SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ VYKDYMO TAISYKLĖS
VšĮ “Versli Lietuva”
SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ VYKDYMO TAISYKLĖS
V. PIRKIMO VERČIŲ SKAIČIAVIMAS IR DERINIMAS 7
VI. SUPAPRASTINTO PIRKIMO PASKELBIMAS 7
VII. SUPAPRASTINTO PIRKIMO DOKUMENTAI 8
VIII. SUPAPRASTINTO PIRKIMO DOKUMENTŲ PATEIKIMAS 9
IX. SUPAPRASTINTO PIRKIMO DOKUMENTŲ PAAIŠKINIMAI 10
X. SUPAPRASTINTO PIRKIMO PASIŪLYMŲ GALIOJIMO TERMINAS 11
XI. SUPAPRASTINTO PIRKIMO PASIŪLYMŲ RENGIMAS, KEITIMAS, ATŠAUKIMAS 11
XII. PASIŪLYMŲ GALIOJIMO IR SUTARTIES ĮVYKDYMO UŽTIKRINIMAS 12
XIII. SUPAPRASTINTO PIRKIMO PROCEDŪRŲ NUTRAUKIMAS 12
XIV. ATVEJAI, KAI VYKDANT SUPAPRASTINTĄ VIEŠĄJĮ PIRKIMĄ APIE JĮ NĖRA SKELBIAMA 13
XVI. SUPAPRASTINTO PIRKIMO PASIŪLYMŲ PATEIKIMO TERMINAS 18
XVII. SUPAPRASTINTO PIRKIMO TECHNINĖ SPECIFIKACIJA 18
XVIII.SUPAPRASTINTO PIRKIMO TIEKĖJŲ KVALIFIKACIJA 20
XIX. TIEKĖJŲ PASIŪLYMŲ VERTINIMAS 24
XX. PIRKIMO IR PRELIMINARIOJI SUTARTIS 27
XXI. PIRKIMŲ BŪDAI IR JŲ PASIRINKIMO SĄLYGOS… 29
XXII. SUPAPRASTINTAS ATVIRAS KONKURSAS… 30
XXIII. SUPAPRASTINTOS SKELBIAMOS DERYBOS… 30
XXIV. SUPAPRASTINTOS NESKELBIAMOS DERYBOS… 31
XXV. KONKURENCINIS DIALOGAS… 32
XXVI. MAŽOS VERTĖS PIRKIMŲ YPATUMAI 33
XXI. SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ ATASKAITOS 34
PATVIRTINTA |
VšĮ „Versli Lietuva“ Generalinio direktoriaus |
2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr.ĮS2012-10 |
SUPAPRASTINTŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VYKDYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja VšĮ „Versli Lietuva“ (toliau – Įstaiga) atliekamų prekių, paslaugų ir darbų supaprastintų viešųjų pirkimų organizavimą ir vykdymą.
2. Prekių, paslaugų ir darbų viešasis pirkimas vadovaujantis Taisyklėmis atliekamas, kai:
2.1. Pirkimo vertė yra mažesnė už nustatytas 2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1422/2007, iš dalies keičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/17/EB ir 2004/18/EB nuostatas dėl ribų, taikomų sudarant viešojo pirkimo sutartis, tarptautinio pirkimo vertės ribas. Europos Komisija, paprastai kas dveji metai tikslina ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia viešojo pirkimo vertės ribas. Tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodomos be pridėtinės vertės mokesčio. Informaciją apie patikslintas tarptautinio pirkimo vertės ribas Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
2.2. Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai neatsižvelgiant į pirkimo vertę, tai:
2.2.1. viešbučių ir restoranų paslaugos;
2.2.2. geležinkelių transporto paslaugos;
2.2.3. vandens transporto paslaugos;
2.2.4. papildomos ir pagalbinės transporto paslaugos;
2.2.5. teisinės paslaugos;
2.2.6. personalo atrankos ir aprūpinimo paslaugos;
2.2.7. tyrimo ir saugumo paslaugos, išskyrus šarvuotų automobilių paslaugas;
2.2.8. švietimo ir profesinio mokymo paslaugos;
2.2.9. sveikatos ir socialinės paslaugos;
2.2.10. poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos;
2.2.11. kitos paslaugos.
3. Neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu yra nustatyta tarptautinė pirkimo vertės riba, ir tuo pat metu perkamos prekės, paslaugos ar darbai yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, Įstaiga turi teisę šiose taisyklėse nustatyta tvarka atlikti pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių
kiekvienos vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR) perkant paslaugas ar panašias prekes, 3 452 800 Lt (1 000 000 EUR) – perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.
4. Perkančioji organizacija vadovaujasi ir kitais galiojančiais teisės aktais.
II. SĄVOKOS
5. Mažos vertės pirkimai – pirkimai, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
5.1. Prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 100 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 500 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio);
5.2. Perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai dėl to paties objekto yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį (sutartis), jeigu bendra šių sutarčių vertė yra ne didesnė kaip 10 procentų prekių ar paslaugų supaprastintų pirkimų to paties tipo sutarčių vertės ir mažesnė kaip 100 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio), o perkant darbus – ne didesnė kaip 1,5 procento to paties objekto supaprastinto pirkimo vertės ir mažesnė kaip 500 tūkst. Lt (be pridėtinės vertės mokesčio).
5. Pasiūlymas – tiekėjo raštu pateiktų dokumentų visuma ar žodžiu pateiktas siūlymas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus, pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas, arba viešai (internete, reklaminėje medžiagoje ir kt.) pateikiama informacija apie pirkimo objektą ir pardavimo sąlygas.
6. Pirkimų organizatorius – Įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas Įstaigos darbuotojas, kuris Taisyklių nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo mažos vertės pirkimus, kai tokiems pirkimams vykdyti viešojo pirkimo komisija nesudaroma.
7. Darbų pirkimo atveju techninė specifikacija – pirkimo dokumentuose pateikta techninių reikalavimų visuma, nustatanti medžiagų, produktų bei tiekimų duomenis, kuriuos naudojant galima būtų medžiagą, produktą ir tiekimą apibūdinti tokiu būdu, kad būtų nustatyta jų ir perkančiosios organizacijos reikmių atitiktis. Šie duomenys apima poveikio aplinkai rodiklius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines savybes, saugos reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką, terminologiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą, gamybos procesus bei metodus. Duomenys taip pat apima nurodymus, susijusius su projektavimu ir savikainos kalkuliavimu, patikrinimu, kontrole ir darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygomis, taip pat visas kitas technines sąlygas, kurias Įstaiga gali nustatyti pagal bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susietus su baigtais darbais bei medžiagomis ar jų sudėtinėmis dalimis.
8. Prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija – pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir
atitikties įvertinimo tvarka.
9. Standartas – pripažintos standartizacijos įstaigos priimtas dokumentas, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, kurio laikytis nėra privaloma ir kuris priskiriamas vienai iš šių kategorijų:
9.1. Tarptautinis standartas – tarptautinės standartų organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;
9.2. Europos standartas – Europos standartų organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;
9.3. Nacionalinis standartas – nacionalinės standartų organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;
9.4. Europos techninis liudijimas – Europos techninio įteisinimo įstaigų išduotas dokumentas, patvirtinantis produkto tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį techninį įvertinimą pagal statinių, kuriuos statant numatoma šiuos produktus naudoti, esminius reikalavimus ir nustatantis techninius produkto reikalavimus;
9.5. Bendroji techninė specifikacija – techninė specifikacija, sudaryta laikantis valstybių narių pripažintos procedūros, paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, siekiant užtikrinti jos vienodą taikymą visose valstybėse narėse;
9.6. Techninis etalonas – bet kuris Europos standartų organizacijos paskelbtas produktas, išskyrus oficialius standartus, priimtas pagal procedūras, pritaikytas kintantiems rinkos poreikiams;
9.7. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme.
III.PIRKIMŲ VYKDYTOJAI
10. Pirkimą gali vykdyti tik pirkimų organizatorius ar Įstaigos direktoriaus įsakymu sudaryta viešojo pirkimo komisija (toliau – komisija).
11. Pirkimų organizatorius pirkimą gali atlikti tik tuomet, kai numatomos sudaryti prekių ar paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vertė be PVM yra mažesnė nei 100 tūkst. litų arba darbų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties vertė be PVM yra mažesnė nei 500 tūkst. litų. Jeigu nurodytos sumos viršijamos, pirkimą atlieka komisija.
12. Pirkimų organizatorius ir komisijos narys turi būti nepriekaištingos reputacijos, pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Įstaigos darbuotojai nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą pasirašo vieną kartą ir šie dokumentai galioja visą darbuotojo darbo Perkančiojoje organizacijoje laiką ir nepriklausomai nuo to, kiek pirkimų bus atliekama.
13. Komisija veikia pagal Įstaigos direktoriaus įsakymu patvirtintą darbo reglamentą.
IV. PIRKIMŲ VYKDYMAS
14. Pirkimų organizatorius arba pirkimo komisija (jei pirkimas turi būti vykdomas komisijos) prieš pradėdamas pirkimą turi išsiaiškinti, kokias prekes, paslaugas ar darbus reikės pirkti, taip pat reikalingą šių prekių, paslaugų ar darbų kiekį. Tam pirkimų organizatorius arba
komisija gali apklausti Įstaigos darbuotojus, remtis tiesioginių vadovų ar Įstaigos direktoriaus sprendimais dėl pirkimo poreikio, defektiniais aktais, naudojimo instrukcijomis, Įstaigos planais ir pan. Taip pat pirkimų organizatorius arba komisija turi nustatyti perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybes. Nustatydamas šias savybes, pirkimų organizatorius arba komisija remiasi Įstaigos darbuotojų pateiktais pasiūlymais, turimais techniniais aprašymais, savo darbo patirtimi ir kompetencija. Jeigu reikia, pirkimų organizatorius ar komisija gali konsultuotis su atitinkamos srities specialistais, ekspertais. Pirkimų organizatorius arba komisija taip pat apibrėžia ir pagrindines sutarties sąlygas: sutarties šalių teises ir pareigas, perkamas prekes, paslaugas ar darbus, jeigu įmanoma, – tikslius jų kiekius, kainą arba kainodaros taisykles, atsiskaitymų ir mokėjimo tvarką, prievolių įvykdymo terminus, prievolių įvykdymo užtikrinimą, ginčų sprendimo tvarką, sutarties nutraukimo tvarką, sutarties galiojimą, jeigu sudaroma preliminarioji sutartis, – jai būdingas nuostatas. Pagrindinės sutarties nuostatos nėra nustatomos, kai pirkimo sutartis yra sudaroma žodžiu. Žodžiu sutartis gali būti sudaryta, kai jos vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt.
15. Pirkimų organizatorius suderina numatomą sutarties vertę su atsakingu už viešųjų pirkimų priežiūrą asmeniu arba komisija šių Taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka; Pirkimų organizatorius arba komisija suderina numatomą sutarties vertę su atsakingu asmeniu šių Taisyklių 25 punkte nustatyta tvarka.
16. pirkimų verčių apskaitą tvarkančio asmens nurodymu pirkimų organizatorius/ Įstaigos administratorė parengia Įstaigos direktoriaus įsakymą dėl komisijos sudarymo.
17. Pirkimų organizatorius arba komisija suformuluoja pirkimo sąlygas.
18. Pirkimų organizatorius arba komisija išrenka geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją, su kuriuo bus sudaroma sutartis (sutartys).
19. Pirkimų organizatoriaus sprendimą nurodyta seka patvirtina:
19.1. Pirkimų verčių apskaitą tvarkantis asmuo ir Įstaigos direktorius;
19.2. Viešojo pirkimo komisijos sprendimą tvirtina Įstaigos direktorius.
20. Įstaiga su geriausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju arba, kai kreipiamasi į vieną tiekėją, su tiekėju, kurio pasiūlymas atitinka Įstaigos nustatytus minimalius reikalavimus, sudaro pirkimo sutartį.
V. PIRKIMO VERČIŲ SKAIČIAVIMAS IR DERINIMAS
21. Pirkimų vertes, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis ir 2007-01-19 Įsakymu Nr. 1S-3 „Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 1S-26 „Dėl prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 17-650 ar aktualia redakcija), apskaičiuoja Įstaigos atsakingas asmuo. Šis asmuo (-ys) pirkimų vertes apskaičiuoja remdamasis sudarytų sutarčių faktinėmis ir numatomų sudaryti sutarčių planuojamomis vertėmis ir suderina jas su pirkimų organizatoriumi ir/ar viešojo pirkimo komisija.
22. Pirkimų organizatorius/ komisija prieš pradėdamas pirkimą numatomą pirkimo sutarties vertę privalo suderinti su pirkimų priežiūrą vykdančiu asmeniu, kuris nusprendžia, ar gali būti vykdomas mažos vertės pirkimas, ir patvirtina (suderina žodžiu ar kt. būdu, žr. priedą Nr.1) dėl suderinimo vykdyti mažos vertės pirkimą.
VI. SUPAPRASTINTO PIRKIMO PASKELBIMAS
23. Įstaiga skelbimą apie pirkimą ir šiose Taisyklėse nurodytą informacinį pranešimą, kuriuos Viešųjų pirkimų įstatymo numatyta paskelbti viešai, skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Įstaiga turi teisę skelbimus ir informacinius pranešimus papildomai skelbti Įstaigos tinklalapyje, kitur internete, leidiniuose ar kitomis priemonėmis. Šiuo atveju Įstaiga įsipareigoja, kad skelbimai apie pirkimą ar informaciniai pranešimai nebus paskelbti anksčiau, nei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir jų turinys bus tapatus. Skelbimo ar informacinio pranešimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje diena yra skelbimo paskelbimo data. Šie reikalavimai taikomai kai pirkimo vertė perkant prekes ir paslaugas viršija 100 000 Lt be PVM, o darbų 500 000 Lt be PVM.
24. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamus skelbimus Įstaiga pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai, o ši per 3 darbo dienas juos privalo paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
25. Įstaiga, sudariusi pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį dėl šių taisyklių 2 punkte išvardintų paslaugų, kai pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu yra nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, ne vėliau kaip per 48 dienas po pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo pateikia skelbimą apie sudarytą sutartį Viešųjų pirkimų tarnybai jos nustatyta tvarka. Skelbime Įstaiga nurodo ar sutinka, kad šis skelbimas būtų paskelbtas.
VII. SUPAPRASTINTO PIRKIMO DOKUMENTAI
26. Įstaiga, vykdydama supaprastintą pirkimą, apie kurį pagal šias taisykles yra numatyta skelbti (išskyrus mažos vertės pirkimą bei pirkimą neskelbiamų supaprastintų derybų būdu), pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras.
27. Pirkimo dokumentuose gali būti:
27.1. pasiūlymų rengimo reikalavimai;
27.2. tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams
27.3. tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytais atvejais turi teisę apriboti pirkimo dalyvių skaičių;
27.4. tiekėjų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų sąrašas;
27.5. reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją apie tai, kad jis nedavė ir neketina duoti perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojams (darbuotojams) ar kitų tiekėjų atstovams pinigų, dovanų, nesuteikė jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 4-41 ( Žin., 2006, 14-520, aktualia redakcija);
27.6. prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis) (kai neįmanoma numatyti konkretaus kiekio, nurodomas preliminarus kiekis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai;
27.7. techninė specifikacija;
27.8. pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos;
27.9. perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas;
27.10. informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, šių pasiūlymų reikalavimai;
27.11. informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas;
27.12. informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai;
27.13. pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, jei reikalaujama, reikalavimai;
27.14. pasiūlymų pateikimo terminas, vieta ir būdas;
27.15. būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar Įstaiga ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais Įstaiga savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus
27.16. data, iki kada turi galioti pasiūlymas, arba laikotarpis, kurį turi galioti pasiūlymas
27.17. vokų su pasiūlymais atplėšimo vieta, data, valanda ir minutė;
27.18. vokų su pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;
27.19. informacija, kad pasiūlymai bus vertinami litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną;
27.20. Įstaigos valstybės tarnautojų ar darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;
27.21. Kita, aktuali ir su pirkimu susijusi informacija, kuri būtina vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
VIII. SUPAPRASTINTO PIRKIMO DOKUMENTŲ PATEIKIMAS
28. Pirkimo dokumentai tiekėjams yra teikiami nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos iki pasiūlymo pateikimo termino, nustatyto pirkimo dokumentuose, pabaigos. Pirkimo dokumentai pateikiami to paprašiusiam tiekėjui nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, gavus prašymą.
29. Pirkimo dokumentai, pranešimai, paaiškinimai, papildymai, tiekėjams pateikiami asmeniškai, siunčiami registruotu laišku, faksu ar elektroniniu paštu. Pirkimo dokumentus siunčiant, išsiuntimo data laikoma pateikimo data.
30. Pirkimo dokumentus Įstaiga gali pateikti ir internete. Šiuo atveju interneto adresas turi būti nurodytas skelbime apie pirkimą. Pirkimo dokumentai internete negali būti pateikti anksčiau, negu apie pirkimą paskelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Įstaiga, pirkimo dokumentus pateikusi internete, šiuos dokumentus to paprašiusiam tiekėjui pateikia 29 punkte paminėtomis priemonėmis.
31. Už pirkimo dokumentus, kurių neįmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis, Įstaiga iš visų tiekėjų gali imti vienodo dydžio užmokestį, kurį sudaro dokumento kopijavimo ir pateikimo tiekėjams faktinės išlaidos. Už pirkimo dokumento vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas papildomas užmokestis. Jį sudaro vertimo į užsienio kalbą išlaidos.
IX. SUPAPRASTINTO PIRKIMO DOKUMENTŲ PAAIŠKINIMAI
32. Tiekėjas gali paprašyti, kad Įstaiga paaiškintų pirkimo dokumentus. Įstaiga atsako į kiekvieną tiekėjo rašytinį prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Įstaiga į gautą prašymą atsako ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Jei tiekėjo pateiktas prašymas paaiškinti pirkimo dokumentus yra sudėtingas ir reikalaujantis daugiau laiko atsakymui parengti, Įstaiga atsako į pateiktą prašymą, jeigu lieka pakankamai laiko iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jeigu terminas nepakankamas, Įstaiga nukelia pasiūlymų pateikimo terminą. Įstaiga, atsakydama tiekėjui, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą duoti paaiškinimą.
33. Nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, Įstaiga savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, o paskelbta informacija tikslinama patikslinant skelbimą ir, vadovaujantis protingumo kriterijumi, nukeliant pasiūlymų pateikimo terminą.
34. Jeigu Įstaiga rengia susitikimą su tiekėjais, ji surašo šio susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti klausimai dėl vykdomo konkurso ir atsakymai į juos. Protokolas visiems pirkimo procedūrose dalyvaujantiems tiekėjams turi būti išsiųstas taip, kad tiekėjai jį gautų ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
35. Jeigu Įstaiga pirkimo dokumentus paaiškina (patikslina) arba surengia susitikimą su tiekėjais arba jei ji negali pirkimo dokumentų paaiškinimų (patikslinimų) ar susitikimo protokolų pateikti taip, kad visi tiekėjai juos gautų ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, ji privalo perkelti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam laikui, per kurį tiekėjai, rengdami pirkimo pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ar susitikimų protokolus, apie tai paskelbdama patikslinant skelbimą.
36. Pranešimai apie kiekvieną pirkimo pasiūlymų pateikimo termino nukėlimą išsiunčiami visiems tiekėjams, kuriems buvo pateikti pirkimo dokumentai.
X. SUPAPRASTINTO PIRKIMO PASIŪLYMŲ GALIOJIMO TERMINAS
37. Įstaiga pirkimo dokumentuose nurodo reikalaujamą pasiūlymų galiojimo terminą. Sustabdžius pirkimo procedūras, šis terminas pratęsiamas pirkimo procedūrų sustabdymo laikui.
38. Kuomet pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek yra nustatyta pirkimo dokumentuose.
39. Nesibaigus pasiūlymų galiojimo terminui, šis terminas gali būti pratęstas. Pasiūlymų
galiojimo terminą gali pratęsti pasiūlymus pateikę dalyviai Įstaigos prašymu. Prašyme pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą Įstaiga nurodo naują pasiūlymų galiojimo terminą ir datą, iki kurios dalyviai turi pranešti apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti pasiūlymų galiojimą. Dalyvis, sutikęs pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, privalo apie tai pranešti Įstaigai ir kartu patvirtinti pasiūlymų galiojimo užtikrinimo pratęsimą arba pateikti naują pasiūlymų galiojimo užtikrinimą, jeigu buvo reikalaujama užtikrinti pasiūlymų galiojimą. Jeigu dalyvis iki prašyme nurodytos datos neatsako, nepratęsia pirkimo pasiūlymų galiojimo užtikrinimo termino arba nepateikia naujo pirkimo pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą ir atšaukė savo pasiūlymą. Šiuo būdu atšaukęs savo pasiūlymą dalyvis nepraranda teisės į pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.
XI. SUPAPRASTINTO PIRKIMO PASIŪLYMŲ RENGIMAS, KEITIMAS, ATŠAUKIMAS
40. Įstaiga pirkimo dokumentuose nurodo, kad tiekėjai pasiūlymus privalo pateikti užklijuotuose vokuose, kurie voko užklijavimo vietoje yra pasirašyti taip, kad nebūtų galima voko atidaryti, nepaliekant atidarymo žymių, taip pat ant vokų turi būti užrašytas pirkimo pavadinimas, dalyvio pavadinimas ir adresas. Jeigu Įstaiga numato pasiūlymus vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, tai pirkimo dokumentuose nurodo, kad tiekėjai pasiūlymo kainą pateiktų viename voke, o likusias pasiūlymo dalis (techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją bei dokumentus) – kitame voke, kurie turi būti įforminti taip, kaip paminėta aukščiau. Šie abu vokai turi būti įdėti į bendrą voką, o jis taip pat užklijuojamas ir atitinkamai pasirašomas. Pasiūlymo lapai, išskyrus pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, turi būti sunumeruoti ir susiūti taip, kad nepažeidžiant susiuvimo nebūtų galima į pasiūlymą įdėti naujų lapų, išplėšti lapų ar juos pakeisti. Reikalavimas pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose ir pasiūlymą susiūti yra netaikomas, jeigu Įstaiga priima elektroninėmis priemonėmis pateiktus pasiūlymus. Pasiūlymas turi būti pasirašytas tam įgaliojimus turinčio dalyvio atstovo. Pirkimo dokumentuose gali būti nustatyti kiti papildomi pasiūlymo autentiškumo patvirtinimo reikalavimai.
41. Tiekėjai pasiūlymus privalo pateikti iki pirkimo dokumentuose nustatyto termino (dienos, valandos ir minutės). Vėliau gautus pasiūlymus Įstaiga užregistruoja ir neatplėštus grąžina pateikusiems tiekėjams.
42. Įstaiga visada nustato pakankamą pasiūlymų priėmimo terminą, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti savo pasiūlymus. Nustatydama šį terminą, Įstaiga atsižvelgia į pirkimo sudėtingumą ir reikalingą realų laiką pasiūlymams parengti.
43. Jeigu tiekėjas laiku paprašė pateikti pirkimo dokumentus ar kurią nors jų dalį, tačiau dėl kokių nors priežasčių Įstaiga pavėlavo juos pateikti nustatytais terminais, arba kai pasiūlymus galima parengti tik tiekėjams susitikus su Įstaigos atstovais ir susipažinus su darbų atlikimo ar paslaugų teikimo vieta ir sąlygomis, o toks susitikimas iš anksto nebuvo numatytas, Įstaiga pasiūlymų pateikimo terminą pratęsia tiek, kiek buvo pavėluota pateikti dokumentus, arba tiek, kad visiems tiekėjams pakaktų laiko parengti pasiūlymus atsižvelgiant į naujai gautą informaciją.
44. Xxxxxxx pageidavimu Įstaiga pateikia patvirtinimą, kad jo pasiūlymas yra gautas, nurodydama gavimo dieną, valandą ir minutę.
45. Kol nepasibaigė pasiūlymų priėmimo terminas, dalyvis gali pakeisti ar atšaukti pateiktą
savo pasiūlymą neprarasdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, jei tokio buvo reikalauta.
XII. PASIŪLYMŲ GALIOJIMO IR SUTARTIES ĮVYKDYMO UŽTIKRINIMAS
46. Įstaiga priklausomai nuo perkamo objekto specifikos ir sudėtingumo gali prašyti tiekėjų pasiūlymo galiojimo ar sutarties įvykdymo užtikrinimo.
47. Įstaiga negali atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ar pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu toks pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
48. Prieš pateikdamas pirkimo pasiūlymą tiekėjas gali prašyti Įstaigos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo ar sutarties įvykdymo užtikrinimą. Tokiu atveju Įstaiga atsako tiekėjui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis patvirtinimas neatima teisės iš Įstaigos atmesti pasiūlymo galiojimo ar sutarties įvykdymo užtikrinimą, gavus informaciją, kad pasiūlymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų Įstaiga arba kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos vykdė.
XIII. SUPAPRASTINTO PIRKIMO PROCEDŪRŲ NUTRAUKIMAS
49. Įstaiga bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Visais atvejais Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nutraukti pirkimo procedūras arba atmesti visus tiekėjų pasiūlymus nereikalingas. Priimdama sprendimą dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, Įstaiga atsižvelgia į konkrečias aplinkybes ir priima motyvuotą sprendimą. Visi tiekėjai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje turėtų būti informuoti apie procedūrų nutraukimą. Įstaiga negali piktnaudžiauti šia teise.
XIV. ATVEJAI, KAI VYKDANT SUPAPRASTINTĄ VIEŠĄJĮ PIRKIMĄ APIE JĮ NĖRA SKELBIAMA
50. Neskelbiant apie pirkimą perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai:
50.1. pirkimas, apie kurį buvo skelbta, neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų;
50.2. atliekant pirkimą, apie kurį buvo skelbta, visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų arba buvo pasiūlytos per didelės Įstaigai nepriimtinos kainos, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir į neskelbiamą pirkimą kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys Įstaigos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;
50.3. perkamos darbuotojų kvalifikacijos kėlimo apmokymo seminaruose ir kursuose paslaugos;
50.4. dėl įvykių, kurių Įstaiga negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo Įstaigos;
50.5. dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas
gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir nėra jokios kitos alternatyvos;
50.6. išlaidos susijusios su dalyvavimu parodose (parodų bilietai, parodų dalyvių mokesčiai, ekspozicijos vietos nuoma, registracija, leidimas dalyvauti ir kitos išlaidos);
50.7. atliekami mažos vertės pirkimai.
51. Neskelbiant apie pirkimą perkamos prekės ir paslaugos:
51.1. kai Įstaiga pagal ankstesnę sutartį iš tam tikro tiekėjo pirko prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir suteiktomis paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes Įstaiga įsigijus skirtingų techninių charakteristikų prekių ar paslaugų, ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar paslaugomis ar patirtų didelių nuostolių. Jeigu papildomai perkamų prekių ar paslaugų kaina viršija 30 procentų ankstesnės pirkimų kainos, turi būti atliekama ekspertizė dėl papildomai perkamų prekių ar paslaugų techninių charakteristikų suderinamumo;
51.2. prekės ir paslaugos yra perkamos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas.
52. Neskelbiant apie pirkimą perkamos prekės, kai:
52.1. perkamos prekės gaminamos tik mokslo, eksperimentavimo, studijų ar techninio tobulinimo tikslais, nesiekiant gauti pelno arba padengti mokslo ar tobulinimo išlaidų;
52.2. prekių biržoje perkamos kotiruojamos prekės;
52.3. perkami muziejų eksponatai, archyviniai ir bibliotekiniai dokumentai, prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai;
52.4. ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų, ar restruktūrizuojamų ūkio subjektų;
52.5. prekės perkamos iš valstybės rezervo.
53. Neskelbiant apie pirkimą perkamos paslaugos, kai:
53.1. perkamos licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis;
53.2. perkamos pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos;
53.3. perkamos literatūros ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugos, taip pat kultūros ir meno srities projektų vertinimo ir pretendentų gauti teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas premijas veiklos šioje srityje vertinimo paslaugos;
53.4. perkamos ekspertų komisijų, komitetų, tarybų, kurių sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, narių teikiamos nematerialaus pobūdžio (intelektinės) paslaugos.
54. Neskelbiant apie pirkimą perkamos paslaugos ir darbai, kai:
54.1. dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos;
54.2. perkant iš esamo tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji sutartis buvo sudaryta skelbiant apie pirkimą ir kurį skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, galimybė pirkti papildomai buvo nurodyta pirkimo skelbime, o visi minimi pirkimai skirti tam pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento;
54.3. visais atvejais, išskyrus taisyklių 50.4. ir 50.7. punktuose numatytus atvejus, Įstaiga atlikusi prekių, paslaugų ar darbų pirkimą apie jį nepaskelbus, paskelbia informacinį pranešimą Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, o pirkimo sutartį sudaro ne ankščiau kaip po 5 darbo dienų nuo informacinio pranešimo paskelbimo dienos.
XV. TIEKĖJŲ APKLAUSA
55. Visais šiose taisyklėse numatytais atvejais, kai nėra skelbiama apie supaprastintą viešąjį pirkimą ir pirkimo vertė perkant prekes ir paslaugas (išskyrus Įstaigos darbuotojų mokymo paslaugas) neviršija 100 tūkst. litų, o darbų 500 tūkst. Litų be PVM, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis, apklausiami potencialūs tiekėjai. Kai perkamos Įstaigos valstybės tarnautojų ir (ar) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos, gali būti apklausiami potencialūs tiekėjai ir sudaroma tiekėjų apklausos pažyma, tačiau tokio pirkimo vertė negali būti didesnė nei nustatyta tarptautinio pirkimo riba. Tiekėjo apklausos pažymai prilyginamos Įstaigos mokėjimų registracijos žurnale įregistruotos sąskaitos faktūros.
56. Tiekėjus apklausia Įstaigos paskirtas pirkimų organizatorius arba komisija:
56.1. kai tiekėjų apklausą vykdo pirkimo organizatorius, žodžiu ir raštu tiekėjų pateikti atsakymai ir / ar informacija, gauta iš viešų šaltinių, fiksuojami tiekėjų apklausos pažymoje (ir/arba pirkimų žurnale);
56.2. kai tiekėjų apklausą vykdo komisija, apklausos vykdymas įforminamas protokolu arba tiekėjų apklausos pažyma.
57. Pasirenkant tiekėjus apklausti, pirkimo organizatorius arba komisija privalo atsižvelgti į Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimą, kad atlikdama supaprastintus pirkimus valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, ne mažiau kaip 5 procentų visų asignavimų, numatytų biudžeto programų sąmatoje prekėms ir paslaugoms pirkti bei materialiajam turtui įsigyti, privalo skirti pirkimams iš socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų neįgaliųjų, ir įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų, jų pagamintoms prekėms, teikiamoms paslaugoms ar atliekamiems darbams pirkti, išskyrus tuos atvejus, kai perkančiajai organizacijai reikiamų prekių šios įstaigos ir įmonės negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka arba gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašų nėra paskelbta Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
58. Tiekėjai apklausiami žodžiu arba raštu. Sprendimą dėl apklausos formos priima pirkimų organizatorius arba komisija.
59. Apklausa žodžiu gali būti vykdoma, jeigu:
59.1. numatomos sudaryti sutarties vertė neviršija 10 000 Litų be PVM.
59.2. perkama esant ypatingoms aplinkybėms: avarijai, stichinei nelaimei, epidemijai ir kitokiam nenugalimos jėgos poveikiui, kai dėl skubos neįmanoma gauti pasiūlymų raštu, jeigu dėl to Įstaiga patirtų dar didesnių nuostolių.
59.3. Perkant viešbučių paslaugas užsienio šalyse ir restoranų paslaugas.
60. Perkant darbus ar kitus sudėtingesnius objektus (pvz.: kompiuterinę techniką, programavimo paslaugas ir kt. ) visais atvejais tiekėjai turėtų būti apklausiami raštu.
61. Tame pačiame pirkime dalyvaujantys tiekėjai turėtų būti apklausiami ta pačia forma.
62. Apklausiant žodžiu su tiekėjais bendraujama asmeniškai arba telefonu. Apklausiant raštu, paklausimai tiekėjams pateikiami paštu, faksu, elektroniniu paštu (kitomis elektroninėmis priemonėmis) arba asmeniškai.
63. Apklausos metu (išskyrus, kai apklausa atliekama analizuojant viešai paskelbtą informaciją) tiekėjams turėtų būti pateikiama bent jau ši informacija:
63.1. pageidaujamos pirkimo objekto savybės ir svarbiausios pirkimo sutarties sąlygos;
63.2. kokiais kriterijais vadovaujantis bus pasirenkamas tiekėjas, su kuriuo sudaroma sutartis.
63.3. kokius dalykus turi nurodyti tiekėjas, siūlantis savo prekes, paslaugas ar darbus, kokia forma (rašytine ar žodine) ir iki kada jis tai turi padaryti;
64. Vykdant apklausą raštu, apie pirkimą gali būti paskelbta Įstaigos interneto puslapyje.
65. Apklausiant tiekėją ar tiekėjus, pirkimų organizatorius arba komisija turi atsakyti į visus tiekėjo klausimus, kurie susiję su pirkimu ir tiekėjui reikalingi geriau suprasti Įstaigos poreikius, tačiau tiekėjui negali būti pateikta tokia informacija, kuri pažeistų Įstaigos įsipareigojimus neatskleisti komercinės, tarnybos ar valstybės paslaptimi laikomos informacijos arba informacijos, kurios atskleidimas pakenktų viešiesiems interesams.
66. Tame pačiame pirkime apklausiamiems tiekėjams turi būti pateikta tokio pat turinio informacija.
67. Apklausiant tiekėjus, rekomenduotina derėtis dėl palankesnių tiekėjo siūlomų sąlygų bei mažesnės kainos.
68. Jeigu apklausiant tiekėjus paaiškėja, kad reikia pakeisti Įstaigos pageidaujamas pirkimo objekto savybes arba kitas pirkimo sąlygas, pirkimų organizatorius arba komisija turi tai padaryti ir, esant reikalui derinant su Įstaigos direktoriaus paskirtais atsakingais asmenimis, iš naujo apklausti jau anksčiau apklaustus tiekėjus.
69. Apklausti reikia ne mažiau kaip 3 tiekėjus. Mažiau tiekėjų gali būti apklausiama šiais atvejais:
69.1. pirkimų organizatorius arba komisija sužino, kad yra mažiau tiekėjų, kurie gali patiekti reikalingas prekes, atlikti paslaugas ar darbus;
69.2. perkamos paslaugos susijusios su dalyvavimu parodose (parodų bilietai, parodų dalyvių mokesčiai, ekspozicijos vietos nuoma, registracija, leidimas dalyvauti ir kitos išlaidos);
69.3. didesnio tiekėjų skaičiaus apklausa reikalautų neproporcingai didelių pirkimų organizatoriaus arba komisijos pastangų, laiko ir/ar lėšų sąnaudų;
69.4. pirkimą būtina atlikti labai greitai, bet aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo Įstaigos delsimo ar neveiklumo;
69.5. sutarties vertė perkant prekes ar paslaugas neviršija 10 tūkst. Lt, darbus – 50 tūkst. Lt., tačiau poreikis suderintas su Įstaigos padalinių vadovais ir pirkimų priežiūrą vykdančiu asmeniu. Tokių pirkimų metu sudaromų prekių ar paslaugų to paties tipo sutarčių bendra vertė negali viršyti 50 tūkst. Lt., o darbų, skirtų tam pačiam objektui, sutarčių bendra vertė negali viršyti 100 tūkst. Lt. per finansinius metus;
69.6. apklausa raštu neįvyko, nes nebuvo gauta pasiūlymų;
69.7. visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų arba buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Ši nuostata taikoma tik tuo atveju, jei apklausa tarp potencialių tiekėjų buvo vykdoma raštu;
69.8. dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali tiekti reikalingas prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus ir nėra jokios kitos priimtinos alternatyvos;
69.9. kai Įstaiga pagal ankstesnę sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir suteiktomis paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes perkančiajai organizacijai įsigijus skirtingų techninių charakteristikų prekių ar paslaugų, ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar paslaugomis arba patirtų didelių nuostolių. Papildomai perkamų prekių ar paslaugų kaina negali viršyti 30 procentų ankstesnės pirkimų kainos;
69.10. Perkant viešbučių paslaugas užsienio šalyse ir restoranų paslaugas.
69.11. kai perkamos prekės:
69.11.1. gaminamos tik mokslo, eksperimentavimo, studijų ar techninio tobulinimo tikslais, nesiekiant gauti pelno arba padengti mokslo ar tobulinimo išlaidų;
69.11.2. maisto produktų, smulkios buitinės apyvokos, suvenyrai;
69.11.3. prekių biržoje perkamos kotiruojamos prekės;
69.11.4. muziejų eksponatai, archyviniai ir bibliotekiniai dokumentai;
69.11.5. iš bankrutuojančių, likviduojamų, restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų;
69.11.6. iš valstybės rezervo;
69.11.7. kai perkamos licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis;
69.11.8. kai už prekes atsiskaitoma pagal patvirtintus tarifus (pvz., šaltas vanduo, dujos, elektra ir pan.);
69.11.9. dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos;
69.11.10. kai egzistuoja trumpalaikės aplinkybės, suteikiančios galimybę reikalingas prekes ar paslaugas įsigyti už mažesnę nei rinkos kainą (šventinės nuolaidos, išpardavimai, specialūs pasiūlymai ir kt.);
69.11.11. esant kitoms objektyviai pateisinamoms aplinkybėms, dėl kurių neįmanoma apklausti daugiau tiekėjų.
70. Pirkimų organizatorius arba komisija, atlikdami mažaverčius pirkimus, gali naudotis Centriniu viešųjų pirkimų portalu (xxx.xxxx.xx). Portale pirkimus atliekantys asmenys gali peržiūrėti katalogus, kuriuose tiekėjai skelbia apie tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas ar atliekamus darbus, parašyti pasirinktiems tiekėjams, perskaityti informaciją, gautą iš tiekėjų, bendrauti su tiekėjais, užsakyti prekes, paslaugas ar darbus. Pirkimas, atliktas naudojantis Centriniu viešųjų pirkimų portalu, prilyginamas pirkimui, kurio metu tiekėjų apklausa atliekama raštu.
XVI. SUPAPRASTINTO PIRKIMO PASIŪLYMŲ PATEIKIMO TERMINAS
71. Įstaiga, skelbdama apie supaprastintą pirkimą, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdama į perkamo objekto sudėtingumą, nustato pakankamą pasiūlymų pateikimo terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 darbo dienos nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos. Šis terminas yra neprivalomas atliekant mažos vertės pirkimus.
XVII. SUPAPRASTINTO PIRKIMO TECHNINĖ SPECIFIKACIJA
72. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninės specifikacijos turi būti apibrėžtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į neįgaliųjų kriterijus arba į visiems naudotojams tinkamą projektą.
73. Įstaiga, atlikdama supaprastintus pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus), techninę specifikaciją rengia vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnyje nustatytais ir žemiau išdėstytais reikalavimais. Perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, nesivadovauja žemiau išdėstytais reikalavimais, tačiau apibūdina pirkimo objekto savybes taip, kad būtų užtikrinta konkurencija ir tiekėjų nediskriminavimas. Techninė specifikacija turi būti tiksli ir aiški, kad tiekėjai sugebėtų pateikti pasiūlymus. Tuo atveju, kai yra nurodomas konkretus standartas, gamintojas, gamybos procesas ar prekės ženklas ir t.t., tokios nuorodos pateikiamos kartu su žodžiais “arba lygiavertis”. Techninė specifikacija turi užtikrinti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų laikymąsi (ši nuostata galioja apklausiant tiekėjus raštu).
74. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.
75. Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Bendrijos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu:
75.1. nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti taikoma tokia pirmumo tvarka: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninis liudijimas, bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos įstaigų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, –
nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“;
75.2. apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Funkciniai reikalavimai gali apimti ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tokie reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o Įstaiga įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų;
75.3. apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, minėtus 75.1punkte, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – 75 punkte nurodytas technines specifikacijas;
75.4. nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių technines specifikacijas pagal 88. punkto reikalavimus, kitų – apibūdinant 75.2. punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus.
76. Kai Įstaiga nurodo technines specifikacijas, vadovaudamasi 75.1. punkto reikalavimais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.
77. Kai Įstaiga techninėje specifikacijoje nurodo objekto norimo rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka Lietuvos standartą, perimantį Europos standartą, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos įstaigos nustatytą techninių normatyvų sistemą, jei juose yra nurodyti perkančiosios organizacijos keliami norimo rezultato ir funkciniai reikalavimai ir jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis Įstaigai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar darbai atitinka Įstaigos keliamus norimo rezultato ir funkcinius reikalavimus.
78. Kai Įstaiga nustato aplinkos apsaugos charakteristikas, nurodydama 75.2. punkte minėtus norimo rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, ji gali:
78.1. naudoti išsamias specifikacijas arba prireikus jų dalis, apibrėžtas Europos ar nacionaliniuose (daugianacionaliniuose) ekologiniuose ženkluose arba bet kokiame kitame ekologiniame ženkle, jeigu: tos specifikacijos yra tinkamos prekių ar paslaugų, kurios yra pirkimo objektas, ypatybėms apibrėžti; reikalavimai ekologiniam ženklui yra parengti remiantis moksline informacija; ekologiniai ženklai yra patvirtinti dalyvaujant valstybės institucijoms, vartotojams, gamintojams, platintojams, aplinkos apsaugos organizacijoms ir kitiems suinteresuotiems asmenims;
78.2. nurodyti, kad prekės ir paslaugos, pažymėtos ekologiniais ženklais, laikomos atitinkančiomis technines specifikacijas, nustatytas pirkimo dokumentuose. Tokiu atveju ji privalo priimti bet kurias kitas tinkamas įrodymo priemones, pavyzdžiui, gamintojo techninius dokumentus arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolą.
78.3. Nurodytos tinkamos priemonės gali būti gamintojo techniniai dokumentai arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolas. Paskelbtąja (notifikuota) įstaiga laikoma Europos standartus atitinkanti bandymų ir kalibravimo
laboratorija, sertifikavimo ir inspektavimo institucija. Įstaiga turi priimti kitose Europos Sąjungos šalyse įsteigtų paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų sertifikatus.
78.4. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šioje dalyje nurodytus reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“.
XVIII. SUPAPRASTINTO PIRKIMO TIEKĖJŲ KVALIFIKACIJA
79. Parinkdama tiekėją, Įstaiga , vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymo 32–38 straipsniuose ir žemiau nustatytais reikalavimais, įsitikina, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį.
80. Įstaiga turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus ir prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę ir finansinę kandidato ar dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus:
80.1. atitinkamas banko pažymas arba, jei reikia, atitinkamus įrodymus, kad kandidatas ar dalyvis yra apsidraudęs nuo profesinės rizikos;
80.2. paskutinių finansinių metų įmonės balansą ar jo išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas ūkio subjektas, įstatymai reikalauja skelbti balansą;
80.3. daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu įmonė įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo įmonės įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios kandidato ar dalyvio įmonės pažymą apie visos veiklos pajamas ar, jei reikia, pažymą apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jei ši informacija turima.
81. Įstaiga pirkimo dokumentuose nurodo, kokius nurodytus turi pateikti kandidatai ar dalyviai, kad įrodytų, jog jų ekonominė ir finansinė būklė atitinka keliamus reikalavimus.
82. Jeigu kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti Įstaigos pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų, jis turi teisę pateikti kitokius Įstaiga i priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų, kad jo ekonominė ar finansinė būklė atitinka keliamus reikalavimus.
83. Įstaiga, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą toliau nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai:
83.1. per nurodytą laikotarpį atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai, pažymose galėtų būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir vieta, be to, ar jie buvo atlikti pagal galiojančių normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti. Įstaiga pasilieka teisę tokias pažymas gauti tiesiai iš užsakovų;
83.2. pagrindinių per nurodytą laikotarpį patiektų prekių ar suteiktų paslaugų sąrašus, nurodant prekių ar paslaugų bendras sumas, datas ir prekių ar paslaugų gavėjus, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra perkančiosios organizacijos ar ne. Įrodymui apie prekių
patiekimą ar paslaugų suteikimą kandidatai ar dalyviai galėtų pateikti: jei gavėjas buvo perkančioji organizacija – jos patvirtintą pažymą, jei gavėjas ne perkančioji organizacija
- jo pažymą, o jos nesant – kandidato ar dalyvio deklaraciją;
83.3. susijusių su pirkimu technikos specialistų ir techninių organizacijų, nepaisant jų pavaldumo kandidatui ar dalyviui, ypač atsakingų už kokybės kontrolę, o darbų pirkimo atveju – tų technikos specialistų ir techninių organizacijų, kuriuos rangovas kvies atlikti darbus, apibūdinimą;
83.4. prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo įrangos ir priemonių, naudojamų kokybei užtikrinti, ir galimybių atlikti studijas ir tyrimus aprašymą;
83.5. jeigu reikalingos prekės ar paslaugos yra sudėtingos arba jeigu jos išimtiniais atvejais skirtos ypatingiems tikslams, – patikrinti kandidato ar dalyvio prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo technines galimybes ir, jei reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir mokslinius tyrimus bei jo turimas priemones kokybei įvertinti, kuriomis jis naudosis. Tikrina Įstaiga arba jos vardu šalies, kurioje registruotas kandidatas ar dalyvis, kompetentinga oficiali institucija;
83.6. paslaugų teikėjo ar rangovo personalo ir (ar) jų vadovaujančio personalo, ypač asmenų, atsakingų už paslaugų teikimą ar darbų atlikimą, išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą;
83.7. perkant darbus ar paslaugas, kai yra reikalinga, aplinkosaugos vadybos priemonių, kurias ūkio subjektas galės taikyti vykdydamas sutartį, apibūdinimą;
83.8. pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus;
83.9. pažymą apie paslaugų teikėjo arba rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones;
83.10. pažymą apie paslaugų apimtis, kurioms atlikti paslaugų teikėjas ketina pasitelkti subteikėjus;
83.11. prekių pavyzdžius, aprašymus, nuotraukas, kurių autentiškumą perkančiosios organizacijos pageidavimu kandidatas ar dalyvis turi patvirtinti;
83.12. oficialių kokybės kontrolės institucijų ar pripažintą kompetenciją turinčių agentūrų išduotas pažymas, kurios liudija, kad prekių kokybė tiksliai atitinka nurodytas specifikacijas ir standartus. Įstaiga pripažįsta valstybėse narėse akredituotų kompetentingų įstaigų išduotas prekių, paslaugų ar darbų kokybę patvirtinančias pažymas;
83.13. perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir įrengti, tiekėjo sugebėjimai suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo bei kitus darbus gali būti įvertinti atsižvelgiant pirmiausia į jo kvalifikaciją, našumą, patirtį ir patikimumą;
83.14. Įstaiga gali reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Bendrijos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga. Įstaiga pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų. Ji taip pat priima kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus;
83.15. jei Įstaiga pareikalautų pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos standartų, ji pirkimo dokumentuose turėtų nurodyti Europos Bendrijos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba aplinkos apsaugos vadybos standartą, pagrįstą atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios įstaigos, atitinkančios Europos Bendrijos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Įstaiga pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų įstaigų. Ji taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones.
84. Įstaiga atmeta pasiūlymus, jei tiekėjas (fizinis asmuo) arba tiekėjo (juridinio asmens) vadovas ar buhalteris turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba tiekėjo (juridinio asmens) atžvilgiu per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą arba kitų valstybių tiekėjų atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus.
85. Įstaiga, abejodama ar tiekėjai bus pajėgūs tinkamai įvykdyti pirkimo sutartyje aptartus įsipareigojimus, pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad pasiūlymas atmetamas, jeigu tiekėjas:
85.1. yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši;
85.2. jam iškelta restruktūrizavimo, bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, inicijuotos priverstinio likvidavimo ar susitarimo su kreditoriais procedūros arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus;
85.3. fizinis asmuo turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;
85.4. yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiame punkte vartojama sąvoka „profesinis pažeidimas“ suprantama kaip profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai, arba kaip konkurencijos, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos teisės aktų pažeidimas, už kurį tiekėjui, kuris yra fizinis asmuo, yra paskirta administracinė
nuobauda, o tiekėjui, kuris yra juridinis asmuo, – ekonominė sankcija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai. Jeigu pirkime dalyvaujantis tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnį, toks pažeidimas pagal šį punktą laikomas profesiniu, jeigu nuo sprendimo paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;
85.5. nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;
85.6. nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra Įstaiga , reikalavimus;
85.7. apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, kurią Įstaiga gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.
85.8. Ir kitus reikalavimus gali kelti pagal kitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
86. Įstaiga pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šių taisyklių 85.1., 85.2., 85.3., 85.5., 85.6., 85.7. punktuose nustatytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis.
87. Jeigu Įstaigai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją. Jei reikalinga informacija yra susijusi su tiekėju iš kitos valstybės narės nei Įstaiga, ji gali kreiptis į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas.
88. Jeigu tiekėjas negali pateikti šių taisyklių 86 punkte nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba šalyse, kuriose ji netaikoma, oficialia tiekėjo deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai jo kilmės šalyje arba šalyje, iš kurios jis atvyko, o kai tiekėjas su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį, sustabdęs ar apribojęs veiklą, bei rimto pažeidimo padarymo atveju – ir laisvos formos tiekėjo deklaracija.
89. Įstaiga kaip tinkamą nustatytų (jei jie yra nustatomi) kvalifikacinių reikalavimų atitikimo įrodymą priima Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos išduotos pažymos dėl įrašymo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą kopiją.
90. Įstaiga iš oficialiame sąraše įregistruoto tiekėjo gali papildomai pareikalauti pateikti pažymas apie socialinio draudimo ar mokesčių įmokas bei kitų jo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, kurie nebuvo pateikti įrašant tiekėją į šiuos sąrašus.“
91. Įstaiga nereikalauja, kad tiekėjai, norintys dalyvauti pirkimo procedūrose, būtų registruoti oficialiuose sąrašuose. Įstaiga pripažįsta kompetentingos institucijos išduotą pažymą, taip pat kitų valstybių narių kompetentingų institucijų išduotas lygiavertes pažymas ir be pagrindo jomis neabejoja. Tiekėjas taip pat gali pateikti ir kitus dokumentus, įrodančius, kad jo kvalifikacija atitinka Įstaigos nustatytus reikalavimus.“
92. Jeigu dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, Įstaiga nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašo dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą.
93. Įstaiga atmeta dalyvio pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei dalyvis Įstaigos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.
94. Dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno pasiūlymą pateikusio dalyvio kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka Įstaigos keliamus reikalavimus.
95. Viešojo pirkimo komisija pati sprendžia kokius kvalifikacinius reikalavimus nustatyti dėl dalyvių teisės verstis atitinkama veikla, ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartų.
96. Perkančioji organizacija turi teisę netikrinti kvalifikacijos, kuomet neprivalu skelbti apie pirkimą (neskelbiant apie pirkimą 92 str.) VPĮ 87 str. 2 p.
XIX. TIEKĖJŲ PASIŪLYMŲ VERTINIMAS
97. Prekės, paslaugos ar darbai perkami iš to tiekėjo, kuris pateikė ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ar pasiūlė mažiausią kainą. Perkant teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar kultūriniu požiūriu sudėtingas ar panašaus pobūdžio paslaugas, pateikti pasiūlymai gali būti vertinami pagal Įstaigos nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.
98. Tiekėjo pasiūlymo vertinimo tikslas – įsitikinti, ar pasiūlymas atitinka Įstaigos poreikius ir iškeltus reikalavimus, išrinkti geriausią pasiūlymą, kurį pateikusiam tiekėjui Įstaiga siūlys sudaryti pirkimo sutartį.
99. Tiekėjų pasiūlymus (siūlymus) vertina pirkimų organizatorius arba komisija.
100. Pirkimo organizatoriaus sprendimą dėl tinkamiausio pasiūlymo patvirtina tiekėjų apklausos pažymoje Įstaigos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
101. Įstaiga , pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, prašo dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudėtinių dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jei tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.
102. Vykdant supaprastintą pirkimą (išskyrus mažos vertės pirkimą) tiekėjų pateiktus pasiūlymus vertina Komisija.
103. Visi vokai su pasiūlymais atplėšiami Komisijos posėdyje. Posėdis vyksta pirkimo dokumentuose nurodytoje vietoje, prasideda nurodytą dieną, valandą ir minutę. Pradinis susipažinimas su elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais pagal Įstatymą prilyginamas vokų atplėšimui. Posėdžio diena ir valanda turi sutapti su pasiūlymų pateikimo
termino pabaiga. Pakeitus terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir vokų su pasiūlymais atplėšimo laikas. Nustatytu laiku turi būti atplėšti visi vokai su pasiūlymais, gauti nepasibaigus jų pateikimo terminui. Vokų atplėšimo procedūroje turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai.
104. Jeigu Įstaiga pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, vokai su pasiūlymais yra atplėšiami dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmame posėdyje atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrame posėdyje – vokai, kuriuose nurodytos kainos. Antras posėdis gali įvykti tik tada, kai Įstaiga patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis, o Įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus Įstaiga raštu praneša visiems tiekėjams, kartu nurodydama antro vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą. Jeigu Įstaiga, patikrinusi ir įvertinusi pirmame voke tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, neatplėštas vokas su pasiūlyta kaina saugomas kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais.
105. Vokus atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir dalyvaujančių Komisijos posėdyje tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Vokai atplėšiami ir tuo atveju, jei į šį posėdį tiekėjas ar jo atstovas neatvyksta.
106. Atplėšus voką, pasiūlymo paskutinio lapo antrojoje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai. Ši nuostata netaikoma, kai pasiūlymas perduodamas elektroninėmis priemonėmis.
107. Komisija vokų atplėšimo procedūros ir pradinio susipažinimo su elektroninėmis priemonėmis gautu pasiūlymu rezultatus gali įforminti protokolu, pagal protokolo privalomuosius rekvizitus, nustatytus Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1S-19 redakcija "Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 1S-86 „Viešojo pirkimo komisijos vokų atplėšimo procedūros protokolų privalomųjų rekvizitų aprašas" (aktualia redakcija).
108. Vokų su pasiūlymais, kuriuose yra techniniai pasiūlymo duomenys, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos ir pranešama, ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jei jo reikalaujama). Jeigu pageidauja nors vienas vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus.
109. Vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina. Tuo atveju, kai pasiūlyme nurodyta kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos, nurodytos žodžiais, teisinga laikoma kaina, nurodyta žodžiais.
110. Tais atvejais, kai pasiūlymas vertinamas pagal mažiausios kainos kriterijų, vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina ir pranešama, ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jei jo reikalaujama).
111. Jeigu pirkimas susideda iš atskirų dalių, vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodomos kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams arba jų atstovams skelbiama
pasiūlyta kiekvienos pirkimo dalies kaina. Šios kainos turi būti nurodomos ir vokų su kainomis atplėšimo posėdžio protokole.
112. Vokų su pasiūlymais atplėšimo metu Komisija leidžia posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiems atstovams viešai ištaisyti Komisijos pastebėtus jų pasiūlymo susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma ištaisyti posėdžio metu.
113. Apie vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrų metu paskelbtą informaciją raštu pranešama ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, jeigu jie to pageidauja. Kiekvienas vokų atplėšimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai susipažinti su viešai perskaityta informacija, tačiau supažindindama su šia informacija Įstaiga negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos.
114. Tolesnes pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant.
115. Įstaiga pasiūlymą atmeta, jeigu:
115.1. pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;
115.2. pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
115.3. visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, Įstaigai nepriimtinos kainos;
115.4. kitais pirkimo dokumentuose nustatytais pagrindais.
116. Jeigu Įstaiga turi atmesti visus pasiūlymus, ji neprivalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo.
117. Pasirinkus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, Įstaiga nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, Įstaiga pirkimo dokumentuose nurodo taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjančia tvarka.
118. Įstaigai vertinant pasiūlymus pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, ji iš pradžių patikrina ir įvertina kvalifikaciją ir pasiūlymų techninius duomenis ir po to, dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlieka bendrą pasiūlymo įvertinimą.
119. Įstaiga, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi:
119.1. pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų, sutarties vertė neviršija 10 tūkst. lt be PVM, ). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka. Tais atvejais, kai keli pasiūlymai yra įvertinami vienodai arba pateikiami vienodomis kainomis (pasirinktas vertinimo kriterijus – mažiausia kaina), sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, anksčiausiai įregistravęs voką su pasiūlymais;
119.2. nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pranešti kiekvienam pasiūlymą
pateikusiam dalyviui apie pasiūlymų eilę, o dalyviui, kurio pasiūlymas neįrašytas į šią eilę, – ir jo pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant pasiūlymo atmetimą dėl nelygiavertiškumo ar neatitikimo Įstaigos nustatytų norimo rezultato apibūdinimo ir funkcinių reikalavimų;
120. Jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, Įstaiga, priklausomai nuo perkamo objekto specifikos, reikalauja dalyvio pagrįsti siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą atmeta.
121. Įstaiga, siekdama, kad neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į:
121.1. gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą;
121.2. pasirinktus techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus;
121.3. dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą;
121.4. norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo vietoje, laikymąsi;
121.5. dalyvio galimybę gauti teisėtą valstybės pagalbą.
XX. PIRKIMO IR PRELIMINARIOJI SUTARTIS
122. Pirkimo sutartis ar preliminarioji pirkimo sutartis sudaroma su geriausią siūlymą pateikusiu tiekėju arba, kai kreipiamasi į vieną tiekėją, su tiekėju, kurio pasiūlymas atitinka Įstaigos poreikius.
123. Pirkimo sutartis ar preliminarioji pirkimo sutartis negali būti sudaroma, kol nesibaigė Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytas sutarties sudarymo atidėjimo terminas . Ši nuostata netaikoma, kai pagrindinė pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu arba taikant dinaminę pirkimo sistemą, arba kai pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas, arba kai sutarties vertė ne didesnė kaip 10 tūkst. lt be PVM. Atliekant pirkimą, apie kurį nėra skelbiama, pirkimo sutartis negali būti sudaroma anksčiau nei po 5 darbo dienų po informacinio pranešimo apie ketinimą sudaryti sutartį paskelbimo dienos.
124. Įstaiga, sudarant pirkimo sutartį neturėtų keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainos ar derybų protokole užfiksuotos galutinės derybų kainos ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytų pirkimo sąlygų.
125. Sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra laikoma žodžiu sudarytą sutartį patvirtinančiu dokumentu.
126. Sutartis gali būti žodinės formos kai planuojamos sudaryti sutarties vertė mažesnė kaip 10 tūkstančių litų be PVM.
127. Pirkimo sutartis neatsižvelgiant į jos vertę turėtų būti sudaroma raštu, kai:
127.1. tiekėjas prisiima garantinius įsipareigojimus;
127.2. perkami darbai;
127.3. kitais Įstaigos direktoriaus nurodytais atvejais.
128. Pirkimų vykdytojai turi stengtis sudaryti sutartis, kurių terminas ir vertė turi skatinti tiekėjus siūlyti kuo geresnes sąlygas, ir vengti Įstaigai nepriimtinos rizikos (pvz., kainų, valiutų kursų, sutartimi tiekėjų prisiimamų įsipareigojimų neįvykdymo sukeliamų pasekmių).
129. Sutartis su tiekėju neturi būti sudaroma tol, kol nėra užtikrintas Įstaigos įsipareigojimų pagal šią sutartį finansavimas. Jei finansavimas neužtikrintas, gali būti sudaroma preliminarioji sutartis.
130. Preliminarioji sutartis, siekiant neiškreipti rinkos ir užtikrinti konkurenciją gali būti sudaroma tik esant vienai ar kelioms iš žemiau paminėtų sąlygų:
130.1. perkamos nuolat vartojamos ilgalaikiam turtui nepriskiriamos prekės bei nuolat reikalingos paslaugos;
130.2. perkamos prekės ar paslaugos, kurių rinkos kainos ir tiekimo (teikimo) sąlygos labai keičiasi;
130.3. perkami nuolat reikalingi remonto ar priežiūros darbai;
130.4. prekių, paslaugų ar darbų pirkimo atveju per vienerius metus Įstaigai tektų organizuoti keletą tapačių pirkimų ir dėl to Įstaigos pirkimų organizavimo sąnaudos labai padidėtų.
131. Įstaiga sutarties galiojimo laikotarpiu negali keisti sutarties sąlygų, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti lygiateisiškumo, skaidrumo, abipusio pripažinimo, nediskriminavimo, proporcingumo principai ir viešojo pirkimo tikslai.
132. Įstaiga, įvykdžiusi pirkimą šiose Taisyklėse nustatyta tvarka, gali sudaryti preliminariąją sutartį su vienu ar keliais tiekėjais.
133. Kai pirkimo sutartis sudaromos preliminariosios sutarties pagrindu, šalys negali daryti esminių preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimų.
134. Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, kurie yra nurodomi skelbime apie pirkimą.
135. Jei preliminarioji sutartis yra sudaryta su vienu tiekėju, šios sutarties pagrindu sudarydami pirkimo sutartį, pirkimo organizatorius ar komisija gali kreiptis į tiekėją, su kuriuo sudaryta preliminarioji sutartis, ir, kai reikia, prašyti papildyti pasiūlymą, nurodydamas(-a), kad pasiūlymo papildymas negali keisti pasiūlymo esmės.
136. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties, sudarytos su keliais tiekėjais, pagrindu gali būti sudaroma:
136.1. remiantis preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis, neatnaujinant tiekėjų varžymosi;
136.2. atnaujinant tiekėjų varžymąsi tokiomis pačiomis, kokios nustatytos preliminariojoje sutartyje, sąlygomis arba patikslintomis, o jeigu būtina, kitomis nei preliminariojoje sutartyje nustatytos sąlygomis, jeigu preliminariojoje sutartyje nebuvo nustatytos visos pirkimo sąlygos.
137. Atnaujindama tiekėjų varžymąsi, pirkimo organizatorius arba komisija:
137.1. kreipiasi į tiekėjus ir prašo pateikti pasiūlymus;
137.2. nustato kiekvieno pirkimo atveju pakankamą terminą pasiūlymams pateikti, atsižvelgdama į pirkimo objekto sudėtingumą, taip pat į kitus svarbius dalykus ir į laiką, kurio reikia pasiūlymams pateikti;
137.3. užtikrina, kad pasiūlymai išliktų konfidencialūs iki jų pateikimo termino pabaigos;
137.4. išrenka geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją, vadovaudamasi preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais, ir su šį pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį.
138. Įstaiga turi kviesti tiekėją atvykti pasirašyti sutartį tokiomis priemonėmis ir terminais, kad tiekėjas sugebėtų tinkamai gauti kvietimą ir nustatytais terminais pasirašytų sutartį.
XXI. PIRKIMŲ BŪDAI IR JŲ PASIRINKIMO SĄLYGOS
139. Pirkimai atliekami šiais būdais: tiekėju apklausa, supaprastinto atviro konkurso, supaprastintų skelbiamų derybų, supaprastintų neskelbiamų derybų, konkurencinis dialogas.
140. Pirkimas supaprastinto atviro ar supaprastintų skelbiamų derybų būdu gali būti atliktas visais atvejais, tinkamai apie jį paskelbus.
141. Konkurencinio dialogo būdu pirkimas gali būti atliekamas, kai Įstaiga dėl pirkimo objekto sudėtingumo negali apibrėžti pirkimo objekto techninės specifikacijos ir siekia atrinkti vieną ar kelis iš tiekėjų pateiktų sprendinių.
142. Supaprastintos neskelbiamos derybos gali būti vykdomos tais atvejais, kai yra neskelbiama apie pirkimą Taisyklėse nurodytais atvejais.
143. Tiekėjų apklausos būdu pirkimas gali būti atliekamas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir šiose Taisyklėse nustatytas sąlygas.
XXII. SUPAPRASTINTAS ATVIRAS KONKURSAS
144. Vykdant supaprastintą atvirą konkursą, dalyvių skaičius neribojamas. Apie pirkimą skelbiama šiose Taisyklėse nustatyta tvarka. Supaprastintas atviras konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.
145. Supaprastintame atvirame konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir dalyvių yra draudžiamos.
146. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis negu 7 darbo dienų nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo dienos Viešųjų pirkimų įstatyme numatytu būdu.
XXIII. SUPAPRASTINTOS SKELBIAMOS DERYBOS
147. Vykdant supaprastintas skelbiamas derybas, apie pirkimą skelbiama šiose Taisyklėse nustatyta tvarka. Derybos laikomos įvykusiomis, jei yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.
148. Vykdant pirkimą supaprastintų skelbiamų derybų būdu gali būti ribojamas dalyvių, teiksiančių pasiūlymus, skaičius. Mažiausias skelbime apie pirkimą nurodomas kandidatų, kurie bus kviečiami derėtis, skaičius negali būti mažesnis kaip 3. Jeigu minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius, Įstaiga pateikti pasiūlymus kviečia visus kandidatus, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų.
149. Jei kandidatų skaičius neribojamas, tiekėjai prašomi pateikti pirminius pasiūlymus iki
pirkimo dokumentuose nurodyto termino, kuris negali būti trumpesnis nei nurodyta 71 punkte. Kai ribojamas kandidatų, kurie bus kviečiami derėtis, skaičius, paraiškų pateikimo terminas negali būti trumpesnis nei 7 darbo dienos nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo dienos Viešųjų pirkimų įstatyme numatytu būdu.
150. Įstaiga derybas vykdo tokiais etapais:
150.1. tiekėjai prašomi pateikti pasiūlymus iki skelbime nurodyto termino pabaigos. Kai ribojamas kandidatų skaičius, pirminius pasiūlymus iki pirkimo dokumentuose nustatyto termino kviečiami pateikti kvalifikacinės atrankos metu atrinkti kandidatai;
150.2. Įstaiga susipažįsta su pirminiais pasiūlymais ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančius dalyvius (kai vykdoma kvalifikacinė atranka – visus pirminius pasiūlymus pateikusius dalyvius) kviečia derėtis;
150.3. su kiekvienu tiekėju atskirai arba su visais tiekėjais kartu deramasi dėl pasiūlymo sąlygų, siekiant geriausio rezultato. Kai deramasi su kiekvienu tiekėju atskirai, pabaigus derybas, dalyvių gali būti prašoma pateikti galutinius kainos pasiūlymus užklijuotuose vokuose. Vokų atplėšimas ir kainos paskelbimas gali vykti viešame posėdyje, kuriame turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai ar jų įgalioti atstovai;
150.4. vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų protokoluose, nustatomas geriausias pasiūlymas.
151. Įstaiga gali derėtis su kiekvienu tiekėju atskirai. Derėjimosi tvarka turi būti nurodyta pirkimo dokumentuose.
152. Derybų metu turi būti laikomasi šių reikalavimų:
152.1. tretiesiems asmenims perkančioji organizacija negali atskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be jo sutikimo, taip pat tiekėjas negali būti informuojamas apie susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais;
152.2. visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija; teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų tiekėjų kitų naudai;
152.3. derybų eiga turi būti įforminta raštu. Derybų protokolą pasirašo derybose dalyvavę Komisijos nariai ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas. Jei derybos vykdomos laiškais ar elektroniniais laiškais, derybų eigos protokolas surašomas tais atvejais, kai derybų laiškai siunčiami nepasirašyti elektroniniu parašu. Protokole išdėstoma derybų eiga ir derybų metu pasiekti susitarimai.
XXIV. SUPAPRASTINTOS NESKELBIAMOS DERYBOS
153. Įstaiga, atlikdama pirkimą supaprastintas neskelbiamų derybų būdu:
153.1. kai kviečia xxxx dalyvauti daugiau kaip vieną kandidatą, patikrina, ar kandidatų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus (jei taikoma), derasi su jais siekdama geriausio rezultato ir pagal derybų rezultatus bei pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus nustato geriausią pasiūlymą;
153.2. kai kviečia xxxx xxxxxxxxx tik vieną kandidatą, patikrina, ar kandidato kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus (jei taikoma), derasi su juo siekdama geriausio rezultato.
Supaprastintų neskelbiamų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas kandidatas, perkančioji organizacija šiam kandidatui turi teisę pateikti ne visą šių Taisyklių 27 punkte nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.
154. Derybos laikomos įvykusiomis, jeigu yra bent vienas tiekėjas, kurio pasiūlymas ir derybų su juo rezultatai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.
155. Derybų procedūrų metu Įstaiga turi laikytis šių sąlygų:
155.1. derybas su kiekvienu tiekėju vesti atskirai;
155.2. tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be šio sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais;
155.3. visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija; teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų tiekėjų kitų naudai;
155.4. derybos turi būti protokoluojamos arba įforminamos derybų aktu. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas. Derybų aktą pasirašo Komisijos pirmininkas ir prie šio dokumento pridedamas dalyvio pasiūlymas.
156. Įstaiga atskirai derasi su kiekvienu dalyviu, pateikusiu pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentuose pateiktus reikalavimus, ir nustato priimtiniausią pasiūlymą.
157. Tiekėjo, be pateisinamos priežasties neatvykusio į derybas, jo pirminiame pasiūlyme pateikta kaina laikoma galutine suderėta kaina.
158. Įstaiga paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato atsižvelgdama į perkamo objekto sudėtingumą ir vadovaudamasi protingumo principu.
159. Supaprastintų neskelbiamų derybų galutiniai pasiūlymai nagrinėjami, vertinami ir lyginami šių Taisyklių nustatyta tvarka.
XXV. KONKURENCINIS DIALOGAS
160. Pirkimą konkurencinio dialogo būdu atlieka Komisija.
161. Komisija atlikdama pirkimą konkurencinio dialogo būdu:
161.1. šiose Taisyklėse nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą. Skelbime apie pirkimą ir/arba aprašomajame dokumente Įstaiga nurodo savo poreikius ir reikalavimus;
161.2. remdamasi paskelbtais kvalifikacijos kriterijais ir nustatyta tvarka atrenka kandidatus ir kviečia juos pradėti konkurencinį dialogą. Kandidatams, kurie nekviečiami dalyvauti dialoge, pranešama apie atrankos rezultatus;
161.3. pradeda ir tęsia dialogą tol, kol gali nustatyti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkantį vieną ar kelis sprendinius;
161.4. baigusi dialogą, apie tai praneša dalyvavusiems tiekėjams ir prašo pateikti galutinius pasiūlymus tų tiekėjų, kurių sprendiniai atitiko perkančiosios organizacijos poreikius. Tiekėjams, kurie nekviečiami pateikti pasiūlymo, pranešama, kokių tiekėjų sprendiniai pasirinkti, nurodomos esminės jų pasirinkimo priežastys;
161.5. įvertina pateiktus pasiūlymus pagal kriterijus, nurodytus skelbime apie pirkimą ar
aprašomajame dokumente, ir pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą.
161.6. Vykdant pirkimą konkurencinio dialogo būdu gali būti ribojamas kandidatų, kurie bus pakviesti dialogo, skaičius. Įstaiga skelbime apie pirkimą nurodo mažiausią kviečiamų dialogo kandidatų skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip 3 kandidatai, ir, jei reikia, didžiausią jų skaičių. Įstaiga dialogo turi pakviesti ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius. Jeigu minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius, Įstaiga kviečia dialogo visus kandidatus, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų.
161.7. Vykdant pirkimą konkurencinio dialogo būdu gali būti nustatomos viena po kitos einančios pakopos, kad būtų galima, remiantis skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais, laipsniškai mažinti konkurencinio dialogo metu aptariamų sprendinių skaičių. Skelbime apie pirkimą turi būti nurodyta, ar bus pasinaudota šia galimybe.
162. Vykdant pirkimą konkurencinio dialogo būdu turi būti laikomasi šių sąlygų:
162.1. pasiūlymai vertinami taikant tik ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų;
162.2. esminiai ar pagrindiniai skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente pateikti elementai negali būti keičiami;
162.3. atrinkti kandidatai dalyvauti dialoge kviečiami raštu ir vienu metu;
162.4. dialogas vedamas su kiekvienu tiekėju atskirai. Tretiesiems asmenims negali būti atskleista jokia dialogo metu iš tiekėjo gauta informacija be šio sutikimo, taip pat tiekėjas negali būti informuojamas apie susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais. Dialogo metu visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija. Dialogo eiga turi būti protokoluojama. Dialogo protokolą turi pasirašyti Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo konsultuotasi, įgaliotas atstovas.
162.5. galutiniai pasiūlymai turi būti rengiami kiekvieno iš tiekėjų, kurie kviečiami pateikti pasiūlymus, dialogo metu pateiktų ir patikslintų sprendinių pagrindu. Galutiniai pasiūlymai turi apimti visus būtinus ir pirkimui atlikti reikalingus elementus. Įstaiga dalyvių gali prašyti galutinius pasiūlymus paaiškinti, patikslinti ir smulkiai apibūdinti, tačiau toks paaiškinimas, patikslinimas, smulkus apibūdinimas arba papildoma informacija negali pakeisti pasiūlymo esmės arba dalyvavimo dialoge reikalavimų, iškreipti ar apriboti konkurencijos ir diskriminuoti tiekėjų;
162.6. Įstaiga gali prašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo paaiškinti pasiūlymo aspektus arba patvirtinti pasiūlyme pateiktus įsipareigojimus su sąlyga, kad dėl to nebus pakeisti esminiai pasiūlymo ar kvietimo pateikti pasiūlymą reikalavimai ir tai nesukels pavojaus iškreipti konkurenciją ar neturės įtakos diskriminacijai atsirasti.
162.7. paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 7 darbo dienų nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo dienos Viešųjų pirkimų įstatyme numatytu būdu.
162.8. Įstaiga konkurencinio dialogo dalyviams gali nustatyti prizus ir pinigines išmokas.
XXVI. MAŽOS VERTĖS PIRKIMŲ YPATUMAI
163. Jei apie mažos vertės pirkimą nėra skelbiama jis gali būti atliekamas Tiekėjų apklausos būdu.
164. Bendravimas su tiekėjais gali vykti žodžiu arba raštu. Žodžiu gali būti bendraujama (kreipiamasi į tiekėjus, pateikiami pasiūlymai), kai pirkimas vykdomas apklausos būdu ir:
164.1. pirkimo sutarties vertė neviršija 10 tūkst. Lt be PVM;
164.2. dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, o vykdant apklausą prekių, paslaugų ar darbų nepavyktų įsigyti laiku.
164.3. dėl kitų, objektyvių priežasčių (neatidėliotini organizaciniai darbai, tarptautiniai eksporto ir ekonominio įvaizdžio ir pan.).
164.4. Raštu pasiūlymus gali būti prašoma pateikti faksu, elektroniniu paštu, CVP IS priemonėmis ar vokuose.
164.5. Sprendimą dėl mažos vertės pirkimo nutraukimo priima Pirkimų organizatorius arba Komisija.
164.6. Vykdydama mažos vertės pirkimus Įstaiga neprivalo vadovautis Taisyklių 6-12 ir 16-
18 skyrių reikalavimais, tačiau turi užtikrinti Viešųjų pirkimų įstatyme numatytų principų laikymąsi.
XXVII. SUPAPRASTINTŲ PIRKIMŲ ATASKAITOS
165. Įstaiga už kiekvieną pirkimą, įskaitant ir pirkimą, kurio metu sudaroma preliminarioji sutartis raštu pateikia pirkimo procedūrų ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnybai. Ši ataskaita neteikiama, kai: 1) pirkimas yra atliekamas pagal sudarytą preliminariąją sutartį; 2) atliekamas mažos vertės pirkimas;
166. Įstaiga pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai visų per finansinius metus atliktų pirkimų, kai pagal preliminariąsias pirkimo sutartis sudaromos pagrindinės sutartys, ir visų per finansinius metus atliktų mažos vertės pirkimų ataskaitą. Įstaiga taip pat pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai visų per finansinius metus atliktų pirkimų iš socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų ar neįgaliųjų, ir įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų, ataskaitą. Ataskaitos pateikiamos per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams finansiniams metams.
167. Įstaiga kiekvienos įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties), išskyrus sudarytą atliekant mažos vertės pirkimus, ataskaitą ne vėliau kaip per 14 dienų, įvykdžius arba nutraukus pirkimo sutartį (preliminariąją sutartį), privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.
168. Pirkimo procedūrų ataskaita, pirkimų ataskaita, įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) ataskaita rengiamos ir elektroninėmis priemonėmis
pateikiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas formas ir reikalavimus.
XXVIII. DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS
169. Įvykdytos pirkimo sutartys, pasiūlymai, pirkimo dokumentai, pasiūlymų nagrinėjimo bei vertinimo dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai, nepaisant jų pateikimo būdo, formos ir laikmenos, saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, ne mažiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos. Įstaiga, įsipareigoja esant poreikiui pagal kompetenciją minėtus dokumentus pateikti viešųjų pirkimų kontrolę vykdančiai Viešųjų pirkimų tarnybai ir kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms, taip pat LRV nutarimu įgaliotoms Europos Sąjungos finansinę paramą administruojantiems viešiesiems juridiniams asmenims.
XXIX. GINČŲ NAGRINĖJIMAS
170. Tiekėjas, kuris mano, kad Įstaiga nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją Įstaigai dėl Įstaigos veiksmų ar priimtų sprendimų. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija.
171. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia)
171.1. per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos;
171.1. per 5 darbo dienas nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.
172. Įstaiga nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo.
173. Įstaiga, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo procedūras, kol ši pretenzija bus išnagrinėta ir priimtas sprendimas. Pirkimo procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu jas sustabdžius Įstaiga ar tiekėjas patirtų daug didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas.
174. Priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijos nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai Įstaiga praneša tiekėjams naujus terminus ir pratęsimo priežastis.
175. Įstaiga išnagrinėja pretenziją ir priima motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą – ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša pretenziją pateikusiam tiekėjui.
176. Jeigu išnagrinėjus pretenziją nebuvo patenkinti tiekėjo reikalavimai ar reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, ar pretenzija nebuvo išnagrinėta šių Taisyklių XXIX skyriuje nustatyta tvarka ir terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą.