ESAMOS SITUACIJOS PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ IDENTIFIKAVIMO SRITYJE APŽVALGOS IR VIENINGOS PAVOJINGŲ ATLIEKŲ IDENTIFIKAVIMO METODIKOS PARENGIMO
Užsakovė: | Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija |
Sutarties data: | 2021 m. rugpjūčio 25 d. |
Sutarties Nr. | VPS-2021-59-ES |
ESAMOS SITUACIJOS PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ IDENTIFIKAVIMO SRITYJE APŽVALGOS IR VIENINGOS PAVOJINGŲ ATLIEKŲ IDENTIFIKAVIMO METODIKOS PARENGIMO
ESAMOS SITUACIJOS PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ IDENTIFIKAVIMO SRITYJE APŽVALGA
2022 m.
Vykdytoja: | UAB „Ekokonsultacijos“ Įmonės kodas: 300081400 Adresas: J. Kubiliaus g. 6-5, LT – 08234 Vilnius Tel. (0 0) 000 00 00 |
Dokumento pavadinimas: | ESAMOS SITUACIJOS PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ IDENTIFIKAVIMO SRITYJE APŽVALGOS IR VIENINGOS PAVOJINGŲ ATLIEKŲ IDENTIFIKAVIMO METODIKOS PARENGIMAS |
Dokumento stadija: | Galutinė ataskaita |
Projekto vadovė: | Xxxx Xxxxxxxxxxx-Kalėdė xxxx@xxxxxxxxxxxxxxxx.xx Tel. (0 0) 000 00 00, mob. 0 000 000 00 |
PARENGĖ
Vardas, pavardė | Pareigos |
Xxxx Xxxxxxxxxxx-Kalėdė | Specialistė Nr. 1 ‒ projekto (sutarties) vadovė |
Xxxxxxx Xxxxxxxxxx | Specialistė Nr. 2 ‒ atliekų srities ekspertė |
Xxxxx Xxxxxxxx | Specialistė Nr. 3 ‒ atliekų laboratorinių tyrimų srities ekspertė |
Xxxx Xxxxxxxx | Atliekų tvarkymo srities ekspertė |
Xxxxxx Xxxxx | Atliekų tvarkymo srities ekspertė |
UŽSAKOVĖ
Organizacija | Vardas, pavardė | Pareigos | Data, parašas |
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji specialistė | Xxxxx Xxxxxxxxxxx | Vykdo paslaugų atlikimo pagal 2021 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo sutartj Nr. VPS-2021- 59-ES (toliau – Paslaugos) priežiūrą ir koordinuoja Paslaugų atlikimą su Vykdytojo paskirtu jgaliotu atstovu | |
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės patarėja | Xxxxxx Xxxxxxxxxx | Xxxxxx Xxxxxx Rakauskienės pareigas, kuomet ši negalj jų vykdyti |
Turinys
TEKSTE NAUDOJAMI SUTRUMPINIMAI 5
2 ESAMOS SITUACIJOS PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ IDENTIFIKAVIMO SRITYJE APŽVALGA 8
2.1 Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo srities teisinis reguliavimas 8
2.1.1 Europos Sąjungos teisinis reguliavimas 8
2.1.1.1 Atliekų direktyva, Sprendimas dėl Europos atliekų sąrašo, ES Gairės 8
2.1.1.2 Kiti ES teisės aktai, susiję su atliekų klasifikavimu 17
2.1.1.3 ES teisės aktai, reglamentuojantys cheminių medžiagų klasifikavimą ir tvarkymą, susiję su pavojingųjų atliekų identifikavimu 19
2.1.2 Nacionalinis teisinis reguliavimas 21
2.2 Pavojingųjų atliekų susidarymo ir tvarkymo Lietuvoje analizė 26
2.2.1 Pavojingųjų atliekų susidarymas, šaltiniai ir apimtys 26
2.2.2 Pavojingųjų atliekų tvarkymas 43
2.2.3 Lietuvoje susidarančių pavojingųjų atliekų kiekių palyginimas su kitomis ES šalimis 46
2.3 Pavojingųjų atliekų identifikavimo situacija Lietuvoje 56
2.3.1 Lietuvoje naudojami pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodai 57
2.3.1.1 Pavojingųjų atliekų identifikavimas ir klasifikavimas susidarymo vietoje 57
2.3.1.2 Pavojingųjų atliekų identifikavimas, vykdant ūkio subjektų veiklos aplinkosauginį reguliavimą 58
2.3.1.3 Pavojingųjų atliekų identifikavimas, vykdant ūkio subjektų veiklos aplinkosauginę kontrolę 59
2.3.1.4 Pavojingųjų atliekų identifikavimas ir klasifikavimas, jas surenkant/vežant ir apdorojant 59
2.3.1.5 Buityje susidarančių pavojingųjų atliekų identifikavimas ir tvarkymas 60
2.3.2 Klaidingai identifikuojamos ir tvarkomos atliekos 64
2.3.3 Pavojingųjų atliekų identifikavimo laboratorinių tyrimų apžvalga 65
2.3.4 Pavojingųjų atliekų identifikavimas Lietuvoje – apibendrinimas 67
2.4 Užsienio šalyse naudojami pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodai 69
2.4.1 Šiaurės Europos šalys: Švedija, Danija, Norvegija 69
2.4.2 Vakarų Europos šalys: Vokietija, Airija, Nyderlandai ir Belgija 80
2.4.3 Kaimyninės šalys: Lenkija ir Latvija 83
2.4.5 Kitose valstybėse taikomi pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo būdai –
2.5 Užsienio šalių geroji praktika, sprendžiant pavojingųjų atliekų tvarkymo klausimus 90
2.5.1 Leidimai pavojingųjų atliekų tvarkymui 90
2.5.1.1 Šiaurės Europos šalys: Švedija, Danija, Norvegija 90
2.5.1.2 Vakarų Europos šalys: Vokietija, Airija ir Nyderlandai 100
2.5.1.3 Kaimyninės šalys: Lenkija ir Latvija 103
2.5.1.4 Leidimai, susiję su pavojingųjų atliekų susidarymu ir tvarkymu – kitų šalių geroji praktika, apibendrinimas 108
2.5.2 Prevencijos ir kontrolės priemonės 109
2.5.2.1 Šiaurės Europos šalys: Švedija, Danija 109
2.5.2.2 Vakarų Europos šalys: Vokietija, Airija ir Nyderlandai 110
2.5.2.3 Kaimyninės šalys: Lenkija ir Latvija 111
2.5.2.4 Kitos šalys: Kanada 113
2.5.2.5 Prevencijos ir kontrolės priemonės – kitų šalių patirties apibendrinimas ir galimybių pritaikyti ją Lietuvoje apžvalga 114
2.5.3 Priemonės, taikomos sprendžiant bešeimininkių, bankrutavusių ar likviduojamų dėl bankroto
įmonių pavojingųjų atliekų sutvarkymą 115
2.5.3.1 Kitose valstybėse taikomos priemonės sprendžiant bešeimininkių, bankrutavusių ar likviduojamų dėl bankroto įmonių pavojingųjų atliekų sutvarkymą 115
2.5.3.1 Priemonės sprendžiant bešeimininkių, bankrutavusių ar likviduojamų dėl bankroto įmonių pavojingųjų atliekų sutvarkymą – pasiūlymai dėl priemonių taikymo Lietuvoje 118
2.6 Siūlymai dėl užsienio praktikos pritaikymo Lietuvoje ir teisės aktų tobulinimo 119
3 NAUDOTI LITERATŪROS ŠALTINIAI 122
4 PRIEDAI 125
1 PRIEDAS. UAB „SPINTER TYRIMAI“ ATLIKTOS GYVENTOJŲ APKLAUSOS REZULTATŲ ATASKAITA „ŠALIES GYVENTOJŲ TYRIMAS DĖL PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ BUITYJE SUSIDARYMO IR JŲ RŪŠIAVIMO“ 125
2 PRIEDAS. BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ KLASIFIKAVIMAS AIRIJOJE 125
Tekste naudojami sutrumpinimai
ES – Europos Sąjunga
EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija AAA – Aplinkos apsaugos agentūra
AAD – Aplinkos apsaugos departamentas VAT – Valstybinė augalininkystės tarnyba
NVSC – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras MD – Muitinės departamentas
LAAA – Lietuvos augalų apsaugos asociacija GIA – Gamintojų ir importuotojų asociacija
ENTP – eksploatuoti netinkama transporto priemonė EEĮ – elektros ir elektroninė jranga
EEĮA – elektros ir elektroninės jrangos atliekos TS – pirkimo techninė specifikacija
GPAIS – Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų informacinė sistema RATC – regioninis atliekų tvarkymo centras
ŽŪM – Žemės ūkio ministerija
DGASA – Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė CEN – Europos standartizacijos komitetas
PET – Polietileno tereftalatas HDPE – Didelio tankio polietilenas LDPE – Mažo tankio polietilenas PP – Polipropilenas
PS – Polistirenas
PCB – Polichlorintieji bifenilai PCT – Polichlorintieji terfenilai
ECDC – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras
REACH – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, jvertinimo, autorizacijos ir apribojimų
CLP – Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo
1 Įžanga
Xx X tarpinė ataskaita parengta vykdant 2021 m. rugpjūčio 25 d. Esamos situacijos pavojingųjų atliekų identifikavimo srityje apžvalgos ir vieningos pavojingųjų atliekų identifikavimo metodikos parengimo paslaugų pirkimo sutartj Nr. VPS-2021-59-ES su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Užsakovė), kuri jgyvendina 2014–2021
m. Norvegijos finansinio mechanizmo projektą „HAZ–IDENT“. I tarpinė ataskaita parengta vadovaujantis reikalavimais, pateiktais paslaugos pirkimo techninėje specifikacijoje (toliau – TS).
I tarpinėje ataskaitoje pateikiamas Xxxxxx situacijos pavojingųjų atliekų identifikavimo srityje apžvalgos (toliau – Apžvalga) pirminis projektas, parengtas pagal TS 2.2.1–2.2.9 papunkčiuose nurodytus uždavinius:
„2.2.1. išanalizuoti pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo srities teisinj reguliavimą ir reglamentavimą, kuris yra taikomas Lietuvoje, ES ir kitose užsienio šalyse, nurodytose 2.2.5 papunktyje; pateikti siūlymus dėl nacionalinių teisės aktų tobulinimo, siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų pavojingųjų atliekų identifikavimą ir jo kontrolę;
2.2.2. nustatyti pagrindinius pavojingųjų atliekų susidarymo šaltinius ir jų susidarymo apimtis Lietuvoje 2010–2020 m. (2020 m. analizuojami, jei yra paskelbti oficialūs statistiniai duomenys); identifikuoti tipines pavojingųjų atliekų darytojų grupes; atlikti atskiruose atliekų srautuose (komunalinės, gamybinės, pakuočių, medicininės, žemės ūkio, statybos, elektros ir elektroninės jrangos, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, nuotekų dumblo ir užteršto grunto ir pan.) susidarančių pavojingųjų atliekų analizę ir identifikuoti tipinius pavojingųjų atliekų srautus; nurodyti pagrindinius Lietuvoje taikomus pavojingųjų atliekų apdorojimo būdus; atlikti Lietuvoje 2010–2020 m. (2020 m. analizuojami, jei yra paskelbti oficialūs statistiniai duomenys) susidariusių pavojingųjų atliekų kiekio analizę (bendrame susidarančių atliekų kiekyje ir atskiruose atliekų srautuose, jvertinant pavojingųjų atliekų kiekj kilogramais vienam Lietuvos gyventojui ir bendrojo vidaus produkto vienetui) ir palyginimą su ES ir kitų užsienio šalių, nurodytų
2.2.5 papunktyje duomenimis; jvertinti, ar oficialiai skelbiami 2010–2020 m. (2020 m. analizuojami, jei yra paskelbti oficialūs statistiniai duomenys) statistiniai duomenys apie Lietuvoje susidarančių pavojingųjų atliekų kiekius yra realūs (atlikti palyginimą su susidariusių pavojingųjų atliekų kiekiais kitose šalyse, kurios artimos Lietuvai ekonomikos struktūra ir ekonominiu išsivystymo lygiu);
2.2.3. identifikuoti pavojingąsias atliekas (nurodant ir tokių pavojingųjų atliekų kodus), kurios Lietuvoje dažniausiai klaidingai identifikuojamos ir tvarkomos kaip nepavojingosios atliekos (nurodant ir nepavojingųjų atliekų kodus);
2.2.4. atlikti Lietuvoje naudojamų pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodų apžvalgą; nurodyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria institucijos, pavojingųjų atliekų darytojai ir atliekų tvarkytojai, turintys identifikuoti pavojingąsias atliekas; jvertinti Aplinkos apsaugos agentūros ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darbuotojų gebėjimus ir patirtj vertinant, ar tinkamai buvo identifikuotos bei klasifikuotos pavojingosios atliekos;
2.2.5. atlikti užsienio šalių (Norvegijos, Latvijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos, Airijos, Nyderlandų ir Danijos) naudojamų pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodų apžvalgą; nurodyti pagrindines stipriąsias ir silpnąsias naudojamų metodų puses; pateikti rekomendacijas dėl galimybės panaudoti šių šalių sukauptą gerąją patirtj rengiant Metodiką;
2.2.6. atlikti Techninės specifikacijos 2.2.5 papunktyje nurodytose šalyse taikomų leidimų pavojingųjų atliekų tvarkymui analizę, nurodant pavojingųjų atliekų tvarkymo veiklas, kurioms yra prievolė turėti leidimą, nustatomas sąlygas pavojingųjų atliekų tvarkymui, reikalavimus veiklos vykdytojui ir kt.
2.2.7. išanalizuoti Techninės specifikacijos 2.2.5 papunktyje nurodytų šalių valstybės institucijų taikomas prevencijos ir kontrolės priemones siekiant užtikrinti, kad pavojingosios atliekos nebūtų tvarkomos kaip nepavojingosios ir (ar) nelegaliai šalinamos nepavojingųjų atliekų sąvartynuose; pateikti pasiūlymus dėl analogiškų priemonių taikymo Lietuvoje;
2.2.8. išanalizuoti Techninės specifikacijos 2.2.5 papunktyje nurodytų šalių valstybės institucijų taikomas priemones, sprendžiant bešeimininkių, bankrutavusių ar likviduojamų dėl bankroto jmonių pavojingųjų atliekų sutvarkymo klausimus; pateikti pasiūlymus dėl analogiškų priemonių taikymo Lietuvoje;
2.2.9. išanalizuoti ir jvertinti Lietuvos ūkio subjektų ir institucijų atliekamų pavojingųjų atliekų tyrimų (identifikavimo) laboratorijose Lietuvoje ir užsienyje apimtis; identifikuoti problemas, su kuriomis susiduria atliekų turėtojai ir tvarkytojai, norintys ar turintys pasinaudoti atliekų tyrimų (identifikavimo) laboratorijų paslaugomis; pateikti pasiūlymus identifikuotoms problemoms spręsti.“
Rengiant Apžvalgą pagal Techninės specifikacijos 2.2.1–2.2.4 ir 2.2.9 papunkčiuose nurodytus uždavinius, buvo parengti reprezentatyvaus tyrimo klausimynai apie pavojingųjų atliekų identifikavimą, jų turinys suderintas su Užsakove ir apklausta:
1. 30 veikiančių verslo subjektų, kurių veikloje susidaro pavojingosios atliekos, 30 veikiančių verslo subjektų, vykdančių pavojingųjų atliekų surinkimą ir vežimą ir 20 veikiančių verslo subjektų, vykdančių pavojingųjų atliekų apdorojimą;
2. 2 nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aplinkosaugos srityje, ir 3 licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo gamintojų ir importuotojų organizacijos;
3. 13 savivaldybių administracijų bei RATC atstovų, atsakingų už pavojingųjų atliekų surinkimo iš gyventojų organizavimo klausimus;
4. 7 valstybės ir privačios mokslo ir studijų institucijos, kurių veikloje susidaro pavojingosios atliekos ar kurios turi kompetenciją pavojingųjų atliekų identifikavimo srityje;
5. 7 laboratorijos, galinčios tirti atliekų cheminę sudėtj;
6. Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) ir 3 kitos valstybės institucijos (Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT), Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Muitinės departamentas (MD), kurių vykdoma veikla susijusi su atliekų identifikavimo klausimais;
7. 1000 Lietuvos gyventojų. Šią apklausą atliko UAB „Spinter tyrimai“, apklausos rezultatų ataskaita prezentacijos forma pateikta šios ataskaitos 1 priede.
Siekiant identifikuoti problemas ir pateikti apibendrintas rekomendacijas pagal Techninės specifikacijos 2.2.1–2.2.4 ir 2.2.7–2.2.9 papunkčiuose nurodytus uždavinius, Apžvalgos rengimo etape suorganizuotos 3 apskritojo stalo diskusijos aukščiau išvardintų suinteresuotų šalių grupėms. 2021 m. lapkričio 22 d. jvyko apskrito stalo diskusija su valstybinių institucijų atstovais, diskusijoje dalyvavo 24 dalyviai iš Aplinkos ministerijos, AAA, AAD, NVSC, MD, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir UAB „Ekokonsultacijos“ ekspertai. 2021 m. lapkričio 23 d. jvyko apskrito stalo diskusija dėl buityje ir ne buityje susidarančių tuščių cheminių medžiagų ar mišinių pakuočių identifikavimo ir klasifikavimo, kurioje dalyvavo 37 dalyviai iš Pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir atskirų savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA), valstybinių institucijų atstovai, atliekų darytojų ir atliekų tvarkytojų atstovai ir UAB „Ekokonsultacijos“ ekspertai. Į 2021 m. lapkričio 24 d. jvykusią apskritojo stalo diskusiją buvo kviesti visų suinteresuotų šalių atstovai, diskusijoje dalyvavo 55 dalyviai: 13 atstovų iš valstybės institucijų, 7 ekspertai, konsultantai ir mokslo jstaigų atstovai, 6 laboratorijų atstovai, 12 atliekų tvarkytojų atstovų, 15 darytojų atstovų ir 2 regioninio atliekų tvarkymo centro ir savivaldybės atstovai.
2 Esamos situacijos pavojingųjų atliekų identifikavimo srityje apžvalga
2.1 Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo srities teisinis reguliavimas
2.1.1 Europos Sąjungos teisinis reguliavimas
Europos Sąjungoje taikomas suderintas atliekų klasifikavimas pagal 2008 m. lapkričio 19
d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 2008/98/EB (toliau – Atliekų direktyva) 7 str. apibrėžtą ir 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimu 2014/955/ES1 (toliau – Sprendimas dėl atliekų sąrašo, šis sprendimas iš dalies pakeitė anksčiau galiojusj 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimą 2000/532/EB2) patvirtintą atliekų sąrašą (toliau – Europos atliekų sąrašas). Savybės, dėl kurių atliekos turi būti priskiriamos pavojingosioms atliekoms, išvardintos Atliekų direktyvos III priede (šis priedas pakeistas 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos Reglamentu Nr. 1357/20143, toliau – Reglamentas 1357/2014). Siekiant pateikti technines gaires dėl tam tikrų Atliekų direktyvos ir Sprendimo dėl atliekų sąrašo, peržiūrėto 2014 ir 2017 m., aspektų Europos Komisija paskelbė pranešimą Nr. 2018/C 124/01 „Atliekų klasifikavimo techninės gairės“ (toliau – ES Gairės), kuriame pateikiama paaiškinimų ir gairių nacionalinėms valdžios institucijoms, jskaitant vietos valdžios institucijas, ir jmonėms, kaip teisingai aiškinti ir taikyti tam tikrus ES teisės aktus dėl atliekų klasifikavimo, t. y. nustatyti pavojingąsias savybes, vertinti, ar atliekoms būdingos pavojingosios savybės, ir galiausiai klasifikuoti atliekas kaip pavojingąsias ar nepavojingąsias.
Xxxxxx (žr. 2.1.1.1 p.) pateikiama detalesnė informacija apie Atliekų direktyvos, Sprendimo ir ES Gairių nuostatas. Tačiau kalbant apie ES teisinj reglamentavimą pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo srityje, svarbu jvertinti ne tik aukščiau nurodytų teisės aktų ir techninių gairių turinj, bet ir kitų su pavojingųjų atliekų identifikavimu susijusių teisės aktų nuostatas (žr. 2.1.1.2 p.) bei su cheminių medžiagų reglamentavimu susijusių teisės aktų nuostatas (žr. 2.1.1.3 p.).
2.1.1.1 Atliekų direktyva, Sprendimas dėl Europos atliekų sąrašo, ES Gairės
Atliekų direktyva
Atliekų direktyva yra pagrindinis ES teisės aktas dėl atliekų, kurio nuostatas visos valstybės narės privalo perkelti j nacionalinius teisės aktus. Direktyvos taikymo sritj nulemia 3 straipsnio 1 dalyje pateikta sąvokos „atliekos“ apibrėžtis ir 2 str. numatytos taikymo išimtys4. Svarbu pažymėti, kad sprendimas, ar medžiagą ar objektą galima laikyti atliekomis, kaip tai suprantama pagal Atliekų direktyvą, yra svarbus, toks pat
1 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimas 2014/955/ES, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2000/532/EB nuostatos dėl atliekų sąrašo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB.
2 2000 m. gegužės 3 d. Komisijos Sprendimas keičiantis Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (pranešta dokumentu Nr. C(2000) 1147) (2000/532/EB).
3 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos Reglamentas (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurios direktyvas III priedas.
4 Šioje ataskaitoje Atliekų direktyvos taikymo sritis plačiau nėra analizuojama, papildomos informacijos galima rasti Gairėse dėl pagrindinių Atliekų direktyvos nuostatų aiškinimo (Europos Komisija. Aplinkos generalinis direktoratas (2013 m.): Gairės dėl pagrindinių Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų nuostatų aiškinimo).
svarbus ir sprendimas, ar juos reikėtų priskirti prie nepavojingųjų atliekų ar prie pavojingųjų atliekų.
Atliekų direktyvoje pavojingosios atliekos apibrėžtos kaip atliekos, kurioms būdingos viena ar kelios iš direktyvos III priede išvardytų penkiolikos pavojingųjų savybių. Taip pat direktyvoje yra pateikta nepavojingųjų atliekų apibrėžtis.
Atliekų direktyva
3 straipsnis „Sąvokų apibrėžtys“
1) „atliekos“ – medžiaga ar objektas, kurio turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti;
2) „pavojingos atliekos“ – atliekos, kurios turi vieną ar keletą pavojingų savybių, išvardytų III priede; 2a) „nepavojingos atliekos“ – atliekos, nejtrauktos j 2 punktą;
Atliekų direktyvos 7 straipsnis nustato Europos atliekų sąrašo pagrindus. Įgyvendinant 7 straipsnio 1 dalj buvo priimtas Sprendimas dėl atliekų sąrašo. Atliekų direktyvos 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse pateikiamos nuostatos, susijusios su atveju, kai valstybė narė pavojingosiomis laiko atliekas, kurios Europos atliekų sąraše nurodytos kaip nepavojingosios, ir atvirkščiai. 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenustatyta už tokius sprendimus atsakinga kompetentinga institucija arba tinkama procedūra jiems priimti; tai klausimas, kurj paliekama spręsti pagal kiekvienos valstybės narės vidaus teisės ir administracinę sistemą (svarbu pažymėti, kad ūkinės veiklos vykdytojai arba kiti privatūs subjektai nelaikomi „valstybėmis narėmis“ ir priimti sprendimų pagal Atliekų direktyvos 7 straipsnio 2 ir 3 dalis negali).
Atliekų direktyva
7 straipsnis „Atliekų sąrašas“
1. Komisijai pagal 38a straipsnj suteikiami jgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva ir pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis nustatomas ir peržiūrimas atliekų sąrašas. Į atliekų sąrašą jtraukiamos pavojingos atliekos, jame atsižvelgiama j atliekų kilmę bei sudėtj ir prireikus j pavojingų medžiagų koncentracijos ribines vertes. Atliekų sąrašas yra privalomas nustatant, kurios atliekos turi būti laikomos pavojingomis atliekomis. Medžiagos ar objekto jtraukimas j sąrašą nereiškia, kad tai visuomet yra atliekos. Medžiaga ar objektas laikomas atliekomis tik tada, kai atitinka 3 straipsnio 1 punkte pateiktą apibrėžtj.
2. Valstybė narė atliekas gali laikyti pavojingomis, net jeigu jos nėra jtrauktos j atliekų sąrašą, kai tos atliekos turi vieną ar daugiau III priede išvardytų savybių. Valstybė narė nedelsdama apie visus tokius atvejus informuoja Komisiją ir suteikia Komisijai visą su tuo susijusią informaciją. Atsižvelgiant j gautus pranešimus, sąrašas peržiūrimas siekiant nuspręsti dėl jo patikslinimo.
3. Kai valstybė narė turi jrodymų, kad konkrečios atliekos, j sąrašą jtrauktos kaip pavojingos, neturi jokių III priede išvardytų savybių, ji tas atliekas gali laikyti nepavojingomis. Valstybė narė nedelsdama apie visus tokius atvejus informuoja Komisiją ir pateikia Komisijai visus reikalingus jrodymus. Atsižvelgiant j gautus pranešimus, sąrašas peržiūrimas siekiant nuspręsti dėl jo patikslinimo.
4. Negalima pavojingų atliekų perklasifikuoti j nepavojingas, jei jos buvo atskiestos arba sumaišytos siekiant sumažinti pradines pavojingų medžiagų koncentracijas, kurios būtų mažesnės negu nustatytos mažiausios ribinės vertės, kurioms esant atliekos apibrėžiamos kaip pavojingos.
6. Valstybės narės gali laikyti atliekas nepavojingomis pagal 1 dalyje minėtą atliekų sąrašą.
7. Komisija užtikrina, kad atliekų sąrašas ir bet kokia šio sąrašo peržiūra atitiktų tinkamus aiškumo, suprantamumo ir prieinamumo vartotojams, ypač mažosioms ir vidutinėms jmonėms (MVĮ), principus.
Atliekų direktyvos III priede nurodytos atliekų savybės, dėl kurių jos tampa pavojingosios (žr. Lentelė 1). Šis priedas, atsižvelgiant j mokslinę pažangą buvo atnaujintas Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1357/2014, taikomu nuo 2015 m. birželio 1 d., ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2017/997, taikomu nuo 2018 m. liepos 5 d. ES reglamentai tiesiogiai taikomi valstybėse narėse neperkeliant jų j nacionalinę teisę.
Lentelė 1. Atliekų savybės, dėl kurių jos tampa pavojingosios (pagal Atliekų direktyvos III priedą)
Pavojingosios savybės | |
HP 1 | Sprogiosios |
HP 2 | Oksiduojančiosios |
HP 3 | Degiosios |
HP 4 | Dirginančios – dirgina odą ir pažeidžia akis |
HP 5 | Specifiškai toksiškos konkrečiam organui (STOT) / Toksiškos jkvėpus |
HP 6 | Ūmiai toksiškos |
HP 7 | Kancerogeninės |
HP 8 | Ėsdinančios |
HP 9 | Užkrečiamosios |
HP 10 | Toksiškos reprodukcijai |
HP 11 | Mutageninės |
HP 12 | Išskiriančios ūmiai toksiškas dujas |
HP 13 | Jautrinančios |
HP 14 | Ekotoksiškos |
HP 15 | Atliekos, kuriose gali pasireikšti kuri nors prieš tai nurodyta pavojingoji savybė, kuria pirminės atliekos tiesiogiai nepasižymėjo |
Atliekų direktyvoje, be aukščiau paminėtų nuostatų, tiesiogiai susijusių su pavojingųjų atliekų identifikavimu ir klasifikavimu taip pat nustatytos specialiosios sąlygos dėl pavojingųjų atliekų tvarkymo, jskaitant:
• jpareigojimas teikti jrodymus, kad atliekas būtų galima atsekti pagal atitinkamos valstybės narės taikomą sistemą (Atliekų direktyvos 17 straipsnis);
• draudimas maišyti pavojingąsias atliekas (Atliekų direktyvos 18 straipsnis);
• konkretūs ženklinimo ir pakavimo jpareigojimai (Atliekų direktyvos 19 straipsnis);
• nustatyta, kad pavojingosios atliekos turi būti tvarkomos tik specialiai tam skirtuose atliekų tvarkymo jrenginiuose, kuriems išduotas specialus leidimas pagal Atliekų direktyvos 23–25 straipsnius.
Pagal Atliekų direktyvos 20 straipsnio „Namų ūkių pagamintos pavojingos atliekos“ 1 dalies nuostatas namų ūkių pagamintoms mišrioms atliekoms netaikomos aukščiau išvardintų 17, 18, 19 straipsnių nuostatos, bet tik iki tol, kol jas priima atliekų surinkimą, šalinimą arba naudojimą vykdanti jstaiga ar jmonė, kuri turi atitinkamą leidimą ir (arba) yra jregistruota.
Atliekų direktyva
20 straipsnis „Namų ūkių pagamintos pavojingos atliekos“
1. Iki 2025 m. sausio 1 d. valstybės narės jveda atskirą namų ūkiuose susidarančių pavojingų atliekų frakcijų surinkimo sistemą siekdamos užtikrinti, kad pavojingos atliekos būtų tvarkomos laikantis 4 ir 13 straipsnių ir jomis nebūtų užteršti kiti komunalinių atliekų srautai.
2. 17, 18, 19 ir 35 straipsniai netaikomi namų ūkių pagamintoms mišrioms atliekoms.
3. 19 ir 35 straipsniai netaikomi namų ūkių pagamintų pavojingų atliekų atskiroms frakcijoms tol, kol jas priima surinkimą, šalinimą arba naudojimą vykdanti jstaiga ar jmonė, kuri gavo leidimą ar buvo jregistruota pagal 23 ar 26 straipsnj.
4. Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 5 d. Komisija parengia gaires, kad padėtų ir sudarytų palankesnes sąlygas valstybėms narėms užtikrinti atskirą pavojingų atliekų iš namų ūkių frakcijų surinkimą.
Buityje susidarančios pavojingosios atliekos. Įgyvendinant Atliekų direktyvos 20 straipsnio 4 dalies nuostatas buvo parengtas ir 2020 m. paskelbtas Komisijos pranešimas
Buityje susidarančios pavojingosios atliekos
Buityje susidarančios cheminės medžiagos
Buityje susid. sveikatos priežiūros atliekos
Statybos ir griovimo atliekos
Automobilių priežiūros priemonių atliekos
Atliekos, kuriose yra gyvsidabrio (išskyrus EEĮA)
Namų valymo ir asmens higienos priemonės
Dažai, lakai, rašalas, klijai
Vaistai
Asbesto atliekos
Apdorota mediena
Tepalų filtrai ir užterštos sugeriančiosios medžiagos
Buities ir sodo pesticidai
Fotochemikalai Aštrūs instrumentai ir kt.
galimai užkrečiamos atl.
Akmens anglių degutas ir gudronuotieji gaminiai
Autom. pramonės gaminiai, paviršių poliruokliai ir aušinimo skysčiai
Pakuotės
Buityje susidarančios pavojingosios atliekos | Klasifikavimas/ASK | Atliekų apibūdinimas |
1. Buityje susidarančios cheminės medžiagos | ||
1.1. Namų valymo ir asmens higienos priemonės | 20 01 13* – tirpikliai 20 01 14* – rūgštys 20 01 29* – plovikliai, kurių sudėtyje yra pavojingųjų medžiagų | Daug kasdien naudojamų valymo priemonių po šalinimo gali tapti pavojingosiomis atliekomis, nes jų sudėtyje dažnai yra tirpiklių, rūgščių, bazių, abrazyvinių medžiagų, paviršinio aktyvumo medžiagų, baliklių ir kitų pavojingųjų sudedamųjų dalių. Be kitų pavojų, jos gali būti degios ar ėsdinančios. |
1.2. Dažai, lakai, rašalas ir klijai | 20 01 27* – dažai, rašalas, klijai ir dervos, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų | Dažai yra tirpiklių, pigmentų, mineralų, dervų, paviršinio aktyvumo medžiagų ir kitų priedų mišiniai. Po teptukų ir talpyklų valymo dalis gaminio patenka j kanalizaciją ir paviršinius vandenis. Naudojant tirpiklinius dažus ir pasibaigus jų gyvavimo ciklui j orą patenka lakieji organiniai junginiai. Dažų ir tirpiklių atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų, sudaro didelę pavojingų buitinių atliekų dalj. |
1.3. Buitiniai ir sodo pesticidai | 20 01 19* – pesticidai | Pesticidai – tai medžiagos, kurių kaip veikliųjų medžiagų yra augalų apsaugos produktuose ir biociduose. Nors buitiniai pesticidai yra specialiai sukurti neprofesionaliam naudojimui / naudojimui namuose, jų sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, kurios yra toksiškos kitiems augalams ir gyvūnams, ypač augalams (herbicidai), vabzdžiams (insekticidai) ar grybams (fungicidai). Kai kurie pesticidai gali būti patvarūs ir bioakumuliaciniai, o prarijus gali būti toksiški, taip pat gali dirginti akis ir odą. |
1.4. Fotochemikalai | 20 01 17* – fotochemikalai | Fotomedžiagų apdorojimo skystųjų atliekų sudėtyje yra tokių medžiagų kaip hidrochinonas, natrio sulfitas, sidabras, gyvsidabrio chloridas, kadmis, ferocianidas, rūgštys ir formaldehidas. Jų randama ryškinimo vonelių atliekose, ryškalų atliekose, balikliuose, fiksažuose ir fiksažų atliekose. Vokietijoje ir Danijoje reikalaujama, kad fotosalonų savininkai šias atliekas iš namų ūkių priimtų nemokamai. Jie taip pat atsakingi už šių atliekų šalinimą. |
1.5. Pakuotės | 15 01 10* – pakuotės, kuriose yra pavojingųjų medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos | Pakuočių atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų ir mišinių (pavyzdžiui, išvardytų aukščiau), laikomos pavojingosiomis atliekomis ir gali būti surenkamos atskirai atliekų priėmimo aikštelėse arba vykdant periodinj pavojingų buitinių atliekų surinkimą. Papildomas gaires dėl pavojingųjų medžiagų ir mišinių talpyklų klasifikavimo ir dėl to, kada jos turi būti laikomos tuščiomis, galima rasti Komisijos pranešime „Atliekų klasifikavimo techninės gairės“. Tuščios pakuotės iš namų ūkių paprastai surenkamos pagal atskiro surinkimo sistemas arba kaip mišrios komunalinės atliekos. |
2. Buityje susidarančios sveikatos priežiūros atliekos | ||
2.1. Vaistai | 20 01 31* – citotoksiniai ir citostatiniai vaistai 20 01 32* – vaistai, nenurodyti 20 01 31* | Namų ūkiuose dažniausiai randama jvairių vaistų, kaip antai analgetikų, antibiotikų, hormonų pakaitalų, geriamųjų chemoterapijos vaistų ir antidepresantų, ir, pagal kai kuriuos apskaičiavimus, didelė jų dalis tampa atliekomis, nemaža dalis patenka j kanalizacijos sistemas. Valstybėse narėse dažniausia nustatyti reikalavimai, kad vaistinės arba atliekų priėmimo aikštelės priimtų vaistų atliekas. Siekdamos finansuoti surinkimą, valstybės narės, kaip antai Prancūzija ir Ispanija sukūrė didesnės gamintojo atsakomybės sistemas, taikomas nebegaliojantiems vaistams. |
Buityje susidarančios pavojingosios atliekos | Klasifikavimas/ASK | Atliekų apibūdinimas |
2.2. Aštrūs instrumentai ir kitos galimai užkrečiamosios atliekos | 20 03 01 – mišrios komunalinės atliekos 20 03 99 – kitaip neapibrėžtos komunalinės atliekos | Užkrečiamosios atliekos – atliekos, kuriose yra gyvybingų mikroorganizmų ar jų toksinų, kurie turimomis žiniomis ar remiantis patikimomis prielaidomis sukelia žmonių ar kitokių gyvųjų organizmų ligas. Specialios nacionalinės taisyklės dėl tokių atliekų surinkimo ir apdorojimo paprastai taikomos atliekoms, susidarančioms sveikatos priežiūros jstaigose, pavyzdžiui, ligoninėse, laboratorijose ir veterinarijos klinikose, bet netaikomos namuose susidarančioms sveikatos priežiūros atliekoms, kurių atskiro surinkimo sistemų paprastai nėra, išskyrus panaudotus vaistus. Dėl COVID-19 pandemijos, kuri buvo paskelbta 2020 m. kovo mėn., kai kurios valstybės narės arba jų regionai nustatė specialią mišrių atliekų iš namų ūkių, kuriuose yra COVID-19 sergančių pacientų, surinkimo tvarką. Tačiau apskritai, kaip nurodyta Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) parengtose gairėse ir išsamiau aptartose Komisijos tarnybų parengtose gairėse, tokios atliekos surenkamos kartu su nerūšiuotų komunalinių atliekų frakcija, netaikant papildomų specialiųjų surinkimo priemonių. |
3. Statybos ir griovimo atliekos | ||
3.1. Asbesto atliekos | 16 02 12* – nebenaudojama jranga, kurioje yra grynojo asbesto 16 02 15* – pavojingos sudedamosios dalys, išimtos iš nebenaudojamos jrangos 17 06 01* – izoliacinės medžiagos, kuriose yra asbesto 17 06 05* – statybinės medžiagos, kuriose yra asbesto | Terminu „asbestas“ apibūdinama serpentino ir amfibolinių grupei priskiriamų natūralių mineralinių silikatinių pluoštų grupė. Asbestas yra pavojinga pluoštinės struktūros mineralinė medžiaga, kuri jkvėpus sukelia stiprų, galimai mirtiną ilgalaikj poveikj sveikatai, jskaitant vėžj. Anksčiau dėl atsparumo ugniai ir karščiui asbestas buvo plačiai naudojamas izoliacijai ir kitiems tikslams. Asbestas yra medžiaga, priskiriama 1 kategorijos kancerogenams, o pagal Atliekų direktyvos III priedą atliekos, kuriose yra tokios medžiagos ir kurių koncentracija viršija 0,1 proc., klasifikuojamos kaip pavojingosios. |
3.2. Apdorota mediena | 20 01 37* – mediena, kurios sudėtyje yra pavojingųjų medžiagų | Medienos atliekos susidaro atliekant namų renovacijos ir remonto darbus, susijusius su konstrukciniais ir nekonstrukciniais elementais, pavyzdžiui, langų ir durų rėmais, skiriamosiomis sienomis ir stogo elementais, stoginių mediena, sodų tvoromis ir kitais mediniais lauko statiniais. Kad mediena nesuirtų, ji impregnuojama medienos konservantais. Kai kurių plačiai naudojamų konservantų, pavyzdžiui, vario chromo arsenato (CCA), kreozoto ir pentachlorfenolio, naudojimas buvo labai apribotas arba uždraustas, tačiau vis dar būtina pašalinti jais apdorotą medieną. |
3.3. Akmens anglių degutas ir gudronuotieji gaminiai | 17 03 01* – bituminiai mišiniai, kuriuose yra akmens anglių deguto 17 03 03* – akmens anglių derva ir gudronuotieji gaminiai 20 01 37* – mediena, kurioje yra pavojingųjų medžiagų (žr. 3.2 p.) | Akmens anglių degutas, prieš jj pakeičiant bitumu, paprastai buvo naudojamas kaip rišiklis tiesiant kelius. Be to, daugelj dešimtmečių mediniai pabėgiai kaip konservantu buvo apdorojami akmens anglių deguto kreozotu. Šiuo metu kreozoto naudojimas medienai apdoroti yra labai ribojamas ir reglamentuojamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH) XVII priedo 31 jrašą. Atliekos, kuriose yra akmens anglių deguto, klasifikuojamos kaip pavojingosios, nes jose yra dideli kiekiai policiklinių aromatinių angliavandenilių, kurie priklauso kancerogeninių junginių grupei. Asfalto atliekos, kuriose yra akmens anglių deguto, laikomos pavojingosiomis atliekomis, kai akmens anglių deguto kiekis sudaro >0,1 proc. Terminu „akmens anglių degutas“ apibūdinamos jvairios sudėtinės cheminės |
Buityje susidarančios pavojingosios atliekos | Klasifikavimas/ASK | Atliekų apibūdinimas |
medžiagos, gautos iš akmens anglių, kurios CLP reglamento VI priede priskiriamos 1A kategorijos kancerogenams ir kurios pagal Atliekų direktyvos III priedą priskiriamos prie pavojingųjų atliekų, jei jų koncentracija viršija 0,1 proc. Žinoma, kad naudoti geležinkelio pabėgiai buvo pakartotinai naudojami soduose sienoms arba žemei stabilizuoti ir yra aptarti pirmiau pateiktame skirsnyje dėl medienos atliekų. Akmens anglių deguto taip pat gali būti tokiuose gaminiuose kaip akmens anglių deguto plokštės arba stogo dangos veltinis (bituminė danga), kuris buvo naudojamas, pvz., kaip sodo namų stogų dalis. Dėl kai kurių iš šių medžiagų gali susidaryti didelis pavojingųjų atliekų kiekis, kai jos taisomos arba pakeičiamos. | ||
4. Automobilių priežiūros priemonių atliekos | ||
4.1. Tepalų filtrai ir užterštos sugeriančiosios medžiagos | 15 02 02* – absorbentai, filtrų medžiagos (jskaitant kitaip neapibrėžtus tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai audiniai, užteršti pavojingosiomis medžiagomis 16 01 07* – tepalų filtrai | Automobilių tepalų filtrai gali tapti buitinių atliekų dalimi, kai vairuotojai patys remontuoja savo automobilius. Dėl šios veiklos taip pat gali susidaryti kitų tepalų prisigėrusių atliekų, pavyzdžiui, skudurų ir pirštinių. |
4.2. Automobilių pramonės gaminiai, paviršių poliruokliai ir antifrizo skysčiai | 16 01 13* – stabdžių skysčiai 16 01 14* – antifrizo skysčiai, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų 20 01 26* – aliejus ir riebalai, nenurodyti 20 01 25 | Daugelis automobiliuose naudojamų arba jiems valyti ir prižiūrėti skirtų medžiagų bei mišinių yra pavojingi žmonių sveikatai ir aplinkai. Pavyzdžiui, pagrindinė antifrizo sudedamoji dalis yra toksiška medžiaga etilenglikolis. Antifrizas, kaip ir kiti automobilyje esantys skysčiai, pavyzdžiui, stabdžių skystis ar tepamoji alyva, turi būti reguliariai keičiami. |
5. Atliekos, kuriose yra gyvsidabrio (išskyrus EEĮA) | 20 01 21* – dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio 20 01 33* – baterijos ir akumuliatoriai, nurodyti 16 06 01, 16 06 02 arba 16 06 03, nerūšiuotos baterijos ar akumuliatoriai, kuriuose yra tos baterijos | Įkvėpus arba prarijus gyvsidabris yra labai nuodingas žmonėms ir gyvūnams. Jis taip pat nuodingas vandens organizmams. Buityje susidarančios atliekos, kuriose yra gyvsidabrio, apima senas gyvsidabrio baterijas ir gyvsidabrio termometrus. Apskaičiuota, kad 2007 m. ES matavimo prietaisuose iš viso buvo sunaudojama 7–17 tonų gyvsidabrio. Daugiausia jis buvo naudojamas kraujospūdžio matuokliuose, namų barometruose, medicininiuose termometruose ir termometruose, skirtuose naudoti laboratorijose ir pramonėje. Pagal REACH reglamentą (XVII priedas, 18a jrašas) draudžiama teikti rinkai gyvsidabrio turinčius matavimo prietaisus, o gyvsidabrio naudojimas plačiajai visuomenei parduodamoje jrangoje (pvz., medicininiuose termometruose ir barometruose) nutrauktas 2009 m. Gyvsidabrio regeneravimo jrenginių yra, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje ir Švedijoje. |
Komisijos sprendimas 2000/532/EB (Sprendimas dėl atliekų sąrašo)
Kaip nurodyta aukščiau, Europos atliekų sąrašas nustatytas Komisijos sprendimu 2000/532/EB (Sprendimas dėl atliekų sąrašo). Atliekų klasifikavimo srityje Europos atliekų sąrašas laikytinas pagrindiniu dokumentu. Suvestinė Europos atliekų sąrašo redakcija egzistuoja nuo 2000 m. ir buvo peržiūrėta Komisijos sprendimu 2014/955/ES, siekiant atnaujinti atliekų sąrašą atsižvelgiant j mokslo pažangą ir suderinti jj su cheminių
medžiagų srities teisės aktų pakeitimais. Kaip ES sprendimas, Europos atliekų sąrašas yra privalomas visas ir skirtas valstybėms narėms, jo nereikia perkelti j nacionalinę teisę.
Svarbu pažymėti, kad Sprendime dėl atliekų sąrašo pateikiamas ne tik pats atliekų sąrašas, bet ir papildomos nuostatos (taisyklės) dėl pavojingųjų savybių vertinimo ir atliekų klasifikavimo. Sprendimo struktūrą galima suskirstyti j kelias dalis, apie kurias detaliau pasisakoma žemiau:
— Apibrėžtys
— Vertinimo ir klasifikavimo taisyklės
— Naudojimosi atliekų sąrašu taisyklės
— Europos atliekų sąrašas
Pirmiausiai, Sprendime dėl atliekų sąrašo pateikiamos apibrėžtys ir nurodant pavojingųjų medžiagų apibrėžtj pateikiama nuoroda j Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (plačiau žr.
2.1.1.3 p.)
Sprendimas dėl atliekų sąrašo 2000/532/EB APIBRĖŽTYS
Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:
1. pavojingoji medžiaga – medžiaga, atitinkanti Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 I priedo 2–5 dalyse nustatytus priskyrimo pavojingosioms cheminėms medžiagoms kriterijus;
2. sunkieji metalai – visi stibio, arseno, kadmio, chromo (VI), vario, švino, gyvsidabrio, nikelio, seleno, telūro, talio ir alavo junginiai, taip pat šios medžiagos metalo pavidalu, kai klasifikuojami kaip pavojingosios cheminės medžiagos;
3. polichlorintieji bifenilai ir polichlorintieji terfenilai (PCB) – Tarybos direktyvos 96/59/EB 2 straipsnio a punkte apibrėžti PCB;
4. pereinamieji metalai – šie metalai: visi skandžio, vanadžio, mangano, kobalto, vario, itrio, niobio, hafnio, volframo, titano, chromo, geležies, nikelio, cinko, cirkonio, molibdeno ir tantalo junginiai, taip pat šie metalai metalo forma, kai klasifikuojami kaip pavojingosios cheminės medžiagos;
5. stabilizavimas – procesai, kai pakeičiamas atliekų sudedamųjų dalių pavojingumo lygis ir taip pavojingosios atliekos paverčiamos nepavojingosiomis atliekomis;
6. kietinimas – procesai, kuriais, naudojant priedus, pakeičiamas tik fizinis atliekų būvis, bet nepakeičiamos jų cheminės savybės;
7. iš dalies stabilizuotos atliekos – atliekos, kurių pavojingosios sudedamosios dalys po stabilizavimo proceso nėra tapusios visiškai nepavojingomis ir trumpuoju, vidutinės trukmės ar ilguoju laikotarpiu galėtų būti išleistos j aplinką.
Taip pat Sprendime dėl atliekų sąrašo nurodomos atliekų vertinimo ir klasifikavimo taisyklės. Sprendime nurodyta, kad vertinat atliekų pavojingąsias savybes turi būti taikomi Atliekų direktyvos III priede nustatyti kriterijai. Kalbant apie atliekų priskyrimą pavojingosioms atliekoms (jų pavojingųjų savybių vertinimą) pateikiamos nuorodos j Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (plačiau žr. 2.1.1.3 p.). Šioje sprendimo dalyje aiškiai nurodyta, kad pavojingosios atliekos atliekų sąraše pažymėtos žvaigždute (*).
Svarbu pažymėti, Europos atliekų sąraše yra trijų tipų jrašai:
— tik pavojingųjų atliekų jrašai. Atliekos, priskiriamos tik prie pavojingųjų atliekų jrašų, negali būti priskiriamos prie nepavojingųjų atliekų jrašų ir laikomos pavojingosiomis be jokio papildomo vertinimo;
— tik nepavojingųjų atliekų jrašai. Atliekos, priskiriamos tik prie nepavojingųjų atliekų jrašų, negali būti priskiriamos prie pavojingųjų atliekų jrašų ir laikomos nepavojingosiomis be jokio papildomo vertinimo;
— veidrodiniai jrašai, kai pagal Europos atliekų sąrašą atliekas iš to paties šaltinio galima priskirti tiek prie pavojingųjų atliekų jrašo, tiek prie nepavojingųjų atliekų jrašo, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių ir atliekų sudėties.
Sprendime dėl atliekų sąrašo yra nurodyta, kad atliekų pavojingųjų savybių vertinimas būtinas tik tais atvejais, kai atliekos atitinka vieną iš veidrodinių jrašų.
Sprendimas dėl atliekų sąrašo 2000/532/EB VERTINIMAS IR KLASIFIKAVIMAS
1. Atliekų pavojingųjų savybių vertinimas
Vertinant atliekų pavojingąsias savybes taikomi Direktyvos 2008/98/EB III priede nustatyti kriterijai. Vertinant pavojingąsias savybes HP 4, HP 6 ir HP 8 naudojamos konkrečių medžiagų ribinės vertės, kaip nurodyta Direktyvos 2008/98/EB III priede. Jei atliekose esantis medžiagos kiekis yra mažesnis negu tos medžiagos ribinė vertė, apskaičiuojant mažiausią ribinę vertę tos medžiagos nejskaičiuojamos. Jei atliekų pavojingoji savybė jvertinta atliekant bandymą su tokia pavojingosios medžiagos koncentracija, kokia nurodyta Direktyvos 2008/98/EB III priede, tokio bandymo rezultatai yra viršesni.
2. Atliekų priskyrimas pavojingosioms atliekoms
Visos atliekos, kurios atliekų sąraše pažymėtos žvaigždute (*), laikomos pavojingosiomis atliekomis pagal Direktyvą 2008/98/EB, nebent taikomas tos direktyvos 20 straipsnis.
Jei tam tikroms atliekoms galima priskirti tiek pavojingųjų, tiek nepavojingųjų atliekų kodus, tuomet:
— j suderintą atliekų sąrašą atliekos turėtų būti jrašomos kaip pavojingosios ir pateikiama bendra arba konkreti nuoroda, kad tai yra pavojingosios medžiagos, tik jei tose atliekose yra atitinkamų pavojingųjų medžiagų, dėl kurių atliekos turi vieną ar daugiau iš HP 1 – HP 8 ir (arba) HP 10 – HP 15 pavojingųjų savybių, išvardytų Direktyvos 2008/98/EB III priede. Pavojingoji savybė HP 9 (užkrečiamoji) vertinama pagal atitinkamus valstybės narės teisės aktus arba informacinius dokumentus.
— Pavojingoji savybė gali būti jvertinta remiantis medžiagų koncentracija atliekose, kaip nurodyta Direktyvos 2008/98/EB III priede arba, jei Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 nenurodyta kitaip, atliekant bandymą pagal Reglamentą (EB) Nr. 440/2008 ar kitus tarptautiniu mastu pripažintus bandymų metodus ir gaires, atsižvelgiant j Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 7 straipsnj dėl bandymų su gyvūnais ir žmonėmis.
— Atliekos, kuriose yra polichlorintų dibenzo-p-dioksinų ir dibenzfuranų (PCDD/PCDF), DDT (1,1,1-trichlor-2,2- bis(4-chlor fenil)etano), chlordano, HCH (jskaitant lindaną), dieldrino, endrino, heptachloro, heksachlorbenzeno, chlordekono, aldrino, pentachlorbenzeno, mirekso, toksafeno, heksabrombifenilo ir (arba) PCB didesnės koncentracijos nei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2019/1021 IV priede nustatytoji ribinė koncentracija, priskiriamos pavojingosioms.
— Direktyvos 2008/98/EB III priede nustatytos ribinės koncentracijos netaikomos masyvaus pavidalo gryno metalo lydiniams (neužterštiems pavojingosiomis medžiagomis). Tos lydinių atliekos, kurios laikomos pavojingosiomis atliekomis, j šj sąrašą jrašytos atskirai ir pažymėtos žvaigždute (*).
— Jei taikytina, nustatant atliekų pavojingąsias savybes galima atsižvelgti j šias Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo pastabas:
— 1.1.3.1. Su medžiagų identifikavimu, klasifikavimu ir ženklinimu susijusios pastabos – B, D, F, J, L, M, P, Q, R ir U pastabos.
— 1.1.3.2. Su mišinių klasifikavimu ir ženklinimu susijusios pastabos – 1, 2, 3 ir 5 pastabos.
— Šiuo metodu jvertinus atliekų pavojingąsias savybes, joms turėtų būti atitinkamai priskirtas pavojingųjų arba nepavojingųjų atliekų jrašas iš šio sąrašo.
— Visos kitos suderintame atliekų sąraše jrašytos atliekos laikomos nepavojingomis.
Sprendime dėl atliekų sąrašo taip pat paaiškinta atliekų sąrašo struktūra ir pateiktos išsamios tinkamo atliekų kodo parinkimo taisyklės. Paaiškinta, kad atliekų kodai yra šešiaženkliai ir kad norint teisingai priskirti atliekos kodą būtina laikytis nustatyto atliekų kodo parinkimo eiliškumo.
Sprendimas dėl atliekų sąrašo 2000/532/EB ATLIEKŲ SĄRAŠAS
Sąraše skirtingų rūšių atliekos yra išsamiai apibūdintos atliekoms skirtu šešių skaitmenų kodu ir tam tikrais dviejų skaitmenų ir keturių skaitmenų skyrių pavadinimais. Tai reiškia, kad norint nustatyti atliekų rūšj sąraše, turėtų būti laikomasi toliau nurodytos tvarkos.
— Nustatomas atliekų, nurodytų 01–12 arba 17–20 skyriuose, šaltinis, ir nustatomas šešių skaitmenų atliekos kodas (išskyrus kodus, kurie šiuose skyriuose baigiasi 99). Atkreipkite dėmesj j tai, kad tam tikriems gamybos padaliniams gali reikėti savo veiklą klasifikuoti pagal kelis skyrius. Pavyzdžiui, lengvųjų automobilių gamintojas savo atliekas gali rasti 12 skyriuje (metalų formavimo ir paviršių apdorojimo atliekos), 11 skyriuje (neorganinės
atliekos, turinčios metalų po metalų apdorojimo ir dengimo) ir 08 skyriuje (dangų naudojimo atliekos), priklausomai nuo skirtingų procesų etapų.
— Jeigu 01–12 arba 17–20 skyriuose nejmanoma rasti tinkamo kodo atliekoms identifikuoti, turi būti patikrinami 13, 14 ir 15 skyriai.
— Jeigu netinka nė vienas šių atliekų kodų, atliekos turi būti identifikuojamos pagal 16 skyrių.
— Jeigu atliekų nėra ir 16 skyriuje, sąrašo skirsnyje, atitinkančiame pirmame etape nurodytą veiklą, turi būti naudojamas kodas 99 (kitaip neapibrėžtos atliekos).
„Atliekų klasifikavimo techninės gairės“ (ES Gairės)
Kaip nurodyta aukščiau, Europos Komisija paskelbė pranešimą Nr. 2018/C 124/01
„Atliekų klasifikavimo techninės gairės“ (toliau – ES Gairės), kuriame pateikiama paaiškinimų ir gairių nacionalinėms valdžios institucijoms, jskaitant vietos valdžios institucijas, ir jmonėms, kaip teisingai aiškinti ir taikyti tam tikrus ES teisės aktus dėl atliekų klasifikavimo, t. y. nustatyti pavojingąsias savybes, vertinti, ar atliekoms būdingos pavojingosios savybės, ir galiausiai klasifikuoti atliekas kaip pavojingąsias ar nepavojingąsias.
ES Gaires sudaro trys skyriai:
— 1 skyriuje pateikiama bendroji informacija apie atliekų klasifikavimą ir nurodymai, kaip naudotis gairėmis.
— 2 skyriuje trumpai pristatomos tam tikros ES atliekų teisės aktų dalys ir jų svarba apibrėžiant ir klasifikuojant pavojingąsias atliekas.
— 3 skyriuje išdėstomi bendrieji atliekų klasifikavimo veiksmai atkreipiant dėmesj j pagrindines sąvokas.
Išsami informacija pateikiama atitinkamuose prieduose, kuriuose nuodugniai apibūdinti šie konkretūs aspektai:
— 1 priede pateikiama informacija apie atliekų sąrašą ir tinkamų atliekų sąrašo jrašų pasirinkimą.
— 2 priede nurodyti jvairūs informacijos apie pavojingas medžiagas ir jų klasifikavimą šaltiniai.
— 3 priede aprašyti individualių Atliekų direktyvos III priede nurodytų HP 1 – HP 15 pavojingųjų savybių vertinimo principai.
— 4 priede apžvelgiamos pagrindinės sąvokos ir daroma nuoroda j galiojančius standartus ir metodus, susijusius su atliekų ėminių ėmimu ir chemine atliekų analize.
ES Gairių 1 priedo 3 skyriuje pateikiama papildomos informacijos ir konkrečių pavyzdžių, kokią metodiką taikyti apibūdinant problematiškiausias ir sudėtingiausias atliekas, visų pirma pakuotės atliekas, elektros ir elektronikos jrangos atliekas ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) atliekas.
2.1.1.2 Kiti ES teisės aktai, susiję su atliekų klasifikavimu
Kalbant apie ES reglamentavimą pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo srityje svarbu paminėti ir kitus teisės aktus, tiesiogiai nesusijusius su pavojingųjų atliekų identifikavimo taisyklių nustatymu, tačiau nustatančius kitokias atliekų klasifikavimo taisykles (priklausomai nuo taikymo srities). Šių teisės aktų trumpa apžvalga pateikta žemiau.
2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo
2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – Reglamentas 1013/2006) ES teisėje jgyvendinamos Bazelio konvencijos ir EBPO sprendimo C(2001)107 nuostatos. Visose valstybėse narėse tiesiogiai taikomu Reglamentu 1013/2006 nustatomos procedūros, sąlygos ir reikalavimai, kuriuos reikia vykdyti vežant atliekas tarpvalstybiniu lygmeniu. Remiantis reglamento 34 ir 36 straipsniais, šalinti skirtas atliekas draudžiama eksportuoti už ES ir (arba) Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) teritorijos ribų, taip pat draudžiama eksportuoti pavojingąsias atliekas iš ES j bet kurią šalj, kuriai netaikomas EBPO sprendimas.
Numatytos dvi atliekų vežimo kontrolės procedūros:
• bendri informacijos reikalavimai pagal 18 straipsnj, kuris paprastai taikomas III (atliekų, išvardytų „žaliajame“ sąraše) ar IIIA priede išvardytų naudoti skirtų atliekų vežimui, ir
• išankstinio rašytinio pranešimo ir sutikimo procedūra visų kitų tipų atliekų vežimui.
Siekiant nustatyti ar atliekų vežimas nėra draudžiamas ir (arba) nustatyti kuri iš aukščiau aprašytų procedūrų turi būti taikoma atliekų vežimui pirmiausiai reikia tinkamai klasifikuoti atliekas. Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju atliekos klasifikuojamos pagal Reglamento 1013/2006 III–IV priedų sąrašus (j reglamentą jtrauktus tarptautinių susitarimų sąrašus). Tuose sąrašuose taikomas kitoks klasifikavimo metodas nei Europos atliekų sąraše.
Tačiau klasifikavimas pagal Europos atliekų sąrašą taip pat svarbus taikant Reglamento 1013/2006 nuostatas, pavyzdžiui, kaip kriterijus, ar atliekas galima eksportuoti j tam tikras ES nepriklausančias šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas (36 straipsnio 1 dalis). Atliekų klasifikavimas pagal reglamento III–IV prieduose išvardytus jrašus (pvz., Bazelio konvencijos ir EBPO kodus) ir Europos atliekų sąrašo jrašus (reglamento V priedo 2 dalis) turi būti nurodytas atitinkamuose atliekų vežimą lydinčiuose dokumentuose.
1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų ir 2002 gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas, kuriuo pagal Direktyvos 1999/31/EB 16 straipsnj ir II priedą nustatomi atliekų priėmimo j sąvartynus kriterijai ir tvarka (2003/33/EB)
1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvoje 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (toliau – Sąvartynų direktyva) nustatytos taisyklės dėl sąvartynų tvarkymo, leidimų išdavimo sąlygų, uždarymo ir vėlesnės sąvartynų priežiūros. 2002 gruodžio 19 d. Tarybos sprendimu, kuriuo pagal Direktyvos 1999/31/EB 16 straipsnj ir II priedą nustatomi atliekų priėmimo j sąvartynus kriterijai ir tvarka Nr. 2003/33/EB (toliau – Sprendimas 2003/33/EB) nustatyti atliekų priėmimo kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar atliekos gali būti priimamos j jvairių Sąvartynų direktyvoje nustatytų klasių sąvartynus.
Atliekų priskyrimas pavojingosioms atliekoms pagal Europos atliekų sąrašą ir Atliekų direktyvos III priedą taip pat svarbus taikant Sąvartynų direktyvą ir Sprendimą 2003/33/EB, nes pirmiausiai turi būti nustatoma ar atliekos yra pavojingos ar ne (pavojingosios atliekos paprastai turėtų būti šalinamos pavojingosioms atliekoms skirtuose sąvartynuose, o nepavojingosios – nepavojingųjų ar inertinių atliekų sąvartynuose). Tačiau atliekų priskyrimo pavojingosioms ar nepavojingosioms atliekoms pagal Atliekų direktyvos III priedą ir pagal Europos atliekų sąrašą negalima painioti su atliekų vertinimu siekiant nustatyti, ar laikomasi Sąvartynų direktyvos II priede ir Tarybos sprendime 2003/33/EB išdėstytų atliekų priėmimo kriterijų.
2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB
2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2004/35/EB (toliau – Kasybos
pramonės atliekų direktyva) sukurta tinkamo kasybos pramonės atliekų tvarkymo sistema. Nors kasybos pramonės atliekos nepatenka j Atliekų direktyvos taikymo sritj, jų pavojingumas turėtų būti klasifikuojamas pagal Atliekų direktyvos III priedą ir Europos atliekų sąrašą.
Kasybos pramonės atliekų direktyva siekiama užtikrinti, kad kasybos pramonės atliekos būtų tvarkomos taip, kad būtų išvengiama bet kokio neigiamo poveikio aplinkai ir su tuo susijusio pavojaus žmonių sveikatai arba jie būtų kuo labiau sumažinti. Nors kasybos pramonės atliekos, kurioms taikoma Kasybos pramonės atliekų direktyva, aiškiai nepatenka j Atliekų direktyvos taikymo sritj (direktyvos 2 straipsnio 2 dalies d punktas), jas vis dėlto svarbu klasifikuoti pagal Europos atliekų sąrašą: pagal Kasybos pramonės atliekų direktyvą veiklos vykdytojai turi parengti atliekų tvarkymo planą ir numatyti būtinas tinkamo atliekų tvarkymo priemones. Remiantis atliekų tvarkymo planu, kasybos pramonės atliekų pavojingumą reikėtų klasifikuoti pagal Europos atliekų sąrašą ir Atliekų direktyvos III priede nustatytus kriterijus.
2.1.1.3 ES teisės aktai, reglamentuojantys cheminių medžiagų klasifikavimą ir tvarkymą, susiję su pavojingųjų atliekų identifikavimu
Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, jvertinimo, autorizacijos ir apribojimų
Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, jvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas) jsigaliojo 2007 m. REACH reglamentas yra bendrasis cheminių medžiagų srities ES teisės aktas, taikomas cheminėms medžiagoms (atskiroms ir mišinių ar gaminių sudėtyje esančioms medžiagoms). REACH reglamento tikslas – užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygj, jskaitant cheminių medžiagų pavojaus vertinimo alternatyvių metodų skatinimą, taip pat laisvą cheminių medžiagų judėjimą vidaus rinkoje, kartu didinant konkurencingumą ir skatinant inovacijas. REACH reglamente apibrėžti ir pagal jj taikomi jvairūs procesai siekiant pagrindinio tikslo užtikrinti saugų cheminių medžiagų naudojimą:
• cheminių medžiagų registracija/notifikacija;
• geresnis informacijos perdavimas tiekimo grandinėje naudojant saugos duomenų lapus;
• cheminių medžiagų vertinimas, kurj atlieka ES valstybių narių institucijos siekdamos išsiaiškinti ar medžiagos kelia riziką žmogaus sveikatai arba aplinkai;
• medžiagų, dėl kurių nustatyta nepriimtina rizika, naudojimo ir / ar tiekimo rinkai apribojimas;
• autorizacija taikytina tam tikroms labai didelj susirūpinimą keliančioms medžiagoms, kurios gali būti pateikiamos rinkai ir naudojamos tik jvykdžius tam tikras sąlygas ir gavus konkrečią riboto galiojimo autorizaciją.
Svarbu pažymėti, kad pagal REACH reglamento 2 straipsnio 2 dalj atliekos (kaip apibrėžta Atliekų direktyvoje) nėra laikomos medžiaga, mišiniu ar gaminiu, REACH reglamente nenustatyta jokių tiesioginių jpareigojimų atliekų gamintojams ar turėtojams. Tačiau klasifikuojant atliekas, informacija apie chemines medžiagas, surinkta iš cheminių medžiagų gamintojų ir importuotojų REACH registracijos metu, o ypač informacija apie cheminių medžiagų klasifikavimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (toliau – CLP reglamentas), kuri skelbiama Europos cheminių medžiagų agentūros internetiniame puslapyje.
Atkreiptinas dėmesys j tai, kad kai kurie REACH reglamento tikslais taikomi bandymo metodai, nurodyti Reglamente (EB) Nr. 440/2008 (toliau – Bandymo metodų reglamentas), ar jų variantai gali būti taikomi klasifikuojant atliekas.
Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo
CLP reglamentu ES pritaikoma Jungtinių Tautų Organizacijos tarptautinė cheminių medžiagų klasifikavimo sistema (Visuotinai suderinta cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema). Jame nustatyti išsamūs cheminių medžiagų vertinimo ir jų pavojingumo klasifikavimo kriterijai. Panašiai kaip REACH reglamente, CLP reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atliekos nėra laikomos chemine medžiaga, mišiniu ar gaminiu; vadinasi, CLP reglamente nustatyti jpareigojimai netaikomi atliekoms.
Nors Atliekų direktyvos III priedas, kaip nurodyta aukščiau, pagrjstas CLP reglamentu, j jj nėra perkelti visi CLP reglamente nustatyti kriterijai. Kalbant apie atliekų klasifikavimą, reikėtų pažymėti, kad kai kuriuose Atliekų direktyvos III priedo HP kriterijuose daroma tiesioginė nuoroda j CLP reglamente išvardytas pavojingumo klases ir kategorijas, ir j pavojingumo frazes bei susijusius klasifikavimo kriterijus. Daugelyje veidrodinių jrašų Europos atliekų sąraše nurodytos konkrečios pavojingos cheminės medžiagos. Cheminės medžiagos klasifikuojamos pagal CLP reglamentą, o atliekų sudėtyje esančių pavojingųjų medžiagų buvimą reikia vertinti laikantis Atliekų direktyvos III priedo. Be to, CLP reglamento VI priedo 3 dalies 3.1 lentelėje nurodytas oficialių suderintų cheminių medžiagų klasifikacijų rinkinys. Jeigu yra tokia suderinta klasifikacija, klasifikuojant atliekas reikia ja vadovautis.
Reglamentas (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų
Reglamentu (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau – POT reglamentas), be kita ko, siekiama, jgyvendinant atitinkamus tarptautinius susitarimus, apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą nuo tam tikrų nurodytų cheminių medžiagų, kurios pasklinda per šalių sienas toli nuo jų šaltinių, išlieka aplinkoje ir gali biologiškai kauptis gyvuosiuose organizmuose. Reglamentas taikomas tik cheminėms medžiagoms, jtrauktoms j reglamento prieduose pateiktus sąrašus.
Pagal POT reglamento 7 straipsnj atliekos, sudarytos iš POT, jų turinčios arba jais užterštos viršijant nustatytas ribines vertes (ribinę koncentraciją, nurodytą 7 straipsnio 4 dalies a punkte, vadinamąją „mažo POT kiekio ribinę vertę“), turi būti šalinamos ar regeneruojamos nepagrjstai nedelsiant ir laikantis POT reglamento nuostatų taip, kad patvarieji organiniai teršalai būtų garantuotai sunaikinti arba negrjžtamai transformuoti ir likusios atliekos bei išleidžiamos medžiagos neturėtų patvariųjų organinių teršalų savybių. Draudžiamos šalinimo ar regeneravimo operacijos, dėl kurių POT gali būti regeneruojami, recirkuliuojami, atnaujinami arba pakartotinai panaudojami.
Klasifikuojant veidrodinius Europos atliekų sąrašo jrašus, atsižvelgiant j pakeitimus, padarytus Komisijos sprendimu 2014/955/ES, būtina atsižvelgti j tam tikrų POT buvimą. Atliekos, kurių sudėtyje yra tam tikrų POT (nurodytų Europos atliekų sąrašo priede (2 punkto 3 jtraukoje), viršijančių atitinkamas POT reglamente nustatytas ribines vertes, laikomos pavojingosiomis be jokio papildomo vertinimo.
Pažymėtina, kad:
• POT reglamento prieduose išvardytų POT, kurie konkrečiai nepaminėti Europos atliekų sąrašo priede (2 punkto 3 jtraukoje), net jei jų koncentracija viršija POT reglamento IV priede nustatytas ribines vertes, buvimas atliekose savaime nereiškia, kad atliekos priskirtinos prie pavojingųjų atliekų. Jų klasifikavimas priklausytų nuo cheminės medžiagos pavojingumo klasifikacijos ir turi būti vertinamas taikant Atliekų direktyvos III priede išdėstytas bendrąsias taisykles, taikytinas HP1–HP15.
• Šis poveikis klasifikavimui nėra susijęs su jokiais sudėtyje POT turinčių atliekų gamintojams ir turėtojams pagal POT reglamentą nustatytais jpareigojimais ir nuo jų nepriklauso.
Direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės
Pagrindinis Direktyvos 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (toliau – Direktyva „Seveso III“) tikslas – užkirsti kelią didelėms su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusioms avarijoms ir sušvelninti jų padarinius žmonių sveikatai ir aplinkai siekiant visoje Sąjungoje nuosekliai ir veiksmingai užtikrinti aukšto lygio apsaugą.
Tam tikras ribines vertes viršijančias pavojingąsias medžiagas tvarkantys veiklos vykdytojai privalo imtis visų būtinų priemonių, kad užkirstų kelią didelėms avarijoms ir sušvelnintų jų padarinius. Iš jų, be kita ko, reikalaujama teikti informaciją visuomenei, kuriai avarija gali turėti poveikj, skelbti saugos ataskaitas, sukurti saugos valdymo sistemą ir parengti vidaus avarinius planus. Valstybės narės privalo, be kita ko, užtikrinti, kad būtų parengti avariniai planai aplinkiniams rajonams ir kad būtų suplanuoti padarinių švelninimo veiksmai.
Direktyva „Xxxxxx XXX“ taip pat taikoma atliekoms, bet j jos taikymo sritj nejtraukiami atliekų sąvartynai, jskaitant požemines saugyklas. Direktyvos „Seveso III“ I priedo 5 pastaboje daroma nuoroda j CLP reglamentą ir konkrečiai minimos atliekos.
Direktyvos „Seveso III“ I priedo 5 pastaba:
Jei objekte yra (arba tikėtina, kad gali būti) pavojingų cheminių medžiagų, jskaitant atliekas, kurios nepatenka j Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 (CLP) taikymo sritj, tačiau dėl sąlygų objekte jos turi arba gali turėti su didelių avarijų pavojumi susijusių lygiaverčių savybių, jos laikinai priskiriamos tinkamiausiai kategorijai arba prilyginamos tinkamiausiai konkrečiai pavojingai cheminei medžiagai, kuriai taikoma ši direktyva.
2.1.2 Nacionalinis teisinis reguliavimas
Lietuvoje aukščiau aptartos Atliekų direktyvos nuostatos perkeltos j Atliekų tvarkymo jstatymą ir jgyvendinamuosius teisės aktus, iš kurių pagrindinis yra Aplinkos ministro 1999-07-14 jsakymu Nr. 217 patvirtintos Atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės). Kaip minėta aukščiau, ES reglamentai valstybėse narėse taikomi tiesiogiai, todėl Atliekų tvarkymo taisyklėse pateikiama tik nuoroda j prievolę identifikuojant pavojingąsias atliekas vadovautis šiuo teisės aktu. Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse yra ir kitų teisės aktų, vienaip ar kitaip susijusių su atliekų identifikavimu. Žemiau šiame skyriuje pateikiama detali informacija apie Lietuvoje galiojančių teisės aktų nuostatas.
2.1.2.1 Atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatos dėl pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo
Atliekų tvarkymo jstatymas
Atliekų tvarkymo jstatymo 71 straipsnyje yra nurodyta, kad Atliekų sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija. Tame pačiame straipsnyje nurodyta, kad pareiga identifikuoti atliekas pagal Atliekų sąrašą nustatyta atliekų turėtojui, t. y. atliekų darytojui arba asmeniui, turinčiam atliekų. Atliekų sąrašas yra pateiktas Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priede.
Atliekų tvarkymo jstatymas
71 straipsnis „Atliekų sąrašas“
1. Identifikuodamas atliekas, atliekų turėtojas turi vadovautis atliekų sąrašu.
2. Atliekų sąrašą, kuriame pateikiama atliekų klasifikacija pagal atliekų susidarymo šaltinj, tvirtina Aplinkos ministerija.
2 straipsnis, sąvokos:
6. Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.
8. Atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinj atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis.
17. Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.
Papildomai Atliekų tvarkymo jstatymo 13 str. nustatyta pareiga pavojingųjų atliekų turėtojams identifikuoti ir deklaruoti turimas pavojingąsias atliekas.
Atliekų tvarkymo jstatymas
13 straipsnis. Pavojingųjų atliekų identifikavimas ir deklaravimas
Pavojingųjų atliekų turėtojas privalo identifikuoti ir deklaruoti turimas pavojingąsias atliekas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Atskiros pavojingųjų atliekų identifikavimo ir deklaravimo tvarkos Aplinkos ministerija nėra patvirtinusi, taigi pavojingųjų atliekų identifikavimas turi būti vykdomas pagal žemiau detaliai aprašomas Atliekų tvarkymo taisyklių, o ypač jų 1 priedo nuostatas, o pavojingųjų atliekų deklaravimas jgyvendinamas pagal Aplinkos ministro jsakymu patvirtintas Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisykles. Šiomis taisyklėmis nustatyta pareiga visiems atliekų darytojams, kurių veikloje susidaro pavojingųjų atliekų, jas apskaityti vadovaujantis minėtų taisyklių nuostatomis.
Papildomai paminėtina, kad perkeliant j nacionalinę teisę tam tikras Atliekų direktyvos nuostatas, Atliekų tvarkymo jstatyme yra nustatytos specialiosios sąlygos dėl pavojingųjų atliekų tvarkymo, jskaitant:
• draudimas maišyti pavojingąsias atliekas (Atliekų tvarkymo jstatymo 14 straipsnis);
• ženklinimo ir pakavimo jpareigojimai (Atliekų tvarkymo jstatymo 15 straipsnis).
Atliekų tvarkymo taisyklės
Kaip nurodyta aukščiau, Atliekų sąrašas yra pateiktas Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priede, be kita ko Atliekų tvarkymo taisyklėse yra atskiras skyrius, kuriame nurodyti pavojingųjų atliekų identifikavimo ir deklaravimo reikalavimai.
Atliekų tvarkymo taisyklės
X SKYRIUS „PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ IDENTIFIKAVIMAS IR DEKLARAVIMAS“
73. Atliekos, kurios atliekų sąraše, pateiktame Taisyklių 1 priede, pažymėtos žvaigždute (*), priskiriamos pavojingosioms atliekoms.
74. Įmonės, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, privalo identifikuoti susidariusias pavojingąsias atliekas, nustatyti jų sudėtj ir deklaruoti susidariusias pavojingąsias atliekas atliekų apskaitoje.
75. Įmonės, identifikuodamos pavojingąsias atliekas, turi vadovautis 1 Priedo 2 punktu.
76. Nepavykus atliekų identifikuoti 75 punkte nurodytais būdais, turi būti atliekami pavojingųjų atliekų sudėties ir savybių laboratoriniai tyrimai.
77. Negalima pavojingųjų atliekų perklasifikuoti j nepavojingąsias, jei jos buvo atskiestos arba sumaišytos nesilaikant 78 ir 79 punktuose nustatytų reikalavimų ir siekiant sumažinti pradines pavojingų medžiagų koncentracijas, kurios būtų mažesnės negu nustatytos mažiausios ribinės vertės, kurioms esant atliekos apibrėžiamos kaip pavojingosios.
Svarbu pažymėti, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priede pateiktas atliekų sąrašas (toliau
– Atliekų sąrašas) skiriasi nuo Europos atliekų sąrašo – tam tikroms atliekoms nustatyti ir nacionaliniai aštuonių ženklų atliekų kodai. Norint nustatyti atliekos kodą sąraše, pirmiausia nustatomas aštuonių skaitmenų atliekos kodas. Jeigu netinka nė vienas iš aštuonių skaitmenų atliekų kodo, tada naudojamas šešių skaitmenų atliekos kodas.
Į Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedą iš esmės perkeltos Komisijos sprendimo 2000/532/EB (Sprendimas dėl atliekų sąrašo) nuostatos, atitinkamai išlaikyta ir sprendimo struktūra, t. y. Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priede pateikiamas ne tik atliekų sąrašas, bet ir papildomos nuostatos (taisyklės) dėl pavojingųjų savybių vertinimo ir atliekų klasifikavimo, t. y. nurodytos:
— Vertinimo ir klasifikavimo taisyklės;
— Naudojimosi atliekų sąrašu taisyklės;
— Atliekų sąrašas.
Atliekų vertinimo ir klasifikavimo taisyklės iš Sprendimo dėl atliekų sąrašo yra pateiktos Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo I skyriuje „Vertinimas ir klasifikavimas“.
Kaip ir Sprendime dėl atliekų sąrašo, Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo I skyriuje yra nurodyta, kad visos atliekos, kurios atliekų sąraše pažymėtos žvaigždute (*), laikomos pavojingosiomis atliekomis; kad dėl pavojingųjų savybių turi būti vertinamos tik atliekos, kurioms galima priskirti tiek pavojingųjų, tiek nepavojingųjų atliekų kodus (t. y. kai atliekų susidarymo šaltinis ir jų tipas atitinka veidrodinj atliekų kodą); pateikiamos nuorodos j Reglamentą Nr. 1272/2008 (CLP).
Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo 2.1. p. yra nurodyta, kad visos atliekos, kurios atliekų sąraše pažymėtos žvaigždute (*), laikomos pavojingosiomis atliekomis pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo jstatymą, nebent taikomas Atliekų tvarkymo jstatymo 181 straipsnis5, t. y. netaikoma aukščiau nurodyta Atliekų tvarkymo jstatymo 13 straipsnyje nustatyta pareiga identifikuoti ir deklaruoti pavojingąsias atliekas.
Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo I skyriuje „Vertinimas ir klasifikavimas“ taip pat pateikta nuoroda j tiesiogiai taikomą Reglamentą 1357/2014 (kuriuo, kaip nurodyta aukščiau, buvo pakeistas Atliekų direktyvos III priedas, nustatantis kriterijus, pagal kuriuos nusprendžiama, kada atliekos turi būti identifikuojamos kaip pavojingosios).
Pritaikant Sprendimo dėl atliekų sąrašo nuostatas nacionalinei teisei pateikta papildoma informacija: pavojingoji savybė HP 9 (užkrečiamoji) vertinama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 18 d. jsakymą Nr. V-706 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus.
I SKYRIUS
VERTINIMAS IR KLASIFIKAVIMAS
1. Vertinant atliekų pavojingąsias savybes taikomi 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas (OL 2014 L 365, p. 89) (toliau – Reglamentas Nr. 1357/2014), priede nustatyti kriterijai. Vertinant pavojingąsias savybes HP 4, HP 6 ir HP 8 naudojamos konkrečių medžiagų ribinės vertės, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1357/2014 priede. Jei atliekose esantis medžiagos kiekis yra mažesnis negu tos medžiagos ribinė vertė, apskaičiuojant mažiausią ribinę vertę, tos medžiagos nejskaičiuojamos. Jei atliekų pavojingoji savybė jvertinta atliekant bandymą su tokia pavojingosios medžiagos koncentracija, kokia nurodyta Reglamento Nr. 1357/2014 priede, tokio bandymo rezultatai yra viršesni.
2. Atliekų priskyrimas pavojingosioms atliekoms:
2.1. visos atliekos, kurios atliekų sąraše pažymėtos žvaigždute (*), laikomos pavojingosiomis atliekomis pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo jstatymą, nebent taikomas Atliekų tvarkymo jstatymo 181 straipsnis;
2.2. jei tam tikroms atliekoms galima priskirti tiek pavojingųjų, tiek nepavojingųjų atliekų kodus, tuomet:
5 181 straipsnis. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos. 1. Buityje susidarančioms mišrioms atliekoms netaikomi šio Įstatymo 7, 9, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių reikalavimai. 2. Buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms šio Įstatymo 7, 9, 15 ir 17 straipsnių reikalavimai netaikomi tol, kol jas priima atliekas surenkanti, šalinanti arba naudojanti įmonė, kuri turi leidimą ir (ar) yra įregistruota į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.
2.2.1. atliekų sąrašo jrašas, pažymėtas kaip pavojingas, turintis specifinj ar bendrą ryšj su pavojingomis medžiagomis, yra priskirtinas atliekoms, kuriose yra atitinkamų pavojingųjų medžiagų, dėl kurių atliekos turi vieną ar daugiau iš HP 1–HP 8 ir (arba) HP 10–HP 15 pavojingųjų savybių, išvardytų Reglamento Nr. 1357/2014 priede. Pavojingoji savybė HP 9 (užkrečiamoji) vertinama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 18 d. jsakymą Nr. V-706 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ ir kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus;
2.2.2. pavojingoji savybė gali būti jvertinta remiantis medžiagų koncentracija atliekose, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1357/2014 priede arba, jei 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančiame ir panaikinančiame direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB, iš dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1272/2008), nenurodyta kitaip, atliekant bandymą pagal 2008 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 440/2008, nustatantj bandymų metodus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, jvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) ar kitus tarptautiniu mastu pripažintus bandymų metodus ir gaires, atsižvelgiant j Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 7 straipsnio nuostatas dėl bandymų su gyvūnais ir žmonėmis;
2.2.3. atliekos, kuriose yra polichlorintų dibenzo-p-dioksinų ir dibenzfuranų (PCDD/PCDF), DDT (1,1,1-trichlor- 2,2-bis(4-chlor fenil)etano), chlordano, HCH (jskaitant lindaną), dieldrino, endrino, heptachloro, heksachlorbenzeno, chlordekono, aldrino, pentachlorbenzeno, mirekso, toksafeno, heksabrombifenilo ir (arba) PCB didesnės koncentracijos nei 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų IV priede nustatytoji ribinė koncentracija, priskiriamos pavojingosioms;
2.2.4. reglamento Nr. 1357/2014 priede nustatytos ribinės koncentracijos netaikomos grynųjų metalų lydiniams (neužterštiems pavojingosiomis medžiagomis). Tos lydinių atliekos, kurios laikomos pavojingosiomis atliekomis, j šj sąrašą jrašytos atskirai ir pažymėtos žvaigždute (*);
2.2.5. jei taikytina, nustatant atliekų pavojingąsias savybes galima atsižvelgti j šias Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo pastabas:
2.2.5.1. 1.1.3.1. su medžiagų identifikavimu, klasifikavimu ir ženklinimu susijusios pastabos – B, D, F, J, L, M, P, Q, R ir U pastabos;
2.2.5.2. 1.1.3.2. su mišinių klasifikavimu ir ženklinimu susijusios pastabos – 1, 2, 3 ir 5 pastabos;
2.2.6. vertinant atliekų pavojingumą pagal savybę HP14, atliekos pripažjstamos pavojingomis, kai po 48 valandų sąveikos pasiekiamas 50 % Daphnia magna atsako lygis, esant 10 % ar mažesnei atliekų koncentracijai mėginyje (pasiekiama 48h EC50 ≤ 10 %), atliekant tyrimą pagal standartą LST EN ISO 6341 (Vandens kokybė. Daphnia magna Straus (Cladocera, Crustacea) judrumo slopinimo nustatymas. Ūminio toksiškumo tyrimas). Atliekų mėginiai paruošiami pagal standartą LST EN 14735 (Atliekų apibūdinimas. Atliekų ėminių paruošimas ekotoksikologiniams tyrimams);
2.2.7. nepavykus identifikuoti atliekų sudėties ir neturint dokumentų, patvirtinančių, kad atliekos nepavojingos, atliekos laikomos pavojingomis;
2.3. visos kitos suderintame atliekų sąraše jrašytos atliekos laikomos nepavojingomis.
Atliekų sąrašas (kaip minėta aukščiau, Lietuvoje naudojamas atliekų sąrašas yra platesnis nei ES Atliekų sąrašas, nes tam tikroms atliekoms identifikuoti Lietuvoje naudojami aštuonženkliai atliekų kodai) yra pateiktas Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo II skyriuje. Šio skyriaus pradžioje pateikta informacija iš Sprendimo dėl atliekų sąrašo, susijusi su Atliekų sąrašo struktūra ir naudojimosi juo taisyklėmis.
II SKYRIUS ATLIEKŲ SĄRAŠAS
3. Sąraše skirtingų rūšių atliekos yra išsamiai apibūdintos atliekoms skirtu šešių arba aštuonių skaitmenų kodu ir tam tikrais dviejų skaitmenų ir keturių skaitmenų skyrių pavadinimais. Tai reiškia, kad norint nustatyti atliekų rūšj sąraše, turėtų būti laikomasi toliau nurodytos tvarkos:
3.1. nustatomas atliekų, nurodytų 01–12 arba 17–20 skyriuose, šaltinis ir nustatomas šešių arba aštuonių skaitmenų atliekos kodas (išskyrus kodus, kurie šiuose skyriuose baigiasi 99). Reikia atkreipti dėmesj j tai, kad tam tikriems gamybos padaliniams gali reikėti savo veiklą klasifikuoti pagal kelis skyrius. Pavyzdžiui, lengvųjų automobilių gamintojas savo atliekas gali rasti 12 skyriuje (metalų formavimo ir paviršių apdorojimo atliekos),
11 skyriuje (neorganinės atliekos, turinčios metalų po metalų apdorojimo ir dengimo) ir 08 skyriuje (dangų naudojimo atliekos), priklausomai nuo skirtingų procesų etapų;
3.2. jeigu 01–12 arba 17–20 skyriuose nejmanoma rasti tinkamo kodo atliekoms identifikuoti, turi būti patikrinami 13, 14 ir 15 skyriai;
3.3. jeigu netinka nė vienas šių atliekų kodų, atliekos turi būti identifikuojamos pagal 16 skyrių;
3.4. jeigu atliekų nėra ir 16 skyriuje, sąrašo skirsnyje, atitinkančiame pirmajame etape nurodytą veiklą, turi būti naudojamas kodas 99 (kitaip neapibrėžtos atliekos).
4. Norint nustatyti atliekos kodą sąraše, pirmiausia nustatomas aštuonių skaitmenų atliekos kodas. Jeigu netinka nė vienas iš aštuonių skaitmenų atliekų kodo, tada naudojamas šešių skaitmenų atliekos kodas.
5. Atliekų sąraše kiekvienam atliekų kodui yra nustatytas kodo tipas (AN – Absoliučiai nepavojingas, AP – Absoliučiai pavojingas, VP – veidrodinis pavojingas, VN – Veidrodinis nepavojingas). Jei atliekų kodui yra priskirtas kodo tipas AN, atlieka laikoma nepavojinga ir pavojingumo vertinimo atlikti nereikia. Jei atliekų kodui yra priskirtas kodo tipas AP, atlieka laikoma pavojinga ir pavojingumo vertinimo atlikti nereikia. Jei atliekų kodui yra priskirtas kodo tipas VP arba VN, reikia vertinti atliekų pavojingumą. Atliekos pavojingumas vertinamas pagal I skyriaus 2.2 punkto nuostatas remiantis cheminės medžiagos ar mišinio saugos duomenų lapu, atliekų susidarymo technologinio proceso aprašymu, atliekant atliekų sudėties analizę ar kita turima informacija.
2.1.2.2 ES Gairės
ES Gairės paskelbtos Aplinkos ministerijos tinklapyje6, nuorodų j šias gaires nėra nei viename nacionaliniame teisės akte. Lietuvoje nacionalinio lygmens gairių dėl pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo nėra.
2.1.3 Pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo teisinis
reglamentavimas – apibendrinimas
Iš esmės j Lietuvos nacionalinę teisinę bazę perkeltos visos Atliekų direktyvos nuostatos, susijusios su pavojingųjų atliekų identifikavimu ir klasifikavimu. Būtų galima tik paminėti, kad esamas teisinis reglamentavimas yra ganėtinai painus, tam tikros šių teisės aktų nuostatos yra neaiškios/perteklinės ir (arba) prieštarauja viena kitai, pvz.:
— Kaip minėta aukščiau, Atliekų tvarkymo jstatyme apie pareigą identifikuoti atliekas yra pasisakyta jstatymo 71 straipsnyje, kuriame pateikiama nuoroda j Atliekų sąrašą, papildomai pareiga pavojingųjų atliekų turėtojams identifikuoti ir deklaruoti turimas pavojingąsias atliekas nustatyta jstatymo 13 straipsnyje. Tokiu būdu gali atrodyti, kad pavojingųjų atliekų identifikavimui taikomos kitokios, nei su Atliekų sąrašu susijusios identifikavimo procedūros.
— Nėra visiškai aišku, kaip turėtų būti taikoma Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo
2.1. p. nurodyta – išimtis, kad visos atliekos, kurios atliekų sąraše pažymėtos žvaigždute (*), laikomos pavojingosiomis atliekomis pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo jstatymą, nebent taikomas Atliekų tvarkymo jstatymo 181 straipsnis7, t. y. netaikoma aukščiau nurodyta Atliekų tvarkymo jstatymo 13 straipsnyje nustatyta pareiga identifikuoti ir deklaruoti pavojingąsias atliekas.
— Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo 2.2.7. p. nurodyta: nepavykus identifikuoti atliekų sudėties ir neturint dokumentų, patvirtinančių, kad atliekos nepavojingos, atliekos laikomos pavojingomis, tai yra kaip ir suteikia galimybę priskirti atliekas prie pavojingųjų, nenustatant jų sudėties, tačiau tuo pat metu Atliekų tvarkymo taisyklių 74 p. nustato prievolę nustatyti atliekų sudėtj: Įmonės, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, privalo identifikuoti susidariusias pavojingąsias atliekas, nustatyti jų sudėtj ir deklaruoti susidariusias pavojingąsias atliekas atliekų apskaitoje.
6xxxxx://xx.xxx.xx/xxxxxxx/xx/xxxxxxxxx/xxxxx/xxxxxxxx/0000_X%00000_00%00%00Xxxxxx%X0%X0%00xxxxxxxxx
vimo%20technin%C4%97s%20gair%C4%97s.pdf.
7 181 straipsnis. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos. 1. Buityje susidarančioms mišrioms atliekoms netaikomi šio Įstatymo 7, 9, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių reikalavimai. 2. Buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms šio Įstatymo 7, 9, 15 ir 17 straipsnių reikalavimai netaikomi tol, kol jas priima atliekas surenkanti, šalinanti arba naudojanti įmonė, kuri turi leidimą ir (ar) yra įregistruota į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.
Atkreiptinas dėmesys j tai, kad Lietuvoje jokiai institucijai nėra priskirtos funkcijos, susijusios su pavojingųjų atliekų identifikavimu ir klasifikavimu, apimančios metodinės pagalbos ūkio subjektams teikimą. Taip pat nėra aiškios ir procedūros, kaip turi būti patvirtinama, kad atliekos identifikuotos teisingai – nėra nustatyta kokia informacija turi būti teikiama, kokiai institucijai, kokiais atvejais pateikti tokią informaciją privaloma ir pan.
Pasiūlymai dėl Lietuvos teisės aktų tobulinimo poreikio pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo srityje pateikiami 2.6 skyriuje.
2.2 Pavojingųjų atliekų susidarymo ir tvarkymo Lietuvoje analizė
2.2.1 Pavojingųjų atliekų susidarymas, šaltiniai ir apimtys
Analizė apie Lietuvoje susidarančias pavojingąsias atliekas, jų kiekius bei susidarymo šaltinius, atlikta vadovaujantis AAA tiek viešai skelbiamais, tiek papildomai pateiktais statistiniais duomenimis.
Atsižvelgiant j tai, kad oficialių statistinių duomenų apie 2020 m. Lietuvoje susidariusias/surinktas pavojingąsias atliekas nėra, Ataskaitoje nagrinėjami AAA skelbiami statistiniai duomenys apie Lietuvoje 2010–2019 m. surinktus (susidariusius) pavojingųjų atliekų kiekius.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse atliekų susidarymo šaltiniai skirstomi pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytas sekcijas (toliau – sektorius), t. y.:
• A – žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė;
• B – kasyba ir karjerų eksploatavimas;
• C – gamybos sektorius;
• D – elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas;
• E – vandens tiekimas ir nuotekų valymas;
• E38 – atliekų rinkimas, tvarkymas ir šalinimas, medžiagų panaudojimas;
• F – statyba;
• G-U - aptarnavimo sektorius;
• G46.77 – atliekų ir laužo didmeninė prekyba;
• EP_HH – namų ūkiai.
Analizuojant susidarančias atliekas vertinama, kokios pavojingosios atliekos tam tikrame sektoriuje susidarė.
Siekiant nustatyti, kaip kito pavojingųjų atliekų susidarymas, pirmiausiai jvertinti bendrai Lietuvoje 2010–2019 m. laikotarpyje susidarę pavojingųjų atliekų kiekiai, kurie pateko j atliekų tvarkymo jrenginius, išskyrus atliekų apdorojimo atliekas („antrinės atliekos“).
Pav. 2. 2010–2019 m. Lietuvoje surinktas (susidaręs) pavojingųjų atliekų kiekis.
Šaltinis: AAA.
Pagal Pav. 2 pateiktus duomenis, nustatyta, kad nuo 2010 m. iki 2019 m. susidarančių pavojingųjų atliekų kiekis išaugo 72 proc., t. y. nuo 109541 t 2010 m. iki 188187 t 2019
m. Vertinant kasmet surinktų (susidarančių) pavojingųjų atliekų kiekius, nustatyta, kad jis kinta neproporcingai. Daugiausiai pavojingųjų atliekų buvo surinkta (susidarė) 2013, 2018 ir 2019 m.
Vertinant 2012, 2014, 2016 ir 2018 m. bendrai Lietuvoje surinktus (susidariusius) pavojingųjų atliekų kiekius, patekusius j atliekų tvarkymo jrenginius, jvertinus ir atliekų apdorojimo atliekas, nustatyta, kad pavojingųjų atliekų kiekis kasmet didėja. Lyginant 2012 m. ir 2018 m. surinktų (susidariusių) atliekų kiekius, 2018 m. surinkta/susidarė 42 proc. daugiau atliekų, t. y. pavojingųjų atliekų kiekis išaugo nuo ~135715 t iki ~192501 t.
Šaltinis: AAA.
Pav. 3. 2012, 2014, 2016, 2018 m. Lietuvoje surinktas (susidaręs) pavojingųjų atliekų kiekis, jvertinus ir atliekų apdorojimo atliekas.
Pavojingųjų atliekų kiekis bendrame susidarančių atliekų kiekyje sudaro nuo 1,92 proc. 2010 m. iki 2,8 proc. 2018 m. Tuo pačiu laikotarpiu nepavojingųjų atliekų kiekis išaugo beveik 26 proc.
Šaltinis: AAA.
Pav. 4. 2014–2018 m. Lietuvoje surinktas (susidaręs) pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekis.
Žemiau pateikiama informacija, kokios pavojingosios atliekos, atsižvelgiant j atliekų rūšis, susidarė Lietuvoje 2010–2019 m. laikotarpyje.
Pavojingųjų atliekų rūšys | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
Panaudoti tirpikliai, t/m | 33 | 68 | 55 | 000 | 000 | 000 | 148 | 160 | 131 | 177 |
Rūgščių, šarmų arba druskų atliekos, t/m | 3629 | 4723 | 4358 | 4242 | 4820 | 4495 | 4588 | 4958 | 4395 | 5740 |
Naudota alyva, t/m | 3972 | 4001 | 3328 | 3379 | 4372 | 5219 | 4802 | 5281 | 5873 | 6330 |
Panaudoti cheminiai katalizatoriai t/m | 14 | 28 | 870 | 1 | 426 | 447 | 346 | 121 | 1299 | |
Netinkamos naudoti cheminės atliekos, t/m | 630 | 1303 | 801 | 1023 | 1330 | 1637 | 1900 | 2403 | 3241 | 3675 |
Xxxxxxx xxxxxxxx atliekos, t/m | 847 | 343 | 383 | 628 | 516 | 543 | 742 | 1579 | 1116 | 1385 |
Cheminės nuosėdos ir liekanos, t/m | 45548 | 46311 | 34650 | 45208 | 44407 | 44108 | 43495 | 29821 | 40818 | 51347 |
Pramoninių nuotekų valymo dumblas, t/m | 120 | 176 | 151 | 111 | 97 | 91 | 163 | 638 | 37 | 268 |
Sveikatos priežiūros priemonių užkrečiamosios atliekos, t/m | 1121 | 883 | 1144 | 1150 | 1266 | 1275 | 1242 | 1244 | 1323 | 1710 |
Xxxxxx atliekos, t/m | 244 | 99 | 112 | 0 | 2 | 0 | 13 | |||
Medienos atliekos, t/m | 15 | 361 | 668 | 1495 | 480 | 183 | 155 | 188 | 273 | 315 |
Atliekos, kuriose yra polichlorintųjų bifenilų (PCB), t/m | 67 | 40 | 32 | 22 | 8 | 11 | 19 | 14 | 7 | 7 |
Pavojingųjų atliekų rūšys | 2010 | 2011 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | 2017 | 2018 | 2019 |
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
Nebenaudojamos transporto priemonės, t/m | 16382 | 21198 | 25010 | 30724 | 32160 | 27442 | 25280 | 26115 | 27532 | 32400 |
Nebenaudojama elektros ir elektroninė jranga, t/m | 2656 | 4022 | 4553 | 4382 | 4406 | 4316 | 4472 | 5544 | 5631 | 6774 |
Nebenaudojamų mašinų ir jrangos sudedamosios dalys, t/m | 17129 | 17215 | 19251 | 17530 | 17541 | 16865 | 16654 | 15074 | 12935 | 13522 |
Xxxxxxx ir neišrūšiuotos medžiagos, t/m | 44 | 65 | 46 | 67 | 64 | 67 | 57 | 104 | 102 | 219 |
Rūšiavimo atliekos, t/m | 10794 | 17846 | 15455 | 15203 | 15526 | 16166 | 14929 | 20921 | 21336 | 23382 |
Statybinės ir griovimo atliekos, t/m | 73 | 604 | 522 | 612 | 217 | 2125 | 1819 | 2204 | 2507 | 3916 |
Xxxxxxx atliekos, t/m | 4528 | 5045 | 16166 | 14167 | 18179 | 11122 | 9947 | 14253 | 14568 | 17676 |
Gamtinės kilmės mineralų atliekos, t/m | 7 | 0 | ||||||||
Deginimo atliekos, t/m | 210 | 80 | 368 | 944 | 1300 | 534 | 479 | 301 | 459 | 281 |
Įvairios mineralinės atliekos, t/m | 3 | 2 | 0 | 1 | 2 | 3 | 2 | 4 | 11 | 3 |
Žemė ir žemkasių iškasos, t/m | 1496 | 18295 | 8446 | 33343 | 11063 | 17845 | 33981 | 25524 | 37955 | 17760 |
Iš viso, t/m | 109541 | 142701 | 135525 | 175215 | 157880 | 154583 | 165323 | 156690 | 180369 | 188187 |
Šaltinis: xxxxx://xxx.xxx.xx/xx/xxxxxxx-xxxxxx/xxxxxxxx/xxxxxxx-xxxxxxxx/xxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxx/xxxxxxxx- pavojinguju-atlieku-pagal-atskiras-ju-rusis
Įvertinus Lentelė 3 pateiktą informaciją, nustatyta, kad kiekvienais metais atliekų kiekiai pagal srautus išsidėsto panašiai, todėl grafinis atliekų rūšių išsidėstymas pateiktas pagal 2019 m. duomenis.
Šaltinis: AAA.
Pav. 5. 2019 m. Lietuvoje susidaręs (surinktas) pavojingųjų atliekų kiekis pagal atliekų rūšis
Vadovaujantis tiek Lentelė 3, tiek Pav. 5 pateikta informacija, pagrindinės Lietuvoje susidarančios pavojingųjų atliekų rūšių yra:
- cheminės nuosėdos ir liekanos.
Didžiąją dalj šios rūšies atliekų sudaro kitų laivininkystės rūšių lijaliniai vandenys (atliekos kodas 13 04 03*), naftos produktų/vandens separatorių tepaluotas vanduo (atliekos kodas 13 05 07*), žvyro gaudyklės ir naftos produktų/vandens separatorių atliekų mišiniai (atliekos kodas 13 05 08*), naftos produktų/vandens separatorių dumblas (atliekos kodas 13 05 02*). Šios atliekos daugiausiai susidaro paslaugų sektoriuje, vandens surinkimo, valymo ir tiekimo; nuotekų valymo; regeneravimo ir kitų atliekų tvarkymo, aptarnavimo sektoriuose.
- eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (toliau – ENTP).
ENTP susidaro visuose veiklos sektoriuose. Didžioji dalis ENTP susidaro namų ūkiuose.
- rūšiavimo atliekos.
Didžiąją dalj šios rūšies atliekų sudaro kitos mechaninio atliekų apdorojimo atliekos (jskaitant medžiagų mišinius), kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos kodas 19 12 11*), iš anksto sumaišytos atliekos, kuriose yra bent vienos rūšies pavojingųjų atliekų (atliekos kodas 19 02 04*). Rūšiavimo atliekos susidaro atliekų tvarkymo jmonėse.
- žemės ir žemkasių atliekos.
Šios rūšies atliekas sudaro išsiliejusi nafta (atliekos kodas 05 01 05*), gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos kodas 17 05 03*), išsiurbtas dumblas, kuriame yra pavojingų cheminių medžiagų (atliekos kodas 17 05 05*). Didžioji dalis atliekų susidaro vykdant kokso ir rafinuotų naftos produktų gamybos veiklą, statybos bei aptarnavimo sektoriuose.
- asbesto turinčios atliekos.
Didžioji dalis šios rūšies atliekų yra statybinės medžiagos, turinčios asbesto (atliekos kodas 17 06 05*), izoliacinės medžiagos, kuriose yra asbesto (17 06 01*). Šios atliekos daugiausiai susidaro statybos sektoriuje bei namų ūkiuose. Mažesni kiekiai susidaro žemės ūkio, miškininkystės ir žvejybos sektoriuje, aptarnavimo sektoriuje.
- nebenaudojamų mašinų ir jrangos sudedamosios dalys.
Prie šios rūšies atliekų priskiriamos jv. baterijos ir akumuliatoriai, iš ENTP atskirtos pavojingosios dalys (pvz.: tepalų, kuro filtrai, oro pagalvės, gyvsidabrio turinčios dalys), dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio. Didžioji dalis švino akumuliatorių, kurie ir sudaro didžiąją dalj šios rūšies atliekų susidaro namų ūkiuose, aptarnavimo sektoriuje.
- nebenaudojama elektros ir elektroninė jranga.
Lyginant 2010 ir 2019 m duomenis nustatyta, kad susidarančių EEĮ atliekų kiekis išaugo 2,55 karto (nuo 2656 t 2010 m. iki 6774 t 2019 m.). Šių atliekų didžiausi kiekiai susidaro namų ūkiuose ir aptarnavimo sektoriuje.
- naudota alyva.
Didžioji dalis alyvos atliekų susidaro aptarnavimo sektoriuje.
Tik vienerius metus buvo susidariusios gamtinės kilmės mineralų atliekos (2011 m. susidarė 7 t šių atliekų). Pavojingosios stiklo atliekos nuo 2014 m. visai nesusidarė, arba šių atliekų kiekis sudarė nuo 2 t/m. iki 13 t/m. Kasmet mažėja (nuo 67 t 2013 m. iki 7 t 2019 m.) atliekų, kuriose yra polichlorintųjų bifenilų (PCB), kiekis.
Vertinant kokios pavojingosios atliekos susidarė vykdant tam tikras veiklas, išanalizuoti AAA duomenys apie 2012, 2014, 2016, 2018 m. Lietuvoje surinktas/susidarančias pavojingąsias atliekas atskiruose sektoriuose.
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė.
Įvertinus šiame ūkio sektoriuje susidarančias pavojingąsias atliekas, nustatyta, kad pagal analizuojamų 4 metų duomenų vidurkj, daugiausiai (apie 38,5 proc.) susidaro statybinių medžiagų, turinčių asbesto (kodas 17 06 05*). Apie 18,2 proc. nuo bendro susidarančių pavojingųjų atliekų kiekio sudaro naudotos alyvos atliekos (13 02 08* - kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva), apie 16,5 proc. - cheminių nuosėdų ir liekanų atliekos (13 05 07* - naftos produktų/vandens separatorių tepaluotas vanduo; 13 05 02* - naftos produktų/vandens separatorių dumblas; 13 04 03* - kitų laivininkystės rūšių lijaliniai vandenys), apie 8 proc. – ENTP. Nebenaudojamų mašinų ir jrangos sudedamosios dalys (atliekų kodai 16 01 21* (pavojingos sudedamosios dalys, nenurodytos 16 01 07–
16 01 11, 16 01 13 ir 16 01 14 pozicijose), 16 06 01* (švino akumuliatoriai), 16 01 07* (tepalų filtrai)) sudaro apie 7,8 proc. Mišrios cheminės atliekos (15 01 10* - pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos) sudaro apie 6,3 proc. Kiti atliekų srautai sudaro 1 proc. ir mažiau nuo bendro šiame sektoriuje susidarančių pavojingųjų atliekų kiekio. Detalesnė informacija pateikta Pav. 6.
Pav. 6. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje susidarančios pavojingosios atliekos.
Kasyba ir karjerų eksploatavimas
Kasybos ir karjerų eksploatavimo sektoriuje, pagal analizuojamų 4 metų duomenų vidurkj, daugiausiai (apie 32 proc.) susidaro cheminių nuosėdų ir liekanų atliekų (15 02 02* - absorbentai, filtrų medžiagos (jskaitant kitaip neapibrėžtus tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis; 13 05 08* - žvyro gaudyklės ir naftos produktų/vandens separatorių atliekų mišiniai). Apie 22,4 proc. nuo bendro susidarančių pavojingųjų atliekų kiekio sudaro naudotos alyvos atliekos (13 02 08* - kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva), apie 17,2 proc. - žemės ir žemkasių iškasų atliekos (17 05 03* - gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų), apie 6,6 proc. – pramoninių nuotekų valymo dumblo atliekų (01 05 05 * - gręžinių dumblas ir atliekos, kuriuose yra naftos). Mišrios cheminės atliekos (15 01 10* - pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos) sudaro apie 5,2 proc. Kiti atliekų srautai sudaro 5 proc. ir mažiau nuo bendro šiame sektoriuje susidarančių pavojingųjų atliekų kiekio. Detalesnė informacija pateikta Pav. 7.
Pav. 7. Kasybos ir karjerų eksploatavimo sektoriuje susidarančios pavojingosios atliekos.
Gamybos sektorius
Į šj sektorių jeina visos veiklos nurodytos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus8 C sekcijoje. Vadovaujantis AAA duomenimis apie Lietuvoje surinktas/susidarančias pavojingąsias atliekas, pagal analizuojamų 4 metų duomenų vidurkj, gamybos sektoriuje apie 41 proc. visų susidarančių pavojingųjų atliekų sudaro cheminių nuosėdų ir liekanų atliekos (13 05 02* – naftos produktų/vandens separatorių dumblas; 13 05 07* – naftos produktų/vandens separatorių tepaluotas vanduo; 15 02 02* – absorbentai, filtrų medžiagos (jskaitant kitaip neapibrėžtus tepalų filtrus), pašluostės, apsauginiai drabužiai, užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis; 13 05 08* – žvyro gaudyklės ir naftos produktų/vandens separatorių atliekų mišiniai), apie 22,6 proc. žemė ir žemkasių iškasos atliekos (17 05 03* – gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų), apie 13 proc. – rūgščių, šarmų arba druskų atliekos (11 01 05* – ėsdinimo rūgštys, 11 01 07* – ėsdinimo šarmai), apie 8 proc. - netinkamos naudoti cheminės atliekos (08 01 11* – dažų ir lako, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų, atliekos; 08 04 09* – klijų ir hermetikų, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų, atliekos ir pan.), apie 3,8 proc. – naudotos alyvos atliekos (13 02 08* – kita variklio, pavarų dėžės ir tepalinė alyva; 05 01 03* – rezervuarų dugno dumblas, 12 01 09* – mašininės emulsijos ir tirpalai, kuriuose nėra halogenų). Kitų atliekų susidaro 1,9 proc. ir mažiau nuo bendro šiame sektoriuje susidarančių pavojingųjų atliekų kiekio (žr. Pav. 8).
8 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006 nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (xxxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxxxxx/xxxx0.xxx).
Pav. 8. Gamybos sektoriuje susidarančios pavojingosios atliekos.
Elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo sektorius
Išanalizavus šiame sektoriuje susidarančias atliekas, nustatyta, kad apie 59,3 proc. susidarančių atliekų sudaro cheminės nuosėdos ir liekanos (13 05 07* - naftos produktų/vandens separatorių tepaluotas vanduo, 13 05 02* - naftos produktų/vandens separatorių dumblas, 13 07 01* - mazutas ir dyzelinis kuras), apie 17,7 proc. sudaro deginimo atliekos (10 01 14* - bendrojo deginimo dugno pelenai, šlakas ir garo katilų dulkės, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, 10 01 04* - lakieji naftos pelenai ir garo katilų dulkės), naudotos alyvos atliekos sudaro apie 6,5 proc. (05 01 03* - rezervuarų dugno dumblas; 13 03 10* - kita izoliacinė ir šilumą perduodanti alyva ir pan.), statybinės ir griovimo atliekos sudaro apie 5 proc. (17 02 04* - stiklas, plastikas ir mediena, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų arba kurie yra jomis užteršti), nebenaudojamos elektros ir elektroninė jrangos atliekos – 2,7 proc. (16 02 13* - nebenaudojama jranga, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių (3), nenurodytų 16 02 09–16 02 12 pozicijose ir pan.). Kitos atliekos sudaro 2,5 proc. ir mažiau nuo bendro šiame sektoriuje susidarančių pavojingųjų atliekų kiekio (žr. Pav. 9).
Vandens tiekimo bei nuotekų valymo sektorius
Šiame sektoriuje daugiausiai susidaro cheminių nuosėdų ir liekanų atliekų (71,4 proc.) bei žemės ir žemkasių iškasenų atliekų (26,9 proc.). Detalesnė informacija pateikta Pav. 10.
Dėl plačios duomenų aprėpties (nuo 0,3 t iki 3952 t), informacija pateikta dviejuose grafikuose.
Pav. 10. Vandens tiekimo bei nuotekų valymo sektoriuje susidarančios pavojingosios atliekos.
Statybos sektorius
Statybos sektoriuje, pagal analizuojamų 4 metų vidutinius duomenis, daugiausiai (apie 56,3 proc.) susidaro žemės ir žemkasių iškasų atliekos (17 05 03* - gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų). Asbesto atliekos sudaro apie 28,9 proc. (17 06 05* - statybinės medžiagos, turinčios asbesto, 17 06 01* - izoliacinės medžiagos, kuriose yra asbesto), cheminės nuosėdos ir liekanos sudaro apie 5,3 proc. (13 05 07* -
Dėl plačios duomenų aprėpties (nuo 0,8 t iki 12400 t), informacija pateikta dviejuose grafikuose.
Pav. 11. Statybos sektoriuje susidarančios pavojingosios atliekos.
Aptarnavimo sektorius
Aptarnavimo sektoriuje apie 45 proc. viso susidarančio pavojingųjų atliekų kiekio sudaro cheminės nuosėdos ir liekanos (13 04 03* - kitų laivininkystės rūšių lijaliniai vandenys, 13 05 07* - naftos produktų/vandens separatorių tepaluotas vanduo, 13 05 08* - žvyro gaudyklės ir naftos produktų/vandens separatorių atliekų mišiniai ir pan.), apie 18,8 proc. sudaro ENTP, žemės ir žemkasių iškasos atliekos taip pat sudaro apie 18,4 proc.
(17 05 03* - gruntas ir akmenys, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, 05 01 05*
- išsiliejusi nafta). Nebenaudojamų mašinų ir jrangos sudedamosios dalys sudaro 5,9 proc. (16 06 01* - švino akumuliatoriai, 16 01 21* - pavojingos sudedamosios dalys, nenurodytos 16 01 07–16 01 11, 16 01 13 ir 16 01 14 pozicijose, 16 01 07* - tepalų filtrai ir pan.), naudotos alyvos atliekos sudaro apie 4,8 proc. Kitos atliekos sudaro 1,9 proc. ir mažiau nuo bendro šiame sektoriuje susidarančių pavojingųjų atliekų kiekio (žr. Pav. 12).
Dėl plačios duomenų aprėpties (nuo 1,3 t iki beveik 31794 t), informacija pateikta dviejuose grafikuose.
Pav. 12. Aptarnavimo sektoriuje susidarančios pavojingosios atliekos.
Namų ūkiai.
Namų ūkiuose didžioji dalis (apie 36 proc.) susidarančių pavojingųjų atliekų sudaro ENTP, apie 28,4 proc. sudaro nebenaudojamų mašinų ir jrangos sudedamosios dalys (16 06 01*
- švino akumuliatoriai, 20 01 33* - baterijos ir akumuliatoriai, nurodyti 16 06 01, 16 06
02 arba 16 06 03, nerūšiuotos baterijos ar akumuliatoriai, kuriuose yra tos baterijos, 20 01 21* - dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio ir pan.), apie 25,4 proc. sudaro asbesto atliekos (17 06 05* - statybinės medžiagos, kuriose yra asbesto ir pan.), apie 9,6 proc. sudaro nebenaudojama elektros ir elektroninė jranga (20 01 35* - nebenaudojama elektros ir elektroninė jranga, nenurodyta 20 01 21 ir 20 01 23
Pažymėtina, kad ENTP ir ENTP dalių atliekos nėra komunalinio srauto atliekos. Nevertinant šių atliekų, daugiausiai namų ūkiuose susidaro asbesto, EEĮ atliekos, nebetinkamos naudoti cheminės medžiagos.
Dėl plačios duomenų aprėpties (nuo 0,85 t iki beveik 12300 t), informacija pateikta dviejuose grafikuose.
Pav. 13. Namų ūkiuose susidarančios pavojingosios atliekos.
Pakuočių atliekų susidarymas
Vertinant pavojingųjų pakuočių atliekų susidarymo šaltinius nustatyta, kad pakuočių atliekos kodu 15 01 10* (pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos) daugiausiai susidaro gamybos sektoriuje (~55 proc.), žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje (~14 proc.) bei statybos sektoriuje (~11 proc.). Namų ūkiuose susidaro apie 4 proc. nuo bendro 2012-2018 m. Lietuvoje surinktų pakuočių atliekų kodu 15 01 10* kiekio (žr. Pav. 14).
Pav. 14. Pakuočių atliekų kodu 15 01 10* susidarymo šaltiniai.
Pakuočių atliekos kodu 15 01 11* (metalinės pakuotės, jskaitant suslėgto oro talpyklas, kuriose yra pavojingų kietų poringų rišamųjų medžiagų (pvz., asbesto), jskaitant tuščius slėginius konteinerius) daugiausiai susidaro aptarnavimo sektoriuje (~36 proc.), gamybos sektoriuje (~23 proc.) bei namų ūkiuose (~17 proc.), vertinant bendrą 2012- 2018 m. Lietuvoje surinktų pakuočių atliekų kodu 15 01 11* kiekj (žr. Pav. 15).
Pav. 15. Pakuočių atliekų kodu 15 01 11* susidarymo šaltiniai.
Vertinant pavojingųjų elektros ir elektroninės jrangos atliekų susidarymą, nustatyta, kad didžiausi kiekiai, nevertinant atliekas tvarkančių jmonių, susidaro namų ūkiuose ir gamybos sektoriuje (žr. Pav. 16).
Dėl plačios duomenų aprėpties (nuo 0,2 t iki 56982 t), informacija pateikta dviejuose grafikuose.
Pav. 16. Pavojingųjų elektros ir elektroninės jrangos atliekų susidarymo šaltiniai.
Medicininių atliekų susidarymas
Vertinant Lietuvoje 2012–2018 m. susidariusius pavojingųjų medicininių atliekų kiekius (atliekos kodais 18 01 03*, 18 01 06*, 18 01 08*, 18 02 02*, 18 02 05*, 18 02 07*), nustatyta, kad daugiausiai (apie 98 proc.) šių pavojingųjų atliekų susidaro sveikatos priežiūros jstaigose (žr. Lentelė 4). Apie 0,98 proc. nuo bendro susidarančių pavojingųjų atliekų kiekio susidaro žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje. Apie 1 proc. šių atliekų susidaro pas atliekų tvarkytojus.
Sveikatos priežiūros jstaigose susidarančių medicininių atliekų rūšiavimas, surinkimas, pakavimas, ženklinimas, pradinis apdorojimas (kenksmingumo pašalinimo) ir laikinas laikymas vykdomas vadovaujantis HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ reikalavimais.
Lentelė 4. 2012–2018 m. Lietuvoje susidaręs pavojingųjų medicininių atliekų kiekis pagal jų susidarymo šaltinj.
Metai | Susidarančių atliekų kiekis, t | ||||||||
Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė | Gamybos sektorius | Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas | Vandens tiekimas ir nuotekų valymas | Statybos sektorius | Sveikatos priežiūros jstaigos | Namų ūkis | Atliekų tvarkytojai | Bendras kiekis | |
2012 | 0,000 | 0,199 | 0,028 | 0,003 | 14,659 | 1 128,676 | 0,000 | 20,168 | 1163,733 |
2014 | 6,568 | 1,333 | 0,105 | 0,006 | 4,613 | 1 280,240 | 0,000 | 15,012 | 1307,877 |
2016 | 11,240 | 0,605 | 0,017 | 0,002 | 0,062 | 1 282,613 | 0,127 | 13,908 | 1308,574 |
2018 | 12,861 | 1,178 | 0,309 | 0,002 | 0,071 | 1 348,322 | 0,042 | 1,702 | 1364,488 |
Pav. 17. Pavojingųjų ir nepavojingųjų medicininių atliekų susidarymas 2010–2019 m.
Vertinant bendrus pavojingųjų medicininių atliekų (atliekos kodais 18 01 03*, 18 01 06*,
18 01 08*, 18 02 02*, 18 02 05*, 18 02 07*) susidarymo kiekius, nustatyta, kad šių atliekų kiekis kasmet didėja. Nuo 2010 m. iki 2019 m. pavojingųjų medicininių atliekų kiekis išaugo ~56,4 proc., t. y. 2010 m. susidarė atliekų - 1134,446 t, o 2019 m. - 1774,513 t. Taip pat matomas ženklus ir nepavojingųjų medicininių atliekų (atliekų kodai: 18 01 01, 18 01 02, 18 01 04, 18 01 07, 18 01 09, 18 02 01, 18 02 03, 18 02 06, 18 02 08) kiekio augimas. Lyginant 2010 m ir 2019 m. duomenis, nepavojingųjų atliekų kiekis išaugo 3 kartus (nuo 560,73 t 2010 m. iki 1731,846 t 2019 m.).
Pažymėtina, kad HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ priede pateiktas medicininių atliekų grupių sąrašas, kuriame nurodyta, kokj atliekos kodą iš atliekų sąrašo 18 01 grupės reikia priskirti tam tikroms sveikatos priežiūros jstaigose susidarančioms atliekoms. Todėl galima teigti, kad HN 66:2013 sveikatos priežiūros jstaigoms pateikta informacija, kurios jose susidarančios medicininės atliekos yra pavojingosios, kurios – nepavojingosios ir kokj atliekos kodą joms priskirti.
Palyginimui pateikiame kitose valstybėse susidarančių pavojingųjų ir nepavojingųjų medicininių atliekų santykj.
Pažymėtina, kad Eurostat duomenų bazėje pateikta informacija ne apie visas 18 01 ir 18 02 grupės atliekas.
Lyginant Pav. 18 pateiktą kitose valstybėse 2019 m. susidariusių pavojingųjų medicininių atliekų (atliekų kodai: 18 01 03*, 18 02 02*) ir nepavojingųjų medicininių atliekų (atliekų kodai: 18 01 01, 18 01 02, 18 01 04, 18 02 01, 18 02 03) santykj, nustatyta, kad jis yra skirtingas, t. y. Vokietijoje ženkliai daugiau susidaro nepavojingųjų medicininių atliekų. Kitose šalyje, tame tarpe ir Lietuvoje yra atvirkščiai – daugiau nei 50 proc. nuo bendro medicininių atliekų kiekio susidaro pavojingosios medicininės atliekos (Pav. 18). Vadovaujantis šia informacija galima teigti, kad Lietuvoje susidarančių pavojingųjų medicininių atliekų ir nepavojingųjų medicininių atliekų santykis yra panašus kaip ir kitose šalyse.
Pagal AAA puslapyje skelbiamą informaciją apie medicininių atliekų tvarkymą, Lietuvoje pavojingosios medicininės atliekos dažniausiai apdorojamos, deginamos bei išvežamos (eksportuojamos). Infekuotos medicininės atliekos yra nukenksminamos. Po nukenksminimo šios medicininės atliekos tampa nepavojingomis, kurioms suteikiamas 18 skyriaus atliekų kodai. Pagal Lietuvoje galiojantj teisinj reglamentavimą, draudžiama šalinti tiek infekuotas, tiek nepavojingąsias medicinines atliekas sąvartyne.
Išvados ir apibendrinimas. Vadovaujantis šiame skyriuje pateikta informacija, galima daryti išvadą, kad kasmet Lietuvoje susidaro vis didesni pavojingųjų atliekų kiekiai. Daugiausiai pavojingųjų atliekų susidaro aptarnavimo sektoriuje (šis sektorius Lietuvoje yra daug plačiau išvystytas nei pramonė) ir namų ūkiuose.
Vertinant pagal atliekų kodus, susidarančių ENTP, grunto ir akmenų, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, kitų laivininkystės rūšių lijalinių vandenų, statybinių medžiagų, turinčios asbesto, švino akumuliatorių kiekis kasmet auga. Tam jtakos turi atliekų supirkimo kaina (ENTP, švino akumuliatoriai) bei tam tikruose sektoriuose (laivininkystė, statyba) išvystyta veikla. Kai kurių atliekų, pvz., smulkios stiklo atliekos ir stiklo milteliai, kuriuose yra sunkiųjų metalų, kiekiai mažėjo, o 2018 m. ir nesusidarė. Tikėtina, kad tokių atliekų Lietuvoje jau mažai aptinkama.
Vadovaujantis statistiniais duomenimis nustatyti, ar atliekos buvo tinkamai identifikuotos, negalima. Siekiant nustatyti ar atlieka buvo tinkamai identifikuota, reikia tiksliai žinoti jos susidarymo šaltinj, pačios atliekos sudėtj ir pan., t. y. turėti daugiau informacijos apie pačią identifikuojamą atlieką.
2.2.2 Pavojingųjų atliekų tvarkymas
Vadovaujantis AAA skelbiama informacija, Lietuvoje 2010 m. buvo sutvarkyta apie 52 proc. susidariusių/surinktų atliekų (j šj kiekj jskaičiuotas ir kiekis metų pradžioje), o 2019
m. – 79 proc. Detalesnė informacija pateikta Pav. 19.
Šaltinis: xxxxx://xxx.xxx.xx/xx/xxxxxxx-xxxxxx/xxxxxxxx/xxxxxxx-xxxxxxxx/xxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxx/xxxxxxxxx-xxxxx-xxxxxxx-xxxxx
Pav. 19. 2010–2019 m. Lietuvoje susidaręs/surinktas ir sutvarkytas pavojingųjų atliekų kiekis.
Lietuvoje didžioji dalis (apie 45 proc.) sutvarkytų pavojingųjų atliekų yra apdorojamos, t.
y. išardomos, perrūšiuojamos, atskiriamos pagrindinės atliekų sudedamosios dalys. Apie
29 proc. pavojingųjų atliekų yra perdirbamos R2–R9 atliekų tvarkymo būdais, apie 16 proc. – eksportuojamos, apie 8 proc. šalinamos sąvartyne, apie 1 proc. deginamos R1 ir apie 1 proc. deginamos D10 būdu. Informacija apie 2010–2019 x. xxxxxxxxxxx atliekų kiekius ir atliekų tvarkymo būdus pateikta Lentelė 5 ir Pav. 20.
Lentelė 5. 2010–2019 m. Lietuvoje sutvarkytos pavojingosios atliekos.
Metai | Sutvarkyta | Bendras sutvarkytų atliekų kiekis | |||||||||||||||
Šalinimas | Eksportas (S4) | Deginimas | Perdirbimas (R2– R9) | Kt. naudojimas (R10, R11) | Apdorojimas (D8, D9, D14, R12, S5) | ||||||||||||
Sąvartyne (D1, D5) | Kitais būdais (D2) | Naudojant kaip kurą ar kt. b. energijai gauti (R1) | Sausumoje (D10) | ||||||||||||||
t/m | proc. | t/m | proc. | t/m | proc. | t/m | proc. | t/m | proc. | t/m | proc. | t/m | proc. | t/m | proc. | t/m | |
2010 | 4522,745 | 4,232 | 0,000 | 0,000 | 17667,410 | 16,532 | 0,195 | 0,000 | 1479,950 | 1,385 | 42850,829 | 40,096 | 0,000 | 0,000 | 40349,995 | 37,756 | 97149,608 |
2011 | 5004,011 | 3,203 | 0 | 0,000 | 25256,719 | 16,166 | 0 | 0,000 | 4416,357 | 2,827 | 66814,18 | 42,765 | 0 | 0,000 | 54744,537 | 35,040 | 80810,416 |
2012 | 15448,972 | 10,896 | 182,82 | 0,129 | 21261,791 | 14,996 | 0 | 0,000 | 1018,152 | 0,718 | 44864,375 | 31,643 | 0 | 0,000 | 59004,726 | 41,617 | 50229,628 |
2013 | 13883,510 | 9,106 | 0,000 | 0,000 | 27411,797 | 17,979 | 0,000 | 0,000 | 763,487 | 0,501 | 35368,394 | 23,198 | 0,000 | 0,000 | 75035,861 | 49,216 | 78177,315 |
2014 | 18168,355 | 11,092 | 176 | 0,107 | 27906,952 | 17,037 | 0 | 0,000 | 1933,137 | 1,180 | 35181,123 | 21,478 | 0 | 0,000 | 80436,801 | 49,106 | 79009,201 |
2015 | 14824,149 | 8,215 | 0,000 | 0,000 | 30115,197 | 16,688 | 717,121 | 0,397 | 5663,104 | 3,138 | 42961,669 | 23,807 | 0,000 | 0,000 | 86177,418 | 47,755 | 62440,772 |
2016 | 10441,664 | 6,332 | 0 | 0,000 | 27046,101 | 16,401 | 4023,685 | 2,440 | 617,276 | 0,374 | 46095,818 | 27,953 | 0 | 0,000 | 76677,571 | 46,499 | 73041,107 |
2017 | 15780,551 | 9,183 | 0 | 0,000 | 28086,192 | 16,344 | 5407,989 | 3,147 | 1240,783 | 0,722 | 41131,777 | 23,936 | 0 | 0,000 | 80193,164 | 46,667 | 68308,792 |
2018 | 18677,2756 | 9,328 | 0 | 0,000 | 23902,237 | 11,937 | 5198,112 | 2,596 | 726,536 | 0,363 | 48488,35339 | 24,217 | 0 | 0,000 | 103235,8566 | 51,559 | 61776,24792 |
2019 | 22628,573 | 10,856 | 0 | 0,000 | 27279,2633 | 13,087 | 6048,826 | 2,902 | 1416,413 | 0,680 | 58072,60584 | 27,860 | 79,805 | 0,038 | 92916,89639 | 44,577 | 56121,08877 |
Šaltinis: xxxxx://xxx.xxx.xx/xx/xxxxxxx-xxxxxx/xxxxxxxx/xxxxxxx-xxxxxxxx/xxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxx/xxxxxxxxx-xxxxx-xxxxxxx-xxxxx
Išvados ir apibendrinimas. Įvertinus Lietuvoje taikomus pavojingųjų atliekų tvarkymo būdus, nustatyta, kad pavojingųjų atliekų tvarkymo būdai iš dalies atitinka atliekų tvarkymo hierarchijos principus, nes apie 29 proc. pavojingųjų atliekų perdirbama, tačiau vis dar nemažai – apie 8 proc. susidarančių atliekų šalinama sąvartyne. Iš statistinių duomenų matyti, kad per metus surinktas pavojingųjų atliekų kiekis tais pačiais metais ir sutvarkomas.
2.2.3 Lietuvoje susidarančių pavojingųjų atliekų kiekių palyginimas su kitomis ES šalimis
Vadovaujantis Eurostat puslapyje skelbiama informacija, 2018 m. Europos Sąjungoje susidarė 101,7 mln. tonų pavojingųjų atliekų, tai sudarė 4,4 proc. visų surinktų atliekų. Palyginti su 2010 m., 2018 m. Europos Sąjungoje susidarė 11,9 proc. daugiau pavojingųjų atliekų, t. y. pavojingųjų atliekų kiekis išaugo nuo 90,8 iki 101,7 mln. tonų. 2018 m. visose ES valstybėse narėse, išskyrus Estiją ir Bulgariją, pavojingųjų atliekų dalis bendroje atliekų susidarymo dalyje buvo mažesnė nei 10,0 proc., kuri sudarė atitinkamai 46,9 proc. ir 10,4 proc.
Labai didelę Estijos pavojingųjų atliekų dalj daugiausia lėmė energijos gamyba iš naftingųjų skalūnų. Iš Pav.21 pavaizduotų trečiųjų šalių Serbija užfiksavo didžiausią pavojingųjų atliekų dalj (30,0 proc.) dėl intensyvios kasybos ir karjerų eksploatavimo, o po jos rikiuojasi Juodkalnija (27,8 proc.) ir Turkija (15,3 proc.) ir Norvegija (11,6 proc.).
Vadovaujantis Pav. 21 pateiktais duomenis, nustatyta, kad Lietuva, pagal procentinj susidarančių pavojingųjų atliekų kiekj visų šalyje susidariusių atliekų dalyje užima 18 vietą iš 27 ir lenkia Lenkiją, Švediją. Pagal šioje schemoje pateiktus duomenis, galima daryti išvadą, kad pavojingųjų atliekų kiekio susidarymas bendrame susidarančių atliekų sraute priklauso ir nuo to, kokios pramonės šakos šalyje yra išvystytos bei koks nepavojingųjų atliekų kiekis susidaro šalyje. Kadangi Lietuvoje nėra išvystyta stambi pramonė, kuri galėtų paveikti pavojingųjų atliekų susidarymą, kaip, pvz., Estijoje, šie duomenys atsispindi ir bendrame susidarančių pavojingųjų atliekų kiekyje.
Pav. 21. Susidariusios pavojingosios atliekos, 2010 ir 2018 m. (% visų atliekų dalis).
Atsižvelgiant j tai, kad Ataskaitoje nagrinėjama pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo praktika 8 valstybėse, tai ir šiame skyriuje išsamiau analizuojami šių valstybių viešai prieinami Eurostat duomenys apie pavojingųjų atliekų susidarymą ir tvarkymą 2010, 2012, 2014, 2016, 2018 m.
Vadovaujantis Eurostat duomenimis, vienam gyventojui daugiausiai pavojingųjų atliekų susidaro Danijoje (2018 m. susidarė 361 kg), Norvegijoje (2018 m. – 308 kg),
Nyderlanduose (2018 m. – 299 kg), Vokietijoje (2018 m. – 292 kg) bei Švedijoje (2018 m.
– 283 kg) (Pav. 22). Kaip matyti, Lietuva iš nagrinėtų valstybių yra aštunta pagal susidarančius pavojingųjų atliekų kiekius, tenkančius vienam gyventojui (2018 m. susidarė
– 69 kg). Informacija pateikta Pav. 22.
Lyginant Pav. 21 ir Pav. 22 pateiktus duomenis, galima daryti išvadą, kad tiek Lenkijoje, tiek Švedijoje susidaro labai dideli nepavojingųjų atliekų kiekiai, lyginant su susidarančiais pavojingųjų atliekų kiekiais, todėl Pav. 21 Lietuva pagal susidarančių pavojingųjų atliekų proc. bendrame atliekų kiekyje užima aukštesnę vietą, nei Lenkija ar Švedija. Tačiau pagal pavojingųjų atliekų kiekio tenkančio vienam gyventojui duomenis, tiek Lenkija, tiek Švedija aplenkia Lietuvą.
Vertinant pagal atliekų susidarymo šaltinius nustatyta, kad:
žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje daugiausiai pavojingųjų atliekų susidaro Airijoje (2018 m. susidarė 5 kg/gyventojui), antroje vietoje yra Norvegija (2018 m.
Gamybos sektoriuje daugiausiai pavojingųjų atliekų susidaro Norvegijoje (2018 m. susidarė 128 kg/gyventojui), Airijoje – 57 kg/ gyventojui, Vokietijoje – 55 kg/gyventojui. Lietuvoje gamybos sektoriuje 2018 m. susidarė 5 kg/gyventojui, 2016 m. – 8 kg/gyventojui (žr. Pav. 24). Lietuva lyginant su kitomis analizuojamomis šalimis yra paskutinėje/priešpaskutinėje vietoje. Tikėtina, kad tokj skirtumą paveikė Lietuvoje mažiau išvystytas gamybos sektorius. Kadangi Lietuvoje ir Latvijoje šis sektorius yra panašai išvystytas, tai ir jame susidarančių pavojingųjų atliekų kiekis, tenkantis 1 gyventojui yra panašus (Latvijoje 2018 m. susidarė 7 kg/gyventojui, 2016 m. – 3 kg/gyventojui).
Pav. 24. Pavojingųjų atliekų susidarymas gamybos sektoriuje, kg/gyventojui (šaltinis: Eurostat).
Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimo sektoriuje daugiausiai pavojingųjų atliekų susidaro Švedijoje (2018 m. susidarė 36 kg/gyventojui), antroje vietoje yra Vokietija (2018 m. – 13 kg/gyventojui). Lietuvoje 2018 m. susidarė 4 kg/gyventojui. Danijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Latvijoje šiame sektoriuje susidaro panašūs, arba dar mažesni pavojingųjų atliekų kiekiai. Mažiausiai pavojingųjų atliekų šiame sektoriuje susidaro Airijoje (2018 m. susidarė 1 kg/gyventojui) (žr. Pav. 25). Lyginant duomenis apie šiame sektoriuje susidarančius pavojingųjų atliekų kiekius, galima pažymėti, kad Lietuva iš 9 valstybių yra 5 vietoje.
Vandens tiekimo bei nuotekų valymo sektoriuje daugiausia pavojingųjų atliekų susidaro Vokietijoje (2018 m. susidarė 81 kg/gyventojui), Švedijoje tais pačiais metais susidarė 45 kg/gyventojui, Danijoje – 30 kg/gyventojui. Lietuvoje 2018 m. susidarė 11 kg/gyventojui pavojingųjų atliekų, o Latvijoje – 9 kg/gyventojui (žr. Pav. 26). Šiame sektoriuje susidarančios atliekos susijusios su vandens, nuotekų valymu, t. y. kuo daugiau
susidaro nuotekų, kurios užterštos pavojingomis medžiagomis, tuo daugiau susidaro ir nuotekų dumblo ir pan. atliekų, kurios užterštos pavojingomis medžiagomis.
Statybos sektoriuje daugiausiai pavojingųjų atliekų susidaro Danijoje (2018 m. susidarė
269 kg/gyventojui), Nyderlanduose tais pačiais metais susidarė 153 kg/gyventojui, Vokietijoje – 110 kg/gyventojui. Lietuvoje šiame sektoriuje 2018 m. susidarė 6 kg/gyventojui (žr. Pav. 27). Tokie skirtingi pavojingųjų atliekų susidarymo kiekiai priklauso nuo to, kad kai kuriose šalyje (pvz.: Danija, Vokietija) vykdoma griežta statybinių atliekų kontrolė (pavojingų atliekų identifikavimas) jų susidarymo vietoje. Pvz. Danijoje prieš pradedat renovacijos, statybos darbus jvertinama, kiek gali susidaryti pavojingųjų atliekų. Danijoje yra numatyta, jeigu pastatas buvo pastatytas arba renovuotas 1950–1977 m., jvertinama ar gali susidaryti atliekų su PCB, esant poreikiui yra atliekamas kartografavimas.
Pav. 27. Pavojingųjų atliekų susidarymas statybos sektoriuje, kg/gyventojui (šaltinis: Eurostat).
Papildomai jvertinta, kaip skiriasi pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų susidarymo kiekiai proc. bendrame kiekvienoje iš analizuojamų valstybių susidarančių statybinių atliekų sraute (žr. Pav. 28). Analizei atlikti naudoti 2019 m. Eurostat duomenys.
Vadovaujantis Pav. 28 pateiktais duomenimis, nustatyta, kad didesni pavojingųjų atliekų kiekiai ir susidaro tose valstybėse, kuriose vykdoma griežta susidarančių atliekų kontrolė (pvz., Danijoje, Vokietijoje). O kitose valstybėse (Lietuva, Lenkija, Švedija) yra panašus pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų susidarymo procentas nuo bendro kiekio. Tai parodo, kad kontrolė turi jtakos pavojingųjų atliekų kiekio padidėjimui.
Aptarnavimo sekretoriuje daugiausiai pavojingųjų atliekų susidaro Švedijoje (2018 m. susidarė 35 kg/gyventojui), Norvegijoje (2018 m. susidarė 29 kg/gyventojui). Lietuvoje taip pat 2018 m. susidarė 29 kg/gyventojui (nors 2012 m. buvo 15 kg/gyventojui). Mažiausiai atliekų šiame sektoriuje susidaro Latvijoje (2018 m. – 6 kg/gyventojui (žr. Pav. 29). Lietuvoje, lyginant su kitomis analizuojamomis valstybėmis, šiame sektoriuje susidarančių pavojingųjų atliekų kiekis skiriasi, bet jis nėra toks ženklus, kaip, pvz., Latvijoje.
Pav. 29. Pavojingųjų atliekų susidarymas aptarnavimo sektoriuje, kg/gyventojui (šaltinis: Eurostat).
Sveikatos priežiūros priemonių ir biologinės atliekos. Eurostat duomenų bazėje kaip sveikatos priežiūros priemonių ir biologinės atliekos vertinamos atliekos kodais 18 01 03* (atliekos, kurių rinkimui ir šalinimui taikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos), 18 02 02* (atliekos, kurių rinkimui ir šalinimui taikomi specialūs reikalavimai, kad būtų išvengta infekcijos). Analizuojant duomenis apie šių infekuotų medicininių atliekų susidarymą, nustatyta, kad daugiausiai jų susidaro Airijoje (nuo 4 kg/gyventojui 2010 m, iki
8 kg/gyventojui 2016 m), Lenkijoje 2010 m. susidarė 1 kg/gyventojui, o 2018 m. – 8 kg/gyventojui. Lietuvoje, kaip Vokietijoje bei Norvegijoje susidaro mažiau nei 1 kg/gyventojui (žr. Pav. 30). Vadovaujantis šia informacija galima teigti, kad medicininių atliekų susidarymas kiekvienoje iš analizuojamų valstybių yra skirtingas ir labai priklauso nuo sveikatos priežiūros jstaigose teikiamų paslaugų bei naudojamų medicininių priemonių (tvarsčių, tamponų, bintų ir kt.) kiekio.
Pav. 30. Pavojingųjų medicininių atliekų susidarymas, kg/gyventojui (šaltinis: Eurostat).
Nagrinėjamose valstybėse analizuojant atliekų tvarkymo sektoriuje susidarančias pavojingąsias atliekas, nustatyta, kad didžiausi pavojingųjų atliekų kiekiai tenkantys vienam gyventojui yra Vokietijoje (2018 m. susidarė 80 kg), Švedijoje (2018 m. - 51 kg), Nyderlanduose bei Danijoje. 2010 m. daugiausiai pavojingųjų atliekų susidarė atliekų tvarkymo sektoriuje Airijoje (334 kg), bet paskesniais metais jų ženkliai sumažėjo. Pagal 2018 m. duomenis Norvegija yra penktoje (21 kg), o Airija yra šeštoje vietoje, iš 9 analizuojamų valstybių. Lietuva užima priešpaskutinę vietą. 2018 m. Lietuvoje atliekų tvarkymo sektoriuje vienam gyventojui teko 10 kg pavojingųjų atliekų (žr. Pav. 31).
Pav. 32. Pavojingųjų atliekų susidarymas namų ūkiuose, kg/gyventojui (šaltinis: Eurostat).
Išvados ir apibendrinimas. Analizuojant aukščiau pateiktą informaciją galima teigti, kad nagrinėjamose valstybėse pavojingųjų atliekų susidarymo šaltiniai priklauso nuo tose valstybėse išvystytos ekonominės veiklos sektoriaus. Tokiose valstybėse kaip Lietuva, Latvija, Danija vyraujantys pavojingųjų atliekų susidarymo šaltiniai yra aptarnavimo,
statybos sektoriai, namų ūkiai. Danijoje statybos sektoriuje susidarantiems pavojingųjų atliekų kiekiams jtakos turi ir šalyje nustatyti reikalavimai prieš vykdant griovimo ar remonto darbus identifikuoti galinčias susidaryti pavojingąsias atliekas. Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Airijoje daugiausiai pavojingųjų atliekų susidarymo gamybos, statybos bei aptarnavimo sektoriuose.
Lietuvoje susidariusių pavojingųjų atliekų kiekio palyginimas su kitomis šalimis, kurios artimos Lietuvai ekonomikos struktūra ir ekonominiu išsivystymo lygiu.
Siekiant jvertinti, ar oficialiai skelbiami 2010–2019 m. statistiniai duomenys apie Lietuvoje susidarančius pavojingųjų atliekų kiekius yra realūs, atliktas Lietuvoje susidariusių pavojingųjų atliekų kiekio palyginimas su kitomis šalimis, kurios artimos Lietuvai ekonomikos struktūra ir ekonominiu išsivystymo lygiu bei su kaimyninėmis šalimis, t. y. Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Kipru, Slovėnija.
Esamos situacijos pavojingųjų atliekų identifikavimo srityje apžvalga
Atliekų kategorijos | Atliekų kiekis kg/gyventojui | ||||||
Čekija | Estija | Kipras | Latvija | Lenkija | Slovėnija | Lietuva | |
Antrinės atliekos | 22 | 28 | 4 | 5 | 4 | 4 | 12 |
Panaudoti tirpikliai | 1 | 0 | 0 | 0 | 0 | 8 | 0 |
Rūgščių, šarmų arba druskų atliekos | 10 | 3 | 0 | 1 | 2 | 2 | 2 |
Naudota alyva | 9 | 3 | 6 | 3 | 5 | 3 | 2* |
Cheminės atliekos | 30 | 1 080 | 6 | 3 | 28 | 13 | 16 |
Pramoninių nuotekų valymo dumblas | 12 | 21 | 1 | 8 | 2 | 3 | 0 |
Atliekų apdorojimo dumblas ir skystos atliekos | 7 | 12 | 0 | 0 | 0 | 1 | 0 |
Sveikatos priežiūra ir biologinės atliekos | 5 | 1 | 1 | 1 | 6 | 1 | 0** |
Nebenaudojama jranga (išskyrus nebenaudojamas transporto priemones ir baterijų bei akumuliatorių atliekas) | 4 | 5 | 1 | 4 | 9 | 3 | 3 |
Nebenaudojamos transporto priemonės | 16 | 41 | 11 | 7 | 11 | 5 | 10 |
Baterijų ir akumuliatorių atliekos | 1 | 3 | 5 | 4 | 1 | 5 | 4 |
Mišrios ir nerūšiuotos medžiagos | 0 | 0 | 0 | 1 | 5 | 0 | 0 |
Rūšiavimo atliekos | 1 | 6 | 0 | 5 | 2 | 2 | 8 |
Neorganinės statybos ir griovimo atliekos | 18 | 9 | 0 | 0 | 7 | 0 | 1 |
Įvairios mineralinės atliekos | 4 | 0 | 223 | 2 | 4 | 5 | 5 |
Deginimo atliekos | 6 | 7 003 | 0 | 0 | 6 | 9 | 0 |
Žemė | 20 | 35 | 0 | 1 | 10 | 1 | 14 |
Atliekų apdorojimo atliekos ir stabilizuotos atliekos | 14 | 10 | 3 | 0 | 2 | 1 | 4 |
Atliekos, išskyrus pagrindines mineralines atliekas | 117 | 8 186 | 35 | 38 | 79 | 57 | 49 |
Šaltinis: Eurostat
Pastaba: *Kadangi Eurostat teikiami duomenys, informaciją suapvalinant iki sveiko skaičiaus, todėl Lietuvoje susidarantis naudotų alyvos atliekų kiekis atrodo mažiausias tarp analizuojamų šalių. Vertinant nesuapvalintus duomenis: Latvijoje susidaro 2,84 kg/gyventojui naudotų alyvos atliekų, Estijoje – 2,85 kg/gyventojui, Lietuvoje – 2,09 kg/gyventojui, t. y. Baltijos šalyse susidarantis naudotos alyvos atliekų kiekis 1 gyventojui yra panašus.
** Vertinant nesuapvalintus sveikatos priežiūros ir biologinių atliekų kiekius, tenkančius 1 gyventojui, nustatyta, kad: Estijoje susidaro 0,51 kg/gyventojui, Latvijoje – 1,09 kg/gyventojui, Slovėnijoje – 0,56 kg/gyventojui, Lietuvoje – 0,47 kg/gyventojui, t. y. nėra didelio skirtumo tarp Estijoje, Slovėnijoje bei Lietuvoje 1 gyventojui tenkančio sveikatos priežiūros ir biologinių atliekų kiekio.
Šalys | 2010 | 2012 | 2014 | 2016 | 2018 | |||||
Pramoninių nuotekų valymo dumblas | Atliekų apdorojimo dumblas ir skystos atliekos | Pramoninių nuotekų valymo dumblas | Atliekų apdorojimo dumblas ir skystos atliekos | Pramoninių nuotekų valymo dumblas | Pramoninių nuotekų valymo dumblas | Atliekų apdorojimo dumblas ir skystos atliekos | Pramoninių nuotekų valymo dumblas | Atliekų apdorojimo dumblas ir skystos atliekos | ||
1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
Čekija | 122 619 | 36 552 | 102 313 | 149 729 | 114 843 | 38 881 | 128 017 | 39 600 | 130 732 | 73 090 |
Estija | 49 470 | 15 387 | 14 780 | 20 001 | 21 662 | 13 787 | 20 418 | 13 934 | 27 101 | 16 418 |
Kipras | 10 | 283 | 0 | 0 | 000 | 000 | 000 | 222 | 1 115 | 188 |
Latvija | 15 833 | 0 | 5 619 | 6 282 | 10 500 | 18 216 | 12 831 | 314 | 14 861 | 582 |
Lenkija | 84 315 | 3 535 | 99 831 | 9 465 | 109 326 | 17 754 | 88 878 | 18 313 | 81 081 | 17 957 |
Slovėnija | 4 490 | 394 | 3 835 | 9 884 | 4 824 | 6 266 | 4 687 | 1 165 | 5 421 | 2 873 |
Lietuva | 120 | 111 | 829 | 77 | 98 | 62 | 162 | 96 | 37 | 95 |
Vadovaujantis Lentelė 6 pateikta informacija, mažesni nei kitose valstybėse susidaro naudotos alyvos atliekų, statybinių atliekų bei sveikatos priežiūros ir biologinių atliekų kiekiai, tenkantys 1 gyventojui. Ženkliai išsiskiria duomenys, kai lyginami Lietuvoje tenkantys 1 gyventojui šių atliekų kiekiai lyginami su Čekijos ar Lenkijos duomenimis. Tačiau lyginant Lietuvoje susidarančių atliekų duomenis su Latvijos, Estijos, Slovėnijos duomenimis, jie yra panašus. Todėl teigti, kad Lietuvoje netinkamai identifikuojamos naudotos alyvos, statybinės bei sveikatos priežiūros ir biologinės atliekos negalima. Tačiau j šių atliekų identifikavimą reikėtų atkreipti dėmesj.
Išvados ir apibendrinimas. Įvertinus aukščiau pateiktą informaciją, nustatyta, kad lyginant Lietuvoje susidariusių pavojingųjų atliekų kiekius su kitomis šalimis, kurios artimos Lietuvai ekonomikos struktūra ir ekonominiu išsivystymo lygiu, daugiausiai išsiskiria susidarančio nuotekų dumblo kiekiai. Tikėtina, kad tokiems kiekiams jtakos turėjo Lietuvoje vyraujančios pramonės šakos, t. y. nėra daug pramonės jmonių, kuriose susidarytų pavojingomis medžiagomis užterštas nuotekų dumblas, arba yra netinkamai identifikuojamos dumblo atliekos. Kitų rūšių susidarantys atliekų kiekiai taip ženkliai neišsiskiria. Tačiau papildomai reikėtų atkreipti dėmesj j naudotos alyvos atliekų, statybinių atliekų bei sveikatos priežiūros ir biologinių atliekų identifikavimą.
2.3 Pavojingųjų atliekų identifikavimo situacija Lietuvoje
Šiame skyriuje pateikiama informacija pagal suinteresuotųjų šalių apklausos metu gautus duomenis apie pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo situaciją Lietuvoje – apie atliekų darytojų, atliekų tvarkytojų, atsakingų institucijų praktiškai naudojamus pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodus, Lietuvoje atliekamus atliekų tyrimus, klaidingai identifikuojamus atliekų srautus ir kt. Skyriaus pabaigoje pateikiama apibendrinta informacija apie pavojingųjų atliekų identifikavimo situaciją Lietuvoje.
2.3.1 Lietuvoje naudojami pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo
metodai
2.3.1.1 Pavojingųjų atliekų identifikavimas ir klasifikavimas susidarymo vietoje
Lentelė 8. Atliekų darytojų apklausos rezultatai.
Atliekų klasifikavimui ir identifikavimui naudojami šaltiniai | Problemos | Pasiūlymai | ||
Atliekų klasifikavimo | Atliekų tyrimų | Kitos | ||
Dažniausiai naudojasi: • Atliekų tvarkymo taisyklėmis; • Medžiagos/ mišinio, iš kurio susidarė pavojingoji atlieka, saugos duomenų lapais; • Prašoma ekspertų pagalbos (konsultacinių jmonių, atliekų tvarkytojų). Kartais naudojasi: • Ieškoma informacijos jmonėje pas kolegas. Tik vienetai nurodė: • Atliekos tiriamos laboratorijoje; • Vadovaujantis ES Gairėmis. | Nėra aišku kaip klasifikuoti: • pakuočių atliekas, kuriose buvo laikomos pavojingos medžiagos, aerozolių buteliukai ir pan.; • xxxxxx – medinius dažytus ir korpusinius. Vieni atliekų tvarkytojai juos priskiria didelių gabaritų atliekoms 20 03 07, kiti – medienai, kurioje yra pavojingų medžiagų 20 01 37*. • kitas medienos atliekas; • gamybos jrenginiuose susidarantj dumblą. | • Lietuvoje nėra laboratorijų, kurios gali tirti atliekas. • Laboratorijoje identifikavus atliekos kodą, atliekų tvarkytojai šiuo kodu nenori priimti atliekų, siūlo naudoti kitą kodą. | • Sudėtinga identifikuoti atliekų pavojingumą, nes reikia žinoti ne tik sudėtj naudojamo produkto, bet ir sudėtinių medžiagų pavojingumo savybes. • Abejonių kartais kyla dėl priskyrimo konkrečiam atliekos kodui. • Trūksta mokymų pavojingųjų atliekų klasifikavimo ir identifikavimo klausimais. | • Turėtų būti aiški informacija ant produkto, jo pakuotės, pvz., „šalinti kaip pavojingąsias atliekas“, „sunaudojus pakuotę šalinti kaip pavojingąją atlieką“. • Nustatyti konkrečius analizuojamus parametrus ir nurodyti jų ribines vertes, kurioms esant atliekos priskiriamos pavojingosioms. • Mokymai pavojingųjų atliekų klasifikavimo ir identifikavimo klausimais. |
Vadovaujantis apklausos rezultatais galima teigti, kad atliekų darytojai klasifikuojant ir identifikuojant atliekas dažniausiai konsultuojasi su atliekų tvarkytojais. Taip pat vadovaujasi Atliekų tvarkymo taisyklėmis bei medžiagų/mišinių saugos duomenų lapais. Nei vienas iš apklaustųjų nenurodė, kad konsultuojasi su atsakingomis institucijomis (AAD, AAA).
Daugelis iš apklaustųjų nurodė, kad informacija apie pavojingųjų atliekų identifikavimą ir klasifikavimą yra pateikiama jiems sunkiai suprantama forma. O kai kurie atliekų darytojai šią informaciją sunkiai randa.
Atliekų darytojams nelabai žinomos ir ES Gairės, nes tik vienas atliekų darytojas nurodė, kad naudojasi šiomis gairėmis, o iš kai kurių apklaustųjų gavome informaciją, kad tik iš šio klausimyno sužinojo apie ES Xxxxxx. Tai parodo, kad jmonėms trūksta informacijos apie tai, kokia metodine medžiaga gali naudotis.
Atliekų darytojai taip pat susiduria su skirtingu tų pačių atliekų indentifikavimu, t. y. vieni atliekų tvarkytojai tas pačias atliekas priima kaip nepavojingąsias, kiti kaip pavojingąsias. Iš apklausos matyti, kad atliekų darytojai pasitiki atliekų tvarkytojais, todėl dažnai atliekoms priskiria kodą, atsižvelgiant j tai, kokiu kodu šias atliekas gali priimti atliekų tvarkytojas.
Iš atliekų darytojų nemažai gauta pasiūlymų, kad trūksta mokymų dėl pavojingųjų atliekų klasifikavimo ir identifikavimo.
Apibendrinant apklausos rezultatus galima teigti, kad atliekų darytojams sudėtinga klasifikuoti ir identifikuoti atliekas. Įmonėms labiausiai trūksta mokymų, paaiškinimo, kaip naudotis šiuo metu esama mokomąja medžiaga apie atliekų klasifikavimą, ir tam tikrų atliekų srautų (pvz., pakuočių, medienos atliekų ir pan.) supaprastintų paaiškinimų, kada atlieka laikoma pavojingąja, kada nepavojingąja.
Specifinis atliekų srautas – sveikatos priežiūros jstaigose susidarančios atliekos. Sveikatos priežiūros jstaigose susidarančių atliekų identifikavimui ir klasifikavimui taikomos taisyklės nustatytos Lietuvos higienos normoje HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, anot NVSC specialistų klausimų dėl medicininių atliekų priskyrimo prie pavojingųjų (infekuotų) neatsiranda, tačiau vis dar yra neaiškumo dėl farmacinių atliekų klasifikavimo, priskiriant jas prie pavojingųjų ar nepavojingųjų, ir dėl stomatologijos kabinetuose susidarančių atliekų klasifikavimo, ypač dėl gyvsidabrio turinčių atliekų.
Kitas specifinis atliekų srautas – augalų apsaugos produktai ir jų pakuotė. Augalų apsaugos produktų naudojimo kontrolę vykdo Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – VAT). Šios institucijos specialistai apklausos metu nurodė, kad kalbant apie netinkamų naudoti augalų apsaugos produktų atliekas, visais atvejais atliekos turi būti identifikuojamos kaip pavojingosios, todėl atskiros metodikos poreikio nėra. Susijusių atliekų
– augalų apsaugos produktų pakuočių atliekų, teisingą identifikavimą ir klasifikavimą kontroliuoja AAD, bet poreikis turėti atskirą metodiką dėl tokių pakuočių atliekų identifikavimo yra.
Lietuvos augalų apsaugos asociacija (toliau – LAAA) vykdo bandomąjj projektą dėl augalų apsaugos produktų (toliau – AAP) pakuočių tinkamo tvarkymo, remiantis Europos augalų apsaugos asociacijos (CropLife Europe) ir tarptautinės organizacijos „CropLife International“ sukaupta gerąja praktika. Projekto tikslas yra jvertinti ūkininkų taikomas praktikas, tvarkant AAP pakuotes. Bendradarbiaujant su licencijuotu atliekų tvarkytoju, vertinama priduodamų AAP pakuočių išskalavimo kokybė. Trigubas arba integruotas AAP pakuočių skalavimas yra teisės aktais numatyta prievolė ūkininkams, jgyvendinant tausaus pesticidų naudojimo principus. Be vizualinės patikros, atsitiktiniu būdu (randamizuotai) imami mėginiai. Remiantis Graikijos akredituotoje laboratorijoje atliktais tyrimais (angl. multi residues tests) visuose mėginiuose nebuvo viršyta 0,1 % w/w riba, taikoma toksiškiausioms medžiagoms. Remiantis projekte dalyvaujančių ūkininkų praktika, galima teigti, kad tinkamas AAP pakuočių skalavimas yra praktiškai pritaikomas ir sektoriuje galima surinkti tinkamų perdirbti HDPE pakuočių. Todėl labai svarbus teisinio reglamentavimo aiškumas, kada pavojinga atlieka tampa nepavojinga atlieka ar antrine žaliava. Remiantis Atliekų direktyvos 8a straipsnio 2 dalimi, atliekų turėtojai skatinami prisiimti atsakomybę už savo atliekų pateikimą jdiegtoms atskiro atliekų surinkimo sistemoms. Racionaliai organizuotas atliekų tvarkymas turėtų būti grindžiamas žiedinės ekonomikos principais, siekiant, kad HDPE taptų žaliava. „CropLife Europe“ taip pat rengia metodines rekomendacijas sektoriaus jmonėms dėl HP14 taikymo metodikos tinkamai išskalautoms augalų apsaugos produktų pakuotėms.
Nors LAAA vykdomo projekto rezultatai rodo, kad tinkamai išskalautos nuo pesticidų pakuotės nepasižymi pavojingumo savybėmis, Lietuvoje yra nusistovėjusi praktika, kad tokios pakuotės turėtų būti laikomos pavojingosiomis atliekomis. LAAA duomenimis, tokiose šalyse kaip Graikija, Rumunija, Latvija, Slovėnija, Kipras, Švedija, Vokietija, Austrija, Prancūzija, Airija ir Belgija, tinkamai išskalautos AAP pakuotės, kurios nepasižymi pavojingumo savybėmis, klasifikuojamos kaip nepavojingosios atliekos. Todėl manytina, kad tuščių AAP pakuočių klasifikavimas taip pat turėtų būti jtrauktas j rengiamą Metodiką.
2.3.1.2 Pavojingųjų atliekų identifikavimas, vykdant ūkio subjektų veiklos aplinkosauginį reguliavimą
Ūkinės veiklos aplinkosauginj reguliavimą – TIPK ir Taršos leidimus Lietuvoje išduoda (ir vykdo kitas susijusias procedūras) AAA.
AAA specialistai atliktos apklausos metu nurodė, kad vadovaujantis AAA nuostatais, AAA specialistai konsultuoja pavojingųjų atliekų identifikavimo klausimais tiek, kiek tai susiję su TIPK, taršos leidimų paraiškų nagrinėjimu ir TIPK, taršos leidimų išdavimu/pakeitimu. Šiais klausimais konsultuoja Taršos prevencijos departamento Atliekų prevencijos skyriaus, Taršos integruotos prevencijos ir poveikio aplinkai vertinimo skyriaus specialistai. Pavojingųjų atliekų apskaitos klausimais konsultuoja AAA Atliekų licencijavimo skyriaus specialistai.
AAA specialistai nurodė, kad nagrinėjant paraiškas TIPK ir Taršos leidimams gauti (pakeisti) tikrina, ar teisingai identifikuotos pavojingosios atliekos ir tai daro: pagal ūkinės veiklos, kuriai išduodamas/keičiamas/tikslinamas TIPK ir (arba) Taršos leidimas, technologinio proceso aprašymą; pagal technologiniame procese naudojamų medžiagų/mišinių, iš kurių gali susidaryti atliekos, saugos duomenų lapus ir (arba) kitus dokumentus; pagal ūkio subjekto pateiktų atliekų sudėties laboratorinių tyrimų duomenis. AAA specialistai nurodė, kad tikrindami, ar teisingai identifikuotos pavojingosios atliekos, naudojasi ES Gairėse pateikta informacija. Kaip srautai, dėl kurių dažniausiai konsultacijų kreipiasi ūkio subjektai ir dėl kurių patiems AAA specialistams atsiranda daugiausiai klausimų, išskirtini: EEĮ atliekos, dažytos, lakuotos, impregnuotos medienos atliekos, pabėgių atliekos, medicininės atliekos, atliekos, kurios gali turėti gyvsidabrio, pelenų atliekos.
2.3.1.3 Pavojingųjų atliekų identifikavimas, vykdant ūkio subjektų veiklos
aplinkosauginę kontrolę
Lietuvoje ūkio subjektų veiklos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo AAD.
Atlikta AAD specialistų apklausa parodė, kad nors dauguma užpildžiusių klausimynus ir nurodė, kad patikrinimų metu patikrinama, ar teisingai identifikuotos pavojingosios atliekos, tačiau dažniausias nurodytas identifikavimo būdas – vizualinis jvertinimas, toliau seka atliekų identifikavimas pagal cheminių medžiagų ir mišinių, iš kurių susidarė atliekos, saugos duomenų lapus. Apklausa taip pat parodė, kad ES Gairės vykdant ūkio subjektų veiklos aplinkos apsaugos kontrolę naudojamos retai (AAD atveju). Kaip atliekas, dėl kurių identifikavimo kaip pavojingųjų/nepavojingųjų yra poreikis turėti atskirą metodiką ir (arba) pagalbinę informaciją, buvo išvardinti šie atliekų srautai – EEĮ atliekos, ENTP atliekos, medienos atliekos.
Vykdant tarpvalstybinius atliekų pervežimus, tais atvejais, kai atliekos atvežamos iš trečiųjų valstybių, nustatyti ar teisingai identifikuotos atliekos (siekiant jvertinti ar taikomos tinkamos atliekų tarpvalstybinių pervežimų procedūros pagal Reglamentą 1013/2006, plačiau žr.
2.1.1.2 skyrių) turi Muitinės departamento specialistai. Vykdant apklausą Muitinės departamento specialistai informavo, kad pirmiausiai atlieka dokumentinj patikrinimą, t. y. pagal turimus dokumentus jvertina kokios yra vežamos atliekos, ir jei vis dar yra abejonių – kreipiasi j AAD, nusiųsdami vežamų atliekų nuotraukas. Muitinės departamento specialistai identifikavo, kad yra poreikis turėti atskirą pavojingųjų atliekų identifikavimo metodiką ENTP atliekų srautui (kalbant ne tik apie pilnos/nepilnos komplektacijos ENTP, bet ir apie kitas ENTP atliekas, t. y. kai vežamos ENTP dalių atliekos).
2.3.1.4 Pavojingųjų atliekų identifikavimas ir klasifikavimas, jas surenkant/vežant
ir apdorojant
Atliekų surinkėjai/vežėjai turi paimti atliekas iš atliekų darytojų ir pristatyti jas teisę tokias atliekas tvarkyti turintiems atliekų tvarkytojams. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, o būtent – pareigos atliekas Lietuvos teritorijoje vežti tik turint GPAIS lydraštj, kuriame be kitos informacijos yra nurodomas ir atliekų kodas, nei vežėjai, nei surinkėjai neturi galimybės pakeisti jiems perduotų atliekų kodo, nes neturi teisės pildyti GPAIS lydraščio. Priklausomai nuo aplinkybių, lydraštj pildo arba atliekų siuntėjas (darytojas), arba atliekas apdorojanti jmonė (atliekų gavėjas), todėl net tais atvejais, jei vežėjas ar surinkėjas pastebėtų, kad jiems perduotos atliekos identifikuotos neteisingai, neturi galimybės pakeisti
atliekų kodo. Matyt dėl šios priežasties dauguma apklaustų atliekų surinkėjų/vežėjų nurodė, kad jiems perduodamų atliekų indentifikavimo teisingumo netikrina, pasitiki atliekų siuntėjo pateikta informacija.
Kita situacija, kai atliekas surenka/veža ta pati jmonė, kuri šias atliekas ir apdoroja. Anot apklaustų jmonių atstovų, ar atliekos teisingai identifikuotos patikrinama visais atvejais9, dažniausiai taikomas patikros būdas – vizualinis patikrinimas ir kodo iš Atliekų sąrašo priskyrimas (neatliekant tyrimų). Kalbant apie atliekų tvarkymo metu susidarančias atliekas, kai atlieka gali būti pavojingoji arba nepavojingoji (t. y. kai atliekos kodas Atliekų sąraše yra veidrodinis), dažniausiai atliekos siunčiamos tyrimams j laboratorijas.
Dalis respondentų nurodė, kad pasitaiko atvejų, kai dėl informacijos stokos apie atliekos sudėtj, atliekos priskiriamos prie pavojingųjų, neatliekant jokių tyrimų. Kaip pagrindinės problemos išvardintos šios: nėra aiškių kriterijų atliekų pavojingumo nustatymui, nėra aišku, kokie tyrimai turi būti atlikti siekiant nustatyti, ar atlieka pavojingoji, ar ne; nėra akredituotų laboratorijų Lietuvoje, kurios specializuotųsi atliekų identifikavime; nei AAA, nei AAD specialistai nesuteikia jokios realios pagalbos.
Kaip aktualiausius srautus, dėl kurių yra poreikis turėti atskiras identifikavimo metodikas, apklausti atliekų tvarkytojai išskyrė šiuos srautus: EEĮ atliekos, pakuotės (plastikinės, medinės, metalinės, popierinės); filtruojančios medžiagos (filtrai, katalizatoriai, panaudota anglis); pašluostės (šluostės, darbo drabužiai, tekstilė, turėjusi sąlytj su pavojingomis medžiagomis); vandeninės atliekos (plovimo skysčiai, emulsijos, vanduo, naudotas gamybos procesuose); dažų atliekos (dažų šalinimo atliekos, vandeniniai dažai, kurie buvo naudojami su kitomis pavojingomis medžiagomis); klijų atliekos (skysti vandens pagrindo klijai, sukietėję klijai); medienos atliekos (dažyta mediena, klijuota mediena); netinkami naudoti gaminai (gamybos metu susidaręs brokas, naudoti netinkami produktai ar medžiagos); nuotekų dumblas (dumblas, susidaręs gamybos procese); pelenai ir šlakai (pelenai ar šlakai iš katilinių); Šlifavimo atliekos (atliekų šlifavimo dalys po gamybos procesų); gumos atliekos (guminės jrengimų ar mašinų dalys, turėjusios sąlytj su pavojingomis medžiagomis); mišrios statybinės atliekos (dažų likučiai, naudotų pavojingų medžiagų likučiai); užterštas gruntas (gruntas iš užterštų gamybos teritorijų, gruntas prie galimų taršos šaltinių); vaistai.
2.3.1.5 Buityje susidarančių pavojingųjų atliekų identifikavimas ir tvarkymas
Atlikus savivaldybių ir RATC atstovų apklausą dėl buityje susidarančių pavojingųjų atliekų identifikavimo, nustatyta, kad savivaldybių ir RATC atstovų nuomone, aktualiausi buityje susidarančių pavojingųjų atliekų srautai yra:
• Dažų, lakų, tirpiklių, skiediklių ir klijų likučių atliekos;
• Pakuočių nuo jvairių pavojingų medžiagų, preparatų atliekos, tušti aerozolių flakonai;
• Asbesto (šiferio) atliekos;
9 Reikia pažymėti, kad dėl nustatyto teisinio reglamentavimo ir GPAIS sistemos funkcionalumo tais atvejais, kai atliekos priimamos pakeisti atliekų kodo į tinkamą GPAIS lydraštyje nėra galimybės.
Visose apklausoje dalyvavusiose savivaldybėse yra jdiegta buityje susidarančių pavojingųjų atliekų atskiro surinkimo sistema – šios atliekos priimamos j DGASA arba reguliariai surenkamos iš gyventojų apvažiavimo būdu, kai kurios savivaldybės bendradarbiauja su pavojingųjų atliekų tvarkytojais, pavyzdžiui, UAB „Toksika“, ir organizuoja buityje susidarančių pavojingųjų atliekų atskiro surinkimo akcijas. Gamintojų atsakomybės atliekų srautams yra jdiegtos komunalinių atliekų tvarkymo sistemas papildančios sistemos (apmokestinamųjų gaminių (nešiojamųjų baterijų) ir akumuliatorių atliekoms; elektros ir elektroninės jrangos atliekoms).
Savivaldybėms buityje susidarančių pavojingųjų atliekų identifikavimas ir klasifikavimas yra ganėtinai aiškus, tačiau daugiausiai neaiškumo kelia tuščių pakuočių, kuriose buvo supakuotos pavojingos medžiagos, klasifikavimas ir tvarkymas:
„Reikia teisinio reglamentavimo ar pakuočių organizacijų nurodymų, ar galima pakuočių atliekas, kuriose buvo pavojingos medžiagos, mesti j pakuočių atliekų konteinerius. Ar šias pakuočių atliekas reikia praskalauti?“
„Norėtųsi aiškios metodikos, kaip identifikuoti atliekas, kodėl ir pagal ką priskiriamos pavojingosioms atliekoms. Ar visos pakuotės, pažymėtos pavojingumo ženklais, turi būti tvarkomos kaip pavojingosios atliekos, kada tuščios pakuotės, kurios nepažymėtos pavojingomis savybėmis turinčių medžiagų ženklais, tvarkomos kaip pavojingosios (pvz., nagų lako buteliukai, klijai ir pan.), kadangi gyventojai dažnai atkreipia dėmesj j pavojingumo ženklus ir jų neradę gali atsikratyti mišriose komunalinėse atliekose, kas yra draudžiama.“
„Nėra visiškai aišku, kokias pakuočių atliekas galima mesti j rūšiavimo konteinerius, nėra aišku, kokias atliekas galima priskirti pavojingosioms atliekoms (pvz., lakuoti, dažyti daiktai ar priskiriami pavojingosioms atliekoms, ar ne).“
„Sulaukiame paklausimų iš ūkininkų, kodėl tušti didmaišiai nuo trąšų laikomi pavojingomis medžiagomis užteršta pakuote, jei pačios trąšos išbarstomos tiesiai j dirvožemj. Kodėl tuščia plastikinė tara, kurioje buvo pavojingos medžiagos, pvz., chemikalai, laikoma pavojingosiomis atliekomis. Ar tušti aerozoliniai flakonėliai yra pavojingosios atliekos?“
Savivaldybės taip pat pasidalino savo patirtimi, kokius kelia reikalavimus tuščių pakuočių nuo cheminių medžiagų ar mišinių atliekų rūšiavimui:
• „gyventojams rekomenduojame tokias pakuotes vežti j didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA).
• Priimam j DGASA ir perduodam tvarkytojams (kaip plastikinę arba metalinę pakuotę užterštą pavojingomis cheminėmis medžiagomis).
• Namų ūkyje susidarančias atliekas, pasižyminčias viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančiomis pavojingųjų atliekų apibrėžimą: cheminėmis medžiagomis užterštą pakuotę ir kt. prašoma pristatyti j DGASA arba pristatyti j nurodytas vietas, kai yra vykdomas pavojingųjų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu. Nedraudžiama tokias pakuočių atliekas mesti j pakuočių atliekų konteinerius, tačiau šios pakuotės turi būti visiškai tuščios (be skysčių), o šių pakuočių atliekų praskalavimas yra tik rekomendacinio pobūdžio.
• Nurodoma, kad pakuotės, kuriose yra pavojingos medžiagos, turi būti pristatytos j DGASA arba tiesiogiai pristatytos tokių atliekų tvarkytojams, jei tuščios ir pažymėtos PET, HDPE, LDPE, PP, PS ženklais – mesti j rūšiavimo konteinerius. Nagų lako buteliukai, aerozolių flakonai, tepalų bakeliai, elektros ir elektroninė jranga, baterijos ir akumuliatoriai turi būti pristatomi j DGASA.
• Dėl plovimo. Gyventojams tai buvo akcentuojama, bet sulaukdavome piktų pasisakymų, tad džiaugiamės, kad nors jmeta j tam skirtus konteinerius arba priduoda j DGASA.
• Į DGASA aikšteles pristatomos pakuotės su pavojingosiomis atliekomis turi būti sandarios.“
Remiantis RATC atstovų apklausos rezultatais, priėmus pakuočių nuo pavojingų medžiagų atliekas, vadovaujamasi taisykle, kad tuščios pakuotės apskaitomos pagal pakuotės medžiagą (plastikinė, stiklinė, metalinė ir pan.) kaip nepavojingosios pakuočių atliekos, aerozolių flakonėliai apskaitomi kaip pavojingosios pakuočių atliekos. Praeityje yra buvę atvejų, kai atliekų tvarkytojai nenorėjo priimti tam tikrų rūšių buityje susidarančių pavojingųjų atliekų – pavyzdžiui, alyvų, dažų, lakų ir pan. atliekų, kurios buvo tam tikros talpos originaliose pakuotėse. Pastaruoju metu dėl šio klausimo problemų nekyla.
Atlikus nevyriausybinių organizacijų ir 3 licencijuotų pakuočių atliekų tvarkymo gamintojų ir importuotojų organizacijų (toliau – Organizacijų) apklausą taip pat paaiškėjo, kad Organizacijos ne visada turi vieningą poziciją, taip pat Organizacijų ir savivaldybių/RATC nuomonė dėl tuščių pakuočių atliekų klasifikavimo ne visuomet sutampa.
Apibendrinus Organizacijų, savivaldybių ir RATC atstovų apklausos rezultatus nustatyta, kad buityje susidarančių tuščių pakuočių, kuriose buvo supakuotos pavojingos medžiagos ar mišiniai, klasifikavimas yra aktualus, nes nėra galutinio aiškumo, ar tokias atliekas galima mesti j pakuočių atliekų konteinerius, ar jos turėtų būti tvarkomos kartu su kitomis buityje susidarančiomis pavojingosiomis atliekomis, surenkant per DGASA ar kitomis surinkimo priemonėmis.
Tiek savivaldybių apklausos metu, tiek apskritojo stalo diskusijos dėl tuščių pakuočių klasifikavimo metu buvo išsakyta savivaldybių atstovų nuomonė, kad atliekų rūšiavimą galėtų palengvinti savanoriškai diegiama piktogramų ženklinimo sistema, kuri ganėtinai sėkmingai diegiama Skandinavijos šalyse. VšĮ „Mes Darom“, bendradarbiaudama su Lietuvoje jsikūrusiu Šiaurės ministrų tarybos biuru bei Aplinkos ministerija, jgyvendina piktogramų sistemos jdiegimo Lietuvoje inicijavimo projektą10. Danija ir Švedija, kurioje piktogramų ženklinimo sistema pradėta diegti anksčiau, turi daugiau nei 90 piktogramų, kurių skaičius augo per 4–5 metus. Šalys, kurios diegiasi piktogramų sistemą, pvz., Suomija startuoja nuo 20 dažniausiai naudojamų piktogramų, Lietuvoje minėto projekto jgyvendinimo metu kol kas pasirinkta 30 piktogramų - iš jų pavojingosioms atliekoms skirta viena, tačiau skaičius galės augti pagal poreikj ateityje. Pagal projekto idėją, pakuotės, kuriose supakuotos pavojingomis savybėmis pasižyminčios medžiagos, turėtų būti ženklinamos ta pačia pavojingųjų atliekų piktograma. Tokiu atveju, gyventojai būtų informuojami, kad visas pakuotes (nesvarbu, ar jos su turiniu, ar tuščios), ant kurių užklijuota pavojingųjų atliekų piktograma, reikia tvarkyti kaip buityje susidarančias pavojingąsias atliekas, kas nėra visiškai teisinga ir neatitinka užsienio šalyse taikomos tuščių pakuočių klasifikavimo praktikos (plačiau žr. 2.4.4 skyrių). Atliekų ženklinimo piktogramomis atveju turi būti labai aiški instrukcija gamintojams, kurios
10 xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxx-xxxxxxxxxx-xxxxxxx/.
pakuotės turėtų būti ženklinamos tokia piktograma, o sumaišties jneštų tokie atvejai, kuomet pakuotė su turiniu turi būti klasifikuojama kaip pavojingoji atlieka, o tuščia – jau nepavojingoji. Ir klausimas, ar tai padėtų gyventojams lengviau identifikuoti tuščių pakuočių atliekas, teisingai priskiriant jas pavojingosioms ar ne atliekoms.
Pav. 34. Švedijoje naudojamos 13 piktogramų pavojingosioms atliekoms ženklinti
Apžvalgos rengimo metu buvo atlikta Lietuvos gyventojų apklausa – tyrimas dėl pavojingųjų atliekų buityje susidarymo ir jų rūšiavimo. Šią apklausą atliko UAB „Spinter tyrimai“, apklausos rezultatų ataskaita prezentacijos forma pateikta šios ataskaitos 1 priede. Apklausa vykdyta 2021 m. spalio – lapkričio mėnesiais, apklausta 1015 respondentų visoje šalyje.
Gyventojų apklausos rezultatai parodė, kad:
• kas yra buityje susidarančios pavojingosios atliekos ir kaip jas atskirti nuo nepavojingųjų, žino net 91 proc. respondentų. Iš jų tikrai žino 38 proc., o iš dalies – 53 proc.;
• pas gyventojus daugiausiai ar dažniausiai susidaro buitinės chemijos ir valymo priemonių likučių (62 proc.) ir kiek mažiau – senų vaistų ir medicinos priemonių (40 proc.) atliekų;
• namų ūkiuose susidariusias pavojingąsias atliekas rūšiuoja 86 proc. tyrimo dalyvių. Visas tokias atliekas rūšiuoja 39 proc., o tik dalj jų – 47 proc. apklaustųjų;
• beveik pusė (48 proc.) rūšiuojančiųjų buityje susidarančias pavojingąsias atliekas, jas nuveža j degalines / parduotuves ir kitas surinkimo vietas. Kita dažnai minima surinkimo vieta – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės (42 proc.);
• nerūšiuojantys pavojingųjų atliekų dažniausiai jas išmeta j konteinerj kartu su mišriomis atliekomis (30 proc.). Dažniausia nerūšiavimo priežastis – tokių atliekų nesusidarymas (29 proc.);
• asmenys, kuriems pakanka informacijos apie pavojingųjų atliekų rūšiavimą, dažniausiai nurodė TV laidas (25 proc.) ir internetą (25 proc.) kaip informacinius šaltinius. Neigiamai vertinusieji informacijos pakankamumą, kaip to priežastj dažniausiai nurodė, kad tokia informacija jų nepasiekia (23 proc.) arba ji sunkiai suprantama ar per sudėtingai pateikiama (14 proc.);
• dauguma tyrimo dalyvių nurodė (80 proc.), kad tinkamai tvarkyti buityje susidarančias pavojingąsias atliekas juos paskatintų didesnis informacijos kiekis apie teisingą tokių atliekų rūšiavimą.
2.3.2 Klaidingai identifikuojamos ir tvarkomos atliekos
Kaip minėta 2.3.1 skyriuje, siekiant nustatyti, kokios pavojingosios atliekos Lietuvoje dažniausiai identifikuojamos klaidingai, klausimai apie klaidingai identifikuojamus pavojingųjų atliekų srautus buvo pateikti klausimynuose suinteresuotųjų šalių apklausos metu.
Kaip nurodyta aukščiau, atliekant valstybės institucijų apklausą buvo apklausti AAA, AAD, NVSC, Muitinės departamento, VAT atstovai. Svarbu pažymėti, kad kalbant apie pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo sritj šios institucijos vykdo skirtingas funkcijas, atitinkamai skiriasi ir apklausos metu gauta informacija apie galimai klaidingai identifikuojamus atliekų srautus.
Pirmiausiai buvo apklausti aplinkosauginio reguliavimo funkciją Lietuvoje atliekančios institucijos – AAA atstovai.
Šios institucijos atstovai apklausos metu nurodė, kad dažniausiai neteisingai identifikuojamos po ENTP ardymo susidarančios atliekos – dažnai ūkio veiklos vykdytojai teikdami dokumentus leidimams gauti vengia nurodyti, kad susidarys pavojingosios atliekos, arba identifikuoja ne visus pavojingųjų atliekų srautus. AAA specialistai taip pat pažymėjo, kad siekis leidimų išdavimo procese nurodyti kuo mažiau pavojingųjų atliekų pastebimas ir išduodant leidimus kitoms veikloms.
Kitos apklaustos institucijos – AAD, pagrindinė funkcija – vykdyti ūkio subjektų veiklos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Šios institucijos atstovai pažymėjo, kad dažniausiai neteisingai identifikuojamos jau aukščiau minėtos pavojingosios ENTP atliekos, taip pat EEĮ atliekos, apdorotos medienos atliekos.
Dar viena valstybės institucija, kurios atstovai buvo apklausti, yra NVSC, kurio kompetencijoje specifinio atliekų srauto – sveikatos priežiūros jstaigose susidarančių atliekų kontrolė.
Sveikatos priežiūros jstaigose susidarančių atliekų identifikavimui ir klasifikavimui taikomos taisyklės nustatytos Lietuvos higienos normoje HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, anot NVSC specialistų klausimų dėl medicininių atliekų priskyrimo prie pavojingųjų (infekuotų) neatsiranda, tačiau dėl neaiškių reikalavimų galimai vis dar neteisingai identifikuojama (priskiriant prie pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų) dalis farmacinių atliekų.
Kitas specifinis atliekų srautas – augalų apsaugos produktai ir jų pakuotė, šio atliekų srauto darytojų veiklą prižiūri vykdydama augalų apsaugos produktų naudojimo kontrolę VAT. Anot šios institucijos atstovų visos nebetinkamų naudoti augalų apsaugos produktų atliekos t.
b. identifikuojamos kaip pavojingosios, taip ir yra daroma.
Kaip atliekų darytojai buvo apklausta 30 jvairias veiklas (pervežimo, kelių priežiūros, rūbų valymo, automobilių dalių perkybos, gamybos ir pan.) vykdančių Lietuvos jmonių. Vadovaujantis atliekų darytojų apklausos rezultatais, nustatyta, kad daugiausiai klausimų iškyla, ir atitinkamai, didesnė rizika klaidingai klasifikuoti atliekas atsiranda, siekiant jvertinti šių atliekų pavojingumą:
- medienos atliekos;
- pakuočių, likusių nuo pavojingų medžiagų, atliekos;
- gamybinių nuotekų dumblas.
Apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją ir 2.3.1 skyriuje pateiktą informaciją gali būti padaryta išvada, kad iš esmės, apklausos dalyvių nuomone, dažniausiai klaidingai identifikuojami tie atliekų srautai, kurie buvo išvardinti kaip problemiškiausi (suvestinė informacija apie aktualiausius dėl identifikavimo problematikos ir neteisingo identifikavimo rizikos atliekų srautus pateikta 2.3.4 skyriuje esančioje Lentelė 9).
2.3.3 Pavojingųjų atliekų identifikavimo laboratorinių tyrimų apžvalga
Siekiant išanalizuoti ir jvertinti Lietuvos ūkio subjektų ir institucijų atliekamų pavojingųjų atliekų tyrimų (identifikavimo) Lietuvos ir užsienio laboratorijose apimtis; identifikuoti problemas, su kuriomis susiduria atliekų turėtojai ir tvarkytojai, norintys ar turintys pasinaudoti atliekų tyrimų (identifikavimo) laboratorijų paslaugomis; pateikti pasiūlymus identifikuotoms problemoms spręsti, atitinkami klausimai buvo jtraukti j suinteresuotųjų šalių apklausos klausimynus.
Kaip nurodyta aukščiau (žr. 2.3.1 skyrių), atliekų identifikavimas, pasitelkiant atliekų sudėties arba pavojingųjų savybių tyrimus, nėra populiariausi pavojingųjų atliekų identifikavimo būdai Lietuvoje, dažniau naudojami vizualaus arba dokumentinio jvertinimo būdai, todėl atliekant apklausas nepavyko nustatyti atliekamų laboratorinių tyrimų apimčių.
Tačiau apklausos rezultatai padėjo identifikuoti kitą problemą – Lietuvoje nėra laboratorijų, kurios būtų akredituotos atliekų tyrimams pagal žemiau esančioje lentelėje nurodytus standartus. Todėl tais atvejais, kai atsiranda poreikis nustatyti atliekų sudėtj, ūkio subjektai (daugiausiai atliekų tvarkytojai, kuriems poreikis tiksliai identifikuoti atliekas dažniausiai kyla vykdant atliekų tarpvalstybinius pervežimus) priversti dėl tyrimų atlikimo kreiptis j užsienio laboratorijas. Lietuvoje yra buvę teisminių ginčų, kuriuose tinkamas atliekų identifikavimas buvo ginčo objektas ar ypatingai svarbus klausimas (valstybės institucijos – AAD, AAA nurodė tokius atvejus) ir kuriuose šalys dėl tyrimų atlikimo taip pat kreipėsi j užsienio laboratorijas.
Lentelė 8. Galimi atliekų sudėties tyrimų metodai
Atitinkamo standarto numeris | Pavadinimas |
CEN/TS 16660:2015 | Atliekų apibūdinimas. Elgsenos išplaunant tyrimas. Redukcijos pobūdžio ir redukcijos gebos nustatymas |
EN 15863:2015 | Atliekų apibūdinimas. Išplovimo elgsenos tyrimas, skirtas pagrindiniam apibūdinimui. Dinaminis monolitinio išplovimo tyrimas, periodiškai atnaujinant ploviklj, nurodytomis tyrimo sąlygomis |
EN 14997:2015 | Atliekų apibūdinimas. Elgsenos išplaunant tyrimas. pH poveikis išplovimui taikant nuolatinę pH kontrolę |
EN 14429:2015 | Atliekų apibūdinimas. Išplovimo elgsenos tyrimas. pH poveikis išplovimui iš pradžių pridėjus rūgščių arba bazių |
EN 14429:2015 | Atliekų apibūdinimas. Išplovimo elgsenos tyrimas. pH poveikis išplovimui iš pradžių pridėjus rūgščių arba bazių |
EN 14997:2015 | Atliekų apibūdinimas. Elgsenos išplaunant tyrimas. pH poveikis išplovimui taikant nuolatinę pH kontrolę |
CEN/TS 15364:2006 | Atliekų apibūdinimas. Elgsenos išplaunant tyrimas. Rūgščių ir bazių neutralizavimo gebos nustatymas |
CEN/TS 14405:2004 | Atliekų apibūdinimas. Išplovimo ypatumų tyrimai. Tyrimas, perkoliuojant atliekas vienkrypte srove (apibrėžtomis sąlygomis) |
LST EN 12457-1:2002 | Atliekų apibūdinimas. Išplovimas. Iš grūdėtų atliekų išplautų medžiagų ir dumblo sudėties atitikties tyrimas. 1 dalis. Vienpakopis partijos (tyrinio) tyrimas, kai skysčio ir kietosios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai kietų medžiagų, santykis 2 l/kg ir dalelių dydis mažesnis kaip 4 mm (dydj mažinant arba nemažinant) |
LST EN 12457-2:2002 | Atliekų apibūdinimas. Išplovimas. Iš grūdėtų atliekų išplautų medžiagų ir dumblo sudėties atitikties tyrimas. 2 dalis. Vienpakopis partijos (tyrinio) tyrimas, kai skysčio ir kietosios medžiagos santykis 10 l/kg ir dalelių dydis mažesnis kaip 4 mm (dydj mažinant arba |
Atitinkamo standarto numeris | Pavadinimas |
nemažinant) | |
LST EN 12457-3:2002 | Atliekų apibūdinimas. Išplovimas. Iš grūdėtų atliekų išplautų medžiagų ir dumblo sudėties atitikties tyrimas. 3 dalis. Dvipakopis partijos (tyrinio) tyrimas, kai skysčio ir kietosios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai kietų medžiagų, santykis 2 l/kg ir 8 l/kg ir dalelių dydis mažesnis kaip 4 mm (dydj mažinant arba nemažinant) |
LST EN 12457-4:2002 | Atliekų apibūdinimas. Išplovimas. Iš grūdėtų atliekų išplautų medžiagų ir dumblo sudėties atitikties tyrimas. 4 dalis. Vienpakopis partijos (tyrinio) tyrimas, kai skysčio ir kietosios medžiagos santykis 10 l/kg ir dalelių dydis mažesnis kaip 10 mm (dydj mažinant arba nemažinant) |
LST EN 16377:2013 | Atliekų apibūdinimas. Bromintų antipirenų (BFR) kietosiose atliekose nustatymas |
LST EN 16192:2011 | Atliekų apibūdinimas. Eliuatų analizė |
LST EN 15216:2007 | Atliekų apibūdinimas. Vandenyje ir eliuatuose ištirpusių kietųjų medžiagų visuminio kiekio nustatymas |
LST EN 13137:2001 | Atliekų apibūdinimas. Bendrosios organinės anglies (BOA) nustatymas atliekose, dumble ir nuosėdose |
LST EN 13656:2002 | Atliekų apibūdinimas. Atliekų skaidymas vandenilio fluorido (HF), nitrato rūgšties (HNO3) ir druskos rūgšties (HCl) mišiniu, veikiant mikrobangomis, cheminiams elementams nustatyti |
LST EN 13657:2002 | Atliekų apibūdinimas. Atliekų skaidymas karališkuoju vandeniu cheminiams elementams tirpale nustatyti |
LST EN 14039:2004 | Atliekų apibūdinimas. Angliavandenilių (nuo C10 iki C40) kiekio nustatymas dujų chromatografija |
LST EN 14346:2006 | Atliekų apibūdinimas. Sausųjų medžiagų apskaičiavimas, nustatant sausąją liekaną arba vandens kiekj |
LST EN 14582:2007 | Atliekų apibūdinimas. Halogenų ir sieros kiekis. Deginimas uždarose sistemose deguonies atmosferoje ir kiekio nustatymo metodai |
LST EN 15192:2006 | Atliekų ir dirvožemio apibūdinimas. Kietojoje medžiagoje esančio šešiavalenčio chromo nustatymas apdorojant šarminėje terpėje ir taikant jonų chromatografijos su spektrofotometriniu aptikimu metodą |
LST EN 15308:2008 | Atliekų apibūdinimas. Kietosiose atliekose atrinktų polichlorbifenilų (PCB) nustatymas naudojant kapiliarinę dujų chromatografiją su elektronų pagava arba spektrometriniu masės aptikimu |
LST EN 15527:2008 | Atliekų apibūdinimas. Policiklinių aromatinių angliavandenilių nustatymas atliekose, naudojant dujų chromatografijos masių spektrometriją |
LST EN 16424:2014 | Atliekų apibūdinimas. Paieškos metodai elementinei sudėčiai nustatyti naudojant nešiojamuosius rentgeno fluorescencinius analizatorius |
LST EN 15309:2007 | Atliekų ir dirvožemio apibūdinimas. Elementinės sudėties nustatymas rentgeno fluorescencijos būdu |
Ne visais atvejais vertinant atliekų pavojingumą reikalinga nustatyti atliekų sudėtj. Tam tikros pavojingosios savybės gali būti nustatomos atliekant bandymus. Pavyzdžiui, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis, pavojingoji savybė HP14 (ekotoksiškumas) jvertinama atliekant tyrimą pagal standartą LST EN ISO 6341 (Vandens kokybė. Daphnia magna Straus (Cladocera, Crustacea) judrumo slopinimo nustatymas. Ūminio toksiškumo tyrimas), o atliekų mėginiai paruošiami pagal standartą LST EN 14735 (Atliekų apibūdinimas. Atliekų ėminių paruošimas ekotoksikologiniams tyrimams). Apklausų metu paaiškėjo, kad tik viena privati laboratorija Lietuvoje yra akredituota ekotiksiškumo tyrimams, bet, anot laboratorijos atstovų, kol kas besikreipiančiųjų dėl tokių tyrimų nėra daug (per metus atliekama iki 100 tyrimų).
Dar viena svarbi aplinkybė, paaiškėjusi atliekant apklausas – Lietuvoje trūksta būtent atliekų tyrimuose besispecializuojančios laboratorijos (tokių yra užsienio valstybėse, pvz., Vokietijoje, Čekijoje), kurios gebėtų ne tik atlikti tyrimus, bet ir suteikti metodinę pagalbą dėl pavojingųjų atliekų identifikavimo, t. y. padėti nustatyti, kokie tyrimai reikalingi, ar visi iš jų būtini (tai yra svarbus aspektas, jvertinant kai kurių tyrimų brangumą), kaip interpretuoti tyrimų rezultatus.
Tokių paslaugų neteikia ir Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija, kuri, remiantis viešai skelbiama informacija11 neturi akreditacijos atliekų tyrimams.
Siekiant jvertinti Lietuvos ūkio subjektų atliekamų pavojingųjų atliekų tyrimų (identifikavimo) užsienio laboratorijose apimtis, buvo papildomai kreiptasi j atliekų darytojus bei tvarkytojus. Papildomos apklausos metu nustatyta, kad:
• atliekų tvarkytojai dažniau pavojingųjų atliekų tyrimus atlieka ne siekiant nustatyti atliekų pavojingumą, o jų tinkamumą tam tikram tvarkymo būdui (pvz., per metus pavojingųjų atliekų sąvartyno operatoriaus atliekama apie 20 atliekų tyrimų dėl atitikimo atliekų priėmimo j pavojingųjų atliekų sąvartynus kriterijams, apie 20 – dėl vandens kiekio alyvų atliekose ir pan.), taip pat atliekami tyrimai, kai atliekos išvežamos tvarkymui j kitas valstybes pagal išankstinio pranešimo procedūras (šių tyrimų tikslas – nustatyti ar atliekų sudėtis atitinka atliekų gavėjo nustatytus reikalavimus);
• Iš apklaustų atliekų darytojų tik viena jmonė informavo, kad šiais metais atliko atliekų sudėties tyrimus siekiant nustatyti jų pavojingumą (buvo atlikta 15 skirtingos sudėties atliekų tyrimų);
• Atliekų tvarkytojų apklausa parodė, kad apklaustų jmonių bendrosios atliekų tyrimų siekiant nustatyti atliekų pavojingumą apimtys gali siekti iki 50 atliekų sudėties tyrimų per metus;
• Ir atliekų darytojai ir atliekų tvarkytojai informavo, kad nors mėginių paėmimui samdo Lietuvos ir užsienio laboratorijų atstovus, tačiau atliekų sudėties tyrimai atliekami užsienio laboratorijose (pvz., Čekijoje, Vokietijoje).
2.3.4 Pavojingųjų atliekų identifikavimas Lietuvoje – apibendrinimas
Atliktų apklausų rezultatai rodo, kad kalbant apie pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo praktinę situaciją Lietuvoje, galėtų būtų išskirtos šios problemos:
• Dauguma apklausos respondentų kaip pagrindinę problemą nurodė tai, kad Lietuvoje nėra paskirta viena institucija, kuri būtų atsakinga už metodinj vadovavimą ir konsultavimą (privalomus pagal Viešojo administravimo jstatymo ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės jstatymo nuostatas) pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo klausimais. Be kita ko – AAA konsultacijas teikia tik tiek, kiek tai susiję su TIPK ir Taršos leidimų išdavimo klausimais, AAD pavojingųjų atliekų identifikavimo
11 xxxxx://xxx.xxx.xx/xx/xxxxxxx-xxxxxx/xxxxxxxxxxxxxx-xxxxxxx-xx-xxxxxxxxx
klausimais konsultacijų neteikia. Todėl iškilus klausimams dėl pavojingųjų atliekų identifikavimo, kai klausimai nėra susiję su TIPK ir (arba) Taršos leidimo gavimu/keitimu/atnaujinimu, nėra aišku, kur kreiptis.
• Xxxxxxx respondentų reikalavimus pavojingųjų atliekų identifikavimui jvardijo kaip sudėtingus ir sunkiai suprantamus.
• Apie ES Gaires žino mažuma apklausos respondentų, jskaitant ir AAD specialistus.
• Dažniausiai taikomi atliekų identifikavimo būdai Lietuvoje – pilnos informacijos apie atliekos sudėtj ir, atitinkamai, apie jos pavojingumą nesuteikiantis vizualinis jvertinimas, siekiant nustatyti, ar atliekai priskirtas teisingas atliekų kodas; antroje vietoje pagal populiarumą – dokumentinis jvertinimas pagal produkto, iš kurio susidarė atlieka, saugos duomenų lapo duomenis.
• Lietuvoje trūksta specializuotų mokymų pavojingųjų atliekų identifikavimo klausimais.
Žemiau esančioje lentelėje (Lentelė 9) pateikta apibendrinta informacija apie apklausų metu surinktą informaciją apie atliekų srautus, kurie identifikuoti kaip aktualiausi, t. y. atliekos, kurios galimai identifikuojamos klaidingai ir dėl kurių identifikavimo yra poreikis turėti atskirą metodiką/pagalbinę informaciją. Pažymėtina, kad kaip ir nurodyta aukščiau (žr. 2.3.1 skyrių) apklausos dalyviai beveik visais atvejais tuos pačius atliekų srautus identifikavo ir kaip galimai klaidingai identifikuojamus, ir kaip tuos, dėl kurių yra poreikis turėti atskirą metodiką, todėl žemiau lentelėje pateikta apibendrinta informacija.
AAD | AAA | MD12 | NVSC | Atliekų tvarkytojai | Atliekų darytojai | |
EEĮ atliekos | + | + | + | |||
ENTP atliekos | + | + | + | |||
Farmacinės atliekos (vaistai) | + | + | ||||
Stomatologijos atliekos | + | |||||
Medienos atliekos (impregnuotos, dažytos) | + | + | + | + | ||
Pelenų ir šlakų atliekos | + | + | ||||
Gyvsidabrio turinčios atliekos | + | |||||
Filtruojančios medžiagos (filtrai, katalizatoriai, panaudota anglis); pašluostės (šluostės, darbo drabužiai, tekstilė turėjusi sąlyti su pavojingomis medžiagomis) | + | + | ||||
Vandeninės atliekos (plovimo skysčiai, emulsijos, vanduo naudotas gamybos procesuose) | + | |||||
Dažų atliekos (dažų šalinimo atliekos, vandeniniai dažai kurie, buvo naudojami su kitomis | + |
12 Muitinės departamentas.
AAD | AAA | MD12 | NVSC | Atliekų tvarkytojai | Atliekų darytojai | |
pavojingomis medžiagomis); | ||||||
Klijų atliekos (skysti vandens pagrindo klijai, sukietėję klijai); | + | |||||
Netinkami naudoti gaminai (gamybos metu susidaręs brokas, naudoti netinkami produktai ar medžiagos); | + | |||||
Nuotekų dumblas (dumblas susidaręs gamybos procese); pelenai ir šlakai (pelenai ar šlakai iš katilinių) | + | + | ||||
Šlifavimo atliekos (atliekų šlifavimo dalys po gamybos procesų) | + | |||||
Gumos atliekos (guminės jrengimų ar mašinų dalys turėjusios sąlyti su pavojingomis medžiagomis) | + | |||||
Mišrios statybinės atliekos (dažų likučiai, naudotų pavojingų medžiagų likučiai); užterštas gruntas (gruntas iš užterštų gamybos teritorijų, gruntas prie galimų taršos šaltinių) | + | |||||
Pakuočių atliekos | + |
2.4 Užsienio šalyse naudojami pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodai
Kadangi pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodikų taikymas betarpiškai susijęs su tose šalyse galiojančiu teisiniu reglamentavimu, šiame skyriuje pateikta informacija apie užsienio šalyse nustatytus reikalavimus ir naudojamus pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo metodus.
2.4.1 Šiaurės Europos šalys: Švedija, Danija, Norvegija
Švedija
Ruošiant informaciją apie pavojingųjų atliekų tvarkymą Švedijoje, buvo remtasi Švedijos Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros bei kitų Švedijos institucijų viešai internete prieinama informacija.
Švedijoje atliekant pavojingųjų atliekų identifikavimą ir klasifikavimą vadovaujamasi šiais dokumentais:
a) Įsakymu dėl atliekų
Vadovaujantis Švedijos aplinkos ministro 2020-06-25 jsakymu Nr. 2020:614 dėl atliekų, nustatyta, kad atliekų turėtojas atliekas priskiria pavojingosioms atliekoms, jeigu:
1. atliekos, jvertinus jose esančias pavojingas medžiagas, turi vieną ar daugiau pavojingų savybių pagal Direktyvos 2008/98/EB III priedą;
2. atliekose yra polichlorintų dibenzo-p-dioksinų ir dibenzfuranų (PCDD/PCDF), DDT (1,1,1-trichlor-2,2-bis(4-chlor fenil)etano), chlordano, HCH (jskaitant lindaną), dieldrino, endrino, heptachloro, heksachlorbenzeno, chlordekono, aldrino, pentachlorbenzeno, mirekso, toksafeno, heksabrombifenilo ir (arba) PCB, kurie viršija Reglamento (ES) Nr. 2019/1021 IV priede nustatytas ribas.
Klasifikuojant atliekas, taip pat atsižvelgiama j klasifikavimą ir ženklinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 VI priedo pastabas bei atliekų sąrašą, pateiktą 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimo 2014/955/ES priede.
b) vadovaujasi ES gairėmis ir 2016 m. Pavojingųjų atliekų klasifikacija: Europos atliekų klasifikavimo reglamento pakeitimai – ką jie reiškia ir kokios pasekmės?
2016 m. Pavojingųjų atliekų klasifikacijos: Europos atliekų klasifikavimo reglamento pakeitimai – ką jie reiškia ir kokios pasekmės dokumentą bendrai parengė Šiaurės šalys (Suomija, Danija, Švedija) ir finansavo Šiaurės šalių taryba.
c) Švedijos aplinkos apsaugos agentūros parengtu Atliekų klasifikavimo vadovu
Švedijos Aplinkos apsaugos agentūra papildomai 2021-02-18 parengė Atliekų klasifikavimo vadovą13, kuriame pateikti paaiškinimai kaip pagal Įsakymo dėl atliekų (2020:614) 2 skyriuje pateiktus punktus turi būti atliekamas atliekų klasifikavimas. Šiame vadove yra pateikiamos tik nuorodos j ES Reglamentus (Reglamentas Nr. 1357/2014, Reglamentas Nr. 2017/997, Reglamentas Nr. 2019/1021), bet išsamaus paaiškinimo ar pavyzdžių kaip turi būti atliekamas atliekų klasifikavimas, nepateikta. Vadove nurodyta, kad norėdami gauti daugiau patarimų dėl atliekų kodų, pavojingų savybių jvertinimo ir kt. žr. ES Gaires.
Švedijos aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje yra skiltis skirta atliekų klasifikavimui ir kodavimui14, kurioje pateikti trumpi paaiškinimai (žingsniai) kaip turi būti atliekamas atliekų klasifikavimas ir kaip teisingai atliekai priskirti atliekos kodą.
Kaip sunkausi klasifikavimo atvejai – nurodytos atliekos, atsiradusios nekontroliuojamomis sąlygomis, pavyzdžiui, užterštos dirvos, pelenai, dumblas ir filtrų masės. Tokiais atvejais jmonei gali tekti paimti mėginius ir analizuoti atliekas, kad nustatytų, kas jose yra ir kokios koncentracijos.
Vadovaujantis savivaldybei priklausančioje jmonėje MIVA skelbiama informacija, kaip pavojingosios atliekos laikomi buityje susidarę aerozoliai:
- pesticidai, pvz.: purškalas nuo uodų ir vabzdžių.
- montažinės putos, pvz.: Casco, Tremco, Soudafoam, Bostik ir Byggmax.
- kiti aerozoliai, pvz., tepalinės alyvos, dažai, impregnavimo priemonės, automobilių priežiūros priemonės ir plaukų lakas.
Tuščios kūno priežiūros priemonės ir plaukų putos/purškimo balionėliai* (rūšiuojami kaip metalinės pakuotės perdirbimo stotyje).
* Purškimo balionėlis laikomas tuščiu, kai nuspaudus purškimo mygtuką iš jo niekas nepasklinda. Jei purškimo balionėlis tuščias, jj galima išrūšiuoti kaip metalinę pakuotę perdirbimo stotyje.
Įvertinus aukščiau pateiktą informaciją, galime teigti, kad Švedijoje klasifikuojant atliekas iš esmės vadovaujamasi Europos Sąjungos parengtais Reglamentais.
Danija
13 xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxx/xxxxxx-xxx-xxxxxxxxx/xxxxxxx-xxxxxx/xxxxxxxxxxxxxx-xxx- kodning/210530_vgl_2_kap_avfallsforordningen_om_avfallsklassificering.pdf.
Ruošiant informaciją apie pavojingųjų atliekų tvarkymą Danijoje, buvo remtasi Danijos Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros bei kitų Danijos institucijų viešai internete prieinama informacija.
Danijoje atliekant pavojingųjų atliekų identifikavimą ir klasifikavimą vadovaujamasi šiais dokumentais:
a) Įsakymu dėl atliekų
Vadovaujantis Danijos aplinkos ministro 2020-09-12 jsakymu Nr. 2159 dėl atliekų, nustatyta, kad pavojingosios atliekos yra atliekos, kurios yra jrašytos j 2 priede esantj atliekų sąrašą ir pažymėtos kaip pavojingosios atliekos bei turinčios vieną ar daugiau 3 priede išvardytų pavojingų savybių. Pavojingosiomis atliekomis taip pat laikomos atliekos, turinčios 3 priede išvardytų savybių.
Įvertinus šio jsakymo 3 priede pateiktą informaciją, atliekos laikomos pavojingomis, jei jos turi vieną ar daugiau HP 1 - HP 15 savybių.
Pavojingos savybės vertinamos nustatant medžiagų koncentracijas atliekose, kaip nurodyta:
• Reglamento Nr. 1357/2014 priede,
• Reglamente 2017/997, iš dalies keičiančiame Direktyvos 2008/98/EB III priedą dėl pavojingos savybės HP 14 (ekotoksiškas),
arba
• jei Reglamente Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo nenumatyta kitaip, atliekant bandymą pagal Reglamentą Nr. 440/2008, nustatant eksperimentinius metodus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registravimo, vertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH)
arba
• naudojami kiti atitinkami Europos standartizacijos komiteto (CEN) arba kiti tarptautiniu mastu pripažinti bandymų metodai ir gairės, atsižvelgiant j Reglamento Nr. 1272/2008 7 straipsnj dėl eksperimentų su gyvūnais ir žmonėmis.
Jei pavojingos atliekų savybės buvo jvertintos atliekant bandymą ir naudojant Įsakymo dėl atliekų 3 priede nustatytas pavojingų medžiagų koncentracijas, pirmenybė teikiama bandymo rezultatams.
Vertinant HP 4, HP 6 ir HP 8 pavojingas savybes, naudojamos atskirų medžiagų ribinės vertės. Jei atliekose esančios medžiagos kiekis yra mažesnis už ribinę vertę, j jj neatsižvelgiama apskaičiuojant ribinę koncentraciją.
Nustatant pavojingąsias atliekų savybes galima atsižvelgti ir j Reglamento Nr. 1272/2008 dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo VI priede išvardytas pastabas:
1) pastabos, susijusios su medžiagų identifikavimu, klasifikavimu ir ženklinimu: B, D, F, J, L, M, P, Q, R ir U pastabos.
2) pastabos dėl mišinių klasifikavimo ir ženklinimo: 1, 2, 3 ir 5 pastabos.
Atliekos, kuriose yra polichlorintų dibenzo-p-dioksinų ir dibenzofuranų (PCDD / PCDF), DDT (1,1,1-trichlor-2,2-bis (4-chlorfenil)etano), chlordano, heksachlorcikloheksanų (jskaitant lindaną), dieldrino, endrino, heptachloro, heksachlorbenzeno, chlordekono, aldrino, pentachlorbenzeno, mirekso, toksafeno, heksabrombifenilo arba PCB, kurių kiekis viršija Reglamento (ES) 2019/1021 dėl patvariųjų organinių teršalų IV priede nurodytas ribines koncentracijos ribas, yra klasifikuojamos kaip pavojingosios.
Įsakymo dėl atliekų 3 priede nustatytos koncentracijos ribos netaikomos gryniems metalų lydiniams jų kietoje formoje (neužterštiems pavojingomis medžiagomis). Metalų lydiniai, laikomi pavojingosiomis atliekomis, yra jrašyti j Įsakymo dėl atliekų 2 priedo atliekų sąrašą ir pažymėti pusjuodžiu šriftu.
b) Danijos aplinkos apsaugos agentūros parengtomis Pavojingųjų atliekų klasifikavimo gairėmis
Danijos aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. išleido naujas Pavojingųjų atliekų klasifikavimo gaires (toliau – Vadovas)15, kurios pakeitė 2002 m. Pavojingų atliekų gaires.
Pavojingųjų atliekų klasifikavimo gaires reguliariai atnaujina Danijos aplinkos apsaugos agentūra. Be šio vadovo, Danijos aplinkos apsaugos agentūros internetinėje svetainėje parengtas dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) puslapis, kuris nuolat plečiamas. Taip pat sukurtas „Excel“ jrankis, kurj galima naudoti norint nustatyti atskirų atliekose esančių medžiagų klasifikacijas ir pavojingumo savybes (žr. xxxxx://xxx.xx/xxxxxx- jord/affald/affaldsfraktioner/farligt-affald/vejledning-i-klassificering-af-farligt-affald/).
Vadove pavojingųjų atliekų klasifikavimo procedūra atliekama šešiais žingsniais. Ne visada būtina pereiti visus šešis žingsnius, tačiau kuo mažiau žingsnių jveikiama, tuo mažiau sužinoma apie atliekų pobūdj, susijusj su jos pavojingumu.
Vadove numatyta, kad atliekos iš karto gali būti priskiriamos prie pavojingųjų atliekų, jeigu:
• atliekos yra originalioje pakuotėje ir pažymėtos pavojaus piktograma yra pavojingosios atliekos, išskyrus keletą išimčių, pvz.:
Ženklinimas pavojaus piktograma „Dujų balionas“ (GHS04) nebūtinai reiškia, kad atliekos yra pavojingosios, nes „Dujų balionas“ savaime nėra pavojinga savybė (tai priklauso nuo jame esančio turinio).
Korozijos pavojaus piktograma (GHS05) taip pat gali būti priskirta dėl savybės
„ėsdinantis metalą“ (H290), kuri pati savaime nėra pavojinga savybė (tačiau metalą ėsdinančių savybių turinčios medžiagos iš esmės visada ėsdina odą ir / arba turi dirginančių savybių, arba akis pažeidžiančių savybių, kurias sukelia ir medžiagos pažymėtos pavojaus piktograma GHS07 („Šauktukas“)).
Tam tikras produktas gali būti ženklinamas kaip pavojingas, nes jame yra pavojingos medžiagos koncentracija, viršijanti tam tikrą tai medžiagai nustatytą koncentracijos ribą, o šio produkto atlieka klasifikuojama kaip pavojingoji atlieka tik tuo atveju, jei atitinkama medžiaga viršija bendrąją atliekai nustatytą koncentracijos ribą.
Yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl pavojingų produktų ir mišinių atliekos ne visada pavirsta pavojingosiomis atliekomis:
1) tam tikri produktai naudojimo metu pakeičia savybes – pvz., dviejų komponentų klijai, kurie sukietėja ir dėl to praranda pavojingas savybes, arba tirpiklių pagrindu pagaminti dažai, kai pavojingi tirpikliai išgaruoja džiūstant dažams – jais nudažius lentas ar laikant ilgai atidarytas talpas.
2) Pavojingų produktų ir mišinių bei pavojingųjų atliekų klasifikavimo laipsniai skiriasi, ir tai natūraliai turi jtakos rezultatui. Čia skirtumai skirstomi j tris pagrindines grupes:
• tam tikros pavojingos savybės visiškai netaikomos pavojingųjų atliekų klasifikavimui. Tai taikoma dujoms, veikiančioms esant slėgiui; metalą ėsdinančioms ir toksiškoms reprodukcijai savybėms (Lact. su H362), o kitoms neteikiama reikšmė dėl labai žemų pavojaus kategorijų kodų (Expl. 1.5 ir 1.6, taip pat Org. Perox. G ir Self-react. G). Produktai ir mišiniai, klasifikuojami kaip pavojingi vien dėl šių savybių, jiems tapus atliekomis nebus priskiriami prie pavojingųjų atliekų. Savybės, kurios netaikomos klasifikuojant pavojingąsias atliekas, išvardytos Vadovo 3.8 priede16.
15 xxxxx://xxx.xx/xxxxx/00000/xxxxxxxxxx-x-xxxxxxxxxxxxxx-xx-xxxxxxx-xxxxxx_xxxxx-0000.xxx.
16 xxxxx://xxx.xx/xxxxx/00000/xxxxxxxxxx-x-xxxxxxxxxxxxxx-xx-xxxxxxx-xxxxxx_xxxxx-0000.xxx.
• kai 2 kategorijos odą ir akis dirginančių savybių bendrosios koncentracijos ribos yra didesnės kaip 20 %, tokios atliekos klasifikuojamos kaip pavojingosios atliekos. Vertinant produktus ir mišinius šios koncentracijos riba yra 10 %. Todėl daugelis muilų ir ploviklių yra klasifikuojami kaip pavojingi produktai (ir todėl ženklinami šauktukais), tačiau dėl šios priežasties jų atliekos nebūtinai tampa pavojingosiomis atliekomis. Tai priklauso nuo to, ar odą ir (arba) akis dirginančių medžiagų koncentracija taip pat pasiekia 20 % koncentracijos ribą.
Ženklinimo taisyklės taip pat nurodo, kad ne visos savybės turi būti ženklinamos, nes tam tikros pavojaus piktogramos „nustelbia“ kitas. Todėl naudojant pavojaus piktogramas nejmanoma gauti visų pavojingųjų atliekų savybių apžvalgos.
Reikia jvertinti ir tai, kad pavojaus piktogramų nebuvimas negali būti pagrindinė sąlyga, atliekas priskirti prie nepavojingųjų.
Pavojingų produktų, kurie neturi būti ženklinami, bet kurie tampa pavojingosiomis atliekomis, pavyzdžiai: medžiagos, mišiniai ir gaminiai, pažymėti pavojaus klase ir kategorijos kodu bei pavojingumo fraze Flam. Gas2, H221 neturi pavojaus piktogramos, tačiau šios atliekos pagal Įsakymo dėl atliekų 3 priede nurodytas savybes gali tapti pavojingosiomis.
Panašiai yra ir su žemiausio lygio pavojaus klasės ir kategorijų kodais bei pavojaus aplinkai kodais (Aquatic Chronic 3, H412 ir Aquatic Chronic 4, H413), kurie neženklinami.
Be to, yra HP, kurie neturi jokios pavojaus piktogramos (pvz., HP 9 „Užkrečiamosios“, HP 12 „Išskiriančios ūmiai toksiškas dujas“ ir HP 15 „Atliekos, kuriose gali pasireikšti kuri nors prieš tai nurodyta pavojinga savybė, kuria pirminės atliekos tiesiogiai nepasižymėjo“).
Nors medžiagos, ant kurios originalios pakuotės esančios pavojaus piktogramos, priskyrimas prie pavojingųjų atliekų yra ribotas, tačiau jei jos yra, tai požymis, kad atliekos su aukščiau nurodytomis išimtimis yra pavojingosios.
• atliekos yra skystos ir jų pliūpsnio temperatūra <60 °C yra pavojingosios atliekos (alyvoms, dyzelinui ir lengvajam mazutui <55 °C, o dujoms <20 °C).
Vadove nurodyta pavojingųjų atliekų klasifikavimo tvarka paremta šešių žingsnių metodika:
Žemiau pateikiamas šešių žingsnių detalesnis aprašymas, kuriuos perėjus pagal Vadove nurodytą metodiką, nustatoma ar atlieka yra pavojingoji, ar nepavojingoji.
1 žingsnis – Atliekos kodas. Pagal atliekų sąrašą atliekai parenkamas atliekos kodas. Jei atliekos kodas priskirtas prie veidrodinio kodo, pereinama prie 2 žingsnio.
Veidrodinio jrašo Atliekų sąraše pavyzdys, kai tos pačios atliekos gali būti ir pavojingosios, ir nepavojingosios: 02 01 08* agrochemijos atliekos, kuriose yra pavojingųjų medžiagų, 02 01
09 agrochemijos atliekos, nenurodytos 02 01 08.
2 žingsnis – Medžiagos. Identifikuoti atliekose esančią medžiagą ar medžiagas, kurios turi savybių, dėl kurių ji gali būti pavojinga, ir nustatyti jų koncentraciją.
Pavojingųjų atliekų klasifikavimo taisyklėse nenurodyta, j kurias medžiagas reikia atsižvelgti, ir nėra objektyvių kriterijų, kaip gauti informaciją, jskaitant tai, ar tai turi būti atliekama imant mėginius ir analizuojant. Konkretus kiekvieno atvejo jvertinimas turi būti sprendžiamas atskirai. Xxxxxx vadovautis šiais argumentais:
• jeigu medžiaga, iš kurios susidarė atlieka turi saugos duomenų lapą, tai bus atspirties taškas identifikuojant bet kokias pavojingas medžiagas;
• jei atliekos būtų supakuotos j pirmines pakuotes, pakuotės ženklinimo informacija ant pakuotės bus naudinga informacija apie jos pavojingumą;
• gamybos atliekų atveju, žinios apie žaliavų suvartojimą ir gamybos proceso išmanymas gali padėti nustatyti atitinkamas medžiagas;
• užteršto dirvožemio atveju, informacija apie šioje vietoje vykdytas veiklas (istorinė tarša) galėtų duoti nuorodą, kokių medžiagų (ir jų skilimo produktų) reikėtų ieškoti.
• vertinat statybines atliekas, svarbiausia yra istorija (statybos ir renovacijos laikas) siekiant jvertinti, kokių mišinių ir medžiagų gali būti.
Kai atliekose aptinkamos pavojingos medžiagos, nustatoma jų koncentracija, skaičiuojant arba imant mėginius ir analizuojant.
Nustačius pavojingas medžiagas ir nustačius jų koncentraciją (-as), pereinama prie 3 žingsnio.
Jei medžiagų, turinčių savybių, dėl kurių atliekos gali būti pavojingos, nebuvo nustatyta, tai gali būti požymis, kad atliekos yra nepavojingosios. Tačiau reikia nepamiršti patikrinti visų 15 HP pavojingų savybių, jskaitant HP 9 „Užkrečiamosios“, HP 12
„Išskiriančios ūmiai toksiškas dujas ir HP 15, „Atliekos, kuriose gali pasireikšti kuri nors prieš tai nurodyta pavojinga savybė, kuria pirminės atliekos tiesiogiai nepasižymėjo“. Todėl bet kuriuo atveju reikės pereiti prie 6 žingsnio.
3 žingsnis – POT. Vertinama ar yra POT medžiagų ir koks jų kiekis.
Jei viena ar kelios medžiagos priklauso POT medžiagoms ir viršys atitinkamų POT medžiagų koncentracijos ribas, tada atliekos yra pavojingosios.
4 žingsnis – Klasė. Identifikuojami pavojaus klasių ir kategorijų kodai, taip pat pavojingumo frazės kodai.
Tiriama nustatytos cheminės medžiagos ar mišinio, dėl kurio atliekos gali tapti pavojingosiomis, klasifikacija pagal paiešką ECHA duomenų bazėje (žr. xxxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxx-xx-xxxxxxxxx/xx-xxxxxxxxx-xxxxxxxx) arba Reglamente Nr. 1272/2008.
Jei yra žinomos cheminės medžiaga ar medžiagos, dėl kurių atliekos gali būti pavojingos, atkreipkite dėmesj j toliau nurodytą informaciją:
• pavojaus klasės ir kategorijos kodų, taip pat pavojingumo frazės kodo (H-kodų), susijusių su vertinama medžiaga, derinys (du stulpeliai REACH sąrašo kairėje pusėje),
• bet kokie papildomi pavojingumo frazės kodai, kurie gali būti jtraukti j ženklinimo reikalavimus ir kurie, jei taikoma, bus pateikti 4 skiltyje (visada ką nors nurodo – EUH, bet atkreipkite dėmesj tik j atitinkamus kodus, kurie yra EUH001, 019, 029, 031, 032 ir 044, ir kuris taikomas vertinant pavojingas savybes HP 12 ir HP 15),
• pastaba ar pastabos, susijusios su klasifikacija (didžiosios raidės ir (arba) skaičiai). Medžiagoms svarbios tik B, D, F, J, L, M, P, Q, R ir U pastabos, o mišiniams – tik 1, 2, 3 ir 5 pastabos. Jei taikoma, jie išvardyti ECHA duomenų bazės jrašo 7 stulpelyje (dešinėje).
EB numeris
EB numeris yra oficialus, unikalus cheminės medžiagos numeris ES. Tai gali būti Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašas (EINECS), Europos paskelbtų cheminių medžiagų sąrašas (ELINCS) ir nebe polimerų (NLP) sąrašas:
• EINECS numeris yra unikalus cheminių medžiagų numerių derinys, jtrauktas j Europos parduodamų cheminių medžiagų sąrašą. EINECS yra Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašo santrumpa, kurią apibūdina pirmieji trys skaitmenys nuo 200 iki 399. EINECS numeris matomas ant pavojingos medžiagos pakuotės.
• ELINCS numeris yra unikalus numerių derinys, skirtas cheminėms medžiagoms, kurios jrašytos j Europos cheminių medžiagų sąrašą, apie kurj nurodo ir jam būdingi pirmieji trys skaitmenys nuo 400 iki 499. Mažesnė tikimybė, kad atliekose bus rasta tik medžiagų, apie kurias nurodoma.
• NLP numeris: NLP yra „No Longer Polymers“ santrumpa, o NLP numerius galima rasti oficialiame ES „nebe polimerų“ sąraše, kuris buvo sudarytas dėl polimero apibrėžimo pakeitimo 1992 m., kai daugelis medžiagų, kurios anksčiau buvo laikomos polimerais pagal
savo taisykles, nebelaikomos polimerais. NLP numeriai apibūdinami pirmaisiais trimis skaitmenimis, prasidedančiais nuo 500.
Indekso numeris:
Indekso numeris, pagal kurj yra išdėstytas klasifikuojamų medžiagų sąrašas, sudarytas taip, kad pirmieji trys skaitmenys būtų būdingiausios molekulės (arba organinėms medžiagoms būdingiausios organinės grupės) elemento atominis skaičius.
Kitaip tariant, galite ieškoti visų medžiagų, kurios yra klasifikuojamos dėl tam tikros priežasties. Tai gali būti naudinga, jei žinote tik elementą ir abejojate, iš kokių junginių jis yra ir ar dėl to atliekos gali būti pavojingosios. Remiantis istorija ar žiniomis apie gamybos procesą ir pan., konkrečioje atliekoje bus galima nustatyti, ar joje gali būti viena ar kelios klasifikuojamos medžiagos.
CAS numeriai:
CAS numeris reiškia „Chemical Abstracts Service Number“, kurj suteikia Amerikos chemijos draugija pagal dažnj, kuriuo medžiagos ir junginiai minimi mokslinėje literatūroje (t. y. neatsižvelgiant j tai, ar jie parduodami, ar ne). Atkreipkite dėmesj, kad j suderintą sąrašą jtraukti tik bevandenių formų CAS numeriai. Hidrato formos turi atskirus CAS numerius, ir jei jų ieškosite, jie nebus rodomi ECHA duomenų bazėje. Todėl rekomenduojama paieškai naudoti EB numerj, jei toks yra.
5 žingsnis – Suma. Pavojingų medžiagų koncentracijų sumavimas
Pažymėtina, kad tik prie sveikatai kenksmingų medžiagų (pirmasis skaitmuo HP kode yra 3) reikia pridėti sumą, bet ne visoms savybėms, t. y. reikia susumuoti tik ūmiai toksiškų medžiagų ir medžiagų, kurios yra ėsdinančios ar dirginančios, koncentracijas (ir kaip vienintelę išimtj – toksiškų jkvėpus medžiagų), o skirtingų kancerogenų (Carc.), toksinių reprodukcijai (Repr.), mutageninių (Muta.) ar konkrečiai konkrečiam organui toksiškų (STOT) medžiagų koncentracijos neturi būti sumuojamos.
Taip pat pažymime, kad gali būti sumuojamos tik tų medžiagų koncentracijos, kurių pavojaus klasės ir kategorijų bei pavojingumo frazės kodai yra visiškai vienodi. Tačiau tam tikriems HP 4 ir HP 8 deriniams taikomos išimtys (žr. Vadovo 3 priedą).
6 žingsnis – Kiti. Įvertinama ar atlieka turi vieną ar daugiau fizinių pavojingų savybių HP 1 „sprogiosios“, HP 2 „oksiduojančiosios“, HP 3 „degiosios“ arba HP 9
„užkrečiamosios“, HP 12 „išskiriančios ūmiai toksiškas dujas“ arba HP 15 „Atliekos, kuriose gali pasireikšti kuri nors prieš tai nurodyta pavojinga savybė, kuria pirminės atliekos tiesiogiai nepasižymėjo“. Jei taip, atliekos priskiriamos pavojingosioms atliekoms.
Atliekoms, kurių sudėtyje yra medžiagų, kurios gali suteikti joms pavojingų savybių HP 1–3, HP 9, HP 12 ir HP 15, su keliomis išimtimis, nėra nustatytos koncentracijos ribos, kuriomis būtų galima vadovautis vertinant, ar medžiagų koncentracija yra tokia, kad atliekos būtų klasifikuojamos kaip pavojingosios.
Tokiais atvejais, remiantis konkrečiomis žiniomis apie atliekas, turi būti jvertinta, ar jos pavojingosios, ar ne. Jeigu tokių žinių nėra, gali tekti atlikti atliekų bandymus, pvz., pliūpsnio temperatūrai ir sprogumui nustatyti.
Oksiduojančios medžiagos, turinčios ir kenksmingų savybių, pavyzdys: vandenilio peroksidui nustatyta konkreti oksidacijos koncentracijos riba – 50 %.
Be to, ši medžiaga taip pat klasifikuojama kaip Acute Tox. 4,H332, Acute Tox. 4, H302 ir Skin Corr. 1A, H314, kuriems buvo nustatytos bendrosios koncentracijos ribos atitinkamai: 22,5%, 25% ir 1%.
Todėl atliekos, kuriose yra vandenilio peroksido, bus pavojingosios jau tada, kai koncentracija
> 1 %, o ne tik 50 %, kai atliekos oksiduojasi.
Vertinant HP 12 savybes taikomas Didžiosios Britanijos skaičiavimo modelis ribinėms koncentracijoms apskaičiuoti. Didžiosios Britanijos Aplinkos apsaugos agentūra atliko teorinj koncentracijos ribų skaičiavimą, kada dėl daugelio EUH029, EUH031 ir EUH032 savybėmis pasižyminčių medžiagų gali susidaryti šių medžiagų turinčios atliekos, kurios gali sukelti ūmių toksiškų dujų susidarymą. Tokios atliekos turi būti klasifikuojamos kaip turinčios HP 12 savybių. Koncentracijos pateiktos Vadovo 3.7 priede.
Pvz.: Kalcio hipochloritas klasifikuojamas pagal papildomo pavojaus kodą EUH031, kontaktuodamas su rūgštimi išskiria toksiškas dujas.
Ši medžiaga yra viena iš HP 12 medžiagų, kuriai Didžiosios Britanijos Aplinkos apsaugos agentūra apskaičiavo ribines koncentracijos ribas, ir iš Vadovo 3.7 priedo matyti, kad apskaičiuota koncentracijos riba, kai kalcio hipochloritas atliekose gali sukelti toksiškų dujų, jei atliekos liečiasi su rūgštimi, yra 0,6 %.
Taigi atliekos, kuriose kalcio hipochlorito koncentracija viršija 0,6 %, yra klasifikuojamos kaip pavojingosios pagal HP 12 savybę. Be to, šios atliekos bus klasifikuojamos kaip pavojingos pagal HP 8, ėsdinančios, kai kalcio hipochlorito koncentracija > 5 %, ir pavojingos pagal HP 6, ūmiai toksiškos, kai koncentracija > 25 %.
Vertinant HP 15 savybę – reikia jvertinti ar medžiagos pasižymi H205, EUH001, EUH019 ir EUH044 savybėmis.
Pažymėtina, kad siekiant tinkamai klasifikuoti atliekas reikia pereiti visus 6 žingsnius.
c) ES Gairės
Klasifikuojant pavojingąsias atliekas taip pat naudojamos ES Gairės.
Papildomai pateikiami Vadove pateikti pavyzdžiai ir išskirtinė informacija apie atliekų klasifikavimą, kuriais būtų galima pasinaudoti rengiant Metodiką.
Pakuotės
Iš esmės nėra specialių taisyklių, reglamentuojančių pakuočių, kuriose buvo pavojingų medžiagų ir mišinių, klasifikavimą, išskyrus pakuotes, kuriose buvo pesticidų (pagal Biocidų reglamentą gali būti taikomos specialios taisyklės, pvz., pakuotės, kuriose yra pesticidų) visada turėtų būti traktuojamos kaip pavojingosios atliekos, jei pažymėtos GHS06 („Kaukolė“).
Danijos aplinkos apsaugos agentūra rekomenduoja tuščias pakuotes pažymėtas GHS06, visada priskirti pavojingosioms atliekoms – net jei jos yra „ištuštintos“. Toks pat vertinimas taikomas ir ištuštintoms pakuotėms, pažymėtoms GHS08, nes jose galėjo būti pavojingų medžiagų, kurių koncentracijos ribos yra tokios pat mažos (0,1%).
Pakuotėms, pažymėtoms GHS07 (Šauktukas), bendrosios sudedamųjų dalių koncentracijos ribos yra 10 % ir daugiau, todėl yra maža tikimybė, kad ištuštinta pakuotė išsaugos pavojingas savybes. Tai reiškia, kad pvz., ištuštintos, išskalautos nuo daugelio indų ploviklių ir ploviklių pakuotės, kurios pažymėtos GHS07, iš esmės gali būti laikomos nepavojingomis.
Visų kitų pakuočių pavojingumą lemia jose likusių medžiagų kiekis.
Atliekose esančių medžiagų forma
Dažnai medžiagų skirtingos formos lemia jų pavojingumą, pvz.: metalo pavidalo varis yra neklasifikuojamas kaip pavojingas, o kai kurie vario junginiai yra klasifikuojami kaip pavojingi. Kalbant apie atliekas, daugeliu atvejų iškyla problema, nes nežinomas cheminės medžiagos pavidalas. Todėl atliekų klasifikavimo atveju dažniausiai naudojamas konservatyvus požiūris, darant prielaidą, kad visos medžiagos yra pavojingiausios formos. Pvz. taip dažnai daroma vertinant švino turinčias atliekas, priimant, kad visas švinas (aptinkamas atliekose) yra kaip švino junginys, kurio koncentracijos riba yra 0,3%.
Vadove paaiškinta, pvz., kaip galima nustatyti meta junginius. Pagal atitinkamos medžiagos junginio formulę ieškoma kiekvieno sudedamojo elemento molinė masė. Tada apskaičiuojamas elementų pasiskirstymas pagal svorj (masės procentais). Kai yra žinoma medžiagos junginio koncentracija, apskaičiuojama atskirų elementų koncentracija.
Pavojaus klasės ir kategorijų kodų deriniai
Vadovo 3.8 priede parengta lentelė, kurioje nurodyti pavojaus klasės ir kategorijų kodų deriniai, kurie nėra susiję su pavojingųjų atliekų klasifikavimu.
Vadovo 3.1 priede pateikta sąsaja pavojaus piktogramos su pavojaus frazės kodais ir kt.
Vadovo 3.4 priede sistemingai išvardinti visi H kodai su bendrine koncentracijos riba didėjimo tvarka (t. y. su žemiausia ribine koncentracija, dėl kurios pavojaus klasė ir kodas laikomi pavojingiausi yra nurodyti viršuje). Iš to matyti, kad medžiagos su, pvz., pavojaus klasės ir kategorijos kodu Acute Tox. 1 ir pavojingumo frazės kodu H330, kurių koncentracijos riba yra 0,1 %, turi daug didesnę tikimybę, kad atlieka bus pavojinga, nei medžiagos, turinčios, pvz., pavojaus klasės ir kategorijos kodą Acute Tox.4 ir pavojingumo frazės kodą H312, kai koncentracijos riba yra 55 %.
Pavojingųjų atliekų klasifikacijoje M faktoriai netaikomi klasifikuojant pavojingąsias atliekas. Tačiau klasifikuojant produktus ir mišinius pagal Reglamentą Nr. 1272/2008, taikoma, kad medžiagoms, klasifikuojamoms kaip ūmios arba lėtinės toksiškos vandens aplinkai, 1 kategorija, nenustatomos jokios konkrečios koncentracijos ribos, o vietoj to nustatomas daugiklis „M faktorius“, pagal kurj nustatyta atitinkamų medžiagų koncentracija.
M faktoriai, kaip ir konkrečios koncentracijos ribos, gali paaiškinti, kodėl medžiagos ar produktai, klasifikuojami kaip pavojingi, tačiau nebūtinai priskiriami pavojingosioms atliekoms, kai jos susidaro.
Angliavandenilių klasifikavimas
Jei bendras angliavandenilių kiekis yra <1 000 mg/kg, atliekos nėra klasifikuojamos kaip pavojingosios.
Tepalinės alyvos turėtų būti klasifikuojamos kaip kancerogeninės tik tada, kai jose yra > 3 % dimetilsulfoksido (DMSO) ekstrakto.
Reaktyvinių ir dyzelinių variklių kuras ir mazutas (gazolis) C9–C20 diapazone priskiriami Carc. 2, H351, todėl atliekos tampa pavojingosios tik tada, kai šių angliavandenilių koncentracija yra 1 % (10 000 mg/kg TS), o daugelis kitų angliavandenilių yra klasifikuojami kaip Carc. 1B, H350, todėl ribinė koncentracija yra 0,1 % (1 000 mg/kg TS). Tam tikra alyva nėra kancerogeninė, jei benzeno kiekis <0,1 %.
Vadovo 3.9 priede pateiktos kai kurių angliavandenilių koncentracijos ribos, kada medžiaga turi būti klasifikuojama kaip pavojinga.
Rengiant Metodiką bus atsižvelgta ir j Vadove pateiktą informaciją ir parengtus pavyzdžius.
Norvegija
Norvegija nėra Europos Sąjungos narė, tačiau pagal tarptautinius susitarimus ir sutartis Norvegija laikosi ES nustatytų teisės aktų ir rekomendacijų.
Norvegija yra išvysčiusi stiprią atliekų prekybą su Švedija, Danija ir kitomis ES šalimis, nes vienas iš Norvegijos strateginių tikslų yra perdirbti ir panaudoti energijai gauti 80 procentų atliekų17.
Bendra informacija apie atliekų klasifikavimą ir indentifikavimą18
Atliekos, kurios turi būti identifikuojamos pagal Europos atliekų sąrašo kodą, pažymėtą žvaigždute, priskiriamos pavojingosioms atliekoms, nebent Norvegijos aplinkos agentūra arba Klimato ir aplinkos ministerijos jgaliota institucija nuspręstų kitaip.
Atliekos, kurias galima identifikuoti naudojant skirtingus atliekų kodus, iš kurių bent vienas pažymėtas žvaigždute, o vienas ne, pavojingosioms atliekoms priskiriamos tik tuo atveju, jei:
a. jose yra atitinkamų pavojingų medžiagų, dėl kurių atliekos turi vieną ar daugiau iš HP1– HP15 pavojingųjų savybių, kai atliekų sąraše pavojingos medžiagos nurodytos bendrai („pavojingos medžiagos“) arba konkrečiai (pvz., „asbestas“),
b. jose polichlorintų dibenzo-β-dioksinų ir dibenzofuranų (PCDD / PCDF), DDT (1,1,1-trichlor- 2,2-bis (4-chlorfenil)etano), chlordano, heksachlorcikloheksanų (jskaitant lindaną), dieldrino, endrino, heptachloro, heksachlorbenzeno, chlordekono, xxxxxxx, pentachlorbenzeno, mirekso, toksafeno, heksabrombifenilo, PCB, dekabromdifenilo eterio ir (arba) heksabromciklododekano yra didesnė arba lygi koncentracija, nei Atliekų taisyklių 2 priede nustatyta ribinė vertė.
Atliekos, sudarytos iš grynų kietų metalų lydinių, neužterštos pavojingomis medžiagomis, priskiriamos pavojingosioms atliekoms tik tuo atveju, jei lydiniai yra aiškiai nurodyti atliekų sąraše ir pažymėti žvaigždute.
Kriterijai, pagal kuriuos atliekos laikomos pavojingosiomis atliekomis, t. y. pavojingųjų savybių (HP 1–HP 15) nustatymo metodai yra jtraukti j Atliekų taisyklių 11 skyriaus 2 priedą.
Vadovaujantis Atliekų taisyklių nuostatomis, atliekų darytojas yra atsakingas už pavojingųjų atliekų identifikavimą ir klasifikavimą.
Jei atliekų darytojas gali dokumentais patvirtinti, kad atliekos, kurios turi būti klasifikuojamos kaip pavojingosios, neturi pavojingų savybių, nurodytų CLP reglamente, Norvegijos aplinkos agentūra arba Klimato ir aplinkos ministerijos jgaliota institucija gali priimti sprendimą, kad atliekos nelaikomos pavojingomis.
Savivaldybės privalo užtikrinti pavojingųjų atliekų iš namų ūkių ir jmonių, kuriose per metus susidaro mažesni (iki 1000 kg) pavojingųjų atliekų kiekiai, atskirą surinkimą. Įmonės, kuriose per metus susidaro daugiau nei 1 kg pavojingųjų atliekų, privalo šias atliekas perduoti tvarkymui ne rečiau kaip 1 kartą per metus. Įmonės, jei turi tam leidimą, gali perdirbti savo veikloje susidariusias pavojingąsias atliekas19.
Gyventojai, pristatydami buityje susidarančias pavojingąsias atliekas j savivaldybių aikšteles, punktus ar mobilius punktus pagal galimybes turi pateikti informaciją apie atliekų turinj ir savybes. Pavojingąsias atliekas pristatęs asmuo privalo užtikrinti, kad ant pakuotės būtų aiškiai nurodyta ši informacija.
17 Norvegijos vyriausybės žaliojo konkurencingumo strategija, 2017 m., xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxxx/xxxxx-xxxxx-xxxxxx-xxxxxxx--xxxxxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxx-xxxxx- konkurransekraft-engelsk/id2575420/.
18 Atliekų taisyklės, xxxxx://xxxxxxx.xx/xxxxxxxx/XX/xxxxxxxxx/0000-00-00-000/XXXXXXXX_00#XXXXXXXX_00.
19 Norvegijos atliekų 2020 m. - 2025 m. plano pavojingųjų atliekų tvarkymo priedas, įskaitant atliekų prevencijos programą, 2021 m., xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxxxxx/0000/xxxx-0000/xxxxxxxxxxx-0000-0000-xxxxxxx- farlig-avfall/.
Pavojingąsias atliekas tvarkytojui pristatančios jmonės taip pat turi pateikti pakankamai informacijos apie atliekų kilmę, turinj ir savybes, kad tolimesnis atliekų tvarkymas vyktų saugiai. Kai atliekos perduodamos atliekų tvarkytojui, turinčiam leidimą pavojingųjų atliekų tvarkymo veiklai, atliekas pristačiusi jmonė privalo užpildyti deklaraciją, kurios formą patvirtino Norvegijos aplinkos agentūra. Ant pakuotės turi būti aiškiai nurodytas deklaracijos formos serijos numeris. Etiketė turi būti atspari fiziniam ir klimato poveikiui. Deklaracijoje pateikta informacija užtikrina atliekų atsekamumą nuo jų susidarymo iki galutinio sutvarkymo, duomenys valdomi elektroninėje sistemoje.
2.4.2 Vakarų Europos šalys: Vokietija, Airija, Nyderlandai ir Belgija
Vokietija
Vokietijoje pagrindinis teisės aktas, susijęs su pavojingųjų atliekų identifikavimu ir klasifikavau yra Federalinis potvarkis dėl atliekų sąrašo20.
Šiuo teisės aktu j Vokietijos federalinėje teisėje jgyvendinamas Komisijos sprendimas dėl atliekų sąrašo (2000/532/ EB) ir tam tikri Atliekų direktyvos reikalavimai. Federalinio potvarkio dėl Atliekų sąrašo struktūra iš esmės atitinka Sprendimo dėl atliekų sąrašo turinj ir struktūrą, t. y. jame pateikiamas ne tik pats atliekų sąrašas, bet ir papildomos nuostatos (taisyklės) dėl pavojingųjų savybių vertinimo ir atliekų klasifikavimo:
— Apibrėžtys;
— Vertinimo ir klasifikavimo taisyklės;
— Naudojimosi atliekų sąrašu taisyklės;
— Europos atliekų sąrašas.
Papildoma informacija apie Vokietijoje taikomų pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo reikalavimų jgyvendinimą pateikiama Federalinės atliekų darbo grupės (LAGA) parengtose dokumentuose. LAGA yra federalinių žemių Aplinkos ministrų konferencijos darbo organas, jkurtas 1963 m. liepos 2 d., siekiant užtikrinti kuo vienodesnj atliekų jstatymo jgyvendinimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje.
LAGA skatina federalinės ir žemių vyriausybių keitimąsi patirtimi ir informacija bei palaiko ryšius su asociacijomis ir interesų grupėmis, siekdama aptarti federacinių žemių atliekų teisės klausimus ir kurti bendrus sprendimus. Ji rengia pasiūlymus ir teikia siūlymus tolesnei teisinių nuostatų plėtrai bei federacinių žemių interesų apsaugai tarptautinėse organizacijose. Informaciniais pranešimais ir gairėmis LAGA skelbia būtinas atliekų jstatymo jgyvendinimo gaires.
Pagrindinis LAGA parengtas dokumentas pavojingųjų atliekų klasifikavimo ir identifikavimo srityje – „LAGA PN98 Pagrindinės atliekų, taip pat pašalintų medžiagų mėginių ėmimo taisyklės. Fizinių, cheminių ir biologinių tyrimų, susijusių su atliekų panaudojimu / šalinimu, tvarkos gairės“ yra teisiškai privalomas dokumentas Vokietijoje nuo 2001 m. Šis dokumentas, atsižvelgiant j teisės aktų pakeitimus nuolat atnaujinamas. Dokumente yra pateikta apibendrinta informacija apie atliekų tyrimus, pradedant mėginių paėmimais ir
20 Verordnung des Bundesministers für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft über ein Abfallverzeichnis (Abfallverzeichnisverordnung).
baigiant sudėties nustatymu. Kadangi minėtas dokumentas yra didelės apimties, LAGA papildomai išleido pagalbinj dokumentą – praktinj PN98 vadovą, kuriame atsižvelgiant j dažniausiai užduodamus klausimus pateikta informaciją apie tyrimų strategijos parinkimą, siekiant atlikti atliekų tyrimus.
Taip pat LAGA yra parengusi atskiras Atliekų, užteršto dirvožemio ir medžiagų iš užterštų sklypų fizinės ir cheminės analizės tvarkos gaires (LAGA EW 98), kuriose pateikiama praktinė informacija apie šios rūšies atliekų tyrimus, reikalingus nustatyti jų pavojingumą ir parinkti tinkamą tvarkymo būdą, atsižvelgiant j nustatytas tam tikrų medžiagų koncentracijas.
Airija
Airijoje Atliekų direktyvos nuostatos dėl pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo perkeltos j Atliekų tvarkymo jstatymą21. Įstatyme nurodyta, kad atliekos laikomos pavojingomis, kai pasižymi viena arba keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis Įstatymo antrajame priede, j kurj perkeltos Atliekų direktyvos III priede išvardytos atliekų savybės, dėl kurių jos tampa pavojingosios.
Pats atliekų sąrašas ir naudojimosi jo taisyklės yra nurodytos Airijos Aplinkos apsaugos agentūros parengtose nacionalinėse Atliekų klasifikavimo gairėse, kurių pradžioje pateikiamos nuorodos j ES lygmens teisės aktus bei ES Gaires, o pačiose gairėse pateikiamas ES atliekų sąrašas ir aprašyti atliekų identifikavimo žingsniai, kurių yra penki:
• Nustatyti informaciją apie atliekų sudėtj;
• Priskirti pavojingumo frazes ir susijusias pavojingas savybes ‚
• Ar atliekos pasižymi kokia nors iš HP1–HP15 pavojingų savybių?
o Pavojingų savybių su koncentracijos ribomis jvertinimas;
o Pavojingų savybių be koncentracijos ribų jvertinimas
• Patvariųjų organinių teršalų jvertinimas;
• Kodo pagal atliekų sąrašą priskyrimas.
Kaip pagalbinė medžiaga gairių priede pateikiamas atliekų jvertinimo formos šablonas, kuris atitinka aukščiau aprašytų žingsnių eiliškumą, o jo šablone pateikta informacija padeda teisingai atlikti jvertinimo veiksmus.
Kadangi gairių turinys iš esmės atitinka ES Gairių turinj (tik sutrumpintai), platesnė informacija apie Airijos Aplinkos apsaugos agentūros parengtas gaires neteikiama.
Buityje susidarančių pavojingųjų atliekų klasifikavimas Airijoje. Airijos aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. išleido Buityje susidarančių pavojingųjų atliekų tvarkymo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse vadovą, kuriame pateiktos rekomendacijos dėl buityje susidarančių pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo22. Išsamesnis buityje susidarančių pavojingųjų atliekų apibūdinimas bei rekomendacijos dėl jų klasifikavimo pateiktos šios ataskaitos 2 priede.
21 xxxxx://xxxxxxxxxxx.xxxxxxxxx.xx/xxx/0000/xxx/00/xxxxxxx/xx/xxxx.
22 xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxx--xxxxxxxxxx/xxxxx/xxxxxxxxx-xxxxx/xxxxxxxx-xxx-xxx-xxxxxxxxxx-xx- household-hazardous-waste-at-civic-amenity-sites.php.
Nyderlandai
Nyderlanduose atnaujintos Atliekų direktyvos nuostatos perkelto j nacionalinę bazę Valstybės sekretoriaus infrastruktūros ir aplinkos reikalams reglamentu, 2015 m. balandžio 30 d., Nr. IENM/BSK-2015/86520, iš dalies keičiančiu anksčiau galiojusj Europos atliekų sąrašo reglamentą23.
Europos sąrašo reglamente yra pateikta „atliekų sąrašas“ apibrėžtis, o būtent – nurodoma, kad atliekų sąrašas yra 2000 m. gegužės 3 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimo Nr. 2000/532/EB, pakeičiančio Sprendimą 94/3/EB, nustatantj atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB 1 straipsnio a punktą, priedas. Atitinkamai nurodyta, kad ir atliekų vertinimas atliekamas taip, kaip nurodyta Sprendime.
Papildomai Europos atliekų sąrašo reglamento 5 straipsnyje nurodyti kai kurie specifiniai nacionaliniai reikalavimai dėl atliekų identifikavimo, o būtent:
• Nurodyta, kad asfalto produktai bet kuriuo atveju laikomi pavojingosiomis atliekomis, jei juose yra daugiau nei 75 mg/kg bendros PAH sumos, nurodytos Dirvožemio kokybės reglamento A priedo 2 lentelėje;
• Nustatyti konkretūs reikalavimai atliekų mėginių paėmimui:
• xxxxxx atliekos pagal NEN-EN-ISO 3170 – Skystieji naftos produktai – rankinis mėginių ėmimas, 2004 m. vasario mėn.
• alyva iš elektros jrenginių pagal NEN-EN-IEC 60567 – Alyva užpildyta elektros jranga – Dujų mėginių ėmimas laisvųjų ir ištirpusių dujų analizei – Rekomendacijos, 2012 m. sausio mėn.
• bitumas ir dervos produktai pagal NEN 3940 – Bitumas ir dervos produktai – Mėginių ėmimas, 1982 m. kovo mėn.
• Asbestas atliekose ir perdirbtas granules pagal projektą NEN 5897, Asbesto, esančio statybos ir griovimo atliekose bei perdirbtame granule, patikrinimas ir mėginių ėmimas, 2015 m. rugpjūčio mėn., su 2016 m. rugpjūčio mėn. pataisų lapu ir pataisos lapu C2:2017,
• kitos atliekos pagal NVN 5860 – Atliekos – Atliekų mėginių ėmimas, 1999 m. lapkričio mėn.
Nyderlanduose yra parengtas nacionalinis Atliekų sąrašo vadovas24, kuriame išsamiai aprašytos naudojimosi Atliekų sąrašu taisyklės, detalizuoti atliekų vertinimo etapai, kiekvienu atveju pateikiant praktinius pavyzdžius. Vadove taip pat pateikiama praktinė informacija, kuri gali būti naudojama klasifikuojant tipinius atliekų srautus (statybinės atliekos, medienos atliekos, EEĮ atliekos ir kt.).
Papildomai, kaip pagalbinė priemonė (su nuoroda, kad ją naudojant jvertinimas yra preliminarus) yra sukurta skaičiuoklė atliekų pavojingumui jvertinti25.
Belgija (Flandrijos regionas)
Belgijos pavyzdys atskirai apžvelgiamas jvertinant tai, kad Belgijos regiono – Flandrijos institucijų parengtas Atliekų klasifikavimo xxxxxxx00 yra vienas iš dokumentų, kurių pagrindu buvo rengiamos ES Gairės. Be to, šis vadovas yra vienas iš išsamesnių nacionalinių atliekų klasifikavimo vadovų, kuriame pateikiama daug praktinių pavyzdžių.
23 xxxxx://xxxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxx-0000-00000.xxxx.
24 xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxxxxxxx/xxxxx/.
25 xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxxxxxxx/xxxxx/.
26 xxxxx://xxx.xxxx.xx/xxxxx-xx-xxxxxxxx-xxxxxxxxxxxxxxxxx.
Vadovo pradžioje pateikiamas naudojimosi ES Atliekų sąrašu proceso aprašymas su praktiniais pavyzdžiais parodant, kaip turi būti parenkamas tinkamas ES Atliekų sąrašo skyrius, poskyrius. Jei, atlikus visus veiksmus, nustatoma, kad atliekai turi būti priskirtas vienas iš veidrodinių atliekų kodų – tuomet turi būti atliekamas pavojingųjų atliekų identifikavimas, kurio išsamus aprašymas pateiktas vadovo 7 skyriuje. Šiame skyriuje atliekų identifikavimui reikalingi veiksmai (kokių medžiagų ieškoti atliekų sudėtyje, kaip interpretuoti tyrimų rezultatus) aprašomi pasitelkiant praktinius pavyzdžius, pvz., nagrinėjant lakiųjų pelenų, pelenų, statybinių atliekų, kurioje yra dervos ir kt. atliekų identifikavimo pavyzdžius. Vadovo 8 skyriuje pateikiama praktinė-pagalbinė informacija apie atliekų identifikavimą, ją skirstant pagal atliekų sąrašo skyrius, o sekančiame 9 skyriuje pateikiami praaktinai patarimai dėl atliekų identifikavimo juos skirstant pagal jvairius technologinius procesus – aprašoma (pateikiamos lentelės) kokios tipinės atliekos (ir pavojingosios, ir nepavojingosios) gali susidaryti, j ką atkreipti dėmesj priimant sprendimą dėl atliekų teisingo identifikavimo. Toks jvairiapusiškas informacijos pateikimas suteikia daugiau galimybių surasti naudingos praktinės informacijos, padedančios teisingai identifikuoti atliekas.
Vadovo priede patalpinta lentelė (yra prieinama jos excel versija), kurioje surašytos dažniausiai atliekų sudėtyje nustatomos pavojingos medžiagos, jvardintos jų pavojingos savybės (jvertinat blogiausių scenarijų atvejus). 7 priede yra pateikta sprendimo priėmimo schema, kai atliekų pavojingumą reikia jvertinti dėl infekcijos (HP9) pavojaus.
2.4.3 Kaimyninės šalys: Lenkija ir Latvija
Lenkija
Ruošiant informaciją apie pavojingųjų atliekų tvarkymą Lenkijoje, buvo remtasi Lenkijos teisės aktais bei Lenkijos institucijų viešai internete prieinama informacija.
Lenkijoje atliekant pavojingųjų atliekų identifikavimą ir klasifikavimą vadovaujamasi šiais dokumentais:
a) Įstatymu dėl atliekų
Lenkijos jstatymo dėl atliekų 4 str., nurodyta, kad atliekos klasifikuojamos priskiriant jas atitinkamai grupei, pogrupiui ir atliekų rūšiai, atsižvelgiant j:
1) jų susidarymo šaltinj;
2) atliekų pavojingąsias savybes, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1357/2014 ir Reglamente (ES) 2017/997, ir taisykles, paskelbtas pagal 3 straipsnio 5 dalj;
3) atliekų komponentus, dėl kurių, viršijus pavojingų medžiagų koncentracijos ribas, atliekos gali būti pavojingosios. Atliekų sudedamosios dalys nurodytos jstatymo dėl atliekų 4 priede.
b) ES Gairėmis.
Pažymėtina, kad Lenkija nacionalinio lygio aiškinamųjų dokumentų (vadovų), kaip turi būti klasifikuojamos ir identifikuojamos pavojingosios atliekos, nėra parengusi.
Latvija
Latvijoje su atliekų identifikavimu ir klasifikavimu susijusios Atliekų direktyvos nuostatos perkeltos j atskirą teisės aktą – Atliekų klasifikavimo ir pavojingųjų savybių nustatymo taisykles27. Į šj teisės aktą perkeltos Sprendimo dėl atliekų sąrašo nuostatos, t. y. pats ES atliekų sąrašas ir naudojimosi jo taisyklės. Pažymėtina, kad tam pačiam teisės akte pateikiamos ir nuostatos dėl šalutinių gamybos produktų ir atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų.
27 Noteikumi par atkritumu klasifikatoru un īpašībām, kuras padara atkritumus bīstamus, patvirtintos Latvijos Vyriausybės 2011 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 302.
Taisyklėse pateikiama nuoroda j Reglamentą 1357/2014, nurodant, kad atliekų pavojingosios savybės vertinamos pagal šj teisės aktą.
Latvijoje naudojamas ES Atliekų sąrašas, t. y. atliekos klasifikuojamos pagal šešiaženklius atliekų kodus, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad išnašoje prie pavojingųjų pakuočių atliekų kodo (15 01 10*) yra nurodyta, kad pavojingomis pakuotėmis nelaikomos tam tikros augalų apsaugos produktų pakuotės – jeigu po ištuštinimo ne mažiau kaip tris kartus buvo išplauta dideliu kiekiu vandens ir jų talpa nuo vieno iki penkiasdešimties litrų, t. y. jau priimant sprendimą dėl ES Atliekų sąrašo ir susijusių nuostatų perkėlimo j nacionalinę teisės bazę, nuspręsta nustatyti specifinj reguliavimą konkrečiam atliekų srautui.
ES Gairės yra išverstos j latvių kalbą, tačiau minėtose taisyklėse nuoroda j jas nepateikiama.
Latvija nacionalinio lygio aiškinamųjų dokumentų (vadovų), kaip turi būti klasifikuojamos ir identifikuojamos pavojingosios atliekos, nėra parengusi, todėl laikoma, kad jokios specifinės, išskyrus ES teisės aktuose ir ES Gairėse nurodytų pavojingųjų atliekų identifikavimo metodikos, Latvijoje pavojingųjų atliekų identifikavimui ir klasifikavimui nėra taikomos.
2.4.4 Užsienio šalių patirtis klasifikuojant tuščių pakuočių nuo pavojingų medžiagų ar mišinių atliekas
Kaip jau buvo minėta 2.3 skyriuje, Apžvalgos rengimo metu buvo nustatyta, kad susidarančių komunaliniame sraute (namų ūkiuose), ir apskritai tuščių pakuočių nuo pavojingų medžiagų klasifikavimo klausimas yra ganėtinai painus, todėl šiame skyriuje pateikiama užsienio šalių praktika, kaip yra jose klasifikuojamos tuščios pakuotės.
Lentelė 10. Užsienio šalių patirtis dėl tuščių pakuočių atliekų klasifikavimo
Šalis | Pozicija dėl tuščių pakuočių priskyrimo pavojingosioms atliekoms | Tuščių pakuočių atliekų klasifikavimas |
Airija | Komunalinis srautas. Aerozolių balionėliai priskiriami pavojingosioms atliekoms28. Aerozoliuose yra propelento dujų, kurios gali būti degios, pavyzdžiui, butano. Net ir tariamai „tuščiuose“ aerozolių balionėliuose lieka tam tikras kiekis suslėgtų degiųjų propelento dujų. Visos kitos tuščios buityje susidarančios pakuotės turi būti išmetamos j antrinių žaliavų konteinerius perdirbimui, jeigu jos yra švarios, sausos ir palaidos29. Tuščios plastikinės, stiklinės ir metalinės pakuotės turi būti praskalautos. Tuščius aerozolių balionėlius reikia atnešti j DGASA, tačiau jei nėra galimybės, išmesti su mišriomis atliekomis, nes jeigu mišrios atliekos yra deginamos, aerozolių metalas bus išrūšiuojamas iš dugno pelenų ir perdirbamas. Tuščios dažų skardinės taip pat turi būti metamos j mišrių atliekų konteinerius. Kvepalų flakonėlių negalima mesti j individualius rūšiavimo konteinerius, juos reikėtų nuvežti j atliekų priėmimo punktus. | 16 05 04* dujos slėginiuose konteineriuose (jskaitant halonus), kuriose yra pavojingųjų medžiagų Buityje susidarančios tuščios pakuotės klasifikuojamos kaip nepavojingosios atliekos (pagal medžiagas). |
28 Buityje susidarančių pavojingųjų atliekų tvarkymo didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse vadovas, Airijos aplinkos apsaugos agentūra, 2017 m.
29 „My Waste“ oficialaus Airijos atliekų tvarkymo vadovo internetinė svetainė xxxxx://xxx.xxxxxxx.xx/.
Šalis | Pozicija dėl tuščių pakuočių priskyrimo pavojingosioms atliekoms | Tuščių pakuočių atliekų klasifikavimas |
Anglija (Bristolis) | Komunalinis srautas. Į komunalinių atliekų perdirbimui skirtų atliekų konteinerius leidžiama mesti metalines skardines, plastikinius butelius, kamštelius, dangtelius, plastikines pakuotes, tuščius aerozolių balionėlius su nuimtais kamšteliais, nepriklausomai, kas juose buvo supakuota, tačiau keliamas reikalavimas, kad pakuotės būtų tuščios, praskalautos ir suspaustos, prieš išmetant j konteinerj. Stiklinė tara, prieš išmetant ją j atitinkamą konteinerj, turi būti tuščia ir praskalauta30. Šalia juodos dėžės, skirtos popieriui, žurnalams ir stiklui, sandarioje pakuotėje galima palikti automobilinę alyvą ir automobilinius akumuliatorius. Neužrištame maiše juodoje dėžėje gali būti paliekamos baterijos ir smulki EEĮ. Į DGASA iš gyventojų priimamos visos jprastos buityje susidarančios pavojingosios atliekos, tokios kaip termometrai, skysčiai, chemikalai, benzinas, vaistai, dažai, raketos (pirotechnika), asbestas (šiferis) ir kt.31 | Buityje susidarančios tuščios pakuotės klasifikuojamos kaip nepavojingosios atliekos (pagal medžiagas). |
JK (Anglija, Škotija, Velsas ir šiaurės Airija) | Aerozolių balionėliai surenkami konteineriais kartu su kitomis antrinėmis žaliavomis, nes apie 60 % aerozolių balionėlių yra pagaminti iš alavuoto plieno, o apie 40 % – iš aliuminio. Abu šie metalai yra perdirbami. Aerozolių balionėliuose taip pat yra nedidelių plastikinių ir guminių komponentų, jskaitant dangtelj, vožtuvą ir panardinimo vamzdelj, kurie atskiriami perdirbimo procese. Visos buityje susidarančios tuščios pakuotės, jskaitant šampūno, skysto muilo, skalbiklių, valiklių, baliklių buteliukus, plaukų lako, dezodorantų aerozolių, oro gaiviklių balionėlius, baldų, kitų paviršių valymo ir poliravimo priemonių buteliukai ar aerozoliai, kvepalų flakonėliai, yra surenkamos konteineriais kartu su kitomis antrinėmis žaliavomis. Pakuotės turi būti tuščios ir išskalautos32. Tuščias arba sausas metalines dažų skardines perdirbimui priima dauguma perdirbimo centrų. | Buityje susidarančios tuščios pakuotės klasifikuojamos kaip nepavojingosios atliekos (pagal medžiagas). |
Vokietija | Dažų pakuotės priskiriamos buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms, kaip ir pakuotės su jvairių cheminių medžiagų likučiais, jskaitant netuščius aerozolinius balionėlius, jos turi būti pristatomos j DGASA arba atliekų priėmimo punktus. Dažų ir kitų cheminių medžiagų likučius prašoma pristatyti originaliose pakuotėse. Tačiau jeigu dažų kibirai, dažų skardinės yra sausos, t. y. dažų likučiai visiškai išdžiūvę / sukietėję, taip pat tušti aerozoliniai balionėliai, jie gali būti šalinami j geltoną pakuočių konteinerj, jeigu ant pakuotės nenumatyta kitaip33. Į stiklo konteinerius leidžiama mesti stiklines pakuotes be dangtelių, jskaitant stiklinius kvepalų flakonėlius bei buteliukus nuo vaistų34. Į geltonus lengvųjų pakuočių konteinerius gali būti metama tik panaudota ir visiškai ištuštinta pakuotė, kuri nėra pagaminta iš popieriaus, kartono ar stiklo, t. | Buityje susidarančios tuščios pakuotės klasifikuojamos kaip nepavojingosios atliekos (pagal medžiagas). Jeigu pakuotės yra nuo pavojingų medžiagų, jos priskiriamos buityje susidarančioms pavojingosioms |
30 Bristol Waste Company rūšiavimo instrukcija ir vadovas, prieinami xxxxx://xxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx.xx/xxxxxxxxx/xxx-xx-xxxxxx/.
31 Bristolio savivaldybės informacija, xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx.xx/xxxx-xxxxxxxxx/xxxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxx.
32 JK atliekų ir išteklių veiksmų programos internetinė svetainė xxxxx://xxx.xxxxxxxxxx.xxx/.
xxxxxxxxx.xx/Xxx%X0%X0xxxx_xXxxxxxxxxx/Xxxxxxx%X0%XXxx/XxxxxXxxxxxxxxxXxxxxxXxxxxxx%X0%XXxx.xx ml.
34 xxxxx://xxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxx/xxxxxxx-xxxxx-xx-xxxxxxx#xxxxxxxxxx-xxxx.
Šalis | Pozicija dėl tuščių pakuočių priskyrimo pavojingosioms atliekoms | Tuščių pakuočių atliekų klasifikavimas |
y. plastikinės ir metalinės pakuotės. Pakuotės komponentai (pvz., dangteliai) turi būti atskirti vienas nuo kito. Skalavimas nebūtinas35. Į šj konteinerj galima mesti tuščius aerozolių balionėlius, vaistų plokšteles (blisterius), visas kosmetikos pakuotes, skalbimo skysčių butelius ir kt. | atliekoms ar pavojingosioms pakuotėms. | |
Austrija | Tuščios pakuotės yra laikomos pavojingosiomis atliekomis, jeigu jose buvo supakuotos sprogiosios, pavojingos sveikatai ar ūmaus toksiškumo medžiagos, ir pažymėtas pavojaus piktogramomis
GHS01 GHS08 GHS06 „sprogstanti bomba“ „pavojai sveikatai“ „kaukolė ir sukryžiuoti kaulai“ Visos kitos tuščios pakuotės, jskaitant vaistų buteliukus (visiškai tuščius), kosmetikos, skalbimo ir valymo priemonių butelius, yra laikomos nepavojingomis, išskyrus tas, kurios pažymėtos aukščiau nurodytomis piktogramomis36. | Tuščios pakuotės, kuriose buvo supakuotos sprogiosios, pavojingos sveikatai ar ūmaus toksiškumo medžiagos, ir pakuotės, kuriose nėra iki galo ištuštintos sveikatai pavojingos, ėsdinančios, dirginančios, labai degios, degios arba su užrašu „negalima išmesti kartu su buitinėmis atliekomis“, priskiriamos kodui 15 01 10* - pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos37. |
Danija | Nėra specialių taisyklių, reglamentuojančių pakuočių, kuriose buvo pavojingų medžiagų ir mišinių, klasifikavimą, išskyrus pakuotes, kuriose buvo pesticidų, visada turėtų būti traktuojamos kaip pavojingosios atliekos, jei pažymėtos GHS06 („Kaukolė“). Danijos aplinkos apsaugos agentūra rekomenduoja tuščias pakuotes, pažymėtas GHS06, visada priskirti pavojingosioms atliekoms – net jei jos yra „ištuštintos“. Toks pat vertinimas taikomas ir ištuštintoms pakuotėms, pažymėtoms GHS08 („Pavojai sveikatai“), nes jose galėjo būti pavojingų medžiagų, kurių koncentracijos ribos yra tokios pat mažos (0,1%)38 39.
Pakuotėms, pažymėtoms piktograma GHS07 („Šauktukas“), bendrosios sudedamųjų pavojingųjų dalių ribinės koncentracijos ribos yra 10 % ir daugiau, todėl yra mažai pavojaus, kad ištuštinta pakuotė išsaugos pavojingas savybes. Tai reiškia, kad, pvz., ištuštintos, išskalautos nuo daugelio indų ploviklių ir ploviklių pakuotės, kurios pažymėtos GHS07, iš esmės gali būti laikomos nepavojingomis. | Tuščios pakuotės, kuriose buvo supakuotos pavojingos medžiagos, išskyrus pažymėtas piktograma GHS07 („Šauktukas“) arba Šv. Andriejaus kryžiumi, priskiriamos kodui 15 01 10* - pakuotės, kuriose yra pavojingų cheminių medžiagų likučių arba kurios yra jomis užterštos. |
35 xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx-xxxxx.xx/xxxxxxxxxxxxx-xxxxxxx/xxxxx/.
36 Atliekų rūšiavimo ABC, Austrijos Federalinė tvarumo ir turizmo ministerija, 2019 m., xxxxx://xxx.xxx.xx.xx/xxxxxx/xxxxx_xxxxxx/xxxxxx/Xxxxxxxxxxxxxxxxxxx/xxxxxxxx/xxx.xxxx.
37 Austrijos konsoliduotas federalinis įstatymas: dėl atliekų katalogo, 2020 m. versija, xxxxx://xxx.xxx.xxx.xx.xx/XxxxxxxxXxxxxxx.xxx?XxxxxxxxXxxxxxxxxxxx&Xxxxxxxxxxxxxxx00000000.
38 Pavojingųjų atliekų klasifikavimo gairės. Danijos aplinkos apsaugos agentūra, 2017 m., xxxxx://xxx.xx/xxxxx/00000/xxxxxxxxxx-x-xxxxxxxxxxxxxx-xx-xxxxxxx-xxxxxx_xxxxx-0000.xxx.
39 Danijos aplinkos ministerijos patvirtintos Buitinių atliekų rūšiavimo kriterijų gairės, 2020 m., xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxx/xxxxxxxx/0000/0000.
Šalis | Pozicija dėl tuščių pakuočių priskyrimo pavojingosioms atliekoms | Tuščių pakuočių atliekų klasifikavimas |
Visų kitų pakuočių pavojingumą lemia jose likusių medžiagų (likučių) kiekis40. Buityje susidarančios indų plovimo ir švelnesnių valymo priemonių, ploviklių ir skalavimo priemonių pakuotės priskiriamos nepavojingosioms atliekoms. Nepavojingos atliekoms priskiriamos tik tos tuščios ir išskalautos pakuotės, kurios paženklintos piktograma GHS07 („Šauktukas“) arba Šv. Andriejaus kryžiaus simboliu:
Jeigu „Šauktuku“ arba Šv. Andriejaus kryžiumi paženklintoje pakuotėje yra likučių, atliekos laikomos ir turi būti tvarkomos kaip pavojingosios atliekos. Kai kuriose Danijos savivaldybėse yra nustatyta, kad su visomis kitomis pavojingumo piktogramomis ar simboliais paženklintos pakuotės, net ir tuščios, turi būti tvarkomos kaip pavojingosios atliekos41. Taigi visų rūšių aerozolių balionėliai, dažų, tirpiklių, chemikalų pakuotės priskiriamos buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms. Tačiau Danijos aplinkos ministerijos patvirtintos Buitinių atliekų rūšiavimo kriterijų gairės numato, kad prie pavojingųjų atliekų turi būti priskiriamos tik tuščios pakuotės, pažymėtos viena iš pavojaus piktogramų GHS06 („Kaukolė“) arba GHS08 („Pavojai sveikatai“), o kitomis pavojaus piktogramomis pažymėtas tuščias pakuotes „būtų tikslingiau priskirti pavojingosioms atliekoms“. | ||
Kanada (Toronto provincija) | Buityje susidarančios tuščios buitinės chemijos ir kosmetikos, jskaitant rankų dezinfekcinių skysčių, pakuotės yra atskirai surenkamos konteineriais, kartu su kitomis antrinėmis žaliavomis. Į šiuos konteinerius taip pat galima mesti42: • Valymo, skalbimo priemonių, muilo, šampūno buteliukus (uždėti dangteliai/ purkštuvai/pompos) • Aerozolių balionėlius (tušti; uždengti dangteliais) • Dažų metalinės skardines (tuščios; nuimti dangteliai) | Buityje susidarančios tuščios pakuotės klasifikuojamos kaip nepavojingosios atliekos (pagal medžiagas). |
Švedija | Buityje susidarančios tuščios ir sausos pakuotės klasifikuojamos kaip nepavojingosios atliekos, išskyrus tuščias pakuotes, pažymėtas pavojaus piktogramomis: GHS04 („Dujų balionas“), GHS09 („Aplinka“) ir GHS06 („Kaukolė“): O taip pat pakuotės, turinčios pavojingų medžiagų likučių yra priskiriamos buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms43. Kaip buityje susidarančios pavojingosios atliekos turi būti tvarkomos ir pakuotės su dažų likučiais, net išdžiūvusiais, ši nuostata taip pat taikoma ir pakuotėms su vandens pagrindu dažų išdžiūvusiais likučiais. Tuščios (išvalytos, išgramdytos) dažų metalinės pakuotės (skardinės) išmetamos | - |
40 Pavojingųjų atliekų klasifikavimo gairės. Danijos aplinkos apsaugos agentūra, 2017 m., xxxxx://xxx.xx/xxxxx/00000/xxxxxxxxxx-x-xxxxxxxxxxxxxx-xx-xxxxxxx-xxxxxx_xxxxx-0000.xxx.
41 AffaldPlus – 6 Danijos savivaldybių atliekų tvarkymo įmonės nustatyti reikalavimai atliekų rūšiavimui, 2021 m. xxxxx://xxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxx.
42 Toronto atliekų rūšiavimo vadovas (elektroninis įrankis), xxxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xxxxxxxx-xxxxxxxx/xxxxxxxxx- organics-garbage/waste-wizard/.
43 Švedijos atliekų internetinė svetainė, xxxxx://xxx.xxxxx.xx/xxxxxxx-%X0%X0xxxxxxx/xxxxxxxxxxxxxx/.
Šalis | Pozicija dėl tuščių pakuočių priskyrimo pavojingosioms atliekoms | Tuščių pakuočių atliekų klasifikavimas |
kartu su kitomis nepavojingomis metalinėmis pakuotėmis. Tik kai kurios savivaldybės leidžia su metalinėmis pakuotėmis išmesti ir tuščius aerozolių balionėlius44, dalyje savivaldybių tušti aerozolių balionėliai laikomi pavojingais. Aerozolių balionėlis laikomas tuščiu, kai nuspaudus purškimo mygtuką iš jo niekas nesklinda. | ||
Suomija | Ne visos tuščios pakuotės, pažymėtos jspėjamaisiais ženklais (piktogramomis), yra pavojingosios atliekos. Visiškai sausos ir tuščios buityje naudojamų pavojingų medžiagų pakuotės laikomos nepavojingomis ir turi būti rūšiuojamos pagal medžiagą (plastikinės, stiklinės, metalinės, popierinės), jskaitant ir tuščius aerozolių balionėlius, kuriuos galima išmesti j konteinerj, skirtą metalinėms pakuotėms surinkti. Išimtis yra tuščios alyvos pakuotės, jos yra laikomos buityje susidarančiomis pavojingosiomis atliekomis, kurių negalima plauti namų sąlygomis45. Tuščias arba visiškai išdžiūvusias klijų ir dažų pakuotes galima išmesti j buitinių atliekų konteinerj, o metalines dažų skardines – j konteinerj, skirtą metalinėms pakuotėms surinkti. | - |
Nyderlandai | Buities cheminių priemonių pakuotės yra laikomos tuščiomis, jei pilant ar purtant pakuotę iš jos neišbėga jokių medžiagų. Tokiu atveju šias pakuotes galima mesti j plastiko pakuočių konteinerj. Jei tikrinant tokią pakuotę joje yra likę prieš tai buvusių pavojingų medžiagų likučių, jas reikia mesti j bendrą atliekų konteinerj. Tokios pakuotės neturi būti priduodamos atskirai (su buityje susidarančiomis pavojingosiomis atliekomis), nebent yra priskiriamos buityje susidarančių pavojingųjų atliekų kategorijai46. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos (baterijos, jkraunamos baterijos, pesticidai ir insekticidai, benzinas, lemputės, vamzdžių valikliai, dažai ir skiedikliai, ir kt.) turi būti laikomos atskirai nuo kitų atliekų, ir priduodamos j specialias surinkimo aikšteles, o tokių atliekų pakuotės (jei yra tuščios tikrinant purtymo ir išpylimo būdu) gali būti išmetamos j bendrą atliekų konteinerj. Jei vartotojui nėra aišku, ar atliekos pavojingos, ir ar pakuotė tikrai tuščia, yra rekomenduojama savarankiškai tokias pakuotes nuvežti j surinkimo aikšteles47. Šampūnai, skalbikliai, muilas ir kiti buities ir higienos produktai ir jų pakuotės nėra laikomos pavojingosiomis atliekomis, todėl tuščias tokių produktų plastiko pakuotes galima mesti j plastiko rūšiavimo konteinerj48. | Buityje susidarančios tuščios pakuotės klasifikuojamos kaip nepavojingosios atliekos (pagal medžiagas). Jei pakuotėse yra likučių, kurių atliekos priskiriamos buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms, jos klasifikuojamos ir tvarkomos kaip buityje susidarančios pavojingosios atliekos. |
Atsižvelgiant j užsienio šalių praktiką bei pakuočių atliekų tvarkymo situaciją Lietuvoje, apvalaus stalo diskusijai dėl pakuočių atliekų klasifikavimo buvo pateikti šie preliminarūs siūlymai, kas galėtų būti jtraukta j rengiamą Metodiką:
1. Dėl pakuočių, kurios susidaro ne komunaliniame sraute, klasifikavimo:
a. Jei pakuočių atliekos yra su turiniu (likučiais), jos klasifikuojamos pagal turinio medžiagą;
b. Visada pavojingosioms atliekoms turėtų būti priskiriamos tuščios pakuotės, paženklintos šiomis pavojaus piktogramomis:
44 Atliekų rūšiavimas ir surinkimas Goinge rajone, xxxxx://xxx.xxxxx.xx/xx-xxxxxxx/xxxxxxx/0000/00/Xxxxxxx- Avfall_sophamtning_v14_2016_Tryck.pdf.
45 Suomijos buityje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiavimo informacinė svetainė, xxxxx://xxxxxxxxxxxxxxx.xx/.
46 Tuščios cheminių atliekų plastiko pakuotės, xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxx/xxxx-xxxxxxx- verpakking-van-chemicali%C3%ABn/.
47 Hagos miesto savivaldybė. Smulkios cheminės atliekos, xxxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xx/xx-xx-xxxx/xxxxxx-xx- milieu/afval-scheiden-en-hergebruik/klein-chemisch-afval-kca.htm.
48 Hagos miesto savivaldybė. Atliekų rūšiavimas ir perdirbimas, xxxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xx/xx-xxx-xxxx/xxxxxx-xxx- environment/separating-waste-and-recycling/separating-waste-plastic-tin-and-drink-cartons.htm.
c. Augalų apsaugos priemonių tuščios ir išskalautos pakuotės, taikant trigubo skalavimo, slėginio plovimo suspausto vandens srove ar integruoto skalavimo metodą – gali būti klasifikuojamos kaip nepavojingosios atliekos, jeigu vadovaujantis ES Gairėmis ir laboratoriniais tyrimais jrodoma, kad pakuotės nepasižymi pavojingomis savybėmis;
d. Visos kitos ne komunaliniame sraute susidarančios tuščių pakuočių atliekos klasifikuojamos, vadovaujantis ES Gairėmis;
e. Reglamentuojama „praktiškai tuščių“ arba „tuščių“ pakuočių sąvoka.
2. Dėl pakuočių, kurios susidaro komunaliniame sraute, klasifikavimo:
a. Jei pakuotėje yra medžiagų, pažymėtų bent viena pavojingumo piktograma, likučių – tokios atliekos priskiriamos buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms ir turi būti surenkamos atskirai (apvažiavimo būdu, DGASA). Atliekos klasifikuojamos pagal turinj;
b. Tuščios pakuotės nuo automobilinės alyvos, dažų, lakų, klijų ir kitų dangų ar medžiagų (kurios susidaro remonto darbų metu) – priskiriamos ir tvarkomos kaip buityje susidarančios pavojingosios atliekos, t. y. turi būti surenkamos atskirai (apvažiavimo būdu, DGASA). Paminėtos pakuočių atliekos turėtų būti klasifikuojamos kaip pavojingosios pakuotės 15 01 10*;
c. Visos kitos namų ūkiuose susidarančios tuščios pakuočių atliekos, jskaitant aerozolių balionėlius, turėtų būti tvarkomos per pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemą ir klasifikuojamos pagal pakuočių medžiagą kaip nepavojingosios pakuočių atliekos;
d. Reglamentuojama „praktiškai tuščių“ arba „tuščių“ pakuočių sąvoka ir siūloma rekomendacija skalauti j rūšiuojamojo surinkimo konteinerius išmetamas pakuotes.
Apvalaus stalo diskusijos dėl pakuočių atliekų klasifikavimo metu, buvo išsakyti šie apibendrinti pastebėjimai:
• Esminių prieštaravimų dėl pateiktų pakuočių klasifikavimo siūlymų nebuvo;
• Metodikoje turėtų būti pateiktas praktinis pavyzdys dėl pakuočių klasifikavimo pagal ES Gaires;
• Turėtų būti parengtas atskiras skyrius ar dalis Metodikoje dėl AAP pakuočių klasifikavimo (su skalavimu ir be), pateikiant reikalavimus ką ir kokiu periodiškumu reikėtų tirti, kaip turi būti tvarkomas skalavimo vanduo ir pan.;
• Išbraukti siūlymą, kad tušti slėginiai dujų balionai, pažymėti piktograma „dujų balionas“ visais atvejais būtų priskirti pavojingosioms atliekoms;
• Išbraukti siūlymą, kad sprogiųjų medžiagų tuščios pakuotės, pažymėtos piktograma
„sprogstanti bomba“ visais atvejais būtų priskirti pavojingosioms atliekoms;
• Reglamentuoti sąvoką ne „praktiškai tuščia“, o „tuščia“ pakuotė;
• Patikslinti, kad komercinio srauto pakuotėms taikomi tie patys principai, kaip ir komunaliniame atliekų sraute (buityje) susidarančioms pakuotėms;
• Pateikti aiškias rekomendacijas, kokias pakuotes, nuo kokių medžiagų rekomenduojama skalauti, reikalingi pavyzdžiai.
2.4.5 Kitose valstybėse taikomi pavojingųjų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo būdai – apibendrinimas
Kaip nurodyta aukščiau, Europos Sąjungoje taikomas suderintas atliekų klasifikavimas ir pagrindiniai ES lygmeniu pavojingųjų atliekų identifikavimą ir klasifikavimą reglamentuojantys teisės aktai yra šie:
• Atliekų direktyva, kurios 7 straipsnyje nustatyti Europos atliekų sąrašo pagrindai, kurie turėjo būti perkelti valstybių narių j nacionalinius teisės aktus;
• Europos atliekų sąrašas;
• Savybės, dėl kurių atliekos turi būti priskiriamos pavojingosioms, išvardintos Atliekų direktyvos III priede (šis priedas pakeistas 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos Reglamentu Nr. 1357/2014);
• Siekiant pateikti technines gaires dėl tam tikrų Atliekų direktyvos ir Europos atliekų sąrašo aspektų, Europos Komisija paskelbė ES Gaires, kuriose pateikiami paaiškinimai ir gairės nacionalinėms valdžios institucijoms, jskaitant vietos valdžios institucijas, ir jmonėms, kaip teisingai aiškinti ir taikyti tam tikrus ES teisės aktus dėl atliekų klasifikavimo, t. y. nustatyti pavojingąsias savybes, vertinti, ar atliekoms būdingos pavojingosios savybės, ir galiausiai klasifikuoti atliekas kaip pavojingąsias ar nepavojingąsias.
Kadangi visos valstybės narės privalo perkelti Atliekų direktyvos ir Sprendimo dėl atliekų sąrašo nuostatas j nacionalinę teisę, o Reglamento ES Nr. 1357/2014 nuostatas taikyti tiesiogiai, nagrinėtose užsienio šalyse teisinis reglamentavimas, tiesiogiai susijęs su pavojingųjų atliekų identifikavimu ir klasifikavimu iš esmės yra vienodas. Skirtumai pastebimi, kalbant apie papildomas priemones, susijusias su pavojingųjų atliekų identifikavimu, pvz., Vokietijoje nustatytą pareigą tam tikrais atvejais suderinti, ar teisingai identifikuotos atliekos su kompetentinga institucija.
Kalbant apie naudojamas pavojingųjų atliekų identifikavimo metodikas, reikėtų pažymėti, kad jvertinat atliekų pavojingumo proceso nustatymo sudėtingumą, kai kuriose šalyse papildomai prie esamų ES Gairių parengtos nacionalinės atliekų klasifikavimo gairės, kuriose pateikiama papildoma metodinė pagalba, paaiškinimai bei praktiniai pavyzdžiai dėl pavojingųjų atliekų identifikavimo.
2.5 Užsienio šalių geroji praktika, sprendžiant pavojingųjų atliekų tvarkymo klausimus
2.5.1 Leidimai pavojingųjų atliekų tvarkymui
2.5.1.1 Šiaurės Europos šalys: Švedija, Danija, Norvegija
Švedija
Pavojingųjų atliekų tvarkymo veikloms, priklausomai nuo jos pobūdžio reikalingi leidimai arba pranešimai. Aplinkai pavojinga veikla skirstoma j kelių tipų jrenginius:
- A jrenginiai, kurie dažniausiai daro didelj poveikj aplinkai, pavyzdžiui, popieriaus pramonė, didelės energijos gamyklos ir naftos perdirbimo gamyklos. A objektai yra licencijuoti Žemės ir aplinkosaugos teismo.
- B jrenginiai yra, pavyzdžiui, nuotekų valymo jrenginiai, karjerai, vėjo jėgainės, didesnės mechaninės dirbtuvės, žemės ūkis su gyvulininkyste ir daugelis pramonės jmonių. Juos patvirtina apskrities administracinės valdybos aplinkosaugos vertinimo taryba.
- C jrenginiai – tai veikla, kuri paprastai turi palyginti nedidelj poveikj aplinkai. C objektų pavyzdžiai yra žemės ūkis be gyvūnų, degalinės ir ligoninės. Apie C objektus reikia pranešti savivaldybei.
Vadovaujantis Aplinkos apsaugos kodeksu49 (1998:808) Atliekų apdorojimo veikla, kuriai reikalingas leidimas arba pranešimas, gali būti leidžiama tik tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, kad planuojamas apdorojimas atitinka atliekų tvarkymo veiklai keliamus reikalavimus.
Apskrities administracinė valdyba iš esmės sprendžia klausimus, susijusius su atliekų vežimu ir išpylimu, ir nagrinėja prašymus dėl atliekų operacijų, kurioms reikalingas leidimas. Taip pat kartu su savivaldybėmis yra atsakingi už atliekų tvarkymo priežiūrą.
Įmonės, kurios vykdo aplinkai pavojingą veiklą, privalo mokėti mokestj už bandymus ir priežiūrą pagal Aplinkos apsaugos kodeksą. Mokestis turi būti mokamas kasmet ir padengia valstybės išlaidas už jmonių dokumentų peržiūrą ir pačių jmonių priežiūrą. Mokestis už ekspertizę ir priežiūrą mokamas kasmet praėjus metams po leidimo išdavimo. Tyrimo ir priežiūros mokestis turi būti sumokėtas apskrities administracinei valdybai priėmus sprendimą dėl leidimo.
Jeigu už veiklos priežiūrą atsakinga savivaldybė, dalj rinkliavos reikia sumokėti savivaldybei. Taip pat mokamas apygardos administracinei valdybai mokestis, kuris padengia jų patirtas peržiūros, su priežiūra susijusių nurodymų ir jrašų saugojimo išlaidas.
Vadovaujantis Švedijos aplinkos ministro Xxxxxxxxxxxxx vertinimo potvarkio (SFS 2013:251)50 29 sk., reikalingi leidimai arba pranešimai, kai vykdomos šios pavojingųjų atliekų tvarkymo veiklos:
Deginimas
5 skirsnis. Bendram deginimui taikomas A leidimo reikalavimas ir veiklos kodas 90.180-i - gamykla, kurioje deginamos pavojingosios atliekos, jeigu deginama daugiau kaip 10 tonų atliekų per dieną arba daugiau kaip 2500 tonų per kalendorinius metus.
6 skirsnis. Leidimas A reikalingas ir veiklos kodas 90.181-i taikomi atliekų deginimo jrenginiams, kuriuose deginamos pavojingosios atliekos, jei pajėgumas yra daugiau kaip 10 tonų per dieną arba daugiau kaip 2500 tonų per kalendorinius metus.
7 skirsnis. Leidimas B reikalingas ir veiklos kodas 90.190 taikomi bendro atliekų deginimo jrenginiams, kuriuose deginamos pavojingosios atliekos, jei pajėgumas ne daugiau kaip 10 tonų atliekų per dieną, bet ne daugiau kaip 2500 tonų per kalendorinius metus.
8 skirsnis. Leidimo reikalavimas B ir veiklos kodas 90.191 taikomi atliekų deginimo jrenginiams, kuriuose deginamos pavojingosios atliekos, jei pajėgumas yra ne didesnis kaip 10 tonų per dieną arba ne daugiau kaip 2500 tonų per kalendorinius metus.
Šalinimas
23 skirsnis. Leidimo reikalavimas A ir veiklos kodas 90.320-i taikomas pavojingųjų atliekų šalinimui j sąvartyną, jeigu j sąvartyną šalinama daugiau kaip 10 000 tonų pavojingųjų atliekų per kalendorinius metus.
24 skirsnis. Leidimo B reikalavimas ir verslo kodas 90.330 pavojingųjų atliekų šalinimui, kai
1. perduotas pavojingųjų atliekų kiekis yra didesnis kaip 2500 tonų, bet ne didesnis kaip 10 000 tonų per kalendorinius metus, arba, arba
2. j sąvartyną patenka daugiau kaip 25 000 tonų pavojingųjų atliekų.
25 skirsnis. Prievolė gauti leidimą B ir veiklos kodas 90.340 taikomas pavojingųjų atliekų šalinimui, jei sąvartynui netaikomi leidimo reikalavimai pagal 23 ar 24 skirsnius.
Savo atliekų perdirbimas arba šalinimas
27 skirsnis. Reikalavimas gauti leidimą B ir verslo kodą 90.381
49 xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxx-xxxxx/xxxxxxxx/xxxxxx-xxxxxxxxxxxxxxxxxxx/xxxxxxxxx-0000000_xxx-0000- 808.
50 xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxx-xxxxx/xxxxxxxx/xxxxxx-xxxxxxxxxxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx- 2013251_sfs-2013-251.
1. perdirbti savo veikloje susidariusias pavojingąsias atliekas, jei atliekų kiekis yra didesnis kaip 500 tonų, bet ne didesnis kaip 2 500 tonų per kalendorinius metus, arba
2. sutvarkyti pavojingąsias atliekas, susidariusias savo versle, jei atliekų kiekis – ne daugiau kaip 2500 tonų per kalendorinius metus.
Leidimo reikalavimas netaikomas, jei apie tvarkymą reikia pranešti pagal 38 str.
28 skirsnis. Įsipareigojimas gauti leidimą B ir jmonės kodas 90.383 taikomas savo veikloje susidariusių pavojingųjų atliekų tvarkymui, jei atliekų kiekis yra daugiau nei 2500 tonų per kalendorinius metus. Leidimo reikalavimas netaikomas, jei tvarkymui reikalingas leidimas pagal 67 str.
29 skirsnis. Pareiga pranešti C ir verslo kodas 90.391 taikomas perdirbimui savo veikloje susidariusių pavojingųjų atliekų, jei:
Kasyba
1. atliekų kiekis ne didesnis kaip 500 tonų per kalendorinius metus ir
2. apdorojimas lemia medžiagų perdirbimą.
36 skirsnis. B leidimo reikalavimas ir verslo kodas 90.361 taikomas pavojingosioms atliekoms, susidedančioms iš iškastų grunto, jei atliekų kiekis yra didžiausias 2500 tonų per kalendorinius metus.
Reikalavimas dėl leidimo netaikomas, jei apdorojimui reikalingas leidimas arba pranešimo reikalavimas pagal 25 arba 37 skirsnj.
37 skirsnis. Pareiga pranešti C ir verslo kodas 90.370 taikomas iškasto užteršto grunto iš tos vietos, kur atliekamas apdorojimas, tvarkymui, jeigu apdorojimas trunka ne ilgiau kaip dvylika mėnesių ir jam netaikomas reikalavimas gauti leidimą pagal 21, 22, 23, 24 ar 25 sk.
Infekcinių atliekų perdirbimas
38 skirsnis. Pareiga pranešti C ir verslo kodas 90.382 taikomi infekcinių atliekų perdirbimui ligoninėje.
Nusausinimas
39 skirsnis. Pareiga pranešti C ir veiklos kodas 90.375 taikomas nepavojingų ar pavojingųjų atliekų nusausinimui, jei apdorojamas atliekų kiekis ne didesnis kaip 2000 tonų per kalendorinius metus.
Elektros atliekos
44 skirsnis. Konkrečiam atvejui taikoma C prievolė pranešti ir verslo kodas 90.90 elektros ir elektroninės jrangos atliekų rūšiavimui, ardymui ar kitokiam apdorojimui prieš tolesnj apdorojimą.
Prievolė pranešti netaikoma komponentų ar jrangos apdorojimui, kurių sudėtyje yra izoliacinės alyvos.
Naudotos transporto priemonės
45 skirsnis. Taikomas reikalavimas gauti leidimą B ir verslo kodas 90.119, ardyti ar kitaip profesionaliai perdirbti tokias eksploatuoti netinkamas motorines transporto priemones, kurioms netaikomas potvarkis dėl automobilių laužo (2007:186). Leidimo reikalavimas netaikomas, jei apie perdirbimą reikia pranešti pagal SFS 2016:1188.
46 skirsnis. Pareiga pranešti C ir verslo kodas 90.120 taikomas ištuštinant, išardant ar kitaip profesionaliai perdirbant eksploatuoti netinkamus automobilius, kuriems taikomas potvarkis dėl automobilių perdavimo j metalo laužą (2007:186), arba kitos eksploatuoti netinkamos motorinės transporto priemonės, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3500 kilogramų, jei transporto priemonės tvarkomos pagal Automobilių laužo reglamentą.
Paruošimas pakartotiniam naudojimui
47 skirsnis. Pareiga pranešti C ir verslo kodas 90.29 taikomas paruošti atliekas pakartotiniam naudojimui.
Atliekų laikymas
50 skirsnis. Leidimo reikalavimas B ir veiklos kodas 90.50 taikomi pavojingųjų atliekų laikymui, jas surenkant, jei atliekų kiekis bet kuriuo metu yra:
1. daugiau kaip 5 tonos ir susideda iš naftos;
2. daugiau kaip 30 tonų ir susideda iš švino baterijų;
3. daugiau nei 50 tonų ir susideda iš elektros ar elektroninių atliekų;
4. daugiau kaip 30 tonų ir sudarytas iš impregnuotos medienos;
5. daugiau nei 50 tonų ir susideda iš variklinių transporto priemonių; arba
6. daugiau nei 1 tona kitais atvejais.
51 skirsnis. Pareiga pranešti C ir verslo kodas 90.60 taikomi pavojingųjų atliekų saugojimui, jas surenkant, jei atliekų kiekis bet kuriuo metu yra:
1. daugiau kaip 200 kilogramų, bet ne daugiau kaip 5 tonos naftos atliekų;
2. daugiau kaip 1500 kilogramų, bet ne daugiau kaip 30 tonų švino rūgšties baterijų;
3. daugiau nei 1 tona, bet ne daugiau kaip 50 tonų elektrinių arba elektroninių atliekų;
4. daugiau kaip 200 kilogramų, bet ne daugiau kaip 30 tonų impregnuotos medienos;
5. ne daugiau kaip 50 tonų motorinių transporto priemonių, arba
6. daugiau nei 200 kilogramų, bet ne daugiau kaip 1 tona kitais atvejais.
Požeminis atliekų laikymas
52 skirsnis. Reikalavimas išduoti leidimą A ir veiklos kodas 90.454-i taikomi požeminei saugyklai, kurioje laikoma daugiau nei 50 tonų pavojingųjų atliekų.
53 skirsnis. Leidimo reikalavimas A ir verslo kodas 90.455 taikomi nuolatiniam saugojimui gyvsidabrio atliekas su ne mažiau kaip 0,1 % gyvsidabrio masės giluminėse uolienų saugyklose.
Leidimo reikalavimas netaikomas, jei saugyklai reikalingas leidimas pagal 52 skirsnj.
54 skirsnis. Reikalavimas gauti leidimą A ir veiklos kodas 90.457 taikomi požeminei saugyklai, kurioje laikoma ne daugiau kaip 50 tonų pavojingųjų atliekų.
Sandėliavimas laukiant perdirbimo arba pašalinimo
56 skirsnis. Prievolė gauti leidimą B ir veiklos kodas 90.408-i taikoma pavojingųjų atliekų saugojimui iki tokio apdorojimo, kuriam reikalingas leidimas pagal 5, 6, 7, 8 arba 67 skirsnius, jeigu atliekų kiekis vienu metu yra didesnis nei 50 tonų.
Laivų perdirbimas
57 skirsnis. Reikalavimas išduoti leidimą A ir verslo kodas 90.451 tokiu būdu profesionaliai šalinant laivus pagal 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB.
Kita veikla, susijusi su perdirbimu ar šalinimu
67 skirsnis. Leidimo reikalavimas A ir veiklos kodas 90.435-i taikomas pavojingųjų atliekų perdirbimui arba sutvarkymui, jeigu pajėgumas daugiau nei 10 tonų per dieną arba daugiau kaip 2500 tonų per kalendorinius metus, o verslas yra susijęs su
1. biologiniu apdorojimu,
2. fiziniu ir cheminiu apdorojimu,
3. tirpiklių medžiagų perdirbimu,
4. neorganinių medžiagų, išskyrus metalus ir metalų junginius, perdirbimu;
5. rūgščių arba bazių regeneravimu,
6. taršai mažinti naudojamų komponentų perdirbimu;
7. katalizatorių perdirbimu,
8. naftos perdirbimu ar kitokiu apdorojimu, siekiant pakartotinai panaudoti naftą;
9. pylimu,
10. maišymu prieš apdorojimą bendro ar atliekų deginimo jmonėje arba prieš apdorojant atliekas pagal bet kurią kitą šios dalies pastraipą, arba
11. perpakavimu prieš apdorojimą bendro deginimo arba atliekų deginimo jmonėje arba prieš apdorojant atliekas pagal bet kurj kitą šios dalies punktą.
71 skirsnis. Reikalavimas išduoti leidimą A ir veiklos kodas 90 440 taikomas pavojingųjų atliekų apdorojimui, jei jų metinis kiekis yra didesnis kaip 2 500 tonų.
Leidimo reikalavimas netaikomas, jei tvarkymui reikalingas leidimas pagal bet kurią kitą šio skyriaus nuostatą.
72 skirsnis. Pareiga gauti leidimą B ir verslo kodas 90 450 taikomas profesionaliam pavojingųjų atliekų apdorojimui, jei metinis pajėgumas yra ne didesnis kaip 2 500 tonų.
Leidimo reikalavimas netaikomas, jei tvarkymui reikalingas leidimas pagal bet kurią kitą šio skyriaus nuostatą.
Leidimą turinti jmonė turi turėti civilinės atsakomybės draudimą.
Visiems, kurie vykdo aplinkai pavojingą veiklą, taikomi savikontrolės reikalavimai. Įmonės kontrolės tikslas, kad vykdoma veikla nekeltų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.
Yra specialios savikontrolės taisyklės, kurios taikomos veiklai, kuriai reikalingas leidimas ir pranešimas. Įmonė turi dokumentuoti:
• kas jmonėje yra atsakingas už aplinkosaugą;
• jrangos veikimo ir valdymo tikrinimo tvarka;
• verslo rizikos vertinimo tvarka;
• pranešimų aplinkosaugos padaliniui tvarka, kai yra veiklos sutrikimų, galinčių turėti jtakos žmonių sveikatai arba aplinkai;
• cheminių medžiagų, kurios tvarkomos, sąrašas.
Savivaldybės Aplinkosaugos padalinys prižiūri beveik aplinkai pavojingą veiklą, t. y. aplinkosaugos padalinys tikrina, ar veikla atitinka jstatymus ir sprendimus. Patikrinimų vietoje metu aplinkosaugos padalinys, vertina jmonėje vykdomą cheminių medžiagų tvarkymą, atliekų tvarkymą, emisijas j orą ir vandenj bei savikontrolę. Priežiūra siekiama sumažinti veiklos riziką aplinkai. Aplinkos apsaugos skyrius už patikrinimus ima mokestj.
Leidimai vežti išduodami tik tuo atveju, jei pareiškėjas turi personalą, technines ir finansines sąlygas, kad paraiškoje nurodytas atliekas gali tinkamai vežti.
Švedijoje vadovaujantis Įsakymu dėl atliekų51 (2020:614), norint vežti gamybos ir su ja susijusioje veikloje susidarančias pavojingąsias atliekas, kai:
- per metus susidaro daugiau kaip 100 kg ar daugiau kaip 100 l pavojingųjų atliekų;
- susidaro atliekų, kurios turi gyvsidabrio,
- susidaro atliekos, kuriose yra cianido, kadmio arba PCB turi gauti leidimą vežti atliekas.
Šio leidimo nereikia:
1. atliekoms, kuriose yra pavojingų žemės ūkio chemikalų (atliekos kodas 02 01 08*),
2. lakiesiems naftos pelenams ir garo katilų dulkėms (atliekos kodas 10 01 04*),
3. užkrečiamoms atliekoms (atliekų kodai 18 01 03* ir 18 02 02*),
4. asbesto turinčioms atliekoms (atliekų kodai 06 07 01* ir 17 06 01*), ir
5. komunalinių atliekų deginimo arba pirolizės atliekoms (atliekų kodai 19 01 05*, 19 01 06*, 19 01 07*, 19 01 10*, 19 01 13* ir 19 01 15*).
Nuo 2020 m. lapkričio 1 d. jsigaliojo prievolė Atliekų registre registruoti informaciją apie pavojingąsias atliekas. Duomenis privalo registruoti:
• pavojingųjų atliekų darytojai,
• pavojingųjų atliekų vežėjai,
• pavojingųjų atliekų tvarkytojai,
• tarpininkaujantys ar prekiaujantys pavojingosiomis atliekomis,
Danija
a) Leidimai pavojingųjų atliekų tvarkymui ir juos tvirtinančios institucijos
Vadovaujantis Xxxxxxx Xxxxxxxx ministro 2021-06-21 jsakymu BEK Nr. 1394 „Dėl bendrovės sąrašo patvirtinimo“52, aplinkosaugos patvirtinimą veiklai turi gauti jmonės planuojančios vykyti 1 ar 2 priede nurodytas pavojingųjų atliekų tvarkymo veiklas.
51 xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxx-xxxxx/xxxxxxxx/xxxxxx-xxxxxxxxxxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxxxxxxxx-0000000_xxx- 2020-614.
52 xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxx/xxx/0000/0000.
1 priedas.
5. Atliekų tvarkymas
5.1. Pavojingųjų atliekų šalinimas arba panaudojimas, kai našumas didesnis nei 10 tonų per dieną, apimantis vieną ar daugiau šių veiklos rūšių:
a) biologinis apdorojimas.
b) fizikinis ir cheminis apdorojimas.
c) sumaišymas prieš vieną iš 5.1 ir 5.2 sąrašo punktuose išvardytas veiklas.
d) atnaujinimas prieš pradedant vykdyti vieną iš 5.1 ir 5.2 punktuose išvardytų veiklų.
e) tirpiklių perdirbimas/regeneravimas.
f) neorganinių medžiagų, išskyrus metalus ar metalų junginius, perdirbimas/ regeneravimas.
g) rūgščių arba bazių regeneravimas.
h) komponentų, kurie buvo naudojami taršos kontrolei, regeneravimas.
i) katalizatorių sudėtinių dalių naudojimas.
j) pakartotinis naftos perdirbimas arba kiti perdirbimo būdai.
k) surinkimas ant žemės ar po žeme.
5.2. Atliekų šalinimas arba panaudojimas atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo jrenginiuose:
a) nepavojingųjų atliekų, kurių našumas didesnis nei 3 tonos per valandą. (s)
b) pavojingųjų atliekų, kurių pajėgumas didesnis nei 10 tonų per dieną. (s)
5.4. Sąvartynai, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų šalinimo sąvartynuose 2 straipsnio g punkte 2), j kuriuos per dieną patenka daugiau kaip 10 tonų atliekų arba kurių bendras pajėgumas didesnis nei 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus. (s)
5.5. Pavojingųjų atliekų, nejtrauktų j 5.4 punktą, laikinas saugojimas iki vienos iš 5.1, 5.2, 5.4 ir 5.6 punktuose išvardytų veiklų, kai bendras pajėgumas didesnis kaip 50 tonų, išskyrus laikiną saugojimą iki surinkimo gamykloje, kurioje susidaro atliekos.
5.6. Požeminė pavojingųjų atliekų saugykla, kurios bendra talpa didesnė nei 50 tonų. (s)
2 priedas
K. Atliekų panaudojimas ir šalinimas
K 201. Pavojingąsias atliekas šalinantys jrenginiai, kurių jmonės veikla neapima 1 priedo 5.1 arba 5.2 sąrašo.
K 203. Pavojingųjų atliekų laikino saugojimo jrenginiai prieš panaudojimą ar šalinimą, kurių talpa mažesnė arba lygi 50 tonų, išskyrus jrenginius, jtrauktus j K 209, K 210, K 211 arba K 212 sąrašą.
Pavojingųjų atliekų, išskyrus K 209, K 210, K 211 arba K 212 sąrašo punktuose nurodytus, perdirbimas, jskaitant perkrovimą, perpakavimą ar rūšiavimą prieš panaudojimą ar šalinimą, kai pajėgumas ne didesnis kaip 10 tonų per dieną.
K 209. Automobilių išmetimas (automobilių pakartotinis panaudojimas). K 210. Laivų išmontavimas. (* žr. 4 priedo 26 punktą)
K 211. Perdirbimo aikštelės, priimančios atliekas iš fizinių asmenų ir panašias atliekas iš komercinių jmonių, kurių pajėgumas 30 tonų atliekų per dieną arba daugiau kaip 4 konteineriai, kurių bendras tūris ne mažesnis kaip 30 m3.
K 212. Nepavojingųjų atliekų arba elektros ir elektroninės jrangos atliekų laikino saugojimo prieš panaudojimą ar šalinimą jrenginiai, kurių atliekų šalinimo pajėgumas yra 30 tonų per dieną arba daugiau kaip 4 konteineriai, kurių bendras tūris ne mažesnis kaip 30 m3, išskyrus jrenginius, nurodytus 1 priedo 5.5 sąrašo punkte arba K 211 sąrašo punkte.
Nepavojingųjų atliekų arba elektros ir elektroninės jrangos atliekų perdirbimas, jskaitant perkrovimą, perpakavimą ar rūšiavimą prieš panaudojimą ar šalinimą, kai atliekų talpa 30 tonų per dieną arba daugiau kaip 4 konteineriai, kurių bendras tūris ne mažesnis kaip 30 m3, išskyrus jrenginiams, kuriems taikomas 1 priedo 5.1 sąrašo punktas arba K 211 sąrašo punktas.
K 216. Gavybos atliekų tvarkymo jrenginiai, kuriuose kaupiamos arba šalinamos atliekos, susidarančios tyrinėjant, išgaunant, perdirbant ir saugant naudingųjų iškasenų išteklius arba susijusios su karjerų eksploatavimu, išskyrus atliekas, susidarančias, bet tiesiogiai su ja nesusijusias. (s)
K 217. Pavojingųjų atliekų sąvartynas, j kurj per dieną patenka 10 tonų ir mažiau atliekų, o bendras pajėgumas mažesnis nei 25 000 tonų.
Kiti pavojingųjų atliekų šalinimo jrenginiai, kurių našumas yra mažesnis arba lygus 10 tonų/dieną.
K 218. Metalo atliekų, jskaitant elektros ir elektroninės jrangos atliekas bei eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų komponentų, apdorojimo (smulkinimo) jrenginiai, kurių našumas ne didesnis kaip 75 tonos per dieną. (s)
Jei jmonės veikla jrašytą j vieną iš 1 ar 2 prieduose pateikto sąrašo punktų, pažymėtų „s“ raide, leidimą tvirtinanti institucija yra Danijos aplinkos apsaugos agentūra, o jei ne – savivaldybė.
Jeigu planuojamai vykdyti veiklai reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procedūras, PAV paraiška gali būti teikiama kartu su paraiška dėl aplinkosaugos patvirtinimo ir dėl galimo nuotekų leidimo, jei reikia.
Atliekų tvarkymo veiklą vykdančios jmonės negali būti statomos arba pradedamos statyti tol, kol nebus suteiktas aplinkosauginis patvirtinimas. Įmonės taip pat neturi būti plečiamos ar keičiamos struktūriškai ar eksploataciniu požiūriu, jskaitant atliekų susidarymą, taip, kad būtų padidinta tarša, kol nėra patvirtinta plėtra ar pakeitimas.
Tačiau tvirtinančioji institucija gali leisti statybos darbus, susijusius su nurodyta veikla, išskyrus atliekų šalinimo jrenginius, pradėti prieš suteikiant patvirtinimą, jei jie numatyti teritorijos planavimo dokumentuose arba miesto planavimo jstatyme. Statybos darbai atliekami užsakovo atsakomybe.
Aplinkosaugos leidime nurodoma:
• Projekto, dėl kurio pateikta paraiška, jvertinimas.
• Įmonės steigimo ir veiklos sąlygos.
• Sprendimo motyvai.
Atliekų šalinimo sąvartynams ir kasybos atliekų tvarkymo jrenginiams nustatomos eksploatavimo nutraukimo ir papildomo apdorojimo sąlygos.
Įmonė, kurios veiklai netaikomos GPGB išvados, turi būti reguliariai ir ne rečiau kaip kas 10 metų iš naujo vertinama. Tačiau pirmasis reguliarus pakartotinis vertinimas turi būti atliktas praėjus 8 metams nuo pirminio patvirtinimo suteikimo. Paskelbus GPGB išvadą, iš naujo jvertinamos jmonės, kurioms taikoma GPGB išvada.
Vadovaujantis Aplinkos apsaugos jstatymu53, jmonės, kurios
1) ištraukia metalus iš kabelių,
2) atlieka cheminių medžiagų ar cheminių atliekų laikymo statinių skalavimą ar valymą,
3) eksploatuoja metalo laužą, jskaitant automobilių metalo laužo, jrenginius,
4) atskiria kietas mechanines dalis ar pan., pvz., prietaisus, mašinos variklius ir kt. bei perparduoda arba
5) atlieka mechaninj metalo laužo smulkinimą,
turi turėti finansinj garantą, suderintą su leidimą tvirtinančia institucija. Garantas padengia priežiūros institucijos išlaidas, susijusias su tolesniu atliekų vežimu ir sunaikinimu ar kitokiu tvarkymu.
Įmonė už aplinkosaugos patvirtinimą, pranešimų tvarkymą ir aplinkosauginius patikrinimus apmoka patvirtinimo ar priežiūros institucijai. Naudotojo mokesčiai apskaičiuojami pagal detalius jkainius. Valandinis jkainis koreguojamas kasmet. Siekiama, kad kontrolė būtų
53 xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxx/xxx/0000/0000.
pagrjsta dialogu, atsakomybe ir pasitikėjimu ir jmonių kontrolė būtų orientuota j esminius dalykus, kurie naudingi jmonės augimui ir plėtrai.
Leidimus išduodančios ir prižiūrinčios institucijos kasmet lapkričio mėnesj renka naudotojo mokesčius iš jmonių, kuriose institucija atliko naudotojui reikalingas paslaugas, už praėjusius metus, nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. iki einamųjų metų lapkričio 1 d.
b) Pavojingųjų atliekų tvarkymas
Atliekų identifikavimo atsakomybė
Vadovaujantis jsakymo dėl atliekų 4 punktu, Danijoje kiekvienos savivaldybės taryba sprendžia, ar atliekos yra pavojingosios, t. y. jmonė, kurioje susidaro pavojingosios atliekos, jas klasifikuoja ir klasifikaciją pateikia savivaldybei, kuri pradeda dialogą su jmone, jei nesutinka – arba priima klasifikaciją, jei sutinka.
Savivaldybės taryba informuoja Danijos aplinkos apsaugos agentūrą apie sprendimus, kai jmonėje nuolat atsirandančios atliekos, atitinkančios jsakymo dėl atliekų 3 priede nurodytus kriterijus, bet atliekų sąraše nėra pažymėtos kaip pavojingosios atliekos, buvo priskiriamos pavojingosioms atliekoms pagal 3 priedą.
Taip pat Savivaldybės taryba privalo informuoti Danijos aplinkos apsaugos agentūrą apie atliekas, kurios nuolat susidaro jmonėje ir kurios neatitinka jsakymo dėl atliekų 3 priede nurodytų kriterijų, bet atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingosios atliekos.
Savivaldybės taryba taip pat sprendžia, ar 1500 tonų lengvasis (savo svorio) ar mažesnis laivas yra atlieka. Kartu Savivaldybės taryba sprendžia, ar šis laivas priskirtinas prie pavojingųjų atliekų.
Danijos aplinkos apsaugos agentūra sprendžia, ar laivas, kurio svoris didesnis nei 1500 tonų (savo svoris), yra atlieka ir ar jis turėtų būti priskirtas pavojingosioms atliekoms.
Įmonės, kurių veikloje susidaro pavojingosios atliekos privalo apie tai pranešti savivaldybei nepriklausomai nuo susidarančių atliekų kiekio. Taip pat turi pranešti savivaldybei, jeigu pavojingųjų atliekų kiekis labai padidėjo.
Pavojingosios atliekos skirstomos j perdirbamas atliekas (skirtas medžiagų panaudojimui) ir neperdirbamas atliekas.
Neperdirbamos pavojingosios atliekos turi būti pristatomos j komunalinę pavojingųjų atliekų surinkimo sistemą (komunalinių atliekų perdirbimo aikšteles, atliekų deginimo jrenginius, sąvartynus). Kasmet jmonė j komunalinių atliekų perdirbimo aikštelę gali pristatyti iki 200 kg pavojingųjų atliekų. Jeigu jmonėje susidaro daugiau kaip 200 kg pavojingųjų atliekų, pavojingosios atliekos turi būti perduotos savivaldybės paskirtai jmonei (atliekų tvarkymo jmonei ar priėmimo stočiai).
Perdirbimui tinkamas pavojingąsias atliekas jmonė gali perduoti ir kitoms šias atliekas tvarkančioms jmonėms.
Danijos savivaldybės yra atsakingos už fizinių asmenų atliekų, taip pat visų jmonių atliekų, skirtų deginimui ir šalinimui sąvartynuose, tinkamą tvarkymą.
Statybinių atliekų tvarkymas54
Danijoje prieš pradedant pastato remonto/griovimo/renovacijos darbus, apie šiuos darbus būtina pranešti savivaldybei. Tai galima padaryti pateikus paraišką ar pranešus pastato remonto/griovimo/renovacijos darbus pagal statybos teisės aktus ir ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki griovimo ar renovacijos/remonto pradžios. Pranešime turi būti pateikta
informacija apie tai, ar pastate yra atliekų, turinčių PCB, kokios rūšies tai atliekos ir kiek jų susidarys po griovimo ar renovacijos/remonto darbų.
Prievolė pranešti taikoma visiems griovimo ir renovacijos/remonto darbams, kurių plotas didesnis nei 10 m2 arba jei atliekant darbus susidaro daugiau nei 1 tona atliekų.
Jei pastatas buvo pastatytas arba renovuotas 1950–1977 m., pranešimas turi būti papildytas PCB, patikrinimu ir esant poreikiui kartografavimas. PCB daugiausia randama:
• jungtyse;
• dvigubuose stikluose;
• liuminescencinėse lempose;
• patvariuose dažuose ir grindų dangoje.
Jei reikia atlikti PCB nuosėdų patikrinimą arba kartografavimą, pranešime turi būti pateikta daugiau informacijos apie jos rezultatus.
Statybinės atliekos, kuriose yra daugiau nei 50 mg PCB/kg, yra pavojingosios atliekos.
Atliekos, kuriose yra 50 mg PCB/kg ar daugiau, turi būti tvarkomos deginimo jmonėje, turinčioje leidimą deginti pavojingąsias atliekas. Tačiau tam tikros atliekų frakcijos, kuriose yra 50 mg PCB/kg ar daugiau, taip pat gali būti šalinamos pagal POT reglamentą.
Danijos aplinkos apsaugos agentūra, vadovaujantis Kopenhagos miesto PCB gairėmis, vertina, kad statybinės atliekos, kuriose yra PCB, paprastai laikomos neužterštomis, kai jų koncentracija yra mažesnė nei 0,1 mg PCB/kg.
Statybinės atliekos, kurių bendras PCB kiekis viršija 2,0 mg/kg (matuojant šaltinyje ir paviršiuje, kur koncentracija laikoma didžiausia), negali būti naudojamos kaip antrinė žaliava statybose.
Impregnuotos medienos tvarkymas55
Jei slėgiu impregnuota mediena yra jmirkyta kreozotu arba arsenu, kai ji tampa atlieka, ji paprastai laikoma pavojingąja atlieka. Jei buvo tiesiog apdorotas medienos paviršius ar panaudotos kitos priemonės, Danijos aplinkos apsaugos agentūra vertina, kad jprastai tai nėra pavojingoji atlieka.
Danijos aplinkos apsaugos agentūros pateiktas paaiškinimas, kas daro medieną pavojinga:
Kreozotas ir arseno druska yra pavojingų medžiagų sąraše, klasifikuojamos kaip kancerogeninės. Arseno druskos taip pat klasifikuojamos kaip pavojingos aplinkai ir toksiškos. Atliekos, kuriose yra daugiau nei 0,1 % (m/m) kancerogenų, priskiriamos pavojingosioms atliekoms.
Atliktas kreozotu impregnuotų stulpų, kurie buvo gamtoje 40 metų, tyrimas parodė, kad kreozoto kiekis sudaro 15–75 % pradinio kiekio. Apskaičiuota, kad kreozoto koncentracija šviežiai impregnuotoje medienoje yra apytiksliai 17 proc. Tai reiškia, kad kreozoto koncentracija medienoje po 40 metų yra maždaug 3–13 proc.
Arsenu impregnuotos medienos tyrimas parodė, kad 20–25 % arseno buvo išplaunama po 2–4 metų naudojimo, tada arseno koncentracija buvo nuo 0,3 % iki 0,6 % (arseno druskų pavidalu). Taigi, abu pavyzdžiai atitinka pavojingųjų atliekų kriterijus.
Dėl daugelio kitų impregnavimo būdų medienos atliekos nėra klasifikuojamos kaip pavojingosios:
Sena mediena, impregnuota variu, paprastai nepriskiriama pavojingosioms atliekoms, nes vario kiekis sudaro 0,1–0,2 % medienos svorio naudojant naujesnes priemones ir apie 0,3 % naudojant senesnes priemones. Vario junginiai pagal pavojingumą sveikatai priskiriami pavojingosioms atliekoms, kai jų koncentracija yra didesnė nei 20 % arba 25 % (priklausomai nuo konkretaus vario junginio).
Sena chromu impregnuota mediena taip pat paprastai nepriskiriama pavojingosioms atliekoms, nes chromas medienoje aptinkamas kaip chromo III junginys, kuris nėra klasifikuojamas kaip pavojingas sveikatai ar aplinkai. Chromo kiekis yra maždaug 0,3 proc.
Manoma, kad boro kiekis senoje medienoje yra labai mažas, todėl jis neklasifikuojamas. Boro rūgštis ir kitos boro druskos priskiriamos kenksmingoms reprodukcijai, o atliekos, kuriose yra daugiau kaip 0,3 % reprodukcijai kenksmingų medžiagų, yra pavojingosios atliekos.
Sena mediena, impregnuota alavo junginiais (TBTN / TBTO agentais), nepriskiriama pavojingosioms atliekoms, nes alavo junginių koncentracija paprastai yra apytiksliai 0,08 proc. Tributilalo junginiai pavojingosioms atliekoms priskiriami kai jų koncentracija 1 proc.
Vadovaujantis 2019 m. Danijos statistiniais duomenimis apie pavojingųjų atliekų tvarkymą, nustatyta, kad maždaug pusė 2019 m. Danijoje surinktų pavojingųjų atliekų buvo apdorotos jas deginant arba šalinant sąvartynuose. Sąvartyne šalinamos tos pavojingosios atliekos, kurios netinkamos degimui ir kai nėra kitų šių atliekų tvarkymo galimybių, pvz., asbesto lakštai.
2019 m. 40 proc. pavojingųjų atliekų buvo perdirbtos, 31 proc. - sudegintos atliekų deginimo jrenginiuose, 23 proc. - pašalintos sąvartyne, 5 proc. atgauta medžiagų.
Norvegija
Pavojingųjų atliekų tvarkymo veiklos vykdymui privalomas Aplinkos agentūros, apskrities viršininko ar Klimato ir aplinkos ministerijos jgaliotos institucijos išduotas leidimas56.
Aplinkos agentūra yra jgaliota Klimato ir aplinkos ministerijos išduoti leidimus pavojingųjų atliekų apdorojimo jrenginiams ir prižiūrėti, kad šios laikytųsi nustatytų jsipareigojimų.
Apskrities viršininkas arba Klimato ir aplinkos ministerijos jgaliota institucija išduoda leidimus pavojingųjų atliekų surinkimo ir tarpinio saugojimo jrenginiams ir prižiūri, kad šios jmonės laikytųsi nustatytų reikalavimų.
Reikalavimo gauti leidimą išimtys taikomos šiais atvejais:
a) jmonėms, turinčioms leidimą tvarkyti savo veiklos metu susidarančias pavojingąsias atliekas,
b) pavojingųjų atliekų panaudojimo veiklai, vykdomai jmonėje, kurioje šios atliekos susidarė, jei panaudojimo procesas nėra susijęs su taršos rizika pagal Taršos kontrolės jstatymo 7 skirsnj,
c) platinimo vietoms, kai nustatyta pareiga platintojams priimti pavojingąsias atliekas, vartotojui jsigyjant naują prekę,
d) pavojingųjų atliekų iš laivų surinkimui iki 50 tonų,
e) savivaldybių pavojingųjų atliekų surinkimo aikštelėms, punktams bei mobiliems jrenginiams, kuriuose priimamos atliekos iš gyventojų, kai bendras saugojimo pajėgumas yra ne didesnis kaip 50 tonų. Aikštelėse, kurioms taikoma ši išimtis, leidžiama priimti iki 1500 kg pavojingųjų atliekų iš gyventojo per metus, aikštelės turi būti eksploatuojamos pagal joms nustatytus reikalavimus (galima laikyti iki 50 tonų pavojingųjų atliekų iki 6 mėnesių),
f) platinimo vietoms, kuriose priimamos panaudotos baterijos.
Įmonės, kuri planuoja vykdyti pavojingųjų atliekų tvarkymo, saugojimo ar surinkimo veiklą, vadovas bei darbuotojai turi turėti atitinkamą išsilavinimą arba patirtj dirbant su pavojingosiomis atliekomis. Jei kompetentinga institucija nustato, kad darbuotojų kompetencija yra nepakankama, gali būti prašoma sudaryti ir vykdyti kompetencijos kėlimo planą.