TURINYS

TURINYS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS.................................................................................................... 3

II. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS.................................................... 3

I. Ugdymo proceso trukmė.......................................................................................................... 3

II. Bendrieji susitarimai............................................................................................................... 5

III. Bendrosios programos ugdymo dalykų, integruojamųjų programų įgyvendinimas.............. 6

IV. Mokymosi pagalbos teikimas. Geresnių ugdymo(-si) rezultatų siekimas............................. 7

V. Išvykstančių Lietuvos Respublikos piliečių, asmenų, baigusių užsienio valstybės ar

tarptautinės organizacijos pradinio ugdymo programos dalį, ugdymo organizavimas................ 9

VI. Mokinių mokymo namie organizavimas................................................................................ 9

III. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS.................................................................................................................... 9

I. Xxxxxxxxxx nuostatos................................................................................................................. 9

II. Švietimo pagalbos (psichologinės, specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės ir specialiosios) teikimas 11

III. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymas namie 12

XXXXXXX IR JIEMS SKIRIAMŲ VALANDŲ SKAIČIUS PER SAVAITĘ PRADINIO UGDYMO PROGRAMAI ĮGYVENDINTI, KAI PAMOKOS TRUKMĖ (1-OJE KLASĖJE-35 MINUTĖS, 2-4 KLASĖSE-45 MINUTĖS).......................................................................................... 13

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS PROGRAMŲ, PLANŲ

RENGIMO TVARKA 14

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ MOKYMOSI

KRŪVIO OPTIMIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS. 39

I. Bendrosios nuostatos 39

II. Mokinių mokymosi krūvių optimizavimo tikslai, uždaviniai, principai 39

III. Mokyklos, mokytojų, mokinių funkcijos mokymosi krūvių optimizavimo procese 40

IV. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimas 41

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS. 43

I. Xxxxxxxxxx nuostatos................................................................................................................ 43

II. Vertinimo tikslai ir uždaviniai 43

III. Vertinimo nuostatos ir principai 44

IV. Vertinimo planavimas 44

V. Pasiekimų ir pažangos vertinimas 45

VI. Vertinimo informacijos fiksavimas ir analizė 48

VII. Savarankiškas mokymo proceso organizavimo būdas. Mokymas namie 49

VIII. Informavimas 50

IX. Namų darbų skyrimas 50

X. Lankomumo registravimo tvarka 50

XI. Vertinimo dalyviai ir jų vaidmuo 50

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS NEFORMALIOJO VAIKŲ

ŠVIETIMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS. 52

I. Bendrosios nuostatos 52

II. Neformaliojo vaikų švietimo tikslai ir uždaviniai 52

III. Neformaliojo vaikų švietimo objektas, principai 52

IV. Neformaliajame vaikų švietime įgyjamos kompetencijos 53

V. Neformaliojo vaikų švietimo rezultatai 53

VI. Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas 53

VII. Neformaliojo vaikų švietimo dokumentai ir jų priežiūra 54

1-4 KLASIŲ NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO VALANDŲ PASKIRSTYMAS 55

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS PROFESINIO ORIENTAVIMO VYKDYMO TVARKOS APRAŠAS. 56

I. Bendrosios nuostatos 56

II. Profesinio orientavimo paslaugų teikimo organizavimas 56

MOKINIŲ ELGESIO TAISYKLĖS............................................................................................. 59

PAMOKOS, SKIRTOS 1-4 KLASIŲ MOKINIAMS MOKYMOSI POREIKIAMS

TENKINTI (KONSULTACIJOMS)......................................................................................................	61
ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS PAILGINTOS DARBO DIENOS GRUPĖS VEIKLOS APRAŠAS...........................................................................................................	62
I. Xxxxxxxxxx nuostatos.................................................................................................................	62
II. Priėmimo į pailgintos darbo dienos grupę tvarka....................................................................	62
III. Pailgintos darbo dienos grupės veiklos organizavimas ir finansinė apskaita.........................	63
IV. Finansavimas..........................................................................................................................	64

PATVIRTINTA

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V- (1.7.)

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS 2016–2017 MOKSLO METŲ PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS UGDYMO PLANO PROJEKTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos 2016–2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos ugdymo planas (toliau – Ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ugdymo programos, pradinio ugdymo individualizuotos programos, pradinio ugdymo programos ją pritaikius mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat ir neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą mokykloje.

2. Ugdymo planas sudarytas vieneriems mokslo metams:

2.1. vadovaujantis Bendrąja programa, 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-456, pradinį ugdymą, neformalųjį vaikų švietimą ir kitą mokyklos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais bei mokyklos 2014–2016 metų strateginiu planu;

2.2. atsižvelgiant į mokyklos 2016–2017 mokslo metų uždavinius:

2.2.1. gerinti ugdymo kokybę siekiant kiekvieno mokinio asmeninės pažangos;

2.2.2. stiprinti pedagogų, mokinių ir jų tėvų (globėjų) partnerystę.

3. Ugdymo planą rengė mokyklos direktoriaus įsakymu 2016 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-264 (1.7.) ,,Dėl mokyklos 2016–2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos ugdymo plano projekto rengimo grupės” iš mokyklos vadovų, pradinių klasių mokytojų, Vaiko gerovės komisijos narių ir mokinių tėvų atstovų sudaryta darbo grupė.

4. Ugdymo plano tikslas – suformuoti ugdymo turinį bei organizuoti ugdymo procesą taip, kad kiekvienas mokinys pasiektų geresnių ugdymo(-si) rezultatų ir įgytų būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų.

5. Ugdymo plane vartojamos sąvokos:

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinių žinias, gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, dalykui diferencijuotai mokytis ar mokymosi pagalbai teikti.

Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendruoju ugdymo planu.

Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

Ugdymo planas – ugdymo programos įgyvendinimo aprašas.

6. Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

I. UGDYMO PROCESO TRUKMĖ

7. 2016–2017 mokslo metai prasideda 2016 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2017 m. rugpjūčio 31 d. Ugdymo procesas prasideda 2016 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2017 m. gegužės 30 d.

8. Vienerių mokslo metų ugdymo proceso trukmė – 32 savaitės. Mokykloje mokomasi penkias dienas per savaitę.

9. Mokomasi pusmečiais. Pusmečių trukmė: 1-asis: 2016-09-01 – 2017-01-20;

2-asis: 2017-01-23 – 2017-05-30.

10. Ugdymo proceso metu mokiniams skiriamos atostogos:

Atostogos	Prasideda	Baigiasi
Rudens	2016-10-31	2016-11-04
Žiemos (Kalėdų)	2016-12-27	2017-01-06
Pavasario (Velykų)	2017-04-10	2017-04-14
Vasaros	2017-05-31	2017-08-31

11. Papildomoms atostogoms skiriama 10 ugdymosi dienų. Jos derinamos prie 5 klasių mokiniams numatomų papildomų atostogų:

Atostogos prasideda	Atostogos baigiasi
2017-02-10	2017-02-17
2017-04-03	2017-04-07

12. Penkios ugdymo proceso dienos per mokslo metus skiriama kultūrinei (taip pat etninei), meninei, pažintinei, kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai:

• Mokslo ir žinių diena (2016 m. rugsėjo 1 d.);

• projektas ,,Šventų Kalėdų belaukiant“ (2016 m. gruodžio 23 d.);

• projektas ,,Pažink Lietuvą“ (2017 m. kovo 28 d.);

• Bičiulystės diena (2017 m. balandžio mėnesį);

• Mokyklos diena (2017 m. gegužės 30 d.).

Ši veikla yra ugdymo proceso dalis, ja siekiama Bendrojoje programoje numatytų ugdymo tikslų.

13. Paskelbus ekstremalią situaciją, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius ypatingąją epideminę situaciją dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių šalčio ar žemesnei, į mokyklą mokiniai gali nevykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių. Mokyklos direktorius priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, apie priimtus sprendimus informuoja mokyklos tarybą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrių.

14. Pamokos trukmė 1 klasėje – 35 min., 2–4 klasėse – 45 min. Pamokų – pertraukų laikas tvirtinamas direktoriaus įsakymu. 2016–2017 mokslo metais numatomas toks:

14.1. 1 klasėms:

1. 8.00 – 8.35

2. 8.55 – 9.30

3. 9.50 – 10.25

4. 11.00 – 11.35

5. 12.00 – 12.35;

14.2. 2–4 klasėms:

1. 8.00 – 8.45

2. 8.55 – 9.40

3. 9.50 – 10.35

4. 11.00 – 11.45

5. 12.00 – 12.45.

15. Numatomos pertraukos, skirtos mokinių poilsiui. 1 klasių mokiniams organizuojamos dvi pertraukos po 35 min., 2–4 klasių mokiniams – vienai pertrauka 25 min., kita

– 15 min.

16. Dalykai ir jiems skiriamų pamokų skaičius per savaitę Bendrajai programai įgyvendinti, patvirtinti mokyklos direktoriaus 2016-08-31 įsakymu Nr. V- (1.7.) (priedas Nr.1).

17. Ugdymo(si) valandų skaičių klasei per savaitę sudaro: privalomų ugdymo valandų skaičius visiems mokiniams, valandos, skiriamos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti, neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti, dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes, ugdymo valandos.

18. 1–4 klasių mokiniams organizuojama klasės valandėlė, kurios laikas nurodomas pamokų tvarkaraštyje. Jos metu įgyvendinamos Olweus patyčių prevencijos (per mėnesį – 2 valandėlės), ,,Antras žingsnis“ (1–2, 4 klasėse), Žmogaus saugos, Sveikatos ugdymo, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos, analizuojamos ugdymo karjerai temos, aptariami mokinių mokymosi pasiekimai (2 kartus per pusmetį) ir kt.

19. Ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.

20. Mokykla einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymo poreikius išlaikydama mokslo metams skirtą ugdymo valandų skaičių.

II. BENDRIEJI SUSITARIMAI

21. Prioritetinis 2016-2017 mokslo metų ugdymo tikslas – ugdymo kokybės tobulinimas. Uždaviniai: 1) skirti didesnį dėmesį gabiųjų mokinių ugdymui; 2) pamokose aktyviai taikyti inovatyvius ugdymo metodus ir modernias technologijas, veiklas pagal galimybes organizuoti netradicinėje aplinkoje; 3) tobulinti mokinių išmokimo stebėjimą, įsivertinimą ir vertinimą.

Organizuojant ugdomąsias veiklas, pirmenybė teikiama sveikos gyvensenos krypčiai. Svarbiausias mokyklos ir mokytojų uždavinys – kryptingai formuoti mokinių sveikos gyvensenos įpročius, gilinti žinias apie sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus. Sveikos gyvensenos nuostatos formuojamos nuolat, jos planuojamos, integruojamos į įvairias mokinių veiklas.

22. Ugdymo turinys planuojamas pagal Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos programų, planų rengimo tvarką, patvirtintą mokyklos direktoriaus 2016-08-31 įsakymu Nr. V- (1.7.) (priedas Nr. 2).

23. Mokinių mokymosi krūvio reguliavimo priemonės reglamentuojamos Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos mokinių mokymosi krūvio optimizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos direktoriaus 2016-08-31 įsakymu Nr. V- (1.7.) (priedas Nr. 3).

24. Mokinių ugdymo pasiekimai ir pažanga vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintais teisės aktais, reglamentuojančiais bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą ir vertinimo rezultatų panaudojimą, Bendrąja programa ir Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos direktoriaus 2016-08-31 įsakymu Nr. V- (1.7.) (priedas Nr. 4).

25. Neformalusis vaikų švietimas organizuojamas vadovaujantis Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos neformaliojo vaikų švietimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu mokyklos direktoriaus 2016-08-31 įsakymu Nr. V- (1.7.) (priedas Nr. 5). Neformaliojo vaikų švietimo veiklos ir valandos atsispindi 1–4 klasių neformaliojo vaikų švietimo valandų paskirstyme 2016–2017 mokslo metams, patvirtintame mokyklos direktoriaus 2016-08-31 įsakymu Nr. (1.7.) (priedas Nr. 6).

26. Ugdymas karjerai organizuojamas ir įgyvendinamas pagal Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašą, patvirtintą mokyklos direktoriaus 2016-08-31 įsakymu Nr. V- (1.7.) (priedas Nr. 7).

27. Vadovėliai, mokymo(si) priemonės parenkami vadovaujantis demokratiškumo, nuoseklumo ir kitais principais. Jų įsigijimas svarstomas pradinių klasių mokytojų metodinės grupės pasitarime dalyvaujant direktoriaus pavaduotojai ugdymui, kuruojančiai pradinį ugdymą, ir bibliotekos vedėjai. Užsakymo lape pasirašo visi mokytojai.

28. Mokiniai mokykloje, jos teritorijoje, išvykose elgiasi pagal nuostatas, pateiktas mokinių elgesio taisyklėse, patvirtintose mokyklos direktoriaus 2016-08-31 įsakymu Nr. V- (priedas Nr. 8 ).

29. Sudaromos galimybės visiems pedagogams tobulinti kvalifikaciją pagal Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012-05-30 įsakymu Nr. V-899, ir Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo tvarką, patvirtintą mokyklos direktoriaus 2013-08-30 įsakymu Nr. V- 401.

30. Atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius, ugdymas pamokoje organizuojamas įvairiomis formomis: projektiniai, kūrybiniai darbai, didaktiniai žaidimai ir kt. Kai kurios veiklos gali būti organizuojamos netradicinėse edukacinėse erdvėse: mokyklos kieme, muziejuje, bibliotekoje, parke, prie vandens telkinio. Esant būtinybei, koreguojamas tvarkaraštis.

III. BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

31. Bendroji programa įgyvendinama, vadovaujantis joje nustatytomis ugdymo turinio kūrimo ir įgyvendinimo didaktinėmis nuostatomis ir principais, mokinių pasiekimų vertinimo, aplinkos kūrimo nuostatomis.

32. Ugdymo sričių/ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

32.1. Dorinis ugdymas:

32.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba

tikybą;

32.1.2. etikai mokytis sudaroma laikinoji grupė iš 1–4 klasių mokinių;

32.1.3. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal

tėvų (globėjų) parašytą prašymą.

32.2. Kalbinis ugdymas:

32.2.1. siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos pasiekimus skaitymo, rašymo ir kalbėjimo gebėjimai turi būti ugdomi ir per kitų dalykų ar ugdymo sričių ugdomąsias veiklas;

33.2.2. vadovaujamasi mokyklos lietuvių kalbos mokytojų metodinės grupės pasitarime apsvarstytais ir visiems mokytojams Mokytojų tarybos posėdyje pristatytais bendraisiais kalbos ugdymo reikalavimais.

32.3. Pirmosios užsienio kalbos mokymas:

32.3.1. pirmosios užsienio kalbos (anglų) mokoma antraisiais – ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

32.3.2. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš mokyklos siūlomų Europos kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų) (toliau – užsienio kalba);

32.3.3. užsienio kalbai (anglų) mokyti visose 2–4 klasėse skiriama po 2 pamokas per savaitę. 4 klasėse mokykla skiria 1 papildomą pamoką iš valandų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti.

32.4. Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

32.4.1. gamtamoksliniams gebėjimams ugdytis skiriama 1/2 pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko. Pagal galimybes sudaromos sąlygos ugdymo veikloms, ugdančioms praktinius gamtamokslinius gebėjimus, todėl dalis (1/4) dalykui skiriamo laiko skiriama organizuoti ugdymą tyrinėjimams palankioje aplinkoje, natūralioje gamtinėje aplinkoje (pvz., mokyklos kieme, parke ir pan.);

32.4.2. socialiniams gebėjimams ugdytis pagal galimybes dalį (1/4) pasaulio pažinimo dalyko laiko skirti ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis Alytaus Jurgio Kunčino, Alytaus rajono savivaldybės viešosiose bibliotekose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose: „Putinėlis“, „Šaltinėlis“, „Obelėlė“,

„Vyturėlis“, prekybos centre „Rimi“, Alytaus kūdikių ir vaikų namuose, Šv. Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx parapijos koplyčioje).

32.5. Matematinis ugdymas: organizuojant matematinį ugdymą bus naudojamasi ne tik Bendrosios programos matematikos dalyko programa, bet ir nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rekomendacijomis bei standartizuotų testų pavyzdžiais, informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis.

32.6. Kūno kultūra:

32.6.1. kūno kultūrai skiriamos 2 ugdymo valandos per savaitę;

32.6.2. viena kūno kultūros pamoka per savaitę skiriama šokiui (2 klasėse – iš valandų, skiriamų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti);

32.6.3. siekiant skatinti mokinių fizinį aktyvumą, sveikatinimą, rekomenduojama ugdymo proceso metu pagal galimybes organizuojamos judriosios pertraukos ar fiziniam aktyvinimui skirtos veiklos;

32.6.4. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės organizuojamos taip: mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

32.6.5. mokiniai, besimokantys pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (dailės, muzikos, sporto), neatleidžiami nuo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo.

32.7. Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis):

32.7.1. įgyvendinama šokio programa skiriant vieną ugdymo valandą iš kūno kultūros dalykui skiriamų ugdymo valandų per savaitę.

33. Integruojamųjų, prevencinių ir kitų ugdymo programų įgyvendinimas:

33.1. Į Bendrosios programos ugdymo dalykų programų turinį integruojama:

33.1.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintų integruojamųjų Mokėjimo mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių ugdymo programų pagrindai. Šių programų atskirai vykdyti nereikia;

33.1.2. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 ir Sveikatos ugdymo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290;

33.1.3. etninės kultūros ugdymas;

33.1.4. informacinių komunikacinių technologijų ugdymas. Informacinės komunikacinės technologijos ugdymo procese naudojamos kaip ugdymo priemonė;

33.1.5. xxxxxxx xxxxxxxx;

33.1.6. Olweus patyčių prevencijos programa;

33.1.7. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos

programa.

33.2. Mokytojas, formuodamas klasės mokinių ugdymo turinį, savo nuožiūra pasirenka

dalykus, į kuriuos integruoja informacinių komunikacinių technologijų ugdymą, ugdymą karjerai (ne mažiau 6 pam. per mokslo metus), Sveikatos ugdymo (ne mažiau 4 pam. per mokslo metus), Žmogaus saugos bendrąją (ne mažiau 5 pam. per mokslo metus), Etnokultūros ugdymo (ne mažiau 6 pam. per mokslo metus), Olweus patyčių prevencijos (pagal galimybes), Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos (ne mažiau 5 pam. per mokslo metus) programas. Rengdamas ilgalaikį planą skiltyje ,,Pastabos“ (prie atitinkamų temų) mokytojas santrumpomis pažymi programas, kurias numato įgyvendinti: ugdymą karjerai – ,,Ugd. karj.“, Sveikatos ugdymo – ,,Sv. ugd.“, Žmogaus saugos bendrąją – ,,Žm. s.“, Etnokultūros ugdymo –

,,Etn. ugd.“, Olweus patyčių prevencijos – ,,OPPP“, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos – ,,ATPP“.

IV. MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS. GERESNIŲ UGDYMO(SI) REZULTATŲ SIEKIMAS

34. Kiekvienas pradinėse klasėse dirbantis mokytojas stebi, fiksuoja ir analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą.

35. Kiekvienam mokiniui sudaromos sąlygos sėkmingiau mokytis: pamokose taikomi įvairūs mokymo(si) metodai, veiklos individualizuojamos ir diferencijuojamos.

36. Individualizavimas ir diferencijavimas ugdymo procese, atsižvelgiant į mokyklos galimybes ir mokinių poreikius, vykdomas:

36.1. pamokoje individualizuojant ir diferencijuojant ugdymo turinį;

36.2. skiriant namų darbus;

36.3. formuojant ugdymo turinį specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams;

36.4. per specialiąsias ir logopedines pratybas;

36.5. sudarant mokiniams galimybes pasirinkti jų poreikius atitinkančias neformaliojo vaikų švietimo veiklas.

37. Teikiama individuali mokymosi pagalba arba sudaromos 8 mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupės ir konsultuojama (priedas Nr.9): mokytojas pritaiko mokymo(si) užduotis pagal mokinio mokymosi galias, stebi, analizuoja panaudotų priemonių poveikį. Mokiniui suteikiama pagalba pastebėjus, kad jam nesiseka pasiekti numatytų konkretaus dalyko pasiekimų po kontrolinių darbų, po ligos ir pan.

38. Pagalbą ruošiant namų darbus teikia pailgintos darbo dienos grupės auklėtojas (Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos pailgintos darbo dienos grupės veiklos aprašas, patvirtintas mokyklos direktoriaus 2016-08-31 įsakymu Nr. V- (1.7.) (priedas Nr.10).

39. Apie pastebėtus mokymosi sunkumus informuojami mokyklos pagalbos specialistai (logopedas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, mokytojo padėjėja), kreipiamasi į Vaiko gerovės komisiją dėl mokymosi sunkumų priežasčių nustatymo.

40. Mokiniui, kurio mokymosi pasiekimai, mokantis pagal dalyko programą, fiksuoti nepatenkinamu metiniu įvertinimu, organizuojami papildomi darbai kaip galimybė pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamas mokymosi pasiekimų lygį.

41. Siekiant geresnių ugdymo(si) rezultatų, kryptingai bendradarbiaujama su mokinių tėvais (globėjais). Bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais) tikslas–kurti bendrus bendravimo santykius, parodyti tėvams, kad jie yra svarbūs, reikalingi ir laukiami, vienodai atsakingi už vaikų ugdymą; siekti, kad gerėtų mokinių ugdymosi rezultatai, tarpusavio santykiai, kad tėvai taptų aktyviais mokyklos partneriais.

42. Mokykla bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais):

42.1. pirmų klasių mokinių tėvai supažindinami su adaptacijos ypatumais, dalyvauja Pirmokų adaptacijos tyrime (apklausoje);

42.2. antrų klasių mokinių tėvai supažindinami su diagnostinių testų, ketvirtų klasių mokinių tėvai - su standartizuotų testų rezultatais;

42.3. mokinių tėvai apie ugdymo procesą, mokymo(si) pagalbos teikimą (priemones, kuriomis ketinama siekti geresnių ugdymo(si) rezultatų), mokymosi pasiekimus informuojami įvairiais būdais: individualių pokalbių (mokinių-tėvų-mokytojų), atvirų durų dienų metu, telefonu, įrašais elektroniniame dienyne, elektroniniais laiškais, lankantis namuose (esant poreikiui) ir pan.;

42.4. mokinių tėvai kviečiami dalyvauti mokyklos ir klasės tėvų susirinkimuose, šventėse, kultūrinių, pažintinių dienų veiklose, tėvų pedagoginio švietimo užsiėmimuose, mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo procese, įvairiose darbo grupėse, komisijose, projektuose ir pan.;

42.5. organizuodama mokinių išvykas į jų tėvelių darbovietes (pagal susitarimą).

43. Edukacinių erdvių kūrimas, panaudojimas ir pritaikymas:

43.1.naudojamasi tiek natūraliomis, tiek specialiai suorganizuotomis edukacinėmis aplinkomis;

43.2. į edukacinių aplinkų kūrimą įtraukiami mokinių tėvai, socialiniai partneriai;

43.3. edukacinės erdvės kuriamos, naudojamos ir pritaikomos atsižvelgiant į mokinių poreikius, skatinant tiriamąją mokslinę veiklą, vykdant aplinkosauginį švietimą, ugdant kūrybiškumą (,,Žalioji palangė“ ir kt.).

V. IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, ASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS PRADINIO

UGDYMO PROGRAMOS DALĮ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

44. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo dalyko ar visų Xxxxxxxxxx programos dalykų nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

45. Mokinio, baigusio užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio ugdymo programos dalį, įgytus pasiekimus pripažįsta mokykla, remdamasi mokinio turimais dokumentais (išrašais, pažymėjimais ir pan.). Mokykla gali organizuoti įgytų pasiekimų patikrinimą. Jei nustatoma, kad reikalinga tikslinė pagalba programų skirtumams likviduoti, mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas. Jis ir mokymosi galimybės aptariami su mokinio tėvais (globėjais).

46. Mokiniui, nemokančiam ar nepakankamai mokančiam lietuvių kalbą, bet pageidaujančiam einamaisiais metais mokytis pagal Bendrąją programą, savivaldybėje nesusidarius nemokančių lietuvių kalbos mokinių išlyginamajai klasei ar laikinajai (mobiliajai) grupei, mokykla sudaro sąlygas tobulinti lietuvių kalbos gebėjimus, organizuodama papildomą, individualų lietuvių kalbos mokymą, skiriant ugdymo valandų iš mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamų valandų.

VI. MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS

47. Vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, tėvų (globėjų) prašymu namie mokomi pagal Vaiko, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriam reikalinga nuolatinė kvalifikuotų specialistų pagalba bei sveikatą tausojantis dienos režimas, ugdymo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje arba namuose pagal vaiko ugdymosi poreikiams pritaikytą ugdymo programą organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK-1836.

48. Mokinių, dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje, mokymas namie nustatomas ir organizuojamas pagal švietimo ir mokslo patvirtintą ir suderintą su sveikatos apsaugos ministru Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405:

48.1. Bendroji programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus ar integruojant ugdymo dalykų turinį. Įgyvendinamos visos Bendrosios programos dalykų programos, išskyrus kūno kultūros programą;

48.2. mokykla, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais) ir atsižvelgusi į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų mokinio ugdymo namie planą (pritaiko Bendrąją programą, numato ugdomųjų veiklų tvarkaraštį);

48.3. mokinys gydytojo leidimu dalį ugdymo valandų/į pamokų gali lankyti mokykloje. Šios ugdymo valandos/pamokos įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą;

48.4. namie savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu mokomam mokiniui 1–

3 klasėse skiriama 9 savaitinės ugdymo valandos Bendrosios programos ugdymo dalykams įgyvendinti, 4 klasėse – 11 ugdymo valandų.

III. MOKINIŲ,TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

49. Mokyklos ugdymo planas parengtas atsižvelgiant į mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, reikmes, pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos, mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795, ir kitomis, mokyklai aktualiomis, Bendrojo ugdymo plano nuostatomis;

50. Siekiant tenkinti mokinių ugdymosi reikmes, pritaikoma Bendroji programa, formuojamas ugdymo turinys, parenkamos mokymosi organizavimo formos, pritaikomos ugdymosi formos, parenkamos ugdymui skirtos techninės pagalbos priemonės ir specialiosios mokymo priemonės ir pan.

51. Organizuodama mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių ugdymą, mokykla atsižvelgia:

51.1. į mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, jų lygį (nedideli, vidutiniai, dideli ir labai dideli);

51.2. į mokyklos ir tėvų (globėjų) įsipareigojimus, įteisintus mokymo sutartyje;

51.3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

51.4. ugdymo programą (Bendrąją programą ar pradinio ugdymo individualizuotą programą);

51.5. turimas mokymo lėšas;

51.6. mokymosi ir švietimo pagalbos reikmes;

51.7. ugdymosi erdves;

51.8. pratybų laiką (specialiosios pratybos organizuojamos pamokų metu, logopedinės pratybos – po pamokų, jų tvarkaraščiai tvirtinami direktoriaus įsakymu);

51.9. į logopedinės pagalbos teikimo prioritetus:

51.9.1. jeigu bendrojo ugdymo mokykloje mokosi daugiau nei 60 kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių mokinių, nustatomi tokie logopedinių pratybų lankymo prioritetai:

51.9.1.1. priešmokyklinio ugdymo ir 1 klasės mokiniai, turintys kalbėjimo ir kalbos

sutrikimų;

51.9.1.2. 2–4 klasių mokiniai, turintys kalbėjimo ir kalbos sutrikimų (Alytaus miesto

savivaldybės ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų specialiųjų pedagogų metodinio būrelio pasitarimo, vykusio 2014-02-04, nutarimas );

51.10. į specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo prioritetus: jeigu mokykloje mokosi daugiau nei 30 specialiųjų poreikių turinčių mokinių, nustatomas specialiosios pagalbos teikimo (specialiųjų pratybų lankymo) prioritetas – 1–6 klasių specialiųjų poreikių mokiniai (atsižvelgiant į mokinių ugdymosi poreikius) (Alytaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų specialiųjų pedagogų metodinio būrelio pasitarimo, vykusio 2014-02-04, nutarimas).

52. Mokykla, sudarydama mokyklos, klasės ar individualų ugdymo planą:

52.1. vadovaujasi Ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų ugdymo valandų skaičiumi;

52.2. esant reikalui, iki 20 procentų koreguoja dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių ugdymo valandų skaičių;

52.3. gali keisti dalykams skirtų ugdymo valandų skaičių (mažinti, didinti);

52.4. mokiniams, kurie mokosi pagal Bendrąją programą ar pradinio ugdymo individualizuotą programą bendrosios paskirties klasėje, 1-2 ugdymo valandomis sumažinusi mokinio privalomų ugdymo valandų skaičių, gali padidinti neformaliojo švietimo valandų skaičių;

52.5. per mokslo metus mokyklos Vaiko gerovės komisijai ar pedagoginei psichologinei tarnybai įvertinus ir rekomendavus gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų skaičių;

52.6. intensyvindama mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar mokymo pagalbą, nustatytam laikotarpiui gali skirti papildomų ugdymo valandų kiekvienam mokiniui individualiai ar mokinių grupei;

52.7. užtikrina specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymo tęstinumą ir nuoseklumą;

52.8. atsižvelgdama į mokinio sveikatos sutrikimus ir mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams gali trumpinti

ugdymo veiklų/pamokų trukmę 5 min., o sutaupytą laiką skirti mokinių veiklai keisti, pertraukoms organizuoti.

53. Mokyklos Vaiko gerovės komisijos ar pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos siūlymu, tėvų (globėjų) pritarimu mokiniai, turintys vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali:

53.1. nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos (dėl intelekto sutrikimo, klausos sutrikimo, kalbėjimo ir kalbos sutrikimo, turintys kochlearinius implantus, įvairiapusių raidos ir mokymosi sutrikimų);

53.2. nesimokyti muzikos ar ją keisti kitu, menines kompetencijas ugdančiu, dalyku (turintys klausos sutrikimą);

53.3. būti atleidžiami nuo technologijų pamokų, turintys judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų turintys mokiniai);

53.4. vietoj užsienio kalbos, muzikos ir technologijų gali tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius organizuodama specialiąsias pamokas, teikdama papildomą mokytojo pagalbą, siūlydama kitus dalykus, galinčius ugdyti mokinių raštingumą, suteikti bendrąsias ir dalykines kompetencijas, padėsiančias būti savarankiškesniems, ugdytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą;

53.5. bendrojo ugdymo klasėse besimokantiems mokiniams visi Bendrojo ugdymo plano keitimai, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami mokyklos vadovo įsakymu.

54. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu.

55. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pritaikius Bendrąją programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami atsižvelgiant į programos pritaikymo lygį. Pritaikytoje mokymo programoje mokytojai žymi iškilusias ugdymo problemas. Pasibaigus ugdymo procesui, pildo mokinio pasiekimų vertinimo lapą, kuriame nurodo gerai susiformavusius gebėjimus, mokėjimus, susidarytą žinių sistemą (potencines galimybes), nuolatines, sunkiai šalinamas klaidas, išvadą apie mokinio pasiekimų atitikimą programiniams reikalavimams.

56. Mokinio, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, padaryta ar nepadaryta pažanga fiksuojama įrašant ,,p.p.“ arba ,,n.p.“ Individualizuotoje mokymo programoje mokinio pasiekimus mokytojai žymi taip: G – geri, P – patenkinami, S – silpni, N – nepatenkinami; programoje taip pat nurodo iškilusias ugdymo problemas.

57. Pasibaigus pusmečiams, specialioji pedagogė su mokiniais, kurie mokosi pritaikius Bendrąją programą ar pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, ir jų tėvais individualiai aptaria mokymosi pažangą, pasiekimus ir lūkesčius.

II. ŠVIETIMO PAGALBOS (PSICHOLOGINĖS, SPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS, SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS) TEIKIMAS

58. Švietimo pagalbos teikiamos vadovaujantis Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215, Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1228, Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-941, Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229.

59. Mokykloje nesant surdopedagogo, pagalbą pagal susitarimą teikia Alytaus lopšelio– darželio ,,Putinėlis“ specialistai. Mokykloje nesant psichologo, mokinius ir mokytojus konsultuoja Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai.

60. Specialiąją pagalbą pagal direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarkaraštį pamokų metu teikia mokytojo padėjėjas.

lII. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

61. Dėl ligos ar patologinės būklės negalinčių mokytis mokykloje specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokymo namie ugdymo turinys formuojamas, parenkant ugdymo sritis, pritaikant dalykų programas pagal šių mokinių gebėjimus, ugdymosi poreikius ir atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas.

62. Mokiniams pagal Bendrąją programą mokyti namie skiriamas ugdymo plano 48.4. papunktyje nurodytas valandų skaičius, iš jų 1–2 ugdymo valandas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

63. Kurčią ar neprigirdintį mokinį namie ugdantis logopedas, atsižvelgdamas į individualius mokinio gebėjimus ir klausos sutrikimo laipsnį, kartu su tėvais (globėjais) individualiai pritaiko mokiniui programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus (globėjus).

64. Mokiniams dėl nežymaus intelekto sutrikimo pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą mokyti namie skiriamas ugdymo plano 48.4. papunktyje nurodytas valandų skaičius, iš jų 1-2 ugdymo valandas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti.

65. Mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ir labai žymų intelekto sutrikimą, pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, mokyti namie skiriamos 8 valandos per savaitę.

Ugdymo plano rengimo grupės

vadovė Xxxx Xxxxxxxxxxx, direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Narės: Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx, pradinių klasių mokytoja metodininkė Xxxxx Xxxxxxxxxxxxxx, pradinių klasių mokytoja metodininkė, Vaiko gerovės komisijos narė

SUDERINTA

Mokyklos tarybos

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx, vyresnioji pradinių klasių mokytoja Xxxx Xxxxxxxxx, pradinių klasių mokytoja metodininkė Xxxxx Xxxxxxxxxx, vyresnioji pradinių klasių mokytoja

Xxxxxx Xxxxxxxxxx, pradinių klasių mokytoja metodininkė Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx, vyresnioji pradinių klasių mokytoja Xxxxxxx Xxxxxxxxxx, vyresnioji pradinių klasių mokytoja

Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx, pradinių klasių mokytoja metodininkė Xxxxx Xxxxxxxxxxxxxx, vyresnioji pradinių klasių mokytoja Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx, vyresnioji pradinių klasių mokytoja

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx, vyresnioji logopedė, Vaiko gerovės komisijos narė

Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx, priešmokyklinio ugdymo pedagogė Xxxxxxxxx Xxxxxxxx, vyresnioji specialioji pedagogė,

Vaiko gerovės komisijos narė

Xxxxxxx Xxxxxxxxxx, tėvų atstovė, Mokyklos tarybos narė

2016-06-22 posėdyje (protokolas Nr.T-2)

SUDERINTA

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx

Priedas Nr. 2

PATVIRTINTA

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V- (1.7.)

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS PROGRAMŲ, PLANŲ RENGIMO TVARKA

Eil. Nr.	Plano, programos pavadinimas	Rengėjas	Laikotarpis	Parengimo data	Derinimas, tvirtinimas	Pastabos
1.	Ilgalaikis dalyko planas (priedas – temi nis planas)	Dalyko mokytojai	Mokslo metams	Iki rugpjūčio 31 d.	Derinama su metodinės grupės pirmininku (-e), direktoriaus pavaduotoja ugdymui	1–8 klasės
2.	Savaitės ugdomosios veiklos planas	1–4 klasių mokytojai	Savaitei	Kiekvieną penktadienį	–	Rašomi elektroniniame dienyne
3.	Trumpalaikis dalyko planas	Xxxxxx mokytojai (dirbantieji 1–3 metus; turintieji kuruojančio dalyką mokyklos vadovo nurodymą)	Etapui (ciklui) – 5–8 klasės	Pirmam etapui – iki rugpjūčio 31 d.; kitiems – 2 dienos prieš pradedant naują etapą	–	5–8 klasės – atskiruose lapuose, kuriuos mokytojas saugo aplanke vienerius mokslo metus
4.	Pamokos planas	1–8 klasių mokytojai (raštu rengia 1-uosius metus dirbantieji, kiti – įvairia forma, būtinai nurodant pamokos uždavinį)	Prieš pamoką		–	1–8 klasės
5.	Modulio programa ir xxxxxx	Xxxxxx mokytojai	Mokslo metams	Iki rugpjūčio 31 d.	Derinama su metodinės grupės pirmininku (-e), direktoriaus pavaduotoja ugdymui, tvirtinama direktoriaus įsakymu
6.	Priešmokyklinio	Priešmokyklinio ugdymo	Mokslo metams	Per tris savaites nuo	Derinama su pradinių klasių mokytojų

Eil. Nr.	Plano, programos pavadinimas	Rengėjas	Laikotarpis	Parengimo data	Derinimas, tvirtinimas	Pastabos
	ugdymo grupės ugdomosios veiklos metų planas	pedagogė		programos įgyvendinimo pradžios (įvertinus grupės savitumą)	metodinės grupės pirmininku (-e), direktoriaus pavaduotoja ugdymui, tvirtinama direktoriaus įsakymu
7.	Priešmokyklinio ugdymo grupės ugdomosios veiklos savaitiniai planai	Priešmokyklinio ugdymo pedagogė	Xxxxxxxxx		Xxxxxxxx su pradinių klasių mokytojų metodinės grupės pirmininku (-e), direktoriaus pavaduotoja ugdymui, tvirtinama direktoriaus įsakymu	Pirmas pusmetis– rugsėjo–gruodžio mėn., antras pusmetis–sausio– gegužės mėn.
8.	Pritaikyta programa specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui	Dalyko mokytojai, konsultuojami specialiosios pedagogės	Mokslo metams	Iki rugpjūčio 31 d. arba naujam specialiųjų poreikių turinčiam mokiniui, per 5 darbo dienas, gavus pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas	Derinama su Vaiko gerovės komisijos pirmininke (direktoriaus pavaduotoja ugdymui)	2–8 klasės
9.	Individualizuota programa specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui	Dalyko mokytojai, konsultuojami specialiosios pedagogės	Pusmečiui	Iki rugpjūčio 31 d. (I pusmečiui), iki sausio 19 d. (II pusmečiui) arba naujam specialiųjų poreikių turinčiam mokiniui per 5 darbo dienas gavus, pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas	Derinama su Vaiko gerovės komisijos pirmininke (direktoriaus pavaduotoja ugdymui)	2–8 klasės
10.	Klasės auklėtojo veiklos planas	Klasės auklėtojai	Mokslo metams	Iki rugpjūčio 31 d.	Derinama: 1–4 klasių auklėtojų planai – su pradinių klasių mokytojų metodinės grupės pirmininke, 5–8 klasių – su klasių auklėtojų metodinės grupės pirmininke, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, tvirtinama direktoriaus įsakymu	1–8 klasės

Eil. Nr.	Plano, programos pavadinimas	Rengėjas	Laikotarpis	Parengimo data	Derinimas, tvirtinimas	Pastabos
11.	Pailgintos darbo dienos grupės veiklos planas	Pailgintos darbo dienos grupių auklėtojos	Mokslo metams	Iki rugpjūčio 31 d.	Derinama su direktoriaus pavaduotoja ugdymui, pradinių klasių mokytojų metodinės grupės pirmininku (-e), tvirtinama direktoriaus įsakymu
12.	Neformaliojo vaikų švietimo programa ir būrelio veiklos planas	Būrelio vadovai	Mokslo metams	Projektas – mokslo metų pabaigoje, iki rugpjūčio 31 d.	Derinama su metodinės grupės pirmininku (-e), direktoriaus pavaduotoja ugdymui, tvirtinama direktoriaus įsakymu
13.	Metodinės grupės veiklos planas	Metodinių grupių pirmininkai	Mokslo metams	Iki rugpjūčio 31 d.	Derinama su direktoriaus pavaduotoja ugdymui
14.	Metodinės tarybos veiklos planas	Metodinės tarybos pirmininkas (-ė)	Mokslo metams	Iki rugpjūčio 31 d.	Derinama su direktoriumi

Pastaba. Suderinus, patvirtinus programas, planus, jie grąžinami juos pateikusiems mokytojams, kurie šiuos dokumentus laiko mokykloje ir prireikus gali pateikti mokyklos vadovams ar mokyklą vizituojantiems specialistams. Formos pridedamos.

17

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖ MOKYKLA

(dalyko pavadinimas, kvalifikacinė kategorija, mokytojo vardas, xxxxxxx)

2016–2017 mokslo metų pradinio ugdymo ilgalaikiai planai         klasei

SUDERINTA Pradinių klasių mokytojų metodinės grupės pasitarime, vykusiame 2016 m.      mėn.   d., protokolo Nr. Metodinės grupės pirmininkė

(parašas) (vardas, xxxxxxx) XXXXXXXXX Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
(parašas) (vardas, pavardė)
2016 m.         mėn.    d.

Kursui skirta val.

Sudaryta pagal

Mokyklos uždaviniai ir mokymo(-si) uždaviniai, orientuoti į rezultatą ir derantys su mokyklos uždaviniais: Ugdomos bendrosios kompetencijos:

Vadovėliai ir mokymo(-si) priemonės:

XXXXXX XXXXXXX (kai ilgalaikio plano autorius- mokyklos mokytojas)

Laikas (mėnuo, savaitė)	Xxxxxxx (veiklos/temos)	Pasiekimai (vertybinės nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas – pagal BP)	Pastabos
1	2	3	4

Vertinimas:

Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas. Vertinimo kaupimo būdai ir formos:

Mokytoja                                                                                                                                    

(parašas) (vardas, xxxxxxx)

UGDYMO TURINYS (kai mokytojas xxxxxxx XXX, UPC rekomenduotus ilgalaikius planus, juos pritaiko klasei)

Eil. Nr.	Veiklos sritis (etapas, ciklas, skyrius)	Klasei pritaikytos veiklos/temos	Pamokų skaičius nuo–iki	Pastabos (refleksija)
1	2	3	4	5
1.	.
2.
3.
4.

Vertinimas:

Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas. Vertinimo kaupimo būdai ir formos:

Mokytoja    

(parašas) (vardas, xxxxxxx)

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖ MOKYKLA

PATVIRTINTA

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V- (1.7.)

Priešmokyklinio ugdymo grupės 2016–2017 mokslo metų ugdomosios veiklos planas

SUDERINTA Pradinių klasių mokytojų metodinės grupės pasitarime, vykusiame 2016 m.      mėn.   d., protokolo Nr. Metodinės grupės pirmininkė
(parašas) (vardas, xxxxxxx) XXXXXXXXX Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
(parašas) (vardas, pavardė)
2016 m.         mėn.    d.

GRUPĖS VAIKŲ SAVITUMAS UGDYMO PRIORITETAI

PLANUOJAMA UGDOMOJI VEIKLA (kūrybiniai projektai, temos, šventės, pramogos, išvykos, ekskursijos, sąveika su šeima, mokykla ir kitais socialiniais partneriais bei kita vaikų grupei aktuali veikla) MĖNUO

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė                 

(parašas) (vardas, xxxxxxx)

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖ MOKYKLA

PATVIRTINTA

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V- (1.7.)

Priešmokyklinio ugdymo grupės 2016–2017 mokslo metų savaitiniai planai

(mėn.)

SUDERINTA Pradinių klasių mokytojų metodinės grupės pasitarime, vykusiame 2016 m.      mėn.   d., protokolo Nr. Metodinės grupės pirmininkė
(parašas) (vardas, xxxxxxx) XXXXXXXXX Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
(parašas) (vardas, pavardė)
2016 m.         mėn.    d.

Ugdymo turinys ir numatomos priemonės

Tema

Tikslas

Socialinė kompetencija

Sveikatos saugojimo kompetencija

Pažinimo kompetencija

Komunikavimo kompetencija

Meninė kompetencija

Ugdymo individualizavimas

Sąveika su šeima

Šventės

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė    

(parašas) (vardas, xxxxxxx)

Forma Nr. 1 PATVIRTINTA

Alytaus miesto spec. pedagogų metodiniame būrelyje 2012 m. rugpjūčio 29 d. protokolu Nr. 1.

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖ MOKYKLA PRITAIKYTA               MOKYMO PROGRAMA

2016–2017 m. m.

Xxxxxxx vardas, xxxxxxx                                         Xxxxx   

Individualūs ugdymo tikslai/ uždaviniai:

Programą pritaikė                        

(mokytojo vardas, xxxxxxx, xxxxxxx)

Vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, papildoma literatūra, naudojama mokinio ugdymui

Mokymo būdai ir metodai (pažymėti ):

Parenkama tinkama darbo vieta.

Sumažinamas užduočių kiekis.

Supaprastinamos užduotys.

Pateikiamos atskirai paruoštos užduotys.

Pasakojamųjų dalykų žinios patikrinamos testais.

Grupė vienodų klaidų ar disgrafinių klaidų grupė skaičiuojama kaip viena klaida. Laikomasi individualaus tempo.

Rašto darbams reikalingos papildomos priemonės:

kompiuteris,

lapas paryškintomis linijomis,

užduotyse paryškintos detalės ar padidintas šriftas.

Naudojama kompensacinė technika                           

Nereikalaujama dailaus rašto.

Rašydamas (-a) taria žodžius garsiai ar pašnibždomis.

Rašo tik dalį darbo.

Mažinamos skaitymo užduotys.

Nereikalaujama skaityti garsiai.

Užduotys mokiniui perskaitomos:

visada,

kartais.

Skaitomą tekstą seka naudodamas pagalbines priemones (pieštuką, liniuotę, eilutės trafaretą ir pan.).

Užrašomi nurodymai, instrukcijos.

Nereikalaujama atlikti užduočių prieš klasę.

Nereikalaujama mokytis atmintinai.

Mažinamos atmintinio mokymosi apimtys.

Atsakinėti leidžiama naudojantis sudarytu planu, struktūruota informacija. Aiškinant žodžiu, naudojama iliustruojanti medžiaga.

Naudojamos paprastos schemos, grafiniai piešiniai, žemėlapiai. Nereikalaujama naudoti žemėlapių, schemų.

Nereikalaujama atlikti braižymo užduočių. Mažinamas braižymo užduočių kiekis.

Tekstiniai uždaviniai: iliustruojami, analizuojami, naudojant uždavinio sprendimo schemas. Savarankiško darbo metu leidžiama naudotis: skaičiuotuvu, taisyklėmis, formulėmis, lentelėmis,

pavyzdžiais, schemomis, sąsiuviniu, vadovėliu, kita            

Kontrolinį darbą rašo:

savarankiškai,

su minimalia pagalba,

su žymia pagalba,

su klase,

atskirai, kitu laiku,

pas spec. pedagogą,

atsiskaitoma žodžiu,

atsiskaitoma raštu.

Namų darbų užduotys:

neskiriamos,

mažinamas kiekis,

individualizuojamos.

Naudojamos dėmesį sutelkiančios priemonės: dažnai atkreipiamas dėmesys į mokinio atliekamą užduotį,

žymimi dėmesingumo pasiekimai, atlaidžiau vertinamos nedėmesingumo klaidos,

nestabdomi nevalingi judesiai (hiperkinezės), naudojamas tarpinis atsiskaitymas atliekant užduotį,

naudojami mokinio ir mokytojo susitarimai, kita                          Naudojamos įvairios paskatinimo priemonės.

Akcentuojamos sėkmės. Padarytų atžymų skaičius

Temos, kurių atsisakoma:

Iškilusios ugdymo problemos:                          

SUDERINTA

(parašas)

Vaiko gerovės komisijos pirmininkas

(vardas, xxxxxxx)

Vaiko gerovės komisijos

2016          posėdyje (protokolo Nr. )

(Formą parengė Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė metodininkė Xxxxx Xxxxxxxxxxx)

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖ MOKYKLA PASIEKIMŲ VERTINIMO LAPAS

Xxxxxxx vardas, pavardė                  

Klasė     

(Mokomasis dalykas)

(Vertinimo data: mokslo metai)

Gerai susiformavę gebėjimai, mokėjimai, susidaryta žinių sistema (potencinės galimybės)	Nuolatinės, sunkiai šalinamos klaidos	Išvada apie mokinio pasiekimų atitikimą programiniams reikalavimams
1	2	3

Pasiekimus vertino                                                                                  

(parašas) (Vardas, pavardė)

Forma Nr. 2 PATVIRTINTA

Alytaus miesto spec. pedagogų metodiniame būrelyje 2012 m. rugpjūčio 29 d. protokolu Nr. 1.

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖ MOKYKLA INDIVIDUALIZUOTA                 MOKYMO PROGRAMA

2016–2017 m. m.    pusmetis

Xxxxxxx vardas, xxxxxxx                                         Xxxxx   

Individualūs ugdymo tikslai/ uždaviniai:

Programą rengė                       

(mokytojo vardas, xxxxxxx, xxxxxxx)

Vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, papildoma literatūra, naudojama mokinio ugdymui

Taikomi ugdymo būdai ir metodai (pažymėti ): sumažinamas užduočių kiekis;

supaprastinamos užduotys;

rašo tik dalį diktanto;

rašo kas antrą diktuojamą sakinį;

vadovėlio užduotys keičiamos mokytojo sudarytomis užduotimis; disgrafinių klaidų grupė

skaičiuojama kaip viena klaida (painiojamos panašios grafemos, grafiniai vienetai, simboliai); nereikalaujama dailaus rašto; rašydamas taria žodžius garsiai arba pašnibždomis; mažinamos skaitymo užduotys; tekstai mokiniui (-ei) perskaitomi: visada, kartais; skaitomą tekstą seka naudodamas (-a) pagalbines priemones (pieštuką, liniuotę ir pan.); prieš pateikiant užduotis suformuluojami konkretūs klausimai ; nereikalaujama mokytis atmintinai; mažinamos atmintinio mokymosi užduotys; atsakinėti leidžiama, naudojantis paties sudarytu planu;

aiškinant žodžiu, naudojama iliustruojanti medžiaga; schemos, grafiniai piešiniai, žemėlapiai komentuojami žodžiu; naudojamos paprastos schemos, grafiniai piešiniai, žemėlapiai; nereikalaujama naudoti žemėlapius, schemas; naudojamos specialiai parengtos užduotys, kuriose aiškiai išdėstoma skaičių struktūra (dešimtys, šimtai, tūkstančiai ir pan.); pažymimos vietos, kuriose dėl regimojo suvokimo problemų mokinys gali daryti klaidas; nereikalaujama atlikti braižymo užduočių; mažinamas braižymo užduočių kiekis; tekstiniai uždaviniai turi atspindėti gyvenimiškas situacijas arba būti iliustruojami; tekstiniai uždaviniai analizuojami naudojant uždavinių išsprendimo schemas; pamokų metu leidžiama naudotis: daugybos lentele;

taisyklių, formulių rinkiniais; kalkuliatoriais; kitomis papildomomis

priemonėmis Naudojamos dėmesį organizuojančios priemonės:

periodiškai atkreipiamas dėmesys į mokinio atliekamą užduotį; žymimi dėmesio organizavimo

pasiekimai;

naudojamas tarpinis atsiskaitymas atliekant užduotį;

naudojami mokytojo ir

mokinio susitarimai, organizuojantys dėmesį; nestabdomi pagalbiniai judesiai, padedantys

organizuoti dėmesį; kita            (išvardinti). priemonės. Akcentuojamos sėkmės. Kontrolinį darbą rašo

Naudojamos įvairios paskatinimo savarankiškai; su minimalia

pagalba;

su spec. pedagogo pagalba;

sumažinamas užduočių kiekis;

pateikiamos specialios

mokytojo parengtos užduotys; leidžiama naudotis visomis papildomomis priemonėmis

               (išvardinti).

Dalyko programos turinys		Mokinio pasiekimai: G – geri, P – patenkinami, S – silpni, N – nepatenkinami
Temos	Ugdomi gebėjimai

Iškilusios ugdymo problemos:

Tėvai (globėjai)                               

(parašas) (vardas xxxxxxx)

SUDERINTA

(parašas)

Vaiko gerovės komisijos pirmininkas

(vardas, xxxxxxx)

Vaiko gerovės komisijos

2016         posėdyje (protokolo Nr. )

(Formą parengė Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė metodininkė Xxxxx Xxxxxxxxxxx)

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖ MOKYKLA

PATVIRTINTA

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V- (1.7.)

2016–2017 mokslo metų                            klasės auklėtojo veiklos planas Klasės auklėtoja                  

SUDERINTA Pradinių klasių mokytojų metodinės grupės pasitarime, vykusiame 2016 m.      mėn.   d., protokolo Nr. Metodinės grupės pirmininkė
(parašas) (vardas, xxxxxxx) XXXXXXXXX Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
(parašas) (vardas, pavardė)
2016 m.         mėn.    d.

Klasės charakteristika.

Klasėje mokosi          mokinių (-iai), iš jų:            mergaičių (-tės);           berniukų (-ai). Klasės seniūnas (-ė) –           

Tėvų tarybos pirmininkas (-ė) -                  Ugdymo sėkmės, problemos, numatomi jų sprendimo būdai: Mokslo metų pradžioje

Po pirmo pusmečio

Po antro pusmečio

Mokyklos uždaviniai:

Klasės auklėtojos veiklos uždaviniai:

VEIKLOS PLANAS

Mėnuo	Darbo kryptys
	Darbas su mokiniais		Darbas su tėvais, kitais mokytojais ir mokyklos darbuotojais	Pastabos
	Su klase	Individualus	(Klasių tėvų susirinkimai, bendri renginiai, projektinė veikla, pokalbiai su medicinos darbuotojais ir kt.)
	Organizuojami renginiai (veiklos forma, tema)	Problemų identifikavimas, konsultacijos, pagalba, darbas su rizikos grupės, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais auklėtiniais

Klasės auklėtoja                                                                                                                                                          

(parašas) (vardas, xxxxxxx)

SUDERINTA su klasės mokiniais 2016 m. rugsėjo mėn.    d., pristatyta mokinių tėvams 2016 m.                mėn.    d.

32

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖ MOKYKLA

PATVIRTINTA

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V- (1.7.)

              pailgintos darbo dienos grupės

(grupės pavadinimas)

2016–2017 m. m. veiklos planas

SUDERINTA Pradinių klasių mokytojų metodinės grupės pasitarime, vykusiame 2016 m. mėn. d. protokolo Nr. Metodinės grupės pirmininkė
(parašas) (vardas, xxxxxxx) XXXXXXXXX Direktoriaus pavaduotoja ugdymui (parašas) (vardas, pavardė) 2016 m. mėn. d.

33

Mėnuo Savaitė Veiklos pavadinimas Bendradarbiavimas su mokytojais Bendradarbiavim as su tėvais Pastabos

Pailgintos darbo dienos grupės auklėtoja    

(parašas) (vardas, xxxxxxx)

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖ MOKYKLA

PATVIRTINTA

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V- (1.7.)

Mokytojos                                 2016–2017 mokslo metų Neformaliojo vaikų švietimo                           būrelio programa ir veiklos planas

SUDERINTA Pradinių klasių mokytojų metodinės grupės pasitarime, vykusiame 2016 m.     mėn.   d., protokolo Nr. Metodinės grupės pirmininkė
(parašas) (vardas, xxxxxxx) XXXXXXXXX Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
(parašas) (vardas, pavardė)
2016 m.         mėn.    d.

5. Bendrosios nuostatos

Alytaus Panemunės pagrindinė mokykla, savivaldybės biudžetinė įstaiga, A. Jonyno g. 10, LT-62373 Alytus.

Programos rengėjai (vardas, pavardė, kvalifikacija), programos pavadinimas, trukmė, apimtis, neformaliojo vaikų švietimo programos dalyvių amžius.

6. Tikslas ir uždaviniai

Nurodomas aiškus tikslas, konkretūs įgyvendinami uždaviniai, atitinkantys neformaliojo vaikų švietimo programos dalyvių amžių ir jų poreikius. Xxxxxxxx, kokios bus ugdomos kompetencijos.

7. Turinys, metodai ir priemonės

Aprašomas neformaliojo vaikų švietimo programos turinys, metodai, priemonės, įranga, padedantys siekti išsikelto tikslo ir uždavinių, ugdyti kompetencijas. Formalųjį švietimą papildančio ugdymo programose aprašomas programos suderinamumas su formaliojo švietimo programa ar jos moduliais.

8. Pasiekimai ir jų vertinimas

Šioje dalyje aprašomas neformaliojo vaikų švietimo programos dalyvių pasiekimų vertinimas (įsivertinimas), metodai, dažnumas.

Būrelio vadovė                                                                                                      

(parašas) (vardas, xxxxxxx)

Pastaba:

Parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1214 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. ISAK-991 „Dėl bendrųjų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo.

Būrelio veiklos planas

Eil. Nr. Mėnuo, savaitė Savaitė Xxxxxxx forma, tema Vertinimas, pastabos

Būrelio vadovė                                                                          

(parašas) (vardas, xxxxxxx)

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖ MOKYKLA

Pradinių klasių mokytojų metodinės grupės 2016–2017 mokslo metų veiklos planas

SUDERINTA Pradinių klasių mokytojų metodinės grupės pasitarime, vykusiame 2016 m.     mėn.   d., protokolo Nr. Metodinės grupės pirmininkė
(parašas) (vardas, xxxxxxx)
XXXXXXXXX Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
(parašas) (vardas, pavardė)
2016 m.         mėn.    d.

1. Praėjusių mokslo metų metodinės grupės veiklos analizė.

2. Mokyklos 2016–2017 m. m. tikslai ir uždaviniai.

3. Metodinės grupės 2016–2017 m. m. tikslai ir uždaviniai.

4. Metodinės veiklos turinys (ugdymo turinį, jo planavimą, dalyko mokymo metodiką, pasiekimų vertinimą reglamentuojančių dokumentų analizė ir derinimas, mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos pokyčių ir pokyčių priežasčių analizė, kvalifikacijos tobulinimas, geriausioji darbo patirtis ir jos sklaida, dalykų savaitės, olimpiados ir konkursai):

Nr.	Veikla	Data. Atsakingi asmenys	Laukiami rezultatai
1.	Kvalifikacijos tobulinimas, švietimą reglamentuojančių dokumentų svarstymas, mokyklos veiklos dokumentų derinimas
1.1.
1.2.
2.	Geriausios pedagoginės patirties sklaida, atviros pamokos, konferencijos, pasitarimai, mokinių mokymosi rezultatų bei jų pokyčių ir pokyčių priežasčių analizė
2.1.
2.2.
3.	Kita veikla
3.1.
3.2.

Metodinės grupės pirmininkė    

(parašas) (vardas, xxxxxxx)

Priedas Nr. 3

PATVIRTINTA

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V- (1.7.)

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO OPTIMIZAVIMO TVARKOS

APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių mokymosi krūvio optimizavimo tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis 2015– 2016 ir 2016–2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-459, bei 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau BUP), patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015

m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457, mokinių mokymosi krūvio optimizavimo nuostatomis, patvirtintomis 2003 m. rugpjūčio 26 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1197 „Dėl mokinių mokymosi krūvių“, Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau HN), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773, „Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija“, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970.

2. Šis aprašas reglamentuoja mokinių mokymosi krūvių optimizavimo tvarką Alytaus Panemunės pagrindinėje mokykloje.

II. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIŲ OPTIMIZAVIMO TIKSLAI, UŽDAVINIAI, PRINCIPAI

3. Mokymosi krūvių optimizavimo tikslai – lanksčiai vadovaujantis Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, mažinti mokymosi turinio apimtis, sudaryti optimalias sąlygas mokiniams mokytis pagal gebėjimus, turimą patirtį.

4. Mokymosi krūvių optimizavimo uždaviniai:

4.1. skatinti mokytojų bendradarbiavimą planuojant ugdymo procesą ir optimizuojant mokinių mokymosi krūvius;

4.2. ugdymo proceso organizavimą grįsti ugdymo(-si) poreikių analize;

4.3. padėti mokiniui pažinti save, įsivertinti savo polinkius, gebėjimus, vyraujančius mokymosi stilius;

4.4. skatinti mokinius racionaliai planuoti laiką, ugdyti mokinių mokymosi mokytis kompetencijas;

4.5. ieškoti racionalesnių, patrauklesnių informacijos pateikimo būdų;

4.6. mokytojams tarpusavyje derinti namų darbų skyrimą klasės mokiniams; garantuoti namų darbų skyrimo ir patikrinimo grįžtamąjį ryšį;

4.7. organizuoti ne daugiau kaip vieną kontrolinį darbą per dieną, mokinius apie jį informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę.

5. Optimizuojant mokymosi priemones, vadovaujamasi šiais principais:

5.1. ugdymo turinys diferencijuojamas ir individualizuojamas – pritaikomas mokinių turimai patirčiai, poreikiams, gebėjimų lygiui, mokymosi stiliams;

5.2. tobulinama mokytojų kvalifikacija šiose srityse: mokinių pažinimas, pagalba mokiniui, darbas su tėvais, aktyvūs mokymo(-si) būdai, mokinio kompetencijų ugdymas, ugdymo individualizavimas ir ugdymo turinio diferencijavimas, mokytis padedantis vertinimas, ugdymo proceso planavimas ir refleksija;

5.3. mokymosi krūvis (namų darbai, kontroliniai darbai) derinamas su kitais toje klasėje dirbančiais mokytojais;

5.4. skiriant mokymosi krūvį, vadovaujamasi bendrojo ugdymo mokyklos HN ir BUP rekomendacijomis, Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu.

III. MOKYKLOS, MOKYTOJŲ, MOKINIŲ FUNKCIJOS MOKYMOSI KRŪVIŲ OPTIMIZAVIMO PROCESE

6. Mokykla priima sprendimus dėl:

6.1. valstybės ugdymo turinio dokumentuose reglamentuojamo ir mokyklos steigėjo teikiamo ugdymo turinio pritaikymo ir įgyvendinimo atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės poreikius, mokytojų kvalifikaciją ir kompetencijas bei turimus išteklius;

6.2. ugdymo planavimo, ugdymo proceso organizavimo, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo, mokytojų atsakomybės už ugdymo proceso kokybę ir rezultatus;

6.3. vidinio ir išorinio mokinių pasiekimų bei mokyklos veiklos vertinimo informacijos kaupimo ir analizavimo, tobulintinų ugdymo sričių nustatymo ir priemonių šiam tobulinimui įgyvendinimo bei bendruomenės įtraukimo į ugdymo turinio procesą;

6.4. informacijos, reikalingos renkantis tolesnio mokymosi ar profesinės veiklos sritį, pateikimo mokiniams ir jų tėvams;

6.5. sąlygų sudarymo mokytojams bendradarbiaujant ir kuriant aktyvų mokymąsi skatinančią aplinką, dėl mokyklos ugdymo planų ir tvarkaraščių derinimo su mokytojais, aprūpinimo vadovėliais ir kitomis mokymo(-si) priemonėmis organizavimo, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pagal ugdymo prioritetus, uždavinius.

7. Mokyklos direktoriaus pavaduotojai ugdymui, vadovaujantys mokyklos ugdymo planą rengiančiai darbo grupei ar teikiantys jai pasiūlymus, tikslingai panaudoja BUP teikiamas galimybes:

7.1. inicijuoja ugdymo individualizavimą ir diferencijavimą;

7.2. sudaro sąlygas mokiniams pasirinkti dalykų modulius, pasirenkamuosius dalykus, formuoja laikinąsias grupes;

7.3. vykdo pamokų tvarkaraščio sudarymo reikalavimus;

7.4. inicijuoja mokinių krūvio tyrimą dėl ugdymosi poreikių ir vykdo mokinių mokymosi krūvio kontrolę;

7.5. laikosi neformaliojo vaikų švietimo valandų skyrimo reglamento; pagal galimybes integruoja formaliojo ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo turinį;

7.6. sudaro sąlygas mokiniams, lankantiems neformaliojo švietimo įstaigas, nelankyti kai kurių dalykų pamokų ir tuo metu atlikti kitas užduotis;

7.7. skatina mokytojų bendradarbiavimą, kvalifikacijos tobulinimą ir patirties sklaidą; teikia metodinę pagalbą mokytojams;

7.8. teikia informaciją tėvams (globėjams, rūpintojams) apie mokyklos veiklą, jų vaikų mokymosi pasiekimus ir pažangą;

7.9. užtikrina Lietuvos higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatų įgyvendinimą.

8. Mokytojai, planuodami ir įgyvendindami ugdymo turinį:

8.1. pritaiko jį pagal mokinių turimą patirtį, gebėjimus, poreikius bei mokymosi stilius;

8.2. ugdo esmines mokinių kompetencijas ir gebėjimus; padeda tėvams ir pačiam mokiniui atskleisti jo gebėjimus;

8.3. vykdo tarpdalykinę integraciją;

8.4. ugdymo turinį individualizuoja ir diferencijuoja;

8.5. taiko ugdymo inovacijas, vadovauja motyvuojančios aplinkos kūrimui;

8.6. skiria tikslingus, diferencijuotus ar/ir individualius su mokiniais bei klasėje dirbančiais mokytojais žodiniu susitarimu suderintus namų darbus;

8.7. mokomųjų dalykų planus derina ir aptaria su kitais toje klasėje, paralelių klasių koncentre dirbančiais mokytojais;

8.8. vertinimo informaciją panaudoja mokinių poreikiams nustatyti, tolesniam mokymui(-si) planuoti, ugdymo kokybei gerinti;

8.9. mokinių mokymosi rezultatus ir reikalingą pagalbą aptaria su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais), klasėje dirbančiais mokytojais, klasės auklėtoju; esant būtinybei su socialiniu pedagogu ar psichologu;

8.10. pagal galimybes ir poreikį teikia individualias konsultacijas mokiniams;

8.11. organizuoja kontrolinius ar kitus atsiskaitomuosius darbus, vadovaudamasis Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašu (priedas Nr.6). Kontrolinius darbus numato mokomųjų dalykų ilgalaikiuose planuose.

9. Mokyklos socialinis pedagogas organizuoja mokinių vyraujančių mokymosi stilių nustatymą, vykdo kitą tiriamąją veiklą.

10. Profesijos patarėja mokymo krūvių optimizavimo procese:

10.1. teikia pagalbą mokiniams, renkantis mokymosi kryptį;

10.2. teikia konsultacijas profesinės karjeros klausimais, organizuoja tiriamąją veiklą, ją vykdo.

11. Klasių auklėtojai mokymo krūvių optimizavimo procese:

11.1. analizuoja mokinių ugdymo (-si) nesėkmių priežastis;

11.2. organizuoja ir vykdo tėvų švietimą vaiko darbo higienos įgūdžių formavimo, pagalbos mokantis teikimo klausimais;

11.3. bendradarbiauja su dalykų mokytojais padedant pažinti ugdytinius.

12. Mokiniai tiesiogiai dalyvauja krūvių optimizavimo procese:

12.1. teikdami vienas kitam tarpusavio pagalbą, konsultuodami bendraklasius;

12.2. produktyviai bendradarbiaudami su dalykų mokytojais;

12.3. kruopščiai ir atsakingai dirbdami per pamokas efektyviai išnaudoja pamokos laiką, nesukelia drausmės problemų;

12.4. savalaikiškai atlieka namų darbus;

12.5. atskleidžia savo mokymosi nesėkmių priežastis patiems priimtina forma.

IV. MOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

13. Didesnį už minimalų privalomų pamokų skaičių (ne didesnį nei 10 procentų nuo minimalaus mokiniui skiriamų pamokų skaičiaus, nurodyto BUP 123 ir 124 punktuose) dalykams, dalykų moduliams mokytis 5–8 klasių mokiniams skiria suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais).

14. Esant lėšų mokymosi pagalbai skiria trumpas konsultacijas (sudaromos laikinos grupės), atsižvelgiant į mokinių poreikius ir mokymosi galias. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) informuojami apie mokinio daromą pažangą jam suteikus mokymosi pagalbą. Xxxxxxx konsultacijos neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį.

15. Tėvų (globėjų) prašymu ir direktoriaus įsakymu 7–8 mokiniai gali būti atleisti nuo dailės, muzikos, kūno kultūros, išimties atvejais – ir kitų privalomojo dalyko pamokų (ar jų dalies) lankymo, jeigu:

15.1. yra 7–8 klasių mokiniai ir mokosi sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose ir kūno kultūros mokytojo, trenerio, mokinio raštu yra susitarta. Mokiniai įpareigojami ginti mokyklos garbę įvairiose tarpmokyklinėse sporto varžybose. Nesilaikantys šio reikalavimo mokiniai privalo lankyti kūno kultūros pamokas;

15.2. yra tarptautinių ar nacionalinių olimpiadų, konkursų nugalėtojai per einamuosius mokslo metus;

15.3. yra 7–8 klasių mokiniai ir ne mažiau kaip dvejus metus mokosi arba yra baigę muzikos mokyklą.

16. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šios programos turi derėti su bendrųjų programų turiniu.

17. Mokykla priima sprendimus dėl menų, kūno kultūros dalykų, o išimties atvejais – ir kitų dalykų vertinimų, gautų mokantis pagal neformaliojo švietimo programas, įskaitymo ir konvertavimo į dešimtbalę vertinimo sistemą.

18. Mokiniai atleistųjų pamokų metu (išskyrus pirmą ir paskutinę pamokas) mokosi individualiai mokyklos skaitykloje. Pažeidus šį reikalavimą, mokykla už mokinių saugumą neatsako.

19. 1–4 klasių mokiniams:

19.1. per dieną negali būti daugiau kaip 5 pamokos;

19.2. namų darbai neskiriami prieš šventines dienas, savaitgalius ir atostogas;

19.3. organizuojamas ne daugiau kaip vienas diagnostinis darbas per dieną.

20. 5–8 klasių mokiniams:

20.1. per dieną negali būti daugiau kaip 7 pamokos, penktadieniais – ne daugiau kaip 5 pamokos;

20.2. ne daugiau kaip vienas diagnostinis (kontrolinis ar kitas atsiskaitymas raštu iš temos, skyriaus) darbas per dieną;

20.3. namų darbai neskiriami prieš šventines dienas, savaitgalius ir atostogas.

21. Ugdymas pradedamas ne anksčiau kaip 8.00 val. ir ne vėliau kaip 9.00 val.

Priedas Nr. 4

PATVIRTINTA

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V- (1.7.)

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Bendrosiomis programomis, Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 „Dėl Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratos“, Ugdymo programų aprašais, Panemunės pagrindinės mokyklos elektroninio dienyno tvarkymo nuostatais ir kitais mokyklos bendruomenės susitarimais.

2. Tvarka remiamasi rengiant ir atnaujinant mokyklos veiklos dokumentus.

3. Tvarkoje aptariami mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslai ir uždaviniai, bendrieji vertinimo principai ir nuostatos, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, panaudojimas, informavimas.

4. Ši tvarka skelbiama mokyklos interneto svetainėje.

5. Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.

Įsivertinimas – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus.

Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).

Vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai (turinio validumas); vertinimo būdai atitinka vertinimo tikslus.

Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.

Vertinimo kriterijai – pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų reikalavimus atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai.

Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių demonstravimas arba mokinio žinioms, gebėjimams, įgūdžiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

Vertinimo tipai ( klasifikuojami pagal vertinimo paskirtį):

Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus.

Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

Apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje.

Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai, su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas.

Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.).

Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas.

II. VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei; pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, mokyklos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

7. Vertinimo uždaviniai:

7.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir kelti mokymosi tikslus;

7.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

7.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos;

7.4. nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, teikti mokiniams reikiamą pagalbą.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

8. Vertinimo nuostatos:

8.1.vertinimas grindžiamas mokinių amžiaus tarpsniais, psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais;

8.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, įgytos/pagilintos kompetencijos, pastangos, asmeninė pažanga;

8.3. vertinimas, skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti;

8.4. vertinama individuali mokinio pažanga (idiografinis vertinimas) – mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.

9. Vertinimo principai:

9.1. tikslingumas – vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį;

9.2. atvirumas ir skaidrumas – su mokiniais tariamasi dėl vertinimo formų, laiko, aiškūs vertinimo kriterijai;

9.3.objektyvumas ir veiksmingumas – siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi BP reikalavimais, naudojami įvairūs vertinimo informacijos šaltiniai, taikomos modernios vertinimo metodikos. Vertinimas pritaikomas pagal mokinių poreikius ir galias, pasiekimus ir daromą pažangą;

9.4. informatyvumas – vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma tai, ką mokinys jau išmoko, kokias žinias, gebėjimus ar įgūdžius dar reikia tobulinti;

9.5. pozityvumas ir konstruktyvumas – vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomi trūkumai ir padedama juos ištaisyti.

IV. VERTINIMO PLANAVIMAS

10. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu. Mokomųjų dalykų ilgalaikiuose planuose, kurie aptarti ir suderinti mokytojų metodinėse grupėse ir su kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju ugdymui, mokytojai numato, kada ir kaip bus atsiskaitoma už programos dalis.

11. Dalykų mokytojai pamokoje skelbia mokiniams jų pasiekimų vertinimo kriterijus.

12. Dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus, suderina ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus.

13. Pradėdami naują skyrių arba temą, mokytojai paskelbia mokiniams, kada, už ką, kokia forma reikės atsiskaityti.

14. Mokiniams, kurie mokosi pagal pritaikytas dalykų programas, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimų kriterijus.

15. Su mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka ir metodika mokiniai supažindinami per pirmąsias mokomųjų dalykų pamokas.

16. Mokinių tėvai (globėjai) su mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka supažindinami mokslo metų pradžioje.

V. PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

17. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas susideda iš dviejų pagrindinių dalių, kurios skiriasi pagal paskirtį ir tikslus:

17.1. vertinimo ugdymo procese (mokant ir mokantis);

17.2. vertinimo baigus kurso, modulio, pradinio, pagrindinio ugdymo programą/jos dalį.

18. Vertinimą ugdymo procese sudaro formuojamasis ir diagnostinis vertinimai – du vienas kitą lemiantys vertinimo tipai.

19. Formuojamasis vertinimas:

19.1. padeda mokytojui ir mokiniui numatyti ugdymo(-si) kryptį bei veiksmus, patvirtinti daromą pažangą. Šio proceso metu mokytojas stebi mokinių mokymąsi, komentuoja, aptaria, skatina pačius mokinius vertinti savo mokymosi eigą;

19.2. neformalizuojamas ir nefiksuojamas – jo paskirtis nustatyti, ar jau pasiekti mokymosi tikslai ir uždaviniai, padrąsinti, paskatinti mokinius, išsakyti konstruktyvias pastabas;

19.3. mokytojui ir mokiniui suteikia grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą, t.y. parodo, kaip mokinys išmoko tai, kas buvo numatyta, kokių yra galimybių siekti daugiau, ar liko mokymosi spragų, kur reikia daugiau pastangų. Ši informacija mokiniui pateikiama laiku ir tinkamai. Mokytojui ji padeda parinkti mokymo strategijas;

19.4. sukuria prielaidas mokiniams pasitikėti mokytoju, geranoriškai bendradarbiauti įveikiant mokymosi sunkumus. Mokytojas aiškina, pataria, pozityviai komentuoja mokinio veiklą;

19.5. nesiejamas su pažymiu, jo tikslas yra ne kontroliuoti, o padėti mokytis. Mokinio veikla vertinama žodžiu ar raštu tada, kai norima padėti, padrąsinti, nukreipti tam tikrai veiklai. Šio vertinimo rezultatai viešai neskelbiami.

20. Diagnostinis vertinimas:

20.1. skirtas išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi uždaviniai, kam ir kokia pagalba reikalinga, kokie tolesni mokymosi žingsniai. Diagnostinis vertinimas dažniausiai taikomas prieš pradedant naują mokymosi etapą (temą, kurso dalį ar kt.);

20.2. remiasi mokinių stebėjimu, namų darbų ir kontrolinių užduočių rezultatais. Jis padeda nustatyti mokymosi stipriąsias puses bei spragas, atliekamas sistemingai, mokiniai ir jų tėvai gauna kokybišką grįžtamąją informaciją;

20.3. taikomas aptinkant individualius mokinio mokymosi poreikius, pritaikant programą, metodus. Diagnostinio vertinimo informacija naudojama apdairiai, kad netaptų mokinių atrankos pagrindu;

20.4. mokytojas, atsižvelgęs į vertinimo tikslą, parenka tinkamus diagnostinio vertinimo būdus, užduoties apimtį, laiką, vertinimo informacijos pateikimo mokiniams formą;

20.5. pusmečio eigoje mokinys gali būti įvertintas ne mažiau kaip vienu kaupiamojo vertinimo pažymiu, pažymiai fiksuojami elektroniniame dienyne (likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki pusmečio pabaigos);

20.6. kaupiamasis vertinimas taikomas vertinant mokinių pastangas ir veiklos veiksmingumą taškais, kurie konvertuojami į 10 balų sistemą pagal kriterijus:

pareigingumas, tinkamas pasirengimas pamokai (mokymosi priemonių pasirengimas, vadovėlio tvarkingumas, pagal lietuvių kalbos reikalavimus ir susitarimus su dalyko mokytoju pildomas dalyko sąsiuvinis/pratybų sąsiuvinis) – 1 taškas;

namų darbų teisingas atlikimas – 1 taškas;

mokinio aktyvumas pamokoje, atsakomybė už mokymosi rezultatus, teisingas užduoties atlikimas (atsakymas žodžiu ar raštu) – 2 taškai;

dalyvavimas mokyklos, miesto, regiono, šalies olimpiadose/konkursuose/parodose – 2–10 taškų;

už papildomus darbus (projektas, pranešimas, tikslingas darbas grupėje) – 2 taškai;

20.7. kaupiamojo vertinimo metu gauti taškai konvertuojami į 10 balų sistemą: 4 taškai – 4 balai;

5 taškai – 5 balai;

6 taškai – 6 balai;

7 taškai – 7 balai;

8 taškai – 8 balai;

9 taškai – 9 balai;

10 taškų – 10 balų;

20.8. su kuruojančio dalyką mokyklos vadovu raštu suderinta kaupiamojo vertinimo sistema mokytojas supažindina mokinius ugdymo proceso pradžioje, viešai skelbia kabinete/klasėje;

20.9. ne mažiau kaip vieną pamoką po mokinio ligos jo pasiekimai nevertinami formaliuoju būdu, mokiniui teikiama pedagoginė pagalba pamokoje, siūloma lankyti konsultacijas.

21. Pradinių klasių mokinių pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinami. Taikoma nepažyminė vertinimo sistema, pagrįsta idiografiniu vertinimo principu, kai vertinama mokinio individuali pažanga, ankstesni mokymosi rezultatai lyginami su esamais. Vertinimas paprastai atliekamas stebint, klausinėjant (žodžiu ir raštu), skiriant klasės ir namų užduotis, atliekant testus, rašant kontrolinius, pristatant projektus. Kaupiamasis vertinimas taikomas vertinant mokinių aktyvų dalyvavimą pamokoje, pagalbą draugui, sąsiuvinių tvarkingumą ir rašto kultūrą, mokėjimą savarankiškai susirasti ir pasinaudoti informacija įvairiuose šaltiniuose, aktyvų dalyvavimą įvairiuose projektuose, knygų skaitymą. Informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) pateikiama elektroniniame klasės dienyne. Mokinio pasiekimams ir pažangai fiksuoti naudojami ir kiti mokytojo pasirinkti vertinimo informacijos kaupimo būdai ir formos.

Apibendrinamasis vertinimas atliekamas ugdymo laikotarpio ir pradinio ugdymo programos pabaigoje. Pusmečio mokinių pasiekimai apibendrinami vertinant mokinio padarytą pažangą, orientuojantis į BP aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius, ir įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma ,,nepatenkinamas“.

Vertinant mokinių dorinio ugdymo pasiekimus, nurodoma padaryta ar nepadaryta pažanga:

,,p. p.“ arba ,,n. p.“.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta ar nepadaryta pažanga fiksuojama įrašant ,,p. p.“ arba ,,n. p.“.

Kaupiamasis vertinimas vykdomas pagal šiuos kriterijus: mokinio sąsiuvinių tvarkingumas, rašto kultūra (vieną kartą per mėnesį fiksuojama įrašu elektroniniame dienyne); knygų skaitymas (vieną kartą per pusmetį fiksuojama elektroniniame dienyne įrašu lietuvių kalbos pamokų vertinimo skiltyje).

22. Mokinių pasiekimai ir pažanga vertinami pagal BP nusakytus požymius ir kriterijus, mokytojo individualią vertinimo metodiką.

23. Adaptacinis laikotarpis:

23.1. pirmosios dvi rugsėjo mėnesio savaitės skiriamos 6–8 klasių mokinių adaptacijai, adaptacijos metu taikomas formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas. Aptarus mokytojų metodinėse grupėse, išaiškinus mokiniams kaupiamojo vertinimo ir jo konvertavimo į pažymius metodiką, šis vertinimas taikomas pamokose per visus mokslo metus;

23.2. adaptaciniu laikotarpiu (rugsėjo mėn.) 5 klasės mokiniai pažymiais/įskaita nevertinami, mokinių pasiekimai netikrinami kontroliniais darbais, informacija apie mokinių pasiekimus ir pažangą teikiama kitais mokytojo pasirinktais būdais;

23.3. naujai į mokyklą priimtiems mokiniams vieną mėnesį nerašomi nepatenkinami įvertinimai, šių mokinių pasiekimai netikrinami kontroliniais darbais.

24. Mokymo dalykų vertinimas:

24.1. visų dalykų, išskyrus dorinį ugdymą ir modulius, 5–8 klasių mokinių pasiekimai vertinami 10 balų sistema: 10 – puikiai, 9 – labai gerai, 8 – gerai, 7 – pakankamai gerai, 6 – vidutiniškai, 5 – patenkinamai, 4 – pakankamai patenkinamai, 3 – nepatenkinamai, 2 – blogai, 1 – labai blogai;

24.2. mokinių pasiekimai ir pažanga mokantis dorinio ugdymo ir dalykų modulių vertinami įrašu ,,įskaityta“ arba ,,neįskaityta“, dalyko modulio įvertinimai įskaitomi į to dalyko programos pasiekimų vertinimą.

24.3. mokinių, dalyvavusių tarptautinio mobilumo (judumo) mainų programose, mokymosi pasiekimai įskaitomi neorganizuojant atsiskaitymų;

24.4. įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą, įrašas „neatestuota“, – jeigu mokinio pasiekimai nėra įvertinti;

24.5. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

24.6. integruotai ugdomų bendrojo ugdymo klasėse mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, vertinimas individualizuojamas.

25. Mokinių pasiekimų ir pažangos įvertinimai, gauti pamokoje, į 1–8 klasių elektroninius klasių dienynus surašomi vertinimo dieną.

26. Baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį, rekomenduojama rašyti kontrolinį ar kitą atsiskaitomąjį darbą.

27. Kontrolinių ir kitų atsiskaitomųjų darbų skelbimo tvarka ir vertinimas:

27.1. kontrolinis darbas skiriamas baigus didesnės apimties temą, atlikimo laiką derina klasėje dirbantys mokytojai;

27.2. eksperimentiniai (laboratoriniai, praktikos) darbai ugdo mokinių praktinius gebėjimus:

.Mokinys, naudodamasis duotomis priemonėmis, turi išspręsti iškeltą problemą (išmatuoti, apskaičiuoti, įvertinti, palyginti, sisteminti, braižyti brėžinius, formuluoti išvadas);

27.3. apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę. Mokiniams turi būti aišku, ką jie turi mokėti, ką pasiekti ir kaip bus vertinama. Prieš vykdant kontrolinį darbą, esant galimybei, skiriamas laikas išeitai medžiagai pakartoti, įtvirtinti;

27.4. kontrolinio darbo užduotys parenkamos įvairios, kad kiekvienas mokinys galėtų atlikti paprastesnes užduotis ir gauti teigiamą įvertinimą. Rekomenduojama užduotis pateikti taip, kad būtų nurodytas kiekvienos užduoties ar klausimo įvertinimas taškais. Mokiniams turi būti žinoma taškų konvertavimo į dešimtbalę vertinimo sistemą metodika.

Įvertinant atliktas užduotis, rekomenduojama vadovautis šia schema:

Teisingų atsakymų apimtis	Balai (pažymiai)
90–100 proc.	10
80–89 proc.	9
70–79 proc.	8
60–69 proc.	7
45–59 proc.	6
35–44 proc.	5
25–34 proc.	4
17–24 proc.	3
10–16 proc.	2
0–9 proc.	1

27.5. mokiniams per dieną gali būti skiriama ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Nerekomenduojama kontrolinių darbų rašyti pirmadieniais ir penktadieniais;

27.6. kontroliniai darbai neorganizuojami pirmą mokymosi dieną po atostogų ar šventinių dienų bei paskutinę pusmečio savaitę (išskyrus 1–4 kl.);

27.7. kontroliniai darbai ištaisomi per savaitę, jų rezultatai surašomi į elektroninį klasės dienyną. Kontrolinį darbą, pageidaujant mokiniams, privaloma perrašyti, jei daugiau kaip 50 proc. mokinių už jį gavo nepatenkinamą įvertinimą;

27.8. kontrolinių darbų rezultatai aptariami klasėje, numatomi būdai mokymosi spragoms šalinti;

27.9. mokiniai, nerašę kontrolinio darbo, ne dėl ligos praleidę pamokas, atsiskaito sutartu, patogiu mokytojui ir mokiniui laiku, bet ne vėliau kaip per dvi savaites. Įvertinimas fiksuojamas atsiskaitymo dieną. Jei mokinys neatsiskaito, įrašomas vertinimas „1“ arba ,,neįsk“.

28. Pasiekimų pusmečių ir metinis įvertinimas:

28.1. mokinio pasiekimų ir pažangos pusmečio įvertinimas išvedamas apskaičiuojant aritmetinį visų mokinio pasiekimų įvertinimų vidurkį, pažymį apvalinant į didesniojo pusę, kai po kablelio yra „5“ir daugiau bei į mažesnę pusę, kai po kablelio yra „4“ ir mažiau;

28.2. metinis įvertinimas mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu. Jei pasibaigus ugdymo procesui skirtos užduotys suteikia mokiniui, kurio mokymosi pasiekimai mokantis pagal dalyko programą fiksuoti nepatenkinamu metiniu įvertinimu, galimybę pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamas mokymosi pasiekimų lygį, nustatytą bendrosiose programose, tai papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu;

28.3. mokinio, besimokančio pagal pagrindinio ugdymo programą, pasiekimai įvertinami:

28.3.1. I ir II pusmečiuose pažangaus mokinio mokymosi pasiekimų metinis įvertinimas – pusmečių įvertinimų aritmetinis vidurkis;

28.3.2. jeigu mokinio I pusmečio įvertinimas 1–3 balai arba „neįskaityta/neatestuota“, o II pusmečio įvertinimas 5–10 balai arba „įskaityta“, metinis įvertinimas – patenkinamas (4–6 balai) arba ,,įskaityta“ (atsižvelgiama į padarytą pažangą);

28.3.3. jeigu mokinio I pusmečio įvertinimas 3 balai, o II pusmečio įvertinimas 4 balai, metinis įvertinimas – pakankamai patenkinamas (4 balai);

28.3.4. jeigu mokinio I pusmečio pasiekimų įvertinimas 4–6 balai arba „įskaityta“, o II pusmečio įvertinimas 1–3 balai arba „neįskaityta“, metinis įvertinimas – nepatenkinamas (3 balai arba ,,neįskaityta“);

28.3.5 jeigu mokinio I pusmečio įvertinimas 1–2 balai, o II pusmečio įvertinimas 4 balai, metinis įvertinimas – nepatenkinamas (3 balai);

28.3.6. jeigu mokinio viename pusmetyje įvertinimas ,,atleista“, kitame – pažymys/įskaita, metinis įvertinimas – pažymys/įskaita.

29. Mokinių, praleidusių 50 proc. ir daugiau pamokų vertinimas:

29.1. jeigu mokinys ne dėl ligos praleido 50 proc. ir daugiau dalyko pamokų ir neįsisavino programos medžiagos, jam organizuojama iš neįsisavinto kurso dalies įskaita, įskaitos laikas raštu suderinamas su mokiniu ir jo tėvais (globėjais);

29.2. mokinys, neatsiskaitęs už praleistą programos medžiagą, neatestuojamas.

VI. VERTINIMO INFORMACIJOS FIKSAVIMAS IR ANALIZĖ

30. Vertinimo informacija fiksuojama vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas, Savarankiško mokymosi tvarka, Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012-09-26 įsakymu Nr. V-1405 „Dėl mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, elektroninio dienyno pildymo, Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašo nuostatomis.

31. 1–4 klasės mokinių mokymosi pasiekimai ir pažanga fiksuojami:

31.1. elektroniniame klasės dienyne ir kitais mokytojo pasirinktais vertinimo kaupimo būdais ir formomis. Pusmečio įvertinimai elektroniniame klasės dienyne nurodomi įrašant ugdymo dalykų apibendrintą pasiekimų lygį, dorinio ugdymo, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių,

ugdomų pagal individualizuotą programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių – padarytą arba nepadarytą pažangą;

31.2. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir jų tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai ir pan.); mokantis pagal ,,Šok“ programą, informacija apie mokymosi rezultatus mokiniams ir jų tėvams teikiama pupų (lietuvių kalbos), riešutų (matematikos), gilių (pasaulio pažinimo) skaičiumi, ,,šviesoforo“ spalvomis, apibendrinimu- diagramomis, grafikais, pagal susitarimą atitinkamu lipdukų skaičiumi už atliktą darbą, sudarant kaupiamųjų darbų segtuvus;

31.3. baigus pradinio ugdymo programą, rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas.

32. Pradinio ugdymo programos mokinių pasiekimai vertinami pagal tokią schemą:

32.1. jeigu per pusmetį dalykui skirta 1 savaitinė valanda, mokinio pasiekimai vertinami ne mažiau kaip 3 įvertinimais (komentarais);

32.2. jeigu 2 savaitinės valandos, – ne mažiau kaip 5 įvertinimais (komentarais);

32.3. jeigu 3 ir daugiau savaitinės valandos, – ne mažiau kaip 7 įvertinimais (komentarais).

33. 5 (po adaptacinio laikotarpio)–8 klasių mokinių:

33.1. kontrolinės užduotys, savarankiški, projektiniai, kūrybiniai, laboratoriniai ir kt. darbai, kai mokiniai parodo BP numatytas žinias, kompetencijas, vertinami pažymiu (dorinio ugdymo, modulių – įskaita), įvertinimas įrašomas į elektroninį klasės dienyną.

33.2. 5 klasių mokinių pasiekimai ir pažanga aptariami po adaptacinio periodo, dalyvaujant klasių auklėtojams, dalykų ir buvusiems pradinių klasių mokytojams.

34. Pagrindinio ugdymo programos mokinių pasiekimai vertinami pagal tokią schemą:

34.1. mokinių pusmečio pasiekimai vertinami iš ne mažiau kaip dviejų pasiekimų įvertinimų (jei mokinys nelankė dėl pateisinamos priežasties ne mažiau kaip 50 proc. pamokų);

34.2. jeigu per pusmetį dalykui skirta 1 savaitinė valanda, mokinio pasiekimai vertinami ne mažiau kaip 3 įvertinimais;

34.3. jeigu 2 savaitinės valandos, – ne mažiau kaip 5 įvertinimais;

34.4. jeigu 3 ir daugiau savaitinės valandos, – ne mažiau kaip 7 įvertinimais.

35. Pusmečių ir metiniai mokinių pasiekimų įvertinimai fiksuojami elektroniniame klasės dienyne, mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinėse.

36. Mokinių pasiekimai:

36.1. analizuojami ne rečiau kaip du kartus per metus bei aptariami klasės valandėlėje (atsakingas klasės auklėtojas). Ne rečiau kaip kartą per mokslo metus organizuojamas klasės mokinių pasiekimų aptarimas su klasėje dirbančiais mokytojais (atsakingas klasės auklėtojas);

36.2 nuolat stebimi ir, esant reikalui, Vaiko gerovės komisijoje, klasės auklėtojų, dalyko mokytojų, tėvų, mokyklos vadovų pasitarimuose aptariami;

36.3. metodinėse grupėse analizuojami diagnostinių darbų, mokinių pasiekimų pusmečių, metinių rezultatų pokyčiai, aptariamos pokyčių priežastys. Mokinių pusmečių bei metiniai pasiekimų rezultatai aptariami ir analizuojami Mokytojų tarybos posėdyje;

36.4. remdamasi mokinių pasiekimų ir pažangos rezultatų pokyčių analize, mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo išvadomis mokykla priima sprendimus dėl ugdymo turinio, mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių, mokinio pasiekimų vertinimo tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų ir uždavinių realumo.

VII. SAVARANKIŠKAS MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDAS. MOKYMAS NAMIE

37. Mokinių mokymas savarankišku proceso organizavimo būdu vykdomas vadovaujantis Savarankiško mokymosi tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007-08-31 įsakymu Nr. ISAK-1759, mokymas namie – vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012-09-26 įsakymu Nr. V-1405 „Dėl mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo

tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013-05-27 įsakymu Nr. V-460, bei 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais (toliau BUP), patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015-05-06 įsakymu Nr. V-457, ir mokyklos 2016–2017 m. m. ugdymo planais.

VIII. INFORMAVIMAS

38. Mokslo metų pradžioje dalykų mokytojai su mokiniais aptaria mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarką, dalyko vertinimo metodiką, o kiekvienos pamokos pradžioje – ir konkrečius mokymosi uždavinius, vertinimo kriterijus, atsiskaitymo laiką. Klasių, kabinetų skelbimų lentoje informuojama apie taikomą dalyko vertinimo metodiką.

39. Mokykla informuoja mokinių tėvus (globėjus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (2011-05-12, Nr. I-1374) ir mokyklos nustatyta tvarka. Taiko įvairius informavimo būdus (įrašai elektroniniame klasės dienyne, individualus pokalbis žodžiu ar telefonu, vizitai į mokinio namus, pranešimai-informacijos raštu, klasės ar/ir mokyklos mokinių tėvų susirinkimai, atviros dienos mokykloje, susitikimai su mokyklos vadovais).

40. Pradinių klasių mokiniams pusmečio pabaigoje įrašomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis ar nurodoma padaryta arba nepadaryta pažanga. Baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas, jis perduodamas mokyklai, kurioje mokinys mokysis pagal pagrindinio ugdymo programą.

41. 5–8 klasių mokiniams jų pasiekimų įvertinimus į elektroninį klasės dienyną surašo dalykų mokytojai. Mokinių pasiekimai sistemingai įvertinami baigus dalyko programos temą, skyrių (kontrolinės užduotys, savarankiški, projektiniai, laboratoriniai ir kt. darbai).

42. Mokinio tėvų (globėjų) prašymu klasių auklėtojai vieną kartą per mėnesį pateikia mokinio pasiekimų įvertinimus popierine informacijos-dokumento versija.

43. Mokykla ne rečiau kaip vieną kartą per mokslo metus organizuoja tėvams atvirų durų dienas bei susitikimus su mokyklos administracija arba tėvams sudaro sąlygas susitikti su dalykų mokytojais.

44. Dalykų mokytojai tėvų (globėjų) pageidavimu gali būti kviečiami į klasių tėvų susirinkimus.

IX. NAMŲ DARBŲ SKYRIMAS

45. Namų darbų skyrimo tikslai: padėti mokiniui geriau įsisavinti mokomąją medžiagą, ugdyti jo gebėjimus pritaikyti teoriją praktinių uždavinių sprendimui.

46. Mokinių namų darbai sistemingai tikrinami ir vertinami mokytojo pasirinktais būdais, apie namų darbų vertinimo būdus informuojami mokiniai.

47. Mokiniams, lankantiems pailgintos darbo dienos grupę bei neturintiems sąlygų namų darbus atlikti namuose, sudaromos sąlygos atlikti namų darbus mokykloje.

48. Namų darbai neskiriami mokinių atostogoms.

X. LANKOMUMO REGISTRAVIMO TVARKA

49. Mokinių lankomumas registruojamas elektroniniame klasės dienyne.

50. Už kiekvieną praėjusį mėnesį klasės auklėtojas pateikia lankomumo ataskaitą mokyklos socialiniam pedagogui (1–8 kl.).

51. Daugiausiai be pateisinamos priežasties praleidę pamokų mokiniai kviečiami susitarti dėl lankomumo gerinimo į Vaiko gerovės komisijos posėdžius, dalyvaujant tėvams (globėjams).

XI. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO

52. Mokiniai kartu su dalyko mokytoju aptaria lūkesčius, pasiekimų ir pažangos vertinimo kriterijus, nagrinėja vertinimo informaciją. Mokytojo padedami, jie mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą. Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį mokymąsi.

53. Mokinių tėvai (globėjai) įtraukiami į mokyklos bendruomenės veiklą. Jie gauna išsamią, laiku el. dienyne ir kitais būdais pateikiamą informaciją apie vaiko mokymosi pasiekimus ir pažangą, mokymosi problemas ir reikiamą pagalbą. Mokinių tėvams (globėjams) teikiama informacija apie pasiekimų ir pažangos vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką.

54. Mokytojai:

54.1. planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimą ugdymo procese;

54.2. apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus;

54.3. vertinimo informaciją fiksuoja elektroniniame klasės dienyne;

54.4. likus vienam mėnesiui iki pusmečių pabaigos analizuoja mokinių pasiekimų ir pažangos pusmečio galimus įvertinimus bei informuoja mokinius, klasių auklėtojus, dalyką kuruojantį mokyklos vadovą apie mokinių mokymosi sunkumus;

54.5. remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą(-si);

54.6. rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama pagalba;

54.7. mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodikas aptaria metodinėse grupėse, derina su dalyką kuruojančiu mokyklos vadovu.

55. Mokykla:

55.1. nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarką;

55.2. užtikrina mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo metodikų dermę mokiniui pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų. Koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir dažnumą;

55.3. užtikrina, kad klasių auklėtojai atliktų mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos I pusmečio ir praėjusių mokslo metų metinių rezultatų pokyčių analizę bei su mokiniais, dalykų mokytojais, mokinių tėvais (globėjais), mokyklos vadovais aptartų mokymosi pagalbos poreikį ir būdus;

55.4. vertina mokyklos ir mokytojo darbo kokybę, remdamasi mokinių pasiekimais ir pažanga, atsižvelgdama į mokyklos kontekstą, akademinę, fizinę, emocinę, socialinę aplinką.

Priedas Nr. 5

PATVIRTINTA

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V- (1.7.)

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neformaliojo vaikų švietimo organizavimo tvarkos aprašas parengtas įgyvendinant Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK – 2695 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. V-554 redakcija), Bendrųjų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-991 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-1214 redakcija), 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-459 patvirtintu ir 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais 2015 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-457.

2. Pagrindinės sampratos sąvokos:

Neformalusis vaikų švietimas – kryptinga veikla, padedanti vaikui įgyti kompetencijos, tapti sąmoninga asmenybe, sugebančia atsakingai ir kūrybingai spręsti savo problemas ir aktyviai veikti visuomenėje bei prisitaikyti prie kintančios aplinkos.

Neformaliojo vaikų švietimo mokytojas – asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal neformaliojo vaikų ugdymo programas, turintis darbo patirtį ir kompetenciją.

Neformaliojo vaikų švietimo programa – neformaliojo vaikų švietimo mokytojo (įstaigos) parengta ir neformaliojo švietimo metodais įgyvendinama programa, kuria siekiama ugdyti vaiko kompetencijas plėtojant prigimtinius vaiko gebėjimus.

Neformaliojo vaikų švietimo teikėjas – organizacijos, kurioms neformalusis vaikų švietimas yra pagrindinė arba kita veikla, laisvasis mokytojas, šios sampratos nustatytais principais teikiantis neformaliojo vaikų švietimo paslaugas.

II. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Neformaliojo vaikų švietimo tikslas yra per kompetencijų ugdymą formuoti asmenį, sugebantį tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius.

4. Neformaliojo vaikų švietimo uždaviniai:

4.1. ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą;

4.2. ugdyti pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę;

4.3. lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis kritiškoje visuomenėje.

III. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO OBJEKTAS, PRINCIPAI

5. Neformaliojo vaikų švietimo objektas-priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai, 1–10 klasių mokiniai.

6. Neformaliojo vaikų švietimo principai:

6.1. aktualumas – neformaliojo švietimo siūlomų veiklų pasiūla, skirta socialinėms, kultūrinėms, asmeninėms, edukacinėms, profesinėms ir kitoms kompetencijoms ugdyti;

6.2. demokratiškumas – mokytojai, tėvai ir vaikai yra bendrojo ugdymo proceso kūrėjai, kartu identifikuoja poreikius;

6.3. prieinamumas – sudaromos visos sąlygos vaiko kompetencijoms ugdytis per pasirinktą veiklą. Siūlomos veiklos ir mokymosi būdai yra prieinami visiems vaikams pagal amžių, išsilavinimą, turimą patirtį, nepriklausomai nuo socialinės padėties;

6.4. individualizavimas – ugdymas individualizuojamas pagal kiekvienam vaikui reikalingą kompetenciją, atsižvelgiant į jo asmenybę, galimybes, poreikius ir pasiekimus;

6.5. savanoriškumas – vaikai laisvai renkasi neformaliojo švietimo būrelį, tinkamiausias veiklas kompetencijoms ugdyti, dalyvauja jose savo noru.

IV. NEFORMALIAJAME VAIKŲ ŠVIETIME ĮGYJAMOS KOMPETENCIJOS

7. Neformaliojo vaikų švietimo būdu kompetencijos įgyjamos per pasirinktos krypties veiklą.

8. Kompetencijos suprantamos kaip mokėjimai atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma.

9. Neformaliojo švietimo būdu ugdomos šios kompetencijos:

9.1. asmeninės – savęs pažinimas, savistaba, pasitikėjimas savimi, savęs vertinimas, savianalizė, saviraiška, sveika gyvensena, atsakomybė už savo veiksmus;

9.2. edukacinės (mokymosi) – savarankiškas mokymas bei informacijos valdymas, mokymasis visą gyvenimą, informacijos gavimas, jos analizavimas bei panaudojimas, mąstymo lankstumas (loginis, kritinis – probleminis, kūrybinis);

9.3. socialinės – bendravimas ir bendradarbiavimas, darbas komandoje, demokratinių struktūrų ir procedūrų išmanymas, sprendimų priėmimas, konfliktų sprendimas, lygių galimybių įsisąmoninimas, ekologinė savimonė;

9.4. profesinės – specifinių sričių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, supratimas apie šiuolaikinę darbo rinką, požiūris į veiklos kokybę.

V. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO REZULTATAI

10. Vaikas įgis kompetencijų, būtinų asmeniniam, visuomeniniam ir profesiniam gyvenimui, jos padės vaikui tapti brandžia asmenybe, gebančia atsakingai spręsti savo problemas ir aktyviai veikti bendruomenėje, visuomenėje bei įsitvirtinti darbo rinkoje.

11. Išaugs visuomenės narių pilietiškumas ir tautiškumas, asmenys aktyviau dalyvaus bendruomeniniame ir visuomeniniame (politiniame) gyvenime.

12. Savarankiškos, kryptingai motyvuotos asmenybės gebės kurti bendruomeniškumą skatinančią aplinką ir į ją įtraukti daugiau visuomenės narių.

VI. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

13. Neformaliojo vaikų švietimo mokytoju turi teisę dirbti asmenys, įgiję aukštąjį arba aukštesnįjį (specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) vidurinį išsilavinimą, neturintys pedagogo kvalifikacijos, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka išklausę pedagoginių – psichologinių žinių minimumo kursą, taip pat asmenys, baigę neformaliojo ugdymo kursus ir turintys tai patvirtinantį pažymėjimą. Būrelių vadovai skiriami direktoriaus įsakymu.

14. Mokykla kiekvienų mokslo metų pabaigoje įvertina ateinančiųjų mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius (prireikus juos tikslina mokslo metų pradžioje) ir atsižvelgusi į juos siūlo neformaliojo švietimo programas.

15. Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos atsižvelgiant į mokyklos tradicijas, mokinių ir tėvų poreikius, veiklos pobūdį, periodiškumą ir trukmę. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai.

16. Neformalusis vaikų švietimas vykdomas pagal parengtą programą vieneriems metams.

17. Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje -ne mažiau kaip 12 mokinių.

18. Neformalusis vaikų švietimas organizuojamas po pamokų arba „langų“ metu.

19. Užsiėmimo trukmė 1 klasėje – 35 min., 2–8 klasėse – 45 minutės.

20. Neformaliojo vaikų švietimo programos mokinių atostogų metu nevykdomos.

21. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, atsakinga už neformalųjį vaikų švietimą, koordinuoja mokyklos būrelių veiklą, bendradarbiauja su kitomis neformaliojo vaikų švietimo institucijomis.

VII. NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO DOKUMENTAI IR JŲ PRIEŽIŪRA

22. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos atsižvelgus į bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų programų kriterijus, tvirtinamus švietimo ir mokslo ministro.

23. Neformaliojo vaikų švietimo programos ir planai tvirtinami mokyklos direktoriaus įsakymu.

24. Programa ir planas rengiami pagal mokyklos nustatytą formą.

25. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui parengia neformaliojo vaikų švietimo veiklos tvarkaraštį.

26. Būrelio veikla fiksuojama elektroniniame neformaliojo vaikų švietimo dienyne pagal dienyno pildymo reikalavimus.

27. Elektroninio neformaliojo vaikų švietimo dienyno priežiūrą vykdo direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Priedas Nr. 6

PATVIRTINTA

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V- (1.7.)

1-4 KLASIŲ NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO VALANDŲ PASKIRSTYMAS

2016-2017 M.M.

Klasių grupės	1-4 kl.
Valandų pagal ugdymo planą	18
Panaudota valandų	18
Nepanaudota valandų	-
Skirta pradinių klasių mokytojoms	8
Vadovo vardas, pavardė, būrelio pavadinimas	Valandų sk.
Laisva Adomaitienė Tautinių šokių ansamblis „Uldukas“ I grupė II grupė	2 2
Xxxxxxx Xxxxxxx Jaunučių choras I grupė II grupė	2 2
Xxxx Xxxxxxxxxxxxx, akompaniatorė	1
Xxxxxxx Xxxxxxxxxx Sporto ,,Stiprūs ir vikrūs“	1
Xxxxx Xxxxxxxxxx ,,Kompiuteris-mano draugas“	1
Xxxxxx Xxxxxxxxxx Dailės ,,Vaikystės spalvos“	1
Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx Etnokultūros	1
Xxxxx Xxxxxxxxxxxxxx Meninės raiškos ,,Atverkime tautosakos skrynelę“	1
Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx Linijinių šokių studija ,,Katutės“	1
Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx Judriųjų žaidimų būrelis	1
Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx Xxxxx ,,Sūkurys“	1
Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx Anglų ,,Mes – jaunieji europiečiai“	1

Priedas Nr. 7

PATVIRTINTA

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V- (1.7.)

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS PROFESINIO ORIENTAVIMO VYKDYMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašas nustato karjeros paslaugų teikimo mokykloje tvarką.

2. Mokykla teikia profesinio orientavimo paslaugas joje besimokantiems mokiniams, jų tėvams;

3. Mokykla yra atsakinga už kokybišką profesinio orientavimo paslaugų suteikimą kiekvienam mokiniui.

4. Profesinio orientavimo paslaugos teikiamos remiantis šiais dokumentais:

4.1. 2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015-05-06 įsakymu Nr. V-457;

4.2. Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314;

4.3. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014-01-15 įsakymu Nr. V-72.

5. Profesinio orientavimo paslaugų teikimo pagrindinis tikslas – mokinių karjeros (t. y. visą gyvenimą trunkančios asmeniui ir visuomenei reikšmingų asmens mokymosi, saviraiškos ir darbo patirčių sekos) kompetencijų, savarankiškumo bei sąmoningumo ugdymas.

6. Profesinio orientavimo paslaugos apima ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir profesinio konsultavimo paslaugas.

7. Profesinio orientavimo paslaugos teikiamos vadovaujantis šiais principais:

7.1. prieinamumo. Profesinio orientavimo paslaugos teikiamos visiems mokiniams, užtikrinant lygias galimybes, įvertinant poreikius;

7.2. nešališkumo, laisvo pasirinkimo ir asmeninės atsakomybės už karjeros sprendimus. Profesinio orientavimo paslaugų teikėjai padeda mokiniui pasirinkti ir įgyvendinti geriausias jo karjeros vystymo galimybes. Kiekvienas mokinys savarankiškai apsisprendžia dėl asmeninės karjeros perspektyvų, priima su mokymusi susijusius sprendimus. Turėdamas laisvę rinktis, mokinys taip pat prisiima atsakomybę už savo pasirinkimus;

7.3. individualizavimo. Profesinio orientavimo paslaugos teikiamos atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius;

7.4. paslaugų kokybės. Profesinio orientavimo paslaugų teikėjai atsakingi už aukštą jų teikiamų ugdymo karjerai, karjeros informavimo ir karjeros konsultavimo paslaugų kokybę ir profesinio elgesio etikos laikymąsi.

II. PROFESINIO ORIENTAVIMO PASLAUGŲ TEIKIMO ORGANIZAVIMAS

8. Profesinio orientavimo paslaugų teikimą mokykloje koordinuoja Ugdymo karjerai darbo grupė.

8.1. Ugdymo karjerai darbo grupės funkcijos:

8.1.1. tiria mokinių profesinio orientavimo paslaugų poreikį;

8.1.2. teikia profesinio orientavimo paslaugas (ugdymo karjerai, informavimo, konsultavimo, įvertinimo, įsivertinimo, veiklinimo) mokiniams ir jų tėvams;

8.1.3. kaupia išteklius, reikalingus profesinio orientavimo paslaugoms teikti;

8.1.4. teikia mokytojams informaciją ir kitus išteklius, reikalingus profesinio orientavimo paslaugoms teikti;

8.1.5. esant reikalui siunčia mokinius į pedagoginę psichologinę tarnybą;

8.1.6. nuolat vykdo profesinio orientavimo paslaugų savianalizę, siekiant kuo didesnio naudingumo mokiniams ir mokyklos bendruomenei.

8.2. Ugdymo karjerai darbo grupei vadovauja darbo grupės pirmininkas;

8.3. profesiniam orientavimui reikalinga medžiaga kaupiama skaitykloje, kur sudarytos sąlygos atskiroms veikloms vykdyti, informavimui skirtai medžiagai ir priemonėms laikyti, naudotis kompiuteriais.

9. Profesinio orientavimo paslaugų sistemos mokykloje dalyviai – mokiniai, mokyklos administracija, profesijos patarėja, mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai, klasių auklėtojai, karjeros ugdymo grupės nariai, mokinių šeimos, socialiniai partneriai.

10. Profesinis orientavimas apima ugdymo karjerai, karjeros informavimo ir karjeros konsultavimo paslaugas:

10.1. ugdymas karjerai yra prioritetinė profesinio orientavimo sritis, karjeros informavimas ir karjeros konsultavimas papildo ugdymą karjerai, padeda mokiniams spręsti konkrečius karjeros klausimus.

11. Mokykla vykdo mokinių ugdymą karjerai:

11.1. sudaro sąlygas ir užtikrina, kad visi mokiniai įgytų karjeros kompetencijų (savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo, karjeros įgyvendinimo);

11.2. įgyvendina Ugdymo karjerai programą.

12. Ugdymas karjerai vykdomas:

12.1. pradinio ugdymo (1–4 kl.) mokiniams integruojant ugdymo karjerai turinį į įvairių dalykų pamokas bendrųjų kompetencijų kontekste ne mažiau kaip 6 pamokas per mokslo metus, klasių valandėlių metu;

12.2. pagrindinio ugdymo pirmosios dalies (5–8 klasių) mokiniams:

12.2.1. integruojant į įvairių dalykų pamokas bendrųjų kompetencijų kontekste. Mokytojai pažymi tai ilgalaikiuose planuose, nurodydami laiką, temą, ugdomas kompetencijas;

12.2.2. per klasių auklėtojų veiklą. Klasių auklėtojai savo veiklos planuose numato ugdymui karjerai skirti nemažiau kaip 2 klasės valandėles per pusmetį. Pravedę užsiėmimą užpildo ugdymo karjerai klasės valandėlės formą ir perduoda ją profesijos patarėjai. Ugdymo karjeros grupės nariai teikia klasių auklėtojams metodinę pagalbą;

12.2.3. per kultūrinę, meninę, pažintinę veiklą, neformalųjį vaikų švietimą. Klasių auklėtojai, šią veiklą vykdantys dalykų mokytojai akcentuoja veiklų ugdymo karjerai aspektą.

13. Rekomenduojamos ugdymo karjerai sritys: savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo, karjeros įgyvendinimo (rugsėjo–gegužės mėn.), apibendrinimas, rezultatų analizė (birželio mėn.).

14. Ugdymą karjerai vykdo profesijos patarėja, dalykų mokytojai, klasių auklėtojai, ugdymo karjerai grupės nariai.

15. Mokykla vykdo profesinį informavimą:

15.1. sudaro sąlygas mokiniams gauti ir aptarti informaciją apie mokymosi ir darbo galimybes; mokymąsi kitose ugdymo įstaigose, jų vykdomas mokymo programas, priėmimo taisykles; darbo rinką ir jos pokyčių prognozes (profesijų paklausą ir pan.);

15.2. organizuoja profesinį veiklinimą: išvykas į įmones, įstaigas ir darbo veiklos stebėjimą, praktinę veiklą, praktinį mokymą, įgytos patirties aptarimą ir kt.;

15.3. profesinį veiklinimą vykdo profesijos patarėja, klasių auklėtojai, dalykų mokytojai, ugdymo karjeros grupė.

16. Profesinį informavimą vykdo profesijos patarėja, ugdymo karjerai grupės nariai, dalykų mokytojai.

17. Mokykla vykdo profesinį konsultavimą (individualų ir grupinį):

17.1. sudaro mokiniams galimybes pažinti ir aptarti individualias savybes, galinčias turėti įtakos karjerai (mokymuisi įvairiose pakopose, darbui);

17.2. padeda spręsti klausimus, susijusius su karjeros planavimu (individualaus ugdymo plano sudarymas, ugdymo įstaigos, mokymosi krypties pasirinkimas);

18. Profesinį konsultavimą vykdo profesijos patarėja, ugdymo karjerai grupės nariai, klasių auklėtojai.

19. Mokinio karjeros aplankas:

19.1. 5–8 kl. mokiniai viso profesinio orientavimo proceso metu pildo savo karjeros aplanką. Mokinius konsultuoja ir padeda tvarkyti karjeros aplanką klasės auklėtojas ir, esant galimybei, karjeros koordinatorius (aplankas turėtų būti mokinio įgytų karjeros kompetencijų įrodymas, tęsiant mokymąsi kitoje mokymosi įstaigoje);

19.2. karjeros aplanke mokinys kaupia dalyvavimo profesinio orientavimo veiklose, mokymosi ir dalyvavimo neformaliojo švietimo veikloje, veiklos už mokyklos ribų ir savanorystės įrodymus (informaciją apie mokinio mėgstamą veiklą, interesus, anketas, apklausų lapus, nedidelius kūrybinius darbus ir t. t.), liudijančius mokinio žinias ir gebėjimus karjeros srityje;

19.3. mokinių karjeros aplankai laikomi klasės auklėtojo, o esant galimybei, karjeros koordinatoriaus kabinete.

20. Profesinio orientavimo procese mokykla pasitelkia mokyklos bendruomenę, darbdavius ir jų organizacijas, kitus socialinius partnerius, visuomenines organizacijas, rėmėjus.

21. Profesinio orientavimo mokykloje stebėseną organizuoja ir vykdo ugdymo karjerai darbo grupė (renka ir analizuoja duomenis apie ugdymo karjerai organizavimą, ugdymo karjerai sistemos būklę, jei reikia, inicijuoja jos pokyčius).

22. Lėšų mokinių profesiniam orientavimui mokykloje skiriama iš mokinio krepšelio lėšų, rėmėjų ir kitų teisėtų lėšų.

Priedas Nr. 8

PATVIRTINTA

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V- (1.7.)

MOKINIŲ ELGESIO TAISYKLĖS

1. Aš esu Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos mokinys, šios mokyklos, Alytaus miesto ir Lietuvos patriotas.

2. Mokykloje pagarbiai bendrauju su mokytojais ir kitais mokyklos bendruomenės nariais.

3. Namuose pagarbiai elgiuosi su šeimos nariais, vertinu jų pastangas rūpintis manimi.

4. Viešose vietose elgiuosi taip, kaip tinka mokiniui (nerūkau, nevartoju svaigalų, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų).

5. Atvykstu į mokyklą:

5.1. griežtai laikydamasis eismo taisyklių;

5.2. ne vėliau kaip 5 min. iki pirmos pamokos pradžios, žinodamas, kad pamokos prasideda ir baigiasi pagal tvarkaraštį;

5.3. sveikinuosi su mokytojais, mokyklos darbuotojais, svečiais;

5.4. jeigu esu priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytinis ar 1–4 klasės mokinys, prieš pamokas nusirengiu klasės rūbinėje ir iki 7.30 val. laukiu I aukšto fojė, 7.30 val. einu į 127 kabinetą (bibliotekėlę) arba lieku fojė, atėjus mokytojai 7.45 val. einu į klasę;

5.5. jeigu esu 5–8 klasės mokinys, prieš pamokas nusirengiu klasės rūbinėje ir iki pirmo skambučio laukiu I aukšto fojė, nuo 7.30 val., jei yra poreikis, einu į skaityklą.

6. Pamokų ir renginių metu:

6.1. jeigu mokausi 5–8 klasėje, po pirmo skambučio laukiu mokytojo prie klasės, kabineto;

6.2. įėjus į klasę mokytojui, atsistoju, mokytojui xxxxxx, sėduosi;

6.3. visas reikalingas darbui priemones (knygas, sąsiuvinius ir kt.) pasidedu ant suolo;

6.4. vykdau mokytojų reikalavimus, saugiai elgiuosi ir dirbu, kol mokytojas paskelbia pamokos pabaigą;

6.5. sėdžiu mokytojo paskirtoje darbo vietoje;

6.6. išeinu iš pamokų tik gavęs klasės auklėtojo, visuomenės sveikatos priežiūros specialistės arba budinčio mokyklos vadovo leidimą;

6.7. jeigu negaliu dalyvauti pamokose, apie tai mano tėvai informuoja klasės auklėtoją;

6.8. už praleistas pamokas atnešu tėvų (praleista iki 2 dienų) paaiškinimą arba gydytojo (praleista 3 ir daugiau dienų) pažymą;

6.9. išvykti ilgesniam laikui galiu tik tėvams pateikus prašymą ir direktoriui leidus. Už visų praleistų pamokų temas atsiskaitau pusmečio pabaigoje;

6.10. kūno kultūros pamokose dalyvauju tik su sportine apranga ir sportiniais bateliais, persirengimo kambariuose elgiuosi pagal mokinių elgesio taisykles, į sporto salę įeinu ir iš jos išeinu tik mokytojui leidus;

6.11. atvykęs į popamokinius renginius, nusirengiu rūbinėje ir laukiu I aukšto fojė, kol ateis budintis vadovas arba renginio organizatorius;

6.12. į mokyklą nesinešu gaiviųjų gėrimų, o nusipirkęs jų valgykloje, čia pat ir išgeriu;

6.13. į mokyklą nesinešu vertingų, su mokymusi nesusijusių daiktų, priešingu atveju - atsakau už jų saugumą pats;

6.14. pasibaigus klasės vakaronei ar kitam renginiui, kartu su klasės draugais sutvarkau patalpą;

6.15. pamokų ir renginių metu mobilųjį telefoną išjungiu;

6.16. mokykloje ir jos teritorijoje (be mokyklos administracijos leidimo) nefilmuoju ir nefotografuoju.

7. Pertraukų metu:

7.1. po skambučio išeinu iš klasės į koridorių, o esant geram orui – į mokyklos vidinį kiemelį; iš mokyklos teritorijos per ilgąsias pertraukas išeinu į namus tik pateikęs raštišką tėvų prašymą direktoriui;

7.2. koridoriuje netriukšmauju, nebėgioju, nesėdžiu ant palangių;

7.3. nerūkau (tabako gaminių, elektroninių cigarečių), nevartoju ir kitaip nedisponuoju energetiniais gėrimais, svaigalais ir kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;

7.4. nesityčioju iš kitų, padedu tiems, iš kurių tyčiojasi, bendrauju su tais, kurie yra atstumti, informuoju suaugusius apie patyčias;

7.5. koridoriuose, laiptinėse einu tik dešine puse, laiptinėse nestoviu;

7.6. po pamokų sutvarkau savo darbo vietą;

7.7. už ne vietoje paliktus drabužius, kuprines ir/ar kitus daiktus atsakau aš pats.

8. Valgykloje:

8.1. elgiuosi kultūringai ir pagarbiai (neišdykauju, nešūkauju, nešiukšlinu bei klausau budinčių mokytojų), patalpomis naudojuosi tik pagal paskirtį: valgykloje tik valgau (žinau, kad pertraukų metu nevalgantiems mokiniams draudžiama būti valgykloje ir užimti vietas);

8.2. į valgyklą einu be palto ar striukės, kuprinę pasidedu lentynoje;

8.3. prieš valgį plaunu rankas;

8.4. saugau indus ir įrankius;

8.5. pavalgęs indus nunešu į tam skirtą vietą;

8.6. esant poreikiui, t.y. nespėjus suvalgyti nusipirkto maisto ar panorėjus jį neštis namo, maisto produktus išsinešu tik įsidėjęs į krepšelį.

9. Rūpinuosi savo išvaizda, vadovėliais ir sąsiuviniais:

9.1. į pamokas ir renginius ateinu apsirengęs tvarkingais drabužiais. Sportinę aprangą dėviu tik dalyvaudamas kūno kultūros pamokose ir sportiniuose renginiuose. Puošiuosi saikingai;

9.2. plaukus ir nagus tvarkau taip, kad atitiktų estetinius, higieninius ir sanitarinius reikalavimus ir netrukdytų praktiniams užsiėmimams;

9.3. mano vadovėliai ir sąsiuviniai aplenkti, rūpestingai prižiūrimi. Vadovėlių kortelėje yra įrašai apie jų būklę ir savininką. Mokslo metų pabaigoje vadovėlius grąžinu mokytojui;

9.4. xxx atsakingas už man duotas priemones ir mokyklinį inventorių; už tyčia sugadintą mokyklos turtą ir kitas mokymo priemones atlygina mano tėvai.

10. Paskatinimai:

10.1. žinau, kad galiu pelnyti paskatinimus už puikius mokymosi pasiekimus ir gerą elgesį:

10.1.1. padėkas;

10.1.2. pagyrimus (žodžiu ar raštu) ir kt.

11. Poveikio priemonės:

11.1. žinau, kad už netinkamą elgesį man gali būti taikomos šios poveikio priemonės:

11.1.1. būti pakviestas pokalbiui į Vaiko gerovės komisijos posėdį, gauti pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą už pamokų praleidinėjimą be pateisinamos priežasties ir mokinio elgesio taisyklių pažeidimus;

11.1.2. pakeista ugdymosi vieta;

11.1.3. informuotas mokyklos vadovas ar jo įgaliotas atstovas;

11.1.4. organizuotas daiktų patikrinimas;

11.1.5. panaudoti pagrįsti fiziniai veiksmai.

Priedas Nr. 9

PATVIRTINTA

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V- (1.7.)

PAMOKOS, SKIRTOS 1–4 KLASIŲ MOKINIAMS MOKYMOSI POREIKIAMS TENKINTI (KONSULTACIJOMS)

Klasė	Iš viso pamokų	Panaudotos pamokos
1 klasė	1	Įvairių dalykų konsultacijos
2 klasė	1	Įvairių dalykų konsultacijos
3 klasė	1	Įvairių dalykų konsultacijos
4 klasė	2	Įvairių dalykų konsultacijos
Iš viso:	5

Priedas Nr.10

PATVIRTINTA

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V- (1.7.)

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖS MOKYKLOS PAILGINTOS DARBO DIENOS GRUPĖS VEIKLOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ši tvarka nustato:

1.1. pailgintos darbo dienos grupės veiklos paskirtį, tikslą;

1.2. sudarymo principus;

1.3. reikalavimus pailgintos darbo dienos grupės auklėtojui;

1.4. veiklos organizavimo ypatumus.

2. Pailgintos darbo dienos grupės paskirtis:

2.1. kryptingai tęsti mokinių kompetencijų ugdymą popamokinėje veikloje;

2.2. sudaryti sąlygas mokinių turiningam laisvalaikiui.

3. Pailgintos darbo dienos grupės tikslas – plėtoti vaikų socializacijos galimybes, skatinti kultūrines ir pilietinės brandos ugdymą, užtikrinti saugų užimtumą po pamokų.

4. Pailgintos darbo dienos grupės veiklos plano kūrimas grindžiamas mokyklos bendruomenės numatytais tikslais ir uždaviniais, mokytojų, mokinių ir jų tėvų bendradarbiavimu bei demokratinėmis nuostatomis.

II. PRIĖMIMO Į PAILGINTOS DARBO DIENOS GRUPĘ TVARKA

5. Pailgintos darbo dienos grupė sudaroma iš mokinių, kurių tėvai (globėjai, rūpintojai) direktoriui pateikia raštišką prašymą ir dokumentus, kuriais vadovaujantis taikomos lengvatos priimant vaiką į pailgintą darbo dienos grupę, o vėliau - pagal aplinkybes, numatytas šio aprašo

13.1 ir 13.3 papunkčiuose.

6. Laiku nepateikus reikiamų dokumentų, mokama bendra tvarka. Pateikus dokumentus, mokestis už praėjusį laiką neperskaičiuojamas, išskyrus atvejus, kai socialinė pašalpa yra paskirta už praėjusį laikotarpį.

7. Mokestis nemokamas nuo to mėnesio pirmos dienos, kada pristatyti dokumentai.

8. Tėvai (globėjai, rūpintojai) atsako už pateiktų dokumentų teisingumą.

9. Pirmumo teisę lankyti pailgintos darbo dienos grupę turi:

9.1. socialiai remtinų, rizikos grupės šeimų vaikai;

9.2. važinėjantys iš tolimesnių vietų į mokyklą autobusu;

9.3. našlaičiai ir netekę tėvų globos;

9.4. turintys socializacijos problemų.

10. Pailgintos darbo dienos grupė komplektuojama nuo kiekvienų mokslo metų pabaigos iki kitų mokslo metų rugsėjo 1 dienos.

11. Mokiniai ir jų skaičius pailgintos darbo dienos grupėje per mokslo metus gali kisti, atsižvelgiant į tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus, pasikeitusias jų gyvenimo aplinkybes. Rekomenduojama, kad mokiniai pailgintos darbo dienos grupę pradėtų lankyti mėnesio pirmą dieną; iš pailgintos darbo dienos grupės būtų išbraukiami mėnesio paskutinę dieną.

12. Už popamokinę mokinių priežiūrą pailgintos darbo dienos grupėje nustatytas 0,21 Eur dienos mokestis. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokestį privalo mokėti kiekvieną mėnesį be įsiskolinimo.

13. Nuo mokesčio už teikiamą popamokinę mokinių priežiūrą pailgintos darbo dienos grupėje mokyklos direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiami:

13.1. vaikai iš šeimų, kurios gauna socialinę pašalpą (pažyma pristatoma kas trys mėnesiai iš Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus);

13.2. vaikai, esantys socialinės rizikos šeimų įskaitoje (pateikus Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendaciją);

13.3. vaikai, kurių xxx xxxxx arba motina (tėvas), viena(as) auginanti(is) vaiką, yra bedarbiai (pristačius iš darbo biržos pažymą kas trys mėnesiai);

13.4. vaikai, kuriems yra nustatytas neįgalumas (pateikus neįgaliojo pažymėjimą).

14. Mokestis už teikiamą popamokinę mokinių priežiūrą pailgintos darbo dienos grupėje neskaičiuojamas ir nemokamas už nelankytas dienas šiais atvejais:

14.1. dėl vaiko ligos (pateikus gydymo įstaigos pažymą);

14.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) kasmetinių atostogų metu (pateikus pažymą iš darbovietės);

14.3. tėvų (globėjų, rūpintojų) nemokamų atostogų metu (pateikus pažymą iš darbovietės);

14.4. mokinių atostogų metu;

14.5. kai tėvai arba vienas iš tėvų dirba pamainomis arba pagal suminę darbo laiko apskaitą (slenkančiu grafiku) (pateikus tėvų arba vieno iš tėvų darbo grafikus iš darboviečių);

14.6. kai pailgintos darbo dienos grupę lanko du ar daugiau vaikų iš tos pačios šeimos, susirgus vienam vaikui (pateikus gydymo įstaigos pažymą), mokestis neskaičiuojamas ir kitam(- iems) vaikui(-ams) iš tos pačios šeimos, jeigu jie nelanko pailgintos darbo dienos grupės brolio (sesers) ligos metu).

III. PAILGINTOS DARBO DIENOS GRUPĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR FINANSINĖ APSKAITA

15. Pailgintos darbo dienos grupės auklėtoju gali dirbti pedagoginį išsilavinimą turintis asmuo. Jis vadovaujasi grupės auklėtojo pareigybės aprašymu ir mokyklos darbo tvarkos taisyklėmis.

16. Grupės veikla organizuojama pagal grupės auklėtojo parengtą mokslo metų veiklos planą. Jis suderinamas pradinių klasių mokytojų metodinės grupės pasitarime bei su direktoriaus pavaduotoja ugdymui, kuruojančia pradinį ugdymą, ir patvirtinamas mokyklos direktoriaus įsakymu.

17. Ugdomoji veikla pradedama nuo kiekvienų mokslo metų rugsėjo 1 dienos ir baigiama paskutinę pradinių klasių mokslo dieną (pagal ugdymo planą).

18. Pailgintos darbo dienos grupės veiklos tvarkaraštis tvirtinamas direktoriaus įsakymu.

19. Pailgintos darbo dienos grupės veiklos tvarkaraštis gali keistis, atsižvelgiant į pradinių klasių mokinių pamokų ir klasių valandėlių tvarkaraštį ir kitas aplinkybes.

20. Ugdomąją veiklą grupės auklėtojas fiksuoja TAMO dienyne.

21. Už pailgintos darbo dienos grupėje organizuojamą veiklą auklėtojas atsiskaito pradinių klasių mokytojų metodinės grupės, direkcijos pasitarime.

22. Pailgintos darbo dienos grupės auklėtojas vykdo įsipareigojimus, numatytus raštiškame susitarime tarp pailgintos darbo dienos grupės tėvų tarybos pirmininko ir pailgintos darbo dienos grupės auklėtojo, t.y. priima pinigus iš grupės mokinių tėvų už popamokinę mokinių priežiūrą, pateikia tėvams grynųjų pinigų perdavimo, priėmimo ir apmokėjimo žiniaraštį (priedas) pasirašyti ir apmoka už suteiktas paslaugas.

23. Mokyklos direktorius atsako už tai, kad tėvai mokestį mokėtų kiekvieną mėnesį be įsiskolinimo. Nesumokėjus mokesčio be pateisinamos priežasties už du mėnesius, direktorius turi teisę jį išsireikalauti teisės aktų nustatyta tvarka.

24. Surinktus pinigus už vaiko popamokinę priežiūrą pailgintos darbo dienos grupėje grupės auklėtojas įneša (perveda) į AB SEB banko sąskaitą Nr. XX000000000000000000 pasibaigus mėnesiui, iki kito mėnesio 7 d. Mokyklos vyr. buhalterė pinigus perveda į Alytaus miesto savivaldybės biudžetą ir apskaito kaip įstaigos veiklos pajamas.

IV. FINANSAVIMAS

25. Atlyginimas pailgintos darbo dienos grupės auklėtojui mokamas iš Alytaus miesto savivaldybės biudžeto asignavimų. Iš mėnesinio tėvų (globėjų, rūpintojų) mokesčio už vaiko popamokinę priežiūrą pailgintos darbo dienos grupėje darbo užmokestis atstatomas 2 kartus per finansinius metus: pasibaigus mokslo metams ir gruodžio mėnesio pabaigoje.

26. Ugdymo priemonės įsigyjamos iš Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos lėšų.

ALYTAUS PANEMUNĖS PAGRINDINĖ MOKYKLA

              PAILGINTOS DARBO DIENOS GRUPĖS MOKESČIO UŽ POPAMOKINĘ MOKINIŲ PRIEŽIŪRĄ GRYNŲJŲ PINIGŲ PERDAVIMO, PRIĖMIMO IR APMOKĖJIMO ŽINIARAŠTIS

2016 m.                mėn.

Eil. Nr.	Mokinio vardas, pavardė	Klasė	Mokamų dienų skaičius	Lėšų suma eurais	Mokėtojo vardas, pavardė	Mokėtojo parašas	Xxxxxxxx
1	2	3	4	5	6	7	8

Eil. Nr. Mokinio vardas, pavardė
Klasė Mokamų dienų skaičius Lėšų suma eurais Mokėtojo vardas, pavardė Mokėtojo parašas Xxxxxxxx

Iš viso priimta lėšų	Xxxxxx, pavardė	Parašas
Iš viso sumokėta lėšų	Xxxxxx, pavardė	Xxxxxxx
Iš viso gauta lėšų	Xxxxxx, pavardė	Xxxxxxx

67