REKOMENDACIJOS1
REKOMENDACIJOS1
Privataus sektoriaus šakos kolektyvinei sutarčiai
Šakos kolektyvine sutartimi laikoma tokia kolektyvinė sutartis, kuri nustato atitinkamos šakos socialinės ir ekonominės plėtros kryptis, darbuotojų (profesinių grupių) darbo organizavimo ir darbo apmokėjimo sąlygas bei socialines garantijas.
Kolektyvinė sutartis turi būti sudaroma neviršijant jos šalių kompetencijos ir negali numatyti nuostatų, kurios viršytų šalims suteiktus įgaliojimus. Šis reikalavimas ypač svarbus darbdavių atstovams, nes jie prisiima įsipareigojimą užtikrinti kolektyvinėje sutartyje numatytas darbo sąlygas bei jas įgyvendinti.
Teisė laisvai nustatyti kolektyvinės sutarties turinį yra vienas svarbiausių kolektyvinių darbo santykių reguliavimo elementų. Darbo įstatymai numato tam tikras imperatyvias nuostatas, įtvirtina darbo santykių šalių teises ir pareigas, tačiau detaliai nereguliuoja šių teisių ir pareigų įgyvendinimo mechanizmo. Tai paliekama kolektyvinių sutarčių prerogatyvai. Kolektyvinės sutarties šalys turi teisę nustatyti derybose svarstytinus klausimus, kurie sudarys kolektyvinės sutarties turinį. Tačiau jį nustatant būtina atsižvelgti į galiojančias darbo įstatymų nuostatas. Šalys, dalyvaujančios kolektyvinėse derybose bet kuriuo lygiu, privalo vadovautis in favorem principu – susitarti dėl darbuotojams naudingesnių sąlygų bei papildomų garantijų nei nustatyta teisės aktuose, nebent darbo įstatymai tiesiogiai įtvirtina galimybę nustatyti darbuotojų sąlygas in peius (t.y. pabloginti darbuotojų padėtį lyginant su galiojančiais teisės aktais).
Darbo kodeksas nenustato išsamaus šakos kolektyvinės sutarties sąlygų sąrašo. Kolektyvinės sutarties turinys ir struktūra nustatoma šalių tarpusavio suderinta valia. Kolektyvinėje sutartyje taip pat gali būti aptariami klausimai, kurie nėra sureguliuoti įstatymais ar poįstatyminiais teisės aktais.
Šakos kolektyvinėje sutartyje reikėtų vengti spręsti socialinius-politinius, taip pat nuo šalių kompetencijos tiesiogiai nepriklausančius ekonominius klausimus. Šiuo tikslu galima pasirašyti socialinius susitarimus, ketinimų protokolus ir pan. Tuo tarpu kolektyvinėje sutartyje, kurios normatyvinės nuostatos, sutinkamai su Darbo kodekso 3 straipsniu, laikomos vienu iš darbo teisės šaltinių reikėtų nustatyti darbo santykių dalyvių teises ir pareigas, darbuotojų garantijas ir pan. Kitaip tariant, kolektyvinėje sutartyje turėtų iš esmės vyrauti norminės sąlygos, todėl rekomenduojama kiek įmanoma vengti informacinių sąlygų, t.y. Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nuostatų perrašymų.
REKOMENDUOJAMA (PAVYZDINĖ) KOLEKTYVINĖS SUTARTIES STRUKTŪRA IR NUOSTATOS:
I. Bendrosios nuostatos
Šioje sutarties dalyje neturi būti perteklinių nuostatų ir įsipareigojimų. Joje turėtų būti įvardijami tik pagrindiniai aspektai, susiję su sutartimi ir jos šalimis. Siūlytina šioje dalyje išdėstyti šias pagrindines nuostatas:
1. Numatyti sutarties tikslą – pavyzdžiui,
„Sutarties tikslas – derinti šalių interesus, siekiant plėtoti socialinę partnerystę ir skatinti bendradarbiavimą tarp šalių darbuotojų darbo, ekonominių, socialinių klausimų atžvilgiu.“
2. Galima nurodyti pagrindinius socialinės partnerystės principus, kuriais grindžiama sutartis ir tolimesnis (po sutarties pasirašymo) šalių bendradarbiavimas – pavyzdžiui,
„Santykiai tarp sutarties šalių grindžiami šiais principais: (i) šalių lygiateisiškumu, geranoriškumu, sąžiningumu, tarpusavio pagarba; (ii) savanoriškumu ir savarankiškumu, priimant šalis liečiančius sprendimus; (iii) įstatymo viršenybe ir kitų teisės aktų nepažeidžiamumu; (iv) savalaikiu objektyvios informacijos, reikalingos susitarimams pasiekti, suteikimu; (v) realiu prisiimtų įsipareigojimų vykdymu; (vi) aiškiai reglamentuotais informavimo ir konsultavimo santykiais tarp šalių.“
1 Parengta įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą Nr. MIP-093/2014
3. Pagrindiniai ir bendro pobūdžio šalių įsipareigojimai, kurie nurodo sutarties vykdymo ir socialinio bendradarbiavimo siekius – pavyzdžiui,
„Šalys įsipareigoja: (i) geranoriškai vykdyti šią sutartį; (ii) laiku keistis informacija, reikalinga šios sutarties tikslams pasiekti; (iii) nustatyti konsultavimosi ir keitimosi informacija tvarką; (iv) padėti viena kitai siekti sutartyje nustatytų tikslų; (v) gerbti šalių steigimo dokumentuose užsibrėžtus tikslus.“
4. Sutarties taikymo ypatumai, t. y. nurodoma kam bus taikoma sutartis, jeigu šakoje yra įmonių, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali prisiimti sutarties įsipareigojimų, šiame punkte tai taip pat turi būti nurodoma (pažymimos išimtys iš taikymo apimties) – pavyzdžiui,
„Ši sutartis taikoma visiems įmonių, kurios yra sutartį pasirašiusios su Darbdavių organizacijos narėmis arba įstos į organizaciją po kolektyvinės sutarties pasirašymo, darbuotojams, nepriklausomai nuo jų narystės profesinėje sąjungoje.“
5. Siūlytina aptarti santykį tarp šios sutarties ir jau sudarytų ar numatomų sudaryti įmonių kolektyvinių sutarčių – pavyzdžiui,
„Šios sutarties nuostatos detalizuojamos šakoje veikiančių įmonių kolektyvinėse sutartyse. Įmonių kolektyvinės sutartys negali prieštarauti šiai sutarčiai ar bloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato ši sutartis.“
II. Konsultavimas ir informavimas
Šioje sutarties dalyje aptariami ir nustatomi principiniai komunikavimo tarp šalių klausimai, apsikeičiamos informacijos turinys (apimtis), terminai, kurių turi laikytis šalys teikdamos viena kitai informaciją – pavyzdžiui,
„Šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su darbuotojų darbo, profesinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis bei garantijomis per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Informacijos pateikimo terminas Šalių susitarimu gali būti pratęstas.“
„Darbdavių organizacija ne rečiau kaip du kartus per metus informuoja profesinę sąjungą apie socialinę-ekonominę situaciją šakoje, šakos įmonėse, konsultuojasi su profesine sąjunga, o profesinė sąjunga turi teisę teikti pastabas ir pasiūlymus minėtais klausimais.“
„Darbdavių organizacija įsipareigoja kviesti profesinės sąjungos atstovus dalyvauti darbdavių organizacijos narių susirinkimuose, darbo grupėse, kai yra sprendžiami klausimai, susiję su užimtumo situacija, darbuotojų skaičiaus mažinimu/didinimu ir pan. šakoje ir joje veikiančiose įmonėse.“
III. Darbuotojų darbo ypatumai
Šioje sutarties dalyje siūlytina aptarti arba tuos klausimus, kurie norminiuose teisės aktuose nesureguliuoti, arba kuriuos reikia (ir galima) detalizuoti. Todėl didesne ar mažesne apimtimi galėtų būti aptarti šie klausimai:
1. Priėmimo į darbą ypatumai, kaip antai, (1) ribojama galimybė sudaryti terminuotas darbo sutartis; (2) ribojama galimybė samdyti laikinuosius (nuomojamus) darbuotojus; (3) susitariama dėl priėmimo į darbą tvarkos ir sąlygų visoje šakoje suvienodinimo ir privalomo profesinės sąjungos atstovo dalyvavimo konkurso komisijoje, jeigu įmonėje taikoma praktika darbuotojų atrankai organizuoti konkursus; (4) numatoma pirmenybės teisė įdarbinti buvusius ir ne dėl jų kaltės nutraukusius darbo sutartis darbuotojus. Pažymėtina,
kad primygtinai siūloma neperrašinėti Darbo kodekso ir kitų norminių teisės aktų sureguliuotos darbo sutarčių sudarymo tvarkos ir procedūrų. Pavyzdžiui,
„Priimant darbuotojus į laisvas bei naujas darbo vietas pirmenybė teikiama darbdavių organizacijai priklausančiose įmonėse dirbusiems ir ne dėl jų kaltės atleistiems darbuotojams, jei jų kvalifikacija bei sveikatos būklė atitinka keliamus reikalavimus.“
„Šakoje veikiantys darbdaviai įsipareigoja nenaudoti laikinojo darbo, siekiant pakeisti nuolat dirbusius kvalifikuotus darbuotojus, atleistus dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, jei po šių darbuotojų atleidimo iš darbo nepraėjo šeši mėnesiai, išskyrus išimtinius atvejus, suderintus su profesine sąjunga. Ši nuostata netaikoma, jei tam tikros padalinio funkcijos pilnai perduodamos laikiniesiems darbuotojams, įdarbintiems per laikinojo įdarbinimo įmones.“
2. Darbo ir poilsio laiko ypatumai
Šioje dalyje galima aptarti visoms šakos įmonėms aktualius darbo ir poilsio laiko klausimus, pavyzdžiui, darbo laiko režimą, viršvalandinio darbo limitą, taip pat galima įvardinti kai kuriuos organizacinius poilsio laiko, kasmetinių ir kitų atostogų suteikimo klausimus – pavyzdžiui,
„Jei šakos įmonėse nustatoma suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo pamainų grafikuose nurodytu laiku, laikantis nustatytų maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų. Darbo pamainų grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip penkios darbo dienos iki jų įsigaliojimo. Jie gali būti keičiami tik išimtiniais atvejais, įspėjus darbuotoją prieš dvi darbuotojo darbo dienas.“
„Šakos įmonių darbuotojų viršvalandinis darbas negali viršyti 180 valandų per metus.“
„Šakoje veikiančiose įmonėse privalomai turi būti sudaromi kasmetinių atostogų suteikimo grafikai. Kasmetines atostogas suteikiant dalimis, rekomenduojama jų neskaidyti daugiau kaip į dvi dalis, išskyrus nenumatytus ir svarbius atvejus.“
„Darbuotojams, auginantiems vaikus iki 14 metų, jeigu jie to pageidauja ir jei nebus sutrikdytas įmonės ar jos padalinio darbas, turi būti sudaryta galimybė ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai atostogauti mokinių vasaros atostogų metu.“
„Šakoje veikiančios įmonės skatina ir sudaro maksimalias sąlygas darbuotojams, derinantiems darbo ir šeimos įsipareigojimus, dirbti nuotolinio darbo sąlygomis, taip pat – lankstaus darbo laiko režimu.“
3. Darbo užmokestis
Dažnai šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti sudėtinga aptarti konkrečius su darbo užmokesčiu susijusius klausimus, kaip antai, nustatyti bendras visoms įmonėms išdirbio normas ar darbo užmokesčio dydžius (koeficientus), nes įmonių ūkinė finansinė situacija gali itin skirtis. Tačiau pagal galimybes galima įtvirtinti bendrus visoms šakos įmonėms klausimus – pavyzdžiui,
„Įsipareigojama, kad šakos įmonėse dirbančių darbuotojų minimalus darbo užmokestis būtų ne mažiau nei 25 procentais didesnis už šalies minimalų darbo užmokestį. Šis dydis peržiūrimas kiekvienais metais.“
„Nustatant darbo užmokestį šakoje veikiančiose įmonėse atsižvelgiama į šalies metinės infliacijos lygį ir atitinkamu procentu kasmet indeksuojami darbo užmokesčio dydžiai.“
“Darbdavių organizacija įsipareigoja per x laikotarpį savo lėšomis (užsakyti) parengti tipinę tarifinę darbo apmokėjimo sistemą, adaptuotą šakos įmonių darbuotojams bei pateikti ją įmonėms kaip rekomendacinę.“
4. Darbo santykių pasibaigimas
Šakos kolektyvine sutartimi, taikoma privataus sektoriaus darbuotojams, galima numatyti papildomų garantijų, kurios sušvelnintų atleidimo iš darbo padarinius, sudarytų sąlygas maksimaliai išsaugoti darbo santykių tęstinumą. Taip pat galima nurodyti kai kuriuos organizacinius klausimus, tam tikra apimtimi, ir
darbuotojų garantijas kaip rekomendacines gaires šakoje veikiančioms įmonėms, kas leistų užkirsti kelią nevienodam darbuotojų traktavimui ir pan. – pavyzdžiui,
„Atleidžiant grupę darbuotojų vienoje ar keliose šakoje veikiančiose įmonėse, turi būti sukviečiamos darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos atstovų bendros derybos ir aptariamos galimybės sušvelninti atleidimo padarinius, maksimaliai stengiantis įdarbinti atleidžiamus darbuotojus kitose šakos veikiančiose įmonėse.“
„Darbdavių organizacija sudaro galimybes savo interneto puslapyje darbdaviams – įmonėms narėms – skelbti informaciją apie laisvas darbo vietas.“
IV. Kvalifikacijos kėlimas ir profesinis tobulėjimas
Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, profesinis tobulėjimas pastaruoju metu yra itin svarbus darbo aplinkoje. Šakos kolektyvinėje sutartyje siūlytina aptarti bendrus įsipareigojimus, perspektyvines gaires ir rekomendacijas šakos įmonėms darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir mokymo klausimais.
1. Numatoma darbuotojų pareiga kelti ir tobulinti kvalifikaciją – pavyzdžiui,
„Darbdavių organizacijai priklausančių įmonių darbuotojai privalo tobulinti ar kelti savo kvalifikaciją, vadovaudamiesi jų darbo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiais teisės aktais, o įmonės turi sudaryti sąlygas karjerai ir darbuotojo kvalifikacijai tobulinti.“
2. Šalių įsipareigojimai dėl kvalifikacijos sistemos – pavyzdžiui,
„Šalys sieks sukurti veiksmingą kvalifikacijos tobulinimo planavimo sistemą.“
3. Profesinių sąjungų atstovų dalyvavimas rengiant mokymų, kvalifikacijos kėlimo planus, strategijas – pavyzdžiui,
„Rengiant darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo planus, nustatant mokymų poreikį, dalyvauja profesinės sąjungos atstovai.“
4. Galima numatyti bendrai visoms įmonėms taikomą mokymo išlaidų kompensavimo tvarką – pavyzdžiui,
„Su darbuotoju, siunčiamu kelti kvalifikaciją, gali būti pasirašoma sutartis, numatanti, kad, atleidus jį iš darbo dėl darbuotojo kaltės ar jo prašymu be svarbios priežasties, jis privalės atlyginti įstaigai jos patirtas išlaidas darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Įsipareigojimų terminas negali viršyti metų, skaičiuojant nuo mokymų pabaigos. Išlaidos mažinamos proporcingai išdirbtam laikui.“
V. Sauga ir sveikata darbe
Saugos ir sveikatos darbe klausimai yra aktualūs tiek šakos, tiek įmonės lygmeniu. Todėl atitinkamai turėtų būti formuluojamos sutarties nuostatos. Šakos sutartyje rekomenduojama nustatyti bendrus saugos ir sveikatos politikos principus, gaires, rekomendacijas ar netgi nurodymus įmonėms (darbdaviams).
1. Įvardijami esminiai/pagrindiniai saugos ir sveikatos darbe užtikrinimo principai – pavyzdžiui,
„(i) darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimo prioritetas, palyginus su darbo rezultatais; (ii) darbdavių ir darbuotojų pareiga vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus; (iii) darbdavių ir darbuotojų organizacijų bendradarbiavimas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje; (iv) ekonominių priemonių, skatinančių saugių ir nekenksmingų darbo sąlygų darbuotojams sudarymą, taikymas.“
2. Siūlytina atkreipti dėmesį į streso ir smurto darbe prevenciją – pavyzdžiui,
„Darbdavių organizacija siekia, kad šakos įmonėse būtų sukurta tokia darbo aplinka, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama asmenį ar asmenis įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.
Šakos įmonės (darbdaviai) imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.“
3. Galima numatyti, kad šalys kartu tvirtina saugos darbe mokymų, darbo aplinkos gerinimo, modernizavimo planus – pavyzdžiui,
„Darbdavių organizacija, pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus organizuoja mokymus darbų saugos ir sveikatos komitetų nariams. Mokymo programos derinamos su profesine sąjunga.“
„Šalys kasmet įvertina nelaimingų atsitikimų darbe situaciją šakoje ir, atsižvelgiant į tai, priima rekomendacijas įmonėms.“
VI. Baigiamosios nuostatos
Šioje baigiamojoje sutarties dalyje turi būti įtvirtinami visi organizaciniai ir techniniai sutarties galiojimo, vykdymo, kontrolės ir susiję klausimai. Kaip antai:
1. Sutarties įsigaliojimo momentas ir galiojimo trukmė – pavyzdžiui,
„Sutartis įsigalioja nuo jos įregistravimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje ir galioja 1 (2, 3) metus, o Šalims nepareiškus noro nutraukti, jos galiojimas pratęsiamas dar vieneriems (2, 3) metams.“
2. Supažindinimo su sutarties tekstu ir jos skelbimo darbuotojams tvarka – pavyzdžiui,
„Sutarties tekstas ir visa informacija apie jos vykdymą yra skelbiama šalių puslapiuose. Įsigaliojus Sutarčiai, darbdavių organizacija įsipareigoja jos kopiją su nuoroda į elektroninę Sutarties versiją ne vėliau kaip per 5 darbo dienas persiųsti visoms šakoje veikiančioms įmonėms ir įgalioja šių įmonių vadovus supažindinti su Sutartimi visus darbuotojus.“
3. Sutarties keitimo ir papildymo tvarka, jei iškiltų tokia būtinybė – pavyzdžiui,
„Sutartis keičiama ar papildoma Šalių susitarimu, pasirašant sutarties pakeitimo ar papildymo protokolą, kuris įregistruojamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.“
4. Sutarties vykdymo kontrolės ir atskaitomybės tvarka bei sąlygos – pavyzdžiui,
„Šalys ne rečiau kaip du kartus per metus (gegužės ir lapkričio mėn.) organizuoja susitikimą Sutarties vykdymo ir su tuo susijusiems klausimams aptarti.“
5. Sutarties nutraukimo iki jos pasibaigimo tvarka ir sąlygos – pavyzdžiui,
“Bet kuri iš Šalių turi teisę nutraukti Sutartį vienašališkai, apie tai raštu pranešus kitai Šaliai ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius. Pranešimą apie Sutarties nutraukimą galima pateikti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo Sutarties įsigaliojimo dienos.“