Investicinio gyvybės draudimo taisyklės Nr. 018

ERGO Life Insurance SE

Galioja nuo 2014-10-20

I. Bendroji dalis

1. Pagrindinės draudimo taisyklėse vartojamos sąvokos

Investicinis gyvybės draudimas – gyvybės draudimas, susijęs su in- vesticiniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui).

Draudikas – ERGO Life Insurance SE.

Draudėjas – pilnametis fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuris sudarė su draudiku investicinio gyvybės draudimo sutartj.

Draudimo apsauga – draudiko jsipareigojimas mokėti draudimo išmo- ką jvykus draudžiamajam jvykiui.

Sutarties šalys – draudikas ir draudėjas.

Bazinis draudimas – draudiko nustatytas draudimo paketas (apdraus- tų draudimo rizikų ir jų draudimo sumų rinkinys), kurio draudimo išlai- dos jskaičiuotos j sutarties mokestj.

Apdraustasis – draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje jvardytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudžiamajam jvykiui drau- dikas privalo mokėti draudimo išmoką. Viena draudimo sutartimi gali būti apdrausti keli asmenys. Draudimo taisyklėse vartojama sąvoka

„apdraustasis“ taikoma bet kuriam draudimo sutartimi apdraustam asmeniui.

Pagrindinis apdraustasis – apdraustas asmuo, kuris apdraustas bazi- niu draudimu ir kurio vardu kaupiamas kapitalas. Draudimo taisyklėse vartojama sąvoka „pagrindinis apdraustasis“ taip pat taikoma vienin- teliam draudimo sutartimi apdraustam asmeniui.

Kartu apdraustas asmuo – apdraustas asmuo, kuris apdraustas bet kuriuo papildomu draudimu pagal šių draudimo taisyklių papildomų draudimų sąlygas ir kurio vardu nekaupiamas kapitalas.

Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kuris draudi- mo sutartyje nurodytais atvejais jgyja teisę j draudimo išmoką. Drau- dėjas gali paskirti bei pakeisti asmenis, turinčius teisę pagal draudimo sutartj gauti draudimo išmokas. Įstatymų nustatytais atvejais naudos gavėjus paskirti arba pakeisti galima tik apdraustajam sutikus.

Investavimo kryptis – viena iš draudiko siūlomų draudėjo lėšų inves- tavimo j vertybinius popierius ar kitas investavimo priemones krypčių.

Investavimo programa – draudėjo pasirinktos investavimo kryptys ir j jas investuojamų draudimo jmokų paskirstymas procentais.

Investicinis vienetas – investavimo kryptyje apskaitomo kapitalo są- lyginis vienetas.

Sukaupto kapitalo struktūra – sukaupto kapitalo paskirstymas (išraiš- ka investiciniais vienetais) investavimo kryptyse.

Sukaupto kapitalo vertė – draudimo sutarčiai tenkančių investicinių vienetų verčių suma, apskaičiuojama kaip investicinių vienetų skai- čiaus ir kainos sandauga.

Išperkamoji suma – draudimo sutarties nutraukimo atveju išmokama suma. Išperkamoji suma apskaičiuojama iš sukaupto kapitalo vertės išskaičiavus draudimo liudijime nustatytą draudimo sutarties nutrau- kimo mokestj.

Investicinių vienetų pardavimas – veiksmas, kai draudikas draudėjui parduoda investicinius vienetus.

Investicinių vienetų pirkimas – veiksmas, kai draudikas iš draudėjo su- perka investicinius vienetus.

Investicinių vienetų pardavimo kaina – investicinio vieneto kaina, už kurią draudikas parduoda investicinius vienetus draudėjui. Investicinių vienetų pardavimo kaina nustatoma prie investicinio vieneto atitinka- mos dienos kainos pridėjus investicinių vienetų pardavimo mokestj.

Investicinių vienetų pirkimo kaina – investicinio vieneto kaina, už ku- rią draudikas superka investicinius vienetus iš draudėjo. Investicinių vienetų pirkimo kaina nustatoma iš investicinio vieneto atitinkamos dienos kainos atėmus investicinių vienetų pirkimo mokestj.

Draudimo metai – metų laikotarpis, kuris prasideda pirmąją draudimo apsaugos jsigaliojimo dieną. Pirmųjų draudimo metų laikotarpis apima ir laikotarpj nuo pirmos sumokėtos draudimo jmokos iki draudimo ap- saugos pradžios.

Skaičiavimo dienos kaina – prieš skaičiavimo dieną buvusios darbo dienos kaina, skelbiama draudiko interneto puslapyje.

2. Draudimo taisyklių struktūra

2.1. Investicinio gyvybės draudimo taisyklės sudarytos iš bendrosios dalies ir papildomų draudimo sąlygų. Papildomose draudimo sąlygose nurodomi draudžiamieji ir nedraudžiamieji jvykiai, draudimo sumų ir draudimo išmokų nustatymo tvarka. Atvejais, nenumatytais papildo- mose draudimo sąlygose, taikomos šių draudimo taisyklių bendrosios dalies nuostatos.

2.2. Draudimo sutartj sudaro šie dokumentai:

a) prašymas draudimo sutarčiai sudaryti;

b) apdraustojo / apdraustųjų (draudžiamo asmens) anketos;

c) draudimo liudijimas ir jo priedai;

d) draudimo rūšies taisyklės;

e) papildomų draudimo sutarties administravimo paslaugų kaino- raštis;

f) kiti draudiko išduoti dokumentai;

g) kiti draudėjo pateikti dokumentai ir prašymai, jtakojantys drau- dimo sutarties sudarymą, pakeitimą bei vykdymą.

3. Draudimo sutarties sudarymas

3.1. Asmuo, norėdamas sudaryti draudimo sutartj, pateikia drau- dikui nustatytos formos prašymą. Prašymo pateikimas ir jmokos su- mokėjimas dar nejpareigoja draudiko sudaryti draudimo sutartj. Ap- draudžiami asmenys užpildo draudiko nustatytos formos apklausos anketas, jei draudikas tokių reikalauja. Draudėjo pateiktas prašymas ir apklausos anketos, sudarius draudimo sutartj, kartu su šiomis draudi- mo taisyklėmis tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi.

3.2. Draudikas, jvertinęs draudimo riziką, gali atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių. Jeigu draudimo jmoka pagal pateiktą prašymą buvo sumokėta iki draudimo rizikos jvertinimo ir draudiko atsisakymo sudaryti draudimo sutartj, tokia jmoka grąži- nama ją sumokėjusiam asmeniui. Jeigu per šj laikotarpj jvyksta šiose draudimo taisyklėse numatytas draudžiamasis jvykis, draudikas nepri- valo mokėti draudimo išmokos.

3.3. Draudikui sutikus sudaryti draudimo sutartj, draudėjui išduoda- mas draudimo liudijimas, kuris patvirtina draudimo sutarties sudary- mą. Draudimo sutarties sudarymo diena yra draudimo liudijimo išdavi- mo diena.

3.4. Draudikui sutikus, gali būti apdraustos draudimo rizikos pagal šių draudimo taisyklių papildomas draudimo sąlygas. Į draudimo sutartj jtrauktos draudimo rizikos, jų draudimo apsaugos galiojimo terminai ir draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime bei jo prieduose.

4. Draudimo objektas

4.1. Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo gyvenimo trukme ir kapitalo kaupimu. Draudimo objektas, priklauso- mai nuo draudimo sutarčiai taikomų draudimo sąlygų, taip pat gali būti turtinis interesas, susijęs su nelaimingais atsitikimais ir/arba apdraus- tojo sveikata. Draudimo objektai nurodomi draudimo liudijime.

5. Xxxxxxxx xxxx

5.1. Į draudimo sutartj jtraukiamas bazinis draudimas pagrindiniam apdraustam asmeniui. Apdraustos bazinio draudimo rizikos ir jų drau- dimo sumos nurodomos draudimo liudijime. Jei sutarties mokestis ir administravimo mokestis pagal 7.3 punktą yra didinami, tai atitinka- mai keičiamos ir bazinio draudimo sumos.

5.2. Draudėjas pageidaujamas papildomas draudimo rizikas ir papil- domas draudimo sumas gali nurodyti prašyme. Draudimo sumos kie- kvienai apdraustai draudimo rizikai atskirai nustatomos sutarties šalių susitarimu. Draudimo sumos, dėl kurių sutarties šalys susitarė, nurodo- mos draudimo liudijime. Draudikas gali nustatyti minimalias draudimo sumas.

6. Sukauptas kapitalas

6.1. Sudarydamas draudimo sutartj draudėjas nurodo investavimo programą. Išmokamo sukaupto kapitalo ar jo dalies vertė apskaičiuo- jama pagal galiojančią investicinių vienetų pirkimo kainą. Investavimo krypties pajamos ar nuostolis keičia investicinių vienetų vertę.

6.2. Investicinio vieneto vertė skelbiama draudiko interneto pusla- pyje. Investicinių vienetų pirkimo ir pardavimo mokesčiai pateikiami draudiko interneto puslapyje.

6.3. Pagrindiniam apdraustajam išgyvenus iki draudimo termino pa- baigos išmokama jo vardu sukaupto kapitalo vertė nurodyta 13.5 punk- te.

7. Xxxxxxxx jmokos ir atskaitymai

7.1. Draudėjo sumokėtos draudimo jmokos naudojamos draudimo sutartyje nustatytiems investiciniams vienetams jsigyti. Dalis sumo- kėtų draudimo jmokų skiriama valstybės nustatytiems mokesčiams ir rinkliavoms sumokėti, investicinių vienetų pardavimo išlaidoms ir su- tarties sudarymo mokesčiui kompensuoti. Sutarties sudarymo mokes- čio dydis ir jo atskaitymo tvarka nurodoma draudimo liudijime.

7.2. Iš sukaupto kapitalo vertės kiekvieno mėnesio pirmą dieną iš- skaičiuojami šie draudiko nustatyto dydžio draudimo sutarties mokes- čiai:

a) sutarties mokestis – draudimo sutarties administravimo išlai- doms kompensuoti;

b) administravimo mokestis – investavimo administravimo išlai- doms kompensuoti;

c) papildomų draudimų rizikos mokesčiai – papildomos draudimo apsaugos, jeigu tokia pasirenkama, išlaidoms kompensuoti.

7.3. Sutarties mokesčio, administravimo mokesčio ir papildomų draudimų rizikų mokesčių dydžiai nurodomi draudimo liudijime. Drau- dikas turi teisę keisti sutarties mokesčio ir administravimo mokesčio dydžius, bet ne daugiau, negu keičiasi Lietuvos Respublikos vartotojų kainų indeksas nuo paskutinio mokesčių keitimo datos.

7.4. Papildomų draudimų rizikos mokesčių tarifus tvirtina draudikas. Papildomų draudimų rizikos mokesčiai apskaičiuojami pagal galiojan- čius draudiko tarifus ir apdraudžiamų asmenų individualius duomenis. Papildomų draudimų rizikos mokestis gali būti padidintas, atsižvelgiant j apdraustojo draudimo rizikos laipsnj.

Draudėjo prašymu draudikas pateikia draudimo sutarties galiojančius papildomų draudimų rizikos mokesčių dydžius. Pasikeitus statistiniams duomenims apie draudžiamuosius jvykius ir draudimo išmokas, drau- dikas gali vienašališkai pakeisti papildomų draudimų rizikos mokesčių tarifus. Apie šiuos pakeitimus draudikas praneša draudėjui prieš 3 mė- nesius iki naujų tarifų jsigaliojimo dienos. Jeigu draudėjas nesutinka su tarifų pakeitimu, jis gali iki naujų tarifų jsigaliojimo nemokamai pa- keisti draudimo sutarties sąlygas, darančias jtaką papildomų draudimų rizikos mokesčio dydžiui, arba nutraukti draudimo sutartj pagal 14.5 punktą.

7.5. Investiciniams vienetams jsigyti skirta sumokėtos draudimo jmokos dalis perskaičiuojama j investicinius vienetus pagal susitartą investavimo programą ir perskaičiavimo dieną galiojančią investicinių vienetų pardavimo kainą. Pagal galiojančią draudimo sutartj pinigai perskaičiuojami j investicinius vienetus iš karto, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po draudimo jmokos sumokėjimo dienos, jeigu draudimo liudijime nenurodyta kitaip. Xxxxxxxx jmokos, sumokėtos iki draudimo liudijimo išdavimo dienos, perskaičiuojamos j investicinius vienetus iš karto, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo draudi- mo liudijimo išdavimo datos. Jei šių terminų nėra galimybės laikytis dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo draudiko, tai sumokėtos draudimo jmokos dalis perskaičiuojama j investicinius vienetus vėliau, tačiau iš karto, kai tampa jmanoma.

7.6. Draudikas turi teisę nustatyti investicinių vienetų pirkimo ir in- vesticinių vienetų pardavimo mokesčius, kurie išskaičiuojami perkant ar parduodant investicinius vienetus. Šie mokesčiai skaičiuojami nuo perkamų/parduodamų investicinių vienetų vertės. Investicinių vienetų pirkimo ir pardavimo mokesčių dydžiai nurodomi draudimo liudijime. Draudikas turi teisę keisti šių mokesčių dydžius, apie pakeitimus prane- šęs raštu draudėjui prieš 30 dienų iki mokesčių dydžių pakeitimo.

7.7. Pirmos draudimo jmokos dydis nurodomas draudimo liudijime. Kitų draudimo jmokų (eilinių jmokų) mokėjimo terminus draudimo metų eigoje ir dydžius pasirenka draudėjas. Mažiausia per draudimo metus sumokama draudimo jmokų suma nurodyta draudimo liudijime. Atskiri jmokų mokėjimai negali būti mažesni, nei minimalus draudimo jmokos dydis, nurodytas draudimo liudijime. Minimalų draudimo jmo- kų dydj nustato draudikas.

7.8. Jeigu sumokėta eilinė draudimo jmoka viršija draudiko nustaty- tą maksimalią sumą, ši jmoka perskaičiuojama j investicinius vienetus pagal individualų draudimo sutarties šalių susitarimą.

7.9. Draudimo jmokos sumokėjimo data laikoma diena, kai jmoka jskaitoma j draudiko sąskaitą banke. Jeigu iš mokėjimo pavedimo ne- galima nustatyti, pagal kurią draudimo sutartj yra mokama draudimo jmoka, tai draudimo jmokos sumokėjimo data bus laikoma jmokos pri- skyrimo draudimo sutarčiai diena.

7.10. Xxxxxxxx jmoką už draudėją jo vardu gali sumokėti ir kiti xxxx- xxx, nejgydami jokių teisių j draudimo sutartj ir sumokėtas jmokas.

7.11. Sumokėta nacionaline valiuta draudimo jmoka perskaičiuojama j draudimo sutarties valiutą Lietuvos Banko nustatytu keitimo kursu, galiojančiu draudimo jmokos sumokėjimo dieną.

8. Draudimo jmokos nesumokėjimas

8.1. Jei draudimo sutarties galiojimo metu sukaupto kapitalo vertė tampa mažesnė už tuo metu galiojančio draudimo sutarties nutrau- kimo mokesčio dydj, draudimo apsauga sustabdoma. Draudikas tokiu atveju raštu apie draudimo apsaugos sustabdymą praneša draudėjui. Pranešime nurodomas minimalios draudimo jmokos, būtinos atnaujin- ti draudimo apsaugos galiojimą, dydis.

8.2. Jei draudėjas per draudimo metus nesumoka draudimo liudiji- me nurodytos mažiausios draudimo jmokų sumos, draudikas turi teisę prieš 30 dienų informavęs draudėją sustabdyti draudimo apsaugą, taip pat perskaičiuoti investicinius vienetus j pinigus iki to laiko, kol draudė- jas sumokės draudiko reikalaujamą draudimo jmoką.

8.3. Sustabdžius draudimo apsaugos galiojimą pagal 8.2 punktą, draudėjo sukauptas kapitalas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas per- skaičiuojamas j pinigus ir sukauptas kapitalas neinvestuojamas tol, kol draudėjas nesumoka draudiko nurodytos draudimo jmokos.

8.4. Draudimo apsaugos sustabdymo metu draudimo sutarčiai drau- diko nustatyti mokesčiai neišskaičiuojami.

8.5. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau nei 6 mė- nesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartj.

8.6. Draudėjui sumokėjus reikalaujamą draudimo jmoką, draudikas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas už draudėjo sukauptą kapitalą drau- dėjui parduoda investicinius vienetus pagal paskutines pasirinktas draudėjo investavimo kryptis (investavimo programas). Jei šių terminų nėra galimybės laikytis dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo draudiko, tai sumokėtos draudimo jmokos dalis perskaičiuojama j investicinius vienetus vėliau, tačiau iš karto, kai tampa jmanoma.

8.7. Jeigu dėl draudimo apsaugos sustabdymo pagal 8.2 punktą pasibaigus pirmiems draudimo metams iš sukaupto kapitalo vertės nebuvo išskaičiuota draudimo liudijime nustatyto sutarties sudarymo mokesčio dalis, tai ši sutarties sudarymo mokesčio dalis išskaičiuojama draudimo apsaugos atstatymo dieną.

9. Investavimo programos. Investavimo programų keitimas

9.1. Investavimo programą pasirenka draudėjas draudimo sutarties sudarymo metu draudėjui prašyme nurodžius kokiomis proporcijomis ir kokioms investavimo kryptims bus priskiriamos sumokėtos draudimo jmokos.

9.2. Draudikui sutikus, draudėjas gali pakeisti investavimo progra- mą pateikęs prašymą draudikui raštu (arba kitu su draudiku suderintu būdu). Draudikas apie savo pritarimą pakeisti investavimo programą raštu praneša draudėjui. Draudikui pritarus, investavimo programa keičiama iš karto gavus draudėjo prašymą, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jei šių terminų nėra galimybės laikytis dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo draudiko, tai sumokėtos draudimo jmokos dalis perskaičiuojama j investicinius vienetus vėliau, tačiau iš karto, kai tam- pa jmanoma.

9.3. Pakeista investavimo programa yra taikoma jmokoms, sumo- kėtoms po investavimo programos pakeitimo dienos, jei su draudiku nesusitarta kitaip.

9.4. Draudikas turi teisę keisti siūlomų investavimo krypčių sąrašą.

9.5. Tais atvejais, kai bent viena iš investavimo programose pasirink- tų investavimo krypčių yra naikinama, apie šj faktą draudikas infor- muoja draudėją ne mažiau kaip prieš 30 dienų. Draudėjas privalo pa- teikti savo sprendimą iki krypties naikinimo dienos. Jei draudėjas per šj laikotarpj nepateikia savo sprendimo, draudikas naikinamoje kryptyje draudėjo sukauptą kapitalą paskirsto savo nuožiūra kitoms investavi- mo kryptims.

9.6. Draudėjas neturi teisės reikšti pretenzijų dėl draudiko sprendimo kokioms investavimo kryptims turi būti priskirtas draudėjo sukauptas kapitalas bei nukreipiamos draudimo jmokos po investavimo krypties panaikinimo, jei draudėjas nustatytais terminais ir būdais šios informa- cijos nepateikė draudikui.

10. Draudimo sutarties galiojimo terminai

10.1. Draudimo sutarties galiojimo terminas ir draudimo apsaugos terminas nurodomi draudimo liudijime. Draudimo sutartis jsigalioja esant visoms šioms sąlygoms: draudėjui išrašytas draudimo liudijimas, sumokėta visa pirma draudimo jmoka. Draudikas turi teisę pripažinti draudimo sutarties jsigaliojimą ir nesant visų išvardytų sąlygų. Nesu- mokėjus visos pirmos draudimo jmokos per 3 mėnesius nuo draudimo sutarties sudarymo dienos, draudimo sutartis nutrūksta ir gali būti at- naujinta tik draudikui sutikus.

10.2. Draudimo apsauga jsigalioja kitą dieną po pirmos draudimo jmo- kos sumokėjimo, tačiau ne anksčiau, negu sudaryta draudimo sutartis, ir ne anksčiau, negu draudimo liudijime nurodyta draudimo apsaugos pradžia.

10.3. Draudimo apsauga gali būti sustabdoma šių draudimo taisyklių

8.1 ir 8.2 punktuose nurodytais atvejais.

10.4. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:

a) miršta pagrindinis apdraustasis. Jeigu tokiu atveju pagrindinio apdraustojo mirtis nėra draudžiamasis jvykis pagal šių draudimo taisyklių nuostatas, tai draudimo sutartis draudiko sutikimu gali būti tęsiama, gavus draudėjo prašymą dėl pagrindinio apdraus- tojo pakeitimo;

b) išmokamos visos draudimo išmokos;

c) jeigu draudėjas - fizinis asmuo miršta arba draudėjas - juridinis asmuo likviduojamas ir nėra jo teisių ir pareigų perėmėjų. Tokius atveju mirusio draudėjo jpėdiniams arba likviduojamam juridi- niam asmeniui draudikas išmoka išperkamąją sumą;

d) nutraukus draudimo sutartj;

e) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui.

10.5. Papildomose draudimo sąlygose gali būti numatyti kiti draudimo sutarties pasibaigimo atvejai.

10.6. Apdraustajam mirus visa draudimo apsauga, taikoma pagal draudimo sutartj šiam asmeniui, pasibaigia.

11. Draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos

11.1. Draudikas jsipareigoja supažindinti draudėją su šiomis draudimo taisyklėmis, draudiko siūlomų investavimo krypčių aprašymais, draudi- mo jmokų dydžiais ir sudarius draudimo sutartj išduoti draudimo liudi- jimą. Draudikas privalo pateikti ir kitą su draudimo sutartimi susijusią informaciją, kurią jpareigoja draudiką pateikti Lietuvos Respublikos jstatymai.

11.2. Draudėjas turi teisę pasirinkti bet kurias investavimo kryptis iš draudiko siūlomo sąrašo. Draudikas gali nustatyti dalis, kuriomis gali būti investuojama j tam tikras investavimo kryptis, ir pasirenkamų krypčių skaičių.

11.3. Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartj bei jos galiojimo metu, privalo suteikti draudikui išsamią ir teisingą informaciją apie ap- draustąjj. Draudėjas ir apdraustasis, draudimo sutarties sudarymo ir jos galiojimo metu, pildydami prašymą sudaryti ar keisti draudimo su- tartj, pranešimą apie draudžiamąjj jvykj, atsakydami j draudiko patei- kiamus klausimynus, anketas ar papildomus klausimus, privalo pateikti draudikui visą jiems žinomą informaciją, kuri reikalinga draudikui drau- dimo rizikai jvertinti, nustatyti aplinkybėms, kurios gali turėti esminės jtakos draudžiamojo jvykio atsiradimo tikimybei, ištirti draudžiamajam jvykiui, draudimo sutarties mokesčių, draudimo išmokos dydžio ar kitų reikšmingų draudimo sutarčiai aplinkybių nustatymui. Draudėjas pri- valo raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, tame tarpe susijusj su apdraustojo duomenų apie sveikatos būklę, gydymą, darbinę veiklą pasikeitimais. Draudikas jsipareigoja neskelbti vykdant draudimo sutartj gautos informacijos apie draudėją ar apdraustąjj, iš- skyrus draudimo sutartyje arba jstatymų nustatytus atvejus.

11.4. Draudikas draudžia tikėdamas tuo, kad draudėjas ir apdrausta- sis j visus prašymuose, draudiko pateiktose anketosear klausimynuo- se pateiktus klausimus, ypač susijusius su esamais arba ankstesniais susirgimais, sveikatos sutrikimais ir negalavimais, neigiamais jpročiais,

paveldimomis ligomis, darbine veikla, laisvalaikio pomėgiais, atsakė išsamiai ir teisingai.

11.5. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudė- jas arba apdraustasis, sudarant draudimo sutartj ar jos galiojimo metu, nevykdė savo pareigos atskleisti informaciją ir tyčia ar dėl neatsargu- mo suteikė draudikui neišsamią, neatitinkančią tikrovės informaciją apie draudėją, apdraustąjj ar apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai jvertinti, draudžiamojo jvykio atsiradimo tiki- mybei, draudimo sutarties mokesčių dydžių nustatymui ar kitų reikš- mingų draudimo sutarčiai aplinkybių nustatymui, tai draudikas turi tei- sę nutraukti draudimo sutartj arba sumažinti draudimo išmoką, arba atsisakyti ją mokėti, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas ir/ar apdraustasis nuslėpė, išnyko iki draudžiamojo jvykio ar neturėjo jtakos draudžiamajam jvykiui.

11.6. Draudėjas privalo informuoti apdraustąjj, jo teisėtą atstovą ir naudos gavėją apie sudarytą draudimo sutartj ir juos supažindinti su jų teisėmis ir pareigomis, nustatytomis draudimo sutartyje. Jei draudimo sutartis yra keičiama, draudėjas privalo šiame punkte išvardintiems as- menims suteikti informaciją apie draudimo sutarties pasikeitimus.

11.7. Su draudimo sutartimi susiję pranešimai turi būti pateikiami raštu. Draudikui tokie pranešimai jsigalioja nuo jų gavimo momento. Draudiko pavedimu veikiantys draudimo tarpininkai nejgalioti priimti pranešimus.

11.8. Apie adreso korespondencijai gauti pasikeitimą, savo vardo, pavardės ar pavadinimo pasikeitimą draudėjas privalo pranešti drau- dikui per 3 darbo dienas. Jei draudėjas ilgesniam negu 3 mėnesių laiko- tarpiui išvyksta j užsienj, jis turi draudikui nurodyti asmenj, gyvenantj Lietuvoje ir jgaliotą draudėjo vardu gauti draudiko pranešimus.

11.9. Draudėjui raštu pareikalavus ir jam apmokėjus pagal draudiko papildomų draudimo sutarties administravimo paslaugų kainoraštj, išduodamas draudimo liudijimo dublikatas. Remiantis draudėjo rašytiniu prašymu ir jam sumokėjus nustatyto dydžio mokestj pagal draudiko papildomų draudimo sutarties administravimo paslaugų kainoraštj, draudikas gali teikti ir kitas papildomas draudimo sutarties administravimo paslaugas, kurios nejtrauktos j atskaitomus mokesčius.

11.10. Draudikas turi teisę pareikalauti iš draudėjo kompensuoti drau- diko sąskaita atlikto apdraudžiamo asmens medicininio patikrinimo išlaidas, jeigu draudėjas atsisako sudaryti draudimo sutartj, nesumoka pirmos draudimo jmokos arba nutraukia draudimo sutartj 14.2 punkte numatytu atveju.

11.11. Iki draudžiamojo jvykio draudėjas bet kuriuo metu gali pakeisti naudos gavėją, išskyrus jstatymuose ir šių draudimo taisyklių 11.12 punkte numatytus atvejus. Jeigu naudos gavėjas buvo paskirtas apdraustojo sutikimu, tai naudos gavėjas gali būti pakeistas tik ap- draustajam sutikus.

11.12. Jeigu naudos gavėjas paskirtas neatšaukiamai, tai draudėjas be naudos gavėjo sutikimo negali mažinti draudimo sumos. Jei draudimo apsauga sustabdoma, draudikas gali pranešti apie tai neatšaukiamai paskirtam naudos gavėjui.

11.13. Draudėjas apie ketinimą perleisti arba jkeisti savo teises, kylan- čias iš draudimo sutarties, turi nedelsdamas pranešti draudikui raštu.

11.14. Kiekvienais metais draudikas informuoja draudėją apie jo su- kaupto kapitalo vertę ir išperkamosios sumos dydj.

12. Draudimo išmokų nustatymo tvarka

12.1. Apdraustojo mirties atveju draudikui reikia pateikti:

a) mirties liudijimą (arba notariškai patvirtintą jo nuorašą);

b) išsamią gydytojo arba gydymo jstaigos pažymą apie mirties priežastj, taip pat apie ligos, dėl kurios apdraustasis mirė, pra- džią ir eigą.

12.2. Apie apdraustojo mirtj draudikui reikia pranešti per 30 dienų nuo apdraustojo mirties arba per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbti apdraustąjj mirusiu jsiteisėjimo.

12.3. Dokumentus, reikalingus draudžiamajam jvykiui nustatyti ir jver- tinti bei išlaidas, susijusias su draudžiamąjj jvykj patvirtinančių doku- mentų išdavimu, apmoka asmuo, pretenduojantis j draudimo išmoką.

12.4. Siekdamas nustatyti, ar priklauso mokėti draudimo išmokas, draudikas gali pareikalauti papildomų dokumentų ir/ar jrodymų arba pats savo sąskaita atlikti reikalingus tyrimus.

12.5. Jei apdraustojo amžius buvo nurodytas neteisingai ir dėl to drau- dimo sutarties mokesčiai buvo nustatyti mažesni, tai draudimo išmo- ka nustatoma pagal faktinj apdraustojo amžių ir sumokėtas draudimo jmokas.

13. Draudimo išmokų mokėjimo tvarka

13.1. Draudimo išmokos mokamos draudimo sutartyje nustatytiems naudos gavėjams. Jeigu draudimo sutartyje nenurodytas naudos gavėjas, tai draudimo išmokos apdraustojo mirties atveju mokamos apdraustojo jpėdiniams. Visas kitas išmokas (išperkamoji suma, dalis sukaupto kapitalo ir pan.) pagal draudimo sutartj draudikas sumoka draudėjui, jo jgaliotiems gauti kitas išmokas asmenims arba jo jpėdi- niams, jei tai neprieštarauja šių draudimo taisyklių 13.2 punktui.

13.2. Jei apdraustasis yra nepilnametis arba neveiksnus asmuo, iš- mokos mokamos tik j šio asmens vardu atidarytą sąskaitą banke. Ap- draustojo nepilnamečio ar neveiksnaus asmens mirties atveju draudi- mo išmoka mokama jo teisėtiems paveldėtojams.

13.3. Draudimo išmokas draudikas moka išmokų gavėjui jo sąskaita. Išmokos pervedamos j išmokos gavėjo nurodytą sąskaitą. Mokant iš- mokas j užsienj, su tuo susijusi rizika ir sąnaudos tenka išmokų gavė- jui (valiutos konvertavimas, pavedimo išlaidos, nuostoliai, vėlavimai ir pan.).

13.4. Draudimo išmokas draudikas sumoka per 30 dienų nuo tos die- nos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamo- jo jvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir išmokos dydj (jskaitant papil- domą informaciją iš teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros jstaigų ir pan.). Jeigu dėl draudžiamojo jvykio vyksta teisėsaugos institucijų tyrimas arba pradėtas teismo procesas, tai draudikas turi teisę atidėti sprendimą dėl draudimo išmokos iki tyrimo ar teismo proceso pabai- gos. Sprendimą, ar gauta informacija yra pakankama pripažinti jvykj draudžiamuojuir nustatyti išmokos dydj, priima draudikas.

Reikalingos gauti informacijos apimtj nustato draudikas. Rinkdamas informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo jvykio faktą, aplinky- bes, pasekmes ir išmokos dydj, draudikas turi teisę reikalauti iš pateiku- sių prašymus gauti išmokas asmenų, sveikatos priežiūros jstaigų, teisė- saugos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos jstatymų nustatyta tvarka išduotus paveldėjimo teisės dokumentus, asmenų tapatybę, giminystės ryšj patvirtinančius dokumentus, medi- cinines išvadas, diagnozes, kitus medicininius dokumentus, apdraus- tojo mirties faktą patvirtinančius dokumentus, paaiškinimus, išvadas ir visą kitą žodinę ir rašytinę informaciją, kuri, draudiko manymu, yra reikalinga jvykiui ištirti ir išmokai nustatyti.

13.5. Išmokamo sukaupto kapitalo vertė perskaičiuojama j pinigus iš- mokos skaičiavimo dienos investicinių vienetų pirkimo kaina. Išmokas draudikas moka nacionaline valiuta pagal Lietuvos Banko nustatytą nacionalinės valiutos ir draudimo sutarties valiutos kursą, galiojantj išmokos mokėjimo dieną. Draudikas turi teisę iš draudimo išmokos iš- skaičiuoti draudiko nustatyta tvarka nesumokėtas sumas, susijusias su draudimo sutarties sudarymu ir vykdymu.

13.6. Xxxxxxxxxxx apdraustojo mirties atveju draudėjo sukauptas kapi- talas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie apdraustojo mirtj gavimo dienos perskaičiuojamas j pinigus ir neinvestuojamas. Jei šių terminų nėra galimybės laikytis dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo draudiko, tai draudėjo sukauptas kapitalas perskaičiuojamas j pini- gus vėliau, tačiau iš karto, kai tampa jmanoma.

13.7. Sutarties šalių susitarimu draudimo išmokos gali būti išmoka- mos dalimis.

14. Draudimo sutarties nutraukimas prieš terminą

14.1. Draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartj jspėjęs draudiką raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj iki numatytos draudimo sutar- ties nutraukimo datos.

14.2. Jei draudėjas – fizinis asmuo – nutraukia draudimo sutartj raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo momento, kai jam buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartj, draudikas grąžina visą sumokėtą drau- dimo jmoką.

14.3. Draudikas gali vienašališkai nutraukti draudimo sutartj šių drau- dimo taisyklių 8.5, 11.5 punktuose ir/ar Lietuvos Respublikos jstatymų numatytais atvejais.

14.4. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui grąžinama išperkamoji suma.

14.5. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, išsky- rus 14.6 punkte nustatytus atvejus, draudėjui grąžinama išperkamoji suma.

14.6. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva draudi- kui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui grąžinama pagal draudimo sutartj sukaupto kapitalo vertė ir papildomai sumokama 1% sukaupto kapitalo vertės dydžio kompensacija.

14.7. Jeigu draudėjas nėra nurodęs jokio kito jgalioto asmens, tai po jo mirties pranešimą apie draudimo sutarties nutraukimą gauna naudos gavėjas. Jeigu naudos gavėjo nėra arba jo buvimo vietos nustatyti nej- manoma, tai pranešimas gali būti jteiktas draudėjo jpėdiniams ar teisių perėmėjams.

15. Draudimo sutarties keitimas ir atnaujinimas

15.1. Draudėjas apie pageidaujamus draudimo sutarties pakeitimus praneša draudikui raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj iki numato- mos draudimo sutarties pakeitimo datos. Draudikas, jvertinęs draudi- mo riziką ir kitas draudikui reikšmingas aplinkybes, gali atsisakyti keisti sutarties sąlygas. Draudimo sutarties pakeitimai jsigalioja nuo draudi- mo sutarties pakeitime nurodytos datos.

15.2. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę keisti eilinių jmokų investavimo programą. Pakeista investavimo programa taikoma tik draudimo jmokoms, sumokėtoms nuo investavimo progra- mos pakeitimo dienos. Keturis kartus per draudimo metus investavimo programa keičiama nemokamai. Jeigu jmokų investavimo programa keičiama daugiau nei keturis kartus per draudimo metus, tai draudė- jas turi sumokėti draudimo sutarties pakeitimo mokestj pagal draudiko papildomų draudimo sutarties administravimo paslaugų kainoraštj. Draudikas gali nustatyti investavimo programų keitimo apribojimus.

15.3. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę keisti jau sukaupto kapitalo struktūrą, nepažeisdamas draudiko nustatytų in- vestavimo j krypties apribojimų. Keičiant sukaupto kapitalo struktūrą, jo vertė apskaičiuojama pagal jau turimų investicinių vienetų pirkimo kainą ir perskaičiuojama j naujų investavimo krypčių investicinius vie- netus pagal jų pardavimo kainą. Draudikui pritarus, perskaičiavimas atliekamas iš karto, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jei šių terminų nėra galimybės laikytis dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo draudiko, tai sukaupto kapitalo struktūra keičiama vėliau, tačiau iš kar- to, kai tampa jmanoma.

15.4. Pradedant antrais draudimo metais draudėjas gali atsiimti dalj sukaupto kapitalo nenutraukiant draudimo sutarties. Išmokamo su- kaupto kapitalo suma negali viršyti 70% sumos, mokėtinos sutarties nutraukimo atveju pagal 14.5 punktą. Ši suma išmokama draudėjui sumokėjus pagal draudiko papildomų draudimo sutarties administra- vimo paslaugų kainoraštj dalies kapitalo išsiėmimo mokestj. Išmokėjus dalj sukaupto kapitalo likusio sukaupto kapitalo vertė perskaičiuojama proporcingai pagal visas pasirinktas investavimo kryptis, jeigu nesusi- tarta kitaip.

15.5. Jei draudimo apsauga buvo sustabdyta, tai jos galiojimas atnau- jinamas po pranešime dėl draudimo apsaugos sustabdymo nurodytos sumos sumokėjimo kito mėnesio pirmą dieną. Jeigu draudėjas nesu- moka nurodytos sumos per 6 mėnesius nuo draudimo apsaugos su- stabdymo dienos, tai draudimo apsauga gali būti atnaujinta tik draudi- kui sutikus ir jo nustatytomis draudimo sąlygomis.

16. Atsakomybė už draudimo taisyklių pažeidimus

16.1. Jeigu draudikas per nustatytą terminą nesumoka draudimo iš- mokų, jis privalo sumokėti 0,02% delspinigius nuo nesumokėtų draudi- mo išmokų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

17. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj perleidimo tvarka

17.1. Draudikas rašytinės sutarties pagrindu ir gavęs draudimo prie- žiūros institucijos leidimą, turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartj kitai draudimo jmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo jmonei ar užsienio valstybės draudimo jmo- nės filialui, jsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Lietuvos Respublikos jstatymų nustatyta tvarka.

17.2. Draudiko pranešime draudėjui apie ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj turi būti nurodytas terminas, ne trum- pesnis kaip dviejų mėnesių, per kuri draudėjas turi teisę raštu pareikšti draudikui savo prieštaravimus dėl ketinimo perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartj.

17.3. Draudėjas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo su- tartj perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartj apie draudimo sutarties nutraukimą raštu per vieną mėnesj nuo teisių ir pareigų per- leidimo. Draudimo sutartis nutraukiama nuo pranešimo apie draudimo sutarties nutraukimą gavimo dienos. Nutraukus draudimo sutartj šia- me punkte nurodytu pagrindu, draudėjui išmokama išperkamoji suma.

18. Baigiamosios nuostatos

18.1. Draudimo sutarčiai taikomi Lietuvos Respublikos jstatymai.

18.2. Draudėjo ir draudiko ginčai gali būti sprendžiami neteismine tvarka, vadovaujantis draudimo priežiūros institucijos nustatytomis vartotojų ir draudikų ginčų nagrinėjimo taisyklėmis arba teisme, vado- vaujantis Lietuvos Respublikos jstatymais.

18.3. Draudikas turi teisę keisti draudimo taisykles, kurių pagrindu su- daryta draudimo sutartis, jeigu draudėjo, apdraustojo ir naudos gavėjo teisės ir interesai, kylantys iš draudimo sutarties tuo keitimu nėra pa- naikinami ar apribojami.

18.4. Draudikas taip pat turi teisę papildyti ir pakeisti draudimo taisy- klių, kurių pagrindu sudarytos draudimo sutartys, tam tikrus punktus šiais atvejais: pasikeitus arba atsiradus naujoms teisės normoms, ku- riomis vadovaujantis buvo sudarytos draudimo taisyklės arba kai pasi- keičia teisės normos, tiesiogiai susijusios su draudimo sutartimi, arba esant objektyviam būtinumui dėl ekonominės situacijos (pvz., esant hiperinfliacijai).

18.5. Su draudimo taisyklių pakeitimais pagal 18.3, 18.4 punktus drau- dikas draudėją supažindina pranešdamas raštu. Draudimo taisyklių pa- keitimai jsigalioja ir tampa privalomi draudimo sutarties šalims, tame tarpe ir apdraustajam, praėjus 30 dienų nuo draudiko pranešimo apie draudimo taisyklių pakeitimą išsiuntimo paštu draudėjui, jeigu drau- dikas nenurodo kito termino. Jeigu draudėjas nesutinka su draudimo taisyklių pakeitimais, tai jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj. Drau- dėjui šiuo atveju išmokama išperkamoji suma.

II. Papildomos gyvybės draudimo sąlygos

1. Draudžiamieji jvykiai

1.1. Draudžiamasis jvykis yra apdraustojo mirtis draudimo sutarties galiojimo metu, išskyrus 2.1 punkte numatytus atvejus. Draudžiamojo jvykio buvimą ar nebuvimą pripažjsta draudikas savo sprendimu.

1.2. Teismui paskelbus apdraustąjj mirusiu, tai laikoma draudžia- muoju jvykiu, jeigu jsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta apdraus- tojo mirties data tenka draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiui. Jei teismas pripažjsta apdraustąjj nežinia kur esančiu, tai nelaikoma drau- džiamuoju jvykiu.

2. Nedraudžiamieji jvykiai

2.1. Nedraudžiamieji jvykiai, kai draudimo išmoka nemokama:

a) apdraustojo savižudybė per pirmus 3 draudimo apsaugos galio- jimo metus;

b) apdraustojo mirtis, susijusi su kariniais veiksmais, karo ar nepa- prastosios padėties jvedimu, vidaus neramumais, branduolinės energijos poveikiu;

c) apdraustojo mirtis jam užsiimant nusikalstama veika. Nusikals- tamos veikos buvimą jrodo ikiteisminio tyrimo institucijų tyrimo medžiaga, išvados, procesinis sprendimas ar teismo nuospren- dis.

d) apdraustojo mirtis draudimo apsaugos sustabdymo metu;

e) apdraustojo mirtis dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios (veikos, padarytos tiesiogine ar netiesiogine tyčia), išsky- rus apdraustojo savižudybę po 3 draudimo apsaugos galiojimo metų;

f) pagrindinio apdraustojo mirtis iki vienerių metų amžiaus.

3. Xxxxxxxx xxxx. Draudimo išmokos

3.1. Pagrindinis apdraustasis apdraudžiamas bazine gyvybės draudi- mo suma. Sutarties šalių susitarimu šis asmuo gali būti apdraustas pa- pildoma gyvybės draudimo suma. Draudimo sumos, dėl kurių sutarties šalys susitarė, nurodomos draudimo liudijime.

3.2. Sutarties šalių susitarimu kiti apdrausti asmenys gali būti ap- drausti gyvybės draudimu. Kiekvienam apdraustajam sutartos gyvy- bės draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime.

3.3. Draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl draudžiamojo jvykio:

3.3.1. Mirus pagrindiniam apdraustam asmeniui išmokama šio asmens vardu sukaupto kapitalo vertė ir draudimo liudijime nustaty- tos šio asmens gyvybės draudimo sumos. Sutarties šalių susitarimu draudimo sutartyje gali būti nustatyta, kad mirus pagrindiniam ap- draustajam išmokama didesnė iš šių dviejų sumų: šio asmens vardu sukaupto kapitalo vertė arba gyvybės draudimo suma.

3.3.2. Mirus kartu apdraustam asmeniui išmokama šio asmens gyvybės draudimo suma, jeigu draudimo sutartyje tokia nustatyta.

3.4. Draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nedraudžiamojo jvy- kio:

3.4.1. Mirus pagrindiniam apdraustajam naudos gavėjams išmo- kama išperkamoji suma. Dėl apdraustojo mirties kaltas naudos ga- vėjas neturi teisės j draudimo išmoką.

3.4.2. Mirus kartu apdraustam asmeniui nutrūksta šio asmens draudimo apsauga ir jokios draudimo išmokos nemokamos.

3.5. Jeigu apdraustojo gyvybės draudimo suma buvo padidinta ir apdraustasis nusižudo per pirmus 3 metus nuo draudimo sumos padi- dinimo, išskyrus 2.1 a) punkte numatytą atvejj, tai mokama draudimo suma pagal 3.3 punktą lygi mažiausiai iš apdraustojo draudimo sumų, galiojusių per 3 paskutinius metus.

III. Papildomos kritinių ligų draudimo sąlygos

1. Draudžiamasis jvykis

1.1. Draudžiamasis jvykis yra apdraustojo kritinė liga, patvirtinta me- dicininiais dokumentais ir atitinkanti draudimo sutartyje ir šių sąlygų 7 straipsnyje nurodytą kritinių ligų sąrašą bei kritinių ligų diagnozavimo kriterijus.

2. Nedraudžiamieji jvykiai ir nedraudžiami asmenys

2.1. Nedraudžiamieji jvykiai, kai draudimo išmoka nemokama:

a) diagnozė atitiko ne visus 7 straipsnyje nurodytus atitinkamos kri- tinės ligos diagnozavimo kriterijus;

b) kritinė liga atsirado per pirmus 3 mėnesius nuo draudimo liudiji- me nustatytos kritinių ligų draudimo pradžios;

c) kritinė liga atsirado dėl branduolinės energijos poveikio (išskyrus spindulinės terapijos pasekmes);

d) kritinė liga buvo sukelta apdraustajam tyčia susižalojus arba ap- draustajam bandant nusižudyti;

e) kritinė liga buvo sukelta apdraustojo sužalojimu dėl draudėjo ar draudimo išmokų gavėjo tyčios (veikos, padarytos tiesiogine ar netiesiogine tyčia);

f) kritinė liga atsirado apdraustajam vykdant nusikalstamą veiką arba rengiantis ją jvykdyti, ar dėl kito teisei priešingo veikimo;

g) kritinė liga atsirado dėl jvykių, susijusių su karo ar nepaprastosios padėties jvedimu, kariniais veiksmais, maištu, riaušėmis, vidaus

neramumais, darbuotojų streikais, lokautais, valdžios institucijų ir pareigūnų atliekamais sulaikymais ir suėmimais, tarnyba ka- riuomenėje, dalyvavimu taikos palaikymo misijoje;

h) kritinė liga atsirado apdraustajam nuo alkoholio, narkotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų toksinių, psichotropinių ir kitų psi- chiką veikiančių medžiagųar stipriai veikiančių vaistų, kurie ne- buvo paskirti gydytojo, poveikio;

i) kritinė liga atsirado dėl apdraustojo užsiėmimo pavojinga sporto ar laisvalaikio veikla (ekstremalaus sporto šakos, kovinės sporto šakos, nardymas, alpinizmas, šuolis su parašiutu, aviasportas, sklandymas, oro balionai, automobilių, motociklų lenktynės ir pan.), jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip;

j) apdraustajam buvo nustatytos šios piktybinio auglio diagnozės: odos piktybinio auglio, lėtinės limfocitinės leukozės, I stadijos limfogranuliomatozės, I stadijos prostatos vėžio, ankstyvosios stadijos dar neišplitusio lokalizuoto (carcinoma in situ) piktybinio auglio;

k) apdraustajam nustatyta bet kokio auglio diagnozė, kai apdraus- tasis infekuotas ŽIV arba serga AIDS;

l) apdraustajam nustatyta jgimta yda (taikoma tik vaikų kritinių ligų sąrašu pagal 7.2 punktą apdraustam asmeniui);

m) kritinė liga buvo apdraustojo mirties, jvykusios per vieną mėnesj nuo kritinės ligos diagnozavimo, priežastis (taikoma tik pagrindi- niu kritinių ligų sąrašu pagal 7.1 punktą apdraustam asmeniui).

2.2. Draudimo išmoka nemokama, jeigu kritinė liga atsirado dėl prie- žasčių, kurios jvyko per draudimo apsaugos negaliojimo laikotarpj. Jei draudimo apsauga buvo sustabdyta ar nutraukta, tai kritinių ligų drau- džiamiesiems jvykiams ji pradeda galioti po 3 mėnesių laikotarpio nuo draudimo apsaugos galiojimo atnaujinimo dienos.

2.3. Kritinių ligų draudimu nedraudžiami asmenys:

- sergantys arba persirgę kritinėmis ligomis;

- sergantys AIDS arba ŽIV viruso nešiotojai;

- sergantys ateroskleroze, cukriniu diabetu, lėtinėmis sunkiomis kraujo, kepenų, inkstų, plaučių ligomis;

- psichikos ligoniai bei sergantys lėtinėmis sunkiomis nervų ligo- mis;

- piktnaudžiaujantys jvairiomis svaiginančiomis, toksinėmis, nar- kotinėmis medžiagomis, vaistais, alkoholiu;

- asmenys, atiduoti j specialią auklėjimo jstaigą ar atliekantys lais- vės atėmimo bausmę, bei asmenys, kuriems yra taikomos priver- čiamos medicinos priemonės.

3. Draudimo objektas

3.1. Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo kritine liga.

3.2. Kritinių ligų sąrašai nurodomi šių draudimo sąlygų 7 straipsny- je. Xxxxxxxx xxxxxxxxx xxxxxxxx, kuris kritinių ligų sąrašas ir kuriam draudimo laikotarpiui taikomas apdraustam asmeniui. Vaikų kriti- nių ligų sąrašas apdraustajam galioja iki jam sukanka 18 metų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Apdraustajam nuo 18 metų amžiaus galioja pagrindinis kritinių ligų sąrašas, jei draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

4. Xxxxxxxx xxxx

4.1. Sutarties šalių susitarimu apdrausti asmenys gali būti apdrausti kritinių ligų draudimu. Kritinių ligų draudimo sumos, dėl kurių sutarties šalys susitarė, nurodomos draudimo liudijime.

4.2. Apdraustojo kritinę ligą pripažinus draudžiamuoju jvykiu išmo- kama šio asmens kritinių ligų draudimo suma. Draudimo suma pagal kiekvieno apdraustojo draudimą išmokama tik vieną kartą, neatsižvel- giant j kritinių ligų ir jų pasikartojimo skaičių. Draudikui pripažinus ap- draustojo kritinę ligą šio asmens kritinių ligų draudimas pasibaigia.

5. Draudimo išmokų nustatymo tvarka

5.1. Apie kritinę ligą draudikui reikia pranešti raštu per 30 dienų nuo kritinės ligos diagnozavimo.

5.2. Draudimo išmokas draudikas moka pateikus draudimo liudijimą ir dokumentus iš sveikatos priežiūros jstaigos, patvirtinančius kritinę ligą: išsamų gydytojo išrašą apie ligą, jos eigą, tyrimus, gydymą arba atliktas operacijas.

5.3. Siekdamas nustatyti, ar priklauso mokėti draudimo išmoką, draudikas gali pareikalauti dokumentų ir/ar papildomų dokumentų ir/ ar jrodymų, apklausti visus gydytojus ir gydymo jstaigas, kuriose ap- draustasis buvo gydomas, užsakyti atlikti reikalingus medicininius tyri- mus ar skirti gydytojų ekspertizę.

5.4. Kol draudėjas, apdraustasis ar kitas j draudimo išmoką preten- duojantis asmuo sąmoningai ar aplaidžiai nevykdo šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, draudikas turi teisę nepripažinti draudžiamojo jvykio. Tačiau tai negalioja, jeigu toks aplaidus pareigų nevykdymas netrukdo nustatyti draudžiamojo jvykio.

5.5. Jeigu kritinių ligų draudimo suma buvo padidinta, tai apdraus- tajam diagnozavus kritinę ligą per pirmus 3 mėnesius nuo draudimo sumos padidinimo dienos, draudimo išmoka dėl kritinės ligos yra prieš padidinimą galiojusi kritinių ligų draudimo suma.

5.6. Draudimo išmoką kritinių ligų draudimo atveju draudikas išmoka apdraustajam, jeigu nebuvo susitarta kitaip.

6. Draudimo sutarties keitimas

6.1. Jeigu keičiama apdraustojo gyvybės draudimo suma ar draudi- mo trukmė, tai kritinių ligų draudimas gali būti tęsiamas tik draudiko nustatytomis sąlygomis.

6.2. Atsižvelgiant i medicinos mokslo raidą ar sergamumo lygio po- kyčius, draudikas turi teisę vienašališkai keisti kritinių ligų apibrėžimus ir/ar diagnozavimo kriterijus. Draudikas turi teisę pakeisti kritinių ligų draudimo sąlygas, jspėdamas raštu draudėją ne vėliau kaip prieš mė- nesj iki numatytos draudimo sąlygų pakeitimo datos. Jeigu draudėjas nesutinka su šiais draudimo sąlygų pakeitimais, tai kritinių ligų draudi- mas nutraukiamas nuo numatytos draudimo sąlygų pakeitimo datos.

7. Kritinių ligų sąrašai ir diagnozavimo kriterijai

7.1. Pagrindinis kritinių ligų sąrašas (taikomas, kai apdraustasis yra nuo 18 iki 65 metų amžiaus):

- piktybinis auglys;

- miokardo infarktas;

- smegenų insultas;

- vainikinių širdies kraujagyslių šuntavimo operacija;

- inkstų funkcijos nepakankamumas;

- galūnių paralyžius;

- visiškas regėjimo netekimas (aklumas);

- išsėtinė sklerozė;

- vidaus organų transplantacija;

- širdies vožtuvo pakeitimas;

- aortos operacija;

- Alzheimerio liga;

- gerybinis smegenų auglys;

- kurtumas;

- kalbos netekimas;

- trečiojo laipsnio nudegimai;

- Parkinsono liga.

Pagrindinio kritinių ligų sąrašo apibrėžimai ir diagnozavimo kriterijai:

Piktybinis auglys

Tai bet koks piktybinis auglys, kurio diagnozė patvirtinta histologiškai ir kuriam būdingas nekontroliuojamas piktybinių ląstelių dauginimasis ir invazija j audinius. Diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo onkologo arba patologo.

Draudžiamuoju jvykiu taip pat laikomas susirgimas leukemija, piktybi- ne limfoma ir mielodisplastinis sindromas.

Draudimo išmoka nemokama, jei nustatyta tokia diagnozė:

- bet koks auglys, histologiškai klasifikuojamas kaip (premaligni- nis) ikivėžinis, neinvazinis ar carcinoma in situ (jskaitant latakų ir skiltinę krūties carcinoma in situ bei gimdos kaklelio displaziją CIN-1, CIN-2 ir CIN-3);

- bet koks prostatos vėžys, nebent histologiškai klasifikuojamas didesnis nei 6 laipsnio pagal Gleason skalę arba progresavo ma- žiausiai iki T2N0M0 klinikinės TNM klasifikacijos;

- lėtinė limfocitinė leukemija, nebent diagnozuota ne mažesnė nei B stadija pagal BINET klasifikaciją;

- odos bazalinių (pamatinių) ląstelių karcinoma arba plokščiųjų ląstelių karcinoma ir IA stadijos (T1aN0M0) piktybinė melanoma, nebent yra nustatyta auglio metastazių;

- papilinis skydliaukės vėžys, mažesnis nei 1 cm skersmens ir his- tologiškai apibūdinamas kaip T1N0M0;

- šlapimo pūslės mikrokarcinoma, histologiškai klasifikuojama kaip Ta;

- tikroji policitemija ir pirminė trombocitemija;

- nenustatytos reikšmės monokloninė gamapatija;

- skrandžio MALT limfoma (skrandžio ekstranodalinė marginalinės zonos limfoma), jeigu ją galima išgydyti naudojant Helicobacter eradikacijos (išnaikinimo) schemą;

- virškinimo trakto stromos auglys (GIST), I ir II vėžio stadija pagal AJCC (The American joint committee on cancer - Amerikos jung- tinis vėžio komitetas) vėžio stadijos nustatymo sistemą;

- odos limfoma, nebent ligą reikia gydyti chemoterapija ar spindu- line terapija;

- krūties mikroinvazinė karcinoma (histologiškai klasifikuojama kaip T1mic), nebent ligai gydyti reikalinga mastektomija, chemo- terapija ar spindulinė terapija;

- gimdos kaklelio mikroinvazinė karcinoma (histologiškai klasifi- kuojama kaip IA1 stadijos), nebent ligai gydyti reikalinga histe- rektomija, chemoterapija ar spindulinė terapija.

Miokardo infarktas

Miokardo infarktas yra negrjžtamas širdies raumens pažeidimas (ne- krozė) dėl užsitęsusio kraujotakos sutrikimo. Miokardo infarktas turi būti patvirtintas laboratorinių miokardo infarkto rodiklių (troponino ar CK-MB) kiekio pokyčiu iki miokardo infarktui būdingų lygių, jei kartu nu- statomi bent du iš šių kriterijų:

- išemijos simptomai (pvz., krūtinės skausmas);

- nauji elektrokardiogramos (EKG) pokyčiai, rodantys miokardo išemiją (nauji ST-T pokyčiai arba nauja kairiosios Hiso pluošto ko- jytės blokada);

- patologinių Q dantelių atsiradimas EKG. Diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo kardiologo. Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- ūmus koronarinis sindromas (stabili arba nestabili krūtinės angi- na);

- troponino kiekio padidėjimas nesant aiškios išeminės širdies li- gos (pvz., miokarditas, streso sukelta kardiomiopatija (Tako-Tsu- bo sindromas), širdies sumušimas, plaučių embolija, intoksikaci- ja narkotikais);

- miokardo infarktas, kai vainikinės kraujagyslės normalios, dėl vainikinių arterijų spazmo, miokardo „tiltelių“ (širdies vainikinių kraujagyslių užspaudimo) ar narkotikų vartojimo;

- miokardo infarktas, jvykęs per 14 dienų po vainikinių arterijų an- gioplastikos ar šuntavimo operacijos.

Smegenų insultas

Tai smegenų audinio mirtis dėl ūmaus galvos smegenų kraujotakos sutrikimo, kurj sukėlė intrakranijinė trombozė, kraujo išsiliejimas (jskai- tant subarachnoidinj kraujo išsiliejimą) arba ekstrakranijinė embolija, kai nustatoma:

- ūmi neurologinių simptomų pradžia;

- naujas objektyvus neurologinis deficitas klinikinės apžiūros metu.

Neurologinis deficitas turi būti pastovus ir išlikti ilgiau nei 3 mėnesius nuo susirgimo pradžios. Diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo neuro- logo ir vaizdinių tyrimų duomenimis.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- praeinantis smegenų išemijos priepuolis (PSIP) ir reversinis (grjž- tamasis) išeminis neurologinis deficitas (RIND);

- trauminis smegenų ar kraujagyslių pažeidimas;

- neurologinis deficitas dėl bendros hipoksijos, infekcijos, uždegi- minės ligos, migrenos ar medicininės intervencijos;

- atsitiktiniai vaizdinių tyrimų (KT kompiuterinės tomografijos arba MRT magnetinio rezonanso tyrimų) radiniai be aiškiai susi- jusių klinikinių insulto simptomų („tylusis insultas“).

Vainkinių širdies arterijų šuntavimo operacija

Tai širdies operacija, atliekama atviru būdu, skirta dviejų ir daugiau vai- nikinių arterijų susiaurėjimui ar užakimui koreguoti šuntuojančiaisiais transplantatais (šuntais). Operacijos būtinumas turi būti patvirtintas gydytojo kardiologo arba kardiochirurgo ir jrodytas vainikinių arterijų angiografijos duomenimis.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- šuntavimo operacija atlikta vienai susiaurėjusiai arba užsikimšu- siai (užakusiai) vainikinei kraujagyslei gydyti;

- atlikta vainikinių arterijų angioplastika arba stento implantavi- mas.

Inkstų funkcijos nepakankamumas

Tai lėtinis ir negrjžtamas abiejų inkstų terminalinis funkcijos nepa- kankamumas, dėl kurio nuolat turi būti atliekamos hemodializės arba peritoninės dializės. Dializės būtinumas turi būti patvirtintas gydytojo nefrologo ir inkstų funkcijos tyrimų duomenimis.

Draudimo išmoka nemokama ūmaus grjžtamo inkstų funkcijos nepa- kankamumo, kuris gydomas laikinomis inkstų dializėmis, atveju.

Galūnių paralyžius

Tai visiškas ir negrjžtamas bet kurių 2 galūnių raumenų funkcijos pra- radimas dėl nugaros ar galvos smegenų sužalojimo arba ligos. Galūnė yra apibrėžiama kaip visa ranka arba visa koja. Paralyžius turi išlikti il- giau nei 3 mėnesius, jis turi būti patvirtintas gydytojo neurologo ir pa- grjstas klinikiniais duomenimis ir diagnostiniais tyrimais.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- paralyžius dėl savęs žalojimo ar psichologinių sutrikimų;

- Guillain-Barre sindromas;

- periodinis arba jgimtas paralyžius.

Visiškas regėjimo netekimas (aklumas)

Tai negrjžtamas visiškas abiejų akių regos netekimas dėl ligos ar trau- mos, kuris negali būti gydomas refrakcine korekcija, vaistais ar ope- racija. Visiškas regos netekimas jrodomas kai bet kurios akies regos aštrumas yra 3/60 ar mažesnis (0,05 arba mažesnis pagal dešimtainę sistemą) geriau matančios akies po korekcijos, arba kai geriau matan- čios akies regėjimo laukas yra mažesnis nei 10° skersmens po korekci- jos. Diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo oftalmologo.

Išsėtinė sklerozė

Neabejotina išsėtinės sklerozės diagnozė nustatoma remiantis nuola- tiniais ligos simptomais ir turi būti patvirtinta gydytojo neurologo bei visais šiais kriterijais:

- esami kliniškai nustatyti motorinės ar jutiminės funkcijos sutriki- mai, kurie tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius;

- magnetinio rezonanso tyrimu (MRT) galvos ar nugaros smegeny- se nustatyti mažiausiai du išsėtinei sklerozei būdingi demielini- zacijos židiniai.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- jtariama išsėtinė sklerozė ir neurologiniai arba radiologiniai izo- liuoti sindromai, pagal kuriuos galima jtarti, bet ne diagnozuoti išsėtinę sklerozę;

- izoliuotas regos nervo neuritas ir regos nervo neuromielitas.

Vidaus organų transplantacija

Tai apdraustąjam atliekama vieno ar daugiau organų persodinimo operacija, kai apdraustasis yra recipientas:

- širdies;

- inksto (-ų);

- kepenų (jskaitant kepenų dalies ir gyvo donoro kepenų trans- plantaciją);

- plaučių (jskaitant gyvo donoro skilties transplantaciją arba vieno plaučio transplantaciją);

- kaulų čiulpų (alogeninių hematopoetinių kamieninių ląstelių transplantacija atlikta po pilno kaulų čiulpų pašalinimo);

- plonojo žarnyno;

- kasos.

Draudžiamuoju jvykiu taip pat laikoma dalinė arba viso veido, rankos, plaštakos ar kojos transplantacija (kompleksinis audinių alotransplan- tato persodinimas ). Būklė, dėl kurios yra reikalinga transplantacija, turi būti laikoma neišgydoma kitomis priemonėmis ir turi būti patvirtinta atitinkamos srities specialisto.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- kitų organų, kūno dalių ar audinių (jskaitant rageną ir odą) trans- plantacija;

- kitų ląstelių transplantacija (jskaitant kasos salelių ląsteles ir ne hemopoetines kamienines ląsteles).

Širdies vožtuvų operacija

Tai operacija, atliekama siekiant pakeisti arba koreguoti vieną ar kelis pažeistus širdies vožtuvus. Ši sąvoka apima tokias procedūras:

- širdies vožtuvų pakeitimo ar korekcijos operacija, atliekama atvi- ru būdu;

- Rosso operacija;

- kateterinė valvuloplastika;

- transkateterinė aortos vožtuvo implantacija (TAVI).

Operacijos būtinumas turi būti patvirtintas gydytojo kardiologo arba kardiochirurgo ir tai turi būti patvirtinta echokardioskopijos ar širdies kateterizacijos duomenimis.

Draudimo išmoka nemokama transkateterinio dviburio (mitralinio) vožtuvo susiaurinimo atveju.

Aortos operacija

Tai operacija, atliekama tikslu gydyti aortos susiaurėjimą, užsikimšimą, aneurizmą ar atsisluoksniavimą. Ši sąvoka apima minimaliai invazines procedūras, tokias kaip endovaskulinę korekciją. Operacijos būtinumas turi būti patvirtintas gydytojo kardiochirurgo ir vaizdinių tyrimų duo- menimis.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- krūtininės ir pilvinės aortos dalies šakų operacijos (jskaitant aor- tos ir šlaunies arterijos arba aortos ir klubinės arterijos šuntavi- mą);

- aortos operacijos, susijusios su jgimtais jungiamojo audinio su- sirgimais (pvz.: Marfano sindromas, Ehlers–Danlos sindromas);

- operacijos dėl aortos trauminio pažeidimo.

Alzheimerio liga

Neabejotina Alzheimerio ligos diagnozė nustatoma asmenims iki 65 metų amžiaus ir turi būti patvirtinta remiantis visais šiais kriterijais:

- intelektinių gebėjimų praradimas, pasireiškiantis atminties ir pažintinių funkcijų (sekos, organizacinių, apibendrinimo ir plana- vimo) sutrikimais, kurie sukelia ryškų protinės ir socialinės funk- cijos pablogėjimą;

- asmenybės pasikeitimu;

- lėtai progresuojančia liga ir nuolatiniu pažintinių funkcijų mažė- jimu;

- nėra sąmonės sutrikimų;

- tipiniais neuropsichologiniais ir nervų sistemos vaizdinių tyrimų (pvz., kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyri- mo) duomenimis.

Dėl ligos apdraustajam reikalinga nuolatinė priežiūra (24 valandas per parą). Diagnozė ir priežiūros poreikis turi būti nustatyti ir patvirtinti gy- dytojo neurologo.

Draudimo išmoka nemokama nustačius kitas demencijos (silpnapro- tystės) formas dėl smegenų, sisteminių arba psichinių ligų.

Gerybinis smegenų auglys

Gerybinis smegenų auglys - tai nepiktybinis audinių, esančių kaukolės smegeninėje dalyje/ertmėje ir apsiribojančių smegenimis, smegenų dangalais ar galviniais nervais, augimas. Auglio gydymui turi būti tai- komas mažiausiai vienas šių būdų:

- visiškas arba dalinis chirurginis pašalinimas;

- stereotaksinė radiochirurgija;

- išorinis spindulinis gydymas.

Jeigu dėl medicininių priežasčių nė vieno gydymo būdo taikyti nega- lima, auglys turi sukelti nuolatinj neurologinj deficitą, kuris išlieka ne mažiau nei 3 mėnesius nuo diagnozės nustatymo. Diagnozė turi būti nustatyta gydytojo neurologo ar neurochirurgo ir patvirtinta vaizdinių tyrimų duomenimis.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- diagnozavus ar gydant bet kokias smegenų cistas, granulomą, hamartomas ar smegenų arterijų arba venų malformacijas (išsi- gimimą);

- kankorėžinės liaukos (hipofizės) augliai.

Kurtumas

Tai nuolatinis ir negrjžtamas abiejų ausų kurtumas dėl ligos arba fizi- nio sužalojimo. Diagnozė turi būti nustatyta gydytojo otolaringologo ir patvirtinta ne mažesniu nei 90 db klausos slenksčio rodikliu sveikesne ausimi, 500, 1000 ir 2000 hercų garso dažnio diapazone atlikus toninę ribinę audiometriją.

Kalbos netekimas

Tai visiškas ir negrjžtamas gebėjimo kalbėti netekimas dėl fizinio su- žalojimo ar ligos, kuris išlieka ne mažiau nei 6 mėnesius. Diagnozę turi nustatyti gydytojas otolaringologas.

Draudimo išmoka nemokama, jei kalbos netenkama dėl psichikos su- trikimų ar psichikos ligų.

Trečio laipsnio nudegimai

Tai nudegimai, kurie pažeidžia odą per visą jos gylj iki paodžio audinių (trečiojo laipsnio nudegimai) ir yra ne mažesni nei 20 % kūno paviršiaus ploto nustatant pagal devynetų taisyklę, Lund-Browder diagramą arba pagal delno taisyklę (kūno paviršiaus ploto 1% yra lygus apdraustojo plaštakos delninio paviršiaus (delno ir pirštų kartu) plotui). Diagnozę turi nustatyti chirurgas.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- trečiojo laipsnio nudegimai dėl savęs žalojimo;

- bet kokie pirmojo ar antrojo laipsnio nudegimai.

Parkinsono liga

Parkinsino liga sąlygojanti nuolatinj fizinių gebėjimų netekimą.

Pirminės Parkinsono ligos diagnozė nustatoma asmenims iki 65 metų amžiaus ir turi būti patvirtinta mažiausiai dviem iš šių klinikinių požy- mių:

- raumenų rigidiškumu (sustingimu);

- tremoru (drebėjimu);

- bradikinezija (nenormaliu judesių lėtumu, fizinio ir protinio atsa- ko vangumu).

Nepaisant atitinkamo medikamentinio gydymo, Parkinsono liga turi sąlygoti visišką negalėjimą pačiam atlikti mažiausiai 3-jų iš 6-ių že- miau nustatytų kasdienės veiklos veiksmų ne trumpiau nei 3 mėnesius ištisai.

Kasdienės veiklos veiksmai:

- prausimasis – gebėjimas praustis vonioje ar duše (jskaitant jli- pimą j vonią ar dušą ir išlipimą) arba patenkinamas prausimasis kitomis priemonėmis;

- apsirengimas ir nusirengimas – gebėjimas apsirengti, nusirengti, užsisagstyti ir atsisagstyti visus drabužius, jeigu reikia, petnešas, dirbtines galūnes ar kitas ortopedines priemones;

- valgymas – gebėjimas pavalgyti pačiam, kai maistas yra paga- mintas ir patiektas;

- asmens higienos laikymasis – gebėjimas išlaikyti pakankamą as- mens higieną naudojantis tualetu ar kitaip valdyti tuštinimosi ir šlapinimosi funkcijas;

- judėjimas po kambarius – gebėjimas pereiti iš kambario j kamba- rj tame pačiame aukšte;

- jlipimas ir išlipimas iš lovos – gebėjimas atsikelti/išlipti iš lovos j kėdę ar nejgaliojo vežimėlj ir atgal.

Diagnozė turi būti nustatyta gydytojo neurologo.

Smegenų neurostimuliatoriaus implantavimas ligos simptomams kon- troliuoti, nepriklausomai nuo kasdienės veiklos gebėjimų, yra draudžia- masis jvykis. Neurostimuliatoriaus implantavimo būtinumas turi būti patvirtintas gydytojo neurologo arba neurochirurgo.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- antrinis parkinsonizmas (jskaitant vaistų ar toksinų sukeltą par- kinsonizmą);

- savaiminis tremoras;

- parkinsonizmas, susijęs su kitais neurodegeneraciniais susirgi- mais.

7.2. Vaikų kritinių ligų sąrašas (taikomas, kai apdraustasis yra nuo 2 iki 17 metų amžiaus):

- piktybinis auglys;

- vidaus organų transplantacijos operacija;

- galūnių paralyžius;

- visiškas regėjimo netekimas (aklumas);

- kurtumas;

- sunki galvos trauma.

Vaikų kritinių ligų sąrašo apibrėžimai ir diagnozavimo kriterijai: Piktybinis auglys

Draudžiamuoju jvykiu taip pat laikomas susirgimas leukemija, piktybi- ne limfoma ir mielodisplastinis sindromas.

Draudimo išmoka nemokama, jei nustatyta tokia diagnozė:

- bet koks prostatos vėžys, nebent histologiškai klasifikuojamas didesnis nei 6 laipsnio pagal Gleason skalę arba progresavo ma- žiausiai iki T2N0M0 klinikinės TNM klasifikacijos;

- lėtinė limfocitinė leukemija, nebent diagnozuota ne mažesnė nei B stadija pagal BINET klasifikaciją;

- odos bazalinių (pamatinių) ląstelių karcinoma arba plokščiųjų ląstelių karcinoma ir IA stadijos (T1aN0M0) piktybinė melanoma, nebent yra nustatyta auglio metastazių;

- papilinis skydliaukės vėžys, mažesnis nei 1 cm skersmens ir his- tologiškai apibūdinamas kaip T1N0M0;

- šlapimo pūslės mikrokarcinoma, histologiškai klasifikuojama kaip Ta;

- tikroji policitemija ir pirminė trombocitemija;

- nenustatytos reikšmės monokloninė gamapatija;

- skrandžio MALT limfoma (skrandžio ekstranodalinė marginalinės zonos limfoma), jeigu ją galima išgydyti naudojant Helicobacter eradikacijos (išnaikinimo) schemą;

- virškinimo trakto stromos auglys (GIST), I ir II vėžio stadija pagal AJCC (The American joint committee on cancer - Amerikos jung- tinis vėžio komitetas) vėžio stadijos nustatymo sistemą;

- odos limfoma, nebent ligą reikia gydyti chemoterapija ar spindu- line terapija;

- krūties mikroinvazinė karcinoma (histologiškai klasifikuojama kaip T1mic), nebent ligai gydyti reikalinga mastektomija, chemo- terapija ar spindulinė terapija;

- gimdos kaklelio mikroinvazinė karcinoma (histologiškai klasifi- kuojama kaip IA1 stadijos), nebent ligai gydyti reikalinga histe- rektomija, chemoterapija ar spindulinė terapija.

Vidaus organų transplantacija

Tai apdraustąjam atliekama vieno ar daugiau organų persodinimo operacija, kai apdraustasis yra recipientas:

- širdies;

- inksto (-ų);

- kepenų (jskaitant kepenų dalies ir gyvo donoro kepenų trans- plantaciją);

- plaučių (jskaitant gyvo donoro skilties transplantaciją arba vieno plaučio transplantaciją);

- kaulų čiulpų (alogeninių hematopoetinių kamieninių ląstelių transplantacija atlikta po pilno kaulų čiulpų pašalinimo);

- plonojo žarnyno;

- kasos.

- kitų organų, kūno dalių ar audinių (jskaitant rageną ir odą) trans- plantacija;

- kitų ląstelių transplantacija (jskaitant kasos salelių ląsteles ir ne hemopoetines kamienines ląsteles).

Galūnių paralyžius

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- paralyžius dėl savęs žalojimo ar psichologinių sutrikimų;

- Guillain-Barre sindromas;

- periodinis arba jgimtas paralyžius.

Visiškas regėjimo netekimas (aklumas)

Tai negrjžtamas visiškas abiejų akių regos netekimas dėl ligos ar trau- mos, kuris negali būti gydomas refrakcine korekcija, vaistais ar ope-

racija. Visiškas regos netekimas jrodomas kai bet kurios akies regos aštrumas yra 3/60 ar mažesnis (0,05 arba mažesnis pagal dešimtainę sistemą) geriau matančios akies po korekcijos, arba kai geriau matan- čios akies regėjimo laukas yra mažesnis nei 10° skersmens po korekci- jos. Diagnozė turi būti patvirtinta gydytojo oftalmologo.

Kurtumas

Sunki galvos trauma

Tai sunkus atviras ar uždaras trauminis galvos smegenų sužeidimas, sukeliantis sunkius ir nuolatinius smegenų pažeidimus. Pažeidimų sunkumas vertinamas pagal funkcinio nepriklausomumo testą (moto- rinių ir socialinių jgūdžių vertinimas). Nukentėjęs vaikas negali atlikti mažiausiai 3-jų iš 6-ių žemiau nustatytų kasdienės veiklos veiksmų ne trumpiau nei 12 mėnesių ištisai ir nežiūrint tikėtino pagerėjimo to ne- galės atlikti per ateinančius dvejus metus.

Kasdienės veiklos veiksmai:

- prausimasis – gebėjimas praustis vonioje ar duše (jskaitant jli- pimą j vonią ar dušą ir išlipimą) arba patenkinamas prausimasis kitomis priemonėmis;

- apsirengimas ir nusirengimas – gebėjimas apsirengti, nusirengti, užsisagstyti ir atsisagstyti visus drabužius, jeigu reikia, petnešas, dirbtines galūnes ir kitas ortopedines priemones;

- valgymas – gebėjimas pavalgyti pačiam, kai maistas yra paga- mintas ir patiektas;

- asmens higienos laikymasis – gebėjimas išlaikyti patenkinamą asmens higienos lygj naudojantis tualetu ar kitaip valdyti tušti- nimosi ir šlapinimosi funkcijas;

- judėjimas po kambarius – gebėjimas pereiti iš kambario j kamba- rj tame pačiame aukšte;

- jlipimas ir išlipimas iš lovos – gebėjimas atsikelti iš lovos j kėdę ar nejgaliojo vežimėlj ir atgal.

Diagnozė turi būti nustatyta gydytojo neurologo arba neurochirurgo ir patvirtinta specialių testų rezultatais bei vaizdinių tyrimų (kompiuteri- nės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimų) duomenimis.

Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:

- smegenų pažeidimo padariniai dėl smurto šeimoje (pvz. sukrės- to vaiko sindromas);

- smegenų pažeidimo padariniai dėl savęs žalojimo, alkoholio ar narkotikų/toksinių medžiagų poveikio.

IV. Papildomos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sąlygos

1. Draudžiamieji jvykiai

1.1. Draudžiamasis jvykis yra draudimo sutartyje nustatytas nelai- mingas atsitikimas (išskyrus 2 straipsnyje nurodytus nedraudžiamuo- sius jvykius), kuriam jvykus išmokos gavėjas jgyja teisę j draudimo iš- moką.

1.2. Nelaimingu atsitikimu laikomas atvejis, kai apdraustojo kūnas staiga, ne dėl jo valios paveikiamas iš išorės ir padaroma žala sveikatai arba gyvybei.

1.3. Draudikas suteikia draudimo apsaugą nelaimingų atsitikimų atvejais, kurie gali atsitikti apdraustajam draudimo apsaugos galioji- mo metu visą parą ir visame pasaulyje. Sužalojimai, kurie gali būti pri- pažinti draudžiamaisiais jvykiais, nurodyti šių draudimo sąlygų draudi- mo nuo nelaimingų atsitikimų išmokų lentelėse.

2. Nedraudžiamieji jvykiai ir nedraudžiami asmenys

2.1. Nedraudžiamieji jvykiai, kai draudimo išmoka nemokama:

2.1.1. Nelaimingi atsitikimai dėl lėtinių, jgimtų ar degeneracinių ligų, psichikos ar sąmonės sutrikimų, apopleksijos, epilepsijos ar kitų konvulsinių traukulių, ištinkančių visą apdraustojo kūną. Tačiau draudimo apsauga galioja, jei čia išvardyti sutrikimai ar traukuliai at- sirado dėl nelaimingo atsitikimo, kuris pagal šias draudimo sąlygas laikomas draudžiamuoju jvykiu.

2.1.2. Nelaimingi atsitikimai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su karo ar nepaprastosios padėties jvedimu, kariniais veiksmais, maiš- tu, riaušėmis, vidaus neramumais, bet kokio pobūdžio teroro aktais, darbuotojų streikais, lokautais, o taip pat valdžios institucijų ir parei- gūnų atliekamais sulaikymais ir suėmimais, jei draudimo sutartyje nesusitarta kitaip. Taip pat nėra atlyginama žala arba išlaidos, su- keltos arba susijusios su reagavimu, kelio užkirtimu ar nuslopinimu šiame punkte nurodytų veiksmų ir jvykių.

2.1.3. Nelaimingi atsitikimai, kurie jvyko dėl draudėjo ar draudimo išmokų gavėjo tyčios (veikos, padarytos tiesiogine ar netiesiogine ty- čia).

2.1.4. Nelaimingi atsitikimai, kurie susiję su apdraustojo tyčiniu susižalojimu ar bandymu nusižudyti, dalyvavimu muštynėse ar bui- tiniuose konfliktuose, taip pat kuriuos patyrė apdraustasis, daryda- mas ar rengdamasis padaryti nusikalstamą veiką ir/ar atlikdamas ki- tus priešingus teisei veiksmus. Nusikalstamos veikos požymius arba rengimąsi ją vykdyti arba kitą priešingą teisei veiksmus, veikimą ar neveikimą jrodo ir draudikas gali remtis priimdamas sprendimą dėl jvykio pripažinimo nedraudžiamuoju ar atsisakymo mokėti draudi- mo išmoką: ikiteisminio tyrimo institucijų, organų, jgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, išvados, procesiniai sprendi- mai ir/arba teismų nuosprendžiai, sprendimai, nutarimai ir nutartys.

2.1.5. Nelaimingi atsitikimai, kurie atsitinka, kai apdraustasis:

a) naudojasi oro susisiekimo priemonėmis be motoro, motoriniais aeroplanais, lengvaisiais lėktuvais, kosminiais laivais, taip pat kai apdraustasis užsiima parašiutizmu;

b) vairuoja transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (viršijant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą alkoholio koncen- traciją kraujyje), narkotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų toksi- nių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ar stipriai veikiančių vaistų;

c) vairuoja oro susisiekimo priemonę ar yra jos jgulos narys;

d) atlieka karinę tarnybą armijoje ar kitoje panašioje formuotėje, dalyvauja taikos palaikymo misijoje;

e) kaip motorinės transporto priemonės vairuotojas, antrasis vai- ruotojas ar keleivis, dalyvauja transporto priemonių varžybose, iš jų ir treniruotėse, kuriose siekiama didelio greičio;

f) aktyviai dalyvauja bet kokiose oficialiai organizuojamose sporto varžybose ar treniruotėse, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Oficialiai organizuojamos sporto varžybos ir treniruotės yra tokios, kurias rengia sporto organizacijos, juridinio asmens teises turintys sporto klubai, sporto mokyklos, sporto centrai, sporto bazės, sporto šakų federacijos, asociacijos, draugijos, ki- tos kūno kultūra ir sporto veikla užsiimančios organizacijos bei institucijos, kurios sudaro sąlygas praktikuoti kūno kultūrą ir sportą, rengti sportininkus, organizuoti sporto varžybas ir kitus

kūno kultūros bei sporto renginius. Oficialiai rengiamos sporto varžybos yra vykdomos pagal varžybų nuostatus, kurie turi ati- tikti sporto varžybų taisykles. Varžybų nuostatuose turi būti nu- rodyti varžybų organizatoriai, taip pat varžybų vykdymo sąlygos, tvarka ir saugos reikalavimai. Šio punkto nuostatos netaikomos sporto užsiėmimams, kurie nėra organizuojami sporto organiza- cijų ir yra apdraustojo laisvalaikio praleidimo forma;

g) užsiima kovinėm sporto šakom arba ekstremaliai pramogau- ja (nardymas, alpinizmas, šuolis su parašiutu, šokinėjimas su guma, banglentė, jėgos aitvaras, kalnų dviratis, laipiojimas sie- xxxx ir pan.), jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.

2.1.6. Nelaimingi atsitikimai dėl tiesioginio ar netiesioginio bran- duolinės energijos poveikio ir pakenkimai sveikatai dėl bet kokio spindulių (radioaktyviųjų, elektromagnetinių, šilumos, šviesos ir kt.) poveikio, taip pat dėl cheminių ar biologinių medžiagų naudojimo netaikiais tikslais.

2.1.7. Sveikatos sutrikimai dėl gydymo, operacijų ar kitų medicini- nių procedūrų. Jeigu operacija ar gydymas buvo būtini dėl nelaimin- go atsitikimo, tuomet tai vertinama kaip draudžiamasis jvykis.

2.1.8. Infekcijos, išskyrus tas, kurių sukėlėjai patenka j organizmą susižeidus draudžiamojo jvykio, numatyto šiose draudimo sąlygose, metu. Nedideli odos ir gleivinės sužeidimai (nubrozdinimai, jbrėži- mai) nelaikomi draudžiamaisiais jvykiais, nors per sužeidimus tuoj pat ar po kurio laiko ligos sukėlėjai patenka j organizmą. Pasiutligės, stabligės, Laimo ligos ar erkinio encefalito atveju šis apribojimas ne- galioja. Infekcijoms, sukeltoms gydymo metu, taikytinas 2.1.7 punk- tas.

2.1.9. Nelaimingi atsitikimai, kuriems turėjo jtakos alkoholio, nar- kotikų ar apsvaigimo tikslu naudotų toksinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, stipriai veikiančių vaistų vartojimas. Draudikas taip pat nemoka draudimo išmokos, kai apdraustasis var- tojo alkoholj ar kitas svaigiąsias medžiagas po nelaimingo atsitikimo iki gydytojo apžiūros arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikri- nimo.

2.1.10. Pilvo ar pilvo ertmės išvaržos.

2.1.11. Sveikatos sutrikimai dėl psichinių reakcijų (afekto būklėje), nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasties.

2.1.12. Nelaimingi atsitikimai, kuriems atsirasti turėjo jtakos ap- draustojo ligos (traumos), dėl kurių valstybinės institucijos apdraus- tajam buvo nustačiusios darbingumo (nejgalumo) lygj, arba psichi- kos liga.

2.1.13. Patologiniai kaulų lūžiai, tarpslankstelinių diskų pakenkimai, tarpslankstelinių diskų išvaržos, patologiniai, pasikartojantys sąna- rių išnirimai (panirimai), degeneraciniai pokyčiai sąnariuose, dantų pažeidimai valgant.

2.1.14. Osteosintezės konstrukcijų pašalinimas, jų lūžimas ir išniri- mas bei sąnarių protezų lūžimas ir išnirimas.

2.1.15. Teismui pripažinus apdraustąjj nežinia kur esančiu.

2.1.16. Nelaimingi atsitikimai patirti draudimo apsaugos sustabdy- mo arba negaliojimo metu.

2.2. Nedraudžiami asmenys:

2.2.1. Psichiniai ligoniai ir asmenys, kuriems reikia ilgalaikės prie- žiūros, nedraudžiami, ir nors draudimo jmoka už juos sumokama, draudimo apsauga jiems negalioja. Priežiūros reikalaujantis asmuo yra toks asmuo, kuriam kasdieniame gyvenime nuolat reikalinga kitų pagalba.

2.2.2. Asmenys, atiduoti j specialią auklėjimo jstaigą ar atliekan- tys laisvės atėmimo bausmę, bei asmenys, kuriems yra taikomos priverčiamos medicinos priemonės. Taip pat draudimo apsauga ne- suteikiama kardomojo kalinimo (suėmimo) arba arešto laikotarpiu.

2.2.3. Draudimo apsauga pasibaigia, kai tik apdraustasis tampa neapdraudžiamas pagal 2.2.1 arba 2.2.2 punktą.

3. Draudimo objektas

3.1. Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais.

4. Draudimo išmokų rūšys ir draudimo sumos

4.1. Draudimo išmoka mirties atveju

Jei dėl draudžiamojo jvykio nukentėjęs apdraustasis per metus nuo ne- laimingo atsitikimo dienos miršta, atsiranda teisė reikalauti draudimo išmokos, numatytos draudimo liudijime apdraustojo mirties dėl nelai- mingo atsitikimo atveju.

Teismui apdraustąjj paskelbus mirusiu, draudimo išmoka yra mokama tik tais atvejais, kai teismo sprendime yra nurodoma, kad apdraustasis dingo be žinios, esant aplinkybėms, kurios leidžia manyti apdraustąjj žuvus dėl draudžiamojo jvykio bei apdraustasis dingo ir spėjamai žuvo draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu.

4.2. Draudimo išmoka negalios atveju

Negalia – tai ilgalaikis ir nuolatinis apdraustojo fizinio ar psichinio pa- jėgumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo, kai asmuo visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu arba socialiniu gyvenimu, jgy- vendinti savo teisių ir vykdyti savo pareigų. Jei nelaimingas atsitikimas sąlygojo nuolatinj apdraustojo fizinio ar psichinio pajėgumo netekimą (negalią), tai draudėjas turi teisę šiame punkte nustatytomis sąlygomis reikalauti draudimo išmokos iš negalios atveju susitartos draudimo su- mos. Negalia ir jos laipsnis nustatomi vadovaujantis medicininiais do- kumentais ir draudiko gydytojų ekspertų išvadomis.

Draudimo išmoka negalios atveju yra mokama, jei yra jvykdomos visos šios sąlygos:

- negalią sąlygojo nelaimingas atsitikimas, kuris buvo pripažintas draudžiamuoju jvykiu;

- negalia turi išlikti praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių po nelai- mingo atsitikimo, kas turi būti patvirtinta atitinkama medicinine pažyma, išduota ne vėliau, kaip per 3 mėnesius pasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui nuo nelaimingo atsitikimo datos;

- negalia patvirtinta medicininiais dokumentais ir draudiko gydy- tojų ekspertų išvadomis.

4.3. Draudimo išmoka kaulų lūžių atveju

Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, iš kaulų lūžių atvejui susi- tartos draudimo sumos, proporcingai gydytojų nustatytiems lūžiams, yra mokama draudimo išmoka už kaulų lūžius, kuriuos apdraustasis patiria dėl draudžiamojo jvykio.

Draudimo išmoka dėl kaulų (sąnarių) lūžių mokama, jei tai pagrjsta spinduliniais tyrimais (rentgeno, kompiuterinio tomografo ar magne- tinio rezonansinio tyrimo nuotraukomis).

4.4. Draudimo išmoka laikinos negalios atveju

Laikina negalia - tai apdraustojo sužalojimas pažeidžiant jo kūno audi- nių (organų) vientisumą ir trumpam sutrikdant jų funkcijas.

Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, iš laikinos negalios atvejui susitartos draudimo sumos, proporcingai draudiko gydytojų ekspertų nustatytam negalios laipsniui, yra išmokama vienkartinė išmoka už laikiną negalią, kurią lėmė:

4.4.1. Sąnarių (kaulų) išnirimas (panirimas)

Draudimo išmoka sąnarių (kaulų) išnirimo (panirimo) atveju yra mo- kama, kai tai patvirtinta rentgenologiškai arba kitais objektyviais tyrimo metodais, buvo skirtas gydymas arba imobilizacija neper- traukiamai ne trumpiau kaip 14 dienų ir išnirimas (panirimas) buvo atstatytas asmens sveikatos priežiūros jstaigoje. Jeigu pirminis išni- rimas (panirimas) buvo iki draudimo apsaugos jsigaliojimo, tai pasi- kartojantieji išnirimai (panirimai) nėra draudžiamieji jvykiai ir dėl jų draudimo išmokos nemokamos.

4.4.2. Minkštųjų audinių sužalojimas

Draudimo išmoka mokama esant minkštųjų audinių, raumenų vien- tisumo pažeidimui, daugybinėms hematomoms, antkaulio užde- gimui, ausies būgnelio, akies kiauriniams sužalojimams, krūtinės ląstos sužalojimams, sukėlusiems pneumotoraksą, hemotoraksą,

eksudacinj pleuritą, poodinę emfizemą, išsivysčius pūlingoms kom- plikacijoms: osteomielitui, flegmonoms, abscesams, hemartrozei (kai sąnarj reikėjo punktuoti).

4.4.3. Meniskų, raiščių, sausgyslių plyšimai (jplyšimas)

Draudimo išmoka meniskų plyšimo (jplyšimo) atveju mokama, kai tai buvo gydyta operuojant arba tai patvirtinta magnetinio rezonansi- nio tyrimu.

Raiščių, sausgyslių, raumenų plyšimas (jplyšimas) yra pagrindžiamas objektyviais radiologiniais tyrimais ir ne trumpesniu kaip 14 dienų iš eilės gydymo laikotarpiu, kurio metu buvo taikyta imobilizacija, arba operaciniu gydymu.

4.4.4. Nudegimai (ne mažesni nei II laipsnio) arba nudegiminė liga.

4.4.5. Nušalimai (ne mažesni nei III laipsnio nušalimai).

4.4.6. Galvos ir stuburo smegenų traumos

Tai kraujo išsiliejimas (hematoma), galvos, nugaros smegenų sukrė- timas (komocija), sumušimas (kontūzija).

Galvos, nugaros smegenų sukrėtimo (komocijos) ar sumušimo (kon- tūzijos) diagnozė turi būti nustatyta gydytojo specialisto (neurologo ar neurochirurgo), gydyta stacionariai arba ambulatoriškai ne trum- piau kaip 14 dienų ir mediciniškai pagrjstas objektyvus nedarbingu- mas tęsėsi ne trumpiau kaip 14 dienų.

4.4.7. Trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti.

4.4.8. Atsitiktinis ūmus vidutinio ar sunkaus laipsnio apdraustojo apsinuodijimas vaistais, cheminėmis medžiagomis, dujomis, garais, nuodingaisiais augalais ar grybais, išskyrus 2.1.9 punkte nurodytus atvejus.

Draudžiamuoju jvykiu yra laikomas apdraustojo apsinuodijimas, jei apdraustasis buvo gydytas ligoninės stacionare ne trumpiau kaip 3 dienas.

4.4.9. Nėštumo netekimas, sukeltas nelaimingo atsitikimo.

4.5. Įprastinė medicininė pagalba

Jeigu draudimo sutartyje apdraustajam yra nustatytos mirties, nega- lios, kaulų lūžių ir laikinos negalios draudimo išmokų rūšys, tai apdraus- tasis taip pat jgyja teisę j 4.5.1-4.5.3 punktuose nurodytas draudimo išmokas, jeigu tenkinamos minėtuose punktuose nustatytos sąlygos.

4.5.1. Draudimo išmoka už gydymosi išlaidas atliekant kosmetines plastines operacijas

Apdraustasis jgyja teisę j gydymo išlaidų dėl kosmetinių defektų ar subjaurojimų, atsiradusių dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų veido ar kaklo srityje, pašalinimo, kompensavimą. Draudimo išmoka negali viršyti 1000 EUR.

4.5.2. Apdraustasis jgyja teisę j draudimo išmoką dėl išlaidų, patirtų reabilitacijai asmens sveikatos priežiūros jstaigoje, galūnių, sąnarių, organų protezavimui, protezų ir ortopedijos techninių priemonių jsi- gijimui, atlyginimo, jeigu šios išlaidos buvo patirtos dėl ne mažiau kaip 25% dydžio negalios, nustatytos pagal 4.2 punktą, ir jos nėra kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ar savanoriškojo sveikatos draudimo lėšų arba yra kompensuojamos tik iš dalies. Draudimo išmoka negali viršyti 1000 EUR.

Reabilitacijos išlaidas sudaro apdraustojo sumokėtos pinigų sumos už šias medicinos paslaugas: fizioterapijos procedūras, kineziterapi- jos užsiėmimus ir 10 masažo seansų.

4.5.3. Apdraustasis jgyja teisę j išlaidų už psichologinę pagalbą (psichologo, psichiatro, psichoterapeuto konsultacijas) kompensavi- mą, jeigu minėta pagalba apdraustajam buvo suteikta dėl ne mažiau kaip 25% dydžio negalios, nustatytos pagal 4.2 punktą. Draudimo išmoka negali viršyti 1000 EUR.

4.6. Papildoma medicininė pagalba

Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, atlyginamos papildomos medicininės pagalbos išlaidos pagal 4.6.1-4.6.2 punktus. Visų dėl vieno draudžiamojo jvykio pagal šiuos punktus išmokų suma negali viršyti draudimo liudijime nustatytos papildomos medicininės pagalbos drau- dimo sumos.

4.6.1. Apdraustasis jgyja teisę j draudimo išmoką dėl išlaidų, pa- tirtų kosmetinėms plastinėms operacijoms, skirtoms kosmetiniams defektams ar subjaurojimams bet kurioje apdraustojo kūno vietoje pašalinti, jeigu šią operaciją buvo būtina atlikti dėl nelaimingo atsi- tikimo, išskyrus mirties atvejj, operacija buvo atlikta praėjus viene- riems metams po nelaimingo atsitikimo dienos, išskyrus atvejus, kai buvo nustatyta, kad medicininiu požiūriu ją buvo būtina atlikti anks- čiau. Pagal šj punktą mokama draudimo išmoka mažinama išmoka, apdraustajam nustatyta pagal 4.5.1 punktą.

4.6.2. Jeigu apdraustasis nukentėjo dėl nelaimingo atsitikimo, ku- ris pripažjstamas draudžiamuoju jvykiu, tai draudikas atlygina bū- tinas išlaidas, neviršijant draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos papildomai medicininei pagalbai:

a) nukentėjusio apdraustojo paieškos ir gelbėjimo priemonės, vyk- dytos valstybinių ar privačių tarnybų;

b) nukentėjusio apdraustojo pervežimas iki artimiausios gydymo jstaigos esant gydytojo patvirtintam būtinumui;

c) nukentėjusio apdraustojo transportavimas j nuolatinę gyvena- mąją vietą, jei tai būtina gydančio gydytojo patvirtintu sprendi- mu;

d) apdraustajam mirus dėl draudžiamojo jvykio užsienyje apdraus- tojo kūno transportavimas j jo nuolatinę gyvenamąją vietą arba būtinos laidojimo išlaidos užsienyje, neviršijant pervežimo išlai- dų.

4.7. Ligonpinigiai

Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, yra išmokami ligonpinigiai, kai dėl draudžiamojo jvykio nukentėjęs apdraustasis buvo paguldytas j ligoninę, reabilitacijos centrą (tik po sunkios traumos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą parodymų sąra- šą). Xxxxxxxx išmokos dydis už kiekvieną dieną, praleistą ligoninėje, nustatomas draudimo liudijime. Pirmoji ir paskutinė hospitalizavimo diena laikoma viena diena. Ligonpinigiai pradedami mokėti nuo pir- mos gydymosi ligoninėje dienos. Dėl vieno draudžiamojo jvykio yra mokama ne daugiau kaip už 30 gydymosi ligoninėje dienų. Dėl visų draudžiamųjų jvykių, jvykusių per vienus draudimo galiojimo metus, li- gonpinigiai mokami ne daugiau kaip už 100 gydymosi ligoninėje dienų. Pagrindas mokėti ligonpinigius yra epikrizė iš ligos istorijos. Ligonpini- giai nemokami, jei draudėjas gydosi sanatorijoje, poilsio namuose ar reabilitacijos centre (išskyrus šiame punkte nustatytus atvejus), dienos stacionare.

4.8. Dienpinigiai

Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, yra išmokami dienpinigiai, kai nukentėjęs dėl draudžiamojo jvykio apdraustasis laikinai netenka darbingumo. Xxxxxxxx išmokos dydis už kiekvieną nedarbingumo dieną nustatomas draudimo liudijime. Dienpinigiai pradedami mokėti nuo pirmos nedarbingumo dienos. Pirmoji ir paskutinė nedarbingumo dienos laikomos viena diena. Dėl vieno draudžiamojo jvykio yra moka- ma ne daugiau kaip už 30 nedarbingumo dienų. Dėl visų draudžiamųjų jvykių, jvykusių per vienus draudimo galiojimo metus, dienpinigiai mo- kami ne daugiau kaip už 100 nedarbingumo dienų. Pagrindas mokėti dienpinigius yra mediciniškai pagrista objektyvi nedarbingumo trukmė ir teisės aktų nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Dienpinigiai dėl nedarbingumo, kurj sukėlė šių draudimo sąlygų draudi- mo nuo nelaimingų atsitikimų išmokų lentelėse nenumatytas sužaloji- mas, yra mokami ne daugiau kaip už 10 kalendorinių dienų.

4.9. Kiekvienam apdraustajam draudimo išmokos rūšys ir draudimo sumos nustatomos šalių susitarimu. Susitartos draudimo išmokų rūšys ir draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime.

5. Sutarties šalių teisės ir pareigos draudimo sutarties galiojimo metu

5.1. Draudėjas ir apdraustasis privalo laikytis teisinių normų, žinybi- nių arba kitų nustatytų saugumo priemonių, laikytis visiems priimtinų saugaus elgesio taisyklių siekiant išvengti nelaimingo atsitikimo.

5.2. Iš esmės pasikeitus draudimo sutartyje numatytoms aplinky- bėms, dėl kurių padidėja arba gali padidėti draudimo rizika, draudėjas

privalo tuoj pat, kai tik sužinojo apie draudimo rizikos pasikeitimus, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo sužinojimo dienos, praneš- ti apie tai draudikui. Draudimo rizikos padidėjimu vadinami atvejai, kai apdraustojo gyvenime ar veikloje pasikeičia darbo pobūdis ar dėl kitų priežasčių pasikeičia kuri nors aplinkybė, nurodyta draudėjo prašyme. Draudikas, kuriam buvo pranešta apie draudimo rizikos padidėjimą, turi teisę pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo rizikos mokestj.

5.3. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių sumažėja ar gali sumažėti draudimo rizika, draudėjas dėl draudimo rizikos sumažėjimo turi teisę prašyti draudiko pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba su- mažinti draudimo rizikos mokestj.

5.4. Draudikas turi teisę pakeisti papildomas draudimo nuo nelaimin- gų atsitikimų sąlygas, jspėdamas raštu draudėją ne vėliau kaip prieš mėnesj iki numatytos draudimo sąlygų pakeitimo datos. Jeigu draudė- jas nesutinka su šiais draudimo sąlygų pakeitimais, tai draudimas nuo nelaimingų atsitikimų nutraukiamas nuo numatytos draudimo sąlygų pakeitimo datos.

6. Draudimo išmokų nustatymo tvarka

6.1. Įvykus nelaimingam atsitikimui, draudėjas (apdraustasis) priva- lo:

a) nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 48 valandas, kreiptis j as- mens sveikatos priežiūros jstaigą;

b) nurodyti gydančiam gydytojui tikslią nelaimingo atsitikimo datą ir aplinkybes;

c) vykdyti gydytojo nurodymus ir, kiek tai jmanoma, mažinti nelai- mingo atsitikimo pasekmes;

d) nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, pranešti draudikui apie kiekvieną draudžiamąjj jvykj. Pavėlavus pranešti apie drau- džiamąjj jvykj, draudikas gali pareikalauti draudėjo kompensuoti medicinines išlaidas, būtinas draudžiamajam jvykiui nustatyti;

e) teisingai užpildyti draudiko pateiktą pranešimą apie nelaimingą atsitikimą ir nedelsdamas išsiųsti draudikui;

f) remdamasis draudiko nurodymais, užkirsti kelią nuostoliams atsirasti ar juos mažinti, taip pat suteikti draudiko reikalaujamą informaciją;

g) stengtis, kad kuo greičiau būtų parengti draudikui reikalingi pra- nešimai bei išvados;

h) atlikti draudiko paskirtą medicininę ekspertizę, jei medicininiai duomenys nepakankami ir pagal juos negalima tiksliai nustatyti nelaimingo atsitikimo metu patirto sveikatos pakenkimo laips- nio. Tam būtinas išlaidas apmoka draudikas;

i) duoti raštišką sutikimą, suteikiantj draudikui teisę susipažinti su jo medicinos dokumentais, leisti draudikui atlikti nuostolių prie- žasties ir dydžio tyrimus, suteikti draudikui visą ir teisingą infor- maciją, taip pat pateikti jo reikalaujamus dokumentus;

j) dokumentais pagrjsti patirtus nuostolius, jeigu yra pateikiamas reikalavimas mokėti draudimo išmoką dėl medicininės pagalbos, o taip pat ir kitais draudimo sutartyje nustatytais atvejais;

k) prieš gaunant medicinos paslaugas raštu suderinti jprastos ar papildomos medicininės pagalbos išlaidų dydžius su draudiku.

6.2. Gavęs rašytinj pranešimą apie nelaimingą atsitikimą, draudikas ar jo atstovas nedelsdami pateikia draudėjui arba asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką, užpildyti pranešimo apie nelaimingą at- sitikimą blanką.

6.3. Draudėjas, apdraustasis ir draudimo išmokų (naudos) gavėjai privalo laikytis 6 straipsnio nuostatų.

6.4. Draudėjas ir/arba apdraustasis privalo kuo išsamiau atsakyti j draudiko pateiktos anketos klausimus ir grąžinti ją draudikui, taip pat privalo pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžia- mojo jvykio aplinkybes bei pasekmes, būtinus nustatant draudimo iš- mokos dydj. Šiuos dokumentus jie turi teisę gauti jstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

6.5. Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka nelaimingo atsiti- kimo tyrimą, kurio metu apklausiami jvykio liudytojai, apžiūrima jvykio vieta, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gydymo, medicininės ekspertizės jstaigos, taip pat jstaigos, kuriose yra suda- romi psichoneurologinių, toksikologinių, narkologinių jskaitų sąrašai. Draudžiamajam jvykiui tirti draudikas gali pasitelkti institucijas, eks- pertus, atitinkamos srities specialistus arba mokslininkus.

6.6. Draudimo išmokos dydj nustato draudiko gydytojai ekspertai, vadovaudamiesi šių draudimo sąlygų draudimo išmokų lentelėmis ir atsižvelgdami j nukentėjusj asmenj gydžiusių medikų išvadas, konsul- tacijas, siūlymus ir nukentėjusiojo asmens reabilitacijos efektyvumą.

6.7. Kosmetinės plastinės ar atstatomosios rekonstrukcinės operaci- jos būtinybė nustatoma pagal 6.6 punkto reikalavimus tik pasibaigus sužalojimo gijimo procesui, atsižvelgus j ankstesnę nukentėjusio as- mens sveikatos būklę iki nelaimingo atsitikimo ir atmetant ankstesnių traumų pasekmes bei kosmetinius defektus ar jgimtas anomalijas.

6.8. Jeigu yra pateikiamas reikalavimas dėl išlaidų psichologinei pa- galbai kompensavimo, tai būtina pateikti draudikui asmens sveikatos priežiūros jstaigos išduotą siuntimą psichologo, psichiatro, psichotera- peuto konsultacijai.

6.9. Įprastinės ir papildomos medicininės pagalbos draudimo atveju draudikui būtina pateikti išlaidas pagrindžiančių sąskaitų originalus. Jeigu pateiktas reikalavimas padengti nukentėjusios asmens paieškos ir gelbėjimo išlaidas, tai turi būti pateiktas paieškos ir gelbėjimo tarny- bos išduotas dokumentas, patvirtinantis paieškos ir/ar gelbėjimo darbų faktą, ir tokias išlaidas pagrindžianti sąskaita. Nukentėjusio apdraus- tojo transportavimo j nuolatinę gyvenamąją vietą atveju, turi būti pa- teikta gydytojo pažyma apie būtinumą parvežti tolimesniam gydymui j nuolatinio gyvenimo vietą.

6.10. Erkinis encefalitas ir Laimo liga yra pagrindžiami apdraustojo už- sikrėtimu šiomis ligomis dėl erkės jkandimo, atliktais ir ligą patvirtinan- čiais serologiniais tyrimais, pirmųjų ligos požymių atsiradimu praėjus ne mažiau kaip 30 dienų nuo papildomo draudimo apsaugos taikymo pradžios dienos. Negalia turi pasireikšti ne vėliau kaip per 2 metus nuo erkinio encefalito ar Laimo ligos diagnozavimo datos.

6.11. Ilgalaikis ir nuolatinis apdraustojo fizinio ar psichinio pajėgumo netekimas (negalia) ir jo laipsnis draudiko gali būti vertinamas ir nusta- tomas praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių po nelaimingo atsitikimo, su sąlyga, kad negalia yra patvirtinta atitinkama medicinine pažyma, išduota ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus 12 mėnesių laikotar- piui nuo nelaimingo atsitikimo datos. Jeigu nepagydomas fizinio ar psichinio pajėgumo netekimas (negalia) yra neabejotinas, draudikas turi teisę mokėti draudimo išmoką nesilaikant šiame punkte nustatytų terminų.

7. Draudimo išmokų apskaičiavimas

7.1. Išmokos dydis priklauso nuo negalios laipsnio. Nustatant nega- lios laipsnj, neatsižvelgiama j ankstesnių ligų paūmėjimus, medicinos pagalbos teikimo trūkumus, rekonstrukcines-plastines operacijas.

7.2. Visiškai netekus kūno dalies, organo arba pasireiškus jų funkci- niam nepajėgumui, negalios laipsnis nustatomas remiantis šiose sąly- gose pateikta negalios dėl nelaimingo atsitikimo nustatymo lentele.

7.3. Nukentėjusio asmens darbingumo sumažėjimas (netekimas) ir/ arba šio sumažėjimo netekimo nustatymas, kai Nejgalumo ir darbingu- mo nustatymo tarnyba terminuotai ar nuolat nustato nukentėjusiam asmeniui darbingumo sumažėjimą (nejgalumo lygj), negali būti laiko- mas draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo (nustatymo) pagrindu.

7.4. Iš dalies netekus ar sutrikus nepagydomai kūno dalių ar jutimo organų funkcijoms, negalios laipsnis nustatomas daliai procentinės iš- raiškos nuo visiško netekimo ar sutrikimo kūno dalių ar jutimo organų funkcijų.

7.5. Jei dėl nelaimingo atsitikimo sužalota kūno dalis, vidaus ar ju- timo organai, kurių netekimas nenumatytas šių draudimo sąlygų draudimo išmokų lentelėse, tai fizinis ar psichinis organizmo funkcijų sutrikimo laipsnis nustatomas mediciniškai pagal kitus 6.6 punkte nu- matytus kriterijus.

7.6. Jei dėl nelaimingo atsitikimo pakenktos kelios fizinės ar psichi- nės funkcijos, negalios laipsnis nustatomas pagal 7.2 punktą šių funk- cijų sutrikimo laipsnius sudedant. Tačiau ši suma negali viršyti 100%. Draudimo išmoka, mokama dėl vienos kūno dalies visų sužalojimų, ne- gali viršyti draudimo išmokos, mokamos dėl tos kūno dalies netekimo.

7.7. Jei dėl nelaimingo atsitikimo pakenkiama fizinė ar psichinė funkcija, kuri prieš draudžiamąjj jvykj buvo nuolat sutrikusi dėl ligos ar buvusios traumos, tai funkcijų sutrikimo laipsnis (negalia) apskaičiuo- jamas pagal 7.2 punktą, atimant atitinkamai prieš tai buvusj organų funkcijos netekimo laipsnj.

7.8. Jei apdraustasis, apdraustas draudimu nuo nelaimingų atsitiki- mų mirties atveju, per metus nuo nelaimingo atsitikimo miršta dėl to paties nelaimingo atsitikimo, tai prarandama reikalavimo teisė j išmo- ką dėl negalios, kaulų lūžių ir laikinos negalios, t. y. iš draudimo išmo- kos, numatytos pagal 4.1 punktą mirties atveju, atimama ta išmokos dalis, kuri jau buvo išmokėta draudėjui dėl negalios, kaulų lūžių ar laiki- nos negalios.

7.9. Jei apdraustasis miršta per metus nuo nelaimingo atsitikimo, bet ne dėl nelaimingo atsitikimo jtakos, arba miršta praėjus daugiau kaip metams, nepriklausomai nuo priežasties ir buvo pareikšta reikala- vimo teisė dėl išmokos negalios atveju pagal 4.2 punktą, tai išmoka dėl negalios mokama pagal negalios laipsnj, nustatytą remiantis paskuti- niais medicininio patikrinimo duomenimis.

7.10. Jeigu sutarties šalys atskirai susitarė dėl draudimo kaulų lūžių atveju, draudimo išmokos nustatomos remiantis šių sąlygų kaulų lūžių nustatymo lentele, skaičiuojant procentais nuo draudimo sumos drau- dimo kaulų lūžių atveju.

7.11. Jeigu sutarties šalys atskirai susitarė dėl draudimo laikinos ne- galios atveju, draudimo išmokos nustatomos remiantis šių sąlygų laiki- nos negalios nustatymo lentele, skaičiuojant procentais nuo draudimo sumos laikinos negalios atveju.

7.12. Draudimo išmoka dėl jprastinės ar papildomos medicininės pa- galbos išlaidų apdraustajam nėra mokama tais atvejais, kai šias išlai- das yra atlyginę už žalą atsakingi asmenys arba jos yra kompensuotos pagal privalomąjj arba savanoriškąjj draudimą. Jeigu minėtos išlaidos už medicininę pagalbą yra atlygintos tik iš dalies, draudėjas jgyja teisę j draudimo išmoką dėl neatlygintos dalies.

7.13. Draudikas moka draudimo išmokas dėl jprastinės ar papildomos medicininės pagalbos išlaidų, jeigu apdraustasis gauna šios medicini- nės pagalbos paslaugas per 2 metus nuo nelaimingo atsitikimo dienos. Draudimo išmokos dėl minėtų medicininės pagalbos paslaugų, gautų praleidus šj terminą, nėra mokamos.

8. Draudimo išmokų mokėjimo tvarka

8.1. Draudimo išmokos mokamos apdraustajam, jei draudimo sutar- tyje nenumatyta kitaip. Apdraustojo mirties atveju draudimo išmokos mokamos naudos gavėjams. Jeigu draudimo sutartyje nenurodytas naudos gavėjas, tai draudimo išmokos apdraustajam mirus mokamos apdraustojo jpėdiniams.

8.2. Jei apdraustasis yra nepilnametis arba neveiksnus asmuo, iš- mokos mokamos tik j šio asmens vardu atidarytą sąskaitą banke. Ap- draustojo nepilnamečio ar neveiksnaus asmens mirties atveju draudi- mo išmoka mokama jo teisėtiems jpėdiniams.

8.3. Draudimo išmoka jvykus nelaimingam atsitikimui gali būti iš- mokama dalimis, atsižvelgiant j apdraustą asmenj gydžiusių gydytojų išvadas ir reabilitacijos efektyvumą.

8.4. Jei jvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesusitaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo rašytiniu pageidavimu draudi- kas privalo išmokėti sumą, lygią sutarties šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tiksliam žalos dydžiui nustatyti prireikia daugiau kaip 3 mė- nesių.

9. Draudimo išmokos sumažinimas ir jos nemokėjimo pagrindai

9.1. Jei nelaimingo atsitikimo sukeltiems sveikatos sutrikimams ar jų pasekmėms jtakos turėjo ligos ar negalavimai, ankstesnių traumų pasekmės, tai draudimo išmoka mažinama pagal ligos ar negalavimo dalj.

9.2. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją mokėti mažesnę, jeigu draudėjas ir/ar apdraustasis, sudarydamas draudimo sutartj, pateikė draudikui žinomai neteisingus duomenis apie apdraus- tąjj arba juos nuslėpė, jeigu apdraustasis neleidžia arba trukdo susi- pažinti su apdraustojo medicinine dokumentacija ir/arba patikrinti jo sveikatą.

9.3. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją mokėti mažesnę, jeigu jvykus nelaimingam atsitikimui draudėjas nejvykdo šių draudimo sąlygų 6.1 a), c), d), f) dalyse numatytų reikalavimų, išskyrus, kai jrodoma, kad apie draudžiamąjj jvykj draudikas sužinojo laiku ir kai nepranešimas apie draudžiamąjj jvykj neturėjo jtakos draudiko parei- gai išmokėti draudimo išmoką.

9.4. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją mokėti mažesnę, jeigu:

a) apdraustasis važiuodamas motorine transporto priemone su jrengtais saugos diržais, kaip vairuotojas ar keleivis, nebuvo užsi- segęs saugos diržų;

b) apdraustasis vairuoja motorinę transporto priemonę, neturėda- mas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę;

c) apdraustasis nepaklūsta teisėtiems policijos pareigūnų reikala- vimams ir dėl to yra padaroma žala apdraustajam;

d) žala atsirado dėl to, kad draudėjas ar apdraustasis sąmoningai nesiėmė jam prieinamų priemonių šiai žalai išvengti ar sumažin- ti.

9.5. Dėl draudimo išmokos nemokėjimo ar mažesnės išmokos mo- kėjimo sprendžia draudikas; jis motyvuotai paaiškina priežastis ir apie tai raštu praneša asmenims, pagal draudimo sutartj turintiems teisę j draudimo išmokas.

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokų lentelės

1. Negalios dėl nelaimingo atsitikimo nustatymo lentelė

Straipsnio Nr.

Sužalojimas

Draudimo išmoka (%)

I. Centrinė nervų sistema

1.	Liekamieji reiškiniai po galvos ir nugaros smegenų traumos:
1.1.	Viršutinių ir apatinių galūnių paralyžius (tetraplegija); labai ryškūs smegenų žievės, smegenėlių funkcijos pažeidimai; silpnaprotystė; sąmonės sutrikimas; dubens organų funkcijos sutrikimas.	100
1.2.	Apatinių galūnių paralyžius su dubens organų funkcijos sutrikimu.	70
1.3.	Vienos kūno pusės paralyžius; 2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos labai stiprus sumažėjimas; labai ryškus koordinacijos sutrikimas; labai stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; sunkūs kognityviniai sutrikimai (10 ir mažiau balų); silpnaprotystė; epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj.	50
1.4.	2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos stiprus sumažėjimas; ryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; koordinacijos sutrikimas; stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; dubens organų funkcijos sutrikimas; ryškūs kognityviniai sutrikimai (20 ir mažiau balų); epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj.	40
1.5.	Vienos iš galūnių paralyžius (monoplegija); kalbos sutrikimai; ryškus koordinacijos sutrikimas; galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos bei jutimų sumažėjimas; vidutinio dažnumo (5 -10 kartų per metus) epilepsijos priepuoliai; Parkinsono sindromas.	30
1.6.	Koordinacijos ir judesių sutrikimas; kalbos sutrikimai; neryškūs kognityviniai sutrikimai; nestiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas; reti (3-4 kartus per metus) epilepsijos priepuoliai.	15
1.7.	Ryški veido asimetrija; autonominiai (vegetaciniai) simptomai; smegenų žievės funkcijos ir kalbos sutrikimai, vazomotoriniai sutrikimai, pavieniai (1-2 per metus) epilepsijos priepuoliai.	7
Pastaba: liekamieji reiškiniai yra priskiriami tam tikrai grupei, kai nustatomi ne mažiau kaip du tai grupei būdingi požymiai. Jeigu dėl to paties išorinio poveikio apdraustasis patyrė bent vieną sužalojimą, numatytą šios lentelės 1 straipsnyje, ir bent vieną liemens ir/ar galūnių kaulų sužalojimą, numatytą šios lentelės 44-87 straipsniuose, draudimo išmoka dėl sužalojimų, numatytų šios lentelės 44-87 straipsniuose, nėra mokama.

II. Periferinė nervų sistema

2.	Trauminiai galvinių nervų sužalojimai: Pastaba: draudimo išmoka yra mokama esant neuropatijos simptomams nepriklausomai nuo pažeistų nervų skaičiaus.
2.1.	Vienpusis.	5
2.2.	Dvipusis.	10
3.	Kaklo ir peties, juosmens ir kryžkaulio rezginio ar jų nervų pažeidimas. Pastaba: draudimo išmoka yra mokama, jeigu yra judesių, jėgos, jutimo, raumenų sunykimas ir odos trofikos sutrikimas.	25
4.	Periferinių nervų vientisumo pažeidimas: Pastaba: draudimo išmoka yra mokama esant neuropatijos simptomams. Jeigu toje pačioje galūnėje sužalota keletas nervų, draudimo išmoka yra mokama tik dėl vieno nervo sužalojimo. Jeigu sužalojama kairiarankių apdraustųjų kairė ranka, o dešiniarankių – dešinė, draudimo išmoka yra didinama 10 %.
4.1.	Nervų sužalojimas dilbio, riešo, blauzdos, čiurnos srityse.	5
4.2.	Nervų sužalojimas žasto, alkūnės, šlaunies, kelio srityse.	10

III. Regos organai

5.	Vienos akies akomodacijos paralyžius.	10
6.	Žymus akipločio sumažėjimas; regėjimo lauko koncentriškas susiaurėjimas. Draudimo išmokos dydis priklauso nuo regėjimo lauko ploto bei srities sumažėjimo.	10-20
7.	Regos sumažėjimas, kai dėl traumos buvo implantuotas dirbtinis lęšiukas, lęšis (abiejose akyse): 0,4 0,3 - 0,1 mažiau nei 0,1.	10 20 25
8.	Voko nudribimas, akių raumenų paralyžius, voko defektas, trukdantis uždaryti akies plyšj. Draudimo išmokos dydis priklauso nuo voko pažeidimo dydžio.	5-10
9.	Pulsuojantis vienos akies išverstakumas (egzoftalmas).	20
10.	Regos organų sužalojimo pasekmės: obuolio dislokacija, ašarų kanalo pažeidimas, žvairumas, tinklainės atšokimas (dėl tiesioginio akies sužalojimo).	10
11.	Potrauminės akies ligos (išskyrus konjuktyvitą); kraujo išsiliejimas; rainelės defektas; vyzdžio formos pakitimai; lęšiuko dislokacija. Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 10 ir 11 straipsniuose, draudimo išmoka dėl 11 straipsnyje numatytų sužalojimų nėra mokama.	5
12	Visiškas regėjimo vienintele arba abiem akimis netekimas.	100
13.	Visiškas regėjimo netekimas viena akimi.	45
14.	Regėjimo aštrumo sumažėjimas po akies sužalojimo. Pastaba: regėjimo aštrumas apskaičiuojamas kiekvienai akiai atskirai vadovaujantis žemiau pateikiama lentele.

Regėjimo aštrumas

Draudimo išmoka (%)

Regėjimo aštrumas

Draudimo išmoka (%)

Iki traumos

Po traumos

Iki traumos

Po traumos

1,0

0,7

0,6

0,5

0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,6

0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,9

0,7–0,6

0,5

0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,5

0,4–0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,8

0,6–0,5

0,4–0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,4

0,3– 0,2

0,1

<0,1

0,0

0,3

0,1

<0,1

0,0

0,7

0,5–0,4

0,3

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,2

0,1

<0,1

0,0

0,1

<0,1

0,0

<0,1

0,0

Pastabos:

1. Visiškas aklumas – kai regėjimo aštrumas mažiau kaip 0,01 (2 m atstumu nesuskaičiuoja pirštų) iki šviesos jutimo.

2. Jeigu sužalotos akies regėjimo aštrumas, buvęs iki nelaimingo atsitikimo dienos, nėra žinomas, yra laikoma, kad jis yra toks pats kaip ir nesužalotos akies.

3. Sumažėjus abiejų akių regėjimo aštrumui, kiekviena akis vertinama atskirai.

Straipsnio Nr.

Sužalojimas

Draudimo išmoka (%)

IV. Klausos organai

15.	Smarkūs vestibulinės funkcijos sutrikimai: daugkartiniai besitęsiantys galvos svaigimo priepuoliai su vegetacinėmis reakcijomis, pusiausvyros sutrikimu.	30
16.	Viso ausies kaušelio netekimas.	5
17.	Klausos susilpnėjimas viena ausimi. Pastaba: vertinami audiogramos, impedansometrijos duomenys, kalbos girdimumas.
17.1.	Šnabždant žodžius girdi iki 1 metro, o šnekant - nuo 1 iki 3 metrų atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 30-50 db).	5
17.2.	Šnibždant žodžių negirdi prie ausies kaušelio, o šnekant girdi iki 1 metro atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 60-80 db).	10
18.	Visiškas kurtumas viena ausimi (visai negirdi šnekančiojo, audiogramoje – mažiau 91 db).	15
19.	Visiškas kurtumas abiem ausimis.	60

V. Kvėpavimo sistema

20.	Nosies kaulų, kremzlių ir minkštųjų audinių netekimas.	30
21.	Nosies sparnelių ir galiuko netekimas.	15
22.	Nosies galiuko arba sparnelio (sparnelių) netekimas.	10
23.	Kvėpavimo nosimi sutrikimas. Draudimo išmokos dydis priklauso nuo: sutrikimo laipsnio ir pusių (jvertinamas rinimonometru, norma – iškvėpimas ir jkvėpimas 380-400 ml/sek.): a) stiprus vienpusis (mažiau kaip 100 ml/sek.) arba žymus abipusis (mažiau kaip 200 ml/sek.); b) visiškas abipusis (0 ml/sek.).	5 10
24.	Uoslės ir skonio netekimas.	15
25.	Uoslės netekimas.	10
26.	Potrauminiai lėtiniai veido daubų uždegimai.	2
27.	Gerklų arba trachėjos funkcijos pažeidimas:
27.1.	Nuolat funkcionuojanti tracheostoma.	40
27.2.	Disfonija.	10
27.3.	Afonija.	30
27.4.	Artikuliacijos sutrikimas.	15
28.	Kvėpavimo organų pažeidimo atvejis, dėl kurio yra:
28.1.	I laipsnio kvėpavimo nepakankamumas.	10
28.2.	II laipsnio kvėpavimo nepakankamumas.	40
28.3.	III laipsnio kvėpavimo nepakankamumas.	60

Straipsnio Nr.	Sužalojimas	Draudimo išmoka (%)
29.	Krūtinės ląstos deformacijos po šonkaulių ar krūtinkaulio lūžių esant stipriam kvėpavimo judesių apribojimui.	10
Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš šios lentelės 28 straipsnyje numatytų sužalojimų ir bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 29 straipsnyje, draudimo išmoka, numatyta dėl 29 straipsnyje numatyto sužalojimo, nėra mokama.

VI. Širdies ir kraujagyslių sistema

30.	Širdies ir kraujagyslių nepakankamumas dėl širdies ar magistralinių kraujagyslių sužalojimo: Pastaba: vertinami širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumo požymiai pagal NYHA klasifikaciją, EKG, fizinio krūvio mėginius, ultragarsinį tyrimą, ilgalaikį EKG ir AKS sekimą.
30.1.	II funkcinė klasė – širdies nepakankamumo požymiai atsiranda sunkaus fizinio krūvio metu.	15
30.2.	III funkcinė klasė – širdies nepakankamumo požymiai atsiranda vidutinio fizinio krūvio metu.	40
30.3.	IV funkcinė klasė – širdies napakankamumo požymiai atsiranda ramybės būklėje, kartais išlieka nuolat.	70
31.	Kraujo apytakos sutrikimas dėl stambiųjų periferinių kraujagyslių sužalojimo:
31.1.	Nedidelis - patinimai, pulsacijos susilpnėjimas.	5
31.2.	Didelis - patinimai, cianozė, ryškus pulsacijos susilpnėjimas.	10
31.3.	Labai didelis - patinimai, cianozė, limfostazė, trofikos sutrikimai.	15
Pastaba: širdies ir kraujagyslių sistemos sužalojimo atveju liekamųjų reiškinių priskyrimas tam tikrai grupei galimas tada, kai nustatomi ne mažiau kaip 2 tai grupei būdingi požymiai.

VII. Virškinimo organai

32.	Kramtymo sutrikimas dėl veido kaulų lūžimo ar apatinio žandikaulio traumų:
32.1.	Žymus sukandimo ir kramtymo sutrikimas.	7
32.2.	Labai didelis sukandimo ir išsižiojimo sutrikimas, žandikaulio deformacija.	25
33.	Apatinio žandikaulio netekimas: Pastaba: žandikaulio netekimo atveju draudimo išmoka dėl sužalojimų, numatytų 32 straipsnyje nėra mokama.
33.1.	Dalies žandikaulio.	15
33.2.	Viso žandikaulio.	50
34.	Liežuvio netekimas:
34.1.	Iki vidurinio trečdalio.	15
34.2.	Nuo vidurinio trečdalio ir daugiau.	30
34.3.	Visiškas netekimas.	50
35.	Žymus burnos ertmės susiaurėjimas, seilių fistulės susidarymas.	15
36.	Stemplės arba ryklės susiaurėjimas dėl nudegimo ar sužalojimo: Pastaba: susiaurėjimas turi būti patvirtintas objektyviais tyrimo metodais.
36.1.	Sunkiai ryjamas minkštas maistas.	10
36.2.	Sunkiai ryjamas skystas maistas.	30
36.3.	Visiškas nepraeinamumas (gastrostoma).	80
37.	Liekamieji reiškiniai po trauminio virškinimo trakto organų sužalojimo:
37.1.	Dempingo sindromas.	40
37.2.	Sąauginė liga, dalinis žarnyno nepraeinamumas.	15
37.3.	Dirbtinė išeinamoji anga.	30
37.4.	Kasos endokrininės funkcijos sutrikimas.	30
37.5.	Kasos egzokrininės funkcijos sutrikimas.	5
37.6.	Kepenų II laipsnio nepakankamumas.	45
37.7.	Kepenų III laipsnio nepakankamumas.	80
38.	Trauminis virškinimo trakto organų sužalojimas dėl kurio pašalinta:
38.1.	Kepenų dalis.	15
38.2.	Blužnis.	15
38.3.	Dalis skrandžio ar dalis kasos ar dalis žarnyno.	25
38.4.	Visas skrandis.	40
Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė trauminį vidaus organų pažeidimą laikinos negalios atveju, kai pažeistą organą reikėjo operuoti, ir bent vieną iš sužalojimų, numatytų 38 straipsnyje, draudimo išmoka pagal draudimo sąlygų 4.4.7 punktą dėl trauminio vidaus organų pažeidimo, kai pažeistą organą reikėjo operuoti, nėra mokama. Jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio j jo kūną patyrė bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 38 straipsnyje ir bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 37 straipsnyje, draudimo išmoka dėl šios lentelės 37 straipsnyje numatytų sužalojimų nėra mokama.

VIII. Šlapimo ir lytinė sistema

39.	Inksto pašalinimas. Pastaba: Xxxxx apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė sužalojimą, nustatytą šios lentelės 39 straipsnyje, ir trauminį vidaus organų pažeidimą laikinos negalios atveju, kai pažeistą organą reikėjo operuoti, draudimo išmoka pagal draudimo sąlygų 4.4.7 punktą dėl trauminio vidaus organų pažeidimo, kai pažeistą organą reikėjo operuoti, nėra mokama.	25
40.	Šlapimo išskyrimo funkcijų sutrikimai:
40.1.	Inkstų funkcijos sutrikimas: a) II laipsnio nepakankamumas; b) III laipsnio nepakankamumas. Pastaba: patyrus sužalojimą, numatytą šios lentelės 39 straipsnyje, ir bent vieną iš sužalojimų, numatytų 40.1 punkte, draudimo išmoka dėl sužalojimo, numatyto šios lentelės 39 straipsnyje, nėra mokama.	40 80
40.2.	Žymus šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas, šlapimo pūslės tūrio sumažėjimas.	20
40.3.	Visiškas šlapimtakio ar šlaplės nepraeinamumas, fistulė lytiniuose organuose.	40

Straipsnio Nr.	Sužalojimas	Draudimo išmoka (%)
41.	Lyties organų sužalojimo pasekmės:
41.1.	Pašalinta kiaušidė, kiaušintakis arba sėklidė.	15
41.2.	Pašalinta dalis vyro varpos.	25
41.3.	Pašalinta visa vyro varpa.	40
41.4.	Pašalintos abi kiaušidės arba abu kiaušintakiai, arba gimda: a) kai moters amžius iki 50 metų imtinai; b) kai moters amžius virš 50 metų.	40 20

IX. Minkštųjų audinių sužalojimai

42.	Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių labai ryškūs, trikdantys mimiką randai (išliekantys po plastinės operacijos) nuo nudegimo, nušalimo ar sužalojimo. Draudimo išmoka mokama remiantis draudimo sąlygų 4.5.1 punkto nuostatomis. Jeigu mokama draudimo išmoka už gydymosi išlaidas atliekant kosmetines plastines operacijas, tai po plastinės operacijos išlikus randams, mokamas šių draudimo išmokų skirtumas.	10
43.	Liemens ir galūnių odos hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius randai, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę:
43.1.	Užima mažiau kaip 1% ploto.	1
43.2.	Užima 1-2% ploto.	2
43.3.	Užima 3-4% ploto.	4
43.4.	Užima 5-10% ploto.	5
43.5.	Užima daugiau kaip 10% ploto.	8
43.6.	Užima daugiau kaip 15% ploto.	10
Pastaba: fizinio asmens delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto. Randai vertinami nuo nelaimingo atsitikimo dienos praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams. Draudikui išmokėjus bent vieną iš šios lentelės 43 straipsnyje nurodytą draudimo išmoką, apdraustasis praranda reikalavimo teisę į išlaidų dėl plastinių operacijų, išskyrus plastines operacijas kosmetiniams defektams ar subjaurojimams veido ar kaklo srityje pašalinti, kompensavimą.

X. Liemens ir galūnių kaulų sužalojimas

Stuburas
44.	Stuburo funkcijos pažeidimai po stuburo traumos. Sužalojimai ir jiems nustatytos procentinės išmokos dalys yra pateikiamos šios lentelės 1 ir 3 straipsniuose.
Pečių lankas; peties sąnarys
45.	Peties sąnario nejudrumas po žastikaulio galvos rezekcijos.	40
46.	Peties sąnario nejudrumas.	30
47.	Peties sąnario ribotas judrumas.	10
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
Ranka
48.	Rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas.	75
49.	Rankos netekimas po egzartikuliacijos peties sąnaryje arba bigė vidurinėje žasto dalyje.	70
50.	Rankos netekimas – bigė žasto apatiniame trečdalyje.	65
51.	Dilbio netekimas dėl egzartikuliacijos alkūnės sąnaryje.	65
52.	Dilbio netekimas žemiau alkūnės sąnario.	60
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka yra didinama 10%.
Alkūnės sąnarys
53.	Alkūnės sąnario nejudrumas.	20
54.	Alkūnės sąnario ribotas judrumas.	7
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
Riešo sąnarys; plaštaka
55.	Plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių.	55
56.	Riešo sąnario nejudrumas.	20
57.	Riešo sąnario ribotas judrumas.	5
58.	Plaštakos funkcijos sutrikimas. Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 4 straipsnyje, ir sužalojimą, numatytą 58 straipsnyje, draudimo išmokos dėl sužalojimų, numatytų šios lentelės 4 straipsnyje, nėra mokamos.	10
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
Plaštakos pirštai
59.	Pirmasis pirštas (nykštys):
59.1.	Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis.	5
59.2.	Pilnai amputuotas naginis pirštakaulis.	8
59.3.	Dalinai amputuotas pamatinis pirštakaulis.	15
59.4.	Piršto netekimas.	20
59.5.	Piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi.	25
60.	Nykščio savojo sąnario nejudrumas.	5
61.	Nykščio delninio piršto sąnario nejudrumas.	10
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
62.	Antrasis (rodomasis) pirštas:
62.1.	Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis.	3
62.2.	Pilnai amputuotas naginis pirštakaulis.	4

Straipsnio Nr.	Sužalojimas	Draudimo išmoka (%)
62.3.	Pilnai amputuotas vidurinis pirštakaulis.	8
62.4.	Dalinai amputuotas pamatinis pirštakaulis.	10
62.5.	Piršto netekimas.	12
62.6.	Piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi.	15
62.7.	Piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė.	4
62.8.	Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto sąnarių ankilozė.	8
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
63.	Trečiasis (didysis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai:
63.1.	Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis.	2
63.2.	Bigė viduriniojo arba pamatinio pirštakaulio.	5
63.3.	Piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi.	15
63.4.	Piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė.	1
63.5.	Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus arba dviejų, taip pat trijų piršto sąnarių ankilozė.	3
64.	Dviejų vienos rankos pirštų netekimas:
64.1.	Pirmojo ir antrojo pirštų.	35
64.2.	Pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), (1+5).	25
64.3.	Antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3), (2+4), (2+5).	15
64.4.	Trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5).	10
65.	Trijų vienos rankos pirštų netekimas.
65.1.	Pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5).	40
65.2.	Pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5).	35
65.3.	Antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5).	30
65.4.	Trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5).	25
66.	Keturių vienos rankos pirštų netekimas.	40
Pastaba: kitais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka apskaičiuojama sumuojant išmokas, numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atvejais.
67.	Visų vienos plaštakos pirštų netekimas.	45
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
Koja
68.	Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje:	70
68.1.	Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje kai iki traumos koja buvo vienintelė.	90
69.	Xxxxxxxx bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje.	60
70.	Kojos funkcijos sutrikimas dėl kojos sutrumpėjimo daugiau kaip 2,5 cm.	5
71.	Blauzdos netekimas dėl egzartikuliacijos kelio sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje:	50
71.1.	Vienintelės kojos blauzdos netekimas.	80
72.	Bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje.	45
Klubo sąnarys
73.	Klubo sąnario nejudrumas.	35
74.	Klubo sąnario ribotas judrumas.	10
Kelio sąnarys
75.	Sąnario nejudrumas.	30
76.	Patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo (išliekantis po operacinio gydymo).	8
77.	Riboti kelio sąnario judesiai.	5
Čiurnos sąnarys; pėda
78.	Čiurnos sąnario nejudrumas.	20
79.	Riboti čiurnos sąnario judesiai.	5
80.	Pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais.	40
81.	Pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje.	30
82.	Pėdos funkcijos sutrikimas dėl deformacijos, nesuaugusio lūžimo. Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 4 straipsnyje, ir sužalojimą, numatytą šios lentelės 82 straipsnyje, draudimo išmokos dėl sužalojimų, numatytų šios lentelės 4 straipsnyje, nėra mokamos.	5
Pėdos pirštai
83.	Visų pėdos pirštų netekimas dėl padų-pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje.	20
84.	Pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi.	15
85.	Pirmojo piršto netekimas dėl padinio piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė pamatinio pirštakaulio lygyje.	5
86.	Pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas.	2
87.	Antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas:
87.1.	Dėl padinio piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu.	2
87.2.	Netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi.	5
87.3.	Piršto funkcijos sutrikimas dėl sąnarių nejudrumo.	1
Pastaba: kitais šios lentelės 83-87 straipsniuose nenumatytais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka yra apskaičiuojama sumuojant išmokas, numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atveju.

XI. Kiti funkcijos sutrikimai

88.

Kalbos netekimas.

2. Kaulų lūžių nustatymo lentelė

Straipsnio Nr.

Sužalojimas

Draudimo išmoka (%)

1. Kaukolės kaulai:

1.1.	Kaukolės skliauto kaulai.	10
1.2.	Kaukolės pamato kaulai.	15
1.3.	Kaukolės skliauto ir pamato kaulai.	20

2. Veido kaulai:

2.1.	Skruostakaulio, viršutinio žandikaulio.	7
2.2.	Apatinio žandikaulio.	6
2.3	Akiduobės	5
2.4.	Nosies kaulų, akytkaulio.	3
2.5.	Gerklų, skydinės kremzlės, poliežuvinio kaulo.	4
Pastaba: žandikaulio danties alveolės lūžimas nelaikomas žandikaulio lūžiu.

3. Dantų trauminis pažeidimas (netekus viso nuolatinio danties vainiko ir/arba šaknies), visiškas išnirimas:

3.1.	Netekus 1 danties.	3
3.2.	Netekus nuo 2 iki 3 dantų.	5
3.3.	Netekus nuo 4 iki 5 dantų.	8
3.4.	Netekus 6 ir daugiau dantų.	10
Pastaba: protezų ar tiltų lūžio atveju draudimo išmoka mokama tik dėl atraminių dantų netekimo dėl nelaimingo atsitikimo. Visais kitais nuolatinių dantų trauminio pažeidimo (danties ar jo šaknies lūžimas, danties išnirimas, jmušimas j alveolę, danties vainiko ne mažiau kaip 1/4 nuskėlimas) atvejais mokamas 1% už vieną traumuotą dantj. Netekus parodontozės, ėduonies ar kitos dantų patologijos pažeisto danties draudimo išmoka yra mažinama 50%.

4. Stuburas:

4.1.	Kaklinės, krūtininės, juosmeninės dalies slankstelio kūno arba lanko:
4.1.1.	Kai gydyta stacionariai ne trumpiau kaip 6 dienas. Pastaba: lūžus trims ar daugiau slankstelių draudimo išmoka negali viršyti 25%.	12
4.1.2.	Kai gydyta ambulatoriškai arba stacionariai trumpiau kaip 6 dienas. Pastaba: lūžus trims ar daugiau slankstelių draudimo išmoka negali viršyti 15%.	8
4.2.	Slankstelio skersinės ar keterinės ataugos. Pastaba: lūžus trijų ar daugiau slankstelių ataugoms draudimo išmoka negali viršyti 8%.	3
4.3.	Kryžkaulio.	5
4.4.	Uodegikaulio.	3

5. Krūtinkaulis ir šonkauliai:

5.1.	Krūtinkaulio.	5
5.2.	Šonkaulių (1-2).	3
5.3.	Šonkaulių (3 ir daugiau).	4
5.4.	Šonkaulių lūžimas (3 ir daugiau) abiejose krūtinės ląstos pusėse.	6

6. Ranka:

6.1.	Mentės, raktikaulio.	5
6.2	Žastikaulio gumburėlio	4
6.3.	Žastikaulio artimojo galo lūžiai.	9
6.4.	Žastikaulio kūno.	10
6.5.	Žastikaulio tolimojo galo lūžiai.	8
6.6.	Dilbio vieno kaulo.	5
6.7.	Dilbio vieno kaulo tolimojo galo ir kito kaulo ylinės ataugos.	7
6.8.	Dilbio dviejų kaulų lūžiai.	10
6.9	Alkūnkaulio arba stipinkaulio ylinės ataugos	2
6.10.	Riešo kaulų (išskyrus laivelio).	3
6.11.	Laivelio.	5
6.12.	Delnakaulių Pastaba: draudimo išmoka yra mokama dėl kiekvieno kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 6%.	3
6.13.	Nykščio pamatinio pirštakaulio.	3
6.14.	Nykščio naginio pirštakaulio.	2
6.15.	Rankos pirštų (pamatinio, vidurinio pirštakaulio). Pastaba: draudimo išmoka yra apskaičiuojama dėl kiekvieno piršto kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 4%.	2
6.16.	Rankos pirštų (naginio pirštakaulio). Pastaba: draudimo išmoka yra apskaičiuojama dėl kiekvieno piršto kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 2%.	1
Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis. Draudimo išmoka mokama pagal punktą, numatantį didžiausią išmoką.

Straipsnio Nr.

Sužalojimas

Draudimo išmoka (%)

7. Dubens kaulų (dubenkaulis, klubakaulis, sėdynkaulis, gaktikaulis):

7.1.	Gūžduobės lūžimas.	12
7.2.	Sąvaržos plyšimas ir kaulų lūžimas.	13
7.3.	Dviejų ir daugiau kaulų lūžimas.	8
7.4.	Vienos sąvaržos plyšimas.	7
7.5.	Vieno kaulo lūžimas.	5

8. Koja:

8.1.	Šlaunikaulio gūbrių.	8
8.2.	Šlaunikaulio galvos ir/arba kaklo.	14
8.3.	Šlaunikaulio kūno.	10
8.4.	Šlaunikaulio arba blauzdikaulio intrasąnariniai lūžimai.	10
8.5.	Girnelės.	8
8.6.	Blauzdikaulio (išskyrus užpakalinio krašto ir vidinės kulkšnies).	8
8.7.	Blauzdikaulio užpakalinio krašto, vidinės kulkšnies	5
8.8.	Šeivikaulio, išorinės kulkšnies.	5
8.9.	Blauzdikaulio ir šeivikaulio.	10
8.10	Blauzdikaulio ir šeivikaulio su sindesmozės plyšimu	12
8.11.	Kulnakaulio, šokikaulio.	7
8.12.	Kitų čiurnos ir pėdos kaulų (padikaulių). Pastaba: draudimo išmoka yra mokama dėl kiekvieno kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 8%.	4
8.13.	Didžiojo kojos piršto.	2
8.14.	Pėdos II-V pirštų pirštakaulių. Draudimo išmoka yra apskaičiuojama dėl kiekvieno kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 3%.	1
8.15.	Sezamoidiniai kaulai.	1
Pastaba: vieno kojos piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis.

9. Kita:

9.1.	Atviri kaulų lūžiai arba jeigu lūžgaliams sutvirtinti buvo atlikta osteosintezės operacija (sutvirtinimas metaline plokštele, vinimis, viela ar iš išorės fiksacijos aparatu), draudimo išmoka didinama 30%,bet ne daugiau kaip vieną kartą dėl to paties draudžiamojo jvykio.
9.2.	Jeigu dėl sąnario lūžimo ūmiu traumos periodu teko implantuoti dirbtinj sąnarj, draudimo išmoka didinama 50%.
9.3.	Avulsiniai kaulų lūžiai.	1
Pastaba: vieno kaulo lūžis keliose vietose dėl to paties draudžiamojo įvykio vertinamas kaip vienas lūžis. Įvykus pakartotinam kaulo lūžiui kaulinio rumbo ar metalinės konstrukcijos sutvirtinimo vietoje, draudimo išmoka dėl to kaulo lūžio mažinama 50%. Jeigu draudžiamojo jvykio metu jvyko keleto kaulų lūžimas, draudimo išmokos yra sumuojamos, tačiau ši suma negali viršyti 100% draudimo sumos dėl kaulų lūžimo.

3. Laikinos negalios nustatymo lentelė

Straipsnio Nr.

Sužalojimas

Draudimo išmoka (%)

1. Galvos ir stuburo smegenų traumos:

1.1.	Galvos smegenų kraujosruva (hematoma).	10
1.2.	Galvos smegenų kraujosruva su kaukolės ertmės atvėrimu.	18
1.3.	Galvos smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ne trumpiau kaip 3 dienas stacionare ir po to ambulatoriškai bei bendra gydymo (stacionarinio ir ambulatorinio) ir nedarbingumo trukmė buvo ne trumpesnė kaip 14 dienų iš eilės.	6
1.4.	Galvos smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ambulatoriškai ne trumpiau kaip 14 dienų arba stacionare 1-2 dienas ir po to ambulatoriškai, jeigu abiem šiame punkte minėtais atvejais bendra gydymo (stacionarinio ir ambulatorinio) ir nedarbingumo trukmė buvo ne trumpesnė kaip 14 dienų iš eilės.	4
1.5.	Galvos smegenų sumušimas (kontuzija).	8
1.6.	Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ne trumpiau kaip 3 dienas stacionare ir po to ambulatoriškai bei bendra gydymo (stacionarinio ir ambulatorinio) ir nedarbingumo trukmė buvo ne trumpesnė kaip 14 dienų iš eilės.	5
1.7.	Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ambulatoriškai ne trumpiau kaip 14 dienų arba stacionare 1-2 dienas ir po to ambulatoriškai, jeigu abiem šiame punkte minėtais atvejais bendra gydymo (stacionarinio ir ambulatorinio) ir nedarbingumo trukmė buvo ne trumpesnė kaip 14 dienų iš eilės.	4
1.8.	Stuburo smegenų sumušimas (kontuzija).	7
1.9.	Galvos ir stuburo smegenų suspaudimas.	15
Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė kelis galvos ir/ar stuburo smegenų sužalojimus, draudimo išmoka yra mokama pagal straipsnį, numatantį didžiausią draudimo išmoką. Pirmoji ir paskutinioji gydymo stacionare diena yra laikoma viena diena.

Straipsnio Nr.

Sužalojimas

Draudimo išmoka (%)

2. Sąnarių (kaulų) išnirimas:

2.1.	Sąnarių – peties, alkūnės, klubo, kelio – išnirimas.	5
2.2.	Sąnarių – peties, alkūnės, klubo, kelio – išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti.	7
2.3.	Riešo, čiurnos sąnarių išnirimas.	3
2.4.	Riešo, čiurnos sąnarių išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti.	5
2.5.	Apatinio žandikaulio.	3
2.6.	Apatinio žandikaulio jeigu dėl to teko operuoti.	5
2.7.	Pirštakaulių išnirimas.	1
2.8.	Pirštakaulių išnirimas su sausgyslių/raiščių vientisumo arba kapsulės pažeidimu, jeigu dėl to teko operuoti.	3
Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių išnirimas vertinamas kaip vienas išnirimas.
2.9.	Girnelės išnirimas.	4
2.10.	Stuburo kaklinės dalies slankstelio išnirimas.	5
2.11.	Stuburo kaklinės dalies dviejų ir daugiau slankstelių išnirimas.	7
Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną toje pačioje galūnėje patyrė išnirimą, minkštųjų audinių, raumenų, sausgyslių, raiščių plyšimus draudimo išmoka yra mokama pagal straipsnį, numatantį didžiausią draudimo išmoką. Sąnarių (kaulų) panirimo atveju draudimo išmoka yra mažinama 50%.

3. Sausgyslių, raiščių, raumenų, meniskų plyšimas:

3.1.	Kelio sąnario meniskų plyšimas. Pastaba: Traumos atveju plyšus vieno kelio sąnario abiem meniskams, draudimo išmoka mokama tik dėl vieno menisko plyšimo.	4
3.2.	Kelio sąnario meniskų ir šoninių/kryžminių raiščių plyšimas.	6
3.3.	Plaštakos, riešo, čiurnos, pėdos, pirštų sausgyslių, raiščių, raumenų plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas).	1
3.4.	Plaštakos, riešo, pėdos, čiurnos sausgyslių, raiščių, raumenų plyšimas (jeigu buvo operuota)	3
3.5.	Peties, alkūnės, klubo, kelio sausgyslių, raiščių, raumenų plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas).	3
3.6.	Peties, alkūnės, klubo, kelio sausgyslių, raiščių, raumenų plyšimas (jeigu buvo operuota).	5
3.7.	Achilo sausgyslės plyšimas.	5
3.8.	Achilo sausgyslės plyšimas (jeigu buvo operuota).	7
Pastaba: dalinio raiščių, sausgyslių, raumenų plyšimo atvejais ir tais atvejais, kai šios lentelės 3 straipsnyje nustatyti sužalojimai atsirado galūnėse su degeneraciniais pokyčiais, draudimo išmoka yra mažinama 50%. Plyšus tam pačiam meniskui, raiščiui, sausgyslei ar/ir raumeniui antrą kartą, draudimo išmoka dėl menisko, raiščio, sausgyslės ar raumens yra mažinama 50%, o kiekvieno paskesnio plyšimo atveju draudimo išmoka nėra mokama. Jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną toje pačioje galūnėje patyrė išnirimą, minkštųjų audinių, raumenų, sausgyslių, raiščių plyšimus draudimo išmoka yra mokama pagal straipsnį, numatantį didžiausią draudimo išmoką.

4. Trauminis vidaus organų, minkštųjų audinių sužalojimas:

4.1.	Trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti.	6
4.2.	Krūtinės ląstos sužalojimas, sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą, poodinę emfizemą.	2
4.3.	Krūtinės ląstos sužalojimas, sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą (kai šių būklių gydymui buvo būtina chirurginė intervencija).	4
4.4.	Akies kiaurinis sužalojimas.	5
4.5.	Akies ragenos kiaurinis sužalojimas.	2
4.6.	Akies junginės, ragenos erozijos su svetimkūniais, kai apdraustasis buvo gydomas ambulatoriškai ne trumpiau kaip 6 dienas.	1
4.7.	Trauminis vienos ausies būgnelio plyšimas, nesusilpninęs klausos.	3
4.8.	Minkštųjų audinių pažeidimai, didesni kaip 10 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius.	5
4.9.	Minkštųjų audinių pažeidimai, nuo 3 cm iki 10 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius.	2
4.10.	Minkštųjų audinių sužalojimai, sukėlę audinių vientisumo pažeidimus, mažesnius nei 3 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius.	1
4.11.	Piršto žaizda su nago nuplėšimu, kai nagas nuplyšo dėl tiesioginio išorinės jėgos poveikio nelaimingo atsitikimo momentu.	1
4.12.	Durtiniai sužalojimai, kai dėl vieno sužalojimo yra pažeidžiami oda, poodžio ir raumenų sluoksniai.	1
4.13.	Daugybiniai kąstiniai sužalojimai su minkštųjų audinių defektais, kai yra pažeidžiama daugiau negu viena kūno vieta ir vienas sužalojimas apima 0,25% ir daugiau kūno paviršiaus.	5
4.14.	Minkštųjų audinių sužalojimai sukėlę daugybines hematomas; potrauminj osteomielitą, flegmoną, abscesą (kurie buvo gydyti chirurginiu būdu). Pastaba: daugybinių hematomų (kraujosruvų) atveju draudimo išmoka yra mokama, jeigu nesirezorbavusios kraujosruvos išlieka po traumos praėjus daugiau kaip 3 savaitėms, kiekvienos iš jų plotas viršija 5 cm2 ir jų skaičius yra ne mažesnis negu 3.	3
4.15.	Gilūs odos nubrozdinimai (siekiantys spenelinj sluoksnj ir giliau), kurie lokalizuojasi skirtingose kūno vietose. Pastaba: draudimo išmoka yra mokama, jeigu odos nubrozdinimai siekia spenelinį sluoksnį ir giliau, lokalizuojasi skirtingose anatominėse struktūrose, bent vieno iš jų plotas yra ne mažesnis negu 2% kūno paviršiaus ploto ir asmuo buvo nedarbingas daugiau nei 6 dienas.	2
4.16.	Hemartrozė (jeigu sąnarj reikėjo punktuoti).	2
Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną toje pačioje galūnėje patyrė išnirimą, minkštųjų audinių, raumenų, sausgyslių, raiščių plyšimus draudimo išmoka yra mokama pagal straipsnį, numatantį didžiausią draudimo išmoką.

5. Apsinuodijimai, nuodingų gyvūnų jkandimai, gamtinės ar techninės elektros poveikis (kai apdraustasis gydytas stacionare):

5.1.	Nuo 3 iki 6 dienų.	2
5.2.	Nuo 7 iki 15 dienų.	4
5.3.	Daugiau kaip 15 dienų.	7
5.4	Trauminis, posthemoraginis, anafilaksinis šokas, riebalinė embolija.	6

Straipsnio Nr.

Sužalojimas

Draudimo išmoka (%)

6. Nudegimai, nušalimai:

6.1.	II° nudegimai ne mažesni kaip 1% kūno paviršiaus ploto.	3
6.2.	II° nudegimai ne mažesni kaip 5% kūno paviršiaus ploto.	5
6.3.	III° nudegimai iki 2% kūno paviršiaus ploto.	4
6.4.	III° nudegimai ne mažesni kaip 2% kūno paviršiaus ploto.	6
6.5.	III° akių nudegimai.	4
6.6.	Platus I° nudegimas, sukėlęs nudegiminę ligą.	5
6.7.	III° nušalimas.	5
Pastaba: kūno paviršiaus ploto 1% yra lygus apdraustojo plaštakos delninio paviršiaus (delno ir pirštų kartu) plotui.

7. Nėštumo netekimas:

7.1.

Draudimo išmoka mokama kai dėl išorinio poveikio (traumos) nutrūksta arba turi būti dirbtinai nutrauktas didesnis nei 22 savaičių nėštumas.

Generalinis direktorius

Xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx

Valdybos narys Xxxxxxx Xxxxxxxxxx

ERGO centrinis biuras

Draudimo telefonas 1887

Xxxxxxxxx Xxxxx x. 6A, LT-03507 Vilnius

El. paštas xxxx@xxxx.xx

xxx.xxxx.xx

Document Metadata

Table of Contents

Investicinio gyvybės draudimo taisyklės Nr. 018

Document Metadata