PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS
TECHNINIO ALIEJAUS IR ALIEJINIŲ KULTŪRŲ IŠSPAUDŲ GAMYBA INFORMACIJA ATRANKAI DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO
I. INFORMACIJA APIE PAV ORGANIZATORIŲ IR PAV DOKUMENTŲ RENGĖJĄ
1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas)
UAB „Agroila“
Įmonės kodas 304084536
Adresas: Blindžių g. 7-16, LT-96223 Vilnius
2. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumento rengėjas
UAB „Sava ranga“
Įmonės kodas 302534162,
Savanorių pr. 192 – 601, LT-44151, Kaunas Tel. 0-000 00000
El. p. xxxx@xxxxxxxxx.xx Informaciją rengė
Projektuotojas Xxxxxx Xxxxxxxxxxx Tel. 0-000 00000
II. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS APRAŠYMAS
3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas
UAB Agroila planuojama ūkinė veikla – techninio aliejaus ir aliejinių kultūrų išspaudų gamyba – ekonominės veiklos rūšies klasifikatorius (EVRK 2 RED.)
Sekcija | Skyrius | Grupė | Klasė | Poklasis | Pavadinimas |
C | APDIRBAMOJI GAMYBA | ||||
10 | Maisto produktų gamyba | ||||
10.4 | Gyvūninių ir augalinių riebalų bei aliejaus gamyba | ||||
10.41 | Aliejaus ir riebalų gamyba (nemaistinio aliejaus ir išspaudų gamyba) | ||||
- |
UAB Agroila planuojamos ūkinės veiklos - techninio aliejaus ir aliejinių kultūrų išspaudų gamyba – atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama vadovaujanis LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo II priedo 7.1. punktu „Augalinių ar gyvulinių riebalų bei aliejaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per parą)“.
4. Planuojamos ūkinės veiklos fizinės charakteristikos:
Ūkinė veikla planuojama adresu Xxxxxxx x. 49, Marijampolė, žemės sklype kadastrinis Nr. 1801/0025:86 Marijampolės m. k. v. Sklypo plotas – 4,9030 ha. Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis
– kita. Naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Yra parengtas - anksčiau suformuoto žemės sklypo Stoties g. 49, Marijampolėje, sąskaita, trijų sklypų suformavimo, nekeičiant tikslinės žemės naudojimo paskirties numatant žemės naudojimo būdus ir pobūdžius, detalusis planas (sprendinių brėžinys pateikiamas prieduose). Detaliajame plane ūkinės veiklos vietoje numatytas žemės naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo paskirties teritorijos.
Statinių (patalpų) kompleksą sudaro:
• Žaliavų sandėlis su priėmimo bunkeriu (1),
• Gamybos cechas (2),
• Išspaudų sandėlis (3),
• Administracinės patalpos (4),
• Planuojamos aliejaus talpyklos 4 vnt (5),
• Cheminių medžiagų sandėlis (6).
1 pav. Statinių (patalpų) išdėstymo schema
Vadovaujantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro išrašu esamas žemės sklypo užstatymo plotas 11258 m2. Nauji pastatai žemės sklype neplanuojami. Teritorijoje greta pastato planuojama įrengti keturias aliejaus talpyklas iki 50 m3 talpos. Žemės sklypo užstatymo plotas nesikeis (inžineriniai statiniai į užstatymo plotą neskaičiuojami). Ūkinę veiklą planuojama vykdyti tik dalyje esamo pastato unikalus Nr. 1895-7008-6156. Likusioje pasto dalyje yra įsikūrusi medienos apdirbimo įmonė gaminanti transportavimo/sandėliavimo padėklus.
Giluminių gręžinių įrengimas ūkinės veiklos vietoje nenumatomas. Žemės sklype didelės apimties griovimo darbai neplanuojami.
Objektas elektros energija aprūpinamas iš esamų AB Lesto priklausančių elektros tinklų. Geriamuoju vandeniu objektas aprūpinamas iš miesto vandentiekio tinklų. Buitinės ir gamybinės nuotekos išleidžiamos į UAB „Sūduvos vandenys“ eksploatuojamus miesto nuotekų surinkimo tinklus.
Pastato stoge bus sumontuota ištraukiamoji ventiliacija. Oro kaita - 6-8 kart/val., ventiliatorių našumas 15-17 tuks. m3/val.
Objektas yra aprūpintas visa reikiama infrastruktūra.
5. Planuojamos ūkinės veiklos pobūdis:
Objekte planuojama gaminti produkcija: nemaistinis rapso aliejus (15000 t/m) ir aliejinių kultūrų išspaudos (32000 t/m). Per metus planuojama perdirbti iki 48000 t rapsų grūdų. Aliejaus valymo linijoje per metus planuojama perdirbti 24000 t aliejaus.
Aliejaus spaudimo linija.
Rapso grudai į gamybos cechą atvežami autotransportu ir pilami į priėmimo bunkerį (bunkeris įrengiamas pastate), iš kurio transporteriais patenka į grūdų talpyklas. Į talpyklas sukaupiama apie 370 tonų grūdų. Kas užtikrina nepertraukiamą 3 dienų darbą. Planuojama per parą perdirbti apie 130 tonų rapso grūdų.
Grūdai į gamybos cechą atvežami išvalyti iki 1% šiukšlingumo. Objekte grūdai esant būtinybei papildomai valomi iki 0,5% šiukšlingumo. Sraigtiniu transporteriu, grūdai paduodami į grūdų valomąją, iš jos į presus, kur šalto spaudimo būdu gaunami du gamybos proceso produktai: rapsų aliejus, bei išspaudos.
Iš presų išspaustas aliejus pateks į aliejaus surinkimo talpas, iš jų siurblio pagalba paduodamas i filtrus, kur bus išvalomas nuo šiukšliu bei transportuojamas į aliejaus talpyklas (3 vnt po 24 tonas) įrengiamas patalpoje.
Rapsų išspaudos, likusios po spaudimo proceso, pritaikius tecnologinius sprendimus, iš presų išeis jau granuliuotos ir sraigtiniais transporteriais bus gabenamos į išspaudų kaupimo/sandėliavimo vietą. Rapsų išspaudos sandėliuojamos/kaupiamos patalpoje, kurios grindys betonuotos, sienos dažytos plaunamais dažais. Ūkinės veiklos vykdymo metu rapsų išspaudų gali susidaryti iki 80 t per parą.
Patalpoje bus galima sukaupti apie 200-250 t. Išspaudos laikomos 3-4 dienas ir išvežamos užsakovams arba sandėliavimui į AB „Kėdainiu grudai“ elevatorių.
Aliejaus spaudimo liniją sudarys sekantys įrengimai: grudų priėmimo ir kaupimo bunkeriai, grūdų valomoji, 7 presai, filtrai, bei 3 aliejaus talpyklos po 24 t. Visa įranga montuojama pastate.
Pilnas perdirbimo pajėgumas 6 tonos rapsų grūdų per valandą.
Aliejaus valymo hidratacijos linija
Hidratacijos liniją sudaro dvi žaliavinio aliejaus antžeminės priėmimo talpos iki 50 m3 talpos, hidratacijos linija (2 talpos po 5 m3), talpa/maišyklė, filtras, bei dvi talpyklos iki 50 m3 talpos perdirbto aliejaus kaupimui. Žaliavinio ir perdirbto aliejaus talpos bus įrengiamos lauke ir vamzdžiais sujungtos su hidratacijos linijos įrenginiais pastate. Hidratacijos proceso metu iš aliejaus išskiriami fosfolipidai.
Pirmame aliejaus apdorojimo etape hidratacijos talpoje aliejus apdorojamas parūgštintu vandeniu. Į 5 tonas aliejaus bus įpilama 120-150 litrų vandens, parūgštinto fosforo rūgštimi (1-3%). Vanduo ir fosfolipidai nusėda talpyklos apačioje ir per išleidimo vožtuvą vanduo su nuosėdomis nupilami į surinkimo talpą, o aliejus perpilamas į antrąją 5 m3 talpyklą.
Perpylus aliejų į antrąją talpyklą tolesniam apdorojimui, pirmoji talpykla užpildoma žaliaviniu aliejumi apdirbimui parūgštintu vandeniu. Pirmoje talpykloje visada bus vykdoma viena technologinio proceso procedūra, t.y. aliejaus maišymas su parūgštintu vandeniu.
Antras aliejaus apdorojimo etapas. Antrojoje talpoje, aliejus apdirbamas šarminias priedais - per tam tikrą laikotarpį vyksta šarminio priedo reakcija su aliejumi, kurios metu neutralizuojamos aliejuje esančios rūgštys. Sumažinamas aliejaus rūgštingumas. Šio proceso metu aliejuje susidaro muilo dariniai, kurie pašalinami trečiajame etape.
Trečias aliejaus apdorojimo etapas. Po apdirbimo šarminiu priedu antrojoje talpoje, į aliejų pilamas sorbentas, kurio pagalba pašalinama muilo likučiai, fosforo junginiai, iki minimumo sumažinamas laisvųjų rugščiu susidarymas, aliejus įgauna skaidrumą.
Ketvirtas etapas. Po aliejaus apdorojimo pirmuose etapuose, iš talpyklos, siurblio pagalba aliejus pilamas į talpą su maišytuvu, iš kurios siurbliu nukreipiamas į filtrą. Filtras išvalo aliejų nuo proceso metu susidariusių šalutinių produktų (kurie buvo surišti šarminio priedo ir sorbento pagalba). Po galutinio filtravimo gaunamas aliejus su minimaliu kiekiu fosforo ir minimalaus rūgštingumo. Išvalytas aliejus, siurblio pagalba transportuojamas į kaupimo rezervuarus/talpyklas, iš kuriu pilamas į transporto priemones ir išvežamas užsakovams.
Fosfolipidai, nuosėdos, gautos hidratacijos procese, naudojamos muilo gamyboje ar kitose srityse. Jie supilami į 1 m3 talpas, kurios laikomos gamybinėse patalpose. Per parą susidarys 1,5-1,8 m3 vandens ir baltymų mišinio. Sukaupus atitinkamą kiekį (22 m3) planuojama išvežti užsakovams tolimesniam apdirbimui arba utilizavimui į atliekų tvarkymo įmonę UAB Žalvaris.
Šarminio priedo ir sorbento atliekos (soapstokai) susidariusios proceso metu bus kaupiamos plasmasinese talpose (statinese) po 100 l ir iki išvežimo sandėliuojamos gamybinėse patalpose. Šios atliekos pagal sutartis perduodamos užsakovams kaip žaliava tolimesnei gamybai. Dėl medžiagos pardavimo yra pasirašyta sutartis (sutarties kopija pateikiama prieduose).
6. Žaliavų naudojimas;
Vykdant ūkinę veiklą radioaktyvios medžiagos nenaudojamos.
Gamyboje naudojamos žaliavos ir cheminės medžiagos pateikiamos 1 lentelėje.
1 lentelė. Gamyboje naudojamos žaliavos ir cheminės medžiagos
Eil. Nr. | Žaliavos arba medžiagos pavadinimas | Mato vnt. | Naudojamas kiekis per metus. | Kiekis saugomas objekte |
1 | Rapsų grūdai | t | 48 000 | 370 |
2 | Žaliavinis aliejus | t | 9000 | 100 |
3 | Fosforo rūgštis | t | 20 | 2,0 |
4 | Šarminis priedas BM-100 | t | 46 | 4,0 |
5 | Sorbentas BM-500 | t | 46 | 4,0 |
Fosforo rūgštis tiekiama ir laikoma plastmasinėse transportavimo talpose po 1000 l. Šarminis priedas ir sorbentas tiekiami supakuoti polimeriniuose maisuose po 25 kg. Visos medžiagos laikomos teritorijoje esančiame atskirame nuo gamybinių patalpų pastate (žr. 1 pav.). Šios medžiagos į objektą tiekiamos vieną kartą per mėnesį.
7. Gamtos išteklių naudojimo mastas ir regeneracinis pajėgumas (atsistatymas).
Ūkinėje veikloje vanduo naudojamas buitinėms ir technologinėms reikmėms. Geriamasis vanduo yra tiekiamas iš UAB „Sūduvos vandenys“ centralizuotų vandentiekio tinklų.
Objekte vienu metu dirbs iki 7 darbuotojų. 3 darbuotojai administracijoje dirbs viena pamaina ir iki 4 darbuotojų gamyboje dirbs trimis pamainomis. Planuojamas darbo dienų skaičius per metus: administracija 251 d., gamyba 365 d. Buitinis vanduo skaičiuojamas pagal RSN 26:90 „Vandens vartojimo normos“ 5 lentelę (vienam dirbančiąjam per pamainą skiriama 25 ltr vandens).
(3 darb. x 25 ltr. x 251 d.) + (4 darb. x 25 ltr. x 3 pam. x 365 d.) = 128,33 m3/m = 0,35 m3/p
Buitinėms reikmėms sunaudojamas vandens kiekis - 0,35 m3/p, 128,33 m3/m. Technologinėms reikmėms objekte palnuojama sunaudoti 720 m3/m vandens. Bendras vandens poreikis objekte – 848,33 m3/m.
Pagrindinė žaliava yra aliejinės kultūros – 130 t/p, 48 000 t/m.
8. Energijos išteklių naudojimo mastas, nurodant kuro rūšį.
Objekto kasmetiniam eksploatavimui planuojama sunaudoti 2000 MWh elektros energijos. Administracinių patalpų šildymui bus naudojami elektriniai radiatoriai. Gamybinės patalpos nešildomos.
9. Pavojingų, nepavojingų ir radioaktyviųjų atliekų susidarymas
Vykdant ūkinę veuiklą susidarančios atliekos rūšiuojamos ir pagal sutartis perduodamos jas tvarkančioms įmonėms.
Technologinio proceso metu grūdų valymo atliekų (02 03 99) susidarys iki 0,5 proc. perdirbamos produkcijos kiekio, t. y. 240 t/m. Xxxxxx atliekas numatoma pagal susitarimą perduoti biokuro gamintojams.
2 lentelė. Atliekų susidarymo kiekiai, m3.
Eil. Nr. | Atliekos | Atliekų saugojimo būdas | Atliekų tvarkymo būdas | |||
Atliekų rūšis | Kiekis per metus, t | Kodas | Pavojingumas | |||
1 | 2 | 1 | 3 | 4 | ||
1. | Fosfolipidų atliekos | 360 | 02 03 99 | Nepavojingos | Plastikiniai 1 m3 talpos konteineriai | Perduodama užsakovams kaip žaliava toliasniam perdirbimui, arba atliekas tvarkančioms įmonėms |
2. | Kitos aliejaus valymo atliekos | 100 | 02 03 99 | Nepavojingos | Plastikiniai 1 m3 talpos konteineriai | |
3. | Dienos šviesos lempos | 0,08 | 20 01 21 | Pavojingos | Pakuotėse atskiroje užrakinamoje patalpoje | Peduodama pavojingas atliekas tvarkančiai įmonei |
5. | Mišrios komunalinės atliekos | 3,0 | 20 03 01 | Nepavojingos | Specialiuose komunalinių atliekų konteineriuose | Perduodama atliekas tvarkančiai įmonei |
8. | Grūdų valymo atliekos | 240 | 02 03 99 | Nepavojingos | Didmaišiai | Perduodama biokuro gamintojams |
10. Nuotekų susidarymas, preliminarus jų kiekis, jų tvarkymas.
Tinkamai eksploatuojant esamus statinius bei įrengimus planuojama ūkinė veikla paviršinio ir požeminio vandens kokybei neigiamos įtakos neturės.
Paviršinės lietaus nuotekos nuo pastatų stogų surenkamos ir nukreipiamos į esamus miesto lietaus surinkimo tinklus.
Buitinės nuotekos išleidžiamos į UAB „Sūduvos vandenys“ eksploatuojamus miesto buitinių nuotekų surinkimo tinklus. Buitinių nuotekų kiekis atitinka buitinėms reikmėms sunaudoto vandens kiekį. Per metus objekte susidarys iki 128,33 m3 buitinių nuotekų.
Gamybinės nuotekos objekte nesusidaro. Vanduo gamybiniame procese naudojamas fosfolipidų atskyrimui ir su fosfolipidais bus surenkamas ir naudojamos muilo gamyboje ar kitose srityse. Jie supilami į 1 m3 talpos talpyklas, kurios laikomos gamybinėse patalpose. Per parą susidarys 1,5-1,8 m3 vandens ir baltymų mišinio. Sukaupus atatinkamą kiekį (22 m3) planuojama išvežti užsakovams tolimesniam apdirbimui.
Šarminio priedo ir sorbento atliekos (soapstokai) susidariusios proceso metu bus kaupiamos plastmasinėse talpose (statinėse) po 100 l ir iki išvežimo sandėliuojamos gamybinėse patalpose. Šios atliekos pagal sutartis perduodamos užsakovams kaip žaliava tolimesnei gamybai. Dėl medžiagos pardavimo yra pasirašyta sutartis (sutarties kopija pateikiama prieduose).
Esant šarminio priedo ir sorbento atliekų (soapstokų), bei vandens ir baltymų mišinio pertekliui šios medžiagos išvežamos utilizavimui į atliekų tvarkymo įmonę UAB Žalvaris (atliekų tvarkytojo pažyma apie šių medžiagų galimą tvarkymą pateikiama prieduose).
11. Cheminės taršos ir jos prevencija.
Oro, vandens ir dirvožemio cheminės taršos ūkinė veikla nesąlygos. Granuliuotos šalto spaudimo rapsų išspaudos gali skleisti natūralų neerzinantį augalų kvapą, nekeliantį grėsmės žmonių sveikatai. Granuliuotos rapsų išspaudos lakomos patalpoje ir kvapas už ūkinės veiklos teritorijos nebus juntamas.
Ūkinės veiklos vykdymo metu gavus gyventojų nusiskundimų, ar kitaip paiškėjus apie sklindančius kvapus gyvenamojoje aplinkoje dėl planuojamos ūkinės veiklos - bus atliekami matavimai ir nedelsiant imamasi priemonių kvapų sklidimo į aplinką mažinimui.
12. Fizikinės taršos susidarymas ir jos prevencija.
Visi technologiniai įrenginiai sumontuoti pastatuose. Teritorijoje stacionarių triukšmo šaltinių nėra. Pagrindinis triukšmo šaltinis analizuojamoje teritorijoje yra transportas. Tiekiant žaliavas ir išvežant produkciją planuojamas automobilių srautas yra iki 10 sunkiasvorių automobilių per dieną.
3 lentelė. Triukšmo taršos šaltiniai
Triukšmo taršos šaltiniai: | Taršos šaltinių skaičius vnt. | Didžiausia leidžiama (nekenksminga aplinkai ir žmogui) tarša | Aplinkos foninis užterštumas | Veiklos sąlygojama tarša | Priemonės taršai mažinti | |
Objekto teritorijoje (prie ribų) | Gyvenamojoje, rekreacijos teritorijoje, įvertinus foninį užterštumą | |||||
Mobilios transporto priemonės | 10 | iki 50 dBA | Nematuotas. Neišskirtinis, būdingas gamybinio centro aplinkai | maža | maža | Naudojama serijinės gamybos technika. Savaitgaliais ir švenčių dienomis produkcijos ir žaliavų transportavimo darbai neorganizuojami. |
Šviesos, šilumos, jonizuojančios ir nejonizuojančios (elektromagnetinės) spinduliuotės nebus.
13. Biologinės taršos susidarymas ir jos prevencija.
Objekte biologinės taršos nebus.
14. Planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių
Planuojama ūkinė veikla nekelia pavojaus kitiems objektams, todėl galimos ekstremalios situacijos neprognozuojamos ir avarijų likvidavimo planai nesudaromi. Gaisro atveju, turi būti kviečiama priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, teritorijoje planuojama įrengti priešgaisrinius skydus, darbuotojus numatoma instruktuoti ir apmokyti, kaip elgtis įvykus avarijoms ar nenumatytiems atvejams.
15. Planuojamos ūkinės veiklos rizika žmonių sveikatai
Tinkamai eksploatuojant numatomas technologijas, laikantis higienos reikalavimų veikla gyventojų sveikatai neigiamo poveikio neturės.
Artimiausias pavienis gyvenamasis namas nuo ūkinės veiklos statinių nitolęs 110 m vakarų kryptimi. Kiti gyvenamieji namai nuo ūkinės veiklos statinių nutolę 170 m vakarų kryptimi ir 230 m pietryčių kryptimi.
16. Planuojamos ūkinės veiklos sąveika su kita vykdoma ūkine veikla
Planuojamos ūkinės veiklos sąveikos su kita vykdoma ūkine veikla nėra.
17. Veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas, numatomas eksploatacijos laikas.
Ūkinės veiklos vykdymo pradžia numatoma 2016 m. II-III ketvirtis. Eksploatacijos laikas - neterminuotas.
III. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS VIETA
18. Planuojamos ūkinės veiklos vieta (adresas)
Ūkinė veikla planuojama Marijampolės apskrityje, Marijampolės sav. Marijampolės m. Stoties g.
49, Žemės sklype kadastrinis Nr. 1801/0025:86 Marijampolės m. k. v.
Patalpas ūkinės veiklos vykdytojas nuomojasi 3-ejų metų laikotarpiui pagal 2015 m spalio 6 d. negyvenamųjų patalpų sutartį Nr. SN12/10/2015-11. Nuomojamų patalpų unikalus Nr. 1895-7008-6156 ir 1895-7008-6178. Bendras nuomojamų patalpų plotas – 1180 m2.
Ūkinės veiklos teritorija yra Marijampolės miesto šiaurinėje dalyje, nuo seno susiformavusioje pramonės zonoje. Pietų pusėje žemės sklypas ribojasi su Senukų prekybos centro teritorija, rytuose – su Stoties gatve, šiaurėje ribojasi su pramonės teritorijomis, vakaruose privačių autogaražų masyvas.
2 pav. Teritorijos, kurioje planuojama ūkinė veikla, žemėlapis.
19. Planuojamos ūkinės veiklos sklypo ir gretimų žemės sklypų ar teritorijų funkcinis zonavimas ir teritorijos naudojimo reglamentas pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.
Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita. Naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Ūkinės veiklos vieta atitinka Marijampolės miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius, ūkinės veiklos vieta patenka į komercinės paskirties objektų / pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos teritoriją.
3 pav. ištrauka iš bendrojo plano
Nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos:
• Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona – 1,10 ha.
• Suskystintų dujų degalinių apsaugos zonos – 0,01 ha.
• Kuro tiekimo bazių, degalinių ir kietojo kuro cechų apsaugos zonos – 0,03 ka.
• elektros linijų apsaugos zona – 0,20 ha.
• Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zona – 0,50 ha.
• Ryšių linijų apsaugos zona – 0,002 ha.
Vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsąkymu Nr. V-586 patvirtintų sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių priedu planuojamai ūkinei veiklai (techninio aliejaus ir aliejinių kultūrų išspaudų gamyba) sanitarnės apsaugos zona nereglamentuojama.
Informacija apie vietovės infrastru ktūrą
Ūkinė veikla palnuojama pramoniniame rajone, Marijampolės miesto šiaurinėje dalyje. Visa veiklai vykdyti reikalinga infrastruktūra vietovėje išvystyta. Į teritoriją patenkama esamais įvažiavimais iš rytų pusėje esančios Stoties gatvės. Pastatai elektros energija aprūpinamai iš AB Lesto priklausančių elektros tinklų. Geriamuoju vandeniu objektas aprūpinamas iš miesto vandentiekio tinklų. Buitinės nuotekos išleidžiamos į UAB „Sūduvos vandenys“ eksploatuojamus miesto kanalizacijos tinklus. Paviršinės lietaus nuotekos išleidžiamos į miesto lietaus nuotekų surinkimo tinklus.
Informacija apie urbanizuotas teritorijas, gyventojų skaičių
Vakarų kryptimi už 170 m ir šiaurės kryptimi už 300 m nuo ūkinės veiklos statinių yra daugiabučių namų kvartalai, Pietuose už 270 m ir pietryčiuose už 230 m nuo ūkinės veiklos statinių yra individualių namų kvartalai. Marijampolės mieste 2011 metų duomenimis gyvena 40000 gyventojų.
Artimiausi visuomeninės paskirties pastatai: aplink objektą yra keletas vaikų darželių. Artimiausias – Marijampolės lopšelis – darželis Rūta – 215 m vakarų kryptimi nuo ūkinės veiklos sklypo ribos. Už 250 m į šiaurės vakarus yra Marijampolės pradinė nmokykla Smalsutis.
Tinkamai eksploatuojant planuojamas technologijas ir laikantis higienos reikalavimų ūkinė veikla natūralioms ir pusiau natūralioms teritorijoms, kaip miškams, pelkėms bei urbanizuotoms teritorijoms, kaip aikštelėms, keliams ir kitiems užstatymams, laikantis projekte numatytos technologijos, kertamos, griaunamos ar teršiančios įtakos neturės.
20. Informacija apie eksploatuojamus ir išžvalgytus žemės gelmių telkinių išteklius
Artimiausias išžvalgytas naudingųjų iškasenų (molio) telkinys yra Tabeikiai, identifikavimo Nr.
1569. Telkinys nenaudojamas. Atstumas iki jo – 2,6 km šiaurės rytų kryptimi.
Artimiausi gėlo vandens gręžiniai yra Marijampolės miesto vandenvietė: gręžiniai Nr. 16070, 11607, 13151, 16061, 16068 už 770 m į rytus nuo ūkinės veiklos vietos.
4 pav. Gėlo vandens gręžinių žemėlapis
Planuojamos ūkinės veiklos vietoje vertingų saugomų geologinių objektų nėra. Ūkinės veiklos vieta nėra lengvai pažeidžiama erozijos ir nėra karstiniame rajone. Ūkinės veiklos sąlygojamos dirvožemio taršos, bei žemės gelmių pažeidimų nebus.
21. Informacija apie kraštovaizdį, gamtinį karkasą, vietovės reljefą
Vietovės kraštovaizdį sudaro molingų lygumų, urbanizuotas kraštovaizdis. Vyraujantys medynai
– pušis ir eglė. Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros žemėlapyje vietovė pažymėta indeksu V0H1-d. (neišreikšta vertikalioji sąskaida – lyguminis kraštovaizdis su vieno lygmens videotopais). Horizontalioji sąskaida – vyraujančių pusiau uždarų iš dalies pražvelgiamų erdvių kraštovaizdis. Kraštovaizdžio erdvinė struktūra neturi išreikštų dominantų).
Pagal horizontaliąją kraštovaizdžio biostruktūrą vietovę sudaro mozaikinis smulkusis biomorfotopas. Pagal vertikaliąją kraštovaizdžio biostruktūrą kraštovaizdį sudaro pereinamojo aukščio, mažo kontrastingumo biomorfotopai.
22. Informacija apie saugomas teritorijas, įskaitant Europos ekologinio tinklo ,,Natura 2000“ teritorijas, kurios registruojamos STK duomenų bazėje.
Vietovė, vertinant 2 km spinduliu, į valstybės saugomų teritorijų apsaugos zonas nepatenka. Planuojamos ūkinės veiklos vieta yra toli nuo saugomų teritorijų apsaugos zonų, todėl šioms zonoms poveikio neturės.
Artimiausia valstybės saugoma teritorija nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos yra Žuvinto biosferos rezervatas ir jame esantis Amalvo botaninis zoologinis draustinis. Atstumas iki jo pietryčių kryptimi – 9,5 km.
Planuojama veikla nėra susijusi su įsteigtomis ar potencialiomis „Natura 2000“ teritorijomis ar artima joms aplinka, todėl vadovaujantis "Natura 2000" teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo (žin. 2006, Nr. 61-2214) 30 punktu, planuojamos ūkinės veiklos poveikio reikšmingumas
„Natura 2000“ teritorijoms neatliekamas.
Artimiausia Europos ekologinio tinklo Natura 2000 paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) – Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės (LTALYB003). Artimiausia BAST teritorija – Žuvinto ežeras ir Buktos miškas (LTALY0005). Artimiausias atstumas iki šių teritorijų pietryčių kryptimi – 9,5 km. Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoms planuojama ūkinė veikla įtakos neturės.
nėra.
23. Informacija apie biotopus – miškus, jų paskirtį ir apsaugos režimą;
Vietovėje miškų, natūralių pievų ir pelkių kuriose būtų saugomų rūšių augavietės ar radavietės
Vakarinėje miesto dalyje teka upė Šešupė. Atstumas nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos iki
Šešupės yra apytiksliai 1,0 km vakarų, bei šiaurės vakarų kryptimis. Šešupės apsaugos zonos plotis yra 200 m. Į rytus nuo Marijampolės miesto teka sureguliuotas upelis Laikštė, apytiksliai už 1,3 km į rytus nuo ūkinės veiklos vietos. Laikštės apsaugsos zonos plotis yra 100 m.
Planuojama ūkinė veikla šiems biotopams neigiamos įtakos neturės.
24. Informacija apie jautrias aplinkos apsaugos požiūriu teritorijas – vandens pakrančių zonas, potvynių zonas, karstinį regioną, gėlo ir mineralinio vandens vandenvietes, jų apsaugos zonas ir juostas ir pan;
Artimiausias vandens telkinys – upė Šešupė už 1,0 km į vakarus, bei šiaurės vakarus nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos. Šešupės apsaugos zonos plotis 200 m. Ūkinės veiklos sklypas bei statiniai į apsaugos zoną nepatenka.
Artimiausi gėlo vandens gręžiniai yra Marijampolės miesto vandenvietėje, už 770 m į rytus nuo
ūkinės veiklos vietos.
25. Informacija apie teritorijos taršą praeityje, jei tokie duomenys turimi;
Informacijos apie teritorijos taršą praeityje nėra.
26. Informacija apie tankiai apgyvendintas teritorijas;
Ūkinė veikla planuojama Marijampolės miesto pramonės zonoje. Marijampolėje 2011 metų duomenimis gyvena 40000 gyventojų.
27. Informacija apie vietovėje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes;
Artimiausias vietovėje esantis nekilnojamųjų kultūros vertybių objektas yra Marijampolės geležinkelio stoties pastatų kompleksas (kodas 25985), Stoties g. 2, Marijampolė, Marijampolės sav. Objektas nuo ūkinės veiklos vietos nutolęs 360 m. pietų kryptimi. Kompleksą sudaro: Geležinkelio stotis (15825); Ūkinis pastatas (25986); Pastatas (25987). Vakarų kryptimi apytiksliai už 0,9 km yra Administracinis pastatas (2713), Kauno g. 16, Marijampolė, Marijampolės sav. ir Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčios pastatų kompleksas (kodas 20553), Kauno g. 9, 11, Marijampolė, Marijampolės sav. Ta pačia kryptimi labiau į šiaurę apytiksliai už 1,1 km yra Marijampolės žydų senosios kapinės (kodas 11427), Šaulių g., Marijampolė, Marijampolės sav.
IV. GALIMO POVEIKIO APLINKAI RŪŠIS IR APIBŪDINIMAS
28. Galimas reikšmingas poveikis aplinkos veiksniams;
28.1. poveikis gyventojams ir visuomenės sveikatai;
Visuomeninei ir rekreacinei aplinkai planuojama veikla neigiamo poveikio neturės.
Gyvenamosios aplinkos ūkinė veikla neįtakos.
Galimas poveikis vietos darbo rinkai ir vietovės gyventojų demografijai;
Vietovės darbo rinkai veikla turi teigiamą įtaką, kadangi bus sukurta darbo vietų. Neigiama planuojamos veiklos įtaka gyventojų demografiniams rodikliams nenumatoma.
28.2. poveikis biologinei įvairovei, įskaitant galimą poveikį natūralioms buveinėms;
Ūkinė veikla biologinei įvairovei ir natūralioms buveinėms neigiamo poveikio neturės. Gyvūnų maitinimuisi, migracijai, veisimuisi ir žiemojimui ūkinė veikla įtakos neturės.
28.3. poveikis žemei ir dirvožemiui;
Ūkinės veiklos vieta nėra lengvai pažeidžiama erozijos ir nėra karstiniame rajone. Ūkinės veiklos sąlygojamos dirvožemio taršos, bei žemės gelmių pažeidimų nebus.
Neigiamo poveikio žemei ir dirvožemiui ūkinė veikla nedarys. Dirvožemio erozija ar padidinta tarša nenumatoma. Ūkinė veikla planuojama patalpose.
28.4. poveikis vandeniui, pakrančių zonoms, jūrų aplinkai;
Paviršinio ir požeminio vandens kokybei ir hidrologiniam režimui planuojama ūkinė veikla neigiamos įtakos neturės
28.5. poveikis orui ir vietovės meteorologinėms sąlygoms;
Teršalai į aplinkos orą pateks tik iš transporto priemonių atvežančių žaliavas ir išvežančių produkciją. Planuojamas transporto srautas iki 10 sunkiasvorių automobilių per dieną.
Vertinant atvažiuojančių į objektą automobilių vidaus degimo variklių išmetamus teršalus akivaizdu, kad išskiriamų medžiagų kiekis priklauso nuo variklio techninės būklės, darbo režimo, kuro rūšies, kelio važiuojamosios dangos. Nesureguliuota degimo sistema ne tik mažina variklio darbingumą, bet ir neleidžia visiškai sudegti kurui, dėl ko padidėja teršalų išmetimas. Didžiausia oro tarša yra automobiliui pradedant važiuoti, stabdant bei lėtai važiuojant spūsčių metu.
Paprasčiausias būdas taršai mažinti – gerai sureguliuoti vidaus degimo variklius, o tai jau kiekvieno individualaus automobilio savininko pareiga.
Kaip pagrindinė automobilių taršos sumažinimo apsaugos priemonė nagrinėjamame objekte būtų optimalus automobilių stovėjimo vietų aikštelėje skaičius, geras pravažiavimas, automobilių susikaupimo vienoje vietoje mažinimas.
Tinkamai sureguliavus transporto srautus ir sumažinus automobilių manevravimo laiką aikštelėje atitinkamai mažėja ir išmetamų teršalų kiekis teritorijoje.
Grūdų priėmimo bunkeris įriangiamas patalpoje. Grūdų išpylimas bus vykdomas autotransporto priemonėms įvažiavus į pastatą.
Planuojama ūkinė veikla neturės reikšmingo neigiamo poveikio aplinkos orui. Ūkinė veikla vietovės meteorologinėms sąlygoms įtakos neturės.
28.6. poveikis kraštovaizdžiui;
Ūkinė veikla planuojama esamuose pastatuose, todėl kraštovaizdžiui neigiamos įtakos neturės.
28.7. poveikis materialinėms vertybėms;
Planuojama ūkinė veikla materialinėms vertybėms neigiamo poveikio neturės.
28.8. poveikis kultūros paveldui;
Poveikio kultūros paveldui nebus.
29. Galimas reikšmingas poveikis 28 punkte nurodytų veiksnių sąveikai;
Reikšmingo poveikio aplinkos veiksnių sąveikai nenumatoma.
30. Galimas reikšmingas poveikis 28.28 punkte nurodytiems veiksniams, kurį lemia planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių (pvz., didelių avarijų) ir (arba) ekstremaliųjų situacijų (nelaimių);
Reikšmingas neigiamas poveikis aplinkos veiksniams, kurį lemia planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių, nenumatomas.
31. Galimas reikšmingas tarpvalstybinis poveikis;
Neigiamo tarpvalstybinio poveikio planuojama veikla negali sukelti.
32. Planuojamos ūkinės veiklos charakteristikos ir (arba) priemonės, kurių numatoma imtis siekiant išvengti bet kokio reikšmingo neigiamo poveikio arba užkirsti jam kelią;
Ūkinė veikla planuojama vykdyti esamose gamybinėse patalpose, pramonės teritorijoje.
Visi technologiniai procesai bus vykdomi uždarose patalpose. Žaliavos ir produkcija taip pat sandėliuojama patalpose. Lauke įrengiamos keturios hidratacijos linijos talpos skirtos žaliaviniam ir perdirbtam aliejui. Talpos vamzdžiais sujungiamos su pastate esančiais įrenginiais.
Kaip pagrindinė automobilių taršos sumažinimo apsaugos priemonė nagrinėjamame objekte būtų optimalus automobilių stovėjimo vietų aikštelėje skaičius, geras pravažiavimas, automobilių susikaupimo vienoje vietoje mažinimas. Tinkamai sureguliavus transporto srautus ir sumažinus automobilių manevravimo laiką aikštelėje atitinkamai mažėja ir išmetamų teršalų kiekis teritorijoje.
Neplanuojamai teršalų išmetimai iš technologinių įrenginių į aplinkos orą, vandenį, žemę, kas galėtų daryti neigiamą poveikį aplinkai.