BENDROSIOS SĄLYGOS
PATVIRTINTA
AB „Lietuvos draudimas“ valdybos 2005-06-13 sprendimu Nr. 99
AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“
ŪKININKO TURTO DRAUDIMO TAISYKLĖS Nr. 025
(2005-06-13 redakcija, galioja nuo 2005-07-01)
I DALIS
BENDROSIOS SĄLYGOS
1. Bendrosios sąvokos
1.1. Draudikas – AB “Lietuvos draudimas”.
1.2. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartj, arba kuris su- darė draudimo sutartj su draudiku.
1.3. Xxxxxxxx xxxxxxxx – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi jsipareigoja mokėti draudikui draudimo jmokas. Draudikas draudimo sutartimi jsipareigoja sumokėti draudėjui, draudimo sutar- tyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu jvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis jvykis. Draudimo sutartj sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti draudimo sutartj (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudi- mo liudijime nurodytais atvejais numeruoti draudimo sutarties priedai.
1.4. Draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) draudimo sutarties standarti- nės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Taisykles sudaro:
1.4.1. I dalis Bendrosios sąlygos;
1.4.2. II dalis Draudimo sąlygos.
1.5. Prašymas sudaryti draudimo sutartj (toliau – Prašymas) – draudiko nustatytos formos rašytinis dokumentas, kuriuo išreiškiamas ketinimas sudary- ti draudimo sutartj su draudiku ir kuriuo draudikui suteikiama informacija apie aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikai.
1.6. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirti-
nantis draudimo sutarties sudarymą.
1.7. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.
1.8. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba drau-
dėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo,
turintis teisę gauti draudimo išmoką.
1.9. Trečiasis asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo sutartiniais santy- kiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu sudarytą draudimo su- tartj.
1.10. Su draudėju susiję asmenys – draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo saugoti draudimo objektą, rūpintis juo, kiti jstatymų nustatyta tvarka jgalioti atstovai.
1.11. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba Taisyklių Draudimo sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuota pinigų suma, kurios neviršyda- mas draudikas atlygina draudiminio jvykio metu patirtus nuostolius.
1.12. Draudimo vertė – draudžiamų turtinių interesų vertė, kuri išreiškia- ma pinigais bei nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.
1.13. Besąlyginė išskaita (franšizė) – suma, kuria kiekvieno draudiminio jvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką, išskyrus atvejus, nu- rodytus Taisyklių Draudimo sąlygose.
1.14. Draudimo objektas – apdrausti turtiniai interesai, apibrėžiami drau- dimo sutartyje.
1.15. Draudiminis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, ku-
riam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
1.16. Nedraudiminis jvykis – draudimo sutartyje ir/ar jstatymuose nurody- tas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas nemoka draudimo išmokos.
1.17. Žala – turto sunaikinimas, sugadinimas, praradimas, asmens su- žalojimas ar gyvybės atėmimas ir dėl to patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudiminių jvykių. Taisyklių Draudimo sąlygose atsižvelgiant j draudimo objektą, žala gali būti apibrėžiama kitaip.
1.18. Nuostoliai – patirtos žalos piniginė išraiška.
1.19. Subrogacija (draudiko regresinio reikalavimo teisė) – draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
1.20. Sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė jranga, kuri yra prijungta prie kompiu- terio, kompiuterio aparatinė dalis, programinė jranga, elektroniniai duomenų ap- dorojimo jrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos (integruotų schemų bei mikrokontrolerių).
2. Draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos
2.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas turi teisę:
2.1.1. susipažinti su Taisyklėmis ir gauti iš draudiko jų kopiją;
2.1.2. pateikti Prašymą.
2.2. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas privalo:
2.2.1. suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčtu- rėti esminės jtakos draudimo rizikai. Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, nurodomos Taisyklėse, Prašyme arba draudiko raštu pareikalaujamos jj apie jas informuoti;
2.2.2. draudiko reikalavimu, užpildyti Prašymą;
2.2.3. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudi- minius jvykius), sudarytas su kitais draudikais;
2.2.4. sudaryti sąlygas draudikui apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką.
2.3. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas turi teisę:
2.3.1. reikalauti iš draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizi- kai jvertinti;
2.3.2. apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką, savo lė- šomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti;
2.3.3. atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių.
2.4. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas privalo:
2.4.1. supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir jteikti jų kopiją;
2.4.2. neatskleisti informacijos, gautos apie draudėją, apdraustą asmenj ar naudos gavėją bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios infor- macijos, išskyrus jstatymų nustatytas išimtis. Ši draudiko pareiga lieka ir draudi- mo sutarties galiojimo metu bei sutarčiai pasibaigus.
2.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę:
2.5.1. reikalauti draudiko padidinti arba sumažinti draudimo sumą, jei jos dydis nurodomas draudimo sutartyje;
2.5.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išskyrus jsta- tymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytas išimtis);
2.5.3. jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais prašyti draudiko nutraukti, pakeisti draudimo sutartj;
2.5.4. draudiminio jvykio atveju, reikalauti, kad draudikas jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką;
2.5.5. jstatymuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie draudiminio jvy- kio tyrimo eigą.
2.6. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo:
2.6.1. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui jvertinti, ar drau- dėjas laikosi draudimo sutartyje nustatytų sąlygų;
2.6.2. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui patikrinti, ar draudėjas laikosi reikalavimų sumažinti draudiminę riziką, jei dėl to šalys susi- tarė sudarydamos draudimo sutartj ar jos galiojimo metu ir tai nurodė draudimo sutartyje ar jei to reikalauja jstatymai;
2.6.3. laiku mokėti draudimo jmokas;
2.6.4. pasikeitus draudimo rizikai (padidėjus arba sumažėjus) per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką. Draudimo rizikos pasikeitimo atvejai yra nurodomi Taisyklių Draudimo sąlygose;
2.6.5. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudi- minius jvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku sudarymo;
2.6.6. pasikeitus draudimo sutartyje xxxxxxxxx draudėjo buveinės adre-
sui, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką.
2.6.7. Atsitikus draudiminiam jvykiui draudėjas privalo:
a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydj;
b) apie draudiminj jvykj, nedelsdamas pranešti kompetentingoms ins- titucijoms (apie vagystę ar autojvykj – policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.);
c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie draudiminj jvykj ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio jvykio aplinkybes, o per 3 darbo dienas raštu patvirtinti draudikui apie tokj jvykj bei užpildyti draudiko nustatytos formos doku- mentus;
d) pateikti draudikui visus su jvykiu susijusius ir/ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus draudiko teisėtus reikalavimus;
e) padėti draudikui jgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą informaciją apie atsakingą už padarytą žalą as- menj.
2.6.8. Jei paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko raštišku pareikalavimu, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus jstatymuose nustatytus atvejus.
2.7. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę reikalauti sumažėjus ar padidėjus draudimo rizikai, perskaičiuoti draudimo jmoką ir/ar pa- keisti draudimo sutarties sąlygas.
2.8. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo:
2.8.1. Draudėjo raštišku prašymu už nustatytą mokestj išduoti draudimo liudijimo dublikatą;
2.8.2. gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudiminio jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydj, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką. Jei draudimo sutartyje nustatyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata tai- koma pirmajai periodinei draudimo išmokai;
2.8.3. jstatymų nustatyta tvarka informuoti draudėją, naudos gavėją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą.
2.9. Jei jvykis yra pripažintas draudiminiu, o draudėjas ir draudikas ne- sutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokos sumai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
2.10. Naudos gavėjas turi teisę:
2.10.1 gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;
2.10.2 draudimo sutartyje nustatyta tvarka reikalauti išmokėti draudimo išmoką.
2.11. Naudos gavėjas privalo pateikti draudikui visus turimus ir/arba ku- riuos jis turi teisę gauti jstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dokumentus
ir informaciją apie draudiminio jvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydj.
2.12. Papildomos draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje, Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos Draudimo jstatyme ir kituose teisės aktuose.
3. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
3.1. Draudimo sutartj sudaro draudikas ir draudėjas.
3.2. Draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas pateikia draudikui ar jo at- stovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketinimą sudaryti draudimo sutartj. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas.
3.3. Draudimo sąlygos nustatomos draudiko ir draudėjo susitarimu, at- sižvelgus j draudėjo pateiktą ir rizikos jvertinimo metu gautą (jeigu rizikos jverti- nimas buvo atliekamas) informaciją bei dokumentus.
3.4. Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas yra patvirtina- mas draudiko išduodamu draudimo liudijimu.
3.5. Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo sutartyje ir šiose Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis.
3.6. Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp Taisyklių Bendrųjų ir Draudimo sąlygų nuostatų, taikomos Taisyklių Draudimo sąlygų nuostatos.
4. Draudimo jmokų dydžio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir jų nesilaikymo padariniai
4.1. Draudimo jmokos dydj nustato draudikas, vadovaudamasis draudė- jo pateikta informacija, reikalinga draudimo rizikai jvertinti.
4.2. Xxxxxxxx jmoka ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutar-
tyje.
4.3. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo jmokos ar
jos dalies sumokėjimo momentu laikoma data, nurodyta mokėjimo dokumente, draudimo jmoką mokant grynaisiais pinigais ar naudojantis pašto paslaugomis. Jeigu draudimo jmoka mokama naudojantis banko paslaugomis, jos sumokėjimo momentu laikoma data, kuria banko sąskaitos išraše pažymima, kad sumokėta draudėjo pinigus pervedus j draudiko sąskaitą. Jeigu draudimo jmoka mokama tiesioginiu debetu, tai sumokėjimo momentu laikoma data, kuria bankas patvir- tino, jog iš draudėjo sąskaitos yra nuskaityti pinigai. Tiesioginio debeto sutarties pasirašymas, nelaikomas jmokos sumokėjimu.
4.4. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog per 15 kalendorinių dienų šio nuo pranešimo gavimo, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo,
draudėjui nesumokėjus draudimo jmokos ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo jmoką ar jos dalj. Draudiko prievolės, jvykus jvykiui, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, draudi- mo apsaugos sustabdymo laikotarpiu, mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik draudėjui sumokėjus draudimo jmoką. Laikoma, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.
4.5. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos, kurios sumo- kėjimas siejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu (nurodytas jmokos sumokė- jimo terminas yra ankstesnis arba sutampa su draudimo sutarties jsigaliojimu), draudimo sutartis nejsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos jsigaliojimo die- nos. Jei tokiu atveju draudimo jmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo sutartyje numatytos jos jsigaliojimo die- nos, draudimo sutartis jsigalioja kitą dieną po draudimo jmokos sumokėjimo.
4.6. Jeigu nejmanoma apskaičiuoti tikslios draudimo jmokos, draudimo sutartyje nurodoma minimali avansinė draudimo jmoka.
4.6.1. Galutinė draudimo jmokos suma kiekvienam jmokos mokėjimo terminui arba visam draudimo sutarties galiojimo terminui nustatoma remiantis draudėjo pateiktais dokumentais apie faktinę riziką už praėjusj draudimo laiko- tarpj.
4.6.2 Papildomą draudimo jmoką (ji apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaičiuotos galutinės draudimo jmokos ir minimalios avansinės draudimo jmo- kos) draudėjas sumoka draudimo sutartyje nurodytais terminais. Minimali avan- sinė draudimo jmoka, pasibaigus draudimo laikotarpiui, negrąžinama.
5. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis. Draudimo apsaugos pradžia.
Draudimo sutarties nutraukimo ir pakeitimo sąlygos. Draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus draudimo sutartj, tvarka
5.1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam lai- kotarpiui. Draudimo laikotarpis nurodomas draudimo liudijime.
5.2. Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atvejus, kai draudėjas pavėluotai sumo- ka draudimo jmoką. Šiuo atveju draudimo sutarties jsigaliojimas nurodytas 4.5. punkte.
5.3. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
5.4. Jeigu, pratęsiant draudimo sutartj, šalis nori pakeisti draudimo su- tarties sąlygas, ji privalo ne vėliau kaip iki pratęsiamos draudimo sutarties galioji- mo pradžios informuoti kitą šalj apie ketinimą keisti draudimo sutarties sąlygas.
5.5. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos jsigalio- jimo terminą ir/arba jos galiojimo metu:
5.5.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės jvykti drau- diminiam jvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su drau-
diminiu jvykiu ir kt.), draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra propor- cinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.5.2. draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj raštu jspėja kitą šalj apie draudimo sutarties nutrauki- mą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva gavus drau- dėjo pritarimą, draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskai- čiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažesnę sumą, nurodytą Taisyklių Draudimo sąlygose) bei pagal tą draudimo sutartj draudiko išmokėtas sumas. Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti nejmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas;
5.5.3. po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie draudimo sutarties esminj pažeidimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, draudė- jui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui draudimo jmokos yra negrąžinamos;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudi- kui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui grąžina- mos jo sumokėtos einamųjų draudimo metų draudimo jmokos.
5.6. Draudimo sutartis nutrūksta:
5.6.1. draudėjui draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus pirmo- sios draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas yra siejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
5.6.2. remiantis Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktu, jei draudimo ap- saugos sustabdymas dėl draudimo jmokos ar jos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, vienašališkai draudiko iniciatyva. Draudikas šiuo atveju turi teisę j iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo jmokas, tarp jų ir draudimo jmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui;
5.6.3. pasikeitus apdrausto objekto savininkui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra propor- cinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
5.7. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:
5.7.1. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.7.2. draudikui sumokėjus visas draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas;
5.7.3. draudimo sutarties šalių sutarimu;
5.7.4. kitais jstatymų nustatytais pagrindais.
5.8. Draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista.
6. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas
6.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems draudi- kams jstatymų numatyta tvarka.
6.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo infor- muoti draudėją prieš 2 mėnesius.
6.3. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj Taisyklių Bendrųjų sąlygų 5.5.2. b punkte nustatyta tvarka.
7. Draudimo išmoka
7.1. Draudimo išmoka yra mokama Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.8.2.
punkte nustatytais terminais.
7.2. Kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos suma, jeigu draudimo sutartyje nenu- statyta kitaip.
7.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos likusios nesumokėtos pagal draudimo sutartj draudimo jmokos, kurių mokėjimo terminas draudiminio jvykio dieną jau yra suėjęs, jeigu draudimo sutartyje nėra sutarta kitaip.
7.4. Jeigu draudiminio jvykio metu draudimo objektas žuvo arba išnyko (apskaičiuota draudimo išmoka yra ne mažesnė nei draudimo suma arba pinigų suma nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygose, išskaičiavus besąlyginę išskaitą), apskaičiuota draudimo išmoka yra mažinama nesumokėtomis draudėjo draudi- mo jmokomis, neatsižvelgus j jų mokėjimo terminus.
7.5. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklių Draudimo sąlygose.
7.6. Draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą:
7.6.1. kol draudėjas dokumentais pagrjs nuostolio dydj;
7.6.2. jei draudėjui dėl jvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, reiš- kiamas civilinis ieškinys ar keliama baudžiamoji byla, ar pradėtas teismo proce- sas – iki teismo sprendimo jsiteisėjimo ar nutraukimo dienos;
7.6.3. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.
7.7. Draudikas neatlygina nuostolių ta dalimi, kuria nuostoliai nukentė- jusiajam asmeniui yra atlyginti atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu jstaty- muose nenustatyta kitaip.
7.8. Jeigu atlyginta tik dalis nuostolių, tai draudimo išmoka mokama iš- skaičiavus sumą, kurią draudėjas gavo iš asmens, atsakingo už šios žalos pada- rymą.
7.9. Jeigu draudėjui priklauso draudimo išmoka už tą patj nuostolj pa- gal kelias sutartis, tai draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą drau- dimo sutartj, jeigu pagal draudimo išmokos pobūdj yra sudaryta nuostolių drau-
dimo sutartis (ši nuostata taikoma tik nuostolių draudimo sutartims).
7.10. Neviršijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, draudikui pereina reikalavimo teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui, išskyrus jstatymų ir draudimo sutartyje numatytus atvejus. Draudėjas privalo pateikti visus turimus reikalavimo teisės pagrindimo jrodymus.
7.11. Draudimo išmoka gali būti mažinama:
7.11.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė bent vieno Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.2.3, 2.6.7. d, 2.6.7. e punktuose nurodyto reikalavi- mo;
7.11.2. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.
7.12. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama:
7.12.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. b, punkte nurodyto reikalavimo;
7.12.2. jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikala- vimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima jgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų kaltės;
7.12.3. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. a punkte nurodytos pareigos;
7.12.4. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. c punkte nurodytą pareigą, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudiminj draudikas sužinojo laiku arba kai pranešimas apie draudimi- nj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
7.12.5. jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraus- tasis arba naudos gavėjas nuostolj padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudi- ką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą;
7.12.6. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.
7.13. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat šiais atvejais:
7.13.1. jeigu draudimo sutartis sudaryta po draudiminio jvykio;
7.13.2. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl karo veiksmų, masinių neramu- mų (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
7.13.3. jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;
7.13.4. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio;
7.13.5. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl draudėjo arba su draudėju susi- jusių asmenų arba apdraustojo arba naudos gavėjo tyčios, nebent tyčiniai veiks- mai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
7.13.6. jeigu bet kokia žala tiesiogiai ar netiesiogiai, pilnai ar iš dalies at- sirado naudojant sistemą, jskaitant kompiuterinių virusų atakas, su sistemomis susijusių duomenų praleidimus, pakeitimus ar papildymus;
7.13.7. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.
8. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose.
8.2. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų.
8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atve- jais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.
9. Draudimo sutarčiai taikoma teisė
9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu drau- dimo sutartyje nenumatyta kitaip.
10. Pranešimai
10.1. Bet koks pranešimas, kurj viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu. Tarpininkai nėra jgalioti šiuos pra- nešimus priimti.
10.2. Pranešimas, išsiųstas registruotu laišku draudimo liudijime nurody- tu draudėjo adresu arba perduotas faksimiliniu ryšiu draudimo liudijime nurodytu draudėjo fakso numeriu, laikomas tinkamai jteiktu pagal šias Taisykles, išsky- rus šiose Taisyklėse numatytus atvejus. Siunčiant pranešimus pagal Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktą, pranešimas yra laikomas tinkamai jteiktu, kai jis siunčiamas paštu (draudiko pasirinkimu, paprastu arba registruotu laišku), praė- jus protingam terminui po jo išsiuntimo.
10.3. Pranešimo jteikimo data yra ta data, kurią šalis (pranešimo gavėjas) raštu pažymi, kad pranešimas buvo gautas. Jeigu pranešimas siunčiamas paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto jstaigos, turinčios tam teisę.
AB “Lietuvos draudimas” Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
II DALIS
DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Draudimo sąvokos
1.1. Ūkininkas – asmuo, besiverčiantis prekine žemės ūkio produkcijos gamyba ir naudojantis šiai veiklai žemės ūkio paskirties žemę.
1.2. Žemės ūkio jmonė – jmonė, kurios pagrindinė veikla yra prekinės žemės ūkio produkcijos gamyba ir paslaugos žemės ūkiui ir kuri šiai veiklai nau- doja žemės ūkio naudmenas.
1.3. Žemės ūkio naudmenos – žemės naudmenos (ariamoji žemė, so- dai, pievos, ganyklos), naudojamos arba tinkamos naudoti be papildomų gerini- mo priemonių žemės ūkio produkcijai gaminti.
1.4. Žemės valda (žemėvalda) – privatinės arba valstybinės nuosavy- bės teise valdomas žemės sklypas arba žemėnauda.
1.5. Žemės sklypas – teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir pagrindi-
nę tikslinę žemės naudojimo paskirtj.
1.6. Žemėnauda – žemės sklypas, arba bendra ūkine veikla susieti du ir daugiau žemės sklypų, nustatyta tvarka jteisinti naudotis fiziniam arba juridiniam asmeniui.
1.7. Sodyba – žemė apie namus su visais trobesiais, daržas ir sodelis. Jei sodyba aptverta, nuostolis dėl draudiminio jvykio atlyginamas aptvertoje te- ritorijoje, jei neaptverta – daržo ir sodelio ribose, tačiau ne toliau kaip 50 metrų nuo artimiausio sodybos pastato, jei nėra sutarta kitaip.
1.8. Gaisras – ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime. Taip pat atlyginami nuostoliai, padaryti ge- sinant gaisrą. Kai apdraustos žemės ūkio technikos gaisro priežastis yra trum- pas elektros srovės sujungimas, tai laikoma draudiminiu jvykiu, jei žemės ūkio technikai draudimo sutarties jsigaliojimo dieną nebuvo suėję 10 metų amžius.
1.9. Dūmai ir suodžiai – degančio daikto kylančios dujos su ne visai su- degusiomis dalelėmis, staigiai ir netikėtai išsiveržusios iš gaisro vietos.
1.10. Elektros jtampos svyravimai – staigus ir netikėtas tiekiamos elek- tros jtampos aukštutinės ir žemutinės ribos pasikeitimas, bet ne mažiau kaip 10%.
1.11. Žaibo trenkimas – tiesioginis žaibo kanalo kontaktas su apdraustu turtu, kai juo prateka žaibo srovė. Taip pat atlyginami tiesioginio žaibo jrengi- mams ir inventoriui padaryti nuostoliai bei nuostoliai, kurie atsirado dėl aukšto potencialo, susidariusio nuo tiesioginių bei artimų žaibo jtrenkimų j oro elektros linijas iki 1 kW jtampos, ryšių bei signalizacijos linijas, perdavimo j apdraustą turtą.
Aukšto potencialo perdavimo j apdraustą turtą nuostoliai atlyginami tik tada, kai jvykio vietoje vienareikšmiškai (t.y. akivaizdžiai vizualiai) galima nusta- tyti, jog apdraustas turtas buvo sugadintas ar sunaikintas tik dėl aukšto potenci- alo poveikio (t.y. perdegė, suskilo, sutrupėjo saugikliai ir/arba kitos detalės buvo
paveiktos ugnies, karščio, kibirkščiavimo, dėl to pasikeitė jų forma, spalva, matyti apanglėjimai, ištekėjimai, suodžiai, ištirpęs/aptirpęs metalas ar plastmasė).
Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai, kurie susidarė ant apdraus- to turto užvirtus žaibo jtrenkimo paveiktiems medžiams.
1.12. Sprogimas – dujų ar garų plėtimosi savybe pagrjstas staiga vyks- tantis jėgos pasireiškimas. Talpykla (katilas, vamzdis ar pan.) sprogsta tuomet, kai jos sienos sudraskomos ir staiga išsilygina slėgių skirtumas talpyklos viduje ir išorėje. Jeigu talpyklos viduje sprogimą sukelia cheminė mainų reakcija, tai talpyklai padaryta žala atlyginama net ir tuomet, kai jos sienos nepažeistos.
1.13. Šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarija – stai- gus ir netikėtas vandens (nuotekų, garų) išsiveržimas ne pagal paskirtj dėl spro- gimo, užsikimšimo ar užšalimo iš patalpose esančių stacionariai sumontuotų ati- tekamųjų ar nutekamųjų aprūpinimo vandeniu sistemos vamzdžių, kitų su vamz- džių sistema stacionariai sujungtų vandentiekio, kanalizacijos, šildymo vandeniu ar garu jrengimų, sprinklerinių arba drėkinimo jrengimų vamzdynų sistemų. Taip pat avarija vadinamas vandens išsiveržimas iš kitų su vamzdžių sistema susiju- sių jrengimų.
Atlyginami tik apdrausto turto, kurj sunaikino ar sugadino vandentiekio, šiluminių tinklų, kanalizacijos vanduo, nuotekos ar garai, nuostoliai.
1.14. Vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų – dėl gretimose patal- pose jvykusios šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, dėl kitų priežasčių staigaus vandens išsiveržimo.
1.15. Vagystė su jsilaužimu yra, kai vagis:
1.15.1. jsilaužia, jlipa ar, naudodamas raktus ar kitokius jrankius, patenka j patalpą ar saugomą teritoriją;
1.15.2. pastato viduje (saugomoje teritorijoje) jsilaužia j rakinamą talpyklą (rakinamą patalpą) arba jai atrakinti panaudoja padirbtus raktus ar kitokius jran- kius;
1.15.3. iš užrakintos pastato patalpos ar iš saugomos teritorijos, prieš tai j ją patekęs arba ten pasislėpęs, pagrobia turtą;
1.15.4. j pastato patalpą jsibrauna panaudojęs tikrą raktą arba ten atidaro kokią talpyklą su tikru raktu, kurj jis jgijo vagystės su jsilaužimu ar plėšimo už apdrausto pastato/teritorijos ribų metu.
1.16. Plėšimas yra, kai:
1.16.1. xxxxxxxx, jo šeimos nario ar su draudėju susijusio asmens atžvil- giu panaudojama fizinė ar psichologinė prievarta, jam priešinantis prieš apdraus- to turto atėmimą;
1.16.2. draudėjas, jo šeimos narys ar su draudėju susijęs asmuo apdraus- tą turtą atiduoda ar leidžia atimti, nes draudimo vietoje jam grasoma fizinės ar psichologinės prievartos veiksmais;
1.16.3. atimamas apdraustas turtas iš draudėjo, jo šeimos nario ar su draudėju susijusio asmens, esančio bejėgiškos būklės dėl šio jvykio ar dėl ne- laimingo atsitikimo, ar dėl kitos, ne dėl jo kaltės susidariusios priežasties ir jam negalint priešintis.
1.17. Vandalizmas – tyčinė trečiųjų asmenų veika, kurios metu turtas su-
gadinamas ar sunaikinamas, siekiant padaryti materialinj nuostolj.
1.18. Audra – stiprus vėjas (vėjo greitis 20 m/s ir didesnis), kuris ardo pastatus, laužo medžių šakas, išjudina lengvesnius daiktus.
1.19. Liūtis – trumpalaikis intensyvus lietus, kai per vieną valandą ir trum- pesnj laiką kelių kvadratinių kilometrų plote iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių.
1.20. Kruša – 10 mm ir didesnio skersmens ledo gabaliukų krituliai, kurie iškrinta šiltuoju metų laiku per keletą ar keliolika minučių kelių kvadratinių kilome- trų plote.
1.21. Sniego slėgis – nebūdingas tai vietovei smarkus snigimas, kai per 12 val. ir trumpesnj laiką iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau ir dėl to sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina apdraustus pastatus ir juose esantj turtą.
1.22. Potvynis (užliejimas) – staigus jūros, jūros jlankos, ežero, upės arba kanalo vandens kilimas, dėl kurio gali būti pragraužtos dambos, apsemtos že- mesnės miestų, gyvenviečių dalys, žemės ūkio kultūrų pasėlių plotai, automobi- lių kelių ruožai, apsemtos patalpos, rūsiai, apgadinti pramonės ir komunikacijų objektai.
Atskiru (vienu) draudiminiu jvykiu laikomas nenutrūkstamas potvynis, trunkantis
ne ilgiau kaip 168 valandas.
1.23. Kai draudimo vietoje negalima nustatyti audros, liūties, krušos, snie- go slėgio ar potvynio parametrų, tai daroma išvada, kad audros, liūties, krušos, sniego slėgio ar potvynio parametrai atitinka Taisyklių II dalies Draudimo sąly- gos 1.18, 1.19, 1.20, 1.21 ar 1.22 punktuose nustatytus parametrus, jei panašių nuostolių apdraustiems objektams galėjo padaryti tik akivaizdžiai šios gamtinės jėgos, atsižvelgiant ir j jvykio vietai artimiausios Hidrometeorologijos stoties pa- teiktus duomenis.
1.24. Grunto suslūgimas – vietovės taško absoliučios altitudės sumažė- jimas dėl lietaus, podirvio vandens ir dirvos cheminių procesų poveikio, dėl to nusėda pamatai, skyla sienos ar kitokiu būdu sugadinamas ar sunaikinamas tur- tas.
1.25. Nuošliauža – savaiminė grunto slinktis šlaitu žemyn veikiant grunto svorio jėgai.
1.26. Šlaito erozija – šlaito paviršiumi tekančių vandenų ardomasis dar- bas, sukeliantis pastatų deformacijas.
1.27. Valdomų skraidomųjų aparatų, jų dalių, krovinių užkritimas – tai val- domų (arba dėl gedimo, avarijos ar klaidingų piloto veiksmų, jo patirties stokos tapusių nevaldomais) skraidomųjų aparatų, jų dalių bei krovinių, pervežamų tais aparatais, atsitrenkimas j judančius ar nejudančius objektus arba susidūrimas su jais.
1.28. Transporto priemonės atsitrenkimas – apdrausto turto sugadinimas ar sunaikinimas atsitrenkus j apdraustą turtą draudėjui nepriklausančiai kelių eis- mo transporto priemonei.
1.29. Medžio užvirtimas – tai apdrausto turto sugadinimas ar sunaikini-
mas užvirtus ant jo medžiams.
1.30. Projektavimo/statybos klaidos ir brokas – bet kokie nukrypimai nuo
statinio (jo dalies) projektavimo techninių sąlygų, jo projekto, statybos techninių reglamentų, statybos taisyklių, standartų, metodinių nurodymų ar rekomenda- cijų, dėl to pasikeičia statinio (jo dalies) atsparumas, ilgaamžiškumas, eksplo- atacinės ar funkcinės savybės, pakinta ekonomiškai pagrjsta statinio (jo dalies) naudojimo trukmė, estetinė išvaizda.
1.31. Kelių eismo jvykis – eismo jvykis kelyje, kurio metu, dalyvaujant kitai draudėjui nepriklausančiai judančiai transporto priemonei, buvo apgadinta ar sunaikinta apdrausta žemės ūkio technika.
1.32. Draudimo vieta – draudimo sutartyje nurodytu adresu esantys pas- tatai, patalpos, sodyba, žemės sklypai ar teritorijos, kuriose galioja draudimo apsauga.
1.33. Draudimo vertė – tai pinigais išreikšta draudžiamo turto vertė, drau- dėjo nustatoma prieš sudarant draudimo sutartj ir prieš draudiminj jvykj:
1.33.1. Pastatų draudimo vertė yra:
- atkūrimo (statybinė) vertė - analogiško, tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat medžiagas ir jrangą, būdinga tai vietovei naujo pastato atkūrimo (statybinė) vertė, kuri apima pastato pastatymo, jskaitant konstravimą bei projektavimą, išlaidas;
- likutinė vertė – pastato atkūrimo vertė atėmus nusidėvėjimo sumą.
1.33.2. Žemės ūkio technikos draudimo vertė – rinkos vertė – tai pinigų suma, už kurią gali būti parduota analogiška žemės ūkio technika. Žemės ūkio technikos rinkos vertė gali būti jvertinama, atsižvelgiant j jos būklę, ridą ir kitus rinkos vertei jtaką darančius faktorius.
1.33.3. Žemės ūkio jrengimų ir inventoriaus draudimo vertė yra:
- atkūrimo vertė – tai pinigų suma, kurią reikia išleisti, norint jsigyti naujų tos pačios rūšies ir kokybės, analogiškų jrengimų ir inventoriaus ar juos iš naujo pagaminti.
- likutinė vertė – jrengimų ir inventoriaus atkūrimo išlaidų vertė atėmus nusidė- vėjimo sumą.
1.33.4. Žemės ūkio atsargų draudimo vertė – atsargų faktinė vertė, t.y. pinigų suma, kurią reikėtų išleisti, kad būtų galima jsigyti tokios pat rūšies ir ko- kybės atsargas.
1.34. Nevisiškas draudimas – atvejis, kai nustatyta draudimo sutartyje draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę. Įvykus draudiminiam jvykiui, draudikas privalo atlyginti draudėjui (naudos gavėjui) dalj jo patirtų nuostolių, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
1.35. Draudimas, viršijantis draudimo vertę – atvejis, kai draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo objekto vertę. Šiuo atveju draudi- mo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę.
1.36. Pirmosios rizikos draudimas – draudimo būdas, kai nuostoliai kie- kvienos žalos atveju atlyginami iki draudimo sutartyje nurodytos draudimo su- mos, neatsižvelgiant j draudimo sumos ir draudimo vertės santykj.
1.37. Pastatai (nekilnojamasis turtas) – pastatas, priestatas ir visa tai, kas statoma ar pastatyta naudojant statybines medžiagas, statybinius gaminius, statybos dirbinius ir yra nuolat susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos
vietos j kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės, skirti žmonėms gyventi, gyvuliams ir daiktams laikyti ar ūkinei veiklai naudoti.
1.37.1. Pastatams priskiriami gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai (fermos, tvartai, daržinės, vasaros virtuvės, jstiklinti karkasiniai šiltnamiai, sandėliai, gara- žai, pastogės, svirnai, malūnai), kiemo jrenginiai.
1.37.2. Pastatams priskiriami jrenginiai:
- šildymo, vandentiekio, kanalizacijos;
- pastato elektros instaliacijos, lauko apšvietimo stacionarūs jrenginiai;
- vėdinimo ir oro kondicionavimo stacionarūs jrenginiai;
- apsauginė, priešgaisrinė stacionari jranga;
- stacionarūs aplinkos elementai;
- kita, xxxxxxxxx xxxxxxxx, stacionari jranga.
1.38. Žemės ūkio technika – traktoriai, kombainai, kitos savaeigės žemės ūkio mašinos (nustatyta tvarka jregistruotos savivaldybėse) ir kartu su jais agre- guojami padargai.
1.38.1. Savaeigė žemės ūkio mašina – dviejų ašių technologinė mašina, turinti savo variklj ir ne daugiau kaip dvi sėdimas vietas.
1.38.2. Priekaba – prie traktoriaus arba savaeigės mašinos prijungtas jtai- sas kroviniams transportuoti.
1.38.3. Puspriekabė – priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis ten- ka traktoriui.
1.39. Žemės ūkio jrengimai ir inventorius – stacionarūs jrengimai (jskai- tant jiems priklausantj pamatą ir jmūrijimą) ir nestacionarūs jrengimai, skirti že- mės ūkio gamybinei veiklai plėtoti ( perdirbimo, saugojimo, šaldymo jrengimai ir agregatai, karvidžių, kiaulidžių ir pan. jrengimai) ir inventorius.
1.40. Žemės ūkio atsargos – žaliavos, produkcija ir pašaras, kurie apskai- tyti draudėjo tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje.
1.41. Draudimo rizikos pasikeitimas (padidėjimas ar sumažėjimas) – tai draudimo liudijime ir/ar kituose draudikui pateiktuose dokumentuose numatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės jtakos padidėti draudiminio jvykio atsitikimo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizika), pasikeitimas ar atsiradimas, apie kuriuos draudikas, sudarydamas draudimo sutartj, raštu tei- ravosi pateikdamas draudėjui klausimus prašyme sudaryti draudimo sutartj ar kitokiu būdu.
Draudimo rizikos padidėjimu taip pat laikoma statybos, remonto ar re- konstrukcijos darbų vykdymas draudžiamame/apdraustame pastate (išskyrus atvejus, kai dėl to buvo susitarta sutartyje), draudėjo aplaidumas, priešgaisrinės apsaugos ir apdrausto turto eksploatavimo taisyklių bei saugumo technikos rei- kalavimų nepaisymas, apdrausto turto palikimas be priežiūros, apdrausto turto naudojimo paskirties pasikeitimas ir pan.
2. Draudimo objektas
2.1. Remiantis turtiniais interesais, atsiradusiais dėl apdrausto turto su- naikinimo, sugadinimo ar dingimo jvykus šiose taisyklėse ar sutartyje nurody- tiems draudiminiams jvykiams, draudimo objektu gali būti:
2.1.1. pastatai;
2.1.2. žemės ūkio technika;
2.1.3. žemės ūkio veikloje naudojami jrengimai ir inventorius;
2.1.4. žemės ūkio gamybos atsargos;
2.1.5. jkeičiamas, lizingo ar išperkamosios nuomos būdu jgytas turtas.
2.2. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, pagal šias taisykles nedraudžiama:
2.2.1. pastatai, kurių būklė avarinė ir kyla grėsmė juose gyvenančių ar bū- nančių žmonių bei turto saugumui, taip pat tokiuose pastatuose esantis turtas;
2.2.2. radioaktyviosios medžiagos, branduolinis kuras, sprogstamosios medžiagos;
2.2.3. vaistai;
2.2.4. paukščiai ir gyvuliai;
2.2.5. benzinas ir dyzelinas;
2.2.6. šienas ir šiaudai;
2.2.7. nustatyta tvarka nejregistruota žemės ūkio technika;
2.2.8. žemės ūkio naudmenos, augalai, medžiai, krūmai.
3. Draudimo vieta
3.1. Pastatai, žemės ūkio technika, jrengimai, inventorius ir atsargos draudžiami sutartyje nurodytu adresu Lietuvos Respublikoje. Žemės ūkio techni- kos draudimo vieta taip pat gali būti ir už žemės valdos ribų, tačiau, jei technika paliekama nesaugomoje ar neaptvertoje teritorijoje, vagystės ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos jvykių atveju nuostoliai neatlyginami.
Šis apribojimas netaikomas turtui, kuris buvo perkeltas iš draudimo vietos dėl atsitikusio arba realiai grėsusio draudiminio jvykio ir dėl to buvo sunaikintas, su- gadintas arba dingo, tačiau draudėjo pareiga saugoti turtą išlieka.
4. Draudiminiai jvykiai
4.1. Turtas draudžiamas nuo sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo dėl šių draudiminių jvykių (pagal variantus ar jų derinius):
4.1.1. Žemės ūkio technika:
4.1.1.1. A variantas – kelių eismo jvykio.
4.1.1.2. SN variantas – gamtinių jėgų ir nelaimingų jvykių:
a) potvynio;
b) audros;
c) liūties;
x) xxxxxx;
e) žaibo trenkimo;
f) gaisro;
g) sprogimo;
h) gyvųjų ar negyvųjų objektų padarytų nuostolių nejudančiai žemės ūkio technikai, išskyrus trečiųjų asmenų nusikalstamą veiką.
4.1.1.3. V variantas – vagystės.
Vagystė – žemės ūkio technikos sugadinimas arba praradimas ją pavo- gus ar apiplėšus. Taip pat žemės ūkio technikos sugadinimas ar praradimas tre- tiesiems asmenims bandant žemės ūkio techniką pavogti, apiplėšti.
4.1.1.4. T variantas – trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos, išskyrus
vagystę.
Trečiųjų asmenų nusikalstama veika – kai žemės ūkio technika sugadina- ma ar sunaikinama dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos.
4.1.2. Pastatai, žemės ūkio veikloje naudojami jrengimai ir invento- rius, žemės ūkio atsargos:
4.1.2.1. U variantas – ugnies:
a) gaisro ir dūmų;
b) elektros jtampos svyravimų;
c) žaibo trenkimo;
d) sprogimo;
e) valdomo skraidančio aparato, jo dalių, krovinio užkritimo ar trans- porto priemonės atsitrenkimo, medžio užvirtimo.
4.1.2.2. B variantas – gamtinių jėgų:
a) audros;
b) potvynio;
c) liūties;
x) xxxxxx;
e) sniego slėgio;
f) grunto suslūgimo;
g) nuošliaužos.
4.1.2.3. C variantas – vandens:
a) šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų.
4.1.2.4. V variantas – nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos:
a) vagystės su jsilaužimu;
b) plėšimo;
c) vandalizmo.
4.1.3. Kitų draudiko ir draudėjo sutartų ir draudimo sutartyje nurodytų draudiminių jvykių.
5. Nedraudiminiai jvykiai
Draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas,
sugadintas ar prarastas arba atsirado nuostolių dėl (nedraudiminiai jvykiai):
5.1. vagystės ar nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, kai žala žemės
ūkio technikai, inventoriui, jrengimams ar atsargoms atsirado palikus šj turtą be priežiūros nesaugomoje teritorijoje;
5.2. apdrausto turto naudojimo ne pagal tiesioginę paskirtj, taip pat dėl žemės ūkio technikos eksploatavimo, kai buvo draudžiama eksploatuoti;
5.3. jei draudėjas (su draudėju susijęs asmuo) žemės ūkio techniką vai- ravo neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų;
5.4. padangų sugadinimo ar sunaikinimo, išskyrus kelių eismo jvykj;
5.5. jei jvykis atsitiko, kai žemės ūkio technika naudojosi asmuo, netu- rintis nustatyta tvarka išduotų ir patvirtintų, galiojančių dokumentų (registracijos liudijimo, vairuotojo pažymėjimo ir pan.), suteikiančių teisę naudotis ta transporto priemone;
5.6. gaisro, jei jis kilo pačioje transporto priemonėje, - jei žemės ūkio technikai draudimo sutarties jsigaliojimo dieną buvo suėjęs 10 metų amžius;
5.7. neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralaus nu- sidėvėjimo ir pan.), konstrukcijos ir gamybos broko;
5.8. xxxxxxxx, jo šeimos narių, su draudėju susijusių asmenų veiksmų, nukreiptų neteisėtai ir nepagrjstai gauti draudimo išmoką;
5.9. Pagrindinių pastato konstrukcijų suirimo, kritimo ar kitų defektų, at- siradusių sutarties galiojimo metu:
5.9.1. kai eksploatuojant apdraustą pastatą nuostoliai atsiranda ne dėl 4 skyriuje išvardintų draudiminių jvykių;
5.9.2 apdraustame pastate vykdant papildomus statybos, rekonstrukci- jos, remonto, apdailos darbus arba dėl prieš sudarant sutartj vykdytų statybinių tyrinėjimų bei padarytų projektavimo, statybos klaidų ir broko;
5.9.3. už apdrausto pastato ribų vykdant statybos, rekonstrukcijos, re- monto, apdailos darbus arba dėl vykdytų statybinių tyrinėjimų bei padarytų pro- jektavimo, statybos klaidų ir broko.
5.10. šlaito erozijos;
5.11. vandens, sniego, purvo patekimo j apdraustų patalpų vidų per išo- rinius, atitvarinius pastato elementus (stogą, išorines sienas, langus, duris), iš- skyrus tuos atvejus, kai šios angos atsirado dėl audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio ir yra pastatų nuostolių.
5.12 Žemės ūkio technikos susidūrimas su nejudančiais objektais, jva- žiavimas j duobę, griovj, nuvažiavimas nuo kelio, kai dėl to buvo sugadinta (su- naikina) žemės ūkio technika.
6. Draudimo suma ir draudimo vertė. Besąlyginė išskaita
6.1. Xxxxxxxx xxxx – tai suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudiminio jvykio metu draudėjo patirtus nuostolius. Draudimo suma nustatoma šalių susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime.
6.2. Draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto vertės (draudimo vertės).
6.3. Pastatai, žemės ūkio jrengimai ir inventorius draudžiami verte, kuri nustatoma remiantis draudėjo turimais dokumentais, turtą vertinančių organiza-
cijų pateiktu jvertinimu arba draudiko jvertinimu:
6.3.1. Atkūrimo verte.
6.3.2. Likutine verte, kai draudžiamo turto nusidėvėjimas yra didesnis
kaip 30%, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
6.4. Žemės ūkio technika draudžiama rinkos verte.
6.5. Žemės ūkio atsargos draudžiamos faktine verte.
6.6. Draudžiant jkeičiamą ar išperkamosios nuomos (lizingo) būdu jsigy- jamą turtą, draudimo sumai gali būti pasirinkta vertė, kuriai draudžiamas turtas yra jkeičiamas (jkeičiant draudžiamą turtą), ar neišmokėta draudžiamo turto ver- tė (jsigyjant draudžiamą turtą išperkamosios nuomos (lizingo) būdu).
6.7. Xxxxxxxx xxxx. Nevisiškas draudimas.
6.7.1. Draudimo sutartyje nustatyta pastatų žemės ūkio jrengimų, invento- riaus ar atsargų draudimo suma gali būti lygi visai draudimo vertei arba, nevisiš- ko draudimo atveju, jos daliai.
6.7.2. Jei draudimo sutartyje nurodoma, jog sudaryta pirmosios rizikos draudimo sutartis, pastatų, žemės ūkio jrengimų, inventoriaus ar atsargų draudi- mo suma gali būti mažesnė už draudimo vertę.
Jeigu sutartyje nustatyta draudimo suma mažesnė už draudimo vertę ir joje nėra nurodyta, jog tai pirmosios rizikos draudimo sutartis, tai, jvykus draudi- miniam jvykiui, draudikas atlygins draudėjui jo patirtų nuostolių dalj, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
6.8. Draudimo sutartis galioja ta draudimo suma, kuri lieka iš sutartimi
nustatytos draudimo sumos atėmus išmokėtų draudimo išmokų sumą.
6.9. Turtas gali būti draudžiamas su besąlygine išskaita arba be jos.
6.9.1. draudžiant žemės ūkio techniką nuo vagystės, gali būti nustatyta procentinė besąlyginė išskaita.
7. Papildomos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
7.1. Papildomai, be pareigų, nurodytų taisyklių I dalyje Bendrosios sąly- gos, draudėjas privalo:
7.1.1. atsitikus draudiminiam jvykiui:
a) iki draudiko atstovo atvykimo, t.y. 3 darbo dienas, išsaugoti nepa- keistą visą likusj apdraustą turtą arba jo liekanas ( kai apdraustas turtas buvo sunaikintas), susipažinti su draudiko atstovo surašytu aktu ir šj aktą pasirašyti;
b) pateikti draudikui dokumentus, reikalingus turto sunaikinimo ar su- gadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti, tarp jų ir dokumentus apie apdrausto turto kiekj ir vertę, buvusią prieš pat draudiminj jvykj, bei sugadinto turto atkūrimo (remonto) sąmatą ir kt.
7.2. Jei dingęs turtas, už kurj jau buvo išmokėta draudimo išmoka, atsi- randa, tai, draudikui pareikalavus, draudėjas turi teisę per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką, išskaičiavęs su šio jvykio padariniais susiju- sias išlaidas (Taisyklių II dalies Draudimo sąlygos 8 punktas), bet ne daugiau nei turto draudimo vertė turto grąžinimo dieną, arba perleisti atsiradusj turtą draudi- kui.
7.3. Draudėjas nedelsiant privalo informuoti draudiką apie valdžios ins- titucijų ar kitų organizacijų visos žalos ar jos dalies atlyginimą, neatsižvelgiant j tai, ar draudimo išmoka jau išmokėta ar bus mokama.
7.4. Papildomai, be teisių, nurodytų Taisyklių I dalyje Bendrosios sąly- gos, draudikas turi teisę:
7.4.1. draudimo sutartj nutraukus draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinti draudimo jmoką už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavęs draudi- mo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30% draudėjo grąžintinos drau- dimo jmokos sumos, bet ne mažiau kaip 40 Lt) bei pagal tą draudimo sutartj mokėtas sumas.
7.5. Jei draudimo sutartis sudaryta ilgesniam, negu 18 mėn. laikotarpiui, draudimo sutartyje apskaičiuota draudimo jmoka yra nustatyta tik pirmiesiems draudimo metams (metinė draudimo jmoka). Šios metinės draudimo jmokos pa- grindu draudikas draudimo sutartyje nurodo ir bendrą draudimo jmoką už drau- dimo sutarties galiojimo laikotarpj.
7.5.1. Draudikas, pasibaigus pirmiesiems ir kiekvieniems kitiems draudi- mo metams, turi teisę pakeisti draudimo sutarties sudarymo metu (ar kiekvienų kitų draudimo metų pradžioje) nustatytą metinę draudimo jmoką, kurios pagrindu apskaičiuoja naują draudimo jmoką likusiam sutarties galiojimo laikotarpiui bei jos mokėjimo tvarką.
7.5.2. Draudikas, pakeisdamas metinę draudimo jmoką, gali atsižvelgti tik j šiuos kriterijus: rizikos padidėjimą ar sumažėjimą draudimo vietoje, draudimo sumos ir (ar) draudimo apimties pasikeitimą, bendrą draudimo rūšies tarifų pa- kitimo tendenciją draudimo jmonėje, perdraudimo sutarčių sąlygų pasikeitimą, draudimo jmokos mokėjimo tvarką.
7.5.3. Draudikas privalo naujai apskaičiuotą metinę draudimo jmoką kie- kvieniems kitiems draudimo metams raštu pateikti draudėjui ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki einamųjų draudimo metų pabaigos.
7.5.4. Draudėjas turi teisę nesutikti su naujai apskaičiuota metine draudi- mo jmoka kitiems (būsimiesiems) draudimo metams, apie tai raštu pranešdamas draudikui.
7.5.5. Draudėjas, nesutikdamas su naujai apskaičiuota metine draudimo jmoka gali nutraukti draudimo sutartj. Jei sutartis nutraukiama nuo naujai jsiga- liosiančios metinės draudimo jmokos datos, draudėjui grąžinama nepanaudota draudimo jmoka neišskaičiuojant draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlai- dų.
7.5.6. Jei draudėjas nesutinka su naujai apskaičiuota metine draudimo jmoka, bet nepasinaudoja teise nutraukti draudimo sutartj, tuomet draudikas turi teisę nutraukti šią sutartj nuo naujai jsigaliosiančios metinės draudimo jmokos datos, grąžindamas nepanaudotą draudimo jmoką, neišskaičiuojant draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų.
7.5.7. Jeigu draudikas iki kitų (būsimųjų) draudimo metų pradžios negau- na iš draudėjo raštiško atsakymo j jo (draudiko) pateiktą pasiūlymą patikslin- ti metinę draudimo jmoką kitiems (būsimiesiems) draudimo metams, jsigalioja draudiko pasiūlyta patikslinta metinė draudimo jmoka ir jos mokėjimo tvarka.
7.5.8. Jeigu draudėjas, likus ne mažiau kaip 30 dienų iki kitų (būsimųjų) draudimo metų pradžios, negauna iš draudiko pasiūlymo su naujai apskaičiuota metine draudimo jmoka kitiems (būsimiems) draudimo metams, laikoma, kad kitiems (būsimiesiems) draudimo metams galioja einamųjų draudimo metų me- tinė draudimo jmoka, o jmokos už likusj draudimo sutarties galiojimo laikotarpj mokėjimo tvarka nepakinta.
8. Nuostolio nustatymas
8.1. Nuostolj nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu turto sunai- kinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš draudėjo ir kompetentingų jstaigų doku- mentais, reikalingais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti, bei draudėjo pateiktais dokumentais, kuriais, sudarant sutartj, buvo vadovaujamasi nustatant turto draudimo vertę.
8.2. Nuostoliu laikoma:
8.2.1. xxx xxxxxxxx, jrengimai ir inventorius, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudiminio jvykio buvo sunaikinti ar pavogti – naujo analogiško pastato jprasta tai vietovei atstatymo vertė prieš pat draudiminj jvykj ir naujų analogiškų jrengi- mų, inventoriaus atkūrimo (jsigijimo) vertė, buvusi prieš pat draudiminj jvykj;
8.2.2. xxx xxxxxxxx, jrengimai ir inventorius, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudiminio jvykio buvo sugadinti – šio turto remonto kaina. Remonto kaina lai- koma nuostoliu tik suma, neviršijančia to turto atkūrimo vertės;
8.2.3. xxx xxxxxxxx, jrengimai ir inventorius, apdrausti likutine verte, dėl draudiminio jvykio buvo sunaikinti ar pavogti – šio turto likutinė vertė, prieš pat draudiminj jvykj;
8.2.4. xxx xxxxxxxx, jrengimai ir inventorius, apdrausti likutine verte, dėl draudiminio jvykio buvo sugadinti – šio turto remonto kaina, jvertinus nusidėvė- jimą. Įrengimų ir inventoriaus keičiamų dalių nusidėvėjimas jvertinamas pagal Taisyklių II dalies Draudimo sąlygos 1 priedą, išskyrus, atvejus, kai sugadintos detalės keičiamos analogiškomis naudotomis detalėmis.
8.2.5. kai žemės ūkio technika dėl draudiminio jvykio sunaikinta – žemės ūkio technikos rinkos vertė prieš pat draudiminj jvykj. Žemės ūkio technika laiko- ma sunaikinta, jeigu jos remonto kaina viršija 75% žemės ūkio technikos rinkos vertės prieš pat draudiminj jvykj;
8.2.6. kai žemės ūkio technika dėl draudiminio jvykio sugadinta – reika- lingos išlaidos žemės ūkio technikai suremontuoti iki būklės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj;
8.2.7. kai žemės ūkio technika pavagiama – suma, ne didesnė už žemės ūkio technikos rinkos vertę prieš pat draudiminj jvykj;
8.2.8. nuostolis, padarytas žemės ūkio technikai, atlyginamas išskaitant žemės ūkio technikos keičiamų dalių, detalių ir agregatų nusidėvėjimą pagal tai- syklių II dalies Draudimo sąlygos 1 priedą, išskyrus atvejus, kai sugadintos deta- lės keičiamos analogiškomis naudotomis detalėmis.
8.2.9. xxx atsargos dėl draudiminio jvykio sunaikintos arba pavogtos – faktinė šio turto vertė, buvusi prieš pat draudiminj jvykj;
8.2.10. xxx atsargos dėl draudiminio jvykio sugadintos – atsargų draudi- mo vertės ir faktinės vertės po vartojamųjų savybių praradimo dėl draudiminio jvykio skirtumas.
8.3. Papildomai atlyginamos (jei yra būtinos) išlaidos, neviršijančios 1% draudimo sumos, draudiminio jvykio vietai sutvarkyti ar išvalyti. Išlaidų dalis, vir- šijanti šią sumą, bus atlyginama tik tuo atveju, kai tai papildomai bus numatyta draudimo sutartyje.
8.4. Būtinos išlaidos, draudėjo turėtos mažinant žalą ar vykdant draudi- ko nurodymus, bus atlyginamos, neatsižvelgiant j tai, kad atitinkamos priemonės nedavė teigiamo rezultato. Šios išlaidos papildomai atlyginamos proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui, neatsižvelgiant j tai, kad išlaidos kartu su žalos dydžiu viršija draudimo sumą.
8.5. Nuostolis sumažinamas atėmus po draudiminio jvykio išlikusių nau- doti tinkamų apdrausto turto liekanų vertę.
8.6. Nepadengiamos išlaidos už gaisrininkų ar kitų organizacijų, jparei- gotų suteikti pagalbą, darbus.
9. Draudimo išmokos mokėjimas
9.1. Draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama:
9.1.1. kai pastatai, žemės ūkio jrengimai, inventorius ar atsargos buvo apdraustos visa verte ir jei per sutarties galiojimo laikotarpj apdrausto turto vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo – nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj;
9.1.2. kai pastatai, žemės ūkio jrengimai, inventorius ar atsargos buvo apdraustos visa verte ir jei per sutarties galiojimo laikotarpj apdrausto turto vertė padidėjo – tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokj procentą sudaro draudimo suma nuo turto vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj, bet ne dau- giau kaip atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės prieš pat draudiminj jvykj. Ši nuostata negalioja, jeigu buvo nustatyta, kad atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertė prieš pat draudiminj jvykj buvo iki 10% didesnė už draudimo sumą.
9.1.3. kai pastatai, žemės ūkio jrengimai, inventorius ar atsargos buvo apdraustos ne visa verte, tačiau sutartyje buvo nustatyta, jog draudžiama pirmo- sios rizikos draudimu – nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto draudimo vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj;
9.1.4. kai pastatai, žemės ūkio jrengimai, inventorius ar atsargos buvo apdraustos ne visa verte ir sutartyje nebuvo nustatyta, jog draudžiama pirmosios rizikos draudimu – draudimo išmoka apskaičiuojama proporcingai draudimo su- mos ir atskiro objekto, daikto vertės santykiui;
9.1.5. kai žemės ūkio technika sunaikinama, sugadinama – nuostolio dy- džio, bet ne daugiau kaip rinkos vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj.
9.2. Draudėjui neatlyginama visa žala arba jos dalis, kurią turi atlyginti valdžios institucijos ar kitos organizacijos. Jeigu draudėjui buvo išmokėta draudi- mo išmoka, tačiau vėliau visa žala ar jos dalis buvo atlyginta valdžios institucijų
ar kitų organizacijų, draudėjas turi teisę per 14 kalendorinių dienų grąžinti drau- dikui išmokos dalj, lygią gautai iš valdžios institucijų ar kitų organizacijų.
10. Draudimo išmokos nemokėjimas ir mažinimas
10.1. Draudikas papildomai turi teisę nemokėti ar mažinti draudimo iš- moką, jei apdraustasis dėl savo kaltės nejvykdė ar netinkamai vykdė Taisyklėse nustatytas pareigas.
10.2. Draudimo išmoka gali būti mažinama, jeigu draudėjo elgesys neati- tiko apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio kriterijaus ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susietas su draudiminio jvykio kilimu ir žalos atsiradimu.
10.3. Draudimo išmoka nemokama ar mokama išskaičiavus gautą sumą, jei draudėjas nevykdė Taisyklių II dalies Draudimo sąlygos 7.3. punkte nurodytų reikalavimų.
10.4. Neatlyginami nuostoliai, kilę todėl, kad draudėjas, jo šeimos nariai, su draudėju susiję asmenys nesiėmė priemonių apdraustam turtui draudiminio jvykio metu ir po jo gelbėti, jo apsaugai užtikrinti ir neleisti, kad jis toliau būtų gadinamas.
AB „Lietuvos draudimas“ Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
Taisyklių 1 priedas
Atsitikus draudiminiam jvykiui, žemės ūkio jrengimų, žemės ūkio inven- toriaus ir žemės ūkio technikos keičiamų dalių vertė atlyginama atsižvelgiant j nusidėvėjimą, apskaičiuojamą tokiu būdu:
Įrengimų, inventoriaus ar technikos amžius iki, metais | Nusidėvėjimo procentas |
1 | 0 |
2 | 5 |
3 | 10 |
4 | 15 |
5 | 20 |
6 | 25 |
7 | 30 |
8 | 35 |
9 | 40 |
10 | 45 |
11 | 50 |
12 | 55 |
13 | 60 |
14 | 65 |
15 | 70 |
16 | 80 |
17 | 90 |
18 | 100 |