijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 181-6714);

2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. D1-526 „Dėl Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) įgyvendinimo įvertinimo pramonės įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 108-4446).

Trumpas priemonės apibūdinimas

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai. Leidimus turi gauti visos pramonės įmonės, vykdančios veiklą, išvardintą taisyklių I ir II prieduose. Leidimuose visų pirma reikalaujama taikyti visas prieinamas taršos prevencijos priemones bei diegti geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB). Be šių bendrųjų reikalavimų, leidimuose yra nustatytos taršos ribinės vertės. Leidimuose taip pat nustatomi reikalavimai parengti „Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo programas“. 1.9 lentelėje pateikiama informacija apie TIPK įrenginių

skaičių Lietuvos regionuose, patenkančiuose į Nemuno UBR teritoriją. Joje taip pat nurodyta, kiek šių įrenginių jau turi TIPK leidimus.

1.9 lentelė. TIPK įrenginių ir leidimų skaičius Nemuno UBR

Regionų aplinkos apsaugos departamentai	Direktyvos sąrašas	Bendras TIPK įrenginių sk.	Įrenginiai dirbantys su leidimais
Alytaus RAAD	I sąrašas	8	7
	II sąrašas	170	149
Kauno RAAD	I sąrašas	31	31
	II sąrašas	342	332
Vilniaus RAAD	I sąrašas	29	29
	II sąrašas	513	480
Utenos RAAD	I sąrašas	14	14
	II sąrašas	223	223
Klaipėdos RAAD	I sąrašas	27	26
	II sąrašas	341	326
Marijampolės RAAD	I sąrašas	12	12
	II sąrašas	175	175
Panevėžio RAAD	I sąrašas	25	25
	II sąrašas	415	353
Šiaulių RAAD	I sąrašas	39	35
	II sąrašas	542	384

Šaltinis: Regionų aplinkos pasaugos departamentai, Metinės ataskaitos, 2007 m

Įgyvendinimo kaštai

Preliminariais 2000 m. atliktų skaičiavimų duomenimis, TIPK direktyvos įgyvendinimas kainuos nuo 1200 iki 2000 mln. Lt. Dabartinės TIPK direktyvos įgyvendinimo investicines sąnaudos nebuvo perskaičiuotos.

1.1.10 Stambių avarijų (SEVESO) direktyva (96/82/EEB)

Direktyva buvo priimta 1996 metais. Pagrindinis dėmesys joje skiriamas įrenginiuose naudojamoms pavojingoms medžiagoms. Direktyva apima ir pramoninę veiklą, kur naudojamos cheminės medžiagos, ir pavojingų medžiagų saugojimą. Direktyva numato tam tikro lygio įrenginių kontrolę, priklausomai nuo to, kokie pavojingų medžiagų kiekiai naudojami įrenginyje.

Jeigu įmonėje laikomas pavojingų medžiagų kiekis yra mažesnis nei Direktyvoje nustatytas ribinių kiekių lygis, bus tikrinamas jos atitikimas bendrosioms sveikatos, saugumo ir aplinkos apsaugos nuostatoms. Jeigu pavojingų medžiagų kiekis įmonėje viršija viršutinę ribą, nustatytą Direktyvoje, jai bus taikomi visi Direktyvoje nustatyti reikalavimai (šaltinis: Europos civilinė apsauga xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxxx/xxxxxxxxxxx.xxx).

Teisės aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai

• LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinti Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai (Nuostatai) su paskutinėmis 2008 m. rugsėjo 10

d. Nr. 913 pataisomis (pakeitimas);

• Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2006 m. gruodžio 29 d. Nr. 1-528 įsakymu patvirtinta Lietuvos Respublikos pavojingų objektų tikrinimo programa (Programa);

• LR Aplinkos ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. D1-207 patvirtintas Potencialiai pavojingų objektų sąrašas (Sąrašas).

Trumpas priemonių apibūdinimas

Avarijų likvidavimo planų ir saugos ataskaitų rengimas, avarijų prevencijos priemonės. Reglamente reikalaujama, kad įmonėse, dirbančiose su pavojingomis medžiagomis, būtų rengiamos saugos ataskaitos. Saugos ataskaitose turi būti įtraukti ir Avarijų prevencinių priemonių planai. Potencialiai pavojingų įrenginių sąraše šiuo metu yra 21 įrenginys, kuriam taikomi Direktyvos reikalavimai. Septyniolika įrenginių yra pastatyti Nemuno UBR.

Potencialiai pavojingų įrenginių vietos parinkimas. Nuostatuose reikalaujama, jog vieta naujam įrenginiui turi būti parenkama taip, kad būtų užtikrinamas saugus atstumas iki gyvenamųjų teritorijų, judrių kelių, rekreacinių ir viešųjų teritorijų.

Direktyvos įgyvendinimo kontrolė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu kasmet tvirtinamos pavojingų įrenginių priežiūros programos, kuriose nustatomas pavojingų įrenginių kontrolės grafikas. Naujausiu įsakymu Nr. 1-528 priimtu 2006 metais buvo patvirtinta Lietuvos respublikos pavojingų įrenginių kontrolės programa ir nustatytas 2007 metų kontrolės grafikas. Naujoji programa taip pat įdiegia sisteminę kontrolę, kuri turėtų užtikrinti saugią pavojingų įrenginių veiklą. Šie įrenginiai buvo pradėti kontroliuoti 2002 metais. Europos Komisijos 2003-2005 metų ataskaitoje dėl Seveso Direktyvos įgyvendinimo valstybėse narėse nurodoma, jog 2002 metais Lietuvoje buvo 14 aukštesniosios ribos įmonių, o 2005 metais šis skaičius padidėjo iki 21. Visi šie įrenginiai buvo patikrinti 2005 metais, o 2006 metais buvo patikrinta 20 įrenginių.

Įgyvendinimo kaštai. Papildomų investicijų nereikia.

1.1.11. Geriamojo vandens direktyva (80/778/EEB), kurią pakeitė direktyva 98/83/EB Dėl žmogaus vartojamo vandens kokybės

Direktyva siekia apsaugoti ES vartotojų sveikatą ir užtikrinti, kad geriamas vanduo visoje Europoje būtų sveikas, švarus ir saugus gerti. Direktyvoje reikalaujama pastoviai tirti vandenyje esančius mikrobiologinius ir cheminius parametrus. Nustatyta, kad Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje, kur visas geriamasis vanduo tiekiamas iš požeminio vandens šaltinių, neturės neigiamo poveikio paviršinių vandens telkinių būklei, nes požeminio vandens ištekliai Lietuvoje yra pakankamai gausūs, o jų cheminė būklė gera.

Teisės aktai, į kuriuos perkelti direktyvos reikalavimai

• Geriamojo vandens įstatymas, priimtas 2001 liepos 10 d. (Įstatymas),

• Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, priimtas 2006 liepos 13 d. (Įstatymas);

• Nuotekų tvarkymo reglamentas, priimtas Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-236 ir patvirtinta nauja redakcija 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515 (Reglamentas),

• Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 643 „Dėl valstybinės geriamojo vandens kontrolės tvarkos patvirtinimo” (Įsakymas) perkeliami specifiniai direktyvos reikalavimai dėl geriamojo vandens kokybės kontrolės;

• LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai” patvirtinimo” (Higienos norma) ir 2007 m. lapkričio 29 d. Nr. V-965 pakeitimas (Pakeitimas);

• LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. V-613 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra” patvirtinimo” (Higienos norma).

• Savivaldybių pareigą organizuoti geriamojo vandens tiekimą nustatantis Vietos savivaldos

įstatymas (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290).

Trumpas priemonių apibūdinimas

Geriamojo vandens kokybės kontrolė. Ši priemonė yra įgyvendinama remiantis Higienos normos HN 24:2003 reikalavimais. Higienos normoje nustatomi geriamojo vandens kokybės reikalavimai (cheminė sudėtis, kokybės vertinimų skaičius per metus, analizės metodai ir kt.)

Sanitarinės vandenviečių apsaugos zonos (SAZ) įrengimas. SAZ rengiamos ir įteisinamos pagal higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ reikalavimus. Kiekvienai vandenvietei yra nustatoma sanitarinė apsaugos zona, kurią sudaro trys juostos:

• griežto režimo apsaugos juosta (1-oji) – arčiausiai kaptažo įrenginių esanti juosta, skirta apsaugoti vandenvietę ir joje esančius požeminio vandens kaptažo įrenginius nuo tyčinės ar atsitiktinės taršos, kurioje draudžiama ūkinė ir kita veikla, nesusijusi su vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu;

• mikrobinės taršos apribojimo juosta (2-oji) – sanitarinės apsaugos zonos juosta, kurioje ribojama mikrobinė ir cheminė tarša;

• cheminės taršos apribojimo juosta (3-ioji) – sanitarinės apsaugos zonos juosta, kurioje ribojama cheminė tarša;

Savivaldybė, kurios teritorijoje yra vandenvietė, organizuoja vandenvietės SAZ steigimą ir apsaugą pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo reikalavimus. Kai vandenvietės SAZ ribos yra kelių savivaldybių teritorijose, vandenvietės SAZ steigimą ir apsaugą koordinuoja apskrities viršininkas, jei SAZ yra kelių apskričių teritorijose – apskrities, kurios teritorijoje yra vandenvietė, viršininkas.

Teisės aktų nustatyta tvarka parengtas, suderintas ir patvirtintas vandenvietės SAZ specialusis planas registruojamas savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre ir Žemės gelmių registre. Patvirtintos vandenviečių SAZ juostos turi būti žymimos rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus, o ūkinė veikla reguliuojama pagal higienos normoje HN 44:2006 nustatytus apribojimus ir kitus teisės aktus. Svarbi priemonė yra SAZ įsteigimo ir įteisinimo kontrolė.

Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimo kaštai buvo įvertinti 2001 metais, ir siekė apie 100 milijonų litų. Investicijos buvo planuojamos fluoro ir geležies kiekio mažinimui požeminiame vandenyje.

1.2. Kitų direktyvos straipsnių įgyvendinimo priemonės

Be pagrindinių direktyvų įgyvendinimo priemonių BVPD 11 straipsnyje reikalaujama įvertinti ir kituose direktyvos straipsniuose numatytus reikalavimus. Šių reikalavimų įgyvendinimo priemonės aprašomos žemiau.

1.2.1 Praktinės priemonės, skirtos kaštų atsiperkamumo principui įgyvendinti (9 BVPD straipsnio reikalavimai)

9-me BVPD straipsnyje aptariamas sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, susigrąžinimas, nurodant, kad valstybė atsižvelgia į sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, įskaitant aplinkos apsaugos ir išteklių sąnaudas, susigrąžinimo principą pagal ekonominę analizę, ir visų pirma

atsižvelgia į principą “teršėjas moka”.

Lietuvos teisės aktai, į kuriuos perkelti 9 straipsnio reikalavimai

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 gruodžio 21 nutarimu Nr. O3-92 (Metodika).

Trumpas priemonės apibūdinimas

Vandens kainos nustatymas. Vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo tarifai Lietuvoje apskaičiuojami remiantis kaštų atsiperkamumo principu. Kaina neturi būti aukštesnė nei realios vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo išlaidos. Ji apskaičiuojama atsižvelgiant į:

- vandens skaitiklių skaičių bei patiekto geriamojo vandens bei surinktų nuotekų kiekį;

- veiklos efektyvumo ir paslaugų kokybės rodiklius;

- ilgalaikius veiklos ir investicijų planus;

- eksploatacijos kaštus;

- vandens paėmimo ir vandens taršos mokesčius.

Vandens kaina nustatoma pagal kaštų atsiperkamumo principą. Apskaičiuota, kad šiuo metu viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus finansinių kaštų atsiperkamumas prilygsta maždaug 85%.

1.2.2 Priemonės, skirtos BVPD 7 straipsnio įgyvendinimui

BVPD 7 straipsnis reikalauja:

• nurodyti visus vandens telkinius, naudojamus geriamojo vandens tiekimui, iš kurių kasdien vidutiniškai imama daugiau kaip 10 m3 arba daugiau kaip penkiasdešimčiai asmenų vartoti skirto vandens;

• Vykdyti vandens telkinių, iš kurių kasdien imama daugiau kaip 100 m3 vandens, stebėseną.

Teisės aktai

• Žemės gelmių registro nuostatai, Vyriausybės patvirtinta nauja redakcija 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 448 (Nuostatai). Registro paskirtis – registruoti žemės gelmių išteklių išteklius, gręžinius ir žemės gelmių tyrimus, rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti, apdoroti, naudoti ir teikti duomenis, kurių reikia žemės gelmių ir jų išteklių naudojimui valdyti, aplinkai saugoti.

• Lietuvos Geologijos tarnybos 2003 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 1-59 dėl ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo (Įsakymas) nustato ūkio subjektų, kurie daro poveikį aplinkai požeminio vandens stebėjimo tvarką, siekiant užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą.

Trumpas priemonių apibūdinimas

Vandenviečių, iš kurių per dieną paimama daugiau nei 10 m3 /diena vandens, identifikavimas. Vandenvietės identifikuotos, jų sąrašas pateiktas šios priemonių programos 2-me priede.

Vandenviečių, kurios bus naudojamos ateityje, nustatymas. Vyriausybės 2006 birželio 8 d. nutarimu Nr. 562 buvo patvirtinta Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti 2007-2025 metų programa bei pradėtas projektas „Požeminio vandens išteklių įvertinimas Lietuvoje“. Projekte numatyta:

• nustatyti turimų požeminio vandens išteklių kiekį, ištirti kokybę ir jų naudojimo galimybę 2007–2025 metais, atsižvelgiant į geriamojo vandens kokybės reikalavimus;

• parengti vandenviečių išteklių kokybės apsaugos, gerinimo ir kokybės kontrolės priemones;

• sukurti informacinę ryšių tarp požeminį geriamąjį vandenį tiriančių, tiekiančių ir jo kokybę kontroliuojančių, taip pat vandentiekio objektus projektuojančių ir vandens baseinų išteklius valdančių institucijų sistemą.

Iki 2008 metų pabaigos buvo įvertinti trijų požeminio vandens baseinų turimi ištekliai bei esamas ir perspektyvinis naudojimas. Per 2009-2010 metus numatyta įvertinti visos Lietuvos teritorijos požeminio vandens išteklius

Vandenviečių, iš kurių paimama daugiau nei 100 m3 vandens per dieną, stebėsena. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarka, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-59 nurodo, jog visi ūkio subjektai per parą išgaunantys daugiau nei 100 m3 požeminio vandens, turi vykdyti požeminio vandens monitoringą. Kiekvienas ūkio subjektas turi parengti 3-5 metų stebėsenos programą, kurioje pateikiama informacija apie ūkio subjektą, veiklos tipą, hidro-geologines sąlygas ir kita. Programoje taip pat turi būti nurodyta stebėsenos metodologija, dažnis ir analizės metodai. Ūkio subjektai tvarkingai vykdo norminių aktų reikalavimus ir teikia informaciją Lietuvos geologijos tarnybai.

Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonų parengimas ir įteisinimas.

Ši priemonė aprašyta 1.1.11. skyrelyje.

1.2.3 Vandens paėmimo kontrolės priemonės

Teisės aktai

Žemės gelmių registro nuostatai buvo patvirtinti 2006 m. gegužės 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr.

448 (Nutarimas). Jie buvo parengti tam, kad būtų registruojami žemės gelmių ištekliai, o informacija apie išteklius būtų renkama, saugoma ir analizuojama. Požeminio vandens ištekliai priskiriami žemės gelmių ištekliams, todėl jie yra registruojami vadovaujantis registro nuostatomis. Lietuvos Geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. įsakymu Nr. 1-10 yra patvirtinta ataskaitų apie požeminio vandens paėmimą, forma.

Trumpas priemonės apibūdinimas

Vandens paėmimo kontrolė. Lietuvos geologijos tarnyba yra atsakinga už požeminio vandens naudojimo kontrolę. Visi ūkio subjektai kurie per dieną paima daugiau nei 10 m3 požeminio vandens geriamojo vandens tiekimui arba pramonės poreikiams, turi užpildyti ketvirtines vandens paėmimo ataskaitų formas, patvirtintas 2003 m Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-10. Lietuvos geologijos tarnyba fiksuoja gautą vandens suvartojimo informaciją savo duomenų bazėse.

1.2.4 Taškinės taršos šaltinių ir kitos veiklos, įtakojančios vandens būklę, kontrolės priemonės

Aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 patvirtintos „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės“ ir Nuotekų tvarkymo reglamentas, priimtas Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-236 ir patvirtinta nauja redakcija 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515 (Reglamentas) yra pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys taškinių taršos šaltinių kontrolę. Šie teisės aktai yra apibūdinti 1.1.9 skyrelyje.

1.2.5 Pavojingų medžiagų kontrolės priemonės, numatytos BVPD 16 straipsnyje

16 BVPD straipsnis reikalauja numatyti konkrečias priemones, skirtas kovai su atskirų teršalų ar teršalų grupių keliama vandens tarša, kuri sudaro didelį pavojų vandens aplinkai, įskaitant pavojų vandens telkiniams, iš kurių imamas geriamasis vanduo. Taikomomis priemonėmis tokius teršalus reikia palaipsniui mažinti, o prioritetinių pavojingų medžiagų atveju - nutraukti ar etapais panaikinti jų išleidimą, išmetimą ar nuostolius.

Teisės aktai

Nuotekų tvarkymo reglamentas, priimtas Aplinkos ministro 2006 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-236 ir patvirtinta nauja redakcija 2007 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-515 (Reglamentas) reglamentuoja pavojingų medžiagų išleidimą su nuotekomis.

Trumpas priemonių apibūdinimas

Didžiausių leistinų koncentracijų nustatymas. Nuotekų reglamente reikalaujama, kad visi ūkio subjektai, išleidžiantys nuotekas užterštas pavojingomis medžiagomis, laikytųsi reikalavimų, nustatytų pavojingų medžiagų koncentracijoms. Skirtingos DLK yra nustatytos nuotekoms išleidžiamoms į gamtinę aplinką ir nuotekoms, išleidžiamoms į nuotekų surinkimo tinklus. Reglamente taip pat nustatyti reikalavimai maksimaliai sumažinti pavojingų medžiagų išleidimą su nuotekomis. Dokumento prieduose pateikiamos lentelės, kuriose nurodomos:

• prioritetinių pavojingų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos,

• pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos,

• gamybinių nuotekų kontroliuojami parametrai pagal taršos šaltinių tipus.

Ūkio subjektų atliekama prioritetinių pavojingų medžiagų ir pavojingų medžiagų stebėsena. Priklausomai nuo ūkinės veiklos tipo, ūkio subjektai turi stebėti pavojingų medžiagų išleidimą kas 2 arba 3 metus.

Pavojingų medžiagų stebėsena paviršiniuose vandenyse. Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu nr. 130 buvo patvirtinta Valstybinė aplinkos monitoringo programa 2005-2010 metų laikotarpiui. Programoje numatyta tokių pavojingų medžiagų stebėsena:

- sunkieji metalai (Cd, Hg, Pb);

- pesticidų likučiai;

- polichlorinti bifenilai.

Vykdant Suomijos aplinkos ministerijos finansuotą projektą “Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje”, 2007 m. vandens telkiniuose aptiktos „naujos kartos“ teršiančios medžiagos

– ftalatai ir organiniai alavo junginiai. Suomijos AM finansuotame projekte pasiūlytos tokios pavojingų medžiagų kontrolės priemonės:

• įtraukti naujas teršiančias medžiagas į Lietuvos teisės aktus ir TIPK leidimus;

• nustatyti pirminius pavojingų medžiagų šaltinius;

• papildyti pavojingų medžiagų stebėsenos programą naujais junginiais;

• tobulinti pavojingų medžiagų tyrimo (cheminės analizės) metodus;

• parengti standartines pavojingų medžiagų mėginių paėmimo procedūras.

1.2.6 Avarijų metu kylančios taršos mažinimo priemonės

skirtos didelių pramoninių avarijų prevencijai, likvidavimui ir tyrimui, taip pat skatinti pavojingų objektų saugų naudojimą, žmonių ir aplinkos apsaugą, kilus avarijoms šiuose objektuose, riboti pramoninių avarijų padarinių poveikį žmonėms ir aplinkai .

Teisės aktai

Avarijų metu kylančios taršos prevencijos ir mažinimo priemonės numatytos šiuose teisės aktuose:

• LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarime Nr. 966 dėl pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo (Nuostatai) paskutinį kartą keistame 2005 metais (papildymas) ir

• Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2008 metų gruodžio 29 d.

įsakymu Nr. 1-528 patvirtintoje Pavojingų įrenginių priežiūros programoje (Programa).

Siūloma priemonė: Pramoninių avarijų prevencijos ir likvidavimo planų ir ataskaitų rengimas.

1.2.7 Kitos pagrindinės priemonės

Be išvardintų pagrindinių priemonių, planuojamos bei turi būti įgyvendinamos ir kitos priemonės, turėsiančios įtakos Nemuno UBR vandens telkinių būklės gerinimui.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programa. Priemonės, numatytos programos I-je II-je kryptyse.

1.10 lentelė. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos aplinkosaugos priemonės

Priemonė	Priemonės apibūdinimas
I KRYPTIS „Žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas“
„Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 20 straipsnio a punkto i papunktis, 21 straipsnis, 52 straipsnio punktas c bei 58 straipsnis)	Ypatingas dėmesys skiriamas mokymo dalykams, kurie supažindina su privalomaisiais teisės aktais, ūkio valdymo ir agrarinės aplinkosaugos reikalavimais.
„Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 20 straipsnio a punkto vi papunktis)	Ši priemonė apima ūkių vertinimą ir ūkininkų konsultavimą dėl ūkių atitikties geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygoms taip pat ūkininkų konsultavimą dėl agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo.
„Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 20 straipsnio b punkto i papunktis ir 26 straipsnis) (įskaitant įsipareigojimus pagal priemonę „Standartų laikymasis“, KPP 2004–2006 m. (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 straipsniai 21b ir 21c))	Viena iš šios priemonės veiklos sričių yra skirta įgyvendinti Nitratų direktyvos reikalavimus ūkiuose, laikančiuose ne mažiau kaip 10 SGV, mažinant vandens taršą ir ypatingą dėmesį skiriant nitratams bei kitiems cheminius veiksnius, galintiems turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, biologinei įvairovei, pakeisti tradicinį kraštovaizdį. Taip pat siekiama apsaugoti Lietuvos Respublikos vandens telkinius nuo eutrofikacijos.
II KRYPTIS „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“
„Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (Tarybos reglamento (EB) Nr.1698/2005 36 straipsnio a punkto iv papunktis ir 39 straipsnis) (įskaitant įsipareigojimus pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, KPP 2004–2006 (Tarybos reglamento Nr. 1257/1999 22–24 straipsniai)	Tikslas -skatinti subalansuotą žemės naudojimą, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų degradavimą, saugoti natūralius upių ir ežerų krantus, išsaugoti ir tinkamai tvarkyti natūralias ir pusiau natūralias pievas bei ekstensyviai naudojamas šlapynes, rekreacinę aplinką, optimaliai naudoti gamtos išteklius, apsaugoti kraštovaizdį bei biologinę įvairovę, mažinti neigiamą žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai telkiniuose, kurie dėl neigiamo žemės ūkio veiklos poveikio yra priskirti „rizikos“ grupės telkiniams, kurių geros būklės gali nepavykti pasiekti iki 2015 m.
Kraštovaizdžio tvarkymo programa	Programos tikslas – išsaugoti ir tinkamai tvarkyti natūralias ir pusiau natūralias pievas, šlapynes, išsaugoti arba prireikus atkurti ekstensyvias ūkininkavimo sistemas pievose ir šlapynėse, mažinti ūkininkavimo intensyvumą intensyviai naudojamose pievose, apsaugoti biologinę įvairovę ir vandens telkinius nuo taršos.
Ekologinio ūkininkavimo programa	Programos tikslas – remti ekologinį ūkininkavimą kaip gamybos sistemą, kuri užtikrina kokybiškų maisto produktų, turinčių geras perspektyvas rinkoje, gamybą. Svarbi agrarinės aplinkosaugos priemonė, nes padeda išlaikyti ir gerinti dirvožemio kokybę, mažinti vandens ir oro taršą,

Priemonė	Priemonės apibūdinimas
	išsaugoti ekosistemų stabilumą ir biologinę įvairovę.
„Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimo programa	Programos tikslas – padėti pasiekti gerą būklę vandens telkiniuose, kurie dėl ypač didelio neigiamo žemės ūkio veiklos poveikio (vandens taršos maistinėmis ir organinėmis medžiagomis) yra priskirti telkiniams, kurių gera būklės gali nepavykti pasiekti iki 2015 m. (kaip reikalaujama pagal Bendrosios vandens politikos direktyvą 2000/60/EB ir LR Vandens įstatymą).
„Natura 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su direktyva 2000/60/EB (parama „Natura 2000“ vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje) (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 38 straipsnis)	Priemonė yra svarbi Bendrosios vandens politikos direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimui. Bendrosios vandens politikos direktyvos įgyvendinimas atidedamas, kol bus patvirtinti upių baseinų valdymo planai ir nustatytos išsamios paramos taisyklės. Tikslas-padėti spręsti konkrečius sunkumus, patiriamus atitinkamose vietovėse dėl direktyvų 79/409/EEB, 92/43/EEB ir 2000/60/EB įgyvendinimo, taip padedant gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir ugdant vietos bendruomenių ekologinį sąmoningumą. Specialusis tikslas - įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus „Natura 2000“ tinklo vietovėse, siekiant apsaugoti laukinius paukščius, natūralias buveines, saugomas rūšis ir jų buveines.

Baltijos jūros veiksmų planas.

Lietuva, kaip Helsinkio Komisijos (HELCOM) narė pasirašė Baltijos jūros veiksmų planą, kuriame numatytos eutrofikacijos mažinimo priemonės.

1.11 lentelė. HELCOM teisės aktuose numatytos priemonės

Priemonė	Xxxxxxx apibūdinimas
HELCOM Rekomendacijų 28E/5 “dėl miestų nuotekų tvarkymo” įgyvendinimas	Nuotekų tvarkymo priemonės, skirtos BDS, fosforo ir azoto taršai mažinti aglomeracijose turinčiose nuo 300 iki 200 000 g.e.
HELCOM Rekomendacijų 28E/6 „Nuotekų tvarkymą individualiuose namuose, mažose įmonėse bei gyvenvietėse turinčiose iki 300 gyventojų ekvivalento” įgyvendinimas	Priemonės skirtos nuotekų tvarkymui individualiuose namuose, mažose įmonėse bei gyvenvietėse, turinčiose ne daugiau nei 300 g.e.; pvz. sausieji tualetai, plovikliai be fosfatų; buitinių nuotekų tvarkymas individualiuose namuose;
HELCOM Rekomendacijų 28E/7 “Priemonės skirtos fosforui plovikliuose pakeisti” įgyvendinimas	Priemonės, skirtos fosforo naudojimui plovikliuose nutraukti
HELCOM Rekomendacijų 28E/4 „Priedo III pakeitimas “taršos mažinimo iš žemės ūkio šaltinių kriterijai ir priemonės” įgyvendinimas	Priemonės skirtos taršai iš žemės ūkio mažinti; Geriausios aplinkos apsaugos praktikos taikymas; Geriausių prieinamų gamybos būdų taikymas žemės ūkyje;
HELCOM Rekomendacijų 28E/8. „dėl dioksinų ir kitų pavojingų medžiagų taršos iš mažų kurą deginančių įrenginių mažinimo” įgyvendinimas	Priemonės: mažai teršiančių įrenginių naudojimas; gyventojų sąmoningumo kėlimas siekiant išvengti taršos pavojingomis medžiagomis
Cheminių medžiagų: - endosulfano; - pentabromodifenileterio (pentaBDE); - octabromodifenileterio (octaBDE) Gamybos, naudojimo ir platinimo draudimas	Priemonė: cheminių medžiagų gamybos, naudojimo ir platinimo draudimas

1.12 Pagrindinių priemonių suvestinė lentelė

ES Direktyva	Įgyvendinimo priemonės	Atsakinga institucija	Reikalingos lėšos
Maudyklų direktyva	Maudyklų vandens kokybės stebėjimas	SAM, savivaldybės	Monitoringo programai įgyvendinti 2006 – 2008 metais reikėjo 3,2 mln. Lt.
	Visuomenės informavimas apie maudyklų vandens kokybę
	Maudyklų įteisinimas
	Maudyklų vandens kokybės gerinimas ir blogos kokybės vandens atstatymas iki geros būklės
	Informacinės sistemos apie maudyklas kūrimas
Paukščių direktyva	Saugomų teritorijų steigimas.	Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT)	15,5 mln. Lt 2007 x. xxxxxxxx.
	Gamtotvarkos planų sudarymas
Buveinių direktyva	Saugomų teritorijų steigimas.	VSTT	90 mln. Lt. litų 2007 m. kainomis
	Gamtotvarkos planų sudarymas
Poveikio aplinkai vertinimo	Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros	Ūkio subjektai	Papildomų investicijų nereikia
SEVESO direktyva	Avarijų likvidavimo planų ir saugos ataskaitų rengimas	Pramonės įmonės	Papildomų investicijų nereikia
	Potencialiai pavojingų įrenginių vietos parinkimas.	Pramonės įmonės
	Direktyvos įgyvendinimo kontrolė	Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
TIPK direktyva	Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai	Pramonės įmonės	2000 m. a duomenimis, TIPK direktyvos įgyvendinimas kainuos nuo 1,2 iki 2 mlrd. Lt. Dabartinės TIPK direktyvos įgyvendinimo investicines sąnaudos nebuvo perskaičiuotos
Nuotekų dumblo direktyva	Tręšimo planai	Vandens tiekimo ir žemės ūkio įmonės	Apie 225 mln. Lt.
	Dumblo sudėties tyrimai
	Pavojingų medžiagų uždraudimas
Augalų apsaugos priemonių direktyva	Augalų apsaugos produktų patvirtinimas	Žemės ūkio bendrovės ir ūkiai	Nebuvo vertinti
	Augalų apsaugos produktų ženklinimas
	Geros augalų apsaugos praktikos taikymas	Valstybinė augalų apsaugos kontrolė
	Augalų apsaugos produktų naudojimo kontrolė
Geriamojo vandens direktyva	Vandenviečių, iš kurių per dieną paimama daugiau nei 10 m3 /diena vandens, identifikavimas	Savivaldybės, vandens tiekimo įmonės	Papildomų investicijų nereikia
	Vandenviečių, iš kurių paimama daugiau nei 100 m3 vandens per dieną, stebėsena		Kaina įtraukta į geriamojo vandens tarifą
	Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonų įteisinimas		Bus paskaičiuota 2009 m.
	Fluoro, geležies ir mangano pašalinimas		Apie 100 mln. Lt

ES Direktyva	Įgyvendinimo priemonės	Atsakinga institucija	Reikalingos lėšos
Miestų nuotekų valymo direktyva	Centralizuotas nuotekų tvarkymas gyvenvietėse, didesnėse nei 2000 g.e.	Savivaldybės, vandens tiekimo įmonės	Investicijų kaštai 2003- 2009 metams prilygsta 1 mlrd. litų. 2007-2013 m. gyvenvietėms, > 2000 g.e., numatyta skirti apie 2,1 mlrd. Lt
Nitratų direktyva	Gyvulių tankis turi būti ne didesnis negu 1,7 sąlyginio gyvulio vieneto (SGV) vienam žemės ūkio naudmenų hektarui;	ŽŪM, AM, ūkiai, bendrovės	Investiciniai kaštai - ~320 mln. Lt (2002 x. xxxxxxxx)
	Azoto kiekis, įterpiamas su mėšlu, neturi būti didesnis kaip 170 kg azoto vienam žemės ūkio naudmenų hektarui;
	Ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 SGV, turi būti įrengtos mėšlo saugyklos;
	Ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 15 ha žemės ūkio naudmenų ir daugiau kaip 10 SGV, dalis ploto turi būti apsėta žiemojančiais augalais

2. PAPILDOMOS PRIEMONĖS

MIKE BASIN modeliu buvo identifikuoti vandens telkiniai, sąlyginai pavadinti “rizikos” telkiniais, kurie po pagrindinių (bazinių) priemonių įgyvendinimo (t.y. po pagrindinėse vandens direktyvose nustatytų reikalavimų įvykdymo) neatitiks geros vandens būklės kriterijų. Paviršinio vandens rizikos telkinių būklės gerinimui, kur įmanoma, buvo pasiūlyti aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu efektyviausių papildomų priemonių rinkiniai. Pasiūlytos priemonės ir požeminio vandens telkinių būklės pagerinimui, tačiau tai daugiau yra patarimai savivaldos institucijoms, atsakingoms už gyventojų aprūpinimą geros kokybės geriamuoju vandeniu. Integruotą priemonių programą sudaro konkrečios priemonės arba pasiūlytos studijos papildomų priemonių parinkimui tokiuose sektoriuose:

Žemės ūkis. Šiame sektoriuje atlikta labai detali reikalingų papildomų priemonių ir jų kaštų bei apskritai žemės ūkio sektoriaus vaidmens, išsaugant ir gerinant ekologinę vandens telkinių būklę, analizė. Papildomos priemonės, taikant jų efektyvumo taršos mažinimui principą, parinktos kiekvienam smulkiam baseinėliui atskirai, o vėliau priemonės susumuotos pagal upių pabaseinius. Gauti kaštai palyginti su numatytomis skirti valstybinėmis lėšomis.

Sutelktosios taršos šaltiniai. Šiam sektoriui analizė taip pat gana detaliai atnaujinta. Pagal MIKE BASIN modeliavimo rezultatus gautuose sutelktosios taršos taškuose, kuriuose reikia dar toliau mažinti apkrovą, įvertinta nuotekų tvarkymo infrastruktūros, jei tokia yra, būklė ir pasiūlytos priemonės teršimo mažinimui. Įvertinti tiek investiciniai, tiek metiniai (anualizuoti) kaštai, kurie palyginti su esamais finansavimo šaltiniais.

Hidro-morfologiniai pakeitimai. Hidromorfologinės papildomos priemonės susijusios su tvenkinių, hidroelektrinių ir upių ištiesinimo daromu poveikiu vandens telkinių ekologinei būklei. Papildomos priemonės čia nustatytos pagal tos srities ekspertų informaciją. Tvenkinių ar hidroelektrinių poveikio švelninimo priemonių įtaka vandens telkinių ekologinės būklės gerėjimui kol kas neištirta, taip pat dar negavome aiškios informacijos apie priemonių kaštus, todėl šioje ataskaitoje tik pateikiamas pasiūlytų priemonių sąrašas. Jį sudaro a) upių tęstinumo ir debito atstatymas/užtikrinimas (žuvitakiai, kurie pasiūlyti prioritetinėms upėms), b) hidroelektrinių turbinų modernizavimas, c) uostų vandens ekologinės būklės pagerinimas ir d) upių vingiuotumo atkūrimas. Tik pastarajai priemonei apskaičiuoti konkretūs kaštai, įvertinti finansavimo šaltiniai ir išanalizuotas mokumas.

Navigacija ir rekreacija. Nors navigacija ir rekreacija nebuvo identifikuotos kaip poveikį ekologinei vandens būklei darančios svarbios apkrovos, tačiau šiems sektoriams vis dėlto siūlomos svarbiausios dvi priemonės –darnios navigacijos ir darnios rekreacijos skatinimas. Kaštai šioms priemonėms nenustatyti dėl kol kas nežinomų konkrečių įgyvendintinų veiklų, todėl ir mokumas nenagrinėjamas.

Požeminio vandens sektorius. Papildomos priemonės požeminio vandens valdymo srityje yra monitoringo programos išplėtimas ir alternatyvių vandenviečių žvalgyba. Pateikiami vieneto kaštai monitoringo gręžiniams. Alternatyvių vandenviečių žvalgybos kaštai yra tik patariamojo pobūdžio informacija savivaldybėms, kadangi naujų telkinių paieška nėra vandens telkinio kokybės gerinimo priemonė.

Kuršių marių vandens būklės gerinimas. Kuršių marioms papildomų priemonių, skirtų žemyne esančių vandens telkinių geros būklės pasiekimui, nepakanka ir reikia papildomų priemonių pačiose Kuršių mariose. Atsižvelgus į atliktas studijas, siūlomos dvi priemonės būklei pagerinti: a)

makrofitų pjovimas ir b) filtruojančių moliuskų (dreisenų) auginimas ir surinkimas. Pirmosios apytikriai kaštai žinomi, o antrosios efektyvumui įvertinti siūloma atlikti eksperimentinį testavimą, kuris patikrintų technologiją bei tiksliai apibrėžtų efektyvumą ir visos priemonės kaštus.

Šiame skyriuje pateikta:

• efektyviausių papildomų priemonių parinkimo metodologijos aprašymas;

• papildomos priemonės žemės ūkio, sutelktosios taršos šaltinių, morfologinių pokyčių švelninimo ir požeminio vandens gerinimo srityse;

• papildomų priemonių kaštai;

• esami ir planuojami potencialūs finansavimo šaltiniai pagrindinėms ir papildomoms priemonėms finansuoti;

2.1. Papildomos priemonės gyventojų nuotekų poveikio mažinimui

2.1.1. Vertinimo apimtis

Po MIKE BASIN modeliavimo paaiškėjo, kad įgyvendinti Miestų nuotekų valymo direktyvos reikalavimus didesnėse gyvenvietėse, turinčiose daugiau nei 2000 g.e., nepakaks tam, kad būtų pasiekta gera būklė visuose Lietuvos Nemuno upių baseinų rajono vandens telkiniuose. Taršos mažinimo priemonių turi būti imamasi ir kai kuriuose mažuose miesteliuose ir gyvenvietėse.

Šioje priemonių programoje pateikiamos papildomos priemonės taršai iš mažų miestelių mažinti nėra galutinės, kadangi dar nėra surinkta informacija apie esamas nuotekų surinkimo sistemas tokiuose miesteliuose. Galutiniame Nemuno UBR valdymo plano variante bus pateikti naujausia informacija grįsti rezultatai.

Įvertinus kai kurių mažų gyvenviečių (apie 500 gyventojų) vandenvalos padėtį paaiškėjo, jog, net tuo atveju, jei oficialiai nuotekų surinkimo sistemos nėra, vis dėlto gali būti neveikianti ar apleista grupinė keliu pastatų sistema ir, paprastai, savivaldybės planuoja tokių sistemų įrengimą. To reikia mokykloms ir viešiems pastatams, be to, kaip žinoma, naujausi strateginiai dokumentai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje reikalauja iki 2015 m. pasiekti 95% gyventojų aptarnavimo lygį. Todėl, skaičiuojant potencialias investicines išlaidas Nemuno upių baseinų rajono gyvenvietėms, buvo atsižvelgiama į gyventojų skaičių ir į tai, ar gyvenvietėje yra kokios nors nuotekų surinkimo sistemos užuomazgos ar ne.

Gyvenviečių, kuriose reikalingos papildomos priemonės tam, kad šalia jų esančiuose vandens telkiniuose būtų galima pasiekti gerą vandens būklę, skaičius pateiktas 2.1. lentelėje.

2.1. lentelė. Gyvenviečių, kuriose turi būti įgyvendinamos papildomos priemonės, Nemuno UBR skaičius

Pabaseinis	Gyvenviečių skaičius
	iš viso	iš jų kur siūlomi vietiniai, ne centralizuoti įrenginiai
Žeimenos
Šventosios	5	0
Neries mažųjų intakų	7	6
Nevėžio	23	15
Šešupės	26	15
Nemuno mažųjų intakų	32	19
Dubysos	4	1
Jūros	15	12

Pabaseinis	Gyvenviečių skaičius
	iš viso	iš jų kur siūlomi vietiniai, ne centralizuoti įrenginiai
Minijos	3	0
Merkio	1	0
Pajūrio upių	6	3
Iš viso	163	71

Šaltinis: Konsultanto skaičiavimai

2.1.2 Prielaidos

Skaičiuodami papildomų priemonių kaštus darėme tokias bendras prielaidas:

• Gyventojų skaičiaus Nemuno pabaseinių gyvenvietėse šaltinis – Statistikos metraštis (2007 metų sausio 1 d.).

• Pagal Statistikos metraštį 2007-aisiais vidutinės vieno namų ūkio nario pajamos per mėnesį buvo 860 litų (miestuose - 943, kaimo vietovėse - 691).

• Vidutinis namų ūkio dydis pabaseinyje prilyginamas namų ūkio dydžiui tos apskrities ar savivaldybės, kuri vyrauja atitinkamame pabaseinyje.

• Reali diskonto norma skaičiavimams – 6%.

Skaičiuodami papildomų priemonių kaštus darėme tokias specifines prielaidas:

• Maždaug 400 ir daugiau gyventojų turinti gyvenvietė turėtų turėti centralizuotą sistemą su nuotekų valymo įrenginiais arba prijungimu prie didesnio miesto nuotekų surinkimo sistemos. Vieneto kaštai priklauso nuo gyventojų skaičiaus ir kinta nuo maždaug 1600 Lt iki 650 Lt vienam gyventojo ekvivalentui. Metinės eksploatacinės tokių sistemų išlaidos prilyginamos 5 procentams investicinių kaštų.

• Gyvenvietėse, turinčiose mažiau nei 400 gyventojų, turėtų vyrauti vietinės ar nedidelės grupinės sistemos, kurių kaina vienam gyventojui sudaro maždaug 4000 Lt. Vietinių sistemų naudojimą apsprendžia gruntai (tik sausuose gruntuose galima infiltracija), be to, vieną ar du kartus per metus reikės surinkti ir valyti susikaupusį dumblą. Metinės eksploatacinės tokių sistemų išlaidos prilygsta maždaug 4 procentams investicinių kaštų.

• Vieno metro nuotekų tinklų įrengimas miesteliuose kainuoja maždaug 850 litų, o kaimuose - 750 litų.

• Priimame prielaidą, kad sukurtos infrastruktūros gyvavimo laikas – 40 metų. Taigi tokį periodą taikome skaičiuodami metinius investicinius kaštus (t.y. juos anualizuodami).

• Bent 5 procentai namų ūkių visada liks neprijungti prie centralizuotos sistemos, ir jie turės turėti vietines nuotekų kaupimo sistemas, tačiau šie kaštai dėl palyginti mažos santykinės jų reikšmės ir tokių nuotekų mažo poveikio bei kol kas nesančios galimybės tokią galimą priemonę kontroliuoti į Priemonių programos techninių priemonių kaštus kol kas neįtraukiami.

2.1.3. Kaštai

Pagal aukščiau pateiktas reikalingas papildomas priemones kiekvieno pabaseinio ir kaštų skaičiavimo prielaidas apskaičiuoti investiciniai kaštai:

2.2 lentelė. Investiciniai kaštai mažų gyvenviečių nuotekoms tvarkyti

Pabaseinis	Nuotekų tinklų plėtra, km	Investiciniai kaštai, mln. Lt
		Nuotekų tinklams	Centralizuotiems valymo įrenginiams	Vietiniams valymo įrenginiams	Iš viso
Žeimenos	-	-	-	-	-
Šventosios	28,85	22,53	1,70	0,00	24
Neries mažųjų intakų	48,44	5,55	0,67	11,56	18
Nevėžio	139,85	50,09	4,97	19,58	75
Šešupės	139,86	53,74	5,31	18,24	77
Nemuno mažųjų intakų	205,10	89,8605	6,7	22,94	120
Dubysos	24,59	15,68	1,53	0,98	18
Jūros	83,82	22,90	2,49	14,19	40
Minijos	33,51	26,65	2,34	0,00	29
Merkio	6,87	5,16	0,54	0,00	6
Pajūrio upių	35,48	17,93	1,68	3,08	23
Iš viso	746,36	310,09	27,91	90,57	429

Šaltinis: Konsultanto skaičiavimai

Jei anualizuotumėm gautus visus investicinius kaštus ir pridėtume eksploatacines išlaidas, sudarančias 5 procentus investicinių kaštų nuo valymo įrenginių bei 1 procentą nuo nuotekų tinklų vertės, gautume, kad kasmet per visą sukurtos infrastruktūros laiką reikės išleisti maždaug 36 milijonus litų tam, kad išlaikytume naują infrastruktūrą ir pasiruoštume jos atnaujinimui tada, kai ji nusidėvės.

2.2. Papildomos priemonės žemės ūkio poveikio mažinimui

2.2.1. Vertinimo apimtis

Plane siūlomame papildomų priemonių sąraše daugiausiai dėmesio skiriama azoto (N) ir fosforo (P) mažinimui, kurie yra įvardijami kaip probleminiai rodikliai daugelyje Lietuvos upių baseinų. Žemės ūkio poveikio mažinimo priemonių parinkimas vyko trim etapais:

a) atliekant būklės analizę,

b) parenkant priemones, įvertinus jų kaštus ir efektyvumą

c) įvertinant bendrą priemonių poveikį bei bendrus kaštus.

Skaičiavimai atlikti naudojant Excel skaičiuokles MIKE BASIN modelyje išskirtų baseinėlių lygmenyje.

Kaip ir kitų sektorių atveju, atlikta taršos šaltinių bei faktorių, lemiančių priemonių taikymo galimybes ir potencialą, analizė. Didžioji dalis surinktų Nemuno UBR apkrovos duomenų yra seniūnijų lygmenyje. Gausi statistinė informacija GIS technologijų pagalba buvo paskirstyta pagal XXXX XXXXX modelyje išskirtų baseinų dalis (baseinėlius, angl. catchment). Sudarytas GIS sluoksnis, į kurį pateko 243 baseinėliai, užimantys 4847456 hektarų arba 48474 km2 plotą, o vidutinis baseinėlio dydis yra 15000 hektarų (2.3 lentelė ir 2.1 pav.). Kiekviename MB baseinėlyje suskaičiuota apkrova.

2.3. lentelė. MIKE BASIN baseinėlių skaičius ir plotas Nemuno UBR

Pabaseinis	MB baseinėlių skaičius	Pabaseinio plotas, ha
Pajūrio upės	8	100464
Dubysa	14	196538
Jūra	22	400493
Merkys	17	372473
Minija	19	293999
Nemuno mažieji intakai	35	896022
Neris	26	418721
Nevėžis	36	611923
Šešupė ir Prieglius	30	467800
Šventoji	24	678911
Žeimena	9	278956
Iš viso	000	0000000

Rizikos baseinėlių kiekis, liekančių Nemuno UBR po pagrindinių (bazinių) priemonių įgyvendinimo, demonstruojamas 2.1 pav. Išskirti 68 probleminiai baseinėliai, kuriems turi būti taikomos papildomos priemonės.

2.1. pav. Rizikos baseinėliai, likę įgyvendinus pagrindines priemones

2.2.2. Prielaidos ir priemonių apibūdinimas

Žemės ūkio ekspertai, išstudijavę Lietuvos žemės ūkio padėtį ir šios ūkio šakos keliamą poveikį, pasiūlė konkrečiai tam tikram rajonui ir esamai situacijai tinkamas priemones. Vertinant šių priemonių kaštus remtasi šiomis bendromis prielaidomis:

• Reali diskonto norma skaičiavimams – 6%.

• Ūkių iki 15ha pelnas su subsidijomis prilygintas kiek didesnių ūkių pelnui (20-40ha), kadangi mažų ūkių statistinius duomenis iškreipia veiklos specifika. Taigi daroma prielaida, jo ūkių iki 15ha, kuriuose vyrauja augalininkystė, pajamos su subsidijomis yra lygios 1200Lt/ha.

• Ūkių virš 15ha, kuriuose vyrauja augalininkystė, pelnas su subsidijomis prilygintas 900Lt/ha.

• Ekologinės žemdirbystės ūkių bendrasis pelnas su subsidijomis prilygintas 1550Lt/ha (mažesniuose) ir 1350Lt/ha (didesniuose) ūkiuose.

• Ūkininkaujančių skirtingo tipo žemėse pajamos su subsidijomis yra vienodos.

Tokios prielaidos daromos atsižvelgiant į trijų paskutinių metų duomenis, pasitelkiant Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto leidinius “Respondentų įmonių duomenys”, bei kitas šios institucijos mokslines publikacijas.

Toliau trumpai apibūdinami pasiūlytos papildomos priemonės ir jų kaštai. Žemės ūkio specialistų nuomone, pirmosios čia pateiktos penkios papildomos priemonės gali būti laikomos prioritetinėmis papildomomis priemonėmis, kadangi jų įgyvendinimas nereikalauja jokių investicijų, tik kontrolės kaštų.

Pertręšimo panaikinimas

Ši priemonė susijusi su tręšimo normų taikymu ir ūkių kontrole. Priemonės įgyvendinimui nereikia pradinių investicijų.

Derlius dėl šios priemonės nesumažėtų, o ūkininkai netgi sutaupytų mažiau lėšų skirdami trąšoms. Kasmetiniams ūkininko kaštams priskiriama dalis išlaidų, susijusių su tręšimo plano sudarymu. Šios priemonės valstybės administraciniai kaštai pateikti taip pat 2.4. lentelėje.

Efektyvesnių tręšimo planų sudarymas įvedant kitokį (aukštesnį medžiagų iš organinių trąšų

pasisavinimo) koeficientą.

Šios priemonės įgyvendinimui taip pat nereikalingos pradinės investicijos. Kasmetiniai kaštai dėl derliaus praradimo irgi mažai tikėtini, o lėšos, sutaupomos perkant mažiau trąšų, šiuos praradimus turėtų pilnai padengti.

Kasmetiniams ūkininko kaštams priskiriama dalis išlaidų, susijusių su tręšimo plano sudarymu. Šios priemonės valstybės administraciniai kaštai pateikti taip pat 2.4. lentelėje.

Naudmenų užsėjimas tarpiniais augalais 10% ploto

Šiai priemonei įgyvendinti nereikalingi esminiai investiciniai kaštai, o kasmetinius kaštus sudaro sėjimo darbai, sėklos (130 Lt/ha per metus, tačiau gali būti ir didesni, priklausomai nuo sėjimo laiko bei sėjimo pobūdžio).

Kasmetiniams ūkininko kaštams priskiriama dalis išlaidų, susijusių su tręšimo plano sudarymu. Šios priemonės valstybės administraciniai kaštai pateikti taip pat 2.4. lentelėje.

Neutralus ar neigiamas P balansas dirvožemiuose su padidintais judriojo fosforo kiekiais

Šios priemonės kaštus sudaro mėšlo skleidimo (transportavimo kaštai). Tokie kaštai iš esmės galėtų atsirasti tik Marijampolės rajone dėl padidinto gyvulių tankumo. Sąlyginai jie yra labai maži ir bendroje analizėje prilyginti nuliui.

Kasmetiniams ūkininko kaštams priskiriama dalis išlaidų, susijusių su tręšimo plano sudarymu. Šios priemonės valstybės administraciniai kaštai pateikti taip pat 2.4. lentelėje.

Dabar galiojančių tręšimo normų sumažinimas 90%

Šiai priemonei įgyvendinti taip pat nereikalingi esminiai investiciniai ar administraciniai kaštai. Taip pat nenumatomi ir kasmetiniai kaštai dėl poveikio derliui, kadangi labai nedidelė dalis ūkių pasiekia šiuo metu nustatytas normas. Jei vis dėlto tokių atvejų ir pasitaikytų, ūkiai, patiriantys minimalius derliaus praradimus, iš kitos pusės, sutaupytų lėšų pirkdami mažiau trąšų.

Naudmenų užsėjimas tarpiniais augalais maksimalia apimtimi (kuri dar nekenktų pagrindinei kultūrai)

Šiai priemonei įgyvendinti nereikalingi esminiai investiciniai kaštai, o kasmetinius kaštus sudaro sėjimo darbai, sėklos (160 Lt/ha per metus, tačiau gali būti ir didesni, priklausomai nuo sėjimo laiko bei sėjimo pobūdžio). Smėlingoje žemėje kaštai prilyginti 140 Lt/ha, o molingoje – 180 Lt/ha dėl galimo nedidelio poveikio pagrindinei kultūrai.

Šios priemonės administravimo kaštai prilyginti nuliui, kadangi daroma prielaida, jog įgyvendinus prioritetines priemonės būtų sukurta sistema, naudojantis kuria šiai priemonei papildomų kaštų nesusidarytų.

Ekologinė žemdirbystė

Kasmetiniai kaštai apskaičiuoti, lyginant įprastos žemės ūkio praktikos bendrąjį pelną įskaitant subsidijas su ekologinės žemdirbystės bendruoju pelnu įskaitant subsidijas (pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto leidinius „Respondentų įmonių duomenys“ 2005, 2006 ir 2007).

Daroma prielaida, jog šios priemonės administravimui papildomi kaštai nesusidarytų.

Žemės ūkio paskirties žemės užsodinimas trumpos rotacijos energetiniais augalais (karklai, gluosniai, tuopos ir pan.)

Šios priemonės kaštai nėra tiksliai žinomi, kadangi Lietuvoje praktiškai nėra įgyvendintų pavyzdžių. Pagal ekspertų skaičiavimus vieno hektaro investiciniai kaštai prilygtų 7000Lt. Pagal patvirtintą Kaimo plėtros programą tokių želdynų savininkai gali susigrąžinti dalį kaštų. Daryta prielaida, jog šios priemonės prireiks tik keliuose baseinėliuose, taigi konkurencija dėl programos lėšų nepadidėtų ir skirtų lėšų pakaktų visiems šią priemonę taikantiems. Taigi pasinaudojusiems Kaimo plėtros programos priemone „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ parama ir investiciniai priemonės kaštai sudarytų 4000Lt.

Kasmetiniai kaštai dideliuose ūkiuose prilyginti 305Lt/ha, o mažuose – 605 Lt/ha ir atspindi prarastas pajamas iš žemės ūkio, galimas kasmetines išmokas (155Lt/ha) bei dalį pajamų, gaunamų per penkerius metus (2200Lt/5).

Svarbu pažymėti, jog norint pradėti auginti energetinius augalus, kurie efektyviai sugeria N drėgnoje žemėje (pvz., karklai), reikalinga brangiai kainuojanti technika, kurios pavieniai ūkininkai savarankiškai įsigyti nepajėgtų ir kurios šiuo metu Lietuvoje nėra galimybių išsinuomoti. Viena iš svarstytinų alternatyvų – tuopų ar drebulių auginimas, tačiau jų efektyvumas N atžvilgiu yra mažesnis.

Papildomi kaštai šios priemonės administravimui nenumatomi.

Žemdirbystės intensyvumo mažinimas ariamas žemes paverčiant pievomis ar pūdymais

Pagrindiniai šios priemonės įgyvendinimo kaštai susidaro dėl prarasto pelno iš esamos veiklos. Tačiau pieva paverčiant ariamos žemės plotą, esantį rizikos telkinio baseine, galima gauti išmokas pagal vieną iš agro-aplinkosauginių programų – Rizikos vandens telkinių būklės gerinimo programą. Priemonės kaštai dideliuose ūkiuose tokiu atveju sudarytų 493Lt, o mažuose ūkiuose 793Lt hektarui per metus.

Papildomi kaštai šios priemonės administravimui nenumatomi.

Žemdirbystės intensyvumo mažinimas apželdinant xxxxxxx žemes mišku

Apželdinimo mišku investiciniai kaštai įvertinti atsižvelgiant į numatytas išmokas pagal Kaimo plėtros programą 2007-2013 m., kurios dengia 70% geros kokybės žemės ir 80% prastos kokybės žemės apželdinimo mišku kaštų. Investiciniai kaštai smėlingos žemės apželdinimui prilyginti 20% nuo vidutinių prastesnės žemės apželdinimo kaštų – t.y. 1865Lt/ha, o geros kokybės žemės – 2800Lt/ha.

Papildomi kaštai šios priemonės administravimui nenumatomi.

Žemdirbystės intensyvumo mažinimas sumažinant tręšimą 60 proc.

Kadangi pakankamai sudėtinga įvertinti tręšimo sumažinimo poveikį bendrajam pelnui, ypač kuomet nežinomas tikslus poveikis derliui, kaip pavyzdys palyginami faktiniai 2005 ir 2006 duomenys. Kviečių derlius 2005 metais buvo 4,17 t/ha, o 2006 – 2,83 t/ha, miežių atitinkamai – 3,61 t/ha ir 2,49 t/ha. 2005 metais bendrasis pelnas su subsidijom sudarė 458 Lt/ha, o 2006 – 220 Lt/ha. Taigi mažesnio derliaus kaštai šiuo atveju buvo 240 Lt/ha.

Šios priemonės administravimo kaštai prilyginti nuliui, kadangi daroma prielaida, jog įgyvendinus prioritetines priemones būtų sukurta sistema, naudojantis kuria šiai priemonei papildomų kaštų nesusidarytų.

Reguliuojamas drenavimas, sumažinant drenažinio vandens debitą žiemą.

Šios priemonės pagrindinius kaštus sudaro investiciniai kaštai. Jų vertė perkelta iš daniškos studijos, darant prielaidą, kad vidutinis nuolydis yra 0,75% ir tai reiškia, jog viename hektare reikia įrengti 1,5 šulinio, kas kainuotų apie 13800Lt/ha.

Kasmetiniai tokios drenavimo sistemos priežiūros kaštai įvertinti 420Lt per metus. Daroma prielaida, kad sistemos priežiūrai reikia 3 darbo dienų; taigi suma prilyginta atitinkamai darbo užmokesčio daliai.

Papildomi kaštai šios priemonės administravimui nenumatomi.

Pasklidosios taršos šaltinių panaikinimas mažuose ūkiuose

Pasikonsultavus su Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, šios priemonės pagrindiniams investiciniams kaštams taikome tokius skaičius: mėšlidžių įrengimui - 6000Lt ir srutų kauptuvui - 10000Lt. Tokia priemonė yra vidutinė, skirta 6 sąlyginius gyvulius (SG) turinčiam ūkiui. Kadangi ūkių, turinčių iki 10 SG, skaičius nėra žinomas, o ir mėšlides statyti ūkiuose, kuriuose laikoma iki 5 SG, nebūtų tikslinga, darome prielaidą, kad pusė bendro SG skaičiaus mažuose ūkiuose yra tie, kurie auginami ūkiuose iki 5 SG. Nors mėšlidžių statymas yra remiamas per Kaimo plėtros programą, iki šiol prioritetas teikiamas didesniems ūkiams.

Papildomi kaštai šios priemonės administravimui nenumatomi.

Šlapžemės: mažų upelių slėnių nešienavimas

Šiai priemonei įgyvendinti reikalingi tik minimalūs kaštai. Daroma prielaida, jog didžioji dalis žemės, kuri, nustojus šienauti gali užpelkėti, tilps į privalomąsias vandens telkinių apsaugines juostas. O tokias atvejais, kuomet būtų užlieta ir dalis žemės, naudojamos žemdirbystei, kaštai galėtų būti kompensuoti per agro-aplinkosaugos priemones, susijusias su vandens telkinių pakrančių apsauga. Taip pat šiai priemonei nereikia investicinių priemonių ir daroma prielaida, jog jos įgyvendinimą galima būtų administruoti per jau egzistuojančias sistemas.

Šlapžemės: šlapžemių atstatymas

Visi su šlapžemėmis susiję kaštai yra labai priklausomi nuo konkrečios vietos hidromorfologinių savybių bei dabartinio žemės panaudojimo. Šlapžemių atstatymo kaštai svyruoja nuo 105 Lt/ha (Latvijos, Kemeri Nacionalinio parkas bei Flandrijos pavyzdžiai) iki 19000 Lt/ha (Prancūzijos pavyzdžiai). Kadangi konkrečios vietovės šiuo metu nėra parinktos, daroma prielaida, jog šlapžemių atsatymo darbai bus vykdomi tik tam visiškai tinkamose vietose ir investiciniai kaštai neviršys 3000 Lt/ha. Kasmetiniai kaštai prilyginti nuliui, atsižvelgus į prarastas pajamas iš žemdirbystės (prilyginama didelio ūkio pelnui), atėmus dalį galimų išmokų, numatytų už šlapynių tvarkymą (kadangi lėšų numatyta sąlyginai mažai, lyginant su jų plotais, už kurių tvarkymą savininkai potencialiai galėtų gauti išmokas).

Papildomi kaštai šios priemonės administravimui nenumatomi.

Šlapžemės: upių slėnių užliejimas

Upių slėnių užliejimo investiciniai kaštai vienam hektarui sudarytų 520 Lt. Ši suma nustatyta remiantis kitų šalių projektų patirtimi (pvz., Scheldt estuary studijos rezultatais ir kt.).

Šios priemonės kasmetiniai kaštai prilyginami nuliui, kadangi dalis užliejamo ploto patektų į privalomąsias apsaugines juostas, o likusi dalis galėtų būti bet kokios paskirties žemė. Be to, taikant šią priemonę, būtų galima gauti išmoką už agro-aplinkosauginių priemonių taikymą, kurie kompensuotų prarastas pajamas iš žemės ūkio, jei tokių būtų.

Papildomi kaštai šios priemonės administravimui nenumatomi.

Šlapžemės: dirbtinės šlapžemės

Kaip ir upių užliejimo atveju, dirbtinių pelkių įrengimo kaštai nustatyti pagal kitų šalių patirtį. Vienos dirbtinės pelkės (apie 500m2) įrengimo kaštai Danijoje sudaro apie 45000 Lt, panašiai kaip ir kaštai, nurodomi Jungtinėje Karalystėje sedimentacijos tvenkinėlio įrengimui vieno stambesnio ūkio teršalams neutralizuoti.

Papildomi kaštai šios priemonės administravimui nenumatomi.

2.2.3. Priemonių prioritetizavimas

Žemės ūkio papildomų priemonių prioritetizavimas atliktas naudojantis specialiai šiam reikalui sudarytu skaičiuoklės modeliu. Kitame priemonių programos rengimo etape modelis bus detaliai aprašytas, pateikiant kiekvieną skaičiuoklės lapą ir nuosekliai paaiškinant algoritmą ir visus su ta skaičiuokle atliktus veiksmus. Čia pateikiame priemonių prioritetizavimo pagrindinių žingsnių santrauką.

Priemonių vertinimas buvo atliekamas tokia tvarka:

1. Žemės ūkio specialistai surinko visų galimų įgyvendinti priemonių sąrašą, įvertindami azoto, fosforo ir BDS mažinimo efektyvumą (kg/ha) tiek pačioje priemonės įgyvendinimo vietoje, tiek patenkant į paviršinio vandens telkinį (t.y. įvertinus vadinamąjį „išsiplovimą)“.

2. Ekonomistai papildė pradinį modelį skaičiavimais, leidžiančiais nustatyti tam tikros priemonės, esančios tam tikrose sąlygose, vieno kilogramo teršalo sumažinimo viename hektare kainą.

3. Išskirtos 4 prioritetinės priemonės, kurias rekomenduojama įgyvendinti, neatsižvelgiant į jų kaštų-efektyvumo analizę. Šios priemonės mažina taršą, kurios egzistavimas nesukuria jokios pridėtinės vertės ir dažnai yra taikomos kitose šalyse:

• Pertręšimo panaikinimas dideliuose ūkiuose

• Efektyvesnių tręšimo planų sudarymas dideliems ūkiams;

• 10% žemės ūkio naudmenų ploto užsėjimas tarpiniais (sulaikančiais) augalais dideliuose ūkiuose;

• Fosforo kiekio dirvožemiuose su padidintais judriojo fosforo kiekiais balansavimas.

Šių priemonių taikymas turėtų išspręsti problemas 32 iš 68 baseinėlių (2.2 pav.).

4. Toliau įvertintas sutelktųjų taršos šaltinių (ūkiai turintys 5-10 SG ir neturintys mėšlidžių) panaikinimo mažuose ūkiuose poveikis likusiems probleminiams baseinėliams (vandens kokybės problema išsprendžiama dar 4-iuose baseinėliuose).

5. Likusios priemonės prioritetizuojamos pagal vieno kg kainą viename hektare kiekvienam baseinėliui.

6. Įgyvendinus kiekvieną sekančią priemonę, tikrinama, ar bendras tame baseinėlyje susidarančios taršos sumažinimo kiekis atitinka nustatytą tam baseinėliui tikslą kilogramais ar tonomis azoto, fosforo ir BDS.

7. Pagal kaštų efektyvumo santykį kiekvienam baseinėliui sudaromi tinkamiausi priemonių paketai ir įvertinamas jų poveikis.

8. Apskaičiuojami pasirinktų priemonių keturių rūšių kaštai: a) investiciniai; b) metiniai (anualizuoti); c) eksploataciniai ir d) administraciniai.

2.2 pav. Rizikos baseinėliai likę įgyvendinus papildomas priemones

2.2.4. Administraciniai kaštai

Administraciniai kaštai pasiūlytų žemės ūkio priemonių įgyvendinime vaidina labai svarbų vaidmenį. Kaip minėta, pirmosioms keturioms prioritetinėms priemonėms investicinių kaštų nereikia, tačiau būtina tinkamai kontroliuoti ar laikomasi pasiūlytų naujų tręšimo reikalavimų.

2.4. lentelė. Administracinių kaštų poreikis žemės ūkio papildomoms priemonėms įgyvendinti

Pradiniai duomenys
	Ūkio valdų skaičius Nemuno baseine nuo 15ha iki 150ha	14211
	Ūkio valdų skaičius Nemuno baseine iki 15ha (mažų)	243483
	Bendras žemės ūkio žemės plotas visame baseine, ha	1718797
	Bendras žemės ūkio žemės plotas problematiškuose baseinėliuose, ha	638767
	Didelių (virš 15 ha) ūkių dalis visame baseine, % ir ha	83%	t.y.	1431401
	Ūkių iki 15 ha dalis visame baseine, % ir ha	17%	t.y.	292195
Darbuotojų atlyginimas:
	Atlyginimo dalis, Lt		didelis ūkis	286,95
			mažas ūkis	205,43
	Vienam ūkiui aptarnauti reikalingas dienų skaičius
		didelis ūkis, d.d.	2
		mažas ūkis, d.d.	1,5
	Darbo dienų skaičius vidut. per mėnesį.		21
	Vidutinis atlyginimas per mėnesį	Lt	3013
Automobilis ir degalai				41,36
	Prielaida: vizitų skaičius (per metus - 220dd)	kartai	2
	Prielaida: vidutinis atstumas iki ūkio	km	50
	Senesnio nei 5 metai automobilio kaina	Lt	25000
	Amortizacija senesniems nei 5 m automobiliams	metai	10
	Degalų kaina	Lt/km	0,3
Laboratoriniai tyrimai, Lt/metus				30,00
Kompiuterė įranga, Lt/metus				4,55
	Kompiuterio kaina	Lt	3000
	Amortizacijos laikotarpis	metai	3
	Prielaida: vienam ūkiui reikalinga laiko	d.	1
Iš viso kaštai vienam ūkiui per metus, Lt		15-150 ha		363
		iki 15		281
Daroma prielaida, jog pusė šių kaštų yra privatūs, pusė - valstybės:
Privatūs kasmetiniai administravimo kaštai, Lt		15-150 ha		181,43
		iki 15		140,67
Valstybės administravimo kaštai, Lt		15-150 ha		181,43
		iki 15		140,67

Pagal Kaimo plėtros programą galima kompensuoti iki 80% įvairių konsultavimo kaštų. Maksimali šiai priemonei skiriama suma yra 36 419 999 Lt, taigi Nemuno baseinui galima būtų planuoti 29 136 000Lt (4 162 286Lt kasmet). Kadangi paramos visiems ūkiams neužtektų, daroma prielaida, jog paramos intensyvumas vienam ūkiui neviršys 40%. Pagal šiuo metu veikiančią schemą likę 60% būtų privatūs kaštai.
Privatūs (kasmetiniai kaštai)	15-150 ha		109
	iki 15		84
Valstybės (administravimo kaštai)	15-150 ha		181
	iki 15		141
Bendri kasmetiniai privatūs administravimo kaštai, jei tikrinami visi ūkiai	15-150 ha		1546987
	iki 15		20550519
Bendri kasmetiniai valstybės administravimo kaštai, jei reikalavimai taikomi visiems, be išskirties ūkiams	15-150 ha		2578312
	iki 15		34250864
58926682
Bendra atitinkamų išlaidų suma padalinama visai žemės ūkio paskirties žemei Nemuno baseine. Tokiu būdu gaunami vieno hektaro administraciniai kaštai per metus.
Kasmetiniai privatūs administravimo kaštai vienam hektarui, Lt	Dideliems ūkiams (virš 15 ha)		1,08
	Mažiems (iki 15 ha)		70,33
Kasmetiniai valstybės administraciniai kaštai vienam hektarui, Lt	Dideliems ūkiams (virš 15 ha)		1,80
	Mažiems (iki 15 ha)		117,22

2.2.5. Investiciniai kaštai pagal pabaseinius

Įvertinus papildomas priemones kiekvienam baseinėliui, apskaičiuotos investicinės, metinės, eksploatacinės ir administracinės išlaidos. Pastarosios pateiktos aukščiau. 2.4 lentelėje šios administracinės išlaidos įtrauktos į metinius kaštus. Reikia pabrėžti, kad tais atvejais, kai jau suplanuotos subsidijos įvairioms žemės ūkio veikloms (pavyzdžiui, ekologiniam ūkiui), jos yra atimamos iš metinių kaštų.

2.5. lentelė. Žemės ūkio priemonių įgyvendinimo kaštai pabaseiniuose, Lt

Pabaseinis	Investicijos	Metiniai kaštai
Žeimenos	0	0
Šventosios	0	0
Neries mažųjų intakų	0	0
Nevėžio	19.549.780	8.328.957
Šešupės	19.457.807	3.726.734
Nemuno mažųjų intakų	3.234.646	1.269.868
Dubysos	0	666.307
Jūros	1.678.712	619.203
Minijos	932.547	147.277
Merkio	0	0
Pajūrio upių	0	0
Iš viso (suapvalinta)	45.000.000	15.000.000

Šaltinis: Konsultanto skaičiavimai

* - Metiniai kaštai – tai investicinių kaštų, paskirstytų per visą kuriamos infrastruktūros gyvavimo laiką, ir metinių eksploatacinių išlaidų suma.

Jei paskirstytume investicinius kaštus po lygiai per 2010 - 2014 laikotarpį, per metus tektų investuoti apie devynis milijonus litų.

2.3.3. Hidromorfologinės būklės gerinimo priemonės

Pagrindinės priežastys, keičiančios hidromorfologinius vandens telkinio pakitimus ir dėl to neleidžiančios pasiekti geros ekologinės būklės kai kuriuose vandens telkiniuose yra susijusios su:

• Dideliais tvenkiniais;

• Hidroelektrinėmis;

• Ištiesintomis upėmis.

Šioms priežastims šalinti arba jų poveikiui švelninti siūlomos toliau aprašomos priemonės:

1) Didelius tvenkinius (>50 ha) priskirti labai pakeistiems vandens telkiniams.

2) Upių tęstinumo ir jų debito atstatymas/užtikrinimas;

3) Upių vingiuotumo atstatymas.

1 priemonė – Upių tęstinumo ir debito atstatymas/užtikrinimas

Žuvų pralaidų įrengimas yra svarbiausia priemonė užtikrinanti upės tęstinumą. Iki 2008-ųjų pastatytas 21 žuvų migracijos įrenginys: įrengta šliuzų, akmeninių kanalų su slenksčiais, baseinėlių su vertikaliais plyšiais pertvarėlėse.

Pirmiausia, siūloma įrengti žuvų pralaidas tose upėse, kurios yra svarbiausios žuvų migracijai:

• Šventoji, Anykščių užtvanka (reikalinga žuvų tako rekonstrukcija)

• Jūra, Tauragės užtvanka ((žuvų liftą reikia rekonstruoti į žuvų taką)

• Vilnia, Rokantiškių užtvanka (žuvų tako rekonstrukcija)

• Minija, Gargždų malūno slenkstis (žuvų takas)

• Salpe, Pagraumenos malūno užtvanka (žuvų takas)

Žuvų pralaidų statyba turi būti paremta specifinėmis galimybių studijomis, kurių metu parenkamas tinkamiausias pralaidos technologinis sprendimas. Įrenginio statyba turi būti papildoma monitoringu prieš ir po pralaidos pastatymo tam, kad būtų galima įvertinti tokio įrenginio poveikį upės ekologinei būklei ir parinkti geriausią variantą. Tačiau tokios informacijos Lietuvoje nėra, todėl poveikio analizė turi būti palikta antrajam Nemuno upių baseino plano rengimo etapui.

Šiuo metu kaip papildomas prioritetines priemones galima traktuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 rugsėjo 25d. įsakymu Nr. 3D-427 patvirtintas statytinas žuvų pralaidas (išskiriant tas, kurios yra Nemuno upių baseinų rajone). Iš viso čia siūloma pastatyti 18 pralaidų (žr.

2.6 lentelę). Taip pat reikia pašalinti buvusių užtvankų liekanas. Tokių užtvankų, kurių Nemuno baseinų rajone yra 30, sutvarkymui skirtas jau minėtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas (žr. 2.7 lentelę). Kitoms upėms žuvų pralaidos nebūtų naudingos žuvų vystymuisi ir todėl nelaikomos papildomomis priemonėmis, kurios turėtų būti nustatomos pagal kaštų efektyvumo principą.

2.6.lentelė. Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašas

Eil. Nr.	Upė (baseinas)	Atstumas nuo žiočių, km	Užtvankos pavadinimas	Vandens pralaidos tipas	Patvankos aukštis, m	Savivaldybė	Pastabos
1	2	3	4	5	6	7	8
1.	Verknė (Nemuno mažųjų intakų)	6,0	Jundeliškių HE	slenkstis	6,0	Birštono m.	Nemuno kilpų regioninis parkas
2.	Duobupis (Merkio)	0,2	Poilsiavietės „Merkys“	slenkstis	2,3	Varėnos r.
3.	Ūla-Pelesa (Merkio)	36,8	Rudnios	slenkstis	2,3	Varėnos r.	Ūlos kraštovaizdžio draustinis
4.	Vilnia (Neries mažųjų intakų)	11,6	Rokantiškių	slenkstis	4,7	Vilniaus m.	rekonstruoti esamą žuvitakį, Pavilnių regioninis parkas
5.	Vokė (Neries mažųjų intakų)	2,6	Grigiškių	slenkstis	4,4	Vilniaus m.	Veikia mažoji hidroelektrinė
6.	Vokė (Neries mažųjų intakų)	9,5	Mūro Vokės	slenkstis	6,2	Vilniaus m.
7.	Peteša (Neries mažųjų intakų)	1,0	Prūdiškių	slenkstis	5,0	Vilniaus m.
8.	Bezdonė (Neries mažųjų intakų)	0,1	Gamernio malūno	slenkstis	4,3	Vilniaus r.
9.	Riešė (Neries mažųjų intakų)	3,0	Žemutinės Riešės	slenkstis	1,9	Vilniaus m.	Verkių regioninis parkas
10.	Šventoji (Šventosios)	87,0	Anykščių	slenkstis	2,0	Anykščių r.	rekonstruoti esamą žuvitakį, Anykščių regioninis parkas
11.	Virinta (Šventosios)	27,0	Klabinių malūno	slenkstis	1,5	Molėtų r.
12.	Xxxxxxxx (Dubysos)	23,0	Kelmės m. I	slenkstis	3,1	Kelmės r.	Yra techninis- darbo projektas
13.	Šešupė (Šešupės)	115,0	Kudirkos Naumiesčio	slenkstis	4,0	Šakių r.	Yra techninis- darbo projektas
14.	Jūra	43,0	Tauragės užtvanka su žuvų keltuvu	šliuzas	6,5	Tauragės m.	Rekonstruoti žuvų pralaidą
15.	Šunija (Jūros)	16,6	Lomių	šachta	6,0	Tauragės r.
16.	Ančia (Jūros)	16,5	Skaudvilės	šachta	5,6	Tauragės r.	Ančios kraštovaizdžio draustinis
17.	Minija	53,3	Buv. Gargždų malūno slenkstis	slenkstis	1,3	Klaipėdos r.
18.	Xxxxxxxxxx (Minijos)	10,5	Žlibinų	šachta	4,3	Plungės r.	Minijos ichtiologinis draustinis Yra techninis- darbo projektas

2.7. lentelė. Buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąrašas

Eil. Nr.	Upė (baseinas)	Orientacinis atstumas nuo žiočių, km	Buvusios užtvankos pavadinimas	Rekomenduojama priemonė žuvų migracijos sąlygoms pagerinti	Savivaldybė	Pastabos
1	2	3	4	5	6	7
1.	Samė (Nemuno mažųjų intakų)	0,3	Alesiškių malūno	išardyti akmenų slenksčių liekanas	Trakų r.	Aukštadvario regioninis parkas
2.	Strėva (Nemuno mažųjų intakų)	3,9	Tadaravos	išardyti akmenų slenksčio liekanas	Kaišiadorių r.	Kauno marių regioninis parkas
3.	Šyša (Nemuno mažųjų intakų)	48,4	Katyčių malūno	išardyti akmenų slenksčių liekanas	Šilutės r.
4.	Vokė (Neries mažųjų intakų)	18,5	Vaidotų	pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas	Vilniaus r.
5.	Vokė (Neries mažųjų intakų)	36,7	Papiškių	išardyti medinę užtvanką ir išvalyti upės vagą	Vilniaus r.
6.	Bražuolė (Neries mažųjų intakų)	1,5	Kregždžių	išardyti betono slenksčio liekanas	Trakų r.	Neries regioninis parkas
7.	Musė (Neries mažųjų intakų)	0,3	Čiobiškio malūno	išvalyti upės vagą po tiltu	Širvintų r.
8.	Musė (Neries mažųjų intakų)	19,9	Musninkų malūno	įrengti papildomus akmenų slenksčius	Širvintų r.
9.	Nemenčia (Neries mažųjų intakų)	2,0	Nemenčinės malūno	išardyti betono užtvankos liekanas	Vilniaus r.
10.	Dūkšta (Neries mažųjų intakų )	3,2	Bradeliškių	išvalyti upės vagą	Vilniaus r.	Neries regioninis parkas
11.	Siesartis (Šventosios)	1,9	Vaisgėliškio malūno	išvalyti upės vagą	Ukmergės r.
12.	Siesartis (Šventosios)	5,5	Siesarties malūno	išvalyti upės vagą	Ukmergės r.	Siesarties kraštovaizdžio draustinis
13.	Siesartis (Šventosios)	31,0	Kazliškio malūno	įrengti papildomus slenksčius iš akmenų	Ukmergės r.
14.	Grabuosta (Šventosios)	1,3	Pagrabuosčio malūno	išvalyti upės vagą	Molėtų r.
15.	Mera (Žeimenos)	25,0	Liepinės k.	Pertvarkyti gelžbetoninį slenkstį	Švenčionių r.
16.	Dubysa (Dubysos)	5,4	Padubysio malūno	pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas	Jurbarko r.	Dubysos ichtiologinis draustinis
17.	Dubysa (Dubysos)	15,1	Klumpės malūno	pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas	Jurbarko r.	Dubysos ichtiologinis draustinis
18.	Dubysa (Dubysos)	25,9	Ariogalos tilto	išardyti akmenų metinio liekanas	Raseinių r.	Dubysos ichtiologinis draustinis

1	2	3	4	5	6	7
19.	Dubysa (Dubysos)	47,6	Maslauskiškių malūno	pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas	Raseinių r.	Dubysos regioninis parkas
20.	Dubysa (Dubysos)	66,6	Kušeliškės malūno	išvalyti upės vagą	Raseinių r.	Dubysos regioninis parkas
21.	Dubysa (Dubysos)	99,8	Padubysio malūno	pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas	Kelmės r.
22.	Aitra (Jūros)	6,6	Girėnų malūno	pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas	Rietavo	Aitros hidrografinis draustinis
23.	Minija (Minijos)	129,6	Stonaičių malūno	nuardyti dalį betono slenksčio liekanų	Plungės r.	Minijos ichtiologinis draustinis
24.	Minija (Minijos)	139,9	Nausodžio	pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas	Plungės r.	Minijos ichtiologinis draustinis
25.	Minija (Minijos)	177,1	Medingėnų	pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas	Rietavo
26.	Šalpė (Minijos)	10,3	Pagraumenos malūno	pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas	Klaipėdos r.	Veiviržo ichtiologinis draustinis
27.	Xxxxxxxxxx (Minijos)	1,1	Vainaičių malūno	pertvarkyti akmenų-betono užtvankos liekanas	Plungės r.	Minijos ichtiologinis draustinis
28.	Veiviržas (Minijos)	30,7	Vyskupiškių malūno	nuardyti akmenų slenksčio liekanas	Klaipėdos r.	Veiviržo ichtiologinis draustinis
29.	Ašva (Minijos)	21,1	Vilkėnų II malūno	nuardyti akmenų-betono slenksčio liekanas	Šilutės r.
30.	Šata (Lietuvos pajūrio upių)	8,5	Juknaičių	išardyti akmenų slenksčio liekanas po tiltu	Skuodo r.

Kol kas neaiškūs visų šių priemonių kaštai. Jas pateiksime antrajame priemonių programos rengimo etape.

2 priemonė – Hidroelektrinių poveikio mažinimas įrengiant modernias turbinas

Vandens telkinius žemiau hidroelektrinių, turinčių seno tipo turbinas, pasiūlyta laikyti rizikos vandens telkiniais. Tokių hidroelektrinių rekonstrukcija, manoma, yra pakankama, kad būtų išvengta didelių vandens lygio svyravimų poveikio vandens ekologinei būklei ir kad gera vandens ekologinė būklė būtų pasiekta 2015 metais.

Antrajame šio plano rengimo etape bus identifikuotos tos vietos, kuriose yra vandens svyravimo problemų dėl turbinų tipo. Bus pasiūlyta pakeisti šias turbinas į labiau “aplinkai draugiškas“.

3 priemonė – Upių vingiuotumo atstatymas

GIS metodais nustatyta, kad ištiesintų upių ir upelių ilgis Lietuvoje yra apie 16000 km. Iš jų maždaug trys procentai arba 492 km yra saugomose teritorijose.

Būtina pabrėžti, kad upių vingiuotumo atstatymas yra brangus procesas ir jis gali būti nepateisintas gaunama nauda. Be to, yra tam tikras neapibrėžtumas dėl realaus ištiesintų upių atkarpų ilgio. Mūsų anksčiau paminėtas ilgis buvo gautas iš GIS žemėlapių priėmus tam tikras prielaidas.

Todėl preliminariame Xxxxxx XXX valdymo plane siūlome:

• Upių atkarpos, kurios ištiesintos prieš daugiau nei 40 metų, ir nebuvo prižiūrimos vėliau, turėtų pačios sugrįžti į natūralias vagas.

• Kitas atkarpas reikėtų tvarkyti išskiriant prioritetus. Šiame etape siūlome pirmiausia atkurti vingiuotumą upeliuose, esančiuose saugomose teritorijose. Sukaupus patirtį vėliau šios priemonės įgyvendinimą reikėtų atitinkamai adaptuoti kitoms upėms.

Preliminariais vertinimais upių, tekančių saugomose teritorijose, vingiuotumo atstatymas kainuotų maždaug 492 mln. litų.

2.3.4. Navigacija ir rekreacija

Nors navigacija ir rekreacija nebuvo identifikuotos kaip poveikį ekologinei vandens būklei darančios svarbios apkrovos, tačiau šiems sektoriams vis dėlto siūlome numatyti svarbiausias dvi priemones:

1. Skatinti darnią navigaciją

2. Skatinti darnią rekreaciją.

Svarbu paminėti, kad dalis lėšų, skirtų laivybos ir rekreacijos vystymui ir jau numatytų tam tikruose vyriausybės dokumentuose, turi būti atidedama ekologinės būklės gerinimo priemonėms. Tai yra, bet koks naujo infrastruktūros, susijusios su navigacija ar rekreacija, objekto kūrimas turi būti leidžiamas tik tuo atveju, jei numatytos priemonės to objekto daromos žalos ekologinei būklei atsverti.

Tokios priemonės turi būti numatytos ir įgyvendinant parengtą Nacionalinių vandens turizmo trasų specialųjį planą, kuriuo bus siekiama plėtoti pažintinį ir poilsinį vandens turizmą bei turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą.

Numatyta, kad iki 2012 m į vidaus vandens kelių infrastruktūrą reikėtų vien Kauno – Klaipėdos ruože investuoti apie 80 mln. litų. Parengtoje galimybių studijoje “Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaipėda-Kaunas sutvarkymas pritaikant keleivinei ir krovininei laivybai” teigiama, jog Nemuno ruože Kaunas-Klaipėda galimas seklus (garantinis gylis iki 1,5 m), vidutinio gylio (apie 2 m) ir gilus (apie 3 m) vidaus vandens kelias. Seklaus vidaus vandens kelio atveju garantinį gylį ruože Kaunas- Jurbarkas reikia padidinti nuo 1,2 iki 1,5 metro. Šiuo atveju investicijos siektų iki 111,7 mln. litų. Vidutinio gylio vandens kelio investicijos, kai garantinis gylis 2 metrai, siektų 114,3 mln. litų. Studijoje pabrėžiama, jog kai kuriuos gilinimo darbus riboja aplinkosaugos reikalavimai

– daug Nemuno ruožų patenka į saugomų teritorijų sąrašą. Kuršių mariose yra garantuojamas reikalingas 2 metrų gylis. Norint pasiekti 2,5 metro gylį Nemuno upėje reikalingas minimalus vagos valymas (investicijos siektų iki 1,1 mln. litų), o norint užtikrinti iki 3 metrų garantinį gylį būtų reikalingi kasimo ir valymo darbai, kurių kaštai siektų iki 4,5 mln. litų.

Be aukščiau minėtų priemonių laivybos poveikio mažinimui siūloma parengti aplinkai draugiškų prieplaukų ir mažų uostų įrengimo vadovą (gaires). Nemažai savivaldybių planuoja imtis tokių statybos projektų. Tokį vadovą reikėtų rengti kartu su kitomis suinteresuotomis pusėmis. Tai padėtų iliustruoti “minkštus” sprendimus tokiems statybos projektams, užtikrinant, kad naujai sukurti tokios infrastruktūros objektai atitiktų BVPD reikalavimus.

Jei vienai studijai skirtume apie 500 000 Lt, kelioms paminėtoms studijoms ir vadovo parengimui prireiktų apie 2-3 mln. Litų. Tai vienkartiniai kaštai.

Pateikti aukščiau kaštai tik iliustruoja planuojamas investicijas į laivybą Lietuvoje. Kaip minėta, būtina užtikrinti, jog ekologinė būklę palaikančios priemonės būtų įtrauktos į tokių, kaip aukščiau minėta, studijų tyrimo objektą. Kol kas yra per mažai žinių konkrečioms priemonėms pasiūlyti.

Kaimo turizmas kaip atskira apkrovos rūšis nedaro neigiamo poveikio aplinkai. Kaimo turizmo sodyboms taikomi buitinių nuotekų valymo reglamentai. Turizmo sodybas derėtų vertinti kaip taškinius taršos šaltinius, kurie turi valymo įrenginius ir išvalo nuotekas bent jau iki: BDS7-29mg/l, BP-10 mg/l, BN-40mg/l.

2.3.5. Požeminis vanduo

Kaip minėta anksčiau, vienintelė papildoma priemonė požeminio vandens valdymo srityje yra monitoringo programos išplėtimas potencialios rizikos vandens telkiniuose. Monitoringo programos vieneto kaštai pateikti 2.8 lentelėje.

2.8 lentelė. Vieneto kaštai monitoringo gręžiniams ir laboratoriniams tyrimams.

Nr.	Kaštų elementas	Vienetas	Vieneto kaštai, Lt 2004 x. xxxxxxxx
1	Naujo gręžinio gręžimas	m	200
2	Vandens lygio matavimas	Rankinis ar automatinis	Įeina į mėginių ėmimo kaštus
3	Mėginių ėmimas (+transportavimas)	mėginys	180
4	Laboratoriniai tyrimai - Pagrindiniai katijonai ir anijonai - Elementų pėdsakai (12 el.) - Pesticidai - Organiniai junginiai	mėginys	63 165 150 140
5	Darbo užmokestis	Hidrogeologas/ technikas	42 000 per metus

Projekto “BVPD 2006 m reikalavimų įgyvendinimas“ informacija

Požeminio vandens telkiniai, kuriuose vandens kokybė neatitinka higienos normų reikalavimų, dėl ūkinės veiklos poveikio pagrindimo stokos, kol kas negali būti vadinami rizikos telkiniais. Nustatyta, kad Lietuvos sąlygomis efektyvesnė priemonė yra naujų požeminio vandens telkinių suradimas, negu blogos kokybės telkinių būklės pagerinimas. Tačiau naujų telkinių žvalgymas yra ne BVPD, o Geriamojo vandens direktyvos priemonė, todėl 2.9 lentelėje pateikiamos orientacinės alternatyvių telkinių žvalgybos kainos yra tik patariamieji skaičiai savivaldybėms.

2.9 lentelė. Požeminio vandens paieškos ir žvalgybos darbų orientacinės kainos

	Xxxxxx	Xxxxxx, tūkst. lt
1.	Gręžinių gręžimas, geofiziniai tyrimai, topogeodeziniai darbai	500
2.	Hidrogeologiniai darbai (tiriamieji išpumpavimai, vandens lygių matavimai, mėginių ėmimas, laboratoriniai jų tyrimai ir kt.)	500
3.	Kameriniai darbai (informacijos kaupimas ir sisteminimas, jos analizė, matematinis išteklių kiekio ir kokybėsmodeliavimas, išteklių įvertinimas ir aprobavimas)	350
Iš viso pagrindinių išlaidų		1350

Šaltinis: UAB “Vilniaus hidrogeologija” pateikta informacija

2.3.6. Kuršių marių vandens kokybės gerinimo priemonės

Modeliavimo rezultatai byloja, kad Kuršių marioms papildomų priemonių, skirtų žemyne esančių vandens telkinių būklės gerinimui, nepakanka, ir reikia papildomų priemonių pačiose Kuršių mariose.

Svarbiausia priemonė, kaip ir anksčiau, lieka N ir P prietakos į marias iš Nemuno baseino mažinimas. Skaičiavimai rodo du variantus:

1) kompromisinis mažinimas - P reikėtų mažinti iki 50% dabartinio lygio, o N - 75% (apie 970 P t/metus ir 20 600 N t/metus)

2) griežtas - P reikėtų mažinti iki 10% dabartinio lygio, o N - 40% (apie 190 P t/metus ir 11 000 N t/metus)

Kadangi toks mažinimas labai brangiai kainuotų, lieka tokios trys papildomos priemonės:

1. Makrofitų pjovimas.

Kaip įvertinta "Kuršių marių pakrantės augmenijos pjovimo, siekiant iš marių pašalinti dalį biogeninių medžiagų, galimybių studijoje" (Xxxxxxxxxxx X., Xxxxxxxxxx X., Xxxxxxxxxxx X., Xxxxxxx G., Xxxxxx X., 2007), iš viso yra apie 5000 ha nendryno plotas. Kaip nurodoma galimybių studijoje, dėl gamtosauginių apribojimų galima pjauti tik apie 158 ha. Šiuo metu Kuršių mariose steigiamas biosferos poligonas ir rengiamas gamtotvarkos planas, todėl makrofitų pjovimo galimybės bus patikslintos kitose ataskaitose.

Pjovimo kombainu kaštai yra maždaug 1700 Lt/ha. Vadinasi, iš viso reikėtų maždaug 270000 litų vienam pjovimui. Būtina pabrėžti, kad nupjauta medžiaga gali būti naudojama nendrinių stogų dengimui ir kaip kuras šildymui, todėl kaštai gali sumažėti, tačiau pajamas dėl nendrynų panaudojimo įvertinti kol kas sudėtinga.

2. Filtruojančių moliuskų (dreisenų) auginimas ir surinkimas.

Ši priemonė jūrinėms rūšims (midijoms) naudojama pietinėje Baltijoje, kur skirstomos kvotos šios rūšies išgaudymui ir panaudojimui. Baltijos regiono gėluose vandenyse panašios priemonės iki šiol netaikytos. Kita vertus, kadangi kituose baseinuose (pvz. Elbės) vis labiau aiškėja, jog tarpinių vandenų būklei pagerinti valdymo priemonių įgyvendinimo baseine nepakaks arba jos akivaizdžiai per brangios, toks biomanipuliavimo darbų planavimas jau pradėtas kitose šalyse. Sekančioje projekto stadijoje bus detalizuotos šios priemonės galimybės, tačiau pačios priemonės efektyvumas ir kaštai galės būti apskaičiuoti tik atlikus eksperimentinį priemonės testavimą, kuris patikrintų technologijos veikimą.

3. Nešmenų nusėsdinimas

“Biogeninėmis medžiagomis turtingų nešmenų nusėsdinimo didinimo pamario ir Nemuno baseino (žemiau Neries įtekėjimo) užliejamose teritorijose galimybių studija“ atliko nešmenų nusėsdinimo Nemuno žemupyje matematinį modeliavimą (Vaikasas, Xxxxxxxxxxx, Xxxxxxxxxx, Xxxxxxxxxxx, 2007). Nustatyta, kad priklausomai nuo potvynio dydžio čia nusėda apie 37 % visų pro Smalininkus nešamų skendinčiųjų nešmenų, pateikiami kiti įvairūs skaičiai apie nešmenų sedimentaciją. Atliktas nešmenų sėsdinimo modeliavimas negalėjo pateikti rezultatų, kuriais remiantis galima būtų numatyti N ir P prietakos į Kuršių marias sumažėjimą. Šiems skaičiavimams reikalingi azoto ir fosforo junginių matavimai nešmenyse. Bendrą priemonės efektą biogeninių medžiagų prietakai į marias reikėtų tikslinti.

Kitos papildomos priemonės šiuo metu nesvarstytinos dėl Kuršių marių apsaugos statuso. Kuršių marios priskiramos prioritetiniam Buveinių Direktyvos I priedo buveinių tipui, pagal kurį didžioji marių dalis yra paskelbta NATURA 2000 saugomų teritorijų tinklo dalimi. Todėl tokios pačiame vandens telkinyje įgyvendinamos būklės gerinimo priemonės kaip dugno kasimas tiesiogiai pažeis buveines arba netiesiogiai keis jų hidrologines sąlygas, todėl nebus leidžiamos.

Sekančiame projekto etape bus patikslintas poveikis tarpinių vandenų būklei pagal naujai įvertintą N ir P prietakos apkrovą į marias, užtikrinus priemones Nemuno baseine. Atnaujintas vertinimas leis tiksliau nustatyti ir galimų papildomų priemonių pačiuose tarpiniuose vandenyse efektyvumą.

2.3.7. Klaipėdos uosto akvatorijos ekologinės būklės pagerinimas

Klaipėdos uosto teritorija priskiriama labai pakeistam vandens telkiniui. Šiuo metu nepakanka žinių, kad galima būtų pasiūlyti konkrečius veiksmus, kaip pagerinti uosto akvatorijos būklę.

Uostas yra labai svarbus dėl socialinės ekonominės savo funkcijos. Pirmiausia yra siūloma užmegzti ir/ar stiprinti bendradarbiavimą su uosto administracija, kad būtų galima sudaryti ilgalaikės partnerystės ir veiksmų plano BVPD įgyvendinimui parengimo susitarimą. Tokia partnerystė yra esminė sąlyga ir pagrindas priemonėms, kurios galėtų būti pasiūlytos pirmajam Nemuno upių baseinų rajono planui. Taigi, turėtų būti atlikti tokie veiksmai:

• Sukurti partnerystę tarp Uosto administracijos ir Aplinkos apsaugos agentūros bei vietinės valdžios struktūrų, kad būtų galima sudaryti bendrą ekologinės būklės gerinimo uosto teritorijoje planą, kaip to reikalaujama BVPD-oje.

• Pagal šią partnerystę peržiūrėti visas iki šiol atliktas poveikio aplinkai vertinimo studijas, skirtas uosto veikloms. Tai padės nustatyti pirmąsias galimas priemones vandens ekologinei būklei gerinti ir esamas žinių spragas, kurias reikės kažkaip užpildyti, kad būtų galima imtis kitų priemonių nustatymo.

• Remiantis ankstesnio žingsnio rezultatais, atlikti reikalingas aplinkos apsaugos ir socialines ekonomines studijas, kad būtų galima nustatyti prioritetus kaip gerinti ekologinę/morfologinę būklę, kad būtų atsižvelgiama tiek į BVPD, tiek į uosto socialinį ekonominį vystymąsi.

• Rezultatai padės identifikuoti veiksmus, reikalingus ekologinės būklės gerinimui. Gali prireikti papildomų studijų pasiūlytų veiksmų efektyvumui nustatyti.

• Toliau reikės iš visų pasiūlytų veiksmų sudaryti veiksmų planą, kuriame turės būti informacija apie kaštus, įgyvendinimo grafiką ir finansavimo šaltinius.

• Įgyvendinti priemones ir atlikti monitoringą bei vertinimą, kad būtų galima toliau identifikuoti vėlesnes priemones.

Kadangi neaišku kokios priemonės bus įtrauktos į planą ir koks bus jų efektyvumas, kol kas sunku prognozuoti kada priemonės bus įgyvendintos. Partnerystės su uosto administracija užtikrinimui kiekvienais metais reikėtų bent 30 darbo dienų ir keleto komandiruočių arba maždaug 100 000 litų. Tikrųjų “kietų” kaštų, kol studijos neatliktos, kol kas nustatyti negalime.

2.3.8. Papildomų priemonių suvestinė lentelė

Poveikis	Papildomos priemonės	Atsakinga institucija	Priemonės įvykdymo terminas	Reikalingos lėšos
Pasklidoji tarša	Azoto ir fosforo mažinimo priemonės aprašytos šios programos 2.2. skyriuje	Ž.Ū bendrovės, ūkininkai, ŽŪM	Iki 2015 m. *	Investicijos apie 45 mln. Lt, metiniai kaštai 15 mln. Lt
Sutelktoji tarša	Nuotekų tinklų ir nuotekų valyklų įrengimas mažose gyvenvietėse	Vandens tiekimo įmonės, savivaldybės	Iki 2015 m. *	429 mln Lt
	Alternatyvių nuotekų valymo sistemų įrengimas mažose gyvenvietėse	Savivaldybės, ūkio subjektai	Iki 2015 m	Bus pateikta 2009 m.
Hidromorfologiniai pakitimai	Upių vingiuotumo atstatymas	Ūkio subjektai, ŽŪM, AM	Bus pagrįsta 2009 m.	Bus pateikta 2009 m. Vien saugomose teritorijose esančių upių vingiuotumo atstatymui reikia 492 mln. Lt
	Kliūčių, trukdančių žuvų migracijai pašalinimas
	Upių tęstinumo ir jų debito atstatymas/užtikrinimas
Hidroelektrinių poveikio mažinimas	Hidroelektrinių poveikio įvertinimas	Ūkio subjektai	Bus pagrįsta 2009 m.	Bus pateikta 2009 m.
	Naujo tipo turbinų naudojimas		Bus pagrįsta 2009 m.
Navigacija ir rekreacija	Kol kas nepakanka informacijos. Poveikio analizė bus atlikta ir priemonės pasiūlytos 2009 m.	Susisiekimo ministerija, Valstybinis turizmo departamentas	Iki 2015 m. *	Bus pateikta 2009 m.
Požeminio vandens telkinių būklės gerinimas	Geriamojo vandens direktyvos ir įstatymo įgyvendinimo priemonės Išplėstinis požeminio vandens monitoringas potencialios rizikos telkiniuose	Vandens tiekimo įmonės, savivaldybės	Nuo 2004 m.	Potencialios rizikos telkinių monitorinio kaštai bus įvertinti 2009 metais
Kuršių marių vandens būklės gerinimas	Priemonės, užtikrinančios gerą Nemuno UBR vandes telkinių būklę	Vandens tiekimo įmonės, savivaldybės, ūkio subjektai, AM, ŽŪM ir kt.	Iki 2015 m.	Bus pateikta 2009 m.
	Makrofitų pjovimas
	Nešmenų nusėsdinimas

*Pastaba: Galimi tikslų pasiekimo atidėjimai arba švelnesnių tikslų priėmimo pagrindimas bus pateikti sekančioje priemonių programoje 2009 metais.

Sekančiame projekto etape papildomos priemonės, skirtos sutelktosios ir pasklidosios taršos mažinimui, bus paskirstytos pagal savivaldybes.

PRIEDAI

1-as priedas. Miesto nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo lentelės

1.1. lentelė. Nemuno UBR esančių didesnių nei 2000 GE gyvenviečių sąrašas

Dydžio grupė	Aglomeracija	Pabaseinis	Gyventojų skaičius	Prie kanalizacijos tinklų prisijungusių gyv. sk.
≥ 100 000 GE	Vilnius	Neris	553904	550000
≥ 100 000 GE	Kaunas	Nemunas	360627	347248
≥ 100 000 GE	Klaipėda		202985*	194405*
≥ 100 000 GE	Panevėžys	Nevėžis	119000	110525
100 000>GE ≤ 10 000	Alytus	Nemunas	70123	59660
100 000>GE ≤ 10 000	Anykščiai	Šventoji	11600	8300
100 000>GE ≤ 10 000	Birštonas (ir Prienai)	Nemunas	15145*	8527*
100 000>GE ≤ 10 000	Druskininkai	Nemunas	17883	15640
100 000>GE ≤ 10 000	Elektrėnai (Vievis ir Kazokiškės)	Neris	19677*	18167*
100 000>GE ≤ 10 000	Jonava	Neris	34866	29232
100 000>GE ≤ 10 000	Jurbarkas	Nemunas	13790	12378
100 000>GE ≤ 10 000	Kaišiadorys	Neris	13306	7957
100 000>GE ≤ 10 000	Kėdainiai	Nevėžis	32000	14170
100 000>GE ≤ 10 000	Kelmė	Dubysa	10000	5500
100 000>GE ≤ 10 000	Kretinga	Lietuvos pajūrio upės	21900	15393
100 000>GE ≤ 10 000	Marijampolė	Šešupė	47693	44972
100 000>GE ≤ 10 000	Plungė	Minija	23246	18740
100 000>GE ≤ 10 000	Palanga		17623	15000
100 000>GE ≤ 10 000	Raseiniai	Jūra	14452	11386
100 000>GE ≤ 10 000	Šilutė	Nemunas	24000	17000
100 000>GE ≤ 10 000	Tauragė	Jūra	26900	17051
100 000>GE ≤ 10 000	Trakai ir Lentvaris	Neris	17498*	14011*
100 000>GE ≤ 10 000	Ukmergė	Šventoji	28759	23826
100 000>GE ≤ 10 000	Utena	Šventoji	33265	30233
100 000>GE ≤ 10 000	Xxxxxx	Xxxxxx	11895	6890
100 000>GE ≤ 10 000	Vilkaviškis	Šešupė	14230	8560
10 000>GE ≤ 2 000	Ariogala	Dubysa	3678***	2000**
10 000>GE ≤ 2 000	Baisogala	Nevėžis	2439	1878
10 000>GE ≤ 2 000	Eišiškės	Merkys	3723	1908
10 000>GE ≤ 2 000	Ežerėlis	Nemunas	2043***	1323**
10 000>GE ≤ 2 000	Gelgaudiškis	Nemunas	2013***	1846***
10 000>GE ≤ 2 000	Ignalina	Žeimena	6500	2072
10 000>GE ≤ 2 000	Jieznas	Nemunas	1476	443
10 000>GE ≤ 2 000	Kalvarija	Šešupė	5060	4238
10 000>GE ≤ 2 000	Kalveliai	Neris	1848	462
10 000>GE ≤ 2 000	Karmėlava	Neris	2866***	1581**
10 000>GE ≤ 2 000	Kazlų Rūda	Šešupė	7330	5200
10 000>GE ≤ 2 000	Kybartai	Šešupė	6500	3258
10 000>GE ≤ 2 000	Krekenava	Nevėžis	1994***	973**
10 000>GE ≤ 2 000	Kudirkos Naumiestis	Šešupė	1990***	976***
10 000>GE ≤ 2 000	Kvėdarna	Jūra	1914***	1597***
10 000>GE ≤ 2 000	Lazdijai	Šešupė	4915*	2946*
10 000>GE ≤ 2 000	Molėtai	Šventoji	7002	5939
10 000>GE ≤ 2 000	Nemenčinė	Neris	5892	5800
10 000>GE ≤ 2 000	Nemėžis	Neris	2586***	1670**

Dydžio grupė	Aglomeracija	Pabaseinis	Gyventojų skaičius	Prie kanalizacijos tinklų prisijungusių gyv. sk.
10 000>GE ≤ 2 000	Neringa		2833	2546
10 000>GE ≤ 2 000	Neveronys	Neris	3074***	2148**
10 000>GE ≤ 2 000	Pabradė	Žeimena	7000	6934
10 000>GE ≤ 2 000	Pagėgiai	Nemunas	2700	350
10 000>GE ≤ 2 000	Pravieniškės	Nemunas	3600	3550
10 000>GE ≤ 2 000	Ramygala	Nevėžis	1725***	572**
10 000>GE ≤ 2 000	Raudondvaris	Nevėžis	4080***	1653**
10 000>GE ≤ 2 000	Rietavas	Jūra	4720	2454
10 000>GE ≤ 2 000	Rūdiškės	Merkys	2548***	752**
10 000>GE ≤ 2 000	Rukla	Neris	2386	2386
10 000>GE ≤ 2 000	Rusnė	Nemunas	1642	706
10 000>GE ≤ 2 000	Salantai	Minija	1900	591
10 000>GE ≤ 2 000	Simnas	Šešupė	1919	828
10 000>GE ≤ 2 000	Skaidiškės	Neris	4447	3966
10 000>GE ≤ 2 000	Skaudvilė	Jūra	2129***	1378***
10 000>GE ≤ 2 000	Šakiai	Šešupė	7100	6200
10 000>GE ≤ 2 000	Šalčininkai	Merkys	6614	5681
10 000>GE ≤ 2 000	Šilalė	Jūra	6700	1569
10 000>GE ≤ 2 000	Širvintos	Šventoji	7273	5673
10 000>GE ≤ 2 000	Švėkšna	Minija	2041***	904***
10 000>GE ≤ 2 000	Švenčionėliai	Žeimena	6923	4747
10 000>GE ≤ 2 000	Švenčionys	Žeimena	5684	3790
10 000>GE ≤ 2 000	Tytuvėnai	Dubysa	2883	288
10 000>GE ≤ 2 000	Valčiūnai	Neris	2074***	1779**
10 000>GE ≤ 2 000	Veisiejai	Nemunas	1745***	1047**
10 000>GE ≤ 2 000	Viduklė	Jūra	1889***	975**
10 000>GE ≤ 2 000	Vilkija	Nemunas	2331***	615**
10 000>GE ≤ 2 000	Žiežmariai	Nemunas	3858***	2828***

* -. AAA pateikti 2005 m duomenys apie gyventojų prisijungimą prie NSS didžiuosiuose miestuose ir gyvenvietėse iki 1500 GE;

** - AAA pateikti duomenys apie gyventojų prisijungimą prie NSS mažesnėse gyvenvietėse (Gyvenviečių prisijungimai pagal individualius duomenis);

*** - 2001 m. atlikto gyventojų surašymo duomenys.

1.2. lentelė. Didesnių nei 2000 GE aglomeracijų nuotekų kokybės atitikimo nustatytiems standartams analizė (Pastaba: NM reiškia, kad teršalų koncentracija nebuvo matuota, skliausteliuose pateikiama įvertinta koncentracija)

Aglomeracijos dydis	Pavadinimas	Prie NVĮ prijungtų gyventojų skaičius	Nuotekų kiekis, tūkst. m3/metus	Vandens telkinys- priimtuvas	BDS7 (2007 m.)		Bendrasis azotas (BN) (2007 m.)		Bendrasis fosforas (BP) (2007 m.)
					Konc. nuotekose	Atitikimas užterštumo normai	Konc. nuotekose	Atitikimas užterštumo normai	Konc. nuotekose	Atitikimas užterštumo normai
≥ 100 000 GE	Vilnius	550000	41537	Neris	6	Atitinka	9,36	Atitinka	0,77	Atitinka
≥ 100 000 GE	Kaunas	347248	26067	Nemunas	58	Neatitinka	26	Neatitinka	2,15	Neatitinka
≥ 100 000 GE	Klaipėda	194405*	20782	Kuršių marios	6,78	Atitinka	9,02	Atitinka	0,66	Atitinka
≥ 100 000 GE	Panevėžys	110525	10345	Nevėžis	15,5	Atitinka	23,4	Neatitinka	0,81	Atitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Alytus	59660	3759	Nemunas	8,5	Atitinka	9,07	Atitinka	1,69	Atitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Anykščiai	8300	652	Šventoji	5	Atitinka	11,1	Atitinka	1,01	Atitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Birštonas	8527*	838	Nemunas	6,6	Atitinka	24	Neatitinka	5	Neatitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Druskininkai	15640	1624	Nemunas	7,1	Atitinka	7	Atitinka	1,3	Atitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Elektrėnai (ir Vievis)	18167*	1267	Aliosa	2,36	Atitinka	13	Atitinka	1,34	Atitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Jonava	29232	2632	Neris	6	Atitinka	14	Atitinka	1,47	Atitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Jurbarkas	12378	725	Nemunas	4,5	Atitinka	8,3	Atitinka	0,91	Atitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Kaišiadorys	7957	725	Lomena	9,8	Atitinka	17	Neatitinka	3,94	Neatitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Kėdainiai	14170	2002	Nevėžis	11	Atitinka	31	Neatitinka	3,49	Neatitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Kelmė	5500	353	Kražantė	4,4	Atitinka	8	Atitinka	0,579	Atitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Kretinga	15393	445	Tenžė	15,53	Atitinka	4,12	Atitinka	0,35	Atitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Marijampolė	44972	5876	Šešupė	4,9	Atitinka	7,5	Atitinka	0,85	Atitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Plungė	18740	1272	Sruoja Mažoji	3,6	Atitinka	19	Neatitinka	5,6	Neatitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Palanga	15000	3268	Baltijos jūra	3,06	Atitinka	12,2	Atitinka	1,6	Atitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Raseiniai	11386	511	Reizgupis	8	Atitinka	12	Atitinka	1,3	Atitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Šilutė	17000	2066	Šyša	5,01	Atitinka	3,61	Atitinka	0,36	Atitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Tauragė	17051	2026	Jūra	6,1	Atitinka	21	Neatitinka	5,4	Neatitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Trakai ir Lentvaris	14011*	202	Malevanka	4,52	Atitinka	4,3	Atitinka	0,18	Atitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Ukmergė	23826	1693	Šventoji	3,43	Atitinka	4,63	Atitinka	0,65	Atitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Utena	30233	3508	Vyžuona	8,9	Atitinka	6,2	Atitinka	1	Atitinka
100 000>GE ≤ 10 000	Varėna	6890	529	Derežnyčia	5	Atitinka	8,1	Atitinka	1,4	Atitinka

Aglomeracijos dydis	Pavadinimas	Prie NVĮ prijungtų gyventojų skaičius	Nuotekų kiekis, tūkst. m3/metus	Vandens telkinys- priimtuvas	BDS7 (2007 m.)		Bendrasis azotas (BN) (2007 m.)		Bendrasis fosforas (BP) (2007 m.)
					Konc. nuotekose	Atitikimas užterštumo normai	Konc. nuotekose	Atitikimas užterštumo normai	Konc. nuotekose	Atitikimas užterštumo normai
100 000>GE ≤ 10 000	Vilkaviškis	8560	690	Šeimena	6,1	Atitinka	8,6	Atitinka	0,7	Atitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Ariogala	2000**	51	Dubysa	7	Atitinka	13	Atitinka	9,9	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Baisogala	1878	118	Kiršinas	9,5	Atitinka	26	Neatitinka	3,4	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Eišiškės	1908	100	Verseka	8	Atitinka	24	Neatitinka	5,46	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Ežerėlis	1323**	37	Skirpstauja	33	Neatitinka	36	Neatitinka	5,21	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Gelgaudiškis	1846***	109	Nemunas	10	Atitinka	34,6	Neatitinka	4,34	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Ignalina	2072	169,6	Žeimena	3,5	Atitinka	7,8	Atitinka	4,72	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Jieznas	443	24	Verbliudas	6	Atitinka	20	Atitinka	4	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Kalvarija	4238	216	Šešupė	7,8	Atitinka	17,16	Atitinka	1,92	Atitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Kalveliai	462	38	Vilnia	26,02	Atitinka	26,49	Neatitinka	9,47	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Karmėlava	1581**	70	Musė	10	Atitinka	40	Neatitinka	6	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Kazlų Rūda	5200	392	Jūrė	12,1	Atitinka	30,4	Neatitinka	6,13	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Kybartai	3258	86,8	Liepona	5,8	Atitinka	23,3	Neatitinka	3,8	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Krekenava	973**	41	Nevėžis	13,06	Atitinka	12	Atitinka	1,256	Atitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Kudirkos Naumiestis	976***	35	Šešupė	4,3	Atitinka	23	Neatitinka	3,54	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Kvėdarna	1597***	43	Geniotalis	6	Atitinka	NM (12,6)	Atitinka	NM (2,4)	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Lazdijai	2946*	153,5	Kirsna/Raišupis	14,1	Atitinka	12,9	Atitinka	1,4	Atitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Molėtai	5939	199	Siesartis	3,54	Atitinka	11,5	Atitinka	0,74	Atitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Nemenčinė	5800	343	Neris	8	Atitinka	57,5	Neatitinka	7,34	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Nemėžis	1670**	49	Nemėža	18,36	Atitinka	25,55	Neatitinka	4,84	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Neringa	2546	283	Kuršių marios	162,2	Neatitinka	40,6	Neatitinka	7,5	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Neveronys	2148**	80	Zversa	14	Atitinka	24	Neatitinka	3,5	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Pabradė	6934	128	Žeimena	4,68	Atitinka	19	Atitinka	3,84	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Pagėgiai	350	36	Vilka (naujoji)	93	Neatitinka	2,4	Atitinka	20	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Pravieniškės	3550	564	Praviena	3,9	Atitinka	2,4	Atitinka	3,4	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Ramygala	572**	37	Upytė	7,2	Atitinka	12,3	Atitinka	2,2	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Raudondvaris	1653**	72	Nevėžis	22	Atitinka	18	Atitinka	3	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Rietavas	2454	247	Jūra	4,1	Atitinka	23	Neatitinka	3,9	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Rūdiškės	752**	22	Lukna	28,75	Atitinka	NM (23)	Neatitinka	NM (5,75)	Neatitinka

Aglomeracijos dydis	Pavadinimas	Prie NVĮ prijungtų gyventojų skaičius	Nuotekų kiekis, tūkst. m3/metus	Vandens telkinys- priimtuvas	BDS7 (2007 m.)		Bendrasis azotas (BN) (2007 m.)		Bendrasis fosforas (BP) (2007 m.)
					Konc. nuotekose	Atitikimas užterštumo normai	Konc. nuotekose	Atitikimas užterštumo normai	Konc. nuotekose	Atitikimas užterštumo normai
10 000>GE ≤ 2 000	Rukla	2386	379	Neris	5,8	Atitinka	18	Atitinka	5,26	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Rusnė	706	58	Skirvytė	7	Atitinka	4,02	Atitinka	3,73	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Salantai	591	16	Salantas	11,35	Atitinka	20,29	Neatitinka	0,64	Atitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Simnas	828	38,1	Simno ež.	9,3	Atitinka	6,2	Atitinka	1,6	Atitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Skaidiškės	3966	89	Nemėža	18,3	Atitinka	31,1	Neatitinka	6,3	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Skaudvilė	1378***	7	Ančia	7	Atitinka	20	Atitinka	2,3	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Šakiai	6200	294	Siesartis	3,8	Atitinka	15,4	Atitinka	2,5	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Šalčininkai	5681	544	Šalčia	72	Neatitinka	45,38	Neatitinka	7,98	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Šilalė	1569	294	Lokysta	5,93	Atitinka	12,94	Atitinka	1,42	Atitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Širvintos	5673	296	Širvinta	4,99	Atitinka	4,03	Atitinka	8,11	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Švėkšna	904***	59	Švėkšnalė	11,2	Atitinka	NM (21,3)	Neatitinka	NM (1,8)	Atitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Švenčionėliai	4747	219	Miežis	202	Neatitinka	57	Neatitinka	14	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Švenčionys	3790	118	Mera-Kūna	6	Atitinka	43,85	Neatitinka	8,36	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Tytuvėnai	288	39	Tytuva	16	Atitinka	35	Neatitinka	3,4	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Valčiūnai	1779**	49	Rudamina	29	Atitinka	NM (23,2)	Neatitinka	NM (5,8)	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Veisiejai	1047**	28,2	Ančia	10,6	Atitinka	NM (23,3)	Neatitinka	NM (4,24)	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Viduklė	975**	9	Apusinas	94	Neatitinka	68	Neatitinka	11	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Vilkija	615**	50	Nemunas	7,4	Atitinka	28	Neatitinka	2,2	Neatitinka
10 000>GE ≤ 2 000	Žiežmariai	2828***	97	Strėva	8,4	Atitinka	18	Atitinka	2,6	Neatitinka

* -. AAA pateikti 2005 m duomenys apie gyventojų prisijungimą prie NSS didžiuosiuose miestuose ir gyvenvietėse iki 1500 GE;

** - AAA pateikti duomenys apie gyventojų prisijungimą prie NSS mažesnėse gyvenvietėse (Gyvenviečių prisijungimai pagal individualius duomenis);

*** - 2001 m. atlikto gyventojų surašymo duomenys.

1.3. lentelė. Bazinių vandenvalos priemonių įgyvendinimo poreikis Nemuno UBR (Pastaba: brūkšniuoti plotai reiškia, kad teršalų koncentracija atitinka normą ir priemonės šių teršalų koncentracijų mažinimui nereikalingos)

Aglomeracijos dydis	Pavadinimas	Nuotekų kiekis, tūkst. m3/metus	BDS7 koncentracija, mgO2/l		BN koncentracija, mg/l		BP koncentracija, mg/l
			Dabartinė	Turi būti pasiekta įgyvendinus bazines priemones	Dabartinė	Turi būti pasiekta įgyvendinus bazines priemones	Dabartinė	Turi būti pasiekta įgyvendinus bazines priemones
≥ 100 000 GE	Kaunas	26067	58	17	26	10	2,15	1
≥ 100 000 GE	Panevėžys	10345			23,4	10
100 000>GE ≤ 10 000	Birštonas	838			24	15	5	2
100 000>GE ≤ 10 000	Kaišiadorys	725			17	15	3,94	2
100 000>GE ≤ 10 000	Kėdainiai	2002			31	15	3,49	2
100 000>GE ≤ 10 000	Plungė	1272			19	15	5,6	2
100 000>GE ≤ 10 000	Tauragė	2026			21	15	5,4	2
10 000>GE ≤ 2 000	Baisogala	118					3,4	2
10 000>GE ≤ 2 000	Ežerėlis	37	33	29	36	20	5,21	2
10 000>GE ≤ 2 000	Kazlų Rūda	392					6,13	2
10 000>GE ≤ 2 000	Kybartai	86,8			23,3	20	3,8	2
10 000>GE ≤ 2 000	Nemėžis	49			25,55	20	4,84	2
10 000>GE ≤ 2 000	Neringa	283	162,2	29
10 000>GE ≤ 2 000	Neveronys	80			24	20	3,5	2
10 000>GE ≤ 2 000	Pagėgiai	36	93	29
10 000>GE ≤ 2 000	Pravieniškės	564					3,4	2
10 000>GE ≤ 2 000	Skaidiškės	89			31,1	20	6,3	2
10 000>GE ≤ 2 000	Šakiai	294					2,5	2
10 000>GE ≤ 2 000	Šalčininkai	544	72	29	45,38	20	7,98	2
10 000>GE ≤ 2 000	Švenčionėliai	219	202	29
10 000>GE ≤ 2 000	Švenčionys	118					8,36	2
10 000>GE ≤ 2 000	Švėkšna	59			21,3	20
10 000>GE ≤ 2 000	Tytuvėnai	39			35	20	3,4	2
10 000>GE ≤ 2 000	Viduklė	9	94	29

1.4. lentelė. Bazinių priemonių įgyvendinimo poveikis vandens telkinių-priimtuvų kokybei (Pastaba: BDS7 – biocheminis deguonies sunaudojimas, NH4-N – amonio azotas, NO3-N – nitratų azotas, BP – bendrasis fosforas, PM – pavojingos medžiagos)

Aglomeracijos dydis	Gyvenvietė, kurioje bus įgyvendinamos bazinės priemonės	Vandens telkinys - priimtuvas	Ar priimtuvas yra rizikos telkinys. Jei taip, pagal kokius rodiklius	Ar įgyvendinus bazines priemones bus pasiekta gera vandens telkinio-priimtuvo kokybė? Pastabos
≥ 100 000 GE	Kaunas	Nemunas	TAIP (BDS7, PM)	NE (taršos sumažėjimas įtakos Nemuno kokybei turės nedaug, nes aukštas BDS7 koncentracijas nulemia tarptautinė tarša)
≥ 100 000 GE	Panevėžys	Nevėžis	TAIP (BDS7, NH4-N, NO3-N, BP, PM)	NE (taršos sumažėjimas bus nepakankamas)
100 000>GE ≤ 10 000	Birštonas	Nemunas	TAIP (BDS7, PM)	NE (bazinės priemonės įtakos neturės)
100 000>GE ≤ 10 000	Kaišiadorys	Lomena	TAIP (NH4-N, BP)	NE (taršos sumažėjimas bus nepakankamas)
100 000>GE ≤ 10 000	Kėdainiai	Nevėžis	TAIP (BDS7, NH4-N, NO3-N, BP, PM)	NE (Kėdainių NVĮ taršos sumažėjimo nepakaks, nes kartu turi būti sumažinta ir Panevėžio NVĮ tarša)
100 000>GE ≤ 10 000	Plungė	Sruoja Mažoji	TAIP (NO3-N, BP)	NE (taršos sumažėjimas bus nepakankamas)
100 000>GE ≤ 10 000	Tauragė	Jūra	TAIP (BP)	NE (bazinių priemonių įgyvendinimas Tauragės NVĮ įtakos Jūros kokybei neturės, nes BP taršą įtakoja žemės ūkio veikla)
10 000>GE ≤ 2 000	Xxxxxxxxx	Xxxxxxxx	TAIP (NH4-N, NO3-N, BP)	NE (vien Baisogalos NVĮ taršos sumažėjimo nepakaks, reikalingos taršos mažinimo priemonės ir kituose išleistuvuose į Kiršiną)
10 000>GE ≤ 2 000	Ežerėlis	Skirpstauja	TAIP (NH4-N, NO3-N, BP)	NE (taršos sumažėjimas bus nepakankamas pasiekti gerai būklei pagal NH4-N); NO3-N taršą nulemia žemės ūkio veikla; TAIP (bus pasiekta gera būklė pagal BP)
10 000>GE ≤ 2 000	Kazlų Rūda	Jūrė	TAIP (BP)	NE (taršos sumažėjimas bus nepakankamas)
10 000>GE ≤ 2 000	Kybartai	Liepona	TAIP (NH4-N, NO3-N, BP)	NE (taršos sumažėjimas bus nepakankamas)
10 000>GE ≤ 2 000	Nemėžis	Nemėža	TAIP (NH4-N, BP)	NE (NH4-N taršos sumažėjimas bus nepakankamas) TAIP (bus pasiekta gera būklė pagal BP)
10 000>GE ≤ 2 000	Neringa	Kuršių marios
10 000>GE ≤ 2 000	Neveronys	Zversa	TAIP (NH4-N, BP)	NE (taršos sumažėjimas bus nepakankamas)
10 000>GE ≤ 2 000	Pagėgiai	Vilka (naujoji)	NE
10 000>GE ≤ 2 000	Pravieniškės	Praviena	TAIP (BP)	NE (taršos sumažėjimas bus nepakankamas)
10 000>GE ≤ 2 000	Skaidiškės	Nemėža	TAIP (NH4-N, BP)	NE (NH4-N taršos sumažėjimas bus nepakankamas) TAIP (bus pasiekta gera būklė pagal BP)
10 000>GE ≤ 2 000	Šakiai	Siesartis	TAIP (NO3-N, BP)	NE (taršos sumažėjimas bus nepakankamas)
10 000>GE ≤ 2 000	Šalčininkai	Šalčia	TAIP (BDS7, NH4-N, BP)	NE (taršos sumažėjimas bus nepakankamas)
10 000>GE ≤ 2 000	Švenčionėliai	Miežis	Bus tikslinama
10 000>GE ≤ 2 000	Švenčionys	Mera-Kūna	TAIP (BP)	TAIP

10 000>GE ≤ 2 000	Švėkšna	Švėkšnalė	TAIP (NH4-N)	NE (taršos sumažėjimas bus nepakankamas)
10 000>GE ≤ 2 000	Tytuvėnai	Tytuva	TAIP (NH4-N, BP)	NE (taršos sumažėjimas bus nepakankamas)
10 000>GE ≤ 2 000	Viduklė	Apusinas	NE

2-as priedas. Požeminio vandens išgavimo vietos

Vandens išgavimo vietos kodas	Vandens išgavimo vietos pavadinimas	Adresas	Požeminio vandens išgavimas, m3/mėn
3	Radžiūnų (Alytaus m.)	Alytaus apskr., Alytaus m. sav., Alytaus m.	34441
4	Strielčių (Alytaus m.)	Alytaus apskr., Alytaus m. sav., Alytaus m.	184900
5	Vidzgirio (Alytaus m.)	Alytaus apskr., Alytaus m. sav., Alytaus m.	78120
6	Anykščių I	Utenos apskr., Anykščių r. sav., Anykščių sen., Anykščių m.	46655
8	Xxxxxxxx XX (Nemajūnų)	Kauno apskr., Birštono sav., Birštono m.	20801
14	Druskininkų II	Alytaus apskr., Druskininkų sav., Druskininkų m.	24087
18	Eišiškių	Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Eišiškių sen., Eišiškių m.	4712
20	Elektrėnų I	Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Elektrėnų sen., Elektrėnų m.	53196
21	Elektrėnų II	Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Elektrėnų sen., Elektrėnų m.	6944
25	Ignalinos	Utenos apskr., Xxxxxxxxx r. sav., Ignalinos miesto sen., Ignalinos m.	62
27	Jiezno (Prienų r.)	Kauno apskr., Prienų r. sav., Jiezno sen., Jiezno m.	7390.4
30	Jonavos (Pabartonių)	Kauno apskr., Jonavos r. sav., Jonavos miesto sen., Jonavos m.	123406
33	Kalnėnų (Jurbarko m.)	Tauragės apskr., Jurbarko r. sav., Jurbarkų sen., Kalnėnų k.	71672
34	Kaišiadorių	Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Kaišiadorių miesto sen., Kaišiadorių m.	33472
35	Kalvarijos	Marijampolės apskr., Kalvarijos sav., Kalvarijos sen., Kalvarijos m.	8711
37	Eigulių	Kauno apskr., Kauno m. sav., Kauno m.	246430
38	Kleboniškio	Kauno apskr., Kauno m. sav., Kauno m.	104408
39	Petrašiūnų	Kauno apskr., Kauno m. sav., Kauno m.	1130510
42	Vičiūnų	Kauno apskr., Kauno m. sav., Kauno m.	516305
44	Kėdainių I (Smilgos)	Kauno apskr., Kėdainių r. sav., Kėdainių miesto sen., Kėdainių m.	134726
48	Kelmės	Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Kelmės sen., Kelmės m.	19995
56	Kybartų (Vilkaviškio r.)	Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Kybartų sen., Kybartų m.	8074
57	Lazdijų	Alytaus apskr., Lazdijų r. sav., Lazdijų miesto sen., Lazdijų m.	13206
58	Lentvario	Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Lentvario sen., Lentvario m.	31651

Vandens išgavimo vietos kodas	Vandens išgavimo vietos pavadinimas	Adresas	Požeminio vandens išgavimas, m3/mėn
61	Marijampolės I	Marijampolės apskr., Marijampolės sav., Marijampolės m.	80166
62	Marijampolės II (Gižų)	Marijampolės apskr., Marijampolės sav., Marijampolės m.	102440
66	Molėtų	Utenos apskr., Molėtų r. sav., Molėtų m.	22692
69	Nemenčinės I	Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Nemenčinės miesto sen., Nemenčinės m.	12650
79	Panevėžio I	Panevėžio apskr., Panevėžio m. sav., Panevėžio m.	562774
82	Plungės (Noriškių)	Telšių apskr., Plungės r. sav., Plungės miesto sen., Plungės m.	77411
85	Prienų	Kauno apskr., Prienų r. sav., Prienų sen., Prienų m.	34193
89	Raseinių	Kauno apskr., Raseinių r. sav., Raseinių sen., Bralinskių k.	6000
91	Rietavo (Plungės r.)	Telšių apskr., Rietavo sav., Rietavo miesto sen., Rietavo m.	10726
93	Šakių	Marijampolės apskr., Šakių r. sav., Šakių sen., Šakių m.	76260
95	Salantų (Kretingos r.)	Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Salantų miesto sen., Salantų m.	3813
96	Šalčininkų	Vilniaus apskr., Šalčininkų r. sav., Šalčininkų sen., Šalčininkų m.	9997
103	Šiaulių (Bubių)	Šiaulių apskr., Šiaulių m. sav., Šiaulių m.	193130
105	Šilalės I	Tauragės apskr., Šilalės x. xxx., Šilalės miesto sen., Šilalės m.	7375
106	Šilalės II	Tauragės apskr., Šilalės x. xxx., Šilalės miesto sen., Šilalės m.	775
107	Šilutės	Klaipėdos apskr., Šilutės x. xxx., Xxxxxxx sen., Šilutės m.	69032
109	Širvintų I	Vilniaus apskr., Širvintų r. sav., Širvintų sen., Širvintų m.	30783
110	Skaudvilės (Tauragės r.)	Tauragės apskr., Tauragės r. sav., Skaudvilės sen., Skaudvilės m.	3817
112	Smalininkų (Jurbarko r.)	Tauragės apskr., Jurbarko r. sav., Smalininkų sen., Smalininkų m.	6448
115	Švenčionėlių	Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionėlių miesto sen., Švenčionėlių m.	0
116	Švenčionių	Vilniaus apskr., Švenčionių r. sav., Švenčionių miesto sen., Švenčionių m.	16120
118	Tauragės	Tauragės apskr., Tauragės r. sav., Tauragės miesto sen., Tauragės m.	80673
122	Tytuvėnų (Kelmės r.)	Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Tytuvėnų sen., Tytuvėnų m.	5797
123	Trakų	Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Trakų sen., Trakų m.	25389
124	Vilniaus (Trakų Vokės)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	127472
127	Ukmergės	Vilniaus apskr., Ukmergės r. sav., Ukmergės miesto sen., Ukmergės m.	102238
131	Utenos (Kaliekių)	Utenos apskr., Utenos r. sav., Utenos miesto sen., Utenos m.	179428
133	Varėnos I	Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Xxxxxxx sen., Varėnos m.	47520

Vandens išgavimo vietos kodas	Vandens išgavimo vietos pavadinimas	Adresas	Požeminio vandens išgavimas, m3/mėn
139	Vilkaviškio II	Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Vilkaviškio miesto sen., Vilkaviškio m.	36642
141	Vilniaus (A.Panerių)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	35224
142	Vilniaus (Bukčių)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	203329
143	Vilniaus (Jankiškių)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	167784
144	Vilniaus (Sereikiškių)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	174716
145	Vilniaus (Karveliškių)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	140
146	Vilniaus (N.Vilnios)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	131378
147	Vilniaus (Nemenčinės)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	637615
148	Vilniaus (Pagirių)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	190247
150	Vilniaus (Pečiukų)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	342375
151	Vilniaus (Pučkorių)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	121644
153	Vilniaus (Trinapolio)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	2610
154	Vilniaus (Tupatiškių)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	347696
157	Vilniaus (Vingio)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	336800
158	Vilniaus (Vyrių)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	534254
159	Vilniaus (Žemųjų Panerių)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	104570
160	Virbalio (Vilkaviškio r.)	Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Virbalio sen., Virbalio m.	2790
174	Širvintų pramoninė	Vilniaus apskr., Širvintų r. sav., Širvintų sen., Širvintų m.	58497
175	Vievio	Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Vievio sen., Vievio m.	1922
497	Naujamiesčio (Panevėžio r.)	Panevėžio apskr., Panevėžio r. sav., Naujamiesčio sen., Naujamiesčio mstl.	261
2203	Kelmės pieninės	Šiaulių apskr., Kelmės r. sav., Kelmės sen., Kelmės m.	5983
2214	Žiežmarių (Kaišiadorių r.)	Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių sen., Žiežmarių m.	5336
2215	Rumšiškių (Kaišiadorių r.)	Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių sen., Rumšiškių mstl.	2387
2216	Salininkų	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	17870
2227	Baisogalos (Radviliškio r.)	Šiaulių apskr., Radviliškio r. sav., Baisogalos sen., Baisogalos mstl.	7099
2356	Šilutės "Biofuture"	Klaipėdos apskr., Šilutės x. xxx., Xxxxxxx sen., Šilutės m.	19944
2364	Druskininkų III	Alytaus apskr., Druskininkų sav., Druskininkų m.	73687
2365	Viečiūnų (Alytaus r.)	Alytaus apskr., Druskininkų sav., Viečiūnų sen., Viečiūnų k.	3503

Vandens išgavimo vietos kodas	Vandens išgavimo vietos pavadinimas	Adresas	Požeminio vandens išgavimas, m3/mėn
2370	Matuizų (Varėnos r.)	Alytaus apskr., Varėnos r. sav., Matuizų sen., Matuizų k.	4495
2385	Panevėžio "Sema"	Panevėžio apskr., Panevėžio m. sav., Panevėžio m.	727
2399	Balbieriškio "Stumbro" (Prienų r.)	Kauno apskr., Prienų r. sav., Balbieriškio sen., Balbieriškio mstl.	30882
2415	Vievio paukštyno	Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Vievio sen., Ausieniškių k.	40606.9
2417	Tarptautinio Vilniaus oro uosto	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	9252
2566	Obelių spirito varyklos (Rokiškio r	Panevėžio apskr., Rokiškio r. sav., Obelių sen., Audronių I k.	6500
2608	Gėlos (Vilniaus r.)	Vilniaus apskr., Vilniaus r. sav., Nemenčinės sen.	630
2617	Senųjų Trakų	Vilniaus apskr., Trakų r. sav., Senųjų Trakų sen., Senųjų Trakų k.	4092
0000	Xxxx, xxxx. xx. Nr.2 (Marijampolė)	Marijampolės apskr., Marijampolės sav., Marijampolės m.	33460
2636	Šilutės šilumos tinklų	Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Šilutės sen., Šilutės m.	5378.5
2654	Vilniaus (N.Verkių)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	3430
2655	Vilniaus (Geležinkeliečių)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	28644
2714	Kazlų Rūdos	Marijampolės apskr., Kazlų Rūdos sav., Kazlų Rūdos m.	17783
2728	Grabupių (Šilutės r.)	Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Šilutės sen., Grabupių k.	4960
2733	Svedasų (Anykščių r.)	Utenos apskr., Anykščių r. sav., Svėdasų sen., Svėdasų mstl.	21246
2767	Balčiūnų (Vilkaviškio r.)	Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Pilviškių sen., Balčiūnų k.	4020.7
2776	Karinio miestelio (Marijampolės r.)	Marijampolės apskr., Marijampolės sav., Marijampolės m.	12958
2829	Skėmių (Radviliškio r.)	Šiaulių apskr., Radviliškio r. sav., Skėmių sen., Skėmių k.	4699.6
2831	Švenčionėlių vaisvandenių	Alytaus apskr., Druskininkų sav., Druskininkų m.	2924
2848	Žarėnų (Telšių r.)	Telšių apskr., Telšių r. sav., Žarėnų sen., Žarėnų mstl.	2622.6
2871	Antanavo "Stumbro" (Marijampolės r.	Marijampolės apskr., Kazlų Rūdos sav., Xxxxxxxx xxx., Antanavo k.	8939
2886	Plungės kooperatinės prekybos	Telšių apskr., Plungės r. sav., Plungės miesto sen., Plungės m.	3970
2887	Vilniaus geležinkelio stoties	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Vilniaus m.	4801

Vandens išgavimo vietos kodas	Vandens išgavimo vietos pavadinimas	Adresas	Požeminio vandens išgavimas, m3/mėn
	II
2893	Ruklos (Jonavos r.)	Kauno apskr., Jonavos r. sav., Xxxxxx xxx., Ruklos mstl.	27807
2909	Zelvės (Elektrėnų sav.)	Vilniaus apskr., Elektrėnų sav., Vievio sen., Alesninkų k.	2882
2915	Rokų (Kauno r.)	Kauno apskr., Kauno r. sav., Rokų sen., Rokų k.	9551
2933	Pravieniškių II pataisos namai	Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Pravieniškių sen., Pravieniškių II k.	50413
2935	Girelės paukštyno (Kaišiadorių r)	Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Kaišiadorių miesto sen., Kaišiadorių m.	10500
2955	Švyturys-Utenos alus (Utenos r.)	Utenos apskr., Utenos r. sav., Utenos miesto sen., Utenos m.	13094
2958	Macenių (Plungės r.)	Telšių apskr., Plungės r. sav., Plungės miesto sen., Plungės m.	1870
3011	Kėdainių "Lifosa"	Kauno apskr., Kėdainių r. sav., Kėdainių miesto sen., Kėdainių m.	8866
3035	Kūlupėnų (Kretingos r.)	Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Kūlupėnų sen., Kūlupėnų k.	2176
3068	Plungės "Vičiūnų ir partnerių"	Telšių apskr., Plungės r. sav., Plungės miesto sen., Plungės m., Birutės g.	11260
3121	Traksėdžių (Šilutės r.)	Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Šilutės sen., Traksėdžių k.	1940
3122	Pagrynių (Šilutės r.)	Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Šilutės sen., Pagrynių k.	0
3124	Leitgirių-15484, 13016 (Šilutės r.)	Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Juknaičių sen., Leitgirių k.	6263
3125	Laučių (Šilutės r.)	Klaipėdos apskr., Šilutės x. xxx., Šilutės sen., Laučių k.	2609
3126	Degučių (Šilutės r.)	Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Žemaičių Naumiesčio sen., Degučių k.	3596
3127	Katyčių (Šilutės r.)	Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Katyčių sen., Katyčių mstl.	3426
3128	Vainuto (Šilutės r.)	Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Xxxxxxx sen., Vainuto mstl.	8530
3129	Rusnės (Šilutės r.)	Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Rusnės sen., Rusnės mstl.	3048
3134	Saugų (Šilutės r.)	Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Saugų sen., Saugų k.	3983
3139	Juknaičių - 15111 (Šilutės r.)	Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Juknaičių sen., Juknaičių k.	3166
3141	Usėnų (Šilutės r.)	Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Usėnų sen., Usėnų k.	3456
3144	Žemaičių Naumiesčio (Šilutės r.)	Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Žemaičių Naumiesčio sen., Žemaičių Naumiesčio mstl.	281
3147	Gardamo (Šilutės r.)	Klaipėdos apskr., Šilutės r. sav., Gardamo sen., Gardamo mstl.	3466

Vandens išgavimo vietos kodas	Vandens išgavimo vietos pavadinimas	Adresas	Požeminio vandens išgavimas, m3/mėn
3173	Pietų miestelio (Kalvarijos sav.)	Marijampolės apskr., Kalvarijos sav., Kalvarijos sen., Kalvarijos m.	3238
3192	Žadeikių (Kretingos r.)	Klaipėdos apskr., Kretingos r. sav., Kartenos sen., Žadeikių k.	4281
3203	Padovinio (Marijampolės sav.)	Marijampolės apskr., Marijampolės sav., Liudvinavo sen., Padovinio k.	4893
3205	Nemateko - 1 (Kaišiadorių r.)	Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Rumšiškių sen., Dovainonių k.	6080
3276	Sartininkų (Tauragės r.)	Tauragės apskr., Tauragės r. sav., Žygaičių sen., Sartininkų k.	3380
3327	Vidiškių (Ignalinos r.)	Utenos apskr., Ignalinos r. sav., Vidiškių sen., Vidiškių k.	2639
3347	Vaiskonos (Vilkaviškio r.)	Marijampolės apskr., Vilkaviškio r. sav., Vilkaviškio miesto sen., Vilkaviškio m.	2007
3356	Grigiškių (Vilniaus)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Grigiškių m.	48010
3412	Trakų Vokės II (Vilniaus r.)	Vilniaus apskr., Vilniaus m. sav., Trakų Vokės k.	22320
3457	AB "Vernitas"(Marijampolės sav.)	Marijampolės apskr., Marijampolės sav., Marijampolės m., Stoties g.	5886
3467	Kaišiadorių paukštyno	Kauno apskr., Kaišiadorių r. sav., Kaišiadorių miesto sen., Kaišiadorių m., Paukštininkų g.	27054