Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas Nr. 09.2.1-ESFA-V-726-03-0001

Aiškinamasi periodinio dėsnio esmė siejant su atomo sandara ir periodinės sistemos struktūra (periodai ir grupės). Rekomenduojama, schematiškai (grafiku) vaizduojant kelių periodų cheminių elementų elektronų išsidėstymą išoriniame sluoksnyje, nagrinėti elektronų skaičiaus išoriniame sluoksnyje periodišką pasikartojimą. Taikant lyginimo metodą aiškintis, kad vienos grupės elementai turi tokį patį elektronų skaičių išoriniame sluoksnyje. Remiantis šarminių metalų arba vieno periodo elementų pavyzdžiu, rekomenduojama sudaryti Venn’o diagramas, kuriose lyginama tos pačios grupės

arba to paties periodo elementų atomų sandaros panašumai ir skirtumai, jų ryšys su elemento vieta periodinėje elementų sistemoje. Mokomasi paaiškinti, kodėl vienos grupės elementai turi panašias savybes. Nagrinėjama metalų ir nemetalų vieta periodinėje elementų sistemoje. Remiantis 1 (IA) grupės metalų pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kad vienos grupės elementai turi panašias fizikines ir chemines savybes. Nagrinėjamas metalų ir nemetalų virtimas jonais remiantis 1(IA) ir 17(VIIA) grupių elementų pavyzdžiais. Apibūdinant elementų paplitimą Visatoje ir Žemėje rekomenduojama daryti trumpus pranešimus taikant „Durstinio" metodą. Glaustai pateikiant informaciją, apibendrinant galima sudaryti Venn’o diagramą. Šiai temai siūlomi internetiniai ištekliai: xxxxx://xxx.xxxxxx.xxx/?xxxxxxx, xxxxx://xxx.xxx.xxx/xxx/xxx-xxx-xxxxxx-xxxxx-xxx-xxxxxxx-xx-xxx-xxxxxxxx-xxxxx/0000000.xxxxxxx (straipsnis anglų k.), xxxxx://xxx.xxx.xxx/xxxxxxxx-xxxxx/ anglų k.), xxxxx://xxx.xxx.xxx/xxx/xxx-xxxxxxxx- table/3010823.article (straipsnis anglų k.).

28.1.3. Cheminės formulės

Cheminės formulės esmės supratimui (elementų simboliai, indekso reikšmė) rekomenduojama taikyti lyginimo metodą, kai: pateikiamos kelių medžiagų formulės, randami panašumai, skirtumai, mokomasi teisingai tarti; piešiamos molekulės, pavyzdžiui, rutuliniai modeliai, galima pateikti mokiniams medžiagų pavadinimus, kuriuos jie turėtų sutapatinti tų medžiagų formulėmis ir jas apibūdinti žodžiais. Mokantis nurodyti, iš kiek ir kokių atomų sudaryta molekulė, savęs įsivertinimui siūloma darbas grupėmis: mokiniams duodamos skirtingos kortelės, vienas skaito, o kitas užrašo, pasitikrina. Taikant modeliavimo metodą mokomasi susieti junginio cheminę formulę su molekulės modeliu, ir atvirkščiai – užrašyti cheminę formulę, kai pateiktas molekulės modelis. Mokantis atpažinti ir skirti vienines bei sudėtines medžiagas rekomenduojama sudaryti schemas, palyginimo lenteles. Mokomasi užrašyti ir paaiškinti paprasčiausių medžiagų Luiso (taškines elektronines), struktūrines ir molekulines formules, pavyzdžiui, H2O, CO2, O2, HCl. Aptariamos empirinės formulės. Pagal vieno tipo molekulės formulę, žodinį aprašymą ar pateiktą modelį užrašoma kito tipo formulė, pavyzdžiui, iš Luiso (taškinės elektroninės) formulės užrašoma struktūrinė formulė. Mokomasi apskaičiuoti įvairių medžiagų santykines molekulines mases ir elemento masės dalį junginyje procentais ir vieneto dalimi. Atidumui, pastabumui lavinti siūloma taikyti metodą „Kas pasikeitė?“ (Šiuolaikinė didaktika). Siūlomi internetiniai šaltiniai: Medžiagų sudėties pastovumas. Cheminės formulės | 8 klasė (Chemija) (su lietuviškais subtitrais).

28.1.4. Cheminiai ryšiai

Šis skyrius yra vienas svarbiausių, siekiant suprasti „nematomą“ dalelių pasaulį, todėl jo nagrinėjimui siūlomi vizualizavimo ir modeliavimo metodai. Vizualizavimą rekomenduojama taikyti tiek aiškinimo, tiek savarankiško mokymosi etapuose, nes jis padeda geriau suprasti ir įsivaizduoti, kaip vyksta elementų atomų elektroninių „debesų“ persidengimas, poslinkis arba išorinių elektronų atidavimas / prisijungimas. Modeliavimo metodas, mokantis medžiagų sudėties ir sandaros, cheminio ryšio susidarymo mechanizmo gali būti taikomas, kaip individualiam darbui, taip ir darbo mažose (dviejų asmenų) ir didesnėse grupėse. Atomų jungimąsi siejant su elektroninės sandaros pokyčiais, rekomenduojama braižyti schemas, piešti, vektoriais nurodant kryptis, kuriomis branduoliai traukia ryšio elektronus ir atvirkščiai, ryšio elektronai traukia branduolius. Tai padės geriau suvokti skirtingo tipo cheminio ryšio susidarymo mechanizmus. Siekiant geriau suprasti cheminio ryšio susidarymo mechanizmą ir jo atvaizdavimo formą (taškinės elektroninės formulės, elektroninių debesų

persiklojimas, poslinkis ir pan.) siūloma taikyti vizualizavimo ir modeliavimo metodus, įtraukiant į pamokas internetinius išteklius. Types Of Chemical Bonds - What Are Chemical Bonds - Covalent Bonds And Ionic Bonds - What Are Ions (anglų k.) Xxxxxxxxxxx, kad joninis ryšys yra trauka tarp teigiamąjį ir neigiamąjį krūvį turinčių jonų. Paaiškinama, kad kovalentiniai nepoliniai ir poliniai ryšiai susidaro atsirandant bendrosioms elektronų poroms tarp nemetalų atomų. Apibūdinamas valentingumas. Aiškinamasi, kas yra elektrinis neigiamumas ir pagal elementų elektrinių neigiamumų skirtumą mokomasi nustatyti cheminio ryšio tipą. Mokomasi joninių ir kovalentinių ryšių susidarymą dvinariuose junginiuose vaizduoti Luiso (taškinėmis elektroninėmis) formulėmis. Remiantis chemine formule ir naudojant pasirinktus įrankius, modeliuojama molekulės sandara, remiantis pateiktais modeliais ir (ar) molekulės sandaros aprašymais, užrašoma molekulės formulė. Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti jų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis. Praktiškai tiriamos ir palyginamos joninių ir kovalentinių junginių fizikinės savybės (agregatinė būsena, tirpumas vandenyje), esant 20 °C.

28.2. Cheminiai virsmai

28.2.1. Cheminės reakcijos

Ypatingai svarbu – įtvirtinti cheminės reakcijos, kaip medžiagų kitimo proceso suvokimą. Aiškinamasi, kad reakcijos vyksta susiduriant reaguojančių medžiagų dalelėms (atomams, molekulėms, jonams), kai vieni ryšiai nutraukiami ir susidaro nauji. Mokomasi paaiškinti užrašytas cheminių reakcijų lygtis t. y. įvardinti reagentus, produktus, ženklus, simbolius ir kt. Siekiant suprasti „nematomą“ dalelių persitvarkymą cheminės reakcijos metu rekomenduotina vizualizuoti procesą mokomaisiais filmais (ypač erdviniu formatu), aptarti ir reflektuoti supratimą. Sėkmingam tolimesniam chemijos dalyko mokymuisi labai svarbu suvokti cheminių reakcijų rašymo logiką. Tam gali pasitarnauti individualios arba grupinės dėlionės metodas, kuomet mokiniai ir pateiktų cheminės reakcijos lygčių fragmentų sudėlioja ir išlygina visą lygtį. Metodas padeda ugdyti(s) pažinimo, o jei dirbama poromis, tuomet ir komunikavimo kompetencijas. Aiškinamasi, kad vykstant cheminei reakcijai atomų skaičius nepakinta (masės tvermės dėsnis), tai siejama su cheminės lygties lyginimu. Mokomasi išlyginti užrašytas reakcijų lygtis ir (ar) patikrinti išlygintas reakcijų lygtis. Nagrinėjamas oksidacijos-redukcijos reiškinys siejant su deguonies prisijungimu ir netekimu, elektronų perėjimu iš vienų dalelių į kitas, pavyzdžiui, degant, rūdijant. Mokomasi nustatyti oksidacijos laipsnį dvinariuose junginiuose. Mokomasi lyginti nesudėtingas oksidacijos-redukcijų lygtis elektronų balanso būdu, užrašyti dalines oksidacijos ir dalines redukcijos lygtis. Stebint vykstančias chemines reakcijas, naudojant internetinius išteklius arba atliekant demonstracinius bandymus, laboratorinius darbus mokomasi įvardyti cheminės reakcijos požymius (spalvos ar kvapo pokytį, dujų išsiskyrimą, nuosėdų susidarymą, garso išsiskyrimą, šilumos ar šviesos atsiradimą). Nagrinėjant lėtų ir greitų reakcijų pavyzdžius siūlomas „Durstinio“ metodas. Nagrinėjant reakcijos vyksmo sąlygas, kaip pagreitinti reakcijas, siūlomi internetiniai šaltiniai, demonstraciniai bandymai. Tyrinėjant nagrinėjamas reakcijos greitį lemiančių veiksnių (reaguojančių medžiagų koncentracijos, temperatūros, kietosios medžiagos paviršiaus ploto ir katalizatoriaus) poveikis, pavyzdžiui, kreida (gabaliukas / milteliai) veikiama skirtingos koncentracijos acto rūgšties tirpalais; skirtingo susmulkinimo laipsnio kiaušinio lukštas veikiamas skirtingos koncentracijos acto rūgšties tirpalais. Mokiniai daro pranešimus, projektinius darbelius apie katalizatorius sutinkamus gyvenime ir buityje, pavyzdžiui, aptariami biologiniai katalizatoriai ar automobiliuose naudojami katalizatoriai, bei jų reikšmė. Mokomasi klasifikuoti chemines reakcijas į jungimosi, skilimo, pavadavimo, mainų. Mokantis

šios temos svarbu, kad mokiniai suprastų mainų reakcijų esmę – tam gali padėti demonstravimas, pavyzdžiui, praktinis darbas, kurio metu tyrinėjamos reakcijos su nuosėdomis. Praktinis darbas leidžia mokiniams patiems atlikti ir pamatyti (užfiksuoti) cheminių reakcijų požymius. Taip pat praktinis darbas (arba bent jau demonstravimas) leidžia nustatyti reakcijos greitį, tirpinimo energetinius pokyčius, reakcijos greičio priklausomybę nuo paviršiau ploto ir pan. Praktinis darbas sudaro sąlygas ugdyti(s) pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo bei socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencijas. Naudojantis santykinėmis molekulinėmis masėmis, užrašyta cheminės reakcijos lygtimi ir taikant proporcijas mokomasi apskaičiuoti reaguojančiųjų arba susidarančiųjų medžiagų mases. Mokomasi apskaičiuoti medžiagos masės dalį ω (procentais ir vieneto dalimis) mišinyje ar tirpale. Uždavinius patartina spręsti individualiai (diferencijuojant uždavinių skaičių, sudėtingumo lygmenį, pagal poreikį pasitelkiant mokytojo ir (ar) draugų pagalbą). Sprendžiant uždavinius pagal cheminės reakcijos lygtį svarbu padėti suprasti, kad cheminės reakcijos išraiška žymi teorinį medžiagų kiekių santykį, o konkrečiame uždavinyje pateiktas konkretus praktinis kiekis (galima analogija su patiekalu receptais, gaminant didesnį arba mažesnį kiekį). Ši veikla ugdo pažinimo bei kūrybiškumo, iš dalies komunikavimo kompetencijas. Apibendrinant ir sisteminant žinias galima panaudoti „Sąvokų žemėlapio“ metodą, kuris vizualiai parodo mokinio išmoktų sąvokų sąsajas. Sąvokų žemėlapio tikslas – išsiaiškinti sąvokų reikšmę ir nustatyti hierarchinius ryšius (Žibėnienė, Xxxxxxxxxx; 2017). Kurdami sąvokų žemėlapį, besimokantieji nustato pagrindines sąvokas ir terminus, schemiškai organizuoja ir sukuria prasminius atskirų informacijos dalių ryšius. Mini sąvokų žemėlapius galima pasiūlyti grupuojant sąvokas: cheminės reakcijos lygtis, junginio formulė, koeficientas, indeksas ir pan. Mokiniai mokosi rasti analogijų ir remiantis savo patirtimi savarankiškai konstruoti žinias. Tai sudaro prielaidą ugdyti(s) ir stiprinti pažinimo bei kūrybiškumo kompetencijas. Apibendrinimui ir (ar) įtvirtinimui galima taikyti „Prioritetų piramidės“ arba „Kopėčių“ metodus (Šiuolaikinė didaktika), kurie padeda <...> ugdyti mokinių gebėjimą atskirti svarbiausius dalykus nuo mažiau svarbių. (Xxxxxxxxx, Xxxxxxxxxx; 2017). O tai savo ruožtu ugdo pažinimo bei kūrybiškumo kompetencijas. Siūlomi internetiniai šaltiniai: Mokykla+ | Chemija | 8-9 klasė

| Cheminės reakcijos ir jų tipai || Laisvės TV X (liet. k.), STEAMuko eksperimentai (demonstraciniai pavyzdžiai, liet. k.), Handwarmer science (anglų k.), Issue 22 – Science in School (anglų k.), Xxx Xxxx’x darkening legacy – Science in School (anglų k.), Issue 19 – Science in School (anglų k.), Tirpalai (xxxxx xxxxx) | 8 klasė (Chemija) (latvių k. su lietuviškais subtitrais), Cheminės reakcijos ir jų požymiai | 8 klasė (Chemija) (latvių k. su lietuviškais subtitrais), Cheminių lygčių lyginimas, Why Does Metal Rust? - Reactions Q&A (anglų k.).

28.2.2. Cheminių reakcijų energijos virsmai

Vizualizuojant ir modeliuojant aiškinamasi, kad traukai tarp dalelių (atomų ir jonų) įveikti (t. y., cheminiam ryšiui nutraukti) reikalinga energija, o susidarant ryšiui energija išsiskiria. Praktiškai tiriamos egzoterminės ir endoterminės reakcijos, pavyzdžiui, medžiagų tirpinimo energiniai pokyčiai, šildomųjų / šaldomųjų mišinių gamyba. Mokomasi grupuoti chemines reakcijas pagal šilumos (energijos) pokytį į egzotermines ir endotermines.

28.3. Rekomenduojami praktikos darbai:

1. Kuriamas atomo modelis.

2. Remiantis chemine formule ir naudojant pasirinktus įrankius, modeliuojama molekulės sandara, remiantis pateiktais modeliais ir (ar) molekulės sandaros aprašymais, užrašoma molekulės formulė.

3. Tiriamos ir palyginamos joninių ir kovalentinių junginių fizikinės savybės (agregatinė būsena, tirpumas vandenyje), esant 20 °C.

4. Tyrinėjant mokomasi atpažinti ir apibūdinti stebimų cheminių reakcijų požymius (spalvos ar kvapo pokytį, dujų išsiskyrimą, nuosėdų susidarymą, garso išsiskyrimą, šilumos ar šviesos atsiradimą), pavyzdžiui, kiaušinio lukšto reakcija su rūgšties tirpalu, vandenilio peroksido skilimas, degtuko deginimas, vario(II) sulfato reakcija su kalio šarmu, aliuminio folijos sąveika su vario(II) sulfato tirpalu, kalcio chlorido ir natrio karbonato tirpalų sąveika.

5. Tyrinėjant nagrinėjamas reakcijos greitį lemiančių veiksnių (reaguojančių medžiagų koncentracijos, temperatūros, kietosios medžiagos paviršiaus ploto ir katalizatoriaus) poveikis, pavyzdžiui, kreida (gabaliukas / milteliai) veikiama skirtingos koncentracijos acto rūgšties tirpalais; skirtingo susmulkinimo laipsnio kiaušinio lukštas veikiamas skirtingos koncentracijos / temperatūros acto rūgšties tirpalais. Nagrinėjamos lėtos ir greitos reakcijos, pavyzdžiui, degimas ir rūdijimas.

6. Praktiškai tiriamos egzoterminės ir endoterminės reakcijos, pavyzdžiui, medžiagų NaCl, NaOH, Ca(OH)2, NH4NO3 tirpinimo energiniai pokyčiai, šildomųjų / šaldomųjų mišinių gamyba.

1.2. Rekomendacijos Chemijos BP mokym(osi) turiniui 9 (Igimnazijos) klasei‌

29.1. Molis. Avogadro dėsnis

29.1.1. Molis

Šio skyriaus turinys yra svarbus sėkmingam tolesniam chemijos dalyko mokymuisi. Todėl ypatingai svarbu padėti mokiniams suprasti molio, kaip medžiagos kiekio mato, sampratą. Svarbu sudaryti sąlygas įžvelgti ir suprasti ryšį tarp molio, medžiagos molinės masės ir dujų molinio tūrio. Aiškinant(is) šitą temą pravartu taikyti analogijas, pvz. dėžutė kanelių: keturios kanelės – kiekis, kurio masė 160 g (pagal analogiją – vienas molis, dalelių skaičius viename molyje, vieno molio medžiagos masė (molinė masė).

Aiškinant(is) medžiagos kiekio (n, mol) sąvoką, rekomenduojama taikyti analogijas, vizualizuoti ir modeliuoti, pateikiant tam tikrus apibendrintais terminais naudojamus kiekio vienetus: pora, tuzinas, velnio tuzinas ir kt. Aiškinantis, kas yra molinė masė (M, g/mol), kokie jos matavimo vienetai, svarbus 1

a. m. v. ir 1 g tarpusavio ryšys, nagrinėjamas jų santykis, Avogadro konstantos fizikinė prasmė ir jos skaitinė vertė (NA = 6,02214076·1023 mol-1). Mokomasi spręsti uždavinius, taikant medžiagos kiekio formules ar proporcijas, apskaičiuojant medžiagos masę, dalelių skaičių, rekomenduojamas savarankiško užduočių atlikimo metodas (dirbant individualiai ir grupėmis) remiantis internetinio šaltiniu Molio skaičiavimas. Rekomenduojami internetiniai šaltiniai: IUPAC - Avogadro constant (A00543), xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxx, com/stp-standard-ntp-normal-air-d_772.html, Shouldn't 1 mole of any ideal gas at open space occupy more than 22.4 L volume at S.T.P. due to diffusion?, SI Units - Volume | NIST Definition of the mole (IUPAC Recommendation 2017), Definition of the mole (IUPAC Recommendation 2017), Concept of Mole - Part 1 | Atoms and Molecules | Don't Memorise.

29.1.2. Dujų molio tūris ir Avogadro dėsnis

Nagrinėjamos fizikinės dujų savybės: tūrio nepastovumas, spūdumas, tankis, tirpumas vandenyje. Rekomenduojama atliktus bandymus papildyti naudojant įvairius vizualizacijos šaltinius. Apibūdinant dujų molinio tūrio (VM, dm3/mol) sąvoką, įvardijant jo matavimo vienetus, rekomenduojama vizualizuoti ir modeliuoti, naudoti įvairius internetinius šaltinius. Svarbu apibrėžti, kad standartinės sąlygos (STP) yra 1 bar (100 000 Pa) slėgis ir 0 °C (273 K) temperatūra. Nurodoma, kad standartinėmis sąlygomis dujų molinis tūris yra 22,7 dm3/mol (L/mol). Nagrinėjant Avogadro dėsnį ir mokantis spręsti uždavinius taikant šį dėsnį, rekomenduojamas savarankiško užduočių atlikimo metodas (dirbant individualiai ir grupėmis).

29.2. Vanduo ir tirpalai

29.2.1. Bendrosios žinios apie tirpalus. Elektrolitai ir neelektrolitai

Nagrinėjant vandens molekulės kampinę sandarą ir poliškumą, vaizduojant vandenilinį ryšį tarp dviejų vandens molekulių struktūrinėmis formulėmis, siejant vandens fizikines savybes (lydymosi ir virimo temperatūra, tankio priklausomybė nuo temperatūros) su vandens molekulių gebėjimu sudaryti tarpusavyje vandenilinius ryšius rekomenduojama naudoti įvairius iliustruojančius šaltinius, vizualizacijas. Aiškinantis vandens kaip tirpiklio svarbą, pavyzdžiui, kraujo, limfinėje ir šalinimo sistemose, virškinamajame trakte, augalų medienoje, ląstelėse vykstančiose reakcijose (fotosintezėje) ar kt.), galima naudoti „Durstinio“ metodą (Durstinys | Ugdymas) Aiškinantis, kaip vandenyje tirpsta kristalinės medžiagos, kas yra disociacija ir hidratacija, tyrinėjami egzoterminiai ir endoterminiai procesai, vykstantys disociacijos ar jonizacijos ir hidratacijos metu. Aiškinantis medžiagų skirstymą į neelektrolitus, stipriuosius ir silpnuosius elektrolitus, rekomenduojama atlikti tirpalų elektrinio laidumo tiriamuosius darbus. Aiškinantis elektrolitų tirpalų svarbą žmogaus organizmui, rekomenduojama mokiniams ieškoti patikimų internetinių šaltinių. Tirpalas apibūdinamas naudojant sąvokas tirpinys, tirpiklis. Naudojantis tirpumo kreivėmis, analizuojama medžiagų tirpumo priklausomybė nuo temperatūros, mokomasi nustatyti, kuris tirpalas yra sotusis, nesotusis, persotintas, ir skaičiuoti pagal tirpumo kreives, kokia masė medžiagos ištirps arba išsiskirs iš tirpalo pakeitus tirpalo temperatūrą, kai nurodyta tirpiklio masė. Nagrinėjant S. Arenijaus elektrolitinės disociacijos teoriją, susipažįstant su Lietuvoje dirbusio T. Grotuso darbais aiškinant tirpalų elektros laidumą siūloma organizuoti mokinių pranešimų konferenciją

29.2.2. Vandens telkiniai, tarša ir valymas

Susipažįstama su vandens pasiskirstymu Lietuvoje ir pasaulyje, klasifikuojant gamtinį vandenį pagal jame ištirpusių druskų koncentraciją, pabrėžiant gėlo vandens išteklių svarbą. Formuojamas supratimas apie vandens kietumą (kietį), nagrinėjant jo privalumus bei trūkumus, aptariami vandens kietumo šalinimo būdai (kaitinimas, distiliavimas). Įvardijami ir apibūdinami didžiausi vandens telkinių taršos šaltiniai, analizuojama ir vertinama žmogaus vykdomos veiklos įtaka paviršiniams ir požeminiams vandens telkiniams. Priklausomai nuo planuojamos vandens naudojimo srities, analizuojami jam keliami reikalavimai. Apibūdinamos ir klasifikuojamos skirtingos vandens nuotekos pagal jų susidarymo vietą. Susipažįstama su įvairiomis tiekiamo vandens ir nutekamųjų vandenų valymo technologinėmis schemomis. Nagrinėjant šį skyrių rekomenduojama remtis Aplinkos apsaugos agentūros pateiktais duomenimis xxxxx://xxx.xxx.xx/xx/xxxxxxx-xxxxxx/xxxxxx. Darbui su šio skyriaus medžiaga rekomenduojama naudoti tokius metodus: teksto žymėjimą, sąvokų ir apibrėžimų žemėlapius, grafikų, lentelių sudarymą.

Rekomenduojama mokytis vertinti duomenų patikimumą analizuojamuose informacijos šaltiniuose, daryti išvadas, prognozuoti neigiamus padarinius ir kaip jų išvengti. Renkami ir analizuojami artimoje aplinkoje esančių vandens telkinių tyrimų duomenys. Vykdomi vandens minkštinimo ir (ar) valymo tiriamieji ir (ar) projektiniai darbai, aptariami jų rezultatai. Ugdomos pažinimo ir kūrybiškumo kompetencijos (priklausomai nuo nagrinėjamos medžiagos turinio gali būti ugdomos socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, pilietinė ir kultūrinė kompetencijos).

29.2.3. Tirpalų koncentracija

Aiškinamasi, kas yra tirpalo koncentracija. Mokomasi apskaičiuoti medžiagos procentinę (ω, %), molinę (c, mol/L) ir masės koncentraciją (cw, g/L) tirpale. Sprendžiami uždaviniai apskaičiuojant tirpalų koncentracijas, kai tirpalai skiedžiami arba sumaišomi. Praktiškai ruošiami procentinės, molinės ir masės koncentracijos tirpalai, tirpinant kietąsias medžiagas vandenyje. Mokomasi nustatyti tirpalo tankį, išmatavus tirpalo masę ir tūrį. Laboratorinio darbo metu siūloma analizuoti vandens tankio priklausomybę nuo temperatūros. Siūloma eksperimentiškai išmatuoti skysčio (vandens, glicerolio, aliejaus) ir kietos medžiagos (metalų ir jų lydinių) tankius. Aiškinantis kas yra skysčių paviršiaus įtemptis, siūloma atlikti demonstracinius bandymus (vanduo ir adata). Formuojant savarankiško darbo įgūdžius siūloma taikyti individualaus ir grupinio darbo metodus sprendžiant uždavinius, kai apskaičiuojama medžiagos koncentracija (procentinė, masės ir molinė) tirpale. Savarankiškam uždavinių sprendimui ir savo pažangos stebėsenai rekomenduojamas internetinis šaltinis: Molinė koncentracija. Siūloma atlikti laboratorinius darbus, kurių metu būtų gaminami nurodytos procentinės ir molinės koncentracijos tirpalai. Siūlomi internetiniai šaltiniai: Amount of Substance Concentration (Molarity) Calculations Chemistry Tutorial, Dilution of Solutions Techniques and Calculations Chemistry Tutorial.

29.2.4. Indikatoriai ir pH skalė

Aiškinantis, kas yra indikatoriai ir kam jie naudojami, teoriškai ir praktiškai analizuojama, kaip kinta cheminių indikatorių (lakmuso, metiloranžinio, fenolftaleino) bei gamtinių pigmentų spalvos rūgštiniuose, neutraliuose ir šarminiuose tirpaluose. Aiškinamasi tirpalo vandenilio jonų rodiklio (pH) sąvoka. Remiantis pH skale mokomasi nustatyti įvairios H+ ir OH– jonų koncentracijos tirpalų rūgštingumą arba bazingumą, pagal pH vertę tirpalus klasifikuoti į rūgščiuosius, neutraliuosius, šarminius. Analizuojama įvairių tirpalų pH svarba gamtoje, pavyzdžiui, žmogaus organizme, dirvožemio tirpale, vandenyje ar kt. Vanduo nagrinėjamas kaip labai silpnas elektrolitas. Rodiklis pH susiejamas su vandenilio jonų koncentracija apsiribojant atvejais, kai pH vertė yra sveikasis skaičius. Taikant

„Durstinio“ metodą galima mokiniams pasiūlyti išanalizuoti įvairių tirpalų pH svarbą gamtoje, pavyzdžiui, žmogaus organizme, dirvožemio tirpale, vandenyje ar kt. pH of Substances - Part 2 | Don't Memorise, pH of Substances - Part 1 | Acid Bases and Salts | Don't Memorise, xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxx/0000/00/00/xxxx-xxxx-xxx-xxxxxxxxxx, Home and Garden pH Indicators, GCSE Chemistry - Acids and Bases #27 .

29.2.5. Neutralizacijos reakcijos tirpaluose

Aiškinantis neutralizacijos reakcijos esmę, mokantis nurodyti medžiagų agregatines būsenas cheminių reakcijų lygtyse, nagrinėjant skirtumus tarp skystosios (s) ir ištirpusios (aq) medžiagos būsenų siūloma taikyti dėlionių metodą. Šis metodas siūlomas mokantis užrašyti bendrąsias, nesutrumpintąsias ir sutrumpintąsias jonines neutralizacijos reakcijų lygtis. Dirbdami grupėmis mokiniai galėtų atlikti

nesudėtingas neutralizacijos reakcijas (tarp pasirinktos rūgšties ir šarmo, be indikatoriaus, su indikatoriumi, matuojant temperatūros pokytį), įvardijant neutralizacijos reakcijos požymius (temperatūros ir terpės pokyčius). Analizuojama neutralizacijos reakcijų įtaka aplinkai ir žmogui, pateikiama pavyzdžių, daromi pranešimai. Siūloma aiškinimą vizualizuoti: Neutralisation | Acid Bases and Salts | Don't Memorise, xxxxx://xxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx/xxxxxxx/xxxxxxxxxxxxxx- reactions-2/, Neutralization Reaction Of Acids and Bases | iKen | iKen App | Iken Edu. Naudojantis cheminės reakcijos lygtimi mokomasi apskaičiuoti reaguojančiųjų arba susidarančiųjų medžiagų kiekius ir mases.

29.3. Neorganinių junginių klasės

29.3.1. Oksidai

Mokantis paaiškinti, kas yra oksidai, užrašyti įvairių oksidų formules bei sisteminius pavadinimus siūloma sudaryti Venn’o diagramas bei savybių palyginimo ir (ar) oksidų formules ir pavadinimus siejančias lenteles. Nagrinėjami aplinkoje esantys oksidai. Baziniai oksidai Na2O ir CaO nagrinėjami kaip medžiagos, kurių sąveikos su vandeniu produktas yra bazės. Tyrinėjamas bazinių oksidų CaO ir MgO susidarymas (vieninių medžiagų oksidacija) ir jų sąveika su vandeniu bei rūgštimis. Mokomasi užrašyti ir išlyginti vykstančių reakcijų bendrąsias lygtis. Rūgštiniai oksidai CO2, SO2 nagrinėjami kaip medžiagos, kurių sąveikos su vandeniu produktas yra rūgštis. Tyrinėjamas šių rūgštinių oksidų susidarymas (vieninių medžiagų oksidacija) ir jų sąveika su vandeniu bei bazėmis. Mokomasi užrašyti ir išlyginti šių reakcijų bendrąsias lygtis. Nagrinėjamas rūgštinių ir bazinių oksidų pritaikymas, pavyzdžiui, medicinoje (antacidiniai vaistai), maisto pramonėje (gazuotų gėrimų gamyba), kosmetikoje, statybose ir kt. Aiškinantis rūgščiojo lietaus susidarymą ir šio reiškinio daromą žalą rekomenduojama nagrinėjimui pasirinkti konkrečią vietovę, atsižvelgiant į geografinius ir ekonominius vietovės rodiklius. Siūlomi internetiniai šaltiniai: Oxides, its classification and different properties of oxides, Acidic and Basic Oxides, The baic oxides.

29.3.2. Bazės

Aiškinantis, kad bazės yra medžiagos, kurių vandeniniuose tirpaluose yra OH– jonų, mokantis bazes klasifikuoti į tirpiąsias (šarmus) ir netirpiąsias bei užrašant įvairių hidroksidų chemines formules ir pavadinimus rekomenduojamas metodas „Kas esu ir ko trūksta?“. Nagrinėjant aplinkoje esančius hidroksidus rekomenduojama susipažinti su saugaus darbo taisyklėmis ir praktiškai pagaminti kalcio hidroksidą iš kalcio oksido. Tyrinėjamos hidroksidų (NaOH, Ca(OH)2) fizikinės bei cheminės savybės: sąveika su rūgštimis, rūgštiniais oksidais ir druskomis, mokomasi užrašyti ir išlyginti bendrąsias, nesutrumpintąsias ir sutrumpintąsias jonines reakcijų lygtis. Naudojant „Durstinio“ metodą rekomenduojama nagrinėti hidroksidų naudojimą, pavyzdžiui, muilo, valiklių, ploviklių gamybai ir kt.The strengths and weaknesses of acids and bases - Xxxxxx Xxxxxx and Xxxxxxx Xxxxxx, The strengths and weaknesses of acids and bases - Xxxxxx Xxxxxx and Xxxxxxx Xxxxxx, Acids, Bases and pH, Acid- Base Solutions.

29.3.3. Rūgštys

Aiškinantis, kad rūgštys yra medžiagos, kurių vandeniniuose tirpaluose yra H+ jonų, mokantis pagal rūgščių jonizacijos konstantų skaitines vertes klasifikuoti rūgštis į silpnąsias (CH3COOH, H2CO3, H2SO3) ir stipriąsias (HCl, H2SO4, HNO3), į deguonines ir bedeguones, rekomenduojama taikyti dėliones,

pavyzdžiui, junginio pavadinimą susieti su formule ar Venn’o diagrama. Mokomasi užrašyti įvairių rūgščių chemines formules, sisteminius ir trivialiuosius pavadinimus (druskos rūgštis, acto rūgštis). Nagrinėjant aplinkoje esančias rūgštis yra susipažįstama su Lietuvoje gaminamų neorganinių rūgščių pavyzdžiais, aptariamos chemijos pramonės vystymosi perspektyvos ir karjeros galimybės. Aptariant rūgščių poveikį metalams, dirvožemiui, augalams, žmonėms nagrinėjamas bedeguonių rūgščių susidarymas iš vieninių medžiagų, užrašomos ir išlyginamosios bendrosios reakcijų lygtys. Remiantis pateiktu stipriųjų rūgščių pavyzdžiu aiškinamasi, kaip rūgštys reaguoja su baziniais oksidais ir hidroksidais. Aptariama metalų elektrocheminė įtampų eilė, jos sudarymo principas. Remiantis elektrochemine metalų įtampų eile mokomasi pasirinkti tinkamą metalą ir tirti jo sąveiką su praskiestomis rūgštimis (HCl, H2SO4), užrašyti dalines oksidacijos ir dalines redukcijos lygtis, nurodyti oksidatorių ir reduktorių. Mokomasi užrašyti ir išlyginti bendrąsias, nesutrumpintąsias ir sutrumpintąsias jonines praskiestų rūgščių (HCl, H2SO4) tirpalų sąveikos su metalais (Zn, Fe), bazėmis (NaOH, Ca(OH)2

) ir druskomis (CaCO3, Na2SO3) reakcijų lygtis. Nagrinėjant rūgščių naudojimą, pavyzdžiui, maisto pramonėje (CH3COOH, H3PO4 ir kt.), trąšų gamybai (KNO3) ir kt. siūloma individualiai arba grupėmis rengti pranešimus. The strengths and weaknesses of acids and bases - Xxxxxx Xxxxxx and Xxxxxxx Xxxxxx

, The strengths and weaknesses of acids and bases - Xxxxxx Xxxxxx and Xxxxxxx Xxxxxx , Paskaita. Rūgštys ir bazės, Acids, Bases and pH, Properties of Acids and Bases, Acid-Base Solutions.

29.3.4. Druskos

Aiškinantis, kad druskos yra medžiagos, sudarytos iš metalo jono ir rūgšties liekanos, mokomasi užrašyti normaliųjų ir rūgščiųjų druskų chemines formules ir sisteminius pavadinimus; taikant nesisteminius druskų (valgomoji druska, geriamoji soda, kalcinuota soda, natrio salietra) pavadinimus siūloma taikyti kortelių metodą (vienoje pusėje rašomas druskos pavadinimas, kitoje formulė). Nagrinėjant bendrąsias druskų savybes ir mokantis atpažinti konkrečius jonus siūloma atlikti druskų reakcijas su metalais, rūgštimis, hidroksidais ir kitomis druskomis. Mokomasi užrašyti ir išlyginti bendrąsias, nesutrumpintąsias jonines ir sutrumpintąsias jonines druskų reakcijų su rūgštimis, hidroksidais ir kitomis druskomis lygtis. Praktiškai mokomasi atpažinti halogenidus (I–, Br–, Cl–), karbonatus, sulfatus ir užrašyti atpažinimo reakcijų lygtis. Praktiškai nustatomi Na+ ir K+ jonai pagal liepsnos spalvą. Vykdomi įvairių druskų tirpinimo procesų ir susidarymo reakcijų tiriamieji darbai. Aiškinantis, kokią įtaką iš druskų pagaminti elektrolitų tirpalai daro žmogaus organizmui tiktų

„Durstinio“ metodas. Aiškinantis kristalohidrato sąvoką, jo savybes bei nagrinėjant gamtoje randamus kristalohidratus ir mokantis susieti cheminius, ir techninius kristalohidratų pavadinimus siūloma grupelei mokinių pasirinkti vieną kristalohidratą, jį išnagrinėti ir pristatyti visai klasei. Mokomasi apskaičiuoti nurodytame kristalohidrate esančio kristalizacinio vandens masės dalį. Aptariant gamtoje randamas ir buityje dažniausiai naudojamas druskas, pavyzdžiui, maisto konservavimui ir gamybai (NaCl, NaHCO3)

, žemės ūkyje (KNO3, CuSO4·5H2O), medicinoje (MgCO3, KI), fejerverkams ir kt., jų paskirtį ir panaudojimą chemijos pramonėje, susipažįstant su Lietuvoje gaminamų neorganinių druskų / trąšų gamybos principais, jų naudojimo sritimis, daromi pranešimai. Mokantis užrašyti teisingą įvairių reakcijų seką pagal sudarytą formulių grandinėlę apjungiant oksidus, bazes, rūgštis ir druskas siūlomas dėlionės metodas. Siūlomi internetiniai šaltiniai: Mineral-salt mixtures, Minerals are all around us.

29.4. Rekomendacijos chemijos demonstracinių bandymų, laboratorinių ir praktikos darbo atlikimui

Mokykloje atliekamus chemijos eksperimentus galime surašyti tokia seka (pagal mokinio atlikimo savarankiškumą): demonstraciniai, laboratoriniai, praktikos darbai, tiriamieji–projektiniai darbai.

Demonstracinis bandymas

Demonstracinio bandymo tikslas – mokomasis. Xxxx demonstruoti mokytojas arba mokinys. Formuojami ir įtvirtinami praktiniai mokinių įgūdžiai, kurie padės mokiniams atliekant laboratorinius, praktinius, tiriamuosius darbus. Tai yra nesudėtinga eksperimentinė veikla padedanti formuoti darbo įgūdžius / procedūras, pavyzdžiui, svėrimas, darbas su pipete ir gumine kriauše, su spiritine lempute, laboratoriniu stovu, filtravimas, distiliavimo aparatūros surinkimas. Kartais demonstraciniai bandymai yra sudėtingi, reikalaujantys specialaus pasiruošimo ir prietaisų parengimo, pavyzdžiui, temperatūros ir pH jutikliai, darbas su dujų (CO2, O2) gavimo ir surinkimo prietaisais, titravimas. Mokytojui rodant demonstracinį bandymą, darbo eiga turi būti atliekama taisyklingai, akcentuojant vykstančius procesus, nurodoma kur galima suklysti ir kaip to išvengti. Kiekvienas darbas turi būti rodomas tikslingai.

Laboratorinis darbas

Laboratorinio darbo tikslas – mokymosi procese atliekamas tyrimas, kai iš anksto žinomas rezultatas. Laboratorinis darbas atliekamas mokantis naują medžiagą, norint ištirti arba patvirtinti žinomas medžiagų savybes. Tai papildomas žinių gavimo būdas mokantis naujo dalyko, dažniausiai atliekamas kartu su mokytoju. Šis tyrimas imituoja jau gerai žinomą, išbandytą, patikrintą tiriamąjį darbą. Laboratoriniu darbu siekiama surinkti duomenis, padedančius suprasti tam tikrus teorijoje pristatomus dėsningumus, tiriamo proceso, reiškinio ar objekto ypatybes, veiksnius, pavyzdžiui, chromatografija, medžiagų agregatinių būsenų kitimas, cheminių reakcijų požymiai, krakmolo nustatymas maisto produktuose. Labai svarbu laboratoriniame darbe išmokti teisingai atlikti procedūrinius veiksmus, nes nedideliais žingsniais yra įtvirtinami pagrindiniai mokslinio tiriamojo darbo etapai: tikslingas priemonių, medžiagų pasirinkimas, tinkamas veiksmų planavimas, numatymas ką reikia daryti, kad laboratorinio darbo rezultatas būtų patikimas. Jeigu jo gautas rezultatas yra teisinga – viskas atlikta pagal reikalavimus. Laboratorinis darbas užbaigiamas ataskaitos rengimu. Ataskaita turi būti tiksli, nuosekli ir informatyvi, t. y., duotų galimybę atkurti pilną atlikto darbo vaizdą ir išryškintų tyrėjo įgytus gebėjimus.

29.4.1. Rekomenduojama laboratorinio darbo aprašo struktūra

● Darbo pavadinimas.

● Teorinė dalis: formulės, dėsniai, sąvokos, teiginiai.

● Tikslas ir uždaviniai.

● Xxxxxxxx (spėjamas teiginys, kurį turėsime patikrinti argumentais ir faktais).

● Saugos taisyklės.

● Darbo priemonės, medžiagos.

● Tyrimo metodika, darbo eiga.

● Rezultatai ir jų aptarimas.

● Išvados.

Praktikos darbas

Praktikos darbo tikslas – mokymosi procese atliekamas apibendrinantis tyrimas, siekiant patikrinti praktinius įgūdžius mokinių įgytus laboratoriniuose darbuose ir tikslingą taikymą įvairiose situacijose. Dažniausiai skiriamas vienos temos teorinėms žinioms susisteminti, įtvirtinti, patikrinti. Jei praktikos darbo apimtis yra didelė, rekomenduojama mokiniams dirbti pagal aprašus nedidelėmis grupėmis. Mokytojas atsižvelgdamas į mokinių pasiekimų lygį gali parengti darbo aprašą remdamasis pasiekimų lygių aprašais (BP). Praktikos darbui mokiniai pasiruošia iš anksto. Praktiniai darbai padeda mokiniams geriau suvokti teoriją, detaliau išanalizuoti tiriamus reiškinius ir įgyti patirties. Kiekvienas praktikos darbas susideda iš šių etapų: pasirengimo darbui, darbo atlikimo, ataskaitos parengimo, rezultatų analizės ir darbo rezultatų pristatymo / gynimo (nebūtinas). Visi praktinio darbo užduoties punktai atliekami paeiliui. Kruopščiai išmatuojami ir apskaičiuojami reikiami dydžiai ir rezultatai surašomi į rezultatams skirtas lenteles. Kad darbas vyktų sparčiau, rekomenduojama kartu dirbančius mokinius paskirstyti pareigomis: pvz.: vienas reguliuoja prietaisus, antras užrašo prietaisų rodmenis, trečias braižo schemas, diagramas, grafikus. Atliekant kitą praktinio darbo užduoties dalį, siūloma mokiniams pareigomis pasikeisti. Atlikus visus praktinio darbo etapus, rezultatai išanalizuojami ir praktikos darbo ataskaita pateikiama mokytojui įvertinti. Praktinio darbo ataskaitą rengia kiekvienas mokinys ir ji turi būti pateikta mokytojui iki numatyto termino.

29.4.2. Rekomenduojama praktikos darbo aprašo struktūra

1. Įvadas. Tai trumpa santrauka apie chemines medžiagas, su kuriomis bus atliekamas praktikos darbas. Pateikiamos formulės, teiginiai, dėsningumai.

2. Tikslas. Nusakoma ką praktikos darbas padės pažinti, suvokti, kokius gebėjimus / kompetencijas ugdys.

3. Uždaviniai. Padeda numatyti eksperimento eigą.

4. Probleminis klausimas. Spėjimas kylantis iš probleminės situacijos.

5. Hipotezė. Teiginys su argumentu, kurį mokiniai tikrins praktinio darbo metu.

6. Saugaus darbo taisyklės.

7. Priemonės, medžiagos.

8. Eksperimento eiga.

9. Rezultatai.

10. Išvados.

11. Literatūra.

Šaltinis: ISBN9789955204152.pdf

29.4.3. Rekomenduojami praktikos darbai

1. Tyrinėjamos ir nagrinėjamos fizikinės dujų savybės: tūrio nepastovumas, spūdumas, tankis, tirpumas vandenyje, virimo temperatūra.

2. Tyrinėjama vandens tankio priklausomybė nuo temperatūros, siūloma eksperimentiškai išmatuoti skysčio (vandens, glicerolio, aliejaus) ir kietos medžiagos (metalų ir jų lydinių) tankius. Aiškinantis, kas yra skysčių paviršiaus įtemptis, siūloma atlikti demonstracinį bandymą (vanduo ir adata).

3. Tyrinėjami egzoterminiai ir endoterminiai procesai, vykstantys disociacijos ar jonizacijos ir hidratacijos metu, kaip vandenyje tirpsta kristalinės medžiagos, pavyzdžiui, patyrinėti valgomosios druskos ir gesintų kalkių tirpimo vandenyje energetinius pokyčius ir (ar) negesintų kalkių reakciją su vandeniu, kurios pagrindu sudaromi šildomieji mišiniai (kariniuose daviniuose).

4. Tyrinėjamas stipriųjų ir silpnųjų elektrolitų tirpalų laidumas elektros srovei.

5. Vykdomi vandens minkštinimo ir (ar) valymo tiriamieji ir (ar) projektiniai darbai, aptariami jų rezultatai.

6. Praktiškai ruošiami procentinės, molinės ir masės koncentracijos tirpalai, tirpinant kietąsias medžiagas vandenyje.

7. Mokomasi nustatyti tirpalo tankį, išmatavus tirpalo masę ir tūrį.

8. Teoriškai ir praktiškai analizuojama, kaip kinta cheminių indikatorių (lakmuso, metiloranžinio, fenolftaleino) bei gamtinių pigmentų spalvos rūgštiniuose, neutraliuose ir šarminiuose tirpaluose, pavyzdžiui, pH jutikliu ir pasigamintu gamtiniu indikatoriumi nustatomas paruošto tirpalo pH bei išsiaiškinami pagaminto indikatoriaus spalvos pokyčių intervalai.

9. Vykdomi tyrimai, susiję su neutralizacijos reakcijomis, įvardijami neutralizacijos reakcijos požymiai (temperatūros ir terpės pokytis).

10. Tyrinėjamas bazinių oksidų CaO ir MgO susidarymas (vieninių medžiagų oksidacija) ir jų sąveika su vandeniu bei rūgštimis.

11. Tyrinėjamas rūgštinių oksidų CO2, SO2 susidarymas (vieninių medžiagų oksidacija) ir jų sąveika su vandeniu bei bazėmis.

12. Praktiškai pagaminamas kalcio hidroksidas iš kalcio oksido.

13. Tyrinėjamos hidroksidų (NaOH, Ca(OH)2) fizikinės bei cheminės savybės: sąveika su rūgštimis, rūgštiniais oksidais ir druskomis.

14. Tyrinėjama pasirinkto metalo sąveika su praskiestomis rūgštimis (HCl, H2SO4).

15. Тyrinėjamos druskų reakcijos su metalais, rūgštimis, hidroksidais ir kitomis druskomis.

16. Praktiškai mokomasi atpažinti halogenidus (I–, Br–, Cl–), karbonatus, sulfatus bei praktiškai nustatyti Na+ ir K+ jonus pagal liepsnos spalvą.

1.3. Rekomendacijos Chemijos BP mokym(osi) turiniui 10 (II gimnazijos) klasei ‌

30.1. Metalai ir nemetalai

30.1.1. Metalai ir jų lydiniai

Nagrinėdami pateiktą informaciją periodinėje cheminių elementų sistemoje, atlikdami užduotis, mokiniai mokosi apibūdinti ir klasifikuoti 1 (IA), 2 (IIA), 13 (IIIA) ir 14 (IVA) grupių metalus, nustatyti metalų, esančių junginiuose, oksidacijos laipsnius. Siekiant vizualizuoti mokomąją medžiagą rekomenduojama naudoti pamokose interaktyvią cheminių elementų lentelę (Ptable). Naudojant atomų ir jonų modelius, ir taikant įvairius vizualizacijos būdus (animacijas, brėžinius, schemas), aiškinamasi, kaip prognozuoti A grupių metalo(ų) atomo oksidacijos laipsnį(ius). Aptariant, kad metalų jonai, o ne atomai žmogaus organizme atlieka svarbias funkcijas rekomenduojama mokiniams rengti pristatymus. Metališkąjį ryšį rekomenduojama nagrinėti taikant palyginimo metodą, lyginant jį su joniniu, kovalentiniu ryšiais, susiejant jau žinomus dalykus su nežinomais. Siekiant įvairesnės vizualizacijos siūloma su mokiniais analizuoti vaizdo pamoką Chemistry: What is a metal? (Metallic Bonds). Aiškinantis metališkojo ryšio ypatumus, svarbu susieti juos su metalų fizikinėmis savybėmis ir pritaikymu pateikiant konkrečius pavyzdžius ir atliekant užduotis, (su)sisteminti informaciją. Mokomasi

apibūdinti metalų (pavyzdžiui, geležies, vario, aliuminio) ir jų lydinių (pavyzdžiui, plieno, žalvario, bronzos, duraliuminio) fizikines savybes (kalumas, kietumas, blizgesys, plastiškumas, elektrinis ir šiluminis laidumas), jų pritaikymo sritis. Pavyzdžiui, aliuminis – lengvas, laidus elektros srovei, todėl jo lydiniai naudojami elektros laidų, lėktuvų gamyboje. Nagrinėjamas ličio panaudojimas baterijose. Rekomenduojama mokiniams rengti pranešimus apie metalo ir jo lydinio savybes, jų pritaikymo sritis, pasirinkti ir parengti vieno metalo gamybos ir jo lydinių gamybos ir (ar) naudojimo apžvalgą Medijos biblioteka - 3D vaizdai - „Mozaik“ skaitmeninis išsilavinimas ir mokymasis (aliuminio gavyba) bei pristatymuose išskirti su kokiomis problemomis susiduria gamyklų darbuotojai ir, kaip sprendžiamos jų socialinės, emocinės ir sveikatos problemos. Siūlomi tyrinėjimo, diskusijos, analizės, minčių žemėlapio metodai bei pranešimų rengimas padės ugdyti pažinimo, kultūrinę, kūrybiškumo, komunikavimo, pilietiškumo, socialinę kompetencijas. Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti jų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis. Tyrinėjamos metalų cheminės savybės: geležies sąveika su siera, vario – su deguonimi, ličio – su vandeniu, aliuminio arba geležies – su praskiestos druskos rūgšties vandeniniu tirpalu, geležies – su vario(II) chlorido vandeniniu tirpalu. Skirtingų metalų sąveiką su vandeniu rekomenduojama analizuoti vaizdo medžiagoje, pavyzdžiui, natrio sąveiką su vandeniu xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxxxxxXXxxxx. Svarbu kartu su mokiniais analizuoti, kokius požymius jie pastebėjo, kiek pastebėjo cheminių reakcijų vaizdo medžiagoje, patariama greitų reakcijų vaizdo medžiagą stebėti sulėtintu režimu. Atlikus bandymus ar išnagrinėjus vaizdo medžiagą, aiškinamasi, kaip užrašomos ir išlyginamos šių reakcijų bendrosios lygtys bei dalinės oksidacijos, dalinės redukcijos lygtys. Siekiant efektyvesnio mokymosi rekomenduojama savarankiškai sudaryti reakcijų lygčių schemas. Šis metodas padeda analizuoti, nustatyti priežastinius ryšius, ugdo kritinį mąstymą. Esant galimybei, rekomenduojama atliktą tyrimą (liepsnos spalvinę reakciją) pakartoti. Jei nėra galimybės tirti liepsnos reakcijų, rekomenduojama nagrinėti įvairiose platformose pateiktą filmuotą medžiagą Flame Tests of Metal Ions, With Labels, Identifying Ions – GCSE Science Required Practical, A Safer “Rainbow Flame” Demo for the Classroom. Svarbu kartu su mokiniais aptarti ir analizuoti stebėtą vaizdo medžiagą. Atliekant realius bandymus (geležis vandentiekio vandenyje, geležis virintame vandenyje, sausa geležis sandariame inde) ar analizuojant vaizdo medžiagą GCSE Chemistry - What is Corrosion and How to Stop it #75, nurodomos medžiagos (vanduo, deguonis, rūgštiniai oksidai atmosferoje), turinčios įtaką metalų korozijai. Nurodomi metalų apsaugos nuo korozijos būdai (dažymas, dengimas kitais metalais). Siekiant sužadinti mokinių smalsumą, siūloma užduoti mokiniams įtraukiančius klausimus: „Kodėl į obuolį įsmeigus metalinį strypelį / vinį pagamintą iš geležies, jis surūdys?“, „Kodėl sidabro strypelis vandenyje nepakis?“ ir pan. Aiškinantis korozijos įtaką ekonominiams (koroduojantys automobiliai), kultūriniams (pvz. medinius įrankius pakeitė metalas, arba koroduojančios metalo skulptūros) ir socialiniams procesams (koroduojantys tiltai, balkonai), rekomenduojama situacijų, vaizdo reportažų ar atvejų nagrinėjimas. Pavyzdžiui: 1. Antikorozinė danga yra brangi. Ar turėtume saugoti seną automobilį nuo korozijos dengdami jį antikorozine danga? 2. Jei nesirūpinama balkono geležinėmis konstrukcijomis, jos koroduoja ir kelia grėsmę kitiems. Kas turėtų tvarkyti ir prižiūrėti daugiabučio namo balkono konstrukcijas? Ar savininkas turi teisę nesirūpinti savo balkonu? Svarbu atkreipti mokinių dėmesį į pavojus, kuriuos sukelia koroduojančios metalų konstrukcijos. Nagrinėjami geležies gavybos būdai: geležies redukavimas iš geležies(III) oksido anglimi, anglies(II) oksidu, ir aptariamos su tuo susijusios ekologinės ir energetinės problemos. Tyrinėjamas vario gavimas elektrolizės būdu iš vario(II) chlorido vandeninio tirpalo, naudojant inertinį anglies elektrodą, ir

ekologinės problemos, susijusios su tarša sunkiųjų metalų jonais. Taikydami analogijos metodą mokiniai mokosi užrašyti ir išlyginti geležies ir vario gamybos procesų reakcijų lygtis. Išnagrinėjus metalų gamybos būdus, aiškinamasi su kokiomis ekologinėmis problemomis susiduriama (šiltnamio efektas, vandens tarša ir kt.), kokios taikomos priemonės, kaip sprendžiamos taršos problemos. Susipažįstama su

I. Domeikos darbais, nagrinėjant metalų rūdas. Xxxxxxxxxxx, kaip spręsti uždavinius, kai žinoma žaliavos su priemaišomis masė ar tūris ir apskaičiuojant produkto masę, kiekį ar tūrį taikant išeigos formulę rekomenduojama sudaryti uždavinių sprendimų algoritmus.

30.1.2. Nemetalai ir jų junginiai

Pradedant nagrinėti skyrių rekomenduojama taikyti ŽNS metodą (žinau–noriu sužinoti– sužinojau), siekiant įsivertinti jau įgytas žinias ir išsiaiškinti lūkesčius, susieti su mokinių turima patirtimi. Šioms temoms nagrinėti tinka metodai, kurie įvardyti „Metalai ir jų junginiai“ skyriuje. Mokomasi apibūdinti ir klasifikuoti 14 (IVB), 15 (VB), 16 (VIB), 17 (VIIB) grupių nemetalus, nustatyti nemetalų, esančių junginiuose, oksidacijos laipsnius. Mokytojo padedami ir taikydami bendrąsias oksidacijos laipsnio nustatymo taisykles, mokiniai atlieka užduotis, kuriose pagal cheminio elemento padėtį periodinėje elementų sistemoje mokosi prognozuoti nemetalų aukščiausią (pagal grupės numerį) ir žemiausią (grupės Nr. minus 8) oksidacijos laipsnius. Skaičiuodami nemetalo oksidacijos laipsnį junginyje, sudarytame iš dviejų ir (ar) trijų cheminių elementų, mokiniai taiko matematikos pamokose įgytus gebėjimus sprendžia lygtis su vienu nežinomuoju. Nagrinėjant nemetalus rekomenduojama taikyti vizualizaciją ir skaitmeninius mokymosi išteklius, pavyzdžiui, PEL.Nagrinėjant nemetalų alotropiją (anglies (grafitas, deimantas, grafenas), deguonies ir fosforo siūloma taikyti modeliavimo metodą, akcentuojant valentingumo sąvoką, įvardijant, kad cheminių ryšių skaičių lemia valentingumas. Mokiniams rekomenduojama pasigaminti šiuos medžiagų modelius: deguonies, ozono, grafito ir deimanto. Siekiant ugdyti aukštesniuosius mąstymo gebėjimus, siūloma mokiniams sumodeliuoti ir kitų nemetalų, pavyzdžiui, fosforo alotropinių atmainų molekulių modelius. Aptariant oro kiekybinę sudėtį tūrio dalimis nurodoma oro vidutinė molinė masė (28,96 g/mol). Aiškinantis, kaip surinkti deguonies ir vandenilio dujas išstumiant orą ir (ar) vandenį, pirmiausia rekomenduojama su mokiniais palyginti dujų molines mases apskaičiuojant, kurios dujos lengvesnės ar sunkesnės už orą, išnagrinėti šių dujų tirpumą vandenyje ir tik tada rekomenduojama organizuoti laboratorinius darbus ir (ar) praktinius darbus grupėmis. Atliekant bandymus, mokomasi gauti vandenilį, deguonį, amoniaką, anglies dioksidą, surinkti išstumiant orą ir (ar) vandenį bei atpažinti. Mokomasi užrašyti ir išlyginti šių dujų gavimo bei atpažinimo bendrąsias reakcijų lygtis. Siekiant geriau perteikti mokiniams laboratorinio darbo eigą, siūloma analizuoti vaizdo medžiagą, kurioje demonstruojamas deguonies dujų gavimas ir surinkimas vandens išstūmimo būdu xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xx00xxXXxXX, vandenilio gavimas oro išstūmimo būdu xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xx00xXXXx0xXX. Nagrinėjant nemetalų gavimo ir atpažinimo reakcijas, rekomenduojama taikyti Venn’o diagramą, sudarytą iš kelių stulpelių. Schemos padeda besimokančiąjam išryškinti, atrinkti, palyginti informaciją. Šis metodas padeda nustatyti loginius ryšius tarp skirtingų grupių. Susipažįstama su Lietuvoje gaminamomis rūgštimis (sieros, azoto), trąšomis (azoto, fosforo) ir silikatais (keramika, stiklu, cementu), jų svarba ir panaudojimu. Nagrinėjamos supaprastintos sieros ir azoto rūgščių gamybos procesų schemos, užrašomos ir išlyginamos gavimo reakcijų lygtys. Aptariamas gamybos procesų potencialių ekstremalių situacijų pavojus ir jų padarinių likvidavimas. Apibendrinant skyrių svarbu įsivertinti. Xxxxxxx besimokantiems mokiniams rekomenduojamas S. Leitnerio metodas. Šio metodo esmė – sudaroma savarankiškam mokymuisi

asmeninė mokymosi (kartojimo) kortelių kartoteka neįsisąvintoms sąvokoms, reiškiniams, procesams. Vienoje kortelės pusėje - užduotis / klausimas, kitoje pusėje - sprendimas / atsakymas. Mokinys perskaitęs klausimą pagalvoja, kaip spręstų / atsakytų į klausimą, atverčia kortelę ir pasitikrina. Kadangi popierinės kortelės yra nepatogios, šiuo metu yra siūlomos įvairios mobiliųjų telefonų, kompiuterinės interaktyvios programėlės-kartotekos, kuriose paprasta susidėti aktualią individualią mokymosi informaciją. Gilinant mokinių praktinius gebėjimus, mokiniams rekomenduojama atlikti bandymus ar analizuoti skaitmeninius internetinius šaltinius GCSE Science Chemistry (9-1) - Tests for Gases (dujų atpažinimas) xxxxx://xxxxx.xx/X_xXxxXxXx0. Rekomenduojama vaizdo medžiagą aptarti, analizuoti ir susisteminti.

30.2. Organinės chemijos pagrindai

30.2.1 Anglis - organinių junginių pagrindas

Ankstesnėse klasėse buvo nagrinėjamas medžiagų skirstymas į organines ir neorganines, todėl svarbu išsiaiškinti, taikant ŽNS metodą (žr. metodo aprašymą aukščiau), ką mokiniai žino. Nagrinėjant anglies atomo valentingumą bei galimybė jungtis tarpusavyje ir su kitų elementų (vandenilio, deguonies, azoto) atomais, pabrėžiant anglies galimybę sudaryti viengubuosius, dvigubuosius ir trigubuosius ryšius taikomas dėlionės metodas, kurio veikloms reikalingos iš anksto paruoštos atitinkamos korteles (su anglies, vandenilio, viengubųjų, dvigubųjų, trigubųjų jungčių simboliais). Mokiniai gali dirbti individualiai ir grupėmis, sudėdami kortelėmis junginių linijines struktūras, kai junginyje vienas anglies atomas ir keturi vandenilio atomai (metanas); kai junginyje du anglies atomai, šeši vandenilio atomai ir atomai susijungę viengubaisiais ryšiais (etanas) ir t.t. Pažengusiems mokiniams galima siūlyti sudėti dėliones sudėtingesnių junginių, pavyzdžiui, su vienu dvigubuoju (eteno, propeno), su vienu trigubuoju (etino, propino) ryšiais ir pan. Bonds formed by Carbon | Don't Memorise, xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxxXXXxXxxxx, Alkanes, Xxxxxxx & Alkynes - Snatoms. Siekiant efektyvesnio mokymosi, kad mokiniai geriau suvoktų organinių junginių gausą, organinių junginių susidarymo logiką jungiantis anglies atomams, rekomenduojama organizuoti aktyvią veiklą: piešti, rašyti, modeliuoti, dėlioti korteles, nagrinėti įvairių organinių junginių struktūrines formules, jas lyginti. Rekomenduojama imti organinius junginius iš artimos aplinkos, akcentuoti į jų panaudojimą. Tyrinėjant angliavandenilių degimą, kai susidaro anglies(IV) oksidas ir vanduo, užrašomos ir išlyginamos reakcijų bendrosios lygtys molekulinėmis formulėmis. Aiškinamasi, kad nevisiškai sudegus angliavandeniliams, susidaro nuodingas anglies(II) oksidas. Aptariamos su organinio kuro naudojimu susijusios buitinės (apsinuodijimas, gaisrų ir sprogimų pavojus) ir ekologinės (šiltnamio reiškinio stiprėjimas, rūgštusis lietus, fotocheminis smogas) problemos ir jų sprendimo ir prevencijos būdai. Sprendžiami uždaviniai, kai pagal elementų masių dalis nustatomos organinių junginių empirinės ir molekulinės formulės. Rekomenduojami metodai padės ugdyti pažinimo, komunikavimo, socialinę kompetencijas.

30.2.2. Organinių junginių įvairovė ir taikymas

Aiškinantis funkcinės grupės sąvoką, organinių junginių įvairovė siejama su skirtingomis funkcinėmis grupėmis. Remiantis pateiktomis junginių formulėmis ir molekulių modeliais mokomasi įvardyti ir atpažinti halogenalkanuose, alkoholiuose, aldehiduose, karboksirūgštyse, esteriuose, aminuose bei aminorūgštyse esančias funkcines grupes. Siūloma naudotis internetiniais ištekliais: Structure of Functional Groups - Part 1 | Don't Memorise (funkcinės grupės). Aiškinantis organinių junginių susidarymą, rekomenduojamas dėlionės metodas, aiškinamasi, kaip sudaromos junginių

molekulės įvardinant organinių junginių klasę, atsižvelgiant į valentingumo sąvoką. Mokiniai mokosi pateiktoje vaizdinėje medžiagoje, užduotyse atpažinti ir pažymėti funkcines grupes bei priskirti pateiktus junginius organinių junginių klasėms. Organinių junginių įvairovę rekomenduojama nagrinėjimo schema tokia: išsiaiškinti paprasčiausius junginius sudarytus tik iš: C, H ir halogenas (halogenalkanai). Po to nagrinėti junginius, sudarytus iš: C, H, O (alkoholiai ir aldehidai, karboksirūgštys). Vėliau nagrinėti junginius sudarytus iš C, H, N (aminai). Kita junginių klasė sudaryta iš C, H, N, O (aminorūgštys), tada susipažįstama su junginiais sudarytais iš C, H, O, N, P biomolecule | Definition, Structure, Functions, Examples, & Facts | Britannica. Tyrinėjamos organinių junginių cheminės savybės ir nurodomi reakcijų požymiai: etanolio oksidacija vario(II) oksidu, etano rūgšties sąveika su hidroksidais ir karbonatais, etiletanoato gavimas iš etano rūgšties ir etanolio. Aptariamos organinių medžiagų taikymo sritys: energetikos pramonė, vaistų gamyba, kosmetikos ir maisto pramonė bei pagrindžiama atsakingo vartojimo svarba. Argumentuotai diskutuojama apie kylančias sveikatos, socialines, ekonomines, kultūrines problemas dėl alkoholio, tabako gaminių ir psichotropinių (narkotinių) medžiagų vartojimo. Tyrinėjamas polieteno ir vilnos degimo požymių skirtumas. Nagrinėjama polieteno sandara, sintetinių ir dirbtinių pluoštų (celiuliozės, šilko, vilnos) fizikinės savybės bei panaudojimas Apibūdinant polimerus, svarbu akcentuoti, kad tai makromolekulės, sudarytos iš daugelio pasikartojančių grandžių. Tyrinėjamas polieteno ir vilnos degimo požymių skirtumas. Nagrinėjama polieteno sandara, sintetinių ir dirbtinių pluoštų (celiuliozės, šilko, vilnos) fizikinės savybės bei panaudojimas. Kadangi makromolekulių susidarymas yra panašus į jungimosi reakcijas, čia galime taikyti lyginimo metodą. Pažengusiems mokiniams galima pasiūlyti nagrinėti internetiniuose šaltiniuose pateiktų sudėtingesnių polimerų sudarymą: GCSE Chemistry - What is a Polymer? Polymers / Monomers / Their Properties Explained #18 (polimerai). Nagrinėjant šį skyrių mokiniai gali atlikti trumpalaikius ir ilgalaikius kūrybinius, projektinius darbus, kurie palankūs ugdyti pažinimo, komunikavimo, socialinę kompetencijas.

30.3. Aplinkosauga

30.3.1. Žmogaus veiklos poveikis aplinkai

Nagrinėjant cheminius reiškinius biosferoje, siejant juos su antropogenine veikla, rekomenduojama rengti pristatymus, diskusijas apie susidarančius teršalus, pavyzdžiui, sieros ir azoto oksidus, halogenintus angliavandenilius, naftos produktus, perteklinį trąšų kiekį, ozoną žemutiniuose atmosferos sluoksniuose, sunkiuosius metalus, paviršiaus aktyviąsias medžiagas ir jų poveikį aplinkai. Aptariamas antrinių žaliavų (metalų, popieriaus) atliekų perdirbimas. Jeigu yra laiko, rekomenduojama atlikti tyrimus: „Anglies dioksido įtakos temperatūros pokyčiui tyrimas“, „Sniego tirpimo greičio priklausomybės nuo priemaišų kiekio tyrimas“. Nagrinėjant miesto, šalies aplinkos teršalų sklaidos interaktyvių žemėlapių duomenis, aktualius tarptautinius aplinkos apsaugos norminius dokumentus, žaliosios chemijos principus, diskutuojama apie aplinkosauginių priemonių taikymo galimybes, rekomenduojamas „debatųׅ“ metodas arba „akademinės kontroversijos“ metodas. Minėti metodai tinka temoms, kuriose yra du ar daugiau konfliktinių požiūrių ir nė vienas iš jų nėra akivaizdžiai pranašesnis už kitą. Kiekvienas mokinys atstovauja vienai iš dviejų priešingų pozicijų. Mokiniai pasiruošia individualiai, išsinagrinėja medžiagą ir pasirengia argumentuoti savo požiūrį. Galima mokinius suskirstyti grupėmis. Kai mokiniai pasirengs argumentus, atsitiktine tvarka sudaromos naujos poros, turinčios skirtingas pozicijas. Kiekvieno požiūrio atstovai paeiliui pristato savo poziciją. Mokiniai diskutuoja, argumentuotai kritiškai vertina priešingą nuomonę (požiūrį) ir argumentuotai atsakydami į išsakytą kritinį vertinimą. Po diskusijos mokiniai pasikeičia pozicijomis ir kitą poziciją pristato taip

kruopščiai, visapusiškai, įtikinamai ir tvirtai, kaip tik gali. Šis metodas palankus komunikavimo, socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos, pilietiškumo, kūrybiškumo kompetencijoms ugdyti.

30.3.2. Tarša plastikais

Siejant su žmogaus veikla, nurodomos plastikų mikro- ir makrotaršos priežastys ir padariniai, pavyzdžiui, dreifuojančios atliekų salos, mikroplastikas organizmuose ir kt. Diskutuojama apie tai, kaip sumažinti plastikų naudojimą, aptariamas antrinių žaliavų (plastiko) atliekų perdirbimas. Rekomenduojama situacijos analizė ir galimų situacijų modeliavimas prognozuojant pozityvius pokyčius, pavyzdžiui, kas atsitiks su šiukšlių salomis ir mikroplastiko dalelėmis, kokią įtaką gamtai tai turi ir turės ateityje. Taikant analizės ir diskusijos metodus aptariamos inžinerinių, technologinių mokslų specialybių ir specialistų poreikis darbo rinkoje. Aiškinantis, kokios žmogaus asmeninės savybės reikalingos chemijos srityje dirbantiems specialistams, galima taikyti minčių žemėlapio metodą. Įvardinti metodai palankūs ugdyti komunikavimo, socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos, pilietiškumo, kūrybiškumo kompetencijas. Tikimasi, kad mokinys baigęs 10 klasės chemijos mokymosi kursą, gebės atpažinti chemines medžiagas ir procesus kasdieniame gyvenime, elgsis socialiai atsakingai, taikys įgytas chemijos žinias ir gebėjimus sprendžiant kasdienio gyvenimo klausimus.

30.4.3. Rekomenduojami praktikos darbai

1. Tyrinėjamos metalų cheminės savybės: geležies sąveika su siera, vario – su deguonimi, ličio – su vandeniu, aliuminio arba geležies – su praskiestos druskos rūgšties vandeniniu tirpalu, geležies – su vario(II) chlorido vandeniniu tirpalu.

2. Tyrinėjama metalų korozija įvairiomis sąlygomis, kai plieninis gaminys yra mechaniškai pažeidžiamas ir (ar) įdedamas į skirtingų anijonų turinčius tirpalus.

3. Tyrinėjamas vario gavimas elektrolizės būdu iš vario(II) chlorido vandeninio tirpalo, naudojant inertinį anglies elektrodą.

4. Atliekant bandymus, mokomasi gauti vandenilį, deguonį, amoniaką, anglies dioksidą, surinkti išstumiant orą ir (ar) vandenį bei atpažinti.

5. Tyrinėjamas angliavandenilių degimas, kai susidaro anglies(IV) oksidas ir vanduo.

6. Tyrinėjamos organinių junginių cheminės savybės ir nurodomi reakcijų požymiai: etanolio oksidacija vario(II) oksidu, etano rūgšties sąveika su hidroksidais ir karbonatais, etiletanoato gavimas iš etano rūgšties ir etanolio.

7. Tyrinėjamas polieteno ir vilnos degimo požymių skirtumas.

2. Aukštesnių pasiekimų ugdymas ‌

Mokinių, tiksliau kiekvieno mokinio, pasiekimai yra svarbiausia kiekvienos mokyklos misija. Tokia nuostata užfiksuota „Geros mokyklos koncepcijoje“ (2015), tokį lūkestį švietimui turi visuomenė. Paskutiniai tarptautinių tyrimų (PISA, 2018; TIMSS, 2019) rezultatai rodo, kad Lietuvos mokinių pasiekimai šiek tiek pakilo ir tai nuteikia optimistiškai, tačiau tik nedidelė dalis mokinių pasiekia aukščiausią pasiekimų lygį; neramina ir minimalaus lygio nepasiekusių mokinių dalis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (2017) pastebi, kad pradinio ir pagrindinio ugdymo politikoje ir praktikoje Lietuvoje daugiausia dėmesio turi būti skiriama mokymosi pasiekimams gerinti. „Norint tobulinti sistemą reikia sutelkti dėmesį į du svarbiausius ugdymo veiksnius – ugdymo trukmę ir pedagogų

darbo kokybę.“ (LR Švietimo ir mokslo ministerija, 2017). Tačiau kyla klausimas: kaip gerinti pedagogų darbo kokybę konkrečioje mokykloje, konkrečioje pamokoje?

Rekomendacijos mokytojui

Tam, kad gerėtų mokinių pasiekimai, kiekvieno mokinio pažanga, turi keistis kasdienio ugdymo praktika – turi keistis pamoka. Kokie yra geros pamokos kriterijai? Ko gero neįmanoma sukurti universalių kriterijų, tačiau gairės yra apibrėžtos pamokos stebėjimo formoje, kuri naudojama stebint ir vertinant pamokos kokybę išorinio vertinimo metu. Tai: ugdymo(si) aplinkos, vadovavimas kiekvieno mokinio ugdymuisi, mokymosi patirtys, vertinimas ugdant kiekvieno mokinio pažangą ir pasiekimai.

Vadovavimas kiekvieno mokinio ugdymuisi prasideda nuo pamokos planavimo (tinkamo, į mokymąsi ir konkretų rezultatą orientuoto, uždavinio kėlimo; laiko planavimo, naudojamų metodų numatymo, ugdymosi aplinkos pritaikymo). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vadovaujama kiekvieno mokinio ugdymuisi. Šie žodžiai pabrėžia kiekvieno mokinio pažinimo, ugdymo(si) diferencijavimo, individualizavimo svarbą.

Diferencijavimas pamokoje gali reikštis labai skirtingomis formomis: vien pamokos uždavinį galima diferencijuoti keleriopai:

1. diferencijuoti sąlygas (perskaitę tekstą, perskaitę teksto santrauką, pasinaudoję schema / lentele ir pan.);

2. diferencijuoti veiklas (parašys tekstą, įrašys sąvokas, užpildys lentelę ir pan.);

3. diferencijuoti planuojamus pasiekimus (3-5 pastraipų tekstą, 2-6 uždavinius; 1-3 lygtis ir pan.). Mokymo-mokymosi etape galimas diferencijavimas:

1. turinio apimties diferencijavimas;

2. užduočių kiekio ir gylio diferencijavimas (užduočių blokai, papildomos užduotys/užduotys, kurių galima atsisakyti);

3. veiklų (vaidmenų) diferencijavimas;

4. gabių mokinių potencialo panaudojimas (pagalba draugui (-ams) ir pan.).

Individualizavimas pasireiškia stebint ir pastebint pagalbos poreikį ir ją suteikiant (individualus paaiškinimas, nukreipimas į šaltinį, suvedimas į porą ir pan.).

Individualizavimas pasireikš ir gabiųjų mokinių ugdymo(si) organizavime (papildomos, aukštesnio lygio užduotys, pagalbos klasės draugui organizavimas, lyderiavimas grupėje ir pan.).

Vertinimas taip pat turėtų būti individualizuotas:

● vertinamas kiekvienas mokinys (žodžiu, žvilgsniu, kaupiamuoju balu ir pan.), akcentuojant jo padarytą pažangą;

● mokinio pažanga gali būti užfiksuota elektroniniame dienyne pagyrimų skiltyje;

● mokinių įsivertinimas ir refleksija (grįžtamoji informacija mokytojui).

Diferencijavimas ir individualizavimas pasireiškia ir tinkamos ugdymuisi emocinės ir fizinės aplinkos formavime - santykiai visada yra individualūs; ir tai yra pagrindas, kaip mokiniai „priims“ visas kitas mokytojo pastangas. Skirtingi mokymosi šaltiniai, skirtingų lygių užduotys (galima naudoti vieną, kelių pakopų užduotį).

Mokymosi patirtys formuojasi mokytojo ir mokinių veiklos sąveikoje. Mokytojo veikla turi skatinti mokinių veiklą, ji neturėtų būti dominuojanti; taikomi metodai turi būti pasirenkami tikslingai,

siekiant konkrečių, pamokos uždavinyje numatytų, rezultatų, mokinių kompetencijų ugdymo(si) žingsnių. Geras metodas yra tas, kuris skatina ir palaiko mokinio motyvaciją, padeda jam mokytis.

Pozityvią mokymosi patirtį formuoja ir pamokoje taikomas vertinimas. Vertinimas skirtas padėti mokiniui mokytis. Vertinimas pamokoje turėtų būti suprantamas trejopai: vertinimas, kaip pažinimas, vertinimas, kaip ugdymas ir vertinimas, kaip informavimas. Vertinimas suprantamas, kaip mokinio veiklos stebėjimas, jos skatinimas, koregavimas. Labai svarbus vaidmuo pamokoje tenka formuojamajam vertinimui, kuris nesiejamas su atitikimu nustatytiems kriterijams, o orientuojamas į mokinio individualių galių plėtojimą, individualios pažangos skatinimą.

Visą tai galima įgyvendinti, jei keičiasi konceptualus požiūris į pamoką, arba mokymosi paradigma. Turi keistis požiūris į mokytojo vaidmenį pamokoje, nes anot W. J. Galindo (2010) itin kryptingai mokytojo lydimas ugdymosi procesas riboja vaizduotės, kūrybiškumo ugdymo svarbą, analitinio ir kritinio mąstymo gebėjimus. Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros duomenimis, 2018

m. išorinio vertinimo metu stebėtose pamokose (N = 6145) vyravo tradicinė, mokytojo veikla pagrįsta, mokymo paradigma (54,6 proc.) ir tik 12,3 proc. stebėtų pamokų buvo organizuotos, remiantis aktyvia mokinių veikla arba mokymosi paradigma, dar 33,1 proc. stebėtų pamokų buvo pastebėta, kad buvo bandoma dirbti šiuolaikiškai. Pamokose taikomų paradigmų požymiai pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė. Mokymo(si) paradigmų raiškos požymiai

	Mokymo (poveikio) paradigma	Tarpinė paradigma (bandoma dirbti šiuolaikiškai)	Mokymosi (šiuolaikinė) paradigma
Mokytojo požiūris į mokymo ir mokymosi procesus	Mokymas yra faktų, gebėjimų perteikimo, jų įsiminimo ir atkartojimo procesas (vadovėlyje viskas parašyta, kas neaišku – klausyk įdėmiai, aš pasakysiu, o tu – pakartok).	Mokytojas pripažįsta mokymo ir mokymosi sąveiką, tačiau mokymui vis tiek teikia pirmenybę (mokinys turi būti mokomas, kad mokytųsi, tačiau galima tartis, kaip jam mokytis).	Mokytojas remiasi mokinių patirtimi, aplinka ir į pirmą vietą kelia mokymą (si) „visur ir visada“ bei laiko svarbiais įvairius informacijos šaltinius ir mokymosi priemones.
Mokytojo darbo stilius	Tik mokytojas yra aktyvus veikėjas, kuris turi tikslą ir pagal jį veikia.	Mokytojas yra mokymo proceso vadybininkas, organizatorius, kuris tariasi su mokiniu priimdamas sprendimus.	Mokytojas yra mokymosi patarėjas (konsultantas), specialistas, padėjėjas. Savo žinias ir įgūdžius taiko padėdamas mokiniui įveikti problemas, kurios jam kilo besimokant.
Mokymo ir mokymosi tikslai	Mokytojas pats formuluoja pamokos ir mokymo tikslus, nes tik jis yra atsakingas, ko išmoks jo mokiniai. Svarbūs mokymo, o ne mokymosi tikslai.	Mokytojas pats formuluoja pamokos ir mokymo tikslus, tačiau jų tikslingumą aptaria su mokiniais.	Mokymosi tikslus formuluoja pats mokinys. Mokytojas padeda jam šiuos tikslus suderinti su oficialia ugdymo programa.
Mokymo ir mokymosi metodai	Mokytojas pamokose dažnai naudoja aiškinimą, klausinėjimą, rašymą, teksto skaitymą, mokyklinę paskaitą, demonstravimą.	Mokytojas, be tradicinių mokymo metodų, dažnai naudoja diskusijas, problemų sprendimo paieškas grupėmis, žaidimus, dramas ir imitacijas, grupės projektus, seminarus.	Mokytojas, be tradicinių mokymo metodų, naudoja individualius ir grupinius problemų sprendimo būdus, individualius ar grupinius projektus, mokymąsi iš patirties, individualų tyrinėjimą, savivaldų mokinių mokymąsi, kūrybą, darbą su informacijos šaltiniais.
Mokinio vaidmuo	Mokinys yra pasyvus informacijos priėmėjas.	Vertinamas mokinio dalyvavimas mokymo procese.	Mokinys yra pats atsakingas už savo mokymąsi, jis aktyviai dalyvauja tobulindamas ir keisdamas save, taiko savo draugų patirtį.

Šaltinis: Xxxxxx X., Xxxxxxxxxxx P., Lietuvos mokytojų didaktinė kompetencija, 2006.

Mokytojo nuostata, mokytojo veikla pamokoje yra ypatingai svarbi, nes būtent tuo metu yra daromos tiesioginis poveikis mokiniui. Tačiau labai svarbu, kad:

● mokytojo kasdienės praktikos kaitai būtų sudarytos sąlygos;

● mokytojai būtų motyvuojami;

● būtų skatinama mokymosi kultūra.

O tai labiausiai susiję su mokyklos, kaip organizacijos kultūra, vadovų bendrųjų ir vadybinių kompetencijų raiška.

Rekomendacijos mokyklai

Vienas svarbiausių dokumentų, brėžiančių mokyklos darbo organizavimo gaires – Bendrieji ugdymo planai. Bendrųjų ugdymo planų tikslas – apibrėžti bendruosius ugdymo programų vykdymo reikalavimus mokyklos ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, sudarant lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų. Kiekviena mokykla turi prievolę remiantis bendraisiais ugdymo planais sudaryti savo ugdymo planą(-us), kurie atlieptų mokyklos kontekstą, tikslus, padėtų gerinti tos mokyklos mokinių pasiekimus. Rengiant mokyklos ugdymo planą mokyklos bendruomenei rekomenduojama atsižvelgti į:

● mokyklos ugdymo turinio integralumą;

● ugdymo proceso organizavimo formas.;

● mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimą;

● mokymosi pasiekimų gerinimo priemonių įgyvendinimo ir mokymosi pagalbos teikimo, vykdant pagrindinio ugdymo programą;

● švietimo pagalbos teikimą;

● neformaliojo vaikų švietimo pasiūlymus ir organizavimą;

● pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti, panaudojimą;

● projektinio ir brandos darbo rengimą ir organizavimą;

● ir kitus, mokiniams ir mokyklai aktualius ugdymo turinio įgyvendinimo klausimus.

Bendrieji ugdymo planai suteikia lankstaus mokyklos ugdymo turinio formavimo ir įgyvendinimo galimybes, orientuoja į mokinių poreikius, užtikrinant jiems pasirinkimo ir, esant poreikiui, pagalbos galimybes. Tačiau tam būtina asmenine ir profesine atsakomybe pagrįsta drąsa, susitarimų kultūra pagrįsti sprendimai ir įsipareigojimas jų įgyvendinimui.

PISA tyrimas rodo, kad mokiniai sunkiai geba suprasti ilgus ir abstrakčius tekstus, kuriuose reikalinga informacija su užduotimi susijusi netiesiogiai, sunkiai gali palyginti ir integruoti kelias galimai prieštaringas perspektyvas, generuoti išvadas, todėl ugdant aukštesniuosius mokinių gebėjimus reikėtų skirti daugiau dėmesio bendrajam raštingumui orientuojantis ne tik į paprastus, bet ir į sudėtingus ir abstrakčius, vientisus ir mišrius tekstus, sustiprinti skaitymo gebėjimų sritį, ypač akcentuojant skirtingus pasiekimų lygmenis.

TIMSS tyrimo rezultatai rodo, kad palyginti su 2015 metų rezultatais, Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų gamtos mokslų pasiekimai ženkliai pagerėjo. Nepaisant to, nustatyti skirtumai pagal kognityvines sritis:

ketvirtokų gamtamokslinių žinių srities rezultatai yra labai artimi bendram gamtos mokslų žinių vidurkiui (539 t., vidurkis yra 538 t.), gamtamokslinio taikymo srities yra žemiau vidurkio (531 t.), gamtamokslinio mąstymo srities yra aukščiau vidurkio (548 t.);

aštuntokų Gamtamokslinių žinių ir gamtamokslinio taikymo sričių rezultatai yra žemiau vidurkio (527 ir 530 t.; vidurkis yra 534), gamtamokslinio mąstymo srities yra aukščiau vidurkio (541 t.).

2.1. Aukštesniųjų pasiekimų ugdymo užduočių pavyzdžiai 8 klasei ‌

1. Užduotis: Jodo dėmių valymas

Ši užduotis skirta įvairių pasiekimų lygių mokinių gebėjimams ugdyti. Ji skirta ugdyti gamtamokslinių žinių taikymo kognityvinės srities pasiekimus, ugdo praktinius įgūdžius, skatina daryti išvadas (paaiškinti priežasties-pasekmės ryšį).

BP. Tyrinėjant mokomasi atpažinti ir apibūdinti stebimų cheminių reakcijų požymius (spalvos ar kvapo pokytį, dujų išsiskyrimą, nuosėdų susidarymą, garso išsiskyrimą, šilumos ar šviesos atsiradimą).

Dėmės drabužiuose – erzinantis reikalas. Jeigu jau dėmių pastebėjote, ypač jei dėmės ryškios, geriau net nebandykite to drabužio mesti su kitais į skalbyklę. Paaukokite šiek tiek laiko dėmei išvalyti, ir po to nereikės nervintis, kad nepavyko išskalbti. Svarbu, kad, valant dėmę, ant audinio nesusidarytų „aureolė“, tam aplink dėmę audinį suvilgykite vandeniu.

Atlikdami bandymą, ne tik išmoksite išvalyti jodo dėmes iš audinio, bet ir stebėsite medžiagų reakcijos pavyzdį, geriau suprasite medžiagų tirpumą.

Krakmolas – tai dažniausiai miglinių ir pupinių šeimų augalų grūdų (sėklų) rezervinė-energetinė medžiaga, kuri yra polisacharidų grupės junginys. Į krakmolo sudėtį įeina sacharidai amilopektinas ir amilozė. Sėklose, grūduose jo yra iki 70 proc., vaisiuose, šaknyse ir požeminiuose stiebuose – iki 30 proc. Krakmolas augaluose dažniausiai yra 0,007–0,15 mm dydžio grūdelių formos. Krakmolas sudarytas iš dviejų skirtingų polisacharidų: amilozės grūdelio branduolio, ir amilopektino – išorinės grūdelio dalies. Jodas amilozę nudažo mėlynai, o amilopektiną – purpurine spalva.

Medžiagos ir priemonės: audinys, jodo tirpalas, vanduo, dubuo, stiklinė ar medinė lazdelė, bulvė.

Darbo eiga. Ant audinio užlašinama jodo tirpalo. Dėmė sudrėkinama vandeniu ir iš abiejų pusių patrinama šviežiai perpjauta bulve. Atkreipiamas dėmesys į pokyčius. Jie fiksuojami užrašuose. Paskui audinys keletą kartų skalaujamas dubenyje su vandeniu, pamaišant lazdele. Stebima, kas vyksta su dėme. Dėmė skalaujant nyksta ne todėl, kad jodas jungiasi su amilaze. Veikiant bulvių fermentui amilazei, amilozė hidrolizuojama į maltozę ir dekstrinus, kurių jodas nedažo. Celiuliozės amilazė nehidrolizuoja, krakmolo neturinčius audinius dažo ruda, o ne mėlyna spalva (medvilnė, linas ir kt.).

Perskaitę tekstą (įvadą), atlikę bandymą, apibendrinkite, schematizuokite, padarykite išvadas.

Šaltinis: Xxxxxxxxxxx, K., Birgelytė, A., Daugirdienė, X., Xxxxxxxx, G., Xxxxxxxxxxx- Xxxxxxxxxxxx, R., Motiejūnaitė, O., Xxxxxxxxxxxx, R., Xxxxxxxxxx, X. (2013). Mokomės gamtoje ir iš gamtos. „Tyrimų žaliosiose mokymosi aplinkose metodinė priemonė. 2 dalis (7–8 klasių mokiniams)“. Šiauliai: Titnagas.

2. Užduotis „Izotopai“

Ši užduotis skirta aukštesniojo pasiekimų lygio mokinių gebėjimams ugdyti, ji skirta ugdyti(s) darbo su tekstu įgūdžius, padeda sieti teorines žinias su gamtine aplinka, analizuoti ir sisteminti žinias.

BP. Apibūdinami izotopai, aiškinamasi, kuo panaši ir kuo skiriasi jų sandara ir fizikinės savybės.

Šikšnosparnių migracijos kelius galima sekti, lyginant elementų i

zotopų proporcijas šių gyvūnų kailyje ir aplinkoje. Izotopų metodas buvo i

šbandytas, palyginus žinomą stabilių vandenilio, anglies ir azoto izotopų t

ipą kritulių vandenyje Europoje ir analogiškus izotopus penkių sėsliųjų š

ikšnosparnių rūšių, įskaitant plačiaausius, ruduosius ir pilkuosius ausylius, k

ailyje. Metodas, kuriame naudojami visi trys tiriami izotopai, leido tiksliai n ustatyti šikšnosparnių kilmės vietą.

Pagal: xxx.xxxxxxxx.xx

1. Žemiau atsitiktine tvarka išvardinti stabilūs užduoties informacijoje pateiktų elementų izotopai, pažymėkite (apibraukite) vandenilio izotopus.

2. Užbaikite sakinį. Pasirinkite A arba B atsakymą ir 1 arba 2 jo pagrindimą. Anglies izotopai yra …………..............……..

nes atomo branduolyje jie turi

septynis neutronus.

nes atomo branduolyje jie turi

šešis protonus.

3. Paaiškinkite užduoties informacijoje nurodytų vandenilio izotopų atomų struktūros skirtumus.

...............................................................................................................................................................................

Parengta pagal Informator o egzaminie ósmoklasisty z chemii od roku szkolnego 2021/2022.

Šaltinis: xxxxx://xxx.xxx.xx

3. Užduotis „Katalitinės reakcijos“

Ši užduotis skirta aukštesniojo pasiekimų lygio mokinių gebėjimams ugdyti. Ji skirta stiprinti gamtamokslinio komunikavimo kompetenciją; kelti gamtamokslinių žinių taikymo bei gamtamokslinio mąstymo kognytivinių sričių pasiekimus.

BP. Tyrinėjant nagrinėjamas reakcijos greitį lemiančių veiksnių <...> katalizatoriaus poveikis.

1. Viena iš baltymų funkcijų organizme yra katalizuoti vykstančias reakcijas. Organizme vykstantį katalitinį procesą galima pavaizduoti toliau pateikta supaprastinta schema. Fermentas su reaguojančia medžiaga (substratu) sudaro tarpinį fermento-substrato kompleksą, kuris arba grįžtamai skyla, arba įvykus reakcijai sudaro produktą ir laisvą fermentą.

2. Koks yra fermento vaidmuo vykstančioje reakcijoje?

3. Paaiškinkite „fermento“ ir „katalizatoriaus“ sąvokų reikšmių panašumus ir skirtumus

Sakinyje įrašykite praleistus žodžius: Katalitinės reakcijos pabaigoje sureaguoja ir virsta

nauja medžiaga – ......................................... Tuo tarpu ................................., atlikęs katalitinę funkciją lieka .............................................

4. Grafike pavaizduota reakcijos greičio priklausomybė nuo substrato koncentracijos, kai biologinio katalizatoriaus kiekis yra pastovus. Remdamiesi pateikta supaprastinta schema, paaiškinkite, kodėl padidinus substrato koncentraciją iki 13 mmol/l reakcijos greitis nebedidėja.

5. Remdamiesi pateikta supaprastinta schema, nurodykite kokiai substrato koncentracijai esant reakcijos greitis nebedidėja? Paaiškinkite, kodėl?

Parengta pagal 2016 m. Chemijos valstybinio brandos egzamino užduotį

4. Užduotis „Magnetų chemija“

Ši užduotis skirta pagrindinio ir aukštesniojo pasiekimų lygio mokinių gebėjimams ugdyti. Ji skirta kelti gamtamokslinių žinių taikymo kognityvinės srities pasiekimus.

BP. Nagrinėjama metalų ir nemetalų vieta periodinėje elementų sistemoje. Mokomasi apskaičiuoti įvairių medžiagų santykines molekulines mases ir elemento masės dalį junginyje procentais.

1982 m. „General Motors“ ir „Sumitomo Special Metals“ kompanijose buvo atrastas neodimio junginys Nd2Fe14B, iš kurio gaminami stipriausi šių laikų magnetai. Nd2Fe14B plačiai naudojamas kietuosiuose diskuose, varikliuose, garsiakalbiuose, elektrinese gitarose ir kt.

1. Parašykite, kuriame periodinės elementų lentelės periode yra neodimis Nd.

2. Parašykite boro atomo elektronų išsidėstymą sluoksniuose.

3. Apskaičiuokite geležies masės dalį proc. neodimio junginyje Nd2Fe14B. Atsakymą suapvalinkite iki šimtųjų.

4. Prieš atrandant Nd2Fe14B, stipriausi magnetai buvo gaminami iš XCo5 junginio. Nustatykite elementą X, jei žinoma, kad oksiduojant 4,45 g XCo5 susidaro 3,75 g kobalto(II) oksido CoO. Užrašykite nuoseklų sprendimą.

4XCo5 + 13O2 2O3 + 20CoO

Parengta pagal 2015 m. Chemijos valstybinio brandos egzamino užduotį.

2.2. Aukštesniųjų pasiekimų ugdymo užduočių pavyzdžiai 9–10 (I–II) klasėms ‌

1 užduotis. Negyvosios jūros vanduo (9 klasei)

Ši užduotis skirta pagrindinio ir aukštesniojo pasiekimų lygio mokinių gebėjimams ugdyti. Ji skirta stiprinti gamtamokslinio komunikavimo kompetenciją; kelti gamtamokslinių žinių taikymo bei gamtamokslinio mąstymo kognytivinių sričių pasiekimus.

BP: Aiškinamasi, kas yra tirpalo koncentracija. Mokomasi apskaičiuoti medžiagos procentinę (ω, %), molinę (c, mol/L) ir masės koncentraciją (cw, g/L) tirpale.

Negyvoji jūra yra nenutekantis druskingas ežeras Artimuosiuose Rytuose tarp Izraelio ir Jordanijos. Tai vienas druskingiausių pasaulio vandens telkinių. Jame nėra jokių žuvų ar augalų, aptinkama tik įvairių prisitaikiusių mikroorganizmų. Negyvosios jūros vandens sudėtis g/l pavaizduota stulpeline diagrama.

1. Naudodamiesi stulpelinėje diagramoje pateikta informacija ir žinodami, kad Negyvosios jūros vandens druskingumas (bendra druskų masės dalis) yra 31 %, apskaičiuokite šios jūros vandens tankį g/cm3. Užrašykite nuoseklų sprendimą.

2. Užrašykite sutrumpintą joninę chlorido jonų Cl atpažinimo reakcijos lygtį. Nurodykite reakcijos požymį.

3. Parašykite kalio jono K+ elektronų skaičių kiekviename sluoksnyje.

4. Plaunantis rankas Negyvosios jūros vandeniu, muilas beveik neputoja. Taip yra dėl kieto jūros vandens. Naudodamiesi pateikta stulpeline diagrama, užrašykite vieno teigiamąjį krūvį turinčio jono, kuris lemia pastovųjį jūros vandens kietumą, simbolį.

5. Nurodykite bent vieną vandens minkštinimo būdą.

Parengta pagal 2017 m. Chemijos valstybinio brandos egzamino užduotį.

2. Užduotis. Kristalohidratai (9 klasei)

BP: Nagrinėjamos aplinkoje esančios druskos, aiškinamasi, kas yra kristalohidratas. Mokomasi apskaičiuoti nurodytame kristalohidrate esančio kristalizacinio vandens masės dalį.

Ieva ir Xxxxx laboratorijoje turėjo susintetinti nežinomo trivalenčio metalo (Me) oksalato kristalohidratą Me2(C2O4)3·H2O ir nustatyti jo cheminę formulę. Ieva paruošė 100 cm3 0,050 mol/L Me(NO3)3 tirpalo. Apskaičiuokite, kiek molių nitrato jonų yra šiame tirpale. Užrašykite nuoseklų sprendimą.

1. Xxxxx xxxxxxx 100 g 1 proc. oksalo rūgšties H2C2O4 tirpalo iš oksalo rūgšties dihidrato H2C2O4 2O. Apskaičiuokite, kiek gramų oksalo rūgšties dihidrato Xxxxx turėjo pasverti, ruošdamas šį tirpalą. Užrašykite nuoseklų sprendimą.

2. Pagaminę abu tirpalus, Xxxx ir Xxxxx juos sumaišė. Iš karto iškrito Me2(C2O4)3 2O nuosėdos. Pasiūlykite būdą, kaip laboratorijoje galima būtų atskirti nuosėdas nuo tirpalo.

3. Reakcijos lygtyje įrašykite trūkstamą reagentą ir produktą. Išlyginkite reakcijos lygtį.

...Me(NO3)3(aq) + ...H2C2O4 2(C2O4)3 2O(k) + ................

4. Norėdami nustatyti susidariusio kristalohidrato cheminę formulę, Ieva ir Xxxxx atliko tokį eksperimentą: 1,805 g masės Me2(C2O4)3⸱xH2O mėginį kaitino ir stebėjo masės pokytį. Gautus rezultatus pavaizdavo grafiškai (žr. žemiau). Grafike matomi trys staigūs masės sumažėjimai. Juos paaiškina grafike užrašytos reakcijų lygtys. Remdamiesi eksperimento duomenimis, nustatykite Me 2(C2O4)3xH2O kristalohidrato cheminę formulę.

Parengta pagal 2020 m. Chemijos valstybinio brandos egzamino užduotį

3 užduotis. Druskų tirpalai. Tirpalų koncentracija. (9 klasė)

Ši užduotis skirta aukštesniojo pasiekimų lygio mokinių gebėjimams ugdyti. Ji skirta kelti gamtamokslinių žinių taikymo bei gamtamokslinio mąstymo kognytivinių sričių pasiekimus.

BP: Sprendžiami uždaviniai apskaičiuojant tirpalų koncentracijas, kai tirpalai skiedžiami arba sumaišomi.

Paveiksle parodyta distiliavimo įranga. Į apvaliadugnę kolbą įpiltas natrio chlorido vandeninis tirpalas. Kaitinamas tirpalas užverda, o kūginėje kolboje surenkamas grynas vanduo. Į apvaliadugnę kolbą įpilta 240 g tirpalo, kuriame natrio chlorido masės dalis yra 10 %.

1. Kokia natrio chlorido masės dalis (procentais) yra apvaliadugnėje kolboje tuo metu, kai kūginėje kolboje surinkta 80 g vandens. Laikykite, kad vandens nuostolių nėra.

2. Parašykite tik atsakymą rodantį skaičių be matavimo vienetų.

Atsakymas: .................................................................

4 užduotis. Nobelio premijos medaliai (10 klasė)

Šaltinis: xxxxx://xxxxxxxxxx.xx/xxxxxxx

Ši užduotis skirta visų pasiekimų lygių mokiniams. Ji skirta stiprinti gamtamokslinio komunikavimo kompetenciją; kelti gamtamokslinių žinių taikymo bei gamtamokslinio mąstymo kognytivinių sričių pasiekimus.

BP. Tyrinėjamos metalų cheminės savybės: geležies sąveika su siera, vario – su deguonimi, ličio – su vandeniu, aliuminio arba geležies – su praskiestos druskos rūgšties vandeniniu tirpalu, geležies – su vario(II) chlorido vandeniniu tirpalu; mokomasi užrašyti ir išlyginti šių reakcijų bendrąsias lygtis bei dalines oksidacijos dalines redukcijos lygtis.

Prieš antrąjį pasaulinį karą Vokietijoje gyvenantys žydų tautybės mokslininkai Xxxxx Xxxxxx ir Xxx xxx Xxxx nelegaliai persiuntė savo Nobelio premijos medalius į Daniją, į Xxxxx Xxxx laboratoriją. Bet kai 1940 naciai užėmė Kopenhagą, medaliams kilo grėsmė. Tada Vengrų mokslininkas Xxxxxx xx Xxxxxx nusprendė paslėpti medalius cheminiu būdu. Jis ištirpino medalius karališkajame vandenyje („aqua regia“) / koncentruotų druskos ir azoto rūgščių mišinyje, kur jos sumaišytos santykiu 3:1. Tirpinant susidarė koordinacinis (koordinacijos skaičius keturi) aukso atomą turintis vienvalentis anijonas A, dujos B, oksonio jonas ir vanduo. Žinoma, kad B yra pusiausvyroje su bespalviu skysčiu C, kurio susidaro tuo daugiau, kuo žemesnė temperatūra. Po karo auksas buvo išskirtas iš tirpalo. Virinant pasišalino perteklinis „aqua regia“ ir susidarė sausa liekana. Liekana buvo ištirpinta druskos rūgštyje ir dar kartą virinama. Taip pašalintas azoto rūgšties likutis. Virinant

„aqua regia“ susidaro vanduo ir geltonas dviejų dujų D ir E mišinys. Žinoma, kad dujos E yra vieninė medžiaga. Medžiaga D skyla sudarydama E ir F. Ore esantis deguonis savaime oksiduoja medžiagą F ir susidaro dujos B. Pakartotiniai išgarinimai, prieš tai pridėjus papildomai druskos rūgšties, kartojami tol, kol susidaro geltonai

oranžiniai stiprios rūgšties G kristalai. Tirpinant šiuos kristalus vandenyje susidaro xxxxx X. Galiausiai medžiagą G veikiant natrio pirosulfito Na2S2O5 vandeniniu tirpalu išsiskiria laisvas auksas bei susidaro druskos rūgštis ir medžiaga H kurioje natrio masės dalis yra mažesnė už 40 %. Iš išskirto aukso vėl buvo nukalti Nobelio premijos medaliai ir 1952 metais įteikti jų teisėtiems savininkams.

1. Perskaitę tekstą, sudarykite atliktų veiksmų planą.

2. Parašykite A-G medžiagų formules

3. Parašykite ir išlyginkite visų apraše paminėtų reakcijų lygtis.

Parengta pagal 26-osios Baltijos šalių chemijos olimpiados (2018) medžiagą.

Šaltinis: chemijos olimpiada

5 užduotis. Medžiagos kavoje ir arbatoje

BP. Aptariama, kad metalų jonai, o ne atomai žmogaus organizme atlieka svarbias funkcijas. Mokomasi atpažinti 1grupės jonus pagal liepsnos spalvinę reakciją.

1. Geležies (III) jonų nustatymas arbatoje Naudinga informacija darbui atlikti.

Per parą su maistu organizmas geležies turi gauti iki 10–15 mg. Kitaip gali vystytis anemija (mažakraujystė), rodanti geležies stoką. Dažniausiai ši liga pasireiškia moterims ir vaikams. Dėl nepakankamo geležies kiekio organizme sumažėja hemoglobino ir raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamyba. Sumažėjus jų skaičiui kraujyje, sutrinka kūno organų ir audinių aprūpinimas deguonimi (pagrindinė eritrocitų funkcija – su hemoglobinu, esančiu jų viduje, pernešti deguonį iš plaučių į visus organus ir audinius).

Arbatos tėvyne laikoma Kinija. Daugiausia arbatmedžių augina ir arbatos gamina Indija, Šri Lanka, Kinija, Gruzija, Azerbaidžanas. Iš Kinijos arbata IX a. pateko į Japoniją ir Korėją, o XVI a. – iš Portugalijos į Vakarų Europą. Į Lietuvą ji buvo atvežta XVIII a. iš Rusijos. Įvairias arbatos rūšis gamina iš arbatmedžio (Kiniškojo ir Indiškojo) pumpurų ir jaunų lapų. Juose yra rauginių medžiagų, 20–25 proc. alkaloidų (xxxxxxx, xxxxxxxxx, teobromino ir kt.) eterinių aliejų, vitaminų C, B1, B2, K, PP, mineralinių medžiagų. Labiausiai paplitusi juodoji ir žalioji arbatos, mažiau – geltonoji ir raudonoji, baltoji. Juodoji arbata gaminama iš vytintų ir fermentuotų lapų, žalioji – iš šutintų garuose, geltonoji ir raudonoji – iš ne iki galo fermentuotų arbatmedžio lapų. Baltosios arbatos pagaminama labai mažai (daugiausia jos gaminama Fudžiano provincijoje, Kinijoje). Nuskinami dar neišsiskleidę arbatmedžių pumpurėliai. Jie vytinami natūraliai garuojant drėgmei, po to džiovinami. Susisukę pumpurėliai yra sidabrinio atspalvio. Baltoji arbata yra labai šviesi ir švelni. Ji yra visiškai nefermentuota arbata, todėl laikoma viena švelniausių ir subtiliausių arbatų. Ji rekomenduojama žmonėms, kurie negali gerti ar tiesiog nemėgsta stiprios arbatos. Balta arbata vėsina ir numuša karštį, todėl ją geriausia gerti šiltu metų laiku. Nuskinti pumpurėliai yra kaitinami iki 32 laipsnių temperatūros, kol netenka 70 proc. drėgmės, tada suvyniojami ir dvi dienas laikomi medinėse dėžėse. Po dviejų dienų pumpurėliai vėl kaitinami esant neaukštai temperatūrai ir laikomi dar vieną dieną. Paskutinį kartą pakaitinti ir susukti pumpurėliai sudedami į metalines dėžes, kuriose gali išbūti labai ilgai, neprarasdami ypatingų skonio ir kvapo savybių. Dar senovėje Avicena yra pasakęs: „Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį, išvaro tingumą.“ Žmonės pirmiausia pastebėjo, kad arbata veikia tonizuojančiai, malšina troškulį, mažina alkio jausmą, padeda iškęsti maisto nepriteklių. Ją nuo senovės labai vertino jūreiviai, keliautojai ir kitų profesijų žmonės, kurių darbas susijęs su nuolatine įtampa ir dideliu fiziniu krūviu.

Arbatos cheminė sudėtis. Arbata – tai unikalus cheminių elementų fabrikas. Pirmi rimti arbatos cheminės sudėties tyrimai pradėti dar XX amžiaus pradžioje Yunnan arbatmedžių plantacijose, tačiau tiksli arbatos sudėtis nežinoma iki šiol. Kaip teigia mokslininkai, arbatos sudėtyje yra apie 300 įvairių cheminių elementų. Vieni iš pagrindinių arbatos „elementų“ – tai taninai ir katechinai. Jie yra aktyvūs antioksidantai, sudarantys labai stiprius cheminius junginius su svetimkūniais, patenkančiais į mūsų organizmą: baltymais, metalais, alkaloidais ir rūgštimis, ir pašalina juos iš mūsų kūno. Dėl šių savybių vaistų negalima užgerti arbata, nes taninai pašalina juos iš organizmo. Arbatos sudėtyje yra ir pektinų. Jie apgaubia gleivinės sieneles apsauginiu sluoksniu, dėl to nusideginti karšta arbata yra ne taip pavojinga kaip karštu vandeniu. Taip pat arbata turi didžiulį kompleksą makro- ir mikroelementų. Apie 0,3 proc. sausos arbatos svorio sudaro: fosforas, kuris labai naudingas smegenims; 0,2 proc. – fluoras, kuris reikalingas dantims kovojant su ėduonimi. Arbata turi daug cinko. Jis reikalingas imuninei sistemai, odai, raumenims. Kad gautume pusę dienos normos mangano, reikia 5 puodukų arbatos per dieną. Jis labai reikalingas imuninei, lytinei, kaulų ir raumenų sistemoms. Arbatoje gausu vario, kuris padeda gydantis nuo uždegimų ir naudingas profilaktiškai. Arbata turi ir vitaminų. Arbatos užplikymo karštu vandeniu metu vitaminas C nenukenčia, nes jis sudaro junginius su taninais. Gerai išsaugomi ir B grupės vitaminai. 3–4 arbatos puodelių pakaks, kad aprūpintume organizmą vitaminu PP, kuris atsako už mūsų kraujagyslių stiprumą. Polifenoliai arbatos sudėtyje. Polifenoliai arbatoje sudaro nuo 9 iki 35 proc. Fenolio junginiai labai paplitę ir daugybei klasių priklausantys gamtiniai junginiai, turintys biologinio aktyvumo savybių. Aktyvumui įtakos turi laisvi arba surišti fenolio hidroksidai. Mineralinės medžiagos arbatoje. Mineralinių medžiagų arbatoje labai daug – 4–7 proc. Jas galima suskirstyti į 2 grupes: makro- (kurių arbatoje labai daug), mikro- (kurių arbatoje mažiau). Visi augalai apytiksliai turi vienodą makroelementų kiekį. O mikroelementų kiekvienas augalas turi unikalų derinį. Dažniausiai tas derinys augalui duoda ir unikalių gydomųjų savybių. Arbatos makroelementai (mg/g): kalis – 17,9, kalcis – 4,7, magnis – 2,2, geležis – 0,2. Normali kalio koncentracija kraujyje yra būtina sąlyga širdies raumenims funkcionuoti. Nervų ląstelėse egzistuoja kalio–natrio balansas, be kurio neįmanoma nervų veikla. Taigi galima daryti išvadą, kad arbata ne tik stimuliuoja širdies, kraujagyslių ir nervų sistemų veiklą, bet reguliuoja ir normalizuoja sudėtingesnius procesus. Mokslininkai apskaičiavo, kad 5–6 puodukai arbatos suteikia 75 proc. kalio dienos normos. Magnis labai svarbus lytinių liaukų, nervų ir judėjimo sistemų normaliai veiklai palaikyti. Su amžiumi organizmas magnio pasisavina vis mažiau, o poreikis išlieka toks pat. Dėl to pagyvenusiems žmonėms susidaro didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligoms bei atsirasti piktybiniams navikams. Nustatyta, kad 5–6 puodeliai nestiprios arbatos per parą žmogui kompensuoja 50 proc. reikalingo magnio kiekio.

Mikroelementas cinkas. Nustatyti jo trūkumą organizme labai paprasta – baltos dėmės ant nagų, plaukų ir nagų lūžinėjimas, silpnėjantis imunitetas, atsirandanti impotencija, dermatitas ir kiti odos bei plaukų susirgimai. Pagal cinko kiekį arbata, žinoma, negali konkuruoti su alaviju, et reguliariai geriant arbatą galima efektyviai pildyti mūsų organizmą cinko.

Mikroelementas varis. Vario trūkumas labai sunkina uždegimų gydymą.

Pigmentai arbatos sudėtyje. Įvairios pigmentų dalys arbatoje sudaro 1–12 proc. Pigmentai – tai dažikliai.

Chlorofilas. Chlorofilas nudažo augantį arbatos lapą žalia spalva. Termiškai apdorojant lapą, chlorofilas naikinamas. Praktiškai nepažeistas chlorofilas išlieka žaliojoje ir baltojoje arbatoje.

Karotinas ir ksantofilas. Jų arbatose yra nedaug, bet jie arbatai suteikia raudoną atspalvį.

Teoflavinas. Šio pigmento arbatoje yra apie 1–2 proc. Teoflavinas suteikia arbatai geltoną–auksinę

spalvą.

Tearubuginas. Šio pigmento arbatose būna 10–20 proc. Jis arbatai suteikia raudoną–rudą atspalvį. Arbatos iš Indijos turi daugiau tearubugino, dėl to indiška arbata būna tamsesnės (rudos) spalvos, o kiniška arbata būna šviesesnės (raudonos) spalvos.

Taip pat arbatos turi alkaloidų, kurių yra 1–5 proc. Alkaloidų yra per 20 rūšių. Vienas iš geriausiai žinomų – kofeinas (4 proc.). Jis arbatoje yra surištas su taninais, dėl to vadinamas teinu (arbatos kofeinu). Būtent teinas suteikia arbatai kartumo ir tonizuojantį poveikį.

Medžiagos ir priemonės: įvairių rūšių arbata, 0,1 N NH4CNS tirpalas, 1 : 1 HNO3, elektroninės svarstyklės, kaitinimo tigliukas, stiklinė lazdelė, matavimo cilindras, filtravimo popierius, distiliuotas vanduo, cheminė stiklinė, grūstuvėlis, pipetė, spiritinė lemputė, laikiklis.

Darbo eiga. Pasveriama 5 g arbatos. Arbata sutrinama grūstuvėlyje iki miltelių. Arbatos milteliai dedami į tigliuką ir, maišant stikline lazdele, kaitinami kol virsta pelenais. Gauti pelenai atšaldomi. Tada įpilama 20 ml 1 : 1 HNO3 ir maišoma 5 min. Į tirpalą išsiskiria Fe3+ jonai. Gautas tirpalas atšaldomas, nufiltruojamas. Pelenai perplaunami distiliuotu vandeniu. Dar pridedama distiliuoto vandens, kad bendras tūris būtų 50 ml. Paskui įpilama 5 ml 0,1 N NH4CNS tirpalo, su kuriuo atpažįstami Fe3+ jonai. Stebima, kaip tirpalas keičia spalvą. Raudonos spalvos tirpalas rodo, kad arbatoje yra Fe3+ jonų.

Plėtotė. Nustatyta, kad pektinai padeda išsaugoti arbatos kokybę. Trūkstant pektinų, arbata sugeria kvapus, drėgmę, greičiau genda. Atsinešama įvairių arbatų: šviežių ir seniau pirktų. Arbatos uostomos, aiškinamasi, ar jose nesijaučia kitų kvapų. Arbatos užplikomos, palaukiama, kol pravės, ir degustuojamos. Dar arbatžolių pakelius galima palaikykite virš verdamos uogienės, kepamos žuvies ir pan. Vėl plikoma arbata ir skanaujama, ar nesikeičia arbatos skonio savybės. Pagrindinis arbatžolių rodiklis – jų spalva. Ji priklauso nuo rūšies, bet svarbu atsiminti, kad, džiovinimo metu perkaitinus arbatos lapus, jie tuoj tamsėja ir praranda gerąsias savybes. Vadinasi, kuo šviesesnis lapas, tuo aukštesnė jo kokybė. Jeigu arbatos lapai lengvai susitrina – arbatžolės perdžiovintos, kokybiško gėrimo iš jų nebus. Eteriniai aliejai suteikia arbatai nepakartojamą malonų aromatą. Tačiau jie yra lakūs ir greitai išgaruoja, jei arbata neteisingai laikoma ar plikoma. Todėl šviežiai užplikyta arbata visuomet kvapnesnė, nei pastovėjusi ar pakartotinai pašildyta. Galima tuo įsitikinti. Šviežiai užplikytos arbatos paviršiuje pastebimos aliejingos dėmelės – tai eteriniai aliejai.

2. Kalio jonų nustatymas kavoje Naudinga informacija darbui atlikti

Kalį iš potašo (K2CO3) 1907 m. pirmą kartą išskyrė X. Devis. Kalio, kaip biologiškai svarbaus elemento, yra daugelyje augalinės ir gyvulinės kilmės produktų. Su kai kuriais reagentais, pavyzdžiui, su Na3[C o(NO2)6] natrio heksanitrokobaltiatu, jis sudaro geltonas nuosėdas. Ši reakcija paprastai atliekama kaliui atpažinti.

2 K+ +Na3[Co(NO2)6 2Na[Co(NO2)6 Na+ geltonos n.

Kalis yra ląstelių protoplazmos sudedamoji dalis. Jis trukdo baltymams prisijungti vandenį ir gerina ląstelinių sienelių laidumą. Jis svarbus nervų ir raumenų ląstelių veiklai. Jei trūksta kalio, sutrinka nervų ir raumenų dirglumas, apetitas, virškinamojo trakto darbas, susilpnėja kraujagyslių ir raumenų tonusas, sutrinka širdies darbas, atsiranda mieguistumas. Kalis yra natrio antagonistas, todėl maisto produktuose kalio ir natrio turi būti atitinkamas santykis. Kalis reikalingas ląstelių osmosiniam slėgiui ir vandens balansui palaikyti. Kalis pagerina augalų sėklų daigumą, derlingumą. Gyvūnų organizme kalis skatina druskų išsiskyrimą iš organizmo, turi įtakos nervinių impulsų perdavimui, raumenų susitraukimui, širdies ritmui. Žmogui per parą reikia apie 1500 mg kalio.

Kavamedžiai auga karšto klimato regionuose (Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje), kur metinė oro temperatūra būna bent jau 20 laipsnių. Kavamedžio tėvynė – Etiopija. Žodis „qahwa“ reiškias „vynas“. Šiuo metu yra žinomos 55 kavamedžių rūšys, tačiau kavos gamybai dažniausiai naudojamos dvi: Coffea arabica L., Coffea robusta L. Dabar kava auginama 76 pasaulio šalyse. Kavos vaisius – pailga uoga, kuriame subręsta dvi pailgos sėklos. Daugelis šias sėklas vadina kavos pupelėmis. Kava – iš kavamedžio sėklų (kavos pupelių) pagamintas kofeino turintis gėrimas. Tirpi kava – nealkoholinis gėrimas, gaunamas iš kavos ekstrakto. Tirpią kavą 1901 m. Išrado japonų mokslininkas Xxxxxx Xxxx, dirbęs Čikagoje. 1938 m. pasirodė pirma tikrai plačiai vartojama tirpios kavos rūšis – Nescafe, kaip bendras firmos Nestle ir Brazilijos vyriausybės veiklos rezultatas.

Kavamedis

Medžiagos ir priemonės: mėgintuvėliai, stiklinė, stiklinės lazdelės, spiritinė lemputė, mėgintuvėlių sto-

vas, filtravimo popierius, piltuvėlis, kava, 1 M KNO3 tirpalas, 1 M HNO3 tirpalas, natrio heksanitrokobaltiatas Na3[Co(NO2)6], distiliuotas vanduo, anglis.

Darbo eiga. Į mėgintuvėlį įpilama 25 ml distiliuoto vandens. Įdedama 5–10 g kavos ir įberiama 0,1 g anglies (tinka vaistinėje parduodamos aktyvuotos anglies tabletės). Mėgintuvėlis purtomas apie minutę. Pasiruošiama filtravimui. Filtruojama į kitą mėgintuvėlį. Jeigu filtratas tamsus, įberiama dar anglies ir vėl mėgintuvėlis purtomas. Paskui vėl filtruojama (filtratas geltonos spalvos). Tada į mėgintuvėlį įpilama 3–5 ml gelsvo filtrato ir atsargiai šildant nugarinama, kol jo lieka apie 1 ml. Šis koncentruotas filtratas ataušinamas iki kambario temperatūros. Paimami trys mėgintuvėliai. Į vieną mėgintuvėlį įpilama 2 ml kurios nors kalio druskos. Į antrą mėgintuvėlį įpilama 1 ml koncentruoto filtrato tirpalo, o į trečią – 1 ml distiliuoto vandens. Į kiekvieną mėgintuvėlį įlašinama po 3 lašus 1 M HNO3 tirpalo ir po 10 lašų Na3[Co(NO2)6] tirpalo. Kiekvieno mėgintuvėlio turinys išmaišomas atskira stikline lazdele ir paliekamas stovėti 3–5 minutes. Aprašomi stebėjimo rezultatai. Į HNO3 tirpalą įmerkiama kilpele sulenkta varinė viela ir prinešama prie liepsnos. Stebima, kokia spalva nusidažo liepsna. Toks pat spalvos nusidažymas gaunamas, vielą įkišus į kavos tirpalą ir pakaitinus liepsnoje.

Šaltinis: Xxxxxxxxxxx, K., Birgelytė, A., Daugirdienė, X., Xxxxxxxx, G., Xxxxxxxxxxx-Xxxxxxxxxxxx, R., Motiejūnaitė, O., Xxxxxxxxxxxx, R., Xxxxxxxxxx, X. (2013). Mokomės gamtoje ir iš gamtos. Tyrimų žaliosiose mokymosi aplinkose metodinė priemonė. 3 dalis (9–10) klasių mokiniams). Šiauliai: Titnagas.

6 užduotis. Chloro gavimas ir savybių tyrimas

Ši užduotis skirta patenkinamo ir pagrindinio pasiekimų lygių mokiniams. Ji skirta stiprinti gamtamokslinių žinių taikymo bei gamtamokslinio mąstymo kognytivinių sričių gebėjimus ir pasiekimus.

BP. Mokomasi apibūdinti ir klasifikuoti <...> 17 grupės nemetalus, nustatyti nemetalų, esančių junginiuose, oksidacijos laipsnius.

Žemiau yra pateikta chloro dujų gavimo ir savybių tyrimo schema. Išnagrinėkite schemą ir atsakykite į klausimus.

1. Užrašykite raide A pažymėto prietaiso pavadinimą. …..........................................................

2. Užrašykite mėgintuvėlyje B susidariusio produkto cheminę formulę.....................................

3. Užrašykite, kokia spalva nusidažė tirpalas mėgintuvėlyje C, įvykus reakcijai.

4. Į mėgintuvėlį D buvo įpilta 50,0 cm3 karšto vandens. Chloro dujos su karštu vandeniu reaguoja taip: 2Cl2(d) + 2H2 2(d)

Apskaičiuokite sureagavusių chloro dujų tūrį, jeigu yra žinoma, kad susidarė 8,85 cm3 deguonies dujų. Dujų tūris išmatuotas normaliosiomis sąlygomis. Vandens tūrio pokyčio reakcijos metu nepaisykite. Užrašykite nuoseklų sprendimą.

5. Vamzdelyje E chloro dujos reaguoja su jodu I2 ir susidaro medžiaga X. Ši medžiaga yra raudonų kristalų pavidalo. Užrašykite jodo oksidacijos laipsnį medžiagoje X. Yra žinoma, kad šioje medžiagoje chloro ir jodo molinis santykis 1 : 1.

Parengta pagal 2019 m. Chemijos valstybinio brandos egzamino užduotį.

7 užduotis. Iškastinio kuro naudojimas

Ši užduotis skirta stiprinti gamtamokslinio komunikavimo kompetenciją bei kelti gamtamokslinių žinių taikymo bei gamtamokslinio mąstymo kognytivinių sričių pasiekimus. Tinka visų pasiekimų lygių mokiniams. BP. Nagrinėjami cheminiai reiškiniai biosferoje, siejant juos su antropogenine veikla, susidarančiais teršalais

<...> ir jų poveikiu aplinkai.

Pateiktose nuotraukose pavaizduotas įvažiavimas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir antžeminę keliaaukštę automobilių stovėjimo aikštelę. Prieš įvažiavimą į kiekvieną iš aikštelių įrengtas oranžinės spalvos ženklas, draudžiantis įvažiuoti transporto priemonėms su SGD (suskystintų gamtinių dujų) įranga.

Paaiškinkite, kodėl transporto priemonėms su suskystintų gamtinių dujų įranga draudžiama įvažiuoti į požeminę stovėjimo aikštelę.

Parengta pagal Informator o egzaminie ósmoklasisty z chemii od roku szkolnego 2021/2022.Šaltinis: xxxxx://xxx.xxx.xx

3. Tarpdalykinių temų integravimas. Dalykų dermė.‌

Tarpdalykinė temų integracija padeda ugdyti visuminį (holistinį) pasaulio suvokimą, išvengti suskaidymo į atskiras padrikas žinias apie objektus ir reiškinius, fragmentinio ir paviršutiniško pasaulio supratimo. Chemijos ugdymo turinys derinamas vertikaliai atsižvelgiant į amžiaus tarpsnių ypatumus, nuosekliai plėtojamas ir gilinamas iš klasės į klasę. Horizontalioji integracija užtikrina skirtingų dalykų dermę, kai tas pats objektas ar reiškinys nagrinėjamas per skirtingų dalykų pamokas ar integralias veiklas. Mokinio poreikius geriausiai atitinka integralus ugdymas, kuris apima ne vien žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas, bet ir pojūčius, jausmus, vaizduotę. Siekiama racionalios ir neracionalios (intuityvaus, jausminio, pasąmoninio) pažinimo dermės, į ugdymo procesą įtraukiant visas mokinio pažinimo galias. Integruojant tarpdalykines temas mokymosi turinyje siekiama mokomųjų dalykų tikslų, uždavinių, turinio ir metodų dermės, o taikant įvairius ugdymo integracijos būdus – asmenybinio, socialinio-kultūrinio mokinio augimo bei kontekstinės, problemų sprendimų, metodų, turinio įvairovės.

TARPDALYKINĖS TEMOS BENDROSIOSE PROGRAMOSE

3.1. Gimtoji kalba ‌

Chemijos ugdymo programoje nėra konkrečių mokymosi turinio temų, skirtų gimtosios kalbos pasiekimams ugdyti, tačiau nagrinėjant bet kurią chemijos dalyko temą yra ugdomi ir kalbiniai gebėjimai. Yra išskirta gamtamokslinio komunikavimo pasiekimų sritis ir numatoma ugdyti tokius pasiekimus: „B1. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, <...>; B4. Tinkamai, laikydamiesi etikos ir kalbos normų, praktiškai taiko kalbos žinias, tikslingai vartoja sąvokas, skirtingais būdais ir formomis perteikdami kitiems gamtamokslinę informaciją chemijos dalyko kontekste.“ Chemijos dalyko turinio mokymo rekomendacijose galima rasti nemažai veiklų, kai mokiniams siūloma parengti pranešimus, diskutuoti viena ar kita gamtamoksline tema. Daugiau informacijos pateikiama skyrelyje „Kalbinių gebėjimų ugdymas“.

3.2. Etninė kultūra ‌

3.2.1. Tradicijos ir papročiai

Chemijos ugdymo programoje etninės kultūros ugdymas skatinamas ugdyti siejant nagrinėjama turinį su kitais dalykais, vykdant tarpdalykines veiklas. Pavyzdžiui margučių dažymo technologijų nagrinėjimas ir

pan. Pasirenkant tiriamosios veiklos tematiką, ją galima sieti su tokiomis tradicijomis, kaip: duonos gamyba, tradicinių produktų gamyba, audinių dažymas (druskos), klumpių gamybą, gintaro apdirbimas.

3.2.2. Kultūros paveldas

Atsižvelgiant į sąvokos „kultūra“ paaiškinimą – <...> „2. kurios nors srities žmonių išprusimas, tobulumo laipsnis, pasiektas moksle ar veikloje; visa, ką sukūrė žmonija fiziniu bei protiniu darbu praeityje ir dabar“ <...> (Kas yra Kultūra ? Žodžio Kultūra reikšmė) reikėtų atkreipti mokinių dėmesį į tai, kad žmonijos sukauptos žinios, padaryti atradimai ir mokslo pasiekimai yra svarbi ir neatsiejama kultūros paveldo dalis. Taip pat vertėtų ugdyti supratimą, kad dabarties procesai yra kultūrinio paveldo kūrimas.

Atliepiant Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvenciją pagal UNESCO materialųjį kultūros paveldą, chemijos programoje plėtojamos žinios apie vartojamų medžiagų, cheminių procesų įtaką nacionalinės reikšmės ekosistemoms, UNESCO gamtos objektų paveldui Lietuvoje.

3.2.3. Kultūros raida

Kultūros raida chemijos pamokose siejama su chemijos mokslo vystymusi Lietuvoje ir pasaulyje. Pvz., elementų ir medžiagų įvairovę ir paplitimą siejant su istorine raida (nagrinėjant artimoje aplinkoje esančius istorinius paminklus); diskutuojant medinio paveldo apsaugos klausimais (pvz. Kernavės valstybinio kultūrinio rezervato objektai).

3.3. Pilietinės visuomenės savikūra ‌

Siekiant pagrįsti ir įgyvendinti chemijos programos turinį kompetencijų ugdymu per šio dalyko veiklas kuriama pasitikėjimo atmosfera, ugdoma empatija šalia esančiam, skatinama bendradarbiavimo kultūra, pagarba kitokiai nuomonei. Pilietinės visuomenės savikūros nuostatos formuojamos ir nagrinėjant (diskutuojant) atsakingo vartojimo, ekologinės problematikos temas.

3.4. Ekstremalios situacijos ‌

Chemijos pamokose aptariant cheminių reakcijų eigą, energetinius pokyčius vykstančius jų metu, iškastinio kuro naudojimo, energetikos temas vertėtų padiskutuoti apie galimas ekstremalias situacijas, kurios galėtų kilti dėl neatsargaus ar aplaidaus elgesio minėtų procesų metu. Nagrinėjant cheminių elementų įvairovę ir savybes galima trumpai aptarti radioaktyvių medžiagų keliamus pavojus, apsisaugojimo nuo radiacijos būdus. Kalbant apie klimato kaitą ir vis dažniau pasikartojančias karštas vasaros dienas arba itin žemą temperatūrą žiemą, reikėtų aptarti saugaus elgesio taisykles tokiomis dienomis, savęs ir kitų apsaugojimo svarbą.

3.5. Intelektinė nuosavybė ‌

Chemijos bendrojoje programoje tarp pasiekimų sričių yra „Gamtamokslinio komunikavimo“ pasiekimų sritis ir numatoma ugdyti tokį pasiekimą: „B2. Suranda reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose

<...> tinkamai cituoja šaltinius“. Kiekvieną kartą rengiant pranešimus, atliekant projektinius darbus, surandant reikiamą informaciją bei ją perteikiant, naudojantis savo bendraklasių gautais duomenimis ar kitais padarytais darbais, svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą šaltinių citavimą taip ugdant pagarbą kitų darbui, supratimą apie intelektinę nuosavybę.

3.6. Asmenybės, idėjos ‌

Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas – tai viena iš pasiekimų sričių, kuria siekiama mokiniams padėti suvokti ir kritiškai vertinti gamtos mokslų poveikį ir svarbą žmogui, bendruomenei, visuomenei; apibūdinti gamtos mokslų vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje. Todėl realizuojant chemijos programą, svarbu

susipažinti su garsiais pasaulio ir Lietuvos mokslininkais (X. Xxxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxx- Kiuri ir X. Xxxxx, X. Xxxxxxxx, X. Xxxxxxx ir kt.) ir jų nuopelnais.

3.7. Socialinė ir ekonominė plėtra ‌

3.7.1. Pasaulis be skurdo ir bado

Siekiant pagrindinio ugdymo programoje integruoti darnaus vystymosi iškeltų tikslų tematiką yra rekomenduojama mokinius skatinti diskutuoti apie antrąjį tikslą „Sumažinti badą“, aptarti, kokios priemonės yra numatytos, kad iki 2030 metų būtų sumažėjęs badaujančių skaičius pasaulyje, kaip prie šio tikslo įgyvendinimo prisideda Lietuva, kokias priemones tikslui realizuoti pateiktų mokiniai. Tuo pačiu mokiniai turėtų būti skatinami kritiškai vertinti sintetinius maisto komponentus bei maisto priedus, derlingumą didinančias chemines medžiagas (trąšos, pesticidai) ir pan.

3.7.2. Žiedinė ekonomika

Vienas iš Lietuvos tikslų 2021-2027 metais žiedinės ekonomikos sektoriuje yra žaliavos, todėl jau nuo pradinių klasių ugdymo turinyje akcentuojama apie gamtos išteklius, jų tausojimą kasdieninėje aplinkoje, rodant savo pavyzdį kitiems, sudrausminant, ieškant kitų, gamtai draugiškesnių sprendimų. Žiedinės ekonomikos principai chemijos mokymosi turinyje išreikšti akcentuojant saikingą vartojimą, resursų taupymą, atliekų rūšiavimą akcentuojant jų perdirbimą ir pakartotiną panaudojimą.

3.7.3. Pažangios technologijos ir inovacijos

Chemijos programoje skiriama dėmesio naujų ir pažangių technologijų aptarimui. Tiriamuosius darbus siūloma / galima atlikti virtualioje laboratorinėje aplinkoje, užduotis atlikti pildant interaktyvius užrašus, nuolat ieškoti priemonių, kurios leistų naudotis kompiuterinėmis programomis, kuriomis greičiau ir efektyviau vyktų ugdymo procesas ne tik žinių įtvirtinimui, bet ir diagnostikai, pažangos stebėsenai. Nagrinėjami atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai, siūloma juos kritiškai vertinti. Mokymosi turinyje yra temų, pvz., vandens valymo, elektrolizės technologijos ir kt., kurios tiesiogiai susijusios su technologijomis, jų kūrimu, tobulinimu ir reikšme. Tiriamiesiems darbams atlikti naudojami įvairios priemonės, kurios leidžia naudoti kompiuterines programas ir yra pažangesni už anksčiau naudotus matavimo prietaisus.

3.8. Aplinkos tvarumas ‌

3.8.1. Aplinkos apsauga

Siekiama, kad chemijos pamokose mokiniai suprastų žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtųsi asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą.

3.8.2. Ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga

Pasiekimų raidos sritis Žmogaus ir gamtos dermė pažinimas” (F sritis) yra skirta suprasti ir paaiškinti gamtos mokslų reikšmę išsaugant biosferą ir užtikrinant visuomenės gyvenimo kokybę, todėl per chemijos pamokas mokiniai ugdosi asmeninę atsakomybę už aplinkos išsaugojimą, savo ir kitų žmonių sveikatos tausojimą. Prisiima atsakomybę ir imasi veiksmų saugant gamtą ir racionaliai vartojant išteklius. Nagrinėjant aplinkosauginius dokumentus siekiama ugdyti bendrą ir asmeninę atsakomybę už ekosistemų ir bioįvairovės saugojimą.

3.8.3. Klimato kaitos prevencija

Siekiant aprobuoti klimato kaitos prevenciją atnaujintoje chemijos ugdymo programoje siūloma analizuoti intensyvėjančias ir dažnėjančias ekstremalias oro sąlygas, siejant jas su cheminių medžiagų vartojimu, klimato pokyčių įtaką žmogaus sveikatai bei biologinei įvairovei ir ekosistemų stabilumui.

3.8.4. Tvarūs miestai ir gyvenvietės

Siekiant ugdyti žmogaus ir gamtos darnos sampratą, gamtinio kraštovaizdžio biologinės įvairovės kitimą dėl žmogaus veiklos per biologijos pamokas, viktorinas, olimpiadas, konkursus ir kitas veiklas turi būti skatinama iškelti ir esant galimybei realizuoti įvairias aplinkosaugos idėjas, atsinaujinančius energetikos šaltinius; mokytis argumentuotai diskutuoti, kodėl būtina įgyvendinti darnaus vystymosi nuostatas.

3.8.5. Tausojantis žemės ūkis

Mokantis chemijos tausojančio žemės ūkio tematika ypatingai atsiskleidžia nagrinėjant temas susijusias su trąšų, pesticidų vartojimu, dirvožemio rūgštėjimu, vandens telkinių tarša ir valymo galimybėmis ir pan.

3.8.6. Atsakingas vartojimas

Atsakingas vartojimas ir tvarus gyvenimo būdas, tvarios aplinkos kūrimas, aplinkosaugos problemų analizė – tai vieni iš kriterijų, kuriuos siektina pagrįsti veiklomis, sampratos formavimui ugdant jauną asmenybę ne tik realizuojant chemijos programos turinį, bet ir ieškant ryšių tarpdalykiniu kontekstu, gerųjų pavyzdžių šalies ir tarptautiniu mastu.

3.9. Mokymasis visą gyvenimą ‌

Atnaujintos chemijos programos tikslas, uždaviniai, turinys, kaip ir UNESCO švietimo ir mokymosi principas yra sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui suvokti mokymosi visą gyvenimą reikšmę. Mokymas ir švietimas suteikia žmogui galimybių prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir naujų technologijų, rengiantis tolesniam gyvenimui kaip visaverčiam socialiai atsakingam piliečiui, gebančiam kūrybiškai veikti, sveikai gyventi ir spręsti darnaus vystymosi problemas.

3.10. Sveikata, sveika gyvensena ‌

3.10.1. Asmens savybių ugdymas

Siekiant išugdyti socialiai atsakingų piliečių kartą, chemijos programos turinyje akcentuojamas pagarbus požiūris į gyvąją ir negyvąją aplinką, įskaitant pagarbą gyvybei. Taip pat įvairiomis veiklomis pamokose mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenybėje slypinčius išteklius; prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo poelgių pasekmes. Siūloma veiklas organizuoti taip, kad mokiniai galėtų išsakyti savo nuomones, požiūris, diskutuoti, ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Per chemijos pamokas organizuojama nemažai praktinių veiklų, per kurias mokiniai dirba grupėse – taip ugdomos tokios savybės kaip empatija, tolerancija kito nuomonei, geranoriškumas, organizuotumas, tikslo siekimas ir kt.

3.10.2. Streso įveika

Mokantis chemijos mokiniai mokomi pažinti stipriąsias savo savybes ir išsiaiškinti nesėkmės priežastis. Siekiama sukurti palankią mokymuisi psichologinę aplinka, tačiau mokomasi atpažinti nerimą ir stresą bei laiku suteikti pagalbą, patarti, kokių veiksmų turėtų imtis mokinys, kad ateityje išvengtų nesėkmių. Diskutuojama nerimo ir streso įveikimo tematika.

3.10.3. Rūpinimasis savo ir kitų sveikata

Per chemijos pamokas nagrinėjant chemines medžiagas, jų kitimus bei poveikį aplinkai, akcentuojamas rūpinimasis savo ir kitų sveikata, reagavimas suteikiant pirmąją pagalbą įvykus nelaimei ir pan. Susipažįstama su medžiagų ženklinimu. Saugus elgesys su cheminėmis medžiagomis siejamas su rūpinimuisi savo ir kitų sveikata. Aptariami galimi pavojai ir jų prevencijos galimybės.

3.10.4. Saugus elgesys

Chemijos mokymosi turinyje ir pasiekimų raidos reikalavimuose akcentuojama ne tik gamtamokslinio tyrinėjimo reikšmė, bet ir mokymasis saugiai tyrinėti, etiškai elgtis, suvokti savo vietą ir vaidmenį gamtoje.

Aptariamos ir periodiškai prisimenamos saugaus elgesio su cheminėmis medžiagomis, indais ir prietaisais taisyklės. Skatinama laikytis saugaus darbo ir elgesio su medžiagomis ne tik chemijos kabinete (laboratorijoje) bet ir kasdienėje aplinkoje (buityje).

3.10.5. Žalingų įpročių prevencija

Mokantis chemijos aptariamos sveikatai žalingos medžiagos, jų poveikis organizmui, vartojimo socialiniai, ekonominiai, psichologiniai ir fiziologiniai aspektai. Siūloma šias temas nagrinėti pasitelkiant aktyviuosius, mokinių mąstymą ir nuostatas skatinančius metodus (esė, diskusijos, debatai ir kt.)

3.10.6. Ugdymas karjerai

Vienas iš chemijos bendrojoje programoje numatytų mokymosi uždavinių – „domėdamiesi gamtos mokslų ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis gamtos mokslų, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia chemijos žinių“.

Siekiant įgyvendinti šį uždavinį į chemijos mokymosi turinyje yra temų tiesiogiai skatinančių ugdymą karjerai: aptariamos chemijos pramonės vystymosi perspektyvos ir karjeros galimybės, daromi pranešimai; aptariamos su chemijos dalyku susijusios specialybės ir specialistų poreikis darbo rinkoje, žmogaus asmeninės savybės, reikalingos šioje srityje dirbantiems specialistams; aptariami baltymų tyrimų ir sintezės, genų inžinerijos laimėjimai Lietuvoje ir pasaulyje bei studijų ir karjeros galimybės. Siekiant sėkmingai įgyvendinti minėtą turinį galima organizuoti pažintines ekskursijas į įvairias chemijos mokslo, tyrimų ir pramonės institucijas susitikti su dalyko srities specialistais pamokose.

3.11. Tarpdalykinių temų integravimas 8 klasėje ‌

Turinio sritis

Galimos veiklos

Galima integracija su kitais mokomaisiais dalykais

28.1.1. Atomo sandara

Atomo sandaros nagrinėjimas (galima nagrinėti skirtingais sudėtingumo lygiais; galima pasinaudoti IT galimybėmis).

Modeliavimas (modeliuoja atomų sandarą).

Lyginimas ir prognozavimas (lygina skirtingų atomų sandarą, atranda jų sandaros dėsningumus, prognozuoja kitų atomų sandarą ir savybes).

Fizika – sieja atomo sandarą su jį sudarančių dalelių fizikiniais parametrais, elektronų judėjimu. Susipažįsta su cheminių elementų radioaktyvių izotopų sandaros ypatumais.

Matematika – supranta atomo sandaros matematinius dėsningumus, laikosi jų modeliuodamas, lygindamas ir prognozuodamas atomus.

Informacinės technologijos – informacijos paieška jos sisteminimas ir apipavidalinimas ruošiant pristatymą.

Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, glaustas darbo rezultatų pristatymas.

28.1.2. Periodinis dėsnis

Periodiškumo reiškinio (dėsnio) ir periodinės elementų sistemos nagrinėjimas (galima nagrinėti skirtingais sudėtingumo lygiais; galima pasinaudoti IT galimybėmis). Rengia pranešimus (galima mini- konferencija).

Matematika – suvokia periodiškumo ir matematikos ryšį.

Menai – iš vaizdinių priemonių atpažįsta ir pats vaizduoja periodiškumo esmę.

Istorija – susipažįsta su periodinio dėsnio ir periodinės elementų sistemos istorija,

D. Xxxxxxxxxxx asmenybe, darbais ir indėliu į chemijos mokslo raidą.

Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis,

pranešimus.

Informacinės technologijos – informacijos paieškai ir pateikimui.

28.1.3. Cheminės formulės

Cheminių formulių nagrinėjimas ir vaizdavimas (skirtingais būdais). Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose ieškoma skirtingų medžiagų formulių (galima supažindinti ir su skirtingų tipų formulėmis).

Matematika – tiksliai laikosi matematikos dėsningumų, sudarant ir pavaizduojant chemines formules, apskaičiuojant santykinę molekulinę masę ir elemento masės dalį junginyje procentais.

Informacinės technologijos – cheminių formulių nagrinėjimui ir vaizdavimui. Menai – filmuoja, fotografuoja, piešia skirtingais būdais pavaizduotas formules (modelius).

28.1.4. Cheminiai ryšiai

Nagrinėjama cheminio ryšio samprata, jo susidarymo mechanizmai, savybės. Nustatomi ir prognozuojami ryšių tipai.

Lyginimas, klasifikavimas (klasifikuojami ir lyginami elementai, pagal jų gebėjimą sudaryti tam tikro tipo ryšius, susidarantys ryšiai).

Matematika – cheminio ryšio tipą sieja su elemento atomo sandaros matematinėmis charakteristikomis.

Fizika – cheminio ryšio prigimtį sieja / aiškina elemento atomo fizikinėmis savybėmis.

28.2.1. Cheminės reakcijos

Mokosi atpažinti, skirti ir keliais būdais pavaizduoti chemines reakcijas. Praktiškai atlieka saugias chemines reakcijas.

Modeliuoja chemines reakcijas, siedamas su medžiagų atomų

„persitvarkymu“ (galima pasitelkti skaitmeninius mokymosi objektus). Klasifikuoja pateiktas (paties pasirinktas) reakcijas.

Galima surengti konferenciją

„Cheminės reakcijos mumyse ir aplink mus“ ar pan.

Matematika – supranta ir tinkamai taiko masės tvermės dėsnį.

Biologija (ekologija, aplinkosauga) – atpažįsta, apibūdina ir įvertina aplinkoje vykstančias chemines reakcijas, jų reikšmę medžiagų ir elementų cikluose, organizmuose ir pan.

Informacinės technologijos – cheminių reakcijų nagrinėjimui, vaizdinių priemonių parengimui.

Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis, pranešimus.

28.2.2. Cheminių reakcijų energijos virsmai

Nagrinėja cheminių reakcijų mechanizmą(-us), siedamas su energetiniais pokyčiais.

Klasifikuoja reakcijas, pagal jų energetinius pokyčius.

Apskaičiuoja medžiagos masės dalį (procentais).

Xxxxxx organizuoti diskusiją, konferenciją ar pan. cheminių reakcijų energetikos ir aplinkosaugos klausimais.

Fizika – energijos ir energetinių pokyčių supratimas. Galima sieti su energetinės saugos, tvaraus vartojimo, aplinkosaugos tematika.

Matematika – suvartojamos ir išsiskiriančios energijos raišką, apibrėžto tikslumo masės dalies apskaičiavimas.

Biologija – sieja reakcijų energetinius pokyčius su organizme ir aplinkoje vykstančiais procesais (judėjimas ir raumenų darbas, mityba ir virškinimas, fotosintezė ir kvėpavimas ir pan.), aplinkosaugos klausimais ir problemomis (iškastinio kuro deginimas ir

„šiltnamio efektas“, alternatyvi energetika).

3.12. Tarpdalykinių temų integravimas 9 (I) klasėje ‌

Turinio sritis	Galimos veiklos	Galima integracija su kitais mokomaisiais dalykais
29.1.1. Molis	Modeliavimas, taikant analogijos metodą (molio ir molinės masės sampratų ir formulių „išradimas” Plačiau žr. „Naujo turinio rekomendacijos“). Medžiagos kiekio ir molinės masės apskaičiavimai, susiejimas.	Matematika – sieja molio ir molinės masės reikšmes, jų formules, mokosi jas išreikšti vieną iš kitos. Technologijos – aiškinamasi kiekio reikšmė maisto, statybos ir kitose technologijose.
29.1.2. Dujų molio tūris ir Avogadro dėsnis	Vizualizacija, molio, molinės masės ir molinio tūrio sampratų ir tarpusavio ryšio aiškinimasis. Uždavinių sprendimas.	Fizika – supranta tūrį, kaip fizikinę dimensiją, supranta dujų fizikines ypatybes, sieja jas su moliniu turiu, tinkamai vartoja formules ir matavimo vienetus. Matematika – sieja molio, molinės masės ir mokinio tūrio formules, mokosi jas išreikšti vieną iš kitos, sprendžia uždavinius. Istorija – didžiosios pandemijos nuo viduramžių iki šių dienų. Istorija – A. Avogadro asmenybė, Avogadro dėsnio istorinis kontekstas, Avogadro konstanta.
29.2.1. Bendrosios žinios apie tirpalus	Klasifikavimas. Tiriamieji darbai. „Minčių lietus“.	Fizika – tirpumo mechanizmas, elektrolitų tirpalų fizikinė prigimtis. Istorija – S. Arenijaus elektrolitinės disociacijos teorija. T. Grotuso darbai. Technologijos (buities kultūra) – tirpalų paplitimas ir reikšmė buityje. Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis, pranešimus.
29.2.2. Vandens telkiniai, tarša ir valymas	Šaltinių nagrinėjimas, informacijos paieška ir pateikimas. Diskusijos, konferencijos, pranešimai.	Biologija – vandens telkinių tarša, jos įtaka vandens ekosistemoms, sukcesijai. Geografija / Ekonomika – vandens pasiskirstymas Žemėje; apsirūpinimas gėlu vandeniu, gėlo vandens išteklių ribotumas. Technologijos – vanduo technologiniuose procesuose. Vandens valymo technologijos. Informacinės technologijos – informacijos paieškai ir pateikimui. Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis, pranešimus.
29.2.3. Tirpalų koncentracija	Analogija, lyginimas (nagrinėjant skirtingas koncentracijos išraiškas).	Matematika – matematinė tirpalų koncentracijos išraiška.

Uždavinių sprendimas. Integruotos pamokos/veiklos.

Biologija – tirpalų koncentracijos biologinė reikšmė. Fiziologiniai tirpalai.

Geografija – vandens telkinių koncentracijos.

29.2.4. Indikatoriai ir pH skalė

Šaltinių nagrinėjimas, informacijos paieška ir pateikimas.

Tyriminė veikla.

Matematika – pH, kaip jonų koncentracijos matematinė išraiška. Jonų pusiausvyra.

Biologija – gamtinės kilmės indikatoriai. Fiziologinių skysčių pH reikšmė homeostazei. Informacinės technologijos – informacijos paieškai ir pateikimui.

29.2.5.

Neutralizacijos reakcijos tirpaluose

Šaltinių nagrinėjimas, informacijos paieška ir pateikimas.

Tyriminė veikla.

Pranešimai, konferencijos, diskusijos (rekomenduojama integruotos)

Matematika – neutralizacija, kaip jonų koncentracijos sąveika.

Biologija – neutralizacijos reakcijos gamtoje. Informacinės technologijos – informacijos paieškai ir pateikimui.

Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis, pranešimus.

29.3.1. Oksidai

Klasifikavimas.

Diskusija. Pranešimų pristatymas.

Biologija – oksidų (anglies mono ir dioksidų, sieros, azoto ir kt. oksidų) reikšmė organizmuose ir elementų cikluose.

Geografija (geologija) – oksidai, kaip mineralų sudėtinės dalys.

Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis, pranešimus.

29.3.2. Bazės

Klasifikavimas.

Diskusija. Pranešimų pristatymas. Tiriamieji darbai.

Matematika – bazių reakcijų užsirašymas. Technologijos – bazių gamybos technologijos; bazės buityje.

Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis, pranešimus.

29.3.3. Rūgštys

Tiriamasis darbas. Integruotos pamokos. Konferencija. Diskusija.

Biologija – rūgštys organizmuose (pvz. skruzdžių, druskos), jų reikšmė. Rūgštys mityboje, kosmetikoje (vaisių rūgštys, konservantai).

Technologijos – Lietuvoje gaminamų rūgščių technologijos.

Aplinkosauga/istorija – rūgščių kritulių poveikis aplinkai, istoriniam paveldui. Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis, pranešimus.

29.3.4. Druskos

Klasifikavimas. Tiriamasis darbas. Konferencija. Diskusija.

Biologija – druskų jonų biologinė reikšmė. Mikro ir makroelementai.

Technologijos – druskos mityboje. Druskos technologiniuose procesuose.

Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, nuoseklus kalbėjimas, pristatant mintis, pranešimus.

3.13. Tarpdalykinių temų integravimas 10 (II) klasėje ‌

Turinio sritis	Galimos veiklos	Galima integracija su kitais mokomaisiais dalykais
30.1.1. Metalai ir jų lydiniai	Xxxxxxxxxx darbai. Šaltinių nagrinėjimas, informacijos paieška ir pateikimas. Diskusijos, konferencijos, pranešimai.	Fizika – metalų fizikinės savybės. Elektrolizės fizikinė prigimtis. Istorija – metalų reikšmė istoriniam pasaulio vystymuisi. Geografija – metalų pramonės reikšmė ekonomikos vystymuisi Lietuvoje ir pasaulyje. Informacinės technologijos – informacijos paieškai ir pateikimui. Lietuvių kalba – kalbos kultūra, kalbinė raiška pristatant gamtamokslinį pranešimą.
30.1.2. Nemetalai ir jų junginiai	Klasifikavimas, lyginimas Praktinis darbas	Biologija – svarbiausių (deguonis, vandenilis, azotas, fosforas, siera, anglis, halogenai, silicis) nemetalų ir jų paplitimo gamtoje lyginimas, funkcijos organizmuose. Geografija – nagrinėjamų nemetalų vandenilinių ir deguoninių (oksidų) junginių savybės, pritaikymo sritys, svarba gamtoje.
30.2.1. Anglis – organinių junginių pagrindas	Aiškinimasis, modeliavimas. „Minčių lietūs“	Informacinės technologijos –anglies atomo struktūros nagrinėjimui ir vaizdavimui. Menai – tiksliai pavaizduoja anglies atomo struktūrą. Technologijos (buities kultūra) – organinės medžiagos buityje. Lietuvių kalba – kalbos kultūra, kalbinė raiška.
30.2.2. Organinių junginių įvairovė ir taikymas	Šaltinių nagrinėjimas, informacijos paieška ir pateikimas. Diskusijos, konferencijos, pranešimai.	Technologijos – organinių junginių panaudojimas įvairiose technologijų šakose. Sveika gyvensena – psichotropinių medžiagų vartojimas ir jo poveikis (fiziologinis, psichologinis, socio-ekonominis). Lietuvių kalba – kalbos kultūra, kalbinė raiška pristatant gamtamokslinį pranešimą. Informacinės technologijos – informacijos paieškai ir pateikimui.
30.3.1. Žmogaus veiklos poveikis aplinkai	Diskusijos, konferencijos, pranešimai.	Ekonomika – chemijos pramonė, cheminių medžiagų panaudojimas kitose pramonės šakose. Informacinės technologijos – informacijos paieškai ir pateikimui. Lietuvių kalba – kalbos kultūra, kalbinė raiška

pristatant gamtamokslinį pranešimą.

30.3.2. Tarša plastikais

Šaltinių nagrinėjimas, informacijos paieška ir pateikimas.

Diskusijos, konferencijos, pranešimai.

Biologija – ekologinių problemų reikšmė ekosistemų stabilumui, bioįvairovei.

Geografija – klimato kaitos švelninimo priemonės nacionalinėje ir tarptautinėje politikoje.

Lietuvių kalba – kalbos kultūra, kalbinė raiška pristatant gamtamokslinį pranešimą.

4. Kalbinių gebėjimų ugdymas ‌

Skyriuje pateikiamos rekomendacijos, kaip per visų dalykų pamokas ugdyti lietuvių kalbos (tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklose – mokomosios ir lietuvių kalbos) gebėjimus. Taip pat rekomendacijos, kaip mokyti dalyko vaikus, kurių lietuvių kalbos gebėjimai nėra pakankami (grįžusių iš užsienio vaikų, migrantų, tautinių mažumų, pažeidžiamų grupių dėl nepalankaus SEK).

4.1. Kalbinių gebėjimų ugdymas 8 klasėje ‌

Kalbos mokymasis yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Ir tai, kad mes mokomės kalbos per visų dalykų pamokas, ir ne tik per pamokas, jau nieko nestebina. Mokiniai perima ir naudoja mokytojų ir bendraklasių kalbos manierą, atskiras frazes, žodžius, netgi tarimą. Stebėdamas ir analizuodamas, kaip kalba vartojama kitų, mokinys ir pats mokosi tinkamai ją vartoti. Todėl labai svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Jei tai bus daroma nuosekliai ir sistemingai, tai tikrai nebus labai imlu laikui, o rezultatai turės teigiamos įtakos mokinių pasiekimams, nes padės tiksliai išreikšti mintį, atsakinėjant į mokytojo pateiktus klausimus, paaiškinti gautus bandymų, eksperimentų, laboratorinių darbų rezultatus, suformuluoti išvadas, paaiškinti uždavinio sprendimo eigą, pristatyti bet kokį atliktą darbą. 8-oje klasėje mokiniai susipažįsta su naujomis, bazinėmis, sąvokomis, cheminiais elementais ir cheminėmis medžiagomis, jų pavadinimais, savybėmis ir kitimais, reiškiniais, jų pateikimo ir vaizdavimo būdais. Svarbu pakankamai laiko ir dėmesio skirti naujų sąvokų išmokimui, atkreipti mokinių dėmesį į jiems naujų žodžių tarimą, kirčiavimą, rašybą. Galima tam skirti papildomai iš 30 proc. laiko, skirstomo mokytojo nuožiūra.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad mokiniai visada tinkamai nurodytų elementų ir medžiagų pavadinimus, matavimo dimensijas, tinkamai formuluotų užduočių ir uždavinių atsakymus. Svarbu visada pastebėti ir atkreipti dėmesį į teisingą ir taisyklingą tarimą. Mokinių rašto darbuose derėtų visada ištaisyti rašybos klaidas, dažniau pasitaikančias ir pasikartojančias klaidas reikėtų aptarti su mokiniais, išsiaiškinti, kodėl kartojasi tos pačios klaidos ir kaip jų išvengti ateityje.

Taisyklingas kalbos vartojimas galėtų būti vienu iš mokinių darbų vertinimo kriterijų - galima iš anksto susitarti su mokiniais, kokios kalbos ir rašybos klaidos turės įtakos bendram jų darbo įvertinimui, arba, kas

dažniau taikoma. Nemažinti pažymių dėl padarytų kalbos klaidų, bet visada jas pažymėti. Sunkesni mokiniams arba tiesiog nauji žodžiai galėtų būti užrašomi lentoje – taip mokiniai greičiau įsidėmės jų rašybą arba kirčiavimą.

Ugdanti aplinka. Chemijos kabinete galėtų būti įrengtas stendas, kuriame nesunkiai galima rasti vietos ir lietuvių kalbos skyreliui, pavyzdžiui „Svarbiausios chemijos sąvokos – tarkime taisyklingai“ arba

„Kirčiuokime taisyklingai“ ir pan. Labai patogu užrašyti žodžius ant atskirų lapelių, nes tai leis jau gerai tariamus žodžius nuimti, pakeisti kitais, tuos, kurie ypač dažnai kirčiuojami neteisingai paryškinti. Mokiniai dažnai netaisyklingai kirčiuoja sudurtinius ir tarptautinius žodžius, todėl stende galėtų būti pateiktos dažniausiai vartojamos chemijos sąvokos. Chemijos pamokose mokiniams tenka spręsti uždavinius, susipažinti su atradimų istorija, todėl jie privalo mokėti taisyklingai perskaityti datas ir kitus skaitvardžius, tinkamai panaudoti jų formas. Mokytojas pats turėtų taisyklingai skaityti skaitmenimis užrašytus skaičius ir reikalauti to iš mokinių. Ilgainiui mokiniai pripranta ir be didesnio vargo taisyklingai vartoja dalyko terminologiją ir skaitvardžius savo kalboje. Svarbu, kad taisyklingai kalbai ir dalyko terminologijai būtų skiriamas deramas dėmesys ir nebūtų pamirštas jos puoselėjimas, tinkamas kalbos vartojimas, kad žargonas neišstumtų prasmingos kalbos.

Nuoseklus ir sistemingas dėmesys kalbinių gebėjimų ugdymui sudarytų palankias galimybes ugdyti ne tik komunikavimo (praktiškai taiko kalbos žinias, laikydamiesi kalbos normų, moralės ir teisėtumo principų. Plėtojamas gebėjimas rasti, analizuoti ir kritiškai vertinti įvairiomis formomis pateiktą informaciją, skirti objektyvią informaciją nuo subjektyvios. Skatinamas saugus ir etiškas naudojimasis šiuolaikinėmis komunikacinėmis technologijomis) kompetenciją, bet ir kitas, ypač socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos (pasitikėti savo jėgomis, laisvai diskutuoti, aiškintis iškilusius klausimus, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenybėje slypinčius išteklius, siekti tobulėjimo, pagarbiai elgtis kitų atžvilgiu<,..>), bei kūrybiškumo (skatinamas mokinių kūrybiškumas <...> generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus, juos vertinti, interpretuoti netikėtus, nevienareikšmius rezultatus<...>) kompetencijas.

4.2. Kalbinių gebėjimų ugdymas 9–10 (I–II) klasėse ‌

Kalba, jos taisyklingas vartojimas ir mokymasis yra integrali mūsų gyvenimo dalis. Pabrėžiama ir akademinės kalbos svarba pilietinei visuomenei – geri kalbiniai gebėjimai padeda lengviau įsitraukti į demokratinius procesus, sėkmingiau formuluoti ir reikšti savo idėjas, dalyvauti pilietinėje, informacinėje visuomenėje (Vaišnienė, 2019). Svarbu gamtos mokslų pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimo aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Svarbu išspręsti teisingai uždavinį, bet svarbu ir mokėti paaiškinti, kad kiti suprastų.

Planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir kitokių kūrybinių darbų (pa)rengimas, pristatymas, aptarimas). Labai svarbu ugdymą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, pakantumas klaidoms, kitoniškumui). Mokantis chemijos aktualūs yra specifiniai kalbiniai gebėjimai arba kitaip tariant terminologija. Terminų reikšmes mokiniai galėtų pasirašyti savo sudarytuose žodynuose, nes ką pats sudarai, parašai – tai dažniausiai prisimeni. Dalis sąvokų jau įvedama 5, 6, ir 8 klasėse. Bet kokia sistema – tai tam tikrais dėsniais susietų dalykų ir reiškinių objektyvus vieningumas, dalykus ir reiškinius atspindinčių žinių vieningumas. Sąvokų susiejimas, loginis išdėstymas, suvokimas, tikslingas vartojimas, gebėjimas paaiškinti savo žodžiais

suformuoja chemijos kalbos kultūrą. 9 klasėje chemijos žodyne atsiranda naujos sąvokos: polinė molekulė, vandenilinis ryšys, vandens paviršiaus įtemptis, elektrolitai, elektrolitinė disociacija, oksidai, druskos, molis, Avogadro skaičius ir kt. Mokiniai mokosi jas apibūdinti savo žodžiais, paaiškindami kiekvienos sąvokos reikšmę.

Labai svarbus veiksnys kalbinių įgūdžių formavimui yra darbas su tekstu. Svarbu išmokti taikyti įvairias teksto skaitymo strategijas. Tai gali būti vadovėlyje pateiktas tekstas, mokslinis tekstas, internete pateiktas patikimo šaltinio tekstas. Svarbu išmokti pasirinkti tinkamą šaltinį, dirbti su tekstu, tinkamai pateikti citatas ir cituojamą šaltinį, pateikti pagrindines tezes ir (ar) santrauką kitiems. Kalbinių gebėjimų ugdymui svarbus žodynas, kuris formuojasi ir plečiasi kūrybiškai derinant skaitymo, kalbėjimo, klausymosi ir rašymo (tai yra visų kalbinių gebėjimų) taikymą pamokose. Siūlomos darbo su tekstu strategijos:

Pasiruošimas	Veikla pamokoje	Vertinimas
Pateikiama tema. Mokinys individualiai perskaito, išbraukia tai kas jo manymu nereikšminga. Papildo savo žodžiais, sakiniais arba iliustracijomis.	Dirbdami poromis nagrinėja vienas kito darbą, diskutuoja, argumentuoja savo pasirinkimą. Dviejų grupių nariai pasikeičia ir pristato kitai grupei. Pamoką apibendrinant kiekvienas mokinys individualiai atsako į tris klausimus.	Kaip sekėsi bendrauti tarpusavyje? Ar iškilo sunkumų, kaip bandėte juos spręsti?
Kartu su tekstu mokiniai gauna klausimyną.
Pasiruošimas	Veikla pamokoje	Vertinimas
a) Mokytojas tekstui paruošia klausimus, nuosekliai visam tekstui.	Mokiniai skaito individualiai temą ir atsako į klausimus.	Vertinamas atsakymų tikslumas, sąvokos, dėsniai, konkretumas, teisingumas.
b) Mokytojas pateikia probleminį klausimą.	Skaito tekstą, atsako individualiai, diskutuoja su draugu ir pateikia atsakymą.	Sudaromas atsakymų medis.
c)Mokiniai namuose perskaito temą.	Dirbdami poromis diskutuoja, sudaro klausimyną. Apsikeičia klausimais su kita grupe ir atsako į juos.	Apsikeičia sudarytais klausimais ir atsako į juos. Vertina vieni kitų atsakymus, sąvokų, dėsnių tikslumas.
Raktiniai -prasminiai žodžiai
Pasiruošimas	Veikla pamokoje	Vertinimas
Parenkamas tinkamas tekstas.	Kiekvienas individualiai skaito tekstą, pasirašo raktinius/prasminius žodžius ant lapelių ir sudaro atsakymų debesį, paaiškina savo pasirinkimą.	Refleksija Ar lengva suprasti temą ir rasti reikšminius žodžius? Kas buvo sunkiausia/lengviausia? Kaip jaučiuosi skaitymo metu, kas trukdo susikaupti?
Rask panašumus ir skirtumus
Pasiruošimas	Veikla pamokoje	Vertinimas

Parenkamas tinkamas tekstas, pagal poreikį pateikiamos lentelės, schemos.	Mokiniai skaito tekstą ir pildo lentelę, kurioje rašo palyginimus, sudaro Venn’o diagramas. Pristato savo darbo rezultatą, argumentuotai paaiškina savo sprendimus.	Vertinamas pažymiu tikslumas, konkretumas, teisingi atsakymai.
Pavadinimas
Pasiruošimas	Veikla pamokoje	Vertinimas
Pateikiamas teksto pavadinimas(- ai). Sudaro lentelę surašydami klausimus į kuriuos norėtų gauti atsakymus skaitydami tekstą, mokytojas paruošia užduotis.	Gauna mokytojo paruoštas užduotis. Skaito tekstą individualiai, xxxxx atsakymus, aptaria darbo rezultatus, palygina su originaliu tekstu.	Vertinamas kiekvienas atsakymas balais, sudaroma vertinimo lentelė, balai paverčiami pažymiu.

9 – oje klasėje vis dažniau mokiniai susiduria su eksperimentu. Mokiniai mokosi taikyti chemines žinias praktikoje. Svarbu mokėti apibūdinti kas yra hipotezė (tariamas spėjimas, teiginys), kaip teisingai nusakyti išvadas. Todėl svarbu pirmiausia gerai išnagrinėti kelis darbus, atidžiai juos perskaityti, patiems parašyti hipotezes, aptarti jas. Organizuojant mokinių tiriamąją veiklą ir tos veiklos rezultatų pateikimą raštu bei žodžiu, siekiama, kad mokiniai išmoktų taisyklingai ir pagal prasmę teisingai reikšti savo mintis. Kitas labai svarbus tikslas – ugdyti oratorinius gebėjimus, mokėjimą vaizdžiai ir suprantamai perduoti informaciją žodžiu, taip pat mokomasi darbo pristatymo kultūros.

Praktiniai darbai padeda mokiniams geriau suvokti teoriją, detaliau išanalizuoti tiriamus reiškinius ir įgyti patirties, eksperimentuojant su priemonėmis ir medžiagomis. Kiekvienas praktinis darbas susideda iš tokių etapų: pasirengimas darbui, darbo atlikimas, ataskaitos parengimas, rezultatų analizė ir darbo gynimas. Rengiantis atlikti praktinį darbą, pirmiausia susipažįstama su jo aprašymu: išsiaiškinamas darbo tikslas, užduotis, atlikimo eiga, aiškinamasi, ką rekomenduoja metodiniai nurodymai ir bandoma atsakyti į darbo apraše pateiktus kontrolinius klausimus. Tam reikia nemažo suvokimo ir žinių bagažo. Jeigu atsakyti į klausimus arba išspręsti kontrolines užduotis nepakanka žinių, mokomasi atitinkamos temos iš teorinės dalies. Atliekant praktinį darbą, reikia vadovautis darbo aprašymu, metodiniais nurodymais ir mokytojo nurodymais, griežtai laikytis laboratorijos vidaus tvarkos taisyklių ir saugaus darbo reikalavimų ir vėl susiduriama su cheminėmis sąvokomis. 10-oje klasėje stiprinami mokinių praktinio, tiriamojo darbo gebėjimai. Mokiniai mokosi taikyti chemines žinias praktikoje. Svarbu nuosekliai mokytis apibūdinti kas yra hipotezė, tinkamai pateikti darbus, teisingai nusakyti išvadas. Organizuojant tiriamąją veiklą ir tos veiklos rezultatų pateikimą raštu bei žodžiu, siekiama, kad taisyklingai, logiškai ir prasmingai būtų pateikiamos mintys.

10–os klasės chemijos mokymosi turinyje yra nemažai temų (pvz. argumentuotai diskutuojama apie kylančias sveikatos, socialines, ekonomines, kultūrines problemas dėl alkoholio, tabako gaminių ir psichotropinių (narkotinių) medžiagų vartojimo), kurių sėkmingam nagrinėjimui svarbu mokyti(s) surinkti, apibendrinti, kritiškai vertinti ir pateikti informaciją; išsakyti ir argumentuoti savo nuomone. Svarbu ugdyti mokinių oratorinius gebėjimus, mokėjimą glaustai, vaizdžiai ir suprantamai pateikti informaciją žodžiu, taip pat mokomasi darbo pristatymo, aptarimo, diskusijos kultūros.

Nuoseklus ir sistemingas dėmesys kalbinių gebėjimų ugdymui sudarytų palankias galimybes ugdyti ne tik komunikavimo (<…> praktiškai taiko kalbos žinias, laikydamiesi kalbos normų, moralės ir teisėtumo principų. Plėtojamas gebėjimas rasti, analizuoti ir kritiškai vertinti įvairiomis formomis pateiktą informaciją, skirti objektyvią informaciją nuo subjektyvios <…>), bet ir kitas, ypač socialinę, emocinę ir sveikos

gyvensenos (skatinami pasitikėti savo jėgomis, laisvai diskutuoti, aiškintis iškilusius klausimus, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenybėje slypinčius išteklius, siekti tobulėjimo, pagarbiai elgtis kitų atžvilgiu. <…>) bei kūrybiškumo (plėtojamas poreikis patiems tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti tyrinėjimui reikalingą informaciją, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus <…>) kompetencijas.

5. Siūlymai mokytojų nuožiūra skirstomų 30 procentų pamokų ‌

Skyriuje pateikiamos rekomendacijos ir (ar) modulių turinio siūlymai 30 procentų dalykui skirto mokymosi laiko.

Bendrųjų programų atnaujinimo gairėse (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-1317) numatyta, kad dalykų programose turi būti apibrėžta:

<...> mokymosi turinio apimtys pateikiamos išskiriant privalomą dalyko turinį (apie 70 procentų) ir pasirenkamą turinį (apie 30 procentų), kurį pasirenka mokytojas atsižvelgdamas į mokinių galimybes ir derindamas su kitais mokytojais. (p. 47.3.) Atnaujinant Pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, pateikiama privalomoji dalyko turinio dalis, t. y., apie orientuojamasi į 70 proc. turinio.

Pasirenkamasis dalyko turinys (apie 30 proc.) galėtų ir turėtų būti suvokiamas plačiau, atsižvelgiant į Lietuvos respublikos švietimo įstatyme (TAR, 0911010 ISTA00 I-1489) pateiktą apibrėžimą – ugdymo turinį sudaro tai, ko mokoma ir mokomasi, kaip mokoma ir mokomasi, kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai, kokios mokymo ir mokymosi priemonės naudojamos.

Atsižvelgiant į šį apibrėžimą pasirenkamasis turinys galėtų pasireikšti tokiomis formomis:

1) papildomos pamokos mokinių sunkiau suvokiamoms temoms arba žinių ir gebėjimų gilinimui;

2) privalomojo turinio praplėtimas papildomomis temomis;

3) aktualios tematikos (pvz. COVID 19 aktualijos ir pan.) integravimas į privalomąjį turinį;

4) papildomų dalyko(-ų) modulių pasiūla;

5) individualūs ir grupiniai tiriamieji darbai (teoriniai ir praktiniai);

6) mokymasis kitose aplinkose (išvykos, ekskursijos, mokymasis bibliotekose, specializuotuose centruose, ir pan.);

7) netradicinio mokymo(si) būdai (konferencijos, debatų dienos; diskusijų klubai, integruoto mokymosi dienos, filmų peržiūra ir aptarimas, plenerai ir pan.).

Šis sąrašas nebaigtinis, jis gali būti plečiamas, atsižvelgiant mokyklos kontekstą, mokinių galimybes, m okytojo pasirinkimus.

5.1. Siūlymai mokytojų nuožiūra skirstomų 30 procentų pamokų 8 klasėje ‌

Turinio sritis

Siūlymai

28.1.1. Atomo sandara

• Nagrinėjant atomo elektroninę sandarą, mokomasi apibūdinti energijos lygmenis, orbitales, užrašyti cheminių elementų elektronų konfigūracijas. Plečiamos žinios apie cheminių elementų pavadinimų kilmę ir mokomasi taisyklingai juos tarti. Susipažįstama su atominio skaičiaus, valentinių elektronų, valentinio elektronų sluoksnio sąvokomis. Remiantis periodine cheminių elementų lentele mokomasi jonuose nustatyti protonų ir neutronų skaičių branduolyje ir elektronų skaičių.

	• Mokomasi skaičiuoti cheminių elementų atomines mases, kai yra žinomi cheminio elemento izotopų paplitimo gamtoje procentai: xxxxx://xxx.xxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxxx-xxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxx_ interactive/ mendeleev_periodic_classification_table_elements_molar_mass_isotopes.h tm • Mokomasi konstruoti stabilius ir nestabilius izotopus: Isotopes and Atomic Mass (xxxxxxxx.xxx) • Pasinaudojant lentelėje: xxxxx://xxxxxx.xxx/?xxxxxxx#Xxxxxxxx pateiktais duomenimis mokomasi sisteminti skaitmeniniuose šaltiniuose pateiktą informaciją ir ją vizualizuoti diagramomis ir grafikais. • Mokomasi stebėti, vertinti ir analizuoti pateikiamą mokslinę informaciją, pavyzdžiui, paskaita apie medžiagas sudarančių dalelių atradimus Mokslo sriuba: mažų molekulių enciklopedija; paskaita apie atomus: 01. Paskaita. Atomai ir molekulės xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx? v=_S7ov25y3_M&list=RDCMUCS3wWlfGUijnRIf745lRl2A&index=27). • Mokomasi rengti ir pristatyti pranešimus, organizuoti konferencijas, pavyzdžiui, „Mokslininkai – chemijos mokslo pradininkai“. „Radioaktyvumas. Ignalinos atominės elektrinės praeitis ir dabartis“. „Alternatyvieji energijos šaltiniai“.
28.1.2. Periodinis dėsnis	• Apibūdinamas atomo spindulys. Remdamasis periodine cheminių elementų lentele gilinamas supratimas apie periodinį elementų savybių kitimą (pvz. metališkosios / nemetališkosios savybės, atomų spindulių kitimo periodiškumo susiejimas su metališkų ir nemetališkų savybių kitimų ir kt.). Nagrinėjamas 18 (VIIIA) grupės elementų (inertinių dujų) cheminis pasyvumas, siejant su jų padėtimi periodinėje cheminių elementų lentelėje, su išorinio sluoksnio elektronais. • Mokomasi (lavinami gebėjimai) atlikti matematinius veiksmus su skaičiaus laipsniais. • Plečiant mokinių akiratį, lavinant mąstymo įgūdžius siūloma organizuoti protmūšius, viktorinas, pavyzdžiui, „Cheminiai elementai mano aplinkoje”, „Panašūs, bet skirtingi”. • Stebėdami metalų ir nemetalų, pavyzdžiui, geležies ir sieros mėginių fizines savybes, apibūdina jų panašumus ir skirtumus.
28.1.3. Cheminės formulės	• Siejamos molekulinės ir struktūrinės formulės, remdamiesi cheminių elementų valentingumu. Lavinami sudėtinių medžiagų molekulių formulių sudarymo įgūdžiai Build a Molecule. • Mokomasi rinkti duomenis, struktūruoti, sisteminti, ruošti pranešimus pasirinktomis temomis, pavyzdžiui, „Ozono savybės ir panaudojimo galimybės”.
28.1.4. Cheminiai ryšiai	• Mokomasi skaičiuoti elektrinio neigiamumo skirtumą tarp atomų sudarančių cheminį ryšį ir įvertinti ryšio tipą ir stiprumą. • Lavinami ir stiprinami molekulių modeliavimo įgūdžiai. • Nagrinėjant joninių junginių pavyzdžius kasdieninėje aplinkoje siūloma atlikti geležies (III) jonų nustatymas arbatoje; kalio jonų nustatymas kavoje ir kt.
28.2.1. Cheminės reakcijos	• Taikomas masės tvermės dėsnis sprendžiant uždavinius.

• Nagrinėjamas katalizatorių veikimas siejant su aktyvacijos energija.

• Nagrinėjamos gaisrų priežastys, diskutuojama apie asmeninę atsakomybę už savo ir kitų saugumą, aptariamas elgesys gaisro metu, gaisro gesinimo priemonės.

• Cheminių reakcijų lygčių lyginimo įgūdžių lavinimas (lygčių lyginimas; cheminių reakcijų lygčių lyginimas (mokymasis ir pasitikrinimas): Balancing Chemical quations, cheminių reakcijų lygtys What is a Chemical Reaction?| Chapter 6).

• Masės tvermės dėsnio suvokimui atliekami eksperimentai, pavyzdžiui, neutralizacijos, mainų reakcijos (kai susidaro netirpi medžiaga).

• Endo- ir egzoterminių reakcijų suvokimui atliekami eksperimentai, pavyzdžiui, tirpios bazės tirpinimas vandenyje; kodėl rūgšties skiedimo metu rūgštis yra pilama į vandenį; valgomosios druskos tirpinimas vandenyje; medžio savybės ir degumas, („Mokomės gamtoje ir iš gamtos. Tyrimų žaliosiose mokymosi aplinkose metodinė priemonė”. 1 dalis. Šiauliai: Titnagas, 2013. – 112 p.: iliustr).

28.2.2. Cheminių reakcijų energijos virsmai

• Nagrinėjami tirpimo temperatūriniai pokyčiai Temperature Changes in Dissolving | Chapter 5: The Water Molecule and Dissolving | Middle School Chemistry [anglų k.]

• Eksperimentiškai tiriami cheminiai medžiagų pokyčiai: nagrinėjama kaip galima pagreitinti reakciją susmulkinant kietą medžiagą, pavyzdžiui, skirtingo susmulkinimo laipsnio kiaušinio lukšto sąveikos su rūgšties tirpalu tyrimas; tiriama katalizatoriaus įtaka cheminės reakcijos vyksmui, pavyzdžiui, vandenilio peroksido skilimo tyrimas paimant skirtingą katalizatoriaus kiekį (skirtingą daržovės masę); nagrinėjama oksidacijos reakcija – geležies korozijos pavyzdžiu, pavyzdžiui, negailestingos rūdys.

• Cheminių reakcijų lygčių lyginimo mechanizmo nagrinėjimas (Comment équilibrer ? ; | Physique-Chimie;

• xxxxx://xxxx.xxxxxxxx.xxx/xx/xxxxxxxxxx/xxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxx; What is a Chemical Reaction? | Chapter 6 ) ir skirtingo sudėtingumo lygio chemijos reakcijų lygčių lyginimas

• Skirtingo sudėtingumo lygio uždavinių pagal reakcijos lygtį(-is) sprendimas

• Tirpimo temperatūrinių pokyčių nagrinėjimas (Temperature Changes in Dissolving | Chapter 5: The Water Molecule and Dissolving | Middle School Chemistry) ir (arba) praktinis tyrimas.

5.2. Siūlymai mokytojų nuožiūra skirstomų 30 procentų pamokų 9 (I) klasėje ‌

Turinio sritis

Siūlymai

29.1.1. Molis

● Mokantis kiekio sąvokos nagrinėjami fizikinių dydžių tarpusavio ryšiai

(susiejant medžiagos kiekį su dalelių skaičiumi, mase, tūriu), iliustruojant pavyzdžiais. Nagrinėjama temperatūros ir slėgio pokyčio įtaka dujų užimam tūriui (kai sąlygos nėra standartinės). Žinias apie dujas galima papildyti Boilio ir Xxxxxxx, Xxx-Xxxxxxx, Xxxxxxxxxxx ir Klapeirono dėsniais.

● Gilinamos žinios apie orą, jo sudėtį tūrio dalimis priklausomai nuo sąlygų, išsiaiškinama, kad oro molinė masė lygi 28,96 g/mol.

29.1.2. Dujų molio tūris ir Avogadro dėsnis	● Susipažįstama su tūrio dalies sąvoka ir mokomasi spręsti uždavinius. Lavinami uždavinių sprendimo įgūdžiai susiejant kelias formules, matavimo vienetų keitimas (Celsijaus ir Kelvinai, Farenheitai; Paskaliai, atmosferos, barai, Hg mm). Lavinami matematiniai įgūdžiai atliekant veiksmus su laipsniais. ● Siūloma eksperimento metu nagrinėti įvairių medžiagų mėginius, susiejant tūrį, masę, tankį, dalelių skaičių, atomų skaičių.
29.2.1. Bendrosios žinios apie tirpalus. Elektrolitai ir neelektrolitai	● Nagrinėjamos sąvokos: polinis, nepolinis tirpiklis. Plėtojamos žinios tirpalų laidumą nagrinėjant elektrolito disociacijos laipsnį. ● Plėtojant žinias apie elektrolito disociacijos laipsnį sprendžiami jonų koncentracijos tirpale nustatymo uždaviniai. ● Lavinami eksperimento planavimo, atlikimo, pristatymo įgūdžiai, susiejant tirpalo elektrinį laidumą su tirpinio jonų koncentracija tirpale.
29.2.2. Vandens telkiniai, tarša ir valymas	● Nagrinėjama paviršinio gamtinio vandens cheminė sudėtis atsižvelgiant į vandens telkinio savybes (atmosferos vanduo, upių vanduo, ežerų vanduo, jūrų ir vandenynų vanduo). ● Nagrinėjama požeminio vandens cheminė sudėtis, valymo etapai. ● Nagrinėjama, kas yra nuotekų vanduo, jo cheminė sudėtis konkrečiose situacijose ir kokie yra valymo būdai. ● Tiriamojo darbo įgūdžių lavinimui siūlomos jonų nustatymo kokybinės reakcijos ● Lavinami duomenų rinkimo, sisteminimo ir analizės įgūdžiai sudarant lenteles, grafikus, diagramas remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis Aplinkos apsaugos agentūra .
29.2.3.Tirpalų koncentracija	● Gilinamos žinios apie cheminius indus: matavimo kolba, pipetė jų paskirtį, susipažįstama su kalibracinės kreivės sudarymo principais ir paskirtimi. ● Lavinami uždavinių sprendimo įgūdžiai sprendžiant koncentracijų keitimo, skiedimo, koncentravimo uždavinius. ● Stiprinami eksperimentinio/tiriamojo darbo įgūdžiai nustatant tirpalo koncentraciją iš kalibracinės kreivės (susiejant su laidumu, tankiu).
29.2.4. Indikatoriai ir pH skalė	● Gilinant žinias apie pH skaičiavimą, atliekamos užduotys, kuriose tirpalo pH skaičiuojamas įvykus cheminei reakcijai. ● Plėtojant žinias apie mišinio pH nustatymą, naudojant indikatorius, siūlomi praktiniai darbai, pavyzdžiui, panaudojant pačių pasigamintą gamtinį indikatorių, nustatyti buityje naudojamų mišinių pH; bazinio, rūgštinio ir neutralaus tirpalo pH nustatymas su skirtingais indikatoriais; pieno produktų rūgštingumo nustatymas, substratų pH nustatymas.

29.2.5. Neutralizacijos reakcijos	● Pagal užrašytą termocheminę lygtį neutralizacijos reakcijas priskiria egzoterminiams procesams. Remiantis užrašyta termochemine neutralizacijos lygtimi mokosi skaičiuoti išsiskyrusios šilumos kiekį. ● Mokosi atlikti titravimą.
29.3.1. Oksidai	● Gilesniam suvokimui apie oksidus nagrinėjami inertiniai oksidai ir amfoteriniai oksidai (pastarųjų reakcijos su rūgštimis ir šarmais). Gilinamos žinios apie vandenį: nagrinėjamos jo reakcijos su metalais, metalų ir nemetalų oksidais. Gilinamos žinios apie pasyvinančią oksido plėvelę metalo paviršiuje ir jos įtaka metalo cheminiam aktyvumui ir korozijai. ● Uždavinių sprendimo įgūdžių formavimui mokomasi nustatyti tirpalo koncentraciją, kai vandenyje tirpinami oksidai. ● Nagrinėjant oksidų skilimą į vienines medžiagas siūloma demonstruoti vandens elektrolizę. ● Geresniam oksidų savybių išmokimui ir supratimui siūloma pasirinkti kelis oksidus, sudaryti jų sandaros, savybių, gavimo, panaudojimo aprašus.
29.3.2. Bazės	● Plėtojamos žinios apie amoniaką, kaip apie silpną bazę, aiškinamasi jo jonizacija vandenyje pasiremiant Brionstedo ir Xxxxx teorija (rūgštys – vandenilio jono donorai, bazės – akceptoriai). Nagrinėjamas amfoteriškumas remiantis aliuminio hidroksido, cinko hidroksido reakcijomis su rūgštimis ir su šarmais kai susidaro paprastos druskos. ● Uždaviniai pagal reakcijų lygtis, kai reakcijai paimtas mišinys (ne grynoji medžiaga). ● Eksperimentinės / tiriamosios veiklos etapų gilinimui siūlomas praktinis darbas, pavyzdžiui, aliuminio ir cinko amfoterinių savybių tyrinėjimas. ● Geresniam savybių išmokimui ir supratimui siūloma pasirinkti tirpią ir netirpią bazę, sudaryti jų sandaros, savybių, gavimo, panaudojimo aprašus.
29.3.3. Rūgštys	● Gilinant žinias apie rūgštis kaip apie vandenilio jonų donorus (Brionstedo ir Xxxxx teorija, nagrinėjamos jų galimybės gebėjimą sudaryti rūgščias ir neutralias druskas. ● Stiprinamos žinios apie oksidaciją, redukciją, rašomos dalinės lygtys. Mokomasi lyginti sudėtingas reakcijų lygtis taikant oksidacijos laipsnio kitimo metodą. ● Mokomasi spręsti uždavinius kai susidaro rūgščios druskos. ● Praktinio / tiriamojo darbo įgūdžių lavinimui siūloma atlikti pasirinktos rūgšties cheminių savybių tyrimą. ● Geresniam rūgščių savybių išmokimui ir supratimui siūloma pasirinkti rūgštį, sudaryti jos sandaros, savybių, gavimo, panaudojimo aprašus.
29.3.4. Druskos	● Gilinamos žinios apie jonines kristalines gardeles. Nagrinėjamas neorganinių junginių klasių genetinis ryšys. Gilinant žinias apie neorganinių

junginių klases, mokomasi sudaryti formulių grandinėlę apjungiant oksidus, bazes, rūgštis ir druskas.

● Lavinant uždavinių sprendimo įgūdžius mokomasi spręsti uždavinius apjungiant kelias reakcijų lygtis, pagal sudarytą formulių grandinėlę.

● Tiriamojo darbo įgūdžių lavinimui siūlomas tiriamasis darbas, pavyzdžiui,

nitratų bei nitritų tyrimai vandenyje, vaisiuose, daržovėse; cheminių reakcijų grandinėlės eksperimentinis atlikimas; pasirinkto tirpalo pagaminimas iš kristalohidrato; įvairių dirbinių iš gipso gamyba.

● Geresniam druskų savybių išnagrinėjimui ir supratimui siūloma pasirinkti druską, sudaryti jos sandaros, savybių, gavimo, panaudojimo aprašus.

● Gilesniam žinių apie druskos sandarą ir savybių supratimui siūloma

ekskursija į minerologijos muziejų.

5.3. Siūlymai mokytojų nuožiūra skirstomų 30 procentų pamokų 10 (II) klasėje ‌

Turinio sritis

Siūlymai

30.1.1. Metalai ir jų lydiniai

• Žinių gilinimui aptarti metalų paplitimą gamtoje, Faradėjaus dėsnį ir jo taikymą elektrolizėje, lydinius amalgamas

• Uždavinių sprendimo gebėjimams lavinti siūloma spręsti:

o uždavinius, taikant metalo gavybos schemas-grandinėles per kelias reakcijų lygtis

o uždavinius, taikant Faradėjaus dėsnį elektrolizėje

o Metalo junginio formulės radimas, kai žinomos jį sudarančių elementų masės dalys

• Tiriamieji darbai, kai:

o bandymais įrodoma medžiagos ar mėginio sudėtis, pavyzdžiui,

„Metalų katijonų nustatymas tiriamajame mėginyje“, „Metalų aktyvumo tyrimas ir palyginimas“ ir kt.

o tiriamos medžiagų ir lydinių savybės, pavyzdžiui, „1 ir 2 grupių metalų junginių savybių tyrimas“, „Geležies rūdijimo tyrimas“,

„Plieno savybių tyrimas“, „Plieno ir geležies savybių palyginimas“ ir kt.

o metalo junginių gavimas iš kitos cheminės sandaros medžiagų, pavyzdžiui, „Geležies(II) chlorido gavimas iš geležinių vinių“,

„Geležies(III) chlorido gavimas iš geležinių vinių“, „Geležies gavimas iš rūdžių“ ir pan.

• Projektiniai darbai, pavyzdžiui, „Metalo gaminių apdorojimo įmonės, gaminančios konkretų X gaminį, steigimo planas ir planuojamos ūkinės veiklos aprašas“, „Klasikinė kalvystė ir modernūs metalo apdirbimo būdai: vakar, šiandien ir rytoj“ ir kt.

• Susipažįstama su metalo bandymų, korozijos bandymų laboratorijų veikla ir taikomais tyrimo metodais, pavyzdžiui, kaip laboratorijose nustatoma nežinomos metalinės medžiagos sudėtis ir savybės, kaip tiriamas metalų ir lydinių atsparumas korozijai.

30.1.2. Nemetalai ir jų

• Žinių gilinimui ir praplėtimui aptarti halogenų sąveikos su vandeniliu

junginiai

dėsningumus, vandenilio halogenidų vandeninių tirpalų rūgštinių savybių stiprumo kitimą susiejant su atomų spinduliu, palyginti halogenų aktyvumą.

• Nagrinėti amoniako, sieros ir azoto rūgšties, Lietuvoje gaminamų trąšų gamybos schemas ir kt.

• Uždavinių sprendimo įgūdžių lavinimui siūlomi uždaviniai:

o taikant sieros (azoto) rūgšties gavybos schemas-grandinėles per kelias reakcijų lygtis

o kai reikia nustatyti N, K, P masės dalį trąšoje

o kai reikia nustatyti kokia druska, normalioji ar rūgščioji, susidarė

o kai reikia nustatyti silikato formulę ir išreikšti ją oksidų moliniu santykiu

• Lavinti darbo laboratorijoje įgūdžius atliekant praktikos darbus, pavyzdžiui, „Druskos rūgšties savybių tyrimas ir halogenidų atpažinimas“,

„Sieros rūgšties tirpalo savybių tyrimas ir sulfato jono atpažinimas“,

„Karbonatų savybės“, „Trąšų atpažinimas“, „Vandens elektrolizė“.

• Tiriamieji darbai, pavyzdžiui, „Fosforo rūgšties koncentracijos nustatymas kokakolos gėrime“, „Deguonies kiekio atmosferos ore nustatymas“, „Anijonų atpažinimas / nustatymas mineraliniame vandenyje“, „Vandenilio gavimo skirtingomis sąlygomis tyrimas“,

„Nitratų koncentracijos nustatymas dirvožemyje“ ir kt.

• Projektiniai darbai, pavyzdžiui, „Halogenidų tyrimas požeminiuose Lietuvos vandenyse“, „Sintetinių skalbiklių ir ploviklių sudėties bei jų poveikio aplinkai kritinis vertinimas“ ir kt.

• Siekiant praplėsti mokinių akiratį ir supažindinti su naujomis technologijomis, Lietuvos mokslininkų darbais siūloma: paskaitų, straipsnių, vaizdo siužetų peržiūra ir aptarimas, pavyzdžiui, „Molekulės ir elementų lentelė“ 02. Paskaita. Molekulės ir elementų lentelė , „Cheminis eksperimentas ir skaičiavimai “ xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx? v=ezlfmyZGZyU ir kt.), mokslo sriuba: vandenilis - ateities nafta? Mokslo sriuba: vandenilis - ateities nafta?, mokslo sriuba: kokias vandenilio technologijas kuria mūsų mokslininkai xxxxx://xxxxx.xx/XxxXXXxxXXX ir kt.

30.2.1. Anglis – organinių junginių pagrindas

● Pranešimų apie organinių junginių įvairovę ir jų reikšmę rengimas ir pristatymas

● Lavinti mokinių modeliavimo gebėjimus kuriant 3D molekulių modelius

įvairiais skaitmeniniais įrankiais ir būdais. Galima sudaryti organinių junginių modelius su viengubosiomis, dvigubosiomis ir trigubosiomis jungtimis ir pagal molekulės sandarą (modelį) užrašyti junginio formulę, pavyzdžiui, Avogadro - intuityvus molekulinis redaktorius ir vizualizavimo įrankis xxxxx://xxxxxxxx.xx/ , molekulių modelių kūrimas iš antrinių žaliavų ir kt.

● Tiriamieji darbai, pavyzdžiui, „Organinio junginio sudėtyje esančios anglies ir vandenilio nustatymas iš degimo produktų“, „Liepsnos tyrimas“

ir kt.

30.2.2. Organinių junginių įvairovė ir taikymas

● Gilinti mokinių žinias ir gebėjimus rašant reakcijų lygtis, sudaryti ir lyginti

aukštesniųjų angliavandenilių degimo lygtis, sudėtingesnių polimerų susidarymo lygtis

● Siekiant lavinti mokinių modeliavimo gebėjimus kurti 3D molekulių

modelius įvairiais skaitmeniniais įrankiais ir būdais. Siūloma sudaryti alkanų, alkenų, alkinų molekulių modelius, o pagal molekulės sandarą (modelį) užrašyti junginio formulę, pavyzdžiui, „Avogadro“ xxxxx://xxxxxxxx.xx/ , molekulių modelių kūrimas iš antrinių žaliavų ir kt.

● Lavinti įgūdžius sprendžiant uždavinius:

o aukštesniųjų alkanų degimo lygtyse apskaičiuoti sureagavusio deguonies ir oro tūrį, masę, kiekį

o aukštesniųjų alkanų degimo lygtyse apskaičiuoti išsiskyrusio anglies dioksido tūrį, masę, kiekį

o spręsti uždavinius pagal pateiktas termochemines reakcijų lygtis

● Tiriamieji darbai, pavyzdžiui, „Vaško, parafino ir sauso kuro tabletės

degimo šilumos palyginimas“, „Bulvių traškučių, medienos ir parafino degimo šilumos palyginimas“ ir kt.

● Plečiant mokinių akiratį apie neatsinaujinančius angliavandenilių išteklius

ir jų perdirbimą siūloma straipsnių, filmų, vaizdo siužetų peržiūra ir aptarimas, pavyzdžiui, „Lukoil“ ruošiasi pradėti pumpuoti naftą iš dar vieno telkinio Baltijos jūroje „Lukoil“ ruošiasi pradėti pumpuoti naftą iš dar vieno telkinio Baltijos jūroje | Verslas | 00xxx.xx , Lietuviško juodojo aukso paieškos: kokie turtai slypi po mūsų kojomis Lietuviško juodojo aukso paieškos: kokie turtai slypi po mūsų kojomis - Xxxxxx.xx ir kt.

● Kritiškai vertinami iškastinio ir alternatyvaus kuro privalumai ir trūkumai,

diskutuojama kuro vartojimo ir su tuo susijusiais ekologiniais ir ekonominiais klausimais, pavyzdžiui, konferencijos, diskusijų klubai, pranešimai, referatai, esė.

● Gilinti mokinių žinias apie organinių junginių įvairovę: rasti pateiktose

medžiagų formulėse funkcines alkoholių, aldehidų, karboksirūgščių esterių, aminų grupes. Lavinti reakcijų lygčių rašymo įgūdžius, sudarant ir lyginant aukštesniųjų alkoholių, aldehidų, karboksirūgščių, aminų degimo lygtis, organinius junginius grupuoti pagal funkcines grupes naudojant skaitmenines aplinkas, pavyzdžiui, „classroom jambord“ aplinkoje.

● Lavinti mokinių modeliavimo įgūdžius kuriant 3D molekulių modelius

įvairiais skaitmeniniais įrankiais ir būdais. Siūloma sudaryti alkoholių, aldehidų, karboksirūgščių, aminų molekulių modelius, o pagal molekulės sandarą (modelį) užrašyti junginio formulę, pavyzdžiui, Avogadro Avogadro , molekulių modeliai Riebalų molekulė - 3D vaizdas - „Mozaik“ skaitmeninis išsilavinimas ir mokymasis, molekulių modelių kūrimas iš

antrinių žaliavų ir kt.

● Laboratoriniai ir tiriamieji darbai, pavyzdžiui, „Organinių junginių sandara, savybės ir taikymas“, „Organiniai junginiai ir jų įvairovė“,

„Organinių junginių gryninimas. Etano dirūgšties (oksalo) gryninimas ir kristalizavimas“, „Organinių junginių rūgštinės ir bazinės savybės“ ir kt. h ttp://xxx.xxxxxxxx.xx/xx_xxxxxx_xxxxxx/xxxxxx/XXXxxxxxxxxx/0000_Xxx ykliniu_chemijos_eksperimentu_praktika_Mokinio_knyga_ok.pdf .

● Siekiant plėsti mokinių akiratį apie organines medžiagas siūlomos

paskaitos ir jų aptarimas, pavyzdžiui, apie junginių struktūros tyrimus laidoje mokslo sriuba: mažų molekulių enciklopedija Mokslo sriuba: mažų molekulių enciklopedija, apie organinių junginių klases: sandarą, savybes ir taikymą, pranešėjas dr. Xxxxxxx Xxxxxxxxx „Organinių junginių klasės: sandara, savybės ir taikymas“, „Mikroorganizmų biocheminė įvairovė arba keletas istorijų apie mažus Niekus“, pranešėjas VU xxxx. Xxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxx. Mikroorganizmų biocheminė įvairovė arba keletas istorijų apie mažus Niekus ir kt.

● Siūloma skirti papildomo laiko diskutuojant socialiai aktualiais klausimais.

30.3.1. Žmogaus veiklos poveikis aplinkai

● Aktualių tarptautinių aplinkos apsaugos norminių dokumentų, straipsnių

nagrinėjimas ir aptarimas, kritinis vertinimas, pavyzdžiui, Jungtinių tautų bendroji klimato kaitos konvencija Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija, Kioto protokolas xxxxx://xxx.xxxx.xx/xxxxxxxx- siltnamio-efekta-sukelianciu-duju-registras/jungtiniu-tautu-bendrojo- klimato-kaitos-konvencija-ir-kioto-protokolas/ ; Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos - Consilium.

● Tiriamieji darbai, pavyzdžiui „Anglies dioksido įtakos temperatūros pokyčiams tyrimas“, „Priemaišų įtakos sniego tirpimui tyrimas“,

„Akvariumo augalų įtakos vandens rūgštingumui (pH) tyrimas“, „Azoto ciklo akvariume tyrimas“, „Aplinkos chemija“ ir kt. xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xx_xxxxxx_xxxxxx/xxxxxx/XXXxxxxxxxxx/0000_Xx kykliniu_chemijos_eksperimentu_praktika_Mokinio_knyga_ok.pdf

● Straipsnių, vaizdo įrašų, filmų peržiūra ir aptarimas: aplinkos poveikis

žmogaus sveikatai Aplinkos poveikis žmogaus sveikatai, mokslo sriuba: apie klimato kaitą xxxxx://Xxxxxx sriuba: apie klimato kaitą sriuba: kada kasime sąvartynus? xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxXxXX0Xxx0X, virtualios realybės filmas “Palmių aliejaus prakeiksmas“ xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx ?xxxxXX0xxXX0X [anglų k.], "Matoma ir nematoma tarša Baltijos jūroje“ Matoma ir nematoma Baltijos jūros tarša

) , „Palmių aliejaus prakeiksmas-virtualios realybės filmas apie laukinės gamtos kapines“ „Palmių aliejaus prakeiksmas” – virtualios realybės fil- mas apie laukinės gamtos kapines | Alytaus naujienos ir kt.)

● Siekiant plėsti mokinių akiratį apie chemines medžiagas aplinkoje,

profesijas susijusias su chemijos mokslu, siūlomos paskaitos ir jų aptarimas, pavyzdžiui, „Kasdienio gyvenimo chemija“, pranešimą skaito VU Chemijos fakulteto docentas xx. Xxxxxxx Xxxxxxxxx Vilniaus Univeristeto Atvirų durų dienos: "Kasdienio gyvenimo chemija", apie aplinkosaugininko profesiją Profesijos APLINKOSAUGININKAS 640x480 , apie chemijos technologo profesiją Profesijos CHEMIJOS TECHNOLOGAS 640x480 , apie maisto produkto technologo profesija xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXXXXXXxXxXx ir kt.

● Siūloma diskutuoti aplinkosaugine ir ekologine tematika.

30.3.2. Tarša plastikais

● Xxxxxx „Šiukšlių salų gyventojai” xxxxx://xxxxx.xx/XXXXxXxx0xX peržiūra.

● Taršos plastiku mažinimo sprendimai The Ocean Cleanup

● Siūloma diskutuoti aplinkosaugine ir ekologine tematika.

6. Veiklų planavimo pavyzdžiai ‌

Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai su nuorodomis į šaltinius ir patarimais mokytojams. Ilgalaikių asmeninių ir grupinių projektinių darbų temų pavyzdžiai, projektinių darbų pavyzdžiai (nuorodos į įvairius šaltinius), rengimo ir vertinimo aprašų pavyzdžiai (nuorodos į įvairius šaltinius).

6.1. Ilgalaikis planas 8 klasei ‌

Mokymosi turinio sritis	Tema, mokymosi turinys	Val. sk.	Galimos mokinių veiklos
Medžiagos sandara (26-28) Atomo sandara (7)	Atomo sandara. Cheminis elementas. Apibūdinama atomo sandara (branduolys ir elektronai), nurodoma, kad branduolyje yra protonai ir neutronai. Apibūdinamas cheminis elementas.	1	Projektiniai darbai, atomų modelių konstravimas; pranešimai apie atomo teorijos vystymosi etapus; savarankiškas protonų, neutronų ir elektronų skaičiavimas skirtinguose atomuose, skirtingų atomų sandaros palyginimo schemų sudarymas. Teksto analizė.
	Santykinė atominė masė, reikšminių skaitmenų nustatymo taisyklės ir taikymas skaičiavimuose. Apibūdinama santykinės atominės masės sąvoka. Mokomasi skaičiavimuose taikyti reikšminių skaitmenų nustatymo taisykles.	1	Tyrimas. Iš objektų visumos pasirenkamas etalonas, kiti objektai lyginami su juo, sudaromos schemos, diagramos, lentelės.
	Cheminių elementų atomų sandara ir elektronų išsidėstymas sluoksniais (atomo modelio kūrimas). Remiantis periodine elementų sistema ir naudojant žymėjimą, mokomasi nustatyti protonų, neutronų ir elektronų skaičių atome ir jone; nurodomas elektronų pasiskirstymas sluoksniuose atomuose ir jonuose, pavaizduojamos jų elektroninės sandaros schemos. Nagrinėjama nuo pirmo iki dvidešimto cheminių elementų atomų sandara ir elektronų išsidėstymas sluoksniais. Pamokos metu kuriamas atomo modelis.	2	Tiriamoji veikla. Lygindami medžiagų: geležies, sieros ir geležies(II) sulfido; aliuminio, deguonies ir aliuminio oksido fizikines savybes, medžiagas sudarančių dalelių sandaros ypatumus apibūdinami atomo ir jono sandaros ir savybių skirtumai. Atomų virtimo jonais schematiškas vizualizavimas. Vieninių medžiagų ir jų junginių, pavyzdžiui, natrio, chloro ir natrio chlorido fizikinių savybių lyginimas sudarant Venn’o diagramą. Kūrybiniai darbai, atomo sandaros modeliavimas (panaudojant įvairias medžiagas: plastiliną, modeliną, plastiką kt.) ir (ar) vizualizavimas; savarankiškas darbas.
	Izotopai. Apibūdinami izotopai, aiškinamasi, kuo panaši ir kuo skiriasi jų sandara ir fizikinės savybės. Apskaičiuojamas neutronų skaičius branduolyje, kai nurodytas masės skaičius. Aptariama, kad santykinė atominė masė apskaičiuojama, atsižvelgiant į elemento izotopų paplitimą gamtoje.	1	Cheminių elementų izotopų palyginimas sudarant Venn’o diagramas, lenteles, schemas; remiantis periodine cheminių elementų lentele kelių cheminių elementų izotopų braižymas susiejant jų atomuose esantį neutronų skaičių su atominiu skaičiumi. Cheminio elemento atominės masės skaičiavimas, kai nurodyti izotopai ir

			jų paplitimas gamtoje xxxxx://xxxxxx.xxx/?xxxxxxx#Xxxxxxxx xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx? v=PrNVj8i_oDA
	Kartojimas ir įtvirtinimas	1
	Žinių patikrinimas	1
Medžiagos sandara (26-28) Periodinis dėsnis (4-5)	Periodinis dėsnis ir atomo sandara. Aiškinamasi periodinio dėsnio esmė siejant su atomo sandara ir periodinės sistemos struktūra (periodai ir grupės). Nagrinėjama metalų ir nemetalų vieta periodinėje elementų sistemoje. Remiantis 1 (IA) grupės metalų pavyzdžiu, mokomasi paaiškinti, kad vienos grupės elementai turi panašias fizikines ir chemines savybes. Nagrinėjamas metalų ir nemetalų virtimas jonais remiantis 1(IA) ir 17(VIIA) grupių elementų pavyzdžiais. Apibūdinamas elementų paplitimas Visatoje ir Žemėje.	2	Periodinio dėsnio vizualizavimas, periodiškumo reiškinio atvaizdavimas remiantis tam tikros formos figūromis ir spalvos intensyvumu. Šarminių metalų fizikinių savybių ir sandaros palyginimas sudarant lenteles, braižant grafikus, diagramas. Mokinių pristatymai apie metalų savybes, nemetalų savybes siejant su panaudojimu. Remiantis pateiktais pristatymais sudaromos schemos, diagramos. Mokinių pristatymai apie elementų paplitimą Visatoje ir Žemėje.
	Kartojimas ir įtvirtinimas	2
	Žinių patikrinimas	1
Medžiagos sandara (26-28) Cheminės formulės (5-6)	Vieninių ir sudėtinių medžiagų cheminės formulės. Nagrinėjamos ir užrašomos vieninių ir sudėtinių medžiagų cheminės formulės ir atpažįstami indeksai bei nurodoma, iš kiek ir kurių cheminių elementų sudaryta medžiaga. Klasifikuojamos medžiagos į vienines ir sudėtines. Mokomasi užrašyti ir paaiškinti paprasčiausių medžiagų Luiso (taškines elektronines), struktūrines ir molekulines formules, pavyzdžiui, H2O, CO2, O2, HCl. Aptariamos empirinės formulės. Pagal vieno tipo molekulės formulę, žodinį aprašymą ar pateiktą modelį užrašoma kito tipo formulė, pavyzdžiui, iš Luiso (taškinės elektroninės) formulės užrašoma struktūrinė formulė.	2	Vizualizavimas, susiejimas, skaidymas.
	Medžiagų santykinės molekulinės	2	Užduočių (lyginimo, grupavimo)

	masės ir elemento masės dalies junginyje apskaičiavimas. Mokomasi apskaičiuoti įvairių medžiagų santykines molekulines mases ir elemento masės dalį junginyje procentais ir vieneto dalimi.		atlikimas, uždavinių sprendimas analizuojant pateiktus uždavinio sprendimo algoritmus.
	Kartojimas ir įtvirtinimas	1
	Žinių patikrinimas	1
Medžiagos sandara (26-28) Cheminiai ryšiai (10)	Joninis ir kovalentinis ryšiai. Xxxxxxxxxxx, kad joninis ryšys yra trauka tarp teigiamąjį ir neigiamąjį krūvį turinčių jonų. Paaiškinama, kad kovalentiniai nepoliniai ir poliniai ryšiai susidaro atsirandant bendrosioms elektronų poroms tarp nemetalų atomų. Apibūdinamas valentingumas. Aiškinamasi, kas yra elektrinis neigiamumas ir pagal elementų elektrinių neigiamumų skirtumą mokomasi nustatyti cheminio ryšio tipą.	3	Ryšio atpažinimas ir atvaizdavimas. What are Ionic Bonds? \| Properties of Matter \| Chemistry \| XxxxXxxxxx - YouTube How Atoms Bond: Ionic Bonds - YouTube What are Covalent Bonds? \| Don't Memorise - YouTube Elektrinio neigiamumo atvaizdavimas
	Joninių ir kovalentinių ryšių vaizdavimas. Mokomasi joninių ir kovalentinių ryšių susidarymą dvinariuose junginiuose vaizduoti Luiso (taškinėmis elektroninėmis) formulėmis. Remiantis chemine formule ir naudojant pasirinktus įrankius, modeliuojama molekulės sandara, remiantis pateiktais modeliais ir (ar) molekulės sandaros aprašymais, užrašoma molekulės formulė.	2
	Joninių ir kovalentinių junginių fizikinių savybių tyrimas. Tiriamos ir palyginamos joninių ir kovalentinių junginių fizikinės savybės (agregatinė būsena, tirpumas vandenyje), esant 20 °C. Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti jų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis.	2
	Kartojimas ir įtvirtinimas	2

	Žinių patikrinimas	1
Cheminiai virsmai (23-24) Cheminės reakcijos (18-19)	Cheminių reakcijų lygtys. Aiškinamasi, kad reakcijos vyksta susiduriant reaguojančių medžiagų dalelėms (atomams, molekulėms, jonams), kai vieni ryšiai nutraukiami ir susidaro nauji. Mokomasi paaiškinti užrašytas cheminių reakcijų lygtis: reagentus, produktus, ženklus, simbolius ir kt.	1	Cheminių kitimų vaizdavimas, cheminių lygčių rašymas.
	Cheminių reakcijų požymiai. Tyrinėjant mokomasi atpažinti ir apibūdinti stebimų cheminių reakcijų požymius (spalvos ar kvapo pokytį, dujų išsiskyrimą, nuosėdų susidarymą, garso išsiskyrimą, šilumos ar šviesos atsiradimą).	2	Cheminių kitimų atlikimas stebint ir įvardijant požymius (kiaušinio lukšto reakcija su rūgšties tirpalu, vandenilio peroksido skilimas, degtuko degimas, vario(II) sulfato reakcija su kalio šarmu, mineralinio vandens sąveika su ūkinio muilo tirpalu, aliuminio folijos sąveika su vario(II) sulfato tirpalu).
	Cheminės lygties lyginimas. Aiškinamasi, kad vykstant cheminei reakcijai atomų skaičius nepakinta (masės tvermės dėsnis), tai siejama su cheminės lygties lyginimu. Mokomasi išlyginti užrašytas reakcijų lygtis ir (ar) patikrinti išlygintas reakcijų lygtis.	2	Cheminės reakcijos žodinis pateikimas. Cheminių reakcijų lygčių lyginimas. Cheminių lygčių lyginimas Cheminių reakcijų lygčių užrašymas po atliktų bandymų stebėjimo. Chemistry Tutorial: How to Balance Chemical Equations?
	Oksidacija ir redukcija. Nagrinėjamas oksidacijos-redukcijos reiškinys siejant su deguonies prisijungimu ir netekimu, elektronų perėjimu iš vienų dalelių į kitas (pavyzdžiui, degant, rūdijant). Mokomasi nustatyti oksidacijos laipsnį dvinariuose junginiuose.	2	Schematiškas elektronų judėjimo vaizdavimas oksidacijos redukcijos reakcijų metu. Oksidacijos laipsnio nustatymas junginiuose xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx? v=5rtJdjas-mY
	Oksidacijos-redukcijos lygčių lyginimas elektronų balanso būdu. Mokomasi lyginti nesudėtingas oksidacijos-redukcijos lygtis elektronų balanso būdu, užrašyti dalines oksidacijos ir dalines redukcijos lygtis.	2
	Jungimosi, skilimo, pavadavimo, mainų reakcijos. Klasifikuojamos pateiktos cheminių reakcijų lygtys į jungimosi, skilimo, pavadavimo, mainų.	1	Savarankiškas darbas, mokomasi schematizuoti, vizualizuoti, atpažinti chemines reakcijas; susieti reagentus su produktais Types of Chemical Reactions

	Reakcijos greičio tyrimas. Tyrinėjant nagrinėjamas reakcijos greitį lemiančių veiksnių (reaguojančių medžiagų koncentracijos, temperatūros, kietosios medžiagos paviršiaus ploto ir katalizatoriaus) poveikis. Nagrinėjamos lėtos ir greitos reakcijos, pavyzdžiui: degimas ir rūdijimas.	2	Teksto analizė ir kritinis vertinimas. Pavyzdžių stebėjimas, nagrinėjimas ir schematiškas vaizdavimas. Praktinis darbas: kiaušinio lukšto reakcija su acto rūgšties tirpalu (keičiant rūgšties koncentraciją, temperatūrą, kiaušinio lukšto susmulkinimą). Pavyzdžių stebėjimas, nagrinėjimas ir schematiškas vaizdavimas. Teksto apie katalizatorių kritinis vertinimas.
	Skaičiavimai pagal reakcijos lygtį. Naudojantis santykinėmis molekulinėmis masėmis, užrašyta cheminės reakcijos lygtimi ir taikant proporcijas mokomasi apskaičiuoti reaguojančiųjų arba susidarančiųjų medžiagų mases.	2	Savarankiškas uždavinių sprendimas analizuojant pateiktus uždavinio sprendimo algoritmus Stoichiometry Tutorial: Step by Step Video + review problems explained \| Crash Chemistry Academy - YouTube
	Medžiagos masės dalies ω apskaičiavimas. Mokomasi apskaičiuoti medžiagos masės dalį ω (procentais ir vieneto dalimis) mišinyje ar tirpale.	2
	Kartojimas ir įtvirtinimas	2
	Žinių patikrinimas	1
Cheminiai virsmai (23-24) Cheminių reakcijų energijos virsmai (5)	Egzoterminių ir endoterminių reakcijų tyrimas. Praktiškai tiriamos egzoterminės ir endoterminės reakcijos, pavyzdžiui, medžiagų tirpinimo energiniai pokyčiai, šildomųjų / šaldomųjų mišinių gamyba.	2
	Egzoterminės ir endoterminės reakcijos. Mokomasi grupuoti chemines reakcijas pagal šilumos (energijos) pokytį į egzotermines ir endotermines. Aiškinamasi, kad traukai tarp dalelių (atomų ir jonų) įveikti (t. y. cheminiam ryšiui nutraukti) reikalinga energija, o susidarant ryšiui energija išsiskiria.	1	Tekstinio aprašymo ir grafinio vaizdavimo susiejimas. Teksto analizė. Tricky Question: Exothermic or Endothermic?
	Kartojimas ir įtvirtinimas	1
	Žinių patikrinimas	1
	70% – 52 akad. val.	52

6.2. Veiklų planavimo pavyzdžiai 8 klasei ‌

1 pavyzdys

Mokymosi turinio sritis: Medžiagos sandara. Atomo sandara

Tema: Kodėl geležį būtina apsaugoti nuo rūdijimo?

Veiklos tikslas	Išnagrinėjus geležies Fe ir rūdžių Fe(OH)3 fizikines savybes, palyginus medžiagas sudarančių dalelių sandaros ypatumus, atlikus geležies ir rūdžių sąveiką su druskos rūgšties tirpalu išsiaiškinti geležies atomo ir jono panašumus ir skirtumus, ir jų įtaką medžiagų savybėms. <...> Nagrinėjamas metalų ir nemetalų virtimas jonais <...>.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Xxxxxx, xxxxx (xxxxxxxxx xxxxx, xxxxxxxxx xxxxx), užpildytas išorinis elektronų sluoksnis, valentiniai elektronai, atominės dalelės stabilumas, Luiso (taškines elektronines) formulės.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra valentiniai elektronai, stabilus valentinis elektronų sluoksnis, elektronų prisijungimas, elektronų praradimas, metalai, nemetalai, atomo krūvis, jono krūvis. Nurodo atomų ir jonų branduolio ir elektroninės sandaros panašumus ir skirtumus, prarandamų arba prisijungiamų elektronų kiekį. Palygina geležies ir rūdžių fizikines ir chemines savybes (sąveiką su druskos rūgštimi). Prognozuoja remdamiesi periodine lentele, kiek nemetalo atomas (C, N, O, F, H) galėtų prisijungti elektronų arba kiek metalo atomas (Li, Be, K, Na, Mg, Al) galėtų netekti elektronų iki stabilios būsenos. Formuluoja eksperimento hipotezę, atlieka tyrimą, formuluoja išvadas, bendradarbiauja komandoje.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialinė – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo ir skaitmeninė – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. Kūrybiškumo – tyrinėja, vertina, reflektuoja.
Trukmė	2 pamokos
Veiklos tipas	Tyrimas, duomenų rinkimas.
Priemonės	Geležinė vinis, geležies rūdys Fe(OH)3, druskos rūgšties tirpalas, mėgintuvėliai, mėgintuvėlių stovelis, Pastero pipetė.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Tikriausiai ne kartą teko matyti „sugedusius“ metalinius daiktus. Tai geležies rūdijimo, arba kitaip – korozijos, reiškinys. Rūdijant, kalus pilkas metalas praranda savo savybes ir tampa trapia ruda medžiaga. Dėl rūdijimo patiriama nemažų nuostolių - prarandama nuo 10 % iki 12 % pagaminamo metalo. Todėl geležies gaminius stengiamasi apsaugoti nuo rūdijimo.
Eiga	1. Pasiruošimas: sumaišomi FeCl3 ir NaOH tirpalai, tokiu būdu pasigamina Fe(OH)3 2. Sužinoma, kokias žinias mokiniai turi pamokos pradžioje. Pateikiamas

	įsivertinimo lapelis. Kiekvienas užpildo tiek, kiek žino ir gali užpildyti (1 priedas). 3. Surenkami ir apibendrinami duomenys apie geležies ir rūdžių fizikines savybes, užpildoma lentelė (2 priedas). 4. Atliekamas eksperimentas: geležies ir rūdžių sąveika su druskos rūgšties tirpalu. Iškeliama hipotezė. Suformuluojama išvada (3 priedas). 5. Palyginami atominių dalelių: geležies atomo ir geležies (II) xxxx xxxxxxx. 6. Parašoma geležies atomo virtimo jonu schema. 7. Užpildomas įsivertinimo lapelis. Kiekvienas užpildo tiek, kiek žino ir išgali užpildyti (1 priedas).
Refleksija / užduotys	Slenkstinis(1) Prisimink, kada ir kur matei koroduojančius daiktus, kas vyktų, jeigu juos patalpintumėme į druskos rūgšties tirpalą? Patenkinamas (2) Kas atsitiks, jei bandysime įkalti surūdijusią geležinę vinį? Ką reikėtų padaryti, kad mums pavyktų ją įkalti? Kodėl geležinius gaminius reikia saugoti nuo rūdijimo? Pagrindinis (3) Kodėl geriau saugoti geležį nuo rūdijimo negu jį šalinti? Aukštesnysis (4) Restauruojant surūdijusius geležinius gaminius jie laikomi rūgšties tirpale, bet jų negalima laikyti labai ilgai. Kodėl? Xxxxxxxxx, remdamasis geležies atomo elektroninę sandara ir savybėmis.
Veiklos plėtotė	Tiriamoji veikla: Įvairių aplinkos faktorių (temperatūros, elektrolitų, drėgmės) įtaka geležies rūdijimui. Medžiagos paieška, pristatymai apsaugos nuo geležies rūdijimo tematika.
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui	Laikytis darbo saugos taisyklių dirbant su druskos rūgštimi. Metalų ir nemetalų atomų virtimo jonais bendros taisyklės GCSE Chemistry - Formation of Ions #11

1 priedas

Įsivertinimo lapas

Teiginys	Žinojau iki pamokos	Įsivertink pamokoje įgytą patirtį.
Geležies formulė. Elementarių dalelių skaičius geležies atome.
Geležies rūdyse yra ne geležies atomai, o jonai. Elementarių dalelių skaičius Fe3+ jone.
Geležies fizikinės savybės
Rūdžių fizikinės savybės
Kuri dalelė stabilesnė: atomas ar jonas?
Kokie sandaros pokyčiai vyksta kai atomas virsta jonu?

Kiek nemetalo atomas(C, N, O, F, H) galėtų prisijungti elektronų arba kiek metalo atomas (Li, Be, K, Na, Mg, Al)galėtų netekti elektronų iki stabilios būsenos susidarymo.
Mėsmalėje naudojamas metalinis sietelis, kuris veikiamas maisto produktuose esančių medžiagų rūdija. Kokios buityje naudojamos medžiagos pagalba galima pašalinti rūdis ir kokie požymiai parodys, kad jos jau išsivalė.

2 priedas

Geležies ir rūdžių fizikinių savybių palyginimas

(Naudodamiesi šaltiniais)

Savybės	Geležis	Rūdys
Spalva
Kalumas
Elektros srovės laidumas
Tankis
Tirpumas vandenyje
Lydymosi temperatūra
Agregatinė būsena

Tiriamosios veiklos aprašas

Geležies ir rūdžių sąveikos su druskos rūgšties tirpalu požymių lyginimas.

1. Tyrimo tikslas

2. Hipotezė

3. Tyrimo priemonės

4. Veiklos eiga

4.1. Paimkite du mėgintuvėlius.

4.2. Viename mėgintuvėlyje yra paruoštas iš anksto mišinys su rūdimis Fe(OH)3.

4.3. Į antrą mėgintuvėlį įdėkite geležinę vinį prieš tai išvalę su švitriniu popieriumi.

4.4. Į abu mėgintuvėlius įpilkite po 10 ml druskos rūgšties tirpalo.

4.5. Vizualiai stebėkite kas vyksta mėgintuvėliuose ir aprašykite stebėtus pokyčius lentelėje.

4.6. Palyginkite grupių gautus rezultatus.

Lentelė. Geležies ir rūdžių sąveikos su druskos rūgštimi duomenys

Reakcija su geležies vinim

Reakcija su rūdimis

Parašykite išorinius vykstančios reakcijos požymius.

Cheminį kitimą aprašanti lygtis

2(aq) +

+ H2(d)

Fe(OH)3

3(aq) + 3H2O(s)

2 pavyzdys Mokymosi turinio sritis: Medžiagos sandara. Periodinis dėsnis Tema: Kodėl atominė masė neturi matavimo vienetų?

Veiklos tikslas	Remdamiesi žiniomis apie atomo sandarą, išsiaiškinti kodėl naudojamos santykinės atominės masės, neturinčios matavimo vienetų. Apibūdinama santykinės atominės masės sąvoka.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Atomas, atominė masė, izotopai, santykis, atominis masės vienetas, etalonas,

	spindulys.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra atomai, atominis masės vienetas, stabilus izotopas. Nurodo, kad atomų masės yra labai maži dydžiai. Palygina atomų mases su atominiu masės vienetu, naudoja etaloną-atominį masės vienetą.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialiniai – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo ir skaitmeninė – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Tyrimas, modeliavimas.
Priemonės	Svarstyklės, penkios skirtingos masės bulvės.
Tikrovės kontekstas (įvadinė situacija, sudominimas)	Kodėl santykinė atominė masė neturi matavimo vienetų? Gyvenime dažnai įvairius dalykus lyginame su nusistovėjusiais standartais. Etalonas – matas, matuoklis, pamatinė medžiaga ar matavimo sistema, skirta dydžio vienetui, vienai arba kelioms jo vertėms kaip pamatinėms tiksliai išreikšti, realizuoti, išsaugoti ar atkurti. (angl. – measurement, standard, etalon; pranc. – étalon; vok. – normal; rus. – эталон) Tarptautinis kilogramo etalonas yra 39 mm skersmens ir 39 mm aukščio cilindras pagamintas iš 90 % platinos ir 10 % iridžio lydinio. Imdami medžiagos masės ir etalono masės santykį gauname bedimensinį dydį.
Eiga	1. Sužinoma, kokias žinias mokiniai turi pamokos pradžioje. Pateikiamas įsivertinimo lapelis (1 priedas). 2. Pateikiami duomenys apie atomų dydžius. 3. Etalono pasirinkimas. Pasveriama mažiausia bulvė, ji priskiria etalonui ir jos masė priskiriama vienetui. 4. Bulvių išdėstymas masės didėjimo seka. Pasveriamos kitos bulvės, apskaičiuojama kiek kartų kitos bulvės yra didesnės už etaloną. Ant bulvių užrašomas jų masės santykis etalono masės atžvilgiu ir išdėsto bulves pagal masę: nuo mažiausios iki didžiausios (2 priedas). 5. Aiškinama, kas yra atominis masės vienetas, kaip jis buvo apskaičiuotas. 6. Aiškinama, kad periodinėje cheminių elementų lentelėje užrašytos masės yr atominės masės ir atominio masės vieneto santykis, kuris neturi matavimo vienetų. 7. Remiantis periodine cheminių elementų lentele nustatomos ir užrašomos santykinės atominės masės: Li, N, O, Al, Fe, Cu, Pt, Xe. 8. Užpildomas įsivertinimo lapelis (1 priedas).
Refleksija / užduotys	Slenkstinis(1) Remiantis periodine cheminių elementų lentele užrašyk berilio, azoto, geležies, argono santykines atomines mases. Patenkinamas (2) Remiantis periodine cheminių elementų lentele parašyk dviejų elementų panašių į chlorą; į kalį santykines atomines mases. Pagrindinis (3)

Remiantis periodine cheminių elementų lentele parašyk santykines atomines mases šių cheminių elementų: 3 periodo 14 (IVA) grupės, 2 periodo 17 (VIIA) grupės.

Aukštesnysis (4)

Žinodami, kad vieno atominio masės vieneto masė lygi 1,66·10-24g, apskaičiuokite kam lygi sieros, aukso, gyvsidabrio atomų masės.

Veiklos plėtotė

Kaip apskaičiuoti kiek cukraus kruopelių yra viename pakelyje (1 kg )cukraus? (Etalono sukūrimas.). Kur dar susiduriame su etalonais? Kokius dar žinote etalonus?

Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui

Informacija apie etalonus Technologiniai vyksmai ir matavimai

1 priedas

Įsivertinimo lapas

Teiginys	Žinojau iki pamokos	Įsivertink pamokoje įgytą patirtį.
Kas tai yra sferos spindulys, skersmuo?
0,00000000001 m tai yra 10-10 m. Patikrink.
Santykis gaunamas kai dalinami du dydžiai ir gautas dydis neturi matavimo vienetų.
Apibūdink, ką parodo dydis Ar(Fe) = 56?
Prisimink atliktą bandymą ir paaiškink: atominis masės vienetas yra 1/12 anglies atomo 12C masės dalis. Kodėl anglies atomo masę reikėjo padalinti iš 12.

2 priedas

Bulvių masių palyginimas su etalonu

	Bulvė – etalonas	1 bulvė	2 bulvė	3 bulvė	4 bulvė
Masės (kg)
Bulvės masės santykis su etalonu.
Numeravimas nuo mažiausios iki didžiausios masės.

3 pavyzdys Mokymosi turinio sritis: Medžiagos sandara. Cheminiai ryšiai Tema: Kokie klijai suriša nemetalų atomus į molekules?

Veiklos tikslas

Remdamiesi atomų Luiso (taškinėmis elektroninėmis) formulėmis ir abipuse trauka tarp atomus jungiančių bendrų elektronų porų ir atomų branduolių, išsiaiškinkite, kodėl vandens molekulėje yra du vandenilio atomai susijungę su vienu deguonies atomu, kas šiuos atomus laiko molekulėje?

Paaiškinama, kad kovalentiniai nepoliniai ir poliniai ryšiai susidaro atsirandant bendrosioms elektronų poroms tarp nemetalų atomų.

Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Valentiniai elektronai, atominės dalelės stabilumas, laisvoji elektronų pora, bendroji elektronų pora, taškinės elektroninės formulės, abipusė trauka tarp atomų branduolių ir bendrų elektronų porų tarp atomų.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra valentiniai elektronai, atominės dalelės stabilumas. Nurodo, kad susidarant bendroms elektronų poroms dalyvauja pavieniai, neturintys porų elektronai. Pavaizduoja nemetalų atomų jungimosi į molekules schemas elektroninėmis taškinėmis formulėmis. Palygina skirtingų molekulių sandarą. Prognozuoja remdamiesi periodine lentele ir Luiso (taškine elektronine) formule kiek atomų galėtų susijungti į molekules, kad visi atomai turėtų užpildytą išorinį elektronų sluoksnį.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialiniai – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo ir skaitmeninė – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Dėlionės, analogijų metodas, savarankiškas užduočių atlikimas.
Priemonės	„Domino kaladėlės”
Tikrovės kontekstas (įvadinė situacija, sudominimas)	Atomus molekulėse laiko bendros elektronų poros, tai yra kaip savotiški „klijai“. Tarp dviejų atomų gali būti viena, dvi, trys „klijuojančios“ elektronų poros. Kuo daugiau „klijų“ tuo tvirčiau molekulėse atomai susijungę. Atomų branduoliai įelektrinti teigiamai, elektronai turi neigiamą krūvį. Tarp atomų branduolių ir bendrų elektronų veikia traukos jėgos, pliusai traukia minusus, o minusai pliusus. Kodėl atomai į molekules jungiasi tam tikru santykiu? Kodėl vandenilio molekulę sudaro du atomai, azoto molekulę – du atomai, vandens molekulę – trys atomai? Kaip nustatyti, kiek atomų sudarys molekulę?
Eiga	1. Įsivertinimo lapelio užpildymas. 2. Savarankiškas darbas, palyginant parašytą rezultatą su lentoje pateiktu atsakymu. a) Nemetalų atomų Luiso (elektroninių taškinių) formulių rašymas: H, C, N, O, F, Si, P, S, Cl. b) Nemetalų atomų jungimas vieno su kitu į molekules, kad abiejų atomų išorinis elektronų sluoksnis užsipildytų iki stabilaus (8). C ir H, N ir H, Xx ir H, O ir H. What are Covalent Bonds? \| Don't Memorise c) Parinkimas žodžių, kad sakiniai būtų teisingi: Kaip susidaro vandenilio molekulė? Vandenilio H atomas sudarytas iš teigiamą / neigiamą krūvį turinčio branduolio ir teigiamą / neigiamą krūvį turinčio elektrono. Būdami priešingo krūvio branduolys ir elektronas traukia / stumia vienas kitą, todėl laikosi kartu. Kai du vandenilio atomai netvarkingai judėdami atsiduria arti vienas kito, jų branduoliai ima vienas kitą traukti / stumti. Vienas kitą ima traukti / stumti šių atomų elektronai. Tačiau branduoliai traukia ne tik savo, bet ir vienas kito elektroną. Todėl elektronai išsidėsto tarp branduolių taip, kad priklausytų abiem

	atomams. Tarp teigiamąjį krūvį turinčių branduolių įsiterpusi neigiamąjį krūvį turinti bendroji elektronų pora traukia / stumia abiejų atomų branduolius, o abiejų atomų branduoliai traukia / stumia bendrą elektronų porą. 3. Pateikiamos domino kaladėlės. Dirbdami komandose priskiria kiekvienam junginiui domino kaladėlę ir paaiškina savo pasirinkimą. (2 priedas) 4. Įvertina savo įgytą pamokoje patirtį ir užpildo įsivertinimo lentelę.
Refleksija	Prisiminę ir apmąstę pamokos turinį ir eigą: Slenkstinis(1) Tarp pateiktų parašytų elektroninių taškinių formulių atranda teisingas. Patenkinamas (2) Remiantis periodine cheminių elementų lentele nusako kiek vandenilio atomų gali prisijungti C, P, F, S. Pagrindinis (3) Apibūdina kovalentinį ryšį. Užrašo deguonies molekulės Luiso (taškinę elektroninę) formulę ir paaiškina, kodėl abu deguonies atomai yra stabilūs. Aukštesnysis (4) Analizuoja bendras elektronų poras H2, F2 ir HF molekulėse. Surašo panašumus ir skirtumus. Paaiškina kovalentinio ryšio susidarymo esmę.
Veiklos plėtotė	Kuo galima papildyti, kaip pratęsti
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui	Nuorodos į informacijos šaltinius, patarimai dėl priemonių, eigos

1 priedas

Įsivertinimo lapas

Teiginys	Žinojau iki pamokos	Įsivertink pamokoje įgytą patirtį.
Apibūdink atomo išorinį elektronų sluoksnį.
Kurie cheminio elemento elektronai sudaro cheminius ryšius?
Kodėl vienas anglies C atomas sudaro 4 cheminius ryšius su 4 vandenilio atomais?
Pagalvok ir atsakyk: kodėl klijų palyginimas su nemetalų atomus rišančia elektronų pora nėra tikslingas?

2 priedas

Užduotis „Domino kaladėlės”

Priskirk kiekvienam junginiui domino kaladėlę ir paaiškink savo pasirinkimą.

Junginio formulė

Junginio pavadinimas

Junginio struktūrinė formulė

Domino kaladėlė

Pasirinkimo paaiškinimas

CH4

Metanas

BH3

Boro hidridas

H2O

Vanduo

NH3

Amoniakas

HCl

Vandenilio chloridas

4 pavyzdys Mokymosi turinio sritis: Medžiagos sandara. Cheminės formulės Tema: Ką reiškia chemijoje kiekybė ir kokybė?

Veiklos tikslas	Išsiaiškinti kaip trumpai užrašyti medžiagos kokybinę ir kiekybinę sudėtį.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Molekulė, junginys, kokybinė sudėtis, kiekybinė sudėtis, indeksas. Mokomasi užrašyti ir paaiškinti paprasčiausių medžiagų Luiso (taškines elektronines), struktūrines ir molekulines formules <...> Aptariamos empirinės formulės. Pagal vieno tipo molekulės formulę, žodinį aprašymą ar pateiktą modelį užrašoma kito tipo formulė, pavyzdžiui, iš Luiso (taškinės elektroninės) formulės užrašoma struktūrinė formulė.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra junginys, molekulė. Nurodo indekso svarbą rašant medžiagos sudėties išraišką. Pavaizduoja pateiktų medžiagų struktūrines formules molekulinėmis formulėmis. Palygina skirtingų medžiagų, sudarytų iš tų pačių cheminių elementų, turinčių vienodą kokybinę, bet skirtingą kiekybinę sudėtį, formules.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialinė – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo ir skaitmeninė – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Savarankiškas užduočių atlikimas. Palyginimas užpildant lenteles, sudarant

	Venn’o diagramą .
Priemonės	Kortelės su cheminių elementų simboliais ir skaičiais.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Užrašyta cheminė formulė turi mums suteikti informaciją apie medžiagos sudėtį: iš kokių cheminių elementų sudarytą molekulė (kokybinė sudėtis) ir koks kiekvieno cheminio elemento atomų skaičius yra molekulėje. Cheminė formulė – cheminio junginio molekulės sandaros ir sudėties išraiška cheminiais simboliais, skaitmeniniais ir raidiniais indeksais (Visuotinė lietuvių enciklopedija) Kelios medžiagos gali turėti vienodą kiekybinę sudėtį, kelios medžiagos gali turėti vienodą kokybinę sudėtį. Ar yra medžiagos kurios turi vienodą kokybinę ir kiekybinę sudėtį? Pirkdami rūbą mes atkreipiame dėmesį į kokybę: sudėtį. Ir lyginame daikto kokybę su kiekybe. Apie ką galvojame, kai kalbame apie daikto kiekybę?
Eiga	1. Mokinių įsivertinimas pamokos pradžioje (1 priedas). 2. Įvairių užduočių atlikimas sudarant chemines formules. 3. Mokiniai susiskirsto grupėmis, arba atlieka užduotis individualiai (2 priedas). 4. Pildo įsivertinimo lapelį pamokos gale (1 priedas)
Refleksija	Slenkstinis(1) Apibūdink šias sąvokas: indeksas, molekulė, junginys, vieninė medžiaga, sudėtinė medžiaga. Patenkinamas (2) Parašyk cheminę formulę junginio, kurio pateikta struktūrinė formulė. Pagrindinis (3) Parašyk molekulių poros panašumus ir skirtumus. Aukštesnysis (4) Medžiaga sudaryta iš anglies ir vandenilio atomų. Vienoje molekulėje 42 protonai, 42 elektronai ir 36 neutronai. Parašykite medžiagos formulę.
Veiklos plėtotė	Xxxxxx įvesti tuzino, molio sąvokas.
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui	cheminė formulė - Visuotinė lietuvių enciklopedija Les formules chimiques (prancūzų kalba) molekulinei formulei priskiriamas turinis modelis. MOLÉCULES en 3D \| Physique-Chimie \| Collège 4e Physics Chemistry Interactive Flash Animations

1 priedas

Įsivertinimo lapas

Teiginiai	Žinau pamokos pradžioje	Įsivertink, ką sužinojai pamokoje
Ką parodo medžiagos kokybinė sudėtis?
Ką parodo medžiagos kiekybinė sudėtis?
Kokia indekso reikšmė?
Kokia koeficiento reikšmė?
Kokią informaciją suteikia užrašas: C6H12O6 ?

Perkant daiktą visada svarbu kad kokybė sutaptų su kiekybe. Paaiškink šį teiginį.

2 priedas

Savarankiško darbo užduotis

1. Išnagrinėkite šias dvi lenteles: juose susiejami du dydžiai, molekulės arba junginio formulė su tą molekulę arba junginį sudarančiais atomais.

Ką parodo medžiagos H2SO4 molekulinė formulė? Medžiagą sudaro trys elementai: H, S ir O. Dešinėje elemento pusėje parašyti skaičiai parodo, kad vienoje sieros rūgšties molekulėje H2SO4 – yra 2 H atomai, 1 S atomas ir 4 O atomai. Užrašas 7 H2SO4 parodo, kad turime 7 H2SO4 molekules, kurias sudaro: 14 H atomų, 7 S atomai ir 28 O atomai. Remdamiesi šia informacija užpildykite 1 lentelę įrašydami į langelius atomų skaičius duotose molekulėse:

1 lentelė

Medžiaga	Atomų skaičius C H N O
Medžiaga
CO2
(NH2)2CO
5CH4
10C7H5N3O6

a) Perskaitęs tekstinius medžiagų sudėties aprašymus ir remdamasis periodine cheminių elementų lentele užrašyk medžiagų chemines formules ar sudaryk formules, panaudojęs pasigamintas korteles:

b) Amoniako molekulę sudaro vienas azoto atomas ir trys vandenilio atomai.

c) Medžiagos molekulę sudaro vienas atomas, kurio branduolio krūvis +8 ir du kito elemento atomai, kurių branduolių krūvis lygus +1.

2. Dviejų medžiagų molekules sudaro atomai C, H ir O. Pirmoje molekulėje 1 C atomas susijungęs su 2 H atomais ir 1 O atomu. Antroje molekulėje 6 C atomai susijungę su 12 H atomų ir 6 O atomais. Parašykite abiejų medžiagų molekulių chemines formules ir padarykite išvadą palygindami šių molekulių kiekybinę ir kokybinę sudėtį.

3. Turite dvi medžiagas: CO ir CO2. Palyginkite jų sudėtį sudarydami Venn’o diagramą:

Užbaikite pildyti lentelę:

Pavadinimas

Rutulinis strypinis modelis

Struktūrinė formulė

Molekulinė formulė

Pieno rūgštis

Metanolis

Homocisteinas

5 pavyzdys Mokymosi turinio sritis: Cheminiai virsmai. Cheminės reakcijos Tema: Kodėl koeficientas negali būti trupmeninis dydis?

Veiklos tikslas	Xxxxxxx filmuotą medžiagą, lyginant cheminių reakcijų lygtis išsiaiškinti koeficiento reikšmę cheminėje lygtyje. Mokomasi paaiškinti užrašytas cheminių reakcijų lygtis: reagentus, produktus, ženklus, simbolius ir kt. <...> Aiškinamasi, kad vykstant cheminei reakcijai atomų skaičius nepakinta (masės tvermės dėsnis), tai siejama su cheminės lygties lyginimu. Mokomasi išlyginti užrašytas reakcijų lygtis ir (ar) patikrinti išlygintas reakcijų lygtis.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Koeficientas, reagentai, produktai.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra reagentai, produktai, indeksai, koeficientai. Nurodo, kad vykstant cheminei reakcijai tos pačios rūšies atomų skaičius iki reakcijos ir įvykus reakcijai, nepakinta. Pavaizduoja išlygintą cheminės reakcijos lygtį brėžiniu. Palygina savo lygties išlyginimą su internetiniame šaltinyje pateiktu išlyginimu.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialiniai – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo ir skaitmeninė – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Filmuotos medžiagos stebėjimas ir kritinis vertinimas, savarankiškas užduoties atlikimas.

Priemonės	Kompiuteris, rašymo priemonė, sąsiuvinis.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Gyvenime labai dažnai naudojamės schemomis. Pvz. žemėlapis – tai tam tikros vietovės schema ir ji turi būti tiksli. Cheminės reakcijos lygtis – tai jos vyksmo schema ir ji turi būti tiksli. Tam, kad cheminės reakcijos schema (lygtis) būtų tiksli, ji turi būti išlyginta, remiantis masės tvermės dėsniu. Tai labai panašu į lego kaladėles. Turi pastatytą bokštą iš 50 kaladėlių, jį suardai ir iš tų pačių 50 kaladėlių pastatai kitą naują statinį. Taip pat ir cheminės reakcijos metu – elementų atomai persigrupuoja, bet kiekvieno elemento atomų skaičius turi išlikti nepakitęs.
Eiga	1. Užpildomas įsivertinimo lapelis. Ką žinau pamokos pradžioje? (1 priedas) 2. Stebint filmuotą medžiagą, savarankiškai išlyginamos reakcijų lygtys, įrašant koeficientus lygtyse prieš medžiagas, stebimas ir vertinamas lyginimas. Cheminių lygčių lyginimas - YouTube; Balancing Chemical Equations Practice Problems - YouTube 3. Išlygintų reakcijų lygčių skaitymas, teisingas cheminių elementų tarimas. 4. Užpildomas įsivertinimo lapelis. Įsivertink ką sužinojai pamokoje. (1 priedas)
Refleksija	Slenkstinis(1) Kokia svarbiausia taisyklė, kurios reikia laikytis, lyginant cheminės reakcijos lygtį? Patenkinamas (2) Lygindamas cheminių reakcijų lygtis turėjai parinkti tinkamus koeficientus. Kodėl koeficientai gali būti tik sveikieji skaičiai? Pagrindinis (3) Cheminės reakcijos lygties lyginimas kažkuo panašus į patiekalų gaminimo receptus – turime išlaikyti tinkamas proporcijas. Lygindamas cheminių reakcijų lygtis rašai koeficientus. Kodėl negalima keisti indeksų? Aukštesnysis (4) Cheminės reakcijos lygties lyginimas kažkuo panašus į patiekalų gaminimo receptus. Paaiškink šią analogiją? Kodėl lyginant cheminių reakcijų lygtis parenkame tinkamus koeficientus ir negalime keisti indeksų?
Veiklos plėtotė	Formuojamas gebėjimas yra bazinis tolimesniam sėkmingam chemijos mokymuisi
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui

1 priedas

Įsivertinimo lapas

Teiginys	Žinojau iki pamokos	Įsivertink pamokoje įgytą patirtį.
Apibūdink indekso paskirtį
Apibūdink koeficiento paskirtį
Kodėl koeficientai yra sveikieji skaičiai?
Koks skirtumas tarp užrašų: 2O ir O

2?
Pagalvok ir atsakyk įvardindamas 2 požymius, kada cheminės reakcijos lygtis bus išlyginta

6.3. Ilgalaikis planas 9 (I) klasei ‌

Mokymosi turinio sritis	Tema, mokymosi turinys	Val. sk.	Galimos mokinių veiklos
Molis. Avogadro	Molis. Avogadro konstanta. Molinė masė. Aiškinamasi medžiagos kiekio (n, mol) sąvoka, Avogadro konstantos (NA = 6,02 ⋅ 1023 mol-1) fizikinė prasmė, kas yra molinė masė (M, g/mol).	1	Savarankiškas užduočių atlikimas nustatant panašumus ir skirtumus tarp skirtingų kiekio apibūdinimų: molis, tuzinas, kapa; dalelių skaičiaus nustatymas keičiant kiekio dydį. Savarankiškas formulės išvedimas medžiagos kiekiui apskaičiuoti. Klausimų sudarymas stebint filmuotą medžiagą: Concept of Mole \| Avogadro's Number \| Atoms and Molecules \| Don't Memorise How big is a mole? (Not the animal, the other one.) - Xxxxxx Xxxxx Converting Between Moles, Atoms, and Molecules Remdamiesi periodine cheminių elementų sistema skaičiuoja medžiagų molines mases, kai yra pateiktos jų cheminės formulės, struktūrinės formulės, žodinės medžiagos sudėties aprašymas, taiko kiekio sąvoką apskaičiuojant medžiagos masę.
dėsnis
(7)
Molis
(3)
	Medžiagos kiekio skaičiavimo uždaviniai. Mokomasi spręsti uždavinius, taikant medžiagos kiekio formules ar proporcijas, apskaičiuojant medžiagos masę, dalelių skaičių.	1
	Kartojimas ir įtvirtinimas	1
Molis. Avogadro	Dujų savybės. Avogadro dėsnis. Standartinės sąlygos. Tyrinėjamos ir nagrinėjamos fizikinės dujų savybės: tūrio nepastovumas, spūdumas, tankis, tirpumas vandenyje, virimo	2	Stebėdami dalelių išsidėstymą skirtingose dujinėse medžiagose, apibūdina panašumus ir skirtumus sudarydami Venn’o diagramas. Savarankiškas uždavinių sprendimas susiejant dujų molinį tūrį su mase ir
dėsnis
(7)
Dujų molio tūris ir
Avogadro dėsnis

(4)	temperatūra. Mokomasi spręsti uždavinius, taikant Avogadro dėsnį. Apibūdinama dujų molio tūrio (VM, dm3/mol) sąvoka, įvardijami jo matavimo vienetai. Apibrėžiama, kad standartinės sąlygos (STP) yra 1 bar (100 000 Pa) slėgis ir 0 °C (273 K) temperatūra. Nurodoma, kad standartinėmis sąlygomis dujų molio tūris yra 22,7 dm3/mol (L/mol).		dalelių skaičiumi. Savarankiškas uždavinių sprendimas pagal formules, sudarant proporcijas. Peržiūrėję filmuotą medžiagą Xxxxxxxx'x Law savarankiškai sprendžia uždavinius.
	Kartojimas ir įtvirtinimas	1
	Žinių patikrinimas	1
Vanduo ir tirpalai	Vandens molekulė. Vandenilinis ryšys. Nagrinėjamas vandens molekulės poliškumas. Mokomasi vaizduoti vandenilinį ryšį tarp dviejų vandens molekulių struktūrinėmis formulėmis. Vandens fizikinės savybės (lydymosi ir virimo temperatūra, tankio priklausomybė nuo temperatūros) siejamos su vandens molekulių gebėjimu sudaryti tarpusavyje vandenilinius ryšius.	1	Tiriamieji darbai: susieja vandens fizikines savybes su molekulių sandara ir tarpmolekuliniais ryšiais. Why does ice float in water? - Xxxxxx Xxxxxx and Xxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxx ir atlieka tiriamuosius darbus, nustato kietų ir skystų medžiagų tankius. Stebėdami bandymus, užsirašo duomenis, apskaičiuoja medžiagų tankius: MASSE VOLUMIQUE - Liquides et solides - cycle 4 (5e - 4e - 3e) - Physique-Chimie
(20-22)
Bendrosios žinios
apie tirpalus.
Elektrolitai ir
neelektrolitai
(6-7)
	Kristalinių medžiagų tirpimas vandenyje. Aiškinamasi, kaip vandenyje tirpsta kristalinės medžiagos, kas yra disociacija ir hidratacija, tyrinėjami egzoterminiai ir endoterminiai procesai, vykstantys disociacijos ar jonizacijos ir hidratacijos metu.	1	Energetinių pokyčių grafinis vaizdavimas, stebėjimas ir aprašymas, kai vandenyje tirpinamas skirtingas natrio šarmo (NaOH) ir amonio nitrato (NH4NO3) kiekis. Energetinių diagramų braižymas.
	Elektrolitai ir neelektrolitai.	2	Savarankiškas disociacijos ir
	Disociacijos / jonizacijos lygtys.		jonizacijos lygčių rašymas remiantis
	Pagal gebėjimą skilti į jonus		tirpumo lentele. Jonų kryptingo
	medžiagos skirstomos į elektrolitus ir		judėjimo tirpale braižymas, kai tirpalu
	neelektrolitus. Remiantis medžiagų		teka elektros srovė.
	tirpumo vandenyje lentele, mokomasi		Lygina neelektrolitų ir elektrolitų
	užrašyti iš paprastųjų ir sudėtinių		tirpalų sudėtį. Ruošiami pranešimai
	jonų sudarytų medžiagų disociacijos /		apie S. Arenijaus mokslinius
	jonizacijos lygtis. Nagrinėjama		nuopelnus.
	vandens jonizacija.		Planuoja ir tiria skirtingų tirpalų
	Susipažįstama su T. Grotuso indėliu į		laidumą; medžiagos tirpalo laidumo
	elektrochemiją ir S. Arenijaus		priklausomybę nuo koncentracijos /
	elektrolitinės disociacijos teorija.		skiedimo laipsnio. Analizuoja,

	Tyrinėjamas stipriųjų ir silpnųjų elektrolitų tirpalų laidumas elektros srovei. Atpažinus cheminių medžiagų pavojingumo ženklus, mokomasi kritiškai įvertinti jų pavojingumą ir nurodyti, kaip saugiai elgtis su jomis. Aiškinamasi elektrolitų tirpalų svarba žmogaus organizmui. Mokomasi naudotis medžiagų tirpumo vandenyje lentele ir grupuoti medžiagas į tirpias, mažai tirpias ir netirpias.		nagrinėja žmogaus organizmui svarbių elektrolitų (druskų) tirpalų sudėtį, gamina šiuos tirpalus, stebi temperatūrinius pokyčius vykstančius gaminimo metu. Bandymus iliustruoja brėžiniais, schemomis. Rengia pranešimus apie Lietuvoje dirbusio T. Grotuso darbus aiškinant tirpalų elektros laidumą.
	Tirpalas. Medžiagų tirpumas vandenyje. Tirpalas apibūdinamas naudojant sąvokas tirpinys, tirpiklis, tirpalas. Naudojantis tirpumo kreivėmis, analizuojama medžiagų tirpumo priklausomybė nuo temperatūros, mokomasi nustatyti, kuris tirpalas yra sotusis, nesotusis, persotintas, ir skaičiuoti pagal tirpumo kreives, kokia masė medžiagos ištirps arba išsiskirs iš tirpalo pakeitus tirpalo temperatūrą, kai nurodyta tirpiklio masė.	1
	Kartojimas ir įtvirtinimas	1
	Žinių patikrinimas	1
Vanduo ir tirpalai (20-22) Vandens telkiniai, tarša ir valymas (2)	Gamtinis vanduo. Vandens kietumas (kietis). Susipažįstama su vandens pasiskirstymu Lietuvoje ir pasaulyje, klasifikuojant gamtinį vandenį pagal jame ištirpusių druskų koncentraciją, pabrėžiant gėlo vandens išteklių svarbą. Formuojamas supratimas apie vandens kietumą (kietį), nagrinėjant jo privalumus bei trūkumus, aptariami vandens kietumo šalinimo būdai (kaitinimas, distiliavimas).	1	Žinių paieška informacijos šaltiniuose, sisteminimas, pranešimų ruošimas. Dirbdami komandose modeliuoja situacijas, ieško sprendimo kelių, diskutuoja, analizuoja savo ir kitų grupių pasirinkimus. Pažintinės ekskursijos, situacijų modeliavimas. Tiriamieji darbai. Naudodami vandens kietumo jutiklius tiria įvairių šaltinių vandens mėginius, patys modeliuoja dirvą, gamina kietą vandenį, tiria jo kietumą ir siūlo minkštinimo būdus.
	Vandens tarša ir valymas. Apibūdinami vandens telkinių taršos šaltiniai, įvertinama žmogaus vykdomos veiklos įtaka paviršiniams ir požeminiams vandens telkiniams.	1

	Priklausomai nuo planuojamos vandens naudojimo srities, mokomasi analizuoti jam keliamus reikalavimus ir nagrinėjamos buitinių nuotekų valymo supaprastintos technologinės schemos. Renkami ir analizuojami artimoje aplinkoje esančių vandens telkinių kokybinių tyrimų duomenys. Vykdomi vandens minkštinimo ir (ar) valymo tiriamieji ir (ar) projektiniai darbai, aptariami jų rezultatai.
Vanduo ir tirpalai (20-22) Tirpalų koncentracija (4)	Tirpalų koncentracija. Aiškinamasi, kas yra tirpalo koncentracija. Mokomasi apskaičiuoti medžiagos procentinę (ω, %), molinę (c, mol/L) ir masės koncentraciją (cw, g/L) tirpale. Sprendžiami uždaviniai apskaičiuojant tirpalų koncentracijas, kai tirpalai skiedžiami arba sumaišomi. Praktiškai ruošiami procentinės, molinės ir masės koncentracijos tirpalai, tirpinant kietąsias medžiagas vandenyje. Mokomasi nustatyti tirpalo tankį, išmatavus tirpalo masę ir tūrį.	2	Savarankiškas uždavinių sprendimas, taikant formules arba proporcijų metodą. Molarity Practice Problems Savarankiškas uždavinių sprendimas, gautų atsakymų analizavimas, dažniausiai gaunamų nesutapimų fiksavimas. Sudarytos kalibracinės kreivės pagalba (tirpalo tankio priklausomybė nuo medžiagos molinės arba procentinės koncentracijos) nustato duoto tirpalo molinę arba procentinę koncentracijas. Praktinis darbas: grafinis vaizdavimas tirpalo tankio pokyčio priklausomybės nuo tirpinio koncentracijos atliekant skiedimą, savarankiškas uždavinių analizuojant pateiktus uždavinio sprendimo algoritmus (individualiai ir grupėmis).
	Kartojimas ir įtvirtinimas	1
	Žinių patikrinimas	1
Vanduo ir tirpalai (20-22) Indikatoriai ir pH skalė (4)	Indikatoriai ir pH. Aiškinamasi, kas yra indikatoriai ir kam jie naudojami. Teoriškai ir praktiškai analizuojama, kaip kinta cheminių indikatorių (lakmuso, metiloranžinio, fenolftaleino) bei gamtinių pigmentų spalvos rūgštiniuose, neutraliuose ir šarminiuose tirpaluose. Aiškinamasi tirpalo vandenilio jonų rodiklio (pH) sąvoka. Remiantis pH skale mokomasi nustatyti įvairios H+ ir	2	Atliekama tiriamoji veikla: pasigaminami tirpalai arba popierinės juostelės iš gamtinių pigmentų, atliekami tyrimai su įvairiais buityje naudojamų medžiagų tirpalais panaudojant pasigamintus indikatorius, suskirstant medžiagas pagal indikatorių spalvų pokytį į rūgštines, neutralias ir bazines. Atliekama tiriamoji veikla. Remdamiesi pH skale, naudodami pH jutiklius suplanuoja ir atlieka buityje

	OH– jonų koncentracijos tirpalų rūgštingumą arba bazingumą, pagal pH vertę tirpalus klasifikuoti į rūgščiuosius, neutraliuosius, šarminius. Analizuojama įvairių tirpalų pH svarba gamtoje, pavyzdžiui, žmogaus organizme, dirvožemio tirpale, vandenyje ar kt. Vanduo nagrinėjamas kaip labai silpnas elektrolitas. Rodiklis pH susiejamas su vandenilio jonų koncentracija apsiribojant atvejais, kai pH vertė yra sveikasis skaičius.		naudojamų medžiagų tirpalų pH matavimus ir suskirsto šių medžiagų tirpalus į rūgštinius, neutralius ir bazinius. Modeliuojamos įvairios situacijos, nagrinėjamas pH, jo įtaka aplinkai, vizualizuojami padariniai, prognozuojami žalos mažinimo būdai, arba priešingai ką reikia daryti, kad sumažintume išorinius veiksnius, kurie nulemia pH pokyčius.
	Kartojimas ir įtvirtinimas	1
	Žinių patikrinimas	1
Vanduo ir tirpalai (20-22) Neutralizacijos reakcijos tirpaluose (4-5)	Neutralizacijos reakcija. Aiškinamasi neutralizacijos reakcijos esmė. Mokomasi nurodyti medžiagų agregatines būsenas cheminių reakcijų lygtyse. Nagrinėjamas skirtumas tarp skystosios (s) ir ištirpusios (aq) medžiagos būsenų. Mokomasi užrašyti bendrąsias, nesutrumpintąsias ir sutrumpintąsias jonines neutralizacijos reakcijų lygtis. Vykdomi tyrimai, susiję su neutralizacijos reakcijomis, įvardijami neutralizacijos reakcijos požymiai (temperatūros ir terpės pokytis). Analizuojama neutralizacijos reakcijų įtaka aplinkai ir žmogui.	2	Atlieka neutralizacijos reakcijas, aiškinasi neutralizacijos reakcijų esmę, braižo neutralizacijos reakcijas iliustruojančias schemas (daleles iliustruoja tūriniais modeliais). Savarankiško darbo metu mokosi rašyti bendrąsias, nesutrumpintas ir sutrumpintas jonines neutralizacijos lygtis, atlikdami jų žodinę analizę, apibūdinimą. Suplanuoja ir atlieka neutralizacijos reakciją tarp rūgšties ir bazės (stebėdami temperatūros, indikatorių spalvų pokyčius), analizuoja gautus rezultatus, rašo išvadas. Daro pranešimus apie neutralizacijos reakcijų įtaką aplinkai ir žmogui. Stebi filmuotą medžiagą, kritiškai vertina, modeliuoja situacijas.
	Skaičiavimai pagal chemines reakcijų lygtis. Naudojantis cheminės reakcijos lygtimi mokomasi apskaičiuoti reaguojančiųjų arba susidarančiųjų medžiagų kiekius ir mases.	1	Savarankiškas uždavinių sprendimas pagal mokytojo pateiktus sprendimo algoritmus. Peržiūrėję filmuotą medžiagą Avxxxxxx'x Xaw palygina reagento ir produkto kiekių santykį.
	Kartojimas ir įtvirtinimas	1
	Žinių patikrinimas	1
Neorganinių junginių klasės (24-26)	Oksidai. Mokomasi paaiškinti, kas yra oksidai, užrašyti įvairių oksidų	2	Susieja oksidų formules su pavadinimais taikydamas kortelių metodą.

Oksidai (3)	formules bei sisteminius pavadinimus. Nagrinėjami aplinkoje esantys oksidai. Baziniai oksidai Na2O ir CaO nagrinėjami kaip medžiagos, kurių sąveikos su vandeniu produktas yra bazės. Tyrinėjamas bazinių oksidų CaO ir MgO susidarymas (vieninių medžiagų oksidacija) ir jų sąveika su vandeniu bei rūgštimis. Mokomasi užrašyti ir išlyginti vykstančių reakcijų bendrąsias lygtis. Rūgštiniai oksidai CO2, SO2 nagrinėjami kaip medžiagos, kurių sąveikos su vandeniu produktas yra rūgštis. Tyrinėjamas šių rūgštinių oksidų susidarymas (vieninių medžiagų oksidacija) ir jų sąveika su vandeniu bei bazėmis. Mokomasi užrašyti ir išlyginti šių reakcijų bendrąsias lygtis. Nagrinėjamas rūgštinių ir bazinių oksidų pritaikymas, pavyzdžiui, medicinoje (antacidiniai vaistai), maisto pramonėje (gazuotų gėrimų gamyba), kosmetikoje, statybose ir kt. Aiškinamas rūgščiojo lietaus susidarymas ir šio reiškinio daroma žala.		Klasifikuoja oksidus pagal jų sudėtį ir pagal chemines savybes, atlieka laboratorinius darbus. Komandoje modeliuoja vietovę, analizuoja rūgščiųjų kritulių susidarymą ir daromą žalą. Prognozuoja veiksmus, kurie sumažintų žalą.
	Kartojimas ir įtvirtinimas	1
Neorganinių junginių klasės (24-26) Bazės (4-5)	Bazės. Aiškinamasi, kad bazės yra medžiagos, kurių vandeniniuose tirpaluose yra OH– jonų. Mokomasi bazes klasifikuoti į tirpiąsias (šarmus) ir netirpiąsias. Mokomasi užrašyti įvairių hidroksidų chemines formules ir sisteminius pavadinimus. Nagrinėjami aplinkoje esantys hidroksidai. Nagrinėjamas hidroksidų naudojimas, pavyzdžiui, muilo, valiklių, ploviklių gamybai ir kt	2	Bazių klasifikavimas sudarant Venn’o diagramas, schemas. Pranešimai apie bazių panaudojimą buityje ir saugaus elgesio su jomis aptarimas.
	Bazių gavimas ir savybių tyrimas. Praktiškai pagaminamas kalcio hidroksidas iš kalcio oksido. Tyrinėjamos hidroksidų (NaOH, Ca(OH)2) fizikinės bei cheminės	1	Laboratorinio darbo atlikimas. Savarankiškas darbas formuojant cheminių reakcijų lygčių rašymo įgūdžius.

	savybės: sąveika su rūgštimis, rūgštiniais oksidais ir druskomis, mokomasi užrašyti ir išlyginti bendrąsias, nesutrumpintąsias ir sutrumpintąsias jonines reakcijų lygtis
	Kartojimas ir įtvirtinimas	1
	Žinių patikrinimas	1
Neorganinių junginių klasės (24-26) Rūgštys (6-7)	Rūgščių klasifikacija. Jonizacijos konstanta. Aiškinamasi, kad rūgštys yra medžiagos, kurių vandeniniuose tirpaluose yra H+ jonų. Mokomasi klasifikuoti rūgštis į deguonines ir bedeguones, silpnąsias (CH3COOH, H2CO3, H2SO3) ir stipriąsias (HCl, H2SO4, HNO3) pagal rūgščių jonizacijos konstantų skaitines vertes. Mokomasi užrašyti įvairių rūgščių chemines formules, sisteminius ir trivialiuosius pavadinimus (druskos rūgštis, acto rūgštis). Nagrinėjamos aplinkoje esančios rūgštys ir susipažįstama su Lietuvoje gaminamų neorganinių rūgščių pavyzdžiais.	2	Rūgščių klasifikavimas sudarant Venn’o diagramas, schemas. Aptaria aplinkoje esančias rūgštis, jų naudojimą ir saugaus elgesio taisykles. Ruošia pranešimus apie Lietuvoje gaminamų neorganinių rūgščių gamybos principus, jų naudojimo sritis. Rūgštis → gamykla → žaliava → gamybos etapai → ekologinės problemos → naudojimas.
	Bedeguonių rūgščių susidarymas. Aptariamas rūgščių poveikis metalams, pastatams, dirvožemiui, augalams, žmonėms. Nagrinėjamas bedeguonių rūgščių susidarymas iš vieninių medžiagų, užrašomos ir išlyginamosios bendrosios reakcijų lygtys.	1
	Rūgščių cheminės savybės. Remiantis pateiktu stipriųjų rūgščių pavyzdžiu aiškinamasi, kaip rūgštys reaguoja su baziniais oksidais ir hidroksidais. Aptariama metalų elektrocheminė įtampų eilė, jos sudarymo principas. Remiantis elektrochemine metalų įtampų eile mokomasi pasirinkti tinkamą metalą ir tirti jo sąveiką su praskiestomis rūgštimis (HCl, H2SO4), užrašyti dalines oksidacijos ir dalines	2	Savarankiškas darbas formuojant cheminių reakcijų lygčių rašymo įgūdžius. Laboratorinis darbas. Savarankiškas reakcijų lygčių rašymas, schemų braižymas. Tiriamasis darbas.

	redukcijos lygtis, nurodyti oksidatorių ir reduktorių. Mokomasi užrašyti ir išlyginti bendrąsias, nesutrumpintąsias ir sutrumpintąsias jonines praskiestų rūgščių (HCl, H2SO4) tirpalų sąveikos su metalais (Zn, Fe), bazėmis (NaOH, Ca(OH)2) ir druskomis (CaCO3, Na2SO3) reakcijų lygtis. Nagrinėjamas rūgščių naudojimas, pavyzdžiui, maisto pramonėje (CH3COOH, H3PO4 ir kt.), trąšų gamybai (KNO3) ir kt.
	Kartojimas ir įtvirtinimas	1
	Žinių patikrinimas	1
Neorganinių junginių klasės (24-26) Druskos (8)	Druskos ir jų panaudojimas. Aiškinamasi, kad druskos yra medžiagos, sudarytos iš metalo jono ir rūgšties liekanos. Mokomasi užrašyti normaliųjų ir rūgščiųjų druskų chemines formules ir sisteminius pavadinimus; taikomi nesisteminiai druskų (valgomoji druska, geriamoji soda, kalcinuota soda, natrio salietra) pavadinimai. Nagrinėjamos aplinkoje esančios druskos, aiškinamasi, kas yra kristalohidratas. Nagrinėjamas druskų naudojimas, pavyzdžiui, maisto konservavimui ir gamybai (NaCl, NaHCO3), žemės ūkyje (KNO3, CuSO4·5H2O), medicinoje (MgCO3, KI), fejerverkams ir kt. Susipažįstama su Lietuvoje gaminamų neorganinių druskų / trąšų pavyzdžiais.	2	Pranešimų ruošimas apie Lietuvoje randamas ir buityje dažniausiai naudojamas druskas, jų paskirtį ir panaudojimą chemijos pramonėje.
	Druskų cheminės savybės. Atpažinimo reakcijos. Tyrinėjamos druskų reakcijos su metalais, rūgštimis, hidroksidais ir kitomis druskomis. Mokomasi užrašyti ir išlyginti bendrąsias, nesutrumpintąsias jonines ir sutrumpintąsias jonines druskų reakcijų su rūgštimis, hidroksidais ir kitomis druskomis lygtis. Praktiškai mokomasi atpažinti halogenidus (I–, Br–, Cl–), karbonatus, sulfatus ir	3	Nagrinėjant druskų gavimo būdus, susipažįstama su chemijos mokykloje laboratorijoje esančiomis medžiagomis, suplanuojami ir atliekami druskų gavimo būdai panaudojant esančias medžiagas. Atlieka jonų mainų, pavadavimo reakcijas, stebi požymius, rašo reakcijų lygtis, braižo schemas. Atlieka X nustatymą. Savarankiškas darbas užrašant kitimų eilutes reakcijų lygtimis, ir pasiūlant

užrašyti atpažinimo reakcijų lygtis. Praktiškai nustatomi Na+ ir K+ jonai pagal liepsnos spalvą.		optimaliausius variantus.
Kristalizacinio vandens masės dalies kristalohidratuose skaičiavimo uždaviniai. Mokomasi apskaičiuoti nurodytame kristalohidrate esančio kristalizacinio vandens masės dalį.	1	Gamina kristalohidratų korteles susiedami junginio formulę su cheminiu pavadinimu, techniniu pavadinimu, kristalizacinio vandens masės dalimi kristalohidrate ir panaudojimu.
Kartojimas ir įtvirtinimas	1
Žinių patikrinimas	1
70% - 52 akad. val.	52

6.4. Veiklų planavimo pavyzdžiai 9 (I) klasei ‌

1 pavyzdys

Mokymosi turinio sritis: Molis. Avogadro dėsnis

Tema: Skaičiavimas pagal išlygintą reakcijos lygtį, kai turime vienos medžiagos duomenis

Veiklos tikslas	Išnagrinėję išlygintą reakcijos lygtį: 2H2 + O2 2O išsiaiškins, kad medžiagos reaguoja ir susidaro tokiu kiekių santykiu, kuris nurodytas reakcijos lygtyje, jeigu kurios nors vienos medžiagos kiekį padidinsime arba sumažinsime x kartų, tiek pat kartų padidės arba sumažės kitų medžiagų kiekiai. Mokomasi spręsti uždavinius, taikant medžiagos kiekio formules ar proporcijas, apskaičiuojant medžiagos masę, dalelių skaičių.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Reagentai, produktai, masės tvermės dėsnis, reakcijos lygties koeficientas.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra reagentai, produktai, kiekis, santykinė molekulinė masė, molinė masė. Nurodo, kad cheminės reakcijos lygtyje kiekvieno cheminio elemento atomų skaičius iki rodyklės lygus to elemento atomų skaičiui už rodyklės, todėl reagentų masių suma lygi produktų masių sumai. (Reagentai paimti tiksliu santykiu.) Žinodamas vienos medžiagos masę, kiekį, dalelių skaičių pagal reakcijos lygtį suskaičiuoja kitos medžiagos masę, kiekį, dalelių skaičių. Prognozuoja maksimalų visų reakcijos medžiagų masių, kiekių pokytį.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. Kūrybiškumo – tyrinėja, vertina, reflektuoja.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Uždavinio sąlygos analizė, savarankiškas užduočių sprendimas sudarant lenteles.

Priemonės	Periodinė cheminių elementų lentelė.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Kad pasigamintum pyragą, turi turėti visus produktus nurodytus recepte ir žinoti jų kiekių santykius. Kad apskaičiuotum, kokią pyrago masę gausi, pakanka žinoti vieno produkto masę, kitų produktų turi būti pakankamai pagal receptą. Išlaikant proporcijas, galima pasigaminti didesnį arba mažesnį kiekį, negu nurodyta recepte. Analogiškai su bet kokia gamyba – norint pagaminti dviratį reikia turėti reikiamą kiekį visų detalių. Šie dėsningumai tinka ir cheminėje reakcijoje dalyvaujančiomis medžiagomis. Žinant vienos medžiagos masę/kiekį (uždavinio sąlyga) galima surasti kitos(-ų) medžiagos(-ų) masę / kiekį?
Eiga	1. Sužinoma, kokias žinias mokiniai turi pamokos pradžioje. Pateikiamas įsivertinimo lapelis (1 priedas). 2. Aiškinama uždavinių sprendimo seka, kartu su mokytoju pildomos lentelės (2, 3, 4 priedai). 3. Savarankiškai pildo lenteles, palygina gautus atsakymus su mokytojo pateiktais atsakymais (2, 3, 4 priedai). 4. Užpildomas įsivertinimo lapelis (1 priedas).
Refleksija	Slenkstinis(1) Kiek dviračių pagaminsi turėdamas du ratus ir du vairus? Ar tinkamos tokios proporcijos? Kodėl? O turint keturis molius ratų ir du molius vairų?(žr. 3 priedą Patenkinamas (2) Kodėl labai svarbu išlyginti reakcijos lygtį? Kaip tai siejasi su pyrago receptu? Pagrindinis (3) Kai varis jungiasi su deguonimi pagal reakcijos lygtį: 2Cu + O2 → 2CuO. Kam lygi susidariusio produkto masė? Kuo svarbus būtų reaguojančių medžiagų proporcijų išlaikymas pramonėje? Atsakymą pagrįskite ne tik ekonominiu aspektu. Aukštesnysis (4) Angliai jungiantis su deguonimi gali vykti dvi reakcijos. C + O2 2 2C + O2 Nuo ko priklauso reakcijos(-ų) eiga? CO dujos yra mirtinai nuodingos. Palyginę abi reakcijas, padarykite išvadą – ką reikia daryti, kad nesusidarytų nuodingos CO dujos?
Veiklos plėtotė	Galima skirti papildomų (skirtingo lygio) uždavinių įgūdžių įtvirtinimui.
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui	Nebūtina pasinaudoti visomis prieduose pateiktomis užduotimis, galima paimti tik dalį užduočių.

)

1 priedas

Įsivertinimo lapas

Teiginys	Žinojau iki pamokos	Įsivertink pamokoje įgytą patirtį.
Reagentai
Produktai
Medžiagos kiekis
Reakcijos lygties koeficientas

Gaminant stalą reikalingas stalviršis ir keturios kojos. Pasiūlyk dar objektų, sudarytų iš pastovaus sudedamųjų dalių skaičiaus.

2 priedas

Vandenilio ir deguonies reakcijos vizualizacija

2 molekulės	1 molekulė	2 molekulės
10 molekulių	5 molekulės	10 molekulių
2 mol molekulių	1 mol molekulių	2 mol molekulių
4 g	32 g	36 g
20 g	160 g	180 g

Medžiagos reaguoja ir susidaro tokiu kiekių santykiu, kuris nurodytas reakcijos lygtyje 2H2 + O2 2O, jeigu kurios nors vienos medžiagos kiekį padidinsime arba sumažinsime x kartų, tiek pat kartų padidės arba sumažės kitų medžiagų kiekiai.

3 priedas

Kaip pasigaminti dviratį?

1. Aprašyk kiek ir kokių detalių sudaro dviratį.

2. Suskaičiuok ir užrašyk kiek ratų ir sėdynių reikia turėti, kad pagamintum tokius septynis dviračius.

3. Suskaičiuok ir užrašyk kiek ratų ir sėdynių reikia turėti, kad pagamintum septynis tuzinus tokių dviračių.

4. Suskaičiuok ir užpildyk lentelę:

	2 ratai	+	1 vairas	1 dviratis
Detalių skaičius	2		1	1
Detalių tuzinų skaičius	3 tuzinai		1,5 tuzino	1,5 tuzino
Detalių skaičius	10
Detalių tuzinų skaičius

4 priedas

Uždavinių sprendimas sudarant lenteles

1. Butano C4H10 degimas / oksidacija užrašomas šia reakcijos lygtimi: 2C4H10 + 13O2 8CO2 + 10H2O

2C4H10 + 13O2 8CO2 + 10H2O
2 molekulės	13 molekulių	8 molekulės	10 molekulių
2 mol	13 mol	8 mol	10 mol
12,04 · 1023 molek.	78,26 · 1023 molek.	48,16 · 1023 molek.	60,2 · 1023 molek.

2. Amoniakas NH3 reaguoja su deguonimi O2 susidaro azotas N2 ir vanduo H2O (garai, nes reakcija vykdoma aukštoje temperatūroje). Reakcijos lygtis:

4NH3(d) + 3O2(d) 2N2(d) + 6H2O(d)

Užpildykite lentelę apskaičiuodami ir užpildydami visų medžiagų molekulių skaičius, kiekius.

4NH3(d) + 3O2 2(d) + 6H2O(d)
12 molekulių
16 molekulių
40 mol molekulių
12,04 x 1023 molekulių

3. Patys sudarykite lentelę reakcijai:

3Cu(k) + 8HNO3 3)2(aq) + 2NO(d) + 4H2O(s)

2 pavyzdys

Mokymosi turinio sritis: Vanduo ir tirpalai. Bendrosios žinios apie tirpalus. Elektrolitai ir neelektrolitai Tema: Kodėl vandeniui garuojant energija sunaudojama, o vandeniui kondensuojantis energija išsiskiria?

Veiklos tikslas	Išnagrinėjus vandenilinį ryšį, jo susidarymo ypatybes išsiaiškina, kodėl vandens virimas yra endoterminis procesas, o kondensacija – egzoterminis. Nagrinėjamas vandens molekulės poliškumas. Mokomasi pavaizduoti vandenilinį ryšį tarp dviejų vandens molekulių struktūrinėmis formulėmis. Vandens fizikinės savybės (lydymosi ir virimo temperatūra, tankio priklausomybė nuo temperatūros) siejamos su vandens molekulių gebėjimu sudaryti tarpusavyje vandenilinius ryšius.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Molekulinė formulė, Luiso (taškinė elektroninė) formulė, virimas, garavimas, laisvoji elektronų pora, kovalentinis polinis ryšys, egzoterminės reakcijos, endoterminės reakcijos, vandenilinis ryšys, kampinė vandens molekulės formulė. Vandens paviršiaus įtemptis.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Apibūdina kovalentinį polinį, vandenilinį ryšį, egzotermines, endotermines reakcijas. Palygina atomų ir jonų branduolių sudėtį ir elektroninę sandarą. Pavaizduoja vandenilinius ryšius tarp vandens molekulių. Palygina vandens ir metano virimo temperatūras. Analizuoja vandens tankio priklausomybę nuo temperatūros.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. Kūrybiškumo – tyrinėja, vertina, reflektuoja.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Tyrimas, duomenų rinkimas.
Priemonės	Dubenėlis, adata, filtro popierius, termometras.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Metano CH4 molinė masė lygi 16 g/mol, vandens H2O molinė masė 18 g/mol. Panašios molinės masės medžiagos turėtų virti panašioje

	temperatūroje. Tačiau vandens virimo temperatūra skiriasi apie 270 ⁰C? Kodėl? Kas lemia šį virimo temperatūrų skirtumą?
Eiga	1. Apibūdina kovalentinį ryšį, braižo vandens molekulės elektroninę taškinę formulę. Aiškinasi kodėl vandens molekulė yra polinė. 2. Braižo vandenilinio ryšio schemą tarp vandens molekulių. Lygina skirtingų medžiagų turinčių panašias molines mases virimo temperatūras, nagrinėja šių medžiagų molekulių gebėjimą sudaryti vandenilinius ryšius. Medžiagų agregatinius virsmus sieja su vandenilinio ryšio (ne)susidarymo. 3. Remdamiesi lentelės duomenimis palygina vandens tankio priklausomybę nuo temperatūros. Braižo grafiką. 4. Nagrinėja braižydami schemas vandenilinio ryšio susidarymą tarp vandens molekulių vandens paviršiuje ir viduje. Paaiškina kodėl vandens paviršiuje susidaro plėvelė – paviršiaus įtemptis. 5. Atlieka bandymą su adata, kuri išsilaiko vandens paviršiuje. Skirtingos mokinių grupės ima skirtingos temperatūros vandenį. Lygina savo duomenis (žr. 1 priedą).
Refleksija	Slenkstinis(1) Prisiminęs savo veiklas pamokoje įvardink reiškinį, dėl kurio taip skiriasi metano ir vandens virimo temperatūros, nors jos turėtų būti panašios. Patenkinamas (2) Prisimink kaip susidaro vandenilinis ryšys, kokias medžiagų savybes jis lemia? Pagrindinis (3) Kodėl vandeniui garuojant energija sunaudojama, o vandeniui kondensuojantys energija išsiskiria? Aukštesnysis (4) Kodėl ne visos molekulės turinčios vandenilį sudaro vandenilinius ryšius. Susiek su molekulės elektronine sandara.
Veiklos plėtotė	Tiriamoji veikla: Vandenilinio ryšio susidarymas skirtinguose vandenyse: mineraliniame, virintame, lietaus, tirpsmo.
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui	Lentelės: R. Raudonis Bendroji chemija, vadovėlis 12 klasei, 54 p. 19 pav.

1 priedas

Tiriamosios veiklos aprašas Paviršiaus įtempties tyrimas

1. Tyrimo tikslas

2. Hipotezė

3. Tyrimo priemonės

4. Veiklos eiga

5. Duomenų analizė

6. Tyrimo išvados

3 pavyzdys

Mokymosi turinio sritis: Vanduo ir tirpalai. Tirpalų koncentracija

Tema: Kaip pagaminti norimos molinės koncentracijos tirpalą?

Veiklos tikslas	Išnagrinėjus darbo su matavimo kolba, gumine kriauše ir pipete taisykles pasigamina duotos procentinės koncentracijos tirpalą, paėmęs jo x tūrį praskiedžia vandeniu duotoje matavimo kolboje ir apskaičiuoja pagaminto tirpalo molinę koncentraciją. Praktiškai ruošiami procentinės, molinės <...> koncentracijos tirpalai, tirpinant kietąsias medžiagas vandenyje.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Procentinė koncentracija, molinė koncentracija, skiedimas/koncentracijos pokytis.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra procentinė koncentracija, molinė koncentracija. Palygina skirtingų koncentracijų (procentinės ir molinės) tirpalų gaminimo ypatybes. Formuluoja eksperimento hipotezę, atlieka tyrimą, formuluoja išvadas, bendradarbiauja komandoje.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. Kūrybiškumo – tyrinėja, vertina, reflektuoja.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Tyrimas, duomenų rinkimas.
Priemonės	Svarstyklės, NaCl, vanduo, šaukštelis, cheminė stiklinė, stiklinė lazdelė, svarstyklės, pipetė, guminė kriaušė, matavimo kolba, piltuvėlis, kamštis.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Tirpalo koncentracija yra viena svarbiausių jo charakteristikų. Nuo jos priklauso, pvz., skonis (kavos, arbatos nuo cukraus koncentracijos), gydomasis poveikis (skirtingų veikliosios medžiagos koncentracijos gydomieji tirpalai) ir pan. Tirpalo koncentracija gali būti išreiškiama skirtingais būdais: procentinė, masės, molinė ... Kam reikia tokių skirtingų koncentracijų išraiškų?
Eiga	1. Sužinoma, kokias žinias apie skirtingų koncentracijų tirpalus mokiniai turi pamokos pradžioje. 2. Atlieka skaičiavimus ir pasigamina 9 % valgomosios druskos tirpalą. Nustato pagaminto tirpalo tankį. 3. Pipetės pagalba paima pasigaminto 9 % druskos tirpalo 10 ml, sulašina į matavimo kolbą, praskiedžia su vandeniu iki žymės, pastoviai teliuškuojant. (1 priedas) 4. Apskaičiuoja pasigaminto tirpalo molinę koncentraciją. 5. Veiklos rezultatus pateikia pagal 2 priede pagal pateiktą planą.
Refleksija	Slenkstinis(1) Kur matei užrašytas skirtingas koncentracijas, kam to reikia, ir kam reikia gebėti jas „skaityti“?

Patenkinamas (2)

Kuo iš esmės skiriasi procentinė ir molinė koncentracija ir palyginkite minėtų koncentracijų tirpalų gaminimo būdus. Kokiu cheminiu indu galima pakeisti matavimo kolbą?

Pagrindinis (3)

Kur gyvenime susiduriame su skirtingais koncentracijų išraiškos būdais? Kodėl reikia tiek daug koncentracijų: procentinės, masės, molinės?

Aukštesnysis (4)

Palyginti nn ir xx koncentracijų natrio chlorido vandeninius tirpalus. Kuo /ar skiriasi jų kiekybinė sudėtis?

Veiklos plėtotė

Tiriamoji veikla: Tiria pasigaminto tirpalo laidumą.

Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui

Laikytis darbo saugos taisyklių dirbant su pasirinktomis medžiagomis. Paruošti molinės koncentracijos gaminimo lapelius.

1 priedas

Molinės koncentracijos tirpalo gaminimas

2 priedas

Tiriamosios veiklos aprašas

Molinės koncentracijos tirpalo ruošimas

1. Tyrimo tikslas

2. Hipotezė

3. Tyrimo priemonė

4. Veiklos eiga

5. Duomenų analizė

6. Tyrimo išvados

4 pavyzdys Mokymosi turinio sritis: Neorganinių junginių klasės. Oksidai Tema: Kaip skirstomi oksidai?

Veiklos tikslas	Išnagrinėjus sieros(IV) oksido ir kalcio oksido reakcijas su vandeniu, natrio hidroksidu, druskos rūgštimi priskiria sieros(IV), o kalcio oksidus atitinkamoms grupėms, užrašo chemines savybes reakcijų lygtimis. Mokomasi paaiškinti, kas yra oksidai, užrašyti įvairių oksidų formules bei sisteminius pavadinimus <...> Baziniai oksidai <...> CaO nagrinėjami kaip medžiagos, kurių sąveikos su vandeniu produktas yra bazės. Rūgštiniai oksidai <...> SO2 nagrinėjami kaip medžiagos, kurių sąveikos su vandeniu produktas yra rūgštis. Tyrinėjamas šių rūgštinių oksidų <...> sąveika su vandeniu bei bazėmis.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Oksidai (baziniai, rūgštiniai), jungimosi reakcijos, mainų reakcijos, išoriniai cheminių reakcijų požymiai.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kokie yra išoriniai cheminių reakcijų požymiai. Palygina kalcio ir sieros(IV) oksidus, nurodo jų panašumus ir skirtumus, jų savybes. Užrašo vykstančius kitimus cheminėmis reakcijų lygtimis. Priskiria oksidus baziniams, rūgštiniams, prognozuoja jų chemines savybes. Formuluoja eksperimento hipotezę, atlieka tyrimą, formuluoja išvadas, bendradarbiauja komandoje.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. Kūrybiškumo – tyrinėja, vertina, reflektuoja.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Tyrimas, duomenų rinkimas, lyginimas, cheminių reakcijų lygčių rašymas.
Priemonės	Mėgintuvėlių stovelis, mėgintuvėliai, natrio hidroksido tirpalas, druskos rūgšties tirpalas, vanduo, pH jutiklis, indikatorius.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Dvi medžiagos priklauso tai pačiai neorganinių junginių klasei, bet yra priešingos viena kitai, vienos vandeninis tirpalas yra rūgštinis, kitos vandeninis tirpalas yra bazinis. Tokios medžiagos gali priklausyti tik oksidų klasei. Su viena dirvožemį parūgštiname, su kita – dirvožemis tampa šarminis. Suraskite tokių medžiagų kitose neorganinių junginių klasėse.
Eiga	1. Sužinoma, kokias žinias mokiniai turi pamokos pradžioje. Pateikiamas įsivertinimo lapelis (1 priedas). 2. Apibūdina kalcio oksido fizikines savybes ir surašo į lentelę (2 priedas). 3. Atlieka kalcio oksido reakcijas su vandeniu, su natrio šarmo tirpalu ir druskos rūgšties tirpalu. Stebi išorinius reakcijų požymius (indikatoriaus spalvos pokytį, temperatūros pokytį, fiksuoja pH jutiklio rodmenis) juos užrašo. Padaro išvadą ir priskiria baziniam arba rūgštiniam oksidui. 4. Atlieka sieros(IV) oksido reakcijas su vandeniu, su natrio šarmo tirpalu ir druskos rūgšties tirpalu. Stebi išorinius reakcijų požymius (indikatoriaus

	spalvos pokytį, temperatūros pokytį, fiksuoja pH jutiklio rodmenis) juos užrašo. Padaro išvadą ir priskiria baziniam arba rūgštiniam oksidui (žr. 3 priedą) 5. Užpildomas įsivertinimo lapelis (1 priedas).
Refleksija	Slenkstinis(1) Sureagavus oksidams su vandeniu galima nustatyti, koks buvo oksidas? Kaip tą galima padaryti? Patenkinamas (2) Kokie išoriniai reakcijų požymiai įrodo, kad kalcio oksidas yra bazinis, o sieros(IV) oksidas – rūgštinis? Pagrindinis (3) Pasiūlyk būdą kaip pasirinkus vieną medžiagą atpažintum abu oksidus. Kokia medžiaga tiktų ir kaip tą galima būtų padaryti? Aukštesnysis (4) Pasiūlyk keletą medžiagų su kuriomis galėtume atpažinti rūgštinius ir bazinius oksidus. Jei gautume amfoterinius oksidus, kaip juos galėtume atpažinti?
Veiklos plėtotė	Tiriamoji veikla. Oksidai aplinkoje. Rūgštiniai oksidai, jų susidarymo sąlygos, tarša, mažinimo būdai.
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui	Laikytis darbo saugos taisyklių dirbant su druskos rūgštimi, natrio šarmu.

1 priedas

Įsivertinimo lapas

Teiginys	Žinojau iki pamokos	Įsivertink pamokoje įgytą patirtį.
Oksidai
Jungimosi reakcijos
Oksidų skirstymas pagal chemines savybes

2 priedas

Cheminių reakcijų požymiai

Reagentai	X oksidas	X oksidas	Y oksidas	Y oksidas
Reagentai	pH	Išorinis reakcijos požymis	pH	Išorinis reakcijos požymis
Vanduo
Kalio hidroksido tirpalas
Druskos rūgšties tirpalas

3 priedas

Tiriamosios veiklos aprašas Kaip skirstomi oksidai ?

1. Tyrimo tikslas

2. Hipotezė

3. Tyrimo priemonės

4. Veiklos eiga

5. Duomenų analizė

6. Tyrimo išvados

5 pavyzdys Mokymosi turinio sritis: Neorganinių junginių klasės. Bazės Tema: Kaip galima gauti gesintas kalkes skirtingais būdais?

Veiklos tikslas	Dviem skirtingais būdais gavę gesintas kalkes, užrašo stebėtus pokyčius, iliustruoja reakcijų lygtimis, palygina vykusių cheminių reakcijų tipus, palygina gautų iš vienodo kalcio ir kalcio oksido kiekio pagamintų tirpalų pH, kuris gavimo būdas yra efektyvesnis. Praktiškai pagaminamas kalcio hidroksidas iš kalcio oksido.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Bazės, pavadavimo reakcijos, jungimosi reakcijos, pH rodiklis.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kas yra bazės, kaip galima gauti tirpias bazes. Nurodo vykstančių reakcijų tipus. Apibūdina pH. Pavaizduoja dalelių persigrupavimą stebėtų reakcijų metu. Palygina gautų tirpalų pH. Susieja paimtų reagentų kiekius su gautų tirpalų pH. Prognozuoja kokiais būdais galima gauti natrio hidroksidą ir bario hidroksidą. Formuluoja eksperimento hipotezę, atlieka tyrimą, formuluoja išvadas, bendradarbiauja komandoje.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius, Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. Kūrybiškumo – tyrinėja, vertina, reflektuoja.
Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Tyrimas, duomenų rinkimas.
Priemonės	Cheminės stiklinės, Petri lėkštelė, kalcis, kalcio oksidas, vanduo, pH jutiklis.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Chemija įdomus mokslas – tą pačią medžiagą galime gauti skirtingais būdais (reagentai skirtingi, produktas vienodas.) Kurį būdą pasirinkti? Kuris bazių gavimo būdas yra efektyvesnis? Galima lyginti reakcijas, kai gaunamas tas pats produktas. Ar galima lyginti reakcijų lygtis, kai tuo pačių būdu gaunama skirtinga bazė? Ką mes tada nustatome?
Eiga	1. Demonstruoja mokytojas. Į cheminę stiklinę įpilama 50 ml vandens. Įdedamas kalcio gabaliukas, Stebima reakcija. Atvėsus tirpalui matuojamas pH. Užpildoma lentelė (1 priedas). 2. Į cheminę stiklinę įpilama 50 ml vandens. Įdedamas kalcio oksido masė, ka

	abiejuose bandymuose būtų tas pats kalcio kiekis. Stebima reakcija. Išmatuojamas tirpalo pH. Užpildoma lentelė (2 priedas). 3. Užrašomos abiejų reakcijų lygtys. Palyginami duomenys. Padaromos išvados.
Refleksija	Slenkstinis(1) Gavome gesintas kalkes dviem skirtingais būdais. Iš ko galima nustatyti, kad įvyko skirtingos reakcijos? Ką reikėtų padaryti prieš išpilant gautą produktą į kanalizaciją? Patenkinamas (2) Pasiūlykite du skirtingus bario hidroksido gavimo būdus? Palyginkite su gesintų kalkių gavimo būdais. Pagrindinis (3) Kokiems reakcijų tipams priklauso du minėti kalcio hidroksido gavimo būdai? Parašykite įvykusių reakcijų lygtis. Kuris būdas yra naudojamas dažniau ir kodėl? Aukštesnysis (4) Gavote kalcio hidroksidą dviem skirtingais būdais. Pasiūlykite dar vieną būdą gesintų kalkių gavimui, parašykite reakcijos lygtį. Koks vandens vaidmuo šiose reakcijose?
Veiklos plėtotė	Tiriamoji veikla: Skirtingų bazių gavimas tuo pačiu būdu palyginant, kuri reakcija vyksta greičiau, palyginamas metalų arba metalų oksidų cheminis aktyvumas.
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui	Laikytis darbo saugos taisyklių dirbant su kalciu, kalcio oksidu.

Kalcio, kalcio oksido ir kalcio hidroksido fizikinių savybių palyginimas

(Naudojasi šaltiniais)

1 priedas

Savybės	Kalcis	Kalcio oksidas	Kalcio hidroksidas
Spalva
Kalumas
Elektros srovės laidumas
Tankis
Tirpumas vandenyje
Lydymosi temperatūra
Agregatinė būsena

1. Tyrimo tikslas

2. Hipotezė

3. Tyrimo priemonės

Tiriamosios veiklos aprašas

Kalcio hidroksido tirpalų gavimas iš kalcio ir kalcio oksido

2 priedas

4. Veiklos eiga

Lentelė. Kalcio hidroksido gavimo dviem skirtingais būdais palyginimas

Požymiai	Reakcija su kalciu	Reakcija su kalcio oksidu
Reagentų masės
Parašykite išorinius vykstančios reakcijos požymius.
Cheminį kitimą aprašanti lygtis
Tirpalų pH

5. Duomenų analizė. Remdamiesi tyrimo duomenimis atsakykite į klausimus.

5.1. Kokie požymiai įrodo, kad kalcis reaguoja su vandeniu?

5.2. Kokie požymiai įrodo, kad kalcio oksidas reaguoja su vandeniu?

5.3. Koks išorinis požymis padeda atskirti: kur metalas reaguoja su vandeniu, o kur reaguoja metalo junginys su vandeniu?

6. Tyrimo išvados

6 pavyzdys Mokymosi turinio sritis: Neorganinių junginių klasės. Rūgštys Tema: Ar visi metalai vienodai reaguoja su rūgščių tirpalais?

Veiklos tikslas	Išnagrinėjus magnio (Mg), geležies (Fe) ir vario (Cu) sąveiką su druskos rūgšties tirpalu išsiaiškina, kad skiriasi metalų cheminis aktyvumas ir mokosi naudotis elektrochemine metalų įtampos eile. Remiantis elektrochemine metalų įtampų eile mokomasi pasirinkti tinkamą metalą ir tirti jo sąveiką su praskiestomis rūgštimis (HCl <...>). Mokomasi užrašyti ir išlyginti bendrąsias, nesutrumpintąsias ir sutrumpintąsias jonines praskiestų rūgščių (HCl <...>) tirpalų sąveikos su metalais (<...> Fe) <...> reakcijų lygtis.
Žinios (sąvokos, reiškiniai)	Metalų cheminis aktyvumas, pavadavimo reakcijos, vienodos sąlygos.
Gamtamoksliniai pasiekimai	Įvardija, kokios fizikinės savybės būdingos metalams, kaip apibūdinti reakcijos vyksmo sąlygas? Palygina metalų: magnio, geležies ir vario atomų sandaros panašumus ir skirtumus; jų aktyvumą. Pavaizduoja geležies (magnio, vario), atomo virtimo geležies (magnio, vario) jonų schemą. Pavaizduoja druskos rūgšties tirpale esančias daleles. Prognozuoja tarp kurių dalelių vyks reakcijos. Formuluoja eksperimento hipotezę, atlieka tyrimą, formuluoja išvadas, bendradarbiauja komandoje.
Kompetencijos	Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius, Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. Kūrybiškumo – tyrinėja, vertina, reflektuoja.

Trukmė	1 pamoka
Veiklos tipas	Tyrimas, duomenų rinkimas, analizavimas, išvados formulavimas.
Priemonės	Druskos rūgšties tirpalas, vienodos formos magnio, geležies ir vario mėginiai, mėgintuvėlių stovelis, mėgintuvėliai.
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas)	Žinome, kad metalai yra skirtingi, jie skiriasi ne tik savo išvaizda, bet ir savybėmis (fizikinėmis ir cheminėmis). Tas savybes svarbu pažinti, kad tinkamai pasirinktumėme ir naudotumėmės metaliniais gaminiais. Pvz. nelabai rekomenduojama laikyti obuolių sultis metaliniuose induose, o jei tai daroma, tai reikia pasirinkti tokį indą, kad nepakenktumėme nei indui, nei savo sveikatai.
Eiga	1. Sužinoma, kokias žinias mokiniai turi pamokos pradžioje. Pateikiamas įsivertinimo lapelis (1 priedas). 2. Iškeliama hipotezė. Surenkami ir apibendrinami duomenys apie magnį, geležį ir varį: fizikinės savybės, atomo sandara, užpildoma lentelė (2 priedas). 3. Atliekamas eksperimentas: magnio, geležies ir vario sąveika su druskos rūgšties tirpalu, stebimi išoriniai vykstančių reakcijų požymiai. Suformuluojama išvada (3 priedas). 4. Užpildomas įsivertinimo lapelis (1 priedas).
Refleksija	Slenkstinis(1) Prisimindamas tirtų metalų savybes, išdėstyk juos pagal jų sąveikos su rūgšties tirpalu rezultatus nuo aktyviausio iki mažiausiai aktyvaus. Palygink savo darbo rezultatą su metalų aktyvumo eile. Patenkinamas (2) Remdamasis atlikto tyrimo rezultatais išdėstyk tirtus metalus pagal jų aktyvumą. Išanalizavęs metalų aktyvumo eilę, įrašyk tarp savo tirtų metalų cinką (neatliekant bandymo) ir paaiškink jo pasirinkimo vietą. Pagrindinis (3) Remdamasis atlikto tyrimo rezultatais išdėstyk tirtus metalus pagal jų aktyvumą. Remiantis metalų aktyvumo eile, suprognozuok trijų atsitiktinai pasirinktų metalų vietą sudaromoje eilėje. Kodėl sultys dažniausiai parduodamos stiklinėje, o ne metalinėje taroje? Aukštesnysis (4) Paaiškink, kodėl nėra gerai laikyti rūgštinius tirpalus aliuminio skardinėse? Iš kokio metalo pagamintame ąsotyje geriausiai laikyti obuolių sultis? Kodėl? Atsakymus argumentuok, remdamasis metalų aktyvumo eile.
Veiklos plėtotė	Tiriamoji veikla: Įvairių aplinkos faktorių (temperatūros, rūgšties koncentracijos, metalo susmulkinimo) įtaka pasirinkto metalo reakcijai su rūgšties tirpalu.
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui	Laikytis darbo saugos taisyklių dirbant su druskos rūgštimi.

1 priedas

Įsivertinimo lapas

Teiginys	Žinojau iki pamokos	Įsivertink pamokoje įgytą patirtį
Metalai (atomų sandaros ypatumai)
Metalų fizikinės savybės
Pavadavimo reakcijos
Kaip neatliekant eksperimento nustatyti kuris metalas: aliuminis ar sidabras sureaguos su druskos rūgšties tirpalu?

2 priedas

Magnio, geležies ir vario fizikinių savybių palyginimas

Savybės	Magnis	Geležis	Varis
Spalva
Kalumas
Elektros srovės laidumas
Tankis
Tirpumas vandenyje
Lydymosi temperatūra
Agregatinė būsena
Atomų sandara

3 priedas

Tiriamosios veiklos aprašas

Metalų (Mg, Fe, Cu) sąveikos su druskos rūgšties tirpalu požymių lyginimas

1. Tyrimo tikslas

2. Hipotezė

3. Tyrimo priemonės

4. Veiklos eiga

Lentelė. Metalų sąveikos su rūgštimi duomenys

Požymiai	Reakcija su magniu	Reakcija su geležimi	Reakcija su variu
Parašykite išorinius vykstančios reakcijos požymius.
Cheminį kitimą aprašanti lygtis.
Reakcijos greitį nurodantis stebėtas požymis.

Document Metadata

Table of Contents

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas Nr. 09.2.1-ESFA-V-726-03-0001

Document Metadata