TURINYS

Uždaroji akcinė bendrovė Viešųjų investicijų plėtros agentūra (toliau — VIPA), įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1428 „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros steigimo ir valstybės turto investavimo“. Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. balandžio 11 d. (įstatai atnaujinti 2021 m. birželio 30 d.).

VIPA — vienintelio akcininko Lietuvos valstybės (atstovaujamos Finansų ministerijos) įsteigta finansų įstaiga, kurios tikslas finansuoti ir skatinti tvarią plėtrą tose srityse, kuriose yra rinkos nepakankamumas, siekiant pelningos veiklos, bet nemaksimizuojant pelno. Nuo 2018 m. gruodžio mėn. paskirta veikti kaip nacionalinė plėtros įstaiga, kuriai suteikta teisė vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą.

1.1. PAGRINDINIAI DUOMENYS

Pavadinimas	Uždaroji akcinė bendrovė Viešųjų investicijų plėtros agentūra
Registracijos adresas	Xxxxxxxx x. 2, Vilnius
Buveinės adresas	Gedimino pr. 18 / Jogailos g. 2, Vilnius
Telefonas	(0 0) 000 0000
El. paštas	xxxx@xxxx.xx
Įstatinis kapitalas	31 001 129,76 Eur
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė, ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo
Veiklos laikotarpis	Neribojamas
Įmonės kodas	303039520
PVM mokėtojo kodas	Įmonė nėra PVM mokesčio mokėtoja
Juridinių asmenų registro tvarkytojas	Valstybės įmonė Registrų centras
Įstatai	Įregistruoti Juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 11 d. (atnaujinti 2021 m. birželio 30 d. LR finansų ministro įsakymu Nr. 1K-230)
Filialai	VIPA filialų ir atstovybių neturi

1.2. ĮSTATINIS KAPITALAS. AKCIJOS

VIPA akcinis kapitalas yra 31 001 129, 76 Eur. Jį sudaro 1 070 481 vnt. 28,96 Eur (dvidešimt aštuonių eurų devyniasdešimt šešių euro centų) nominaliosios vertės paprastosios vardinės akcijos. Visos VIPA akcijos yra vienos klasės — paprastosios vardinės akcijos. Per ataskaitinį laikotarpį VIPA nebuvo įsigijusi savų akcijų.

VIPA, Vyriausybės pavedimu atstovaujanti Lietuvos valstybei, įsipareigojo investuoti į Trijų jūrų

iniciatyvos (angl. Three Seas Initiative) investicinį fondą 20 mln. Eur ir tapo pilnateise šio fondo nare. 2020

m. lapkričio 25 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1323 „Dėl valstybės turto investavimo ir uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros įstatinio kapitalo didinimo“ ir įpareigojo Finansų ministeriją padidinti įstatinį kapitalą papildomu įnašu 19 999 978,72 Eur (devyniolika milijonų devyni šimtai devyniasdešimt devyniais tūkstančiais devyniais šimtais septyniasdešimt aštuoniais eurais septyniasdešimt dviem centais) tokia tvarka:

2020 m. priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą 999 988,80 Eur (devyniais šimtais devyniasdešimt devyniais tūkstančiais devyniais šimtais aštuoniasdešimt aštuoniais eurais aštuoniasdešimčia centų) — išleidžiant 34 530 nematerialių paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė — 28,96 Eur (dvidešimt aštuoni eurai devyniasdešimt šeši centai).

2021 metais priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą 18 999 989,92 Eur (aštuoniolika milijonų devyniais šimtais devyniasdešimt devyniais tūkstančiais devyniais šimtais aštuoniasdešimt devyniais eurais devyniasdešimt dviem centais) — išleidžiant 656 077 nematerialias paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos nominalioji vertė — 28,96 Eur (dvidešimt aštuoni eurai devyniasdešimt šeši centai).

Įstatinis kapitalas 999 988,80 Eur (devyni šimtai devyniasdešimt devyni tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai aštuoniasdešimt centų) padidintas Finansų ministro 2020 m. gruodžio 9 d.

įsakymu Nr. 1K-428 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros įstatinio kapitalo padidinimo ir Finansų ministro 2013 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1K-059 „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros įstatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Pakeitimai įregistruoti 2021 m. vasario 11 d. Finansų ministro 2021 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1K-230 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros įstatinio kapitalo padidinimo ir Finansų ministro 2013 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1K-059 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros įstatų patvirtinimo“ pakeitimo“ priimtas sprendimas padidinti VIPA kapitalą 18 999 989,92 Eur (aštuoniolikos milijonų devynių šimtų devyniasdešimt devynių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų devyniasdešimt dviejų centų) suma. Pakeitimai įregistruoti juridinių asmenų registre 2021 m. rugpjūčio 9 d.

Visų 100 proc. VIPA akcijų savininkė yra Lietuvos valstybė. Įgyvendinant valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises bendrovėje, valstybei atstovauja Finansų ministerija.

Vadovaujantis Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665, valstybės valdomų įmonių dividendai yra susieti su bendrovių nuosavo kapitalo grąžos rodikliu, o apskaičiavimo bazė yra paskirstytinas pelnas. Dividendams įmonės turi skirti nuo 60 proc. iki 85 proc. paskirstytino pelno. Bendrovės, kurios pasiekia didesnę nuosavo kapitalo grąžą, moka mažesnius dividendus, o likusią pelno dalį gali skirti investicijoms bei tolesnei įmonės plėtrai.

Paskirstant 2017 m. VIPA veiklos rezultatą—pelną, dividendams buvo skirta 70 proc. paskirstytinojo pelno

— 254 563 Eur. 2018 m. dividendams skirta 80 proc. paskirstytinojo pelno, t. y. 266 509 Eur. Paskirstant

2019 x. xxxxx, 75 proc. paskirstytinojo xxxxx, t. y. 205 754 Eur, buvo skirta dividendams. Paskirstant 2020

x. xxxxx, 70 proc. paskirstytinojo xxxxx, t. y. 562 571 Eur, buvo skirta dividendams. Paskirstant 2021 m.

xxxxx, 75 proc. paskirstytinojo xxxxx, t. y. 719 984 Eur, buvo skirta dividendams.

Pav. Nr. 1 VIPA dividendų ir grynojo pelno (nuostolių) santykis 2017—2021 metais, Eur

839 429

776 238

719 984

562 571

572 081

257 794

205 754

266 509

235 318

69 633

900000

800000

700000

600000

500000

400000

300000

200000

100000

2021 m. 2020 m. 2019 m. 2018 m. 2017 m.

Grynasis pelnas (nuostoliai) Dividendai

1.3. TEISĖS AKTAI, KURIAIS VADOVAUJANTIS PARENGTA VEIKLOS ATASKAITA

VIPA tarpinė veiklos ataskaita parengta vadovaujantis šių teisės aktų ir standartų reikalavimais bei rekomendacijomis: 2012 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 665 patvirtintu Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašu, Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo gairių aprašu, patvirtintu 2019 m. kovo 27 d., Vyriausybės nutarimu Nr. 284 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodeksu bei atsižvelgiant į tarptautinius ir nacionalinius korporatyvinio valdymo principus, taip pat į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) bei į Baltic Institute of Corporate Governance (BICG) rekomendacijas Lietuvai dėl valstybės valdomų įmonių savarankiškumo, skaidrumo ir efektyvumo didinimo ir į tarptautinius verslo apskaitos standartus.

1.4. SKAIDRUMO GAIRĖS

VIPA savo veikloje ir rengdama tarpines bei metines veiklos ataskaitas laikosi visų Vyriausybės patvirtintose Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairėse numatytų reikalavimų informacijos sklaidai ir viešumui. Veiklos ataskaitose visiškai atskleistas VIPA valdymas ir su tuo susijusi informacija, veiklos strateginiai tikslai ir jų pasiekimas, finansiniai rezultatai, specialiųjų įpareigojimų vykdymas, rizikų valdymo politika ir principai, atlygio politika, informacija apie darbo užmokestį, socialinio verslo veiklos atskaitomybės modelis, informacija apie suteiktą paramą (jeigu tokia buvo teikta). Internetinėje svetainėje viešinama ir nuolatos atnaujinama aktuali informacija.

1.5. VIPA VEIKLA

VIPA veiklos tikslas – finansuoti ir skatinti tvarią plėtrą tose srityse, kuriose finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir kurios savo veikla siekia užpildyti rinkoje esantį investicijų finansavimo paslaugų ir produktų trūkumą. VIPA ne konkuruoja su rinkos dalyviais (bankais, finansų įstaigomis, rizikos kapitalo valdymo įmonėmis ir kt.), o sudaro palankesnes sąlygas investicijų pritraukimui. VIPA savo veikloje vadovaujasi pagrindiniu pagal veiklos pobūdį taikomu Nacionalinių plėtros įstaigų (toliau — NPĮ) įstatymu, kuris tiesiogiai reglamentuoja NPĮ paskyrimą, veiklą, valdymą, finansavimą, priežiūrą, funkcijas, taip pat NPĮ tikslus bei uždavinius.

Pagrindinės VIPA funkcijos:

• Įgyvendina įvairių finansinių šaltinių, ES investicinių fondų, nuosavo kapitalo, tarptautinių finansų įstaigų ir privataus sektoriaus pritrauktomis lėšomis finansuojamas skatinamąsias finansines priemones. Jas įgyvendina tiesiogiai, per finansinius tarpininkus, investicines platformas ar kitais būdais;

• VIPA formuoja finansiškai gyvybingų projektų srautą. Šią veiklą VIPA vykdo ne tik konsultuodama projektų vykdytojus, bet ir teikdama pasiūlymus ir ekspertinę pagalbą institucijoms ir įstaigoms, inicijuodama investicinės aplinkos gerinimo veiksmus;

• VIPA pritraukia privačias lėšas projektams finansuoti srityse, kuriose finansavimas rinkos sąlygomis

yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus;

• VIPA teikia dotacijas ir subsidijas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtus sprendimus dėl valstybės lėšų investavimo sričių.

Kitos VIPA funkcijos:

• dalyvauja rengiant skatinamųjų finansinių priemonių investavimo strategijas ir vykdant investicijų rezultatyvumo bei poveikio stebėseną;

• skleidžia arba didina finansinių paslaugų teikimo ir administravimo patirtį, inicijuodama arba

vykdydama patirties sklaidos projektus ar juose dalyvaudama;

• atlieka kitas funkcijas, kurios reikalingos NPĮ tikslams pasiekti.

Licencijuojamos veiklos ar tokios veiklos, kuriai reikia gauti leidimus, VIPA nevykdo. VIPA tyrimų ir plėtros veikloje nedalyvauja.

Teisės aktai, kuriais VIPA pavesta vykdyti ir įgyvendinti funkcijas:

• Lietuvoje teisę vykdyti finansinių priemonių administravimo ir (arba) įgyvendinimo funkcijas Vyriausybė yra pavedusi nacionalinėms finansų įstaigoms. Valstybinė investicijų politika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 (toliau — Investicijų įstatymas) 12 str. nuostatomis, sudaro palankias sąlygas privačioms investicijoms ir užtikrina efektyvų valstybės lėšų, skirtų investicijoms ar jų skatinimui, panaudojimą, siekiant valstybės ekonominės ir socialinės plėtros. Valstybė, siekdama skatinti investicijas būsto ir viešosios arba viešąjį interesą tenkinančios infrastruktūros objektų atnaujinimo ir plėtros, energijos vartojimo efektyvumo srityse, skiria lėšų finansinėms priemonėms įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti. Vyriausybės pavedimas VIPA,

kaip valstybės valdomai finansų įstaigai, tiesiogiai susijęs su Investicijų įstatyme apibrėžtomis investicijų kryptimis bei finansinėmis priemonėmis.

• Vadovaujantis Investicijų įstatymo 12 str. 4 ir 5 dalies nuostatomis, 2017 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 430 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 4

d. nutarimo Nr. 1367 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“, VIPA pavesta valdyti fondų fondus arba įgyvendinti finansines priemones, kai fondų fondas nesteigiamas, urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtros, būsto ir viešosios arba viešajam interesui tenkinti skirtos infrastruktūros objektų atnaujinimo ir plėtros bei energijos vartojimo efektyvumo srityje.

• Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014—2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“.

• 2016 m. gegužės 11 d. nutarimu „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų taisyklių pakeitimo“, VIPA pavesta atsakomybė Finansų ministro nustatyta tvarka atlikti veiksmus dėl dotacijos skyrimo, kai savivaldybei pagal Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr.1326 „Dėl 2014—2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priedo patvirtinimo“ skiriama dotacija projekto vykdytojo ir (ar) partnerio nuosavų lėšų indėliui finansuoti, ir dėl šios dotacijos susigrąžinimo.

• 2018 m. spalio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1046 „Dėl pavedimo vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą“ VIPA pavesta vykdyti nacionalinės plėtros įstaigos veiklą urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtros, būsto ir viešosios arba viešajam interesui tenkinti skirtos infrastruktūros objektų atnaujinimo ir plėtros, energijos vartojimo efektyvumo skatinimo srityse.

• Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimu Nr. 241—268 VIPA nuo 2018 m. gruodžio 3 d. yra įtraukta į Nacionalinių plėtros įstaigų sąrašą.

• Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 4-193 „Dėl valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įsipareigojimų sąrašo patvirtinimo“ VIPA pavesti vykdyti specialieji įsipareigojimai: skatinamųjų finansinių priemonių kūrimas ir įgyvendinimas bei su tuo susijusių veiklų vykdymas.

• Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašu, patvirtintu 2010 m. liepos 14

d. Vyriausybės nutarimu Nr.1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“, įgyvendina visus skaidrumo reikalavimus.

• Kiti teisės aktai, reglamentuojantys VIPA veiklą: Akcinių bendrovių įstatymas, Finansų įstaigų įstatymas, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymas, Lietuvos nacionalinių plėtros įstaigų vidaus kontrolės reikalavimų aprašas, Nacionalinių plėtros įstaigų sąrašo tvarkymo taisyklės, Viešųjų pirkimų įstatymas, Vyriausybės nutarimu Nr. 665 patvirtintu Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas , Buhalterinės apskaitos įstatymas, mokesčių apskaičiavimą bei mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai.

1.6. MISIJA, VIZIJA, TIKSLAI, VERTYBĖS

Misija

Skatinti tvarią finansų rinką, užtikrinant finansavimą valstybei strategiškai svarbiose srityse.

VIPA – nacionalinė plėtros įstaiga, lyderiaujanti tvaraus finansavimo skatinime valstybei svarbiose strateginėse srityse, kurianti inovatyvias nacionalines finansavimo priemones, atitinkančias aukščiausiems ES tvarumo ir efektyvumo kriterijams.

Vizija

Strateginės

kryptys

• Didinti finansavimo apimtis prioritetinėse viešosios infrastruktūros ir viešojo intereso srityse.

• Didinti įmonės veiklos patikimumą ir efektyvumą.

• Tapti nacionalinėje ir tarptautinėje finansų rinkoje pripažintu partneriu.

VIPA strateginiai tikslai

• Plėsti skatinamąsias finansines priemones tose srityse, kuriose yra rinkos nepakankamumas;

• Diegti tvarumo procesus įmonės ir finansavimo procesuose;

• Išlaikyti įmonės finansinį stabilumą ir patikimumą;

• Optimizuoti ir efektyvinti įmonės vidaus procesus, atsižvelgiant į pasirinkto vertinimo reikalavimus;

• Stiprinti įmonės žmogiškąjį kapitalą;

• Orientuotis į partnerius ir klientus.

1.7. VIPA VEIKLOS MODELIS

Didžiąją VIPA veiklos dalį sudaro finansinių ir kitų priemonių, padedančių skatinti finansines priemones, vystymas ir tiesioginis jų teikimas galutiniams naudos gavėjams. Įmonė taip pat teikia dalį finansavimo pasinaudodama finansų tarpininkais. Finansinės priemonės vystomos pasitelkiant ES struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos biudžeto, VIPA kapitalo ir privačias lėšas (pvz., EBRD, EIB, EEEF ir pan.). Pasitelkus finansines priemones suteiktas finansavimas įgalina grįžusias lėšas vėl panaudoti tais pačiais ar kitais tikslais. Taip užtikrinamas efektyvus viešųjų lėšų panaudojimas. Grafinė VIPA veiklos modelio schema pavaizduota 2 paveiksle.

Pav. Nr. 2 VIPA veikimo schema

1.8. VIPA VEIKLOS SRITYS

VIPA kuria tvarias ir efektyvias finansines priemones, prisidedančias prie klimato kaitos prevencijos ir darnaus vystymosi šiuose prioritetiniuose sektoriuose.

Pav. Nr. 3 VIPA veiklos sektoriniai prioritetai

1.9. SPECIALIŲJŲ ĮPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS

Specialieji įpareigojimai — tai valstybės sprendimais ir teisės aktais pavesta vykdyti funkcija, kuri nėra laikoma komercine veikla ir kurios įmonė nesiimtų vykdyti komerciniais pagrindais ar už didesnę kainą. Vykdant specialiuosius įpareigojimus, nėra nustatomi finansinės grąžos rodikliai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 4-193 patvirtinu valstybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių vykdomų specialiųjų įpareigojimų sąrašu, VIPA pavesti vykdyti specialieji įpareigojimai: skatinamųjų finansinių priemonių kūrimas ir įgyvendinimas bei su tuo susijusių veiklų vykdymas.

VIPA įgyvendina skatinamąsias finansines priemones įvairiomis formomis ir iš įvairių finansavimo šaltinių, visos priemonės yra skatinamojo finansavimo, nes tai yra pagrindinė VIPA funkcija, apibrėžta Nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme. Įgyvendinant skatinamąsias finansines priemones, nėra orientuojamasi į pelną ir pelno maksimizavimą. Finansinių priemonių įgyvendinimo kainodaroje nėra skaičiuojamas pelno elementas, o gaunamas valdymo mokestis yra reglamentuotas neatsižvelgiant į kaštų bei pelno elementus ir tik iš dalies dengia patirtus kaštus.

VIPA veikla didžiąja dalimi yra susijusi su specialiųjų įpareigojimų vykdymu, o vykdoma komercinė veikla yra nereikšminga. VIPA vykdo teisės aktais nustatytus specialiuosius įpareigojimus.

1.9.1. FINANSINĖS PRIEMONĖS, FONDŲ FONDO VALDYTOJO FUNKCIJOS

Pagrindinė VIPA veikla yra fondų ir (ar) atskirų finansinių priemonių valdytojo funkcijų atlikimas, XXXXXXX Xxxxxxxxxxxxxxxxxx fondo, valdomo Europos investicijų banko, finansinio tarpininko funkcijų atlikimas.

VIPA specialiuoju įpareigojimu įgyvendina:

• finansines priemones (2014—2020 m. ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpiu);

• kitų finansinių šaltinių lėšomis finansuojamas priemones;

• dalyvauja įgyvendinant finansines priemones kaip XXXXXXX Xxxxxxxxxxxxxxxxxx fondo paskirta finansų tarpininkė (2007—2013 m. ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpiu);

• fondų fondo (toliau — Fondo arba Fondų) valdytojo funkcijas (2014—2020 m. ES struktūrinių fondų

finansavimo laikotarpiu).

2009 metais buvo įsteigtas XXXXXXX Xxxxxxxxxxxxxxxxxx fondas, kurį valdo Europos investicijų bankas. VIPA buvo paskirta finansiniu tarpininku, 2013 m. pasirašius sutartis su Europos investicijų banku dėl lengvatinių paskolų teikimo ir administravimo mokymo įstaigų studentų bendrabučių atnaujinimui bei 2013 m. pasirašius Sąlyginės paskolos sutartį su Europos investicijų banku dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo), įgyvendinant XXXXXXX Xxxxxxxxxxxxxxxxxx fondo veiklas Lietuvoje. XXXXXXX Xxxxxxxxxxxxxxxxxx fondas apskaitomas atskirai užbalansėje.

Fondo valdytojo funkcijų vykdymas būsto ir viešosios infrastruktūros objektų atnaujinimo ir energijos vartojimo efektyvumo srityse VIPA yra pavestas Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 12 straipsnio įgyvendinimo“ su vėlesniais pakeitimais. Nutarime yra numatyta, kad VIPA yra pavedama valdyti fondų fondus arba įgyvendinti finansines priemones, kai fondų fondas nesteigiamas, urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų plėtros, būsto ir viešosios infrastruktūros objektų atnaujinimo ir energijos vartojimo efektyvumo srityse.

VIPA kaip atitinkamo Fondo valdytojas, finansų inžinerijos priemonės ar finansinės priemonės valdytojas atlieka šias funkcijas:

• įgyvendina investavimo strategiją, nustatytą Fondo / finansinės priemonės steigimo ir finansavimo

sutartyje;

• įgyvendina finansines priemones tiesiogiai ar (ir) per finansų tarpininkus, kaip tai nustatyta Fondo /

Priemonės steigimo ir finansavimo sutartyje;

• atlieka Fondo / finansinės priemonės lėšomis finansuojamų projektų atranką, pasirašo sutartis su galutiniais naudos gavėjais / projektų valdytojais, vykdo projektų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę;

• valdo ir administruoja Fondo / finansinės priemonės lėšomis paremtų projektų portfelį;

• vykdo finansų tarpininkų atranką, sutarčių su jais sudarymą ir priežiūrą;

• teikia ataskaitas, vadovaudamasis finansinių priemonių taisyklių reikalavimais ir Fondo / finansinės priemonės steigimo ir finansavimo sutarties nuostatomis;

• valdo Fondo / finansinės priemonės laisvų lėšų likutį pagal Iždo gaires, kaip nustatyta Fondo /

finansinės priemonės steigimo ir finansavimo sutartyje;

• tiria galutinių naudos gavėjų / projektų valdytojų pažeidimus, kaip nustatyta finansinių priemonių taisyklėse;

• atlieka kitus veiksmus, kuriuos atlikti pagal ES teisės aktus ir finansinių priemonių taisykles priklauso fondų fondo ir finansinės priemonės valdytojui, siekia Fondo /finansinės priemonės tikslų ir tinkamai valdo Fondą / finansinę priemonę;

• siekia, kad visą fondų fondo / finansinės priemonės įgyvendinimo laikotarpį Fondas / finansinė priemonė atitiktų reikalavimus, nustatytus Finansinių priemonių taisyklėse bei Stebėsenos komiteto patvirtintus specialiuosius ir prioritetinius atrankos kriterijus.

Vadovaujantis atskiro Fondo / finansinės priemonės steigimo ir finansavimo sutarties nuostatomis, VIPA, kaip Fondo / finansinės priemonės valdytojai ir (ar) finansų tarpininkei, yra mokamas valdymo mokestis už numatytas valdymo ir (ar) administravimo veiklas. Valdymo mokesčio skaičiavimą reglamentuoja Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 480/2014, patvirtintas 2014 m kovo 3 d., Europos Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, patvirtintas 2013 m. gruodžio 17 d. bei atitinkamų Fondų / Priemonių steigimo ir finansavimo sutartys su jų pakeitimais. Detalesnė informacija apie valdymo mokesčio rezultatus pateikiama VIPA veiklos ataskaitos 8.4. skyriuje.

Atitinkami Fondai / finansinės priemonės laikomi atskirais viešojo sektoriaus subjektais, jų metinė finansinė atskaitomybė ir aiškinamasis raštas rengiami vadovaujantis Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais. VIPA finansinės ataskaitos rengiamos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais. Finansinių ataskaitų duomenys yra skelbiami VIPA internetiniame tinklapyje. Pagrindiniai veiklos rodikliai, susiję su specialiojo įpareigojimo vykdymu, yra numatyti strateginiuose tiksluose, kurių tikslai ir matavimo rodikliai yra atskleidžiami VIPA veiklos ataskaitos 1.10 dalyje „2022 m. strateginiai tikslai ir jų matavimo rodikliai“. Kadangi visa VIPA veikla yra laikoma specialiuoju įpareigojimu, visi įmonės finansiniai rezultatai (finansinės būklės bei bendrųjų pajamų ataskaitos) atitinka specialiųjų įpareigojimų rezultatus. Detalesnė informacija apie finansinius rezultatus pateikiama VIPA veiklos ataskaitos 8 skyriuje.

Specialusis įpareigojimas	Specialiojo įpareigojimo paskirtis	Specialiojo įpareigojimo finansavimo šaltinis	Specialiojo įpareigojimo (finansinės priemonės, fondo dydis), mln. Eur	Specialiojo įpareigojimo (finansinės priemonės, fondo) administruojama dalis, mln. Eur	Specialiojo įpareigojimo (finansinės priemonės, fondo) balansinis turtas 2022 06 30 m., mln. Eur	Specialiojo įpareigojimo (finansinės priemonės, fondo) pajamos 2022 m. I pusm., mln. Eur	Specialiojo įpareigojimo (finansinės priemonės, fondo) pajamos 2021 m. I pusm., mln. Eur
Energijos efektyvumo fondas (ENEF)	Paskolos viešiesiems pastatams ir gatvių apšvietimui	Europos regioninės plėtros fondas	32,05	19,01	17,37	0,10	0,09
JESSICA kontroliuojantysis fondas	Paskolos daugiabučių namų pastatų modernizavimui	Europos investicijų bankas	29,78	29,78	20,35	0,16	0,17
JESSICA kontroliuojantysis fondas	Paskolos aukštųjų mokyklų bei profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimui (modernizavimui)	Europos investicijų bankas	11,74	11,74	20,35	0,13	0,14
Daugiabučių namų atnaujinimo modernizavimo fondas (DNMF)	Paskolos daugiabučių namų pastatų modernizavimui	Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) paskola	50,00	50,00	266,25	2,72	2,31
		Europos regioninės plėtros fondas	74,00	74,00
		Valstybės perskolinama paskola - LR Vyriausybės žaliosios obligacijos	68,00	68,00
		Valstybės perskolinama paskola - Centrinio Europos banko paskola	167,50	132,00
		Europos rekonstrukcijos ir plėtros Banko (ERPB) antroji paskola	67,50	9,00
Savivaldybių pastatų fondas (SPF)	Paskolos savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui	Europos regioninės plėtros fondas	17,27	8,63	8,17	0,09	0,05
Kultūros paveldo fondas (KPF)	Paskolos kultūrinių objektų atnaujinimui	Europos regioninės plėtros fondas	5,21	2,61	2,52	0,01	0,01
Vandentvarkos fondas (VF)	Paskolos geriamojo vandens ir nuotekų tinklų įrengimui	Sanglaudos fondas	30,00	15,00	15,08	0,03	0,02
LEZ	Tipinės gamybos paskirties pastatų įrengimas	Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas	41,40	31,05	30,86	0,27	-
Iš viso:			594,45	450,82	329,74	3,25	2,79

1.9.2. ENERGIJOS EFEKTYVUMO IR ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJOS GAMYBOS IR NAUDOJIMO SKATINIMO BEI APLINKOSAUGOS, GAMTOS IŠTEKLIŲ DARNAUS NAUDOJIMO IR PRISITAIKYMO PRIE KLIMATO KAITOS PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMAS

Be pagrindinės VIPA veiklos, susijusios su finansų tarpininko ir finansinių priemonių ar fondų fondo valdytojo funkcijų atlikimu, VIPA vykdo priskirtą funkciją įgyvendinti 2014—2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.1-VIPA-V-101, 04.3.1-VIPA-T-113 ir 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas ekonomikos atsigavimui“, 13.1.2-VIPA-T-113 priemonės ir 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2- VIPA-T-024 priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad šio specialaus įpareigojimo vykdymas yra siaura funkcija, VIPA finansinėje atskaitomybėje nėra išskirtas šios veiklos rezultatas, susijęs su pelno / nuostolio atskleidimu, kadangi tinkamai įgyvendinant minėtas priemones patirtos išlaidos yra kompensuojamos 2014—2020 m. ES techninės paramos lėšomis (projekto Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0012 „Veiksmų programos administravimas“).

Vykdyti įgyvendinančiosios institucijos funkcijas VIPA yra pavedusi Vyriausybė 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014—2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“ bei atitinkamų priemonių, finansuojamų iš Europos Sąjungos fondų, finansavimo sąlygų aprašuose. Projektas Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0012 „Veiksmų programos administravimas“ skirtas užtikrinti efektyvų ES struktūrinių fondų lėšų administravimą. Šiuo projektu finansuojamos su VIPA pavestų ES struktūrinių fondų lėšų administravimo funkcijų vykdymu susijusios išlaidos, kurios numatytas Techninės paramos administravimo taisyklėse, patvirtintose finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“.

VIPA įgyvendina iš viso du 2014—2020 metų finansavimo periodo techninės paramos projektus — anksčiau minėtąjį ir projektą Nr. 12.0.1-CPVA-V-202-01-0015 „Informavimas apie veiksmų programą“.

„Informavimo apie veiksmų programą“ projektas skirtas užtikrinti efektyvų visuomenės grupių informavimą apie veiksmų programos teikiamas galimybes gauti ES finansavimą, reikalavimus, įgyvendinamų ir įgyvendintų projektų rezultatus, šių projektų teikiamą naudą ir kuriamą pridėtinę vertę. Projektu finansuojamos su VIPA pavestų visuomenės informavimo apie Europos Sąjungos investicijas funkcijų vykdymu susijusios išlaidos, numatytos „Techninės paramos administravimo taisyklėse“, finansų ministro patvirtintose 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“.

Detalesnė informacija apie VIPA priskirtas administruoti priemones:

• 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.3.2-VIPA-T-024 priemonės tikslas — padidinti nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą tose aglomeracijose, kuriose susidaro 2000 ir daugiau gyventojų ekvivalentų atitinkanti apkrova. Remiamos veiklos — centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimas. Galimi pareiškėjai — geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. ES fondų lėšų suma — 26,3 mln. Eur. Projektai yra bendrai finansuojami pagal priemonę Nr. 05.3.2-VIPA- T-024 ir priemonę Nr. 05.3.2-FM-F-015 „Vandentvarkos fondas“. Dalis investicijų atitinkamai pagal kiekvienam kvietimui nustatytą proporciją yra finansuojama grąžinamosios subsidijos lėšomis, atitinkamai likusi procentinė arba 10 procentų dalis finansuojama paskola iš Vandentvarkos fondo lėšų. Grąžinamoji subsidija negrąžinama, jeigu pasiekiami numatyti projekto stebėsenos rodikliai, apie kuriuos pateikta detalesnė informacija VII aprašo skyriuje.

Nuoroda į projektų finansavimo sąlygų aprašą.

• 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.1-VIPA-V-101 priemonė „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“, 04.3.1-VIPA-T-113 priemonė „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas (II)“ ir 13 prioriteto „Veiksmų, skirtų COVID-19 krizei įveikti, skatinimas ir pasirengimas ekonomikos atsigavimui“, 13.1.2-VIPA-T-113 priemonė „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“ (II). Iš viso projektams įgyvendinti skirta iki 74 mln. Eur. Pagal 04.3.1-VIPA-T-

113 ir 13.1.2-VIPA-T-113 priemones „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas (II)“

remiamos veiklos:

• Valstybei priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimas ir jų inžinerinių sistemų fizinių ir energetinių savybių pagerinimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą. Pagal šį punktą tai yra biudžetinės įstaigos (muziejai, policijos komisariatai ir pan.), kuriems taikomas 100 procentų kompensavimas grąžinamosios subsidijos lėšomis.

• Valstybei arba viešosioms įstaigoms, kurių savininkas yra valstybė, priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimas ir jų inžinerinių sistemų fizinių ir energetinių savybių pagerinimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą, kai dalį investicijų numatoma finansuoti pagal 04.3.1-FM-F-105 priemonę

„Energijos vartojimo efektyvumo didinimas viešojoje infrastruktūroje“. Pagal šį punktą tai yra kitos valstybės įstaigos (ligoninės, universitetai ir pan.), kurioms taikomas iki 70 procentų finansavimas grąžinamosios subsidijos lėšomis, o likusi dalis yra finansuojama Energijos efektyvumo fondo (ENEF) paskolos dalimi.

• Nuoroda į 04.3.1-VIPA-T-113 ir 13.1.2-VIPA-T-113 priemonių aprašą.

• Pagal 04.3.1-VIPA-V-101 priemonę „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“ remiama veikla — valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų viešųjų pastatų atnaujinimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą. Nuoroda į projektų finansavimo sąlygų aprašą.

VIPA atlieka visas įgyvendinančiai institucijai priskirtas funkcijas, numatytas Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 528 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014—2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą“ ketvirtajame skirsnyje.

Tinkamai įgyvendinant priemones patirtos išlaidos yra kompensuojamos 2014—2020 m. ES techninės paramos lėšomis. VIPA kartu su LR finansų ministerija kasmet sudaro valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartį, vadovaudamasi „Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543

„Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 61 punktu ir „Techninės paramos administravimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1K-337 „Dėl Techninės paramos administravimo taisyklių patvirtinimo“ 73 punktu. Sutartyje yra numatyta, kiek skiriama Europos Sąjungos techninės paramos lėšų veiksmų programai administruoti ir apie ją informuoti. Pagal tikslinę paskirtį VIPA lėšas naudoja vadovaudamasi sutarties priede nurodyta sąmata. Kas ketvirtį VIPA Finansų ministerijai teikia biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitas bei mokėjimo prašymus išlaidoms kompensuoti. CPVA įvertina tinkamas kompensuoti išlaidas, o po patvirtinimo VIPAI yra kompensuojamos patirtos išlaidos. Toliau lentelėje nurodyta VIPA skirta Techninės paramos lėšų suma ir VIPA panaudota Techninės paramos lėšų suma.

Specialusis

įpareigojimas

Specialiojo įpareigojimo paskirtis

Specialiojo įpareigojimo finansavimo šaltinis

Lėšos skirtos specialiojo įpareigojimo vykdymui 2022 m., mln.

Eur

Panaudotos lėšos vykdant specialųjį įpareigojimą 2022 m. I

pusm., mln.

Eur

Lėšos skirtos, specialiojo įpareigojim o vykdymui 2021 m.,

mln. Eur

Panaudotos lėšos vykdant specialųjį įpareigojim ą 2021 m. I

pusm., mln.

Eur

Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimo bei aplinkosaugos, gamtos išteklių darnaus naudojimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos

prioritetų įgyvendinimas

Projektų

administravimas

Techninės paramos lėšos

0,36

0,20

0,24

0,14

Pagrindiniai veiklos rodikliai, susiję su specialiojo įpareigojimo vykdymu, yra numatyti priemonių aprašuose.

Priemonei „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“ Nr. 04.3.1-VIPA-V-101 nustatyti siektini rodikliai.

Priemonėms „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas II“ Nr. 04.3.1-VIPA-T-113 ir 13.1.2-VIPA-T-113 nustatyti siektini rodikliai.

Priemonei „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra“ Nr. 05.3.2-VIPA-T-024 nustatyti siektini rodikliai.

VIPA finansiniai veiklos rezultatai yra atskleidžiami ir analizuojami kitose VIPA veiklos ataskaitos dalyse.

1.10. 2022 M. STRATEGINIAI TIKSLAI IR JŲ MATAVIMO RODIKLIAI

Strateginė

kryptis

Tikslas

Rodiklis

Planuojamos rodiklių reikšmės

Rodiklio pasiekimo metodologija

Rodiklio pasiekimo detalizavimas

Atsakingas asmuo

2022 m.

planas

2022 m.

II ketv. faktas

Didinti finansavimo apimtis prioritetinėse viešosios infrastruktūros ir viešojo intereso srityse

(1)

Skatinamųjų finansinių priemonių plėtra srityse, kuriose yra rinkos nepakankamu mas (1.1)

Sutelktos lėšos,

mln. Eur (1.1.1)

810

799,35

2022 m. I ketv. pabaigoje sutelktų lėšų suma siekė 799,7 mln. Eur. Sutelktomis lėšomis laikomos lėšos, kurios buvo pritrauktos vystant VIPA iniciatyvas ir (ar) projektus finansuoti

/ investuoti tiesiogiai arba per tarpininkus arba sukurtos sąlygos tokio finansavimo galimybei atsirasti, įskaitant nuosavo kapitalo lėšas, skirtas finansuoti projektus, ir dėl kurių priimtas sprendimas ir / ar pasirašyta sutartis.

Rodiklis apskaičiuojamas akumuliuotu būdu nuo įmonės įsteigimo datos.

2022 m. II ketv. faktiškai pasiekta 799,35 mln. Eur

suma susidaro iš:

- XXXXXXX xxxxxxxxx, skirtos bendrabučių

modernizavimui – 11,8 mln. Eur

- XXXXXXX xxxxxxxxx, skirtos daugiabučių

modernizavimui – 29,8 mln. Eur

- DNMF lėšų – 433,1 mln. Eur:

• DNMF įnašo (įskaitant grįžusių lėšų panaudojimą) - 80,1 mln. Eur

• EBRD I paskolos – 50 mln. Eur

• Valstybės perskolinamosios paskolos (pagrįstos „žaliųjų“ obligacijų išleidimu) – 68 mln Eur

• Valstybės perskolinamosios paskolos (pagrįstos Europos tarybos vystymo banko paskola) - 167,5 mln. Eur

• EBRD II paskola - 67,5 mln. Eur

- ENEF lėšų - 32 mln Eur

- Savivaldybių tikslinių dotacijų – 54 mln. Eur

- Centrinės valdžios pastatų modernizavimo (GS 101 priemonė) –4,2 mln. Eur

- Centrinės valdžios pastatų modernizavimo (GS 113 priemonė) –49,19 mln. Eur

- Vandentvarkos GS – 26,3 mln. Eur

- Savivaldybių pastatų fondo (SPF) – 37,2 mln.

Eur

- Klimato kaitos programos savivaldybių EE

projektams – 7,3 mln. Eur

- Kultūros paveldo fondo (KPF) – 5,2 mln. Eur

- Vandentvarkos fondo – 30 mln. Eur

- KŪB „Tvariųjų išteklių plėtros skatinimas“

(toliau -TIPS) investicija - 10 mln. Eur

- EIB paskola TIPS - 12,5 mln. Eur

- VIPA kapitalo lėšos (įskaitant investiciją į KŪB)

– 15,36 mln. Eur

- „Tipinės gamybos paskirties pastatų laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose įrengimas“ (LEZ) priemonė – 41,4 mln. Eur

Už programų / finansinių priemonių vystymą įgyvendinimą atsakingų skyrių vadovai

Įgyvendinamos priemonės, kurių lėšomis finansuojami projektai viešosios infrastruktūros ir viešojo intereso srityse, vnt. (1.1.2)

≥ 18

2022 m. II ketv. pabaigoje įgyvendinamų finansinių priemonių skaičius siekė 17.

Rodiklis apskaičiuojamas akumuliuotu būdu, kai yra formalizuotas sprendimas dėl priemonės įgyvendinimo.

2022 m. I ketv. pabaigoje VIPA įgyvendino finansines priemones šiose srityse:

1. XXXXXXX xxxxxxxxxxx namų modernizavimas

2. XXXXXXX xxxxxxxx ir profesinių mokyklų bendrabučių modernizavimas

3. ENEF centrinės valdžios viešųjų pastatų

modernizavimas

4. ENEF gatvių apšvietimo modernizavimas

5. Daugiabučių namų modernizavimo fondas

(DNMF)

6. Savivaldybių pastatų fonas (SPF)

7. Mažoji renovacija

8. KŪB energinio efektyvumo įmonėse

9. Paskolos saulės elektrinių įsirengimui

vystytojams

10. Paskolos aukštojo mokslo ir profesinio mokymo infrastruktūrai

11. Kultūros paveldo modernizavimo fondas

12. Vandentvarkos fondas

13. „Tipinės gamybos paskirties pastatų laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose įrengimas“ (LEZ)

14. Grąžintina subsidija centrinės valdžios pastatų

modernizavimui

15. Grąžintina subsidija vandentvarkos plėtrai ir

modernizavimui

16. Savivaldybių dotacija

17. Klimato kaitos programa savivaldybių EE

projektams.

Rodiklis apskaičiuojamas akumuliuotu būdu nuo įmonės įsteigimo datos, kai yra formalizuotas sprendimas dėl priemonės įgyvendinimo.

Verslo plėtros

skyriaus vadovas

Pritrauktos papildomos lėšos (projektų arba finansinių priemonių/fond ų lygmeniu), mln. Eur (1.1.3)

465

446,2

2022 m. II ketv. pabaigoje pritrauktų papildomų lėšų suma siekė 446,2 mln. Eur. VIPA pritrauktos privačios ir (ar) viešosios lėšos (ne ESI fondų) reiškia lėšas, kurios pritrauktos, o ne pavestos valdyti VIPA pagal finansinių priemonių taisykles, veikiančiai kaip NPĮ. Taip pat neskaičiuojamos pagal grąžinamosios subsidijos, dotacijų priemones administruojamos lėšos.

Rodiklis skaičiuojamas akumuliuotu būdu nuo įmonės įsteigimo datos,

1. 2017 m. gegužės 10 d. VIPA ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) pasirašyta sutartis dėl 50 mln. Eur paskolos daugiabučių namų renovacijai.

2. 2018 m. balandžio 30 d. VIPA ir Finansų ministerijos pasirašyta sutartis dėl 68 mln. Eur valstybės perskolinamos paskolos suteikimo Daugiabučių namų modernizavimo fondui (DNMF).

3. 2019 m. rugsėjo 4 d. pasirašyta VIPA ir Finansų ministerijos sutartis dėl 100 mln. Eur papildomos valstybės perskolinamos paskolos suteikimo Daugiabučių namų modernizavimo fondui (DNMF).

Už programų / finansinių priemonių vystymą įgyvendinimą atsakingų skyrių vadovai, iždo analitikas

įskaitant dukterinių įmonių pritrauktas lėšas.

2020 m. rugpjūčio 4 d. VIPA ir Finansų ministerijos paskolos sutartis dėl valstybės perskolinamos paskolos suteikimo Daugiabučių namų modernizavimo fondui (DNMF), finansuojama Europos tarybos vystymo banko lėšomis, padidinta nuo 67,5 mln. Eur iki 167,5 mln. Eur.

4. 2018 m. gegužės 18 d. pasirašyta VIPA ir AB Šiaulių banko fondų fondo „Savivaldybių pastatų fondas“ sutartis. AB Šiaulių bankas prisideda 20 mln. Eur nuosavų lėšų.

5. 2020 m. gruodžio 28 d. pasirašyta paskolos sutartis dėl Savivaldybių pastatų fondo lėšų skyrimo Kauno r. savivaldybėms įgyvendinamam viešosios ir privačios partnerystės projektui, mokyklų atnaujinimui. Projektas bendrai finansuotas SEB, VIPA ir „BaltCap Infrastructure Fund“, pritrauktos lėšos sudaro 11,46 mln. Eur.

6. Pritrauktos privačios lėšos pagal ENEF (centrinės valdžios pastatai) 2022 m. II ketv. sudaro 22,09 mln. Eur. Pritrauktos privačios lėšos pagal ENEF (gatvių apšvietimas) sudaro 5,1 mln. Eur.

8. Pasirašyta paskolos sutartis su Europos investicijų banku (EIB) dėl 12,5 mln. Eur paskolos VIPA valdomai komanditinei ūkinei bendrijai „Tvariųjų išteklių plėtros skatinimas“ (toliau – TIPS).

9. 2021m. rugsėjo 24 d. į TIPS buvo priimtas naujas komanditorius – Europos energijos efektyvumo fondas, kuris į TIPS kapitalą įsipareigojo įnešti 10 mln. Eur.

10. Pagal Kultūros paveldo fondo (KPF) pasirašytas 5 sutartis projektų lygiu pritraukta privačių lėšų – 2,54 mln. Eur.

11. Finansuojant atsinaujinančių išteklių energijos ir aukštųjų mokyklų projektus pritrauktos privačios lėšos sudaro 7,75 mln. Eur.

12. Pritrauktos privačios lėšos Vandentvarkos fondo

projektų lygiu sudaro 1,8 mln. Eur.

13. 2021 m. rugpjūčio mėnesį VIPA ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) pasirašyta sutartis dėl 67,5 mln. Eur paskolos daugiabučių namų renovacijai.

Išmokėtos lėšos galutiniams naudos gavėjams (KPF, SPF, VF, ENEF),

mln. EUR (1.1.4)

21,5

7,08

Rodiklis apskaičiuojamas sudedant pagal VIPA įgyvendinamus KPF, SPF, VF, ENEF išmokėtas lėšas galutiniams naudos gavėjams. Rodiklis skaičiuojamas einamiesiems metams.

Per 2022 m. II ketv. galutiniams naudos gavėjams iš KPF, SPF, VF ir ENEF lėšų išmokėta suma sudarė 7,08 mln. Eur.

Siekiant įgyvendinti rodiklį numatoma bendradarbiauti su ministerijomis ir projektų vykdytojais, vykdyti reklaminio pobūdžio veiklas.

Už programų / finansinių priemonių vystymą įgyvendinimą atsakingų skyrių vadovai

Tvarumo procesų diegimas įmonės ir finansavimo procesuose (1.2)

Tvarumo principų diegimas įmonėje ir jos veikloje (1.2.1)

Atnaujinta įmonės aplinkosaug inė ir socialinė politika

VIPA numato diegti tvarumo politikos principus ne tik organizacijoje, bet ir savo finansuojamų projektų apimtyje. 2022 metais numatyta atlikti veiklos įvertinimą tvarumo atžvilgiu ir atnaujinti VIPA

aplinkosauginę ir socialinę politiką.

VIPA vis daugiau dėmesio skirs tvarumo procesų diegimui visais VIPA lygiais. 2022 m. eigoje numatoma išnagrinėti gerosios praktikos pavyzdžius, susijusį reglamentavimą. Nors VIPA šiuo metu nėra privaloma, sekančiame etape numatoma savanoriškai pritaikyti reglamentinius tvarumo

principus.

Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas, verslo plėtros skyriaus vadovas

Strateginis tikslas

Tikslas

Rodiklis

Planuojamos rodiklių reikšmės

Rodiklio pasiekimo metodologija

Rodiklio pasiekimo detalizavimas

Atsakingas asmuo

2022 m.

planas

2022 m. II

ketv. Faktas

Didinti įmonės veiklos patikimumą ir efektyvumą (2)

Įmonės finansinis stabilumas ir patikimumas (2.1)

Kapitalo pakankamumo rodiklis, proc.

(2.1.1)

≥20

88,37

Kapitalo pakankamumo rodiklis – yra pagrindinis rodiklis finansinių įstaigų rizikai vertinti ir stebėti. Šis rodiklis nusako finansinės įstaigos rizikingumą atsižvelgiant į jos turto bei kapitalo struktūrą.

Rodiklis apskaičiuojamas pagal formulę: Kapitalo pakankamumo rodiklis = ((I lygio kapitalas + II lygio kapitalas) / pagal rizikas įvertintas turtas) *100 %.

Siekiant įgyvendinti rodiklį, numatoma tobulinti apsikeitimo informacija sistemą, palaikyti įmonės registrus, kad juose informacija būtų tiksli ir laiku atnaujinama. Vystyti išankstinio perspėjimo sistemą, kai rodiklis artėja prie ribos. Formuoti VIPA paskolų portfelį atsižvelgiant į kapitalo pakankamumo reikalavimo rodiklį.

Rizikų valdymo ir kokybės direktorius

Xxxxxx prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA), mln. Eur (2.1.2)

≥1,0

0,91

Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją.

Rodiklis apskaičiuojamas pagal formulę:

grynasis pelnas + palūkanų sąnaudos + pelno mokestis + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos.

2022 m. II ketv. nusidėvėjimo bei amortizacijos sąnaudos sudarė 0,20 mln. Eur, palūkanų sąnaudos – 0,00 mln. Eur, pelno mokestis – 0,09 mln. Eur, grynasis pelnas – 0,62 mln. Eur. EBITDA rodiklis buvo 0,91 mln. Eur.

Finansų valdymo departamento vadovas / už finansinių priemonių vystymą ir įgyvendinimą atsakingų skyrių

vadovai

Įmonės vidaus procesų optimizavimas ir efektyvinimas atsižvelgiant į pasirinkto

Vidaus procesų kokybės valdymo standarto ISO 9001 diegimas ir jo išlaikymas (2.2.1)

Atliktas vertinimas siekiant nustatyti atitikimą įsigytam standartui

Pagal pasirinktą gauti įvertinimą atliekamas įmonės savęs vertinimas (angl. self-assesment), o vėliau nepriklausomas išorės auditas. Pagal identifikuotus trūkumus ir gerintinas veiklos sritis atsižvelgiant į keliamus reikalavimus Lietuvos banko nacionalinėms plėtros įstaigoms ir

Siekiant įgyvendinti rodiklį 2022 m. eigoje numatoma

atlikti savęs vertinimą, pasirengti procedūras.

Rizikų valdymo ir kokybės direktorius

vertinimo reikalavimus

(2.2)

Rizikos valdymo sistemos ISO 31000 diegimas ir jo išlaikymas (2.2.2)

Atliktas vertinimas siekiant nustatyti atitikimą įsigytam standartui

finansų įstaigoms, OECD valdymo principams ir rekomendacijas kaip valstybės valdomai įmonei. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, bus tobulinami ir optimizuojami vidiniai ir paskolų administravimo procesai, vidaus reglamentavimas ir administravimas, stiprinsimas rizikų valdymą, atliekamas IT funkcionalumų gerinimas ir plėtra.

2022 m. I ketv. įsigyti standarto reikalavimus aprašantys dokumentai. Tikslas iki metų pabaigos, remiantis jais, atlikti savęs vertinimą.

IT valdymo standarto ISO 27001 diegimas ir jo išlaikymas (2.2.3)

Atliktas vertinimas siekiant nustatyti atitikimą įsigytam standartui

Atliktas vertinimas

2022 m. II ketv. atliktas atitikties vertinimas bei

gautos vertinimo išvados.

Suteiktas nacionalinėje rinkoje pripažįstamas įvertinimas (2.2.4)

VIPA siekia įgyti ir išlaikyti nacionalinėje finansų rinkoje pripažįstamą įvertinimą, kuris didintų akcininko, partnerių, nacionalinių ir tarptautinių investuotojų pasitikėjimą VIPA.

Nacionaliniu lygiu atliekamas VIPA, kaip valstybės valdomos įmonės, įvertinimas ir gerojo valdymo indekso suteikimas, kuris 2020/2021 m. buvo A (maks. A+). Indeksu įvertinama, kaip VIPA įgyvendina gerąsias valdymo praktikas ir valdymo kokybę pagal EBPO rekomendacijas, nacionalinio reglamentavimo nuostatas bei kitus veiklą formuojančius dokumentus. 2022 m. VIPA tikslas – išlaikyti esamą įvertinimą (A). Valdymo koordinavimo centro (VKC) keliami reikalavimai ir vertinimo metodika kiekvienais metais atnaujinama ir nustatomi aukštesni ir papildomi vertinimo kriterijai, todėl išsilaikyti esamoje pozicijoje reikalingas nuolatinis procesų/veiklų tobulinimas. Siekiant aukščiausio įvertinimo (A+) bus siekiama stiprinti kolegialių organų įsitraukimą, gerinti VIPA socialinę atsakomybę, socialinių ir aplinkosaugos tikslų įgyvendinimą.

Siekiant įgyvendinti rodiklį, numatoma didinti kolegialių organų įsitraukimą, stiprinti strateginio planavimo priemones, gerinti VIPA socialinių, aplinkosauginių ir verslo etikos tikslų (reikalavimų) įgyvendinimą. Šis tikslas glaudžiai susijęs su 1.2.1 rodiklio pasiekimu.

Teisės ir

korporatyvinio

valdymo direktorius/ skyrių vadovai

Įmonės žmogiškojo kapitalo stiprinimas (2.3)

Savanoriška darbuotojų kaita po bandomojo laikotarpio, proc.

(2.3.1)

≤17

4,11

VIPA siekia išlaikyti geriausius savo srities specialistus. Rodiklis skaičiuojamas pagal po bandomojo laikotarpio savanoriškai išėjusių darbuotojų santykį su vidutiniu darbuotojų skaičiumi nuo metų pradžios iki 2022 m. II ketv. pabaigos.

Siekiant išlaikyti minimaliai pastovų kaitos rodiklį, bet ne didesnį nei 17%, dėmesys skiriamas darbuotojų profesiniam tobulėjimui ir įsitraukimui. Atsižvelgiant į darbo rinkos tendencijas, periodiškai peržiūrima ir atnaujinama atlygio sistema, skatinanti efektyvumą ir iniciatyvumą, formuojanti ir kitas ne finansinio pobūdžio naudas darbuotojui. Rodiklio svoris parinktas pastovus, atsižvelgiant į rinkoje vyraujančius, panašią veiklą vykdančių, įmonių darbuotojų kaitos rodiklius, VIPA praėjusių metų duomenis ir į augantį VIPA darbuotojų skaičių.

VIPA naudoja ir kitas priemones darbuotojų poreikiams ir kitai svarbiai informacijai, susijusiai su darbuotojais, susirinkti – tai darbuotojų nuomonės tyrimai, įvairios diskusijos, atlyginimų rinkos tyrimai.

Teisės ir korporatyvinio valdymo direktorius

Darbuotojų pasitenkinimas, proc.

(2.3.2)

Didesnis negu Lietuvos vidurkis, bet ne mažiau kaip 75%

86 %

VIPA svarbus veiklos tvarumas ir visų darbuotojų pasitenkinimas darbu (savirealizacija, motyvacija, įgalinimas, bendradarbiavimas, pripažinimas, tobulėjimo ir mokymosi galimybės). 2021 m. atlikto darbuotojų pasitenkinimo ir įsitraukimo tyrimo bendras apklaustų įmonės darbuotojų pasitenkinimas darbu yra 86 % (apklausoje pažymėti reikšmingi atsakymai 4, 5, 6, t.y. darbuotojų kurie patenkinti arba labai patenkinti darbu VIPA). Rodiklio pasiekimas matuojamas pagal strategijoje nustatytą planą ir įgyvendintus konkrečius veiksmus. Kiekvienais metais bus atliekamas darbuotojų pasitenkinimo tyrimas, pasitelkiant išorinius ekspertus, naudojant specialius įrankius ir metodus.

VIPA sieks, kad šis vidurkis būtų didesnis, negu Lietuvos vidurkis vertinant pagal tokią pačią metodiką.

Siekiant išlaikyti rodiklį aukštesnį nei Lietuvos vidurkis, bet ne mažesnį nei 75%, ir atsižvelgiant į darbuotojų įsitraukimo ir pasitenkinimo tyrimo rezultatus buvo parengtas veiksmų planas, kuriame numatytos papildomos motyvacinės priemonės darbuotojams mentoriams, gerinama komunikacija tarp aukščiausiojo lygio vadovų ir darbuotojų, stiprinama organizacinė kultūra.

Strategin is tikslas	Tikslas	Rodiklis	Planuojamos rodiklių reikšmės		Rodiklio pasiekimo metodologija	Rodiklio pasiekimo detalizavimas	Atsakingas asmuo
Strategin is tikslas	Tikslas	Rodiklis	2022 m. planas	2022 m. II ketv. Faktas
Tapti nacionalinėje ir tarptautinėje rinkoje pripažintu partneriu (3)	Orientacija į partnerius (3.1)	Partnerių pasitenkinimas, proc. (3.1.1)	80 %	100 %	2021 m. atnaujinta ir patvirtinta VIPA rinkodaros komunikacijos strategija, įgyvendinami joje nustatyti tikslai. Šio tyrimo tikslas – identifikuoti VIPA partnerių nuomonę (pasitenkinimą) apie VIPA darbuotojų, struktūrinių padalinių darbo kokybę tam, kad būtų tikslingai numatyti veiklos prioritetai tolimesniems veiksmams įgyvendinti, siekiant ne žemesnio, nei 80% pasitenkinimo lygio. 2021 m. IV ketv. Vykdyto tyrimo metu 100 proc. apklaustų partnerių bendradarbiavimo su VIPA patirtį įvertino labai gerai arba gerai. Rodiklio pasiekimas apskaičiuojamas pagal kiekvienais metais atliekamą vidinį/išorinį partnerių pasitenkinimo tyrimą.	Pagal identifikuotas problemas, rezultatų apibendrinimą bei išvadas 2022 m. bus atliekami ir įgyvendinami tolimesni veiksmai, siekiant kelti arba išlaikyti partnerių pasitenkinimo rodiklį. Tarp numatomų veiksmų: į partnerius orientuotos komunikacijos tobulinimas ir naujų marketingo ir komunikacijos priemonių įgyvendinimas. Taip pat su partneriais numatoma vykdyti: apsikeitimą informacija (apie naujas iniciatyvas, reikalavimus) ir patirtimi; dalyvauti nacionalinių ir tarptautinių partnerių renginiuose bei projektuose; institucijoms padėti savo patirtimi, kompetencijomis ir įžvalgomis vykdant teisinės aplinkos efektyvinimo ir vystymo procesus; aktyviai dalyvauti tarpinstitucinėse darbo grupėse; inicijuoti susitikimų su institucijomis viešinant finansinių priemonių privalomumus bei inicijuojant naujų finansinių priemonių vystymą; rengti pažymas ar kitą informaciją naujiems ir esamiems nacionalinių institucijų atstovams; derinti įvairių institucijų pozicijas specifinių sferų srityje; aktyviai komunikuoti sėkmingų projektų pavyzdžius, pristatyti užsienio patirtį; bendradarbiauti su naujų formų potencialiais finansų partneriais; aktyviai dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse asociacijose.	Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas/skyrių vadovai
	Orientacija į partnerius (3.1)	VIPA žinomumas prioritetinėse-	80 %	95 %	Pagal 2021 m. pabaigoje atlikto VIPA tyrimo rezultatus 95 proc. apklaustų klientų VIPA paslaugų žinomumą įvertino kaip pakankamą arba visiškai pakankamą. Konsultuojantis su tiekėjais buvo gauta rekomendacija atskirti VIPA žinomumo tyrimą nuo kitų tyrimų, todėl toks tyrimas tarp VIPA tikslinių auditorijų suplanuotas 2022 m. vadovaujantis VIPA rinkodaros komunikacijos strategijoje	2021 metų pradžioje pasikeitus VIPA struktūrai buvo įkurtas atskiras Marketingo ir komunikacijos skyrius. Atskiro skyriaus sukūrimu yra siekiama mažinti nepakankamą išorinę komunikaciją apie VIPA kuriamą pridėtinę vertę. Šio skyriaus komanda buvo suformuota 2021 metų IV ketvirtį. Nuo 2022 metų pradžios planuojama aktyviai naudoti marketingo ir komunikacijos priemones, siekiant didinti VIPA žinomumą. Siekiant įgyvendinti rodiklį numatoma periodiškai (kasmet) vykdyti VIPA žinomumo ir įvaizdžio tyrimus, klientų ir partnerių pasitenkinimo	Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas

tikslinėse grupėse, proc.

(3.1.2)

numatyta rekomendacija. Nuo 2022 metų tyrimą numatoma atlikti kiekvienais metais. Rodiklio pasiekimas apskaičiuojamas pagal kiekvienais metais atliekamą vidinį/išorinį VIPA žinomumo prioritetinėse grupėse tyrimą.

tyrimus, proaktyviai plėtoti komunikacijos kanalus ir priemones, įskaitant populiariausius socialinius tinklus bei turinio platformas, vystyti VIPA ekspertinį įvaizdį pasitelkiant gerosios praktikos ir sėkmės istorijų komunikaciją, ekspertines įžvalgas, profesionaliai, inovatyviai ir interaktyviai pateikti informaciją apie VIPA, teikiamas paslaugas, produktus ir bendradarbiavimo galimybes.

Pasirašytų sutarčių su partneriais skaičius, vnt.

(3.1.3)

2022 m. II ketv. pabaigoje sudarytos

39 sutartys. Rodiklis skaičiuojamas akumuliuotu būdu nuo VIPA veiklos pradžios. Skaičiuojamos visos pasirašytos sutartys dėl finansinių priemonių/fondų steigimo, sutartys su finansiniais tarpininkais, Lietuvos institucijomis, investuotojais,

tarptautinio bendradarbiavimo partneriais, įsakymai dėl VIPA įtraukimo į darbo grupes, sutartys dėl narystės ir veiklos įvairiose asociacijose ir kt.

Siekiant įgyvendinti rodiklį, atsižvelgiant į valstybės, akcininko, ministerijų bei VIPA veiklos sritis ir prioritetus, numatoma bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis Lietuvoje ir užsienyje.

Verslo plėtros

direktorius

Orientacija į klientą (3.2)

Baigtų projektų, pasiekusių programos

/finansinių priemonių/ priemonių tikslus, dalis, proc.

(3.2.1)

95 %

100 %

2021 m. pabaigoje rodiklis buvo 100 proc. Rodiklio pasiekimas vertinamas projekto įgyvendinimo pabaigoje, lyginant planuotus pasiekti ir faktiškai pasiektus projekto tikslus (pvz., pasiektas planuotas energinis efektyvumas, prijungti nauji vartotojai prie nuotekų tinklų ir t.t.).

Rodiklis apskaičiuojamas baigtų, pasiekusių programos tikslus, projektų skaičių dalinant iš visų baigtų projektų skaičiaus.

2022 m. I ketv. pabaigoje baigtų JESSICA daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų, pasiekusių ne mažesnę kaip D klasę ir ne mažiau kaip

20 proc. sutaupymų, buvo 115, t. y. visi baigti projektai pasiekė šį rodiklį.

Iki 2022 m. II ketv. pabaigos baigta 16 aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimo (modernizavimo) projektų, pasiekusių ne mažiau kaip 20 proc. sutaupymų ir C energinio naudingumo klasę, t. y. visi projektai pasiekė šį rodiklį.

Iki 2022 m. II ketv. pabaigos buvo 685 baigti DNMF daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektai, iš kurių 728, t. y. visi pasiekė ne mažesnę kaip C klasę ir ne mažiau kaip 40 proc. sutaupymų.

Iki 2022 m. II ketv. pabaigos užbaigti 17 centrinės valdžios viešųjų pastatų atnaujinimo projektų, iš kurių visi pasiekė nustatytus programos tikslus, t. y. pasiekė ne mažesnę kaip C energijos naudingumo klasę ir sutaupė ne mažiau kaip 30 proc. energijos bei ne mažiau kaip 30 proc. sumažino išmetamų CO2 dujų kiekį.

Iki 2022 m. II ketv. pabaigos užbaigti 3 gatvių apšvietimo projektai, kuriems buvo suteikta VIPA garantija. Abu užbaigti projektai pasiekė programos tikslus.

Už finansinių priemonių įgyvendinimą atsakingų skyrių vadovai

Iki 2022 m. II ketv. pabaigos užbaigta 14 Savivaldybių pastatų fondo lėšomis finansuotų projektų, kurie pasiekė nustatytus tikslus, t. y. ne mažesnę kaip C energijos naudingumo klasę ir ne mažiau kaip 30 proc. sumažino išmetamų CO2 dujų kiekį.

Iki 2022 m. I ketv. pabaigos užbaigti 2 Kultūros paveldo fondo lėšomis finansuoti projektai, kurie pasiekė nustatytus programos tikslus, t. y. buvo atnaujintas kultūros paveldo objektas, kuris po atnaujinimo generuoja naujus lankytojų srautus.

Klientų pasitenkinimas VIPA teikiamų paslaugų kokybe, proc.

(3.2.2)

85 %

96 %

2021 m. pabaigoje pagal atlikto tyrimo rezultatus pasitenkinimas VIPA teikiamomis paslaugomis bei darbuotojų kompetencija įvertintas

96 proc. Rodiklio pasiekimas apskaičiuojamas pagal kiekvienais metais atliekamą vidinį/išorinį klientų pasitenkinimo tyrimą. Šie rodikliai taip pat numatyti VIPA fondų ir finansinių priemonių valdymo sutartyse.

Vykdomos įvairios klientų pasitenkinimo VIPA darbu didinimo veiklos (paprastinamos procedūros, vykdomi mokymai, operatyviai reaguojama į klientų pastabas ir nusiskundimus, iš anksto vertinamos ir komunikuojamos galimos su projektų įgyvendinimu susijusios rizikos ir pan.). VIPA palaiko individualų kontaktą su pareiškėjais ir teikia individualias ekspertines konsultacijas. Kiekvienas potencialus VIPA klientas turi savo poreikius bei griežtus apribojimus projektų įgyvendinimui, be to, projektų finansinis gyvybingumas dažniausiai yra itin žemas. Tuo tarpu finansinės priemonės taip pat kuriamos siekiant tam tikrų konkrečių tikslų, ES fondų lėšomis finansuojamos finansinės priemonės gali remti tik tam tikras veiklas ir investicijas. Tai lemia, kad pasireiškia pareiškėjų poreikių ir finansuojamų veiklų nesutapimas, ir siekiant, kad projektas galiausiai būtų įgyvendintas, VIPA ekspertai turi padėti klientams

patenkinti jų poreikius taikomų reikalavimų ribose.

Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas / už finansinių priemonių įgyvendinimą atsakingų skyrių vadovai

II. SVARBIAUSI 2022 M. II KETV. ĮVYKIAI PAGAL VIPA FINANSUOJAMAS VEIKLOS SRITIS

2022 m. II ketv. pabaigoje VIPA sutelktų lėšų suma siekia 799,35 mln. Eur. Sutelktomis lėšomis laikomos lėšos, kurios buvo pritrauktos vystant VIPA iniciatyvas ir (ar) projektus finansuoti/investuoti tiesiogiai ar per tarpininkus arba sukurtos sąlygos tokio finansavimo galimybei atsirasti, įskaitant nuosavo kapitalo lėšas, skirtas finansuoti projektus, ir dėl kurių priimtas sprendimas ir / ar pasirašyta sutartis. Iki 2022 m. II ketv. pabaigos bendra pasirašytų sutarčių vertė yra 625,2 mln. Xxx, t. y. 78,2 proc. bendro portfelio sumos (žr. paveikslą 4 žemiau). Bendra VIPA sutelktų lėšų suma lyginant su 2021 m. rodikliu šiek tiek sumažėjo. Šį sumažėjimą lėmė ženkliai dėl bendros geopolitinės situacijos išaugusios rangos darbų kainos, dėl ko dalies projektų finansavimo sutartys buvo nutrauktos, taip pat tai, jog artėjant 2023 m. pabaigai, iki kurios turi būti užbaigti ES lėšomis finansuojami projektai, dalis projektų, kurių įgyvendinimas iki šio laikotarpio neįmanomas, finansavimo sutarčių taip pat buvo nutrauktos.

Pav. Nr. 4 Bendras finansinių priemonių portfelis 2022 m. II ketv. pab., mln. Eur

Sutelkta lėšų: 799,3 mln. Eur

155,1

644,2

Pasirašyta sutarčių Laisvos lėšos naujoms sutartims

Ši tendencija rodo, kad VIPA sėkmingai vykdo sutelktų lėšų kontraktavimo politiką, todėl Lietuvos viešosios infrastruktūros ir viešojo intereso sektoriui 2022 m. toliau bus sudaromos palankios sąlygos plėtoti tvarius miestus, gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę bei prisidėti prie poveikio klimato kaitai mažinimo. Toliau aptariamas portfelio pasiskirstymas pagal konkrečias VIPA vystomas iniciatyvas.

2.1. DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMAS

VIPA nuo pat savo veiklos pradžios finansuoja daugiabučių namų modernizavimo projektus, jų finansavimas sudaro didelę viso VIPA portfelio dalį — apie 54,2 proc., t. y. net 433,5 mln. Eur iš visų 799,35 mln. Eur VIPA sutelktų lėšų yra skirtos daugiabučių namų modernizavimo projektų finansavimui teikiant ilgalaikes paskolas. Projektais yra siekiama energijos vartojimo efektyvumo didinimo, o visi modernizuoti daugiabučiai namai po modernizavimo privalo atitikti ne žemesnę nei C energinio naudingumo klasę.

2013 m. parsirašiusi 29,9 mln. Eur sutartį, VIPA tapo EIB kontroliuojamo JESSICA fondo finansų tarpininke. 2015 m. VIPA buvo pavesta valdyti Daugiabučių namų modernizavimo fondą (toliau — DNMF), kuris iki šiol yra vienas iš pagrindinių daugiabučių namų modernizavimo finansavimo šaltinių Lietuvoje. VIPA pavyko sėkmingai užauginti padidinti DNMF portfelį nuo 74 mln. Eur iki 433,5 mln. Eur pritraukus įvairių šaltinių lėšų: Europos Sąjungos fondų 74 mln. Eur įnašą į DNMF papildė grįžusios lėšos, gauta Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paskola (50 mln. Eur), valstybės perskolintosios paskolos lėšos, finansuotos 2018 m. LR Vyriausybei itin sėkmingai išleidus žaliąsias obligacijas (68 mln. Eur), bei papildomos valstybės perskolintosios paskolos lėšos, finansuotos Europos Tarybos vystymo banko paskolos lėšomis (167,5 mln. Eur), 2021 m. su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku pasirašyta dar viena finansavimo sutartis (iki 67,5 mln. Eur vertės).

2022 m. II ketv. darbai buvo vykdomi 231-ame daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projekte, o projektų įgyvendinimui ruošiasi dar 129 projektai (pvz., rengiami techniniai projektai, perkami rangos darbai). Iš viso DNMF lėšomis jau baigti įgyvendinti 728 projektai.

Paveiksle Nr. 5 matyti, kad 2022 m. II ketv. pabaigai iš visų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų finansavimui skirtų lėšų (433,5 mln. Eur) finansavimo sutartys sudaro 380,1 mln. Eur – t. y. 87,6 proc. skirto finansavimo.

Pav. Nr. 5 Daugiabučių namų modernizavimo fondo portfelis 2022 m. II ketv., mln. Eur

Skirta lėšų: 433,5 mln. Eur

53,4

380,1

Pasirašyta paskolos sutarčių vertė

Numatoma pasirašyti papildomų sutarčių pagal turimą finansavimą

Paveiksle Nr. 6 pateikta daugiabučių namų modernizavimo projektų paskolų sutarčių vertės dinamika bei išmokėjimai.

Pav. Nr. 6 Daugiabučių namų modernizavimo fondo paskolų sutarčių vertė ir išmokėjimai 2021 m. – 2022 m. II ketv.

364,5

371,2

334,3

380,1

345,5

297

166,5

126,7

102,3 89,3

227,5

322,4

400

350

300

250

200

150

100

2018 2019 2020 2021 2022 I ketv. 2022 II ketv.

DNMF sutarčių vertė mln Eur DNMF išmokėjimai pagal finansavimo sutartis

Galima teigti, kad nei pandemijos sukelta krizė, nei didėjančios rangos darbų paslaugų kainos nesustabdė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) tempų: jeigu 2019 m. per mėnesį vidutiniškai buvo išmokama apie 2,7 mln. Eur, tai 2020 m. vidurkis išaugo iki 8,5 mln. Eur, o 2021 m. tik nežymiai sumažėjo iki 7,9 mln. Eur. Per 2021 metus daugiabučiams atnaujinti išmokėta 96 mln. Eur, t. y. išmokėjimų lygis nežymiai mažėjo lyginant su 2020 metais (išmokėta beveik 101 mln. Eur). 2022 m. I ketv. išmokėta 11,9

mln. Eur, o II ketv. išmokėta 11,2 mln. Eur. Per 2022 m. I ketv. pasirašytos 8 paskolos sutartys už 6,1 mln. Eur, o II ketv. pasirašyta 14 paskolų sutarčių už 8,4 mln. Eur.

Administruodama paskolų grąžinimą, VIPA siekia, kad bendra daugiabučių namų modernizavimui suteiktų blogų paskolų dalis neviršytų 5 proc. (įskaitant XXXXXXX xxxxxxx finansuotas paskolas). 2021 m. pabaigoje šis rodiklis buvo 1.56 proc., pradelstų mokėti paskolų dalis DNMF portfelyje pavaizduota 7 paveiksle.

Pav. Nr. 7 Daugiabučių modernizavimui vėluojančių daugiau kaip 90 d. paskolų dalis pagal skolos likutį ir finansavimo šaltinį

2018 II

ketv.

2018 III

ketv.

2018 IV

ketv.

2019 I

ketv.

2019 II

ketv.

2019 III

ketv.

2019 IV

ketv.

2020 I

ketv.

2020 II

ketv.

2020 III

ketv.

2020 IV

ketv.

2021 I

ketv.

2021 II

ketv.

2021 III

ketv.

2021 IV

ketv.

2022 I

ketv.

2022 II

ketv.

Bendrai DNMF ERPB

XXXXXXX Xxxxxxxx riba Žaliosios obligacijos

DNMF portfelio paskolos (naudos) gavėjų skaičius viršija 22,7 tūkst. Nepaisant DNMF portfelio didėjimo,

skolininkų, vėluojančių mokėti įmokas daugiau kaip 90 d. procentas mažėjo nuo 2020 metų vidurio ir 2022

m. II ketv. pabaigoje siekė 1,58 proc. – išlieka stabilus. VIPA ir toliau diegia sprendimus, kurie didina

portfelio kokybės rodiklius.

2.2. VIEŠŲJŲ PASTATŲ MODERNIZAVIMAS

VIPA nuo 2015 m. finansuoja viešųjų pastatų modernizavimo projektus, kuriuos įgyvendina tiek centrinės valdžios subjektai, tiek savivaldybės. 2022 m. II ketv. pabaigoje viešųjų pastatų modernizavimo projektai sudarė 18 proc. VIPA portfelio vertės, t. y. 144,5 mln. Eur iš visų 799,35 mln. Eur VIPA sutelktų lėšų. Šios lėšos skirtos viešųjų pastatų modernizavimo projektų finansavimui teikiant ilgalaikes paskolas.

Viešųjų pastatų modernizavimui VIPA yra sutelkusi keletą skirtingų finansavimo šaltinių, o finansavimas teikiamas tiek paskolų, tiek subsidijų forma. Toliau atskirai pateikiama informacija apie centrinės valdžios ir apie savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimą.

2.2.1. Centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimas

Centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimo projektai yra finansuojami:

• Grąžinamosios subsidijos forma, pagal priemonę „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“, kuriai skirta 4,2 mln. Eur (priemonė Nr. 04.3.1-VIPA-V-101);

• Energijos efektyvumo fondo (toliau — ENEF) lėšomis teikiant paskolas, kurios yra derinamos su grąžinamosios subsidijos priemone „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas (II)“ (priemonė Nr. 04.3.1-VIPA-T-113 ir priemonė Nr. 13.1.2-VIPA-T-113), projektus finansuojant

„vieno langelio“ principu. Paskolų teikimui iš ENEF yra numatyta 29,5 mln. Eur (iš kurių pasirašyta sutarčių už 25,51 mln. Eur), o grąžinamosios subsidijos priemonės vertė — 68,29 mln. Eur (iš kurių pasirašyta sutarčių už 49,19 mln. Eur). Ataskaitinį laikotarpį grąžinamosios subsidijos priemonės vertė

sumažėjo lyginant su praėjusiais laikotarpiai, sumažėjimo priežastis – dėl geopolitinės situacijos išaugusios rangos darbų kainos, dėl ko buvo nutraukta dalis projektų sutarčių. Pažymėtina, kad iš ENEF lėšų taip pat yra teikiamos ir garantijos apšvietimo modernizavimo finansavimo projektams įgyvendinti. Garantijų gatvių apšvietimo modernizavimui sutarčių vertė 2022 II ketv. sudaro 1,81 mln. Eur.

Šiais projektais yra siekiama energijos vartojimo efektyvumo didinimo, o visi modernizuoti viešieji pastatai privalo pasiekti ne žemesnę nei C energinio naudingumo klasę. Svarbu paminėti, kad šie centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimo projektai prisideda prie Energinio efektyvumo direktyvos įgyvendinimo Lietuvoje. Pastatų modernizavimas siekiant energijos vartojimo efektyvumo didinimo — vienas iš pagrindinių strateginių Lietuvos prioritetų.

Paveiksle Nr.8 matyti, kad iš visų centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimui skirtų lėšų finansavimo sutartys siekia 78,9 mln. Eur (iki 2022 m. birželio 30 d. buvo nutrauktos 23 sutartys už 25,2 mln. Eur).

Pav. Nr. 8 Centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimo portfelis 2022 m. II ketv., mln. Eur

25,2

78,9

3,2

Įgyvendinama projektų Laisvos lėšos Nutrauktos sutartys

Tarp VIPA pasiekimų paminėtina tai, kad iki 2021 m. II ketv. buvo pasirašytos visos, pagal gautas

paraiškas, finansavimo sutartys su projektų vykdytojais (tiek paskolų, tiek grąžinamosios subsidijos).

Taip pat buvo pasirašytos visos techninės dokumentacijos finansavimo subsidijos forma sutartys, kurių 2022 m. II ketv. bendra vertė – 1,08 mln. Eur (pasirašytos 28 sutartys). Šių sutarčių pagrindu, ENEF lėšomis, projektų vykdytojams yra apmokamas techninės dokumentacijos (tokios kaip techniniai projektai) parengimas.

2021 m. – 2022 m. I ketv. projektų vykdytojai rengė techninius projektus, o 2021 metų pabaigoje buvo pradėtos rangos darbų viešųjų pirkimų procedūros, todėl didžiausi lėšų išmokėjimai pagal rangos darbų sutartis bus 2022 m. II pusmečio — 2023 m. laikotarpiu. 2022 m. II ketv. išmokėjimai ENEF lėšomis daugiausia buvo skirti padengti techninės dokumentacijos parengimo kaštus bei avansinius mokėjimus.

Paveiksle Nr.9 pateikta centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimo projektų finansavimo sutarčių vertės dinamika bei išmokėjimai.

Pav. Nr. 9 Centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimo išmokėjimai 2022 m. II ketv., mln. Eur

(2022 II ketv. pabaigai sutarčių vertė 78,9, išmokėta 16,34 mln. Eur)

18 16,34

13,3

10,6

6,51

4,7

0,76

2018 2019 2020 2021 2022 I ketv. 2022 II ketv.

2.2.2. Savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimas

Savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimas — tai dar viena VIPA veiklos sritis, kuria siekiama skatinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą investuojant į savivaldybėms priklausančius viešuosius pastatus. Savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimas yra finansuojamas nuo 2018 m. įgyvendinamo Savivaldybių pastatų fondo (toliau — SPF) lėšomis. SPF veiklas VIPA įgyvendina kartu su viešųjų pirkimų būdu atrinktu finansų tarpininkų — AB Šiaulių bankas, kuris ne tik atlieka finansų tarpininko funkcijas, bet ir įsipareigojo savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo projektams papildomai skirti 20 mln. Eur nuosavų lėšų. Bendra savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimui skirta lėšų suma siekia 37,2 mln. Eur.

Paveiksle Nr. 10 matyti, jog 2022 m. II ketv. pabaigoje finansavimo sutarčių vertė siekė 15,44 mln. Eur, o tai sudaro apie 41,51 proc. savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimui skirtų lėšų.

Pav. Nr. 10 Savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo portfelis 2022 m. II ketv., mln. Eur

Skirta lėšų: 36,12 mln. Eur

20,7

15,4

Pasirašyta sutarčių Laisvos lėšos finansavimo sutartims

Pagal pateiktus duomenis iki 2022 m. II ketv. pabaigos finansavimo sutarčių sudaryta už 15,44 mln. Eur, šiomis lėšomis įgyvendinami 31 savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo projektai. Įgyvendinant šiuos savivaldybių projektus gauta puikių rezultatų, tačiau pats projektų srautas vis dar rodo, kad, siekiant iki 2023 m. pabaigos investuoti visas SPF ir Šiaulių banko numatytas skirti lėšas, reikia paspartinti projektų įgyvendinimą.

Siekiant paspartini projektų srautą, 2020 m. viduryje LR aplinkos ministerija patvirtino Klimato kaitos programos kompensacinių išmokų mokėjimo savivaldybių viešųjų pastatų atnaujinimui tvarkos aprašą, pagal kurį SPF lėšomis finansuotiems projektams 2020 m. buvo skirta 30 proc. kompensacinė išmoka. Įvertinus sėkmingus 2020 m. rezultatus, LR aplinkos ministerija nusprendė papildomai skirti 5 mln. Eur 2021 m. savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo projektų įgyvendinimui. 2021 balandžio 29 d. buvo paskelbtas kvietimas savivaldybių pastatų valdytojams teikti paraiškas gauti kompensacines išmokas, siekiančias iki 30 proc. projekto vertės. Nuo 2022 metų pradžios Klimato kaitos programos kompensacines išmokas keičia galimybė gauti iki 50 proc. projektų vertės siekiantį finansavimą Modernizavimo fondo lėšomis.

Paveiksle Nr. 11 pateikta savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo projektų finansavimo sutarčių vertės dinamika bei išmokėjimai nuo SPF veiklos pradžios iki 2022 m. II ketv. pabaigos.

Pav. Nr. 11 Savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo finansavimo sutarčių vertė ir išmokėjimai iki 2022 m. II ketv., mln. Eur

15,44

13,26

11,32

7,99

8,59

9,41

4,74

5,46

3,71

4,26

2,391,91

0,82

SPF sutarčių vertė

SPF išmokėjimai pagal finansavimo

sutartis

SPF (tik ES dalies) išmokėjimai pagal

sutartis

2019	2020	2021	2022 I ketv.	2022 II ketv.
2,39	7,99	13,26	13,26	15,44
1,91	4,74	8,59	9,41	11,32
0,82	2	3,71	4,26	5,46

Paveiksle Nr. 11 matoma teigiama finansavimo sutarčių vertės augimo tendencija, tačiau, norint iki 2023 m. pasiekti maksimalius rezultatus šioje investicijų srityje, reikia išlaikyti dabartines ir toliau teikti finansines paskatas savivaldybėms.

2.3. VANDENTVARKA — GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO BEI NUOTEKŲ SURINKIMO TINKLŲ PLĖTRA IR REKONSTRUKCIJA

VIPA nuo 2019 m. finansuoja vandentvarkos sektoriaus projektus, apimančius geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo tinklų plėtrą ir rekonstrukciją. Šiuos projektus įgyvendina viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų surinkimo tvarkytojai. Finansavimas, skirtas vandentvarkos sektoriui, sudaro apie 7 proc. VIPA portfelio, t. y. 56,6 mln. Eur iš visų 799,35 mln. Eur VIPA sutelktų lėšų. Vandentvarkos sektoriaus projektai yra finansuojami:

• Vandentvarkos fondo (toliau — VF) lėšomis teikiant ilgalaikes paskolas geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo tinklų plėtros ir rekonstrukcijos projektams. Finansavimas VF lėšomis nuotekų surinkimo tinklų plėtros projektams taip pat yra derinamas su grąžinamosios subsidijos priemone

„Nuotekų surinkimo tinklų plėtra“, projektus finansuojant „vieno langelio“ principu. Paskolų teikimui iš VF yra numatyta 30 mln. Eur.

• Grąžinamosios subsidijos forma pagal priemonę „Nuotekų surinkimo tinklų plėtra“, kuriai skirta 26,3 mln. Eur (priemonė Nr. 05.3.2-VIPA-T-024).

Šiais projektais yra siekiama gerinti geriamojo vandens tiekimo kokybę ir prieinamumą, taip pat mažinti nuotekų sukeliamą taršą. Svarbu paminėti, kad nuotekų surinkimo tinklų plėtros projektai prisideda prie Miestų nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo Lietuvoje. Lietuva šiuo metu vis dar neužtikrina daugiau kaip 2 tūkst. Gyventojų turinčiose aglomeracijose tinkamo miestų nuotekų surinkimo ir valymo sistemos.

Paveiksle Nr. 12 matyti, kad iš visų vandentvarkos sektoriaus projektų finansavimui skirtų lėšų finansavimo

sutartys siekia 55,6 mln. Eur ir sudaro apie 98,76 proc. skirto finansavimo.

Pav. Nr. 12 Vandentvarkos infrastruktūros modernizavimo portfelis 2022 m. II ketv. pab., mln. Eur

0,0

Skirta lėšų: 55,6 mln. Eur

55,6

Pasirašytų finansavimo sutarčių vertė Laisvos lėšos finansavimo sutartims

Nuotekų surinkimo tinklų plėtra yra aukšto prioriteto investicijų sritis šalyje, todėl vandentvarkos sektoriaus projektų finansavimo struktūra tai atspindi: būtent nuotekų surinkimo tinklų plėtrai teikiama grąžinamosios subsidijos dalis nuo 2019 m. iki 2020 m. pabaigos padidėjo nuo 50 proc. iki maksimalios galimos 90 proc. ribos. Tokį LR aplinkos ministerijos sprendimą lėmė noras paskatinti vandens tiekimo ir nuotekų valymo įmones investuoti į nuotekų surinkimo tinklų plėtrą, siekiant kuo greičiau ištaisyti pažeidimą, užfiksuotą pagal Miestų nuotekų valymo direktyvą. Įmonėms sudaryta galimybė investuoti ne tik savo aglomeracijoje, bet ir kitose, ypač tokiose, kuriose veikiančios regioninės vandens tiekimo ir nuotekų valymo įmonės yra silpnos finansinės būklės ir pačios vykdyti didelės apimties investicijų negali. Tikimasi, kad tai ilgalaikėje perspektyvoje paskatins vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo įmonių jungimąsi ir šio sektoriaus veiklos efektyvinimą.

Galimybė gauti maksimalią grąžinamąją subsidiją (t. y. net iki 90 proc.) sudaryta 2020 m. pabaigoje, paskelbus kvietimą teikti paraiškas. Iki 2021 m. balandžio 1 d. galiojusio kvietimo metu gauta 16 paraiškų, kurių bendra vertė sudarė 37 mln. Eur (VF dalis sudarė 11,87 mln. Eur, o grąžinamosios subsidijos priemonės dalis – 17,94 mln. Eur). 2021 m. II ketv. Ir III ketv. Buvo atliekamas paraiškų vertinimas, o 2021 m. IV ketv. Pasirašomos finansavimo sutartys. Šiuo metu vyksta projektų administravimas.

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios finansavimo sutartys buvo sudarytos tik 2020 m. sausio mėn., o po finansavimo sutarties sudarymo einantis etapas yra rangos darbų įsigijimas, išmokėjimai pagal sudarytas finansavimo sutartis ženkliai augo 2021 m. antrojoje pusėje bei augs 2022 m. Iki 2021 m. pabaigos buvo pasirašytos finansavimo sutartys beveik visai skirto finansavimo sumai (55,6 mln. Eur), o išmokėjimai padidėjo iki 9 mln. Eur. Iki 2022 m. II ketv. pabaigos buvo išmokėta 13,8 mln. Eur.

Paveiksle Nr. 13 yra pateikta vandentvarkos infrastruktūros projektų finansavimo sutarčių vertės dinamika bei išmokėjimai iki 2022 m. II ketv. pabaigos.

Pav. Nr. 13 Vandentvarkos infrastruktūros finansavimo sutarčių vertė ir išmokėjimai 2022 m. II ketv. mln. Eur

60 55,6 55,6 55,6

28,71

13,84

11,4

0,83

2020 2021 2022 I ketv. 2022 II ketv.

Pasirašytų finansavimo sutarčių vertė Išmokėjimai pagal finansavimo sutartis

2.4. KULTŪROS PAVELDO INFRASTRUKTŪRA IR AKTUALIZAVIMAS

Nuo 2019 m. VIPA sudaro galimybę finansuoti kultūros paveldo objektų atnaujinimo ir įveiklinimo projektus. Kultūros paveldo infrastruktūros projektai yra finansuojami Kultūros paveldo fondo (toliau — KPF) lėšomis, kuriam skirta 5,2 mln. Eur. KPF veiklas VIPA įgyvendina kartu su viešųjų pirkimų būdu atrinktu finansų tarpininku — AB Šiaulių bankas.

Paveiksle Nr. 14 matyti, kad paskolų sutartys 2022 m. II ketv. pabaigoje siekia 2,7 mln. Eur ir sudaro apie 52 proc. kultūros paveldo infrastruktūros projektams skirtų lėšų.

Pav. Nr. 14 Kultūros paveldo modernizavimo portfelis 2022 m. II ketv., mln. Eur

Skirta lėšų: 5,2 mln. Eur

2,5

2,7

Pasirašyta finansavimo sutarčių Laisvos lėšos finansavimo sutartims

Turizmo sektorių (kuriame kultūros paveldo objektų valdytojai dažniausiai teikia savo paslaugas) pandemija paveikė stipriai ir tiesiogiai, o sektoriaus atgaivinimas nebus toks greitas. Nepaisant to, susidomėjimas KPF kaip prieinama finansine priemone yra nemažas net ir po 2020-ųjų — pandemijos metų. Vis dėlto AB Šiaulių bankas, vertindamas per KPF pateiktas paraiškas, privalo įvertinti pareiškėjų kredito riziką, tad dalis projektų negali būti finansuojami. 2022 m. II ketv. AB Šiaulių bankas pasirašė naują kultūros paveldo objekto atnaujinimo finansavimo sutartį, kuri yra jau 6 visame KPF portfelyje.

Paveiksle Nr. 15 yra pateikiama Kultūros paveldo objektų paskolų sutarčių vertės ir išmokėjimų pagal paskolų sutartis dinamika iki 2022 m. II ketv. pabaigos.

2,5

Pav. Nr. 15 Kultūros paveldo objektų projektų paskolų sutarčių vertė

ir išmokėjimai, mln. Eur

2,72

2,44 2,44 2,44

1,5

0,5

0,9

0,5

1,45

1,8

1,9

2,04

2019 2020 2021 2022 I ketv. 2022 II ketv.

Pasirašytų finansavimo sutarčių vertė Išmokėjimai pagal finansavimo sutartis

2.5. MOKSLO ĮSTAIGŲ INFRASTRUKTŪRA

Mokslo įstaigų infrastruktūros projektus VIPA pradėjo finansuoti nuo pat VIPA veiklos pradžios, kai 2013 m. VIPA finansavo bendrabučių modernizavimo didinant energinį efektyvumą projektus pagal sąlyginės paskolos sutartį su Europos investicijų banku. Pagal šią priemonę projektams buvo teikiamos ilgalaikės paskolos ir jie buvo baigti įgyvendinti 2016 metais, o nuo to laiko iki pat 2020 m. naujų finansavimo galimybių mokslo įstaigų infrastruktūrai nebuvo sudaryta.

2020 m. pradžioje VIPA paskelbė ilgalaikių paskolų teikimo galimybę mokslo įstaigos infrastruktūros projektams. Ši finansavimo galimybė, sudaryta įgyvendinant 2020—2023 m. VIPA veiklos strateginio plano tikslus, yra reikšminga tuo, kad finansuojama VIPA nuosavo kapitalo lėšomis. Šios priemonės lėšomis gali būti finansuojami tiek energinio efektyvumo, tiek rekonstrukcijos ar kitokie infrastruktūros projektai. Tokios sąlygos buvo sudarytos atsiliepiant į aukštojo ir profesinio mokymo įstaigų išsakytą poziciją, kad vien tik energinio efektyvumo didinimo priemonių finansavimas nepadengia aukštojo mokslo ir profesinio mokymo įstaigų poreikio.

Iki 2022 II ketv. m. pabaigos buvo gauta paraiškų už 13,01 mln. Eur, o pasirašytų sutarčių vertė sudarė 7 mln. Eur., pagal pasirašytas paskolos sutartis iš VIPA kapitalo išmokėta 1,92 mln. Eur.

Pav. Nr. 16 Mokslo įstaigų infrastruktūros projektų paskolų sutarčių vertė ir išmokėjimai per 2022 m, II ketv., mln. Eur

7 7 7

1,80

1,90

1,92

2021 2022 I ketv. 2022 II ketv.

Pasirašytų finansavimo sutarčių vertė Išmokėtos lėšos

Pareiškėjų susidomėjimas šia priemone yra didelis, 2021 m. gauta informacijos apie beveik 30 mln. Eur

projektų portfelį, kurie galėtų būti pateikti per ateinančius 2-3 metus.

2.6. ŽALIEJI ĮMONIŲ PROJEKTAI IR INVESTICINĖ PLATFORMA

VIPA, kryptingai įgyvendindama savo 2020—2023 m. veiklos strategiją, siekia sudaryti galimybes finansuoti įvairius „žaliuosius“ projektus, įskaitant ne tik energijos vartojimo efektyvumo didinimo, bet ir atsinaujinančių išteklių energijos srityje.

Siekdama sutelkti skirtingus finansavimo šaltinius, VIPA ir valstybės kapitalo „Lietuvos energijos“ grupei priklausanti energijos skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) 2018 m. liepos 12 d. įsteigė komanditinę ūkinę bendriją „Energijos efektyvumo finansavimo platforma“ (toliau — EEFP). EEFP finansuojama ESO ir tarptautinių finansų institucijų lėšomis — 10 mln. Eur skyrė ESO, o 2019 m. buvo pasirašyta 12,5 mln. Eur paskolos sutartis su Europos investicijų banku. Teigiamą sprendimą pradėti derybas dėl galimos paskolos suteikimo EEFP priėmė ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Tačiau 2020 m. ESO raštu informavo VIPA, kad 2021—2030 m. laikotarpiu neturės poreikio energetinio efektyvumo sutaupymams, kuriuos galėtų generuoti EEFP, todėl dalyvavimas EEFP veikloje ESO tampa nebeaktualus. 2021 m. kovo 23 d. buvo pasirašytas susitarimas, kuriame numatyta, kad ESO traukiasi iš EEFP veiklos nuo 2021 m. kovo 31 d. 2021 m. rugsėjo 24 d. į EEEP priimtas naujas komanditorius – Europos energijos efektyvumo fondas. Kartu su nauju komanditoriumi buvo nuspręsta pakeisti ir pavadinimą, todėl nuo 2021

m. IV ketv. EEFP vadinasi - komanditinė ūkinė bendrija „Tvariųjų išteklių plėtros skatinimas“ (toliau – TIPS).

Siekiant užtikrinti „žaliųjų“ projektų finansavimą iki 2021 m. pabaigos, atsinaujinančių išteklių energijos projektus VIPA finansavo nuosavo kapitalo lėšomis, o nuo 2022 m. pradžios šie projektai buvo pradėti finansuoti ir TIPS lėšomis. Iki 2022 m. II ketv. pabaigos buvo suteiktas finansavimas atsinaujinančių išteklių energijos (toliau – AIE) plėtros projektams už 5,52 mln. Eur. Bendras VIPA finansuotų AIE projektų portfelis sudaro 3,72 mln. Eur, o TIPS – 1,8 mln. Eur. Iki 2022 II ketv. pabaigos bendra iš AIE projektų grįžusių lėšų suma sudarė beveik 4 mln. Eur.

Paveiksle Nr. 17 pateikiama AIE projektų paskolų sutarčių ir išmokėjimų dinamika nuo 2020 m. iki 2022

m. II ketv. pabaigos.

Pav. Nr. 17 AIE projektų paskolų sutarčių ir išmokėjimai, mln. Eur

5,52 €

4,94 €

4,24 €

4,41 €

3,55

2,82 €

0,9 0,9

2020 m.

2021 m.

2022 I ketv. 2022 II ketv.

Bendra pasirašyta sutarčių vertė mln. Eur Išmokėtų lėšų suma mln. Eur

2.7. TIPINĖS GAMYBOS PASKIRTIES PASTATŲ LAISVOSIOSE EKONOMINĖSE ZONOSE, PRAMONĖS PARKUOSE IR KITOSE PRAMONINĖSE TERITORIJOSE (LEZ) ĮRENGIMAS

2022 m. gegužės 30 dieną VIPA paskelbė kvietimą teikti paraiškas tipinių gamybos paskirties pastatų laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose ir kitose Lietuvos Respublikos pramoninėse teritorijose statybos darbams finansuoti. Iki 2022 m. II ketv. pabaigos buvo gautos 3 paraiškos, bendra prašomų suteikti paskolų vertė 17,88 mln. Eur, o bendra įgyvendinamų projektų vertė daugiau nei 24,37 mln. Eur.

2.8. MAŽOJI RENOVACIJA

2022 m. birželio mėn. VIPA patvirtintas Paskolų, skirtų mažosios renovacijos projektų įgyvendinimui, suteikimo tvarkos aprašas”. Projektams įgyvendinti finansavimas bus skiriamas iš VIPA kapitalo. Vertinami vieno paskolos prašymo pateikta paraiška ir dokumentai. Pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau

– APVA) planuojamo skelbti kvietimo “Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimo (mažoji renovacija)” sąlygas ketinama skirti iki 80 proc. subsidiją mažosios renovacijos projektams finansuoti. Todėl VIPA mažosios renovacijos produktui potencialių projektų sąrašo kol kas nėra suformuota dėl APVA palankesnių projektų finansavimo sąlygų.

2.9. KITA SVARBI VEIKLA

2020 m. LR Vyriausybės pavedimu buvo nuspręsta, kad VIPA atstovaus Lietuvą 3 Jūrų Iniciatyvos Investiciniame Fonde (toliau — 3SIIF), investavusi 20 mln. Eur bei prisijungusi prie 3SIIF valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos). Šiuo tikslu 2020-2021 m. VIPA kapitalas buvo padidintas 20 mln. Eur. 3SIIF tikslas — investuoti į transporto, energetikos ir skaitmeninę infrastruktūrą 3 Jūrų iniciatyvos šalyse ir padėti įveikti atskirų ES regionų vystymosi skirtumus. Svarbus 3SIIF vaidmuo — papildyti ir sustiprinti atskirų šalių kapitalo panaudojimą ir ES finansines priemones.

2021 metų I ketv. VIPA sėkmingai prisijungė prie 3SIIF, o vasario mėnesį VIPA atstovai buvo paskirti į 3SIIF valdybą ir stebėtojų tarybą. 2022 m. II ketv. pabaigai į 3SIIF iš įsipareigotų 20 mln. Eur buvo įnešta 7,3 mln. Eur.

III. VIPA VALDYMAS

VIPA valdymas vykdomas dviem lygiais – stebėtojų tarybos, atliekančios priežiūros ir kontrolės funkcijas, ir valdybos, atliekančios valdymo funkcijas. Nustatytoji VIPA valdymo organų struktūra atitinka tarptautinius ir nacionalinius korporatyvinio valdymo principus, užtikrina profesionalią priežiūrą ir efektyvų valdymą. Vadovaujantis VIPA veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir priežiūros institucijos taikomų reikalavimų nuostatomis dėl organų narių atrankos, skyrimo ir atleidimo, užtikrinama, kad atrenkant naujus

narius būtų vertinama jų patirtis, kvalifikacija ir reputacija teisėsaugos ir priežiūros institucijose. Valdymo organų veikla reglamentuota VIPA vidaus dokumentuose, už veiklos rezultatus atsiskaitoma stebėtojų/valdybos narių veiklos ir rezultatų vertinimo ataskaitose.

VIPA valdymo organai:

• visuotinis akcininkų susirinkimas;

• stebėtojų taryba;

• valdyba;

• generalinis direktorius.

3.1. VISUOTINIS AKCININIKŲ SUSIRINKIMAS

Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės organas. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams prilyginami Finansų ministerijos priimti raštiški sprendimai. Išlygų dėl specialiųjų teisių ar balsavimo apribojimų per ataskaitinį laikotarpį nenustatyta.

Pagrindinės visuotinio akcininkų susirinkimo funkcijos yra:

• keisti bendrovės įstatus;

• rinkti ir atšaukti stebėtojų tarybą bei jos narius;

• rinkti ir atšaukti auditorių ar audito įmonę metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;

• tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį;

• priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;

• tvirtinti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą siekiant priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

• priimti sprendimą dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo;

• priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;

• nustatyti bendrovės veiklos vertinamus rodiklius, nuo kurių priklauso bendrovės generalinio direktoriaus mėnesinės algos kintamosios dalies dydis.

3.2. STEBĖTOJŲ TARYBA

Stebėtojų taryba — kolegialus bendrovės veiklą prižiūrintis organas, kurį 4 (ketverių) metų kadencijai renka Visuotinis akcininkų susirinkimas — Finansų ministerija. Stebėtojų tarybą sudaro 5 (penki) nariai, iš kurių 3 (trys) yra nepriklausomi. Naujos kadencijos stebėtojų taryba paskirta 2021 m. lapkričio 12 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-352 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūra stebėtojų tarybos sudarymo“. Trečiasis nepriklausomas stebėtojų tarybos narys paskirtas 2022 m. gegužės 2 d. finansų ministro įsakymu Nr. 1K-154 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūra stebėtojų tarybos nario skyrimo“ Stebėtojų taryba užtikrina bendrovės ir akcininko interesų atstovavimą, atskaitomybę akcininkui, objektyvią VIPA veiklos ir jos valdymo organų priežiūrą ir nešališką rekomendacijų teikimą.

Stebėtojų tarybos darbo tvarką nustato jos priimtas darbo reglamentas, vykdydama savo veiklą, ji rengia

šiuos dokumentus:

• metinį stebėtojų tarybos veiklos planą,

• metinę stebėtojų tarybos veiklos ataskaitą,

• posėdžių protokolus ir nutarimus,

• stebėtojų tarybos savo veiklos vertinimo anketas.

Stebėtojų tarybos narių atranka

Stebėtojų tarybos narių atranka vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio

17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintu Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų

į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašu nustatytais reikalavimais, pagal kuriuos ne mažiau nei 1/2 stebėtojų tarybos narių turi būti nepriklausomi pagal nepriklausomumo kriterijus ir atitikti nustatytuosius bendruosius ir specialiuosius finansų, strateginio planavimo, ūkio šakos, kurioje veikia įmonė, ir rizikų valdymo sričių reikalavimus.

Pagrindinės stebėtojų tarybos funkcijos:

• svarstyti ir tvirtinti bendrovės veiklos strategiją, analizuoti ir vertinti informaciją apie bendrovės veiklos strategijos įgyvendinimą, šią informaciją teikti eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui;

• rinkti valdybos narius, atšaukti juos iš pareigų;

• prižiūrėti valdybos ir bendrovės vadovo bei jo pavaduotojų veiklą;

• svarstyti generalinio direktoriaus teikiamą kandidato, kuris užimtų vidaus audito tarnybos vadovo arba vidaus auditoriaus pareigas, kai nesteigiama vidaus audito tarnyba, kandidatūrą ir jai pritarti;

• pateikti visuotiniam susirinkimui atsiliepimus ir (arba) pasiūlymus dėl bendrovės veiklos strategijos projekto ir planuojamų pasiekti strateginio laikotarpio veiklos rodiklių prieš Finansų ministerijai nustatant valstybės valdomų įmonių, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Finansų ministerija arba yra akcijų valdytoja, planuojamus pasiekti pagrindinius veiklos rodiklius, dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio, dėl pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir bendrovės metinio pranešimo, taip pat dėl valdybos, generalinio direktoriaus bei jo pavaduotojo veiklos, dėl bendrovės valdybos patvirtintos bendrovės strategijos ir jos įgyvendinimo atskirais kalendorinių metų ketvirčiais;

• pateikti visuotiniam susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus sprendimo dėl dividendų už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį skyrimo projekto ir jam priimti sudaryto tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio bei parengto tarpinio pranešimo;

• pritarti bendrovės valdybos tvirtinamai bendrovės valdymo struktūrai ir darbuotojų pareigybėms;

• pritarti bendrovės valdybos sprendimams dėl bendrovės tapimo kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;

• pritarti bendrovės valdybos sprendimams dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo ar jų veiklos nutraukimo, jų vadovų skyrimo ir atšaukimo.

Stebėtojų tarybos nariai (2022 m. birželio 30 d. duomenimis)

Vardas, pavardė

Darbovietės, pareigos

Išsilavinimas

Kadencijos

trukmė

Kadencijos

pradžia

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx (nepriklausomas narys, stebėtojų tarybos

pirmininkas)

MB „CARGOBIKE LT“ steigėjas ir vadovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarybos narys

Vilniaus universitetas, ekonomikos bakalauras

Baltic Management Institute,

verslo administravimo magistras

7,5 mėn.

2021 11 12

Xxxx Xxxxxxxxx (Finansų ministerijos atstovė, stebėtojų

tarybos pirmininko pavaduotoja)

LR finansų ministerijos Investicijų departamento vyresnioji patarėja, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ valdybos narė

Kauno technologijos universitetas,

verslo administravimo ir vadybos magistrė

7,5 mėn.

2021 11 12

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx (nepriklausoma narė)

UAB „EBV Finance“ finansų vadovė

Vilniaus universitetas,

statistikos bakalaurė ir ekonomikos magistrė

7,5 mėn.

2021 11 12

Xxxx Xxxxxxxxxxxx (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos

atstovė)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės vadovė, UAB „Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondas“ stebėtojų tarybos narė

Vilniaus universitetas, ekonomikos bakalaurė

7,5 mėn.

2021 11 12

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx (nepriklausoma stebėtojų tarybos narė)

Advokatų profesinės bendrijos Norkus ir partneriai „Cobalt“ personalo vadovė

Vilniaus universitetas, tarptautinio verslo ir ekonomikos magistrė

0,2 mėn.

2022 05 02

Stebėtojų tarybos kompetencijos

Kokybiškai stebėtojų tarybos veiklai per 2022 m. II ketv. buvo užtikrintos visos reikalingos kompetencijos, atsižvelgiant į VIPA veiklos apimtis ir stebėtojų tarybos atsakomybę, priimamus sprendimus ir vykdomą priežiūrą.

Stebėtojų tarybos narių kompetencijos šiose srityse:

Finansų (finansų valdymo, finansų analizės ar audito) srityje: Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx (stebėtojų tarybos pirmininkas, nepriklausomas stebėtojų tarybos narys, MB „CARGOBIKE LT“ steigėjas ir vadovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarybos narys), Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx (nepriklausoma stebėtojų tarybos narė, UAB „EBV Finance“ finansų vadovė), Xxxx Xxxxxxxxx (stebėtojų tarybos narė, stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotoja, Finansų ministerijos Investicijų departamento vyresnioji patarėja, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ valdybos narė).

Strateginio planavimo ir valdymo srityje: Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx (stebėtojų tarybos pirmininkas, nepriklausomas stebėtojų tarybos narys, MB „CARGOBIKE LT“ steigėjas ir vadovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarybos narys), Xxxx Xxxxxxxxx (stebėtojų tarybos narė, stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotoja, Finansų ministerijos Investicijų departamento vyresnioji patarėja, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ valdybos narė), Xxxx Xxxxxxxxxxxx (stebėtojų tarybos narė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekonomikos politikos grupės vadovė, UAB

„Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondas“ stebėtojų tarybos narė, Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx (nepriklausoma

stebėtojų tarybos narė, advokatų profesinės bendrijos Norkus ir partneriai „Cobalt“ personalo vadovė).

Ūkio šakos, kurioje veikia įmonė, srityje: Xxxx Xxxxxxxxxxxx (stebėtojų tarybos narė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekonomikos politikos grupės vadovė, UAB „Žemės ūkio paskolų ir garantijų fondas“ stebėtojų tarybos narė), Xxxx Xxxxxxxxx (stebėtojų tarybos narė, stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotoja, Finansų ministerijos Investicijų departamento vyresnioji patarėja, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ valdybos narė).

Investicijų ir finansinių priemonių portfelio valdymo ir rizikos vertinimo srityse: Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx (stebėtojų tarybos pirmininkas, nepriklausomas stebėtojų tarybos narys, MB „CARGOBIKE LT“ steigėjas ir vadovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarybos narys), Xxxx Xxxxxxxxx (stebėtojų tarybos narė, stebėtojų tarybos pirmininko pavaduotoja, Finansų ministerijos Investicijų departamento vyresnioji patarėja, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ valdybos narė).

Stebėtojų tarybos posėdžiai ir priimti sprendimai

Per 2022 m. II ketv. įvyko 3 (trys) stebėtojų tarybos posėdžiai:

• priimtų sprendimų — 11;

• svarstyta klausimų — 25.

Stebėtojų tarybos narių dalyvavimas posėdžiuose 2022 m. II ketv.

Stebėtojų tarybos nario vardas ir xxxxxxx	Xxxxxxxxxx (%)
Xxxx Xxxxxxxxxxxx	100 %
Xxxx Xxxxxxxxx	100 %
Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx	100 %
Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx	100 %
Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx	100 %

Nepriklausomų stebėtojų tarybos atlygis 2022 m. II ketv.

Atlygio skyrimo principai buvo peržiūrėti ir pakeisti finansų ministro 2021 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1K-352 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūra stebėtojų tarybos sudarymo“. Nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui, jeigu jis yra stebėtojų tarybos pirmininkas, mokama fiksuota mėnesinė atlygio dalis nustatyta 500 Eur (neatskaičius mokesčių), o nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui, kuris nėra stebėtojų tarybos pirmininkas, 300 Eur (neatskaičius mokesčių). Xxxxxxx atlygis už dalyvavimą kiekviename stebėtojų tarybos posėdyje sudaro:

• 315 Eur (neatskaičius mokesčių) nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui, jeigu jis yra stebėtojų

tarybos pirmininkas;

• 235 Eur (neatskaičius mokesčių) nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui, jeigu jis nėra stebėtojų

tarybos pirmininkas.

Nepriklausomam stebėtojų tarybos nariui atlygis mokamas kas ketvirtį iki kiekvieno ketvirčio pirmojo mėnesio 16 dienos už praėjusį ketvirtį.

Už veiklą stebėtojų taryboje 2022 m. II ketv. nepriklausomiems stebėtojų tarybos nariams iš viso išmokėta (prieš mokesčius, Eur)

Stebėtojų tarybos nario vardas ir xxxxxxx	Xxxx (Xxx)
Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx (nepriklausomas narys, stebėtojų tarybos pirmininkas)	2450,00
Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx (nepriklausoma stebėtojų tarybos narė)	1605,00
Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx (nepriklausoma stebėtojų tarybos narė)	835,00

3.3. VALDYBA

Valdyba yra kolegialus VIPA valdymo organas, kurio darbo tvarką nustato jos priimtas valdybos darbo reglamentas. Valdyba užtikrina bendrovės strategijos įgyvendinimą, tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininko interesus ir įstatymų bei VIPA vidaus politikų nuostatas, rizikos valdymo sistemos sudarymą ir jos veikimo kontrolę . Finansų ministro 2021 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1K-230 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros įstatinio kapitalo padidinimo ir finansų ministro 2013 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. 1K-059 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros įstatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistas valdybos narių skaičius. Nustatyta, jog valdybą sudaro 5 (penki) nariai: 2 (du) VIPA darbuotojai ir 3 (trys) nepriklausomi nariai. 2 (du) iš 3 (trijų) nepriklausomų valdybos narių į VIPA valdybą paskirti 2022 m. balandžio 27 d.

Pagrindinės valdybos funkcijos:

• svarstyti ir tvirtinti:

• bendrovės metinį pranešimą;

• bendrovės tarpinį pranešimą;

• bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;

• pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;

• nustatyti bendrovės generalinio direktoriaus atrankos konkurso tvarką, rengti ir atšaukti bendrovės generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarčių sąlygas, tvirtinti pareiginius nuostatus, skatinti ir skirti nuobaudas. Nustatant bendrovės generalinio direktoriaus atlyginimą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1341 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio“ ir Visuotinio susirinkimo nustatytais Bendrovės veiklos vertinamais rodikliais, nuo kurių priklauso bendrovės generalinio direktoriaus mėnesinės algos

kintamosios dalies dydis. Sprendimas dėl konkrečių bendrovės generalinio direktoriaus mėnesinės

algos pastoviosios ir kintamosios dalių dydžio priimamas gavus visuotinio susirinkimo pritarimą;

• priimti sprendimus:

• bendrovei tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;

• steigti bendrovės filialus ir atstovybes ar nutraukti jų veiklą, skirti ir atšaukti jų vadovus;

• dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 (viena dvidešimtoji) bendrovės įstatinio

kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);

• dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 (viena dvidešimtoji) bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);

• dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 (viena dvidešimtoji) bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;

• įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 (viena dvidešimtoji) bendrovės įstatinio kapitalo.

Valdyba, vykdydama savo veiklą, rengia šiuos dokumentus:

• metinį valdybos veiklos planą.

• metinę valdybos veiklos ataskaitą.

• posėdžių protokolus ir sprendimų nutarimus.

• valdybos veiklos įsivertinimo anketas.

Valdybos nariai (2022 m. birželio 30 d. duomenimis)

Vardas, pavardė

Darbovietės, pareigos

Išsilavinimas

Kadencijos

trukmė

Kadencijos

pradžia

Xxxxxx Xxxxxxxx

(Valdybos pirmininkas)

UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra generalinis direktorius

Šiaulių universitetas,

ekonomikos magistras

1 m. 2

mėn.

2021 04 25

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx

(Valdybos narė)

UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra finansų valdymo direktorė

Vilniaus universitetas, ekonomikos bakalaurė

1 m. 2mėn.

2021 04 25

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx (Nepriklausomas valdybos narys, valdybos pirmininko pavaduotojas

AB „Lietuvos paštas“ valdybos pirmininkas, Kauno rajono savivaldybės administracijos visuomeninis konsultantas finansų valdymo klausimais

Vytauto Didžiojo universitetas, teisės magistras

Kauno technologijos universitetas,

finansų vadybos magistras

0 m. 2

mėn.

2022 04 27

Xxxxxxx Xxxxxxx (Nepriklausomas valdybos narys)

UAB „Vilniaus planas“ valdybos pirmininkas, UAB „Smart Continent LT“ valdybos narys, MB "Strateginis valdymas" direktorius

ISM vadybos ir ekonomikos universitetas,

vadybos magistras

Vilniaus universitetas, vadybos doktorantas

0 m. 2

mėn.

2022 04 27

Valdybos narių kompetencijos šiose srityse:

• Strateginis veiklos planavimas, vystymas ar pokyčių valdymas, veiklos rizikos analizė ir valdymas, korporatyvinis bei žmogiškųjų išteklių valdymas, fondų steigimas, finansinių priemonių kūrimas ir kapitalo investavimas, valdymas ar kitų finansinių priemonių administravimas ir įgyvendinimas — Xxxxxx Xxxxxxxx (valdybos pirmininkas, VIPA generalinis direktorius)

• Strateginis veiklos planavimas, vystymas ar pokyčių valdymas, veiklos rizikos analizė ir valdymas, finansinis planavimas, finansinio plano vykdymo analizė ir kontrolė, korporatyvinis bei žmogiškųjų

išteklių valdymas – Xxxxxxxxx Xxxxxxxx (VIPA valdybos pirmininko pavaduotojas, nepriklausomas valdybos narys).

• Finansinis planavimas, finansinio plano vykdymo analizė ir kontrolė, fondų steigimas, finansinių priemonių kūrimas ir kapitalo investavimas, valdymas ar kitų finansinių priemonių administravimas ir įgyvendinimas, strateginis veiklos planavimas, vystymas ar pokyčių valdymas — Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx (VIPA finansų valdymo direktorė).

• Strateginis veiklos planavimas, vystymas ar pokyčių valdymas, korporatyvinis bei žmogiškųjų išteklių valdymas, finansinis planavimas, finansinio plano vykdymo analizė ir kontrolė – Xxxxxxx Xxxxxxx (VIPA nepriklausomas valdybos narys).

Valdybos posėdžiai ir priimti sprendimai

Per 2022 m. II ketv. įvyko 3 valdybos posėdžiai:

• priimtų sprendimų — 10;

• svarstytų klausimų — 18.

Valdybos narių dalyvavimas posėdžiuose 2022 m. birželio 30 d.

Valdybos nario vardas ir xxxxxxx	Xxxxxxxxxx (%)
Xxxxxx Xxxxxxxx	100 %
Xxxxxxxxx Xxxxxxxx	100 %
Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx	100 %
Xxxxxxx Xxxxxxx	100 %

Nepriklausomų valdybos narių atlygis 2022 m. II ketv.

Vadovaujantis VIPA įstatais, atlygį nepriklausomiems valdybos nariams už veiklą VIPA valdyboje nustato VIPA stebėtojų taryba. VIPA darbuotojams atlygis už dalyvavimą valdybos veikloje nėra mokamas. Nepriklausomiems valdybos nariams atlygis nustatytas VIPA stebėtojų tarybos 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 2022/8-19, jį sudaro:

• pastovioji atlygio dalis – 1800 (vienas tūkstantis aštuoni šimtai) eurų (neatskaičius mokesčių) nepriklausomam bendrovės valdybos nariui, jeigu jis yra bendrovės valdybos pirmininkas, 1300 (vienas tūkstantis trys šimtai) eurų (neatskaičius mokesčių) nepriklausomam bendrovės valdybos nariui, jeigu jis nėra bendrovės valdybos pirmininkas.

• kintamoji atlygio dalis – 30 procentų metinės pastoviosios atlygio dalies, kuri mokama VIPA Atlygio politikoje nustatyta tvarka.

Už veiklą VIPA valdyboje 2022 m. II ketv. nepriklausomiems valdybos nariams

iš viso išmokėta (prieš mokesčius, Xxx)

Xxxxxxxx nario vardas ir pavardė

Xxxx (Xxx)

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx (nepriklausomas narys, valdybos pirmininko pavaduotojas)

2795,00

Xxxxxxx Xxxxxxx (nepriklausomas valdybos narys)

2795,00

3.4. VADOVYBĖ

Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris pagal savo įgaliojimus organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą. Nuo 2013 m. gegužės 2 d. generalinio direktoriaus pareigas eina Xxxxxx Xxxxxxxx.

3.5. VIPA PASKOLŲ IR GARANTIJŲ KOMITETAS

VIPA generalinio direktoriaus įsakymu sudarytas patariamasis organas, kuris nagrinėja paraiškų gauti garantiją ar paskolą dokumentus, įvertina garantijos ar paskolos riziką, svarsto ir teikia pasiūlymus VIPA generaliniam direktoriui dėl garantijų ar paskolų teikimo sąlygų, blogų paskolų pertvarkymo, blogų paskolų sutarčių nutraukimo ir (ar) blogų paskolų nurašymo, garantijų arba paskolų administravimo bei atlieka kitas Paskolų ir garantijų komiteto darbo reglamente nustatytas funkcijas.

Per 2022 m. II ketv. buvo sušaukta 13 Paskolų ir garantijų komiteto posėdžių, 9 iš jų buvo sušaukti dėl lengvatinių daugiabučių sutarčių sąlygų pakeitimo. Posėdžių metu Paskolų ir garantijų komitetas priėmė 32 sprendimus. Iš 32 teigiamų sprendimų 26 teigiami sprendimai buvo susiję su daugiabučių paskolomis.

IV. ORGANIZACIJOS STRUKTŪRA IR DARBUOTOJAI

Nuo 2021 m. balandžio 1 d. įgyvendinta nauja VIPA organizacinė struktūra. VIPA organizacinę struktūrą sudaro tokie struktūriniai vienetai: vidaus auditorius, kurio pareigybės nepriklausomumas užtikrinamas numatant jo pavaldumą tiesiogiai stebėtojų tarybai, generalinis direktorius, atitinkamų sričių direktoriai, kurie koordinuoja ir yra atsakingi už verslo vystymą, marketingą, finansų, rizikų ir korporatyvinį valdymą bei teisę. Departamentai ir skyriai atitinkamai suskirstyti pagal pavestų vykdyti funkcijų sritis:

• strateginis planavimas, finansinių priemonių ir paslaugų sukūrimas

• finansinių priemonių įgyvendinimas

• valdysena ir teisinė atitiktis

• rizikos valdymas ir kontrolė

• finansų valdymas, planavimas, stebėsena

• vidaus administravimas, kuris apima veiklos planavimo ir vykdymo priežiūros koordinavimą, personalo valdymą, pirkimų vykdymą, juridinių dokumentų valdymą ir biuro administravimą

• informacinių sistemų (IT) ir duomenų valdymas

Pav. Nr. 18 VIPA struktūra

4.1. DARBUOTOJAI

2022 m. birželio 30 d. VIPA dirbo 78 darbuotojai (iš jų 5 buvo vaiko priežiūros atostogose), 2022 m. II ketv. vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius — 72,8 darbuotojai. Per 2022 metų II ketv. buvo priimtas 1 naujas darbuotojas, o savo noru išėjo 1 darbuotojas.

73 73

80 Pav. Nr. 19 Darbuotojų skaičiaus pokytis vnt.

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022 I

2022 II

Darbuotojų skaičius

ketv.

Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius

ketv.

VIPA sudaro lygias galimybes įsidarbinti bei sėkmingai dirbti ir siekti vadovaujančios pozicijos įvairaus amžiaus, lyties ir patirties darbuotojams. Organizacijoje didžiąją darbuotojų dalį sudaro moterys — 64 proc., vyrai atitinkamai sudaro 36 proc. Tarp vadovaujančias pozicijas užimančių darbuotojų pagal lytį vyrauja moterys: iš vadovų 67 proc. yra moterys, atitinkamai vyrų – 33 proc. Vidutinis VIPA dirbančių darbuotojų amžius yra 39,10 metai.

Pav. Nr. 20 Darbuotojų

pasiskirstymas pagal lytį, proc.

Pav. Nr. 21 Vadovų pasiskirstymas pagal lytį, proc.

36%

64%

33%

67%

MOTERYS

VYRAI

MOTERYS VYRAI

Darbuotojų darbo stažo pasiskirstymas rodo, kad daugiausiai yra darbuotojų, dirbančių nuo 1 iki 2 metų, jie sudaro 26 % visų darbuotojų. Ilgamečiai darbuotojai, dirbantys ilgiau nei 4-erius metus, sudaro 32 % visų darbuotojų.

Pav. Nr. 22 Darbuotojų darbo stažas, proc.

19%

9 m.

nuo 8 m. iki 9 m.

nuo 7 m. iki 8 m.

nuo 6 m. iki 7 m.

nuo 5 m. iki 6 m.

nuo 4 m. iki 5 m.

nuo 3 m. iki 4 m.

nuo 2 m. iki 3 m.

nuo 1 m. iki 2 m.

mažiau, nei 1 m.

6% 4%

26%

13%

10%

Šiuo metu VIPA dirbantys darbuotojai: 7 % yra aukščiausio lygmens vadovai – tai generalinis direktorius, vidaus auditorius, verslo plėtros, teisės ir korporatyvinio valdymo, finansų valdymo ir rizikų valdymo ir kokybės direktoriai; 18 % vidurinės grandies vadovų vadovauja ekspertams, produkto ir projektų vadovams, IT darbuotojams, teisininkams ir specialistams. Darbuotojų pareigybių pasiskirstymas rodo, kad daugiausiai VIPA dirba vyr. projektų vadovų ir vyr. finansininkų, IT darbuotojų, rizikų valdymo ekspertų / analitikų – jie sudaro 38 % visų VIPA darbuotojų.

19%

18%

38%

Pav. Nr. 23 Darbuotojų pasiskirstymas pagal kategorijas, proc.

Aukščiausiojo lygmens vadovai ir

auditorius

Viduriniosios grandies vadovai

Ekspertai, produkto vadovai

Vyr. projektų vadovai, projektų vadovai, vyr. projektų finansininkai, IT, teisininkai, analitikai

Specialistai, projektų finansininkai, jaun. projektų finansinininkai, jaun. projektų vadovai, finansininkai

4.2. SANTYKIAI SU DARBUOTOJAIS

Žmogiškųjų išteklių planavimas ir valdymas orientuotas į ilgalaikių strateginių tikslų siekimą ir įgyvendinimą, darbuotojų pritraukimą ir efektyviai dirbančių darbuotojų palaikymą, profesionalumo ir ekspertiškumo lygio kėlimą, motyvacijos ir įsitraukimo didinimą, orientavimosi į rezultatų siekimą.

VIPA žmogiškųjų išteklių valdymas yra atliekamas vadovaujantis patvirtinta Žmogiškųjų išteklių planavimo ir valdymo procedūra, kurioje reglamentuotas darbuotojų poreikių planavimas, atranka, priėmimo tvarka, darbuotojų veiklos ir kompetencijų vertinimo organizavimo principai, darbuotojų skatinimas ir motyvavimas, kvalifikacijos kėlimas.

4.3. DARBUOTOJŲ UGDYMAS

VIPA skatina ir investuoja į darbuotojų ugdymą, darbuotojai nuo pat 2022 metų pradžios aktyviai dalyvauja skirtinguose mokymuose, kurie yra skirti tobulinti darbuotojų profesines ir asmenines kompetencijas.

VIPA darbuotojai 2022 m. II ketv. aktyviai dalyvavo įvairiuose mokymuose. Šį pavasarį skyriaus vadovai ir vadovybė dalyvavo viešojo kalbėjimo mokymuose. Šių mokymų metu vadovai sustiprino viešojo kalbėjimo įgūdžius ir pagilino savo žinias kaip parengti gerą kalbą.

Gegužės mėnesį visi VIPA darbuotojai dalyvavo pinigų plovimo prevencijos mokymuose, o birželio mėnesį vyko MS Excel mokymai, kuriuose darbuotojai galėjo sudalyvauti pasirinktinai. Darbuotojai taip pat turėjo galimybę patys išsirinkti mokymus, jų nuomone, reikalingus kelti jų profesinę kvalifikaciją.

2022 m. pirmąjį pusmetį didelis dėmesys buvo skiriamas naujai atėjusiems darbuotojams, kuriems paskiriamas mentorius, supažindinantis su VIPA veikla, strateginiais tikslais, vidine tvarka, pagrindinėmis jo pareiginėmis užduotimis. Po bandomojo laikotarpio atliekama darbuotojų apklausa ir įvyksta pokalbis, siekiant išsiaiškinti jo adaptavimosi ir įsitraukimo į veiklą proceso trūkumus ir įvertinti pasiteisinusias pagalbos priemones. Orientuojantis į naujo darbuotojo emocinę būklę išbandymo laikotarpiu, buvo skatinamas vadovo įsitraukimas ir nenutrūkstanti komunikacija. Atliktos apklausos parodė, kad visiems naujai atėjusiems darbuotojams įvedimo procesas vyko sklandžiai. Xxxxxxxxx už kokybišką naujo darbuotojo mokymą skatinami papildomomis premijomis.

4.4. DARBUOTOJŲ MOTYVAVIMAS

VIPA, būdama socialiai atsakinga ir rūpindamasi savo darbuotojų sveikata, kaip ir ankstesniais metais visiems darbuotojams suteikė sveikatos draudimą. Atsižvelgus į išorinius aplinkos pokyčius, atitinkamai buvo pritaikytos ir pagerintos sveikatos draudimo sąlygos. 2021 m. VIPA įsitraukė COVID-19 tyrimus, padidino ambulatorinio gydymo sumas, įtraukė papildomas draudimo išmokas kritinių ligų atveju. Sveikatos draudimas suteikia galimybę stiprinti ir tikrintis sveikatą pasirinktose medicinos įstaigose pas geriausius specialistus, pirkti vaistus, atlikti diagnostinius tyrimus, naudotis kitomis sveikatos stiprinimo paslaugomis.

VIPA, atsižvelgdama į 2020 m. susiklosčiusią situaciją dėl COVID-19 pandemijos ir Vyriausybės rekomendacijas darbdaviams darbą organizuoti tik nuotoliniu būdu, vieną kartą per metus skiria (kompensuoja) vienkartinę priemoką darbo vietos įsirengimui namuose ir reikalingos įrangos įsigijimą, skatindama laikytis visų saugos, sveikatos (ergonomikos) reikalavimų. Priemoka vienam darbuotojui yra skiriama vieną kartą. Taigi 2021 m. lapkričio mėn. priemoką gavo tik naujai atėję darbuotojai.

Kitos suteiktos papildomos naudos:

• darbuotojų sveikatos draudimas;

• papildoma atostogų diena už nepertraukiamą darbo stažą;

• papildoma atostogų diena gimimo dienos proga;

• galimybė dalyvauti tarptautiniuose projektuose;

• anglų kalbos kursai;

• pirmų 2 nedarbingumo dienų apmokėjimas;

• šventiniai, metiniai priedai;

• išmokos asmeninių švenčių ar įvykių proga.

4.5. PRAKTIKA

Per 2022 m. II ketv. m. VIPA privalomąją praktiką atliko 1 praktikantas. Praktiką jis atliko Būsto investicijų skyriuje, kuriame turėjo galimybę įgyti naudingų žinių, patobulinti reikalingus įgūdžius ir pritaikyti juos praktiškai.

4.6. ATLYGIO POLITIKA

Nuo 2021 m. liepos 1 d. buvo pakeista VIPA atlygio tvarka, kurioje buvo peržiūrėtos ir, atsižvelgus į atlikto darbo užmokesčio tyrimo išvadas, atnaujintos darbo užmokesčio ribos, atitinkančios rinkos sąlygas. Kitos atlygio sistemos nuostatos reglamentuoja visiems darbuotojams vieningą mokamo darbo užmokesčio struktūrą ir kitas motyvacines priemones, skatinančias siekti VIPA strateginiame veiklos plane nustatytų rodiklių ir jų reikšmių, didinančių asmeninį efektyvumą ir produktyvumą.

Atlygio sistema užtikrina sąžiningą, skaidrų ir aiškų rodiklių bei pasiekimų įvertinimą. Darbuotojų darbo užmokestį sudaro:

• pastovioji dalis (fiksuotas, darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis);

• kintamoji darbo užmokesčio dalis — išmokama kartą metuose (einamųjų metų II-ame ketvirtyje) už darbuotojui iškeltų tikslų, nustatomų kiekvieniems einamiesiems metams, pasiekimą bei VIPA vertybių laikymąsi, VIPA finansinių ir strateginių veiklos rodiklių pasiekimą, struktūrinio padalinio strateginių rodiklių pasiekimus. Kintamosios dalies dydžius tvirtina ir periodinį jų peržiūrėjimą vykdo VIPA generalinis direktorius, generaliniam direktoriui — akcininkas. Periodinė kintamųjų dalių peržiūra vyksta kasmet.

• priemokos — tai darbuotojui mokama piniginė suma prie darbo užmokesčio už papildomai atliekamas funkcijas ar papildomų užduočių vykdymą;

• premijos — tai darbuotojui mokama piniginė suma, skirta paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar VIPA, skyriaus ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus;

• kitos motyvacinės priemonės.

Darbuotojų asmeniniai rodikliai nustatomi atsižvelgiant į VIPA strateginius rodiklius, skyriaus rodiklius bei darbuotojo atliekamas funkcijas. Skyriaus ir asmeniniai rodikliai nustatomi vieneriems finansiniams metams arba trumpesniam laikotarpiui, peržiūrimi tarpiniai rodiklių rezultatai ir keičiami metų eigoje, jeigu pasikeičia prioritetinės pozicijos veiklos ar tam tikri rodikliai tampa nereikšmingi.

4.7. ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PROCESAI

2021 m. pasikeitus VIPA organizacinei struktūrai ir atlygio politikai, pakeistos visų darbuotojų darbo sutartys. Siekiant užtikrinti ir tobulinti darbuotojų profesinius įgūdžius, parengtas ir pristatytas darbuotojams 2021/2022 metų mokymų/ugdymo planas. Svarbiausioms ir kertinėms pareigybėms organizuoti dviejų modulių mokymai, ugdantys kiekvieno dalyvio asmenybę, skatinantys savęs ir kitų pažinimą bei emocinio intelekto kompetencijų augimą.

Atliktas darbuotojų įsitraukimo ir pasitenkinimo tyrimas, atsižvelgus į tyrimo rezultatus paruoštas veiksmų planas ir aprašyti planuojami įgyvendinti pokyčiai, siekiant dar didesnio darbuotojų pasitenkinimo ir įsitraukimo.

Užsibrėžus pritraukti daugiau kandidatų į laisvas pozicijas, atnaujintas VIPA darbo skelbimų šablonas, peržiūrėtos motyvacinės priemonės, įvertintos kitos naudos, patikrinti darbo skelbimų viešinimo kanalai.

4.8. 2022 M. II KETV. DARBO UŽMOKESTIS

2021 m. kovo 30 d. VIPA valdybos nutarimu Nr. 2021/3-9 nuo 2021 m. balandžio 1 d. VIPA patvirtinta nauja VIPA struktūra. Vidutinis darbo užmokestis 2022 m. II ketv. – 5343,11 Eur. Apskaičiuojant darbuotojų vidutinį darbo užmokestį yra įtraukiama vienkartinė kintamoji darbo užmokesčio dalis už metinius rezultatus, kuri VIPA, vadovaujantis Atlygio tvarka, yra mokama ne vėliau nei iki einamųjų metų II ketv. pabaigos. Vidutinis darbo užmokestis pagal pareigybes atskleistas grafike. Atsižvelgta į ES bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kuris pradėtas taikyti nuo 2018 m. gegužės 25 d.

Pav. Nr. 24 Vidutinis darbo užmokestis, EUR

*2022 M. II KETV.		5343

2022 M. I KETV.	3053

2021 M.	2728

2020 M.	2692

2019 M.	2485

2018 M.	2091

0 1000 2000 3000 4000 5000 6000

* 2022 m. birželio mėn. išmokėta kintamoji atlygio dalis už 2021 m. rezultatus.

Pasikeitus VIPA organizacinei struktūrai ir keičiant atlygio tvarką, nuo 2021 m. sausio 1 d. darbo

užmokesčio vidurkių palyginimas perskirstytas į naujas kategorijas įtraukiant naujai atsiradusias pozicijas. Nuo 2022 m. sausio 1 d. departamentų ir skyrių vadovų kategorijos išskirtos į dvi atskiras kategorijas:

• I kategorija – generalinis direktorius;

• II kategorija – vadovybė (vidaus auditorius, verslo plėtros, teisės ir korporatyvinio valdymo, finansų, rizikų valdymo bei kokybės direktoriai);

• III kategorija – departamentų vadovai;

• IV kategorija – skyrių vadovai;

• V kategorija – ekspertai ir produkto vadovai;

• VI kategorija – vyriausieji projektų vadovai, projektų vadovai ir analitikai;

• VII kategorija – finansininkai ir specialistai;

• VIII kategorija – jaunesnieji specialistai.

10000

Pav. Nr. 25 VIPA pareigybių darbo užmokesčio vidurkių palyginimas,

Eur

9000

8680

7995

6970

5848

5645

5348 5213

50…

4928

4736

4057 4180

3972

3602

4289

3867

35523641

3163

2961

2837

2686

2254

2796

2270 2396

2167

2037 2075

2256 2184

2136

1854

1193

4494

8000

7000

6000

5000

4000

3000

2000

1000

GENERALINIS DIREKTORIUS

VADOVYBĖ DEPARTAMENTŲ

VADOVAI

SKYRIŲ

VADOVAI

EKSPERTAI PROJEKTŲ VADOVAI, ANALITIKAI

FINANSININKAI, SPECIALISTAI

JAUNESNIEJI SPECIALISTAI

2019 2020 2021 2022 I ketv. 2022 II ketv.

* 2022 m. birželio mėn. išmokėta kintamoji atlygio dalis už 2021 m. rezultatus.

4.9. VADOVO DARBO UŽMOKESTIS

Generalinio direktoriaus darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1341 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio“ (toliau — Nutarimas), sprendimą priima akcininkas (Finansų ministerija). Generalinio direktoriaus darbo užmokestį sudaro pastovioji ir kintamoji darbo užmokesčio dalis. Pastovioji darbo užmokesčio dalis nustatoma pagal VIPA kategoriją ir atsižvelgiant į praėjusių finansinių metų rodiklius. Nuo 2019 m. birželio 1 d. pasiekus rodiklius, VIPA priskirta I kategorijai, nustatytas pastoviosios dalies dydis galioja ir 2022 m.

Rodikliai, pagal kuriuos nustatyta įmonės kategorija, ir šių rodiklių faktiniai dydžiai

Įmonės kategorija

Pastovioji dalis

Koef.

Eur

„...valdomas turtas didesnis nei 150 mln. Eur“

I (kategorija nuo 2019.06.01)

19,2*

3 580,81€

*Lietuvos Respublikos 2020 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XIV-128 „Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikymo 2022 metais“.

V. RIZIKA IR JOS VALDYMAS

5.1. BENDROJI RIZIKOS POLITIKA IR VALDYMAS

Rizika VIPA yra valdoma remiantis Xxxxxxx valdymo procedūra, kuria nustatoma rizikų, su kuriomis susiduria VIPA įgyvendindama strateginius tikslus ir uždavinius, kylančius iš sudarytų susitarimų su partneriais, identifikavimo, įvertinimo, valdymo ir atskaitomybės tvarka, tokiu būdu didinant įmonės patikimumą ir efektyvumą. VIPA siekia rizikos valdymą integruoti į esamą veiklos praktiką ir procesus tokiu

būdu, kad jis taptų VIPA kultūros dalimi ir nebūtų laikomas atskira veiklos rūšimi. Rizikos valdymas VIPA grindžiamas trijų apsaugos lygių koncepcija, kuri 2021 m. I ketv. buvo peržiūrėta perskirstant atsakomybių sritis pagal naują įmonės organizacinę struktūrą ir perskirstytas funkcijas:

• pirmasis apsaugos lygis — atlieka kasdienį rizikos valdymą operacijų lygmeniu, prisiima riziką, ją valdo, jei reikia, nedelsiant imasi koreguojančių priemonių. Šis lygis yra atsakingas už vidaus kontrolės ir atitinkamų procedūrų bei limitų įgyvendinimą. Tiesioginę atsakomybę už rizikos valdymą prisiima skyrių vadovai, kurie savo atsakomybės srityse nuolat aktyviai vykdo rizikų valdymą;

• antrasis apsaugos lygis — atlieka likutinės rizikos valdymą ir vykdo rizikos valdymo procesų kontrolę, teikia metodinę pagalbą pirmajam lygiui, apibrėžia rizikos limitus, vykdo atitikties stebėsenos funkcijas ir užtikrina rizikos informacijos sklaidą agentūros lygiu;

• trečiasis apsaugos lygis — atlieka nepriklausomą rizikos sistemos vertinimą ir teikia nuomonę vadovybei dėl rizikos valdymo sistemos patikimumo, šią funkciją vykdo VIPA vidaus auditorius.

Rizikų valdymo procedūroje išskiriamos VIPA veiklos rizikų rūšys, veiksniai, aprašomos pagrindinės joms valdyti taikomos priemonės, detalizuotas rizikos valdymo procesas. Rizikos veiksniai, jų pasireiškimo tikimybė ir galimas poveikis yra periodiškai vertinami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Didžiausias rizikos veiksnys šiuo metu yra stebima didelė infliacija susijusi su statybos medžiagomis ir rangos darbais, kuri gali stabdyti projektų įgyvendinimą dėl lėšų trūkumo, kuri didžiausią įtaką gali padaryti viešajame sektoriuje, kur rangos darbai uri būti perkami viešųjų pirkimų būdu, kai nėra iš anksto numatyta galimybė peržiūrėti ar indeksuoti pirkimo vertę, dėl ko dalis jau pasirašytų finansavimo sutarčių gali būti nutraukta. Agentūra toliau tobulina vidaus procesus ir rengia procedūrų bei politikų pakeitimus. Nuo 2022 m. pradžios VIPA pradėjo naudoti naująjį kredito rizikos vidaus modelį, pasitelkiamas kainodaros įrankis finansavimo kainai nustatyti. Visi VIPA klientai buvo perreitinguoti, naudojantis naujuoju modeliu.

Klientų registro duomenimis 2022 m. II ketvirtį buvo registruoti 575 subjektai. 196 juridiniai asmenys, 1 fizinis asmuo. Visiems Klientams yra nustatyta žema PPTF rizikos grupė. Vieno Kliento naudos gavėjas yra Vokietijos pilietis, turintis leidimą gyventi LR, visų kitų Klientų naudos gavėjai yra LR piliečiai. Sankcionuotų subjektų ir dalykinių santykių, užmegztų su PEP, nebuvo. Bendras Klientų PPTF rizikos profilis išlieka žemas.

2022 m. kovo 31 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) patvirtinto priešiškų valstybių sąrašą. Balandžio m. įsigaliojusiuose Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimuose numatoma, kad iš Lietuvoje skelbiamų viešųjų pirkimų konkursų galima pašalinti su priešiškomis valstybėmis susijusias įmones arba nutraukti su jomis jau sudarytas sutartis. Rizikingų sutarčių nenustatyta, naujoms sutartims bus prašoma papildomos informacijos nustatant tiekėjų naudos gavėjų tapatybę.

2022 m. II ketvirtį operacinės veiklos įvykių fiksuota nebuvo. VIPA rizikų registro duomenimis I ketvirčio pabaigoje nebuvo fiksuota esminių pokyčių rizikose, kurios ankstesniais laikotarpiais nurodomos VIPA rizikų registre. Dalis rizikų operaciniame lygyje buvo padengtos sukūrus ir įforminus naujas procedūras.

5.2. SU FONDO VALDYTOJO VEIKLA SUSIJUSI RIZIKA

Dėl VIPA veiklos specifikos didžiausios VIPA patiriama rizika buvo operacinė, susijusi su VIPA kaip finansinio tarpininko, fondų fondo ar finansinės priemonės valdytojo veikla. Vykdydama šią veiklą VIPA siekia įgyvendinti atitinkamo fondo investavimo strategiją, pasiekti joje nustatytus tikslus ir rodiklius, taip pat vykdyti įsipareigojimus, susijusius su papildomo finansavimo pritraukimu, jei tai buvo numatyta fondo steigimo sutartyje. VIPA privalo laikytis teisės aktų reikalavimų ir sutartyse nustatytų sąlygų. VIPA siekia užtikrinti atitiktį, nebuvo fiksuota nuokrypių.

Dėl rekordinės infliacijos šiuo metu stebima projektų įgyvendinimo vėlavimo rizika. Projektų vykdytojai, dėl pabrangusių statybinių medžiagų ir darbų turi ieškoti papildomų lėšų, kadangi rangovai nėra pajėgus prisiimti tokio masto projekto pabrangimo rizikos, kuri šiuo metu fiksuojama rinkoje. VIPA tam tikrais atvejais gali peržiūrėti paskolos sutartis ir pasiūlyti padidinti paskolos sumą, tačiau tam tikrais atvejais ir patys projekto vykdytojai, imasi nutraukti sutartis, suprasdami, kad pabrangimas yra per didelis, kad galėtų būti įgyvendinti visi suplanuoti investicijų projektai. VIPA stebi situaciją, pagal galimybes suteikia papildomą finansavimą, tačiau rizika visuotinė, kuri turėtų būti daugiausiai valdoma valstybiniu mastu. Sutarčių nutraukimai nedarys reikšmingos įtakos VIPA finansiniam rezultatui, tačiau gali turėti įtakos fondų rodiklių pasiekimui.

VIPA veikdama kaip fondo ar finansinės priemonės valdytoja tiesiogiai neprisiima kredito rizikos, tačiau būdama paskirta fondų ar atskirų finansinių priemonių valdytoja VIPA yra įpareigota užtikrinti efektyvų fondų valdymą pagal patikimo finansų valdymo principą, laikantis atitinkamų profesinių standartų. VIPA fondo vardu įsipareigoja vykdyti finansinius įsipareigojimus, todėl tampa svarbu išlaikyti portfelio kokybę. Pandemijos įtaka paskoloms iš VIPA valdomų fondų lėšų yra minimali, paskolų kokybė išliko palyginti aukšta. Vėluoja paskolas grąžinti atnaujintų daugiabučių namų gyventojai, vėluojančių grąžinti (pradelsta daugiau kaip 90 dienų iš eilės) paskolų dalis 2022 m. kovo 31 d. sudarė 1,58 proc. kreditų portfelio vertės. Kol kas portfelio kokybė išlieka stabili, tačiau didėjanti infliacija, elektros energijos kainos, turi įtakos gyventojų perkamajai galiai ir galimybei vykdyti įsipareigojimus. VIPA deda dideles pastangas, kad išlaikytų portfelio kokybę priimtiname lygyje.

5.3. VIPA RIZIKA, SUSIJUSI SU SKATINAMOJO FINANSAVIMO VEIKLA IŠ NUOSAVŲ LĖŠŲ

Bendra pasirašytų sutarčių paskolų vertė 2022-06-30 sudarė 10,07 mln. Eur, išmokėta 3,09 mln. Eur. Per 2022 m. II ketvirtį Paskolų garantijų komitete buvo svarstyta 1 paraiška. Paskolų kredito kokybė išlieka stabili, reikšmingai nepakito nuo paskolos suteikimo. VIPA portfelio kokybė atitiko kreditavimo politikoje

Pav. Nr. 26 Paskolų pozicijų

pasiskirstymas pagal kliento reitingą

87%

A+ B B+ BB-

nustatytus portfelio ir vienam klientui tenkančios kredito rizikos reikalavimus. VIPA 2022 m. pradžioje perskaičiavo klientų reitingą pagal naują kreditingumo vertinimo modelį, klientų reitingas svyruoja nuo BB- iki A+, pasiskirstymas pateiktas grafike.

VIPA nėra įpareigota laikytis kredito įstaigoms taikomų kapitalo pakankamumo reikalavimų, todėl pagal VIPA kreditavimo politiką 2022 m. birželio 30

d. suskaičiavus kapitalo pakankamumo rodiklį standartizuotu metodu, jis sudarė 96,26 proc. VIPA kapitalas yra daugiau nei pakankamas, kad įmonė galėtų veikti patikimai. Tikslas – išlaikyti ne mažesnį kaip 20 proc. kapitalo pakankamumo rodiklį. VIPA taip pat laikosi teisės aktuose nustatytų kapitalo rezervo formavimo reikalavimų.

VI. KORUPCIJOS PREVENCIJOS VALDYMAS

Vadovaujantis Korupcijos prevencijos politika, VIPA yra vykdoma kryptinga korupcijos prevencija, kurią pagal kasmet paruošiamą Korupcijos ir sukčiavimo prevencijos priemonių planą įgyvendina nuolat veikianti Korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės darbo grupė. Įgyvendinamu korupcijos prevencijos priemonių planu VIPA siekiama šių tikslų:

• sumažinti identifikuotas korupcijos pasireiškimo tikimybes;

• gerinti korupcijos prevencijos priemonių taikymo organizavimą;

• didinti darbuotojų žinias ir nepakantumą galimai korupcijai ir neetiškam elgesiui VIPA ir visuomenėje;

• didinti VIPA suinteresuotų šalių (klientų ir tiekėjų, visuomenės, akcininko ir investuotojų) pasitikėjimą VIPA kaip valstybės valdomos bendrovės vykdomos veiklos skaidrumu;

• didinti skaidrios ir aktualios informacijos apie VIPA vykdomą veiklą prieinamumą.

Remiantis atnaujintu VIPA korupcijos prevencijos priemonių planu 2020-2023 metams, 2022 m. II ketv. buvo vykdomos šios prevencinės priemonės:

• patvirtintas atnaujintas VIPA korupcijos prevencijos priemonių planas 2022 m.;

• VIPA valdyboje patvirtinta VIPA Interesų konfliktų valdymo politika ;

• vykdytas darbuotojų antikorupcinis švietimas — visi nauji darbuotojai supažindinami su VIPA

korupcijos prevencijos sistema ir aktualia dokumentacija;

• atliktas tikrinamas, kaip asmenys, privalantys deklaruoti viešuosius ir privačius interesus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka, laikosi nustatytos prievolės. ;

• suteikta parama viešinama VIPA svetainėje.

Siekiant didinti VIPA veiklos skaidrumą, valdymo atvirumą bei visuomenės informatyvumą, VIPA tinklapyje viešinamas VIPA korupcijos prevencijos priemonių 2020–2023 m. planas kartu su priemonių įgyvendinimo statusu bei asmenų, atsakingų už antikorupcinę veiklą, kontaktinė informacija.

VIPA korupcijos pasireiškimo tikimybė yra maža, per 2022 II ketv. nebuvo nustatyta ar gauta pranešimų

apie galimos korupcijos atvejus.

6.1. PRANEŠĖJŲ APSAUGA

Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas, 2021 m. kovo 24 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2021/9-28 buvo patvirtintos VIPA Gautos informacijos apie pažeidimus administravimo taisyklės. Šių taisyklių pagrindu VIPA buvo sukurtas ir įdiegtas saugus ir konfidencialumą užtikrinantis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas, kuriuo asmenys, turintys informacijos apie VIPA vykdomą ar įvykdytą teisės aktų, darbo drausmės, profesinės etikos normų ar kitą pažeidimą gali tiesiogiai pranešti VIPA. Asmenims sudarytos galimybės teikti informaciją apie pažeidimą šiais būdais: I) tiesiogiai atvykus į VIPA, II) atsiunčiant paštu VIPA buveinės adresu, III) VIPA interneto tinklapyje skiltyje

„Informavimas apie pažeidimus ir korupcijos prevencija“ užpildant laisvos formos pranešimą, taip pat IV) specialiai sukurtu elektroninio pašto adresu xxxxxxxxxx@xxxx.xx. Gautos informacijos apie pažeidimus administravimo taisyklės, pranešimo apie pažeidimą forma, patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr.1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, kompetentingo subjekto funkcijas paskirto vykdyti darbuotojo kontaktiniai duomenys bei rekomenduotini teikti informacijos apie pažeidimą būdai paskelbti ir VIPA interneto svetainėje.Per 2022 m. II ketv. laikotarpį pranešimų apie galimus pažeidimus VIPA negauta.

6.2. PRIVAČIŲ INTERESŲ DEKLARVIMAS

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas ir VIPA generalinio direktoriaus patvirtintos vidaus procedūros nustato interesų konfliktų valdymą veikloje, interesų konfliktų vengimo priemones, užtikrina, kad visi sprendimai būtų priimami nepriklausomai ir be jokio poveikio, įtakos, skatinimo ar kitokio neteisėto suinteresuotumo ir elgiantis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. 2021 m. birželio 23 d. generalinio direktorius įsakymu Nr. 2021/9-58 „Dėl pareigybių, kurios privalo teikti privačių interesų deklaracijas, sąrašo patvirtinimo“ atnaujintas sąrašas pareigybių, kurios privalo deklaruoti interesus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka. Elektroninėmis priemonėmis privačių interesų deklaraciją privalo pateikti šie asmenys: generalinis direktorius, sričių direktoriai, stebėtojų tarybos ir valdybos nariai, struktūrinių padalinių vadovai, paskolų ir garantijų komiteto nariai, vidaus auditorius, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys asmenys. Visi nurodyti asmenys teisės aktų nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis yra pateikę viešųjų ir privačių interesų deklaracijas.

Vadovaujantis VIPA korupcijos priemonių planu 2020-2023 metams, VIPA darbuotojams kiekvienais kalendoriniais metais išsiunčiami priminimai dėl prievolės atnaujinti deklaracijų turinį pasikeitus interesams, pateiktas deklaracijas peržiūri paskirti atsakingi asmenys, vykdomas nuolatinis tiek naujai priimtų, tiek senų VIPA darbuotojų antikorupcinis (įskaitant ir viešųjų bei privačių interesų deklaravimą) švietimas.

Remiantis VIPA Interesų konfliktų valdymo politika bei kitomis galiojančiomis vidaus procedūromis, atsakingi asmenys, dalyvaujantys sprendimų priėmime ir kilus viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto grėsmei, nusišalina nuo klausimo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo, pateikę nusišalinimo deklaraciją. Per 2022 m. II ketv. buvo 4 (keturis) kartus nusišalinta nuo sprendimų nagrinėjamais klausimais priėmimo.

VII. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ IR DARNUMAS

VIPA, siekdama atskleisti įmonės ir jos valdomų įmonių socialinės atsakomybės viziją, lūkesčius ir siektinų socialinių bei aplinkosauginių tikslų pasiekimą, vadovaujasi 2020 m. lapkričio 25 d. patvirtinta įmonės socialinės atsakomybės politika (toliau — Politika). Šioje Politikoje detaliai apibrėžiamos VIPA socialinės ir rinkos atsakomybės, aplinkos apsaugos gairės bei procesai, santykių su darbuotojais ir visuomene atsakomybės, nurodantys, kaip siekiama įtvirtinti darnią ir tvarią įmonės darbo kultūrą bei praktiką.

Pav. Nr. 27 VIPA socialinės atsakomybės politikos apimtis

•Skaidri veikla ir dialogas

•Tvarus ir atsekamas

verslas

Visuomenė

Rinka

Darbuotojai

Aplinkosauga

•Teisės ir vienodos galimybės

•Poveikis aplinkai ir tausojimas

Atsakomybė rinkoje. Vykdydama veiklą, VIPA siekia papildomumo, todėl, siekiant skaidrumo ir atskaitingumo, įmonėje yra atsakingai tvarkoma apskaita, o tinklapyje reguliariai teikiamos finansinės, strategijos įgyvendinimo ir veiklos ataskaitos, skelbiama informacija korupcijos prevencijos politikos tikslais siekiant tikslinėms grupėms ir visuomenei įvertinti įmonės veiklą, poveikį aplinkai, santykius su darbuotojais ir visuomene. VIPA darbuotojai vadovaujasi patvirtinta Korupcijos prevencijos politika ir Darbuotojų etikos kodeksu.

Atsakomybė aplinkosaugoje. Kurdama finansinius produktus, VIPA užtikrina, kad aplinkos apsaugos aspektai būtų atspindėti teikiamose finansinėse priemonėse bei kituose produktuose. Įmonė nefinansuoja projektų, jei aplinkos apsaugos vertinimo metu nustatoma, kad jie prieštarauja Lietuvos įsipareigojimams pagal įvairius tarptautinius aplinkos apsaugos susitarimus. Numatyta, kad projektams gali būti nustatyti papildomi aplinkos apsaugos veiksmingumo standartai ir stebėsenos reikalavimai. VIPA ir VIPA valdomos įmonės, vykdydamos savo veiklą, ieško ir siūlo finansines priemones aplinkosaugos sektoriuje, apimančiame daugiabučių modernizavimą, vandentvarką, energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir (ar) perėjimą prie atsinaujinančių išteklių ir pan. Taip pat įmonė skatina darbuotojų švietimą ir sąmoningumą inicijuojant ir diegiant aplinkos apsaugos priemones darbo aplinkoje. Nuo 2021 m. III ketv. VIPA įgyvendina aplinkosauginius reikalavimus ir viešuosiuose pirkimuose.

Energijos efektyvumo didinimo ir aplinkosaugos rodikliai. Nuo 2021 m. VIPA įvedė energijos efektyvumo didinimo ir aplinkosaugos rodiklių matavimo metodiką, kurioje atsispindės numatytų rodiklių kasmetinė dinamika.

Atsakomybė santykiuose su darbuotojais. VIPA kuria vertybėmis grįstą organizacinę kultūrą ir pasisako už lygias darbuotojų teises bei vienodas galimybes darbe nepriklausomai nuo lyties, etninės kilmės, rasės, tautybės, socialinės padėties, amžiaus, negalios, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų ar lytinės orientacijos. Darbo aplinkoje netoleruojamas priekabiavimas, psichologinis smurtas, patyčios ar naudojimasis užimama padėtimi. Šių nuostatų įgyvendinimą reglamentuoja patvirtintas darbuotojų etikos kodeksas. Siekiama sukurti patrauklias darbo sąlygas, susijusias su darbo valandomis, poilsiu, atostogomis, darbuotojų sauga ir sveikata, motinystės/tėvystės apsauga bei tinkamu darbo bei šeimyninių santykių balansu. Dėl to darbo aplinka yra reguliariai analizuojama bei tobulinama. Siekiant įmonei nustatytų tikslų, darbuotojų nuomonės vertinimai atliekami periodiniuose individualiuose pokalbiuose. Darbuotojams už tokį patį ar lygiavertį darbą mokamas toks pat atlyginimas. Darbo užmokesčio dydis potencialiam ar esamam

darbuotojui nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, susijusiais su darbuotojo gebėjimais,

kompetencija, kvalifikacija, turima patirtimi ir žiniomis.

Atsakomybė santykiuose su visuomene. Tikslinėms grupėms ir visuomenei tinklapyje xxx.xxxx.xx yra viešai teikiamos išsamios VIPA veiklos ataskaitos ir strateginiai veiklos planai. Įmonė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu bei paramos teikimo tvarka, paramos gavėjo statusą turintiems asmenims reguliariai skiria paramą socialiniams, švietimo, meno, kultūros ir mokslo projektams, taip pat nacionaliniams sporto, meno, kultūros, mokslo ir socialiniams projektams, akcentuojantiems ir skatinantiems valstybei svarbius dalykus, atitinkantiems paramos teikimo tvarkoje nustatytus paramos skyrimo kriterijus. Parama skiriama ir prisijungiant prie nacionalinių kampanijų, kurias inicijuoja Lietuvos Respublikos Prezidentūra, valstybinės institucijos ar nacionaliniai judėjimai. Apie suteiktą paramą viešai skelbiama įmonės tinklapyje. Taip pat yra skatinamas darbuotojų savanoriškas įsitraukimas į visuomenei naudingas veiklas.

VIII. INFORMACIJA APIE FINANSINIUS RODIKLIUS

Pagrindiniai 2021 m., 2021 m. I pusm. ir 2022 m. I pusm. VIPA finansiniai rodikliai

	2022 m. birželio 30 d.	2021 m. birželio 30 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Pardavimo pajamos, Eur	2.434.955	1.886.275	4.087.527
Grynasis pelnas (nuostoliai), Eur	615.575	560.914	839.429
Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA), mln. Eur	913.972	744.825	1.187.804
EBITDA pelningumo koeficientas (EBITDA pelnas / pardavimo pajamos)	0,38	0,39	0,29
Įstatinis kapitalas, Eur	31.001.130	12.001.140	31.001.130
Akcininkų nuosavybė, vidurkis, Eur	32.338.552	12.896.344	22.254.312
Nuosavo kapitalo grąža (ROE), proc.	1,90	4,35	3,77
Pelnas (nuostoliai), tenkantys vienai akcijai, Eur	0,58	1,35	0,78
Akcijų skaičius	1.070.481	414.404	1.070.481
Investicijos, Eur	174.302	90.524	673.665
Darbuotojų skaičius laikotarpio pabaigoje (žm.)	78	72	76

8.1.INVESTICIJOS

2022 m. I pusmetį VIPA investicijos į ilgalaikį materialų ir nematerialų turtą sudarė 174 302 Eur. VIPA nevykdo ir ateityje neplanuoja vykdyti investicijų, kurios būtų priskirtos investiciniams projektams. VIPA investicijos į ilgalaikį turtą skirtos tik turimam ilgalaikiam turtui (programinei įrangai, kompiuterinei technikai, baldams ir pan.) pakeisti kitu analogiškos rūšies turtu, jo atnaujinimui ir papildymui. Nuo 2019

m. sausio 1 d. VIPA ilgalaikis turtas padidėjo dėl 16-to Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto

taikymo administracinių patalpų ir tarnybinio automobilio nuomos sutartims (teisės į nuomojamą turtą).

VIPA 2020 m. balandžio mėn. laisvas nuosavo kapitalo lėšas (3 653 703 Eur) investavo į Vyriausybės vertybinius popierius. 2021 m. liepos 2 d., atsiradus piniginių lėšų poreikiui, parduota 5 000 vnt. vertybinių popierių, sandorio suma 503 636 Eur. 2021 m. liepos 26 d. įsigyti vertybiniai popieriai, kurių įsigijimo vertė 547 613 Eur. 2022 m. birželio 30 d. investicijų portfelis, įvertinus rinkos verte, siekė 3 658 550 Eur (per 2022 m. II ketv. rinkos vertė sumažėjo 36 013 Eur, lyginant su 2022 m. I ketv.).

8.2.TURTAS

Nuo 2020 m. pradžios yra pasikeitusi VIPA ilgalaikio turto struktūra. 2019 m. įstatinio kapitalo lėšos buvo apskaitytos trumpalaikių investicijų straipsnyje, vėliau, siekiant išvengti neigiamo bankų sąskaitų likučio apmokestinimo, įstatinio kapitalo lėšų dalis buvo investuota į Vyriausybės vertybinius popierius, kurie apskaitomi ilgalaikio finansinio turto straipsnyje. 2022 m. I pusm. pabaigoje Vyriausybės vertybinių popierių rinkos vertė sudarė 3 658 550 Eur. Įstatinio kapitalo lėšų dalis, investuota į Vyriausybės vertybinius popierius, apskaitoma ilgalaikio finansinio turto straipsnyje.

Ilgalaikio turto padidėjimą 2021 m. pradžioje lėmė investicijos į Trijų jūrų iniciatyvos investicinį fondą (3SI). Iki 2021 m. pabaigos VIPA į Trijų jūrų iniciatyvos investicinį fondą buvo investavusi 7 322 256 Eur. Iš viso investicijų į Trijų jūrų iniciatyvos fondą suma – 20 mln. Eur. Vadovaujantis Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1323, 2020 m. buvo padidintas VIPA įstatinis kapitalas 19 999 979 Eur suma (2020 m. buvo padidinta 999 989 Eur, o 2021 m. – 18 999 990 Eur). Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-428 buvo pakeisti VIPA įstatai, 2021 m. rugsėjo 4 d. Registrų centre užregistruotas VIPA įstatinio kapitalo padidinimas, todėl nuo šios dienos VIPA įstatinis kapitalas siekia 31 001 129 Eur.

Ilgalaikio turto padidėjimui įtaką daro VIPA įstatinio kapitalo lėšomis suteiktos paskolos. Įstatinio kapitalo lėšos leidžia VIPA sėkmingai vystyti naujus viešosios infrastruktūros ir viešojo intereso projektų finansavimo produktus Lietuvoje. Iki 2022 m. I pusm. pabaigos VIPA nuosavo kapitalo lėšomis išmokėjo 6,5 mln. Eur UAB

„Kelmės vanduo“, UAB „Saulės grąžos parkai“, UAB „Mano saulė“, UAB „Solarbank“, UAB „Bevielės technologijos“, UAB „Vilties projektai“, VŠĮ „Socialinių mokslų kolegija“ iri VšĮ „Klaipėdos Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx profesinio mokymo centras“ projektams. Suteikus daugiau paskolų, finansuojamų įstatinio kapitalo lėšomis, padidėjo VIPA ilgalaikis finansinis turtas.

VIPA, vadovaudamasi 16-to Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto nuostatomis, administracinių patalpų ir automobilio nuomos sutartis nuo 2019 m. apskaito ilgalaikio turto straipsnyje. 2021 m. birželio 18 d. buvo pratęsta patalpų nuomos sutartis iki 2023 m. gruodžio 31 d., todėl ilgalaikis turtas 2021 m. padidėjo 210 920 Eur. Automobilis išnuomotas nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2025 m. kovo 3 d., ilgalaikiame turte užregistruotas naudojimo teise valdomas turtas sudaro 37 261 Eur.

2021 m. padidėjusias investicijas į ilgalaikį turtą sudaro investicijos į programines įrangas (už 517 810 Eur įsigytas kainodaros modelis), baldus ir kompiuterinę įrangą taip pat turėjo įtakos ilgalaikio turto padidėjimui 2021 m.

Pagal 2020-12-21 EIB ir VIPA sutartį „Dėl investicinių konsultacijų paslaugų kūrimo ir įgyvendinimo finansavimo“ dalis kainodaros modelio įsigijimo kaštų – 414 255 Eur – bus kompensuoti EIB lėšomis. 2021 m. ši suma užregistruota VIPA užbalansėje (gautinos dotacijos).

2021 m. birželio 30 d. įstatinis kapitalas buvo padidintas 9 499 995 Eur suma. 2021 m. spalio 27 d. gauta

dalis įstatinio kapitalo lėšų yra 4 749 997 Eur, likusi suma – 4 749 997 Eur gauta 2021 m. gruodžio 15 d. Šios lėšos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje apskaitomos kaip pinigai ir pinigų ekvivalentai trumpalaikio turto straipsnyje.

VIPA trumpalaikio turto padidėjimą nuo 2021 m. taip pat lėmė ilgalaikių gautinų sumų einamųjų metų

dalis, t. y. per vienerius metus gautinos sumos iš VIPA suteiktų paskolų įstatinio kapitalo lėšomis.

Pav. Nr. 28 VIPA turto dinamika 2021 m. II ketv.-2022 m. II ketv., Eur

2022 m. II ketv.

17 841 068

16 503 134

2022 m. I ketv.

17 173 775

16 597 563

2021 m. IV ketv.

14 955 770

18 986 319

2021 m. III ketv.

13 583 494

19 519 843

2021 m. II ketv.

3 448 359

10 789 949

0 5 000 000 10 000 000 15 000 000 20 000 000

Trumpalaikis turtas Ilgalaikis turtas

29 pav. Pavaizduota VIPA ir jos valdomų fondų / finansinių priemonių turto dinamika. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek VIPA, tiek daugumos jos valdomų fondų / finansinių priemonių turtas nuosekliai didėja. Bendras VIPA turtas nuo 2021 m. II ketv. iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos padidėjo 20,1 mln. Eur, o valdomi fondai / finansinės priemonės iš viso padidėjo 73,6 mln. Eur. Daugiausia didėjo Daugiabučių namų modernizavimo fondas – nuo 232,8 mln. Eur 2021 m. II ketv. iki 266,3 mln. Eur 2022 m. II ketv. Be to, 2021

m. IV ketv. įtraukta nauja valdoma finansavimo priemonė – LEZ.

300

250

Pav. Nr. 29 VIPA ir jos valdomų fondų / finansinių priemonių turto dinamika

2021 m. II ketv. – 2022 m. II ketv., mln. Eur

268,5 271,5 266,3

232,8 241,5

200

150

100

21,918,2

33,1 21,9

33,9

17,8

31,05 33,8

17,6

30,99 34,3 20,4 15,08

30,86

14,2

3,97 -

18,0

3,95 -

21,9

3,92

20,3

8,20

17,4

8,17

7,51

2,5

7,50

2,5

7,53

2,5

7,55

2,5

2021 m. II ketv. 2021 m. III ketv. 2021 m. IV ketv. 2022 m. I ketv. 2022 m. II ketv.

VIPA DNMF XXXXXXX XX ENEF VF SPF KPF LEZ

8.3. ĮSIPAREIGOJIMAI

Lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais, ilgalaikiams VIPA įsipareigojimams tenka nežymi dalis. Ilgalaikius VIPA įsipareigojimus sudaro pensijų ir panašių įsipareigojimų atidėjiniai, o, vadovaujantis 16-to Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto nuostatomis, nuo 2019 m. IV ketvirčio įtraukti ir įsipareigojimai pagal nebaigtas vykdyti sutartis, t. y., mokėtinos sumos už administracinių patalpų ir automobilio nuomą. Dėl šios priežasties nuo 2019 m. pab. padidėjo ilgalaikiai įsipareigojimai. Ilgalaikiai įsipareigojimai 2021 m. padidėjo dėl patalpų nuomos sutarties pratęsimo ir automobilio nuomos sutarties sudarymo. Kadangi administracinių patalpų nuomos sutartis 2021 m. birželio 18 d. buvo pratęsta iki 2023 m., 2021 m. III ketv. ilgalaikių įsipareigojimų straipsnyje atvaizduota mokėtina suma už administracinių patalpų nuomą 2022-2023 m. laikotarpiu, o 2021 m. IV ketv. ilgalaikių įsipareigojimų straipsnyje atvaizduota mokėtina suma už administracinių patalpų nuomą 2023 m. Likusi ilgalaikių įsipareigojimų dalis už administracinių patalpų nuomą perkelta į trumpalaikius įsipareigojimus 2022 m. Nauja tarnybinio automobilio nuomos sutartis sudaryta 2020 m. IV ketvirtį, ji galioja iki 2025 m. sausio 27 d. 2022 m. kovo 31 d., apskaityti ilgalaikiai įsipareigojimai — 20 183 Eur, trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 6 986 Eur.

Trumpalaikiai įsipareigojimai 2020 m. pabaigoje padidėjo dėl gautų lėšų akcinio kapitalo didinimui. Lietuvos valstybė įsipareigojo investuoti iki 20 mln. Eur įsigyjant Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo (3SI) A klasės akcijų ir įgyvendinti valstybės, kaip vienos iš Trijų jūrų iniciatyvos investicinio fondo akcininkų, turtines ir neturtines teises bei pareigas. Šiuo tikslu Vyriausybė 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1323 padidino VIPA įstatinį kapitalą 19 999 979 Eur. Įstatinio kapitalo didinimui lėšos skiriamos tris kartus, pirmoji lėšų dalis įstatinio kapitalo didinimui (999 989 Eur) buvo gauta 2020 m. gruodžio 16 d., 2020 m. ši suma registruota trumpalaikių įsipareigojimų straipsnyje, o 2021 m. pradžioje, įregistravus VĮ Registrų centre įstatinio kapitalo didinimą, šios sumos perkeltos į nuosavo kapitalo straipsnį.

2021m. IV ketv. trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimui įtakos turėjo ir įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais (atostogų kaupiniai), sukauptos sąnaudos (mokėtinos sumos už audito, elektroninio parašo paslaugas), pelno mokesčio įsipareigojimai. 2021 m. IV ketv. trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimą taip pat lėmė tai, kad buvo įtrauktos Aplinkos ministerijai grąžintinos nepanaudotos „Savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimo (modernizavimo), įgyvendinant viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą“ priemonės lėšos. Šios lėšos Aplinkos ministerijai grąžintos 2022 m. I ketv.

VIPA ir jos valdomų-administruojamų fondų 2021 m. finansinių ataskaitų auditą atlieka UAB BDO auditas ir apskaita. LR finansų ministerijos, BDO auditas ir apskaita ir VIPA trišalė sutartis dėl 2020-2022 m. metinių finansinių ataskaitų audito sutartis pasirašyta 2020 m. liepos 28 d., sutarties Nr. 14P-53, audito kaina 2021 metais - 35 574 Eur su PVM. Ši suma 2021 m. registruojama sukauptų sąnaudų trumpalaikių įsipareigojimų straipsnyje. Kitų finansinių ataskaitų auditoriaus suteiktų, bet su auditu nesusijusių, paslaugų suteikta nebuvo.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje trumpalaikių įsipareigojimų sumažėjimą lėmė sumažėjusi mokėtina suma už 2021 m. patalpų ir automobilio nuomą bei mokėtina suma už gautas tarptautinių projektų lėšas. 2020 m. gruodžio 16 d. gauti 999 989 Eur įstatinio kapitalo didinimui apskaityti trumpalaikėse mokėtinose sumose, 2021 m. padidintas įstatinis kapitalas.

2021 m. pabaigoje trumpalaikiuose įsipareigojimuose apskaitoma 597 573 Eur suma, kuri gauta pagal 2021-02-17 sutartį Nr. (52)-D8(E)-1018 „Savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimo (modernizavimo), įgyvendinant viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą, priemonės įgyvendinimo biudžeto lėšų naudojimo sutartis“. Šios sutarties tikslinei paskirčiai gautos ir nepanaudotos lėšos 2022 m. sausio 6 d. grąžintos Aplinkos ministerijai.

Pav. Nr. 30 VIPA įsipareigojimai 2021 m. II ketv. -2022 m. II ketv., Eur

2022 m. II

ketv.

2022 m. I

ketv.

2021 m. IV

ketv.

2021 m. III

ketv.

2021 m. II

ketv.

80 917

135 755

234 775

35 837

472 330

525 676

878 322

1 413 604

1 978 911

0 200 000 400 000 600 000 800 000 1 000 000 1 200 000 1 400 000 1 600 000 1 800 000 2 000 000

Trumpalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikiai įsipareigojimai

Finansiniai likvidumo ir skolos rodikliai

Likvidumo ir skolos rodikliai	2022 m. birželio 30 d.	2021 m. birželio 30 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Bendrasis likvidumo koeficientas	9,0	6,6	13,44
Trumpalaikis turtas, Eur	17.841.068	3.448.359	18.986.319
Trumpalaikės skolos, Eur	1.978.911	525.676	1.413.604
Kritinio likvidumo koeficientas	9,0	6,6	13,44
Trumpalaikis turtas, Eur	17.841.068	3.448.359	18.986.319
Trumpalaikės skolos, Eur	1.978.911	525.676	1.413.604
Xxxxxxxx, Eur	0	0	0
Skolos-nuosavybės koeficientas	0,06	0,04	0,07
Skolos (ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai), Eur	2.059.828	561.513	1.549.359
Nuosavo kapitalo vidurkis, Eur	32.338.552	12.896.344	22.254.312

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje žymiai padidėjus trumpalaikiam turtui dėl gautų įstatinio kapitalo lėšų bei, lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, nežymiai padidėjus trumpalaikiams įsipareigojimams, bendrojo likvidumo koeficientas yra didesnis nei praėjusių metų I pusmetį.

VIPA trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus, todėl įmonė yra pajėgi vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. VIPA atsargas sudaro raštinės reikmenys, kuras tarnybinei transporto priemonei, mažavertis inventorius. Lyginamais periodais VIPA atsargų likučio neturėjo. Likutinė atsargų vertė lyginamų periodų pabaigoje yra lygi nuliui, nes įsigijimai sutampa su nurašymais (atsargų panaudojimas veikloje) per laikotarpį. Kadangi atsargų likučio nebuvo, bendrojo ir kritinio likvidumo koeficientai sutampa.

Skolos-nuosavybės koeficiento reikšmėms ir jų pokyčiams didelę įtaką daro VIPA įstatinio kapitalo padidinimai, kurie iš pradžių apskaitomi trumpalaikių įsipareigojimų straipsnyje, o tai didina trumpalaikių įsipareigojimų reikšmes, kurios lemia didesnį skolos-nuosavybės santykį. VIPA nuosavas kapitalas yra didinamas, įsipareigojimai yra santykinai nedideli (VIPA neturi ilgalaikių finansinių skolų ar panašių įsipareigojimų, o jos veikla yra finansuojama nuosavomis apyvartinėmis lėšomis), nepaisant laikino įstatinio kapitalo apskaitymo trumpalaikių įsipareigojimų straipsnyje, skolos-nuosavybės koeficiento reikšmės yra vertinamos teigiamai.

Finansiniai pelningumo ir apyvartumo rodikliai

Pelningumo ir apyvartumo rodikliai	2022 m. birželio 30 d.	2021 m. birželio 30 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
PELNINGUMO RODIKLIAI
Bendrasis pelningumas	67%	71%	67%
Pardavimo pajamos, Eur	2.434.955	1.886.275	4.087.527
Pardavimų savikaina, Eur	(809.058)	(549.991)	(1.354.208)
Grynasis pelningumas	25%	30%	21%
Pardavimo pajamos, Eur	2.434.955	1.886.275	4.087.527
Grynasis pelnas, Eur	615.575	560.914	839.429
APYVARTUMO RODIKLIAI
Turto apyvartumas	0,07	0,13	0,12
Pardavimo pajamos, Eur	2.434.955	1.886.275	4.087.527
Xxxxxx, Xxx	34.344.202	14.238.308	33.942.089

2022 m. I pusm. bendrojo pelningumo rodiklio reikšmė yra 4 proc. mažesnė nei 2021 m. I pusm. ir siekia 67 proc. Plečiantis VIPA veiklai, patiriamos didesnės sąnaudos, susijusios su darbuotojų skaičiaus augimu, didėjančiais darbo vietų, programinės įrangos ir pan. kaštais, todėl didėja ir pardavimų savikainos rodiklis. 2022 m. I pusm. savikaina padidėjo 47 proc., lyginant su ankstesnių metų I pusm., o pardavimo pajamos padidėjo 29 proc.

2022 m. I pusm. grynojo pelningumo rodiklio reikšmė yra 5 proc. mažesnė nei 2021 m. I pusm. ir siekia 25 proc. Rodiklio sumažėjimą lėmė tai, kad 2022 m. pardavimo pajamos labiau išaugo nei grynasis pelnas. Grynasis pelnas 2022 m. I pusm. padidėjo 10 proc. (kai, tuo tarpu, pardavimo pajamos padidėjo 29 proc.), lyginant su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu.

VIPA, siekdama akcininko nustatytų rodiklių, plečia savo veiklą ir aktyviai investuoja į naujas iniciatyvas, tokias kaip paskolų teikimas nuosavo kapitalo lėšomis, didėja Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos apimtys (Valstybės perskolinamos paskolos lėšomis, papildomo finansavimo iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolos lėšomis). Aktyviau įgyvendinamos viešosios infrastruktūros atnaujinimo (modernizavimo) programos. Planuojama didinti išmokėjimų srautus pagal įgyvendinamas Energijos efektyvumo, Kultūros paveldo, Savivaldybių pastatų fondų veiklas, įgyvendinami infrastruktūros plėtros projektai, finansuojami VIPA kapitalo lėšomis. 2021 m. VIPA tapo finansinės priemonės „Tipinės gamybos paskirties pastatų laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose įrengimas“ (toliau - LEZ) valdytoja.

Vertinant VIPA turto apyvartumo rodiklio dinamiką, pastebima, kad turto apyvartumas, lyginant 2022 m. I pusm. su 2021 m. I pusm., sumažėjo – nuo 0,13 iki 0,07, tam įtakos turėjo ženkliai padidėjęs turtas dėl įstatinio kapitalo didinimo.

8.4. PAJAMOS

Per 2022 m. I pusmetį VIPA uždirbo 2 438 400 Eur pajamų. Didžiąją dalį (95 proc.) uždirbtų pajamų —

2 434 955 Eur, sudaro valdymo mokestis už:

• finansų tarpininko funkcijų atlikimą įgyvendinant aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programų įgyvendinimą;

• daugiabučių namų modernizavimo fondo valdytojo funkcijų atlikimą;

• vandentvarkos fondo valdytojo funkcijų atlikimą;

• energijos efektyvumo fondo valdytojo funkcijų atlikimą;

• savivaldybių pastatų atnaujinimo fondo valdytojo funkcijų atlikimą;

• kultūros paveldo fondo valdytojo funkcijų atlikimą;

• LEZ finansinės priemonės valdytojo funkcijų atlikimą.

Kitos finansinės investicinės pajamos — tai palūkanos už Vyriausybės vertybinius popierius — 897 Eur,

baudų ir delspinigių pajamos — 2 548 Eur.

Pav. Nr. 31 VIPA pajamos pagal veiklas 2021 m. II ketv.-2022 m. II ketv., Eur

32 719,00

94 870,37

2022 m. II ketv. 1 133 592,87

57 902,00

95 483,09

2022 m. I ketv. 1 111 007,95

34 308,00

100 122,41

2021 m. IV ketv. 1 061 417,76

100 512,01

2021 m. III ketv.

20 600,00

939 390,44

100 365,38

2021 m. II ketv.

7 990,00

875 064,95

0 500 000 1 000 000 1 500 000

Kitos veiklos pajamos Fondų valdytojo Finansų tarpininko

Didžiausią VIPA uždirbamų pajamų dalį sudaro valdymo mokesčio, uždirbto atliekant finansų tarpininko ir fondų valdytojo funkcijas, pajamos.

Uždirbamos pajamos, atliekant XXXXXXX Xxxxxxxxxxxxxxxxxx fondo finansinio tarpininko funkcijas, nuo 2016 m. mažėja dėl to, kad yra galutinai išmokėtos lėšos paskoloms pagal paskolų sutartis, taip pat dėl paskolų portfelio dydžio mažėjimo, kurį lemia grįžusios lėšos iš galutinių naudos gavėjų. Aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučių atnaujinimo paskolų atveju VIPA gauna 1 proc. dydžio pajamas nuo iš Europos investicijų banko (EIB) gautos, bet negrąžintos paskolos, tačiau kiekvienais metais VIPA atsiskaito su EIB už praėjusius ataskaitinius metus ir grąžina dalį paskolos, dėl šios priežasties mažėja VIPA pajamos, uždirbamos vadovaujantis šiuo punktu.

Daugiausia pajamų VIPA uždirba atlikdama fondų valdytojo funkcijas, ypač už daugiabučių namų modernizavimo fondo (DNMF) valdymą. Bazinis atlygis už DNMF valdymą išlieka pastovus, nes skaičiuojamas nuo pastoviosios gauto įnašo dalies, o veiklos rezultatais grindžiamas atlygis priklauso nuo paskolų portfelio dydžio, kuris 2017 m. buvo didžiausias, kadangi buvo pasiekti didžiausi išmokėjimų srautai, o grįžusios lėšos tuo metu sudarė nežymią dalį. Vėliau pastebimas pajamų mažėjimas, kadangi sumažėjus išmokėjimų srautams ir grįžtant vis daugiau paskolos lėšų iš naudos gavėjų, paskolų portfelio dydis mažėja. Papildomai pritrauktos lėšos DNMF veiklai plėtoti lemia VIPA valdomo paskolų portfelio dydį, kurio administravimas leidžia uždirbti didesnes pajamas.

Pajamos už ERPB 50 mln. Eur paskolos administravimą tolygiai mažėja, kadangi beveik visa suma yra išmokėta paskoloms (iki 2022 m. I pusm. pab. išmokėta 49,89 mln. Eur) ir grįžta vis daugiau lėšų, kurios mažina paskolų portfelio dydį. Nuo 2021 m. neteko galios ERPB sutarties pakeitimas, pagal kurį laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bazinis valdymo mokestis už ERPB paskolos administravimą buvo skaičiuojamas nuo iš ERPB gautos paskolos dalies dydžio. Dėl šios priežasties nuo 2021

x. xxxxxxx valdymo mokestis už ERPB paskolos administravimą skaičiuojamas nuo ERPB paskolos likučio. Todėl nuo 2021 m. pastebimas pajamų už ERPB paskolos administravimą sumažėjimas.

2018 m. balandžio 30 d. VIPA pasirašė paskolos sutartį su Finansų ministerija, kuria vadovaudamasi, Ministerija įsipareigoja suteikti 68 mln. Eur paskolą valstybės investicijų projektui „Daugiabučių namų modernizavimo fondas“ (DNMF). Iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos iš Ministerijos gautas visas įnašas — 68 mln. Eur, išmokėtų paskolų suma iki 2022 m. I pusm. pab. buvo 68,13 mln. Eur.

2019 m. rugsėjo 4 d. VIPA pasirašė paskolos sutartį su Finansų ministerija, kuria vadovaudamasi, Ministerija įsipareigoja suteikti iki 167,5 mln. Eur paskolą valstybės investicijų projektui „Daugiabučių namų modernizavimo fondas“ (DNMF). Iki 2022 m. I ketv. pab. iš Ministerijos gauta įnašo dalis — 132 mln. Eur, išmokėtų paskolų suma iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos buvo 141,68 mln. Eur., sutarčių virškontraktavimui panaudotos grįžusios lėšos.

Nuo 2019 m. padidėjo VIPA pajamos administruojant Valstybės perskolinamą paskolą, padidėjus išmokėjimų srautams bei dėl papildytos valdymo mokesčio skaičiavimo metodikos, pagal kurią VIPA priklauso pradinis bazinis 0,25 proc. valdymo mokesčio dydis, skaičiuojamas ir mokamas nuo 75 proc. sumos, dėl kurios VIPA yra prisiėmusi įsipareigojimus.

Nuo 2020 m. II ketvirčio išskirtas pradinis bazinis valdymo mokesčio atlygis už prisiimtus įsipareigojimus naujiems finansuojamiems DNMF projektams. Iki sutarties pasirašymo finansavimo šaltinis nėra priskiriamas, todėl yra laikoma, kad pradinis bazinis valdymo mokesčio atlygis už prisiimtus įsipareigojimus daugiabučių modernizavimo projektams finansuoti yra bendros pajamos už DNMF valdymą.

2021 m. rugpjūčio 4 d. buvo pasirašyta sutartis su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (EBRD) dėl 67,5 mln. Eur paskolos valstybės investicijų projektui „Daugiabučių namų modernizavimo fondas“ (DNMF). DNMF projektams, finansuojamiems antrosios ERPB paskolos lėšomis, nuo sutarties pasirašymo dienos buvo skaičiuojamas pradinis bazinis valdymo mokesčio atlygis už prisiimtus įsipareigojimus projektams finansuoti. Dėl šios priežasties, kaip matyti 32 pav., 2021 m. III ketv. atsiranda nauja pajamos pagal veiklas pajamų grupė — EBRD II, o DNMF pajamos už prisiimtus įsipareigojimus sumažėja, kadangi buvo atskirtos pajamų grupės. Šis atskyrimas bendram DNMF pajamų rezultatui įtakos neturėjo ir buvo atliktas siekiant identifikuoti DNMF pajamas pagal finansavimo šaltinį. Iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos iš EBRD gauta 9 mln. Eur paskolos, išmokėtų paskolų suma daugiabučių namų modernizavimo (atnaujinimo) projektams buvo 6,98 mln. Eur.

SPF ir KPF valdymo pajamos sumažėjo nuo 2019 m. III ketvirčio, tai lėmė Fondų fondo steigimo sutartyse numatytas punktas, pagal kurį VIPA bazinis atlygis, praėjus 24 mėnesiams nuo sutarties pasirašymo dienos, sumažėja nuo 1 proc. iki 0,5 proc. VIPA 2020-2023 m. strateginio plano pajamų prognozėje numatyta, kad VIPA už SPF ir KPF valdymą ateityje planuoja uždirbti daugiau pajamų, nes planuojama gauti papildomus įnašus į fondus ir planuojama, kad VIPA papildomai išmokės programos įnašų atrinktam finansų tarpininkui

– AB Šiaulių bankui. Taip pat planuojama, kad, užbaigus projektus, bus įgyvendinti stebėsenos rodikliai, kurių reikšmės daro įtaką veiklos rezultatais grįstam valdymo mokesčio atlygio dydžiui.

2020 m. gruodžio 7 d. Ministerija pervedė papildomą KPF įnašą, todėl VIPA papildomai išmokėjo finansų tarpininkui Šiaulių bankui 1,25 mln. Eur KPF lėšų, tai lėmė pajamų už KPF valdymą padidėjimą nuo 2021 m. Iš viso iki 2022 m. I pusm. pab. finansų tarpininkui išmokėta 2,50 mln. Eur KPF lėšų.

2022 m. kovo 17 d. Ministerija pervedė papildomą 4,32 mln. Eur SPF įnašą (iš viso iki 2022 m. kovo 31 d.— 8,63 mln. Eur), todėl VIPA papildomai išmokėjo finansų tarpininkui Šiaulių bankui 2 mln. Eur SPF lėšų. Už SPF administravimą VIPA finansų tarpininkui iki 2022 m. I pusm. pabaigos yra išmokėjusi 5,98 mln. Eur SPF lėšų. Valdymo mokesčio atlygis padidėjo gavus papildomą įnašas iš Ministerijos bei pervdus dalį SPF lėšų finansų tarpininkui.

Daugėja ENEF išmokėjimų centrinės valdžios viešųjų pastatų modernizavimui (iki 2022 m. I pusm. pab. išmokėta 7,59 mln. Eur), nuo 2021 m. valdymo mokesčio atlygis išaugo pasiekus stebėsenos rodiklius, kurių rezultatas lemia veiklos rezultatais grįsto valdymo mokesčio atlygio dydį.

Vandentvarkos fondo pajamos pradėtos uždirbti nuo 2019 m., ateityje planuojama, kad už šio fondo valdymą VIPA uždirbs daugiau pajamų dėl didėjančio išmokėjimų pagal paskolų sutartis srauto bei gavus papildomas įnašo į fondą dalis. Veiklos rezultatais grįstą atlygį už Vandentvarkos fondo valdymą taip pat lemia stebėsenos rodiklių, numatytų Fondo sutartyje, įgyvendinimas. Planuojama, kad projektams pasibaigus bus pasiekti stebėsenos rodikliai, o VIPA uždirbs daugiau pajamų už Vandentvarkos fondo valdymą. 2022 m. balandžio 26 d. VIPA gavo papildomą 7,5 mln. Eur įnašo į fondą dalį, todėl stebimas 2022

m. II ketv. xxxxxxx valdymo mokesčio atlygio padidėjimas. Iš viso iki 2022 m. I pusm. pab. VIPA yra gavusi 15 mln. Eur įnašo į Vandentvarkos fondą, vandentvarkos projektams išmokėta 8,66 mln. Eur.

2021 m. įtraukta nauja pajamų grupė – valdymo mokestis už LEZ finansinės priemonės valdymą. Sutartis dėl LEZ valdymo pasirašyta 2021 m. lapkričio 10 d., todėl nuo šios dienos pradėtas skaičiuoti LEZ valdymo mokestis, kurio dydis yra 1 proc. per metus nuo finansinei priemonei skirtos sumos.

Pav. Nr. 32 VIPA pajamos pagal veiklas 2021 m. II ketv.-2022 m. II ketv., Eur

240 000

200 000

160 000

120 000

80 000

40 000

2021 m. II ketv.

XXXXXXX xxxxxxxxxxxx

DNMF

VPP (68 mln. Eur) ERPB

ENEF SPF LEZ

2021 m. III ketv.

2021 m. IV ketv.

2022 m. I ketv.

2022 m. II ketv.

XXXXXXX xxxxxxxxxxxx

DNMF pajamos už prisiimtus įsipareigojimus

VPP (100+67,5 mln. Eur) ERPB II

KPF

Baudų ir delspinigių pajamos

8.5. VEIKLOS SĄNAUDOS

2022 m. I pusm. VIPA, vykdydama savo veiklą, patyrė 1 910 001 Eur sąnaudų, įvertinus gautą Europos Sąjungos techninės paramos sąnaudų kompensavimą, tarptautinių projektų bei KŪB „Energijos efektyvumo finansavimo platforma“ lėšomis. Įvertinus gautą sąnaudų kompensavimą, didžiausią dalį sąnaudų sudaro su darbo santykiais susijusios išlaidos — 64,72 %. Kitas sąnaudas sudaro ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos, pelno mokesčio, Centrinės projektų valdymo agentūros paslaugų, konsultacinių ir teisinių paslaugų, komunalinių, ryšių paslaugų, komandiruočių, kvalifikacijos kėlimo ir pan. sąnaudos.

2016 m. rugpjūčio 1 d. VIPA pasirašė sutartis su Viešąja įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra dėl projektų: „UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra — veiksmų programos administravimas“ (projekto Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0012) ir „UAB Viešųjų investicijų plėtros agentūra — Informavimas apie veiksmų programą“ (projekto Nr. 12.0.1-CPVA-V-202-01-0015). VIPA patirtos išlaidos, numatytos Techninės paramos administravimo taisyklėse, susijusios su 2014—2020 m. laikotarpio ES fondų investicijų veiksmų programos administravimo projektų, finansuojamų grąžinamosios subsidijos būdu, administravimu bei informavimu, yra kompensuojamos ES Techninės paramos lėšomis. 2022 m. I pusm. Techninės paramos lėšomis finansuojama išlaidų, susijusių su projektu Nr. 11.0.1-CPVA-V-201-01-0012 suma — 200 494 Eur.

300 000

Pav. Nr. 33 VIPA sąnaudos 2021 m. II ketv.-2022 m. II ketv., Eur

250 000

200 000

150 000

100 000

50 000

2021 m. II ketv.

2021 m. III ketv.

2021 m. IV ketv. 2022 m. I ketv.

2022 m. II ketv.

Atidėjinių pasikeitimas Ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija

Išmokos darbuotojams ir susijusios išmokos Konsultacinės paslaugos

Centrinės projektų valdymo agentūros paslaugos Ilgalaikio turto priežiūros, eksploatavimo sąnaudos Komunalinės, automobilio sąnaudos Komandiruočių sąnaudos

Kvalifikacijos kėlimo sąnaudos Kitos bendrosios administracinės sąnaudos

Pelno mokestis

Nagrinėjant VIPA sąnaudų dinamiką pagal sąnaudų grupes pastebima, kad 38,8 % išaugo išmokos darbuotojams, tam įtakos turėjo didėjantis darbuotojų skaičius (2021 m. II ketv. VIPA dirbo 72 darbuotojai, 2022 m. II ketv. – 78 darbuotojai) bei darbo užmokesčio didėjimas. Vadovaujantis Vyriausybės 2016 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. 42 „Dėl valstybės valdomų įmonių vadovų darbo užmokesčio“ nuostatomis, 2019

m. VIPA buvo suteikta I kategorija.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos padidėjo nuo 2019 m., kai VIPA pradėjo diegti programinę įrangą VIPA IS, skirtą daugiabučių namų modernizavimo paskolų apskaitai, ir kai VIPA pritaikė 16-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą „Nuoma“. Dėl 16-to Tarptautinio finansinės atskaitomybės standarto taikymo VIPA pripažįsta turto naudojimo teises ir nuomos įsipareigojimus visoms sutartims, kurios yra nuomos sutartys arba kurių dalis yra nuomos sutartis. Dėl šios priežasties administracinių patalpų ir automobilio nuomos sąnaudos priskiriamos prie ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos išlaidų grupės. 2022 m. I ketv. ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos padidėjo, kadangi 2021 m. lapkričio mėn. buvo įsigytas kainodaros modelis, gruodžio mėn. įvestas į eksploataciją ir 2022 m. jam buvo pradėtas skaičiuoti nusidėvėjimas. Taip pat 2022 m. II ketv. padidėjo ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir amortizacija, kadangi į turto vertę buvo įtraukti įsigyti VIPA IS plėtrai reikalingi programiniai moduliai.

Konsultacinių paslaugų sąnaudos 2021 m. pab. padidėjo atsižvelgiant į tai, kad VIPA daugiau naudojosi

teisinėmis—konsultacinėmis paslaugomis dėl naujų sutarčių sudarymo.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) paslaugų sąnaudos yra susijusios su paraiškų vertinimu ir yra patiriamos dėl pastovaus paraiškų, finansuojamų iš Valstybės perskolinamos paskolos (167,5 mln. Eur) bei iš antrosios ERPB paskolos (67,5 mln. Eur), srauto. Kadangi didžioji dalis paraiškų, finansuojamų iš Valstybės perskolinamos paskolos (68 mln. Eur), srauto yra įvertintos ir baigiamos išmokėti, nuo 2020 m. pastebimas CPVA paslaugų sąnaudų sumažėjimas.

2020 m. buvo įtraukta nauja sąnaudų grupė — atidėjinių pasikeitimo sąnaudos (VIPA nuosavo kapitalo lėšomis suteiktos paskolos tikėtinas 12 mėnesių kredito nuostolis). Išlaidos susijusios su atidėjiniais, kurie nustatyti paskoloms, finansuojamoms iš VIPA nuosavo kapitalo lėšų. Ateityje numatomas šių sąnaudų augimas padidėjus paskolų, finansuojamų iš VIPA nuosavo kapitalo lėšų, skaičiui. 2021 m. pab. atidėjinių pasikeitimo sąnaudos išaugo, kadangi tikėtinas nuostolis buvo apskaičiuotas šešioms išduotoms paskoloms, finansuojamoms VIPA įstatinio kapitalo lėšomis, kai tuo tarpu 2021 m. pr. atidėjinių sąnaudos buvo apskaičiuotos tik vienai paskolai. Didžiausias tikėtinas nuostolis 2021 m. pab. apskaičiuotas UAB „Solarbank“ paskolai, kuriai priskirtas reitingas — 7 (labai silpnas), tačiau 2022 m. ši paskola buvo galutinai grąžinta ir bendras 2022 m. I pusm. atidėjinių pasikeitimas buvo teigiamas, todėl 33 pav. šios sąnaudos 2022 m. neatsispindi.

Nuo 2021 m. pab. išaugo kitos bendrosios administracinės sąnaudos, padidėjus išlaidoms pašto ir kitoms paslaugoms. Pašto paslaugų sąnaudos padidėjo dėl augančių paslaugų įkainių bei padidėjus daugiabučių namų atnaujinimo-modernizavimo apimtims, o tai, savo ruožtu, lemia pašto išlaidų didėjimą dėl padidėjusios komunikacijos su galutiniais naudos gavėjais. Išlaidos kitoms paslaugoms taip pat lygiagrečiai didėja augant darbuotojų skaičiui. 2021 m. pab. pastebimas bendrųjų administracinių sąnaudų padidėjimas dėl metų pabaigoje sukauptų sąnaudų už audito paslaugas. Be to, patirtos tokios sąnaudos kaip VIPA socialinių tinklų bei komunikacijos išlaidos, susijusios su įmonės viešinimu, buvo patirtos sąnaudos, susijusios su duomenų perdavimo į Lietuvos Banko paskolų rizikos duomenų bazės sistemos paslaugomis bei patirtos sąnaudos už įgyvendinto kainodaros modelio išlaidų audito paslaugas.

Ilgalaikio turto priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos išlieka pastovios, didelių svyravimų šioje sąnaudų grupėje nepastebima. Ilgalaikio turto priežiūros ir eksploatavimo sąnaudos patiriamos dėl VIPA naudojamos programinės įrangos („VIPA IS“, „Saikas‘W“, „Edrana Baltic“, „Dokas“) modulių įdiegimų bei atnaujinimų, VIPA internetinio puslapio atnaujinimo bei priežiūros darbų, naujų VIPA darbuotojų darbo vietų, susijusių su kompiuterine technika, įrengimo bei esamų darbuotojų darbo vietų priežiūra, VIPA serverio atnaujinimo ir priežiūros darbų.

Valdybos pirmininkas Xxxxxx Xxxxxxxx

Document Metadata

Table of Contents

TURINYS

Document Metadata