AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1. Pasiūlymo dalykas
Šis pasiūlymas teikiamas dėl sprendimo, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi 23-ajame Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos (toliau – Barselonos konvencija) ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime, dėl numatomo trijų naujų regioninių planų (regioninio žemės ūkio valdymo plano, regioninio akvakultūros valdymo plano ir regioninio miestų paviršinių nuotekų tvarkymo plano) priėmimo pagal Protokolo dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo žemyninės kilmės taršos ir veiklos 15 straipsnį ir dėl Protokolo dėl specialiai saugomų Viduržemio jūros zonų ir biologinės įvairovės II ir III priedų pakeitimų priėmimo.
2. Pasiūlymo aplinkybės
2.1. Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencija ir jos protokolai
Barselonos konvencija ir jos septyni protokolai, priimti įgyvendinant Viduržemio jūros regiono veiksmų planą1, sudaro pagrindinį teisiškai privalomą daugiašalį aplinkos susitarimą dėl Viduržemio jūros, kuriuo siekiama apsaugoti Viduržemio jūros ir pakrančių aplinką. Barselonos konvencija įsigaliojo 1978 m. ir buvo iš dalies pakeista 1995 m. Barselonos konvencijos pakeitimai įsigaliojo 2004 m.
Protokolu dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo žemyninės kilmės taršos ir veiklos (toliau – Protokolas dėl žemyninės kilmės taršos) siekiama, kad būtų užkirstas kelias Viduržemio jūros taršai išmetamomis atliekomis ar kitomis medžiagomis ir kad ta tarša būtų mažinama, o kai įmanoma – visiškai pašalinama.
Protokolu dėl specialiai saugomų Viduržemio jūros zonų ir biologinės įvairovės (toliau – SSZ ir biologinės įvairovės protokolas) siekiama apsaugoti Viduržemio jūros biologinę įvairovę sukuriant ir tvarkant specialiai saugomas zonas ir apsaugant bei išsaugant rūšis.
Europos Sąjunga yra Barselonos konvencijos ir jos protokolų, įskaitant Protokolą dėl žemyninės kilmės taršos2 ir SSZ ir biologinės įvairovės protokolą3, šalis. Italija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Slovėnija, Malta, Kipras ir Kroatija kartu su trylika ES nepriklausančių Viduržemio jūros regiono valstybių taip pat yra Konvencijos ir jos protokolų šalys.
2.2. Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikimas
Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime (toliau – susitariančiųjų šalių susitikimas) dalyvauja ministrai ir vyresnieji pareigūnai, atstovaujantys Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiosioms šalims. Susitariančiosios šalys susitiks Portorože (Slovėnija) 2023 m. gruodžio 4–8 d.
Kas dvejus metus vykstantis susitariančiųjų šalių susitikimas yra aukščiausias sprendimų pagal Konvenciją priėmimo organas. Šiuose kas dvejus metus vykstančiuose susitikimuose susitariančiosios šalys, kurioms atstovauja kompetentingų ministerijų ministrai, sprendžia dėl atitinkamos politikos, strategijų, biudžeto ir darbo programos.
Pagal Barselonos konvencijos 25 straipsnį, ES naudojasi savo teise balsuoti turėdama tiek balsų, kiek jos valstybių narių yra šios konvencijos ir vieno ar daugiau jos protokolų susitariančiosios šalys. ES nesinaudoja savo balsavimo teise, jei ta teise naudojasi jos valstybės narės, ir atvirkščiai.
Pagal Protokolo dėl žemyninės kilmės taršos 15 straipsnio 1 dalį, sprendimai dėl veiksmų planų, programų ir priemonių priėmimo priimami dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių susitariančiųjų šalių balsų dauguma.
Pagal Barselonos konvencijos 23 straipsnio 2 dalį, jos priedų arba bet kurio jos protokolo pakeitimai priimami susitariančiųjų šalių susitikime trijų ketvirčių prie tos priemonės prisijungusių susitariančiųjų šalių dauguma.
2.3. Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių 23-ajame susitikime numatomi priimti aktai
2023 m. gruodžio 4–8 d. vyksiančiame 23-ajame ministrų susitikime Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiosios šalys ketina priimti šiuos aktus (toliau – numatomi priimti aktai):
pasiūlymus priimti tris regioninius planus pagal Protokolo dėl žemyninės kilmės taršos 15 straipsnį: 1) regioninį žemės ūkio valdymo planą, 2) regioninį akvakultūros valdymo planą ir 3) regioninį miestų paviršinių nuotekų tvarkymo planą;
pasiūlymą iš dalies pakeisti SSZ ir biologinės įvairovės protokolo II ir III priedus.
Numatomų regioninių planų tikslas – Viduržemio jūros taršos, kurią sukelia netvarus žemės ūkio, akvakultūros ir miestų paviršinių nuotekų valdymas, mažinimas ir prevencija. Protokole dėl žemyninės kilmės taršos numatyta, kad, siekiant pašalinti žemyninės kilmės šaltinių ir veiklos sukeliamą taršą, pagal Konvenciją gali būti priimami regioniniai veiksmų planai. Priėmus planus, juose numatytos priemonės ir tvarkaraščiai tampa teisiškai privalomi pagal Protokolo dėl žemyninės kilmės taršos 15 straipsnio 3 dalį.
SSZ ir biologinės įvairovės protokolo II ir III priedų keitimo tikslas – įtraukti devynias kremzlinių žuvų rūšis: iš jų šešias rūšis – į II priedą (nykstančių rūšių arba rūšių, kurioms gresia išnykimas, sąrašą) ir tris rūšis – į III priedą (rūšių, kurių eksploatavimas reglamentuojamas, sąrašą). Pagal Barselonos konvencijos 23 straipsnį ir SSZ ir biologinės įvairovės protokolo 14 straipsnio 1 dalį, protokolo priedų pakeitimai įsigalioja visoms SSZ ir biologinės įvairovės protokolo susitariančiosioms šalims, kai pasibaigia susitariančiųjų šalių priimant pakeitimą nustatytas laikotarpis.
3. Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu
(1) Dėl regioninio žemės ūkio valdymo veiksmų plano:
Atsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus (DVT), visų pirma 2-ąjį, 6-ąjį ir 14-ąjį DVT4, JT konvenciją dėl kovos su dykumėjimu5 ir Stokholmo konvenciją dėl apsaugos nuo patvariųjų organinių teršalų6, numatomame regioniniame plane reikalaujama nustatyti reglamentavimo sistemą (iki 2028 m.) ir įgyvendinti priemones (iki 2030 m.), kad būtų mažinamas naudojamų teršalų ir kitų atliekų kiekis ir žemės ūkis taptų tvaresnis.
Numatomas regioninis planas visiškai atitinka Sąjungos žaliojo kurso užmojus, visų pirma jos strategiją „Nuo ūkio iki stalo“7 ir Biologinės įvairovės strategiją8, kuriomis siekiama mažinti taršą ir skatinti mažų sąnaudų ūkininkavimą. Siūloma pozicija taip pat atitiktų platesnę ES politiką dėl ES vandens telkinių kokybės apsaugos ir jūrų bei pakrančių aplinkos apsaugos nuo taršos iš sausumos šaltinių ir dėl tausaus pesticidų naudojimo bei maisto medžiagų praradimo mažinimo.
Todėl siūloma, kad Sąjunga pritartų numatomo regioninio žemės ūkio valdymo plano priėmimui.
(2) Dėl regioninio akvakultūros valdymo veiksmų plano:
Atsižvelgiant į 14-ąjį JT darnaus vystymosi tikslą ir pasaulines bei regionines gaires bei iniciatyvas, susijusias su tvaria akvakultūros plėtra9, numatomame regioniniame plane reikalaujama sukurti reglamentavimo sistemą (iki 2027 m.) ir ja nustatyti akvakultūros įmonių veiklos sąlygas bei numatyti įgyvendinti priemones, iki minimumo mažinančias akvakultūros veiklos keliamą taršą (iki 2028–2030 m.), skatinančias aplinką tausojančią akvakultūros veiklą (iki 2027 m.) ir reglamentuojančias vykdant akvakultūros veiklą susidarančias plastiko atliekas (iki 2028 m.).
Kadangi numatomas regioninis planas visiškai atitinka Sąjungos žaliojo kurso užmojus ir susijusias strategijas10 bei gaires, visų pirma Komisijos „Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strategines gaires“11, pagal kurias reikia gerinti akvakultūros aplinkosauginį veiksmingumą ir mažinti taršą plastiku, taip pat aplinkos politiką, kuria siekiama užtikrinti gerą ES priekrantės ir jūrų vandenų kokybę, siūloma, kad Sąjunga pritartų numatomo akto priėmimui.
Todėl siūloma, kad Sąjunga pritartų numatomo regioninio akvakultūros valdymo plano priėmimui.
(3) Dėl regioninio miestų paviršinių nuotekų tvarkymo veiksmų plano:
Atsižvelgiant į 14-ąjį JT darnaus vystymosi tikslą, numatomame regioniniame plane reikalaujama sukurti reglamentavimo sistemą (iki 2028 m.), kad būtų sumažintas paviršinių nuotekų kiekis ir liūčių metu susidarantis srautas bei būtų sprendžiami su miestų paviršinių nuotekų tvarkymu susiję taršos aspektai. Jame taip pat numatyta, kad turi būti įgyvendinami paviršinių nuotekų tvarkymo planai (iki 2030 m.), grindžiami pasirinktomis taikytinomis kontrolės priemonėmis, ir įgyvendinama sezoninė paviršinių nuotekų surinkimo sistemų priežiūra (iki 2028 m.) siekiant užtikrinti efektyvų jų veikimą.
Siūlomas regioninis planas visiškai atitinka Sąjungos politiką dėl ES vandens telkinių kokybės apsaugos ir pakrančių bei jūrų aplinkos apsaugos nuo taršos iš sausumoje esančių taršos šaltinių ir dėl tinkamo miestų nuotekų tvarkymo.
Todėl siūloma, kad Sąjunga pritartų numatomo regioninio miestų paviršinių nuotekų tvarkymo plano priėmimui.
(4) Dėl SSZ ir biologinės įvairovės protokolo II ir III priedų pakeitimų:
Remiantis Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCS) Raudonojoje knygoje12 pateiktais vertinimais, kremzlinių žuvų rūšys, kurias siūloma įtraukti į II priedą (nykstančios rūšys arba rūšys, kurioms gresia išnykimas) ir III priedą (rūšys, kurių eksploatavimas reglamentuojamas), yra (sparčiai) nykstančios, pažeidžiamos arba beveik gresiančios išnykti. Todėl siūlomas rūšių įtraukimas ir jo pagrindimas atitinka Sprendimą IG.17/14 dėl pasiūlymų iš dalies keisti SSZ ir biologinės įvairovės protokolo II ir III priedus bendrųjų kriterijų13.
Siūlomi pakeitimai visiškai atitinka Sąjungos užmojus pagal ES biologinės įvairovės strategiją ir jos tarptautinius įsipareigojimus saugoti ir atkurti biologinę įvairovę pagal JT biologinės įvairovės konvenciją (BĮK). Jie taip pat dera su vykdant ES žuvininkystės politiką taikomu Sąjungos požiūriu į žvejybos išteklių ir jūrų ekosistemų apsaugą, pagal kurį taikomos techninės priemonės, pagrįstos regioninių institucijų rekomendacijomis.
Todėl siūloma, kad Sąjunga pritartų SSZ ir biologinės įvairovės protokolo II ir III priedų pakeitimams.
Sąjungos pozicija dėl numatomų aktų priėmimo yra reikalinga, nes šie aktai bus teisiškai privalomi.
4. Teisinis pagrindas
4.1. Procedūrinis teisinis pagrindas
4.1.1. Principai
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 218 straipsnio 9 dalyje numatyti sprendimai, kuriais „nustatomos pozicijos, kurios Sąjungos vardu priimamos susitarimu įsteigtame organe, kai tam organui reikia priimti teisinę galią turinčius aktus, išskyrus aktus, papildančius arba pakeičiančius susitarimo institucinę struktūrą“.
Sąvoka „teisinę galią turintys aktai“ apima aktus, turinčius teisinę galią pagal aptariamą organą reglamentuojančias tarptautinės teisės normas. Ji taip pat apima priemones, kurios nėra privalomos pagal tarptautinę teisę, tačiau „gali stipriai paveikti Sąjungos teisės akto leidėjo priimamų teisės aktų [...] turinį“14.
4.1.2. Taikymas aptariamuoju atveju
Susitariančiųjų šalių susitikimas yra susitarimu, t. y. Barselonos konvencija, įsteigtas organas.
Aktai, kuriuos raginama priimti susitariančiųjų šalių susitikime, bus teisinę galią turintys aktai. Numatomi aktai bus privalomi pagal tarptautinę teisę: numatomi regioniniai planai bus privalomi pagal Protokolo dėl žemyninės kilmės taršos 15 straipsnio 3 dalį, o numatomi SSZ ir biologinės įvairovės protokolo II ir III priedų pakeitimai – pagal Barselonos konvencijos 29 straipsnį.
Numatomais aktais Susitarimo institucinė struktūra nepapildoma ir nekeičiama.
Todėl siūlomo sprendimo procedūrinis teisinis pagrindas yra SESV 218 straipsnio 9 dalis.
4.2. Materialinis teisinis pagrindas
4.2.1. Principai
Sprendimo pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį materialinis teisinis pagrindas pirmiausia priklauso nuo numatomo akto, dėl kurio Sąjungos vardu nustatoma pozicija, tikslo ir turinio. Jeigu numatomu aktu siekiama dviejų tikslų arba jį sudaro dvi dalys ir jeigu vieną iš tų tikslų ar dalių galima laikyti pagrindiniu tikslu arba pagrindine dalimi, o kita dalis ar kiti tikslai yra tik papildomi, sprendimas pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį turi būti grindžiamas tik vienu materialiniu teisiniu pagrindu – tuo, kurio reikalauja pagrindinis ar svarbesnis tikslas arba dalis.
4.2.2. Taikymas aptariamuoju atveju
Pagrindinis numatomų priimti aktų tikslas ir turinys yra susiję su aplinkos apsauga.
Todėl siūlomo sprendimo materialinis teisinis pagrindas yra SESV 192 straipsnio 1 dalis.
4.3. Išvada
Siūlomo sprendimo teisinis pagrindas turėtų būti SESV 192 straipsnio 1 dalis kartu su SESV 218 straipsnio 9 dalimi.
2023/0357 (NLE)
Pasiūlymas
TARYBOS SPRENDIMAS
dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos (Barselonos konvencijos) šalių konferencijoje, dėl regioninio žemės ūkio valdymo plano, regioninio akvakultūros valdymo plano, regioninio miestų paviršinių nuotekų tvarkymo plano priėmimo pagal Protokolo dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo žemyninės kilmės taršos ir veiklos 15 straipsnį ir dėl Protokolo dėl specialiai saugomų Viduržemio jūros zonų ir biologinės įvairovės II ir III priedų pakeitimų priėmimo
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) Sąjunga yra Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencijos (toliau – Barselonos konvencija)15 susitariančioji šalis;
(2) Tarybos sprendimu 1999/801/EB16 Sąjunga sudarė Protokolą dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo žemyninės kilmės taršos ir veiklos (toliau – Protokolas dėl žemyninės kilmės taršos) ir jis įsigaliojo 2008 m. gegužės 11 d.;
(3) Tarybos sprendimu 1999/800/EB17 Sąjunga sudarė Protokolą dėl Viduržemio jūros specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės (toliau – SSZ ir biologinės įvairovės protokolas) ir jis įsigaliojo 1999 m. gruodžio 12 d.;
(4) pagal Protokolo dėl žemyninės kilmės taršos 15 straipsnį, Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime gali būti priimami regioniniai veiksmų planai, kuriuose numatomos jų įgyvendinimo priemonės ir tvarkaraštis;
(5) pagal Barselonos konvencijos 18 straipsnį, susitariančiųjų šalių susitikime gali būti priimami Barselonos konvencijos protokolų pakeitimai. Pagal Barselonos konvencijos 23 straipsnį ir jos protokolus kartu su SSZ ir biologinės įvairovės protokolo 14 straipsnio 1 dalimi, Protokolo priedų pakeitimas, kai pasibaigia priimant pakeitimą susitariančiųjų šalių nustatytas laikotarpis, turi įsigalioti visoms SSZ ir biologinės įvairovės protokolo susitariančiosioms šalims, išskyrus tas šalis, kurios depozitarui raštu pranešė, kad pakeitimo patvirtinti negali;
(6) Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikimo 23-ojoje sesijoje, vyksiančioje 2023 m. gruodžio 4–8 d., ketinama pagal Protokolą dėl žemyninės kilmės taršos priimti tris naujus regioninius planus (regioninį žemės ūkio valdymo planą, regioninį akvakultūros valdymo planą ir regioninį miestų paviršinių nuotekų tvarkymo planą) ir pasiūlymą iš dalies pakeisti SSZ ir biologinės įvairovės protokolo II ir III priedus į juos įtraukiant devynias kremzlinių žuvų rūšis: penkias rūšis – į II priedą (nykstančių rūšių arba rūšių, kurioms gresia išnykimas, sąrašą) ir keturias rūšis – į III priedą (rūšių, kurių eksploatavimas reglamentuojamas, sąrašą);
(7) Tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime, dėl šių pasiūlymų priėmimo, nes regioniniai planai Sąjungai bus privalomi pagal Protokolo dėl žemyninės kilmės taršos 15 straipsnio 3 dalį, o SSZ ir biologinės įvairovės protokolo II ir III priedų pakeitimai Sąjungai bus privalomi pagal Barselonos konvencijos 29 straipsnį;
(8) atsižvelgiant į tai, kad numatomi regioniniai planai atitinka Sąjungos užmojus ir politiką mažinti žemės ūkio, akvakultūros ir miestų paviršinių nuotekų keliamą taršą ir gerinti pakrančių ir jūrų aplinkos apsaugą, siūloma, kad Sąjunga siūlomų regioninių planų priėmimui pritartų,
(9) atsižvelgiant į tai, kad SSZ ir biologinės įvairovės protokolo II ir III priedų pakeitimai atitinka Sąjungos žaliojo kurso užmojus, visų pirma ES biologinės įvairovės strategiją, taip pat Sąjungos teisę dėl žvejybos išteklių ir jūrų ekosistemų apsaugos, siūloma, kad Sąjunga siūlomų pakeitimų priėmimui pritartų,
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Xxxxxxxxxx konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikimo 23-ojoje sesijoje, yra pritarti šiems sprendimams pagal Protokolo dėl žemyninės kilmės taršos 15 straipsnį:
(a) regioninio žemės ūkio valdymo plano priėmimui;
(b) regioninio akvakultūros valdymo plano priėmimui;
(c) regioninio miestų paviršinių nuotekų tvarkymo plano priėmimui.
2 straipsnis
Pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu Xxxxxxxxxx konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikimo 23-ojoje sesijoje, yra pritarti:
(a) šių kremzlinių žuvų rūšių įtraukimui į SSZ ir biologinės įvairovės protokolo II priedą:
Aetomylaeus bovinus (Xxxxxxxx Xx. Xxxxxxx, 1817);
Alopias superciliosus (Lowe, 1841);
Bathytoshia lata (Garman, 1880);
Dasyatis pastinaca (Linnaeus, 1758);
Rhinoptera marginata (Geoffroy St. Xxxxxxx, 1817); ir
(b) šių kremzlinių žuvų rūšių įtraukimui į SSZ ir biologinės įvairovės protokolo III priedą:
Dasyatis marmorata (Xxxxxxxxxxxx, 1892);
Hexanchus griseus (Bonnaterre, 1788);
Pteroplatytrygon violacea (Bonaparte, 1832);
Myliobatis aquila (Linnaeus, 1758).
3 straipsnis
Dėl neesminių šių pozicijų pakeitimų gali būti susitarta derinant veiksmus vietoje ir prieš tai, kai priimamas sprendimas 23-ajame Barselonos konvencijos ir jos protokolų susitariančiųjų šalių susitikime.
4 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Komisijai.
Xxxxxxx Xxxxxxxxxx
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
1Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvencija (Barselonos konvencija) priimta 1976 m. vasario 16 d. ir įsigaliojo 1978 m. vasario 12 d. 1995 m. birželio 10 d. ji iš dalies pakeista Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvencija. Iš dalies pakeista Konvencija įsigaliojo 2004 m. liepos 9 d. xxxxx://xxxxxx.xxxx.xxx/xxxxxxxxx/xxxxxx/00.000.00000/00000/xxx0000_xxx_xxx.xxx
2Tarybos sprendimas 1999/801/EB, OL L 322, 1999 12 14, p. 18–31.
3Tarybos sprendimas 1999/800/EB, OL L 322, 1999 12 14, p. 1.
42-asis DVT: „Panaikinti badą, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir geresnę mitybą, skatinti tvarų žemės ūkį“; 6-iasis DVT: „Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją“; 14-iasis DVT: „Išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius siekiant darnaus vystymosi“; jie priimti 2015 m. rugsėjo 25 d. JT Generalinės Asamblėjos susitikime „Keiskime mūsų pasaulį. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“
51994 m. sudaryta Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje, UNCCD_Convention_ENG_0_0.pdf
6UNEP Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų (POT), priimta 2001 m. gegužės 22 d., įsigaliojusi 2004 m. gegužės 17 d. ir paskutinį kartą peržiūrėta 2019 m. xxxxx://xxx.xxxx.xxx.
72020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatas „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020) 381 final).
82020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikatas „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020) 380 final).
9JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) rengia tvaraus žemės ūkio gaires, kurias numatoma patvirtinti 2024 m. Europos Komisija 2021 m. gegužės mėn. priėmė „Tvaresnės ir konkurencingesnės ES akvakultūros 2021–2030 m. strategines gaires“, COM(2021) 236 final.
10Visų pirma ES strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020) 381 final) ir ES biologinės įvairovės strategiją (COM(2020)380 final).
11COM(2021) 236 final.
121964 m. įsteigta Tarptautinė gamtos apsaugos sąjungos Raudonoji nykstančių rūšių knyga,xxx.xxxxxxxxxxx.xxx.
13Pasiūlymų iš dalies keisti Protokolo dėl Viduržemio jūros specialiai saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės II ir III priedus bendrųjų kriterijų (angl. k. Common Criteria for proposing amendments to Xxxxxxx XX and III of the Protocol concerning Specially Protected Areas and Biological Diversity in the Mediterranean), priimtų Barselonos konvencijos šalių konferencijoje COP15, UNEP(DEPI)/MED IG.17/10, V priedas.
142014 m. spalio 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vokietija prieš Tarybą, C-399/12, ECLI:EU:C:2014:2258, 61–64 punktai.
151977 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimas 77/585/EEB dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvencijos ir Protokolo dėl Viduržemio jūros taršos, sukeliamos atliekų, išmetamų iš laivų ir orlaivių, prevencijos sudarymo (OL L 240, 1977 9 19, p. 1).
16OL L 322, 1999 12 14, p. 18–31.
17OL L 322, 1999 12 14, p. 1.
LT LT