AB „LIETUVOS DUJOS“

KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS 2007 m. FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ PARENGTA PAGAL

TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

PATEIKIAMA KARTU SU NEPRIKLAUSOMŲ AUDITORIŲ IŠVADA

PATVIRTINTA

2008 m. balandžio. d.

AB „Lietuvos dujos visuotiniame akcininkų susirinkime

AB „LIETUVOS DUJOS“, jmonės kodas 120059523, Aguonų g. 24, Vilnius, Lietuva 2007 M. KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Balansai

Grupė Bendrovė

2007 m.

gruodžio

2006 m.

gruodžio

2007 m.

gruodžio

2006 m.

gruodžio

TURTAS

Pastabos 31 d. 31 d.

31 d. 31 d.

A. Ilgalaikis turtas		2.220.673 2.198.820		2.223.695 2.201.999
I. Ilgalaikis nematerialusis turtas	4	3.487 2.845		3.482 2.844
II.	Ilgalaikis materialusis turtas	5	2.216.707 2.195.389	2.209.401 2.188.332
II.1.	Žemė		183 103	183 103
II.2.	Pastatai ir statiniai		2.059.625 2.047.655	2.052.776 2.041.035

II.2.1. Pastatai	82.542		82.213	75.693	75.593
II.2.2. Magistraliniai dujotiekiai ir jų jrenginiai	1.313.874		1.332.781	1.313.874	1.332.781
II.2.3. Skirstomieji dujotiekiai ir jų jrenginiai	654.101		623.673	654.101	623.673
II.2.4. Kiti pastatai ir statiniai	9.108		8.988	9.108	8.988
II.3. Xxxxxxx ir jrengimai	84.839		78.976	84.839	78.976
II.4. Transporto priemonės	12.025		9.916	11.994	9.865
II.5. Kita jranga, prietaisai, jrankiai ir
jrenginiai	31.123		32.024	30.754	31.688
II.6. Kitas ilgalaikis materialusis turtas	3.995		3.446	3.995	3.446
II.7. Nebaigta statyba	24.917		23.269	24.860	23.219
III. Ilgalaikis finansinis turtas 75 86 10.812 10.823
III.1. Investicijos j dukterines jmones	6	-	-	10.737	10.737
III.2. Ilgalaikės gautinos sumos	7	75	81	75	81
III.3. Kitas finansinis turtas		-	5	-	5
IV. Atidėtojo mokesčio turtas	21	404	500	-	-
B.	Trumpalaikis turtas		238.283 104.269	234.231 100.017
I.	Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai		109.388 25.416	109.370 25.391
I.1.	Atsargos	8	109.064 25.257	109.048 25.237
I.1.1.	Žaliavos, atsarginės dalys ir kitos
	atsargos		2.160 2.938	2.159 2.937
I.1.2.	Prekės, skirtos perparduoti (jskaitant
	gamtines dujas)		106.904 22.319	106.889 22.300
I.2.	Išankstiniai apmokėjimai		324 159	322 154
II.	Gautinos sumos	9	91.579 51.608	91.524 51.502

II.1. Iš pirkėjų gautinos sumos		88.380	50.966	88.382	50.954
II.2. Kitos gautinos sumos		3.199	642	3.142	548
III. Kitas trumpalaikis turtas	10	3.722	3.686	-	-
IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai	11	33.594	23.559	33.337	23.124
Turto iš viso		2.458.956	2.303.089	2.457.926	2.302.016

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

PATVIRTINTA

2008 m. balandžio. d.

AB „Lietuvos dujos visuotiniame akcininkų susirinkime

AB „LIETUVOS DUJOS“, jmonės kodas 120059523, Aguonų g. 24, Vilnius, Lietuva 2007 M. KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaitos

Grupė Bendrovė
2007 m.		2006 m.	2007 m.		2006 m.
I. Pagrindinės veiklos pinigų srautai
I.1. Grynasis pelnas	103.978	57.324		103.766	59.140
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
I.2. Nusidėvėjimas ir amortizacija	94.503	94.676		94.269	94.467
I.3. Parduoto ir nurašyto ilgalaikio materialiojo turto bei
abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų ir atsargų nurašymo
(pelnas)	(1.832)	(3.219)		(1.832)	(3.220)
I.4. Ilgalaikio materialiojo turto, finansinio turto, atsargų ir
abejotinų iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo
(atstatymas)	(1.948)	(837)		(1.948)	(837)
I.5. Pelno mokesčio sąnaudos	21.354	14.423		21.309	14.376
I.6. Palūkanų (pajamos)	(2.688)	(698)		(2.533)	(563)
I.7. Palūkanų sąnaudos	2.346	2.214		2.346	2.214
I.8. Dividendų (pajamos)	-	-		-	(2.000)
I.9. Valiutų kursų pasikeitimo nuostoliai (pelnas)	1	(1.059)		1	(1.059)
I.10. Kitų finansinės veiklos rezultatų eliminavimas	(577)	(3)		(577)	(3)
I.11. Dotacijų, atidėtųjų pajamų amortizacija ir kitų nepiniginių
straipsnių koregavimas (3.144) (2.890) (3.144) (2.890) 211.993 159.931 211.657 159.625
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
I.12. Atsargų (padidėjimas)	(83.480)	(15.175)	(83.485)		(15.175)
I.13. Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas)	(35.227)	(5.271)	(35.242)		(5.295)
I.14. Kitų gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų (padidėjimas)
sumažėjimas	(2.686)	195	(2.732)		282
I.15. Prekybos skolų padidėjimas	59.301	15.635	59.463		15.639
I.16. Kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių jsipareigojimų
padidėjimas	38.444	29.487	38.447		30.577
I.17.	(Sumokėtas) pelno mokestis	(23.184) (20.876)	(23.139) (20.747)
	Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos	165.161 163.926	164.969 164.906
II. Investicinės veiklos pinigų srautai
II.1. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (jsigijimas)	(117.288)	(122.841)	(116.799)		(122.173)
II.2. Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo	3.428	9.972	3.427		9.972
II.3. Xxxxxxxx ilgalaikės suteiktos paskolos ir gautinos sumos	6	346	6		346
II.4. Įplaukos iš kito finansinio turto pardavimo	5	5	5		5
II.5. Terminuotų indėlių (padidėjimas)	(37)	(2.168)	-		-
II.6. Gauti dividendai	-	-	-		2.000
II.7. Gautos palūkanos 2.688 698			2.533 563
Grynieji pinigų srautai (investicinei veiklai) (111.198) (113.988)			(110.828) (109.287)
			(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šios finansinės atskaitomybės dalis.

AB „LIETUVOS DUJOS“

2008 m. balandžio…..d. AB „Lietuvos dujos“ visuotiniame akcininkų susirinkime

2007 M. KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ

(tūkst. litų, jei nenurodyta kitaip)

Finansinės atskaitomybės aiškinamasis raštas

1 Bendroji informacija

AB „Lietuvos dujos“ (toliau - Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:

Aguonų g. 24,

LT - 03212 Vilnius, Lietuva.

Pagrindinė Bendrovės veikla yra gamtinių dujų perdavimas, skirstymas ir tiekimas. Xxxxxxxx xxxxxxxxxxxx 1990 m. lapkričio 23 d. Bendrovės akcijos yra listinguojamos Vilniaus vertybinių popierių biržoje, papildomajame prekybos sąraše. Nuo 2008 m. sausio 1 d. Bendrovės akcijos jtrauktos j Oficialųjj prekybos sąrašą.

2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

Turimų akcijų skaičius Nuosavybės dalis (proc.)

„E.ON Ruhrgas International“ AG 182.534.384 38,9

OAO „Gazprom“ 173.847.696 37,1

VĮ Valstybės turto fondas 83.030.367 17,7

Kiti akcininkai 29.655.807 6,3

469.068.254 100,0

Visos akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė yra 1 litas, yra paprastosios vardinės ir 2007 m. bei 2006 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos. Xxxxxxxx neturėjo jsigijusi savų akcijų.

Bendrovę sudaro Valdymo ir dujų perdavimo centras ir 5 filialai.

Grupę sudaro AB „Lietuvos dujos“ ir jos dukterinė jmonė UAB „Palangos perlas“ (toliau - Grupė). UAB „Palangos perlas“ duomenys 2007 m. gruodžio 31 d.:

Įmonė

Įmonės buveinės adresas

Xxxxxxx x. 36,

Grupės valdomų akcijų dalis (proc.)

Įstatinis kapitalas

Ataskaitinių metų pelnas

Nuosavas

kapitalas Pagrindinė veikla

Viešbučių ir

UAB „Palangos perlas“

Palanga 100 9.704 207 11.801

viešojo maitinimo

paslaugos

2007 m. vidutinis Grupės ir Bendrovės darbuotojų skaičius atitinkamai buvo 1.813 ir 1.783 (2006 m. – 1.827 ir 1.797 atitinkamai).

AB „Lietuvos dujos“ veiklą reglamentuoja 2007 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų jstatymas Nr. X-1054. Šis jstatymas reikalauja atskirti Bendrovės veiklos rūšių (perdavimo, skirstymo, tiekimo) apskaitą. Xxxxxxxx atskyrė veiklos rūšių apskaitą prieš kelis metus, o nuo 2008 m. sausio 1 d. pertvarkė segmentus pagal naująjj jstatymą.

Pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų jstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - Komisija). 2001 m. gruodžio 18 d. Komisija suteikė Bendrovei gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo licencijas, o 2002 m. gegužės 16 d. - gamtinių dujų tiekimo licenciją. Licencijos galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant j tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšauktos atitinkamu Komisijos sprendimu. 2007 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1304 patvirtino naujas Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo licencijavimo taisykles (toliau - Taisyklės), kurios jgyvendina Gamtinių dujų jstatymo nuostatas. Pagal Taisykles, Komisija iki 2008 m. liepos 1 d. turi pakeisti anksčiau Bendrovei išduotas licencijas dujų perdavimui, skirstymui ir tiekimui.

Komisija taip pat nustato gamtinių dujų perdavimo, skirstymo ir tiekimo kainų viršutines ribas.

Bendrovės vadovybė šią finansinę atskaitomybę patvirtino 2008 m. kovo 3 d. Bendrovės akcininkai turi teisę patvirtinti šią atskaitomybę arba nepatvirtinti jos bei reikalauti parengti naują finansinę atskaitomybę.

2 Apskaitos principai

Pagrindiniai apskaitos principai, taikyti rengiant Grupės ir Bendrovės 2007 m. finansinę atskaitomybę, yra šie:

2.1. Finansinės atskaitomybės pagrindas

Ši finansinė atskaitomybė yra parengta pagal Tarptautinius Finansinės Atskaitomybės Standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos sąjungoje (toliau –ES).

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir TFAAK (IFRIC) išaiškinimų taikymas

Šiais ataskaitiniais metais Xxxxxxxx pritaikė šiuos naujus ir pakeistus TFAS ir TFAAK (IFRIC) išaiškinimus. Toliau išvardintų standartų pasikeitimų ir išaiškinimų pritaikymas neturėjo jtakos Bendrovės finansinei atskaitomybei, tačiau jie sąlygojo papildomų atskleidimų aiškinamajame rašte atsiradimą:

– 7 TFAS „Finansinės priemonės: atskleidimas“.

– 1 TAS pakeitimas „Kapitalo atskleidimai“.

– 7 TFAAK „Finansinės atskaitomybės tikslinimas pagal TAS 29 „Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis“.

– 8 TFAAK „2 TFAS apimtis“.

– 9 TFAAK „Įterptinių išvestinių finansinių priemonių pakartotinis jvertinimas“.

– 10 TFAAK „Tarpinė finansinė atskaitomybė ir vertės sumažėjimas“.

Reikšmingiausia pakeitimų jtaka yra tokia:

7 TFAS „Finansinės priemonės: atskleidimas“. Šis standartas reikalauja atskleisti informaciją, kuri leistų finansinės atskaitomybės vartotojams jvertinti Grupės finansinių priemonių reikšmingumą ir su jomis susijusios rizikos pobūdj bei mastą. Nauji atskleidimai yra jtraukti visoje finansinėje atskaitomybėje. Palyginamoji informacija buvo peržiūrėta, kur reikalinga, nors papildomi atskleidimai ir neturėjo jtakos Bendrovės finansinei būklei ar finansiniams veiklos rezultatams.

7 TFAAK „Finansinės atskaitomybės tikslinimas pagal TAS 29. Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis“. Šis išaiškinimas pateikia nuorodas, kaip pritaikyti 29 TAS reikalavimus tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai bendrovė nustato, kad hiperinfliacija daro jtaką jos funkcinės valiutos ekonomikai, nors ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais toje ekonomikoje hiperinfliacijos nebuvo. Šis išaiškinimas neturėjo jtakos Grupės finansinei atskaitomybei.

1 TAS „Finansinės atskaitomybės parengimas“. Šis pakeitimas reikalauja atskleisti papildomą informaciją, kuri leistų finansinės atskaitomybės vartotojams jvertinti Grupės kapitalo valdymo tikslus, politiką bei priemones jam valdyti. Ši nauja informacija yra atskleista 29 pastaboje.

8 TFAAK „2 TFAS apimtis“. Šis išaiškinimas reikalauja, kad 2 TFAS būtų taikomas bet kokiems susitarimams, kai Xxxxxxxx negali konkrečiai nustatyti kai kurių arba visų gautų prekių, o ypač kai išleidžiamų nuosavybės priemonių kaina yra žemesnė nei jų tikroji vertė. Kadangi nuosavybės vertybiniai popieriai darbuotojams nėra išleidžiami, išaiškinimas neturėjo jtakos Grupės finansinei atskaitomybei.

9 TFAAK „Įterptinių išvestinių finansinių priemonių pakartotinis jvertinimas“. Šis išaiškinimas nustato, kad jterptinės išvestinės priemonės egzistavimo nustatymo data yra ta, kai bendrovė tampa sandorio šalimi, ir pakartotinis nustatymas atliekamas tik tada, kai sudarytas sandoris yra pakeičiamas tiek, kad reikšmingai pasikeičia jo pinigų srautai. Šis išaiškinimas neturėjo jtakos Grupės finansinei atskaitomybei.

10 TFAAK „Tarpinė finansinė atskaitomybė ir vertės sumažėjimas“. Grupė pritaikė TFAAK išaiškinimą nuo 2007 m. sausio 1 d. Šis išaiškinimas apibrėžia, kad Xxxxxxxx negali atstatyti ankstesniais tarpiniais laikotarpiais apskaityto vertės sumažėjimo, susijusio su prestižu ar investicijomis, tiek j nuosavybės instrumentus tiek j finansinj turtą, apskaitoma jsigijimo savikaina. Kadangi Grupė neatstatė jokio anksčiau pripažinto vertės sumažėjimo, šis išaiškinimas neturėjo jtakos Grupės finansinei būklei ar veiklos rezultatams.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.1. Finansinės atskaitomybės pagrindas (tęsinys)

Bendrovė nepritaikė šių TFAS ir TFAAK (IFRIC) išaiškinimų, kurie jau yra patvirtinti, bet dar nejsigalioję:

- 8 TFAS „Veiklos segmentai“ (jsigalios ne anksčiau kaip nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais). Šis standartas reikalauja atskleisti informaciją apie bendrovės veiklos segmentus, prekes ir paslaugas bei geografinius regionus, kuriuose dirba bendrovė, taip pat jos pagrindinius klientus. 8 TFAS pakeičia 14 TAS

„Segmentai“.

- 1 TAS „Finansinės atskaitomybės parengimas“ – pakeitimas (jsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne vėliau nei bus priimti ES). 1 TAS buvo pakeistas, siekiant padidinti informacijos, pateikiamos finansinėje atskaitomybėje, naudą. Pakeitimas apima jvairius pokyčius, tarp jų: naujų sąvokų jvedimą, pakeistą nuosavo kapitalo sandorių atskleidimą ir naujos, visaapimančios pelno (nuostolių) ataskaitos jvedimą. Taip pat pakeisti reikalavimai, susiję su finansinės atskaitomybės pateikimu esant restrospekyviems pataisymams.

- 23 TAS „Skolinimosi išlaidos“ - pakeitimas (jsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais). Pakeistas standartas panaikina galimybę iš karto pripažinti skolinimosi išlaidas sąnaudomis ir reikalauja skolinimosi išlaidas kapitalizuoti, jei jos yra tiesiogiai priskirtinos standarto nuostatas atitinkančio turto jsigijimui, statybai ar gamybai. Pagal standarto pereinamąsias nuostatas Grupė šj standartą pritaikys perspektyviai. Atitinkamai, skolinimosi išlaidos, patirtos po 2009 m. sausio 1 d., bus pridedamos prie turto, kuris bus pradėtas statyti / gaminti po 2009 m. sausio 1 d., vertės. Jokie pakeitimai nebus daromi dėl tų skolinimosi išlaidų, kurios buvo patirtos ir sąnaudose apskaitytos iki minėtos datos.

- 27 TAS „Konsoliduota ir atskira finansinė atskaitomybė“ – pakeitimas (jsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne vėliau nei bus priimti ES). Pakeistas standartas reikalauja, kad nuosavybės intereso j dukterinę jmonę pokyčiai būtų apskaitomi kaip nuosavo kapitalo sandoriai. Taip pat buvo pakeista dukterinės jmonės patiriamų nuostolių apskaita: tokie nuostoliai bus paskirstomi tarp kontroliuojančių ir nekontroliuojančių interesų, netgi tokiu atveju, kai nuostoliai viršija nekontroliuojančiojo intereso nuosavybės investiciją j dukterinę jmonę. Praradus dukterinės jmonės kontrolę, bet koks likęs nuosavybės interesas bus jvertintas tikrąja verte ir turės jtakos perleidimo pelnui ar nuostoliams. Be to, pakeistas standartas pateikia daugiau paaiškinimų apie tai, kada sudėtiniai / kartotiniai sandoriai turėtų būti apskaitomi kaip vienas sandoris. Šie svarbiausi standarto pasikeitimai pateikti standarto pakeitime bus taikomi perspektyviai, išskyrus sudėtinius

/ xxxxxxxxxxx xxxxxxxxx, kurie buvo apskaityti kaip vienas sandoris – tokie sandoriai turės būti jvertinti retrospektyviai.

- 3 TFAS „Verslo jungimai“- pakeitimas (jsigalioja nuo ar po 2009 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne vėliau nei bus priimti ES). 3 TFAS apimtis buvo pakeista siekiant jtraukti abipusiškai naudingų bendrovių susijungimus bei susijungimus be atsiskaitymo (dvigubai listinguojamos akcijos). Taip pat yra daug pasikeitimų verslo jungimų apskaitoje, kurie turės jtakos prestižo pripažinimui, jsigijimo laikotarpio rezultatams, bei būsimoms pajamoms. Pagal pereinamąsias standarto nuostatas Grupė pakeitimus pritaikys perspektyviai, todėl turtas ir jsipareigojimai, atsirandantys dėl verslo jungimų, jvykdytų iki pakeisto standarto pritaikymo datos, nebus keičiami.

- 11 TFAAK „2 TFAS – Grupė ir nuosavų akcijų sandoriai“ (jsigalioja nuo ar po 2009 m. kovo 1 d. prasidedančiais metais, bet ne vėliau nei bus priimti ES). Šis išaiškinimas nurodo, kaip atskirti sandorius, kuriuose atsiskaitoma nuosavybės vertybiniais popieriais, nuo tų, kuriuose atsiskaitoma pinigais, taip pat nurodo, kaip apskaityti akcijomis išreikštų mokėjimų susitarimus, kuriuose dalyvauja dvi ar daugiau tos pačios grupės bendrovių, atskirose tos grupės bendrovių finansinėse atskaitomybėse.

- 12 TFAAK „Paslaugų koncesijų sutartys“ (jsigalioja nuo ar po 2008 m. sausio 1 d. prasidedančiais metais, bet ne vėliau nei bus priimti ES). Šis išaiškinimas nurodo, kaip paslaugų koncesijų valdytojai turėtų taikyti galiojančius Tarptautinius finansinius atskaitomybės standartus teisių ir jsipareigojimų, prisiimamų pagal paslaugų koncesijų sutartis, apskaitymui.

- 13 TFAAK „Klientų lojalumo programos“ (jsigalioja nuo ar po 2008 m. liepos 1 d. prasidedančiais metais, bet ne vėliau nei bus priimti ES). Šis išaiškinimas reikalauja suteiktą klientų lojalumo atlygj apskaityti kaip atskirą pardavimų sandorio, kurio metu atlygis suteikiamas, komponentą, todėl dalis gauto atlygio tikrosios vertės yra priskiriama lojalumo programai ir pripažjstama pajamomis per laikotarpj, per kurj lojalumo nauda yra gaunama.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.1. Finansinės atskaitomybės pagrindas (tęsinys)

- 14 TFAAK 19 TAS „Nustatytų išmokų turto apribojimas, minimalaus finansavimo reikalavimai ir jų sąveika“ (jsigaliojantis metiniams laikotarpiams nuo 2008 sausio 1 d., bet ne vėliau nei bus priimti ES). Šis išaiškinimas apibrėžia grynojo turto, susijusio su nustatytų pensijų išmokų planu, pripažinimo sąlygas.

Grupė ir Xxxxxxxx tikisi, kad aukščiau išvardintų pasikeitimų pritaikymas neturės reikšmingos jtakos finansinei atskaitomybei pradiniu pritaikymo laikotarpiu, išskyrus 8 TFAS „Veiklos segmentai“ ir 1 TAS „Finansinės atskaitomybės parengimas“ – pakeitimas.

8 TFAS „Veiklos segmentai“

Šis standartas reikalauja atskleisti informaciją apie Grupės veiklos segmentus ir pakeičia reikalavimą nurodyti pirminj (verslo) ir antrinj (geografinj) bendrovės atskaitomybės segmentus. Grupė preliminariai jvertino, kad veiklos segmentai yra tokie patys kaip ir verslo segmentai, kurie buvo išskirti pagal TAS 14 „Segmentai“

1 TAS „Finansinės atskaitomybės parengimas“ – pakeitimas

Šis standartas nurodo naujus reikalavimus nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos parengimui ir pristato naują, visa apimančią pelno (nuostolių) ataskaitą, kuri apima visus pajamų ir išlaidų straipsnius, pripažintus pelno (nuostolių) ataskaitoje, bei „kitus pelną (nuostolius)“, ir reikalauja atskiro atskleidimo visų straipsnių, kurie buvo perkelti iš kitų pelno (nuostolių) j pelno (nuostolių) ataskaitą, o taip pat pelno mokesčio efekto, susijusio su kiekvienu kitu pelno (nuostolių) komponentu, atskleidimo. Tai pat yra pakeisti finansinės atskaitomybės pateikimo reikalavimai susiję su finansinės atskaitomybės retrospektyviu pataisymu bei jvesti nauji terminai, keičiantys „balansą“ j „finansinės būklės ataskaitą“ bei

„pinigų srautų ataskaitą“ j „ataskaitą apie pinigų srautus“, tačiau šie nauji terminai nėra privalomi. Grupė vis dar vertina šių pasikeitimų jtaką.

2.2. Finansinės atskaitomybės valiuta

Šioje finansinėje atskaitomybėje visos sumos yra jvertintos ir pateiktos Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, litais.

Nuo 2002 m. vasario 2 d. litas yra susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kiekvienai dienai nustato Lietuvos bankas.

2.3. Konsolidavimo principai

Grupės konsoliduota finansinė atskaitomybė apima AB „Lietuvos dujos“ ir jos dukterinę jmonę. Paprastai jmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir (ar) kai ji gali kontroliuoti finansinę ir jprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios jmonės veiklos.

Įsigytoms jmonėms apskaityti taikomas pirkimo metodas. Bendrovė jsigytą identifikuojamą kitos jmonės turtą ir jsipareigojimus jsigijimo dieną jvertina tikrąja verte. Skirtumas tarp jsigijimo savikainos ir jsigyto grynojo turto tikrosios vertės jsigijimo dieną laikomas prestižu (neigiamu prestižu). Teigiamas prestižas finansinėje atskaitomybėje pateikiamas jsigijimo savikaina, jvertinus jo vertės sumažėjimo nuostolius. Neigiamas prestižas iš karto pripažjstamas pajamomis ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje. Konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje su konsoliduojamomis dukterinėmis jmonėmis susijęs prestižas parodomas nematerialiojo turto dalyje.

Vertės sumažėjimo vertinimo tikslais verslo susijungimų metu jsigytas prestižas jsigijimo dieną yra priskiriamas kiekvieniems Grupės pinigus generuojantiems vienetams, kurie, kaip tikimasi turės naudos iš susijungimo, nepriklausomai ar kitas turtas ir jsipareigojimai yra priskirti šiems vienetams.

Per metus jsigytos arba parduotos jmonės yra jtraukiamos j konsoliduotą finansinę atskaitomybę nuo jsigijimo datos arba iki pardavimo datos.

Konsoliduojant eliminuojami visi jmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai.

Konsoliduota finansinė atskaitomybė yra parengta taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems

jvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Atskiroje Bendrovės finansinėje atskaitomybėje investicijos j dukterines ir asocijuotas jmones yra apskaitomos taikant savikainos metodą.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.4. Nematerialusis turtas

Grupės ir Bendrovės nematerialusis turtas iš pradžių yra pripažjstamas jsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažjstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Xxxxxxxx gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai jvertinta.

Nematerialiojo turto tarnavimo laikotarpis gali būti ribotas arba neribotas.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas, kurio tarnavimo laikotarpis yra ribotas, yra apskaitomas jsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką (4 metai). Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio nematerialiojo turto naudojimo pobūdj.

Grupė ir Bendrovė neturi nematerialiojo turto su neribotu tarnavimo laikotarpiu.

2.5. Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas jsigijimo verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Tokia jsigijimo vertė apima dalies ilgalaikio materialiojo turto pakeitimo sąnaudas, kai tokios sąnaudos yra patiriamos ir yra tenkinama pripažinimo sąlyga. Atitinkamai, kai atliekami reikšminga apžiūra / remontas, išlaidos apskaitomos balanso ataskaitoje kaip ilgalaikio materialiojo turto pakeitimas. Kitos remonto ir priežiūros sąnaudos apskaitomos kaip patirtas pelnas arba nuostoliai.

Kai turtas parduodamas arba nurašomas, apskaitoje nurašoma jo jsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas, vertės padidėjimai ar sumažėjimai, registruojamos bet kokios perleidimo pajamos ar išlaidos ir apskaitomas nurašymo nuostoliai.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokj naudingo tarnavimo laiką:

Pastatai	25 – 60	metų
Magistraliniai dujotiekiai ir jų jrenginiai	30 – 55	metai
Skirstomieji dujotiekiai ir jų jrenginiai	30 – 55	metai
Xxxxxxx ir jrengimai	5 – 18	metų
Kiti pastatai ir statiniai	18	metų
Transporto priemonės	6 – 9	metai
Kita jranga, prietaisai, jrankiai ir jrenginiai	4 – 9	metai
Kitas ilgalaikis materialusis turtas	6 – 9	metai

Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir nusidėvėjimo metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo pobūdj.

Nebaigta statyba apskaitoma jsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir jrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta ir turtas nepradėtas naudoti.

Grupė ir Xxxxxxxx jvertina atstatomąją ilgalaikio materialiojo turto vertę, kai tik yra požymių, kad minėto turto vertė gali būti sumažėjusi. Vertės sumažėjimo nuostoliai yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje, kai tik jvertinami.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.6. Finansinis turtas

Vadovaujantis TAS 39 „Finansiniai instrumentai: pripažinimas ir vertinimas“ Grupės ir Bendrovės finansinis turtas yra skirstomas j finansinj turtą, vertinamą tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje, investicijas, laikomas iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinj turtą, skirtą parduoti. Visi investicijų jsigijimai ir pardavimai yra pripažjstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas tikrąja verte, jtraukiant (išskyrus finansinj turtą, vertinamą tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje) sandorio sudarymo sąnaudas.

Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje

Finansiniam turtui, vertinamam tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje, priskiriamas turtas, skirtas parduoti, t.y. jeigu jis buvo jsigytas su tikslu parduoti jj artimiausioje ateityje. Pelnas arba nuostoliai iš šio turto vertės pasikeitimo pripažjstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Investicijos, laikomos iki išpirkimo termino

Finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais ir fiksuota trukme klasifikuojamas kaip laikomas iki išpirkimo termino, jeigu Bendrovė ketina ir gali jj laikyti iki išpirkimo termino pabaigos. Iki išpirkimo termino laikomos investicijos yra apskaitomos amortizuota jsigijimo verte, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažjstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai sumažėja tokių investicijų vertė, jos yra nurašomos arba yra amortizuojamos.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinė finansinė priemonė su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuria neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Xxxxxxxx sumos iš pradžių yra apskaitomos suteikto atlygio tikrąja verte. Trumpalaikės gautinos sumos po pirminio pripažinimo yra apskaitomos amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą atėmus bet kokius vertės sumažėjimo nuostolius. Pelnas arba nuostoliai pripažjstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas, kai yra požymių, kad gautinų sumų vertė gali būti sumažėjusi, tada balansinė gautinų sumų vertė yra mažinama naudojant vertės sumažėjimų sąskaitą. Nuvertėjusios paskolos gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra jvertinamos kaip nebeatgaunamos.

Finansinis turtas, skirtas parduoti

Finansinis turtas, skirtas parduoti – tai neišvestinė finansinė priemonė skirta parduoti, kuri nepriskiriama nė vienai iš trijų aukščiau paminėtų grupių. Po pirminio pripažinimo finansinis turtas, skirtas parduoti, finansinėje atskaitomybėje apskaitomas tikrąja verte. Pelnas ar nuostoliai (išskyrus vertės sumažėjimo nuostolius bei užsienio valiutos keitimo pelną arba nuostolius), susiję su tikrosios vertės pasikeitimu, yra apskaitomi atskirame nuosavo kapitalo straipsnyje tol, kol Grupė ir Bendrovė neparduos šio finansinio turto ar nepripažins jo vertės sumažėjimo. Tada sukauptas pelnas arba nuostoliai, anksčiau apskaityti nuosavybėje, pripažjstami pelno (nuostolių) ataskaitoje.

2.7. Finansinio turto ir jsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

− baigiasi teisės j finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;

− Grupė ir Xxxxxxxx išlaikė teisę j pinigų srautus, bet prisiėmė jsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartj per trumpą laiką; arba

− Grupė ir Xxxxxxxx perleido savo teisę gauti pinigines jplaukas iš turto ir/arba (a) perleido iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleido, nei išlaikė su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleido šio turto kontrolę.

Kai Grupė perleidžia teises j turto pinigų srautus, bet nei perleidžia nei išlaiko su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažjstamas ta dalimi, su kuria Įmonė yra susijusi. Įmonės sąsaja su turtu, kuris buvo perleistas kaip garantija, apskaitoma mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Grupei gali tekti sumokėti.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.7. Finansinio turto ir jsipareigojimų pripažinimo nutraukimas (tęsinys)

Finansiniai jsipareigojimai

Finansinio jsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas

Kai vienas esamas finansinis jsipareigojamas pakeičiamas kitu jsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo jsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio jsipareigojimo nutraukimu ir naujo jsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažjstamas kaip pelnas arba nuostoliai.

2.8. Atsargos

Grupės ir Bendrovės atsargos, kurias daugiausiai sudaro parduoti skirtos gamtinės dujos, likusios metų pabaigoje, bei kitos atsargos yra apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės. Gamtinių dujų likučio savikaina nustatoma pagal svertinj vidurkj, o likusių atsargų savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

2.9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose ir pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos j žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų pradinis terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir einamosiose sąskaitose bei kiti trumpalaikiai indėliai, kurių pradinis terminas trumpesnis nei 3 mėnesiai.

2.10. Finansinės skolos

Skolinimosi išlaidos pripažjstamos sąnaudomis, kai patiriamos.

Finansinės skolos iš pradžių pripažjstamos gautų lėšų tikrąja verte, atėmus sandorio kaštus. Vėliau jos apskaitomos amortizuota verte, o skirtumas tarp gautų lėšų ir sumos, kurią reikės sumokėti per skolos terminą, yra jtraukiamas j laikotarpio pelną ar nuostolius.

Skolos priskiriamos ilgalaikėms, jei iki balanso datos sudaryta finansavimo sutartis jrodo, kad jsipareigojimas balanso dieną pagal pobūdj buvo ilgalaikis.

2.11. Veiklos nuoma

Turto nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda pasilieka nuomotojui, yra laikoma veiklos nuoma. Įmokos pagal veiklos nuomos sutartj yra apskaitomos kaip sąnaudos tiesiniu metodu per nuomos laikotarpj.

Bendra nuomotojo suteikiamų lengvatų nauda yra pripažjstama kaip nuomos sąnaudų sumažėjimas per nuomos laikotarpj tiesiniu metodu.

Jeigu pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio rezultatas yra veiklos nuoma, ir akivaizdu, kad sandoris yra sudarytas tikrąja verte, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto. Jei pardavimo kaina yra žemesnė nei tikroji vertė, bet koks pelnas ar nuostoliai yra apskaitomi iš karto, išskyrus atvejus, kai nuostoliai kompensuojami žemesnėmis už rinkos kainas nuomos jmokomis ateityje. Tuomet jie atidedami ir amortizuojami proporcingai nuomos jmokomis per laikotarpj, kurj turtą numatoma naudoti. Jei pardavimo kaina viršija tikrąją vertę, suma, kuria viršijama tikroji vertė, yra atidedama ir amortizuojama per laikotarpj, kuriuo turtą numatoma naudoti.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.12. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Dotacijos, gaunamos ilgalaikiu turtu arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip jsigyti, laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėje atskaitomybėje pripažjstama pajamomis per turto, susijusio su šia dotacija, nusidėvėjimo laikotarpj ir pelno (nuostolių) ataskaitoje jtraukiama j kitos veiklos grynojo rezultato straipsnj.

Vartotojų sumokėtos jmokos už prijungimą apskaitomos kaip atidėtosios pajamos ir pripažjstamos pajamomis per kapitalizuoto susijusio turto nusidėvėjimo laikotarpj.

Dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažjstama panaudota dalimis tiek, kiek per ataskaitinj laikotarpj patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas balanso eilutėje „Dotacijos (atidėtosios pajamos)“.

2.13. Pelno mokestis

Grupės bendrovės apmokestinamos atskirai, nepriklausomai nuo bendrų Grupės rezultatų. Pelno mokestis skaičiuojamas nuo einamųjų metų pelno, jvertinus atidėtąjj pelno mokestj. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių jstatymų reikalavimus.

Standartinis Lietuvos Respublikos jmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc. Nuo 2006 m. sausio 1 d. jsigaliojo Lietuvos Respublikos laikinasis socialinio mokesčio jstatymas, kuris numatė, kad, greta jmonių mokamo pelno mokesčio, 2006 m. sausio 1 d. prasidedančiais mokestiniais metais jmonės turi mokėti papildomą 4 proc. mokestj, apskaičiuotą remiantis pelno mokesčio principais, o nuo 2007 m. sausio 1 d. – 3 proc. mokestj. Po 2007 m. Lietuvos Respublikos jmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas išliks standartinis, t.y. 15 proc.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami 5 metus, išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 3 metus ir užskaitomi tarpusavyje tik su pelnu iš tokio paties pobūdžio sandorių.

Atidėtieji mokesčiai apskaičiuojami balansinių jsipareigojimų metodu. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir jsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę jtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir jsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiui, kuriame bus realizuojamas turtas ar padengiamas jsipareigojimas, atsižvelgiant j mokesčių tarifus, kurie buvo priimti ar iš esmės priimti balanso datą.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažjstamas balanse tiek, kiek yra tikimasi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant j apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažjstama finansinėje atskaitomybėje.

2.14. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažjstamos, kai tikėtina, jog Grupė ar Xxxxxxxx gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai jvertinti pajamų sumą. Pardavimų pajamos apskaitomos atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš gamtinių dujų perdavimo, skirstymo ir tiekimo nebuitinio vartojimo klientams pripažjstamos kas mėnesj, remiantis klientų pateiktais ir Grupės ir Bendrovės patikrintais matavimo prietaisų parodymais (kaupimo principas). Pajamos iš buitinio vartojimo klientų pripažjstamos kas mėnesj, remiantis jų pateiktais matavimo prietaisų parodymais, arba apskaitomos pagal klientams patiektų, bet dar nedeklaruotų dujų kiekj, kas apytiksliai atitinka kaupimo principą.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.15. Užsienio valiutos

Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusj oficialų valiutų keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir jsipareigojimų likučių perkainojimo finansinės atskaitomybės dieną yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokie likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą.

2.16. Segmentai

Verslo segmentai

Grupė ir Bendrovė turi tris pagrindinius verslo segmentus: gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, tiekimo (kuris 2006 m. buvo padalintas j tiekimą reguliuojamiesiems vartotojams ir tiekimą laisviesiems vartotojams), taip pat - kitos veiklos verslo segmentą.

Verslo segmentų finansiniai duomenys yra pateikiami 3 pastaboje. Geografiniai segmentai

Visas Grupės ir Bendrovės turtas (išskyrus dalj gamtinių dujų atsargų – žr. 8 pastaboje) yra Lietuvos Respublikoje, kur uždirbamos ir visos pajamos, todėl geografiniai segmentai nepateikiami.

2.17. Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas finansinės atskaitomybės sudarymo data.

Kai paaiškėja, kad Grupė ir Bendrovė neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar beviltiškoms priskirtų gautinų sumų nuostoliai yra pripažjstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrjstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais jvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai. Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Kitas turtas

Grupės ir Bendrovės kito turto vertės sumažėjimas yra jvertinamas tuomet, kai jvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

2.18. Įvertinimų naudojimas rengiant finansinę atskaitomybę

Rengdama finansinę atskaitomybę pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, Grupė ir Bendrovė daro tam tikras prielaidas ir jvertinimus, kurie turi jtakos pateiktoms turto, jsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šios finansinės atskaitomybės reikšmingos sritys, kuriose naudojami jvertinimai, apima nusidėvėjimą (2.5 pastaba ir 5 pastaba) ir vertės sumažėjimo jvertinimus atidėtajam pelno mokesčio turtui (2.13 pastaba ir 21 pastaba), investicijoms j dukterines jmones – tik Bendrovė (2.17 pastaba), gautinoms sumoms (2.6 pastaba, 7 pastaba ir 9 pastaba) bei atsargoms (2.8 pastaba ir 8 pastaba). Būsimi jvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant jvertinimus. Tokių jvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėje atskaitomybėje, kai bus nustatytas. Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybė nesitiki jokių reikšmingų jvertinimų ir nutarimų pakeitimų kitais metais.

2 Apskaitos principai (tęsinys)

2.19. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti jsipareigojimai nėra pripažjstami finansinėje atskaitomybėje. Jie yra aprašomi finansinėje atskaitomybėje, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėje atskaitomybėje nėra pripažjstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėje atskaitomybėje tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.20. Pobalansiniai jvykiai

Pobalansiniai jvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtj balanso sudarymo dieną (koreguojantys jvykiai), finansinėje atskaitomybėje yra atspindimi. Pobalansiniai jvykiai, kurie nėra koreguojantys jvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.21. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansinę atskaitomybę, turtas ir jsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras TFAS reikalauja būtent tokio užskaitymo.

Kur būtina, pateikti palyginamieji skaičiai buvo pakeisti, kad atitiktų šių metų finansinę atskaitomybę. 2007 m. ir 2006 m. buvo pateiktas detalesnis veiklos sąnaudų iššifravimas, 4-oje pastaboje plėtros darbai buvo pridėti prie kito nematerialiojo turto stulpelio, kadangi 2007 m. ir 2006 m. sumos buvo nereikšmingos. Pelno (nuostolių) ataskaitų formatas buvo pakeistas Kitos veiklos grynojo rezultato eilutę perkeliant virš Veiklos pelno eilutės; Segmentų informacijos pateikimas buvo pakeistas atitinkamai.

3 Informacija pagal segmentus

Perdavimas – gamtinių dujų transportavimas magistraliniu dujotiekiu. Perdavimo veiklai taip pat priskiriamas gamtinių dujų tranzitas j Rusijos Federacijos Kaliningrado sritj.

Skirstymas – gamtinių dujų transportavimas skirstomuoju dujotiekiu.

Tiekimas – gamtinių dujų pardavimas galutiniams vartotojams. Iki 2007 m. liepos 1 d. tiekimo veikla buvo skirstyta j tiekimą reguliuojamiesiems ir tiekimą laisviesiems vartotojams. Nuo 2007 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų jstatymo nuostatas visi vartotojai tapo laisvaisiais ir gali laisvai pasirinkti dujų tiekėją, todėl Grupė ir Bendrovė sujungė tiekimo reguliuotiesiems vartotojams ir tiekimo laisviesiems vartotojams veiklos segmentus j vieną - tiekimo – segmentą. Dėl šios priežasties 2007 m. tiekimo segmento duomenys sugrupuoti skirtingai, palyginus su

2006 m.

Kita – kita su pagrindiniu verslu nesusijusi veikla.

Informacija pagal segmentus 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. yra pateikiama žemiau:

Grupė

Tiekimas reguliuoja- miesiems

Tiekimas

laisviesiems Tiekimas

2007 m. Perdavimas Skirstymas

vartotojams

iš viso Kita Iš viso

Pardavimai	106.670	134.187	- -		777.811	5.596	1.024.264
Veiklos pelnas	5.740	12.914	- -		99.498	6.495	124.647
Turtas	1.474.509	758.404	- -		213.809	12.234	2.458.956
Įsipareigojimai	234.877	140.581	- -		153.072	639	529.169
Kita informacija pagal segmentus
Turto jsigijimai	54.066	63.757	- -		96	503	118.422
Nusidėvėjimas ir
amortizacija	60.987	32.121	- -		990	406	94.504
Ilgalaikio turto vertės sumažėjimai	-	6	-	-	-	-	6
Vidutinis darbuotojų skaičius	353	1.207	-	-	200	53	1.813
2006 m.
Pardavimai 99.807		126.647	250.162	297.453	547.615	5.510	779.579
Veiklos pelnas 658		12.527	17.809	30.064	47.873	10.177	71.235
Turtas 1.501.430		718.212	52.938	17.592	70.530	12.917	2.303.089
Įsipareigojimai 251.958		115.045	75.226	2.139	77.365	2.912	447.280
Kita informacija pagal segmentus Turto jsigijimai 62.208		59.568	147	-	147	829	122.752
amortizacija 61.790		31.417	810	222	1.032	437	94.676
skaičius 357		1.219	186	11	197	54	1.827

Nusidėvėjimas ir Vidutinis darbuotojų

3	Informacija pagal segmentus (tęsinys)
	Bendrovė
			Tiekimas reguliuoja- Tiekimas miesiems laisviesiems	Tiekimas
	2007 m. Perdavimas	Skirstymas	vartotojams vartotojams	iš viso	Kita	Iš viso
	Pardavimai 106.670	134.187	- -	777.811	4.213	1.022.881
	Veiklos pelnas 5.740	12.914	- -	99.498	6.394	124.546
	Turtas 1.474.509	758.404	- -	213.809	11.204	2.457.926
	Įsipareigojimai 234.877	140.581	- -	153.072	571	529.101
	Kita informacija pagal segmentus
Turto jsigijimai 54.066		63.757	- - 96		15	117.934
Nusidėvėjimas ir amortizacija 60.987		32.121	- - 990		171	94.269
sumažėjimai -		6	- - -		-	6
Vidutinis darbuotojų skaičius 353		1.207	- - 200		23	1.783
2006 m.
Pardavimai 99.807		126.647	250.162	297.453	547.615	4.249	778.318
Veiklos pelnas 658		12.527	17.809	30.064	47.873	10.081	71.139
Turtas 1.501.430		718.212	52.938	17.592	70.530	11.844	2.302.016
Įsipareigojimai 251.958		115.045	75.226	2.139	77.365	2.589	446.957
Kita informacija pagal segmentus
Turto jsigijimai 62.208		59.568	147	-	147	-	121.923
Nusidėvėjimas ir amortizacija 61.790		31.417	810	222	1.032	228	94.467
Vidutinis darbuotojų skaičius 357		1.219	186	11	197	24	1,797

Ilgalaikio turto vertės

Kaip aptarta 1-oje pastaboje, pagal Gamtinių dujų jstatymo Nr. X-1054 reikalavimus, nuo 2008 m. sausio 1 d. Grupės ir Bendrovės pagrindiniai veiklos segmentai yra: gamtinių dujų perdavimas, skirstymas, tiekimas ir kita veikla.

4 Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikio nematerialiojo turto judėjimas per ataskaitinj laikotarpj:

Kitas

Grupė	Patentai, licencijos	Programinė jranga	nematerialusis turtas	Iš viso
Įsigijimo vertė: 2006 m. sausio 1 d. likutis	1.375	4.720	2.680	8.775
Įsigijimai	302	754	18	1.074
Nurašymai	(167)	(961)	(987)	(2.115)
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	1.510	4.513	1.711	7.734
Įsigijimai	747	1.110	8	1.865
Nurašymai	-	(125)	(36)	(161)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	2.257	5.498	1.683	9.438
Amortizacija: 2006 m. sausio 1 d likutis	870	3.036	1.832	5.765
Amortizacija per metus	201	676	337	1.214
Nurašymai	(167)	(961)	(962)	(2.090)
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	904	2.778	1.207	4.889
Amortizacija per metus	246	726	251	1.223
Nurašymai	-	(125)	(36)	(161)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	1.150	3.379	1.422	5.951
2007 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	1.107	2.119	261	3.487
2006 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	606	1.735	504	2.845

4	Ilgalaikis nematerialusis turtas (tęsinys)
		Patentai,	Programinė	Kitas nematerialusis
	Bendrovė	licencijos	jranga	turtas	Iš viso
	Įsigijimo vertė:
	2006 m. sausio 1 d. likutis	1.375	4.717	2.680	8.772
	Įsigijimai	302	754	18	1.074
	Nurašymai	(167)	(961)	(987)	(2.115)
	2006 m. gruodžio 31 d. likutis	1.510	4.510	1.711	7.731
	Įsigijimai	747	1.105	8	1.860
	Nurašymai	-	(125)	(36)	(161)
	2007 m. gruodžio 31 d. likutis	2.257	5.490	1.683	9.430
	Amortizacija:
	2006 m. sausio 1 d. likutis	870	3.061	1.832	5.763
	Amortizacija per metus	201	676	337	1.214
	Nurašymai	(167)	(961)	(962)	(2.090)
	2006 m. gruodžio 31 d. likutis	904	2.776	1.207	4.887
	Amortizacija per metus	246	725	251	1.222
	Nurašymai	-	(125)	(36)	(161)
	2007 m. gruodžio 31 d. likutis	1.150	3.376	1.422	5.948
	2007 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	1.107	2.114	261	3.482
	2006 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	606	1.734	504	2.844

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje jtrauktos j veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio jsigijimo vertė 2007 m. gruodžio 31 d. buvo lygi 3.624 tūkst. litų (2006 m. gruodžio 31 d. - 4.417 tūkst. litų), buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

5 Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikio materialiojo turto judėjimas per ataskaitinj ir ankstesnj laikotarpj:

Magistraliniai

Skirstomieji

Kiti pastatai

Kita jranga, prietaisai,

Kitas ilgalaikis

dujotiekiai ir jų dujotiekiai ir jų ir

Mašinos ir Transporto

jrankiai ir

materialu-

Nebaigta

Grupė Žemė Pastatai

jrenginiai

statiniai jrengimai priemonės

jrenginiai

sis turtas

statyba Iš viso

Įsigijimo vertė:

103	92.682	1.382.845	614.585	9.294	86.501	26.534	81.031	7.075	25.439	2.326.089
-	210	-	463	61	606	3.372	1.916	827	114.223	121.678
-	(3.635)	-	(682)	(113)	(283)	(2.000)	(3.233)	(616)	(2)	(10.564)
-	3.399	38.914	53.409	1.108	13.942	-	5.396	218	(116.386)	-
103	92.656	1.421.759	667.775	10.350	100.766	27.906	85.110	7.504	23.274	2.437.203
-	2	-	484	-	553	4.494	2.140	1.280	107.604	116.557
-	(1.766)	(46)	(573)	(95)	(455)	(1.112)	(5.832)	(379)	-	(10.258)
80	4.876	26.790	52.687	984	16.297	-	4.087	159	(105.960)	-
183	95.768	1.448.503	720.373	11.239	117.161	31.288	85.505	8.564	24.918	2.543.502

2006 m. sausio 1 d. likutis

Įsigijimai

Perleistas ir nurašytas turtas

Perklasifikavimai 2006 m. gruodžio

31 d. likutis

Įsigijimai

Perleistas ir nurašytas turtas

Perklasifikavimai 2007 m. gruodžio

Sukauptas nusidėvėjimas
2006 m. sausio 1 d.
likutis	-	4.191	43.213	21.751	645	10.932	17.870	48.538	3.947	-	151.087
Nusidėvėjimas per
metus	-	2.873	45.765	22.485	731	11.110	2.113	7.682	703	-	93.462
Perleistas ir nurašytas
turtas	-	(136)	-	(138)	(14)	(252)	(1.993)	(3.130)	(592)	-	(6.255)
Perklasifikavimai	- -		-	4	-	-	-	(4)	-	- -
2006 m. gruodžio
31 d. likutis	- 6.928		88.978	44.102	1.362	21.790	17.990	53.086	4.058	- 238.294
Nusidėvėjimas per
metus	- 2.937		45.696	22.594	783	10.956	2.382	7.058	875	- 93.281
Perleistas ir nurašytas
turtas	-	(154)	(45)	(426)	(14)	(422)	(1.109)	(5.765)	(371)	-	(8.306)
Perklasifikavimai	- -		-	2	-	(2)	-	-	-	- -
2007 m. gruodžio
31 d. likutis	- 9.711		134.629	66.272	2.131	32.322	19.263	54.379	4.562	- 323.269
Vertės sumažėjimas: 2006 m. sausio 1 d.
likutis -		3.515	-	-	-	-	-	-	-	5	3.520
Papildomai apskaityta per metus -		-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
2006 m. gruodžio 31 d. likutis -		3.515	-	-	-	-	-	-	-	5	3.520
Papildomai apskaityta per metus -		-	-	-	-	-	-	3	7	-	10
atstatymas -		-	-	-	-	-	-	-	-	(4)	(4)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis -		3.515	-	-	-	-	-	3	7	1	3.526
2007 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 183		82.542	1.313.874	654.101	9.108	84.839	12.025	31.123	3.995	24.917	2.216.707
2006 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė 103		82.213	1.332.781	623.673	8.988	78.976	9.916	32.024	3.446	23.269	2.195.389

31 d. likutis

Vertės sumažėjimo

5 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Magistraliniai Skirstomieji

dujotiekiai ir dujotiekiai ir Kiti pastatai

Mašinos ir

Transporto

Kita jranga, prietaisai, jrankiai ir

Kitas ilgalaikis materialusis

Nebaigta

Bendrovė	Žemė	Pastatai	jų jrenginiai	jų jrenginiai	ir statiniai	jrengimai	priemonės	jrenginiai	turtas	statyba	Iš viso
Įsigijimo vertė:
2006 m. sausio 1 d.
likutis	103	81.561	1.382.845	614.585	9.294	86.501	26.409	79.634	7.075	25.401	2.313.408
Įsigijimai	-	210	-	463	61	606	3.372	1.764	827	113.546	120.849
Perleistas ir
nurašytas turtas	-	(3.635)	-	(682)	(113)	(283)	(2.000)	(3.181)	(616)	(2)	(10.512)
Perklasifikavimai	-	2.734	38.914	53.409	1.108	13.942	-	5.396	218	(115.721)	-
2006 m. gruodžio
31 d. likutis	103	80.870	1.421.759	667.775	10.350	100.766	27.781	83.613	7.504	23.224	2.423.745
Įsigijimai -		2	-	484	-	553	4.494	2.027	1.280	107.234	116.074
nurašytas turtas -		(1.766)	(46)	(573)	(95)	(455)	(1.112)	(5.579)	(379)	-	(10.005)
Perklasifikavimai 80		4.513	26.790	52.687	984	16.297	-	4.087	159	(105.597)	-
2007 m. gruodžio
31 d. likutis 183		83.619	1.448.503	720.373	11.239 117.161		31.163	84.148	8.564	24.861	2.529.814

Perleistas ir

Sukauptas nusidėvėjimas

2006 m. sausio 1 d. likutis

2.668

43.213

21.751

645

10.932

17.816

47.386

3.947

148.358

Nusidėvėjimas per

metus

2.745

45.765

22.485

731

11.110

2.093

7.621

703

93.253

Perleistas ir nurašytas turtas

(136)

(138)

(14)

(252)

(1.993)

(3.078)

(592)

(6.203)

Perklasifikavimai

- -

(4)

- -

2006 m. gruodžio

31 d. likutis

- 5.277

88.978

44.102

1.362

21.790

17.916

51.925

4.058

- 235.408

Nusidėvėjimas per metus

- 2.803

45.696

22.594

783

10.956

2.362

6.978

875

- 93.047

Perleistas ir nurašytas turtas

- (154)

(45)

(426)

(14)

(422)

(1.109)

(5.512)

(371)

- (8.053)

Perklasifikavimai

- -

(2)

- -

2007 m. gruodžio

31 d. likutis

- 7.926

134.629

66.272

2.131

32.322

19.169

53.391

4.562

- 320.402

Vertės sumažėjimas:

2006 m. sausio 1 d

likutis - - - - - - - - - 5 5

Papildomai apskaityta per

metus - - - - - - - - - - -

2006 m. gruodžio

31 d. likutis - - - - - - - - - 5 5

Papildomai apskaityta per

- -

(4)

183 75.693

1.313.874

654.101

9.108

84.839

11.994

30.754

3.995

24.860

2.209.401

103 75.593

1.332.781

623.673

8.988

78.976

9.865

31.688

3.446

23.219

2.188.332

metus -

Vertės sumažėjimo atstatymas -

2007 m. gruodžio

31 d. likutis -

2007 m. gruodžio

31 d.

likutinė vertė

2006 m. gruodžio

31 d.

likutinė vertė

5 Ilgalaikis materialusis turtas (tęsinys)

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas 2007 m. sudarė atitinkamai 93.281 tūkst. litų ir

93.047 tūkst. litų, iš kurių atitinkamai 93.259 tūkst. litų ir 93.025 tūkst. litų sumos yra jtrauktos j veiklos sąnaudas, o likusios sumos Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje yra jtrauktos j kitos veiklos grynąjj rezultatą.

Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas 2006 m. sudarė atitinkamai 93.462 tūkst. litų ir

93.253 tūkst. litų, iš kurių atitinkamai 93.442 tūkst. litų ir 93.232 tūkst. litų sumos jtrauktos j veiklos sąnaudas, o likusios sumos Grupės ir Bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje yra jtrauktos j kitos veiklos grynąjj rezultatą.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio materialiojo turto, kurio jsigijimo vertė 2007 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo lygi

47.357 tūkst. litų ir 46.611 tūkst. litų (atitinkamai, 53.096 tūkst. litų ir 52.215 tūkst. litų 2006 m.), buvo visiškai nusidėvėjusi, tačiau vis dar naudojama veikloje.

2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Xxxxxxxx neturėjo ilgalaikio materialiojo turto, jsigyto lizingo (finansinės nuomos) būdu.

Didžiausi Grupės ir Bendrovės nebaigtos statybos objektai 2007 m. gruodžio 31 d.:

	Objektas	Grupė	Bendrovė
	Kompresorinės dujų stoties statyba Jauniūnuose, Širvintų r.	3.465	3.465
	Magistralinio dujotiekio atkarpos Tauragė - Klaipėda statyba	2.000	2.000
	Magistralinio dujotiekio atkarpos Jurbarkas -Tauragė statyba	1.667	1.667
	Kiti (jskaitant UAB „Palangos perlas“)	17.785	17.728
	2007 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	24.917	24.860
6	Investicijos j dukterines jmones

Bendrovės 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. investicijas j dukterines jmones sudarė 10.737 tūkst. investicija j

UAB „Palangos perlas“.

7 Ilgalaikės gautinos sumos

Grupė Bendrovė

2007 m. 2006 m. 2007 m. 2006 m.

AB „Panevėžio stiklas“ skola 6.373 6.373 6.373 6.373

Xxxxx ilgalaikės gautinos sumos 75 81 75 81

6.448	6.454	6.448	6.454
Atimti: ilgalaikių gautinų sumų vertės sumažėjimas	(6.373) (6.373)	(6.373) (6.373)
	75 81	75 81

Iš AB „Panevėžio stiklas“ gautina suma yra skola už 2000 – 2002 metais šiai bendrovei parduotas gamtines dujas.

2002 m. rugpjūčio 30 d. dėl mokumo problemų AB „Panevėžio stiklas“ su savo kreditoriais pasirašė skolų restruktūrizavimo sutartj, pagal kurią 6.373 tūkst. litų skola Bendrovei bus išmokėta per 2013 – 2024 m.

8	Atsargos
		Grupė	Bendrovė
		2007 m. 2006 m.	2007 m. 2006 m.
	Žaliavos, komplektavimo gaminiai ir kitos atsargos	2.367 3.687	2.366 3.686
	Prekės, skirtos perparduoti (jskaitant gamtines dujas)	106.904 22.319	106.889 22.300
	Atsargos, bendrąja verte	109.271 26.006	109.255 25.986
	Atimti: vertės sumažėjimas	(207) (749)	(207) (749)
		109.064 25.257	109.048 25.237

2007 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės prekių, skirtų perparduoti, likutis reikšmingai padidėjo dėl 2007 m. jsigyto didesnio gamtinių dujų kiekio, saugomo dujų saugykloje Latvijoje.

Grupės ir Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, jsigijimo savikaina 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė

1.422 tūkst. litų (2.556 tūkst. litų 2006 m. gruodžio 31 d.). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2007 m. ir 2006 m., yra jtrauktas j veiklos sąnaudas.

9 Gautinos sumos

Grupė Bendrovė

2007 m. 2006 m. 2007 m. 2006 m.

Iš pramonės ir komercinių jmonių už gamtines dujas gautinos

sumos	88.759	52.688	88.759	52.691
Iš gyventojų už gamtines dujas gautinos sumos	3.555	4.739	3.555	4.739
Xxxxx iš pirkėjų gautinos sumos	807 281		809 266
	93.121 57.708		93.123 57.696
Kitos gautinos sumos	3.216 782		3.159 688
	96.337 58.490		96.282 58.384
Atimti: gautinų sumų vertės sumažėjimas	(4.758) (6.882)		(4.758) (6.882)
	91.579 51.608		91.524 51.502

Iš pirkėjų gautinos sumos yra be palūkanų ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų.

Iš pirkėjų gautinoms sumoms ir kitoms gautinoms sumoms, kurių nominali vertė 2007 m. gruodžio 31 d. buvo lygi

4.338 tūkst. litų (3.682 tūkst. litų 2006 m. gruodžio 31 d.), buvo apskaitytas 100 proc. vertės sumažėjimas.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinoms sumoms ir kitoms gautinoms sumoms apskaityto vertės sumažėjimo judėjimas:

Individuliai nustatytas vertės

Bendrai nustatytas vertės

sumažėjimas sumažėjimas Iš viso

2005 m. gruodžio 31 d. likutis	4.780	2.325	7.105
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus	5.724	497	6.221
Panaudota	(1.994)	(238)	(2.232)
Nepanaudotų sumų atstatymas	(3.779)	(433)	(4.212)
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	4.731	2.151	6.882
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per metus	320	404	724
Panaudota	-	(496)	(496)
Nepanaudotų sumų atstatymas	(1.492)	(860)	(2.352)
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	3.559	1.199	4.758

Gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2007 m. ir 2006 m. yra jtrauktas j veiklos sąnaudas.

9 Gautinos sumos (tęsinys)

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų ir kitų gautinų sumų senaties analizė 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d.:

Iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas nėra

Iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas yra pradelstas, tačiau joms

nėra apskaitytas vertės sumažėjimas

pradelstas bei joms nėra		mažiau				daugiau
apskaitytas vertės		nei 30	30 – 90	90 – 180	180 – 360	nei 360
sumažėjimas		dienų	dienų	dienų	dienų	dienų	Iš viso
2006 m.	48.658	1.576	823	207	105	127	51.496
2007 m.	82.825	5.062	958	121	63	-	89,029

Xxxxxxxxx iš pirkėjų gautinų sumų ir kitų gautinų sumų senaties analizė 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d.:

Iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas nėra

Iš pirkėjų gautinos sumos ir kitos gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas yra pradelstas, tačiau joms

nėra apskaitytas vertės sumažėjimas

pradelstas bei joms nėra	mažiau				daugiau
apskaitytas vertės	nei 30	30 – 90	90 – 180	180 – 360	nei 360
sumažėjimas	dienų	dienų	dienų	dienų	dienų	Iš viso
2006 m. 48.649	1.572	823	207	105	127	51.483
2007 m. 82.829	5.060	958	121	63	-	89,031
10 Kitas trumpalaikis turtas

2007 m. gruodžio 31 d. Grupės turimų terminuotų indėlių suma buvo 3.722 tūkst. litų (2006 m. – 3.686 tūkst. litų). Terminuotų indėlių svertinė vidutinė palūkanų norma 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 4,91 proc. (2006 m. gruodžio 31 d. – 3,78 proc.). Terminuotų indėlių terminas yra trys – šeši mėnesiai.

11	Pinigai ir pinigų ekvivalentai
		Grupė	Xxxxxxxx
		2007 m. 2006 m.	2007 m. 2006 m.
	Xxxxxxx banke, kelyje ir kasoje	3.952 5.204	3.695 4.969
	Įšaldytos lėšos	6.137 6.137	6.137 6.137
	Indėliai, kurių terminas neviršija trijų mėnesių	29.642 18.355	29.642 18.155
		39.731 29.696	39.474 29.261
	Atimti: vertės sumažėjimas	(6.137) (6.137)	(6.137) (6.137)
		33.594 23.559	33.337 23.124

Įšaldytas lėšas daugiausiai sudaro grynieji pinigai, kuriuos Grupė ir Bendrovė laikė AB „Litimpeks bankas“. Pastarasis 1999 m. bankrutavo ir dabar yra administruojamas UAB „Valeksa“. Šiai sumai yra apskaitytas 100 proc. vertės sumažėjimas.

Indėlių, kurių terminas neviršija trijų mėnesių, svertinė metinė palūkanų norma 2007 m. gruodžio 31 d. buvo 3,70 proc. (2006 m. gruodžio 31 d. – 3,22 proc.)

11 Pinigai ir pinigų ekvivalentai (tęsinys)

Gryniesiems pinigams banke taikomos fiksuotos arba kintamos palūkanų normos, priklausomai nuo kasdien skelbiamų banko indėlių palūkanų. Trumpalaikiai indėliai yra sudaromi vienos dienos terminui (vienos nakties indėliai) ir jiems taikomos atitinkamos vienos nakties indėlių palūkanos. Tikroji Grupės ir Bendrovės grynųjų pinigų ir trumpalaikių indėlių vertė 2007 m. gruodžio 31d. buvo atitinkamai 33.594 tūkst. litų ir 33.337 tūkst. litų (23.559 tūkst. litų ir 23.124 tūkst. litų 2006 m.).

2007 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Xxxxxxxx turėjo 20.000 tūkst. litų vertės (20.000 tūkst. litų 2006 m.) nepanaudotą kredito limito perviršj, kurio atžvilgiu visos išankstinės sąlygos buvo tenkinamos.

12 Įstatinis kapitalas

Bendrovės jstatinis kapitalas 2007 m. ir 2006 m. nesikeitė ir 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. buvo lygus 469.068 tūkst. litų.

13 Rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jj privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. jstatinio kapitalo. Mažiausiai 5.188 tūkst. litų grynojo 2007 m. pelno turi būti skirta pervesti j Bendrovės privalomąjj rezervą. Ši suma gali keistis, priklausomai nuo galutinio Bendrovės akcininkų sprendimo, kuris bus priimtas po šios finansinės atskaitomybės išleidimo.

Bendrovės veiklos plėtros rezervas

Grupėje ir Bendrovėje taip pat yra sudaromas Bendrovės veiklos plėtros rezervas. Pelno paskirstymas

Šios finansinės atskaitomybės patvirtinimo dieną Xxxxxxxx dar nebuvo parengusi 2007 m. pelno paskirstymo projekto.

14 Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Grupė ir Xxxxxxxx 2007 m. 2006 m.

Atidėtosios

pajamos Dotacijos Iš viso

Atidėtosios

pajamos Dotacijos Iš viso

Likutis laikotarpio pradžioje	50.975	60.126	111.101	27.194	60.803	87.997
Gauta per metus	25.529	4.094	29.623	24.419	1.360	25.779
Gautinos dotacijos išlaidų padengimui	-	227	227	-	198	198
Amortizacija per metus	(1.068)	(2.046)	(3.114)	(638)	(2.034)	(2.672)
Padengtos patirtos išlaidos	-	(606)	(606)	-	(201)	(201)
Likutis laikotarpio pabaigoje	75.436	61.795	137.231	50.975	60.126	111.101

2007 m. dotacijų (atidėtųjų pajamų) padidėjimą daugiausia lėmė gautos jmokos iš naujų vartotojų prijungimo prie Grupės ir Bendrovės dujų sistemos.

Dotacijos taip pat apima nemokamai gautą ilgalaikj materialųjj turtą, atspindėtą tikrąja verte ir pripažjstamą pelno (nuostolių) ataskaitoje dalimis taikant tiesinj metodą per susijusio turto naudingo tarnavimo laiką.

15 Paskolos

Grupė Bendrovė

2007 m.

gruodžio

2006 m.

gruodžio

2007 m.

gruodžio

2006 m.

gruodžio

Ilgalaikės paskolos

31 d. 31 d.

Lietuvos kredito institucijų paskolos 10.720 21.559 10.720 21.559

Trumpalaikės paskolos

Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 10.839 14.570 10.839 14.570

21.559 36.129 21.559 36.129

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

2007 m. gruodžio 31 d. 2006 m. gruodžio 31 d.

Beprocentės paskolos

Paskolos su fiksuota palūkanų norma

Paskolos su kintama palūkanų norma

Beprocentės paskolos

Paskolos su fiksuota palūkanų norma

Paskolos su kintama palūkanų norma

2007 m.	- -	-	906	12.144	1.520
2008 m.	- 9.644	1.195	-	9.644	1.195
2009 m.	- 2.144	-	-	2.144	-
2010 m.	- 2.144	-	-	2.144	-
2011 m.	- 2.144	-	-	2.144	-
2012 m.	- 2.144	-	-	2.144	-
2013 m.	- 2.144	-	-	2.144	-
	- 20.364	1.195	906	32.508	2.715

Taikomos palūkanų normos yra artimos efektyvioms palūkanų normoms. 2007 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės paskolų metinių palūkanų normų svertinis vidurkis lygus 5,05 proc. (2006 m. gruodžio 31 d - 4,63 proc.). 2007 m. ir 2006

m. kintamų palūkanų normų perskaičiavimo periodas buvo 6 mėnesiai.

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų dalis nacionaline ir užsienio valiutomis, išreikšta litais:

Grupė Bendrovė

Paskolos valiuta: 2007 m. 2006 m. 2007 m. 2006 m.

Eurai	20.364	33.414	20.364	33.414
Litai	1.195 2.715		1.195 2.715
	21.559 36.129		21.559 36.129

Nėra jokių trečiųjų šalių garantijų ar Bendrovės jkeisto turto, kaip užstato už bankų paskolas.

16 Prekybos skolos

Grupė Bendrovė

2007 m. 2006 m. 2007 m. 2006 m.

Gamtinių dujų tiekėjams 116.598 58.031 116.598 58.031

Kitos 2.917 1.048 2.900 870

119.515 59.079 119.498 58.901

Aukščiau paminėtų finansinių jsipareigojimų terminai ir sąlygos:

− Prekybos skolos yra be palūkanų ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 20 dienų.

Mokėtinų palūkanų, apskaitytų kitų mokėtinų sumų ir trumpalaikių jsipareigojimų straipsnyje balanse (kitų nei prekybos skolos), Grupės ir Bendrovės terminai ir sąlygos yra tokios:

− Mokėtinos palūkanos paprastai yra mokamos kas ketvirtj arba kas pusmetj per finansinius metus.

17 Pardavimo savikaina

Grupės ir Bendrovės pardavimų savikainą 2007 m. ir 2006 m. didžiąja dalimi (99,9 proc.) sudaro gamtinių dujų jsigijimo kaštai.

18 Veiklos sąnaudos

Grupė 2007 m. 2006 m.			Xxxxxxxx 2007 m. 2006 m.
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas	75.358	65.675	74.758	65.150
Nusidėvėjimas ir amortizacija	94.482	94.656	94.247	94.446
Remonto ir techninės priežiūros sąnaudos	25.524	24.487	25.419	24.371
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestj	10.861	12.948	10.801	12.887
Turto vertės sumažėjimai	(1.948)	(167)	(1.948)	(167)
Apskaitos prietaisai	1.682	1.488	1.682	1.488
Kuras	2.413	2.533	2.403	2.522
Ryšių paslaugų sąnaudos	1.641	1.770	1.626	1.756
Kitos	21.315 19.654		21.280 19.644
231.328		223.044	230.268	222.097

19 Kitos veiklos grynasis rezultatas

Grupės ir Bendrovės kitos veiklos pajamas 2007 m., kaip ir 2006 m., didžiąja dalimi sudaro dotacijų (atidėtųjų pajamų) amortizacija ir pelnas iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo.

20	Finansinė ir investicinė veikla
		Grupė	Bendrovė
		2007 m. 2006 m.	2007 m. 2006 m.
	Pelnas dėl valiutos kurso pasikeitimo	- 1.059	- 1.059
	Terminuotų indėlių palūkanų pajamos	2.688 698	2.533 563
	Dividendų pajamos	- -	- 2.000
	Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos	346 299	346 299
	Finansinės ir investicinės veiklos pajamų iš viso	3.034 2.056	2.879 3.921
	Trumpalaikio ir ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimo atstatymas	- 670	- 670
	Paskolų palūkanų sąnaudos	(2.346) (2.214)	(2.346) (2.214)
	Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos	(3) -	(3) -
Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų iš viso	(2.349)	(1.544)		(2.349)	(1.544)
Finansinės ir investicinės veiklos pelnas (nuostoliai) – grynasis rezultatas	685	512		530	2.377

21 Pelno mokestis

Xxxxxxxx 2007 m. balandžio 18 d. iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos gavo raštą, paaiškinantj, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. pajamos iš naujų vartotojų prijungimo prie Bendrovės dujų sistemos pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais gali būti pripažjstamos per prijungimo metu kapitalizuoto turto naudingą tarnavimo laikotarpj. Vadovaudamosi šiuo raštu, Grupė ir Xxxxxxxx perskaičiavo 2005 m. ir 2006 m. pelno mokestj ir apskaitė perskaičiavimo efektą kaip ankstesnių metų pelno mokesčio koregavimą Grupės ir Xxxxxxxxx 2007 m. finansinėje atskaitomybėje. Dėl šio perskaičiavimo 6.412 tūkst. litų suma buvo sumažintos ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje ir sumažinta pelno mokesčio jsipareigojimo suma balanse.

Atlikus 2005 m. ir 2006 m. pelno mokesčio perskaičiavimą kaip aprašyta anksčiau, išnyko ankstesniais laikotarpiais apskaityti laikinieji skirtumai tarp dotacijų (atidėtųjų pajamų) balansinės vertės ir mokestinės vertės. Dėl minėtos priežasties, 5.470 tūkst. litų suma padidėjo atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos Grupės ir Bendrovės 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje ir sumažėjo atidėtųjų mokesčių jturto suma 2007 m. gruodžio 31 d. balanse.

21 Pelno mokestis (tęsinys)

Grupė 2007 m. 2006 m.			Xxxxxxxx 2007 m. 2006 m.
Pelno mokestis:
Pelnas prieš apmokestinimą pagal TFAS	125.332	71.747	125.076	73.516
Laikinųjų skirtumų pokytis	50.513	76.263	50.574	76.310
Nuolatiniai skirtumai	2.299	3.172	2.299 1.163
Apmokestinamasis pelnas	178.144	151.182	177.949 150.989
Einamųjų metų pelno mokestis	32.065	28.725	32.031	28.688
Ankstesnių metų pelno mokesčio koregavimas*	(6.465)	16	(6.465)	16
Einamųjų metų atidėtojo pelno mokesčio pokytis*	(4.246)	(14.318)	(4.256) (14.328)
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje	21.354	14.423	21.310 14.376

Atidėtojo pelno mokesčio turtas:

Ilgalaikio materialiojo turto, gautinų sumų ir atsargų vertės

sumažėjimas		3.884	6.264	3.480	5.764
Prijungimo jmokų atidėtosios pajamos		2.201	7.675	2.201	7.675
Kita		604	712	599 712
Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacinės vertės sumažėjimą		6.689	14.651	6.280 14.151
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas		(4.084)	(6.476)	(4.079)	(6.476)
Atimti: atidėtojo pelno mokesčio turtas dengiamas	su
atidėtojo pelno mokesčio jsipareigojimu		(2.201)	(7.675)	(2.201) (7.675)
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte**		404	500	- -
Atidėtojo pelno mokesčio jsipareigojimas:
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas		(193.126)	(202.942)	(193.126) (202.856)
Atidėtojo pelno mokesčio jsipareigojimas grynąja verte		(190.925)	(195.267)	(190.925) (195.181)

*Į šias sumas 2007 x. xxxxx 2005 m. ir 2006 m. pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio perskaičiavimai, aprašyti šios pastabos pradžioje.

**Pateiktas atidėtojo pelno mokesčio turtas susidarė dėl dukterinės jmonės ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo, kurio realizavimo terminas skiriasi nuo atitinkamo Bendrovės atidėtojo pelno mokesčio jsipareigojimo realizavimo termino. Kadangi Xxxxxxxx ir dukterinė jmonė yra apmokestinamos atskirai, šis atidėtojo pelno mokesčio turtas nebuvo užskaitytas tarpusavyje su likusiais Grupės atidėtojo pelno mokesčio jsipareigojimais.

Realizacinės vertės sumažėjimas buvo apskaitytas atidėtojo mokesčio turtui, kuris, vadovybės nuomone, nebus realizuotas artimiausiu metu. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir atidėtojo pelno mokesčio jsipareigojimas Bendrovės balanse apskaitomi grynąja verte, nes yra susiję su ta pačia mokesčių administravimo institucija. Grupės balanse tos Bendrovės ir dukterinės jmonės atidėtojo pelno mokesčio turto ir jsipareigojimų sumos, kurių realizavimosi laikotarpiai sutampa, yra užskaitomos tarpusavyje.

Skaičiuodama atidėtąjj pelno mokesčio turtą ir jsipareigojimus 2006 m. ir 2007 m. Grupė ir Xxxxxxxx taikė 18 proc. pelno mokesčio tarifą tiems komponentams, kurios buvo tikimasi 2007 m., ir 15 proc. pelno mokesčio tarifą tiems komponentams, kurie bus realizuoti 2008 m. ir vėliau.

21 Pelno mokestis (tęsinys)

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos gali būti suderintos su pelno mokesčio sąnaudomis, kurios būtų gautos taikant standartinj 18 ir 15 proc. pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestj, taip:

Grupė

2007 m. 2006 m.

Xxxxxxxx

2007 m. 2006 m.

Pelnas prieš apmokestinimą

125.332

71.747

125.076

73.516

Pelno mokesčio (sąnaudos), taikant galiojantj pelno mokesčio tarifą

(22.560)

(13.632)

(22.514)

(13.968)

Neatskaitomos sąnaudos

(414)

(603)

(414)

(221)

Atidėtojo pelno mokesčio turto realizacinės vertės sumažėjimo pokytis

2.392

(520)

2.395

(520)

Pelno mokesčio tarifo pasikeitimo jtaka

223

348

216

349

Ankstesnių laikotarpių pelno mokesčio koregavimo jtaka (995) (16) (995) (16)

Pelno mokesčio (sąnaudos) (21.354) (14.423) (21.310) (14.376)

22 Pelnas, tenkantis vienai akcijai

Pelnas, tenkantis vienai akcijai, atspindi Grupės ir Bendrovės grynąjj pelną, padalintą iš svertinio vidutinio akcijų skaičiaus. Nėra jokių pelną, tenkantj vienai akcijai, mažinančių instrumentų, todėl pagrindinis ir sąlyginis pelnas, tenkantis vienai akcijai, sutampa. Pelno, tenkančio vienai akcijai, apskaičiavimas yra pateikiamas žemiau:

Grupė

2007 m. 2006 m.

Xxxxxxxx

2007 m. 2006 m.

Akcininkams priskiriamas grynasis pelnas (tūkst. litų)

103.978

57.324

103.766

59.140

Akcijų skaičiaus svertinis vidurkis, tūkstančiais

469.068 469.068

Pelnas, tenkantis vienai akcijai (litais)

0,22 0,12

0,22 0,13

2007 m. ir 2006 m. nebuvo jokių akcinio kapitalo pokyčių, todėl akcijų skaičius metų pabaigoje ir vidutinis svertinis akcijų skaičiaus vidurkis sutampa.

23	Patvirtinti dividendai
		2007 m.	2006 m.
	Patvirtinti dividendai (tūkst. litų)*	30.000	30.000
	Akcijų skaičius dividendų patvirtinimo dieną (tūkst.)	469.068	469.068
	Xxxxxxxxxx, tenkantys vienai akcijai (litais)	0,06	0,06

* Tais metais, kai dividendai yra patvirtinti.

24 Pinigų srautai iš investicinės veiklos

Skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus buvo jvertintas mokėtinų sumų už ilgalaikj turtą pokytis: 2007 m. Grupės ir Bendrovės atitinkamai 1.127 tūkst. litų ir 1.134 tūkst. litų (2006 m. - 89 tūkst. litų ir 250 tūkst. litų).

25 Ilgalaikio turto jsigijimo jsipareigojimai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gamtinių dujų jstatymu ir Ūkio ministerijos 2001 m. birželio 20 d. jsakymu Nr. 201 patvirtinta tvarka, Grupė ir Bendrovė 2002 m. pradėjo vykdyti gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistemų, priklausančių kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, išpirkimą. Prieš pradedant išpirkimą, Lietuvoje buvo 973 km tokioms sistemoms priskirtinų vamzdynų, kurių jvertinta išpirkimo kaina yra nuo 15.000 tūkst. litų iki 20.000 tūkst. litų. Per 2002 - 2007 m. Grupė ir Xxxxxxxx išpirko vamzdynų už 4.818 tūkst. litų.

2007 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Xxxxxxxx buvo sudariusi sutarčių ilgalaikio turto jsigijimui, kurios nėra pripažintos šioje finansinėje atskaitomybėje, 9.828 tūkst. litų sumai.

26 Finansinis turtas ir jsipareigojimai ir rizikos valdymas

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekj arba užsitikrinti finansavimą atitinkamo kiekio kredito linijų pagalba, siekiant jvykdyti numatytus jsipareigojimus.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių jsipareigojimų grąžinimo terminus 2007 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėjimai pagal grafiką jskaitant palūkanas):

	Pareikalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir jsiskolinimai su palūkanomis	-	3.461	11.651	19.502	4.591	39.205
Beprocentės paskolos Kiti trumpalaikiai	-	453	453	-	-	906
jsipareigojimai	-	530	- - -			530
Prekybos mokėtinos sumos	-	59.079	- - -			59.079
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	-	63.523	12.104 19.502 4.591			99.720
Paskolos ir jsiskolinimai su palūkanomis	-	3.362	8.353	10.150	2.235	24.100
Kiti trumpalaikiai
jsipareigojimai	-	1.802	- - -			1.802
Prekybos mokėtinos sumos	-	119.515	- - -			119.515
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	-	124.679	8.353 10.150 2.235			145.417

26 Finansinis turtas ir jsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys)

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių jsipareigojimų grąžinimo terminus 2007 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus sutartinius mokėjimus (mokėjimai pagal grafiką jskaitant palūkanas):

	Pareikalavus	Iki 3 mėnesių	Nuo 3 iki 12 mėnesių	Nuo 1 iki 5 metų	Po 5 metų	Iš viso
Paskolos ir jsiskolinimai su palūkanomis	-	3.461	11.651	19.502	4.591	39.205
Beprocentės paskolos Kiti trumpalaikiai	-	453	453	-	-	906
jsipareigojimai	-	530	- - -			530
Prekybos mokėtinos sumos	-	58.901	- - -			58.901
2006 m. gruodžio 31 d. likutis	-	63.345	12.104 19.502 4.591			99.542
Paskolos ir jsiskolinimai su palūkanomis	-	3.362	8.353	10.150	2.235	24.100
Kiti trumpalaikiai
jsipareigojimai	-	1.802	- - -			1.802
Prekybos mokėtinos sumos	-	119.498	- - -			119.498
2007 m. gruodžio 31 d. likutis	-	124.662	8.353 10.150 2.235			145.400

Kredito rizika

Kadangi Grupė ir Xxxxxxxx dirba su daug klientų, ji nepatiria reikšmingos kredito koncentracijos rizikos.

Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius balanso sudarymo dieną.

Grupė ir Xxxxxxxx nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles. Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti litais ir eurais, todėl užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

2007 m. gruodžio 31 d. piniginis turtas ir piniginiai jsipareigojimai skirtingomis valiutomis, išreikšti litais, buvo tokie:

Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė

	Turtas	Įsipareigojimai
Litai	128.839 124.927	65.079 65.029
Eurai	131 9	120.764 120.764
Iš viso	128.970 124.936	185.843 185.793

26 Finansinis turtas ir jsipareigojimai ir rizikos valdymas (tęsinys)

Palūkanų normos rizika

Dalj Grupės ir Bendrovės paskolų sudaro paskolos su kintama palūkanų norma, kuri yra susijusi su VILIBOR ir sukuria palūkanų normos riziką. Tačiau ši paskolų dalis nėra reikšminga ir sudaro tik 5,54 proc. visų Grupės ir Bendrovės jsiskolinimų 2007 m. gruodžio 31 d. Likusios paskolos yra su fiksuota palūkanų norma. Fiksuota ir kintama palūkanų normos nustatomos pagal padėtj rinkoje. Grupė ir Xxxxxxxx neturėjo jokių finansinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams, visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (jvertinant jsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavybei jtakos, išskyrus einamųjų metų pelno jtaką, nėra.

Padidėjimas/sumažėjimas

baziniais punktais

mokesčius

Litai

Litai

Finansinio turto ir jsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir jsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, investicija j dukterinę jmonę (tik Bendrovėje), prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio jsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio jsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių jsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir jsipareigojimams jvertinti Grupėje ir Bendrovėje naudojami tokie metodai ir prielaidos:

a) Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, investicijos j dukterinę jmonę (tik Bendrovėje), trumpalaikių prekybos skolų ir trumpalaikių paskolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

b) Ilgalaikių paskolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos ir pastovios palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

27 Įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Teisiniai ginčai, susiję su licencijos gavimu / suteikimu

AB „Lietuvos dujos“ dalyvauja eilėje ginčų, kurie susiję su gamtinių dujų skirstymo licencija ir svarbiausi iš jų yra:

1. UAB „Intergas“ kreipėsi j teismą, prašydama pripažinti negaliojančia Naujojo vartotojo prijungimo sutartj, sudarytą tarp AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Girių bizonas“ bei pripažinti AB „Lietuvos dujos“ veiksmus dėl sutarties sudarymo neteisėtais. Taip pat UAB „Intergas“ kreipėsi j Vilniaus apygardos administracinj teismą, prašydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2006 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 03-57 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ licencijos paskirstyti gamtines dujas pakeitimo“, kuriuo nutarta išduoti AB „Lietuvos dujos“ licenciją paskirstyti gamtines dujas Marijampolės, Šakių rajono, Vilkaviškio rajono, Kazlų Rūdos savivaldybėse. Šioje byloje AB „Lietuvos dujos“ yra trečiuoju asmeniu. Abi aukščiau minėtos bylos yra sustabdytos.

27 Įsipareigojimai ir neapibrėžtumai (tęsinys)

Teisiniai ginčai, susiję su licencijos gavimu / suteikimu (tęsinys)

Be to, UAB „Intergas“ kreipėsi j Vilniaus m. 2-ąjj apylinkės teismą, prašydama pripažinti dujotiekio tinklų nuomos sutarčių, sudarytų tarp UAB „Intergas“ bei UAB „Suskystintos dujos“, nutraukimą neteisėtu ir jpareigoti atsakovą (UAB „Suskystintos dujos“) vykdyti nurodytas nuomos sutartis. AB „Lietuvos dujos“ šioje byloje yra trečiuoju asmeniu, nes 2006 m. balandžio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi yra nusipirkusi iš UAB „Suskystintos dujos“ dujotiekio tinklus, esančius Kazlų Rūdoje, dėl kurių nuomos sutarties nutraukimo vyksta teisminis ginčas. Ieškinys atmestas.

2. AB „Lietuvos dujos“ dalyvauja trečiuoju asmeniu byloje, kurioje UAB „Intergas“ ginčija Komisijos 2005 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. O3-80 bei prašo jpareigoti Komisiją išduoti UAB „Intergas“ licenciją skirstyti dujas Kazlų Rūdos savivaldybėje, Ignalinos, Jurbarko ir Tauragės rajonų savivaldybėse.

3. AB „Lietuvos dujos“ dalyvauja trečiuoju asmeniu byloje, kurioje UAB „Intergas“ prašo pripažinti negaliojančiu dujotiekio Šakiai-Jurbarkas statybos leidimą. Atsakovas - Tauragės apskrities viršininko administracija. Šioje byloje buvo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės: buvo laikinai sustabdytas ginčijamo statybos leidimo galiojimas bei uždrausta Tauragės apskrities viršininko administracijai statybos leidimo sustabdymo metu išduoti magistralinio dujotiekio Šakiai – Jurbarkas pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus. AB „Lietuvos dujos“ apskundus šią nutartj, 2007 m. rugsėjo 10 d. buvo panaikinta teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Šiuo metu byla yra sustabdyta.

4. AB „Lietuvos dujos“ dalyvauja trečiuoju asmeniu byloje, kurioje UAB „Intergas“ prašo panaikinti 2007 m. liepos 24 d. Komisijos nutarimą Nr. 03-53 dalyje dėl leidimo AB „Lietuvos dujos“ jrengti gamtinių dujų perdavimo sistemą Šakiai- Tauragė su atšakomis j Jurbarko ir Tauragės DSS. Vilniaus apygardos administracinis teismas UAB „Intergas“ skundo netenkino.

5. AB „Lietuvos dujos“ dalyvauja trečiuoju asmeniu byloje, kurioje UAB „Intergas“ prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti Komisijai ir jos nariams išduoti leidimą jrengti gamtinių dujų perdavimo sistemas Ignalinos rajone ir Rietave.

6. AB „Lietuvos dujos“ kartu su Utenos apskrities viršininko administracija ir Ignalinos rajono savivaldybe dalyvauja byloje, kurioje UAB „Intergas“ prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti vykdyti projektavimo ir statybos darbus Ignalinos rajone.

7. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra byla pagal AB „Lietuvos dujos“ skundą dėl Komisijos 2007 m. vasario 7 d. nutarimo dalinio panaikinimo, kuriuo Komisija konstatavo, kad AB „Lietuvos dujos“ privalo išduoti UAB „Intergas” prašomas prijungimo sąlygas prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos.

28 Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą jtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

Grupės ir Xxxxxxxxx susijusios šalys ir sandoriai su jomis 2007 m. ir 2006 m. bei balansiniai likučiai su jomis šių metų pabaigoje:

− E.ON „Ruhrgas International AG“ (vienas iš pagrindinių Bendrovės akcininkų);

− OAO „Gazprom“ (vienas iš pagrindinių Bendrovės akcininkų);

− VĮ Valstybės turto fondas (viena iš pagrindinių Bendrovės akcininkių);

− UAB „Palangos perlas“ (Bendrovės dukterinė jmonė);

− AS „Latvijas Gaze“ (seserinė jmonė, bendri akcininkai).

Gautinos Mokėtinos

OAO „Gazprom“	746.676	10.218	-	100.393
UAB „Palangos perlas“	106	36	7	-

2007 m. Pirkimai Pardavimai sumos sumos

AS „Latvijas Gaze“ 3.782 - - 7 750.564 10.254 7 100.400

28 Susijusių šalių sandoriai (tęsinys)

Gautinos Mokėtinos

OAO „Gazprom“	501.551	11.106	-	58.031
UAB „Palangos perlas“	160	30	4	-

2006 m. Pirkimai Pardavimai sumos sumos

AS „Latvijas Gaze“ 580 - 7 502.291 11.136 4 58.038

Dividendai akcininkams buvo mokami ir 2007 m., ir 2006 m.

Likučiai metų pabaigoje yra be užstatų, jiems neskaičiuojamos palūkanos ir atsiskaitymai vyksta pinigais per 20 - 30 dienų. Nėra suteikta ar gauta jokių garantijų iš susijusių šalių gautinoms ar susijusioms šalims mokėtinoms sumoms ir Grupė ir Xxxxxxxx nesuformavo jokių vertės sumažėjimų abejotinoms gautinoms sumoms iš susijusių šalių.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2007 m. Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybei bei susijusiems asmenims priskaičiuotas darbo užmokestis iš viso sudarė 1.822 tūkst. litų ir 1.757 tūkst. litų, atitinkamai (2006 m. - 1.504 tūkst. litų ir 1.447 tūkst. litų). 2007 m. ir 2006 m. Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

29 Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Xxxxxxxx atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Xxxxxxxx valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant j ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Bendrovė gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2007 m. ir 2006 m. gruodžio 31 d. nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių jstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavybė nesudarytų mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Xxxxxxxx vertina kapitalą naudodama jsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykio koeficientą. Kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas priskirtinas patronuojančios jmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino jsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

	Grupė 2007 m. 2006 m.		Xxxxxxxx 2007 m. 2006 m.
Ilgalaikiai jsipareigojimai (jskaitant atidėtuosius mokesčius ir dotacijas)	338.876 327.927		338.876 327.841
Trumpalaikiai jsipareigojimai	190.293 119.353		190.225 119.116
Įsipareigojimų iš viso	529.169	447.280		529.101	446.957

Nuosavas kapitalas	1.929.787	1.855.809		1.928.825	1.855.059

Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo santykis	27,42%	24,10%		27,43%	24,09%

*Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (jskaitant atidėtuosius mokesčius ir dotacijas (atidėtasias pajamas)) ir trumpalaikius jsipareigojimus.

2007 m. KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

(PARENGTAS PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS PERIODINĖS IR PAPILDOMOS INFORMACIJOS RENGIMO IR PATEIKIMO TAISYKLES)

Vilnius 2008

TURINYS

ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS PRANEŠIMAS 3

PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE BENDROVĘ 3

SVARBŪS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI 3

GAMTINIŲ DUJŲ VERSLO APLINKA 4

PAGRINDINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI IR NETIKĖTUMAI, SUSIJĘ SU BENDROVĖS VEIKLA 6

FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI 7

VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS 11

BENDROVĖS VALDYMAS 12

GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMAS 20

GAMTINIŲ DUJŲ SKIRSTYMAS 21

GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMAS 22

APLINKOS APSAUGA 24

DARBUOTOJAI 25

PRIKLAUSYMAS ASOCIJUOTOMS STRUKTŪROMS IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS 27

RĖMIMO PROGRAMOS 28

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ 28

ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS PRANEŠIMAS ‌

2007 m.

PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE BENDROVĘ

Emitento pavadinimas: Teisinė – organizacinė forma (jmonės rūšis):

Įregistravimo data ir vieta:

Įmonės kodas:

Juridinių asmenų registro tvarkytojas:

Įstatinis kapitalas: Būstinės adresas: Telefonas:

Faksas:

Elektroninio pašto adresas: Interneto tinklalapis:

akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ (toliau – Xxxxxxxx, LD)

akcinė bendrovė

1990 m. lapkričio 23 d., LR juridinių asmenų registras 120059523

VĮ Registrų centras 469.068.254 Lt

Aguonų g. 24, LT-03212 Vilnius, Lietuva

x000 0 0000000

xx@xxxxxxxxxxxxx.xx xxx.xxxxx.xx

SVARBŪS ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ĮVYKIAI

- Balandžio 18 x. xxxxx Xxxxxxxxx eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame akcininkai pritarė valdybos siūlymui už 2006 finansiniais metais pasiektus rezultatus išmokėti 30 mln. Lt dividendų, t. y. po 0,06 Lt už vieną akciją.

- Balandžio 18 d. išrinkta naujos sudėties Bendrovės valdyba.

- Balandžio 19 d. jsigaliojo prieštaringai vertinamas LR gamtinių dujų jstatymo pakeitimo jstatymas (toliau – naujasis Gamtinių dujų jstatymas), nustatantis bendruosius gamtinių dujų sektoriaus veiklos organizavimo ir funkcionavimo principus, dujų jmonių veiklą bei jų tarpusavio santykius ir santykius su vartotojais tiekiant, skirstant, perduodant, skystinant ir laikant gamtines dujas.

- Iki birželio 30 d., kaip ir planuota, užbaigtas naujos gyventojų atsiskaitymo už suvartotas gamtines dujas tvarkos jdiegimo projektas. Išleista atskira Bendrovės atsiskaitymo knygelė. Su vartotojais pasirašytos naujos gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartys.

- Rugpjūčio mėnesj baigta Kauno-1 dujų skirstymo stoties (toliau – DSS) rekonstrukcija – vienas stambesnių Bendrovės investicijų projektų. Projekto trukmė – 2005–2007 m., investuota daugiau kaip 11 mln. Lt.

- Spalio mėnesj baigta magistralinio dujotiekio Šakiai–Jurbarkas, DSS ir skirstomojo dujotiekio j Jurbarko miestą statyba. Projekto vertė 32,0 mln. Lt. Tai tik dalis ilgalaikio projekto dujotiekio trasa sujungsiančio Šakius ir Klaipėdą taip padidinant Vakarų Lietuvos aprūpinimo gamtinėmis dujomis patikimumą.

- Spalio mėnesj Bendrovė pirmąkart paminėjo savo profesinę šventę – Dujininkų dieną.

- Nuo 2008 m. sausio 1 d. Bendrovės akcijos yra jtrauktos j AB „Vilniaus vertybinių popierių birža“ (toliau – VVPB) Oficialųjj prekybos sąrašą.

- Nuo 2008 m. sausio 1 d. jsigaliojo naujos gamtinių dujų kainos LD vartotojams. Kainų augimą lėmė išaugusios gamtinių dujų importo kainos bei nesubalansuoti gamtinių dujų sektoriaus teisinės bazės pokyčiai.

- Nuo 2008 m. sausio 1 d. Bendrovė pakeitė organizacinę valdymo struktūrą pagal Europos Sąjungos teisės aktų keliamus reikalavimus dėl jmonės perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklų atskyrimo.

Visi svarbūs duomenys, susiję su Bendrovės veikla, ir informacija apie visuotinio akcininkų susirinkimo laiką, vietą bei kiti pranešimai, teiktini akcininkams ir kitiems asmenims, skelbiami dienraštyje „Lietuvos rytas“. Esminiai jvykiai, susiję su Bendrovės veikla, taip pat pateikiami LR Vertybinių popierių komisijai, VVPB, naujienų agentūroms BNS, ELTA ir REUTERS bei skelbiami Bendrovės interneto tinklalapyje xxx.xxxxx.xx .

GAMTINIŲ DUJŲ VERSLO APLINKA

Gamtinių dujų jstatymas

Dar 2004 m. buvo inicijuotas Gamtinių dujų jstatymo pakeitimo jstatymas, siekiant jj suderinti su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais bei pagrindiniu gamtinių dujų sektorių reglamentuojančiu dokumentu – ES direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

Lietuvos Respublikos Seimas 2007 m. kovo 20 d. priėmė naują Gamtinių dujų jstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas, pripažindamas, kad jame daug trūkumų ir neatitikimų ES teisės aktams, jstatymą pasirašė, kartu rekomenduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti atitinkamų jstatymo punktų pakeitimus. Įstatymas jsigaliojo nuo 2007 m. balandžio 19

d. Įstatymo pakeitimų projektas eilinj kartą grąžintas Lietuvos Respublikos Vyriausybei patobulinti, laiku nepriimti pojstatyminiai teisės aktai.

Licencijavimas ‌

Gamtinių dujų jstatyme reglamentuota, kad dujų perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklos yra licencijuojamos. Licencijas išduoda bei licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK). 2001 m. gruodžio 18 d. VKEKK suteikė Bendrovei gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo licencijas, o 2002 m. gegužės 16 d. – gamtinių dujų tiekimo licenciją. Licencijos galioja neribotą laiką. 2007 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1304 patvirtino naujas Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo licencijavimo taisykles, kurios jgyvendina Gamtinių dujų jstatymo nuostatas ir numato iki 2008 m. liepos 1 d. pakeisti anksčiau VKEKK Bendrovei išduotas licencijas dujoms perduoti, skirstyti ir tiekti. Xxxxxxxx, 2007 m. gruodžio 31 d. duomenimis, turėjo licencijas perduoti ir skirstyti gamtines dujas 40 iš 60 Lietuvos Respublikos savivaldybių.

Gamtinių dujų kainos

Bendrovė gamtines dujas perka iš Rusijos bendrovės OAO „Gazprom“. Gamtinių dujų kaina priklauso nuo mazuto kainos tarptautinėje rinkoje, valiutų kursų svyravimų bei vidutinės žemutinės dujų degimo šiluminės vertės. Dėl šių faktorių gamtinių dujų kaina kinta kiekvieną mėnesj. Nuo 2007 m. sausio 1 d. pasikeitus gamtinių dujų pirkimo sutarties sąlygoms, importuojamų gamtinių dujų kaina 2007 m. buvo didesnė nei 2006 m., tačiau mažesnė nei daugeliui Europos Sąjungos šalių.

Iki naujojo Gamtinių dujų jstatymo jsigaliojimo buvo reguliuojamos gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo paslaugų kainos bei gamtinių dujų kainos reguliuojamiesiems vartotojams VKEKK nustatant viršutines kainų ribas. Viršutinės kainų ribos buvo nustatomos trejų metų reguliavimo laikotarpiui ir kasmet koreguojamos priklausomai nuo infliacijos, VKEKK nustatytų efektyvumo koeficientų, dujų suvartojimo apimčių pasikeitimo bei kitų, nuo jmonės veiklos nepriklausančių veiksnių. Viršutinės gamtinių dujų kainų ribos reguliuojamiesiems vartotojams buvo koreguojamos kas pusę metų priklausomai nuo iš užsienio perkamų gamtinių dujų kainų pasikeitimo.

Įsigaliojus naujajam Gamtinių dujų jstatymui, gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo paslaugų kainos bei gamtinių dujų tiekimo kainos vartotojams yra reguliuojamos. Viršutinės kainų ribos nustatomos penkerių metų reguliavimo laikotarpiui ir koreguojamos vieną kartą per metus pasikeitus infliacijos lygiui, mokesčiams, dujų kiekiui, teisės aktų reikalavimams ar dujų jmonėms viršijus nustatytus rodiklius.

Įsigaliojus naujajam Gamtinių dujų jstatymui, visi nebuitiniai gamtinių dujų vartotojai tapo laisvaisiais. Nuo 2007 m. liepos 1 d. visi gamtinių dujų vartotojai tapo laisvaisiais vartotojais ir galėjo pasirinkti tiekimo jmonę. Nuo 2007 m. liepos 1 d. visi nebuitiniai Bendrovės vartotojai atsiskaito už tiekiamas gamtines dujas sutartinėmis kainomis, kurios kinta kiekvieną atsiskaitomąjj laikotarpj priklausomai nuo mazuto kainos tarptautinėje rinkoje, valiutų kursų svyravimų bei vidutinės žemutinės dujų degimo šiluminės vertės. Buitiniai vartotojai už suvartotas gamtines dujas atsiskaito Bendrovės nustatytomis ir su VKEKK suderintomis kainomis.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. Bendrovė nutarė nedidinti gamtinių dujų kainų labiausiai socialiai jautriai vartotojų daliai – buitiniams vartotojams. Minėtas sprendimas priimtas pasiekus palankų susitarimą su tiekėju, t. y. OAO „Gazprom“, bei remiantis prielaida, kad 2007 m. nejvyks jokių esminių pokyčių naftos ir dujų rinkoje.

2007 m. perdavimo ir skirstymo paslaugų kainos taip pat nekito.

Buitinių vartotojų grupavimas

Ūkio ministro 2007 m. lapkričio 12 d. jsakymu Nr. 4-471 pakeistas vienas iš Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių punktų, jpareigojęs Bendrovę diferencijuoti buitinius vartotojus, suvartojančius iki 800 m3 dujų per metus, j du identiškus pagal vartojimo kriterijus buitinių vartotojų pogrupius bei sudaręs išskirtines sąlygas pirmajam vartotojų pogrupiui (buitiniai vartotojai, per metus suvartojantys iki 90 m3 dujų) atsiskaityti už suvartotas dujas taikant vienanarj tarifą. Įsigaliojus naujajai Taisyklių redakcijai, nuo 2008 m. sausio 1 d. visi buitiniai vartotojai už suvartotas dujas moka pagal dvinarj tarifą.

Rinka

2007 m. gamtines dujas j Lietuvą importavo penkios jmonės – Bexxxxxx, AB „Achema“, UAB

„Dujotekana“, UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ ir UAB „Haupas“. Iš viso 2007 m. j Lietuvą importuota 3,7 mlrd. m3 gamtinių dujų. UAB „Haupas“ gamtines dujas importuoja ne per Bendrovės tinklus.

Gamtinių dujų importo struktūra Lietuvoje 2007 m.

8,3%

0,4%

13,5%

39,1%

38,7%

UAB „Dujotekana“ UAB „Haupas“*

AB „Achema“

UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“

*UAB „Haupas“ duomenys.

2007 m. gamtines dujas Lietuvos vartotojams tiekė aštuonios jmonės. Bexxxxxx, AB „Joniškio energija“, UAB „Druskininkų dujos“ ir AB agrofirma „Josvainiai“ dujas tiekė buitiniams ir nebuitiniams vartotojams, UAB „Dujotekana“ ir UAB „Haupas“ – tik nebuitiniams vartotojams.

UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ dujas importavo savo reikmėms, o AB „Achema“ savo reikmėms ir grupės jmonėms.

LD užimama rinkos dalis 2003–2007 m.

100%

99%

80%

60%

44%

42%

40%

33%

25%

35%

47% 45%

36%

29%

38%

20%

Buitiniai vartotojai

Nebuitiniai vartotojai

Iš viso

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

PAGRINDINIAI RIZIKOS VEIKSNIAI IR NETIKĖTUMAI, SUSIJĘ SU BENDROVĖS VEIKLA

Konkurenciniai rizikos veiksniai

Vykdydama savo veiklą Bendrovė susiduria su konkurencija tiek gamtinių dujų, tiek kuro (energijos) sektoriuose. Gamtinių dujų tiekimo sektoriuje Bendrovė konkuruoja su kitomis gamtines dujas tiekiančiomis jmonėmis. Kuro (energijos) sektoriuje LD konkuruoja su šiame sektoriuje veikiančiomis šilumos, elektros jmonėmis. Bendrovės veiklos rezultatus taip pat jtakoja alternatyvių kuro rūšių – mazuto, orimulsijos, biokuro, kietojo kuro ir kt. bei elektros energijos vartojimas. Didelė dalis gamtinių dujų vartotojų gali naudoti šias alternatyvias energijos rūšis jomis pakeisdami gamtines dujas.

Reguliavimo rizikos veiksniai

2007 m. kovo 5 d. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas panaikino Gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos 3 ir 4 punktus uždrausdamas VKEKK koreguoti gamtinių dujų kainų viršutines ribas. VKEKK, priėmusi Gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos nuostatas, leidžiančias koreguoti dujų kainų viršutines ribas, pažeidė tuo metu galiojusias Gamtinių dujų jstatymo nuostatas.

Teisės aktai

Teisinė bazė – dažnai keičiamos bei priimamos naujos teisinės nuostatos sukuria verslo aplinkos neapibrėžtumą, apxxxxxxxxxxx Xxxxxxxxx xantykius su vartotojais ir galimybę planuoti tolimesnę perspektyvą. Savo veikloje Bendrovė vadovaujasi jstatais, Akcinių bendrovių, Energetikos, Gamtinių dujų ir kitais Lietuvos Respublikos jstatymais bei pojstatyminiais aktais. Taip pat Bendrovė laikosi tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės normų.

Įsigaliojus naujajam Gamtinių dujų jstatymui, iš esmės pasikeitė naujų teritorijų dujofikavimo sąlygos. Kol nėra parengti pojstatyminiai teisės aktai, detalizuojantys naujų teritorijų dujofikavimą, anksčiau skelbti planai gali būti atidėti neribotam laikui.

Finansiniai rizikos veiksniai

Informacija yra pateikta 2007 m. konsoliduotoje ir Bendrovės finansinėje atskaitomybėje.

Teismo ir trečiųjų teismo (arbitražo) procesai

Informacija yra pateikta 2007 m. konsoliduotoje ir Bendrovės finansinėje atskaitomybėje.

FINANSINIAI VEIKLOS REZULTATAI

Pagrindiniai Grupės finansiniai rodikliai

2007 m.

2006 m.

Pokytis, %

Finansiniai rezultatai ‌

Pardavimo pajamos, mln. Lt 1024,3 779,6 31,4

Pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir 219,2 167,7 30,7

amortizacijos (EBITDA), mln. Lt

Veiklos pelnas, mln. Lt 124,6 71,2 75,0

Pelnas prieš apmokestinimą, mln. Lt 125,3 71,7 74,8

Grynasis pelnas, mln. Lt 104,0 57,3 81,5

Investicijos, mln. Lt 118,4 122,8 -3,6

Turtas metų pabaigoje, mln. Lt 2459,0 2303,1 6,8

Nuosavas kapitalas metų pabaigoje, mln. Lt 1929,8 1855,8 4,0

Pelningumo rodikliai

EBITDA marža, % 21,2 21,2

Veiklos pelno marža, % 12,1 9,0

Pelno prieš apmokestinimą marža, % 12,2 9,1

Grynojo pelno marža, % 10,1 7,3

Vidutinė turto grąža (ROA), % 4,4 2,5

Vidutinė nuosavybės grąža (ROE), % 5,5 3,1

Finansų struktūros rodikliai

Skolos ir nuosavybės koeficientas*, % 27,4 24,1

Skolos koeficientas*, % 21,5 19,4

Rinkos vertės rodikliai

Akcijos kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E), kartai

Grynasis pelnas, tenkantis vienai akcijai, Lt

Dividendai už ataskaitinius metus, tenkantys vienai akcijai, Lt

16,05

0,22

0,11**

31,75

0,12

0,06

83,3

*Skola apima visus ilgalaikius (tame tarpe dotacijas (atidėtąsias pajamas) ir atidėtąjj pelno mokesčio

jsipareigojimą) ir trumpalaikius jsipareigojimus.

**Siūloma tvirtinti visuotiniame akcininkų susirinkime.

Bendrovės parengtoje konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje atspindimi jmonių grupės (toliau – Grupė), kurią sudaro AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Palangos perlas“, finansiniai rezultatai.

Pagrindinė veikla

2007 m. Grupės pardavimo pajamos perkopė milijardo litų ribą ir sudarė 1024,3 mln. Lt bei buvo 31,4% didesnės negu 2006 m.

Pajamos iš gamtinių dujų veiklos (perdavimo, skirstymo ir tiekimo) sudarė pagrindinę pardavimo pajamų dalj – 99,4%. Labiausiai augo tiekimo veiklos pajamos – nuo 547,7 mln. Lt iki 777,8 mln. Lt, arba 42,0%. Pardavimo pajamų struktūroje 2007 m. jos sudarė 75,9%. Tiekimo veiklos pajamų didėjimą iš esmės sąlygojo dėl padidėjusios dujų importo kainos išaugusios dujų pardavimo kainos. Pajamos iš dujų perdavimo ir skirstymo išaugo 6,4%, t. y. nuo 226,4 mln. Lt iki 240,8 mln. Lt.

Pardavimo pajamų struktūra 2007 m.

0,6%

23,5%

75,9%

Transportavimas

Tiekimas

Kita

Pastaraisiais metais ženkliai augo pardavimo savikaina. 2007 m. ji padidėjo 36,3% (nuo 495,5 mln. Lt iki 675,6 mln. Lt). Pagrindinę pardavimo savikainos dalj (99,9%) sudarė gamtinių dujų jsigijimo kaštai. Sąnaudų struktūroje 2007 m. savikaina sudarė 74,5%.

Dėl efektyvaus sąnaudų valdymo veiklos sąnaudų augimo tempai 2007 m., palyginus su 2006 m., buvo mažesni nei ankstesniu laikotarpiu ir sudarė 3,7%. 2007 m. veiklos sąnaudos, palyginus su 2006 m., išaugo 8,3 mln. Lt ir sudarė 231,3 mln. Lt (2006 m. – 223,0 mln. Lt). Didžiąją veiklos sąnaudų dalj (atitinkamai 40,8% ir 32,6%) sudaro nusidėvėjimo bei darbo apmokėjimo (jskaitant socialinj draudimą) sąnaudos.

Sąnaudų struktūra 2007 m.

5,6%

8,3%

10,4%

1,2%

74,5%

Darbo užmokestis ir „Sodra“ Pardavimo savikaina (dujų sąnaudos) Kitos sąnaudos

Mokesčiai, išskyrus pelno mokestj Nusidėvėjimas ir amortizacija

Kita veikla ‌

Kitos veiklos pajamos grynąja verte 2007 m. sumažėjo 2,9 mln. Lt ir sudarė 7,3 mln. Lt (2006 m.

– 10,2 mln. Lt). Blogesnj rezultatą pagrinde lėmė tai, jog buvo gauta mažiau pelno iš Grupės veikloje nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto perleidimo.

Finansinė ir investicinė veikla

Finansinės ir investicinės veiklos rezultatas 2007 m. neženkliai pagerėjo – nuo 0,5 mln. Lt iki 0,7 mln. Lt.

Veiklos rezultatai

2007 m., palyginus su 2006 m., Grupės veiklos rezultatai ženkliai pagerėjo. Pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA), palyginus su 2006 m., išaugo 51,5 mln. Lt (30,7%) ir sudarė 219,2 mln. Lt. Ikimokestinis pelnas didėjo 74,8% ir sudarė 125,3 mln. Lt (2006

m. – 71,7 mln. Lt). Grynasis pelnas padidėjo 46,7 mln. Lt (81,5%) ir sudarė 104,0 mln. Lt (2006

m. – 57,3 mln. Lt). Pelno padidėjimą lėmė geresni 2007 m. pirmojo ketvirčio tiekimo veiklos rezultatai, kai Bendrovei šiam laikotarpiui pavyko susiderėti išskirtinę dujų importo kainą.

Pardavimo pajamos, grynasis pelnas, mln. Lt

1200

120

104,0

1000

100

800

67,7

61,8

57,3

600

37,8

400

200

468 496 597 780 1024

0 0

2003 m.* 2004 m.* 2005 m. 2006 m. 2007 m.

*LD

Pardav imo pajamos

Gry nasis pelnas

EBITDA, mln. Lt

400

35,0

27,6

25,9

30,0

300

22,2

21,2

25,0

20,0

200

15,0

100

10,0

5,0

129,3 128,9 134,1 167,7 219,2

0 0,0

2003 m.* 2004 m.* 2005 m. 2006 m. 2007 m.

*LD

EBITDA

EBITDA marža

Investicijos

2007 m. j dujų sistemų plėtrą bei ilgalaikio turto rekonstrukciją ir modernizavimą investuota 118,4 mln. Lt (2006 m. – 122,8 mln. Lt), arba 3,6% mažiau.

Į naujų dujų sistemų statybą investuota 79,67 mln. Lt (2006 m. – 89,1 mln. Lt). Investicijos j naujų skirstymo sistemų statybą išliko 2006 m. lygio, mažiau investuota j naujas perdavimo sistemas.

Grupės investicijos j ilgalaikio turto rekonstrukciją ir modernizavimą sudarė 38,75 mln. Lt (2006

m. – 33,7 mln. Lt). Padidėjimui daugiausia jtakos turėjo išaugusios investicijos j skirstomųjų dujotiekių rekonstrukciją.

Investicijos, mln. Lt

200 187,7

150

126,3

122,8

118,4

100

85,9

43,3

34,24

34,6

45,43

41,9

0,1

19,2

22,6

45,8

23,9

31,3

27,4

30,1

33,7

38,75

2003 m.*

2004 m.*

2005 m.

2006 m.

2007 m.

*LD

Inv esticijos j naujų dujų sistemų staty bą (perdav imas) Inv esticijos j naujų dujų sistemų staty bą (skirsty mas)

Inv esticijos j dujų sistemų rekonstrukciją ir modernizav imą

Finansinė skola

Grupės finansinė skola per 2007 m. sumažėjo 14,5 mln. Lt (40,2%) ir laikotarpio pabaigoje sudarė 21,6 mln. Lt.

Finansinė skola, mln. Lt

180

160

140

120

161,0

100

64,8

44,6

36,1

21,6

2003 m.* 2004 m.* 2005 m. 2006 m. 2007 m.

*LD

Balanso struktūra Turtas

Grupės turtas per 2007 m. padidėjo 155,9 mln. Lt (6,8%) ir metų pabaigoje siekė 2459,0 mln. Lt (2006 m. pabaigoje – 2303,1 mln. Lt).

Ilgalaikis turtas sudaro 2220,7 mln. Lt (90,3% viso turto), jis per 2007 m. padidėjo 21,9 mln. Lt dėl ženklių investicijų apimčių. Didžiausią ilgalaikio turto dalj (88,6%) sudaro magistraliniai ir skirstomieji dujotiekiai ir jų jrenginiai.

Trumpalaikis turtas per 2007 m. padidėjo 134 mln. Lt ir metų pabaigoje sudarė 238,3 mln. Lt. Pagrindinė trumpalaikio turto dalis (44,9%) tenka gamtinių dujų atsargoms, kurių vertė dėl didesnių kiekių bei išaugusios kainos padidėjo 84,6 mln. Lt. Taip pat ženklią dalj (37,1%) sudaro iš pirkėjų gautinos sumos.

Akcininkų nuosavybė ir jsipareigojimai ‌‌

Grupės akcininkų nuosavybė per 2007 m. padidėjo 74,0 mln. Lt (4,0%), t. y. nuo 1855,8 iki 1929,8 mln. Lt.

Mokėtinos sumos ir jsipareigojimai padidėjo 81,9 mln. Lt ir metų pabaigoje sudarė 529,2 mln. Lt. Įsipareigojimų padidėjimui daugiausia jtakos turėjo prekybos skolų padidėjimas. Pagrindinę jsipareigojimų dalj sudaro atidėtieji mokesčiai (36,1%) ir dotacijos (atidėtosios pajamos) (25,9%).

Pinigų srautai

Grupės grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos per 2007 m. padidėjo 1,3 mln. Lt (0,8%) ir sudarė 165,2 mln. Lt (2006 m. buvo 163,9 mln. Lt).

Grynieji pinigų srautai iš pagrindinės veiklos, mln. Lt

180

160

163,9

165,2

140

148,1

120

100

139,7

123,9

2003 m.*

2004 m.*

2005 m.

2006 m.

2007 m.

*LD

VEIKLOS PLANAI IR PROGNOZĖS

Bendrovės veiklos prioritetai – nuosekli gamtinių dujų rinkos plėtra, planingas dujų infrastruktūros vystymas, stabilus ir saugus dujų tiekimas vartotojams, ryšių su vartotojais ir visuomene stiprinimas, efektyvus jmonės valdymas, racionalus išteklių naudojimas, veiklos profesionalumo ir atliekamų darbų kokybės užtikrinimas.

Planuojama, kad 2008 m., palyginus su 2007 m., LD perdavimo sistema Lietuvos vartotojams transportuojamų dujų kiekis nekis, t. y. sudarys apie 3,6 mlrd. m3 gamtinių dujų. Vartotojams parduodami gamtinių dujų kiekiai išliks panašūs kaip ir 2007 m. – 1,3 mlrd. m3. Per 2008 m. planuojama prijungti apie 5 tūkst. naujų vartotojų.

Bendrovė kiekvienais metais investuoja ženklias sumas j naujų dujų sistemų prijungiant naujus vartotojus statybą ir j technologinj sistemos atnaujinimą. 2008 m. iš viso planuojama investuoti daugiau kaip 200 mln. Lt, o 2007 m. investicijos sudarė 118,4 mln. Lt.

2008 m. numatoma tęsti Nacionalinės energetikos strategijos jgyvendinimo priemones toliau tiesiant magistralinj dujotiekj Šakiai–Klaipėda. Šis dujotiekis yra būtinas, siekiant padidinti Vakarų Lietuvos vartotojų aprūpinimo gamtinėmis dujomis patikimumą. Kartu bus sudarytos prielaidos dujofikuoti Tauragę, Šilutę, Šilalę, Pagėgius, Priekulę. Projekto jgyvendinimas tiesiogiai priklausys nuo ES struktūrinių fondų lėšų skyrimo.

2008 m. Bendrovė planuoja pradėti statyti Jauniūnų dujų kompresorių stotj, kuri sudarys galimybę transportuoti papildomą dujų kiekj vartotojams ir padidins tiekimo saugumą bei

patikimumą uždarius Ignalinos AE. Taip pat bus sudaryta galimybė tranzitu j Kaliningrado sritj transportuoti didesnj gamtinių dujų kiekj. Stoties statybą numatoma baigti 2010 m.

BENDROVĖS VALDYMAS

Verslo vizija ir tikslai

LD veikla sutelkta j racionalų gamtinių dujų infrastruktūros vystymą ir dujų rinkos plėtrą.

Bendrovė toliau sieks pirmauti perduodant ir skirstant gamtines dujas, Bendrovė plėtos gamtinių dujų sistemą, ypatingą dėmesj skirs sistemos funkcionavimo patikimumui ir aplinkosaugai. Ne mažiau dėmesio bus skiriama akcininkų turtiniams interesams užtikrinti racionaliai naudojant LD turtą pelningai Bendrovės veiklai.

LD toliau tobulins ryšius su vartotojais ir visuomene, sieks paslaugų ir atliekamų darbų profesionalumo bei kokybės ir vykdys socialiai atsakingą verslą.

Informacija apie Valdymo kodekso laikymąsi Bendrovė laikosi Valdymo kodekso reikalavimų. Akcininkai ir akcijos

Bendrovės jstatinis kapitalas padalytas j 469.068.254 paprastąsias vardines 1 Lt nominaliosios vertės akcijas. Visos akcijos pilnai apmokėtos. 2007 m. tiek nominalioji vienos akcijos vertė, tiek jstatinio kapitalo dydis, tiek akcininkų struktūra nesikeitė.

LD akcininkų struktūra 2007 12 31

6,3%

17,7%

37,1%

38,9%

OAO „Gazprom“

VĮ Valstybės turto fondas

„E.ON Ruhrgas International AG“ Smulkieji akcininkai

Akcinininkas

Akcijų skaičius, vnt. / dalis jstatiniame kapitale, Lt

Suteikiamas balsų skaičius akcinininkų susirinkime, %

„E.ON Ruhrgas International AG“ OAO „Gazprom“

VĮ Valstybės turto fondas Smulkieji akcininkai

Iš viso:

182.534.384

173.847.696

83.030.367

29.655.807

469.068.254

38,9%

37,1%

17,7%

6,3%

100,0%

Bendrovė savų akcijų nėra jsigijusi ir 2007 m. jokių sandorių, susijusių su savų akcijų jsigijimu ar perleidimu, nesudarė.

2007 m. gruodžio 31 d. LD nuosavybės teise valdė 2059 akcininkai.

Bendrovės akcininkai – „E.ON Ruhrgas International AG“, OAO „Gazprom“ ir VĮ Valstybės turto fondas – valdo Bendrovės kontrolinj akcijų paketą ir turi lemiamą balsą priimant sprendimus visuotiniame akcininkų susirinkime. Tarp minėtų stambiųjų akcininkų buvo sudaryta akcininkų sutartis, kurioje numatyti bendri akcininkų tikslai, susiję su Bendrovės veikla, infrastruktūros ir rinkos vystymu. Ši sutartis yra konfidenciali.

Bendrovės akcininkai – „E.ON Ruhrgas International AG“, OAO „Gazprom“ ir VĮ Valstybės turto fondas – neturi jokių apribojimų dėl akcijų paketo perleidimo, išskyrus tuos, kurie yra numatyti akcijų pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sutartyse.

Bendrovės žiniomis, nėra jokių akcininkų tarpusavio susitarimų, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės, išskyrus tuos, kurie yra numatyti akcijų pirkimo – pardavimo (privatizavimo) ir akcininkų sutartyse.

Yra vienas reikšmingas susitarimas, kurio šalis yra emitentas ir kuris pasikeistų arba nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei. Šis susitarimas yra konfidencialus.

Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Bendrovės akcijomis yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, jos yra listinguojamos VVPB, kurios operatorė yra didžiausia Šiaurės Europos vertybinių popierių biržų operatorė OMX. 2007

m. LD akcijos buvo listinguojamos Papildomajame prekybos sąraše. Nuo 2008 m. sausio 1 d. LD akcijos perkeltos j VVPB Oficialųjj prekybos sąrašą.

Akcijų kiekis VVPB 2007 12 31 Akcijos trumpinys VVPB

ISIN kodas

469.068.254 vnt. LDJ1L LT0000116220

LD kapitalizacija 2007 m. gruodžio 31 d. sudarė 1655,81 mln. Lt (2006 m. gruodžio 31 d. – 1787,15 mln. Lt). Prekybos LD akcijomis apyvarta per 2007 m. VVPB padidėjo 36,5% ir sudarė 29,18 mln. Lt, sudarytais sandoriais perleista 7.754.250 (2006 m. – 5.964.387) vienetų akcijų.

Akcijos kainos dinamika VVPB 2005–2007 m.

1 akcijos kaina 2004 m. pabaigoje

Didžiausia 1 akcijos kaina 2005 m.

Mažiausia 1 akcijos kaina 2005 m.

Vidutinė svertinė 1 akcijos kaina 2005 m.

1 akcijos kaina 2005 m. pabaigoje

3,97 Lt

5,02 Lt

3,60 Lt

4,11 Lt

3,94 Lt

1 akcijos kaina 2005 m. pabaigoje

Didžiausia 1 akcijos kaina 2006 m.

Mažiausia 1 akcijos kaina 2006 m.

Vidutinė svertinė 1 akcijos kaina 2006 m.

1 akcijos kaina 2006 m. pabaigoje

3,94 Lt

4,02 Lt

3,10 Lt

3,58 Lt

3,81 Lt

1 akcijos kaina 2006 m. pabaigoje

Didžiausia 1 akcijos kaina 2007 m.

Mažiausia 1 akcijos kaina 2007 m.

Vidutinė svertinė 1 akcijos kaina 2007 m.

1 akcijos kaina 2007 m. pabaigoje

3,81 Lt

4,12 Lt

3,28 Lt

3,76 Lt

3,53 Lt

LD akcijų kaina ir apyvarta VVPB 2005–2007 m.

3.200.000

5,50

2.800.000

5,00

2.400.000

2.000.000

4,50

1.600.000

4,00

1.200.000

800.000

3,50

400.000

2005.01.01

2006.01.01

2007.01.01

3,00

2008.01.01

Apyvarta, Lt Uždarymo kaina, Lt

Nuo 2002 m. Bendrovės akcininkai dalj uždirbto pelno skiria dividendams išmokėti. 2007 m. buvo išmokėta 30 mln. Lt dividendų, tai sudarė 50,7% 2006 m. uždirbto grynojo pelno. 2008 m. dividendams siūloma skirti 50 mln. Lt, arba 48,1% nuo 2007 m. uždirbto grynojo pelno.

Bendrovės paskelbti dividendai (mln. Lt) ir dividendai 1 akcijai (Lt)

0,107

0,12

0,1

0,070

0,08

0,065 0,064 0,064

30 0,06

0,043

20 0,04

0,02

14,7 22,0 33,0 30,0 30,0 50,0

0 0

Už 2002 m. Už 2003 m. Už 2004 m. Už 2005 m. Už 2006 m. Už 2007 m.

siūloma

Dividendai, mln. Lt

Dividendai 1 akcijai, Lt

Sutartys su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkais

2003 m. lapkričio 26 d. Bendrovė sudarė sutartj su akcine bendrove finansų maklerio jmone

„Finasta“ (buveinės adresas: Konstitucijos pr. 23, Vilnius, jmonės kodas 122570630, licencijos Nr. A087) dėl paslaugų teikimo. Šia sutartimi Bexxxxxx xerdavė finansų maklerio jmonei „Finasta“ savo išleistų vertybinių popierių apskaitą ir asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą.

Bendrovės valdymas

Bendrovė yra vertikaliai integruota jmonė. Ji savo veikloje vadovaujasi LR akcinių bendrovių jstatymu, LR vertybinių popierių jstatymu, Bendrovės jstatais ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Nuo 2008 m. sausio 1 d. Bendrovė pakeitė organizacinę valdymo struktūrą pagal Europos Sąjungos teisės aktų keliamus reikalavimus dėl jmonės perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklų atskyrimo.

Skirtinguose Lietuvos regionuose veikia penki Bendrovės gamtinių dujų skirstymo filialai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio, kuriems priklauso mažesnių miestų skyriai.

Organizacinė valdymo struktūra ‌

(nuo 2008 m. sausio 1 d.)

VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS

VALDYBA

Funkcijos: tiekimas (dujų importas, dujų pardavimas buitiniams ir nebuitiniams vartotojams)

Funkcijos:

skirstymo sistemos operatorius

SKYRIAI MIESTUOSE

FILIALAI

(VILNIAUS, KAUNO, KLAIPĖDOS, ŠIAULIŲ, PANEVĖŽIO)

GENERALINIS DIREKTORIUS

Funkcijos:

•valdymas

•perdavimo sistemos operatorius, dujų tranzitas

VALDYMO IR DUJŲ PERDAVIMO

CENTRAS

Bendrovės jstatuose numatyta, kad jie gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, priimtu 2/3 visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma.

2006 m. gegužės 18 d. Juridinių asmenų registre jregistruotuose Bendrovės jstatuose numatyti šie valdymo organai:

- valdyba,

- bendrovės vadovas – generalinis direktorius.

Įstatuose numatyta, kad Bendrovės valdybą sudaro 5 (penki) nariai, renkami trejų metų laikotarpiui LR akcinių bendrovių jstatymo numatyta tvarka. Valdybos nariai renka valdybos pirmininką. Valdybos pirmininkas ir jo pavaduotojas rotacijos principu renkami dvejų metų laikotarpiui. Valdybos nariai gali būti perrenkami kitai kadencijai.

Valdybos sudėtis nuo 2005 m. balandžio 29 d. iki 2007 m. balandžio 18 d.:

Eil. Nr.

Vardas, pavardė

Pareigos

Kadencijos pradžia, pabaiga

Valdybos nariai:

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx

Xx. Xxxx Xxxxx

Xxxxxx Xxxxxxxxxx Xxxxxxx

Stxxxxx Xxxxxxxx

Valdybos pirmininkas

Valdybos pirmininko pavaduotojas

Valdybos narys

“

Xxxxxx Xxxxxxxx

“

2004 m. balandžio 28 d. –

2007 m. balandžio 18 d.

2004 m. balandžio 28 d. –

2007 m. balandžio 18 d.

2004 m. balandžio 28 d. –

2007 m. balandžio 18 d.

2005 m. balandžio 29 d. –

2007 m. balandžio 18 d.

2004 m. balandžio 28 d. –

2007 m. balandžio 18 d.

Valdybos sudėtis nuo 2007 m. balandžio 18 d.:

Eil. Nr.

Vardas, pavardė

Pareigos

Kadencijos pradžia, pabaiga

Valdybos nariai:

Stxxxxx Xxxxxxxx

Valdybos pirmininkas

Xx. Xxxxxx Xxxxxxx

Valdybos pirmininko pavaduotojas

Xx. Xxxx Xxxxx

Valdybos narys

Xxxxxx Xxxxxxxxxx Xxxxxxx

“

Xxxxxx Xxxxxxxx

“

2007 m. balandžio 18 d. –

2010 m. balandžio 18 d.

2007 m. balandžio 18 d. –

2010 m. balandžio 18 d.

2007 m. balandžio 18 d. –

2010 m. balandžio 18 d.

2007 m. balandžio 18 d. –

2010 m. balandžio 18 d.

2007 m. balandžio 18 d. –

2010 m. balandžio 18 d.

Valdybos nariams 2007 m. tantjemų išmokėta nebuvo. Kitos išmokos valdybos nariams už funkcijų atlikimą sudarė 259,3 tūkst. Lt, vidutiniškai vienam valdybos nariui – 51,9 tūkst. Lt.

Duomenys apie administracijos narių kadencijos pradžią ir pabaigą:

Eil. Nr.	Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia, pabaiga
Administracija
			2004 m. balandžio 29 d. –
1.	Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxxx	Xeneralinis direktorius	2007 m. balandžio 19 d. 2007 m. balandžio 19 d. –
			2010 m. balandžio 18 d.

2.	Joxxxxx Xxxxxxxx	Xeneralinio direktoriaus pavaduotojas – komercijos direktorius	Nuo 2002 m. liepos 1 d.
3.	Xxxxx Xxxxxxxxxx	Xeneralinio direktoriaus pavaduotojas – technikos direktorius	Nuo 2002 m. rugsėjo 13 d.

4.	Xxxxxxxx Xxxxxxx	Xeneralinio direktoriaus pavaduotojas – dujų pirkimo direktorius	Nuo 2004 m. gegužės 3 d.

Xxxxxx Xxxxxxxxxx

Xyriausioji finansininkė (nuo 2008 01 01 – Generalinio direktoriaus pavaduotoja – vyriausioji finansininkė)

2004 m. balandžio 29 d. –

2007 m. balandžio 19 d.

2007 m. balandžio 19 d. –

2010 m. balandžio 18 d.

Bendrovės administracijos nariams per 2007 m. su darbo santykiais susijusios išmokos ir išmokos iš pelno sudarė 1,74 mln. Lt, vidutiniškai vienam administracijos darbuotojui – 348,0 tūkst. Lt.

Valdymo organų narių dalyvavimas jstatiniame kapitale:

Dalyvavimas emitento kapitale

Vardas, pavardė

Pareigos

Turima jstatinio kapitalo dalis, ℅

Turima balsų dalis,

℅

Valdyba (2007 m. gruodžio 31 d. duomenys)

Stxxxxx Xxxxxxxx

Valdybos pirmininkas

–

Xx. Xxxxxx Xxxxxxx

Valdybos pirmininko pavaduotojas

–

Xx. Xxxx Xxxxx

Valdybos narys

–

Xxxxxx Xxxxxxxxxx Xxxxxxx

“

–

Xxxxxx Xxxxxxxx

“

–

Administracija (2007 m. gruodžio 31 d. duomenys)

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxxx

Joxxxxx Xxxxxxxx

Bendrovės vadovas – generalinis direktorius

Generalinio direktoriaus pavaduotojas – komercijos direktorius

Generalinio direktoriaus pavaduotojas – technikos direktorius

Generalinio direktoriaus pavaduotojas – dujų pirkimo direktorius

0,00005

–

Xxxxx Xxxxxxxxxx

0,00115

Xxxxxxxx Xxxxxxx

–

Xxxxxx Xxxxxxxxxx

Vyriausioji finansininkė

–

Dukterinė jmonė

2007 m. gruodžio 31 d. duomenimis, LD turėjo vieną dukterinę jmonę – UAB „Palangos perlas“.

Pagrindiniai UAB „Palangos perlas“ duomenys

Įregistravimo data ir vieta: 1998 m. sausio 19 d., LR juridinių asmenų registras

Įmonės kodas: 152681177

Būstinės adresas: Gixxxxx x. 06, LT-00133 Palanga, Lietuva Telefonas: x000 000 00000

Elektroninio pašto adresas: xxxxxxx_xxxxxxx@xx.xx Interneto tinklalapis: xxx.xxxxxxxxxxxxxx.xx

100% UAB „Palangos perlas“ akcijų priklauso LD. UAB „Palangos perlas“ jstatinis kapitalas padalytas j 9.703.763 paprastąsias vardines 1 (vieno) Lt nominaliosios vertės akcijas. Šiai bendrovei priklauso viešbutis „Žydroji liepsna“ Palangoje, poilsio namai „Vilnis“ Pervalkoje, poilsio kompleksas „Žydroji liepsna“ Šventojoje. Pagrindinės bendrovės veiklos sritys: viešbučių ir kitos apgyvendinimo bei maitinimo paslaugos, seminarų ir konferencijų organizavimas. Įmonėje dirba 30 darbuotojų.

2007 m. UAB „Palangos perlas“ uždirbo 0,2 mln. Lt grxxxxx xxxxx (2006 m. – 0,2 mln. Lt).

Susijusių šalių sandoriai

Informacija yra pateikta 2007 m. konsoliduotoje ir Bendrovės finansinėje atskaitomybėje.

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemos

Magistraliniai dujotiekiai Didžiausi skirstomieji dujotiekiai Dujų kompresorių stotis

Dujų apskaitos stotys

2007 m. pastatyta dujų skirstymo stotis

2007 m. nutiesti magistraliniai ir didžiausi skirstomieji dujotiekiai 2008–2010 m. planuojami nutiesti magistraliniai dujotiekiai Dujofikuoti miestai

Miestai, kuriuos planuojama dujofikuoti 2008–2010 m. Planuojama pastatyti kompresorinė stotis

Pagrindinė Bendrovės vykdoma veikla:

- perdavimas – dujų transportavimas magistraliniu dujotiekiu (Bendrovė yra Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė, atsakinga už saugų sistemos eksploatavimą bei vystymą);

- skirstymas – dujų transportavimas skirstomuoju dujotiekiu;

- tiekimas – dujų importas ir pardavimas vartotojams.

Magistraliniai dujotiekiai

Skirstomieji dujotiekiai

Dujų skirstymo stotys

Dujų apskaitos stotys

Dujų kompresorių stotis

1,8 tūkst. km 7,5 tūkst. km 64 3 1

GAMTINIŲ DUJŲ PERDAVIMAS ‌

2007 m. perdavimo sistema transportuota 3561,8 mln. m3 gamtinių dujų, iš jų 2197,7 mln. m3 vartotojams, perkantiems dujas iš kitų tiekėjų. Palyginus su 2006 m., gamtinių dujų perdavimo apimtys išaugo 18,2%, daugiausia dėl AB „Achema“ transportuotų dujų kiekio pokyčio.

LD sistema perduotų kiekių struktūra 2007 m.

13%

40%

39%

LD AB „Achema“ UAB „Dujotekana“ UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“

Gamtinių dujų perdavimo apimtys, mln. m 3

3000

2500

2000

1500

3045

3014

1000

500

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2881

2894

3562

Tranzitas

Tranzitu j Kaliningrado sritj 2007 m. transportuota 1215,6 mln. m3 gamtinių dujų. Palyginus su 2006 m., tranzito apimtys išaugo 1,0%.

Gamtinių dujų tranzitas j Kaliningrado sritj, mln. m3

1200

1000

800

600

1204

1216

400

570

637

721

200

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

Investicijos j perdavimo sistemą ‌‌

2007 m. j naujų dujų perdavimo sistemų statybą investuota 34,24 mln. Lt, pastatyta 28,6 km magistralinio dujotiekio, viena dujų skirstymo stotis. Įgyvendinant Nacionalinę energetikos strategiją, nutiesta magistralinio dujotiekio atkarpa Šakiai–Jurbarkas. Tai yra pirmasis strategiškai svarbaus magistralinio dujotiekio Šakiai–Klaipėda statybos etapas. Taip pat pastatyta Jurbarko DSS, būtina dujoms j miestą tiekti.

Investicijos j perdavimo sistemos atnaujinimą sudarė 13,3 mln. Lt, iš to skaičiaus aštuonioms DSS rekonstruoti panaudota 10,7 mln. Lt, o magistralinių dujotiekių linijinei daliai – 1,1 mln. Lt. Įsigytos 5 konteinerinės dujų skirstymo stotys, kuriomis ateinančiais metais bus pakeistos susidėvėjusios stotys. Siekiant padidinti magistralinių dujotiekių linijinės dalies patikimumą ir saugumą numatyta vykdyti vamzdynų vidaus diagnostiką specialiais zondais. Rengiantis pritaikyti dujotiekius šiai priemonei vykdyti, jsigyta magistralinio dujotiekio Vilnius–Panevėžys– Ryga kontrolinio paleidimo jtaiso paleidimo kameros jranga bei suprojektuotos kontrolinio jtaiso paleidimo ir priėmimo kameros magistraliniame dujotiekyje j Kaliningradą.

Perdavimo sistemos eksploatavimas

Didinant patikimumą 2007 m. parengtas magistralinio dujotiekio Panevėžys–Šiauliai 74 km ilgio atkarpos remonto ir hidraulinių bandymų techninis projektas, kurj jgyvendinus bus užtikrintas dujų transportavimo patikimumas 30-40 metų dujotiekiais. Praėjusiais metais darbai jvykdyti 25 km šio dujotiekio atkarpoje.

Magistralinių dujotiekių linijinėje dalyje taip pat buvo remontuojami ir keičiami susidėvėję čiaupai bei čiaupų mazgų apvadinės linijos. Iš viso suremontuoti ar pakeisti čiaupai 9 čiaupų mazguose.

GAMTINIŲ DUJŲ SKIRSTYMAS

Bendrovė 2007 m. paskirstė 1144,2 mln. m3 gamtinių dujų, t. y. 2,3% daugiau nei 2006 m.

Gamtinių dujų skirstymo apimtys, mln. m3

1400

1200

1000

800

600

1142

1073

1115

1119

1144

400

200

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

Investicijos j skirstymo sistemą

2007 m. j naujų dujų skirstymo sistemų statybą investuota 45,43 mln. Lt, nutiesta 266,4 km naujų skirstomųjų dujotiekių, prijungta 5,9 tūkst. naujų vartotojų.

Jurbarko miestui dujofikuoti pastatyta 11 km dujų skirstomojo dujotiekio. Pradėtas investicijų projektas Kauno rajono Kulautuvos gyvenvietėje, kurią dujofikuojant pastatytas 9,8 km ilgio skirstomasis dujotiekis.

2007 m. investicijos j skirstymo sistemos rekonstrukciją sudarė 11,1 mln. Lt. Iš to skaičiaus investicijos j skirstomųjų dujotiekių atnaujinimą sudarė 7,3 mln. Lt, j dujų reguliavimo punktų atnaujinimą – 1,7 mln. Lt. Rekonstruota 26 km skirstomųjų dujotiekių j susidėvėjusius plieninius vamzdynus jveriant polietileninius vamzdžius. Dujų reguliavimo punktuose susidėvėjusi technologinė jranga buvo pakeista nauja.

Skirstymo sistemos eksploatavimas

Siekiant didinti skirstomųjų dujotiekių ir jų jrengimų patikimumą ir saugumą, kaip ir kasmet, buvo vykdoma dujų sistemos techninė priežiūra, t. y. dujotiekių sandarumo bei izoliacijos vientisumo tikrinimas jautriais dujų ieškikliais, sistemos apžiūra ir techninis patikrinimas. Techninės priežiūros metu rasti trūkumai šalinami atliekant remonto darbus, kurie jtraukiami j remonto darbų programą. 2007 m. pagrindiniai darbai vyko atliekant vamzdynų izoliacijos, saugos nuo korozijos sistemų, dujotiekių jvadų, dujų reguliavimo punktų, uždaromųjų jtaisų ir kitų nepatikimų jrenginių remontą bei keitimą.

Dujotiekių išpirkimas

Vadovaujantis ūkio ministro 2001 m. birželio 20 d. jsakymu Nr. 201 su VKEKK suderintomis išpirkimo kainomis 2007 m. buvo tęsiamas gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistemų, priklausančių kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, išpirkimas. Išpirktos 36 gamtinių dujų bendrojo naudojimo sistemos, kurių bendras ilgis 35,9 km. Nuo sistemų išpirkimo pradžios LD yra gavusi ir užregistravusi 372 prašymus 422,8 km ilgio sistemoms išpirkti. Jau yra išpirkta 299,9 km dujotiekių.

Išpirkdama dujotiekius Bendrovė siekia užtikrinti dujų sistemos vientisumą, eksploatavimo saugumą bei patikimumą ir tolesnj vystymą prijungiant naujus vartotojus.

GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMAS

2007 m. LD gamtines dujas pirko iš OAO „Gazprom“ pagal ilgalaikę gamtinių dujų tiekimo sutartj.

Vykdydama Nacionalinę energetikos strategiją, siekdama užtikrinti saugų ir nepertraukiamą tiekimą gamtinių dujų vartotojams, Bendrovė kaupė gamtinių dujų atsargas Inčiukalnio (Latvijos Respublika) dujų saugykloje.

Vartotojai

Gamtinių dujų vartotojai skirstomi j buitinius ir nebuitinius. Įsigaliojus naujajam Gamtinių dujų jstatymui, visi nebuitiniai gamtinių dujų vartotojai tapo laisvaisiais, o nuo 2007 m. liepos 1 d. visi gamtinių dujų vartotojai tapo laisvaisiais vartotojais ir turi teisę laisvai pasirinkti tiekimo jmonę.

2007 m. LD patiekė vartotojams 1364,1 mln. m3 gamtinių dujų: nebuitiniams vartotojams patiekta 1177,2 mln. m3 gamtinių dujų, buitiniams vartotojams – 186,9 mln. m3. Palyginus su 2006 m., dujų pardavimų apimtys praktiškai nepakito.

LD pardavimai, tūkst. m3

1600

1426

1361 1364

1400

1258

1200

1186 1177

1045

1000

893

828

800

680

600

400

200

148 152 168 175 187

Buitiniai vartotojai

Nebuitiniai vartotojai

Iš viso

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.

Buitinių vartotojų skaičius, tūkst.

2003 m.

Gyventojai

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

524

518

537

536

531

Nebuitinių vartotojų skaičius, tūkst.

3,6

4,1

4,6

5,0

5,3

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

Pramonės, energetikos, žemės ūkio jmonės ir smulkiojo komercinio sektoriaus vartotojai

2007 m. gamtines dujas nebuitiniams vartotojams pardavė UAB „Dujotekana“ ir UAB „Haupas“. Du laisvieji vartotojai – AB „Achema“ ir UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ gamtines dujas perka tiesiogiai iš OAO „Gazprom“ pagal ilgalaikes sutartis.

Lietuvos nebuitinių vartotojų rinka 2007 m.

10%

25%

48%

16%

AB „Achema“ UAB „Haupas“

UAB „Dujotekana“

UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“

Gamtinių dujų vartotojų struktūra Lietuvoje 2007 m.

Komunaliniai

buitiniai vartotojai Žemės ūkio

Gyventojai 5%

jmonės 1%

Energetikos jmonės 40%

Pramonės jmonės 11%

Trąšų gamyba 40%

Vartotojų, gamtines dujas perkančių iš LD, struktūra 2007

Komunaliniai Žemės ūkio

buitiniai vartotojai jmonės 8% 2%

Gyventojai 14%

Energetikos jmonės 48%

Pramonės jmonės 27%

Trąšų gamyba 1%

APLINKOS APSAUGA

LD, būdama socialiai atsakinga jmonė, savo veikla siekia daryti kuo mažesnj neigiamą poveikj aplinkai.

Aplinkos apsaugos prioritetinės veiklos kryptys:

- gamtos apsauga dujų objektų vietose – gamybiniai objektai, vartotojams tiekiamos gamtinės dujos šildomos šiuolaikiniais aplinką minimaliai teršiančiais prietaisais;

- gamybinis ir ekologinis saugumas statant ir eksploatuojant dujų objektus – stengiamasi sumažinti neigiamą jtaką aplinkai;

- ekologinio saugumo užtikrinimas dujų objektų vietose – remontuojant, bandant dujų sistemas naudojamos pažangios technologijos, kad kuo mažiau teršalų patektų j aplinką. Bendrovėje jdiegtas kompleksas priemonių panaudotoms eksploatavimo medžiagoms, atliekoms bei nutekamiesiems vandenims surinkti ir utilizuoti. Personalo mokymo procese daug dėmesio skiriama ekologiniam švietimui.

Su Bendrovės diegiamų priemonių pagalba gerėja ekologinis saugumas, mažėja aplinkos tarša. 2007 m. buvo toliau tobulinami dujų kompresorių stoties jrengimai. Buvo sumontuoti nauji modernūs dujų skirstymo stočių (Vilniaus, Panerių-2, Kauno-1) odoravimo jrenginiai.

Bendrovė, vadovaudamasi Lietuvoje galiojančiais jstatymais, vykdo monitoringą, apskaito ir deklaruoja j aplinką išmestų teršalų kiekius (žr. lentelę žemiau). Šie kiekiai neviršija Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatyto normatyvo.

23,7

12,3

17,6

7,9

CO NOX

2006 m.

2007 m.

Teršalas (tonomis)

Dėl dujų sistemos eksploatavimo specifikos ir darbų saugos reikalavimų vykdant darbus nedidelė dalis dujų iš sistemos patenka j atmosferą. Dėl 2007 m. išaugusių dujų sistemų remonto darbų apimčių, palyginus su 2006 m., šiek tiek padidėjo j aplinką išleistų gamtinių dujų kiekis (žr. lentelę žemiau). Xxxxxxxx, vykdydama savo veiklą, diegia priemones, kad šie kiekiai būtų minimalūs.

Apskaityti j aplinką išleistų

gamtinių dujų kiekiai (mln. m3)

2007 m.

2006 m.

15,1

14,2

LD, ir ateityje modernizuodama dujų sistemas bei planuodama naujų jrenginių jsigijimą ir statybą, laikysis minėtų strateginių aplinkos apsaugos krypčių.

DARBUOTOJAI

2007 m. vidutinis Grupės darbuotojų skaičius buvo 1813 (2006 m. – 1827). Šis sumažėjimas yra susijęs su Bendrovės valdymo struktūros tobulinimo procesu.

Darbininkai Grupėje sudarė 39% visų darbuotojų (2006 m. – 40%). Vadovai, specialistai ir tarnautojai – 61% (2006 m. – 60%). 2007 m. Grupėje dirbo 66% vyrų (2006 m. – 67%) ir 34%

moterų (2006 m. – 33%).

Grupės darbuotojų vidutinis amžius buvo 46,5 metų (2006 m. – 45 metai), vidutinis darbo stažas

– 15,3 metų (2006 m. – 14 metų). Darbuotojų, turinčių aukštąjj išsilavinimą, skaičius padidėjo 3,7%.

Vidutinis Grupės darbuotojų skaičius

-8%*

-1%**

1827

1813

2006 m.

2007 m.

Pokytis, palyginus su ankstesniais metais

Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius

Metai

*Palyginus su 2005 m.‌

**Palyginus su 2006 m.

Amžius

Per 60 metų

Iki 30 metų

10%

30-40 metų

17%

50-60 metų

32%

40-50 metų

32%

Darbo stažas

20-30 metų

19%

Per 30 metų

Iki 5 metų

19%

5-10 metų

18%

10-20 metų

37%

Grupės darbuotojų grupavimas pagal išsilavinimą

Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius 2006 m., žm.

1827

100%

Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius 2007 m., žm.

1813

100%

Iš jų pagal išsilavinimą:

Aukštasis Aukštesnysis Vidurinis Nebaigtas

vidurinis

657 488 627 55

36,0% 26,7% 34,3% 3,0%

Iš jų pagal išsilavinimą:

Aukštasis Aukštesnysis Vidurinis Nebaigtas

vidurinis

695 467 600 51

38,3% 25,8% 33,1% 2,8%

Grupės vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal darbuotojų grupes, Lt

Darbuotojai

Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius, 2006 m.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Lt

Vadovaujantis personalas ir specialistai

Darbininkai Iš viso:

1036

791

1827

2700

1670

2252

Darbuotojai

Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius, 2007 m.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Lt

Vadovaujantis personalas ir specialistai

Darbininkai Iš viso:

1076

737

1813

3027

1934

2582

Siekiant efektyviau jgyvendinti Bendrovės strategiją, pagrindinius tikslus, gerinti darbuotojų motyvaciją, karjeros planavimą, 2007 m. Bendrovėje pradėta diegti darbuotojų veiklos valdymo sistema.

Didelis dėmesys buvo skirtas darbuotojams mokyti, kvalifikacijai kelti. Dalis viduriniosios grandies vadovų ir specialistų profesinės kompetencijos bei bendrųjų jgūdžių mokymų buvo finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų. Mokymuose dalyvavo daugiau kaip 1,1 tūkst., arba 61% darbuotojų.

LD filialuose veikė profesinių sąjungų padaliniai, susivieniję j Lietuvos dujininkų profesinių sąjungų asociaciją. Bendrovės administracija ir profesinių sąjungų atstovai glaudžiai bendradarbiauja spręsdami aktualius darbuotojų socialinius, kultūros, sveikatingumo bei kitus klausimus, vyksta reguliarūs vadovų ir profesinių sąjungų atstovų susitikimai.

2006 m. gruodžio 6 d. buvo pasirašyta xxxxx Xxxxxxxxx kolektyvinės sutarties redakcija, galiosianti iki 2010 m. gegužės 20 d.

Darbo sutartyse ir kolektyvinėje sutartyje nėra nustatyta ypatingų teisių ir pareigų, taikomų Bendrovės darbuotojams, – nustatytos jprastai praktikoje taikomos teisės ir pareigos.

Nors LD darbuotojams tenka dirbti daug pavojingų ir sudėtingų darbų, dėl nuolatinių prevencinių priemonių 2007 m. gamybinių traumų pavyko išvengti.

PRIKLAUSYMAS ASOCIJUOTOMS STRUKTŪROMS IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Bendrovė yra šių organizacijų narė:

- Lietuvos dujų asociacija, tinklalapis internete xxx.xxx.xx.

- Europos šalių magistralinių dujotiekių bendrovių asociacija „Gas Infrastructure Europe“ (GIE), xxx.xxx.xxxxxxxxxxxxxx0.xxx.

- Baltijos jūros regiono magistralinių dujotiekių bendrovių asociacija „Baltic Gas“, xxx.xxxxxxxxx.xxx. Nuo 1999 m. LD yra asociacijos „Baltic Gas“ narė. Nuo 2006 m. LD atstovas priklauso šios asociacijos valdybai. „Baltic Gas“ – Baltijos jūros regiono magistralinių dujotiekių bendrovių asociacija, Baltijos regione propaguojanti gamtines dujas, siekianti plėtoti integruotą šio kuro naudojimo rinką, mažinti gamtinių dujų verslui iškylančias nekomercinio pobūdžio kliūtis, pvz., susijusias su mokesčių politika ar pan.

- Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, xxx.xxx-xxxx.xxx.

- Stambiausių ir aktyviausių investuotojų j Lietuvos ekonomiką asociacija „Investors’ Forum“, xxx.xxxxxxxxxxxxxx.xx.

Bendrovė nė vienos iš nurodytų asocijuotų struktūrų narių kapitale nedalyvauja.

Asociacijų GIE, „Baltic Gas“ bei Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) narė „E.ON Ruhrgas International AG“ bei asociacijos „Baltic Gas“ narė OAO „Gazprom“ kiekviena atskirai turi daugiau kaip 5% Bendrovės akcijų.

2007 m. ir toliau vyko trijų Baltijos valstybių dujų bendrovių – LD, „Latvijas Gaze A/S“ ir „Eesti Gaas AS“ – vadovų ir specialistų susitikimai sprendžiant bendrus Baltijos šalių regiono gamtinių dujų saugaus ir patikimo tiekimo uždavinius.

RĖMIMO PROGRAMOS ‌

Siekdama prisidėti prie visuomenės gerovės, LD kasmet jgyvendina daug visuomenei naudingų projektų. 2007 m. Xxxxxxxx aktyviai dalyvavo remdama jvairius socialinės globos ir rūpybos, sveikatos apsaugos, kultūros paveldo išsaugojimo, meno bei sporto projektus. 2007 m. parėmė daugiau kaip 40 jvairių jstaigų, organizacijų ar jų projektų. Reikšmingiausi iš jų:

- parama sunkiai besiverčiančioms vaikų su negalia jstaigoms bei organizacijoms: VšĮ „Mažoji guboja“, Vilniaus Jono Laužiko bendrojo lavinimo konsultaciniam centrui, Kauno aklųjų ir silpnaregių vaikų globos bendrijai „Akių šviesa“, Kauno kurčiųjų darželiui-mokyklai, Telšių rajono vaikų su negalia centrui;

- parama Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms bei Vilniaus gimdymo namams;

- parama Lietuvos dailės muziejui, Juodkrantėje organizuojant šventinj renginj, skirtą atkuriamam Miniatūrų muziejui paminėti, išleidžiant dailėtyrininkės dr. Xxxxx Xxxxxxxxxxx – Žukienės monografiją „Akistatos: dailininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx Xxxxxxx pasaulio meno keliuose“ bei restauruojant Palangos šventovės meno kūrinj – barokinę Madoną iš Didžiojo altoriaus; Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos muziejui Klaipėdos piliavietėje organizuojant projektą „Viešnagė viduramžių mieste“;

- parama kartu dirbančių režisierės Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx, dirigento Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx, kostiumų kūrėjo Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx suburtai jaunosios kartos Lietuvos operos atlikėjų grupei pastatant W. A. Mocarto operą „Užburtoji fleita“;

- parama organizuojant jau tradiciniu tapusj XII Pažaislio muzikos festivalj;

- parama VšĮ X. Xxxxxxx klubui Kauno Dariaus ir Girėno stadione organizuojant tarptautinę sporto šventę „EAA PERMIT MEETING Kaunas 2007“; Lietuvos moterų asociacijai ir Lietuvos sporto draugijai „Žalgiris“ jų vykdomai veiklai paremti.

SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ

Lietuvoje vis daugiau jmonių savanoriškai imasi jgyvendinti socialiai atsakingo verslo principus. Bendrovė planuoja artimiausiu metu prisijungti prie Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo už atsakingą verslą. LD jau yra nemažai nuveikusi atsakingai ir sąžiningai plėtodama savo verslą. Vykdydama atsakingą verslą Bendrovė akcentuoja aplinkosaugą, žmogaus teises ir jmonės darbuotojų teises, ekonomikos vystimosi skatinimą ir aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime.

Xxxxxxxx vykdo racionalią Lietuvos gamtinių dujų sistemos plėtrą. Per bendrovės valdomą dujų sistemą Lietuvos vartotojus pasiekia beveik 100% viso šaliai reikalingo dujų kiekio. Gamtinės dujos jau pasiekė ne vieną atokiausią Lietuvos kampelj, gamtinių dujų vartotojais tampa vis daugiau jmonių, socialinės paskirties objektų. Šis ekologiškas kuras padeda plėtotis verslui rajoniniuose Lietuvos miestuose bei gyvenvietėse. Bendrovė nuosekliai didina investicijas, kad nedujofikuotų nedidelių miestų, gyvenviečių skaičius mažėtų.

Bendrovė nuolat informuoja tiek jmones, tiek buitinius gamtinių dujų vartotojus apie LD plėtros planus, veiklą, kainų pokyčius. 2007 m. pradėta vartotojų informavimo kampanija buvo vykdoma ypač plačiai. Ekologiško ir perspektyvaus kuro, gamtinių dujų, naudojimo plėtra mažina socialinę atskirtj, gamtos taršą, skatina investicijas regione.

Bendrovės veikloje didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai. Vykdant dujotiekių ir kitų jrenginių statybos darbus naudojama pažangi technika, naujausios technologijos. Kiekvienais metais planuojamos ženklios lėšos atnaujinant esamą sistemą.

Bendrovė ypač didelj dėmesj skiria darbuotojų kvalifikacijai kelti bei motyvacijos sistemai tobulinti. Bendrovėje yra gerbiamos žmogaus ir kiekvieno darbuotojo teisės, o kiekvienas darbuotojas suprantamas kaip vertybė, tiesiogiai prisidedantis prie sėkmingos jmonės veiklos.

Pasirašyta kolektyvinė sutartis darbuotojams suteikia daugiau garantijų nei yra numatyta Lietuvos darbo santykius reglamentuojančiuose jstatymuose.

Bendrovė pasisako ne tik už skaidrias, nediskriminacines gamtinių dujų verslą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, bet taip pat aiškiai supranta, kaip svarbu, kad visi visuomenėje vykstantys procesai būtų skaidrūs ir nediskriminaciniai. Taip pat Bendrovė stengiasi tiesiogiai prisidėti prie bendruomenės, kurioje veikia, gerovės. Kasmet LD aktyviai dalyvauja remdama jvairius visuomenei naudingus socialinės globos ir rūpybos, sveikatos apsaugos, kultūros paveldo išsaugojimo, meno bei sporto projektus.

AB ,,Lietuvos dujos”, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso laikymosi atskleidimo forma

Akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Akcinės bendrovės „Vilniaus vertybinių popierių birža“ prekybos taisyklių 20.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi VVPB patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų.

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	AB “Lietuvos dujos” plėtros strategija ir tikslai yra apibrėžti vidaus dokumentuose pagal atskiras veiklos kryptis ir tikslus. Bendrovė atnaujina plėtros planus priklausomai nuo situacijos rinkoje bei reguliavimo
		aplinkos pokyčių.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.	Taip	Šią rekomendaciją įgyvendina valdyba ir vadovas. Stebėtojų taryba nesudaroma siekiant glaudesnio valdybos bei vadovo bendradarbiavimo, efektyvesnio
		bendrovės valdymo, greitesnio priimtų sprendimų
		įgyvendinimo bei betarpiškos atsakomybės.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip
II principas: Bendrovės valdymo sistema Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Taip	Xxxxxxxxx valdymo organai yra valdyba ir vadovas. Stebėtojų taryba bendrovėje nesudaroma. Bendrovės akcininkų nuomone, tai yra pakankamas ir efektyvus vadovo atliekamų funkcijų priežiūros būdas. Bendrovės valdymo organų kompetencijų padalinimas bei atsakomybė yra apibrėžtas bendrovės įstatuose, valdymo organų darbo reglamentuose bei vadovo darbo sutartyje.

2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.	Taip	Dėl priežiūros organo prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 2.1.punkto
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Taip	Prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 2.1 punkto.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.1	Taip	Dėl priežiūros organo prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 2.1 punkto.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.2	Taip	Dėl priežiūros organo prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 2.1 punkto.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Ne	Dėl priežiūros organo prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 2.1 punkto.

1 III ir IV principų nuostatos labiau pritaikytos tiems atvejams, kai visuotinis akcininkų susirinkimas renka stebėtojų tarybą, t.y. organą, kuris iš esmės sudaromas siekiant užtikrinti bendrovės valdybos ir vadovo priežiūrą bei atstovauti bendrovės akcininkams. Vis dėlto, jeigu bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, bet sudaroma valdyba, daugelis III ir IV principuose pateiktų rekomendacijų tampa aktualios ir taikytinos valdybai. Tačiau pažymėtina, kad kai kurios rekomendacijos, kurios pagal savo esmę ir prigimtį yra susijusios išimtinai su stebėtojų taryba, neturėtų būti taikomos valdybai, kadangi šio organo paskirtis ir funkcijos pagal Akcinių bendrovių įstatymą (Žin., 2003, Nr. 123-5574) yra kitokios. Pavyzdžiui, kodekso 3.1 punktas dėl valdymo organų priežiūros valdybai taikytinas tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo, bet ne pačios valdybos priežiūra; kodekso 4.1 punktas dėl rekomendacijų teikimo valdymo organams taikytinas tiek, kiek tai susiję su rekomendacijų teikimu bendrovės vadovui; kodekso 4.6 punktas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytinas tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.‌

2 Vykdomojo direktoriaus ir direktoriaus konsultanto sąvokos vartojamos tais atvejais, kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas.

2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.	Taip
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų3 priežiūrą.
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip

3 Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji, būdama valdymo organas, turėtų užtikrinti ne visų bendrovės valdymo organų, o tik vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – priežiūrą. Ši pastaba taikytina taip pat ir 3.1 punkto atžvilgiu.

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialus organas savo norimą sudėtį turėtų nustatyti atsižvelgdamas į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinti. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse.	Taip
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Taip
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas4 nepriklausomų5 narių skaičius.	Taip	Kaip numatyta 2004 m. kovo 24 d. akcininkų sutartyje, sudarytoje tarp VĮ Valstybės turto fondo, Rusijos OAO “Gazprom” ir Vokietijos kompanijos “Ruhrgas AG” (nuo 2004 m. liepos 1 d. pavadinimas pakeistas į E.ON Ruhrgas International AG) į valdybą po 2 savo kandidatus siūlo OAO “Gazprom” ir “Ruhrgas AG” ir vieną kandidatą siūlo VĮ Valstybės turto fondas. Keturi bendrovės valdybos nariai atitinka vieną arba du Kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus.

4 Kodekse nenustatytas konkretus kolegialaus organo nepriklausomų narių skaičius. Daugelyje užsienio valstybių kodeksų yra nustatytas tam tikras nepriklausomų narių, kurie turi sudaryti kolegialų organą, skaičius (pvz., ne mažiau kaip 1/3 arba 1/2 kolegialaus organo narių). Tačiau, atsižvelgiant į nepriklausomų narių kategorijos naujumą Lietuvoje, į galimus keblumus parenkant ir išrenkant nepriklausomus narius, kodekse įtvirtinta lankstesnė formuluotė ir bendrovėms leidžiama pačioms nuspręsti, koks nepriklausomų narių skaičius yra pakankamas. Be abejo, didesnis nepriklausomų narių skaičius kolegialiame organe yra skatintinas ir bus laikomas tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

5 Pažymėtina, kad kai kuriose bendrovėse dėl pernelyg mažo smulkiųjų akcininkų skaičiaus visų kolegialaus organo narių išrinkimą gali lemti stambiausio akcininko ar kelių didžiausių akcininkų balsai. Tačiau net ir pagrindinių bendrovės akcininkų išrinktas kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, jeigu jis atitinka kodekse įtvirtintus nepriklausomumo kriterijus.

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:

1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;

2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;

3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);

4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);

5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi

Taip

Prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 3.6 punkto.

būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;

6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;

7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;

8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;

9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Xxxxxx šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.

3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.

Prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 3.6 punkto.

3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.	Ne	Xxxxxxxx iki šiol Kodekse nurodytų nepriklausomumo kriterijų skelbimo praktikoje netaikė. (Žr. 3.6 punktą)
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Taip	Prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 3.6 punkto.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų 6. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Xxxxxxxxx valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų7 priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.8	Taip

6 Pažymėtina, kad šiuo metu nėra iki galo aišku, kokia forma gali būti atlyginamas bendrovės stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narių darbas šiuose organuose. Akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nustato, kad už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje jos nariams gali būti mokamos tantjemos Įstatymo 59 straipsnio nustatyta tvarka, t.y. iš bendrovės pelno. Ši formuluotė, skirtingai nuo iki 2004 m. sausio 1 d. galiojusio įstatymo redakcijos, nenustato, kad stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos nariams gali būti atlyginama tik mokant tantjemas. Taigi Įstatymas lyg ir neužkerta kelio stebėtojų tarybos ir valdybos nariams už darbą mokėti ne tik tantjemomis, bet ir kitais būdais, nors aiškiai tokios galimybės taip pat neįtvirtina.

7 Žr. 3 išnašą.

8 Žr. 3 išnašą. Jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, ji turėtų teikti rekomendacijas bendrovės vienasmeniam valdymo organui – vadovui.

4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam

organui (institucijai).

Taip

Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu, vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.

4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje9 kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės

akcininkai.

Taip

4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su

akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.

Taip

9 Pažymėtina, kad bendrovės gali sugriežtinti minėtą reikalavimą ir nustatyti, kad apie posėdžius prastai lankantį kolegialaus organo narį turi būti informuojami akcininkai (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu tas narys dalyvavo mažiau nei 2/3 ar 3/4 posėdžių). Tokios aktyvaus dalyvavimo kolegialaus organo posėdžiuose užtikrinimo priemonės yra skatintinos ir bus laikomos tinkamesnio bendrovių valdymo pavyzdžiu.

4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.

Taip

4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų 10. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai

priklausančiais klausimais.

Taip

10 Tuo atveju, kai visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas yra valdyba, rekomendacija dėl jos nepriklausomumo nuo bendrovės valdymo organų taikytina tiek, kiek tai susiję su nepriklausomumu nuo bendrovės vadovo.

4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam

kolegialiam organui.

Taip

Komitetai nėra sudaromi, tačiau atskiras jų funkcijas vykdo valdyba: reguliariai vertina atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį; svarsto bendrą atlyginimų (įskaitant skatinimo) sistemų taikymo politiką; stebi bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir skaidrumui.

4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo

kompetencijos ribose priimamus sprendimus.

Taip

Prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 4.7 punkto.

4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti

išimtinai iš direktorių konsultantų.

Prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 4.7 punkto.

4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus,

kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.

Prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 4.9 punkto.

4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose

taisyklėse.

Prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 4.9 punkto.

4.12. Skyrimo komitetas.

4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;

2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;

3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;

4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;

5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.

4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus

Skyrimo komitetui.

Bendrovėje nėra sudarytas Skyrimo komitetas. Tarp akcininkų yra sudaryta akcininkų sutartis ir skyrimai į valdymo organus yra vykdomi vadovaujantis šia sutartimi.

4.13. Atlyginimų komitetas.

4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;

2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlyginimą, kurį

vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna

Bendrovėje nėra sudaromas Atlyginimų komitetas. Tarp akcininkų yra sudaryta akcininkų sutartis, kurios pagrindu yra priimami sprendimai dėl valdymo organų narių atlyginimų.

iš kitų susijusių bendrovių;

3) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;

2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;

3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.

4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų

direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.

4.14. Audito komitetas.

4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:

1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitomybių konsolidavimo kriterijus);

2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;

3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;

4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;

5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;

6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.

4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti

Bendrovėje nėra sudaromas Audito komitetas. Tarp akcininkų yra sudaryta akcininkų sutartis, kurios pagrindu bei vidaus teisės aktų pagalba užtikrinamos Audito komitetui priskirtinos funkcijos.

išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.

4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.

4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės

metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	Ne	Įmonės vidaus dokumentuose nėra numatytas atskiras valdybos veiklos vertinimas, nes to nereikalavo LR teisės aktai. Sprendimus dėl įmonės veiklos priima Bendrovės valdyba, kuri atsiskaito akcininkų susirinkimui.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.11	Taip

11 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu papildomi kolegialūs organai – stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas papildomas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai,

t.y. bent kartą per metų ketvirtį.

5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Neaktualu	Bendrovėje nėra stebėtojų tarybos.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip

6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą12. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymą ir bendrovės įstatus svarbūs sandoriai yra tvirtinami Valdybos.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime. Visiems bendrovės akcininkams dar iki visuotinio akcininkų susirinkimo turėtų būti suteikta galimybė užduoti bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariams klausimus, susijusius su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, ir gauti atsakymus į juos.	Taip
6.5. Rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus, įskaitant susirinkimo sprendimų projektus, iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje.13 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje. Siekiant užtikrinti užsieniečių teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, šioje rekomendacijoje paminėti dokumentai turėtų būti skelbiami ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Taip

12 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (Žin., 2003, Nr. 123-5574) nebepriskiria visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai sprendimų dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, įsigijimo ir pan. priėmimo. Tačiau svarbūs, esminiai bendrovės veiklai sandoriai turėtų būti apsvarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime ir gauti jo pritarimą. To nedraudžia ir Akcinių bendrovių įstatymas. Tačiau siekiant neapsunkinti bendrovės veiklos ir išvengti nepagrįstai dažno sandorių svarstymo susirinkime, bendrovės gali pačios nusistatyti svarbių sandorių kriterijus, pagal kuriuos būtų atrenkami sandoriai, reikalingi susirinkimo pritarimo. Nustatydamos svarbių sandorių kriterijus, bendrovės gali vadovautis Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytais kriterijais arba nukrypti nuo jų, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką ir siekį užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią bendrovės veiklą.

13 Išankstinis minėtų dokumentų skelbimas bendrovės interneto tinklalapyje turėtų būti vykdomas atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2003, Nr. 123-5574) 26 straipsnio 7 dalyje nurodytą 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo terminą.

6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas telekomunikacijų įrenginių saugumas, teksto apsauga, galimybė identifikuoti balsuojančio asmens parašą. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsieniečiams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Neaktualu	Atsižvelgiant į bendrovės akcininkų struktūrą bei galiojančias akcininkų susirinkimo organizavimo taisykles, nėra būtinybės diegti papildomai brangiai kainuojančios IT sistemos.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip

VIII principas: Xxxxxxxxx atlyginimų politika Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita). Ši ataskaita turėtų būti paskelbta kaip bendrovės metinio pranešimo dalis. Atlyginimų ataskaita taip pat turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Xxxxxxxx savo atlyginimų politikos ataskaitos ataskaitiniais metais viešai neskelbė, nes to nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai. Bendrovės atlyginimų politika nustatoma atsižvelgiant į padėties šalies darbo rinkoje analizės rezultatus.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 8.1 punkto.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 4) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 5) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; tačiau atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.	Ne	Prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 8.1 punkto.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne	Prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 8.1 punkto.

8.5. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio

visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.

Prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 8.1 punkto.

8.6. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.

Prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 8.1 punkto.

8.7. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.7.1–8.7.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.

8.7.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:

1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;

2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios

įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;

3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;

4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;

5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;

6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.

8.7.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:

1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;

2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno

Prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 8.1 punkto.

sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;

3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;

4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.

8.7.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:

1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;

2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.

8.7.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotą metinę finansinę atskaitomybę, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir

palūkanų normą.

8.8. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.

Šiuo metu bendrovė neturi tokių atlyginimo schemų.

8.9. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:

1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;

2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;

3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;

4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;

5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams.

Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas

atskiriems direktoriams.

Nurodyti klausimai visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo svarstomi, to nenumato bendrovės įstatai.

Prašom žiūrėti mūsų komentarą dėl 8.8 punkto.

8.10. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos

nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.

8.11. 8.8 ir 8.9 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta

metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

8.12. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.8 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės

interneto tinklalapyje.

IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme Xxxxxxxxx valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Šios rekomendacijos vykdymą užtikrina preciziška bendrovės veiklą reguliuojančių valstybės institucijų bei asocijuotų vartotojų organizacijų priežiūra bei kontrolė. Bendrovės veiklos viešumas sudaro sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka bei pagal bendrovės įstatus ir vidaus tvarkos taisykles. Valdymo organai konsultuojasi su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale nėra ribojamas.
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.

X principas: Informacijos atskleidimas

Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.

10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:

1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;

2) bendrovės tikslus;

3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;

4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;

5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;

6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;

7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;

8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.

Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.

10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės, kuriai priklauso bendrovė, konsoliduotus rezultatus.

10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.

10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.

Taip

10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, metų prospektą-ataskaitą bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos ir informacija yra patalpinta tinklalapyje xxx.xxxxx.xx
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinės finansinės atskaitomybės, bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Audito įmonė iš bendrovės gauna pajamas už mokesčių konsultacijas ir verslo konsultacijas, kurios neprieštarauja audito įmonės nepriklausomumo reikalavimams, nustatytiems Lietuvos Respublikos Audito įstatyme ir Lietuvos Respublikos VPK norminiuose aktuose.

Document Metadata

Table of Contents

AB „LIETUVOS DUJOS“

Document Metadata