GELEŽINKELIO TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 041
PATVIRTINTA
AB “Lietuvos draudimas” valdybos 2007-01-31 sprendimu Nr.2
GELEŽINKELIO TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 041
(2007-01-31 redakcija, galioja nuo 2007-03-01)
I DALIS BENDROSIOS SĄLYGOS
1. Bendrosios sąvokos
1.1. Draudikas – AB „Lietuvos draudimas“.
1.2. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė suda- ryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su draudiku.
1.3. Xxxxxxxx xxxxxxxx – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi jsipareigo- ja mokėti draudikui draudimo jmokas. Draudikas draudimo sutartimi jsipareigoja sumokėti draudėjui, draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu jvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis jvykis. Draudimo sutartj sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti drau- dimo sutartj (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo liudijime nurodytais atvejais numeruoti drau- dimo sutarties priedai.
1.4. Draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) draudimo sutarties standartinės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudi- mo sutarties dalis. Taisykles sudaro:
1.4.1. I dalis Bendrosios sąlygos;
1.4.2. II dalis Geležinkelio transporto priemonių draudimo sąlygos;
1.4.3. III dalis Draudimo apsaugos papildomos sąlygos;
Draudikas ir draudėjas susitaria, kurios iš Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildomų sąlygų bus taikomos draudimo sutarčiai ir jas nurodo draudimo liudijime.
1.5. Prašymas sudaryti draudimo sutartj (toliau – Prašymas) – draudiko nustatytos formos rašytinis dokumentas, ku- riuo išreiškiamas ketinimas sudaryti draudimo sutartj su draudiku ir kuriuo draudikui suteikiama informacija apie aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikai.
1.6. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.
1.7. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.
1.8. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.
1.9. Trečiasis asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu su- darytą draudimo sutartj. Trečiuoju xxxxxxx nelaikomas asmuo, susijęs su draudiku ar draudėju darbo ar civiliniais sutartiniais santykiai; esantis draudėjo šeimos nariu ar su draudėju bendrą ūkj vedantis asmuo.
1.10. Su draudėju susiję asmenys – draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai pati- kėjo saugoti draudimo objektą, rūpintis juo, kiti jstatymų nustatyta tvarka jgalioti atstovai.
1.11. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuota pinigų suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina drau- diminio jvykio metu patirtus nuostolius.
1.12. Draudimo vertė – draudžiamų turtinių interesų vertė, kuri išreiškiama pinigais bei nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.
1.13. Besąlyginė išskaita (frančizė) – suma, kuria kiekvieno draudiminio jvykio atveju draudikas mažina mokėtiną drau- dimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.
1.14. Draudimo objektas – apdrausti turtiniai interesai, apibrėžiami draudimo sutartyje.
1.15. Draudiminis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
1.16. Nedraudiminis jvykis – draudimo sutartyje ir/ar jstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas nemo- ka draudimo išmokos.
1.17. Žala – turto sunaikinimas, sugadinimas, praradimas, asmens sužalojimas ar gyvybės atėmimas ir dėl to patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudiminių jvykių. Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose atsižvelgiant j draudimo objektą, žala gali būti apibrėžiama kitaip.
1.18. Nuostoliai – patirtos žalos piniginė išraiška.
1.19. Subrogacija (draudiko regresinio reikalavimo teisė) – draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
1.20. Sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė jran- ga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, programinė jranga, elektroniniai duomenų apdorojimo jrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos (integruotų schemų bei mikrokontrolerių).
2. Draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos
2.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas turi teisę:
2.1.1. susipažinti su Taisyklėmis ir gauti iš draudiko jų kopiją;
2.1.2. pateikti Prašymą.
2.2. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas privalo:
2.2.1. suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai. Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, nurodomos Taisyklėse, Prašyme arba draudiko raštu pareikalaujamos jj apie jas informuoti;
2.2.2. draudiko reikalavimu, užpildyti Prašymą;
2.2.3. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais;
2.2.4. sudaryti sąlygas draudikui apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką.
2.3. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas turi teisę:
2.3.1. reikalauti iš draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizikai jvertinti;
2.3.2. apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nusta- tyti;
2.3.3. atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių.
2.4. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas privalo:
2.4.1. supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir jteikti jų kopiją;
2.4.2. neatskleisti informacijos, gautos apie draudėją, apdraustą asmenj ar naudos gavėją bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, išskyrus jstatymų nustatytas išimtis. Ši draudiko pareiga lieka ir draudimo sutarties galiojimo metu bei sutarčiai pasibaigus.
2.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę:
2.5.1. reikalauti draudiko padidinti arba sumažinti draudimo sumą, jei jos dydis nurodomas draudimo sutartyje;
2.5.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išskyrus jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nusta- tytas išimtis);
2.5.3. jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais prašyti draudiko nutraukti, pakeisti draudimo su- tartj;
2.5.4. draudiminio jvykio atveju, reikalauti, kad draudikas jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką;
2.5.5. jstatymuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;
2.5.6. susipažinti su draudiko tvarkomais savo asmens duomenimis ir reikalauti ištaisyti neišsamius, neteisingus, netikslius savo asmens duomenis ar pareikšti teisiškai pagrjstą nesutikimą kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
2.6. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo:
2.6.1. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui jvertinti, ar draudėjas laikosi draudimo sutartyje nustaty- tų sąlygų;
2.6.2. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui patikrinti, ar draudėjas laikosi reikalavimų sumažinti draudiminę riziką, jei dėl to šalys susitarė sudarydamos draudimo sutartj ar jos galiojimo metu ir tai nurodė draudimo sutartyje ar jei to reikalauja jstatymai;
2.6.3. laiku mokėti draudimo jmokas;
2.6.4. pasikeitus draudimo rizikai (padidėjus arba sumažėjus) per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti drau- diką. Draudimo rizikos pasikeitimo atvejai yra nurodomi Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose;
2.6.5. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku sudarymo;
2.6.6. pasikeitus draudimo sutartyje nurodytam draudėjo buveinės adresui, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką.
2.6.7. Atsitikus draudiminiam jvykiui draudėjas privalo:
a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydj;
b) apie draudiminj jvykj, nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar autojvykj
– policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.);
c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie draudiminj jvykj ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio jvykio aplinkybes, o draudikui paprašius per 3 darbo dienas raštu patvirtinti apie tokj jvykj bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus;
d) pateikti draudikui visus su jvykiu susijusius ir/ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus draudiko teisėtus reikalavimus;
e) padėti draudikui jgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą infor- maciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenj.
2.6.8. Jei paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko raštišku pareikalavimu, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus jstatymuose nustatytus atvejus.
2.7. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę reikalauti sumažėjus ar padidėjus draudimo rizikai, per- skaičiuoti draudimo jmoką ir/ar pakeisti draudimo sutarties sąlygas.
2.8. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo:
2.8.1. draudėjo raštišku prašymu už nustatytą mokestj išduoti draudimo liudijimo dublikatą;
2.8.2. gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudiminio jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydj, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką. Jei draudimo sutartyje nusta- tyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai;
2.8.3. jstatymų nustatyta tvarka informuoti draudėją, naudos gavėją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą.
2.9. Jei jvykis yra pripažintas draudiminiu, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokos sumai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
2.10. Naudos gavėjas turi teisę:
2.10.1. gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;
2.10.2. draudimo sutartyje nustatyta tvarka reikalauti išmokėti draudimo išmoką.
2.11. Naudos gavėjas privalo pateikti draudikui visus turimus ir/arba kuriuos jis turi teisę gauti jstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dokumentus ir informaciją apie draudiminio jvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nusta- tant draudimo išmokos dydj.
2.12. Papildomos draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje, Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos Draudimo jstatyme ir kituose teisės aktuose.
3. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
3.1. Draudimo sutartj sudaro draudikas ir draudėjas.
3.2. Draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas pateikia draudikui ar jo atstovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketinimą sudaryti draudimo sutartj. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas.
3.3. Draudimo sąlygos nustatomos draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgus j draudėjo pateiktą ir rizikos jvertinimo metu gautą (jeigu rizikos jvertinimas buvo atliekamas) informaciją bei dokumentus.
3.4. Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas yra patvirtinamas draudiko išduodamu draudimo liudijimu.
3.5. Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo sutartyje ir šiose Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo su- tartyje nurodytomis sąlygomis.
3.6. Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp Taisyklių Bendrųjų ir Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildo- mų sąlygų nuostatų, taikomos Taisyklių Draudimo sąlygų ir/ar Draudimo apsaugos papildomų sąlygų nuostatos.
4. Draudimo jmokų dydžio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir jų nesilaikymo padariniai
4.1. Draudimo jmokos dydj nustato draudikas, vadovaudamasis draudėjo pateikta informacija, reikalinga draudimo rizikai jvertinti.
4.2. Xxxxxxxx jmoka ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.
4.3. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo jmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma data, nurodyta mokėjimo dokumente, draudimo jmoką mokant grynaisiais pinigais ar naudojantis pašto paslaugo- mis. Jeigu draudimo jmoka mokama naudojantis banko paslaugomis, jos sumokėjimo momentu laikoma data, kuria banko sąskaitos išraše pažymima, kad sumokėta draudėjo pinigus pervedus j draudiko sąskaitą. Jeigu draudimo jmoka mokama tiesioginiu debetu, tai sumokėjimo momentu laikoma data, kuria bankas patvirtino, jog iš draudėjo sąskaitos yra nuskaityti pinigai. Tiesioginio debeto sutarties pasirašymas, nelaikomas jmokos sumokėjimu.
4.4. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog per 15 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo jmoks ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumo- kėjus draudimo jmoką ar jos dalj. Įvykus draudiminiam jvykiui draudimo apsaugos sustabdymo metu draudikas neprivalės mokėti draudimo išmokos. Laikoma, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.
4.5. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos, kurios sumokėjimas siejamas su draudimo sutarties jsiga- liojimu (nurodytas jmokos sumokėjimo terminas yra ankstesnis arba sutampa su draudimo sutarties jsigaliojimu), draudimo sutartis nejsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos jsigaliojimo dienos. Jei tokiu atveju draudimo
jmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo sutartyje numatytos jos jsigaliojimo dienos, draudimo sutartis jsigalioja kitą dieną po draudimo jmokos sumokėjimo.
4.6. Jeigu nejmanoma apskaičiuoti tikslios draudimo jmokos, draudimo sutartyje nurodoma minimali avansinė draudi- mo jmoka.
4.6.1. Galutinė draudimo jmokos suma kiekvienam jmokos mokėjimo terminui arba visam draudimo sutarties ga- liojimo terminui nustatoma remiantis draudėjo pateiktais dokumentais apie faktinę riziką už praėjusj draudi- mo laikotarpj.
4.6.2. Papildomą draudimo jmoką (ji apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaičiuotos galutinės draudimo jmo- kos ir minimalios avansinės draudimo jmokos) draudėjas sumoka draudimo sutartyje nurodytais terminais. Minimali avansinė draudimo jmoka, pasibaigus draudimo laikotarpiui, negrąžinama.
5. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties nutraukimo ir pakeitimo sąlygos.
Draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus draudimo sutartj, tvarka
5.1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam laikotarpiui. Draudimo laikotarpis nurodomas
draudimo liudijime.
5.2. Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atvejus, kai draudėjas pavėluotai sumoka draudimo jmoką. Šiuo atveju draudimo sutarties jsigaliojimas nurodytas Taisy- klių Bendrųjų sąlygų 4.5. punkte.
5.3. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
5.4. Jeigu, pratęsiant draudimo sutartj, šalis nori pakeisti draudimo sutarties sąlygas, ji privalo ne vėliau kaip iki pratę- siamos draudimo sutarties galiojimo pradžios informuoti kitą šalj apie ketinimą keisti draudimo sutarties sąlygas.
5.5. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos jsigaliojimo terminą ir/arba jos galiojimo metu:
5.5.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės jvykti draudiminiam jvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusiju- sių su draudiminiu jvykiu ir kt.), draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.5.2. draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj raštu jspėja kitą šalj apie draudimo sutarties nutraukimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva gavus draudėjo pritarimą, draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažesnę sumą, nurodytą Taisyklių Draudi- mo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose) bei pagal tą draudimo sutartj draudiko išmokėtas sumas. Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti nejmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas;
5.5.3. po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie draudimo sutarties esminj pažeidimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, draudėjui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui draudimo jmokos yra negrąžinamos;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudikui iš esmės pažeidus (nustačius jo kal- tę) draudimo sutartj, draudėjui grąžinamos jo sumokėtos einamųjų draudimo metų draudimo jmokos.
5.6. Draudimo sutartis nutrūksta:
5.6.1. draudėjui draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas yra siejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
5.6.2. remiantis Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktu, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmokos ar jos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, vienašališkai draudiko iniciatyva. Draudikas šiuo atveju turi teisę j iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo jmokas, tarp jų ir draudimo jmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui;
5.6.3. pasikeitus apdrausto objekto savininkui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
5.7. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:
5.7.1. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.7.2. draudikui sumokėjus visas draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas;
5.7.3. draudimo sutarties šalių sutarimu;
5.7.4. kitais jstatymų nustatytais pagrindais.
5.8. Draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista.
6. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas
6.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems draudikams jstatymų numatyta tvarka.
6.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius.
6.3. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj Taisyklių Bendrųjų sąlygų 5.5.2. b punkte nustatyta tvarka.
7. Draudimo išmoka
7.1. Draudimo išmoka yra mokama Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.8.2. punkte nustatytais terminais.
7.2. Kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos suma,
jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
7.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos likusios nesumokėtos pagal draudimo sutartj drau- dimo jmokos, kurių mokėjimo terminas draudiminio jvykio dieną jau yra suėjęs, jeigu draudimo sutartyje nėra sutarta kitaip.
7.4. Jeigu draudiminio jvykio metu draudimo objektas žuvo arba išnyko (apskaičiuota draudimo išmoka yra ne mažes- nė nei draudimo suma arba pinigų suma nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygose, išskaičiavus besąlyginę išskaitą), apskaičiuota draudimo išmoka yra mažinama nesumokėtomis draudėjo draudimo jmokomis, neatsižvelgus j jų mokėjimo terminus.
7.5. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.
7.6. Draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą:
7.6.1. kol draudėjas dokumentais pagrjs nuostolio dydj;
7.6.2. jei draudėjui dėl jvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama bau- džiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo jsiteisėjimo ar nutraukimo dienos;
7.6.3. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.
7.7. Draudikas neatlygina nuostolių ta dalimi, kuria nuostoliai nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginti atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu jstatymuose nenustatyta kitaip.
7.8. Jeigu atlyginta tik dalis nuostolių, tai draudimo išmoka mokama išskaičiavus sumą, kurią draudėjas gavo iš as- mens, atsakingo už šios žalos padarymą.
7.9. Jeigu draudėjui priklauso draudimo išmoka už tą patj nuostolj pagal kelias sutartis, tai draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudi- mo sutartj, jeigu pagal draudimo išmokos pobūdj yra sudaryta nuostolių draudimo sutartis (ši nuostata taikoma tik nuostolių draudimo sutartims).
7.10. Neviršijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, draudikui pereina reikalavimo teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui, išskyrus jstatymų ir draudimo sutartyje numatytus atvejus. Draudėjas privalo pateikti visus turimus reikalavimo teisės pagrindimo jrodymus.
7.11. Draudimo išmoka gali būti mažinama:
7.11.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė bent vieno Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.2.3, 2.6.7. d, 2.6.7. e punktuose nurodyto reikalavimo;
7.11.2. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.
7.12. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama:
7.12.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. b, punkte nuro- dyto reikalavimo;
7.12.2. jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima jgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų kaltės;
7.12.3. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. a punkte nuro- dytos pareigos;
7.12.4. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. c punkte nuro- dytą pareigą, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudiminj draudikas sužinojo laiku arba kai prane- šimas apie draudiminj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
7.12.5. jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis arba naudos gavėjas nuostolj padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą;
7.12.6. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.
7.13. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat
šiais atvejais:
7.13.1. jeigu draudimo sutartis sudaryta po draudiminio jvykio;
7.13.2. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
7.13.3. jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;
7.13.4. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio;
7.13.5. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl draudėjo arba su draudėju susijusių asmenų arba apdraustojo arba nau- dos gavėjo tyčios, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
7.13.6. jeigu bet kokia žala tiesiogiai ar netiesiogiai, pilnai ar iš dalies atsirado naudojant sistemą, jskaitant kom-
piuterinių virusų atakas, su sistemomis susijusių duomenų praleidimus, pakeitimus ar papildymus;
7.13.7. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.
8. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respubli- kos teismuose.
8.2. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų.
8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.
9. Draudimo sutarčiai taikoma teisė
9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
10. Pranešimai
10.1. Bet koks pranešimas, kurj viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu. Tarpininkai nėra jgalioti šiuos pranešimus priimti.
10.2. Pranešimas, išsiųstas laišku draudimo liudijime nurodytu draudėjo adresu arba perduotas faksimiliniu ryšiu drau- dimo liudijime nurodytu draudėjo fakso numeriu, laikomas tinkamai jteiktu pagal šias Taisykles, išskyrus šiose Taisyklėse numatytus atvejus. Pranešimas yra laikomas tinkamai jteiktu praėjus protingam terminui po jo išsiun- timo.
10.3. Jeigu pranešimas siunčiamas paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto jstaigos, turinčios tam teisę.
AB „Lietuvos draudimas“
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
II DALIS
GELEŽINKELIO TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Draudimo sąvokos
1.1. Draudimo objektas – turtiniai interesai, atsiradę dėl turto (toliau – riedmenų) sunaikinimo, sugadinimo ar dingimo jvykus šiose taisyklėse ar draudimo sutartyje (toliau – sutartyje) nurodytiems draudiminiams jvykiams.
1.2. Riedmenys – geležinkelio transporto priemonės, skirstomos j šias pagrindines grupes:
1.2.1. lokomotyvus;
1.2.2. visų rūšių automotrisas;
1.2.3. motodrezinas (išskyrus rankomis nukeliamas nuo bėgių);
1.2.4. keleivinius vagonus;
1.2.5. xxxxxxxxxxx vagonus.
Xxxxxxxx ir draudėjo susitarimu, riedmenys sutartyje gali būti suskirstyti ir j kitokias grupes ar iš viso j grupes
neskirstomi.
1.3. Darbų paspartinimo išlaidos – draudėjo išlaidos dėl draudiminio jvykio sunaikintiems ar sugadintiems riedmenims atkurti/suremontuoti ir išlaidos, skirtos apmokėti už darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalan- džius, pagreitintą krovinių pristatymą, išskyrus jų pristatymą oro transportu.
1.4. Laipsniškas turto savybių visiškas praradimas ar pablogėjimas – pamažu vykstantis bei didėjantis riedmenų fizinių, mechaninių, estetinių savybių pasikeitimas (struktūros, tekstūros, svorio, tūrio, atsparumo, stangrumo, tąsumo, elektrinių, magnetinių savybių keitimasis, dilimas, paviršiaus subraižymas, spalvos pasikeitimas ar kitoks sugadinimas, pamatų, sienų pasvirimas, skilimas, trupėjimas ir pan.).
1.5. Gaisras - ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime, taip pat kai gaisro priežastis yra trumpas elektros sujungimas.
Atlyginami ir tie nuostoliai, kurie susidarė dėl dūmų ar suodžių, staiga ir netikėtai išsiveržusių iš gaisro vietos arba šildymo jrenginio.
1.6. Žaibo jtrenkimas - tiesioginis žaibo kanalo kontaktas su apdraustu turtu, kai juo prateka žaibo srovė.
Atlyginami tiesioginio žaibo poveikio apdraustam turtui nuostoliai bei nuostoliai, atsiradę dėl aukšto potencialo, susidariusio nuo tiesioginių bei artimų žaibo jtrenkimų j oro elektros linijas iki 1 kV jtampos, ryšių bei signalizaci- jos linijas, perdavimo j apdraustą turtą.
Aukšto potencialo perdavimo j apdraustą turtą nuostoliai atlyginami tik tada, kai jvykio vietoje vienareikšmiškai
(t.y. vizualiai ar kitokiu būdu) galima nustatyti, jog apdraustas turtas buvo sugadintas ar sunaikintas tik dėl aukšto potencialo poveikio (t.y. perdegė, suskilo, sutrupėjo saugikliai ir (arba) kitos detalės buvo paveiktos ugnies, karš- čio, kibirkščiavimo, dėl to pasikeitė jų forma, spalva, matyti apanglėjimai, ištekėjimai, suodžiai, ištirpęs/aptirpęs metalas ar plastmasė) ir negali būti toliau naudojamas pagal paskirtj.
Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai, kurie susidarė dėl žaibo jtrenkimo ant apdrausto turto užvirtus žaibo jtrenkimo paveiktiems medžiams, pastatams, jų dalims, jrengimams ir pan.
1.7. Sprogimas - dujų ar garų plėtimosi savybe pagrjstas staiga vykstantis jėgos pasireiškimas. Talpykla (katilas, vamzdis ar pan.) sprogsta tuomet, kai jos sienos sudraskomos ir staiga išsilygina slėgių skirtumas talpyklos viduje ir išorėje. Jeigu talpyklos viduje sprogimą sukelia cheminė mainų reakcija, tai talpyklai padaryta žala atly- ginama net ir tuomet, kai jos sienos nepažeistos.
1.8. Valdomų skraidančių aparatų, jų dalių, krovinių užkritimas – tai valdomų (arba dėl gedimo, avarijos ar klaidingų piloto veiksmų, jo patirties stokos tapusių nevaldomais) skraidančių aparatų, jų dalių bei krovinių, vežamų tais aparatais, atsitrenkimas j judančius ar nejudančius objektus arba susidūrimas su jais.
1.9. Vagystė su jsilaužimu yra, kai vagis:
- jsilaužia, jlipa ar naudodamas padirbtus raktus ar kitokius jrankius patenka j patalpą ar saugomą aptvertą teri- toriją;
- pastato viduje (saugomoje aptvertoje teritorijoje) jsilaužia j rakinamą talpyklą (rakinamą patalpą) arba jai atra- kinti panaudoja padirbtus raktus ar kitokius jrankius;
- iš užrakintos pastato patalpos ar iš saugomos aptvertos teritorijos, prieš tai j ją patekęs arba ten pasislėpęs, pagrobia turtą;
- j pastato patalpą jsibrauna panaudojęs tikrą raktą arba ten atidaro kokią talpyklą su tikru raktu, kurj jis jgijo vagystės su jsilaužimu ar plėšimo už apdrausto pastato/teritorijos ribų metu.
Draudikas atlygina draudėjui taip pat ir tą žalą apdraustam turtui, kurią vagis (vagys) padarė vagystės metu (pvz., išgriovė sieną, sulaužė duris, sugadino spyną, seifą ir pan.).
1.10. Plėšimas pastate ar sklypo teritorijoje yra, kai:
- draudėjo ar vieno iš jo atstovo atžvilgiu panaudojama prievarta, jam protingu būdu priešinantis prieš apdrausto turto atėmimą;
- draudėjas ar vienas iš jo atstovų apdraustą turtą atiduoda ar leidžia atimti, nes draudimo vietoje jam grasoma fizinės prievartos veiksmais;
- atimamas apdraustas turtas iš draudėjo ar vieno iš jų darbuotojų, esančio bejėgiškos būklės dėl šio jvykio ar dėl nelaimingo atsitikimo, ar dėl kitos, ne dėl jo kaltės susidariusios priežasties ir jam negalint priešintis;
- pastato patalpoje (saugomoje aptvertoje teritorijoje) sulaikomas vagiant, ir kai jis, norėdamas išlaikyti pavogtą turtą, draudėjo ar jo atstovų atžvilgiu panaudoja ar grasina panaudoti fizinės prievartos veiksmus.
1.11. Vandalizmas po jsilaužimo yra, kai vagis vienu iš taisyklių II dalies 1.9 punkte nurodytų būdų jsilaužia j draudimo vietą ir tyčia sugadina ar sunaikina apdraustą turtą.
1.12. Audra - stiprus vėjas (vėjo greitis 20 m/s ir didesnis), dėl to ardomi pastatai, lūžta medžių šakos, išjudinami
daiktai.
Kai draudimo vietoje negalima nustatyti vėjo greičio, tai daroma išvada, kad vėjo greitis buvo 20 m/s ir daugiau, jeigu vėjas draudimo vietos zonoje padarė panašių nuostolių geros būklės pastatams ar kitiems tokio pat atspa- rumo daiktams arba sugadinti gerą apdraustą pastatą ar pastatą, kuriame buvo apdrausti daiktai, galėjo tik audra. Atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado dėl:
- tiesioginio audros poveikio apdraustam turtui,
- audros ant apdrausto turto užvirtus pastatams, jų dalims, medžiams ir pan.;
- lietaus, krušos, purvo, sniego, patekusio j audros apgadintus apdraustus pastatus (patalpas) ir sugadinusio ar sunaikinusio ten esantj apdraustą turtą ar pačius pastatus.
1.13. Viesulas – galingas oro sūkurys, susidarantis ten, kur susiduria skirtingų krypčių ir nevienodų greičių bei tempera- tūrų oro srovės. Jis atrodo kaip besileidžiantis iš debesų piltuvas ar stulpas, kurio viduje oras, kildamas aukštyn, nepaprastai greitai sukasi apie savo ašj. Vėjo greitis ne mažesnis kaip 30 m/s. Viesulo skersmuo gali būti nuo kelių iki kelių šimtų metrų.
1.14. Potvynis - staigus ir nenumatytas vandens upėse, ežeruose ar kituose vandens telkiniuose kilimas, dėl kurio gali būti pragraužtos dambos, apsemtos žemesnės miestų, gyvenviečių dalys, žemės ūkio kultūrų pasėlių plotai, automobilių kelių ruožai arba apgadinti pramonės ir komunikacijų objektai.
Nenumatomu potvynis laikomas tuomet, kai pagal statistinius duomenis potvynis draudimo vietoje būna rečiau kaip vieną kartą per dešimt metų. Atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado dėl:
- tiesioginio potvynio vandens ar potvynio nešamų daiktų ar purvo poveikio apdraustam turtui;
- potvynio ant apdraustų daiktų užvirtus pastatams, jų dalims, medžiams ir pan.
1.15. Liūtis - trumpalaikis intensyvus lietus, kai per 1 val. ir trumpesnj laiką iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių.
1.16. Kruša - 10 mm ir didesnio skersmens ledo gabaliukų krituliai, kurie iškrinta šiltuoju metų laiku per keletą ar kelio- lika minučių kelių kvadratinių kilometrų plote.
Kai draudimo vietoje negalima nustatyti liūties/krušos kiekinių parametrų, daroma išvada, kad liūties/krušos para- metrai atitinka nustatytus šiame papunktyje parametrus, jeigu liūtis/kruša draudimo vietos zonoje padarė panašių nuostolių geros būklės pastatams ar kitiems tokio pat atsparumo daiktams arba sugadinti gerą apdraustą pastatą ar pastatą, kuriame buvo apdrausti daiktai, galėjo tik liūtis/kruša. Atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado dėl:
- tiesioginio liūties/krušos poveikio daiktams;
- liūties/krušos susidariusių vandens telkinių, kurie apsemia apdraustas teritorijas, tačiau atsiradę nuostoliai ne- gali būti atlyginami kaip potvynio sukelti nuostoliai;
- liūties/krušos susidariusių tekančio vandens srautų, kurie sugadina ar sunaikina apdraustus daiktus.
1.17. Grunto suslūgimas - vietovės taško absoliučios altitudės sumažėjimas dėl lietaus, podirvio vandens ir cheminių procesų dirvoje poveikio, dėl to nusėda pamatai, skyla sienos ar kitokiu būdu sugadinamas ar sunaikinamas turtas.
Atlyginami tik tokie apdrausto turto nuostoliai, kurie atsirado dėl gamtinių jėgų poveikio, sukėlusio grunto suslūgi- mą.
1.18. Nuošliauža - savaiminė grunto slinktis šlaitu žemyn veikiant grunto svorio jėgai.
Atlyginami tik tokie apdrausto turto nuostoliai, kurie atsirado dėl gamtinių jėgų poveikio, sukėlusio nuošliaužą.
1.19. Xxxxxxx, jvykusi dėl susidūrimo su kliūtimi važiuojant - jvykis, kuriame dalyvavo bent vienas judantis riedmuo ir kuriame, susidūrus su kliūtimi, buvo apgadintas ar sunaikintas apdraustas riedmuo.
Avarijomis nelaikomi:
- jvykiai dėl gamtinių jėgų poveikio;
- jvykiai, kurie kilo dėl riedmenų eksploatavimo taisyklių arba saugumo technikos reikalavimų nesilaikymo;
- sugadinimai, atsiradę betarpiškai riedmenyse (stabdant juos, taip pat atsiradę dėl neišvengiamų natūralių pro- cesų - medžiagų, iš kurių padaryti riedmenys, senėjimo, korozijos, puvimo ir pan.).
1.20. Riedmens nukritimas nuo bėgių - jvykis, kuriame dėl staiga ir nenumatytai atsiradusių priežasčių ar sąlygų rie- dmuo nukrito nuo bėgių.
1.21. Pašalinių daiktų kritimas ant riedmenų - jvykis, kuriame dėl staiga ir nenumatytai atsiradusių priežasčių ar sąlygų pašaliniai daiktai užkrito ant riedmens, dėl to šis buvo sugadintas ar sunaikintas.
1.22. Trečiųjų asmenų veika - apdraustų riedmenų sugadinimas ar sunaikinimas dėl jų tyčinių ar netyčinių veiksmų, tačiau turto sunaikinimas, sugadinimas ar dingimas dėl vagystės su jsilaužimu, plėšimo ar vandalizmo po jsilau- žimo yra neatlyginami.
1.23. Riedmenų gedimai ir avarija – riedmenų sunaikinimas ar sugadinimas dėl:
1.23.1. atsitiktinio jvykio darbo metu, tokio kaip išsireguliavimas, detalių tvirtinimo atsipalaidavimas, apsauginių prietaisų avarija ar klaidingas suveikimas, pašalinių daiktų patekimas;
1.23.2. trūkimų, plyšimų dėl išcentrinių jėgų;
1.23.3. vandens trūkumo garo katiluose ar aukšto slėgio induose;
1.23.4. padidėjusio slėgio;
1.23.5. trumpo elektros sujungimo, padidėjusios jtampos ar padidėjusios srovės;
1.23.6. konstrukcijų, medžiagų, projektavimo, gamybos trūkumų ir/ar klaidų bei montavimo klaidų.
Konstrukcijų, medžiagų, projektavimo, gamybos trūkumai ir/ar klaidos bei montavimo klaidos – tai kons- trukcijų, medžiagų, projektavimo, gamybos bei montavimo darbų neatitikimas gamintojo brėžinių, kitų normatyvinių dokumentų ir/ar reikalavimų, standartų, neatitikimas kompetentingų organizacijų (pavyz- džiui, Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos) nustatytų standartų, gamintojo nustatytos montavimo tvarkos ar būdo;
1.23.7. draudėjo darbuotojų klaidingų veiksmų, tačiau draudikas neatlygina nuostolių dėl darbuotojų tyčinių veiks- mų, sukėlusių draudiminj jvykj.
Darbuotojų klaidingi veiksmai – tai darbuotojų atsitiktiniai veiksmai, susiję su kvalifikacijos, patirties stoka ir lemiantys prižiūrimų riedmenų avariją ar gedimą.
1.24. Draudimo vieta – draudimo sutartyje nurodyti žemės sklypai ar teritorijos, kuriose galioja draudimo apsauga.
1.25. Draudimo vertė – tai pinigais išreikšta draudžiamų riedmenų visa vertė, draudėjo nustatoma prieš sudarant drau- dimo sutartj ir prieš draudiminj jvykj.
1.26. Riedmenų draudimo vertė yra:
1.26.1. atkūrimo vertė - tai suma (jskaitant transportavimo bei montavimo išlaidas) sutarties sudarymo dieną ar paskutinę finansinės atskaitomybės (paskutinio turto vertinimo) dieną, kurią reikia išleisti, norint jsigyti tos pačios rūšies ir kokybės, analogiškus riedmenis. Xxxxxxxx ir draudėjo susitarimu, sutarty- je gali būti nustatyta, kad bus atlyginamos išlaidos naujiems riedmenims jsigyti arba juos iš naujo pagaminti;
1.26.2. likutinė vertė - riedmenų atkūrimo išlaidų vertė, atėmus nusidėvėjimo sumą sutarties sudarymo dieną ar paskutinę finansinės atskaitomybės (paskutinio turto vertinimo) dieną. Draudiko ir draudėjo susitarimu, metinė nusidėvėjimo suma (procentas) gali būti nurodyta sutartyje;
1.26.3. likvidacinė vertė – prastos būklės, neprižiūrimų, apleistų riedmenų, kurių jau nebegalima ar ekonomiškai nebetikslinga naudoti pagal tiesioginę paskirtj, vertė, t.y. pardavimo kaina skubiai išparduodant likviduo- jamus riedmenis.
1.27. Pirmosios rizikos draudimas – tai draudiko atsakomybės ribojimas draudėjo pasirinkta draudžiamų riedmenų draudimo suma, t.y. kiekviena žala atlyginama iki draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos, nesvarbu, koks draudžiamo turto draudimo sumos ir draudimo vertės santykis.
1.28. Priešgaisrinės apsaugos reikalavimai – reikalavimai, išdėstyti Bendrosiose priešgaisrinės saugos taisyklėse, kituose galiojančiuose standartuose, statybos techniniuose reglamentuose ir normose, technologinėse sąlygose, elektros jrenginių jrengimo ir eksploatacijos taisyklėse, kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose normi- niuose aktuose bei specialiose atskirų objektų sąlygose.
1.29. Esminės aplinkybės, lemiančios draudimo rizikos padidėjimą, yra nurodytos šiame taisyklių punkte, prašyme sudaryti draudimo sutartj bei tos aplinkybės, apie kurias draudikas papildomai raštu kreipėsi j draudėją, prašy- damas suteikti informaciją (t.y. nurodytos riedmenų paskirties, gabenamų krovinių pakeitimas pavojingesnėmis,
t.y. pradėjus naudoti ne tokius riedmenis ar gabenti ne tokius krovinius, apie kuriuos draudikas, sudarydamas sutartj, raštu teiravosi, pateikdamas draudėjui klausimus prašyme sudaryti draudimo sutartj ar kitokiu būdu). Esminių aplinkybių atsiradimu taip pat laikoma ir remonto ar rekonstrukcijos darbų vykdymas draudžiamuose riedmenyse (išskyrus atvejus, kai dėl to buvo susitarta sutartyje), draudžiamų riedmenų priešgaisrinės ar turto apsaugos būklės pablogėjimas ir kt.
1.30. Priešgaisrinės ar turto apsaugos būklės pablogėjimas – ne dėl trečiųjų asmenų veikos jvykęs dalinis arba visiškas priešgaisrinės ir/ar turto apsaugos sistemos, jos dalies ar atskirų jos elementų demontavimas, atjungimas, jos dalinis ar visiškas neveikimas, nustatytų techninių parametrų praradimas, nustatytos techninės priežiūros nevyk- dymas arba nevisiškas vykdymas, jjungimas ar išjungimas ne laiku ir kt.
1.31. Esminės aplinkybės, lemiančios draudimo rizikos sumažėjimą, yra nurodytos šiame taisyklių punkte, prašyme su- daryti draudimo sutartj bei tos aplinkybės, apie kurias draudikas papildomai raštu kreipėsi j draudėją, prašydamas suteikti informaciją (t.y. nurodytos riedmenų paskirties, gabenamų krovinių pakeitimas mažiau pavojingais, t.y. pradėjus naudoti ne tokius riedmenis ar gabenti ne tokius krovinius, apie kuriuos draudikas, sudarydamas sutartj, raštu teiravosi, pateikdamas draudėjui klausimus prašyme sudaryti draudimo sutartj ar kitokiu būdu). Esminių aplinkybių atsiradimu taip pat laikoma ir papildomų priešgaisrinių ir/ar turto apsaugos priemonių sumontavimas, jų patobulinimas ir kt.
1.32.Priešgaisrinių, turto apsaugos sistemų patobulinimas – esamų jutiklių, kitų elementų ar jų sistemų jautrumo, greitaeigiškumo, patikimumo, ilgaamžiškumo ir kt. padidinimas bei neprieinamumo pažeidėjams užtikrinimas, jų veikimo nutrūkus elektros energijos tiekimui užtikrinimas, ilgesnio sukauptos informacijos laikymo laikotarpio nustatymas bei jos saugumo užtikrinimas, jutiklių bei sistemų dubliavimas ir kt.
1.33. Rizikos padidėjimo ar sumažėjimo galimybės atsiradimas – tai sutarties galiojimo metu valdžios ar savivaldybės institucijų naujų reikalavimų ar nurodymų viešas paskelbimas ar raštiškas pateikimas draudėjui, jpareigojantis draudėją imtis tam tikrų nustatytų veiksmų arba paties draudėjo numatyta veika, lemianti esminių aplinkybių, nustatytų taisyklių II dalies 1.29 bei 1.31 punkte, atsiradimą ar pasikeitimą.
1.34. Žala – apdraustų riedmenų sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas ir turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl šiose taisyklėse ir/ar draudimo sutartyje nurodytų draudiminių jvykių, tačiau negautos pajamos neatlyginamos.
1.35. Būtinos ir tikslingos išlaidos turto gelbėjimo metu - minimalios, tačiau leidžiančios draudėjui imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, išlaidos arba išlaidos, draudėjo patirtos laikantis draudiko nurodymų draudiminio jvykio metu, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti.
Į šias išlaidas yra jskaitomos visos būtinos ir tikslingos išlaidos, padarytos riedmenims gelbėti ir saugoti iki draudi- minio jvykio akto surašymo, nuostoliui sumažinti, sugadintų objektų remonto sąmatoms sudaryti, apskaičiavimams, laboratoriniams tyrimams, fotonuotraukoms, sugadintų objektų ir jų išdėstymo eskizams ir kitokiems dokumentams, reikalingiems riedmenų sunaikinimo ar sugadinimo aplinkybėms bei priežastims nustatyti, padaryti, taip pat išlaidos nuostoliams likviduoti - panaudojant specialius rūbus, individualios apsaugos priemones, transporto priemones, perkeliant riedmenis j saugią vietą, sudarant kitas būtinas sąlygas remonto darbams atlikti ir pan.
1.36. Sąskaitų pagrjstumas – nustatymas, kad suremontuota ar pakeista tai, kas nurodyta draudiminio jvykio akte, kad darbų jkainiai neviršija vidutinių, nusistovėjusių remonto atlikimo dieną Lietuvoje ir kt.
2. Draudimo objektas
2.1. Remiantis turtiniais interesais, atsiradusiais dėl riedmenų sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo jvykus šiose tai- syklėse ar sutartyje nurodytiems draudiminiams jvykiams, draudžiami sutartyje nurodyti draudėjui priklausantys riedmenys.
2.1.1. Be to, gali būti apdrausti riedmenys, draudėjo gauti išsimokėtinai arba išperkamosios nuomos būdu ar išsinuomoti pagal turto nuomos sutartj.
2.1.2. Draudžiami tik tie riedmenys, kurie turi techninj pasą ir nustatyta tvarka jregistruoti Geležinkelio riedmenų ir konteinerių registre, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
2.1.3. Draudimo sutartis gali būti sudaryta apdraudžiant visus draudėjo riedmenis arba atskiras jų grupes, atski- rus objektus.
2.2. Draudikui ir draudėjui susitarus ir tai nurodžius sutartyje ar jos prieduose, papildomai galima apdrausti:
2.2.1. darbų paspartinimo išlaidas;
2.2.2. krovinių pristatymo oro transportu išlaidas;
2.2.3. kitas draudėjo ir draudiko sutartas išlaidas.
2.3. Jeigu nesusitarta kitaip, šių taisyklių sąlygomis nedraudžiama:
2.3.1. savaeigiai ir nesavaeigiai, rankomis nukeliami nuo bėgių, riedmenys;
2.3.2. nesavaeigės, rankomis nukeliamos nuo bėgių montavimo bei eksploatacijos priemonės (bokšteliai, kėlimo jrenginiai, defektoskopiniai vežimėliai ir pan.).
3. Draudiminiai jvykiai
3.1. Riedmenys draudžiami draudiminių jvykių variantais A ir B (pasirinktinai). Draudimo išmoka mokama už apdraus-
tus riedmenis, kurie sutarties galiojimo metu buvo nenumatytai, staiga ir netikėtai sunaikinti, sugadinti ar prarasti dėl sutartyje nustatyto varianto draudiminių jvykių.
3.2. Draudiminių jvykių variantas A:
3.2.1. ugnis:
- gaisras,
- žaibo jtrenkimas,
- sprogimas,
- valdomų skraidomųjų aparatų, jų dalių, krovinių užkritimas;
3.2.2. audra;
3.2.3. viesulas;
3.2.4. potvynis;
3.2.5. xxxxxx, xxxxx;
3.2.6. grunto suslūgimas;
3.2.7. nuošliauža;
3.2.8. avarija, jvykusi susidūrus su kliūtimi važiuojant bei pašalinių daiktų kritimas ant riedmens;
3.2.9. riedmens nukritimas nuo bėgių;
3.2.10. riedmenų sugadinimas ar sunaikinimas dėl trečiųjų asmenų veikos.
3.3. Draudiminių jvykių variantas B:
- riedmenų gedimai ir avarijos.
4. Nedraudiminiai jvykiai
4.1. Draudžiant A variantu, draudimo išmoka nemokama, jeigu apdrausti riedmenys buvo sunaikinti, sugadinti ar prarasti arba atsirado nuostolių dėl bet kurio iš šių jvykių ar priežasčių (nedraudiminiai jvykiai):
4.1.1. draudėjo ar jo atstovo veiksmų, nukreiptų nepagrjstai ir neteisėtai gauti draudimo išmoką;
4.1.2. neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralaus nusidėvėjimo ir pan.) bei laipsniško turto savybių visiško praradimo ar pablogėjimo;
4.1.3. netiesioginio žaibo poveikio riedmenų elektros jrengimams, tačiau išskyrus atvejus, nurodytus taisyklių II dalies 1.6 punkte;
4.1.4. elektros srovės poveikio riedmenų elektros jrenginiuose (leistinų jtampos apkrovų viršijimo, izoliacijos defektų, trumpo sujungimo, kontakto nebuvimo, matavimo, reguliavimo ar apsauginių prietaisų gedimo), išskyrus atvejus, kai dėl šios priežasties gaisras išplito ir sunaikino, sugadino ir kitą apdraustą turtą.
4.2. Draudžiant B variantu, draudimo išmoka nemokama, jeigu apdrausti riedmenys buvo sunaikinti, sugadinti ar prarasti arba atsirado nuostolių dėl bet kurio iš šių jvykių ar priežasčių (nedraudiminiai jvykiai):
4.2.1. detalių, kurios pagal savo paskirtj ir/ar darbo pobūdj labai dyla ar linkusios kitaip greitai nusidėvėti, tokių kaip žarnos, guminės, tekstilinės ar plastmasinės futeruotės ir juostos, šepečiai, trosai, vielos, grandinės, diržai bei stiklinės, porcelianinės ar keraminės detalės ir kt.;
4.2.2. katilų ar rezervuarų futeruočių, krosnių grotelių, degiklių tūtų;
4.2.3. kuro, filtrų užpildų, šaldymo agento, valymo medžiagų, tepalų, alyvos užpildo;
4.2.4. katalizatorių, chemikalų, kontaktinių medžiagų (reguliuojančių kitų medžiagų tarpusavio veikimą);
4.2.5. nuostolių dėl sunaikinimų, sugadinimų ar praradimų dėl gaisro, tiesioginio ar netiesioginio žaibo po- veikio, sprogimo, gaisro gesinimo ir po to einančio riedmenų išardymo, išmontavimo ir nuolaužų pašalinimo, lėktuvų ir/ar kitų valdomų skraidančių aparatų, jų dalių, krovinių užkritimo, vagystės, va- gystės su jsilaužimu arba bandymo pavogti ar jsilaužti, objekto suirimo, polaidžio vandens užliejimo, potvynio, užpylimo, žemės drebėjimo, grunto suslūgimo, nuošliaužos, kitų gamtinių jėgų ar stichinių nelaimių;
4.2.6. nuostolių dėl sunaikinimų ar sugadinimų, už kuriuos jstatymų nustatyta tvarka ar pagal sutartj atsako ga- mintojas, tiekėjas, pardavėjas, nuomotojas, remontuojanti ar techninę priežiūrą atliekanti jmonė;
4.2.7. nuostolių dėl sunaikinimų ar sugadinimų dėl defektų ir/ar kitų trūkumų, kurie egzistuoja draudimo sutarties jsigaliojimo momentu ir apie kuriuos draudėjas arba jo atstovai žinojo ar turėjo žinoti, ir neatsižvelgiant j tai, ar žinojo draudikas apie šiuos defektus ir kitus trūkumus;
4.2.8. nuostolių dėl sunaikinimų ar sugadinimų dėl nuolat veikiančių eksploatacijos faktorių, t.y. sudilimo, korozi- jos, erozijos, kavitacijos, bet kurios jrengimo dalies sugadinimo ar susidėvėjimo, sukelto jprastų darbo ar bet kurių kitų ilgalaikių cheminio ar atmosferinio poveikio sąlygų, per didelio rūdžių, purvo (dumblo), garo katilų nuovirų ar kitų nuosėdų sluoksnio susidarymo;
4.2.9. nuostolių dėl jvairių rūšių netiesioginių nuostolių ir/ar atsakomybės dėl baudų, netesybų, negautų pajamų, verslo nutrūkimo;
4.2.10. nuostolių dėl gedimų ir suirimų, atsiradusių tikrinant, apgalvotai (tyčia) per daug apkraunant, eksperimen- tuojant arba bandant, dėl to susidaro nenormalios darbo (eksploatacijos) sąlygos;
4.2.11. nuostolių dėl sunaikinimų ar sugadinimų, atsiradusių naudojant apdraustą riedmenj po jvykio, bet dar neatlikus viso remonto, kuris garantuotų jo normalų (t.y. gamintojo ar tiekėjo nustatytą) veikimą.
4.3. Draudžiant A ir (ar) B variantu, draudimo išmoka nemokama, jeigu apdrausti riedmenys buvo sunaikinti, sugadinti ar prarasti arba atsirado nuostolių dėl draudėjo ar jo atstovo nekvalifikuotų (neprofesionalių) veiksmų taisant, remontuojant, montuojant ir prižiūrint riedmenis, jeigu tai patvirtinta Valstybės inspekcijos aktais ar kitais jos
dokumentais bei riedmenų ir jų sudedamųjų dalių išvogimo ar išgrobstymo po draudiminio jvykio.
4.4. Draudikas taip pat neatlygina draudėjui nuostolių už sunaikintą, sugadintą ar prarastą apdraustą turtą, kurie kilo ar padidėjo dėl to, kad draudžiant nuo ugnies:
- žaibo jtrenkimo metu turto elektros apsaugos/apskaitos aparatūra nebuvo sunaikinta ar sugadinta arba jvykio vietoje vienareikšmiškai negalima nustatyti apdrausto turto sugadinimo ar sunaikinimo požymių;
- talpyklose, vamzdžiuose ar jrengimuose dėl draudėjo ar jo atstovo kaltės susidarė vakuumas.
5. Draudimo vieta
5.1. Riedmenys draudžiami sutartyje nurodytoje draudimo vietoje. Draudimo vieta yra Lietuvos teritorija arba kitos sutartyje nustatytos teritorijos, žemės sklypai.
6. Draudimo vertė ir draudimo suma. Nevisiškas draudimas. Išskaita
6.1. Xxxxxxxx xxxxx.
6.1.1. Riedmenų draudimo vertė gali būti:
- atkūrimo vertė;
- likutinė vertė;
- likvidacinė vertė.
6.1.2. Riedmenų draudimo vertė nustatoma remiantis draudėjo turimais dokumentais, turtą vertinančių organiza- cijų pateiktu jvertinimu arba draudiko jvertinimu.
6.1.3. Pridėtinės vertės mokestis (toliau tekste – PVM) jtraukiamas j riedmenų vertę ir atlyginamas išmokant drau- dimo išmoką tik tada, kai draudėjas, sudarydamas sutartj, pateiktuose dokumentuose nurodo draudikui, kad, turtui dingus arba jj visiškai sugadinus, PVM iš biudžeto nebus grąžinamas.
6.1.4. Draudikui ir draudėjui susitarus ir tai nurodžius sutartyje, gali būti nustatyti ir kiti draudimo vertės nustatymo būdai.
6.1.5. Gauti išsimokėtinai, pagal turto nuomos, panaudos ar kt. sutartj valdomi ar tvarkomi riedmenys draudžiami nuomos, panaudos ar kt. sutartyje nurodyta verte, kuri gali būti padidinta šių riedmenų remontui draudėjo prieš sudarant sutartj padarytų ir dokumentais patvirtintų išlaidų suma arba taisyklių II dalies 6.1.1 bei 6.1.2 punktuose nurodyta verte.
6.1.7. Riedmenys, kurių likutinė vertė sutarties sudarymo dieną yra mažesnė negu 40% šių riedmenų atkūrimo vertės, draudžiami likutine arba likvidacine verte.
Tik turint draudiko aprobuotą (patvirtintą) draudimo vertės apskaičiavimą, tokus riedmenis galima drausti ir atkū- rimo verte.
6.2. Xxxxxxxx xxxx. Nevisiškas draudimas.
6.2.1. Sutartyje nustatyta draudimo suma gali būti lygi visai draudimo vertei arba, nevisiško draudimo atveju, jos
daliai.
Riedmenys, kurių draudimo suma lygi likvidacinei vertei, draudžiami visa likvidacine verte, jeigu sutartyje
nenustatyta kitaip.
6.2.2. Draudėjas, sutartyje nurodydamas, jog sudaryta pirmosios rizikos draudimo sutartis, gali pasirinkti draudi- mo sumą, mažesnę už draudimo vertę.
6.2.3. Jeigu sutartyje nustatyta draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę ir joje nėra nurodyta, jog tai pirmosios rizikos draudimo sutartis, tai, jvykus draudiminiam jvykiui, draudikas atlygins draudėjui jo patirtų nuostolių dalj, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
6.2.4. Taisyklių II dalies 2.2 punkte nurodytos išlaidos draudžiamos pirmosios rizikos draudimu, jų draudimo
sumos sutartyje xxxxxxxxx atskirai.
6.3. Riedmenys draudžiami su išskaita, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Išskaita gali būti besąlyginė arba sąlyginė.
7. Draudimo jmokos apskaičiavimas
7.1. Draudimo jmoką draudikas apskaičiuoja, atsižvelgęs j prašyme ir (ar) kituose dokumentuose pateiktą bei gautą kitą informaciją, j draudėjo prisiimtus jsipareigojimus dėl išskaitos taikymo bei jmokos mokėjimo, draudimo ap- saugos trukmę, kitas draudimo sutartyje nustatytas papildomas sąlygas bei draudimo rizikos jvertinimo rezulta- tus.
7.2. Draudžiant riedmenis likutine verte, draudikui ir draudėjui susitarus ir tai nurodžius sutartyje, kad jvykus draudi- miniam jvykiui draudikas atlygins draudėjui remontui naudojamų detalių ar medžiagų nuostolius neišskaičiavęs nusidėvėjimo, draudikas apskaičiuoja draudimo jmoką jvertinęs šią riziką.
8. Draudimo rizikos padidėjimo ar sumažėjimo atvejai
8.1. Draudimo rizikos padidėjimas – tai sutartyje numatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės jtakos padidėti draudi- minio jvykio atsitikimo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), pasikeitimas arba atsira- dimas.
8.2. Rizikos sumažėjimas - tai sutartyje numatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės jtakos draudiminio jvykio atsitiki- mo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai) sumažėti, pasikeitimas arba atsiradimas.
9. Papildomos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
9.1. Prieš sudarydamas sutartj, draudėjas, atsižvelgdamas j taisyklių I dalies 2.2. punkto reikalavimus, privalo:
9.1.1. pateikti užpildytą ir pasirašytą draudiko nustatytos formos raštišką prašymą sudaryti sutartj ir apdraudžia- mų riedmenų apyrašą su nurodyta riedmenų verte sutarties sudarymo dieną ar paskutinę finansinės atskai- tomybės (paskutinio riedmenų vertinimo) dieną prieš sutarties sudarymą, arba pateikti, savarankiškai ar draudiko prašymu kitus dokumentus ar informaciją, draudiko sprendimu turinčius pakankamai informacijos sutarčiai sudaryti;
9.1.2. informuoti draudiką raštu apie bet kokj draudimo rizikos pasikeitimą (bet kokj informacijos, nurodytos pra- šyme drausti ar kitame jo pateiktame dokumente, pasikeitimą) ar naujų aplinkybių atsiradimą ar apie jam (draudėjui) žinomas prašyme nurodytų riedmenų sugadinimo, sunaikinimo ar dingimo, jvykusio po prašymo draudikui jteikimo (arba pasiūlymo iš draudiko gavimo), tačiau dar prieš pasirašant sutartj, priežastis ir faktus;
9.1.3. leisti draudiko atstovui, dalyvaujant draudėjui, apžiūrėti pageidaujamus drausti riedmenis ir jvertinti draudi- mo riziką bei nustatyti riedmenų vertę.
9.2. Draudimo sutarties galiojimo metu, draudėjas privalo:
9.2.1. imtis reikiamų ir protingų atsargumo priemonių, reikalingų žalos prevencijai. Draudėjo veikla turi atitik- ti saugumo reikalavimus (priešgaisrinės apsaugos, gamybos technologijos, darbo saugos ir pan.), kurie nustatyti jstatymuose, norminiuose aktuose ir draudimo sutartyje, išlaikyti tvarkingos būklės riedmenis, jų neperkrauti;
9.2.2. patobulinti esamas ar papildomai jsigyti (naujai jsirengti) priešgaisrinės, riedmenų apsaugos sistemas bei vykdyti kitas sąlygas dėl draudimo rizikos mažinimo, jei dėl jų šalys susitarė raštu prieš sudarydamos su- tartj ar jos galiojimo metu arba jei to reikalauja jstatymai;
9.2.3. apie kiekvieną draudimo rizikos padidėjimą arba atsiradusią galimybę jai padidėti per taisyklių I dalies
2.6.4. punkte nurodytą laikotarpj pranešti draudikui net ir tuo atveju, jeigu rizika padidėjo ne dėl jo (draudė- jo) valios.
9.3. Atsitikus draudiminiam jvykiui, draudėjas privalo:
9.3.1. pateikti draudikui jvykio kilimo priežasties nustatymo aktą, surašytą draudėjo atstovų tais atvejais, kai drau- dėjas pats prižiūri ir eksploatuoja riedmenų sistemas (šildymo, aprūpinimo vandeniu sistemas, elektros ir telekomunikacijų tinklus);
9.3.2. dalyvaujant draudiko atstovui, surašyti sunaikintų, sugadintų ar prarastų riedmenų sąrašą, nurodant tų riedmenų (jų dalių) kiekj ir vertę, buvusią prieš pat draudiminj jvykj, ir jj pateikti draudikui;
9.3.3. išsaugoti po draudiminio jvykio likusias sugadintas ir nesugadintas riedmens dalis, iki atvyks draudiko atstovas, tačiau ne mažiau kaip tris darbo dienas po pranešimo raštu apie draudiminj jvykj išsiuntimo draudikui;
9.3.4. pateikti draudikui dokumentus, reikalingus riedmenų sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti, tarp jų ir dokumentus apie apdraustų riedmenų kiekj ir vertę buvusią prieš pat draudiminj jvykj, bei sugadintų riedmenų atkūrimo (remonto) sąmatą, atliktų darbų priėmimo aktus, sąskaitas ir kt.;
9.3.5. suteikti draudikui ar jo jgaliotam atstovui galimybę nevaržomai tirti žalos priežastis bei nustatyti nuostolio dydj (susipažinti su riedmenų apskaitos, jsigijimo, realizavimo, nuomos ir kt. dokumentais).
9.4. Draudėjas turi teisę sudaryti papildomą draudimo sutartj, jeigu apdrausta tik dalis riedmenų ar dalis rizikos.
9.5. Draudikas privalo:
9.5.1. gavęs pareiškimą dėl draudiminio jvykio, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, dalyvaujant draudėjui ar jo jgaliotam atstovui, surašyti riedmenų sunaikinimo ar sugadinimo aktą;
9.5.2. nedelsdamas paprašyti iš atitinkamų jstaigų dokumentų, patvirtinančių jvykio faktą ir aplinkybes, jei tokie dokumentai reikalingi;
9.5.3. atlyginti išlaidas, kurias draudėjas padarė (ir kurios buvo būtinos ir tikslingos) siekdamas sumažinti nuos- tolius arba jų išvengti. Šių išlaidų ir nuostolių atlyginimo suma gali viršyti draudimo sumą. Jeigu draudimo suma mažesnė už riedmenų vertę, tai šios išlaidos padengiamos tokiu pat santykiu, kaip ir nuostoliai;
9.5.4. surašęs riedmenų sunaikinimo ar sugadinimo aktą, per dvi darbo dienas perduoti draudėjui sąrašą doku- mentų, kurie turi būti pateikti jam draudiminio jvykio priežastims ir aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nusta- tyti. Sąraše turi būti nurodyta, kuriuos dokumentus privalo pateikti draudėjas ir kuriuos, draudiko prašymu, kitos kompetentingos organizacijos (policija, teismai, Valstybinė inspekcija ir pan.).
Jeigu, gavus visus draudiko pateiktame sąraše reikalaujamus dokumentus, paaiškėja, kad šių dokumentų jvykio priežastims ir aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti nepakanka, draudikas turi teisę dar kartą, jeigu po draudiminio jvykio sutarties šalys nesusitarė ko kita, pateikti papildomą dokumentų, reikiamų draudiminio jvykio priežastims ir aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti, sąrašą.
9.6. Draudikas turi teisę draudimo sutartj nutraukus draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinti draudimo jmoką už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 25 procentų draudėjui grąžintinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažiau kaip 100 Lt) bei pagal tą draudimo sutartj mokėtas sumas.
10. Nuostolio nustatymas
10.1. Nuostolj nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu riedmenų sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš draudėjo ir kompetentingų jstaigų dokumentais, reikalingais riedmenų sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti, bei draudėjo pateiktais dokumentais, kuriais, sudarant sutartj, buvo vadovaujamasi nustatant riedmenų draudimo vertę.
10.2. Nuostoliu laikoma:
10.2.1. kai riedmenys buvo apdrausti atkūrimo verte ir dėl draudiminio jvykio sunaikinti ar prarasti - analogiškų gamybinių jrengimų atkūrimo (jsigijimo) vertė prieš pat draudiminj jvykj;
10.2.2. kai riedmenys apdrausti atkūrimo verte ir dėl draudiminio jvykio buvo sugadinti – šių riedmenų remonto
kaina.
Remonto (atkūrimo) kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia tų riedmenų atkūrimo vertės;
10.2.3. kai riedmenys buvo apdrausti likutine (arba likvidacine) verte ir dėl draudiminio jvykio sunaikinti ar prarasti
- likutinė (likvidacinė) šių riedmenų vertė, buvusi prieš pat draudiminj jvykj;
10.2.4. kai riedmenys buvo apdrausti likutine (arba likvidacine) verte ir dėl draudiminio jvykio sugadinti – šių riedmenų remonto kaina, jvertinus detalių ar medžiagų nusidėvėjimą, arba, jvertinus taisyklių II dalies 7.2 punkto nuostatas, remonto kaina be nusidėvėjimo.
Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia tų riedmenų likutinės (likvidacinės) vertės, buvu- sios prieš pat draudiminj jvykj.
10.3. Į nuostolio sumą taip pat jskaitomos visos būtinos ir tikslingos išlaidos, gelbėjimo metu padarytos riedmenims gelbėti.
Tokios išlaidos atlyginamos proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui, neatsižvelgiant j tai, kad išlaidos kartu su žalos dydžiu viršija draudimo sumą.
Ugniagesių ar kitų organizacijų, jpareigotų suteikti pagalbą, darbų išlaidos neatlyginamos.
10.4. Nuostolis apskaičiuojamas:
10.4.1. kai riedmenys sunaikinti – atėmus iš nuostolio sumos išlikusią naudingą sunaikintų riedmenų vertę (lieka- nų vertę);
10.4.2. kai riedmenys sugadinti – atėmus iš nuostolio sumos pakeistų sugadintų dalių/detalių (jų liekanų) naudin- gą vertę.
10.5. Kai dėl nuostolio dydžio ir jvykio priežasties tarp šalių kyla nesutarimų, draudikas ir draudėjas gali susitarti, kad nuostolio dydj ir jvykio priežastis nustatytų ekspertai. Ekspertai skiriami jstatymų nustatyta tvarka. Ekspertų išva- dos yra privalomos, jeigu nejrodyta, kad jos aiškiai skiriasi nuo tikrosios padėties. Remdamasis šiomis išvadomis, draudikas apskaičiuoja draudimo išmoką.
11. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka
11.1. Draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama:
11.1.1. kai riedmenys buvo apdrausti visa verte:
- jeigu per sutarties galiojimo laikotarpj apdraustų riedmenų vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo – realaus nuostolio sumos, bet ne daugiau kaip atskiros riedmenų grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo ver- tės;
- jeigu per sutarties galiojimo laikotarpj apdraustų riedmenų vertė padidėjo – tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo riedmenų vertės, buvusios prieš pat drau- diminj jvykj, bet ne daugiau kaip atskiros riedmenų grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės. Ši nuostata negalioja, jeigu prieš draudiminj jvykj buvo nustatyta, kad atskiros riedmenų grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertė yra iki 10% didesnė už draudimo sumą;
11.1.2. kai riedmenys buvo apdrausti ne visa verte, tačiau sutartyje buvo nustatyta, jog draudžiama pirmosios ri- zikos draudimu – realaus nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto draudimo vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj.
Pirmosios rizikos draudimui negalioja nevisiško (proporcinio) draudimo nuostatos, t.y. neatsižvelgiama j riedmenų vertės santykj sutarties sudarymo dieną ir prieš pat draudiminj jvykj;
11.1.3. kai riedmenys buvo apdrausti ne visa verte ir sutartyje nebuvo nustatyta, jog draudžiama pirmosios rizi- kos draudimu - atsižvelgiant j šių taisyklių II dalies 6.2.3 punkto nuostatas.
11.2. Draudimo išmoka, draudėjo pageidavimu, mokama jam arba, pateikus draudikui remontuojančios apdraustą sugadintą objektą (daiktą) organizacijos pagrjstas sąskaitas, kitus dokumentus, tiesiogiai draudėjo ir draudiko raštiškai sutartai remontuojančiai organizacijai.
Prieš išmokėdamas draudimo išmoką tiesiogiai remontuojančiai organizacijai, draudikas turi teisę jsitikinti, kad dėl draudiminio jvykio sugadinto (sunaikinto) turto remontas atliktas arba sugadintos dalys pakeistos, patikrinti, ar pateiktos remontuojančios organizacijos sąskaitos pagrjstos.
AB „Lietuvos draudimas“
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
III DALIS
DRAUDIMO APSAUGOS PAPILDOMOS SĄLYGOS
Draudimo nuostolio apskaičiavimo, draudžiant turtą likutine verte, draudimo sąlyga Nr. 0411
Draudikas ir draudėjas susitaria dėl šios sąlygos taikymo ir Geležinkelio transporto priemonių draudimo sąlygų 10.2.4 punktas išdėstomas taip:
„10.2.4. kai riedmenys buvo apdrausti likutine (arba likvidacine) verte ir dėl draudiminio jvykio sugadinti – šių riedmenų remonto kaina be nusidėvėjimo.
Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia tų riedmenų likutinės (likvidacinės) vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj;“