AKCINĖ BENDROVĖ
XXXXXX XXXXXXXX
LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS CENTRAS NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA,
FINANSINĖS ATASKAITOS sudarytos pagal TFAS, priimtus taikyti ES, už metus, pasibaigusius 2023 m. gruodžio 31 d.
GRANT THORNTON BALTIC UAB
Kodas 300056169 | PVM Kodas LT100001220914 I xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx
NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA
Akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras akcininkui
Nuomonė
Mes atlikome Akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras (toliau – Įmonė) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2023 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų bendrųjų pajamų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.
Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Įmonės 2023 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.
Pagrindas nuomonei pareikšti
Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje “Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Įmonės pagal Tarptautinių apskaitos specialistų etikos standartų valdybos išleistą Tarptautinį apskaitos profesionalų etikos kodeksą (įskaitant tarptautinius nepriklausomumo standartus) (toliau – TASESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TASESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.
Kiti dalykai
Įmonės 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansines ataskaitas auditavo kitas auditorius, kuris 2023 m. kovo 20 d. pareiškė besąlyginę nuomonę.
Kita informacija
Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Įmonės 2023 m. metiniame pranešime, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.
Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.
Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose, arba mūsų žinioms, pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu darbu pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.
Mes taip pat privalome įvertinti, ar Įmonės metiniame pranešime pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei ar metinis pranešimas buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:
• Įmonės metiniame pranešime pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir
• Įmonės metinis pranešimas buvo parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo reikalavimų.
Grant Thornton Baltic UAB
Vilnius | Upės g. 21 | 08128 Vilnius | Lietuva | T x000 00 000 000 | El. p. xxxx@xx.xx.xxx
Kaunas | Jonavos 60C| 44192 Kaunas | Lietuva |T+370 52 127 856 | El. p. xxxxxx@xx.xx.xxx
Klaipėda | Taikos pr. 52C | 91184 Klaipėda | Lietuva | T x000 00 000 000 | El. p. xxxxxxxx@xx.xx.xxx Xxxxx Xxxxxxxx International Ltd narys
Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas
Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.
Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Įmonės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Įmonę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.
Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Įmonės finansinių ataskaitų rengimo procesą.
Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą
Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.
Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:
Nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.
Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą.
Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės atliktų apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.
Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Įmonės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Įmonė negalės toliau tęsti savo veiklos.
Įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.
Mes, be visų kitų dalykų, informavome už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.
Laimė Jablonskienė
Atestuota auditorė Audito įmonės pažymėjimo Nr. 001513 Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000091 Grant Thornton Baltic UAB
2024 m. kovo 19 d. Taikos pr. 52C, Klaipėda
Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik nepriklausomo auditoriaus išvada.
Grant Thornton International Ltd. narys
Auditas Apskaita Mokesčiai
Teisinės paslaugos Finansinės konsultacijos
FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA
TURTAS | Pastabos | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. |
Ilgalaikis turtas | |||
Nematerialusis turtas | 1 | 261 | 328 |
Ilgalaikis materialusis turtas | 2 | 46.223 | 28.264 |
Naudojimo teise valdomas turtas | 3 | 1.416 | 1.288 |
Atidėtojo pelno mokesčio turtas | 24 | 349 | 254 |
Investicijos laikomos iki išpirkimo | 4 | - | 4.109 |
Iš viso ilgalaikio turto | 48.248 | 34.243 | |
Trumpalaikis turtas | |||
Atsargos | 5 | 47 | 28 |
Iš pirkėjų gautinos sumos | 6 | 2.210 | 938 |
Kitos gautinos sumos | 7 | 1 | 6 |
Išankstiniai apmokėjimai ir būsimų laikotarpių sąnaudos | 8 | 204 | 135 |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 9 | 1.412 | 16.390 |
Iš viso trumpalaikio turto | 3.874 | 17.497 | |
Iš viso turto | 52.122 | 51.740 |
(tęsinys kitame puslapyje)
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
gruodžio 31 d. | gruodžio 31 d. | ||
Nuosavas kapitalas Akcinis kapitalas | 10 | 26.816 | 26.816 |
Privalomasis rezervas | 11 | 2.682 | 2.682 |
Perkainojimo rezervas | 12 | 4.410 | 4.133 |
Kiti rezervai | 13 | 3.735 | 3.541 |
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) | 2.193 | 1.134 | |
Iš viso nuosavo kapitalo | 39.836 | 38.306 | |
Dotacijos, subsidijos | 14 | 90 | 95 |
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI Pastabos 2023 m.
2022 m.
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Gautos paskolos | 15 | 1.500 | − |
Lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai | 16 | − 1.427 | − 1.308 |
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | 24 | 778 | 729 |
Įsipareigojimai darbuotojams | 17 | 102 | 72 |
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai | 17 | - | 8.623 |
Iš viso po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų | 3.807 | 10.732 |
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis − −
metų dalis Trumpalaikės paskolos | - | − | |
Prekybos skolos | 18 | 5.758 | 1.572 |
Gauti išankstiniai apmokėjimai | 62 | 45 | |
Pelno mokesčio įsipareigojimas | − | − | |
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos | 19 | 2.543 | 963 |
Iš viso per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų | 8.389 | 2.607 | |
Iš viso nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų | 52.122 | 51.740 |
Ilgalaikių nuomos įsipareigojimų einamųjų
16 25 27
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Finansų departamento direktorius,
pavaduojantis generalinį direktorių Xxxxxx Xxxxxxxx 2024-03-19
Vyriausioji buhalterė Xxxxx Xxxxxxxxx 2024-03-19
BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA
Sausis - gruodis
Pastabos | |||
2023 m. | 2022 m. | ||
Pardavimų pajamos | 20 | 16.524 | 13.040 |
Pardavimų savikaina | 21 | (12.499) | (8.933) |
Bendrasis pelnas (nuostoliai) | 4.025 | 4.107 | |
Kitos veiklos pajamos | 22 | 114 | 173 |
Veiklos sąnaudos | 21 | (3.140) | (3.140) |
Verslo pardavimo rezultatas | 30 | 466 | 284 |
Kitos veiklos sąnaudos | 22 | (91) | (13) |
Veiklos pelnas (nuostoliai) | 1.374 | 1.411 | |
Finansinės veiklos pajamos | 23 | 266 | 51 |
Finansinės veiklos sąnaudos | 23 | (288) | (579) |
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą | 1.351 | 883 | |
Pelno mokestis | 24 | 207 | 208 |
Grynasis pelnas (nuostoliai) | 1.558 | 1.091 | |
Kitos bendrosios pajamos:
199 | 468 |
(50) | (70) |
478 | (478) |
(72) | 72 |
− | − |
Straipsniai, kurie ateityje bus perklasifikuojami į pelną (nuostolius) Pajamos iš turto perkainavimo rezervo panaudojimo
Pelno mokesčio įtaka iš turto perkainavimo
rezervo panaudojimo
Investicijų tikrosios vertės pasikeitimas Pelno mokesčio įtaka iš investicijų tikrosios vertės pasikeitimo
Straipsniai, kurie ateityje nebus perklasifikuojami į pelną
(nuostolius) Kitos bendrosios pajamos iš viso | 555 | (8) |
Iš viso bendrųjų pajamų | 2.113 | 1.083 |
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (eurais vienai akcijai) | 0,017 | 0,012 |
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Finansų departamento direktorius, | |||
pavaduojantis generalinį direktorių | Xxxxxx Xxxxxxxx |
| 2024-03-19 |
Vyriausioji buhalterė | Xxxxx Xxxxxxxxx |
| 2024-03-19 |
NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA
Akcinis
Privalomasis
Perkainavimo
Kiti
Nepaskirstytasis
kapitalas | rezervas | rezervas | rezervai | pelnas (nuostolis) | |
26.816 | 1.130 | 4.581 | 30 | 12.701 | 45.258 |
− | − | − | − | 1.091 | 1.091 |
− | − | − | − | (8) | (8) |
− | − | − | − | 51 | 51 |
− | − | − | − | 1.134 | 1.134 |
− | 1.552 | − | 3.541 | (5.093) | − |
− | − | − | (30) | 30 | − |
− | − | − | − | (7.639) | (7.639) |
− | − | (447) | − | − | (447) |
26.816 | 2.682 | 4.133 | 3.541 | 1.134 | 38.306 |
− | − | − | − | 1.558 | 1.558 |
− | − | − | − | 555 | 555 |
− | − | − | − | 80 | 80 |
− | − | − | − | 2.193 | 2.193 |
− | − | − | 235 | (235) | − |
− | − | − | (41) | 41 | − |
− | − | − | − | (940) | (940) |
− | − | 277 | − | − | 277 |
26.816 | 2.682 | 4.410 | 3.735 | 2.193 | 39.836 |
Iš viso
2021 m. gruodžio 31 d. likutis
Grynasis 2022 m. pelnas (nuostoliai)
Kitos bendrosios pajamos Ankstesnių metų kitos bendrosios pajamos Bendrųjų pajamų iš viso Sudaryti rezervai Panaikinti rezervai Dividendai
Ilgalaikio turto vertės padidėjimas (sumažėjimas) 2022 m. gruodžio 31 d. likutis
Grynasis 2023 m. pelnas (nuostoliai)
Kitos bendrosios pajamos Ankstesnių metų kitos bendrosios pajamos Bendrųjų pajamų iš viso Sudaryti rezervai Panaikinti rezervai Dividendai
Ilgalaikio turto vertės padidėjimas (sumažėjimas) 2023 m. gruodžio 31 d. likutis
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Finansų departamento direktorius,
pavaduojantis generalinį direktorių Xxxxxx Xxxxxxxx 2024-03-19
Vyriausioji buhalterė Xxxxx Xxxxxxxxx 2024-03-19
PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA (SUDAROMA TIESIOGINIU BŪDU)
Sausis – gruodis | |||
Pastabos | 2023 metai | 2022 metai | |
Pagrindinės veiklos pinigų srautai | |||
Pinigų įplaukos iš klientų (su PVM) | 18.894 | 15.356 | |
Kitos įplaukos | − | 153 | |
Xxxxxxxx xxxxxxx | − | 7 | |
Iš viso pinigų įplaukos (su PVM) | 18.894 | 15.516 | |
Pinigai, sumokėti žaliavų, prekių ir paslaugų | (7.355) | (5.909) | |
tiekėjams (su PVM) | |||
Pinigų išmokos, susijusios su darbo santykiais | (5.513) | (4.700) | |
Sumokėti į biudžetą mokesčiai | (1.430) | (2.893) | |
Kitos išmokos | 17 | (7.955) | (3) |
Iš viso ataskaitinio laikotarpio pinigų (išmokos) | (22.253) | (13.505) | |
Iš viso grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai | (3.359) | 2.011 | |
Investicinės veiklos pinigų srautai | |||
Materialaus ir nematerialaus turto įsigijimas | (16.559) | (9.330) | |
Materialaus ir nematerialaus turto perleidimas | 63 | 3 | |
Investicijos į vertybinius popierius | − | (4.587) | |
Vertybinių popierių pardavimas | 4.166 | − | |
Iš viso grynieji investicinės veiklos pinigų srautai | (12.330) | (13.914) | |
Finansinės veiklos pinigų srautai | |||
Dividendų (išmokėjimas) | 26 | (940) | (7.639) |
Gautos palūkanos | 225 | 14 | |
Gautos paskolos | 15 | 1.500 | − |
Paskolų (grąžinimas) | − | − | |
(Sumokėtos) palūkanos | (55) | − | |
Iš viso grynieji finansinės veiklos pinigų srautai | 730 | (7.625) | |
Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų | (19) | (20) | |
ekvivalentų likučiui | |||
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas) | (14.978) | (19.548) | |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje | 16.390 | 35.938 | |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje | 1.412 | 16.390 | |
Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.
Finansų departamento direktorius,
pavaduojantis generalinį direktorių Xxxxxx Xxxxxxxx 2024-03-19
Vyriausioji buhalterė Xxxxx Xxxxxxxxx 2024-03-19
8
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
I. Bendroji dalis
AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, (toliau – Bendrovė, Įmonė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:
Sausio 13-osios g. 10, Vilnius,
Lietuva.
Pagrindinė Bendrovės veikla – telekomunikacijų paslaugų teikimas. Xxxxxxxx, orientuodamasi į klientus, siūlo plataus spektro telekomunikacines paslaugas moderniausiomis ryšio priemonėmis. Pagrindinės teikiamos paslaugos yra radijo ir televizijos programų siuntimas ir tiesioginės transliacijos, duomenų centrų ir susijusios paslaugos, taip pat infrastruktūros paslaugos – telekomunikacinės įrangos talpinimas Bendrovės bokštuose ir stiebuose bei didmeninės duomenų perdavimo paslaugos. Bendrovė Vilniaus TV bokšte teikia ekskursijų, apžvalgos aikštelių ir kavinės-baro Paukščių takas paslaugas.
2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė dukterinių ir asocijuotų įmonių neturėjo. Bendrovė įregistruota 1991 m. kovo mėn. 19 d., Bendrovės kodas 120505210.
2023 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienintelis akcininkas buvo Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Susisiekimo ministerijos, kuriai priklausė 100 proc. akcijų. Visos Bendrovės 92 468 808 akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 euro, yra paprastosios ir 2023 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos.
Šios finansinės ataskaitos už laikotarpį, pasibaigusį 2023 m. gruodžio 31 d., yra audituotos. Metinių finansinių ataskaitų auditą atliko Xxxxx Xxxxxxxx Baltic, UAB (2022 m. finansinių ataskaitų auditą atliko Xxxxx Xxxxxxxx UAB).
Bendrovės akcininkas turi teisę arba patvirtinti šias finansines ataskaitas, arba netvirtinti jų ir reikalauti naujų finansinių ataskaitų parengimo.
Bendrovėje 2023 m. gruodžio 31 d. sąrašinis darbuotojų skaičius buvo 155 (2022 m. - 148 darbuotojai).
Bendrovės funkcinė ir pateikimo valiuta yra euras. Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos suapvalintos iki artimiausio tūkstančio (000 eurų), skaičiai tarp lentelių gali nesutapti dėl apvalinimo. Tokie nesutapimai finansinėse ataskaitose laikomi nereikšmingais.
Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusį oficialų valiutų keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo finansinės būklės ataskaitos dieną yra apskaitomi Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Tokie likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą.
Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais. Apskaitos principai
Šios finansinės ataskaitos yra parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais priimtais taikyti Europos Sąjungoje (ES)). Šios finansinės ataskaitos parengtos pagal visus 2023 m. gruodžio 31 d. galiojančius TFAS reikalavimus bei jų aiškinimus, kurie yra svarbūs Bendrovės apskaitos operacijoms.
Išskyrus naujų standartų ir jų pataisų bei naujų interpretacijų taikymo įtaką finansinėms ataskaitoms, Bendrovė nuosekliai taikė apskaitos politiką, pateiktą šiose ataskaitose, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams. Bendrovė nėra įmonė, kurios akcijomis prekiaujama biržoje, todėl jai netaikomi informacijos apie segmentus ar pelną, tenkantį vienai akcijai, atskleidimo reikalavimai.
Finansinės ataskaitos buvo parengtos remiantis įsigijimo savikainos pagrindu, atsižvelgiant į įvertinamo finansinio turto ir įsipareigojimų (įtraukiant išvestinius instrumentus) atvaizdavimą tikrąja verte per pelną ar nuostolį. Finansinių ataskaitų parengimas pagal Tarptautinius Finansinės atskaitomybės Standartus priimtus Europos Sąjungoje, reikalauja atsižvelgti į tam tikrus apskaitos vertinimus.
Vadovybė turi atlikti skaičiavimus ir įvertinimus prielaidoms, kurios turi įtakos apskaitos principų taikymui bei su turtu ir įsipareigojimais, pajamomis ir sąnaudomis susijusioms sumoms. Įvertinimai ir su jais susijusios prielaidos yra pagrįsti istorine patirtimi ir kitais veiksniais, kurie atitinka esamas sąlygas, ir kurių pagrindu yra daroma išvada dėl turto ir įsipareigojimų likutinių verčių, apie kurias negalima spręsti iš kitų šaltinių. Tai reikalinga tam, kad vadovybė naudotų savo sprendimus taikant apskaitos principus. Vertinimai yra pagrįsti vadovybės žiniomis apie dabartinius įvykius ir veiksmus, nors faktiniai rezultatai gali skirtis nuo vertinimų.
Įvertinant visus esminius aspektus, 2023 m. yra laikomasi tų pačių apskaitos principų, kaip ir rengiant 2022 metų finansines ataskaitas. Įvertinimai ir prielaidos yra nuolat peržiūrimi, pakeisti ataskaitiniai vertinimai yra pripažįstami perspektyviai. Informacija apie prielaidas ir įvertinimo neapibrėžtumus taikant apskaitos politiką, kuri daro didžiausią poveikį finansinėse ataskaitose pripažintoms sumoms yra įtraukta šiose aiškinamojo rašto pastabose: nusidėvėjimas (1, 2 pastabos), nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertės sumažėjimas (2 pastaba), gautinų sumų vertės sumažėjimo nuostoliai (6 pastaba), išmokos darbuotojams ir pensijiniai kaupiniai (17 pastaba), atidėtasis pelno mokestis (24 pastaba), neapibrėžtieji įsipareigojimai (28 pastaba).
Bendrovės taikomi pagrindiniai apskaitos principai:
Finansinių ataskaitų pateikimas
Xxxxxxxxxx paskirties finansinės ataskaitos skirtos patenkinti tų vartotojų poreikiams, kurie dėl savo padėties negali pareikalauti, kad būtų rengiamos ataskaitos su jų poreikius tenkinančia informacija. Finansinių ataskaitų tikslas yra pateikti informaciją, kuri padeda daugeliui finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimti ekonominius sprendimus apie ūkio subjekto finansinę būklę, finansinį vykdytos veiklos rezultatą ir pinigų srautus. Finansinės ataskaitos taip pat parodo vadovybei patikėtų išteklių tvarkymo rezultatus.
Veiklos tęstinumo principas
Sudarydama finansines ataskaitas vadovybė turi įvertinti ūkio subjekto gebėjimą tęsti veiklą. Finansinės ataskaitos turi būti rengiamos laikantis veiklos tęstinumo principo, išskyrus tą atvejį, kai šio ūkio subjekto vadovybė ketina jį likviduoti, sustabdyti veiklą ar yra priversta tą padaryti, neturėdama kitos realios išeities. Jeigu, atlikdama tokį įvertinimą, vadovybė žino apie reikšmingus neaiškumus, siejamus su įvykiais arba sąlygomis, kurie gali sukelti žymių abejonių dėl subjekto sugebėjimo tęsti veiklą, ji šiuos neaiškumus turi atskleisti. Jeigu finansinės ataskaitos rengiamos nesilaikant veiklos tęstinumo principo, šis faktas turi būti atskleidžiamas nurodant pagrindą, pagal kurį šios finansinės ataskaitos yra sudaromos, ir priežastį, dėl kurios šiam ūkio subjektui veiklos tęstinumo principas netaikomas. Vertindama, ar šiam ūkio subjektui taikytina tęstinumo prielaida, vadovybė turi atsižvelgti į bet kokią turimą informaciją apie ateitį mažiausiai (bet neapsiribojant) dvylikos mėnesių laikotarpio nuo balanso datos.
Kaupimo principo taikymas apskaitoje
Ūkio subjekto finansinės ataskaitos (išskyrus informaciją apie pinigų srautus) turi būti sudaromos apskaitoje taikant kaupimo principą. Kai apskaitoje taikomas kaupimo principas, straipsniai pripažįstami turtu, įsipareigojimais, nuosavybe, pajamomis ir sąnaudomis (finansinių ataskaitų elementais) tada, kai jie atitinka šių elementų apibrėžimus ir pripažinimo kriterijus, nurodytus pagrinduose.
Pateikimo pastovumas
Finansinių ataskaitų straipsnių pateikimas ir pripažinimas turi išlikti nepakitęs per visus ataskaitinius laikotarpius, išskyrus šiuos atvejus: a) kai po reikšmingo ūkio subjekto veiklos pobūdžio pasikeitimo ar jo finansinių ataskaitų peržiūrėjimo yra akivaizdu, kad kitoks pateikimas ar pripažinimas būtų tinkamesnis, atsižvelgiant į 8-ajameTAS nustatytus apskaitos politikos pasirinkimo ir taikymo kriterijus; arba b) kai standarte arba aiškinime reikalaujama, kad būtų pakeista pateikimo tvarka. Reikšmingas įsigijimas, perleidimas ar finansinių ataskaitų pateikimo peržiūrėjimas gali sudaryti prielaidą manyti, kad finansines ataskaitas reikėtų pateikti kitaip. Įmonė keičia finansinių
ataskaitų pateikimo tvarką tik tada, jeigu pakeistoji tvarka teikia patikimą ir svarbesnę informaciją finansinių ataskaitų vartotojams, o pakoreguota pateikimo struktūra gali būti naudojama ir toliau, kad nenukentėtų palyginimo galimybė.
Reikšmingumas ir sujungimas
Finansinėse ataskaitose kiekviena reikšminga panašių straipsnių grupė turi būti pateikiama atskirai. Nepanašaus pobūdžio arba paskirties straipsniai turi būti pateikiami atskirai, išskyrus tuos atvejus, kai jie yra nereikšmingi. Finansinės ataskaitos sudaromos apdorojus daug sandorių ar kitų įvykių, kurie pagal jų pobūdį ar paskirtį sujungiami į grupes. Galutinis sujungimo ir grupavimo etapas – glaustų ir sugrupuotų duomenų, sudarančių Finansinės būklės ataskaitos, bendrųjų pajamų ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos ir aiškinamojo rašto straipsnių eilutes, pateikimas. Jeigu straipsnio eilutė, būdama atskira, nėra reikšminga, šiose ataskaitose ar aiškinamajame rašte ji sujungiama su kitais straipsniais. Tačiau straipsnis, kuris nėra pakankamai reikšmingas, kad būtų privalu jį minėtose ataskaitose pateikti atskirai, gali būti pakankamai reikšmingas, kad būtų atskirai pateiktas aiškinamajame rašte. Reikšmingumo sampratos taikymas reiškia, kad nebūtina taikyti konkretaus standarto ar aiškinimo informacijos pateikimo reikalavimo, jeigu tokia informacija yra nereikšminga.
Užskaita
Turtas ir įsipareigojimai ar pajamos ir sąnaudos neturi būti tarpusavyje užskaitomi, išskyrus tą atvejį, jeigu to reikalaujama (arba tai leidžiama) standarte ar aiškinime. Svarbu, kad turtas ir įsipareigojimai, taip pat pajamos ir sąnaudos būtų pateikiama atskirai. Tarpusavio užskaita Bendrųjų pajamų ataskaitoje ar Finansinės būklės ataskaitoje sumažina vartotojų galimybes tiek suprasti įvykusius sandorius, kitus įvykius ir sąlygas, tiek įvertinti būsimuosius šio ūkio subjekto pinigų srautus, išskyrus tą atvejį, kai užskaita perteikia sandorio ar kito įvykio esmę.
Pajamos reikalaujama, kad būtų vertinamos gauto ar gautino apmokėjimo tikrąja verte, atsižvelgiant į bet kokių prekybos nuolaidų ir panašių lengvatų, taikomų šiam ūkio subjektui, sumas. Savo įprastinės veiklos metu Įmonė sudaro ir tokius sandorius, kurie nekuria pajamų, bet yra tvirtai susieti su pagrindine pajamas kuriančia veikla. Gauti sandorių rezultatai, iš pajamų atėmus to paties sandorio atitinkamas sąnaudas, pateikiami tada, kai toks pateikimas atspindi sandorio ar kito įvykio esmę.
Ilgalaikio turto, įskaitant investicijas ir veikloje naudojamą turtą, perleidimo pelnas ar nuostoliai pateikiami iš perleidimo įplaukų atėmus turto balansinę vertę ir susijusias pardavimo sąnaudas.
Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl tos pačios grupės panašių sandorių, pateikiami kaip grynasis pelnas ar grynieji nuostoliai, pavyzdžiui, užsienio valiutos keitimo pelnas ar nuostoliai, dėl parduoti laikomų finansinių priemonių atsirandantis pelnas ar nuostoliai. Tačiau toks pelnas ar nuostoliai pateikiami atskirai, jeigu jie yra reikšmingi.
Lyginamoji informacija
Turi būti atskleidžiama lyginamoji informacija apie visas praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų sumas, išskyrus tą atvejį, kai pagal standartą ar aiškinimą leidžiama (ar reikalaujama) kitaip. Lyginamoji informacija turi būti pateikiama duomenimis ir aprašomąja informacija, kuri svarbi dabartinio ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų supratimui.
Apskaitos politikos pakeitimai
Bendrovė nuosekliai taikė apskaitos politiką, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.
Nauji standartai ir esamų pakeitimai:
Šie standartai ir pakeitimai įsigalios metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau.
16 TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ pakeitimai. Reikalauja, kad ūkio subjektas pripažintų pardavimo pajamas, gautas pardavus gaminamus daiktus, ruošiant ilgalaikį materialųjį turtą numatomam naudojimui, ir susijusias sąnaudas pelne arba nuostoliuose, užuot atėmus gautas sumas iš turto savikainos. Pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau.
17-asis TFAS - Xxxxxxxx xxxxxxxx. Nustato išduotų draudimo sutarčių pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo principus. Taip pat reikalaujama, kad panašūs principai būtų taikomi turimoms perdraudimo sutartims ir investicinėms sutartims, išduodamoms savo nuožiūra. 17-asis TFAS galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau. Šis standartas neturės įtakos Įmonės finansinei padėčiai ar veiklos rezultatams, nes Įmonė neteikia draudimo paslaugų.
12-ojo TAS „Pelno mokesčiai” pataisos “Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, kurie atsiranda įvykus vieninteliam sandoriui” (paskelbtos 2021 m. gegužės 7 d., galioja nuo 2023 m. sausio 1 d.) Pataisos reikalauja, kad įmonės pripažintų atidėtąjį mokestį už sandorius, kurie pirminio pripažinimo metu sukuria vienodas apmokestinamųjų ir išskaitomųjų laikinųjų skirtumų sumas. Pataisos įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais.
1-ojo TAS „Įsipareigojimų klasifikavimas kaip trumpalaikiai ar ilgalaikiai“ pakeitimai. Patikslina reikalavimus įsipareigojimams pateikti finansinės būklės ataskaitoje kaip trumpalaikius ar ilgalaikius. Taip pat paaiškinta įsipareigojimo atsiskaitymo prasmė. Pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1
d. arba vėliau.
8-ojo TAS – Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos. Pataisomis paaiškinami skirtumai tarp apskaitos politikos ir apskaitinių įverčių siekiant užtikrinti, kas apskaitos standartai būtų toliau nuosekliai taikomi ir būtų galima palyginti finansines ataskaitas. Pataisos taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau.
4-ojo TFAS, 7-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TFAS ir 39-ojo TAS pakeitimai - Palūkanų normos etalono reforma - 2 etapas. Dėl šių pakeitimų, be kitų dalykų, įmonė:
- neprivalės nutraukti finansinių priemonių balansinės vertės pripažinimo ar pakoreguoti ją pagal reformos reikalaujamus pokyčius, o atnaujins faktinę palūkanų normą, kad atspindėtų alternatyvios orientacinės palūkanų normos pasikeitimą;
- neprivalės nutraukti apsidraudimo apskaitos vien dėl to, kad ji atlieka reformai reikalingus pakeitimus, jei apsidraudimo sandoris atitinka kitus apsidraudimo apskaitos kriterijus.
Pakeitimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2024 m. sausio 1 d. arba vėliau.
1-ojo TAS pataisos - Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams (paskelbtos 2020 m. sausio 23 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d.). Pakeitimais siekiama skatinti nuoseklų reikalavimų taikymą padedant įmonėms nuspręsti, ar finansinės padėties ataskaitoje skolos ir kiti įsipareigojimai, kurių atsiskaitymo data yra neapibrėžta, turėtų būti klasifikuojami kaip trumpalaikiai ar ilgalaikiai. Pataisos daro įtaką įsipareigojimų pateikimui finansinės padėties ataskaitoje ir nekeičia galiojančių reikalavimų, susijusių su turto, įsipareigojimų, pajamų ar sąnaudų įvertinimu ar pripažinimo momentu, taip pat informacijos, kurią ūkio subjektai atskleidžia apie tuos straipsnius. Taip pat pataisose paaiškinamas skolų klasifikavimo reikalavimas, kai už tokias skolas įmonė gali atsiskaityti naudodama savo nuosavybės priemones. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.
1-ojo TAS pataisos dėl ilgalaikių įsipareigojimų su papildomais reikalavimais (paskelbtos 2022 m. spalio 31 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d.). Pasikeitimai reikalavimuose dėl Įsipareigojimų priskyrimo trumpalaikiams arba ilgalaikiams, kaip Įmonė ar tam tikromis aplinkybėmis klasifikuoja skolinius ir kitus finansinius įsipareigojimus į trumpalaikius ar ilgalaikius: tik papildomi reikalavimai, kurių Įmonė privalo laikytis finansinių ataskaitų sudarymo datai arba anksčiau, turi įtakos įsipareigojimo klasifikavimui kaip trumpalaikis ar ilgalaikis. Be to, Įmonė pastabose turi atskleisti informaciją, kuri leistų finansinių ataskaitų vartotojams suprasti riziką, kad ilgalaikiai įsipareigojimai su papildomais reikalavimais gali tapti grąžinti per dvylika mėnesių. Pataisos įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Pakeitimai taikomi retrospektyviai pagal 8 TAS, ankstesnis taikymas taip pat leidžiamas. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.
16-ojo TFAS pataisos „Lizingo įsipareigojimas pardavimo ir atgalinės nuomos atveju“ su pakeitimais kurie paaiškina kaip pardavėjas-nuomininkas vėliau įvertina pardavimo ir atgalinės nuomos sandorius, kurie atitinka 15 TFAS reikalavimus, kad būtų apskaitomi kaip pardavimas (paskelbtos 2022 m. rugsėjo 22 d., įsigalios nuo 2024 m. sausio
1 d.). 16-ojo TFAS pataisa dėl lizingo įsipareigojimo pardavimo ir atgalinės nuomos atveju, kuri reikalauja, kad pardavėjas-lizingo gavėjas vėliau įvertintų nuomos įsipareigojimus, kylančius iš atgalinės nuomos, taip, kad nepripažintų jokios pelno ar nuostolių sumos, susijusios su jo naudojimo teise išlieka. Nauji reikalavimai nedraudžia pardavėjui-nuomininkui pelne arba nuostoliuose pripažinti bet kokį pelną ar nuostolį, susijusį su daliniu ar visišku nuomos sutarties nutraukimu. Pataisos įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. ar vėliau prasidedančiais finansiniais metais. Ankstesnis taikymas taip pat leidžiamas. Pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriams, sudarytiems po pirminio taikymo datos, pardavėjas-nuomininkas taiko pakeitimus retrospektyviai pagal 8 TAS “Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos”. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.
7-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos - tiekėjo finansavimo susitarimai (paskelbtos 2023 m. gegužės mėn., įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. galimas ankstyvas pritaikymas). Tiekėjo finansavimo susitarimai papildo 7-ąjį TAS „Pinigų srautų ataskaita“, reikalavimu, kad ūkio subjektas atskleistų papildomą informaciją apie tiekėjų finansavimo susitarimus. Pakeitimai taip pat įtraukia tiekėjo finansavimo susitarimus, kaip pavyzdinį likvidumo rizikos atskleidimo reikalavimą 7-ajame TFAS „Finansinės priemonės: atskleidimas“. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.
21-ojo TAS pataisos – atvejai kai vienos valiutos keisti į kitą laikinai negalima (paskelbtos 2023 m. rugpjūčio mėn., įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d., galimas ankstyvas pritaikymas). Atvejai kai vienos valiutos keisti į kitą laikinai negalima papildo 21-ąjį TAS „Užsienio valiutos kurso pasikeitimo įtaka“ ir reikalauja, kad ūkio subjektas taikytų nuoseklų metodą vertindamas, ar valiuta yra keičiama į kitą valiutą, o kai vienos valiutos keisti į kitą laikinai negalima, nustatyti naudotiną valiutos keitimo kursą ir atskleisti informaciją. ES dar nepatvirtino šių pataisų. Vadovybė dar neįvertino šių pataisų taikymo įtakos.
Nematerialusis turtas
Nematerialusis turtas įsigytas atskirai iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Xxxxxxxx gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas, yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką – 3-5 metus.
Programinė įranga
Naujos programinės įrangos įsigijimo išlaidos yra kapitalizuojamos ir pripažįstamos nematerialiuoju turtu, jei šios išlaidos nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per trijų metų laikotarpį. Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą nematerialiojo turto naudojimo pobūdį.
Nematerialiojo turto vertės sumažėjimas yra vertinamas, kai yra požymių, kad turtas gali būti nuvertėjęs.
Nekilnojamas turtas, įranga, įrengimai
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai – tai ilgalaikis materialus turtas, kuris a) laikomas paslaugų gamybos ar paslaugų teikimo ar administraciniams tikslams; ir b) ketinamas naudoti ilgiau negu vieną ataskaitinį laikotarpį. Nekilnojamo turto, įrangos ir įrengimų savikaina turi būti pripažįstama turtu tada ir tik tada, jeigu: a) tikėtina, kad Xxxxxxxx ateityje iš to turto gaus ekonominės naudos; ir b) turto savikaina gali būti patikimai įvertinta.
Pradinę Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius ir visas tiesiogiai priskirtinas išlaidas, susijusias su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Patirtos remonto ir eksploatacijos išlaidos, kurios reikalingos tam, kad turtas veiktų, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Tais atvejais, kai galima aiškiai įrodyti, jog šių išlaidų dėka padidės ekonominė nauda iš šio turto panaudojimo ir (arba) pailgės jo numatytas ekonominio tarnavimo laikas, išlaidos yra kapitalizuojamos pridedant jas prie turto įsigijimo vertės.
Kai nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų atskirų sudėtinių dalių naudingo tarnavimo laikotarpis skiriasi, jos apskaitomos kaip atskiri nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vienetai (komponentai). Sąnaudos, patiriamos
keičiant nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų sudėtinę dalį, kapitalizuojamos tik tuo atveju, jei iš šios sudėtinės dalies tikėtina gauti ekonominės naudos ir naujosios sudėtinės dalies savikaina gali būti patikimai įvertinta. Senosios sudėtinės dalies likutinė vertė nurašoma. Su nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų aptarnavimu susijusios sąnaudos apskaitomos Bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai patiriamos.
Nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai nurašomi juos pardavus, arba kai iš jų naudojimo ar pardavimo nebesitikima jokios ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl turto pardavimo arba nurašymo (apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo pajamų ir balansinės turto vertės skirtumas), yra įtraukiami į tų metų Bendrųjų pajamų ataskaitą, kai turtas yra nurašomas.
Bendrovės pastatai ir statiniai yra apskaitomi perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, kitas turtas pripažįstamas savikainos metodu. Jei dėl perkainojimo padidėja pastatų ar statinių balansinė vertė, padidėjimo suma pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi, kaupiama nuosavybėje ir vadinama pelnu dėl perkainojimo. Padidėjimas dėl perkainojimo pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje tokia suma, kokios reikia atkurti to paties turto perkainotos vertės sumažėjimą, anksčiau pripažintą Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Jeigu pastatų ir statinių balansinė vertė sumažėja, tada sumažėjimo suma pripažįstama pelnu ar nuostoliais, o ta dalis, kuri neviršija užfiksuotos to turto pelno dėl perkainojimo sumos, pripažįstama kitų bendrųjų pajamų dalimi. Pelno mokesčių poveikis atsirandantis dėl perkainojimo, pripažįstamas ir pateikiamas pagal 12 TAS „Pelno mokesčiai“. Vertės perskaičiavimo dažnumas priklauso nuo pastatų ir statinių tikrosios vertės pasikeitimų ir kai vertės pasikeitimai neryškūs, perkainojama tik kas trejus - penkerius metus.
Bendrovės pastatai ir statiniai buvo indeksuoti iki 1996 metų. 2012 balandžio 30 d. (papildyta - 2013 lapkričio 29 d.) atliktas nepriklausomų turto vertintojų vertinimas. 2021 rugsėjo 30 d. atliktas naujas nepriklausomų turto vertintojų vertinimas. Paskutinį vertinimą atliko UAB „Giantus vertinimas“.
Norėdami nustatyti ar nesumažėjo nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertė, taikomas 36 TAS „Turto vertės sumažėjimas“. Įvertinant, ar nėra turto vertės sumažėjimo, peržiūrimi išoriniai informacijos šaltiniai, technologinės naujovės, planai nutraukti ar kitaip paveikti veiklos apimtis, peržiūrimos vidaus ataskaitos ir skaičiuojamas turto atsiperkamumas. Turto vertė laikoma sumažėjusia, jeigu jo balansinė vertė viršija atsiperkamąją vertę.
Kitas Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą.
Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per šiuos naudingo tarnavimo laikotarpius: Pastatai ir statiniai 25-50 metų
Mašinos ir kiti įrengimai 5-15 metų
Transporto priemonės 5-10 metų Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai 5-15 metų Kitas materialusis turtas 3-15 metų
Naudingo tarnavimo laikas ir likvidacinės vertės yra kasmet peržiūrimos.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo nustatyta nauja likvidacinė pastatų ir automobilių vertė, pakeitimas sumažino 2023 m. nusidėvėjimo sąnaudas 181 tūkst. eurų lyginant su tuo, jei likvidacinės vertės nebūtų pakeistos.
Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas nepradėtas naudoti.
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas
Bendrovė, mažiausiai kartą per metus, įvertina, ar yra požymių, kad ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitinė vertė yra sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Xxxxxxxx atlieka turto vertės sumažėjimo testą. Pajamas generuojančios turto grupės atsiperkamoji vertė yra nustatoma remiantis naudojimo vertės apskaičiavimu, taikant
diskontuotų pinigų srautų modelį. Pinigų srautai yra apskaičiuojami naudojant ateinančių penkių metų bei nuolatinę vėlesnio periodo augimo prognozę, neįtraukiant veiklos pertvarkymo išlaidų, kurioms Bendrovė nėra įsipareigojusi.
Vadovaujantis atliktu ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo testu, 2023 m. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ilgalaikiam materialiajam turtui vertės sumažėjimas nebuvo apskaitytas.
Vadovybė rėmėsi žemiau išvardintomis pagrindinėmis prielaidomis, sudarydama biudžetą bei ilgalaikį planą, ir atitinkamai atlikdama vertės sumažėjimo vertinimą 2023 m. gruodžio 31 d. :
Vertės sumažėjimo skaičiavimo modelyje yra taikoma 7 proc. diskonto norma.
Vėlesni nei 5 metų pinigų srautai prognozuoti taikant 2 procentų kasmetinio grynojo pinigų srauto augimo koeficientą.
Kapitalinių investicijų į esamą vertinamą materialųjį ilgalaikį turtą dydis per 2024 – 2028 m. laikotarpį prognozuojama, kad sudarys apie 24 mln. eurų (nevertinama valstybės duomenų centrų investicijos ir prognozuojami projekto pinigų srautai).
Vertės sumažėjimo vertinimas priklauso nuo modelyje naudojamų prielaidų. Žemiau yra pateikta pagrindinių prielaidų jautrumo analizė 2023 m. gruodžio 31 d.:
Turto vertės sumažėjimas gali būti svarstomas, jei diskonto norma pakiltų virš 7,6% (esant 2 proc. grynojo pinigų srauto augimui po 2028 m.).
Turto vertės sumažėjimas gali būti svarstomas, jei kasmetinis grynojo pinigų srauto augimas po 2028 m. būtų mažesnis nei 1% (esant diskonto normai 7%).
Turto vertės sumažėjimas gali būti svarstomas, jei investicijos 2024-2028 m. viršytų 28 mln. eurų (esant diskonto normai 7% ir 2 proc. grynojo pinigų srauto augimui po 2028 m.).
Finansinis turtas
Finansinio turto priskyrimas pirminio pripažinimu metu priklauso nuo sutartinių finansinio turto pinigų srautų savybių ir Bendrovės verslo modelio apibrėžiančio finansinio turto valdymą. Išskyrus prekybos gautinas sumas, kurios neturi reikšmingo finansavimo komponento, Bendrovė pirminio pripažinimu metu finansinį turtą įvertina tikrąja verte. Prekybos gautinos sumos yra vertinamos pagal 15-ojo TFAS nustatytą sandorio kainą.
Bendrovės finansinio turto valdymo modelis nurodo, kaip Xxxxxxxx valdo savo finansinį turtą, kad šis generuotų pinigų srautus. Verslo modelis nustato, ar pinigų srautai bus gaunami renkant sutartinius pinigų srautus, parduodant šį finansinį turtą ar naudojant abu variantus. Įprastas finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažįstamas sandorio sudarymo dieną, t. y. datą, kurią Xxxxxxxx įsipareigoja pirkti ar parduoti finansinį turtą.
Vėlesnis vertinimas
Po pirminio pripažinimo Xxxxxxxx finansinį turtą vertina:
amortizuota savikaina;
tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai perkeliami į pelną ar (nuostolius);
tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, kai nutraukus pripažinimą sukauptas pelnas ar nuostoliai nėra perkeliami į pelną ar (nuostolius);
tikrąja verte per pelną ar nuostolius.
Bendrovė vertina finansinį turtą amortizuota savikaina, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas - laikyti finansinį turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus; ir
dėl sutartinių finansinio turto sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.
Xxxxxxxx vertina finansinį turtą tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas kitomis bendrosiomis pajamomis, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
finansinis turtas laikomas pagal verslo modelį, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinį turtą;
dėl finansinio turto sutarties sąlygų nustatytomis datomis gali atsirasti pinigų srautų, kurie yra tik pagrindinės sumos ir pagrindinės nepadengtosios sumos palūkanų mokėjimai.
Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ar pardavimai yra pripažįstami ir jų pripažinimas yra nutraukiamas pagal prekybos datą. Įprastinis turto pirkimas ar pardavimas yra finansinio turto pirkimas ar pardavimas pagal sutartį pristatant turtą per tam tikrą laiką, nustatytą pagal atitinkamos rinkos taisyklę ar susitarimą.
Xxxxxxxx sumos ir suteiktos paskolos
Paskolos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriais neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami Bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.
Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas, kai yra požymių, kad gautinų sumų vertė gali būti sumažėjusi, tada balansinė gautinų sumų vertė yra mažinama naudojant vertės sumažėjimų sąskaitą. Nuvertėjusios gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos.
Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas
Finansinis turtas
Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:
– baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;
– Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką.
Finansiniai įsipareigojimai
Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.
Atsargos
Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės, atėmus apskaitytą pasenusių ir lėtai judančių atsargų vertės sumažėjimą. Grynoji realizacinė vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargų apskaitai taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.
Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose, pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.
Pinigų srautų ataskaitos paruošimo tikslais, pinigai ir piniginiai ekvivalentai yra gryni pinigai kasoje ir sąskaitose bankuose, kitos trumpo periodo likvidžios investicijos, neviršijančios trijų mėnesių laikotarpio.
Nuosavas kapitalas
Įmonės nuosavam kapitalui priskiriama: apmokėta įstatinio kapitalo dalis, akcijų priedai, perkainavimo rezervas, privalomasis rezervas, kiti rezervai, nepaskirstytas pelnas (nuostolis).
Bendrovės akcinio kapitalo dydis yra lygus visų Bendrovės pasirašytų paprastųjų vardinių akcijų nominaliųjų verčių sumai.
Xxx Xxxxxxxx perkainoja ilgalaikį materialųjį turtą, turto padidėjimo suma registruojama turto ir nuosavo kapitalo straipsniuose. Nuosavo kapitalo dalyje ši suma registruojama perkainojimo rezervo (rezultatų) straipsnyje.
Jei perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas apskaitoje registruojamas dėl anksčiau perkainoto turto nuvertėjimo, perkainojimo rezervas (rezultatai) mažinamas suma, kuria turtas nuvertėjo. Jei turto vertės sumažėjimo suma viršija to turto perkainojimo rezervo (rezultatų) sumą, apskaitoje registruojamas perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas ir nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo. Jei perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas apskaitoje registruojamas dėl perkainoto turto nurašymo, perleidimo ar kitokio perdavimo, tai perkainojimo rezervas (rezultatai) mažinamas tik ta suma, kuri priskiriama konkrečiam turtui. Suma, kuria sumažintas perkainojimo rezervas (rezultatai), didinamas nepaskirstytas pelnas (mažinami nuostoliai). Nudėvint perkainotą turtą, apskaitoje registruojamas perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas. Šis rezervas (rezultatai) mažinamas suma, kuria dėl to turto perkainojimo padidėjo nusidėvėjimo sąnaudos. Suma, kuria sumažintas perkainojimo rezervas (rezultatai), didinamas nepaskirstytas pelnas (mažinami nuostoliai).
Bendrovėje privalomasis rezervas sudaromas iš grynojo pelno atskaitymų ir naudojamas nuostoliams dengti. Jei privalomo rezervo suma yra mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atskaitymai į privalomąjį rezervą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 grynojo pelno arba tokie, kurie leistų pasiekti 1/10 įstatinio kapitalo. Panaudojus rezervą nuostoliams mažinti, apskaitoje registruojamas nuostolių ir privalomojo rezervo sumažėjimas.
Akcininkams priėmus sprendimą sudaryti rezervą ar sumažinti, apskaitoje registruojamas rezervo padidėjimas ar sumažėjimas, ta pačia suma mažinant arba didinant nepaskirstytąjį pelną.
Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) straipsnyje parodomas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius uždirbtas, bet dar nepaskirstytas pelnas arba nepadengti nuostoliai.
Pelno paskirstymas Xxxxxxxxx apskaitoje registruojamas tada, kai savininkai priima sprendimą pelną paskirstyti, t.y. akcininkų susirinkimo dieną, neatsižvelgiant į tai, kada jis buvo uždirbtas.
Xxxxxxxx 27 pastaboje pateikia kokybinę informaciją apie savo kapitalo valdymo tikslus, politiką ir procesus, įskaitant:
kapitalo valdymo tikslų įgyvendinimo apibūdinimą;
valdomo kapitalo kiekybinių duomenų santrauką;
visus informacijos pasikeitimus lyginant su praėjusiais ataskaitiniais laikotarpiais;
duomenis ar per ataskaitinį laikotarpį įvykdė visus jai taikomus išorinius kapitalo reikalavimus;
Jeigu Įmonė neįvykdo tokių jai taikomų išorinio kapitalo reikalavimų, ji turi nurodyti tokio nevykdymo priežastis.
Vienos akcijos pelnas
Vienai akcijai tenkantis pagrindinis pelnas apskaičiuojamas, dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų vardinių akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Bendrovė neturi finansinių priemonių, potencialiai konvertuojamų į paprastąsias akcijas, todėl sumažintas pelnas, tenkantis vienai akcijai, yra toks pat kaip ir paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas
Įsipareigojimai
Finansiniai įsipareigojimai, kurie yra ilgo termino ir nebus grąžinami per 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos yra ilgalaikiai įsipareigojimai. Paskolos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, atėmus sandorio išlaidas. Vėliau
finansinis įsipareigojimas pripažįstamas amortizuota savikaina – suma, kuria finansinis įsipareigojimas buvo įvertintas pradinio pripažinimo metu, atėmus pagrindinės sumos grąžinimo mokėjimus, pridėjus ar atėmus sukauptą pradinės ir galutinės sumų skirtumo amortizaciją naudojant faktinių palūkanų normos metodą ir atėmus bet kokį skirtumą, susijusį su vertės sumažėjimu ar skolų neatgavimu.
Trumpalaikiai įsipareigojimai tokie, kaip skolos tiekėjams ar kiti sukaupimai darbuotojams ir kiti įsipareigojimai, yra skirti normaliai Bendrovės veiklai vystyti. Tokie veiklos įsipareigojimai yra klasifikuojami kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, jei bus įvykdyti per 12 mėnesių nuo finansinės atskaitomybės sudarymo dienos.
Skolinimosi išlaidos
Skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos tą laikotarpį, per kurį jos patiriamos, sąnaudomis išskyrus jei jos kapitalizuojamos kaip turto savikainos dalis. Tos skolinimosi išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto įsigijimui, statybai ar gamybai, turi būti kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis. Kapitalizuoti tinkama skolinimosi išlaidų dalis turi būti nustatoma pagal 23 TAS „Skolinimosi išlaidos“. Bendrovė palūkanas apskaito Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Skolinimosi išlaidoms be palūkanų priskiriama ir paskolos sudarymo ir/ar administravimo mokesčiai.
Nuomos apskaita
Bendrovė kaip nuomininkas
Sutarties pradžioje Xxxxxxxx vertina, ar sutartis yra nuoma. Tai reiškia, kad vertinama, ar pagal sutartį suteikiama teisė valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį.
Visoms nuomos sutartims, išskyrus trumpalaikes ir mažaverčio turto nuomos sutartis, Bendrovė taiko vieną pripažinimo ir vertinimo metodą. Bendrovė pripažįsta nuomos įsipareigojimą mokėti nuomos įmokas ir naudojimo teise valdomą turtą, pagal kurį suteikiama teisė naudotis nuomojamu turtu.
Bendrovė kaip nuomotojas
Sandoriuose, kuriuose Xxxxxxxx yra nuomotoja, vertinimas, ar sudaryta sutartis yra finansinė ar veiklos nuoma, atliekamas nuomos pradžios datą. Siekiant nustatyti, kokiai rūšiai priskirti nuomą, bendrai įvertinama, ar pagal nuomą iš esmės perduodama visa su nuomojamo turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda. Jeigu perduodama iš esmės visa nuomojamo turto nuosavybei būdinga rizika ir nauda, tokia nuoma laikoma finansine nuoma. Priešingu atveju – veiklos nuoma. Jei sutartis apima nuomos ir ne nuomos komponentus, Bendrovė priskiria atlygį nuomos komponentams remdamasi santykine atskira nuomos komponento kaina.
Bendrovė yra finansinės nuomos davėja
Bendrovė valdo turtą, kuris išnuomotas klientams pagal finansinės nuomos sutartį. Finansinės nuomos gavėjų mokėtinos sumos pripažįstamos kaip gautinos sumos, lygios grynųjų investicijų į nuomą sumai, kuri, savo ruožtu, lygi grynajai dabartinei vertei. Pirminės tiesioginės išlaidos, kurios įtraukiamos į pirminį gautinų finansinės nuomos mokesčių vertinimą, atimamos iš pajamų, kurios pripažįstamos per nuomos laikotarpį. Palūkanų pajamos pripažįstamos per nuomos laikotarpį anuiteto būdu.
Bendrovė yra veiklos nuomos davėja
Veiklos nuomos pajamos pripažįstamos tiesiniu-linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pirminės tiesioginės išlaidos, patirtos derantis dėl veiklos nuomos sutarties sąlygų ir sudarant veiklos nuomos sutartis, pridedamos prie išnuomoto turto balansinės vertės ir pripažįstamos per nuomos laikotarpį tuo pačiu pagrindu kaip ir nuomos pajamos.
Naudojimo teise valdomas turtas
Pradžios datą (t. y. datą, nuo kurios pagrindinis turtas pradėtas naudoti) Bendrovė pripažįsta naudojimo teise valdomą turtą. Naudojimo teise valdomas turtas apskaitomas įsigijimo savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir
vertės sumažėjimą pakoregavus dėl nuomos įsipareigojimo pakartotinio įvertinimo. Naudojimo teise valdomo turto įsigijimo savikaina apima nuomos įsipareigojimų pirminio vertinimo sumą, pirmines tiesiogines išlaidas, nuomos mokesčius pradžios datą arba iki jos, atėmus bet kokias gautas nuomos paskatas. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą per nuomos laikotarpį arba nustatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, priklausomai nuo to, kuris iš jų yra trumpesnis. Naudojimo teise valdomam turtui yra nustatyti tokie patys naudingo tarnavimo metodai ir laikotarpiai, kurie taikomi Bendrovės ilgalaikiam materialiajam turtui.
Jeigu iki nuomos laikotarpio pabaigos Bendrovei perleidžiama nuomojamo turto nuosavybės teisė arba jeigu naudojimo teise valdomo turto kaina rodo, kad nuomininkas pasinaudos pasirinkimo pirkti teise, nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis numatomu turto naudingo tarnavimo laiku.
Taip pat naudojimo teise valdomas turtas yra vertinamas dėl vertės sumažėjimo.
Dotacijos, subsidijos
Dotacijos gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama panaudota dalimi tiek, kiek nudėvimas su šia dotacija susijęs turtas ir pelno (nuostolių) ataskaitoje mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.
Jeigu Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti ar rekonstruoti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu.
Vyriausybės ir Europos Sąjungos dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudotomis dalimis tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.
Ilgalaikės išmokos darbuotojams
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Bendrovės sulaukus pensijinio amžiaus, turi būti išmokama vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka.
Išmokų darbuotojams einamųjų metų savikaina, anksčiau suteiktų paslaugų savikaina ir dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai Bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažįstami iš karto.
Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas vadovaujantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos datą.
Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, remiantis Vyriausybės vertybinių popierių, išreikštų ta pačia valiuta kaip ir išmokos, ir kurių išmokėjimo laikotarpis panašus į numatomą išmokų mokėjimo laikotarpį, palūkanų norma. Aktuarinis pelnas ir nuostoliai pripažįstami sąnaudose.
Atidėjiniai
Atidėjiniai yra pripažįstami, kai Xxxxxxxx turi dabartinį teisėtą ar konstruktyvų įsipareigojimą dėl praeities įvykių, ir tikėtina, kad privalės padengti įsipareigojimą, ir kai patikimas sumos vertinimas gali būti atliktas. Bendrovė gali tikėtis, kad bus kompensuotos kai kurios ar visos atidėjiniui padengti reikalingos išlaidos, tokiu atveju gautina kompensacija apskaitoma kaip atskiras turtas. Su atidėjiniu susijusios sąnaudos Bendrųjų pajamų ataskaitoje gali būti pateikiamos atėmus sumą, kuri, tikėtina, bus kompensuota.
Pelno mokestis
Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų reikalavimus. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc.
Remdamasi Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis bendrovė naudojasi pelno mokesčio lengvata, kuri suteikiama investuojant į naujas technologijas.
Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu įmonė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.
Atidėtas pelno mokestis apskaitomas įsipareigojimų metodu, atsižvelgiant į būsimus mokesčių tikslais atsirandančius skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriuo bus realizuojamas turtas ar padengimas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti finansinės būklės ataskaitos dieną.
Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Xxxxxxxxx vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.
Pajamų pripažinimas
Pardavimo pajamos pripažįstamos pagal vieningą principą, kuris grindžiamas penkių žingsniu modeliu, taikomu visoms sutartims su klientais (15-asis TFAS):
1-as žingsnis: identifikuojama sutartis (-ys) su pirkėju – sutartis yra susitarimas tarp dviejų ar daugiau šalių, kurioje apibrėžtos jų įgyvendintinos teisės ir įsipareigojimai.
2-as žingsnis: identifikuojami sutartyje numatyti veiklos įsipareigojimai - sutartyje numatyti įsipareigojimai perduoti prekes ar paslaugas pirkėjui. Jei šias prekes ar paslaugas galima išskirti, tokie įsipareigojimai yra laikomi veiklos įsipareigojimais, kurie apskaitomi atskirai.
3-ias žingsnis: nustatoma sandorio kaina - sandorio kaina yra lygi sutartyje numatytai atlygio sumai, kurią Xxxxxxxx tikisi gauti mainais už pirkėjui perduodamas prekes ar paslaugas. Sandorio kainą gali sudaryti fiksuota pirkėjo sumokėto atlygio suma, tačiau kartais ji taip pat gali apimti kintamą atlygį arba kitokį nei grynųjų pinigų atlygį.
4-as žingsnis: sandorio kaina priskiriama sutartyje numatytiems veiklos įsipareigojimams įprastai Bendrovė priskiria sandorio kainą kiekvienam veiklos įsipareigojimui, remdamasis kiekvienos pagal sutartį įsipareigotos perduoti prekės ar paslaugos santykinėmis atskiromis pardavimo kainomis. Jei duomenys apie atskiras pardavimo kainas nėra stebimi rinkoje, Bendrovė atlieka jos įvertinimą.
5-as žingsnis: pajamos pripažįstamos tada, xxx Xxxxxxxx įvykdo veiklos įsipareigojimą - Bendrovė pripažįsta pajamas tada, kai jis įvykdo veiklos įsipareigojimą perduodamas įsipareigotas prekes ar paslaugas pirkėjui (t. y. tada, kai pirkėjas įgyja minėtų prekių ar paslaugų kontrolę). Pripažįstama pajamų suma yra lygi sumai, kuri priskirta įvykdytam veiklos įsipareigojimui.
Veiklos įsipareigojimas gali būti įvykdomas tam tikru momentu arba per tam tikrą laiką. Pajamos pripažįstamos, kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą, ir kai tikėtina, jog Xxxxxxxx gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą ir kiekvienam pajamų tipui, kaip aprašyta žemiau, buvo įvykdyti konkretūs kriterijai.
Pajamos yra pripažįstamos per laikotarpį, kai paslauga yra vykdoma remiantis faktiniu srautu arba sutarties galiojimo terminu. Mėnesiniai mokesčiai yra pripažįstami pajamomis per sutarčių galiojimo laikotarpį. Pajamos iš įrangos pardavimo pripažįstamos, kai su įrangos nuosavybe susijusi reikšminga rizikos ir naudos dalis perduodama pirkėjui.
Bendrovė parduoda skaitmeninės televizijos transliavimo paslaugas, radijo signalo transliavimo paslaugas, įrangos talpinimo ir kitas paslaugas. Bendrovė pripažįsta paslaugų pardavimo pajamas kiekvieno mėnesio pabaigoje po paslaugų suteikimo. Vilniaus TV bokšto lankymo ir restorano pajamos pripažįstamos iš karto pardavus bilietus ar suteikus maitinimo paslaugą.
Palūkanų pajamos yra apskaitomos kaupimo principu (naudojant efektyviąją palūkanų normą).
Sąnaudų pripažinimas
Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.
Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.
Pardavimų savikaina parodo per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas, tiesiogiai susijusias su tipine Bendrovės veikla. Veiklos sąnaudas Įmonė priskiria bendrosioms administravimo sąnaudoms. Bendrosios ir administracinės sąnaudos
– tai ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų dalis, susijusi su įmonės tipine veikla, sudarančia sąlygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti. Xxxxxxxxxx ir administracinės sąnaudos pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada jos buvo patirtos.
Turto vertės sumažėjimas
Finansinis turtas
Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą. Kai paaiškėja, kad Xxxxxxxx neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.
Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms
Bendrovė naudoja tikėtinų nuostolių normų (TNN) matricą apskaičiuoti prekybos gautinų sumų tikėtinus kredito nuostolius (TKN). Tikėtinų kredito nuostolių normos paremtos klientų pradelsimo istorija.
TNN matrica yra paremta Bendrovės istorine informacija apie klientų įsipareigojimų nevykdymą. Bendrovė patikslina matricos reikšmes, kad jos apimtų prognozuojamą ateities informaciją. Pavyzdžiui, jei kitų metų ekonomika pagal ateities prognozes (BVP ir nedarbo lygis) tikėtina prastės/lėtės, kas gali padidinti įsipareigojimų nevykdymo išaugimą, istorinės tikėtinų nuostolių normos yra koreguojamos, kad atspindėtų ateities prognozes. Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį istorinės kredito nuostolių normos bei ateities prognozės yra peržiūrimos.
Istorinių tikėtinų kredito nuostolių normų, ateities ekonomikos ir TKN vertinimas bei koreliacija tarp jų yra reikšmingas apskaitinis sprendimas bei įvertis. TKN suma yra jautri ateities ekonomikos prognozėms bei kitų aplinkybių pasikeitimams. Bendrovės klientų pradelsimo istorija ir ateities ekonomikos prognozė gali neatspindėti klientų tikrojo įsipareigojimų nevykdymo ateityje.
Atlikus TKN vertinimą, taikomas individualus gautinų sumų vertės sumažėjimo vertinimas. Bendrovė vertina kiekvieno kliento skolą atsižvelgdama į įstoriją, įmonės būklę ir galimas perspektyvas.
Paprastai prekybos gautinos sumos yra nurašomos, kai yra pradelstos daugiau nei vienerius metus ir kai išieškojimas yra negalimas. Informacija apie Bendrovės prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimą yra atskleista 6 aiškinamojo rašto pastaboje.
Maksimali kredito rizikos pozicija finansinių ataskaitų datai yra viso finansinio turto balansinė vertė atskleista 27 aiškinamojo rašto pastaboje. Bendrovė nėra gavusi turto įkeitimų iš klientų kaip užtikrinimo priemonės skirtos kredito rizikos sumažinimui.
Kitas turtas
Kito turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto balansinė vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas Bendrųjų pajamų ataskaitoje. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas Bendrųjų pajamų ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.
Kito turto vertės sumažėjimo nuostolis pripažįstamas ta suma, kuria apskaitinė turto vertė viršija vertę, kurią tikimasi atgauti. Atgautinoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertė.
2023 ir 2022 m. bendrovė nenustatė kito turto vertės sumažėjimo.
Neapibrėžtumai
Neapibrėžti įsipareigojimai yra įvardijami aiškinamajame rašte ir nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai yra didelė tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti.
Įvykiai po balanso datos
Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį balanso sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai) finansinėse atskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, jeigu tai yra reikšminga.
Susiję šalys
Šalys vadinamos susijusiomis, jei viena iš šalių gali kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir kitus sprendimus. Susijusiomis su Bendrove šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, Valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per tarpininką kontroliuoja Bendrovę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi. Susijusių šalių sandoris – atlygintinas ar neatlygintinas turto ir įsipareigojimų perleidimas arba paslaugų teikimas tarp susijusių šalių.
PASTABOS PRIE FINANSINIŲ ATASKAITŲ
1. Nematerialus turtas
Patentai,
Programinė
Kitas
licencijos | įranga | turtas | ||
Įsigijimo vertė: | ||||
2021 m. gruodžio 31 d. likutis | 387 | 595 | 1 | 983 |
Įsigijimai | 157 | 108 | − | 265 |
Xxxxxxxxx | − | − | − | − |
2022 m. gruodžio 31 d. likutis | 544 | 703 | 1 | 1.248 |
Amortizacija: | ||||
2021 m. gruodžio 31 d. likutis | 304 | 490 | 1 | 795 |
Amortizacija per laikotarpį | 51 | 74 | − | 125 |
Xxxxxxxxx | − | − | − | − |
2022 m. gruodžio 31 d. likutis | 355 | 563 | 1 | 920 |
2022 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 189 | 139 | − | 328 |
Įsigijimo vertė: | ||||
2022 m. gruodžio 31 d. likutis | 544 | 703 | 1 | 1.248 |
Įsigijimai | 46 | − | 46 | |
Perleista ir nurašyta | (133) | (75) | (1) | (209) |
Perklasifikavimas | − | 51 | − | 51 |
2023 m. gruodžio 31 d. likutis | 457 | 679 | − | 1.136 |
Amortizacija: | ||||
2022 m. gruodžio 31 d. likutis | 355 | 563 | 1 | 920 |
Amortizacija per laikotarpį | 79 | 85 | − | 164 |
Perleista ir nurašyta | (133) | (74) | (1) | (209) |
2023 m. gruodžio 31 d. likutis | 301 | 574 | − | 875 |
2023 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė | 156 | 105 | − | 261 |
Iš viso
2. Ilgalaikis materialus turtas
Žemė Pastatai ir statiniai
Mašinos ir įrengimai
Transporto priemonės
Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir
Nebaigta statyba
Iš viso
įrenginiai
2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Įsigijimo vertė: 2021 m. gruodžio 31 d. | 212 | 21.570 | 16.748 | 343 | 3.732 | 889 | 43.494 |
Įsigijimai | 238 | 22 | 5 | 103 | 194 | 9.360 | 9.922 |
Perleista ir nurašyta | − | (92) | (870) | (20) | (20) | − | (1.002) |
Perklasifikavimai | − | 1.097 | 1.425 | − | 829 | (3.351) | − |
2022 m. gruodžio 31 d. | 450 | 22.597 | 17.308 | 426 | 4.735 | 6.898 | 52.414 |
Perkainojimas: 2021 m. gruodžio 31 d. | − | 7.419 | 8 | − | 44 | − | 7.471 |
Vertės padidėjimas | − | − | − | − | − | − | − |
Perleista ir nurašyta | − | (7) | − | − | − | − | (7) |
2022 m. gruodžio 31 d. | − | 7.412 | 8 | − | 44 | − | 7.464 |
Sukauptas nusidėvėjimas: | |||||||
2021 m. gruodžio 31 d. − | 14.565 | 11.719 | 253 | 3.103 | − | 29.641 | |
Nusidėvėjimas per laikotarpį | − | 917 | 1.120 | 30 | 257 | − | 2.324 |
Perleista ir nurašyta | − | (91) | (870) | (20) | (19) | − | (1.001) |
2022 m. gruodžio 31 d. | − | 15.391 | 11.969 | 263 | 3.341 | − | 30.964 |
Vertės sumažėjimas: 2021 m. gruodžio 31 d. | − | 635 | 7 | − | 8 | − | 650 |
Vertės sumažėjimas | − | − | − | − | − | − | − |
Vertės sumažėjimo atstatymas | − | − | − | − | − | − | − |
2022 m. gruodžio 31 d. | − | 635 | 7 | − | 8 | − | 650 |
2022 m. gruodžio 31 d. | 450 | 13.983 | 5.340 | 163 | 1.430 | 6.898 | 28.264 |
2023 m. gruodžio 31 d. pasibaigę metai Įsigijimo vertė: 2022 m. gruodžio 31 d. | 450 | 22.597 | 17.308 | 426 | 4.735 | 6.898 | 52.414 |
Įsigijimai | − | 90 | 112 | 134 | 656 | 19.000 | 19.992 |
Perleista ir nurašyta | − | (583) | (2.408) | (41) | (154) | − | (3.186) |
Perklasifikavimai | − | 399 | 5.397 | 63 | 127 | (6.037) | (51) |
2023 m. gruodžio 31 d. | 450 | 22.503 | 20.409 | 582 | 5.364 | 19.861 | 69.169 |
Perkainojimas: | |||||||
2022 m. gruodžio 31 d. | − | 7.412 | 8 | − | 44 | − | 7.464 |
Vertės padidėjimas | − | 651 | − | − | − | − | 651 |
Perleista ir nurašyta | − | (60) | − | − | − | − | (60) |
2023 m. gruodžio 31 d. | − | 8.003 | 8 | − | 44 | − | 8.055 |
Sukauptas nusidėvėjimas: | |||||||
2022 m. gruodžio 31 d. − | 15.391 | 11.969 | 263 | 3.341 | − | 30.964 | |
Nusidėvėjimas per laikotarpį | − | 736 | 1.275 | 30 | 465 | − | 2.506 |
Perleista ir nurašyta | − | (521) | (2.382) | (14) | (143) | − | (3.060) |
2023 m. gruodžio 31 d. | − | 15.606 | 10.862 | 279 | 3.663 | − | 30.410 |
Vertės sumažėjimas: | |||||||
2022 m. gruodžio 31 d. | − | 635 | 7 | − | 8 | − | 650 |
Vertės sumažėjimas | − | − | − | − | − | − | − |
Perleista ir nurašyta | − | (59) | − | − | − | − | (59) |
2023 m. gruodžio 31 d. | − | 576 | 7 | 8 | 591 | ||
2023 m. gruodžio 31 d. | 450 | 14.324 | 9.548 | 303 | 1.737 | 19.861 | 46.223 |
Bendrovės pastatai ir statiniai yra apskaitomi perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius, kitas turtas pripažįstamas savikainos metodu. Pastatų ir statinių vertinimas, kurį atliko nepriklausomas vertintojas, paskutinį kartą buvo atliktas 2021 m. Bendrovės vadovybė vertina, kad pastatų ir statinių vertė lyginant su 2021 m. atliktu vertinimu, nėra reikšmingai pakitusi.
Turto vertės padidėjimas 2023 metais (651 tūkst. eurų) susijęs su teismo sprendimu dėl restitucijos (pastaba 17) – Bendrovei buvo grąžintas 2015 metais parduotas turtas, kurį Xxxxxxxx 2023 m. gruodžio 31 d. apskaitė perkainota verte. Grąžinto turto vertės nustatymą atliko nepriklausomas turto vertintojas.
Bendrovės ilgalaikio materialiojo ir nematerialaus turto nusidėvėjimas per 2023 m. sudarė 2.670 tūkst. eurų (2.449 tūkst. eurų 2022 m.). Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje nusidėvėjimas ir amortizacija yra įtraukti į veiklos sąnaudų straipsnį.
Nebaigta statyba | ||
2023 m. | 2022 m. | |
Duomenų centrų (DC) projektas | 15.371 | 2.841 |
TV bokšto rekonstrukcijos projektas | 2.655 | 378 |
Saulės elektrinių (SE) vystymo projektas | 1.740 | 2.985 |
Kiti ilgalaikio turto įsigijimo projektai | 95 | 694 |
Iš viso | 19.861 | 6.898 |
Bendrovė vykdo investicinius projektus, patvirtintus Strateginiame verslo plane. 2022 m. gruodžio 19 d. Bendrovė sudarė pagrindinę rangos sutartį su įmonėmis UAB Agentus ir UAB KV Baltic dėl 2 duomenų centrų (DC3 ir DC4) statybos darbų už 19 898 tūkst. eurų be PVM sumą. Remiantis pasirašyta sutartimi Xxxxxxxx 2022 m. atliko avansinį mokėjimą 1 990 tūkst. eurų ir apskaitė nebaigtoje statyboje. 2023 metais vykdytos investicijos, kuris apima ir kitų rangovų darbus ir įrangą, apskaitytos nebaigtoje statyboje. Bendrovė planuoja projektą pabaigti ir pradėti naudoti turtą 2024 m. antrą ketvirtį.
Vilniaus TV bokšto rekonstrukcijos projektas vykdomas etapais. Turtas pradedamas naudoti pabaigus atskiro etapo statybos darbus, kai pradedama gauti pajamas. Vykdydama saulės elektrinių plėtros projektą bendrovė pastatė 8,1 MW galios jėgaines. Turtas pradedamas naudoti kai gaunamas VERT leidimas arba gaunamos pajamos už parduotą pagamintą elektrą.
2022 m. ir 2023 m. gruodžio 31d. Bendrovė įkeisto turto neturėjo. | ||
3. Naudojimo teise valdomas turtas | ||
2023 m. | 2022 m. | |
Likutinė vertė metų pradžiai | 1.288 | 1.124 |
Įsigijimai | 165 | 192 |
Perleidimai ir nurašymai | − | − |
Perklasifikavimai | − | − |
Xxxxxx xxxxxxxxx | − | − |
Nusidėvėjimas ir amortizacija | (37) | (28) |
Likutinė vertė metų pabaigai | 1.416 | 1.288 |
Teisės į nuomą amortizacijos sąnaudos apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje 2023 m. sudarė 37 tūkst. eurų (2022 m. 28 tūkst. eurų).
Bendrovė yra sudariusi 46 žemės nuomos sutartis su valstybe, kurių bendras plotas 150,67 ha. Dėl vieno naudojamo žemės sklypo žemės nuomos sutarties nėra sudaryta. Sutartys yra ilgalaikės: vienos sutarties pabaigos laikotarpis yra 2024 metai, vienos – 2026 metai, kitų sutarčių nuomos pabaiga nuo 2029 iki 2105 metų. Įvertinus visų žemės nuomos sutarčių mokesčių pasikeitimus atliktas įsigijimo vertės padidėjimas.
4. Investicijos laikomos iki išpirkimo
Bendrovė 2022 m. investavo (4.587 tūkst. eurų) į Lietuvos Respublikos vyriausybės vidutinės trukmės laikotarpio obligacijas. Įsigytų vertybinių popierių vertė 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 4 109 tūkst. eurų. Bendrovė apskaitė vertybinius popierius tikrąja verte, o skirtumą tarp pradinės ir tikrosios vertės (-478 tūkst. eurų) kitų bendrųjų pajamų dalyje.
2023 m. lapkričio mėn. Bendrovė pardavė vertybinius popierius. Realizuotas nuostolis iš vertybinių popierių pardavimo yra apskaitytas Bendrųjų pajamų ataskaitoje finansinės veiklos sąnaudose 421 tūkst. eurų (pastaba 23), o kitų bendrųjų pajamų dalyje eliminuotas 2022 metais apskaitytas perkainavimo rezultatas.
Įsigijimo data | Išpirkimo data | Įsigijimo vertė | Vertė 2022.12.31 | Pardavimo kaina |
2022.01.05 | 2026.06.02 | 1.002 | 883 | 901 |
2022.01.31 | 2026.06.02 | 498 | 442 | 449 |
2022.02.07 | 2029.06.19 | 996 | 817 | 827 |
2022.02.15 | 2025.10.22 | 601 | 550 | 549 |
2022.03.09 | 2024.06.02 | 499 | 478 | 489 |
2022.04.11 | 2025.05.06 | 491 | 463 | 472 |
2022.05.04 | 2025.05.06 | 500 | 476 | 479 |
4.587 | 4.109 | 4.166 | ||
5. Atsargos | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | ||
Komplektavimo gaminiai | 30 | 13 | ||
Žaliavos, atsargos | 23 | 21 | ||
Atimti: vertės sumažėjimas | (6) | (6) | ||
Iš viso | 47 | 28 | ||
Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, suma 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 47 tūkst. eurų (28 tūkst. eurų 2022 m. gruodžio 31 d.).
6. Iš pirkėjų gautinos sumos | ||
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Iš klientų gautinos sumos, įsigijimo savikaina | 2.319 | 1.572 |
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas | (109) | (634) |
Iš viso | 2.210 | 938 |
Gautinų sumų (įsigijimo savikainos) analizė pagal pradelsimo laikotarpius:
Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių
Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas
jau praėjęs
mokėjimo terminas nėra
praėjęs
mažiau nei 30 dienų
30 – 60
dienų
60 – 90
dienų
90-365
dienų
daugiau nei 1 metai
Iš viso
2022 m. gruodžio 31 d. | 730 | 230 | 577 | 3 | 6 | 26 | 1.572 |
2023 m. gruodžio 31 d. | 2.044 | 206 | 26 | 3 | 10 | 30 | 2.319 |
Bendrovė suformuoja vertės sumažėjimo atidėjinį 100 proc. skoloms, kurios yra pradelstos virš 30 dienų, kitoms skoloms formuojamas 2% atidėjinys.
Gautinų sumų vertės sumažėjimo suma 2023 m. gruodžio 31 d. buvo 108 tūkst. eurų ir susidarė iš: pradelstų pirkėjų skolų, kurių mokėjimo terminas daugiau nei 12 mėnesių 30 tūkst. eurų ir 78 tūkst. eurų pirkėjų skolų, kurių pradelsimo terminas yra iki 12 mėn.
Gautinų sumų vertės sumažėjimo suma 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 634 tūkst. eurų ir susidaro iš: pradelstų pirkėjų skolų, kurių mokėjimo terminas daugiau nei 12 mėnesių - 26 tūkst. eurų ir 608 tūkst. eurų pirkėjų skolų, kurių pradelsimo terminas yra iki 12 mėn.
7. Kitos gautinos sumos
2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d.
Gautinas PVM − −
Gautinos mokesčių sumos 1 −
Kitos gautinos sumos − 6
Iš viso 1 6
8. Išankstiniai apmokėjimai ir būsimų laikotarpių sąnaudos
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Išankstiniai apmokėjimai už prekes ir paslaugas Būsimųjų laikotarpių sąnaudos: | 3 | 1 |
Draudimo | 53 | 42 |
Išnuomotų patalpų remontas | 36 | 41 |
Ryšių kanalizacijos nuoma, licencijos | 110 | 46 |
Kita | 2 | 5 |
Iš viso būsimųjų laikotarpių sąnaudos | 201 | 134 |
Iš viso išankstiniai apmokėjimai ir būsimų laikotarpių sąnaudos
204 135
9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai | ||
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Pinigai banke | 1.361 | 16.340 |
Pinigai kasoje | 7 | 5 |
Pinigai kelyje 44 45
Iš viso 1.412 16.390
Pinigų likutis per 2023 metus reikšmingai mažėjo dėl vykdytų investicijų į ilgalaikio turto įsigijimą.
10. Įstatinis kapitalas
Bendrovės įstatinis kapitalas 2023 m. ir 2022 m. nebuvo keičiamas.
11. Privalomasis rezervas
Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Nustatytą dydį viršijanti privalomojo rezervo dalis gali būti perskirstyta skirstant Bendrovės pelną. Privalomasis rezervas naudojamas tik Bendrovės nuostoliams dengti. Padengus nuostolius, privalomojo rezervo dydis turi būti atkuriamas, laikantis šioje dalyje nustatytos tvarkos.
12. Perkainavimo rezervas
Perkainavimo rezervas susidaro iš perkainuotų pastatų ir statinių likutinių verčių įvertinus jų nusidėvėjimą per laikotarpį. Nuo perkainuotos vertės paskaičiuotas atidėto pelno mokesčio įsipareigojimas, kuris apskaitomas prie įsipareigojimų.
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Perkainojimo rezervas metų pradžioje | 4.133 | 4.581 |
Vertinimas – Perkainojimo rezultatas | 574 | − |
Atidėto pelno mokesčio įsipareigojimas nuo perkainuotos vertės | (86) | − |
Perkainojimo sumažėjimas dėl turto pardavimo | (1) | (5) |
Perkainuoto rezervo mažėjimas | (226) | (393) |
Praeitų laikotarpių rezervo padidėjimas | 76 | − |
Atidėto pelno mokesčio įsipareigojimas nuo praeitų laikotarpių | (11) | − |
Praeitų laikotarpių rezervo mažėjimas | (49) | (50) |
Perkainojimo rezervas metų gale | 4.410 | 4.133 |
13. Kiti rezervai |
Kiti rezervai sudaromi įstatuose nustatyta tvarka iš Bendrovės paskirstytinojo pelno, naudojami Bendrovės įstatuose nustatytiems tikslams ir naikinami Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.
14. Dotacijos, subsidijos
Bendrovė 2022 metų gegužės mėn. gavo 100 tūkst. eurų subsidiją, iš APVA klimato kaitos programos, pirmos saulės elektrinės statybai, kuri buvo baigta statyti 2021 m. pabaigoje. Subsidija amortizuojama tolygiai per laikotarpį kaip ir saulės elektrinė.
15. Paskola
2023 m. liepos mėn. Bendrovė pasirašė 16.000 tūkst. eurų paskolos sutartį. Paskolos paskirtis - investicijų į du duomenų centrus Vilniuje ir saulės elektrinių statybą finansavimas bei refinansavimas. Paskolos grąžinimo terminas 2031 m. Paskola pradedama grąžinti nuo 2025 m. liepos 31d.
16. Nuomos įsipareigojimai
Veiklos nuomos sutartys yra apskaitomos kaip finansinė nuoma remiantis 16-ojo TFAS reikalavimais. Teisė į nuomą apskaityta prie ilgalaikio materialiojo turto ir atskleista 3 pastaboje. Įmonės veiklos nuomos sutarčių įsipareigojimai finansinės būklės ataskaitoje patenka į šiuos straipsnius: ilgalaikiai prie Ilgalaikių nuomos įsipareigojimų, trumpalaikiai prie Ilgalaikių nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalies. Nuomos sutarčių skaičiavimams taikoma diskonto norma 2 % .
Bendra būsimų minimalių nuomos mokėjimų suma pagal neatšaukiamas nuomos sutartis sudaro:
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Po 1 metų iki 2 metų | 25 | 25 |
Po 2 metų iki 3 metų | 25 | 23 |
Po 3 metų iki 4 metų | 26 | 23 |
Po 5 metų | 1.351 | 1.237 |
Iš viso ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai | 1.427 | 1.308 |
Einamųjų metų dalis | 25 | 27 |
Iš viso nuomos įsipareigojimai | 1.452 | 1.335 |
17. Ilgalaikiai įsipareigojimai | ||
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Atidėjinys dėl teisminio ginčo su Darnu Group | − | 8.157 |
Atidėjinys dėl rizikos pagal Verslo pardavimo sutartį | − | 466 |
Sukaupti pensijiniai įsipareigojimai | 102 | 72 |
Iš viso | 102 | 8.695 |
Atidėjinys dėl teisminio ginčo su Darnu Group (toliau – DG) buvo panaudotas, nes Apeliacinis teismas 2023 m. spalio 31 nusprendė pripažinti 2015 m. rugsėjo 2 d. xxxxx xxxxxxx–pardavimo sutartį su DG nutraukta nuo 2018 m. sausio 22 d. ir taikyti restituciją: priteisti iš Bendrovės 5 930 tūkst. eurų, 6% procentų metines palūkanas ir 52 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidas, o DG – grąžinti turtą. Xxxxxxxx įvykdė teismo sprendimą ir sumokėjo priteistas sumas. (33 pastaba)
Atidėjinys dėl rizikos pagal 2020 m. Verslo pardavimo sutartį (466 tūkst. eurų) yra panaikintas, nes pasibaigė galimos pretenzijos iš Pirkėjo pateikimo terminas.
Ilgalaikiai įsipareigojimai darbuotojams yra susiję su 2 mėnesio atlyginimų dydžio išmokų išeinantiems į pensiją fondo suformavimu.
18. Prekybos skolos
2023 m. reikšmingai padidėjo Prekybos skolos (nuo 1.572 tūkst. eurų 2022 m. gruodžio 31 d. iki 5.758 tūkst. eurų 2023 m. gruodžio 31 d.), dėl vykdomų investicinių projektų ir susidariusių mokėtinų sumų, kurių apmokėjimo terminas nėra pradelstas.
19. Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos
2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis | 166 | 56 |
Sukauptas atostogų rezervas | 159 | 139 |
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai (Sodra, GPM, sukaupimai premijoms) | 583 | 440 |
Kiti mokėtini mokesčiai | 3 | 3 |
Sukauptos veiklos sąnaudos | 396 | 294 |
Atidėjiniai | 1.212 | − |
Būsimų laikotarpių pajamos 24 31
Iš viso 2.543 963
Atidėjiniai 2023 m. gruodžio 31 d sudarė 1.212 tūkst. eurų ir buvo susiję a) su ginču dėl apmokėjimo už suteiktas reguliuojamas paslaugas viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – LRT). LRT 2023 m. inicijavo civilinį ginčą prieš Xxxxxxxx dėl apmokėjimo už 2021 m. suteiktas paslaugas. Ginčas nagrinėjamas pirmąja instancija – Vilniaus apygardos teisme.; b) vertindama riziką ir atsižvelgdama į tai, kad nesibaigė ginčas dėl apmokėjimo už 2021 m. suteiktas paslaugas, bendrovė suformavo atidėjinį dėl galimo ginčo už 2022 m. suteiktas paslaugas; c) „Elektrum Lietuva”, UAB 2023 m. pabaigoje inicijavo civilinį ginčą prieš Bendrovę dėl tariamos skolos priteisimo. Ginčas nagrinėjamas pirmąja instancija – Vilniaus m. apylinkės teisme. (33 pastaba)
20. Pardavimų pajamos | ||
2023 m. | 2022 m. | |
Televizijos ir radijo programų siuntimo paslaugos | 7.484 | 5.439 |
Neapibrėžtumas dėl TV ir radijo paslaugų kompensacijos | (870) | - |
Infrastruktūros paslaugos | 4.452 | 3.154 |
Duomenų perdavimo paslaugos | 275 | 344 |
Duomenų centrų paslaugos | 1.028 | 499 |
Pramoginės veiklos Vilniau TV bokšte paslaugos | 3.196 | 2.835 |
Kitos pagrindinės veiklos paslaugos | 959 | 769 |
Iš viso | 16.524 | 13.040 |
Pajamos iš televizijos ir radijo programų siuntimo paslaugų 2023 m. padidėjo dėl apimčių augimo susijusių su įgyvendintais projektais: TV programų siuntimo nauju TV ST2 tinklu, papildytas TV programų tinklelis pietryčių Lietuvos TV tinkle, išplėstos radijo programų siuntimo vidurinėmis bangomis apimtys.
TV ir radijo paslaugos, teikiamos LRT, yra reguliuojamos. Pagal nustatytas reguliavimo taisykles bendrovė turi gauti kompensaciją iš LRT jei sąnaudų suma, patirta teikiant paslaugą LRT yra didesnė nei gautos pajamos, pagal 2015 m. sutartyje nustatytą kainą. Tikėtina kompensacijos suma yra apskaityta einamųjų metų pajamomis. Tačiau kompensacijos sumą turi patvirtinti RRT tik po to, kai ji atlieka kompensacijos apskaičiavimo auditą. Ataskaitos sudarymo dieną nėra apskaičiuota kompensacijos suma, todėl ji ataskaitoje atvaizduojama kaip neapibrėžtumas.
Infrastruktūros nuomos paslaugų pajamos padidėjo pagrinde dėl elektros energijos kainų augimo. Duomenų centrų paslaugų pajamos išaugo nes stabiliai didėja naujų klientų, kurie įsigijo DC kolokacijos ir debesijos (virtualių išteklių
nuomos) paslaugas, bazė. Netelekomunikacinių paslaugų – pramoginių paslaugų Vilniaus TV bokšte ir kavinės-baro “Paukščių takas” pajamos padidėjo dėl pritraukto didesnio lankytojų skaičiaus ir išplėsto paslaugų krepšelio.
Bendrovės pajamos, gautos Lietuvoje 2023 m. sudarė 16.104 tūkst. eurų (97,5 %), 2022 metais 12.700 tūkst. eurų (97%).
21. Pardavimų savikaina ir veiklos sąnaudos | ||
2023 m. | 2022 m. | |
Personalo sąnaudos | 5.493 | 4.663 |
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija | 2.703 | 2.473 |
Elektros energijos sąnaudos | 3.103 | 1.053 |
Atidėjiniai susiję su teisminiais ginčais ir rizikomis | 1.127 | − |
Energetikos ir ūkio priežiūros sąnaudos, komunalinės paslaugos | 1.030 | 895 |
Kitos sąnaudos | 1.032 | 837 |
Perkamų prekių (paslaugų) savikaina | 714 | 548 |
Telekomunikacinės sąnaudos ir kitos paslaugų sąnaudos | 401 | 386 |
Techninė priežiūra, aptarnavimo sąnaudos | 245 | 212 |
IT priežiūra ir darbai | 156 | 156 |
Mokesčių sąnaudos | 102 | 129 |
Įrangos talpinimo paslaugos | 40 | 29 |
Reklamos sąnaudos | 76 | 92 |
Gautinų sumų vertės sumažėjimo sąnaudos (6 pastaba) | (524) | 600 |
Turto vertės mažėjimo sąnaudos | (59) | − |
Iš viso | 15.639 | 12.073 |
Personalo sąnaudos 2023 m. padidėjo dėl darbuotojų skaičiaus augimo ir padidintų atlyginimų. Elektros energijos sąnaudos padidėjo dėl ženkliai išaugusių nepriklausimo elektros tiekėjo kainų nuo 2023 m. sausio 1 d.
Xxxxxxxxxxx, apskaityti 2023 m. sąnaudose, yra susiję su ginču su LRT ir rizikomis dėl apmokėjimo už 2021 ir 2022 metais suteiktas reguliuojamas TV ir radijo siuntimo paslaugas bei su „Elektrum Lietuva”, dėl tariamos skolos priteisimo (19, 33 pastabos).
22. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos | ||
2023 m. | 2022 m. | |
Kitos veiklos pajamos | ||
Pelnas iš ilgalaikio turto pardavimo | 19 | 20 |
Metalo laužo pardavimas | 41 | 110 |
Kitos veiklos pajamos | 54 | 43 |
Iš viso | 114 | 173 |
Kitos veiklos sąnaudos | ||
Atidėjinys dėl teisminio ginčo | - | − |
Turto nurašymo nuostoliai | 21 | 9 |
Kitos veiklos sąnaudos | 70 | 4 |
Iš viso | 91 | 13 |
23. Finansinės veiklos pajamos ir sąnaudos | ||
2023 m. | 2022 m. | |
Finansinės veiklos pajamos | ||
Palūkanų pajamos | 204 | 15 |
Kitos finansinės veiklos pajamos (gauti delspinigiai) | 62 | 36 |
Iš viso | 266 | 51 |
Finansinės veiklos sąnaudos | ||
Palūkanų sąnaudos | 65 | 10 |
Nuostoliai dėl valiutos kurso pasikeitimo | 20 | 16 |
Atidėjinio palūkanoms atstatymas (teisminis ginčas su DG) | (266) | 477 |
Realizuotas vertybinių popierių pardavimo rezultatas | 421 | - |
Kitos finansinės veiklos sąnaudos | 48 | 76 |
Iš viso | 288 | 579 |
Atidėjinio palūkanoms atstatymas (-266 tūkst. eurų) atliktas remiantis LApT sprendimu byloje su Darnu Group dėl restitucijos: Xxxxxxxx sumokėjo priteistas palūkanas ir atstatė ankstesniais metais suformuotus atidėjinius (33 pastaba).
24. Pelno mokestis | ||
2023 m. | 2022 m. | |
Pelno mokesčio sąnaudų (pajamų) komponentai | ||
Veiklos pelno mokesčio sąnaudos | − | − |
Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudų koregavimas | − | − |
Atidėtojo pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos | (207) | (208) |
Pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos, apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje | (207) | (208) |
2023 m. | 2022 m. | |
Atidėtojo pelno mokesčio turtas dėl: | ||
Ilgalaikio turto nuvertėjimo | 43 | 54 |
Atidėjinių abejotinoms skoloms | 16 | 95 |
Investicijų tikrosios vertės pasikeitimų (apskaitytų prie kitų bendrųjų pajamų) | - | 72 |
Suformuotų atidėjinių | 250 | - |
Kita | 40 | 33 |
Iš viso atidėtojo pelno mokesčio turtas | 349 | 254 |
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas dėl: | ||
Perkainuoto ilgalaikio materialaus turto | 778 | 729 |
Kita | - | − |
Iš viso atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas | 778 | 729 |
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte | (429) | (475) |
Apskaičiuotos pelno mokesčio sąnaudos, skiriasi nuo teorinės sumos, kuri būtų apskaičiuota taikant bazinį 15% tarifą. Skirtumai pateikiami žemiau:
2023 m. 2022 m.
Pelnas prieš apmokestinimą 1.351 883
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaičiuotos taikant 15 % tarifą 203 132
Neapmokestinamos pajamos (-) ir sąnaudos nemažinančios apmokestinamojo pelno (+) taikant 15 % tarifą
Investicijų suma, kuriai taikoma pelno mokesčio lengvata (taikant 15 % tarifą)
121 248
(324) (380)
Atidėto pelno mokesčio įtaka (207) (208) Praeitų laikotarpių pelno mokesčio patikslinimas − −
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos Bendrųjų pajamų ataskaitoje
(207) (208)
Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. 2023
m. ir 2022 m. pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus.
Remdamasi Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, kurios suteikia galimybę pasinaudoti pelno mokesčio lengvata investavus į naujas technologijas, 2023 m. Bendrovė sumažino apmokestinamąjį pelną pritaikydama lengvatą 2.143 tūkst. eurų sumai; 2022 m. bendrovė sumažino apmokestinamąjį pelną pritaikydama lengvatą 2.530 tūkst. eurų sumai, kuri buvo investuota 2022 metais.
Bendrovė nesuformavo atidėtojo pelno mokesčio turto nuo nepanaudotos investicijų lengvatos, nes nesitiki ja pasinaudoti. Nepanaudota investicijų lengvata 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 10.766 tūkst. eurų (2022 m. gruodžio 31d. buvo 2.390 tūkst. eurų).
25. Vienai akcijai tenkantis pelnas
Paprastasis vienai akcijai tenkinantis pelnas apskaičiuojamas dalijant grynąjį laikotarpio pelną (nuostolį) iš per laikotarpį išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio.
Svertinis akcijų vidurkis 2023 metais sudarė 92,469 tūkst. vnt. (2022 m. 92,469 tūkst. vnt.)
2023 m. | 2022 m. | |
Grynasis pelnas | 1.558 | 1.091 |
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (vnt.) | 92.468.808 | 92.468.808 |
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (eurais) | 0,017 | 0,012 |
26. Vienai akcijai tenkantys dividendai |
Pelno paskirstymo projektas su pasiūlymu dėl dividendų pateikiami akcininkui tvirtinimui remiantis LR vyriausybės 2012 m. birželio 6d. nutarimu Nr.665 „Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jo vėlesniais pakeitimais.
Akcininko patvirtinti dividendai buvo išmokėti valstybei, kaip akcijų savininkei, 2023 metais už 2022 metus ir sudarė 940 tūkst. eurų (už 2021 metus – 7.639 tūkst. eurų buvo išmokėti 2022 metais ).
27. Finansinis turtas ir įsipareigojimai, rizikos valdymas
Kredito rizika
Bendrovės stambių prekybos partnerių koncentracija yra pakankamai didelė. Bendrovė taiko priemones, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad parduodamos prekės ir paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir pardavimai neviršytų patvirtinto kredito rizikos limito.
Bendrovė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto balansinė vertė finansinės būklės ataskaitoje.
Pastaba | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Finansinis turtas, apskaitomas amortizuota savikaina: | |||
Iš pirkėjų gautinos sumos | 6 | 2.210 | 938 |
Kitos gautinos sumos | 7 | 1 | 6 |
Pinigai ir pinigų ekvivalentai | 9 | 1.412 | 16.390 |
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis:
Investicijos laikomos iki išpirkimo 4 - 4.109
Finansinis turtas, kuris vertinamas tikrąja verte, tikrosios
vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais −
Iš viso 3.623 21.443
Likvidumo rizika
Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamo kiekio kredito linijų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Bendrovės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2023 m. gruodžio 31 d. xxxxxxxxxxx buvo 0,46 ir 0,46 (6,72 ir 6,70 2022 m.
gruodžio 31 d.).
Toliau lentelėje pateikta informacija apie Bendrovės finansinius įsipareigojimus pagal grupes:
Pastaba | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. | |
Mokėtinos sumos, vertinamos amortizuota savikaina: | |||
Nuomos įsipareigojimai | 15 | 1.361 | 1.335 |
Prekybos mokėtinos sumos | 5.758 | 1.572 | |
Kitos mokėtinos sumos | 19 | 2.543 | 963 |
Iš viso | 9.662 | 3.870 |
Bendrovė nesudaro reikšmingų sandorių užsienio valiuta, todėl nepatiria reikšmingos užsienio valiutos rizikos. Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė
Bendrovės vertinimu 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinio turto ir įsipareigojimų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.
Tikroji vertė – tai kaina, kuri būtų gauta pardavus turtą arba kuri būtų sumokėta, perdavus įsipareigojimą įprasto tarp rinkos dalyvių įvykusio sandorio metu nustatymo dieną. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ir įsipareigojimų perdavimo sandoris vyksta taip:
Pagrindinėje turto ar įsipareigojimų rinkoje, ar
Jei nėra pagrindinės rinkos – turtui ar įsipareigojimams pačioje palankiausioje rinkoje.
Pagrindinė ar pati palankiausia rinka turi būti Bendrovei prieinama.
Turto ar įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma, naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai, norėdami nustatyti turto ar įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų.
Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma, atsižvelgiant į rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą efektyviausiai ir geriausiai arba perduodant jį kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai.
Bendrovė naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių stebimų duomenų ir kuo mažiau nestebimų duomenų.
Visas turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėje ataskaitoje, yra suskirstomi pagal toliau aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais duomenimis:
1 lygis – tokių pačių turto vienetų arba kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose;
2 lygis – vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai stebimi duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę;
3 lygis – vertinimo metodikos, kuriose nestebimi duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę.
Finansinio turto tikrosios vertės paskirstymas pagal xxxxxx: | ||
Lygis | 2023 m. gruodžio 31 d. | 2022 m. gruodžio 31 d. |
Investicijos laikomos iki išpirkimo 1 | - | 4.109 |
Veiklos tęstinumo rizikų valdymas | ||
Bendrovėje parengta ir generalinio direktoriaus 2022 m. kovo 10 d. patvirtinta patikslinta „AB Lietuvos radijo ir televizijos centro veiklos tęstinumo valdymo plano parengimo ir vykdymo tvarka“ (toliau – Tvarka), ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centro veiklos tęstinumo valdymo planai. Tvarka reglamentuoja bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimui reikalingus atlikti veiksmus, įpareigojimus ir atsakomybes. Veiklos tęstinumo valdymo plano parengimo ir įgyvendinimo tikslas – užtikrinti kritinės Telecentro veiklos atstatymą ir vykdymą, apsaugoti darbuotojų, akcininkų, suinteresuotų grupių, vartotojų, klientų ir visuomenės interesus.
Veiklos tęstinumui užtikrinti sukuriamos veiklos tęstinumo valdymo grupės, kurios turi užtikrinti veiklos tęstinumui kylančių grėsmių valdymą ir veiklų atkūrimo koordinavimą įvykus įvykiui, ir sudaromos pagal bendrovės vykdomų veiklų sritis. Grupių parengti veiklos tęstinumo užtikrinimo planai yra išbandomi reguliariai bei atsiradus esminiams bendrovės veiklos bei aplinkos pokyčiams, bet ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Po plano išbandymo ir (ar) numačius riziką mažinančius veiksnius, veiklos tęstinumo planai yra atnaujinami.
Kapitalo valdymas
Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Xxxxxxxx atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir, kad Xxxxxxxx palaikytų reikšmingus kapitalo rodiklius siekiant užtikrinti veiklą („kapitalas“ pagal TAS 1 sampratą atitinka nuosavą kapitalą, pateiktą finansinėse ataskaitose).
Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą, atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Kapitalą sudaro Bendrovės akcinis kapitalas, rezervai ir nepaskirstytasis pelnas priskirtinas Bendrovės savininkui. Bendrovė turi atitikti reikalavimą, kad nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas. 2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą.
LR Vyriausybė 2022-05-18 įsakymu „Dėl valstybės valdomų įmonių siektinų pagrindinių finansinių veiklos rodiklių 2022-2024 metų laikotarpiu” patvirtino Bendrovės siektiną optimalią kapitalo struktūrą (metinis finansinių skolų santykis su nuosavu kapitalu 2022–2024 m. ≤ 1 kartas). Bendrovės akcininkas Lūkesčių laiške yra nustatęs, kad Xxxxxxxx turi siekti pritraukti skolintų finansavimo išteklių bei atitinkamai diversifikuoti kapitalo struktūrą, tuo padidinant finansinių skolų santykį su nuosavu kapitalu, tačiau neviršijant 1 ribos. 2023 m. liepos mėn. bendrovė pasirašė paskolos sutartį 16.000 tūkst. eurų ir iš jos yra panaudojusi 1.500 tūkst. eurų. 2022 metais bendrovė neturėjo poreikio skolintis.
Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant atidėtuosius
2023 m. gruodžio 31 d. 2022 m. gruodžio 31 d.
mokesčius ir subsidijas) Trumpalaikiai įsipareigojimai | 8.389 | 2.607 |
Įsipareigojimų iš viso | 12.286 | 13.424 |
Nuosavybė | 39.836 | 38.306 |
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis | 0,31 | 0,35 |
28. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai | ||
Bendrovė nėra suteikusi garantijų, laidavusi bankams ar kitoms įstaigoms. |
3.897 10.827
2023 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 199 tūkst. eurų banko garantijų (įsipareigojimų užtikrinimas pagal konkursų ir sutarčių sąlygas), garantijas suteikė SEB bankas. Garantijų grąžinimo terminai: 2024 m. – 133 tūkst. eurų ir 2025
m. – 66 tūkst. eurų.
2022 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 225,5 tūkst. eurų banko garantijų (įsipareigojimų užtikrinimas pagal konkursų ir sutarčių sąlygas), garantijas suteikė SEB bankas. Garantijų grąžinimo terminai: 2023 m. – 114,5 tūkst. eurų, 2024 m. – 29 tūkst. eurų ir 2025 m. – 82 tūkst. eurų.
Bendrovė yra sudariusi žemės nuomos sutartis dėl 46 sklypų su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT). Mokesčių patikrinimai
Mokesčių inspekcija turi teisę bet kuriuo metu tikrinti įrašus ir dokumentus už paskutinius 3 mokestinius metus bei priskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybė nežino jokių aplinkybių, galinčių sąlygoti potencialius reikšmingus įsipareigojimus šiuo atžvilgiu.
30. Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos
Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos
Bendrovės generaliniam direktoriui per 2023 m. priskaičiuotas darbo užmokestis įskaitant fiksuotą ir kintamą dalį (metinę premiją) sudarė 123 tūkst. eurų (2022 m. – 110,5 tūkst. eurų). Bendrovės valdybos ir audito komiteto narių atlygio sąnaudos sudarė 112 tūkst. eurų per 2023 m. (45 tūkst. eurų per 2022 m.). Su vadovu yra sudaryta privataus automobilio nuomos sutartis tarnybinėms reikmėms, priskaičiuota suma per 2023 m. sudarė 6 tūkst. eurų (2022 m. 6 tūkst. eurų). Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.
31. Kita informacija
Karas Ukrainoje
2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Atsižvelgdama į padidėjusią geopolitinės situacijos riziką, Bendrovė sustiprino savo IT sistemų kibernetinę bei objektų fizinę saugą, peržiūrėjo ir tobulino krizių valdymo ir veiklos tęstinumo (atstatymo) planus. Bendrovė tiesiogiai su Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkomis nedirba, todėl tiesioginės reikšmingos neigiamos įtakos nepatyrė. Tačiau išlieka netiesioginis neapibrėžtumas dėl kainų, tiekimo grandinės, transportavimo trukdžių ir debitorinių skolų.
Bendrovė teikia paramą Ukrainai transliuodama radijo programas vidurinių bangų siųstuvu. Rusijai pradėjus vykdyti karinę agresiją Ukrainoje, Lietuvos vyriausybė ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centras gavo Ukrainos nacionalinio transliuotojo UA:PBC prašymą dėl pagalbos organizuojant Radijo transliacijas Ukrainos teritorijoje. 2023 ir 2022 m. bendrovės valdomu vidurinių bangų siųstuvu buvo siunčiamos UA:PBC ir kitų užsakovų radijo programos, kurios yra girdimos daugiau nei 1000 km atstumu nuo Lietuvos ir pasiekia Ukrainos auditoriją.
32. Sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis
Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys – tai valstybės įmonės, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina LR Susisiekimo ministerija. Bendrovė nelaiko LR Susisiekimo ministerijos kontroliuojamų įmonių reikšmingą įtaką turinčiomis, nes tarp šių įmonių nėra didelės ekonominės integracijos. Xxxxxxxxx su susijusiomis šalimis apima įprastinį su veikla susijusių prekių ir paslaugų pardavimą ir pirkimą.
Per 2023 m. 12 mėn. Bendrovė gavo 516 tūkst. eurų pajamų iš LR Susisiekimo ministerijos (2022 m. 12 mėn. – 359 tūkst. eurų) už šias suteiktas paslaugas:
2018 m. Gegužės 9 d. pradėti retransliuoti 5 nekoduoti Lenkijos TV kanalai Pietryčių Lietuvoje. Retransliacijos projekto užsakovas yra Susisiekimo ministerija, vykdytojas – Xxxxxxxx. 2020 m. Rugpjūčio 3
d. Lazdijuose pradėta transliuoti nekoduota „LRT Lituanica“ televizijos programa, sustiprinant jos signalą Lenkijos Šiaurės-Rytų regione. Projekto užsakovai yra Susisiekimo ministerija ir VšĮ Nacionalinis radijas ir televizija, vykdytojas – Xxxxxxxx.
2023 m. rugsėjo 1 d. pasirašyta sutartis su LR Susiekimo ministerija dėl Ukrainos nacionalinio transliuotojo UA:PBC radijo programų retransliacijų vidutinėmis bangomis Ukrainos teritorijoje, vienkartinis mokestis sudarė 94 tūkst. eurų ir mėnesinis mokestis – 11,7 tūkst. eurų.
Paslaugas susijusioms įmonėms Bendrovė teikia komerciniu būdu tokiomis pat sąlygomis ir kainomis kaip ir kitiems rinkos dalyviams.
2023 metais Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir susiję likučiai buvo:
Pardavimai susijusioms
šalims
Pirkimai iš susijusių
šalių
Xxxxxxxx sumos iš susijusių
Mokėtinos
Sumos susijusioms
šalių šalims
LR Susisiekimo ministerija | 516 | - | - | - |
Įmonės, kurias kontroliuoja akcininkas | 148 | 72 | 14 | 7 |
Iš viso | 664 | 72 | 14 | 7 |
2022 m. Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir susiję likučiai buvo:
Pardavimai susijusioms
šalims
Pirkimai iš susijusių
šalių
Xxxxxxxx sumos iš susijusių
Mokėtinos
Sumos susijusioms
šalių šalims
LR Susisiekimo ministerija | 359 | − | − | − |
Įmonės, kurias kontroliuoja akcininkas | 201 | 86 | 16 | 7 |
Iš viso | 560 | 86 | 16 | 7 |
33. Teisminiai ginčai |
Xxxxxxxx, kaip atsakovas, buvo dviejuose teisminiuose ginčuose su UAB „DARNU GROUP“ (toliau – DG) dėl 2015 m. parduoto turto. Vienoje civilinėje byloje prašoma nutraukti turto pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, o antroje – atlyginti tariamai patirtą žalą dėl sandorio sudarymo.
Civilinėje byloje dėl sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo, 2023 m. spalio 31 d. LApT priėmė Xxxxxxxxx nepalankų sprendimą, kuriuo pripažino 2015 m. pirkimo – pardavimo sutartį nutraukta, nusprendė taikyti restituciją, priteisti iš Bendrovės 5 930 tūkst. Eur, 6% metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018
m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Xxxxxxxx įvykdė teismo sprendimą.
Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2023 m. inicijavo civilinį ginčą prieš Xxxxxxxx dėl apmokėjimo už 2021 m. suteiktas paslaugas. Ginčas nagrinėjamas pirmąja instancija – Vilniaus apygardos teisme.
„Elektrum Lietuva”, UAB 2023 m. pabaigoje inicijavo civilinį ginčą prieš Bendrovę dėl tariamos skolos priteisimo. Ginčas nagrinėjamas pirmąja instancija – Vilniaus m. apylinkės teisme.
Bendrovė 2023 m. inicijavo neturtinį ginčą dėl perkančiosios organizacijos VšĮ Kauno miesto poliklinikos priimtų sprendimų panaikinimo. LApT 2024 m. sausio 9 d. nutarė Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, t.y sprendimą atmesti Bendrovės 2023 m. rugpjūčio 18 d. pretenziją viešajame pirkime.
34. Pobalansiniai įvykiai
Bendrovė pateikė kasacinį skundą dėl LApT 2023 m. spalio 31 d. sprendimo dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi priėmė Bendrovės pateiktą kasacinį skundą (dėl LApT 2023 m. spalio 31 d. sprendimo dalies) ir įrašė į nagrinėjamų civilinių bylų sąrašą.
Civilinėje byloje dėl tariamai patirtos žalos atlyginimo, DG 2024 m. vasario 22 d. pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Teismas priėmė atsisakymą ir bylą nutraukė.
Finansų departamento direktorius, | ||
pavaduojantis generalinį direktorių | Xxxxxx Xxxxxxxx | 2024-03-19 |
Vyriausioji buhalterė | Xxxxx Xxxxxxxxx | 2024-03-19 |