UKMERGĖS „RYTO“ UGDYMO CENTRO DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

PATVIRTINTA

Ukmergės „Ryto“ ugdymo centro direktoriaus 2023 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-51

UKMERGĖS „RYTO“ UGDYMO CENTRO DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

I SKYRIUS BENDROJI DALIS

1. Ukmergės „Ryto“ ugdymo centro darbo tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės) — reglamentuoja Ukmergės „Ryto“ ugdymo centro (toliau – Centras) darbo tvarką.

2. Jų tikslas – apibrėžti bendruosius darbo santykių principus ir elgesio normas tarp Centro administracijos, pedagogų ir kitų Centro darbuotojų, siekiant užtikrinti gerą darbo kokybę ir profesinės etikos laikymąsi, didinti darbo efektyvumą ir atsakomybę už pavestą darbą.

3. Šios Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau

- DK), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Centro nuostatais, direktoriaus įsakymais bei kitais teisės aktais reglamentuojančiais Centro veiklą.

4. Už Centro darbo tvarkos taisyklių įgyvendinimą atsako direktorius bei ūkvedys. Šių Taisyklių įgyvendinimo kontrolę vykdo direktorius. Už Taisyklių laikymąsi darbuotojas atsako asmeniškai.

5. Taisykles tvirtina Centro direktorius, jas suderinęs su profesinėmis sąjungomis ir Centro taryba.

6. Taisyklės įsigalioja nuo jų patvirtinimo dienos ir galioja visiems Centro darbuotojams.

II SKYRIUS

CENTRO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

7. Centro savininkas – Ukmergės rajono savivaldybė.

8. Centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Ukmergės rajono savivaldybės taryba.

9. Centrui vadovauja direktorius, kuris yra skiriamas į pareigas atviro konkurso būdu ir atleidžiamas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka. Direktorius yra atskaitingas ir tiesiogiai pavaldus Ukmergės rajono savivaldybės tarybai bei rajono Merui, vykdančiam savivaldybės tarybos jam pavestas funkcijas, susijusias su Centro direktoriaus veikla.

10. Direktorius:

10.1. tvirtina Centro vidaus struktūrą, ir, neviršydamas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos patvirtinto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, Centro pareigybių sąrašą;

10.2. tvirtina mokytojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo Centro darbuotojus, nustato darbuotojams metinės veiklos užduotis ir vertina jų įvykdymą, skatina darbuotojus, skiria jiems drausmines nuobaudas;

10.3. priima mokinius į Centrą Ukmergės rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, sudaro mokymo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka;

taryba;

10.4. tvirtina Centro vidaus darbo tvarkos taisykles jų pakeitimus suderinęs su Centro

10.5. sudaro mokiniams ir darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo

sąlygas visais su mokymusi ir darbu susijusiais aspektais;

10.6. vadovauja Centro strateginio plano, metinio veiklos plano, švietimo programų rengimui, rekomendacijų dėl smurto prevencijos įgyvendinimo Centre priemonių įgyvendinimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui;

10.7. organizuoja ir koordinuoja Centro veiklą pavestoms funkcijoms atlikti, uždaviniams įgyvendinti, analizuoja ir vertina mokyklos veiklą, materialinius ir intelektinius išteklius;

10.8. leidžia įsakymus, kontroliuoja jų vykdymą, užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų bei Centro nuostatų;

10.9. organizuoja Centro veiklos įsivertinimą bei stebėseną;

10.10. sudaro teisės aktų nustatytas komisijas, darbo grupes, metodines grupes;

10.11. sudaro Centro vardu sutartis Centro funkcijoms atlikti;

10.12. organizuoja Centro dokumentų saugojimą ir valdymą teisės aktų nustatyta tvarka;

10.13. yra asignavimų valdytojas ir vykdo jam pavestas pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja Centro turtą, lėšas ir jais disponuoja;

10.14. organizuoja Centro buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą;

10.15. rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, darbuotojų profesiniu tobulėjimu, sudaro jiems sąlygas kelti kvalifikaciją, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams galimybę atestuotis ir organizuoja jų atestaciją Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

10.16. inicijuoja Centro savivaldos institucijų sudarymą ir skatina jų veiklą;

10.17. bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), pagalbą mokiniui, mokytojui ir Centrui teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;

10.18. atstovauja Centrui kitose institucijose;

10.19. suderinęs su darbuotojų atstovais priima sprendimus dėl darbuotojų darbo krūvių;

10.20. garantuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingos;

10.21. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Ukmergės rajono savivaldybės merą dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių vaikui skyrimo;

10.22. už mokinio elgesio taisyklių pažeidimus gali skirti drausmines auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;

10.23. dalį savo funkcijų teisės aktų nustatyta tvarka gali pavesti atlikti mokytojams;

10.24. vykdo kitas teisės aktuose ir pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;

10.25. kiekvienais metais teikia Centro bendruomenei ir tarybai, Savivaldybės merui savo veiklos ataskaitą, kurią skelbia viešai.

11. Centro direktorius atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi Centre, už demokratinį Centro valdymą, bendruomenės narių informavimą, tinkamą funkcijų atlikimą, nustatytų Centro tikslo ir uždavinių įgyvendinimą, Centro veiklos rezultatus, už

gerą ir veiksmingą vaiko minimalios priežiūros priemonių įgyvendinimą, už pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką ir saugią Centro aplinką

III SKYRIUS CENTRO SAVIVALDA

12. Centro savivalda grindžiama švietimo tikslais, Centre vykdomomis švietimo programomis ir Centro tradicijomis.

13. Centro savivaldos institucijos kolegialiai svarsto Centro veiklos ir finansavimo klausimus, pagal kompetenciją priima sprendimus ir atlieka visuomeninę Centro valdymo priežiūrą.

14. Centro taryba (toliau – Taryba) – aukščiausioji Centro savivaldos institucija, atstovaujanti mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei. Tarybos nariu negali būti mokyklos direktorius, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

15. Taryba renkama trejiems metams. Tarybą sudaro 7 nariai: du pedagoginio personalo atstovai, du nepedagoginio personalo atstovai, du mokinių tėvų atstovai, vienas vietos bendruomenės atstovas. Atstovai renkami atviru balsavimu, dalyvaujančių balsų dauguma: tėvus (globėjus, rūpintojus) deleguoja visuotinis tėvų susirinkimas, pedagoginio personalo atstovus – Mokytojų taryba, nepedagoginio personalo atstovus – Centro bendruomenės susirinkimas, vietos bendruomenės 8 atstovą deleguoja Ukmergės rajono savivaldybės Švietimo taryba. Išrinktos Tarybos sudėtį tvirtina Centro direktorius įsakymu. Narį, pasitraukusį nepasibaigus Tarybos kadencijai, keičia kitas, teisėtai deleguotas narys. Pasikeitusį Tarybos narį įstaigos vadovas tvirtina atskiru įsakymu.

16. Tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančių balsų dauguma. Centro direktorius posėdžiuose gali dalyvauti kviestinio nario teisėmis.

16. Xxxxxxx vadovauja pirmininkas, išrinktas atviru balsavimu Tarybos posėdyje.

17. Taryba:

17.1. teikia siūlymus dėl Centro strateginių tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo

priemonių;

17.2. pritaria Centro strateginiam planui, metiniam veiklos planui, ugdymo planui,

darbo tvarkos taisyklėms, kitiems Centro veiklą reglamentuojantiems dokumentams, teikiamiems Centro direktoriaus;

17.3. teikia siūlymus Centro direktoriui dėl Centro nuostatų pakeitimo ar papildymo, Centro vidaus struktūros tobulinimo;

17.4. svarsto Centro lėšų naudojimo klausimus;

17.5. kiekvienais metais vertina Centro direktoriaus metų veiklos ataskaitą ir teikia savo sprendimą dėl ataskaitos Ukmergės rajono savivaldybės merui;

17.6. teikia siūlymus Ukmergės rajono savivaldybės tarybai dėl Centro materialinio aprūpinimo, veiklos tobulinimo;

17.7. svarsto mokytojų tarybos, Centro bendruomenės narių iniciatyvas ir teikia siūlymus Centro direktoriui dėl Centro darbo tobulinimo, saugių mokinių ugdymo ir darbo sąlygų sudarymo, talkina formuojant Centro materialinius, finansinius ir intelektinius išteklius;

17.8. Mokytojų tarybos teikimu sprendžia mokinių šalinimo iš Centro, Centro bendrabučio klausimus

17.9. svarsto Centro direktoriaus teikiamus klausimus;

17.10. deleguoja atstovus į atviro konkurso laisvai direktoriaus vietai užimti komisiją ir atstovus į Centro mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos komisiją.

18. Centro tarybos posėdyje be tarybos narių gali dalyvauti Centro steigėjo įgalioti asmenys, Centro priežiūrą vykdančių institucijų atstovai ir kviestiniai asmenys.

19. Tarybos nutarimai yra teisėti, jei jie neprieštarauja teisės aktams.

20. Centro steigėjas, švietimo priežiūrą vykdančios institucijos, Centro direktorius, nustatę, kad Centro tarybos priimti sprendimai prieštarauja įstatymams ir kitiems Centro veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo Tarybai svarstyti juos pakartotinai.

21. Taryba už savo veiklą vieną kartą per metus atsiskaito Centro bendruomenei.

22. Mokytojų taryba – nuolat veikianti Centro savivaldos institucija mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro visi Centre dirbantys mokytojai, švietimo pagalbą teikiantys specialistai, kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų Mokyklos savivaldos institucijų atstovai.

23. Centro mokytojų tarybai vadovauja balsų dauguma iš Mokytojų tarybos narių išrinktas pirmininkas, jam nedalyvaujant pirmininko pavaduotojas. Mokytojų tarybos pirmininkas ir pavaduotojas renkami dvejiems metams.

24. Mokytojų tarybos posėdžius šaukia Mokytojų tarybos pirmininkas. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja du trečdaliai mokytojų tarybos narių. Nutarimai priimami posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma.

25. Mokytojų taryba svarsto ir priima nutarimus:

25.1. dėl tikslų ir nuostatų, kaip bus formuojamas ir įgyvendinamas Centro ugdymo

turinys;

25.2. dėl Centro strateginio ir veiklos planų;

25.3. dėl Centro ugdymo plano: dalykui skiriamų pamokų skaičiaus konkrečioje klasėje,

priemonių, kurios bus taikomos Centro uždaviniams įgyvendinti ir mokinių rezultatams pagerinti, ugdymo turinio integravimo, ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo, neformaliojo švietimo pasiūlos ir organizavimo būdų, mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų ir laikotarpių, kt.;

25.4. dėl švietimo pagalbos teikimo mokiniui galimybių ir būdų;

25.5. dėl bendradarbiavimo su mokinių tėvais (kitais tesėtais vaiko atstovais), kitomis mokyklomis ir institucijomis būdų;

25.6. dėl atstovų, deleguojamų į Centro tarybą, mokytojų ir pagalbos specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos komisiją, rajono pedagogų konferenciją ir kt.;

25.7. dėl kitų teisės aktais nustatytų ir Centro direktoriaus teikiamų klausimų.

26. Klasės mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldą sudaro visų tos klasės mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai), kuriems vadovauja susirinkime išrinktas pirmininkas. Klasių mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucija aptaria su mokytoju, vadovaujančiu klasei, mokinių lankomumo, elgesio ir pažangumo, saugumo, maitinimo, informacijos gavimo apie vaikus klausimus, padeda organizuoti klasės renginius, išvykas, kurti edukacinę aplinką, vykdyti profesinį orientavimą, teikia siūlymus Centro tarybai ir direktoriui.

27. Mokinių ugdymo organizavimo, elgesio, lankomumo, saugumo užtikrinimo ir kitais mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) aktualiais klausimais Centro direktorius gali organizuoti klasių mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijų vadovų pasitarimus.

28. Centro tarybos, mokytojų tarybos, tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijų veiklą reglamentuoja Centro nuostatai. Savivaldos institucijų sprendimai gali būti neprotokoluojami.

įstatymai.

29. Centre gali veikti profsąjungos ir (arba) darbo taryba, kurių veiklą reglamentuoja

30. Centre veikia vaiko gerovės komisija, kuri organizuoja ir koordinuoja švietimo

programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, švietimo pagalbos teikimą, atlieka kitas, su vaiko gerove susijusias funkcijas. Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras.

31. Centre metodinei veiklai organizuoti sudaromos šios metodinės grupės:

31.1. ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo grupių mokytojų bei pagalbos vaikui specialistų metodinė grupė;

31.2. mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų metodinė grupė;

31.3. pailgintos dienos grupių bei bendrabučio auklėtojų metodinė grupė.

32. Metodinių grupių nariai yra vieno ar kelių mokomųjų dalykų mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, pailgintų dienos grupių ir bendrabučio grupių auklėtojai, kuriems vadovauja grupės narių išrinktas pirmininkas.

33. Metodinė grupė:

33.1. derina ugdymo srities, dalyko turinio planavimą, mokymo organizavimą ir

vertinimą;

33.2. aptaria naujus dokumentus ir metodikos naujoves;

33.3. susitaria dėl ilgalaikių mokomųjų dalykų planų ir individualiųjų ugdymo

programų rengimo principų bei tvarkos;

33.4. suderina vadovėlių ir mokymo priemonių pasirinkimą, aptaria jų naudojimo veiksmingumą;

33.5. aptaria mokinių mokymosi poreikius ir susitaria dėl mokinių individualizuoto

ugdymo; integracijos;

33.6. tariasi dėl mokomųjų ir pasirenkamųjų dalykų pasiūlos bei tarpdalykinės

33.7. nagrinėja ugdymo sėkmingumą ir mokinių pasiekimus;

33.8. tariasi dėl pedagoginių problemų sprendimo būdų ir konsultuoja mažesnę patirtį

turinčius kolegas;

33.9. teikia pasiūlymus metodinės veiklos organizavimo klausimais metodinei tarybai ir/ar Centro direktoriui;

33.10. analizuoja kvalifikacijos tobulinimo renginių kokybę, keičiasi informacija ir bendradarbiauja su kitomis metodinėmis grupėmis.

IV SKYRIUS

DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, DARBO SUTARTIES SUDARYMAS

informacija:

34. Darbuotoją į darbą priima ir atleidžia Centro direktorius.

35. Iki darbo pradžios direktorius ar jo įgaliotas amuo būsimam darbuotojui pateikia šią

35.1. Centro pavadinimą, kodą, registruotos buveinės adresą;

35.2. darbo funkcijos atlikimo vietą. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo

funkcijos atlikimo vietos ar ji nenuolatinė, nurodoma, kad darbuotojas dirba keliose vietose ar vieta, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus, adresą;

35.3. darbo sutarties rūšį;

35.4. darbo funkcijos apibūdinimą ar aprašymą arba pareigybės pavadinimą, jos hierarchinį ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygį;

35.5. darbo pradžią;

35.6. numatomą darbo pabaigą (terminuotos darbo sutarties atveju);

35.7. kasmetinių atostogų trukmę;

35.8. įspėjimo terminą, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio ar darbuotojo

iniciatyva;

35.9. darbo užmokestį ir jo sudedamasias dalis, užmokesčio už darbą mokėjimo

terminus ir tvarką;

35.10. nustatytą darbuotojo darbo dienos arba darbo savaitės trukmę;

35.11. informaciją apie centre galiojančią kolektyvinę sutartį, xxxxxxxx susipažinimo su šiomis sutartimis tvarką.

36. Informacija darbuotojui pateikiama neatlygintinai, pateikiant vieną ar kelis dokumentus raštu.

37. Priimamas į darbą darbuotojas privalo pateikti šiuos dokumentus:

37.1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę ar pasą);

37.2. išsilavinimą, profesinį pasirengimą, kvalifikaciją (kvalifikacinę kategoriją) patvirtinančius dokumentus (diplomą, atestatą, pažymėjimą, licenziją, pažymą ir kt.), jei to reikia tiesioginio darbo funkcijų atlikimui;

37.3. pažymą apie (ne)teistumą;

37.4. sveikatos pažymą apie galimybę dirbti pagal pareigybei nustatytus rizikos faktorius bei nesergamumą užkrečiamomis ligomis;

37.5. sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą pagal Privalomo higienos įgūdžių mokymo programą;

37.6. darbuotojai priimami į pedagoginio darbuotojo, pagalbos mokiniui specialisto, mokytojo padėjėjo, auklėtojo padėjėjo, auklėtojo padėjėjo vaikų vežiojimui, slaugytojo padėjėjo, naktinio auklėtojo, masažuotojo, kineziterapeuto pareigas papildomai pateikia sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą pagal Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą;

37.7. 2 nuotraukas (3x4).

38. Su priimamu darbuotoju darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Vėlesni darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi raštu.

39. Darbo sutartis − darbuotojo ir Centro susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus Centrui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o Centras įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį bei sudaryti darbo sąlygas, numatytas LR Darbo kodekse, kolektyvinėje sutartyje, šalių susitarimu nustatytuose norminiuose aktuose.

39. Darbo sutartyje išdėstomos būtinosios ir, jei sulygstama, papildomos sąlygos.

40. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – sąlygos (darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė), dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta:

40.1. darbo funkcija gali būti laikomas bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimas, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas. Darbo funkcija apibrėžiama darbo sutartyje bei pareiginiuose nuostatuose. Darbuotojo prašymu informacija apie susitartos darbo funkcijos turinį ir jos apimtį (darbo normą) ar darbo funkcijai keliamus reikalavimus pateikiama raštu per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo direktoriui dienos;

40.2. darbo apmokėjimo sąlygos, tai darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio algą) ar darbo valandą (valandinį atlygį), kuris negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimaliąją mėnesinę algą ar minimalųjį valandinį atlygį. Taip

pat galima sulygti ir dėl priedų, priemokų, premijų ar kitokio papildomo apmokėjimo pagal įvairias darbo apmokėjimo sistemas.

40.3. direktorius ir darbuotojas taip pat susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas. Darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus.

41. Papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama.

42. Papildomos darbo sutarties sąlygos yra:

42.1. susitarimas dėl papildomo darbo (LR DK 35 straipsnis);

42.2. susitarimas dėl išbandymo(LR DK 36 straipsnis);

42.3. susitarimas dėl mokymo išlaidų atlyginimo (LR DK 37 straipsnis);

42.4. susitarimas dėl nekonkuravimo (LR DK 38 straipsnis);

44.5. susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos (LR DK 39 straipsnis) ;

44.6. susitarimas dėl ne viso darbo laiko (LR DK 40 straipsnis).

45. Darbo sutartį pasirašo Centro direktorius arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka Centre, kuris saugomas darbuotojo asmens byloje.

46. Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti.

47. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, jam išmokama kompensacija, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo.

48. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo dėl darbuotojo kaltės – darbuotojui iš anksto neinformavus Centro prieš tris darbo dienas iki sutartos darbo pradžios, darbuotojas privalo atlyginti Centrui padarytą žalą, kurios dydis ne didesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu dvi savaitės.

47. Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

48. Darbuotojas pradeda dirbti tik tada, kai pasirašytinai susipažysta su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

49. Darbuotojo priėmimas į darbą įforminamas direktoriaus įsakymu.

V SKYRIUS

DARBO SUTARTIES SĄLYGŲ KEITIMAS

50. Keičiantis būtinosioms darbo sutarties sąlygoms, papildomoms darbo sutarties sąlygoms, nustatytui darbo laiko režimo rūšiai ar perkeliant darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbuotojas yra įspėjamas raštišku pranešimu.

51. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per direktoriaus nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu

penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius Centro iniciatyva be darbuotojo kaltės LR DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka.

52. 51 punkte nepaminėtos darbo sąlygos direktoriaus sprendimu gali būti keičiamos, pasikeitus jas reglamentuojančioms taisyklėms ar ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo atvejais. Apie šių sąlygų pakeitimus darbuotojas informuojamas prieš protingą terminą.

53. Kai LR darbo kodekso ar kitos darbo teisės normos nesuteikia darbuotojui teisės reikalauti pakeisti darbo sąlygas, darbuotojas turi teisę prašyti Centro pakeisti jo darbo sąlygas.

54. Atsisakymas patenkinti darbuotojo raštu pateiktą prašymą pakeisti būtinąsias ar darbo sutarties šalių sulygtas papildomas darbo sutarties sąlygas turi būti motyvuotas ir pateiktas raštu ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo darbuotojo prašymo pateikimo.

55. Direktoriui atsisakius tenkinti darbuotojo prašymą pakeisti darbo sąlygas, dėl šių sąlygų pakeitimo darbuotojas pakartotinai gali kreiptis ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo darbuotojo prašymo pakeisti darbo sąlygas pateikimo.

56. Centrui sutikus su darbuotojo prašymu ar Centrui pateikus kitą pasiūlymą ir darbuotojui sutikus, laikoma, kad darbo sąlygos yra pakeistos, padarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą.

VI SKYRIUS

DARBO SUTARTIES VYKDYMO SUSTABDYMAS CENTRO AR KITŲ ASMENŲ INICIATYVA

57. Darbuotojo darbo sutaris gali būti sustabdyta šiais atvejais:

57.1. jeigu darbuotojas pasirodė darbe apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Tą dieną (pamainą) direktorius jį nušalina nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio;

57.2. pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą iki trijų mėnesių. Rašte nurodoma, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas;

57.3. jeigu darbuotojas atsisako pasitikrinti sveikatą

58. Tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, direktorius gali nušalinti darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų mokėdamas jam vidutinį jo arbo užmokestį. Nušalintas darbuotojas, jei jis sutinka, gali būti perkeltas į kitą darbą, jeigu toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui.

59. Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, jeigu dėl nušalinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį.

60. Jeigu darbuotojas Centro arba tam įgaliotų organų arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo nepagrįstai, jam įstatymų nustatyta tvarka atlyginama žala.

VII SKYRUS

DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS

61. Darbo sutartis pasibaigia:

61.1. nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu;

61.2. nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva;

darbo sutartį.

61.3. nutraukus darbo sutartį Mokyklos valia;

61.4. nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios;

61.5. mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui;

62. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu.

62.1. Bet kuri darbo sutarties šalis, gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti

62.2. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos

darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais.

62.3. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.

62.4. Sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis ir Mokyklos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną įformina darbo sutarties pasibaigimą.

63. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.

63.1. Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus mokyklos direktorių ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.

63.2. Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos. Vėliau jis gali atšaukti pareiškimą tik su mokyklos direktoriau sutikimu.

63.3. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui, išskyrus šio straipsnio 63.2. papunktyje nustatytą atvejį, ir mokyklos direktorius ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną įformin darbo sutarties pasibaigimą.

64. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių .

64.1. Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus Mokyklos direktorių ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, jeigu:

64.1.1. darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu mokyklos direktorius ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;

64.1.2. darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;

64.1.3. pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas mokykloje.

64.2. Nutraukiant darbo sutartį 64 punkte nustatytu pagrindu, darbuotojui išmokama dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

64.3. Darbuotojo pareiškimas pabaigia darbo sutartį pasibaigus įspėjimo terminui ir mokyklos direktorius ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną įformina darbo sutarties pasibaigimą.

65. Darbo sutarties nutraukimas direktoriaus iniciatyva be darbuotojo kaltės.

65.1. Centro direktorius turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių:

65.1.1. darbuotojo atliekama darbo funkcija Centrui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su Centro veikla;

65.1.2. darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų pagal 65.5 papunktyje numatytą rezultatų gerinimo planą;

65.1.3. darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę.

65.2. Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su mokyklos veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.

65.3. Jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina Centro direktorius, suderinęs su darbuotojų profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia Centro direktoriaus sudaryta komisija, į kurią įtraukiami profesinių sąjungų pirmininkai arba jų įgalioti atstovai. Nustatant atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus užtikrinama darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti, taikoma šiems darbuotojams visų kitų atitinkamo Centro tos pačios specialybės darbuotojų atžvilgiu toje pačioje darbo vietovėje:

65.3.1. kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;

65.3.2. kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis;

65.3.3. kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, kurie sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdami Centre;

65.3.4. kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip

treji metai;

65.3.5. kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje;

65.3.6. kurie yra išrinkti į darbuotojų atstovų, veikiančių Centro lygmeniu, valdymo

organų narius.

65.4. 65.3.1.- 65.3.5 papunkčiuose nustatyta pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti taikoma darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios pareigybės darbuotojų, dirbančių mokykloje, kvalifikaciją.

65.5. Darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami.

65.6. Darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai Centro siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis.

65.7. Xxxxx sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

65.8. Atleidžiamam darbuotojui išmokama dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

65.9. Atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą centre.

66. Darbo sutarties nutraukimas direktoriaus iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

66.1. Centro direktorius turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

66.2. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti:

66.2.1. šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas;

66.2.2. per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas.

66.3. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas:

66.3.1. neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties;

66.3.2. pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje, išskyrus atvejus, kai tokį apsvaigimą sukėlė profesinių pareigų vykdymas;

66.3.3. atsisakymas tikrintis sveikatą, kai toks tikrinimas pagal darbo teisės normas

privalomas;

66.3.4. priekabiavimas dėl lyties ar seksualinis priekabiavimas, diskriminacinio

pobūdžio veiksmai ar garbės ir orumo pažeidimas kitų darbuotojų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu darbo metu ar darbo vietoje;

66.3.5. tyčia padaryta turtinė žala mokyklai ar bandymas tyčia padaryti jai turtinės žalos;

66.3.6. darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika;

66.3.7. kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

66.4. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, Centro direktorius turi teisę pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo.

66.5. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo Centro direktorius priima įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo.

66.6. Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo Centro direktorius priima ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Xxxxxxxxxx terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

67. Darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios.

67.1. Darbo sutartis nutraukiama be įspėjimo:

67.1.1. kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo;

67.1.2. kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas;

67.1.3. kai darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra;

67.1.4. į darbą grąžinus darbuotoją, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas.

67.2. Mokyklos direktorius, gavęs 67.1.1. papunktyje nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukia darbo sutartį.

67.3. 67.1.3. bei 67.1.4. papunkčiuose nustatytais atvejais darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

68. Įspėjimas nutraukti darbo sutartį.

68.1. Darbuotojas apie darbo sutarties nutraukimą įspėjamas raštu.

68.2. Įspėjime nutraukti darbo sutartį nurodomos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

68.3. Įspėjimas nutraukti darbo sutartį darbuotojui perduodamas nedelsiant.

68.4. Jeigu darbuotojas įteikto įspėjimo termino pabaigos metu yra laikinai nedarbingas, yra išėjęs suteiktų atostogų, įspėjimo termino pabaiga nukeliama iki laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos.

68.5. Darbuotojo prašymu įspėjimo termino laikotarpiu jam suteikiama ne mažiau kaip dešimt procentų buvusios darbo laiko normos naujo darbo paieškoms, kurio metu darbuotojui paliekamas jo darbo užmokestis.

68.7. Sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo ar šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis ir mokyklos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną įformina darbo sutarties pasibaigimą.

69. Darbo sutarties pasibaigimo įforminimas.

69.1. Sprendimas nutraukti darbo sutartį įforminamas įsakymu.

69.2. Įsakymo kopija perduodama darbuotojui nedelsiant.

69.3. Darbo santykių pasibaigimo diena yra paskutinė darbuotojo darbo diena, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama nesant darbuotojo darbe arba kai darbuotojui neleidžiama tą dieną dirbti.

69.4. Jeigu darbo sutarties pasibaigimo dieną (išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu arba darbuotojo iniciatyva ar suėjus terminuotos darbo sutarties terminui) darbuotojas yra laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, o darbuotojams, slaugantiems vaiką iki šešiolikos metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, dar du mėnesius po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Tokiu atveju darbo santykių pasibaigimo diena atitinkamai laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos arba pirmoji diena pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui po laikinojo nedarbingumo pabaigos.

69.5. Pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos apie darbo sutarties pasibaigimą pranešama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

69.6. Darbuotojo prašymu, per dešimt dienų jam išduodama pažymą apie jo vykdytą darbo funkciją, jos pradžią ir pabaigą, taip pat gautą darbo užmokestį.

VIII SKYRIUS DARBO IR POILSIO LAIKAS

70. Darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra Centro žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį.

71. Į darbo laiką įeina:

71.1. pasirengimas darbui darbo vietoje;

71.2. fiziologinės pertraukos ir specialios pertraukos;

71.3. kelionės iš darbovietės į Centro direktoriaus nurodytą darbo funkcijos laikino atlikimo vietą laikas;

71.4. budėjimo laikas darbo kodekso nustatyta tvarka;

71.5. kvalifikacijos tobulinimo Centro direktoriaus ar jo įgalioto asmens pavedimu

laikas;

71.6. privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas;

71.7. nušalinimo nuo darbo laikas, jeigu nušalintas darbuotojas privalo laikytis

nustatytos darbovietėje tvarkos;

71.8. kiti darbo teisės normų nustatyti laikotarpiai.

72. Į darbo laiką neįeina:

72.1. pravaikšta;

72.2. nemokamas laisvas laikas administracijos leidimu;

72.3. valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos;

72.4. nedarbingumo laikas;

72.5. pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės, atostogos;

72.6. kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.

73. Centre nustatoma 5 darbo dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis šeštadieniais ir sekmadieniais.

74. Darbo laiko norma, tai yra laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti Centrui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių). |Darbo laiko nustatoma darbo sutartyje.

75. Administracijos, aptarnaujančio personalo darbuotojams darbo laiko norma nustatoma vadovaujantis LR Darbo kodeksu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Darbo laiko režimo valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nustatymo aprašo nuostatomis ir yra 40 valandų trukmės per savaitę.

76. Pedagoginiams darbuotojams bei sveikatos priežiūros specialistams nustatoma, sutrumpinta darbo laiko norma. Ji nustatoma vadovaujantis LR Darbo kodeksu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ patvirtinto Sutrumpinto darbo laiko normų ir apmokėjimo tvarkos aprašo bei Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatomis.

77. Šalių susitarimu gali būti nustatytas ne visas darbo dienos ar darbo savaitės darbo laikas, atskiras darbuotojo darbo grafikas. Tokiu atveju šiose taisyklėse nustatyti reikalavimai dėl darbo laiko pradžios, pabaigos ir kasdienės darbo laiko trukmės netaikomi.

78. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus.

79. Darbo laiko režimas – darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių.

80. Siekiant užtikrinti veiksmingą Centro darbą, nustatomos šios darbo laiko režimo

rūšys:

80.1. naktiniams auklėtojamas bei sargams - suminė darbo laiko apskaita, kai viso

apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma įvykdoma per 3 mėnesių apskaitinį laikotarpį;

80.2. vairuotojams bei auklėtojo padėjėjams vaikų vežiojimui - suskaidytos darbo dienos laiko režimas, kai tą pačią dieną (pamainą) dirbama su pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurios trukmė ilgesnė negu nustatyta maksimali pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmė;

80.3. kitiems darbuotojams - nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus rėžimas.

81. Centre taip pat gali būti taikomas lankstus darbo grafikas, kai darbuotojas privalo darbovietėje būti fiksuotomis darbo dienos (pamainos) valandomis, o kitas tos dienos (pamainos) valandas gali dirbti prieš ar po šių valandų arba individualus darbo laiko režimas.

82. Šie lankstus darbo grafikas arba individualus darbo laiko rėžimas darbuotojams gali būti nustatomas atsižvelgiant į darbuojo prašymą, kai nurodytos priežastys yra objektyvios ir pagrįstos, taip pat į Centro galimybes ir efektyvaus darbo užtikrinimą.

83. Kiekvieno Centro darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma:

83.1. administracijos darbuotojų, aptarnaujančių darbuotojų, sveikatos priežiūros specialistų, bendrabučio, pailgintos dienos grupės auklėtojų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo mokytojų, psichologo, socialinio pedagogo – darbo (pamainų) grafikuose;

83.2. mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų:

83.2.1. kontaktinės valandos – pamokų, užsiėmimų, neformaliojo švietimo būrelių tvarkaraščiuose (toliau– tvarkaraštis);

83.2.2. nekontaktinės valandos – darbo grafikuose.

84. Darbo grafikus, tvarkaraščius tvirtina Centro direktorius, suderinęs su Centro profsąjungos atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.

85. Sudarant darbo grafikus, tvarkaraščius Centre laikomasi maksimaliojo darbo laiko

reikalavimų:

85.1. vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal

susitarimą dėl papildomo darbo laiko, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 val.;

85.2. darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 val., neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 val. per kiekvieną 7 d. laikotarpį;

85.3. dirbančio naktį darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti 8 valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį 1 mėnesio laikotarpį;

85.4. negali būti dirbama daugiau kaip 6 dienas per 7 paeiliui einančias dienas;

85.5. maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, vidutiniškai per 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 val., skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį.

86. Centro darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose, tvarkaraščiuose nustatytu laiku. Mokinių atostogų metu mokytojai, auklėtojai bei pagalbos mokiniui specialistai dirba tarifikuotų pamokų, užsiėmimų, auklėjimo valandų skaičių per dieną. Į darbą šie darbuotojai gali atvykti ne pagal grafiką, bet sutartu su Centro administracija laiku.

87. Darbo grafikai, tvarkaraščiai paskelbiami viešai Centro informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo.

88. Pagal suminę darbo laiko apskaitą, dirbantiesms darbuotojams darbo grafikai pranešami ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų įsigaliojimo.

86. Esant objektyvioms aplinkybėms, darbo grafikai, pamokų tvarkaraščiai gali būti

koreguojami.

89. Koreguojant darbo grafikus, tvarkaraščius gali būti pakeistas darbuotojo pamainos(-

ų) pradžios ir pabaigos laikas, nustatyta pareigą atvykti į darbą kitą dieną, nei buvo patvirtintame darbo grafike, nedidinant pamainų skaičiaus per apskaitinį laikotarpį.

90. Darbo grafiko koregavimas, įsigaliosiantis po savaitės ar dviejų, atliekamas bendra nustatyta darbo grafiko tvirtinimo ir paskelbimo tvarka.

91. Darbo grafiko keitimas per savaitę atliekamas tik darbuotojui raštiškai sutikus.

92. Nakties laikas:

92.1. nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos

valandos;

92.2. naktiniu darbu Centre laikomas laikas, jeigu ne mažiau kaip trys darbuotojo darbo

valandos tenka nakčiai;

92.3. nakties darbo trukmė Centre netrumpinama, kadangi pagal darbo sutartį darbuotojas yra priimtas darbui naktį.

93. Viršvalandinis darbas:

93.1. viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę;

93.2. Centro direktorius viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus tokius išimtinius atvejus, kai:

93.2.1. siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes;

93.2.2. būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai.

93.3. per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais stebima, kad nebūtų pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį;

93.4. Viršvalandiniu darbu nelaikomas darbas:

93.1. pavaduojant laikinai nesančius darbuotojus dėl ligos, atostogų, kvalifikacijos tobulinimo, komandiruotės laikotarpiais;

93.2. Centre trūkstant kvalifikuotų specialistų, raštu susitarus su darbuotoju ir suderinus su profesinėmis sąjungomis.

94. Poilsio laikas.

95. Poilsios laikas - tai laisvas nuo darbo laikas.

96. Poilsio laiko rūšys:

96.1. pertrauka pailsėti ir pavalgyti;

96.2. fiziologinės ir specialios pertraukos pailsėti darbo dienos (pamainos) laiku;

96.3. paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dienų (pamainų);

96.4. poilsio dienos.

97. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti:

97.1. pertrauka pailsėti ir pavalgyti Centro darbuotojams suteikiama nuo 12.00 val. iki

12.45 val. arba individualiai, atsižvelgus į darbuotojo darbo grafiką, bet ne vėliau kaip po 4 darbo valandų. Šios pertraukos trukmė negali būti trumpesnė negu trisdešimt minučių ir ne ilgesnė kaip dvi valandos, nebent šalys yra susitarusios dėl suskaidytos darbo dienos laiko režimo;

97.2. šios pertraukos metu darbuotojai turi teisę palikti darbo vietą ir šiai pertraukai skirtą laiką leisti savo nuožiūra;

97.3. tą dieną, kai darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negali pietauti laiku, pavyzdžiui, jei pietų metu vyksta posėdžiai, seminarai, atliekami svarbus nepertraukiamas darbas ir pan., jis pietų pertrauką gali perkelti į kitą laiką apie tai informavęs savo tiesioginį vadovą arba Centro direktorių;

97.4. darbuotojams, atliekantiems darbus, kurių metu negalima daryti pertraukos, pailsėti ir pavalgyti suteikiama galimybė darbo metu.

98. Fiziologinės ir specialiosios pertraukos.

99. Per darbo dieną (pamainą) darbuotojui suteikiamos fiziologinės pertraukos pagal darbuotojo poreikį ir specialios pertraukos, dirbant lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose), profesinės rizikos sąlygomis, taip pat dirbant sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą.

100. Centre specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną (pamainą) nustatoma 40 minučių ilgumo. Esant kitai darbo dienos (pamainos) trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui.

101. Specialios pertraukos darbuotojams, dirbantiems lauko sąlygomis (lauke arba nešildomose patalpose), suteikiamos ne rečiau kaip kas pusantros valandos.

102. Specialios pertraukos darbuotojams, dirbantiems sunkų fizinį ar didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą punktyje, suteikiamos tokios trukmės ir tokiu dažnumu, kad veiksmingai prisidėtų prie darbuotojų sveikatos ir darbingumo išsaugojimo, bet ne rečiau kaip kas pusantros valandos.

103. Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) ne trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės. Jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip dvylika valandų, bet ne daugiau kaip dvidešimt keturios valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas ne mažesnis negu dvidešimt keturios valandos.

104. LR Darbo kodekso nustatytomis švenčių dienomis darbuotojai, išskyrus darbuotojus dirbančius pagal suminę darbo laiko apskaitą, nedirba.

105. Poilsio dienos Centre – šeštadienis ir sekmadienis.

106. Poilsio dienomis darbuotojai, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą, nedirba.

107. Prireikus, švenčių ar poilsio dienomis, pvz. jei reikia su mokiniais vykti į ekskursijas, varžybas, dalyvauti renginiuose ir kt., dirbama darbuotojui sutikus.

VIII SKYRIUS

ATSOTOGOS, ATOSTOGŲ SUTEIKIMO TVARKA, ATOSTOGŲ EILĖS SUDARYMAS

108. Atostogos gali būti:

108.1. kasmetinės;

108.2. tikslinės;

108.3. pailgintos, papildomos.

109. Per atostogų laikotarpį darbuotojui paliekama darbo vieta (pareigos).

110. Jeigu pagal darbo teisės normas ar darbo sutartį darbuotojui paliekamas darbo užmokestis, jis mokamas darbo užmokesčio mokėjimo terminais ir tvarka, išskyrus atostoginius, darbuotojui mokamus už kasmetines atostogas.

111. Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius.

112. Kasmetines atostogas į piniginę kompensaciją nekeičiamos, nebent darbo santykiai pasibaigė ir darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį.

113. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų arba gauti piniginę kompensaciją už darbo santykių pasibaigimo atveju atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

114. Į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitoma:

114.1. faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas, nurodytas LR Darbo kodekso 111 straipsnio 2 dalyje;

114.2. darbo dienos komandiruotėje;

114.3. darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų;

114.4. iki dešimt darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su Mokyklos direktoriaus sutikimu, taip pat kitos Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino suteiktos nemokamos atostogos;

114.5. kūrybinės atostogos, jeigu dėl to susitariama šalių susitarimu ar tai numatyta darbo teisės normose;

114.6. teisėto streiko laikas;

114.7. priverstinės pravaikštos laikas;

114.8. laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti;

114.9. papildomas poilsio laikas tėvams, auginantiems vaikus;

114.10. darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymo laikas ir laikas jų mokymui ir švietimui);

114.11. kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.

115. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutrukus darbo santykiams prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

1.16. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios.

117. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis.

118. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų, jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę, kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui suteikiamosne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos.

119. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

120. Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:

120.1. nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;

120.2 tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;

120.3 darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu;

120.4. pedagoginiams darbuotojams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje;

120.5. kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.

121. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje.

122. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma, atsižvelgiant į šių darbuotojų pageidavimus (prioriteto tvarka):

122.1. nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų;

122.2. darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų;

122.3. darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų;

122.4. darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt

darbo dienų; metus.

122.5. darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo

123. Tikslinės atostogos.

124. Tikslinės atostogos yra:

124.1. nėštumo ir gimdymo;

124.2. tėvystės;

124.3. vaikui prižiūrėti;

124.4. mokymosi;

124.5. kūrybinės;

124.6. nemokamos.

125. Centre užtikrinama darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar

lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs.

126. Nėštumo ir gimdymo atostogos.

127. Darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos – septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo

atostogomis, jai suteikiamos keturiolikos dienų atostogų dalis iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.

128. Darbuotojams, paskirtiems naujagimių globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo globos nustatymo dienos, iki kūdikiui sukanka septyniasdešimt dienų.

129. Tėvystės atostogos.

130. Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai.

131. Per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per tris mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos darbuotojams suteikiamos trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Įvaikinus du ir daugiau vaikų – šios atostogos suteikiamos per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per šešis mėnesius nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos. Šiame punkte nurodytos atostogos nesuteikiamos tuo atveju, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įtėviui tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti.

132. Atostogos vaikui prižiūrėti.

133. Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.

134. Per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo (skubaus vykdymo atveju – per vieną mėnesį nuo sprendimo vykdymo pradžios) dienos pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, kai įvaikintas sutuoktinio vaikas arba kai įmotei (įtėviui) tam pačiam vaikui prižiūrėti jau buvo suteiktos atostogos pagal 133 punktą, suteikiamos dvidešimt keturių mėnesių trukmės atostogos vaikui prižiūrėti. Jeigu darbuotojas tuo pačiu metu tam pačiam vaikui prižiūrėti turi teisę tiek į atostogas pagal 133 punktą, tiek pagal šį punktą, darbuotojui suteikiamos atitinkamos atostogos jo pasirinkimu. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.

135. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis pagal 133 punktą ar grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti Mokyklos administraciją ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis pagal šio straipsnio 134 punktą ar grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti Mokyklos administraciją ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas.

136. Mokymosi atostogos.

137. Darbuotojams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, pagal šias programas vykdančių švietimo tiekėjų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos:

137.1. eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti – po tris kalendorines dienas kiekvienam egzaminui;

137.2. įskaitoms pasirengti ir laikyti – po dvi kalendorines dienas kiekvienai įskaitai;

137.3. laboratoriniams darbams atlikti ir konsultuotis – tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;

137.4. diplominiam (bakalauro, magistro) darbui ar daktaro disertacijai ar meno projektui baigti ir ginti – trisdešimt kalendorinių dienų;

137.5. valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti – po šešias kalendorines dienas kiekvienam egzaminui.

138. Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose. Tokios atostogos suteikiamos informavus Centro direktorių ne anksčiau kaip prieš dvidešimt darbo dienų.

139. Darbuotojams, kurių darbo santykiai su Centru tęsiasi ilgiau negu penkerius metus, už mokymosi atostogas, nurodytas 137. bei 138. punktuose, jeigu dalyvavimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje yra susijęs su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu, trunkančias iki dešimt darbo dienų per vienus darbo metus, paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

140. Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas.

141. Ne trumpesnės, negu prašo darbuotojas, trukmės nemokamos atostogos, suteikiamos šiems darbuotojams:

141.1. darbuotojams, auginanties vaiką iki keturiolikos metų, – iki keturiolikos kalendorinių dienų;

141.2. neįgaliam darbuotojui, taip pat darbuotojui, auginančiam neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugančiam neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas,

– iki trisdešimties kalendorinių dienų;

141.3. vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir vaiko priežiūros atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;

141.4. darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį, – tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;

141.5. darbuotojui santuokai sudaryti, – iki trijų kalendorinių dienų;

141.6. darbuotojui dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse, – iki penkių kalendorinių

dienų.

142. Ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali

būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su direktoriaus sutikimu.

143. Darbo dienos (pamainos) metu darbuotojo prašymu ir direktoriaus sutikimu suteikiamas nemokamas laisvas laikas darbuotojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbo laiko perkėlimo į kitą darbo dieną (pamainą), nepažeidžiant maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.

144. Įstatymų nustatyta tvarka darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jeigu tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti.

145. Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos.

146. Vadovaujantis LR darbo kodekso 138 straipsnio bei LR Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąrašas ir šių atostogų trukmės aprašo nuostatomis, pailgintos atosotogos Mokykloje suteikiamos šių kategorijų darbuotojams:

146.1. darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams - 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui suteikiamos penkių savaičių trukmės atostogos;

146.2. pedagoginiams darbuotojams – 40 darbo dienų kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui suteikiamos 8 savaičių trukmės pailgintos atostogos;

146.3. sveikatos priežiūros specialistams – 26 darbo dienų kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui suteikiamos 5 savaičių ir vienos darbo dienos trukmės pailgintos atostogos.

147. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą Centre suteikiamos papildomos atostogos. Centro darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą suteikiamos papildomos 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą

– viena darbo diena. Į ilgalaikį nepertraukiamąjį darbo stažą Centre, už kurį suteikiamos papildomos atostogos, įskaitomas faktiškai dirbtas laikas Centre ir kiti laikotarpiai, nurodyti Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalyje.

148. Papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų ir gali būti šalių susitarimu suteikiamos kartu arba atskirai. Šalims, nesusitarus, šios atostogos suteikiamos kartu.

149. Darbuotojams, turintiems teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba prie kasmetinių atostogų pridėtos papildomos atostogos.

150. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.

151. Nepanaudotos papildomos poilsio dienos į kitą mėnesį nėra perkeliamos ar

sumuojamos.

152. Norėdamas pasinaudoti suteikta teise į papildomą poilsio dieną darbuotojas:

152.1. rašo prašymą Centro direktoriui, kuriame nurodo, kada ir kokiu būdu (suteikiant

papildomą poilsio dieną ar sutrumpinant darbo laiką) prašoma suteikti lengvatą;

152.2. prie prašymo prideda vaikų gimimo liudijimus ar neįgalumą patvirtinančius dokumentus. Šie dokumentai pateikiami prašant papildomos poilsio dienos pirmą kartą. Pateikti dokumentai saugomi darbuotojo asmens byloje.

153. Teisės į šių taisyklių 150 punkte nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

154. Kasmetinių atostogų perkėlimas ir pratęsimas.

155. Jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, nes yra laikinai nedarbingas ar naudojasi teise į tikslines atostogas, nurodytas Darbo kodekso 132, 133 ir 134 straipsniuose, ar jam suteikiamos Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nustatytos nemokamos atostogas, jau suteiktos kasmetinės atostogos tam laikotarpiui perkeliamos.

156. Jei 155 punkte nustatytos aplinkybės atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu šios aplinkybės atsirado naudojantis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.

157. Kasmetinių atostogų eilės sudarymas.

158. Kasmetinės atostogos suteikiamos bent kartą per metus pagal Kasmetinių atostogų suteikimo eilę (toliau – Atosotgų eilė).

159. Atosotgų eilė sudaroma einamųjų metų laikotarpiui nuo gegužės 1 d. iki gruodžio 31 d.

160. Atosotogų eilė kalendoriniams metams tvirtinama direktoriaus įsakymu iki

gegužės 1 d. įskaitytinai.

161. Darbuotojui, norinčiam eiti kasmetinių atostogų nenurodytu Atosotgų eilėje laiku, atostogos suteikiamos pagal atskirą darbuotojo prašymą.

162. Darbuotojai privalo pateikti pageidavimus apie planuojamas kasmetines atostogas savo tiesioginiams vadovams iki einamųjų metų balandžio 1 d. Šie gautus pageidavimus peržiūri, esant reikalui, tikslina, derina su darbuotojais ir susisteminę pateikia raštinės administratoriui iki einamųjų metų balandžio 25 d.

163. Raštinės administratorius gauvęs informaciją apie planuojamas darbuotojų kasmetines atostogas:

163.1. parengia Atosotgų eilę;

163.2. ją perduoda tvirtinimui direktoriui;

163.3. supažindina vyr. buhalterį iki einamųjų metų gegužės 5 d.

164. Prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo teikti nereikia, jeigu kasmetinės atostogos patvirtintos Atosotogų eilėje.

165. Darbuotojas, norėdamas eiti kasmetinių atostogų nenurodytu laiku Atostogų eilėje, pateikia prašymą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki prašomų atostogų pradžios.

166. Darbuotojas, norėdamas perkelti (pakeisti) Atosotogų eilėje nurodytas atostogas, turi pateikti prašymą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki Atosotogų eilėje nurodytos kasmetinių atostogų pradžios.

167. Jeigu kasmetinių atostogų laikotarpiu darbuotojas turėjo nedarbingumą, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, kasmetinės atostogos pratęsiamos nedarbingumo dienų skaičiumi. Ne vėliau kaip paskutinę nedarbingumo dieną, darbuotojas turi informuoti tiesioginį vadovą, o šis raštinės administratorių apie darbuotojo pageidavimą pratęsti atostogas.

168. Jeigu darbuotojas pageidauja perkelti nepanaudotas kasmetines atostogas kitam laikui, grįžęs į darbą po nedarbingumo tą pačią dieną privalo direktoriui pateikti prašymą dėl kasmetinių atostogų perkėlimo kitam laikui.

IX SKYRIUS DARBO UŽMOKESTIS

sutartį.

dalis);

169. Darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo

170. Nepedagoginių Centro darbuotojų darbo užmokestį sudaro:

170.1. pareiginė alga (mėnesinė alga – pastovioji ir kintamoji dalys arba pastovioji

170.2. priemokos;

170.3. mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą,

budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų;

170.4. premijos.

171. Centro mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų darbo užmokestį sudaro:

171.1. pareiginė alga (mėnesinė alga – pastovioji dalis);

171.2. pareiginės algos koeficiento padidinimas;

171.3. priemokos;

171.4. mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis;

171.5. premijos.

172. Pareiginės algos pastovioji dalis konkrečiam darbuotojui nustatoma Centro direktoriui įvertinus darbuotojo kvalifikaciją, profesinį darbo stažą bei šių Taisyklių 174 punkte nurodytus kriterijus ir priskiriant atitinkamo didžio koeficientą, kuris negali viršyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų maksimalių dydžių.

173. Darbo užmokestis Centro darbuotojams mokamas du kartus per mėnesį, esant darbuotojo raštiškam prašymui – kartą per mėnesį. Už pirmąją mėnesio pusę kiekvieno mėnesio 20 dieną mokamas avansas, kurio suma nurodyta darbuotojo prašyme. Avanso suma negali viršyti 40% priskaičiuoto darbo užmokesčio. Sekančio mėnesio 5 dieną išmokama likusi darbo užmokesčio dalis, atėmus jau išmokėtą avansą ir visus priklausančius išskaitymus. Jeigu mokėjimo terminas sutampa su nedarbo arba šventine diena, išmokėjimas perkeliamas į ankstesnę dieną.

174. Pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai pagal veiklos sudėtinguma, darbo krūvį, atsakomybės lygį:

174.1. Veiklos sudėtingumas:

174.1.1. didelis – vyrauja pavestos vykdyti užduotys neapibrėžtos (reikalaujančios savarankiškai ieškoti informacijos, kūrybiškumo, greitų sprendimų ir sprendimų, kuriems reikia analitinio situacijos įvertinimo), yra susijusios su specialių žinių panaudojimu kasdienėje veikloje, vidinių teisės aktų rengimu, kompleksinio pobūdžio užduočių, kurioms būtinas analitinis mąstymas, vykdymu, dideliu darbo intensyvumu ir įtampa;

174.1.2. vidutinis – vyrauja pavestos vykdyti funkcijos apibrėžtos, susijusios su specialių žinių panaudojimu kasdienėje veikloje, kompleksinio pobūdžio užduočių, kurioms būtinas analitinis mąstymas, vykdymu, savarankišku veiklos planavimu, siekiant įvykdyti užduotis tinkama ir laiku;

standartą.

174.1.3. mažas – vyrauja pavestos vykdyti funkcijos apibrėžtos ir atliekamos pagal

174.2. Darbo krūvis:

174.2.1. didelis – be įprastinių darbų dažnai tenka atlikti skubias ir sudėtingas užduotis,

galimi staigūs ir dažni darbo krūvio pasikeitimai;

174.2.2. vidutinis – be įprastinių darbų 1-2 kartus per mėnesį renka atlikti skubias ir sudėtingas užduotis, gali būti darbo krūvio pasikeitimų;

174.2.3. mažas – darbo mastas yra tolygus, tik išskirtiniais atvejais tenka atlikti skubias ir sudėtingas užduotis.

174.3. Atsakomybės lygis:

174.3.1. xxxxxxx – pavestos vykdyti funkcijos susijusios su vienasmene ar kolektyvine (komisijos narys), tačiau tiesiogine atsakomybe už sprendimus ar (ir) asmuo yra materialiai atsakingas už Centro turtą, kuris jam perduotas, jo priėmimą, pirkimą, saugojimą, išdavimą. Darbuotojas vykdo didesnės rizikos grupei priskirtas funkcijas (pavyzdžiui, funkcijas, turinčias tiesioginės įtakos finansinei atskaitomybei, funkcijos, susijusios su viešai neskelbtinos ir neteiktinos informacijos tvarkymu, priimamų sprendimų įtaka darbovietei, joje dirbantiems ar tretiesiems asmenims ir pan.);

174.3.2. vidutinis – pavestos vykdyti funkcijos yra susijusios su pasidalijama atsakomybe (darbuotojas nėra vienintelis už rezultatą atsakingas asmuo), tačiau darbuotojas vykdo funkcijas susijusias su didesnei rizikos grupei priskirtomis funkcijomis;

174.3.3. mažas - pavestos vykdyti funkcijos yra susijusios su pasidalijama atsakomybe (darbuotojas nėra vienintelis už rezultatą atsakingas asmuo).

175. Pareiginės algos pastovioji dalis gali būti keičiama tik Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbo apmokėjo įstatymo nurodytais atvejais ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

176. Detali Centro darbuotojų darbo užmokesčio skyrimo, skaičiavimo tvarka ir sąlygos (pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo kriterijai, pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarka ir sąlygos, priemokų ir premijų, materialinių pašalpų mokėjimo, pavadavimo tvarka ir sąlygos, darbuotojų pareigybių lygiai ir grupės, taip pat kasmetinis veiklos vertinimas ir kt.) apsręstos Ukmergės „Ryto“ ugdymo centro darbuotojų darbo apmokėjimo sistemoje.

177. Ukmergės „Ryto“ ugdymo centro darbuotojų darbo apmokėjimo sistema skelbiama Centro internetinėje svetainėje.

X SKYRIUS

KOMUNIKACIJA, DARBUOTOJŲ INFORMAVIMAS, ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS

178. Centro darbuotojų savalaikė ir aiški komunikacija, bendravimas, keitimasis informacija yra svarbios priemonės sėkmingai Centro veiklai ir planavimui. Šios priemonės padeda užtikrinti gerus tarpasmeninius ryšius ir bendradarbiavimą dėl sutartų Centro veiklos krypčių, prioritetų, rezultatų.

179. Komunikavimo ir informavimo principai:

179.1. informacijos aiškumas ir savalaikiškumas;

179.2. veiklos skaidrumas ir atvirumas;

179.3. darbuotojų įsitraukimas;

179.4. grįžtamasis xxxxx, pozityvus vertinimas.

180. Kominikavimas ir informavimas Centre vyksta šiais būdais:

180.1. žodžiu;

180.2. raštu.

181. Žodinė komunikacija Centre:

181.1. žodinė komunikacija naudojama bendradarbiaujant, informuojant apie pavedimus, nurodymus, dėkojant už darbą ir kt.;

181.2. savivaldos posėdžiuose (Centro tarybos, mokytojų tarybos);

181.3. metodinių grupių posėdžiuose;

181.4. Centro bendruomenės susirinkimuose;

181.5. Centre veikiančių komisijų posėdžiuose;

181.6. individualių susitikimų, pasitarimų grupėse, komandose metu.

182. Savivaldos, metodinių grupių, Centre veikiančių komisijų posėdžiai, bendruomenės susirinkimai yra protokoluojami. Individualūs susitikimai, pasitarimai grupėse, komandose protokoluojami, esant poreikiui.

183. Rašytinės komunikacijos formos Centre:

183.1. informacija stenduose, skelbimų lentose;

183.2. informacija elektroniniame dienyne, Centro internetinėje svetainėje, Centro facebook paskyroje, elektroniniame pašte;

183.3. oficialūs raštai, direktoriaus įsakymai, Centro veiklą reglamentuojantys dokumentai, finansiniai, vidaus norminiais dokumentai ir kiti dokumentai.

184. Darbuotojo ir Centro vienų kitiems perduodami dokumentai, įskaitant, bet neapsiribojant pranešimai, nurodymai, įspėjimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai, paaiškinimai, vietiniai norminiai teisės aktai, taisyklės, nuostatai, Lietuvos Respublikos teisės aktai, susiję su darbuotojo darbo funkcijos vykdymu ir visa kita informacija pateikiami raštu.

185. Informavimas, duomenų, teisės aktų, vidaus norminių dokumantų ir kt. perdavimas bei supažindinimas su jais raštu laikoma:

185.1. kai apie informacijos gavimą, susipažinimą su duomenimis, dokumentais darbuotojas patvirtina savo parašu;

185.2. kai informacija, duomenys, dokumentai perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais, elektroniniu dienynu, duomenų valdymo sisitema Kontora ir kt.), su sąlyga, kad būtų įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos galimybės ją išsaugoti.

186. Visos išvardintos 185 punkte išvardintos formos turi vienodą galią darbuotojų sprendimų priėmimui, funkcijų vykdymui, pareigų atlikimui, įpareigojimui, įsipareigojimui, atsakomybei už darbo rezultatus.

187. Visiems Centro darbuotojams jų darbo funkcijoms vykdyti Centras suteikia darbo elektroninio pašto dėžutę.

188. Rašytinė informacija, pavedimai ir nurodymai Centro darbuotojams gali būti siunčiami elektroniniu laišku ir (ar) per dokumentų valdymo sistemą „Kontora“.

189. Skubiais atvejais Centras pateikia informaciją, pavedimus ir nurodymus darbuotojui trumpąja SMS žinute jo nurodytu mobiliojo telefono numeriu.

190. Darbuotojas įsipareigoja pranešti Centrui apie kontaktinio telefono numerio pasikeitimą. Darbuotojui to neatlikus, bus laikoma, kad Centras, pateikdama informaciją pasenusiais kontaktiniais duomenimis, tinkamai informavo darbuotoją.

191. Administracijos darbuotojai darbo elektronio pašto dėžutę privalo privalo tiktinti ne rečiau kaip kas 2 valandas. Xxxx darbuotojai – ne rečiau kaip vieną kartą per darbo dieną.

192. Darbuotojas, gavęs pranešimą iš direktoriaus, raštinės administratoriaus, vyr. buhalterio, ūkvedžio privalo atsakyti siuntėjui, jog pranešimą gavo. Jei per dvi darbo dienas (išskyrus atostogų, ligos ar ilgesnės kaip vienos dienos komandiruotės laiką) darbuotojas niekaip nereaguoja į pranešimą, laikoma, kad su dokumentu, pavedimu ar kita informacija darbuotojas supažindintas ir yra atsakingas už vykdymą.

193. Aptarnaujančio personalo darbuotojų supažindinimas su Centro veiklą reglamentuojančiais dokumentais (Centro nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, vidaus norminiais dokumentais ir kt.), jų darbo funkcijas reglamentuojančiais dokumentais (pareigybės aprašais, direktoriaus įsakymais, tvarkų aprašais ir kt.) gali vyksti pasirašytinai.

XI SKYRIUS

DARBUOTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

194. Kvalifikacijos tobulinimo tikslai:

194.1. skatinti darbuotojų dalyko ir metodinės veiklos tobulinimą, profesinės kompetencijos augimą;

194.2. siekti didesnės darbuotojų atsakomybės už profesinės veiklos rezultatus;

195.3. sudaryti sąlygas pedagogams įgyvendinti kvalifikacinius reikalavimus, apibrėžtus Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatuose.

196. Darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas planuojamas ir vykdomas atsižvelgiant į iškeltus Mokyklos strateginius tikslus, darbuotojo poreikius ir darbo specifiką bei patvirtintą metų biudžetą.

197. Darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas:

197.1. iš valstybės biudžeto, mokinių krepšelio lėšų;

197.2. asmeninėmis lėšomis;

197.3. kitų šaltinių lėšomis.

198. Skirstant lėšas, atsižvelgiama į kvalifikacijos tobulinimo renginio svarbą, kokybę bei jo reikalingumą Centro konkretaus darbuotojo kvalifikacijos tobulinimo sritims.

199. Centras sudaro sąlygas darbuotojams pasinaudoti teise ne mažiau kaip 5 (penkias) dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose.

200. Centro darbuotojas, ketindamas dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginyje, ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) darbo dienas teikia prašymą dėl dalyvavimo kvalifikacijos tobulinimo renginyje direktoriui, su kuriuo suderinamas pavadavimas ir kvalifikacijos tobulinimo renginio apmokėjimo galimybės. Suderintas prašymas pateikiamas raštinės administratoriui. Dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo renginyje įforminamas direktoriaus įsakymu, su kuriuo ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną iki renginio pradžios supažindinamas darbuotojas ir jo tiesioginis vadovas.

201. Jei kvalifikacinis tobulinimo renginys yra nemokamas, vyksta ne darbo metu, prašymas dėl dalyvavimo kvalifikacijos tobulinimo renginyje ir suderinimas su direktoriumi nėra būtinas.

202. Į mokamą tos pačios programos kvalifikacijos tobulinimo renginį gali vykti ne daugiau kaip 2 (du) darbuotojai, o esant reikalingumui, ir didesnė darbuotojų grupė.

203. Centro administracija gali rekomenduoti ar siūlyti darbuotojui ar komandai vykti į kvalifikacijos tobulinimo renginį, susijusį su Centro veikla ar strateginiais tikslais.

204. Darbuotojams tobulinant kvalifikaciją pirmenybė teikiama, jeigu:

204.1. kvalifikacijos kėlimo renginiai atitinka Centro tikslus ir uždavinius;

204.2. darbuotojas planuoja atestuotis tais metais;

204.3. kvalifikacija tobulinama nemokamuose renginiuose;

204.4. darbuotojas nėra dalyvavęs kvalifikacijos renginiuose ta pačia tema tais pačiais

metais;

rezultatus.

204.5. kvalifikacija tobulinama ne darbo metu;

204.6. siekiama paskatinti darbuotoją už nepriekaištingą pareigų atlikimą ir gerus darbo

205. Grįžę iš kvalifikacijos tobulinimo renginių darbuotojai:

205.1. ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas pateikia vyr. buhalteriui dalyvio mokesčio

sąskaitą – faktūrą, kitus susijusias išlaidas patvirtinančius dokumentus (jei buvo susitarta dėl apmokėjimo);

205.2. aptarnaujančio personalo darbuotojai ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas raštinės administratoriui pateikia kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimo kopiją, kuri saugoma darbuotojo asmens byloje. Pedagoginiai darbuotojai kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų kopijas savarankiškai įsega į savo metodinės veiklos bylas;

205.3. vykdo gerosios patirties sklaidą (atsiskaito metodinės grupės susirinkimuose, mokytojų tarybos posėdžiuose ar organizuojamose metodinėse konferencijose ir pan.).

206. Pedagogai, siekdami įvertinti, kaip per tuos mokslo metus sekėsi patobulinti savo veiklą (vestas pamokas, užsiėmimus, darbą su ugdytiniais, organizuotus renginius, gerosios patirties sklaidą ir kt.) ir pagrįsti savo veiklos atitikimą turimai kvalifikacinei kategorijai, mokslo metų pabaigoje pildo nustatytos formos ataskaitą ir ją pristato metodinės grupės susirinkime ar Centro tarybos posėdyje.

XII SKYRIUS

PROFILAKTINIS DARBUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMAS

207. Profilaktinis darbuotojų sveikatos patikrinimas Centre vykdomas vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ bei vėlesniais jo pakeitimais, LR Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašu, darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sveikatos tikrinimosi tvarka bei kitų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

208. Privalomo profilaktinio sveikatos tikrinimo tikslas:

208.1 apsaugoti įsidarbinančių asmenų ir darbuotojų sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, siekiant išvengti traumų ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo;

208.2. įvertinti, ar efektyvios taikytos profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo

priemonės;

208.3. įvertinti, ar įsidarbinantys asmenys ir darbuotojai gali dirbti konkretų darbą

konkrečiomis galimos profesinės rizikos sąlygomis;

208.4. siekti išvengti ar kuo anksčiau diagnozuoti profesines ligas.

209. Privalomos sveikatos tikrinimasis įsidarbinant:

209.1. asmenys, norintys įsidarbinti (toliau – Įsidarbinantieji) Centre privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai;

209.2. direktorius ar jo įgaliotas asmuo, siųsdamas Įsidarbinantį asmenį tikrintis sveikatą, išduoda pagal kompetenciją užpildytą Privalomo sveikatos patikrinimo medicininės pažymos formą (toliau – F Nr. 047/a) nurodydamas:

209.2.1. darbuotojo ar įdarbinamojo vardą, pavardę, darbo stažą pagal profesiją metais;

209.2.2. kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų dydžius konkrečioje darbo vietoje;

209.2.3. pavojingus darbus konkrečioje darbo vietoje.

209.3. atlikęs privalomą profilaktinį sveikatos patikrinimą Įsidarbinantysis F Nr. 047/a pateikia direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui;

210. Privalomo sveikatos tikrinimosi organizavimas darbuotojams:

210.1. privalomo sveikatos tikrinimosi organizavimą darbuotojams organizuoja direktorius ar jo įgaliotas asmuo;

210.2. direktorius ar jo įgaliotas asmuo, siųsdamas dirbantį asmenį tikrintis sveikatą, išduoda pagal kompetenciją užpildytą Asmens medicininę knygelę (sveikatos pasą) (toliau – F Nr. 048/a), patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“, nurodydamas:

210.2.1. darbuotojo ar įdarbinamojo vardą, pavardę, darbo stažą pagal profesiją metais;

210.2.2. kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir jų dydžius konkrečioje darbo vietoje;

210.2.3. pavojingus darbus konkrečioje darbo vietoje;

210.2.4. F Nr. 048/a turi būti su asmens nuotrauka ir patvirtinta Centro antspaudu bei įgalioto asmens parašu.

210.3. kiekvienų kalendorinių metų pradžioje direktorius tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, grafiką ir su juo supažindina Centro darbuotojus;

210.4. Centro direktorius organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus sudarydamas darbuotojams sąlygas pasitikrinti sveikatą darbo laiku bei mokėdamas vidutinį darbo užmokestį už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą;

210.5. darbuotojai, kurių darbo laikas nesutampa su sveikatos priežiūros įstaigos darbo laiku, (pvz. dirbant naktiniu sargu), sveikatą gali pasitikrinti ne darbo laiku;

210.6. direktorius nurodęs priežastį gali siųsti darbuotojus neeilinio sveikatos tikrinimo. Dėl tokio tikrinimo turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas;

210.7. profilaktinių darbuotojų sveikatos patikrinimų išlaidos apmokamos iš darbdavio

lėšų;

210.8. atleidžiant darbuotoją iš darbo, F Nr. 048/a patvirtinta kopiją pasilieka darbuotojo

asmens byloje, o originalas atiduodamas darbuotojui.

211. Darbuotojų pareigos:

211.1. darbuotojas privalo profilaktiškai pasitikrinti sveikatą kartą metuose sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai iki Centro darbuotojų profilaktinio sveikatos pasitikrinimo grafike nurodytos datos;

211.2. atlikęs privalomą profilaktinį sveikatos patikrinimą darbuotojas F Nr.048/a formą pateikia direktoriui ar jo įgaliotam asmeniui;

211.3. darbuotojai, atsisakę nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, gali būti nušalinami nuo darbo, nemokant darbo užmokesčio. Toks atsisakymas laikomas šiurkščiu darbo tvarkos pažeidimu.

212. Darbuotojų teisės:

212.1. darbuotojai turi teisę profilaktiškai tikrintis sveikatą savo darbo laiku bei gauti vidutinį darbo užmokestį už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą;

212.2. darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike;

212.3. darbuotojas susipažinęs su periodinių privalomų sveikatos tikrinimų rezultatais ir su jais nesutikęs, sveikatą gali pasitikrinti pakartotinai;

212.4. darbuotojas, kuris nesutinka su privalomo sveikatos tikrinimo išvadomis, gali jas apskųsti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme numatyta tvarka.

XIII. SKYRIUS ELGESIO REIKALAVIMAI

213. Darbuotojai, atstovaudami Centrą, turi laikytis bendrai priimtų etikos taisyklių, palaikyti ir gerinti Centro įvaizdį, mandagiai elgtis su bendradarbiais, mokiniais/ugdytiniais, mokinių/ugdytinių tėvais, partneriais bei į Centrą atvykstančiais svečiais.

214. Centro darbuotojų savitarpio santykiai turi būti grindžiami supratimo, tolerancijos, geranoriškumo ir abipusės pagarbos principais. Visi Centro darbuotojai savo elgesiu reprezentuoja Centrą, todėl turi būti vengiama intrigų, apkalbų, melo, draudžiama skleisti asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją, turi būti palaikoma dalykinė darbo atmosfera bei geri tarpusavio santykiai.

215. Darbuotojams darbo metu draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir diskriminuojančius posakius. Darbo vietoje draudžiama laikyti necenzūrinio turinio arba žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją.

216. Jei to nėra nurodyta darbuotojo pareigybės aprašyme, be išankstinio suderinimo su Centro direktoriumi ar jo įgaliotu asmeniu, darbuotojas Centro vardu žiniasklaidai negali teikti jokių pareiškimų (žodžiu ir/ar raštu) ar teikti bet kokią neviešą informaciją apie Centrą ir su Centru susijusius fizinius ir/ar juridinius asmenis.

217. Centro darbuotojai privalo būti lojalūs Centro politikai.

XIV. SKYRIUS DARBUOTOJŲ ATSAKOMYBĖ

218. Darbuotojui, pažeidusiam šias Taisykles, gali būti taikoma drausminė atsakomybė.

219. Darbuotojų drausminę atsakomybę reglamentuoja Darbo kodeksas, kiti norminiai teisės aktai bei šios Taisyklės.

220. Darbuotojai privalo atlyginti Centrui padarytus nuostolius, kurie atsirado dėl šių Taisyklių, kitų teisės aktų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, teisės aktų nustatyta tvarka.

XV. SKYRIUS DARBO GINČAI

221. Nesutarimai tarp darbuotojo ir Centro dėl darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, darbo sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo sprendžiami derybomis, kuriose darbuotojo rašytiniu prašymu gali dalyvauti arba jį atstovauti Centro darbuotojų profesinės sąjungos atstovai.

222. Ginčai, kurių nepavyksta sureguliuoti derybomis, nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

XVI. SKYRIUS BAIGIAMOJI DALIS

223. Taisyklės, jų pakeitimai, papildymai įsigalioja nuo jų patvirtinimo dienos.

224. Teisę inicijuoti Taisyklių pakeitimus turi Centras, Centro taryba, Centro darbuotojų profesinės sąjungos.

225. Taisyklės gali būti keičiamos ir papildomos keičiantis įstatymams, keičiant Centro darbo organizavimą, atsiradus naujoms, Taisyklėse nenumatytoms, sąlygoms. Taisyklių pakeitimai rengiami ir tvirtinami pritarus Centro tarybai ir suderinus su Centro profesinėmis sąjungomis.

226. Su Taisyklėmis ir jų pakeitimais darbuotojai supažindinami Taisyklių X skyriuje nustatyta tvarka. Naujai į darbą priimtus darbuotojus ir praktiką Centre atliekančius studentus su Taisyklėmis prieš jiems pradedant dirbti supažindina direktorius arba jo įgaliotas asmuo.

227. Direktorius arba jo įgaliotas asmuo, pastebėjęs, kad darbuotojai nesilaiko šių Taisyklių nuostatų, turi teisę pakartotinai supažindinti darbuotojus su Taisyklėmis.

228. Taisyklės skelbiamos Centro svetainėje xxx.xxxxxxx.xx.