LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS IŠVADA DĖL KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS APLINKOS PROJEKTŲ VALDYMO AGENTŪROS VEIKLOS SRITYSE

APVA – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra – tai biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. APVA yra įstaiga prie AM. APVA savininkas yra valstybė, savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), nustatytas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 str. 3 d., įgyvendina Aplinkos ministerija.

LRV – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

AM – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

FM – Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

ES – Europos Sąjunga.

EK – Europos Komisija.

STT – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba.

VTEK – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

VK – Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.

VKS – ES 2014—2020 m. fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurta valdymo ir kontrolės sistema.

LKŽ – Lietuvos korupcijos žemėlapis¹.

DMS – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainė.

SFMIS 2007 – 2007–2013 m. laikotarpio projektų įgyvendinimui posistemis.

SFMIS 2014 – 2014–2020 m. laikotarpio projektų įgyvendinimui posistemis.

KRA – korupcijos rizikos analizė.

KPT – korupcijos pasireiškimo tikimybė – tai prielaida, kad tam tikri įstaigos veiklą veikiantys išoriniai ir (ar) vidiniai ir (ar) individualūs rizikos veiksniai sudarys galimybes atsirasti korupcijai.

Vyriausybės nutarimas Nr. 528 - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-04 nutarimas Nr. 528 (su vėlesniais pakeitimais) Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Šiuo nutarimui patvirtintos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklės².

2014 m. PAFT – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316³.

PFSA – Aplinkos ministro 2015-10-07 įsakymu Nr. D1-717 patvirtintas 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-R-014 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1⁴.

APVA nuostatai – APVA nuostatai, patvirtinti AM ministro 2011-08-11 įsakymu Nr. D1-632⁵.

Procedūrų vadovas – APVA procedūrų vadovas, patvirtintas APVA direktoriaus 2014-11-27 įsakymu Nr. T1-190.

GIS APVA – APVA Geografinė informacinė sistema - aplinkos projektų monitoringo sistema, skirta automatizuoti projektų monitoringo procesą.

MKA – mišrios komunalinės atliekos.

MBA įrenginiai – mišrių komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai.

KRA APIMTIS IR METODAI

KRA atliekama šiose APVA veiklos, susijusios su ES fondų investicijų veiksmų programos administravimu taršos mažinimo ir vandentvarkos projektuose, srityse:

- 2007-2013 m. finansinio laikotarpio projektų rodiklių pasiekimo stebėsena, gautų rezultatų panaudojimas administruojant būsimus projektus;

- 2014-2020 m. finansinio laikotarpio paraiškų vertinimas;

- 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu atliekamos patikros projektų vykdymo vietose.

Analizuotas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 26 d.

Tikslas: Antikorupciniu požiūriu įvertinti APVA veiklą ir nustatyti korupcijos rizikos veiksnius, galinčius sudaryti prielaidų APVA darbuotojams padaryti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, ir pateikti pasiūlymų, kurie padėtų geriau valdyti nustatytus korupcijos rizikos veiksnius ir APVA veiklą padarytų skaidresnę.

Uždaviniai:

1. Nustatyti teisinio reglamentavimo trūkumus, sudarančius prielaidas korupcijai pasireikšti.

2. Nustatyti teisės aktų įgyvendinimo problemas, susijusias su korupcija.

3. Išanalizuoti praktinį procedūrų vykdymą ir nustatyti galimus korupcijos rizikos veiksnius.

4. Pasiūlyti korupcijos riziką ir jos veiksnius mažinančias priemones.

Objektas: šios APVA veiklos, susijusios su ES fondų investicijų veiksmų programos administravimu taršos mažinimo ir vandentvarkos projektuose, srityse:

- 2007-2013 m. finansinio laikotarpio projektų rodiklių pasiekimo stebėsena, gautų rezultatų panaudojimas administruojant būsimus projektus (teisinis reglamentavimas – 2014 m. PAFT ir kt. teisės aktai);

- 2014-2020 m. finansinio laikotarpio paraiškų vertinimas (teisinis reglamentavimas - 2014 m. PAFT, Procedūrų vadovas, kt. teisės aktai);

- 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu atliekamos patikros projektų vykdymo vietose (teisinis reglamentavimas – 2014 m. PAFT, Procedūrų vadovas, kt. teisės aktai).

Subjektas: APVA.

Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai:

1. Teisės aktų ir dokumentų turinio analizė.

2. Teisės aktų praktinio įgyvendinimo analizė.

3. Interviu metodas (APVA darbuotojams pateikti klausimai).

4. Viešosios informacijos stebėjimas ir analizavimas (APVA interneto svetainė, 2014–2020 m. ES fondų investicijų Lietuvoje interneto svetainė xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxx.xx, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės interneto svetainė, informacija žiniasklaidoje).

5. Dalyvavimas vykdant patikrą vietoje.

STT pareigūnų atliekamo išvadų dėl korupcijos pasireiškimo tikimybių vertinimo ir korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo 14 punkte nurodyta informacija:

1. Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos 15 punkte nurodyti duomenys.

2. Teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritį, kurioje atliekama korupcijos rizikos analizė.

3. STT turima, prieinama informacija, susijusi su valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritimi, kurioje atliekama korupcijos rizikos analizė.

4. Kita informacija, reikalinga korupcijos rizikos analizei atlikti.

Korupcijos rizikos analizės išvados padarytos remiantis nurodytų duomenų, dokumentų ir kitų šaltinių analize. Rengiant išvadas taip pat buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601 patvirtintos Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos 15 punkte nustatytus kriterijus, įvertinant:

išvadą dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės;
sociologinių tyrimų duomenis;
galimybę vienam darbuotojui priimti sprendimus analizuojamose srityse;
darbuotojų ir padalinių atstumą nuo centrinio padalinio;
darbuotojų savarankiškumą priimant sprendimus ir sprendimų priėmimo diskreciją;
darbuotojų ir padalinių priežiūros ir kontrolės lygį;
laikymąsi įprastos darbo tvarkos;
darbuotojų rotacijos lygį;
atliekamos veiklos ir sudaromų sandorių dokumentavimo reikalavimus;
teisės aktų priėmimo ir vertinimo sistemą;
veiklos, dokumentų viešumą ir prieinamumą visuomenei.

LKŽ duomenys apie APVA:

Išanalizavus LKŽ 2014 m. ir LKŽ 2016 m. darytinos šios išvados dėl galimo korupcijos lygio APVA (skaičiai nurodyti procentais):

Visuose statistiniuose parametruose matomas korupcijos lygio APVA didėjimas. Jei 2014 m. bendras korupcijos paplitimo vidurkis (skaičiuojamas taip: 3 – labai korumpuota, 2- iš dalies korumpuota, 1- visai nekorumpuota) tarp atskirų grupių (gyventojai / įmonės / valstybės tarnautojai) buvo atitinkamai 2,07 / 1,98 / 2,09, tai 2016 m. jis išaugo iki 2,13 / 2,03 / 2,13.
Mažiausiai korupcijos paplitimo APVA įžvelgia įmonių atstovai (tiek 2014 m., tiek 2016 m. po 6 proc. mano, kad APVA yra labai korumpuota).
Gyventojų ir valstybės tarnautojų nuomone, bendras korupcijos paplitimo vidurkis APVA 2016 m., palyginti su 2014 m., padidėjo (gyventojai – nuo 2,07 iki 2,13; valstybės tarnautojai – nuo 2,09 iki 2,13), labai padidėjo gyventojų, manančių, kad APVA yra labai korumpuota – nuo 8 iki 16 – 100 proc. padidėjimas, dėl to galima teigti, kad, bendra respondentų nuomone, korupcija APVA turi tendenciją augti.

APVA priemonės, finansuojamos iš ES struktūrinių fondų lėšų:

APVA nuostatų 5 p. nustatyta, kad APVA uždavinys yra administruoti ES ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamus aplinkos srities projektus siekiant užtikrinti tinkamą finansinės paramos panaudojimą.

APVA pagal priskirtą kompetenciją administruoja ES fondų (ISPA, Europos regioninės plėtros, Sanglaudos fondų, LIFE+ programos) ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamus aplinkos sektoriaus projektus.

2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu iš ES struktūrinių fondų 5 prioritetui „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ skirta 903 927 348,76 Eur. Didžiausios šio prioriteto priemonės, administruojamos APVA: Komunalinių atliekų deginimo pajėgumų plėtra - 61 000 000,00 Eur, Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra - 70 000 000,00 Eur, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas - 112 575 327,00 Eur, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas - 152 500 000,00 Eur.

Šios KRA metu bus analizuojama APVA veikla vandentvarkos ir taršos mažinimo srityse

KRA išvados padarytos remiantis aukščiau nurodytų dokumentų ir duomenų analize. Jeigu įstaiga prašomų pateikti dokumentų ar duomenų nepateikė, buvo laikoma, kad jų nėra.

I DALIS. APVA VEIKLOS SRIČIŲ ANALIZĖ IR VERTINIMAS

3. KORUPCIJOS RIZIKA APVA VYKDANT PARAIŠKŲ VERTINIMĄ

3.1. Ne visais atvejais vertinimo patikros lapus patvirtina projektų skyriaus patarėjas

Projektų paraiškų vertinimo tvarką reglamentuoja APVA Procedūrų vadovo II dalies 1.5 poskyryje išdėstytos nuostatos. APVA Procedūrų vadovo II dalies 13.1 poskyryje nustatyta paraiškų vertinimo dėl valstybės pagalbos tvarka, pagal kurią paraiškų vertinimas dėl valstybės pagalbos turi atliekamas užpildant tam tikrą patikros lapą, kurį tikrina ir tvirtina projektų skyriaus patarėjas.

KRA metu buvo atrinkta ir peržiūrėta keleto vandentvarkos ir taršos mažinimo projektų vertinimo medžiaga, kurioje pastebėta, kad:

- Projekto Nr. 05.3.2-APVA-R-014-01-0009 medžiagoje yra 2017-10-23 Pavyzdinis patikros lapas dėl valstybės pagalbos ir de minimis pagalbos buvimo ar nebuvimo, kurį pasirašė APVA darbuotoja J.G. Šio patikros lapo daugiau niekas nepatvirtino parašais.

- Keletas panašaus pobūdžio trūkumų buvo pastebėta ir kituose projektuose, tačiau jie buvo pateikti ištaisymui KRA atlikimo metu, todėl plačiau neaptartini. Tikėtina, kad minėtų korupcijos rizikos veiksnių nors ir yra nedaug, tačiau net ir rečiau pasitaikančios nustatytos kontrolės spragos lemia tam tikrą korupcijos riziką.

Siūlytume stiprinti kontrolės priemones, užtikrinančias nustatytos tvarkos laikymąsi, kai paraiškų vertinimo dokumentus turi patvirtinti parašais ne mažiau kaip 2 darbuotojai.

3.2. VK audito metu nustatyti APVA veiklos trūkumai laikytini korupcijos rizikos veiksniais

Šiuo metu VK atlieka FM ir kitose ES 2014-2020 m. fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – VKS) institucijose VKS veikimo efektyvumo, sąskaitose pateiktos informacijos ir Europos Komisijai (EK) 2017 m. liepos 1 d. - 2018 m. birželio 30 d. laikotarpiu (toliau- ataskaitinis laikotarpis) deklaruotų išlaidų valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą, kurio rezultatas - kontrolės ataskaita ir audito nuomonė – bus pateiktas EK⁶.

VK, atlikusi tam tikras audito procedūras 2018-03-26 raštu Nr. S-(80-4981)-209 pateikė APVA preliminarius pastebėjimus ir rekomendacijas. Šiame rašte nurodyta, kad APVA dėl įvairių priežasčių iki galo neįgyvendino 3 iš 5 rekomendacijų, teiktų 2016-2017 m. audito metu. VK rašte taip pat nurodė, kad informacija apie neįgyvendintas rekomendacijas bus pateikta EK siunčiamoje kontrolės ataskaitoje.

3.2.1. Projektų tinkamumo finansuoti vertinimo metu nepakankamai vertinamas stebėsenos rodiklių pagrįstumas

Minėto VK rašto 2 priede nurodytos neįgyvendintos rekomendacijos. Viena jų – APVA Procedūrų vadove nusimatyti kontrolės priemones, užtikrinančias, kad projektų TF vertinimo metu būtų įvertinamas stebėsenos rodiklių reikšmių pagrįstumas. Šią rekomendaciją VK pasiūlė nustačiusi, kad APVA tinkamai nevertina projektų stebėsenos rodiklių reikšmių pagrįstumo – audito metu VK nustatė atvejus, kai APVA, atlikdama projektų tinkamumo finansuoti vertinimą, patvirtina projektų lygmeniu nustatomų stebėsenos rodiklių reikšmes, neįvertinusi, ar rodiklių reikšmės yra pagrįstos ir įvykdomos, t. y. nevertinamos gyventojų skaičiaus kitimo tendencijos, socialiniai-ekonominiai veiksniai, realus projekto įgyvendinimo teritorijoje esantis apgyvendintų būstų skaičius. Todėl vertinant 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų finansavimo periodo vandentvarkos projektų patirtis, kyla rizika, kad numatyti projektų stebėsenos rodikliai nebus pasiekti, dėl ko atsiranda galimybė dalį paramos lėšų ar visą ES paramą pripažinti netinkama finansuoti ir šias lėšas susigrąžinti iš projektų vykdytojų. Tai sudaro pagrindą atsirasti korupcijos rizikai.

Pritartume VK siūlymui Procedūrų vadove nusimatyti kontrolės priemones, užtikrinančias, kad projektų tinkamumo finansuoti vertinimo metu būtų įvertinamas stebėsenos rodiklių reikšmių pagrįstumas.

Reikėtų pažymėti, kad 2017-11-06 APVA vadovybės protokolu Nr. T2-4 (A) buvo numatyta, kad atliekant priemonės Nr. 05.3.2-APVA-R-014 paraiškų tinkamumo finansuoti vertinimą ir siekiant tinkamai įvertinti projektų lygmeniu nustatomų stebėsenos rodiklių reikšmes, t. y. ar rodiklių reikšmės yra pagrįstos ir įvykdomos, yra privaloma atlikti APVA procedūrų vadove numatytą paraiškų vertinimo proceso žingsnį „patikrinimo vietoje atlikimas“. Taip pat atliekant kiekvieno naujo projekto paraiškos, papildomo finansavimo ar sutaupytų lėšų panaudojimo prašymų (įgyvendinamuose projektuose) vertinimą, APVA vykdo objekto vietoje patikrinimą. Patikrinimo vietoje atlikimo forma pridedama prie tinkamumo vertinimo lentelės. APVA ši tvarka jau buvo taikoma praktikoje – vertinant naujus projektus, įtraukiant naujas veiklas jau įgyvendinamuose projektuose, prašant papildomo finansavimo. Kai kuriais atvejais tokių patikrinimų pagrindu pareiškėjai patikslino paraiškos duomenis - sumažino stebėsenos rodiklius arba pateikė APVA galimų rizikų suvaldymo planą.

2018-03-15 APVA pateikė VK papildomą informaciją dėl rekomendacijos įgyvendinimo. Galutinio VK vertinimo APVA dar negavo.

3.2.2. Netinkamos finansuoti išlaidos buvo pripažintos tinkamomis finansuoti

Kitas VK rašto 2 priede nurodytas pastebėjimas - APVA neįsitikino, ar projektas tinkamas finansuoti pagal PFSA reikalavimus bei tinkamomis finansuoti pripažino netinkamas finansuoti išlaidas. Vyriausybės nutarimu Nr. 528 patvirtintų taisyklių 9.3 punkte nustatyta, kad įgyvendinančioji institucija, be kita ko, įsitikina, kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos nepažeidžia ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų.

2014 m. PAFT 130 punkte, be kita ko, nustatyta, kad projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu įgyvendinančioji institucija nustato, ar projektas tinkamas finansuoti pagal PFSA reikalavimus, ir nustatoma projekto atitiktis bendriesiems reikalavimams ir specialiesiems projektų atrankos kriterijams. 408 punkte, be kita ko, nurodyta, kad išlaidos turi atitikti PFSA reikalavimus.

PFSA⁷ 33 punkte nustatyta, kad įgyvendinant geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcijos projektus, rekonstruojami tinklai turi būti nutiesti ne vėliau kaip iki 1990 m. gruodžio 31 d. PFSA 42 punkto 5 lentelės 3.8 papunktyje nurodyta, kad tinkama finansuoti išlaidų kategorija yra geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų naujos statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų išlaidos.

VK audito metu nustatė atvejį, kai APVA, atlikdama projekto tinkamumo finansuoti vertinimą, neįsitikino, ar projekto įgyvendinimo metu numatomi rekonstruoti tinklai yra nutiesti ne vėliau kaip iki 1990 m. gruodžio 31 d., tačiau patvirtino, kad projektas atitinka PFSA reikalavimus. Dėl nurodytų aplinkybių preliminari klaida projekte yra 3 831 593,58 Eur.

Dėl šių APVA veiksmų atsirado galimybė ūkio subjektams neteisėtai ir nepagrįstai gauti paramos lėšų, kas laikytina korupcijos rizikos veiksniu.

Siūlytume stiprinti kontrolės priemones atkreipiant APVA atsakingų darbuotojų dėmesį į nustatytas sąlygas, kurioms turi atitikti projektai, remiami ES struktūrinių fondų lėšomis.

VK prie minėto rašto pateikė ir daugiau pastebėjimų su rekomendacijomis, tačiau tai nesusiję su APVA veiklomis, kuriose atliekama KRA.

Kadangi šie VK pastebėjimai ir rekomendacijos, priskiriami prie turinčių įtakos pagrindiniams reikalavimams, dėl ko VK nuomone kyla rizika, kad numatyti projektų stebėsenos rodikliai nebus pasiekti, dėl ko gali būti pradėtos išmokėtų ES fondų lėšų susigrąžinimo procedūros, kartu projektų vykdytojų derybos ir įvairūs skundai, todėl tikime, kad VK rekomendacijų įvykdymas taip pat prisidėtų prie aukščiau minėtos korupcijos rizikos mažinimo.

4. KORUPCIJOS RIZIKA VYKDANT PROJEKTŲ PATIKRAS VIETOJE

Projektų patikrų vietoje tvarka nustatyta Procedūrų vadovo II dalies 7 skyriuje. Šios patikros yra reglamentuotos 2014 m. PAFT 24 skirsnyje. Ten nustatyta, kad APVA privalo atlikti kiekvieno projekto patikrą vietoje bent kartą per projekto įgyvendinimo laikotarpį, išskyrus atvejus, kai patikros vietoje neprivaloma atlikti, jeigu galima įsitikinti visų projekto veiklų ar jų rezultatų faktiniu įvykdymu nevykstant į vietą; arba įvertinus projektų riziką, patikros vietoje gali būti atliekamos atrankiniu būdu. Jei APVA neatliko projekto patikros vietoje, projekto vykdytojui negali būti išmokėtos projekto finansavimo lėšos pagal galutinį mokėjimo prašymą.

KRA metu buvo susipažinta su taršos mažinimo projektu – Marijampolės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra, projekto vykdytojas – UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras (toliau – MAATC), veiklos vykdytojas (MBA įrenginių operatorius) – UAB „NEG Recycling“. Šis projektas vykdytas 2010-2015 m. Tinkamų finansuoti išlaidų suma – 10 251 670,34 Eur, šiuo metu skirta 8 713 919,79 Eur.

2017-09-27 UAB „NEG Recycling“ APVA pateikė raštą, kuriame informavo apie susidariusią ekstremalią situaciją Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo sektoriuje ir prašė ją išspręsti. Rašte buvo nurodyta, kad operatorius UAB „NEG Recycling“ nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. 8.00 val. sustabdė atliekų priėmimą MBA įrenginiuose. Tą patį savo tinklalapyje paskelbė ir MAATC. Atliekų vežėjams nurodyta MKA nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. vežti į Marijampolės regioninį sąvartyną, esantį Uosinės k., Marijampolės savivaldybėje. 2017-10-10 APVA buvo parengtas pranešimas apie įtariamą pažeidimą ir 2017-10-11 pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas.

APVA, atlikusi pažeidimo tyrimą, nustatė, kad Projekto vykdytojas, neužtikrindamas MBA įrenginių eksploatavimo tęstinumo, pažeidė Finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas. Vadovaujantis Rekomendacijų reikalavimais buvo nustatyta netinkamų finansuoti Projekto išlaidų suma. 2018-03-07 pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad APVA, vadovaudamasi 2014 m. PAFT 197 punktu, priėmė sprendimą pripažinti 6.513.075,03 Eur Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti. Kadangi šios išlaidos jau buvo išmokėtos, pasiūlė AM priimti sprendimą dėl Projekto netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo taikant lėšų pervedimo būdą.

MAATC 2018-04-03 informavo APVA, kad, atsižvelgdamas į įvykdytus tris esminius sutarties sąlygų pažeidimus Projekto vykdytojas 2018 m. kovo 13 d. įteikė operatoriui (UAB „NEG Recycling“) pranešimą dėl MBA įrenginių operavimo sutarties nutraukimo ir laikinai, kol viešųjų pirkimų būdu bus atrinktas naujas operatorius, perėmė įrenginių eksploatavimą. 2018 m. kovo 30 d. apie atnaujintą atliekų priėmimą į MBA įrenginius buvo informuotas atliekų vežėjas. Nuo 2018 m. balandžio 3 d., atliekos pristatomos į MBA įrenginius.

Atsižvelgiant į tai, kad MBA įrenginių eksploatavimas buvo atnaujintas, APVA atnaujino pažeidimo tyrimą, kuris šiuo metu vykdomas. Siekiant atlikti pažeidimo tyrimą buvo reikalinga atlikti neplaninę patikrą vietoje ir patikrinti ar Marijampolės MBA įrenginiai eksploatuojami tinkamai.

KRA metu 2018-04-25 buvo dalyvauta APVA Kokybės rizikos valdymo ir Taršos mažinimo projektų skyrių vyriausiesiems specialistams atliekant neplaninę patikrą vietoje po minėto projekto užbaigimo. Kadangi projektas buvo vykdomas per 2007-2013 m. finansinį laikotarpį, jo patikros vietoje lapai buvo pildomi vadovaujantis 2007-2013 m. finansiniu laikotarpiu galiojusio APVA procedūrų vadovo reikalavimais. Patikros vieta - Marijampolės r., Uosinės k. Pažymėtina, kad APVA darbuotojai patikros vietoje metu dirbo operatyviai ir profesionaliai.

Projektų patikrų vykdymo vietoje srityje pastebėti šie korupcijos rizikos veiksniai:

4.1. Ne visada aiškus projekto vykdytojo statusas, kuomet jis perima veiklos operatoriaus funkcijas

Remiantis patikros vietoje metu gauta informacija buvo nustatyta, kad Marijampolės MBA įrenginių darbas atnaujintas nuo 2018-04-03, o visu pajėgumu įrenginiai veikia nuo 2018-04-09, t. y. visos MKA pristatomos į MBA įrenginius. Patikros vietoje metu, remiantis 16 dienų duomenimis, nustatyta, kad MKA atliekų apdorojimo srautas apytiksliai atitinka laikotarpiu 2016-07-01 – 2017-06-30 įrenginių apkrovimą, todėl daryta išvada, kad visos Marijampolės regione susidarančios MKA atliekos patenka į įrenginius. Biologiškai skaidžių atliekų atskyrimo efektyvumas atitinka įrenginių projektinį ir įrenginių rangos sutartyje nustatytąjį dydį. Tačiau nustatyta, kad degių atliekų iš MKA srauto atskiriama tik 4,17 proc., kai įrenginių operavimo sutartyje buvo numatytas ne mažesnis nei 28 proc. atskyrimo efektyvumas, 2016-07-01 – 2017-06-30 periodu faktinis atskyrimo efektyvumas siekė 16,5 proc. Per 16 dienų (2018-04-09 - 2018-04-24) įrenginiuose apdorotos MKA išrūšiuotos tokiu santykiu: 57,29 proc. biologiškai skaidžios atliekos, kurios pakraunamos į biologinio apdorojimo tunelius, 32,82 proc. grąžinama į Marijampolės regiono nepavojingų atliekų sąvartyną (pagal sutartį turi būti iki 18 proc.), 4,17 proc. degių atliekų (turi būti ne mažiau 28 proc.), 3,33 proc. antrinių žaliavų (turi būti ne mažiau 10 proc.), 2,39 proc. sudaro netinkamos perdirbimui atliekos ir proceso nuostoliai. Pažymėtina, kad šie rodikliai yra užfiksuoti tik rangos sutartyje, o paramos sutartyje nurodytus rodiklius, APVA tikrintojų nuomone, MBA įrenginiai pasiekia. Atskirtos antrinės žaliavos ir degios medžiagos laikomos įrenginių teritorijoje.

Patikrinimo metu APVA Kokybės ir rizikos valdymo skyriaus darbuotojų surinkta medžiaga susipažinimui buvo pateikta Taršos mažinimo projektų skyriui, vertinimui – Teisės skyriui. Preliminariais duomenimis, gali būti siūloma atšaukti priimtą sprendimą pripažinti 6.513.075,03 Eur Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti.

Kadangi po projekto pabaigimo įvyko MBA įrenginių operatoriaus pasikeitimas, šie įrenginiai po sustabdymo vėl pradėjo veiklą, APVA tikrintojams kilo klausimų dėl operatoriaus funkcijas perėmusio MAATC statuso, todėl nustatę aukščiau minėtus tam tikrų rangos sutarties punktų pažeidimus, neįtraukė į patikros vietoje lapą privalomų nurodymų, įpareigojimų ar rekomendacijų projekto vykdytojui.

Esant tokioms situacijoms, siūlytina tikrintojams, prieš vykstant į patikrą, esant reikalui pasitelkiant kitų APVA padalinių darbuotojus, AM atsakingus darbuotojus ar išorės ekspertus, išsiaiškinti projekto vykdytojo atsakomybės už Projekto sutarties ar rangos sutarties reikalavimų pažeidimus klausimą. Siūlytume Procedūrų vadove ar kitose tvarkose numatyti panašius atvejus, kuomet po užfiksuoto pažeidimo keičiasi situacija (keičiasi operatorius, ar Projekto vykdytojas perima operatoriaus funkcijas ir kt.), atnaujinama įrenginių veikla, nustatant, kokius veiksmus atlikti tikrintojams, kam ir kokius siūlymus (nurodymus, įpareigojimus, rekomendacijas) įrašyti patikros lape.

4.2. Duomenų fiksavimas patikrų vietoje metu įforminamas netinkamai

Patikros vietoje metu buvo fotografuojami įrenginiai, atliekų saugojimo vietos, dokumentai, registracijos žurnalai, į laikmeną gauti skaitmeniniai duomenys apie MBA įrenginių veiklą, tačiau patikros lape nėra nurodyta, kad patikros metu buvo naudotos tam tikros techninės priemonės (kuo fotografuota), į kokią konkrečiai laikmeną gauti ir kokie konkrečiai skaitmeniniai duomenys (kiek ir kokių skaitmeninių bylų, kokio dydžio ir t.t.), kur surinkti duomenys bus saugomi ir pan.

Mūsų nuomone, nepakanka patikros lape užsiminti apie skaitmeninių duomenų gavimą ir prie patikros lapo pridėti keletą atspausdintų fotonuotraukų. Tinkamai patikros lape neužfiksavus surinktus duomenis ir jų gavimo būdus, naudotas priemones, tikrintojai gali nekontroliuojamai savo nuožiūra keisti patikrinimo metu surinktos informacijos kiekį, kuris liks prie galutinio pasirašyto patikros lapo. Tai kelia riziką pasireikšti korupcijai ir vertintina kaip korupcijos veiksnys.

Rekomenduotume patikros vietoje metu vykdant duomenų fiksavimą (fotografuojant, filmuojant ar kt.) patikros lape (II dalyje, „Duomenys apie patikrą“) nurodyti, kad patikros metu duomenys yra fiksuojami (fotografuojama, filmuojama ar kt.), taip pat nurodyti, kokiomis techninėmis priemonėmis atliekamas duomenų fiksavimas (fotoaparatas, mobilus telefonas ar kt.), kiek, kur daryta fotonuotraukų. Gavus skaitmeninių duomenų rekomenduotume nurodyti, kiek, kokio dydžio ir kokių skaitmeninių bylų gauta, iš kur ir į kokią konkrečiai skaitmeninę laikmeną įrašyta. Surinkti skaitmeniniai duomenys turi būti laikomi patikros lapo priedais ir saugomi kartu su visa patikros medžiaga. Todėl siūlytume atitinkamai papildyti Procedūrų vadovą ir kitus projektų patikrų vietoje tvarką reglamentuojančius teisės aktus bei su šia tvarka supažindinti atsakingus darbuotojus.

5. KORUPCIJOS RIZIKA VERTINANT STEBĖSENOS RODIKLIŲ PASIEKIAMUMĄ

2014 m. PAFT 22 skirsnyje reglamentuojami klausimai, susiję su stebėsenos rodikliais, 257 punkte nustatyta, kad už projekto sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių pasiekimą projekto vykdytojas atsiskaito teikdamas mokėjimo prašymus ir (arba) ataskaitas po projekto finansavimo pabaigos. 258 punkte nurodyta, kad jeigu stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašuose nurodytu pasiekimo momentu projekto vykdytojas yra nepasiekęs projekto sutartyje nustatytų stebėsenos rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis ir projektui skirto finansavimo pagrįstumą, vienašaliu sprendimu sumažina projekto sutartyje nustatytą projektui skirtą finansavimą (nekeisdama projekto tinkamų finansuoti išlaidų dydžio, t. y. atitinkama suma didindama projekto vykdytojo nuosavo įnašo dalį). Jei įgyvendinančioji institucija nustato, kad nepasiekus stebėsenos rodiklių taip pat nėra pasiektas projekto tikslas, vadovaudamasi šių Taisyklių 190 punktu ji inicijuoja projekto sutarties nutraukimą šių Taisyklių 19 skirsnyje nustatyta tvarka ir išmokėtų lėšų susigrąžinimą šių Taisyklių 26 skirsnyje nustatyta tvarka. Tos pačios stebėsenos rodiklių nepasiekimo pasekmės nustatytos ir PFSA 24² punkte.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl 2007-2013 m. laikotarpio projektų stebėsenos rodiklių nepasiekiamumo AM ministro 2017 m. liepos – rugsėjo mėn. įsakymais priėmė sprendimus pripažinti netinkamomis finansuoti ES lėšomis 14 442 568,31 Eur. ir netinkamomis finansuoti biudžeto lėšomis 1 648 128,08 Eur. bei susigrąžinti jas iš įvairių Lietuvos Respublikos vandentvarkos įmonių, vykdžiusių APVA administruojamus vandentvarkos projektus. Bendra norimų susigrąžinti lėšų suma – 16 090 696,39 Eur. Dėl dalies šių įsakymų vyksta teisminiai ginčai. Pažymėtina, kad stebėsenos rodiklių nepasiekiamumas vandentvarkos projektuose buvo fiksuojamas ir anksčiau – 2004-2006 m. laikotarpyje, tačiau tuomet sankcijos už tai nebuvo taikomos. Teigtina, kad ankstesnių nesėkmių dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo pagrindu padarytos išvados gali būti nepakankamos.

5.1. Netinkamas, nepagrįstas stebėsenos rodiklių nustatymas kelia riziką nepasiekti nustatytų tikslų

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją galima teigti, kad pagrįstų stebėsenos rodiklių objektyvus ir teisingas nustatymas – tai būdas maksimaliai sumažinti galimą riziką nepasiekti nustatytų tikslų, todėl tai yra vienas pagrindinių atsakingų institucijų uždavinių.

VK el. paštu APVA pateikti taip vadinami nedidelės svarbos pastebėjimai, susiję su nustatytų stebėsenos rodiklių pasiekiamumu, nepatekę į šios KRA 3.2 poskyryje minėtą VK raštą Nr. S-(80-4981)-209:

Nustačius neatitikimų ir neplečiant tikrinimo apimties (ar projekto vykdytojui neteikiant pakankamų įrodymų apie likusių būstų pervertinimą) nenustatomas realiai galimas pasiekti rodiklio dydis – jeigu patikrintoje dalyje yra 15 neatitikimų, tai visoje likusioje populiacijoje gali būti toks pats procentas neatitikimų.
Neatitikimų įtraukimas į paraiškos dalį „Projekto įgyvendinimo rizikos ir jų valdymas“ neužtikrina, kad būstai bus prijungti (prie vandentiekio ir nuotekų sistemos).
Vizualiai apžiūrint būstus nėra nustatomi būstai, kurie nėra apleisti, tačiau gyventojai dėl vienokių ar kitokių priežasčių neplanuoja prisijungti prie tinklų.
Nėra patikrinami projekto vykdytojo naudojami projekto stebėsenos ir fizinių rodiklių sudarymo ir planavimo principai, jų tinkamumas, t. y. nėra vertinama, kaip projekto vykdytojas nustatė rodiklio dydį, ar naudojama metodika yra tinkama. Taip projekto vykdytojas neatsako už nustatytų rodiklių dydį.

Netinkamas stebėsenos rodiklių nustatymas, nepakankama šių rodiklių pasiekiamumo priežiūra ir kontrolė, mūsų nuomone, vertintini kaip korupcijos rizikos veiksniai, kadangi taip sudaromos sąlygos rizikai tam tikriems ūkio subjektams nepagrįstai gauti didesnes ES struktūrinių fondų paramos lėšas.

PFSA 5 punkte nustatyta, kad 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-R-014 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ įgyvendinimą administruoja AM ir APVA. Manytume, kad būtų tikslinga, kad APVA, kaip institucija, tiesiogiai atsakinga už vykdomų ir stebimų po užbaigimo projektų administravimą, taip pat dalyvautų formuojant ir tvirtinant stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašus, jų nustatymo metodikas. Šiame procese APVA galėtų atsižvelgti į administravimo metu nustatytas galimas grėsmes ir rizikas. Tuomet siekiami rodikliai būtų labiausiai priartinti prie realios situacijos, sumažėtų rizika projekto vykdytojams dėl nuo jų mažai priklausomų veiksnių nepasiekti stebėsenos rodiklių ir dėl to negauti ar prarasti gautas paramos lėšas.

Siūlytina sudarant projektų finansavimo sutartis kritiškiau vertinti projektų vykdytojų numatomus pasiekti rodiklius, papildomai vertinti jų pagrįstumą, išsamiai aptari su projektų vykdytojais numatomus pasiekti rodiklius, parengti metodines gaires dėl projektų rodiklių aprašymo, tinkamai išaiškinti projektų vykdytojams apie projektų rodiklių nepasiekimo pasekmes.

APVA šiuo metu vykdo VK nurodytų pastebėjimų įgyvendinimą. VK nustatyti neatitikimai ir pastebėjimai bus laikomi pilnai įvykdytais gavus APVA pateiktos informacijos VK įvertinimą.

APVA pateikė informaciją, kad imamasi papildomų priemonių užtikrinant stebėsenos rodiklių pasiekiamumą.

II DALIS. KORUPCIJAI ATSPARIOS APLINKOS UŽTIKRINIMO APVA VEIKLOJE ANALIZĖ IR VERTINIMAS

Atliekant KRA STT nuomone tikslinga papildomai įvertinti ir tokias APVA veiklos sferas, kaip KPT nustatymą, viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo tvarką bei jos laikymosi kontrolę ir dovanų politiką, kurios taip pat turi didelę reikšmę korupcijai atsparios aplinkos šioje institucijoje užtikrinimo formavimui.

6. NUSTATANT KPT TINKAMAI NEĮVERTINTI KORUPCIJOS RIZIKOS VEIKSNIAI

6.1. Formalus KPT nustatymas nepadeda maksimaliai sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę institucijoje

STT iš AM 2018-01-25 raštu Nr. (50-1)-D8-541 gavo Pažymą apie korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą APVA veiklos srityse, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė. APVA nutarė įvertinti korupcijos pasireiškimo tikimybę atliekant viešųjų pirkimų patikrą. Atliekant vertinimą buvo analizuotas 2016 m. spalio 1 d. — 2017 m. rugsėjo 26 d. laikotarpis. APVA pripažino, kad viešųjų pirkimų sritis atitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 str. 4 d. 2 p. numatytą kriterijų — pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas — priskiriantį šią veiklą prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė.

Išvadose APVA nurodė, kad įvertinus atliekamų 2014-2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų programos lėšomis finansuojamų projektų apimtyje vykdomų viešųjų pirkimų patikrą, konkrečių korupcijos pasireiškimo riziką didinančių veiksnių nenustatyta, kadangi priimti reikalingi lokalūs teisės aktai, detalizuojančius kontrolės/priežiūros veiksmų, procedūrų tvarką ir atsakingus subjektus, kurių teisės ir pareigos yra tiksliai apibrėžtos, nesuteikiant per daug įgaliojimų veikti savo nuožiūra. Taip pat priimtos nuostatos, užtikrinančios viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimų laikymąsi, įtvirtinta ir vykdoma vidaus kontrolė, lokaliniai teisės aktai yra nuolat peržiūrimi ir tobulinami.

KPT atlikimas tokioje institucijoje, kaip APVA, neįžvelgus jokios didesnės korupcijos pasireiškimo tikimybės, nors ir atitinka teisės aktų reikalavimus, vertintinas kaip formalus, neatitinkantis realybės, kadangi nebuvo gilinamasi į APVA žinomas rizikas veikloje.

Kalbant apie APVA viešųjų pirkimų priežiūrą tikslinga atkreipti dėmesį į VK 2017-03-28 valstybinio audito ataskaitoje Nr. FA-P-80-1-3-1 „Dėl veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, Europos Komisijai ataskaitiniu laikotarpiu deklaruotų išlaidų, galutinių išlaidų ataskaitų ir galutinio likučio mokėjimo paraiškų“ pateiktą pastebėjimų suvestinę ir rekomendacijų įgyvendinimo planą, skirtą APVA. Ten nurodyta, kad VK audito metu APVA administruojamuose projektuose nustatė šiuos neatitikimus: atliktų darbų akte nurodytas darbų kiekis neatitiko faktiškai atliktų darbų kiekio; tikrinant galutinius mokėjimo prašymus ir galutines projektų įgyvendinimo ataskaitas, neįsitikino produkto rodiklio pasiekimu; vertinant stebėsenos rodiklio pasiekimą, nesivadovavo PFSA nuostatomis; nesilaikyta skelbimo tikslinimo tvarkos bei laimėjusio tiekėjo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentų reikalavimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys į VK pastabas ir rekomendacijas APVA, aprašytas šios KRA 3 skyriuje „Korupcijos rizikos APVA vykdant ES fondų investicijų veiksmų programos projektų laimėtojų atranką“ ir 5 skyriuje „Stebėsenos rodiklių pasiekiamumas“, taip pat į 4 skyriuje „Pareiškėjų patikros vietoje“ nurodytus patikros metu nustatytus pasibaigusio projekto stebėsenos rodiklių neatitikimus.

KRA 7 ir 8 skyriuose išdėstyti viešųjų ir privačių interesų derinimo valdymo ir nustatytos dovanų politikos APVA trūkumai, kurie sudaro didelę tikimybę pasireikšti korupcijai.

Atsižvelgiant į aprašytas situacijas, kuomet iš APVA administruotų projektų vykdytojų gali būti susigrąžintos didelės sumos skirtų lėšų (tiek taršos mažinimo, tiek vandentvarkos srityje), taip pat į nurodytus APVA veiklos trūkumus, administruojant ES struktūrinių fondų lėšomis remiamus projektus, tame tarpe ir viešuosiuose pirkimuose, APVA išvada, kad konkrečių korupcijos pasireiškimo riziką didinančių veiksnių nenustatyta, vertintina kaip nepakankamai pagrįsta ir objektyvi. Yra nemažai APVA veiklos sričių, kur darbuotojų funkcijos ir pačios institucijos veikla sutvarkyta tinkamai ir efektyviai, tačiau esama kai kurių klausimų, kuriems reiktų skirti papildomo dėmesio. Jie paminėti ir šioje KRA.

Taip pat paminėtina, kad APVA 2018-01-31 korupcijos prevencijos priemonių 2016-2017 metams plano 2017 m. įgyvendinimo ataskaitoje prie 10 punkto nurodyta, kad „visa informacija apie sukčiavimo ir pažeidimų prevenciją yra pateikiama APVA internetiniame puslapyje“, tačiau jame tokios informacijos nepavyko rasti. Paskutinė informacija apie APVA darbuotojų darbo užmokestį nurodyta APVA tinklalapyje – už 2017 m. III ketvirtį⁸, t. y. ji neatnaujinta. Šios informacijos paviešinimas ir savalaikis įrašytų duomenų atnaujinimas padarytų APVA veiklą skaidresne ir labiau suprantama besidomintiems asmenims.

Siūlytina labiau atsižvelgti į aktualius duomenis apie nustatytus APVA veiklos neatitikimus, trūkumus, pateiktas rekomendacijas, gilintis į galimas korupcijos pasireiškimo rizikas, objektyviai įvertinti APVA darbuotojų darbinę aplinką, viešųjų ir privačių interesų derinimo valdymo ir nustatytos dovanų politikos galimus trūkumus.

NEPAKANKAMAS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALDYMAS

7.1. Formalus teisės aktų, reglamentuojančių interesų derinimą, vykdymas

Pagal APVA Procedūrų vadovo I dalies 3.9 poskyryje nustatytą tvarką APVA atsakingas darbuotojas už privačių interesų deklaravimo administravimą, konsultavimą, informacijos pateikimą VTEK ir kontrolę bei pareigų, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašas turi būti patvirtintas direktoriaus įsakymu.

Išanalizavus APVA teisės aktus, reguliuojančius viešųjų ir privačių interesų derinimo valdymą, nustatyta, kad APVA direktoriaus 2014-09-24 įsakymu Nr. T1-166 ir 2017-04-05 įsakymu Nr. T1-49 buvo patvirtintas pareigų, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus, sąrašas, o APVA direktoriaus 2017-04-05 įsakymu Nr. T1-50 buvo paskirtas asmuo, atsakingas už privačių interesų deklaravimo administravimą, konsultavimą ir informacijos pateikimą VTEK (toliau – atsakingas asmuo).

Pasijungimą (prieigą) prie Interesų deklaracijų informacinės sistemos (toliau - IDIS) sistemos suteikia VTEK. Prieiga šiuo metu suteikta tik vienam APVA darbuotojui - minėtam atsakingam asmeniui, t. y. Personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus patarėjai. Kiti darbuotojai pasijungimų prie IDIS neturi. Atsakingam asmeniui nesant darbe (susirgus, atostogaujant, esant komandiruotėje ar dėl kitų priežasčių) prie IDIS duomenų prieigos neturi nei vienas APVA darbuotojas.

Minėtame APVA Procedūrų vadove taip pat nustatyta, kad deklaracijos turi būti pildomos vadovaujantis Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklėmis. Atsakingas asmuo turi sudaryti sąlygas Agentūros struktūrinių padalinių vadovams susipažinti su jiems pavaldžių darbuotojų deklaracijų duomenimis. Struktūrinių padalinių vadovai privalo susipažinti su jiems pavaldžių darbuotojų privačių interesų deklaracijose pateiktais duomenimis; neskirti pavaldiems darbuotojams užduočių, susijusių su įstaigomis, kuriose jie turi privačių interesų (akcijos, artimų asmenų darbas, narystė ir pan.) ar kitų užduočių, galinčių sukelti interesų konfliktą.

Pažymėtina, kad įdiegus IDIS sistemą APVA, skyrių vedėjai nė karto nesikreipė į atsakingą asmenį dėl pasijungimo prie sistemos ir susipažinimo su viešųjų ir privačių interesų deklaracijų duomenimis. Kai kurių skyrių vedėjai paaiškino, kad nežino apie tokias IDIS sistemos galimybes ir apie pareigą susipažinti su minėtais duomenimis prieš priimant tam tikrus sprendimus.

Išanalizavus minėtus norminius teisės aktus, procedūrų dokumentus ir kitą medžiagą, darytina išvada, kad korupcijos rizika interesų konfliktų srityje yra valdoma nepakankamai, kas vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys.

Siūlytina APVA atsakingus asmenis pasirašytinai supažindinti su nustatyta tvarka dėl būtinumo susipažinti su pavaldžių asmenų privačių interesų deklaracijomis; sukurti mechanizmą, kuris fiksuotų struktūrinių padalinių vadovų susipažinimo su jiems pavaldžių asmenų privačių interesų deklaracijomis atvejus; svarstyti galimybę padalinių vadovams patiems turėti prieigą prie pavaldžių asmenų privačių interesų deklaracijų; atsakingam asmeniui nesant darbe, esant būtinumui, užtikrinti galimybę susipažinti su darbuotojų privačių interesų deklaracijomis.

7.2. Nepateikiama informacija, kuri pagal galiojančius teisės aktus privalo būti nurodyta privačių interesų deklaracijose

KRA metu nustatyta, kad pagal IDIS deklaruoja 90 šiuo metu APVA dirbančių darbuotojų (neįskaitant darbuotojų, išėjusių vaiko priežiūros atostogų). Šių 90 asmenų pateiktose privačių interesų deklaracijose nurodyta:

5 asmenys (įskaitant deklaruojančiųjų asmenų sutuoktinius), dėl kurių gali kilti interesų konfliktas;
35 įmonės ar įstaigos;
50 sandorių.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad deklaruojantis asmuo privačių interesų deklaracijoje privalo nurodyti savo ir sutuoktinio, sugyventinio, partnerio artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

Išanalizavus gautą ir surinktą informaciją nustatyta atvejų, kai minėtos deklaracijos užpildyti tik pirmieji lapai. Sugretinus Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir analizuotų APVA darbuotojų privačių interesų deklaracijų duomenis, nustatyta, kad dalis minėtų asmenų turi artimų giminių (dirbančių tėvų, brolių, seserų ar vaikų), taip pat ir kitų asmenų, dėl kurių jiems galėtų kilti interesų konfliktas, tačiau šių duomenų minėtose deklaracijose nenurodė. Taip pat nustatyta, kad APVA administracijoje yra darbuotojų, kurių pakankamai artimi giminės taip pat dirba APVA. Šie giminystės ryšiai deklaracijose neatspindėti. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Net jei tarp šių asmenų nėra tiesioginio pavaldumo, tačiau, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus vengti net galimybės atsirasti asmeniniam suinteresuotumui ar privačiam interesui daryti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, tokie ryšiai turėtų būti atspindėti asmens privačių interesų deklaracijoje.

Teisės aktuose nustatytų duomenų neįrašymas į privačių interesų deklaracijas vertintinas kaip korupcijos rizikos veiksnys, kadangi neturint duomenų apie galimus interesų konfliktus atliekant pareigas neįmanoma tinkamai suvaldyti privačių interesų konfliktų ir vykdyti jų prevenciją.

Siūlytina atsakingiems darbuotojams kelti kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose interesų konfliktų valdymo srityje, šviesti interesus deklaruojančius darbuotojus apie būtinybę įrašyti visą informaciją apie visus privačius interesus, galinčius sukelti konfliktą su viešaisiais interesais.

7.3. Nepakankamai iniciatyvi galimų viešųjų ir privačių interesų konfliktų paieška ir kontrolė

Atliekant KRA buvo nustatyta, kad nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio APVA valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, privačių interesų deklaracijos saugomos IDIS. Taip pat gauta informacijos, kad iki tol buvo pildomos, saugomos ir apskaitomos popierinės deklaracijos. Atsakingas asmuo informavo, kad APVA darbuotojams periodiškai siunčia el. laiškus, kuriuose primenama apie privačių interesų deklaravimo tvarką, sąlygas, būtinumą tikslinti deklaracijas ir kt. Kiekvienų metų III ketvirtį atrenkami ne mažiau kaip trečdalis darbuotojų, kurie pateikia per paskutinius metus jų pasirašytus dokumentus (ne mažiau trijų), liudijančius faktus apie jų dalyvavimą sprendimų priėmime skirtinguose projektuose (patikros lapai, pažeidimų tyrimų dokumentai, įsakymai, protokolai ir pan.) ir remiantis pateiktais duomenimis, patikrinama, ar priimant sprendimus nebuvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų ir privačių interesų derinimą, reikalavimai. Kokius konkrečiai dokumentus pateikti patikrinimui, sprendžia patys tikrinamieji darbuotojai. Atlikus patikrinimą, surašomas patikrinimo aktas. Pagal nustatytą tvarką patikrinimo metu nustačius viešųjų ir privačių interesų galimo konflikto atvejį, apie tai raštu informuojamas deklaraciją pateikęs darbuotojas, jo tiesioginis vadovas ir APVA etikos komisija. Iki šiol patikrinimų metu nebuvo nustatyta nei vieno galimo interesų konflikto atvejo.

Pažymėtina, kad deklaracijų, kuriose įrašyti tik paties deklaruojančiojo asmens duomenys, pateikimas tik tam, kad tariamai įvykdytų minėtos tvarkos nuostatas, tikrai nedidina ES fondų investicijų įsisavinimo skaidrumo ir neskatina APVA darbuotojus mažinti galimybę jų veikloje pasireikšti korupcijos ir interesų konfliktų apraiškoms.

Iš to, kas aprašyta aukščiau, galima teigti, kad APVA nustatyta viešųjų ir privačių interesų derinimo tvarka tinkamai nefunkcionuoja, neužtikrintas ir jos kontrolės mechanizmas, nustatyti reikalavimai vykdomi pernelyg formaliai.

Jei konfliktai tarp valstybės tarnautojų privačių interesų ir viešųjų pareigų sprendžiami netinkamai arba nesprendžiami apskritai, visuomenė nustoja tikėti ir pasitikėti valdžia. Apie galimus interesų konfliktus ir jų sprendimo priemones, jų svarbą taip pat kalbama ir Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadove⁹ bei Tarptautiniame standarte ISO 37001:2016 („Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“). Todėl siūlytina APVA vadovybei nustatyti tokį atsakingų darbuotojų veiklos patikrinimų ir deklaracijų patikrų mechanizmą (nurodyti konkrečius veiksmus), šių patikrinimų fiksavimo priemones (patikros lapus), periodiškai vykdyti patikrinimus atliekančio darbuotojo veiklos kontrolę, taip pat imtis iniciatyvių galimų privačių interesų konfliktų atpažinimo priemonių, kad APVA būtų tinkamai vykdomas interesų konfliktų valdymas ir organizuojama jų prevencija.

Susiklosčiusi situacija, kuomet darbuotojai į savo privačių interesų deklaracijas neįrašo visų duomenų apie privačius interesus, o vadovai ir atsakingas asmuo, susipažinę su tokiomis deklaracijomis negali objektyviai spręsti apie galimą interesų konfliktą šiems darbuotojams pavedant atlikti vieną ar kitą darbą, vertintina kaip kelianti korupcijos riziką.

Siūlytina Procedūrų vadove atsakingam asmeniui nustatyti pareigą pačiam pasirinkti, kokius konkrečiai dokumentus iš tikrinamųjų darbuotojų paimti; atsakingam asmeniui bei kitiems atsakingiems darbuotojams dalyvauti mokymuose viešųjų ir privačių interesų derinimo tema orientuojantis į konkrečių procedūrų atlikimą ir praktinių užduočių sprendimą.

DOVANŲ POLITIKA IR DARBUOTOJŲ VEIKSMAI NEATITINKA TEISĖS AKTŲ REIKALAVIMŲ

8.1. Dovanų priėmimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams

Procedūrų vadovo i dalies 3.10 poskyryje („Dovanų politika“) nustatytos elgesio su dovanomis gairės. Antroje pastraipoje įrašytas tam tikras dovanos apibrėžimas: „dovana yra laikoma bet kuris materialinę vertę turintis daiktas, paslauga ar kita nauda siūloma ir suteikiama Agentūros darbuotojui, kai tai yra ar gali būti susiję su tiesioginiu ar netiesioginiu poveikiu Agentūros darbuotojo veiksmams ar sprendimams.“ Kitoje pastraipoje nustatyta, kad „Agentūros darbuotojai niekada nepriima dovanų, kurios teikiamos dėl jų atliekamų tarnybinių funkcijų, o dovanotojui mandagiai paaiškinami tokio elgesio motyvai, niekada nepriima dovanojamų grynųjų pinigų ar dovanų čekių.“ Ten pat išskirta pastraipa „kaip elgtis, jeigu nepavyksta atsisakyti dovanos?“. Nurodyta, kad jeigu niekaip nepavyksta atsisakyti dovanos, dovanos teikėjas turi būti informuotas, kad gautos dovanos Agentūroje registruojamos viešajame dovanų ir svetingumo registre, o darbuotojo, priėmusio dovaną, pareiga – šią dovaną užregistruoti registre.

APVA pateikė analizei minėtą dovanų registrą. Šis registras įrašytas lentelėje Excel programos pagrindu. Lentelė padalinta stulpeliais: „iš ko gavo?“, „ką gavo?“, „kada gavo?“ ir „kur padėjo?“.

Iš įrašų lentelėje matyti, kad:

- registras pildomas nuo 2011-12-19. Paskutinis įrašas lentelėje darytas 2018-02-21. Viso lentelėje yra 42 įrašai apie gautas dovanas;

- daugiausiai gautas dovanas registravo direktorius (15), pavaduotojai (9), Vandentvarkos projektų skyrius (6) bei šio skyriaus vedėjas (4).

- registruotos dovanos buvo gautos iš įvairių subjektų: 20 kartų dovanas perdavė įvairios savivaldybių įmonės, 5 kartus – savivaldybės, kt. – įvairūs ūkio subjektai (privačios įmonės). Pažymėtina, kad dalis dovanų teikėjų dalyvavo arba dalyvauja įvairiuose APVA administruojamuose projektuose.

- dažniausiai kaip gautos dovanos įrašyti įvairūs maisto produktai (36), alkoholiniai gėrimai: brendis, viskis, vynas (11) ir knygos (3). Atkreiptinas dėmesys, kad 10 iš 11 alkoholinių gėrimų įtraukti į registrą iki pradedant dirbti dabartiniam APVA direktoriui (2015-02-10), po to - tik 1 (2017-12-22).

- gautos dovanos, įskaitant ir alkoholinius gėrimus, daugiausiai perduotos į virtuvę (24), referentei bendroms reikmėms (11) arba vaišinti kolegas (5).

Analizuojant minėto APVA dovanų registro įrašus tikslinga atkreipti dėmesį į alkoholinių gėrimų, kaip galimos dovanos, statusą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholinius gėrimus duoti kaip premiją, kaip prekės priedą arba dovanoti. 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 28 straipsnio reikalavimų nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų bauda.

Tai reiškia, kad įmonės negali dovanoti alkoholio apskritai.

8.1.1. APVA vidiniuose aktuose nurodytas dovanų apibrėžimas faktiškai atitinka kyšio sąvoką baudžiamosios atsakomybės kontekste

Sveikintinas faktas, kad APVA nuo 2011 m. pildė tokį dovanų registrą. Tai parodo, kad įstaiga siekia savo veiklą pozicionuoti, kaip skaidrią ir atvirą. Tačiau APVA nustatytos elgesio su dovanomis gairės iš dalies neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų. Jose dovanomis kartais vadinami galimi kyšio davimo ar priėmimo atvejai, kurie aprašyti Baudžiamojo kodekso 225 ir 227 straipsniuose. Pavyzdžiui, APVA darbuotojų elgesio kodekse (APVA Procedūrų vadovo 1.1-1 priedas) 1 straipsnio 1.3 dalyje nurodytas „dovanos“ apibrėžimas – „tai turtas ar turtinė teisė (reikalavimas), neatlygintinai perduoti darbuotojui nuosavybėn, taip pat darbuotojo atleidimas nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui, kai tai yra ar gali būti susiję su tiesioginiu ar netiesioginiu poveikiu jo veiksmams ar sprendimams, susijusiems su tarnybinėmis pareigomis“ – praktiškai pilnai atitinka kyšio sąvokai baudžiamosios atsakomybės kontekste.

Materialinės vertybės, kurias fizinis ar juridinis asmuo siūlo, „dovanoja“, palieka, atsiunčia, perduoda ir t.t. arba valstybės tarnyboje dirbantis asmuo pats reikalauja, provokuoja, priima už jo atliekamas funkcijas - tai kyšiai baudžiamosios teisės prasme. Jei vykdant priskirtus įgaliojimus priimama nuo 1 cnt. iki 38 eurų (1 bazinės socialinės išmokos dydžio ribose) vertės „dovana“, tai yra smulkus kyšis (Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 4 dalis). Nuo didesnės vertės – atsakomybė vis sunkesnė.

Dėl „dovanų“ priėmimo kyla papirkimo ar interesų konflikto rizika, pataikavimas, neformalūs santykiai gal ir ne dėl konkretaus sprendimo priėmimo, bet dėl visos veiklos, visų būsimų sprendimų ateityje. Taip siekiama pranašumo atitinkamoje „rinkoje“ prieš kitus asmenis ar įstaigas. Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 5 dalis: „Asmuo <...> atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu <...> išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo“.

Yra ne vienas būdas, kaip atsisakyti dovanų, pagrindžiant teisinėmis (ar etikos/moralės) nuostatomis, taip pat galima patarti, rekomenduoti kaip elgtis teisėtai, pasiūlyti tinkamus atsidėkojimo variantus ir taip jaustis pačiam užtikrintai.

Labai svarbu suprasti už ką priimama „dovana“ – oficialiai, pagal leidžiamas įstatymų išimtis, ar už darbo funkcijas (baudžiamoji atsakomybė), ar už mandagumą/paslaugumą (etikos normų pažeidimas).

8.1.2. Nesilaikoma teisės aktuose apibrėžtos valstybės tarnautojų elgesio su dovanomis normų

Lietuvos Respublikos galiojančiuose teisės aktuose nustatyta, kas yra dovana, kokiais atvejais valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys turi teisę gauti dovanas, kokios tos dovanos gali būti, tokių dovanų apskaitos ir elgesio su jomis tvarka.

Civilinio kodekso 6.470 straipsnio 5 dalis nustato (kai dovanojimas susijęs su tarnybine padėtimi), kad draudžiama priimti dovanas politikams, valstybės ir savivaldybių pareigūnams ir kitokiems valstybės tarnautojams ir jų artimiesiems giminaičiams, kai tai susiję su politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyti nesavanaudiškumo, padorumo ir nešališkumo principai: nesavanaudiškumas - valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams; padorumas - valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas; nešališkumas - valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

LRV 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

VTEK 2015-11-25 surašė rezoliuciją Nr. KS-73 „Dėl dovanų ir neatlygintinų paslaugų“, kurioje yra pateiktas išaiškinimas - būtina vengti net ir viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto regimybės, vadinasi, netgi tais atvejais, kai dovana tarnautojui nesukelia tiesioginio interesų konflikto, jis privalo jos atsisakyti, jeigu neatsisakius kyla bet kokia interesų konflikto regimybė, t. y. teorinė galimybė dėl teikiančio dovaną kliento vėliau, vykdant tarnybines pareigas priimti bet kokius sprendimus.

Verta pastebėti, kad skirtingai nuo APVA darbuotojų, tame tarpe vadovybės, elgesio su siūlomomis dovanomis, minėtame APVA elgesio kodekse (6 straipsnio 6.2 dalis) nurodyta, kad darbuotojas turi būti nepaperkamu, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų, nuolaidų ar kitų netiesioginių dovanų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką atliekant tarnybines pareigas. Gautų dovanų perdavimas į virtuvę ar referentei nereiškia jų nepriėmimą ar atsisakymą – tai vis tiek priimta dovana. Tai vertintina kaip korupcijos rizikos veiksnys.

Geriausia Europoje taikoma praktika – nulinė dovanų politika, kaip vienas institucijos skaidrumo elementų.

8.2. Teisės aktuose nustatyti išimtiniai atvejai, kada valstybės tarnautojai gali gauti/priimti dovanas

Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnyboje dovanos gali būti teikiamos ar gaunamos tik šiais konkrečiais atvejais:

pagal tarptautinį protokolą;
pagal tradicijas;
priimant reprezentacines dovanas (valstybės, įstaigos ir kitokia simbolika, kalendoriai, knygos ir kitokie informacinio pobūdžio spaudiniai, kurių vertė neviršija 30 eurų).

Visi kiti dovanų siūlymai/teikimai ir priėmimai yra neteisėti, todėl vengtini.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tokios dovanos virš 30 eurų vertės tampa valstybės nuosavybe ir turi būti saugojamos įstaigoje. 4 dalyje nustatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, kuris asmeniškai ar per tarpininkus priėmė leidžiamo dydžio dovaną (iki 30 eurų, kurios nereikia deklaruoti) iš fizinio ar juridinio asmens ir dėl to gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, vienerius metus negali dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus ar atlikti kitų tarnybinių pareigų dėl šio asmens.

8.3. Siūlytini šie sprendimai dėl APVA dovanų politikos:

įstaigoje būtina pasitvirtinti visiems darbuotojams privalomą Dovanų politiką (aprašą, taisykles ar pan.), kuri būtų teisiškai pagrįsta ir suprantama visam kolektyvui;
Nepriimti gaunamų dovanų, rekomenduoti pačiam teikėjui pasilikti sau arba perduoti nepasiturinčioms šeimoms, seneliams, neįgaliesiems, vaikų namams, labdaros organizacijoms ar pan.;
šviesti darbuotojus, klientus, visuomenę pagal dovanų politikos nuostatas.

Norintiems atsidėkoti, rekomenduotina pasiūlyti alternatyvą – ne teikti „dovanas“, bet, pavyzdžiui, užpildyti asmenų aptarnavimo anketą. Xxxxxx pasiūlyti parašyti laišką įstaigai (popierinį ar elektroninį) su atsiliepimu apie darbuotojo sąžiningumą, profesionalų darbą ir t.t.

Anketoje ar laiške pateikta informacija būtų tinkama padėka darbuotojui, o tuo pačiu ir įstaigai. Taip būtų išvengiama neskaidrumo. Asmeniui nereiktų gaišti laiko galvojant, kaip ir kuo atsilyginti už puikų darbą, taip pat nereiktų jaustis nepatogiai.

Teisėtų dovanų, kurios gaunamos oficialiai, vadovaujantis teisės aktais, įstaigos vidaus dokumentas galėtų būti „Dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, bei reprezentacinių dovanų perdavimo, saugojimo ir eksponavimo tvarkos aprašas“. Juo vadovaujantis turėtų būti surašomas „Dovanos vertinimo aktas (aprašo priedas)“. Taip pat turėtų būti sudaryta Dovanų vertinimo komisija.

Apie svarbą tinkamai valdyti įstaigos dovanų politiką kalbama Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadove¹⁰ bei Tarptautiniame standarte ISO 37001:2016 („Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad APVA nors ir ėmėsi veiksmų, kad dovanų politiką būtų kuo skaidresnė, tačiau šiuo metu priimtos elgesio su dovanomis gairės, darbuotojų elgesys su dovanomis ir juos duodančiais asmenimis iš dalies neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, veikianti dovanų politika vertintina kaip neužtikrinanti pakankamo APVA atsparumo korupcijai..

Apibendrinant manytina, kad siekiant išvengti dviprasmiškų situacijų ir didesnio skaidrumo veikloje, būtų tikslinga parengti ir patvirtinti visiems darbuotojams privalomą Dovanų politiką (aprašą, taisykles ar pan.), kuri būtų teisiškai pagrįsta ir suprantama visam kolektyvui, ja vadovautis; darbuotojus supažindinti su „kyšio“ ir „dovanos“ atskyrimo, elgesio tam tikromis aplinkybėmis ypatumais, atsakomybe už kyšio priėmimą, pažadą ar susitarimą priimti kyšį; darbuotojams tikslinga būtų išklausyti tam tikrus mokymus šia tema.

9. MOTYVUOTOS IŠVADOS

9.1. Išanalizavus APVA veiklą 2014-2020 m. finansinio laikotarpio paraiškų vertinimo sritį darytina išvada, kad šioje srityje yra korupcijos rizika dėl šių korupcijos rizikos veiksnių (visi motyvai išdėstyti 3 skyriuje):

9.1.1. Pasitaiko atvejų, kuomet paraiškų vertinimo medžiagoje patikros lapai yra patvirtinti tik vieno tikrintojo parašu (3.1 poskyris).

9.1.2. Ne visuomet nustatomos tinkamos stebėsenos rodiklių reikšmės, todėl vertinant paraiškas kyla klausimų ir neaiškumų dėl stebėsenos rodiklių reikšmių pagrįstumo (šiuo metu įgyvendinama VK rekomendacija) (3.2.1 poskyris).

9.1.3. Atskirais atvejais projektų tinkamumo finansuoti vertinimo metu netinkamos finansuoti išlaidos buvo pripažintos kaip tinkamos (3.2.2 poskyris).

9.1.4. Kol negautas galutinis VK raštas laikoma, kad APVA pilnai neįgyvendino VK dėl minėtų korupcijos rizikos veiksnių pateiktų rekomendacijų (šiuo metu vyksta įgyvendinimas) (3.2 poskyris).

9.2. Išanalizavus APVA veiklą 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu atliekamų patikrų projektų vykdymo vietose srityje darytina išvada, kad šioje srityje yra korupcijos rizika dėl šių korupcijos rizikos veiksnių (visi motyvai išdėstyti 4 skyriuje):

9.2.1. Tikrintojai dėl informacijos apie pasikeitusią situaciją objekte trūkumo gali susidurti su sunkumais pateikiant privalomų nurodymus, įpareigojimus ar rekomendacijas (kuomet projekto vykdytojas perima MBA įrenginių operatoriaus funkcijas, bet rangos sutartyje nustatyti stebėsenos rodikliai vis tiek nepasiekiami) (4.1 poskyris).

9.2.2. Atliekant patikras vietoje ir pildant patikros lapą netinkamai nurodoma informacija apie tai, kad patikros metu buvo fiksuojami duomenys (filmuojama, fotografuojama, gaunami skaitmeniniai duomenys ir t.t.), kokiomis techninėmis priemonėmis tai buvo fiksuojama ir t.t. (4.2 poskyris).

9.3. Išanalizavus APVA veiklą 2007-2013 m. finansinio laikotarpio projektų rodiklių pasiekimo stebėsenos sritį darytina išvada, kad šioje srityje yra korupcijos rizika dėl šių korupcijos rizikos veiksnių (visi motyvai išdėstyti 5 skyriuje):

9.3.1. Praėjusių finansinių laikotarpių projektų stebėsenos rodiklių nepasiekiamumo rezultatai galimai nepakankamai analizuojami ir ne visada daromos atitinkamos korekcijos nustatant naujus stebėsenos rodiklius, kadangi ir naujesniuose projektuose išlieka nustatytų rodiklių nepasiekimo rizika.

9.3.2. Rengiant naujų priemonių stebėsenos rodiklių ir galimų rizikų nustatymo metodikas galimai per mažai bendradarbiaujama su įgyvendinančiosiomis institucijomis, kurios betarpiškai dalyvauja kontroliuojant šių rodiklių pasiekiamumą vykdant projektus ar jų stebėseną po užbaigimo (5.1 poskyris).

9.4. Išanalizavus korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą APVA veiklos srityse, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, darytina išvada, kad APVA atliekamas korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas neužtikrina APVA pakankamo atsparumo korupcijai dėl šių korupcijos rizikos veiksnių (visi motyvai išdėstyti 6 skyriuje):

9.4.1. Nustatant korupcijos pasireiškimo tikimybę nepakankamai kritiškai atsižvelgta į padarytus APVA veiklos įvertinimų rezultatus, nustatytus galimus pažeidimus ir neatitikimus (6.1 poskyris).

9.4.2. Tinkamai neįvertinti viešųjų ir privačių interesų derinimo valdymo ir nustatytos dovanų politikos APVA trūkumai, kurie sudaro didelę tikimybę pasireikšti korupcijai (motyvai 6, 7 ir 8 skyriuose).

9.5. Išanalizavus viešųjų ir privačių interesų derinimo valdymą APVA darytina išvada, kad APVA veikla viešųjų ir privačių interesų derinime, valdyme neužtikrina pakankamo APVA atsparumo korupcijai dėl šių korupcijos rizikos veiksnių (visi motyvai išdėstyti 7 skyriuje):

9.5.1. Teisės aktai, reglamentuojantys interesų derinimą, vykdomi pernelyg formaliai, nesigilinama į konkrečias procedūras (7.1 poskyris).

9.5.2. Nepateikiama visa informacija, kuri pagal galiojančius teisės aktus privalo būti nurodyta privačių interesų deklaracijose (7.2 poskyris).

9.5.3. Nepakankamai iniciatyvi galimų viešųjų ir privačių interesų konfliktų paieška ir kontrolė (7.3 poskyris).

9.6. Išanalizavus APVA nustatytą dovanų politiką darytina išvada, kad minėta politika ją įgyvendinanti darbo praktika neužtikrina pakankamo APVA atsparumo korupcijai dėl šių korupcijos rizikos veiksnių (visi motyvai išdėstyti 8 skyriuje):

9.6.1. Elgesio su dovanomis gairės neatitinka teisės aktų reikalavimų:

9.6.1.1. Naudojamas terminas „dovana“ iš esmės atitinka „kyšį“ baudžiamosios teisės prasme (8.1.1 poskyris).

9.6.1.2. Darbuotojams iš esmės nedraudžiama priimti neleistinų „dovanų“, tik akcentuojamas jų įregistravimas dovanų ir svetingumo registre (8.1 poskyris).

9.6.2. Iš dovanų registro matyti, kad nuo 2011 m. pasitaikė atvejų, kad APVA darbuotojų priimamos dovanos gaunamos iš interesantų, t. y. iš įmonių ar įstaigų, kurios vykdo ar anksčiau vykdė tam tikrus projektus, administruojamus APVA (8.1 poskyris).

9.6.3. APVA nebuvo nustatytos sistemos, darbuotojams draudžiančios priimti iš interesantų „dovanų“ alkoholinius gėrimus, kurie negali būti nei dovanojami nei priimami kaip dovanos ar reprezentaciniai gaminiai (8.2 poskyris).

10. PASIŪLYMAI

10.1. Siekdami sumažinti korupcijos rizikos veiksnių įtaką APVA paraiškų vertinimo srityje, siūlome APVA įgyvendinti šiuos pasiūlymus:

10.1.1. Stiprinti kontrolės priemones, užtikrinančias nustatytos tvarkos laikymąsi, kai paraiškų vertinimo dokumentus turi patvirtinti parašais ne mažiau kaip 2 darbuotojai.

10.1.2. Dėl priemonių stebėsenos rodiklių reikšmių ir dydžių nustatymo metodikos, jų apskaičiavimo tvarkos APVA turėtų glaudžiai bendradarbiauti su AM, teikti pasiūlymus, pastabas.

10.1.3. Sudarant projektų finansavimo sutartis kritiškiau vertinti projektų vykdytojų numatomus pasiekti rodiklius, papildomai vertinti jų pagrįstumą, išsamiai aptarti su projektų vykdytojais numatomus pasiekti rodiklius, parengti metodines gaires dėl projektų rodiklių aprašymo, tinkamai išaiškinti projektų vykdytojams apie projektų rodiklių nepasiekimo pasekmes.

10.1.4. Stiprinti kontrolės priemones, užtikrinančias objektyvų ir teisingą tinkamų finansuoti išlaidų vertinimą.

10.1.5. Glaudžiai bendradarbiaujant su VK atsižvelgti į jų siūlomas rekomendacijas dėl APVA veiksmų vertinant paraiškas.

10.1.6. Stiprinti kontrolės priemones atkreipiant APVA atsakingų darbuotojų dėmesį į nustatytas sąlygas, kurioms turi atitikti projektai, remiami ES struktūrinių fondų lėšomis.

10.2. Siekdami sumažinti korupcijos rizikos veiksnių įtaką atliekamų patikrų projektų vykdymo vietose srityje, siūlome įgyvendinti šiuos pasiūlymus (10.2.1 ir 10.2.2 – APVA, 10.2.3 – FM):

10.2.1. Tikrintojams, prieš vykstant į patikrą, esant reikalui pasitelkiant kitų APVA padalinių darbuotojus, AM atsakingus darbuotojus ar išorės ekspertus, išsiaiškinti projekto vykdytojo ar kitų projekto dalyvių atsakomybės už galimus rangos sutarties reikalavimų ir kitus pažeidimus klausimą. Tai leistų tinkamai organizuoti tikrintojų veiksmus patikros metu ir užpildyti patikros lapus.

10.2.2. Patikros vietoje metu vykdant duomenų fiksavimą (fotografuojant, filmuojant ar kt.) rekomenduotume patikros lape (II dalyje, „Duomenys apie patikrą“) nurodyti, kad patikros metu duomenys yra fiksuojami (fotografuojama, filmuojama ar kt.), taip pat nurodyti, kokiomis techninėmis priemonėmis atliekamas duomenų fiksavimas (fotoaparatas, mobilus telefonas ar kt.), kiek, kur daryta fotonuotraukų. Gavus skaitmeninių duomenų rekomenduotume nurodyti, kiek, kokio dydžio ir kokių skaitmeninių bylų gauta, iš kur ir į kokią konkrečiai skaitmeninę laikmeną įrašyta. Surinkti skaitmeniniai duomenys turi būti laikomi patikros lapo priedais ir saugomi kartu su visa patikros medžiaga. Todėl siūlytume atitinkamai papildyti Procedūrų vadovą ir kitus projektų patikrų vietoje tvarką reglamentuojančius teisės aktus bei su šia tvarka supažindinti atsakingus darbuotojus.

10.2.3. FM spręsti klausimą dėl aukščiau minėtų pasiūlymų dėl duomenų fiksavimo atliekant patikras vietoje įtraukimo į visų įgyvendinančių institucijų atliekamų patikrų vietoje tvarkas (reikalui esant papildant PAFT).

10.3. Siekdami sumažinti korupcijos rizikos veiksnių įtaką stebėsenos rodiklių pasiekiamumo srityje, siūlome APVA įgyvendinti šiuos pasiūlymus:

10.3.1. Kartu su AM (reikalui esant pasitelkiant išorės ekspertus) išsamiau išanalizuoti ankstesnių laikotarpių (2004-2006 m. ir 2007-2013 m.) metu vykdytų projektų stebėsenos rodiklių nepasiekimo ar galimo nepasiekimo priežastis bei atsižvelgiant į pasikeitimus ir tendencijas nustatyti objektyviai teisingus stebėsenos rodiklius, jų reikšmių ir dydžių apskaičiavimo metodikas.

10.3.2. Stiprinti kontrolės priemones stebint projektų vykdytojų nustatytų įsipareigojimų pasiekiamumą vykdant projektą ar poprojektiniu laikotarpiu.

10.4. Siekdami padidinti APVA atsparumą korupcijai atliekant korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymą, siūlome APVA įgyvendinti šiuos pasiūlymus:

10.4.1. Kritiškiau atsižvelgti į aktualius duomenis apie nustatytus APVA veiklos neatitikimus, trūkumus, pateiktas rekomendacijas, gilintis į galimas korupcijos pasireiškimo rizikas.

10.4.2. Objektyviau įvertinti APVA darbuotojų darbinę aplinką, viešųjų ir privačių interesų derinimo valdymo ir nustatytos dovanų politikos galimus trūkumus.

10.5. Siekdami padidinti APVA atsparumą korupcijai viešųjų ir privačių interesų derinimo valdyme, siūlome APVA įgyvendinti šiuos pasiūlymus:

10.5.1. Imtis reikiamų priemonių, kad nustatyti APVA darbuotojai atnaujintų savo privačių interesų deklaracijas ir jose įrašytų visus teisės aktuose nurodytus duomenis.

10.5.2. Šviesti interesus deklaruojančius darbuotojus apie būtinybę įrašyti visą informaciją apie visus privačius interesus, galinčius sukelti konfliktą su viešaisiais interesais.

10.5.3. APVA padalinių, dalyvaujančių ES paramos lėšų administravime, vadovus pasirašytinai supažindinti su nustatyta tvarka, pagal kurią jie privalėtų susipažinti su savo padalinio darbuotojų privačių interesų deklaracijomis prieš duodant jiems pavedimą atlikti tam tikrus darbus dėl galimo interesų konflikto išvengimo.

10.5.4. APVA padalinių, dalyvaujančių ES paramos lėšų administravime, vadovams, atsiradus būtinybei, sudaryti galimybę asmeniškai ir betarpiškai susipažinti su šių padalinių darbuotojų privačių interesų deklaracijomis.

10.5.5. Sukurti mechanizmą, kuris fiksuotų struktūrinių padalinių vadovų susipažinimo su jiems pavaldžių asmenų privačių interesų deklaracijomis atvejus.

10.5.6. Atsakingam asmeniui nesant darbe, esant būtinumui, užtikrinti galimybę susipažinti su darbuotojų privačių interesų deklaracijomis.

10.5.7. Procedūrų vadove atsakingam asmeniui nustatyti pareigą pačiam pasirinkti, kokius konkrečiai dokumentus iš tikrinamųjų darbuotojų paimti.

10.5.8. Atsakingam darbuotojui siūlome kelti kvalifikaciją mokymuose, kad galėtų objektyviau reikalauti iš nustatytų darbuotojų teisės aktų nuostatų laikymosi (kokie duomenys privalo būti nurodomi privačių interesų deklaracijose, kada tam tikri veiksmai vertintini kaip interesų konfliktas ir pan.).

10.5.9. Darbuotojams dalyvauti mokymuose viešųjų ir privačių interesų derinimo tema orientuojantis labiau į konkrečių procedūrų atlikimą ir praktinių užduočių sprendimą.

10.6. Siekdami padidinti APVA atsparumą korupcijai dovanų politikos įgyvendinime, siūlome APVA įgyvendinti šiuos pasiūlymus:

10.6.1. APVA atsakingiems darbuotojams dalyvauti mokymuose dėl „dovanos“ ir „kyšio“ atskyrimo. Vėliau gautas žinias jie turėtų perteikti kitiems APVA darbuotojams, taip pat supažindinti su baudžiamąja atsakomybe už kyšio siūlymą, davimą, reikalavimą, priėmimą ar sutikimą jį priimti.

10.6.2. Parengti išsamų Dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, bei reprezentacinių dovanų perdavimo, saugojimo ir eksponavimo tvarkos aprašą, kuris atitiktų teisės aktų nuostatas.

10.6.3. Sudaryti dovanų vertinimo komisiją gautoms dovanoms įvertinti, parengti dovanų vertinimo tvarką.

10.6.4. Interesantus, kurie siekia įteikti „dovanas“ pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, informuoti apie gręsiančią baudžiamąją atsakomybę už kyšio siūlymą, davimą ar pažadą jį duoti, taip pat apie administracinę atsakomybę juridiniams asmenims, dovanojantiems alkoholinius gėrimus. Šiam tikslui galima būtų parengti tam tikrą atmintinę, informacinius skelbimus APVA patalpose ir pan.

10.6.5. Taikyti „nulinę toleranciją“ dovanoms, t. y. nepriimti jokių dovanų, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus.

10.6.6. Nepriimti dovanų, kurios neatitinka tarptautinio protokolo, tradicijų, ar nėra laikomos reprezentaciniu gaminiu ir rekomenduoti pačiam teikėjui pasilikti sau arba perduoti nepasiturinčioms šeimoms, seneliams, neįgaliesiems, vaikų namams, labdaros organizacijoms ar pan. Apie gaunamas vertybes, kurios turi kyšio požymių visuomet informuoti atitinkamą ikiteisminio tyrimo įstaigą.

10.6.7. Svarstyti galimybę nustatyti tvarką, pagal kurią norintys atsidėkoti galėtų užpildyti tam tikrą asmenų aptarnavimo anketą.

Mažinant korupcijos rizikos veiksnius ir valdant korupcijos riziką APVA siūlytina taip pat atsižvelgti ir į pasiūlymus, išdėstytus Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadove, Korupcinių rizikų ES struktūrinių fondų sistemoje Lietuvoje vertinime (parengė „Transparency International“ Lietuvos skyrius) ir FM 2017-02-01 rašte Nr. (24.59-09)-6K-1700984 „Dėl Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano priemonės Nr. 2.2.4 įgyvendinimo“.

Xxxxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx

Xxxxxxxx Xxxxxxx, tel. (8 706) 62 752, el. p. xxxxxxxx.xxxxxxx@xxx.xx

Rengėjo tiesioginis vadovas – Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx, tel. (8 706) 62745,

el. p. xxxxxxxxx.xxxxxxxxxx@xxx.xx

Išvados dėl korupcijos rizikos analizės APVA veiklos srityse

1 priedas

I. ATLIEKANT KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĘ ANALIZUOTI TEISĖS AKTAI

Europos parlamento ir tarybos 2006-07-05 reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 Dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999.
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas.
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-06-04 nutarimas Nr. 528 Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443 patvirtintos projektų administravimo ir finansavimo taisyklės.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-10-08 įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintos projektų administravimo ir finansavimo taisyklės.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-10-07 įsakymu Nr. D1-717 patvirtintas 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-APVA-R-014 priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas Nr. 1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-08-11 įsakymu Nr. D1-632 patvirtinti APVA nuostatai.
APVA direktoriaus 2014-11-27 įsakymu Nr. T1-190 patvirtintas APVA procedūrų vadovas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1459 patvirtintos finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės.
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1K-341 patvirtintos stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo taisyklės.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016-02-12 valstybinio audito išvada Nr. FA-P-80-2-2 Dėl 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos bei Europos Komisijai 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2016-08-01 valstybinio audito išvada Nr. FA-P-80-1-3 Dėl 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos institucijų atitikties jų paskyrimo kriterijams.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017-02-09 valstybinio audito ataskaita Nr. FA-P-80-3-2-1 Dėl 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos prašoma atlyginti.
2007-2013 m. laikotarpio projektų įgyvendinimui posistemis SFMIS 2007.
2014-2020 m. laikotarpio projektų įgyvendinimui posistemis SFMIS 2014.
Antikorupcinės aplinkos viešajame sektoriuje kūrimo ir įgyvendinimo vadovas.
Tarptautinis standartas ISO 37001:2016 („Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“).
Korupcinių rizikų ES struktūrinių fondų sistemoje Lietuvoje vertinimas (parengė Transparency International Lietuvos skyrius).
FM 2017-02-01 raštas Nr. (24.59-09)-6K-1700984 „Dėl Nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos įgyvendinimo 2015-2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano priemonės Nr. 2.2.4 įgyvendinimo“.

II. ATLIEKANT KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĘ ANALIZUOTI IR VERTINTI TEISĖS AKTAI, DOKUMENTAI IR INFORMACIJA

APVA direktoriaus 2014-09-24 įsakymu Nr. T1-166 patvirtintas sąrašas pareigų, kurias einantys asmenys privalo deklaruoti privačius interesus (patikslintas 2017-04-05 įsakymu Nr. T1-49).
APVA direktoriaus 2014-11-27 įsakymu Nr. T1-190 APVA procedūrų vadovas.
APVA direktoriaus 2017-03-09 įsakymu Nr. T1-32 patvirtintas APVA Korupcijos prevencijos priemonių planas 2016-2017 metams.
APVA direktoriaus 2017-04-05 įsakymas Nr. T1-50 dėl atsakingo asmens skyrimo taikant viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.
APVA direktoriaus 2018-01-31 įsakymu Nr. T1-22 patvirtintas APVA Korupcijos prevencijos priemonių planas 2018-2020 metams.
2017-01-31 APVA antikorupcinių priemonių plano 2016 m. įgyvendinimo ataskaita.
2018-01-31 APVA korupcijos prevencijos priemonių 2016-2017 metams plano 2017 metų įgyvendinimo ataskaita.
APVA 2017-09-30 Patikrinimo aktas (dėl galimų viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktų).
APVA dovanų politika – elgesio su dovanomis gairės.
APVA gautų dovanų registras.
Projekto Nr. 05.2.1-APVA-R-008-01-0006 medžiaga.
Projekto Nr. 05.3.2-APVA-R-014-01-0009 medžiaga.
Projekto Nr. 05.3.2-APVA-R-014-01-0016 medžiaga.
2018-04-25 neplaninės projekto patikros vietoje lapas Nr. 2018-04.
Susirašinėjimas el. paštu su APVA darbuotojais V.V., X.X., A.N., V.M., M.Z., P.N., N.V., V.S., X.Xx. ir R.A.