ŠV. IGNACO LOJOLOS KOLEGIJOS STUDIJŲ TVARKA
PATVIRTINTA
Šv. Xxxxxx Xxxxxxx kolegijos direktoriaus 2021 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-01
ŠV. XXXXXX XXXXXXX KOLEGIJOS STUDIJŲ TVARKA
I. BENDROJI DALIS
1. Šv. Xxxxxx Xxxxxxx kolegijos studijų tvarka (toliau – studijų tvarka) nustato studijų Šv. Xxxxxx Xxxxxxx kolegijoje (toliau – Kolegija) sistemą, studijų baigimo sąlygas, studijų organizavimo sąlygas, vertinimo sistemą, studentų teises ir pareigas, jų santykius su Kolegija.
2. Kolegijoje vykdomos studijos organizuojamos vadovaujantis Šv. Xxxxxx Xxxxxxx pedagogine paradigma, siekiant išugdyti į praktinę veiklą orientuotus specialistus, įgyjančius profesinio bakalauro laipsnį.
3. Pagrindinės sąvokos:
3.1. Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba kompetentingos institucijos pripažintas kaip jam lygiavertis išsilavinimas.
3.2. Akademinė skola – per vertinamąjį laikotarpį neišlaikytas egzaminas ar kitas galutinis atsiskaitymas.
3.3. Dėstytojas – asmuo, kurio pagrindinė veikla yra ugdyti ir mokyti studentus aukštojoje mokykloje.
3.4. Diplomas – asmeniui suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis dokumentas.
3.5. Diplomo priedėlis – neatskiriama diplomo dalis, jį papildantis dokumentas, kuriame nurodomas studijų programos pavadinimas ir informacija apie pasiektus studijų rezultatus
3.6. ECTS (anglų kalba – European Credit Transfer System) – Europos kreditų perkėlimo sistema susijusi su akademiniu mobilumu, leidžianti įvertinti ir palyginti studijų rezultatus bei pripažinti juos kitoje aukštojo mokslo institucijoje.
3.7. Egzaminas– studentų studijuojamų modulių studijų rezultatų bei kompetencijų pasiekimo lygio nustatymas ir įvertinimas pažymiu.
3.8. Xxxxx besimokantis studentas – neturintis akademinių skolų, įvykdęs visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir pasiekęs puikų arba tipinį pasiekimų lygmenį.
3.9. Individualus studijų planas– studento motyvuotu prašymu sudaromas individualus, jo poreikius atitinkantis planas, kuriame nustatytas atsiskaitymų išdėstymas moduliuose kiekvieno semestro eigoje.
3.10. Ištęstinės studijos – studijų forma, organizuojant studijas pagal profesinio bakalauro laipsnį suteikiančias programas. Baigus šias studijas įgyjamas aukštasis išsilavinimas. Ištęstinės studijos gali vykti įvairiomis formomis.
3.11. Nuolatinės studijos – pagrindinė studijų forma, organizuojant studijas pagal profesinio bakalauro laipsnį suteikiančias programas. Baigus šias studijas įgyjamas aukštasis išsilavinimas. Užsiėmimai vyksta Kolegijos nustatytu darbo dienos metu.
3.12. Kaupiamojo vertinimo sistema – studijų pasiekimams vertinti kolegijoje taikoma sistema, kurią sudaro tarpiniai atsiskaitymai, savarankiški darbai ir egzaminas arba projektas.
3.13. Laisvasis klausytojas – asmuo, besimokantis aukštojoje mokykloje pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą arba atskirus studijų modulius.
3.14. Kontaktinis darbas – darbas, kai dėstytojas ir studentas dirba toje pačioje vietoje (patalpoje, bandymų lauke ir pan.) pagal studijų tvarkaraštį ir (ar) kai dėstytojas ir studentas dirba per nuotolį,
naudodami virtualią mokymo(si) aplinką, vaizdo konferencijų būdą ar kitas daugialypės terpės technologijas tiek sinchroniškai, tiek asinchroniškai; dėstytojas vadovauja studento mokymuisi / studijavimui ir (arba) prižiūri studento mokymąsi / studijavimą, bei (ar) su studentu derina mokymosi / studijavimo būdus.
3.15. Neformalusis mokymasis ir savišvieta – asmens savarankiškas mokymasis visuomeninės, profesinės veiklos metu bei laisvalaikiu, siekiant įgyti papildomų kvalifikacijų, tobulinti įgytą kvalifikaciją bei tenkinti pažinimo poreikius.
3.16. Nuotolinės studijos – studijos, organizuojamos specialioje nuotolinio mokymosi aplinkoje.
3.17. Profesinis bakalauras – kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, baigusiam koleginių studijų programą aukštojoje mokykloje.
3.18. Profesinė praktika – studijų programos dalis, kurios metu studentas konkrečioje praktikos institucijoje įtvirtina ir tobulina studijų programoje numatytas įgyti žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas.
3.19. Praktinis mokymas – studijų programos dalis, vykdoma aukštosios mokyklos arba pagal sutartį socialinių partnerių institucijų aplinkose, įrengtose specifinėse studijavimo erdvėse. Praktinio mokymo metu vystomos ir plėtojamos studijų programoje numatytos profesinės veiklos kompetencijos.
3.20. Pasirenkamieji dalykai – studijų dalykai, kurie papildo pasirinktos studijų krypties bendrąjį aukštąjį koleginį arba pasirinktos kitos studijų krypties išsilavinimą. Šiuos studijų dalykus studentas turi pasirinkti iš studijų programoje pateikto sąrašo Kolegijos nustatyta tvarka. Pasirenkamieji studijų dalykai papildo studijuojamą modulį.
3.21. Studijų kreditas – studijų apimties vienetas, kuriuo skaičiuojamas vidutinis studijuojančiojo darbo krūvis, reikalingas studijų rezultatams pasiekti.
3.22. Studijų programos sandara – tai Kolegijos nustatytos formos studijų programos struktūra, atitinkanti pirmosios pakopos studijų bendruosius reikalavimus.
3.23. Savarankiškas darbas – studento pasirengimas kontaktiniam darbui, tarpiniams atsiskaitymams, praktikai, egzaminams ir kitų studijų programoje apibrėžtų savarankiškų užduočių atlikimas.
3.24. Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą.
3.25. Studijos – ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turinčio asmens studijavimas aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą.
3.26. Studijų dalykas – studijų modulio elementas, apimantis konkretų studijų kreditų skaičių modulyje bei turintis savitą turinį, kuris yra integruotas į konkretų viso modulio turinį.
3.27. Studijų modulis – studijų programos dalis, turinti bendrą tikslą ir numatomus pasiekti studijų rezultatus. Modulio turinys sudarytas iš susijusių ir integruotų dalykų, mažiausia galima modulio apimtis – 10 kreditų, o didžiausia – 30 kreditų.
3.28. Studijų programa – krypties (krypčių) studijų aukštojoje mokykloje įgyvendinimo visuma ir jos aprašas, kuriame numatyti studijų rezultatai ir jiems pasiekti reikalingas studijų turinys, mokymosi veiklos, metodai, priemonės, žmogiškieji ir materialieji bei intelektiniai ištekliai.
3.29. Studijų rezultatai – aiškiai apibrėžti teiginiai, ką studentas turi žinoti ir gebėti pademonstruoti pabaigus studijų modulį ir visą studijų procesą (programą).
3.30. Studijų sistema – teisės aktų, nuostatų, taisyklių, tvarkų bei procedūrų, reguliuojančių kolegines studijas, visuma.
3.31. Studijų stipendija – valstybės parama studentams, kurie su aukščiausiais balais įstoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas.
3.32. Studijų sutartis –Kolegijos Direktoriaus arba jo įgalioto asmens ir studento ar klausytojo pasirašytas šalių susitarimą patvirtinantis dokumentas, kuriame aprašyti abiejų šalių teisė ir įsipareigojimai.
3.33. Su studijomis susijusi veikla – priėmimo studijuoti skelbimas, konsultavimas apie studijas, sutarčių dėl studijų sudarymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą aukštojo mokslo kvalifikacinį laipsnį patvirtinančių dokumentų išdavimas.
II. STUDIJŲ SISTEMA
4. Studijų formos ir būdai.
4.1.Kolegijoje vykdoma nuolatinė studijų forma. Baigus skirtingų studijų formų studijų programas įgyjamas išsilavinimas yra lygiavertis, t. y. baigus studijas suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
4.2. Kolegijoje naudojami šie studijų būdai:
4.2.1. kontaktinis studijavimas (paskaitos, seminarai, laboratoriniai darbai, pratybos), profesinės praktikos, konsultacijos, savarankiškų darbų gynimas, egzaminų (įskaitant ir baigiamųjų) ir įskaitų laikymas, baigiamųjų darbų tarpiniai ir baigiamieji gynimai.
4.2.2. Nuotolinis studijavimas – studijos, naudojant informacijos ir ryšių technologijas; tai studijavimas kai derinami skirtingi dėstymo metodai: dalis auditorinių užsiėmimų (paskaitos, seminarai, diskusijos, vertinimas) organizuojami akivaizdžiai, kita dalis – virtualioje mokymosi aplinkoje, vaizdo konferencijų būdu.
4.2.3. Iš dalies nuotolinis (mišrus) studijavimas – studijos, kurių viena dalis studijuojama nuotoliniu būdu, o kita dalis – kontaktiniu; šių dalių pusiausvyra yra priklausoma nuo dėstytojo sprendimo; tokių studijų ne mažiau nei 50 % turi sudaryti kontaktinis dėstymas / studijavimas.
4.3.Studijos gali būti organizuojamos darbo dienomis, vakarais, sesijomis ir moduliais.
5. Studijų programos.
5.1. Kolegijoje studijos vykdomos pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – ŠMM) nustatytą tvarką studijų ir mokymo programų registre įregistruotas studijų programas.
5.2. Studijų programoje nurodoma, kokie yra studijų programos tikslai ir numatomi studijų rezultatai, kuriuos turi pasiekti baigęs studijų programą absolventas.
5.3. Studijų programa periodiškai atnaujinama atsižvelgus į studentų, dėstytojų, darbdavių siūlymus, Kolegijos Strategiją, misiją ir viziją.
5.4. Studijų apimtis kreditais ir studijų programos sandara turi būti vienoda nuolatinei ir ištęstinei studijų formoms.
5.5. Koleginių studijų programos, kurią baigus suteikiamas krypties (šakos) profesinio bakalauro laipsnis, apimtis yra ne mažesnė kaip 180 kreditų ir ne didesnė kaip 210 kreditų. Nuolatinių studijų trukmė yra 3 metai, ištęstinių – 4 metai.
5.6. Nuolatinių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 45 kreditai ir ne didesnė kaip 60 kreditų, ištęstinių – ne mažesnė kaip 30 ir ne didesnė kaip 45 kreditų per vienerius studijų metus.
5.7. Profesinės praktikos turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 (trečdalį) studijų programos apimties. Profesinė praktika gali būti atliekama kolegijoje ir/ar pas trečiuosius asmenis.
5.8. Praktikos organizavimo, finansavimo, priežiūros ir įvertinimo tvarką reglamentuoja Kolegijos studentų praktikų organizavimo tvarkos aprašas.
5.9. Profesinės praktikos atliekamos pas trečiuosius asmenis, su kuriais pasirašytos trišalės sutartys (tarp trečiųjų asmenų, kolegijos ir studento). Šias sutartis tvirtina (pasirašo) katedros vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Jei praktikos vietoje organizuojamas darbas neatitinka praktikos programos tikslų, studento prašymu praktikos vieta yra keičiama.
III. STUDIJŲ ORGANIZAVIMAS
6. Studijas planuoja, organizuoja ir vykdo katedros. Studijos semestro metu gali būti organizuojamos moduliniu principu (ne mažiau 2 ir ne daugiau 3 moduliai per semestrą).
7. Studijos vyksta valstybine lietuvių kalba. Kitomis kalbomis gali būti dėstoma, kai numatomi studijų rezultatai siejami su užsienio kalbos mokėjimu, paskaitas skaito ar kitoms akademinėms veikloms vadovauja ilii sutampa su kalendorinėmis savaitėmis. Studentams suteikiamos Kalėdinės atostogos (gruodžio 24 d. - sausio 1 d.). Kolegijos akademinis kalendorius kitiems mokslo metams sudaromas ne vėliau kaip iki rugpjūčio 30 dienos. Kalendorių tvirtina Kolegijos Akademinė Taryba, kuri parengia kolegijos Direktoriui teikimą galutiniam konkrečių studijų metų kalendoriaus tvirtinimui. Kalendorius skelbiamas Kolegijos internetiniame puslapyje.
8. Vidutinė nuolatinių studijų semestro trukmė yra ne mažiau 20 savaičių.
9. Kontaktinis darbas negali trukti ilgiau kaip 8 akademines valandas (nuolatinės studijos) ir ne ilgiau kaip 10 akademinių valandų (ištęstinės studijos) per dieną. Akademinės valandos trukmė
– 45 minutės.
10. Paskaitos gali būti organizuojamos studentų srautams arba grupėms, praktiniai darbai – grupėms arba pogrupiams, konsultacijos – grupėms ir individualiai.
11. Vadovaujantis šio skyriaus 8 punktu, katedroje sudaromas nustatytos formos studijų modulių tvarkaraštis. Studijų modulių tvarkaraščius sudaro studijų programų kuratoriai likus 2 dviems savaitėms iki kiekvieno studijų modulio pradžios. Studijų modulių tvarkaraščius svarsto ir tvirtina katedros vadovas, bendradarbiaudamas su studijų programų komitetų vadovais. Tvarkaraščiai skelbiami Kolegijos informaciniuose stenduose ir studijų informacinėje sistemoje
„Unimetis“.
12. Kontrolinių užduočių, (kurios sudaro 20 proc. galutinio vertinimo) atsiskaitymas yra privalomas, kiekviena užduotis turi būti vertinama atskirai dešimtbalėje sistemoje.
13. Profesinės praktikos atliekamos studijų tvarkaraštyje numatytu laiku. Kai studento profesinė praktika susijusi su konkrečiomis praktikos atlikimo sąlygomis, ji gali būti organizuojama kitu laiku nei numatyta studijų tvarkaraštyje.
14. Studentas gavęs nepatenkinamą profesinės praktikos įvertinimą gali individualiai kartoti profesinę praktiką atostogų arba laisvu nuo paskaitų laiku, sumokant mokestį proporcingą kartojamo studijų dalyko kreditų skaičiui.
15. Praktinių užsiėmimų, pratybų, seminarų, laboratorinių darbų, profesinių / mokomųjų praktikų lankymas yra privalomas.
16. Studentai, turintys ne didesnę kaip 12 kreditų apimties akademinę skolą, gali tęsti studijas. Likviduoti akademinę skolą nuolatinių ir ištęstinių studijų studentams leidžiama per vienerius kalendorinius studijų metus.
17. Studentas, neišlaikęs egzamino arba gavęs neigiamą galutinį studijų dalyko įvertinimą, turi teisę egzaminą vieną kartą pakartoti nemokamai bei antrą kartą perlaikyti už jį susimokant įmoką, kuri nustatoma atskiru direktoriaus įsakymu.
18. Esant neigiamam studijų dalyko galutiniam įvertinimui po perlaikyto egzamino, studentui įskaitoma to dalyko akademinė skola. Studijų dalyką/ elementą studentas gali kartoti tik sumokėjęs įmoką apskaičiuojamą dauginant kartojamo studijų dalyko kreditų skaičių iš studijų sutartyje nurodyto vieno studijų kredito kainos.
19. Kartojant studijų modulį, studentui gali būti įskaitomi prieš tai pasiekti tarpinių atsiskaitymų teigiami studijų rezultatai ir kartojami tik tie elementai, kurie buvo įvertinti neigiamai. Kolegijai turi būti sumokėtas kolegijos nustatytas mokestis už modulio elementus, kurie įvertinti neigiamai. Šis mokestis apskaičiuojamas dauginant neigiamai įvertintų studijų modulių elementų skaičių iš studijų sutartyje nurodyto vieno studijų kredito kainos.
20. Laiku už studijas ar kartojamus modulius nesumokėję studentai į kitą semestrą neregistruojami.
21. Kolegijoje galimos studijos pagal individualų studijų planą. Individualiame studijų plane semestro studijų trukmė ir studijų apimtis gali skirtis nuo Kolegijos patvirtintos studijų trukmės ir apimties. Individualus studijų planas gali būti sudaromas studentui / laisvajam klausytojui dėl
specialiųjų poreikių, ligos ir kitais atvejais Kolegijos Direktoriaus įsakymu. Individualus studijų planas gali būti sudaromas studentui / laisvajam klausytojui siekiant išlyginti studijų skirtumą (perėjus iš kitos studijų formos, kitos studijų programos arba kitos aukštosios mokyklos, jeigu studijų skirtumai didesni nei 12 kreditų) Direktoriaus įsakymu. Individualų studijų planą, suderinus su studentu / laisvuoju klausytoju, tvirtina katedros vadovas.
22. Studijų rezultatų vertinimas.
22.1. Vertindami studijų pasiekimus, dėstytojai vadovaujasi aiškumo, objektyvumo, nešališkumo, vertinimo tvarkos viešumo, abipusės pagarbos bei geranoriškumo principais.
22.2. Studijų modulių rezultatų pasiekimų vertinimo metodai, kriterijai ir vertinimo sistema yra nurodyti studijų programos modulių aprašuose.
22.3. Studijų pasiekimams vertinti Kolegijoje taikoma kriterinio kaupiamojo vertinimo sistema, kurią sudaro tarpiniai atsiskaitymai, savarankiški darbai ir egzaminas arba projektas. Kiekvieno modulio studijos baigiamos egzaminu arba projekto įvertinimu. Rekomenduojama egzaminui arba projektui skirti ne mažiau kaip 50 proc. kaupiamojo balo. Kaupiamasis balas įrašomas žiniaraštyje ir informacinėje studijų sistemoje. Žiniaraščius pildo dėstytojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atsiskaitymo.
22.4. Kiekvienam Kolegijos studentui priskiriamas identifikacijos (ID studentui informacinėje studijų sistemoje „Unimetis“) numeris, kuris įrašomas visuose jo dokumentuose, žiniaraščiuose, akademinių skolų lapeliuose, studijų rezultatų įskaitymo kortelėse, studento asmens byloje ir kt.
23. Studijų pasiekimų lygmenų susiejimas su Lietuvos aukštosiose mokyklose taikoma dešimtbale vertinimo sistema vykdomas dešimtbalės sistemos pažymius priskiriant trims studijų pasiekimų modulių lygmenims: puikiam (10 ir 9), tipiniam (8 ir 7) ir slenkstiniam (6 ir 5).
Studijų rezultatų vertinimo skalė:
Laikymo rezultatas (išlaikyta, neišlaikyta) | Pažymys | Studijų modulio studijų rezultatų pasiekimo lygis % | |
Išlaikyta | 10 (puikiai) | 97-100 | |
9 (labai gerai) | 91-96 | ||
8 (gerai) | 81-90 | ||
7 (vidutiniškai) | 71-80 | ||
6 (xxxxxxxxxxxx) | 61-70 | ||
5 (silpnai) | 51-60 | ||
Neišlaikyta | 4 3 2 1 | Nepatenkinamai | 50 ir mažiau |
23.1. puikiam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino naujausius studijų modulio (krypties) šaltinius, teoriją ir principus ir gali kurti bei plėtoti naujas idėjas; geba taikyti žinias ir spręsti sudėtingas ir netipines studijų krypties ir su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti, interpretuoti duomenis ir jais remdamasis priimti sprendimus; geba logiškai perteikti informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus bendraudamas su savo studijų krypties ir kitų studijų krypčių specialistais; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir savarankiškam mokymuisi;
23.2. tipiniam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino svarbiausias savo studijų modulio (krypties) teorijas ir principus ir gali pagrįsti esminius studijų krypties pasiekimus; geba
taikyti žinias spręsdamas standartines savo studijų krypties ar su ja susijusios profesinės veiklos problemas; gali savarankiškai rinkti, vertinti ir interpretuoti savo studijų krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti įprastinę studijų krypties informaciją, idėjas, problemas ir sprendimus; turi mokymosi gebėjimų, būtinų tolesnėms studijoms ir savarankiškam mokymuisi;
23.3. slenkstiniam pasiekimų lygmeniui priskiriamas studentas, kuris: žino svarbiausias savo studijų modulio (krypties) teorijas ir principus; geba taikyti žinias spręsdamas nesudėtingas savo studijų krypties problemas; gali dalyvauti renkant, vertinant ir interpretuojant savo studijų krypties duomenis, reikalingus sprendimams priimti; geba perteikti pagrindinę studijų krypties informaciją, idėjas, problemas; turi savarankiško mokymosi gebėjimų.
24. Vertinamasis laikotarpis yra vieneri studijų metai, kurie prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 dieną.
25. Studentas yra supažindinamas su atliktų užduočių įvertinimais.
26. Pagrindiniai studijų apskaitos dokumentai Kolegijoje yra žiniaraštis, grupės pažangumo suvestinė, studijų skolų lapelis. Už studijų rezultatų apskaitą atsakingas kiekvienas dėstytojas, o jos priežiūrą vykdo studijų programos kuratorius.
27. Studentui dėl pateisinamos priežasties gali būti pratęstas semestre studijuojamų modulių atsiskaitymų laikotarpis direktoriaus įsakymu. Pateisinamą priežastį pagrindžiantis dokumentas turi būti pristatytas studijų programos kuratoriui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo atsiradusio poreikio pratęsti semestre studijuojamų modulių atsiskaitymų laikotarpį.
28. Akademine skola laikomas per vertinamąjį laikotarpį, ne ilgesnį negu vieneri studijų metai, neišlaikytas egzaminas ar kitas galutinis atsiskaitymas.
29. Jeigu studentas neatvyko atsiskaityti, į žiniaraštį įrašoma „neatvyko“ ir fiksuojama akademinė skola.
30. Jeigu studentas bet kurios kaupiamojo vertinimo dalies atsiskaitymo metu naudojo neleistinas priemones ir / ar šaltinius ir / ar kitaip nesąžiningai elgėsi, į žiniaraštį įrašoma „nevertintas“ ir fiksuojama akademinė skola.
31. Studentas, turintis studijų pertrauką ar esantis akademinėse atostogose, gali jų metu kartoti atskirus dalykus / modulius, iš kurių turėjo akademines skolas, arba juos perlaikyti. Studentas moka už kartojamų dalykų kreditų skaičių.
32. Jeigu studentas nepageidauja kartoti neišlaikytą studijų modulį, jis gali būti išbraukiamas iš studentų sąrašų už nepažangumą.
33. Studentai turi teisę teikti apeliacijas dėl studijų rezultatų vertinimo kolegijoje nustatyta tvarka.
34. Studento pasiekti studijų rezultatai, baigus dalyką (modulį), vertinami priskiriant juos pasiekimų lygmeniui.
35. Studento studijų pasiekimų lygmuo nustatomas ir palyginamas su atitinkamos studijų krypties ir formos to paties kurso, kuriame studijuoja, studijų pasiekimų lygmeniu kasmet, kiekvienų studijų metų pabaigoje.
36. Galimi du studijų pertraukimo atvejai: studijų pertrauka ir akademinės atostogos. Abiem atvejais studentai paliekami studentų sąrašuose.
36.1. Studijų pertrauka gali būti suteikiama studento prašymu, esant svarbioms asmeninėms priežastims, laikinai negalint tęsti studijų. Studijų pertrauka suteikiama Kolegijos Direktoriaus įsakymu. Direktoriaus įsakyme xxxxxxxxx studijų pertraukos priežastys, studijų pertraukos pradžios ir sugrįžimo į studijas datos. Studentas privalo grįžti iš studijų pertraukos ne vėliau kaip per 15 dienų nuo mokslo metų pradžios.
36.2. Studijų pertrauka suteikiama ne ilgesniam kaip vienerių kalendorinių metų laikotarpiui. Studijų pertrauka nesuteikiama pirmų studijų metų pirmame semestre ir turintiems finansinių įsiskolinimų. Studijų pertrauką galima suteikti ne daugiau kaip du kartus per visą studijų laikotarpį.
36.3. Studentui, laikinai negalinčiam tęsti studijų dėl ligos, nėštumo ar kūdikio priežiūros, suteikiamos akademinės atostogos, pateikus gydytojų konsultacinės komisijos pažymą arba vaiko gimimo liudijimą. Karo prievolę atliekantiems studentams akademinės atostogos suteikiamos pateikus jų karinę tarnybą patvirtinančius dokumentus.
36.3.1. Akademinės atostogos suteikiamos tokiam laikotarpiui:
36.3.1.1. dėl ligos – iki dvejų metų;
36.3.1.2. dėl nėštumo ir kūdikio priežiūros – įstatymų numatytam laikui, bet ne ilgiau kaip trejiems metams.
36.4. Studentui, esančiam akademinėse atostogose ar turinčiam studijų pertrauką, studijų stipendija nemokama.
36.5. Studentams suteikus studijų pertrauką ar akademines atostogas, jie grįžta į studijas tomis pačiomis studijų finansavimo sąlygomis.
36.6. Tęsti studijas po akademinių atostogų ar studijų pertraukos leidžiama Direktoriaus įsakymu.
36.7. Studentui pateikus prašymą, direktoriaus įsakymu, jis gali būti grąžintas studijuoti, nesibaigus studijų pertraukimo terminui.
36.8. Studentas grįžta į kursą, kuriame buvo suteikta studijų pertrauka ar akademinės atostogos.
36.9. Studentas laiku negrįžęs iš akademinių atostogų arba studijų pertraukos, gali būti išbrauktas iš studentų sąrašų.
37. Neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi pasiekimų vertinimas.
37.1. Neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo mokymosi programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka bei Kolegijos nustatyta tvarka. Asmeniui gali būti išduodamas kompetencijas įvardijantis studijų pažymėjimas.
37.2. Neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi pasiekimai pripažįstami, jeigu jie yra lygiaverčiai formaliųjų studijų metu įgytiems pasiekimams.
37.3. Neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi būdu įgyti pasiekimai vertinami Kolegijos sudarytoje kompetencijų vertinimo komisijoje. Asmens vertinimas Kolegijos sudarytoje kompetencijų vertinimo komisijoje kainuoja 10% (dešimt procentų) nuo užskaitomų kreditų sumos.
38. Studijų nutraukimas, atnaujinimas ir studentų šalinimas iš Kolegijos.
38.1. Studijų nutraukimo sąlygos nustatomos Kolegijos ir studento studijų sutartyje.
38.2. Kolegijos ir studento sutartis pasibaigia:
38.2.1. Išdavus studentui diplomą ir diplomo priedėlį;
38.2.2. Išbraukus studentą iš studentų sąrašų.
38.3. Studentas braukiamas iš studentų sąrašų šiais atvejais:
38.3.1. Paties prašymu;
38.3.2. Negrįžus iš akademinių atostogų ar studijų pertraukos;
38.3.3. Neapgynus baigiamojo darbo;
38.3.4. Studentui mirus.
38.4. Studentas šalinamas iš Kolegijos:
38.4.1. Dėl nepažangumo;
38.4.2.Šiurkščiai pažeidus Kolegijos Statutą, vidaus tvarką ir drausmę, reglamentuotą Kolegijos tvarkos taisyklėse.
38.4.3. Už finansinių įsipareigojimų Kolegijai nevykdymą.
38.4.4. Įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kuriuo studentui paskirtas terminuotas laisvės atėmimas.
38.5. Nutraukusiam studijas asmeniui, jam pageidaujant, išduodama studijų pažyma apie išklausytus modulius, jų apimtį kreditais, įvertinimus pažymiais.
38.6. Studentas, atnaujinęs studijas po jų nutraukimo, priimamas studijuoti valstybės nefinansuojamose studijose.
38.7.Valstybės finansuojamoje vietoje studijavęs asmuo, pašalintas iš Kolegijos arba nutraukęs studijas savo noru privalo grąžinti lėšas arba jų dalį vyriausybės nustatyta tvarka.
38.8. Studentas šalinamas iš Kolegijos ir braukiamas iš studentų sąrašų katedros vadovo teikimu – Direktoriaus įsakymu.
38.9. Studentas, pašalintas iš Kolegijos arba nutraukęs studijas gali grįžti į studento lėšomis apmokamas studijas ir į tą studijų modulį, iš kurio buvo išbrauktas. Anksčiau kolegijoje išklausyti moduliai įskaitomi pagal studijų rezultatų įskaitymo tvarką. Studijų programos skirtumus, susidariusius dėl studijų programos pasikeitimo leidžiama likviduoti ne ilgiau kaip per vienerius metus nuo studijų atnaujinimo.
38.10. Studijos atnaujinamos studentui pateikus prašymą raštu. Xxxxxxxx vadovo teikimu Direktoriaus įsakymu studijas leidžiama atnaujinti sekančią dieną po įsakymo priėmimo dienos arba nuo tos dienos, kuri nurodyta Direktoriaus įsakyme.
39. Studentų ir laisvųjų klausytojų priėmimas.
39.1. Studentų priėmimas:
39.1.1. Su įstojusiu į kolegiją studentu sudaroma studijų sutartis. Sutartį pasirašo studentas arba jo įgaliotas asmuo ir direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
39.1.2. Studentas priimamas per bendrąjį priėmimą (Lama BPO) ar per institucinį priėmimą.
39.3. Laisvojo klausytojo priėmimas:
39.3.1. Su įstojusiu į kolegiją laisvuoju klausytoju sudaroma laisvojo klausytojo sutartis. Sutartį pasirašo laisvasis klausytojas arba jo įgaliotas asmuo ir direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
39.3.2. Studijos apmokamos laisvojo klausytojo lėšomis.
39.3.3. Baigus dalį studijų programos, laisvajam klausytojui išduodama pažyma, kurią pasirašo direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
39.3.4. Laisvasis klausytojas, studijavęs pasirinktos studijų programos dalykus / modulius, neturintis akademinių skolų bei įvykdęs finansines laisvojo klausytojo sutarties sąlygas, įskaičius jo pasiektus studijų rezultatus, direktoriaus įsakymu gali būti priimamas į tos programos nuolatines / ištęstines studijas.
40. Kitose aukštosiose / profesinėse mokyklose išklausyti ir įvertinti studijų dalykai / moduliai gali būti įskaityti tik Kolegijos sudarytos kompetencijų vertinimo komisijos. Asmens vertinimas Kolegijos sudarytoje kompetencijų vertinimo komisijoje kainuoja 10% (dešimt procentų) nuo įskaitomų kreditų sumos. Studentai, turi pristatyti į katedrą prašymą dėl akademinių kreditų užskaitymo, studijų modulių aprašus ir studijų pažymą apie kitoje aukštojoje ar profesinėje mokykloje studijuotus modulius, pavadinimus, studijų rezultatus, jų apimtis kreditais ir įvertinimus. Prašymai užskaityti akademinius kreditus ir kompetencijas įrodantys dokumentai teikiami katedroms du kartus per metus: rudens semestre iki rugsėjo 10 d. ir pavasario semestre iki vasario 10 d. Vėliau pateikti prašymai nėra svarstomi. Studentas, gali prašyti įskaityti tik studijų dalykus, kurie yra dabartiniame semestre ir / arba bus studijuojami vėlesniuose semestruose. Įskaitymai atgaline data nėra daromi.
40.1.Kitose aukštosiose mokyklose gauti studijų dalykų / modulių įvertinimai įskaitomi vadovaujantis Šv. Xxxxxx Xxxxxxx kolegijos Akademinių kreditų pripažinimo tvarkos aprašu.
41. Studentų perėjimas iš vienos studijų programos / formos į kitą studijų programą / formą.
41.1. Studentui pereiti iš vienos studijų programos / formos į kitą leidžiama Kolegijos Direktoriaus įsakymu.
41.2. Nuolatinių ir ištęstinių valstybės finansuojamų studijų studentai gali keisti studijų programą toje pačioje studijų srityje neprarasdami valstybinio studijų finansavimo dalies. Už studijų modulių kreditų skirtumus studentas moka Kolegijos nustatytą mokestį.
41.3. Keisti studijų programą arba studijų formą galima ne anksčiau kaip baigus pirmųjų studijų metų studijų modulius bei neturint akademinių skolų. Studentas, norintis keisti studijų programą/ formą, kreipiasi raštu į katedros vadovą ne vėliau kaip likus 10 dienų iki naujo studijų semestro pradžios.
41.4. Studentai, kuriems skirta studijų stipendija, po vienerių studijų metų gali keisti tos pačios studijų srities studijų programą Kolegijoje. Studijų programą keičiančiam studentui išlieka studijų stipendija, bet ne didesnio už keičiamos studijų programos norminę studijų kainą dydžio.
41.5. Studentas, norintis pereiti į studijų programą, esančią kitoje katedroje, tos katedros vadovui pateikia rašytinį prašymą.
41.6. Studentas, pageidaujantis pereiti toje pačioje studijų programoje iš vienos studijų formos į kitą, katedros vadovui teikia rašytinį prašymą.
41.7. Pakeitęs studijų programą arba studijų formą studentas studijų skirtumus privalo likviduoti ne vėliau kaip per vienerius metus nuo studijų programos ar formos pakeitimo.
42. Priėmimas į aukštesnį kursą.
42.1. Asmenys iš kitų aukštųjų mokyklų, profesinių mokyklų ar Kolegijos, pageidaujantys tęsti nebaigtas studijas gali būti priimti į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, į aukštesnį studijų kursą, visus mokslo metus.
42.2. Studentui pateikus rašytinį prašymą katedros vadovui priimti į aukštesnį kursą, įvertinami studijų programų skirtumai. Studentas kartu su prašymu pateikia išklausytų studijų modulių aprašus. Studijų programų skirtumų vertinimą atlieka direktoriaus įsakymu sudaryta komisija arba kompetencijų vertinimo komisija. Jeigu dėl studijų programų skirtumų susidaro daugiau kaip 10 kreditų apimties studijų skirtumas, asmuo nebus perkeltas į aukštesnį kursą.
43. Studentų priėmimas iš kitų aukštųjų ar profesinių mokyklų.
43.1. Į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas studijų vietas su studijų stipendija, valstybės nefinansuojamas studijų vietas (nuolatinė ir ištęstinė studijų forma) Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti priimami asmenys, studijavę kitose aukštosiose, profesinėse mokyklose.
43.2. Studentai, perėję iš kitų aukštųjų mokyklų ar profesinių mokyklų, studijų skirtumus privalo likviduoti ne vėliau kaip per vienerius metus.
43.3. Studentai, perėję iš kitų aukštųjų mokyklų ar profesinių mokyklų, turi pristatyti į katedrą prašymą dėl priėmimo, studijų modulių aprašus ir studijų pažymą apie kitoje aukštojoje ar profesinėje mokykloje studijuotus modulius, pavadinimus, studijų rezultatus, jų apimtis kreditais ir įvertinimus.
43.4. Pažymoje nurodytoje 41.3. punkte turi būti nurodytas ir studijų dalyko pavadinimas, apimtis kreditais bei įgytos kompetencijos (studijų rezultatai).
44. Studentai, perėję iš kitų aukštųjų, profesinių mokyklų, priimami katedros vadovo teikimu ir Kolegijos direktoriaus įsakymu.
45. Kiekvienas studijų kreditų užskaitymo atvejis sprendžiamas individualiai.
46. Studentui perėjus studijuoti iš Kolegijos į kitą aukštąją mokyklą, nebaigus programos išduodama pažyma apie Kolegijoje pasiektus studijų rezultatus.
IV. STUDIJŲ BAIGIMAS
47. Baigiamieji egzaminai.
47.1. Rengti bei ginti baigiamąjį darbą / baigiamąjį egzaminą leidžiama atlikus visas praktikas ir įvykdžius visus studijų programoje numatytus reikalavimus.
47.2. Baigiamojo darbo sandarą, apimtį, rengimo ir gynimo turinį reglamentuoja Baigiamųjų darbų (projektų) rengimo ir gynimo tvarkos ir Kursinių darbų rengimo tvarkos aprašai.
47.3. Absolvento profesinės kompetencijos, Baigiamojo darbo rezultatai vertinami Kvalifikavimo komisijos.
47.4. Kvalifikavimo komisija skiriama vieneriems metams kiekvienos studijų programos baigimo rezultatams vertinti. Minimalus komisijos narių skaičius –5 (iš jų 2 nariai ne iš Kolegijos). Komisijos pirmininku paprastai skiriamas darbdavių atstovas. Komisijos nariais gali būti socialinių partnerių atstovai, mokslininkai ir tos srities specialistai (praktikai).
47.5. Kvalifikavimo komisija ir jos pirmininkas skiriami Kolegijos katedros vadovo teikimu ir Direktoriaus įsakymu.
47.6.Baigiamąjį darbą ne vėliau kaip likus 21 darbo dienai iki viešojo baigiamojo darbo gynimo dienos studentas pateikia katedrai (studijų programų kuratoriui).
47.7. Ginti Baigiamąjį darbą leidžiama Direktoriaus įsakymu, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki Kvalifikavimo komisijos posėdžio datos.
47.8. Baigiamojo darbo gynimo datos skelbiamos ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki gynimo pradžios.
47.9. Baigiamasis darbas paprastai rašomas lietuvių kalba, tačiau gali būti rašomas ir anglų kalba, jei studentas nėra Lietuvos Respublikos pilietis.
47.10. Studentams, neparengusiems Baigiamojo darbo nustatytu laiku ar neatvykusiems į Baigiamojo darbo gynimą dėl pateisinamos priežasties, gali būti leidžiama ginti Baigiamąjį darbą kitame Kvalifikavimo komisijos posėdyje kitais studijų metais (po vienerių metų).
47.11. Neapgynusieji Baigiamojo darbo studentai gali būti:
47.11.1. braukiami iš studentų sąrašų.
47.11.2. paliekiami studentų sąrašuose, tačiau privalo per 3 (tris) darbo dienas parašyti Kolegijai prašymą dėl studijų pertraukos suteikimo. Grįžęs po studijų pertraukos studentas turi sumokėti mokestį už pakartotinį darbo gynimą. Mokestis apskaičiuojamas dauginant baigiamojo darbo studijų dalyko kreditų skaičių iš vieno kredito kainos, nurodytos studijų sutartyje. Studentas turi teisę po vienerių studijų metų iš naujo gintis savo baigiamąjį darbą.
48. Asmens prašymu ir Direktoriaus įsakymu asmuo gali būti pakartotinai priimamas studijuoti Kolegijoje. Katedros vadovas nustato individualius student studijų programos skirtumus ir kiekvienu atveju nusprendžia jų likvidavimo būtinumą.
49. Xxxxxxxx, kuris per studijas nėra gavęs mažesnio įvertinimo kaip 8 (gerai), galutinių įvertinimų svertinis vidurkis yra ne mažesnis kaip 9,5 ir kuris apgynė baigiamąjį darbą ir /ar išlaikė kvalifikacinius egzaminus pažymiu 9 (labai gerai) arba 10 (puikiai), išduodamas profesinio bakalauro diplomas su pagyrimu.
50. Iki diplomo išdavimo dienos absolventas privalo pilnai atsiskaityti su kolegija, į katedrą pristatydamas atsiskaitymo lapelį.
51. Baigusiu Kolegijos studijas laikomas asmuo, įvykdęs visus pasirinktos studijų programos reikalavimus.
52. Baigusiam Kolegiją ir nustatyta tvarka atsiskaičius su kolegija absolventui suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir išduodamas tai patvirtinantis Profesinio bakalauro diplomas ir diplomo priedėlis.
53. Asmuo, praradęs diplomą ir / ar jo priedėlį, gali kreiptis į Kolegijos Studijų programos kuratorių dėl kopijos išdavimo. Prieš išduodant diplomo ir / ar jo priedėlio kopiją, Kolegijai turi būti sumokėtas 100 eurų mokestis.
V. STUDENTŲ TEISĖS IR PAREIGOS
54. Studentai turi teisę:
54.1. studijuoti pagal pasirinktą studijų programą;
54.2. studijuoti pagal individualų studijų planą, vadovaudamiesi Kolegijos nustatyta tvarka;
54.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų modulius toje pačioje arba kitoje aukštojoje mokykloje;
54.4. siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų;
54.5. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti studijų rezultatai;
54.6. kreiptis į Kolegijos administraciją su prašymu, kad būtų įskaityti studijų toje pačioje arba kitoje aukštojoje mokykloje rezultatai;
54.7. Kolegijos nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas;
54.8. išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo, kūdikio priežiūros, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų;
54.9. laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;
54.10. dalyvauti Kolegijos valdymo organuose;
54.11. rinkti studentų atstovybę ir būti išrinktam į ją, laisvai burtis į kitas asociacijas;
54.12. atlikti savanorišką praktiką arba stažuotę, kuri nėra studijų programos dalis;
54.13. naudotis įstatymuose, Kolegijos Statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis kitomis teisėmis.
55. Studentų pareigos:
55.1. Vykdyti studento studijų sutarties sąlygas, atsakingai studijuoti.
55.2. Vykdyti studijų programoje numatytus reikalavimus.
55.3. Vykdyti Kolegijos Statuto Kolegijos studijų tvarkos reikalavimus, Kolegijos Direktoriaus įsakymus, bei katedros vadovo nurodymus.
55.4. Vykdyti Kolegijos savivaldos institucijų sprendimus.
55.5. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti suteiktas paskolas studijoms apmokėti.
55.6. Tausoti Kolegijos turtą.
55.7. Laikytis Kolegijos etikos kodekso.
55.8. Baigus studijas ar jas sustabdžius, atsiskaityti su Kolegija, pateikiant atitinkamos formos dokumentus su atsiskaitymus patvirtinančiais parašais.
VI. STUDENTŲ SKATINIMAI IR NUOBAUDOS
56. Studentai gali būti skatinami už aukštus studijų rezultatus, už pasiekimus mokslo, sporto, kultūros, meno srityse, aktyvią akademinę ir visuomeninę veiklą, už Kolegijos vardo garsinimą.
57. Skatinimo formos:
57.1. Padėkos raštas;
57.2. Skatinamoji stipendija;
57.3. Teisė atstovauti Kolegiją užsienio institucijose ir organizacijose;
58. Nuobaudos gali būti skiriamos už studento pareigų nevykdymą, akademinio sąžiningumo normų pažeidimus.
59. Nuobaudų formos:
59.1. Pastaba;
59.2. Papeikimas;
59.3. Šalinimas iš Kolegijos.
60. Dokumentai apie studentų skatinimus ir nuobaudas saugomi studento asmens byloje.
61. Skatinimus ir nuobaudas gali skirti Direktorius ir / ar katedros vadovas.
VII. MOKĖJIMAS UŽ STUDIJAS
62. Nuolatinių ir ištęstinių studijų studentų mokėjimas už studijas
62.1.Stojantieji į nuolatines arba ištęstines studijas priimami į valstybės finansuojamas, valstybės nefinansuojamas su studijų stipendijomis arba valstybės nefinansuojamas studijų vietas.
62.2. Studijų stipendija skiriama visam studijų laikotarpiui, išskyrus Studijų tvarkos 56 ir 36.4 punktuose nurodytus atvejus.
62.3. Studijų stipendijos dydis metams atitinka norminės vienų studijų metų studijų kainos dydį.
63. Studijų stipendijos neturi teisės gauti asmenys:
63.1. priimti į valstybės finansuojamas studijų vietas;
63.2 asmenys pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę baigtos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis;
63.3 asmenys, vienu metu studijuojantys pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos studijų programas, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių studijų programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis;
63.4. užsieniečiai, išskyrus ES ir Europos ekonominės bendrijos piliečius ir lietuvių kilmės užsieniečius;
63.5. pakartotinai studijuojantys toje pačioje studijų pakopoje, jeigu daugiau nei pusę baigtų studijų laikotarpio gavo studijų stipendiją.
64.Studijų stipendijos mokėjimas nutraukiamas:
64.1. jeigu pasibaigus studijų metams studijų stipendiją gaunančio studento vidurkis yra mažesnis už jo studijų programos ir formos to paties kurso studentų rezultatų vidurkį;
64.2. jeigu studentas nutraukė studijas;
64.3. jeigu studentas buvo pašalintas iš studijų;
64.4. atsiradus ar paaiškėjus Studijų tvarkos 62 punkte numatytoms aplinkybėms.
65. Studijų stipendijos mokėjimas sustabdomas, kai studentas išeina akademinių atostogų. Studentui grįžus iš akademinių atostogų, studijų stipendijos mokėjimas atnaujinamas.
66. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių nutrūksta arba turėtų būti stabdomas studijų stipendijos išmokėjimas, studentas apie jas per 5 darbo dienas privalo raštu informuoti Valstybinį studijų fondą. To nepadarius, permokėtas studijų stipendijų lėšas studentas privalo grąžinti.
67. Valstybės nefinansuojamų studijų su studijų stipendija studentai, buvę akademinėse atostogose arba studijų pertraukoje, grįžta į studijas tomis pačiomis finansavimo sąlygomis.
68. Studentai už antrą kartą perlaikomą studijų dalyko egzaminą moka 100 eurų dydžio mokestį.
69. Studentas, nutraukęs studijas arba pašalintas iš Kolegijos, gali grįžti į valstybės nefinansuojamas studijas.