Profsqjungy žinios
Profsqjungy žinios
2013 m.
Nr. 11
sausis
Leidžia
ACHEMOS ir NAFTININKŲ PROFESINĖS SĄJUNGOS
S
AUSIO 18 d. jvykusiame AB „Orlen Lietuva“ kole- ktyvinės sutarties komisijos posėdyje svarstytas klausi- mas dėl metinio pagrindinio darbo užmokesčio didinimo bendrovės darbuotojams
2013 metais.
Darbdavio ir darbuotojy atstovai susitarė, kad nuo vasario 1 d. vidutiniškai penkiais procentais bus pa- keltas metinis pagrindinis darbo užmokestis. Tai bus atlikta pagal šaliy suderintą metodiką, pagal kurią kiekvieno konkretaus darbuotojo atlyginimo padidin- imas priklausys nuo metinio darbuotojo individual- ios veiklos vertinimo ir nuo darbuotojo pagrindinio darbo užmokesčio vietos pagrindinio darbo užmokesčio skalėje.
Komisija taip pat svarstė, kaip bus aps- kaičiuojamas vidutinis bendrovės 2012 mety mėnesio darbo užmokestis. Xxxxxxxxx atstovai informavo, kad, vadovaujantis ben-
AB „Orlen Lietuva“ didës atlyginimai
drovės kolektyvinėje sutartyje patvirtinta 2012 – 2014 mety vidutinio mėnesio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka, praeity mety vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 4926 litai. 2012 metais jo padidėjimui (lyginant su 2011 metais) jtakos turėjo darbuotojams išmokėtos priemo- kos už ypatingai svarbiy užduočiy vykdymą kapitalinio remonto metu.
Metinio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka palikta nepakitusi.
jaus neišsiskiria, o išsiskiria tik sieros vandenilis, todėl esą ir matuojamas tik pastarojo kiekis. Komiteto nariai nutarė, kad su profesinės sąjungos atstovais sutartu laiku bus atlikti trys feno- liy ir amoniako matavimai darbo aplinkoje. Generalinio direktori- aus pavaduotojas gamybinės veiklos valdymui Xxxxxxxx Xxxx- xxxxxxxx jsipareigojo išsiaiškinti, ar yra prietaisy, kurie nuolat ma- tuoty amoniako kiekj ore, ir, jeigu
bus galimybė, jy jsigyti.
Naftininky profesinės sąjun- gos tarybos narė Xxxxxx Xxxxxxxxxx pranešė, jog Koky-
„ACHEMOJE“ PRASIDËJO DERYBOS DËL KOLEKTYVINËS SUTARTIES
2012 balandžio 11 d. pasiraðyta AB
„Achema“ kolektyvinë sutartis galioja tik metus, todël jau prasidëjo derybos dël naujosios. Sausio 29 d. jvyko pirmasis derybininkø posëdis, profesiniø sąjungø jungtinei ats- tovybei ir bendrovës administracijai
atstovauja po deðimt žmoniø. Darbo grupës protokolus pasiraðyti patikëta Achemos darbuotojø profesinës sąjungos pirmininkui Xxxxxxxxxx Xxxxxxx ir bendrovës personalo ir bendrøjø reikalø direktoriui Xxxxxxxx Xxxxxxxx.
Pasak V. Karoso, pirmame posëdyje susitarta dël darbo grupës veiksmø plano, bus renkamasi kas dvi savaitës ir iki kovo pabaigos planuojama suderintą kolektyvinës sutarties projektą pateikti „Achemos“ valdybai. Po to sutartj nagrinëti turës galimybæ bendrovës darbuotojai ir balandžio pirmojoje pusëje ketinama suðaukti konferenciją, kurioje bus balsuojama dël jos priëmimo.
Kitas darbo grupës posëdis numatytas vasario 12
d. Iki vasario 8 d. darbuotojai gali teikti pasiûlymus kolektyvinës sutarties projektui:
El. paštu x.xxxxxxxxxxxxx@xxxxxx.xxx
Tel.: 0 000 000 00, 0 000 000 00
Faksu 0 000 000 00
Mob tel. 0 000 00000
tinkamai jrengtos aptarnavimo aikštelės, perėjimai. X. Xxxxx pridūrė, jog ypač nesaugiai dirba cisterny lip- duky klijuotojai, kadangi turi užlipti ant cisternos, nors rankose dar turi laikyti lipduką bei kitas darbo priemo- nes. Darbuotojy atstovė komitete Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx paminėjo, kad darbuotojus vežantys autobusai Mažeikiy mieste sustoja nevalytose aikštelėse, todėl darbuotojams yra didelė tikimybė nu- griūti ir susižeisti.
2012 m. gruodžio 31 d. pasiraðyta UAB „Paslaugos tau“ kolektyvinë sutartis, kuri galios metus. Iðliko tos pačios garantijos, kurios buvo ankstesnëje sutartyje. Nuotr. (ið deðinës): bendrovës direktorë xxxxx Xxxxxxxxxx, valdybos narë Xxxxx Xxxxxxxxxxxx, Naftininkø profesinës sàjungos teisininkas Xxxxxxx Xxxxxxxx, profsàjungos pirmininkë Xxxxxxxxx Xxxxxxxxx.
bės tyrimo centro (KTC) darbuo-
tojams nebūna piety pertraukos fiksuotu laiku, nes dėl didelio darbo krūvio pietauja tik tada, kai turi laiko. Mat ankščiau buvo 24 mėginiy ėmėjos, dabar liko tik
X. Xxxxxx informavo, kad netrukus bus jdiegta spe- ciali programa, kurios pagalba darbuotojai galės infor- muoti apie nesaugias darbo vietas. Tada bus sudarytas prioritety sąrašas, ir darbo vietos bus tvarkomos. O dėl cisterny lipduky klijuotojy geresnės saugos kol kas nepavykstą rasti inžineriniy sprendimy. Todėl pirminin-
DSS KOMITETO POSËDYJE
SAUSIO 24 D. ÁVYKUSIAME IŠPLËSTINIAME AB
„ORLEN LIETUVA“ DARBUOTOJØ SAUGOS IR SVEIKATOS (DSS) KOMITETO POSËDYJE APSVARSTYTA XXXXXX XXXXXXX KLAUSIMØ.
Naftininky profesinės sąjungos tarybos pirmininkė Vir- xxxxxx Xxxxxxxxx informavo, jog 13-me ceche reikia atlikti cheminiy veiksniy monitoringą, nes darbuotojai nesutin- ka su rizikos vertinimo rezultatais. Profesinės sąjungos atstovai Xxxxxxxxx Xxxxxxxxx ir Xxxxxx Xxxxxxxxx (Xx- xxxx xxxxxxxx xxxxx DSS atstovas) tai patvirtino. Pasak jy, ceche esantis prietaisas per 10 dieny keletą karty fik- savo, kad sieros vandenilio kiekis ore viršijo 5, 10 ar 15 PPM (daleliy milijone). Išreikštas pageidavimas, kad būty matuojamas fenoliy ir amoniako kiekis ore. Pavyzdžiui, fenolio kartą buvo rasta 86 (o norma tik 14) PPM.
Xxxxxx xxxxxxxx cecho viršininkas Xxxxxxx Xxxxxxx-
kas teigė, jog vandenyje yra gerokai sumažėjęs chemi- niy medžiagy kiekis, todėl jo esą negali būti daug ir ore. Anot jo, cheminiy medžiagy padidėjimai yra tik momentiniai. Kokybės, aplinkosaugos ir saugos darbe direktorius Xxxxxxxx Xxxxxx priminė, kad fenolis gerai tirpsta vandenyje, bet j orą praktiškai nekyla; amonia- kas taip pat. Kadangi amoniakas prie 40 laipsniy Celsi-
16, ir joms tenka nedelsiant reaguoti j iškvietimus.
Nutarta, kad nuo vasario 1 d. KTC laborantėms ir mėginiy ėmėjoms, dirbančioms pamainomis, bus nustatyta 30 min. (vietoj 45 min.) xxxxx xxxxxxxxx. Taip pat gamybininkams bus rekomenduojama KTC darbuo- tojy pertraukos metu neužsakyti mėginiy. O jei kartais - dėl skubiy užsakymy ar kity priežasčiy - KTC darbuo- tojoms nustatytu laiku nebūty suteikta piety pertraukos, piety pertraukos metu dirbamas laikas turi būti pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.
DSS komiteto narys darbuotojy atstovas Xxxxxxxx Xxxxx informavo, jog dažnai suplyšta darbo striuky užtrauktukai, nes yra per žemai jsiūti. O skalbykla su- plyšusiy darbo rūby nesusiuva. Kadangi yra sintetiniai, nuolat atsiriša ir baty raiščiai.
X.Xxxxx pasiūlė užtrauktukus jsiūti aukščiau, baty raiščius keisti j medvilninius. Be to, darbuotojams, dėvintiems xxxxxxx, jis pasiūlė išduoti prie jy pritaikytus darbo akinius.
Komiteto pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxx patikino, kad bus atsižvelgta j pastabas, imtasi reikiamy priemoniy. Pirmininkas pasiūlė tokio pobūdžio informaciją pateikti jam tiesiai, nelaukiant DSS komiteto posėdžio.
Profesinės sąjungos tarybos narys Xxxxxxx Xxxxxxx- kas kalbėjo apie tai, kad daug darbo viety yra prie vamz- dyny, sklendžiy ir pan., kur darbuotojai turi palipti; nėra
kas paprašė pasiūlymy iš darbuotojy.
Dėl autobusy sustojimo aikšteliy valymo pažadėta kreiptis j miesto merą.
Posėdžio pabaigoje X. Xxxxxx pristatė naują darbuo- tojy skatinimo sistemą saugos ir sveikatos srityje. Be to, vadovaudamasis kolektyvinės sutarties 3 priedo
2.1.2. punktu, jis siūlo pirmo lygio saugos darbe rodikliams jvykdyti nustatyti tikslą – nedaugiau kaip 5 proc. pažeidimy, skaičiuojant nuo darbo grupės nariy skaičiaus; darbo grupėje iki 20 nariy leidžiamas ne dau- giau kaip 1 pažeidimas. Taip pat siūloma nustatyti, kad darbuotojui, padariusiam pirmo lygio saugos darbe pažeidimą, nemokama 2 proc., už antro lygio – 4 proc. priemokos už darbo grupės veiklos rezultatus. Ši nuo- stata jsigalios nuo šiy mety kovo 1 d., o pristatytoji saugos ir sveikatos programa bus pradėta jgyvendinti jau vasario 1 d.
Padalinys, pasiekęs geriausiy rezultaty (bus vertina- ma pagal šiuos kriterijus: saugos darbe priemoniy nešiojimas bei naudojimas; sveikatos pasitikrinimas laiku; darbas be nelaimingy atsitikimy ir kt.), bus paskelbtas laimėtoju, o kiekvienam darbuotojy grupės nariui bus išmokėta 500 lity vienkartinė išmoka. Taip pat gali būti paskatinti daugiausiai darbo viety nesau- gumo atvejy pastebėję ir užrašę darbuotojai, kartu at- nešdami ir papildomy baly savo grupei.
Kovoti ne vien dël atlyginimø, o ir dël socialinio modelio iðsaugojimo
Gruodžio 13 – 14 dienomis ávyko Europos visuomeniniø paslaugø profsàjungø federacijos (EPSU) organizuojama konferencija, kurioje dalyvavome kartu su Lietuvos pramonës profesiniø sàjungø federacijos (LPPSF) pirmininku Xxxxx Xxxxxxxxxx. Konferencijos tikslas - iðnagrinëti socialinio dialogo bûklæ ðakiniu lygmeniu Europoje bei ekonominio taupymo átakà kolektyvinëms sutartims vieðajame sektoriuje. Tai aktuali tema Lietuvoje, ypač LPPSF atstovaujamose ámonëse, kadangi, kaip ir visoje Europoje, taupymas skaudžiai palietë ir mûsø vieðàjá bei privatøjá sektorius.
produktyvumą, o kai kur produktyvumui augant pakeliamos ir algos.
Deja, augant produktyvumui daug darbuotojy netenka darbo. Ypač sunki situacija susiklostė Ispanijoje, kur yra labai didelis nedarbas, o pirmosiomis aukomis naikinat darbo vietas tampa moterys. Vokietijos profesinės sąjungos yra sutarusios su darbdaviais, kad darbo užmokestis didinamas atsižvelgiant j infliacijos dydj ir produktyvumo padidėjimą, tačiau realiai darbdaviai šio susitarimo nesilaiko.
Ekonominio sunkmečio metu tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje ypač išpopuliarėjo vadinamasis autsorsingas (Outsoursing - darby perkėlimas j kitą bendrovę, paslaugy pirkimas iš kitos bendrovės, atsisakant padalinio veiklos). Šis procesas yra
B Û T I T A R P I N I N K E
Neseniai AB „Orlen Lietuva“ Techninës priežiûros tarnyboje pro- fesinës sąjungos atstove iðrinkta XXXXX XXX- NAUSKIENË.
Gamykloje dvideðimt vienerius metus dirbanti profsąjungininkë sako, jog j organizaciją jstojo tik pradëjusi dirbti, nes tai jai atrodë savaime su- prantama. Su pertrauko- mis ji taip pat buvo ren- kama j profsąjungos
valdymo organus.
„Kaip ir visada, yra visokiø nuomoniø, - paklausta, ką apie darbuotojø organizaciją mano jos kolegos, sako
X. Xxxxxxxxxxxx. - Vieni supranta, kad profsąjunga reikalinga, kiti ne“. Jos teigimu, profsąjungos misija ir prioritetas yra visapusiðkai ginti darbuotojus, jiems atstovauti, o visa kita (paðalpos ir pan.) – papildomos veiklos.
Techninës priežiûros tarnybos darbuotojø atstovës funkcijas inžiniere dirbanti profsąjungininkë supranta kaip tarpininkës: teikti gaunamą informaciją kolegoms,
MONSTRAS SU DAUG GALVØ
Taip yra vadinama TROIKA (Europos komisija, Euro- pos centrinis bankas bei Tarptautinis valiutos fondas), kuri jvairiomis priemonėmis veikia, kad būty ribojamos išlaidos darbo užmokesčiui. Šios institucijos nustato jvairias taisykles, turinčias jtakos ekonominiam valdymui valstybėse narėse.
Štai Europos centrinis bankas daro spaudimą per fi- nansines ataskaitas, Komisija – teikia rekomendacijas dėl darbo užmokesčio, naikina atlyginimy indeksacijy sistemas: tose valstybėse, kur jos yra sutartos sociali- niy partneriy, rekomenduojama nekelti minimaliy algy, nes jos, Komisijos nuomone, jau ir taip yra didelės ir
t.t. Nors tai – daugiausia rekomendacijos, tačiau vals- tybei jy nesilaikant Komisija gali imtis sankcijy.
Europos profsąjungoms nukirtus vieną monstro galvą, visu smarkumu pasireiškia kitos. Taigi Europos lygmeniu vyksta arši kova už darbuotojy gerovę. Štai kodėl lokalios profsąjungos turi priklausyti šakinėms, o šios – Lietuvos profesiniy sąjungy konfederacijai, nes jos moka nario mokestj tarptautinėms profsąjungoms. Neturime pamiršti, kad kova vyksta visais lygmenimis. Tai, kaip profsąjungoms pavyks apginti darbuotojy in- teresus Europos institucijose, turės jtakos mūsy visy gyvenimo kokybei. Deja, kaip matėme, šiuose Seimo rinkimuose neperrinkta Lietuvos valdžia turbūt uoliau- siai Europoje vykdė TROIKOS nurodymus.
Darbo užmokesčiams Europoje reguliuoti ES insti- tucijose bus sudaryta grupė, kuri juos tyrinės šalyse- narėse. Profsąjungos taip pat deleguos savo atstovus j šią grupę. Tuo tarpu Vokietijos didžiausia profesinė sąjunga planuoja ją ignoruoti bandydama parodyti, kad nepritaria ES institucijy kišimuisi j darbo užmokesčio reguliavimą valstybės viduje.
KOLEKTYVINIØ SUTARČIØ DECENTRALIZACIJA
Turbūt mums, profsąjungininkams, seniai yra žinoma, kas yra šakinės kolektyvinės sutartys, tačiau iki šiol Lie- tuvoje nepavyksta jy sudaryti, nors daugumoje Euro- pos šaliy jos yra. Šakinės kolektyvinės sutartys aprė- pia daug daugiau jmoniy, net ir tas, kur nėra profesiniy sąjungy. Todėl senosiose Europos šalyse kolektyvinės sutartys dengia kur kas didesnj procentą darbuotojy nei potarybinėse valstybėse.
Tuo tarpu TROIKA kėsinasi j šias sutartis ir siūlo kolek- tyvines derybas perkelti j jmoniy lygmenj. Tai neabejo- tinai susilpnins Europos profsąjungy jtaką, todėl jos priešinasi šiai TROIKOS politikai.
Mums, Lietuvos profesinėms sąjungoms, kolektyviniy sutarčiy decentralizacija negresia, nes, kaip sakiau, iki šiol jy neturime. Deja, TROIKOS politika gali turėti to- kios jtakos, kad niekada jy ir neturėsime.
XXXXXXXXX UTAKA SOCIALINIAM DIALOGUI
Ekonominis sunkmetis bei taupymas neigiamai paveikė socialinj dialogą bei darbuotojy gerovę visose Europos šalyse. Darbo užmokestis per krizę buvo mažinamas 14-je ES valstybiy iš 27; kitose atlyginimai jšaldyti. Net Skandinavijos šaliy, kurios turi senas socialinio dialogo tradicijas, atstovai pareiškė, kad jy šalyse darbdaviai daro didelj spaudimą darbuotojy atlyginimams bei socialiniam dialogui. Xxxxxxxxx profsąjungoms pavyksta pasiekti, kad algos nebūty mažinamos, tačiau tuomet spaudžiama didinti
jsibėgėjęs visoje Europoje, ne išimtis ir Lietuva. Dažniausiai po išskaidymo nukenčia ne tik darbuotojy darbo užmokesčiai bei garantijos, bet ir darby kokybė. Tai pastebi visy šaliy profesinės sąjungos. Tai matome ir mes Lietuvoje.
Baigdamas noriu pažymėti, jog dažnai tenka išgirsti iš nariy, kad veltui mokame šakinėms profesinėms sąjungoms nario mokestj: esą galime išgyventi ir be jy. Tačiau reikia nepamiršti, kad tokiu būdu mums - tiek profsąjungos nariams, tiek ir visiems kitiems darbuotojams (kurie parazituoja profsąjungininky sąskaita) - atstovaujama ir nacionaliniu, ir Europos lygiu. Virdami savo sultyse nieko nepadarysime, kai bus iš viršaus nuleidžiamos ES direktyvos ar Darbo kodekso nuostatos, kuriy jmonės profsąjungos kompetencijos lygmeniu pakeisti nejmanoma...
Xxxxxxx Xxxxxxxx
LPPSF tarybos narys,
Naftininkø profesinës sąjungos teisininkas
ATSISAKĖ DIRBTI
Sausio 15 d. Naftininkø profesinë sąjunga informa- vo AB „ORLEN Lietuva“ generalinj direktoriø Xxxxxxxx Xxx Xxxxxx ir Kokybës, aplinkosaugos ir saugos darbe direktoriø Xxxxxxx Xxxxx, kad Kokybës tyrimo centro (KTC) mëginiø ëmëjos dirba pavojingomis darbo są- lygomis.
„Kokybës tyrimo centro mëginiø ëmëjos bei profesi- nës sąjungos atstovai ne kartą praðë bendrovës ats- tovø užtikrinti saugias ir sveikas sąlygas mëginiø ëmë- joms dirbančioms su Sunkiøjø naftos likučiø perdirbi- mo termodestrukcijos procesø produktu K-10“, - raðo- ma profsąjungos raðte. Jame informuojama, kad sau- sio 2 d. viena KTC darbuotojø apsinuodijo produktu K-10, buvo iðkviestas pirmosios medicininës pagal- bos ekipažas, darbuotoja tapo nedarbinga. Todël, va- dovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojø saugos ir sveikatos jstatymo 11 straipsniu, profsąjunga pa- reikalavo sustabdyti darbus KTC mëginiø ëmëjoms susijusius su produktu K-10, kol nebus užtikrintos saugios bei sveikos darbo sąlygos.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas gamybinës veiklos xxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx sausio 24 d. jvykusiame Saugos ir sveikatos darbe komiteto posëdyje informavo, jog KTC mëginiø ëmëjoms nereikës imti produkto K-10 ið vagonø cisternø, jis bus imamas ið siurblio saugiai organizuojant darbą.
VALGYKLOSE – VAIZDO KAMEROS
Gamyklos teritorijoje esančiose valgyklose jrenginė- jamos vaizdo kameros. Naftininky profesinė sąjunga sausio 15 d. kreipėsi j valgyklas valdančią jmonę prašy- dama nurodyti, kokiu tikslu tai daroma. Mat kasose banko korteliy skaitytuvas neturi jokios apsaugos ir yra kaip paprastas kalkuliatorius, todėl baiminamasi, ar bus užtikrinata asmens duomeny apsauga (ar nebus matomi surenkami banko korteliy PIN kodai). Taip pat paklausta ir kaip bus saugoma vaizdo medžiaga.
Gautame atsakyme teigiama, jog vaizdo stebėjimą būtina vykdyti siekiant užtikrinti tiek UAB „Pontem“ dar- buotojy, tiek jos turto saugumą, kadangi dėl bendrovės
o jø lûkesčius ir pageidavimus perduoti profsąjungos vadovams, kurie juos realizuotø.
Lyginant darbo sąlygas, kuriomis tenka dirbti Nafti- ninkø profesinei sąjunga anksčiau ir dabar, X. Xxxxxxxxxxxx mano, jog jos sunkëja. „Matome ir kaip derybos vyksta, ir kaip bendrovës vadovybë vis sten- giasi paspausti, sumažinti. Dabar yra sunkiau ir atsikvëpti tikrai nëra kada“, - dalijasi mintimis Vilma ir priduria, kad organizacija turëtø stiprëti, kad derëtø j ją ateiti ir tie, kurie dar ją stebi ið ðalies. „Nes kuo didesnë jëga, tuo geriau; darbdavys vienaip vertina nedidelæ, kitaip – gausią profsąjungą. O darbuotojai, kurie nëra nariai, jie juk irgi galbût turi ir minčiø, ir idëjø, susivienijus bûtø lengviau jas realizuoti“, - svarsto
X. Xxxxxxxxxxxx. Be to, tada ir profsąjungos pasieki-
mais pasidžiaugti galima ne kaip stebëtojui, o kaip re- aliai prie to prisidëjusiąjam.
Seminaras Prancûzijoje
Sausio 15 -17 d. turėjau galimybę pasitobulinti ir pamatyti Paryžiy. Achemos darbuotojy profesinė sąjunga išsiuntė mane j seminarą-mokymus, organizuojamus Europos profesiniy sąjungy instituto (ETUI). Seminaro tema:
„Darbuotojy judėjimas ir jy teisės Europos sąjungoje”. Dalyvavo 22 atstovai iš jvairiy šaliy.
Buvo nagrinėtos šios temos: darbuotojy judėjimas šalyse po krizinio laikotarpio; darbo standartai bei naujos darbo formos per laikinojo jdarbinimo agentūras. Buvo diskutuojama apie Europos sąjungos direktyvas dėl darbo laiko, dėl darbo per laikinojo jdarbinimo agentūras, dėl komandiruojamy darbuotojy bei apie jy jgyvendinimą. Seminaras vyko trimis kalbomis - angly, prancūzy, lenky. Jau pačią pirmą dieną neteko nuobodžiauti: pradėjome nuo dalyviy prisistatymo, po to gavome užduotis ir buvome suskirstyti grupėmis. Rengėme bendrą pranešimą apie problemas ir situaciją savo šalyje, po kuriy vyko aktyvios
diskusijos.
Paskui jvyko kultūrinis vakaras-vakarienė, j kurj, organizatoriy paprašyti, turėjome būti atsivežę savo šalies valgiy ar gėrimy, muzikos. Turėjome galimybę pristatyti ir papasakoti apie savo šalies gėrybes.
Antrąją seminaro dieną vėl klausėme paskaity, dirbome grupėmis, ruošėme pranešimą, dalyvavome diskusijose. Vakare turėjome progos porą valandy pavaikštinėti Paryžiuje.
išvykimo dieną išklausėme naujy pranešimy, apibendrinome darbo rezultatus, padėkojome organizatoriams ir su naujy žiniy bagažu išvykome namo.
XXXX XXXXXXXXXXXX
veiklos specifikos (dideliy maisto produkty kiekiy sandėliavimas bei paskirstymas klientams, kurio pro- cese dalyvauja ne tik bendrovės darbuotojai, bet ir vežėjy atstovai, taip pat maisto gaminimas ir teisin- gos pagamintos produkcijos apskaitos) kitais būdais ar priemonėmis nejmanoma jgyvendinti minėty tiks- ly.
Vaizdo stebėjimas taip pat esą apsaugos ir teisė- tus valgykly klienty interesus (užtikrinti, kad kasoje išmušama teisinga kaina, teisingai atiduoda grąža). Atsakyme informuojama, kad bendrovė „Mažeikiy padalinyje sumontuos 8 vaizdo stebėjimo kameras, kuriy vaizdo stebėjimo kameros diapazonas apims tik kasos aparatą, o skaitytuvai j vaizdo stebėjimo aplinką nepateks“.Taip pat vaizdo stebėjimo kamero- mis nebus stebimos ir valgyklos patalpos.