TURINYS

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė XXXXXXXXX,GAVRILOVA Data: 2022-08-19 10:25:10

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė XXXXXXXX,MOTIEJŪNAS Data: 2022-08-19 12:55:19

UAB „INVESTICIJŲ IR VERSLO GARANTIJOS“

VERSLUMO SKATINIMO FONDO“ TARPINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS

už laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. birželio 30 d.

TURINYS

PUSLAPIS

FINANSINĖS ATASKAITOS:

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 2

VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA 4

AIŠKINAMASIS RAŠTAS 5

PRIEDAS NR. 1 19

PRIEDAS NR. 2 20

2-ojo VSAFAS „Finansinės būklės ataskaita“

1 priedas

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA PAGAL 2022 M. BIRŽELIO 30 D. DUOMENIS

2022-08-19

(data)

Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais

Eil. Nr.	Straipsniai	Pasta- bos Nr.	2022 m. birželio 30 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
A.	ILGALAIKIS TURTAS		6 174 491,27	8 948 140,41
I.	Nematerialus turtas		-	-
II.	Ilgalaikis materialus turtas		-	-
III.	Ilgalaikis finansinis turtas	3, 3.1	6 174 491,27	8 948 140,41
IV.	Kitas ilgalaikis turtas		-	-
B.	BIOLOGINIS TURTAS		-	-
C.	TRUMPALAIKIS TURTAS		3 960 555,95	1 309 515,10
I.	Atsargos		-	-
I.1	Atsargos, išskyrus ilgalaikį materialųjį ir biologinį turtą, skirtą parduoti		-	-
I.2	Ilgalaikis materialusis ir biologinis turtas, skirtas parduoti		-	-
II.	Išankstiniai apmokėjimai	4	-	17 347,47
III.	Per vienerius metus gautinos sumos		-	-
III.1	Gautinos trumpalaikės finansinės sumos		-	-
III.2	Gautini mokesčiai ir socialinės įmokos		-	-
III.3	Gautinos finansavimo sumos		-	-
III.4	Gautinos sumos už turto naudojimą, parduotas prekes, turtą, paslaugas		-	-
III.5	Sukauptos gautinos sumos		-	-
III.6	Kitos gautinos sumos		-	-
IV.	Trumpalaikės investicijos	6	3 516 170,04	640 109,25
V.	Pinigai ir pinigų ekvivalentai	7	444 385,91	652 058,38
	IŠ VISO TURTO:		10 135 047,22	10 257 655,51

(tęsinys kitame puslapyje)

D.	FINANSAVIMO SUMOS	8	9 556 907,06	9 728 276,20
I.	Iš valstybės biudžeto		2 129 640,91	2 127 554,98
II.	Iš savivaldybės biudžeto		-	-
III.	Iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų		7 427 266,15	7 600 721,22
IV.	Iš kitų šaltinių		-	-
E.	ĮSIPAREIGOJIMAI		578 140,16	529 379,31
I.	Ilgalaikiai įsipareigojimai		-	-
I.1	Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai		-	-
I.2	Ilgalaikiai atidėjiniai		-	-
I.3	Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai		-	-
II.	Trumpalaikiai įsipareigojimai		578 140,16	529 379,31
II.1.	Ilgalaikių atidėjinių einamųjų metų dalis ir trumpalaikiai atidėjiniai	10	557 935,83	511 304,28
II.2	Ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis
II.3	Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai
II.4	Mokėtinos subsidijos, dotacijos ir finansavimo sumos
II.5	Mokėtinos sumos į Europos Sąjungos biudžetą
II.6	Mokėtinos sumos į biudžetus ir fondus
II.7	Mokėtinos socialinės išmokos
II.8	Grąžintini mokesčiai, įmokos ir jų permokos
II.9	Tiekėjams mokėtinos sumos	9	5 194,25	2 419,66
II.10	Sukauptos mokėtinos sumos	9	2 839,05	13 569,44
II.11	Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	9	12 171,03	2 085,93
F.	GRYNASIS TURTAS
I.	Rezervai
II.	Nuosavybės metodo įtaka
III.	Sukauptas perviršis ar deficitas
III.1	Einamųjų metų perviršis ar deficitas
III.2	Ankstesnių metų perviršis ar deficitas
	IŠ VISO FINANSAVIMO SUMŲ, ĮSIPAREIGOJIMŲ IR GRYNOJO TURTO:		10 135 047,22	10 257 655,51

(pabaiga)

Generalinis direktorius				Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx
(viešojo sektoriaus subjekto vadovas) Vyresnioji projektų finansininkė		(parašas)		(vardas ir xxxxxxx) Xxxxxxxxx Xxxxxxxxx
(vyriausiasis buhalteris (buhalteris))		(parašas)		(vardas ir xxxxxxx)

3-iojo VSAFAS „Veiklos rezultatų ataskaita“

1 priedas

VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA PAGAL 2022 M. BIRŽELIO 30 D. DUOMENIS

2022-08-19

(data)

Pateikimo valiuta ir tikslumas: eurais

Eil. Nr.	Straipsniai	Pastabos Nr.	2022 m. I pusm.	2021 m. I pusm.
A.	PAGRINDINĖS VEIKLOS PAJAMOS		173 455,07	80 236,48
I.	FINANSAVIMO PAJAMOS		173 455,07	80 236,48
II.	MOKESČIŲ IR SOCIALINIŲ ĮMOKŲ PAJAMOS
II.1.	Mokesčių pajamos grynąja verte
II.1.1.	Mokesčių pajamos
II.1.2.	Pervestinų mokesčių suma
II.2.	Socialinių įmokų pajamos grynąja verte
II.2.1.	Socialinių įmokų pajamos
II.2.2.	Pervestinų socialinių įmokų suma
III.	PAGRINDINĖS VEIKLOS KITOS PAJAMOS
III.1.	Pagrindinės veiklos kitos pajamos
III.2.	Pervestinų pagrindinės veiklos kitų pajamų suma
B.	PAGRINDINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS	12	(164 713,36)	(80 236,48)
I.	NUVERTĖJIMO IR NURAŠYTŲ SUMŲ
II.	SOCIALINIŲ IŠMOKŲ
III.	FINANSAVIMO
IV.	KITOS		(164 713,36)	(80 236,48)
C.	PAGRINDINĖS VEIKLOS PERVIRŠIS AR DEFICITAS		8 741,71
D.	KITOS VEIKLOS REZULTATAS
I.	KITOS VEIKLOS PAJAMOS
II.	PERVESTINOS Į BIUDŽETĄ KITOS VEIKLOS PAJAMOS
III.	KITOS VEIKLOS SĄNAUDOS
E.	FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS REZULTATAS	13	(8 741,71)
F.	APSKAITOS POLITIKOS KEITIMO IR ESMINIŲ APSKAITOS KLAIDŲ TAISYMO ĮTAKA
G.	XXXXXXXX PERVIRŠIS AR DEFICITAS PRIEŠ NUOSAVYBĖS METODO ĮTAKĄ
H.	NUOSAVYBĖS METODO ĮTAKA
I.	XXXXXXXX PERVIRŠIS AR DEFICITAS

Generalinis direktorius				Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx
(viešojo sektoriaus subjekto vadovas) Vyresnioji projektų finansininkė		(parašas)		(vardas ir xxxxxxx) Xxxxxxxxx Xxxxxxxxx
(vyriausiasis buhalteris (buhalteris))		(parašas)		(vardas ir xxxxxxx)

1. BENDROJI DALIS

Viešojo sektoriaus subjekto pavadinimas	Fondas „Verslumo skatinimo fondas“
Viešojo sektoriaus subjekto kodas	MVAL62
Projekto kodas	VP1-1.1-SADM-08-K-01-001
Valdytojas	Uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“
Valdytojo kodas	110084026
Valdytojo adresas	Xxxxxxxxxxxxx xx. 0, 00 a., 09308 Vilnius
Valdytojo telefono numeris	(8~5) 000 0000
Valdytojo el. pašto adresas	xxxx@xxxxxx.xx
Valdytojo interneto tinklalapis	xxx.xxxxxx.xx

Remiantis Finansų inžinerijos priemonės „Verslumo skatinimas“ įgyvendinimo ir finansavimo sutartimi (toliau – Finansavimo sutartis), sudaryta 2009 m. gruodžio 30 d. tarp Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – „Invega“), „Invega“ paskirta valdyti Verslumo skatinimo fondą (toliau – Verslumo skatinimo fondas arba Fondas) ir administruoti valstybės lėšas (piniginius išteklius) su sąlyga, kad Lietuvos Respublika bus galutinė finansavimo ekonominės naudos gavėja ir turės teisę į galutinius suteikto finansavimo rezultatus.

Verslumo skatinimo fondas, remiantis Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1828/2006 43 straipsnio 3 dalimi, yra steigiamas, kaip atskiras „Invegos“ padalinys, kuriam taikomos konkrečios įgyvendinimo taisyklės, numatytos Finansavimo sutartyje, naudojamos atskiros sąskaitos. Verslumo skatinimo fondas, kuris yra įsteigtas nustatytų tikslų įgyvendinimui, neturi juridinio asmens statuso, jo savininkas yra Lietuvos Respublika. Kadangi Verslumo skatinimo fondas nėra juridinis asmuo – samdomų darbuotojų neturi. Fondas taip pat neturi kontroliuojamų ir asocijuotųjų subjektų.

Vadovaudamasi Įgyvendinimo reglamento 43 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir siekdama atskirai tvarkyti Verslumo skatinimo fondo apskaitą, „Invega“ atidaro sąskaitą pavadinimu „Verslumo skatinimo fondo sąskaita“, kuri skirta visų su Verslumo skatinimo fondo lėšomis susijusių finansinių srautų apskaitai tvarkyti. Verslumo skatinimo fondo sąskaita nėra banko sąskaita, į kurią būtų galima pervesti pinigus, susijusius su Verslumo skatinimo fondo lėšomis. Šią sąskaitą sudaro apskaitos sistema su atskiru sąskaitų planu, kuriame registruojamos visos pagal pobūdį grupuojamos ūkinės operacijos, susijusios tik su Verslumo skatinimo fondo lėšomis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekdama įsteigti Verslumo skatinimo fondą bei įgyvendinti fondo finansuojamas priemones pagal Finansavimo sutartį įsipareigojo perduoti Verslumo skatinimo fondui ne mažesnę kaip 14 481 001 Eur sumą (toliau – piniginis įnašas). Visas piniginis įnašas 2022

m. birželio 30 d. buvo apmokėtas.

Lietuvos Respublika bus galutinė Verslumo skatinimo fondo ekonominės naudos gavėja ir turės teisę į galutinius Verslumo skatinimo fondo rezultatus.

2. APSKAITOS POLITIKA

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Fondo metines finansines ataskaitas už laikotarpį, pasibaigusį 2022 m. birželio 30 d., yra šie:

2.1. Finansinių ataskaitų forma

Fondas laikomas atskiru viešojo sektoriaus subjektu, metinė finansinė atskaitomybė ir aiškinamasis raštas rengiami pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų (toliau – VSAFAS) reikalavimus. Fondo buhalterinė apskaita organizuojama ir tvarkoma remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Fondo steigimo ir finansavimo sutartimi bei Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais.

Pateikta finansinė atskaitomybė parengta remiantis įsigijimo savikainos principu.

2.2. Finansinių ataskaitų valiuta

Fondas apskaitą tvarko ir šiose finansinėse ataskaitose visas sumas pateikia Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, eurais.

2.3. Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra pripažįstami tada, kai Xxxxxx gauna ar pagal vykdomą trišalę finansavimo sutartį gauna arba įgyja teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą. Pinigai ir kitas numatytas gauti finansinis turtas turtu nepripažįstami, kol jie neatitinka finansinio turto apibrėžimo.

Finansinis turtas

Finansinis turtas yra priskiriamas šioms grupėms: ilgalaikis ir trumpalaikis turtas į ne nuosavybės vertybinius popierius, gautinos sumos, prie kurių priskiriamos ir suteiktos ilgalaikės paskolos bei pinigai ir pinigų ekvivalentai. Finansinio turto priskyrimas priklauso nuo finansinio turto rūšies ir tikslo ir yra nustatomas pirminio pripažinimo metu.

Siekiant įvertinti finansinis turtas skirstomas į tris grupes: parduoti laikomas finansinis turtas, finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino bei gautinos sumos (prie kurių priskiriamos ir suteiktos paskolos).

Parduoti laikomas finansinis turtas

Pirminio pripažinimo metu finansinis turtas yra vertinamas įsigijimo savikaina, kurią sudaro sumokėta arba mokėtina už jį suma arba kito perduoto turto vertė. Paskesniais periodais parduoti laikomas turtas įvertinamas tikrąja verte. Tikrosios vertės pasikeitimai yra pripažįstami finansinės ir investicinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis. Skolos ir nuosavybės vertybinių popierių, kuriais prekiaujama biržose, tikroji vertė nustatoma remiantis jų kotiruojamomis rinkos kainomis. Neprekybinių vertybinių popierių tikrąsias vertes Fondo vadovybė nustato remdamasi geriausiu prognozuojamų grynųjų pinigų srautų, kurie atspindi ekonomines sąlygas, kurios išsilaikys per vertybinių popierių gyvavimo laikotarpį, įvertinimu.

Finansinis turtas, laikomas iki išpirkimo termino

Iki išpirkimo termino laikomi vertybiniai popieriai yra apskaitomi kaip ilgalaikis turtas, nebent jų išpirkimo terminas neviršija dvylikos mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos dienos. Vertybiniai popieriai apskaitomi kaip trumpalaikis turtas, jei juos ketinama realizuoti per dvylika mėnesių nuo finansinės būklės ataskaitos datos.

Visi vertybinių popierių įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo/pardavimo dieną. Pirminio pripažinimo metu vertybiniai popieriai yra apskaitomi įsigijimo savikaina, kurią sudaro sumokėta arba mokėtina už jį suma arba kito parduoto turto vertė.

Iki išpirkimo termino laikomi vertybiniai popieriai yra apskaitomos amortizuota savikaina.

Laikinai laisvos Fondo lėšos, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 nutarime Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ nustatytų apribojimų, gali būti investuojamos tik į:

 valstybės ir savivaldybių, tarptautinių organizacijų, Lietuvoje veikiančių komercinių bankų skolos vertybinius popierius;

 terminuotus indėlius Lietuvoje veikiančiuose komerciniuose bankuose ir užsienio komercinių bankų filialuose (skyriuose).

Xxxxxxxx sumos ir suteiktos paskolos

Suteiktos paskolos ir gautinos sumos pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamos apskaitoje įsigijimo savikaina. Vėlesniu laikotarpiu toks finansinis turtas yra pateikiamas amortizuota savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.

Verslumo skatinimo fondas buvo suteikęs tikslinę paskolą Lietuvos centrinei kredito unijai, skirtą priemonei

„Verslumo skatinimas“ finansuoti, kuri buvo grąžinta iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai bankų sąskaitose.

Pinigai ir jų ekvivalentai priskiriami prie trumpalaikio turto, tačiau, jei pinigų ir jų ekvivalentų naudojimo arba disponavimo jais laikas apribojamas ilgiau nei 12 mėnesių skaičiuojant nuo paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos, jie turi būti priskiriami prie ilgalaikio finansinio turto.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai banko sąskaitose, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną finansinių ataskaitų sudarymo datą yra įvertinama, ar yra turto nuvertėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, tokių kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.

Finansinio turto objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:

 reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba

 palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba

 tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas.

Finansinio turto, apskaitomo amortizuota savikaina, vertės sumažėjimo nuostolio suma yra pripažįstama kaip skirtumas tarp finansinio turto apskaitinės vertės ir diskontuotų, naudojant pirminę finansinio turto apskaičiuotą palūkanų normą, numatomų ateities pinigų srautų dabartinės vertės.

Jei vėlesniu periodu įvertintų vertės sumažėjimo nuostolių suma sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, kuris įvyko po vertės sumažėjimo nuostolių pripažinimo, tuomet šie anksčiau pripažinti vertės sumažėjimo nuostoliai yra atstatomi veiklos rezultatų ataskaitoje, bet tik tiek, kad vertės sumažėjimo nuostolių atstatymo dieną investicijos apskaitinė vertė neviršytų amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvę pripažinti.

Apskaičiuotų palūkanų normos metodas

Apskaičiuotų palūkanų normos metodas – tai finansinio turto ir įsipareigojimų amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų ir sąnaudų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas.

Apskaičiuota palūkanų norma (diskonto norma) – tai palūkanų norma, kurią taikant pinigų srautai, susiję su finansiniu turtu ar finansiniu įsipareigojimu, diskontuojami visą to turto ar įsipareigojimo turėjimo laiką arba iki kitos jo perkainojimo dienos.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai apskaitoje registruojami tik tada, kai viešojo sektoriaus subjektas prisiima įsipareigojimą sumokėti pinigus ar atsiskaityti kitu finansiniu turtu. Įsipareigojimai pagal nepradėtus vykdyti sandorius nepripažįstami finansiniais įsipareigojimais, kol jie neatitinka finansinio įsipareigojimo apibrėžimo.

Pirminio pripažinimo metu finansiniai įsipareigojimai, nesusiję su rinkos kainomis, yra įvertinami įsigijimo savikaina, su sandoriu susijusios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ataskaitoje. Vėlesniais laikotarpiais šie finansiniai įsipareigojimai apskaitomi:

 Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai – amortizuota savikaina;

 Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai – įsigijimo savikaina.

 Finansiniai įsipareigojimai susiję su rinkos kainomis – tikrąja verte (tokių Fondas neturi).

2.4. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai atitinka visus šiuos pripažinimo kriterijus:

 kai dėl įvykio praeityje Xxxxxx turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą);

 kai yra tikimybė, kad jam įvykdyti Xxxxxx bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai;

 kai įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma, pripažinta atidėjiniu, yra geriausias įvertinimas, reikalingas padengti dabartinius ataskaitinio laikotarpio įsipareigojimus, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius iš šio įsipareigojimo.

Verslumo skatinimo fonde galimi nuostoliai dėl suteiktų garantijų pagal priemonę Garantijos pradedantiesiems verslą (toliau – GPV) yra pateikiami kaip atidėjiniai garantijų išmokoms. Verslumo skatinimo fondas formuoja atidėjinius garantijų išmokoms tikėtinos vertės metodu pagal rizikos grupes.

Taikant tikėtinos vertės metodą, atidėjinys formuojamas priklausomai nuo rizikos grupės ir tikėtino jos nuostolio. Garantuotų paskolų užtikrinimo priemonės formuojant atidėjinius neįvertinamos.

2.5. Sukauptas perviršis (deficitas)

Sukauptas perviršis (deficitas) – Fondo veiklos rezultatas.

2.6. Pajamų ir sąnaudų pripažinimas

Pajamos

Fondas ekonominės veiklos nevykdo. Palūkanos iš finansinių priemonių, palūkanos už laikinai laisvų Fondo lėšų investavimą į terminuotus indėlius, vertybinius popierius bei lėšas, laikomas atsiskaitomojoje banko sąskaitoje, už kurios likutį gali būti mokamos palūkanos ir kitos pajamos yra įskaitomos į valstybės biudžetą.

Fondas registruoja ir šiose finansinėse ataskaitose rodo apskaičiuotas pajamas ir į biudžetą pervestinas pajamas. Fondo investicijos į rizikos kapitalo fondus vertinamos tikrąja verte, investicijų vertės pokytis priskiriamas finansinės ir investicinės veiklos pajamoms arba sąnaudoms. Esant nerealizuotam vertės pokyčiui pervestinos pajamos ir finansavimo sumos nėra registruojamos, vertės pokyčio rezultatas apskaitomas kaip grynojo turto pokytis.

Sąnaudos

Fondo sąnaudos pripažįstamos kaupimo principu tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai suteikiamos paslaugos, atliekami veiksmai vykdant priskirtas funkcijas, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką.

Fondo valdymo sąnaudas apima visos išlaidos, patirtos vykdant Fondo veiklą ir apibrėžiamos kaip

„tinkamos finansuoti išlaidos“ Europos parlamento ir tarybos reglamento Nr. 1303/2013 42 str. ir LR finansų ministro įsakymu 2014 m. spalio 16 d. patvirtintose „Finansinių priemonių įgyvendinimo taisyklėse“. Šios išlaidos apima

„Invegos“ tiesiogines išlaidas ir susijusias išlaidas.

Tiesioginės išlaidos – „Invegos“ standartinės išlaidos: darbo užmokesčio bei darbo vietos išlaikymo

sąnaudos.

Susijusios išlaidos:

 Fondo banko sąskaitos atidarymo, išlaikymo ir administravimo išlaidos;

 išlaidos, susijusios su Fondo vidinės informacinės sistemos sukūrimu;

 išlaidos, susijusios su Fondo auditu;

 Fondo viešinimo, rinkodaros ir komunikacijos Lietuvoje išlaidos;

 išlaidos susijusios su Fondo pasitelktais advokatais ir / ar kitus išoriniais konsultantais, pavyzdžiui, patarėjais mokesčių ir / ar kitais klausimais;

 kitos išlaidos, būtinos priemonei įgyvendinti, dėl kurių „Invega“ ir ministerijos gali susitarti ir apibrėžti jas kaip susijusias išlaidas.

Taip pat Fondo išlaidos apima valdymo mokesčius, mokamus finansinės priemonės valdytojams įgyvendinant finansinę priemonę.

2.7. Finansavimo sumos

Xxxxxxxx finansavimo sumos pripažįstamos ir registruojamos gavėjo apskaitoje kaip turtas ir kaip finansavimo sumos, jeigu jos atitinka šiuos kriterijus:

 finansavimo sumų gavėjas užtikrina, kad tenkinamos finansavimo sumų davėjo jam nustatytos sąlygos gauti finansavimo sumas;

 yra finansavimo sumų davėjo sprendimų ar kitų rašytinių įrodymų, kad finansavimo sumos bus suteiktos ir pinigai bus pervesti ar kitas turtas bus perduotas;

 finansavimo sumų dydis gali būti patikimai įvertintas.

Kai gautinos finansavimo sumos yra gautos, finansavimo sumos perkeliamos iš gautinų finansavimo sumų į gautų finansavimo sumų sąskaitą.

Verslumo skatinimo fondo finansavimo sumas sudaro lėšos, gautos iš Europos socialinio fondo (piniginis įnašas). Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama įsteigti Verslumo skatinimo fondą bei įgyvendinti fondo finansuojamas priemones, pagal Finansavimo sutartį įsipareigojo perduoti Verslumo skatinimo fondui ne mažesnę kaip 14 481 001 Eur sumą (toliau – piniginis įnašas). Visas piniginis įnašas 2021 m. birželio 30 d. buvo apmokėtas. Taip pat Verslumo skatinimo fondo finansavimo sumas sudaro palūkanų (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grąžintos palūkanos, gautos investuojant laikinai laisvas Verslumo skatinimo fondo lėšas bei vykdant priemonę) lėšos.

Finansavimo sumos pripažįstamos finansavimo pajamomis tais laikotarpiais, kuriais padaromos sąnaudos, kurioms kompensuoti buvo skirtos finansavimo sumos, t. y. kai jos panaudojamos.

2.8. Finansinės rizikos valdymas

Likvidumo rizika

Likvidumo rizika Fonde kontroliuojama tinkamai planuojant pinigų srautų poreikius, kurie kontroliuojami nustatant limitus pinigų srautų trūkumams ir juos diversifikuojant.

Fondo lėšų likvidumas yra užtikrinamas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ bei „Invegos“ valdybos sprendimu 2014 m. balandžio 18 d. patvirtintose „Laikinai laisvų lėšų investavimo taisyklėse“ nustatytus apribojimus.

Fondo likvidumo rizika eliminuojama, nes:

- laikinai laisvos lėšos investuojamos tik į likvidžius ir nerizikingus finansinius instrumentus – Valstybės (Vyriausybės), Lietuvoje veikiančių komercinių bankų skolos vertybinius popierius ir terminuotus indėlius komerciniuose bankuose.

Užsienio valiutos rizika

Fondas veiklą vykdo tik vietine valiuta (eurais).

Palūkanų normos rizika

Fondas neturėjo išvestinių priemonių palūkanų normos rizikai valdyti. Fondas neturi jokio turto ar reikšmingų įsipareigojimų, už kuriuos būtų mokamos kintamos palūkanos. Investicijos į LR Vyriausybės vertybinius popierius yra laikomos iki išpirkimo. Vadovybės manymu, Xxxxxx nesusiduria su reikšminga palūkanų normos rizika.

Kredito rizika

Verslumo skatinimo fondas susiduria su kredito rizika:

- Investuojant laikinai laisvas lėšas – ši rizika valdoma diversifikuojant investicijų terminus ir investuojant laikinai laisvas lėšas ne ilgesniam negu iki 3 metų trukmės laikotarpiui, taip pat laikantis finansų ministro 2001

m. vasario 28 d. įsakyme Nr. 49 „Dėl laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 nutarime Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ bei „Invegos“ valdybos 2019 m. sausio 23 d. sprendimu (posėdžio protokolas Nr. 003) patvirtintose „Laikinai laisvų lėšų investavimo taisyklėse“ nustatytų apribojimų, pagal kuriuos laikinai laisvos lėšos gali būti investuojamos tik į nerizikingas investavimo priemones:

- Valstybės ir savivaldybių, tarptautinių organizacijų, Lietuvoje veikiančių komercinių bankų skolos vertybinius popierius;

- Indėlius Lietuvoje veikiančiuose komerciniuose bankuose ir užsienio komercinių bankų filialuose (skyriuose).

Priimant investavimo sprendimą atsižvelgiama į kredito reitingus, suteiktus tarptautinių kredito reitingų agentūrų.

Išduotų paskolų Lietuvos centrinei kredito unijai kredito rizika nebuvo identifikuota, nes finansinis tarpininkas laiku vykdo sutartinius įsipareigojimus.

2.10. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.11. Informacijos grupavimas pagal segmentus

Pagal 25 VSAFAS išskiriami šie veiklos segmentai:

- bendros valstybės paslaugos;

- gynyba;

- viešoji tvarka ir visuomenės apsauga;

- ekonomika;

- aplinkos apsauga;

- būstas ir komunalinis ūkis;

- sveikatos apsauga;

- poilsis, kultūra ir religija;

- švietimas;

- socialinė apsauga.

Fondas išskiria vieną pirminį segmentą – socialinė apsauga. Kadangi Fondas išskiria vieną segmentą, todėl visos pajamų, sąnaudų, turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų ir pinigų srautų sumos priskiriamos šiam segmentui.

Fondas antrinių segmentų neišskiria.

2.12. Kontroliuojami, asocijuoti subjektai ir susijusios šalys

Susijęs asmuo – juridinis ir (ar) fizinis asmuo, kuris atitinka bent vieną iš žemiau nurodytų sąlygų:

a) tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą poveikį įmonei;

b) gali daryti įmonei reikšmingą poveikį;

c) bendrai kontroliuoja jungtinės veiklos sutarties objektą;

d) yra įmonė, kuriai daro lemiamą poveikį ta pati patronuojanti įmonė arba tas pats fizinis asmuo (jų grupė);

e) yra asocijuotoji arba dukterinė įmonė;

f) yra pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojama įmonė;

g) yra vienas iš įmonės arba patronuojančios įmonės vadovų;

h) yra vieno iš a), b), c) arba g) punktuose nurodytų asmenų artimas šeimos narys;

i) yra įmonė, kuriai daro lemiamą poveikį, ją bendrai kontroliuoja ar jai reikšmingą poveikį gali daryti bet kuris iš g) arba h) punktuose nurodytų asmenų;

j) yra įmonė, kaupianti ir, pasibaigus darbo santykiams, mokanti pensijas ir kitas išmokas įmonės arba su ja susijusio juridinio asmens darbuotojams.

2.13. Poataskaitiniai įvykiai

Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Fondo padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Poataskaitiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

3. ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS

2022 m. birželio 30 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Fondo ilgalaikį finansinį turtą sudarė LR Vyriausybės ilgalaikės obligacijos, laikomos iki išpirkimo, kurių terminai yra iki 2028 m.:

6-ojo VSAFAS „Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“

5 priedas

INFORMACIJA APIE ILGALAIKĮ FINANSINĮ TURTĄ

Eil. Nr.	Straipsnio pavadinimas	Pastabos Nr.	2022 m. birželio 30 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
1	2		3	3
1.	Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius
1.1.	Investicijos į kontroliuojamus viešojo sektoriaus subjektus
1.2.	Investicijos į kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus ir asocijuotuosius subjektus
1.3.	Investicijos į kitus subjektus
2.	Investicijos į ne nuosavybės vertybinius popierius		6 179 412,81	8 948 140,41
2.1.	Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą	3.1.	6 179 412,81	8 948 140,41
2.2.	Investicijos į parduoti laikomą finansinį turtą
3.	Po vienerių metų gautinos sumos
4.	Ilgalaikiai terminuotieji indėliai
5.	Kitas ilgalaikis finansinis turtas
6.	Išankstiniai mokėjimai už ilgalaikį finansinį turtą
7.	Iš viso		8 947 215,60	8 948 140,41

3.1. Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą

2022 m. birželio 30 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. investicijas į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą sudarė LR Vyriausybės ilgalaikės obligacijos, laikomos iki išpirkimo, kurių terminai yra iki 2023/08, 2024 m., 2025 m., 2026 m., 2028 m. (vidutinis metinis pajamingumas 2022 m. birželio 30 d. buvo lygus 0,31525 proc.

Papildoma informacija apie finansinio turto pokytį pateikiama Priede Nr. 2 pagal 17-ojo VSAFAS 5 priedu nustatytą formą „Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto ir suteiktų paskolų pokyčiai“.

4. IŠANKSTINIAI APMOKĖJIMAI

2022 m. birželio 30 d. išankstinių mokėjimų nebuvo. 2021 m. gruodžio 31 d. Fondo išankstinius apmokėjimus sudarė išankstiniai apmokėjimai tiekėjams ir išankstiniai apmokėjimai Fondo valdytojui („Invegai“).

6-ojo VSAFAS „Finansinių ataskaitų

aiškinamasis raštas“

6 priedas

INFORMACIJA APIE IŠANKSTINIUS APMOKĖJIMUS

Eil. Nr.	Straipsnio pavadinimas	2022 m. birželio 30 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
1	2	3	4
1.	Išankstinių apmokėjimų įsigijimo savikaina	-	17 347,47
1.1.	Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams	-	1 350,00
1.2.	Išankstiniai apmokėjimai viešojo sektoriaus subjektams pavedimams vykdyti	-	-
1.3.	Išankstiniai mokesčių mokėjimai	-	-
1.4.	Išankstiniai mokėjimai Europos Sąjungai	-	-
1.5.	Išankstiniai apmokėjimai darbuotojams	-	-
1.6.	Kiti išankstiniai apmokėjimai*	-	15 997,47
1.7.	Ateinančių laikotarpių sąnaudos ne viešojo sektoriaus subjektų pavedimams vykdyti	-	-
1.8.	Kitos ateinančių laikotarpių sąnaudos	-	-
2.	Išankstinių apmokėjimų nuvertėjimas	-	-
3.	Išankstinių apmokėjimų balansinė vertė (1-2)	-	17 347,47

*Kitus išankstinius mokėjimus ataskaitinio laikotarpio pabaigai sudarė:
Išankstiniai apmokėjimai Fondo valdytojui sudarė:	2022 m. birželio 30 d.	2021 m. gruodžio 31 d.
Likutis sausio 1 d.	17 347,47	132 719,08
Metų ketvirtiniai avansai pagal patvirtintą biudžetą	72 064,94	113 843,00
Fondo tiesioginių valdymo išlaidų kompensavimas	(88 044,41)	(167 696,94)
Grąžinti nepanaudoti avansai pagal patvirtintą Išlaidų ataskaitą	-	(62 867,67)
Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams	(1 350,00)	1 350,00
Likutis laikotarpio pabaigoje	0,00	17 347,47

5. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS

2022 m. birželio 30 d. Fondas per vienerius metus gautinų sumų neturi.

6. TRUMPALAIKIS FINANSINIS TURTAS

2022 m. birželio 30 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Fondo trumpalaikį turtą sudarė iki termino pabaigos laikomos LR Vyriausybės obligacijos, kurių terminas trumpesnis nei vieneri metai po finansinių ataskaitų ataskaitinio laikotarpio. Vidutinis metinis pajamingumas 2022 m. birželio 30 d. buvo lygus 0,6875 proc.

Papildoma informacija apie finansinio turto pokytį pateikiama Priede Nr. 2 pagal 17-ojo VSAFAS 5 priedu nustatytą formą „Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto ir suteiktų paskolų pokyčiai“.

7. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

2022 m. birželio 30 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. pinigus ir pinigų ekvivalentus sudarė pinigai banko sąskaitose iš Valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos finansinę paramą):

Pinigai bankų sąskaitose: 2022 m.

birželio 30 d.

2021 m.

gruodžio 31 d.

XX000000000000000000 Luminor Bank AS (Reitingas A3)	70 665,78	596 190,92
XX000000000000000000 Luminor Bank AS (Reitingas A3)	47 682,32	40 382,06
XX000000000000000000 „Swedbank“, AB (Reitingas Aa3)	326 037,81	15 485,40
	444 385,91	652 058,38

17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“

8 priedas

INFORMACIJA APIE PINIGUS IR PINIGŲ EKVIVALENTUS

Eil. Nr.	Straipsnio pavadinimas	2022 m. birželio 30 d.		2021 m. gruodžio 31 d.
		iš viso	biudžeto asignavimai	iš viso	biudžeto asignavimai
1	2	3	4	5	6
1.	Pinigai iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos finansinę paramą) (1.1+1.2+1.3+1.4–1.5+1.6)	444 385,91	-	652 058,38	-
1.1.	Pinigai bankų sąskaitose	444 385,91		652 058,38
1.2.	Pinigai kasoje
1.3.	Pinigai kelyje
1.4.	Pinigai įšaldytose sąskaitose	19,31		19,31
1.5.	Pinigų įšaldytose sąskaitose nuvertėjimas	(19,31)		(19,31)
1.6.	Pinigų ekvivalentai*
2.	Pinigai iš savivaldybės biudžeto (2.1+2.2+2.3+2.4–2.5+2.6)	-	-	-	-
2.1.	Pinigai bankų sąskaitose
2.2.	Pinigai kasoje
2.3.	Pinigai kelyje
2.4.	Pinigai įšaldytose sąskaitose
2.5.	Pinigų įšaldytose sąskaitose nuvertėjimas
2.6.	Pinigų ekvivalentai
3.	Pinigai ir pinigų ekvivalentai iš kitų šaltinių (3.1+3.2+3.3+3.4–3.5+3.6+3.7)	-	-	-	-
3.1.	Pinigai bankų sąskaitose
3.2.	Pinigai kasoje
3.3.	Pinigai kelyje
3.4.	Pinigai įšaldytose sąskaitose
3.5.	Pinigų įšaldytose sąskaitose nuvertėjimas
3.6.	Indėliai, kurių terminas neviršija trijų mėnesių
3.7.	Kiti pinigų ekvivalentai
4.	Iš viso pinigų ir pinigų ekvivalentų (1+2+3)	444 385,91	-	652 058,38	-
5.	Iš jų išteklių fondų lėšos	444 385,91	-	652 058,38	-

8. FINANSAVIMO SUMOS

2022 m. birželio 30 d. Fondo finansavimo sumų likučiai bei finansavimo sumų detalizavimas pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčius pagal 20-ajį VSAFAS „Finansavimo sumos“ pateikiamas Priede Nr. 1.

9. TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

2022 m. birželio 30 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. Fondo trumpalaikius įsipareigojimus sudarė tiekėjams mokėtinos sumos ir sukauptos mokėtinos palūkanos už investuotas laikinai laisvas lėšas.

17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“

12 priedas

INFORMACIJA APIE KAI KURIAS TRUMPALAIKES MOKĖTINAS SUMAS

Eil. Nr.	Straipsnio pavadinimas	2022 m. birželio 30 d.			2021 m. gruodžio 31 d.
		iš viso	tarp jų viešojo sektoriaus subjektams	tarp jų kontroliuoja- miems ir asocijuotiesie ms ne viešojo sektoriaus subjektams	iš viso	tarp jų viešojo sektoriaus subjektams	tarp jų kontroliuoja- miems ir asocijuotiesi ems ne viešojo sektoriaus subjektams
1	2	3	4	5	6	7	8
1.	Mokėtinos subsidijos, dotacijos ir finansavimo sumos	-	-	-	-	-	-
2.	Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai	-	-	-	-	--
3.	Tiekėjams mokėtinos sumos	5 194,25	-	-	2 419,66	-	-
4.	Sukauptos mokėtinos sumos	2 839,05	2 839,05	-	13 569,44	7 028,77	-
4.1.	Sukauptos finansavimo sąnaudos	-	-	-	-	-	-
4.2.	Sukauptos atostoginių sąnaudos	-	-	-	-	-	-
4.3.	Kitos sukauptos sąnaudos	-		-	6 540,67		-
4.4.	Xxxxx sukauptos mokėtinos sumos	2 839,05	2 839,05	-	7 028,77	7 028,77	-
5.	Kiti trumpalaikiai įsipareigojimai	12 171,03	12 171,03	-	2 085,93	2 085,93	-
5.1.	Mokėtini veiklos mokesčiai	-	-	-	-	-	-
5.2.	Gauti išankstiniai apmokėjimai	-	-	-	-	-	-
5.3.	Kitos mokėtinos sumos	12 171,03	12 171,03	-	2 085,93	2 085,93	-
6.	Kai kurių trumpalaikių mokėtinų sumų balansinė vertė (1+2+3+4+5)	20 204,33	15 010,08	-	18 075,03	9 114,70	-

10. ATIDĖJINIAI

Atidėjiniai 2022 m. birželio 30 d. suformuoti garantijų išmokų daliai pagal individualių garantijų finansinę priemonę – „Garantijos pradedantiesiems verslą“.

18-ojo VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“

3 priedas

ATIDĖJINIAI PAGAL JŲ PASKIRTĮ PER 2022 M. I PUSM.

Eil . Nr .	Atidėjinių paskirtis	Atidėjinių vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje	Atidėjinių vertės padidėjimas, išskyrus padidėjimą dėl diskontavimo	Atidėjinių vertės pasikeitim as dėl diskontavi mo	Panaudota atidėjinių suma	Panaikinta atidėjinių suma	Atidėjinių vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
1	2	3	4	5	6	7	8
1.	Kompensacijos						-
2.	Žalos atlyginimas						-
3.	Aplinkos tvarkymas						-
4.	Turto likvidavimas						-
5.	Restruktūrizavimas /						-
6.	Garantijų įsipareigojimai	511 304,28	268 736,33	-	(5 602,85)	(216 501,93)	557 935,83
	Baudos						-
8.	Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei LR religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui						-
9.	Lengvatinių paskolų gyvenamiesiems namams, butams statyti arba pirkti teikimo iš bankų kredito išteklių piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, rinkos palūkanoms arba jų daliai padengti						-
10.	Santaupoms atkurti						-
11.	Kita						-
12.	Iš viso atidėjinių	511 304,28	268 736,33	-	(5 602,85)	(216 501,93)	557 935,83

Garantijų įsipareigojimai:

2016 m. rugsėjo 16 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl 2009 m. gruodžio 30 d. finansų inžinerijos priemonės „Verslumo skatinimas“ įgyvendinimo ir finansavimo sutarties Nr.14P-447/D4-617 pakeitimo, kuriuo pradėta įgyvendinti finansų inžinerijos priemonė „Garantijos pradedantiesiems verslą“ (toliau – GPV). Pirmosios paskolos pagal šią priemonę garantuotos 2017 m. sausio mėn.

Atidėjiniai pagal GPV priemonę yra sudaromi įvertinus būsimus pinigų srautų sumažėjimus, susijusius su prisiimtų garantijų įsipareigojimų vykdymu.

Iš GPV kompensuojama garantijų išmokų dalis:

1. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. suteiktų garantijų atveju: 80 proc. garantijų išmokų sumos, išmokamos vykdant INVEGOS įsipareigojimus pagal jos suteiktas garantijas už SVV subjektų įsipareigojimus finansų įstaigoms;

2. Nuo 2020 m. sausio 1 d. suteiktų garantijų atveju: 95 proc. garantijų išmokų sumos, išmokamos vykdant INVEGOS įsipareigojimus pagal jos suteiktas garantijas už SVV subjektų įsipareigojimus finansų įstaigoms.

Atidėjiniai garantijų išmokų daliai pagal GPV priemonę 2022 m. birželio 30 d.:

Rizikos

Įsipareigojimų likutis garantuotų

Iš viso įsipareigojimų dalis

Atidėjiniai

koeficientas, paskolų portfelyje, garantijų portfelyje, įsipareigojimų

Garantuotų paskolų grupės	proc.*	Eur	proc.	daliai, Eur
Standartinės paskolos	8,79-13,98	1 581 329,96	57%	147 562,72
Galimos rizikos paskolos	11,48-58,18	990 130,11	36%	317 473,60
Padidėjusios rizikos paskolos	32,29-51,02	41 488,43	2%	16 570,87
Nuostolingos paskolos	51,91-76,96	144 224,25	5%	76 328,64
Iš viso		2 757 172,75	100%	557 935,83

Atidėjiniai garantijų išmokų daliai pagal GPV priemonę 2021 m. gruodžio 31 d.:

Rizikos

Įsipareigojimų likutis garantuotų

Iš viso įsipareigojimų dalis

Atidėjiniai

koeficientas, paskolų portfelyje, garantijų portfelyje, įsipareigojimų

Garantuotų paskolų grupės	proc.*	Eur	proc.	daliai, Eur
Standartinės paskolos	8,79-13,98	1 803 990,88	62%	167 990,27
Galimos rizikos paskolos	11,48-55,66	929 270,62	32%	272 081,87
Padidėjusios rizikos paskolos	32,31-43,84	40 641,90	1%	13 927,92
Nuostolingos paskolos	38,95-76,96	112 556,12	4%	57 304,22
Iš viso		2 886 459,52	100	511 304,28

* 2021 m. gruodžio 31 d. Fonde formuojami atidėjiniai galimiems nuostoliams dėl suteiktų individualių garantijų bei atidėjinių norma nustatoma vadovaujantis 2022 m. vasario 10 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. B- 27 patvirtinta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atidėjinių sudarymo tvarka. Atidėjiniai galimiems nuostoliams dėl sutektų garantijų bei atidėjinių norma 2020 m. gruodžio 31 d. buvo suformuoti vadovaujantis tuo metu galiojančia UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2020 m. gruodžio 31 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. B-238 patvirtinta atidėjinių sudarymo tvarka. Vadovaujantis atidėjinių sudarymo tvarka, 2021 m. gruodžio 31 d. atidėjinių normos kiekvienai garantijai nustatomos atsižvelgiant į paskolos paskirtį, įmonės dydį, įmonės veiklos trukmę, garantijos likučio ir suteiktos paskolos santykį, likusį garantijos galiojimą metais bei nuo to, ar yra pateiktas prašymas išmokai gauti. Todėl tai pačiai rizikos grupei priskirtų paskolų atidėjinių normos yra skirtingos.

COVID-19 pandemijos sukeltas šokas 2020 m. pradžioje visiškai pakeitė pasaulio ir Lietuvos ekonominės raidos perspektyvas. Ne tik COVID-19 viruso pandemija, bet ir Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES sąlygos, JAV prezidento rinkimai 2020 m. kėlė papildomas politines ir ekonomines rizikas. Todėl, formuojant 2020- 12-31 atidėjinius, ekonomikos recesijos tikimybė buvo padidinta iki 100%. Tačiau žvelgiant į 2021 m. ekonominius rodiklius, panašu, kad tiek verslas, tiek ir gyventojai sugebėjo prisitaikyti prie dėl pandemijos pakitusių sąlygų. Formuojant atidėjinius 2021-12-31 recesijos tikimybė sumažinta iki 50%. Manome, kad didžiausias 2022-ųjų metų iššūkis bus infliacijos suvaldymas. 2022 metų sausį vidutinis infliacijos lygis tiek Lietuvoje (12,4%), tiek Europos Sąjungoje (5,1%) siekė naujus rekordus ir stipriai viršijo siekiamą 2% ribą. Rinkose pastebima vis daugiau perkaitimo

požymių, tokių kaip nepaprastai aukštos akcijų, nekilnojamojo turto ar kitų turto klasių kainos. Siekiant suvaldyti infliaciją, vis dažniau pasigirsta raginimai ECB didinti palūkanų normas. Toliau didėjant kainoms, toks sprendimas gali būti neišvengiamas ir nors jis padėtų suvaldyti kainų augimą, tačiau padidinus skolinimo kainą, išaugtų paskolų aptarnavimo kaštai ir, tikėtina, kad vis daugiau įmonių susidurtų su mokumo problemomis. Įvairiais vertinimais, apie 15 proc. ES registruotų didelių įmonių yra perskolintos, o jų generuojamos pajamos jau dabar nėra pakankamos įsipareigojimams vykdyti (spaudoje tokios įmonės vadinamos "zombiais"). Statistikos apie SVV nėra, tačiau žinant, kaip dosniai pandemijos metu buvo remiamas šis segmentas, tikėtina, kad situacija nėra geresnė. Padidinus palūkanų normas, gali prasidėti tokių įmonių bankrotų banga. Negana to, šios įmonės paskui save gali nusitempti ir palyginus sveikas įmones, suteikusias įmonėms "zombiams" kredito limitus. 2022 metais tiek Lietuvai, tiek kitoms ES narėms pristabdžius paramos teikimą, galima tikėtis ženkliai išaugsiančio bankrotų skaičiaus. Negana to, verslo aplinka pablogėjo ir dėl prastėjančios geopolitinės situacijos regione, galimų Baltarusijos ir Kinijos sankcijų Lietuvos verslams. Visos šios aplinkybės verčia mus apdairiai vertinti ekonomines perspektyvas, todėl tolimesnis recesijos tikimybės mažinimas šiuo metu būtų per daug optimistinis.

11. PAGRINDINĖS VEIKLOS PAJAMOS

2022 m. birželio 30 d. Fondas pagrindinės veiklos pervestinų pajamų neturėjo.

12. PAGRINDINĖS VEIKLOS SĄNAUDOS

2022 m. I pusm. ir 2021 m. I I pusm. Fondo pagrindinės veiklos sąnaudas sudarė:

2022 m. I pusm. 2021 m. I ketv.

Fondo valdymo išlaidos, iš jų:

„Invega“ darbuotojų tiesiogiai ir netiesiogiai dirbančių įgyvendinant ir administruojant Fondą darbo užmokesčio sąnaudos

(95 626,18) (79 813,91)

(73 299,96) (54 346,55)

Darbo vietos išlaikymo sąnaudos (17 172,95) (14 282,25)

Xxxxxxxxxx išlaidos* (5 153,27) (11 185,11)

Garantijų išmokų sąnaudos pagal GPV priemonę (22 455,63) - Atidėjiniai garantijų išmokoms pagal GPV priemonę  (46 631,55)      (422,57) Pagrindinės veiklos sąnaudos iš viso (164 713,36) (80 236,48)

Fondo apskaitoje registruojamos pagrindinės veiklos sąnaudos priskiriamos socialinės apsaugos segmentui. Remiantis palyginimo bendruoju principu, fondo finansinėse ataskaitose pateikiama ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio informacija.

13. FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS REZULTATAS

Finansinės ir investicinės veiklos rezultatą per 2022 m. I pusm. ir 2021 m. I pusm. sudaro sukauptos ir pervestinos palūkanų pajamos nuo laikinai laisvų investuotų lėšų ir įsigytų 2021 m. LR Vyriausybės ilgalaikių obligacijų neigiamas pajamingumas:

6-ojo VSAFAS „Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“

4 priedas

FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMOS IR SĄNAUDOS

Eil. Nr.	Straipsnio pavadinimas	2022 m. I pusm.	2021 m. I pusm.
1	2	3	4
1.	Finansinės ir investicinės veiklos pajamos	-	-
1.1.	Pelnas dėl valiutos kurso pasikeitimo
1.2.	Baudų ir delspinigių pajamos
1.3.	Palūkanų pajamos	6 631,50	7 186,63
1.4.	Dividendai
1.5.	Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos	-	-
1.6.	Pervestinos finansinės ir investicinės veiklos pajamos	(6 631,50)	(7 186,63)
2.	Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos	(8 741,71)	-
2.1.	Nuostolis dėl valiutos kurso pasikeitimo
2.2.	Baudų ir delspinigių sąnaudos
2.3.	Palūkanų sąnaudos
2.4.	Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos	(8 741,71)	-
3.	Finansinės ir investicinės veiklos rezultatas (1-2)	(8 741,71)	-

14. KONTROLIUOJAMI, ASOCIJUOTI SUBJEKTAI IR SUSIJUSIOS ŠALYS

Xxxxxxxxxx xxxxx:

1) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija – valstybei priklausančių projekto vykdytojo „Invega“ akcijų (100 proc. visų akcijų) valdytoja, atliekanti veiklos priežiūros ir visuotinio akcininkų susirinkimo funkcijas;

2) Lietuvos Respublikos finansų ministerija – ES struktūrinės paramos administravimo srityje vadovaujančios institucijos funkcijas atliekanti institucija, pavedusi „Invegai“ atlikti tam tikras projekto vykdytojo funkcijas;

3) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija - ES struktūrinės paramos administravimo srityje asignavimus valdančios institucijos funkcijas atliekanti institucija, pavedusi „Invegai“ atlikti tam tikras projekto vykdytojo funkcijas;

3) UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) – projekto vykdytoja.

Sandoriai, vykę per 2022 m. I pusm. ir 2021 m. I pusm.. tarp Fondo ir projekto vykdytojo „Invega“, atskleisti 4 ir 12 pastabose.

Kontroliuojamųjų ir asocijuotųjų subjektų per 2022 m. I pusm. ir 2021 m. I pusm.. Fondas neturėjo.

15. POATASKAITINIAI ĮVYKIAI

Koreguojančių poataskaitinių įvykių, galinčių turėti reikšmingos įtakos informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose, nėra.

PRIEDAS Nr. 1 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“

4 priedas

FINANSAVIMO SUMOS PAGAL ŠALTINĮ, TIKSLINĘ PASKIRTĮ IR JŲ POKYČIAI PER ATASKAITINĮ LAIKOTARPĮ

Eil. Nr.	Finansavimo sumos	Finansavimo sumų likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje	Per ataskaitinį laikotarpį									Finansavimo sumų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
			Finansavimo sumos (gautos), išskyrus neatlygintinai gautą turtą	Finansavimo sumų pergrupav- imas*	Neatlygin- tinai gautas turtas	Perduota kitiems viešojo sektoriaus subjektams	Finansavimo sumų sumažėjimas dėl turto pardavimo	Finansavimo sumų sumažėjimas dėl jų panaudojimo savo veiklai	Finansavimo sumų sumažėjimas dėl jų perdavimo ne viešojo sektoriaus subjektams	Finansa- vimo sumos (grąžin- tos)	Finansavimo sumų (gautinų) pasikeitimas
1	2	3	4	5	6	6	8	9	10	11	12	13
1.	Iš valstybės biudžeto (išskyrus valstybės biudžeto asignavimų dalį, gautą iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų):	2 127 554,98	2 085,93	-	-	-	-	-	-	-	-	2 129 640,91
1.1.	nepiniginiam turtui įsigyti											-
1.2.	kitoms išlaidoms kompensuoti	2 127 554,98	2 085,93									2 129 640,91
2.	Iš savivaldybės biudžeto (išskyrus savivaldybės biudžeto asignavimų dalį, gautą iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų):	-										-
2.1.	nepiniginiam turtui įsigyti	-										-
2.2.	kitoms išlaidoms kompensuoti	-										-
3.	Iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų (finansavimo sumų dalis, kuri gaunama iš Europos Sąjungos, neįskaitant finansavimo sumų iš valstybės ar savivaldybės biudžetų ES projektams finansuoti):	7 600 721,22	-	-	-	-	-	(173 455,07)	-	-	-	7 427 266,15
3.1.	nepiniginiam turtui įsigyti
3.2.	kitoms išlaidoms kompensuoti	7 600 721,22						(173 455,07)				7 427 266,15
4.	Iš kitų šaltinių:	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-	-
4.1.	nepiniginiam turtui įsigyti	-										-
4.2.	kitoms išlaidoms kompensuoti	-										-
5.	Iš viso finansavimo sumų	9 728 276,20	2 085,93	-	-	-	-	(173 455,07)	-	-	-	9 556 907,06

* Finansavimų sumų pergrupavimas faktinės panaudojimo paskirties atvaizdavimui.

PRIEDAS Nr. 2 17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“

5 priedas

IKI IŠPIRKIMO TERMINO LAIKOMO FINANSINIO TURTO IR SUTEIKTŲ PASKOLŲ POKYČIAI PER 2022 M. LAIKOTARPĮ

Eil. Nr.	Finansinio turto pavadinimas	Balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje	Per 2022 m. I pusm.								Balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje
			įsigyta (įsigijimo savikaina)	parduota (balansine verte pardavimo momentu)	perkelta į (iš) kitą finansinio turto grupę	amortizacijos suma	valiutos kurso pokyčio įtaka	piniginės įplaukos	nurašyta	nuvertėjimas
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12
1.	Ilgalaikis finansinis turtas ir suteiktos paskolos	8 948 140,41	-	-	(3 527 326,96)	(5 110,97)	-	(875,00)	-	-	6 179 412,81
1.1.	Suteiktos paskolos
1.2.	Obligacijos	8 948 140,41	764 585,33		(3 527 326,96)	(5 110,97)		(875,00)			6 179 412,81
1.3.	Vekseliai	-									-
1.4.	Kiti ne nuosavybės vertybiniai popieriai	-									-
1.5.	Ilgalaikiai terminuotieji indėliai	-									-
2.	Trumpalaikis finansinis turtas ir suteiktos paskolos	640 109,25	-	-	3 527 326,96	5 165,64	-	(661 353,35)	-	-	3 511 248,50
2.1.	Suteiktos paskolos	-									-
2.2.	Obligacijos	640 109,25	-	-	3 527 326,96	5 165,64	-	(661 353,35)	-	-	3 511 248,50
2.3.	Vekseliai	-									-
2.4.	Kiti ne nuosavybės vertybiniai popieriai	-									-
2.5.	Trumpalaikiai terminuotieji indėliai	-	-					-			-
3.	Iš viso	9 588 249,66	764 585,33	-	-	54,67	-	(662 228,35)	-	-	9 690 661,31