LIETUVOS PAJŪRIO REGIONO TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

EUROPOS SĄJUNGA

LIETUVOS PAJŪRIO REGIONO TURIZMO PLĖTROS STUDIJA

MOKSLINIS TIRIAMASIS DARBAS

Data	2007/08/29
Versija	ORIGINALAS

Vykdytojas	Xxxxxxxxx
UAB „Eurointegracijos projektai“	LR Ūkio ministerija

VILNIUS, 2007

Turinys

ĮVADAS 4

XXXXXXXXX 0

SUMMARY 7

1. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO POTENCIALO ANALIZĖ 8

1.1. TURIZMĄ PAJŪRIO REGIONE REGLAMENTUOJANČIOS TEISINĖS IR STRATEGINĖS APLINKOS ANALIZĖ 8

1.2. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO TRAUKOS CENTRAI 15

1.3. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO IŠTEKLIAI 17

1.3.1. Gamtiniai ištekliai 17

1.3.1.1 Saugomos teritorijos 18

1.3.1.2 Miškai ir kitos gamtinės teritorijos 20

1.3.1.3 Vandens telkiniai 20

1.3.2. Kultūros paveldo ištekliai 22

1.3.2.1 Archeologinis paveldas 23

1.3.2.2 Urbanistinis ir architektūrinis paveldas 24

1.3.2.3 Technikos paveldas 26

2. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS INFRASTRUKTŪROS IŠVYSTYMO IR PLĖTROS GALIMYBIŲ ANALIZĖ 27

2.1. KELEIVINIO TRANSPORTO SISTEMA 27

2.1.1. Sausumos transportas 27

2.1.2. Oro transportas 29

2.1.3. Vandens transportas 31

2.2. TURISTINIŲ TRASŲ INFRASTRUKTŪRA 33

2.2.1. Autoturizmo trasos 33

2.2.2. Dviračių turizmo trasos 34

2.2.3. Vandens turizmo trasos 36

2.2.4. Pėsčiųjų turizmo trasos 37

2.3. TURIZMO PASLAUGOS 38

2.3.1. Apgyvendinimo paslaugos 38

2.3.2. Maitinimo paslaugos 39

2.3.3. Pramogos 40

2.4. TIKSLINĖS GRUPĖS ANALIZĖ 40

2.5. TURIZMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS PROBLEMATIKA 42

3. TURIZMO RŪŠIŲ POTENCIALO ANALIZĖ 43

3.1. TURIZMO RŪŠIŲ PLĖTROS PAJŪRIO REGIONE ĮVERTINIMAS 43

3.2. KURORTINIO TURIZMO POTENCIALAS 43

3.3. KAIMO TURIZMO POTENCIALAS 44

3.4. DALYKINIO (KONFERENCIJŲ) TURIZMO POTENCIALAS 45

3.5. KULTŪRINIO TURIZMO POTENCIALAS 45

3.6. AKTYVAUS POILSIO TURIZMO POTENCIALAS 46

3.7. EKOLOGINIO (GAMTINIO-PAŽINTINIO) TURIZMO POTENCIALAS 47

4. PAJŪRIO REGIONO RINKOS ĮVERTINIMAS UŽSIENIO VALSTYBIŲ KONTEKSTE 48

4.1. ESAMA SITUACIJA 48

4.2. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS IR TURIZMO RŪŠIŲ ĮVERTINIMAS 49

5. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO RINKOS RINKODARA IR ĮVAIZDŽIO FORMAVIMAS 53

5.1. ESAMA SITUACIJA 53

5.1.1. Įvaizdis 53

5.1.2. Rinkodara 54

5.1.2.1 Turizmo informacijos teikimas 55

5.1.2.2 Rinkos tyrimai 58

5.1.2.3 Vietovę identifikuojančio prekės ženklo kūrimas ir palaikymas 58

5.1.2.4 Leidyba 59

5.1.2.5 Elektroninė rinkodara 60

5.1.2.6 Turizmo mugės, verslo misijos bei pažintiniai turai 61

5.1.2.7 Lauko reklama 63

5.1.2.8 Viešieji ryšiai ir bendradarbiavimas 64

5.2. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS RINKODAROS MODELIS 66

5.2.1. Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros organizacija 66

5.2.2. Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros programa 67

5.2.2.1 Reklama 67

5.2.2.2 Asmeninis pardavimas 69

5.2.2.3 Pardavimų skatinimas 69

5.2.2.4 Ryšių su visuomene palaikymas ir populiarinimas 70

6. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ ANALIZĖ 72

6.1. ESAMA SITUACIJA 72

6.2. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ TOBULINIMAS 73

7. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS POTENCIALO PANAUDOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS 75

7.1. SSGG ANALIZĖ 75

7.2. LĖŠŲ ŠALTINIŲ ANALIZĖ 76

7.2.1. ES struktūriniai fondai 76

7.2.2. Kiti finansavimo šaltiniai 77

7.3. TURIZMO POTENCIALO PLĖTROS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS 78

7.3.1. Bendrosios Lietuvos Pajūrio regiono plėtros tendencijos 78

7.3.2. Turizmo sektoriaus plėtros tikslai, uždaviniai ir priemonės 79

8. PRIEDAI 92

8.1. PRIEDAS. TYRIMO ANKETA 92

8.2. PRIEDAS. APGYVENDINIMO ĮSTAIGOS 94

8.3. PRIEDAS. MAITINIMO ĮSTAIGOS 114

8.4. PRIEDAS. PRAMOGŲ ĮSTAIGOS 126

8.5. PRIEDAS. TURIZMO IŠTEKLIŲ IR OBJEKTŲ TERITORINIO IŠDĖSTYMO IR TURIZMO TERITORINĖS PLĖTROS ŽEMĖLAPIAI 134

ĮVADAS

Pajūrio regionas yra Lietuvos vakarinėje dalyje, Pajūrio žemumoje, ribojasi su Baltijos jūra ir Kuršių mariomis.

Bendras Pajūrio regiono plotas – 4298 km2. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2006 m. Pajūrio regione gyveno 356069 gyventojai. Pajūrio regionui priklauso šios savivaldybės:

• Klaipėdos miesto;

• Klaipėdos rajono;

• Neringos;

• Palangos miesto;

• Kretingos rajono;

• Šilutės rajono.

Pajūrio regiono žemėlapis

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Iš kitų Lietuvos regionų Pajūrio regionas išsiskiria 2 pagrindiniais bruožais:

• regionas yra šalia Baltijos jūros, todėl čia nuo seno susiformavusi turizmo ir poilsio industrija;

• regione gausu gamtinių ir kultūros paveldo išteklių, ir tai sudaro geras prielaidas turizmo sektoriaus vystymui.

Darbo tikslas – išanalizuoti Pajūrio regiono turizmo potencialo išnaudojimo efektyvumą ir jo didinimo perspektyvas.

Darbo objektas – Lietuvos Respublikos Pajūrio regiono turizmo sektorius.

Darbo uždaviniai:

• ištirti ir apibendrinti Pajūrio regiono turizmo potencialą ir jo panaudojimą;

• išanalizuoti Pajūrio regiono turizmo infrastruktūros panaudojimą, poreikius ir plėtros

galimybes, siekiant mažinti sezoniškumo įtaką turizmo sektoriui;

• įvertinti atskirų turizmo rūšių potencialą Pajūrio regione kiekybiniu ir kokybiniu aspektu;

• įvertinti vietinės turizmo rinkos ir atskirų jos segmentų potencialą bei ypatumus, lyginant su kaimyninėmis ir kitų užsienio valstybių rinkomis;

• įvertinti Pajūrio regione vykdomas rinkodaros ir įvaizdžio formavimo veiklas bei dalyvius, suformuojant Lietuvos Pajūrio regiono turizmo rinkodaros modelį, kuris atspindėtų regiono išskirtinumą, rinkodaros dalyvių poreikius bei turizmo plėtros perspektyvas;

• ištirti Pajūrio regiono turizmo sektoriaus žmogiškųjų išteklių potencialą, jo panaudojimo efektyvumą ir pateikti pasiūlymus žmogiškųjų išteklių gebėjimų tobulinimui;

• atsižvelgiant į Pajūrio regiono turizmo potencialą, pateikti pasiūlymus dėl šio potencialo panaudojimo efektyvumo didinimo, išskiriant Pajūrio regiono turizmo plėtros prioritetus, privalumus, trukdžius, galimybes, galimas grėsmes, efektyviausias partnerystės veiklos sritis ir formas bei suformuluoti Pajūrio regiono plėtros tikslus ir uždavinius, pateikiant plėtros įgyvendinimo veiklų bei priemonių modelius.

Rengiant darbą, dalyvavo:

• UAB „Eurointegracijos projektai“ ekspertų grupė;

• doc. xx. Xxxxxx Xxxxxxxxxxx, Regioninės plėtros centras prie Klaipėdos universiteto;

• dokt. Xxxxxx Xxxxxxxxxxx-Xxxxxxxxx, Regioninės plėtros centras prie Klaipėdos universiteto;

• dokt. Xxxxxx Xxxxxxxxxxx, Regioninės plėtros centras prie Klaipėdos universiteto;

• Xxxxx Xxxxxxx, Regioninės plėtros centras prie Klaipėdos universiteto.

Lietuvos Pajūrio regiono turizmo plėtros studija parengta remiantis 2007 m. gegužės 24 d. paslaugų teikimo sutartimi Nr. 8-137 tarp LR Ūkio ministerijos ir UAB „Eurointegracijos projektai“.

SANTRAUKA

Lietuvos Respublikos Pajūrio regionas apima 6 savivaldybes, įeinančias į Klaipėdos apskrities teritoriją: Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Palangos miesto, Neringos, Šilutės rajono bei Kretingos rajono. 2002 m. LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane Pajūrio regionas išskiriamas kaip labai didelio ir didelio potencialo rekreacinis arealas, įeinantis į nacionalinės svarbos rekreacines sistemas.

Moksliniame tiriamajame darbe atlikta Pajūrio regiono turizmo išteklių, infrastruktūros ir produktų analizė, pateikiamas ekspertinis atskirų turizmo rūšių potencialo vertinimas. Darbe atliktas Pajūrio regiono rinkos vertinimas užsienio valstybių kontekste bei pateikti pasiūlymai rinkodaros ir įvaizdžio formavimo ir žmogiškųjų išteklių plėtros klausimais.

Tarp svarbiausių Pajūrio regiono stiprybių paminėtinos šios: gamtinių ir kultūrinio paveldo išteklių gausa, patogi geografinė padėtis, gerai išvystyta sausumos transporto infrastruktūra, susiformavusi turizmo produktų struktūra, stiprus ūkio subjektų suinteresuotumas teikti konkurencingas turizmo paslaugas. Pažymėtina, kad Pajūrio regiono turizmo sektoriaus veiklai būdingas sezoniškumas, nepakankama turizmo sektoriaus rinkodaros veikla, nepakankamai išvystyta turizmo infrastruktūra, siauras produktų spektras, ryškėja turizmo sektoriaus žmogiškųjų išteklių kiekybės ir kokybės problemos.

Konstatuotina, kad pastarųjų penkerių metų laikotarpiu regione vykstantis urbanizacijos procesas turi labai didelę įtaką turizmo sektoriaus plėtrai. Šis procesas įvardijamas kaip Lietuvos jūrinės metropolijos formavimasis.

Ekspertų vertinimu išskiriami šie Pajūrio regiono turizmo sektoriaus plėtros tendencijų

etapai:

• trumpasis laikotarpis (2007 – 2013 m.) – turizmo sektoriaus plėtra orientuojama į Pajūrio regiono turizmo sektoriaus įvaizdžio ir produktų gerinimą Lietuvos ir aplinkinių valstybių rinkoje;

• ilgasis laikotarpis (2007 – 2020 m.) – turizmo sektoriaus plėtra orientuojama į Pajūrio regiono pozicijų stiprinimą Lietuvos ir globalioje rinkoje;

• perspektyvinis laikotarpis (iki 2030 metų) – turizmo sektoriaus plėtra numatoma 20 m. trukmės ir ilgesniam laikotarpiui.

Konstatuotina, kad nustatant Pajūrio regiono turizmo sektoriaus plėtros priemonių svarbą ir

eiliškumą, prioritetas šiame regione privalo būti teikiamas priemonėms, skatinančioms:

• turizmo sektoriaus produkto kokybinę plėtrą;

• turizmo sektoriaus infrastruktūros gerinimą;

• turizmo sektoriaus rinkodaros priemonių plėtrą.

Išskiriamas Pajūrio regiono turizmo sektoriaus strateginės plėtros tikslas: „Patrauklus ir konkurencingas, ekonomiškai stabilus, tausojančiai naudojantis rekreacinius išteklius, operatyviai reaguojantis į rinkos pokyčius turizmo arealas Baltijos regione“.

Plėtros tikslai:

• pagerinti regiono turizmo sistemos planavimą ir valdymą;

• didinti regiono patrauklumą ir prieinamumą vietiniams ir užsienio turistams;

• sudaryti sąlygas turizmo rūšių plėtrai.

Pateikiamos turizmo sektoriaus plėtros priemonės, orientuotos į trumpąjį ir ilgąjį laikotarpius.

Pateikiami Pajūrio regiono turistinių išteklių ir objektų išsidėstymo ir turizmo teritorinės plėtros žemėlapiai.

SUMMARY

The strand region of the Republic of Lithuania includes 6 municipalities that belong to the Klaipėda county territory: Klaipėda city, Klaipėda region, Palanga city, Neringa, Šilutė, and Kretinga region. In the general plan of the territory, adopted by The Lithuanian parliament in the year 2002, strand region is distinguished as an areal that has very big and big potential for recreation and is included in the recreation systems of national importance.

The scientific research performed involves strand region tourism resources, infrastructure, and product analysis, expert valuation of potential of some specific fields of tourism is provided.. In the work Strand region market valuation in the context of foreign countries is performed and suggestions on marketing, image formation, and human resource development are offered.

Among the most important strengths of the strand region noteworthy are: abundance of natural and cultural heritage resources, convenient geographical location, well developed land transport infrastructure, the present tourism products infrastructure, strong interest of economic entities to provide competitive tourism product. It is noteworthy that seasonal effect is typical for the strand region tourism sector activity, marketing activities of the tourism sector are insufficient, so is the tourism infrastructure, small spectrum of product, increasing problems in the human resource quality and quantity aspects.

It is worth stating that the region urbanization process that took place in the past five years has very large influence on the development of the tourism sector. This process is sometimes referred to as the formation of Lithuanian marine metropolis.

In experts opinion these phases of the strand region tourism sector development trends could be distinguished:

• short period (2007 – 2013) – tourism sector development actions are oriented to the Strand region image and product quality improvement in Lithuania and the neighbouring countries;

• long period (2007 – 2020) – tourism sector development actions are oriented to the Strand regions positions strengthening in the Lithuanian and global markets;

• prospective time period (till 2030) – tourism sector actions for time period of 20 and more years are foreseen.

It is worth noting that determining the importance and sequence of actions for developing the strand region tourism sector, priority should be given to these matters of regional importance encouraging:

• qualitative development of the tourism sector product;

• improvement of tourism sector infrastructure;

• development of marketing means in the tourism sector.

The strand region tourism sector strategic development goal is to become: „Attractive and competitive, economically stable, carefully using the recreation resources, reacting to market changes with expedition areal in the Baltic region“.

Development goals:

• to improve planning and management of the regional tourism system;

• to increase the attractiveness and availability of the region for local and foreign tourists;

• to create conditions for development of different types of tourism.

Tourism sector development means oriented for short term and long term are provided. Strand region tourism resources and objects allocation maps and tourism territorial development maps are provided.

1. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO POTENCIALO ANALIZĖ

Šioje darbo dalyje atliekama turizmo sektoriaus veiklą Pajūrio regione reglamentuojančios teisinės ir strateginės aplinkos analizė, išskiriami pagrindiniai regiono turizmo traukos centrai bei ištekliai.

1.1. TURIZMĄ PAJŪRIO REGIONE REGLAMENTUOJANČIOS TEISINĖS IR STRATEGINĖS APLINKOS ANALIZĖ

Turizmo veiklą Lietuvos Respublikoje koordinuoja ir turizmo politiką formuoja LR Ūkio ministerija. Turizmo plėtrą Pajūrio regione reglamentuoja šie teisiniai ir strateginiai dokumentai:

1.1.1. lentelė

Teisiniai ir strateginiai dokumentai, reglamentuojantys turizmo plėtrą Pajūrio regione

Pavadinimas, patvirtinimo data

Pastabos

Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX- 1154

Plane pateikiamos funkcinių prioritetų sritys, apimančios dideles LR dalis arba makroregionus, pasižyminčius savita gamtine bei ūkine sankloda ir besiklostančiais skirtingais pagrindinių funkcinių prioritetų kompleksais, tarp jų – Pajūrio regioną. Šis regionas patenka į sudėtingiausių LR regionų kraštotvarkos požiūriu sąrašą. Plane Pajūrio regionas išskiriamas kaip labai didelio ir didelio potencialo rekreacinis arealas, įeinantis į nacionalinės svarbos rekreacines sistemas. Pažymėtina Pajūrio regiono, kaip išskirtinio Lietuvos regiono, plėtra (išskiriamos trijų plėtros tipų zonos): 1. Konversinio tipo, reikalaujančio dabartinio tradicinio naudojimo krypčių ir prioritetų pertvarkos bei ypatingo aplinkosaugos reglamentavimo (Kuršių marių zona). 2. Palaikomojo tipo, kur reikalinga dabartinio naudojimo adaptacija bei atitinkama valstybės parama (Šilutės–Pagėgių zona). 3. Plėtojamojo tipo, reikalaujančio dabartinio naudojimo krypčių tolesnio plėtojimo ir intensyvinimo (Klaipėdos miesto ir tarptautinio IX B transporto koridoriaus zona). Regiono rekreacinių teritorijų tvarkymo nuostatoms įgyvendinti nustatomas šis prioritetas: plėtoti rekreacinį Pajūrio regioną, kuriant vidutinio ir aukšto lygio apgyvendinimo infrastruktūrą ir poilsio bei pramogų bazę, nepriklausančią nuo sezonų ir didinančią trauką, sprendžiant Klaipėdos keleivinio uosto (terminalo) ir jachtų prieplaukos Palangoje statybų klausimus bei plėtojant jūrų keleivinius maršrutus į Skandinavijos šalis. Plane išskirta Pajūrio regiono rekreacijos bei turizmo teritorijos vystymo tendencija, kuri numato: 1. Plėsti gamtinėje aplinkoje rekreacijos specializuotų teritorijų tinklą ir plėtoti infrastruktūrą. 2. Intensyvinti turizmo, ypač pažintinio–kultūrinio, plėtrą ir stiprinti potencialą. 3. Stiprinti rekreacines funkcijas pajūryje ir miškinguose ežeringuose rajonuose bei formuoti turizmo ir poilsio centrus tam palankias sąlygas turinčiuose nedideliuose miestuose. 4. Užtikrinti gamtinių ir kultūrinių rekreacinių išteklių naudojimo ir apsaugos efektyvumą bei optimalumą. 5. Išnaudoti poilsio kaimiškoje aplinkoje potencialą ekonomiškai silpnų šalies rajonų gaivinimui. 6. Perorientuoti įvažiuojamąjį turizmą ir atsižvelgiant į Vakarų

Pavadinimas, patvirtinimo data	Pastabos
	šalis sukurti atitinkamą rekreacinės infrastruktūros kokybę. 7. Sukurti valstybinę rekreacijos rėmimo sistemą ir užtikrinti jos regioninį diferencijavimą. 8. Pasiekti, kad planuojamu laikotarpiu (iki 2020 m.) bendrosios pajamos iš turizmo išaugtų iki 2,5 karto, o turizmo dalis šalies BVP padidėtų iki 10 proc. Remtini rekreaciniai projektai, kurie: 1. Pritraukia tarptautinių finansų institucijų, tarptautinių fondų ar užsienio valstybių kapitalą. 2. Spartina integraciją į ES struktūras, sudaro sąlygas įvažiuojamojo turizmo plėtrai. 3. Sudaro sąlygas racionaliai naudoti rekreacinius išteklius. 4. Užtikrina teikiamų paslaugų kokybę.
Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187	Strategijoje tiesiogiai su Pajūrio regiono turizmo sektoriumi siejasi šie pagrindiniai turizmo plėtros tikslai: 1. Atgaivinti ir plėtoti kurortinį turizmą Birštono, Druskininkų, Neringos, Palangos kurortuose, Likėnuose ir kitose kurortinėse vietovėse. 2. Sukurti Lietuvos jūrinio ir vidaus vandenų turizmo infrastruktūrą. 3. Tobulinti turizmo ir rekreacijos specialistų rengimą. 4. Išplėsti apgyvendinimo, turizmo paslaugų ir pramogų sektoriaus įvairovę turizmo centruose ir rekreacinėse vietovėse.
Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853. Šio dokumento viena iš dalių yra „Turizmo plėtros strategija iki 2015 metų“	Turizmo plėtros strategijoje numatomos ilgalaikės prioritetinės turizmo plėtros kryptys, būtinos šalies ir jos regionų (tarp jų ir Pajūrio regiono) turizmo verslo plėtotei skatinti ir efektyviai panaudoti šalies turistinį potencialą (gamtinius, kultūrinius, rekreacinius, žmogiškuosius bei verslo infrastruktūros išteklius). Šio dokumento viena iš dalių yra „Turizmo plėtros strategija iki 2015 metų“, kurioje išskiriamas bendras strateginis tikslas: „Sukurti šiuolaikinę, atitinkančią pasaulio ir Europos reikalavimus turizmo infrastruktūrą, leidžiančią kurti ir pateikti tarptautinei turizmo rinkai kokybiškus ir konkurencingus turizmo produktus, užtikrinančius vietinių ir atvykstančiųjų turistinių srautų didėjimą bei pasiekti turizmo dalies bendrame vidaus produkte ES vidurkį (8 proc.)“.
Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160	Analizuojamame dokumente turizmo bei rekreacijos vystymui numatyti ilgalaikiai tikslai – plėtoti turizmą ir rekreaciją, drauge užtikrinti gamtinių ir kultūrinių Lietuvos regionų ( tarp jų ir Pajūrio regiono) savitumo išsaugojimą, kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, teigiamus ekonominius ir socialinius pokyčius kaimiškose teritorijose, sudaryti sąlygas kuo geriau pažinti kraštą, formuoti teigiamą jo įvaizdį.
Nacionalinės turizmo plėtros 2007-2010 metų programos projektas	Programos paskirtis – įvertinti Lietuvos turizmo sektoriaus ( taip pat ir Pajūrio) raidos tendencijas ir atsižvelgiant į nacionalinius, regioninius bei savivaldybių lygmens turizmo sektoriaus planavimo dokumentus apibrėžti Lietuvos turizmo plėtros prioritetus, tikslus ir uždavinius bei nustatyti jų įgyvendinimo priemones. Programoje išskiriami trys turizmo plėtros (laikotarpiui iki 2010) tikslai: 1. Tobulinti turizmo išteklių planavimo ir valdymo sistemą. 2. Plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą, skatinančią konkurencingų turizmo produktų plėtrą. 3. Stiprinti Lietuvos turizmo įvaizdį vidaus ir užsienio rinkose.
Lietuvos kurortų plėtros įgyvendinimo 2005–2008 metų priemonės (patvirtinta 2004 m. gruodžio 6 d. LRV	Pajūrio regione kurortinį statusą turi Neringa ir Palangos miestas. Šioje programoje numatoma tobulinti kurortų plėtros teisinę bazę, plėtoti kurortų infrastruktūrą, užtikrinti viešąją tvarką kurortuose, gerinti kurortų gamtinės aplinkos kokybę, teikiamų paslaugų kokybę, diegti

Pavadinimas, patvirtinimo data	Pastabos
nutarimu Nr. 1588)	aukštus sveikatinimo ir medicinos paslaugų standartus, gerinti rinkodarą, įgyvendinti kurortų plėtros politiką.
Lietuvos 2007 – 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija	1. Parama turizmo sektoriaus plėtros projektams bus teikiama pagal šios programos 3 prioritetinę kryptį „Gyvenimo kokybė ir sanglauda“, siekiant geriau išnaudoti vietos potencialą, teikti kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas, siekti geresnės aplinkos kokybės. 2. Parama turizmo sektoriaus žmogiškųjų išteklių plėtrai bus teikiama pagal šios programos 2 prioritetinę kryptį „Produktyvūs žmogiškieji ištekliai žmonių visuomenei“, siekiant pritraukti ir išlaikyti žmones darbo rinkoje, plėtoti aukščiausios kvalifikacijos darbo jėgą, gerinti viešąjį turizmo sektoriaus administravimą.
2007 – 2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa	Parama turizmo sektoriaus plėtros projektams bus teikiama pagal programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemones.
2007 – 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa	Pagal šią programą bus teikiama parama turizmo sektoriaus žmogiškųjų išteklių plėtros projektams viešajame ir privačiame sektoriuose. Išskirtini šie prioritetai: 1. 1 prioritetas „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“; 2. 4 prioritetas „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“. Uždaviniai, tiesiogiai orientuoti į turizmo sektoriaus žmogiškųjų išteklių plėtrą.
Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programa	Pajūrio regiono turizmo sektoriaus plėtros projektai bus finansuojami pagal šios programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemones: 1. „Kaimo turizmo paslaugų plėtra“, kurios bendrasis tikslas – plėtoti kaimo turizmą, sukuriantį naujas darbo vietas, papildomų pajamų šaltinį kaimo vietovėse bei remti stovyklaviečių kaime įkūrimą, skatinantį rekreacinių vietovių kaime infrastruktūros plėtrą. 2. „Kaimo paveldo išsaugojimas ir modernizavimas: amatų plėtra“, kurios bendrasis tikslas – gaivinti ir puoselėti tradicinius amatus siekiant didinti kaimo gyventojų užimtumo ir pajamų lygį. 3. „Kaimų atnaujinimas“, kurios bendrasis tikslas – kurti patrauklią aplinką gyventi ir dirbti kaimo vietovėse.
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų veiksmų programa	Pagal šį dokumentą bus teikiama parama žuvininkystės regionų plėtrai. Su turizmo plėtra tiesiogiai susijusi 4 prioritetinė kryptis „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“. Pagrindinis tikslas: žuvininkystės regionų tvari plėtra ir gyvenimo kokybės juose gerinimas vietos iniciatyvos ir partnerystės pagrindu. Bus teikiama parama mažųjų prieplaukų ir uostų modernizavimui.
Natura 2000	ES saugomų teritorijų tinklas, padengiantis didžiąją Europos saugomų teritorijų dalį. Tinklo veiklos tikslas - sustiprinti buveinių ir laukinės gyvūnijos apsaugą ES (kartu ir Lietuvoje). Pajūrio regione į šio tinklo teritoriją patenka Klaipėdos m., Klaipėdos r., Neringos, Palangos m., Kretingos r., Šilutės r. teritorijos.
Nacionalinių dviračių turizmo trasų specialiojo plano projektas	Pajūrio regione suformuota nacionalinė dviračių trasa „Pajūrio dviračių trasa“. Dviračių trasos atkarpa Šilutė – Kitai – Dreverna – Priekulė – Dituva – Kalviai – Klaipėda yra suformuota įgyvendinant PHARE projektą Nr. 2002/000-620.03.01 „Dviračių žiedo Vakarų Lietuvoje plėtojimas“. Dalis šios trasos sutampa su pagrindinės nacionalinės dviračių trasos Vilkyškiai – Kintai – Palanga – Šventoji – valstybinė siena (Būtingė) atkarpa ir yra nacionalinės tranzitinės paskirties dviračių

Pavadinimas, patvirtinimo data	Pastabos
	trasos (T1) dalis.
Nacionalinių autoturizmo trasų specialiojo plano projektas	Pajūrio regiono turizmo sektoriaus plėtra susijusi su Nacionalinių autoturizmo trasų planavimo tiksluose nurodytomis nuostatomis: 1. Plėtoti nacionalinių autoturizmo trasų tinklą ir atitinkamą infrastruktūrą, siekiant sudaryti palankias sąlygas kelionių organizavimui ir skatinti kultūrinio, aktyvaus poilsio, savaitgalio keliones. 2. Skatinti teritorijų ekonominę ir socialinę raidą aktyvinant turizmo veiklą. Į Pajūrio regioną patenka šios nacionalinės autoturizmo trasos arba jų dalys: 1. Nemuno kelias (Palanga – Klaipėda – Jurbarkas – Kaunas – Rumšiškės – Birštonas – Alytus – Merkinė – Druskininkai – Veisiejai). 2. Gintaro kelias (Neringa – Klaipėda – Palanga). 3. Žemaitijos keliai (Palanga – Kretinga – Plungė (Plungė – Rietavas – Kaltinėnai) – Telšiai – Varniai – Kaltinėnai - Kražiai – Kelmė – Tytuvėnai arba Kurtuvėnai).
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (įstatymo pakeitimo įstatymas 2002 m. gruodžio 3 d. Nr. IX-1211)	Įstatymas nustato turizmo verslo organizavimo principus, reikalavimus turizmo paslaugų teikimui ir turistų (vartotojų) teisių apsaugai bei valstybės, savivaldybių institucijų kompetenciją turizmo reguliavimo, planavimo ir turizmo išteklių naudojimo srityse.
Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymas (2002 m. liepos 2 d. Nr. IX-1016)	Įstatymas reglamentuoja pajūrio juostos nustatymo tikslus, jos sudedamąsias dalis, nustato pajūrio kraštovaizdžio apsaugą ir naudojimą, žemės ir jūros akvatorijos naudojimo sąlygas bei ūkinės veiklos apribojimus.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (įstatymo pakeitimo įstatymas 2004 m. sausio 15 d. Nr. IX-1962)	Įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese. Vienas iš teritorijų planavimo tikslų yra „Saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos išteklius, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tarp jų ir rekreacijos išteklius“.
Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 4-246/D1-341	Šios taisyklės reglamentuoja nacionalinio, regiono, rajono teritorijų specialiojo planavimo, t.y. turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką, turizmo ir rekreacijos teritorijų planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šio proceso metu.
Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (įstatymo pakeitimo įstatymas 2001 m. gruodžio 4 d. Nr. IX- 628)	Įstatymas nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą, saugomų teritorijų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus, taip pat reglamentuoja veiklą jose.
Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos (patvirtintos LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343)	Dokumentas nustato, kas yra draudžiama vykdyti regioninių parkų bei rekreacinėse teritorijose, su kuo turi būti derinami klausimai, norint regioniniuose parkuose įrengti turistines trasas, poilsio ir transporto stovėjimo aikšteles.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymas 2004 m.	Įstatymas nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus.

Pavadinimas, patvirtinimo data	Pastabos
rugsėjo 28 d. Nr. IX-2452)
Pajūrio regioninio parko apsaugos reglamentas, (patvirtintas LR AM ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 425)	Šiame teisės akte reglamentuojami specialieji Pajūrio regioninio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimai bei tvarkymo ir naudojimo ypatumai.
Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo (LR AT nutarimas 1991 m. balandžio 23 d. Nr. I-1244).	Šiuo nutarimu buvo įsteigti LR kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatyti nacionaliniai parkai ir valstybinis rezervatas, patvirtinti jų nuostatai ir apsauginės zonos ribos.
Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas (patvirtintas LR AM ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439)	Šiame teisės akte reglamentuojami specialieji Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimai bei tvarkymo ir naudojimo ypatumai.
Salantų regioninio parko apsaugos reglamentas, (patvirtintas LR AM ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 427)	Šiame teisės akte reglamentuojami specialieji Salantų regioninio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimai bei tvarkymo ir naudojimo ypatumai.
2003-2006 m. Klaipėdos regiono plėtros planas	Pajūrio regionas įeina į Klaipėdos apskrities teritoriją, todėl plėtojant turizmo sektorių 2007-2013 m. laikotarpiu, tikslinga remtis Klaipėdos regiono plėtros planu, kurio sprendiniai orientuojami ir į 2007-2013 m. laikotarpį. 5 prioritetas „Rekreacijos ir turizmo sistemos plėtra bei paslaugų kokybės gerinimas“. Tikslai: 1. Pagerinti rekreacijos ir turizmo sistemos planavimą ir valdymą. 2. Didinti regiono patrauklumą ir prieinamumą vietiniams ir užsienio turistams. 3. Užtikrinti viešosios rekreacinės ir turizmo infrastruktūros sukūrimą, priežiūrą bei efektyvų eksploatavimą.
Klaipėdos apskrities bendrojo plano koncepcija	Pajūrio regionas įeina į Klaipėdos apskrities teritoriją, todėl plėtojant turizmo sektorių tikslinga remtis Klaipėdos apskrities bendrojo plano koncepcija, kurioje išskiriami šie prioritetai ir tikslai: II prioritetas „Turizmo infrastruktūros ir rekreacijos plėtra“. Tikslas: „Plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas“. III prioritetas „Gyvenimo ir aplinkos kokybė“. Tikslas: „Tausojančiai naudoti ir turtinti regiono gamtos išteklius:.
Klaipėdos miesto bendrasis planas (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr.T2-110)	Turizmo sektoriaus plėtrą veikia: 1. Išorinės aplinkos dalies sprendiniai, kuriuose numatyta gerinti rekreacinę aplinką, susisiekimo tinklą, parengti detaliuosius planus. 2. Urbanistiniai sprendiniai, kuriuose numatyta rengti teritorinio planavimo dokumentus, inicijuoti teritorinį pasiskirstymą. 3. Susisiekimo dalies sprendiniai, kuriuose numatyta gerinti susisiekimo tinklą. 4. Gamtinės dalies sprendiniai, kuriuose pateikta gamtinių išteklių panaudojimo galimybės ir tvarka. 5. Kultūros paveldo dalies sprendiniai, kuriuose numatyta kultūros paveldo naudojimo galimybės ir tvarka.

Pavadinimas, patvirtinimo data	Pastabos
	6. Socialinės aplinkos dalies sprendiniai, kuriuose apibrėžta poilsio infrastruktūros plėtra.
Klaipėdos rajono plėtros strateginis planas 2004-2012 m. (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr.T11-256 dėl Klaipėdos rajono plėtros strateginio plano 2004-2012 metams naujos redakcijos tvirtinimo)	Pajūrio regiono turizmo sektoriaus plėtra bus vykdoma, remiantis I prioriteto „Klaipėdos rajono konkurencingumo didinimas“, 1.3 tikslo „Atskleisti ir išryškinti Klaipėdos rajono kultūrinį ir gamtinį savitumą“ nuostatomis.
Klaipėdos rajono savivaldybės bendrasis planas (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr.T11-405)	Turizmo sektoriaus plėtrai įtakos turi: 1. Gamtinės aplinkos dalies sprendiniai, kuriose numatyta išlaikyti ir išsaugoti esamą natūralaus kraštovaizdžio pobūdį. 2. Kultūros paveldo dalies sprendiniai, kuriuose numatoma išsaugoti ir turizmui pritaikyti kultūros paveldo išteklius. 3. Transporto dalies sprendiniai, apimantys turizmo sektoriaus infrastruktūros plėtrą. 4. Urbanistinės dalies sprendiniai, apibrėžiantys teritorinio planavimo dokumentų, turinčių įtakos turizmo sektoriaus plėtrai, rengimą.
Šilutės rajono strateginis plėtros planas (patvirtintas Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. T1-407)	Turizmo sektoriaus plėtra apibrėžiama I prioritete „Turizmo sektoriaus plėtra, panaudojant ir išsaugant Mažosios ir Didžiosios Lietuvos sandūroje susiformavusį kultūrinį-istorinį paveldą bei unikalius Pamario krašto gamtos išteklius“. Numatoma tobulinti susisiekimo infrastruktūrą, pritaikyti gamtinę aplinką turizmo reikmėms ir užtikrinti jos išsaugojimą, vystyti turizmo paslaugas, kurti naujus turizmo produktus panaudojant gamtos išteklius ir istorinį-kultūrinį paveldą, tobulinti turizmo valdymą bei rinkodarą ir formuoti Šilutės krašto, kaip unikalaus turistinio regiono, įvaizdį.
Šilutės rajono bendrojo plano koncepcija	Turizmo sektoriaus plėtrai rajone įtakos turi: 1. Apgyvendinimo sistemos dalies sprendiniai, kuriuose numatoma išstudijuoti bei suformuluoti rajono urbanizuoto ir gamtinio kraštovaizdžio skiriamuosius bruožus, gamtinės aplinkos ir išteklių panaudojimo tvarką. 2. Aplinkosaugos dalies sprendiniai, kuriuose apibrėžiamos gamtinių išteklių panaudojimo turizmo sektoriuje galimybės ir tvarka. 3. Kultūros vertybių dalies sprendiniai, kuriuose apibrėžiamos kultūros paveldo išteklių panaudojimo turizmo sektoriuje galimybės ir tvarka. 4. Ekonominės raidos dalies sprendiniai, kuriuose identifikuojamos turizmo sektoriaus plėtros kryptys. 5. Susisiekimo, komunalinės ir inžinerinės infrastruktūros dalies sprendiniai, turėsiantys įtakos turizmo sektoriaus infrastruktūros išvystymui. 6. Teritorijų planavimo ir žemės naudojimo dalies sprendiniai, įtakosiantys teritorinio planavimo dokumentų rengimą.
Kretingos rajono 2007 – 2013 m. plėtros planas (patvirtintas Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr.T2-74).	Turizmo plėtra rajone vykdoma, siekiant įgyvendinti plano III prioriteto „Turizmo, verslo, pramonės, infrastruktūros ir žemės ūkio plėtra“ tikslus: 1. Sukurti informacinę turizmo produktų bazę, plėtoti turizmo rinkodarą. 2. Sukurti viešąją infrastruktūrą, kuri skatintų turistinių paslaugų plėtrą, formuoti naujus turistinius traukos židinius, panaudojant

Pavadinimas, patvirtinimo data	Pastabos
	gamtinius išteklius ir paveldo objektus.
Kretingos rajono turizmo plėtros 2004 – 2009 m. programa (patvirtinta Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2004 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. T2-237)	Programos prioritetai analogiški Kretingos rajono 2007 – 2013 m. plėtros plane numatytiems prioritetams.
Palangos miesto plėtros iki 2015 metų strateginis planas (patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 34, priemonių planas pakeistas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. T2-235)	Plane su turizmo sektoriaus plėtra siejasi prioritetas „Darni gyvenamosios aplinkos plėtra“. Numatomi įgyvendinti šie tikslai: 1. Tausojančiai naudoti ir turtinti Palangos kurorto kultūros ir gamtos išteklius. 2. Subalansuotai plėtoti transporto ir inžinerinio aprūpinimo bei tinklų sistemą. Plane su turizmo plėtra siejasi prioritetas „Konkurencingos rekreacijos, sporto, turizmo ir sanatorinio gydymo sistemos plėtra, paslaugų kokybės gerinimas“. Numatomi įgyvendinti šie tikslai: 1. Didinti kurorto patrauklumą ir prieinamumą vietiniams ir užsienio turistams. 2. Tobulinti rekreacijos ir turizmo sistemos planavimą bei valdymą, užtikrinti jos priežiūrą ir efektyvų eksploatavimą. 3. Skatinti kurorto įmonių plėtrą, stiprinant konkurencingumą lemiančius veiksnius. Tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti plane numatyta eilė priemonių.
Palangos miesto bendrasis planas iki 2015 metų (Palangos miesto bendrojo plano koncepcija iki 2025 metų)	Prioritetinis plano koncepcijos tikslas – darnios plėtros tarptautinio aktyvios rekreacijos ir reabilitacinio-sanatorinio gydymo pajūrio kurorto struktūros ir jos plėtros formavimas. Plane numatoma išlaikyti gamtinius resursus kaip pagrindinę kurorto ekonominės ir socialinės plėtros bazę, suderinti vidinius plėtros interesus su Klaipėdos regiono integraciniais procesais bei šalies gyventojų atostogų ir trumpalaikio poilsio tradicine funkcija, išlaikyti ir didinti konkurencinį pajėgumą vidaus bei Baltijos šalių rinkoje. Tikslams įgyvendinti Palangos m. savivaldybės teritorijoje išskiriamos struktūrinės dalys: poilsio ir pramogų teritorijos, naujos plėtros teritorijos, kurorto žaliosios poilsio teritorijos.
Neringos transporto ir rekreacijos ir turizmo infrastruktūros plėtros strategija 2007 – 2016 m. laikotarpiu	Strategijoje išskiriami šie pagrindiniai transporto infrastruktūros plėtros prioritetai, tiesiogiai turėsiantys įtakos turizmo sektoriaus plėtrai: 1. Turizmo objektų pasiekiamumo gerinimas. 2. Vandens transporto infrastruktūros tobulinimas. 3. Dviratininkų ir pėsčiųjų takų plėtra, eismo saugumo didinimas. Strategijoje išskiriami šie pagrindiniai rekreacijos ir turizmo infrastruktūros plėtros prioritetai (plėtros kryptys), tiesiogiai turėsiantys įtakos turizmo sektoriaus plėtrai: 1. Rekreacijos infrastruktūros kokybės gerinimas ir plėtra. 2. Turizmo infrastruktūros plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas.

Šaltiniai: xxx.xxx.xx, xxx.xxxxxxx.xx, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos

Atlikus teisinių ir strateginių dokumentų analizę, pažymėtina, kad Pajūrio regione turizmo plėtrą reglamentuoja nacionalinio, regioninio ir vietinio lygmens dokumentai. Tai skatina turizmo sektoriaus plėtrą racionaliai naudojant turizmo traukos objektus, tobulinant infrastruktūrą. Pagrindinis turizmo veiklą Lietuvoje reglamentuojantis įstatymas yra Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas bei poįstatyminiai aktai, reikalingi šio įstatymo

įgyvendinimui.

Konstatuotina, jog siekiant Pajūrio regione plėtoti turizmą, tikslinga remtis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, Nacionaline darnaus vystymosi strategija, Kurortų plėtros įgyvendinimo 2005 – 2008 m. priemonių planu, Lietuvos 2007 – 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija ir lydinčiosiomis programomis, Nacionaliniais turizmo trasų projektais, Pajūrio regiono savivaldybių bendraisiais ir strateginiais plėtros planais, LR teritorijų planavimo įstatymu, regioninių ir nacionalinių parkų apsaugos reglamentais ir kitais teisės aktais bei dokumentais.

1.2. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO TRAUKOS CENTRAI

Pajūrio regione yra šie turizmo traukos centrai:

1.2.1. lentelė

Turizmo traukos centrai

Turizmo traukos centras	Trumpas aprašymas
Klaipėdos miesto savivaldybė
Klaipėdos miestas	Klaipėda – anksčiausiai gavęs miesto teises Lietuvos miestas (1257 m.). Šiuo metu tai svarbiausias Vakarų Lietuvos regiono centras, kuriame gyvena apie 190 000 gyventojų. Tai sparčiai augantis uostamiestis, kuriame gausu muziejų, meno galerijų, pasilinksminimo įstaigų. Klaipėdoje įsikūręs unikalus Baltijos šalyse Jūrų muziejus ir delfinariumas, veikia Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos piliavietės muziejus, Laikrodžių muziejus. Kasmet birželio mėn. mieste vyksta Tarptautinis Klaipėdos pilies džiazo festivalis, liepos mėn. – Jūros šventė ir miesto gimtadienis.
Klaipėdos rajono savivaldybė
Gargždai	Gargždai – Klaipėdos rajono centras. Tai sena žemaičių gyvenvietė, minima nuo 1253 m. 1792 m. Gargždams suteiktos miesto teisės ir herbas.
Dreverna	Kaimas prie Kuršių marių. Ties kaimu į marias įteka upelė Dreverna - buvusi Minijos deltos atšaka. Nuo Lankupių kaimo pro Dreverną iki Klaipėdos eina Karaliaus Vilhelmo kanalas. Kanalas jungia Minijos upę su Kuršių mariomis. Iškastas 1863- 1873 m. Dreverna XVII-XVIII a. garsėjo dideliais žuvų turgumis. Išlikusi pirmoji mokykla, pastatyta 1798 m.
Veiviržėnai	Tai miestelis, istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIII a. Miestelis išsidėstęs buvusio Trepkalnio dvaro teritorijoje.
Agluonėnai	Gyvenvietė, žinoma nuo 1540 m. Kaimo viduryje, senoje sodyboje įrengta etnografinė ekspozicija, kurioje surinkti senieji lietuvininkų krašto buities įrankiai. Rengiami klojimo teatro spektakliai.
Dovilai	Miestelis dešiniajame Minijos krante. Dovilų pilis minima nuo 1304 m. Stovi 1860 m. statyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Netoli Dovilų yra Jurgių kaimelis, kuriame lankytina tautodailininko V.Majoro sodyba.
Priekulė	Gyvenvietė minima nuo 1540 m. Čia 1866 m. buvo įsteigta J. Šrederio spaustuvė, kur buvo spausdinami lietuviški laikraščiai ir knygos. 1587 m. įkurta seniausia Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų bažnyčia.Iš šio krašto Vanagų kaimo kilusi rašytoja X. Xxxxxxxxxxx. Centrinėje miestelio aikštėje 1997 m. pastatytas paminklas I. Simonaitytei. Priekulėje auga gamtos paminklas – Priekulės ąžuolas.
Skomantai	Tai kaimas prie Veiviržo upės. Prie kaimo stūkso vienas įspūdingiausių Pajūrio regiono piliakalnių. Jis supiltas mūsų eros pradžioje ir naudotas iki XIII a. Ant piliakalnio pastatytas paminklas Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos. Ant Skomantų piliakalnio pastatyta medinė skulptūra “Žemaitis”, skirta šio krašto istorijai.
Neringos savivaldybė
Neringa	Neringa – Kuršių nerijos dalis nuo Smiltynės (priklauso Klaipėdai) iki Nidos. Tai ir nacionalinio parko teritorija.
Nida	Nida – didžiausia ir seniausia Neringos gyvenvietė žinoma nuo 1437 m. Senąją Nidą

	XVIII a. užpustė smėlis. Šiandienos Nida – Neringos administracinis centras. Joje lankytini: Urbo kalnas - pirmoji apželdinta kopa, Parnidžo kopa - žymi tuo, kad 1520- 1730 m. perėjo per senąją Nidą, Sklandytojų kopa, kur 1933 m. Lietuvos aeroklubas buvo įrengęs sklandytojų mokyklą. Nidoje veikia Tomo Mano kultūros centras, V. ir K. Mizgirių gintaro galerija, Neringos istorijos muziejus. Joje vyksta daug kultūrinių, sporto renginių. Nidoje nemažai Lietuvos pajūriui būdingos architektūros pastatų.
Juodkrantė	Miestelis žinomas nuo 1509 m. Jame išliko 1885 m. statyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Lankytinas Raganų kalnas, kur nuo 1981 m. yra humoristinių medžio skulptūrų ansamblis. Vėtrungių galerijoje galima susipažinti su šiam kraštui būdingomis drožinėtomis ir tapytomis vėtrungėmis.
Pervalka	Gyvenvietė žinoma nuo 1844 m. Ties Arklio ragu mariose yra nedidelis Žirgo švyturys, statytas 1900 m. Prie Pervalkos rago driekiasi apsodinta Skirpsto kopa, šalia kurios yra užpustytas Karvaičių kaimas – garsaus Mažosios Lietuvos poeto ir kultūros veikėjo Xxxxxxxx Xxxxx gimtinė.
Preila	Gyvenvietę įkūrė užpustyto Naujųjų Naglių kaimo gyventojai 1836-1843 m. laikotarpiu. Gyvenvietės teritorijoje stūkso Naglių kalnas.
Palangos miesto savivaldybė
Palangos miestas	Palanga – vienas seniausių ir populiariausių Lietuvos kurortų, įsikūręs prie pat Baltijos jūros, jame gyvena 17,5 tūkst. žmonių. Palangoje daug pasilinksminimo įstaigų, veikia ir rekreacinių įstaigų tinklas. Pagrindiniai traukos objektai: Palangos botanikos parkas, Gintaro muziejus (grafo Xxxxxxxxxxxx rūmai), Birutės kalnas, tiltas į jūrą, dr. Xxxx Xxxxxx memorialinė sodyba, Žemaičių alkas, X. Mončio namai- muziejus.
Šventoji	Šventoji – buvęs uostas. Šventosios paplūdimį puošia Z.Pranaitytės skulptūra “Žvejo dukros”. Šventosios įvaizdį gadina šių laikų reikalavimų neatitinkantys poilsio nameliai, kurie baigia nusidėvėti tiek fiziškai, tiek morališkai. Tolesnį gyvenvietės plėtimąsi teigiamai paveiktų uosto atstatymo darbai.
Būtingė	Būtingė – sena gyvenvietė su 1824 m. statyta evangelikų liuteronų bažnyčia. Šalia bažnyčios prasideda lankytinas Šventosios miško takas “Dideliems ir mažiems”.
Nemirseta	Iki 1993 m. šioje gyvenvietėje veikė rusų armijos karinis miestelis. Dabar čia planuojama kurti ramaus poilsio zonas. Prie Nemirsetos pastebimas neįprastas Lietuvos pajūrio peizažas – riedulynai jūroje. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria plati panorama. Tai peizažas, susiformavęs prieš 10-12 tūkst. metų, kuomet iš šios teritorijos pasitraukė ledynas.
Šilutės rajono savivaldybė
Xxxxxx	Xxxxxx įsikūrusi Pajūrio žemumoje prie Šyšos upelio. Miestas kūrėsi XV amžiuje apie karčiamą šile. Mieste yra evangelikų liuteronų bažnyčia, statyta 1926 m., katalikų bažnyčia, statyta 1850 m., bei 1996 m. statyta naujųjų apaštalų bažnyčia. Veikia Šilutės muziejus, kuriame sukaupta nemažai eksponatų.
Kintai	Kintai – žvejų gyvenvietė, prigludusi prie Kuršių marių. XVIII–XIX a. Kintai garsėjo žuvų turgumis, į kuriuos atplaukdavo ir Kuršių nerijos žvejai. Išliko 1705 m. statyta evangelikų bažnyčia. Šalia tais pačiais metais statytas buvusios mokyklos pastatas. Joje nuo 1888 m. mokytojavo Vydūnas. Veikia nedidelis Vydūno muziejus.
Juknaičiai	Kaimas Šilutės rajone, įkurtas 1540 m. Įdomus tuo, kad sovietmečiu buvo pavyzdinė gyvenvietė. Gyvenvietės parke yra skulptoriaus X.Xxxxxx skulptūros “Žirgas ir sakalas”, “Eglė ir Žilvinas”, “Draugystės liepsna”, “Jaunystė” ir kt. Parke žaliuoja “Vilčių giraitė”, kur ąžuoliukus ir liepaites sodina naujagimių tėvai.
Minijos kaimas	Minijos kaimas – tai žvejų gyvenvietė, Lietuvos Venecija. Namai išsidėstę abipus Minijos upės, kuri atlieka gatvės funkcijas. Gyvenvietė minima nuo XVII a. Dabartiniai pastatai statyti XIX pab. – XX a. pr. Architektūra būdinga visam Lietuvos pamariui, tik namų fasadai ir darželiai prie jų atkreipti į upę. Minijos kaimas – vietinės reikšmės architektūros paminklas.
Rusnė	Miestelis įsikūręs toje vietoje, kur Nemunas šakojasi į Skirvytę ir Atmatą. Rusnės sala, kurios plotas 43,5 km2, yra Rusnės miesto teritorija. Rusnės miestelis saugomas aukštų pylimų, nes pavasario potvynio vandenys pakyla maždaug 3 metrais aukščiau negu vasarą. Rusnė – sena žvejų gyvenvietė, minima nuo XIV a. Rusnėje lankytina

	muziejumi tapusi pirmoji Uostadvario vandens kėlimo stotis, pastatyta 1907 m. Pirmieji pylimai buvo supilti po katastrofiško 1888 m. potvynio. Restauruotas Uostadvario švyturys. Rusnės saloje veikia etnografinė žvejo sodyba. Įsikūręs Nemuno deltos regioninio parko informacinis centras.
Ventė	Senas žvejų kaimas Kuršių marių pakrantėje, Ventės rage. Ventės pasididžiavimas – 1863 m. statytas švyturys pačiame rago smaigalyje. Per Ventę eina paukščių kelias iš Europos šiaurės į jos pietus ir net į Afriką. Nuo 1929 m. Ventėje veikia ornitologijos stotis. Čia per sezoną apžieduojama keliasdešimt tūkstančių paukščių.
Švėkšna	Švėkšnos dvaras minimas nuo XV a., o miestelis nuo 1509 m. Parko tvenkinio saloje stovi Dianos skulptūra. Miestelyje stovi neogotikinė bažnyčia, statyta 1905 m. Aikštėje prie bažnyčios – stogastulpis su miestelio istorijos datomis. Atstatytas (1990 m.) Lietuvos nepriklausomybės paminklas. Stovi Šv.Florijono – gaisrininkų globėjo - skulptūra, statyta XX a. pradžioje.
Kretingos rajono savivaldybė
Kretinga	Kretingos miestas pirmąkart paminėtas 1253 m. 1617 m. pastatyta ir dabar stovinti Pranciškonų vienuolyno bažnyčia su vienuolynu. Veikia Kretingos muziejus (įsikūręs grafo Xxxxxxxxxxxx rūmuose), kurio fonduose sukaupta 46 tūkst. eksponatų. Muziejui priklauso unikalus Lietuvoje Žiemos sodas. Rūmų parkas – vienas gražiausių Žemaitijoje. Išlikęs 1786 m. statytas Kretingos vandens malūnas.
Darbėnai	Gyvenvietė, įsikūrusi 1566 m. Senoji miestelio dalis yra vietinės reikšmės urbanistikos paminklas. Klasikinio stiliaus bažnyčia statyta 1838-1842 m. ir perstatyta 1936 m. Priešais bažnyčią 1989 m. atstatytas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas. 1997 m. pašventintas paminklas vienuoliui saleziečiui P. Perkumui.
Užpelkiai	Kaimas Kretingos rajone 5 km į šiaurę nuo Palangos. Kaimo pietinėje dalyje yra kapinynas – archeologijos paminklas. Jame randama V-VII a. archeologinių radinių (smeigtukų, segių, ietigalių).

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Pažymėtina, kad Pajūrio regione turizmo traukos centrai išsidėstę tolygiai, daugumoje jų gausu įvairių turizmo traukos objektų. Toks turizmo traukos centrų išsidėstymas sudaro geras sąlygas subalansuotai turizmo sektoriaus plėtrai regione, kurios metu būtų visiškai panaudojami regiono savivaldybių teritorijose esančių turizmo traukos centrų privalumai.

1.3. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO IŠTEKLIAI

Pajūrio regionas pasižymi vertingais gamtiniais ir kultūriniais ištekliais – jame gausūs vandens ištekliai (Baltijos jūra, Kuršių marios, Minijos upė ir kt.), miškingos teritorijos (Kuršių nerijos pušynai, Kretingos, Šilutės, Klaipėdos rajono miškų masyvai), kultūros paveldo objektai. Tokių objektų gausa sukuria tinkamas sąlygas vystyti įvairias turizmo rūšis ir formas: kurortinį turizmą, dalykinį (konferencijų) turizmą, gamtinį-pažintinį turizmą, vandens turizmą, kultūrinį turizmą, kaimo turizmą, aktyvaus poilsio turizmą, kurortinį turizmą ir t.t.

1.3.1. Gamtiniai ištekliai

Analizuojant gamtinius išteklius, formuojančius Pajūrio regiono rekreacinės aplinkos patrauklumą, išskiriamos šios gamtinių išteklių grupės:

• saugomos teritorijos;

• miškai ir kitos gamtinės teritorijos;

• vandens telkiniai;

• gamtinės vertybės.

1.3.1.1 Saugomos teritorijos

Saugomos teritorijos statusas, ribojantis ūkinę veiklą teritorijoje, padeda išsaugoti vertingus gamtinius (ir/ar kultūrinio paveldo) išteklius. Įgyvendinant subalansuotos plėtros principus, saugomos teritorijos tampa labai svarbiu faktoriumi plėtojant kurortinį turizmą, gamtinį-pažintinį turizmą, aktyvaus poilsio turizmą, kaimo turizmą.

Pajūrio regione įkurtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Pajūrio, Salantų bei Nemuno deltos regioniniai parkai, draustiniai (Grūšlaukės kraštovaizdžio draustinis, Kartenalės entomologinis draustinis, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis, Lūžijos botaninis draustinis, Kliošių kraštovaizdžio draustinis, Veiviržo kraštovaizdžio draustinis, Svencelės pievų botaninis – zoologinis draustinis, Svencelės telmologinis draustinis, Kintų botaninis draustinis, Graumenos hidrografinis draustinis, Stemplių kraštovaizdžio draustinis, Meškinės pedologinis draustinis, Pleinės telmologinis draustinis). Saugomų teritorijų gausa Pajūrio regione parodo gamtinių išteklių potencialą, kurį galima panaudoti turizmo sektoriaus vystymui.

1.3.1.1.1. lentelė

Saugomų teritorijų panaudojimo turizmo plėtroje galimybių analizė

Objekto pavadiniams	Panaudojimo turizmo plėtroje galimybės
Vidutinį potencialą turinčios saugomos teritorijos
Grūšlaukės kraštovaizdžio draustinis, Kartenalės entomologinis draustinis, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis, Lūžijos botaninis draustinis, Kliošių kraštovaizdžio draustinis, Veiviržo kraštovaizdžio draustinis, Svencelės pievų botaninis – zoologinis draustinis, Svencelės telmologinis draustinis, Kintų botaninis draustinis, Graumenos hidrografinis draustinis, Stemplių kraštovaizdžio draustinis, Meškinės pedologinis draustinis, Pleinės telmologinis draustinis. Kitos saugomos teritorijos, neįeinančios į nacionalinį ar regioninius parkus.	Tai gana perspektyvūs objektai vystant gamtinį pažintinį turizmą bei edukacinę veiklą, įrengiant pažintinius takus bei kitą reikalingą infrastruktūrą. Dalyje paminėtų teritorijų pagrindinės rekreacinės vertybės – kraštovaizdis bei vandens telkiniai. Pagrindinės turizmo plėtros kryptys – gamtinis pažintinis turizmas, įvairios poilsio gamtoje formos, kaimo turizmas.
Didelį potencialą turinčios saugomos teritorijos
Pajūrio regioninis parkas	Pajūrio regioninis parkas – LR pajūrio teritorija nuo Klaipėdos iki Senosios Palangos. Parko plotas sudaro 5033 ha sausumoje ir 3000 ha Baltijos jūros akvatorijoje. Pajūrio regioniniame parke yra Placio gamtinis rezervatas bei keletas draustinių: Olando kepurės, Nemirsetos bei Šaipių kraštovaizdžio, Karklės botaninis, Kalotės botaninis-zoologinis, Karklės talasologinis (jūrinis), Karklės etnokultūrinis. Dėl parke esančių vertingų gamtinių ir kultūrinių objektų bei dėl didelės kraštovaizdžio estetinės vertės ši teritorija yra labai patraukli turizmo vystymui. Čia galima vystyti gamtinį, pažintinį turizmą, pėsčiųjų ir dviračių turizmą, poilsį gamtoje, stovyklavimą, taip pat edukacinę veiklą.
Nemuno deltos regioninis parkas	Nemuno deltos regioninis parkas yra vakarinėje Lietuvos dalyje, Šilutės rajone, Kuršių marių pakrantėje. Parko teritorijos plotas 28800 ha. Nemuno deltos regioninis parkas įkurtas Nemuno deltos botaniniame-zoologiniame draustinyje. Nemuno deltos regioninio parko teritorija, išsiskirianti savo geomorfologine,

	hidrografine, botanine ir zoologine šlapžemių verte, nuo 1993 m. įrašyta į Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos teritorijų sąrašą. Nemuno deltos regioniniame parke įsikūrę Avandeltos gamtinis rezervatas, Rusnės, Ventės ir Žalgirių kraštovaizdžio draustiniai, Aukštumalos ir Medžioklės telmologiniai draustiniai, Žiogių hidrografinis draustinis, Kniaupo ir Krokų Lankos zoologiniai draustiniai, Berštų, Galzdonų, Minijos ir Ragininkų botaniniai-zoologiniai draustiniai, Minijos etnokultūrinis draustinis bei Rusnės urbanistinis draustinis. Parkas apima teritorijas, kur šiuo metu intensyviausiai yra vystomas vandens turizmas ir mėgėjiška žvejyba. Parko teritorijoje nemažai vandens išteklių: Krokų Lankos ežeras, Kniaupo įlanka, Skirvytė, Atmata, Pakalnė, Kuršių marios, Minijos upė. Tai daugiausia žvejų mėgėjų pritraukiantys vandens telkiniai, todėl šioje teritorijoje tikslinga vystyti mėgėjišką žvejybą, propaguoti vandens turizmo trasas, kai kuriose vietose įrengti poilsio aikšteles.
Salantų regioninis parkas	Salantų regioninio parko plotas 13102 ha, miškai užima 22 proc. teritorijos. Parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Erlos-Salanto- Minijos senslėnio ir jo apylinkių gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parkas turi didelį rekreacinį potencialą, čia yra plėtojamos tokios turizmo rūšys kaip gamtinis pažintinis turizmas, poilsis gamtoje, vystoma edukacinė veikla.
Labai didelį potencialą turinčios saugomos teritorijos
Kuršių nerijos nacionalinis parkas	Kuršių nerijos nacionalinis parkas – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje. Nacionalinio parko plotas – 26400 ha (sausuma – 9700 ha, Kuršių marių akvatorija – 4200 ha ir Baltijos jūros akvatorija – 12500 ha). Apie 95 proc. sausumos ploto sudaro miškai ir smėlynai. Užstatyti plotai sudaro 1,5 proc., dirbama žemė ir sodai – 0,07 proc. Apie 80 proc. visų miškų sudaro pušynai, turintys didžiausią rekreacinę vertę. Kuršių nerijos nacionaliniame parke yra 16 saugomų teritorijų, iš jų: 2 gamtos rezervatai, 4 kraštovaizdžio draustiniai, 4 etnokultūriniai draustiniai, 6 kultūrinės vietovės. Pajūrio regione Kuršių nerijos nacionalinis parkas turi didžiausią rekreacinę vertę ir kaip gamtinis, ir kaip kultūrinis objektas. Parko teritorija yra puikiai panaudojama vystant turizmą regione, tačiau ji išlieka ir perspektyviausia plėtojant gamtinį - pažintinį turizmą, poilsį gamtoje (stovyklavimas, vandens pramogos ir pan.), dviračių, pėsčiųjų turizmą bei su šiomis veiklomis susijusias paslaugas.

Šaltinis: xxx.xxxx.xx

Įvertinus gamtos išteklių būklę, jų išsidėstymą ir pasiekiamumą nustatyta, kad didžiausią rekreacinį potencialą turi Kuršių nerijos nacionalinis parkas. Didelį rekreacinį potencialą turi Pajūrio, Nemuno deltos, Salantų regioniniai parkai, Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinis, Svenselės pievų botaninis – zoologinis draustinis, Grūšlaukės kraštovaizdžio draustinis, Minijos ichtiologinis draustinis, Kliošių kraštovaizdžio draustinis, Veiviržo kraštovaizdžio draustinis, Stemplių kraštovaizdžio draustinis. Šiose teritorijose tikslinga vystyti gamtinį-pažintinį bei kultūrinį turizmą.

1.3.1.2 Miškai ir kitos gamtinės teritorijos

Miškai ne tik Pajūrio regione, bet ir visoje Lietuvoje yra labai svarbus išteklius vystant turizmo sektorių. Regiono miškų pagrindą sudaro spygliuočių miškai. Miškingųjų plotų panaudojimo turizmo sektoriaus plėtroje galimybės:

1.3.1.2.1. lentelė

Miškų masyvų panaudojimo turizmo sektoriaus plėtroje galimybės

Objekto pavadiniams	Panaudojimo turizmo plėtroje galimybės
Didelį potencialą turinčios saugomos teritorijos
Kukuliškių miškas	Šie miškai turi didelę rekreacinę vertę Klaipėdos m. savivaldybės administruojamoje teritorijoje ir sudaro sąlygas įvairioms turizmo formoms gamtoje plėtoti. Pagrindinės plėtros kryptys – poilsis gamtoje, stovyklavimas, grybavimas, uogavimas, pažintinis turizmas.
Girulių – Klaipėdos miško masyvas
Kliošių miškas
Šernų miškas
Padumblės miškas	Pagrindinės plėtros kryptys – poilsis gamtoje, stovyklavimas, grybavimas, uogavimas, pažintinis turizmas.
Šakilių – Vėžaitinės – Viržintų miško masyvas
Rųdgalvių – Kelmynės – Liepaičių – Kalno – Pašilės – Šilinės miškų masyvas
Begėdžių – Joniškio – Parubežio – Kalkiškių – Bilviečio miško masyvas
Žalgirio – Plikių – Rubulių – Aukštalvių Tūbausinių – Degimalio miškų masyvas
Vaineikių miškas
Kalgraužių – Šventosios miškų masyvas
Juoskaudų – Daubėnų – Varniškės – Baltojo kalno miškų masyvas
Žemaičių Naumiesčio miškas
Rudynų – Lapynų miškų masyvas
Gaidelių – Juknaičių miškų masyvas
Labai didelį potencialą turinčios saugomos teritorijos
Kuršių nerijos nacionalinio parko bei Pajūrio, Nemuno deltos, Salantų regioninių parkų miškų masyvai	Šie miškai turi labai didelę rekreacinę vertę ir kartu su kitais gamtiniais ištekliais sudaro puikias sąlygas įvairioms turizmo formoms gamtoje plėtoti. Pagrindinės plėtros kryptys – poilsis gamtoje, stovyklavimas, pažintinis turizmas, edukacinė veikla.

Šaltinis: xxx.xxxx.xx

Pajūrio regiono miškų sudėtis bei kitos gamtinės sąlygos yra ypač palankios turizmo sektoriaus plėtrai, jos gerai papildo kitų gamtinių išteklių rekreacinį potencialą. Natūralu, kad didžiausią rekreacinį potencialą turi saugomų teritorijų miškų masyvai (Kuršių nerijos nacionalinio parko, Pajūrio, Nemuno deltos ir Salantų regioninių parkų), kurie kartu su Baltijos jūros, Kuršių marių vandens ištekliais sudaro palankias sąlygas gamtinio-pažintinio turizmo plėtrai. Kitų miškų masyvų potencialas taip pat yra didelis, juos galima ir ateityje sėkmingai naudoti plėtojant gamtinį-pažintinį turizmą Pajūrio regione.

1.3.1.3 Vandens telkiniai

Vienas iš svarbiausių rekreacinių išteklių, traukiančių turistus, yra vandens telkiniai. Pagal turimų vandens telkinių kiekį Pajūrio regionas yra vienas iš patraukliausių regionų Lietuvoje vandens turizmo vystymui. Vandens telkinių panaudojimo galimybės turizmo sektoriaus plėtroje:

1.3.1.3.1. lentelė

Vandens telkinių panaudojimo turizmo sektoriaus plėtroje galimybės

Objekto pavadiniams	Panaudojimo turizmo plėtroje galimybės
Vidutinį potencialą turintys vandens telkiniai
Krokų Lankos ežeras	Tai pats didžiausias šio regiono ežeras, esantis saugomoje teritorijoje (Nemuno deltos regioniniame parke). Ežeras yra botaninis – zoologinis draustinis, tad jo vaidmuo vystant vandens turizmą šiame regione yra menkas nedidelis.
Kalotės ežeras	Pagrindinė turizmo plėros kryptis - poilsio gamtoje paslaugos. Tikslinga jį panaudoti kaip resursą kaimo turizmo paslaugų paketui didinti, t.y. pirčių, lieptų, prieplaukų įrengimui bei kaimo turizmo poilsio zonų įrengimui priekrantėje, poilsio zonų gamtoje formavimui, maudynėms.
Palžės ežeras	Pagrindinė turizmo plėros kryptis - poilsio gamtoje paslaugos (stovyklaviečių, poilsiaviečių įrengimas). Tikslinga telkinį panaudoti kaip resursą edukacinei bei mokslo tiriamajai veiklai.
Xxxxxxxxx	Šis vandens telkinys yra svarbus tenkinant vietos gyventojų rekreacinius poreikius. Jį galima išnaudoti vystant kaimo turizmo paslaugas, vandens pramogas ir t.t. Pagrindinė turizmo plėros kryptis - poilsio gamtoje paslaugos. Tikslinga panaudoti vandens telkinį kaimo turizmo paslaugų paketui didinti, t.y. pirčių, lieptų, prieplaukų įrengimui bei kaimo turizmo poilsio zonų įrengimui priekrantėje, maudynėms, mėgėjiškai žvejybai.
Dumbio, Ilgasis, Juodvalkės bei Žiogio ežerai	Tai 5,5 – 14,6 ha ploto ežerai, sudarantys galimybes vystyti gamtinį pažintinį turizmą, įrengiant pažintinius takus bei kitą reikalingą infrastruktūrą. Pagrindinės turizmo plėtros kryptys: poilsio gamtoje organizavimas, maršrutų pažintiniais takais numatymas, edukacinės – pažintinės veiklos organizavimas.
Agluonėnų, Darbėnų, Kretingos, Laukžemės, Salantų, Tuzų, Šylių, tvenkiniai	Šie tvenkiniai yra svarbūs tenkinant vietos gyventojų bei kaimo turizmo sodybų lankytojų rekreacinius poreikius. Pagrindinės turizmo plėtros kryptys: licencijuota mėgėjiška žvejyba, maudynės, poilsio gamtoje organizavimas (stovyklavimas). Panaudojami kaimo turizmo paslaugų paketui didinti (pirčių, prieplaukų, lieptų įrengimui bei kaimo turizmo poilsio zonų įrengimui priekrantėje bei kitoms rekreacinėms paslaugoms plėtoti).
Greičiūnų, Juodupėnų, Ramučių, Žemaičių Naumiesčio tvenkiniai
Šalpė, Xxxx, Agluona
Didelį potencialą turintys vandens telkiniai
Lazdininkų, Patvarių, Tūbausių, Laukžemių tvenkiniai	Šie tvenkiniai yra svarbūs tenkinant vietos gyventojų (ypač Kretingos, Palangos miesto) bei teritorijos lankytojų rekreacinius poreikius. Pagrindinės turizmo vystymo kryptys: irstymasis valtimis, mėgėjiška žvejyba, maudynės, poilsio gamtoje organizavimas (stovyklavimas). Tikslinga didinti kaimo turizmo paslaugų paketą: įrengti pirčių, prieplaukų lieptus, kaimo turizmo poilsio zonas priekrantėje bei plėtoti kitas rekreacines paslaugas, vystyti gamtinį pažintinį turizmą bei edukacinę veiklą, formuoti rekreacines erdves bei stebėjimo punktus, rengti trumpalaikes poilsiavietes miestelėnams bei regiono lankytojams.
Minijos upė	Minijos upė – viena gražiausių ir žinomiausių Pajūrio regiono upių. Tai sudaro puikias sąlygas išnaudoti ją turizmo plėtrai, nes šia upe yra įrengtas vandens maršrutas, kuris prasideda nuo Raguviškių ir tęsiasi iki Minijos kaimo. Pagrindinės turizmo plėtros kryptys: vandens maršrutų formavimas, poilsio gamtoje (stovyklaviečių paslaugos) vystymas. Upę tikslinga išnaudoti kaimo turizmo paslaugų paketui didinti bei kaimo turizmo poilsio zonoms priekrantėje įrengti, poilsio zonoms gamtoje formuoti, plėsti gamtinį – pažintinį turizmą įrengiant stebėjimo punktus.
Skirvytė	Upės, pritraukiančios daug žvejų mėgėjų, tačiau jų pasiekimo keliai,

Atmata	privažiavimai ir pakrantės nėra sutvarkytos. Taip pat ne visur įrengtos trumpalaikio poilsio ir automobilių stovėjimo aikštelės. Vystytinas vandens turizmas (reikalinga formuoti vandens maršrutus, organizuoti poilsį gamtoje, teikiant stovyklaviečių paslaugas), tikslinga upes išnaudoti kaimo turizmo paslaugų paketui didinti bei kaimo turizmo poilsio zonoms priekrantėje įrengti, poilsio zonoms gamtoje formuoti, plėsti gamtinį – pažintinį turizmą įrengiant stebėjimo punktus.
Aukštumala
Danė (Akmena)	Vandens telkiniai, svarbūs tiek tenkinant vietos gyventojų rekreacinius poreikius, tiek sudarantys geras galimybes vystyti tokias turizmo sritis, kaip kaimo turizmas, vandens pramogos ir pan. Pagrindinė turizmo plėtros kryptis - poilsio gamtoje (stovyklaviečių) paslaugos. Tikslinga šiuos vandens telkinius išnaudoti kaimo turizmo paslaugų paketui didinti bei poilsio zonoms gamtoje formuoti, pramogoms plaukiojant mažais laivais vystyti.
Šventoji
Veiviržas
Labai didelį potencialą turintys vandens telkiniai
Kuršių xxxxxx	Xxxxxx pritraukia didelius vandens turistų bei žvejų mėgėjų srautus, tad pagrindinė problema turi būti ne naujų poilsiautojų paieška, o racionalus marių išnaudojimas rekreacinėms reikmėms. Pagrindinės turizmo vystymo kryptys: vandens turizmo plėtra (plaukiojimas mažaisiais laivais), vandens iškylų organizavimas, vandens trasų priekrantėje įrengimas, licencijuota mėgėjiška žvejyba, nardymo paslaugos, poilsio gamtoje organizavimas (stovyklavimas) ir t.t.
Baltijos jūra	Jūra turi didžiausią potencialą vystant turizmą regione. Pajūryje yra įsikūrę Palangos ir Neringos kurortai bei Smiltynės, Melnragės ir Girulių rekreacinės zonos. Baltijos jūroje galima įvairias pramogines ir sportines veiklas: iškylas jūroje, kurioms priskiriamos tokios pramogos kaip plaukiojimas laivais, plaukimą kanojomis, baidarėmis, burlentėmis, banglentėmis, burvaltėmis, vandens motociklais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis, nardymą, jėgos aitvarų naudojimą, rekreacinę žvejybą, vandens paukščių stebėjimą, mobilių pirčių naudojimą ir t.t. Paplūdimyje tikslinga vystyti aktyvų ir pasyvų poilsį, o apsauginiame paplūdimio kopagūbryje tik pažintines – edukacines veiklas.

Šaltinis: xxx.xx.xx

Analizuojamame regione iš vandens telkinių didžiausią rekreacinę vertę turi Baltijos jūra ir Kuršių marios bei didesni regiono tvenkiniai. Turizmo plėtrai sėkmingai naudojama Minijos upė, potencialios yra ir Rusnės salos upės bei vietos tvenkiniai (Kretingos ir Klaipėdos rajonai). Tikslinga vystyti vandens turizmą.

1.3.2. Kultūros paveldo ištekliai

Kultūros paveldo ištekliai sudaro puikias galimybes susipažinti su lankomos teritorijos istorija, tradicine gyvensena, papročiais, tradiciniais amatais bei yra pagrindas įvairiai turizmo infrastruktūrai bei paslaugoms plėtoti.

Pajūrio regione daug įvairių kultūros paveldo išteklių, kurie palankiai veikia turizmo plėtrą analizuojamame regione:

• Kretingos rajono savivaldybėje yra apie 750 istorinę ir kultūrinę vertę turinčių objektų, iš kurių Lietuvos Respublikos kultūros vertybių sąrašuose įrašyta 554;

• Klaipėdos rajono savivaldybėje yra apie 590 istorinę ir kultūrinę vertę turinčių objektų, iš kurių Lietuvos Respublikos kultūros vertybių sąrašuose įrašyta 256;

• Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje yra apie 310 istorinę ir kultūrinę vertę turinčių objektų, iš kurių Lietuvos Respublikos kultūros vertybių sąrašuose įrašyta 215;

• Neringos savivaldybės teritorijoje iš viso yra 219 istorinę ir kultūrinę vertę turinčių objektų;

• Klaipėdos miesto savivaldybėje iš viso yra Lietuvos Respublikos kultūros vertybių sąrašui priklausančių 216 kultūrinę ir istorinę vertę turinčių objektų;

• Palangos miesto savivaldybėje fiksuojami 93 kultūros paveldo objektai, įtraukti į

Lietuvos Respublikos kultūros vertybių sąrašą.

Analizuojant ir vertinant lankomus kultūros paveldo išteklius išskiriami šie kultūros paveldo objektų tipai:

• archeologinis paveldas;

• urbanistinis ir architektūrinis paveldas;

• technikos paveldas.

1.3.2.1 Archeologinis paveldas

Pajūrio regione daugiausia šių archeologinio paveldo objektų: piliakalnių, senovinių gyvenviečių vietų, alkakalnių. Dauguma šių objektų nėra eksponuojami, nes nesutvarkytos prieigos, nepakanka informacinių stendų, apžvalgos bei trumpalaikio poilsio aikštelių, tad šie objektai nepritraukia daug lankytojų. Archeologinio paveldo objektai nėra pateikiami kaip atskiri kultūros paveldo objektai, bet tik kaip Pajūrio regiono kraštovaizdį formuojantys elementai. Siekiant pritaikyti šiuos objektus turizmo plėtrai, būtina atlikti kraštovaizdžio formavimo darbus eksponuojant šiuos archeologinio paveldo objektus, sutvarkyti priėjimo bei įrengti informacinę infrastruktūrą.

Archeologinio paveldo objektų panaudojimo turizmo sektoriaus plėtroje galimybės pateikiamos:

1.3.2.1.1 lentelė

Archeologinio paveldo objektų panaudojimo turizmo sektoriaus plėtroje galimybės

Objekto pavadinimas	Panaudojimo turizmo plėtroje galimybės
Vidutinį potencialą turintys archeologijos paminklai
Piliakalnis (Imbarė, Kretingos r.), Alkakalnis (Alka, Kretingos r.), Legendinis Gaidžio kalnelis – pilkapynas, (Žvainiai, Kretingos r.), Pagarbos piliakalnis (Kretingos r.), Piliakalnis (Ėgliškai, Kretingos r.), Piliakalnis (Kartena, Kretingos r.).	Piliakalniai yra kraštovaizdžio akcentai, pagyvinantys jo estetinę vertę ir galintys pritraukti nemažai turistų. Pagrindinės turizmo plėtros kryptys piliakalniuose: pažintinių trasų įrengimas, rekreacinių erdvių suformavimas, pėsčiųjų, dviračių takų bei informacinės infrastruktūros plėtra, poilsiaviečių įrengimas, privažiavimų ir automobilių stovėjimo vietų įrengimas, kraštovaizdžio eksponavimo priemonių įgyvendinimas.
Žvejų kaimas (Minijos kaimas, Šilutės r.), Skirvytės kaimas, (Šilutės r.), Žalgirių pelkininkų kaimo liekanos (Žalgirių kaimas, Šilutės r.), Pakalnės kaimo liekanos (Šilutės r.), Vorusnės kaimo liekanos (Šilutės r.), Senovės gyvenvietė (Neringa), Gyvenvietė I (Neringa), Gyvenvietė II (Neringa), Gyvenvietė III (Neringa) Gyvenvietė IV (Neringa), Senovės gyvenvietė (Palangos m. sav. teritorija), Piliakalnis su gyvenviete (Palangos m. sav. teritorija), Piliakalnis (Palangos m. sav. teritorija), Gyvenvietė (Palangos m. sav. teritorija), Senojo miesto vieta (Palangos m. sav. teritorija), Senovės gyvenvietė (Palangos m. sav. teritorija), Senovės gyvenvietė II, (Palangos m. sav. teritorija), Senovės gyvenvietė III (Palangos m. sav. teritorija), Piliakalnis (Palangos m. sav. teritorija), Senovės gyvenvietė (Palangos m. sav. teritorija), Senojo miesto vieta Palangos m. sav. teritorija), Piliakalnis su	Šiuos paminklus galima pritaikyti pažintiniam turizmui, edukacinei veiklai, taip pat įtraukti į pažintinius maršrutus. Pagrindinė turizmo plėtros kryptis – pritaikymas pažintiniam turizmui, įtraukiant šiuos paminklus į pažintinius maršrutus.

Objekto pavadinimas	Panaudojimo turizmo plėtroje galimybės
gyvenviete (Klaipėdos m.), Senojo miesto vieta su priemiesčiais (Klaipėdos m.), Gyvenvietė (Šiauriausia Kuršių nerijos dalis, priklausanti Klaipėdos m.).
Kiti archeologiniai paminklai	Pagrindinė turizmo plėtros kryptis – pritaikymas pažintiniam turizmui, įtraukiant šiuos paminklus į pažintinius maršrutus.

Šaltinis: xxx.xxx.xx

Pajūrio regiono gamtinės sąlygos ir aplinka darė didelę įtaką šio regiono vystymuisi: smėlio užpustyti kaimai/gyvenvietės, pavasario potvyniai sukūrė tik šiam regionui būdingus ir unikalius archeologinio paveldo objektus, kuriuos vertėtų eksponuoti plėtojant kultūrinį turizmą. Šiuos objektus tikslinga įtraukti į autoturizmo, dviračių ir pėsčiųjų trasų maršrutus. Tai sumažintų sezoniškumo poveikį Pajūrio regiono turizmo sektoriui.

1.3.2.2 Urbanistinis ir architektūrinis paveldas

Pajūrio regione gausu urbanistinio ir architektūrinio paveldo objektų. Urbanistinio paveldo pagrindą sudaro Klaipėdos miestas ir jo prieigos, Neringa, Palangos miestas, Kretingos miestas bei nedideli amatininkų miesteliai, žvejų kaimai ir kt. Regiono urbanistinio ir architektūrinio paveldo objektai yra patrauklūs kultūrinio, aktyvaus poilsio, gamtinio-pažintinio, dalykinio (konferencijų), kurortinio turizmo plėtrai:

1.3.2.2.1. lentelė

Urbanistinio ir architektūrinio paveldo objektų panaudojimo turizmo sektoriaus

plėtrai galimybės

Objekto pavadinimas	Panaudojimo turizmo plėtroje galimybės
Urbanistinio paveldo objektai
Didelį potencialą turintys urbanistinio paveldo objektai
Neringa (Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės gyvenvietės)	Neringa yra Kuršių nerijoje tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Pagrindinės turizmo plėtros kryptys – Neringos miesto kaip ilgalaikio poilsio zonos formavimas čia ir toliau plėtojant atitinkamas svetingumo paslaugas. Neringos miesto, kaip vandens pramogų (nardymo, pliažo pramogos, plaukimo jūroje ir mariose paslaugų plėtra), dalykinio (konferencijų) turizmo centro formavimas, taip pat kaip gamtinio –pažintinio bei poilsio gamtoje turistų centro formavimas, čia ir toliau plėtojant turizmo informacijos paslaugas. Turizmo plėtrą planuoti siekiant ne tik pritraukti kuo daugiau turistų, bet ir kuo ilgiau juos išlaikyti, t.y. aktyviai spręsti sezoniškumo problemą.
Kretingos miesto istorinė dalis	Kretingos mieste gausu sakralinių architektūros paveldo objektų, lankytojus čia traukia religinis-kultūrinis paveldas. Pagrindinė turizmo vystymo kryptis – kultūrinio turizmo centro formavimas, plėtojant religinio-kultūrinio paveldo pažinimo ir turizmo informacijos paslaugas. Tikslinga atitinkamai formuoti rekreacines erdves, restauruoti ir prižiūrėti religinį-kultūrinį paveldą.
Rusnės miestelio istorinė dalis (Rusnė, Šilutės rajonas)	Miestelis turi vietinę reikšmę regiono turizmo plėtroje. Turizmo plėtros kryptys: lokalaus turizmo centro formavimas, siekiant išnaudoti Šilutės rajono vakarinės dalies rekreacinį potencialą. Tikslinga formuoti gamtinio – pažintinio bei poilsio gamtoje turistų centrą, plėtoti bent minimalias turizmo informacijos paslaugas. Miestelyje formuoti rekreacijai patrauklią aplinką (želdynų formavimas, aplinkos estetinio vaizdo formavimas, smulkios rekreacinės ir informacinės infrastruktūros įrengimas, dviračių stovų, suolų, šiukšliadėžių įrengimas).

Mingės (Minijos) kaimas	Kaimas turi vietinę reikšmę regiono turizmo plėtroje. Tikslinga abipus Minijos upės formuoti rekreacijai patrauklią aplinką (želdynų formavimas, aplinkos estetinio vaizdo formavimas, smulkios rekreacinės ir informacinės infrastruktūros įrengimas, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas, dviračių stovų, suolų, šiukšliadėžių įrengimas).
Švėkšnos miestelio istorinė dalis	Miestelis turi didelį potencialą vystant turizmą Pajūrio regione. Turizmo plėtros kryptys: kultūrinis turizmas, dvarų kultūros pažinimas, dalykinis (konferencijų) turizmas, pėsčiųjų ir dviračių turizmas. Miestelio centre, Švėkšnos ir Vilkėnų parkuose formuoti rekreacijai patrauklią aplinką (želdynų formavimas, aplinkos estetinio vaizdo formavimas, smulkios rekreacinės ir informacinės infrastruktūros įrengimas ir atnaujinimas, komforto įrenginių: dviračių stovų, suolų įrengimas).
Labai didelį potencialą turintys urbanistinio paveldo objektai
Klaipėdos miesto istorinė dalis (Klaipėdos miesto istorinė dalis išsidėsčiusi dešiniajame Danės krante) Klaipėdos senamiestis, (Danės upės krante prie Kuršių marių)	Klaipėdos miestas yra Klaipėdos apskrities administracinis centras. Čia gerai išvystyta infrastruktūra, mieste yra nemažai kultūrinių ir gamtinių vertybių. Tikslingas Klaipėdos miesto, kaip regiono turizmo centro formavimas, jame koncentruojant turizmo informacijos valdymo centrą, atskiriant verslo ir turizmo informacijos valdymo funkcijas. Mieste tikslinga plėtoti svetingumo paslaugas, kurios būtų nukreiptos tiek į vietos gyventojų, tiek ir į lankytojų, atvykstančių į miestą, tiek ir tranzitinių turistų poreikius (apgyvendinimo paslaugos, maitinimo paslaugos, pramogų centrai).
Palangos miesto istorinė dalis (Palangos m. centrinė dalis)	Miestas turi didelę reikšmę vystant turizmą Pajūrio regione. Turizmo plėtros kryptys: kurortinis turizmas, vandens turizmas, pėsčiųjų ir dviračių turizmas, dalykinis (konferencijų) turizmas. Miesto centre būtina formuoti rekreacijai patrauklią aplinką (želdynų formavimas, aplinkos estetinio vaizdo formavimas, smulkios rekreacinės ir informacinės infrastruktūros įrengimas, komforto įrenginių: dviračių stovų, suolų įrengimas).
Architektūrinio paveldo objektai
Vidutinį potencialą turintys architektūrinio paveldo objektai
Dvaro rūmai (Laukžemė, Kretingos rajonas), buvusi dvaro sodyba (Dimitravas Kretingos rajonas), buvusi dvaro sodyba Jokūbave (Kretingos rajonas), Vilkėnų dvaras (Šilutės rajone)	Šiuos objektus galima įtraukti į pažintinius maršrutus bei panaudoti organizuotų turistų ar moksleivių grupių aptarnavimui, edukacinių projektų rengimui, pritaikyti rajono literatūrinių renginių organizavimui.
Klaipėdos miesto ir rajono, Kretingos rajono, Šilutės rajono, Palangos savivaldybės teritorijos ir Neringos sakraliniai pastatai	Tai religiniai pastatai ar jų pastatų kompleksai, kurie gali pritraukti piligrimų bei turistų, besidominčių sakraliniu paveldu, dėmesį. Objektus galima įtraukti į pažintinius maršrutus.
Didelį potencialą architektūrinio paveldo objektai
Tiškevičių rūmai ir parkas (Palanga), Tiškevičių dvaras, parkas ir žiemos sodas (Kretinga)	Tai patraukliausi regiono architektūros paminklai, intensyviai lankomi turistų, nes juose yra įsikūrusios kultūros įstaigos („Gintaro muziejus“ Palangoje ir „Kretingos muziejus“ Kretingoje). Pagrindinė turizmo plėtros kryptis – kultūrinio turizmo vystymas.
Kiti regiono architektūros paminklai, kurie didina šio regiono patrauklumą	Objektai gali būti įtraukti (dauguma jų jau yra įtraukti) į pažintinius maršrutus bei naudojami organizuotų turistų ar moksleivių grupių aptarnavimui. Pagrindinės turizmo plėtros kryptys – įtraukti į pažintinius maršrutus, edukacinių projektų rengimą.

Šaltinis: xxx.xxx.xx

Urbanistinio ir architektūrinio paveldo objektai Pajūrio regione išsidėstę tolygiai tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir mažesniuose miesteliuose ar kaimuose. Šiuo atveju atsiveria unikalios galimybės kultūrinio turizmo vystymui, įtraukiant šiuos objektus į autoturizmo, dviračių ir pėsčiųjų trasų maršrutus. Kitos vystytinos turizmo rūšys: aktyvaus poilsio, gamtinis-pažintinis, dalykinis (konferencijų), kurortinis turizmas.

1.3.2.3 Technikos paveldas

Pajūrio regione gausu technikos paveldo objektų, daugiausia hidrotechninių statinių (švyturių, tiltų), fortifikacinių įrenginių (arsenalų, baterijų, fortų liekanų) ir t.t. Technikos paveldo objektų panaudojimo Pajūrio regiono turizmo sektoriaus plėtrai galimybės:

1.3.2.3.1 lentelė

Technikos paveldo objektų panaudojimo Pajūrio regiono turizmo sektoriaus plėtrai

galimybės

Objekto pavadiniams	Panaudojimo turizmo plėtroje galimybės
Technikos paveldo objektai
Uostadvario ir Ventės rago švyturiai	Švyturius galima panaudoti įrengiant vandens turizmo infrastruktūrą, pritaikyti edukacinių paslaugų teikimui, kultūriniam turizmui, įtraukiant šiuos paminklus į turizmo trasų maršrutus.
Tiltai, Polderių muziejus, vandens kėlimo stotis ir t.t.	Šiuos hidrotechnikos objektus tikslinga panaudoti ne tik kaip pažintinių maršrutų objektus, bet ir vystant vandens turizmą regione bei pritaikant informacinių, edukacinių paslaugų teikimui.
Fortifikaciniai įrenginiai: arsenalai, baterijos, vadavietės ir t.t.	Šiuos fortifikacinius įrenginius galima panaudoti vystant kultūrinį ir aktyvųjį turizmą regione bei pritaikant informacinių, edukacinių paslaugų teikimui.
Kiti technikos paminklai	Šiuos objektus galima panaudoti vystant vandens bei kultūrinio, aktyvaus turizmo infrastruktūrą, pritaikant svetingumo, informacinių ir/ar edukacinių paslaugų teikimui.

Šaltinis: xxx.xxx.xx

Pajūrio regiono technikos paveldo objektų įtraukimas į autoturizmo, dviračių ir pėsčiųjų trasų maršrutus tikslingas plėtojant kultūrinį turizmą, vandens turizmą, aktyvaus poilsio turizmą.

Konstatuotina, jog Pajūrio regione, kurio dalis patenka į Mažosios Lietuvos teritoriją, daug kultūrinių ir rekreacinių išteklių. Čia glaudžiai persipynusios prūsų, vokiečių ir lietuvių kultūrinės sąsajos. Gamtiniai ištekliai, saviti tvarkingi miesteliai ir nemažai kultūros paveldo objektų bei išskirtinis regiono klimatas sudaro puikias sąlygas turizmo sektoriaus vystymui.

2. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS INFRASTRUKTŪROS IŠVYSTYMO IR PLĖTROS GALIMYBIŲ ANALIZĖ

Turizmo sektoriaus infrastruktūra – tarpusavyje susijusių struktūrinių elementų visuma,

įgalinanti ar palaikanti sektoriaus struktūrą bei užtikrinanti funkcionavimą.

2.1. KELEIVINIO TRANSPORTO SISTEMA

Keleivinio transporto sistemą sudaro sausumos (autokeliai, geležinkeliai), oro (oro uostai) ir vandens (jūrų ir upių uostai) transporto priemonės ir infrastruktūra.

2.1.1. Sausumos transportas

Pajūrio regioną su kitomis Lietuvos vietovėmis jungia greitkelis A1: Klaipėda – Kaunas (eismo intensyvumas – 5600 automobilių per parą). Per paskutiniuosius kelerius metus šalia greitkelio sparčiai auga paslaugų infrastruktūros įmonių tinklas, statomos naujos degalinės bei jų aptarnavimo kompleksai.

Tiesiama VIA BALTIKA magistralės atkarpa, jungianti Šiaurės (Suomija), Baltijos šalis (Estiją, Latviją, Lietuvą), Lenkiją su Vakarų Europa, dėl to padidės motorizuotų turistų srautas iš minėtų šalių į Lietuvą ir Pajūrio regioną.

Pajūrio regioną su kitomis Lietuvos vietovėmis jungia geležinkelio atšaka. Planuojama tiesti RAIL BALTIKA atkarpa, jungianti Šiaurės (Suomija), Baltijos šalis (Estiją, Latviją, Lietuvą), Lenkiją su Vakarų Europa, dėl to padidės geležinkeliais keliaujančių turistų srautas iš minėtų šalių į Lietuvą ir Pajūrio regioną.

Pajūrio regioną iš kitų Lietuvos regionų patogiausia pasiekti:

• automobiliu (išplėtotas magistralinių, rajoninių ir krašto kelių tinklas);

• autobusu (autobusų stotys įsikūrusios visose Pajūrio regiono savivaldybėse);

• traukiniu (geležinkelio stotys įsikūrusios Klaipėdos m., Klaipėdos r., Kretingos r. ir Šilutės r. savivaldybėse. Neringos savivaldybė neturi susisiekimo geležinkeliu galimybių dėl jos geografinės padėties, Palangos m. savivaldybės teritorijoje nėra nutiestos geležinkelio atšakos).

Įvertinus kelių ir transporto infrastruktūrą Pajūrio regione, galima teigti, kad kelių ir transporto infrastruktūros būklė išvystyta pakankamai. Per regioną eina magistraliniai keliai (2.1.1.1 pav.) Palanga – Šiauliai, automagistralė Klaipėda – Kaunas, magistralinis kelias Klaipėda – Liepoja (iki Šventosios seniūnijos). Šis kelias tęsiasi Latvijos Respublikoje, iš šio regiono per Šilutės rajoną ar Neringą galima pasiekti Kaliningrado sritį (Rusijos Federacija). Per regioną eina dideli transporto srautai, tad ir bendras eismo intensyvumas yra aukštas (2.1.1.2 pav.). Regione pakankamai gerai išvystyta susisiekimo geležinkeliais infrastruktūra (2.1.1.3 pav.).

2.1.1.1. pav.

Krašto ir rajoniniai keliai

Šaltinis: xxx.xxx.xx

2.1.1.2. pav.

Eismo intensyvumas Lietuvos magistraliniuose ir krašto keliuose

Eismo intensyvumas

Eismo intensyvumas magistraliniuose keliuose Eismo intensyvumas krašto keliuose

tūkst. automobilių per parą

Analizuojama teritorija

Šaltinis: xxx.xxx.xx

2.1.1.3. pav.

Geležinkelio infrastruktūra Lietuvos magistraliniuose ir krašto keliuose

Šaltinis: xxx.xxxxxxx.xx

Vertinant anksčiau minėtus faktus konstatuotina, kad sausumos transporto susisiekimo infrastruktūros sistema šiame regione yra palanki turizmo vystymui.

2.1.2. Oro transportas

Pajūrio regione veikia 5 oro uostų tinklas (2.1.2.1 pav.). Keleivinių orlaivių skrydžiai organizuojami tik tarptautiniame Palangos oro uoste, pritaikytame aptarnauti vidutinės ir mažos klasės orlaivius.

Kiti 4 oro uostai (Kartenos, Klaipėdos, Nidos ir Šilutės) naudojami tik vietinėms reikmėms. Juose siūlomas labai siauras paslaugų spektras, visiškai neišvystyta orlaivių (tarp jų ir mažųjų) bei jų keleivių aptarnavimo infrastruktūra, neorganizuojama oro uostų rinkodaros veikla, dėl to sunku pritraukti orlaiviais atvykstančių turistų dėmesį.

2.1.2.1. pav.

Pajūrio regiono oro uostai

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Tarptautiniame Palangos oro uosto organizuojami reguliarūs reisai į Kopenhagą (Danija), Hamburgą, Hanoverį, Frankfurtą prie Maino (Vokietija), Amsterdamą (Olandija) bei Taliną (Estija). Pradedant nuo 2003 m. keleivių skaičius kasmet augo:

2.1.2.2. pav.

Keleivių skaičius

2006

110828

2005

94000

2004

76020

2003

46666

0

20000 40000 60000 80000 100000 120000

2006

2005

2004

2003

Metai

Tarptautiniame Palangos oro uoste aptarnautų keleivių skaičius, vnt.

Šaltinis: tarptautinio Palangos oro uosto administracija

Tarptautinis Palangos oro uostas daugiausia aptarnauja tranzitiniais reisais skrendančius keleivius. Keleivių, skrendančių poilsiniais tikslais, skaičiaus oficiali statistika nevedama, tačiau visumoje šis skaičius nėra didelis. Pažymėtina, kad Palangos oro uosto paslaugomis nesinaudoja pigių oro skrydžių organizatoriai, kas stabdo turistų, skrendančių poilsio tikslais į Pajūrio regioną, skaičiaus augimą.

Oro uosto tinklo plėtros Pajūrio regione prioritetas turi būti skiriamas tarptautinio Palangos oro uosto (kaip didžiausio keleivinio oro uosto, veikiančio šalia regiono centro, turinčio patogią susisiekimo kitomis transporto rūšimis infrastruktūrą) plėtrai. Būtina plėtros sąlyga – pigius skrydžius organizuojančių aviakompanijų pritraukimas. Kituose regiono oro uostuose tikslinga plėtoti aeropaslaugų ir aeroklubų veiklą.

2.1.3. Vandens transportas

Pajūrio regione yra tankus jūros ir upių uostų bei prieplaukų tinklas:

2.1.3.1 pav.

Pajūrio regiono uostų ir prieplaukų tinklas

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Pažymėtina, jog daugelio jų infrastruktūra yra pasenusi, teikiamų paslaugų spektras gana siauras.

Pajūrio regioną galima pasiekti jūra, Klaipėdos mieste veikia jūrų keltų terminalas, kruizinių laivų terminalas. AB „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje įkurtas jachtų ir pramoginių

laivų uostas, šiuo metu galintis aptarnauti iki 70 pramoginių laivų ir jachtų (grimzle iki 2 m, pločiu iki 6 m ir ilgiu ne didesniu nei 25 m). Jūrų keltų terminale organizuojami šie maršrutai: Klaipėda – Kylis, Zasnicas (Vokietija), Klaipėda – Karlshamnas (Švedija), Klaipėda – Baltijskas (Kaliningrado sritis), Karlshamnas – Klaipėda – Baltijskas. Klaipėdos m. savivaldybėje įgyvendinamas jachtų ir pramoginių laivų uosto rekonstrukcijos projektas, modernizuojamas kruizinių laivų terminalas.

Šilutės r. savivaldybė įgyvendina vandens turizmo (poilsio) infrastruktūros, prieplaukų bei informavimo priemonių įrengimo ir plėtros Kuršių mariose ir Nemuno deltoje projektą.

Pajūrio regionas garsėja upių uostų ir prieplaukų gausa bei turi perspektyvias vandens turizmo vystymo galimybes:

2.1.3.1. lentelė.

Svarbiausi Pajūrio regiono upių uostai

Prieplaukos, uostai	Prieplaukos, uosto aprašymas
Pakrantės uostas	Žvejybinis uostas. Savininkas: Nemuno deltos regioninis parkas. Talpumas: 15 vietų. Maksimalus laivų ilgis 13 m, grimzlė 1 m. Sunkiai pasiekiamas, esant blogam orui bei ribotam matomumui. Uostas nutolęs nuo urbanizuotų vietovių, lengvai pasiekiamas autokeliu. Uosto teritorijoje įsikūręs Nemuno deltos regioninio parko informacinis centras. Teikiamos įvairios paslaugos: dviračių nuoma, paukščių stebėjimas, foto- medžioklė ir t.t.
Uostadvario uostas	Savininkas: Lietuvos vidaus vandens direkcija. Talpumas: 15 vietų. Maksimalus laivų ilgis 25 m, grimzlė 2 m. Gerai pasiekiamas esant bet kokioms oro sąlygoms. Įsikūręs netoli Rusnės gyvenvietės, pasiekiamas autokeliu. Uoste veikia polderių muziejus, galima aplankyti seną švyturį.
Minijos (Mingės) uostas	Įsikūręs Nemuno deltoje. Prieplauka lengvai pasiekiama autokeliu. Minijos prieplauka ateityje puikiai tarnautų vandens keliui Gdanskas - Kaliningradas - Klaipėda. Gerai pasiekiamas esant bet kokioms oro sąlygoms. Uostas skirtas jūrinių jachtų švartavimuisi, bet dalis krantinių naudojama kitų privačių asmenų ir organizacijų.
Rusnės uostas (15)	Žvejybinis uostas. Talpumas: 20 vietų. Lengvai pasiekiamas esant bet kokioms oro sąlygoms. Įsikūręs Nemuno deltos Pakalnės upės atšakos pradžioje, Rusnės miestelyje, lengvai pasiekiamas autokeliu. Prasta uosto estetinė išvaizda.
Rusnės inspekcijos uostas	Savininkas: Klaipėdos aplinkos apsaugos departamento Šilutės agentūra. Talpumas: 6 vietos. Lengvai pasiekiamas bet kokiomis oro sąlygomis. Įsikūręs Nemuno deltos Atmatos atšakos pradžioje. Uostas lengvai pasiekiamas autokeliu.
Pakalnės uostas (13)	Žvejybinis uostas. Įsikūręs prie Pakalnės upės žiočių, vakarinėje Rusnės salos dalyje. Talpumas: 20 vietų. Sunkiai pasiekiamas, esant blogam orui bei esant ribotam matomumui. Uostas įsikūręs rytiniame Rusnės gyvenvietės pakraštyje.
Šilutės uostas (14)	Talpumas: 200 vietų. Lengvai pasiekiamas bet kokiomis oro sąlygomis. Išsidėstęs Šilutės miestelio vakarinėje dalyje, lengvai pasiekiamas autokeliu. Šio uosto paslaugomis dažniausiai naudojasi vietiniai gyventojai.
Šturmų uostas (10)	Žvejybinis uostas. Savininkas: Šturmų žuvininkystės įmonė “Šturmai”. Xxxxx sunkiai pasiekiamas blogomis oro sąlygomis. Įsikūręs prie Kuršių marių, 3 km į šiaurės vakarus nuo Nemuno žiočių. Šis uostas gana didelis ir netoli Ventės rago, lengvai pasiekiamas autokeliu. Šalia uosto įrengtas viešbutis - restoranas, siūlomos ekskursijos po vietoves ar kelionės laivu po Kuršių marias ir t.t.
Drevernos uostas (7)	Žvejybinis uostas. Talpumas: 20 vietų. Uostas lengvai pasiekiamas sausumos keliu iš Priekulės.
Kintų uostas (9)	Talpumas: 10 vietų. Lengvai pasiekiamas bet kokiomis oro sąlygomis. Uostas lengvai pasiekiamas sausumos keliu iš Kintų gyvenvietės (iki 1 km) ir Šilutės miesto, tinkamas pramoginiams ir žvejybiniams laivams.
„Ventainės“ prieplauka	Talpumas: 6 vietos. Prieplauka lengvai pasiekiama rajoniniu keliu Ventė – Kintai. Į prieplauką sudėtinga įplaukti, kai pučia stiprus vakarų krypties vėjas.
Senasis pilies uostas (4)	Talpumas: 70 vietų. Lengvai pasiekiamas bet kokiomis oro sąlygomis. Teikiamos paslaugos: 24 valandų budėjimas, elektros, gėlo vandens tiekimas, internetas, kuro pristatymas tiesiai į laivą pagal užsakymą, smulkaus remonto paslaugos.

Juodkrantės uostas (6)	Uostas Juodkrantėje tinkamas mažiesiems keleiviniams laivams, jachtoms aptarnauti. Sutvarkyta ir įrengta pakrantė.
Ąžuolyno prieplauka	Prieplauka Juodkrantėje mažiesiems keleiviniams laivams bei jachtoms aptarnauti.
Gintaro įlankos prieplauka	Buvęs žvejų uostas, prieplauka tik iš dalies tinkama mažiesiems keleiviniams laivams aptarnauti.
Tarptautinis Nidos uostas (12)	Keleivinių, krovininių ir pramoginių laivų uostas. Talpumas: iki 100 laivų. Lengvai pasiekiamas bet kokiomis oro sąlygomis. Teikiamos paslaugos: laivų priežiūra, maitinimas, apgyvendinimas.
Pervalkos uostas (8)	Žvejų uostas. Talpumas: iki 20 laivų. Lengvai pasiekiamas bet kokiomis oro sąlygomis. Skirtas mažiesiems keleiviniams laivams bei jachtoms aptarnauti.
Preilos prieplauka (11)	Žvejų prieplauka. Talpumas: iki 15 laivų. Lengvai pasiekiamas bet kokiomis oro sąlygomis. Skirtas mažiesiems keleiviniams laivams bei jachtoms aptarnauti.
Klaipėdos jachtklubas	Talpumas: 100 vietų. Įsikūręs Klaipėdos mieste, prie Senojo pilies uosto. Lengvai pasiekiamas esant, bet kokioms oro sąlygoms. Teikiamos paslaugos: laivų priežiūra, degalų pildymas, maitinimas, apgyvendinimas.

Šaltinis: Šturmano žinynas 2007

Didelis uostų ir prieplaukų kiekis Pajūrio regione parodo šio regiono potencialą vandens turizmo vystymui. Pažymėtina, kad dauguma uostų ir prieplaukų yra neparengtos saugiam vandens turizmo bei nekomercinės žūklės mėgėjų aptarnavimui, daugelyje prieplaukų nėra įrengtų molų, betoninių krantinių, mobilaus ar stacionaraus liepto, tik kai kuriose prieplaukose teikiami minimalių paslaugų paketai, tai savo ruožtu mažina potencialių vandens turistų srautą.

Siūloma gerinti uostų ir prieplaukų infrastruktūrą, prioritetą skiriant Kuršių marių pakrantėse veikiantiems uostams.

2.2. TURISTINIŲ TRASŲ INFRASTRUKTŪRA

Pajūrio regione turistinių trasų infrastruktūrą sudaro autoturizmo, dviračių turizmo, vandens turizmo, pėsčiųjų turizmo trasos.

2.2.1. Autoturizmo trasos

Šiuo metu regione suformuotos 3 nacionalinės autoturizmo trasos, tačiau nėra parengtų šių trasų populiarinimo programų, nevykdoma jų, kaip turizmo produktų, rinkodara. Pažymėtina viena didesnių problemų – nepakankamas turizmo informacinės infrastruktūros išvystymas.

2.2.1.1. pav.

Nacionalinių autoturizmo trasų tinklas

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

2.2.1.1. lentelė

Pajūrio regiono autoturizmo trasos

Pavadinimas	Aprašas
Nemuno kelias	Maršrutas: Palanga – Veisiejai (Palanga-Klaipėda-Šilutė-Jurbarkas-Kaunas- Merkinė-Druskininkai-Veisiejai).
Žemaitijos kelias	Maršrutas: ši autoturizmo trasa veda pro Palangą; atšakos į Salantus (Kretingos raj.) bei Plungę (per Klaipėdos raj.).
Gintaro kelias	Maršrutas: Būtingė – Nida (Būtingė-Šventoji-Karklė-Klaipėda-Juodkrantė-Nida).

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Minėtos autoturizmo trasos veda per unikalius Pajūrio regiono gamtos ir žmogaus sukurtus traukos objektus, kiekviena jų orientuota į lankytojų supažindinimą su regiono unikaliais elementais. LR Ūkio ministerijos užsakymu yra rengiamas nacionalinių autoturizmo trasų specialusis planas, kuriame bus patvirtintas regiono autoturizmo trasų lankytinų objektų sąrašas, nurodyti informacinės infrastruktūros plėtros sprendiniai. Tokiu būdu pagerės autoturizmo trasų įvaizdis, padidės autoturistų skaičius.

2.2.2. Dviračių turizmo trasos

Konstatuotina, kad specializuotų dviračių trasų trūkumas yra ne tik Pajūrio regiono bet ir šalies problema. Siekiant spręsti dviračių turizmo plėtros problemas Pajūrio regione, bandoma

naudoti automobilių kelių tinklą, kuriant atitinkamus dviračių mėgėjams patrauklius maršrutus, įrengiant informacinę infrastruktūrą bei įgyvendinant tam tikras rinkodaros priemones – maršrutų pristatymą turizmo parodose, įvairių leidinių leidybą ir t.t.

2.2.2.1. pav.

Dviračių trasų tinklas

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Palyginus su kitais Lietuvos regionais, Pajūrio regiono dviračių trasų tinklo būklė kur kas geresnė: tinklas yra tankus, susidedantis iš trijų lygių trasų (nacionalinės, regioninės, vietinės), jame gausų turizmo traukos objektų. Tinklo silpnoji pusė – dviračių trasos nutiestos autokeliais, todėl nėra pakankamai užtikrinamas jomis keliaujančių turistų saugumas, nepakankamai išvystyta turizmo informacinė infrastruktūra.

Pajūrio regione dažniausiai keliaujama šiomis dviračių trasomis:

2.2.2.1. lentelė.

Dviračių trasos

Pavadinimas	Aprašas
Eurovelo (10 kelias)	Maršrutas: Kaliningrado sritis (Rusijos Federacija) – Latvija. Lietuvos teritorijos dviračių trasos maršrutas: Nida-Klaipėda-Palanga-Būtingė.
Gintaro kelias	Maršrutas: driekiasi apie 418 km Baltijos pajūriu Latvijoje, Lietuvoje Kaliningrado srityje. Lietuvos teritorijos maršrutas: Šventoji-Palanga-Karklė-Klaipėda- Juodkrantė-Nida.
Kuršių kelias	Maršrutas: tai 103 km ilgio turistinio maršruto aplink Baltijos jūrą, atkarpa (Būtingė-Šventoji-Palanga-Klaipėda-Vilhelmo kanalas-Svencelė)

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

LR Ūkio ministerijos užsakymu yra rengiamas nacionalinių dviračių trasų specialusis planas, kuriame bus patvirtintas regiono dviračių trasų lankytinų objektų sąrašas, nurodyti

informacinės infrastruktūros plėtros sprendiniai. Todėl pagerės dviračių trasų įvaizdis, padidės turistų skaičius.

Siūloma plėtoti dviračių trasų tinklą tiek tiesiant specialius, tik dviračiams skirtus takus bei didinant dviračiais keliaujančių turistų saugumą autokeliais, tam tikslui nustatant specialias dviračiais keliaujantiems turistams skirtas juostas.

2.2.3. Vandens turizmo trasos

Pajūrio regione daug resursų, leidžiančių plėtoti vandens turizmą.

2.2.3.1. pav.

Vandens turizmo trasa

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Pažymėtina, kad vandens turizmui šiuo metu panaudojama Minijos upė (joje suformuotas vandens turizmo trasos maršrutas), Kuršių marios ir Baltijos jūra.

Minijos upėje vandens turizmo maršrutas eina per vaizdingas Klaipėdos bei Šilutės r. savivaldybių teritorijas, tačiau jis visiškai panaudojamas tik vasaros sezono metu. Siekiant pratęsti plaukiojimo Minijos upe sezoną, reikėtų įrengti specialią infrastruktūrą bei naudoti modernias plaukiojimo priemones – mažos grimzlės baidares ir t.t. Pažymėtina, kad Kretingos r. savivaldybės administracija įvykdė ES Phare ESS 2002 programos “Parama verslo plėtrai” finansuojamą projektą “Kretingos turizmo infrastruktūros plėtra Kretingos rajone. Poilsio zonų įrengimas Kretingos mieste”. Projekto metu buvo suformuota vandens turizmo trasa Akmenos upe: pastatytos trys prieplaukos, įsigytos valtys ir vandens dviračiai.

Šiuo metu Klaipėdos r. savivaldybės administracija įgyvendina turizmo plėtros Minijos žemupyje ir Kuršių marių vandens trasose projektą, kurio metu 77 km atstumu bus prailginta vidaus vandenų trasa Minijos upe, ją sujungiant su Baltijos jūra ir Kuršių mariomis, bei sukurta

naujos atkarpos funkcionavimui užtikrinti reikiama infrastruktūra. Tokiu būdu atsiranda galimybės suformuoti vandens turizmo trasos maršrutą, apimantį Minijos upę, Kuršių marias, Baltijos jūrą.

LR Ūkio ministerijos užsakymu yra rengiamas vandens turizmo trasų specialusis planas, kuriame bus patvirtintas regiono vandens turizmo trasų lankytinų objektų sąrašas, nurodyti informacinės infrastruktūros plėtros sprendiniai. Taip siekiama padidinti turistų skaičių, pagerinti vandens turizmo įvaizdį.

Siekiant kuo efektyviau išnaudoti Baltijos jūros potencialą bei didinti ne tik Kuršių nerijos, bet ir žemyninio Pajūrio regiono patrauklumą, būtina plėtoti vandens turizmą Baltijos jūroje, taip praplečiant rekreacijai naudojamą teritoriją. Įvertinus Lietuvos Pajūrio regiono gamtinį, kultūrinį potencialą bei kitų šalių patirtį plėtojant pramogas jūroje, galima išskirti šias pramogų jūroje formas, tinkamas plėtoti Baltijos jūros Nidos – Būtingės ruože:

• iškylos jūroje, kurioms priskiriamos tokios pramogos kaip plaukiojimas laivais, mobilios pirtys, maršrutai kanojomis ir baidarėmis;

• rekreacinė žvejyba;

• nardymas;

• sporto pramogos jūroje, kurioms priskiriamos tokios sporto pramogos kaip burlentės, banglentės, burvaltės, vandens motociklai ir kitos motorinės transporto priemonės, jėgos aitvarai ir t.t.;

• paukščių stebėjimas.

2.2.4. Pėsčiųjų turizmo trasos

Pėsčiųjų turizmo trasos Pajūrio regione yra vystomos pakankamai intensyviai, tam didelį dėmesį skiria Kuršių nerijos nacionalinio parko, Pajūrio regioninio parko, Nemuno Deltos regioninio parko, Salantų regioninio parko administracijos. Parengti šie pėsčiųjų turizmo trasų maršrutai:

2.2.4.1. lentelė

Pėsčiųjų turizmo trasų maršrutai

Pavadinimas	Aprašas
Kuršių nerijos nacionalinis parkas
Pažintinis - dendrologinis takas	Ilgis – 1600 m. Taką sudaro 16 stotelių. Skirtas susipažinti su Kuršių nerijos augmenija.
Parnidžio pažintinis takas	Ilgis – 3000 m. Taką sudaro 13 stotelių. Skirtas susipažinti su Kuršių nerijos gamtine aplinka.
Pažintinis takas Naglių gamtos rezervate prie Pervalkos	Ilgis – 1000 m. Skirtas susipažinti su Kuršių nerijos gamtine aplinka.
Nemuno deltos regioninis parkas
Aukštumalos pažintinis takas	Ilgis į abi puses siekia 1740 m, takas įkurtas Aukštumalos telmologiniame draustinyje. Taką, vingiuojantį buvusia kūlgrinda, sudaro vienpusis 11 stotelių maršrutas.
Žalgirių pažintinis takas	Ilgis siekia 1860 m, įrengtas Žalgirių kaimo kraštovaizdžio draustinyje.
Pakalnės pažintinis takas	Ilgis – 3500 m. Takas įrengtas tarp dviejų upių: Pakalnės ir Rusnaitės. Jis prasideda ir baigiasi, apsukęs lanką, toje pačioje vietoje, prie Nemuno deltos regioninio parko informacijos centro.
Pajūrio regioninis parkas
Litorina	Tako ilgis – 2000 m, jis įrengtas senosios, prieš 7,5 tūkst. metų tyvuliavusios Litorinos jūros krantu. Taką sudaro 15 stotelių.
Nemirsetos botaninis pėsčiųjų pažintinis takas	Tako ilgis siekia 2000 m, įrengta 15 stotelių. Takas dengtas lentų danga.
Salantų regioninis parkas

Gamtos takas	Ilgis – 2000 m. Takas įrengtas Šauklių riedulyne.
Kiti pažintiniai takai
Miškas visiems	Kretingos miškų urėdijos, Šventosios girininkijos parengtas gamtinis pažintinis takas.
Paraplegikų serpantininis takas	Priklauso Lietuvos paraplegikų asociacijos landšafto terapijos centrui, įrengtas Monciškėse, pritaikytas žmonėms su negale.

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Dauguma pėsčiųjų turizmo trasų įrengta saugomose teritorijose, pateikiama minimali oficiali informacija apie pėsčiųjų takus kitose Pajūrio regiono teritorijose (išskyrus dvarų parkus bei Šventosios girininkijos teritoriją).

Konstatuotina, kad regiono gamtinė aplinka palanki pėsčiųjų turizmo vystymui, tačiau miškų potencialas plėtojant rekreacinę infrastruktūrą gamtinėse teritorijose neišnaudojamas. Pėsčiųjų takus rekomenduojama įrengti Pajūrio regiono miškuose. Į šį procesą būtina aktyviau įtraukti Kretingos miškų urėdiją, girininkijas, kurios dalį gaunamų pajamų turėtų skirti ir rekreacinės infrastruktūros įrengimui, taip pat ir pažintinių takų įrengimui.

2.3. TURIZMO PASLAUGOS

Turizmo paslauga – fizinių ir juridinių asmenų veikla, kuria tenkinami turistų kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, informacijos, pramogų ir kiti poreikiai.1

2.3.1. Apgyvendinimo paslaugos

Apgyvendinimo paslaugos yra turizmo sektoriaus struktūrinė dalis kiekviename regione, siekiant pritraukti ne tik vienadienius lankytojus, bet ir turistus, praleidžiančius šiame regione bent vieną naktį. Apgyvendinimo paslaugų kokybė, jų skaičius ir pasirinkimo galimybė atspindi bei turi įtakos lankytojų skaičiui regione. Turistų išlaidos, skiriamos apsigyventi, nevienodos, jos priklauso nuo pasirinktos apgyvendinimo įstaigos tipo, rinkos bei kitų faktorių. Pažymėtina, kad vidutiniškai apgyvendinimo išlaidoms tenka apie 30 proc. visų kelionės išlaidų.

Pajūrio regione veikia 326 apgyvendinimo įstaigos (nuo aukštos klasės iki ekonominės klasės viešbučių, svečių namų, poilsio namų ar kaimo turizmo sodybų) (8.2 priedas

„Apgyvendinimo įstaigos“):

2.3.1.1. pav.

Apgyvendinimo įstaigos Pajūrio regione

					Viešbučiai
100			77		Poilsio namai
					Svečių namai
					Sodybos (jų tarpe ir kaimo
2				44	turizmo)
					Kempingai
	62	43			Privataus apgyvendinimo
					sektoriaus objektai

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Pažymėtina, kad dauguma apgyvendinimo įstaigų susikoncentravusios Palangos m. (81

1 LR turizmo įstatymas (įstatymo pakeitimo įstatymas 2002 m. gruodžio 3 d. Nr. IX-1211)

apgyvendinimo įstaiga be privataus apgyvendinimo sektoriaus), Neringos (52 apgyvendinimo įstaigos be privataus apgyvendinimo sektoriaus), Klaipėdos m. (30 apgyvendinimo įstaigų be privataus apgyvendinimo sektoriaus) savivaldybėse. Dėl to šie turizmo traukos centrai sutraukia didžiausius turistų srautus, o tai sąlygoja regiono savivaldybių gaunamų pajamų iš turizmo sektoriaus dydį.

Beveik visos apgyvendinimo įstaigos siūlo papildomas paslaugas – pirties paslaugas, maitinimo, konferencijų salių nuomos ir t.t.

Pažymėtina tendencija – jei Neringoje ar Palangos mieste norima steigti aukštos klasės viešbučius, orientuotus į dideles pajamas gaunančius klientus, tai aplinkinių miestų ir kaimiškųjų teritorijų apgyvendinimo įstaigų paslaugos orientuojamos į vidutines pajamas gaunančius gyventojus. Šiuo atveju regione atsiranda skirtingi apgyvendinimo įstaigų teikiamų paslaugų tipų ir kainų arealai. Išryškėja apgyvendinimo įstaigų tinklo bei jų teikiamų paslaugų išvystymo netolygumai atskirose savivaldybėse. Siekiant juos sumažinti, būtina apgyvendinimo įstaigų teikiamų paslaugų specializacija.

Kita apgyvendinimo įstaigų sektoriaus problema – kvalifikuoto personalo trūkumas bei didelė darbuotojų kaita. Tai neigiamai veikia teikiamų paslaugų kokybę. Siekiant to išvengti, būtina rengti kvalifikuotus apgyvendinimo paslaugų sektoriaus darbuotojus, kurti ir diegti jų lojalumo programas.

Pajūrio regione yra populiarios kaimo turizmo sodybų teikiamos paslaugos. Veikia 58 sodybos: Klaipėdos rajone yra registruotos 23 kaimo turizmo sodybos (2 sodybos ruošia reikiamą dokumentaciją), Šilutės rajone yra 18 registruotų kaimo turizmo sodybų, Kretingos rajone veikia 6 kaimo turizmo sodybos, iš jų 2 kaimo turizmo paslaugų kompleksai („HBH Juozo alus“ ir

„Vienkiemis“) bei unikali sodyba – muziejus - Orvydų kaimo sodyba.

Konstatuotina, kad kaimo turizmo potencialas dar nėra pakankamai išnaudojamas. Visų pirma, dauguma kaimo turizmo sodybų veikia Klaipėdos rajone, bandant išnaudoti Minijos upės rekreacinį potencialą. Tuo tarpu kaimo turizmo sodybų Kretingos ir Šilutės (išskyrus Rusnės salą) rajonuose trūksta. Šiuose rajonuose steigiant kaimo turizmo sodybas, veikiančias ištisus metus, sumažėtų sezoniškumo įtaka Pajūrio regiono turizmo sektoriuje.

2.3.2. Maitinimo paslaugos

Pajūrio regione veikia 291 maitinimo paslaugas teikianti įstaiga (8.3 priedas „Maitinimo įstaigos“), populiariausi jų tipai: kavinės, kavinės-barai, picerijos, restoranai. Maitinimo įstaigų tinklas regione išvystytas tolygiai (atsižvelgiant į turistų srautų dydį savivaldybių turizmo traukos centruose).

2.3.2.1. pav.

Pajūrio regione veikiančių maitinimo įstaigų pasiskirstymas Pajūrio regiono

savivaldybėse, vnt.

25

20

15

139

46

53

Klaipėdos m. Palangos m. Neringos Šilutės r.

Klaipėdos r.

Kretingos r.

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Dalis maitinimo įstaigų siūlo papildomas paslaugas – banketų, konferencijų organizavimo. Regione veikia įvairaus tipo maitino paslaugas teikiančios įstaigos (nuo aukštos klasės restoranų iki vidutinės klasės kavinių, barų ar picerijų). Daugelis aukštesnės klasės maitinimo įstaigų veikia Klaipėdos m., Palangos m. ir Neringos savivaldybėse. Maitinimo įstaigų tinklo išvystymo netolygumai analogiški apgyvendinimo įstaigų tinklui. Vienas iš netolygaus išsivystymo mažinimo būdų – specializacija, veiklos diversifikacija.

Maitinimo paslaugų sektoriaus problema tokia pati kaip ir apgyvendinimo įstaigų – kvalifikuoto personalo trūkumas bei didelė darbuotojų kaita. Tai neigiamai veikia teikiamų paslaugų kokybę. Siekiant to išvengti, būtina rengti kvalifikuotus apgyvendinimo paslaugų sektoriaus darbuotojus, kurti ir diegti jų lojalumo programas.

Mažinant sezoniškumo įtaką Pajūrio regiono turizmo sektoriui maitinimo įstaigų

tinklo plėtra turi vykti adekvačiai kaimo turizmo sodybų tinklo plėtrai.

2.3.3. Pramogos

Pajūrio regione siūlomos įvairios pramogos apgyvendinimo ir maitinimo įstaigose, pramogų ir prekybos centruose, kultūros įstaigose (8.4 priedas „Pramogų įstaigos“).

Konstatuotina, kad Pajūrio regione siūlomų pramogų pasiūla koncentruojasi didžiuosiuose regiono turizmo traukos centruose (Klaipėdos m., Palangos m., Neringos savivaldybėse), likusiose regiono savivaldybėse siūlomos tik pavienės pramogos.

Regione pramogų sektoriaus tinklo išvystymo netolygumai adekvatūs apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų tinklams. Šios problemos sprendimo būdas analogiškas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektorių problemų sprendimams.

Pramogų sektoriui ypač būdingas sezoniškumas. Sezono ir ne sezono metu, daugiausia pramogų siūloma Klaipėdos miesto pramogų įstaigose. Kitose regiono savivaldybėse pramogų sektorius orientuotas į veiklą tik sezono metu. Demisezoninės pramogos siūlomos tik regiono teritorijoje veikiančiose kaimo turizmo sodybose. Mažinant sezoniškumo įtaką pramogų sektoriui, būtina jo plėtrą orientuoti į kaimo turizmo sodybų plėtrą regione.

2.4. TIKSLINĖS GRUPĖS ANALIZĖ

Pajūrio regione sistemingi turistų srautų tyrimai neatliekami, nevedama oficiali turistų srautų statistika.

Analizuojant lankytojų srautus Pajūrio regione išskirtos šios svarbiausios lankytojų grupės:

2.4.1. lentelė.

Tikslinės grupės

Pavadinimas	Aprašas
Svetingumo paslaugų mėgėjai	Užsienio šalių turistai bei Lietuvos gyventojai savaitgalio arba daliniam atostogų praleidimui vasaros sezono (ir ne tik) metu atvykstantys į Pajūrio regioną.
Kurortinio turizmo mėgėjai	Neįgalieji iš Lietuvos ir užsienio šalių, žmonės, kuriems reikalinga reabilitacija, sveikatingumo programų dalyviai, besigydantys ar stiprinantys sveikatą šio regiono reabilitaciniuose centruose, sanatorijose ar/ir poilsio namuose.
Vandens turizmo mėgėjai	Vandens turizmo mėgėjai (iš Lietuvos arba užsienio šalių), savaitgalio arba daliniam atostogų praleidimui vasaros sezonu plaukiantys Minijos vandens maršruto trasa.
	Vandens pramogų mėgėjai, aktyviai poilsiaujantys pajūryje (pajūrio ruože nuo Rusijos federacijos (Kaliningrado srities) – Lietuvos Respublikos sienos iki Lietuvos – Latvijos Respublikos sienos) ir užsiimantys pramoginėmis iškylomis jūroje ir pajūryje, rekreacine žvejyba, nardymu, sporto programomis jūroje. Tai – užsienio šalių ir Lietuvos gyventojai, savaitgalio arba daliniam atostogų praleidimui vasaros sezonui atvykstantys į Pajūrio regioną.
	Vandens pramogų mėgėjai, aktyviai poilsiaujantys prie kitų regiono vandens

	telkinių ir mėgstantys iškylas (plaukiojimą su motorinėmis ar bemotorėmis vandens transporto priemonėmis) ir pramogas vandenyje bei rekreacinę žvejybą. Tai – Lietuvos gyventojai, savaitgalio arba daliniam atostogų praleidimui vasaros sezonu atvykstantys į Pajūrio regioną.
	Artimiausių miestų ir miestelių paplūdimio pramogų mėgėjai, vienadieniam poilsiui (be nakvynės) atvykstantys prie regiono vandens telkinių.
	Žvejai mėgėjai. Pajūrio regiono teritorijoje juos traukia Baltijos jūra, Kuršių marios ir Klaipėdos (Karaliaus Vilhelmo) kanalas, Rusnės salos upės, Minijos upė ir ežerai bei tvenkiniai.
Dalykinio (konferencijų) turizmo dalyviai	Užsienio šalių ir Lietuvos organizacijų konferencijų, seminarų ir mokymų, įvairių prezentacijų ir pristatymų, oficialių priėmimų bei minėjimų vienadienių ir dviejų dienų renginių dalyviai, kuriems teikiamos svetingumo paslaugos renginių metu.
	Užsienio šalių ir Lietuvos organizacijų konferencijų, seminarų ir mokymų, įvairių prezentacijų ir pristatymų, įvairių oficialių priėmimų, minėjimų dalyviai, kuriems renginių metu (tris ir daugiau dienų) teikiamos svetingumo paslaugos.
Kaimo turizmo paslaugų mėgėjai	Užsienio šalių ir Lietuvos gyventojai, savaitgalio arba daliniam atostogų praleidimui vasaros sezonu atvykstantys į regione veikiančias kaimo turizmo sodybas.
	Užsienio šalių ir Lietuvos gyventojai, kitu laiku, t.y. tik savaitgaliais ir per šventes, atvykstantys į regione veikiančias kaimo turizmo sodybas.
Kultūrinio turizmo mėgėjai	Lankytojai, mėgstantys lankytis kultūros paveldo objektuose. Šiems lankytojams tikslinga kurti pažintinius kultūrinius maršrutus: religinio turizmo, dvarų kultūros pažinimo, edukacinės veiklos, tradicijų pažinimo.
Aktyvaus poilsio turizmo mėgėjai	Užsienio šalių ir Lietuvos gyventojai, sporto ir aktyvių pramogų mėgėjai, sportininkai – profesionalai, treniruočių bei varžybų dalyviai.
	Regione veikiančių sporto kompleksų, aktyvių vandens ir sportinių pramogų mėgėjai (nardymo, dažasvydžio, žirgų sporto ir t.t
	Užsienio šalių ir Lietuvos gyventojai, naktinių barų, pramoginių ir kt. šokių klubų lankytojai bei mėgėjai, mėgstantys įvairius žaidimus (boulingą, biliardą, mini golfą ir kt.).
Gamtinio-pažintinio turizmo mėgėjai	Užsienio šalių ir Lietuvos gyventojai, besilankantys Pajūrio regiono saugotinose teritorijose.
Nostalginio turizmo mėgėjai	Tai buvusių išeivių iš šio regiono palikuonys, besidomintys regionu, dažniausiai besilankantys Šilutės regione, Neringoje.
Autoturizmo bei dviračių ir pėsčiųjų turizmo mėgėjai	Užsienio šalių ir Lietuvos gyventojai, kertantys regioną ir čia praleidžiantys keletą dienų (vasaros sezono metu).
	Užsienio šalių ir Lietuvos gyventojai, vasaros sezono metu automobiliais ir dviračiais aplankantys regiono vietoves.
	Saugomų teritorijų lankytojai, besidomintys teritorijoje esančiomis pėsčiųjų turizmo trasomis.

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Remiantis turistų srautų vertinimu bei preliminariais jų poreikiais, išskirtinos atskirų turizmo rūšių plėtros kryptys: kurortinio turizmo, vandens turizmo, dalykinio (konferencijų) turizmo, kaimo turizmo, kultūrinio turizmo, gamtinio-pažintinio turizmo, autoturizmo. Krypčių plėtros prioritetai vienas kito bei atskirų regiono savivaldybių atžvilgiu privalo būti nustatomi tik įvertinus turistų srautų dydžius kiekvienoje turizmo rūšyje.

Būtinas turizmo infrastruktūros gerinimas Pajūrio regiono turizmo traukos centruose. Rekreacinės infrastruktūros plėtra padės ne tik tenkinti turistų poreikius bei didinti poilsio kokybę, bet ir padės minimizuoti neigiamą poveikį gamtiniams ir kultūriniams ištekliams (tai ypač svarbu vasaros sezono metu Palangos, Neringos ir Klaipėdos miestų paplūdimiams). Turizmo infrastruktūros plėtra turi būti kompleksinė ir vystoma kaip bendra sistema. Tai padės pagerinti šio regiono turizmo sektoriaus įvaizdį.

2.5. TURIZMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS PROBLEMATIKA

Pažymėtina, jog turizmo infrastruktūros plėtrai įtakos turi teisinis reguliavimas ir teritorijų planavimas.

2.5.1. lentelė

Pajūrio regiono turizmo infrastruktūros plėtros problematika

Problema	Apibūdinimas	Komentaras
Teritorijų planavimo dokumentų trūkumas. Esami dokumentai neatitinka šių dienų realijų.	Regione bendruosius planus turi parengusios tik Klaipėdos m. ir Klaipėdos r. savivaldybės (dabar jau rengiamas bendrojo plano sprendinių patikslinimas), kitų regiono savivaldybių bendrieji planai bus patvirtinti 2007 m. pabaigoje. Nėra paruoštas Salantų regioninio parko ir daugumos regione esančių draustinių tvarkymo planas.	Trūkumai teritorijų planavimo srityje kels daugybę problemų bet kokiai tolimesnei turizmo sektoriaus plėtrai šiame regione. Tai sudarys juridines kliūtis turizmo sektoriaus infrastruktūros plėtrai, taip pat stabdys potencialias investicijas į regioną.
Skubotai vykdoma žemės reforma bei žemės privatizavimas	Šių procesų metu buvo privatizuoti žemės sklypai prie didelį rekreacinį potencialą turinčių objektų ar jų artimiausioje aplinkoje.	Neatsižvelgiant į regiono turizmo plėtrą buvo suformuoti ir privatizuoti sklypai, kurie šiuo metu labai praverstų rekreacinės infrastruktūros plėtrai. Gali kilti problemų bei konfliktų su šių sklypų savininkais įrengiant turizmo infrastruktūrą ar vystant kai kurias turizmo rūšis regione. Šiuo metu vienintelis šios problemos sprendimo būdas yra kokybiškas teritorijų planavimo dokumentų rengimas bei privačios iniciatyvos skatinimas.
Esamos infrastruktūros būklė bei plėtros trukdžiai	Ne visa esama infrastruktūra atitinka net minimaliausius analizuojamos teritorijos plėtros poreikius, infrastruktūros plėtros galimybės yra labai ribotos ir komplikuotos.	Šiuo metu nesutvarkytos prieigos ir privažiavimai prie kai kurių regiono teritorijoje esančių vandens telkinių. Tai ypač aktualu Šilutės r. savivaldybėje. Esami privažiavimai blogos būklės, jų gerinimo galimybės yra ribotos (Šilutės r. esanti Rusnės sala patenka į saugomų teritorijų sąrašą, Klaipėdos Vilhelmo kanalas – militaristinė zona ir t.t.). Susisiekimo infrastruktūra, vedanti link daugumos gamtinių ir kultūros paveldo objektų, nesutvarkyta. Neišplėtota inžinerinių tinklų infrastruktūra neigiamai veikia turizmo sektoriaus plėtrą.

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Pažymėtina, kad turizmo sektoriaus infrastruktūros vystymui regione neigiamą įtaką turi teritorijų planavimo dokumentų trūkumas, esami dokumentai neatitinka šiandienos poreikių, skubotai vykdoma žemės reforma bei žemės privatizavimas, prasta dabartinės infrastruktūros būklė ir jos vystymo trukdžiai.

3. TURIZMO RŪŠIŲ POTENCIALO ANALIZĖ

3.1. TURIZMO RŪŠIŲ PLĖTROS PAJŪRIO REGIONE ĮVERTINIMAS

LR bendrajame plane2 Pajūrio regionas priskiriamas prie labai didelį rekreacinį potencialą turinčių teritorijų, kurio vystymosi prioritetai – poilsio gamtoje, pažintinio turizmo, kurortinio turizmo plėtra. Palangos ir Klaipėdos miestai įvardinti kaip nacionalinės reikšmės centrai, o Neringa ir Šilutės rajonas – kaip regioninės svarbos rekreacijos aptarnavimo centrai.

Pateikiamas turizmo sektoriaus plėtros regiono savivaldybėse vertinimas pagal LR bendrajame plane išskirtas prioritetines turizmo vystymo kryptis:

3.1.1. lentelė

Pajūrio regiono turizmo sektoriaus plėtros savivaldybėse vertinimas

Savivaldybė	Prioritetinės turizmo vystymo kryptys	Siūlomi nacionalinės reikšmės vystytini maršrutai		Siūlomi regioninės reikšmės vystytini maršrutai		Kita informacija
Palangos m.	Poilsis gamtoje, pažintinis turizmas, kurortinis gydymas	Bendrieji tranzitiniai, „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“		„Pajūrio žiedas“	parkų	-
Klaipėdos m.	Bendrasis turizmas, pažintinis turizmas, poilsis gamtoje	Bendrieji tranzitiniai, „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“		„Pajūrio žiedas“	parkų	Užsienio turistų terminalas
Klaipėdos r.	Bendrasis turizmas, pažintinis turizmas, poilsis gamtoje	Bendrieji tranzitiniai, „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“		„Pajūrio parkų žiedas“, „Žemaitijos parkų žiedas“		-
Šilutės r.	Pažintinis turizmas	Bendrieji tranzitiniai, „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“		„Pajūrio žiedas“	parkų	-
Kretingos r.	Pažintinis turizmas, poilsis gamtoje, kurortinis gydymas	Bendrieji tranzitiniai, „Lietuvos istorijos ir kultūros vėrinys“		„Pajūrio parkų žiedas“, „Žemaitijos parkų žiedas“		-
Neringos	Pažintinis turizmas, poilsis gamtoje, kurortinis gydymas	„Lietuvos istorijos kultūros vėrinys“	ir	„Pajūrio žiedas“	parkų	Nidos m. užsienio turistų terminalas

Šaltinis: xxxx://xxx.xx.xx/xx/

Konstatuotina, kad vystant plane išskirtas prioritetines turizmo kryptis, didelį dėmesį būtina skirti sezoniškumą mažinančių turizmo rūšių plėtrai.

3.2. KURORTINIO TURIZMO POTENCIALAS

Pateikiamas kurortinio turizmo potencialo vertinimas:

3.2.1. lentelė

Kurortinio turizmo potencialo vertinimo aspektai

Siūlomos plėtoti veiklos	Veiklų aprašymai	Tikslinė grupė
Sanatorinis,	Pajūrio regione palanku vystyti sveikatingumo	Žmonės, kuriems reikalinga
reabilitacinis	paslaugas, susijusias su kitomis veiklomis:	reabilitacija bei sanatorinis
gydymas.	hipoterapiją, sveikos gyvensenos mokymus.	gydymas, taip pat žmonės

2 2002 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano„.

Sveikatingumo	Turi būti sudarytos galimybės aktyviam ir	turintys specifinių poreikių bei
programos: sveikos	pasyviam poilsiui vystyti: statomi pirčių	sveikatingumo programų
gyvensenos centrai,	kompleksai su įrenginiais vandens procedūroms,	dalyviai, besidomintys sveika
klubai, mokyklos.	organizuojama sportinė, relaksacinė,	gyvensena.
	sveikatingumo klubų, mokyklų veikla.
	Pagrindiniai kurortinio turizmo vystymo centrai:
	Palangos m. ir Neringos savivaldybės, tam tikrą
	produktą tikslinga teikti ir Klaipėdos m.
	savivaldybėje (Melnragės ir Girulių seniūnijų
	teritorijoje).

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Siekiant sumažinti sezoniškumo poveikį Pajūrio regiono turizmo sektoriui, kurortinį turizmą tikslinga vystyti ir ne sezono metu, uždaruose kompleksuose organizuojant sveikatingumo veiklas.

3.3. KAIMO TURIZMO POTENCIALAS

Pateikiamas kaimo turizmo potencialo vertinimas:

3.3.1. lentelė

Kaimo turizmo potencialo vertinimo aspektai

Siūlomos plėtoti veiklos	Veiklų aprašymai	Tikslinė grupė
Svetingumo paslaugų	Regione palanku vystyti kaimo turizmą	Kaimo turizmo paslaugų
veiklos,	Klaipėdos m., Kretingos r., Šilutės r.	vartotojai (užsienio svečiai ir
sveikatingumo	savivaldybėse. Būtina vystyti kulinarinį regiono	visos Lietuvos gyventojai)
(hipoterapija,	paveldą kaimo turizmo sodybose, teikiant	savaitgalio arba daliniam
vaistažolininkystė ir	xxxxxxxxx xxxxxxxxx bei organizuojant	atostogų praleidimui vasaros
t.t.) veiklos,	pažintinius renginius (ekspozicijas) apie regiono	sezonu, o kitu metų laiku
kulinarinio paveldo,	kaimiškosios gyvensenos tradicijas, amatus,	(savaitgaliais ir per šventes)
tradicinės	papročius.	atvykstantys į regiono kaimo
gyvensenos,	Rekomenduojama kaimo turizmo paslaugų	turizmo sodybas.
papročių, amatų	paketą papildyti tokiomis paslaugomis kaip
pažinimo veiklos.	vandens turizmas (sodybos, esančios prie
	vandens telkinių), ekologinis turizmas
	(sodybos, esančios šalia miškų masyvų ar
	saugomose teritorijose), kultūrinis turizmas
	(sodybos, esančios šalia kultūros paveldo
	objektų). Vystyti sveikatingumo veiklas:
	gydymą vaistiniais augalais, bičių produktais ar
	tradicinėmis vandens procedūromis organizuoti
	mokymus (seminarus) šiomis temomis.
	Kaimo turizmo vystymo regionai: Minijos upė ir
	jos pakrantės, pamarys (Kuršių marios),
	Nemuno upė ir jos pakrantėse esančios
	gyvenvietės, pajūris (Baltijos jūros pakrantė).

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Kaimo turizmo vystymas – viena iš tinkamiausių sezoniškumo poveikio Pajūrio regiono turizmo sektoriui mažinimo priemonių. Turi būti siūlomas platus demisezoninių produktų spektras.

3.4. DALYKINIO (KONFERENCIJŲ) TURIZMO POTENCIALAS

Pateikiamas dalykinio (konferencijų) turizmo potencialo vertinimas:

3.4.1. lentelė.

Dalykinio (konferencijų) turizmo potencialo vertinimo aspektai

Siūlomos plėtoti veiklos	Veiklų aprašymai	Tikslinė grupė
Konferencijų	Tikslinga vystyti dalykinį (konferencijų)	Lietuvos ir užsienio šalių
organizavimas,	turizmą, koncentruojantis ne tik Klaipėdos m.,	įvairių organizacijų
seminarų ir	Palangos m., Neringos savivaldybėse, bet ir	konferencijų, seminarų ir
mokymų,	regiono kaimiškosiose vietovėse veikiančiose	mokymų, pristatymų, oficialių
pristatymų,	specializuotose kaimo turizmo sodybose.	priėmimų, minėjimų dalyviai,
priėmimų ir kitų	Xxxxxxxx sėkmingai konkuruoti rinkoje, būtina	kuriems renginių metu (tris ir
protokolinių	ypatingą dėmesį skirti aukštai produkto kokybei	daugiau dienų) teikiamos ir
renginių	užtikrinti. Privaloma dalykinio (konferencijų)	svetingumo paslaugos bei
organizavimas	turizmo organizavimą maksimaliai suderinti su	organizuojamos įvairios
	svetingumo paslaugomis (apgyvendinimu,	pramogos.
	maitinimu, aptarnavimu ir kt.).

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Pažymėtina, kad šios turizmo rūšies vystymas – viena efektyviausių sezoniškumo poveikio mažinimo priemonių, nes dalykinio (konferencijų) turizmo produktų teikimui sezoniškumas įtakos nedaro.

3.5. KULTŪRINIO TURIZMO POTENCIALAS

Pateikiamas kultūrinio turizmo potencialo vertinimas:

3.5.1. lentelė

Kultūrinio turizmo potencialo vertinimo aspektai

Siūlomos plėtoti veiklos	Veiklų aprašymai	Tikslinė grupė
Sakralinių statinių	Tikslinga vystyti kultūrinį turizmą	Regiono lankytojai,
bei vietų lankymas,	koncentruojantis į regiono vietas, kuriose daug	mėgstantys lankytis kultūros
dvarų kultūros	kultūrinio paveldo. Regione tikslinga formuoti	paveldo objektuose,
pažinimas, renginių	specializuotus kultūrinius-pažintinius maršrutus.	organizuojamuose
ir švenčių lankymas	Tikslinga suformuoti specializuotą sakralinių	edukaciniuose renginiuose,
bei edukacinė	statinių ir vietų lankymo maršrutą Kretingos r.	šventėse ir kt.
veikla.	savivaldybėje, garsėjančioje kultūriniais-
	sakraliniais ištekliais.
	Regione esančiuose dvaruose tikslinga
	organizuoti dvarų kultūros pažinimą, čia
	įrengiant dvariškių gyvenseną iliustruojančias
	ekspozicijas bei organizuojant gyvenseną
	apibūdinančias veiklas (puotas, kaukių balius,
	literatūros skaitymo, tuometinių kostiumų, šokių
	ir kitus renginius).
	Rašytojų ar kitokių literatūros, istorijos veikėjų
	gimimo ar gyvenimo vietose vystyti edukacinę
	veiklą, organizuojant įvairias pažintines
	ekskursijas, skaitovų, istorikų, literatų klubus,
	konkursus.
	Tikslinga ir toliau regione vystyti tradicines
	regiono šventes: „Jūros šventę“, „Stintų šventę“,

„Pilies džiazo“ bei „Muzikinio rugpjūčio pajūryje“ festivalius ir kitus tradicinius renginius bei šventes, pritraukiančias nemažai lankytojų. Kultūrinio turizmo organizavimą būtina suderinti su svetingumo paslaugomis (apgyvendinimu, maitinimu, aptarnavimu ir kt.). Kultūrinio turizmo vystymo regionai: Klaipėdos m., Klaipėdos r., Palangos m., Neringos,

Kretingos r., Šilutės r. savivaldybės.

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Kultūrinio turizmo vystymas Pajūrio regione, garsėjančiame kultūros paveldo objektų gausa, turi labai geras perspektyvas. Tikslinga kultūrinio turizmo plėtrą susieti su dalykinio (konferencijų) turizmo plėtra. Tokiu atveju padidėtų šių turizmo rūšių patrauklumas, pagerėtų regiono įvaizdis.

3.6. AKTYVAUS POILSIO TURIZMO POTENCIALAS

Pateikiamas aktyvaus poilsio turizmo potencialo vertinimas:

3.6.1. lentelė

Aktyvaus poilsio turizmo potencialo vertinimo aspektai

Siūlomos plėtoti veiklos	Veiklų aprašymai	Tikslinė grupė
Aktyvios	Aktyvaus turizmo produktus teikiančias įstaigas	Lietuvos ir užsienio šalių
pramoginės veiklos,	- naktinius klubus, pramoginių ar kitokių šokių	gyventojai: aktyvių pramogų ir
sportinės ir kitos	klubus, aktyvių pramogų klubus - tikslinga	sporto mėgėjai, sporto
aktyvios veiklos,	koncentruoti didžiuosiuose regiono turizmo	entuziastai, sportininkai –
sportiniai renginiai,	traukos centruose. Aktyvaus turizmo produktus -	profesionalai, treniruočių,
sporto stovyklos,	aviapramogas, dažasvydį, nardymą, aktyvias	varžybų dalyviai bei įvairių
aktyvaus poilsio	vandens pramogas (jėgos aitvarai ir kt.) -	sportinių renginių ir varžybų
stovyklos	tikslinga teikti Klaipėdos r., Kretingos r. ir	žiūrovai, sportinių, naktinių
	Šilutės r. savivaldybėse. Didelius sporto	bei įvairių pramoginių klubų
	renginius tikslinga organizuoti Klaipėdos m.	lankytojai, vasaros stovyklų
	savivaldybėje esančiuose t uždaruose	lankytojai.
	baseinuose, lengvosios atletikos manieže,
	futbolo stadione, „Vasaros estradoje“ bei tam
	tikslui Klaipėdoje planuojamoje statyti sporto
	arenoje. Sporto bei aktyvaus poilsio stovyklas
	suaugusiems, jaunimui bei vaikams ir toliau
	būtina plėtoti pajūrio ruože tarp Girulių ir
	Šventosios, tam panaudojant jau esamas poilsio
	stovyklų bazes (teritorijas) bei planuojant
	įdomias naujas veiklas ir įrenginius jose.
	Aktyvaus turizmo organizavimą maksimaliai
	suderinti su svetingumo paslaugomis
	(apgyvendinimu, maitinimu, aptarnavimu ir kt.).

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Aktyvaus poilsio turizmą tikslinga vystyti visoje Pajūrio regiono teritorijoje, koncentruojant atkirus jo segmentus tam geriausiai pritaikytose vietovėse.

3.7. EKOLOGINIO (GAMTINIO-PAŽINTINIO) TURIZMO POTENCIALAS

Pateikiamas ekologinio (gamtinio-pažintinio) turizmo potencialo vertinimas:

3.7.1. lentelė

Ekologinio (gamtinio-pažintinio) turizmo potencialo vertinimo aspektai

Siūlomos plėtoti veiklos	Veiklų aprašymai	Tikslinė grupė
Iškylos gamtoje,	Pajūrio regione geros sąlygos ekologinio	Ekoturistai (iškylavimo ir
poilsis gamtoje,	turizmo vystymui. Iškylas ir poilsį gamtoje	poilsio gamtoje, gamtinio –
stovyklavimas,	tikslinga vystyti regiono miškų masyvuose,	pažintinio turizmo bei
gamtos paminklų	Kuršių marių, upių, tvenkinių neurbanizuotose ir	saugomų gamtinių teritorijų
lankymas	miškingose pakrantėse įrengiant trumpalaikio	lankytojai) iš aplinkinių
	poilsio aikšteles, privažiavimus bei kitą	regionų, visos Lietuvos bei
	minimalią infrastruktūrą. Vystyti pažintinius	užsienio šalių.
	gamtinius maršrutus dviračiais, pėsčiomis ir
	bemotorėmis vandens transporto priemonėmis
	po regiono archeologinius, geomorfologinius,
	gamtinius objektus bei saugomas teritorijas
	(Kuršių nerijos nacionaliniame, Pajūrio, Salantų,
	Nemuno deltos regioniniuose parkuose bei
	kitose saugomose teritorijose sutvarkyti jau
	esamas arba įrengti naujas trumpalaikio poilsio
	aikšteles, pažintinius takus su informaciniais
	stendais, nuorodomis bei regyklomis).
	Ekologinio turizmo organizavimą būtina
	maksimaliai suderinti su svetingumo
	paslaugomis (apgyvendinimu, maitinimu,
	aptarnavimu ir t.t.).
	Ekologinio turizmo vystymo regionai:
	Klaipėdos r., Neringos, Kretingos r. bei Šilutės
	r. savivaldybės.

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Konstatuotina, kad ekologinio (gamtinio-pažintinio) turizmo veiklai didelę įtaką turi sezoniškumas. Siekiant sumažinti sezoniškumo įtaką, tikslinga ekologinio (gamtinio- pažintinio) turizmo plėtrą susieti su kultūrinio turizmo plėtra.

Įvertinus turizmo rūšių potencialo analizę, konstatuotina, kad:

• siekiant sumažinti sezoniškumo poveikį Pajūrio regiono turizmo sektoriui, tikslinga vystyti tokias turizmo rūšis, kaip dalykinį (konferencijų) turizmą, kaimo turizmą, aktyvaus poilsio turizmą tam geriausiai pritaikytose regiono vietovėse;

• siekiant didesnio turizmo sektoriaus veiklos efektyvumo, siūloma tarpusavyje susieti kelias skirtingas turizmo rūšis (dalykinį (konferencijų) turizmą su kultūriniu, kaimo, aktyvaus poilsio turizmo rūšimis ir t.t.). Turizmo rūšių kompleksiškumas teigiamai veiktų ir Pajūrio regiono, kaip unikalaus vieneto, įvaizdį.

4. PAJŪRIO REGIONO RINKOS ĮVERTINIMAS UŽSIENIO VALSTYBIŲ

KONTEKSTE

Pajūrio regiono turizmo sektorius tarptautiniame kontekste suvokiamas kaip Rytų Europos šalies, esančios Baltijos jūros pakrantėje, ekonomikos sektoriaus sritis, kurios teikiami turizmo produktai pasižymi nedidele kaina, nepatenka į paklausiausių maršrutų sąrašą, tačiau patrauklūs turistams, siekiantiems įgyti kultūrinės patirties, saugaus poilsio bei nedidelių kainų.

4.1. ESAMA SITUACIJA

Vienas iš veiksnių, veikiančių turistų srautus ir vidutinę turistų buvimo šalyje trukmę bei atvykstamojo turizmo pajamas, yra šalies turizmo produktų konkurencingumas, kurį būtina stiprinti skatinant viešos ir privačios partnerystės projektus, plėtojant turizmo infrastruktūrą, gerinant aktyvaus poilsio, laisvalaikio ir pramogų paslaugų kokybę ir galimybes.

Teikiami šie konkurencingi turizmo produktai: aktyvus poilsis, dalykinis (konferencijų) turizmas, kultūrinis turizmas, ekologinis turizmas ir kurortinis (sveikatingumo) turizmas. Būtina plėtoti tokius turizmo produktus, kaip dalykinį (konferencijų) turizmą, golfą, aviaturizmą, ir t.t.

Pagal geografinę padėtį Pajūrio regiono konkurentai yra kaimyninių šalių turizmo traukos objektai, esantys Baltijos jūros pakrantėje – Lenkijoje (Sopotas, Gdanskas, Gdynė, Ustka), Rusijos Kaliningrado srityje (Svetlogorskas), Latvijoje (Jūrmala, Liepoja) ir Estijoje (Piarnu, Sarema).

Didelį dėmesį turizmo sektoriaus plėtrai skiria Kaliningrado srities administracija, tačiau ši sritis, teikianti Pajūrio regionui identiškus turizmo produktus, nėra ES narė. Dėl to didelei daliai potencialių turistų kyla vizų gavimo problemos, teikiami turizmo produktai yra nekokybiški ir pervertinti. Šiuo metu Kaliningrado srities turizmo sektorius konkurencijos Pajūrio regionui nesudaro, tačiau ateityje, keičiantis ES vizų politikai, šis regionas gali tapti Pajūrio regiono ir Lietuvos turizmo sektoriaus konkurentu. Svetlogorskas, naudojant įvairias rinkodaros priemones, pateikiamas kaip sveikatos kurortas, akcentuojant jūros orą, mineralinio vandens šaltinius, medžioklės pramogas.

Lenkijos kurortuose (Sopote, Ustkoje) ypatingas dėmesys skiriamas sportui ir su juo susijusioms turizmo šakoms, sprendžiančioms sezoniškumo problemą. Šiuose kurortuose plėtojamas kultūrinis turizmas, kurio sezonas prasideda pavasarį ir tęsiasi iki rudens pabaigos. Lenkijos turizmo sektoriaus produktas orientuotas į Vakarų šalių turistus, tad šioje srityje tiesiogiai konkuruojama su Pajūrio regionu.

Pagrindinės Lietuvos ir Pajūrio regiono konkurentės yra Latvija ir Estija (Baltijos šalys dėl istorinių paralelių suvokiamos kaip vieningas Baltijos regionas), kurių turizmo produktai panašūs, todėl turistai paprastai lankosi tik vienoje iš jų. Tai ypač svarbu augant individualių kelionių, dalykinio (konferencijų) bei atvykstamojo turizmo apimtims, kuomet šių turizmo produktų vartotojai orientuojasi tik į vieną šalį. Pažymėtina, jog dėl Baltijos regiono, kaip bendro vieneto sampratos, atsiranda bendradarbiavimo tarp šalių galimybės vystant turizmo sektorių. Tai ypač svarbu organizuojant grupines ekskursijas Baltijos šalyse.

Pažymėtina, kad Latvijoje informacinių centrų tinklas yra tankesnis nei Lietuvoje, turizmo produktai teikiami profesionaliau. Jūrmaloje ypatingas dėmesys skiriamas konferencijų organizavimui, akcentuojamos ir kitos teikiamos paslaugos: kurortinis turizmas, ekoturizmas, kultūrinis turizmas, vandens turizmas.

Piarnu (Estija) kuriamas miesto, orientuoto į dalykinį (konferencinį) turizmą, įvaizdis. Tuo tikslu mieste pastatyta nemažai konferencijų salių, veikia Pärnu Convention Bureau organizacija.

Lyginant su kaimynėmis Latvija ir Estija, Lietuvos pajūrio regionas išsiskiria gausiais rekreaciniais ir kultūros paveldo ištekliais. Kai kurie iš jų – Kuršių Nerija, Palangos botanikos parkas, Nemuno delta, gintaro kultūra yra išskirtiniai Baltijos šalių kontekste ir tuo patrauklūs užsieniečiams. Patogi geografinė padėtis didelių turizmo rinkų atžvilgiu –

artimas ir Vakarų Europos, ir Rusijos, ir Skandinavijos rinkoms, Pajūrio regionas turi potencialo tapti ne tik tikslinių kelionių regionu, bet ir turistų tarpinio apsistojimo vieta tranzitinių kelionių metu.

4.2. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS IR TURIZMO RŪŠIŲ

ĮVERTINIMAS

Šiame skyriuje atliekama Pajūrio regiono turizmo sektoriaus ir turizmo rūšių konkurencingumo analizė:

4.2.1. lentelė

Pajūrio regiono turizmo sektoriaus konkurencinių pranašumų ir trūkumų įvertinimas

Požymis	Pranašumai	Trūkumai
Geografinė padėtis, susisiekimas	1. Patenka į du ES prioritetinius transporto koridorius (Rytų–Vakarų, Šiaurės–Pietų). 2. Netoli regiono yra didelės turizmo rinkos – Vokietija, Skandinavijos šalys, Lenkija, Rusija. 3. Pakankamai tankus vidaus autokelių tinklas.	1. Nepalankus vizų režimas ne ES šalių piliečiams. 2. Žemos kokybės keleivinio geležinkelių transporto paslaugos. 3. Neišplėtota vidaus vandenų transporto sistema bei mažųjų uostų ir prieplaukų infrastruktūra. 4. Prasta aplinkinių šalių, ypač Lenkijos kelių būklė ir saugumas keliaujant jais. 5. Nenutiestas europinės vėžės geležinkelis Pietų – Šiaurės kryptimi. 6. Nebaigta Lietuvos priėmimo į Šengeno erdvę procedūra. Lietuva nepriklauso euro zonai.
Turizmo infrastruktūra ir paslaugos	1. Išplėtotas apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų tinklas Klaipėdoje, Neringoje ir Palangoje. 2. Pradėti formuoti ar jau suformuoti tarptautinės ir nacionalinės reikšmės reprezentaciniai turizmo maršrutai.	1. Nepakankamas turizmo infrastruktūros išvystymo lygis, ypač jūrinio turizmo, autoturizmo, dviračių turizmo, sanatorinio turizmo ir t.t. sferose. 2. Trūksta kai kurių svarbių turizmo produktų (kempingų, golfo aikštynų, pramogų, aktyvios rekreacijos ir t.t.). 3. Nepakankama laisvalaikio praleidimo ir pramogų įvairovė. 4. Turizmo produktams būdingas sezoniškumas. 5. Nepakankamai išplėtota regiono turizmo informacijos sistema.
Turizmo ištekliai	1. Gausūs kultūros paveldo ištekliai (etninė kultūra, architektūra, muziejai, senamiesčiai). 2. Gausūs gamtiniai gydomieji ištekliai. 3. Gausūs rekreaciniai ištekliai (ežerai, upės, Baltijos jūra, miškai). 4. Kuršių nerija – išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys, įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.	1. Nepakankamai panaudojami ir parengti turistų lankymui kultūros paveldo, gamtiniai, rekreaciniai ir kiti ištekliai. 2. Nepakankamai išplėtota turizmo traukos objektų ženklinimo sistema.
Paslaugų kokybės ir kainos santykis	1. Palyginus su Vakarų Europa santykinai nedidelės turizmo produktų kainos.	1. Nepakankama turizmo produktų kokybė.
Įvaizdis ir turizmo informacija	1. Santykinai naujas turistinis regionas. 2. Istoriniai ir kultūriniai bei ekonominiai ryšiai tarp Lietuvos ir kitų šalių (Lenkijos, Latvijos, Rusijos,	1. Nesukurtas Pajūrio regiono įvaizdis, prekės ženklas. 2. Informacijos užsienio kalbomis trūkumas.

Požymis	Pranašumai	Trūkumai
	Vokietijos, Izraelio, JAV). 3. Užsienyje veikia Pajūrio regiono (Palangos turizmo informacijos centro atstovybė) informacijos teikimo subjektas.	3. Nekoordinuojami turizmo sektoriaus rinkodaros veiksniai. 4. Nevykdoma turizmo sektoriaus rinkotyra.
Žmogiškieji ištekliai	1. Regione rengiami aukštos ir aukščiausios kvalifikacijos turizmo specialistai, suformuotas aukštas mokslinis potencialas Klaipėdos universitete. 2. Svetingi gyventojai.	1. Didelė personalo kaita turizmo sektoriuje. 2. Menkas vietos gyventojų verslumas ir iniciatyvumas.

Vertinant Pajūrio regiono konkurencingumo mastą, teigtina, kad regionas įsikūręs dviejų ES prioritetinių transporto koridorių sankirtoje. Jame gerai išplėtotas autokelių bei maitinimo ir apgyvendinimo įstaigų tinklas, regione daug turizmo išteklių, rengiami aukščiausios kvalifikacijos turizmo specialistai. Tai sudaro geras sąlygas turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimui, kuriam neigiamą įtaką daro nepalankus vizų režimas bei kitos politinės priežastys, nepakankamai išplėtota turizmo infrastruktūra, informacijos trūkumas.

4.2.2. lentelė

Pajūrio regione plėtojamų turizmo rūšių konkurenciniai pranašumai ir trūkumai

tarptautiniame kontekste

Turizmo rūšis	Pranašumai	Trūkumai
Autoturizmas	1. Potencialios galimybės autoturizmo plėtrai. 2. Susikerta du ES prioritetiniai transporto koridoriai (Rytai– Vakarai, Šiaurė–Pietūs). 3. Netoliese – didelės turizmo rinkos (Vokietija, Skandinavijos šalys, Lenkija, Rusija). 4. Pakankamai išplėtotas kelių tinklas.	1. Neparengtas autoturizmo trasų planas. 2. Nepakankama ženklinimo kokybė. 3. Nepakankama kelių kokybė. 4. Neišvystyta kempingų sistema. 5. Problematiškas susisiekimas su Vakarų šalimis (veikiamas prastos Lenkijos kelių būklės).
Sportinis turizmas	1. Regioniniai dviračių maršrutai Pajūrio regione. 2. Pajūrio regionas patrauklus sportiniam turizmui gausiais gamtos ir kultūros ištekliais. 3. Palanki sportinio turizmo plėtrai geografinė padėtis ir susisiekimo infrastruktūra.	1. Neišvystyta kempingų sistema ir sportinio turizmo (dviračių takų, golfo ir t.t.) infrastruktūra. 2. Didelė sezoniškumo įtaka turizmo srautams ir apyvartoms. 3. Trūksta specialistų sporto turizmo vystymo klausimais. 4. Nepakankama laisvalaikio praleidimo ir pramogų įvairovė.
Ekologinis (gamtinis-pažintinis) turizmas	1. Kuršių nerija – išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytas 2000 m. 2. Gerai išplėtota saugomų teritorijų sistema.	1. Ekologinio turizmo produktas mažai žinomas užsienio rinkose, todėl jį parduoti yra labai sudėtinga. 2. Saugomų teritorijų sistema nėra pritaikyta priimti ir aptarnauti didesnį skaičių turistų. 3. Naujų subalansuoto turizmo formų ir specialios viešosios infrastruktūros trūkumas. 4. Informacijos ir edukacinės veiklos trūkumas ekologinio turizmo vystyme.
Kaimo turizmas	1. Gausūs rekreaciniai ištekliai.	1. Nepakankamai panaudojami ir

Turizmo rūšis	Pranašumai	Trūkumai
	2. Mažai urbanizuotas kaimo kraštovaizdis. 3. Kultūrinio paveldo objektų gausa. 4. Kaimo gyventojų svetingumas. 5. Išlaikytos autentiškos tradicijos ir senieji tradiciniai amatai. 6. Geras kaimo turizmo paslaugų kokybės ir kainos santykis. 7. Išlaikyti stiprūs Lietuvos ir kitų valstybių (Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos, Izraelio, JAV) istoriniai – kultūriniai ir ekonominiai ryšiai.	parengti turistų lankymui kultūros paveldo, gamtiniai, rekreaciniai ir kiti ištekliai. 2. Kaimo turizmo ir tradicinių amatų plėtrai nepalanki teisinė aplinka. 3. Kaimo turizmo paslaugų sezoniškumas. 4. Neišvystyta dviračių, vandens turizmo ir autoturizmo trasų infrastruktūra. 5. Kaimo vietovėse trūksta laisvalaikio ir pramogų įvairovės. 6. Nepakankamas dėmesys rinkodaros priemonėms.
Kultūrinis turizmas	1. Pajūrio regionas – naujas, pasaulyje vis dar mažai žinomas ir tuo patrauklus kraštas. 2. Pajūrio regione yra UNESCO paveldo šedevras – Kuršių nerija. 3. Gausūs kultūros paveldo ištekliai. 4. Parengti kultūriniai maršrutai: Gintaro kelias, Kuršių kelias ir t.t.	1. Nepakankamai panaudojami ir parengti turistų lankymui kultūros paveldo ištekliai. 2. Nepakankamai išplėtota turizmo informacinė sistema. 3. Informacijos užsienio kalbomis trūkumas.
Kurortinis turizmas	1. Pajūrio regione yra 2 kurortinį statusą turinčios vietovės – Neringa ir Palangos miestas. 2. Realios galimybės vystyti ekologinę maitinimo sistemą. 3. Kurortinio gydymo įstaigų koncentracija Palangos kurorte. 4. Gausūs gamtiniai rekreaciniai ištekliai. 5. Apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų tinklas pajūrio kurortuose. 6. Palangos miesto savivaldybė yra Europos kurortų asociacijos (angl. European Spas Association, ESPA) narė nuo 2005 m.	1. Nepalanki teisinė aplinka. 2. Nepakankamai išvystyta rekreacinių paslaugų infrastruktūra. 3. Neišvystyta paplūdimių infrastruktūra. 4. Fiziškai ir moraliai pasenęs rekreacinių įstaigų fondas. 5. Žema teikiamo produkto kokybė. 6. Sudėtingas Neringos kurorto pasiekiamumas.
Gamtinis-pažintinis turizmas	1. Santykinai naujas turistinis regionas. 2. Aktyvi turizmo informacijos centrų veikla rengiant turistinius maršrutus, vedant ekskursijas bei organizuojant pažintinius turus po regioną. 3. Išplėtotas apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų tinklas Klaipėdoje, Neringoje ir Palangoje.	1. Nepakankamai išvystyta turizmo informacijos sistema. 2. Nepakankamai panaudojami ir parengti turistų lankymui kultūros paveldo, gamtiniai, rekreaciniai ir kiti ištekliai.
Vandens (jūrinis) turizmas	1. Gausūs rekreaciniai ištekliai (ežerai, upės, Baltijos jūra, miškai). 2. Geros sąlygos žvejybai vystyti. 3. Mažųjų uostų ir prieplaukų plėtra Kuršių mariose ir Nemuno deltoje.	1. Nepakankamai formuojamas Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdis. 2. Skurdi vandens pramogų uždarose patalpose pasiūla. 3. Pramogų kompleksų trūkumas. 4. Sezoniškumas.

Turizmo rūšis	Pranašumai	Trūkumai
		5. Neišplėtotas vidaus vandenų transportas bei mažųjų uostų ir prieplaukų infrastruktūra. 6. Dėl nedidelio pajūrio ruožo mažai jachtų uostų, prieplaukų Kuršių mariose. 7. Kruizinių laivų terminalo viešoji infrastruktūra Klaipėdos uoste žymiai atsilieka nuo kaimyninių šalių uostų. 8. Informacijos apie teikiamas paslaugas trūkumas.
Dalykinis (konferencijų) turizmas	1. Patrauklus kokybės ir kainos balansas. 2. Pajūrio regione veiklą vykdo nemažai profesionalių, turinčių patirties konferencijų organizatorių. 3. Xxxxxxxxxx didelis 4 ir 5 žvaigždučių viešbučių pasirinkimas.	1. Nepakankamai išplėtota konferencijų turizmo infrastruktūra. 2. Nėra galimybių organizuoti didelio masto konferencijas. 3. Konferencijų turizmo produktą papildančių produktų trūkumas.

Norint didinti Pajūrio regiono turizmo sektoriaus konkurencingumą aplinkinių užsienio valstybių kontekste, būtina gerinti turizmo sektoriaus produktų kokybę, tobulinti turizmo objektų veiklą reglamentuojančią teisės aktų bazę, modernizuoti turizmo infrastruktūrą, gerinti informacijos sklaidą, naudojant rinkodaros priemones, ypač tarp užsienio turistų. Dėl to Pajūrio regione padidėtų turistų srautai, gaunamos pajamos iš turizmo sektoriaus.

Šiuo metu nėra oficialių duomenų ir rodiklių, apibūdinančių regiono konkurencingumo mastą užsienio valstybių kontekste. Rekomenduojama atlikti tyrimą, kurio tikslas – įvertinti Pajūrio regiono turizmo sektoriaus konkurencingumą aplinkinių užsienio valstybių kontekste. Tyrimo rezultatai identifikuotų Pajūrio regiono turizmo sektoriaus konkurencingumo lygmenį aplinkinių užsienio valstybių kontekste, pagal tai būtų formuojama regiono konkurencingumo didinimo strategija.

5. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO RINKOS RINKODARA IR ĮVAIZDŽIO

FORMAVIMAS

Lietuvos turizmo sektoriaus rinkodara vykdoma nacionaliniame, regioniniame, savivaldybių bei verslo subjektų lygmenyse. Nacionaliniame lygmenyje rinkodaros priemones planuoja ir kartu su valstybės, apskričių, savivaldybių bei turizmo verslo atstovais bendromis jėgomis įgyvendina Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos pagal kasmet rengiamą rinkodaros priemonių planą.

Rinkodaros priemonės finansuojamos kooperuojant biudžetines, savivaldybių bei privačių verslo subjektų lėšas. Finansinę paramą teikia LR Ūkio ministerija, subsidijuodama atskiras rinkodaros priemones iš Eksporto plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiajai programai skirtų lėšų.

5.1. ESAMA SITUACIJA

Pajūrio regiono, kaip vienos iš svarbiausių bei perspektyviausių nacionalinio turizmo zonų, rinkodarą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu vykdo Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos, regioniniu mastu – Klaipėdos apskrities viršininko administracija, savivaldybių administracijos arba šių savivaldybių teritorijoje veikiantys turizmo informacijos centrai, turizmo verslo įmonės (viešbučiai, turizmo agentūros ir t.t.) ir kitos įstaigos, tiesiogiai susijusios su turizmo infrastruktūros objektų ir išteklių valdymu.

5.1.1. Įvaizdis

Lietuvos turizmo rinkodaros priemonių plane (2004 m.) teigiama: „...kuriant Lietuvos turizmo įvaizdį, būtina parodyti šalies išskirtinumą ir patrauklumą, išryškinti būdingiausius šalies savitumo akcentus. Turizmo įvaizdis, kurį Lietuvai reikia sukurti, – tai naujai atgimusi ir sparčiai modernėjanti Europos šalis su turtingu istoriniu ir kultūriniu paveldu, architektūros įvairove, išsaugota švaria gamta, gausybe ežerų ir unikaliu Neringos pajūriu bei draugiškais ir svetingais žmonėmis...“.

Pajūrio regiono turizmo sektoriaus reikšmė neišvengiamai peržengia LR teritorijos sienas, šiuo atveju Pajūrio regiono turizmo sektoriaus įvaizdis ir reikšmė turi būti vertinami tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.

Pajūrio regiono turizmo sektoriaus teigiamo įvaizdžio formavimas, kaip rinkodaros priemonė, apima visą kompleksą veiksmų: visuomenės nuomonės formavimą, ryšių su šalies ir tarptautinėmis organizacijomis užmezgimą ir palaikymą, dalyvavimą tarptautinių projektų įgyvendinime, profesionalios rinkodaros veiksmų programos įgyvendinimą ir t.t.

Pajūrio regiono, kaip individualaus ir savito turistinio arealo, įvaizdis pradėtas formuoti neseniai. Pažymėtina, jog kompleksinė Pajūrio regiono turizmo rinkos įvaizdžio kūrimo ir įgyvendinimo programa tiek nacionaliniame, tiek ir tarptautiniame kontekste neparengta.

Lietuvos pajūris dėl susiklosčiusių gamtinių, geografinių ir istorinių sąlygų turizmo požiūriu yra vienas iš turtingiausių Lietuvos regionų, nes čia, nedidelėje teritorijoje, yra gana daug gamtos ir kultūros paveldo išteklių. Šiuo atveju Pajūrio regiono turizmo rinkos įvaizdis gali būti formuojamas akcentuojant pritaikytų turizmui gamtinių ir kultūrinių išteklių potencialą.

Pajūrio regiono turizmo sektorius, kaip nacionalinio turizmo sektoriaus dalis, tarptautiniu ir nacionaliniu mastu yra populiarinamas įgyvendinant turizmo sektoriaus plėtros projektus:

5.1.1.1 lentelė

Turizmo sektoriaus plėtros projektų pavyzdžiai

Pavadinimas	Aprašas
Baltijos gintaro kelias: paveldas,	Projekto metu suformuotas turistinis maršrutas „Baltijos gintaro kelias“ ir parengta maršruto rinkodaros strategija, maršruto objektuose įrengti informaciniai stendai ir

turizmas, amatai	nuorodos, sukurta daugiakalbė turistinio maršruto interneto svetainė ir t.t. Projektas apima turistinius objektus, esančius Lietuvos (Palangos, Neringos, Klaipėdos miesto ir rajono), Latvijos ir Kaliningrado srities Baltijos pajūrio juostoje.
Kuršių kelias	Projekto metu suformuotas turistinis maršrutas Vakarų Lietuvoje, skirtas plėtoti pažintinį turizmą dviračiais ir automobiliais Klaipėdos apskrityje. Turistinio maršruto, kuris atspindi Vakarų Lietuvos istoriją, papročius ir gamtą, bendras ilgis – 103 km. „Kuršių kelias“ driekiasi Palangos m., Klaipėdos r. ir Klaipėdos m. savivaldybių teritorijomis.
Vieningos paplūdimių priežiūros sistemos sukūrimas Baltijos jūros regione	Projekte dalyvauja Palangos m., Klaipėdos m., Neringos savivaldybės, Liepojos savivaldybė (Latvija), Saulkrasti savivaldybė (Latvija). Projekto tikslas – užtikrinti poilsiautojų saugumą Baltijos jūros regiono paplūdimiuose, sukurti vieningus gelbėjimo sistemos standartus, pagerinti gelbėjimo stočių infrastruktūrą.
Tradiciniai amatai ir menai, skatinantys verslininkystę ir turizmą Baltijos jūros Kuršių pakrantėje	Projekte dalyvauja 4 partneriai: Ventspilio m. savivaldybė (pagrindinis partneris), Ventspilio amatininkų sąjunga, Klaipėdos m. savivaldybė, Klaipėdos miesto kultūrų ir komunikacijų centras. Projekto tikslas – skatinti amatų vystymąsi Kuršių žemėje ir Klaipėdos regione, skatinti turizmo plėtrą bei kultūrinio paveldo išsaugojimą. Klaipėdos mieste planuojama įkurti amatų ir menų kvartalą.
Kultūrinio turizmo objektų pasiekiamumo stiprinimas Baltijos pajūrio pasienio regione	Projekte dalyvauja Šilutės r. savivaldybė, Palangos m. savivaldybė bei partneriai iš Lenkijos. Projekto tikslas – stiprinti ilgalaikį bendradarbiavimą tarp šalių ir bendruomenių, skatinant dviejų tarpusavyje susijusių veiklų - kultūros paveldo apsaugos ir turizmo - sanglaudą Baltijos pajūrio pasienio regione.

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Konstatuotina, kad Pajūrio regiono turizmo sektoriaus, kaip nacionalinio turizmo sektoriaus dalies, įvaizdis šiuo metu neakcentuojamas, nors potencialių galimybių esama. Bendra turizmo sektoriaus įvaizdžio formavimo programa Pajūrio regione neparengta, įvaizdžio formavimu užsiima tik Klaipėdos apskrities viršininko administracija, regiono savivaldybių administracijos ir turizmo bei kultūros informacijos centrai, dėl to šis regionas nėra pateikiamas kaip unikalus vienetas. Siūloma parengti bendrą turizmo sektoriaus įvaizdžio formavimo programą.

Tikslinga Pajūrio regiono turizmo rinkos įvaizdį tarptautiniu mastu formuoti vykdant bendrą nacionalinę turizmo plėtros programą. Tokiu atveju kryptingiau bus panaudojamos lėšos, pasiekiami geresni rezultatai.

Pažymėtina, kad plėtojant turizmo sektorių Pajūrio regione turi būti skiriamas ypatingas dėmesys regiono įvaizdžio formavimui, nes turizmo rinka labai priklausoma nuo teikiamos informacijos kokybės. Pajūrio regiono turizmo rinkos įvaizdžio formavimas turi būti vienas iš esminių uždavinių plėtojant turizmo infrastruktūrą, panaudojant kultūros paveldo objektus ir gamtinius išteklius.

5.1.2. Rinkodara

Vykdant Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodarą, naudojamos šios pagrindinės rinkodaros priemonės:

• turizmo informacijos teikimas;

• rinkos tyrimai;

• objektą identifikuojančio prekės ženklo kūrimas ir palaikymas;

• leidyba;

• elektroninė rinkodara;

• turizmo mugės, verslo misijos bei pažintiniai turai;

• lauko reklama;

• viešieji ryšiai ir bendradarbiavimo skatinimas.

Siekiant įvertinti Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodarą, UAB „Eurointegracijos projektai“ 2007 m. liepos-rugpjūčio mėn. buvo atliktas tyrimas regiono savivaldybėse ir turizmo informacijos centruose. Tyrimo tikslas – įvertinti Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodarą. Tyrimo rezultatai pateikiami žemiau esančiuose skyreliuose. Tyrimo anketa pateikiama 8.1 priede.

Pateikiami duomenys apie turizmo sektoriaus rinkodaros planavimo dokumentų rengimą.

5.1.2.1. lentelė

Turizmo sektoriaus rinkodaros planavimo dokumentų rengimas Pajūrio regiono

savivaldybėse

Dokumento pavadinimas	Šilutės r. sav.	Klaipėdos m. sav.	Klaipėdos r. sav.	Palangos m. sav.	Neringos sav.	Kretingos r. sav.
Įvaizdžio formavimo strategija	n.d.	Parengta 2005 m.	Neparengta	Neparengta	Rengiama	n.d.
Turizmo informacijos sistemos išvystymo galimybių studija	n.d.	Neparengta	Neparengta	Parengta	Rengiama	n.d.
Rinkodaros (marketingo) strategija, priemonių planas	n.d.	Neparengta	Neparengta	Parengta	Parengtas	n.d.
Viešųjų ryšių programa	n.d.	Neparengta	Neparengta	Rengiama	Neparengta	n.d.

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Pažymėtina, kad Pajūrio regiono savivaldybės jau yra parengusios, šiuo metu rengia arba planuoja 2007–2008 m. periodu parengti 5.1.2.1 lentelėje minimus dokumentus. Klaipėdos r. savivaldybė nėra parengusi nė vieno turizmo rinkodaros planavimo dokumento (remiantis tyrimo duomenimis, jie šiuo metu nerengiami). 2005 m. parengta Klaipėdos m. savivaldybės įvaizdžio formavimo strategija daugiau orientuota į struktūrinių prekinio ženklo elementų analizę, nepakankamai nukreipta į užsienio rinkas.

Konstatuotina, kad šiuo metu nėra rengiamas bendras Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros planavimo dokumentas.

Tikslinga parengti bendrą Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros planavimo dokumentą. Remiantis jame išdėstytomis nuostatomis būtų rengiami atskirų regiono savivaldybių turizmo sektoriaus rinkodaros planavimo dokumentai.

5.1.2.1 Turizmo informacijos teikimas

Turizmo informacijos teikimas yra pagrindinė priemonė, skatinanti atvykusius turistus ilgiau pasilikti vietovėje bei naudotis joje teikiamomis paslaugomis. Pagal turizmo paslaugų rūšių klasifikaciją, pateiktą LR turizmo įstatyme3, turizmo informacijos paslaugos sudaro ypatingą svarbą turizmo plėtroje. Lietuvoje turizmo informacijos paslaugas teikia dvi teikėjų grupės:

• gidai ir kelionių vadovai;

• turizmo informacijos centrai.

Pajūrio regione veikia Klaipėdos apskrities gidų gildija, kurios nariai (47 nariai) veda ekskursijas LR teritorijoje ir užsienio šalyse. Pajūrio regiono turizmo informacijos teikėjai:

3 LR turizmo įstatymas (įstatymo pakeitimo įstatymas 2002 m. gruodžio 3 d. Nr. IX-1211)

5.1.2.1.1. lentelė

Pajūrio regiono turizmo informacijos teikėjai

Savivaldybė	Turizmo informaciją teikiančios institucijos	Veiklos analizė
Šilutės r.	1. VšĮ Šilutės turizmo ir verslo informacijos centras (Lietuvininkų g. 10/2, LT-99185 Šilutė). 2. Šilutės kultūrinio turizmo informacinis centras (Lietuvininkų g. 4, Šilutė LT- 99179). 3. Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centras (Pakalnės 40A, Rusnė, Šilutės r.). 4. Ventės turizmo centras (Šturmų k., Kintų pašt., Šilutės r.).	Šilutės r. savivaldybėje veikia 2 informaciniai centrai: Šilutės kultūrinio turizmo ir Šilutės turizmo ir verslo informaciniai centrai. Pažymėtina, kad turizmo informacijos teikimo veiksmai būtų efektyvesni, jeigu centrai susijungtų arba veiktų išvien. Nemuno deltos regioniniame parke veikia lankytojų centras, kuris lankytojams suteikia juos dominančią informaciją apie parką. Lankytojų centre įrengti dviviečiai ir triviečiai svečių kambariai, teikiamos dviračių nuomos, ekskursijų po Nemuno deltos regioninio parko teritoriją paslaugos.
Klaipėdos m.	1. VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras (Turgaus g. 7, LT-91247 Klaipėda). 2. Kuršių Nerijos nacionalinio parko lankytojų centras (Smiltynės 00, XX-00000 Xxxxxxxx).	VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (toliau – KTKIC) veikla kasmet plečiasi, tai įrodo ir personalo didėjimo dinamika: 2006 m. 8,25 et., o 2003 m. 2,5 et. KTKIC veiklą apibūdina ir vykdomų rinkodaros priemonių skaičius: parengtų ir išleistų leidinių apie Klaipėdos turizmo galimybes skaičius, dalyvavimo tarptautinėse turizmo parodose (2006 m. – 9 , 2003 m. – 2), verslo misijose (2006 m. – 2 , 2003 m. – 0), augantis suorganizuotų ekskursijų skaičius ir t.t. Plečiasi ir KTKIC funkcijos: 2005 m. gruodžio mėn. prie KTKIC buvo įkurtas gidų metodinis kabinetas, pradėta koordinuoti gidų bei gidų gildijos veikla, gidų kursų organizavimas.
Klaipėdos r.	1. VšĮ Gargždų turizmo informacijos centras (Klaipėdos st. 15, LT-96135 Gargždai).	VšĮ Gargždų turizmo informacijos centro (toliau – GTIC) veikla – turistinės informacijos kaupimas ir teikimas, reklaminių lankstinukų, bukletų turistine tema bei žemėlapių leidyba, paslaugų teikėjų mokymų ir konsultavimo organizavimas, kambarių viešbučiuose ir kaimo turizmo sodybose rezervavimas ir t.t.
Neringos	1. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ (Taikos g. 4, LT-93121 Nida). 2. Kuršių Nerijos nacionalinio parko lankytojų centras (Naglių g. 8, LT-93123, Neringa). 3. Juodkrantės turizmo informacijos centras (L. Rėzos g.54, LT-93101 Juodkrantė).	Neringos savivaldybėje pagrindinis turizmo informacijos paslaugų teikėjas yra Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras “Agila”. Centro darbuotojų nuomone, centro “Agila” techninė – informacinė bazė nėra pakankama, ją būtina tobulinti. Be šio centro turizmo informacijos paslaugas teikia Juodkrantės turizmo informacijos centras bei Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras.
Palangos m.	1. VšĮ Palangos turizmo informacijos centras (Xxxxxxxxx x.0, XX-00000 Palanga).	VšĮ Palangos turizmo informacijos centras (toliau – PTIC) vykdo ne tik turizmo informacijos veiklą, tačiau kasmet atlieka ir didžiąją dalį Palangos kurorto marketingo veiklos. PTIC – vienintelis Lietuvoje turizmo informacijos centras, vykdantis originalią, tačiau nevienareikšmiškai vertinamą

Savivaldybė	Turizmo informaciją teikiančios institucijos	Veiklos analizė
		marketinginę priemonę - atstovybių užsienio šalyse steigimą. Šiuo metu jau veikia 5 Palangos turizmo informacijos centro atstovybės užsienyje (Minske, Rygoje, Taline, Kaliningrade, Sankt Peterburge). 2007 m. planuojama atidaryti PTIC atstovybę Kijeve.
Kretingos r.	1. VšĮ Kretingos turizmo ir verslo informacijos centras (Vilniaus g. 18, LT- 97104 Kretinga).	VšĮ Kretingos turizmo ir verslo informacijos centras (toliau KTVIC) įsteigtas 2007 m. liepos mėn. Funkcijos analogiškos kitiems Lietuvoje veikiantiems TVIC.

Šaltinis: Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūūkio ministerijos, Pajūrio regiono savivaldybių, Turizmo informacijos centrų bei lankytojų centrų interneto svetainės

Pajūrio regiono savivaldybių administracijos ir turizmo informacijos centrai bendradarbiauja teikdami vieni kitiems turizmo informaciją. Konstatuotina, kad daugumos informacijos teikėjų paslaugos panašios, pažymėtinas turizmo informacijos teikimo veiksmus koordinuojančios organizacijos trūkumas, todėl mažėja informacijos teikimo proceso efektyvumas. Valstybinio turizmo departamento prie LR Ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvos turizmo informacijos centruose (be nacionalinių ir regioninių parkų informacijos centrų) 2006 m. apsilankė 456,5 tūkst. lankytojų. Palyginus su 2005 m., bendras lankytojų skaičius informacijos centruose išaugo 34,0 proc., Lietuvos piliečių, apsilankiusių informacijos centruose, skaičius siekė 238,7 tūkst., tai 34,0 proc. daugiau nei 2005 m. 2006 m. užsienio šalių turistai informacijos centruose apsilankė 217,8 tūkst. kartų, arba 34,0 proc. dažniau nei 2005 m. Turistų srautų Pajūrio

regiono turizmo informacijos centruose kaitos dinamika:

5.1.2.1.2. lentelė

Turistų srautų Pajūrio regiono turizmo informacijos centruose dinamika, vnt.

Savivaldybė	2004 m.			2005 m.			2006 m.
	Iš viso	Lietuvos	Užsienio šalių	Iš viso	Lietuvos	Užsienio šalių	Iš viso	Lietuvos	Užsienio šalių
Šilutės r.	2038	1116	922	5219	3121	2098	5660	4320	1340
Klaipėdos m.	31060	n.d.	n.d.	46556	2959	43597	55087	3786	51301
Klaipėdos r.	4126	4000	126	4036	4025	11	5484	5034	450
Palangos m.	16535	4085	12450	20465	5475	14990	25022	7901	17121
Neringos	21030	5811	15219	21887	7791	14106	28561	11914	16647
Kretingos r.	2261	1247	1014	2071	1387	684	2282	1494	792

Šaltinis: Pajūrio regiono turizmo informacijos centrų informacija

Remiantis duomenimis, TIC paslaugomis dažniau naudojasi užsienio turistai, todėl svarbu jiems suteikti kokybiškas paslaugas. Informacijos teikimas „iš lūpų į lūpas“ turizmo sektoriuje labai efektyvus.

Pažymėtina, kad tiesioginį ryšį su turistais turinčios turizmo verslo įmonės (viešbučiai, pramogų kompleksai ir t.t.) taip pat yra turizmo informacijos teikėjai. Šiuo metu Lietuvos turizmo verslo įmonės informacijos teikimo veiksmų nekoordinuoja, dėl to nukenčia teikiamos informacijos kokybė.

Siekiant turizmo iformacijos teikimo efektyvumo, būtina užtikrinti bendradarbiavimą ir informacijos mainus tarp turizmo informacijos teikėjų, veiklą vykdančių tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuose. Tuomet pagerės teikiamos informacijos pasiekiamumas ir kokybė.

5.1.2.2 Xxxxxx xxxxxxx

Rinkos tyrimai – tai galimybė gauti išsamią ir patikimą informaciją apie turizmo sektoriaus produktų pasiūlą bei paklausą rinkoje, konkurentus, populiariausias ir veiksmingiausias rinkodaros priemones ir t.t. Ši informacija padeda sėkmingai konkuruoti, išryškinti regiono pranašumus ir išsiaiškinti trūkumus bei priimti teisingus sprendimus, susijusius su turizmo sektoriaus plėtros programų rengimu.

Pajūrio regiono savivaldybėse vykdomus rinkos tyrimus galima suskirstyti į kelias kategorijas:

• rinkos;

• vartotojų;

• konkurentų;

• kokybės.

5.1.2.2.1. lentelė

Pajūrio regiono savivaldybėse vykdomi rinkos tyrimai

Tyrimų objektas	Šilutės r. sav.	Klaipėdos m. sav.	Klaipėdos r. sav.	Palangos m. sav.	Neringos sav.	Kretingos r. sav.
Rinka	n.d.	-	-	+	+	n.d.
Vartotojai	n.d.	-	+	-	+	n.d.
Konkurentai	n.d.	-	-	+	-	n.d.
Kokybė	n.d.	-	-	+	+	n.d.

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Remiantis pateikiamais duomenimis, daugumoje Pajūrio regiono savivaldybių turizmo rinkos tyrimai nėra vykdomi arba yra vykdomi tik individualiai. Šiame kontekste išsiskiria Neringos ir Palangos m. savivaldybės, kuriose vykdomi turizmo rinkos, vartotojų ir kokybės tyrimai. Pažymėtina, kad minėtiems tyrimams vykdyti didžiausios kliūtys yra atsakingų asmenų dėmesio ir finansinių lėšų stoka.

Konstatuotina, kad Pajūrio regiono mastu turizmo rinkos tyrimas neatliekamas.

Tikslinga organizuoti turizmo rinkos tyrimą viso regiono mastu.

5.1.2.3 Vietovę identifikuojančio prekės ženklo kūrimas ir palaikymas

Turizmo prekės ženklas – tai simbolis, kuris padeda atskirti vienos vietovės turizmo produktus nuo kitų vietovių. Išskiriamos trys prekės ženklo funkcijos:

• nustato prekių ir paslaugų kilmės tapatybę;

• garantuoja pastovią jų kokybę;

• yra komunikacijos forma (rinkodaros priemonė, užtikrinanti rinkos nišą naujai pasirodžiusiems turizmo produktams).

Pažymėtina, kad sukūrus ir tinkamai naudojant tiksliai vietovę identifikuojantį prekės ženklą, lengviau pritraukti turistų dėmesį.

2007 m. VšĮ Lietuvos turizmo plėtros agentūra, kartu su partneriu VšĮ Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, įgyvendina ES paramos lėšomis finansuojamą projektą “Lietuvos turizmo ir verslo prekės ženklo sukūrimas”, kurio tikslas – pagerinti Lietuvos kaip turizmui ir verslui palankios šalies įvaizdį, sukuriant Lietuvos turizmo bei verslo prekės ženklą bei jo naudojimo studiją. Šio projekto metu sukurtas ženklas padės atskleisti šalies išskirtinumą, didins jos atpažįstamumą pasaulyje, padės atskleisti šalies išskirtinumą, lengviau pritraukti investuotojų, strateginių partnerių ir žiniasklaidos dėmesį.

Pažymėtina, kad iš Pajūrio regiono savivaldybių tik Klaipėdos m. savivaldybė yra sukūrusi originalų turizmo prekės ženklą. Šiuo metu turizmo prekės ženklą kuria ir Neringos savivaldybė.

Konstatuotina, kad šiuo metu nėra kuriamas bendras Pajūrio regiono turizmo sektoriaus prekės ženklas. Dėl to regiono turizmo sektorius nepristatomas kaip unikalus

vienetas. Tikslinga parengti Pajūrio regiono turizmo sektoriaus prekės ženklo koncepciją (joje išdėstytomis nuostatomis būtų remiamasi kuriant regiono savivaldybių prekės ženklus) bei sukurti regiono prekės ženklą.

5.1.2.4 Leidyba

Leidybos priemonės įgalina susipažinti su vietovės ypatybėmis, turizmo traukos objektais bei produktais. Apie Pajūrio regioną sukurtų filmuotų ir spausdintų informacinių leidinių sąrašas pakankamai ilgas. Pažymėtinas vienas iš naujausių leidinių (užsakovas Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos) - „Lietuva. Baltijos pajūris“, kuriame pristatytos Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, turizmo, susisiekimo, poilsio ir pramogų galimybės.

Pajūrio regione spausdintinių leidinių, filmų ir t.t. leidyba užsiima vietos savivaldybių administracijos, turizmo informacijos teikėjai (TIC, TVIC). Šie leidiniai - tai lankstinukai, skrajutės, brošiūros, žemėlapiai, turistiniai gidai ir t.t. Svarbesni leidiniai:

5.1.2.4.1. lentelė

Leidiniai

Savivaldybė	Leidinio aprašas
Šilutės r.	Dviratininko gidas „Nemuno dviračių kelias Šilutės rajone”, išleistas lietuvių, rusų, anglų, vokiečių kalbomis.
	Leidinys „Nemuno delta – paukščių rojus”, išleistas lietuvių, anglų kalbomis.
	Knygos: „Šilutės muziejus ir jo kolekcijos”, „Žvejyba pamaryje XVI-XX a.”, „Šilutės spaustuvės”.
Klaipėdos m.	Informacinis leidinys „Klaipeda – the jewel in the Amber crown”, išleistas anglų ir vokiečių kalbomis.
	Informacinis leidinys „Atrask Klaipėdą naujai”, išleistas anglų ir vokiečių kalbomis.
	Informacinis leidinys „Klaipėda laisvu stiliumi”, išleistas lietuvių, anglų, vokiečių, rusų, italų, ispanų, prancūzų, lenkų kalbomis.
Neringos	„Lankytinos vietos“, išleistos lietuvių, rusų, anglų, vokiečių, italų, prancūzų kalbomis.
	„Kviečia Neringa“ (su CD), išleistas lietuvių, rusų, anglų, vokiečių, italų, prancūzų kalbomis.
Palangos m.	Leidinys apie kurorto sanatorinį gydymą ir reabilitaciją „Palanga – sveikatos šaltinis“.
	Reklaminis leidinys „Gintarinė Palanga“, išleistas 8 kalbomis.
	Xxxxxxxxxxxx gidas „Važiuok su draugu – dviračių keliu“.
	Apgyvendinimo paslaugų katalogas „Be our guest in Palanga“.
	Leidinys „Palanga – visais metų laikais“ (su CD), išleistas anglų, rusų ir lietuvių kalbomis.
Klaipėdos r.	Reprezentacinis fotoalbumas „Mes čia gyvename“.
	Fotoalbumas apie Klaipėdos rajono kultūros paveldą.
Kretingos r.	n.d.

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Pažymėtina, kad daugelyje regiono savivaldybių turizmo informaciniai leidiniai orientuojami ne tik į Lietuvos, bet ir užsienio šalių turistus.

Konstatuotina, kad šiuo metu nėra parengtas ir išleistas bendras Pajūrio regiono turizmo informacinis leidinys, dėl to regiono turizmo sektorius nepristatomas kaip unikalus vienetas.

Tikslinga parengti Pajūrio regiono turizmo sektoriaus informacinio leidinio koncepciją (joje išdėstytomis nuostatomis būtų remiamasi kuriant regiono savivaldybių informacinius leidinius) bei sukurti bendrą informacinį leidinį.

5.1.2.5 Elektroninė rinkodara

Internetinė svetainė – populiariausia elektroninės rinkodaros priemonė. Ji suteikia galimybę suformuoti gerą įvaizdį, informuoti lankytojus apie vietovėje siūlomus potencialius turizmo produktus ir t.t., pateikti papildomą informaciją uždaroje svetainėje – ekstranete.

Vieningos specializuotos viso Pajūrio regiono turizmo sektoriaus galimybes reprezentuojančios internetinės svetainės šiuo metu nėra. Tokio tipo svetainė buvo sukurta 2004 m. (xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx), tačiau šiuo metu ji jau neveikia. Ši situacija susidarė dėl netinkamos įgyvendinto elektroninės rinkodaros projekto priežiūros sistemos suformavimo, funkcijų bei atsakomybės paskirstymo.

Pateikiami Pajūrio regiono turizmo sektorių reprezentuojančių internetinių svetainių analizės duomenys:

5.1.2.5.1. lentelė

Internetinių svetainių, reprezentuojančių Pajūrio regiono savivaldybių turizmo sektoriaus galimybes, analizė

Svetainė	Svetainės savybės ir nuorodos
	Informacija bent viena užsienio kalba	Aiški nuoroda į turizmo informaciją	Informacija apie projektinę veiklą	Informacija apie siūlomus turizmo produktus ir paslaugas	Papildoma informacija potencialiems verslo partneriams	Galimybė bendrauti su potencialiais lankytojais: forumai, diskusijos	Naujienos, akcijos, renginių katalogas
Apie Šilutės r. sav.
xxx.xxxxxx.xx	+	-	+	+	-	+	+
xxxx://xxxxxx.xxxxxxx.xx
xxx.xxxxxxx.xx
xxx.xxxxxx.xx/xxx	+	+	-	+	-	-	-
xxx.xxxxxxxxxx.xx	+	+	+	+	-	+	+
xxx.xxxxxxxxxxx.xx	+	+	-	+	-	-	+
Apie Klaipėdos m. ir r. sav.
xxx.xxxxxxxx.xx	+	+	+	+	+	+	+
xxx.xxxxxxxxxxxx.xx	+	+	+	+	-	-	+
xxx.xxxxxxxxx-x.xx	+	+	+	+	-	+	+
xxx.xxxxxxxxx-x.xx/xxxxxxxx/	-	+	-	+	-	-	+
xxx.xxxxxxxxxx.xx	+	+	-	+	-	-	+
xxx.xxxxxx.xx	+			+	+	-	+
Apie Palangos m. sav.
xxx.xxxxxxx.xx	+	+	+	+	+	+	+
xxx.xxxxxxxxxx.xx	+	+	+	+	-	-	+
xxx.xxxxxxxxx.xx	+	+	-	+	+	-	-
Apie Neringos sav.
xxx.xxxxxxxxxxxx.xx	-	+	-	+	-	-	+
xxx.xxxxxx.xx	+	+	+	+	-	-	+
xxx.xxxxxxx.xx	+	+	+	+	-	+	+
xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xx	+	+	-	+	-	-	+
xxx.xxxxxxxxxxxx.xx	+	+	-	+	-	-	+
Apie Kretingos r. sav.
xxx.xxxxxxxx.xx	-	-	+	-	-	-	+
xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxx.xx	+	+	-	+	-	+	-

Kita
xxx.xxxxxxxx.xxx.xx	+	-	+	+	-	+	-
xxx.xxxxxxx.xxxx/xx	+	+	+	+	-	-	+
xxx.xxxxxx.xx	-	+	-	+	-	-	-
xxx.xxxxx.xx	+	+	-	+	-	-	+
xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xxx	+	+	-	+	-	-	-

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Pažymėtina, jog daugiau kaip 20 internetinių svetainių reprezentuoja Pajūrio regiono turizmo sektoriaus galimybes. Apibendrinant galima teigti, kad visos jų pateikia pagrindinę turizmo informaciją, t.y. informaciją apie siūlomus turizmo produktus bei naujienas.

Internetinėse svetainėse neišnaudojamos galimybės potencialių verslo partnerių pritraukimui bei bendravimui su svetainių lankytojais (grįžtamojo ryšio užtikrinimas). Internetinės svetainės gana statiškos, kai kuriose jų informacija retai atnaujinama. Pateikiama turizmo sektoriaus informacija užsienio kalbomis yra gana epizodiška, dažnai netiksliai išversta. Tai blogina Pajūrio regiono turizmo sektoriaus įvaizdį.

Kita elektroninės rinkodaros priemonė – turizmo informacinis terminalas (infoterminalas.) 2003-2005 m. laikotarpiu įgyvendinant projektą „Nacionalinės turizmo informacinės sistemos (NTIS) sukūrimas“ buvo įrengti 6 infoterminalai turistiniu požiūriu strateginėse vietose, iš jų 2 – Pajūrio regione: Klaipėdos TIC ir Palangos TIC. Infoterminaluose įdiegta NTIS. Pasinaudojant infoterminalais galima rezervuoti apgyvendinimo ir kitas paslaugas. Infoterminalai veikia Juodkrantės parodų namuose bei Preilos-Pervalkos seniūnijoje. Infoterminalai ir viešosios interneto prieigos gali sėkmingai pratęsti turizmo informacijos teikėjo veiklą tiek geografine, tiek laiko prasmėmis: jie gali būti įrengti nuo teikėjo nutolusiose regiono vietose ir teikti informaciją ištisą parą.

Kitos elektroninės rinkodaros priemonės (reklamos publikavimas internete kita forma (reklamos talpinimas į internetinius įmonių katalogus, pramoninius portalus, verslo pasiūlymų duomenų bazes, reklaminiai skydeliai ir t.t.), elektroninis paštas, diskusijų, naujienų grupės ir forumai bei mobilusis internetas populiarėja tiek tarp lietuvių, tiek tarp užsieniečių turistų.

Pažymėtina, kad pagrindinę informaciją apie Pajūrio regiono turizmo sektorių arba nuorodas į vietinių turizmo informacijos įmonių svetaines galima rasti pagrindiniuose Lietuvos turizmo portaluose. Tokiu būdu šias svetaines gali pasiekti ir jų paslaugomis pasinaudoti didesnis turistų ratas.

Tikslinga sukurti ir palaikyti specializuotą viso Pajūrio regiono turizmo sektoriaus galimybes reprezentuojančią internetinę svetainę lietuvių ir užsienio šalių kalbomis.

5.1.2.6 Turizmo mugės, verslo misijos bei pažintiniai turai

Vienas iš pagrindinių įrankių atkreipti tiek potencialių turistų, tiek ir kelionių organizatorių, atvežančių turistus į vietovę, dėmesį – dalyvavimas tarptautinėse turizmo mugėse (parodose), verslo misijų organizavimas bei pažintinių turų (turizmo atstovams, žurnalistams) organizavimas. Pajūrio regione šias veiklas įgyvendina TIC. Pažymėtina, kad TIC veiksmai organizuojant minėtas veiklas tarpusavyje derinami nėra. Dėl to Pajūrio regionas nepristatomas kaip unikalus vienetas.

Pateikiami duomenys apie Pajūrio regiono savivaldybių dalyvavimą tarptautiniuose turizmo renginiuose pagal šalis (remiamasi Statistikos departamento duomenimis apie apgyvendintų svečių apgyvendinimo įstaigose skaičių pagal šalis Klaipėdos apskrityje), kurių gyventojai yra pagrindiniai Pajūrio regiono turizmo rinkos vartotojai.

5.1.2.6.1. lentelė

Pajūrio regiono savivaldybių dalyvavimas tarptautinėse turizmo parodose, verslo

misijose 2006 m.

Šalis	Šilutės r. sav.	Klaipėdos m. sav.	Klaipėdos r. sav.	Palangos m. sav.	Neringos sav.	Kretingos r. sav.
Lietuva	VIVATTUR (Vilnius)	VIVATTUR (Vilnius)	VIVATTUR (Vilnius)	VIVATTUR (Vilnius)	VIVATTUR (Vilnius)	n.d.
Vokietija	-	ITB (Berlynas)	ITB (Berlynas)	SPA&WELNESS (Kelnas)	-	n.d.
	-	„Riugana“ – verslo misija (Riugenas)	„Riugana“ – verslo misija (Riugenas)	-	-	n.d.
Latvija	-	-	-	BALTTOUR (Ryga)	BALTTOUR (Ryga)	n.d.
Estija	-	TOUREST (Talinas)	-	TOUREST (Talinas)	TOUREST (Talinas)	n.d.
Rusija		MITT (Maskva)	-	MITT (Maskva)	CIS MARKET (Sankt Peterburgas)	n.d.
	-	-	-	MITF (Maskva)	-	n.d.
	-	-	-	OTDYKH BEZ GRANIC (Sankt Peterburgas)	-	n.d.
Lenkija	Gdansko turizmo mugė	Klaipėdos dienos Gdynėje	Tarptautinė smulkaus ir vidutinio verslo paroda (Ilawa)	TOUR SALON (Poznanė)	-	n.d.
Baltarusija	-	-	-	LEISURE (Minskas)	-	n.d.
Prancūzija	-	Salon Mondial Tur (Paryžius)	-	-	SALON MONDIAL DU TORISME (Paryžius)	n.d.
Švedija	-	TUR (Geteborgas)	-	TUR (Geteborgas)	-	n.d.
Italija	-	-	-	BIT (Milanas)	-	n.d.
Ukraina	-	-	-	UITT (Kijevas)	-	n.d.
Suomija	-	-	MATKA (Helsinkis)	MATKA (Helsinkis)	MATKA (Helsinkis)	n.d.

Šaltinis. Pajūrio regiono savivaldybių, Turizmo informacijos centrų bei lankytojų centrų interneto svetainės,

apklausos duomenys

Pažymėtina, kad Pajūrio regiono savivaldybės didelį dėmesį skiria Baltijos šalių, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Skandinavijos šalių turizmo parodoms. Šis dėmesys tiesiogiai proporcingas regione apsilankančių turistų iš minėtų šalių skaičiui.

Konstatuotina, jog regiono savivaldybių veiksmai, dalyvaujant turizmo parodose, nėra koordinuojami, dėl to regionas nėra pristatomas kaip unikalus vienetas. Tikslinga koordinuoti regiono savivaldybių veiksmus, dalyvaujant turizmo parodose.

Daugelis Pajūrio regiono savivaldybių dalyvauja verslo misijose, išskyrus Neringos.

Klaipėdos mieste 2006 m. surengtos dvi išvažiuojamosios (Vokietija, Kinija) ir keturios įvažiuojamosios (Rusija, Estija, Belgija, Norvegija) verslo misijos. Dalyvavimą verslo misijose neigiamai veikia finansinių lėšų stoka, tam skiriamas nepakankamas dėmesys.

Tikslinga verslo misijas organizuoti šalyse, galinčiose pasiūlyti didžiausius turistų srautus Pajūrio regionui (Skandinavijos šalys, Centrinės ir Rytų Europos šalys, Baltijos šalys).

Pažymėtina, kad pažintiniai turai Pajūrio regione organizuojami beveik visose savivaldybėse (išskyrus Kretingos r.). Palangos TIC jau keletą metų rengia pažintinius turus žiniasklaidos atstovams bei turizmo operatoriams, kurių tikslas – supažindinti viešosios nuomonės formuotojus bei verslo partnerius su savivaldybės turizmo galimybėmis. Jų metu pristatoma Palangos miesto turizmo infrastruktūra, nauji turizmo objektai, organizuojamos ekskursijos naujai sukurtais maršrutais. Paminėtini ir Klaipėdos TIC organizuoti pažintiniai turai: „Alaus turas“, turai į Bažnyčios bokštą bei „City“ turas. 2007 m. Klaipėdos r. TIC organizuoja informacinį pažintinį turą po rajoną. Šilutės r. TIC 2006 m. organizavo reprezentacinį turą po Šilutės rajoną, organizuotas pažintinis turas kartu su Trakų r. TIC.

Konstatuotina, kad savivaldybių veiksmai organizuojant pažintinius turus koordinuojami nėra. Juos koordinuoti tikslinga, kad pažintinių turų organizavimas taptų labiau koncentruotas į viso Pajūrio regiono turizmo sektoriaus pristatymą, o suinteresuotoms pusėms būtų teikiama labiau koncentruota informacija.

5.1.2.7 Lauko reklama

Ši rinkodaros priemonė turi didelę svarbą ir poveikį pirmąkart vietovėje besilankančio turisto arba potencialaus turisto sprendimui dėl toje vietovėje siūlomų turizmo produktų panaudojimo. Pažymėtina, kad visų Pajūrio regiono savivaldybių ilgalaikiuose strateginiuose plėtros planuose numatyta turizmo informacinės sistemos plėtra (turizmo objektų ženklinimo, stendų, nuorodų ir t.t. plėtra), tačiau jos įgyvendinimas vyksta gana lėtai dėl ribotų savivaldybių biudžetų galimybių.

Pajūrio regiono savivaldybėse naudojama lauko reklama:

5.1.2.7.1. lentelė

Pajūrio regiono savivaldybėse naudojama lauko reklama

Savivaldybė	Apibūdinimas
Šilutės r.	Pastatyti informaciniai stendai su aprašymais, nuorodomis, informuojantys apie turizmo traukos objektus. Parengta NDRP turistinė schema, kurioje sužymėti visi lankytini objektai, apžvalgos vietos, keliai ir takai.
Klaipėdos m.	Klaipėdos m. savivaldybės turizmo informacinės sistemos plėtra pradėta vykdyti įgyvendinant PHARE 2002 Bendradarbiavimo abipus sienos iniciatyvinės programos Baltijos jūros regionui projektą „Turizmo informacinės sistemos plėtojimas Klaipėdoje ir Liepojoje“. Įgyvendinus projektą Klaipėdos m. savivaldybėje buvo naujai įrengta daugiau kaip 300 įvairaus tipo informacinių ženklų. Šie ženklai Klaipėdos m. savivaldybėje sudaro bendrą informacinę sistemą, apimančią informacines kolonas (su apšvietimu ir be apšvietimo), keleto tipų informacinius stendus, krypties nuorodų stulpus pėstiesiems ir transportui. Numatytos ir preliminarios informacinių ženklų išdėstymo vietos – tai įvažiavimo į miestą taškai, senamiesčio zona, paplūdimių ir poilsio zonos, pirmoji ir antroji perkėlos, jachtklubas ir t.t.
Neringos	Sukurta gera informacinė sistema. Prie įdomiausių objektų nutiesti pažintiniai takai, stovi informaciniai stendai su aprašymais, nuorodomis. Parengta KNNP turistinė schema, kurioje aiškiai sužymėti visi lankytini objektai, apžvalgos vietos, keliai ir takai. Nežiūrint į tai, turizmo specialistų vertinimu, ši informacinė sistema nepakankamai informatyvi, trūksta turistinių (pėsčiųjų, dviračių takų) schemų, žemėlapių, informacinių leidinių, ženklų bei nuorodų į objektus. Neringos savivaldybės administracija iki 2007 m. pabaigos, įgyvendindama ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Neringos turizmo informacinių paslaugų sistemos plėtra“, planuoja parengti informacinių stendų poreikio, įrengimo ir geografinio

	išdėstymo galimybių studiją, sukurti virtualų Neringos turizmo informacijos žemėlapį, parengti ir aštuoniomis kalbomis išleisti turizmo informacinius leidinius- žemėlapius ir t.t.
Palangos m.	Šioje savivaldybėje dalį turizmo ženklinimo veiklos atlieka Palangos m. savivaldybės administracija, dalį – privačios įmonės. Tai neleidžia nuosekliai informuoti turistų apie lankytinus objektus, ženklinimui naudojami skirtingi dizaino sprendiniai, neatspindintys savivaldybės specifikos, nėra vieningo stiliaus. Palangoje ir Šventojoje įrengti informaciniai stendai su turistine miesto schema. Palangos m. savivaldybės administracija 2003 – 2004 m. laikotarpiu įgyvendino projektą ,,Baltijos gintaro kelias: paveldas, turizmas ir amatai“. Projekto metu maršruto objektuose įrengta po 5 informacinius stendus ir nuorodas. Palangos m. savivaldybę reklamuojantys skydai pastatyti Minske (Baltarusija), Rygoje (Latvija), Sankt Peterburge (Rusija), Taline (Estija).
Klaipėdos r.	Šioje savivaldybėje nepakankamas dėmesys skiriamas turizmo informacijos sistemos įrengimui ir plėtrai. Pažymėtinas vizualinės informacijos trūkumas. Prie įvažiavimų į rajoną pastatyti Klaipėdos r. informaciniai stendai su žemėlapiu. Įrengtas informacinis stendas su Gargždų miesto schema. Tobulinant turizmo informacijos sistemą, informacinius stendus su schemomis planuojama įrengti ir visose rajono seniūnijose, degalinėse, prie pagrindinių kelių pastatyti ženklus, su nuorodomis į turizmo traukos objektus.
Kretingos r.	Šioje savivaldybėje nepakankamas dėmesys skiriamas turizmo informacijos sistemos įrengimui ir plėtrai. Trūksta informacinių nuorodų, rodyklių į turizmo objektus. Šiuo metu daugelį objektų galima rasti su vietinių gyventojų pagalba. Kretingos mieste pastatyti du informaciniai stendai. Kretingos rajone turistinius- informacinius stendus (iš viso 5 vnt.) yra įrengusi Salantų regioninio parko direkcija.

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Pažymėtina, kad Pajūrio regiono savivaldybėse turizmo informacijos sistema (lauko reklamos stendai) išvystyta netolygiai, dėl to turistams nėra pateikiama tolygi informacija apie turizmo traukos objektus, esančius atskirose savivaldybėse.

Tikslinga sukurti bendrą Pajūrio regiono turizmo informacijos sistemos (lauko reklamos stendų) koncepciją. Joje išdėstytomis nuostatomis būtų remiamasi kuriant regiono savivaldybių informacinius leidinius.

5.1.2.8 Viešieji ryšiai ir bendradarbiavimas

Pajūrio regiono savivaldybėse nepakankamas dėmesys skiriamas viešųjų ryšių kampanijų vykdymui ir plėtrai. Konstatuotina, kad regiono savivaldybių administracijos, turizmo informacijos centrai palaiko savaiminius, neplaningus, atsitiktinius, kartais – neįsisąmonintus ryšius su visuomene. Dėl to nekuriamas tiek atskirų savivaldybių, tiek viso regiono, kaip unikalaus vieneto, įvaizdis. Pajūrio regione šioje srityje pirmauja Palangos miesto savivaldybės administracija, nusprendusi pirkti profesionalią viešųjų ryšių programos parengimo ir įgyvendinimo paslaugą.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija yra pasirašiusi dvišales bendradarbiavimo sutartis turizmo plėtros srityje su Švedijos Karalystės Blekingės apskritimi, Ukrainos Respublikos Nikolajevo sritimi, Odesos sritimi, Vakarų Pomeranijos vaivadija (Lenkija). Regiono savivaldybių partnerystės ryšiai su užsienio partneriais bei dalyvavimas tarptautinių turizmo organizacijų veikloje suteikia tam tikrą kokybinį vertinimą ir statusą. Pateikiami duomenys apie Pajūrio regiono savivaldybių partnerystės ryšius.

5.1.2.8.1. lentelė

Pajūrio regiono savivaldybių partnerystės ryšiai

Savivaldybė	Aprašymas
Šilutės r.	Savivaldybės administracija dalyvauja „Baltijos“ euroregiono (Lietuva, Latvija, Lenkija, Danija, Švedija) veikloje, palaiko draugiškus ryšius su Lenkijos, Rusijos,

	Danijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų valstybių miestais.
Klaipėdos m.	Už aktyvų tarptautinį bendradarbiavimą ir Europos vienybės idėjų sklaidą Klaipėdos miestas yra apdovanotas aukščiausiais Europos Tarybos, jungiančios 45 šalis, apdovanojimais: 1999 metais Europos Tarybos Garbės vėliava, 2001 metais – Europos Tarybos Garbės ženklu ir 2003 metais – Europos Prizu. Tai pats aukščiausias įvertinimas, kuris už tarptautinę veiklą gali būti skiriamas miestui. Juo kasmet apdovanojamas vienas miestas iš 45 Europos valstybių. Klaipėda nuo 1992 m. yra Baltijos miestų sąjungos ir nuo 2001 m. EUROCITIES narė. Klaipėdos miestas bendradarbiauja su beveik dviem dešimtimis pasaulio miestų.
Neringos	Savivaldybės administracija užmezga ir palaiko ryšius daugiausiai įgyvendindama bendrus su užsienio partneriais projektus bei organizuodama bendrus tarptautinius renginius: TACIS projekto „Vandens turizmo infrastruktūros išvystymas Rusijos ir Lietuvos pasienio Kuršių marių regione“ įgyvendinimas, INTERREG III B projektų „Gamtos ir kultūros paveldas pietinėje Baltijos dalyje – iššūkiai ir perspektyvos regioninei plėtrai „LAGOMAR“, „Bendradarbiavimo abipus sienos palaikymas, stiprinimas ir rėmimas plėtojant jachtų turizmą“, „Turistinio vandens transporto maršruto Kuršių mariose įdiegimas: Klaipėda – Kaliningradas (Rybačij)“ įgyvendinimas.
Palangos m.	Plėtojami ryšiai su Latvija (Jurmala), Estija (Piarnu), Rusija (Kaliningradas). Palangos m. savivaldybė dalyvauja Baltijos miestų sąjungos veikloje, mikroeuroregiono „Bartuva“ veikloje (kasmet organizuojami kultūriniai ir sporto renginiai, vykdomi bendri projektai). Palangos miestas 2005 m. tapo Europos kurortų asociacijos nariu.
Klaipėdos r.	Savivaldybės administracija palaiko ryšius su Eigersundo savivaldybe (Norvegija), (Karjaa) miestu (Suomija), Iława miestu (Lenkija). Šiuo metu įgyvendinamas projektas pagal INTERREG III A programą „Turizmo produkto sukūrimo galimybės siekiant įtraukti vietos bendruomenes Ylavos ežero rajone, Drevcos upės baseino bei Klaipėdos rajono teritorijose“.
Kretingos r.	n.d.

Šaltinis: UAB „Eurointegracijos projektai“ duomenys

Pažymėtina, kad Pajūrio regiono savivaldybės palaiko ryšius su visa eile užsienio partnerių turizmo sektoriaus vystymo srityje, todėl užmezgami tarptautiniai ryšiai, lemiantys turistų srautų kaitą atskirose savivaldybėse. Pajūrio regionui, kaip visumai, šiuo atveju atstovauja Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bendradarbiaujanti su siauru partnerių ratu.

Tikslinga sukurti koncentruotą viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo programą, leisiančią ją įgyvendinti Pajūrio regiono mastu. Šią programą turėtų koordinuoti įsteigta speciali organizacija arba Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

Apibendrinant Pajūrio regiono turizmo sektoriaus įvaizdžio formavimo ir rinkodaros veiklą, konstatuotina, kad:

• turi būti sukurta speciali organizacija, atliksianti ir koordinuosianti Pajūrio regiono turizmo sektoriaus įvaizdžio formavimo ir rinkodaros procesą;

• Pajūrio regiono turizmo sektoriaus įvaizdis turėtų būti formuojamas vieningai (kaip viena destinacija) akcentuojant bei išryškinant patraukliausius ir būdingiausius Pajūrio regiono bruožus. Įvaizdžio formavimas turi vykti visais lygmenimis (nuo rajoninio iki tarptautinio);

• siekiant didesnio rinkodaros priemonių efektyvumo, labai svarbu gerai suplanuoti rinkodaros priemonių kiekį bei pobūdį;

• kiekvieno turizmo sezono pradžioje tikslinga išleisti visapusišką ir informatyvų gidą-vadovą po Pajūrio regioną. Jame būtų pateikiama visa turistams būtina informacija;

• svarbu ypatingą dėmesį skirti Pajūrio regiono internetinės svetainės sukūrimui bei nuolatiniam palaikymui. Būtina pateikti kuo daugiau informacijos apie turizmo

sektoriaus produktus įvairiomis kalbomis, kokybiškai ir tinkamai reprezentuoti regioną;

• planuojant rinkodaros veiklą svarbu apsibrėžti tikslinę grupę bei išsiaiškinti jos poreikius ir lūkesčius. Rinkodaros kampanija turi turėti aiškų adresatą ir tikslą.

5.2. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS RINKODAROS MODELIS

Siekiant padidinti turistų srautus Pajūrio regione, pagerinti turizmo sektoriaus įvaizdį, būtina parengti ir įgyvendinti Pajūrio turizmo sektoriaus rinkodaros programą. Šios programos rengimui ir įgyvendinimui rekomenduojama sukurti specialią sistemą.

5.2.1. Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros organizacija

Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros programos įgyvendinimo sistema turi būti suprantama kaip integrali rinkodaros veiklos dalis. Norint efektyviai vystyti šią veiklą, tikslinga sukurti regiono turizmo sektoriaus rinkodaros organizaciją, kurioje būtų aiškiai pasidalinta veiklos funkcijomis ir atsakomybe, užtikrinta partnerystė tarp verslo ir vietos valdžios institucijų.

5.2.1.1. pav.

Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros organizacija

Turizmo sektoriaus rinkodaros organizacijos komunikacinę struktūrą sudaro duomenų ir informacijos šaltiniai, informacijos koordinatoriai ir vartotojai, siejami abipusio ryšio. Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros organizacijos lygmenys:

5.2.1.1. lentelė

Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros organizacijos lygmenys

Lygmuo	Aprašymas
Tarptautinis	Sudaro TIC ar atstovybės užsienyje, kitos Lietuvos atstovybės, konsulatai, ambasados, kurių turimi duomenys turi būti operatyviai perduodami rinkodaros organizatoriui, be to, jie galėtų prisidėti prie turizmo rinkodaros programos įgyvendinimo tarptautinime lygmenyje.

Nacionalinis	Sudaro Valstybinis turizmo departamentas prie LR Ūkio ministerijos, kuris vykdo rinkodaros veiklą nacionaliniame lygmenyje. Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodara yra dalis nacionalinės turizmo sektoriaus rinkodaros.
Regioninis	Sudaro Klaipėdos apskrities viršininko administracija, regiono TIC. Regiono lygmenyje turėtų būti įkurta jungianti institucija (pvz., Pajūrio regiono turizmo informacijos centras), kuri būtų pagrindinė turizmo sektoriaus rinkodaros planuotoja, organizatorė ir vykdytoja.
Savivaldos	Sudaro regiono savivaldybių administracijos, TIC, lankytojų centrai – tai rinkodaros organizatoriai savivaldos lygmenyje, atsakingi už turizmo planavimą, produktų plėtrą bei kokybės kontrolę. Kitos organizacijos, tarnybos (pvz., policija, sveikatos apsaugos tarnybos, gelbėtojų tarnyba, meteorologinė tarnyba, priešgaisrinės apsaugos tarnyba, aplinkosaugos tarnyba, kultūros centrai ir t.t.) bendradarbiauja su rinkodaros organizatoriumi informacijos mainų ir kitose srityse.
	Sudaro viešosios turizmo infrastruktūros objektų operatoriai: muziejai, meno galerijos ir kiti lankomi objektai – turizmo rinkodaros programos vykdytojai, bendradarbiaujantys su rinkodaros organizatoriumi informacijos mainų ir kitose srityse.
	Sudaro turizmo sektoriaus verslo organizacijos: kelionių agentūros, turizmo verslo asociacijos, liaudies amatininkų gildijos, kitos verslo įmonės (apgyvendinimo, maitinimo, kelionių organizavimo paslaugų teikėjai, laisvalaikio, pramogų, renginių organizatoriai ir kitų lankomų objektų atstovai) turizmo rinkodaros programos vykdytojai, bendradarbiaujantys su rinkodaros organizatoriumi informacijos mainų ir kitose srityse.

Pažymėtina, kad Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros organizacijos veikla turėtų būti vykdoma tarptautiniu, nacionaliniu, regioniniu ir savivaldos lygmenimis. Esminis organizacijos veikimo principas – partnerystės tarp suinteresuotųjų šalių užtikrinimas. Pagrindinis veiklos uždavinys – Pajūrio turizmo sektoriaus rinkodaros programos formavimas ir įgyvendinimas.

5.2.2. Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros programa

Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros programos tikslai turi būti įgyvendinami tenkinant vartotojų (turistų) poreikius, kartu puoselėjant visuomenės interesus (aplinkosaugą, kultūros paveldo išsaugojimą, sveiką gyvenimo būdą ir t.t.). Rinkodaroje komunikacinis procesas kuriamas ir valdomas pasitelkus keturias rinkodaros rėmimo veiksmų rūšis:

• reklamą;

• asmeninį pardavimą;

• pardavimų skatinimą;

• ryšių su visuomene palaikymą ir populiarinimą.

Kiekvienam rėmimo elementui būdingi saviti bruožai, tačiau visi jie nukreipti į vieną tikslą

– rinkodaros koncepcijos realizavimą. Tikslingai naudojami ir derinami minėti 4 rėmimo elementai garantuoja sėkmingą turizmo sektoriaus rinkodaros veiklą.

5.2.2.1 Reklama

Tinkama reklama – veiksmingas instrumentas turizmo sektoriaus rinkodaros veiklai įgyvendinti, siekiant paskleisti informaciją klientams, keisti jų elgesį ir atkreipti dėmesį į siūlomą produktą, sukurti gerą įvaizdį:

5.2.2.1.1. lentelė

Reklaminė kampanija

Reklamos rūšis	Įgyvendinimo veiksmai	Pastabos
Spausdinta reklama	Informaciniai – reklaminiai straipsniai	Didelį poveikį reklaminiam skelbimui ar straipsniui turi dizainas, šriftas ir jo dydis. Rengiant straipsnio turinį

	visuomeniniuose ir specializuotuose vietiniuose, regioniniuose, šalies ir tarptautiniuose leidiniuose	prasminga praturtinti esamos ir planuojamos situacijos nuotraukomis.
		Pagrindiniai vietinės, regioninės ir respublikinės reikšmės visuomeniniai leidiniai: „Klaipėda”, „Vakarų ekspresas”, „Lietuvos rytas”, „Respublika” ir t.t. Pagrindiniai specializuoti leidiniai apie Lietuvos turizmą, kultūrinį paveldą: „Kelionės ir pramogos”, „Kelionių magija“, „Liaudies kultūra”, „Lithuanian Heritage Magazine” ir t.t.
	Reklaminiai leidiniai: katalogai, brošiūros, bukletai, plakatai, reklaminiai lapeliai, kalendoriai	Informaciją apie regioną galima talpinti į specializuotus įmonių katalogus: „Visa Lietuva”, „Viskas turizmui”, „Lietuvos turizmas” ir t.t.
		Informaciją apie Pajūrio regioną ir siūlomas paslaugas galima skleisti dalijant apsilankiusiems svečiams, brošiūras, bukletus, reklaminius lapelius. Šiuos reklaminius leidinius prasminga platinti turizmo agentūrose, turizmo informacijos centruose, viešbučiuose ir kitose rekreacijos bei turizmo įstaigose, kurios tiesiogiai bendrauja su vietiniais ir užsienio turistais.
Transliacinė reklama	Reklama televizijoje	Reklama per televiziją yra viena galingiausių ir brangiausių reklamos priemonių. Geriausias laikas parengtus reklaminius klipus transliuoti prieš žinias ir po jų. Prasminga sukurti Pajūrio regiono turizmo produktų pasiūlos vaizdo klipą. Pagrindiniai televizijos kanalai: „LTV“, „LNK“, „TV3“ ir t.t. Populiarėja autorinių laidų filmavimas reklamuojamoje vietovėje. Pagrindiniai tarptautinių televizijų kanalai: „BBC“, „CNN“, „Travel“, „RTL“, „RTR“ ir t.t.
		Šio tipo reklamos trūkumas – ji yra trumpalaikė ir epizodinė.
	Reklama radijuje	Šio tipo reklama turi dideles galimybes apimti įvairias vartotojų grupes įvairiu laiku. Pagrindinės Lietuvos ir kitų užsienio šalių radijo stotys: Lietuvos radijas, „M-1”, „Radiocentras”, „Kelyje”, „РУССКОЕ РАДИО“, kitų šalių nacionalinės radijo stotys.
		Radijo reklamai svarbu balsas, intonacija, muzikinis fonas.
Viešoji (išorinė) reklama	Informacija stacionariuose stenduose, skyduose	Pakankamai efektyvi informacijos apie turizmo paslaugas sklaidos priemonė, nes skiriama platesniems visuomenės sluoksniams. Tai nebrangi ir ilgo poveikio reklama.
Reklama vietovėje	Paslaugų išdėstymas, interjeras, rodyklės, iškabos, darbuotojų apranga, aptarnavimo kokybė	Tai svarbus turizmo sektoriaus stiliaus elementas. Visos išvardintos dalys turi būti suderintos tarpusavyje, nes vartotojas pagal jas susikuria pirmąjį įspūdį.
Speciali reklama	Reklaminiai suvenyrai (rašikliai, užrašų knygutės, kalendoriai, aprangos aksesuarai, raktų pakabukai ir t.t.)	Šios nebrangios ir ilgalaikės reklamos priemonės naudojamos reprezentacijai, ryšiams užmegzti ir palaikyti.
Demonstracinė reklama	Vaizdo klipai, dokumentiniai filmai	Šios vaizdo priemonės dažnai naudojamos parodose, konferencijose bei prezentacijose. Klipai apie Pajūrio regioną turėtų būti skirti daugiausiai užsienio turistams. Nesunku perduoti šią vaizdinę medžiagą internetiniu

		ryšiu.
	Internetinės svetainės sukūrimas ir priežiūra	Bendroje Pajūrio regiono internetinėje svetainėje turi būti teikiamų produktų, nuotraukų, preliminarių kainų, paslaugų užsakymo ir kitos svarbios informacijos aprašymas.
	Infoterminalai	Ši demonstracinės reklamos priemonė teikia turizmo informaciją visą parą. Įrenginiai turėtų būti pastatyti prie seniūnijų ir miestų centruose bei kitose turistų lankomose vietose.
	Informacinės nuorodos kitų institucijų internetinėse svetainėse	Pagrindiniai informacijos puslapiai:
		1. xxx.xxxxxxx.xx
		2. xxx.xxxxxxxx.xx
		3. xxx.xxxxxx.xx
		4. xxx.xx.xx
		5. xxx.xxxxxxxxxxxxxx.xx
		6. xxx.xxxxxxx.xxx;
		7. xxx.xxxxxxx.xxx
		8. xxxx://xx.xx.xxxxxxxxxxxx.xxxx
		9. xxx.xxxxxxxxx.xxx ir t.t.

Formuojant ir įgyvendinant Pajūrio regiono turizmo sektoriaus reklaminę kampaniją pagrindinį dėmesį tikslinga skirti regiono unikalumą atspindinčių produktų rėmimui, tai prisidės ir prie teigiamo regiono įvaizdžio formavimo.

5.2.2.2 Asmeninis pardavimas

Ši priemonė orientuota į vartotojų poreikių pažinimą, jų tenkinimą ir turizmo produktų pardavimą. Asmeninis pardavimas suprantamas dviem aspektais:

• potencialių santykių su vartotojais užmezgimas;

• tiesioginis realizavimo operacijos atlikimas.

Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros modelis skirtas tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių turistams, todėl šią priemonę įgyvendinantis personalas privalo mokėti teikti informaciją ne tik lietuvių, bet ir užsienio šalių (anglų, rusų, prancūzų, vokiečių ir t.t.) kalbomis. Didelę reikšmę turi personalo organizaciniai gebėjimai, dėmesys klientui.

5.2.2.2.1. lentelė

Asmeninio pardavimo priemonės

Priemonė	Aprašymas
Poreikių nustatymas, vedant kartoteką	Kartotekos tikslas – įvertinti turistų poreikius. Ši informacija labai svarbi tolesniuose asmeninio pardavimo etapuose.
Reklama „iš lūpų į lūpas“	Ši priemonė yra viena iš efektyviausių. Paskatinti reklamą „iš lūpų į lūpas” galima tikslingai kontaktuojant su turistais, dovanojant suvenyrus, vedant atsiliepimų knygą ir t.t.

Tikslinga efektyvų asmeninio pardavimo procesą organizuoti naudojantis Pajūrio regiono TIC tinklo paslaugomis. Šiuo atveju TIC tinklas ne tik surinks ir apdoros pirminę informaciją, bet ir prisidės prie teigimo Pajūrio regiono įvaizdžio formavimo, jo produktų pristatymo interesantams (turistams).

5.2.2.3 Pardavimų skatinimas

Šios rinkodaros priemonės naudojimas orientuotas į interesantų (turistų) noro įsigyti Pajūrio regione siūlomus turizmo produktus padidinimą. Rekomenduojamos naudoti pardavimų skatinimo priemonės:

5.2.2.3.1. lentelė

Pardavimų skatinimo priemonės

Priemonė	Aprašymas
Galimybės nemokamai pasinaudoti produktu suteikimas	Šiuo atveju interesantui (turistui) sudaromos sąlygos trumpam laikotarpiui nemokamai pasinaudoti regione siūlomu turizmo produktu.
Priedo prie įsigyto turizmo produkto suteikimas.	Šiuo atveju interesantas (turistas), įsigijęs turizmo produktą, gauna dovaną arba jam suteikiama galimybė pigiau įsigyti papildomą produktą.
Laikinas kainos sumažinimas	Ši priemonė naudojama kartu su reklama. Rekomenduojama ją naudoti, siekiant paskatinti pirkimą ypatingomis progomis (pvz., švenčių dienomis ir t.t.), sezoniškumui mažinti.
Nuolaidos suteikimas interesantui perkant didesnį produkto kiekį ar užsakant iš anksto	Šiuo atveju suteikiama nuolaida interesantui (turistui), perkančiam didesnį kiekį turizmo produkto arba tą patį produktą užsisakant iš anksto.

Tikslingas pardavimų skatinimo priemonių naudojimas sudaro sąlygas įsigyti didesnį regione teikiamų produktų kiekį patraukliomis sąlygomis bei įvairiais metų laikais didesniam turistų skaičiui. Tai leidžia mažinti sezoniškumo poveikį Pajūrio regiono turizmo sektoriui.

5.2.2.4 Ryšių su visuomene palaikymas ir populiarinimas

Tai neapmokamas ir neasmeninis informacijos, žinių ir komercinės informacijos platinimo būdas. Ši rinkodaros priemonė yra itin svarbi populiarinant turizmo sektorių ir jo produktus. Svarbiausi Pajūrio regiono turizmo sektoriaus populiarinimo instrumentai:

5.2.2.4.1. lentelė

Ryšių su visuomene palaikymo ir populiarinimo instrumentai

Instrumentas	Aprašymas
Bendradarbiavimas su visuomenės informavimo priemonėmis	Organizuojamos spaudos konferencijos, interviu, laidos apie Pajūrio regioną per radiją ir televiziją, redakciniai straipsniai, reportažai ir t.t.
Populiarinimo kampanijos	Organizuojamos konferencijos, seminarai, jubiliejinės šventės, apdovanojimai, fotokonkursai, aukcionai, socialinės kampanijos. Dalyvavimas verslo misijose, turizmo parodose, jų organizavimas.
Dalyvavimas tarptautinių turizmo organizacijų veikloje	Dalyvavimas Baltic Sea Tourism Commision, ESPA ir kitų organizacijų veikloje.
Tarptautinių turizmo sektoriaus plėtros projektų rengimas ir įgyvendinimas	Dalyvavimas INTERREG iniciatyvos ir kituose tarptautiniuose projektuose.

Tikslinga ryšių su visuomene palaikymo ir populiarinimo instrumentus naudoti visu Pajūrio regiono mastu. Tokiu atveju padidėtų jų efektyvumas, Pajūrio regionas būtų pristatomas kaip unikalus vienetas.

Apibendrinant Pajūrio regiono turizmo rinkodaros modelį, konstatuotina, kad:

• norint sėkmingai suformuoti ir įgyvendinti rinkodaros programą, būtina Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodaros programos veiklas suderinti su rinkodaros komplekso elementais (prekės, kainos, paskirstymo ir rėmimo);

• tikslingai įgyvendinama turizmo sektoriaus rinkodaros programa gali prailginti turizmo sezoną, padidinti produkto paklausą ir kokybę. Norint tai pasiekti, būtina įgyvendinti reklamos kampaniją, palaikyti nuolatinius ryšius su visuomene bei taikyti kitas rėmimo priemones, padedančias užtikrinti tinkamą Pajūrio regiono

turizmo sektoriaus rinkodaros programos rezultatą. Šis procesas turi vykti kuo nuosekliau ir nenutrūkstamai (sezono ir ne sezono metu).

6. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS ŽMOGIŠKŲJŲ

IŠTEKLIŲ ANALIZĖ

Skyriuje analizuojami Pajūrio regiono turizmo sektoriaus žmogiškieji ištekliai, pateikiamos jų gerinimo priemonės.

6.1. ESAMA SITUACIJA

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Pajūrio regione gyvena 0,35 mln. gyventojų, paslaugų sektoriuje dirba 56 proc. dirbančiųjų. Užimtumo rodiklis pagal atskirus ekonomikos sektorius Pajūrio regione atitinka šalies vidurkį. Pažymėtina, kad šiuo metu nėra vieningos nuomonės dėl dirbančiųjų turizmo sektoriuje statuso- šiuo metu jais laikomi dirbantys viešbučiuose ir restoranuose, tačiau iš tikrųjų turizmo sektoriuje dirbančių asmenų yra žymiai daugiau.

Daugelis investuotojų regione nurodo, kad pagrindinis regiono privalumas yra kvalifikuota darbo jėga. Gyventojų surašymo duomenimis, daugiau nei 11 proc. regiono gyventojų turi aukštąjį ir 20 proc. aukštesnįjį arba profesinį išsilavinimą. Tai vieni geriausių rodiklių Lietuvoje.

Dauguma regiono darbdavių geriau ieško tinkamą kvalifikaciją turinčių darbuotojų darbo rinkoje, nei juos apmoko, todėl dauguma gyventojų darbo rinkoje turi patys įgyti pakankamą kvalifikaciją prieš įsidarbindami.

Pajūrio regiono turizmo sektorius pasižymi aukštu sezoniniu užimtumo lygio svyravimu, susijusiu su sezoniškumo įtaka turizmo sektoriaus veiklai. Pažymėtinos aukštos darbuotojų perviliojimo tendencijos sezono metu.

Prognozuojama, kad aukštos kvalifikacijos darbo jėgos poreikis turizmo sektoriuje sparčiai didės. Remiantis prognozėmis, bendras nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis turėtų mažėti, tačiau turizmo sektoriuje žemiausio ir vidutinio profesinio lygmens specialistų poreikis labai didelis. Kartu su kvalifikuotos darbo jėgos poreikio didėjimu, atitinkamai turėtų išaugti darbo rinkos mokymo ir kvalifikacijos keitimo paslaugų poreikis.

Pajūrio regione veikia turizmo švietimo ir mokymo įstaigos, rengiančios turizmo sektoriaus specialistus:

6.1.1. lentelė

Pajūrio regiono turizmo sektoriaus specialistų rengimo įstaigų tinklas

Pavadinimas	Statusas
Klaipėdos universitetas	Universitetas
Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija	Kolegija
VšĮ Vakarų Lietuvos verslo kolegija	Kolegija
Klaipėdos turizmo mokykla	Profesinė mokykla
Šilutės statybos, turizmo ir paslaugų mokykla	Profesinė mokykla
VšĮ Kretingos technologijos ir verslo mokykla	Profesinė mokykla

Šaltinis: xxx.xxxxx.xxx.xx

Konstatuotina, kad regiono specialistų rengimo įstaigų tinklas susideda iš kelių pakopų institucijų, tai sudaro geras sąlygas įvairaus išsilavinimo ir profilio specialistų rengimui. Mokymo programų sąrašas:

6.1.2. lentelė

Turizmo sektoriaus specialistų mokymo programos

Mokymo tipas	Programa
Profesinis mokymas	Virėjo ir barmeno mokymo programa
	Viešbučio ir turizmo paslaugų teikėjo mokymo programa
Mokymas kolegijose	Rekreacijos ir turizmo verslo vadyba

	Kultūrinės veiklos vadyba
	Kaimo turizmo vadyba
	Turizmo administravimas
	Želdiniai ir dizainas
Universitetinis mokymas	Rekreacija ir turizmas
	Rekreacinė architektūra ir kraštotvarka

Šaltinis: xxx.xxxxx.xxx.xx

Pažymėtina, kad Pajūrio regiono mokymo įstaigose turizmo sektoriaus darbuotojai rengiami pagal įvairias mokymo programas. Šiuo metu dėl duomenų trūkumo neįmanoma įvertinti, ar mokymo programos atitinka rinkos poreikius.

Rekomenduojama atlikti Lietuvos ir Pajūrio regiono turizmo sektoriaus žmogiškųjų išteklių tyrimą.

6.1.3. lentelė

Kasmetinis turizmo sektoriaus specialistų rengimas Pajūrio regiono mokymo įstaigose

Savivaldybė	Mokyklų sk.	Rengiama specialistų sk.
Profesinis mokymas
Klaipėdos m. sav.	1	60
Kretingos r. sav.	1	30
Šilutės r. sav.	1	40
Iš viso	3	130
Mokymas kolegijose
Klaipėdos m. sav.4	2	70
Iš viso	2	70
Universitetinis mokymas
Klaipėdos m. sav.	1	125
Iš viso	1	125
Iš viso	6	225

Šaltinis: Statistikos departamentas

Pažymėtina, kad profesinio mokymo paslaugas teikiančiose įstaigose kasmetinis parengtų specialistų skaičius šiuo metu neatliepia Pajūrio regiono turizmo rinkos poreikių (specialistų parengiama per mažai), dėl to kenčia turizmo produktų kokybė. Kolegijose ir universitete parengiamų specialistų skaičius visiškai patenkina turizmo rinkos poreikius.

Rekomenduojama, atsižvelgus į Lietuvos ir Pajūrio regiono turizmo sektoriaus žmogiškųjų išteklių tyrimo rezultatus, įvertinti, ar regiono profesinių mokyklų ruošiamų specialistų (bei specialybių) skaičius atitinka rinkos poreikius ir esant reikalaui situaciją koreguoti.

Pažymėtina, kad Pajūrio regiono turizmo profesinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo įstaigų tinklas, nėra optimalus. Labai mažas specialybių pasirinkimas, įstaigų techninė bazė neatitinka šiuolaikinių poreikių.

Konstatuotina, kad dėl specialistų trūkumo bei nepakankamos jų kvalifikacijos Pajūrio regiono turizmo sektorius teikiamų produktų kokybe atsilieka nuo Europos kurortuose teikiamų produktų kokybės.

6.2. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ TOBULINIMAS

Remiantis Lietuvos darbo biržos atliktų tyrimų duomenimis, pagrindinės Pajūrio regiono darbdavių rekomendacijos institucijoms, rengiančioms darbuotojus turizmo sektoriui, yra šios:

• mokymo kokybės užtikrinimas (47 proc. respondentų teigimu);

• didesnio dėmesio skyrimas praktiniam mokymui ir įgūdžių ugdymui (30 proc. respondentų teigimu);

4 Filialas veikia ir Kretingos r. savivaldybėje.

• prisiderinimas prie rinkos pokyčių (25 proc. respondentų teigimu);

• bendradarbiavimas su darbdaviais, analizuojant mokymo poreikius ir teikiant mokymo xxxxxxxxx (00 proc. respondentų teigimu).

Remiantis minėtomis rekomendacijomis išskiriamos šios priemonės, prisidėsiančios prie Pajūrio regiono turizmo sektoriaus žmogiškųjų išteklių plėtros:

6.2.1. lentelė

Turizmo sektoriaus žmogiškųjų išteklių plėtros priemonės

Priemonė	Aprašas
Mokymo įstaigų infrastruktūros ir mokymo priemonių atnaujinimas	Skiriamos investicijos į Pajūrio regiono turizmo profesinio mokymo, aukštojo ir universitetinio mokslo įstaigų infrastruktūros gerinimą, mokymo priemonių atnaujinimą, studentų gyvenamosios infrastruktūros atnaujinimą.
Mokymo programų gerinimas	Skiriamos investicijos mokymų programų atnaujinimui, naujų kūrimui, atsižvelgiant į turizmo rinkos poreikius.
Partnerystės tarp mokymo įstaigų, darbdavių užtikrinimas ir plėtra	Investicijos, orientuotos į bendradarbiavimo tarp turizmo sektoriaus darbdavių ir mokymo įstaigų užtikrinimą ir plėtrą.
Mokymo įstaigų personalo kompetencijos gerinimas	Skiriamos investicijos mokymo įstaigų personalo mokymams rengti, kurių tikslas – kompetencijos gerinimas.

Pažymėtina, kad gerinant Pajūrio regiono turizmo sektoriaus žmogiškuosius išteklius, būtina koncentruoti mokymo įstaigų, Darbo biržos, darbdavių pastangas.

Tikslinga atlikti tyrimą, leisiantį įvertinti Pajūrio regiono turizmo sektoriaus žmogiškuosius išteklius bei pasiūlyti efektyviausius jų tobulinimo būdus.

Apibendrinant Pajūrio regiono žmogiškuosius išteklius, konstatuotina, kad:

• darbuotojų trūkumas ir nepakankamas jų kompetencijos lygis neigiamai veikia turizmo sektoriaus produkto kokybę;

• regione veikiančio mokymo įstaigų tinklo infrastruktūra pasenusi, siūlomas skurdus mokymo programų paketas;

• gerinant regiono turizmo sektoriaus žmogiškuosius išteklius, būtina koncentruoti mokymo įstaigų, Darbo biržos, darbdavių pastangas.

7. PAJŪRIO REGIONO TURIZMO SEKTORIAUS POTENCIALO PANAUDOJIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS

Šioje darbo dalyje atliekama Pajūrio regiono turizmo sektoriaus plėtros SSGG, finansavimo šaltinių, analizė. Nurodomi regiono turizmo sektoriaus plėtros tikslai, uždaviniai ir priemonės.

7.1. SSGG ANALIZĖ

SSGG analizės dėka, galima kompleksiškai įvertinti regiono vidinės aplinkos stiprybes ir silpnybes bei išorinės aplinkos suteikiamas galimybės ir jos keliamas grėsmes:

7.1.1. lentelė

SSGG analizė

Stiprybės	Silpnybės
1. Pajūrio regione daug gamtinių ir kultūrinio paveldo išteklių. 2. Patogi regiono geografinė padėtis turistų srautų tranzitui Rytų – Vakarų ir Šiaurės – Pietų kryptimis. Netoliese – stiprios tradicinės turizmo rinkos (Vokietija, Rusija, Baltijos ir Skandinavijos šalys, Lenkija, Baltarusija). 3. Gerai išvystyta sausumos transporto infrastruktūra. 4. Pradėti ar jau suformuoti tarptautinės ir nacionalinės reikšmės reprezentaciniai turizmo maršrutai. Iš dalies įrengtas dviračių takas Eurovelo Nr.10. 5. Regione gili investicinių projektų rengimo bei sėkmingo realizavimo patirtis. 6. Regione rengiami aukštos ir aukščiausios kvalifikacijos turizmo specialistai. Suformuotas aukštas mokslinis potencialas Klaipėdos universitete. 7. Savivaldybių administracijose ir turizmo informacijos centruose dirba kompetentingi specialistai. 8. Susiformavusi turizmo produktų struktūra, stiprus ūkio subjektų interesas konkurencingo turizmo produkto teikime.	1. Pajūrio regiono turizmo sektoriaus veiklai būdingas ryškus sezoniškumas. 2. Nepakankamai vykdoma regiono turizmo sektoriaus rinkodaros veikla, nėra organizacijos, kompleksiškai vykdančios rinkodaros veiklą Pajūrio regiono mastu. 3. Nepakankamas turizmo infrastruktūros išvystymo lygis, ypač vandens turizmo, autoturizmo, dviračių turizmo, kurortinio turizmo sferose ir t.t. 4. Teikiamų turizmo produktų kokybė ne visada adekvati jų kainai. 5. Nepakankamai išvystyta turizmo sektoriaus specialistų profesinio rengimo ir nuolatinio kvalifikacijos kėlimo sistema. Labai prasta mokymo įstaigų materialinė bazė. 6. Darbo jėgos trūkumas turizmo sektoriuje. 7. Nepakankamas turizmo sektoriaus administravimo lygis Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje, Klaipėdos miesto, Kretingos rajono, Klaipėdos rajono savivaldybėse, stabdantis ar net komplikuojantis šio sektoriaus plėtrą regione. 8. Konkurencingų turizmo sektoriaus produktų trūkumas (kempingų, golfo aikštynų, pramogų, aktyvios rekreacijos ir kt.). Skurdus turizmo produktų pasiūlos spektras regiono kaimiškosiose gyvenvietėse. 9. Menkai išnaudojami regiono gamtiniai ir kultūriniai ištekliai. Kai kurie jų negrįžtamai sunaikinti.
Galimybės	Grėsmės
1. Pajūrio regiono turizmo sektoriaus įsiliejimas į ES rekreacijos ir turizmo rinką.	1. Mažėjantis Lietuvos ir Pajūrio regiono konkurencingumas Baltijos regiono ir turizmo

2. Tranzitinių ir tikslinių turistų srautų augimas Baltijos jūros regione. 3. Naujų nacionalinių ir transregioninių turistinių maršrutų formavimas panaudojant ir Pajūrio regiono išteklius. 4. Pajūrio regiono įvaizdžio formavimas ir jo gerinimas naudojant rinkodaros priemonių kompleksą. 5. Galimybės pritraukti ES SF bei kitų šaltinių lėšas turizmo sektoriaus plėtros projektams įgyvendinti. 6. Nacionalinio prioriteto suteikimas vandens turizmo plėtrai Lietuvoje. 7. Turizmo specialistų rengimo įstaigų sistemos stiprinimas. 8. Lietuvos ir kaimyninių šalių gyventojų turistinio aktyvumo didėjimas. rinkose. 2. Nepakankamai koordinuojami, nepamatuoti ar nesubalansuoti valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmai turizmo sektoriaus vystyme. Nenuoseklumas bazinių turizmo struktūrų formavimo procese. 3. Pernelyg lėtai ir neefektyviai formuojama ir įgyvendinama Lietuvos turizmo sektoriaus rinkodaros programa. 4. Tolimesnis Klaipėdos miesto senamiesčio, kaip labai svarbaus turizmo traukos centro, nykimas. 5. Blogėjanti Baltijos jūros ekologinė būklė. 6. Chaotiškas urbanizacijos procesas Pajūrio regione, ignoruojant unikalias gamtines vertybes, naikinant svarbiausius regiono reprezentacinio kraštovaizdžio karkaso elementus. Architektūrinės aplinkos unikalumo praradimas. 7. Turizmo išteklių lankymo bei naudojimo galimybių apribojimas, vykdant ydingą teritorijų privatizaciją.

7.2. LĖŠŲ ŠALTINIŲ ANALIZĖ

Šiame skyriuje analizuojamos lėšų pritraukimo galimybės turizmo sektoriaus potencialo didinimui iš įvairių alternatyvių finansavimo šaltinių. Išskiriami šie pagrindiniai finansavimo šaltiniai:

• ES struktūriniai fondai (ESF, ERPF, UŽŪFKP);

• kiti finansavimo šaltiniai (Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansiniai mechanizmai, INTERREG iniciatyvos).

7.2.1. ES struktūriniai fondai

Remiantis Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija, kitais 2007-2013 m. laikotarpio ES SF paramos teikimą ir panaudojimą reglamentuojančiais dokumentais, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, savivaldybių administracijos ir kiti subjektai, siekdami gauti ES SF paramą, kaip pareiškėjai galės teikti paraiškas pagal nurodytas priemones:

7.2.1.1. lentelė

Priemonės ES SF paramai gauti

Eil. Nr.	Priemonės aprašymas
1	2007 – 2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos 1 veiksmų programos „Žmogiškųjų išteklių plėtros programa“ 1 prioritetas „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ ir 4 prioritetas „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“. Paramos lėšų fondas – Europos socialinis fondas (ESF).
2	2007 – 2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos 3 veiksmų programos „Sanglaudos skatinimo veiksmų programa“ 1 prioritetas „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“. Paramos lėšų fondas – Europos regioninės plėtros fondas (ERPF).
3	Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonė „Kaimo turizmo paslaugų plėtra“,

	„Kaimo paveldo išsaugojimas ir modernizavimas: amatų plėtra“, „Kaimų atnaujinimas“. Paramos lėšų fondas – Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP).
4	Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007 – 2013 metų veiksmų programos 4 prioritetinė kryptis „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ (su turizmo sektoriaus plėtra siejasi 2 uždaviniu „Saugoti ir stiprinti gamtos ir architektūros paveldą“). Paramos lėšų fondas – Europos žuvininkystės fondas (EŽF).

Šaltinis: xxx.xxxxxxxx.xx

Tikslinga prioritetinius turizmo sektoriaus plėtros projektus, kurių įgyvendinimui būtina ES SF parama, įtraukti į 2007-2013 m. Klaipėdos regiono plėtros planą, Pajūrio regiono savivaldybių plėtros planus.

7.2.2. Kiti finansavimo šaltiniai

Išskiriami šie finansavimo šaltiniai:

7.2.2.1. lentelė

Finansavimo šaltiniai

Eil. Nr.	Šaltinio aprašymas
1	EEE ir Norvegijos finansiniai mechanizmai. Pajūrio regiono ūkio subjektai galės teikti paraiškas turizmo sektoriaus plėtros projektams vystyti pagal Norvegijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos susitarimo memorandume dėl 2004-2009 m. Norvegijos finansinio mechanizmo ir Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos susitarimo memorandume dėl 2004–2009 metų EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimo nustatytos šios remiamos sritys nustatytą remiamą sritį „Europos kultūros paveldo išsaugojimas, įskaitant viešąjį transportą ir miestų atnaujinimą“.
2	INTERREG IV A (buv. INTERREG III A bendrijos iniciatyva 2004 – 2006 m. laikotarpiu) – pasienio bendradarbiavimas. Šio INTERREG III skyriaus tikslas yra kelti ekonominį ir socialinį pasienio centrų lygį diegiant bendrąsias strategijas. Turizmo plėtros projektams parama bus teikiama pagal programos prioritetą „Miesto, kaimo ir pajūrio plėtra: kultūriniam sektoriui gali būti naudingos priemonės, įgalinančios atnaujinti istorinius urbanistinius centrus, remti turistinę ir amatų veiklą, atnaujinti ir plėsti miestelius bei išsaugoti kaimo paveldą; garsinti ir prižiūrėti saugomas pasienio erdves“.
3	2007 – 2013 m. Baltijos jūros regiono INTERREG (buv. INTERREG III B bendrijos iniciatyva 2004 – 2006 m. laikotarpiu) – programa, skatinanti regioninį/erdvinį (teritorinį) šalių bendradarbiavimą. Pagal šią programą finansuojami projektai, kurių partneriai yra iš ES šalių bei priklauso Baltijos jūros regionui. Turizmo sektoriaus plėtros projektai bus remiami pagal šį programos prioritetą „Promoting attractive and competitive cities and regions“.5
4	INTERREG IV C (buv. INTERREG III C bendrijos iniciatyva 2004 – 2006 m. laikotarpiu) – tarpregioninis bendradarbiavimas. Tikslas: skatinti tarpusavyje nesiribojančių regionų bendradarbiavimą, siekiant sanglaudos ir regionų konkurencingumo augimo. Turizmo sektoriaus plėtros projektams parama bus skiriama pagal šios programos prioritetą „Environment and risk management“.6
5	Valstybės kapitalo investicijų programa. Programa, pagal kurią skiriamos LR lėšos, skirtos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti valstybės institucijoms, įstaigoms ir įmonėms, savivaldybių įstaigoms ir įmonėms, taip pat kitiems ūkio subjektams.

Šaltinis: CPVA, INTERREG techninių sekretoriatų duomenys

Siekiant padidinti Pajūrio regiono turizmo sektoriaus projektų galimybes gauti finansavimą iš 7.2.2.1 lentelėje nurodytų šaltinių, rekomenduojama Pajūrio regiono teritoriją atrankos kriterijų sistemoje, vertinant turizmo plėtros projektus, išskirti kaip prioritetą.

5 Tekstas pateikiamas originalo kalba. Oficialaus vertimo į lietuvių kalba nėra (2007 07 30).

6 Tekstas pateikiamas originalo kalba. Oficialaus vertimo į lietuvių kalba nėra (2007 07 30).

7.3. TURIZMO POTENCIALO PLĖTROS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

Skyriuje pateikiami Pajūrio regiono turizmo sektoriaus potencialo plėtros tikslai, uždaviniai ir priemonės.

7.3.1. Bendrosios Lietuvos Pajūrio regiono plėtros tendencijos

Konstatuotina, kad pastarųjų penkerių metų laikotarpiu regione vykstantis urbanizacijos procesas turi labai didelę įtaką turizmo sektoriaus plėtrai. Šis procesas įvardijamas kaip Lietuvos jūrinės metropolijos formavimasis.7

Šiame moksliniame tiriamajame darbe Pajūrio regiono turizmo sektoriaus plėtros sprendiniai pateikiami remiantis 2003 m. Klaipėdos apskrities regiono plėtros tarybos patvirtintame 2003 – 2006 m. Klaipėdos regiono plėtros plane išskiriamais sprendiniais (mokslinio tiriamojo darbo rengimo metu dar nėra parengta 2007 – 2013 m. Klaipėdos regiono plėtros plano koncepcija), įvertinant jau parengtus projektus, naujas idėjas, savivaldybių administracijų pasiūlymus.

2003 – 2006 m. Klaipėdos regiono plėtros plane patvirtinta strateginė nuostata: Klaipėdos regionas – tai pagrindinis Lietuvos jūros ir sausumos „tiltas” ekonominiams bei kultūriniams mainams Rytų – Vakarų ir Šiaurės – Pietų kryptimis prie Baltijos jūros.

2003 – 2006 m. Klaipėdos regiono plėtros plane išskiriami šie plėtros prioritetai:

• I prioritetas „Žmogiškųjų išteklių ir žinių visuomenės plėtra“;

• II prioritetas „Gyvenimo kokybės gerinimas“;

• III prioritetas „Konkurencingo verslo, pramonės ir žemės ūkio plėtra“;

• IV prioritetas „Jūrų, vidaus vandenų, sausumos ir oro transporto sistemos subalansuota plėtra“;

• V prioritetas „Rekreacijos ir turizmo sistemos plėtra bei paslaugų kokybės gerinimas“.

V prioritete išskiriamas regiono patrauklumo ir prieinamumo didinimas vidaus, tranzitiniais ir turizmo tikslais į regioną atvykstantiems užsienio turistams, turizmo sektoriaus plėtros galimybių regione gerinimas, orientuojantis į ES standartus.

Vienas iš prioriteto tikslų – rekreacijos ir turizmo paslaugų kokybės plėtra, maksimaliai išnaudojant turtingus regiono gamtinius ir kultūrinius išteklius, tuo pat metu gerinant vietos bendruomenių gyvenimo kokybę.

Papildomi Pajūrio regiono rekreacijos ir turizmo būklės bei tendencijų 2004 – 2006 metų laikotarpiu tyrimai patvirtino, kad V plėtros prioriteto „Rekreacijos ir turizmo sistemos plėtra bei paslaugų kokybės gerinimas“ pagrindiniai tikslai buvo įgyvendinti. Šiuo metu vykstantis turizmo sektoriaus plėtros procesas kai kuriais aspektais lenkia ankstesnes rekreacijos ir turizmo teritorinės plėtros prognozes. Pažymėtina, kad Pajūrio regionas išlieka ir artimiausiu 25 metų laikotarpiu išliks vienu iš dviejų svarbiausių Lietuvos rekreacinių regionų, kurio turizmo sektoriaus plėtros rodikliai priklausys nuo:

• bendrų urbanistinės plėtros tendencijų;

• centrinės ir vietos valdžios institucijų, verslo ir mokslo subjektų skiriamo dėmesio šiai veiklos sričiai regione;

• ES SF ir kitų šaltinių teikiamos paramos dydžio bei jos panaudojimo efektyvumo. Išskiriami šie Pajūrio regiono turizmo sektoriaus plėtros tendencijų etapai:

7.3.1.1. lentelė

Pajūrio regiono turizmo sektoriaus plėtros tendencijų etapai

Laikotarpis	Aprašymas
Trumpasis laikotarpis (2007 – 2013 m.)	Turizmo sektoriaus plėtra orientuojama į Pajūrio regiono turizmo sektoriaus įvaizdžio ir produkto gerinimą Lietuvos ir aplinkinių valstybių rinkoje.

7 Xxxxxxxxxxx X. 2004

Ilgasis laikotarpis (2007 – 2020 m.)	Turizmo sektoriaus plėtra orientuojama į Pajūrio regiono pozicijų stiprinimą Lietuvos ir globalioje rinkoje.
Perspektyvinis laikotarpis (iki 2030 metų)	Numatoma turizmo sektoriaus plėtra 20 m. trukmės ir ilgesniam laikotarpiui.

Konstatuotina, kad nustatant Pajūrio regiono turizmo sektoriaus plėtros priemonių svarbą ir eiliškumą prioritetas privalo būti teikiamas šioms regiono masto svarbos priemonėms, skatinančioms:

• turizmo sektoriaus produkto kokybinę plėtrą;

• turizmo sektoriaus infrastruktūros gerinimą;

• turizmo sektoriaus rinkodaros priemonių plėtrą.

7.3.2. Turizmo sektoriaus plėtros tikslai, uždaviniai ir priemonės

Šiame mokslinio tiriamojo darbo skyriuje pateikiami Pajūrio regiono turizmo sektoriaus plėtros tikslai ir uždaviniai.

Strateginis tikslas: „Patrauklus ir konkurencingas, ekonomiškai stabilus, tausojančiai naudojantis rekreacinius išteklius, operatyviai reaguojantis į rinkos pokyčius Baltijos regione turizmo arealas“.

8.3.2.1. lentelė

Tikslų ir uždavinių matrica

1-as tikslas: „Pagerinti regiono turizmo sistemos planavimą ir valdymą“
Uždaviniai	Uždavinio įgyvendinimo rodikliai	Finansinių išteklių poreikis, mln. Lt	Planuojamas įgyvendinimo laikas, m.
1.1. Suformuoti veiksmingą rekreacijos ir turizmo administravimą bei teisinę ir ekonominę aplinką, užtikrinančią darnią ir efektyvią regiono turizmo sistemos veiklą.	• Įsteigti rekreacijos ir turizmo skyriai savivaldybių administracijose • Kvalifikuotų turizmo darbuotojų skaičius • Įsteigtas rekreacijos ir turizmo administravimo skyrius Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje • Efektyvus pasikeitimas informacija ir veiksmų koordinavimas	0,64 ir 0,54 kasmet	2007-2020
1.2. Rengti turizmo planavimo dokumentus, inicijuoti jų įgyvendinimą.	• Parengtų programų, specialiųjų ir detaliųjų planų skaičius	0,24 ir 1,56 kasmet	2007-2020
1.3. Pagerinti rekreacijos ir turizmo, rekreacinės kraštotvarkos ir architektūros, kraštovaizdžio architektūros sektoriaus specialistų rengimą ir kvalifikacijos kėlimą.	• Tęstinio mokymo programų skaičius • Parengtų specialistų skaičius • Stažuočių užsienio mokymo ir mokslo įstaigose skaičius	33,19 ir 0,03 kasmet	2007-2020
2-as tikslas: „Didinti regiono patrauklumą ir prieinamumą vietiniams ir užsienio turistams“
Uždaviniai	Uždavinio įgyvendinimo rodikliai	Finansinių išteklių poreikis, mln. Lt	Planuojamas įgyvendinimo laikas, m.
2.1. Formuoti Pajūrio regiono (Vakarų Lietuvos) turizmo įvaizdį, dalyvauti tarptautinėse turizmo mugėse.	• Leidinių skaičius • Tarptautinių renginių skaičius • Dalyvavimo tarptautinėse turizmo mugėse skaičius	1,20 ir 0,46 kasmet	2007-2013
2.2. Sukurti ir palaikyti regiono turizmo informacijos sistemą. Didinti vidaus ir užsienio turistų informuotumą apie turizmo galimybes regione.	• Besikreipiančių į regiono TIC turistų skaičius • Lankytojų skaičius regiono turizmo informacijai skirtuose interneto puslapiuose	31,85 ir 0,46 kasmet	2007-2020
2.3. Didinti turizmo produktų įvairovę ir pasirinkimą, gerinti kokybę.	• Turizmo produktų teikėjų skaičius regione • Turistų, įsigijusių produktus, statistika	390,0	0000-0000

2.4. Vystyti regiono turizmo infrastruktūrą	• Infrastruktūros plėtros projektų skaičius	277,0	0000-0000
2.5. Uždavinys: Stiprinti vietinių ir užsienio turistų saugumą regione.	• Sumažėjęs nusikalstamų veiklų skaičius pieš turistus	0,1 kasmet	2007-2009
3-as tikslas: Sudaryti sąlygas turizmo rūšių plėtrai
Uždaviniai	Uždavinio įgyvendinimo rodikliai	Finansinių išteklių poreikis, mln. Lt	Planuojamas įgyvendinimo laikas, m.
3.1. Uždavinys. Plėtoti kultūrinį-pažintinį turizmą.	• Turizmo srautų pokytis • Objektų skaičius	140,50 ir 15,00 kasmet	2007-2020
3.2. Uždavinys: Plėtoti vandens ir aviaturizmą	• Turizmo srautų pokytis • Objektų skaičius	157,51 ir 5,00 kasmet	2007-2020
3.3. Plėtoti aktyviosios rekreacijos ir dalykinį turizmą	• Turizmo srautų pokytis • Objektų skaičius	247,0	0000-0000
3.4. Uždavinys: Plėtoti kurortinį turizmą	• Turizmo srautų pokytis • Objektų skaičius	50,0	0000-0000
3.4. Uždavinys: Remti kaimo turizmo, ekoturizmo plėtrą	• Turizmo srautų pokytis • Objektų skaičius	16,30 ir 0,70 kasmet	2007-2013

7.3.2.2 lentelė. Priemonių aprašymas

	Priemonė					Pasiekimo indikatorius	Pasiekimo laikas, m.	Atsakinga institucija	Lėšų poreikis, mln. Lt.
	1-as tikslas: Pagerinti rekreacijos ir turizmo sistemos planavimą ir valdymą
	1. Uždavinys. Suformuoti veiksmingą rekreacijos ir turizmo administravimą bei teisinę ir ekonominę aplinką, užtikrinančią darnią ir efektyvią sistemos veiklą
	1.1.1. Įsteigti Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybėse rekreacijos ir turizmo padalinius ir užtikrinti jų darbą.					• Įsteigti padaliniai	2007-2010	Klaipėdos, apskrities viršininko administracija, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos	0,50 kasmet
	1.1.2. Parengti regiono architektūrinį reglamentą.	saugomų	teritorijų	ir	kurortų	• Parengti ir teisiškai patvirtinti reglamentai	2007-2010	LR Aplinkos ministerija	0,32
	1.1.3. Parengti regiono kultūros paveldo objektų renovavimo kaštų atlyginimo savininkams programą.					• Parengta programa	2007-2009	LR Aplinkos ministerija	0,12

Priemonė	Pasiekimo indikatorius	Pasiekimo laikas, m.	Atsakinga institucija	Lėšų poreikis, mln. Lt.
1.1.4. Parengti Vakarų Lietuvos regiono aviaturizmo infrastruktūros galimybių ir poreikių studiją (Palangos- Klaipėdos tarptautinio aerouosto, Klaipėdos oro uosto plėtra, Nidos pakilimo nusileidimo tako tikslingumo studijos parengimas)	• Parengta studija	2007-2010	Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Palangos tarptautinio oro uosto administracija	0,20
1.1.5. Įsteigti Klaipėdos apskrities administracijoje rekreacijos ir turizmo plėtros padalinį. Užtikrinti efektyvią apskrities turizmo tarybos veiklą	• Įsteigtas padalinys • Efektyviai veikianti regiono turizmo taryba	2007-2009	Klaipėdos apskrities viršininko administracija	0,04 kasmet
1.2. Uždavinys. Rengti turizmo planavimo dokumentus, inicijuoti jų įgyvendinimą
1.2.1. Parengti visų regiono savivaldybių rekreacijos ir turizmo plėtros programas	• Parengtos ar atnaujintos programos	2007-2013	Pajūrio regiono savivaldybių administracijos, Klaipėdos universitetas, LR Aplinkos ministerija	0,24
1.2.2. Vykdyti kasmetinį paramos ir investicijų į rekreacijos ir turizmo sektorių lėšų panaudojimo vertinimą	• Vertinimo ataskaitos	2007-2013	Klaipėdos apskrities viršininko administracija	0,01 kasmet
1.2.3. Skatinti, remti ir parengti rekreacijos ir turizmo verslo projektus, finansuojamus iš ES struktūrinių fondų	• Parengti ir įgyvendinti projektai	2007-2013	Klaipėdos apskrities viršininko administracija	1,45 kasmet
1.2.4. Vykdyti kasmetinį regiono plėtros plano ir savivaldybių strateginių planų sprendinių patikslinimą	• Pakoreguoti planai	2007-2020	Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos	0,10 kasmet
1.3. Uždavinys. Pagerinti rekreacijos ir turizmo bei rekreacinės architektūros ir kraštotvarkos sektoriaus specialistų rengimą ir kvalifikacijos kėlimą
1.3.1. Atlikti rekreacijos ir turizmo, kraštovaizdžio architektūros, kraštotvarkos specialistų poreikio tyrimą Vakarų Lietuvoje ir parengti žmogiškųjų išteklių plėtros strategiją	• Atlikti tyrimai • Parengta strategija	2007-2009	LR Švietimo ir mokslo ministerija, Klaipėdos universitetas	0,03

Priemonė	Pasiekimo indikatorius	Pasiekimo laikas, m.	Atsakinga institucija	Lėšų poreikis, mln. Lt.
1.3.2. Plėtoti mokymo programas pritaikant jas prie europinių standartų. 1.Atnaujinti KU Rekreacijos ir turizmo studijų programas. 2.Parengti naują turizmo studijų programą VLVK. 3.Parengti naujas turizmo profesinio mokymo programas Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės profesinio mokymo institucijose. 4. Parengti kasmetinių įvairios trukmės turizmo specialistų kvalifikacijos kėlimo kursų programas. 5. Pagerinti rekreacinės kraštotvarkos ir architektūros, kraštovaizdžio architektūros sektoriaus specialistų rengimą ir jų kvalifikacijos kėlimą atnaujinant mokymo programas.	• Atnaujintų programų skaičius • Naujų programų skaičius	2007-2013	LR Švietimo ir mokslo ministerija, Klaipėdos universitetas	0,03 kasmet
1.3.3. Suformuoti rekreacijos ir turizmo specialistų tęstinio mokymo (kvalifikacijos kėlimo) sistemą	• Veikianti tęstinio mokymo sistema	2007-2013	LR Švietimo ir mokslo ministerija, Pajūrio regiono mokymo įstaigos	1,16
1.3.4. Atnaujinti mokymo įstaigų infrastruktūrą ir mokymo priemones. 1.Pastatyti ir įrengti KU pavyzdinį turizmo informacijos centrą. 2.Pastatyti ir įrengti KU Jūrinės kraštotvarkos laboratoriją. 3.Pastatyti ir įrengti KU Pajūrio kurortologijos laboratoriją.	• Naujų infrastruktūros objektų skaičius	2007-2013	Klaipėdos universitetas	32,00
2-as tikslas: Didinti regiono patrauklumą ir prieinamumą vietiniams ir užsienio turistams
2.1. Uždavinys. Formuoti Klaipėdos regiono (Vakarų Lietuvos) turizmo įvaizdį, dalyvauti tarptautinėse turizmo mugėse
2.1.1. Vakarų Lietuvos turistinio žemėlapio parengimas ir išleidimas.	• Leidinių skaičius • Informacijos prieinamumas ir detalumas	2007-2009	Klaipėdos apskrities viršininko administracija	0,05 kasmet
2.1.2. Pajūrio regiono (Vakarų Lietuvos), kaip turistams patrauklaus regiono, įvaizdžio sukūrimo ir rinkodaros priemonių plano parengimas ir įgyvendinimas (preliminarus pavadinimas).	• Rinkodaros priemonių planas	2007-2009	Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos, turizmo informacijos centrai	1,20

Priemonė	Pasiekimo indikatorius	Pasiekimo laikas, m.	Atsakinga institucija	Lėšų poreikis, mln. Lt.
2.1.3. Dalyvavimas šalies ir tarptautinių asociacijų struktūrose (PTO, LTA, EKA ir t.t.).	• Organizacijų skaičius	2007-2013	Klaipėdos apskrities turizmo taryba	0,20 kasmet
2.1.4. Regiono vertybių mokslinių studijų parengimas ir išleidimas.	• Publikacijų skaičius	2007-2013	Pajūrio regiono mokslo įstaigos	0,15 kasmet
2.1.5. Užsienio žurnalistų, rašančių apie Klaipėdos regioną, vizitų į Vakarų Lietuvą organizavimas.	• Atvykusių žurnalistų ir publikacijų skaičius	2007-2013	Pajūrio regiono savivaldybių administracijos	0,01 kasmet
2.1.6. Dalyvavimas tarptautinėse turizmo mugėse.	• Dalyvavimo tarptautinėse turizmo mugėse skaičius	2007-2013	Pajūrio regiono savivaldybių administracijos	0,05 kasmet
2.2 Uždavinys: Sukurti ir palaikyti regiono turizmo informacinę sistemą (didinti vietinių ir užsienio turistų informuotumą apie turizmo galimybes regione)
2.2.1. Rengti ir platinti informaciją apie turistiniu požiūriu įdomius regiono objektus.	• Išleistų ir išplatintų informacinių leidinių tiražai • Įgyvendintų informacinių priemonių skaičius	2007-2020	Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos, TIC	1,35 ir 0,40 kasmet
2.2.2. Stiprinti ir plėtoti turizmo informacinių centrų sistemą, plėsti teikiamų paslaugų pasirinkimą.	• Įgyvendintų projektų skaičius ir jų rezultatai	2007-2013	Pajūrio regiono savivaldybių administracijos, TIC	2,00
2.2.3. Sukurti bendrą regioninę turizmo informacijos ženklų sistemą.	• Įrengtų ženklų skaičius	2007-2010	Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos	0,20
2.2.4. Sukurti Klaipėdos regiono (Vakarų Lietuvos) rekreacijos ir turizmo informacinį banką ir išteklių monitoringo sistemą.	• Informacijos kiekis • Suformuota informacijos teikimo sistema	2007-2009	RPC prie Klaipėdos universiteto, Klaipėdos koordinacinis centras	5,30 ir 0,06 kasmet
2.2.5. Kretingos rajono turizmo informacinės sistemos kūrimas.	• Sukurta informacinė sistema	2007-2013	Kretingos r. savivaldybės administracija, TIC	0,27
2.2.6. Turizmo informacinių paslaugų plėtra ir rinkodaros parengiamųjų darbų skatinimas Šilutės rajone.	• Sukurta informacinė sistema	2007-2013	Šilutės r. savivaldybės administracija, TIC	1,33

Priemonė	Pasiekimo indikatorius	Pasiekimo laikas, m.	Atsakinga institucija	Lėšų poreikis, mln. Lt.
2.2.7. Pajūrio regiono viešosios autoturizmo infrastruktūros plėtros ir ženklinimo projekto parengimas ir įgyvendinimas.	• Pastatytų informacinių objektų skaičius	2007-2020	Valstybinis turizmo departamentas, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos	7,00
2.2.8. Šilutės rajono kūrybinių industrijų pritaikymas viešiems turizmo poreikiams.	• Suformuotas kūrybinių industrijų tinklas	2007-2013	Šilutės r. savivaldybės administracija, TIC	14,40
2.3. Uždavinys: Didinti turizmo paslaugų įvairovę ir pasirinkimą, gerinti kokybę
2.3.1. Atnaujinti, renovuoti svarbiausius regiono kultūros (skatinant miestų ir miestelių senamiesčių regeneravimo programų kūrimą) ir gamtos paveldo objektus bei gerinti jų prieinamumą lankytojams.	• Atnaujintų ir renovuotų objektų skaičius	2007-2020	LR Kultūros ministerija, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos, kultūros objektų valdytojai	213,05
2.3.2 Atnaujinti Priekulės miesto centrą kaip urbanistinį istorinį paminklą.	• Atnaujintų objektų skaičius	2007-2013	Klaipėdos r. savivaldybės administracija	2,70
2.3.3. Formuoti naujus tarptautinius ir respublikinius teminius turizmo kelius.	• Suformuotų teminių maršrutų skaičius	2007-2020	LR Kultūros ministerija, Turizmo departamentas, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos	26,00
2.3.4. Xxxxxxxxxx xxxxxxxx Xxxxxxxx-Xxxxxxx steigimas.	• Suformuotas maršrutas	2007-2010	Kretingos r. savivaldybės administracija	0,30
2.3.5 Kurti edukacines programas muziejuose, skirtas turistinėms grupėms.	• Parengtų edukacinių programų skaičius	2007-2013	Muziejai	0,10
2.3.6 Kretingos dvaro sodybos pastatų renovavimas ir pritaikymas turizmui.	• Atnaujintų ir renovuotų objektų skaičius	2007-2013	Kretingos r. savivaldybės administracija	8,10
2.3.7. Renovuoti, modernizuoti, steigti naujus aktyviam poilsiui skirtus objektus.	• Renovuotų, modernizuotų ar įsteigtų naujų objektų skaičius	2007-2020	Pajūrio regiono savivaldybių administracijos, suinteresuotos įmonės ir įstaigos	30,00
2.3.8. Remti privačią iniciatyvą plėtojant turizmo paslaugas.	• Įgyvendintos priemonės, suteiktos paramos apimtys	2007-2013	Pajūrio regiono savivaldybių administracijos	26,00

Priemonė	Pasiekimo indikatorius	Pasiekimo laikas, m.	Atsakinga institucija	Lėšų poreikis, mln. Lt.
2.3.9. Rengti mokslinius tyrimus, programas rekreacinės aplinkos planavimo, rekreacijos ir turizmo organizavimo, laisvalaikio ir t.t. srityse.	• Parengti tyrimai, programos	2007-2020	Pajūrio regiono savivaldybių administracijos, Klaipėdos universitetas, kitos mokymo įstaigos	5,00
2.3.10. Alternatyvių turizmo paslaugų paketų kūrimas (grybavimas, uogavimas, žvejyba, parašiutų sportas, pažintinis nardymas, turai po amatininkų ir dailininkų dirbtuves ir t.t ).	• Paruoštų paslaugų paketų skaičius	2007-2013	Pajūrio regiono savivaldybių administracijos	0,10
2.3.11 Rekreacinės infrastruktūros plėtra rytinėje Smiltynės dalyje (laivų kapinės).	• Atnaujintų ir renovuotų objektų skaičius	2007-2013	Klaipėdos m. savivaldybės administracija	17,5
2.3.12 Baseinų komplekso įrengimas, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius.	• Įrengtų kompleksų skaičius	2007-2013	Klaipėdos m. savivaldybės administracija	35,0
2.3.13. J. Gižo etnografinės žvejo sodybos rekonstravimas ir pritaikymas kultūros bei kitoms viešoms reikmėms.	• Atnaujintų ir renovuotų objektų skaičius	2007-2013	Šilutės r. savivaldybės administracija	2,7
2.3.14. Aktyvaus turizmo infrastruktūros kūrimas Svencelės kaime.	• Atnaujintų ir renovuotų objektų skaičius	2007-2013	Klaipėdos r. savivaldybės administracija	23,75
2.4. Uždavinys: Vystyti regiono turizmo infrastruktūrą
2.4.1. Renovuoti, modernizuoti, įrengti naujas turizmo trasas (vandens, jojimo, pėsčiųjų, dviračių, slidinėjimo).	• Renovuotos, modernizuotos, įrengtos trasos	2007-2020	Turizmo departamentas, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos, suinteresuotos įmonės ir įstaigos	70,00
2.4.2. Palangos miesto stadiono rekonstrukcija ir daugiafunkcinio sporto, kultūros ir pramogų komplekso su konferencijų centru statyba.	• Atnaujintų ir renovuotų objektų skaičius • Naujų objektų skaičius	2007-2013	Palangos m. savivaldybės administracija	11,00
2.4.3. Dviračių tako Kretinga-Vydmantai nutiesimas.	• Nutiestos trasos ilgis, km	2007-2013	Kretingos r. savivaldybės administracija	0,30
2.4.4. Nidos tarptautinio keleivinio uosto modernizacija ir Juodkrantės jachtų uosto statyba.	• Atnaujintų ir renovuotų objektų skaičius	2007-2013	Neringos savivaldybės administracija	8,00

Priemonė	Pasiekimo indikatorius	Pasiekimo laikas, m.	Atsakinga institucija	Lėšų poreikis, mln. Lt.
2.4.5. Vykdyti turistiniu požiūriu įdomių gamtos objektų vystymą, priežiūrą ir apsaugą bei tvarkymą.	• Įgyvendintų projektų skaičius ir jų rezultatai	2007-2020	LR Kultūros ministerija, Turizmo departamentas, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos, suinteresuotos įmonės ir įstaigos	3,00
2.4.6. Sutvarkyti viešąją infrastruktūrą turistų labiausiai lankomose vietose ir maršrutuose.	• Įgyvendintų projektų skaičius ir jų rezultatai	2007-2013	LR Kultūros ministerija, Turizmo departamentas, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos, suinteresuotos įmonės ir įstaigos	125,00
2.4.7. Minijos upės pritaikymas turizmui (krantinių sutvarkymas, pažintinės vandens turizmo trasos ir prieplaukos įrengimas.	• Atnaujintų ir renovuotų objektų skaičius • Naujų objektų skaičius	2007-2013	Turizmo departamentas, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos, suinteresuotos įmonės ir įstaigos	18,00
2.4.8. Akmenos ir Dangės upės pritaikymas turizmui (krantinių sutvarkymas, pažintinės vandens turizmo trasos ir prieplaukų įrengimas).	• Atnaujintų ir renovuotų objektų skaičius	2007-2013	Turizmo departamentas, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos, suinteresuotos įmonės ir įstaigos	17,00
2.4.9. Šventosios upės pritaikymas turizmui (krantinių sutvarkymas, pažintinės turizmo trasos įrengimas).	• Atnaujintų ir renovuotų objektų skaičius	2007-2013	Turizmo departamentas, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos, suinteresuotos įmonės ir įstaigos	5,00

Priemonė	Pasiekimo indikatorius	Pasiekimo laikas, m.	Atsakinga institucija	Lėšų poreikis, mln. Lt.
2.4.10. Įrengti paplūdimius Karklės kaime prie jūros ir pritaikyti aplinką turistiniams ir rekreaciniams poreikiams.	• Atnaujintų ir renovuotų objektų skaičius	2007-2013	Klaipėdos r. savivaldybės administracija	2,7
2.4.11. Plėtoti turizmo informacijos sistemą ir poilsiui reikalingą infrastruktūrą.	• Atnaujintų ir renovuotų objektų skaičius	2007-2020	Turizmo departamentas, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos, suinteresuotos įmonės ir įstaigos	2,7
2.4.12. Palangos paplūdimių kompleksinis sutvarkymas	• Sutvarkytų paplūdimių plotas • Atnaujintų ir renovuotų objektų skaičius	2007-2013	Palangos m. savivaldybės administracija	15,0
2.5. Uždavinys: Stiprinti vietinių ir užsienio turistų saugumą regione
2.5.1. Parengti saugaus elgesio atmintines turistui (lietuvių, vokiečių, anglų, rusų ir prancūzų kalbomis) ir sukurti jų platinimo sistemą.	• Paruoštų atmintinių skaičius	2007-2009	Pajūrio regiono savivaldybių administracijos, TIC, policija	0,10 kasmet
3-as tikslas: Sudaryti sąlygas turizmo rūšių plėtrai
3.1. Uždavinys. Plėtoti kultūrinį-pažintinį turizmą.
3.1.1. Parengti ir įgyvendinti regiono kultūrinio turizmo traukos centrų projektus.	• Renovuoti dvarai, memorialinės sodybos • Įrengtos vasaros etnokultūros stovyklos	2007-2013	LR Kultūros ministerija, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos, Klaipėdos universitetas	31,35 ir 7,00 kasmet
3.1.2.Palangos botanikos parko rekonstrukcija ir turizmo plėtra Palangos dvaro sodyboje.	• Renovuota Palangos parko oranžerija su metodiniu centru	2007-2013	Palangos m. savivaldybės administracija	31,50
3.1.3. Parengti ir įgyvendinti ar užbaigti Via Hanziatikos, Europos gintaro kelio, „EuroVelo“ dviračių turizmo trasos, Kuršių kelio, Mažosios Lietuvos kultūros kelio, Nemuno kelio ir kt. infrastruktūros schemas ir projektus.	• Veikiantys teminiai turizmo keliai • Turistų srautų augimas	2007-2020	Valstybinis turizmo departamentas, Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos	5,00 kasmet

Priemonė	Pasiekimo indikatorius	Pasiekimo laikas, m.	Atsakinga institucija	Lėšų poreikis, mln. Lt.
3.1.4. Gynybinės sistemos atkūrimas ir pritaikymas kultūriniam turizmui.	• Atnaujintų ir renovuotų objektų skaičius	2007-2013	Klaipėdos m. savivaldybės administracija	60,00
3.1.5. Šilutės H. Šojaus dvaro pastatų komplekso restauravimas ir teritorijos sutvarkymas bei pritaikymas viešiems turizmo poreikiams.	• Atnaujintų ir renovuotų objektų skaičius	2007-2013	Šilutės r. savivaldybės administracija	17,65
3.1.6. Parengti turizmo infrastruktūros investicinius projektus regiono saugomų teritorijų gamtos ir kultūros paveldo (tarp jų senamiesčiai) objektuose.	• Parengtų ir įgyvendintų projektų skaičius	2007-2013	Aplinkos ministerija ir Saugomų teritorijų administracijos	3,00 kasmet
3.2.Uždavinys: Plėtoti vandens ir aviaturizmą
3.2.1. Klaipėdos kruizinių laivų terminalo statybos užbaigimas.	• Visiškai suformuotas terminalas	2007-2010	VĮ “Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija”, Klaipėdos m. savivaldybės administracija	15,00
3.2.2. Šventosios uosto infrastruktūros įrengimas (Pilnas uosto rekonstrukcijos projektas numatytas ketvirtame prioritete).	• Įrengtas jachtų uostas	2007-2009	Palangos m. savivaldybės administracija, VĮ “Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija”	15,00
3.2.3. Klaipėdos jachtų uosto įrengimas piliavietėje, rekonstrukcija Smiltynėje.	• Įrengtas jachtų uostas	2007-2009	Klaipėdos m. savivaldybės administracija	70,00
3.2.4. Rekreacinės infrastruktūros plėtra rytinėje Smiltynės dalyje (laivų kapinės).	• Atnaujintų ir renovuotų objektų skaičius	2007-2013	Klaipėdos m. savivaldybės administracija	17.50
3.2.5. Mažųjų uostų ir prieplaukų sistemos suformavimas (tarp jų modernių laivybos priemonių įsigijimas) Kuršių mariose, Nemuno upėje, Palangoje ir Karklėje.	• Įrengti uostai, prieplaukos • Suteiktų produktų skaičius • Įsigyta laivybos priemonių	2007-2020	Valstybinis turizmo departamentas, Pajūrio regiono savivaldybių administracijos	5,00 kasmet
3.2.6. Vandens turizmo (poilsio) infrastruktūros, Kintų, Pakalnės, Povilų ir Minijos prieplaukų bei informavimo priemonių įrengimas ir plėtra" II etapas.	• Įrengti uostai, prieplaukos • Suteiktų produktų skaičius • Įsigyta laivybos priemonių	2007-2013	Šilutės r. savivaldybės administracija	2,40
3.2.7. Kartenos Aerodromo pritaikymas kuriant aviaturizmo infrastruktūrą, gerinant paslaugų kokybę ir įvairovę. Oreivystės paslaugų ir pramogų plėtra regione.	• Modernizuotų objektų skaičius • Suteiktų produktų skaičius	2007-2013	Kretingos r. savivaldybės administracija	5,00

	Priemonė	Pasiekimo indikatorius	Pasiekimo laikas, m.	Atsakinga institucija	Lėšų poreikis, mln. Lt.
	3.2.8. Xxxxxxxx įrengimas Nemirsetoje.	• Įrengtas kempingas	2007-2013	Palangos m. savivaldybės administracija	2,50
	3.4.9. Įdiegti “Mėlynosios vėliavos” paplūdimiuose, marinose ir jachtklubuose programų reikalavimus.	• “Mėlynosios vėliavos” suteikti sertifikatai	2007-2013	Pajūrio regiono savivaldybių administracijos	30,11
	3.3. Uždavinys: Plėtoti aktyviosios rekreacijos ir dalykinį turizmą
	3.3.1. Klaipėdos universalios arenos statyba.	• Daugiafunkcinių sporto objektų skaičius	2007-2010	Klaipėdos m. savivaldybės administracija	80,00
	3.3.2. Tarptautinio konferencijų centro Klaipėdos piliavietėje statyba.	• Konferencijos centrų skaičius	2007-2011	Klaipėdos m. savivaldybės administracija	65,00
	3.3.3. Jūros teikiamų pramogų poilsio ir sveikatingumo komplekso Kopgalyje statyba.	• Sveikatingumo kompleksų skaičius	2007-2013	Klaipėdos m. savivaldybės administracija	41,50
	3.3.4. Klaipėdos miesto poilsio parko sutvarkymas.	• Sutvarkytų parkų skaičius	2007-2013	Klaipėdos m. savivaldybės administracija	9,00
	3.4.5. Konferencijų centro Nidoje steigimas.	• Įsteigtų konferencijos centrų skaičius	2007-2013	Neringos savivaldybės administracija	2,50
	3.4.6. Vandens sporto ir pramogų komplekso Nidoje įrengimas.	• Įrengtų kompleksų skaičius	2007-2013	Neringos savivaldybės administracija	31,50
	3.3.7. Šilutės m. pramogų ir sporto centro įkūrimas bei parko teritorijos sutvarkymas.	• Įkurtų pramogų centrų skaičius	2007-2013	Šilutės r. savivaldybės administracija	18,00
	3.4. Uždavinys: Plėtoti kurortinį turizmą
	3.4.1. Įsteigti sveikatos reabilitacijos mokslinį centrą Klaipėdoje, Klaipėdos universiteto miestelyje.	• Įsteigtų sveikatos reabilitacijos mokslinių centrų skaičius	2007-2020	LR Sveikatos apsaugos ministerija, Klaipėdos universitetas	17,00
	3.4.2. Balneologijos gydyklų statyba Palangoje.	• Balneologijos gydyklų skaičius	2007-2013	LR Sveikatos apsaugos ministerija, Palangos m. savivaldybės administracija	14,00
	3.4.3. Laisvalaikio, pramogų ir sveikatingumo teminio komplekso įrengimas Šventojoje.	• Sveikatingumo kompleksų skaičius	2007-2013	Palangos m. savivaldybės administracija	10,00
	3.4.4. Palangos kurorto centrinės dalies želdinių rekonstrukcija.	• Rekonstruotų želdinių skaičius	2007-2013	Palangos m. savivaldybės administracija	1,80
	3.4.5. Gydomojo - reabilitacinio centro įrengimas Neringoje.	• Reabilitacinių centrų skaičius	2007-2013	Neringos savivaldybės administracija	8,00

Priemonė	Pasiekimo indikatorius	Pasiekimo laikas, m.	Atsakinga institucija	Lėšų poreikis, mln. Lt.
3.5. Uždavinys: Remti kaimo turizmo, ekoturizmo plėtrą
3.5.1.Rekreacijos ir turizmo centrų kūrimas kaimiškose vietovėse.	• Objektų skaičius	2007-2013	Pajūrio regiono savivaldybių administracijos	16,30
3.5.2.Ekoturizmo takų įrengimas.	• Takų ilgis km	2007-2013	Valstybinis Turizmo departamentas, LR Aplinkos ministerija	0,70 kasmet

8. PRIEDAI

8.1. PRIEDAS. TYRIMO ANKETA

UAB “Eurointegracijos projektai” LR Ūkio ministerijos užsakymu rengia Pajūrio turizmo plėtros galimybių studiją. Siekiant įvertinti Pajūrio regiono turizmo sektoriaus rinkodarą, atliekama turizmo informacijos teikėjų apklausa. Maloniai prašome Jus atsakyti į žemiau pateiktus klausimus.

1. Ar Jūsų savivaldybėje vykdomi šie tyrimai:

	Taip	Ne	Komentaras (Pvz., nurodyti priežastis, kodėl tokie tyrimai neatliekami. Nurodyti, ar tokie tyrimai būtų reikalingi, kodėl? Jei tyrimai atliekami, apibūdinti jų vykdymo sąlygas (sezonas, laikotarpis, imtis, respondentai, organizatorius, vykdytojas, dažnumas ir pan.), kokie jų rezultatai?
a. Turistų srautų vertinimas
b. Turizmo rinkos konkurencingumo analizė užsienio valstybių kontekste
c. Pagrindinių turizmo rinkų analizė ir tikslinių rinkų nustatymas
d. Tikslinių rinkų poreikių apklausa ir rezultatų analizė

2. Ar Jūsų savivaldybėje yra parengti arba šiuo metu rengiami:

	Taip (įrašyti parengimo metus)	Ne	Planuojama rengti arba šiuo metu rengiama (įrašyti rengimo laikotarpį)	Komentaras (Pvz., Nurodyti priežastis, kodėl minėti dokumentai nerengiami. Nurodyti parengtų dokumentų įgyvendinimo privalumus ir problemas)
a. Įvaizdžio formavimo strategija
b. Turizmo informacijos sistemos išvystymo galimybių studija
c. Rinkodaros (marketingo) strategija, priemonių planas
d. Viešųjų ryšių programa

3. Kaip nurodytos rinkodaros priemonės yra įgyvendinamos Jūsų savivaldybėje:

	Yra	Nėra	Planuojama rengti arba šiuo metu rengiama (įrašyti rengimo laikotarpį)	Komentaras (Pvz., nurodyti priežastis, kodėl minėtos priemonės neįgyvendinamos. Nurodyti, ar įgyvendinama priemonė turėjo konkrečios reikšmės viešinant savivaldybės turizmo objektus)
a. Vietovę identifikuojantis prekės ženklas				Apibūdinti
b. Leidyba				Išvardinti 2006–2007 m. išleistus leidinius (nurodyti, kurie yra nuolat atnaujinami, kurie yra kurie pirmą kartą išleisti)
c. Internetas				Nurodyti naudojamas internetinės rinkodaros priemones: pvz., internetinės svetainės, reklaminiai skydeliai, infoterminalai, reklamos publikavimas internete kita forma, elektroninis paštas, diskusijų, naujienų grupės ir forumai, straipsniai, „Mobilusis internetas“: WAP, SMS ir t.t.
d. Dalyvavimas turizmo mugėse				Išvardinti turizmo muges, kuriose dalyvauta 2006–2007 m.
e. Verslo misijos				Išvardinti verslo misijas, kuriose dalyvauta (kurios organizuotos) 2006– 2007 m.
f. Pažintiniai turai				Išvardinti organizuotus pažintinius turus arba kuriuose dalyvauta 2006–2007 m.
g. Reklama žiniasklaidos priemonėse ir lauko reklama (stendai)				Apibūdinti
h. Viešieji ryšiai				Apibūdinti
i. Turizmo informacija				Apibūdinti turizmo informacijos centro pajėgumus, gidų skaičių, turizmo informacijos teikimo problemas ir plėtros galimybes

4. Jūsų pasiūlymai galimybių studijos rengėjams dėl įvaizdžio formavimo ir rinkodaros gerinimo bei savivaldybės turizmo rinkos konkurencingumo didinimo.

8.2. PRIEDAS. APGYVENDINIMO ĮSTAIGOS

	PAVADINIMAS	KONTAKTAI	PASLAUGOS
VIEŠBUČIAI, Klaipėdos miestas
1	Europa Royale****	Xxxxx 00, Tel. (8 46) 404 444, Faks. (8 46) 404 445, xxxx://xxx.xxxxxxxxxxx.xx/	50 kambarių, iš viso 97 vietos. Numerio kaina 310 - 1035 Lt.
2	Euterpė****	Daržų 0/Xxxxxxxx 00, Tel. (8 46) 474 703, (8 46) 474 704, Faks. (8 46) 474 705, xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/	23 kambariai, iš viso 41 vieta. Numerio kaina 200 - 480 Lt. Profesionalus masažas, mini sporto salė, restoranas, mini baras, kabelinė televizija, internetas, telefonas, ekskursijų užsakymas.
3	Klaipėda ****	N. Sodo 1, Tel. (8 46) 404 372, Faks. (8 46) 404 373, xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/	307 kambariai, iš viso apie 600 vietų. Numerio kaina 280 - 1000 Lt. Panoraminis baras-restoranas „XII“, sporto kompleksas „Central Gym“ (treniruoklių salės, baseinas, sauna ir garinė pirtis, stalo tenisas, soliariumas, vaikų žaidimo kambarys).
4	Natalis****	H. Manto 23, Tel. (8 46) 404 200, Faks. (8 46) 404 200, xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/	28 kambariai, iš viso 35 vietos. Numerio kaina 380 - 800 Lt. Konferencijų salės, pirtis su baseinu, pokylių salė, kavinė ir restoranas, žiemos sodas.
5	Radisson SAS****	Šaulių 28, Tel. (8 46) 490 800, Faks. (8 46) 490 815, xxxx://xxx.xxxxxxxx.xxxxxxxxxxx.xxx/	75 kambariai, iš viso 150 vietų. Numerio kaina 431 - 811 Lt. SPA grožio ir sveikatos centras, golfas, internetas.
6	Vecekrug ****	Jūros 23, Tel. (8 46) 301 002, Faks. (8 46) 312 262, xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/	23 kambariai, iš viso 45 vietos. Numerio kaina 300 - 500 Lt. Konferencijų salė, restoranas, pirtys, baseinas.
7	Atlantas ***	Sportininkų 46, Tel. (8 46) 410 066, Faks. (8 46) 410 077, xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/	14 kambarių, 26 vietos. Numerio kaina 120 - 300 Lt. Restoranas, sporto salė, sauna su baseinu.
8	Aribė***	Bangų 17a, Tel. (8 46) 490 940, Faks. (8 46) 490 942, xxxx://xxx.xxxxx.xx/	21 kambarys, iš viso 30 vietų. Numerio kaina 140 - 260 Lt. Mini baras, internetas, aktyvaus poilsio organizavimas.
9	Lugnė***	Galinio pylimo 16, Tel. (8 46) 411 884, Faks. (8 46) 411 884, xxxx://xxx.xxxxx.xxx/	49 kambariai, apie 100 vietų. Numerio kaina 170 - 290 Lt. Restoranas, konferencijų salė, sauna.
10	Maginsima ***	X. Janonio 11, Tel. (8 46) 310 901, Faks. (8 46) 310 901, xxxx://xxx.xxxxxxxxx.xx/	17 kambarių, 25 vietos. Numerio kaina 200 - 700 Lt. Konferencijų salė, pirtis, kazino.
11	Morena***	Audros 8a, Tel. (8 46) 351 314, Faks. (8 46) 401 905, xxxx://xxx.xxxxxxxxxxx.xx	26 kambariai, apie 50 vietų. Numerio kaina 120 - 200 Lt. Sauna, masažas, žvejyba jūroje, automašinų, autobusų, laivų, dviračių nuoma.
12	Palva***	Smiltynės 19, Tel. (8 46) 931 155, Faks. (8 46) 391 155, xxxx://xxx.xxxxx.xx/	17 kambarių, 40 vietų. Numerio kaina 140 - 170 Lt. Kavinė-baras, internetas, konferencijų salė, sauna, baseinas, dviračių nuoma.
13	Parkas***	Liepojos 3, Tel. (8 46) 385 283, Faks. (8 46) 385 280, xxxx://xxx.xxxxxxxxxxx.xxx/	28 kambariai, 60 vietų. Numerio kaina 130 - 260 Lt. Konferencijų salė, pokylių salė, kavinė-baras, sauna, baseinas.
14	Promenada***	Šaulių 41, Tel. (8 46) 403020, Faks. (8 46) 403 021, xxxx://xxx.xxxxxxxxx.xx/	22 kambariai, 40 vietų. Numerio kaina 180 - 330 Lt. Restoranas, poilsio organizavimas, internetas.
15	Reval inn***	Minijos 119, Tel. (8 46) 380 803, Faks. (8 46) 482 030, xxxx://xxx.xxxxxxxx.xxx/	84 kambariai, 168 vietos. Numerio kaina 186 - 319 Lt. Kavinė-baras, konferencijų salė, internetas.
16	Vėtra***	Taikos pr. 80a, Tel. (8 46) 348 002, Faks. (8 46) 346 063,	17 kambarių, 34 vietos. Numerio kaina 140 - 300 Lt. Automobilių nuoma, vertėjo-gido

		xxxx://xxx.xxxxx.xxxxxx.xx/	paslaugos.
17	Astra**	Pilies 2, Tel. (8 46) 313 849, Faks. (0 00) 000 000	00 kambarių, 30 vietų. Numerio kaina 130 - 150 Lt.
18	Pajūris**	Xxxxxx 00x, Xxxxxxxx, Tel. (8 46) 490 154, Faks. (8 46) 490 142, xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxx.xx/	45 kambariai, apie 100 vietų. Numerio kaina 100 – 260 Lt. Didžioji ir mažoji konferencijų salės, kavinė-baras, pirtis su baseinu ir banketine sale, šildomas baseinas su kaskadomis ir povandeninėmis srovėmis, biliardas, internetas, SPA grožio ir sveikatos centras.
19	Jūragis	Debreceno 27, Tel. (0 00) 000 000	00 kambariai, apie 46 vietos. Numerio kaina apie 80 Lt.
20	Prūsija	S. Šimkaus 6, Tel. (8 46) 412 081, Faks. (8 46) 412 078, xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxx.xx/	11 kambarių, 25 vietos. Numerio kaina 100 – 250 Lt.
21	Rūta	Debreceno 11, Tel. (8 46) 343 341, Faks. (8 46) 346 596,	9 kambariai, 24 vietos. Numerio kaina 80 - 150 Lt.
22	Viktorija	S. Šimkaus 2, Tel. (0 00) 000000	00 kambariai, 60 vietų. Numerio kaina 45 - 135 Lt.
SVEČIŲ NAMAI, Klaipėdos miestas
0	Xxxxx	Xxxxxx 00, Tel. (8 46) 350 404, Faks. (0 00) 000 000	0 kambariai, 12 vietų. Numerio kaina 80 - 100 Lt.
0	Xxxxxxx	Xxxxxxx 00, Tel. (8 46) 348 028, Faks. (8 46) 360 174, xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/	8 kambariai, 15 vietų. Numerio kaina 85 - 190 Lt.
3	Litinterp	Puodžių 17, Tel. (8 46) 410 644, Faks. (8 46) 420 176, xxxx://xxx.xxxxxxxxx.xx/	19 kambarių, 40 vietų. Numerio kaina 70- 210 Lt.
4	Paulkus	Grįžgatvio 6a, Tel. (8 46) 420 627, Faks. (0 00) 000 000	0 kambariai, 12 vietų. Numerio kaina 200 - 700 Lt.
0	Xxxxxxxxxx	Xxxxxx 0, Tel. (8 46) 310 077, xxxx://xxx.xxxxxxxxxx.xxx	6 kambariai, 12 vietų. Numerio kaina 173 - 280 Lt.
6	Xxxxxx Xxxxx namai	Jūros 7, Tel. (8 46) 311 481, xxxx://xxx.xxx.xx/	2 apartamentai, 6 vietos. Apartamentų kaina 100 Lt.
7	Svečių namai	Varnėnų 7, Mob. 8 615 12 839	7 kambariai, 10 vietų. Numerio kaina 80 – 160 Lt.
8	Klaipėda traveler‘s guesthouse	Butkų Juzės 7-4, Tel. (8 46) 211 879,	3 kambariai, 20 vietų. Xxxxx asmeniui 44 Lt.
PRIVATUS APGYVENDINIMAS, Klaipėdos miestas
1	Trumpalaikė butų ir apartamentų nuoma Klaipėdos senamiestyje	Xxxxx Xxxxxxxx Mob. 8 659 09 099, 8 602 90 095 xxx.xxxxxxxxx.xx	-
2	Jukunda	Molo 71, Melnragė, Mob. 8 698 46 161, xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/	Butų, kotedžų nuoma.
VIEŠBUČIAI, Klaipėdos rajonas
1	Karklės kopos	Karklė, Mob. 8 687 49 456	Kaina ne sezono metu nuo 100 Lt, sezono metu nuo 150 lt. 3 vienviečiai kambariai (kaina 135 Lt), 2 dviviečiai kambariai (kaina 120 Lt).
SODYBOS (kaimo turizmo sodybos ir t.t.) Klaipėdos rajonas
1	Xxxxxxx Xxxxxxx	Karklės k., Tel. (8 46) 44 6626, Mob. 8 676 11 226	18 vietų. 15-20 Lt. šalia veikia kavinė- baras,yra sporto aikštelė.
2	Xxxxxx Xxxxxxxx	Xxxxxxx k., Mob. 8 699 25 033;	6 kambariai. Pirtis.
3	A. ir P. Xxxxxxxxxx	Xxxxxxx Xxxxxxxxxx sen. Klaipėdos r., Tel. (0 00) 00 0000	0 vietos. Pirtis, baseinas, valčių, dviračių nuoma.
4	D. ir X. Xxxxxxxx	Medsėdžių km. Klaipėdos r., (8 46) 440 624, Mob. 8 682 33 872	Šiuo metu sustabdžiusi savo veiklą. 4 vietos/ 25-30 Lt. Žvejyba, dviračių nuoma.
5	X. Xxxxxxxxxx	Xxxxxxxx Xxxxxxxxx sen., (8 46) 232 356, Mob. 8 699 65 665	4 vietos/ 40-50 Lt. Žvejyba, dviračių nuoma.
6	Budreckai	Dituva Priekulės sen. Klaipėdos r., Tel. (8 46) 478 225, Mob. 8 698 49 912	20 vietų/ 30-60 Lt. Dviračių,valties nuoma, pirtis, žvejyba, biliardas.

7	D. ir X. Xxxxxxxxx	Gerduvėnų k., Vėžaičių sen., Tel. (8 46) 458 537	-
8	N. ir X. Xxxxxxxxxxxx	Žvelsėnų k., Tel. (8 46) 446 930, Mob. 8 686 71 596	Puiki vieta poilsiui, pobūviams ir įvairioms šventėms. Yra tvenkinys, kubilas. 6 kambariai, apie 20 vietų. Kambario kaina 80-100 Lt. Vienos vietos kaina 30-50 Lt.
0	Xxxxx xxxxxx	Xxxxxx Xxxxxxxxxxx, Karklė, Klaipėdos r., Tel. (8 46) 486 205	-
10	Karklynė	Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., Mob. 8 683 91 681	-
11	Xxxx Xxxx „Karčemos kompleksas“	Agluonėnai, tel. (8 46) 442 277, Mob. 8 686 44 224	Karčema, pokylių salė, pirtys su akmenimis ir cirkuliaciniais baseinais, 5 kambariai (20 vietų), vaikų žaidimo aikštelė, sporto aikštynai, kempingas, baseinas, židinys, vandens pramogos tvenkinyje. Įrengta salė verslo renginiams bei šeimos šventėms. Vienos vietos kaina 50 Lt. Kambario kaina 100-150 Lt.
12	Gaspada	Sėlenų kaimas, Mob. 8 620 47 979, el. paštas: xxxx@xxxxxxx.xx, xxx.xxxxxxx.xx.	Yra pirtis, kubilas. Penki dviviečiai kambariai (kaina nuo 80 iki 100 Lt). Vienos vietos kaina 40-50 Lt. Pokylių salė (60 žmonių). Seminarų, konferencijų organizavimas (iki 40 žmonių). Daugialypės terpės projektorius, DVD grotuvas, įgarsinimas. 10 kambarių, 60 vietų.
13	Xxxxxx Xxxxxx	Xxxxxx k., Tel. (8 46) 445 470, Mob. 8 671 30 642	Netoli miškas. Tinka aktyviam ir ramiam poilsiui vienai arba dviem šeimoms. Kambarių skaičius - 2 (vietų sk. – 4). Kambario kaina 40-60 Lt.
14	Xxxxxx Xxxxxxxxx	Jurgių k., Tel. (8 46) 444 393, Mob. 8 688 48 771	Žvejyba, pirtis, 60 ir 30 vietų pokylių salės. Kieme daug judančių skulptūrų. Kambarių skaičius - 4 (vietų skaičius - 40). Numerio kaina 70-100 Lt. (vienos vietos kaina 25 Lt).
15	Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx	Kontvainių k., Tel. (8 46) 442 200, Mob. 8 698 47 208, el.paštas: xxxxxxxxxxxxxxx@xxxxx.xxx	Tvenkinys, 2 pirtys su čiuožykla į upelį, baseinas su povandeniniu masažu, kempingas, sporto aikštynas. Xxxxx atskiri 3 nameliai poilsiautojams. Kambarių skaičius - 11 (vietų sk. – 23), kambario kaina 140 Lt. Vienos vietos kaina 70 Lt.
16	Xxxxxxxxxx Xxxxxxxx sodyba „Pakrantė“	Dituva, Tel. (8 46) 478 225, Mob. 8 698 49 912	Sodyboje gali apsistoti 34 žmonės (12 kambarių). Yra paveikslų galerija. Taip pat salė susitikimams. Yra sauna, biliardinė, valtis bei dviračiai sodybos svečiams nemokamai. Šalia sodybos yra unikalus pakabinamas tiltas per Minijos upę. Kambario kaina 80-160 Lt. Vienos vietos kaina 40-80 Lt.
17	Nijolė ir Xxxxxxx Xxxxxxxxx	Xxxxxxx k., Mob. 8 688 10 513	Čia gali apsistoti iki 19 poilsiautojų, yra 7 dviviečiai kambariai. Pirtis, masažinės vonios, svetainė su židiniu, salė, kuri tinka šventėms ir verslo renginiams. Pramogos: krepšinio ir futbolo aikštės. Kambario kaina 60-80 Lt. Vienos vietos kaina 30-40 Lt.
18	Zojos ir Xxxxxxx Xxxxxxxx eko sodyba „Gandrų dvaras“	Kojelių k., Tel. (8 46) 232 356, Mob. 8 612 96 079, 8 686 32 469, 8 699 65 665	Ekologinis vaistažolių ūkis, gydytojo natūropato rekomendacijos. Natūralios sveikatinimo priemonės. Infraraudonųjų spindulių pirtelė „Saunarium“. 4 vietos. Kaina 150-200 Lt.
19	Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx	Parko g. 5a, Priekulė, Tel. (8 46) 454	Teniso aikštynas, kempingas, poilsio kambariai, kavinė, pirtis. Organizuojamos

		811, Mob. 8 686 84 833	vaikų sporto ir poilsio stovyklos, treniruotės, sveikatingumo takas po Kliošio parką. Kambarių skaičius - 8 (vietų sk. – 20). Kambario kaina 40–120 Lt. Vienos vietos kaina 30-60 Lt.
20	Xxxxxx Xxxxxxxx	Dargužių k., Tel. (8 46) 300 583, Mob. 8 699 29 065	Žirgai sportui ir turizmui, karietos, dviračiai, žvejyba, sveikatingumo takas iki jūros (5 km). Suaugusiems ir vaikams organizuojamos jojimo pamokos. Priimami, išlaikomi ir treniruojami privatūs žirgai. Konferencijos, gimtadienių šventės netradicinėje aplinkoje. Kambarių skaičius - 2, vietų skaičius - 4. Vienos vietos kaina 50-70 Lt.
21	Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx	Gedminų k., Tel. (8 46) 444 214, Mob. 8 687 93 332	2 garinės pirtys, tvenkinys, 5 pavėsinės, krepšinio, lauko teniso, tinklinio, futbolo, vandensvydžio, mini golfo aikštelės. Galima organizuoti sąskrydžius, sportinius renginius, susitikimus, pobūvius. Svečių pageidavimu organizuojamos išvykos baidarėmis Minijos upe. Galima grybauti, uogauti. Yra galimybė pasistatyti palapines. Namelių – 5; numerių – 9 . Vietų – 42. Vienos vietos kaina nuo 20-60 Lt. Namelis nuo 200-700 Lt.
22	Xxxxxxx Xxxxxxxx	Šiūparių k., Mob. 8 687 71 518	Ūkininko sodyba siūlo poilsį ir pramogas žirgų mėgėjams. Teikiamos kvalifikuoto trenerio paslaugos. Veikia sporto ir jojimo klubas „Žemaičiai“. Organizuojamos jojimo pamokos vaikams. Rengiamos varžybos, pasivažinėjimas karietomis po apylinkes, miškus. Yra poilsio kambariai, pirtis, 60 vietų pokylių salė. Kambarių skaičius - 5, vietų skaičius - 15. Kambario kaina 40-70 Lt. Vienos vietos kaina 25-50 Lt.
23	Zigmo Stiončaičio sodyba „Padangė“	Kretingalės k., Mob. 8 687 55 749	Pliažas, pirtis, 30 vietų salė.
24	Xxxxxx Xxxxx etnografinė sodyba „Sena troba“	Žvelsėnų k., Mob. 8 650 85 845	Siūlomas ramus poilsis šeimoms. Sodybos svečiams organizuojamos išvykos baidarėmis Minijos upe.
25	Pajūrio kiemas	Karklės k., Mob. 8 618 78 676	Pirtis, krepšinio aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė, sūpynės, dviračiai, stalo žaidimai. Kambarių skaičius - 5 (vietų sk. - 12). Kambario kaina 130-200 Lt. Vienos vietos kaina 65- 90 Lt.
26	Prie šaltinio	Lapių k., Tel. (8 46) 446 943, Mob. 8 610 32 237	Pirtis, pratekančio šaltinio baseinas, židinys, 25 vietų salė, miegamieji kambariai. Organizuojami turistiniai žygiai pėsčiomis Minijos ir Žvelsos slėniais. Pirties kaina 1 val. - 35 Lt. Visos sodybos kaina 500-1000 Lt. Yra 3 kambariai (vietų sk. - 25).
27	Radailių dvaras	Radailių k., Mob. 8 652 55 666, Faks. (8 46) 241 030	Pirtis, tvenkinys, konferencijų salė, vaikų žaidimo aikštelė, uogavimas, grybavimas. Kambarių sk. - 4 (vietų sk. - 22). Kambario kaina 100-120 Lt. Sodyboje gaminamas maistas ( puryčiai 15 Lt).
00	Xxxxxxx	Xxxxxxxx, Xxx. 8 699 40 747	Pirtis, baseinas, pokylių salė 40 žmonių, baras, židinys. 3 kambariai (6 vietos). Sodyboje ruošiamas maistas furšetui,

			pokyliams.
29	Meksikana	Šakinių kaimas., Tel. (8 46) 486 842, mob. 8 687 71 827, xxx.xxxxxxxxx.xxx.xx	Sodyba tinka verslo ir pramogų renginiams. Tvenkinyje galima žvejoti ir maudytis. Yra pirtis, baseinas, sūkurinė vonia, pokylių salė su židiniu 35 žmonėms, 3 kambariai, virtuvė. Lauke yra vaikų žaidimo ir sporto aikštelės. Kambario kaina 50-70Lt.
30	Xxxxxxxx Xxxx	Xxxxxxx k., Mob. 8 688 88 729	Sportinių žaidimų aikštelė, žvejyba, pasivažinėjimas dviračiais. Kambarių skaičius 2 (4 vietos). Kambario kaina 100 Lt.
31	Kulių dvarelis	Gargždai, Mob. 8 687 36 884, 8 615 10 777	Specializuotas pirties kompleksas, 8 miegamos vietos. 1 kamb. su atskiru WC ir dušu, 3 – su bendrais sanitariniais patogumais. Pirtis: 40 Lt/val, virš 10 žmonių 60 Lt/val. Miegamasis 100 Xx.Xxxx sodyba parai (iki kitos dienos 15 val.) 1000 Lt. Japoniškas kubilas 200 Lt.Xxxxxx po 5 Lt, rankšluosčiai po 7 Lt.
32	Gražinos ir Xxxx Xxxxxx sodyba „Akmenytė“	Gedminų k., Mob. 8 656 64 438	Atskiras namelis (5 miegamos vietos), pavėsinė (30 žmonių), sporto aikštelės tinkliniui, futbolui, tvenkinys su dirbtiniu kriokliu. Poilsiautojai gali paplaukioti vandens dviračiais. Kambario kaina 70- 90 Lt ( vienos vietos kaina 30-35 Lt).
33	Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx	Karklės k., Tel. (8 46) 422 073, Faks. (0-00) 000 000	0 kambariai ( 4 vietos). Kambario kaina 100 Lt.
34	Xxxxxxx Xxxxxxx sodyba „Šaulys“	Kisinių k., Mob. 8 686 12 777	Etnografinė sodyba pobūviams rengti. Restoranas, tvenkinys su pavėsinėmis, 70 vietų pokylių salė, 30 vietų restoranas, 15 vietų pirtis. Kambarių skaičius - 2. Kambario kaina 80-100 Lt.
35	Xxxxxxxxxxx Xxxxx	Xxxxxxxx k., Tel. (8 46) 458 120, Mob. 8 699 90 729, 8 685 31 809	Sodyboje yra baseinas, 30 vietų salė, 4 dviviečiai kambariai, pirtis. Xxxxxxxx xxxxx 60 Lt (pusryčiai 50 Lt). Pirties kaina 1 val. - 35 Lt.
SVEČIŲ NAMAI, Klaipėdos rajonas
0	Xxxxxxx	Xxxxxxx x., Tel. (8 46) 463 033	Galima pajodinėti žirgais, pasidžiaugti laukinių paukščių įvairove, organizuojamos išvykos pasigrožėti elnių banda. Yra 3 dviviečiai kambariai. Kambario kaina nuo 60 iki 70 Lt.
2	Mingė	Priekulė, Klaipėdos g. 9. Tel. (8 46) 454 238	-
POILSIAVIETĖS, Klaipėdos rajonas
1	Pajūrio regioninio parko lankytojų centro poilsiavietė „Žiogelis“	Karklės k., Tel. (8 46) 463 080, Faks. (8 46) 463 080, Mob. 8 686 62 915	Puiki vieta aktyviam poilsiui, pramogoms ir sportui, patogu rengti organizacijų sąskrydžius, sportinius renginius, susitikimus. 150 vietų lauko kavinė, 30 vietų pavėsinė, pirtis, organizuojama žvejyba Baltijos jūroje. Šalia įrengtas stadionas, automobilių stovėjimo aikštelė, pajūrio vaistažolių ekspozicija. Kambarių skaičius - 8, vietų skaičius - 16.
VIEŠBUČIAI,SVEČIŲ NAMAI, Šilutės rajonas
1	UAB „Kintai“ viešbutis „Pelikanas“ ir svečių namai “Žvejų užeiga“	Kintai, Šilutės r., Tel. (8 441) 473 39, Mob. 8620 69 057 xxx.xxxxxx.xx	Xxxxxxxx „Kintai“ be kitų su žvejyba bei poilsiu susijusiomis paslaugomis pramogų ir paslaugų komplekse siūlo ir nakvynės paslaugas, tai svečių namai „Žvejų užeiga“, čia vienu metu gali apsistoti 25 svečiai. Greta šių svečių namų, Minijos upėje,

			įrengtas 10 numerių, 26 vietų viešbutis „Pelikanas“ (antrame aukšte yra konferencijų salė, kuri tinka banketų, pobūvių bei pasitarimų organizavimui).
2	Vilkėnų malūnas	Švėkšna, Šilutės raj., Mob. 8 699 83 325	-
3	Nemunas	Lietuvininkų g. 70, Šilutė, Tel. (8 441) 52 345, Faks. (8 441) 62 480	-
4	Juknaičiai viešbutis- sanatorija	Beržų g. 3, Tel. (8 441) 58 863, Faks. (8 441) 58 963	Viešbutis „Juknaičiai“ teikia apgyvendinimo, maitinimo bei sanatorines paslaugas.
5	Laimutės svečių namai	Žemaičių Naumiestis; Tel. (8 441) 59 690, Faks. (8 441) 59 661, el.paštas: xxxxxxx@xxxxxx.xx, xxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxxx	16 dviviečių kambarių, trys salės (15, 20 ir 70 vietų). Visose salėse įrengti židiniai, sauna, baseinas. Šalia esantis Šusties tvenkinys suteikia puikias galimybes paplaukioti valtimis, vandens dviračiais, pažvejoti. Pakrantėse įrengtos pavėsinės, grilio vietos. 90 vietų „amfiteatras“, sūpynės, tinklinio, krepšinio aikštelės, galimybė šaudyti iš lankų, taikinys šaudymui iš „ragatkių“, šachmatų žaidimo vieta, pasivaikščiojimo takai. Puiki galimybė poilsiui su palapinėmis.
6	Ventainė poilsio ir laisvalaikio centras	Ventės k., Kintų sen., Šilutės r., Tel. (8 441) 68 525, Faks. (8 441) 47 422 xxx.xxxxxxxx.xx	Tai jauki poilsiavietė ant Kuršių marių kranto: 27 kambariai, 8 nameliai, 2 konferencijų salės, restoranas, Romos pirčių kompleksas, lietuviška pirtis, biliardinė, krepšinio ir teniso aikštelės, kempingo aikštelės ir prieplauka su kateriais ir vandens motociklais. Tarptautinis kempingas įsikūręs 4 ha teritorijoje, vaizdingame Ventės rago pusiasalyje.
7	Poilsiavietė Minija	Kintai, Šilutės r., Tel. (8 441) 47 375	-
SODYBOS (kaimo turizmo sodybos ir t.t.) Šilutės rajonas
1	V. Vetrinienės „Jotovila“	Macikų k., (8 441) 56 551, Mob. 8 685 71 920	Yra tvenkinys, kuriame galima maudytis, plaukioti, žvejoti. Sodyboje yra sauna, baseinas, pobūvių salė. Xxxxxx išsinuomoti dviratį, pažaisti tenisą, biliardą, pajodinėti arkliais, paplaukioti Kuršių mariose. Organizuojamos ekskursijas po istorines apylinkes.
2	D. ir A. Drobiniai	Lakštingalų g. 2, Rusnė, Tel. (8 441) 58 189 xxx.xxxxxxxxxxxxxx.xx	Sodyba įsikūrusi Rusnės miestelio pakraštyje, netoli Pakalnės ir Vorusnės upių. Šeimininkai augina naminius gyvulius ir vaišina svečius ekologiškais produktais.
3	Xxxx Xxxxxxx	Lakštingalų g. 1, Rusnė, (8 441) 58 174, Mob. 8 682 67 827	Rami vieta poilsiui. Yra erdvi pavėsinė. Sodyboje daug gėlių. Organizuojamos išvykas laivu į Kuršių marias. Yra pirtis, nuomojami dviračiai, sporto, vandens sporto ir žaidimų inventorius. Galima žvejoti.
4	Xxxxx Xxxxxxxxx	Minijos kaimas, Kintų sen., Mob. 8 685 33 211 xxx.xxxxxx.xx/xxxxx	-
5	Xxxxx Xxxxxxxx „Upeivio“ sodyba	Skirvytėlės g. 9, Rusnė, Tel. (8 441) 58 142, Mob. 8 610 99 803	Etnografinė sodyba.
6	Xxxxxxx Xxxxxxx	Xxxxxx x. 4, Rusnė, Tel. (8 441) 58 230, Mob. 8 651 77 898	Sodyba įkurta netoli Pakalnės upės. Tinka mėgstantiems ramų poilsį.
7	Xxxxxxxx Xxxxxxxxx	Usėnų k.; Tel./Faks. (8 441) 40 370,	-