ERGO visų rizikų transporto priemonių kasko draudimas
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
ERGO visų rizikų transporto priemonių kasko draudimas
Galioja nuo 2014 08 01
Apdrausti – reiškia suprasti
Norėtume atkreipti dėmesj j draudimo sutarties sudarymo ypatumus. Taip pat priminti, kad draudimo sutartis yra ir ERGO, ir Jūsų jsipareigoji- mas. Todėl siekdami abipusio supratimo, ir norėdami užtikrinti patogų ir saugų transporto priemonių kasko draudimo vartojimą, norėtume šioje dalyje pateikti informaciją, kuri yra svarbi ir neatsiejama nuo sutarties sudarymo.
Kodėl Jums naudinga draustis ERGO visų rizikų kasko draudimu?
Visų Rizikų kasko draudimas suteikia transporto priemonės apsaugą nuo bet kokio staigaus nenumatyto jvykio, kurio metu sugadinama, su- naikinama ar pavagiama transporto priemonė, išskyrus atvejus, kurie draudimo taisyklėse yra jvardyti kaip nedraudžiamieji. Dažniausiai au- tomobilis sugadinamas eismo jvykio ar vagystės metu, tačiau yra daug kitokių jvykių, kuriuos numatyti yra labai sunku ar netgi nejmanoma. Jei draudžiatės ne visų rizikų draudimu (kai išvardinami konkretūs draudžia- mieji jvykiai), todėl galimi atvejai, kai draudimo apsauga nebus suteikta, nors jvykis draudimo taisyklėse nebuvo jvardytas kaip nedraudžiamasis. Renkantis ERGO VISŲ RIZIKŲ KASKO DRAUDIMĄ Jūs apsaugosite savo transporto priemonę nuo jvairiausių atsitikimų, kurių metu gali būti pati- riami nuostoliai dėl transporto priemonės sugadinimo ar vagystės.
Susipažinimas su draudimo taisyklėmis ir teikiama draudimo apsauga
Pageidaujant turėti pilnavertę draudimo apsaugą, būtina suprasti, nuo ko norėtumėte apsaugoti savo transporto priemonę ir tuo pačiu savo finan- sinę padėtj netikėto jvykio atveju. Automobilis gali būti sugadintas ne tik eismo jvykio ar vagystės metu, tačiau ir jam stovint kieme ar automobilių saugojimo aikštelėje ar gaisro metu. Šios taisyklės yra parengtos „Visų rizikų“ draudimo principu ir pritaikytos apsaugoti Jūsų finansinj stabilu- mą Jūsų transporto priemonės sugadinimo atveju , jvykus dalių ar paties automobilio vagystei bei prireikus skubios pagalbos kelyje, kai transporto priemone nejmanoma tęsti kelionės dėl gedimo ar bet kurio kito jvykio, iš- skyrus atsitikimus, nurodytus transporto priemonių draudimo taisyklėse
„Nedraudžiamųjų jvykių“ (3) bei „Draudimo išmokos nemokėjimo priežas- tys“ (4) dalyse. Daugeliu atvejų, be jokio papildomo mokesčio suteiksime Jums galimybę pasinaudoti pakaitiniu automobiliu, kol Jūsų automobilis bus remontuojamas. Maksimalus pakaitinio automobilio suteikimo laikas vieno draudžiamojo jvykio atveju yra ribojamas 7 arba 21 diena, priklau- somai nuo sutarto nuomos termino draudimo sutartyje.
Kokia būtina informacija sudarant sutartj ir kas nuo jos priklauso?
Draudimo apsauga suteikiama atsižvelgiant j Jūsų pateiktą informaciją apie automobilj, jo saugojimo sistemas (signalizaciją), vairuotojų, kurie naudojasi Jūsų automobiliu, vairavimo patirtj bei automobiliu atliekamą veiklą (pvz. automobilis naudojamas asmeniniams tikslams arba verslui vykdyti (pvz. nuomai, taksi ir t.t). ERGO konsultantai, turėdami šią infor- maciją, gali Jums pasiūlyti geriausiai Jūsų poreikius atitinkančią draudi- mo apsaugą. Jūsų pateiktos informacijos tikslumas padės sudaryti tokią draudimo sutartj, kuri garantuos tinkamo dydžio ir apimties pagalbą jvy- kus draudžiamajam jvykiui.
Draudimo sutarties informacija
Draudimo sutartyje yra nurodoma, koks automobilis ir nuo kokių jvy- kių yra apdraustas, kokiam laikotarpiui ir kokioje teritorijoje suteikiama draudimo apsauga. Sudarius draudimo sutartj, mes rūpinamės, kad Jus pasiektų informacija apie atidėtus draudimo jmokos mokėjimo terminus, draudimo sutarties pabaigą bei kitas ERGO teikiamas draudimo paslau- gas ir akcijas, ir apie tai Jums pranešame raštu. Todėl labai svarbu, kad kontaktai – Jūsų adresas, telefonas – būtų teisingai nurodyti sutartyje. Šie rekvizitai naudojami Jus informuojant apie Jūsų patirtos žalos dėl trans- porto priemonės sugadinimo ar vagystės kompensavimą.
Įvykių registravimas, konsultavimas ir pagalba
Automobilio sugadinimas ar vagystė nėra jprasta situacija, todėl dažnai ieškoma pagalbos ar patarimo draugų, pažjstamų. Tokią pagalbą ir kon- sultaciją Jums suteiks ERGO darbuotojai, budintys 24 valandas per parą, paskambinus telefonu 1887. Jūsų jvykis bus užregistruotas, suteikta in- formacija, kaip elgtis atsitikus nelaimei, iškviesta pagalbos kelyje tarny- ba, suteiktas pakaitinis automobilis.
Išskaitos dydžiai. Kodėl jie nustatomi?
Draudžiant lengvuosius automobilius, dažniausiai praktikoje taikoma 100 EUR arba 150 EUR dydžio automobilio sugadinimo atveju, bei 5 proc. arba 10 proc. dydžio vagystės atveju, išskaita. Tokia suma arba žalos dalimi Jūs patys dalyvaujate kiekvienos žalos atveju. Ilgametė ERGO patirtis ir jvykių administravimo praktika leidžia teigti, kad tokio dydžio išskaitos leidžia ženkliai sumažinti draudimo jmoką, tačiau už priimtiną kainą jsigyti „Visų rizikų“ transporto priemonių kasko draudimo apsaugą bei sukaupti dides- nę nuolaidą pratęsiant draudimo sutartj.
Kaip atlyginama Jūsų patirta žala dėl automobilio sugadinimo, vagys- tės ar gedimo?
Jei automobilis sugadinamas, atlyginamos jo remonto išlaidos. Dažniausiai ERGO klientai automobilius remontuoja ERGO partnerių servi- suose, ir tai suteikia galimybę greičiau nustatyti remonto apimtj ir atlikti kokybišką remontą. Automobilio vagystės atveju atlyginamos išlaidos, reikalingos tokiam pat automobiliui jsigyti. Jeigu automobilis sugedo ke- lyje, nedelsiant organizuosime techninę pagalbą, apmokėsime Jūsų toli- mesnę kelionę ar viešbučio išlaidas. Visais numatytais atvejais suteiksime nemokamą pakaitinj automobilj.
Išsami žalos nustatymo ir išmokų apskaičiavimo tvarka yra nurody- ta „Žalos nustatymo tvarka (6) ir „Draudimo išmokų apskaičiavimo“ (7) dalyse.
Ar tinkamai vykdoma sutartis?
Draudimo sutartis yra ERGO ir Jūsų susitarimas, kuris kiekvieną šalj jparei- goja tinkamai vykdyti savo pareigas, jos yra pateiktos skiltyse „Draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos draudimo sutarties galiojimo metu“ (15) bei „Draudėjo pareigos draudžiamojo jvykio atveju“ (5). Pagrindiniai drau- dimo bendrovės jsipareigojimai yra paprasti – per jmanomai trumpą lai- ką ir teisingai atlyginti žalą, tačiau ERGO, siekdama būti patikimu Jūsų finansinio saugumo garantu, vykdo ir kitus verslo etikos jsipareigojimus: informuoja apie atidėtų jmokų mokėjimo terminus, primena apie besibai- giančią sutartj, taip pat –primenama, jei buvo pateikti ne visi dokumentai, reikalingi išmokai išmokėti.
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030
Galioja nuo 2014 08 01
1 Draudžiamieji jvykiai
2 Draudimo galiojimo teritorija
3 Nedraudžiamieji jvykiai
4 Draudimo išmokos nemokėjimo priežastys
5 Draudėjo pareigos draudžiamojo jvykio atveju
6 Žalos nustatymo tvarka
7 Draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka
8 Draudimo išmokos mokėjimo terminai
9 Draudėjo prašymo sudaryti draudimo sutartj forma ir turinys
10 Draudimo objektas
11 Draudimo sumų, jmokų dydžių apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir pasekmės dėl jų nesilaikymo
12 Draudimo sutarties galiojimo terminai
13 Dvigubas draudimas, draudimas padidintomis ir sumažintomis sumomis
14 Ikisutartinės draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos
15 Draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos draudimo sutarties galiojimo metu
16 Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos.
17 Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam ar kitiems draudikams tvarka
18 Atsakomybė už draudimo taisyklių pažeidimus
19 Xxxxxxxxx xxxx asmens naudai
20 Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
21 Xxxxxxxxxx draudimo taisyklių sąvokos
1 Draudžiamieji jvykiai
1.1 Transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimas (išskyrus Nedraudžiamuosius jvykius, nurodytus šių taisyklių 3. punkte ir Draudimo išmokos nemokėjimo pagrindus, nurodytus šių taisyklių 4. punkte), susijęs su apdraustos transporto priemonės sugadinimu ar sunaikinimu dėl tie- sioginio, staigaus ir nenumatyto mechaninės jėgos poveikio iš išorės ar dėl gaisro, sprogimo, taip pat jei apdrausta transporto priemonė (jos dalis (-ys)) buvo pavogta ar užvaldyta plėšimo būdu. Transporto priemonėje neseriji- niu būdu stacionariai jrengta papildoma jranga, kuriai žala buvo padaryta dėl šiame punkte nurodyto draudžiamojo jvykio, yra apdrausta tik tokiu atveju, jei draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė ir aiškiai nurodė draudimo liudijime. Draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka ir dydis nuro- dyti šių taisyklių 7.1 punkte.
1.2 Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kai vairuojant ap- draustą transporto priemonę buvo sužaloti ar žuvo apdraustieji asmenys. Draudimo apsauga taip pat galioja dėl nelaimingų atsitikimų apdraustie- siems jlipant j ir išlipant iš apdraustos transporto priemonės. Apdraustieji asmenys apdraudžiami pagal vieną iš šių sistemų - bendrąją sistemą arba vietų sistemą. Draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka ir dydis nurodyti šių taisyklių 7.2 punkte.
1.3 Pagalbos kelyje draudimas. Jeigu draudėjas ir draudikas dėl to ats- kirai susitarė ir aiškiai nurodė draudimo liudijime, apdraudžiamos draudėjo išlaidos, susijusios su:
1.3.1 neatidėliotina pagalba jvykio vietoje:
a) pagalba transporto priemonei sugedus ar kelyje jvykus transporto priemonės apgadinimui:
tuo atveju, kai tęsti kelionę transporto priemone keltų pavojų kitiems eismo dalyviams, sukeltų didesnius transporto priemonės gedimus ar tęsti kelionę dėl gedimų ar apgadinimo yra nejmanoma, draudikas or- ganizuoja techninės pagalbos automobilio atvykimą ir apmoka išlai- das, susijusias su transporto priemonės remontu jvykio vietoje; trans- porto priemonės užklimpimas (sniege, purve ar smėlyje), kuris jvyko kelių eismui skirtose teritorijose, laikomas neatidėliotinos pagalbos jvykiu.
b) degalų pristatymu:
tuo atveju, kai transporto priemonei netikėtai pasibaigė degalai, ap- mokamos degalų pristatymo išlaidos (jskaitant ir išlaidas už degalus iki 5 litrų).
c) transporto priemonės transportavimas po gedimo:
jei transporto priemonės negalima paruošti tolimesnei eksploatacijai jvykio vietoje, draudikas organizuoja transporto priemonės transpor- tavimą iš jvykio vietos iki artimiausios transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės ar draudėjo gyvenamosios vietos, jskaitant ir bagažą, bei ne verslo tikslais vežamą krovinj, ir apmoka transportavimo išlaidas;
d) transporto priemonės transportavimu po eismo jvykio:
jei transporto priemonė eismo jvykio metu yra apgadinta ir tolimes- nis tokios transporto priemonės eksploatavimas keltų pavojų eismo dalyviams ar eksploatavimas nėra jmanomas, draudikas organizuoja transporto priemonės transportavimą iš jvykio vietos iki artimiausios transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės ar draudėjo gyvenamosios vietos, jskaitant ir bagažą, bei ne verslo tiks- lais vežamą krovinj, ir apmoka transportavimo išlaidas;
1.3.2 kelionės pratęsimu ar grjžimu atgal:
jei dėl gedimo ar apgadinimo transporto priemonės, kuria draudėjas ar apdrausti asmenys pradėjo kelionę, nejmanoma suremontuoti arba ji pavagiama, draudikas organizuoja kelionę atgal iki draudėjo ar ap- draustų asmenų nuolatinės gyvenamos vietos arba tolimesnę kelionę iki numatytos vietos ir kelionę atgal nuo numatytos vietos iki nuolatinės gyvenamos vietos ir apmoka kelionės išlaidas;
1.3.3 nakvyne:
jei dėl gedimo ar apgadinimo transporto priemonės, kuria draudėjas ar apdrausti asmenys pradėjo kelionę ir dar nėra nuvykę iki numatytos vie- tos, nejmanoma suremontuoti arba ji pavagiama, draudėjui pageidau- jant, draudikas padės surasti vietą nakvynei ir apmokės vienos nakvynės išlaidas.
Jeigu draudėjas ar apdrausti asmenys pasinaudojo kelionės pratęsimo ar grjžimo atgal paslauga, draudikas neapmoka nakvynės išlaidų;
Jeigu draudėjas ar apdrausti asmenys pasinaudojo kelionės pratęsimo ar grjžimo atgal paslauga, draudikas neapmoka nakvynės išlaidų;
1.3.4 prarastų transporto priemonės raktelių paslauga:
jeigu kelionės metu draudėjas ar apdrausti asmenys pametė apdraustos transporto priemonės raktelius, draudikas organizuoja transporto prie- monės savininko turimų atsarginių raktelių, esančių jo nurodytoje vieto- je atsiuntimą ir apmoka persiuntimo išlaidas;
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Adresas Geležinio Vilko g. 6A, LT-03507 Vilnius. Įmonės kodas 302912288. PVM kodas LT100007345010. Telefonai: 1887, (0 0) 000 0000. Faksas (0 0) 000 0000. El. paštas xxxx@xxxx.xx. Tinklalapio adresas xxx.xxxx.xx. Duomenys kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre, VĮ Registrų centras, Vilniaus filialas.
Filialo steigėjas ER GO Insurance SE. Įmonės kodas 10017013. PVM kodas EE100295906. Adresas A. H. Tammsaare 47, Talinas 11316, Estijos Respublika. Duomenys kaupiami ir saugomi Harju apskrities teismo registrų skyriuje.
1.3.5 pagalba remontuojant automobilj;
jeigu po draudžiamojo jvykio transporto priemonę reikia remontuoti, draudikas padeda surasti transporto priemonių remonto paslaugas tei- kiančią bendrovę. Už draudiko pasiūlytų transporto priemonių remon- to paslaugas teikiančios bendrovės pasirinkimą atsako draudėjas. Už atliktų darbų kokybę atsako transporto priemonių remonto paslaugas teikianti bendrovė.
1.3.6 Pakaitinio automobilio suteikimas:
Jeigu po draudžiamojo jvykio transporto priemonė yra remontuojama su draudiku suderintoje transporto priemonių remonto paslaugas tei- kiančioje bendrovėje, draudikas apmoka pakaitinio automobilio nuomos išlaidas. Pakaitinis automobilis suteikiamas atsižvelgiant j remontuoja- mos transporto priemonės klasę (dydj), bet ne aukštesnės nei kompak- tinės klasės.
1.3.7 grjžimu/nuvykimu j/iš autoservisą (-o):
jeigu po draudžiamojo jvykio transporto priemonė yra remontuojama su draudiku suderintoje transporto priemonių remonto paslaugas teikian- čioje bendrovėje, draudikas apmoka draudėjo išlaidas dėl parvykimo j gyvenamąją vietą iš transporto priemonių remonto paslaugas teikian- čios bendrovės bei išlaidas dėl nuvykimo atsiimti suremontuotos trans- porto priemonės.
Pagalbos kelyje draudimo paslaugos suteikiamos ir su tuo susijusios išlai- dos atlyginamos draudėjui, apdraustos transporto priemonės vairuotojui ir keleiviams.
1.4 „Mobilus kasko“ draudimas: draudžiamuoju jvykiu šių taisyklių pra- sme laikomas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikęs kelių eismo jvykis, kurio metu buvo sugadinta, sunaikinta transporto priemonė, nenu- rodyta draudimo sutartyje ir nuosavybės teise nepriklausanti draudėjui (jskaitant ir jungtinės nuosavybės atvejj), bet teisėtu pagrindu laikinai per- duota vairuoti draudėjui (draudimo išmoka nustatoma atsižvelgiant j 7.4 punkto sąlygas).
2 Draudimo galiojimo teritorija
2.1 Transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimo, keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo apsauga galioja geografinėje Europos teritorijoje.
2.2 Pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja vienoje iš žemiau nurody- tų teritorijų:
2.2.1 Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2.2.2 geografinėje Europoje.
3 Nedraudžiamieji jvykiai
3.1 Nedraudžiamaisiais jvykiais, už kuriuos draudimo jmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi jvykiai, kurių metu žala padaroma drau- dimo objektui:
3.1.1 kai transporto priemonė naudojama atlikti veiksmus, kurių atli- kimui ji nėra pritaikyta, arba naudojama nesilaikant transporto priemo- nės eksploatavimo taisyklių;
3.1.2 jei jvykio metu transporto priemonė buvo techniškai netvarkin- ga. Ši išlyga netaikoma, kuomet nėra priežastinio ryšio tarp draudžiamo- jo jvykio ir apdraustos transporto priemonės techninės būklės;
3.1.3 kaip pasekmė gedimų, atsiradusių pačioje transporto priemo- nėje dėl jos eksploatavimo, išskyrus pagalbos kelyje draudimo atvejus;
3.1.4 dėl darbo režimo ar darbo saugumo reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, pažeidimo;
3.1.5 dėl gaisro, kai apdraustoje transporto priemonėje arba šalia jos buvo naudojamas atviros ugnies šaltinis bei kiti prietaisai, kuriuos yra draudžiama naudoti pagal transporto priemonės eksploatacijos taisykles;
3.1.6 kai specialios paskirties transporto priemonė, kurios pagrindi- nė paskirtis yra specialia jranga atlikti specialias funkcijas, atlieka šias funkcijas (pavyzdžiui: autokranas, autokopėčios, autobokštelis, gaisrinis automobilis, miškovežis ir pan.);
3.1.7 kai transporto priemonė eksploatuojama ne kelių eismui skirto- se teritorijose;
3.1.8 kai transporto priemonė dalyvauja bet kokio pobūdžio važiavi- muose, kuriuose siekiama kuo didesnio greičio, kliūčių jveikimo ir/ arba
reikalaujama ypatingo vairavimo meno, taip pat kai transporto priemo- nė naudojama mokymui vairuoti;
3.1.9 kai transporto priemonė valdoma neteisėto valdytojo, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonė apgadinama vagystės ar plėšimo metu;
3.1.10 apdraustos transporto priemonės valdytojui neturint teisės vai- ruoti tos kategorijos transporto priemonės arba neturint teisės vairuoti transporto priemonę;
3.1.11 kai transporto priemonė buvo valdoma neblaivaus, apsvaigu- sio nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų valdytojo, taip pat kai pastarasis vartojo alkoholj ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo jvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; šių taisyklių prasme neblaivumas ir apsvaigimas supranta- mas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką;
3.1.12 kai transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, nepakluso kelių policijos ar kitų kompetentingų institucijų pa- reigūnų reikalavimams;
3.1.13 dėl transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo didelio neatsargumo;
3.1.14 kai draudžiamasis jvykis organizuojamas tyčia ar transporto priemonė naudojama nusikalstamiems veiksmams atlikti;
3.1.15 dėl žemės drebėjimo, radiacijos, branduolinės energijos poveikio;
3.1.16 bet kokia žala, nuostoliai ir išlaidos yra tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygotos arba susijusios su sekančiais jvykiais, neatsižvelgiant j tai, kad žalos, nuostolių, išlaidų atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti jtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
a) karas, invazija, agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, karinio po- būdžio veiksmai (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą, o taip pat streikas, lokautas, valdžios ar valdžios institucijų nurodymai ir/ar veiksmai;
b) bet kokio pobūdžio teroristiniai aktai (terorizmas).
Pagal šią išlygą neatlyginama taip pat žala, nuostoliai arba išlaidos, tiesiogiai ar netiesiogiai sukeltos arba susijusios su reagavimu, kelio užkirtimu ar nuslopinimu a) ir b) papunkčiuose nurodytų veiksmų ir jvykių ar bet kokiu kitu būdu susiję su šio punkto a) ir b) papunkčiuose nurodytais veiksmais ir/arba jvykiais.
3.2 Transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimas
3.2.1 Be šių taisyklių 3.1 punkte išvardytų nedraudžiamųjų jvykių, transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimas taip pat neatlygina:
3.2.1.1 3.2.1.1 žalos, padarytos padangoms; žala dėl padangų sugadi- nimo ar sunaikinimo atlyginama tik kaip eismo jvykio pasekmė, kai šio jvykio metu buvo sugadintos ir kitos apdraustos transporto priemonės dalys;
3.2.1.2 žalos transporto priemonės elektros instaliacijai, atsiradusios dėl trumpojo jungimo joje;
3.2.1.3 žalos dėl medžiagos, iš kurios padaryta transporto priemonė, savaiminių jskilimų ar trūkimų arba detalės (-ių) funkcijos (-ų) praradimo, senėjimo ar korozijos (pavyzdžiui: lingių išsitiesinimo, lonžeronų jtrūki- mo, stiklo trūkimo, surūdijimo ir pan.);
3.2.1.4 žalos transporto priemonės dalims, atskirtoms nuo transpor- to priemonės (nesukomplektuotoms su ja), išskyrus šių taisyklių 7.1.9. d punkto nurodytą atvejj;
3.2.1.5 žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės degimo ar durų (ba- gažinės dangčio) rakteliai, arba nejjungtos ir/ar neveikiančios sergėjimo sistemos (signalizacijos), numatytos draudimo sutartyje;
3.2.1.6 žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei draudikui nepatei- kiami transporto priemonės degimo ar durų (bagažinės dangčio) rakte- liai, ar sergėjimo sistemos (signalizacijos) valdymo pultai;
3.2.1.7 žalos dėl transporto priemonės pasisavinimo, jvykdyto paties draudėjo ar jo jgalioto asmens, ar kitų asmenų, kurie su transporto prie- monės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo jgiję teisę nau- dotis apdrausta transporto priemone;
3.2.1.8 žalos, atsiradusios dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sugadini- mo ar sunaikinimo valstybės valdžios institucijų nurodymu;
3.2.1.9 žalos, atsiradusios dėl to, kad apdraustą transporto priemonę apgadina ja vežamas krovinys. Šis punktas netaikomas, jei nėra galimy- bės objektyviai nustatyti, kokia žalos dalis padaryta transporto priemo- nei dėl krovinio poveikio ir kokia žalos dalis buvo padaryta dėl poveikio iš išorės. Taip pat šis punktas netaikomas, jeigu krovinio padaryta žala ap- draustai transporto priemonei atsiranda dėl kitų eismo dalyvių (išskyrus apdraustos transporto priemonės vairuotoją) kaltės, kurie atitinkamų institucijų yra pripažinti jvykio kaltininkais;
3.2.1.10 žalos, atsiradusios dėl krovinio pakrovimo j ar iškrovimo iš ap- draustos transporto priemonės;
3.2.1.11 žalos, atsiradusios transporto priemonę pakraunant ar iškrau- nant, tikslu transportuoti sausumos, vandens ar oro transportu;
3.2.1.12 žalos dėl transporto priemonės salono dalių (jrangos) ištepimo, subraižymo, suplėšymo padaryto apdraustos transporto priemonės val- dytojo, keleivių ar naminių gyvūnų;
3.2.1.13 už transporto priemonės pakeitimus, pagerinimus, už remon- tą dėl susidėvėjimo, vertės ar išvaizdos pabloginimo bei galingumo su- mažėjimo, pervežimo, skubaus detalių pristatymo išlaidų, išlaidų dėl transporto priemonės prastovų bei degalų sąnaudų, išlaidų transporto priemonės skysčiams, kurie buvo pakeisti (išleisti) dėl atliekamo remon- to technologijos, bet ne dėl tiesioginio draudžiamojo jvykio poveikio. Draudikas taip pat neapmokama baudų, kurias dėl draudžiamojo jvykio turėjo sumokėti draudėjas.
3.3 Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų:
3.3.1 Be šių taisyklių 3.1 punkte išvardintų nedraudžiamųjų jvykių, keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų neapima:
3.3.1.1 nelaimingų atsitikimų dėl psichikos ar sąmonės sutrikimų, apopleksijos, epilepsijos ar kitų konvulsinių traukulių, ištinkančių visą apdraustojo kūną. Tačiau draudimo apsauga galioja, jei šiame punkte išvardinti sutrikimai ar traukuliai atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, kuris pagal šias taisykles laikomas draudžiamuoju jvykiu;
3.3.1.2 nelaimingų atsitikimų, kuriuos patyrė apdraustasis asmuo sąmoningai darydamas ar rengdamasis padaryti nusikaltimą;
3.3.1.3 nelaimingų atsitikimų, kuriuos patyrė apdraustieji asmenys dėl prieš juos jvykdytos nusikalstamos veikos;
3.3.1.4 nelaimingų atsitikimų kelionėse, kurios rengiamos, vykdo- mos ar tęsiamos, apie tai nežinant jgaliotiesiems naudotis transporto priemone asmenims ar prieš jų valią;
3.3.1.5 infekcinių susirgimų, išskyrus tų, kurių sukėlėjai patenka j or- ganizmą susižeidus draudžiamojo jvykio, numatyto šiose taisyklėse, metu. Nežymūs odos ir gleivinės sužeidimai (nubrozdinimai, jbrėžimai) nelaikomi draudžiamaisiais jvykiais, nors per juos tuoj pat ar po kurio laiko ligos sukėlėjai patenka j organizmą. Pasiutligės ir stabligės atveju šis apribojimas negalioja. Infekcijoms, sukeltoms gydymo metu, taiky- tinas šių taisyklių 3.3.1.6 punktas;
3.3.1.6 sveikatos sutrikimų dėl gydymo ar operacijų, kurias ap- draustasis atlieka sau ar leidžia atlikti. Jeigu operacija ar gydymas (spindulinis, fizioterapinis ar medikamentinis) buvo būtinas dėl nelai- mingo atsitikimo, tuomet tai vertinama kaip draudžiamasis jvykis;
3.3.1.7 pilvo ertmės ar pilvo apatinės dalies pažeidimų (trūkio, iš- varžos); draudimo apsauga galioja ir šiuo atveju, jei tokius pažeidimus sąlygoja išorinis poveikis, numatytas šiose taisyklėse;
3.3.1.8 raiščių disko sužalojimų, taip pat kraujavimo iš vidaus orga- nų ir smegenų; šiais atvejais draudimo apsauga galioja, jei jų pagrindi- nė priežastis buvo nelaimingas atsitikimas, vertinamas kaip draudžia- masis jvykis;
3.3.1.9 patologinių sutrikimų dėl psichinių reakcijų, nepriklausomai nuo to, kas jas sukėlė.
3.4 Pagalbos kelyje draudimas:
3.4.1 Be šių taisyklių 3.1 punkte išvardintų nedraudžiamųjų jvykių, Pagalbos kelyje draudimas taip pat neatlygina išlaidų:
3.4.2 kurios atsiranda be draudiko ar jo jgalioto atstovo pasamdytų jmonių tiesioginio dalyvavimo;
3.4.3 dėl jvykio, kurj sąlygoja pasikartojantis transporto priemonės gedimas (-ai), kai transporto priemonė buvo eksploatuojama nepašali- nus (nesuremontavus) techninės priežasties, dėl kurios jau buvo suteikta pagalbos kelyje paslauga.
4 Draudimo išmokos nemokėjimo priežastys
4.1 Jeigu draudėjas nevykdo šių taisyklių 5.1.1 punkte nustatytos parei- gos, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją suma- žinti, atsižvelgdamas j tai, ar draudėjas savo pareigos nejvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudžiamąjj jvykj draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjj jvykj ne- turi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
4.2 Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu:
4.2.1 draudėjas nevykdė 5.1.2 - 5.1.13, 5.2 - 5.4, 7.1.6 punktuose nu- matytų pareigų ar tvarkos. Sprendimą dėl draudimo išmokos sumažini- mo priima draudikas, motyvuotai paaiškindamas priežastis, ir apie tai raštu praneša asmenims, pagal draudimo sutartj turintiems teisę j drau- dimo išmokas;
4.2.2 jvykus transporto priemonės vagystei ir nustačius, kad faktinis apdraustos transporto priemonės raktų skaičius neatitinka draudimo liudijime nurodyto skaičiaus. Šiuo atveju draudimo išmoka mažinama 50 proc.;
4.2.3 žalos dėl transporto priemonės vagystės, jei šioje transporto priemonėje buvo palikti šios transporto priemonės dokumentai; Šiuo atveju draudimo išmoka mažinama 50 proc.;
4.2.4 Jei nelaimingo atsitikimo sukeltiems sveikatos sutrikimams ar jų pasekmėms jtakos turėjo ligos ar negalavimai, draudimo išmoka ma- žinama 50 proc.
4.3 Draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo, jeigu:
4.3.1 draudžiamasis jvykis atsitiko dėl draudėjo, apdraustojo ar nau- dos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
4.3.2 draudėjas gavo visą žalos atlyginimą iš trečiojo asmens, kalto dėl žalos, padarytos transporto priemonei, ar iš kito draudiko;
4.3.3 draudėjas ar asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, at- sisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, kurią atlygo draudikas, arba jeigu pasinaudoti šia teise tapo nejmano- ma dėl draudėjo kaltės. Jei draudimo išmoka buvo išmokėta ir dėl šiame punkte nurodytų draudėjo veiksmų draudikui tapo nejmanoma pasinau- doti reikalavimo teise, asmeniui atsakingam už padarytą žalą, draudikas turi teisę iš draudėjo reikalauti grąžinti gautą draudimo išmoką ar atitin- kamą jos dalj;
4.3.4 draudėjas ar jo jgaliotas asmuo pateikė klaidinančią, neteisin- gą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjj jvykj.
5 Draudėjo pareigos draudžiamojo jvykio atveju
5.1 Atsitikus draudžiamajam jvykiui, draudėjas privalo:
5.1.1 apie kiekvieną draudžiamąjj jvykj per 7 kalendorines dienas raštu informuoti draudiką; apie apdraustos transporto priemonės va- gystę draudikui būtina pranešti raštu (faksu, elektroniniu paštu) per 48 valandas. Pranešimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo momento kada draudėjas ar jo atstovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie draudžia- mąjj jvykj;
5.1.2 draudėjas, siekdamas gauti pagalbos kelyje draudimo išlaidų atlyginimą, jvykus draudžiamajam jvykiui, privalo iš jvykio vietos nedels- damas informuoti draudiką ar jo jgaliotą atstovą pagalbos kelyje drau- dimo kortelėje, išduodamoje kartu su draudimo liudijimu, nurodytais te- lefonais bei vykdyti draudiko ar jo jgalioto atstovo nurodymus. Pagalbos kelyje draudimo kortelėje nurodytais telefonais draudikas yra pasiekia- mas bet kuriuo paros metu;
5.1.3 apie kiekvieną draudžiamąjj jvykj nedelsiant pranešti policijai, jei:
- eismo jvykio metu buvo sužeistas (- i) ar žuvo žmogus (-nės);
- eismo jvykio metu padaryta žala trečiųjų asmenų turtui ir šių as- menų eismo jvykio vietoje nėra; ši sąlyga nėra taikoma, kai transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su laukiniais ar nami- niais gyvūnais ir padaryta žala yra mažesnė nei 1.200 EUR;
- su eismo jvykiu susiję dalyviai nesutaria dėl eismo jvykio aplinky- bių (pavyzdžiui, nesutariama, kuris vairuotojas yra kaltas dėl eismo jvykio);
transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta dėl materialių objek- tų užkritimo ant jos ir padaryta žala yra didesnė kaip 1.200 EUR;
- transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta nežinomų trečių- jų asmenų (išskyrus vagystės ar plėšimo atvejj) ir padaryta žala yra didesnė kaip 1.200 EUR;
- transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta susidūrus su lau- kiniais ar naminiais gyvūnais ir padaryta žala yra didesnė kaip 1.200 EUR;
- transporto priemonė buvo sugadinta/sunaikinta dėl kelio defekto (duobė, kelio paviršiuje esantys požeminių komunikacijų elementai ir pan.) ir žala yra didesnė kaip 1.200 EUR;
- pavagiama ar plėšimo būdu užvaldoma apdrausta transporto prie- monė ar jos dalys;
- to reikalauja jvykio valstybėje galiojantys teisės aktai;
Taip pat priklausomai nuo jvykio pobūdžio draudėjas privalo nedelsiant pranešti kitai kompetentingai institucijai (pavyzdžiui: gaisro atveju - priešgaisrinės apsaugos tarnybai; sužalojimo, mirties atveju - medicinos jstaigai ir pan.) ir jos protokolą ar pažymą pateikti draudikui.
5.1.4 nepalikti eismo jvykio vietos iki policijos ar kitų kompetentingų institucijų atvykimo, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos teisės aktuose;
5.1.5 teisingai užpildyti draudiko pateiktą anketą apie jvykj ir ją ne- delsiant pristatyti draudikui;
5.1.6 užpildyti ir pateikti draudikui eismo jvykio deklaraciją tais atve- jais, kai ji pagal jvykio vietos teisės aktus privalo būti pildoma;
5.1.7 imtis jam prieinamų protingų priemonių, dėl kurių būtų išveng- ta žalos arba ji būtų sumažinta, ir laikytis draudiko nurodymų, jei tokie buvo duoti;
5.1.8 stengtis, kad kaip galima greičiau būtų paruošiami draudikui reikalingi pranešimai bei išvados;
5.1.9 leisti draudikui atlikti žalos priežasties ir dydžio tyrimus, suteikti draudikui visą jvykio tyrimui reikalingą informaciją ir pateikti draudiko reikalaujamus dokumentus;
5.1.10 jei dėl draudžiamojo jvykio būtų pradėtas policijos ar kitų kom- petentingų institucijų tyrimas apie tai nedelsdamas pranešti draudikui raštu;
5.1.11 jei iškeliama byla teisme, perleisti bylos vedimą draudikui, o draudiko paskirtam advokatui suteikti jgaliojimus ir visą reikiamą informaciją;
5.1.12 atsitikus draudžiamajam jvykiui, kurio atveju numatoma drau- dimo išmoka pagal keleivių draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, jei tai jmanoma, nedelsdamas iškviesti gydytoją ir apie jvykj pranešti draudi- kui, vykdyti gydytojo nurodymus, ir imtis kitų priemonių sumažinti nelai- mingo atsitikimo pasekmes;
5.1.13 suteikti galimybę draudiko jpareigotam gydytojui apžiūrėti apdraustąjj.
5.2 Prieš remontuodamas transporto priemonę ar kitaip ją panaudo- damas, draudėjas privalo iš anksto raštu gauti draudiko nurodymus bei, draudikui pareikalavus, pateikti transporto priemonės remonto sąmatas; draudėjas taip pat privalo sudaryti draudikui galimybę apžiūrėti sugadintą ir/ar sunaikintą transporto priemonę;
5.3 Jei nelaimingas atsitikimas baigėsi mirtimi, apie tai būtina raštu pra- nešti draudikui per 3 kalendorines dienas (72 valandas), net jeigu apie patj nelaimingą atsitikimą jau buvo pranešta. Draudikas turi teisę reikalauti, kad skrodimą atliktų jo paskirtas gydytojas.
5.4 draudėjas neturi teisės be išankstinio rašytinio draudiko sutikimo pilnai ar dalinai pripažinti ar patenkinti žalos atlyginimo reikalavimų.
6 Žalos nustatymo tvarka
6.1 Transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimas ir pagalbos kelyje draudimas:
6.1.1 Gavęs raštišką pranešimą apie draudžiamąjj jvykj, draudikas ar jo atstovas nedelsdamas pateikia draudėjui arba asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką, užpildyti pranešimo apie draudžiamąjj jvykj anketą. Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, raštu papildytų pateiktą draudžia- mojo jvykio aplinkybių aprašymą, jeigu šis, draudiko nuomone, nėra pa- kankamai išsamus.
6.1.2 Draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, privalo raštu kiek galima išsamiau atsakyti j draudiko anketos klausimus ir pateikti užpildytą anketą draudikui.
6.1.3 Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka draudžiamojo jvykio tyrimą, kurio metu gali būti apklausiami jvykio liudininkai, apžiū- rima jvykio vieta, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gydymo, medicininės ekspertizės jstaigos, taip pat organizacijos, ku- riose sudaromi psichoneurologinių, toksikologinių, narkologinių jskaitų sąrašai, ir kitokios organizacijos, jmonės ar jstaigos. Prireikus draudikas daro nuotraukas; transporto priemonės vagystės atveju – raktų techninę ekspertizę.
6.1.4 Išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių vertei, kuri buvo draudžiamojo jvykio metu, atkurti, nustato draudiko paskirtas asmuo. Tam reikalingus dokumentus, ypač nuotraukas, privalo pristatyti draudėjas, jei nesusitariama kitaip. Tas pats galioja ir nustatant trans- porto priemonės vertę prieš draudžiamąjj jvykj, taip pat transporto prie- monės dalių po jvykio likutinę vertę.
6.1.5 Xxxxxxxx xxxxxxxx asmens išvados yra privalomos draudėjui, jei nėra jrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties. Ekspertais draudikas negali skirti asmenų, kurie yra draudėjo konkurentai ar turi su jais verslo ryšių, taip pat asmenų, kurie dirba pas draudiko konkurentus arba verslo partnerius, arba su jais susiję panašiais ryšiais.
6.1.6 Ekspertų išvadose nurodoma: sugadintų, sunaikintų ar dingusių detalių sąrašas, remonto darbų vertė, keičiamų detalių rinkos vertė (jver- tinant transporto priemonės nusidėvėjimą), sunaikintų, sugadintų deta- lių likutinės vertės, kita žalai nustatyti reikalinga informacija. Draudikas apmoka jo paskirtos apimties ekspertizės išlaidas. Išlaidas už ekspertų paslaugas, viršijančias draudiko paskirtas, apmoka draudėjas. Ekspertų veiksmai nepanaikina ir nekeičia draudėjo pareigų pagal šių draudimo taisyklių 5 punktą.
6.2 Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų:
6.2.1 Gavęs raštišką pranešimą apie nelaimingą atsitikimą, draudi- kas ar jo atstovas nedelsdami pateikia draudėjui arba asmeniui, turin- čiam teisę gauti draudimo išmoką, užpildyti pranešimo apie nelaimingą atsitikimą anketą. Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, raštu papildytų pateiktą draudžiamojo jvykio aplinkybių aprašymą, jeigu šis, draudiko nuomone, nėra pakankamai išsamus.
6.2.2 Draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, privalo raštu kiek galima išsamiau atsakyti j draudiko anketos klausimus ir pateikti užpildytą anketą draudikui.
6.2.3 Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka nelaimingo at- sitikimo tyrimą, kurio metu apklausiami jvykio liudininkai, apžiūrima jvykio vieta, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gy- dymo, medicininės ekspertizės jstaigos, taip pat organizacijos, kuriose sudaromi psichoneurologinių, toksikologinių, narkologinių jskaitų sąra- šai, ir kitokios organizacijos, jmonės ar jstaigos. Prireikus draudikas daro nuotraukas.
6.2.4 Draudimo išmokos dydj nustato draudiko medicininės tarny- bos darbuotojai, atsižvelgdami j nukentėjusi asmenj gydžiusių medikų išvadas, konsultacijas, siūlymus ir nukentėjusiojo asmens reabilitacijos efektyvumą.
Draudiko medicininės tarnybos darbuotojų išvados yra privalomos draudė- jui, jei nėra jrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties.
7 Draudimo išmokų apskaičiavimo tvarka
7.1 Transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimas:
7.1.1 Jei draudimo sutartis sudaryta draudimo „rinkos verte“ draudi- mo apsaugos variantu, žalos dėl transporto priemonės sugadinimo, kai ją remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių rinkos vertę iki draudžiamojo jvykio. Atlyginamos apskai- čiuotos būtinos remonto išlaidos atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių rinkos vertę iki draudžiamojo jvykio. Būtinas remonto išlai- das sudaro remonto darbų vertė, keičiamų detalių (jskaitant detales, bū- tinas keisti dėl atliekamo remonto technologijos, nors šios detalės netu- rėjo tiesioginio draudžiamojo jvykio poveikio) rinkos vertė, dažymo darbų ir dažymo medžiagų vertė. Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal keičiamų detalių rinkos vertes (jvertinant transporto priemonės nusidėvėjimą) ir vidutinius darbų jkainius, atitinkančius technologijos lygj, vadovaujantis gamyklos gamintojos rekomenduojamais laiko nor-
matyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės gali būti remontuoja- mos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo numatytu būdu.
Tuo atveju, jei draudėjas atsisako remontuoti savo transporto priemonę ir nesutinka su draudiko apskaičiuotomis būtinomis remonto išlaidomis, draudikas pateikia draudėjui transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios (-ių) bendrovės (-ių) konkretų (-ius) pasiūlymą (-us) dėl trans- porto priemonės remonto atstatant ją j tokią pat būklę, kokia buvo prieš jvykstant draudžiamajam jvykiui, bei išmoka išmoką, vadovaujantis mi- nėtu (-ais) konkrečiu (-ais) remonto pasiūlymu (-ais).
Žalos dėl transporto priemonės sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikintos transporto priemonės rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po draudžiamojo jvykio. Transporto priemonė laikoma sunaikinta, kai ją remontuoti ekonomiškai netikslinga, t.y. remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams transporto priemonės rinkos vertės iki draudžiamojo jvykio arba dides- nės. Po draudžiamojo jvykio likusios apgadintos ar senos transporto prie- monės detalės paliekamos draudėjui. Jų vertė atskaitoma iš draudimo išmokos.
Vagystės ar plėšimo atveju, draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias transporto priemonės rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo jvykio metu. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos.
Jeigu transporto priemonės vagystės ar sunaikinimo atveju draudėjas (ar naudos gavėjas) nesutinka su draudiko ar nepriklausomo vertintojo atliktu pavogtos ar sunaikintos transporto priemonės rinkos vertės nu- statymu draudžiamojo jvykio dienai, draudikas turi teisę dėl apdraustos transporto priemonės vagystės ar sunaikinimo patirtą nuostolj draudė- jui kompensuoti, perleidžiant jo nuosavybėn analogiškos apdraustajai transporto priemonei vertės draudžiamojo jvykio dieną (vertę kore- guojant pagal draudimo sutartyje numatytas išskaitų ir kitų draudėjui tenkančių mokėjimų sumas), tos pačios markės ir modelio transporto priemonę.
7.1.2 Jei draudimo sutartis sudaryta draudimo „nauja verte“ draudi- mo apsaugos variantu, žala dėl transporto priemonės sugadinimo, kai ją remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas analo- giškai 7.1.1 punkto pirmoje dalyje nurodytai tvarkai, tačiau keičiamoms transporto priemonės detalėms netaikant nusidėvėjimo.
Transporto priemonė laikoma sunaikinta, kai ją remontuoti ekonomiš- kai netikslinga, t.y. remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams naujos neeksploatuotos transporto priemonės vertės iki draudžiamojo jvykio arba didesnės. Po draudžiamojo jvykio likusios apgadintos ar senos transporto priemonės detalės paliekamos draudėjui. Jų vertė atskaitoma iš draudimo išmokos.
Vagystės ar plėšimo atveju draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias naujos neeksploatuotos transporto priemonės vertei. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos.
7.1.3 Draudimo išmoka, jskaitant pridėtinės vertės mokestj (PVM), yra mokama, jeigu yra tenkinamos šios abi sąlygos:
- transporto priemonė yra faktiškai suremontuota ir už remonto paslau- gas yra sumokėtas PVM;
- Draudėjas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus neturi teisės j PVM atskaitą.
7.1.4 Tuo atveju kai transporto priemonės remontas po draudžiamo- jo jvykio yra ekonomiškai tikslingas, bet draudėjas atsisako remontuo- ti savo transporto priemonę ir nesutinka su draudiko apskaičiuotomis būtinomis remonto išlaidomis, draudikas pateikia draudėjui transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios (-ų) bendrovės (-ių) konkretų (-čius) pasiūlymą (-us) dėl transporto priemonės remonto atstatant ją j tokią pat būklę, kokia buvo prieš jvykstant draudžiamajam jvykiui, bei išmoka išmoką, vadovaujantis minėtais konkrečiu (-ais) remonto pasiū- lymu (-ais).
Jeigu transporto priemonės vagystės ar sunaikinimo atveju draudėjas (ar naudos gavėjas) nesutinka su draudiko ar nepriklausomo vertintojo atliktu pavogtos ar sunaikintos transporto priemonės rinkos vertės nu- statymu draudžiamojo jvykio dienai, draudikas turi teisę dėl apdraustos transporto priemonės vagystės ar sunaikinimo patirtą nuostolj draudė- jui kompensuoti, perleidžiant jo nuosavybėn analogiškos apdraustajai transporto priemonei vertės draudžiamojo jvykio dieną (vertę kore- guojant pagal draudimo sutartyje numatytas išskaitų ir kitų draudėjui
tenkančių mokėjimų sumas), tos pačios markės ir modelio transporto priemonę.
7.1.5 Jei draudimo išmoka mokama pagal išankstinę transporto prie- monės remonto sąmatą (numatomas remonto išlaidas), draudimo ap- sauga sugadintų dalių atžvilgiu bus suteikiama tik atskirai suderinus su draudiku. Prieš suteikiant draudimo apsaugą draudėjas privalo pateikti draudikui suremontuotą transporto priemonę apžiūrai.
Tuo atveju, jei sugadinamas tik transporto priemonės stiklas (-ai) ar ži- bintas (-ai), draudimo išmoka mokama tik pateikus transporto priemo- nės remonto apmokėjimo dokumentus.
7.1.6 Jei draudžiamasis jvykis atsitiko už Lietuvos Respublikos te- ritorijos ribų, transporto priemonės remonto kitoje valstybėje išlaidos atlyginamos tokios, kurios buvo būtinos atlikti, kad būtų užtikrintas sau- gus eismas, prieš tai suderinus remonto apimtis ir sąlygas su draudiku ir gavus iš jo rašytinj patvirtinimą. Jeigu remonto išlaidos neviršija 1.200 EUR, transporto priemonės remontas gali būti atliekamas be išankstinio raštiško suderinimo su draudiku, jei draudėjas, prieš atliekant transporto priemonės remonto darbus, padarė jos sugadinimų nuotraukas.
7.1.7 Jei po draudžiamojo jvykio remontuojant transporto priemonę pažeistos dėvėtos detalės pakeičiamos naujomis originaliomis gamyklos gamintojos detalėmis, tai draudikas atskaičiuoja nusidėvėjimą. Detalių (išskyrus transporto priemonės padangas), kurias paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis, proporcingas transporto priemonės ridai ir amžiui, nusidėvėjimo laipsnis nustatomas, atsižvelgiant j Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir transporto priemonių vertinimo instrukciją, pagal šiame punkte pateiktą lentelę. Padangų nu- sidėvėjimo laipsnis nustatomas pagal galiojančią kelių transporto prie- monių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją.
Transporto priemonių amžius metais | Detalių nusidėvėjimo laipsnis, proc. | ||||
Lengviesiems automo- biliams (pagal variklio darbo tūrj, cm3) | Autobusams, krovini- niams automobiliams ir jų priekaboms (puspriekabėms), spe- cialiesiems automobi- liams ir jų priekaboms (puspriekabėms) | Gyvenamosioms priekaboms, gyvenamiesiems automobiliams, motociklams | |||
iki 1.000 | nuo 1.001 iki 2.000 | dau- giau kaip 2.000 | |||
Iki 1 metų | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |
1 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |
2 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |
3 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |
4 | 10 | 8 | 6 | 10 | 5 |
5 | 18 | 15 | 12 | 15 | 10 |
6 | 26 | 22 | 18 | 20 | 15 |
7 | 34 | 29 | 24 | 25 | 20 |
8 | 42 | 37 | 31 | 30 | 25 |
9 | 53 | 43 | 37 | 35 | 30 |
10 | 59 | 49 | 43 | 40 | 35 |
11 | 65 | 55 | 50 | 45 | 40 |
12 | 70 | 61 | 56 | 50 | 45 |
13 | 70 | 67 | 62 | 55 | 50 |
14 | 70 | 70 | 67 | 60 | 50 |
15 | 70 | 70 | 70 | 65 | 50 |
Daugiau kaip 15 | 70 | 70 | 70 | 70 | 50 |
Jeigu draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė ir aiškiai nurodė draudimo liudijime, pažeistoms dėvėtoms detalėms (išskyrus transporto priemonės padangas), pakeičiant jas naujomis originaliomis gamyklos gamintojos detalėmis yra netaikomas detalių nusidėvėjimo laipsnis. Šiuo atveju, draudimo išmoka mokama, kai draudėjas pateikia transporto priemonės remonto apmokėjimo dokumentus.
7.1.8 Draudimo liudijime gali būti nustatytas išskaitos dydis, kuris galioja kiekvienai transporto priemonei ir kiekvienam draudžiamajam jvykiui, išskyrus šiuos atvejus:
7.1.8.1 Jei draudžiamasis jvykis atsitiko ne dėl draudėjo kaltės ir draudikas jgyja atgręžtinio reikalavimo teisę j draudžiamojo jvykio kaltininką, kurio duomenys draudikui yra žinomi, tai draudimo išmo-
ka mokama, netaikant išskaitos (išskyrus išskaitą, numatytą vagystės atveju). Jei draudžiamasis jvykis atsitiko dėl abipusės draudžiamojo jvykio dalyvių kaltės, išskaita taikoma proporcingai draudėjo kaltės dydžiui;
7.1.8.2 šių taisyklių 7.1.9 punkte nurodytus atvejus;
7.1.8.3 kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpis yra ne trumpes- nis kaip vieneri metai ir draudžiamojo jvykio metu sugadinamas tik transporto priemonės stiklas (-ai), draudimo išmoka dėl tokios žalos mokama netaikant iškaitos, jeigu tai nurodyta draudimo liudijime ir jei tenkinamos šios sąlygos:
- stiklas (-ai) sugadinamas (-i) pirmą kartą per draudimo sutarties ga- liojimo laikotarpj;
arba
- stiklas (-ai) yra remontuojamas.
7.1.9 Xxxxxxx, kai jvykus draudžiamajam jvykiui, draudimo išmoka vieno jvykio atveju negali viršyti:
a) 50 EUR apdraustos transporto priemonės valstybinio numerio žen- klų (jskaitant jų rėmelj) vagystės ar sunaikinimo atveju;
b) 100 EUR transporto priemonėje neserijiniu būdu stacionariai jreng- tos automagnetolos sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo atveju, jei dėl jos apdraudimo nebuvo atskirai susitarta ir nurodyta draudimo liudijime;
c) 300 EUR apdraustos transporto priemonės draudžiamojo jvykio metu sugadintų ne gamyklos gamintojos sukomplektuotų sergėjimo sistemų atveju. Transporto priemonės visiško sunaikinimo ar vagystės atveju žala, padaryta šioms sergėjimo sistemoms, neatlyginama. Šios sąlygos netaikomos, jei ne gamyklos gamintojos sukomplektuotos sergėjimo sistemos buvo apdraustos kaip papildoma jranga ir tai buvo nurodyta draudimo liudijime;
d) 300 EUR transporto priemonės degimo ar durų (bagažinės dang- čio) raktelių, spynelių, sergėjimo sistemų kodų ar pačių sergėjimo sistemų keitimo, jei transporto priemonės degimo ar durų (bagažinės dangčio) rakteliai buvo pavogti iš transporto priemonės valdytojo gyvenamosios vietos jsilaužiant j ją arba panaudojus prievartą prieš teisėtą valdytoją. Vagystės ar prievartos atvejis šiose taisyklėse nu- matytais terminais turi būti registruotas teisėsaugos institucijose;
e) 30 EUR transporto priemonės dokumentų ar vairuotojo pažymė- jimo vagystės atveju. Atlyginamos šių dokumentų gamybos išlaidos tais atvejais, kai transporto priemonės dokumentai ar vairuotojo pa- žymėjimas buvo pavogti iš transporto priemonės valdytojo (nebuvo apdraustoje transporto priemonėje) ir šis faktas buvo registruotas tei- sėsaugos institucijose;
f) 150 EUR transporto priemonėje sumontuotos vaiko saugos kėdu- tės sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo atveju;
g) 5% draudimo išmokos dydžio, bet ne daugiau kaip 1.500 EUR (iki 100 EUR nėra taikomas procentinis išmokos dydžio apribojimas) ap- draustos transporto priemonės iškėlimo iš jvykio vietos ir krovimo j kitą transporto priemonę atveju bei būtinos transporto priemonės vienkartinio transportavimo išlaidos iš autoavarijos vietos iki arti- miausios transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios ben- drovės ar draudėjo gyvenamosios vietos; Draudikas apmoka didesnes transportavimo išlaidas tuo atveju, jei šios išlaidos padėjo sumažinti nuostolių dydj dėl transporto priemonės apgadinimo (sugadinimo) draudžiamojo jvykio metu ir jei jų dydis buvo iš anksto raštu suderintas su draudiku.
Tuo atveju, kai draudžiamojo jvykio metu buvo sugadinta tik velkan- čioji transporto priemonė, o velkamoji (priekaba) transporto priemo- nė nebuvo sugadinta, velkamosios (priekabos) transporto priemonės vienkartinio transportavimo išlaidos apmokomos tokia pat apimtimi kaip ir velkančiosios transporto priemonės.
h) 100 EUR papildomos vienkartinio transportavimo išlaidos iki trans- porto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės, jei drau- dėjui buvo suteikta pagalbos kelyje paslauga „transporto priemo- nės transportavimas“ (1.3.1 c punktas) ir transporto priemonė buvo nugabenta ne j transporto priemonių remonto paslaugas teikiančią bendrovę;
i) 150 EUR transporto priemonės saugojimo iki 7 (septynių) kalendo- rinių dienų laikotarpiui, jeigu transporto priemonė iki jos paruošimo eksploatacijai arba iki jos nugabenimo j transporto priemonių remon- to paslaugas teikiančią bendrovę turi būti saugoma;
j) 60 EUR panaudoto gesintuvo ir/ar pirmosios pagalbos rinkinio, bu- vusius apdraustoje ar pagalbą suteikusioje transporto priemonėje;
k) 150 EUR už pagalbą suteikusios transporto priemonės salono va- lymą, kai salonas buvo suteptas transportuojant draudžiamojo jvykio metu sužeistus apdraustuosius asmenis.
7.1.10 Atgauta transporto priemonė
Paaiškėjus pavogtos transporto priemonės buvimo vietai, draudėjas pri- valo apie tai nedelsdamas pranešti raštu draudikui.
Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, prilygstančią apdraustos trans- porto priemonės vertei, jgyja šios transporto priemonės savininko teises.
Jeigu draudėjas turi teisėtą galimybę atgauti pavogtą transporto prie- monę po to, kai už ją gavo draudimo išmoką, tai jis privalo grąžinti drau- dimo išmoką arba perleisti transporto priemonę draudikui. Gavęs drau- diko raštišką reikalavimą, draudėjas per 14 kalendorinių dienų privalo pasirinkti ar grąžinti draudimo išmoką draudikui, ar draudikui perleisti atgautą transporto priemonę. Praėjus šiam terminui, pasirinkimo teisė pereina draudikui.
7.2 Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų:
7.2.1 Draudimo išmokos dydj nustato draudiko medicininės tarny- bos darbuotojai, vadovaudamiesi priedu Nr. 1 prie Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030, atsižvelgdami j nukentėjusj asmenj gydžiusių medikų išvadas, konsultacijas, siūlymus ir nukentėjusiojo asmens reabili- tacijos efektyvumą. Jei dėl nelaimingo atsitikimo sužalota kūno dalis, vi- daus ar jutimo organai, kurių netekimas nenumatytas minėtame priede, tai fizinis ar psichinis organizmo funkcijų sutrikimo laipsnis nustatomas mediciniškai vadovaujantis draudiko medicininės tarnybos darbuotojų išvadomis.
7.3 Pagalbos kelyje draudimas
7.3.1 Jeigu draudėjas ir draudikas dėl to atskirai susitarė ir aiškiai nu- rodė draudimo sutartyje, apdraudžiamos draudėjo išlaidos, susijusios su:
7.3.1.1 neatidėliotina pagalba jvykio vietoje:
a) pagalba transporto priemonei sugedus ar kelyje jvykus transporto priemonės apgadinimui:
jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmo- ka šiuo atveju negali viršyti 100 EUR (jskaitant keičiamas techninės pagalbos automobilyje esančias jprastines detales), jeigu nesusitarta kitaip;
jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 200 EUR (jskai- tant keičiamas techninės pagalbos automobilyje esančias jprastines detales), jeigu nesusitarta kitaip.
b) degalų pristatymu:
jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 180 EUR, jeigu nesusitarta kitaip;
jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 300 EUR, jeigu nesusitarta kitaip.
c) transporto priemonės transportavimas po gedimo:
jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, transportavimas vykdomas iki artimiausios transporto priemonių remonto paslaugas teikiančių bendrovės ar draudėjo gyvenamosios vietos, jeigu nesusi- tarta kitaip;
jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 600 EUR , jeigu nesusitarta kitaip.
d) transporto priemonės transportavimu po eismo jvykio:
Jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, transportavimas vykdomas iki artimiausios transporto priemonių remonto paslaugas teikiančių bendrovės ar draudėjo gyvenamosios vietos, jeigu nesusi- tarta kitaip.
Tuo atveju kai draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja geografinėje Europoje, tai draudimo išmo- ka šiuo atveju negali viršyti 600 EUR, jeigu nesusitarta kitaip.
7.3.1.2 kelionės pratęsimu ir grjžimu atgal:
jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 100 EUR, jeigu nesusitarta kitaip;
jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 150 EUR vienam asmeniui, visa išmoka negali viršyti 750 EUR, jeigu nesusitarta kitaip.
7.3.1.3 nakvyne:
jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 60 EUR vienam asmeniui, visa išmoka negali viršyti 240 EUR, jeigu nesusitarta kitaip;
jei draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo ap- sauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 60 EUR vienam asmeniui, visa išmoka negali viršyti 300 EUR, jeigu nesusitarta kitaip.
7.3.1.4 prarastų transporto priemonės raktelių paslauga:
jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 30 EUR, jeigu nesusitarta kitaip;
jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja geografinėje Europoje (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją), draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 60 EUR, jeigu ne- susitarta kitaip.
7.3.1.5 grjžimas/nuvykimas j/iš autoservisą:
jeigu po draudžiamojo jvykio transporto priemonė yra remontuojama su draudiku suderintoje transporto priemonių remonto paslaugas tei- kiančioje bendrovėje, draudikas apmoka draudėjo išlaidas dėl parvy- kimo j gyvenamąją vietą iš transporto priemonių remonto paslaugas teikiančios bendrovės bei išlaidas dėl nuvykimo atsiimti suremontuo- tos transporto priemonės. Jeigu draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo apsauga galioja tik Lietuvos Respublikos te- ritorijoje, tai draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 30 EUR, jeigu nesusitarta kitaip.
jei draudimo liudijime numatyta, kad pagalbos kelyje draudimo ap- sauga galioja geografinėje Europoje, tai draudimo išmoka šiuo atveju negali viršyti 60 EUR, jeigu nesusitarta kitaip.
7.3.1.6 pakaitinio automobilio suteikimas:
Pakaitinis automobilis yra suteikiamas draudėjui jei draudžiamasis jvykis atitinka visas šias sąlygas:
- jeigu po draudžiamojo jvykio (jskaitant tiek pagalbos kelyje, tiek transporto priemonės Visų Rizikų kasko draudimo draudžiamuosius jvykius) transporto priemonė, atsižvelgiant j būtinus gamyklos gamin- tojos rekomenduojamus laiko normatyvus bei kėbulo atstatymo dar- bų technologiją, remontuojama ilgiau kaip 24 val. su draudiku suderin- toje transporto priemonių remonto paslaugas teikiančioje bendrovėje;
- pakaitinis automobilis suteikiamas apdraustos transporto priemo- nės remonto (gedimo šalinimo) laikotarpiui Lietuvoje, kai draudėjas negali naudotis apdrausta transporto priemone. Pakaitinio automo- bilio terminas suteikiamas atsižvelgiant j remonto trukmę, būtinus gamyklos gamintojos rekomenduojamus laiko normatyvus bei kėbulo atstatymo darbų technologiją; priklausomai nuo draudimo liudijime nurodyto pakaitinio automobilio suteikimo termino, laikotarpis gali būti iki 7 dienų neviršijant 300 EUR sumos arba iki 21 dienos, nevirši- jant 600 EUR sumos už visą pakaitinio automobilio nuomos laikotarpj.
- pakaitinis automobilis suteikiamas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, t.y. jei draudimo sutartis pasibaigia, draudėjui nesutei- kiama galimybė naudotis pakaitiniu automobiliu, išskyrus atvejus, jei draudimo sutartis pratęsiama vienerių metų laikotarpiui.
- pakaitinio automobilio suteikimą organizuoja draudikas, draudėjui kreipusis pagalbos kelyje kortelėje, išduotoje kartu su draudimo xxx- xxxxxx, nurodytais telefonais. Xxxxxxxxx automobilj iš nuomos punkto, sudarydamas nuomos sutartj, pasiima ir pasinaudojęs pristato pats draudėjas. Draudikas nėra atsakingas už pakaitiniam automobiliui padarytą žalą bei kitas draudėjo patirtas išlaidas dėl šio automobilio eksploatavimo.
7.3.2 Bendra draudimo išmoka dėl pagalbos kelyje draudžiamojo jvy- kio , jeigu draudimo liudijime nenumatyta kitaip, negali viršyti:
- 1280 EUR, kai draudimo galiojimo teritorija Lietuvos Respublika;
- 3470 EUR kai draudimo galiojimo teritorija geografinėje Europa (jskaitant Lietuvos Respublikos teritoriją).
7.4 „Mobilus kasko“ draudimas:
7.4.1 Draudimo išmoka, taikant 289 EUR išskaitą (neatsižvelgiant j eismo jvykio kaltininką), dėl transporto priemonės sugadinimo, sunaiki- nimo eismo jvykio metu negali viršyti 1.500 EUR ir mokama jei draudžia- masis jvykis atitinka visas šias sąlygas:
- draudėjas yra fizinis asmuo;
- transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kitam fiziniam as- meniui (ne draudėjui), tačiau draudėjui buvo teisėtu pagrindu laikinai perduota vairuoti šią transporto priemonę;
- draudėjui teisėtu pagrindu laikinai perduota vairuoti transporto priemonė nėra apdrausta Sausumos transporto priemonių draudimu pagal kitą draudimo sutartj, sudarytą su bet kuria draudimo paslau- gas teikiančia bendrove;
- eismo jvykio metu buvo padaryta žala trečiųjų asmenų transporto priemonei, sveikatai ar gyvybei;
- eismo jvykio metu draudėjas, yra sudaręs transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimo su pagalbos kelyje ir keleivių draudimu nuo nelaimingų atsitikimų sutartj pagal šias draudimo taisykles.
7.4.2 Šiam draudžiamajam jvykiui yra taikomos visos šių taisyklių nuostatos.
7.5 Draudėjo turėtos būtinos išlaidos, mažinant žalą ar vykdant draudiko nurodymus, neatsižvelgiant j tai, kad atitinkamos priemonės nedavė tei- giamo rezultato, atlyginamos proporcingai draudimo sumos ir transporto priemonės rinkos vertės santykiui (nevisiškas draudimas), nepaisant to, kad šios išlaidos kartu su žalos transporto priemonei dydžiu viršija draudimo sumą.
8 Draudimo išmokos mokėjimo terminai
8.1 Transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimas, transporto prie- monės nuomos draudimas ir pagalbos kelyje draudimas:
8.1.1 8.1.1 Draudimo išmoka fiziniam asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per septynias dienas, o juridiniam asmeniui - ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydj. Jei jvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo rašytiniu pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. Mokant draudimo išmoką, išskaičiuojamos nesumokė- tos draudimo jmokos.
8.1.2 Jei reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepareiškiamas teisme jsta- tyme nustatytais terminais, po to, kai draudikas jj atmetė, draudikas rei- kalavimų nepriima.
8.1.3 Draudikas gali atidėti draudimo išmokos mokėjimą tol, kol nesibai- gia administracinis ar teisminis procesas dėl draudžiamojo jvykio, pradė- tas prieš draudėją ar asmenj, turintj teisę gauti draudimo išmoką.
8.1.4 Draudikas neturi teisės:
- išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, nejsitikinęs drau- džiamojo jvykio buvimu;
- atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieina- mos informacijos.
8.2 Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų:
8.2.1 Medicinines išlaidas iki 0,1 proc. nuo draudimo sumos, būtinas nejgalumo lygiui nustatyti ir reikalavimo teisei j draudimo išmoką pagrjs- ti, apmoka draudikas.
8.2.2 Jei draudikas pripažjsta reikalavimą arba draudėjas ir draudikas susitaria dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagrindo ir dydžio, tai drau- dikas išmoka draudimo išmoką 8.1.1 punkte nustatyta tvarka.
8.2.3 Draudėjas ir draudikas turi teisę per trejus metus po nelaimin- go atsitikimo kasmet mediciniškai iš naujo nustatyti nejgalumo lygj. Pasibaigus trejų metų laikotarpiui po nelaimingo atsitikimo, nejgalumo lygis nėra pakartotinai nustatomas, tačiau yra vadovaujamasi paskuti- nj kartą nustatytu iki pasibaigiant trejų metų laikotarpiui po nelaimingo
atsitikimo ir patvirtintu medicininiais dokumentais nejgalumo lygiu. Jei remiantis galutine diagnoze yra nustatomas didesnis nejgalumo lygis nei buvo anksčiau nustatytas, tai tokiu atveju skirtumas, susidaręs tarp jau išmokėtos draudimo išmokos (priedo prie draudimo išmokos) ir drau- dimo išmokos (priedo prie draudimo išmokos) apskaičiuotos pagal naujai nustatytą nejgalumo lygj, yra išmokamas draudėjui. Priešingu atveju, t.y. kai remiantis galutine diagnoze yra nustatomas mažesnis nejgalumo ly- gis, skirtumas yra grąžinamas draudikui.
9 Draudėjo prašymo sudaryti draudimo sutartj forma ir turinys
9.1 Draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartj gali būti pateikiamas žodžiu. Draudikui pareikalavus, draudėjas prašymą sudaryti draudimo su- tartj pateikia raštu.
9.2 Prašymas sudaryti draudimo sutartj gali būti pateikiamas per atsto- vą. Draudikas turi teisę pareikalauti pateikti dokumentus, patvirtinančius atstovo jgaliojimus.
9.3 Draudėjas atsako už sudarant draudimo sutartj raštu ar žodžiu pa- teikiamų duomenų teisingumą. Sudarius draudimo sutartj, raštu pateiktas prašymas laikomas sudėtine draudimo sutarties dalimi. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas suteikė draudikui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai jvertinti, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudi- mo sutartj negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudžiamojo jvykio ar neturėjo jtakos draudžiamajam jvykiui.
10 Draudimo objektas
10.1 Priklausomai nuo draudimo sutarties turinio, transporto priemonių draudimo objektu gali būti turtiniai interesai:
10.1.1 susiję su apdraustos transporto priemonės valdymu, naudoji- mu, disponavimu arba su teisėtu pagrindu laikinai perduotos draudėjui transporto priemonės vairavimu;
10.1.2 susiję su nelaimingais atsitikimais dėl apdraustos transporto priemonės valdymo, naudojimo, disponavimo.
11 Draudimo sumų, jmokų dydžių apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir pasekmės dėl jų nesilaikymo
11.1 Xxxxxxxx xxxx
11.1.1 Transporto priemonė apdraudžiama vienu iš šių draudimo vari- antų - „rinkos verte“ arba „nauja verte“.
11.1.2 Apdraustųjų sveikata bei gyvybė draudžiama draudėjo pasi- rinktomis draudimo sumomis nuo mirties, nejgalumo, laikino nejgalumo ar kūno sužalojimo.
11.1.3 Pagalbos kelyje draudimo suma nustatoma sutarties šalių susitarimu.
11.1.4 Išmokėjus draudimo išmoką dėl nuostolių, lygių draudimo su- mos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties galiojimo laikotarpio pabaigos visai draudimo sumai, numatytai draudimo sutar- tyje. Draudikui išmokėjus draudimo išmoką dėl transporto priemonės su- naikinimo, vagystės ar plėšimo, draudiko prievolės pasibaigia pagal visas draudimo sutarties dalis.
11.2 Draudimo jmoka apskaičiuojama:
11.2.1 draudžiant transporto priemonę - pagal draudėjo prašyme nu- rodytos transporto priemonės tipą, markę, modelj, variklio darbo tūrj, keliamąją galią, draudimo laikotarpj, galiojimo teritoriją, draudimo su- mas bei kitus duomenis ir aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikos jvertinimui ir draudimo jmokos apskaičiavimui;
11.2.2 draudžiant keleivius nuo nelaimingų atsitikimų - pagal draudė- jo prašyme nurodytą draudimo laikotarpj, galiojimo teritoriją, draudimo sumas bei kitus duomenis ir aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikos jvertinimui ir draudimo jmokos apskaičiavimui;
11.2.3 draudžiant pagalbos kelyje draudimu – pagal draudėjo prašy- me nurodytą draudimo laikotarpj, galiojimo teritoriją, draudimo sumas bei kitus duomenis ir aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikos jverti- nimui ir draudimo jmokos apskaičiavimui.
11.3 Draudimo sutarties jsigaliojimo ir jmokos mokėjimo tvarka:
11.3.1 Visais atvejais draudimo sutarties jsigaliojimas yra siejamas su visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimu, t.y. draudimo sutartis jsigalioja tik po to, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką, neatsižvelgiant j tai, ar draudimo sutartyje numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokėta sutarties sudarymo dieną, ar su- tartyje yra numatytas vėlesnis visos ar pirmos draudimo jmokos sumo- kėjimo terminas:
11.3.1.1 Jei draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokėta draudimo sutarties sudarymo dieną, ir draudėjas tinkamai jvykdo prievolę mokėti draudimo jmoką (t.y. nurodytu terminu ir mokėjimo būdu sumoka visą ar pirmą drau- dimo jmoką), tai draudimo sutartis jsigalioja nuo sutartyje nurodyto numatomo draudimo laikotarpio pradžios dienos ir valandos, o drau- dimo apsauga yra taikoma tik po draudimo sutarties jsigaliojimo jvy- kusiems draudžiamiesiems jvykiams;
11.3.1.2 Jei draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokėta vėliau nei draudimo sutarties sudarymo dieną, ir draudėjas tinkamai jvykdo prievolę mokėti drau- dimo jmoką (t.y. nurodytu terminu ir mokėjimo būdu sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką), tai draudimo sutartis jsigalioja nuo draudimo jmokos sumokėjimo momento, o draudimo apsauga yra taikoma ir draudžiamiesiems jvykiams, apie kuriuos draudimo sutarties šalys ne- žinojo sudarydamos draudimo sutartj, jvykusiems nuo sutartyje nuro- dytos numatomos draudimo laikotarpio pradžios dienos ir valandos iki sutarties jsigaliojimo momento (t.y. draudimo apsauga yra taikoma retroaktyviai);
11.3.1.3 Jei draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką, pra- leidęs draudimo sutartyje numatytą jmokos sumokėjimo terminą, tai neatsižvelgiant j tai, ar draudimo jmoka privalėjo būti sumokėta sutarties sudarymo dieną, ar sutartyje buvo numatytas vėlesnis jos sumokėjimo terminas, draudimo sutartis jsigalioja tik nuo 3 kalendori- nės dienos, einančios po draudimo jmokos sumokėjimo, 00 valandų, o draudimo apsauga yra taikoma tik po draudimo sutarties jsigaliojimo jvykusiems draudžiamiesiems jvykiams.
11.3.1.4 Visais šių taisyklių 11.3.1 punkte numatytais atvejais drau- dimo apsauga pradedama taikyti ne anksčiau, nei draudimo sutartyje nurodyta numatomo draudimo laikotarpio pradžia.
11.3.2 Draudėjas gali pasirinkti draudimo jmokos mokėjimo būdą - mokėti metinę draudimo jmoką iš karto arba dalimis. Jei pasirenkamas draudimo jmokos mokėjimas dalimis, tai priklausomai nuo mokėjimo būdo draudimo jmokos dalims gali būti taikomas priedas:
a) mokant kas pusmetj - 3%,
b) mokant kas ketvirtj - 5%,
11.3.3 Jeigu sutarta metinę draudimo jmoką mokėti xxxxxxx, tai:
a) po pirmosios draudimo jmokos dalies visos kitos jmokos laikomos atidėtomis draudimo jmokos dalimis, nes jų mokėjimas atidedamas iki sutartyje numatyto mokėjimo termino;
b) draudikas gali nedelsdamas pareikalauti sumokėti atidėtas eina- mųjų draudimo metų jmokų dalis, jeigu draudėjas delsia visiškai ar iš dalies sumokėti kurią nors jmokos dalj; draudikas vienašališkai išsiun- čia draudėjui pranešimą apie draudimo jmokos mokėjimo būdo pakei- timą, kuris tampa privalomas draudėjui.
11.4 Jeigu transporto priemonių draudimo sutartis sudaryta trumpes- niam nei vienerių metų laikotarpiui, tai draudimo jmoka už draudimo laiko- tarpj apskaičiuojama tokiais procentais nuo metinės draudimo jmokos:
Laikotarpis | Procentai nuo metinės draudimo jmokos |
15 dienų | 15 |
1 mėnuo | 20 |
2 mėnesiai | 30 |
3 mėnesiai | 40 |
4 mėnesiai | 50 |
5 mėnesiai | 55 |
6 mėnesiai | 60 |
7 mėnesiai | 70 |
8 mėnesiai | 80 |
9 mėnesiai | 85 |
10 mėnesių | 90 |
11 mėnesių | 95 |
11.5 Draudėjui nesumokėjus atidėtos draudimo jmokos dalies draudimo sutartyje numatytu terminu, draudikas praneša draudėjui raštu, nurody- damas, kad per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo draudėjui nesumokėjus atidėtos draudimo jmokos draudimo dalies draudimo sutartis pasibaigs. Ši taisyklių sąlyga netaikoma nesumokėjus visos ar pirmos draudimo jmokos, kadangi visais atvejais draudimo sutarties jsigaliojimas yra siejamas su vi- sos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimu.
11.6 Xxxxxxxx jmokos mokėjimo pagrindas yra draudiko surašytas ofici- alus dokumentas - draudimo liudijimas, jmokų sąskaita arba ją atitinkantis dokumentas.
11.7 Xxxxxxxx jmoka mokama draudimo jmonei grynaisiais pinigais arba naudojantis banko ar pašto paslaugomis.
11.8 Xxxxxxxx jmoka ir draudimo suma draudimo liudijime gali būti nu- rodoma nacionaline ir/ar užsienio valiuta. Draudimo jmokos ir išmokos gali būti mokamos nacionaline ir/ar užsienio valiuta, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos jstatymams. Metinė draudimo jmoka perskaičiuoja- ma j nacionalinę valiutą sutarties sudarymo dienos oficialiu valiutos kursu.
12 Draudimo sutarties galiojimo terminai
12.1 Transporto priemonių draudimo sutartis sudaroma draudimo liudiji- me nurodytam laikotarpiui.
12.2 Transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimo sutarties „naujos vertės“ draudimo varianto apsauga gali galioti ne ilgiau kaip du pirmuosius draudimo metus. Jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpis nėra pasibai- gęs po šių dviejų draudimo metų, automatiškai pradeda galioti draudimas
„rinkos verte“.
12.3 Atskirame draudiko rašte gali būti nurodoma, kad draudikas suteikia draudėjui laikinąją draudimo apsaugą, kol nėra baigtas rizikos jvertinimas arba nėra galutinai susitarta dėl draudimo jmokos dydžio. Laikinoji draudi- mo apsauga pasibaigia nuo to momento, kai draudikas nustato draudimo riziką, kai šalys susitaria dėl draudimo jmokos dydžio arba nuo momento, nurodyto draudiko rašte. Laikinosios draudimo apsaugos galiojimo laiko- tarpiu taikomos visos šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios draudėjo ir draudiko statusą bei draudimo apsaugos apimtj. Nesudarius draudimo sutarties, laikina draudimo apsauga yra laikoma negaliojančia nuo pat pir- mos jos suteikimo dienos ir draudikas nėra jpareigotas mokėti draudimo išmokas už jvykius atsitikusius laikinos draudimo apsaugos laikotarpiu.
12.4 Draudėjui mirus, iš draudimo sutarties atsiradusios draudėjo teisės ir pareigos pereina jo jpėdiniams (teisių perėmėjams), jei tai jmanoma pagal sutarties prigimtj, jstatymus ir turinj.
12.5 Pardavus apdraustą transporto priemonę arba kitokiu pagrindu pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, taip pat išperka- mosios ar veiklos nuomos atveju pasikeitus nuomininkui, teisės ir parei- gos pagal draudimo sutartj pereina naujajam transporto priemonės sa- vininkui, jeigu buvęs arba naujasis transporto priemonės savininkas raštu pranešė draudikui apie nuosavybės teisės perėjimą per 48 valandas nuo transporto priemonės savininko pasikeitimo momento ir draudikas turėjo galimybę jvertinti naujojo transporto priemonės savininko draudimo rizi- ką. Nepranešus draudikui apie transporto priemonės pardavimą arba sa- vininko, nuomininko (išperkamosios ar veiklos nuomos atveju) pasikeitimą, draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos.
12.6 Draudikui išmokėjus draudimo išmoką transporto priemonės sunai- kinimo, vagystės ar plėšimo atveju, draudimo sutartis pasibaigia, neatsi- žvelgiant j draudimo sutartyje nurodytą laikotarpj, t.y draudiko prievolės, esant tokiam atvejui, pasibaigia.
12.7 Draudimo sutartis pasibaigia esant 11.5 punkte sąlygoms.
13 Dvigubas draudimas, draudimas padidintomis ir sumažintomis sumomis
13.1 Jei tas pats ar kitas draudėjas sudarė kelias tos pačios transporto priemonės draudimo sutartis (dvigubas draudimas), tai draudimo išmoka mokama proporcingai sudarytų draudimo sutarčių draudimo sumoms, kad bendra draudimo išmoka neviršytų viso žalos dydžio.
13.2 Nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma virši- ja apdraustos transporto priemonės vertę draudimo sutarties sudarymo dieną, tai draudimo sutartis negalioja tai draudimo sumos daliai, kuri vir- šija draudimo vertę. Tačiau išmokėta draudimo vertę viršijanti draudimo išmoka negali būti išieškota. Jeigu draudimo jmokos mokamos periodiškai
ir nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma viršija ap- draustos transporto priemonės vertę draudimo sutarties sudarymo dieną, o visa draudimo jmoka dar nėra sumokėta, likusi mokėti draudimo jmokos dalis sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimo dydžiui.
13.3 Nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma yra mažesnė už apdraustos transporto priemonės rinkos vertę draudimo su- tarties sudarymo dieną, tai, jvykus draudžiamajam jvykiui, draudimo išmo- ka yra apskaičiuojama sumažinant ją pagal draudimo sumos ir transporto priemonės rinkos vertės, sudarant draudimo sutartj, santykj.
14 Ikisutartinės draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos
14.1 Draudikas turi teisę reikalauti iš asmens, ketinančio sudaryti drau- dimo sutartj, pateikti reikalingą informaciją apie pageidaujamą apdraus- ti transporto priemonę, jeigu ši informacija susijusi su draudimo rizikos vertinimu.
14.2 Draudikas privalo sudaryti sąlygas draudėjui susipažinti su Transporto priemonių draudimo taisyklėmis ir išduoti draudimo liudijimą bei draudimo rūšies taisyklių kopiją.
14.3 Draudėjas, prašydamas sudaryti draudimo sutartj, privalo pateikti teisingus duomenis draudimo jmokoms apskaičiuoti bei apdraudžiamą transporto priemonę draudiko apžiūrai. Prašydamas sudaryti draudimo sutartj, draudėjas privalo išsamiai informuoti draudiką apie draudžiamos transporto priemonės jsigytų raktų skaičių ir argumentuotai raštu pagrjsti trūkstamų raktų skaičių.
14.4 Draudikas turi teisę nedrausti rizikų, kurios, jo objektyviu vertinimu, yra nepageidaujamos draudimo jmonei.
15 Draudėjo ir draudiko teisės bei pareigos draudimo sutarties galiojimo metu
15.1 Draudikas privalo:
15.1.1 atsitikus draudžiamajam jvykiui, šiose taisyklėse numatytais terminais mokėti draudimo išmokas;
15.1.2 draudėjui raštu pareikalavus ir apmokėjus, išduoti draudimo liudijimo dublikatą ar kitus draudimo sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus;
15.1.3 neskelbti gautos vykdant draudimo sutartj informacijos apie draudėją ar kitus asmenis, jų turtinę padėtj, išskyrus jstatymų nustaty- tus atvejus.
15.2 Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina šios išmokos dy- džio reikalavimo teisė, kurią draudėjas ar asmuo, turintis teisę gauti drau- dimo išmoką, turi asmeniui, atsakingam už žalos padarymą; draudikui ši teisė nepereina draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atveju.
15.3 Draudėjas ar asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, privalo perduoti draudikui visus dokumentus ir jrodymus, taip pat pranešti jam visą informaciją, kuri reikalinga jgyvendinti perėjusią draudikui reikalavimo teisę.
15.4 Draudėjas privalo:
15.4.1 laiku mokėti draudimo jmokas ar jos dalis;
15.4.2 suteikti draudimo jmonei informaciją apie pasikeitusius ap- draustos transporto priemonės duomenis, taip pat informaciją apie su- darytas ar ketinamas sudaryti tų pačių transporto priemonių draudimo sutartis;
15.4.3 nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 48 valandas, raštu infor- muoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą. Draudikas, atsižvelg- damas j naujai atsiradusias aplinkybes, turi teisę reikalauti pakeisti drau- dimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo jmoką. Jeigu draudėjas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti di- desnės draudimo jmokos, draudikas turi teisę kreiptis j teismą dėl draudi- mo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėmis. Jei draudėjas nustatytu terminu nepranešė draudikui apie draudimo rizi- kos padidėjimą, tai draudikas turi teisę reikalauti nutraukti sutartj ir atly- ginti nuostolius tiek, kiek jų nepadengia gautos draudimo jmokos. Tačiau draudikas neturi teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartj, jeigu išnyko aplinkybės, galėjusios sukelti draudimo rizikos padidėjimą.
15.4.4 transporto priemonės rakto (-ų), degimo arba durų (bagažinės dangčio) spynelių dingimo atveju pakeisti naujais visus raktų komplek- tus bei degimo ir durų, bagažinės dangčio spyneles. Sergėjimo sistemų pulto (-ų) dingimo atveju turi būti keičiami sergėjimo sistemų kodai, jei
to techniškai nėra galimybės atlikti, draudėjas privalo pakeisti sergėjimo sistemą. Atskirais atvejais draudikas turi teisę nustatyti individualius rei- kalavimus, kurie raštu pranešami draudėjui.
15.5 Jeigu transporto priemonių draudimo liudijime, be draudėjo, yra nu- rodomi ir kiti asmenys, tai visos šių taisyklių bei draudimo sutarties nuosta- tos, kuriose minimas draudėjas, atitinkamai taikomos ir tiems asmenims.
16 Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos
16.1 Visi draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai atliekami išrašant draudimo sutarties priedus. Pakeitimai ir papildymai jsigalioja nuo priede prie draudimo sutarties nurodytos datos.
16.2 Visi draudikui skirti raštai, pranešimai ir paaiškinimai išdėstomi raštu valstybine kalba ir adresuojami draudiko centrinei būstinei arba siunčia- mi registruotu laišku transporto priemonių draudimo liudijime nurodytais adresais. Draudimo tarpininkai nėra jgalioti priimti šiuos pranešimus arba paaiškinimus.
16.3 Draudimo sutartis ar apsauga atskirų draudimo objektų atveju gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos galiojimo terminą, jeigu po sutarties jsigaliojimo išnyko galimybės jvykti draudžiamajam jvykiui arba draudžia- moji rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju jvykiu (drau- dimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su draudžiamuoju jvykiu ir kt.). Šiuo atveju draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra propor- cinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
16.4 Jeigu draudimo sutartis ar apsauga atskirų draudimo objektų atve- ju nutraukiama draudėjo iniciatyva, sumokėta draudikui draudimo jmoka draudėjui negrąžinama. Draudikas turi teisę draudėjui grąžinti draudimo jmokos dalj, proporcingą likusiam nepanaudotam draudimo sutarties galiojimo laikui, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo iš- laidas bei pagal tą sutartj išmokėtas draudimo išmokas. Draudimo sutar- ties sudarymo ir vykdymo išlaidos sudaro 10 procentų metinės draudimo jmokos.
16.5 Draudimo sutartis ar apsauga atskirų draudimo objektų atveju gali būti nutraukta visa arba tik atskira jos dalis (transporto priemonių Visų Rizikų kasko draudimas, nuomos, keleivių draudimas nuo nelaimingų atsi- tikimų, pagalbos kelyje draudimas), atsižvelgiant j 16.4 punkto sąlygas. Tai turi būti padaryta raštu, pagal galimybes registruotu laišku, ir adresatą šis laiškas turi pasiekti ne vėliau nei diena prieš draudimo sutarties nutrauki- mo dieną.
16.6 Draudimo sutarčiai nejsigaliojus, atsižvelgiant j 11.3.1 punkte nu- rodytas sąlygas, draudikas neprivalo apie draudimo sutarties negaliojimą specialiai pranešti draudėjui.
17 Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam ar kitiems draudikams tvarka
17.1 Draudikas, ketinantis perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitam ar kitiems draudikams, privalo apie šj ketinimą paskelbti 2 (dviejuose) dienraščiuose, kurie platinami visoje Lietuvos Respublikoje. Po paskelbimo dienraščiuose draudikas apie savo ketinimą prieš du mėne- sius asmeniškai raštu privalo informuoti kiekvieną draudėją. Skelbimuose dienraščiuose ir rašytinėje informacijoje draudėjui draudikas privalo nuro- dyti terminą (ne trumpesnj kaip du mėnesiai), per kurj draudėjas turi teisę pareikšti savo prieštaravimą raštu draudikui dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj
17.2 Pasibaigus 2 mėnesių jspėjimo terminui, draudikas privalo kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl leidimo perleisti tei- ses ir pareigas pagal draudimo sutartis išdavimo.
17.3 Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudi- mo sutartj kitam ar kitiems draudikams tik gavęs Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos leidimą.
Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisijos leidimas perleisti tei- ses ir pareigas pagal draudimo sutartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai.“
17.4 Draudėjas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo sutar- tis perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartj per vieną mėnesj nuo teisių ir pareigų perleidimo. Šiuo atveju draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui (pro rata temporis).
18 Atsakomybė už draudimo taisyklių pažeidimus
18.1 Draudimo sutarties šalys, pažeidusios draudimo sutarties sąlygas, atsako jstatymų nustatyta tvarka.
18.2 Draudėjas ar draudikas laikomi pažeidusiais draudimo sutarties są- lygas tik nustačius jų kaltę.
18.3 Draudėjas laikomas atsakingu už draudimo sutarties pažeidimą ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš draudimo sutarties vykdymo, pažei- džia asmenys, veikiantys kaip draudėjo jgalioti asmenys (transporto prie- monės teisėtas valdytojas, naudotojas ir pan.) ar kiti asmenys, su trans- porto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia turėję teisę naudotis transporto priemone.
19 Xxxxxxxxx xxxx asmens naudai
Jeigu draudimo sutartis sudaryta kito asmens naudai, draudėjas neturi tei- sės be kito asmens sutikimo disponuoti teisėmis pagal draudimo sutartj: gauti draudimo išmoką, perduoti jo teises kitiems asmenims. Draudimo iš- moka kitam asmeniui, bet ne draudėjui, mokama, jeigu tai numatyta drau- dimo sutartyje. Tik gavus raštišką draudimo sutartyje nurodyto naudos gavėjo sutikimą, draudimo išmoka mokama draudėjui.
20 Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
20.1 Visi nesutarimai, kylantys tarp draudėjo ir draudiko dėl draudimo sutarties sudarymo, vykdymo ar pasibaigimo, sprendžiami tarpusavio susitarimu.
20.2 Nepavykus išspręsti nesutarimų derybomis, ginčas tarp draudėjo ir draudiko sprendžiamas Lietuvos Respublikos teismuose pagal Lietuvos Respublikos jstatymu.
21 Xxxxxxxxxx draudimo taisyklių sąvokos
21.1 Apdraustieji asmenys – turintys teisę naudotis transporto priemone keleiviai (jskaitant vairuoją) jvykio metu, esantys transporto priemonėje, kuri nurodyta draudimo liudijime, ir apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų.
21.2 Bendra sistema – keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų va- riantas, kai draudimo suma transporto priemonėje esantiems keleiviams kiekvienam asmeniui dalijama proporcingai lygiomis dalimis.
21.3 Didelis neatsargumas – asmens elgesys, pasireiškiantis veikimu ir/ar neveikimu, neatitinkantis minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų.
21.4 Draudėjas - asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartj, arba ku- ris sudarė draudimo sutartj su draudiku.
21.5 Draudikas – ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą.
21.6 Draudimo taisyklės – draudiko parengtos standartinės draudimo sutarties sąlygos, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis.
21.7 Draudimo sutartis – sutartis, kuria draudikas jsipareigoja už nusta- tytą draudimo jmoką (premiją) sumokėti draudimo išmoką draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jei jvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis jvykis. Draudimo sutartj sudaro šios draudimo taisyklės, rašytinis prašymas suda- ryti draudimo sutartj (jei jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo sutarties sąlygos, priedai.
21.8 Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.
21.9 Draudžiamasis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
21.10 Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirti- nantis draudimo sutarties sudarymą.
21.11 Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma arba pinigų suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, ku- rios neviršydamas draudikas atlygina draudžiamojo jvykio (draudžiamųjų jvykių) metu patirtą žalą.
21.12 Draudimas „Rinkos verte“ - tai draudimo apsaugos variantas, kai draudikas atlygina dokumentais patvirtintas atlikto arba numatomo re- monto išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo jvykio metu, atkurti, atsižvelgiant j jų, šiose taisyklėse nurodytą, nuvertėjimą. Vagystės, plėšimo ar sunaikinimo atveju draudikas atlygina nuostolius, prilygstančius transporto priemonės rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo jvykio metu, tačiau ne didesnius nei draudimo suma.
21.13 Draudimas „Nauja verte“ – tai draudimo apsaugos variantas, kai draudikas atlygina dokumentais patvirtintas atlikto arba numatomo re- monto išlaidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių naujai ver- tei atkurti, nejvertinant dalių nuvertėjimo. Vagystės, plėšimo atveju draudi- kas atlygina nuostolius, prilygstančius naujos neeksploatuotos transporto priemonės vertei, kuri nekinta visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpj, tačiau ne ilgiau negu dvejus pirmuosius draudimo metus.
21.14 Draudimo metai – draudimo sutarties galiojimo laikotarpis, lygus 12 (dvylikai) kalendorinių mėnesių.
21.15 Draudimo teritorija – geografinė teritorija, kurioje atsitikusiam draudžiamajam jvykiui galioja draudimo apsauga.
21.16 Gaisras – ugnis, atsiradusi ne jai skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo draudėjo ir galinti plisti savaime.
21.17 Išskaita – pinigų suma, kurią kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju apmoka pats draudėjas. Draudiko atsakomybė kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju lygi nuostolio dydžiui, atėmus išskaitą. Išskaita gali būti iš- reikšta pinigų suma ir/arba procentais nuo nuostolio dydžio.
21.18 Laikinas nejgalumas – trumpalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas, kai dėl nelaimingo atsitikimo yra sutrikdomos asmens fizinės ir/ar psichinės funkcijos. Laikinas nejgalumas ir draudimo išmokos dydis nustatomas šio- se taisyklėse numatyta tvarka.
21.19 Nedraudžiamasis jvykis – draudimo sutartyje ir/ar jstatymuose nu- rodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas nemoka draudimo išmokos.
21.20 Nejgalumas – ilgalaikis ir nuolatinis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas, kai dėl nelaimingo atsitikimo yra sutrikdomos asmens fizinės ir/ar psichinės funkcijos arba jų netenkama. Nejgalumas ir draudimo išmokos dydis nusta- tomas šiose taisyklėse numatyta tvarka.
21.21 Nejgalumo lygis – asmens fizinių ir/ar psichinių funkcijų sutrikimo ir/ ar netekimo dydis, nustatytas šių taisyklių numatyta tvarka.
21.22 Nelaimingas atsitikimas – atvejis, kai apdraustojo kūnas staiga, ne dėl jo valios paveikiamas iš išorės ir padaroma žala jo sveikatai arba atima- ma gyvybė.
21.23 Numatomas draudimo laikotarpis – laikotarpis, nurodytas drau- dimo liudijime. Jei draudimo liudijime nenurodyta kitaip, numatomas draudimo laikotarpis yra 12 (dvylika) kalendorinių mėnesių. Tuo atveju, kai draudėjas tinkamai jvykdo pareigą sumokėti visą ar pirmą draudimo jmoką, numatomas draudimo laikotarpis sutampa su draudimo sutarties galioji- mo laikotarpiu.
21.24 Pagalba kelyje – jvykis, kai draudėjas ar teisėtas transporto prie- monės valdytojas, pradėjęs kelionę iš nuolatinės gyvenamosios vietos, dėl apdraustos transporto priemonės techninio gedimo, apgadinimo ar kitų jvykių, nurodytų šių taisyklių 1.3 punkte negali toliau tęsti numatytos kelio- nės. Transporto priemonės apgadinimas pagalbos kelyje draudimo atveju yra suprantamas kaip staigus ir betarpiškas mechaninės jėgos poveikis ap- draustai transporto priemonei, dėl kurio nebegalima toliau saugiai naudoti transporto priemonės.
21.25 Rizikos padidėjimas po draudimo sutarties sudarymo yra tuomet, kai dėl pasikeitusių transporto priemonės eksploatavimo sąlygų ar aplin- kybių (pavyzdžiui: transporto priemonės naudojimas taksi, inkasacijai, nuomai ar panašioms paslaugoms teikti, draudimo sutartyje numatytų transporto priemonę vairuojančių asmenų grupės vairuotojų stažo suma- žėjimas) arba techninių charakteristikų pasikeičia draudimo rizika, ar dėl kitų priežasčių pasikeičia kuri nors aplinkybė, kurią nurodė prašyme suda- ryti draudimo sutartj draudėjas (pvz.: transporto priemonės rakto (-ų) din- gimas, papildomų raktų pasigaminimas, transporto priemonės sergėjimo sistemos pulto (-ų) dingimas, degimo arba durų (bagažinės dangčio) spy- nelių vagystė ar sugadinimas, transporto priemonės dokumentų dingimas, transporto priemonės išregistravimas iš valstybinio registro ir panašūs atvejai).
21.26 Techniškai netvarkinga transporto priemonė – transporto priemo- nė laikoma techniškai netvarkinga, kuomet draudžiama ją eksploatuoti pagal kelių eismo taisykles (Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklėse numatyti „Motorinių transporto priemonių techninės būklės reikalavimai“).
21.27 Teroristiniai aktai (terorizmas) – reiškia pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimą panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą (pavyzdžiui: sprogdinant, padegant, pasklei- džiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan.), siekiant politinių, religinių, ideolo- ginių ar etninių tikslų, tame tarpe ir turint tikslą paveikti ar jbauginti vyriau- sybę ir/ar visuomenę ar jos dalj.
21.28 Transporto priemonė – gamyklos gamintojos sukomplektuota seri- jiniu būdu pagaminta sausumos (išskyrus geležinkelio transporto priemo- nes) transporto priemonė su jai išduotu valstybinio numerio ženklu.
21.29 Transporto priemonės dokumentai – tokie dokumentai, kurie pa- tvirtina automobilio tapatumą ir liudija teisėto valdymo faktą (pavyzdžiui: registracijos liudijimas, transporto priemonės jsigijimą liudijantys doku- mentai ir panašūs dokumentai).
21.30 Transporto priemonės eksploatavimo taisyklės – gamyklos ga- mintojos instrukcija (taisyklės) dėl transporto priemonės valdymo ir eksploatavimo.
21.31 Transporto priemonės ar jos dalių vagystė – svetimo turto pagrobi- mas; transporto priemonės plėšimas - svetimo turto pagrobimas, panau- dojant fizinj smurtą ar grasinimus tuoj pat jj panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Šių taisyklių prasme nei vagyste, nei plėšimu nėra laikomi ir pagal šias taisykles nėra apdraudžia- mi atvejai (rizika) dėl transporto priemonės pasisavinimo, jvykdyto paties draudėjo ar jo jgalioto asmens ar kitų asmenų, kurie su transporto priemo- nės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia buvo jgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone.
21.32 Transporto priemonės papildoma jranga – transporto priemonėje neserijiniu būdu (ne gamyklos gamintojos) stacionariai jrengta ir sukom- plektuota papildoma jranga: garso, vaizdo, telekomunikacinė aparatūra, lengvo lydinio ratlankiai, papildomi žibintai, slenksčiai, lankai, kitos trans- porto priemonės apdailos dalys bei aksesuarai, sergėjimo sistema.
21.33 Sprogimas yra dujų ar garų plėtimusi pagrjstas staiga vykstantis jė- gos pasireiškimas.
21.34 Vietų sistema – keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų varian- tas, kai vienoda draudimo suma apdraudžiama kiekviena transporto prie- monėje jrengta sėdima vieta. Jeigu draudžiamojo jvykio metu apdraustoje transporto priemonėje buvo daugiau keleivių, negu tai numatyta gamyklos gamintojos normatyvuose, draudimo išmoka, tenkanti nukentėjusiam ke- leiviui, yra mažinama proporcingai gamyklos gamintojos jrengtų sėdimų vietų skaičiaus ir faktiškai automobilyje buvusių keleivių skaičiaus santykiu.
Valdybos pirmininkas
Xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx
Generalinis direktorius Xxxxxxx Xxxxxxxxxx
Priedas Nr. 1
prie Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030
1. Nejgalumo lygio nustatymo lentelė:
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Nejgalumo lygis (%) |
I. Centrinė nervų sistema
1. | Liekamieji reiškiniai po galvos ir nugaros smegenų traumos: | |
1.1. | Viršutinių ir apatinių galūnių paralyžius (tetraplegija); labai ryškūs smegenų žievės, smegenėlių funkcijos pažeidimai; silpnaprotystė; sąmonės sutrikimas; dubens organų funkcijos sutrikimas; | 100 |
1.2. | Apatinių galūnių paralyžius su dubens organų funkcijos sutrikimu | 70 |
1.3. | Vienos kūno pusės paralyžius; 2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos labai stiprus sumažėjimas; labai ryškus koordinacijos sutrikimas; labai stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; sunkūs kognityviniai sutrikimai (10 ir mažiau balų); silpnaprotystė; epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj. | 50 |
1.4. | 2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos stiprus sumažėjimas; ryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; koordinacijos sutrikimas; stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; dubens organų funkcijos sutrikimas; ryškūs kognityviniai sutrikimai (20 ir mažiau balų); epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj. | 40 |
1.5. | Vienos iš galūnių paralyžius (monoplegija); kalbos sutrikimai; ryškus koordinacijos sutrikimas; galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos bei jutimų sumažėjimas; vidutinio dažnumo (5 -10 kartų per metus) epilepsijos priepuoliai ; Parkinsono sindromas | 30 |
1.6. | Koordinacijos ir judesių sutrikimas; kalbos sutrikimai; neryškūs kognityviniai sutrikimai; nestiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas; reti (3-4 per metus) epilepsijos priepuoliai; | 15 |
1.7. | Ryški veido asimetrija; autonominiai (vegetaciniai) simptomai; smegenų žievės ir kalbos sutrikimai, vazomotoriniai sutrikimai; pavieniai (1-2 per metus) epilepsijos priepuoliai | 7 |
Pastaba. Liekamuosius reiškinius priskirti tam tikrai grupei galima tada, kai nustatomi ne mažiau kaip du tai grupei būdingi požymiai. Mokant draudimo išmoką dėl centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinių pagal 1 straipsnį ir esant galūnių funkcijos sutrikimui, draudimo išmokos, įtvirtintos šios dalies X skyriuje, nėra mokamos. |
II. Galvaniniai ir periferiniai nervai
2. | Trauminiai galvinių nervų sužalojimai Pastaba: draudimo išmoka mokama esant neuropatijos klinikai nepriklausomai nuo pažeistų nervų skaičiaus: | |
2.1. | Vienpusis | 5 |
2.2. | Dvipusis | 10 |
3. | Kaklo ir peties, juosmens ir kryžkaulio rezginio ar jų nervų pažeidimas Pastaba: draudimo išmoka yra mokama, jeigu yra judesių, jėgos, jutimo, raumenų sunykimas bei odos trofikos sutrikimas. | 25 |
4. | Periferinių nervų vientisumo pažeidimas: Pastaba: draudimo išmoka mokama esant neuropatijos klinikai . Jeigu vienoje galūnėje sužalota keletas nervų, draudimo išmoka mokama tik dėl vieno nervo sužalojimo. Kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius: | |
4.1. | Nervų sužalojimas dilbio, riešo, blauzdos, čiurnos srityse | 5 |
4.2. | Nervų sužalojimas žasto, alkūnės, šlaunies, kelio srityse | 10 |
III. Regos organai
5. | Vienos akies akomodacijos paralyžius | 10 |
6. | Žymus akipločio sumažėjimas; regėjimo lauko koncentriškas susiaurėjimas. Draudimo išmoka priklauso nuo: regėjimo lauko ploto bei srities sumažėjimo. | 10-20 |
7. | Regos sumažėjimas, kai dėl traumos buvo implantuotas dirbtinis lęšiukas, lęšis (abiejose akyse): 0,4 0,3 - 0,1 mažiau nei 0,1. | 10 20 25 |
8. | Voko nudribimas, akių raumenų paralyžius, voko defektas, trukdantis uždaryti akies plyšj. Draudimo išmoka priklauso nuo voko nudribimo laipsnio. | 5-10 |
9. | Pulsuojantis vienos akies išverstakumas (egzoftalmas) | 20 |
10. | Regos organų sužalojimo pasekmės: obuolio dislokacija; ašarų kanalo pažeidimas, žvairumas, tinklainės atšokimas (dėl tiesioginės akies traumos). | 10 |
11. | Potrauminės akies ligos (išskyrus konjuktyvitą); kraujo išsiliejimas, rainelės defektas, vyzdžio formos pakitimai; lęšiuko dislokacija Pastaba: jeigu po akies traumos yra keletas padarinių kurie nurodyti 10 ir 11 straipsniuose, tai draudimo išmoka mokama pagal vieną iš straipsnių (sunkiausią sužalojimą). | 5 |
12. | Visiškas regėjimo vienintele arba abiem akim netekimas | 100 |
13. | Visiškas regėjimo netekimas viena akimi | 45 |
14. | Regėjimo aštrumo sumažėjimas po akies sužalojimo Pastaba: regėjimo aštrumas nustatomas pagal 1 lentelę, kiekvienos akies atskirai. |
1 lentelė
Regėjimo aštrumas | Regėjimo aštrumas | ||||
Iki traumos | Po traumos | Procentai (%) | Iki traumos | Po traumos | Procentai (%) |
1,0 | 0,7 0,6 0,5 0,4 0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 | 1 3 5 7 10 15 20 30 45 | 0,5 | 0,3 - 0,2 0,1 <0,1 0,0 | 2 7 10 20 |
0,9 | 0,7 – 0,6 0,5 0,4 0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 | 1 3 5 10 15 20 30 45 | 0,4 | 0,1 <0,1 0,0 | 5 10 20 |
0,8 | 0,6 – 0,5 0,4 – 0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 | 2 7 15 20 30 45 | 0,3 | 0,4 – 0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 | 1 5 10 15 25 |
0,7 | 0,5 – 0,4 0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 | 2 7 15 20 25 40 | 0,2 | 0,1 <0,1 0,0 | 5 10 20 |
0,6 | 0,4 0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 | 1 3 10 15 20 30 | 0,1 | <0,1 0,0 | 10 20 |
<0,1 | 0,0 | 10 | |||
Pastabos: 1. Visiškas aklumas – kai regėjimo aštrumas mažiau kaip 0,01 (2 m atstumu nesuskaičiuoja pirštų) iki šviesos jutimo. 2. Kai nežinomas sužalotos akies regėjimo aštrumas iki traumos, tai laikomas tokiu pat kaip ir nesužalotos akies. 3. Dėl traumos sumažėjus abiejų akių regėjimo aštrumui, vertinama kiekviena akis atskirai. Abiejų akių regėjimo netekimu laikomas geriau matančios akies regėjimo netekimas. |
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Nejgalumo lygis (%) |
IV. Klausos organai
15. | Smarkūs vestibiulinės funkcijos sutrikimai: daugkartiniai, besitęsiantys galvos svaigimo priepuoliai su vegetacinėmis reakcijomis, nedrąsi eisena. | 30 |
16. | Viso ausies kaušelio netekimas | 20 |
17. | Klausos susilpnėjimas viena ausimi Pastaba: vertinami audiogramos, impedansometrijos duomenys, kalbos girdimumas. | |
17.1. | Šnabždant žodžius girdi iki 1 metro, o šnekant - nuo 1 iki 3 metrų atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 30-50 db) | 5 |
17.2. | Šnibždant žodžių negirdi prie ausies kaušelio, o šnekant girdi iki 1 metro atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 60-80 db) | 10 |
18. | Visiškas kurtumas viena ausimi (visai negirdi šnekančiojo audiogramoje – mažiau 91 db). | 15 |
19. | Visiškas kurtumas abejomis ausimis | 60 |
V. Kvėpavimo sistema
20. | Nosies kaulų, kremzlių ir minkštųjų audinių netekimas | 30 |
21. | Nosies sparnelių ir galiuko netekimas | 15 |
22. | Nosies galiuko arba sparnelio (sparnelių) netekimas | 10 |
Kvėpavimo nosimi sutrikimas | ||
Draudimo išmoka priklauso nuo: sutrikimo laipsnio ir pusių (jvertinamas rinimonometru, norma – iškvėpimas ir jkvėpimas | ||
23. | ||
380 – 400 ml/sek.): a ) Stiprus vienpusis (mažiau kaip 100 ml/sek.) arba žymus abipusis (mažiau 200 ml/sek.); | 5 | |
b) Visiškas abipusis (0 ml/sek.). | 10 | |
24. | Uoslės ir skonio netekimas | 15 |
25. | Uoslės netekimas | 10 |
26. | Potrauminiai lėtiniai veido daubų uždegimai | 2 |
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Nejgalumo lygis (%) |
27. | Gerklų arba trachėjos funkcijos pažeidimas: | |
27.1. | Nuolat jkištas tracheostominis vamzdelis | 40 |
27.2. | Disfonija | 10 |
27.3. | Afonija | 30 |
27.4. | Artikuliacijos sutrikimas | 15 |
28. | Kvėpavimo organų pažeidimo atvejis, dėl kurio yra: | |
28.1. | I laipsnio kvėpavimo nepakankamumas | 10 |
28.2. | II laipsnio kvėpavimo nepakankamumas | 40 |
28.3. | III laipsnio kvėpavimo nepakankamumas | 60 |
29. | Krūtinės ląstos deformacijos po šonkaulių ar krūtinkaulio lūžių esant stipriam kvėpavimo judesių apribojimui | 10 |
Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal 29 straipsnį, tai mokant pagal 28 straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama.. |
VI. Širdies ir kraujagyslių sistema
30. | Širdies ir kraujagyslių nepakankamumas dėl širdies ar magistralinių kraujagyslių sužalojimo: (vertinami širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumo požymiai pagal NYHA klasifikaciją, EKG, fizinio krūvio mėginiai, ultragarsinis tyrimas, ilgalaikis EKG ir AKS sekimas): | |
30.1. | I laipsnio širdies nepakankamumas, kai yra nedideli objektyviai nustatomi: pulso padažnėjimas, dusulys po fizinio krūvio, patinimai | 15 |
30.2. | II laipsnio širdies nepakankamumas, kai yra dideli objektyviai nustatomi: stiprus dusulys fizinio krūvio metu, ritmo sutrikimai, stazės reiškiniai plaučiuose ir kepenyse, nuolatinis patinimas, ascitas, kaklo venų išburkimas | 40 |
30.3. | III laipsnio širdies nepakankamumas, kai yra labai dideli objektyviai nustatomi: kvėpavimo ritmo sutrikimas, ritmo sutrikimai, stazė plaučiuose, atsikosėjimas krauju, skystis krūtinplėvės ar širdiplėvės ertmėse, ascitas, nuolatinis patinimas | 70 |
31. | Kraujo apytakos sutrikimas dėl stambiųjų periferinių kraujagyslių sužalojimo: | |
31.1. | Nedidelis - patinimai, pulsacijos susilpnėjimas | 5 |
31.2. | Didelis - patinimai, cianozė, ryškus pulsacijos susilpnėjimas | 10 |
31.3. | Labai didelis - patinimai, cianozė, limfostazė, trofikos sutrikimai | 15 |
Pastaba: liekamųjų reiškinių priskyrimas tam tikrai grupei galimas tada, kai nustatomi ne mažiau kaip 2 tai grupei būdingi požymiai. |
VII. Virškinimo organai
32. | Kramtymo sutrikimas dėl veido kaulų lūžimo ar apatinio žandikaulio traumų: | |
32.1. | Žymus sukandimo ir kramtymo sutrikimas | 7 |
32.2. | Labai didelis sukandimo ir išsižiojimo sutrikimas, žandikaulio deformacija | 25 |
33. | Apatinio žandikaulio netekimas: Pastaba: esant žandikaulio netekimui draudimo išmoka pagal kramtymo sutrikimų 32 punktą nemokama. | |
33.1. | Dalies žandikaulio | 15 |
33.2. | Viso žandikaulio | 50 |
34. | Liežuvio netekimas: | |
34.1. | Iki vidurinio trečdalio | 15 |
34.2. | Nuo viduriniojo trečdalio ir daugiau | 30 |
34.3. | Visiškas netekimas | 50 |
35. | Žymus burnos ertmės susiaurėjimas, seilių fistulės susidarymas | 15 |
36. | Stemplės arba ryklės susiaurėjimas dėl nudegimo ar sužalojimo: Pastaba: susiaurėjimas turi būti patvirtintas objektyviais tyrimo metodais | |
36.1. | Sunkiai ryjamas minkštas maistas | 10 |
36.2. | Sunkiai ryjamas skystas maistas | 30 |
36.3. | Visiškas nepraeinamumas (gastrostoma). | 80 |
37. | Liekamieji reiškiniai po trauminio virškinimo trakto organų sužalojimo: | |
37.1. | Išmatų nelaikymas | 40 |
37.2. | Sąauginė liga, dalinis žarnyno nepraeinamumas | 15 |
37.3. | Dirbtinė išeinamoji anga | 30 |
37.4. | Kasos endokrininės funkcijos sutrikimas | 30 |
37.5. | Kasos egzokrininės funkcijos sutrikimas | 5 |
37.6. | Kepenų II laipsnio nepakankamumas | 45 |
37.7. | Kepenų III laipsnio nepakankamumas | 80 |
38. | Trauminis virškinimo trakto organų sužalojimas dėl kurio pašalinta: | |
38.1. | Kepenų dalis ar tulžies pūslė | 15 |
38.2. | Blužnis | 15 |
38.3. | Dalis skrandžio ar dalis kasos ar dalis žarnyno | 25 |
38.4. | Visas skrandis | 40 |
Pastaba: jeigu draudimo išmoka mokama pagal 38 straipsnį, tai pagal šio priedo laikino neįgalumo nustatymo lentelės 4.1 punktą (trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti) draudimo išmoka nemokama. Jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal 38 straipsnį, tai mokant pagal 37 straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama. |
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Nejgalumo lygis (%) |
VIII. Šlapimo ir lytinė sistema
39. | Inksto pašalinimas Jeigu draudimo išmoka mokama pagal šj straipsnj, tai pagal šio priedo laikino nejgalumo nustatymo lentelės 4.1 punktą (trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti) draudimo išmoka nemokama. | 25 |
40. | Šlapimo išskyrimo funkcijų sutrikimai: | |
40.1. | Inkstų funkcijos sutrikimas: a) II laipsnio nepakankamumas; b) III laipsnio nepakankamumas. Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal 39 straipsnį, tai mokant pagal 40.1. straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama. | 40 80 |
40.2. | Žymus šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas, šlapimo pūslės tūrio sumažėjimas. Išmokos dydis priklauso nuo susiaurėjimo bei tūrio sumažėjimo laipsnio. | 10-25 |
40.3. | Visiškas šlapimtakio ar šlaplės nepraeinamumas, fistulė lytiniuose organuose. | 30 |
41. | Lyties organų sužalojimo pasekmės: | |
41.1. | Pašalinta kiaušidė, kiaušintakis arba sėklidė | 15 |
41.2. | Pašalinta dalis vyro varpos | 25 |
41.3. | Pašalinta visa vyro varpa | 40 |
41.4. | Pašalintos abi kiaušidės arba abu kiaušintakiai, arba gimda: kai moters amžius iki 40 metų; kai moters amžius virš 40 metų. | 40 20 |
IX. Minkštųjų audinių sužalojimai
42. | Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių labai ryškūs, trikdantys mimiką randai (išliekantys po plastinės operacijos) nuo nudegimo, nušalimo ar sužalojimo. | 10 |
43. | Liemens ir galūnių odos hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius randai, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę: | |
43.1. | Užima mažiau kaip 1% ploto | 1 |
43.2. | Užima 1-2% ploto | 2 |
43.3. | Užima 3-4% ploto | 4 |
43.4. | Užima 5-10% ploto | 5 |
43.5. | Užima daugiau kaip 10% ploto | 8 |
43.6. | Užima daugiau kaip 15% ploto | 10 |
Pastaba: apdraustojo delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto. Randai vertinami praėjus po traumos ne mažiau vieneriems metams. |
X. Liemens ir galūnių kaulų sužalojimas
Stuburas | ||
44. | Stuburo funkcijos pažeidimai po stuburo traumos: | |
44.1. | Draudimo išmoka mokama pagal šio priedo 1 arba 3 straipsnj, priklausomai nuo draudžiamojo jvykio pasekmės | |
Pečių lankas; peties sąnarys | ||
45. | Peties sąnario nejudrumas po žastikaulio galvos rezekcijos | 40 |
46. | Peties sąnario nejudrumas | 30 |
47. | Peties sąnario ribotas judrumas | 10 |
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius. Pečių lanko ir peties sąnario funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą. | ||
Ranka | ||
48. | Rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas | 75 |
49. | Rankos netekimas po egzartikuliacijos peties sąnaryje arba bigė vidurinėje žasto dalyje | 70 |
50. | Rankos netekimas – bigė žasto apatiniame trečdalyje | 65 |
51. | Dilbio netekimas dėl egzartikuliacijos alkūnės sąnaryje | 65 |
52. | Dilbio netekimas žemiau alkūnės sąnario | |
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius. Rankos funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą. | ||
Alkūnės sąnarys | ||
53. | Alkūnės sąnario nejudrumas | 20 |
54. | Alkūnės sąnario ribotas judrumas | 7 |
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius. Alkūnės sąnąrio funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą. | ||
Riešo sąnarys; plaštaka | ||
55. | Plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių | 55 |
56. | Riešo sąnario nejudrumas | 20 |
57. | Riešo sąnario ribotas judrumas | 5 |
58. | Plaštakos funkcijos sutrikimas Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal šio priedo 4 straipsnį, tai mokant pagal 58 straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama. | 5-35 |
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiui) arba kairė ranka (kairiarankiui) – papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius. Riešo sąnario ir plaštakos funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą. |
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Nejgalumo lygis (%) |
Plaštakos pirštai | ||
59. | Pirmasis (nykštys) pirštas: | |
59.1. | Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis | 5 |
59.2. | Pilnai amputuotas naginis pirštakaulis | 8 |
59.3. | Dalinai amputuotas pamatinis pirštakaulis | 15 |
59.4. | Piršto netekimas | 20 |
59.5. | Piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi | 25 |
60. | Nykščio sąnario nejudrumas | 5 |
61. | Nykščio delninio piršto sąnario nejudrumas | 10 |
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius | ||
62. | Antrasis (smilius) pirštas: | |
62.1. | Pilnai amputuotas naginis pirštakaulis | 4 |
62.2. | Pilnai amputuotas vidurinis pirštakaulis | 8 |
62.3. | Pamatinio pirštakaulio amputacija | 10 |
62.4. | Piršto netekimas | 12 |
62.5. | Piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi | 15 |
62.6. | Piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario arba delno- piršto sąnario ankilozė | 4 |
62.7. | Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto sąnarių ankilozė | 8 |
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal šiuos straipsnius | ||
63. | Trečiasis (didysis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai: | |
63.1. | Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis | 2 |
63.2. | Bigė viduriniojo arba pamatinio pirštakaulio | 5 |
63.3. | Piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi | 15 |
63.4. | Piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė | 1 |
63.5. | Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus padėtyje arba dviejų, tai pat trijų piršto sąnarių ankilozė. | 3 |
64. | Dviejų vienos rankos pirštų netekimas: | |
64.1. | Pirmojo ir antrojo pirštų | 35 |
64.2. | Pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), (1+5) | 25 |
64.3. | Antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3), (2+4), (2+5) | 15 |
64.4. | Trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5). | 10 |
65. | Trijų vienos rankos pirštų netekimas: | |
65.1. | Pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5) | 40 |
65.2. | Pirmojo, trečio ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5) | 35 |
65.3. | Antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5) | 30 |
65.4. | Trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5) | 25 |
66. | Keturių vienos rankos pirštų netekimas | 40 |
Pastaba: kitais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka nustatoma sumuojant išmokas numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atveju. | ||
67. | Visų vienos plaštakos pirštų netekimas | 45 |
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka (dešiniarankiam), o kairiarankių – kairė papildomai išmokamas 10 % priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos pagal plaštakos pirštų sužalojimo straipsnius. Plaštakos pirštų funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą. | ||
KOJA | ||
68. | Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje: | 70 |
68.1. | Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje, kai iki traumos koja buvo vienintelė | 90 |
69. | Xxxxxxxx bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje | 60 |
70. | Kojos funkcijos sutrikimas dėl kojos sutrumpėjimo daugiau kaip 2,5 cm | 5 |
71. | Blauzdos netekimas dėl egzartikuliacijos kelio sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje: | 50 |
71.1. | Vienintelės kojos blauzdos netekimas. | 80 |
72. | Bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje | 45 |
Pastaba: kojos funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą. | ||
Klubo sąnarys | ||
73. | Klubo sąnario nejudrumas | 35 |
74. | Klubo sąnario ribotas judrumas | 8 |
Pastaba: klubo sąnario funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą. | ||
Kelio sąnarys | ||
75. | Sąnario nejudrumas | 30 |
76. | Patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo | 8 |
77. | Riboti kelio sąnario judesiai | 5 |
Pastaba: kelio sąnario funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą. | ||
Čiurnos sąnarys; pėda | ||
78. | Čiurnos sąnario nejudrumas | 20 |
79. | Riboti čiurnos sąnario judesiai | 5 |
80. | Pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais | 40 |
81. | Pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje | 30 |
82. | Pėdos funkcijos sutrikimas dėl deformacijos, nesuaugusio lūžimo. Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal šio priedo 4 straipsnį, tai mokant pagal 82 straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama. | 15 |
Pastaba: čiurnos sąnario ir pėdos funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą. |
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Nejgalumo lygis (%) |
Pėdos pirštai | ||
83. | Visų pėdos pirštų netekimas dėl padų- pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje | 20 |
84. | Pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi | 15 |
85. | Pirmojo piršto netekimas dėl pado- piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė pamatinio pirštakaulio lygyje | 5 |
86. | Pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas | 2 |
87. | Antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas: | |
87.1. | Dėl egzartikuliacijos pado- piršto sąnaryje arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu | 2 |
87.2. | Netekimas kartu su padikauliu ar jo dalim | 5 |
87.3. | Piršto funkcijos sutrikimas dėl sąnarių nejudrumo | 1 |
Pastaba: kitais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka nustatoma sumuojant išmokas, numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atveju. Pėdos pirštų funkcijos yra vertinamos pagal C.R. Constant balinę skalę ir modifikuotą Keitel indeksą. |
X. Kita
88. | Kalbos netekimas |
2. Kaulų lūžių nustatymo lentelė
Straipsnio Nr. | Xxxxxx | Xxxxxxxx išmoka (%) |
1. Kaukolė: | ||
1.1. | Kaukolės skliauto kaulai | 10 |
1.2. | Kaukolės pamato kaulai | 15 |
1.3. | Kaukolės skliauto ir pamato kaulai | 20 |
2. Veido kaulai: | ||
2.1. | Skruostakaulio, viršutinio žandikaulio | 7 |
2.2. | Apatinio žandikaulio | 6 |
2.3. | Nosies kaulų | 3 |
2.4. | Gerklų, skydinės kremzlės, poliežuvinio kaulo | 4 |
Pastaba: žandikaulio apatinės alveolinės ataugos lūžimas nelaikomas žandikaulio lūžimu. Lūžus žandikauliui abiejose pusėse, draudimo išmoka mokama vieną kartą. | ||
3. Dantų trauminis pažeidimas (netekus viso nuolatinio danties vainiko ir/ arba šaknies), visiškas išnirimas: | ||
3.1. | netekus 1 danties | 4 |
3.2. | netekus nuo 2 iki 3 dantų | 8 |
3.3. | netekus nuo 4 iki 5 dantų | 10 |
3.4. | netekus 6 ir daugiau dantų | 12 |
Pastaba: protezų ar tiltų lūžio atveju draudimo išmoka mokama tik dėl atraminių dantų netekimo dėl nelaimingo atsitikimo. Visais kitais nuolatinių dantų trauminio pažeidimo atvejais (danties ar jo šaknies lūžimas, danties išnirimas, įmušimas į alveolę, danties vainiko ne mažiau kaip 1/4 nuskėlimas) mokami 2% už vieną traumuotą dantį. Netekus parodontozės pažeisto danties išmoka mažinama 50%. | ||
4. Stuburas: | ||
4.1. | Kaklinės, krūtininės, juosmeninės dalies slankstelio kūno arba lanko Pastaba: lūžus 3 ar daugiau slankstelių, mokama ne daugiau kaip 25%. | 12 |
4.2. | Slankstelio skersinės, juosmeninės ar keterinės ataugų | 3 |
4.3. | Kryžkaulio | 10 |
4.4. | Uodegikaulio | 3 |
5. Krūtinkaulis ir šonkaulis: | ||
5.1. | Krūtinkaulio | 5 |
5.2. | Šonkaulių (iki 2) | 3 |
5.3. | Šonkaulių (3 ir daugiau) | 4 |
5.4. | Šonkaulių lūžimas (3 ir daugiau) abiejose krūtinės ląstos pusėse | 6 |
Pastaba: jeigu šonkaulių lūžimas sukėlė pneumotoraksą, hemotoraksą, trauminę pneumoniją, eksudacinį pleuritą (kai šioms būklėms gydyti buvo būtina chirurginė intervencija), tai prie atitinkamos draudimo išmokos pridedami papildomai 2 procentiniai punktai. | ||
6. Ranka: | ||
6.1. | Mentės, raktikaulio | 5 |
6.2. | Žastikaulio artimojo galo lūžiai | 9 |
6.3. | Žastikaulio kūno | 10 |
6.4. | Žastikaulio tolimojo galo lūžiai | 8 |
6.5. | Dilbio kaulų (vieno kaulo) | 5 |
6.6. | Dilbio dviejų kaulų lūžiai | 10 |
6.7. | Riešo kaulų (išskyrus laivelio) | 3 |
6.8. | Laivelio | 5 |
6.9. | Delnakaulių; dėl kiekvieno kaulo, bet ne daugiau 6% | 3 |
6.10. | Nykščio (pamatinio) | 3 |
6.11. | Nykščio (naginio pirštakaulio) | 2 |
6.12. | Rankos pirštų (pamatinio, vidurinio pirštakaulio, bet ne daugiau 4%) | 2 |
6.13. | Rankos pirštų (naginio pirštakaulio) | 1 |
Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis. |
7. Dubens kaulų (dubenkaulis, klubakaulis, sėdynkaulis, gaktikaulis): | ||
7.1. | Gūžduobės lūžimas | 12 |
7.2. | Sąvaržos plyšimas ir kaulų lūžimas | 13 |
7.3. | Daugiau kaip dviejų kaulų lūžimas | 8 |
7.4. | Vienos sąvaržos plyšimas | 7 |
7.5. | Vieno kaulo lūžimas | 5 |
8. Koja: | ||
8.1. | Šlaunikaulio gūbrių | 8 |
8.2. | Šlaunikaulio galvos ir (arba) kaklo | 14 |
8.3. | Šlaunikaulio kūno | 10 |
8.4. | Šlaunikaulio arba blauzdikaulio sąnarinių paviršių | 10 |
8.5. | Girnelės | 8 |
8.6. | Blauzdikaulio (išskyrus užpakalinio krašto ir vidinės kulkšnies) | 8 |
8.7. | Blauzdikaulio užpakalinio krašto, vidinės kulkšnies | 5 |
8.8. | Šeivikaulio, išorinės kulkšnies | 5 |
8.9. | Blauzdikaulio ir šeivikaulio | 10 |
8.10. | Kulnakaulio, šokikaulio | 7 |
8.11. | Kitų čiurnos ir pėdos kaulų (padikaulių), bet ne daugiau kaip 8 | 4 |
8.12. | Pėdos II-V pirštakaulių, bet ne daugiau kaip 3% | 1 |
8.13. | Didžiojo kojos piršto | 2 |
Pastaba: vieno kojos piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis. | ||
9. Kita: | ||
9.1. | Kaulo jskilimas | 1 |
9.2. | Atviri kaulų lūžiai arba jeigu lūžgaliams sutvirtinti buvo atlikta osteosintezės operacija (sutvirtinimas metaline plokštele, vinimis, viela ar iš išorės fiksacijos aparatu) papildomai išmokamas priedas 30 % prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos mokamos dėl to kaulo lūžio (bet ne daugiau kaip vieną kartą) | |
9.3. | Jeigu dėl sąnario lūžimo ūmiu traumos periodu teko implantuoti dirbtinj sąnarj, prie draudimo išmokos pridedamas nurodyto 15 % dydžio priedas | |
Pastaba: vieno kaulo lūžis keliose vietose (vieno draudžiamojo įvykio metu) vertinamas kaip vienas lūžis. Įvykus pakartotinam kaulo lūžiui kaulinio rumbo ar metalinės konstrukcijos sutvirtinimo vietoje, mokama 50 % draudimo išmokos mokamos dėl to kaulo lūžio. Jeigu draudžiamojo įvykio metu įvyko keleto kaulų lūžiai, draudimo išmokos yra sumuojamos, tačiau ši suma negali viršyti 100 % draudimo sumos dėl kaulų lūžių. |
3. Laikino nejgalumo nustatymo lentelė:
Straipsnio Nr. | Xxxxxx | Xxxxxxxx išmoka (%) |
1. Galvos ir stuburo smegenų traumos: | ||
1.1. | Galvos smegenų kraujosruva (hematoma) | 10 |
1.2. | Galvos smegenų kraujosruva su kaukolės ertmės atvėrimu | 18 |
1.3. | Galvos smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas stacionare ne trumpiau kaip 3 dienas | 6 |
1.4. | Galvos smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ambulatoriškai ne trumpiau kaip 14 dienų arba stacionare iki 2 dienų | 4 |
1.5. | Galvos smegenų sumušimas (kontūzija) | 8 |
1.6. | Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas stacionare | 5 |
1.7. | Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ambulatoriškai | 4 |
1.8. | Stuburo smegenų sumušimas (kontūzija) | 7 |
1.9. | Stuburo smegenų suspaudimas | 15 |
Pastaba: esant galvos ir nugaros smegenų traumoms, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių. Pirmoji ir paskutinioji gydymo stacionare diena laikoma viena diena. | ||
2. Sąnarių (kaulų) išnirimas: | ||
2.1. | Sąnarių – peties, alkūnės, klubo, apatinio žandikaulio, raktikaulio petinio galo, raktikaulio krūtinkaulio galo, girnelės, kelio – išnirimas | 5 |
2.2. | Sąnarių - peties, alkūnės, klubo, kelio, apatinio žandikaulio, raktikaulio petinio galo, raktikaulio krūtinkaulio galo, kelio – išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti | 7 |
2.3. | Sąnarių – riešo, čiurnos – išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti | 5 |
2.4. | Sąnarių – riešo, čiurnos – išnirimas | 3 |
2.5. | Pirštakaulių išnirimas | 1 |
Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių išnirimai vertinami kaip vienas išnirimas. | ||
2.6. | Pirštakaulių išnirimas su sausgyslių/ raiščių vientisumo arba kapsulės pažeidimu | 2 |
2.7. | Xxxxxxxx išnirimas | 4 |
2.8. | Stuburo kaklinės dalies slankstelio išnirimas | 5 |
2.9. | Stuburo kaklinės dalies dviejų ir daugiau slankstelių išnirimas | 7 |
2.10. | Stuburo kaklinės dalies slankstelio (-ių) panirimas | 3 |
Pastaba: jeigu vieno draudžiamojo įvykio metu vienoje galūnėje išnyra kaulai, pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys sausgyslės, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių. |
3. Raiščių, raumenų, sausgyslių, meniskų plyšimas: | ||
3.1. | Meniskų plyšimas Pastaba: traumos atveju plyšus vieno kelio abiem meniskams, draudimo išmoka mokama kaip esant vieno menisko plyšimui. | 4 |
3.2. | Meniskų ir šoninių ir/ar kryžminių raiščių plyšimas | 6 |
3.3. | Plaštakos, pėdos pirštų sausgyslių plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas) | 1 |
3.4. | Plaštakos, pėdos, čiurnos sausgyslių plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas) | 2 |
3.5. | Plaštakos, pėdos pirštų sausgyslių plyšimas (jeigu buvo operuota) | 2 |
3.6. | Plaštakos, pėdos, čiurnos sausgyslių plyšimas (jeigu buvo operuota) | 3 |
3.7. | Peties, alkūnės, klubo sąnario, kelio, raiščių, raumenų, sausgyslių plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas) | 5 |
3.8. | Peties, alkūnės, klubo sąnario, kelio, raiščių, raumenų, sausgyslių plyšimas (jeigu buvo operuota). | 6 |
3.9. | Achilo sausgyslės plyšimas (jei nebuvo operuota) | 4 |
3.10. | Achilo sausgyslės plyšimas (jei buvo operuota) | 7 |
Pastaba: dalinio raiščių, sausgyslių, raumenų plyšimo atvejais bei esant degenaraciniams pokyčiams galūnėse draudimo išmoka yra mažinama 50%. Pakartotino menisko, raiščių, sausgyslių plyšimo atveju yra mokama 50% draudimo išmokos. Jeigu vieno draudžiamojo įvykio metu vienoje galūnėje išnyra kaulai, pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys sausgyslės, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių. | ||
4. Trauminis vidaus organų, minkštųjų audinių sužalojimas: | ||
4.1. | Trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti | 6 |
4.2. | Krūtinės ląstos sužalojimas sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą, poodinę emfizemą | 2 |
4.3. | Krūtinės ląstos sužalojimas sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą (kai šių būklių gydymui buvo būtina chirurginė intervencija) | 4 |
4.4. | Akies kiaurinis sužalojimas | 5 |
4.5. | Junginės, ragenos erozijos su svetimkūniais, kai apdraustasis buvo gydomas ambulatoriškai daugiau kaip 6 dienas | 1 |
4.6. | Trauminis vienos ausies būgnelio plyšimas, nesusilpninęs klausos | 3 |
4.7. | Minkštųjų audinių pažeidimai, didesni kaip 3 cm., dėl kurių reikėjo siūti audinius; Veido ir kaklo srities minkštųjų audinių pažeidimai, didesni kaip 1 cm | 2 |
4.8. | Minkštųjų audinių sužalojimai sukėlę audinių vientisumo pažeidimus, mažesnius nei 3 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius | 1 |
4.9. | Piršto žaizda su nago nuplėšimu | 1 |
4.10. | Durtiniai sužalojimai, kai dėl vieno sužalojimo yra pažeidžiami oda, poodžio ir raumenų sluoksniai | 1 |
4.11. | Daugybiniai kąstiniai sužalojimai su minkštųjų audinių defektais, kai yra pažeidžiama daugiau negu viena kūno vieta ir vienas sužalojimas apima 0,25% ir daugiau kūno paviršiaus | 5 |
4.12. | Minkštųjų audinių sužalojimai sukėlę daugybines hematomas (kraujo išsiliejimus), antkaulio uždegimus, osteomielitą, flegmonas, fistules Pastaba: draudimo išmoka daugybinių hematomų (kraujo išsiliejimų) atveju mokama, jeigu nesirezorbavusios kraujosruvos išlieka, praėjus po traumos daugiau kaip 3 savaitėms, kiekvienos iš jų plotas viršija 5 cm2 ir jų skaičius yra ne mažesnis negu 3. | 3 |
4.13. | Gilūs odos nubrozdinimai (siekiantys spenelinj sluoksnj ir giliau), kurie lokalizuojasi skirtingose kūno vietose Pastaba: draudimo išmoka yra mokama, jeigu odos nubrozdinimai siekia spenelinį sluoksnį ir giliau, lokalizuojasi skirtingose anatominėse struktūrose, bent vieno iš jų plotas yra ne mažesnis negu 2% kūno paviršiaus ploto ir asmuo buvo nedarbingas daugiau nei 6 dienas. | 2 |
4.14 | Trauminis, posthemoraginis, anafilaksinis šokas, riebalinė embolija | 6 |
Pastaba: jeigu vieno draudžiamojo įvykio metu vienoje galūnėje išnyra kaulai, pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys sausgyslės, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių. | ||
5. Apsinuodijimai (kai apdraustasis gydytas stacionare): | ||
5.1. | Nuo 3 iki 6 dienų | 2 |
5.2. | Nuo 7 iki 15 dienų | 4 |
5.3. | Daugiau kaip 15 dienų | 7 |
6. Terminiai ir cheminiai nudegimai, nušalimai: | ||
6.1. | II ° nudegimai ne mažesni kaip 1 % kūno paviršiaus ploto | 3 |
6.2. | II ° nudegimai ne mažesni kaip 5 % kūno paviršiaus ploto | 5 |
6.3. | III ° nudegimai iki 2 % kūno paviršiaus ploto | 4 |
6.4. | III ° nudegimai ne mažesni kaip 2 % kūno paviršiaus ploto | 6 |
6.5. | III ° akių nudegimai | 4 |
6.6. | Platus I ° nudegimas sukėlęs nudegiminę ligą | 5 |
6.7. | III ° nušalimai ne mažesni kaip 2 % kūno paviršiaus ploto | 5 |
Pastaba: kūno paviršiaus ploto 1% yra lygus apdraustojo plaštakos delninio paviršiaus (delno ir pirštų kartu) plotui. | ||
7. Nėštumo netekimas | ||
Draudimo išmoka yra mokama, jeigu nėštumo nutraukimas yra sukeltas draudžiamojo jvykio ir nėštumo trukmė yra ilgesnė negu 22 savaitės. | 20 | |
8. Erkinis encefalitas, erkinis mielitas, erkinis encefalomielitas (kai apdraustasis gydytas stacionare): | ||
8.1. | Nuo 3 iki 7 dienų | 2 |
8.2. | Nuo 8 iki 15 dienų | 4 |
8.3. | Daugiau kaip 15 dienų | 7 |
9. | Laimo liga (apdraustajam nustačius ligą) | |
10. Kiti sužalojimai: | ||
10.1 | Alkūnės, peties, klubo, kaklo, kelio, riešo, čiurnos raiščių patempimas | |
Pastaba: jeigu vieno draudžiamojo įvykio metu vienoje galūnėje išnyra kaulai, pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys, sausgyslės, tai draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių. |