KONVENCIJA
KONVENCIJA
dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną
EUROPOS EKONOMINĖS BENDRIJOS STEIGIMO SUTARTIES AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,
SIEKDAMOS įgyvendinti tos Sutarties 220 straipsnį, pagal kurį jos įsipareigojo pradėti derybas viena su kita, kad savo na- cionaliniams subjektams užtikrintų dvigubo apmokestinimo panaikinimą,
ATSIŽVELGDAMOS į dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną svarbą, NUSPRENDĖ sudaryti šią Konvenciją ir šiam tikslui savo įgaliotaisiais atstovais paskyrė:
JO DIDENYBĖ BELGŲ KARALIUS:
Xxxxxxxx xx XXXXXXXXXXX de TERVARENT, Nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių;
JOS DIDENYBĖ DANIJOS KARALIENĖ:
Xxxxx Xxxxxx XXXXXXXX, Ekonomikos reikalų ministrą;
VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS: Xxxx XXXXXX,
Federalinį finansų ministrą;
Xxxxxx XXXXXX,
Nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių;
GRAIKIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS: Xxxxxxx XXXXXXXXXXXXX,
Finansų ministrą;
JO DIDENYBĖ ISPANIJOS KARALIUS: Xxxxxx XXXXXXXX XXXXXXX,
Ekonomikos reikalų ir finansų ministrą;
PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS: Xxxx XXXXX,
Nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių;
AIRIJOS PREZIDENTĖ:
Xxxxxx XXXXXXXX, Finansų ministrą;
ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS:
Xxxxxxx XX XXXX,
Valstybės sekretorių finansams;
JO PRAKILNYBĖ LIUKSEMBURGO DIDYSIS HERCOGAS:
Xxxx-Xxxxxx XXXXXXX,
Biudžeto ministrą, Finansų ministrą, Darbo ministrą;
JOS DIDENYBĖ NYDERLANDŲ KARALIENĖ:
P.C. NIEMAN,
Nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių;
PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS:
Xxxxxx XXXXXX, Finansų ministrą;
JOS DIDENYBĖ JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS KARALIENĖ: Xxxxx X.X. HANNAY KCMG,
Nepaprastąjį ir įgaliotąjį ambasadorių;
KURIE, posėdžiavę Taryboje ir pasikeitę tinkamai įformintais ir patvirtintais įgaliojamaisiais raštais, SUSITARĖ:
I SKYRIUS
KONVENCIJOS TAIKYMO SRITIS
1 straipsnis
1. Ši Konvencija taikoma tais atvejais, kai apmokestinimo tiks- lais pelnas, kuris yra įskaitytas į Susitariančios Valstybės įmonės pelną, taip pat yra įskaitytas ar gali būti įskaitytas į kitos Susita- riančios Valstybės įmonės pelną, remiantis tuo, kad nebuvo lai- komasi principų, išdėstytų 4 straipsnyje ir taikomų tiesiogiai arba atitinkamos valstybės teisės atitinkamose nuostatose.
2. Taikant šią Konvenciją, vienoje Susitariančiojoje Valstybėje esanti kitos Susitariančiosios Valstybės įmonės nuolatinė buveinė yra laikoma įmone tos valstybės, kurioje ji yra.
3. 1 dalis taip pat taikoma, kai bet kurios atitinkamos įmonės turėjo nuostolių, o ne pelno.
2 straipsnis
1. Ši Konvencija taikoma pajamų mokesčiams.
2. Esami mokesčiai, kuriems taikoma ši Konvencija, visų pir- ma yra šie:
a) Belgijoje:
— impôt des personnes physiques/personenbelasting,
— impôt des sociétés/vennootschapsbelasting,
— impôt des personnes morales/rechtspersonenbelasting,
— impôt des non-résidents/belasting der niet-verblijfhouders,
— taxe communale et la taxe d’agglomération additionnel- les à l’impôt des personnes physiques/aanvullende gemeentebelasting en agglomeratiebelasting op de personenbelasting;
b) Danijoje:
— selskabsskat,
— indkomstskat til staten,
— kommunale indkomstskat,
— amtskommunal indkomstskat,
— særlig indkomstskat,
— kirkeskat,
— udbytteskat,
— renteskat,
— royaltyskat,
— frigøerelsesafgift;
c) Vokietijoje:
— Einkommensteuer,
— Körperschaftsteuer,
— Gewerbesteuer, tiek, kiek šis mokestis taikomas komercinės veiklos pelnui;
d) Graikijoje:
— Φόρος εισοδήματος φυσικών προσώπων,
— Φόρος εισοδήματος νομικών προσώπων,
— εισφορά υπέρ των επιχειρήσεων ύδρευσης και αποχέτευσης;
e) Ispanijoje:
— impuesto sobre la renta de las personas fisicas,
— impuesto sobre sociedades;
f) Prancūzijoje:
k) Portugalijoje:
— imposto sobre o rendimento das pessoas singulares,
— imposto sobre o rendimento das pessoas colectivas,
— derrama para os municípios sobre o imposto sobre o rendimento das pessoas colectivas;
l) Jungtinėje Karalystėje:
— Income Tax,
— Corporation Tax.
3. Ši Konvencija taip pat taikoma visiems tapatiems ar pana- šiems mokesčiams, nustatytiems po jos pasirašymo šalia arba vie- toje esamų mokesčių. Susitariančiųjų Valstybių kompetentingos institucijos informuoja viena kitą apie bet kokius pokyčius savo nacionalinėje teisėje.
— impôt sur le revenu,
— impôt sur les sociétés;
g) Airijoje:
— Income Tax,
— Corporation Tax;
h) Italijoje:
— imposta sul reddito delle persone fisiche,
— imposta sul reddito delle persone giuridiche,
— imposta locale sui redditi;
i) Liuksemburge:
— impôt sur le revenu des personnes physiques,
— impôt sur le revenu des collectivités,
— impôt commercial, in so far as this tax is based on tra- ding profits;
j) Nyderlanduose:
— inkomstenbelasting,
— vennootschapsbelasting;
II SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
I skirsnis
Sąvokų apibrėžimai
3 straipsnis
1. Šioje Konvencijoje: „kompetentinga institucija“ – tai:
— Belgijoje: De Minister van Financiën arba įgaliotas atstovas,
Le Ministre des Finances arba įgaliotas atstovas,
— Danijoje: Skatteministeren arba įgaliotas atstovas,
— Vokietijoje: Der Bundesminister der Finanzen arba
įgaliotas atstovas,
— Graikijoje: Ο Υπουργός των Οικονομικών arba įgalio- tas atstovas,
— Ispanijoje: El Ministro de Economia y Hacienda
arba įgaliotas atstovas,
— Prancūzijoje: Le Ministre chargé du budget arba įga- liotas atstovas,
— Airijoje: The Revenue Commissioners arba įga- liotas atstovas,
— Italijoje: Il Ministro delle Finanze arba įgaliotas atstovas,
— Liuksemburge: Le Ministre des Finances arba įgaliotas
atstovas,
— Nyderlanduose: De Minister van Financiën arba įgaliotas
atstovas,
— Portugalijoje: O Ministro das Finanças arba įgaliotas
atstovas,
— Jungtinėje Kara- The Commissioners of Inland Revenue lystėje: arba įgaliotas atstovas.
2. Bet kurio šioje Konvencijoje neapibrėžto termino reikšmė, išskyrus tuos atvejus, kai kontekstas reikalauja kitaip, yra tokia, kokia yra nustatyta pagal sutartį dėl dvigubo apmokestinimo tarp atitinkamų valstybių.
II skirsnis
Principai, taikomi koreguojant asocijuotų įmonių pelną bei paskiriant pelną nuolatinėms buveinėms
4 straipsnis
Taikant šią Konvenciją, laikomasi šių principų:
1) Jeigu:
a) Susitariančiosios Valstybės įmonė tiesiogiai arba netie- siogiai dalyvauja kitos Susitariančiosios Valstybės įmonės valdyme, kontrolėje ar kapitale,
arba
b) tie patys asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja vienos Susitariančiosios Valstybės įmonės ir kitos Susi- tariančiosios Valstybės įmonės valdyme, kontrolėje ar kapitale,
ir kiekvienu atveju tarp šių dviejų įmonių jų komerciniams ar finansiniams santykiams yra sudaromos ar nustatomos to- kios sąlygos, kurios skiriasi nuo tų, kurios būtų sudarytos tarp dviejų nepriklausomų įmonių, tada visas pelnas, kuris, jei nebūtų šių sąlygų, būtų gautas vienoje iš šių įmonių, bet, dėl šių sąlygų, nebuvo gautas, gali būti įskaitytas į tos įmonės pel- ną ir atitinkamai apmokestinamas.
2) Kai Susitariančiosios Valstybės įmonė vykdo veiklą kitoje Su- sitariančiojoje Valstybėje per ten esančią nuolatinę buveinę, tai nuolatinei buveinei paskiriamas pelnas, kurį ji galėjo tikėtis gauti, jei būtų atskira ir savarankiška įmonė, vykdanti tą pačią ar panašią veiklą tomis pačiomis arba panašiomis są- lygomis, ir visiškai nepriklausomai sudarytų sandorius su ta įmone, kurios nuolatine buveine ji yra.
5 straipsnis
Xxx Xxxxxxxxxxxxxxx Valstybė ketina koreguoti įmonės pelną pagal 4 straipsnyje išdėstytus principus, ji laiku informuoja tą įmonę apie ketinamus atlikti veiksmus ir suteikia jai galimybę informuo- ti kitą įmonę, kad toji kita įmonė turėtų galimybę savo ruožtu in- formuoti kitą Susitariančiąją Valstybę.
Tačiau tokią informaciją teikiančiai Susitariančiajai Valstybei ne- trukdoma atlikti pasiūlyto koregavimo.
Jei suteikus tokią informaciją abi įmonės ir kita Susitariančioji Valstybė sutinka su koregavimu, 6 ir 7 straipsniai nėra taikomi.
III skirsnis
Abipusis susitarimas ir arbitražo procedūra
6 straipsnis
1. Kai įmonė mano, kad bet kuriuo atveju, kai taikoma ši Konvencija, nebuvo laikomasi 4 straipsnyje išdėstytų principų, ji gali, nepriklausomai nuo atitinkamų Susitariančiųjų Valstybių nacionalinėje teisėje numatytų teisės gynimo priemonių, pateikti savo argumentus Susitariančiosios Valstybės, kurios įmone ji yra ar kurioje yra jos nuolatinė buveinė, kompetentingai institucijai. Argumentai turi būti pateikti per trejus metus nuo pirmo prane- šimo apie veiksmus, dėl kurių taikomas ar galėtų būti taikomas dvigubas apmokestinimas, kaip apibrėžta 1 straipsnyje.
Tuo pačiu metu įmonė praneša kompetentingai institucijai, jei su šia byla gali būti susijusios kitos Susitariančiosios Valstybės. Kom- petentinga institucija nedelsdama informuoja tų ki- tų Susitariančiųjų Valstybių kompetentingas institucijas.
2. Jei kompetentingai institucijai skundas atrodo tinkamai pagrįstas ir jei ji pati negali rasti patenkinamo sprendimo, ji sten- giasi šią bylą išspręsti abipusiu susitarimu su bet kurios kitos ati- tinkamos Susitariančiosios Valstybės kompetentinga institucija, pagal 4 straipsnyje išdėstytus principus siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo. Bet koks pasiektas abipusis susitarimas yra įgy- vendinamas neatsižvelgiant į jokius atitinkamų Susitariančiųjų Valstybių nacionalinėje teisėje nustatytus terminus.
7 straipsnis
1. Jei atitinkamoms kompetentingoms institucijoms nepa- vyksta pasiekti 6 straipsnyje minimo susitarimo, dėl kurio būtų iš- vengta dvigubo apmokestinimo, per dvejus metus nuo tos dienos, kai pagal 6 straipsnio 1 dalį argumentai buvo pateikti vienai iš kompetentingų institucijų, jos sudaro patariamąją komisiją, ku- rios užduotis – pareikšti nuomonę dėl dvigubo apmokestinamo išvengimo konkrečiu atveju.
Įmonės gali pasinaudoti atitinkamų Susitariančiųjų Valstybių nacionalinėje teisėje numatytomis teisės gynimo priemonėmis; ta- čiau, jei byla buvo pateikta teismui, pirmoje pastraipoje minėtas dvejų metų terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai buvo pri- imtas galutinės instancijos apeliacinio teismo sprendimas.
2. Bylos pateikimas patariamajai komisijai netrukdo Susita- riančiajai Valstybei pradėti ar tęsti su tais pačiais klausimais susi- jusį teismo arba administracinių nuobaudų procesą.
3. Kai pagal Susitariančiosios Valstybės nacionalinę teisę tos valstybės kompetentingos institucijos negali nukrypti nuo tos valstybės teismų sprendimų, 1 dalis netaikoma, išskyrus atvejus, kai tos valstybės asocijuota įmonė leido praeiti tokiam laikotar- piui, per kurį baigėsi skundo pateikimo terminas, arba atsiėmė bet kokį tokį skundą prieš priimant sprendimą. Jeigu skundas yra su- sijęs ir tiek, kiek jis yra susijęs, su 6 straipsnyje nepaminėtais klau- simais, ši nuostata neturi jam įtakos.
4. Kompetentingos institucijos gali bendru susitarimu ir su ati- tinkamų asocijuotų įmonių sutikimu netaikyti 1 dalyje minimų terminų.
5. Jeigu netaikomos 1–4 dalių nuostatos, kiekvienos iš asoci- juotų įmonių teisės, kaip nustatyta 6 straipsnyje, nepasikeičia.
8 straipsnis
1. Jei teismo ar administracinis procesas pasibaigė galutiniu sprendimu, jog dėl veiksmų, po kurių buvo koreguotas pelno per- vedimas pagal 4 straipsnį, vienai iš atitinkamų įmonių yra taiky- tina griežta sankcija, Susitariančiosios Valstybės kompetentinga institucija neprivalo inicijuoti abipusio susitarimo procedūros ar sudaryti 7 straipsnyje minimą patariamąją komisiją.
2. Jei teismo ar administracinis procesas, pradėtas siekiant pri- imti sprendimą, jog dėl veiksmų, po kurių buvo koreguotas pel- nas pagal 4 straipsnį, vienai iš atitinkamų įmonių yra taikytina griežta sankcija, vyksta vienu metu su bet kuria iš 6 ir 7 straips- niuose minimų procedūrų, kompetentingos institucijos gali su- stabdyti pastarąją procedūrą tol, kol bus užbaigtas teismo ar administracinis procesas.
9 straipsnis
1. 7 straipsnio 1 dalyje minimą patariamąją komisiją, be jos pirmininko, sudaro:
— po du kiekvienos atitinkamos kompetentingos institucijos at- stovus; kompetentingų institucijų susitarimu šis skaičius gali būti sumažintas iki vieno,
— lyginis nepriklausomų autoritetą turinčių asmenų skaičius, kurie yra skiriami bendru susitarimu iš 4 dalyje minimo as- menų sąrašo arba, nesant susitarimo, atitinkamoms kompe- tentingoms institucijoms traukiant burtus.
2. Skiriant nepriklausomus autoritetą turinčius asmenis, kiek- vienam iš jų pagal nepriklausomų asmenų skyrimo taisykles ski- riamas pakaitinis narys tiems atvejams, kai nepriklausomi asmenys negali vykdyti savo pareigų.
3. Traukiant burtus, kiekviena kompetentinga institucija bet kokiomis iš anksto atitinkamų kompetentingų institucijų sutarto- mis aplinkybėmis arba vienu iš toliau išvardytų atvejų gali nesu- tikti su bet kurio konkretaus nepriklausomo autoritetą turinčio asmens skyrimu:
— kai tas asmuo priklauso ar dirba vienai iš atitinkamų mokes- čių administracijų,
— kai tas asmuo vienoje iš asocijuotų įmonių ar kiekvienoje iš jų turi, ar turėjo, didelį akcijų paketą arba yra ar buvo jos dar- buotojas ar patarėjas,
— kai tas asmuo neužtikrina pakankamo objektyvumo nagrinėjant bylą ar bylas, dėl kurių reikės priimti sprendimą.
4. Į nepriklausomų autoritetą turinčių asmenų sąrašą įeina visi Susitariančiųjų Valstybių pasiūlyti nepriklausomi asmenys. Šiuo tikslu kiekviena Susitariančioji Valstybė pasiūlo po penkis asme- nis ir apie tai informuoja Europos Bendrijų Tarybos generalinį sekretorių.
Šie asmenys turi būti vienos iš Susitariančiųjų Valstybių piliečiai ir gyventi teritorijoje, kuriai taikoma ši Konvencija. Šie asmenys turi būti kompetentingi ir nepriklausomi.
Susitariančiosios Valstybės gali daryti pirmoje pastraipoje mini- mo sąrašo pakeitimus; apie tai jos nedelsdamos informuoja Euro- pos Bendrijų Tarybos generalinį sekretorių.
5. Pagal 1 dalį paskirti atstovai ir nepriklausomi autoritetą tu- rintys asmenys iš 4 dalyje minimame sąraše esančių autoritetą tu- rinčių asmenų išrenka pirmininką, nepažeidžiant kiekvienos atitinkamos kompetentingos institucijos teisės vienu iš 3 dalyje minimų atvejų nesutikti su taip išrinkto autoritetą turinčio asmens paskyrimu.
Pirmininkas turi turėti paskyrimui į jo šalies aukščiausias teismi- nes įstaigas reikalingą kvalifikaciją arba būti pripažintą kompeten- ciją turinčiu teisininku.
6. Patariamosios komisijos nariai negali atskleisti jokios infor- macijos, su kuria susipažino tam tikro proceso metu. Susitarian- čiosios Valstybės priima atitinkamas nuostatas, numatančias sankcijas už bet kokį įsipareigojimo neatskleisti informacijos ne- silaikymą. Jos nedelsdamos informuoja Europos Bendrijų Komi- siją apie priemones, kurių buvo imtasi. Europos Bendrijų Komisija informuoja kitas Susitariančiąsias Valstybes.
7. Susitariančiosios Valstybės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog perdavus bylas patariamajai komisijai ji susirenka nedelsdama.
10 straipsnis
1. Taikant 7 straipsnyje minimą procedūrą atitinkamos asoci- juotos įmonės gali pateikti bet kokią informaciją, įrodymus arba dokumentus, kurie, jų manymu, galėtų padėti patariamajai komi- sijai priimti sprendimą. Įmonės ir atitinkamų Susitariančiųjų Vals- tybių kompetentingos institucijos patenkina bet kokius patariamosios komisijos prašymus pateikti informaciją, įrodymus arba dokumentus. Tačiau bet kurios Susitariančiosios Valstybės kompetentingos institucijos nėra įpareigotos:
a) vykdyti administracines priemones, kurios nesuderinamos su tos valstybės nacionaline teise arba įprasta administracine tvarka;
b) teikti informaciją, kuri neteikiama pagal tos valstybės nacio- nalinę teisė arba įprastą administracinę tvarką;
arba
c) teikti informaciją, kuri atskleistų prekybos, verslo, pramoni- nę ar profesinę paslaptį arba prekybos procesą arba informa- ciją, kurios atskleidimas prieštarautų viešajai tvarkai (ordre public).
2. Kiekviena asocijuota įmonė savo prašymu gali dalyvauti arba būti atstovaujama patariamosios komisijos darbe. Patariamo- sios komisijos prašymu kiekviena asocijuota įmonė dalyvauja arba yra atstovaujama komisijos darbe.
11 straipsnis
1. 7 straipsnyje minima patariamoji komisija pareiškia savo nuomonę per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai jai buvo pateik- tas klausimas.
Patariamoji komisija turi pagrįsti savo nuomonę 4 straipsniu.
2. Patariamoji komisija savo nuomonę priima paprasta narių balsų dauguma. Atitinkamos kompetentingos institucijos gali su- sitarti dėl papildomų darbo tvarkos taisyklių.
3. Patariamosios komisijos veiklos išlaidas, išskyrus išlaidas, kurias patiria asocijuotos įmonės, lygiomis dalimis pasidalija ati- tinkamos Susitariančiosios Valstybės.
12 straipsnis
1. 7 straipsnyje nurodytoje procedūroje dalyvaujančios kom- petentingos institucijos, laikydamosi 4 straipsnio, sprendimą, dėl kurio išvengiama dvigubo apmokestinimo, bendru sutarimu pri- ima per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai patariamoji komisija pareiškė savo nuomonę.
Kompetentingos institucijos gali priimti sprendimą, kuris skiriasi nuo patariamosios komisijos nuomonės. Jeigu nepasiekiamas su- sitarimas, jos turi laikytis tos nuomonės.
2. Atitinkamoms įmonėms sutikus, kompetentingos instituci- jos gali susitarti paskelbti 1 dalyje minimą sprendimą.
13 straipsnis
Jeigu Susitariančiųjų Valstybių priimti sprendimai dėl pelno, atsi- radusio dėl sandorio tarp asocijuotų įmonių, apmokestinimo tapo galutiniais, tai netrukdo pasinaudoti 6 ir 7 straipsniuose minimo- mis procedūromis.
14 straipsnis
Šioje Konvencijoje dvigubas pelno apmokestinimas laikomas pa- naikintas, jeigu:
a) pelnas įtraukiamas į apmokestinamo pelno skaičiavimą tik vienoje valstybėje;
arba
b) vienoje valstybėje apskaičiuota pelno mokesčio suma suma- žinama tokia suma, kuri lygi kitoje valstybėje apskaičiuotam pelno mokesčiui.
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
15 straipsnis
Niekas šioje Konvencijoje neturi poveikio siekiant vykdyti plates- nius įsipareigojimus dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo ko- reguojant asocijuotų įmonių pelną, kurie atsirado dėl kitų konvencijų, kurių šalimis yra arba taps Susitariančiosios Valstybės, arba dėl Susitariančiųjų Valstybių nacionalinės teisės.
16 straipsnis
1. Šios Konvencijos taikymo teritorija apibrėžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 227 straipsnio 1 dalyje, nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalies.
2. Ši Konvencija netaikoma:
— Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties IV priede nurodytoms Prancūzijos teritorijoms,
— Farerų saloms ir Grenlandijai.
17 straipsnis
Konvenciją ratifikuos Susitariančiosios Valstybės. Ratifikavimo dokumentai bus deponuojami Europos Bendrijų Tarybos genera- linio sekretoriaus kanceliarijoje.
18 straipsnis
Ši Konvencija įsigalioja pirmą trečio mėnesio dieną po to, kai pa- skutinė pasirašiusi valstybė deponuoja ratifikavimo dokumentą. Konvencija taikoma 6 straipsnio 1 dalyje minimai procedūrai, pradėtai po jos įsigaliojimo.
19 straipsnis
Europos Bendrijų Tarybos generalinis sekretorius visoms Susita- riančioms Valstybėms praneša apie:
a) kiekvieno ratifikavimo dokumento deponavimą;
b) šios Konvencijos įsigaliojimo dieną;
c) Susitariančiųjų Valstybių paskirtų nepriklausomų autoritetą turinčių asmenų sąrašą ir bet kokius jo pakeitimus remiantis 9 straipsnio 4 dalimi.
20 straipsnis
Ši Konvencija sudaroma penkerių metų laikotarpiui. Likus šešiems mėnesiams iki to laikotarpio pabaigos, Susitariančiosios Valstybės susitiks nuspręsti dėl Konvencijos pratęsimo arba bet kokios ki- tos tinkamos priemonės.
21 straipsnis
Kiekviena Susitariančioji Valstybė bet kuriuo metu gali prašyti peržiūrėti šią Konvenciją. Tokiu atveju Europos Bendrijų Tarybos pirmininkas sušauks konferenciją Konvencijai peržiūrėti.
22 straipsnis
Ši vienu originaliu egzemplioriumi airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų ir vokiečių kalbomis sudaryta Konvencija, kurios visi dešimt tekstų yra autentiški, deponuojama Europos Bendrijų Tarybos generalinio sekretoriato archyvuose. Patvirtintą kopiją Generalinis sekretorius perduoda kiekvienos pasirašančiosios valstybės vyriausybei.
TAI PALIUDYDAMI šią konvenciją pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.
BAIGIAMASIS AKTAS
AUKŠTŲJŲ SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ ĮGALIOTIEJI ATSTOVAI,
posėdžiavę Briuselyje tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimtųjų metų liepos dvidešimt trečią dieną, kad pa- sirašytų Konvenciją dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną,
pasirašydami pirmiau minėtą Konvenciją,
a) priėmė šias prie Baigiamojo akto pridedamas bendras deklaracijas:
— Deklaraciją dėl 4 straipsnio 1 dalies,
— Deklaraciją dėl 9 straipsnio 6 dalies,
— Deklaraciją dėl 13 straipsnio;
b) atsižvelgė į šias prie Baigiamojo akto pridedamas vienašales deklaracijas:
— Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės deklaraciją dėl 7 straipsnio,
— Susitariančiųjų Valstybių individualias deklaracijas dėl 8 straipsnio,
— Vokietijos Federacinės Respublikos deklaraciją dėl 16 straipsnio.
BENDROS DEKLARACIJOS
Deklaracija dėl 4 straipsnio 1 dalies
4 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos atvejams, kai sandoris sudaromas tiesiogiai tarp dviejų teisiškai atskirų įmonių, ir atvejams, kai sandoris sudaromas tarp vienos įmonės ir kitos įmonės nuolatinės buveinės, esančios trečiojoje šalyje.
Deklaracija dėl 9 straipsnio 6 dalies
Valstybės narės turi visišką laisvę dėl atitinkamų nuostatų, priimamų numatant sankcijas už bet kokį įsiparei- gojimo neatskleisti informacijos nesilaikymą, pobūdžio ir taikymo srities.
Deklaracija dėl 13 straipsnio
Kai atitinkamose vienoje ar keliose Susitariančiųjų Valstybių sprendimai dėl apmokestinimo, dėl kurių buvo pradedamos 6 ir 7 straipsniuose minimos procedūros, buvo pakeisti užbaigus 6 straipsnyje minimą procedūrą arba priėmus 12 straipsnyje minimą sprendimą, ir kai nustatomas dvigubas apmokestinimas kaip apibrėžta 1 straipsnyje, atsižvelgiant į tos procedūros arba to sprendimo rezultatus, taikomi 6 ir 7 straipsniai.
VIENAŠALĖS DEKLARACIJOS
Deklaracija dėl 7 straipsnio
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė paskelbia, kad taikys 7 straipsnio 3 dalį.
Susitariančiųjų Valstybių individualios deklaracijos dėl 8 straipsnio
Belgija
Terminas „griežta sankcija“ reiškia baudžiamąją sankciją arba administracinę nuobaudą, kai:
— siekiant išvengti mokesčių mokėjimo įvykdytas nusikaltimas bendrosios teisės srityje,
— arba turint nesąžiningų ketinimų arba siekiant padaryti žalą įvykdyti Pajamų mokesčio kodekso nuostatų arba jį įgyvendinant priimtų sprendimų pažeidimai.
Danija
Sąvoka „griežta sankcija“ reiškia bausmę už tyčinius baudžiamosios teisės arba tam tikrų teisės aktų nuostatų pažeidimus tais atvejais, kurie negali būti reglamentuojami administracinėmis priemonėmis.
Mokesčių teisės nuostatų pažeidimo atvejai paprastai gali būti reglamentuojami administracinėmis priemonėmis, kai laikoma, kad pažeidimas neužtrauks didesnės bausmės nei bauda.
Vokietija
Mokesčių įstatymų pažeidimas, už kurį numatyta „griežta sankcija“, yra bet koks mokesčių įstatymų pažeidi- mas, už kurį baudžiama laisvės atėmimu, baudžiamosiomis sankcijomis arba administracinėmis nuobaudomis.
Graikija
Pagal Graikijos teisės aktus, reglamentuojančius apmokestinimą, įmonei gali būti skiriamos „griežtos sankci- jos“, jeigu ji:
1) nepateikia deklaracijų arba pateikia neteisingas deklaracijas dėl mokesčių, rinkliavų arba įnašų, kurie turi būti atskaitomi ir sumokėti valstybei pagal galiojančias nuostatas, arba dėl pridėtinės vertės mokesčio, apy- vartos mokesčio arba specialaus mokesčio prabangos prekėms, jeigu bendra pirmiau minėtų mokesčių, rinkliavų ir įnašų suma, kuri turėjo būti deklaruota ir sumokėta valstybei dėl prekybos arba kitos veiklos, atliktos per šešių mėnesių laikotarpį, viršija šešis šimtus tūkstančių (600 000) drachmų arba vieną mili- joną (1 000 000) drachmų per vienerių kalendorinių metų laikotarpį;
2) nepateikia deklaracijos dėl pajamų mokesčio, jeigu mokestis, kurį reikia sumokėti dėl nedeklaruotų pa- jamų, yra didesnis nei trys šimtai tūkstančių (300 000) drachmų;
3) nepateikia konkrečių apmokestinimo duomenų, nustatytų Mokesčių duomenų kodekse;
4) pateikia duomenis, pirmiau minėtus 3 punkte, kuriuose neteisingai nurodyta kiekis, vieneto kaina arba vertė, jeigu rezultatų neatitikimas viršija dešimt procentų (10 %) visos bendros prekių, paslaugų teikimo arba apskritai prekybos vertės sumos;
5) netiksliai tvarko buhalterijos knygas ir apskaitos dokumentus, kaip reikalaujama Mokesčių duomenų kodekse, jeigu toks netikslumas buvo pastebėtas per įprastą patikrinimą, kurio išvados buvo patvirtintos administraciniu neatitikimo arba dėl to, kad baigėsi skundo pateikimo terminas, arba galutiniu adminis- tracinio teismo sprendimu su sąlyga, kad neatitikimas tarp bendrųjų pajamų ir deklaruojamų pajamų yra didesnis nei dvidešimt procentų (20 %) ir bet kokiu atveju ne mažesnis nei vienas milijonas (1 000 000) drachmų;
6) nesilaiko įpareigojimo tvarkyti buhalterijos knygas ir apskaitos dokumentus, kaip nustatyta atitinkamose Mokesčių duomenų kodekso nuostatose;
7) išduoda klaidingas ar fiktyvias, arba pati suklastoja, prekių pardavimo arba paslaugų teikimo sąskaitas arba bet kokius kitus apmokestinimo duomenis, kaip nurodyta pirmiau minėtame 3 punkte.
Apmokestinimo dokumentas laikomas klaidingu, jei jis buvo perforuotas arba pažymėtas bet kokiu būdu be tinkamo autentiškumo patvirtinimo atitinkamuose kompetentingos mokesčių institucijos dokumen- tuose, jeigu tai nepatvirtinta žinant, kad apmokestinimo dokumentui reikia tokio autentiškumo patvirti- nimo. Apmokestinimo dokumentas taip pat laikomas klaidingu, jeigu originalo arba jo kopijos turinys ir kiti duomenys skiriasi nuo tų, kurie nurodyti to dokumento šaknelėje.
Apmokestinimo dokumentas laikomas fiktyviu, jeigu jis buvo išduotas sandoriui, sandorio daliai, perve- dimui arba dėl kitos priežasties, kurie neužregistruoti bendroje apskaitoje, arba sandoriui, kurį atliko kiti, nei nurodyta apmokestinimo dokumente, asmenys;
8) žino apie atliekamo veiksmo ketinimą ir bet kokiu būdu bendradarbiauja klaidingų apmokestinimo dokumentų parengime, arba žino, kad dokumentai yra klaidingi arba fiktyvūs ir bet kokiu būdu bendra- darbiauja juos išduodant, arba priima klaidingus, fiktyvius ar suklastotus apmokestinimo dokumentus, ke- tindama nuslėpti apmokestinimui svarbius duomenis.
Ispanija
Xxxxxxxx „griežtos sankcijos“ apima administracines nuobaudas už rimtus pažeidimus mokesčių srityje, taip pat baudžiamąsias sankcijas už mokesčių institucijoms įvykdytus nusikaltimus.
Prancūzija
Terminas „griežtos sankcijos“ apima baudžiamąsias sankcijas ir nuobaudas mokesčių srityje, tokias kaip mo- kesčių negrąžinimą gavus šaukimą, nesąžiningumą, nesąžiningą praktiką, mokesčių inspekcijos nurodymų ne- vykdymą, slaptus mokėjimus ar įnašus, arba piktnaudžiavimą teisėmis.
Airija
„Griežtos sankcijos“ apima sankcijas už:
a) mokesčių negrąžinimą;
b) nesąžiningai arba per aplaidumą atliktą neteisingą grąžinimą;
c) netinkamą apskaitos dokumentų tvarkymą;
d) dokumentų ir įrašų neparengimą tikrinimui,
e) trukdymą asmenims, turintiems įstatyminių įgaliojimų;
f) nepranešimą apie apmokestinimą mokesčiais;
g) melagingą pareiškimą siekiant gauti išmoką.
Teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios šiuos nusikaltimus 1990 m. liepos 3 d. yra šios:
— 1967 m. Pajamų mokesčio įstatymo XXXV dalis,
— 1968 m. Finansų įstatymo 6 skirsnis,
— 1976 m. Bendrovių pelno mokesčio įstatymo XIV dalis,
— 1983 m. Finansų įstatymo 94 skirsnis.
Tai apima ir visas kitas vėlesnes nuostatas, pakeičiančias, iš dalies keičiančias arba atnaujinančias Baudžiamąjį kodeksą.
Italija
Terminas „griežtos sankcijos“ reiškia sankcijas, nustatytas už neteisėtas veikas, sudarančias nusikaltimą mo- kesčių srityje pagal nacionalinę teisę.
Liuksemburgas
Liuksemburgas mano, kad „griežta sankcija“ yra tai, ką kitos Susitariančiosios Valstybės laiko griežta sankcija pagal 8 straipsnį.
Nyderlandai
Terminas „griežtos sankcijos“ reiškia teisėjo paskirtą sankciją už bet kokią tyčinę veiką, kuri minima Bendrojo mokesčių įstatymo 68 straipsnyje.
Portugalija
Terminai „griežtos sankcijos“ apima baudžiamąsias sankcijas ir kitas nuobaudas mokesčių srityje, taikomas už pažeidimus, įvykdytus ketinant sukčiauti, arba už kuriuos skiriama bauda viršija 1 000 000 (vieną milijoną) eskudų.
Jungtinė Karalystė
Jungtinė Karalystė aiškins terminą „griežta sankcija“ kaip apimantį baudžiamąsias sankcijas ir administracines nuobaudas už mokesčių tikslais nesąžiningai arba per aplaidumą pateiktas neteisingas ataskaitas, prašymus arba grąžinimus.
Vokietijos Federacinės Respublikos deklaracija dėl 16 straipsnio
Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė, pateikdama ratifikavimo dokumentą, pasilieka teisę paskelbti, kad Konvencija taip pat taikoma Berlyno žemei.