„EUROPOS SOCIALINIS FONDAS +“

„EUROPOS SOCIALINIS FONDAS +“

Europos socialinis fondas (ESF) jsteigtas pagal Romos sutartj, siekiant pagerinti darbuotojų judumo ir jsidarbinimo galimybes. Jo uždaviniai ir veiklos taisyklės vėliau buvo keičiami, o siekiant sustiprinti nuoseklumą ir sinergiją bei reaguojant j besikeičiančią ekonominę ir užimtumo padėtj valstybėse narėse ir j ES lygmeniu apibrėžtų politikos prioritetų raidą, buvo integruotos papildomos ES priemonės. Taip ESF+ tapo pagrindine ES priemone, kuria investuojama j žmones.

TEISINIS PAGRINDAS

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 46 straipsnio d punktas, 149 straipsnis, 153 straipsnio 2 dalies a punktas, 164 straipsnis, 175 straipsnio 3 dalis

ir 349 straipsnis.

TIKSLAI

„Europos socialinio fondo +“ tikslai – padėti valstybėms narėms jveikti COVID-19 pandemijos sukeltą krizę, pasiekti aukštą užimtumo lygj ir užtikrinti teisingą socialinę apsaugą, taip pat sukurti kvalifikuotą ir atsparią darbo jėgą, pasirengusią pereiti prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos.

Laimėjimai

A. Ankstesni programavimo laikotarpiai

ESF buvo pirmasis struktūrinis fondas. Kelerius pirmuosius metus (iki 1970 m.) jo lėšomis valstybėms narėms kompensuota 50 proc. sąnaudų, susijusių su profesiniu mokymu ir persikėlimo išmokomis, mokamomis ekonomikos restruktūrizavimo paveiktiems darbuotojams. Per šj laikotarpj parama buvo suteikta daugiau nei dviem milijonams žmonių. 1971 m. Tarybos sprendimu buvo smarkiai padidinti fondo ištekliai, o 1983 m. pradėjus naują reformą fondo operacijos buvo perorientuotos j jaunimo nedarbo problemas ir paramą regionams, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Į Europos bendrijos steigimo sutartj jtraukus Bendrijos ekonominės ir socialinės sanglaudos tikslą, pagal Suvestinj Europos aktą (1986 m.) buvo sudarytos sąlygos vykdyti visapusišką reformą, kuria siekta jdiegti suderintą struktūrinių fondų programavimo ir veiklos metodą. Mastrichto sutartimi ESF paramos sritis išplėsta taip, kad būtų sudarytos sąlygos „prisitaikyti prie pramonės permainų ir gamybos sistemų pokyčių“. 1994–1999 m. ekonominei ir socialinei sanglaudai skirta du kartus daugiau lėšų.

Įgyvendinant „Darbotvarkę 2000“, 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu supaprastinta bendra struktūrinių fondų sistema. ESF, kuriam skirta 60 mlrd. EUR

biudžeto lėšų, buvo patikėta remti tiek sanglaudos politiką, tiek Europos užimtumo strategijos (2.3.3) jgyvendinimą. Jo lėšomis taip pat buvo bendrai finansuojama Bendrijos iniciatyva EQUAL, skirta su diskriminacijos ir nepalankių sąlygų darbo rinkoje problemų sprendimu susijusių novatoriškų tarpvalstybinių projektų paramai.

2007–2013 m. programavimo laikotarpiu liko tik trys struktūriniai fondai: ESF, Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Sanglaudos fondas. Bendrai jų tikslai apėmė konvergenciją (skirta 81,5 proc. išteklių), regioninj konkurencingumą ir užimtumą (skirta 16 proc. išteklių) ir teritorinj bendradarbiavimą (2,5 proc. išteklių).

Struktūrinių fondų lėšos valstybėms narėms skirstomos naudojant formulę, pagal kurią atsižvelgiama j gyventojų skaičių (ir jų tankj), regiono gerovę, nedarbą ir švietimo lygj. Dėl fondo lėšų deramasi su valstybėmis narėmis tuo pačiu metu, kai svarstomas ilgalaikis atitinkamo laikotarpio ES biudžetas, t. y. daugiametė finansinė programa (DFP). Viena iš pagrindinių struktūrinių fondų ypatybių yra papildomumo principas, pagal kurj valstybės narės negali naudotis struktūriniais fondais norėdamos jų lėšomis pakeisti šalies vidaus išlaidas, kurias jos bet kokiu atveju būtų suplanavusios.

B. 2014–2020 m. programavimo laikotarpis

1. Penki bendromis taisyklėmis reglamentuojami struktūriniai fondai

2014–2020 m. programavimo laikotarpiu veikę penki Europos struktūriniai ir investicijų fondai, t. y. ERPF, ESF, Sanglaudos fondas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas, buvo reglamentuojami taikant bendras taisykles, nustatytas Bendrųjų nuostatų reglamente. Atskiriems fondams taikomuose reglamentuose apibrėžtos papildomos fondų veiksmų sritys ir kiti ypatumai. ESF reglamentu nustatyti ESF tikslai, jo paramos teikimo sritis, specialiosios nuostatos ir tinkamų finansuoti išlaidų rūšys.

ESF, kurio biudžetui skirta 74 mlrd. EUR, lėšomis buvo bendrai finansuojamos nacionalinės ar regioninės veiksmų programos, kurios buvo vykdomos per septynerius (2014–2020 m.) DFP programos metus; šias programas siūlė valstybės narės ir tvirtino Komisija, priimdama sprendimą.

Fondas daugiausia dėmesio skyrė keturiems teminiams tikslams:

— skatinti tvarų ir kokybišką užimtumą ir remti darbo jėgos judumą;

— skatinti socialinę jtrauktj ir kovoti su skurdu bei diskriminacija;

— investuoti j švietimą, mokymą ir profesinj mokymą, siekiant lavinti jgūdžius ir skatinti mokytis visą gyvenimą;

— stiprinti valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinius gebėjimus ir efektyvų viešąjj administravimą.

2014–2020 m. laikotarpiu ESF vaidmuo buvo sustiprintas nustačius teisiškai privalomą mažiausiai 23,1 proc. viso sanglaudos srities finansavimo dalj. Kasmet fondas padėjo maždaug 10 mln. žmonių susirasti darbą arba tobulinti jgūdžius, kad jie galėtų susirasti darbą ateityje.

2. Europos socialinis fondas ir Jaunimo užimtumo iniciatyva

Į ESF reglamentą jtraukta Jaunimo užimtumo iniciatyva (JUI), kurios bendras biudžetas 2014–2020 m. laikotarpiu siekė 8,8 mlrd. EUR. Ji buvo finansuojama iš trijų šaltinių: ESF skiriamų nacionalinių asignavimų, konkrečiai tam skirtų ES biudžeto lėšų ir nacionalinės ESF bendro finansavimo dalies. Šiomis lėšomis remiami regionuose, kuriuose jaunimo nedarbo lygis didesnis nei 25 proc., gyvenantys nesimokantys ir nedirbantys jaunuoliai (NEET).

3. COVID-19 ir invazija j Ukrainą

2020 m. balandžio mėn. Komisija pradėjo taikyti du priemonių rinkinius (Atsako j koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII) ir Išplėstinę atsako j koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvą (CRII+)), kuriais siekta sutelkti ES struktūrinių fondų lėšas krizei jveikti. Parlamentas ir Taryba skubiai patvirtino abu pasiūlymus. Naujų ES finansinių išteklių nebuvo suteikta, tačiau buvo leista lanksčiai naudoti esamus nepanaudotus išteklius ir nukreipti juos ten, kur jų labiausiai reikėjo, numatant galimybę 2020–2021 m. laikotarpiu bendro finansavimo lygj padidinti iki 100 proc. 2020 m. gegužės mėn. Komisija ėmėsi tolesnių veiksmų dėl pasiūlymo dėl REACT-EU (Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirta ekonomikos gaivinimo pagalba), pagal kurj investicijoms iš ERPF, ESF ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) skirta papildoma 50,6 mlrd. EUR suma, iš kurios 19,45 mlrd. EUR skirta ESF. Valstybės narės šiuos išteklius turėjo panaudoti iki 2023 m. pabaigos. Skubiai reaguojant j COVID-19 krizę, ESF atliko pagrindinj vaidmenj – jo lėšos buvo naudojamos socialinėms paslaugoms remti, darbo vietoms nukentėjusiuose sektoriuose išlaikyti, be kita ko, taikant sutrumpinto darbo laiko tvarką, pažeidžiamoms grupėms apsaugoti ir sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimams finansuoti, taip pat IT jrangai ir asmeninėms apsaugos priemonėms.

2022 m. balandžio mėn. paskelbus sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE) ir CARE+ rinkinius, 2014–2020 m. sanglaudos politikai suteikta daugiau lankstumo, atsižvelgiant j poreikj spręsti migracijos problemas, kylančias dėl Rusijos invazijos j Ukrainą.

C. 2021–2027 m. programavimo laikotarpis

1. 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamentas

2018 m. gegužės 29 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 2021–2027 m. laikotarpiui. Jis iš dalies pakeistas 2020 m. sausio 14 d. Komisijos pasiūlymu, j jj jtraukus Teisingos pertvarkos fondą (TPF), o 2020 m. gegužės 28 d. po COVID-19 protrūkio buvo pasiūlyta papildomų pakeitimų. Parlamentas ir Taryba patvirtino BNR per antrąjj svarstymą 2021 m. birželio mėn.

BNR nustatytos aštuonių fondų, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, t. y. ESF

+, ERPF, Sanglaudos fondo, TPF, Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF), Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės, finansinės taisyklės. Jame taip pat išdėstytos bendros nuostatos, taikomos pirmiesiems penkiems minėtiems fondams, jskaitant ESF+. Tačiau BNR netaikomas ESF+ užimtumo ir socialinių inovacijų daliai, nes jai taikomas tiesioginis ir netiesioginis valdymas.

2. ESF+

2018 m. gegužės 2 d. Komisija pateikė pasiūlymą dėl 2021–2027 m. DFP, jskaitant pasiūlymą dėl atnaujinto ESF+, kuriam skirtas 101 mlrd. EUR biudžetas. ESF+ turėjo sujungti ESF, JUI, EPLSAF, ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą ir ES sveikatos programą. Atsižvelgdama j COVID-19 krizę, Komisija paskelbė, kad j kitą DFP bus jtraukta atskira nauja sveikatos programa „ES – sveikatos labui“. 2020 m. gegužės 28 d. Komisija paskelbė iš dalies pakeistą pasiūlymą dėl ESF+ reglamento, kuris yra peržiūrėtos 2021–2027 m. DFP ir ekonomikos gaivinimo dokumentų rinkinio dalis, tačiau ši programa nebuvo jtraukta j jo taikymo sritj. Parlamentas ir Taryba patvirtino per antrąjj svarstymą priimtą tekstą ir galutinis aktas buvo pasirašytas birželio 24 d. Bendras ESF+ biudžetas sudaro beveik 99,3 mlrd. EUR.

Tarp konkrečių ESF+ tikslų:

— remti užimtumą, darbo jėgos judumą, švietimą ir socialinę jtrauktj, be kita ko, padedant panaikinti skurdą ir taip prisidedant prie Europos socialinių teisių ramsčio tikslų;

— remti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, skatinti darbo vietų kūrimą pasitelkiant pažangiosios specializacijos jgūdžius ir tobulinti švietimo ir mokymo sistemas;

— remti laikinąsias priemones išskirtinėmis ar nejprastomis aplinkybėmis (pvz., finansuoti sutrumpinto darbo laiko sistemas nereikalaujant, kad jos būtų derinamos su aktyviomis priemonėmis, arba suteikti galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, be kita ko, asmenims, kurie nėra tiesiogiai pažeidžiami socialiniu ir ekonominiu požiūriu).

ESF+ apima šias nuostatas:

— visos valstybės narės savo išlaidų programose turi spręsti jaunimo nedarbo problemą. Valstybėse narėse, kuriose NEET jaunuolių skaičius viršija ES vidurkj, 12,5 proc. fondo lėšų bus išleista kovai su jaunimo nedarbu;

— ne mažiau kaip 25 proc. biudžeto turi būti skirta socialinei jtraukčiai skatinti, jskaitant ne ES piliečių integraciją;

— ne mažiau kaip 3 proc. biudžeto turi būti skirta pagalbai maistu ir pagrindinei materialinei pagalbai labiausiai skurstantiems asmenims;

— visos valstybės narės turi skirti atitinkamą ESF+ išteklių sumą Vaiko garantijų sistemai jgyvendinti imantis tikslinių kovos su vaikų skurdu veiksmų. Valstybės narės, kuriose vaikų skurdo lygis viršija ES vidurkj, turi panaudoti bent 5 proc. savo ESF+ išteklių šiai problemai spręsti;

— tinkamas finansavimas turi būti skiriamas socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės gebėjimų stiprinimui valstybėse narėse ir bent 0,25 proc. fondo lėšų turėtų būti skiriama, kai to reikalaujama konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose;

— visi veiksmai turėtų būti atrenkami ir jgyvendinami laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos.

Norėdama pasinaudoti sanglaudos politikos finansavimu, kiekviena valstybė narė turi parengti partnerystės susitarimą. Tai investicijų programavimo dokumentas, kuriame išdėstyti nacionalinių valdžios institucijų planai, kaip naudotis ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo, TPF ir EJRŽAF lėšomis. Į jj jtraukti orientaciniai metiniai finansiniai asignavimai kiekvienai programai.

3. Integracijos j darbo rinką priemonės, papildančios ESF+ veiksmus

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) jsteigtas kaip konkurencingumo (ne sanglaudos) politikos priemonė pagal 2007–2013 m. DFP, siekiant teikti paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl su globalizacija susijusių struktūrinių pasaulio prekybos pokyčių. ESF+ lėšomis remiamos programos, kuriomis siekiama ilgalaikių darbuotojų išsaugojimo arba jų grąžinimo j darbo rinką tikslų, o EGF lėšomis ribotą laikotarpj reaguojama j konkrečias neatidėliotinas situacijas, pvz., masinj darbuotojų atleidimą.

Dėl ekonominės ir finansinės krizės 2006 m. EGF reglamentas 2011 m. buvo laikinai iš dalies pakeistas, siekiant reaguoti j darbuotojų atleidimus ir teikiant bendrą 50–65 proc. dydžio finansavimą. Šis pakeitimas perkeltas j 2014–2020 m. EGF reglamentą, pridėjus naujų paramos teikimo aplinkybių. Tuo pačiu laikotarpiu jo taikymo sritis taip pat buvo išplėsta j ją jtraukus savarankiškai dirbančius asmenis, laikinuosius darbuotojus ir pagal terminuotas darbo sutartis dirbančius darbuotojus. Atsižvelgiant j galimą griežtą „Brexit’ą“, EGF reglamentas 2019 m. buvo iš dalies pakeistas siekiant padėti Europos Sąjungoje esantiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie galėjo netekti darbo, jei JK būtų pasitraukusi be susitarimo.

2018 m. gegužės mėn. Komisijos pasiūlytu peržiūrėtu EGF reglamentu laikotarpiui po 2020 m. nustatyta 200 mln. EUR didžiausia metinė suma, nejtraukta apskaičiuojant DFP viršutines ribas. Pasiūlymu išplečiama taikymo sritis, j ją jtraukiant darbuotojus, kurie netenka darbo dėl restruktūrizavimo, susijusio su skaitmenine ir (arba) žaliąja pertvarkomis, ir sumažinama EGF aktyvavimo riba nuo 500 iki 250 atleistų darbuotojų. 2020 m. gegužės mėn. Komisija, remdamasi Europos ekonomikos gaivinimo planu, pasiūlė padidinti didžiausią metinę sumą. Parlamentas ir Taryba patvirtino per antrąjj svarstymą priimtą tekstą ir galutinis aktas buvo pasirašytas kitų metų balandžio mėn. EGF metinis biudžetas 2021–2027 m. laikotarpiu siekia 210 mln. EUR.

EUROPOS PARLAMENTO VAIDMUO

Parlamento jtaka Europos socialiniam fondui ilgainiui didėjo. Pagal Mastrichto sutartj jis turėjo pritarti bendrosioms fondus reglamentuojančioms nuostatoms. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, priimant bendrąsias taisykles taikoma jprasta teisėkūros procedūra. Parlamento nuomone, ESF yra svarbiausia ES kovos su nedarbu priemonė. Todėl jis nuolat remia efektyvų fondo veikimą ir ragina supaprastinti teisės aktus ir procedūras, kad būtų galima pagerinti ESF paramos veiksmingumą ir kokybę.

Ilgainiui Parlamentas išplėtė ESF paramos teikimo sritj ir j ją jtraukė pastangas kovoti su lyčių nelygybe, diskriminacija ir socialine atskirtimi, pažeidžiamų grupių asmenims sudarant geresnes galimybes jsidarbinti. Jis rėmė Komisijos pasiūlymą dėl ESF indėlio

siekiant kovoti su ekonomikos krize ir savo 2010 m. spalio mėn. rezoliucijoje ragino stiprinti ESF, nes šis yra pagrindinis veiksnys siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų.

Parlamento dėka 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ESF lėšos sudarė 23,1 proc. viso sanglaudai skirto ES finansavimo ir kiekviena valstybė narė 20 proc. jai skirtų ESF lėšų turėjo išleisti socialinei jtraukčiai skatinti.

2014 m. prasidėjus pabėgėlių antplūdžiui, Parlamentas savo 2016 m. liepos mėn. rezoliucijoje pažymėjo, kad profesinė integracija yra atspirties taškas siekiant socialinės jtraukties, ir pabrėžė, kad ESF galima naudoti pabėgėlių integraciją j ES darbo rinkas palengvinančioms priemonėms remti. Komisija atsižvelgė j šiuos aspektus rengdama savo pasiūlymą dėl ESF+ 2021–2027 m. laikotarpiu, tarp ESF+ tikslų konkrečiai paminėdama migrantus ir jų integraciją j darbo rinkas.

Be to, kalbant apie 2021–2027 m. ESF+, Parlamento pakeitimuose numatyta rezervuoti daugiau lėšų pagalbai maistu ir materialinei pagalbai, tinkamam socialinių partnerių gebėjimų stiprinimo finansavimui ir apsaugos priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ES lėšomis finansuojamais projektais būtų visapusiškai paisoma pagrindinių teisių.

Daugiau informacijos šia tema pateikiama Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto interneto svetainėje.

Xxxxxx Xxxxxxx / Xxxxxx Xxxxx 04/2024