UAB „EPSO-G“

KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS 2015 M. FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS

FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE, PATEIKIAMOS KARTU SU NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA IR

KONSOLIDUOTU METINIU PRANEŠIMU

		Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
	Pasta- bos	2015 m. gruodžio 31 d.	2015 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	4	1 701	1	1 596	-
Materialusis turtas	5	887 394	2	639 070	-
Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą		56 298	-	82 228	-
Investicijos į dukterines įmones	6	-	343 744	-	343 744
Investicijos į asocijuotas įmones	6	942	-	1 211	-
Atidėto pelno mokesčio turtas	21	66	1	92	-
Finansinis turtas, galimas parduoti	7	2 273	-	2 237	-
Ilgalaikio turto iš viso		948 674	343 748	726 433	343 744
Trumpalaikis turtas
Atsargos	8	5 467	-	9 337	-
Išankstiniai apmokėjimai		378	1	346	1
Prekybos gautinos sumos	9	22 389	-	22 099	-
Kitos gautinos sumos	10	102 079	563	75 535	561
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis		1 457	-	-	-
Kitas finansinis turtas	11	38 021	-	17 879	-
Terminuoti indėliai	12	-	-	6 000	6 000
Iki išpirkimo termino laikomos investicijos	12	-	-	15 929	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	13	33 655	5 475	27 517	509
Trumpalaikio turto iš viso		203 446	6 039	174 640	7 071
Ilgalaikis turtas skirtas perparduoti		3
TURTO IŠ VISO		1 152 123	349 787	901 074	350 816
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	14	22 483	22 483	22 453	22 453
Perkainojimo rezervas	15	6 072	-	6 669	-
Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas	16	291	-	-	-
Xxxxxxxxxxxx rezervas	16	16 486	2 245	15 982	1 738
Xxxx rezervai	16	61 178	-	167 071	-
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		83 040	84 995	(34 805)	34 226

Nuosavas kapitalas, tenkantis patronuojančios įmonės akcininkams

189 550 109 723 177 371 58 417

Nekontroliuojanti dalis		12 837		-		14 159		-
Nuosavo kapitalo iš viso		202 387		109 723		191 530		58 417
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Dotacijos	18	190 609		-		108 140		-
Ilgalaikės paskolos	19	266 407		29 000		143 666		29 000
Išperkamosios nuomos įsipareigojimai		-		-		10		-
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	21	14 979		-		19 074		-
Ateinančių laikotarpių pajamos		-		-		-		-
Xxxxx ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai	20	210 599		209 975		213 387		209 975
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		682 594		238 975		484 278		238 974
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	19	33 193		-		43 233		-
Trumpalaikės paskolos	19	92 069		-		62 580		52 000
Išperkamosios nuomos įsipareigojimai		10		-		24		-
Prekybos skolos	22	36 740		92		46 597		10
Gauti išankstiniai apmokėjimai	23	7 336		-		2 919		-
Pelno mokesčio įsipareigojimas		326		-		1 349		-
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir	24	97 468	997		68 563		1 414
įsipareigojimai
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		267 142		1 089		225 266		53 424
Įsipareigojimų iš viso		949 736		240 064		709 544		292 398
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		1 152 123		349 787		901 074		350 816

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Pasta-

Grupė

Bendrovė

Grupė

Bendrovė

Pajamos

bos

2015 m.

2014 m.

25	83 480	-	104 734	-
26	55 246	-	26 819	-

Elektros ir susijusių paslaugų pajamos Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų

pajamos

Kitos pajamos

18 111

15 552

Pajamų iš viso

Veiklos sąnaudos

156 837

147 105

Elektros energijos ir susijusių paslaugų sąnaudos

(37 793) - (50 688) -

Gamtinių dujų sąnaudos		(8 603)	-	(3 408)	-
Nusidėvėjimas ir amortizacija	4,5,18	(36 769)	-	(46 277)	-
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos		(20 870)	(330)	(15 669)	(155)
Remontų ir priežiūros sąnaudos		(9 799)	-	(8 373)	-
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos		(4 028)	( 14)	(4 221)	(9)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos	5	(2 571)	-	(1 476)	-
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas		-	-	(123 199)	-
Kitos sąnaudos		(19 819)	(228)	(17 634)	(224)
Veiklos sąnaudų iš viso		( 140 252)	(572)	(270 945)	( 388)
AB "Xxxxx Xxxx" įsigijimo neigiamas prestižas	3	-	-	90 511	-
Veiklos pelnas (nuostoliai)		16 585	(572)	(33 330)	( 388)
Finansinė veikla
Finansinės pajamos		359	156 020	485	31 874
Investicijos perkainojimas tikrąja verte	3		-	4821	-
Palūkanų sąnaudos		(5 033)	(3 971)	(5 076)	(4 157)
Kitos finansinės sąnaudos		(191)	(30)	(68)	(57)

Finansinės veiklos iš viso (0 000) 00 000 000 00 660

Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno/(nuostolių) dalis

6 (57) - 87 -

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 11 663 51 447 (33 081) 27 272

Pelno mokestis

Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos 21 (3 139) - (3 932) -

Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) 21 4 123 1 23 723 1

Pelno mokesčio iš viso 984 1 19 790 1

Grynasis pelnas (nuostoliai) 12 647 51 448 (13 291) 27 273

Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos į pelną (nuostolius) ateityje

Nuostolis dėl ilgalaikio turto perkainojimo 2.26,5 350 - (62 487) -

Atidėtojo pelno mokesčio įtaka (52) - 9 373 -

298

(53 114)

12 945

51 448

(66 405)

27 273

12 031

51 448

(10 679)

27 273

Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus

perkeltos į pelną (nuostolius) ateityje, iš viso

Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš

viso

Grynasis pelnas (nuostoliai) priskirtini:

Patronuojančios įmonės akcininkams

Nekontroliuojančiai daliai	616	-	(2 612)	-
	12 647	51 448	(13 291)	27 273
Bendrosios pajamos priskirtinos: Patronuojančios įmonės akcininkams	12 322	51 448	(62 465)	27 273
Nekontroliuojančiai daliai	623	-	(3 940)	-
	12 945	51 448	(66 405)	27 273

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Nuosavas kapitalas, priskirtinas Grupės akcininkams

Grupė Pasta-

bos

Įstatinis kapitalas

Perkaino- jimo rezervas

Finansinio turto

tikrosios vertės pasikeitimo

Privalo- masis

rezervas

Kiti rezervai

Nepaskir- stytasis

pelnas

Tarpinė suma

Nekontroli uojanti

dalis

Iš viso

rezervas

14 251

184 861

(00 000)

00 000

32 096

(10 679)

(62 465)

(3 940)

(66 405)

- -

5 412

Likutis 2014 m. sausio 1 d. 3 63 867 - Bendrosios pajamos

Ataskaitinio laikotarpio

bendrosios pajamos (sąnaudos) Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir

- (51 786) -

15 - (5 412) -

nurašytos sumos

Laikotarpio bendrosios

- (57 197)

- - (5 267) (62 465) (3 940) (66 405)

pajamos (sąnaudos) iš viso -

Įstatinio kapitalo didinimas 22 450 - - - - - 22 450 - 22 450

Pervesta į nepaskirstytąjį - - - (7) (17 790) 17 797 - - - pelną

Pervesta į rezervus - - - 1 738 - (1 738) - - - Dividendai 17 - - - - - - - (816) (816)

Dalies dukterinėje įmonėje

- - - - - - - 7 918 7 918

pasikeitimas

Likutis 2014 m. gruodžio 31

22 453 6 669 - 15 982 167 071 (00 000) 000 000 00 000 191 529

Likutis 2015 m. sausio 1 d. 22 453 6 669 - 15 982 167 071 (00 000) 000 000 00 000 191 529

Bendrosios pajamos -

Ataskaitinio laikotarpio

bendrosios pajamos (sąnaudos) Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir

- - 291 - - 12 031 12 322 623 12 945

15 - (597) - - - 597 - - -

nurašytos sumos

Laikotarpio bendrosios - (597) 291 - - (12 628) (12 322) (623) 12 945 pajamos (sąnaudos) iš viso

Įstatinio kapitalo didinimas 1, 3 - - - - - - - - -

Pervesta į nepaskirstytąjį - - - (3) (105 893) 105 896 - - -

pelną

Pervesta į rezervus - - - 507 - (507) - - -

Įstatinio kapitalo 30 - - - - - 30 - - perskaičiavimas eurais

Dividendai 17 - - - - - (172) (172) (1 983) (2 155)

Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas

Likutis 2015 m. gruodžio

3 - - - - - - - 38 38

22 483 6 072 291 16 486 61 178 83 000 000 000 12 000 000 000

31 d.

Bendrovė

Įstatinis kapitalas

Privalo- masis

Nepaskir- Iš viso

stytasis pelnas

rezervas

Likutis 2014 m. sausio 1 d.	3	-	8 691	8 694
Ataskaitinio laikotarpio
bendrosios pajamos	-	-	27 273	27 273
(sąnaudos)
Pervesta į rezervus	-	1 738	(1 738)	-

Įstatinio kapitalo didinimas 1, 14 22 450 22 450

Likutis 2014 m. gruodžio

22 453 1 738 34 226 58 417

	22 453		1 738	34 226	58 417
	-		-	51 448	51 448
14	- 30		507	(507)	- 30
-		-		(172) (172)
22 483		2 245		84 995 109 723

31 d.

Likutis 2015 m. sausio 1 d. Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)

Pervesta į rezervus Įstatinio kapitalo perskaičiavimas eurais Dividendai

Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

	Pasta-	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
	bos	2015 m.	2015 m.	2014 m.	2014 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)		12 647	51 448	(13 291)	27 273
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	4,5	36 846	1	47 251	-
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas	5,18	-	-	123 199	-
Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)		431	-	2 124	-
Finansinio turto pardavimo nuostolis		62	-	-	-
Asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių pelno dalis	6	57	-	(87)	-
Pelno mokesčio sąnaudos	21	(984)	(1)	(19 790)	(1)
Dotacijų (nusidėvėjimas)	18	(416)	-	(989)	-
Atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas)		12	-	16	-

(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo/nurašymo

5 2 208 - 1 473 -

Investicijų perkainojimo tikrąja verte įtaka			-	(4 821)	-
Rezultatas, susidaręs įsigyjant verslą	3		-	(90 511)	-
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:
Palūkanų pajamos		(36)	(7)	(241)	(15)
Palūkanų sąnaudos		5 894	3 971	5 076	4 157
Dividendų pajamos		(122)	(56 013)	(150)	(31 858)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos)		70	30	(26)	57
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:

(14 141)	(2)	(17 573)	(40)
323	-	101	( 1)
59 184	80	(11 911)	(50)

Pirkėjų įsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas

Atsargų, išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas

Kito finansinio turto pasikeitimas	(20 142)		-	2 927	-
(Sumokėtas) pelno mokestis	(2 474)		-	(2 820)	-
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	79 419		( 493)	19 957	(479)
vesticinės veiklos pinigų srautai Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (įsigijimas) (263 330) ( 3) (91 915) -
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimas		10	-	6	-
Padėtas terminuotas indėlis	12	6 000	6 000	(6 000)	(6 000)
Gautos dotacijos	18	33 452	-	32 366	-

Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų ir gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas(sumažėjimas)

Dukterinių (asocijuotų) įmonių (įsigijimas) perleidimas, įstatinio kapitalo mažinimas

6 (131) - 2 654 -

AB "Xxxxx Xxxx" akcijų įsigijimas	3	-	-	(93 989)	(104 078)
Iki išpirkimo termino laikomų investicijų (įsigijimas)	12	-	-	(15 929)	-
Iki išpirkimo termino laikomų investicijų išpirkimas	12	15 929	-	20 273	-
Gautos palūkanos		113	7	265	15
Gauti dividendai		122	56 013	150	31 858
Kiti investicinės veiklos pinigų srautai		126	-	-	-
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(207 709)	62 017	(152 119)	(78 205)
Finansinės veiklos pinigų srautai Gautos paskolos		203 023	-	192 000	81 000
Sugrąžintos paskolos		(142 323)	(52 000)	(60 716)	-
Išperkamosios nuomos mokėjimai		(23)	-	(12)	-
Sąskaitų likučio perviršis (overdraftas)		81 490	-	8 422	-
Sumokėtos palūkanos		(5 734)	(4 386)	(4 495)	(3 475)
Išmokėti dividendai		(2 042)	( 172)	(830)	-
Kiti finansinės veiklos pinigų srautai		38	-	20	-
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		134 429	(56 558)	134 389	77 525
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		6 139	4 966	2 227	(1 158)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	13	27 516	509	25 289	1 667
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	13	33 655	5 475	27 517	509

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

1. Bendroji informacija

UAB „EPSO-G“ yra Lietuvos Respublikoje įregistruota uždaroji akcinė bendrovė. Buveinės adresas - A. Juozapavičiaus g. 13, LT- 09311, Vilnius, Lietuva. UAB „EPSO-G“ (toliau – EPSO-G arba Bendrovė, arba Įmonė) - ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, 2012 m. liepos 25 d. įregistruotas Juridinių asmenų registre, kurio tvarkytojas yra VĮ „Registrų centras“. Bendrovės kodas 302826889, PVM mokėtojo kodas LT100007031415.

EPSO-G pagrindinė veikla yra užtikrinti nepertraukiamą, stabilų elektros energijos perdavimą aukštos įtampos tinklais ir gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais bei užtikrinti šių perdavimo sistemų valdymą, priežiūrą ir plėtrą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 120 „Dėl valstybės turto investavimo ir bendrovių įstatinio kapitalo didinimo“ sutiko, jog Energetikos ministerija (toliau – Ministerija), įgyvendinanti akcininko turtines ir neturtines teises Bendrovėje, priimtų sprendimą padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą papildomais įnašais, naujai išleidžiamas akcijas apmokant turtiniu nepiniginiu įnašu. Vadovaujantis šiuo nutarimu 2014 m. vasario 21 d. Ministerija ir Xxxxxxxx pasirašė akcijų pasiraš ymo sutartį Nr. 7-14, kuria Bendrovė įsipareigojo pateikti 77 516 533 paprastąsias vardines 1 lito nominalios vertės akcijas, o Ministerija įsipareigojo pasirašyti ir apmokėti visą išleidžiamų akcijų emisijos kainą, apmokėdama nepiniginiu įnašu – valstybei priklausančiomis 31 575 724 AB „Amber Grid“ akcijomis.

2014 m. vasario 28 d. UAB „EPSO-G“ įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 10 000 Lt iki 77 526 533 Lt. Išleidžiamų akcijų emisijos kaina lygi nominaliai vertei - 1 Lt. Ministerijos įnešto AB „Amber Grid“ 17,7 proc. akcijų paketo vertė nustatyta vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis ir lygi vidutinei svertinei rinkos kainai per 6 mėnesius iki apmokėjimo tokiais nepiniginiais įnašais dienos – 77 516 533 Lt.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 22 482 695 Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 22 453 236 Eur (77 526 533 Lt). Įstatinis kapitalas 2015 m. gruodžio 31 d. buvo padalintas į 0,29 Eur nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos pilnai apmokėtos.

Bendrovės akcininkas

2015 m. gruodžio 31 d. 2014 m. gruodžio 31 d.

Akcinis kapitalas (eurais) Proc. Akcinis kapitalas (eurais) Proc.

Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos

22 482 695 100 22 453 236 100

Grupę sudaro EPSO-G bei dukterinės įmonės, kurias Bendrovė kontroliuoja:

Įmonė Įmonės

Valdomų akcijų efektyvioji dalis (proc.)

Pagrindinė veikla

buveinės adresas

LITGRID AB A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva

AB „Amber Grid“ Savanorių pr. 28, Vilnius, Lietuva

2015 m.

gruodžio 31 d.

2014 m.

gruodžio 31 d.

Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius

Energijos išteklių biržos operatorius ir

BALTPOOL UAB

(valdoma per LITGRID AB)

UAB „TETAS“

(valdoma per LITGRID AB)

UAB „Tinklo priežiūros centras“ (valdoma per LITGRID AB)

A. Juozapavičiaus g. 13, Vilnius, Lietuva

97,5

96,6

65,3

Senamiesčio g. 102B, 97,5 97,5 Panevėžys, Lietuva

A. Juozapavičiaus g. 13, 97,5 97.5

Vilnius, Lietuva

gamtinių dujų, pagalbinių instrumentų bei biokuro rinkų operatorius, VIAP lėšų administratorius

Transformatorinių pastočių ir skirstymo punktų projektavimo, rekonstrukcijos, remonto ir techninės priežiūros paslaugos

Elektros jungčių valdymas ir eksploatavimas

UAB GET Baltic* Aguonų g. 24, Vilnius 63,8 31,0 Prekybos gamtinių dujų biržoje

organizavimas

*2015 m. lapkričio 6 d. AB „Amber Grid“ ir AB „Lietuvos dujos“ sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo 34% UAB GET Baltic akcijų paketą. AB „Xxxxx Xxxx“ tapo didžiausiu UAB GET Baltic akcininku, valdančiu 66% įstatinio kapitalo. Bendrovės investicijos į dukterines įmones plačiau aprašytos 6-oje pastaboje.

Grupės investicijas į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones sudaro:

Grupės valdomų akcijų dalis

(proc.)

Įmonė Įmonės buveinės adresas Pagrindinė veikla

2015 m. 2014 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

UAB Duomenų logistikos centras

Žvejų g. 14, Vilnius, Lietuva 20 20 Informacinių technologijų paslaugų

teikimas

LitPol Link Sp.z.o.o Wojciecha Gorskiego 900-033

Varšuva, Lenkijos Respublika

50 50 Elektros perdavimo jungčių projektavimas

Grupės investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones plačiau aprašytos 6-oje pastaboje.

Grupės darbuotojų skaičius 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 1 030 (2014 m. gruodžio 31 d. – 1072). Bendrovės darbuotojų skaičius

2015 m. gruodžio 31 d. buvo 8 (2014 m. gruodžio 31 d. - 4).

Xxxxxxxxx vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2016 m. balandžio 12 d. Bendrovės akcininkas turi teisę patvirtinti šias finansines atskaitas arba nepatvirtinti jų bei reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas.

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2015 m. gruodžio 31 d.:

2.1 Rengimo pagrindas

Bendrovės ir Grupės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2015 m. gruodžio 31 d. yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo vertės pagrindu, išskyrus dalį ilgalaikio materialiojo turto, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei galimą parduoti finansinį turtą, kuris apskaitomas tikrąja verte.

Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip. Ankstesnių metų palyginamoji informacija perskaičiuota pagal oficialų lito ir euro santykį: 1 Eur = 3,4528 Lt.

Dėl atskirų sumų apvalinimo iki tūkst. eurų, lentelėse skaičiai gali nesutapti. Tokios apvalinimo paklaidos šiose finansinėse ataskaitose yra nereikšmingos.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:

Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas

2015 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Grupė ir Xxxxxxxx pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS ir jų pakeitimus:

TFAAK 21-asis aiškinimas – „Mokesčiai“.

Šiuo aiškinimu patikslinta įsipareigojimo sumokėti mokestį, kuris nėra pelno mokestis, apskaita. Įpareigojamasis įvykis, dėl kurio atsiranda įsipareigojimas, – tai įstatymais apibrėžtas įvykis, dėl kurio kyla įsipareigojimas sumokėti mokestį. Tai, kad ūkio subjektas turės ekonominių priežasčių toliau vykdyti veiklą būsimu laikotarpiu arba tai, jog jis rengia finansines ataskaitas vadovaudamasis veiklos tęstinumo prielaida, nelemia įsipareigojimo atsiradimo. Tokie patys pripažinimo principai taikomi tiek tarpinėms, tiek metinėms finansinės ataskaitoms. Aiškinimo nuostatų taikymas įsipareigojimams, atsirandantiems dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos schemų, nėra privalomas. Šis aiškinimas Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms įtakos neturėjo.

2013 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d.

Patobulinimai apima keturių standartų pakeitimus.

- Išvadų dėl 1-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad jeigu naujos standarto versijos taikymas dar nėra privalomas, tačiau ją galima taikyti anksčiau laiko, standartus pirmą kartą taikantis ūkio subjektas gali taikyti arba senąją, arba naująją versiją, jeigu tas pats standartas taikomas visiems nurodytiems laikotarpiams.

- 3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad šis standartas netaikomas jungtinės veiklos formavimo apskaitai pagal 11-ąjį TFAS. Pataisomis taip pat patikslinta, kad taikymo išimtis taikoma tik pačios jungtinės veiklos finansinėms ataskaitoms.

- 13-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad 13-jame TFAS numatyta portfeliui taikoma išimtis, kuri leidžia ūkio subjektui finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų grupės tikrąją vertę vertinti grynąją verte, yra taikoma visoms sutartims (įskaitant sutartis dėl nefinansinių priemonių pirkimo ar pardavimo), kurios priklauso 39-ojo TAS arba 9-ojo TFAS taikymo sričiai.

- 40-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad 40-asis TAS ir 3-asis TFAS nėra tarpusavyje nesuderinami. 40-jame TAS pateikti nurodymai padeda ataskaitas rengiantiems ūkio subjektams atskirti investicinį turtą ir savininko reikmėms naudojamą turtą. Ataskaitas rengiantys ūkio subjektai taip pat turi remtis 3-jojo TFAS gairėmis nustatydami, ar investicinio ūkio subjekto įsigijimas yra verslo jungimas.

Šios pataisos Grupės ir Bendrovės finansinėms ataskaitoms įtakos neturėjo.

Kiti standartai, pakeitimai ir išaiškinimai, įsigalioję finansiniams metams, prasidedantiems 2015 m. sausio 1 d., nėra aktualūs Grupe ir Bendrovei.

Dar neįsigalioję nauji standartai, pakeitimai ir išaiškinimai

Kiti nauji standartai, standartų pataisos ir aiškinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir kurie nebuvo taikomi rengiant šias finansines ataskaitas, nurodyti toliau:

9-asis TFAS „Finansinės priemonės: klasifikavimas ir vertinimas“.

Pagrindiniai naujajame standarte numatyti reikalavimai:

- Finansinį turtą reikalaujama suskirstyti į tris grupes pagal tai, kaip jis yra vertinamas: finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina; finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis; ir finansinis turtas, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais.

- Skolos priemonių klasifikavimas priklauso nuo ūkio subjekto finansinio turto valdymo verslo modelio ir ar sutartiniai pinigų srautai apima tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimus. Jeigu skolos priemonė laikoma sutartiniams pinigų srautams gauti, ji gali būti apskaitoma amortizuota savikaina, jeigu ji taip pat tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą. Skolos priemonės, kurios tenkina tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimą ir kurios sudaro ūkio subjekto portfelio, kuriame pinigų srautams gauti skirtas turtas yra laikomas ir parduodamas, gali būti pripažįstamos finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant kitomis bendrosiomis pajamomis. Finansinis turtas, kuris neapima pinigų srautų, tenkinančių tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimų reikalavimo, turi būti vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais (pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės). Įterptosios išvestinės finansinės priemonės nuo šiol neatskiriamos nuo finansinio turto, tačiau į jas atsižvelgiama vertinant, ar vykdomas tik pagrindinės paskolos sumos ir palūkanų mokėjimo reikalavimas.

- Investicijos į nuosavybės priemones visada vertinamos tikrąja verte. Tačiau vadovybė gali priimti neatšaukiamą sprendimą pripažinti tikrosios vertės pasikeitimą kitomis bendrosiomis pajamomis, jeigu priemonė nėra skirta parduoti. Jeigu nuosavybės priemonė klasifikuojama kaip skirta parduoti, tikrosios vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.

- Daugelis 39-jame TAS numatytų reikalavimų, susijusių su finansinių įsipareigojimų klasifikavimu ir vertinimu, buvo perkelti į 9-ajį TFAS be pakeitimų. Pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad ūkio subjektas kitų bendrųjų pajamų straipsnyje turės pateikti kredito rizikos, iškylančios dėl finansinių įsipareigojimų, klasifikuojamų kaip vertinamų tikrąją verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais, pokyčių poveikį.

- 9-ajame TFAS nustatytas naujas vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo modelis – tikėtinų kredito nuostolių (TKN) modelis. Standarte numatytas trijų etapų metodas, grindžiamas finansinio turto kredito kokybės pokyčiu nuo pirminio pripažinimo momento. Praktikoje naujosios taisyklės reiškia, kad ūkio subjektai, apskaitoje pirmą kartą pripažindami finansinį turtą, kurio kredito kokybė nėra pablogėjusi, apskaitoje turės iš karto registruoti numatomus nuostolius, kurių suma lygi 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių sumai (prekybos gautinų sumų atveju, tikėtinų kredito nuostolių sumai už visą terminą). Tuo atveju, jeigu kredito rizika yra labai išaugusi, vertės sumažėjimas vertinamas nustatant tikėtinų kredito nuostolių sumą už visą terminą, o ne už 12 mėnesių. Modelyje numatyti procedūriniai supaprastinimai, apimantys lizingo ir prekybos gautinas sumas.

- Apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimai buvo pakeisti, siekiant juos labiau suderinti su rizikos valdymu. Standarte numatyta galimybė ūkio subjektams pasirinkti, ar taikyti 9-ajame TFAS numatytus apsidraudimo sandorių apskaitos reikalavimus, ar toliau taikyti 39-ąjį TAS visoms apsidraudimo nuo rizikos priemonėms, nes dabartinis standartas šiuo metu neapima makro apsidraudimo sandorių apskaitos.

Šis standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos. Šiuo metu Grupė ir Xxxxxxxx vertina naujo standarto įtaką jos finansinėms ataskaitoms.

2012 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau

Patobulinimai apima septynių standartų pataisas.

- 2-ojo TFAS pataisomis patikslintas „teisių suteikimo sąlygų“ apibrėžimas ir atskirai apibrėžtos „veiklos sąlygos“ bei „paslaugų teikimo sąlygos“. Pataisa taikoma mokėjimo akcijomis sandoriams, kurių suteikimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.

- 3-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad (1) prievolė sumokėti neapibrėžtąjį atlygį, kuris atitinka finansinės priemonės apibrėžimą, klasifikuojama kaip finansinis įsipareigojimas arba nuosavybė remiantis 32-ajame TAS pateiktais sąvokų apibrėžimais ir kad (2) bet koks ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis – tiek finansinis, tiek nefinansinis – yra vertinamas tikrąja verte kiekvieną finansinių ataskaitų parengimo datą, tikrosios vertės pasikeitimą pripažįstant pelnu ar nuostoliais. 3- ojo TFAS pataisos taikomos verslo jungimams, kurių įsigijimo data yra 2014 m. liepos 1 d. arba vėlesnė.

- 8-ojo TFAS pataisomis reikalaujama atskleisti (1) vadovybės sprendimus, susijusius su veiklos segmentų agregavimu, įskaitant segmentų, kurie buvo agreguoti, ir ekonominių rodiklių, kurie buvo vertinami nustatant, ar agreguoti segmentai turi panašias ekonomines charakteristikas, apibūdinimą ir (2) segmento turto sutikrinimą su ūkio subjekto turtu, jeigu ataskaitose pateikiamas segmento turtas.

- Išvadų dėl 13-ojo TFAS pagrindas patikslintas siekiant išaiškinti, kad išbraukiant tam tikrus 39-ojo TAS straipsnius po 13-ojo TFAS paskelbimo nebuvo siekiama panaikinti galimybės vertinti trumpalaikes gautinas ir mokėtinas sumas sąskaitoje faktūroje nurodyta suma, jeigu diskontavimo poveikis yra nereikšmingas.

- 16-ojo TAS ir 38-ojo TAS pataisomis patikslintas bendrosios balansinės vertės ir sukaupto nusidėvėjimo traktavimas, kai ūkio subjektas naudoja perkainojimo modelį.

- 24-ojo TAS pataisomis reikalaujama kaip susijusią šalį nurodyti ūkio subjektą, kuris ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui ar ataskaitas teikiančio ūkio subjekto patronuojančiai įmonei („vadovaujančiam ūkio subjektui“) teikia pagrindinių vadovaujančių darbuotojų paslaugas ir atskleisti sąnaudas, kurias vadovaujantis ūkio subjektas patyrė, teikdamas paslaugas ataskaitas teikiančiam ūkio subjektui.

Šie patobulinimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2015 m. vasario 1 d. arba vėliau. Šiuo metu Grupė ir Xxxxxxxx vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

15-asis TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“

Naujame standarte pateiktas pagrindinis principas, kuriuo remiantis pajamos turi būti pripažįstamos sandorio kaina tuomet, kai prekės arba paslaugos perduodamos klientui. Kompleksinės prekės ar paslaugos, kurias galima išskirti, turi būti pripažįstamos atskirai ir bet kokios nuolaidos ar lengvatos, taikomos sutarties kainai, paprastai turi būti priskiriamos atskiriems elementams. Jeigu atlygis yra skirtingas dėl tam tikrų priežasčių, turi būti pripažįstamos minimalios sumos, jeigu rizika, kad jos bus atstatytos, nėra reikšminga. Sąnaudos, patirtos siekiant užtikrinti sutarčių su klientais sudarymą, turi būti kapitalizuojamos ir amortizuojamos per sutarties naudos suvartojimo laikotarpį.

Standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos. Šiuo metu Grupė ir Xxxxxxxx vertina, kokios įtakos šis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

2014 m. Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai, kurie taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau ir kurių Grupė ir Bendrovė anksčiau laiko nepritaikė

Patobulinimai apima keturių standartų pataisas.

- 5-ojo TFAS pataisomis patikslinta, kad pardavimo būdo pasikeitimas (perklasifikavimas iš "skirto parduoti" į "skirtą paskirstyti" arba atvirkščiai) nėra pardavimo ar paskirstymo plano pasikeitimas ir kaip toks neturi būti apskaitytas.

- 7-ojo TFAS pataisomis pateiktos gairės, skirtos padėti vadovybei nustatyti, ar susitarimo sąlygos dėl perduoto finansinio turto aptarnavimo gali būti traktuojamos kaip tolesnis ryšys pagal 7-ąjį TFAS reikalaujamos atskleisti informacijos tikslams. Šiomis pataisomis taip pat patikslinta, kad 7-jame TFAS numatyti užskaitos atskleidimo reikalavimai nėra konkrečiai taikomi visiems tarpiniams laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai to reikalauja 34-asis TAS.

- 19-ojo TAS pataisomis patikslinta, kad įvertinant išmokų, mokamų pasibaigus tarnybos laikui, įsipareigojimus, sprendimai dėl diskonto normos, aukštos kokybės įmonių obligacijų stiprios rinkos egzistavimo ar dėl to, kokias vyriausybės obligacijas naudoti kaip pagrindą, turėtų būti priimami remiantis valiuta, kuria išreikšti įsipareigojimai, o ne šalimi, kurioje jie atsirado.

- 34-jame TAS bus reikalaujama pateikti nuorodą iš tarpinių finansinių ataskaitų į „informacijos, atskleistos kitur tarpinėje finansinėje ataskaitoje“ vietą.

Šie patobulinimai taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau. Šiuo metu Grupė ir Xxxxxxxx vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

„Informacijos atskleidimo iniciatyva“ – 1-ojo TAS pataisos

Standarto pataisomis patikslinta reikšmingumo sąvoka ir paaiškinta, kad ūkio subjektas neturi specialiai atskleisti informacijos, kurios reikalauja TFAS, jei informacija, susijusi su atskleidimu, nėra reikšminga, net jei TFAS numatytas konkrečių reikalavimų sąrašas arba jie apibūdinti kaip minimalūs reikalavimai. Standarte pateiktos naujos gairės dėl finansinėse ataskaitose pateikiamų tarpinių sumų, visų pirma tai, kad tokias tarpines sumas (a) turi sudaryti straipsnių eilutės, kuriose nurodytos pagal TFAS pripažintos ir įvertintos sumos; (b) būtina pateikti ir pavadinti taip, kad tarpines sumas sudarančios straipsnių eilutės būtų aiškios ir suprantamos;

(c) būtina pateikti nuosekliai visais laikotarpiais; ir kad (d) tokios tarpinės sumos neturi būti labiau išskirtos nei TFAS reikalaujamos pateikti tarpinės ir galutinės sumos.

Šios pataisos taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau. Šiuo metu Xxxxxxxx vertina, kokios įtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

16-asis TFAS „Nuoma“

Naujajame standarte numatyti nuomos pripažinimo, vertinimo, pateikimo, informacijos atskleidimo principai. Pagal visas nuomos rūšis nuomininkas įgyja teisę naudoti turtą nuomos pradžioje ir, jeigu nuomos mokėjimai atliekami per tam tikrą laikotarpį, taip pat gauna finansavimą. Dėl to, 16-uoju TFAS panaikinamas nuomos skirstymas į veiklos nuomą arba finansinę nuomą, kaip to reikalaujama 17-ajame TAS, o vietoj to pateikiamas bendras nuomininko apskaitos modelis. Nuomininkai turi pripažinti: (a) visų nuomos rūšių, kurių laikotarpis ilgesnis nei 12 mėnesių, turtą ir įsipareigojimus, išskyrus atvejus, kai pagal nuomos sutartį perduodamo turto vertė yra nedidelė; (b) nuomos turto nusidėvėjimą atskirai nuo palūkanų už nuomos įsipareigojimus pelno (nuostolių) ataskaitoje. Į 16-ąjį TFAS iš esmės perkeliami 17-jame TAS apibrėžti nuomotojo apskaitos reikalavimai. Dėl šios priežasties nuomotojas toliau turi skirstyti nuomą į veiklos nuomą arba finansinę nuomą ir apskaitoje skirtingai registruoti šias dvi nuomos rūšis.

Šis standartas taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau; kol kas nepatvirtintas Europos Sąjungos. Šiuo metu Grupė ir Xxxxxxxx vertina, kokios įtakos naujasis standartas turės jos finansinėms ataskaitoms.

Kiti paskelbti, bet dar neįsigalioję standartai ar jų patobulinamai, tikėtina, neturės reikšmingos įtakos Grupei ir Bendrovei.

2.2 Konsolidavimo principai

Dukterinės įmonės – tai įmonės, kur Xxxxxxxx turi galią valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama (t.y. turi galiojančių teisių, kurios jam šiuo metu suteikia galimybę vadovauti svarbiai veiklai), gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, į kurį investuojama ir gali naudotis savo galia valdyti ūkio subjektą, į kurį investuojama, kad paveiktų investuotojo grąžos dydį.

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima EPSO-G ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokį patį ataskaitinį laikotarpį kaip ir patronuojančios įmonės finansinės ataskaitos.

Dukterinės įmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės įmonių yra eliminuojami.

2.3 Verslo jungimai

Verslo jungimams, įvykusiems tarp bendro pavaldumo įmonių, nėra taikomas 3-iasis TFAS „Verslo jungimai“. Verslo jungimo sandoriai tarp bendro pavaldumo ūkio subjektų yra apskaityti taikant dalyvavimo (kontrolės) sujungimo (angl. pooling of interest) metodą.

Kitiems verslo jungimams apskaityti yra taikomas įsigijimo metodas. Įsigijimo savikaina yra tikroji vertė, kurią sudaro mainais suteikto turto, išleistų nuosavybės priemonių, gautų ar prisiimtų įsipareigojimų tikroji vertė mainų dieną. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai yra patiriamos. Įsigyjamojoje įmonėje identifikuojamas įsigytas turtas, įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai, atitinkantys 3 TFAS „Verslo jungimai“ pateiktus pripažinimo kriterijus. Jie yra pripažįstami jų tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną.

Perleisto atlygio ir nekontroliuojančios dalies įsigyjamame ūkio subjekte sumos bei anksčiau turėtos nuosavybės dalies įsigyjamame ūkio subjekte tikrosios vertės perviršis lyginant su įsigyto identifikuojamo grynojo turto tikrąja verte yra pripažįstamas prestižu. Jeigu bendra perleisto atlygio, pripažintos nekontroliuojančios dalies ir anksčiau turėtos nuosavybės dalies suma yra mažesnė už įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto tikrąją vertę (perkant pigiau nei rinkos kaina), skirtumas pripažįstamas tiesiogiai bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Nekontroliuojanti dalis įgytoje įmonėje pirminio pripažinimo metu yra įvertinama kaip apskaityto grynojo turto, įsipareigojimų ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų tikrosios vertės proporcinga dalis, tenkanti nekontroliuojančiai daliai.

2.4 Nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimas, neturintis įtakos kontrolės pasikeitimui

Sandoriai su nekontroliuojančios dalies akcininkais, dėl kurių kontrolė neprarandama, apskaitomi kaip sandoriai, kurie pripažįstami nuosavo kapitalo dalyje, t. y. kaip sandoriai su akcininkais. Skirtumas tarp sumokėto atlygio tikrosios vertės ir įsigytos dukterinės įmonės atitinkamos grynojo turto dalies balansinės vertės apskaitomas nuosavame kapitale. Vykdant perleidimo nekontroliuojančiai daliai sandorius, pelnas ar nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavo kapitalo dalyje.

2.5 Bendrovės investicijos į dukterines įmones

Investicijos į dukterines įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės finansinės būklės ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

2.6 Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones

Asocijuota įmonė – tai tokia įmonė, kuriai Grupė ar Xxxxxxxx daro reikšmingą įtaką, tačiau nekontroliuoja. Reikšminga įtaka – tai galimybė dalyvauti priimant ūkio subjekto, į kurį investuojama, finansinės ir veiklos politikos sprendimus, nekontroliuojant ar bendrai nekontroliuojant šios politikos. Ji paprastai susijusi su nuosavybės dalimi nuo 20 iki 50 proc. Bendrai valdoma įmonė yra jungtinės veiklos bendrovė, kurioje dalininkų susitarimu bendrai kontroliuojama vykdoma ekonominė veikla ir su veikla susijusiems strateginiams finansiniams ir veiklos sprendimams priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, (dalininkų) sutikimas.

Asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės Grupės konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomos taikant nuosavybės metodą. Taikant nuosavybės metodą investicija į asocijuotą ir bendrai valdomą įmonę pradžioje yra apskaitoma savikaina, o po to apskaitinė vertė yra padidinama arba sumažinama po įsigijimo datos įvykusiais Grupės grynojo turto asocijuotoje ir bendrai valdomoje įmonėje dalies pasikeitimais, atėmus bet kokį investicijų vertės sumažėjimą.

Grupei tenkanti įsigytos asocijuotos ir bendrai valdomos įmonės pelno ar nuostolių dalis po įsigijimo pripažįstama pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje, o Grupei tenkanti kitų bendrųjų pajamų pasikeitimų dalis po įsigijimo pripažįstama kitose bendrosiose pajamose. Šiomis sumomis yra koreguojama investicijų į asocijuotas įmones apskaitinė vertė.

Prestižas, susijęs su investicijomis į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones, yra įtraukiamas į investicijos balansinę vertę ir vertinamas dėl vertės sumažėjimo kaip investicijos dalis.

Asocijuotos ar bendrai valdomos įmonės nuostoliai, viršijantys Grupės dalį joje, įskaitant bet kurias kitas gautinas sumas neužtikrintas turtu, nėra pripažįstami, išskyrus tuos atvejus, kai Grupė prisiima teisinius arba konstruktyvius įsipareigojimus arba padaro mokėjimus asocijuotos ar bendrai valdomos įmonės vardu.

Nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės ir jos asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių yra eliminuojamas iki Grupės turimos investicijos dalies asocijuotoje ir bendrai valdomoje įmonėje. Nerealizuotas nuostolis taip pat eliminuojamas, jeigu sandoris nėra perleisto turto vertės sumažėjimo įrodymas.

Jeigu Grupės dalis asocijuotoje ar bendrai valdomoje įmonėje sumažėja, tačiau reikšminga įtaka yra išlaikoma, tik proporcinga praradimui dalis sumų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojama į pelną (nuostolius).

Pelnas ir nuostoliai, atsiradę iš dalies asocijuotoje įmonėje sumažėjimo, yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones patronuojančios įmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios įmonės finansinės būklės ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

2.7 Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

Turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jo tarnavimo trukmė yra ilgesnė nei vieneri metai. Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo arba perkainota verte. Ilgalaikio materialiojo turto grupės, kurias sudaro magistraliniai dujotiekiai ir jų įrenginiai, skirstomieji dujotiekiai ir jų įrenginiai bei dujų technologinė įranga ir įrenginiai apskaitomi savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą. Kitas ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma. Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.

Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnį. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnį. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnį. Visi kiti turto vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytąjį pelną, įvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikį. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas į nepaskirstytąjį pelną.

Ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas minimalus gamtinių dujų kiekis vamzdyne, kuris yra reikalingas užtikrinti perdavimo sistemos funkcionalumą (t.y. turi būti įpūstas, tam, kad perdavimo sistema pradėtų funkcionuoti) prie skaičiuotinų bazinių sąlygų (sistemos naudotojams visuose išėjimo taškuose užtikrinamas 25 bar slėgis). Šios turto dalies nusidėvėjimas neskaičiuojamas, nes vamzdyno naudingo tarnavimo pabaigoje didžiąją dalį šių gamtinių dujų bus galima parduoti ir todėl jų vertė sudaro vamzdyno likvidacinę vertę.

Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto įsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus įrengimus ir įrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Xxxxxxxx gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vert ės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra (Grupė ir Bendrovė neturi neriboto tarnavimo laikotarpio nematerialiojo turto).

Nusidėvėjimas ir amortizacija

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus žemę ir nebaigtą statybą, nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per įvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Grupė ir Xxxxxxxx

peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo (amortizacijos) metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdį. Įvertinimo pakeitimo įtaka, jei tokia yra, pripažįstama perspektyviai.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais) Pastatai 20 - 75

Statiniai ir mašinos

Transformatorinių pastočių gamybiniai pastatai 30

Statiniai, mašinos ir įrengimai, iš kurių:

330, 110, 35 kV elektros energijos perdavimo oro linijos 40 - 55

330, 110, 35, 6-10 kV skirstyklos elektros įrenginiai 30 - 35

330, 110, 35, 6-10 kV galios transformatoriai 35

elektros ir ryšių įtaisai 20 - 25

relinės apsaugos ir automatikos įrenginiai 15 - 35

technologinio ir dispečerinio valdymo įrenginiai 8

kiti įrenginiai 5 - 20

Kiti pastatai ir statiniai 15 - 19

Magistraliniai dujotiekiai ir jų įrenginiai 55

Skirstomieji dujotiekiai ir jų įrenginiai 55

Dujų technologinė įranga ir įrenginiai 5 - 20

Transporto priemonės 4 - 10

Kitas materialusis turtas

kompiuterinė technika ir ryšių priemonės 3 - 10

inventorius, įrankiai 4 - 10

Nematerialusis turtas 3 - 4

Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažįstamas ataskaitinių metų Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ar Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis Bendrųjų pajamų ataskaitoje tuo metu, kai jos yra patiriamos.

2.8 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Grupė ir Xxxxxxxx peržiūri ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant būsimuosius pinigų srautus.

Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) įvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažįstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.

Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelno (nuostolių) straipsnį iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).

2.9 Finansinis turtas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, vertinamą tikrąja verte (vertės pokytis apskaitomas per pelną (nuostolius) bendrųjų pajamų ataskaitoje), galimą parduoti finansinį turtą, finansinį turtą, laikomą iki išpirkimo termino, suteiktas paskolas ir gautinas sumas. Finansinio turto priskyrimas yra nustatomas pirminio pripažinimo metu.

Finansinio turto įsigijimai ir pardavimai apskaitoje atvaizduojami sandorio sudarymo dieną – dieną, kuomet įsipareigojama pirkti ar parduoti turtą. Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas yra įvertinamas tikrąja verte. Jei investicijos apskaitytos ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažįstamas per pelną (nuostolius), prie investicijų pridedamos tiesioginės išlaidos, susijusios su sandoriu.

Grupės ir Bendrovės finansinis turtas apima pinigus ir pinigų ekvivalentus, trumpalaikius indėlius bankuose, investicijas į vertybinius popierius, iš pirkėjų ir kitas gautinas sumas.

Finansinio turto apskaita po pirminio pripažinimo priklauso nuo to, kuriai grupei finansinis turtas yra priskirtas. Galimas parduoti finansinis turtas

Galimas parduoti finansinis turtas yra neišvestinis finansinis turtas arba priskirtas šiai kategorijai arba nepriskirtas jokiai kitai

kategorijai. Jis yra priskiriamas ilgalaikiam turtui, išskyrus tuos atvejus, kai sueina investicijos terminas ar vadovybė ketina jį parduoti per 12 mėnesių nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos.

Galimas parduoti finansinis turtas pradžioje apskaitomos tikrąja verte pridėjus sandorio išlaidas, o vėliau - tikrąja verte. Tikrosios vertės pasikeitimai yra apskaitomi kitose bendrosiose pajamose.

Kai investicijos klasifikuojamos kaip galimos parduoti yra parduodamos ar sumažėja jų vertė, sukauptas tikrosios vertės koregavimas yra pripažįstamas bendrųjų pajamų ataskaitoje kaip pelnas arba nuostolis.

Investicijų, kuriomis yra prekiaujama aktyviose finansų rinkose, tikroji vertė yra nustatoma pagal tuo metu kotiruojamą uždarymo rinkos kainą, artimiausią finansinių ataskaitų datai. Investicijoms, kurioms nėra aktyvios rinkos, tikroji vertė yra nustatoma naudojant vertinimo metodus. Šie metodai apima vertės nustatymą remiantis rinkos sąlygomis pastaruoju metu rinkoje įvykdytais sandoriais, kitų iš esmės panašių finansinių priemonių kaina, diskontuotų pinigų srautų analize ar kitais vertinimo modeliais.

Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo

Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo – neišvestinis finansinis turtas, kuriuo prekiaujama aktyvioje rinkoje, turintis nustatytą galiojimo terminą su fiksuotais arba galimais nustatyti mokėjimais, kurį ūkio subjektas neabejotinai ketina ir gali laikyti iki galiojimo pabaigos. Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo, apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant efektyviosios palūkanų normos metodą.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje. Po pirminio pripažinimo toks finansinis turtas yra apskaitomas amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą (išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kurių palūkanų pajamų pripažinimas būtų nereikšmingas), atėmus bet kokį pripažintą vertės sumažėjimo nuostolį, kuris atspindi neatgautinas sumas. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro grynieji pinigai kasoje ir pinigai bankų sąskaitose, indėliai iki pareikalavimo ir kitos trumpalaikės likvidžios investicijos (pradinis terminas iki 3 mėnesių), kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro grynieji pinigai bankų sąskaitose, indėliai einamosiose sąskaitose ir kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos, kurių pradinis terminas iki 3 mėnesių.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas – tai finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų ir sąnaudų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma – tai palūkanų norma, tiksliai diskontuojanti numatomas būsimas grynųjų pinigų išmokas ar įplaukas iki finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo grynosios balansinės vertės per numatytą finansinės priemonės galiojimo laikotarpį ar, jeigu būtina, per trumpesnį laikotarpį.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną finansinių ataskaitų datą Grupė ir Xxxxxxxx įvertina finansinį turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių požymių, tokių kaip vienas ar keli įvykiai, įvykę po finansinio turto pirminio pripažinimo, kurie turi įtakos įvertintiems finansinio turto busimiems pinigų srautams. Vertės sumažėjimo požymių pavyzdžiu gali būti požymiai, kai skolininkas ar grupė skolininkų susiduria su reikšmingais finansiniais sunkumais, nemoka ar vėluoja mokėti palūkanas ar pagrindinę skolos sumą; tikimybė, kad jie bankrutuos ar bus vykdoma kita finansinė reorganizacija; akivaizdūs faktoriai, tokie kaip įsiskolinimų pokyčiai ar verslo sąlygų pokyčiai, sutampantys su finansinių įsipareigojimų nevykdymu, rodantys, jog egzistuoja įvertinamas būsimų pinigų srautų sumažėjimas. Finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolių suma yra skirtumas tarp finansinio turto apskaitinės vertės ir įvertintų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės, apskaičiuotos naudojant pradinę efektyvią palūkanų normą.

Viso finansinio turto apskaitinė vertė yra tiesiogiai sumažinama įvertintais vertės sumažėjimo nuostoliais, išskyrus prekybos gautinas sumas, kurių apskaitinė vertė yra sumažinama naudojant abejotinų gautinų sumų sąskaitą. Nuvertėjusios gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos.

Jei po finansinės būklės ataskaitos datos įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių suma sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiais, kurie įvyko po įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo, tuomet šie anksčiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai yra atstatomi per Bendrųjų pajamų ataskaitą, bet taip, kad vertės sumažėjimo nuostolių atstatymo dieną turto apskaitinė vertė neviršytų amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvę pripažinti.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

- baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;

- išlaikoma teisė į pinigų srautus, bet prisiimamas įsipareigojimas sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpa laiką; arba

- perleidžiama teisė gauti pinigines įplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžiama iš esmės visa su finansinio turto nuosavybe susijusi rizika ir nauda, arba (b) nei perleidžiama, nei išlaikoma su finansiniu turtu susijusi rizika ir nauda, bet perleidžiama šio turto kontrolė.

Kai Grupė ir Xxxxxxxx perleidžia teises į turto pinigų srautus, bet nei perleidžia nei išlaiko su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos ir neperleidžia turto kontrolės, turtas yra pripažįstamas ta dalimi, su kuria Grupė ir Xxxxxxxx yra vis dar susijusi. Sąsaja su turtu, kuris buvo perleistas kaip garantija, apskaitoma mažesniąja suma iš apskaitinės turto vertės, ir didžiausios numanomos sumos, kurią Grupei ir Bendrovei gali tekti sumokėti.

2.10 Atsargos

Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos įsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba įsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima įsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas į dabartinę jų buvimo vietą ir suteikiant joms dabartinę būklę. Atsargų, išskyrus gamtines dujas, savikaina nustatoma naudojant FIFO metodą. Gamtinių dujų likučio savikaina nustatoma pagal svertinį vidurkį. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

2.11 Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti

Ilgalaikis turtas klasifikuojamas kaip skirtas pardavimui tuomet, jeigu jo apskaitinė vertė bus atgauta jį pardavus ir kai turto pardavimas yra labai tikėtinas. Pardavimui skirtas turtas yra apskaitomas žemesne iš apskaitinės vertės ir tikrosios vertės, sumažintos numatomomis pardavimo išlaidomis.

2.12 Prekybos skolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, paskolos

Finansiniai įsipareigojimai, įskaitant paskolas, pradinio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.

Vėlesniais laikotarpiais finansiniai įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažįstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, kaip tai yra aprašyta šio aiškinamojo rašto 2.9 punkte.

Finansiniai įsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių įsipareigojimų verčių pripažįstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Prekybos skolos

Prekybos skolos yra įsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tiekėjų įprastinės veiklos metu.

Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai įsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai.

2.13 Dividendų paskirstymas

Dividendų paskirstymas Bendrovės akcininkams pripažįstamas įsipareigojimu Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Bendrovės akcininkai.

2.14 Užsienio valiuta

2015 metų sausio 1 d. – euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dieną pasikeitė Grupės funkcinė valiuta. Perskaičiuojant litus į eurus buvo taikomas euro ir lito perskaičiavimo kursas lygus 3,45280 lito už 1 eurą, kurį neatšaukiamai nustatė ES taryba.

Konsoliduotose finansinėse ataskaitose kiekvienos Grupės įmonės finansiniai veiklos rezultatai bei finansinė būklė yra pateikti eurais, kurie yra Bendrovės funkcinė valiuta ir Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta. Visa finansinė informacija, pateikta eurais, yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio, jeigu nenurodyta kitaip. Kadangi šiose ataskaitose sumos yra suapvalintos iki tūkstančių eurų, tai dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.

Sandoriai užsienio valiuta apskaitoje atvaizduojami eurais pagal sandorio atlikimo dieną Lietuvos banko skelbiamą euro ir užsienio valiutos santykį. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra perskaičiuojami į eurus finansinių ataskaitų sudarymo datos kursu. Pelnas ir nuostoliai, patirti dėl atsiskaitymų pagal šiuos sandorius bei dėl piniginio turto ar įsipareigojimų perskaičiavimo į eurus, yra įtraukiami į ataskaitinio laikotarpio pelną (nuostolius).

Nuo 2002 m. vasario 2 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. litas buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustatinėdavo Lietuvos bankas.

2.15 Dotacijos

Dotacijos yra pripažįstamos apskaitoje, kai yra pakankamas užtikrinimas, kad Grupės įmonės atitiks dotacijų skyrimo sąlygas ir tokia dotacija bus gauta.

Dotacijos, susijusios su turtu

Jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Dotacijos yra apskaitomos gauto turto tikrąja verte kaip įsipareigojimas ir vėliau pripažįstamos pajamomis mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas per atitinkamo ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį.

Strateginių projektų rengimui ir įgyvendinimui Grupei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu.

2.16 Xxxxxxxxxxx

Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl įvykio praeityje Grupė ir Xxxxxxxx turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant į konkrečią įsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpį, siekiant atspindėti praėjusį laiką. Toks didėjimas pripažįstamas kaip skolinimosi išlaidos.

2.17 Išmokos darbuotojams

Socialinio draudimo įmokos

Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo įmokas į Valstybinį socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų įmokų planą ir vadovaujantis šalies įstatymų reikalavimais. Nustatytų įmokų planas – tai planas, pagal kurį Xxxxxxxx ir Grupė moka nustatyto dydžio įmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus įsipareigojimo ir toliau mokėti šias įmokas, jeigu Xxxxxx neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo įmokos pripažįstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

Premijų planai

Bendrovė ir Grupė pripažįsta įsipareigojimą ir premijų sąnaudas, kuomet turi sutartinį įsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų įsipareigojimą.

Išmokos darbuotojams išeinant į pensiją sulaukus pensinio amžiaus

Kiekvienam Grupės ir Xxxxxxxxx darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei LITGRID AB ir AB „Amber Grid“ kolektyvines sutarties priklauso vienkartinė išmoka. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas pripažįstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams įsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus į susijusio įsipareigojimo terminą.

2.18 Nuomos apskaita

Nuoma yra pripažįstama išperkamąja, kai pagal nuomos sąlygas nuomininkui iš esmės perduodama visa rizika ir nauda, susijusi su turto nuosavybe. Veiklos nuoma – tai į išperkamosios nuomos sąvoką neįeinanti nuoma. Vertinimas ar sutartis atitinka išperkamosios ar veiklos nuomos sąlygas atliekamas pasirašant sutartį.

Grupė ir Xxxxxxxx kaip nuomotojas

Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripažįstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

Grupė ir Xxxxxxxx kaip nuomininkas

Veiklos nuomos mokėjimai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpį.

Išperkamoji nuoma

Turto nuoma, pagal kurią visa su nuosavybe susijusi rizika ir teikiama nauda perduodama Grupei, yra laikoma finansine nuoma. Grupė apskaito finansinę nuomą kaip turtą bei įsipareigojimus finansinės būklės ataskaitoje, kurių vertės yra lygios nuomojamo turto tikrajai vertei finansinės nuomos pradžioje arba minimalių finansinės nuomos mokėjimų dabartinei vertei, jei pastaroji yra mažesnė. Skaičiuojant minimalių finansinės nuomos mokėjimų dabartinę vertę naudojama diskonto norma yra finansinės nuomos mokėjimų palūkanų norma, kai ją galima išskirti, kitu atveju naudojama Grupės bendra skolinimosi palūkanų norma. Tiesioginės pradinės išlaidos yra įtraukiamos į turto vertę. Finansinės nuomos mokėjimai yra padalinami tarp palūkanų sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo. Palūkanos nustatomos taip, kad jų procentas nuo neapmokėto finansinės nuomos įsipareigojimų likučio kiekvieno mokėjimo metu būtų pastovus per visą finansinės nuomos laikotarpį.

Finansinės nuomos būdu įsigytam turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas. Nusidėvėjimo skaičiavimo tvarka finansinės nuomos būdu įsigytam turtui yra analogiška kaip ir nuosavam turtui, tačiau toks turtas negali būti nudėvimas per ilgesnį nei lizingo laikotarpį, jei, pagal lizingo sutartį, sutarties laikotarpiui pasibaigus, nuosavybė nėra perduodama Grupei.

2.19 Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Xxxxxxxx gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pajamos įvertinamos gauto ar gautino atlygio tikrąja verte, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, atėmus nuolaidas. Pajamų pripažinimui taip pat taikomi šie kriterijai:

Pajamos iš elektros energijos perdavimo, galios rezervavimo ir prekyba reguliavimo bei balansavimo elektros energija

Pajamos iš elektros energijos perdavimo, galios rezervavimo ir prekyba reguliavimo bei balansavimo elektros energija yra pripažįstamos suteikus paslaugą arba pardavus elektros energiją, t.y. kai pirkėjui perduodama rizika ir su sandoriu susijusi ekonominė nauda.

Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų kainų reguliavimas

Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato paslaugos teikėjas, neviršydamas Komisijos patvirtintų ribų.

Gamintojų ir nepriklausomų tiekėjų parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos nereguliuojamos, išskyrus atvejus, kai gamintojas ar nepriklausomas tiekėjas užima daugiau kaip 25 procentus rinkos. Tokiu atveju kainų reguliavimo tvarką nustato Komisija.

Grupė perka galios rezervavimo paslaugą iš elektros energijos tiekėjų pagal galios rezervavimo sutartis, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal Komisijos nustatytą tarifą. Grupė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas veikia kaip pagrindinis paslaugos teikėjas.

Naujų vartotojų ar gamintojų prijungimas prie elektros energijos ar dujų perdavimo tinklo

Iki 2009 m. liepos 1 d. gauti mokesčiai už naujų vartotojų ar gamintojų prijungimą prie elektros tinklo pirminio pripažinimo metu buvo apskaitomi kaip ateinančių laikotarpių pajamos, o vėliau proporcingai pripažįstami pajamomis per tą patį laikotarpį kaip ir susijusios turto pastatymo sąnaudos. Susijusios sąnaudos, kurias sudaro ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė bei kitos sąnaudos, buvo kapitalizuojamos ir nudėvimos per nustatytą kapitalizuoto turto naudojimo laikotarpį. Po minėtos datos gautus mokesčius už naujų vartotojų ar gamintojų prijungimą prie elektros tinklo Grupė pripažįsta pajamomis iš karto, kai naujas vartotojas ar gamintojas yra prijungiamas tais atvejais, kai naujo vartotojo ar gamintojo ateityje mokama elektros energijos kaina už Grupės teikiamas paslaugas nesiskiria nuo kitų vartotojų ar gamintojų, kurie nėra sumokėję tokių prijungimo mokesčių.

Iki 2009 m. liepos 1 d. sistemos naudotojų sumokėtos įmokos už prijungimą prie Grupės dujų sistemos apskaitomos kaip atidėtosios pajamos ir pripažįstamos pajamomis per kapitalizuoto susijusio turto nusidėvėjimo laikotarpį. Po 2009 m. liepos 1 d. sistemos naudotojų sumokėtos įmokos už prijungimą iš karto pripažįstamos pajamomis.

Pajamos už gamtinių dujų perdavimo paslaugą

Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą pripažįstamos kas mėnesį, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo finansavimo pajamų administravimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimų pajamos apskaitomos atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Nuo 2015 m., vadovaujantis LR Energetikos ministerijos 2013 m. gruodžio 27 d įsakymo Nr.1-245 (papildymai: 2014-04-23 d įsakymas Nr.1-94, 2014-10-14 įsakymas Nr.1-255, 2015-06-25 įsakymas Nr. 1-167, 2015-07-17 įsakymas Nr. 1-187)

„Dėl gamtinių dujų apskaitos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis, gamtinių dujų prekybos Lietuvoje kiekinei apskaitai pradėta naudoti dujų energetinė vertė, kitaip vadinama dujų šilumingumu. Iki tol dujų prekyba buvo vykdoma tūrio vienetais (kubiniais metrais).

Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą, pripažįstamos kas mėnesį, remiantis pateiktais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir Grupės su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais.

Grupė, vykdydama Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGDT) įstatymo ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, surenka, administruoja ir išmoka SGD lėšas terminalo operatoriui, o nuo 2016 m. sausio 1 d. – ir paskirtajam tiekėjui teisės aktų nustatyta tvarka. Dalis surinktų lėšų VKEKK sprendimu skiriama Grupės patiriamoms administravimo sąnaudoms padengti.

VKEKK 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. O3-895 patvirtino 2015 m. gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, skirtą kompensuoti SGD terminalo infrastruktūros pastoviąsias eksploatavimo sąnaudas, reikalingas SGD terminalo veiklai užtikrinti. 2015 m. buvo renkamos SGD terminalo lėšos, susijusios su šia papildoma dedamąja.

2015 m. lapkričio 17 d. buvo priimtas LR Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 2, 5 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-2036, kuriuo įtvirtinama nuostata, kad į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją VKEKK nustatyta tvarka įtraukiamos ne tik SGDT, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudos, kurių nėra galimybės finansuoti iš kitų Grupei prieinamų šaltinių, SGDT, jo infrastruktūros ir jungties visos pastoviosios eksploatavimo sąnaudos, bet ir SGDT būtinojo kiekio tiekimo pagrįstos sąnaudos. Dar vienas pakeitimas, įtvirtintas šiuo teisės aktu, kad VKEKK nustatyta papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose, kuriose gamtinių dujų sistemos naudotojų ir (ar) gamtinių dujų vartotojų įrenginiai yra prijungti prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ar prie gamtinių dujų skirstymo sistemų, į kurias dujos tiesiogiai ar netiesiogiai transportuojamos iš Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios gamtinių dujų perdavimo sistemos (iki 2016 metų papildoma dedamoji buvo renkama už perduotą dujų kiekį). Gamtinių dujų vartojimo pajėgumai apskaičiuojami ir nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka.

VKEKK 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. O3-683 patvirtino 2016 m. gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų perdavimo kainos, kuri bus taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams už gamtinių dujų vartojimo pajėgumus, reikalingus jų maksimaliems gamtinių dujų paros poreikiams užtikrinti pristatymo vietose. 2016 m. surinktos SGD terminalo lėšos, susijusios su šia papildoma dedamąja, bus mokamos ne tik SGD terminalo operatoriui bet ir paskirtajam tiekėjui, o saugumo dedamoji bus renkama ne už transportuotą gamtinių dujų kiekį, bet už vartojimo pajėgumus.

Grupė, vykdydama minėtų teisės aktų reikalavimus, renka ir administruoja SGDT lėšas. Grupė, rinkdama ir administruodama SGDT lėšas veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Grupei nesukuria pajamų/ pelno įprastinės veiklos metu, išskyrus SGDT lėšų dalį, skirtą SGDT lėšų administravimo sąnaudoms padengti, laikomą Grupės pajamomis. Iš SGDT lėšų mokėtojų surenkamos ir SGDT lėšų gavėjams (SGDT projekto įgyvendinimo Grupei arba SGDT operatoriui) pervedamos SGDT lėšos nelaikomos Grupės pajamomis/ sąnaudomis, bet apskaitomos kaip kitos gautinos/ kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas.

Remonto paslaugų pajamos

Grupės vykdomų individualių sutarčių/projektų su klientais, pvz. remonto paslaugų, pajamos pripažįstamos proporcingai atliktam darbui, kuris įvertinamas palyginant realiai patirtas projekto sąnaudas su bendromis numatytomis projekto sąnaudomis. Tikėtinas pelningumo pokytis apskaitomas bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai tokie pokyčiai nustatomi. Projektai reguliariai peržiūrimi ir nustačius, kad sandoris bus nuostolingas, apskaitomi atitinkami atidėjiniai.

Kitos pajamos

Palūkanų pajamos pripažįstamos kaupimo principu, atsižvelgiant į skolos likutį ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanų įplaukos pinigų srautų ataskaitoje pateiktos kaip investicinės veiklos pinigų srautai.

Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo bei nuomos pajamas Grupė ir Xxxxxxxx apskaito kaip kitas pajamas.

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažįstamos, kuomet nustatoma teisė gauti jų išmokėjimą.

Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos pripažįstamos bendrųjų pajamų ataskaitoje kaupimo principu, kai patiriamos.

Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pagal viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1-283, Grupė yra Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų administratorius, t.y. tik surenka ir išmoka VIAP lėšas.

VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjams, kurių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Metines VIAP lėšas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). VIAP lėšos surenkamos iš elektros energijos vartotojų, taikant Komisijos nustatytą VIAP kainą, kurią nustatant Komisija įvertina skirtumą tarp praėjusiais kalendoriniais metais Grupės surinktų ir išmokėtų VIAP lėšų.

Grupė VIAP pajamomis pripažįsta:

• Komisijos Grupei skirtas VIAP lėšas už elektros energijos gamybos įrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimą prie perdavimo tinklų, perdavimo tinklų optimizavimą, plėtrą ir (ar) rekonstrukciją, susijusią su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmim u ir persiuntimu;

• Komisijos Grupei skirtas VIAP lėšas už elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimą;

• Komisijos Grupei skirtas VIAP lėšas VIAP lėšų administravimo sąnaudoms padengti.

Visos kitos Grupės surinktos ar išmokėtos VIAP lėšos pajamomis ar sąnaudomis nepripažįstamos.

2.20 Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų apskaita, kai Grupė veikia kaip lėšų administratorius

Grupė vykdydama VIAP veiklą veikia kaip lėšų administratorius Komisijos/valstybės vardu ir ši veikla Grupei nesukuria pajamų/pelno įmonės įprastinės veiklos metu. Taip pat yra priimtas atitinkamas LR Vyriausybės nutarimas, numatantis, kad Grupė veikia kaip administratorius ir Grupė bei Komisija turi atskiras sistemas šiems sandoriams apskaityti bei juos kontroliuoti.

Siekiant tiksliau pateikti Grupės finansinę būklę, finansinį rezultatą ir pinigų srautus bei atspindėti VIAP lėšų administravimo tikrąją ekonominę esmę Grupė pajamomis pripažįsta tik 2.19 pastaboje išvardintas pajamas, o skirtumą tarp gautų ir išmokėtų administruojamų VIAP lėšų atvaizduoja gautinose (mokėtinose) sumose.

Atsižvelgiant į tai, kad Grupė veikia kaip lėšų administratorius Komisijos/valstybės vardu, bendrųjų pajamų ataskaitoje lėšos, gautos iš vartotojų, sudengiamos su lėšomis, išmokėtomis elektros energijos gamintojams. Grupė pajamomis pripažįsta tik už suteiktas VIAP paslaugas ir VIAP administravimo paslaugas gautą VAIP lėšų dalį, kuri yra iš anksto nustatyta Vyriausybės. Skirtumas tarp gautų ir išmokėtų VIAP lėšų atvaizduojamas kitose gautinose/kitose mokėtinose sumose kaip „skirtumas tarp gautų ir išmokėtų VIAP lėšų“.

Komisija nustatė, kad nesurinktos VIAP ir SGDT lėšos turi būti kompensuojamos ateityje. Dėl šios priežasties Grupės ataskaitose gautinoms VIAP ir SGDT lėšoms nėra apskaitomas vertės sumažėjimas.

2.21 Skolinimosi kaštai

Skolinimosi kaštai, tiesiogiai susiję su turto, kuriam pagaminti ar jį paruošti naudojimui ar pardavimui reikia pakankamai daug laiko, pasigaminimu ar paruošimu naudojimui ar pardavimui, yra pridedami prie šio turto įsigijimo vertės tol, kol šis turtas visiškai parengiamas naudojimui ar pardavimui. Palūkanų pajamos, susijusios su laikinu skolintų lėšų investavimu iki jos bus panaudotos turto įsigijimui, yra atimamos iš turto įsigijimo vertės.

Kiti skolinimosi kaštai yra pripažįstami sąnaudomis bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai patiriami.

2.22 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos. Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinių ataskaitų datą. 2015 metais ir 2014 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Grupė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Grupė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių įsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra pripažįstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjį pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar įsipareigojimai nedaro įtakos nei apmokestinamajam, nei finansiniam pelnui.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal įstatymą įgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių įsipareigojimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinį laikotarpį

Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažįstami pajamomis ar sąnaudomis ir įtraukiami į laikotarpio grynąjį pelną ar nuostolį, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar įvykio, kuris pripažįstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose.

2.23 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.24 Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinių ataskaitų datą (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga.

2.25 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.26 Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai ir prielaidos

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie įtakoja taikomą apskaitos politiką bei pateiktas turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šias finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės vertinimai ir prielaidos bei pagrindiniai neapibrėžtumų šaltiniai, dėl kurių kyla rizika, kad susijusio turto ir įsipareigojimų apskaitinė vertė ateinančiais finansiniais metais bus reikšmingai pasikeitusi, buvo tokie:

LITGRID AB Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas

Laikantis patvirtintos Grupės apskaitos politikos, Grupės įmonė LITGRID AB atliko ilgalaikio materialiojo turto vertinimą 2014 metų pabaigai. LITGRID AB neįvertino ilgalaikio materialiojo turto naudojimo vertės ir galimo turto vertės sumažėjimo 2013 m. pabaigai, kadangi tuo metu egzistavo pernelyg dideli neapibrėžtumai dėl planuoto naujo LRAIC metodo diegimo.

2015 m. gruodžio 31 d. LITGRID AB, įvertinusi ar nepasikeitė turto ankstesnio vertinimo prielaidos ir ar nereikia atlikti naujo vertinimo ar vertės sumažėjimo testo, konstatavo:

• Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės Komisija (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. O3-509 iš esmės pakeitė elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos

nustatymo metodikos (toliau – Metodika) nuostatas ir įtvirtino ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (toliau – LRAIC) modelio taikymą perdavimo kainos viršutinės ribos nustatyme;

• Metodikoje neatsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintą

„Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašo“ nuostatą, kad nustatant turto vertę nuo kurios skaičiuojama investicijų grąža „elektros perdavimo sistemos operatoriui 2015–2019 metų laikotarpiu kasmet papildomai įtraukiant po 1/5 Įmonės balansinės turto vertės ir reguliuojamos turto bazės skirtumo, susidariusio 2014 m. birželio 30 d., taip, kad visas susidaręs skirtumas 2019 metais būtų įtrauktas į paslaugai ir (ar) produktui priskirtiną reguliuojamo turto vertę (RAB)“ ir Bendrovė nemano kad minėta nuostata būtų įgyvendinta;

• Komisija 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 patvirtino investicijų grąžos normos nustatymo metodiką ir pagal ją Bendrovei suskaičiavo 5,23 proc. investicijų grąžos normą (ji sumažėjo palyginus su ankstesnio vertinimo prielaidomis);

• Komisija 2015 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. O3-548 nustatė perdavimo paslaugos aukštos įtampos tinklais kainos viršutinę ribą 2016–2020 metams;

• 2015 m. gruodžio mėn. į eksploataciją įvedamas tarpsisteminių jungčių su Švedija ir Lenkija turtas, kuris ženkliai padidina bendrą bendrovės turtą;

• Tarpsisteminės jungtys dėl elektros energijos kainų skirtumo skirtingose kainų zonose generuos ženklias perkrovų pajamas (vidutiniškai po 16 mln. eurų kasmet 2016-2025 m.), kurios bus naudojamos investicijoms į perdavimo tinklą finansuoti. Šios investicijos yra prilyginamos investicijoms finansuojamoms iš dotacijų, t.y. nėra traukiamos į reguliuojamos veiklos sąnaudas ir turto vertę.

• Pasikeitė dėmenys, naudojami vidutinės svertinės kapitalo kainos (diskonto normos) skaičiavime.

LITGRID AB nusprendusi, kad visi šie pakeitimai gali turėti reikšmingos įtakos ilgalaikio materialaus turto vertei, atliko naują ilgalaikio turto vertinimą. Vertinimas atitinka trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (pastaba 2.27).

LITGRID AB turto tikrąją vertę 2015 m. gruodžio 31 d. įvertino pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė buvo apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė.

LITGRID AB turtą vertino kaip verslą, tačiau vertinime eliminavo visą veiklą, susijusią su perdavimo tinklo plėtra (ir nesusijusią su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijas į plėtros projektus, naujų vartotojų/gamintojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams.

Turto vertė buvo apskaičiuota sekančiai:

• Suskaičiuoti 2016-2025 m. pinigų srautai iš įmonės veiklos;

• Šie srautai buvo koreguoti Nordbalt ir LitPol Link projektams gautų dotacijų ir VIAP lėšų bei atitinkamai šių projektų mokėjimų pinigų srautais, nes Bendrovės finansinėje apskaitoje Turto vertė yra mažinama gautų dotacijų verte ir Nordbalt ir LitPol Link projektų turto vertė vertinimo datai jau yra sumažinta sukauptomis, bet dar negautomis dotacijomis.

• Sudėti koreguoti 2016-2025 m. pinigų srautai.

• Pridėta diskontuota tęstinumo vertė (po 2025 m.). Xxxxxxxxx vadovybė remiasi prielaida kad ilgame laikotarpyje pinigų srautą turėtų generuoti tik reguliuojamo turto investicijų grąža. Normalizuotas pinigų srautas apskaičiuotas reguliuojamo turto vertę 2025 m. pabaigai padauginus iš investicijų grąžos normos ir atėmus pelno mokestį.

• Atimta ilgalaikio nematerialaus turto vertė.

Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Xxxxxxxxx suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 4,38 proc.

Atlikus ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės vertinimą buvo gautas rezultatas - 403 259 tūkst. Eur. Suskaičiuota LITGRID AB turto vertė yra didesnė už balansinę turto vertę 396 179 tūkst. eurų, tačiau skirtumas nereikšmingas ir apskaičiuota turto vertė patenka į turto vertės intervalą nuo 425 543 tūkst. eurų iki 382 472 tūkst. eurų diskonto normai kintant - 1%/+1% intervale. Xxxxx Xxxxxxxx neapskaitė turto vertinimo rezultato.

Turto vertinimo rezultato jautrumas diskonto normos bei perkrovų pajamų dydžiui pateiktas lentelėse:

Diskonto normos pokytis (atitinkamai nuo 2021 m. perskaičiuojant Turto vertė, tūkst. Eur

investicijų grąžos normą) , proc.

-1,0%	425 543
-0,5%	414 206
0,0%	403 259
0,5%	392 686
1,0%	382 472
Perkrovų pajamų dalis, proc. nuo prognozuojamų pajamų	Turto vertė, tūkst. Eur
0%	399 156
25%	400 182
50%	401 208
100%	403 259
125%	404 285

Informacija apie 2014m. gruodžio 31 d. atliktą ilgalaikio materialiojo turto vertinimą

LITGRID AB turto tikrąją vertę 2014 m. gruodžio 31 d. įvertino pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Apskaičiuojat grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinę vertę buvo įtraukiami tik tiesiogiai su vertinamu turtu susiję pinigų srautai, o ne visi su LITGRID AB verslu susiję pinigų srautai: reguliuojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos + investicijų grąža – viršpelnio korekcija – pelno mokestis nuo investicijų grąžos ir viršpelnio korekcijos. Vertinimas atitinka trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygį (pastaba 2.28).

Turto vertinime atsižvelgta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintą „Valstybės reguliuojamų kainų elektros energetikos sektoriuje nustatymo principų aprašą“ (toliau – Aprašas), Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės Komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. O3-3 patvirtintą „Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodiką“ (toliau - Metodika) bei Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintą „Turto ir verslo vertinimo metodiką“.

Komisija, tvirtindama Metodiką ir nustatydama Bendrovės 2015 m. pajamas neatsižvelgė į Aprašo principą, kad nustatant turto vertę nuo kurios skaičiuojama investicijų grąža „elektros perdavimo sistemos operatoriui 2015–2019 metų laikotarpiu kasmet papildomai įtraukiant po 1/5 Įmonės balansinės turto vertės ir reguliuojamos turto bazės skirtumo, susidariusio 2014 m. birželio 30 d., taip, kad visas susidaręs skirtumas 2019 metais būtų įtrauktas į paslaugai ir (ar) produktui priskirtiną reguliuojamo turto vertę (RAB)“. LITGRID AB mano, kad LR Vyriausybės nutarimas yra aukštesnio lygio teisės aktas už Komisijos Metodiką ir Aprašo nuostata dėl Turto vertės nustatymo turės būti įgyvendinta (LITGRID AB Komisijos sprendimą apskundė teismui, žr. 32 pastabą), todėl LITGRID AB investicijų grąžą skaičiavo ne tik nuo istorinės reguliuojamo turto vertės, bet ir nuo skirtumo tarp balansinės ir reguliuojamo turto vertės kaip numato Aprašas (toliau – RAB priedas).

Komisija, 2015 m. sausio mėn. nustatydama 2016 - 2020 m. perdavimo paslaugos kainos viršutinę ribą, šiam laikotarpiui patvirtino investicijų grąžos normą lygią 6,79 proc. LITGRID AB mano, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės aktus, todėl tiek 2016 - 2020 m. perdavimo paslaugos kainos viršutinė kainos riba, tiek investicijų grąžos norma turės būti perskaičiuota, ir turto vertinime LITGRID AB darė prielaidą, kad investicijų grąžos norma nuo 2016 m. bus lygi LITGRID AB suskaičiuotai vidutinei svertinei kapitalo kainai (WACC) prieš mokesčius, kuri lygi 7,2 proc.

Komisija, atlikusi LITGRID AB 2011-2013 m. reguliuojamos veiklos sąnaudų auditą nustatė, kad LITGRID AB turėjo viršpelnį (pelną, viršijantį Komisijos leidžiamą investicijų grąžos dydį) ir priėmė sprendimą LITGRID AB viršpelnio suma sumažinti Bendrovės 2015

– 2017 m. pajamas 21 335 tūkst. Eur arba po 7 112 tūkst. Eur per metus. Į šį pajamų sumažinimą buvo atsižvelgta nustatant turto tikrąją vertę, nors LITGRID AB ginčija šį komisijos sprendimą.

Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Xxxxxxxxx suskaičiuota diskonto norma (WACC perskaičiuoti prieš mokesčius), kuri lygi 7,2 proc.

Atlikus LITGRID AB ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės vertinimą buvo apskaitytas 238 442 tūkst. Eur turto vertės sumažėjimas, kuriame įtrauktas 62 494 tūkst. Eur perkainavimo rezervo sumažėjimas (tame skaičiuje įtaka nekontroliuojančiai daliai sudaro į 1 570 tūkst. Eur) , o likusi suma – 175 948 tūkst. Eur buvo pripažinta kaip vertės sumažėjimo sąnaudos. Dotacijų susijusių su LITGRID AB perkainotu turtu nurašymo pajamos, kurios sudarė 49 279 tūkst. Eur, buvo apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje mažinant ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo sąnaudas. Sukauptų neamortizuotų naujų vartotojų prijungimo mokesčių, susijusiu su perkainotu turtu, nurašymo pajamos, kurios sudarė 3 478 tūkst. Eur buvo apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje mažinant susijusio turto perkainojimo sąnaudas. Turto vertės sumažėjimą didžiąja dalimi sąlygojo reguliacinės aplinkos pasikeitimai, įvykę po paskutinio turto vertinimo 2008 metais.

Įvertinta tikroji ilgalaikio materialiojo turto vertė priklauso nuo aukščiau aprašytų reikšmingų prielaidų, kurios yra susijusios su vertinimo neapibrėžtumu. Žemiau pateikta vertinimo rezultatų jautrumo analizė pagrindinėms vertę įtakojančioms prielaidoms.

Jeigu turto vertinime nebūtų įtraukta papildoma investicijų grąža nuo skirtumo tarp balansinės ir reguliuojamo turto vertės kaip numato Aprašas, tai lemtų 88 520 tūkst. Eur didesnį turto vertės sumažėjimą.

Jeigu turto vertinime nebūtų įtraukta minėta 2011-2013 m. viršpelnio korekcija, tai lemtų 16 608 tūkst. Eur mažesnį turto vertės sumažėjimą.

Turto vertinimo rezultato jautrumas diskonto normos (atitinkamai keičiantis ir investicijų grąžos normai) bei investicijų normos pokyčiui pateiktas lentelėse:

Diskonto normos, atitinkamai perskaičiuojant ir investicijų grąžos normą*, pokytis, proc. Įtaka nustatytai LITGRID AB turto tikrajai

vertei, tūkst. Eur

-2%	-18 064
-1%	-82 52
1%	6 949
2%	12 802

*Pagal esamą reguliacinę aplinką investicijų grąžos normą suskaičiuojama kaip vidutinė svertinė kapitalo kaina iki mokesčių.

Investicijų grąžos normos pokytis, proc. Įtaka nustatytai LITGRID AB turto tikrajai vertei, tūkst. Eur

-2%	-50 602
-1%	-25 301
1%	12 651
2%	50 602

AB „Xxxxx Xxxx“ Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas

Pagal Grupės apskaitos politiką 2014 m. gruodžio 31d. buvo perkainotas Grupės įmonės AB „Amber Grid“ ilgalaikis materialusis turtas nepriklausantis magistralinių dujotiekių ir jų įrenginių, skirstomųjų dujotiekių ir jų įrenginių bei dujų technologinės įrangos ir įrengimų klasėms. Perkainojimas buvo atliktas diskontuotų pinigų srautų metodu (tai yra 3-čio lygio tikrosios vertės nustatymas (2.27 pastaba)). Atlikus vertinimą buvo nustatytas vertės sumažėjimas turtui įsigytam dotacijomis, kadangi pagal esamą reguliavimo mechanizmą turtas įgytas dotacijomis negeneruoja pajamų. Tokio turto perkainojimo sąnaudos sudarė 7 184 tūkst. eurų (24 805 tūkst. litų). Su perkainotu turtu susijusių dotacijų nurašymo pajamos sudarė atitinkamai 7 184 tūkst. eurų (24 805 tūkst. litų) ir buvo įtrauktos į bendrųjų pajamų ataskaitą. Bendras perkainojimo rezultatas bendrųjų pajamų ataskaitoje po susijusių dotacijų nurašymo buvo lygus 0.

Sudarant 2015 m. finansines ataskaitas, ir siekiant nustatyti, ar neatsirado naujų ilgalaikio turto vertės sumažėjimo požymių, atliktas įvertinimas ar 2015 m. įvykę ir būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas ilgalaikio turto vertės įvertinimui. AB „Amber Grid“ vertinimu jokių esminių pasikeitimų nei dėl diskonto normos dydžio, nei reguliavimo aplinkoje neįvyko ir, turimais duomenimis, nenumatoma, kad artimiausioje ateityje gali įvykti, todėl turto vertės sumažėjimo požymių nėra.

Investicijos į LITGRID AB vertinimas ir neapibrėžtas pirkimo kainos korekcijos įsipareigojimas

Įgyvendinant 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB, elektros energetikos įstatymo reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą Nr. 826 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės steigimo ir valstybės turto investavimo“, kuriuo nurodė Energetikos ministerijai įsteigti uždarąją akcinę bendrovę ir priimti visus reikalingus sprendimus, kad „Lietuvos energija“ UAB (buvusi UAB „Visagino atominė elektrinė“) valdomos LITGRID AB akcijos būtų atlygintinai perduotos naujai įsteigtai uždarajai akcinei bendrovei UAB „EPSO-G“, atsižvelgiant į nepriklausomų vertintojų nustatytą akcijų rinkos vertę.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2012 m. liepos 10 d. raštu Nr. (11.2-13)3-2428 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo“ įpareigojo „Lietuvos energija“ UAB užtikrinti, kad būtų priimti visi LITGRID AB atskyrimui reikalingi sprendimai. 2012 m. rugsėjo mėn. buvo sudaryta tarp „Lietuvos energija“ UAB ir Bendrovės elektros perdavimo sistemos operatorės LITGRID AB akcijų pardavimo sutartis. Šia sutartimi 97,5 proc. LITGRID AB akcijų „Lietuvos energija“ UAB įvertinta rinkos verte pardavė Bendrovei.

2012 m. rugsėjo mėn. buvo atliktas LITGRID AB akcijų nepriklausomas vertinimas. LITGRID AB akcijų pirkimo pardavimo sutartyje nustatyta akcijų pardavimo kaina lygi nepriklausomų vertintojų nustatytai rinkos vertei, kuri sudarė 217 215 Eur (750 000 tūkst. Lt), bei, atsižvelgiant į neapibrėžtumus dėl būsimų reguliuojamos veiklos paslaugų kainų nustatymo principų pasikeitimų, numatytam galutinės kainos priedui. Atsižvelgiant į nepriklausomo vertinimo rezultatus, naudotas vertinimo prielaidas bei neapibrėžtumus dėl būsimų reguliuojamos veiklos paslaugų kainų nustatymo principų pasikeitimų, kurių įgyvendinimą numato 2012 m. sausio 17 d. priimto Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo naujosios nuostatos, LITGRID AB akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje yra numatytas galutinės kainos priedas, kurio realizavimas susietas su galimu reguliavimo aplinkos pasikeitimu ateityje.

Priedo skaičiavimas yra paremtas būsimos 2015-2018 m. investicijų grąžos skaičiavimo prielaidomis. Aukščiau aprašytose LITGRID AB turto vertinimo prielaidose yra įtraukta tiek LRV nutarimu nustatyto RAB priedo investicijų grąža, tiek 2011-2013 m. investicijų grąžos viršpelnio korekcija. Pagal sutartį „Galutinės kainos priedas nustatomas atsižvelgiant į LITGRID AB reguliuojamos veiklos paslaugų kainų nustatymo principų esminius pakeitimus“. Vadovybės vertinimu, tiek papildoma investicijų grąža nuo RAB priedo, tiek investicijų grąžos viršpelnio korekcija yra esminiai kainų nustatymo principų pakeitimai, kurie nebuvo numatyti skaičiuojant LITGRID AB pirminę akcijų vertę, todėl šios prielaidos turėtų būti įtrauktos į priedo skaičiavimo prielaidas.

Atsižvelgdama į šias prielaidas, Xxxxxxxx atliko kainos priedo įvertinimą ir nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. kainos priedo vertė nepakito ir yra lygi 0.

Investicijų vertės sumažėjimas

Grupės asocijuotų ir bendrai valdomų įmonių akcijomis nėra prekiaujama viešai, todėl vadovybė galimą jų atsiperkamąją vertę įvertina (atsižvelgiant į nepriklausomų vertintojų paruoštas ataskaitas, jeigu toks vertinimas buvo atliktas) atsižvelgus į diskontuotas būsimas pinigines įplaukas pagal kelerių metų finansines prognozes ir netiesiogiai rinkoje prieinamus duomenimis apie panašius sandorius.

Investicijos į UAB „TETAS“ atsiperkamoji vertė 2015 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuota diskontuotų pinigų srautų metodu atsižvelgus į sumažėjusius finansinius įsipareigojimus ir 2015 m. veiklos rezultatų įtakotos geresnę UAB „TETAS“ generuojamų pinigų srautų prognozę. Investicijai buvo apskaitytas vertės sumažėjimo atstatymas lygus 1 540 tūkst. Eur. Naudota diskonto norma (WACC po mokesčių) sudarė 8,19% proc

Kitų investicijų atsiperkamoji vertė buvo vertinama remiantis netiesiogiai rinkoje prieinamais duomenimis.

2.27 Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė – tai kaina, kuri būtų gauta pardavus turtą arba kuri būtų sumokėta perdavus įsipareigojimą įprasto tarp rinkos dalyvių įvykusio sandorio metu nustatymo dieną. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar įsipareigojimų perdavimo sandoris vyksta arba: pagrindinėje turto ar įsipareigojimų rinkoje, ar jei nėra pagrindinės rinkos – turtui ar įsipareigojimams pačioje palankiausioje rinkoje.

Pagrindinė ar pati palankiausia rinka turi būti Grupei ir Bendrovei prieinama.

Turto ar įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai norėdami nustatyti turto ar įsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų.

Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jį kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai.

Grupė ir Xxxxxxxx naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių rinkose stebimų duomenų ir kuo mažiau rinkose nestebimų duomenų.

Visas turtas ir įsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėje ataskaitoje, yra suskirstomi pagal toliau aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais reikšmingais žemiausio lygio duomenimis: 1 lygis – tokių pačių turto vienetų arba įsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose;

2 lygis – vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai rinkose stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę;

3 lygis – vertinimo metodikos, kuriose rinkose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę.

Turtą ir įsipareigojimus, kurie finansinėse ataskaitose pripažįstami pakartotinai, Grupė ir Xxxxxxxx pakartotinai vertindama skirstymą nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygių (pagal žemiausio lygio duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę apskritai) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Vertinimus atlieka vadovybė kiekvieną ataskaitinę dieną. Siekdama atskleisti informaciją apie tikrąją vertę Grupė ir Xxxxxxxx nustatė turto ir įsipareigojimų klases pagal turto ir įsipareigojimų pobūdį, ypatybes bei riziką ir anksčiau apibūdintą tikrosios vertės hierarchijos lygį.

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose Grupė ir Xxxxxxxx neturėjo reikšmingo pakartotinai arba vieną kartą tikrąja verte įvertinto turto ar įsipareigojimų, išskyrus galimą parduoti finansinį turtą (2.9 ir 7 pastabos) ir ilgalaikį materialųjį turtą (2.7,

2.26 ir 5 pastabos).

Turtą ir įsipareigojimus, kurių tikroji vertė atskleidžiama finansinėse ataskaitose, sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos bei paskolos. Vadovybė įvertino, kad paskolų tikroji vertė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. buvo apytikriai lygi jų balansinei vertei, kadangi už jas buvo mokamos kintamos palūkanų normos, o kito minėto finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė apytiksliai prilygsta jų apskaitinei vertei daugiausiai dėl šių priemonių trumpalaikio termino 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d.

3. Verslo jungimas

Vadovaujantis Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketu ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymu, AB „Amber Grid“ valdymo organų nariais neturėjo teisės būti įmonės, vykdančios gavybos ar tiekimo veiklą valdymo arba kito atstovaujančio organo nariu ar šių bendrovių vienasmeniu vadovu. AB „Amber Grid“ akcininkai E.ON Ruhrgas International GmbH ir OAO „Gazprom“ vykdo gamtinių dujų gavybos ar tiekimo veiklą, todėl buvo atliktas AB „Amber Grid“ kontrolės pertvarkymas, kaip numato Lietuvos Respublikos gamtinių dujų ir jo įgyvendinimo įstatymai.

2014 metais Xxxxxxxx įsigijo 96,6 proc. AB „Amber Grid“ akcijų. Šios akcijos buvo įsigytos trimis etapais:

- 2014 m. vasario 21 d. xxxxxxxx Xxxxxxxxx įstatinį kapitalą Energetikos ministerija apmokėjo nepiniginiu įnašu – valstybei priklausančiomis AB „Xxxxx Xxxx“ 31 575 724 (17,7 proc.) akcijomis, kurių vertė 22 450 340 Eur (77 516 533 Lt) (1 ir 14 pastabos);

- 2014 m. gegužės 21 d. Xxxxxxxx pasirašė sutartį su Vokietijos koncernu „E.ON Ruhrgas International“, pagal kurią įsigijo 69 416 233 (38,9 proc.) AB „Amber Grid“ akcijų. Akcijų įsigijimo kaina – 49 757 419 Eur (171 802 416 Lt), sumokėta grynais pinigais.

- 2014 m. birželio 19 d. Xxxxxxxx, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 31 straipsniu, įgyvendino privalomą nekonkurencingą oficialų siūlymą supirkti likusias AB „Amber Grid“ akcijas ir iš Rusijos kompanijos

„Gazprom“ bei smulkiųjų akcininkų įsigijo 71 287 168 (39,96 proc.) akcijas. Akcijų įsigijimo kaina 54 320 822 Eur

(187 558 934 Lt), sumokėta grynais pinigais.

AB „Amber Grid“ yra Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už gamtinių dujų perdavimą (transportavimą aukšto slėgio vamzdynais) sistemos naudotojams, gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir plėtojimą.

EPSO-G iki 2014 m. gegužės 21 d. AB „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime turėjo tik 17,7% balsų, t.y. turėdama 17,7% balsų negalėjo įtakoti jokių priimamų sprendimų, kadangi atitinkamų sprendimų blokavimui (vetavimui) reikėjo turėti ne mažiau kaip 25% balsų (AB „Amber Grid“ įstatų 6.1 punktas).

EPSO-G taip pat neturėjo reikšmingos įtakos ir valdybos lygiu, kadangi EPSO-G turėjo tik 1 atstovą valdyboje iš 5 skiriamų, o AB „Xxxxx Xxxx“ valdyboje reikšmingi sprendimai priimami tik esant 4 balsų daugumai (AB „Amber Grid“ į statų 8.11 punktas), t.y. sprendimai galėjo būti priimami tik esant OAO Gazprom ir E.ON Ruhrgas International GmbH (toliau – E.ON) paskirtų atstovų bendram sutarimui.

2014 m. gegužės 21 d. padidėjęs AB „Xxxxx Xxxx“ akcijų skaičius nesuteikė visiškos bendrovės kontrolės, kadangi 56,6% balsų visuotiniame akcininkų susirinkime neužtenka vienašališkai priimti svarbiausių sprendimų, susijusių su įmonės valdymu, dividendų išmokėjimu, rezervų ar pelno (nuostolių) paskirstymu, naujos emisijos išleidimu ir pan. (AB „Amber Grid“ įstatų 6.1 punkto 1-13 ir 20 papunkčiai). Visi minėti sprendimai visuotiniame akcininkų susirinkime galėjo būti priimami tik esant kito didžiojo akcininko (OAO Gazprom – 37,1% balsų) pritarimui.

Nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. birželio 19 d. turėti 3 balsai valdybos lygiu, taip pat neužtikrino sprendimų priėmimo, kadangi priimti sprendimą reikalingi 4 balsai iš 5. Pažymėtina, kad likę 2 valdybos nariai buvo skiriami OAO Gazprom.

Dėl to laikotarpio nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. birželio 19 d. EPSO-G galėjo tik bendrai veikdamas su OAO Gazprom priimti sprendimus AB „Amber Grid“ visuotiniame akcininkų susirinkime ir valdyboje. Veikiant atskirai ar kartu su kitais smulkiaisiais akcininkas, EPSO-G negalėjo priimti ar įtakoti jokių pagrindinių sprendimų bendrovės lygiu, kadangi AB „Amber Grid“ įstatuose įtvirtina, jog pagrindiniai sprendimai gali būti priimami tik esant kvalifikuotai (2/3, 3/4 ar 4/5) daugumai. Dėl to, Vadovybės vertinimu Xxxxxxxx neturėjo AB „Xxxxx Xxxx“ kontrolės, o bendrai kontroliavo AB „Amber Grid“ su OAO Gazprom.

Po AB „Amber Grid“ įsigijimo proceso pasibaigimo, Bendrovės valdomos AB „Amber Grid“ akcijos sudarė 96,6 proc., smulkiųjų akcininkų – 3,4 proc. akcijų. T.y. 2014 m. birželio 19 d. įsigijus OAO Gazprom turėtas akcijas EPSO-G įgyjo AB „Amber Grid“ kontrolę. Bendrovė dėl praktiškumo konsoliduojant, AB „Amber Grid“ įsigijimo apskaitą įvertino ir AB „Amber Grid“ konsoliduoti pradėjo nuo 2014 m. birželio 30 d.

Xxxxxxxx AB „Xxxxx Xxxx“ ilgalaikio materialiojo turto tikrąją vertę nustatė taikydama diskontuotų pinigų srautų metodą. Vertinant diskontuotus pinigų srautus buvo naudojama 7,51% diskonto norma prieš mokesčius. Diskonto normos nustatymo prielaidos iš esmės atitiko VKEKK kainų reguliavime taikomos grąžos normos įvertinimo prielaidas. Ateinančių laikotarpių pajamos ir dotacijos buvo nurašytos įsigijimo metu (įvertinta tikroji vertė 0). Trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų tikroji vertė prilyginta jų balansinei vertei. Nekontroliuojanti dalis buvo įvertinta kaip proporcinga dalis AB „Amber Grid“ grynojo turto tikrąja verte įsigijimo dieną dalimi.

Su įsigijimu susijusios išlaidos nebuvo reikšmingos ir buvo priskirtos prie kitų sąnaudų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Bendros kontrolės periodu, t.y. nuo 2014 m. gegužės 21 d. iki 2014 m. birželio 19 d.- AB „Amber Grid“ veiklos rezultatas nebuvo reikšmingas EPSO-G konsoliduotoms ataskaitoms, dėl to nebuvo atspindėtas.

AB „Amber Grid“ kontrolės įgijimo dieną EPSO-G perkainojo turėtą 56,6% investiciją į AB „Amber Grid“ tikrąją verte ir apskaitė 4 821 tūkst. Eur (16 645 tūkst. litų) perkainojimo rezultatą bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Šio įsigijimo metu buvo identifikuotas AB „Amber Grid“ turtas bei įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės įsigijimo momentu buvo tokios:

Tikroji vertė

2014 m. birželio 30 d.

Ilgalaikis materialus turtas	267 689
Ilgalaikis nematerialus turtas	452
Kitas ilgalaikis turtas	126
Trumpalaikis turtas	38 805
Pinigai	10 089
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	(8 490)
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai	(32 931)
Trumpalaikiai įsipareigojimai	(47 020)
Įsigytas grynasis turtas tikrąja verte	229 720
Nekontroliuojanti dalis, įvertinta proporcinga grynojo turto tikrąja verte dalimi	(7 860)
Akcijų įsigijimo kaina iš viso	(131 349)
Pelnas iš dukterinės įmonės įsigijimo	90 511
Anksčiau turėtos investicijos įsigijimo savikaina	72 208
Grupės pelnas dėl anksčiau turėtos investicijos pervertinimo tikrąja verte	4 821
Anksčiau turėtos investicijos tikroji vertė įsigijimo dieną	77 029
2014 m. birželio 19 d. pirkimo kaina, sumokėta grynaisiais pinigais	54 321
Akcijų įsigijimo kaina iš viso	131 350
Investicijos įsigijimo pelnas	90 511
Grupės (pelnas) dėl anksčiau turėtos investicijos pervertinimo tikrąja verte	4 821
Viso pelnas dėl dukterinės įmonės įsigijimo, apskaitytas Grupės bendrųjų pajamų ataskaitoje	95 332
Pirkimo kaina, sumokėta grynaisiais pinigais	104 078
Atimti: įsigyti grynieji pinigai	(10 089)
Pirkimo kaina, sumokėta grynaisiais pinigais, atėmus įsigytus grynuosius pinigus	93 989
AB „Xxxxx Xxxx“ įsigijimo apskaitytas pelnas susidarė dėl šių priežasčių:

a) AB „Amber Grid“ akcijos buvo įsigyjamos iš E.ON pakete kartu su kitų įmonių akcijomis (AB Lietuvos Dujos ir AB LESTO), dėl to buvo gauta įsigijimo kainos nuolaida.

b) AB „Amber Grid“ akcijų pirkimo metu akcijų kaina buvo apskaičiuota remiantis prognozuojamais 2013 m. rezultatais, kai tuo tarpu faktiniai normalizuoti rezultatai buvo geresni.

c) AB „Amber Grid“ akcijų pirkimas buvo įvykdytas iš akcininkų neturinčių AB „Amber Grid“ kontrolės, dėl to įsigijimo kaina iš viso neįtraukia kontrolės premijos, kuri būtų mokama įsigyjant akcijas iš kontroliuojančio akcininko.

AB „Xxxxx Xxxx“ gautinų sumų tikroji vertė įsigijimo dieną buvo:

Gautinos sumos

Kitos trumpalaikės

gautinos sumos

Xxxxxxxx sumos pagal sutartis	3 803	14 336
Tikėtinų neatgauti gautinų sumų pagal sutartis vertės sumažėjimas įsigijimo dieną	(17)	-
Gautinų sumų tikroji vertė	3 786	14 336

AB „Xxxxx Xxxx“ pajamos ir pelnas ar nuostoliai nuo įsigijimo dienos ir nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios buvo:

Nuo įsigijimo dienos Nuo 2014 m. sausio 1 d.

Pajamos	26 905	51 791
Pelnas (nuostoliai)	(116 943)*	(84 446)*

* AB „Amber Grid“ rezultatui didžiausią įtaką turėjo AB „Xxxxx Xxxx“ atskirose finansinėse ataskaitose apskaitytas ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas 141 937 tūkst. Eur (490 079 tūkst. litų) sumai. Kadangi AB „Amber Grid“ įsigijimo metu AB

„Amber Grid“ ilgalaikis materialusis turtas buvo įvertintas tikrąja verte (žr. pastabą aukščiau), minėtas vertės sumažėjimas, apskaitytas AB „Amber Grid“ atskirose finansinėse ataskaitose, neturėjo įtakos Grupės 2014 m. veiklos rezultatams.

4. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Grupė

Patentai ir licencijos

Programinė įranga

Kitas nematerialusis

Iš viso

xxxxxx

Xxxxxxxx vertė 2013 m. gruodžio 31 d.	17		661	7	685
Įsigijimai	48		589	-	637
AB“Xxxxx Xxxx“ įsigijimas	181		271		452
Nurašymai	-			-	-
Perklasifikavimas iš ilgalaikio materialiojo turto	6		142	-	148
(toliau - IMT)
Amortizacija	( 47)	( 274)		( 4)	( 325)
Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	205	1 389		3	1 597
2014 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	260	2 824		21	3 105
Sukaupta amortizacija ir vertės sumažėjimas	( 55)	(1 435)		( 18)	(1 508)
Likutinė vertė	205	1 389		3	1 597
Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	205	1 389		3	1 597
Įsigijimai	58	556		64	678
Nurašymai	-	(4)		(1)	(5)
Perklasifikavimas iš IMT	-	66		-	66
Amortizacija	( 88)	( 536)		( 11)	(635)
Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d.	175	1 471		55	1 701
2015 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	310	3 348		120	3 778
Sukaupta amortizacija ir vertės sumažėjimas	( 135)	(1 877)		( 65)	(2 077)
Likutinė vertė	175	1 471		55	1 701

5. Ilgalaikis materialusis turtas

Skirstomiej

Dujų

Kitas

Grupė

Magistraliniai i dujotiekiai technologinė

materialus

	Žemė	Xxxxxxxx	mašinos	įrenginiai	įrenginiai	įrenginiai	priemonės	turtas	statyba	Iš viso
2013 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	568	12 099	623 025	-	-	-	711	30 249	58 496	725 148
Sukauptas nusidėvėjimas	-	(2 581)	(131 214)	-	-	-	(505)	(18 397)	7	(152 690)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	(41)	(355)	-	-	-	-	-	-	(396)
Likutinė vertė	568	9 477	491 456	-	-	-	206	11 852	58 503	572 062
Likutinė vertė 2013 m. gruodžio 31 d.	568	9 477	491 456	-	-	-	206	11 852	58 503	572 062
Įsigijimai	1	-	140	-	-	115	362	1 070	91 914	93 602
AB "Amber Grid" įsigijimas (3 pastaba)	112	6 543	5 566	183 724	109	60 615	1 271	3 426	6 324	267 690
Perkainojimas	(34)	(485)	(226 803)	-	-	-	-	(366)	(17 938)	(245 626)
Pardavimai	-	-	(1)	-	-	-	(1)	-	-	(2)
Nurašymai	-	( 44)	(1 465)	(3)	-	-	-	( 43)	-	(1 555)
Perklasifikavimas į (iš) atsargas	-	(23)	(22)	-	-	-	-	( 7)	26	(26)
Perklasifikavimas į ilgalaikį nematerialųjį	-	-	-	-	-	-	-	(148)	-	( 148)

Statiniai ir

dujotiekiai ir jų

ir jų

įranga ir

Transporto

ilgalaikis

Nebaigta

turtą (toliau - INT) Perklasifikavimas tarp grupių	-	1 318	57 112	6 937	-	2 137	-	(2 006)	(65 498)	-
Nusidėvėjimas	-	(915)	(37 082)	(3 482)	(2)	(2 396)	( 343)	(2 707)	-	(46 927)
Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	647	15 871	288 901	187 176	107	60 471	1 495	11 071	73 331	639 070
2014 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	647	15 871	288 901	190 658	109	62 867	1 495	11 071	73 331	644 950
Sukauptas nusidėvėjimas	-	-	-	(3 482)	(2)	(2 396)	-	-	-	(5 880)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Likutinė vertė	647	15 871	288 901	187 176	107	60 471	1 495	11 071	73 331	639 070
Likutinė vertė 2014 m. gruodžio 31 d.	647	15 871	288 901	187 176	107	60 471	1 495	11 071	73 331	639 070
Įsigijimai	-	-	14	-	-	102	300	1 673	282 635	284 724
Nurašymai	-	( 189)	(2 426)	-	-	-	-	-	-	(2 615)
Perklasifikavimas į (iš) atsargas (ų)	-	-	-	2 482	-	-	(3)	-	13	2 492
Perklasifikavimas į INT	-	-	-	-	-	-	-	(7)	(59)	( 66)
Perklasifikavimas tarp grupių	-	3 728	276 391	51 830	-	1 715	-	3 579	(337 243)	-
Nusidėvėjimas	-	( 840)	(19 285)	(7 344)	( 2)	(4 843)	( 483)	(3 414)	-	(36 211)
Likutinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d.	647	18 570	543 595	234 144	105	57 445	1 309	12 902	18 677	887 394
2015 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė	647	19 566	562 761	241 488	107	62 288	2 412	17 057	18 000	000 000
Sukauptas nusidėvėjimas	-	( 996)	(19 166)	(7 344)	( 2)	(4 843)	(1 103)	(4 155)	-	(37 609)
Sukauptas vertės sumažėjimas	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
Likutinė vertė	647	18 570	543 595	234 144	105	57 445	1 309	12 902	18 677	887 394

Nurašymus daugiausia sudaro turto dalių, kurios pakeičiamos turto rekonstrukcijos metu, nurašymai.

Grupė per 2015 metus ilgalaikiam turtui priskyrė (kapitalizavo) dalį su skolinimusi susijusių palūkanų sąnaudų. Bendra kapitalizuotų palūkanų suma 2015 metais sudarė 1262 tūkst. Eur (2014 metais – 451 tūkst. Eur).

Grupė 2015 m. atliko materialiojo turto vertinimą, o 2014 m. atliko materialiojo turto perkainojimą ir nustatė ilgalaikio materialiojo turto tikrąją vertę (3 tikrosios vertės nustatymo lygis). Nustatant turto tikrąją vertę, pagrindinę įtaką darė naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos tarifą. Ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos 2.26 pastaboje.

2015 m. gruodžio 31 d. Grupė buvo sudariusi sutarčių dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kuris nėra pripažintas šiose finansinėse ataskaitose, už 32 170 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 241 781 tūkst. eurų).

Lentelėje žemiau pateiktos Grupės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d.:

Grupė

	Statiniai ir	dujotiekiai ir jų dujotiekiai ir jų	įranga ir	Transporto	materialus	Nebaigta
Žemė	Pastatai mašinos	įrenginiai įrenginiai	įrenginiai	priemonės	ilgalaikis turtas	statyba	Iš viso

Magistraliniai

Skirstomieji

Dujų technologinė

Kitas

2015 m. gruodžio 31 d.	633	17 654	501 443	241 328	105	57 445	1 216	12 641	15 556	848 021
2014 m. gruodžio 31 d.	632	15 220	421 380	187 175	107	60 471	1 495	11 154	80 540	778 174

6. Investicijos į dukterines ir asocijuotas bei bendrai valdomas įmones

Bendrovės investicijos į dukterines įmones

2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo akcijų šiose Grupės įmonėse:

Įsigijimo vertė Vertės

Apskaitinė vertė Dalyvavimas

Grupės įmonės

sumažėjimas

(akcijų proc.)

LITGRID AB

217 215

97,5

AB „Amber Grid“ (3 pastaba)

126 529

- 126 529

96,6

Iš viso

343 744

- 343 744

Grupė ir Xxxxxxxx 2014 m. gruodžio 31 d. buvo įkeitusi bankui AB „Amber Grid“ paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, kurių vertė 125 673 tūkst. Eur (19 pastaba). 2015 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Bendrovė įkeitimų neturėjo.

Dukterinių įmonių, turinčių reikšmingą mažumos dalį, finansinė informacija pateikiama žemiau:

LITGRID AB

Sutrumpinta finansinės būklės ataskaita 2015 m. gruodžio 31 d. 2014 m. gruodžio 31 d.

Ilgalaikis materialusis turtas	408 757	363 431
Kitas ilgalaikis turtas	64 607	89 223
Trumpalaikis turtas	36 890	75 923
Dotacijos	3 870	108 140
Finansiniai įsipareigojimai	132 600	118 800
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai	10 581	14 576
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	118 807	46 753
Iš viso nuosavo kapitalo	244 396	240 308
Priskirtina:
Bendrovės akcininkams	238 286	234 300
Mažumos daliai	6 110	6 008

Sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita 2015 metai 2014 metai

Pajamos	85 565	105 997
Sąnaudos	(80 897)	(237 947)
Finansinė veikla, grynąja verte	( 496)	(215)
Pelnas prieš apmokestinimą	4 172	(132 166)
Pelno mokestis	(381)	19 318
Grynasis pelnas (nuostoliai)	3 791	(112 848)
Mažumos dalis	95	(2 821)

Sutrumpinta grynųjų pinigų ataskaita 2015 metai 2014 metai

Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	41 514	15 584
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	(149 081)	(37 441)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai	83 047	23 472
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas	(24 520)	1 616

AB „Amber Grid“

Sutrumpinta finansinės būklės ataskaita 2015 m. gruodžio 31 d. 2014 m. gruodžio 31 d.

Ilgalaikis materialusis turtas	311 422	274 669
Kitas ilgalaikis turtas	1 023	775
Trumpalaikis turtas	98 442	54 024
Dotacijos	20 419	-
Finansiniai įsipareigojimai	138 010	39 133
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai	4 968	7 743
Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	52 826	45 977
Iš viso nuosavo kapitalo	194 664	236 615
Priskirtina:
Bendrovės akcininkams	188 004	228 519
Mažumos daliai	6 660	8 096

Sutrumpinta pelno (nuostolių) ataskaita 2015 metai Nuo įsigijimo datos

Pajamos	55 800	26 905
Sąnaudos	(40 671)	(20 408)
Finansinė veikla, grynąja verte	(442)	(195)
Pelnas prieš apmokestinimą	14 687	6 302
Pelno mokestis	1 291	593
Grynasis pelnas (nuostoliai)	15 978	6 895
Mažumos dalis	547	236

Sutrumpinta grynųjų pinigų ataskaita 2015 metai Nuo įsigijimo datos

Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	26 407	11 053
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	(41 498)	(2 502)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai	40 346	(6 836)
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas) padidėjimas	25 255	1 715

Investicijos į asocijuotas ir bendrai valdomas įmones

Investicijų į asocijuotas ir bendrai kontroliuojamas įmones judėjimas pateikiamas žemiau:

Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė

2015 m. 2015 m. 2014 m. 2014 m.

Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	1 211	-	4611	-
AB „Amber Grid“ įsigijimas (3 pastaba)	131	-	126	-
Anuliuotos akcijos	-	-	(2 654)	-
Investicijų vertės sumažėjimas	(375)	-	(959)	-

Asocijuotų ar bendrai valdomų įmonių rezultatų dalis ( 25) - 87 -

Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje 942 - 1 211 -

2014 m., įsigydama AB „Amber Grid“, Grupė įsigijo investiciją į asocijuotą bendrovę UAB „GET Baltic“, 2015 m. lapkričio 6 d. papildomai įsigytas 34% UAB GET Baltic akcijų paketas. Grupė tapo didžiausiu UAB GET Baltic akcininku, kuris valdo 66 % įstatinio kapitalo.

Bendrovėje 2015 metais buvo apskaitytas investicijos į "LitPol Link" Sp.z.o.o. vertės sumažėjimas, lygus 295 tūkst. Eur. Dėl neaiškių tęstinės veiklos perspektyvų, Xxxxxxxx suformavo vertės sumažėjimą lygų įsigijimo savikainai.

Bendrovėje 2014 metais buvo apskaitytas investicijos į UAB Duomenų logistikos centras vertės sumažėjimas, lygus 736 tūkst. Eur, iki atsiperkamosios vertės, kuri buvo nustatyta diskontuotų pinigų srautų metodu. Naudota diskonto norma prieš mokesčius sudarė 12,35 proc.

2014 m. liepos 17 d. buvo sumažintas UAB Duomenų logistikos centro įstatinis kapitalas, siekiant akcininkams išmokėti lėšas. Xxxxxxxx iki akcinio kapitalo sumažinimo turėjo 11 995 748 akcijų. Anuliavus Bendrovės turimas 9 163 806 akcijas UAB Duomenų

logistikos centras 2014 m. rugpjūčio 22 d. išmokėjo Bendrovei 2 654 022 Eur

Asocijuotos įmonės ir bendrai valdomos įmonės finansinė padėtis 2015 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai už 2015 metus:

Pardavimo Grynasis pelnas

Turtas Įsipareigojimai pajamos (nuostoliai)

UAB Duomenų logistikos centras	8 372	3 985	4 893	(161)
"LitPol Link" Sp.z.o.o.	519	172	765	13
UAB GET Baltic	1 016	753	110	(100)

Asocijuotos įmonės ir bendrai valdomos įmonės finansinė padėtis 2014 m. gruodžio 31 d. ir finansiniai veiklos rezultatai už 2014 metus:

Pardavimo Grynasis pelnas

Turtas Įsipareigojimai pajamos (nuostoliai)

UAB Duomenų logistikos centras

9 235

4 416

5 534

389

"LitPol Link" Sp.z.o.o.

437

105

782

UAB GET Baltic

7. Finansinis turtas, galimas parduoti

3 997

3 635

151

(50)

Finansinį turtą, kuris klasifikuojamas kaip galimas parduoti, sudaro šių įmonių akcijos:

Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
2015 m.	2015 m.	2014 m.	2014 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

NT Valdos, UAB (0,35 proc)	-	-	314	-
NordPool Spot (2 proc.)	2 273	-	1 923	-
UAB Technologijų ir inovacijų centras (0,01 proc.) - - - -
Apskaitinė vertė	2 273	-	2 237	-

Vadovybės vertinimu, tikroji vertė reikšmingai nepasikeitė nuo praeitų metų (3 lygio tikrosios vertės vertinimas).

8. Atsargos

Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė 2015 m. 2015 m. 2014 m. 2014 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Medžiagos, atsarginės dalys ir kitos atsargos bei turtas,
skirtas parduoti	3 978	-	3 756	-
Gamtinės dujos	1 779	-	5 777	-
Atimti: vertės sumažėjimas (290) - (197) -
Apskaitinė vertė	5 467	-	9 336	-

Atsargų, apskaitytų grynąja galimo realizavimo verte, balansinė vertė 2015 m. gruodžio 31 d. Grupėje sudarė 2 234 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1520 tūkst. Eur), sąnaudose per metus pripažinta atsargų savikaina sudarė 13 103 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 5 022 tūkst. Eur).

Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2015 ir 2014 metais:

Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė

2015 m. 2015 m. 2014 m. 2014 m.

Apskaitinė vertė sausio 1 d. 197 - 141 - Vertės sumažėjimo pasikeitimas 93 - 56 - Apskaitinė vertė gruodžio 31 d. 290 - 197 -

Vertės sumažėjimo sąnaudos buvo įtrauktos į kitas sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

9. Prekybos gautinos sumos

Prekybos gautinas sumas sudaro:

Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė 2015 m. 2015 m. 2014 m. 2014 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Xxxxxxxx sumos už elektros energijos perdavimą	15 860	- 18 765		-
Xxxxxxxx sumos už gamtinių dujų perdavimą ir tranzitą	9 417	- 6 852		-
Xxxxxxxx sumos už rangos darbus ir kitas paslaugas	4 198	- 3 709		-
Xxxxxxxx sumos už naujų vartotojų prijungimą	-	- -		-
Kitos prekybos gautinos sumos	163	- 11		-
Atimti: prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimas (7 249) - (7 238) -
Apskaitinė vertė	22 389	-	22 099	-

Tikroji trumpalaikių prekybos gautinų sumų vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

Grupė 2015 m. papildomai apskaitė 791 tūkst. Eur (2014 metais – 1 109 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą individualiai įvertintoms abejotinoms skoloms, susijusioms su įsiskolinimais už įsigytą balansavimo elektros energiją, kuris buvo apskaitytas bendrųjų pajamų ataskaitos kitų sąnaudų straipsnyje.

Prekybos gautinų sumų, kurioms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas, senėjimo analizė:

Grupė			Bendrovė	Grupė		Bendrovė
2015 m.			2015 m.	2014 m.		2014 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Nepradelsta		20 734		- 20 177		-
iki 30 dienų		1 123		- 600		-
30-60 dienų		34		- 111		-
60-90 dienų		30		- 43		-
daugiau nei 90 dienų 468 - 1 168 -
Iš viso		22 389		-	22 099		-
10.	Kitos gautinos sumos
		Grupė	Bendrovė		Grupė	Bendrovė
		2015 m.	2015 m.		2014 m.	2014 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Gautinos administruojamos VIAP lėšos	37 234	-	33 803	-
Gautinos administruojamos SGDT lėšos	9 473	-	17 371	-
Sukauptos pajamos už suteiktas VIAP	19 817	-	3 894	-
Iš biudžeto gautinas PVM	563	563	8 939	558
Gautinos dotacijos	34 645	-	10 488	-
Sukauptos gautinos palūkanos	4	-	85	3
Kitos sukauptos gautinos sumos	-	-	232	-
Xxxxxxxx sumos už turto nuomą	149	-	174	-
Kitos gautinos sumos 194 - 549 -
Apskaitinė vertė	102 079	563	75 535	561

Kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

Kitų gautinų sumų, kurioms nėra apskaitytas vertės sumažėjimas, senėjimo analizė:

Grupė			Bendrovė	Grupė		Bendrovė
2015 m.			2015 m.	2014 m.		2014 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Nepradelsta		79 111	563		49 071	561
iki 30 dienų		3 000	-		1 063	-
30-60 dienų		1 038	-		564	-
60-90 dienų		792	-		194	-
daugiau nei 90 dienų 18 138 - 24 643 -
Iš viso		102 079		563	75 535		561
11.	Kitas finansinis turtas
		Grupė	Bendrovė		Grupė	Bendrovė
		2015 m.	2015 m.		2014 m.	2014 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Administruojamos VIAP lėšos	-	- -	-
Administruojamos SGDT lėšos	31 386	- 14 616	-
Deponuotos lėšos garantijoms ir depozitai	2 574	- 3 236	-

Biržos dalyvių pinigai 4 061 - 26 -

Apskaitinė vertė 38 021 - 17 879 -

Pagal teisės aktų reikalavimus pinigai, skirti išmokėti SGDT ir VIAP lėšų gavėjams, laikomi atskirai nuo kitų Grupės pinigų ir pinigų ekvivalentų ir gali būti naudojami tik SGDT ir VIAP lėšų mokėjimams.

Kito finansinio turto tikroji vertė 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. buvo artima apskaitinei vertei.

12. Terminuoti indėliai ir iki išpirkimo termino laikomos investicijos

Terminuoti indėliai

Indėlis Pohjola bank PLC Lietuvos filiale, grąžinimas

Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė 2015 m. 2015 m. 2014 m. 2014 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

6 000 6 000

2015 m. gegužės 18 d.

Apskaitinė vertė 6 000 6 000

Terminuoto indėlio 2014 m gruodžio 31 d. metinė palūkanų norma buvo 0,22 proc.

Iki išpirkimo termino laikomos investicijos

"Swedbank" AB obligacijos litais, išpirkimas 2015 m.

Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė 2015 m. 2015 m. 2014 m. 2014 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

- - 15 929 -

sausio 22 d.

Laikotarpio pabaigoje - - 15 929 -

Iki išpirkimo termino laikomų investicijų metinė palūkanų norma 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 0,61 proc.

2014 m. gruodžio 31 d. iki išpirkimo termino laikomos investicijos gali būti panaudojamos tik tarpsisteminės elektros jungties

„NordBalt“ įgyvendinimui.

Terminuoto indėlio ir iki išpirkimo termino laikomų investicijų tikroji vertė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo artima apskaitinei vertei.

13. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė 2015 m. 2015 m. 2014 m. 2014 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Pinigai banke 28 745 565 25955 509

Vienos nakties indėliai 4 910 4 910 1562 -

Apskaitinė vertė 33 655 5 475 27517 509

2015 m. gruodžio 31 d. 23.9 mln. Eur Grupės lėšų gali būti panaudojamos tik tarpsisteminės elektros jungties „NordBalt“ įgyvendinimui.

Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė artima jų apskaitinei vertei.

14. Įstatinis kapitalas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo bei AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ akcinio kapitalo nominalios vertės keitimo į eurus tvarkos nuostatomis 2015 sausio 1 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo konvertuotas į eurus. 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 22 482 694.57 eurų ir buvo padalintas į 77 526 533 nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos vertė 0.29 euro (2014 m. gruodžio 31 d. – 1 Lt). Akcijų nominalios vertės perskaičiavimo rezultatas sudarė 30 tūkst. Eur. 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 22 453 235.92 eurams. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.

2014 m. vasario 28 d. UAB „EPSO-G“ įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 10 000 Lt iki 77 526 533 Lt. Išleidžiamų akcijų emisijos kaina lygi nominaliai vertei ir yra 1 Lt. Ministerijos valdomo AB „Amber Grid“ 17,7 proc. akcijų paketo vertė nustatyta vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis ir yra lygi vidutinei svertinei rinkos kainai per 6 mėnesius iki apmokėjimo tokiais nepiniginiais įnašais dienos – 77 516 533 Lt.

Kapitalo valdymas

Kapitalą sudaro visas finansinės būklės ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos įstatinio kapitalo. 2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovė neturi jokių kitų išorinių reikalavimų kapitalui.

Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra valdyti kapitalą taip, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Siekiant palaikyti ar pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, išleisti naują akcijų emisiją ar parduoti dalį turto. Pasikeitimų kapitalo valdymo tiksluose, lyginant su praėjusiais metais, nebuvo.

15. Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas − tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš perkainojimo rezervo gali būti didinamas akcinis kapitalas. Tačiau rezervas negali būti naudojamas nuostoliams padengti.

Grupė Perkainojimo

rezervas

Atidėtasis pelno

mokestis

Atėmus atidėtąjį

pelno mokestį

Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.	75 137	(11 271)	63 867
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(6 159)	924	(5 235)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(207)	31	(176)
Dalies dukterinėje įmonėje pasikeitimas	(60 925)	9 139	(51 786)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	7 846	(1 177)	6 670
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(673)	101	(572)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(29)	4	(25)
Ilgalaikio materialiojo turto perkainavimas	-	-	-
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.	7 143	(1 072)	6 072

16. Privalomasis ir kiti rezervai

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Jis gali būti naudojamas tik būsimiems nuostoliams dengti. 2015 m. gruodžio 31 d. šis rezervas nebuvo pilnai suformuotas.

Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas

Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas - tai finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus finansinį turtą. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš šio rezervo gali būti didinamas akcinis kapitalas ir negali būti mažinami nuotoliai.

Kiti rezervai

Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu ir gali būti perskirstomi skirstant kitų metų pelną.

2015 m. balandžio 24 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą ir perkelti 108 608 tūkst. Eur iš kitų rezervų į nepaskirstytąjį pelną. Dėl šios priežasties Bendrovės akcininkams tenkanti rezervo dalis 105 893 tūkst. eurų sumai buvo perkelta į Grupės nepaskirstytąjį pelną.

2014 m. balandžio 7 d. įvykusio LITGRID AB eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta patvirtinti pelno paskirstymo projektą ir perkelti 18 246 tūkst. Eur iš kitų rezervų į nepaskirstytąjį pelną. Dėl šios priežasties Bendrovės akcininkams tenkanti rezervo dalis 17 790 tūkst. eurų sumai buvo perkelta į Grupės nepaskirstytąjį pelną.

17. Dividendai

2015 m. balandžio 23 d. įvykusio AB „Amber grid“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 57 997 tūkst. Eur dividendų, iš kurių Xxxxxxxx gavo 56 013 tūkst. Eur.

18. Dotacijos

Per 2015 m. ir 2014 m. dotacijų judėjimą sudarė:

Grupė

Likutis 2013 m. gruodžio 31 d.	122 786
Gautos dotacijos	43 186
Dotacijų, susijusių su ilgalaikio materialiojo turto perkainojimu (2.26 pastaba), nurašymas	(56 463)
Kiti dotacijų nurašymai	(379)
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas	(989)
Likutis 2014 m. gruodžio 31 d.	108 140
Gautos dotacijos	82 886
Kiti dotacijų nurašymai	(1)
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas	(416)
Likutis 2015 m. gruodžio 31 d.	190 609

Gautas dotacijas per 2015 metus sudarė:

• ES fondų lėšos LITGRID AB ilgalaikio materialiojo turto rekonstrukcijai – 8 650 tūkst. Eur (per 2014 m. – 8 703 tūkst. Eur);

• ES fondų lėšos LITGRID AB tarpsisteminės jungties Lietuva – Lenkija LitPol Link įgyvendinimui –10 950 tūkst. Eur (per 2014 m.

– 2 366 tūkst. Eur);;

• Tarptautinio Ignalinos eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos LITGRID AB tarpsisteminės jungties Lietuva – Lenkija LitPol Link įgyvendinimui – 0 Eur (per 2014 m. – 69 tūkst. Eur);

• VIAP lėšos LITGRID AB tarpsisteminės jungties Lietuva – Švedija („NordBalt“) įgyvendinimui – 20 273 tūkst. Eur (per 2014 m. – 23 170 tūkst. Eur);

• ES fondų lėšos AB „Xxxxx Xxxx“ projekto „Magistralinio dujotiekio Jurbarkas Klaipėda statyba" finansavimui – 0 Eur (per 2014 m. - 695 tūkst. Eur);

• ES fondų lėšos AB „Amber Grid“ projekto „Magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai DN800 statyba (magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kiemėnai pajėgumų padidinimas)“ finansavimui – 19 033 tūkst. Eur (per 2014 m. 6 185 tūkst. Eur);

• AB „Xxxxx Xxxx“ nemokamai gautas ilgalaikis turtas pagal 2014 m. vasario 13 d. "Magistralinio dujotiekio perėjos per geležinkelį perkėlimo" sutartį Nr. 1567 – 0 Eur, (per 2014 m. - 281 tūkst. Eur).;

• Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus tarpvalstybinė kaštų paskirstymo dalis 1 236 EUR;

• ES fondų lėšos AB „Amber Grid“ projekto „Dujotiekio jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL projektavimas)“ 455 tūkst. EUR (per 2014 m. - 42 tūkst. Eur);

19. Paskolos

Grupės ir Bendrovės paskolas sudaro:

Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė 2015 m. 2015 m. 2014 m. 2014 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Ilgalaikės paskolos
Banko paskolos	237 407	-	114 666	-
Xxxxx ilgalaikės paskolos	29 000	29 000	29 000	29 000
Trumpalaikės paskolos
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	33 193	-	43 233	-
Banko paskolos	-	-	52 000	52 000
Banko sąskaitos perviršis	92 069	-	10 580	-
Iš viso paskolų	391 669	29 000	249 479	81 000

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai

Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė 2015 m. 2015 m. 2014 m. 2014 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Tarp 1 ir 2 metų	42 693	9 500	42 115	-
Nuo 2 iki 5 metų	122 072	19 500	66 280	29 000
Po 5 metų	101 642	-	35 271	-
Iš viso	266 407	29 000	143 666	29 000

Grupė ir Xxxxxxxx 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. reikšmingų įkeitimų neturėjo, išskyrus 2014 m. AB „Amber Grid“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų įkeitimą (6 pastaba).

Paskolų sutartyse numatytos finansinės ir nefinansinės sąlygos, kurių atskiros Grupės įmonės įsipareigojusios laikytis. Grupės įmonės šiuos įsipareigojimus vykdo.

Grupės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,85 proc. (2014 m. gruodžio 31 d. – 1,06 proc.), Bendrovės - 1,76 proc. (2014 m. gruodžio 31 d. – 0,98 proc.).

2015 m. gruodžio 31 d. Grupės nepanaudotų paskolų ir overdraftų likutis buvo 79 981 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 205 245 tūkst. Eur).

20. Xxxxx ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
2015 m.	2015 m.	2014 m.	2014 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Mokėtina suma už LITGRID AB akcijas	209 975	209 975	209 975	209 975
Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų prijungimo	40	-	2 720	-
Atidėjiniai darbuotojų pensijų išmokoms	582	-	692	-
Kita	2
Apskaitinė vertė	210 599	209 975	213 387	209 975

Pagal 2012 m. rugsėjo 27 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su „Lietuvos energija“, UAB neapmokėta LITGRID AB akcijų kainos dalis be galutinės kainos korekcijos, aprašytos 2.26 pastaboje, 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 209 975 tūkst. Eur. Mokėtina suma už sukauptas palūkanas 2015 m. gruodžio 31 d. sudaranti 982 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1 397 tūkst. Eur) yra apskaityta Kitose trumpalaikėse mokėtinose skolose ir įsipareigojimuose.

Atidėjinius pensijų išmokoms sudaro apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Grupės įmonių kolektyvines sutartis mokėtinos sumos (2.17 pastaba).

21. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro:

Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė 2015 m. 2015 m. 2014 m. 2014 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis 3 139 - 3 932 - Atidėtojo pelno mokesčio (pajamos) (4 123) ( 1) (23 723) (1)

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos (pajamos)

(984) (1) (19 790) (1)

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir įsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra pateikiamas žemiau:

Grupė

IMT

perkainojimas (vertės

Turto vertės

Sukauptos sąnaudos/

Atidėtojo pelno mokesčio turtas	sumažėjimas)	sumažėjimas	pajamos	Kita	Viso
2013 m. gruodžio 31 d.	496	3 729	114	91	4 430
AB "Amber Grid" įsigijimas (3 pastaba)	-	21 851	-	1 339	23 190
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	18 434	71	6	944	19 454
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	-	-	-	-	-
2014 m. gruodžio 31 d.	18 930	25 651	120	2 374	47 074
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	-	-	-	-	-
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	000	(0 000)	000	0 000	(491)
2015 m. gruodžio 31 d.	19 589	22 012	413	4 570	46 583

Atidėtojo pelno mokesčio

IMT

perkainojimas

(vertės

Nusidėvėjimo

normų

Mokesčių lengvata įsigyjant

Palūkanų kapitalizavimo

įsipareigojimai	padidėjimas)	skirtumai	IMT	įtaka	Viso
2013 m. gruodžio 31 d.	(45 343)	( 141)	(2 485)	( 50)	(48 019)
AB "Amber Grid" įsigijimas (3 pastaba)	-	(31 681)	-	-	(31 681)
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	3 870	292	167	( 60)	4 268
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	9 373	-	-	-	9 373
2014 m. gruodžio 31 d.	(32 100)	(31 530)	(2 318)	( 110)	(66 058)
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	2 870	1 634	180	( 70)	4 614
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	(52)	-	-	-	(52)
2015 m. gruodžio 31 d.	(29 282)	(29 896)	(2 138)	( 180)	(61 496)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2014 m. gruodžio 31 d. 92

Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2015 m. gruodžio 31 d. 66

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2014 m. gruodžio 31 d. (19 075)

Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas grynąja verte 2015 m. gruodžio 31 d. (14 979)

Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant įstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestį:

Grupė		Bendrovė	Grupė	Bendrovė
2015 m.		2015 m.	2014 m.	2014 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	11 663	51 447	(33 082)	27 272
Pelno mokestis taikant 15 proc. tarifą	1 749	7 717	(4 962)	4 091
Investicijų lengvatos įtaka	(3 626)	-	(1 568)	-
Nepripažintas atidėtojo pelno mokestis nuo mokestinių nuostolių	679	683	(125)	687
Praėjusių metų koregavimas	( 80)
Neleidžiamų atskaitymų ir neapmokestinamųjų pajamų
įtaka* 294 (8 401) (13 135) (4 779)

Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per pelną (nuostolį) Bendrųjų pajamų ataskaitoje

(984) ( 1) (19 790) (1)

* 2014 m. didžioji dalis Grupės su AB „Amber Grid“ įsigijimo metu apskaitytu neigiamu prestižu. Bendrovės neapmokestinamosios pajamos yra susijusios – su dividendų pajamomis.

22. Prekybos skolos

Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė 2015 m. 2015 m. 2014 m. 2014 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Skolos už elektros energiją	1 951	-	3 044	-
Skolos už rangos darbus, paslaugas	5 617	92	29 874	10
Skolos už ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas	28 040	-	12 223	-
Skolos už elektros energijos tranzitą	234	-	890	-
Kitos prekybos mokėtinos sumos 898 - 566 -
Apskaitinė vertė	36 740	92	46 597	10

Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

23. Gauti išankstiniai apmokėjimai

Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė 2015 m. 20145m. 2014 m. 2014 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Įsipareigojimų įvykdymo garantija	6 005	-	1 353	-
Kitos avansu gautos sumos 1 331 - 1 567 -
Apskaitinė vertė	7 336	-	2 919	-

Grupės įsipareigojimų įvykdymo garantijas sudaro gauti depozitai, tame tarpe ir už prekybą biržoje.

24. Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

Grupė		Bendrovė	Grupė	Bendrovė
2015 m.		2015 m.	2014 m.	2014 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Mokėtinos administruojamos XXXX xxxxx	00 000	-	00 000	-
Skirtumas tarp gautų ir sumokėtų XXXX xxxx	00	-	00 000	-
Mokėtinos administruojamos SGDT lėšos	25 794	-	14 616	-
Sukauptos administruojamos SGDT lėšos	15 316	-	17 399	-
Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų*	2 900	-	860	-
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	1 443	-	1 046	-
Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos	940	7	876	3
Mokėtinas PVM	1 413	-	1 639	-
Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis	896	-	805	-
Mokėtini dividendai	412	-	427	-
Mokėtinos palūkanos	982	982	1 531	1 398
Sukauptos kitos sąnaudos	13 923	8	1 390	13
Sukaupti įsipareigojimai už elektros energiją	1 526	-	2 263	-
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 1 682 - 905 -
Apskaitinė vertė	97 468	997	68 563	1 414

*Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų – tai gauti avansai už naujų vartotojų prijungimą prie elektros tinklų. Šie avansai bus pripažinti pajamomis kuomet bus suteiktos prijungimo paslaugos.

Trumpalaikių kitų mokėtinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

25. Elektros ir susijusių paslaugų pajamos

Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė

2015 m. 2015 m. 2014 m. 2014 m.

Elektros perdavimo paslauga	50 419	-	60 621	-
Prekyba balansavimo/reguliavimo energija	14 569	-	22 439	-
Galios rezervavimo paslaugos	9 370	-	12 457	-
Kiti elektros ir susijusių paslaugų pardavimai	4 115	-	4 076	-
Viešuosius interesus atitinkanti paslauga	4 313	-	3 093	-
Pajamos iš naujų vartotojų prijungimo	694	-	1 956	-
Kitos pajamos - - 93 -
Iš viso	83 480	-	104 734	-

Balansavimo (reguliavimo) elektros energijos pardavimo pajamos sumažėjo 27 proc. iki 14.6 mln. eurų, Nuo 2015 m. sausio 1 d. veikianti bendra Baltijos šalių balansavimo elektros rinka leido sumažinti PSO parduodamos balansavimo energijos kainas 30 proc., tai ir lėmė balansavimo (reguliavimo) energijos pardavimo pajamų mažėjimą.

26. Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos

Grupė Bendrovė Grupė Bendrovė

2015 m. 2015 m. 2014 m. 2014 m.

Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos teritorijoje		49 841		- 25 636		-
Balansavimo pajamos perdavimo sistemoje 5 405 - 1 182 -
Iš viso		55 246		-	26 819		-
27.	Kitos pajamos
		Grupė	Bendrovė		Grupė	Bendrovė
2015 m. 2015 m. 2014 m. 2014 m.
Remonto ir kitos paslaugos		15 115		- 12 920		-
Pajamos iš turto nuomos		1 594		- 1 713		-
Projektavimo darbai		233		- 840		-
Dotacijos, pripažintos pajamomis		338		- 19		-
SGDT administravimo lėšos		145		- 47		-
Kitos pajamos 686 - 12 -
Iš viso		18 111		- 15 552		-

28. Sandoriai tarp susijusių šalių

Bendrovės ir Grupės susijusios šalys 2015 m. ir 2014 m. buvo:

- Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (kontroliuojantis Bendrovės akcininkas);

- Bendrovės dukterinės įmonės;

- Bendrovės asocijuotos ir bendrai kontroliuojamos įmonės;

- Bendrovės vadovai.

Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal rinkos sąlygas, pagal teisės aktais patvirtintus tarifus arba laikantis viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimų. Kaip nustato TFAS, Grupė/Bendrovė nepateikė informacijos apie sandorius su kitomis Valstybės kontroliuojamomis įmonėmis, su kuriomis yra vykdomi sandoriai pagal teisės aktais patvirtintus tarifus arba laikantis viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimų, išskyrus su „Lietuvos energija“, UAB, su kuria Grupė/Bendrovė turi individualiai reikšmingų sandorių.

2015 m. Grupės sandoriai ir likučiai 2015 m. gruodžio 31 d. su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys

Finansinės veiklos pajamos

Finansinės veiklos sąnaudos

Mokėtinos sumos

Gautinos Pirkimai Pardavimai sumos

„Lietuvos energija“, UAB (Valstybės

kontroliuojama įmonė)

3 981

239 146

127

Grupės asocijuotos įmonės

144

593 1 515

Iš viso

3 981

239 240

271

593 1 515

2015 m. Bendrovės sandoriai ir likučiai 2015 m. gruodžio 31 d. su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys Mokėtinos

sumos

Gautinos

sumos Pirkimai Pardavimai

Finansinės veiklos

sąnaudos

„Lietuvos energija“, UAB (Valstybės kontroliuojama įmonė)	239 146	-	-	-	3 919
Bendrovės dukterinės įmonės	2	-	19	-
	239 148	-	19	-	3 919

2014 m. Grupės sandoriai ir likučiai 2014 m. gruodžio 31 d. su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys Mokėtinos

sumos

Gautinos

sumos Pirkimai Pardavimai

Finansinės veiklos

sąnaudos

„Lietuvos energija“, UAB (Valstybės kontroliuojama įmonė)	240 372	-	-	-	4 062
Grupės asocijuotos įmonės	32	158	774	1 563	-
	240 404	158	774	1 563	4 062

2014 m. Bendrovės sandoriai ir likučiai 2014 m. gruodžio 31 d. su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys Mokėtinos

sumos

Gautinos

sumos Pirkimai Pardavimai

Finansinės veiklos

sąnaudos

„Lietuvos energija“, UAB (Valstybės kontroliuojama įmonė)	240 372	-	9	-	4 062
Bendrovės dukterinės įmonės	3	-	-	-	-
	240 375	-	9	-	4 062

Išmokos vadovybei
	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
	2015 m.	2015 m.	2014 m.	2014 m.
Išmokos, susijusios su darbo santykiais	1 228	130	834	78
Iš jų: Išeitinės kompensacijos	17	1	-	-
Vadovų skaičius (vidutinis metinis)	22	2	20	1

Vadovybe yra laikomi administracijos vadovai bei jų pavaduotojai (departamentų direktoriai) ir vyr. finansininkai.

29. Finansinės rizikos valdymas

Grupė ir Xxxxxxxx, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Grupės įmonės siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės ir Bendrovės finansinius rezultatus, įtaką.

	Grupė	Bendrovė	Grupė		Bendrovė
Finansinis turtas	2015 m.	2015 m.	2014 m.		2014 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Prekybos gautinos sumos	22 389		22 099		-
Kitos gautinos sumos	101 516		66 596		3
Kitas finansinis turtas	38 021		17 879		-
Terminuoti indėliai	-		6 000		6 000
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	33 655 5 475 27 517 509
Paskolos ir gautinos sumos	195 581 5 475 140 091 6 512
Kitas finansinis turtas
Iki išpirkimo termino laikomos investicijos Finansinis turtas, galimas parduoti	- 2 273			15 929 2 237	- -
Finansinis turtas iš viso:	197 854	5 475	158 257		6 512

Finansinės priemonės pagal grupes (kaip pateikta finansinės būklės ataskaitoje)

	Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
Finansiniai įsipareigojimai	2015 m.	2015 m.	2014 m.	2014 m.
gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.
Įsipareigojimas už LITGRID AB įsigijimą	213 516	213 516	211 000	211 000
Paskolos	391 669	29 000	249 479	81 000
Prekybos skolos	36 740	92	46 597	10
Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 87 300 314 60 197 388
Iš viso	729 225	242 922	567 273	292 399
Kredito rizika

2015 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:

Grupė	Bendrovė	Grupė	Bendrovė
2015 m.	2015 m.	2014 m.	2014 m.

gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. gruodžio 31 d.

Finansinis turtas, išskyrus turtą, galimą parduoti 195 581 5 475 156 020 6 512

Grupė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių gautinos sumos 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 63 proc. (2014 m. gruodžio 31 d.- 73 proc.) visų Grupės prekybos gautinų sumų (finansinio turto). Didžiausio pirkėjo - skirstomųjų tinklų operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ (buvo AB LESTO) mokėtinos sumos 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 5 proc. (2014 m. gruodžio 31 d. – 34 proc.) visų Grupės prekybos gautinų sumų (finansinio turto). Gautinos administruojamos VIAP ir SGDT lėšos iš Kitų gautinų sumų nėra įtrauktos skaičiuojant kredito riziką. Grupė, negaudama šių lėšų, nuostolių nepatirtų, nes nėra lėšų gavėja, o tik administratorė.

Grupė ir Bendrovė laisvas lėšas investuoja tik į mažai rizikingas pinigų rinkos ir skolos vertybinių popierių priemones, t. y. terminuotus indėlius, patikimų finansinių institucijų obligacijas, vyriausybių vertybinius popierius. Prioritetinis investavimo tikslas yra lėšų saugumo užtikrinimas ir, laikantis šio tikslo, investicijų grąžos maksimizavimas. Lėšos investuojamos tik į finansinių institucijų ir valstybių, turinčių ne žemesnį nei A- pagal Fitch Ratings agentūrą (arba kitų reitingo agentūrų atitikmenį) ilgalaikio skolinimosi kredito reitingą, skolos finansines priemones. Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti bankų reitingai, kuriuose Grupė ir Bexxxxxx xaiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (13 pastaba) ir kitą finansinį turtą (12 pastaba):

Nordea AA-

Danske bank A-

Swedbank A+

SEB A+

Pohjola Bank plc A+ DNB Bank A+

Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valstybės valdomų įmonių bei didelių gamintojų be reikšmingų istorinių apmokėjimų sutrikimų.

Bendrovės ir Grupės prekybos ir kitų gautinų sumų įsisenėjimo analizė pateikta 9 ir 10 pastabose.

Likvidumo rizika

Grupės politika yra veiklos finansavimo užtikrinimas, t.y., kad Grupės įmonės visada turėtų pakankamai lėšų ir/ar pasirašytų kreditavimo sutarčių bei overdraftų (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Likvidumo rizika valdoma sudarant Grupės įmonių grynųjų pinigų srautų prognozes.

Grupės pinigų srautai iš pagrindinės veiklos 2015 metais yra teigiami, dėl to likvidumo rizika yra nedidelė. Grupės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)) rodikliai 2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,76 ir 0,74 (2014 m. gruodžio 31 d. – 0,78 ir 0,73). Bendrovės

likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai 2015 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 5,5 ir 5,5 (2014 m. gruodžio 31 d. – 0,13 ir 0,13).

Likvidumo rizika valdoma nuolat atliekant trumpalaikes ir ilgalaikes Bendrovės pinigų srautų prognozes. Likvidumas bus užtikrintas Bendrovės mokumą užtikrinančiais sprendimais – planuojamais gauti dividendais. EPSO–G grupės likvidumo rizika valdoma atliekant paskolų restruktūrizavimą.

Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Grupės ir Bendrovės finansinių įsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija buvo paruošta, remiantis finansinių įsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant į anksčiausias datas, kada Grupė ir Bendrovė turės padengti šiuos įsipareigojimus. Įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo įtaka yra nereikšminga.

Grupė iki 3 mėn. Nuo 4 mėn. iki

Per antrus -

Po penkių metų

vienerių metų penktus metus

2015 m. gruodžio 31 d. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	154 290	14 331	39 292	184 946
Paskolos	7 511	54 426	234 905	82 790
2014 m. gruodžio 31 d. Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	86 942	6 625	51 552	181 795
Paskolos	1 740	106 406	112 753	36 188

Bendrovė iki 3 mėn. Nuo 4 mėn. iki

Per antrus -

Po penkių metų

vienerių metų penktus metus

2015 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	1 081	2 041	39 292	184 946
Paskolos	4 614	325	25 040	-
2014 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	1 402	3 066	51 552	181 795
Paskolos	198	52 502	30 542	-

Rinkos rizika

a) Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Grupė turi ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų bei overdraftą, kurių palūkanos susijusios su EURIBOR. Jeigu palūkanų norma padidėtų/sumažėtų 0,1 proc. 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės paskolų palūkanų įtaka pelnui prieš mokesčius būtų 346 tūkst. eurų (2014 m. 346 tūkst. Eur).

b) Užsienio valiutos rizika

Grupė ir Bexxxxxx, valdydama užsienio valiutos riziką, pirkimo/pardavimo sutartis sudaro tik litais arba eurais.

c) Dujų pirkimo kainos svyravimo rizika

Gamtinių dujų pirkimo kaina priklauso nuo mazuto ir gazolio kainos tarptautinėje rinkoje, Europos Centrinio Banko nustatyto J AV dolerio ir euro santykio bei faktinio gamtinių dujų kaloringumo. Grupėje per 2015 m. nesiėmė jokių veiksmų gamtinių dujų kainos svyravimo rizikai sumažinti.

30. Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, pinigai ir pinigų ekvivalentai, paskolos, prekybos ir kitos skolos ir iki išpirkimo laikomos investicijos.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, terminuotų indėlių, pinigų ir pinigų ekvivalentų, trumpalaikių paskolų, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).

• Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).

• Finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, tikroji vertė nustatoma remiantis panašios rizikos obligacijų verte. (3 lygis).

31. Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Teisminiai nagrinėjimai

LITGRID AB grupės teisminiai nagrinėjimai

LITGRID AB šiuo metu dalyvauja 29 teisminiuose procesuose: 18 civilinių ir 11 administracinių bylų. Dauguma bylų nagrinėjamos Lietuvos Respublikos teismuose, taip pat Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Daugiausiai LITGRID AB teisminiuose procesuose dalyvauja kaip trečiasis asmuo - 12 bylų, kaip ieškovė / pareiškėja - 10 bylų, o kaip atsakovė - 7 bylose.

Ginčai dėl netesybų:

1. Svarbiausi įsiteisėję teismų sprendimai:

1.1. Tarp UAB „Tetas“ ir LITGRID AB kilo ginčas dėl LITGRID AB atlikto 123 609,82 Eur netesybų, kurios buvo priskaičiuotos už vėlavimą atlikti darbus pagal 2013 m. kovo 25 d. sutartį dėl LITGRID AB Klaipėdos grupės 110 kV ir 330 kV įtampos oro linijų remonto (trasų valymo) darbų, įskaitymo iš rangovui UAB „Tetas“ mokėtinų sumų (ieškinio suma – 123 700,27 Eur). Atsižvelgiant į LITGRID AB atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, ieškovas UAB „Tetas“ patikslino ieškinio reikalavimus, juos sumažindamas iki 116 709,66 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu priėmus UAB „Tetas“ atsisakymą nuo dalies ieškinio, o kitoje dalyje ieškinį tenkinus, teismas vadovavosi protingumo principu ir iš LITGRID AB priteisė 116 709,66 Eur įskaitytų netesybų, procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas įvykdytas.

1.2. Tarp UAB „Tetas“ ir LITGRID AB kilo ginčas dėl Bendrovės atliktų 310 183,04 Eur netesybų, kurios buvo apskaičiuotos už vėlavimą atlikti darbus pagal 2012 m. sausio 31 d. rangos sutartį Nr. SUT-20-12 dėl 330/110/10 kV Klaipėdos TP rekonstravimo, įskaitymų, o taip pat 127 998,42 Eur skolos už atliktus papildomus darbus (ieškinio suma – 445 972,90 Eur). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu iš LITGRID AB priteista 273 244,95 Eur skolos, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas įvykdytas.

1.3. Tarp UAB „Archstudija“ ir LITGRID AB kilo ginčas dėl LITGRID AB atlikto 43 504,40 Eur netesybų, kurios buvo priskaičiuotos už vėlavimą suteikti paslaugas pagal 2011 m. spalio 5 d. paslaugų sutartį Nr. SUT-358-11 dėl „330 kV elektros perdavimo oro linijos Kruonio HAE-Alytus statyba“ poveikio aplinkai vertinimo ir susijusių paslaugų teikimo, įskaitymo (ieškinio suma – 43 504,40 Eur). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria paliktas nenagrinėtu UAB „Archstudija“ ieškinys LITGRID AB dėl 43 504,40 Eur LITGRID AB atlikto įskaitymo (priskaičiuotų netesybų) pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo. LITGRID AB 2015 m. gruodžio 31 d. padarė šiai sumai atidėjinį galimai grąžintinai netesybų sumai.

1.4. Tarp UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ ir LITGRID AB kilo ginčas dėl LITGRID AB atliktų 17 694,90 Eur netesybų, kurios buvo apskaičiuotos už vėlavimą atlikti darbus pagal 2013 m. birželio 11 d. trasų valymo sutartį Nr.SUT-178-13 ir 2014 m. vasario 17 d. trasų valymo sutartį Nr. SUT-41-14, įskaitymų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. sprendimu atmestas UAB „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“ ieškinys (ieškinio suma – 17 694,90 Eur) LITGRID AB dėl įskaitymų (apskaičiuotų netesybų) pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo. Sprendimas neįsiteisėjęs.

2. Vykstantys ir potencialūs ginčai:

2.1. Tarp UAB „Tetas“ ir LITGRID AB kilo ginčas dėl LITGRID AB atliktų 249 707,73 Eur netesybų, kurios buvo apskaičiuotos už vėlavimą atlikti darbus pagal 2013 m. sausio 4 d. 110.35/10 kV Marių TP 110 kV skirstyklos rekonstravimo darbų rangos sutartį Nr. SUT-4-13, įskaitymų. UAB „Tetas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir ieškiniu prašo priteisti iš LITGRID AB 249 707,73 Eur skolos (įskaitytų netesybų), 12 734,10 Eur delspinigių, procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas (ieškinio suma – 262 441,83 Eur). 2016 m. vasario 23 d. pateiktas LITGRID AB atsiliepimas, pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu LITGRID AB 2015 m. gruodžio 31 d. padarė atidėjinį 249 707,73 Eur sumai galimai grąžintinai netesybų sumai.

2.2. Už vėlavimą atlikti darbus pagal 2013 m. lapkričio 11 d. rangos sutartį Nr. SUT-325-13 dėl 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos – Lenkijos sienos statybos darbų Bendrovė 2016 m. sausio 11 d. ir 2016 m. sausio 25 d. atliko įskaitymus bendrai 1 136 885,99 Eur sumai iš rangovui X.Xxxxxxxxx xr ko UAB mokėtinų sumų. Yra didelė ginčo tikimybė, todėl 2016 m. LITGRID AB padarė atidėjinį visai šiai sumai.

Ginčai, susiję su viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis:

1. Atsižvelgiant į Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo pakeitimus, patvirtintus Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 1002, nuo 2015 m. spalio 1 d. LITGRID AB nebevykdo VIAP lėšų surinkimo iš prie perdavimo tinklo prijungtų asmenų funkcijos, kurią perėmė VIAP lėšų administratorius BALTPOOL UAB. Atsižvelgiant į minėtus teisės akto pasikeitimus, 2015 m. gruodžio 23 d. reikalavimų perleidimo sutartimis LITGRID AB perleido reikalavimo teises į VIAP lėšų skolininkus (AB „Achema“, AB „ORLEN Lietuva“, AB „Lifosa“ ir UAB „Dirbtinis pluoštas“), kuriems Bexxxxxx xra pareiškusi reikalavimus 4-iose civilinėse bylose, šiose bylose pareikštų reikalavimų apimtyje. VIAP lėšų administratoriui planuojama perleisti ir kitus reikalavimus, kuriuos LITGRID AB yra įgijusi ryšium su iki 2015 m. spalio 1 d. vykdyta VIAP lėšų surinkimo funkcija. Šių bylų baigtis neturės įtakos LITGRID AB finansiniams rezultatams, nes LITGRID AB veikė tik kaip tarpininkas it VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų ir mokėtinų sumų straipsniuose.

2. LITGRID AB dalyvauja atsakovu civilinėje byloje, kurioje AB „Achema“ yra pareiškusi reikalavimą dėl sutarties nuostatų, susijusių su pareiga mokėti VIAP lėšas, pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos (889 619,56 Eur) taikymo , kurioje posėdis šiuo metu numatytas 2016 m. balandžio 15 d. 13.00 val., o įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje turės būti atnaujinta Kauno apygardos teisme nagrinėjama (šiuo metu sustabdyta) byla, kurioje LITGRID AB yra pareiškusi reikalavimą AB „Achema“ dėl 657 758,53 Eur VIAP skolos už 2011 m. balandžio – gegužės mėn. priteisimo. Šių bylų baigtis neturės įtakos LITGRID AB finansiniams rezultatams, nes LITGRID AB veikė tik kaip tarpininkas it VIAP lėšos apskaitomos tik gautinų ir mokėtinų sumų straipsniuose.

Ginčai su nepriklausomais tiekėjais:

Šiuo metu yra iškeltos 4 bankroto bylos LITGRID AB neatsiskaičiusiems nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams:

1. UAB „ECO energy systems“ (teismo patvirtintas LITGRID AB finansinis reikalavimas – 783 937,40 Eur, bankroto procese atgauta skolos dalis – 202 961,65 Eur);

2. UAB „Elektra visiems“ (teismo patvirtintas LITGRID AB finansinis reikalavimas – 3 733 593,36 Eur);

3. UAB „Elektros energijos prekyba“ (teismo patvirtintas LITGRID AB finansinis reikalavimas – 368 673,20 Eur);

4. UAB „Saurama“ (teismo patvirtintas LITGRID AB finansinis reikalavimas – 3 101 890,21 Eur).

Žymesnių dalių LITGRID AB reikalavimų tenkinimas aukščiau minėtose buvusių nepriklausomų elektros energijos tiekėjų bankroto bylose mažai tikėtinas.

Ginčai reguliavimo srityje:

LITGRID AB tęsia teisminius ginčus dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimų, kuriais nustatytos ir paskelbtos reguliuojamų elektros energijos perdavimo paslaugų kainos. Šiuo ginčuose LITGRID AB laikosi nuomonės, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neteisingai nustatė elektros energijos perdavimo paslaugos tarifų viršutines ribas 2015 metams, taip pat, šių kainų ribų pagrindu, neteisėtai paskelbė LITGRID AB taikytinas elektros energijos perdavimo paslaugos kainas. Pažymėtina, kad LITGRID AB atsisakė teismui patiekto skundo dėl elektros energijos perdavimo paslaugos kainos ribų 2016 metams nustatymo, po to, kai Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija LITGRID AB naudai perskaičiavo ir patvirtino naujas 2016 metais taikytinas elektros energijos perdavimo paslaugų kainų ribas.

LITGRID AB taip pat yra pateikusi skundą teismui prašydama panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimą, kuriuo Bendrovei skirta 100 tūkst. Eur ekonominė sankcija už reguliuojamos veiklos pažeidimus, tariamai padarytus 2011-2013 m. reguliavimo periodo metu. LITGRID AB prašymu, teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta kita administracinė byla dėl LITGRID AB taikytinų elektros energijos paslaugos kainų viršutinių ribų 2015 metams.

Ginčai viešųjų pirkimų srityje:

2015 m. LITGRID AB buvo iškeltos 2 bylos viešųjų pirkimų srityje pagal ieškovo UAB „Kauno energetikos remontas" ieškinius. Pagal šias bylas LITGRID AB nekyla jokių potencialių nuostolių.

AB „Amber Grid“ teisminiai nagrinėjimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu bei VKEKK priimtais nutarimais, gamtinių dujų sistemos naudotojai, kurie transportuoja gamtines dujas perdavimo sistema, atsiskaitydami už gamtinių dujų perdavimo paslaugas, turi sumokėti neatsiejamą gamtinių dujų perdavimo kainos dedamąją – SGDT priedą (lėšas). Atsižvelgdama į tai, jog AB „Achema“ kaip perdavimo sistemos naudotojas sistemingai nemoka SGDT priedo, buvo kreiptasi į teismą. Pirmosios instancijos teismas 2013

m. gruodžio 12 d. sprendimu AB „Amxxx Xxxx” ieškinį tenkino iš dalies – priteisė visą prašytą skolą ir procesines palūkanas, bet priteistinus delspinigius sumažino nuo 0,04 proc. iki 0,02 proc. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. liepos 2 d. sprendimu tenkino AB „Amber Grid” ieškinį – priteisė visą prašytą 11.073.428 Eur skolą už laikotarpį nuo 2013 metų sausio mėn. iki rugpjūčio mėn. pabaigos, procesines palūkanas ir 488.678 Eur delspinigių. AB „Achema“, vykdydama minėtą teismo sprendimą, 2015 m. liepos 9 dieną sumokėjo „Amber Grid“ 12.953 tūkst. eurų.

2016-01-06 byla bus nagrinėjama LR Aukščiausiame teisme. Teismas paskelbs sprendimą 2016-02-05.

2014 m. kovo 7 d. AB „Amxxx Xxxx“ kreipėsi su ieškiniu į Kauno apygardos teismą, prašydama priteisti iš AB ,,Achema“ skolą už nesumokėtą SGDT priedą už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2013-12-31, o taip pat priteisti delspinigius už laiku nesumokėtas SGDT priedo lėšas už minėtą laikotarpį. 2015 m. kovo 16 d. AB „Amxxx Xxxx“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su nauju ieškiniu dėl skolos už SGDT lėšas, kurios skirtos SGD terminalo, jo infrastruktūros ir jungties pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti (toliau – Tiekimo saugumo papildoma dedamoji) ir kurios pradėtos rinkti nuo 2014 m. gruodžio 3 d., delspinigių bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš AB „Achema“. Texxxxx xpjungus abi aukščiau paminėtas bylas 2015 m. rugsėjo 29

d. Kauno apygardos teismas pilnai patenkino AB ,,Amxxx Xxxx“ ieškinį ir priteisė iš AB ,,Achema“ 3.188.444 Eur skolą už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 544.980 Eur delspinigių, procesines palūkanas ir 14.720.648 Eur skolą už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 3 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., 304.823 Eur delspinigių, procesines palūkanas. AB ,,Achema“ apskundė minėtą teismo sprendimą.

2012 m. lapkričio 19 d. AB „Achema“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2012 m. spalio 19

d. priimto VKEKK nutarimo Nr. 03-317 „Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams“ 3.1 ir 4 punktus bei panaikinti VKEKK 2012 m. spalio 26 d. nutarimo

Nr. O3-330 Dėl AB ,,Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams 2 punktą. AB ,,Amxxx Xxxx“ dalyvauja byloje kaip trečiasis asmuo. 2015 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos teismas visa apimtimi atmetė AB „Achema“ skundą. AB „Achema“ pateikė apeliacinį skundą.

2014 m. gruodžio 22 d. AB „Achema“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2014 m. lapkričio 20 d. VKEKK nutarimo Nr. O3-895 ,,Dėl gamtinių dujų skystinimo viršutinės ribos (gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomosios dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos) nustatymo 2015-2019 metams 1.1, 2.2.1, 2.3 ir 3 punktus. 2015 m. liepos 7 d. teismo nutartimi AB „Amxxx Xxxx“ į šią bylą buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu. 2015-11-11 Teismo nutartimi byla sustabdyta. Pateiktas atskirasis skundas.

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo sudariusi sutarčių dėl ilgalaikio turto įsigijimo, kuris nėra pripažintas šiose finansinėse ataskaitose, už 6.614 tūkst. eurų (2014 m. gruodžio 31 d. – 43.319 tūkst. eurų).

32. Papildoma pinigų srautų informacija

2015 m. skaičiuojant investicinės veiklos pinigų srautus buvo įvertintas Grupės mokėtinų sumų už ilgalaikį turtą pokytis 5 730 tūkst. Eur (2014 m. – 21 277 tūkst. Eur) ir kapitalizuotos palūkanos 1 262 tūkst. Eur (2014 m. – 451 tūkst. Eur), taip pat pridėtinės vertės mokestis sudengtas su mokėtinu pelno mokesčiu 1 509 tūkst. Eur (2014 m. – 2 635 tūkst. Eur).

Skaičiuojant gautas dotacijas 2015 m. finansinės veiklos pinigų srautuose buvo įvertintas Grupės gautinų dotacijų pasikeitimas 11 636 tūkst. eurų (2014 m. - 6 201 tūkst. Eur ir dujotiekio perkėlimo dotacijos gautos turtu 330 tūkst. Eur).

33. Pobalansiniai įvykiai

2016 m. sausio mėn. Bendrovė ankščiau laiko grąžino dalį (4 500 tūkst. eurų) Lietuvos energija, AB paskolos. Po šio mokėjimo negrąžinta paskolos Lietuvos energija, AB dalis sudaro 24 500 tūkst. Eur.

2016 m. vasario 5 d. Bendrovė ir LITGRID AB sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Šia sutartimi Bendrovė įsigijo iš LITGRID AB 478 800 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų BALTPOOL UAB akcijų, sudarančių 67 proc. visų BALTPOOL UAB akcijų. Sutartyje nustatyta, kad Bexxxxxxx xuosavybės teisė pereis nuo 2016 m. kovo 1 d. BALTPOOL UAB akcijos parduotos už nepriklausomo turto vertintojo nustatytą akcijų paketo rinkos vertę – 387 828 eurų.

Remiantis viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje administravimo tvarkos aprašo 161 punktu, nuo 2015 m. spalio mėn. 1 d. BALTPOOL UAB pradėjo rinkti VIAP lėšas iš asmenų, kurių elektros energijos gamybos ir (ar) vartojimo įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklo. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. lėšos iš šių asmenų buvo surenkamos per bendrovę LITGRID AB. Dėl šių pasikeitimų BALTPOOL UAB laipsniškai perima iš LITGRID AB visas su VIAP lėšų surinkimu į VIAP biudžetą susijusias gautinas sumas. 2016 m. sausio 8 d. buvo pasirašyti susitarimai dėl VIAP lėšų reikalavimų perleidimo iš įmonių AB „Achema“ (suma 374 551,62 Eur), AB „Lifosa“ (suma 104 102,44 Eur), AB „ORLEN Lietuva“ (suma 105 348,51 Eur) bei UAB „Dirbtinis pluoštas“ (suma 167 949,12 Eur).

2016 m. sausio 27 d. baigėsi finansinių paslaugų pirkimo konkursas UAB „TETAS“. Mažiausią paslaugos kainą kredito limito (2 mln. Eur), garantijų suteikimo (4,3 mln. Eur)ir faktoringo (1,5 mln. Eur) paslaugų pirkimui pateikė AB SEB bankas. Sutarties pakeitimas bus pasirašomas 2016 m. kovo mėnesį.

2016 m. sausio mėn. AB „Amber Grid“ ankščiau laiko grąžino dalį (10 000 tūkst. eurų) „Swedbank“, AB paskolos. Po šio mokėjimo negrąžinta paskolos „Swedbank“, AB dalis sudaro 103 000 tūkst. Eur.

AB „Amber Grid“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) vasario 5 dieną atmetė „Achemos“ skundą ir paliko galioti 2015 m. liepą Apeliacinio teismo priimtą nutartį, pagal kurią „Achema“ turi sumokėti AB „Amxxx Xxxx“ 11,073 mln. eurų vadinamojo SGD terminalo priedo skolą už 2013 metų sausio - rugpjūčio mėnesius, 488,7 tūkst. eurų delspinigių, procesines palūkanas ir beveik 20 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.

AB „Amxxx Xxxx“ ir viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra pasirašė aštuonias iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų sutartis. Pagal šias sutartis aštuoniems gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros projektams skirta iki 14,6 mln. eurų ES finansinė parama, pagal 2014-2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 6 prioriteto „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra“ 06.3.1-LVPA-V-104 priemonę „Gamtinių dujų perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra“.

AB „Amber Grid“ Finansuojami projektai apima programinės ir technologinės įrangos diegimą bei esamos dujų perdavimo sistemos modernizavimą, diegiant pažangius infrastruktūros elementus.

*****

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

2015 METŲ EPSO-G ĮMONIŲ GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

I. Bendroji informacija apie įmonių grupę

Konsoliduotas tarpinis pranešimas parengtas už 12 mėnesių laikotarpį, pasibaigusį 2015 m. gruodžio 31 d.

Pagrindiniai patronuojančios Bendrovės duomenys:

Bendrovės pavadinimas UAB „EPSO-G“

Teisinė forma Uždaroji akcinė bendrovė

Įregistravimo data ir vieta 2012-07-25, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

Įmonės kodas 302826889

Buveinės adresas A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

Adresas korespondencijai Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius

Telefonas x000 000 00000

El. paštas xxxx@xxxxx.xx

Interneto tinklapis xxx.xxxxx.xx

Įstatinis kapitalas 22 482 695 Eur

Vienintelis akcininkas Lietuvos Respublika, kurios turtines ir neturtines teises įgyvendina LR energetikos ministerija

2015 m. gruodžio 31 d. „EPSO-G“ grupę (toliau – „EPSO-G“ grupė arba Grupė) sudarė patronuojanti bendrovė UAB „EPSO-G“ (toliau – „EPSO-G“ arba Bendrovė), dvi tiesiogiai valdomos „EPSO-G“ grupės įmonės (LITGRID AB (toliau – „Litgrid“) ir AB „Amber Grid“ (toliau – „Amber Grid“)) ir keturios netiesiogiai kontroliuojamos įmonės (BALTPOOL UAB (toliau – „Baltpool“), UAB „TETAS“ (toliau – „Tetas“), UAB „Tinklo priežiūros centras“ (toliau – TPC) ir UAB GET Baltic (toliau – „Get Baltic“)).

„EPSO-G“ įmonių grupės struktūra ataskaitinio laikotarpio pabaigoje:

2016 m. vasario 5 d. „EPSO-G“ pasirašė sutartį dėl UAB „Baltpool“ akcijų įsigijimo iš „Litgrid“ nuo 2016 m. kovo 1 d.

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

UŽ 2015 GRUODŽIO 31 D. PASIBAIGUSIUS METUS

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

„EPSO-G“ įmonių grupės bendrovės ir jų veikla:

Pavadinimas LITGRID AB AB „Amber Grid“ UAB „Baltpool“ UAB „Tinklo

priežiūros centras“

UAB „TETAS“ UAB GET Baltic

Teisinė forma Akcinė bendrovė Akcinė bendrovė Uždaroji akcinė

bendrovė

Uždaroji akcinė bendrovė

Įregistravimo data

ir vieta

2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

2013-06-11, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

2009-12-10, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

2014-02-24, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

2005-12-08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

2012-09-13, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

Įmonės kodas 302564383 303090867 302464881 303249180 300513148 302861178

Buveinės adresas A. Juozapavičiaus g.

13, LT-09311 Vilnius

Savanorių pr. 28, LT- 03116 Vilnius

A. Juozapavičiaus g. 9- 3, LT-09311, Vilnius

A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311, Vilnius

Senamiesčio g. 102B, LT-35116, Panevėžys

Savanorių pr. 28, LT- 03116 Vilnius

Telefonas x000 0 000 0000 x000 0 000 0000 x000 0 000 0000 x000 0 000 0000 x000 00 000 000 x000 0 000 0000

Faksas x000 0 000 0000 x000 0 000 0000 x000 0 000 0000 x000 0 000 0000 x000 00 000 000 x000 0 000 0000

El. paštas xxxx@xxxxxxx.xx xxxx@xxxxxxxxx.xx xxxx@xxxxxxxx.xx - xxxx@xxxxx.xx xxxx@xxxxxxxxx.xx

Interneto tinklapis

xxx.xxxxxxx.xx xxx.xxxxxxxxx.xx xxx.xxxxxxxx.xx - xxx.xxxxx.xx xxx.xxxxxxxxx.xx

Veiklos pobūdis

Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius

Dujų perdavimo sistemos operatorius

Energijos išteklių biržos operatorius

Pasirengimas aukštos įtampos nuolatinės srovės elektros energetikos sistemos jungčių su Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis įrengimui, valdymui ir eksploatavimui

Specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto ir įrengimo paslaugos, testavimo ir bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas

Gamtinių dujų biržos operatorius

„EPSO-G“

valdoma akcijų efektyvi dalis

97,5 proc. 96,6 proc. 65,3 proc. 97,5 proc. 97,5 proc. 63,8 proc.

II. Svarbiausi 2015 m. įvykiai

Svarbiausi „EPSO-G“ grupės įvykiai:

Vasario mėn.

„EPSO-G“ generaliniu direktoriumi tapo Xxxxxxxx Xxxxx, šiose pareigose jis pakeitė Xxxxxxxxx Xxxxxx.

Balandžio mėn.

„Amber Grid“ suteikta neterminuota gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus licencija.

„Litgrid“ pardavė NT Valdos, UAB valdomas akcijas (0,35 proc. NT Valdos, UAB įstatinio kapitalo).

Rugsėjo mėn.

Energetikos ministras Xxxxx Xxxxxxxx xatvirtino „EPSO-G“ korporatyvinio valdymo gaires, kuriomis numatoma pertvarkyti „EPSO-G“ grupės valdymą, kad jis atitiktų pažangiausias tarptautinių organizacijų rekomendacijas.

Spalio mėn.

„Amxxx Xxxx“ tapo pilnateise Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSOG) nare.

Lapkričio mėn.

„Amber Grid“ įsigijo GET Baltic akcijų paketą ir valdys 66 proc. gamtinių dujų biržos įstatinio kapitalo.

Gruodžio mėn.

Įregistruoti nauji „EPSO-G“ įstatai, parengti pagal pažangiausias tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Naujieji įstatai yra pagrindinis dokumentas, kuris sudaro sąlygas efektyviau valdyti ir kontroliuoti valstybei priklausantį turtą.

Simboliškai įjungtos naujos tarpsisteminės elektros jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“.

Baigta naujo dujotiekio iš Klaipėdos į Kuršėnus statyba – svarbus įvykis visam Baltijos šalių regionui

Per 2015 m. pradėti gamtinių dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos darbai (Gautas ES finansavimas projektavimo ir planavimo darbams, patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, pradėtas rengti specialusis planas, gauta ES parama jungties statybos darbams).

III. Veiklos strategija ir tikslai

„EPSO-G“ grupė – tai valstybės valdoma įmonių grupė. „EPSO-G“ grupės akcininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Pagrindinė Grupės veikla yra užtikrinti nepertraukiamą, stabilų elektros energijos perdavimą aukštos įtampos tinklais ir gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais bei užtikrinti šių perdavimo sistemų valdymą, priežiūrą ir plėtrą.

Patronuojanti Grupės įmonė – „EPSO-G“ yra atsakinga už Lietuvos Respublikos elektros ir dujų perdavimo sistemos operatorių akcijų paketų valdymą. Vykdydama savo veiklą, Bexxxxxx xiekia skaidriai valdyti ir koordinuoti Grupės veiklą, didinti efektyvumą, užtikrinti stabilių ir nepertraukiamų Grupės įmonių perdavimo paslaugų teikimą, siekia socialiai atsakingos infrastruktūros plėtros bei didinti socialiai atsakingą ilgalaikę vertę akcininkams, taip pat stengiasi, kad Grupės įmonių strateginiai projektai būtų įgyvendinti laiku.

„Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje.

„Litgrid“ atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką.

Dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ – atsakingas už gamtinių dujų perdavimą ir magistralinių dujotiekių eksploatavimą, saugią ir patikimą dujų perdavimo sistemos veiklą bei plėtrą.

IV. Svarbiausi infrastruktūros projektai

2015 m. „EPSO-G“ grupėje buvo tęsiami strateginiai infrastruktūros projektai, skirti didinti Lietuvos integraciją į regionines energetikos išteklių rinkas:

Tarpsisteminė elektros jungtis „LitPol Link“

2015 m. baigta elektros jungties „LitPol Link“, užtikrinančios elektros perdavimą tarp Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų (veikiančių skirtingose sinchroninėse zonose), statyba, o gruodžio 9 d. pradėta jungties eksploatacija bandomuoju režimu.

Visos „LitPol Link“ jungties investicijos sudarė 580 mln. eurų: 430 mln. eurų, iš kurių 200 mln. Eur finansuota Europos Sąjungos lėšomis, investuota Lenkijos teritorijoje. Investicijos Lietuvoje sudarė 150 mln. Eur. Europos Komisija 2015 m. liepos mėnesį patvirtino 27 mln. Eur finansavimą „LitPol Link“ projektui Lietuvos teritorijoje. Iš viso Europos Sąjungos lėšomis finansuota 31 mln. Eur investicijų į „LitPol Link“.

Tarpsisteminė elektros jungtis „NordBalt“

2015 m. baigta elektros jungties „NordBalt“, tarpsisteminės jūrinės elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos elektros energijos perdavimo sistemų, statyba ir pradėti jungties sistemų bandymai. Nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio vyko sistemų ir sisteminiai bandymai, o jungties darbas bandomuoju režimu pradėtas 2016 m. vasario 18 d.

Visos investicijos į „NordBalt“ elektros jungtį sudarė 550 mln. Eur, iš kurių 130 mln. Eur finansavo Europos Sąjunga, likusią dalį – po 210 mln. Eur Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai.

Dujotiekis Klaipėda-Kiemėnai

2015 m. spalio mėn. „Xxxxx Xxxx“ užbaigė dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai, skirto diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius Baltijos šalių regione, sudaryti sąlygas pilnai išnaudoti SGD terminalo Klaipėdoje pajėgumus, užtikrinti gamtinių dujų sistemos darbo saugumą ir patikimumą, statybą. 110 kilometrų ilgio dujotiekis pastatytas per rekordiškai trumpą laiką – 12 mėnesių nuo pirmosios vamzdžių siuntos gavimo.

Projekto investicijos siekė 57,9 mln. Eur, iš kurių didžiausią dalį 28,5 mln. Eur finansavo „Amber Grid“, 27,6 mln. Eur – Europos sąjunga, 1,8 mln. Eur – Latvijos perdavimo sistemos operatorius.

Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos

Projektu siekiama integruoti Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą. „Amber Grid“ įgyvendina dujotiekio projekto dalį LR teritorijoje, o projekto dalį Lenkijos Respublikos teritorijoje įgyvendina Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ- SYSTEM S.A.

Bendra numatoma GIPL projekto vertė yra 558 mln. Eur, iš jų Lenkijos teritorijoje – 422 mln. Eur, Lietuvos teritorijoje – 136 mln. Eur. Projektui įgyvendinti buvo gauta ES finansinė parama. Pagal Europos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą, dalį projekto infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje padengs Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriai.

Likusi projekto dalis Lietuvos ir Lenkijos teritorijose bus finansuojama atitinkamai „Amber Grid“ ir GAZ- SYSTEM S.A. lėšomis. Planuojama eksploatacijos pradžia 2019 m.

V. Veiklos ir finansiniai rodikliai

Svarbiausi „EPSO-G“ grupės įmonių veiklos rodikliai:

			+/-	Proc.
Elektros energija Perduotas elektros energijos kiekis, GWh	9 220	9 344	-124	-1,2
END (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh *	4,54	5,35
AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. *	0,23	0,25
Gamtinės dujos
Dujų kiekis, transportuotas į vidinį išleidimo tašką, GWh	26 183	26 650	-497	-1,8
Dujų kiekis, transportuotas į gretimas perdavimo sistemas , GWh**	22 808	21 588	1220	+5,7

2015 m. 2014 m.

Pokytis

*Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.

**Latvijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities perdavimo sistemos.

Elektros energijos suvartojimas Lietuvoje 2015 m. išaugo, tačiau perduotos elektros kiekis sumažėjo 1,2 proc. Perduotos energijos kiekio sumažėjimą nulėmė išaugusi atsinaujinančių išteklių gamyba elektrinėse, prijungtose prie skirstomojo tinklo, bei didesnė gamyba savoms reikmėms elektrinėse, prijungtose prie perdavimo tinklo.

Skirstomųjų tinklų operatoriui „ESO“ perduota 8 413 GWh elektros energijos, t. y. 0,1 proc. daugiau nei pernai, o kitiems vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo – 806 GWh arba 13,1 proc. mažiau nei 2014 m.

2015 m. Lietuvos vartotojams į dujų skirstymo sistemas ar tiesiogiai prijungtas vartotojų sistemas buvo bendrai transportuota 26 183 GWh gamtinių dujų. Palyginus su 2014 metais, kai buvo perduota 26 650 GWh gamtinių dujų, perdavimo kiekiai sumažėjo 1,8 proc. Perdavimo sistema į Latvijos Respubliką per Kiemėnų DAS sistemos naudotojams buvo perduota 1 029 GWh gamtinių dujų. Į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį transportuota 21 779 GWh gamtinių dujų (2014 m. – 21 584 GWh gamtinių dujų).

Daugiausia gamtinių dujų 2015 m., kaip ir ankstesniais metais, perduota trąšų įmonėms – 14 111 GWh arba 7,2 proc. daugiau nei 2014 m. Visoms kitoms klientų grupėms perduoti gamtinių dujų kiekiai mažėjo. Daugiausiai sumažėjo perdavimas pramonės įmonėms – net 25,9 proc. ir siekė vos 1 176 GWh, transportavimas energetikos įmonėms nukrito iki 6 984 GWh (2014 m. – 7 811 GWh), tiekimo įmonėms buvo perduota 3 912 GWh arba 4,3 proc. mažiau nei ankstesniais metais.

Svarbiausi „EPSO-G“ grupės finansiniai rodikliai:

Finansiniai rodikliai, tūkst. EUR	2015 m.	2014 m.*	2013 m.
Pajamos	156 837	147 105	170 825
Veiklos sąnaudos	-140 252	-270 945	-163 270
EBITDA1	56 474	49 577	54 712
Grynasis pelnas	12 647	-13 291	4 180
Turtas	1 000 000	000 073	742 859
Nuosavybė	202 387	191 530	228 382
Grynoji skola2	567 989	410 007	218 433
Santykiniai finansiniai rodikliai
EBITDA marža3	36,0%	33,7%	32,0%
Nuosavo kapitalo grąža (ROE) 4	6,4%	-6,3%	1,8%
Grynosios skolos ir nuosavybės santykis	2,8	2,1	1,0
Grynosios skolos ir EBITDA santykis	10,1	8,3	4,0
Nuosavo kapitalo ir turto santykis	17,6%	21,3%	30,7%
Bendrojo likvidumo koeficientas5	0,8	0,8	1,1

* nuo 2014 metų liepos mėnesio Grupėje apskaitomas „Amber Grid“.

1) EBITDA= pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + palūkanų sąnaudos - palūkanų pajamos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + vertės sumažėjimo sąnaudos + ilgalaikio materialaus turto nurašymai+ ilgalaikio materialaus turto perkainojimas

2) Grynoji skola= Ilgalaikė finansinė skola + Trumpalaikė finansinė skola+ įsipareigojimas „Lietuvos energija”, UAB už LITGRID AB akcijų įsigijimą. – Trumpalaikės investicijos – Terminuoti indėliai – Pinigai ir pinigų ekvivalentai

3) EBITDA marža=EBITDA/Pajamos

4) Nuosavo kapitalo grąža = Grynasis pelnas/(Nuosavas kapitalas laikotarpio pradžioje+Nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje)/2

5) Bendrojo likvidumo koeficientas=Trumpalaikis turtas/ Trumpalaikiai įsipareigojimai

Pajamos

2015 m. „EPSO-G“ grupės pajamos buvo 156,8 mln. Eur arba 6,6 proc. didesnės nei 2014 m.. Pajamų augimą sąlygojo gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos, kurios Grupėje apskaitomos nuo 2014 metų liepos mėnesio, kuomet buvo įsigytas „Amber Grid“ kontrolinis akcijų paketas.

Didžiausią dalį grupės pajamose 32,1 proc. arba 50,4 mln. Eur sudarė elektros energijos perdavimas, gamtinių dujų perdavimo pajamos siekė 49,8 mln. Eur arba 31,8 proc. visų grupės pajamų (Gamtinių dujų perdavimas Lietuvos vartotojams – 38,3 mln. Eur, transportavimas į Kaliningrado sritį ir Latviją – 11,5 mln. Eur). Balansavimo (reguliavimo) elektros energijos pardavimo pajamos siekė 14,6 mln. Eur, o kitos grupės pajamos sudarė 42,1 mln. Eur.

Veiklos sąnaudos

Grupės sąnaudos 2015 m. siekė 140,3 mln. Eur.

Didžiausią dalį sąnaudų sudarė energetinių ištelkių ir susijusių paslaugų pirkimas – 46,4 mln. Eur arba 33,1 proc. (elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimas – 37,8 mln. Eur, gamtinių dujų sąnaudos – 8,6 mln. Eur). Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos sudarė 26 proc. visų veiklos sąnaudų arba 36,8 mln. Eur, darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos – 20,9 mln. Eur, remontų ir priežiūros sąnaudos – 9,8 mln. Eur, telekomunikacijų ir ITT sąnaudos – 4,0 mln. Eur, likusios sąnaudos sudarė – 22,4 mln. Eur.

Veiklos rezultatas

2015 m. Grupės grynasis pelnas buvo 12,6 mln. Eur, 25,9 mln. Eur didesnis nei 2014 m. kuomet buvo patirtas 13,3 mln. Nuostolis (dėl grupės įmonių ilgalaikio turto vertės perkainavimo rezultatų).

2015 m. Grupės EBITDA buvo 56,5 mln. Eur. Lyginant su 2014 m. EBITDA padidėjo 13,9 proc., XXXXXX marža pakilo iki 36,0 proc. (2014 m. buvo 33,7 proc.).

Investicijos

Per 2015 m. elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ investicijos siekė 208 mln. Eur. Iš jų 89 proc. skirta strateginių elektros energetikos projektų įgyvendinimui, 11 proc. investicijų skirta šalies perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai.

„Xxxxx Xxxx“ investicijos 2015 m. sudarė 49,5 mln. Eur. Didžiąją dalį 2015 m. investicijų – 43,4. Eur (87,7 proc. visų investicijų) sudarė naujų dujų sistemų statyba, investicijos į rekonstrukciją ir modernizavimą siekė 6,0 mln. Eur. Investicijos į finansinį turtą 2015 m. buvo 131 tūkst. Xxx ( „Amber Grid“ iš AB „Lietuvos dujos“ įsigijo 34 proc. UAB GET Baltic akcijų paketą).

Balansas

2015 m. gruodžio 31 d. Grupės turtas buvo 1 152,1 mln. Eur. Grupės ilgalaikis turtas sudarė 82,3 proc. viso Grupės turto. Per 2015 m. Grupės Ilgalaikis turtas padidėjo 30,6 proc. iki 948,7 mln. Eur dėl vykdomų strateginių infrastruktūros projektų. Akcininkų nuosavybės dalis Grupės turte sudarė 17,6 proc.

2015 m. gruodžio 31 d. Grupės finansiniai įsipareigojimai kredito institucijoms siekė 601,6 mln. Eur (įskaitant_ 210 mln. Eur įsipareigojimas „Lietuvos energija”, UAB už LITGRID AB akcijų įsigijimą, jų santykis su nuosavybe sudarė 297 proc. Ilgalaikių finansinių skolų po vienerių metų gražintina suma sudarė 5,5 proc. visų finansinių skolų. Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 33,7 mln. Eur.

VI. Personalas

„EPSO-G“ grupėje 2015 m. gruodžio 31 d. dirbo 1 030 darbuotojų: „EPSO-G“ – 8 darbuotojai, „Amber Grid“

– 363 darbuotojas, „Litgrid“ – 235 darbuotojai, „Tetas“ – 391 darbuotojai, „Baltpool“ – 10 darbuotojų, Tinklo priežiūros centre – 23 darbuotojų, ir „Get Baltic“ – 3 darbuotojai.

„EPSO-G“ grupės darbo užmokesčio fondas ataskaitiniais metais buvo 16 107 tūkst. Eur.

Darbuotojų skaičius Vidutinis darbo užmokestis (prieš mokesčius)

	2015-12-31	2014-12-31	2015-12-31	2014-12-31
Visi darbuotojai	1 030	1 072	1 311	1 217
Vadovaujantys darbuotojai	25	22	4 532	4 073
Specialistai	655	647	1 478	1 339
Darbininkai	350	403	817	771

„EPSO-G“ grupės darbuotojai pagal išsilavinimą laikotarpio pabaigoje:

Turintys aukštąjį išsilavinimą

Turintys aukštesnįjį išsilavinimą

Turintys vidurinį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą

VII. Korporatyvinis valdymas

Korporatyvinio valdymo gairės

„EPSO-G“ korporatyvinio valdymo gairėse, patvirtintose 2015 m. rugsėjo 7 d. LR energetikos ministerijos, numatyti svarbiausi įmonių grupės valdymo principai – skaidrumas, efektyvumas, profesionalumas, nuoseklumas ir atskaitomybė. „EPSO-G“ siekia perimti geriausią tarptautinę patirtį, kuri išdėstyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) gairėse naujoms narėms, Jungtinių Tautų bei NASDAQ rekomendacijose.

Įstatai

2015 m. gruodžio 17 d. įregistruoti nauji „EPSO-G“ įstatai, kurie parengti atsižvelgiant į 2015 m. paskelbtas EBPO rekomendacijas dėl korporatyvinio valdymo principų diegimo Lietuvos valstybės valdomose įmonėse. EBPO ataskaitoje, be kita ko, rekomenduojama pertvarkyti „EPSO-G“ valdymą ir sudaryti valdybą šioje įmonėje.

Siekiant, kad valstybė, kaip savininkė, efektyviai kontroliuotų savo įmones, o šios veiktų skaidriai ir profesionaliai, vienas iš esminių numatytų pokyčių – valstybei priklausančių įmonių atskyrimas nuo politinės įtakos į „EPSO-G“ grupės įmonių valdymą įtraukiant geriausius savo srities nepriklausomus profesionalus.

Valdymo organai

Bendrovės įstatuose numatyti valdymo organai yra šie:

1. Visuotinis akcininkų susirinkimas

2. Stebėtojų taryba

3. Valdyba

4. Bendrovės vadovas – Bendrovės generalinis direktorius

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje suformuoti valdymo organai – visuotinis akcininkų susirinkimas ir Bendrovės vadovas. 2016 m. pirmoje pusėje planuojama suformuoti „EPSO-G“ stebėtojų tarybą bei valdybą, taip pat du stebėtojų tarybai pavaldžius specializuotus komitetus: audito ir atlygio bei skyrimo komitetus. Stebėtojų taryboje du iš penkių narių bus nepriklausomi savo srities profesionalai, o valdyboje daugiau kaip pusė narių – trys iš penkių –nepriklausomi.

Skaidrumas

Bendrovė laikosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1052 patvirtintų Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo IV-VII skyrių nuostatų ir viešai skelbia nurodytus „EPSO-G“ įmonių grupės rodiklius ( xxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxx ).

VIII. Akcininkai ir dividendai

2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo lygus 22 482 695 Eur. Įstatinis kapitalas 2015 m.

gruodžio 31 d. buvo padalintas į 0,29 Eur nominaliosios vertės 77 526 533 paprastąsias vardines nematerialias akcijas. Visos akcijos yra visiškai apmokėtos, suteikiančios akcininkams vienodas teises.

UAB „EPSO-G“ vienintelis akcininkas yra Lietuvos Respublika (100 proc. akcijų), kurios turtines ir neturtines teises vadovaujantis 2012 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 826 „Dėl uždarosios

akcinės bendrovės steigimo ir valstybės turto investavimo“ 2.3 punktu, įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministro.

UAB „EPSO-G“ savo akcijų nėra įsigijusi, per ataskaitinį laikotarpį savo akcijų neįsigijo ir neperleido. Bendrovės dukterinės įmonės taip pat nėra įsigijusios Bendrovės akcijų.

„EPSO-G“ valdomų LITGRID AB ir AB „Amber Grid“ akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje NASDAQ Vilnius:

Bendrovė	ISIN kodas	VP trumpinys	Prekybos sąrašas
LITGRID AB	LT0000128415	LGD1L	BALTIC SECONDARY LIST
AB „Amber Grid“	LT0000128696	AMG1L	BALTIC SECONDARY LIST

Kitų EPSO-G valdomų įmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama.

Dividendai

2015 metais Xxxxxxxx skyrė ir į valstybės biudžetą sumokėjo 171 tūkst. Eur dividendų.

IX. Rizikos ir rizikų valdymas

„EPSO-G“ grupės įmonės vykdydamos savo veiklą susiduria su šiomis pagrindinėmis rizikomis:

Politinė ir reguliacinė rizika

Energetikos sektorius yra ypač svarbi ūkio sritis, turinti didelės įtakos nacionaliniams politiniams ir ekonominiams interesams. Elektros ir gamtinių dujų energetikos sektoriaus sandarą, valdymą, sektoriaus įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir įgyvendinantieji teisės aktai. Bet kokie nacionaliniai ar Europos Sąjungos energetikos sektorių reguliuojančių teisės aktų pakeitimai gali turėti įtakos

„EPSO-G“ grupės veiklos rezultatams. Siekiant sumažinti šios rizikos įtaką veiklos rezultatams, bendrovių atstovai aktyviai dalyvauja svarstymuose, informuoja apie būtinus priimti sprendimus ir/ar teikia pasiūlymus teisės aktus rengiančioms institucijoms.

Elektros energijos ir gamtinių dujų paslaugų kainos yra reguliuojamos, kainų viršutines ribas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Nuo šių reguliatoriaus sprendimų tiesiogiai priklauso ne tik „EPSO-G“ grupės įmonių veiklos rezultatai, bet ir bendrovių skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms perdavimo tinklo patikimumui išlaikyti, taip pat galimybės finansuoti strateginius projektus iš nuosavų ar skolintų lėšų. Siekdamos mažinti reguliacinės rizikos įtaką veiklos rezultatams, bendrovės aktyviai bendradarbiauja su Komisija, dalyvauja svarstant rengiamus teisės aktų pakeitimus, savo siūlymus argumentuodama būsimų sprendimų poveikiu bei ilgalaikių, strateginių bendrovių tikslų svarba.

Veiklos ir technologinė rizika

„EPSO-G“ grupės įmonių viena svarbiausių funkcijų ir atsakomybių – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų gamtinių dujų ir elektros energijos perdavimo sistemų funkcionavimą. Siekiant užtikrinti patikimą perdavimo sistemų darbą bendrovėse diegiamos specializuotos informacinės sistemos, šiuolaikinės verslo valdymo sistemos, nuolat atnaujinami ekstremalių situacijų valdymo planai, keliami aukšti reikalavimai rangovams.

Bendrovių valdomų perdavimo sistemų priežiūra ir palaikymas reikalauja ypatingo dėmesio (daugiau nei pusė magistralinių dujotiekių yra senesni nei 25 metai, daugiau nei pusė aukštosios įtampos perdavimo įrenginių yra senesni nei 45 metai). Siekiant išvengti perdavimo sistemų veiklos sutrikimų bendrovės vykdo nuolatinę sistemų stebėseną, atitinkamai sudaro priežiūros planus ir laiku planuoja reikalingas naujas

investicijas į tinklą. Bendrovės reitinguoja investicijas į tinklą, atsižvelgdamos į objektyvius kriterijus bei specialią vertinimo metodiką, taip jas optimizuodama bei užtikrindama tolygų investavimą.

Finansinė rizika

„EPSO-G“ grupės įmonės, vykdydamos veiklą, patiria šias finansines rizikas: kredito rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika (užsienio valiutos kurso ir palūkanų normų rizika). Informacija apie finansines rizikas pateikta 2015 m. Grupės finansinėse ataskaitose.

Konkurencinė rizika

„EPSO-G“ grupės įmonių veiklos rezultatams įtakos turi konkurencija tarp skirtingų energetinių išteklių. Ženklus gamtinių dujų poreikio mažėjimas numatomas Lietuvos energetikos sektoriaus įmonėse dėl šiluminės energijos gamybos būdų efektyvinimo, alternatyvių kuro rūšių (biomasės, saulės, vėjo, geoterminės energijos) naudojimo, turi neigiamos įtakos „Amber Grid“ finansiniams rezultatams. Bendrovė, įgyvendindama uždavinius, suformuotus pagal nustatytas strategines kryptis (Transformacija į perdavimo sistemos operatorių, veikiantį vieningoje dujų rinkoje; Reikiamos infrastruktūros sukūrimas), siekia ateityje sumažinti gamtinių dujų vartojimo ir transportuojamų dujų srautų mažėjimo riziką ir jos pasekmes.

X. Socialinės iniciatyvos ir aplinkosauga

Aplinkos apsauga ir socialinė atsakomybė yra neatsiejama „EPSO-G“ valdomų įmonių strateginių tikslų ir uždavinių dalis, jos rezultatyvumas ir efektyvumas vertinamas reguliariai ir metodiškai.

Aplinkosauga

„EPSO-G“ grupės bendrovės vykdydamos savo veiklą laikosi aukščiausių aplinkosaugos standartų. „Amber Grid“ ne tik tobulina įdiegtą aplinkos apsaugos vadybos sistemą pagal ISO 14001 reikalavimus, prižiūri aplinkos būklę vykdydama gamybinę ir organizacinę veiklą, bet ir pradėjo diegti darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemą pagal OHSAS 18001 reikalavimus, integruojant į jau veikiančią aplinkos apsaugos sistemą. „Litgrid“ reikalauja, kad rangovai turėtų įsidiegę Aplinkos vadybos sistemas pagal standartą ISO 14001. Visos bendrovės priimdamos atliktus darbus patikrina, ar rangovai įvykdė reikalavimus, ar tinkamai sutvarkė atliekas ir ar turi tai patvirtinančius dokumentus.

Numatomiems vystyti infrastruktūriniams projektams atliekamos poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūros, kurių išvados įvertinamos rengiant techninius projektus. Rengiant projektavimo užduotis nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Visais atvejais stengiamasi parinkti mažiau kenksmingus aplinkai sprendimus.

Socialinės iniciatyvos

„EPSO-G“ grupės bendrovių veikla grindžiama socialinės atsakomybės ir skaidrumo principais. Įmonių veikla yra neatsiejama šalies ekonomikos sėkmingo funkcionavimo sąlyga, o ilgalaikiai strateginiai tikslai bei vykdomi strateginiai elektros energetikos projektai prisideda siekiant užtikrinti šalies energetinį savarankiškumą. Kaip ir ankstesniais metais, „Litgrid“ ir „Xxxxx Xxxx“ bendrovės dalyvavo įvairiose rėmimo programose, tapdamos partnerėmis visuomenei naudinguose projektuose, sukurdamos naujas gyvenimo ar veiklos galimybes jų stokojantiems. 2015 m. „Xxxxx Xxxx“ paremdama daugiau kaip 30 įvairių įstaigų, organizacijų ar jų projektų, reikšmingai prisidėjo, skatindama įvairias iniciatyvas. „Litgrid“ buvo pripažinta socialiai atsakingiausia įmone 2015 metais vykusiame konkurse „Verslas atsakingai“ bei pelnė

bendruomeniškiausios įmonės vardą Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamuose Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose.

XI. Svarbūs įvykiai po ataskaitinio periodo pabaigos

2016 m. vasario 5 d. Bendrovė ir LITGRID AB sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Šia sutartimi Xxxxxxxx įsigijo 67 proc. visų BALTPOOL UAB akcijų. Sutartyje nustatyta, kad Xxxxxxxxx nuosavybės teisė pereis nuo 2016 m. kovo 1 d.

Document Metadata

Table of Contents

UAB „EPSO-G“

Document Metadata