FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

AB „KAUNO ENERGIJA“‌‌‌‌

KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2015 M. 9 MĖNESIŲ

FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS,

PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS,

PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

AB „KAUNO ENERGIJA“, įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2015 M. 9 MĖNESIŲ KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Finansinės būklės ataskaitos

Xxxxx Xxxxxxxx

XXXXXX	Xxxxxxxx	2015 m. rugsėjo 30 d.	2014 m. gruodžio 31 d.		2015 m. rugsėjo 30 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas	3	62	75		62	75
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai Žemė ir pastatai	4	8.660	7.312		8.312	6.952
Statiniai		84.994	81.748		84.997	83.397
Mašinos ir įranga		24.233	15.233		24.233	15.233
Transporto priemonės		405	260		432	287
Įrenginiai ir įrankiai		2.958	4.738		2.959	3.092

apmokėjimai		855	12.825		855	12.825
Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų		122.105	122.116		121.788	121.786
Ilgalaikis finansinis turtas
Investicijos į dukterinę įmonę	1	-	-		1.074	1.074
Po vienerių metų gautinos sumos	5	2	6		2	6
Kitas finansinis turtas	6	28	28		28	28
Ilgalaikio finansinio turto iš viso		30	34		1.104	1.108
Ilgalaikio turto iš viso		122.197	122.225		122.954	122.969
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai apmokėjimai
Atsargos	7	236	175		232	170
Išankstiniai apmokėjimai		548	601		548	601
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso		784	776		780	771
Per vienerius metus gautinos sumos	8
Iš pirkėjų gautinos sumos	23	3.313	15.120		3.313	15.120
Kitos gautinos sumos		727	6.620		714	6.609
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso		4.040	21.740		4.027	21.729
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	9,23	884	389		875	384
Trumpalaikio turto iš viso		5.708	22.905		5.682	22.884
Turto iš viso		127.905	145.130		128.636	145.853

Nebaigta statyba ir išankstiniai

iš viso

(tęsinys kitame puslapyje)

3

‌

‌

AB „KAUNO ENERGIJA“, įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2015 M. 9 MĖNESIŲ KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaitos

Grupė Bendrovė

2015 m. I-III	2014 m. I-III		2015 m. I-III	2014 m. I-III
ketv. Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos	ketv.		ketv.	ketv.

2.269	(1.417)		2.280	(1.426)
5.258	- 4.503		5.245	- 4.490
(503)	(806)		(514)	(804)
498	353		498	353
-	(15)		-	(15)
9	(12)		9	(12)
(608)	(351)		(608)	(351)
29	(31)		29	(31)
-	2		-	-
98	-		98	-
14	2		14	-
-	-		-	3
(173)	(257)		(173)	(257)
4.622	3.388		4.598	3.376
(36)	- 63		(37)	48
53	(57)		63	(57)
12.372	13.222		12.377	13.221
5.831	(547)		5.829	(537)
7	10		7	10
(15.872)	(6.348)		(15.873)	(6.346)
51	47		48	73
32	(288)		32	(286)
(246)	25		(245)	24
2.192	6.127		2.201	6.150
9.083	8.098		9.079	8.100

Grynasis pelnas

Nepiniginių straipsnių koregavimas:

Nusidėvėjimas ir amortizacija

Gautinų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimo pasikeitimas

Palūkanų sąnaudos

Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė pasikeitimas

Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą ir akcijų vertę

Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija)

Atsargų ir ilgalaikio turto sandėlyje realizacinės vertės pasikeitimas

Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas Akcijos vertės perskaičiavimas

Sukaupimų pasikeitimas

Investicijų į dukterinę įmonę nuvertėjimas Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas

Viso nepiniginių straipsnių koregavimas Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:

Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas

Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas Kitų gautinų sumų (padidėjimas)

Kitų ilgalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų padidėjimas (sumažėjimas)

Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų

(sumažėjimas) padidėjimas

Kitų įsiskolinimų biudžetui padidėjimas (sumažėjimas) Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)

Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai:

Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai

(tęsinys kitame puslapyje)

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų rinkinio dalis.

9

Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB „Kauno energija“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva. Duomenys apie Bendrovę kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

AB „Kauno energija“ sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas „Jurbarko šilumos tinklai“.

Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių - tunelių priežiūra. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB „Lietuvos energija“. Bendrovės akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.

2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

  2015 m. rugsėjo 30 d.   2014 m. gruodžio 31 d.

Turimų akcijų

Nuosavybės

Turimų akcijų

Nuosavybės

skaičius (vnt.) dalis (proc.)  skaičius (vnt.) dalis (proc.)

Kauno miesto savivaldybė	39.736.058	92,00	00.000.000	92,84
Kauno rajono savivaldybė	1.606.168	3,75	1.606.168	3,75
Jurbarko rajono savivaldybė	746.405	1,74	746.405	1,74
Kiti smulkūs akcininkai	713.512      1,67		713.512      1,67
	42.802.143 100,00		00.000.000 100,00

Visos akcijos yra paprastosios akcijos. 2015 m. ir 2014 m. Bendrovė savų akcijų neturėjo.

Vadovaujantis 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu Nr. XII-828, kuriuo nustatyta euro įvedamo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. tvarka, Bendrovės vienos akcijos vertė perskaičiuota į 1,74 Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1,73772 Eur). Akcijos vertės perskaičiavimo rezultatas

– 98 tūkst. Eur atspindėtas Grupės ir Bendovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudose. Bendrovės įstatai naujai registruoti 2015 m. gegužės 18 d.

2009 m. liepos 23 d. Bendrovės akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant

22.700.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1,73772 Eur. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliajai vertei. Akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste, kurių

39.446 tūkst. Eur rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, taikant atstatomosios vertės metodą.

2010 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 197 tūkst. Eur (nuo 74.059 tūkst. Eur iki 74.256 tūkst. Eur), išleidžiant

113.595 paprastąsias vardines 1,73772 Eur nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu – pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais – inžineriniais tinklais – esančiais, Jurbarko mieste. Turtinio įnašo vertė perdavimo dienai nepriklausomų vertintojų nustatyta atstatomosios vertės metodu.

2014 m. sausio 6 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 122 tūkst. Eur nuo 74.256 tūkst. Eur iki 74.378 tūkst. Eur , išleidžiant 70 166 paprastąsias vardines 1,73772 Eur nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, siekiant, kad Bendrovei Kauno miesto savivaldybė perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją – šilumos tinklus, esančius

Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas. 2014 m. kovo 20 d. užregistruoti Bendrovės įstatai, padidinus Bendrovės įstatinį kapitalą.

2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2015 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 129 tūkst. Eur,

t. y. po 0,3 ct už vieną akciją, dividendų.

2014 m. balandžio 29 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 124 tūkst. Eur,

t. y. po 0,28962 ct už vieną akciją, dividendų ir 24 tūkst. Eur tantjemų Bendrovės valdybos nariams iš 2013 m. pelno. Du valdybos nariai tantjemų (7 tūkst. Eur atsisakė). Tantjemos apskaitytos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos atlyginimų ir socialinio draudimo eilutėje.

Neišmokėta dividendų dalis 2015 m. rugsėjo 30 d. yra 4 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 3 tūkst. Eur ), kuri apskaityta kitų trumpalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje.

Grupė ir Xxxxxxxx taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas. 2006 m. liepos 1 d. AB „Kauno energija“ paslaugų departamento pagrindu įsteigė dukterinę įmonę UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“ (toliau – PPP). Dukterinės įmonės pagrindinė veikla yra pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių, vidaus inžinerinių tinklų bei sistemų, statybinių konstrukcijų eksploatacija bei priežiūra. Nuo 2006 m. liepos 1 d. Bendrovė samdė Dukterinę įmonę atlikti Bendrovės prižiūrimų pastatų nuolatinės techninės priežiūros bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Kadangi, pasikeitus šilumos ūkio įstatymui, nuo 2012 m. liepos 1 d. Dukterinė įmonė nebegali teikti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugų, 2012 m. balandžio 6 d. Bendrovės valdybos sprendimu pritarta Dukterinės įmonės reorganizavimui atskyrimo būdu. 2013 m. balandžio 16 d. Xxxxxxxx užbaigė PPP reorganizavimo atskyrimo būdu procedūras. 2013 m. balandžio 16 d. Juridinių asmenų registre užregistruoti tęsiančios veiklą PPP ir naujai įsteigtos dukterinės bendrovės UAB „Kauno energija NT“ (toliau – KENT) įstatai. 2013 m. balandžio 22 d. Xxxxxxxx paskelbė PPP pardavimo konkursą. 2013 m. birželio 19 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą neparduoti PPP visų akcijų paketo už pasiūlytą kainą. 2013 m. rugsėjo 24 d. Bendrovės valdyba protokoliniu sprendimu pavedė Bendrovės administracijai vykdyti PPP, kaip juridinio asmens, pasibaigimo procedūras administracijos pasirinktu būdu. 2013 m. spalio 25 d. Bendrovės valdyba protokoliniu sprendimu pritarė PPP likvidavimui bei likvidatoriaus parinkimo procedūrų vykdymui. 2013 m. gruodžio 11 d. Bendrovės valdyba, vykdanti PPP vienintelio akcininko funkcijas, nusprendė nuo 2013 m. gruodžio 16 d. likviduoti dukterinę bendrovę PPP, likvidatoriumi paskirti advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ advokatę Xxxx Xxxxxxxxxxx. 2015 m. rugsėjo 7 d. PPP išregistruota iš juridinių asmenų registro.

2015 m. rugsėjo 30 d. Grupę sudaro Bendrovė ir jos dukterinė įmonė KENT (toliau – Grupė):

Įmonė

UAB

Įmonės buveinės adresas

Savanorių

Grupės valdomų akcijų dalis

Investicijos savikaina

Investicijos vertės nurašymas

Ataskaitinio laikotarpio pelnas

Nuosavas kapitalas

Pagrindinė veikla

„Kauno energija“ NT

pr. 347,

Kaunas

100

proc.

1.330 (256) (16) 1.290 Nuoma

2015 m. rugsėjo 30 d. investicijos į dukterines įmones sukaupti nuvertėjimo nuostoliai sudarė 814 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 814 tūkst. Eur ) ir buvo apskaityti Bendrovės pelne ar nuostoliuose finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje.

Teisinis reglamentavimas

Bendrovės veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX - 1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo

pakeitimo įstatymas Nr. X-1329. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, nustatantis, kad daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punktus, nepriklausomai nuo punktų nuosavybės, prižiūri nesusijęs su šilumos tiekėju šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas, kurį pasirenka daugiabučio namo gyventojai. Įstatyme numatytas draudimas netaikomas, prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis gyvena mažiau negu 50.000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. į šilumos pardavimo kainą nėra įtrauktos jokios sąnaudos, susiję su šilumos punktų priežiūra.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2012 m. gruodžio 14 d. Komisija nutarimu Nr. O3-413 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Ūkinė veikla

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 13 izoliuoto tinklo ir 28 vietinės dujofikuotos katilinės Kauno mieste.

Bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro 551,273 MW (t. t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 294,8 MW šiluminis (t. t. 16 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 29,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 560,023 MW (t. t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovė 2003 m. parduodama dalį padaliniui „Kauno elektrinė“ priklausančio turto UAB Kauno termofikacijos elektrinei (toliau – KTE) 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartyje įsipareigojo iš KTE kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio (sąlyga galiojo iki 2012 m. rugsėjo mėn.). Sutartis galioja 15 metų nuo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. pagal galiojančius teisės aktus Komisija naujas šilumos bazines kainas kiekvieniems 4 metams tvirtina tiek KTE, tiek Bendrovei.

Xxxxxxx Xxxxxxxx 2012 m. balandžio 13 d. gavo oficialų raštą, patvirtinantį, kad OAO „Gazprom“ priėmė sprendimą parduoti savo akcijų dalį mažajam KTE akcininkui Clement Power Venture Inc., o 2003 m. Bendrovės su KTE pasirašytoje Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. iki 2018 m. kovo 30 d., pagrindinis KTE akcininkas OAO „Gazprom“ privalo užtikrinti, kad jam priklausytų KTE kontrolinis akcijų paketas ir atitinkamas (ne mažesnis nei 51%) balsų skaičius visuotiniame akcininkų susirinkime, 2012 m. liepos 10 d. Bendrovės valdyba nusprendė pritarti visų OAO „Gazprom“ priklausančių KTE akcijų pardavimui Clement Power Venture Inc., suderinus su KTE pasirašytų sutarčių keitimo sąlygas, siekiant iš šio pardavimo palankiausių sąlygų Bendrovei. 2013 m. kovo 13 d. KTE pateikė Xxxxxxxxx įrodymus, t. y. išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, kad OAO „Gazprom“ valdytų KTE akcijų nuosavybės teisė nuo 2013 m. kovo 7 d. yra perleista Clement Power Venture Inc., nuo kada tarp Xxxxxxxxx ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp Bendrovės ir OAO „Gazprom“ pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimus, buvo anuliuota Xxxxxxxxx prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta ir numatyti investavimo objektai preliminariai 101 mln. Eur vertei bei detalus investicijų vykdymo grafikas 2013–2017 m., tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 3 mln. Eur investicijas, kurios bus atliekamos per 2012 – 2016 m. laikotarpį į Bendrovės infrastruktūrą bei mokėti 10 procentų netesybas nuo neįvykdytų investicijų vertės. Nepaisant pasiektų susitarimų, 2013 m. balandžio 30 d. KTE pateikė ieškinį Vilniaus

komercinio arbitražo teismui (toliau – Arbitražas). Ieškiniu KTE siekia užginčyti 2012 m. rugpjūčio 13 d. Investicijų susitarimo pakeitimo 2–3 punktais nustatytus KTE įsipareigojimus dėl 3 mln. Eur investicijų į Bendrovės valdomą šilumos ūkį vykdymą bei terminus, taip pat nustatytas netesybas (baudas), šių investicijų KTE neįvykdžius. Vadovaujantis 2014 m. vasario 19 d. Arbitražo nutartimi, xxxxx pradėjo derybas dėl investicinio ginčo išsprendimo taikiai, tačiau 2014 m. gegužės 26 d. KE raštu Arbitražui buvo konstatuota, kad šalims kompromiso rasti nepavyko. KTE patikslino savo ieškininius reikalavimus byloje, kuriais Xxxxxxxxx alternatyviai prašo nutraukti Investicijų susitarimą. Arbitražas nutartimi šią bylą susijungė su byla, kurioje Bendrovė pateikė ieškinį, kad KTE sumokėtų KE 0,94 mln. Eur už netinkamą KTE prievolės – 2012–2013 metais finansuoti Bendrovės investicijas pagal 2012 m. rugpjūčio 13 d. bei 2012 m. rugsėjo 28 d.pasirašytus 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimus – vykdymą. KTE ir toliau nevykdant investicinių įsipareigojimų, Bendrovė 2015 m. sausio 30 d. patikslintais reikalavimais paprašė Arbitražo papildomai priteisti iš KTE 652 tūkst. Eur už nefinansuotas Xxxxxxxxx investicijas 2014 m. Iš viso reikalavimai –1.593 tūkst. Eur. 2015 m. balandžio 30 d. KTE raštu pasiūlė atnaujinti derybas dėl taikaus susitarimo byloje ir Arbitražas atidėjo bylos nagrinėjimą. Vykdant derybas, šalys suderino taikaus susitarimo projektą, atsižvelgiant į derybines gaires, apibrėžtas 2015 m. birželio 11 d. susitikimo Kauno miesto savivaldybėje metu, dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės merui bei administracijos direktoriui. 2015 m. spalio 9 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą pritarti taikos sutarties su KTE projektui dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nutraukimo ir ginčo Vilniaus komercinio arbitražo byloje užbaigimo. 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-568 Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė esminėms taikaus susitarimo sąlygoms bei ginčo teisme užbaigimui.

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2015 m. buvo 546 (2014 m. – 554). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2015 m. buvo 543 (2014 m. – 551).

Strateginiai sprendimai

2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino patikslintą Bendrovės 2012 – 2015 m. investicijų planą, pagal kurį per 2012 – 2015 m. laikotarpį į Bendrovės turtą numatyta investuoti 92,08 mln. Eur. Grupė ir Xxxxxxxx per 2015 m. į nuosavą turtą investavo atitinkamai 3.670 tūkst. Eur ir 3.670 tūkst. Eur (per 2014 m. – 19.630 tūkst. Eur ir 19.651 tūkst. Eur).

Bendrovė, įvertindama sąlyginai aukštą šilumos pirkimo iš KTE, kuri valdo pagrindinį šilumos gamybos šaltinį Kauno mieste, kainą bei siekdama prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinti šiluma konkurencinga kaina, iniciavo esamų katilinių rekonstrukcijų, pritaikant darbui medienos biokuru (smulkinta mediena, miško kirtimo atliekos, pjuvenos), projektus.

2013 m. įgyvendinti projektai „Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą“ (projekto vertė – 1,94 mln. Eur, planuojamas pagaminti šilumos kiekis – 16 GWh/metus) ir „Ežerėlio katilinės rekonstrukcija įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą“ (projekto vertė – 1,36 mln. Eur, planuojamas pagaminti šilumos kiekis – 6,7 GWh/metus). Šie projektai įgyvendinti su Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) 1,18 mln. Eur parama. Per 2014 m. šios katilinės pagamino: Noreikiškių – 14 GWh, Ežerėlio – 7 GWh šilumos.

2013 metais Šilko katilinėje, rekonstravus DKVR katilą Nr.6, įrengtas pilnai automatizuotas 9 MW galios biokuru kūrenamas vandens šildymo katilas ir 1 MW galios sauso tipo dūmų ekonomaizeris. Viso katilinėje yra instaliuota 10 MW šiluminė galia šilumos gamybai iš biokuro. 2013 m. taip pat buvo įrengtas 15 MW dujinis vandens šildymo katilas su 1,5 MW kondensaciniu ekonomaizeriu. 2014 m. katilinė pagamino 71 GWh šilumos.

2013 metais Pergalės katilinėje Bendrovės lėšomis buvo įrengtas 18 MW galios dujinis vandens šildymo

katilas. 2014 x. xxxxxxxx pagamino 53 GWh šilumos.

2013 m. Xxxxxxxx pradėjo ir 2014 m. kovo 31 d. užbaigė Petrašiūnų elektrinės vandens šildymo katilo PTVM-100 Nr. 2 rekonstrukciją, įrengiant 10 MW galios dūmų kondensacinį ekonomaizerį. Bendra projekto vertė – 1,56 mln. Eur. 2014 m. sąlyginio kuro sąnaudos šilumos gamybai įrenginyje sumažėjo nuo 94,2 kgne/MWh iki 87,46 kgne/MWh, t.y. 6,74 kgne/MWh. 2014 m. elektrinė pagamino 53,85 GWh šilumos, Bendrovė sutaupė 363 tne kuro.

Bendrovė 2013 m. pradėjo ir 2015 m. balandžio mėn. pabaigė rekonstrukciją Šilko katilinėje, kur vietoje 9 MW DKVR 10-13 vandens šildymo katilo Nr. 5 įrengtas biokuru kūrenamas 8 MW vandens šildymo katilas bei 4 MW kondensacinis ekonomaizeris bendras katilams Nr.5 ir Nr.6. Bendra projekto vertė su LVPA (1,15 mln. Eur) parama – 2,33 mln. Eur.

2015 m. Xxxxxxxx pradėjo Šilko katilinės biokuro katilo Nr.6 pakeitimą. Siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas planuojama vietoje esamo DKVR tipo katilo Nr.6 pritaikyto dirbti su biokuru įrengti naują 9 MW biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą. Projekto vertė 637 tūkst. eurų (iš jų 150 tūkst. eurų LAAIF parama).

2015 m. rugsėjo mėn. pradėjo 15 MW dujinį katilo su 1,5 MW kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimo Šilko katilinėje projekto pirkimo procedūras.

Bendrovė 2013 m. pradėjo ir 2015 m. balandžio mėn. pabaigė Inkaro katilinės rekonstrukcijos projektą, įrengiant du naujus biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus po 8 MW galios komplekte su pakuromis ir bendrą 4 MW galios kondensacinį ekonomaizerį. Bendra projekto vertė su LVPA (1,74 mln. Eur) parama – 5,71 mln. Eur.

Keičiant naudojamą kurą į biokurą, Xxxxxxxx 2014 m. pradėjo ir 2015 m. balandžio mėn. pabaigė Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcijos projektą, įrengiant du po 12 MW galios vandens šildymo katilus ir bendrą 6 MW galios kondensacinį ekonomaizerį. Naujų įrenginių bendra šiluminė galia – 30 MW. Naujuose įrenginiuose planuojama pagaminti apie 244 GWh šilumos. Šilumos gamybai planuojama sunaudoti apie 93 tūkst. t medienos kuro kasmet. Projekto vertė su LVPA (1,52 mln. Eur) parama – 6,30 mln. Eur.

2015 m. rugsėjo 29 d. Komisija pritarė patikslintam Bendrovės investiciniui planui. Pagal šį planą Xxxxxxxx iki šių metų pabaigos planuoja pradėti vykdyti apie 2,1 mln. Eur. vertės investiciją į biokuru kūrenamo katilo įrengimą Jurbarko katilinėje. Projektas bus vykdomas keliais etapais ir planuojamas užbaigti 2016 metais. Visi reikiami projektavimo bei statybą leidžiantys dokumentai yra parengti, šiuo metu yra pradėtos vykdyti pirkimo procedūros 5 MW bendros šiluminės galios agregatui įsigyti ir įrengti Įgyvendinus šį projektą šiluma bus generuojama, panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, t.y. biokurą, kuris bendrame kuro balanse sudarys apie 60 %, likusi dalis gamtinės dujos ir/arba skystas iškastinis kuras.

Patikslintame investicijų plane numatyta septynių šilumos tiekimo trasų Kauno mieste rekonstrukcija. Dar 2015 m. tikimasi teikti prašymus dėl paramos gavimo iš Europos sąjungos struktūrinių fondų, pagal priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“. Rekonstravus trasas bus padidintas sistemos patikimumas ir saugumas, kokybiškesnis vartotojų aprūpinimas šilumos energija, sudarytos galimybės prie centralizuoto šilumos tinklo prijungti naujus vartotojus. Tam numatyta skirti 8 mln. Eur. Darbus planuojama atlikti 2016 m.

2014 m. Bendrovės bendras šilumos gamybos kuro sunaudojimo rodiklis buvo 88,50 kgne/MWh, t. y. 2,6 kgne/MWh mažesnis, lyginant su rodikliu (91,1 kgne/MWh) bazinės šilumos kainos skaičiavime. Bendrovė sutaupė 760 tne kuro per metus, pagaminusi 292 GWh šilumos.

2014 m. Bendrovės metiniai šilumos technologiniai nuostoliai centralizuoto šilumos tiekimo tinkle buvo 244 GWh arba 13 GWh (5 proc.) mažesni nei 2013 m. Lyginant su rodikliu (280 GWh) bazinės šilumos kainos skaičiavime, sutaupyta apie 36 GWh šilumos.

2014 m. Bendrovės metinės vandens sąnaudos technologinėms reikmėms buvo 255 tūkst. t arba 51 tūkst. t (16,6 proc.) mažesni nei 2013 m. Lyginant su rodikliu (518 tūkst. t) bazinės šilumos kainos skaičiavime, sutaupyta apie 263 tūkst. tonų vandens.

2014 m. Bendrovės metinės lyginamosios elektros energijos sąnaudos šilumos gamyboje buvo 14,58 kW/MWh arba 0,21 kW/MWh (1,4 proc.) mažesnės, nei 2013 m. Lyginant su rodikliu (14,6 kW/MWh) bazinės šilumos kainos skaičiavime, sutaupyta apie 5,85 MWh elektros energijos.

2014 metais Xxxxxxxx rekonstravo jai nuosavybės teise priklausančius integruoto šilumos tiekimo tinklo magistralinius 5T, 6Ž, 1Ž, 3Ž ir 4Ž vamzdynus. Bendra rekonstravimo projektų vertė 4.098 tūkst. Eur (t.t. LVPA parama – 1.883 mln. Eur).

2015 m. kovo mėn. prie integruoto šilumos tiekimo tinklo prisijungus UAB „Ekopartneris“ biokuro katilinei, kurios instaliuota galia apie 19,4 MW, bendra nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG) biokuro katilinių maksimali galia sudaro apie 140 MW. Iš viso AB „Kauno energija“ superka šilumą iš devynių NŠG (tame tarpe aštuoni NŠG Bendrovei tiekia šilumą, pagamintą naudojant biokurą).

Bendrovė yra gavusi 11 potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų (bendra galia – apie 500 MW) paraiškas prisijungti prie Bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo. Kartu su NŠG atsiradimu kyla ir spręstini klausimai: tinklo valdymas bei NŠG galios balansavimas staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymas, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimas, jos kaita ir pritaikymas.

Įgyvendinti projektai įtakojo šilumos kainų vartotojams sumažėjimą.

Atsakydama į „Lietuvos energija”, UAB kvietimą teikti pasiūlymus bendradarbiauti, įgyvendinant kogeneracinių elektrinių projektus, 2014 m. liepos 22 d. Bendrovė pateikė paraišką dalyvauti

„Lietuvos energija“, UAB paskelbtame konkurse „Bendradarbiauti, įgyvendinant Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo, įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines, projektus“. 2015 m. kovo mėn. Bendrovės pasiūlymas buvo pripažintas tinkamu. 2015 m. gegužės 20 d. „Lietuvos energija“, UAB pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB „Fortum Heat Lietuva“ dėl naujos kogeneracinės jėgainės projekto Kaune plėtojimo.Sutartyje numatyta, kad be „Fortum Heat Lietuva“, naujos jėgainės akcijų gali būti siūloma įsigyti ir Bendrovei.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Naujų ir patikslintų standartų taikymas

Grupė ir Xxxxxxxx pritaikė visus naujus TASV ir TASV TFAAK išleistus patikslintus standartus, priimtus Europos Sąjungos (ES), bei jų aiškinimus, kurie yra svarbūs Grupės ir Bendrovės operacijoms.

2.2. Atitikties patvirtinimas

Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).

2.3. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, eurais (suapvalintos iki tūkstančių eurų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendrovės bei jos dukterinių įmonių funkcinė ir pateikimo valiuta.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos piniginis vienetas – euras, kurio kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Europos Centrinis Bankas. Nuo 2002 m. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – litas, kuris buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustatydavo Lietuvos bankas.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB „Kauno energija“ ir jos dukterines įmones. Dukterinių įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Xxxxxxxxx. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios dukterinių įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Dukterinė įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos.

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai dukterinėse įmonėse

Grupės nuosavybės dalies dukterinėse įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia dukterinių įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių dukterinėse įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

Kai Grupė praranda dukterinės įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) dukterinės įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai dukterinės įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės suma, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią dukterinę įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 39–ąjį TAS „Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas“, arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.

2.5. Investicijos į dukterines įmones

Bendrovės finansinės būklės ataskaitose investicijos į dukterines įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš dukterinių įmonių gaunami dividendai pripažįstami per pelną.

39 TAS reikalavimai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Grupės ir Bendrovės investicija į dukterinę įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS „Turto vertės sumažėjimas“ kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį–linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 – 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant „grynojo įsipareigojimo“ metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Xxxxxxxx taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje“.

Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama „grynojo įsipareigojimo“ metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį–linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip aprašyta 2.25 pastaboje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

Metai

Pastatai 15 – 50

Statiniai ir mašinos 5 – 70

Transporto priemonės 4 – 10

Įrenginiai ir įrankiai 4 – 20

Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 144,81 Eur.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.

Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina turto naudingąsias savybes, išlaidos yra kapitalizuojamos ir nudėvimos per likusį nuomos ir/ar panaudos sutarties laikotarpį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Xxxxxxxx peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.

Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra reikšmingai mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius.

Jei po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė reikšmingai padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.

2.10. Finansinis turtas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra apskaitomas

įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.

Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus tą finansinį turtą, „kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais“, yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:

• jis buvo įsigytas su tikslu siekiant jį parduoti artimiausiu metu; arba

• pirminio pripažinimo metu jis yra vienas iš identifikuotų finansinių priemonių, kurias Grupė ir Bendrovė valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno; arba

• tai yra išvestinė finansinė priemonė, kurios paskirtis iš esmės nėra apsidraudimo priemonė.

Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, jeigu:

• toks priskyrimas panaikina arba žymiai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimą, kuris kiltų priešingu atveju; arba

• finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrąja verte, remiantis Grupės ir Bendrovės dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija, ir informacija tokiu būdu yra pateikiama Bendrovės viduje; arba

• jis įeina į sandorį, apimantį vieną ar daugiau įterptinių išvestinių priemonių, ir 39 TAS „Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas“ leidžia visą mišrų sandorį (turto ar įsipareigojimų) priskirti kaip finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir į visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į „kitas pelnas ir nuostoliai“ Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Xxxxxxxx taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.

Dividendai iš finansinio turto laikomo galimam pardavimui nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.

Tikroji piniginio finansinio turto laikomo galimam pardavimui vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą apskaitomą „tikrąja verte per pelną arba nuostolį“, yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.

Reikšmingas arba ilgalaikis listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.

Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:

• reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba

• palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba

• kai tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas; arba

• dėl finansinių problemų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka.

Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Xxxxxxxx nutraukia finansinio turto pripažinimą tik tada, kai baigiasi sutartinė teisė į to turto pinigų srautus, arba kai ji perduoda finansinį turtą ir iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiamą turto naudą kitai įmonei. Jeigu Grupė ir Xxxxxxxx nei perduoda, nei iš esmės išlaiko visos rizikos ir nuosavybės teikiamos naudos ir toliau valdo perleistą turtą, Grupė ir Xxxxxxxx pripažįsta jai tenkančią turto ir susijusių įsipareigojimų, kuriuos jai gali tekti mokėti, sumą. Jeigu Grupei ir Įmonei lieka iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiama perleisto finansinio turto nauda, Grupė ir Xxxxxxxx ir toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta paskolas, užstatytas už gautas įplaukas.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimo metu, skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir gauto ir gautino atlygio ir sukaupto pelno ar nuostolių, kurie buvo pripažinti kitose bendrosiose pajamose ir sukauptas nuosavybėje, yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Xxxxxxxx naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitos principų.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Xxxxxxx realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Xxxxxxxxx bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.15. Išmokos darbuotojams

Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitose, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę.

2.16. Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.

Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Skolos ar nuosavybės klasifikavimas

Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.

Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, „kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais“ arba „kitiems finansiniams įsipareigojimams“.

Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas „tikrąja verte per pelną ar nuostolius“, kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams, „kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais“.

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Efektyvios palūkanų normos metodas tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

2.18. Nuoma

Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.

Grupė ir Xxxxxxxx kaip nuomotojas

Iš nuomininkų gautinos sumos pagal išperkamosios nuomos sutartis yra pripažįstamos Grupės ir Bendrovės grynųjų investicijų į nuomą verte, kaip gautinos sumos. Nuomos pajamos paskirstomos per nuomos laikotarpį taip, kad atspindėtų pastovų turto grąžos rodiklį atsižvelgiant į Grupės ir Bendrovės grynosios nuomos investicijos likutį.

Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Grupė ir Xxxxxxxx kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Xxxxxxxxx turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu. Tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu–linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.

2.19. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Xxxxxxxx laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Xxxxxxxx pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nauda iš valstybės paskolos žemesne nei rinkos palūkanų norma yra traktuojama kaip valstybės dotacija, apskaičiuojama kaip skirtumas tarp gautų įplaukų ir paskolos tikrosios vertės, apskaičiuotos pagal vyraujančias rinkos palūkanų normas.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje „Dotacijos (atidėtosios pajamos)“.

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis. Einamųjų metų mokestis

Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2015 m. bendrovei taikytas pelno mokestis buvo 15 proc. (2014 m. – 15 proc.).

Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į dukterines, asocijuotas įmones ir verslo junginius, išskyrus atvejus, kai Įmonė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams, tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir Įmonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte.

2.21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokių instrukcijų mažinti pelną vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.

2.22. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Xxxxxxxx gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš šilumos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus.

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

• Grupė ir Xxxxxxxx perdavė pirkėjui reikšmingą nuosavybės teikiamą naudą ir prekių riziką;

• Grupė ir Xxxxxxxx neišlaiko nei parduotų prekių tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;

• pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;

• tikėtina, kad Grupė ir Xxxxxxxx gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą; ir

• su sandoriu susijusios patirtos, ar patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Xxxxxxxx gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Xxxxxxxx gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.

Pateikimo valiuta yra euras (Eur). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Europos Centrinio Banko nustatytu kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į eurus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.

Pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:

2015 m. rugsėjo 30 d. 2014 m. gruodžio 31 d.

1 EUR	=	1,1204 USD	1 EUR	=	1,2141 USD
1 EUR	=	0,7391 GBP	1 EUR	=	0,7789 GBP
			1 EUR	=	3,4528 LTL

Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda, išskyrus:

• keitimo kurso skirtumai, skolinantis užsienio valiuta, susiję su nebaigta statyba, kuri ateityje bus naudojama produkcijai gaminti, yra įtraukiami į šio turto savikainą, kai jie yra laikomi paskolų palūkanų užsienio valiuta sąnaudų koregavimais;

• sandorių, kurie sudaryti siekiant apsidrausti nuo tam tikrų užsienio valiutos rizikų, keitimo kurso skirtumai; ir

• grynosios, užsienyje veikiančios investicijos, gautinų ar mokėtinų piniginių vienetų keitimo kurso skirtumai, kuriems sudengimas nėra nei planuojamas nei tikėtinas (todėl sudaro grynąją užsienyje veikiančios investicijos dalį), tokie valiutų keitimo skirtumai turi būti iš pradžių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir perleidžiant ar dalinai perleidžiant grynąją investiciją perklasifikuojami iš nuosavybės į pelną ar nuostolius.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.

Grupė ir Xxxxxxxx įvertino nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiką ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pakeitė šilumos tinklų nusidėvėjimo normatyvą iš 20 metų į 30 metų, o šilumokaičiams ir kitiems specialiems įrengimams iš 10 metų į 15 metų.

Atsargų realizacinė vertė

Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus.

Gauto nepiniginio turtinio įnašo apskaitinė vertė

2009 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 39,446 mln. Eur.

2010 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir inžineriniais tinklais, esančiais Jurbarko mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,178 mln. Eur. 2015 m. kovo mėn. pastatas – boilerinė parduotas.

2014 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y., inžineriniais tinklais esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,122 mln. Eur.

2015 m. rugsėjo 30 d. bendra turtinių įnašų balansinė vertė 36.334 tūkst. Eur, t. t. kolektorių tunelių –

36.074 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 36.741 tūkst. Eur, t. t. kolektorių tunelių – 36.461 tūkst. Eur).

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingai sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis.

Teisminiai ginčai

Grupė ir Xxxxxxxx ataskaitinio laikotarpio pabaigai peržiūri visus teisminius ginčus ir informaciją apie juos atskleidžia šio aiškinamojo rašto 24 pastaboje.

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29. Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2015 m. rugsėjo 30 d. lygi

1.355 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1.346 tūkst. Eur), buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 2015 m. rugsėjo 30 d. sudaro atitinkamai 4.628 tūkst. Eur ir 4.615 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 5.542 tūkst. Eur ir

5.533 tūkst. Eur). 4.601 tūkst. Eur ir 4.601 tūkst. Eur sumos (2014 m. gruodžio 31 d. – 5.509 tūkst. Eur ir

5.509 tūkst. Eur) Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose yra įtrauktos į veiklos sąnaudas (nusidėvėjimo ir amortizacijos bei kitų sąnaudų straipsniuose). Likusios sumos yra įtrauktos į kitos veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2015 m. rugsėjo 30 d. atitinkamai buvo lygi 40.598 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 33.288 tūkst. Eur), Bendrovės – 40.480 tūkst. Eur, buvo visiškai nudėvėta (2014 m. gruodžio 31 d. – 33.251 tūkst. Eur), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro katilinių įrenginių, šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2015 m. rugsėjo 30 d. pagal galiojančias sutartis Grupė ir Xxxxxxxx buvo įsipareigojusi įsigyti ilgalaikio turto atitinkamai už 1.686 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 14.712 tūkst. Eur).

2015 m. rugsėjo 30 d. Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi 34.219 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 42.914 tūkst. Eur), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).

Per 2015 m. Grupės ir Bendrovės kapitalizuotų palūkanų suma lygi 4 tūkst. Eur (2014 m. – 49 tūkst. Eur). Kapitalizavimo norma per 2015 m. svyravo nuo nuo 0,83 proc. iki 4,51 proc. (2014 m. – nuo 1,01 proc. iki 2,87 proc.).

Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2015 m. rugsėjo 30 d. apskaitė 387 tūkst. Eur turto dar neparuošto naudojimui (2014 m. gruodžio 31 d. – 307 tūkst. Eur).

5. Po vienerių metų gautinos sumos

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.  rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.

Ilgalaikės paskolos Xxxxxxxxx darbuotojams

2 6 2 6

Ilgalaikės paskolos, išduotos Xxxxxxxxx darbuotojams yra beprocentės ir jų terminas yra nuo 1997 m. iki 2023 m. Šios paskolos apskaitomos diskontuota verte 2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d., taikant 3,7 proc. palūkanų normą. 2014 m. atstatytas diskontavimas sudarė 1 tūkst. Eur. Atstatymo sumos apskaitytos Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitų gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo straipsnyje.

2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms sumoms nenustatytas vertės sumažėjimas.

6. Kitas finansinis turtas

Grupė Bendrovė

2015 m.

rugsėjo 30 d.

2014 m.

gruodžio 31 d.

2015 m.

rugsėjo 30 d.

2014 m.

gruodžio 31 d.

Finansinis turtas, laikomas parduoti      

Akcijų tikroji vertė 28 28 28 28

Finansinį turtą, laikomą parduoti, sudaro paprastosios nekotiruojamos akcijos.

2015 m.		Grupė 2014 m.	2015 m.		Bendrovė 2014 m.
Technologinis kuras	rugsėjo 30 d. 1.043	gruodžio 31 d. 1.017		rugsėjo 30 d. 1.043	gruodžio 31 d. 1.017
Atsarginės dalys	343	322		343	322
Medžiagos	389	346		385	341
	1.775	1.685		1.771	1.680

7. Atsargos

Atimti: realizacinės vertės

(1.539) (1.510) (1.539) (1.510)

sumažėjimas laikotarpio pabaigoje      

Atsargų balansinė vertė 236 175 232 170

Grupės ir Bendrovės atsargų realizacinės vertės sumažėjimas 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė 1.539 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1.510 tūkst. Eur). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2015 m. ir 2014 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

8. Per vienerius metus gautinos sumos

Grupė Bendrovė

Iš pirkėjų gautinos sumos

Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės

2015 m.

rugsėjo 30 d.

2014 m.

gruodžio 31 d.

2015 m.

rugsėjo 30 d.

2014 m.

gruodžio 31 d.

15.454	27.894	15.500	27.945
(12.141)	(12.774)	(12.187)	(12.825)
3.313	15.120	3.313	15.120

sumažėjimas                                                       

Grupės ir Bendrovės 2014 m. gruodžio 31 d. iš pirkėjų gautina suma apima 585 tūkst. Eur faktoringuotą sumą pagal sutartį su AB DNB banku.

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2015 m. ir 2014 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:	Grupė	Bendrovė
2013 m. gruodžio 31 d. likutis	15.886	15.937
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(2.227)	(2.227)
Nurašyta	(885)	(885)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	12.774	12.825
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(565)	(570)
Nurašyta	(68)	(68)
2015 m. rugsėjo 30 d. likutis	12.141	12.187

Per 2015 m. Grupė ir Xxxxxxxx nurašė atitinkamai 68 tūkst. Eur ir 68 tūkst. Eur (2014 m. – 885 tūkst. Eur ir 885 tūkst. Eur) beviltiškų skolų. Per 2015 m. Grupė ir Xxxxxxxx atgavo 7 tūkst. Eur (2014 m. – 7 tūkst. Eur) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis

Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs

2015 m.	1.591	218	305	368	130	701	3.313
2014 m.	12.559	683	179	212	250	1.237	15.120

nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas

mažiau

nei 60

dienų

60 - 150

dienų

151 - 240

dienų

241 - 360

dienų

daugiau

nei 360 dienų

Iš viso

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Iš pirkėjų gautinos  Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs

2015 m.	1.591	218	305	368	130	701	3.313
2014 m.	12.559	683	179	212	250	1.237	15.120

sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas

mažiau nei 60 dienų

60 - 150

dienų

151 - 240

dienų

241 - 360

dienų

daugiau nei 360 dienų

Iš viso

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.  rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.

Mokesčiai		464	4.713	461	4.713
Kitos		496	2.080	558	2.147
Atimti: abejotinų	gautinų sumų
vertės sumažėjimas		(233)	(173)		(305)	(251)
		727	6.620		714	6.609
Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:
					Grupė	Bendrovė
2013 m. gruodžio 31 d. likutis					57	146
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas					153	142
Nurašyta					(37)	(37)
2014 m. gruodžio 31 d. likutis					173	251
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas					62	56
Nurašyta					(2)	(2)
2015 m. rugsėjo 30 d. likutis					233	305

2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų didžiąją dalį sudarė savivaldybių skola už kompensacijas mažas pajamas turinčioms šeimoms, gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra

Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių

            laikotarpis jau praėjęs      

praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas

mažiau nei 60 dienų

60 - 150

dienų

151 - 240

dienų

241 - 360

dienų

daugiau nei 360 dienų

Iš viso

2015 m.	69	5	7	5	4	173	263
2014 m.	783	16	52	159	1	896	1.907

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra

Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs

praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas

mažiau nei 60 dienų

60 - 150

dienų

151 - 240

dienų

241 - 360

dienų

daugiau nei 360 dienų

Iš viso

2015 m.	59	5	7	5	4	173	253
2014 m.	772	16	52	159	1	896	1.896

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 – 45 dienos.

Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, vadovybės manymu, nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.

9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

		Grupė			Bendrovė
2015 m.		2014 m.	2015 m.		2014 m.
	rugsėjo 30 d.	gruodžio 31 d.		rugsėjo 30 d.	gruodžio 31 d.
Pinigai kelyje	117	116		117	116
Pinigai banke	762	267		753	262
Pinigai kasoje	5	6		5	6
	884	389		875	384

Grupės ir Bendrovės banko sąskaitos, kurių likutis 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė 870 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 220 tūkst. Eur), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (11 pastaba).

10. Rezervai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Bendrovė 2014 m. balandžio 29 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (72 tūkst. Eur), pervedė 99 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 521 tūkst. Eur į kitus rezervus. Rezervai suformuoti: 231 tūkst. Eur investicijoms, 290 tūkst. Eur – paramai.

Bendrovė 2015 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (521 tūkst. Eur), pervedė 613 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 713 tūkst. Eur į kitus rezervus. Rezervai suformuoti: 413 tūkst. Eur investicijoms, 200 tūkst. Eur – paramai ir 100 tūkst. Eur – šilumos punktų priežiūrai.

11. Finansinės skolos

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.   rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.

Ilgalaikės finansinės skolos (paskolos) 21.654 17.028 21.654 17.028

Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis (be lizingo, kuris atskleistas 12 pastaboje) Trumpalaikės bankų paskolos (tame tarpe kredito linija)

763 4.421 763 4.421

- 7.121 - 7.121

Faktoringo su regresu sutartis - 585 - 585

Trumpalaikės finansinės skolos 763 12.127 763 12.127

22.417 29.155 22.417 29.155

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.  rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.

2015 m.	763	4.421	763	4.421
2016 m.	3.203	2.784	3.203	2.784
2017 m.	2.639	2.247	2.639	2.247
2018 m.	2.524	2.132	2.524	2.132
2019 m.	2.189	1.798	2.189	1.798
2020 m.	1.655	1.352	1.655	1.352
2021 m.	682	487	682	487
2022 m.	000	000	000	480
2023 m.	674	479	674	479
2024 m.	674	479	674	479
2025 m.	674	479	674	479
2026 m.	674	479	674	479
2027 m.	674	479	674	479
2028 m.	674	479	674	479
2029 m.	674	479	674	479
2030 m.	674	479	674	479
2031 m.	674	479	674	479
2032 m.	674	479	674	479
2033 m.	674	479	674	479
2034 m.	674       479		674        479
	22.417 21.449		22.417 21.449

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.  rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.

Trumpalaikės paskolos	0,00	1,24	0,00	1,24
Ilgalaikės paskolos	2,83	2,66	2,83	2,66

Laikotarpio pabaigoje negrąžintų paskolų (išskyrus faktoringą) likučiai tūkst. Eur pagal paskolų valiutas buvo:

Grupė Bendrovė

Paskolos valiuta: 2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.  rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.

Eurai	22.417	13.289		22.417	13.289
Litai	-	15.281		-	15.281
	22.417	28.570		22.417	28.570

Detali informacija apie paskolas 2015 m. rugsėjo 30 d.:

Suma

Suma

Likutis

2015 m.

Kredito įstaiga Sutarties

data

Valiuta

valiuta tūkst.

tūkst. Eur

Grąžinimo terminas

2015.09.30

tūkst. Eur

dalis tūkst. Eur

1 Nordea* 2006.12.01	litai	6.090	1.764	2015.12.31	48	48
2 AB SEB bankas 2006.12.21	eurai	2.059	2.059	2016.11.30	58	29
3 AB DNB 2007.11.14	eurai	576	576	2016.12.31	90	18
4 Danske** 2008.07.31	eurai	984	984	2018.12.31	325	25
5 Danske** 2008.07.31	eurai	1.158	1.158	2017.09.30	284	36
6 „Swedbank“, 2009.12.02	eurai	3.815	3.815	2016.12.02	328	88
7 LR Finansų 2010.04.09	eurai	2.410	2.410	2034.03.15	1.778	-
8 „Swedbank“, 2010.06.21	eurai	649	649	2017.06.21	-	-
9 Nordea* 2010.09.17	eurai	1.625	1.625	2016.05.31	191	72
10 LR Finansų 2010.10.26	eurai	807	807	2034.03.15	732	-
11 AB SEB bankas 2011.02.11	eurai	1.031	1.031	2019.02.10	542	40
12 Nordea* 2011.04.19	eurai	921	921	2019.04.30	566	40
13 LR Finansų 2011.09.02	eurai	1.672	1.672	2034.09.01	1.651	-
14 AB SEB bankas 2011.10.13	eurai	290	290	2019.11.30	58	10
15 Nordea* 2013.06.03	litai	9.000	2.607	2020.06.03	1.607	84
16 AB SEB bankas 2013.06.03	litai	2.760	799	2020.06.30	633	33
17 AB SEB bankas 2013.06.03	litai	4.240	1.228	2020.06.30	967	51
18 AB SEB bankas 2013.09.10	litai	5.200	1.506	2020.09.30	1.255	63
19 Nordea* 2013.09.27	litai	1.300	377	2020.09.30	334	16
20 Nordea* 2013.09.27	eurai	655	655	2020.09.30	538	27
21 Nordea* 2013.11.28	litai	2.000	579	2020.11.27	380	18
22 LR Finansų 2014.01.15	eurai	793	793	2034.12.01	790	-
23 AB DNB 2014.02.28	litai	5.227	1.514	2015.05.30	-	-
24 AB SEB bankas 2014.03.31	litai	5.400	1.564	2021.01.15	1.376	65
25 LR Finansų 2014.03.31	eurai	7.881	7.881	2034.12.01	7.858	-
26 AB SEB bankas 2014.08.29	litai	10.000	2.896	2015.08.28	-	-
27 AB SEB bankas 2015.03.09	eurai	579	579	2022.02.28	-	-
28 AB SEB bankas 2015.03.09	eurai	579	579	2022.02.28	28	-
29 Nordea* 2015.08.31	eurai	4.344	4.344	2016.08.31	-	-
					22.417	763

bankas

AB

ministerija AB

ministerija

ministerija

ministerija bankas

ministerija

* Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; ** Danske bank A/S Lietuvos skyrius.

2014 m. sausio 2 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė faktoringo su regresu sutartį su AB DNB banku 2.462 tūkst. Eur limitui. Faktoringo avansas – 90 proc. Sutarties galiojimo terminas yra 2015 m. balandžio 30 d. 2014 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimas galimo regreso sumai – 585 tūkst. Eur apskaitytas trumpalaikių finansinių skolų straipsnyje.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), sąskaitos banke (9 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

12. Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminas yra 3 metai. Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais.

Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.  rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.

Per vienerius metus	10	26		10	26
Nuo vienerių iki penkerių metų	70	11		70	11
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	80	37		80	37
Palūkanos	(2)	(1)		(2)	(1)
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė	78	36		78	36
Finansinės nuomos įsipareigojimai
apskaityti kaip:
- trumpalaikiai	10	25		10	25
- ilgalaikiai	68	11		68	11

13. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

13.764	8.395	13.764	8.395
3.692	5.857	3.692	5.857
(608)	(488)	(608)     (488)
16.848	13.764	16.848	13.764

Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje

Gauta per laikotarpį Amortizacija ir nurašymai Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.

rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. Centralizuotų šilumos tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas (šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas V. Krėvės pr. 82 A, 118 H, Kaunas)“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.738 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 1.692 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno miesto integruoto tinklo centro magistralės (4T) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.735 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 1.279 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. magistralinių šilumos tinklų 6T, esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g. tarp NA–7 ir NA–9 bei tinklų po tiltu per Nerį automagistralėje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant šiuolaikines technologijas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 676 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 500 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant naują šilumos tiekimo trasą (šilumos tiekimo tinklai nuo A. Xxxxxxxxxxxxxx pr. 23A iki A. Juozapavičiaus pr. 90)“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės

plėtros fondo 454 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 413 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno miesto integruoto tinklo Žaliakalnio magistralės (4Ž) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 807 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 731 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistralės (1T) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 452 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 431 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 469 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 469 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. integruoto tinklo Vilijampolės šilumos tinklų (9K) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 172 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 172 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno miesto integruoto tinklo Pramonės raj. magistralės (1Ž) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 579 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 579 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Ežerėlio katilinės rekonstrukcija, įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 519 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 517 tūkst. Eur paramą, 71 tūkst. Eur apskaityti Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 666 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 664 tūkst. Eur paramą, 84 tūkst. Eur apskaityti Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. liepos 8 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Pergalės katilinės rekonstrukcija, įrengiant dūmų kondensacinį ekonomaizerį“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 185 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 185 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Šilko katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (II etapas)“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 1.156 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Xxxxxxxx gavo

1.154 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Petrašiūnų elektrinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (I etapas)“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 1.738 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Xxxxxxxx gavo

1.523 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Inkaro katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos

fondo 1.738 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 1.738 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 20 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. 4Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 4Ž-10 ir 4Ž-15 Taikos pr.“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 307 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 306 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 20 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. 3Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 3Ž-9 ir 3Ž-9-5 A. Baranausko g.“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 228 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 208 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. 1Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 1Ž-7 ir 1Ž-8 bei tarp šilumos kamerų 1Ž-10 ir 1Ž-12 Chemijos g.“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 579 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 579 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6Ž modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 299 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 296 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 5T modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 494 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Bendrovė gavo 494 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

14. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 1 – 6 mėnesių atlyginimų išmoką. Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Grupė Bendrovė

2015 m.      2014 m. 2015 m. 2014 m.

885 873 885 857

laikotarpio pradžioje                                                                                                        

Išmokėta (111) (91) (111) (73)

Suformuotas  -         103    -        101

laikotarpio pabaigoje:
Ilgalaikė dalis	620	620	620	620
Trumpalaikė dalis	154	265	154	265

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

774 885 774 885

Per 2015 m. Grupės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 111 tūkst. Eur (2014 m. – 91 tūkst. Eur), Bendrovės – 111 tūkst. Eur (2014 m. – 73 tūkst. Eur) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudas Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:

	2015 m. rugsėjo 30 d.	2014 m. gruodžio 31 d.
Diskonto norma	4,0 proc.	4,0 proc.
Darbuotojų kaitos rodiklis	18,9 proc.	18,9 proc.
Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas	3,0 proc.	3,0 proc.

15. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. Xxxxxxxx neturėjo galiojančių sandorių dėl išvestinių finansinių instrumentų.

16. Pardavimo pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

Grupė Bendrovė

2015 m. I-

2014 m. I-

2015 m. I-

2014 m. I-

III ketv.

III ketv.

III ketv. III ketv.

Šilumos tiekimas			39.380	48.337	39.385		48.343
Karšto vandens tiekimas			1.921	1.940	1.921		1.940
Kolektorių priežiūra			169	170	169		170
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra			18	24	18		23
Elektros energija			171	129	171		129
Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra			192	106			192     106
			41.851	50.706			41.856 50.711
17. Kitos sąnaudos
			Grupė				Bendrovė
		2015 m. I-	2014 m. I-			2015 m. I-	2014 m. I-
		III ketv.	III ketv.			III ketv.	III ketv.
Pinigų surinkimo sąnaudos		160	298			160	298
Įrangos patikrinimas ir apžiūra		401	369			401	369
Kolektorių priežiūra		296	301			296	302
Skolų surinkimo sąnaudos		38	37			38	37
Parama		88	335			88	335
Konsultavimo paslaugos		48	100			48	100
Sąskaitų pateikimo sąnaudos		95	94			95	94
Ryšių sąnaudos		35	39			35	39
Su darbuotojais susijusios sąnaudos		57	68			57	68
Draudimas		67	75			67	74
Ilgalaikio turto priežiūra ir susijusios paslaugos		53	56			53	57
Narystės mokestis		45	67			45	67
Transporto išlaidos		66	20			66	19
Reklamos sąnaudos		31	27			31	27
Audito sąnaudos		19	12			19	12
Įrangos ir mašinų nuoma		9	6			9	6
Kitos sąnaudos		294	227			294	224
		1.802	2.131			1.802	2.128
18. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos
		Grupė				Bendrovė
		2015 m. I-	2014 m. I-			2015 m. I-	2014 m. I-
		III ketv.	III ketv.			III ketv.	III ketv.
Kitos veiklos pajamos Įvairios suteiktos paslaugos		344	328			289	278
Parduotos materialinės vertybės		10	14			10	-
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas		68	107			68	107
Kita		31	19			31	17
		453	468			398	402

Kitos veiklos sąnaudos
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina	(201)	(162)		(151)	(130)
Parduotos materialinės vertybės	(14)	(21)		(14)	-
Ilgalaikio turto nurašymas	(77)	(59)		(77)	(59)
Ilgalaikio turto pardavimo nuostoliai	-	(37)		-	(37)
Kita	(30)	(3)		(30)	(3)
	(322)	(282)		(272)	(229)
19. Finansinės veiklos pajamos
	Grupė		Bendrovė
	2015 m. I- 2014 m. I-		2015 m. I- 2014 m. I-
	III ketv. III ketv.		III ketv. III ketv.
Netesybos, gautos už pradelstas gautinas sumas	201 257		201 257
Baudos	- -		- -
Ilgalaikio finansinio turto vertės padidėjimas	- -		- -
Išvestinių finansinių priemonių tikrosios vertės	-	15	-		15
pasikeitimas
Banko palūkanos	-	-		-	-
Kita	-	-		-	-
	201	272		201	272
20. Finansinės veiklos sąnaudos
	Grupė			Bendrovė
	2015 m. I-	2014 m. I-		2015 m. I- 2014 m. I-
	III ketv.	III ketv.		III ketv. III ketv.
Banko paskolų ir overdraftų palūkanos	(498)	(353)		(498) (353)
Akcijos vertės perskaičiavimas	(98)	-		(98) -
Delspinigiai ir baudos	(28)	-		(28) -
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas	-	-		- (3)
Valiutų kurso pasikeitimas	-	-		- -
	(624)	(353)		(624) (356)

21. Pelno mokestis

2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą. Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

22. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

Grupė Bendrovė

2015 m.

I-III

2014 m.

I-III

2015 m.

I-III

2014 m.

I-III

  ketv.   ketv.  ketv.   ketv.

Bendrasis pelnas		2.269	(1.417)	2.280	(1.426)
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje		42.802	42.802	42.802	42.802
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje		42.802	42.802	42.802	42.802
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)		42.802	42.802	42.802	42.802
Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai (Eur)	akcijai	0,05	(0,03)	0,05	(0,03)

23. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Xxxxxxxx nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

Pirkėjų skaičius Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.  rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.

Fiziniai asmenys	114.043	114.151	114.043	114.151
Kiti juridiniai asmenys	2.138	2.122	2.138	2.122

Juridiniai asmenys finansuojami iš

563 571 563 571

savivaldybės ir valstybės biudžetų      

116.744 116.844 116.744 116.844

Grupės ir Xxxxxxxxx iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.  rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.

Fiziniai asmenys	2.946	10.928	2.946	10.928
Kiti juridiniai asmenys	204	2.186	204	2.186

Juridiniai asmenys finansuojami iš

163 2.006 163 2.006

savivaldybės ir valstybės biudžetų      

3.313 15.120 3.313 15.120

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Xxxxxxxx mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (8 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

  rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.  rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.

A	334	57		325	52
A+	313	166		313	166
AA-	85	7		85	7
Bankas, kuriam nepriskirtas reitingas	30	37		30	37
	762	267		753	262

*- išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Fitch Ratings agentūros.

2015 m. ir 2014 m. Grupė ir Xxxxxxxx nesuteikė jokių garantijų už kitų šalių prievoles.

Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma. Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2015 m. ir 2014 m. gruodžio 31 d. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė ir Bendrovė neturėjo galiojančių palūkanų normos apsikeitimo sandorių.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

2015 m.	Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais	Įtaka pelno mokesčiui
EUR	50	(7)
EUR	(50)	7
2014 m. EUR	50	(11)
EUR	(50)	11

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2015 m. rugsėjo 30 d. atitinkamai buvo 0,94 ir 0,91 (2014 m. gruodžio 31 d. – 0,69 ir 0,68). Bendrovės likvidumo ir skubaus padengimo rodikliai

2015 m. rugsėjo 30 d. atitinkamai buvo 0,94 ir 0,90 (2014 m. gruodžio 31 d. – 0,69 ir 0,68). 2015 m. rugsėjo 30 d. Grupės ir Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas atitinkamai buvo neigiamas (333 tūkst. Eur ir 354 tūkst. Eur) (2014 m. gruodžio 31 d. neigiamas – 10.434 tūkst. Eur ir 10.453 tūkst. Eur suma).

Grupė ir Xxxxxxxx likvidumo didinimui įgyvendina šį veiksmų planą:

• atsižvelgdama į dabartinę padėtį, Grupė ir Bendrovė ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių;

• didina šilumos gamybą nuosavuose efektyviuose gamybos šaltiniuose;

• įgyvendina naujas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemones;

• siekia trumpinti pinigų ciklą, didindama pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą ir mažindama skolų tiekėjams apyvartumą;

• organizuoja dalies finansinių įsipareigojimų refinansavimą. Overdraftų ir kredito limitų sutartys, neužtikrintos turto įkeitimu:

Grupė Bendrovė

2015 m.	2014 m.	2015 m.	2014 m.
	rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.	rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.
Panaudota	- 7.121	- 7.121
Nepanaudota	4.344        119	4.344       119
	4.344 7.240	4.344 7.240

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

` Iki 3

mėnesių

Nuo 4 iki

12

mėnesių

Nuo 2 iki

5 metų

Po 5 Iš viso metų

Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos

931 - 12.621 13.883 27.435

Prekybos skolos  3.551      -      40      -    3.591

2015 m. rugsėjo 30 d. likutis 4.482 - 12.661 13.883 31.026

Iki 3 mėnesių

Nuo 4

iki 12 mėnesių

Nuo 2 iki

5 metų

Po 5 Iš viso metų

Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos

palūkanos
Prekybos skolos	17.382	2.083	1	-	19.466
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	19.019	12.578	10.482	10.087	52.166

1.637 10.495 10.481 10.087 32.700

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

Iki 3 mėnesių

Nuo 4 iki 12 mėnesių

Nuo 2 iki

5 metų

Po 5 metų

Iš viso

Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos

palūkanos
Prekybos skolos	3.549	-	40	-	3.589
2015 m. rugsėjo 30 d. likutis	4.480	-	12.661	13.883	31.024

931 - 12.621 13.883 27.435

Iki 3 mėnesių

Nuo 4 iki 12 mėnesių

Nuo 2 iki

5 metų

Po 5 metų

Iš viso

Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos

palūkanos
Prekybos skolos	17.381	2.082	1	-	19.464
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	19.018	12.577	10.482	10.087	52.164

1.637 10.495 10.481 10.087 32.700

Prekybos skolos

Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.  rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.

Už pirktą šilumą	1.936	9.477		1.936	9.477
Rangovams	428	6.508		428	6.508
Kitiems tiekėjams	1.227	3.481		1.225	3.479
	3.591	19.466		3.589	19.464

Atsiskaitymui su KTE už pirktą šilumą nustatytas 30 d., su rangovais už darbus – 60–180 d., su kitais tiekėjais – 5–30 d. laikotarpis.

2015 m. rugsėjo 30 d. Grupė ir Xxxxxxxx turėjo 1.618tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 2.057 tūkst. Eur), pradelstų prekybos skolų, iš jų 1.593 tūkst. Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 2.026 tūkst. Eur) susiję su teisminiais procesais su KTE.

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis

rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų, kitų gautinų sumų ir kitų trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

• Ilgalaikių skolų ir ilgalaikių gautinų sumų tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į tokios pat ar panašios paskolos rinkos kainą arba palūkanų normą, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2013 m.

2015 m.

2014 m.

2013 m.

Finansinis turtas: rugsėjo gruodžio gruodžio rugsėjo gruodžio gruodžio
30 d.   31 d.    31 d.				30 d.    31 d.    31 d.
Xxxxxxx kasoje ir banke	884	389	624	875		384	618
Paskolos ir gautinos sumos	4.042	21.746	19.257	4.029		21.735	19.253
Finansinis turtas  28      28      28    28      28      28
4.954		22.163	19.909	4.932		22.147	19.899
		Grupė				Bendrovė
	2015 m.	2014 m.	2013 m.		2015 m.	2014 m.	2013 m.
Finansiniai įsipareigojimai:	rugsėjo	gruodžio	gruodžio		rugsėjo	gruodžio	gruodžio
	30 d.	31 d.	31 d.		30 d.	31 d.	31 d.
Apskaitomi tikrąja verte per pelną ar
nuostolius (pagal antro lygio tikrosios	-	-	15		-	-	15
vertės hierarchiją)
Apskaitomi amortizuota savikaina	26.459	48.786	39.939		26.457	48.784	39.935
	26.459	48.786	39.954		26.457	48.784	39.950

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinės vertės apytiksliai atitinka jų tikrąsias vertes.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Xxxxxxxx atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Xxxxxxxx valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Xxxxxxxx gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2015 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Xxxxxxxx tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Xxxxxxxx vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

Grupė Bendrovė

2015 m.

2014 m.

2015 m.

2014 m.

rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.  rugsėjo 30 d. gruodžio 31 d.

Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant atidėtuosius mokesčius ir dotacijas	42.244	34.409	42.436	34.601
(atidėtąsias pajamas)) Trumpalaikiai įsipareigojimai	6.041	33.339	6.036	33.337
Įsipareigojimų iš viso	48.285	67.748	48.472	67.938
Nuosavas kapitalas	79.620	77.382	80.164	77.915
Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo santykis (proc.)	60,64	87,55	60,47	87,20
*Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius	(įskaitant atidėtojo	pelno mokesčio	įsipareigojimą	ir dotacijas

(atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai, įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.

24. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Teisminiai procesai

2013 m. rugsėjo mėn. Bendrovė įtraukta trečiuoju asmeniu civilinėje byloje pagal ieškovo KTE ieškinį atsakovui BAB Ūkio bankui dėl faktoringo sutarties nutraukimo ir notarės depozitinėje sąskaitoje esančių 887 tūkst. Eur, kuriuos, įvykdydama savo prievolę pervedė Xxxxxxxx, pripažinimo KTE nuosavybe. 2013 m. rugsėjo mėn. Bendrovei įteiktas teismo preliminarus sprendimas pagal ieškovo BAB Ūkio bankas patikslintą ieškinį Bendrovei ir KTE dėl 887 tūkst. Eur skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Bendrovė teismui pateikė prieštaravimus dėl šio preliminaraus sprendimo ir BAB Ūkio banko patikslinto ieškinio atmetimo. 2013 m. gruodžio 2 d. Kauno apygardos teismo nutartimi abi bylos buvo sujungtos. Iš Bendrovės priteista 887 tūkst. Eur BAB Ūkio banko naudai, pinigų išieškojimą nukreipiant į notarės depozitinėje sąskaitoje esančius pinigus. 2015 m. balandžio 30 d. su BAB Ūkio bankas atsiskaityta.

Komisija 2013 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo patenkino KTE prašymą pripažinti, kad Xxxxxxxx, atsisakydamas supirkti dalį, t. y. 11.181,5 MWh 2013 m. birželio mėnesį KTE siūlomos supirkti šilumos, pažeidė norminius aktus dėl šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Įsigaliojus šiam Komisija sprendimui, KTE įgytų teisę prašyti atlyginti patirtus nuostolius (negautas pajamas) dėl nesupirkto šilumos kiekio. Xxxxxxxx, nesutikdama su tokiu Komisija sprendimu, pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu Bendrovės ieškinį atmetė. 2014 m. kovo 24 d. Xxxxxxxx dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. 2014 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Apeliacinis teismas nutartimi atmetė Bendrovės apeliacinį skundą. Xxxxxxxx, nesutikdama su tokiu Komisijos sprendimu, 2015 m. vasario 13 d. Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateikė kasacinį skundą. 2015 spalio 7 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis teismas Bendrovės kasacinį skundą atmetė ir paliko galioti žemesniųjų teismų sprendimus.

2014 m. sausio mėn. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė 33 tūkst. Eur ieškinį dėl UAB „Korelita“ patirtos žalos kompensavimo byloje, kurioje atsakovai yra AB „Litgrid“, UAB DK „PZU Lietuva“ ir Bendrovė. Ieškovas žalą patyrė dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo. Xxxxxxxx pateikė teismui savo atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį Bendrovės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. 2015 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismas ieškinį atmetė, tačiau ieškovas pateikė apeliacinį skundą, į kurį Xxxxxxxx pateikė atsiliepimą. Apeliacija neišnagrinėta.

Nuomos ir rangos darbų pirkimo sutartys

2010 m. kovo 18 d. Xxxxxxxx pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su KTE, pagal kurią Xxxxxxxx išnuomoja KTE Petrašiūnų elektinės teritorijoje esančią katilinę su technologiniais vamzdynais šilumos gamybai. Sutartis galioja iki 2016 m. gegužės 31 d.

2010 m. gruodžio 20 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su UAB ENG, pagal kurią Bendrovė išnuomavo Garliavos katilinę šilumos gamybos įrenginiams pastatyti. Bendrovė įsipareigojo supirkti juose pagamintą šilumą. Sutartis galioja 20 metų laikotarpiui.

Grupės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2015 m. rugsėjo 30 d. pirkimo sutartis sudaro 7.610 tūkst. Eur.

25. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2015 m. ir 2014 m. Grupė ir Xxxxxxxx neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis.

2015 m. ir 2014 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

2015 m. I-III ketv.  Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos

724	3.822	520	258
-	231	2	-

Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės

Jurbarko rajono savivaldybė

2014 m. Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos

Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės

852 8.359 2.554 315

Jurbarko rajono savivaldybė 1 507 48 7

Grupė ir Bendrovė 2015 m. rugsėjo 30 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumoms yra suformavusi 356 tūkst. Eur (2014 gruodžio 31 d. – 800 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą. Xxxxxxxx sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Xxxxxxxxx sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.

2015 m. ir 2014 m. Bendrovės sandoriai su dukterinėmis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

UAB „Pastatų priežiūros paslaugos“  Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos 2015 m. I-III ketv. - - - -

2014 m. 25 - - -

UAB „Kauno energija NT“  Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos Mokėtinos sumos

2015 m. I-III ketv.	5	5	125	-
2014 m.	6	10	134	-

Bendrovė 2015 m. rugsėjo 30 d. iš dukterinių įmonių gautinoms sumoms yra suformavusi 125 tūkst. Eur (2014 gruodžio 31 d. – 134 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2015 m. rugsėjo 30 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 6 ir 4 (2014 m. gruodžio 31 d. – 6 ir 4) asmenys.

Grupė 2015 m. I-        III ketv.	2014 m.		Bendrovė 2015 m. I-        III ketv.	2014 m.
141	135		131	128
5	19		5	19

Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis

Vadovybei priskaičiuotos pensijinių išmokų darbuotojams kompensacijos

Per 2015 m. ir 2014 m. Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

26. Pobalansiniai įvykiai

Pagal 2015 m. rugsėjo 1 d. Bendrovės, Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Litesko“ pasirašytą trišalę Kauno miesto Sargėnų mikrorajono šilumos ūkio pirkimo – pardavimo sutartį 2015 m. spalio 1 d. Bendrovė perėmė iš UAB „Litesko“ 8 visiškai automatizuotas 1998 metais įrengtas dujines vandens šildymo katilines, esančias Sargėnų mikrorajone, kurių bendra galia apie 4 MW. Per metus jose vidutiniškai pagaminama apie 4,4 tūkst. MWh šilumos. Xxx xxxxxxxxx Xxxxxxxx įsipareigojo nuo 2015 m. spalio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekėjo veiklą Sargėnuose.

2015 m. spalio 2 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta įsigyti Palemono gyvenvietės šilumos ūkį, esantį Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, už derybose su UAB „Fortum Heat Lietuva“ suderėtą kainą ir kitas įsigijimo sąlygas bei įvykdyti Palemono šilumos ūkio įsigijimo procedūras, papildomai gavus AB „Kauno energija“ pagrindinio akcininko – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimą.

2015 m. spalio 14 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Šilko katilinės rekonstrukcija, keičiant nusidėvėjusį biokuro katilą nauju“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 150 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas.

***