LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBOS VEIKLOS POVEIKIO VERTINIMAS: TIESIOGINĖ IR NETIESIOGINĖ NAUDA VARTOTOJAMS
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBOS VEIKLOS POVEIKIO VERTINIMAS: TIESIOGINĖ IR NETIESIOGINĖ NAUDA VARTOTOJAMS
Įvadas
1. Pagrindinė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) funkcija yra Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) priežiūra ir konkurencijos politikos įgyvendinimas Lietuvoje. Vykdydama šią funkciją, Konkurencijos taryba savo veikloje vadovaujasi naudos vartotojams kriterijumi, todėl užtikrindama konkurenciją rinkoje tuo pačiu stengiasi sukurti tiesioginę ekonominę naudą vartotojams.
2. Tęsiant 2011 m. pradėtą iniciatyvą visuomenei pristatyti Konkurencijos tarybos veikla atnešamą naudą, pagrindiniai du jos tikslai nepakito: Pirma, šis veiklos poveikio vertinimo dokumentas yra išorinė atskaitomybės dalis, kurio pagrindu visuomenė gali vertinti institucijos veiklą ir tiesiogiai atnešamą naudą. Antra, 2012 m. liepos 2 d. priėmus Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos veiklos prioriteto įgyvendinimo principų aprašą1, Konkurencijos taryba, vykdydama savo veiklą, naudojasi šia metodika, kai sprendžia dėl tyrimo pradėjimo tikslingumo, siekdama suteikti kuo daugiau naudos vartotojams.
3. Poveikio vertinimo rezultatai pabrėžia tiesioginę ekonominę naudą vartotojams, tačiau šie rezultatai taip pat atspindi ir netiesioginę naudą, tokią kaip surinktos baudos, bei naudą, atsiradusią dėl Konkurencijos tarybos veiklos atgrasomojo poveikio.
4. Rinkdamasi poveikio vertinimo metodiką, Konkurencijos taryba analizavo pasaulio konkurencijos priežiūros institucijų – Europos Komisijos, JAV Federalinės prekybos komisijos ir Teisingumo departamento, Jungtinės Karalystės sąžiningos prekybos tarnybos (toliau – Office of Fair Trading, OFT), Nyderlandų konkurencijos institucijos ir Pietų Afrikos konkurencijos institucijos – naudojamas poveikio vertinimo metodikas. Konkurencijos tarybos veiklos poveikio vertinimo pagrindu pasirinkta OFT xxxxxxxx0, kuri yra viena iš išsamiausių ir labiausiai atitinkanti Konkurencijos tarybos veiklos specifiką. Pastebėtina, kad OFT metodika yra parengta atsižvelgiant į naujausius mokslinius šaltinius, o gaunami įvertinimai yra konservatyvūs. OFT metodikos tinkamumas ir konservatyvumas yra patvirtintas metodiką vertinusio profesoriaus X. Xxxxxx išvadomis.
Veiklos poveikio vertinimo metodika
Poveikio analizės apimtis ir prielaidos
5. Konkurencijos tarybos veiklos teigiamas poveikis vartotojams pasireiškia keliais aspektais:
• būsimos žalos vartotojams, kuri būtų padaryta, jei Konkurencijos taryba nebūtų nutraukusi antikonkurencinių veiksmų, išvengimas;
• konkurenciją ribojančių ar iškraipančių veiksmų nutraukimas bei baudų skyrimas, siekiant individualaus bei bendrojo atgrasomojo poveikio;
1 Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos veiklos prioriteto įgyvendinimo principų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2012 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 1S-89
2 Žr. xxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxx_xxx/xxxxxxx/Xxxxxxxxxx-XXXx-xxxx/xxx0000.xxx
• Konkurencijos tarybos vykdomų veiksmų (išaiškintų pažeidimų, paskirtų baudų, įspėjimų, kt.) atgrasomasis poveikis;
• išaugęs visuomenės informuotumas dėl Konkurencijos tarybos vykdomo informavimo bei konsultavimo konkurencijos teisės klausimais;
• dėl sustiprėjusios konkurencijos atsiradęs teigiamas poveikis ekonominiam augimui ir technologinei pažangai.
6. Toliau dokumente bus vertinami tik pirmieji trys iš aukščiau išvardintų aspektų. Pirmiausia šiame dokumente Konkurencijos taryba vertina ir daugiausia dėmesio skiria tiesioginei ekonominei naudai vartotojams3, atsiradusiai dėl Konkurencijos tarybos priimtų sprendimų4, įvertinti. Toliau įvertinama netiesioginė nauda, kuri parodoma per nagrinėjamą laikotarpį paskirtomis baudomis ir Konkurencijos tarybos veiksmų atgrasomuoju poveikiu, išreikštu pinigine išraiška.
7. Šiame dokumente visa apimtimi vertinama Konkurencijos tarybos veiklos vartotojams atnešama nauda šiose institucijos veiklos srityse:
• konkurenciją ribojančių susitarimų draudimo įgyvendinimas;
• piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi draudimo įgyvendinimas;
• koncentracijų priežiūra;
8. Taigi, šis Konkurencijos tarybos veiklos poveikio vertinimo dokumentas neapima visos Konkurencijos tarybos veiklos. Jame nėra apskaičiuojama tiesioginė nauda vartotojui, kuri atsiranda:
• įgyvendinant nesąžiningos komercinės veiklos, įskaitant klaidinančią ir neteisėtą lyginamąją reklamą, draudimą;
• dėl Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo bei kitų Konkurencijos tarybos kompetencijai priskirtų įstatymų taikymo priežiūros5
• dėl konkurenciją ribojančių viešojo administravimo subjektų veiksmų draudimo įgyvendinimo;
• dėl konkurencijos kultūros sklaidos tarp verslo atstovų ir valdžios institucijų6.
Dėl šių priežasčių šiame dokumente pateikiamas naudos galutiniams vartotojams vertinimas, kiek tai susiję su Konkurencijos tarybos veiklos apimtimi, yra laikytinas konservatyviu7.
9. Visos šiame dokumente naudojamos bendrosios ir su konkrečia byla susijusios prielaidos taip pat yra konservatyvios. Taigi šiuo dokumentu nėra siekiama tiksliai įvertinti Konkurencijos tarybos poveikio naudą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad naudos vertinimo metodika yra pagrįsta
3 Šis vertinimas apima kainų sumažėjimo mastą, bet neapima pinigine išraiška išreikšto prekių ir paslaugų kokybės pagerėjimo bei sutaupyto laiko, taip pat išaugusio prekių ar paslaugų pasirinkimo.
4 Preziumuojama, jog teismine tvarka nepanaikinti Konkurencijos tarybos sprendimai yra pagrįsti ir galiojantys. Jei, paskelbus dokumentą, Konkurencijos tarybos sprendimas būtų panaikintas teismo tvarka, dokumente pateikti rezultatai bus atitinkamai perskaičiuoti kitą kartą skelbiant Konkurencijos tarybos veiklos vertinimo rezultatus. Šios prezumpcijos yra laikomasi ir tarptautinėje praktikoje. Be to, netgi jei Konkurencijos tarybos sprendimas yra apskundžiamas, dažniausiai antikonkurenciniai veiksmai, pvz. informacijos mainai, yra nutraukiami nelaukiant galutinio teismo sprendimo. Dėl to įtraukiant tik tas bylas, kuriose yra įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas, teigiamas poveikis būtų įvertinamas ne nuo Konkurencijos tarybos veiksmų pradžios, t.y. ir naudos vartotojams atsiradimo momento.
5 Šiame dokumente nauda, tenkanti vartotojui Konkurencijos tarybai kontroliuojant klaidinančią ir neteisėtą lyginamąją reklamą bei Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo laikymąsi, apima tik nagrinėjamu laikotarpiu paskirtas baudas.
6 Šiuo metu siekiame išsamiau išanalizuoti šių veiklos sričių įtakos vartotojui vertinimo galimybes ir suformuluoti tokios veiklos vertinimo kriterijus, kuriuos pritaikę ateityje pateiksime duomenis apie šių veiklos sričių atnešamą naudą.
7 Šiame dokumente „konservatyvus“ reiškia atsargų požiūrį, kuris užtikrina, kad gauti rezultatai yra žemutinės įvertinimo ribos, nes apskaičiuojami taikant nuosaikias taisykles.
turimais įrodymais ir/arba itin konservatyviomis prielaidomis, tai lemia, jog apskaičiuota naudos apimtis vargu ar gali būti mažesnė, nei šiame dokumente pateikiamas rezultatas.
10. Siekiant išvengti bet kokios neigiamos įtakos baudų skyrimo procesui ir atsižvelgiant į tai, jog vartotojai nėra tiesioginiai ekonominės naudos, atsirandančios ūkio subjektams sumokėjus baudą į valstybės biudžetą, gavėjai, baudos nėra įtraukiamos į tiesioginės Konkurencijos tarybos veiklos naudos vartotojui skaičiavimą, o yra pateikiamos atskirai.
11. Be to, užtikrindami, kad svyravimai, galintys atsirasti dėl skirtingo Konkurencijos tarybos vykdomų tyrimų masto bei trukmės, nedarytų įtakos vertinimo rezultatams, pateiksime trijų metų vidutinius rezultatus. Tuo tikslu naudos skaičiavimui pasirinktas paskutinių trejų kalendorinių metų laikotarpis – 2010–2012 m. Tai padės išsamiau įvertinti Konkurencijos tarybos atneštą naudą vartotojams.
12. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog šiame dokumente nebus teikiama su konkrečiais tyrimais ar bylomis susijusi informacija, kai tokia informacija gali būti laikoma komercine paslaptimi ir turi būti saugoma įstatymų nustatyta tvarka.
13. Šio dokumento pagrindu esanti OFT naudojama poveikio apskaičiavimo metodika buvo vertinama ir tobulinama išorinių ekonomikos ekspertų. Tuo tikslu buvo konsultuotasi su poveikio vertinimo specialistais, ekonomistais iš OFT bei Kauno technologijos universiteto docentais: Ekonomikos ir vadybos fakulteto Įmonių ekonomikos katedros docente xx. Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx ir Finansų katedros docentu dr. Ryčiu Krušinsku. Taip pat gautas LR Vidaus reikalų ministerijos viešojo valdymo politikos departamento pritarimas šiam poveikio vertinimui.
Poveikio apskaičiavimo metodika
14. Siekiant kiekybine išraiška įvertinti Konkurencijos tarybos tyrimų poveikį (nepriklausomai nuo to, ar vadovaujantis konkurencijos teisės taisyklėmis konkretaus pažeidimo konstatavimui buvo būtina įvertinti poveikį rinkai8) šiame dokumente yra remiamasi tyrėjų tyrimo metu surinkta informacija. Tais atvejais, kai tyrimo metu surinkti duomenys nėra tinkami kiekybiškai įvertinti Konkurencijos tarybos veiklos poveikį, vadovaujamasi konservatyviomis prielaidomis bei taisyklėmis, kurios yra pagrįstos akademinių tyrimų išvadomis ir kitų nacionalinių konkurencijos institucijų bei Europos Komisijos praktika.
15. Pažymėtina, jog būsimos žalos vartotojams, kuri būtų padaryta, jei Konkurencijos taryba nebūtų nutraukusi antikonkurencinių veiksmų, paskaičiuotos reikšmės yra diskontuojamos 5,5 proc. socialinio diskonto norma9.
16. Tais atvejais, kai tyrimo objektu esanti problema yra priešsrovinėje rinkoje10 ir poveikį tiesiogiai jaučia pasrovinėje rinkoje11 veikiantys ūkio subjektai (pvz., mažmenine prekyba
8 Tai, jog Konkurencijos tarybos veiklos naudai apskaičiuoti naudojama ir informacija apie bylas, kurios buvo pripažintos pažeidusios Konkurencijos įstatymo 5 str. (ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 str.) pagal savo tikslą, neturi būti suprantama kaip formalus poveikio tokioje byloje konstatavimas.
9 Socialinė diskonto norma (SDN) atskleidžia visuomenės požiūrį į ateities naudą ir sąnaudas, parodo visuomenės pasiryžimą atidėti vartojimą šiandien dėl vartojimo rytoj (ateityje). Atsižvelgdama į ilgalaikį ekonominį augimą ir prioritetinius terminus, Europos Komisija siūlo orientacinę 5,5 proc. socialinę diskonto normą konvergencijos siekiančioms šalims, kurios nėra oficialiai nustačiusios socialinio diskonto normos valstybės lygmeniu xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx_xxxxxx/xxxxxxx/xxxxxxxx/xxxxxx/xxxx/xxxxx0000_xx.xxx xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xx_xxxxxx_xxxxxx/xxxxxx/xxxx/xxxxxx/Xxxxxxxxx/XXXX_xxxxxxxxx_xxxxxxxx_0.xxx, p. 55.
10Rinka, esanti ankstesniame produkto gamybos/platinimo grandinės etape. Pvz., automobilių gamyba ir platinimas yra priešsrovinės rinkos automobilių pardavimo galutiniam vartotojui rinkos atžvilgiu.
11Rinka, esanti vėlesniame produkto gamybos/platinimo grandinės etape. Pvz., automobilių pardavimas galutiniam vartotojui yra pasrovinė rinka automobilių gaminimo rinkos atžvilgiu.
užsiimantys ūkio subjektai), laikoma, kad kainų poveikis visa apimtimi daro įtaką ir galutiniams vartotojams. Ši prielaida nėra taikoma tik tais atvejais, kai tyrimo metu surinkta pakankamai šią prielaidą paneigiančių įrodymų. Priešingu atveju konkrečios naudos, tenkančios galutiniam vartotojui, apskaičiavimas reikalautų papildomo tyrimo, kurio sąnaudos būtų neadekvačiai didelės. Taigi, pavyzdžiui, sustiprėjus konkurencijai tarp didmenine prekyba užsiimančių ūkio subjektų, laikoma, kad žemesnės didmeninės kainos lemia ir žemesnes mažmenines kainas, ir todėl tai yra laikoma tiesiogine nauda galutiniams vartotojams.
Kartelinių susitarimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi vertinimas
17. Siekdama išlaikyti konkurenciją rinkoje ir taip užtikrinti vartotojams galimybę rinktis iš įvairesnių, kokybiškesnių ir pigesnių prekių, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio nuostata, išaiškina ir įpareigoja nutraukti konkurenciją ribojančius susitarimus tarp ūkio subjektų, ypač kartelinius susitarimus, t.y. dažniausiai slaptus susitarimus tarp konkuruojančių ūkio subjektų, kurie tarpusavyje derina veiksmus, siekdami nustatyti aukštesnes kainas, riboti gamybos apimtį ar pasidalinti rinkas ar vartotojus. Konkurencijos tarybos tyrimo objektas taip pat yra susitarimai tarp skirtinguose rinkos lygmenyse veikiančių ūkio subjektų (vertikalūs susitarimai) dėl perpardavimo kainų palaikymo ir kitokių konkurencijos ribojimų.
18. Be konkurenciją ribojančių susitarimų, Konkurencijos taryba, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio nuostata, tiria ir baudžia ūkio subjektus už piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejus, kada dominuojančią padėtį rinkoje užimantys ūkio subjektai savo vienašališkais veiksmais pažeidžia vartotojų interesus ar kitaip riboja konkurenciją.
19. Šioje dalyje aprašyta pažeidimų vertinimo metodika yra naudojama vertinti Konkurencijos tarybos sprendimus, kuriuose buvo pripažinta, jog ūkio subjektai pažeidė Konkurencijos įstatymą ir jiems buvo skirtos baudos. Siekiant užtikrinti skaičiavimų konservatyvumą bei atsižvelgiant į keblų tokio pobūdžio tyrimų naudos vertinimą, atvejai, kai tyrimas buvo nutrauktas nustatant ūkio subjektams įpareigojimus, nėra vertinami.
20. Vadovaujantis OFT suformuluotomis taisyklėmis, metinis kartelio ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejo poveikis vartotojui (litais) (a) apskaičiuojamas padauginus ūkio subjektų apyvartą (t), kuriai įtaką turėjo nagrinėjamas kartelinis susitarimas ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejis, iš tokio pažeidimo nulemto kainų padidėjimo masto (procentais) (p).
a = t ⋅ p
21. Visa nauda (litais) (f) dėl tolimesnio pažeidimo sustabdymo apskaičiuojama pagal formulę:
c
f = ∑a /(1+ ρ)s s=1
kur, c – numanoma kartelio ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejo trukmė, nesant Konkurencijos tarybos įsikišimo;
ρ − socialinė diskonto norma, kuria yra diskontuojamos visos būsimos sumos (5,5 proc.)
s – žalos skaičiavimo atitinkamų metų numeris.
22. Konkurencijos tarybos veiklos poveikis, nustačius konkurencijos teisės pažeidimą viešųjų pirkimų atvejais, apskaičiuojamas pagal formulę:
f = t − t /(1+ p)
kur, f – nauda dėl sustabdymo;
t – mažiausia susitarusių pusių pasiūlyta kaina (viešojo pirkimo vertė);
p – pasirinktas kainų padidėjimo mastas procentais.
Apyvarta
23. Apskaičiuojant kartelio poveikį laikoma, kad kartelis paveikia tik susitarime dalyvaujančių įmonių apyvartas, t.y. nukenčia tik tie vartotojai, kurie perka iš kartelyje dalyvaujančių įmonių. Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai rinkoje yra kartelinis susitarimas, jis iš esmės suteikia galimybę pakelti kainas ir jame tiesiogiai nedalyvaujantiems ūkio subjektams, t.y. daro įtaką bendram kainų lygiui. Visgi, atsižvelgiant į siekį pateikti konservatyvų Konkurencijos tarybos veikla atnešamos naudos vartotojui vertinimą, kartelyje nedalyvavusių ūkio subjektų apyvartos vertinamos nebus. Išimtis bus taikoma tais atvejais, kada yra aiškūs įrodymai, jog pakilo bendras kainų lygis.
24. Be to, apskaičiuojant tiek kartelio, tiek ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi poveikį, kur įmanoma naudojamasi tiesiogiai ar netiesiogiai su karteliu ar piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi susijusiomis ūkio subjekto pajamomis. Kai nėra duomenų apie ūkio subjekto susijusias pajamas, konkurencijos įstatymo pažeidimų poveikis skaičiuojamas nuo bendrųjų ūkio subjekto pajamų atitinkamai mažinant jas tais atvejais, kai kartelinio susitarimo dalyku esanti ūkio subjekto veikla nelaikoma pagrindine šio ūkio subjekto veikla.
Kainų padidėjimo mastas
25. Turint pakankamai duomenų ir esant galimybei, kainų padidėjimo mastas kartelių atvejais yra apskaičiuojamas pasinaudojant tyrimo metu surinkta informacija. Tais atvejais, kai tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie kainų padidėjimo lygį, atsižvelgiant į tarptautinę gerą praktiką ir akademinę analizę, yra vadovaujamasi 10 proc. kainų padidėjimo taisykle.
26. Toks kainų padidėjimo mastas yra pasirinktas atsižvelgiant į nacionalinių konkurencijos institucijų bei Europos Komisijos praktiką (žr. Lentelę Nr. 1).
Lentelė Nr. 1. Analizuotų Konkurencijos institucijų veiklos vertinimui naudojama kainų padidėjimo masto procentinė išraiška
Konkurencijos priežiūros institucija | Kainų pakėlimo mastas (proc.) |
1. OFT12 | 15 |
2. Nyderlandų konkurencijos priežiūros institucija (NMa)13 | 10 |
3. Europos Komisija14 | 10 |
4. JAV Teisingumo Departamentas (DOJ) 15 | 10 |
12 xxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxx_xxx/xxxxxxx/Xxxxxxxxxx-XXXx-xxxx/xxx0000.xxx, p. 17
13NMa Working Papers „Outcome of NMa activities – A description of the calculation method“, Xxxx, X., Xxxxxx,
M. Xxx Xxxxxxxx, X. No. 1 October 2010, p. 21.
14xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxxx/xxxxxx_xxxxxxxxxx_xxxx/xxx_0000_xx.xxx, p. 21
15xxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxx_xxx/xxxxxxx/Xxxxxxxxxx-XXXx-xxxx/xxx0000.xxx, p. 23
27. Atkreiptinas dėmesys, jog šios procentinės išraiškos yra žymiai mažesnės, nei akademiniuose šaltiniuose apskaičiuotas tirtų kartelių poveikis (žr. Lentelę Nr. 2)16. Taigi vadovaujantis 10 proc. dydžiu yra išlaikomas konservatyvus Konkurencijos tarybos veiklos vertinimo metodas.
Lentelė Nr. 2. Ekonominių tyrimų dėl kartelių įtakos kainai apibendrinimas
Šaltinis | Tirtų kartelių skaičius | Nustatytas kainos pakėlimas | |
Vidurkis | Mediana17 | ||
1. Xxxxx ir Xxxxxxxxx (1989 m.)18 | 5-7 | 7,7-10,8 | 14 |
2. Werden (2003 m.)19 | 13 | 21 | 18 |
3. Posner (2001 m.)20 | 12 | 49 | 38 |
4. Xxxxxxxxxx ir Xxxxxx (2002 m.)21 | 22 | 43 | 44,5 |
5. Xxxxxxx (1989 m.), tik privatūs karteliai22 | 38 | 53,2 | 38,9 |
6. EBPO (2003 m.)23 | 13 | 21,6 | 14 |
Paprastas vidurkis | 103-105 | 30,7 | 28,1 |
Svertinis vidurkis | 103-105 | 36,7 | 34,6 |
28. Konkurencijos taryba 10 proc. kainų pakėlimo taisyklę taiko ir viešuosiuose pirkimuose nustatytiems konkurentų susitarimams24.
29. Tokia pati taisyklė taikoma ir susitarimams tiesiogiai nesusijusiems su kainų fiksavimu, rinkų pasidalinimu ar konkursinių pasiūlymų derinimu.
30. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejais tarptautinėje praktikoje naudojama pažeidimo nulemto kainų padidėjimo procentinė išraiška lygi 10 proc.25, tačiau, atsižvelgiant į tokio pobūdžio pažeidimų įvairiapusiškumą, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tyrimo metu gautiems duomenims.
Trukmė
31. Pažeidimo trukmė nustatoma vadovaujantis tyrimo metu gauta informacija. Konkurenciją ribojančių susitarimų atvejais, kai tyrimo metu nebuvo vertinta tikėtina pažeidimo trukmė, vadovaujantis įprasta tarptautine praktika yra laikoma, kad be įsikišimo toks draudžiamas susitarimas būtų trukęs dar šešerius metus.
32. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejais, vadovaujantis Europos Komisijos praktika, padidėjusios kainos efektas trunka vienerius metus. Visgi kiekvienu konkrečiu atveju yra atsižvelgiama į tyrėjų, atlikusių tyrimą, nuomonę ir kiekvieno tyrimo specifiką.
00Xxxxxx, X. „Price Fixing Overcharges: revised Edition“, rankraštis, Purdue University, 2009 liepa. Šiame darbe, kuriame pateikiama 250 tarptautinių studijų, vertinančių kartelių poveikį apžvalga, ištirtų 1517 kartelių atveju, gautas kainų pakilimo dėl kartelinių susitarimų vidurkis yra 17-30 proc., o tik 20 proc. kartelių kainas pakelia 10 proc. ir mažiau.
17Mediana – tai požymio reikšmė, kuri dalija variacinę eilutę, populiaciją ar tikimybinį pasiskirstymą į dvi lygias dalis. Lygiai pusė populiacijos turi reikšmes, mažesnes ar lygias medianai, pusė populiacijos turi reikšmes, didesnes ar lygias medianai.
18Cohen, M.A., Xxxxxxxxx, D.T. “The Antitrust Sentencing Guideline: Is the Punishment Worth the Costs?“. Journal of Criminal Law 27 (1989 m.).
19Werden, G.J. “The Effect of Antitrust Policy on Consumer Welfare: What Xxxxxxxx and Xxxxxxx Xxxxxxxx”. Darbo dokumentas Nr. EAG 03-2, JAV teisingumo departamentas, sausis, 2003.
20Posner, R.A.“Antitrust Law“. 2nd ed. University of Chicago Press, 2001.
21Levenstein, M., Xxxxxx, V. “What Determines Cartel Success? Darbo dokumentas 02- 001. Mičigano verslo mokyklos universitetas, sausis, 2002.
22Griffin, X. “Previous Cartel Experience: Any Lesson for OPEC?, Economics in Theory and Practice: An Eclectic Approach“, 1989.
23Summary of Cartel Cases Described by Invitees (CCNM/GF/COMP(2001)4). Paryžius: EBPO, spalis, 2001.
24Verta paminėti, kad Singapūro konkurencijos komisija teigia, kad tokių susitarimų atvejais kainos padidėjimas gali siekti net 35 proc..
25Tokį prieaugį savo metodikoje naudoja ir Europos Komisija.
Koncentracijų priežiūros vertinimas
33. Vienas iš koncentracijų kontrolės tikslų yra neleisti vykdyti koncentracijų, kurioms įvykus galėtų būti padaryta žala vartotojams. Tokio pobūdžio žala gali pasireikšti tiek padidėjusiomis kainomis, tiek blogesne kokybe, tiek ir sumažėjusiomis paskatomis konkuruoti dėl inovacijų. Kainų padidėjimas yra lengviausiai išmatuojamas koncentracijų poveikio elementas, todėl būtent jis yra laikomas indikatoriumi Konkurencijos tarybos veiklos poveikiui apskaičiuoti.
34. Koncentracijų kontrolės nauda apskaičiuojama vertinant bylas, kai koncentracija yra uždraudžiama, arba siekiant užtikrinti, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis, ar itin apribota konkurencija rinkoje, ūkio subjektams yra nustatomos sąlygos ir įpareigojimai, pvz., įpareigojimas parduoti dalį turto. Koncentracijų kontrolės atnešama nauda taip pat skaičiuojama ir vertinant atvejus, kai ūkio subjektai atsiėmė pranešimą apie koncentraciją ir tokios koncentracijos atsisakė Konkurencijos tarybai pateikus jiems prieštaravimus dėl įgyvendinus koncentraciją galimai sustiprėsiančios dominuojančios padėties ar konkurencijos apribojimo atitinkamoje rinkoje.
35. Šiuo metu, vertindami koncentracijų kontrolės atnešamą naudą, mes naudojamės tarptautine gera praktika suformuotomis kainų padidėjimo masto taisyklėmis bei tyrimo metu surinkta informacija. Remiantis kitų šalių konkurencijos priežiūros institucijų taikytais kainų pakėlimų vidurkiais bei akademinių tyrimų rezultatais26 (JAV Teisingumo departamentas – 6 proc., Portugalijos konkurencijos taryba – 5,7 proc., Europos Komisija – 10 proc.), laikome, kad neleistinos koncentracijos kainų pakėlimas yra lygus 5 proc. Remdamiesi tarptautine praktika bei akademiniais tyrimais, laikome, kad be įsikišimo neigiamas koncentracijos poveikis truktų dar bent 2 metus.
36. Šiuo metu mes analizuojame ir kitus koncentracijų kontrole atnešamos naudos vertinimo būdus. Vienas tokių yra susijungimų modeliavimas27. Tais atvejais, kai modeliavimas yra laikomas netinkamu būdu vertinti koncentracijos poveikį arba nėra pakankamai tinkamos informacijos, OFT laiko, kad vartotojai sutaupo tokią pat dalį lėšų, kaip ir kitų, per paskutinius 3 finansinius metus modeliuotų susijungimų vidurkis. Tam naudojama toliau pateikta formulė:
∑𝑛
𝑓𝑖
𝑓j
= 𝑡j ×
𝑖=1 𝑡𝑖
𝑛
kur fj – vartotojų sutaupytos lėšos iš įmonės, kuri nebuvo modeliuota; tj –įmonės, kuri nebuvo modeliuota, susijusi apyvarta;
n – modeliuotų įmonių skaičius;
fi – vartotojų nauda iš i-tosios modeliuotos įmonės ; ti – i-tosios modeliuotos įmonės susijusi apyvarta.
Tiesioginis Konkurencijos tarybos veiklos poveikis vartotojams
26Pvz. xxxx. X. Xxxxxxxx ištyrė 15 JAV susijungimų ir nustatė, kad kainos pakilimo vidurkis buvo 7,6 proc., o mediana 4,8 proc.. Detaliau: “The Price Effects of Horizontal Mergers”, Journal of Competition Law and Economics, 4. p. 733–447.
27Simuliacijos atliekamos specialiai pritaikytais ekonominiais modeliais, kurių pagalba, pasinaudojant su byla susijusia informacija, yra apskaičiuojamas galimas užblokuoto susijungimo poveikis rinkai. Detaliau: “, Xxxxxxxxx, O., Xxxxxx,I, „Merger Simulation in Competition Policy: a Survey, Joint Discussion Paper Series in Economics, Nr. 07-
2008.
37. Aprašytos metodikos pagrindu atliktais skaičiavimais, 2010 – 2012 m. laikotarpiu tiesioginė ekonominė nauda, kurią patyrė vartotojai dėl Konkurencijos tarybos veiklos tiriant ir išaiškinant ūkio subjektų dalyvavimą karteliuose ir kitokio pobūdžio konkurenciją ribojančiuose susitarimuose, yra lygi 109,38 mln. Lt, t.y. vidutiniškai 36,46 mln. Lt kiekvienais iš analizuotų metų.
38. Piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir koncentracijų kontrolės tyrimų nagrinėjamu laikotarpiu tiesioginė ekonominė nauda vartotojams yra lygi 27,78 mln. Lt, t.y. vidutiniškai 9,26 mln. Lt kiekvienais iš analizuotų metų.
39. Bendra Konkurencijos tarybos tyrimų 2010 – 2012 m. atnešta tiesioginė nauda vartotojams lygi
137,17 mln. Lt, t.y. vidutiniškai 45,72 mln. Lt kiekvienais iš analizuotų metų.
40. Atkreiptinas dėmesys, kad šie skaičiavimai laikytini konservatyviais, kadangi nėra vertinama žymaus atgrasomojo poveikio, atsirandančio dėl veiksmingo konkurencijos teisės įgyvendinimo, įtaka. Be to, kaip anksčiau minėta, visos skaičiavimui atlikti naudojamos prielaidos taip pat yra konservatyvios.
Netiesioginis Konkurencijos tarybos veiklos poveikis vartotojams
41. Aukščiau pateikti skaičiavimai parodo tik tiesioginę ekonominę naudą vartotojams, atsiradusią dėl Konkurencijos tarybos veiksmų. Visgi, kaip minėta, be tiesioginės ekonominės naudos yra ir netiesioginis teigiamas poveikis vartotojui, kuris, be kita ko, pasireiškia per baudų skyrimą ir atgrasomąjį Konkurencijos tarybos sprendimų poveikį.
Baudos
42. Konkurencijos tarybos už Konkurencijos įstatymo pažeidimus ūkio subjektams skiriamos baudos mokamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Nepaisant to, kad šios baudos nesukuria tiesioginės naudos vartotojams, neatsižvelgti į baudas kaip į netiesioginę Konkurencijos tarybos suteikiamą naudą vartotojams būtų neprotinga. Pirmiausia, baudos veikia kaip atgrasantis elementas ūkio subjektams priimant sprendimus dėl kartelio ar kitokio pobūdžio Konkurencijos įstatymo pažeidimo tęsimo ar pradėjimo. Antra, padidėjęs valstybės biudžetas suteikia galimybes investuoti į vartotojams svarbias sritis, net jei jos nėra tiesiogiai susijusios su rinka, kurioje buvo ribojama konkurencija.
43. Nagrinėjamu laikotarpiu Konkurencijos tarybos nutarimais dėl konkurenciją ribojančių ūkio subjektų susitarimų, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejų, konkurenciją ribojančių koncentracijų bei klaidinančios ar neleistinos lyginamosios reklamos ūkio subjektams buvo paskirta 89,19 mln. Lt. xxxxx.
Atgrasomasis poveikis
44. Atgrasomajam Konkurencijos tarybos poveikiui yra priskiriami tie atvejai, kai dėl Konkurencijos tarybos įsikišimo tam tikru konkurenciją ribojančios veikos atveju, kitus konkurenciją ribojančius veiksmus vykdantys arba juos vykdyti besiruošiantys ūkio subjektai juos nutraukia arba iš esmės pakeičia. Nors atgrasomasis poveikis negali būti vertinamas kaip tiesioginė ekonominė nauda vartotojams, yra plačiai priimta, kad atgrasomasis poveikis yra
„galbūt svarbiausias konkurencijos priežiūros rezultatas“28, todėl šiame poveikio vertinime yra
28„The Deterrent effect of competition enforcement by the OFT“, OFT962, November 2007 xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxx_xxx/xxxxxxx/Xxxxxxxxxx-XXXx-xxxx/xxx000.xxx
įtraukiama ir netiesioginė nauda vartotojams, sukurta konkurencijos priežiūros atgrasomojo poveikio.
45. Pasaulinė audito kompanija Deloitte OFT užsakymu atliko apklausas, kuriose bendrovių teisės ir ekonomikos konsultantai bei pačių bendrovių atstovai atsakė į klausimus,29 siekdami įvertinti konkurencijos priežiūros institucijos veiklos atgrasomąjį poveikį.
46. Apklausti teisės ir ekonomikos konsultantai išreiškė nuomonę, jog kiekvienas išaiškintas konkurencijos teisės pažeidimas sumažina paskatas nusižengti 4–7 kartus priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio. Kartelių ir konkurenciją ribojančių koncentracijų atvejais vienas išaiškintas kartelis ar paskirta bauda už neteisėtą koncentraciją atgraso nuo 5 kitų kartelių ar konkurenciją ribojančių įmonių susijungimų sudarymo, o kiekvienas išaiškintas piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejis atgraso nuo 4 kitų konkurenciją ribojančių dominuojančia padėtį užimančių ūkio subjektų veiksmų. Pačių ūkio subjektų apklausos duomenimis šis santykis yra daug didesnis. Pavyzdžiui, kartelių atvejais apklausos duomenimis, vienas konkurencijos priežiūros institucijos išaiškintas konkurenciją ribojantis konkurentų susitarimas dėl tyrimo grėsmės atgraso nuo 16 kitų kartelių sudarymo / palaikymo.
47. Pasirinktų atgrasymo poveikio įvertinimų konservatyvumą patvirtina ir OFT užsakymu 2011 m. pasaulinės konsultacinės kompanijos „London Economics“ atliktas tyrimas, kuris parodė, kad atgrasomasis efektas yra ženkliai didesnis: nuo 12 kartų piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi iki 28 kartų kartelinių susitarimų atvejais30.
48. Kadangi Lietuvoje tokio pobūdžio apklausa nebuvo daryta, konkretaus Lietuvai taikomo santykio tarp ištirtų konkurencijos įstatymo pažeidimo atvejų ir atgrasytų pažeidimo atvejų nustatyti šiuo metu nėra įmanoma. Dėl šios priežasties toliau atlikti skaičiavimai yra pagrįsti Jungtinės Karalystės konkurencijos priežiūros institucijos užsakytos analizės konservatyviais duomenimis.
49. Vadovaujantis Deloitte apklausa nustatytais konservatyviais santykiais, apskaičiuota, kad Konkurencijos tarybos veikla draudžiamų susitarimų srityje 2010 – 2012 m. vartotojams vidutiniškai atnešė nuo 36,46 mln. Lt iki 218,77 mln. Lt naudos. Šis intervalas skaičiuojamas taip:
• žemutinė poveikio riba (36,46 mln. Lt) apskaičiuota naudojant tyrimo metu gautą informaciją arba aukščiau aprašytas 10 proc. kainos padidėjimo ir 6 metų pažeidimo trukmės taisykles31 (tais atvejais kai tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai tinkamos informacijos
tiesioginei naudai apskaičiuoti)
• viršutinė poveikio riba (218,77 mln. Lt) apskaičiuota taip: prie žemutinės poveikio ribos pridėjome atgrasomąjį poveikį, kurį gavome žemutinę poveikio ribą padauginę iš 5 kaip nurodyta 48 pastraipoje, t.y. prie 36,46 mln. Lt pridėję atgrasomąjį poveikį (182,31 mln. Lt),
kuris yra 5 kartus didesnis už tiesioginį poveikį.
50. Vertinant Konkurencijos tarybos poveikį dėl tyrimų piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir neleistinos koncentracijos atvejais, per 2010 – 2012 m laikotarpį vartotojams kasmet buvo sutaupoma vidutiniškai nuo 9,26 mln. Lt iki 49,59 mln. Lt:
• žemutinė poveikio riba (9,26 mln. Lt) apskaičiuota naudojant tyrimo metu gautą informaciją arba aukščiau numatytas 5 proc. kainos padidėjimo ir 2 metų pažeidimo trukmės taisykles susijungimams ir 10 proc. ir 1 metų piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejais
(neturint tinkamos informacijos, gautos atliekant tyrimą);
29 Ibid.
30 xxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxx_xxx/xxxxxxx/Xxxxxxxxxx-XXXx-xxxx/xxx0000.xxx
31 Žr. 25 ir 31 šio dokumento pastraipas.
• viršutinė poveikio riba (49,59 mln. Lt) apskaičiuota taip: prie žemutinės poveikio ribos pridėjome atgrasomąjį poveikį, kurį gavome žemutinę poveikio ribą padauginę iš 4 piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir 5 neleistinos koncentracijos atvejais, kaip
nurodyta 48 pastraipoje, t.y. prie 9,26 mln. Lt pridėję atgrasomąjį poveikį, kuris lygus 40,33 mln. Lt.
51. Taigi bendra tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai Konkurencijos tarybos 2010 – 2012 m. vidutiniškai per metus vartotojams sutaupyta suma yra lygi nuo 45,72 mln. Lt iki 268,37 mln. Lt (įvertinus atgrasomąjį Konkurencijos tarybos veiklos poveikį).
Išvados
52. Šiame dokumente vertinama Konkurencijos tarybos atnešta tiesioginė ir netiesioginė nauda vartotojams per trejus Konkurencijos tarybos veiklos metus, nuo 2010 iki 2012 metų. Skaičiuojant naudą buvo remtasi konservatyviomis taisyklėmis bei prielaidomis. Apibendrinti rezultatai rodo, jog bendra Konkurencijos tarybos vidutiniškai per metus sukurta nauda vartotojams yra nuo 45,72 mln. Lt (jei vertiname tik tiesioginę ekonominę naudą). iki 268,37 mln. Lt. (jei vertintume ir atgrasomąjį Konkurencijos tarybos veiklos poveikį).
53. Palyginus šias sumas su Konkurencijos tarybos 2010–2012 m. biudžetu – 10,9 mln. Lt, t.y. vidutiniškai 3,6 mln. Lt kiekvienais nagrinėjamais metais, matyti, kad vien tiesioginė Konkurencijos tarybos veikla atnešama nauda vartotojams viršija Konkurencijos tarybos metinį biudžetą 12,6 karto.
54. Jei šį santykį skaičiuotume įtraukę ir tiesioginę naudą ir atgrasomąjį poveikį, jis padidėtų beveik 6 kartus.
55. Šie skaičiai rodo, jog Konkurencijos tarybos vykdoma veikla atneša tiek tiesioginę, tiek ir netiesioginę naudą vartotojams, o šios naudos, apskaičiuotos naudojant konservatyvią vertinimo metodiką, apimtis nuo keliolikos ir keliasdešimties kartų viršija Konkurencijos tarybos metinį biudžetą.
Bibliografija
1. xxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxx_xxx/xxxxxxx/Xxxxxxxxxx-XXXx-xxxx/xxx0000.xxx;
2. xxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxx_xxx/xxxxxxx/Xxxxxxxxxx-XXXx-xxxx/xxx0000.xxx;
3. xxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxx_xxx/xxxxxxx/Xxxxxxxxxx-XXXx-xxxx/xxx000.xxx;
4. xxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxx_xxx/xxxxxxx/Xxxxxxxxxx-XXXx-xxxx/xxx0000.xxx;
5. xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xXxxxxxxx/xxxxxxxx/xxx/Xxxxxxxxxxxxxxxxx_xxx_xxx_xx.xxx;
6. xxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxx_xxx/xxxxxxx/Xxxxxxxxxx-XXXx-xxxx/xxx0000.xxx;
7. xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxxx/xxxxxx_xxxxxxxxxx_xxxx/xxx_0000_xx.xxx;
8. NMa Working Papers „Outcome of NMa activities – A description of the calculation method“,
X. Xxxx, M, Xxxxxx, X. Xxx Xxxxxxxx, No. 1, 2010 m. spalis;
9. LR Konkurencijos tarybos veiklos ataskaitos;
10. Xxxxxx, X. „Price Fixing Overcharges: revised Edition“, rankraštis, Purdue University, 2009 m. liepa;
11. Xxxxx, M.A., Xxxxxxxxx, D.T. “The Antitrust Sentencing Guideline: Is the Punishment Worth the Costs?“. Journal of Criminal Law 27 (1989 m.);
12. Xxxxxx, X.X. “The Effect of Antitrust Policy on Consumer Welfare: What Xxxxxxxx and Xxxxxxx Xxxxxxxx”. Darbo dokumentas Nr. EAG 03-2, JAV teisingumo departamentas, 2003
x. xxxxxx;
13. Xxxxxx, X.X,.“Antitrust Law“. 2nd ed. University of Chicago Press, 2001;
14. Xxxxxxxxxx, X., Xxxxxx, X. “What Determines Cartel Success? Darbo dokumentas 02- 001. Mičigano verslo mokyklos universitetas, 2002 m. sausis;
15. Xxxxxxx, X. “Previous Cartel Experience: Any Lesson for OPEC?, Economics in Theory and Practice: An Eclectic Approach“, 1989;
16. Summary of Cartel Cases Described by Invitees (CCNM/GF/COMP(2001)4). Paryžius: EBPO, 2001 m. spalis;