TURINYS

TURINYS

1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS 3

2. PAGRINDINIAI DUOMENYS APIE EMITENTĄ 3

3. INFORMACIJA APIE EMITENTO DUKTERINES ĮMONES IR FILIALUS 3

4. EMITENTO IR DUKTERINIŲ ĮMONIŲ PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS 4

5. EMITENTO SUTARTYS SU FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖMIS 5

6. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE 5

7. EMITENTO ĮSTATINIS KAPITALAS 5

8. VERTYBINIŲ POPIERIŲ PERLEIDIMO APRIBOJIMAI 5

9. AKCININKAI 5

10. AKCININKŲ TEISĖS 6

11. AKCININKAI, TURINTYS SPECIALIAS KONTROLĖS TEISES IR TŲ TEISIŲ APRAŠYMAI 7

12. VISI BALSAVIMO TEISIŲ APRIBOJIMAI 7

13. VISI AKCININKŲ TARPUSAVIO SUSITARIMAI 7

14. DARBUOTOJAI 7

15. EMITENTO ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA 10

16. SANDĖRIAI SU SUINTERESUOTAIS ASMENIMIS IR REIKŠMINGI SUSITARIMAI 10

17. AKCIJŲ, IŠLEISTŲ Į VIEŠĄJĄ VERTYBINIŲ POPIERIŲ APYVARTĄ, PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS 11

18. VERTYBINIAI POPIERIAI, ĮTRAUKTI Į BIRŽŲ PREKYBOS SĄRAŠUS 11

19. VERTYBINIŲ POPIERIŲ KAPITALIZACIJA 12

BALTIJOS RINKOS INDEKSAI 14

20. GRUPĖS 2011 M. KONSOLIDUOTOS IR PATRONUOJANČIOS BENDROVĖS AUDITUOTOS FINANSINĖS ATASKAITOS 15

21. DUOMENYS APIE EMITENTO SAVŲ AKCIJŲ SUPIRKIMĄ 15

22. EMITENTO VEIKLOS TEISINIAI PAGRINDAI 15

23. PRIKLAUSYMAS ASOCIJUOTOMS STRUKTŪROMS 15

24. XXXXXXX EMITENTO ISTORIJOS APRAŠYMAS 15

25. GAMYBA, GAMYBINIŲ PAJĖGUMŲ ĮVEDIMAS, NAUJŲ PRODUKTŲ ĮSISAVINIMAS 17

26. PARDAVIMAI IR RINKODARA 21

27. ŽALIAVOS SUPIRKIMAS 23

28. RIZIKOS VEIKSNIAI, SUSIJĘ SU EMITENTO VEIKLA 24

29. VIDAUS KONTROLĖS IR RIZIKOS VALDYMO SISTEMŲ, SUSIJUSIŲ SU KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMU, PAGRINDINIAI ASPEKTAI 28

30. INFORMACIJA APIE VALDYBOS NARIŲ ĮGALIOJIMUS 29

31. PAGRINDINIAI ĮMONĖS VEIKLĄ APIBŪDINANTYS RODIKLIAI, JŲ DINAMIKA 29

32. INVESTICINIAI PROJEKTAI, ĮGYVENDINTI PER PASKUTINIUS 3 FINANSINIUS (ŪKINIUS) METUS 30

33. GRUPĖS VEIKLOS PLANAI, PROGNOZĖS IR INVESTICIJOS 2012 M 32

34. IŠMOKĖTI DIVIDENDAI 33

35. EMITENTO ORGANAI 33

36. BENDROVĖJE SUDARYTI KOMITETAI 34

37. BENDROVĖS VADOVYBĖ 35

38. KOLEGIALIŲ ORGANŲ NARIAI 36

39. INFORMACIJA APIE TAI, KAIP LAIKOMASI BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO 39

40. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ 40

41. SVARBŪS ĮVYKIAI, ĮVYKĘ PO FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS 43

42. DUOMENYS APIE AUDITĄ 43

43. VEIKLOS STRATEGIJA IR NUMATOMI JOS POKYČIAI PER ARTIMIAUSIUS FINANSINIUS (ŪKINIUS) METUS 44

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas metinis pranešimas.

Konsoliduotas metinis pranešimas parengtas už 2011 metus.

2. Pagrindiniai duomenys apie emitentą:

Emitento pavadinimas- akcinė bendrovė "Rokiškio sūris". Teisinė forma: akcinė bendrovė.

Adresas - Xxxxxxxx x.0, XX 00000 Xxxxxxxx, Lietuvos respublika. Telefonas 8 (458) 55 200, faksas 8 (458) 55 300.

El. pašto adresas: xxxxxxxx.xxxxx@xxxxxxxx.xxx Interneto adresas: xxx.xxxxxxxx.xxx

Įregistravimo data ir vieta - įregistruota 1992 m. vasario 28 dieną Rokiškio raj. valdyboje. Perregistruota 1995m. lapkričio 28 dieną LR Ekonomikos ministerijoje.

Įmonės kodas 173057512.

Juridinių asmenų registro tvarkytoja – Valstybės įmonė Registrų centras. AB ”Rokiškio sūris” įstatinis kapitalas yra 35 867 970 litų.

Akcijų skaičius 35 867 970.Vienos akcijos nominali vertė 1 litas.

3. Informacija apie emitento dukterines įmones ir filialus

2011 m. gruodžio mėn. 31 d. konsoliduotą AB „Rokiškio sūris“ Grupę (toliau – Grupė) sudaro pagrindinė įmonė „Rokiškio sūris“, du jos filialai, keturios dukterinės įmonės ir viena pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojama įmonė. Pateikiami filialai ir dukterinės įmonės, kurios yra įtrauktos į konsoliduotą finansinę ataskaitą:

	Vykdantys veiklą 2011 m. gruodžio 31 d.			Grupės dalis (%) 2011m.gruodžio 31 d
Filialai	2011	2010	Dukterinės įmonės	2011	2010
Utenos pienas	Taip	Taip	UAB „Rokiškio pienas“	100,00	100,00
Ukmergės pieninė	Taip	Taip	PK „Žalmargė“	100,00	100,00
			UAB „Skirpstas“	-	100,00
			SIA Jekabpils piena kombinats	100,00	50,05
			SIA Kaunata*	60,00	60,00
			Jungtinės veiklos įmonė
			UAB „Pieno upės“	50,00	50,00

*- Šios įmonės nebuvo konsoliduojama Grupės finansinėse ataskaitose dėl jos nereikšmingumo.

AB “Rokiškio sūris“ dukterinės įmonės:

UAB „Rokiškio pienas“ buveinės adresas Xxxxxxxx x. 8, LT - 28216 Utena. Įmonės kodas 300561844. AB „Rokiškio sūris“ yra steigėja ir vienintelė UAB “Rokiškio pienas” akcininkė, turinti 100 proc. akcijų.

UAB “Skirpstas“ buveinės adresas Xxxxxxxx x.00, XX-00000 Xxxxxxxxxxx. Įmonės kodas 171344353. Pienininkystės kooperatyvas „Žalmargė“ buveinės adresas Xxxxxxxxxxx x.0, Širvintos. Įmonės kodas 178301073.

Latvijos įmonė SIA Jekabpils piena kombinats (įmonės kodas 45402008851, buveinės xxxxxxx Xxxxxx xxxx 0, Xxxxxxxxx, Xxxxxxx XX-0000.

Latvijos įmonė SIA Kaunata įsigyta 2010.05.22. Ši įmonė nėra konsoliduojama AB „Rokiškio sūris“ Grupės finansinėse ataskaitose dėl nereikšmingumo, be to SIA Kaunata nėra tiesiogiai priklausoma nuo AB „Rokiškio sūris“ (tarp įmonių nevykdomos jokios transakcijos).

Bendrai kontroliuojama įmonė:

UAB „Pieno upės“ buveinės adresas Xxxxxxxx x. 9, Kaunas. Įmonės kodas 135027862.

AB “Rokiškio sūris“ filialai:

AB „Rokiškio sūris“ filialas Utenos pienas (įmonės kodas 110856741, Pramonės g. 8, LT-28216 Utena);

AB „Rokiškio sūris“ filialas Ukmergės pieninė (įmonės kodas 182848454, Kauno g. 51, LT-20119, Ukmergė).

4. Emitento ir dukterinių įmonių pagrindinės veiklos pobūdis.

Akcinės bendrovės “Rokiškio sūris“ grupės pagrindinė veikla:

• Pieninių veikla ir sūrių gamyba (EVRK 10.51);

AB „Rokiškio sūris“ pagrindinė veikla yra fermentinių sūrių, išrūginių produktų, lieso pieno miltų gamyba ir prekyba.

Dukterinės įmonės:

UAB „Rokiškio pienas“ pagrindinė veikla yra šviežių pieno produktų (pienas, kefyras, rūgpienis, sviestas, varškė, varškės sūris, grietinė, glaistyti sūreliai, desertai) gamyba ir prekyba.

UAB “Skirpstas“ pagrindinė veikla – žaliavinio pieno supirkimas. KB „Žalmargė“ pagrindinė veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

SIA Jekabpils piena kombinats veikla - fermentinių sūrių gamyba bei žaliavinio pieno supirkimas. SIA Kaunata veikla – žaliavinio pieno supirkimas ir transportavimas.

Bendrai kontroliuojama įmonė:

UAB „Pieno upės“ pagrindinė veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

AB “Rokiškio sūris“ filialai:

AB „Rokiškio sūris“ filialo Utenos pienas ir AB „Rokiškio sūris“ filialo Ukmergės pieninė pagrindinė veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

5. Emitento sutartys su finansų maklerio įmonėmis

2003 m. gruodžio 24 d. AB „Rokiškio sūris“ sudarė sutartį su UAB FMĮ „Baltijos vertybiniai popieriai“ (Gedimino pr.60, Vilnius) dėl AB „Rokiškio sūris“ akcininkų apskaitos tvarkymo. 2007 m. sausio 15 d. ši finansų įmonė pakeitė pavadinimą į UAB FMĮ „Orion securities“ (A.Tumėno g. 4 , LT- 01109 Vilnius).

6. Duomenys apie prekybą emitento vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

AB “Rokiškio sūris” 35 867 970 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 1 (vienas) litas. (VVPB simbolis RSU1L ; ISIN kodas LT0000100372) Bendra nominali vertė yra 35 867 970 litų.

AB ”Rokiškio sūris“ akcijomis prekiaujama Vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius ir yra įtrauktos į Oficialųjį prekybos sąrašą. Bendrovė įtraukta į prekybos sąrašus nuo 1995 m. liepos 25 d.

Bendrovės akcijos yra įtrauktos į Baltijos šalių lyginamąjį indeksą OMX Baltic Benchmark.

Nuo 2010 m lapkričio 22 d. vertybinių popierių biržoje NASDAQ OMX Vilnius prekyba listinguojamų Lietuvos bendrovių akcijomis yra vykdoma eurais.

7. Emitento įstatinis kapitalas:

2011 m. gruodžio mėn. 31 d. AB “Rokiškio sūris“ įstatinį kapitalą sudarė:

Akcijų rūšis	Akcijų skaičius (vnt.)	Nominali vertė (Lt)	Bendra nominali vertė (Lt)	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Paprastosios vardinės akcijos	35 867 970	1	35 867 970	100,00

Visos AB “Rokiškio sūris“ akcijos yra pilnai apmokėtos ir joms netaikomi jokie vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

8. Vertybinių popierių perleidimo apribojimai:

Apribojimų, taikomų vertybinių popierių paketams, arba reikalavimų gautų bendrovės ar kitų vertybinių popierių savininkų pritarimo, nėra.

9. Akcininkai.

Bendras akcininkų skaičius 2011.12.31.– 5 752 akcininkai.

Akcininkai, nuosavybės teise turintys ar valdantys daugiau kaip 5 procentus emitento

įstatinio kapitalo (2011.12.31):

Vardas, pavardė Įmonės pavadinimas	Adresas	Nuosavybės teise priklauso			Su kartu veikiančiais asmenimis
		Akcijų sk.	Kapitalo dalis%	Balsų dalis %	Kapitalo dalis%	Balsų dalis%
UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas”	Pramonės g. 3, Rokiškis Lietuva	13 937 173	38,86	39,75	64,92	66,41
Xxxxxxx Xxxxxx	Sodų 41a, Rokiškis Lietuva	6 978 370	19,46	19,90	64,92	66,41
Skandinaviska Enskilda Banken AB clients	Xxxxxxx Xxxx 0, 00000 Xxxxxxxxx, Sweden	3 303 047	9,21	9,42	-	-
Swedbank clients	Liivalaia 8, Tallinn Estonia	2 514 108	7,01	7,17	-	-
AB „Rokiškio sūris“	Pramonės g.3, Rokiškis, Lietuva	802 094	2,24	-	-	-

10. Akcininkų teisės

Akcininkai turi šias neturtines teises:

1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais;

3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;

4) gauti Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę;

5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

6) kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas neturtines teises.

Akcininkai turi šias turtines teises:

1) gauti bendrovės pelno dalį (dividendą);

2) gauti bendrovės lėšų, kai bendrovės įstatinis kapitalas mažinamas siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų;

3) nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšųs;

4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;

5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;

6) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;

7) turėti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas turtines teises.

1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises turi asmenys, kurie buvo bendrovės akcininkai dešimtos darbo dienos po atitinkamą sprendimą priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo pabaigoje.

11. Akcininkai, turintys specialias kontrolės teises ir tų teisių aprašymai.

Akcininkų, turinčių specialių kontrolės teisių, nėra.

12. Visi balsavimo teisių apribojimai.

2011 m. gruodžio m. 31 d. AB „Rokiškio sūris“ turi įsigijusi 802 094 vnt. savų akcijų. Šios akcijos neturi balso teisių. Tai sudaro 2,24 % AB “Rokiškio sūris” įstatinio kapitalo. Kitų akcijų, turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimų, nėra.

13. Visi akcininkų tarpusavio susitarimai.

Emitentas nežino akcininkų tarpusavio susitarimų dėl kurių gali būti ribojimas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

14. Darbuotojai

AB „Rokiškio sūris“ Grupės struktūra

AB „Rokiškio sūris“ Grupės (toliau Grupė) valdymo struktūra yra organizuota pagal pagrindines funkcijas, t.y. pardavimai, gamyba, finansų valdymas, pieno supirkimas, logistika, vindikacija bei plėtra. Funkciniai direktoriai formuoja ir vysto Grupės strategiją, taktiką ir uždavinius pagal šias funkcijas:

AB „Rokiškio sūris“ darbuotojams suteikiamos didžiulės galimybės gilinti žinias bei tobulintis įvairiuose mokymuose. Siekiant didesnių finansinių resursų šiam tikslui, 2009 m. balandžio 15 d. buvo pasirašyta trišalė finansavimo ir administravimo sutartis tarp LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Europos socialinio fondo agentūros ir AB „Rokiškio sūris“ dėl darbuotojų ugdymo projekto, kurio suma siekia apie 2 mln. Lt. Šio projekto pagrindinis tikslas yra parengti grupę AB

„Rokiškio sūris“ ir UAB „Rokiškio pienas“ darbuotojų, siekiant išugdyti būtinas kompetencijas, reikalingas inovacinių technologijų kūrimui bei pritaikymui pieno perdirbimo srityje. 2010 metų

pradžioje įvyko paslaugų pirkimo konkursas, kurį laimėjo UAB “OVC mokymai”. 2011 metų birželio mėnesį pasirašyta sutartis su UAB „Divine training“ dėl papildomų mokymų, kuriems biudžetas buvo sudarytas iš sutaupytų projekto lėšų. Per 2010-2011 metus mokymuose dalyvavo 187 darbuotojai. Kaip ir numatyta, mokymai buvo organizuojami dviem pagrindinėm kryptim: bendrųjų įgūdžių mokymai bei specialieji gamybos technologijų mokymai. Projektas baigiamas 2012 metų balandžio 14d. Mokymams skirtas biudžetas bus išnaudotas 100 proc. Mokymų naudą atsispindi aukštesnė veiklos bei produktų kokybė, įgytos naujos žinios bei kompetencijos.

Taip pat didelis dėmesys yra skiriamas kalbų mokymuisi. Darbuotojai mokosi vietoje organizuotuose kursuose bei kitur vykstančiuose seminaruose bei mokymuose.

Bendrovės darbuotojų teisės bei pareigos numatytos jų pareiginiuose nuostatuose. Darbo sutartyse nėra numatyta ypatingų teisių bei pareigų.

AB “Rokiškio sūris“ yra sudarytas profsąjungos komitetas, kuris gina savo narių darbo, ekonomines socialines teises ir interesus, gina savo narių teisę į užimtumą, socialines garantijas, rūpinasi profesinės kvalifikacijos ugdymu, formuoja profesinę etiką, siekia maisto pramonės dirbančiųjų darbo užmokesčio ir kitų pajamų didėjimo.

Bendrovėje veikia sudaryta kolektyvinė sutartis. Ši sutartis sudaryta tarp bendrovės „Rokiškio sūris“ direktoriaus ir Maistininkų profesinės sąjungos AB „Rokiškio sūris“ profsąjungos komiteto pirmininko. Šios kolektyvinės sutarties tikslas yra sudaryti sąlygas darniai kolektyvo veiklai, garantuoti įvairių kategorijų darbuotojų darbo, darbo užmokesčio, saugos ir sveikatos bei kitų darbo sąlygų lygį, geresnį, nei numatyta Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, teisės aktų ir sudaryti geresnes darbo ir socialines garantijas bendrovės darbuotojams.

Pagal valdybos paruoštą ir patvirtintą veiklos strategiją Bendrovėje iškeliami tikslai apimantys svarbiausias sritis - finansų, marketingo, žaliavos supirkimo, gamybos bei žmogiškųjų išteklių kontroliavimas ir jų pasiekimas.Numatytų tikslų pasiekimui Bendrovėje veikia vidaus kontrolės sistema bei sudarytas audito komitetas. Jų pagrindinės funkcijos yra analizuoti, vertinti ir teikti rekomendacijas dėl Bendrovės veiklos procesų veiksmingumo pagerinimo. Audito išvados pateikiamos Bendrovės vadovybei, parengiamas priemonių planas nustatytų trūkumų pašalinimui.

Bendrovės grupė apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas rengia pagal Tarptautinius Finanasinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Bendrovės veiklos procesai yra valdomi bei kontroliuojami informacinių sistemų pagalba.Visų Bendrovės informacinėse sistemose esančių duomenų apsauga nuo praradimo užtikrinama atliekant duomenų kopijavimą.

2011 m. gruodžio mėn. 31 d. AB „Rokiškio sūris“ Grupėje dirbo 1599 darbuotojai.(vidutinis dirbančiųjų skaičius).

Lentelėje pateiktas Rokiškio sūris grupės vidutinis darbuotojų skaičiaus, bei vidutinio mėnesinio atlyginimo kitimas per 2011 metus:

Vidutinis darbuotojų skaičius	2011.12.31	2010.12.31
Viso:	1599	1607
Tame sk. Vadovai	10	10
Specialistai	315	310
Darbininkai	1274	1287

	Vidutinis mėnesinis atlyginimas, Lt	2011.12.31	2010.12.31
Viso:		2319	2082
vadovų		4784	4648
specialistų		2093	1933
darbininkų		2143	2098

Rokiškio sūris grupės darbuotojų išsilavinimas

Išsilavinimas	2011.12.31	2010.12.31
Aukštasis	142	139
Spec. vidurinis (aukštesnysis)	735	753
Vidurinis	677	670
Nebaigtas vidurinis	45	45

15. Emitento įstatų keitimo tvarka

Pagal AB „Rokiškio sūris“ įstatus, bendrovės įstatus turi išimtinę teisę keisti tik AB „Rokiškio sūris“ visuotinis akcininkų susirinkimas, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytus atvejus. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

16. Sandėriai su suinteresuotais asmenimis ir reikšmingi susitarimai

1. Grupę kontroliuoja UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas” (įkurta Lietuvoje) ir Xxxxxxx Xxxxxx (Bendrovės direktorius), kuriems priklauso 58,31 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo. Uždarąją akcinę bendrovę „Pieno pramonės investicijų valdymas” kontroliuoja Xxxxxxx Xxxxxx (kaip pagrindinis akcininkas). Likusi 41,69 proc. Bendrovės akcijų dalis priklauso kitiems smulkiems Lietuvos bei užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims. Pati bendrovė „Rokiškio sūris“ turi įsigijusi 802 094 vnt (2,24 proc.) nuosavų akcijų. Didieji AB „Rokiškio sūris“ akcininkai, turintys daugiau kaip 5 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo pateikti šio pranešimo 9 punkte.

UAB „Pieno pramonės investicijų valdymas”, Valdybos nariai ir direktoriai bei jų artimi šeimos nariai yra laikomi susijusiomis šalimis.

Tam tikros kooperatinės bendrovės, užsiimančios pieno gamyba, laikomos Bendrovės susijusiomis šalimis, kadangi Xxxxxxxx per savo direktorių artimus šeimos narius bei tam tikrus savo darbuotojus gali daryti reikšmingą įtaką šių bendrovių kasdienei veiklai.

2. Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus emitento kontrolei, taip pat jų poveikio, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą, nėra.

3. Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo, nėra.

Sandoriai su suinteresuotais asmenimis/susijusiomis šalimis atskleisti finansinių ataskaitų 33 pastaboje.

17. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, pagrindinės charakteristikos:

2011 m. gruodžio 31 d. būklei į viešąją vertybinių popierių apyvartą buvo išleista 35 867 970 (trisdešimt penki milijonai aštuoni šimtai šešiasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt) paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 1 (vienas) litas, bendra akcijų nominali vertė 35 867 970 (trisdešimt penki milijonai aštuoni šimtai šešiasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt) litų.

18. Vertybiniai popieriai, įtraukti į biržų prekybos sąrašus

AB “Rokiškio sūris“ 35 867 970 paprastųjų vardinių akcijų yra įtrauktos į NASDAQ OMX Vilnius Oficialųjį prekybos sąrašą. (VVPB simbolis RSU1L). Vienos akcijos nominali vertė 1 (vienas) litas.

Skolos vertybinių popierių, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą, įmonė nėra išleidusi. Neviešajai apyvartai įregistruotų ir išplatintų skolos vertybinių popierių nėra.

Vertybinių popierių, nepažyminčių dalyvavimo įstatiniame kapitale, bet kurių apyvartą reglamentuoja LR Vertybinių popierių įstatymas, nėra.

Prekyba kitose biržose ir kitose organizuotose rinkose nebuvo vykdoma. Nuo 2010 m. lapkričio 22 d. akcijų rinkose yra prekiaujama ir atsiskaitoma eurais.

NASDAQ OMX vertybinių popierių biržos Vilniuje prekyba AB „Rokiškio sūris“ akcijomis:

Prekyba centrinėje rinkoje:

Ataskaitinis periodas		Kaina (Eur)				Apyvarta (Eur)
nuo	iki	maks.	min.	vid.	Paskut. sesijos	Pask.preky bos sesijos data	maks.	min	Paskutinė s sesijos
2009.01.01	2009.03.31	0,640	0,507	0,543	0,521	2009.03.31	417 209,22	0	2 409,87
2009.04.01	2009.06.30	0,626	0,492	0,576	0,579	2009.06.30	149 201,99	0	3 125,00
2009.07.01	2009.09.30	1,086	0,579	0,696	0,930	2009.09.30	132 685,79	0	1 152,80
2009.10.01	2009.12.31	1,060	0,814	0,893	0,869	2009.12.31	213 725,45	0	1 216,40
2010.01.01	2010.03.31	1,043	0,840	0,987	1,014	2010.03.31	135 646,90	0	14 822,98
2010.04.01	2010.06.30	1,054	0,970	1,026	0,973	2010.06.30	508 303,30	0	3 932,55
2010.07.01	2010.09.30	1,437	0,959	1,231	1,381	2010.09.30	368 253,90	0	13 667,75
2010.10.01	2010.12.31	1,830	1,410	1,735	1,792	2010.12.30	740 490,00	0	0
2011.01.01	2011.03.31	1,789	1,505	1,696	1,750	2011.03.31	92 633,76	0	0
2011.04.01	2011.06.30	1,807	1,410	1,574	1,440	2011.06.30	118 496,02	0	118 496,02
2011.07.01	2011.09.30	1,485	1,370	1,404	1,400	2011.09.30	223.147,30	0	14 035,60
2011.10.01	2011.12.30	1,478	1,205	1,256	1,298	2011.12.30	644 770,74	0	3 595,46

19. Vertybinių popierių kapitalizacija.

Ataskaitinis periodas		Bendra apyvarta		Paskutinės prekybos sesijos data	Kapitalizacija (Eur)
nuo	iki	(vnt.)	(Eur)
2009.01.01	2009.03.31	1 192 359	646 946	2009.03.31	22 268 812
2009.04.01	2009.06.30	1 000 000	000 254	2009.06.30	24 743 124
2009.07.01	2009.09.30	1 123 671	781 760	2009.09.30	39 712 715
2009.10.01	2009.12.31	492 856	440 243	2009.12.30	33 403 233
2010.01.01	2010.03.31	988 352	975 929	2010.03.31	38 983 123
2010.04.01	2010.06.30	1 384 497	1 419 903	2010.06.30	37 406 882
2010.07.01	2010.09.30	829 929	1 022 024	2010.09.30	53 092 399
2010.10.01	2010.12.31	1 564 687	2 715 182	2010.12.30	68 893 250
2011.01.01	2011.03.31	482 039	817 582,95	2011.03.31	62 768 948
2011.04.01	2011.06.30	791 936	1 246 500,83	2011.06.30	51 649 877
2011.07.01	2011.09.30	821 016	1 152 527,70	2011.09.30	50 215 158
2011.10.01	2011.12.30	1 192 435	1 498 010,23	2011.12.30	46 556 625

Kapitalizacija (Eur)

2009-2011 metų Bendrovės akcijų kapitalizacija, Eur

Kapitalizacija (Eur)

80.000.000

70.000.000

60.000.000

50.000.000

40.000.000

30.000.000

20.000.000

10.000.000

0

2009 03 2009 06 2009 09 2009 12 2010 03 2010 06 2010 09 2010 12 2011 03 2011 06 2011 09 2011 12

31 30 30 30 31 30 30 30 31 30 30 30

Bendra apyvarta

3.000.000

1800000

1564687

1600000

2.500.000

1384497

1400000

1253465

2.000.000 1192359

1192435 1200000

1123671

988352

1000000

1.500.000

829929

2.715.182

791936

821016

800000

1.000.000

600000

492856

482039

1.419.903

1.498.010

1.246.501

400000

1.152.528

500.000

975.929

1.022.024

781.760

817.583

646.946

722.254

200000

440.243

0

0

2009 01 01- 2009 04 01- 2009 07 01- 2009 10 01- 2010 01 01- 2010 04 01- 2010 07 01- 2010 10 01- 2011 01 01- 2011 04 01- 2011 07 01- 2011 10 01-

03 31 06 30 09 30 12 31 03 31 06 30 09 30 12 30 03 31 06 30 09 30 12 30

Ataskaitinis periodas

Bendra apyvarta (Eur)

Bendra apyvarta (vnt)

Apyvarta Eur

Apyvarta vnt

2009-2011 metų Bendrovės akcijų apyvarta (vnt ir Eur)

Baltijos rinkų indeksai:

(2011.01.01-2011.12.31)

Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	01.01.2011	30.12.2011	+/-%
OMX Baltic Benchmark GI	533,99	431,94	-19,11
OMX Vilnius	409,65	298,78	-27,06
OMX Baltic Benchmark PI	355,06	279,54	-21,27
RSU1L	1,79 EUR	1,30 EUR	-27,57

Akcijų kainos GRAFIKAS OMX Vilnius , AB „Rokiškio sūris“ (RSU1L), AB “Pieno žvaigždės“ (PZV1L), AB „Žemaitijos pienas“ (ZMP1L) ir AB „Vilkyškių pieninė“ (VLP1L):

Baltijos rinkų indeksai:

(2011.01.01-2011.12.31)

Baltijos rinkos indeksai

Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos	01.01.2011	30.12.2011	+/-%
OMX Vilnius	409,65	298,78	-27,06
RSU1L	1,79 EUR	1,30 EUR	-27,57
ZMP1L	0,70 EUR	0,68 EUR	-2,86
PZV1L	1,48 EUR	1,69 EUR	14,12
VLP1L	1,72 EUR	1,20 EUR	-30,23

20. Grupės 2011 m. konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės audituotos finansinės ataskaitos

Pateikiamos AB „Rokiškio sūris“ konsoliduotos grupės ir patronuojančios bendrovės 2011 m. audituotos finansinės ataskaitos.

21. Duomenys apie emitento savų akcijų supirkimą

Per 2011 finansinius metus AB „Rokiškio sūris“ per Vertybinių popierių biržą NASDAQ OMX Vilnius, veikiančią oficialaus siūlymo subrinką buvo supirkta 802 094 vnt. AB “Rokiškio sūris“ paprastųjų vardinių 1 (vieno) lito nominalios vertės akcijų už 3 868 tūkst. litų. Tai sudaro 2,24 proc. AB „Rokiškio sūris“ įstatinio kapitalo.

Įsigytoms savoms akcijoms bendrovė neturi teisės naudotis nustatytomis LR Akcinių bendrovių įstatyme suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.

22. Emitento veiklos teisiniai pagrindai

AB “Rokiškio sūris“ savo veikloje vadovaujasi, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Vertybinių popierių įstatymu, bendrovės įstatais bei kitais Lietuvoje galiojančiais įstatymais bei teisiniais aktais, reglamentuojančiais įmonių veiklą.

23. Priklausymas asocijuotoms struktūroms

AB “Rokiškio sūris“ priklauso nario teisėmis Lietuvos pienininkų asociacijai “Pieno centras“, dalyvauja “Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai” veikloje.

Lietuvos pienininkų asociacijos veiklą reglamentuoja LR Asociacijų įstatymas ir konfederacijos įstatai. 2010 m. vasario mėn. 20 d. kartu su kitais žemės ūkio produkcijos perdirbėjais AB „Rokiškio sūris“ įsteigė Lietuvos maisto pramoninkų asociaciją. Asociacijos veiklą reglamentuoja LR Asociacijų įstatymas, asociacijos įstatai bei kiti teisės aktai.

24. Trumpas emitento istorijos aprašymas

AB ”Rokiškio sūris” yra viena stambiausių ir moderniausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje. Pagrindinė įmonės veikla yra fermentinių sūrių, šviežių pieno produktų, sviesto, pieno miltų, išrūginių ir kitų pieno produktų gamyba ir prekyba.

Specializuota Rokiškio sūrio gamyba suplanuota ir pradėta statyti 1964 m., o 1966 m. pradžioje pradėjo savo veiklą. Nuo pat įmonės veiklos pradžios pagrindiniu produktu tapo fermentiniai sūriai. 1980 m.

įmonė pradėjo pirmąjį rekonstrukcijos etapą po kurio pradėtas eksploatuoti naujas sūrių gamybos cechas. Antrasis rekonstrukcijos etapas įvyko 1988 m. – baigti statyti nauji pieno priėmimo aparatinis ir nenugriebto pieno produkcijos cechai. 1991 m. pradėjo veikti nauja suomiška sūrių nokinimo bazė.

1992 m. valstybinė įmonė “Rokiškio sūrio gamykla” buvo privatizuota ir reorganizuota į akcinę bendrovę “Rokiškio sūris”. 1993 m. buvo parduotas likusios valstybei priklausančios įmonės akcijos. Vadovaudamasi Vyriausybės nutarimais, 1994 m. įmonė indeksavo savo turtą. 1993 – 2002 metais įmonės akcinis kapitalas buvo didinamas 7 kartus papildomais įnašais, 2 kartus iš savo lėšų ir 3 kartus dėl reorganizavimo. 2000 m. prisijungus AB “Utenos pienas“ bei 2002 m. prijungus AB ”Eišiškių pieninė” įstatinis kapitalas nebuvo didinamas.

1997 m. 150 000 paprastųjų vardinių akcijų išplatinta tarptautinių depozitoriumo pakvitavimų (GDR) forma.

Siekdamas užtikrinti pastovų žaliavos tiekimą ir sustiprinti savo pozicijas vietinėje rinkoje, AB ”Rokiškio sūris” prisijungė 1995 m. Zarasų pieninę, 1996 m. Ukmergės pieninę, 1998 m. Šalčininkų pieninę, 2000 m. Utenos pieną, bei 2002 m. Eišiškių pieninę, Įsteigdamas tose pieninėse filialus.

2000 m. lapkričio-gruodžio mėn. AB “Rokiškio sūris“ padidino AB “Švenčionių pieninė“ turimų akcijų paketą iki 90,6%.

2000 m. gruodžio mėn. AB “Rokiškio sūris“ įsigijo 49,9 % AB “Eišiškių pieninė“ akcijų paketą, o 2002 m. kovo mėn. AB ”Rokiškio sūris” padidino turimą AB ”Eišiškių pieninė” akcijų paketą iki 100

% įstatinio kapitalo bei balsų.

2001m. kovo mėn. AB “Rokiškio sūris“ įsigijo 49,9% AB “Varėnos pieninė“ akcijų paketą.

2001m. spalio mėn. AB ”Rokiškio sūris” įsigijo 49,9% AB ”Ignalinos pieninė” ir 100% UAB “Jonavos pieninė” akcijų paketus.

2005 m. birželio 1 d. AB „Rokiškio sūris“ pardavė AB ,,Varėnos pieninė” ir AB ,,Ignalinos pieninė” akcijų paketus.

2002 m. balandžio 26 d. AB ”Rokiškio sūris” visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas reorganizuoti bendroves prie AB ”Rokiškio sūris” prijungiant AB ”Eišiškių pieninė” bei UAB ”Jonavos pieninė”, kurios kaip juridiniai asmenys baigia savo veiklą.

2002 m. liepos 4 d. AB ”Rokiškio sūris” valdyba priėmė nutarimą nutraukti AB ”Rokiškio sūris” filialo Šalčininkų pieninė veiklą, bei AB ”Rokiškio sūris” filialą Šalčininkų pieninė išregistruoti iš įmonių rejestro.

2002 m. gruodžio 30 d. AB ”Rokiškio sūris” filialas Šalčininkų pieninė buvo išregistruota iš LR

įmonių rejestro.

2002 m. rugsėjo 6 d. AB ”Rokiškio sūris” visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinta AB ”Rokiškio sūris”, AB “Eišiškių pieninė” ir UAB ”Jonavos pieninė” reorganizavimo pabaiga bei patvirtinti AB ”Eišiškių pieninė” bei UAB ”Jonavos pieninė” turto, teisių ir prievolių priėmimo- perdavimo aktai. AB ”Eišiškių pieninė” ir UAB ”Jonavos pieninė” baigė veiklą kaip juridiniai asmenys ir buvo išregistruoti iš įmonių rejestro.

2002m. lapkričio 14 d. AB ”Rokiškio sūris” valdyba priėmė sprendimą įsteigti AB ”Rokiškio sūris” filialą Eišiškių pieninė. 2002 m. gruodžio 6 d. AB ”Rokiškio sūris” filialas Eišiškių pieninė buvo įregistruotas įmonių rejestre. 2005 m. spalio 29 d. AB „Rokiškio sūris“ valdyba priėmė sprendimą nutraukti filialo veiklą. 2006 m. balandžio mėn. filialas Eišiškių pieninė buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

2003 m. vasario 14 d. AB ”Rokiškio sūris” valdybos sprendimu buvo nutraukta AB ”Rokiškio sūris” filialo Zarasų pieninė ir 2003 m. birželio 26 d. išregistruota iš LR Įmonių registro.

2003 m. rugpjūčio 20 d. AB ”Rokiškio sūris” įsigijo 12 vnt. UAB ”Kalora” paprastųjų vardinių akcijų. Tai sudarė 100 proc. UAB ” Kalora” įstatinio kapitalo. 2005 m. spalio mėn. AB „Rokiškio sūris“ akcijas pardavė.

2005 m. vasario 18 d. AB „Švenčionių pieninė“, kaip negalinčiai atsiskaityti su kreditoriais buvo iškelta bankroto byla ne teismo tvarka. 2005 m. balandžio 29 d. AB “Švenčionių pieninė“ dėl bankroto buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

2005 m. birželio 14 d. AB „Rokiškio sūris“ pardavė 410 330 vnt. AB “Žemaitijos pieno investicija“ akcijų, tai sudarė 11,63% AB “Žemaitijos pieno investicija“ įstatinio kapitalo.

Siekiant dar efektyvesnės šviežių pieno produktų gamybos veiklos, 2005 m. kovo 3 d. AB „Rokiškio sūris“ valdyba priėmė sprendimą atskirti sūrių gamybos verslą, kuris orientuotas į eksportą, nuo šviežių pieno produktų gamybos verslo, kuris orientuotas vietinei rinkai. Tam tikslui buvo įkurta dukterinė įmonė ir 2006 m. balandžio 21 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruota dukterinė įmonė UAB „Rokiškio pienas“. Dukterinės įmonės 100 % akcijų valdo AB “Rokiškio sūris“.

Nutraukus veiklą filiale Eišiškių pieninė, 2006 m. balandžio 5 d. AB „Rokiškio sūris“ filialas Eišiškių pieninė buvo išregistruotas iš LR Juridinių asmenų registro.

Per 2007 m. AB „Rokiškio sūris“ įsigijo 50 proc. akcijų UAB „Pieno upės“ ir po 100 proc. akcijų šių įmonių: UAB “Skeberdis ir partneriai“, UAB „Skirpstas“, UAB „Batėnai“, UAB „Pečupė“ ir Pienininkystės kooperatyvą “Žalmargė”. Visų šių įmonių pagrindinė veikla yra žaliavinio pieno supirkimas.

2009 m. UAB “Skeberdis ir partneriai“ ir UAB „Pečupė“ buvo likviduotos ir išregistruotos iš Juridinių asmenų registro. 2010 m. parduotos UAB „Batėnai“ akcijos.

2011 m. kovo mėn. buvo likviduota ir išregistruota iš LT juridinių asmenų registro uždaroji akcinė bendrovė „Skirpstas“.

2008 m. sausio mėn. AB „Rokiškio sūris“ įsigijo 50,05 proc. Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats akcijų paketą. SIA Jekabpils piena kombinats specializuojasi fermentinių sūrių gamyboje, bei žaliavinio pieno pardavime. 2011 m. gegužės mėn. Xxxxxxxx įsigijo likusias 49,95 proc. SIA Jekabpils piena kombinats akcijas.

AB „Rokiškio sūris“ valdo 100 proc. Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats akcijų paketą.

2008 m. liepos mėn. bendrovė įsigijo UAB „Europienas“. Šios įmonės veikla – žaliavinio pieno supirkimas. 2009 m. likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

2010 m. gegužės mėn. Xxxxxxxx įsigijo 40 proc. Latvijos įmonės SIA „Kaunata“ akcijų. Informacija apie AB „Rokiškio sūris“ dukterines įmones pateikta šio metinio pranešimo 3 punkte.

25. Gamyba, gamybinių pajėgumų įvedimas, naujų produktų įsisavinimas

AB „Rokiškio sūris“ grupės gamyba yra vystoma Rokiškio (AB „Rokiškio sūris“), Utenos (UAB „Rokiškio pienas“) ir Ukmergės miestuose (UAB „Rokiškio pienas“ filialas „Ukmergės pieninė“).

• Rokiškio įmonės specializacija – fermentinių sūrių ir išrūgų produktų gamyba.

• Utenos įmonės specializacija – švieži pieno produktų vietinei rinkai, išrūgų baltymų koncentrato, pieno miltų ir sviesto gamyba.

• Ukmergės įmonės specializacija – varškės ir varškės produktų gamyba.

Didelį dėmesį įmonės skiria produktų saugai ir kokybei, klientų poreikių, aplinkosaugos reikalavimų tenkinimui.

2001 metais AB „Rokiškio sūris“ - pirmoji įmonė Lietuvoje sertifikavusi Maisto saugos sistemą, pirmoji iš pieno perdirbimo įmonių - Kokybės vadybos ir Aplinkosaugos vadybos sistemas. 2002 metais šias sistemas įdiegė ir sertifikavo įmonės Utenoje ir Ukmergėje .

Sertifikavimo įstaigos BUREAU VERITAS įteikti sertifikatai patvirtina, kad šios sistemos atitinka ISO 9001:2008, ISO 14001:2004, ISO 22000:2005 arba Olandijos maisto saugos standarto “Reikalavimai RVASVT pagrįstai maisto saugos sistemai. CC v HACCP, 2006m.“ reikalavimus. Pagal šių standartų reikalavimus yra sukurtos taisyklės, kuriomis vadovaujantis užtikrinama stabilių, vienodų, kokybiškų ir saugių produktų gamyba, siekiant gerinti visą aplinkos apsaugos veiksmingumą, nenukrypstant nuo organizacijos vykdomos politikos. Sistema apima procesus nuo žaliavos pirkimo iki klientų poreikių tenkinimo parduodant produkciją.

Sistemos nuolat peržiūrimos ir tobulinamos siekiant išlaikyti aukštą produktų kokybę , vartotojus, plečiant asortimentą.

AB „Rokiškio sūris“

AB „Rokiškio sūris“ pagrindinė specializacija – fermentiniai sūriai.

Įmonėje gaminami švieži, puskiečiai ir kietieji sūriai. Šviežių sūrių grupei priskiriami ,,Cagliata“ (įvairių riebumų ir svorio), ,,Mozzarella“. Puskiečių sūrių grupei priskiriami tokie sūriai kaip Rokiškio sūris (įvairių riebumų ir svorio) ,Saulės sūris, Lietuviškas, ,,Gouda“, Edamo sūris, Sūris

„Visiems“, „Žaloji karvutė“ ir kt. Kietų sūrių grupei priklauso Kietasis sūris (įvairaus riebumo ir drėgmės, svorio), sūris ,,Gojus“ , „Montecampo“ sūris.

Siekiant patenkinti vartotojų pageidavimus, 2011 m. įsisavinta sūrio gaminio su aukštos kokybės augaliniais riebalais gamyba.

Be pagrindinės produkcijos - fermentinių sūrių, Rokiškyje gaminamas skystas IBK (išrūgų baltymų koncentratas), pieno cukrus (laktozė), lydyti sūriai, rūkyti sūriai. Pieno cukraus 2011 m. buvo pagaminta daugiausiai, lyginant per visą įmonės gyvavimo laikotarpį.

AB ,,Rokiškio sūris“ pagaminta produkcija pateikta lentelėje:

Produkcija / Metai	2009m	2010m.	2011m.
Xxxxxxxxxxxx sūriai, t	25.392	28.142	29.508
Grietinėlė 35% rieb.,t	10.679	10.099	10.642
Išrūgų grietinėlė 35% rieb.,t	1.464	1.542	1.347
Išrūgų baltymų koncentratas, t	3.923	5.339	5.810
Pieno cukrus, t	8.297	10.190	11.039

Lydyti sūriai, t	767	708	749
Rūkyti sūriai, t	132	81	71

UAB „Rokiškio pienas“

Įmonė nuolat skiria didelį dėmesį gaminamų produktų kokybei ir jų saugai, mažinamos gamybos sąnaudos, išlaikant aukštą gamybos lygį, mažinant neigiamą poveikį aplinkai bei užtikrinant minimalų kenksmingų medžiagų naudojimą ir atliekų generavimą.

Utenos gamybinio padalinio specializacija – švieži pieno produktai vietinei rinkai, sausas išrūgų baltymų koncentratas, kiti sausi pieno produktai ir sviesto gamyba.

Šviežių pieno produktų gamybos ceche modernizuota jogurtų gamybos linija,sumontuotas našus jogurtų fasavimo automatas. Tai sudaro galimybes gaminti įvairesnius jogurtus , desertinius gaminius, prailginti produktų galiojimo laikus.

2011m.sumontuotas „Elopak“ fasavimo automatas

pieno produktų fasavimui į 2ltr.talpos pakelius.

Produkcija / Metai	2009m	2010m.	2011m.
Švieži pieno produktai, t	47.530	54.770	61.880
Sviestas ir tepūs riabalų mišiniai, t	4.775	3.084	2.865
Sausi pieno produktai, t	9.967	4.657	7.360
Eksportinė grietinėlė, t	5.213	5.355	8.212

2011m. UAB „Rokiškio pienas“ įmonėje pradėtas diegti naujas standartas “Socialinis atsakingumas SA8000“. Šis standartas - tai reikalavimai įmonei, kuri nori nepriklausomo įvertinimo pagalba pademonstruoti socialiai atsakingą požiūrį į darbo sąlygų sudarymą ir palaikymą.

SA8000 paskirtis nustatyti tarptautinėmis žmogaus teisių normomis ir nacionaliniais darbo įstatymais pagrįstus reikalavimus, kurie apsaugotų visus įmonės valdymo apimtyje ir įtakoje esančius darbuotojus, toje įmonėje gaminančius gaminius ar teikiančius paslaugas, įskaitant darbuotojus, įdarbintus pačios įmonės, taip pat jos tiekėjus ir subtiekėjus.

Atitikdama šio standarto socialinio atsakingumo reikalavimus, įmonė galės:

-sukurti, palaikyti ir įgyvendinti politiką bei procedūras, siekdama tvarkyti tuos klausimus, kuriuos ji gali valdyti ar įtakoti.

- užtikrinti suinteresuotosioms šalims, kad įmonės nustatyta politika, procedūros ir praktika atitinka šio standarto reikalavimus.

Bendrovės politika:

Xxxxxxxx, vykdydama verslą, remiasi tarptautiniu mastu pripažįstamomis žmogaus ir darbuotojų teisėmis. Mes stengiamės, kad su visais darbuotojais būtų elgiamasi sąžiningai ir pagarbiai. Mes tikimės ir sieksime, kad mūsų tiekėjai ir subrangovai bei tolimesnė reikšminga tiekimo grandinė laikytusi tokių pačių principų. Mes tikime, kad dialogas tarp darbdavio ir darbuotojų yra ir gali prisidėti siekiant tvarios sėkmės įmonei bei jos darbuotojams.

Socialinės atsakomybės principai:

Atskaitomybė (už poveikį visuomenei, ekonomikai, aplinkai);

Skaidrumas (sprendimų ir veiklos,kuri daro poveikį visuomenei ir aplinkai); Etiškas (padorus) elgesys;

Gerbti (įsiklausyti ir reaguoti) į suinteresuotujų šalių interesus; Gerbti įstatymų viršenybę;

Laikytis tarptautinių elgesio normų; Gerbti žmogaus teises.

UAB „Rokiškio pienas“ filialas Ukmergės pieninė

Ukmergės pieninė specializuojasi varškės produktų gamyboje. Tai vienas didžiausių Lietuvoje varškės produktų gamybos cechas.

Šiuolaikinės technologijos, modernūs įrengimai, sanitarinių-higieninių reikalavimų laikymasis leidžia išsaugoti visas geriausias maistines, energines varškės produktų savybes bei užtikrina ilgesnius vartojimo terminus. Ypatingas dėmesys skiriamas produkto kokybės pastovumui užtikrinti.

Kasmet Įmonėje vykdomas naujų produktų kūrimas, atnaujinamas asortimentas.

Produkcija, t/metai	2009 m	2010 m.	2011 m.
Varškė	2943	2789	3.389
Sūriai	000	000	000
Xxxxxxxx	1060	724	647
Lydyti produktai	334	332	298

2010 m Ukmergės pieninė pateikė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio Ministerijai parengtą paraišką dėl Lietuviško varškės sūrio pavadinimo įregistravimo kaip Saugomą geografinę nuorodą į EB Saugomų geografinių nuorodų registrą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių ir kilmės vietos nuorodų apsaugos. Šiuo metu laukiama patvirtinimo dokumentų.

Galime pasidžiaugti mūsų gaminamos Varškės 9 % rieb.“ NAMINĖ“, išfasuotos į išskirtinę firminę pakuotę po 500g ir 200g pasiekimais:

Pagal UAB „Naisių vasara“ užsakymą remiant Lietuviško kino plėtrą gaminami:

-Varškės sūris 13%rieb. NAISIŲ VASARA, vakuuminis įpakavimas

- Varškė 9%rieb. 500g NAISIŲ VASARA, išskirtinė pakuotė

Asortimentą paįvairino PASAULIO SŪRIŲ KOLEKCIJA, kuri tvirtai įsitvirtino rinkoje:

- Šviežias sūris BRAZILIŠKAI 45 % rieb.s.m.,vakuuminiame įpakavime;

-Šviežias sūris su prieskoniais BRAZILIŠKAI 45 % rieb.s.m.,vakuuminiame įpakavime;

-Šviežias sūris pagamintas ITALIŠKAI Mozzarella 45 % rieb.s.m.,vakuuminiame įpakavime;

-Šviežias sūris su MEKSIKIETIŠKAIS prieskoniais 45% rieb.s.m.,vakuuminiame įpakavime;

-Keptas varškės sūris su LIETUVIŠKAIS prieskoniais 22 % rieb, vakuuminiame įpakavime;

-Keptas varškės sūris su KAUKAZIETIŠKAIS prieskoniais 22 % rieb, vakuuminiame įpakavime; Įmonės tikslas - kokybiškas ir saugus produktas.

26. Pardavimai ir rinkodara

Didžiausia pagaminamos produkcijos dalis eksportuojama. Kaip ir anksčiau pagrindinėmis pardavimų kryptimis išlieka Europos Sąjunga (daugiausia Italija, Olandija, Vokietija) ir Rusijos rinkos.

Didžiausią eksporto dalį sudaro Fermentiniai Sūriai. EU regione didžiąją pardavimų dalį sudaro nenokinto sūrio rūšys, o Rusijos rinkoje pagrindinė produkcija - puskiečiai sūriai ir vis labiau populiarėjantys kietieji sūriai.

Grupė eksporto rinkose vis daugiau parduoda įprastinės produkcijos – Sviesto, Grietinėlės, Pieno Miltų ir papildomų produktų, kurie atsiranda Sūrių gamybos procese – IBK bei Laktozė.

Rokiškio grupė yra viena iš vietinės rinkos lyderių su 20-25% rinkos dalimi. Bendrovė vietinei rinkai gamina apie 200 mažmeniniam vartotojui skirtų aukštos kokybės ir patikimų produktų už prieinamą kainą. Rokiškis Lietuvoje garsus ne tik sūriais, bet ir šviežiais pieno produktais – pienu, kefyru, grietine, sviestu, varškės produktais, jogurtais, sūreliais.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos duomenimis 2011m. savo kategorijose populiariausiomis prekėmis pripažinti Rokiškio „Naminis“ pienas, Rokiškio „Naminis“ kefyras, Rokiškio

„Naminė“ varškė bei Rokiškio „Visiems“ lydytas sūris.

Bendrovė turi visą eilę įvairioms vartotojų grupėms skirtų stiprių prekių ženklų, kurie siejami su nepriekaištinga, aukščiausios kokybės produkcija. Grupės gaminamos produkcijos asortimentas kasmet didinamas naujais pridėtinės verės produktais, naujausiomis pakuotėmis.

Nepaisant gan silpnos bendros rinkos būklės, Rokiškio grupės pardavimai Lietuvoje 2011 metais lyginant su 2010-iais augo 11% ir sudarė 226 xxx.Xx.

Grupės tikslai – toliau stiprinti pasitikėjimą savo produkcija, skatinti sveiką gyvenimo būdą ir tuo pačiu pieno produktų vartojimą tenkantį vienam gyventojui.

Prekių ženklai:

Ypatingas dėmesys skiriamas produkto kokybės pastovumui užtikrinti, be ko nebūtų įmanoma sėkmingai įgyvendinti rinkodaros strategijos.

Pardavimo rinkos 2009-2011 metais (Grupės)

Šalių pavadinimai	Parduota
	2009m.		2010 m.		2011 m.
	tūkst. Lt	%	tūkst. Lt	%	tūkst. Lt	%
Lietuva	243 679	43,48	201 784	36,44	225 725	32,81
Europos šalys	259 383	46,29	259 351	46,83	341 615	49,65
Kitos šalys	57 333	10,23	92 625	16,73	120 685	17,54
Viso	560 395	100	553 760	100	688 025	100

27. Žaliavos supirkimas

Lietuvoje per 2011 metus iš viso supirkta 1317,22 tūkst.t. natūralaus pieno, t.y. 3,1 proc. daugiau negu per 2010 metus (1278,13 tūkst.ton.). Lyginant vidutinę 2011m. natūralaus pieno supirkimo kainą su vidutine 2010m. kaina,ji padidėjo 14,1 proc. (nuo 863,7 iki 985,5 Lt/t).

Per dešimt 2011-2012 kvotos metų mėnesius nacionalinė pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 68,19 proc. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu pardavimo perdirbti kvotos įvykdymas buvo - 67,11 proc.

Viso supirkta 416,4 tūkst. tonų natūralaus pieno (vidutinio 4,08 proc. riebumo ir 3,26 proc. baltymingumo) arba 12,1 proc. daugiau negu 2010 metais.

28. Rizikos veiksniai, susiję su emitento veikla.

Ekonominiai:

Nepalankūs veiksniai, susiję su pieno gamyba ir su produkcijos pardavimais:

a) mažėjanti Lietuvos gyventojų perkamoji galia;

b) pigesni lenkiški produktai Lietuvos rinkoje;

c) didelė konkurencija

e) didelė gamintojų koncentracija;

f) pirkėjų pigesnių ingridientų naudojimas, vietoje sausų pieno produktų;

g) visiškai nekontroliuojamas valstybės kuro/energetikos kainų kilimas;

h) ES eksporto subsidijų panaikinimas į kitas šalis;

j) biurokratinė valstybės politika;

k) eksportų kainų nestabilumas;

l) nepakankamas Vyriausybės dėmesys verslui;

m) nepastovumas eksporte į Rusiją;

n) nelanksti politika PVM ir akcizo mokesčių taikyme.

s) nepastovus konkurencingumas dėl euro ir rublio kurso svyravimo.

Lietuvoje vis dar vyrauja smulkūs pieną gaminantys ūkiai. Didelis pieno tiekėjų skaičius bei jų išsidėstymas plačiame regione didina pieno kokybės tyrimų ir pieno surinkimo-suvežimo ir apskaitos kaštus.

Be to, smulkūs pieno ūkiai neužtikrina pakankamos ir stabilios pieno kokybės, apsunkina investicijas į pieno ūkius. Vidutinis pieno ūkis Lietuvoje yra mažiausias ES ir net trylika kartų mažesnis už ES vidurkį.

Lietuvoje pieno gamyboje ryškus sezoniškumas: žiemą ir vasarą pieno supirkimas skiriasi bene dukart. Tai mažina pieno perdirbimo įmonių veiklos efektyvumą, įrengimų panaudojimo laipsnį bei darbuotojų atleidimą nesezono metu.

Žemas karvių produktyvumas.

Žemą karvių produktyvumą lemia nepakankamo genetinio potencialo karvių banda ir vyraujanti prasta pašarų bazė. Nykstantys smulkūs ūkiai. Kaime žmonių mažėjimas.

Nestabilios valstybinio reguliavimo priemonės pieno ūkyje. Pieno ūkių, pagrįstų šeimos darbu, kūrimosi procesas buvo ir yra pernelyg lėtas. Nuoseklios valstybės politikos šio sektoriaus plėtojimui nebuvimas, dažnas paramos sąlygų ir dydžių keitimasis, koncentravimasis į pieno kainas, o ne į investicijų rėmimą neigiamai paveikė ūkio plėtrai ir veterinarinių-sanitarinių sąlygų gerinimui.

Socialiniai veiksniai:

Per pastaruosius metus padidėjo gyventojų, ypač jaunų žmonių migracija iš Lietuvos. Trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Maži atlyginimai, lyginant su ES šalimis. Mažas gimstamumas.

Žmonių pasitikėjimo praradimas Vyriausybe, netikrumas dėl ateities. Gyventojų pasyvumas.

Kaime dominuoja vyresnio amžiaus ūkininkai. Senstanti kaimo visuomenė. Didelė bedarbystė. Įmonių bankrotai. Mokesčių gyventojams augimas ir dėl to sumažėjęs vartojimas. Nežabotas kuro ir energetinių resursų kainų augimas mažina vartojimą ir gyventojų savų poreikių tenkinimą.

Vyriausybės neskatinimas kurti darbo vietų, didelė bedarbystė, pašalpų politika, neskatinanti žmonių noro dirbti, žmonių nusivylimas vykdoma valstybės politika, bei neveiklumas.

Techniniai - technologiniai :

AB „Rokiškio sūris“ techniniai –technologiniai rizikos veiksniai apibrėžti RVASVT (Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų) sistemoje.

RVASVT sistemos pagrindinės dalys yra Būtinosios programos ir RVASVT programos. Jose yra atliktas kiekvieno produkto gamybos etape rizikos veiksnių nustatymas, jų analizė, nustatyti svarbūs valdymo taškai, jų kritinės ribos, valdymo, patikrinimo procedūros, koregavimo veiksmai.

Įmonėje yra parengtos ir vykdomos tokios Būtinosios programos:

1. Pieno kokybės užtikrinimo programa;

2. Pastatų ir patalpų priežiūros programa;

3. Sanitarijos programa;

4. Personalo mokymo programa;

5-6. Vandens aprūpinimo vandeniu, garu, elektra programa. Vandens kontrolės programa;

7. Pagalbinių medžiagų pirkimo ir saugojimo programa;

8-9. Įrengimų priežiūros programa. Matavimo priemonių kalibravimo programa;

10. Produktų susekimo ir atšaukimo programa;

11. Logistikos valdymo programa;

12. Kenkėjų kontrolės programa.

Kiekvieno produkto gamybos proceso valdymui yra paruoštos procedūros, technologinės instrukcijos su numatytais procesų parametrais, jų kontrolės (tiek mikrobiologinės, tiek cheminės) procedūros, numatyti įrašai. Pagamintiems galutiniams produktams, apibūdinant jų specifines savybes, cheminę sudėtį , maistinę, energinę vertę, pakavimą, laikymo sąlygas , galiojimo laiką ir kt. yra paruošti įmonės standartai.

Ekologiniai:

Remiantis 2008/1/EB Europos Parlamento ir Tarybos direktyva „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės“(TIPK) AB ”Rokiškio sūris” yra priskiriamas I priedo įrenginiams, kuriems privalomas TIPK leidimas. Pirmas TIPK leidimas gautas 2005.12.30, išdavusi institucija- Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas. Pagal TIPK taisykles leidimas atnaujintas 2009.12.28, koreguotas 2011.07.01. Įmonėje įdiegti geriausiai prienami gamybos būdai(GPGB-angl. BREF), išteklių sąnaudos ir teršalų emisijų lygiai atitinka pasiektus Europos Sąjungoje.

AB ”Rokiškio sūris” 2001 metais įdiegta ISO 14001 Aplinkosaugos vadybos sistema. Vadybos sistemą sertifikavo ir nepriklausomus auditus atlieka Bureau Veritas Lietuva. 2010 metais Aplinkosaugos vadybos sistema sėkmingai persertifikuota.

AB ”Rokiškio sūris” aplinkosaugos politika - siekti mažinti poveikį aplinkai, įgyvendinti taršos prevencijos priemones, užtikrinti minimalų išteklių vartojimą, atliekų generavimą, kad vykdoma veikla nekeltų nepageidaujamos įtakos, orui, vandeniui, žemei. 2011 m. išorės ir vidaus auditų metų nustatyta 1 neatitiktis ir 11 pastabų. Neatitiktys ištaisytos, į pastabas atsižvelgta tobulinant vadybos sistemą. Siekiant nuolatinio gerinimo ir ekologinės rizikos mažinimo kiekvienais metais nustatomi aplinkosaugos uždaviniai, vykdoma Aplinkosaugos veiklos programa. Periodiškai atliekamas veiklos vertinimas ir analizė.

Vykdant aplinkosaugos reikalavimus poveikiui aplinkai stebėti 2011 metais įmonė vykdė penkias aplinkos stebėjimo programas: 1) AB “Rokiškio sūris ” nuotėkų valymo dumblu tręšiamų laukų lokalinio monitoringo programa, 2) AB „Rokiškio sūris“ po valymo išleidžiamų nuotėkų priimtuvo Ruopiškio (Alsetos) ežero Rokiškio rajone monitoringo programa, 3) AB “Rokiškio sūris” vandenvietės požeminio vandens monitoringo programa, 4) AB “Rokiškio sūris” degalinių Rokiškyje ir Obeliuose požeminio vandens monitoringo programa. Monitoringą atlieka aplinkos inžinierinių tyrimų bendrovė UAB „Geoaplinka“. 5) Taršos šaltinių išmetamų /išleidžiamų teršalų monitoringo tyrimai atliekami leidimą turinčiose laboratorijose: UAB“Ekometrija“, UAB

„Rokvesta“. Pažymos teikiamos Panevėžio RAAD, nepageidaujamo poveikio aplinkai nenustatyta. 2011 metais iš 13 stacionarių oro taršos šaltinių išmetimai į atmosferą sudarė 7,74 t. teršalų. Transporto parką sudarė 290 transporto priemonė: 203 krovininiai, 81 lengvieji, 6 kitos mašinos. Iš mobilių šaltinių į atmosferą išmesta 668,6 t. teršalų.

Gamybos metu susidarę pieno perdirbimo nuotekos ir atliekos yra valomos savuose biologiniuose valymo įrengimuose, o iš išrūgų atskirtas vanduo reversiniu osmosu. Nuotekų išvalymo efektyvumas 96-99%. Iš pieno perdirbimo atliekų išgaunamos biodujos ir gaminama elektros energija. 2011 m. perdirbta 7.779 t. atliekų, pagaminta 190.499 kWh elektros energijos. Nuotekų valyme susidaręs dumblas 5.462 t. naudojamas žemdirbystės laukų tręšimui. 2011 metais AB ”Rokiškio sūris” išvalė 978 tūkst. m3 nuotekų, 6,5% nuotekų perduota valyti miesto nuotekų valymo įrenginiams UAB ”Rokiškio vandenys”.

AB „Rokiškio sūris“ buvusioje pieno atliekų kaupimo aikštelėje, Čelkių durpyne, Rokiškio r., atliktas preliminarus ekogeologinis tyrimas. Remiantis teigiamu vertinimui Aplinkos ministerija planuoja išbraukti šį objektą iš objektų priskiriamų pavojingais aplinkosauginiu požiūriu sąrašo.

Įmonėje yra atlikta pavojaus ir rizikos analizė, paruoštos avarijų prevencijos priemonės ir avarijų likvidavimo planas. Pavojingi bendrovės objektai: amoniakinė kompresorinė, nuotekų valymo įrenginių cheminių medžiagų saugykla, cheminių medžiagų sandėlis, degalinė. Įmonės pastatai įvertinti ir paženklinti pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles. Gaisrų prevencijai ir galimų nuostolių sumažinimui kur būtina įrengta priešgaisrinė signalizacija, įrengtos priešgaisrinės priemonės.

Pagrindiniai aplinkosaugos rodikliai:

	2010	2011	GPGB –ES*
Šalinamų pieno atliekų kiekis tonomis tonai žaliavos	0,005	0,002	-
Mokestis už atmosferos teršimą litais tonai žaliavos	0,07	0,07	-
Nuotekų teršalų kiekis pagal BDS7 kilogramais tonai žaliavos	0,37	0,26	-
Nuotekų kiekis m3 tonai žaliavos	1,39	1,31	0,7-6
Cheminių medžiagų sunaudojimas kilogramais tonai žaliavos	1,79	1,9	1,1-10,7
Elektros energijos sąnaudos kWh tonai žaliavos	38,82	39,6	60-208
Šiluminės energijos sąnaudos kWh tonai žaliavos	67,75	66,2	60-820

*- GPGB-geriausiai prienami gamybos būdai maisto, gėrimų ir pieno pramonei naudotasi: “Integrated Pollution Prevention and Control, Reference Document on Best Available Techniques in the Food, Drink and Milk Indusries “ August 2006

Aplinkosauginė veikla xxx.Xx

Metai

Valstybiniai aplinkosaugos mokesčiai Pajamos iš aplinkosaugos veiklos Investicijos aplinkosaugai

Išlaidos aplinkosaugai

2008

0,135

0,143

2,067

3,897

2009

0,105

0,151

1,027

2,480

2010

0,101

0,277

0,830

3,487

2011

0,108

0,628

0,526

3,300

4 , 0 0 0

3 , 8 9 7

3 , 5 0 0

3 , 4 8 7

3 , 0 0 0

2 , 4 8 0

2 , 5 0 0

3 , 3 0 0

2 , 0 0 0

2 , 0 6 7

1 , 5 0 0

1 , 0 2 7

0 , 8 3 0

1 , 0 0 0

I š l a i d o s a p l i n k o s a u g a i

E n v i ro n m e n t a l C o s t s

0 , 5 2 6

0 , 5 0 0

0 , 1 4 3

I n v e s t i c i j o s a p l i n k o s a u g a i

I n v e s t m e n t t o E n v i r o n m e n t p r o t e c t i o n

0 , 1 5 1

0 , 6 2 8

0 , 2 7 7

0 , 0 0 0

2 0 0 8

0 , 1 3 5

0 , 1 0 5

P a j a m o s i š a p l i n k o s a u g o s v e i k l o s

R e v e n u e f r o m e n v i r o n m e n t a l a c t i v i t i e s

0 , 1 0 1

2 0 0 9

V a l s t y b i n i a i a p l i n k o s a u g o s m o k e s č i a i

0 , 1 0 8 N a t i o n a l E n v i ro n m e n t a l t a x e s

2 0 1 0

2 0 1 1

29. Vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, susijusių su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų sudarymu, pagrindiniai aspektai

AB „Rokiškio sūris“ konsoliduotos ir patronuojančios bendrovės finansinės ataskaitos rengiamos pagal Tarptautinius finansinių ataskaitų standartus (TFAS), patvirtintus taikymui Europos Sąjungoje.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, remiamasi vertinimais ir prielaidomis, turinčiais įtakos apskaitomo turto ir įsipareigojimų vertėms bei neapibrėžtojo turto ir įsipareigojimų atskleidimui finansinių ataskaitų sudarymo dieną bei per ataskaitinį laikotarpį apskaitytoms pajamų ir sąnaudų sumoms. Šie vertinimai remiasi vadovybės turimomis žiniomis apie esamą padėtį ir veiksmus.

Finansinės ataskaitos apima konsoliduotas Grupės finansines atskaitas ir Bendrovės atskiras finansines ataskaitas.

Dukterinės įmonės (įskaitant specialios paskirties įmones) – tai įmonės, kuriose Grupė kontroliuoja finansų bei veiklos politiką. Tokia kontrolė paprastai užtikrinama turint daugiau nei pusę balsavimo teisę turinčių akcijų. Vertinant, ar Grupė kontroliuoja kitą įmonę, atsižvelgiama į šiuo metu esamų ar konvertuojamų potencialių balsavimo teisę turinčių akcijų egzistavimą ir poveikį. Dukterinės įmonės pilnai konsoliduojamos nuo datos, kai Grupė įgyja šių įmonių kontrolę ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama.

Pirkimo metodas taikomas apskaitant Grupės dukterinių įmonių įsigijimą. Dukterinės įmonės įsigijimo savikainą sudaro perduoto turto, prisiimtų įsipareigojimų ir Grupės išleistų nuosavybės priemonių tikroji vertė. Įsigijimo savikaina taip pat apima bet kokio turto ar įsipareigojimo, susidarančių dėl neapibrėžto atlygio susitarimo, tikrąją vertę. Su įsigijimu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tuomet, kai patiriamos. Verslo sujungimo būdu įsigytas identifikuojamas turtas ir prisiimti įsipareigojimai bei neapibrėžtieji įsipareigojimai pradžioje įvertinami tikrosiomis vertėmis įsigijimo dieną. Naudojant įsigijimo metodą, grupė nekontroliuojančią dalį įsigyjamojoje įmonėje įvertina tikrąja verte arba proporcinga grynojo turto dalimi, tenkančia nekontroliuojančiai daliai įsigyjamojoje įmonėje.

Įsigijimo savikainos dalis, nekontroliuojančios dalies įsigyjamojoje įmonėje dalis ir anksčiau turėtos įsigyjamosios įmonės nuosavybės dalies tikrosios vertės įsigijimo dieną dalis, viršijanti Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, yra apskaitoma kaip prestižas. Jeigu įsigijimo savikaina yra mažesnė už Grupės įsigytos dukterinės įmonės identifikuojamo grynojo turto dalies tikrąją vertę, skirtumas pripažįstamas tiesiai bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Sandoriai tarp Grupės įmonių, likučiai bei nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės įmonių yra eliminuojami. Nerealizuoti nuostoliai taip pat eliminuojami. Kur buvo būtina, dukterinių įmonių apskaitos principai buvo pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su Grupės taikomais apskaitos principais.

Grupė traktuoja sandorius su nekontroliuojančios dalies akcininkais kaip sandorius su Grupės akcininkais. Atliekant pirkimus iš nekontroliuojančios dalies akcininkų, skirtumas, susidarantis tarp bet kokio sumokėto atlygio bei įsigytos dukterinės įmonės grynojo turto dalies apskaitinės vertės, yra apskaitomas nuosavybės dalyje. Iš pardavimų nekontroliuojančios dalies akcininkams gaunamas pelnas ar patiriami nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavybės dalyje.

Kontrolės ar reikšmingos įtakos praradimo momentu bet kokia investicija, liekanti buvusioje dukterinėje įmonėje, vertinama tikrąja verte, apskaitinės vertės pasikeitimus įtraukiant į pelną ar nuostolius. Tikroji vertė yra pradinė apskaitinė vertė, naudojama vėliau apskaitant liekančią investiciją kaip asocijuotą įmonę, pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kontroliuojamą įmonę ar finansinį turtą. Be to, bet kokios su investicija susijusios anksčiau kitose bendrosiose pajamose pripažintos sumos apskaitomos taip, tarsi Grupė būtų tiesiogiai perleidusi susijusį turtą ar įsipareigojimus. Tai reiškia, kad sumos, anksčiau pripažintos kitose bendrosiose pajamose, perkeliamos į pelną ar nuostolius.

Grupės dalys bendrai kontroliuojamose įmonėse (jungtinės veikos įmonėse) apskaitomos naudojant proporcingo konsolidavimo metodą. Grupė sudeda savo bendrai kontroliuojamų įmonių pajamų ir išlaidų, turto ir įsipareigojimų ir pinigų srautų dalių sumas su panašiomis grupės finansinių ataskaitų straipsnių sumomis. Grupė pripažįsta tik tą pelno ir nuostolio, patirto grupei pardavus turtą bendrai įmonei, dalį, kuri priskirtina kitiems įmonės dalininkams. Grupė nepripažįsta savo pelno arba nuostolio dalies, atsiradusios grupei iš jungtinės veiklos įmonės įsigijus turto, bendroje įmonėje, kol grupė neperparduoda turto nepriklausomai šaliai. Tačiau dėl tokio sandorio susidaręs nuostolis yra pripažįstamas nedelsiant, jeigu nuostolis parodo, kad sumažėjo trumpalaikio turto grynoji galimo realizavimo vertė arba susidarė nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo.

30. Informacija apie valdybos narių įgaliojimus

Valdybos narai nėra suteikę įgaliojimų kitiems asmenims vykdyti valdybos kompetencijai priskirtų funkcijų.

31. Pagrindiniai įmonės veiklą apibūdinantys rodikliai, jų dinamika

Lentelėje pateikti konsoliduoti įmonės grupės veiklą apibūdinantys rodikliai.

Eil. Nr.	Rodikliai		2007m.	2008m.	2009 m	2010 m.	2011 m.
1.	Grynasis pelningumas %	Grynasis pelnas Pardavimai ir paslaugos	5	(3)	3	4	4
2.	Vidutinio turto grąža	Grynasis pelnas Vidutinis turtas	0,10	(0,05)	0,04	0,07	0,07
3.	Skolos koeficientas	Įsipareigojimai Turtas	0,34	0,52	0,47	0,40	0,35
4.	Skolos- nuosavybės koeficientas	Įsipareigojimai Savininkų nuosavybė	0,57	1,08	0,88	0,66	0,55
5.	Bendras likvidumo koeficientas	Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai	1,70	0,94	1,42	1,70	1,85
6.	Turto apyvartumas	Pardavimai ir paslaugos Turtas	1,99	1,89	1,61	1,72	1,54
7.	Akcijos buhalterinė vertė, Lt	Savininkų nuosavybė Paprastųjų akcijų skaičius	4,97	4,07	4,82	5,06	8,07
8.	Grynasis pelnas akcijai, Lt	Grynasis pelnas Paprastųjų vardinių akcijų skaičius	0,81	(0,45)	0,38	0,65	0,78

Eil Nr	Rodikliai	2007m.	2008m.	2009m.	2010 m.	2011 m.
1.	Xxxxxxx (xxxx.Xx)	664 962	681 821	560 395	553 760	688 025
2.	EBITDA (xxxxx.Xx)	76 225	12 785	52 272	55 413	58 771
3.	EBITDA marža (%)	11,46	1,88	9,33	10,01	8,54
4.	Veiklos pelnas (xxxx.Xx)	48 000	(00 000)	00 000	00 663	35 141
5.	Veikos pelno marža (%)	2,82	(2,20)	3,99	5,36	5,11
6.	Nuosavo kapitalo pelningumas (grąža) ROE (%)	16,11	(10,55)	8,08	12,65	9,56
7.	Pelningumo koeficientas (EBT margin) (%)	6,99	(3,08)	3,59	5,18	4,83

32. Investiciniai projektai, įgyvendinti per paskutinius 3 finansinius (ūkinius) metus:

AB “Rokiškio sūris” kiekvienais metais skiria ypatingą dėmesį naujoms investicijoms į gamybą, esamų gamybinių procesų ir gamybą aptarnaujančių barų modernizavimą, žaliavos tiekimą, aplinkosaugos problemų sprendimo tęstinumą, bei transportą.

Bendrovė, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, stengėsi pasinaudoti ES parama investicijoms. Xxxxx sėkmingai buvo pasinaudota ES parama pagal SAPARD ir BPD 2004-2006 m programas.

Per 2003-2005 metus AB „Rokiškio sūris“ yra gavusi 12,5 mln. litų paramą investicijoms gamybos modernizavimui pagal SAPARD kaimo plėtros programos kryptį „Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir marketingo tobulinimas“ pirmąjį prioritetinį sektorių „Pienas ir pieno produktai“. Pagal BPD (Bendrąjį programavimo dokumentą) bendrovės pagrindinė investicijų kryptis buvo skirta išrūgų surinkimui ir perdirbimui. Gauta paramos suma 3,45 mln litų.

Įdiegus šias modernias technologijas, pieno cukraus gamybos metu nebeliko produktų, kurie išleidžiami į valymo įrengimus. Taip pat maksimalaus perdirbimo metu (vasaros sezonas) yra surenkamos ir perdirbamos sūrių gamybos proceso metu susidariusios išrūgos.

Investicijos pagal šias programas yra sėkmingai įvykdytos, įranga pilnai dirba ir toliau vykdomas šių investicijų tęstinumas, tobulinimas ir modernizavimas.

AB „Rokiškio sūris“ vadovybės pagrindinis dėmesys yra skiriamas, kad gaminama bei pateikiama vartotojams produkcija būtų su kuo modernesne įranga, kad žaliava perdirbimui pristatoma moderniais, gerai izoliuotais, su apskaitos sistema pienovežiais. Siekiama, kad modernios įrangos dėka būtų išlaikoma aukšta produkto kokybė, sauga ir atitiktų keliamus maisto kokybės ir veterinarijos reikalavimus, be to, kad gaminami produktai būtų gaminami kuo pažangesne pasaulinio lygio įranga.

Per paskutinius 3 finansinius metus pagrindinės investicijos buvo skiriamos sūrių gamybos rekonstrukcijai ir modernizavimui.

Apibendrinant galima padaryti išvadą, kad AB „Rokiškio sūris“ investicijos yra nukreipiamos ten, kad žaliava gamybai, produkto gamyba ir produkto atkrovimas vartotojui būtų vykdomas kuo saugesnėse maisto ir saugos reikalavimus atitinkančiose sąlygose bei gamybą supančioje išorinėje aplinkoje.

AB „Rokiškio sūris“ 2007-2010 metais toliau tęsė investicijų programą, pirkdama naują įrangą, pienvežius bei modernizuodama, tobulindama esamą gamybinę bazę bei gamybą aptarnaujančius barus, gerindama darbuotojų darbo sąlygas, taupydama energetinius resursus, bei toliau vystydama bendrovės aplinkosaugos politiką.

Dalis investicijų buvo skirta ir tolimesniam žaliavinio pieno kokybės gerinimui. 2007- 2010 metais didžioji investicijų dalis buvo vykdoma pagal 2007-2013 metų KPP programą. Tuo tikslu investicijos buvo vykdomos bendrovėje ir dukterinėje įmonėje UAB „Rokiškio pienas“ pagal paruoštus keturis verslo planus, paramai investicijoms gauti. Pagal šiuos verslo planus numatoma gauti investicijų suma 13,81 mln. litų. Investicijos vykdomos pagrindinėje įmonėje AB „Rokiškio sūris“ ir dukterinėje įmonėje UAB „Rokiškio pienas“.

2007 m AB „Rokiškio sūris“ ir dukterinė įmonė UAB „Rokiškio pienas“ paruošė verslo planus pagal 2007-2013 KPP priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmos veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas rinkodara“. Per 2008 metus dalis investicijų padaryta iš šios paramos dalis iš savų lėšų.Per 2007 metus Grupė investicijoms skyrė 19,6 mln. litų.

AB „Rokiškio sūris“ grupė 2008 metais investicijoms skirė 34,7 mln litų, 2009 metais - 8,5 mln. litų.

Taip pat įsigyti nauji pienovežiai skirti pieno surinkimui ir suvežimui bei gatavos produkcijos transportavimo puspriekabės – šaldytuvai.

2010 metais AB „Rokiškio sūris“ pagal 2007-2013 m programą paruošė du verslo planus. AB

„Rokiškio sūris pieno perdirbimo modernizavimas, didinant bendrovės konkurencingumą“ ir UAB

„Rokiškio pienas“ pieno perdirbimo modernizavimas, didinanat bendrovės konkurencingumą“. Bendra Grupės investicijų suma 2010 m. sudarė 6,5 mln. Litų.

Bendra Grupės investicijų suma 2011 m. sudarė 16,4 mln. Litų.

Pagrindinės 2011 metų investicijų kryptys buvo:

• Gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus (ilgo brandinimo įvairių pakuočių, formų fermentinius ir lydytus – rūkytus sūrius)

• Xxxxxxx didelio svorio - 35 kg kietąjį fermentinį sūrį.

• Modernizuoti išrūginių produktų technologinius procesus,

• Modernizuoti gamybinius ir gamybą aptarnaujančius barus (šiluminis-energetinis ūkis, kompresorinė, vandens tiekimo ir paruošimo baras, laboratorija nuotekų valymo įrenginius),

• Šviežių pieno produktų asortimento ir pakuočių atnaujinimas,

• Išlikti konkurencingais rinkoje,

• Pagerinti sanitarijos ir higienos lygį gamybiniuose baruose (įrengiant ventiliacijos sistemas, drėgmės rinktuvus bei CIP stotis),

• Pagerinti kokybę, kontrolę ir priežiūrą,

• Diegti naujas technologijas,

• Energetinių resursų taupymas, atsižvelgiant į ES keliamus reikalavimus,

• Tęsti aplinkosaugos politiką,

• Didinti bendrovės konkurencingumą, gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus,

• Modernizuoti gatavos produkcijos sandėlius (patalpų rekonstrukcija ir įrangos modernizavimas),

• Modernizuoti vidaus transportą,

• Mechanizuoti sūrių pakrovimą- iškrovimą iš konteinerių,

• Pagerinti darbuotojų darbo sąlygas,

• Modernizuoti fermentinio sūrių pakavimą, atsižvelgiant į klientų poreikius,

• Diegti naujas technologijas,

• Energetinių resursų taupymas, atsižvelgiant į ES keliamus reikalavimus,

• Tęsti aplinkosaugos politiką,

• Didinti bendrovės konkurencingumą, gaminant aukštos pridėtinės vertės produktus,

• Modernizuoti gatavos produkcijos sandėlius (patalpų rekonstrukcija ir įrangos modernizavimas),

• Modernizuoti vidaus transportą,

• Šiluminio ūkio ir kompresorinės modernizavimas bei apskaitos įvedimas.

• Mechanizuoti sūrių pakrovimą- iškrovimą iš konteinerių,

• Pagerinti darbuotojų darbo sąlygas,

• Modernizuoti fermentinio sūrių pakavimą, atsižvelgiant į klientų poreikius.

Visos investicijos atliktos Lietuvoje: Rokiškyje ir Rokiškio grupės įmonėse –Utenoje bei Ukmergėje.

33. Grupės veiklos planai, prognozės ir investicijos 2012 m.

AB „Rokiškio sūris“ grupė 2012 m. numato investicijoms skirti apie 9 mln. litų.

Investicijos bus skiriamos gamybinių procesų visose gamybos grandyse modernizavimui (sūrių presavimo įrangai, įvairių sūrio formų komplektų bei pakavimo roboto įsigijimui, švie, decentralizuoto plovimo įrangai, vidaus transportui ,sanitarijos palaikymo įrangai (grindų plovimo mašina, aukšto slėgio plovimo įrenginys), vidaus šiluminio ūkio modernizavimui, bei kompiuterinei įrangai gamybos valdymui įsigyti, t.y. tam, kas numatyta KPP 2007- 2013 programos paramos sutartyse bei jų pakeitimuose, taip pat nebaigtų projektų užbaigimui, siekiant užtikrinti normalų, stabilų ir nepertraukiamą ir efektyvų jau esamos įrangos panaudojimą. Dalis investicijų numatyta produktų naujų pakuočių kūrimui.

Pagrindinis numatomų investicijų tikslas yra tęsti jau įsigytos įrangos panaudojimo efektyvumą, esamos efektyvaus išnaudojimo tęstinumą, modernizuojant , tobulinant technologinius procesus.

Numatoma, kad įrangos įsigijimas turėtų pirmiausia tenkinti klientų poreikius gatavam produktui. Siekiama, kad įranga užtikrintų produkto saugą, kokybę, pakavimo įvairovę, prisitaikant prie nuolat augančių rinkos poreikių.

Kiekvienais metais didelis dėmesys skiriamas gamybą aptarnaujančių barų įrangos modernizavimui: šaldymui, energetiniam ūkiui, nuotekų utilizavimui, ventiliacijai, patalpų oro parametrų palaikymui.

Tuo pačiu siekiama, kad būtų pastovus ir suderintas pusfabrikačių ir gatavos produkcijos nuvežimo saugojimui bei judėjimui tarp cechų ir sandėlių užtikrinimas. Tam numatoma įsigyti elektrokratuvų ir elektrovežimėlį.

Moderni, atitinkanti saugos reikalvimus įranga pagerins ir darbuotojų darbo sąlygas, bei technologinių parametrų tikslumą. Daugiau laiko dirbantieji galės skirti produktų kokybei bei technologinių parametrų stebėjimui ir kontrolei bei priežasčių aiškinimuisi bei analizei.

Tuo siekiama padidinti įmonės konkurencingumą, geriau išnaudoti esamą gamybinę bazę, įdiegiant papildomą įrangą ir kartu sprendžiant aplinkosaugos problemas bei gerinant darbuotojų darbo sąlygas.

34. Išmokėti dividendai

Priskaičiuoti dividendai pagal akcijų rūšis ir klases per pastaruosius 6 metus:

Akcijų rūšis	2005m.		2006 m.		2007m.
	Suma, Lt	Vienai akcijai	Suma, Lt	Vienai akcijai	Suma, Lt	Vienai akcijai
Paprastosios vardinės akcijos	10.275.966,28	2,36 Lt (23,60%)	10.081.101,08	2,36 Lt (23,60%)	9.902.131,20	0,24 Lt (24,00%)

Lentelės tęsinys

Akcijų rūšis	2008m.		2009 m.		2010 m.
	Suma, Lt	Vienai akcijai	Suma, Lt	Vienai akcijai	Suma, Lt	Vienai akcijai
Paprastosios vardinės akcijos	Dividendai nebuvo mokami		3 844 483,40	0,10 Lt (10,00%)	3 586 797	0,10 Lt (10,00%)

Atsižvelgiant į Bendrovės rezultatus, Xxxxxxxxx vadovybė numato vykdyti dividendų politiką panašią kaip iki šiol.

35. Emitento organai

Pagal AB ”Rokiškio sūris“ įstatus, bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir bendrovės vadovas (direktorius).

Visuotinis akcininkų susirinkimas:

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka nesiskiria nuo visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos bei šaukimo tvarkos, nustatytos Akcinių bendrovių įstatyme.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:

1) keisti bendrovės įstatus;

2) keisti bendrovės buveinę;

3) rinkti stebėtojų tarybos narius, jeigu stebėtojų taryba nesudaroma – valdybos narius, o jeigu nesudaroma nei stebėtojų taryba, nei valdyba – bendrovės vadovą;

4) atšaukti stebėtojų tarybą ar jos narius, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktus valdybą ar jos narius bei bendrovės vadovą;

5) rinkti ir atšaukti audito įmonę metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

6) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;

7) priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarkos aprašą;

8) tvirtinti metinių finansinių ataskatų rinkinį;

9) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;

10) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;

11) tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

12) priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

13) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas;

14) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų;

15) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;

16) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinų bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis;

17) priimti sprendimą bendrovei įsigyti savų akcijų;

18) priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;

19) priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;

20) priimti sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;

21) priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis;

22) rinkti ir atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Akcinių bendrovių Įstatyme nustatytas išimtis.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal Akcinių bendrovių Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai daugiau akcininkų balsuoja už negu prieš jį, išskyrus aukščiau paminėtus 1, 6, 7, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 18, 19, 20, 21 punktus, dėl kurių sprendimas priimamas 2/3 (dviejų trečiųjų) visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, o 14 punktui priimti sprendimui reikia 3/4 (trijų ketvirtadalių) visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų sutreikiamų balsų.

36. Bendrovėje sudaryti komitetai

AB „Rokiškio sūris“ audito komitetas:

Bendrovės audito komitetą sudaro 3 nariai, vienas iš jų yra nepriklausomas. Audito komiteto narių kadencija – 4 metai. Audito komiteto narius, Bendrovės valdybos teikimu, renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Audito komiteto nariai išrinkti 2009 m. balandžio mėn. 24 d. visuotiniame akcininkų susirinkime.

Audito komiteto nariai:

Xxxxxxxx Xxxxxxxxx – nepriklausomas narys, yra UAB „EuropaPrint“ direktorius. AB „Rokiškio sūris“ akcijų neturi.

Xxxx Xxxxxxxxxxx, dirba AB „Rokiškio sūris“ finansų skyriuje, turi 2 AB „Rokiškio sūris“ akcijas. Xxxx Xxxxxxxxxx, dirba AB „Rokiškio sūris“ finansų skyriuje, AB „Rokiškio sūris“ akcijų neturi.

Pagrindinės audito komiteto funkcijos:

1) stebėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą;

2) stebėti Bendrovės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito, jei jis Bendrovėje veikia, sistemų veiksmingumą;

3) stebėti Bendrovės audito atlikimo procesą;

4) stebėti, kaip auditorius ir audito įmonė laikosi nepriklausomumo ir objektyvumo principų;

5) sąžiningai ir atsakingai veikti Bendrovės bei akcininkų naudai ir gerovei.

Audito komitetas yra kolegialus organas, sprendimus priimantis posėdžių metu. Audito komitetas gali priimti sprendimus ir jo posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2 (du) komiteto nariai. Sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja bent du posėdyje dalyvavę Audito komiteto nariai.

Audito komiteto xxxxxx Xxxxxxxxx valdybos teikimu renka ir atšaukia bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.

Audito komiteto narių kadencija baigiasi 2013 m. balandžio mėn. Kitų komitetų bendrovėje nėra sudaryta.

37. Bendrovės vadovybė

Bendrovės vadovybės nariai:

Direktorius - Xxxxxxx Xxxxxx

Direktoriaus pavaduotojas - Xxxxxx Xxxxxx Finansų direktorius - Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx Plėtros direktorius – Xxxxxxx Xxxxxxx Vindikacijos direktorius – Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx Logistikos direktorius – Xxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxx direktorius – Xxxxxxx Xxxxxxxx

Pardavimų ir rinkodaros direktorius – Xxxxxx Xxxxxx

Vadovybės premijavimo sistema:

Kadangi Bendrovės vadovybę sudaro tie patys Bendrovės valdybos nariai, jiems, atsižvelgiant į

Bendrovės veiklos rezultatus, yra mokamos tantjemos.

38. Kolegialių organų nariai

AB „Rokiškio sūris“ valdyba:

Valdyba yra kolegialus bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 9 (devyni) nariai. Valdybos narius renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

Valdybos nariai :

Xxxxxx Xxxxxx (pirmininkas), Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx (pirmininko pavaduotojas), Xxxxxxx Xxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxxxx ir Xxxxxx Xxxxxx.

Valdybos nariai išrinkti AB „Rokiškio sūris“ visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2008

m. balandžio 25 d. Valdybos kadencija 4 metai.

Duomenys apie valdybos narius:

(Duomenys 2011.12.31)

Xxxxxx Xxxxxx - valdybos pirmininkas, (išrinktas 2008.04.25) turi 994 787 vnt., t.y. 2,77% AB “Rokiškio sūris“ įstatinio kapitalo ir 2,84% balsų. Išsilavinimas – aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 1991 m. Nuo 2002 m. gamybos direktorius. Nuo 2007 m. direktoriaus pavaduotojas.

Nuo 2007 m. dukterinės įmonės UAB „Rokiškio pienas“ direktorius. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” akcininkas, turi 3,91 % UAB” Pieno pramonės investicijų valdymas” akcijų ir balsų;

AB „Rokiškio sūris“ dukterinės įmonės UAB „Rokiškio pienas“ direktorius, akcijų neturi;

UAB „Rokvalda“ direktorius, turi 100 % akcijų ir balsų.

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx – valdybos pirmininko pavaduotojas, (išrinktas 2008.04.25) AB “Rokiškio sūris“ Finansų direktorius, AB “Rokiškio sūris“ akcijų neturi.

Bendrovėje dirba nuo 2002 m. Finansų direktoriaus pareigomis. Išsilavinimas – aukštasis. 1997 m. Finansų vadybos magistro laipsnis Kauno technologijos universitete Vadybos fakultete. Nuo 2002 m Tarptautinės apskaitininkų asociacijos ACCA sertifikuotas narys.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” akcininkas, turi 3,91 % UAB” Pieno pramonės investicijų valdymas” akcijų ir balsų;

Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats valdybos pirmininkas, akcijų neturi.Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius, akcijų neturi.

Xxxxxxx Xxxxxx - valdybos narys, (išrinktas 2008.04.25) AB „Rokiškio sūris“ Direktorius, turi 6 978 370 vnt. AB „Rokiškio sūris“ akcijų, t.y. 19,46 % AB “Rokiškio sūris“ įstatinio kapitalo ir 19,90 % balsų.

Išsilavinimas - aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 1966 m. 1979 m. Rygos politechnikos institute apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją "Vakuumo aparatų darbo organizacija", už kurią 1994m. spalio 12d. Lietuvos mokslo taryba nostrifikavo daktaro laipsnį.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” akcininkas, turi 7 546 vnt.,

t.y. 74,86 % UAB” Pieno pramonės investicijų valdymas” akcijų ir balsų.

Xxxxxxx Xxxxxxx – valdybos narys, (išrinktas 2008.04.25) AB

„Rokiškio sūris“ Plėtros direktorius, AB „Rokiškio sūris“ akcijų neturi. Išsilavinimas aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 2005 m. Plėtros direktoriaus pareigomis.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

Kitų įmonių veikloje nedalyvauja.

Xxxxxxx Xxxxxx - valdybos narys, (išrinktas 2008.04.25).

Išsilavinimas aukštasis. Dirba Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytoju., turi 298 820 vnt., t.y. 0,78 % AB “Rokiškio sūris“ įstatinio kapitalo ir 0,83 % balsų.

Kitų įmonių veikloje nedalyvauja.

Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx – valdybos narys, (išrinktas 2008.04.25) AB

„Rokiškio sūris“ Vindikacijos direktorius, turi 24 630 vnt. AB „Rokiškio sūris“ akcijų, t.y. 0,06 % AB “Rokiškio sūris“ įstatinio kapitalo ir 0,07 % balsų. Išsilavinimas – aukštesnysis. Įmonėje dirba nuo 1994 m. Vindikacijos direktoriaus pareigomis.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” akcininkas, turi 3,91 % UAB” Pieno pramonės investicijų valdymas” akcijų ir balsų ; yra UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” direktorius.

Xxxxx Xxxxxxxx – valdybos narys, (išrinktas 2008.04.25) AB „Rokiškio sūris“ Logistikos direktorius, turi 19 930 vnt. AB „Rokiškio sūris“ akcijų,

t.y. 0,05 % AB “Rokiškio sūris“ įstatinio kapitalo ir 0,06 % balsų. Išsilavinimas - aukštesnysis. Bendrovėje dirba nuo 1995 m. Transporto sk. viršininko pareigomis. Nuo 2002 m. Logistikos direktorius. Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” akcininkas, turi 3,91 % UAB” Pieno pramonės investicijų valdymas” akcijų ir balsų;

Xxxxxxx Xxxxxxxx - valdybos narys, (išrinktas 2008.04.25) AB

„Rokiškio sūris“ Paruošų direktorius, turi 2 165 vnt. AB „Rokiškio sūris“ akcijų, t.y. 0,01 % AB “Rokiškio sūris“ įstatinio kapitalo ir balsų. Išsilavinimas – aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 2001 m. Paruošų koordinatoriaus pareigomis. Nuo 2002 m. Paruošų direktorius.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” akcininkas, turi 3,91 % UAB” Pieno pramonės investicijų valdymas” akcijų ir balsų;

Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats valdybos narys, akcijų neturi.

Xxxxxx Xxxxxx - valdybos narys, (išrinktas 2008.04.25) AB „Rokiškio sūris“ Pardavimų ir rinkodaros direktorius, AB „Rokiškio sūris“ akcijų neturi.

Išsilavinimas – aukštasis. Bendrovėje dirba nuo 2001 m. Pardavimų ir rinkodaros direktorius.

Dalyvavimas kitų įmonių veikloje:

UAB ”Pieno pramonės investicijų valdymas” akcininkas, turi 3,91 % UAB” Pieno pramonės investicijų valdymas” akcijų ir balsų

Valdybos narių kadencija 4 metai. Kadencija baigiasi 2012 m. balandžio 25 d.

Bendrovės vadovas (direktorius) :

Bendrovės vadovas (direktorius) yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdienę bendrovės ūkinę veiklą, svarsto ir sprendžia bendrovės ilgalaikio strateginio plano ir verslo plano klausimus. Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia direktorius.

Duomenys apie Xxxxxxxxx vadovą (direktorių):

Direktorius Xxxxxxx Xxxxxx.

Duomenys apie Direktorių pateikti 38 punkte prie informacijos apie valdybos narius.

Duomenys apie Finansų direktorių:

Finansų direktorius Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx.

Duomenys apie Finansų direktorių pateikti 38 punkte prie informacijos apie valdybos narius.

Duomenys apie priskaičiuotas pinigų sumas

AB „Rokiškio sūris“ Valdybos nariams, Xxxxxxxxx vadovui ir vyriausiajam finansininkui per 2011 metus priskaičiuotos pinigų sumos ir vidutiniai jų dydžiai, tenkantys vienam valdymo organų nariui, perleistas turtas bei suteiktos garantijos:

Valdymo organų nariai	Žmonių skaičius	Priskaičiuotos bendros sumos, (atlyginimai ir tantjemos) tūkst. Lt	Vidutiniai dydžiai vienam nariui, (atlyginimai ir tantjemos) tūkst. Lt	Perleista turto, tūkst. Lt	Suteikta garantijų tūkst. Lt
Valdybos nariai	9	1 784	198	4	-
Bendrovės vadovas ir vyr. finansininkas	2	144*	72*	-	-

* tik atlyginimas

39. Informacija apie tai, kaip laikomasi bendrovių valdymo kodekso.

Priedas prie Konsoliduoto metinio pranešimo

AB „Rokiškio sūris“ pranešimas apie Vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama atskirame priede ir yra šio konsoliduoto metinio pranešimo dalis.

40. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

1. AB „Rokiškio sūris“ savų akcijų netekimas

Bendrovė savų supirktų akcijų (2 576 924 akcijų) neteko jas anuliavus. 2011 m. kovo 8 d. juridinių asmenų registre AB “Rokiškio sūris“ įregistravo naują įstatų redakciją dėl įstatinio kapitalo sumažinimo, anuliuojant savas supirktas akcijas. Sprendimą, sumažinti įstatinį kapitalą anuliuojant savas supirktas akcijas, Xxxxxxxxx visuotinis akcininkų susirinkimas buvo priėmęs 2010.12.23.

Anuliavus 2 576 924 akcijų, Bendrovė savų akcijų neturi.

2. 2011-04-29 AB „Rokiškio sūris“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai Bendrovės 2010 m. metinis pranešimas.

Pristatytas Bendrovės parengtas, auditorių įvertintas ir valdybos patvirtintas 2010 m. Bendrovės konsoliduotas metinis pranešimas.

Auditoriaus išvada apie konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą. Sprendimas:

Pritarti auditoriaus išvadai.

Audito komiteto išvada. Sprendimas:

Pritarti Audito komiteto išvadai.

.Bendrovės 2010 m. konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Sprendimas:

Patvirtinti 2010 metų audituotų konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinį.

Xxxxxxxxx 2010 m. pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas. Sprendimas:

Patvirtinti 2010 m. pelno (nuostolių) paskirstymą:

	Pavadinimas	tūkst. litų	tūkst. EUR
1.	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių metų pradžioje	83 741	24 253
2.	Akcininkų patvirtinti dividendai už 2009 metus	3 884	1 124
3.	Pervesta į įstatymo numatytą rezervą	359	104
4.	Pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti	15 000	4 344
5.	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių metų pradžioje po dividendų išmokėjimo ir pervedimo į rezervus	64 498	18 680
6.	Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai)	24 561	7 113
7.	Paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) iš viso:	89 059	25 793
8.	Pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą	-	-
9.	Pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti	20 000	5 792
10.	Pelno dalis, paskirta į kitus rezervus	-	-
11.	Pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti	3 587	1 039
12.	Pelno dalis, paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos nariams, darbuotojų premijoms ir kt. tikslams	4 900	1 419
13.	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus	60 572	17 543

Už 2010 m. dividendams paskirti 3 586 797 Lt, ( 1 038 808 EUR) t.y. 0,10 Lt (0,029 EUR) vienai paprastąjai vardinei akcijai (neatskaičius mokesčių).

Dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie bus Bendrovės akcininkais dešimtos darbo dienos po sprendimą dėl dividendų mokėjimo priėmusio visuotinio akcininkų susirinkimo (teisių apskaitos dienos) pabaigoje, t.y. 2011 m. gegužės 13 d.

Vadovaujantis LR įstatymais, Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims ir užsienio šalių rezidentams fiziniams asmenims mokami dividendai apmokestinami taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą; Lietuvos Respublikos rezidentams juridiniams asmenims ir užsienio šalių rezidentams juridiniams asmenims mokami dividendai apmokestinami taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą, jeigu kitaip nenumato įstatymai.

Audito įmonės rinkimai ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas. Sprendimas:

AB “Rokiškio sūris“ auditoriumi išrinkti UAB „PricewaterhouseCoopers“. Auditui už atliktą darbą atlyginimą įgalioti nustatyti valdybai. Sutartį su audito įmone įgalioti pasirašyti bendrovės vadovą.

Bendrovės savų akcijų įsigijimas. Sprendimas:

1. Supirkti iki 10 procentų bendrovės akcijų.

2. Savų akcijų įsigijimo tikslas – palaikyti ir didinti bendrovės akcijų kainą.

3. Laikotarpis per kurį bendrovė gali įsigyti savas akcijas – 18 mėn. nuo sprendimo priėmimo.

4. Nustatyti įsigyjamų savų akcijų maksimalią vienos akcijos kainą – 3,475 EUR (12,00 Lt), o minimalią vienos akcijos įsigijimo kainą nustatyti lygią vienos akcijos nominaliai vertei, t. y 0,290 EUR (1,00 Lt).

5. Minimalią savų akcijų pardavimo kainą nustatyti lygią įsigytų akcijų kainai.

Parduodant savas supirktas akcijas užtikrinti lygias galimybes visiems akcininkams įsigyti bendrovės akcijų. Taip pat suteikti galimybę anuliuoti savas supirktas akcijas.

6. Pavesti valdybai organizuoti savų akcijų supirkimą ir pardavimą, nustatyti akcijų supirkimo bei pardavimo tvarką, laiką, akcijų skaičių ir kainą, taip pat atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, laikantis šiame nutarime nustatytų sąlygų ir LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatytų reikalavimų.

Dėl rezervo sudarymo savoms akcijoms įsigyti. Sprendimas:

Savų akcijų įsigijimui suformuoti 20 000 000 Lt (dvidešimt milijonų) litų rezervą. Su anksčiau

sudarytu rezervu savoms akcijoms įsigyti, bendras rezervas savų akcijų įsigijimui sudarys 40 287 tūkst. litų.

3. AB ”Rokiškio sūris” padidino Latvijos įmonės akcijų paketą

2011m. gegužės 31 d. AB ”Rokiškio sūris” papildomai įsigijo 49,95 proc. Latvijos įmonės SIA Jekabpils piena kombinats akcijų ir padidino turimų akcijų paketą iki 100 procentų.

Įsigytų 49,95 proc. akcijų sandorio vertė 416 tūkst. Eurų. Šių akcijų įsigijimas neturės jokios reikšmingos įtakos bendrovės veiklai bei finansiniai būklei.

SIA Jekabpils piena kombinats veikla – žaliavinio pieno supirkimas.

4. Dėl savų akcijų supirkimo

AB „Rokiškio sūris“ valdyba atsižvelgdama į nestabilią akcijų kainą, vadovaujantis 2011 m. balandžio 29 d. AB ”Rokiškio sūris” visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, nusprendė:

1. Supirkti iki 3 586 700 vnt. ( trijų milijonų penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų) vnt. AB ”Rokiškio sūris” paprastųjų vardinių 1 (vieno) lito nominalios vertės akcijų. Tai sudarytų 10 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo.

2. Savų akcijų įsigijimo kainą nustatyti 1,40 EUR už vieną paprastąją vardinę AB „Rokiškio sūris“ akciją.

3. Savų akcijų supirkimo trukmė - 14 dienų. Akcijas supirkti nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki 2011

m. rugsėjo 20 d. Vertybinių popierių biržoje „NASDAQ OMX Vilnius“ per veikiančią oficialaus siūlymo subrinką.

4. Jei akcijų parduoti bus pasiūlyta daugiau, negu numatyta supirkti, pasiūlytų parduoti akcijų skaičius bus proporcingai mažinamas.

5. AB „Rokiškio sūris“ savų akcijų įsigijimas

AB „Rokiškio sūris“ savų akcijų supirkimo metu 2011.09.07-2011.09.20 įsigijo 788 804 vnt. savų akcijų, tai sudaro 2,20 % bendrovės įstatinio kapitalo. Vienos akcijos įsigijimo kaina 1,40 EUR

6. Dėl savų akcijų supirkimo

2011 m. lapkričio 28 d. AB „Rokiškio sūris“ valdyba, atsižvelgdama į nestabilią akcijų kainą rinkoje ir turėdama 2011 m. balandžio 29 d. AB ”Rokiškio sūris” visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą supirkti iki 10 proc. Bendrovės akcijų, nusprendė:

1. Supirkti iki 2 797 890 vnt. (dviejų milijonų septynių šimtų devyniasdešimt septynių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt) vnt. AB ”Rokiškio sūris” paprastųjų vardinių 1 (vieno) lito nominalios vertės akcijų. Tai sudarytų su jau turimomis savomis supirktomis (788 804 vnt. akcijų) 10 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo.

2. Savų akcijų įsigijimo kainą nustatyti 1,20 EUR už vieną paprastąją vardinę AB „Rokiškio sūris“ akciją.

3. Savų akcijų supirkimo trukmė - 14 dienų. Akcijas supirkti nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 14 d. Vertybinių popierių biržoje „NASDAQ OMX Vilnius“ per veikiančią oficialaus siūlymo subrinką.

4. Jei akcijų parduoti bus pasiūlyta daugiau, negu numatyta supirkti, pasiūlytų parduoti akcijų skaičius bus proporcingai mažinamas.

7. AB „Rokiškio sūris“ savų akcijų įsigijimas

2011 m. gruodžio 14 d. AB „Rokiškio sūris“ baigė savų akcijų supirkimą „NASDAQ OMX Vilnius“ vertybinių popierių biržoje, kurio metu bendrovė įsigijo 13.290 vnt. savų akcijų, tai sudaro 0,04 % bendrovės įstatinio kapitalo. Vienos akcijos įsigijimo kaina buvo 1,200 EUR.

Kartu su anksčiau įsigytomis savomis akcijomis, AB „Rokiškio sūris“ turi 802.094 vnt. savų akcijų, tai sudaro 2,24 % bendrovės įstatinio kapitalo.

8. Informacija apie AB „Rokiškio sūris“ išleistas akcijas

2011 m. gruodžio 31 d. AB „Rokiškio sūris“ įstatinis kapitalas yra 35 867 970 litai. Jį sudaro 35 867 970 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 1 litas.

Savų įsigytų akcijų kiekis 802 094 vnt. Balsavimo teisę suteikiančių akcijų kiekis 35 065 876 vnt.

Visi bendrovės pranešimai apie esminius įvykius pateikiami vadovaujantis LR Vertybinių popierių įstatymo 28 str. nustatyta tvarka.

Bendrovė viešą informaciją skelbia viešai įdedama į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, Vilniaus vertybinių popierių biržos tinklapyje xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xxx bei informaciją patalpina į Bendrovės interneto tinklapį xxx.xxxxxxxx.xxx

41. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos

Kita informacija apie svarbius įvykius, įvykusius po finansinių metų pabaigos pateikti konsoliduotos finansinių ataskaitų 34 pastaboje.

42. Duomenys apie auditą

AB “Rokiškio sūris” (Grupė) 2011 m. gruodžio 31 d. konsoliduoto balanso ir su juo susijusių tuomet pasibaigusių metų konsoliduotų bendrųjų pajamų, pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitų auditą atliko UAB “PricewaterhouseCoopers”.

43. Veiklos strategija ir numatomi jos pokyčiai per artimiausius finansinius (ūkinius) metus

Misija

AB „Rokiškio sūris“ = Patikimi Pieno Pramonės Profesionalai.

Esminės vertybės:

• Profesionalumas.

• Nepriekaištingas klientų ir vartotojų poreikių tenkinimas.

• Pagarba darbuotojams ir pasitikėjimas jais.

• Nuolatinis tobulėjimas.

Ilgalaikiai tikslai:

• Sukurti, konsoliduoti ir užtikrinti saugią ilgalaikę rinką gaminamiems produktams.

• Užtikrinti stabilią, suderintą beatliekinę gamybos programą.

• Išlaikyti pastovius ryšius su pieno gamintojais.

Esminės vertybės ir stipriosios savybės:

Darnus kolektyvas ir geras valdymas. Modernios technologijos.

Geras įdirbis. Finansinis stabilumas.

Greitis ir lankstumas priimant sprendimus ir reaguojant į išorės pasikeitimus. Nuolatinis tobulėjimas.

Baltijos regione esame:

• Efektyviausia pieno produktų gamybos įmonė:

Turime užtikrintai veikiančią kokybės valdymo sistemą, Esame patikimas pieno gamintojų partneris,

Esame patraukus darbdavys,

Įmonės ženklas – patikimumo ir kokybės garantas, žinomas Baltijos šalių, Rytų ir Vakarų rinkose.

• Pieno pramonės lydere Lietuvoje ir Baltijos šalyje pagal: Perdirbamo pieno kiekį,

Fermentinio sūrio gamybą, Apyvartą ir pelną.

PRIEDAS PRIE KONSOLIDUOTO XXXXXXX XXXXXXXXX

2011 M.

AB „ROKIŠKIO SŪRIS“ pranešimas apie Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso laikymąsi

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX VILNIUS listingavimo taisyklių 24.5. punktu, akcinė bendrovė „Rokiškio sūris“ šiame pranešime atskleidžia, kaip laikosi AB NASDAQ OMX VILNIUS listinguojamų bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų

PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS	TAIP /NE /NEAKTUALU	KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Xxxxxxxx viešai skelbia Bendrovės plėtros strategiją ir tikslus metiniuose bendrovės pranešimuose bei tarpinėse ataskaitose pateikdama pranešimus per Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę bei informaciją patalpina į Bendrovės interneto tinklapį.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.	Taip	Xxxxxxxx vadovaujasi įmonės strateginiu planu, pagal kurį bendrovės valdymo organų misija yra sukurti ir išlaikyti stiprią, konkurencingą, finansiškai pajėgią ir techniškai modernią įmonę, kuriančią ir maksimaliai didinančią vertę akcininkams.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos	Taip	Kadangi bendrovėje nėra bendrovės priežiūros organo - stebėtojų tarybos, Bendrovės priežiūros

bendrovei ir akcininkams.		funkcijas atlieka Audito komitetas. Audito komitetas, valdyba bei Bendrovės vadovas glaudžiai bendradarbiaudami (bendrovės vadovas, ir esant reikalui, valdybos nariai kviečiami dalyvauti Audito komiteto posėdžiuose. Jie teikia ataskaitas apie bendrovės veiklą, strateginio plano bei biudžeto vykdymą, teikia paaiškinimus dėl finansinių ataskaitų sudarymo), tuo siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.	Taip	Valdyba bei bendrovės vadovai užtikrina, kad yra gerbiamos bendrovės akcininkų, darbuotojų, žaliavų tiekėjų teisės ir pareigos. Darbuotojams yra suteikiama galimybė kelti kvalifikaciją mokymo kursuose bei seminaruose Lietuvoje bei užsienio šalyse, suteikiamos paramos pieno ūkio plėtrai, skatinamas ekologiškų ūkių kūrimas. Didžioji dalis darbuotojų bei pieno gamintojų yra bendrovės akcininkai.
II principas: Bendrovės valdymo sistema Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės valdymo procesą.	Ne	Bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Bendrovėje nėra sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba. Bendrovės vadovas apie bendrovės veiklą atsiskaito valdybai.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo	Taip	Rekomendacijoje nurodytas funkcijas atlieka kolegialus valdymo organas – valdyba.

organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.	Ne	Bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas ir tai yra valdyba. Valdyba savo veikloje vykto ir stebėtojų tarybai priskirtas funkcijas.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.	Taip	Bendrovėje sudarytas vienas kolegialus organas – valdyba. Valdybai taikomos šio kodekso III ir IV principuose išdėstytos nuostatos.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.	Taip	Bendrovės valdybą, pagal bendrovės įstatus, sudaro 9 jos nariai. Bendrovė mano, kad 9 nariai užtikrina valdybos produktyvų darbą priimant sprendimus ir mano, kad atskiras asmuo ar nedidelė asmenų grupė nedominuoja valdybos priimamiems sprendimams. Kiekvienas narys turi po vieną balsą.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.	Taip	Pagal bendrovės įstatus, Bendrovėje valdyba yra renkama 4 metų laikotarpiui. Kadencijų skaičius nėra ribojamas. Atleidimas ar atsistatydinimas iš bendrovės valdybos narių yra reglamentuotas LR įstatymais –valdybos narys gali atsistatydinti iš pareigų kadencijai nesibaigus, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs bendrovę. Atšaukti valdybos narį gali jį išrinkęs bendrovės organas, t.y. visuotinis akcininkų susirinkimas.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo.	Ne	Bendrovė valdybos pirmininkas nėra bendrovės vadovas, tačiau jis yra dukterinės įmonės vadovas.

Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.	Taip	Iš 9 Bendrovės valdybos narių 2 valdybos nariai yra didieji bendrovės akcininkai, kiti nariai yra smulkūs akcininkai. Smulkiems akcininkams nėra varžoma teisė atstovauti jų interesams ir turėti savo atstovą kolegialiame organe. Už darbą valdyboje, bendrovės valdybos nariams, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymu, mokamos atlyginimas (tantjemos).
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas 3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip	Informaciją apie kolegialaus valdymo organų narius (vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, dalyvavimą kitų įmonių veikloje, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus) pateikiama periodinėse ataskaitose.

3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.	Taip	Kandidatas į valdybos narius visuotinį akcininkų susirinkimą informuoja apie savo išsilavinimą, darbinę patirtį, užimamas pareigas bei dalyvavimą kitų įmonių veikloje. Bendrovės valdybos nariai teikia informaciją, kokiose kvalifikacijos kėlimo programose, susijusiose su jo darbu kolegialiame organe, dalyvavo.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai tai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.	Taip	Bendrovės kolegialaus organo – valdybos nariai yra bendrovės funkciniai direktoriai, vadovaujantys atskiriems veiklos sritims ir esantys kvalifikuoti ir kompetetingi savo funkcijoms atlikti. Audito komitetą sudaro 3 nariai, kurių vienas yra nepriklausomas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų parirtį apskaitos srityje. Kiti audito nariai taip pat turi patirtį savo užduotms tinkamai atlikti. Audito komitetas vykdo nepriklausomą, objektyvią stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, skirtą organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.	Ne	Visi nauji bendrovės valdybos nariai apie bendrovės veiklą, bendrovės organizaciją, bei jų pasikeitimus informuojami valdybos posėdžiuose.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.	Ne	Valdyboje nėra nepriklausomų valdybos narių.

3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie: 1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų; 2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas; 3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis); 4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį); 5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi Ne Bendrovėje nuo 1995 m. iki 2006 m. didžiąją valdybos narių dalį sudarė nepriklausomi valdybos nariai. Pasikeitus akcininkų struktūrai, atsistatydinus valdybos nariams, buvo renkami nauji valdybos nariai, kurie šiuo metu neatitinka šiame kodekse nepriklausomumo įvertinimo kriterijų.

būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės; 6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju; 7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje; 8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų; 9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Xxxxxx šeimos nariu laikytinas sutuoktinis (sugyventinis), vaikai ir tėvai.
		3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo	Ne	Šiuo metu nėra valdybos narių atitinkančių nepriklausomumo kriterijų išdėstytų šiame kodekse.

narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.	Ne	Šiuo metu valdybos narių atitinkančių nepriklausomumo kriterijų išdėstytų šiame kodekse, nėra. Nei viena akcininkų grupė nesusijusi su bendrovės administracija per paskutinius metus nepareiškė noro turėti savo narį valdyboje ir nekėlė jokios kandidatūros. Bendrovės vadovybės bandymas įtraukti nepriklausomą narį į valdybą (toks valdybos narys buvo Xxxxxxx Xxxxxxxx - Xxxxxxx ŽŪB valdybos pirmininkas), nepasiteisino.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Ne	Valdybos narių atitinkančių, nepriklausomumo kriterijų išdėstytų šiame kodekse, bendrovėje nėra.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė Xxxxxxxxx valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.	Taip	Xxxxxxxxx valdyba tvirtina ir pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės metinių finansinių ataskaių, pelno paskirstymo projekto, bendrovės metinio pranešimo, taip pat atlieka kitas valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų	Taip	Bendrovės turimais duomenimis, visi valdybos nariai veikia gera valia bendrovės atžvilgiu,

naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).		vadovaujasi bendrovės, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Taip	Bendrovės nariai jiems skirtas funkcijas vykdo tinkamai: aktyviai dalyvauja kolegialaus organo posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip kolegialaus nario, pareigų vykdymui. Visuose valdybos posėdžiuose yra reglamentuotas valdybos narių kvorumas, kas leidžia valdybai konstruktyviai priimti sprendimus. Ataskaitiniais metais nebuvo valdybos nario dalyvavusio mažiau nei pusėje posėdžių.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.	Taip	Xxxxxxxx elgiasi sąžiningai ir nešališkai su bendrovės akcininkais. Akcininkai apie bendrovės reikalus informuojami įstatymų numatyta tvarka, skelbiant informaciją periodinėse ataskaitose bei per Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę bei Bendrovės internetinėje svetainėje.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės	Taip	Bendrovės valdymo organai sandorius sudaro vadovaudamiesi Xxxxxxxxx įstatų nuostatomis bei kolegialaus organo darbo reglamentu.

veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Atlyginimo komitetas, naudodamasis minėtų konsultacijų ar specialistų paslaugomis infornacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, turėtų užtikrinti, kad jie tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusiai bendrovei, vykdomam direktoriui arba valdymo organų nariams. Naudodamasis konsultanto paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam arba generaliniam direktoriui.	Ne	Bendrovės valdybos nariai nėra nepriklausomi nuo Bendrovės valdymo organų. Aštuoni valdybos nariai iš devynių yra bendrovės darbuotojai. Bendrovės valdyba priimdama sprendimus vadovaujasi valdybos darbo reglamentu, dirba Bendrovės naudai, ir užtikrina nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą. Bendrovė užtikrina, kad kolegialus organas - valdyba yra aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti iš bendrovės darbuotojų visą reikiamą informaciją bei teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus. Atlyginimo komitetas Bendrovėje nėra sudarytas.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis	Taip/Ne	Pagal Audito įstatymo 52 str.1 d reikalavimus bendrovėje yra sudarytas Audito komitetas, kuris atitinka 2008 m. rugpjūčio 21 d. Vertybinių popierių komisijos nutarimo Nr.1K-18

laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu, atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.		patvirtintus reikalavimus. Vadovaujantis šiais reikalavimais 2009 m. balandžio 24 d. visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino Audito komiteto sudarymo ir veiklos nuostatus, ir išrinko nepriklausomą Audito komiteto narį, bei patvirtino visą Audito komiteto sudėtį. Audito komitetas yra nepriklausomas, objektyvus stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla užsiimantis komitetas, skirtas organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti. Jo pagrindinė funkcija yra sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą bei teikti išvadas Valdybai bei Vadovybei dėl tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, rizikos valdymo procedūrų, vidaus kontrolės funkcionavimo. Bendrovėje skyrimo ir atlyginimo komitetai nėra suformuoti.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.	Ne	Audito komitetas vadovaujasi Audito komiteto veiklos nuostatais, stebi kaip rengiamos finansinės ataskaitos, stebi veiksmingos įmonės vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemos veiklą ir teiks visuotiniam akcininkų susirinkimui savo nuomonę apie bendrovės metinę finansinę ataskaitą ir su ja susijusius pasiūlymus. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus ir priima galutinius sprendimus
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus	Taip	Audito komitetas sudarytas iš 3 narių, iš kurių vienas narys yra nepriklausomas.

organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tiktais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus, kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.	Taip	Audito komitetas vykdo savo pareigas laikydamiesi darbo tvarkos, kurią patvirtino visuotinis akcininkų susirinkimas. Šis komitetas apie savo veiklą ir rezultatus, bei informaciją ar jį tenkina audito proceso nepriklausomunas informuos visuotinį akcininkų susirinkimą.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Taip	Audito komitetas kviečiasi į savo posėdžius Xxxxxxxxx vadovą bei atsakingus Bendrovės darbuotojus, kurie yra atsakingi už svarstomų klausimų veiklos sritis. Taip pat Audito komiteto pirmininkui yra sudarytos sąlygos palaikyti ryšius su akcininkais.
4.12. Skyrimo komitetas. 4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir	Ne	Bendrovė nėra sudarytas Skyrimo komitetas.

patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius; 2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui; 5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo. 4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas. 4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės	Ne	Bendrovė nėra sudarytas Atlyginimų komitetas.

atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;

4)reguliariai peržiūrėti vykdomųjų ditektorių ar valdybos organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;

4) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;

4) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);

5) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.

4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:

1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;

2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu

bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui; 3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes. 4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų. 4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas. 4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių atskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus); 2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija; 3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus; 4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis	Taip	Audito komitetas yra nepriklausomas, objektyvus stebėjimo, tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veikla užsiimantis komitetas, skirtas organizacijos veiklai gerinti ir pridėtinei vertei kurti. Jo pagrindinė funkcija yra sistemingai ir visapusiškai vertinti ir skatinti gerinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą bei teikti išvadas Visuotiniam akcininkų susirinkimui ir Valdybai dėl tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, rizikos valdymo procedūrų, vidaus kontrolės funkcionavimo. Audito komitetas analizuoja, bei teikia pastabas bei pasiūlymus dėl konsoliduotų finansinių ataskaitų sudarymo, teikia valdybai rekomendacijas dėl išorinio audito parinkimo bei tikrina išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei. Visiems komiteto nariams yra suteikiama išsami informacija, susijusi su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais, bei komiteto nariams pareikalavus suteikiama informacija apie svarbių ir neįprastų sandorių

akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų; 5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą; 6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei. 4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui. 4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, vykdymą. Audito komitetas gali pareikalauti, kad jo posėdžiuose dalyvautų valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas. Komitetas taip pat turi galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams. Audito komitetas savo veiklos ataskaitą pateiks visuotiniam akcininkų susirinkimui, kai bus tvirtinamos metinės finansinės ataskaitos.

atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.

4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.

4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.

4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.

4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.

4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.	Ne	Bendrovėje nėra valdybos veiklos vertinimo praktikos.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.	Taip	Bendrovės Valdybos posėdžiams, vadovaujantis patvirtintu Valdybos darbo reglamentu, vadovauja valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą, užtikrina tinkamą visų valdybos narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat užtikrina tinkamą tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti	Taip	Valdybos posėdžiai vyksta pagal iš anksto Valdybos darbo reglamente patvirtintą grafiką, t. y ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, o esant reikalui ir dažniau. Visiems valdybos nariams ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) dienoms iki valdybos posėdžio kartu su pranešimu apie posėdžio šaukimą siunčiama raštiška valdybos posėdžio darbotvarkė, xxxxxxxx

šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.		klausimus, kurie bus nagrinėjami posėdyje. Planinius valdybos posėdžius kviečia jos pirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip	Visiems valdybos nariams ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) dienoms iki valdybos posėdžio kartu su pranešimu apie posėdžio šaukimą siunčiama raštiška valdybos posėdžio darbotvarkė, nurodant klausimus, kurie bus nagrinėjami posėdyje. Planinius valdybos posėdžius kviečia jos pirmininkas, jam nesant - jo pavaduotojas. Darbotvarkė posėdžio metu galima pildyti tik tuo atveju, jei posėdyje dalyvauja visi valdybos nariai, yra svarbus klausimas ir visi valdybos nariai sutinka, kad jis būtų neatidėliotinai sprendžiamas.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.	Ne	Bendrovėje nėra sudaroma stebėtojų taryba, todėl šios nuostatos bendrovė negali laikytis.
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip	2011.12.31 Bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 35 867 970 paprastųjų vardinių akcijų. Vienos akcijos nominali vertė 1 litas. Visiems Bendrovės akcijų savininkams suteikiamos vienodos turtinės ir neturtinės teisės, išskyrus Bendrovės savoms supirktoms akcijoms turtinės ir neturtinės teisės nesuteikiamos. Bendrovė turi 802 094 vnt. savų akcijų, kas sudarė 2,24 proc. Bendrovės įstatinio kapitalo.

		Balsavimo teisę turinčių akcijų yra 35 065 876 vnt.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.	Taip	Xxxxxxxx sudaro sąlygas investuotojams susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.	Ne	Pagal Bendrovės įstatus, svarbiems sandoriams, t.y. sprendimams dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, taip pat sprendimams dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo,įvykdymo laidavimo ar garantavimo, bei sprendimams įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo bendrovės akcininkų pritarimo nereikia. Šiuos sprendimus (pagal bendrovės įstatus) tvirtina valdyba.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.	Taip	Visuotiniam akcininkų susirinkimui parengti dokumentai, įskaitant susirinkimo sprendimų projektai, vadovaujantis LR Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka, ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo, akcininkams sudaroma galimybė susipažinti viešai lietuvių ir anglų kalbomis skelbiami NASDAQ OMX vertybinių popierių biržos tinklapyje, bei Bendrovės internetiniame puslapyje. Visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinti sprendimai, įskaitant finansines ataskaitas, audito ataskaitą, metinį pranešimą, įstatų pakeitimus ir kt. yra viešai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis per NASDAQ OMX Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę, bei Bendrovės internetiniame puslapyje xxx.xxxxxxxx.xxx

6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis.. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apintis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Taip	Bendrovės akcininkai turi teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime tiek asmeniškai, tiek per atstovą, jeigu asmuo turi tinkamą įgaliojimą arba su juo sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Bendrovė sudaro sąlygas akcininkams balsuoti užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, kaip numato LR Akcinių bendrovių įstatymas.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.	Ne	Xxxxxxxx nesilaiko šios rekomendacijos nuostatų, kadangi nėra galimybės užtikrinti perduodamos informacijos saugumo bei nėra galimybės nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo asmens tapatybės.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama balsavimo procese plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant modernių technologijų priemonėmis.	Ne

VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Ne	Xxxxxxxxx valdymo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra, tačiau apie tai jis nepraneša kitiems to paties organo nariams ar jį išrinkusiam bendrovės organui bei nepraneša ir bendrovės akcininkams.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.	Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Bendrovės valdybos narys susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.	Taip	Bendrovė laikosi šios rekomendacijos. Bendrovės valdybos narys susilaiko nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.

VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Bendrovė turėtų paskelbti savo atlyginimų politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita),kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama bendrovės interneto tinklalapyje.	Ne	Xxxxxxxx neskelbia atlyginimų ataskaitų.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Ne	Bendrovėje nuo 2004 m. iki šiol yra taikoma apmokėjimo už darbą tvarka, kurioje yra laikomasi visų šio punkto nuostatų. Šią tvarką tvirtina Bendrovės vadovas, tačiau ji viešai neskelbiama.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija: 1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas; 2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis; 3) paaiškinimas, kuo pasirinti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams; 4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas; 5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius; 6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį; 7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios	Ne	Kadangi Bendrovėje nėra sudarytas Atlyginimų komitetas, šios nuostatos nėra nustatytos.

kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas; 8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką; 9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagriįsto atlyginimo teidių suteikimo laokotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte; 10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15 punkte; 11) pakankamai išsami infprmacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį; 12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas; 13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.	Ne	Xxxxxxxx neskelbia atlyginimų sumų ir kitos naudos atskiriems direktoriams, nes mano, kad tai yra konfidenciali informacija.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu. 8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba)	Ne

tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:

1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;

2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;

3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;

4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;

5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;

6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.

8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:

1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;

2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų pabaigoje;

3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;

4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai

ateinančiais finansiniais metais.

8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija: 1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais; 2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais. 8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotų metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.	Taip	Bendrovėje yra nustatytos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalys skiriamos kiekvienam skyriui pagal patvirtintą funkcinę valdymo sistemą.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.	Taip	Kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis skiria bendrovės vadovybė, atsižvelgdama į bendrovės veiklos rezultatus, darbuotojų skaičių, rinkos situaciją ir kitus veiksnius.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiu. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginant ją su nekintama atlyginimo dalimi.	Taip	Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas atidedamas I ketvirčiui.

8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdziai neteisingi.		Ne	Kintama atlyginimo dalis išmokama tik pilnai įsitikinus jos skyrimo pagrįstumu.
	8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.	Taip	Išeitinės išmokos skiriamos vadovaujantis LR Darbo kodekso 140 str. nuostatomis, bei Bendrovėje veikiančios Kolektyvinės sutarties nuostatomis.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.				Taip	Išeitinės išmokos nėra mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procentų, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.		Ne	Bendrovėje nėra nustatyta kita bendrovės direktorių atlyginimų politika, išskyrus, tai, kad direktoriai taip pat gauna kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis, priklausančias nio bendrovės veiklos rezultatų, rinkos situacijos ir kitų veiksnių.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.		Ne	Atlyginimas nėra pagrįstas akcijų skyrimu.
8.14.Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.		Ne	Atlyginimas nėra pagrįstas akcijų skyrimu.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas,		Ne	Žr.8.13 punktą.

susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dvyguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plis kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.	Ne	Žr.8.13 punktą.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.	Ne	Akcininkai yra skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, tačiau direktorių atlyginimų klausimai juose nėra svarstomi. Tai yra valdybos prerogatyva.
8.18.Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomas arba patariamojo pobūdžio.	Ne	Žr.8.13 punktą.
8.19.Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama	Ne	Bendrovėje, akcijų pasirinkimo sandorių ar
akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis		kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį,
teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis		pagrįstą akcijų kainos pakyčiais, nėra numatyta.
akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų
pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų
susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas
turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų
spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą
suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems
esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo
pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami
sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie
visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie
siūlomų pakeitimų poveikį.

8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais: 1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius; 2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos; 3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti; 4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia; 5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.	Ne	Bendrovėje nėra numatytas atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis shemomis.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.	Ne	Akcijų pasirinkimo sandorių bei atlygio, pagrįsto akcijų kainos pokyčiais, nėra.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.	Ne	Bendrovės darbuotojams ir dukterinių įmonių darbuotojams už darbą nėra atlyginama akcijomis.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą	Ne	Žr.8.19 punktą.

sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje). Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto tinklalapyje.
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme Xxxxxxxxx valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.	Taip	Xxxxxxxxx valdymo sistema užtikrina, kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teises, kurias gina įstatymai. Bendrovėje veikia sudaryta kolektyvinė sutartis, kuri pasirašyta tarp bendrovės vadovo ir profesinės sąjungos. Taip pat yra sudarytos sąlygos interesų turėtojams dalyvauti bendrovės
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų

nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.		valdyme. Pavyzdžiui Xxxxxxxxx darbuotojų bei pieno gamintojų dalyvavimas Bendrovės akciniame kapitale. Didelę dalį akcininkų sudaro bendrovės darbuotojai, bei pieno gamintojai. Interesų turėtojams, dalyvaujantiems valdymo procese, sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
X principas: Informacijos atskleidimas Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie: 1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 2) bendrovės tikslus; 3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius; 4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą; 5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius; 6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje; 7) pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais; 8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.	Taip	Xxxxxxxx informaciją nedelsiant įdeda į Centrinės reglamentuojamos informacijos bazę lietuvių ir anglų kalbomis vienu metu, kiek tai įmanoma. Informaciją paskelbiama nedelsiant vienu metus, tokiu būdu užtikrinant vienalaikį informacijos pateikimą visiems. Be to, informaciją bendrovė stengiasi skelbti prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus. Bendrovė informacijos, galinčios turėti įtakos jos išleistų vertybinių popierių kainai, neatskleidžia komentaruose, interviu ar kitais būdais tol, kol tokia informacija viešai paskelbiama per Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte	Taip

nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.	Taip	Benrdovės metiniame pranešime pateikiama informacija apie valdybos narių darbinę veiklą, dalyvavimą kitų įmonių veikloje bei emitento akcijų turėjimą. Taip pat skelbiami vidutiniai išmokų dydžiai.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip	Xxxxxxxx savo interneto tinklalapyje viešai skelbia visus esminius pranešimus, kurie yra viešai pranešami ir įdedami į Centrinę reglamentuojamos informacijos bazę lietuvių bei anglų kalbomis.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintą priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas,	Taip	Bendrovė interneto tinklapyje viešai skelbia visus viešus pranešimus, įskaitant bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, bei kitus esminius įvykius apie kuriuos yra

pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.		reikalaujama paskelbti viešai ir įdėti į Centrinę reglamentuojamą informacijos bazę lietuvių bei anglų kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip	Bendrovė interneto tinklapyje viešai skelbia visus viešus pranešimus, įskaitant bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, bei kitus esminius įvykius apie kuriuos yra reikalaujama paskelbti viešai ir įdėti į Centrinę reglamentuojamą informacijos bazę lietuvių bei anglų kalbomis.
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.	Taip	Audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlo bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip	Audito įmonė yra gavusi užmokestį už mokesčių patikrinimo paslaugą. Ši informacija visuotiniam akcininkų susirinkimui bus pateikiama.