ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas
Įmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis ir atliekančios techninį aptarnavimą,
transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 022
Galioja nuo 2014 08 18
1. Draudėjo prašymo sudaryti draudimo sutartj forma ir turinys
2. Draudžiamieji jvykiai
3. Nedraudžiamieji jvykiai, dėl kurių draudimo jmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų
4. Draudimo objektas
5. Draudimo galiojimo teritorija
6. Draudimo sumų, draudimo jmokų dydžių apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir pasekmės dėl jų nesilaikymo
7. Draudimo sutarties galiojimo terminai
8. Dvigubas draudimas ar draudimas padidintomis sumomis
9. Ikisutartinės draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
10. Draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos draudimo sutarties galiojimo metu
11. Draudėjo pareigos draudžiamojo jvykio atveju
12. Žalos nustatymo tvarka
13. Draudimo išmokų apskaičiavimas
14. Draudimo išmokų rūšys
15. Draudimo išmokos mokėjimo terminai
16. Atgauta transporto priemonė
17. Draudimo išmokos nemokėjimo priežastys
18. Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos. Piniginė kompensacija už draudimo sutarties nutraukimą
19. Atsakomybė už draudimo taisyklių pažeidimus sumomis
20. Xxxxxxxxx xxxxxxxx asmens naudai
21. Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam draudikui ar kitiems draudikams tvarka.
22. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
1. Draudėjo prašymo sudaryti draudimo sutartj forma ir turinys
1.1. Draudėjo prašymas sudaryti draudimo sutartj pateikiamas drau- dikui raštu pranešimo forma ir turi būti pasirašytas draudėjo jgalioto atstovo. Įmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis ir atliekan- čios techninj aptarnavimą, sausumos transporto priemonių draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas nurodo visų jmonėje dirbančių žmonių, išskyrus valytojus, skaičių, jmonės darbuotojų ir transporto priemonių techniniame aptarnavime dalyvaujančių darbuotojų skaičių, jmonei priklausančių neregistruotų tačiau registruotinų transporto priemonių ir kitiems asmenims priklausančių neregistruotų, tačiau registruotinų transporto priemonių skaičių, jmonei išduotų laikinų tranzitinių nume- rių skaičių, jmonei paskirtus prekybinius raudonus numerius, jmonės veiklos tipą, transporto priemones esančias kitose jmonei priklausan- čiose jvardintose teritorijose, draudimo trukmę ir galiojimo teritoriją, draudimo sumas ir rizikas, nuo kurių pageidaujama apdrausti jmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis ir atliekančios techninj aptar- navimą, transporto priemones. Raštu pateiktų pranešimo ir prašymo kopijas turi draudėjas, originalai jteikiami draudikui.
1.2. Sudarius draudimo sutartj, raštu pateiktas prašymas laikomas sudėtine draudimo sutarties dalimi. Jeigu po draudimo sutarties suda- rymo nustatoma, kad draudėjas suteikė draudikui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai jvertinti, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudžiamojo jvykio ar neturėjo jtakos draudžiama- jam jvykiui.
1.3. Prieš sudarant draudimo sutartj, draudėjas privalo raštu atsakyti j raštu pateiktą draudiko papildomą užklausą dėl žinomos informacijos apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudžiamojo jvykio
atsitikimo tikimybei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui.
1.4. Draudikas, sudarydamas jmonės, prekiaujančios automobiliais ir atliekančios techninj aptarnavimą, sausumos transporto priemonių draudimo sutartis, naudoja teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą standartinę draudimo liudijimo (poliso) formą.
Standartinė jmonės transporto priemonių draudimo liudijimo (poliso) forma pateikiama šių taisyklių priede Nr. 1.
Standartinė pranešimo, užpildytino sudarant šios rūšies draudimo su- tartj forma, pateikiama šių taisyklių priede Nr. 2.
1.5. Prašymas sudaryti draudimo sutartj ir pranešimas gali būti pa- teikiami per atstovą. Esant reikalui, draudikas gali pareikalauti doku- mentų, patvirtinančių atstovo jgaliojimus.
2. Draudžiamieji jvykiai
2.1. Pagal šias taisykles draudžiamuoju jvykiu laikomas jvykis, ku- riam jvykus draudėjas ir/ar reikalavimą draudėjui dėl žalos atlyginimo pareiškęs tretysis asmuo jgyja teisę j draudimo išmoką.
2.2. Įmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis ir atliekančios techninj aptarnavimą, transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas apima pagrjstų reikalavimų draudėjui ar kartu apdraus- tiems asmenims dėl nuostolių atlyginimo patenkinimą arba nepa- grjstų atmetimą civilinės teisės numatyta tvarka ir remiantis civilinės atsakomybės draudimo sąlygomis, kai naudojantis kitam asmeniui priklausančia, transporto priemonių prekybos ar techninio aptarnavi- mo tikslais atvykusia transporto priemone, laikinai esančia draudėjo ar jo jgalioto atstovo priežiūroje arba transporto priemone su pranešime nurodytais draudėjui paskirtais raudonais prekybiniais ar tranzitiniais numeriais:
ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. Adresas Geležinio Vilko g. 6A, LT-03507 Vilnius. Įmonės kodas 302912288. PVM kodas LT100007345010. Telefonai: 1887, (0 0) 000 0000. Faksas (0 0) 000 0000. El. paštas xxxx@xxxx.xx. Tinklalapio adresas xxx.xxxx.xx. Duomenys kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre, VĮ Registrų centras, Vilniaus filialas.
Filialo steigėjas ERGO Insurance SE. Įmonės kodas 10017013. PVM kodas EE100295906. Adresas A. H. Tammsaare 47, Talinas 11316, Estijos Respublika. Duomenys kaupiami ir saugomi Harju apskrities teismo registrų skyriuje. 1
a) padaroma žala trečiojo asmens sveikatai ar atimama trečiojo asmens gyvybė;
b) sugadinamas ar sunaikinamas trečiojo asmens turtas.
2.2.1. Pagal jmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis bei atliekančios techninj aptarnavimą, transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sutartj atlyginama žala, kuri susijusi su 2.2. punkte nurodytos transporto priemonės arba prie jos prikabintos priekabos valdymu. Esant nuostoliams, susijusiems su transporto priemonių eksploatacija kelių eisme, sutartos sumos ribose nuosto- liai atlyginami tik ta dalimi, kiek ji dėl to paties draudžiamojo jvykio viršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalo- mojo draudimo jstatyme numatytas draudimo sumas.
2.2.2. Žala, kuri padaroma priekabos, kai ji nėra sujungta su trans- porto priemone, arba kai ji atsijungia nuo transporto priemonės ir jau nejuda, atlyginami tuo atveju, kai priekaba patenka j 2.2. nurody- tų transporto priemonių sąrašą.
2.2.3. Pagal jmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis bei atliekančios techninj aptarnavimą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartj draudimo apsauga suteikia- ma tik draudėjui ar jo jgaliotam atstovui.
2.3. Įmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis bei atliekančios techninj aptarnavimą, transporto priemonių kasko draudimas apima serijinės konstrukcijos transporto priemonės su jmonei paskirtais rau- donais prekybiniais ar tranzitiniais numeriais arba atvykusios pas drau- dėją transporto priemonių techninio aptarnavimo ir/ar remonto tikslais kitiems asmenims priklausančios ir esančios draudėjo ar jo jgalioto at- stovo priežiūroje, o taip pat draudėjo nuosavos neregistruotos, tačiau registruotinos pardavimui skirtos transporto priemonės ir svetimos, neregistruotos, tačiau registruotinos pardavimui skirtos ir draudėjo ar jo jgalioto atstovo priežiūroje esančios transporto priemonės sugadini- mą, sunaikinimą ir/ar netekimą dėl nelaimingo atsitikimo. Nelaimingas atsitikimas- atvejis, kai apdraustą transporto priemonę betarpiškai iš išorės ir staiga paveikia mechaninė jėga, jskaitant, tačiau neapsiribo- jant atvejais, kai transporto priemonė sugadinama, sunaikinama ar prarandama:
a) dėl gaisro ar sprogimo; gaisras yra ugnis, atsiradusi ne jai skirta- me židinyje arba išsiveržusi iš jo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo draudėjo ir galinti plisti savaime; sprogimas yra dujų ar garų plėtimusi pagrjstas staiga vykstantis jėgos pasireiškimas;
b) dėl tiesioginio stichinių reiškinių-viesulo, krušos, žaibo jtrenkimo ar potvynio - poveikio transporto priemonei; potvyniu vadina- mas tam tikros teritorijos, apimančios sausumos kelius, gyven- vietę (-es), miškus, pievas ir pan., užliejimas vandeniu. Po liūties susidarę nutekamojo vandens telkiniai važiuojamoje kelio dalyje nelaikomi potvyniu; Pranešimai apie stichinių reiškinių poveikj privalo būti patvirtinti hidrometereologijos tarnybos pažyma;
c) dėl susidūrimo judančios transporto priemonės su gyvūnais;
d) dėl autoavarijos; autoavarija - kelyje jvykęs eismo jvykis, kurio metu, betarpiškai iš išorės, staiga ir ne savo noru veikiant me- chaninei jėgai, ir dalyvaujant bent vienai judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeisti apdraustoje transporto prie- monėje buvę žmonės arba buvo sugadinta, arba apgadinta ap- drausta transporto priemonė;
e) dėl trumpo sujungimo elektros instaliacijoje atsiradusio poveikio kitoms transporto priemonės dalims, išskyrus instaliaciją;
f) dėl pašalinių asmenų piktavališkų, kenkiančių veiksmų, išskyrus transporto priemonės ar jos dalių vagystę ar neteisėtą pasisavi- nimą;
g) dėl stiklų t.y. transporto priemonės kėbulo stiklų ir žibintų apga- dinimo susijusiu su poveikiu iš išorės, kiek tai nenumatyta kituo- se šio straipsnio punktuose;
h) dėl sniego nuošliaužų, varveklių ar kitų materialių objektų užkri- timo ant judančios arba stovinčios transporto priemonės;
i) dėl draudėjo darbuotojų veiklos (veiksmų ar neveikimo), išskyrus kai draudėjo darbuotojas tokj transporto priemonės sugadinimą, sunaikinimą ir/ar praradimą galėjo protingai numatyti, atsižvelg- damas j savo veikos (veikimo, neveikimo) pobūdj, pasekmes ir
aplinkybes (t.y. kai transporto priemonė sugadinama, sunaikina- ma ar prarandama dėl draudėjo didelio neatsargumo).
2.3.1. Transporto priemonės, nedalyvaujančios kelių eisme, turi būti laikomos (pastatomos) aptvertoje ir saugojamoje draudėjo jmonės teritorijoje. Pasibaigus darbo laikui, visi automobiliai turi būti pa- statyti halėje arba aptvertoje, apšviestoje ir saugojamoje jmonės teritorijoje. Automobilių rakteliai ir dokumentai privalo būti saugo- jami seife, išskyrus kai transporto priemonė yra pervaroma iš vienos vietos j kitą sava eiga, kol yra vykdomi bandomieji važiavimai arba pardavimui skirtos transporto priemonės apžiūra.
2.3.2. Draudėjui ir draudikui dėl to atskirai susitarus ir nurodžius draudimo liudijime, transporto priemonė gali būti apdraudžiama ir nuo vagystės bei plėšimo. Draudimo apsauga nuo šių rizikų galioja tuomet, jei transporto priemonėje buvo jrengta ir veikė signalizacija, blokuojanti transporto priemonės užvedimo sistemą, o atskiru drau- diko nurodymu gali būti reikalaujama papildoma apsaugos sistema; draudimo apsauga vagystės atveju galioja tiek visos transporto prie- monės, tiek atskirų jos dalių atžvilgiu.
2.4. Įmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis ir atliekančios techninj aptarnavimą, transporto priemonių keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų autoavarijos metu.
2.4.1. Nelaimingais atsitikimais laikomi atsitikimai, kai apdraustojo kūnas staiga, ne dėl jo valios paveikiamas išorinių jėgų ir padaroma žala jo sveikatai arba atimama trečiojo asmens gyvybė.
2.4.2. Apdraustieji asmenys - tai turintys teisę naudotis transpor- to priemone keleiviai, autoavarijos metu esantys 2.2 nurodytoje transporto priemonėje. Turintys teisę naudotis transporto priemone keleiviai yra asmenys, kurie yra apdraustoje transporto priemonė- je su jgalioto naudotis transporto priemone asmens žinia ir valia. Transporto priemonės vairuotojas taip pat yra keleivis.
2.4.3. Apdraudžiama nuo nelaimingų atsitikimų mirties ir/ar inva- lidumo atvejais, kurie jvyksta sutarties galiojimo metu apdrausta- jam asmeniui vairuojant ar kitaip naudojant 2.2 nurodytą transporto priemonę, jskaitant nelaimingus atsitikimus jlipant ir išlipant.
2.4.4. Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų vykdomas pa- gal bendrąją sistemą - tai reiškia, kad draudimo suma kiekvienam asmeniui dalinama proporcingai lygiomis dalimis. Tokiu būdu, kie- kvienas keleivis yra apdraustas draudimo sumos dalimi, vienodai tenkančia apdraustiesiems.
3. Nedraudžiamieji jvykiai, dėl kurių draudimo jmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų
3.1. Nedraudžiamaisiais jvykiais, už kuriuos draudimo jmonė nepri- valo mokėti draudimo išmokų, laikomi jvykiai, kurie:
3.1.1. atsiranda, kai transporto priemonė buvo naudojama ne pagal paskirtj, t.y. naudojama atlikti veiksmams, kurių atlikimui ji nėra pri- taikyta;
3.1.2. atsiranda, kai, transporto priemonę vairuoja neteisėtas val- dytojas, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonė apgadinama vagystės metu;
3.1.3. atsiranda apdraustos transporto priemonės vairuotojui netu- rint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės;
3.1.4. atsiranda, kai transporto priemonė dalyvauja bet kokio pobū- džio automobilių važiavimuose, kuriuose siekiama kuo didesnio grei- čio, kliūčių jveikimo ir/ arba reikalaujama ypatingo vairavimo meno, taip pat, kai transporto priemonė naudojama mokytis važiuoti;
3.1.5. atsiranda, kai draudėjo nuosavos bei kitiems asmenims pri- klausančios neregistruotos, tačiau registruotinos transporto prie- monės dalyvauja transporto priemonių eisme be draudėjui paskirtų ir nurodytų pranešime raudonų prekybinių ar tranzitinių numerių;
3.1.6. atsiranda dalyvaujant nenurodytai pranešime transporto priemonei;
3.1.7. atsiranda dėl radioaktyvaus spinduliavimo ar branduolinės energijos poveikio;
3.1.8. atsiranda dėl žemės drebėjimų, valstybės ar vietinės valdžios sprendimų;
3.1.9. atsiranda draudėjui arba transporto priemonės teisėtam val- dytojui draudžiamąjj jvykj suorganizavus tyčia;
3.1.10. atsiranda, kai apdraustos transporto priemonės vairuotojas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigių medžiagų; taip pat kai vartojo alkoholj ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo jvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo pati- krinimo; šių taisyklių prasme neblaivumas ir apsvaigimas supranta- mas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką;
3.1.11. xxxxxxxxx, jei jvykio metu transporto priemonė buvo techniš- kai netvarkinga; šių taisyklių prasme transporto priemonė laikoma techniškai netvarkinga, kuomet draudžiama ją eksploatuoti pagal kelių eismo taisykles (Lietuvos Respublikos KET numatyti „Motorinių transporto priemonių techninės būklės reikalavimai“). Ši išlyga ne- taikoma, kai nėra priežastinio ryšio tarp draudžiamojo jvykio ir ap- draustos transporto priemonės techninės būklės;
3.1.12. atsiranda, kai žala padaroma dėl transporto priemone per- vežamo krovinio sugadinamo, sunaikinimo arba vagystės arba jei apdraustą transporto priemonę apgadina ja vežamas krovinys, ne- priklausomai nuo jvykio priežasčių. Tuo atveju, kai apdraustą trans- porto priemonę apgadina ja vežamas krovinys, ši išlyga netaikoma, jei nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokia žalos dalis padaryta transporto priemonei dėl krovinio poveikio ir kokia žalos dalis pa- daryta dėl poveikio iš išorės, o taip pat jeigu krovinio padaryta žala apdraustai transporto priemonei atsiranda dėl kitų eismo dalyvių (išskyrus transporto priemonės vairuotoją) kaltės, kurie atitinkamų institucijų yra pripažinti jvykio kaltininkais;
3.1.13. atsiranda, jei apdrausta transporto priemonė buvo naudoja- ma nusikalstamiems veiksmams atlikti;
3.1.14. tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygoti arba susiję su sekančiais jvy- kiais, neatsižvelgiant j tai, kad žalos, nuostolių, išlaidų atsiradimui ar jų dydžiui galėjo turėti jtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
a) agresija, priešiški užsienio jėgų veiksmai, karinio pobūdžio veiks- mai (nepriklausomai nuo to, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pi- lietinis karas, maištas, revoliucija, sukilimas, vidaus neramumai, pasiekę sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
b) bet kokio pobūdžio teroristiniai aktai.
Šiose taisyklėse terorizmo sąvoka reiškia pavojaus daugelio žmonių gy- vybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimą pa- naudojant arba grasinant panaudoti jėgą (pvz.: sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir pan.), siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, tame tarpe ir turint tikslą paveikti ar jbauginti vyriausybę ir/ar visuomenę ar jos dalj.
Pagal šią išlygą neatlyginama taip pat žala, nuostoliai arba išlaidos, sukeltos arba susijusios su reagavimu, kelio užkirtimu ar nuslopinimu
a) ir b) papunkčiuose nurodytų veiksmų ir jvykių.
3.1.15. xxxxxxxxx, kai draudėjas arba transporto priemonės teisėtas valdytojas vairuodamas apdraustą transporto priemonę nesustojo kelių policijos reikalavimu, bandė pabėgti ar buvo priverstinai stab- domas ir dėl to buvo padaryta žala draudimo objektui;
3.1.16. atsiranda, kai žala apdrausta transporto priemonei padaro- ma dėl gaisro, kai apdraustoje transporto priemonėje buvo naudoja- mas atviros ugnies šaltinis bei kiti prietaisai, kuriuos yra draudžiama naugoti pagal transporto priemonės eksploatacijos taisykles.
3.2. Įmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis bei atliekančios techninj aptarnavimą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsako- mybės draudimo nedraudžiamieji jvykiai:
3.2.1. Be 3.1 punkto 3.1.1.-3.1.14. išvardintų aplinkybių, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas neapima:
3.2.1.1. tokių civilinės atsakomybės reikalavimų, kai tretieji as- menys reikalauja atlyginti draudėjo padarytą žalą, remdamiesi sutarčių ar susitarimų nuostatomis, kiek tos nuostatos savo apim-
timi viršija galiojančių civilinę atsakomybę reguliuojančių jstaty- mų reikalavimus;
3.2.1.2. kartu apdraustų asmenų reikalavimų vienas kitam, jskai- tant transporto priemonės keleivių reikalavimus vairuotojui; kartu apdraustais asmenimis laikomi transporto priemonės bendrasavi- ninkiai, teisėti valdytojai;
3.2.1.3. civilinės atsakomybės reikalavimų dėl draudėjo apdraus- tos transporto priemonės sugadinimo, sunakinimo ar netekimo ar ja vežamo turto sugadinimo, sunaikinimo ar netekimo;
3.2.1.4. civilinės atsakomybės reikalavimų, kai draudžiamąjj jvy- kj sukelia tyčinė draudėjo veika (veiksmai, neveikimas), išskyrus jei tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gin- tis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.), o taip pat kai draudžiamąjj jvykj sąlygojo pristatymo ir transportavimo terminų nesilaikymas;
3.2.1.5. civilinės atsakomybės reikalavimų dėl žalos apdrausta transporto priemone velkamai (buksyruojamai) transporto prie- monei ir/ar žalos joje esančių keleivių sveikatai ar žalos dėl keleivio (keleivių) gyvybės atėmimo ir/ar bet kokios žalos velkamoje (buk- syruojamoje) transporto priemonėje esančiam turtui.
3.3. Įmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis bei atliekančios techninj aptarnavimą, transporto priemonių kasko draudimo nedrau- džiamieji jvykiai:
3.3.1. Be 3.1 punkto 3.1.1.-3.1.14. išvardintų aplinkybių, transporto priemonių kasko draudimas neapima:
3.3.1.1. žalos, kuri atsiranda dėl saugumo technikos taisyklių ne- silaikymo;
3.3.1.2. žalos, kuri atsiranda betarpiškai transporto priemonėje:
a) stabdant ją (pvz.: sugenda variklis, padangos, saugos diržai, t.y. savaiminiai gedimai transporto priemonėje);
b) neteisingai eksploatuojant transporto priemonę (pavyzdžiui, ne- teisingai pakraunant ar iškraunant transporto priemonę);
c) dėl žalos, padarytos padangoms (pvz.: protektoriaus nudilimas iki avarinės ribos, padangos sprogimas dėl kelio nelygumų);
d) dėl medžiagos, iš kurios padaryta konstrukcija, senėjimo atsi- radusių jtrūkimų ir jskilimų (pvz.: lingių išsitiesinimo, lonžeronų jtrūkimo, stiklo trūkimo dėl jtempimo konstrukcijoje);
3.3.1.3. žalos, padarytos padangoms; padangų sugadinimo ir su- naikinimo padaryta žala atlyginama tik tada, kai ji atsiranda dėl jvykio, kuris kartu sukelia ir kitą draudimo atlyginamą žalą;
3.3.1.4. žalos dėl transporto priemonės pasisavinimo, jvykdyto paties draudėjo ar jo jgalioto asmens, ar kitų asmenų, kurie su transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir va- lia buvo jgiję teisę naudotis apdrausta transporto priemone;
3.3.1.5. žalos, atsiradusios dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valstybės ar vietos valdžios institucijų nurodymu.
3.4. Įmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis bei atliekančios techninj aptarnavimą, transporto priemonių keleivių draudimo nuo ne- laimingų atsitikimų autojvykio metu nedraudžiamieji jvykiai:
3.4.1. Be 3.1 punkto 3.1.1.-3.1.13. išvardintų aplinkybių, transporto priemonių keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų autojvykio metu neapima:
3.4.1.1. nelaimingų atsitikimų dėl psichikos ar sąmonės sutriki- mų, epopleksijos, epilepsijos, ar kitų konvulsinių priepuolių ištin- kančių visą apdraustojo kūną, taip pat nelaimingų atsitikimų, są- lygotų girtumo. Tačiau draudimo apsauga galioja, jei čia išvardinti sutrikimai ar traukuliai atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, kuris šiose taisyklėse laikomas draudžiamuoju jvykiu;
3.4.1.2. nelaimingų atsitikimų, kuriuos patyrė apdraustasis są- moningai darydamas ar rengdamasis padaryti nusikaltimą;
3.4.1.3. nelaimingų atsitikimų kelionėse, kurios rengiamos, vyk- domos ar tęsiamos, apie tai nežinat jgaliotiesiems naudotis trans- porto priemone asmenims ar prieš jų valią;
3.4.1.4. infekcinių susirgimų, išskyrus tų, kurių sukėlėjai patenka j organizmą susižeidus draudžiamojo jvykio, numatyto šiose tai- syklėse, metu. Nežymūs odos ar gleivinės sužeidimai (nubrozdini-
mai, jbrėžimai) nelaikomi draudžiamaisiais jvykiais, nors per juos tuoj pat ar po kurio laiko ligo sukėlėjai patenka j organizmą. Pa- siutligės ar stabligės atveju šis apribojimas negalioja. Infekcijoms, sukeltoms gydymo metu, taikytinas 3.4.1.5. papunktis;
3.4.1.5. sveikatos sutrikimų dėl gydymosi ar operacijų, kurias ap- draustasis atlieka sau ar leidžia atlikti. Jeigu operacija ar gydymas (spindulinis, fizioterapinis ar medikamentinis) buvo būtinas dėl nelaimingo atsitikimo, tuomet tai vertinama kaip draudžiamasis jvykis;
3.4.1.6. pilvo ertmės ar pilvo apatinės dalies pažeidimų (trūkio, išvaržos). Draudimo apsauga galioja ir šiuo atveju, jei tokius pa- žeidimus sąlygoja prievartinis išorinis poveikis, numatytas šiose taisyklėse;
3.4.1.7. raiščių disko sužalojimų, taip pat kraujavimų iš vidaus organų ir smegenų. Šiais atvejais Draudimo apsauga galioja jei jų pagrindinė priežastis buvo nelaimingas atsitikimas, vertintinas kaip draudžiamasis jvykis;
3.4.1.8. patologinių sutrikimų dėl psichinių reakcijų, nepriklauso- mai nuo to, kas jas sukėlė.
4. Draudimo objektas
4.1. Priklausomai nuo draudimo sutarties turinio, jmonės, prekiau- jančios transporto priemonėmis ir atliekančios techninj aptarnavimą, transporto priemonių draudimo objektas gali būti turtiniai interesai:
4.1.1. Susiję su draudėjo padaryta žala fizinio asmens turtui ar tam fiziniam asmeniui, taip pat žala, padaryta juridiniam asmeniui.
4.1.2. Susiję su jmonės transporto priemonių valdymu, naudojimu, disponavimu.
4.1.3. Susiję su nelaimingais atsitikimais autojvykio metu.
4.2. Pagal šias taisykles pagrindine rizika yra laikoma jmonės, pre- kiaujančios transporto priemonėmis ir atliekančios techninj aptarnavi- mą, transporto priemonės kasko draudimo rizika.
5. Draudimo galiojimo teritorija
5.1. Draudimo apsauga galioja draudimo liudijime (polise) nurodyto- je teritorijoje.
6. Draudimo sumų, draudimo jmokų dydžių apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir pasekmės dėl jų nesilaikymo
6.1. Draudžiant jmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis ir atliekančios techninj aptarnavimą sausumos transporto priemonių ci- vilinę atsakomybę, transporto priemones bei keleivius nuo nelaimingų atsitikimų autojvykio metu, draudimo jmokos dydis apskaičiuojamas pagal šiuos draudikui pateiktus duomenis:
a) visų jmonėje dirbančių žmonių, išskyrus valytojus, skaičių,
b) jmonės darbuotojų ir transporto priemonių techniniame aptar- navime dalyvaujančių darbuotojų skaičių,
c) jmonei priklausančių neregistruotų, tačiau registruotinų trans- porto priemonių ir kitiems asmenims priklausančių neregistruo- tų, tačiau registruotinų transporto priemonių skaičių,
d) jmonei išduotų laikinų tranzitinių numerių skaičių,
e) jmonei paskirtų prekybinių raudonų numerių skaičių, f) jmonės veiklos tipą,
g) transporto priemones, esančias kitose jmonei priklausančiose ir draudimo liudijime (polise) jvardintose teritorijose,
h) draudimo trukmę ir galiojimo teritoriją,
i) draudimo sumas ir rizikas, nuo kurių pageidaujama apdrausti jmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis ir atliekančios techninj aptarnavimą, sausumos transporto priemones.
6.2. Apskaičiuojant draudimo jmoką pagal 6.1 punktą, ji gali būti ko- reguojama, atsižvelgiant j drausmingumo (nedrausmingumo) katego- rijas.
6.3. Drausmingumo ar nedrausmingumo kategorija siejama su drau- dimo sutartimi. Šių taisyklių prasme drausmingumu yra vadinamas draudžiamųjų jvykių nebuvimas per draudimo metus.
6.4. Yra 5 drausmingumo kategorijos nuo T1 iki T5, 0 kategorija bei 5 nedrausmingumo kategorijos nuo N1 iki N5.
6.5. Draudėjui, pirmą kartą pagal šias taisykles sudarančiam jmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis ir atliekančios techninj aptar- navimą, transporto priemonių draudimo sutartj, suteikiama 0 katego- rija.
6.6. Draudimo jmokos mokėjimo pagrindas yra draudėjo ir draudiko pasirašyta draudimo sutartis.
6.7. Draudimo jmoka mokama draudimo jmonei grynaisias pinigais arba naudojantis banko ar pašto paslaugomis.
6.8. Draudimo jmokos mokėjimo tvarka:
6.8.1. Visais atvejais draudimo sutarties jsigaliojimas yra siejamas su visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimu, t.y. draudimo su- tartis jsigalioja tik po to, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą drau- dimo jmoką, neatsižvelgiant j tai, ar draudimo sutartyje numatyta, kad visa ar pirma draudimo jmoka privalo būti sumokėta sutarties sudarymo dieną, ar sutartyje yra numatytas vėlesnis visos ar pirmos draudimo jmokos sumokėjimo terminas:
6.8.1.1. jeigu draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pir- ma draudimo jmoka privalo būti sumokėta draudimo sutarties sudarymo dieną, ir draudėjas tinkamai jvykdo prievolę mokėti draudimo jmoką (t.y. nurodytu terminu ir mokėjimo būdu sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką), tai draudimo sutartis jsigalioja nuo sutartyje nurodyto numatomo draudimo laikotarpio pradžios die- nos ir valandos, o draudimo apsauga yra taikoma tik po draudimo sutarties jsigaliojimo jvykusiems draudžiamiesiems jvykiams;
6.8.1.2. jeigu draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pir- ma draudimo jmoka privalo būti sumokėta vėliau nei draudimo sutarties sudarymo dieną, ir draudėjas tinkamai jvykdo prievolę mokėti draudimo jmoką (t.y. nurodytu terminu ir mokėjimo būdu sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką), tai draudimo sutartis jsi- galioja nuo draudimo jmokos sumokėjimo momento, o draudimo apsauga yra taikoma ir draudžiamiesiems jvykiams, apie kuriuos draudimo sutarties šalys nežinojo sudarydamos draudimo sutartj, jvykusiems nuo sutartyje nurodytos numatomos draudimo lai- kotarpio pradžios dienos ir valandos iki sutarties jsigaliojimo mo- mento (t.y. draudimo apsauga yra taikoma retroaktyviai);
6.8.1.3. jeigu draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo jmoką praleidus draudimo sutartyje numatytą jmokos sumokėjimo ter- miną, tai neatsižvelgiant j tai, ar draudimo jmoka privalėjo būti sumokėta sutarties sudarymo dieną, ar sutartyje buvo numaty- tas vėlesnis jos sumokėjimo terminas, draudimo sutartis jsigalio- ja tik nuo 3 kalendorinės dienos, einančios po draudimo jmokos sumokėjimo, 00 valandų, o draudimo apsauga yra taikoma tik po draudimo sutarties jsigaliojimo jvykusiems draudžiamiesiems jvy- kiams;
6.8.1.4. visais šių taisyklių 6.8.1., 6.8.1.1–6.8.1.3 punktuose nu- matytais atvejais draudimo apsauga pradedama taikyti ne anks- čiau nei draudimo sutartyje nurodyta numatomo draudimo laiko- tarpio pradžia.
6.8.2. Draudėjas moka draudimo jmoką vieną kartą per draudimo metų ketvirtj, jeigu draudimo liudijime (polise) nėra nurodoma kitaip.
6.9. Draudėjui draudimo sutartyje numatytu terminu nesumokėjus atidėtos draudimo jmokos ar jos dalies, draudikas praneša draudėjui raštu, kad po 15 dienų nuo pranešimo apie nesumokėtą jmoką išsiunti- mo draudimo apsauga bus sustabdyta, o po 30 dienų nuo šio praneši- mo išsiuntimo - draudimo sutartis pasibaigs.
6.10. Jeigu draudėjas sumokės draudimo jmoką laikotarpiu nuo drau- dimo apsaugos sustabdymo iki jos pasibaigimo, nurodyto šių taisyklių
6.9. punkte, draudimo apsauga bus atnaujinta nuo 3 (trečios) dienos, einančios po jmokos sumokėjimo, 00 val.
6.11. Išnykus apdraustam objektui, draudėjas atleidžiamas nuo parei- gos mokėti draudimo jmokas (premijas).
6.12. Jei draudimo liudijime nėra nurodoma kitaip, draudimo liudijime nurodyta draudimo suma yra didžiausia galima draudimo išmoka kie- kvieno draudžiamojo jvykio atveju, išskyrus šių taisyklių 8.2 numatytus atvejus. Išlaidomis laikomos be išimčių visos draudimo išmokos.
6.13. Draudimo jmoka ir draudimo suma draudimo liudijime gali būti nurodoma nacionaline ir/ar užsienio valiuta. Draudimo jmokos ir iš- mokos gali būti mokamos nacionaline ir/ar užsienio valiuta, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos jstatymams. Metinė draudimo jmoka perskaičiuojama j nacionalinę valiutą mokėjimo dienos oficialiu valiutos kursu.
7. Draudimo sutarties galiojimo terminai
7.1. Draudimo sutartis jsigalioja rytojaus dieną nuo 00:00 val. po pir- mos draudimo jmokos dalies sumokėjimo, bet ne anksčiau draudimo liudijime (polise) numatytos dienos ir valandos.
7.2. Įmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis ir atliekančios techninj aptarnavimą, transporto priemonių draudimo sutartis suda- roma vieneriems metams.
7.3. Atskirame draudiko rašte gali būti nurodoma, kad draudikas su- teikia draudėjui laikinąją draudimo apsaugą, kol nėra baigtas rizikos jvertinimas arba nėra galutinai susitarta dėl draudimo jmokos dydžio. Laikinoji draudimo apsauga pasibaigia nuo to momento, kai draudikas nustato draudimo riziką, kai šalys susitaria dėl draudimo jmokos dy- džio arba nuo momento, nurodyto draudiko rašte. Nesudarius draudi- mo sutarties, laikina draudimo apsauga yra laikoma negaliojančia nuo pat pirmos jos suteikimo dienos ir draudikas nėra jpareigotas mokėti draudimo išmokų dėl draudžiamųjų jvykių, atsitikusių laikinos drau- dimo apsaugos laikotarpiu. Laikinosios draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu taikomos visos šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios draudėjo ir draudiko statusą bei draudimo apsaugos apimtj.
7.4. Draudėjui nutraukus gamybinę ir/ar komercinę veiklą, susijusią su automobilių pardavimu bei techniniu aptarnavimu, draudimo su- tartis gali būti nutraukta. Jei draudimo sutartis nutraukiama šiuo pa- grindu, draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos (premijos), kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
8. Dvigubas draudimas ar draudimas padidintomis sumomis
8.1. Jei tas pats ar kitas draudėjas sudarė ar ketina sudaryti kitą draudimo sutartj ir apdraudžia transporto priemones antrąkart nuo vienos iš jau apdraustų rizikų, jis privalo per 7 dienas nuo kitos drau- dimo sutarties sudarymo raštu pranešti draudikui apie kitą draudiką ir nurodyti kitos draudimo sutarties draudimo sumą. Pranešti nebūtina, jei ta pati transporto priemonė apdraudžiama nuo kitos rizikos.
Draudimo išmoką kiekvienas draudikas moka proporcingai sudarytų draudimo sutarčių sumoms, kad bendra draudimo išmokų suma nevir- šytų bendro žalos dydžio.
8.2. Nustačius, kad draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma viršija apdraustos transporto priemonės vertę, tai draudimo sutartis negalioja dėl tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę. Tačiau išmokėta draudimo vertę viršijanti draudimo išmoka negali būti išieškota.
8.2.1. Draudimo vertė pagal šias taisykles suprantama kaip trans- porto priemonės rinkos vertė, buvusi draudžiamojo jvykio dieną.
8.2.2. Transporto priemonės rinkos vertė – tai pinigų suma, už ku- rią transporto priemonė galėtų būti parduota, transporto priemonei patekus j rinką, sudarius tiesioginj komercinj sandorj tarp norinčių ją pirkti ir norinčių ją parduoti, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.
8.3. Jeigu draudimo suma buvo padidinta dėl draudėjo apgaulės, draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia ir atlyginti jam padarytus nuostolius, kiek jų nepadengia gauta draudi- mo jmoka.
9. Ikisutartinės draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
9.1. Draudikas turi teisę reikalauti iš asmens, ketinančio sudaryti draudimo sutartj, pateikti visą informaciją, reikalingą draudimo rizikai jvertinti, jskaitant informaciją apie draudėjo visų jmonėje dirbančių žmonių, išskyrus valytojus, skaičių, transporto priemonių techniniame aptarnavime dalyvaujančių jmonės darbuotojų skaičių, jmonei pri- klausančių neregistruotų tačiau registruotinų transporto priemonių ir kitiems asmenims priklausančių neregistruotų, tačiau registruotinų transporto priemonių skaičių, jmonei išduotų laikinų tranzitinių nume- rių skaičių, jmonei paskirtus prekybinius raudonus numerius, jmonės veiklos tipą, transporto priemones esančias kitose jmonei priklausan- čiose jvardintose teritorijose, draudimo trukmę ir galiojimo teritoriją, draudimo sumas ir rizikas, nuo kurių pageidaujama apdrausti jmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis ir atliekančios techninj aptar- navimą, transporto priemones bei draudiko reikalavimu pateikti infor- maciją apie kitas aplinkybes, galinčias turėti jtakos draudimo rizikos jvertinimui.
9.2. Draudikas privalo suteikti draudėjui informaciją apie draudiko pavadinimą, draudiko jmonės rūšj, adresą, draudiko padalinio ar drau- diko atstovo adresą (jei draudimo sutartis sudaroma ne draudiko bu- veinėje), iš draudimo sutarties kylančių ir su ja susijusių ginčų sprendi- mo tvarką, draudiko elgesj, kai draudėjas pažeidžia draudimo sutarties sąlygas, galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus, draudimo su- tarčiai taikomą teisę, draudimo sutarties nutraukimo sąlygas ir būdus, nedraudžiamuosius jvykius ir kitus atvejus, kai draudikas turi teisę atsi- sakyti mokėti arba sumažinti draudimo išmoką, o taip pat supažindinti draudėją su Įmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis ir atlie- kančios techninj aptarnavimą, draudimo taisyklėmis ir išduoti Įmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis ir atliekančios techninj aptar- navimą, draudimo taisyklių kopiją.
9.3. Draudikas arba jo jgaliotas atstovas turi teisę dalyvauti, pildant pranešimą.
10. Draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos draudimo sutarties galiojimo metu
10.1. Draudikas privalo:
a) jvykus draudžiamajam jvykiui mokėti draudimo išmoką;
b) draudėjui pareikalavus ir jam apmokėjus, išduoti draudimo liu- dijimo (poliso) dublikatą ar kitus draudimo sutarties sudarymą patvirtinančius dokumentus;
c) neskelbti informacijos apie draudėją ar kitus asmenis, jų turtinę padėtj, gautos vykdant draudimo sutartj, išskyrus jstatymų nu- statytus atvejus;
d) sumažėjus draudimo rizikai, pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo jmoką (premiją).
10.2. Draudikui, išmokėjusiam transporto priemonės kasko draudimo išmoką pereina šios išmokos ribose reikalavimo teisė, kurią draudėjas ar asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, turi asmeniui, atsakin- gam už žalos padarymą.
Draudėjas ar asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, privalo per- duoti draudikui visus dokumentus ir jrodymus, taip pat pranešti jam visus duomenis, kurie yra reikalingi draudikui jgyvendinti perėjusią rei- kalavimo teisę.
Jeigu draudėjas ar asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, atsisa- kė savo reikalavimo teisės arba draudikui ją jgyvendinti tapo negalima dėl draudėjo ar asmens, turinčio teisę gauti draudimo išmoką kaltės, draudikas neprivalo mokėti visos draudimo išmokos ar atitinkamos jos dalies. Šiuo atveju draudikas taip pat turi teisę reikalauti grąžinti jau išmokėtą draudimo išmoką.
10.3. Draudėjas privalo:
a) laiku mokėti draudimo jmokas,
b) laikytis teisinių normų, žinybinių arba sutartų saugumo priemo- nių, pateikti draudimo jmonei informaciją apie sudarytas ar keti- namas sudaryti jmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis
ir atliekančios techninj aptarnavimą, sausumos transporto prie- monių draudimo sutartis,
c) ketvirčiais pateikti draudimo jmonei, jos reikalavimu, teisingai užpildytą pranešimą su nurodytais draudimo jmokai (premijai) apskaičiuoti reikalingais duomenimis,
d) tuoj pat, kai tik sužinojo, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesj nuo sužinojimo dienos raštu informuoti draudiką apie esminius draudimo sutartyje numatytų aplinkybių pasikeitimus, dėl kurių padidėja arba gali padidėti draudimo rizika. Draudikas, kuriam buvo pranešta apie draudimo rizikos padidėjimą, turi teisę rei- kalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti drau- dimo jmoką (premiją). Jeigu draudėjas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mokėti didesnės draudi- mo jmokos (premijos), draudikas turi teisę kreiptis j teismą dėl draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Jeigu draudėjas nepraneša apie draudimo rizikos padidėjimą per nustatytus terminus, draudikas turi teisę reika- lauti nutraukti sutartj ir atlyginti nuostolius tiek, kiek jų nepa- dengia gautos draudimo jmokos (premija). Tačiau draudikas neturi teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartj, jeigu išnyko aplinkybės, galėjusios sukelti draudimo rizikos padidėjimą. Išny- kus apdraustai rizikai, draudėjas atleidžiamas nuo pareigos mo- kėti draudimo jmokas už tą riziką nuo jos išnykimo dienos. Apie apdraustos rizikos išnykimą draudėjas privalo per vieną mėnesj informuoti draudiką. Šiuo atveju draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką.
10.4. Jei pranešimas, nurodytas šių taisyklių 10.3. d) papunktyje, yra nepateikiamas draudikui, nepaisant jspėjimo, draudikas gali pareika- lauti sumokėti 150% paskutinės mokėtos draudimo jmokos.
10.5. Draudėjui dėl neatsargumo nepateikus informacijos draudimo rizikai jvertinti ir draudimo jmokai apskaičiuoti pagal šių taisyklių 9.1:
10.5.1. draudikas privalo ne vėliau kaip per du menesius nuo šių aplinkybių sužinojimo pasiūlyti draudėjui pakeisti draudimo sutartj. Jei draudėjas atsisako tai padaryti arba per vieną mėnesj neatsako j pateiktą pasiūlymą, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti draudi- mo sutartj;
10.5.2. jvykus draudžiamajam jvykiui draudikas išmoka draudimo iš- mokos, kuri būtų išmokama, draudėjui jvykdžius savo pareigą pagal šių taisyklių 9.1, proporcingą sutartos draudimo jmokos ir draudimo jmokos, kuri būtų nustatytą draudėjui, jei jis būtų jvykdęs šių taisy- klių 9.1.numatytą pareigą, santykiui.
10.6. Rizikos padidėjimo atvejis po prašymo pateikimo yra tuomet, kai dėl pasikeitusios jmonės veiklos, susijusios su automobilių prekyba ir techniniu aptarnavimu, pobūdžio pasikeičia rizika, ar dėl kitų priežasčių pasikeičia kita informacija, kurią prašyme (pranešime) nurodė draudė- jas.
10.7. Visos šių taisyklių bei sutarties nuostatos, kuriose minimas drau- dėjas, atitinkamai taikomos ir jo jgaliotiems atstovams.
11. Draudėjo pareigos draudžiamojo jvykio atveju
11.1. Atsitikus draudžiamajam jvykiui, draudėjas :
11.1.1. Privalo apie kiekvieną draudžiamąjj jvykj nedelsiant (per 24 val.) žodžiu, o papildomai per 7 (septynias) kalendorines dienas raštu (faksograma) informuoti draudiką; apie apdraustos transporto prie- monės vagystę privalo informuoti draudiką nedelsiant (per 24 val.) žodžiu, o papildomai per 48 valandas raštu (faksograma);
11.1.2. Privalo apie kiekvieną draudžiamąjj atvejj pranešti policijai ir jos protokolą pateikti draudikui;
11.1.3. Privalo teisingai užpildyti draudiko pateiktą pranešimo apie draudžiamąjj jvykj blanką ir nedelsiant pristatyti draudikui;
11.1.4. draudėjas privalo imtis priemonių, kurių pagalba būtų išveng- ta žalos arba ji būtų sumažinta ir laikytis draudiko nurodymų, jei to- kie buvo duoti;
11.1.5. Privalo imtis veiksmų, kad kaip galima greičiau būtų paruošia- mi draudikui reikalingi pranešimai bei išvados;
11.1.6. Privalo leisti draudikui atlikti žalos padarymo priežasties ir dy- džio tyrimus, suteikti draudikui pilną ir teisingą informaciją ir pateikti jo reikalaujamus dokumentus;
11.1.7. Jei draudžiamojo jvykio pasekoje bus pradėtas ikiteisminis ty- rimas arba bus surašyti oficialūs ar teisiniai dokumentai, draudėjas privalo apie tai nedelsiant pranešti draudikui raštu. Tas pats galioja ir transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo atveju, kai dėl jvykio pradedamas teismo procesas;
11.1.8. Jei iškeliama byla, draudėjas privalo perleisti bylos vedimą draudikui, o draudiko paskirtam advokatui suteikti jgaliojimus ir visą reikiamą informaciją;
11.1.9. Draudėjas neturi teisės be išankstinio draudiko sutikimo pri- pažinti ar patenkinti žalos atlyginimo reikalavimo;
11.1.10.Prieš suremontuodamas savo transporto priemonę ar kitaip ją panaudodamas, gauti draudiko nurodymus; taip pat privalo suda- ryti draudikui galimybę apžiūrėti sugadintą transporto priemonę;
11.1.11.Atsitikus autojvykiui, kurio metu buvo ar gali būti padaryta žala transporto priemonės keleivių sveikatai ir/ar gyvybei, jei tai jma- noma, privalo nedelsiant iškviesti gydytoją ir apie jvykj nedelsiant pranešti draudikui, vykdyti gydytojo nurodymus, bei imtis visų jma- nomų priemonių, kad būtų išvenga neigiamų nelaimingo atsitikimo pasekmių ar jos būtų sumažintos;
11.1.12. Privalo suteikti galimybę draudiko jpareigotam gydytojui ap- žiūrėti apdraustąjj.
11.2. Gydytojai, gydę ar apžiūrėję apdraustąjj, taip pat gydytojai, ku- rių pacientu apdraustasis buvo anksčiau, kiti draudikai, yra jpareigoti suteikti visą reikiamą informaciją. Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartj, atleidža visus jj gydžiusius medicininių jstaigų gydytojus nuo pareigos saugoti mediko paslaptis.
11.3. Jei nelaimingas atsitikimas baigėsi mirtimi, tai apie tai būtina pranešti draudikui nedelsiant (per 24 val.) žodžiu, o papildomai per 3 kalendorines dienas (72 valandas) raštu, net jeigu apie patj nelaimingą atsitikimą jau buvo pranešta. Pranešti reikia raštu (faksograma) arba atvykstant j draudiko centrinę būstinę, arba j regioninj pardavimo cen- trą. Draudikas turi teisę reikalauti, kad būtų atliktas skrodimas, kurj at- liktų jo paskirtas gydytojas.
12. Žalos nustatymo tvarka
12.1. Įmonės, prekiaujančios automobiliais ir atliekančios techninj aptarnavimą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir transporto priemonių kasko draudimas.
12.1.1. Gavęs pranešimą apie draudžiamąjj jvykj, draudikas ar jo at- stovas nedelsiant pateikia draudėjui arba asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką, užpildyti pranešimo apie draudžiamąjj jvykj blanką. Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, raštu papildytų pateiktą drau- džiamojo jvykio aplinkybių aprašymą, jei šis, draudiko nuomone, nėra pakankamai išsamus.
12.1.2. Draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, privalo raštu išsamiai atsakyti j draudiko anketos klausimus ir pa- teikti užpildytą anketą draudikui.
12.1.3. Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka draudžiamojo jvykio tyrimą, kurio metu apklausiami jvykio liudytojai, apžiūrima jvykio vieta, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gy- dymo, medicininės ekspertizės jstaigos, o taip pat organizacijos, ku- riose yra sudaromi psichoneurologinio, toksikologinio, narkologinio jskaitų sąrašai. Esant reikalui draudikas daro nuotraukas, transporto priemonės vagystės atveju – raktų techninę ekspertizę.
12.1.4. Išlaidas, kurios reikalingos transporto priemonės arba jos da- lių vertei, kokia ji buvo jvykio metu, atstatyti nustato draudiko pa- skirtas asmuo. Tam reikalingus dokumentus, ypač fotonuotraukas, privalo pristatyti draudėjas. Tas pats galioja ir nustatant transporto priemonės vertę prieš jvykj ar vagystę, o taip pat transporto priemo- nės dalių po jvykio likutinę vertę.
12.1.5. Xxxxxxxx xxxxxxxx asmens išvados yra privalomos, jei nėra jrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties. Ekspertais draudi- kas negali skirti asmenų, kurie yra draudėjo konkurentai ar turi su jais verslo ryšius, taip pat asmenų, kurie dirba pas konkurentus arba verslo partnerius, arba susiję panašiais ryšiais su jais.
12.1.6. Ekspertų išvadose draudiko pasirinkimu gali būti nurodoma:
a) sunaikintų, sugadintų ar dingusių detalių sąrašas, jų vertės prieš draudžiamąjj jvykj;
b) remonto darbų apimtis, vertė, keičiamų detalių kaina, jvertinus transporto priemonės nusidėvėjimą;
c) sunaikintų, sugadintų detalių likutinės vertės;
d) kita žalai nustatyti reikalinga informacija.
12.1.6.1. Ekspertizės išlaidas apmoka draudikas.
12.1.6.2. Ekspertų veiksmai nepanaikina ir nekeičia draudėjo par- eigų, nustatytų šių taisyklių 11 punkte.
12.2. Įmonės, prekiaujančios automobiliais ir atliekančios techninj ap- tarnavimą, transporto priemonių keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų autojvykio metu.
12.2.1. Gavęs pranešimą apie nelaimingą atsitikimą, draudi- kas ar jo atstovas nedelsiant pateikia draudėjui arba asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką, užpildyti pranešimo apie nelaimingą atsitikimą blanką. Draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką, raštu papildytų pateiktą draudžiamojo jvykio aplinkybių aprašymą, jei šis, draudiko nuomone, nėra pakankamai išsamus.
12.2.2. Draudėjas arba asmuo, turintis teisę gauti draudimo iš- moką, privalo raštu kaip galima išsamiai atsakyti j draudiko anke- tos klausimus ir pateikti užpildytą anketą draudikui.
12.2.3. Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka nelaimin- go atsitikimo tyrimą, kurio metu apklausiami jvykio liudytojai, apžiūrima jvykio vieta, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gydymo, medicininės ekspertizės jstaigos, o taip pat organizacijos, kuriose yra sudaromi psichoneurologinių, toksiko- loginių, narkologinių jskaitų sąrašai. Esant reikalui draudikas daro nuotraukas.
12.2.4. Draudimo išmokos dydj nustato draudiko medicininės tarnybos darbuotojai, atsižvelgdami j nukentėjusj apdraustąjj asmenj gydžiusiųjų medikų konsultacijas, siūlymus, išvadas ir nu- kentėjusiojo asmens reabilitacijos efektyvumą.
12.2.5. Draudiko medicininės tarnybos darbuotojų išvados yra privalomos, jei nėra jrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties.
13. Draudimo išmokų apskaičiavimas
13.1. Įmonės, prekiaujančios automobiliais ir atliekančios techninj aptarnavimą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas.
13.1.1. Nuostolius, kuriuos trečiasis asmuo patiria kelių eismo jvykio metu, atlygina draudikas pagal civilinę atsakomybę reguliuojančius Lietuvos Respublikos jstatymus.
13.1.2. Draudimo išmoka negali neviršyti draudimo liudijime (polise) nurodytos draudimo sumos kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju.
13.1.3. Tretiesiems asmenims už jvykio metu apgadintų, sugadintų ar sunaikintų transporto priemonės dalių arba kitokių daiktų pakeiti- mą naujais draudikas atlygina jų vertę, atimdamas ekspertų nusta- tytą transporto priemonės arba kitų daiktų nusidėvėjimo laipsnj.
13.1.4. Transporto priemonės nusidėvėjimo laipsnis yra paskaičiuoja- mas pagal 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 LR Susisiekimo ministro ir LR Finansų ministro jsakymu Nr. 120 patvirtintą Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją (Valstybės žinios, 2000. Nr.33-946) su vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais ar juos keičiančiais teisės aktais.
13.2. Įmonės, prekiaujančios automobiliais ir atliekančios techninj ap- tarnavimą, sausumos transporto priemonių kasko draudimas.
13.2.1. Draudikas atlygina dokumentais patvirtintas remonto išlai- das, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių rinkos vertei, kokia ji buvo jvykio metu, atkurti. Vagystės, pagrobimo ar apiplėšimo atveju draudikas atlygina išlaidas, prilygstančias transporto priemo- nės rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo jvykio metu. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo liudijime (polise) nurodytos draudi- mo sumos. Transporto priemonės visiško sunaikinimo atveju drau- dikas atlygina išlaidas, prilygstančias transporto priemonės rinkos vertės, kokia ji buvo draudžiamojo jvykio metu, ir likusių nesugadintų dalių skirtumui. Transporto priemonė laikoma visiškai sunaikinta tuo atveju, kai jos numatomo remonto išlaidos ir likusių nesugadintų da- lių vertė viršija arba yra lygi transporto priemonės rinkos vertei, kokia ji buvo draudžiamojo jvykio metu.
Po draudžiamojo jvykio likusios ir senos transporto priemonės dalys lieka draudėjui. Jų vertė išskaitoma iš draudimo išmokos.
13.2.2. Remonto išlaidos- tai būtina tam tikra pinigų suma, draudžia- mojo jvykio metu atsiradusiems apgaminimams (sugadinimams) pašalinti. Taip pat kompensuojamos apdraustos transporto priemo- nės iškėlimo iš jvykio vietos ir krovimo j kitą transporto priemonę bei būtinos transporto priemonės vienkartinio transportavimo išlaidos iš autoavarijos vietos iki artimiausio autoserviso ar pastovios trans- porto priemonės buvimo vietos, neviršijančios 5% draudimo išmo- kos, tačiau išmoka už šias išlaidas negali viršyti 1500 EUR. Draudikas apmoka didesnes transportavimo išlaidas tuo atveju, jei šios išlaidos padėjo sumažinti nuostolių dydj dėl apdraustos transporto priemo- nės apgadinimo (sugadinimo) draudžiamojo jvykio metu ir jų dydis buvo iš anksto raštu suderintas su draudiku. Visos išlaidos jrodomos pateikus sąskaitas ar kitokius juridinę galią turinčius dokumentus.
13.2.3. Jei draudėjas atsisako remontuoti savo transporto priemo- nę, tai išlaidas, reikalingas transporto priemonės remontui, nustato draudiko paskirtas asmuo (ekspertas). Eksperto paslaugas apmoka draudėjas. Išmokėjus draudimo išmoką, draudiko paskirto asmens sudarytame akte išvardintų transporto priemonės dalių atžvilgiu draudimo apsauga nesuteikiama be atskiro suderinimo su draudiku.
13.2.4. Draudikas neapmoka už transporto priemonės pakeitimus, pagerinimus, už remontą dėl susidėvėjimo, vertės, išvaizdos ar ga- lingumo sumažėjimo, pervežimo, skubaus detalių pristatymo išlai- dų, išlaidų dėl transporto priemonės prastovų bei kuro sąnaudų. Draudikas taip pat neapmoka išlaidų toms transporto priemonės da- lims ar skysčiams, kurie buvo pakeisti (išleisti) dėl atliekamo remon- to technologijos, bet ne dėl tiesioginio draudžiamojo jvykio poveikio. Draudikas taip pat neapmoka baudų, kurias dėl draudžiamojo jvykio turėjo sumokėti draudėjas.
13.2.5. Jei po jvykio remontuojant transporto priemonę pažeistos detalės pakeičiamos naujomis originaliomis gamyklos-gamintojos detalėmis, tai draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką, atsi- žvelgdamas j nusidėvėjimą.
13.2.6 Transporto priemonės nusidėvėjimo laipsnis yra paskaičiuoja- mas pagal 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 LR Susisiekimo ministro ir LR Finansų ministro jsakymu Nr. 120 patvirtintą Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukciją (Valstybės žinios, 2000. Nr.33-946) su vėlesniais jų pakeitimais ir papildymais bei juos keičiančiais teisės aktais.
13.2.7 Draudėjas remontuojamų transporto priemonių detalių kai- nas sąmatose nurodo savikainomis.
13.2.8. Draudimo liudijime (polise) numatytos besąlyginės išskaitos galioja kiekvienai transporto priemonei ir kiekvienam draudžiama- jam jvykiui. Besąlyginė išskaita – tai suma, kurią kiekvieno draudžia- mojo jvykio atveju apmoka pats draudėjas ir draudiko atsakomybė kiekvieno draudžiamojo jvykio atveju lygi nuostolio dydžiui, atėmus besąlyginę išskaitą. Besąlyginė išskaita gali būti išreikšta absoliučiu skaičiumi ir/arba procentais nuo nuostolio dydžio.
13.3. Įmonės, prekiaujančios automobiliais ir atliekančios techninj aptarnavimą, sausumos transporto priemonių keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų autojvykio metu.
13.3.1. Išmokos dydis priklauso nuo negalios laipsnio.
13.3.2. Nustatomi šie negalios laipsniai, kai visiškai netenkama orga- nų ar pasireiškia jų funkcinis nepajėgumas, išskyrus atvejus, kai nu- statomas aukštesnis ar žemesnis negalios laipsnis (% nuo draudimo sumos):
netekus ar nevaldant rankos iki peties sąnario 70%
rankos aukščiau alkūnės sąnario | 65% |
rankos žemiau alkūnės sąnario | 60% |
plaštakos iki riešo | 55% |
nykščio | 20% |
smiliaus | 10% |
kito piršto | 5% |
kojos aukščiau šlaunies vidurio | 70% |
kojos iki šlaunies vidurio | 60% |
kojos žemiau kelio | 50% |
kojos nuo blauzdos vidurio | 45% |
pėdos iki pėdos sąnario | 40% |
didžiojo kojos piršto | 5% |
kito kojos piršto | 2% |
akies | 50% |
klausos viena ausimi | 30% |
uoslės | 10% |
skonio | 5% |
13.3.3. Dalinai netekus ar sutrikus 13.3.2 papunktyje išvardintų kūno dalių ar jutimo organų funkcijoms, išmokama dalis pagal 13.3.2 nu- statytos procentinės išraiškos.
13.3.4. Jei dėl nelaimingo atsitikimo sužalota kūno dalis ar jutimo or- ganas, kurių netekimas nenumatytas 13.3.2 ir 13.3.3 papunkčiuose, tai fizinis ar psichinis sutrikimas nustatomas mediciniškai.
13.3.5. Jei dėl nelaimingo atsitikimo pakenktos kelios fizinės ar psi- chinės funkcijos, negalios laipsnis nustatomas pagal 13.3.2 papunktj juos sudedant. Tačiau ši suma negali viršyti 100%.
13.3.6. Jei dėl nelaimingo atsitikimo pakenkiama fizinė ar psichi- nė funkcija, kuri jau anksčiau buvo pastoviai sutrikusi, tai negalios laipsnis apskaičiuojamas pagal 13.3.2 papunktj, atimant atitinkamai prieš tai turėtą negalios laipsnj.
13.3.7. Jei per metus po nelaimingo atsitikimo, apdraustasis miršta dėl to paties nelaimingo atsitikimo, tai prarandama reikalavimo tei- sė j išmoką dėl negalios.
13.3.8. Jei apdraustasis miršta per metus po nelaimingo atsitikimo, bet ne dėl nelaimingo atsitikimo jtakos arba miršta praėjus daugiau kaip metams nepriklausomai nuo priežasties, ir buvo pareikšta reika- lavimo teisė dėl išmokos už negalią pagal 14.4 a), tai išmoka už nega- lią mokama pagal negalios laipsnj, nustatytą, remiantis paskutiniais medicininio patikrinimo duomenimis.
13.3.9. Jei, esant negaliai, numatoma mokėti pensiją (14.4 a)), tai mokamos šios metinės draudimo išmokos nuo kiekvieno tūkstančio eurų draudimo sumos negalios atveju. Apskaičiuojant šią sumą re- miamasi žmogaus amžiumi - kiek pilnų metų nukentėjęs turėjo ne- laimingo atsitikimo dieną.
Amžius Metinė pensija
Vyrai | Moterys | |
65 | 106,22 | 87,89 |
66 | 110,52 | 91,34 |
67 | 115,08 | 95,08 |
68 | 119,90 | 99,13 |
69 | 125,01 | 103,52 |
70 | 130,41 | 108,29 |
71 | 136,12 | 113,46 |
72 | 142,16 | 119,08 |
73 | 148,57 | 125,16 |
74 | 155,38 | 131,71 |
75 ir daugiau | 162,65 | 138,89 |
13.3.10. Pensija mokama pasibaigus gydymui, ne vėliau kaip praė- jus metams po nelaimingo atsitikimo, iki tų metų ketvirčio pabaigos, kuriais miršta apdraustasis. Ji kaskart išmokama iš anksto, metų ke- tvirčio pirmąją dieną.
13.3.11. Draudėjas ir draudikas gali kasmet trejų metų laikotarpyje po pirmojo pensijos skyrimo reikalauti pakartotinai nustatyti pensi- jos dydj.
14. Draudimo išmokų rūšys
14.1. Kiekvienu konkrečiu atveju draudimo išmokų rūšys ir draudimo sumos numatomi draudimo sutartyje. Reikalavimams pagrjsti ir drau- dimo išmokos dydžiui nustatyti taikomi žemiau išdėstyti nurodymai.
14.2. Priklausomai nuo trečiųjų asmenų reikalavimų dėl žalos atlygi- nimo rūšies, yra skiriamos tokios Įmonės, prekiaujančios automobiliais ir atliekančios techninj aptarnavimą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išmokų rūšys:
a) draudimo išmoka dėl žalos asmens sveikatai ar dėl gyvybės atė- mimo,
b) draudimo išmoka dėl žalos turtui.
14.3. Įmonės, prekiaujančios automobiliais ir atliekančios techninj ap- tarnavimą transporto priemonių kasko draudimas apima serijinės, t.y. gamyklos-gamintojos sukomplektuotos konstrukcijos transporto prie- monės sugadinimą ir/ar sunaikinimą.
14.4. Priklausomai nuo draudžiamojo jvykio pobūdžio, Įmonės, pre- kiaujančios automobiliais ir atliekančios techninj aptarnavimą, trans- porto priemonių keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų autojvy- kio metu yra skiriamos tokios draudimo išmokų rūšys:
a) draudimo išmoka dėl negalios; jei nelaimingas atsitikimas są- lygoja ilgai besitęsiantj apdraustojo asmens fizinio ar psichinio pajėgumo netekimą (negalią), tai draudėjas turi teisę reikalauti draudimo išmokos iš negalios atvejui sutartos draudimo sumos. Xxx, jvykus nelaimingam atsitikimui apdraustajam buvo sukakę 65 metai, tai draudimo išmoka mokama kaip pensija pagal šių taisyklių 13.2.9, 13.2.10, 13.2.11.
Negalia turi pasireikšti ne vėliau kaip per vienerius metus po nelaimin- go atsitikimo ir, pasibaigus šiam laikotarpiui, ne vėliau kaip per tris mė- nesius mediciniškai patvirtintas atitinkama pažyma.
b) draudimo išmoka mirties atveju; Jei dėl nelaimingo atsitikimo nukentėjęs per metus miršta, tai yra teisė reikalauti draudimo išmokos pagal draudimo sumą, numatytą mirties atveju.
Jei draudimo liudijime (polise) nenumatyta kitaip, apdraustiesiems, dar neturintiems 14 metų, didžiausia išmoka mirties atveju- 10% nuo draudimo sumos.
15. Draudimo išmokos mokėjimo terminai
15.1. Įmonės, prekiaujančios automobiliais ir atliekančios techninj aptarnavimą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir transporto priemonių kasko draudimas.
15.1.1. Kai nustatomas draudimo išmokos mokėjimo pagrindas ir dy- dis, draudimo išmoka gavėjui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo tos dienos, kai draudikas arba kompetentinga valstybės institucija pripažino pareigą mokėti draudimo išmoką ir draudikui buvo pateikti visi draudžiamojo jvykio faktą bei draudimo išmokos dydj patvirtinantys dokumentai.
15.1.2. Jei jvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesu- taria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo rašytiniu pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius. Mokėdamas draudimo išmoką, draudikas gali išskaičiuoti visas draudimo sutartyje numatytas ir nesumokėtas draudimo jmo- kas, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs.
15.1.3. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinda- mas, draudikas privalo pateikti draudėjui, nukentėjusiam trečiajam asmeniui ar kitam naudos gavėjui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą
apie tokios sprendimo priežastis. Jei draudimo išmoka nėra išmokė- ta per 30 (trisdešimt) dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjj jvykj, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją apie draudžia- mojo jvykio tyrimo eigą.
15.1.4. Jei reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepareiškiama per teis- mą jstatyme numatytais terminais, po to, kai draudikas atmetė ją, draudikas daugiau pretenzijų nepriimama.
15.1.5. Draudikas gali atidėti mokėjimą tol, kol:
a) yra abejonių, ar draudėjas, ar turintis teisę gauti draudimo išmo- ką asmuo, turi teisę jj gauti;
b) nesibaigia administracinis ar teisminis procesas dėl draudžia- mojo jvykio, iškeltas draudėjui ar asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką.
15.1.6. Draudikas draudimo išmokos atžvilgiu neturi teisės:
a) išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, nejsitikinęs draudžiamojo jvykio buvimu;
b) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.
15.2. Įmonės, prekiaujančios automobiliais ir atliekančios techninj ap- tarnavimą, transporto priemonių keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų autojvykio metu.
15.2.1. Medicinines išlaidas, iki 1 (vienos) promilės nuo draudimo su- mos, būtinas negalios laipsniui nustatyti ir reikalavimo teisei j drau- dimo išmokėjimą pagrjsti, apmoka draudikas.
15.2.2. Jei draudikas pripažjsta reikalavimą arba draudėjas ir draudi- kas susitaria dėl išmokėjimo pagrindo ir dydžio, tai draudikas išmoka draudimo išmoką ne vėliau kaip per 30 (trisdešimt) dienų nuo tos die- nos, kai draudikas arba kompetentinga valstybės institucija pripaži- no pareigą mokėti draudimo išmoką ir draudikui buvo pateikti visi draudžiamojo jvykio faktą bei draudimo išmokos dydj patvirtinantys dokumentai.
15.2.3. Draudėjas ir draudikas turi teisę per trejus metus po nelaimin- go atsitikimo kasmet mediciniškai iš naujo nustatyti negalios laipsnj.
Šia teise draudikas turi pasinaudoti parašydamas draudėjui pareiškimą ir, sulaukęs atsakymo, vadovautis šio paragrafo 15.2; draudėjas šia tei- se turi pasinaudoti per mėnesj nuo paaiškinimo gavimo.
Jei remiantis galutine diagnoze nustatoma didesnė išmoka už negalią, nei sumokėjo draudikas, tai išmokama papildoma suma.
16. Atgauta transporto priemonė
16.1. Paaiškėjus pavogtos transporto priemonės buvimo vietai, drau- dėjas privalo apie tai nedelsdamas pranešti raštu draudikui.
16.2. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, prilygstančią apdraus- tos transporto priemonės vertei, jgyja šios transporto priemonės savi- ninko teises.
16.3. Jeigu draudėjas atgavo pavogtą transporto priemonę po to, kai už ją gavo draudimo išmoką, tai jis privalo grąžinti draudikui draudimo išmoką.
17. Draudimo išmokos nemokėjimo priežastys
17.1. Jei nelaimingo atsitikimo sukeltiems sveikatos sutrikimams ar jų pasekmėms jtakos turėjo ligos ar negalavimai, tai draudimo išmoka mažinama pagal ligos ar negalavimo dalj, jei ši dalis sudaro ne mažiau 25%.
17.2. Draudimo išmoka nemokama, jeigu:
a) draudžiamasis jvykis atsitiko dėl draudėjo, apdraustojo ar nau- dos gavėjo tyčios, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar ne- veikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
b) draudėjas gavo visą žalos atlyginimą iš trečiojo asmens, kalto dėl padarytos žalos apdraustai transporto priemonei, ar iš kito drau- diko;
c) žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai išvengti ar sumažinti.
17.3. Jeigu draudėjas raštu nepraneša draudikui ar jo atstovui apie draudžiamąjj jvykj šiose taisyklėse nustatytais terminais, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsi- žvelgdamas j tai, ar draudėjas savo pareigos nejvykdė tyčia ar dėl neat- sargumo, išskyrus kai jrodoma, kad apie draudžiamąjj jvykj draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjj jvykj neturėjo jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
17.4. Draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu draudėjas nevykdė kitų šiose taisyklėse draudėjui nu- statytų pareigų ir tai turėjo jtakos draudžiamojo jvykio fakto ir/ar žalos padarymo aplinkybių ir/ar žalos dydžio nustatymui.
18. Draudimo sutarties pakeitimo ir nutraukimo sąlygos bei pasekmės
18.1. Visi pakeitimai sutartyje atliekami išrašant priedus prie draudi- mo sutarties. Pakeitimai jsigalioja nuo priede prie draudimo sutarties nurodytos datos.
18.2. Visi draudikui skirti pranešimai ir paaiškinimai yra išdėstomi raš- tu ir adresuojami draudiko centrinei būstinei arba siunčiami draudimo liudijime (polise) nurodytu adresu. Tarpininkai nėra jgalioti priimti šiuos pranešimus arba paaiškinimus.
18.3. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos ga- liojimo terminą, jeigu po sutarties jsigaliojimo išnyko galimybės jvykti draudžiamajam jvykiui (objektas žuvo dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju jvykiu ir kt.). Jei draudimo sutartis nutraukiama šiuo pagrindu, draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos (premijos), kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
18.4. Jeigu jmonės, prekiaujančios automobiliais ir atliekančios tech- ninj aptarnavimą, sausumos transporto priemonių draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, sumokėta draudikui draudimo jmoka (premija) draudėjui negrąžinama, jei draudimo sutartis nenustato ko kita. Draudiko nuožiūra draudėjui gali būti grąžinama likusio draudi- mo sutarties galiojimo laiko draudimo jmoka, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas bei pagal tą sutartj išmokėtas sumas. Sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidos sudaro 10% nuo ap- skaičiuotos draudimo jmokos.
18.5. Jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu draudimo jmonei (nustačius jos kaltę) pažeidus draudimo sutarties są- lygas, draudėjui grąžinamos už einamuosius draudimo metus sumokė- tos draudimo jmokos.
18.6. Esant aukščiau nurodytiems pagrindams, galima nutraukti visą draudimo sutartj arba tik atskiras jos dalis. Tai turi būti padaryta raštu, pranešant ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki numatytos draudimo su- tarties ar jos dalies nutraukimo datos. Apie draudimo sutarties ar jos dalies nutraukimą nereikalaujama pranešti raštu ir prieš vieną mėnesj iki draudimo sutarties ar jos dalies nutraukimo dienos, kai draudimo sutartis ar jos dalis buvo nutraukta teismine tvarka.
18.7. Įmonės, prekiaujančios automobiliais ir atliekančios techninj aptarnavimą, sausumos transporto priemonių draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko vienašališkai dėl draudėjo jvykdyto esmi- nio sutarties pažeidimo. Apie sutarties nutraukimą draudikas privalo pranešti draudėjui prieš 14 dienų iki sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutar- ties galiojimo laiką.
19. Atsakomybė už draudimo taisyklių pažeidimus
19.1. Draudimo sutarties šalys, pažeidusios draudimo sutarties sąly- gas, atsako jstatymų nustatyta tvarka.
19.2. Draudėjas ar draudimo jmonė laikomi pažeidusiais draudimo su- tarties sąlygas tik nustačius jų kaltę.
19.3. Draudėjas laikomas atsakingu už draudimo sutarties pažeidimus ir tais atvejais, kai pareigas, kylančias iš draudimo sutarties vykdymo,
pažeidžia asmenys, veikiantys kaip draudėjo jgalioti asmenys (trans- porto priemonių teisėti valdytojai, naudotojai ir pan.) ar kiti asmenys, transporto priemonės savininko ar jos teisėtų valdytojų žinia ir valia turėję teisę naudotis transporto priemone.
20. Xxxxxxxxx xxxx asmens naudai
20.1. Jeigu draudimo sutartis sudaryta kito asmens naudai, draudėjas turi teisę be kito asmens sutikimo disponuoti teisėmis pagal draudimo sutartj: gauti draudimo išmoką, perduoti jo teises kitiems asmenims. Draudimo išmoka kitam asmeniui mokama, jeigu tai numatyta draudi- mo sutartyje. Tik gavus raštišką draudimo sutartyje nurodyto naudos gavėjo sutikimą, draudimo išmoka mokama draudėjui.
21. Draudiko teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo kitam draudikui ar kitiems draudikams tvarka.
21.1. Draudikas, ketinantis perleisti savo teises ir pareigas pagal drau- dimo sutartis kitam ar kitiems draudikams, privalo apie šj ketinimą pa- skelbti 2 (dviejuose) dienraščiuose, kurie platinami visoje Lietuvos Res- publikoje. Po paskelbimo dienraščiuose draudikas apie savo ketinimą prieš du mėnesius asmeniškai raštu privalo informuoti kiekvieną drau- dėją. Skelbimuose dienraščiuose ir rašytinėje informacijoje draudėjui draudikas privalo nurodyti terminą (ne trumpesnj kaip du mėnesiai), per kurj draudėjas turi teisę pareikšti savo prieštaravimą raštu draudi- kui dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj.
21.2. Pasibaigus 2 mėnesių jspėjimo terminui, draudikas privalo kreip- tis j Lietuvos banką dėl leidimo perleisti teises ir pareigas pagal draudi- mo sutartis išdavimo.
21.3. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudi- mo sutartj kitam ar kitiems draudikams tik gavęs Lietuvos banko leidi- mą.
Lietuvos banko leidimas perleisti teises ir pareigas pagal draudimo su- tartis skelbiamas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai.“
21.4. Draudėjas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo su- tartis perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartj per vieną mėne- sj nuo teisių ir pareigų perleidimo. Šiuo atveju draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui (pro rata temporis).
22. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
22.1. Visi nesutarimai, kylantys tarp draudėjo ir draudiko dėl jmonės, prekiaujančios transporto priemonėmis ir atliekančios techninj aptar- navimą, transporto priemonių draudimo sutarties sudarymo, vykdymo ar pasibaigimo, sprendžiami tarpusavio susitarimu.
22.2. Draudėjas, manantis jog draudikas draudimo teisiniuose (ar su jais susijusiuose) santykiuose pažeidė jo teises, turi teisę kreiptis j Lie- tuvos banką dėl ginčo išnagrinėjimo.
22.3. Draudimo sutarties pagrindu pareikštus draudėjo ieškinius drau- dikui nagrinėja draudiko centrinės buveinės vietos teismas.
22.3. Draudiko ieškiniai draudėjui gali būti pareiškiami draudėjo gy- venamosios vietos teismui. Jeigu sutartyje kalbama apie juridinio as- mens teisinių išlaidų draudimą, draudikas savo pretenzijas gali reikšti ir draudėjo centrinės buveinės vietos ar filialo (atstovybės) vietos teis- mui.
22.4. Draudimo sutarčiai, sudarytai pagal šias draudimo taisykles, yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
22.5. Reikalavimams, kylantiems iš draudimo sutarties, taikomi Lietu- vos Respublikos civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai.
Valdybos pirmininkas
Xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx
Valdybos narys Xxxxxxx Xxxxxxxxxx