VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS CENTRINĖS ĮSTAIGOS DARBO REGLAMENTAS

Projektas

PATVIRTINTA

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 20 m. d. įsakymu Nr.

VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS

PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS CENTRINĖS ĮSTAIGOS DARBO REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis reglamentas nustato Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau tarnyba) centrinės įstaigos darbo tvarką. Šio reglamento nuostatos taikomos tarnybos teritoriniams ir kitiems struktūriniams padaliniams (toliau padaliniai) tiek, kiek tarnybos centrinės įstaigos darbo reglamentas nustato jų veiklą.

2. Tarnybos centrinė įstaiga yra tarnybos struktūrinis padalinys, padedantis tarnybos vadui formuoti tarnybos veiklos strategiją ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, organizuoti ir įgyvendinti padalinių valdymą.

3. Tarnybos centrinės įstaigos padalinys – tarnybos Štabas – padeda tarnybos vadui užtikrinti vieningą vadovavimą padaliniams, organizuoja ir kontroliuoja tarnybos vidinį administravimą.

4. Tarnybos centrinė įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, vidaus reikalų ministro ir tarnybos vado įsakymais, tarnybos nuostatais ir šiuo reglamentu.

5. Tarnybos centrinės įstaigos veikla grindžiama teisėtumo, įstatymo viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, pareigūno asmens laisvės ir statutinės drausmės derinimo, nuolatinės parengties, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais.

4. Tarnybos centrinės įstaigos veikla grindžiama teisėtumo, įstatymo viršenybės, visuomenės moralės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo,

„vieno langelio“ ir kitais demokratinio administravimo principais.

5. Tarnybos centrinės įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų veikla grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės ir pavyzdingumo principais.

II. TARNYBOS CENTRINĖS ĮSTAIGOS STRUKTŪRA IR DARBO FORMOS

BENDRIEJI STRUKTŪROS IR DARBO KLAUSIMAI

6. Tarnybos centrinei įstaigai vadovauja tarnybos vadas, kuris ją kontroliuoja ir atsako už centrinei įstaigai pavestų uždavinių vykdymą bei darbo organizavimą, bendrą jos struktūrinių padalinių veiklą.

7. Tarnybos vadas tvirtina tarnybos centrinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir paskirsto vado pavaduotojams pagal kompetenciją įgaliojimus administruoti padalinių veiklą.

8. Tarnybos vado pavaduotojai yra tiesiogiai atsakingi ir atskaitingi tarnybos vadui už jiems skirtų administruoti veikos sričių (padalinių) veiklą.

9. Tarnybos vado pavaduotojas-Štabo viršininkas (toliau Štabo viršininkas) turi tarnybos vidinio administravimo įgaliojimus.

10. Laikinai nesant tarnybos vado, jį pavaduoja Štabo viršininkas, turintis tarnybos vidinio administravimo įgaliojimus. Nesant Štabo viršininko, jo pareigas vykdo tarnybos vado pavaduotojas. Nesant vienu metu tarnybos vado ir Štabo viršininko, juos pavaduoja kiti tarnybos vado vidaus reikalų ministro paskirti pavaduotojai ar kiti teisės aktų nustatyta tvarka paskirti valstybės tarnautojai.

12. Nesant kitų tarnybos vado pavaduotojų, jų pareigas atitinkamai vykdo kiti tarnybos vado paskirti valstybės tarnautojai.

13.2. pagal kompetenciją administruoti šių centrinės įstaigos padalinių veiklą: 13.2.1 Operatyvinės veiklos valdybos;

13.2.2. Ikiteisminio tyrimo valdybos; 13.2.3. Dokumentų tyrimo centro;

3.1.4. administruoti padalinių investicinių projektų, Šengeno, Kaliningrado tranzito, Išorės sienų fondo priemonių įgyvendinimą, materialinį ir techninį aprūpinimą, valstybės sienos demarkavimo ir įrengimo darbus, biudžetinių asignavimų planavimą ir panaudojimą užtikrinant tinkamą valstybės sienos apsaugą bei padalinių materialinį-techninį aprūpinimą; dalyvauti tarpžinybinių ir tarptautinių susitikimų, darbo grupių veikloje logistikos klausimais;

13.2.5 koordinuoti ir kontroliuoti tarnybos teritorinių ir kitų struktūrinių padalinių operatyvinės veiklos, nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės bei ikiteisminio tyrimo padalinių, vykdančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų tarnybai nustatytus uždavinius ir funkcijas, veiklą.

14. Tarnybos vado Patarėjų grupės patarėjai jų kompetencijai priskirtais klausimais padeda tarnybos vadui organizuoti tarnybos veiklą, teikia rekomendacijas ir pasiūlymus.

TARNYBOS CENTRINĖS ĮSTAIGOS PADALINIAI

15. Tarnybos centrinė įstaiga susideda iš tarnybos Štabo, valdybų ir skyrių. , Dokumentų tyrimo centro ir Patarėjų grupės. Tarnybos Štabas susideda iš valdybų ir skyrių. , Apsaugos ir aptarnavimo centro ir Aviacijos eskadrilės (toliau tarnybos centrinės įstaigos padaliniai).

15. Tarnybos centrinė įstaiga susideda iš tarnybos Štabo, valdybų ir skyrių. Tarnybos Štabas susideda iš valdybų ir skyrių (toliau tarnybos centrinės įstaigos padaliniai).

16. Tarnybos centrinės įstaigos padaliniai užtikrina įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose ir kituose teisės aktuose tarnybai nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja tarnybos vadui pavaldžių padalinių veiklą ir teikia jiems rekomendacijas, formuoja bendrą pavaldžių padalinių veiklos ir personalo strategiją, užtikrina valstybinių programų įgyvendinimą tarnybos padaliniuose, organizuoja tarnybos vado sprendimų vykdymą bei jų kontrolę.

17. Tarnybos centrinės įstaigos struktūrą tvirtina tarnybos vadas, atsižvelgdamas į tarnybos uždavinius ir funkcijas, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, tarnybos nuostatuose bei kituose teisės aktuose.

18. Tarnybos centrinės įstaigos padaliniai savo darbą organizuoja vadovaudamiesi tarnybos vado patvirtintais padalinių nuostatais.

19. Tarnybos Patarėjų grupės patarėjai savo darbą organizuoja vadovaudamiesi pareigybių aprašymais.

20. Tarnybos centrinės įstaigos padalinių vadovai bei valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau darbuotojai), savo darbą organizuoja vadovaudamiesi Europos Sąjungos teisės aktais, įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, šiuo reglamentu bei pareigybių aprašymais.

21. Tarnybos vadas arba jo įgalioti tarnybos vado pavaduotojai, Štabo viršininkas, tarnybos centrinės įstaigos padalinių vadovai, valstybės tarnautojai atstovauja tarnybai Seime, Vyriausybėje, kitose valstybės institucijose ir įstaigose. Tarnybai atstovaujančių valstybės tarnautojų viešai reiškiama nuomonė negali prieštarauti oficialiai tarnybos pozicijai.

22. Lietuvos Respublikos teismuose tarnybai atstovauja tarnybos Teisės skyriaus valstybės tarnautojai.

23. Tarnybos centrinės įstaigos padalinių vadovai asmeniškai atsako už padaliniams pavestų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą, darbo organizavimą, darbo drausmę, pavaldžių valstybės tarnautojų ir darbuotojų teisės pažeidimų prevenciją, taip pat už tarnybos vado, Štabo viršininko ar kitų vado pavaduotojų rezoliucijų ir žodinių pavedimų vykdymą. Jie yra tiesiogiai atsakingi ir atsiskaito tarnybos vadui, tarnybos Štabo viršininkui ar kitiems tarnybos vado pavaduotojams pagal paskirtą administruoti veiklos sritį.

24. Tarnybos centrinės įstaigos padalinių vadovai turi užtikrinti, kad naujai priimti valstybės tarnautojai ir darbuotojai būtų supažindinti su tarnybos bei jos centrinės įstaigos padalinių nuostatais, šiuo darbo reglamentu bei priimto valstybės tarnautojo, darbuotojo pareigybės aprašymu, taip pat su kitais teisės aktais, kuriais privalo vadovautis savo veikloje.

DARBO LAIKAS

25. Tarnybos centrinėje įstaigoje pirmadienį – ketvirtadienį dirbama nuo 8 valandos iki 17 valandos, o penktadienį – nuo 8 valandos iki 15 valandos 45 minučių. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti nuo 12 valandos iki 12 valandos 45 minučių. Šeštadienis ir sekmadienis – poilsio dienos.

26. Tarnybos centrinės įstaigos padalinių vadovai skiria valstybės tarnautoją arba darbuotoją, atsakingą už darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą, ir nustatyta tvarka atitinkamai ši funkcija yra įrašoma į pareigybių aprašymą arba į darbo santykius nustatančią sutartį.

27. Tarnybos centrinėje įstaigoje darbo laiko apskaita tvarkoma vadovaujantis Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Vyriausybės (toliau Vyriausybė) 2004 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 78 (Žin., 2004, Nr. 18-528).

28. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (toliau žiniaraštis) kiekvieną dieną ranka ar kompiuteriu žymima dirbtas laikas ir neatvykimo į darbą atvejai. Darbo laikas žymimas valandomis, o neatvykimo į darbą atvejams taikomas sutartinis žymėjimas.

29. Valstybės tarnautojas ar darbuotojas privalo nedelsdamas informuoti tarnybos centrinės įstaigos padalinio, kuriame jis dirba, vadovą bei valstybės tarnautoją ar darbuotoją, atsakingą už žiniaraščio pildymą, apie neatvykimą į darbą ir šio neatvykimo priežastį.

30. Atostogų metu susirgęs ir iš gydymo įstaigos gavęs laikino nedarbingumo pažymėjimą, valstybės tarnautojas ar darbuotojas privalo nedelsdamas informuoti tarnybos centrinės įstaigos padalinio, kuriame jis dirba vadovą bei valstybės tarnautoją ar darbuotoją, atsakingą už žiniaraščio pildymą, apie nedarbingumo pažymėjime nurodytos ligos pradžią, o pasveikus – apie nedarbingumo pažymėjime nurodytos ligos pabaigą.

31. Valstybės tarnautojams ir darbuotojams turi būti suteikta galimybė susipažinti su žiniaraščiu tarnybos vado nustatyta tvarka.

KOMISIJŲ, DARBO GRUPIŲ SUDARYMAS IR JŲ VEIKLA

32. Vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, vidaus reikalų ministro ir tarnybos vado įsakymų nuostatas, tarnybos centrinėje įstaigoje tarnybos vado įsakymu gali būti sudaromos komisijos ir darbo grupės.

33. Nuolatinės komisijos sudaromos tarnybos vado pavestai ilgalaikei funkcijai vykdyti.

34. Tarnybos vadas įsakymu tvirtina nuolatinės komisijos sudėtį, nuostatus (reglamentą), kuriais komisija vadovaujasi savo veikloje, ataskaitos apie atliktų užduočių ir pasiektus tikslus formą (jei tikslinga) ir įvykdymo terminus.

35. Laikinosios komisijos sudaromos tarnybos vado pavestai trumpalaikei funkcijai vykdyti.

36. Laikinosios komisijos sudaromos tarnybos vado įsakymu, kuriame nustatomas komisijos sudarymo tikslas, užduotys, jų įvykdymo terminai bei atsiskaitymo būdai, priklausomai nuo pavestos funkcijos pobūžio.

37. Nuolatinės ir laikinosios komisijos sudaromos iš komisijos pirmininko, esant būtinumui, jo pavaduotojo (-ų), narių ir sekretoriaus.

38. Komisijos pirmininkas, o jo nesant – pirmininko pavaduotojas, įgyvendindamas komisijai pavestą užduotį, turi šias teises:

38.1. reikalauti teisės aktų nustatyta tvarka iš tarnybos padalinių bei jų vidinių struktūros vienetų komisijos veiklai būtinų dokumentų;

38.2. pasitelkti tarnybos padalinių bei jų vidinių struktūros vienetų valstybės tarnautojus ir darbuotojus konsultuoti rengiant komisijos išvadas;

38.3. turėti ir kitas teises, kurias jam įsakymu suteikia tarnybos vadas.

39. Komisijos pirmininkas, o jo nesant – pirmininko pavaduotojas, privalo:

39.1. organizuoti komisijos posėdžių protokolavimą;

39.2. įsakymo dėl komisijos sudarymo nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti tarnybos vadui už komisijos nuveiktą darbą.

40. Įvairiems klausimams nagrinėti ir išvadoms pateikti, pasiūlymams bei teisės aktų projektams rengti tarnybos vado įsakymu gali būti sudaromos darbo grupės (nuolatinės ar laikinosios).

41. Tarnybos vado įsakyme nustatomas darbo grupės sudarymo tikslas, užduotys, jų įvykdymo terminai.

42. Darbo grupė sudaroma iš darbo grupės vadovo, esant būtinumui, jo pavaduotojo (-ų), narių bei sekretoriaus.

43. Darbo grupės vadovas, o jo nesant – vadovo pavaduotojas, įgyvendindamas darbo grupei pavestą užduotį, turi šias teises:

43.1. reikalauti, kad darbo grupės nariai laiku ir kokybiškai atliktų pavestas užduotis teisės akto projektui parengti;

43.2. teikti tarnybos padaliniams bei jų vidiniams struktūros vienetams teisės aktų projektus bei gauti iš jų pastabas ir pasiūlymus rengiamam teisės akto projektui;

43.3. pasitelkti tarnybos padalinių bei jų vidinių struktūros vienetų valstybės tarnautojus ir darbuotojus konsultuoti rengiant teisės akto projektą;

43.4. turėti ir kitas teises, kurias jam įsakymu suteikia tarnybos vadas.

44. Darbo grupės vadovas, o jo nesant – vadovo pavaduotojas, įgyvendindamas darbo grupei pavestą užduotį, privalo:

44.1. jei reikia, organizuoti posėdžių protokolavimą;

44.2. teisės aktų nustatyta tvarka derinti parengtus teisės aktų projektus su kitomis suinteresuotomis įstaigomis ir institucijomis;

44.3. teikti būtiną informaciją apie darbo grupės nuveiktą darbą DVKS, kontroliuojančiai darbo grupėms pavestų pavedimų vykdymo terminus;

44.4. įsakymo dėl darbo grupės sudarymo nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti tarnybos vadui už darbo grupės nuveiktą darbą.

45. Jei reikia, Komisijų ir darbo grupių posėdžiai protokoluojami. Protokolai įforminami pagal oficialių dokumentų rengimo bendruosius raštvedybos reikalavimus, juose nurodomi priimti protokoliniai nutarimai (sprendimai), paskiriamas darbuotojas (padalinys), atsakingas už

protokolinio nutarimo (sprendimo) vykdymą, ir nurodomas konkretus įvykdymo terminas.

sprendimai bei pavedimų vykdymo terminai.

46. Protokolas turi būti parengtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio, pasirašytas komisijos ar darbo grupės pirmininko ir sekretoriaus bei užregistruotas.

47. Komisijų bei darbo grupių sekretoriai pagal raštvedybos oficialių dokumentų rengimo bendruosius reikalavimus įformintų, pasirašytų ir užregistruotų protokolų kopijas nedelsdami pateikia Štabo DVKS Kanceliarijai, kuris atlieka visų protokolinių nutarimų (sprendimų) vykdymo terminų kontrolę.

48. Protokolą elektroniniu paštu sekretorius nedelsdamas išsiunčia komisijos ar darbo grupės nariams bei posėdžio dalyviams, taip pat visiems komisijos ar darbo grupės sprendimuose įvardytiems pavedimų vykdytojams. Vykdytojai asmeniškai atsako už gautų pavedimų įvykdymą.

49. Komisijų ar darbo grupių dokumentaciją tvarko komisijų ar darbo grupių sekretoriai, kurie yra atsakingi už konkrečios komisijos ar darbo grupės priimtų nutarimų (sprendimų) vykdymo kontrolę.

50. Tarnybos vado sudarytų komisijų, darbo grupių veiklos dokumentai (posėdžių protokolai, susirašinėjimo medžiaga, įvairūs projektai, pažymos bei kita) teisės aktų nustatyta tvarka saugomi ir tvarkomi tarnybos centrinės įstaigos padalinyje, kuriame dirba komisijos pirmininkas, darbo grupės vadovas arba jo paskirtas komisijos, darbo grupės narys, arba komisijos, darbo grupės sekretorius.

51. Tarnyboje gali būti sudaromos tarpžinybinės komisijos bei darbo grupės iš tarnybos padalinių bei jų vidinių struktūros vienetų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūrinių padalinių, įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos, kitų valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, taip pat mokslo institucijų atstovų.

52. Tokio pobūdžio komisijos ar darbo grupės sudėtis gali būti tvirtinama tarnybos vado įsakymu, minėtų institucijų bei įstaigų vadovams sutikus.

53. Įsakymų dėl tarpžinybinių bei tarnybos centrinės įstaigos komisijų ir darbo grupių sudarymo projektus rengia tarnybos centrinės įstaigos padalinys – komisijos ar darbo grupės sudarymo iniciatorius.

54. Tarnybos vado sprendimu komisijoms (darbo grupėms) gali būti pavesta vykdyti (įgyvendinti) vieną ar kelias tarnybos kompetencijai priskirtas funkcijas. Tokiu atveju komisijai (darbo grupei) tarnybos vadas suteikia teisę savarankiškai priimti sprendimus, įgyvendinant pavestą funkciją (funkcijas) bei įgaliojimus duoti privalomus vykdyti pavedimus atsakingiems užduočių vykdytojams.

Tarnybos vadas kontrolės punktų statybos ir rekonstravimo, projektavimo užduotis, pasienio kontrolės punktų statybos ir rekonstravimo projektinius pasiūlymus bei techninius projektus vizuoja tik po to, kai juos apsvarsto ir pritaria Strateginio planavimo darbo grupė.

55. Komisijos (darbo grupės) nariai asmeniškai atsako už komisijos (darbo grupės) vadovo nurodymų, kurie fiksuojami protokolo nutariamojoje dalyje, tinkamą vykdymą.

56. Už netinkamą darbą komisijoje (darbo grupėje) nariai traukiami tarnybinėn atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka. Draudžiama skirti komisijų (darbo grupių) nariais valstybės tarnautojus jų atostogų ar laikinojo nedarbingumo metu.

DARBO PLANAVIMAS IR PASITARIMAI

57. Tarnybos centrinėje įstaigoje sudaromi šie planai:

57.1. tarnybos strateginis veiklos;

57.2. tarnybos investicijų (3 m.);

57.3. tarnybos pagrindinių priemonių (1 m.);

57.4. tarnybos centrinės įstaigos padalinių veiklos priemonių (1 m.);

58. Tarnyboje gali būti sudaromi ir kitokie planai (specialiųjų priemonių, situaciniai ir pan.).

59. Už tarnybos Štabo darbo planavimą atsakingas Štabo viršininkas, o už padalinių, nepriskirtų tarnybos Štabui – šių padalinių vadovai.

60. Tarnybos strateginio veiklos plano projektą rengia Veiklos organizavimo valdyba, Biudžeto planavimo ir apskaitos valdyba ir Infrastruktūros plėtros valdyba. Šias funkcijas gali vykdyti įsteigtas savarankiškas padalinys. Padaliniai bei strateginio veiklos plano koordinatoriai pasiūlymus dėl plano teikia vadovaudamiesi tarnybos vado nustatyta tvarka.

61. Tarnybos strateginiame veiklos plane numatomos programos, jų tikslai, uždaviniai kartu su vertinimo kriterijais ir priemonės bei finansiniai ištekliai joms vykdyti, taip pat siektini veiklos rezultatai.

62. Tarnybos strateginį veiklos planą tvirtina vidaus reikalų ministras tarnybos vado teikimu.

63. Tarnybos strateginio veiklos plano metines veiklos ataskaitas rengia Veiklos organizavimo valdyba ir Biudžeto planavimo ir apskaitos valdyba (įsteigtas savarankiškas padalinys) ir teikia Vidaus reikalų ministerijai bei Finansų ministerijai. Metų veiklos ataskaita papildomai teikiama Vidaus audito skyriui vertinti.

64. Tarnybos strateginio veiklos plano programų vykdymo, jų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo bei priemonių vykdymo pusmetines bei metines veikos ataskaitas Veiklos organizavimo valdybai per nustatytus terminus teikia strateginio veiklos plano programų koordinatoriai bei atsakingi už minėtų funkcijų vykdymą tarnybos padalinių valstybės tarnautojai.

65. Pasibaigus biudžetiniams metams, tarnybos Vidaus audito skyrius gali teikti tarnybos vadui rizikos analizės pagrindu atrinktų programų vykdymo vertinimo ataskaitas, o jų kopijas – tarnybos padalinio, kurio auditas buvo atliktas, vadovui.

66. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo strategija, Valstybės ilgalaikės raidos strategija bei Vyriausybės strateginiais tikslais (prioritetais) ir kitais teisės aktais, yra rengiami teisės aktai, reglamentuojantys tarnybos ilgalaikę veiklos plėtros strategiją.

67. Tarnybos centrinės įstaigos padaliniai, vadovaudamiesi Vyriausybės nutarimu, kuriuo tvirtinamas Lietuvos Respublikos einamųjų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo planas, kasmet Veiklos organizavimo valdybai privalo per nustatytus terminus pateikti pasiūlymus dėl tarnybos strateginio veiklos plano rengimo ir patikslinimo.

68. Tarnybos investicijų planą rengia Infrastruktūros plėtros valdyba.

69. Tarnybos investicijų planą tvirtina tarnybos vadas ir teikia Vidaus reikalų ir Finansų ministerijoms.

70. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl Valstybės investicijų programoje numatytų einamiesiems metams kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus, tarnybos vado įsakymu tvirtinamos tarnybos investicijų projektų, kuriems skirtos lėšos, įgyvendinimo priemonės.

71. Tarnybos pagrindinių priemonių planas sudaromas atsižvelgiant į Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo, Vyriausybės nutarimais patvirtintų tikslinių programų priemonių įgyvendinimo, Vidaus reikalų ministerijos pagrindinių priemonių, tarnybos strateginį veiklos ir kitus planus.

terminai.

72. Tarnybos pagrindinių priemonių plane nurodomos priemonės, jų vykdytojai ir vykdymo

73. Tarnybos pagrindinių priemonių planą rengia Veiklos organizavimo valdyba.

74. Tarnybos padaliniai pasiūlymus dėl pagrindinių priemonių plano kiekvienais metais

pateikia iki gruodžio 1 dienos.

75. Tarnybos pagrindinių priemonių planas turi būti parengtas ir patvirtintas per 15 dienų nuo Vidaus reikalų ministerijos pagrindinių priemonių plano patvirtinimo.

76. Tarnybos pagrindinių priemonių planą tvirtina tarnybos vadas.

77. Tarnybos pagrindinių priemonių plane numatytų priemonių vykdymo kontrolę atlieka Veiklos organizavimo valdyba. Apie plano priemonių vykdymą Veiklos organizavimo valdyba informuoja tarnybos vadą, Štabo viršininką ir DVKS.

78. Tarnybos centrinės įstaigos padalinių veiklos priemonių planai sudaromi ir patvirtinami per 10 darbo dienų nuo tarnybos pagrindinių priemonių plano patvirtinimo.

79. Tarnybos Štabo padalinių darbo planus tvirtina Štabo viršininkas.

80. Tarnybos centrinės įstaigos padalinių, nepriskirtų tarnybos Štabui, darbo planus tvirtina tarnybos vado pavaduotojai pagal priskirtą administruoti sritį.

81. Už tarnybos centrinės įstaigos padalinių ir jų vidinių struktūros vienetų darbo planavimą ir priemonių vykdymą atsakingi šių padalinių vadovai.

82. Specialiųjų priemonių ar situaciniai planai gali būti sudaromi atskiroms problemoms ar situacijoms spręsti. Šiuos planus tvirtina ir tarnybos padalinį, atsakingą už plano įvykdymą, įsakymu skiria tarnybos vadas.

83. Už atliktus darbus tarnybos centrinės įstaigos padaliniai atsiskaito tarnybos vadovybei, pateikdami ketvirčio, pusmečio, devynių mėnesių ir metų atlikto darbo ataskaitas.

Tarnybos metų veiklos ataskaitos teikiamos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, o jų kopijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai.

84. Tarnybos vadas rengia pasitarimus:

84.1. su Štabo viršininku, tarnybos vado pavaduotojais, tarnybos centrinės įstaigos padalinių, nepriskirtų tarnybos Štabui, vadovais – pagal poreikį;

84.2. su tarnybos centrinės įstaigos, teritorinių ir kitų struktūrinių padalinių ir jų vidinių struktūros vienetų vadovais – kartą per ketvirtį; metus

85. Pasitarimai pas tarnybos vadą rengiami tarnybos vado iniciatyva, jo nurodytu laiku.

86. Pasitarimai rengiami šia tvarka:

86.1. pasitarimui vadovauja tarnybos vadas ar kitas jo paskirtas valstybės tarnautojas (toliau pirmininkas);

86.2. pasitarimų darbą organizuoja tarnybos vado paskirtas valstybės tarnautojas (toliau sekretorius). Jis tvarko pasitarimų raštvedybą ir yra atsakingas už pavedimų vykdymo kontrolę. Pasitarimų metu sekretorius informuoja pasitarimo pirmininką apie ankstesnių pavedimų vykdymo eigą;

86.3. apie numatomą surengti pasitarimą bei jame planuojamus svarstyti klausimus sekretorius praneša pasitarimo dalyviams iš anksto. Pasitarimo dalyviai, negalintys dalyvauti pasitarime, privalo apie tai pranešti pirmininkui. Vietoje negalinčių dalyvauti pasitarime vadovų dalyvauja jų paskirti valstybės tarnautojai;

86.4. kiekvienas pasitarimo dalyvis turi teisę pasisakyti svarstomu klausimu;

86.5. pasitarimai protokoluojami. Protokolai įforminami pagal raštvedybos reikalavimus, nurodomi priimti sprendimai bei pavedimų vykdymo terminai;

86.6. protokolas turi būti parengtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po pasitarimo, pasirašytas pirmininko ir sekretoriaus bei užregistruotas;

86.7. pasitarimų sekretoriai pagal raštvedybos reikalavimus įformintų, pasirašytų ir užregistruotų protokolų kopijas (su patvirtinta ar pasirašyta paskirstymo (išsiuntimo) rodykle) nedelsdami pateikia Štabo DVKS Kanceliarijai, kuri atlieka visų protokolinių nutarimų vykdymo terminų kontrolę.

86.8. protokolą elektroniniu paštu sekretorius nedelsdamas persiunčia pasitarime dalyvavusiems tarnautojams bei visiems pasitarimo sprendimuose įvardytiems pavedimų vykdytojams. Vykdytojas asmeniškai atsako už gautų pavedimų įvykdymą;

86.9. pasitarimų protokolus ir pasitarime svarstytų klausimų medžiagą saugo sekretorius.

87. Štabo viršininkas rengia operatyvinius pasitarimus šių pasitarimų reglamento nustatyta tvarka. Pasitarimai paprastai rengiami kartą per savaitę. Pasitarimai protokoluojami. Ne vėliau kaip per 3 dienas pasitarimo protokolas pasirašomas ir išsiunčiamas elektroninio ryšio priemonėmis tarnybos centrinės įstaigos, teritoriniams bei kitiems struktūriniams padaliniams.

88. Tarnybos vadas ar Štabo viršininkas, suderinęs su tarnybos vadu, gali rengti bendrus tarnybos centrinės įstaigos padalinių tarnautojų ir darbuotojų susirinkimus.

ĮSAKYMAI, NURODYMAI IR POTVARKIAI

89. Tarnybos vadas priima ir pasirašo įsakymus. leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus.

90. Įgyvendindamas jam suteiktus vidinio administravimo įgaliojimus, Štabo viršininkas priima ir pasirašo leidžia individualius teisės taikymo aktus (vykdomojo pobūdžio nurodymus ir potvarkius).

91. Prireikus tarnybos vadas gali priimti bendrus įsakymus su kitų valstybės institucijų vadovais. gali būti išleisti bendri tarnybos vado ir kitų valstybės institucijų vadovų įsakymai arba įsakymais patvirtinti kiti teisės aktai.

92. Tarnybos vado įsakymai įforminami tarnybos vado blanke.

93. Įsakymus pasirašo tarnybos vadas. Nesant tarnybos vado, įsakymus pasirašo jį pavaduojantis Štabo viršininkas ar kitas tarnybos vadą pavaduojantis valstybės tarnautojas.

94. Tarnybos vado įsakymų projektų rengimą organizuoja Štabo viršininkas ar kito tarnybos centrinės įstaigos padalinio, nepriskirto tarnybos Štabui, viršininkas. Įsakymų projektus rengia tarnybos Štabo ar kiti tarnybos centrinės įstaigos padaliniai pagal savo kompetenciją. Pasiūlymus dėl tarnybos vado įsakymų rengimo tarnybos vadui, Štabo viršininkui gali pateikti tarnybos padalinių vadovai.

95. Įsakymų ar įsakymais tvirtinamų norminių teisės aktų projektai turi būti parengti per 10 darbo dienų nuo pavedimo juos parengti dienos, jeigu nenurodytas konkretus įvykdymo terminas.

96. Tarnybos vado įsakymai rengiami vadovaujantis Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009; 2006, Nr. 60- 2169) nuostatomis.

97. Tarnybos vado įsakymų, Štabo viršininko nurodymų ir potvarkių originalus vizuoja:

97.1. kalbos tvarkytojas;

97 2. įsakymo projektą rengusio padalinio vadovas;

97.4. teisės aktų originalus, kurie susiję su piniginiais ištekliais, darbo užmokesčio mokėjimu, apskaita ir finansavimu – Biudžeto planavimo ir apskaitos valdybos viršininkas ar jo įgaliotas tarnautojas;

97.4. teisės aktų originalus, kurie susiję su vidaus audito veikla – Vidaus audito skyriaus vedėjas ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas;

97.3. tarnybos Štabo Teisės skyriaus (toliau Teisės skyrius) viršininkas (jo pavaduotojas) ar kitas teisininkas vizuoja kiekvieną lapą. Teisės skyrius privalo per 3 darbo dienas pateikti išvadą dėl įsakymo projekto patikslinimo ar pataisymo juridinės technikos požiūriu. Projektas, rengėjui jį pataisius, pakartotinai vizuojamas šiame punkte nustatyta tvarka;

97.6. tarnybos valstybės tarnautojas, kuria pavedama teisės akto vykdymo kontrolė;

97.5. vado pavaduotojai pagal paskirtą administruoti veiklos sritį;

97.6. Štabo viršininkas (Štabo kompetencijos klausimais) ar kito tarnybos centrinės įstaigos padalinio, nepriskirto tarnybos Štabui, vadovas (padalinio kompetencijos klausimais).

98. Vizą sudaro pareigų pavadinimas, valstybės tarnautojo ar darbuotojo parašas, vardas, pavardė ir data. Vizuoti galima atspaudžiant specialų spaudą ir įrašant trūkstamus rekvizitus ranka arba nurodytus rekvizitus rašant ranka.

99. Nesutikdami su pateiktu vizuoti teisės aktu, 97 punkte nurodyti valstybės tarnautojai turi teisę vizuoti su pastaba. Tokiu atveju be 98 punkte nurodytų rekvizitų parašomi žodžiai ,,su pastaba“, kuri išdėstoma ant atskiro lapo. Jei pastaba trumpa ją galima išdėstyti kitoje lapo pusėje.

99. Pasirašyti tarnybos vado įsakymai, Štabo viršininko nurodymai ir potvarkiai (visi teisės aktai tvarkomieji dokumentai) registruojami teisės aktų nustatyta tvarka naudojant Štabo DVKS kompiuterinę dokumentų registravimo sistemą Štabo Kanceliarijoje jų pasirašymo dieną ir išsiunčiami adresatams pagal rengėjo (teisės akto paskutinio lapo antroje pusėje) pateiktą paskirstymo (išsiuntimo) rodyklę. pateiktą paskirstymo rodyklę. Šių dokumentų pasirašyti originalai saugomi Kanceliarijoje DVKS ir duodami susipažinti tik vietoje. Skubūs tarnybos vado įsakymai, Štabo viršininko nurodymai ir potvarkiai, jei jų neįmanoma skubiai pateikti teritoriniams ir kitiems struktūriniams padaliniams, gali būti perduodami elektroniniu paštu darbo metu arba faksu (po darbo valandų). Tarnybos vado, Štabo viršininko kitų tarnybos vado pavaduotojų, Kanceliarijos viršininko

nurodymu tvarkomųjų dokumentų (neįslaptintų) kopijos gali būti siunčiamos kitoms institucijoms apie tai pažymint atitinkamuose apskaitos dokumentuose.

Pasirašyti tarnybos vado įsakymai, Štabo viršininko nurodymai ir potvarkiai (visi įslaptinti teisės aktai), susiję su Specialiųjų užduočių rinktinės (toliau SUR) pareigūnų, kurių duomenys į tarnybos personalo tvarkymo taikomąją sistemą neįvedami, veikla bei tarnybos eiga, registruojami SUR Dokumentų valdymo ir korespondencijos poskyryje jų pasirašymo dieną ir išsiunčiami adresatams pagal rengėjo pateiktą paskirstymo rodyklę. Šių dokumentų pasirašyti originalai saugomi SUR Dokumentų valdymo ir korespondencijos poskyryje.

Tarnyboje parengtų teisės aktų skaitmeninės kopijos tarnybos centrinės įstaigos ir kitiems struktūriniams padaliniams pateikiamos naudojant kompiuterinę dokumentų registravimo sistemą, kitoms institucijoms pagal paskirstymo (išsiuntimo) rodyklę teisės aktų kopijos siunčiamos paštu.

Kitoms valstybės institucijoms tarnybos vado įsakymų, Štabo viršininko nurodymų ir potvarkių kopijos išduodamos tik joms pateikus rašytinį prašymą ir esant tarnybos vadovybės sutikimui.

100. Prie teikiamo DVKS Kanceliarijai registruoti tarnybos vado įsakymo tvarkomosios organizacinės tarnybos veiklos klausimais, (išskyrus įslaptintus) papildomai pateikiama kompiuterinė laikmena su teisės akto įrašu, arba teisės aktas jai perduodamas elektroniniu paštu.

101. Tarnybos vado įsakymai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų teisės aktų pateikimo oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“ ir skelbimo interneto tinklalapiuose tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 918 (Žin., 1999, Nr. 71-2236; 2003, Nr. 28-1144; 2005, Nr. 146-5328) nustatyta tvarka. nustatyta tvarka. ,,Valstybės žiniose“ ir įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena. Kai įsakymas turi būti skelbiamas

,,Valstybės žiniose“ arba ,,Valstybės žinių“ priede ,,Informaciniai pranešimai“, rengėjas privalo tai nurodyti įsakymo paskirstymo (išsiuntimo) rodyklėje lentelėje (antroje lapo pusėje).

102. Tarnybos vado įsakymai, kuriuose nėra nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, tarnybos vado nuožiūra skelbiami ,,Valstybės žinių“ priede

,,Informaciniai pranešimai“ ir įsigalioja nuo jų pasirašymo dienos neatsižvelgiant į tai, ar jie bus (buvo) ten paskelbti, jeigu pačiuose įsakymuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

103. Per 3 darbo dienas nuo oficialaus paskelbimo ,,Valstybės žiniose“ tarnybos vado įsakymai ir įsakymais patvirtinti kiti teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, skelbiami tarnybos interneto tinklapyje vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų įsakymų ir įsakymais patvirtintų kitų teisės aktų pateikimo oficialiai skelbti “Valstybės žiniose” ir skelbimo interneto tinklalapiuose tvarka nustatyta tvarka. Prireikus gali būti skelbiami ir kiti tarnybos vado įsakymai.

104. Tarnybos vado įsakymai, kuriuose yra valstybės ar tarnybinę paslaptį sudarančių žinių,

,,Valstybės žiniose“ ir tarnybos interneto tinklapyje neskelbiami.

105. Įsakymų paskelbimą ,,Valstybės žiniose“, jų priede ,,Informaciniai pranešimai“ tinklapyje organizuoja tarnybos centrinės įstaigos padalinio, rengusio įsakymą, tarnautojai. Įsakymų ir jais patvirtintų kitų teisės aktų paskelbimą tarnybos interneto tinklapyje pagal kompetenciją organizuoja Viešųjų ryšių ir Teisės skyriaus valstybės tarnautojai.

106. Tarnybos vado įsakymai oficialiai skelbtini ,,Valstybės žiniose“ ar jų priede

,,Informaciniai pranešimai“ ,,Valstybės žinių“ redakcijai pateikiami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasirašymo. Rengėjas įsakymą oficialiai paskelbti ,,Valstybės žinių“ redakcijai privalo pateikti

elektroniniu paštu (arba kompiuterine laikmena) ir faksu (arba per kurjerį) tuo pat metu, xxxxxxxx savo vardą, pavardę ir telefono numerį.

107. Tarnybos vado įsakymų kopijas tarnybos centrinės įstaigos padaliniams, rinktinėms, kitiems padaliniams pateikia Štabo DVKS Kanceliarija. Vadovybės pavedimu įsakymų kopijos gali būti siunčiamos kitoms institucijoms.

DOKUMENTŲ PASIRAŠYMAS IR TVIRTINIMAS

108. Siunčiamus kitoms institucijoms bei fiziniams ir juridiniams asmenims raštus pasirašo:

108.1. tarnybos vadas – visus parengtus raštus ir dokumentus, adresuotus Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios ir valdymo bei užsienio valstybių institucijoms. Nesant tarnybos vado, šiuos dokumentus pasirašyti gali jį pavaduojantis Štabo viršininkas ar kitas teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas valstybės tarnautojas;

108.2. Štabo viršininkas – raštus pagal teisėsaugos, teisėtvarkos, kitų institucijų, juridinių bei fizinių asmenų paklausimus dėl valstybės sienos kirtimo. Vykdydamas jam tarnybos vado arba teisės aktų pavestas bendradarbiavimo su užsienio valstybių institucijomis funkcijas gali tiesiogiai susirašinėti su šių institucijų atstovais, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus;

108.3. Štabo viršininkas, kiti tarnybos vado pavaduotojai, centrinės įstaigos padalinių, nepriskirtų tarnybos Štabui, vadovai tarnybos vardu teikia informaciją, pasirašo ir atsako už ją nustatyta tvarka pagal savo kompetenciją;

108.4. tarnybos centrinės įstaigos padalinių vadovų (jų pavaduotojų), kitų tarnautojų kompetenciją ruošiant ir pateikiant informaciją ir atsakomybę už tai nustato atitinkamo padalinio nuostatai bei pareigybių aprašymai;

108.5. tarnybos centrinės įstaigos padalinių vadovai, vykdydami tarnybos vado, Štabo viršininko, kitų tarnybos vado pavaduotojų rezoliucijas ar pavedimus, pagal savo kompetenciją turi teisę pasirašyti informacinio pobūdžio raštus, taip pat raštus, pagal kuriuos tarnybos struktūriniai padaliniai turi pateikti jų kompetencijai priklausančią informaciją. Šie raštai įforminami valdybos ar skyriaus blanke;

108.6. raštus bei kitus procesinius dokumentus visų instancijų teismams ar Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai turi teisę pasirašyti Teisės skyriaus valstybės tarnautojai, atstovaujant valstybės, tarnybos ir struktūrinių padalinių interesus pagal tarnybos vado jiems suteiktus įgaliojimus.

108.7. tarnybos sukurti elektroniniai dokumentai, kai juos turi pasirašyti tarnybos vadas ar kitas teisės aktų suteiktus įgaliojimus turintis asmuo, turi būti pasirašomi saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, jeigu teisės aktai nenumato kitaip. Kitiems tarnybos valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, rekomenduojama elektroninius dokumentus pasirašyti (vizuoti) saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos išduotu galiojančiu sertifikatu arba kvalifikuotu sertifikatu.108.8. saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir paremtas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba saugus elektroninis parašas, paremtas Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos išduotu galiojančiu sertifikatu, tarnybos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pasirašomiems elektroniniams dokumentams turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose.

109. Tarnybos vadas tvirtina:

109.1. tarnybos planus;

109.2. tarnybinių patikrinimų išvadas;

109.3. audito išvadas;

109.4. mokymo programas, planus;

109.5. darbuotojų, dirbančių pamaininį darbą, grafikus;

109.6. teisės aktų nustatyta tvarka kitus dokumentus.

110. Finansinius dokumentus pasirašo:

110.1. tarnybos vadas – biudžeto projektus, tarnybos metų biudžetą ir valstybės investicijų programą, banko dokumentus, taip pat metines išlaidų sąmatas bei kitus finansinius dokumentus, kuriuose būtinas įstaigos vadovo parašas.

110.2. Štabo viršininkas, vado pavaduotojas, atsakingas už investicijų planavimą ir Biudžeto planavimo ir apskaitos valdybos viršininkas – banko dokumentus (pavedimus, čekius, paraiškas, prašymus), kasos dokumentus (orderius, čekius, sąskaitas), buhalterinės-finansinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentus, kitus finansinio-ūkinio pobūdžio dokumentus.

111. Tarnybos algalapius pasirašo tarnybos vadas arba Štabo viršininkas, Biudžeto planavimo ir apskaitos valdybos viršininkas.

112. Atostogų įsakymus tarnybos centrinės įstaigos padalinių valstybės tarnautojams pasirašo tarnybos vadas, jo pareigas laikinai einantis Štabo viršininkas arba kitas tarnybos vado paskirtas pareigūnas.

113. Sutartis (finansines-ūkines, viešojo pirkimo ir pan.) pasirašo tarnybos vadas, jo įgalioti Štabo viršininkas arba kitas tarnybos vado pavaduotojas. Iki sutarties pasirašymo kiekvieną tarnybos egzemplioriaus sutarties lapą vizuoja Teises skyriaus valstybės tarnautojas. Paskutiniame tarnybos egzemplioriaus sutarties lape, tam skirtoje vietoje, privalo būti sutarties iniciatoriaus, iniciatoriaus tiesioginio vadovo, Biudžeto planavimo ir apskaitos valdybos viršininko, tarnybos vado pavaduotojo pagal priskirtą administruoti veiklos sritį vizos.

114. Statistines ataskaitas (išskyrus kas mėnesį teikiamus statistinius duomenis apie ne Europos Sąjungos valstybių piliečius ir transporto priemones, atvykusias į Lietuvos Respubliką ir išvykusius iš jos, kurie teikiami elektroniniu paštu) Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasirašo ataskaitą parengusio tarnybos centrinės įstaigos padalinio vadovas ir tarnybos vadas arba Štabo viršininkas.

115. Vado pavaduotojas, atsakingas už investicijų planavimą, pasirašo šiuos tarnybos centrinės įstaigos finansinius ūkinius dokumentus:

115.1. inventorizacijos aprašus – sutikrinimo žiniaraščius;

115.2. pagrindinių priemonių, mažaverčio inventoriaus, kitus nurašymo, naikinimo aktus;

115.3. tarnybos pastatų ir patalpų remonto sąmatas;

115.4. atliktų darbų priėmimo aktus;

115.5. sąskaitas faktūras apmokėjimui;

115.6. avansines apyskaitas;

115.7. banko dokumentus (pavedimus, čekius, paraiškas, prašymus);

115.8. kasos dokumentus (orderius, čekius, sąskaitas);

115.9. pagal kompetenciją raštus, adresuotus tarnybos teritoriniams ir kitiems struktūriniams padaliniams bei kitoms institucijoms.

116. Vado pavaduotojas, atsakingas už operatyvinę ir ikiteisminio tyrimo veiklą pasirašo:

116.1. Operatyvinės veiklos valdybos, Imuniteto valdybos ir Ikiteisminio tyrimo valdybos veiklos priemonių planus;

116.2. pagal kompetenciją pareigūnų budėjimo namuose grafikus;

116.3. pagal kompetenciją raštus, adresuotus tarnybos teritoriniams ir kitiems struktūriniams padaliniams bei kitoms institucijoms.

117. Veiklos organizavimo valdybos viršininkas pasirašo:

117.1. vienkartinius terminuotus atvykimo ir buvimo valstybės sienos apsaugos zonoje

leidimus;

117.2. leidimus verstis valstybės sienos apsaugos zonoje ūkine komercine ar kitokia veikla.

118. Valstybės tarnautojai, pasirašydami ar vizuodami dokumentą, patvirtina, kad jie yra

susipažinę su teisės aktu, informaciniu dokumentu ar sutartimi, jam pritaria ir prisiima atsakomybę pagal kompetenciją.

III. PAVEDIMAI, JŲ VYKDYMAS IR VYKDYMO KONTROLĖ

ĮSTATYMŲ, VYRIAUSYBĖS NUTARIMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ

119. Tarnybos vadas per Štabo viršininką ir kitus tarnybos vado pavaduotojus kontroliuoja, kaip tarnybos centrinėje įstaigoje, jos padaliniuose vykdomi įstatymai, Vyriausybės nutarimai ar kiti teisės aktai.

120. Įstatymus, Vyriausybės nutarimus, kitus teisės aktus įgyvendina arba jų vykdymą organizuoja tarnybos vado, Štabo viršininko ar kitų tarnybos vado pavaduotojų, tarnybos centrinės įstaigos padalinių, nepriskirtų tarnybos Štabui, vadovų paskirti valstybės tarnautojai. Tais atvejais, kai teisės akto įgyvendinimas pavedamas tarnybos padaliniui, už tai atsako padalinio vadovas. Atsakingi už teisės akto įgyvendinimą valstybės tarnautojai privalo realizuoti teisės aktų nuostatas arba kontroliuoti, kaip jos vykdomos, prireikus – nedelsdami teikti pasiūlymus dėl atitinkamų teisės aktų priėmimo, galiojančių teisės aktų pakeitimo ar papildymo, naujų pavedimų davimo arba darbų koordinavimo.

121. Prireikus atskirų teisės aktų nuostatoms įgyvendinti tarnybos vado įsakymu sudaromos darbo grupės, komisijos.

122. Rengiamų teisės aktų terminų kontrolę ir apskaitą vykdo DVKS. DVKS apie kontroliuojamų pavedimų vykdymo terminus primena vykdytojams likus 3 darbo dienoms iki termino pabaigos.

123. Keičiantis valstybės tarnautojams, atsakingiems už atitinkamo įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto vykdymą ar jo kontrolę, reikalų perdavimo ir priėmimo akte (jei jis nesurašomas – tarnybos vado įsakyme) turi būti nurodoma, kam pavedama toliau vykdyti atitinkamą įstatymą, Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą ir kontroliuoti jo įgyvendinimą.

PAVEDIMŲ VYKDYMO KONTROLĖ

124. Tarnybos vadas užtikrina, kad Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Ministro Xxxxxxxxxx ir Vyriausybės kanclerio, Vidaus reikalų ministerijos vadovybės pavedimai būtų deramai ir laiku įvykdyti. Pavedimus vykdyti skiria tarnybos vadas, Štabo viršininkas (Štabo viršininko pavedimu (gali) turi teisę skirti vykdyti pavedimus Veiklos organizavimo valdybos viršininkas) ar kiti tarnybos vado pavaduotojai.

125. Tarnybos vado pavaduotojas skirti pavedimus tarnybos padaliniams, priskirtiems kito tarnybos vado pavaduotojo administravimo veiklos sričiai, ir šių padalinių tarnautojams gali tik per tarnybos vado pavaduotoją, kuriam paskirta administruoti ši veiklos sritis (padaliniai).

126. Tarnybos Patarėjų grupės patarėjai teikia rekomendacijas bei pasiūlymus.

127. Tarnybos centrinės įstaigos padalinių bei jų vidinių struktūros vienetų vadovai ir už pavedimų vykdymą atsakingi valstybės tarnautojai atsako už tai, kad tinkamai ir laiku būtų įvykdomi jiems skirti Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Ministro Pirmininko ir Vyriausybės kanclerio, Vidaus reikalų ministerijos ir tarnybos vadovybės pavedimai (toliau pavedimai).

128. Pavedimų vykdymą kontroliuoja tarnybos vadas ir jo pavaduotojai pagal priskirtą administravimo sritį Štabo viršininkas. Jei pavedimas skirtas tarnybos centrinės įstaigos padaliniui, nepriskirtam tarnybos Štabui, jo vykdymą kontroliuoja šio padalinio vadovas.

129. Dokumentų užduočių vykdymo eigą ir terminus kontroliuoja DVKS Štabo Kanceliarija, naudodamas kompiuterinę dokumentų registravimo sistemą. darbo organizavimo ir dokumentų tvarkymo programų sistemą ir kontrolės korteles.

130. Dokumentus ar jų kopijas su tarnybos vado, Štabo viršininko, tarnybos vado pavaduotojų, pavedimais DVKS atsakingas darbuotojas perduoda vykdytojams, užregistravęs kontroliuotiną pavedimą kompiuterinėje dokumentų registravimo sistemoje. darbo organizavimo ir

dokumentų tvarkymo programų sistemoje užpildomos dvi kontrolės kortelės, iš kurių viena kartu su pavedimu įteikiama vykdytojui (rengėjui). Jei pavedimas duotas keliems vykdytojams, atsakingas vykdytojas (jis rezoliucijoje nurodomas pirmasis) privalo organizuoti šio pavedimo vykdymą. Kiti vykdytojai, kaip ir pirmasis, yra atsakingi už pavedimo įvykdymą nustatytu laiku.

130.1. Jeigu rašytinis pavedimas teikiamas vykdytojams elektronine forma, pavedimas pateikiamas visiems vykdytojams. Tokiu atveju elektroninio dokumento rezoliucijoje aiškiai nurodomas už tokio pavedimo vykdymą atsakingas vykdytojas.

131. Norminių Teisės aktų nustatyta tvarka apie pavedimų įvykdymo terminus DVKS, naudodamas kompiuterinę dokumentų registravimo sistemą, primena vykdytojui, kuris apie pavedimo vykdymo įvykdymą arba vykdymo eigą, naudodamas kompiuterinę dokumentų registravimo sistemą, gali daryti įrašą sistemoje. Jei pavedimas įvykdytas paskambinus telefonu ar išsiuntus atsakymą tik. Elektroniniu paštu, apie tai informuojamas atsakingas už pavedimų vykdymo terminų kontrolę darbuotojas. privalo daryti įrašus kontrolės kortelėje, pasirašyti ir užrašyti datą (priminimo dieną).

132. Gautų dokumentų užduoties vykdymo terminas skaičiuojamas nuo dokumento gavimo tarnyboje datos, o vidaus dokumentų – nuo jų pasirašymo ar patvirtinimo datos.

133. Padalinių vadovai asmeniškai atsako už faktišką ir visišką jiems ir jų vadovaujamiems padaliniams pavestų dokumentų užduočių įvykdymą nustatytu laiku.

134. Neatsižvelgiant į tai, kokiame dokumente yra pavedimai, jie (išskyrus pavedimus parengti teisės akto projektus) turi būti įvykdomi per 10 darbo dienų nuo jų gavimo, jeigu pavedime nenurodytas konkretus įvykdymo laikas. Pavedimai parengti atitinkamo teisės akto projektą turi būti įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo dienos, jeigu pavedime, įstatyme ar kitame teisės akte, kurio pagrindu duodamas pavedimas, nenurodytas konkretus įvykdymo terminas.

135. Norėdamas pratęsti Vyriausybės, Ministro Xxxxxxxxxx, Vyriausybės kanclerio, Vyriausybės sekretoriaus pavedimo vykdymo terminą, vykdytojas šio reglamento nustatyta tvarka šį klausimą suderina su Štabo viršininku, parengia ir ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas pateikia tarnybos vadui vizuoti:

135.1. dėl Vyriausybės pavedimo termino pratęsimo – Vyriausybės nutarimo, kuriame duodamas neįvykdytas pavedimas, pakeitimo projektą;

135.2. dėl Ministro Xxxxxxxxxx pavedimo potvarkyje įvykdymo termino pratęsimo – argumentuotą ministro prašymą ir Ministro Xxxxxxxxxx xxxxxxxxx projektą;

135.3. dėl Ministro Xxxxxxxxxx pavedimo rezoliucijoje įvykdymo termino pratęsimo – argumentuotą ministro prašymą;

135.4. dėl Vyriausybės kanclerio pavedimo įvykdymo – argumentuotą Vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretoriaus prašymą;

135.5. dėl Vyriausybės sekretoriaus pavedimo įvykdymo – argumentuotą Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus prašymą.

136. Jeigu pavedimas duotas keliems vykdytojams, atsakingas tas, kuris sąraše nurodytas pirmasis. Kiti vykdytojai atsakingo vykdytojo reikalavimu ir jo nustatytu laiku turi pateikti visą būtiną medžiagą ir pasiūlymus.

137. Visų vykdomų pavedimų rengiami 2 egzemplioriai, ant antrojo šio reglamento nustatyta tvarka surenkamos reikiamos vizos.

138. Pavedimas laikomas įvykdytas, kai išspręsti visi jame keliami klausimai, o prireikus duotas atsakymas. Pagal vykdytojo pateiktus dokumentus pavedimo įvykdymo ar neįvykdymo faktas pažymimas dokumento (pavedimo) registravimo kortelėje (kai siunčiamas atsakymas į gautą dokumentą, naudojant kompiuterinę dokumentų registravimo sistemą, susiejamas siunčiamas dokumentas su gautu dokumentu – gauto dokumento registravimo kortelėje automatiškai pažymima apie šio dokumento įvykdymą; kai apie užduoties įvykdymą informuojama telefonu ar informacija išsiunčiama tik elektroniniu paštu, vykdytojas tai užrašo dokumento paskutiniame lape virš apatinės paraštės, pasirašo, nurodo datą ir apie dokumento įvykdymą informuoja DVKS.

faktą pavedimą davęs pareigūnas pažymi kontrolės kortelėje, pasirašo, užrašo datą ir grąžina vykdytojui, kuris kortelę pateikia Kanceliarijai.

139. DVKS privalo:

139.1. likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki pavedimo įvykdymo termino pabaigos, informuoti apie tai vykdytojus, naudodamas kompiuterinę dokumentų registravimo sistemą, taikant darbo organizavimo ir dokumentų tvarkymo programų sistemą, išsiųsti atitinkamas ataskaitas apie neįvykdytus (vykdomus) pavedimus;

139.2. tarnybos vado arba Štabo viršininko organizuojamų pasitarimų metu informuoti vadovybę ir tarnybos centrinės įstaigos padalinių vadovus apie pavedimų vykdymo eigą ir terminus. Prireikus informuojama Vidaus reikalų ministerija.

IV. VALDYMO APSKAITOS TVARKYMAS

140. Valdymo apskaitos – dokumentų, patvirtinančių informacijos, reikalingos tarnybai valdyti, rinkimą, sisteminimą, įvertinimą, pateikimą tarnybos vadui ar atsakingiems vykdytojams tvarkymą nustato šis reglamentas arba tarnybos Štabo parengtas valdymo apskaitos sistemą ir jos tvarkymą nustatantis dokumentas.

141. Analitiniai ar kito pobūdžio dokumentai, kurių pagrindu inicijuojamas tarnybos vadovybės sprendimų priėmimas, sprendimų ar pavedimų vykdymo eigą ir įvykdymą bei gautą rezultatą patvirtinantys dokumentai, apskaitomi ir tvarkomi vadovaujantis Raštvedybos taisyklėmis.

142. Tinkamą valdymo apskaitos dokumentų tvarkymą užtikrina tarnybos DVKS, komisijų, darbo grupių vadovai arba jų paskirti atsakingi tarnautojai, minėtų dokumentų rengėjai.

V. LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMAS

143. Tarnybos centrinė įstaiga pagal savo kompetenciją rengia Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių (susitarimų), įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus (toliau teisės aktų projektai), dalyvauja kartu su kitomis valstybės ir visuomeninėmis institucijomis rengiant teisės aktų projektus.

144. Pasiūlymus dėl teisės aktų projektų bei galiojančių teisės aktų keitimo tarnybos vadui teikia tarnybos vado pavaduotojai pagal priskirtą administruoti veiklos sritį bei struktūrinių padalinių vadovai. Teikdami siūlymą dėl teisės aktų projektų rengimo ar tobulinimo tarnybos vadui pateikia tarnybinį pranešimą, kuriame išsamiai išdėstoma teisės akte sprendžiamo klausimo esmė, teisės akto tikslai bei uždaviniai, laukiami teigiami rezultatai.

145. Tarnybos vadui pritarus teisės akto projekto rengimui, teisės akto projekto iniciatorius informaciją apie siūlomą rengti teisės akto projektą privalo raštu pateikti atitinkamam ministerijos sekretoriui pagal ministro nustatytas administravimo sritis, trumpai nurodydamos, kokį teisės akto projektą siūlo parengti, kokie šio teisės akto projekto tikslai ir uždaviniai, kodėl būtina parengti teisės akto projektą ir kokias problemas juo siekiama išspręsti. Gavus iš ministerijos sekretoriaus pagal ministro nustatytas administravimo sritis, pritarimą dėl teisės akto rengimo tikslingumo, informacija apie siūlomą rengti teisės akto projektą su atitinkamo ministerijos sekretoriaus išvada teikiama atitinkamai ministrui (jeigu numatoma rengti įstatymo, kito Seimo teisės akto ar Vyriausybės nutarimo projektą) arba ministerijos valstybės sekretoriui (jeigu numatoma rengti kito teisės akto projektą).

146. Rengiant teisės aktų projektus, kuriems pagal Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2003, Nr. 23-975), turi būti atliekamas sprendimų projektų poveikio vertinimas, dalyvauja ministerijos Teisės departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo paskirtas Teisės departamento valstybės tarnautojas (tarnautojai). Prieš pradėdamas rengti šiame punkte

nurodytą teisės akto projektą, teisės akto projekto iniciatorius apie tai, kad toks projektas bus rengiamas, raštu informuoja ministerijos Teisės departamentą, trumpai nurodydamas, kokį teisės akto projektą numatoma rengti, kokie šio teisės akto projekto tikslai ir kokius visuomeninius santykius juo numatoma reglamentuoti.

Teisės departamento direktorius ar, jo nesant, jo pavaduotojas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos apie planuojamą rengti teisės akto projektą gavimo Teisės departamente dienos paskiria Teisės departamento valstybės tarnautoją, kuris dalyvaus rengiant šio teisės akto projektą. Apie tai Teisės departamentas informuoja teisės akto projektą numatantį rengti ministerijos administracijos padalinį elektroniniu paštu ir raštu.“

Numačius rengti naują įstatymą, įtvirtinantį iki šiol neegzistavusį tam tikrų visuomeninių santykių teisinį reguliavimą, naują įstatymo redakciją, iš esmės keičiančią esamą (egzistuojantį) teisinį reguliavimą, ar naują įstatymą, apimantį kelių ministrų valdymo sritis, rengiama įstatymo koncepcija. Įstatymų koncepcijos rengiamos vadovaujantis Įstatymų koncepcijų rengimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2002, Nr. 1-10).

Nedidelės apimties, nesudėtingų įstatymų koncepcijos paprastai nerengiamos.

144. Teisės aktų projektams rengti paskiriamas tarnybos centrinės įstaigos padalinys ar jo vidinis struktūros vienetas.

145. Jei teisės akto projektui rengti paskiriami keli tarnybos centrinės įstaigos padaliniai ar jų vidiniai struktūros vienetai, vienas jų skiriamas koordinuojančiu.

146. Teisės aktų projektams rengti gali būti sudaromos darbo grupės. Dalyvauti darbo grupių veikloje gali būti kviečiami atstovai ir specialistai iš Vidaus reikalų ministerijos administracijos padalinių, įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos, kitų ministerijų, Vyriausybės įstaigų, mokslo ir studijų institucijų, kitų įstaigų bei organizacijų (taip pat ir visuomeninių).

147. Siūlymus dėl darbo grupių (komisijų) sudarymo ir jų sudėties rengia padalinio vadovas pagal padalinio kompetenciją ir pateikia tarnybos vadui. Kartu pridedamas tarnybos vado įsakymo dėl darbo grupės (komisijos) sudarymo projektas.

148. Rengiami teisės aktų projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 41-991), Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 (Žin., 1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-1923), Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles, patvirtintas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 ( Žin., 2001, Nr. 30-1009), Dokumentų, susijusių su Vidaus reikalų ministerijos veikla, rengimo, tvarkymo ir valdymo, pavedimų vykdymo kontrolės organizavimo instrukciją, patvirtintą vidaus reikalų ministro 2003 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. lV-190 (Žin., 2003, Nr. 65-2985) ir Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamentą (toliau Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamentas), patvirtintą vidaus reikalų ministro 2004 m. sausio 13 d. įsakymu Nr.1 V–8 (Žin., 2004, Nr. 12-348).

Rengiant teisės aktų projektus, perkeliančius ir (ar) įgyvendinančius Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, kartu parengiama Europos Sąjungos reikalų koordinavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 (Žin., 2004, Nr. 8-184), 7 priede nurodyta atitikties lentelė.

149. Vidaus reikalų ministerijai teikiamus įstatymų, nutarimų ir kitų teisės aktų projektus vizuoja tarnybos vadas. Jis taip pat pasirašo Vidaus reikalų ministerijai teikiamus pasiūlymus dėl teisės aktų projektų rengimo.

150. Visi parengti projektai prieš teikiant juos vizuoti tarnybos vadui, pateikiami Teisės skyriui derinti juridinės technikos požiūriu. Jeigu rengiamas įstatymo ar Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektas, jis Teisės skyriui pateikiamas kartu su projekto lyginamuoju variantu, aiškinamuoju raštu bei projekto bazinio poveikio vertinimo pažyma.

Jeigu teisės akto projektas susijęs su viešaisiais pirkimais, įvairių leidimų išdavimo procedūromis, nustato rizikos veiksnius, reglamentuoja asmenų ir/ar transporto priemonių

vykimą per valstybės sieną, priėmimo į valstybės ar vidaus tarnybą tvarką, VSATIS vartojimą, jis privalomai turi būti pateikiamas Imuniteto valdybai įvertinti antikorupciniu požiūriu.

151. Pateiktas įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės norminio akto projektas ir projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas bei projekto bazinio poveikio vertinimo pažyma juridinės technikos požiūriu Teisės skyriuje ištaisoma per 3 darbo dienas ir grąžinama projekto rengėjui pataisyti.

152. Teisės skyriui pateikus išvadą dėl įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės norminio akto projekto patikslinimo ar pataisymo juridinės technikos požiūriu, projektas, rengėjui jį pataisius, prieš pateikiant tarnybos vadui vizuoti, pakartotinai teikiamas vizuoti Teisės skyriui.

153. Parengto teisės akto projekto originalas pateikiamas tarnybos vadui vizuoti kartu su projekto antruoju egzemplioriumi, vizuotu:

153.1. kalbos tvarkytojo;

153.2. projekto rengėjo (komisijos, darbo grupės vadovo);

153.3. atitinkamo padalinio vadovo;

153.4. Teisės skyriaus valstybės tarnautojo, o teikiant Vyriausybei – Teisės skyriaus

viršininko;

153.5. Štabo viršininko ar kito tarnybos centrinės įstaigos padalinio, nepriskirto tarnybos

Štabui, vadovo.

154. Projekto rengėjas (darbo grupės, komisijos pirmininkas, projektą rengusio padalinio vadovas) atsako už parengtų teisės aktų projektų pateikimą derinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisės aktų projektai derinami ir teikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 1999, Nr. 92-2693; 2003, Nr. 27-1089) bei Vidaus reikalų ministerijos reglamento nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka suderinti norminių teisės aktų projektai ne vėliau kaip projektų įtraukimo į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę dieną skelbiami tarnybos ir Vidaus reikalų ministerijos interneto tinklapiuose (toliau interneto tinklalapiai) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 118 bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto tinklalapio nuostatų, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-276 nustatyta tvarka. Šalia kiekvieno skelbiamo teisės akto projekto nurodoma atsakingo už teisės akto projektą valstybės tarnautojo ar darbuotojo vardas ir pavardė, telefonas ir elektroninio pašto adresas.

155. Norminių teisės aktų projektai (vizuoti vidaus reikalų ministro) ne vėliau kaip jų pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dieną skelbiami tarnybos tinklapyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šalia kiekvieno skelbiamo teisės akto projekto nurodoma atsakingo už projektą asmens pavardė, telefonas ir elektroninio pašto adresas. Projektų sąrašo gale nurodoma atsakingo už sąrašo sudarymą asmens pavardė, telefonas ir elektroninio pašto adresas.

156. Medžiaga paskelbti interneto tinklalapiuose pateikiama prieš 3 darbo dienas iki paskelbimo dienos Teisės skyriaus valstybės tarnautojui, kuriam suteikti teisė tvarkyti tarnybos rengiamus ir teikiamus Vidaus reikalų ministerijai derinti teisės aktų projektus.

157. Jeigu Vidaus reikalų ministerija sugrąžintą iš Vyriausybės kanceliarijos projektą grąžina rengėjams patikslinti ar papildomai suderinti, jis iš interneto tinklalapių išimamas arba papildomai skelbiamos grąžinimo priežastys bei pastabos. Patikslintas projektas skelbiamas iš naujo.

158. Tarnybos teritoriniai ir kiti struktūriniai padaliniai, inicijuodami teisės aktų projektus, rengia ir derina juos šio reglamento nustatyta tvarka.

159. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus atitinkamą sprendimą dėl tinklalapiuose esančio Vyriausybės nutarimo projekto, jis iš tinklalapių išimamas.

160. Įstatymo projektas išimamas iš interneto tinklalapių Seimui priėmus įstatymą.

PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL KITŲ INSTITUCIJŲ TEIKIAMŲ VYRIAUSYBEI TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMAS

161. Tarnybos centrinė įstaiga, vadovaudamasi Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto

Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2003, Nr. 27-1089), Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento nustatytais terminais ir tvarka, pagal kompetenciją teikia išvadas (pastabas ir pasiūlymus) dėl ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų institucijų rengiamų įstatymų, Vyriausybės nutarimų ar kitų teisės aktų projektų.

161. Tarnybos centrinė įstaiga, vadovaudamasi Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 1999, Nr. 92-2693; 2000, Nr. 47-1357; 2001, Nr. 25-832, Nr. 84-2946; 2003, Nr. 27-1089), Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento nustatytais terminais ir tvarka, pagal kompetenciją teikia išvadas (pastabas ir pasiūlymus) dėl ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų institucijų rengiamų įstatymų, Vyriausybės nutarimų ar kitų teisės aktų projektų.

Jeigu teisės akto projektas buvo suderintas su Vidaus reikalų ministerija Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, tarnybos centrinė įstaiga negali savo iniciatyva teikti pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto tiesiogiai Seimui ar Vyriausybei.

Jeigu Seimo komitetas ar Seimo narys prašo tarnybos centrinės įstaigos pareikšti nuomonę dėl teisės akto projekto raštu ar Seimo komiteto posėdyje, ši nuomonė negali skirtis nuo Vidaus reikalų ministerijos nuomonės, pateiktos teisės akto projekto derinimo Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka metu.

Išskirtiniais atvejais (teisės akto projektas nebuvo derintas su tarnybos centrine įstaiga Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento nustatyta tvarka ar su Vidaus reikalų ministerija Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka ar iš esmės pasikeitė aplinkybės, ar yra kitų svarbių priežasčių), jeigu tarnybos centrinė įstaiga turi esminių pastabų ir pasiūlymų dėl teisės akto projekto, šios pastabos ir pasiūlymai turi būti suderinti su Vidaus reikalų ministerija.

161.1. kai gaunamas derinti elektroninėmis priemonėmis parengtas teisės akto projektas, jis registruojamas ir nukreipiamas vykdytojui, o atsakymas dėl tokio teisės akto projekto rengiamas ir perduodamas elektroninėmis priemonėmis šio reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai derinti teisės aktą pateikusi įstaiga rašte paprašo atsakymą pateikti kitokiomis priemonėmis.

161.2. kai gaunamas vizuoti elektroninėmis priemonėmis parengtas teisės akto projektas, jis registruojamas ir nukreipiamas vykdytojui, o tokio teisės akto projekto viza rengiama elektroninėmis priemonėmis šio reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai derinti teisės aktą pateikusi institucija rašte paprašo vizuoti teisės akto projektą ir jį pateikti kitokiomis priemonėmis.

161.3. jeigu tarnyba nepritaria pateiktam teisės akto projektui, tarnybos vadas ar kitas teisės aktų suteiktus įgaliojimus turintis asmuo gali teisės akto projekto elektroninį dokumentą vizuoti su pastaba, o prireikus savo pastabas ir pasiūlymus išdėstyti atskirame rašte.

162. Išvadas tarnybos centrinė įstaiga teikia, gavusi ministerijos administracijos atitinkamo padalinio ar projekto iniciatoriaus prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl parengto teisės akto projekto arba derinti teisės akto projektą.

163. Išvada dėl pateikto teisės akto projekto pateikiama per 5 darbo dienas nuo teisės akto projekto gavimo tarnyboje dienos, o kai pateikiami didelės apimties ir/ar sudėtingi projektai – ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų gavimo.

164. Išvadas dėl įstatymų, norminių Vyriausybės nutarimų ar kitų teisės aktų projektų paprastai rengia tarnybos vado, Štabo viršininko pavedimu Teisės skyrius ar kiti tarnybos centrinės įstaigos padaliniai ar jų vidiniai struktūros vienetai pagal jų kompetenciją.

165. Tarnybos centrinės įstaigos padalinių ar jų vidinių struktūros vienetų vadovai turi paskirti konkrečiam valstybės tarnautojui įvertinti gautą derinti teisės akto projektą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo. Valstybės tarnautojas pateiktą projektą įvertina ir parengia išvadą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas (jeigu gautas įstatymo projektas – per 7 darbo dienas). Tais atvejais, kai projektas paskirtas įvertinti keliems padaliniams, išvadą rengia pirmasis vadovybės rezoliucijoje

nurodytas padalinys ir suderina parengtą išvadą su kitais padaliniais. Prireikus teisės akto projektas gali būti nagrinėjamas bendrame atsakingų už išvados parengimą tarnautojų pasitarime.

166. Parengęs išvadą, tarnautojas vizuoja jos antrąjį egzempliorių ir teikia išvadą padalinio vadovui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną įvertina parengtą išvadą ir, jei su ja sutinka, vizuoja išvados antrąjį egzempliorių, suderina su Teisės skyriumi, tarnybos Štabo viršininku ir pateikia išvadą tarnybos vadui. Jeigu padalinio vadovas su parengta išvada nesutinka, išvada grąžinama ją parengusiam specialistui pataisyti, nurodant trūkumus.

167. Jeigu projektą vertino Teisės skyriaus specialistas (-ai), išvada teikiama tarnybos vadui po to, kai jos antrąjį egzempliorių vizuoja Štabo viršininkas.

168. Teisės akto projekto, dėl kurio pateikta išvada, antrasis egzempliorius (nuorašas) kartu su išvados antruoju egzemplioriumi perduodamas saugoti DVKS.

VI. TARNYBOS CENTRINĖS ĮSTAIGOS RAŠTVEDYBA

169. Darbą su dokumentais organizuoja ir kontroliuoja DVKS.

170. Visą gaunamą korespondenciją, adresuotą tarnybai, paskirsto DVKS nustatyta tvarka:

170.1. patikrinama, ar korespondencija atsiųsta pagal paskirtį, ar nesuplyšę vokai, ar juose visi dokumentai;

170.2. pastebėjus, kad trūksta kokio dokumento ar jo priedo, apie tai pranešama siuntėjui;

170.3. nebaigti įforminti (nepasirašyti, nepatvirtinti ir pan.) bei apgadinti dokumentai, taip pat dokumentai su neįskaitomu tekstu grąžinami siuntėjui;

170.4. ne tuo adresu atsiųsti dokumentai kartu su voku (jei dokumentas gautas paštu) persiunčiami pagal paskirtį arba grąžinami siuntėjui;

170.5. gauti faksimilinio ryšio arba kitokiais telekomunikacijų įrenginiais informaciniai dokumentai registruojami DVKS Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių nustatyta tvarka; Kanceliarijoje Raštvedybos taisyklių nustatyta tvarka;

170.6. pateikiant vizuoti tarnybos vadovybei institucijų atsakymus į tarnybos raštus, ant atsakymo pažymimas vykdytojas (gali būti pridėta pirminio rašto kopija);

170.7. papildomai gauti dokumentai registruojami gavimo data ir nauju numeriu, tačiau papildomai pažymimas ankstesnio dokumento numeris ir data;

170.8. neregistruojami informaciniai pranešimai apie posėdžius ir pasitarimus, reklaminiai lankstinukai, konferencijų programos, periodiniai leidiniai, sveikinimo laiškai, asmeninio pobūdžio laiškai, bukletai, atvirukai, kvietimai, sveikinimai, privataus pobūdžio laiškai, kita korespondencija, nesusijusi su atsakomybe ir rizika, kylančia dėl dokumentų neįtraukimo į dokumentų apskaitos sistemą darbo organizavimo ir dokumentų tvarkymo programų sistemą;

170.9. korespondencija su užrašu „asmeniškai“ bei adresuota visuomeninėms organizacijoms neatplėšiama, o atiduodama pagal paskirtį.

170.10. tarnyboje rengiamas, vizuojamas, derinamas, patvirtinamas, pasirašomas ir registruojamas toks elektroninių dokumentų egzempliorių skaičius, kokio reikia tolimesniam dokumentų tvarkymui.

170.11. jei tarnyboje elektroniniai dokumentai rengiami dviem ar keliais egzemplioriais, iš kurių vienas, – be rengėjų vizų ir pasirašytas tarnybos ar kito teisės aktų suteiktus įgaliojimus turinčio asmens elektroniniu parašu, išsiunčiamas, o kitas, – su rengėjų vizomis ir pasirašytas tarnybos vado ar kito teisės aktų suteiktus įgaliojimus turinčio asmens elektroniniu parašu, – lieka tarnyboje. Tarnybos elektroninių dokumentų valdymo sistemose šie egzemplioriai registruojami taip, kad jų identifikavimas ir su tuo susijusi paieška, kiti rekvizitai ir metaduomenys jį gavusioje ir siunčiamoje įstaigoje būtų vienareikšmiai, o abu egzemplioriai pripažįstami kaip vienodą teisinę galią turintys dokumentai.

170.12 Rengiant elektroninį dokumentą jo turinyje parašo rekvizitas įforminamas be parašo, tvirtinimo ar suderinimo žymos – be parašo ir datos. Duomenys apie elektroninio dokumento

registravimą (elektroninio dokumento data ir registracijos numeris) nurodomi Elektroninių dokumentų valdymo taisyklėse nustatyta tvarka, nekeičiant elektroninio dokumento turinio ir užpildant elektroninio dokumento metaduomenis (kontekstinę informaciją).

171. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarantys dokumentai įtraukiami į apskaitą, rengiami, įforminami, siunčiami, gaunami, naudojami, dauginami, naikinami bei saugomi . Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 105-3019; 2004, Nr. 4-29) ir kitų teisės aktų, regalamentuojančių įslaptintų dokumentų administravimą ir įslaptintos informacijos apsaugą, reikalavimų.

Užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų paslaptį sudaranti informacija, perduota Lietuvos Respublikai, saugoma ir naudojama Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių (Žin., 1999, Nr. 60-1948) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

Korespondencija su užrašais „Visiškai slaptai“ „Slaptai“, „Konfidencialiai“ ir „Riboto naudojimo“ tvarkoma vadovaujantis įslaptintos informacijos tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.

172. Užregistruoti dokumentai perduodami susipažinti tarnybos vadui, Štabo viršininkui, tarnybos vado pavaduotojams ir pagal kompetenciją kitiems centrinės įstaigos padaliniams.

173. Gautieji dokumentai tarnybos vadovybei perduodami jų gavimo dieną, skubi korespondencija – nedelsiant.

174. Vadovybės peržiūrėti dokumentai su jų rezoliucijomis grąžinami į DVKS. Jei rezoliucijoje nurodyta dokumentą vykdyti, apie tai pažymima dokumento registravimo kortelėje ir nurodomas įvykdymo terminas pagal teisės aktų reikalavimus. užpildoma kontrolės kortelė ir dokumentas įteikiamas vykdytojui. Atsižvelgdamas į automatizuotą dokumentų registravimo programą Naudodamas kompiuterinę dokumentų registravimo sistemą (dokumento kortelės rezoliucijos puslapyje), padalinio vadovas gali papildoma rezoliucija sukonkretinti vykdytoją ir užduotį.

Gautieji dokumentai su atitinkamomis rezoliucijomis gali būti skenuojami ir tarnybos centrinės įstaigos padaliniams persiųsti naudojant kompiuterinę dokumentų registravimo sistemą.

174.1. rašant rezoliuciją elektroninio dokumento turinys nekeičiamas, o rezoliucijos turinys išdėstomas elektroninių dokumentų valdymo sistemos priemonėmis.

175. Dokumentai, kuriuos turi vykdyti keli vykdytojai, perduodami atsakingam vykdytojui, kurio pavardė rezoliucijoje rašoma pirmoji. Atsakingas vykdytojas su dokumentais supažindina kitus vykdytojus, jei reikia, padaromos kopijos.

176. Gautąjį dokumentą vykdytojas nagrinėja operatyviai, sprendžia jame keliamus

klausimus.

177. Valstybės tarnautojai ar darbuotojai, tiesiogiai gavę dokumentus, adresuotus tarnybai, iš

kitų valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, privalo juos nedelsdami perduoti DVKS užregistruoti. Dokumentus, gautus tiesiogiai iš vadovybės ar iš kitos valdybos (skyriaus, poskyrio), vykdytojas taip pat privalo nedelsdamas užregistruoti DVKS, o jei šie dokumentai jau užregistruoti – pateikti pažymėti perdavimą dokumentų apskaitoje.

178. Jei vykdyti gautą dokumentą pagal kompetenciją turi rezoliucijoje nenurodyti vykdytojai ar kiti vykdytojai, dokumentas pateikiamas tarnybos vadui, tarnybos Štabo viršininkui, vado pavaduotojui, kuris parašė rezoliuciją, ją papildyti. Papildytas rezoliucija dokumentas ar jo kopija perduodama tik per pradinę registraciją atlikusį valstybės tarnautoją ar darbuotoją, kuris tai pažymi kompiuterinėje dokumentų registravimo sistemoje darbo organizavimo ir dokumentų tvarkymo programų sistemoje ar atitinkamuose registruose. dokumentų registracijos žurnaluose.

DOKUMENTŲ REGISTRAVIMAS

179. Registruojant dokumentus, vadovaujamasi dokumentacijos planu ir dokumentų registrų registracijos žurnalų sąrašu. Dokumentai registruojami kompiuterinėje dokumentų registravimo

sistemoje kompiuterinėje dokumentų registravimo darbo organizavimo ir dokumentų tvarkymo programų sistemoje ar atitinkamuose dokumentų registruose registracijos žurnaluose.

179.1. tarnyboje gauti elektroniniai dokumentai registruojami Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-12 (Žin., 2006, Nr. 7-268), 20-30 punktuose nustatyta tvarka.

179.2. elektroniniai dokumentai, užregistruoti ir įtraukti į elektroninių dokumentų valdymo sistemą, su vadovybės rezoliucijomis gali būti perduoti tiesiogiai vykdytojams elektroniniu paštu ir/arba įkelti į elektroninių dokumentų valdymo sistemą.

179.3. tarnybos sudarytus dokumentus registruoja įstaigos vadovo įgaliotas asmuo elektroninių dokumentų rengimo ir tvarkymo posistemėje.

179.4. siunčiamas elektroninis dokumentas turi būti parengtas ir perduodamas taip, kaip reikalaujama Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių 10 punkte.180. Neveikiant kompiuterinei dokumentų registravimo sistemai darbo organizavimo ir dokumentų tvarkymo programų sistemai, skubūs tvarkomieji ir informaciniai dokumentai teisės aktai ir tarnyboje rengti dokumentai registruojami suteikiant iš eilės kitą registracijos numerį (pagal dokumentų registravimo korteles), o gauti dokumentai – į gautų dokumentų registracijos žurnalą. Pradėjus veikti sistemai, dokumentus registruoti joje. Apie tai, kad neveikė sistema, pažymėti dokumentų registracijos kortelėse arba atitinkamame registre.

181. Kiekvienas dokumentas įregistruojamas tik vieną kartą.

182. Gauti dokumentai registruojami jų gavimo dieną, o parengti dokumentai – jų pasirašymo ar tvirtinimo dieną. vidaus ir siunčiamieji – jų pasirašymo dieną.

182.1. . tarnybos vado įgaliotas asmuo tarnybos gautam elektroniniam dokumentui suteikia registracijos numerį ir fiksuoja gavimo datą. Gauto elektroninio dokumento registracijos numeris ir gavimo data nedėstomi elektroninio dokumento turinyje. Užregistravęs elektroninį dokumentą tarnybos vado įgaliotas asmuo imasi priemonių, kad elektroninio dokumento siuntėjui būtų pateiktas patvirtinimas, jog elektroninis dokumentas gautas, nurodant gavimo datą ir dokumento registracijos numerį. Tarnybos gauti elektroniniai dokumentai jų gavimo dieną, atsižvelgiant į įstaigos darbo valandas, registruojami gautų dokumentų registre, nurodant jame reikiamus duomenis.

182.2. Parengto ir užregistruoto, t. y. su suteiktu registracijos numeriu ir data elektroninio dokumento egzempliorius grąžinamas rengėjui ar už elektroninių dokumentų tvarkymą atsakingam asmeniui. Elektroninio dokumento egzempliorius kartu su dokumento, į kurį atsakoma, originalu yra skirtas bylai sudaryti.

183. Vadovaudamasi raštvedybą reglamentuojančiais norminiais aktais ir tarnybos vado nustatyta tvarka, dokumentus registruoja:

183.1. DVKS – gautus iš Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių institucijų bei piliečių prašymus, informacinius (tarnybos siunčiamus ir vidaus) bei visus tvarkomuosius dokumentus, finansinės ūkinės veiklos sutartis, faksogramas;

183.1.1. tokią pat kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu nepasirašyti gauti elektroniniai dokumentai arba gauti tarnybos neatpažįstamais elektroninio parašo formatais pasirašyti elektroniniai dokumentai, laikomi nepasirašytais dokumentais. Gavus neatpažįstamo formato elektroninį dokumentą ar elektroninį dokumentą, kurio neįmanoma atidaryti ir apdoroti tarnybos elektroninių dokumentų valdymo sistemos naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis, apie tai pranešama siuntėjui. Už tarnybos elektroninių dokumentų registravimą atsakingas asmuo dėl to kreipiasi į elektroninio dokumento siuntėją, jei iš pateiktos informacijos yra galimybė nustatyti jo kontaktinius duomenis.

183.2. Personalo valdyba – darbo sutartis, pareigūno tarnybinius pažymėjimus siuntimus atlikti specializuotą medicininę ekspertizę, valstybės tarnautojo ir darbuotojo darbo pažymėjimus, tarnybos ir asmens bylas, atostogų prašymus, taip pat kitą su Personalo valdyba susijusią dokumentaciją.

Su prašymų pagrindu parengtais įsakymais valstybės tarnautojus ar darbuotojus pasirašytinai teisės aktų nustatyta tvarka supažindina Personalo valdyba;

183.3. Ikiteisminio tyrimo valdyba ikiteisminio tyrimo bylas, medžiagas, dėl kurių atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ir kitą su Ikiteisminio tyrimo valdyba susijusią dokumentaciją;

183.4. Biudžeto planavimo ir apskaitos valdyba su jos atsakomybe susijusius buhalterinius dokumentus (sąskaitas faktūras, statistinės ataskaitos formas, važtaraščius ir kt.);

183.5. Operatyvaus valdymo ir operacijų skyrius su jo veikla susijusią dokumentaciją;

183.6. Apsaugos ir aptarnavimo skyrius – su jo veikla susijusią dokumentaciją.

183.7. Imuniteto valdyba – su jo veikla susijusią dokumentaciją.

183.8. Operatyvinės veiklos valdyba – su jos veikla susijusią dokumentaciją.

184. Centrinės įstaigos padaliniai, kuriems yra priskirti faksimilinio ryšio aparatai, paskirti atsakingi valstybės tarnautojai ar darbuotojai registruoja su jų veikla susijusias gaunamas ir siunčiamas faksogramas (dokumentus), jas tvarko ir už jas atsako.

SIUNČIAMA KORESPONDENCIJA

185. Tarnybos centrinės įstaigos siunčiamų dokumentų rengiami paprastai du egzemplioriai, iš kurių pirmasis siunčiamas adresatui, antrasis paliekamas DVKS arba vykdytojo padalinyje pagal tai, kur atitinkamu klausimu formuojama nomenklatūrinė byla pagal dokumentacijos planą, kartu su dokumento, į kurį atsakoma, originalu. Raštų išsiuntimą organizuoja DVKS. Siunčiamame dokumente turi būti dokumento rengėjo nuoroda (dokumentą parengusio valstybės tarnautojo ar darbuotojo vardas (vardo raidė) ir pavardė, galimi ryšio duomenys (telefono numeris, fakso numeris, elektroninio pašto adresas). Jei siunčiamas atsakymas į gautą dokumentą, turi būti dokumento, į kurį atsakoma, nuoroda (dokumento data ir numeris).

186. Siunčiamo dokumento, pasirašyto tarnybos vado, Štabo viršininko, vado pavaduotojų, kuris lieka tarnyboje, antrąjį egzempliorių vizuoja:

186.1. kalbos tvarkytojas;

186.2. dokumento rengėjas;

186.3. padalinio vadovas. Dokumentą, susijusį su kelių padalinių kompetencija, vizuoja šių padalinių vadovai bei Štabo viršininkas arba vienas iš tarnybos vado pavaduotojų pagal jam paskirtą administruoti veiklos sritį;

186.4. Teisės skyriaus specialistas.

187. Siunčiamus dokumentus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu, vizuoja Ikiteisminio tyrimo valdybos viršininkas. Šie dokumentai yra įforminami tarnybos blanke užrašant Ikiteisminio tyrimo valdybos pavadinimą.

Siunčiamus teisinės pagalbos pavedimus užsienio valstybių įstaigoms ir tarptautinėms organizacijoms bei kitus dokumentus ikiteisminio tyrimo klausimais, rengia Ikiteisminio tyrimo valdyba ir pateikia tarnybos vadui pasirašyti.

188. Siunčiama korespondencija registruojama Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių nustatyta tvarka.

189. Siekiant sumažinti dokumentų srautą, rekomenduojama nesusirašinėti su tarnybos centrinės įstaigos ir struktūriniais padaliniais tais klausimais, kurie gali būti sprendžiami vietoje, telefonu arba elektroniniu paštu.

190. Siunčiamieji dokumentai gali būti išsiunčiami faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais.

Tarnybos struktūriniams padaliniams visi siunčiami dokumentai perduodami naudojant kompiuterinę dokumentų registravimo sistemą (išskyrus atvejus, kai dokumento rengėjas pageidauja kitaip).

Siunčiant dokumentus tarnybos struktūriniams padaliniams ir kitiems padaliniams, rengiamas vienas dokumento egzempliorius, kurį vizuoja 186 punkte išvardyti valstybės tarnautojai.

191. Siunčiant skubius faksimilinio ryšio ar kitais telekomunikacijų įrenginiais dokumentus, rengiamas vienas dokumento egzempliorius, kurį vizuoja 186 punkte išvardyti valstybės tarnautojai.

192. 191 punkte išvardytuose dokumentuose rengėjas ar siuntėjas viršutinės paraštės dešinėje pusėje nurodo (deda spaudą), kad dokumento originalas nebus išsiųstas.

193. Korespondencija su slaptumo žyma ,,Visiškai slaptai“, ,,Slaptai“, ,,Konfidencialiai“,

,,Riboto naudojimo“ registruojama ir išsiunčiama vadovaujantis valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais.

194. Jeigu informacinis siunčiamasis dokumentas, kurį pasirašo tarnybos vadovybė, bus siunčiamas apibendrintai nurodytiems adresatams pagal atskirą adresatų sąrašą, rengėjas kartu su pasirašytu informaciniu siunčiamu dokumentu bei adresatų sąrašu turi pateikti tiek informacinio siunčiamo dokumento kopijų, kiek yra nurodytų adresatų. Rengėjas kiekvienoje informacinio siunčiamojo dokumento kopijoje turi įrašyti konkretų adresatą bei prireikus pateikti visų adresatų tikslių adresų sąrašą (kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir fizinių asmenų).

VII. ASMENŲ PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ PRIĖMIMAS IR NAGRINĖJIMAS INFORMACIJOS RENGIMAS IR TEIKIMAS PAREIŠKĖJAMS

195. Asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami, o informacija teikiama Viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975), Teisės gauti informaciją ir valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 10-236; 2005, Nr. 139-5008) Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007

m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Žin., 2007, Nr. 94-3779) Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinėje įstaigoje tvarkos aprašu, patvirtintu tarnybos vado 2007 rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 4-809 (Žin., 2007, Nr. 101-4141).

Nagrinėjant asmenų prašymus, skundus ir pranešimus šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja kiti įstatymai ir jų pagrindu priimti kiti teisės aktai.

195.1. pareiškėjui kreipiantis į tarnybą su prašymu ar skundu, sudarytu elektroninių duomenų pavidalu, jis turi būti pasirašytas pareiškėjo arba jo įgalioto asmens – atstovo – elektroniniu parašu, kuris patvirtintas sertifikatu, suteikiančiu galimybę identifikuoti pareiškėją.

195.2.. pareiškėjo arba jo atstovo elektroninių duomenų pavidalu sudarytas ir elektroniniu būdu pateiktas elektroniniu parašu pasirašytas prašymas ar skundas registruojamas, tvarkomas ir įtraukiamas į apskaitą pagal Elektroninių dokumentų valdymo taisykles. Gavus neatpažįstamo formato elektroninį dokumentą ar elektroninį dokumentą, kurio neįmanoma atidaryti ir apdoroti tarnybos elektroninių dokumentų valdymo sistemos naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis, apie tai pranešama pareiškėjui. Už tarnybos elektroninių dokumentų registravimą atsakingas asmuo dėl to kreipiasi į pareiškėją, jei iš pateiktos informacijos yra galimybė nustatyti jo kontaktinius duomenis.

195.3. pareiškėjas ar jo atstovas, sudaręs prašymą ar skundą elektroninių duomenų pavidalu, pasirašęs jį elektroniniu parašu ir pateikęs jį elektroniniu būdu, identifikuojamas patikrinus jo elektroninio parašo sertifikatą, išduotą tarnybos arba trečios šalies, kurios elektroninio parašo sertifikatą, susiejantį parašo tikrinimo duomenis su pasirašančiu asmeniu ir patvirtinantį arba leidžiantį nustatyti pasirašančio asmens tapatybę, pripažįsta tarnyba.

195.4. elektroninių duomenų pavidalu sudarytas prašymas turi būti parengtas pagal patvirtintą ir tarnybos interneto svetainėje pateiktą elektroninę prašymo formą ir joje nurodytus reikalavimus.

195.5. elektroninių duomenų pavidalu teikiamas prašymas ar skundas turi būti sudarytas naudojantis vienu iš duomenų formatų, apibrėžtų Rekomendacijose dėl atvirųjų elektroninių dokumentų standartų naudojimo teikiant viešąsias paslaugas gyventojams, valstybės institucijoms ir įstaigoms elektroninėmis priemonėmis keičiantis informacija, patvirtintose Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2006 m . vasario 28 d. įsakymu Nr. T-17 (Žin., 2006, Nr. 28-959). Konkretūs prašymo sudarymo duomenų ir elektroninio parašo formatai bei tarnybos pripažįstami elektroninio parašo sertifikatai nurodomi tarnybos parengtoje ir jos interneto svetainėje pateiktoje elektroninėje prašymo formoje.

195. Pareiškėjai (Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės ar užsienio valstybės piliečiai) ar pareiškėjų atstovai (asmenys, turintys teisę civilinių įstatymų nustatyta tvarka atstovauti pareiškėjui), tarnybos centrinėje įstaigoje priimami darbo dienomis nustatytomis valandomis. Apie priėmimo vietą ir laiką bei aptarnavimo tvarką išsami informacija pateikiama tarnybos centrinėje įstaigoje viešai (informaciniame stende, interneto tinklapyje ir kt.).

196. Jeigu nėra valstybės tarnautojo ar darbuotojo, kuris turėtų spręsti keliamą klausimą, jį pavaduoja tarnybos vado, Štabo viršininko ar tarnybos vado pavaduotojų paskirtas kitas valstybės tarnautojas ar darbuotojas.

197. Pareiškimai priimami raštu, žodžiu ir anoniminiu pasitikėjimo telefonu, nustatyta tvarka registruojami ir nagrinėjami.

198. Tie žodiniai pareiškimai, į kuriuos galima atsakyti iš karto, nepažeidžiant nei pareiškėjo, nei tarnybos interesų, nagrinėjami iš karto. Jeigu pagal nustatytą tvarką žodinis pareiškimas turi būti įformintas raštu, pareiškėjui suteikiama galimybė tą padaryti vietoje, jeigu jis pats nenusprendžia kitaip. Žodinį pareiškėjo pareiškimą atskirais atvejais nustatyta tvarka gali įforminti raštu valstybės tarnautojas ar darbuotojas.

199. Paštu gautus rašytinius pareiškimus priima ir gavimo faktą įformina Štabo Kanceliarija Prašymų, skundų, pasiūlymų registracijos žurnale arba kompiuterinėse laikmenose nustatyta tvarka. Pareiškėjo pageidavimu jam įteikiama spaudu pažymėta registruoto pareiškimo kopija.

200. Priimant pareiškimą, patikslinama jo esmė, sprendimui reikalingi dokumentai, prireikus, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir apie tai paaiškinus pareiškėjui, paprašoma pateikti papildomų dokumentų ar komentarų. Iš pareiškėjo tarnybos centrinė įstaiga gali reikalauti tik tos papildomos informacijos, kurios nėra valstybės registruose ar valstybinėse duomenų bazėse.

201. Priimami tik tokie rašytiniai pareiškimai, kurie parašyti įskaitomai ir valstybine (lietuvių) kalba, pareiškėjo pasirašyti, nurodytas vardas, pavardė ir tikslus namų (arba darbovietės) adresas, kuriuo turėtų būti pasiųstas atsakymas, ir, jei yra, telefonas, taip pat kokią informaciją pareiškėjas nori gauti, jei žino, nurodo konkretų dokumentą. Jei dėl informacijos ar oficialaus dokumento gavimo kreipiasi pareiškėjo atstovas, xxxxxxxx atstovo vardas, pavardė, adresas bei pareiškėjas, kurio vardu jis kreipiasi. Pareiškimai, neatitinkantys nustatytų reikalavimų, laikomi anoniminiais ir nenagrinėjami.

Užsieniečių pateikti rašytiniai pareiškimai ne valstybine kalba verčiami į lietuvių kalbą ir tvarkomi šio reglamento ,,Užsienio korespondencijos tvarkymas“ skirsnyje nustatyta tvarka.

202. Kai pareiškimą turi nagrinėti teismas, pareiškimas grąžinamas pareiškėjui, pateikiant tuo atveju reikalingą informaciją. Jei pareiškimą turi nagrinėti prokuroras, pareiškimas prokurorui perduodamas per Ikiteisminio tyrimo valdybos pareigūnus.

203. Pareiškėjui pateikus rašytinį prašymą oficialiems dokumentams gauti tiesiogiai, paštu arba per kurjerį, šie dokumentai pareiškėjui ar jo atstovui pateikiami per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.

204. Kai informacijai parengti reikia daugiau laiko, tarnybos vadovybė turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 14 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

205. Jeigu pareiškėjo reikalaujama informacija ar oficialus dokumentas yra kitoje įstaigoje, paskirtas už informacijos pateikimą atsakingas vykdytojas apie tai praneša pareiškėjui ir, jei prašymas

yra rašytinis, persiunčia jį kitai kompetentingai įstaigai per 3 darbo dienas. Jei prašymas žodinis, pareiškėjui apie kitą įstaigą pranešama iš karto.

206. Jeigu dalis reikalaujamos informacijos yra kitoje įstaigoje, vykdytojas kreipiasi į ją prašydamas šios informacijos ir pareiškėjui atsako per 14 dienų nuo atsakymo iš kitos įstaigos gavimo dienos.

207. Vieša informacija apie tarnybos veiklą, funkcijas, struktūrą ir sprendžiamus klausimus pateikiama pareiškėjui per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

208. Pareiškėjui pateikus raštu prašymą gauti informaciją apie save (išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tokia informacija neteikiama), nurodžius nustatytus duomenis ir pateikus jo tapatybę liudijantį dokumentą, informacija pateikiama šio reglamento nustatyta tvarka.

209. Pareiškėjo prašymu pateikti oficialų dokumentą, jam sudaroma galimybė susipažinti su to dokumento originalu, o jei tokios galimybės nėra, parengiama dokumento kopija arba išrašas. Nustatyta tvarka gali būti apmokestinamos kopijavimo paslaugos bei pažymos.

210. Jei reikalaujamos informacijos ar oficialaus dokumento pateikimas pažeis kitų asmenų teises ir teisėtus interesus arba jis yra ribojamas kitų teisės aktų, pateikiama tik ta informacijos dalis, kuri nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų arba nėra ribojama kitų teisės aktų. Jeigu ir informacijos dalies pateikti negalima, vykdytojas kreipiasi į asmenis, kurių teises bei teisėtus interesus pažeistų informacijos pateikimas, nurodydamas prašymo turinį ir prašydamas rašytinio leidimo tokiai informacijai pateikti. Negavęs šio leidimo per 14 kalendorinių dienų, vykdytojas praneša pareiškėjui, kad negali suteikti prašomos informacijos, ir nurodo nesuteikimo priežastis (atsakyme pareiškėjui negali būti nurodyti asmenys, į kuriuos kreiptasi dėl leidimo informacijai pateikti).

211. Teikti viešąją informaciją tarnyboje ir padaliniuose tarnybos vado ir padalinių vadovų įsakymais paskiriami atsakingi valstybės tarnautojai.

212. Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo tarnybos centrinės įstaigos padaliniuose tvarką nustato tarnybos vadas.

NETEIKIAMA INFORMACIJA

213. Neteikiama pareiškėjui valstybės ir tarnybos paslaptį sudaranti informacija, kuriai suteiktos slaptumo žymos „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“ ir „Riboto naudojimo“.

214. Neteikiama informacija, jeigu pagal įstatymus ji yra valstybinė, tarnybinė, komercinė, finansinė arba privati apie kitą asmenį.

215. Neteikiama ta informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai bei kiti teisės aktai, jei jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, užsienio politikos interesams, ikiteisminiam tyrimui bei pažeistų valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ar viešąją tvarką, kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, arba jei jos suteikimas apsunkintų atskleisti, ištirti, užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ir teisės pažeidimams, galėtų pažeisti žmonių sveikatą bei moralę.

216. Visais informacijos nesuteikimo atvejais turi būti įsitikinta, kad tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, ir apsaugoti šio reglamento 210 p. išvardytus interesus svarbiau už pareiškėjo teisę gauti informaciją.

217. Visais informacijos nesuteikimo atvejais pareiškėjui raštu nurodoma informacijos nesuteikimo priežastis.

TARNYBINĖS PAGALBOS TEIKIMAS

218. Tarnybos centrinė įstaiga pagal savo kompetenciją teikia tarnybinę pagalbą kitoms institucijoms Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

219. Prašymus suteikti tarnybinę pagalbą bei atsakymus į juos registruoja, prašymus perduoda vykdytojams, atsakymus į prašymus išsiunčia DVKS šio reglamento nustatyta tvarka.

220. Prašymus suteikti tarnybinę pagalbą vykdyti skiria tarnybos vadas ar jo pavaduotojai pagal priskirtas administruoti veiklos sritis, Štabo viršininkas.

221. Tarnybinė pagalba neteikiama, jeigu nagrinėjamas klausimas nepriklauso tarnybos centrinės įstaigos kompetencijai.

222. Prašymus suteikti tarnybai tarnybinę pagalbą rengia tarnybos centrinės įstaigos tarnautojai savo iniciatyva arba tarnybos vadovybės pavedimu. Prašymus pasirašo tarnybos vadas ar jo pavaduotojai pagal priskirtas administruoti veiklos sritis, Štabo viršininkas.

VIII. TARPTAUTINIŲ DOKUMENTŲ RENGIMAS

223. Tarnybos vardu siunčiamus užsienio valstybių valstybinėms institucijoms (pareigūnams) bei tarptautinėms organizacijoms, išskyrus Europos žmogaus teisių teismą, laiškus, telegramas ir kitus dokumentus rengia atitinkami tarnybos centrinės įstaigos padaliniai ar jų vidiniai struktūros vienetai, vadovaudamiesi Raštvedybos taisyklėmis bei šio reglamento nustatyta tvarka, papildomai suderinę juos su Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba ir tarnybos vado pavaduotoju pagal paskirtą administruoti veiklos sritį, ir pateikia tarnybos vadui pasirašyti. Prireikus apie atitinkamą susirašinėjimą informuojami Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos Sąjungos departamentas ir Užsienio reikalų ministerijos atitinkami padaliniai.

224. Tarnyba teikia Vidaus reikalų ministerijai pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu sudaromų tarptautinių sutarčių ir susitarimų, taip pat pasiūlymus dėl prisijungimo prie tarptautinių konvencijų, už kurių vykdymą yra atsakinga ministerija.

225. Teikiamų ministerijai svarstyti tarptautinių sutarčių ir susitarimų bei su jais susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus rengia ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1948) bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2001, Nr. 84-2938) nustatyta tvarka su suinteresuotomis Lietuvos ir užsienio valstybių institucijomis derina Teisės skyrius.

226. Įgaliojimai derėtis dėl tarptautinės sutarties sudarymo, priimti jos tekstą arba ją pasirašyti suteikiami Respublikos Prezidento dekretu, Vyriausybės nutarimu arba Ministro Xxxxxxxxxx potvarkiu.

kalba.

227. Tarptautinės sutartys ir susitarimai turi būti rengiami ir pasirašomi taip pat ir lietuvių

228. Po tarptautinės sutarties pasirašymo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų sutarčių teksto

originalas bei įrašai kompiuterinėse laikmenose visomis kalbomis, kuriomis ši sutartis pasirašyta, pateikiami Vidaus reikalų ir Užsienio reikalų ministerijoms.

229. Tarnybos kompetencijai priskirtų tarptautinių daugiašalių sutarčių pasirašymo, prisijungimo prie jų ar jų ratifikavimo dokumentų bei išvadų projektus rengia Teisės skyrius ir nustatyta tvarka pateikia juos derinti kitoms suinteresuotoms institucijoms.

230. Tarnyba teikia pastabas dėl kitų valstybės institucijų rengiamų sutarčių, jei jos siejasi su valstybės sienos apsauga. Išvadas dėl rengiamų tarptautinių sutarčių rengia Teisės skyrius.

231. Tarnyba dalyvauja Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų harmonizavime, perkeliant Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas į nacionalinę teisę. Teisės aktų projektus rengia tarnybos vado ar Štabo viršininko paskirtas centrinės įstaigos padalinys, šio reglamento IV skyriuje nustatyta tvarka.

231. Tarnyba pagal kompetenciją dalyvauja Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų harmonizavime, perkeliant Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas į nacionalinę teisę:

231.1. teisės aktų projektus rengia tarnybos vado ar Štabo viršininko paskirtas centrinės įstaigos padalinys šio reglamento IV skyriuje nustatyta tvarka;

231.2. tarnybos Štabo Tarptautinio bendradarbiavimo skyrius Europos Sąjungos koordinavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimo Nr.21 ,,Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“ (Žin., 2004, Nr. 8-184; 2005, Nr.57-1950) nustatyta tvarka:

231.2.1. rengia, derina, o prireikus ir pristato Europos Sąjungos institucijose Lietuvos Respublikos pozicijų Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais, Lietuvos Respublikos pozicijų dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezoliucijų ir atsakymų Europos Bendrijų Komisijai projektus;

231.2.2. suveda į Elektroninio notifikavimo duomenų bazę informaciją apie Lietuvos Respublikos pozicijas Europos Sąjungos institucijose nagrinėjamais klausimais, Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas perkeliančius nacionalinius teisės aktus ar jų pakeitimus;

231.2.3. rengia Europos Sąjungos direktyvų (kitų Europos Sąjungos teisės aktų) ir Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų (teisės aktų projektų) atitikties lenteles.

232. Tarnyba gali sudaryti susitarimus pagal kompetenciją su kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų institucijomis, jeigu šiuose susitarimuose nėra teisiškai privalomų įsipareigojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kitoms ministerijoms ar Vyriausybės įstaigoms, jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, kitiems teisės aktams ir tarptautiniams įsipareigojimams, taip pat jeigu šiems susitarimams vykdyti nereikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Susitarimų projektus rengia Teisės skyrius kartu su suinteresuoto padalinio paskirtu valstybės tarnautoju. Susitarimų projektui parengti gali būti sudaromos darbo grupės.

UŽSIENIO KORESPONDENCIJOS TVARKYMAS

233. Gaunamus ir siunčiamus dokumentus ir raštus rengia atitinkami padaliniai pagal savo kompetenciją. Gaunamų ir siunčiamų raštų vertimą organizuoja Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba. Ikiteisminio tyrimo valdybos rengiamus raštus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu, verčia Ikiteisminio tyrimo valdybos vertėjas (specialistas).

234. Iš užsienio valstybių sienų apsaugos tarnybų vadų, tarptautinių organizacijų (išskyrus Europos žmogaus teisių teismą) vadovų, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje vadovų ir kitų pareigūnų gautus tarnybos vadui adresuotus raštus užsienio kalba DVKS perduoda Tarptautinio bendradarbiavimo valdybai, kuris juos išverčia į lietuvių kalbą (išskyrus raštus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu ar Ikiteisminio tyrimo valdybos veikla). Išverstų dokumentų originalai bei pridėti lietuviški tekstai arba jų santraukos grąžinami DVKS, kuri juos perduoda tarnybos vadovybei. Dokumentai su tarnybos vado, Štabo viršininko rezoliucija perduodami vykdytojams.

235. Siunčiamų į užsienio valstybes dokumentų projektai lietuvių kalba, vizuoti suinteresuotų padalinių vadovų, pateikiami tarnybos vadui, kuris užrašo rezoliuciją (,,sutinku“), po to projektai perduodami Tarptautinio bendradarbiavimo valdybai išversti į atitinkamą užsienio kalbą. Originalas užsienio kalba teikiamas pasirašyti tarnybos vadui ir išsiunčiamas, antrasis jo egzempliorius, vizuotas Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos viršininko bei tekstą vertusio specialisto, ir projektas lietuvių kalba su tarnybos vado rezoliucija dedami į Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos atitinkamą nomenklatūrinę bylą (išskyrus rengiamus projektus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu ar Ikiteisminio tyrimo valdybos veikla).

IX. UŽSIENIO OFICIALIŲ ASMENŲ IR TARPTAUTINIŲ ORGANIZACIJŲ ATSTOVŲ PRIĖMIMAS. TARNYBOS TARNAUTOJŲ VIZITAI Į UŽSIENĮ

236. Užsienio valstybių institucijų ir tarptautinių organizacijų atstovų priėmimą organizuoja Štabo viršininkas arba tarnybos centrinės įstaigos padalinio, nepriskirto tarnybos Štabui, vadovas. Apie būsimą priėmimą iš anksto (prieš 3 darbo dienas) informuojamas tarnybos Viešųjų ryšių skyrius.

237. Priėmimo rezultatai užfiksuojami tam tikrame dokumente (atmintinėje, protokole arba derybų baigiamajame akte), kurį parengia Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba dalyvaujant atitinkamiems tarnybos centrinės įstaigos valstybės tarnautojams. Šis dokumentas pateikiamas tarnybos vadovybei sprendimui priimti dėl jame užfiksuotų nuostatų įgyvendinimo, su juo supažindinamas Viešųjų ryšių skyrius ir, jei reikia, tarnybos centrinės įstaigos padalinių vadovai.

238. Sprendimus dėl tarnybos pareigūnų komandiruočių į užsienio valstybes tikslingumo priimta tarnybos vadas, vizuodamas gaunamą dokumentą (raštą, faksimilinį, elektroninį arba tarnybinį pranešimą) ir paskirdamas jį vykdyti padaliniui, kurio atstovas bus komandiruojamas, ir Tarptautinio bendradarbiavimo valdybai.

239. Tarnybos vadas, numatydamas darbinį vizitą į užsienį, paprastai ne vėliau kaip prieš savaitę raštu pateikia Vidaus reikalų ministrui informaciją apie delegacijos sudėtį, vizito trukmę, vizito tikslą, vizito išlaidų padengimą, transporto priemonę. Tarnybos vado pranešimus (jei reikia, kartu su centrinės įstaigos padalinių atstovais) rengia bei jų išsiuntimą organizuoja Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba.

240. Tarnybos vadovybės, Štabo ir kitų centrinės įstaigos padalinių, nepriskirtų tarnybos Štabui, valstybės tarnautojų komandiruotės į užsienį įforminamos tarnybine komandiruote. Įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių į užsienį projektus ir su komandiruote susijusius buhalterinius dokumentus rengia ir įformina tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba, vadovaudamasi nustatyta komandiravimo į užsienį tvarka. Apie komandiruotes iš anksto (prieš 3 darbo dienas) informuojamas Viešųjų ryšių skyrius.

241. Tarnybos centrinės įstaigos, teritorinių ir kitų struktūrinių padalinių pareigūnai ir tarnautojai, vykstantys į tarnybinę komandiruotę į tas valstybes, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra pasirašiusi bevizio režimo sutarties, savarankiškai įformina vizoms reikalingus dokumentus ir sumoka konsulinį mokestį už vizų įforminimą (iš atitinkamam padaliniui skirtų asignavimų).

242. Darbo funkcijoms tarnybinės komandiruotės metu atlikti nustatyta tvarka gali būti paskirta kompiuterinė ar ryšio technika. Jei tarnybinės komandiruotės metu numatoma aplankyti valstybės sienos apsaugos objektus, tarnybos valstybės tarnautojui komandiruotės laikotarpiu priskiriamas tarnybinis fotoaparatas ar vaizdo kamera.

243. Išlaidų, susijusių su vizitais ir tarnybinėmis komandiruotėmis į užsienį, taip pat su svečių iš užsienio priėmimu, padengimo klausimus sprendžia tarnybos Štabo viršininkas ar kito tarnybos centrinės įstaigos padalinio, nepriskirto tarnybos Štabui, viršininkas kartu su Biudžeto panavimo ir apskaitos valdybos viršininku ir teikia pasiūlymus tarnybos vadui.

244. Tarnautojai, grįžę iš komandiruotės į užsienį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia ataskaitas apie komandiruotės rezultatus raštu. Ataskaitoje informuojama apie atliktą pavedimą ar užduotį, prireikus ataskaita iliustruojama fotonuotraukomis ar filmuota medžiaga. Ataskaitos pateikiamos tiesioginiam vadovui, kuris priima sprendimą dėl ataskaitoje pateiktų siūlymų įgyvendinimo. Štabo viršininkui arba vado pavaduotojui pagal priskirtą administruoti veiklos sritį, Ataskaita taip pat pateikiama Tarptautinio bendradarbiavimo valdybai. Jei užsienyje lankėsi tarnautojų grupė – ataskaitą rengia grupės vadovas.

244. Tarnautojas, grįžęs iš komandiruotės į užsienį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu pateikia ataskaitą apie komandiruotės rezultatus. Ataskaitoje informuojama apie atliktą pavedimą ar užduotį, prireikus ataskaita iliustruojama fotonuotraukomis ar filmuota medžiaga. Informacinio turinio ataskaita pateikiama tiesioginiam vadovui, kuris pagal kompetenciją priima sprendimą dėl ataskaitoje pateiktų siūlymų įgyvendinimo.

Ataskaita, kai būtina priimti atitinkamus sprendimus siūlymams įgyvendinti, adresuojama kompetentingam pareigūnui, prieš tai ją suderinus su tiesioginiu ir aukštesniu pagal pavaldumą vadovais bei su centrinės įstaigos padalinio veiklą tiesiogiai administruojančiu tarnybos vado pavaduotoju.

Ataskaitos kopija pateikiama Štabo Tarptautinio bendradarbiavimo valdybai, apie tai pažymint ataskaitoje. Jei užsienyje lankėsi tarnautojų grupė – ataskaitą rengia grupės vadovas.

X. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

245. Informaciją visuomenei ir žiniasklaidai viešosios informacijos rengėjams apie tarnybos centrinės įstaigos, teritorinių ir kitų padalinių veiklą pateikia bei darbą formuojant objektyvią nuomonę apie tarnybą atlieka Viešųjų ryšių skyrius.

246. Viešųjų ryšių skyrius ruošia ir platina tarnybos pranešimus spaudai apie oficialią tarnybos vadovybės poziciją, aktualius įvykius tarnyboje ir pasienyje, tarnybos tarnautojų vizitus į užsienį, susitikimus, svarbius tarnybos vadovybės sprendimus, pasirašytus dokumentus, užsienio šalių delegacijų vizitus bei kitus aktualius tarnybai ir visuomenei klausimus.

247. Pranešimus spaudai pasirašo Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas. Pranešimai apie tarnybos vadovybės poziciją įvairiais klausimais, strateginius sprendimus, ypatingos reikšmės, rezonansinius įvykius suderinami su tarnybos vadu, Štabo viršininku ar kito tarnybos centrinės įstaigos padalinio, nepriskirto tarnybos Štabui, viršininku.

248. Viešųjų ryšių skyrius tarnybos vado pavedimu operatyviai reaguoja į žiniasklaidoje pasirodžiusias tikrovės neatitinkančias žinias apie tarnybą, ir, suderinęs su tarnybos vadu, Štabo viršininku ar kito tarnybos centrinės įstaigos padalinio, nepriskirto tarnybos Štabui, viršininku, pateikia žiniasklaidai viešosios informacijos rengėjams oficialią tarnybos poziciją.

249. Viešųjų ryšių skyrius tarnybos vado pavedimu organizuoja spaudos konferencijas apie ypatingos reikšmės įvykius, susijusius su tarnybos veikla, konsultuoja spaudos konferencijose dalyvaujančius tarnybos vado įgaliotus tarnautojus, taip pat organizuoja tarnybos vado ar jo įgaliotų tarnautojų interviu su viešosios informacijos rengėjais su žiniasklaidos atstovais.

250. Viešųjų ryšių skyrius administruoja tarnybos tinklapį svetainę internete.

251. Viešųjų ryšių skyrius organizuoja ir koordinuoja padalinių tarnautojų informacijos teikimą respublikiniams viešosios informacijos rengėjams žiniasklaidai, konsultuoja ir teikia šios srities metodinę pagalbą.

252. Viešųjų ryšių skyrius organizuoja Lietuvos ir užsienio viešosios informacijos rengėjų

žiniasklaidos atstovų vizitus į tarnybą ir jos padalinius.

253. Viešųjų ryšių skyrius atsako į Viešųjų ryšių skyrių besikreipiančių viešosios informacijos rengėjų žurnalistų ir kitų asmenų paklausimus.

254. Viešųjų ryšių skyriaus platinami pranešimai spaudai privalo atitikti oficialią tarnybos

poziciją.

255. Viešųjų ryšių skyrius planuoja, organizuoja ir koordinuoja padalinių švietimo ir

propagandos darbą su švietimo ir auklėjimo įstaigomis, visuomene, organizuoja tarnybos valstybės tarnautojų susitikimus su žymiais žmonėmis, kultūros ir meno darbuotojais, teikia metodines rekomendacijas ir praktinę pagalbą struktūrinių padalinių ryšių su visuomene specialistams, informuojant visuomenę ir organizuojant tam skirtas priemones. tvarko tarnybos muziejų.

Viešųjų ryšių skyrius bendradarbiauja su švietimo, savivaldos ir kitomis institucijomis vykdant įvairias priemones, kuriomis siekiama suteikti informacijos apie tarnybą ir pasieniečio profesiją.

Viešųjų ryšių skyrius tvarko tarnybos muziejų, kaupia ir eksponuoja su valstybės sienos apsauga susijusias muzikines vertybes, priima ekskursantų grupes.

XI. TARNYBOS PERSONALO KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS

256. Tarnybos personalas mokomas ir kvalifikacija tobulinama (keliama) remiantis tarnybos veiklos ir biudžeto planu ir jį įgyvendinančiu metiniu tarnybos vado įsakymu dėl tarnybos valstybės tarnautojų profesinio rengimo.

257. Tarnybos personalo mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo (kėlimo) strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemones organizuoja ir koordinuoja Štabo Personalo valdyba.

258. Tarnybos personalo mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo (kėlimo) planą, metinį tarnybos vado įsakymą dėl centralizuoto valstybės tarnautojų profesinio rengimo rengia ir už jų vykdymą atsako Visagino Pasieniečių mokykla.

259. Štabo Personalo valdyba rengia tarnybos centrinės įstaigos personalo kvalifikacijos tobulinimo metinį (pusmečio) planą pagal tarnybos centrinės įstaigos vidaus struktūrinių padalinių vadovų pateiktus kvalifikacijos tobulinimo poreikius.

260. Tarnybos valstybės tarnautojai privalo nuolat tobulinti (kelti) savo kvalifikaciją pagal jų pareigoms nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, dalyvauti tarnybos organizuojamuose įvadinio mokymo ir tęstinio kvalifikacijos tobulinimo (kėlimo) renginiuose.

261. Tarnybos centrinės įstaigos padalinių vadovai turi užtikrinti, kad kiekvienas atitinkamo padalinio valstybės tarnautojas nuolat savo iniciatyva savarankiškai tobulintų (keltų) savo kvalifikaciją.

XII. ATOSTOGŲ SUTEIKIMO TVARKA, TARNAUTOJŲ SKATINIMAS IR PAŠALPOS

261. Atostogos tarnybos valstybės tarnautojams ir darbuotojams suteikiamos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

262. Kasmetinės atostogos tarnybos centrinės įstaigos padalinių valstybės tarnautojams suteikiamos tarnybos vado įsakymu pagal metų pradžioje tarnybos vado patvirtintą atostogų grafiką, kuris prireikus gali būti patikslintas.

263. Tarnybos Personalo valdyba kasmet rengia tarnybos centrinės įstaigos padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų kasmetinių atostogų grafikus ir iki einamųjų metų sausio 15 d. teikia juos tvirtinti tarnybos vadui.

264. Į atostogų grafiką įtraukti valstybės tarnautojai ir darbuotojai visais kasmetinių atostogų suteikimo ir pakeitimo atvejais (kai prašoma išleisti atostogų pagal grafiką, pakeisti atostogų laiką, suteikti dalį atostogų ir pan.) pateikia tarnybos vadui suderintą su padalinio vadovu ir Veiklos organizavimo valdybos Operatyvaus valdymo ir operacijų skyriumi raštišką prašymą.

265. Valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurie planuoja atostogų (ar ne tarnybos) metu išvykti į užsienį, apie tai raštu informuoja tiesioginį vadovą.

266. Kitas atostogas (mokymosi, vaiko priežiūrai ir kt.) valstybės tarnautojams ir darbuotojams jų prašymu suteikia įsakymu tarnybos vadas.

267. Tarnybos valstybės tarnautojai ir darbuotojai yra skatinami teisės aktų nustatyta tvarka.

268. Iš sutaupytų darbo užmokesčio fondo lėšų valstybės tarnautojams ir darbuotojams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokamos vienkartinės materialinės pašalpos bei valstybės tarnautojams skatinti skiriamos vienkartinės piniginės išmokos.

XIII. TARNYBINIŲ PATIKRINIMŲ ATLIKIMAS, TARNYBINIŲ (DRAUSMINIŲ) NUOBAUDŲ SKYRIMAS

269. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos (toliau nuobaudos) tarnybos valstybės tarnautojams ir darbuotojams skiriamos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

270. Nuobaudos skiriamos tarnybinių patikrinimų išvadų pagrindu.

271. Tarnybos centrinėje įstaigoje tarnybiniai patikrinimai atliekami tarnybos vado raštišku (žodiniu) pavedimu.

272. Tarnybos centrinėje įstaigoje tarnybinius patikrinimus atlieka Imuniteto valdybos valstybės tarnautojai (tyrėjai).

273. Tyrėjas turi teisę pareikalauti iš bet kurio tarnybos valstybės tarnautojo parašyti paaiškinimą, reikalingą tarnybiniam patikrinimui atlikti. Paaiškinimas tyrėjui turi būti pateiktas tyrėjo nustatytu terminu.

274. Prireikus atlikti tarnybinį patikrinimą, tarnybos vado įsakymu gali būti sudaroma

komisija.

275. Imuniteto valdybos valstybės tarnautojai gali išreikalauti rinktinėje atliekamo tarnybinio

patikrinimo medžiagą.

276. Imuniteto valdybos valstybės tarnautojai pasirinktinai kontroliuoja tarnybos centrinės įstaigos, teritoriniuose ir kituose struktūriniuose padaliniuose atliekamų tarnybinių patikrinimų eigą.

277. Nustačius, kad tarnybos centrinės įstaigos, teritorinių ir kitų struktūrinių padalinių tarnybinių patikrinimų išvados neatitinka teisės aktų nuostatų arba jei nusižengusiųjų veiksmai įvertinti neteisingai, ruošiamos naujos išvados su pasiūlymais dėl tokių sprendimų panaikinimo, naujų priėmimo.

278. Jei reikia, tarnybos struktūriniuose padaliniuose atliktų tarnybinių patikrinimų išvados ir medžiagos gali būti perduodamos Vidaus reikalų ministerijos generaliniam inspektoriui.

279. Įsakymų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo projektus pagal tarnybinių patikrinimų išvadas rengia tarnybinių patikrinimų išvadas rašę valstybės tarnautojai.

280. Tarnybinių patikrinimų išvadų, kuriose siūloma pakoreguoti, pakeisti norminį teisės aktą ar reglamentuoti konkrečią veiklos sritį, projektai derinami su tos srities specialistu.

281. Tarnybinių patikrinimų išvadų dėl kompensacijų pareigūnų ir kitų tarnautojų žūties ar sveikatos sutrikimo atvejais išmokėjimo, materialinės žalos atlyginimo bei pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų atleidimo iš valstybės tarnybos projektai derinami su Teisės skyriumi.

XIV. VIDAUS AUDITAS

282. Tarnybos padalinių vidaus auditą centralizuotai atlieka ir užtikrina institucinę vidaus kontrolę Vidaus audito skyriaus valstybės tarnautojai.

283. Atliekant vidaus auditą, Vidaus audito skyriaus valstybės tarnautojai vadovaujasi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus audito atlikimo tvarką.

284. Vidaus auditas organizuojamas pagal audito metinį planą, kurį kiekvienais metais iki vasario 1 d. raštu suderinęs su tarnybos vadu, tvirtina Vidaus audito skyriaus vedėjas. Planinis vidaus auditas atliekamas pagal Vidaus audito skyriaus vedėjo patvirtintą programą.

285. Esant būtinumui, pagal atskirą tarnybos vado ar Vidaus audito skyriaus vedėjo pavedimą, vadovaujantis planinio audito nustatytais reikalavimais, atskiriems klausimams ar veiklos sritims tikrinti atliekamas neplaninis (pareikalaujamasis) vidaus auditas.

286. Vykdydamas tarnybos vado pavedimus, Vidaus audito skyriaus vedėjas pagal savo kompetenciją turi teisę pasirašyti informacinius raštus, pagal kuriuos iš struktūrinių padalinių turi būti surinkta vidaus auditui atlikti reikalinga informacija ar duomenys apie tikrinamą veiklos sritį.

287. Vidaus audito skyriaus valstybės tarnautojai turi teisę per 5 darbo dienas nuo raštiško prašymo pateikimo gauti audituojamų padalinių vadovų, valstybės tarnautojų arba darbuotojų raštiškus bei žodinius paaiškinimus, taip pat dokumentų kopijas.

288. Atlikus vidaus auditą, parengiamas ataskaitos projektas, su kuriuo audituoto padalinio vadovai per 5 darbo dienas privalo susipažinti ir, jei nesutinka su projekte išdėstytais teiginiais, pateikti rašytines pastabas Vidaus audito skyriui. Atsižvelgus į dėl ataskaitos projekto pateiktas pastabas ir įvertinus jų pagrįstumą, parengiama audito ataskaita, kurioje apibendrinami vidaus audito rezultatai, pateikiamos išvados ir rekomendacijos nustatytiems trūkumams šalinti. Audito ataskaitą pasirašo vidaus auditą atlikę tarnautojai ir, suderintą su Vidaus audito skyriaus vedėju, pasirašytinai pateikia audituoto padalinio vadovui. Su audito ataskaita supažindinami suinteresuotų padalinių vadovai.

289. Vidaus audito skyriaus vedėjas parengia išvadą dėl atlikto vidaus audito rezultatų ir kartu su audito ataskaita pateikia tvirtinti tarnybos vadui. Išvadoje, be kitų nuostatų, pareiškiama

nuomonė apie audituoto padalinio vidaus kontrolės lygį, prireikus pateikiami siūlymai atsakingiems asmenims taikyti materialinę ar tarnybinę (drausminę) atsakomybę, nustatomi terminai trūkumams šalinti.

290. Tarnybos vadui priėmus sprendimą ir patvirtinus audito išvadą, pateikti siūlymai dėl audito rekomendacijų ir kitų priemonių vykdymo yra privalomi audituoto subjekto vadovui ir kitiems nurodytiems vykdytojams.

291. Vidaus audito skyriaus tarnautojai privalo kontroliuoti, kaip šalinami nustatyti trūkumai ir tobulinama veikla, įvertinti, ar pakanka tų veiksmų, kurių imtasi trūkumams pašalinti, ar jie tinkami ir laiku atlikti.Jei reikia, Vidaus audito skyriaus vedėjas nustato pažangos stebėjimo (veiklos po audito) pobūdį, trukmę ir apimtį.

XV. KOMANDIRUOTĖS

238. Sprendimus dėl tarnybos pareigūnų komandiruočių į užsienio valstybes tikslingumo priimta tarnybos vadas, vizuodamas gaunamą dokumentą (raštą, faksimilinį, elektroninį arba tarnybinį pranešimą) ir paskirdamas jį vykdyti padaliniui, kurio atstovas bus komandiruojamas, ir Tarptautinio bendradarbiavimo valdybai.

239. Tarnybos vadas, numatydamas darbinį vizitą į užsienį, paprastai ne vėliau kaip prieš savaitę raštu pateikia Vidaus reikalų ministrui informaciją apie delegacijos sudėtį, vizito trukmę, vizito tikslą, vizito išlaidų padengimą, transporto priemonę. Tarnybos vado pranešimus (jei reikia, kartu su centrinės įstaigos padalinių atstovais) rengia bei jų išsiuntimą organizuoja Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba.

240. Tarnybos vadovybės, struktūrinių padalinių vadovų, Štabo ir kitų centrinės įstaigos padalinių, nepriskirtų tarnybos Štabui valstybės tarnautojų komandiruotės į užsienį įforminamos tarnybine komandiruote. Įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių į užsienį projektus ir su komandiruote susijusius buhalterinius dokumentus rengia ir įformina tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba, vadovaudamasis nustatyta komandiravimo į užsienį tvarka. Apie komandiruotes iš anksto (prieš 3 darbo dienas) informuojamas Viešųjų ryšių skyrius.

241. Tarnybos centrinės įstaigos, teritorinių ir kitų struktūrinių padalinių pareigūnai ir tarnautojai, vykstantys į tarnybinę komandiruotę į tas valstybes, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra pasirašiusi bevizio režimo sutarties, savarankiškai įformina vizoms reikalingus dokumentus ir sumoka konsulinį mokestį už vizų įforminimą (iš atitinkamam padaliniui skirtų asignavimų).

242. Darbo funkcijoms tarnybinės komandiruotės metu atlikti nustatyta tvarka gali būti paskirta kompiuterinė ar ryšio technika. Jei tarnybinės komandiruotės metu numatoma aplankyti valstybės sienos apsaugos objektus, tarnybos valstybės tarnautojui komandiruotės laikotarpiu priskiriamas tarnybinis fotoaparatas ar vaizdo kamera.

243. Išlaidų, susijusių su vizitais ir tarnybinėmis komandiruotėmis į užsienį, taip pat su svečių iš užsienio priėmimu, padengimo klausimus sprendžia tarnybos Štabo viršininkas ar kito tarnybos centrinės įstaigos padalinio, nepriskirto tarnybos Štabui, viršininkas kartu su Biudžeto panavimo ir apskaitos valdybos viršininku ir teikia pasiūlymus tarnybos vadui.

244. Tarnautojai, grįžę iš komandiruotės į užsienį, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikia ataskaitas apie komandiruotės rezultatus raštu. Ataskaitoje informuojama apie atliktą pavedimą ar užduotį, prireikus ataskaita iliustruojama fotonuotraukomis ar filmuota medžiaga. Ataskaitos pateikiamos Štabo viršininkui arba vado pavaduotojui pagal priskirtą administruoti veiklos sritį, kuris priima sprendimą dėl ataskaitoje pateiktų siūlymų įgyvendinimo. Ataskaita taip pat pateikiama Tarptautinio bendradarbiavimo valdybai. Jei užsienyje lankėsi tarnautojų grupė – ataskaitą rengia grupės vadovas.

292. Siuntimas į komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje įforminamas tarnybos vado įsakymu arba Štabo viršininko nurodymu (potvarkiu).

293. Įsakymų (nurodymų, potvarkių) projektus rengia tarnybos centrinės įstaigos padaliniai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vidaus reikalų ministro, tarnybos vado ir šio reglamento nustatyta tvarka.

294. Valstybės tarnautojai ar darbuotojai, grįžę iš komandiruočių, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atsiskaito apie pavedimo arba užduoties įvykdymą tiesioginiam vadovui, kuris ataskaitas įvertina ir sprendžia dėl jų praktinės vertės bei tolimesnio panaudojimo (pateikia susipažinti tarnybos vadui, Štabo viršininkui, tarnybos vado pavaduotojams ar kitiems pagal kompetenciją ir atitinkamą veiklos sritį tarnautojams).

XVI. REIKALŲ PERDAVIMAS IR PRIĖMIMAS KEIČIANTIS TARNYBOS VADOVYBEI, TARNYBOS CENTRINĖS ĮSTAIGOS XXXXXXXXŲ VADOVAMS BEI

KITIEMS TARNAUTOJAMS

295. Keičiantis Štabo viršininkui, tarnybos vado pavaduotojams, tarnybos centrinės įstaigos padalinių vadovams, valstybės tarnautojams, reikalai bei dokumentai perduodami pagal reikalų perdavimo ir perėmimo aktą (toliau aktas):

295.1. keičiantis Štabo viršininkui, tarnybos vado pavaduotojams, tarnybos centrinės įstaigos padalinių, tarnybos rinktinių, Užsieniečių registravimo centro, Visagino pasieniečių mokyklos vadovams,- aktą tvirtina tarnybos vadas;

295.2. keičiantis tarnybos centrinės įstaigos Štabo padalinių (valdybų, savarankiškų skyrių, DVKS ir pan.) vadovams, - aktą tvirtina Štabo viršininkas arba kitas tarnybos vado pavaduotojas pagal paskirtą administruoti veiklos sritį.

295.3. keičiantis tarnybos centrinės įstaigos padalinių, nepriskirtų tarnybos Štabui, vadovams, aktą tvirtina tarnybos vadas arba vado pavaduotojas pagal paskirtą administruoti veiklos sritį;

295.4. keičiantis tarnybos centrinės įstaigos padalinių vidinių struktūros vienetų viršininkams bei kitiems valstybės tarnautojams, aktą tvirtina atitinkamo padalinio vadovas.

296. Atleidžiamas iš darbo (tarnybos) arba perkeliamas į kitas pareigas tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas privalo pagal aktą perduoti nebaigtus vykdyti dokumentus (nebaigtus spręsti klausimus) bei kitą medžiagą, taip pat informacinę bei norminę medžiagą, knygas, įgytas už tarnybos lėšas, antspaudus ir spaudus valstybės tarnautojui ar darbuotojui, paskirtam į pareigas.

296.1. atleidžiamas iš pareigų valstybės tarnautojas arba atleidžiamas iš darbo darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, arba perkeliamas į kitas pareigas tarnybos valstybės tarnautojas privalo perduoti elektroninio parašo formavimo įrangą, jei jam tokia buvo suteikta, tarnybos vado paskirtam asmeniui.

296.2. tarnybos vado paskirtas asmuo turi pranešti apie tai valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, ir grąžinusio elektroninio parašo įrangą sertifikatą sudariusiai įstaigai, kad sertifikatą pripažintų negaliojančiu.

297. Keičiantis valstybės tarnautojams, atsakingiems už atitinkamos tarptautinės sutarties (susitarimo), įstatymo, Vyriausybės nutarimo ar kito teisės akto įgyvendinimą (rengimą) bei tokio įgyvendinimo (rengimo) kontrolę, reikalų perdavimo akte nurodoma, kam pavedama toliau įgyvendinti (rengti) atitinkamą Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą, ir kontroliuoti jo įgyvendinimą (rengimą).

298. Tuo atveju, kai nėra naujai paskirto valstybės tarnautojo, reikalai pagal aktą perduodami padalinio vadovui arba jo pavaduotojui, atskirais atvejais valstybės tarnautojui, kuriam pavedama eiti ankstesniojo pareigas.

299. Keičiantis tarnybos vado pavaduotojui, Štabo viršininkui, jei nėra paskirto naujo tarnybos vado pavaduotojo, Štabo viršininko, reikalai perduodami tarnybos vado įgaliotam valstybės tarnautojui.

XVII. ANTSPAUDO NAUDOJIMAS

300. Tarnyba turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei įrašu ,,Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR Vidaus reikalų ministerijos“.

301. Tarnybos herbinis antspaudas naudojamas:

301.1. tarnybos vado, jo pavaduotojų, Štabo viršininko, Biudžeto planavimo ir apskaitos valdybos viršininko ar juos pavaduojančių valstybės tarnautojų pasirašytiems dokumentams tvirtinti;

301.2. tvirtinti „Laikinojo sulaikymo protokolą“, „Reikalavimą“ išduoti sulaikytą asmenį iš areštinės ar tardymo izoliatoriaus, taip pat atliekant tyrimą ikiteisminio tyrimo bylose ir administracinių teisės pažeidimų bylose, esant procesiniam būtinumui, kitus dokumentus, pasirašytus tarnybos Ikiteisminio tyrimo, Operatyvinės veiklos valdybos viršininkų, juos pavaduojančių valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų, atliekančių ikiteisminį tyrimą;

301.3. tarnybos Ikiteisminio tyrimo valdybos specialisto (vertėjo) pasirašytiems vertimams tvirtinti šiuos dokumentus: ikiteisminio tyrimo bylose (medžiagoje) prašymų arba pavedimų suteikti teisinę pagalbą ir jų priedų, vadovaujantis atitinkamomis Lietuvos Respublikos sutartimis su užsienio šalimis;

301.4. tarnybos vado įsakymu patvirtintų atsakingų tarnybos valstybės tarnautojų pasirašytiems dokumentams tvirtinti.

302. Tarnybos herbinį antspaudą darbo dienomis saugo DVKS viršininkas, poilsio ir švenčių dienomis – Veiklos organizavimo valdybos Operatyvaus valdymo ir operacijų skyriaus valstybės tarnautojai, paskirti vykdyti budėtojo funkcijas.

303. Tarnybos herbinis antspaudas perduodamas pasirašius registravimo žurnale:

303.1. pasibaigus darbo dienai – Operatyvaus valdymo ir operacijų skyriaus valstybės tarnautojui, paskirtam vykdyti budėtojo funkcijas;

303.2. prasidėjus darbo dienai – DVKS viršininkui arba jį pavaduojančiam valstybės

tarnautojui.

304. Antspaudas su Lietuvos valstybės herbu Nr. 2 naudojamas mokėjimų pavedimams,

darbo užmokesčio pažymoms, piniginiams atestatams, čekių knygelėms, įgaliojimams, sutartims dėl visiškos individualios materialinės atsakomybės, tarnybiniams pažymėjimams, pasirašytiems tarnybos vado, Štabo viršininko, tarnybos vado pavaduotojų, Biudžeto planavimo ir apskaitos valdybos viršininko ar juos pavaduojančių valstybės tarnautojų, antspauduoti.

305. Atspaudai su Lietuvos valstybės herbu:

305.1. Nr. 2 saugomas Biudžeto planavimo ir apskaitos valdyboje;

305.2. be numerio (mažas) saugomas Personalo valdyboje;

305.3. Nr. 4 saugomas Specialiųjų užduočių rinktinėje.

305. Antspaudas su Lietuvos valstybės herbu Nr. 2 saugomas.

306. Tarnybos antspaudai su Lietuvos valstybės herbu gaminami ir sunaikinami vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka.

XVIII. ARCHYVO TVARKYMAS

307. Archyvas užtikrina saugomų bylų (dokumentų) apskaitą ir saugojimą, rengia tarnybos dokumentacijos planą ir jo suvestinę, bylų apyrašus, sąrašus, išduoda bylas (dokumentus) laikinai naudotis. Kiekvienas tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, paėmęs bylą (dokumentą), atsako už jos tinkamą naudojimą, saugojimą ir grąžinimą. Teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas archyvo darbuotojas daro dokumentų kopijas.

308. Tarnybos archyvą teisės aktų nustatyta tvarka tvarko DVKS valstybės tarnautojas ar darbuotojas. Archyvo baudžiamųjų bylų fondą tvarko tarnybos vado paskirtas Ikiteisminio tyrimo valdybos pareigūnas.

309. Archyvas formuojamas pagal dokumentacijos planą, kuris sudaromas tarnybos centrinės įstaigos padalinių dokumentacijos plano pagrindu ir tvirtinamas tarnybos Štabo viršininko.

310. Tarnybos centrinės įstaigos padaliniai kasmet iki spalio 15 d. privalo parengti ir pateikti atitinkamos dokumentacijos plano projektus. Bylų antraštės turi būti konkrečios ir aiškios, nurodyti tarnybos vado įsakymo data ir numeris, jei byla, knyga ar žurnalas patvirtinti įsakymu.

311. Nuolatinio, ilgo (nuo 10 m. iki 100 m.) ir laikinojo trumpalaikio saugojimo (iki 10 m.) bylos vienerius metus pagal reikalavimus įformintos saugomos padaliniuose, po to nustatyta tvarka perduodamos į tarnybos archyvą.

312. DVKS atsako už visų dokumentų, esančių DVKS, išsaugojimą iki perdavimo į archyvą arba sunaikinimo.

313. Susirašinėjimo ir kiti dokumentai, susiję su padalinio veikla, saugomi tame padalinyje, kol bus perduoti į archyvą (nuolatinio ir ilgo saugojimo) arba nustatyta tvarka sunaikinti (laikino saugojimo). Už dokumentų tvarkymą, saugojimą padalinyje atsakingas šio padalinio vadovas arba įsakymu paskirtas atsakingas valstybės tarnautojas ar darbuotojas. registrai laikomos spintose arba lentynose, sudėtos vertikaliai, prie bylų pakabinamas jų sąrašas (vadovaujantis dokumentacijos planu). Ant aplankų nugarėlių užrašomi sąrašo eilės numeriai.

315. Už tarnybos centrinės įstaigos padalinio bylų, registrų (knygų ir žurnalų) saugojimą įsakymu paskiriamas atsakingas valstybės tarnautojas ar darbuotojas. Apie tai įrašoma į pareigybių aprašymą ir supažindinama pasirašytinai. Išėjus jam iš darbo (tarnybos), paskiriamas naujas atsakingas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, kuriam pagal aktą perduodamos centrinės įstaigos padalinio bylos (dokumentai), registrai (knygos ir žurnalai).

316. Tarnybos centrinės įstaigos padalinio vadovas asmeniškai atsako už tai, kad jo padalinio dokumentacijai patalpinti būtų paskirta tinkama vieta (spintos, lentynos ir kt.).

317. Tarnybos centrinės įstaigos padalinio atsakingas už bylas, knygas ir žurnalus valstybės tarnautojas ar darbuotojas pildo Bylų (dokumentų), išduotų laikinai naudoti, registracijos žurnalą. Dokumentus naudotis tarnyboje išduoda griežtai pagal žurnalą. Nepalieka nerakinamų patalpų, kurias po darbo antspauduoja arba įjungia apsaugos signalizaciją.

318. Iš bylų negalima išsegti atskirų dokumentų.

319. Valstybės tarnautojai ar darbuotojai savo žinioje laiko tik tuos dokumentus, kurių užduotys neįvykdytos. Atlikus užduotį, vykdytojas dokumentą deda į bylą, jei jis atsakingas už bylos sudarymą, arba perduoda už bylos sudarymą atsakingam centrinės įstaigos padaliniui, tarnautojui ar darbuotojui.

320. Dokumentų kopijos interesantams bei organizacijoms (teismams, prokuratūrai ir kt.) išduodamos tik tarnybos vado ar Štabo viršininko leidimu (rezoliucija).

321. Baudžiamųjų bylų dokumentų kopijos daromos esant proceso dalyvių rašytiniams prašymams su ikiteisminį tyrimą atliekančio ar kuruojančio prokuroro rezoliucija teisės aktų nustatyta tvarka.

322. Raštvedybos metams pasibaigus, nuolatinio, ilgo (nuo 10 m. iki 100 m.) ir trumpalaikio laikino (iki 10 m.) saugojimo bylos dar vienerius metus (sutvarkytos pagal reikalavimus) saugomos padalinyje, po to perduodamos į archyvą; laikino saugojimo (iki 10 m.) saugomos struktūriniame padalinyje sudaromas laikino saugojimo dokumentų sąrašas (tęsiamas kasmet), įrašant saugojimo terminą. Pasibaigus saugojimo terminui, atrinktos naikinti bylos (dokumentai), knygos ir žurnalai pagal aktą perduodami į archyvą sunaikinti tik tada, kai nuolatinio ir ilgo saugojimo bylų apyrašai suderinami su Lietuvos naujuoju archyvu ir tarnybos dokumentų ekspertų komisija.

323. Trumpalaikio Laikino saugojimo (iki 10 metų) dokumentai tolesniam saugojimui ruošiami supaprastintai: nesiuvami, lapai nenumeruojami, datos netikslinamos, aprašai nerašomi. Šių bylų apskaita vedama pagal laikino saugojimo dokumentų sąrašus ir dokumentacijos planą.