VEŽĖJŲ KELIŲ TRANSPORTU IR EKSPEDITORIŲ ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 053
PATVIRTINTA
AB „Lietuvos draudimas“ valdybos 2012-12-19 sprendimu Nr. 62
VEŽĖJŲ KELIŲ TRANSPORTU IR EKSPEDITORIŲ ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 053
(2012-12-19 redakcija, galioja nuo 2013-02-02)
I DALIS BENDROSIOS SĄLYGOS
1. Bendrosios sąvokos
1.1. Draudikas – AB “Lietuvos draudimas”.
1.2. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.
1.3. Xxxxxxxx xxxxxxxx – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi įsipareigoja mokėti draudikui draudimo įmokas. Draudikas draudimo sutartimi įsipareigoja sumokėti draudėjui, draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo sutartį sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti draudimo sutartį (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo liudijime nurodytais atvejais numeruoti draudimo sutarties priedai.
1.4. Draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) draudimo sutarties standartinės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudi- mo sutarties dalis. Taisykles sudaro:
1.4.1. I dalis Bendrosios sąlygos;
1.4.2. II dalis Draudimo sąlygos;
1.4.3. III dalis Ekspeditorių atsakomybės draudimo sąlygos;
Draudikas ir draudėjas susitaria, kurios iš Draudimo sąlygų, Ekspeditoriaus atsakomybės draudimo sąlygų bus taikomos draudimo sutarčiai ir jas nurodo draudimo liudijime.
1.5. Prašymas sudaryti draudimo sutartį (toliau – Prašymas) – draudiko nustatytos formos rašytinis dokumentas, kuriuo išreiškiamas ketinimas sudaryti draudimo sutartį su draudiku ir kuriuo draudikui suteikiama informacija apie aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikai.
1.6. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.
1.7. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.
1.8. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.
1.9. Trečiasis asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu sudarytą draudimo sutartį. Trečiuoju xxxxxxx nelaikomas asmuo, susijęs su draudiku ar draudėju darbo ar civiliniais sutartiniais santykiai; esantis draudėjo šeimos nariu ar su draudėju bendrą ūkį vedantis asmuo.
1.10. Su draudėju susiję asmenys – draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo saugoti draudimo objektą, rūpintis juo, kiti įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atstovai.
1.11. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsau- gos papildomose sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuota pinigų suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudiminio įvykio metu patirtus nuostolius.
1.12. Draudimo vertė – draudžiamų turtinių interesų vertė, kuri išreiškiama pinigais bei nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.
1.13. Besąlyginė išskaita (frančizė) – suma, kuria kiekvieno draudiminio įvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papil- domose sąlygose.
1.14. Draudimo objektas – apdrausti turtiniai interesai, apibrėžiami draudimo sutartyje.
1.15. Draudiminis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
1.16. Nedraudiminis įvykis – draudimo sutartyje ir/ar įstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas nemoka draudimo išmokos.
1.17. Žala – turto sunaikinimas, sugadinimas, praradimas, asmens sužalojimas ar gyvybės atėmimas ir dėl to patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudiminių įvykių. Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose atsižvelgiant į draudimo objektą, žala gali būti apibrėžiama kitaip.
1.18. Nuostoliai – patirtos žalos piniginė išraiška.
1
1.19. Subrogacija (draudiko regresinio reikalavimo teisė) – draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
1.20. Sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė jranga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, programinė jranga, elektroniniai duome- nų apdorojimo jrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos (integruotų schemų bei mikrokontrolerių).
2. Draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos
2.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas turi teisę:
2.1.1. susipažinti su Taisyklėmis ir gauti iš draudiko jų kopiją;
2.1.2. pateikti Prašymą.
2.2. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas privalo:
2.2.1. suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai. Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, nurodomos Taisyklėse, Prašyme arba draudiko raštu pareikalaujamos jj apie jas informuoti;
2.2.2. draudiko reikalavimu, užpildyti Prašymą;
2.2.3. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudi- mo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais;
2.2.4. sudaryti sąlygas draudikui apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką.
2.3. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas turi teisę:
2.3.1. reikalauti iš draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizikai jvertinti;
2.3.2. apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti;
2.3.3. atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių.
2.4. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas privalo:
2.4.1. supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir jteikti jų kopiją;
2.4.2. neatskleisti informacijos, gautos apie draudėją, apdraustą asmenj ar naudos gavėją bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, išskyrus jstatymų nustatytas išimtis. Ši draudiko par- eiga lieka ir draudimo sutarties galiojimo metu bei sutarčiai pasibaigus.
2.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę:
2.5.1. reikalauti draudiko padidinti arba sumažinti draudimo sumą, jei jos dydis nurodomas draudimo sutartyje;
2.5.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išskyrus jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nu- statytas išimtis);
2.5.3. jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais prašyti draudiko nutraukti, pakeisti draudimo sutartj;
2.5.4. draudiminio jvykio atveju, reikalauti, kad draudikas jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvar- ka išmokėtų draudimo išmoką;
2.5.5. jstatymuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;
2.5.6. susipažinti su draudiko tvarkomais savo asmens duomenimis ir reikalauti ištaisyti neišsamius, neteisin- gus, netikslius savo asmens duomenis ar pareikšti teisiškai pagrjstą nesutikimą kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
2.6. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo:
2.6.1. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui jvertinti, ar draudėjas laikosi draudimo sutartyje nustatytų sąlygų;
2.6.2. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui patikrinti, ar draudėjas laikosi reikalavimų sumažinti draudiminę riziką, jei dėl to šalys susitarė sudarydamos draudimo sutartj ar jos galiojimo metu ir tai nurodė draudimo sutartyje ar jei to reikalauja jstatymai;
2.6.3. laiku mokėti draudimo jmokas;
2.6.4. pasikeitus draudimo rizikai (padidėjus arba sumažėjus) per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką. Draudimo rizikos pasikeitimo atvejai yra nurodomi Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Drau- dimo apsaugos papildomose sąlygose;
2.6.5. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudi- mo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku sudarymo;
2.6.6. pasikeitus draudimo sutartyje nurodytam draudėjo buveinės adresui, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką.
2.6.7. Atsitikus draudiminiam jvykiui draudėjas privalo:
a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydj;
b) apie draudiminj jvykj, nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar auto- jvykj – policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.);
c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie drau- diminj jvykj ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio jvykio aplinkybes, o draudikui paprašius per 3 darbo dienas raštu patvirtinti apie tokj jvykj bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus;
d) pateikti draudikui visus su jvykiu susijusius ir/ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus draudiko teisėtus reikalavimus;
e) padėti draudikui jgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą informaciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenj.
2.6.8. Jei paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko raštišku pareikalavimu, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudi- kui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus jstatymuose nustatytus atvejus.
2.7. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę reikalauti sumažėjus ar padidėjus draudimo rizikai, per- skaičiuoti draudimo jmoką ir/ar pakeisti draudimo sutarties sąlygas.
2.8. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo:
2.8.1. Išduoti Draudėjo prašomus dokumentus, jeigu Draudėjas yra sumokėjęs atlyginimą už dokumentų išdavimą, t. y. 3 Lt. Dokumentai šiuo atveju – tai: draudimo taisyklių, draudimo sutarties, draudimo liudijimo, prašymo sudaryti draudimo sutartj arba kitų dokumentų nuorašai;
2.8.2. gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudiminio jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei drau- dimo išmokos dydj, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką. Jei draudimo sutartyje nustatyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai;
2.8.3. jstatymų nustatyta tvarka informuoti draudėją, naudos gavėją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą.
2.9. Jei jvykis yra pripažintas draudiminiu, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, drau- dėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokos sumai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
2.10. Naudos gavėjas turi teisę:
2.10.1. gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;
2.10.2. draudimo sutartyje nustatyta tvarka reikalauti išmokėti draudimo išmoką.
2.11. Naudos gavėjas privalo pateikti draudikui visus turimus ir/arba kuriuos jis turi teisę gauti jstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dokumentus ir informaciją apie draudiminio jvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nusta- tant draudimo išmokos dydj.
2.12. Papildomos draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje, Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos Draudimo jstatyme ir kituose teisės aktuose.
3. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
3.1. Draudimo sutartj sudaro draudikas ir draudėjas.
3.2. Draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas pateikia draudikui ar jo atstovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketini- mą sudaryti draudimo sutartj. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas.
3.3. Draudimo sąlygos nustatomos draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgus j draudėjo pateiktą ir rizikos jvertini- mo metu gautą (jeigu rizikos jvertinimas buvo atliekamas) informaciją bei dokumentus.
3.4. Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas yra patvirtinamas draudiko išduodamu draudimo liudijimu.
3.5. Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo sutartyje ir šiose Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis.
3.6. Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp Taisyklių Bendrųjų ir Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildo- mų sąlygų nuostatų, taikomos Taisyklių Draudimo sąlygų ir/ar Draudimo apsaugos papildomų sąlygų nuostatos.
4. Draudimo jmokų dydžio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir jų nesilaikymo padariniai
4.1. Draudimo jmokos dydj nustato draudikas, vadovaudamasis draudėjo pateikta informacija, reikalinga draudimo rizikai jvertinti.
4.2. Xxxxxxxx jmoka ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.
4.3. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo jmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma data, nurodyta mokėjimo dokumente, draudimo jmoką mokant grynaisiais pinigais ar naudojantis pašto paslaugo- mis. Jeigu draudimo jmoka mokama naudojantis banko paslaugomis, jos sumokėjimo momentu laikoma data, kuria banko sąskaitos išraše pažymima, kad sumokėta draudėjo pinigus pervedus j draudiko sąskaitą. Jeigu draudimo jmoka mokama tiesioginiu debetu, tai sumokėjimo momentu laikoma data, kuria bankas patvirtino, jog iš draudėjo sąskaitos yra nuskaityti pinigai. Tiesioginio debeto sutarties pasirašymas, nelaikomas jmokos sumokėjimu.
4.4. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog per 15 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo jmoks ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik drau- dėjui sumokėjus draudimo jmoką ar jos dalj. Įvykus draudiminiam jvykiui draudimo apsaugos sustabdymo metu draudikas neprivalės mokėti draudimo išmokos. Laikoma, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.
4.5. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos, kurios sumokėjimas siejamas su draudimo sutarties jsi- galiojimu (nurodytas jmokos sumokėjimo terminas yra ankstesnis arba sutampa su draudimo sutarties jsiga- liojimu), draudimo sutartis nejsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos jsigaliojimo dienos. Jei tokiu atveju
draudimo jmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo sutartyje numatytos jos jsigaliojimo dienos, draudimo sutartis jsigalioja kitą dieną po draudimo jmokos sumokėjimo.
4.6. Jeigu nejmanoma apskaičiuoti tikslios draudimo jmokos, draudimo sutartyje nurodoma minimali avansinė drau- dimo jmoka.
4.6.1. Galutinė draudimo jmokos suma kiekvienam jmokos mokėjimo terminui arba visam draudimo sutarties galiojimo terminui nustatoma remiantis draudėjo pateiktais dokumentais apie faktinę riziką už praėjusj draudimo laikotarpj.
4.6.2 Papildomą draudimo jmoką (ji apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaičiuotos galutinės draudimo jmokos ir minimalios avansinės draudimo jmokos) draudėjas sumoka draudimo sutartyje nurodytais terminais. Minimali avansinė draudimo jmoka, pasibaigus draudimo laikotarpiui, negrąžinama.
5. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties nutraukimo ir pakeitimo sąlygos.
Draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus draudimo sutartj, tvarka
5.1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam laikotarpiui. Draudimo laikotarpis nurodomas
draudimo liudijime.
5.2. Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atve- jus, kai draudėjas pavėluotai sumoka draudimo jmoką. Šiuo atveju draudimo sutarties jsigaliojimas nurodytas Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.5. punkte.
5.3. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
5.4. Jeigu, pratęsiant draudimo sutartj, šalis nori pakeisti draudimo sutarties sąlygas, ji privalo ne vėliau kaip iki pratęsiamos draudimo sutarties galiojimo pradžios informuoti kitą šalj apie ketinimą keisti draudimo sutarties sąlygas.
5.5. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos jsigaliojimo terminą ir/arba jos galiojimo metu:
5.5.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės jvykti draudiminiam jvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu ir kt.), draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.5.2. draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj raštu jspėja kitą šalj apie draudimo sutarties nutraukimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva gavus draudėjo pritarimą, draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažesnę sumą, nuro- dytą Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose) bei pagal tą draudimo sutartj draudiko išmokėtas sumas. Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti nejmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas;
5.5.3. po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie draudimo sutarties esminj pažeidimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, draudėjui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui draudimo jmokos yra negrąžinamos;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudikui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui grąžinamos jo sumokėtos einamųjų draudimo metų draudimo jmokos.
5.6. Draudimo sutartis nutrūksta:
5.6.1. draudėjui draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas yra siejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
5.6.2. remiantis Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktu, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmo- kos ar jos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, vienašališkai draudiko iniciatyva. Drau- dikas šiuo atveju turi teisę j iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo jmokas, tarp jų ir draudimo jmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui;
5.6.3. pasikeitus apdrausto objekto savininkui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
5.7. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:
5.7.1. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.7.2. draudikui sumokėjus visas draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas;
5.7.3. draudimo sutarties šalių sutarimu;
5.7.4. kitais jstatymų nustatytais pagrindais.
5.8. Draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista.
6. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas
6.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems draudikams jstatymų numatyta tvarka.
6.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius.
6.3. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj Taisyklių Bendrųjų sąlygų 5.5.2. b punkte nustatyta tvarka.
7. Draudimo išmoka
7.1. Draudimo išmoka yra mokama Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.8.2. punkte nustatytais terminais.
7.2. Kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos
suma, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
7.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos likusios nesumokėtos pagal draudimo sutartj drau- dimo jmokos, kurių mokėjimo terminas draudiminio jvykio dieną jau yra suėjęs, jeigu draudimo sutartyje nėra sutarta kitaip.
7.4. Jeigu draudiminio jvykio metu draudimo objektas žuvo arba išnyko (apskaičiuota draudimo išmoka yra ne ma- žesnė nei draudimo suma arba pinigų suma nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygose, išskaičiavus besąlyginę išskaitą), apskaičiuota draudimo išmoka yra mažinama nesumokėtomis draudėjo draudimo jmokomis, neatsi- žvelgus j jų mokėjimo terminus.
7.5. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.
7.6. Draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą:
7.6.1. kol draudėjas dokumentais pagrjs nuostolio dydj;
7.6.2. jei draudėjui dėl jvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama baudžiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo jsiteisėjimo ar nutraukimo dienos;
7.6.3. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.
7.7. Draudikas neatlygina nuostolių ta dalimi, kuria nuostoliai nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginti atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu jstatymuose nenustatyta kitaip.
7.8. Jeigu atlyginta tik dalis nuostolių, tai draudimo išmoka mokama išskaičiavus sumą, kurią draudėjas gavo iš asmens, atsakingo už šios žalos padarymą.
7.9. Jeigu draudėjui priklauso draudimo išmoka už tą patj nuostolj pagal kelias sutartis, tai draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartj, jeigu pagal draudimo išmokos pobūdj yra sudaryta nuostolių draudimo sutartis (ši nuostata taikoma tik nuostolių draudimo sutartims).
7.10. Neviršijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, draudikui pereina reikalavimo teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui, išskyrus jstatymų ir draudimo sutartyje numatytus atvejus. Draudėjas privalo pateikti visus turi- mus reikalavimo teisės pagrindimo jrodymus.
7.11. Draudimo išmoka gali būti mažinama:
7.11.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė bent vieno Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.2.3,
2.6.7. d, 2.6.7. e punktuose nurodyto reikalavimo;
7.11.2. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.
7.12. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama:
7.12.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. b, punkte nurodyto reikalavimo;
7.12.2. jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima jgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų kaltės;
7.12.3. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. a punkte nurodytos pareigos;
7.12.4. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. c punkte nurodytą pareigą, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudiminj draudikas sužinojo laiku arba kai pranešimas apie draudiminj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
7.12.5. jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis arba naudos gavėjas nuostolj padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą;
7.12.6. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.
7.13. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat
šiais atvejais:
7.13.1. jeigu draudimo sutartis sudaryta po draudiminio jvykio;
7.13.2. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
7.13.3. jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;
7.13.4. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio;
7.13.5. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl draudėjo arba su draudėju susijusių asmenų arba apdraustojo arba naudos gavėjo tyčios, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būti- nasis reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
7.13.6. jeigu bet kokia žala tiesiogiai ar netiesiogiai, pilnai ar iš dalies atsirado naudojant sistemą, jskaitant kom- piuterinių virusų atakas, su sistemomis susijusių duomenų praleidimus, pakeitimus ar papildymus;
7.13.7. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.
8. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respubli- kos teismuose.
8.2. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų.
8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.
9. Draudimo sutarčiai taikoma teisė
9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
10. Pranešimai
10.1. Bet koks pranešimas, kurj viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu. Tarpininkai nėra jgalioti šiuos pranešimus priimti.
10.2. Pranešimas, išsiųstas laišku draudimo liudijime nurodytu draudėjo adresu arba perduotas faksimiliniu ryšiu draudimo liudijime nurodytu draudėjo fakso numeriu, laikomas tinkamai jteiktu pagal šias Taisykles, išskyrus šiose Taisyklėse numatytus atvejus. Pranešimas yra laikomas tinkamai jteiktu praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.
10.3. Jeigu pranešimas siunčiamas paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto jstaigos, turinčios tam teisę.
10.4. Draudėjas turi teisę pasirinkti dokumentų gavimo būdus: gauti juos nemokamai, atvykęs j bet kurj Draudiko padalinj arba prisijungęs prie savitarnos sistemos. Nepasirinkus nė vieno minėtų nemokamų gavimo būdų, dokumentų siuntimas paštu yra mokamas – kainuoja 3 Lt. Dokumentai šiuo atveju – tai: sąskaitos, draudimo sutartys (draudimo liudijimai), informavimas apie laiku nesumokėtą (-as) draudimo jmoką (-as), apie draudimo sutarties nutraukimą dėl nesumokėtų jmokų ir pažymos apie žalos atlyginimo atvejus arba jų nebuvimą.
AB “Lietuvos draudimas”
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
II DALIS
VEŽĖJŲ KELIŲ TRANSPORTU ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Draudimo sąvokos
1.1. Draudėjas - asmuo, su draudiku sudaręs draudimo sutartj, teikiantis krovinių gabenimo paslaugas bei turintis visus reikiamus leidimus, licensijas ir kitus jo veiklą jteisinančius dokumentus ir atsakingas už krovinio gabeni- mą pagal atitinkamas sutartis.
1.2. Vienas draudiminis jvykis – jvykis arba eilė jvykių, kuriuos lėmė ta pati priežastis tuo pačiu laiku toje pačioje vietoje ir kurių pasekmėje draudėjui pareiškiamos pretenzijos.
1.3. CMR Konvencija - 1956 m. gegužės mėn. 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties Konvencija, jskai- tant 1978 m. birželio 5 d. protokolą.
1.4. SMGS susitarimas – 1998 m. sausio mėn. 01 d. redakcijos su iki 2000 m. gruodžio mėn. 01 d. pakeitimais ir papildymais Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas;
1.5. XXX xxxxxxxx – 1957 m. rugsėjo 30 d. Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo automobilių
transportu.
1.6. ATP susitarimas – 1970 m. rugsėjo 1 d. Ženevos Susitarimas dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių.
1.7. Subkontraktorius – kitas vežėjas ar ekspeditorius (ne draudėjas) (ar kitokia veikla užsiimantis ūkio subjektas ar fizinis asmuo), pasamdytas draudėjo.
1.8. Krovinio gabenimas keliais – kuomet krovinys gabenamas keliais autotransportu (jskaitant pačių autotransporto priemonių, gabenančių krovinius, gabenimą jūros keltais, geležinkeliu, jei krovinys nebuvo iškrautas iš auto- transporto priemonės);
1.9. Ekspeditoriai - juridiniai asmenys, turintys ekspedijavimo veiklos leidimus, licencijas arba kitus jų veiklą jteisi- nančius dokumentus ir atsakantys už krovinių gabenimą pagal krovinių ekspedijavimo sutartis.
1.10. Vežėjai - juridiniai asmenys, turintys vežėjo veiklos leidimus, licencijas arba kitus jų veiklą jteisinančius doku- mentus ir atsakantys už krovinių gabenimą pagal krovinių gabenimo sutartis.
1.11. Krovinio valdytojas – krovinio siuntėjas ar gavėjas, kuris su draudėju sudaro krovinio gabenimo raštišką sutartj;
1.12. Krovinio gabenimo sutartis – rašytinės formos susitarimas, kurio pagrindu krovinio valdytojas draudėjui užsako jvykdyti jo nurodytos prekės (ar jų srauto) gabenimą iš nurodytos išvykimo j nurodytą paskirties vietą (vietas). Tokia sutartimi laikomas ir CMR važtaraštis.
1.13. Saugoma aikštelė – aptverta (uždara), tamsiu paros metu apšviesta teritorija su kontroliuojamu transporto prie- monių jvažiavimu ir išvažiavimu bei fizinių asmenų jėjimu ir išėjimu, bei kurioje esančios transporto priemonės (jose esantys kroviniai), aikštelės personalo saugomi visą parą.
1.14. Teroristinis aktas – veiksmas (jskaitant jėgos bei prievartos veiksmus ar grasinimus tokiais veiksmais) atitinkan- tis visus nurodytus požymius:
1.14.1. tokj veiksmą jvykdo asmuo ar grupė asmenų, veikiantys savarankiškai arba kokios nors organizacijos ar vyriausybės vardu;
1.14.2. toks veiksmas jvykdytas dėl politinių, religinių, ideologinių ar etninių paskatų bei tikslų;
1.14.3. tokiu veiksmu siekiama jbauginti ar jtakoti valstybės ar savivaldybių valdžios institucijas, visuomenę ar tam tikrą visuomenės dalj;
1.14.4. toks veiksmas, atsižvelgiant j pasaulinę patirtj ar šalyje susidariusią politinę, visuomeninę, religinę, ideologinę ar etninę padėtj, savo mastais arba pobūdžiu turi būti adekvatus bei tinkamas valstybės valdžios institucijų, visuomenės ar tam tikros jos dalies jbauginimui ar jtakojimui.
2. Draudimo objektas
2.1. Draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė, susijusi su:
A draudimo apsaugos variantu - draudėjo atsakomybe už gabenamą krovinj;
B draudimo apsaugos variantu - draudėjo atsakomybe už krovinio siuntėjo ar gavėjo finansinius nuostolius, patirtus dėl draudėjo nejvykdytų ar netinkamai jvykdytų jsipareigojimų pagal gabenimo sutartj;
C draudimo apsaugos variantu - draudėjo atsakomybe prieš trečiuosius asmenis už padarytą žalą gabenamu kroviniu;
D draudimo apsaugos variantu - draudėjo atsakomybe už jam krovinio valdytojo ar su krovinio valdytoju su- sijusių asmenų patikėtus laikinai saugoti/naudoti jvairių tipų konteinerius, priekabas, puspriekabes (draudimo apsauga galioja tik tiems objektams, kurie nurodyti draudimo sutartyje);
2.2. Draudimo apsauga galioja tik toms transporto priemonėms, kurios jtrauktos j draudimo sutarties priedo apdraus- tųjų transporto priemonių sąrašą (toliau – sąrašas). Šis sąrašas gali būti keičiamas draudėjo ir draudiko sutarimu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Transporto priemonių pasikeitimą reglamentuojantis sąrašas bei jame apibrėžtos nuostatos jsigalioja draudikui ir draudėjui jj pasirašius. Naujai jtrauktoms transporto priemonėms galioja punkte 3.2 apibrėžta sąlyga. Sąrašo pasikeitimas gali jtakoti kitų draudimo sutarties sąlygų pasikeitimus.
2.3. Draudimo apsauga galioja tik toms gabenamų prekių grupėms, kurios draudimo sutartyje nurodytos kaip ap- draustos, kitoms prekių grupėms draudimo apsauga negalioja. Apdraustų prekių grupių sąrašas draudimo su- tarties galiojimo laikotarpyje gali keistis. Apdraustų prekių grupių sąrašo pasikeitimas jsigalioja draudikui ir drau- dėjui jj pasirašius. Naujai jtrauktoms prekių grupėms galioja punkte 3.2 apibrėžta sąlyga. Sąrašo pasikeitimas gali jtakoti kitų draudimo sutarties sąlygų pasikeitimus.
2.4. Jei draudimo sutartyje nenurodyta kitaip, draudimo objektu negali būti Taisyklių II dalies ,,Vežėjų kelių transportu atsakomybės draudimo sąlygos” 2.1. punkte nurodyti turtiniai interesai, susiję su draudėjo atsakomybe dėl bran- giųjų (tauriųjų) metalų, brangakmenių, juvelyrinių arba meno dirbinių, monetų, pinigų, vertybinių popierių, doku- mentų, aktų, paveikslų, skulptūrų, gyvų gyvūnų, palaikų, persikraustymo daiktų, pašto siuntų, lengvųjų automobilių (gabenamų j Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybes (toliau - NVS valstybes)), spirito, alkoholinių gėrimų, tabako ir jo gaminių, kompiuterių ir jų komponentų, kompiuterinių periferinių jrenginių, informacijos nešiklių, nuoto- linės komunikacijos jrenginių, vaizdo ir garso technikos, greitai gendančių krovinių, ADR sutarties reglamentuoja- mų krovinių, krovinių, kurių gabaritai yra didesni už jas gabenančios transporto priemonės ribas, gabenimo.
2.5. Draudimo objektu nėra draudėjo atsakomybė dėl žalos, padarytos nuosavybės teise arba nuomos pagrindais
valdomam turtui.
2.6. Draudimo objektu nėra vežėjo, kuris krovinj gabena ne keliais, atsakomybė už gabenamą krovinj.
2.7. Draudimo objektu nėra ekspeditoriaus atsakomybė už padarytą žalą kroviniui.
3. Draudimo teritorija ir draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis
3.1 Draudimo apsauga galioja tik tose geografinėse teritorijose, kurios draudimo sutartyje nurodytos kaip apdraus- tos, kitose teritorijose draudimo apsauga negalioja, t.y. tose teritorijose draudimo objektu negali būti Taisyklių II dalies ,,Vežėjų kelių transportu atsakomybės draudimo sąlygos” 2.1. punkte nurodyti turtiniai interesai susiję su draudėjo atsakomybe ar baudomis. Draudimo apsaugos teritorija gali būti nurodyta kaip valstybių, jų grupių, kontinentų sąrašas ir/ar kaip atstumas nuo Vilniaus miesto kilometrais.
3.2 Draudimo apsauga galioja tik tiems gabenimams (draudimo objektams), kurie prasidėjo draudimo sutarties galiojimo metu. Draudimo sutarties galiojimo metu padarius draudimo sutarties sąlygų pakeitimus (apdraustų transporto priemonių kiekio, apdraustų prekių grupių, teritorijos, kt. šių taisyklių II dalies 2 punkte apibrėžtų draudimo objektų), draudiminė apsauga jsigalioja tik tiems gabenimams, kurie prasidėjo pakeitimą jteisinusio dokumento galiojimo metu.
3.3 Draudimas negalioja Italijos Respublikos teritorijoje j pietus nuo 4150’ Šiaurės platumos lygiagretės, Armė- nijos Respublikoje, Azerbaidžano Respublikoje, Gruzijoje (jskaitant Abchaziją ir Pietų Osetijos Respubliką), Rusijos Šiaurės Kaukazo regione (Stavropolio krašte, Karačai Čerkesijos Respublikoje, Karbadino Balkarijos Respublikoje, Ingušetijos Respublikoje, Šiaurės Osetijos Respublikoje, Čečėnijos Respublikoje, Dagestano Respublikoje), Irako Respublikoje, Turkmėnistane, Uzbekistano Respublikoje, Kirgizijos Respublikoje, Tadži- kistano Respublikoje, Afganistano Islamo Respublikoje, Pakistano Islamo Respublikoje, Indijos Respublikoje, Nepalo Karalystėje, Butano Karalystėje, Bangladešo Liaudies Respublikoje. Šioms teritorinėms išimtims tai- koma pirmenybė prieš draudėjo ir draudiko sutartą draudimo teritorijos apimtj kilometrais nuo Vilniaus arba jvardinant daugiau kaip vieną valstybę apimantj regioną.
4. Draudiminiai jvykiai
4.1 A draudimo apsaugos variantas:
4.1.1 vežėjo keliais (draudėjo) civilinės atsakomybės atsiradimas dėl viso arba dalies krovinio sugadinimo, sunaikinimo (jskaitant priverstini sunaikinimą) arba praradimo.
4.2 B draudimo apsaugos variantas – draudėjo civilinės atsakomybės atsiradimas dėl užsakovo (t.y. krovinio siun- tėjo ar gavėjo) patirtų išlaidų dėl šių draudėjo klaidų ir aplaidumo:
krovinio pristatymo termino pažeidimo (atgabenus per vėlai);
krovinio nugabenimo teisėtam gavėjui ne važtaraštyje nurodytu adresu.
4.3 C draudimo apsaugos variantas - draudėjo deliktinės (ar sutartinės, bet ne daugiau nei apibrėžia deliktinė) at- sakomybės (atsakomybės, kylančios pagal jstatymus, nesant papildomų specifinių susitarimų) atsiradimas dėl ne pagal krovinio gabenimo sutartj trečiųjų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei padarytą žalą gabenamu kroviniu gabenimo operacijų metu;
4.4 D draudimo apsaugos variantas - draudėjo atsakomybė dėl jam patikėtų laikinai saugoti/naudoti jvairių tipų puspriekabių, konteinerių sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo (jvertinant šio turto nusidėvėjimą);
4.5 Vežėjo keliais civilinė atsakomybė draudžiama tik tuo atveju, kai civilinė atsakomybė kyla pagal tokius teisės aktus:
4.5.1 CMR konvenciją;
4.5.2 Lietuvos Respublikos Civilinj Kodeksą;
4.5.3 draudimo sutartyje nurodytas specifines sutartis arba susitarimus;
4.6 Draudėjo ir Xxxxxxxx abipusiu susitarimu gali būti draudžiama vienas arba daugiau šiame skyriuje paminėtų draudiminės apsaugos variantų.
5. Nedraudiminiai jvykiai
5.1 Nedraudiminiais jvykiais pagal visus draudimo apsaugos variantus laikoma vežėjo atsakomybės atsiradimas
tokiais atvejais:
5.1.1 kai krovinys nepakankamai ar netinkamai paruošiamas vežimui, naudojamos netinkamos paruošimo priemonės (krovinys netinkamai sukraunamas j jj gabensiančią transporto priemonę, dėžes, paletes, konteinerius ar keltuvus, parenkamos netinkamos paruošimo priemonės);
5.1.2 kai krovinys gabenamas netinkama eksploatacijai transporto priemone;
5.1.3 kai krovinj gabenanti transporto priemonė važiuoja toje vietoje ar tuo metu, kai eismas yra draudžia- mas, arba ji viršija toje vietoje leistiną greitj;
5.1.4 kai pažeidžiamas vairuotojo darbo ir poilsio režimas, apibrėžiamas galiojančių teisės aktų;
5.1.5 jei pretenzijas reiškia su draudėju susiję asmenys;
5.1.6 kai žala kyla dėl oro, vandens, dirvožemio užterštumo;
5.1.7 dėl krovinio, nepažymėto jo transportavimo (transporto) dokumentuose, gabenimo;
5.1.8 kai krovinio gabenimo maršrutas (dalis maršruto), pakrovimo ar paskirties vieta buvo šalyse, kuriose
vyksta karai arba karui prilygstantys jvykiai, taip pat, jei jvykj jtakojo teroristinis aktas;
5.1.9 kai pažeisti nepagrjstai maži (jprasti tam maršrutui) krovinio pristatymo terminai;
5.1.10 kai draudėjas raštiškai ar žodžiu perdavė savo jsipareigojimų ar jų dalies vykdymą subkontraktoriams, nebent draudimo sutartyje numatyta kitaip;
5.1.11 kai transporto priemonę, gabenančią krovinj, vairavo neblaivus, kitaip apsvaigęs arba neturintis teisės ją vairuoti asmuo;
5.1.12 dėl krovinio atidavimo neteisėtam gavėjui, išskyrus atvejus kai draudimo sutartyje sutarta kitaip;
5.1.13 jei gabenant specialių gabenimo sąlygų reikalaujančius krovinius (pavojingus, greitai gendančius, ne- gabaritinius ir kt.) draudėjas nesilaikė tokių krovinių gabenimą reglamentuojančių norminių aktų (ADR sutartis, ATP susitarimas, kt. reikalavimai), jei draudėjas nesilaikė nurodymų dėl greitai gendančių maisto produktų gabenimo, jei sutiko gabenti nepritvirtintą krovinj;
5.1.14 jei žalos priežastis yra krovinio sugedimas dėl terminio režimo nesilaikymo gabenimo metu, o priekaba (pus- priekabė, krovinio gabenimui skirta autotransporto priemonės dalis), kurioje buvo gabenamas krovinys, ne- buvo aprūpinta gabenimo metu vidinę priekabos temperatūrą registruojančiu (užrašančiu) jrenginiu;
5.1.15 jei draudėjas nesaugojo priimto krovinio, paliko transporto priemonę su kroviniu be priežiūros, nutolda- mas nuo jos atstumu, kuris nėra saugus (saugiu atstumu, kuriuo galima nutolti nuo transporto priemonės nesaugomoje teritorijoje, yra laikomas toks atstumas, kuris leistų nuolat vizualiai stebėti gabenamą krovi- nj ir užtikrintų galimybę iš karto imtis veiksmų, jgalinančių sustabdyti ir išvengti galimo nuostolio (dalinės ar visiškos krovinio vagystės, apgadinimo ar sugadinimo, sunkvežimio su kroviniu vagystės, kt.)).
5.1.16 jei vairuotojas sustojo poilsiui (ar kitais tikslais) nesaugomoje aikštelėje ar teritorijoje ir ilsisi transporto prie- monėje (ši išlyga netaikoma tik tais atvejais, kai transporto priemonės vairuotojas priverstas sustoti poilsiui degalinėje, nes nuo neišvengiamos sustojimo poilsiui vietos (pagal nustatytą darbo režimą) iki artimiausios saugomos aikštelės yra daugiau kaip 50 km. atstumas). Transporto priemonės vairuotojo nežinojimas, kad iki 50 km. atstumu nuo sustojimo vietos yra saugoma aikštelė, nepanaikina 5.1.11 punkto galiojimo;
5.1.17 jei krovinys ar jo dalis dingsta iš važiuojančios transporto priemonės;
5.1.18 jei draudėjas, be draudiko raštiško sutikimo prisiėmė atsakomybę už nuostolius, tenkinti trečiųjų asme- nų pretenzijas arba jsipareigojo atlyginti nuostolius.
5.2 Nedraudiminiu jvykiu taip pat laikomas baudų, nuobaudų, netesybų arba kitų panašaus pobūdžio sankcijų skyrimas.
5.3 Nedraudiminiu jvykiu yra bet kokios draudėjo atsakomybės prieš krovinio valdytoją atsiradimas ir jo ar krovinio valdytojo patirti finansiniai nuostoliai dėl krovinio areštavimo, sulaikymo arba konfiskavimo. Taip pat nedraudi- miniu jvykiu laikomas toks jvykis, kurio fakto draudėjas negali pagrjsti valstybinių tarnybų išduotais jvykio faktą patvirtinančiais dokumentais.
5.4 Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartj, pateikė draudikui nepilną, klaidingą ar melagingą informaciją, turė- jusią jtakos draudimo sutarties sudarymui ar vykdymui.
5.5 Jei priimdamas ir atiduodamas krovinj, draudėjas nepatikrino važtaraščiuose nurodytų duomenų atitikimo su krovinio kiekiu ir svoriu (krovinio pakuotės išorinę būklę) ir/ar nustatęs šiuos pažeidimu, nejrašė apie tai pastabų važtaraštyje, tada, nesant išorinių priekabos pažeidimo požymių (nepažeistas plombavimas ar nebuvo plom- buota, nepažeistas priekabos tentas ar krovinj saugojantis korpusas), iškrovimo metu rastas krovinio trūkumas nėra draudiminis jvykis.
5.6 Draudėjui nejvykdžius 8.3 punkte apibrėžtų reikalavimų, jvykis gali būti laikomas nedraudiminiu arba gali būti mažinama draudimo išmoka.
5.7 Draudikas neatlygina:
5.7.1 draudėjo negautų ar sumažėjusių pajamų, taip pat CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje apibrėžto užmokesčio už gabenimą;
5.7.2 draudėjo gabenamų asmenų pareikštų finansinių, turtinių pretenzijų.
5.8 Jei draudėjas, negavęs raštiško draudiko sutikimo, prisiima papildomą atsakomybę, nustačius specialią tikslinę sumą (CMR Konvencijos 24, 26 str.), papildomai prisiimta atsakomybė nėra draudimo objektas ir žala atlygina- ma vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje apibrėžtomis nuostatomis.
6. Xxxxxxxx xxxx. Besąlyginė išskaita
6.1 Draudikas draudimo liudijime kiekvienam draudiminės apsaugos variantui nustato maksimalią draudimo sumą, besąlyginę išskaitą, maksimalią draudimo sumą visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui.
6.2 Draudimo liudijime yra nurodoma maksimali draudimo suma visiems draudiminės apsaugos variantams visam
draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui.
6.3 Jeigu dėl vieno draudiminio jvykio draudimo išmoka turi būti mokama pagal kelių draudimo sutartyje nusta- tytų draudimo objektų (draudiminės apsaugos variantų) draudimą ir bendras nuostolis didesnis už draudimo objektų pagal kuriuos patirtas nuostolis didžiausią besąlyginę išskaitą, taikoma tik viena - didžiausia besąlyginė išskaita, kuri numatyta kaip vieno iš draudimo objektų (draudiminės apsaugos variantų), už kuriuos mokama draudimo išmoka, draudimo sąlyga.
6.4 Draudimo sutartis draudimo objekto (draudiminės apsaugos varianto) atžvilgiu lieka galioti ta draudimo suma, kuri lieka iš draudimo objektui (draudiminės apsaugos variantui) nustatytos draudimo sumos limito atėmus išmokėtos draudimo išmokos sumą.
6.5 Taisyklių II dalies ,,Vežėjų kelių transportu atsakomybės draudimo sąlygos” 6.3. punkte numatytu atveju, drau- dimo išmoka kiekvienam draudimo objektui (draudiminės apsaugos variantui) bus apskaičiuojama besąlyginės išskaitos mažėjimo tvarka: taikytinos besąlyginės išskaitos suma pirmiausia mažinama to draudimo objekto (draudiminės apsaugos varianto) draudimo išmoka, kuriam yra nustatyta didžiausia besąlyginė išskaita. Jei pritaikyta besąlyginė išskaita yra didesnė už žalą apskaičiuotą pagal to draudimo objekto (draudiminės apsau- gos varianto) draudimą, išskaitos likutis taikomas sekančio draudimo objekto (draudiminės apsaugos varianto) pagal kurj patirtas nuostolis atžvilgiu, analogiška tvarka.
6.6 Atskiru draudėjo ir draudiko susitarimu, draudimo sutartyje gali būti numatyta sąlyginė išskaita vietoje besąlygi- nės išskaitos.
6.7 Vienu draudiminiu jvykiu laikomas jvykis, kilęs dėl tos pačios priežasties bei tomis pačiomis aplinkybėmis (pvz. žala kilo dėl tos pačios autoavarijos ar krovinio vagystės) nepaisant to, kad dėl tokio jvykio gali būti pareikšti kelių trečiųjų asmenų reikalavimai. Laikoma, kad jvykis jvyko tuo metu, kai draudėjas padarė žalą. Jeigu žalos padarymo momento nejmanoma tiksliai nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti nuostolius. Nuostoliai kilę dėl vieno draudiminio jvykio bus laikomi vienu nuostoliu, nepaisant to, kad reikalavimai dėl tokių nuostolių atlyginimo pareikšti skirtingais draudimo su- tarties galiojimo terminais.
7. Draudimo jmokos apskaičiavimo tvarka
7.1 Draudimo jmoka apskaičiuojama atsižvelgus j transporto priemonių skaičių, bei faktorius, turinčius jtaką vežėjo veiklos rizikingumui.
8. Papildomos draudėjo teisės ir pareigos
8.1 Draudėjas turi teisę:
8.1.1 savo sąskaita skirti ir samdyti ekspertus, vertintojus, advokatus pretenzijų ir teismo bylų nagrinėjimui, draudikui pritarus, savarankiškai dalyvauti pretenzijų ir teismo bylų nagrinėjime;
8.2 Be pareigų, nurodytų Taisyklių I dalyje Xxxxxxxxxx sąlygos vykdymo, Draudėjas, pareikšdamas apie gautas pretenzijas (patirtus nuostolius), priklausomai nuo jvykio pobūdžio bei aplinkybių, draudikui, privalo:
8.2.1 pateikti tokius dokumentus:
a. draudimo sutartj;
b. CMR, TIR CARNET (reikalingos geros kopijos);
c. sąskaitą-faktūrą (invoisą);
d. muitinės deklaraciją;
x. xxxxxxxx gabenimo sutartj su krovinio valdytoju;
f. policijos dokumentus;
x. xxxxxxxxxx xxxxxxxxxxx;
h. nepriklausomų ekspertų krovinio defektavimo aktą;
i. refrižeratoriaus šaldymo jrenginio tinkamumo sertifikatą (FRC, ATP);
j. pretenziją vežėjui su nuostolių paskaičiavimais;
k. apmokėjimo už krovinj dokumentą;
l. prašymą kompensuoti nuostolius;
m. nukentėjusiojo pretenziją (jei pretenzijų pateikėjas yra draudimo jmonė, dokumentą, patvirtinantj draudimo jmonės teises j draudimo išmoką);
n. išlaidas, padarytas siekiant sumažinti nuostolius arba ginant savo interesus teismuose pagrin- džiančius dokumentus;
o. susirašinėjimo su pretenzijų reiškėjais nuorašus;
p. kitus draudiko reikalaujamus dokumentus, kurie būtini pretenzijai nagrinėti ir nuostolių dydžiui nustatyti.
8.2.2 informuoti draudiką apie visus gautus atlyginimus už nuostolius, patirtus dėl draudiminio jvykio;
8.2.3 jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpyje draudėjas sužino apie aplinkybes, kurios gali padidinti draudiko atsakomybės dydj, nedelsiant, per 3 darbo dienas, raštu pranešti draudikui apie aplinkybes, padidinančias draudiko prisiimtą draudimo riziką;
8.3 Draudėjas taip pat privalo:
8.3.1 imtis visų jmanomų priemonių gelbėti ir/ar apsaugoti krovinj, kad žala būtų kuo mažesnė arba jos būtų visiškai išvengta;
8.3.2 priklausomai nuo jvykio pobūdžio (avarija, apiplėšimas, vagystė, gaisras ir t.t.) apie jvykj tuoj pat pra- nešti artimiausiam kelių policijos, policijos, gaisrinės skyriui;
8.3.3 neprisiimti jokių jsipareigojimų dėl žalos atlyginimo. Jeigu reikalaujama pasirašyti kokius nors doku- mentus, jų turinys turi būti pilnai suprantamas. Jeigu nejmanoma išvengti pasirašymo – dokumente pažymėti „sign, but don’t understand“ (t.y. „pasirašau, bet nesuprantu“);
8.3.4 apie jvykj ne vėliau kaip tą pačią dieną pranešti draudikui telefonu bei užpildžius Draudiko pateiktą pranešimo apie jvykj formą, faksu ją atsiųsti Draudikui. Draudikas, gavęs raštišką pranešimą apie jvykj, priima sprendimą dėl apžiūros tikslingumo (informuodamas apie tai Draudėją) ir ne vėliau kaip per sep- tynias darbo dienas nuo raštiško pranešimo apie jvykj dienos, atvyksta pats (ar savo atsiunčia atstovą) apžiūrėti jvykio metu dalinai ar pilnai sugadinto krovinio.
8.3.5 jei krovinys sugadintas, organizuoti jo išsaugojimą tokioje būklėje, kokioje jis buvo sugadinimo paste- bėjimo momentu (neiškrauti iš transporto priemonės ir pan.), kol draudiko atstovas atvyks j jvykio vietą ir apžiūrės sugadintą krovinj arba duos kitokius nurodymus;
8.3.6 jvykiui atsitikus Rusijos Federacijos teritorijoje, saugoti krovinj nuo neteisėto prekių ir transporto prie- monės panaudojimo, nedelsiant pranešti apie jvykj bei prekių ir automobilio buvimo vietą j artimiausią Rusijos Federacijos muitinę (Rusijos Federacijos Muitinės kodekso nustatyta tvarka).
8.3.7 saugoti priimtą krovinj.
9. Nuostolio nustatymas
9.1 Draudikas, sudarydamas draudimo sutartj, pateikia draudėjui savo jgaliotų atstovų (avarinių komisarų) sąrašą, kurie dalyvauja nustatant žalą ir atlyginant nuostolius.
9.2 Gavęs pranešimą apie draudiminj jvykj, draudikas arba jo jgaliotas atstovas turi teisę atvykti j draudimo vietą ir surašyti turto sunaikinimo (sugadinimo) aktą, kuriame užfiksuoja draudiminio jvykio metu padarytą žalą.
9.3 Jeigu keli asmenys solidariai atsako už padarytą žalą, draudikas kompensuoja žalos dalj, kurią privalėtų atly- ginti draudėjas atsižvelgus j jo kaltę ir draudėjo pastangas išvengti jvykio, kuris sukėlė žalą.
9.4 Atlyginamos pagrjstos ir būtinos išlaidos, patirtos dėl to, kad jvykus draudiminiam jvykiui draudėjas ėmėsi jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai buvo duoti. Šios išlaidos nėra mažinamos draudimo sutartyje apibrėžtu franšizės (išskaitos) dydžiu.
9.5 Atlyginamos pagrjstos ir iš anksto su draudiku suderintos draudėjo išlaidos, patirtos reguliuojant (tiriant) draudi- minj jvykj.
9.6 Jeigu ginčas dėl nuostolių atlyginimo perduodamas spręsti teismui ir trečiojo asmens ieškininiai reikalavimai susiję su pagal draudimo sutartj atlygintinais nuostoliais, draudikas dalyvauja teismo procese ir atlygina teismo išlaidas.
9.7 Jeigu teismo procesas susijęs ir su kito pobūdžio reikalavimais, atlyginama ta teismo išlaidų dalis, kuri patirta dėl reikalavimų atlyginti nuostolius, atlygintinus pagal draudimo sutartj, nagrinėjimo.
10. Draudimo išmokos mokėjimas
10.1 Draudikas tenkina pretenzijas dėl pagrjstų nuostolių tik draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos ribose.
10.2 Draudimo išmoka kompensuojami nuostoliai, už kuriuos atsako draudėjas, remiantis jam pateiktomis raštiš- komis pretenzijomis. Draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant j žalos atlyginimą reguliuojančias teisės normas bei teismų praktiką.
10.3 Maksimali draudimo išmoka ribojama:
10.3.1 remiantis Taisyklių II dalies “Vežėjų kelių transportu atsakomybės draudimo sąlygos” 4.1 punktu - nevir- šijant CMR Konvencijos nuostatų, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje nustatyta kitaip;
10.3.2 remiantis Taisyklių II dalies ,,Vežėjų kelių transportu atsakomybės draudimo sąlygos” 4.3 - 4.4 punktais – apskaičiuotu skirtumu tarp nuostolio dydžio ir išmokos pagal kitas draudimo sutartis (pvz. Transporto prie- monių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo, “Žalios kortelės”, Transporto priemonių draudimo ir kt.), bet neviršijant draudimo liudijime nustatytos konkrečiam draudimo apsaugos variantui draudimo sumos.
10.4 Kiekvieno draudiminio jvykio atveju, draudikas išmoka draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos, nurody- tos draudimo liudijime konkrečiam draudimo apsaugos variantui, tačiau draudimo išmoka negali būti didesnė už draudėjo atsakomybę pagal atitinkamas tarptautines konvencijas, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
10.5 Jei draudimo liudijime yra nurodyta maksimali draudimo suma visoms pretenzijoms visam draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiui, tai draudiko išmokėtų draudimo išmokų suma pagal šias pretenzijas negali viršyti maksi- malios draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą.
10.6 Draudimo išmoka išmokama j draudėjo arba pretenzijos pareiškėjo sąskaitą. Į draudėjo sąskaitą draudimo išmoka gali būti mokama tik tuo atveju, jei jis jrodo, kad pilnai atlygino pretenzijos pareiškėjo žalą.
AB “Lietuvos draudimas”
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
III DALIS
EKSPEDITORIŲ ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Draudimo sąvokos
1.1. Draudėjas - asmuo, su draudiku sudaręs draudimo sutartj, teikiantis krovinių ekspedijavimo paslaugas bei turintis ekspedijavimo veiklai vykdyti visus reikiamus leidimus, licenzijas ir kitus tokią veiklą jteisinančius doku- mentus ir atsakingas už krovinio gabenimą pagal atitinkamas sutartis.
1.2. Vienas draudiminis jvykis – jvykis arba eilė jvykių, kuriuos lėmė ta pati priežastis tuo pačiu laiku toje pačioje vietoje ir kurių pasekmėje draudėjui pareiškiamos pretenzijos.
1.3. CMR Konvencija - 1956 m. gegužės mėn. 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties Konvencija, jskai- tant 1978 m. birželio 5 d. protokolą.
1.4. XXX xxxxxxxx – 1957 m. rugsėjo 30 d. Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo automobilių
transportu.
1.5. ATP susitarimas – 1970 m. rugsėjo 1 d. Ženevos Susitarimas dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių.
1.6. Subkontraktorius – kitas vežėjas ar ekspeditorius (ar kitokia veikla užsiimantis ūkio subjektas ar fizinis asmuo), pasamdytas draudėjo.
1.7. Ekspeditoriai - juridiniai asmenys, turintys ekspedijavimo veiklos leidimus, licencijas arba kitus jų veiklą jteisi- nančius dokumentus ir atsakantys už krovinių gabenimą pagal krovinių ekspedijavimo sutartis.
1.8. Vežėjai - juridiniai asmenys, turintys vežėjo veiklos leidimus, licencijas arba kitus jų veiklą jteisinančius doku- mentus ir atsakantys už krovinių gabenimą pagal krovinių gabenimo sutartis.
1.9. Krovinio ekspedijavimo sutartis – rašytinės formos susitarimas, kurio pagrindu krovinio valdytojas ir draudėjas sutaria dėl prekės (ar jų srauto) ekspedijavimo;
1.10. Teroristinis aktas – veiksmas (jskaitant jėgos bei prievartos veiksmus ar grasinimus tokiais veiksmais) atitinkan- tis visus nurodytus požymius:
1.10.1. tokj veiksmą jvykdo asmuo ar grupė asmenų, veikiantys savarankiškai arba kokios nors organizacijos ar vyriausybės vardu;
1.10.2. toks veiksmas jvykdytas dėl politinių, religinių, ideologinių ar etninių paskatų bei tikslų;
1.10.3. tokiu veiksmu siekiama jbauginti ar jtakoti valstybės ar savivaldybių valdžios institucijas, visuomenę ar tam tikrą visuomenės dalj;
1.10.4. toks veiksmas, atsižvelgiant j pasaulinę patirtj ar šalyje susidariusią politinę, visuomeninę, religinę, ideologinę ar etninę padėtj, savo mąstais arba pobūdžiu turi būti adekvatus bei tinkamas valstybės valdžios institucijų, visuomenės ar tam tikros jos dalies jbauginimui ar jtakojimui.
1.11 Pakrovimas – veiksmas, kai krovinys pakeliamas nuo jj laikančios plokštumos ar atramos (saugojimo vietoje) tam tikslui pritaikytais jrengimais ar rankomis, kad toliau būtu gabenamas ar nešamas j transporto priemonę, kuri bus naudojama krovinio gabenimui. Pakrovimas baigiasi, kai krovinys padedamas ant jj gabensiančios transporto priemonės konstrukcinės dalies, skirtos krovinio gabenimui.
1.12 Iškrovimas – veiksmas, kai krovinys iškeliamas iš jj gabenusios transporto priemonės tam tikslui pritaikytais jrengimais ar rankomis, kad toliau būtu gabenamas ar nešamas j paskirties ar saugojimo vietą ir baigiasi, kai krovinys padedamas ant plokštumos ar atramos paskirties ar saugojimo vietoje;
1.13 Krovinio perkrovimas - neišvengiamas ir iš anksto numatytas krovinio ar jo dalies iškrovimas iš jj gabenančios transporto priemonės, kai tolimesniam krovinio gabenimui tęsti krovinys pakraunamas j jj toliau gabensiančią kitą transporto priemonę. Perkrovimas prasideda, kai krovinys iškeliamas iš vienos transporto priemonės tam tikslui pritaikytais jrengimais ar rankomis, kad būtų gabenamas ar nešamas j kitą transporto priemonę, kuri bus naudojama tolimesniam krovinio gabenimui. Perkrovimas baigiasi, kai krovinys padedamas ant kitos transporto priemonės konstrukcinės dalies, skirtos krovinio gabenimui.
1.14 Krovinio pakavimas – veiksmai, kuomet krovinys, panaudojant pagalbines priemones, jrenginius ar medžiagas, paruošiamas saugiam gabenimui. Pakuotė turi atitikti gabenamo krovinio fizines, chemines savybes, atitikti ga- benimo pobūdj, perkrovimų pobūdj bei sandėliavimą. Krovinys laikomas tinkamai jpakuotu, jei pakuotė apsaugo krovinj nuo kiekybinių ir kokybinių pokyčių, taip pat apsaugo personalą ir aplinką nuo krovinio poveikio.
2. Draudimo objektas
2.1 Draudimo objektas yra draudėjo civilinė atsakomybė, apibrėžta krovinio ekspedijavimo sutartimi ir susijusi su: A draudimo apsaugos variantu - draudėjo atsakomybe už ekspedijuojamą krovinj;
B draudimo apsaugos variantu - draudėjo atsakomybe už krovinio valdytojo (t.y. krovinio siuntėjo ar gavėjo) finansinius nuostolius, patirtus dėl draudėjo nejvykdytų ar netinkamai jvykdytų jsipareigojimų pagal ekspedijavi- mo sutartj;
C draudimo apsaugos variantu - draudėjo atsakomybe prieš trečiuosius asmenis už padarytą žalą gabenamu kroviniu;
D draudimo apsaugos variantu - draudėjo atsakomybe už jam patikėtas laikinai saugoti/naudoti jvairių tipų priekabas, puspriekabes, konteinerius (apdraustu laikomas draudimo sutartyje apibrėžtas turtas);
2.2 Draudimo apsauga galioja tik toms ekspedijuojamų prekių grupėms, kurios draudimo sutartyje nurodytos kaip apdraustos, kitoms prekių grupėms draudimo apsauga negalioja. Apdraustų prekių grupių sąrašas draudimo sutarties galiojimo laikotarpyje gali keistis. Apdraustų prekių grupių sąrašo pasikeitimas jsigalioja draudikui ir
draudėjui xx xxxxxxxxxx. Naujai jtrauktoms prekių grupėms galioja punkte 3.2 apibrėžta sąlyga. Sąrašo pasikeiti- mas gali jtakoti kitų draudimo sutarties sąlygų pasikeitimus.
2.3 Jei draudimo sutartyje nenurodyta kitaip, draudimo objektu negali būti Taisyklių III dalies ,,Ekspeditorių atsako- mybės draudimo sąlygos” 2.1. punkte nurodyti turtiniai interesai, susiję su draudėjo atsakomybe ar baudomis dėl brangiųjų (tauriųjų) metalų, brangakmenių, juvelyrinių arba meno dirbinių, monetų, pinigų, vertybinių popie- rių, dokumentų, aktų, paveikslų, skulptūrų, gyvų gyvūnų, palaikų, persikraustymo daiktų, pašto siuntų, lengvųjų automobilių (gabenamų j Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybes (toliau - NVS valstybes)), spirito, eks- pedijavimo.
2.4 Draudimo objektu nėra draudėjo atsakomybė dėl žalos, padarytos nuosavybės teise arba išperkamosios nuo- mos pagrindais valdomam turtui.
2.5 Draudimo objektu nėra ekspeditoriaus atsakomybė už krovinio vežėjo kelių transportu padarytą žalą kroviniui.
2.6 Draudėjo atsakomybės atsiradimas nekyla pagal tokius teises aktus:
2.6.1 CMR konvenciją, ADR sutartj, ATP susitarimą;
2.6.2 kitas sutartis, susitarimus, konvencijas, jstatymus ar tvarkas, reglamentuojančias vežėjų keliais atsako- mybę už gabenamą krovinj;
2.7 Draudėjo ir draudiko abipusiu susitarimu gali būti draudžiama vienas arba daugiau šiame skyriuje paminėtų draudiminės apsaugos variantų.
3. Draudimo teritorija ir draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis
3.4 Draudimo apsauga galioja tik tose geografinėse teritorijose, kurios draudimo sutartyje nurodytos kaip apdraus- tos, kitose teritorijose draudimo apsauga negalioja, t.y. tose teritorijose draudimo objektu negali būti Taisyklių III dalies ,,Ekspeditorių atsakomybės draudimo sąlygos” 2.1. punkte nurodyti turtiniai interesai susiję su draudėjo atsakomybe ar baudomis. Draudimo apsaugos teritorija gali būti nurodyta kaip valstybių, jų grupių, kontinentų sąrašas.
3.5 Draudimo apsauga galioja tik tiems gabenimams (draudimo objektams), kurie prasidėjo draudimo sutarties galiojimo metu. Draudimo sutarties galiojimo metu padarius draudimo sutarties sąlygų pakeitimus (apdraustų prekių grupių, teritorijos, kt. III dalies 2 punkte apibrėžtų draudimo objektų), draudiminė apsauga jsigalioja tik tų prekių ekspedijavimui, kurios pradėtos ekspedijuoti pakeitimą jteisinusio dokumento galiojimo metu.
4. Draudiminiai jvykiai
4.1 A draudimo apsaugos variantas:
4.1.1 draudėjo, organizuojančio krovinio gabenimą, atsakomybė už krovinj, kuomet draudėjas vykdė šiuos
ekspedijavimo veiksmus:
a) krovinių pakavimą ir perpakavimą;
b) krovinių kiekio ir svorio tikrinimą;
c) pakrovimą ir iškrovimą;
d) krovinio sandėliavimą iki 30 parų;
4.2 B draudimo apsaugos variantas:
4.2.1 ekspeditoriaus (draudėjo) atsakomybės atsiradimas dėl užsakovo patirtų išlaidų dėl šių draudėjo klaidų
ir aplaidumo:
a) krovinio pristatymo termino pažeidimo (atgabenus per vėlai);
b) krovinio nusiuntimo ne važtaraštyje nurodytu adresu;
c) krovinių siuntimo dokumentų nesavalaikio ar neteisingo paruošimo;
4.3 C draudimo apsaugos variantas:
4.3.1 draudėjo deliktinės (ar sutartinės, bet ne daugiau nei apibrėžia deliktinė) atsakomybės (atsakomybės, kylančios pagal jstatymus, nesant papildomų specifinių susitarimų) atsiradimas dėl ne pagal ekspedi- javimo sutartj trečiųjų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei padarytą žalą gabenamu kroviniu gabenimo operacijų metu;
4.4 D draudimo apsaugos variantas - draudėjo atsakomybė dėl jam patikėtų laikinai saugoti/naudoti jvairių tipų priekabų, puspriekabių, konteinerių sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo (nejskaitant šio turto nusidėvėjimo);
5. Nedraudiminiai jvykiai
5.1 Nedraudiminiais jvykiais pagal visus draudimo apsaugos variantus laikoma ekspeditoriaus atsakomybės atsira- dimas tokiais atvejais:
5.1.1 jei atsakomybės pagrindas yra CMR konvencija, ADR sutartis, ATP susitarimas;
5.1.2 jei atsakomybės pagrindas yra kiti vežėjo kelių transportu atsakomybę reglamentuojantys nacionaliniai ar tarptautiniai dokumentai (konvencijos, susitarimai, sutartys, jstatymai, tvarkos ir t.t.), kuriuos ratifika- vo (arba ne) Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
5.1.3 kai krovinio gabenimo maršrutas (dalis maršruto), pakrovimo ar paskirties vieta buvo šalyse, kuriose
vyksta karai arba karui prilygstantys jvykiai, jei jvykj jtakojo teroristinis aktas;
5.1.4 kai draudėjas raštiškai ar žodžiu perdavė savo, kaip ekspeditoriaus, jsipareigojimų vykdymą subkon- traktoriams, jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip;
5.1.5 jei draudėjas be draudiko raštiško sutikimo prisiėmė atsakomybę už nuostolius, tenkinti trečiųjų asme- nų pretenzijas arba jsipareigojo atlyginti nuostolius;
5.2 Nedraudiminiu jvykiu yra bet kokios draudėjo atsakomybės atsiradimas dėl jo ekspedijuojamo krovinio arešta- vimo, sulaikymo arba konfiskavimo.
5.3 Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartj, pateikė draudikui nepilną, klaidingą ar melagingą informaciją, turė- jusią jtakos draudimo sutarties sudarymui ar vykdymui.
5.4 Draudėjui nejvykdžius 8.3 punkte apibrėžtų reikalavimų, gali būti mažinama draudimo išmoka arba jvykis gali būti laikomas nedraudiminiu.
5.5 Nedraudiminiais jvykiais krovinio perkrovimo operacijos metu yra laikomi visi jvykiai, kurie atsitiko po to, kai nuo krovinio perkrovimo operacijos pradžios praėjo daugiau kaip 15 parų. Ši sąlyga nebegalioja pasibaigus krovinio perkrovimo operacijai, t.y. tolimesniam krovinio gabenimui.
6. Xxxxxxxx xxxx. Besąlyginė išskaita
6.1 Draudikas draudimo liudijime kiekvienam draudiminės apsaugos variantui nustato maksimalią draudimo sumą, besąlyginę išskaitą, maksimalią draudimo sumą visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui.
6.2 Draudimo liudijime gali būti nurodoma maksimali draudimo suma visiems draudiminės apsaugos variantams
visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui.
6.3 Jeigu dėl vieno draudiminio jvykio draudimo išmoka turi būti mokama pagal kelių draudimo sutartyje nustatytų draudimo objektų (draudiminės apsaugos variantų) draudimą ir bendras nuostolis didesnis už draudimo objek- tų, pagal kuriuos patirtas nuostolis, didžiausią besąlyginę išskaitą, taikoma tik viena - didžiausia besąlyginė išskaita, kuri numatyta kaip vieno iš draudimo objektų (draudiminės apsaugos variantų), už kuriuos mokama draudimo išmoka, draudimo sąlyga.
6.4 Draudimo sutartis draudimo objekto (draudiminės apsaugos varianto) atžvilgiu lieka galioti ta draudimo suma, kuri lieka iš draudimo objektui (draudiminės apsaugos variantui) nustatytos draudimo sumos limito atėmus išmokėtos draudimo išmokos sumą.
6.5 Taisyklių II dalies ,,Ekspeditorių atsakomybės draudimo sąlygos” 6.3. punkte numatytu atveju, draudimo išmo- ka kiekvienam draudimo objektui (draudiminės apsaugos variantui) bus apskaičiuojama besąlyginės išskaitos mažėjimo tvarka: taikytinos besąlyginės išskaitos suma pirmiausia mažinama to draudimo objekto (draudiminės apsaugos varianto) draudimo išmoka, kuriam yra nustatyta didžiausia besąlyginė išskaita. Jei pritaikyta besą- lyginė išskaita yra didesnė už žalą apskaičiuotą pagal to draudimo objekto (draudiminės apsaugos varianto) draudimą, išskaitos likutis taikomas sekančio draudimo objekto (draudiminės apsaugos varianto) pagal kurj patirtas nuostolis atžvilgiu, analogiška tvarka.
6.6 Atskiru draudėjo ir draudiko susitarimu, draudimo sutartyje gali būti numatyta sąlyginė išskaita vietoje besąlygi- nės išskaitos.
6.7 Vienu draudiminiu jvykiu laikomas jvykis, kilęs dėl tos pačios priežasties bei tomis pačiomis aplinkybėmis (pvz. žala kilo dėl tos pačios autoavarijos ar krovinio vagystės) nepaisant to, kad dėl tokio jvykio gali būti pareikšti kelių trečiųjų asmenų reikalavimai. Laikoma, kad jvykis jvyko tuo metu, kai draudėjas padarė žalą. Jeigu žalos padarymo momento nejmanoma tiksliai nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti nuostolius. Nuostoliai kilę dėl vieno draudiminio jvykio bus laikomi vie- nu nuostoliu, neatsižvelgiant j tai, kad reikalavimai dėl tokių nuostolių atlyginimo pareikšti skirtingais draudimo sutarties galiojimo terminais.
7. Draudimo jmokos apskaičiavimo tvarka
7.1 Draudimo jmoka apskaičiuojama atsižvelgus j draudėjo pajamas iš ekspedijavimo veiklos bei faktinę riziką (draudimo jmoka apskaičiuojama Taisyklių I dalies Bendrosios sąlygos 4.6 p. nustatyta tvarka).
8. Papildomos draudėjo teisės ir pareigos
8.1 Draudėjas turi teisę:
8.1.1 savo sąskaita skirti ir samdyti ekspertus, vertintojus, advokatus pretenzijų ir teismo bylų nagrinėjimui, draudikui pritarus, savarankiškai dalyvauti pretenzijų ir teismo bylų nagrinėjime;
8.2 Be pareigų, nurodytų Taisyklių I dalyje Xxxxxxxxxx sąlygos vykdymo, Draudėjas, pareikšdamas apie gautas pretenzijas (patirtus nuostolius), priklausomai nuo jvykio pobūdžio bei aplinkybių, draudikui, privalo:
8.2.1 pateikti tokius dokumentus:
a) draudimo sutartj;
b) CMR, TIR CARNET, krovinj gabenant ne autotransporto priemonėmis – atitinkamus krovinj lydin- čius dokumentus (reikalingos geros kopijos);
c) sąskaitą-faktūrą (invoisą);
d) muitinės deklaraciją;
e) krovinio gabenimo sutartj su krovinio valdytoju;
f) policijos dokumentus;
g) transporto priemonės vairuotojo (kapitono, piloto, mašinisto) paaiškinimą;
h) nepriklausomų ekspertų krovinio defektavimo aktą;
i) refrižeratoriaus šaldymo jrenginio tinkamumo sertifikatą (FRC, ATP);
j) pretenziją vežėjui su nuostolių paskaičiavimais;
k) apmokėjimo už krovinj dokumentą;
l) prašymą kompensuoti nuostolius;
m) nukentėjusiojo pretenziją (jei pretenzijų pateikėjas yra draudimo jmonė, dokumentą, patvirtinantj draudimo jmonės teises j draudimo išmoką);
n) išlaidas, padarytas siekiant sumažinti nuostolius arba ginant savo interesus teismuose pagrin- džiančius dokumentus;
o) susirašinėjimo su pretenzijų reiškėjais nuorašus;
p) kitus draudiko reikalaujamus dokumentus, kurie būtini pretenzijai nagrinėti ir nuostolių dydžiui nu- statyti.
8.2.2 informuoti draudiką apie visus gautus atlyginimus už nuostolius, patirtus dėl draudiminio jvykio;
8.2.3 jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpyje draudėjas sužino apie aplinkybes, kurios gali padidinti draudiko atsakomybės dydj, nedelsiant, per 3 darbo dienas, raštu pranešti draudikui apie aplinkybes, padidinančias draudiko prisiimtą draudimo riziką;
8.3 Draudėjas taip pat privalo:
8.3.1 imtis visų jmanomų organizacinių priemonių gelbėti ir/ar apsaugoti krovinj, kad žala būtų kuo mažesnė arba jos būtų visiškai išvengta;
8.3.2 jpareigoti krovinio vežėją, priklausomai nuo jvykio pobūdžio (avarija, apiplėšimas, vagystė, gaisras ir t.t.) apie jvykj tuoj pat pranešti artimiausiam kelių policijos, policijos, gaisrinės skyriui;
8.3.3 neprisiimti jokių jsipareigojimų dėl žalos atlyginimo. Jeigu reikalaujama pasirašyti kokius nors doku- mentus, jų turinys turi būti pilnai suprantamas. Jeigu nejmanoma išvengti pasirašymo – dokumente pažymėti „sign, but don’t understand“ (t.y. „pasirašau, bet nesuprantu“);
8.3.4 apie jvykj ne vėliau kaip tą pačią dieną pranešti draudikui telefonu bei užpildžius Draudiko pateiktą pranešimo apie jvykj formą, faksu ją atsiųsti Draudikui;
8.3.5 jei krovinys sugadintas, organizuoti jo išsaugojimą tokioje būklėje, kokioje jis buvo sugadinimo paste- bėjimo momentu (neiškrauti iš transporto priemonės ir pan.), kol draudiko atstovas atvyks j jvykio vietą ir apžiūrės sugadintą krovinj arba duos kitokius nurodymus. Draudikas, gavęs raštišką pranešimą apie jvykj, priima sprendimą dėl apžiūros tikslingumo (informuodamas apie tai Draudėją) ir ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo raštiško pranešimo apie jvykj dienos, atvyksta pats (ar savo atsiunčia atstovą) apžiūrėti jvykio metu dalinai ar pilnai sugadinto krovinio.
8.3.6 jvykiui atsitikus Rusijos Federacijos teritorijoje, jpareigoti vežėją saugoti krovinj nuo neteisėto prekių ir transporto priemonės panaudojimo, nedelsiant pranešti apie jvykj bei prekių ir automobilio buvimo vietą j artimiausią Rusijos Federacijos muitinę (Rusijos Federacijos Muitinės kodekso nustatyta tvarka).
9. Nuostolio nustatymas
9.1 Draudikas, sudarydamas draudimo sutartj, pateikia draudėjui savo jgaliotų atstovų (avarinių komisarų) sąrašą, kurie dalyvauja nustatant žalą ir atlyginant nuostolius.
9.2 Gavęs pranešimą apie draudiminj jvykj, draudikas arba jo jgaliotas atstovas turi teisę atvykti j draudimo vietą ir surašyti turto sunaikinimo (sugadinimo) aktą, kuriame užfiksuoja draudiminio jvykio metu padarytą žalą.
9.3 Jeigu keli asmenys solidariai atsako už padarytą žalą, draudikas kompensuoja žalos dalj, kurią privalėtų atly- ginti draudėjas atsižvelgus j jo kaltę ir draudėjo pastangas išvengti jvykio, kuris sukėlė žalą.
9.4 Atlyginamos pagrjstos ir būtinos išlaidos, patirtos dėl to, kad jvykus draudiminiam jvykiui draudėjas ėmėsi jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai buvo duoti. Šios išlaidos nemažinamos draudimo sutartyje apibrėžtos frančizės (išskaitos) dydžiu;
9.5 Atlyginamos pagrjstos ir iš anksto su draudiku suderintos draudėjo išlaidos, patirtos reguliuojant (tiriant) draudi- minj jvykj.
9.6 Jeigu ginčas dėl nuostolių atlyginimo perduodamas spręsti teismui ir trečiojo asmens ieškininiai reikalavimai susiję su pagal draudimo sutartj atlygintinais nuostoliais, draudikas dalyvauja teismo procese ir atlygina teismo išlaidas.
9.7 Jeigu teismo procesas susijęs ir su kito pobūdžio reikalavimais, atlyginama ta teismo išlaidų dalis, kuri patirta dėl reikalavimų atlyginti nuostolius, atlygintinus pagal draudimo sutartj, nagrinėjimo.
10. Draudimo išmokos mokėjimas
10.1 Draudikas tenkina pretenzijas dėl pagrjstų nuostolių tik draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos ribose;
10.2 Draudimo išmoka kompensuojami nuostoliai, už kuriuos atsako draudėjas. Draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant j žalos atlyginimą reguliuojančias teisės normas bei teismų praktiką.
10.3 Maksimali draudimo išmoka ribojama:
10.3.1 remiantis Taisyklių III dalies ,,Ekspeditorių atsakomybės draudimo sąlygos” 4.3 - 4.4 punktais – ap- skaičiuotu skirtumu tarp nuostolio dydžio ir išmokos pagal kitas draudimo sutartis (pvz. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo, “Žalios kortelės”, Transporto priemonių draudimo ir kt.), bet neviršijant draudimo liudijime nustatytos konkrečiam draudimo apsaugos variantui draudimo sumos.
10.4 Draudikas atlygina draudėjo būtinas žalos mažinimo išlaidas, kurios turi būti iš anksto suderintos su draudiku,
jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
10.5 Kiekvieno draudiminio jvykio atveju, draudikas išmoka draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos, nuro- dytos draudimo liudijime konkrečiam draudimo apsaugos variantui, tačiau draudimo išmoka negali būti didesnė už draudėjo atsakomybę pagal atitinkamas tarptautines konvencijas, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
10.6 Jei draudimo liudijime yra nurodyta maksimali draudimo suma visoms pretenzijoms visam draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiui, tai draudiko išmokėtų draudimo išmokų suma pagal šias pretenzijas negali viršyti maksi- malios draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą.
10.7 Draudimo išmoka išmokama j draudėjo arba pretenzijos pareiškėjo sąskaitą. Į draudėjo sąskaitą draudimo išmoka gali būti mokama tik tuo atveju, jei jis jrodo, kad pilnai atlygino pretenzijos pareiškėjo žalą.
10.8 Draudikas neatlygina draudėjui:
10.8.1 negautų ar sumažėjusių pajamų;
10.8.2 draudėjo gabenamų asmenų pareikštų finansinių, turtinių pretenzijų.