Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas Nr. 09.2.1-ESFA-V-726-03-0001

Naujame dalyko turinyje akcentuojamos virtualumo (reflektuojama virtulumo kasdienybėje patirtis) ir aplinkosaugos (analizuojamas santykis su augmenija ir gyvūnija, tvarumas) temos, taip pat nauja tai, kad per visas temas yra ugdomos kompetencijos - pažinimo, komunikacinė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė, pilietiškumo, kūrybiškumo ir skaitmeninė.

Pagal ugdomas kompetencijas yra suformuotas ir ugdymo turinys - tai matyti ne tik iš atskirų temų, bet ir pasiekimų aprašo (jis suformuotas naujai, lyginant su 2008 m. programa).

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija ugdoma naujai papildytu turiniu, kur išskirta Kito kaip artimo ir svetimo tema. Ši tema apima ir pilietiškumo kompetencijos ugdymą.

Komunikacijos kompetencija ugdoma ne tik per tradicinį etinį turinį (bendravimas su šeimos, bendruomenės nariais), bet ir virtualią komunikaciją (bendravimas socialiniuose tinkluose). Komunikavimo kompetencija etikoje apima ir gebėjimo sutarti bei susitarti ugdymą.

Virtualumo temoje siūloma plačiai derinti technologinių aspektų aptarimą su etiniais aspektais. Sykiu siūloma reflektuoti įvykusį technologinį (skaitmeninį) pokytį (čia labai svarbus vizualinis aspektas, kuris veikia kognityvinius gebėjimus, kultūrinį tapatumą, etinį jautrumą, pilietiškumą ir net savivoką) ir jo nepainioti su senuoju, tradiciniu komunikacijos (rašytinė komunikacija, kuri mokyklose dar dominuoja kaip tekstų rašymas ir analizė) būdu. Taip pat turime kalbėti apie atvirumą technologijoms, kurios ir konstituota žmogaus buvimą pasaulyje, taip pat, suprasti kaip veikia naujosios technologijos, kokia jų prasmė žmogui.

Aplinkosaugos tema siūloma nagrinėti pasitelkus konkrečias, praktines ekologines veiklas ir jų patirtis (šiukšlių rūšiavimas, naminių gyvūnų priežiūra ir pan.). Tai atsakomybės etikos sritis, kuri apima tokias ugdomas kompetencijas kaip - skaitmeninė (aplinkosauginių temų raiška virtualybėje), kultūrinė (tiek plačios, tiek individualios kultūros prasme), komunikacijos ir pilietiškumo.

Ugdymo metodai siūlomi tokie:

- diskusijos, debatai;

- savirefleksija (būtina ugdymosi proceso dalis);

- vaizdinės ir rašytinės medžiagos analizė;

- sąvokų (raktinių sąvokų, kaip pamatinių supratimo sąlygų) kūrimas ir jų taikymas įvairiuose kontekstuose;

- interaktyvios veiklos;

- integruotos veiklos;

- žaidimai.

1.1. 1–4 klasės

Esminiai etikos programos pokyčiai

	Ko siekiama?
Programa orientuota į kompetencijų ugdymą.	Tikimasi labiau į kompetencijas orientuoto, aktyvaus, kūrybiško ugdymosi proceso.	Programa papildyta kompetencijų raiškos dalykų aprašais, pasiekimų sritys pakoreguotos, remiantis kompetencijų aprašais.

Nauja virtualumo sritis.	Tikimasi, jog stiprės mokinių įgūdžiai dirbant ir planuojant veikimo laiką virtualioje erdvėje.	Vertybinės nuostatos orientuotos į saugų elgesį virtualioje erdvėje, savo ir kito asmens duomenų saugojimą, laiko planavimą dirbant ar žaidžiant virtualioje erdvėje.

Pasiekimų sritys: ● Aš-asmuo ● Aš-Tu ● Aš-Mes ● Aš-tai	Tikimasi aukštesnių mokinių pasiekimų, nuoseklesnio mokymosi proceso, dermės su pagrindiniu ugdymu.	Pasiekimų sritys: ● pasiekimų sritys papildytos naujais pasiekimais (A4, B4, C4, D1,D2, D3, D4)

Ugdymo turinys

Bendrai aptariami visuotini susitarimai.

Tikimasi sąmoningesnio santykio su gamta ugdymosi, tvaresnio vartojimo įgūdžių stiprinimo.

Ugdymo turinys

Virtualumo temos papildymas Ekologijos temos išryškinimas:

● Ugdomas atsakingas santykis su gyvūnais ir augalais (D1, D2);

● ugdomi praktiniai tvaresnio vartojimo įgūdžiai (D3);

● ekologijos tema analizuojama per medijas (dokumentiniai filmai, reklamos, laidos, fotografija ir pan.) (D4).

Išskirti mokinių pasiekimų

keturių lygių požymiai, juose išskirta žinios ir supratimas, gebėjimai, nuostatos.

Tikimasi, jog bus sąmoningai ugdomi ir vertinami visi

mokinių gebėjimai.

Išskiriami mokinių pasiekimų keturių lygių požymiai, akcentuojami aukštesnieji mąstymo pasiekimai. Tokiu būdu siekiama aiškios vertinimo sistemos, vertinimo aiškumo mokiniams bei mokytojams.

Etikos programa pradiniame ugdyme didžiąja dalimi gali būti integruota: dorinį suvokimą ir jį apimančias kompetencijas mokiniai ugdosi per kitus dalykus ir įvairias veiklas. Pavyzdžiui, gimtosios kalbos pamokose mokiniai ugdosi kompetenciją komunikuoti mandagiai, aiškiai išreikšti savo mintį ir etinę poziciją. Gamtos pažinimo pamokose mokiniai ugdosi ne tik pažinimo kompetenciją apie biologinę ir zoologinę įvairovę ir pan., bet ir moraliai atsakingo elgesio. Dailės pamokose mokiniai mokosi ne tik piešimo technikų ir kūrybinės išraiškos formų, bet ir turi galimybę išreikšti savo jausmus, perteikti savo mintis piešiant. Naujame turinyje skiriama daugiau dėmesio virtualumo, saugaus elgesio ir komunikacijos virtualioje tikrovėje temai; taip pat akcentuojama ekologinės etikos, aplinkosaugos tema.

1.2. 5–6 klasės

Mokant (-is) naujo turinio svarbu atkreipti ypatingą dėmesį į individualius vaiko poreikius, gebėjimus ir galimybes; kilus mokymosi sunkumams, laiku suteikti reikiamą pagalbą. Naujo ugdymo turinio mokymas ir mokymasis turėtų remtis humanistinėmis idėjomis, naują turinį reikėtų pritaikyti

mokiniui, jo turimai patirčiau: sudominti, skatinti aktyviai veikti, spręsti problemas, dalintis savo žinojimu, sieti naujas žinias su jau turimomis, anksčiau įgytomis. Todėl svarbu, kad ugdymosi procese būtų užtikrinta įvairių mokymo priemonių, būdų ir metodų dermė, skirtingų mokymosi aplinkų įvairovė.

Dar viena svarbi naujo turinio mokymo ypatybė – kontekstualumas. Nauja informacija pateikiama vaiko gyvenimo patirties kontekste, pažįstamose ir naujose gyvenimiškose situacijose; kuriami kuo artimesni realiam gyvenimui mokymosi kontekstai, kuriuose atrandamos naujos, pritaikomos jau turimos žinios, sprendžiamos probleminės situacijos; mokomasi įvairioje – mokyklinėje ir nemokyklinėje – aplinkoje; ieškoma ugdymo turinio sąsajų su sociokultūriniu gyvenimo kontekstu; atsižvelgiama į aplinkos (regiono, miesto, mokyklos) ypatumus.

1.3. 7–8 klasės

7 kl. B1-B3, 8 kl. A2 temose, kuriose kalbama apie pykčio suvaldymo būdus, siūloma pasitelkti net tik diskusijos metodą, bet integraciją su psichologija, kūrybines užduotis, kinematografinę medžiagą, kurioje būtų išskleista ši tema (ypač pykčio nesuvaldymo pasėkmės).

1.4. 9–10 ir I–II gimnazijos klasės

Etikos programos 9-10 klasėms turiniu siekiama ugdyti visas septynias bendrąsias kompetencijas, remiantis šio amžiaus tarpsnio mokinių stiprėjančiais pažintiniais, analitinio, kritinio ir abstraktaus mąstymo gebėjimais, kūrybiškumo, komunikavimo, saviraiškos bei savirealizacijos poreikiais. Reikšmingi nauji turinio elementai yra ypatingas dėmesys dialogiško santykio gilinimui, tarpasmeninio ir bendruomeninio teisingumo, ekologinės etikos, aštrioms virtualiosios erdvės moralinėms problemoms (žmogaus teisių, asmens saugumo ir orumo, kompiuterinių žaidimų etika, intelektinės nuosavybės apsauga, saviraiškos laisvės ribos) ir kt.

Etikos programos 9-10 klasėms turinys yra integruotas su įvairiais, o ypač su lietuvių (gimtosios) kalbos, istorijos, biologijos, pilietiškumo ir informatikos dalykais. Atsižvelgiant į šio amžiaus tarpsnio mokinių kongityvinės ir socialinės - emocinės raidos ypatumus, toliau lavinami šių mokinių savistabos, loginio mąstymo, empatijos, emocijų ir jausmų supratimo, savikontrolės įgūdžiai, ugdomi refleksijos, analizės gebėjimai, o taip pat ir gebėjimai diskutuoti, tyrinėti, kritiškai mąstyti, susitarti draugų grupėje ir išsakyti atskirą nuomonę sudėtingais klausimais.

Svarstant temas, kurios reikalauja abstraktaus mąstymo lygmens (atsiribojimo nuo konkrečių faktų analizės), siūloma pasitelkti fenomenologinį metodą, t.y. mokinys turėtų išreikšti savo patirtis, jausenas ne atkartodamas girdėtas “tiesas“ ar faktus, bet pasitelkti savo paties patyrimą. Tai ypač tinka A1-A4, ir B1-B4 koncentrams. Savo ruožtu, mokytojas taip pat turėtų fenomenologiškai nusakyti savo analogiškas patirtis, parodydamas mokiniams tokio santykio su patirtimi atskleidimo pavyzdį.

Pažymėtina, kad šio amžiaus jaunuoliams būdinga savojo tapatumo, idealų ir tobulybės apmąstymai, taip pat savo vaidmens, priklausymo grupei ir būsimos profesijos paieškos. Todėl naujos Etikos programos turinys sutelkia dėmesį į tolimesnį santykio su savuoju Aš, Tu, Mes ir Tai gilinimą, paremtą savirefleksijos, empatiškumo, bendruomeniškumo ir atsakingo ekologinio požiūrio plėtote. Skatinama alternatyvių, kūrybiškų sprendimų paieška, savarankiški tyrimai ir tarpdalykinė integracija, tikintis mokinių sąmoningo ir aktyvaus įsitraukimo į jiems aktualių etinių klausimų tyrinėjimą.

2.Aukštesnių pasiekimų ugdymas

Būtina atsižvelgti į mokinio socialinę-emocinę aplinką, mokinio jauseną klasėje, mokykloje ir pagal tai etikos pamokoje numatyti aukštesnių pasiekimų ugdymo etapus. Minėtų socialinių-

emocinių poreikių patenkinimas gali vesti į aukštesnius rezultatus ir čia būtinas bendradarbiavimas su psichologu.

Bendravimo sunkumų patiriančius mokinius įtraukti į kolektyvines veiklas subtiliai, stebint situaciją, mokinių emocinį klimatą.

Užduotis formuluoti pirmiausiai pagrindiniam, baziniui lygiui pasiekti: tuo pačiu galima numatyti ir sudėtingesnes užduotis mokiniams, kurie turi gebėjimų atlikti sudėtingesnę užduotį.

Pagrindinės keturios sritys į kurias būtina atsižvelgti ugdant aukštesnius pasiekimus

Humanistinė filosofija / kryptis

Pozityvi nuostata, palanki psichologinė terpė

Mokinio individualumo pripažinimas, jo poreikių pažinimas

Kognityvinių ir emocinių aspektų dermė

Daugialypis intelektas (mokymasis visais pojūčiais)

Kūrybiškumas

Metodai / aktyvios veiklos

Žaidimai (stalo, judrieji, kompiuteriniai)

Tyrinėjimas Stebėjimas

Apklausos, klausimynai

Integruotos veiklos

Grupiniai projektai

Klausimai – atviro tipo, diskusiniai.

Priemonės / aplinkos

klasės aplinka (baldų mobilumas, kilimas), nemokyklinės erdvės (muziejus, gamykla, parduotuvė), gamta (kiemas, parkas,

miškas) mobilieji įrenginiai,audiokn ygos, video įrašai

namų aplinka (dirbant

nuotoliniu būdu)

Grįžtamasis

xxxxx, vertinimas, įsivertinimas

tikslų išsikėlimas, suvokimas ir rezultatų refleksija

nuolatinis įsivertinimas, pažangos fiksavimas (aplanko metodas).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad viena užduotis, gali turėti skirtingus atlikimo scenarijus, kurie gali būti, kaip pastolis vaikams, kuriuo vaikai gali kliautis, kad pasiektų aukštesnių pasiekimų.

Galimas užduoties pavyzdys su skirtingais atlikimo scenarijais

Užduotyje vaikai skatinami įvardinti elgesio problemas skirtingose situacijose.

Kokia tai problema?

Koks tai susitarimas?

Kokie galimi problemos sprendimo būdai? Ko reikia, kad klasėje visi jaustųsi gerai?

Pagalvok ir parašyk bent situaciją, kurioje buvo problema, o jai spręsti reikėjo susitarimų.

................................................................................................................................................................

Rekomendacija

1 scenarijus

Patenkinamas

Atliekant tokią užduotį, svarbu įsitikinti ar mokinys gerai

supranta užduoties sąlygą, klausimą, savarankiškai imasi

		veiklos. Kitu atveju reikia žodžiu patikslinti užduotį, duoti asociaciją skatinančią suvokimą.
2 scenarijus	Pagrindinis	Vaikams gali kilti sunkumų, ieškant tam tiktų situacijų įvardijimo būdų, žodžių ir sąvokų. Svarbu mokiniams pateikti tam tikrą temos žodžių banką arba nukreipti mokinį į kitą medžiagos tyrinėjimą, kuriame jis rastų reikiamus žodžius. Žodžių banko pvz.
		Emocijos: džiaugsmas, pyktis, baimė, pasitikėjimas, saugumas. Problemos: neatsargus elgesys, patyčios, susitarimų nesilaikymas Susitarimai: pagarba, mandagus elgesys, išklausymas, atsargumas.

3 scenarijus	Aukštesnysis	Mokiniui sklandžiai atliekant užduotį svarbu ugdyti aukštesnius pasiekimus gilinant mokinio gebėjimus, turimas žinias. Galima pasiūlyti vaikui pačiam pasirinkti problemos ar susitarimo iliustravimą, kuris vėliau gali tapti, kaip taisyklės rekomendacija, kitiems vaikams. Susitarimai Tai svarbu, nes..............................................................

Etikos pamokose labai svarbus individualus įsivertinimas, kurio metu ne tik reflektuojama pamokos medžiaga, bet ir keliami klausimai kaip etikos pamokose įgytos žinios koreliuoja su kasdienėmis situacijomis ir jų sprendimo būdais.

Pateikiamas individualaus įsivertinimo pavyzdys - klausimynas, kurio pildymas padėtų ugdyti aukštesniuosius gebėjimus. Pavyzdyje pateikiami bendri klausimai, tačiau juos galima sukonkretinti pagal pamokos temą. Tokie klausimynai turėtų būti kaupiami į įsivertinimų aplanką, tokiu būdu mokiniai gali stebėti savo suvokimo, mąstymo, reflektavimo įgūdžių kaitą.

Galimas refleksijos pavyzdys, skatinant aukštesnius mokinių pasiekimus:

Xxxxxxxxx	Xxxxxxxxx
Kaip savais žodžiais apibrėžčiau šiandien etikos pamokoje analizuotas problemas?
Kaip jos siejasi su mano kasdiene patirtimi? Ar susiduriu su panašiomis problemomis?
Kaip kiti žmonės sprendžia šias problemas?
Kokioje situacijoje galėsiu panaudoti pamokoje įgytas žinias?

3. Tarpdalykinių temų integravimas. Dalykų dermė.

Etikos programa pradiniame ugdyme yra integruota: dorinį suvokimą ir jį apimančias kompetencijas mokiniai ugdosi per kitus dalykus ir įvairias veiklas. Gimtosios kalbos pamokose mokiniai ugdosi kompetenciją komunikuoti mandagiai, aiškiai išreikšti savo mintį ir dorinę poziciją. Gamtos pažinimo pamokose mokiniai ugdosi ne tik pažinimo kompetenciją apie biologinę ir zoologinę įvairovė ir pan., bet ir moraliai atsakingo elgesio.

Bendrojoje programoje mokiniai, skaitydami ir nagrinėdami tekstus per literatūros ir dorinio ugdymo pamokas, mokosi juos interpretuoti ne tik meniniu, bet ir moraliniu požiūriu, jie semiasi išminties, kultūrinės kompetencijos ir formuojasi vertybines nuostatas. Diskutuodami mokosi minties, kalbinės raiškos, kalbos kultūros, mokosi bendrauti, argumentuoti ir kritiškai mąstyti. Mokydamiesi istorijos, mokiniai nagrinėja tam tikro laikotarpio politikos, kultūros ir religijos sąsajas, žymių asmenybių veiklą, aplinką ir įtaką visuomenės socialiniam gyvenimui, žmonių moralinėms ar religinėms nuostatoms. Mokydamiesi geografijos, mokiniai susipažįsta su Lietuvos ir pasaulio gamtos, kultūrų ir religijų įvairove, socialiniais ir ekonominiais visuomenės gyvenimo aspektais. Per etikos ir pilietiškumo pagrindų pamokas nagrinėjami mokyklos ir vietos bendruomenės, tautos ir visuomenės socialiniai santykiai, skatinamos mokinių tautiškumo ir pilietiškumo, socialinio teisingumo, pagarbos asmens laisvėms ir teisėms, tolerancijos ir atsakomybės nuostatos, mokiniai skatinami aktyviai dalyvauti kuriant demokratinius santykius bendruomenėje. Meninio ugdymo pamokose mokiniai suvokia kultūros ir dorovinių vertybių, meno ir religijos sąsajas, mokosi interpretuoti ir vertinti meno kūrinius, branginti kultūros paveldą, jie skatinami būti išradingais, ugdytis dvasinius ir estetinius poreikius. Mokydamiesi biologijos, mokiniai susiduria su žmogaus kilmės, sveikatos, bioetikos ir ekologinės etikos ir aplinkosaugos problemomis, jas svarstant kyla pasaulėžiūros ir etikos klausimų – taip ugdoma asmeninė mokinių pozicija.

Etikos ir informacinių technologijų pamokose mokiniai svarsto klausimus, susijusius su IKT plėtra ir poveikiu įvairioms šiuolaikinio gyvenimo sritims, pvz., bendravimo virtualioje erdvėje, internete pateikiamos informacijos patikimumo, duomenų apsaugos, autorių teisių saugojimo, žiniasklaidos veiklos, reklamos ir žmogaus teisių. Dorinio ugdymo procese gali būti plėtojami mokinių IKT taikymo gebėjimai: informacijos paieškos ir atrankos, jos apibendrinimo ir pristatymo, bendravimo ir bendradarbiavimo keičiantis informacija.

Per turinį paliečiamos tokios tarpdalykinės temos kaip: pilietinės visuomenės savikūra, asmenybės, idėjos, aplinkos apsauga, ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga, klimato kaitos prevencija, tvarūs miestai ir gyvenvietės, atsakingas vartojimas, asmens savybių ugdymas, streso įveika, rūpinimasis savo ir kitų sveikata, saugus elgesys, žalingų įpročių prevencija.

Siūlomos galimos veiklos: pokalbiai, kasdienių įvykių stebėjimas ir aptarimas, kolektyvinės ir individualios veiklos

Tarpdalykinių temų ir etikos bendrosios programos mokymo(si) turinio temų sąsajos 1–4 klasės

Integracijos idėjos pamokoms, projektams

Tarpdalykinės temos pagal BP

1 klasė

2 klasė

3 klasė

4 klasė

2. Etninė kultūra

Bendruomeniškum o jausmas galėtų būti ugdomas taikant socialinio tyrimo metodą, pasitelkiant socialines akcijas, savanorystės idėjas mokykloje.

7. Pilietinės visuomenės savikūra

Ugdant šią temą svarbu atkreipti dėmesį, kad vaikas suprastų bendruomenių skirtingumus, aptariant skirtingus pavyzdžius.

Šiame etape

vaikas mokosi atpažinti skirtingas bendruomenes, religijas, aplinkas, susipažįsta su jų išskirtinumu ir tolerancijos kitybei reiškiniu. Tokiai veiklai būdinga situacinė diskusija, refleksija.

Nagrinėjamas klausimus apie kitas religines, tautines, socialines bendruomenes, mokomasi empatiško santykio, mąstant kaip galėčiau padėti kitiems. Būtini temai ugdyti metodai yra grupinis projektas. Projekto tikslas rinkti informaciją ir parengti pristatymą apie pasirinktą bendruomenę.

9.3. Pažangios technologijos ir inovacijos

Temoje nagrinėjama, kaip veikia virtuali erdvė bei domisi kaip saugiai naudotis. Pagrindinis mokymosi metodas yra savistaba, savo elgesio ar praleidžiamo laiko

virtualioje erdvėje

laikas. Jausmų savistaba, kaip vaikas jaučiasi ilgiau laiko praleidęs virtualioje erdvėje ir pan.

11.1. Aplinkos apsauga

Šioje temoje mokiniai kelia klausimus apie artimiausios aplinkos ekologines problemas. Svarbu, kad tema būtų tyrinėjama per atsakomybės prisiėmimą už savo veiksmus. Mokiniai mokosi stebėti ir reflektuoti įpročius ir veiksmus per dienoraščio rašymą, refleksiją.

11.3. Klimato kaitos prevencija

Klimato kaitos problematika taip pat gali būti ugdoma siejant tai su asmeninės atsakomybės prisiėmimu. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad mokiniai tyrinėtų susijusius šaltinius. Pavyzdžiui domėtųsi meniniais ir dokumentiniais filmais apie gyvūniją ir gamtą, vėliau gebėti argumentuotai pateikti savo nuomonę, pamatytų netinkamų veiksmų priežastis ir pasekmes.

Naudingos nuorodos:

Globalinis atšilimas (3.5 min.) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXXxxXXXxXXX

Klimato kaita (10 min.) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xx0XXXxxX-xXx

11.6. Atsakingas vartojimas

Tema nagrinėjama pasitelkiant probleminius klausimus: kas yra tvarumas? Kodėl svarbu mažinti vartojimą? Kodėl svarbu didinti antrinį daiktų panaudojimą? Todėl šiai temai galima naudoti integruotą projektą apie antrinių žaliavų panaudojimą.

Edukacinis filmas „Antrasis daiktų gyvenimas“ (10 min.) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxx0xXxxx0X0X

14.1. Asmens savybių ugdymas

Asmeninių savybių ugdymas vyksta per nuoseklų savęs pažinimą. Xxxxx svarbu, kad vaikai suprastų kuo skiriuosi nuo kitų ir kuo yra panašus? Kodėl kokia nors savybe išsiskirti nėra blogai? Labai svarbi gili analizė ir diskusija apie drąsa būti savimi ir tuo pačiu toleranciją kitus priimti tokius – kokie jie yra.

Edukacinis filmas:

„Kitoks vaikas“ (27 min.) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxxX00_Xx0Xx

14.2. Streso įveika

Kalbant apie stresą svarbu paminėti, kad tai natūralus pojūtis, kurį reikia mokytis valdyti, nes dažnai jis gali būti tapatinamas su pykčiu ar baime, atsainumu. Svarbu mokyti per praktines sąmoningo dėmesingumo veiklas, kitaip dar gerai žinomas Mindfullnes

Naudingos nuorodos:

Lifto praktika (2 min.) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxXXXxXxxXXX

Gėlė ir žvakė (1.5 min.) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxx0XXXXxXXxX

14.3. Rūpinimasis savo ir kitų sveikata

Temoje nagrinėjama žmogaus sveikatos reikšmė. Taikant žaidimo naratyvą, žaidimus mokomasi praktinį įgūdį pasakyti "ne", "stop", "man nepatinka".

Galimas situacinio žaidimo pavyzdys, pasitelkiant vaidybines korteles, kuriose pavaizduotos tam tikros socialinės situacijos.

Naudingos nuorodos:

xxxx://xxxxxxxx.xxxx.xx/0000/xxxxxx-xxxxxx-xxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxx/

14.5. Žalingų įpročių prevencija

Visuomenėje daug girdime apie žalingus įpročius, žalą, tačiau prevencija svarbu kalbėti apie sveiką gyvenimo būdą.

Vaikams reikia padėti ugdyti supratimą per teigiamus įpročius. Svarbu remtis vaizdine medžiaga, interaktyviomis iliustracijomis ir žaismingais patarimais pvz. „vandens pertraukėlė“, kurios metu visi einame atsigerti vandens.

Edukacinis filmas „Pažadas sveikatai“ (3 min.) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXXX00x0Xx0x

Integruota etikos, gamtamokslinio ugdymo ir technologijų pamoka

Klasė: 3-4

Pasiekimų sritis D4 Ekologinių problemų raiška virtualybėje Tema: Daiktų antras gyvenimas

Uždaviniai: tyrinėjant aplinką, gebėti rūšiuoti atliekas ir taikant technologinius sprendimu, panaudoti antrines žaliavas.

Integraciniai ryšiai: etika, gamtamokslinis ugdymas, technologijos, matematika. Užduotis:

Pirma užduotis: aplinkos stebėjimas. Atlikti socialinį tyrimą, stebint aplinką, tyrinėjant kiek ir kaip atliekos yra rūšiavimas klasėje, namuose. Rinkti informaciją apie atliekų rūšiavimą, atliekų paruošimą antrine žaliava. Duomenys žymimi ir grupuojami, pateikiami lentelės forma ar kitaip.

Aplinkos tyrinėjimas
Atliekos	Kiekis vnt., kg	Kaip rūšiuojama?	Žaliavos rengimas
Plastikas
Popierius
Organinės medžiagos
Kita................................
Kita...............................
Išvada	1) Kaip vertinate atliekų kiekį? 2) Kokių atliekų daugiausia? Kaip galvojate kodėl? 3) Kaip skirtingos atliekos yra rūšiuojamas? Kodėl to reikia? 4) Kaip galvojate, kurias iš šių atliekų galima paversti žaliavomis? Kodėl?

Antra užduotis: apsvarsčius visas turimas žaliavas, paieškoti idėjos, kokį daiktą būtų galima iš jų pagaminti. Taip pat galima surasti nusidėvėjusį daiktą atnaujinti ir prikelti antra gyvenimui? Nustačius žaliavas, kuriamas projekto brėžinys, planas, skaičiuojamos sąnaudos ar kiti procesai, kurių gali prireikti gaminant gaminį.

Planas

Priemonės

Veiklos etapai	1. etapas
	2. etapas
	3. etapas
Tikimas rezultatas Dekoruota pieštukinė
Refleksija	Kaip jautiesi proseco metu?................................................................................. Kur ateityje galėsi panaudoti šias žinais?............................................................

Trečia užduotis: pagaminto produkto ar rezultato pristatymas, individualiai atliktų užduočių pristatymas, aptarimas, paminint savo veiklos refleksiją.

Atliktų darbų pavyzdžiai:

(Medžiaga iš Vilniaus Xxxx Xxxxxxxxxxxxx progimnazijos archyvo)

4. Kalbinių gebėjimų ugdymas per dalyko pamokas.

Per dalyko pamoką reikia ugdyti sakytinės ir rašytinės kalbos gebėjimus. Tam pasitelkiamas pokalbis (diskusija) ir įvairūs (nebūtinai didelės apimties) rašto darbai. Etikos pamokoje labai daug kasdienio gyvenimo pavyzdžių, kurie paprastai sulaukia įvardijimo/apibūdinimo kasdiene kalba. Pamokų metu rekomenduojama stengtis pakelti kalbos lygį į aukštesnį (apibendrinimas, taisyklingas įvardijimas, raiškus minties išreiškimas ir užbaigimas, loginė jungtis ir išvada). Siūloma pasinaudoti poetų/ rašytojų ir filosofų tekstų ištraukomis, kurios mokiniui padėtų auginti kalbinį lygmenį. Sąvokos nėra prioritetas, nes etikoje, kaip filosofinėje disciplinoje, galima bet kokį kalbos žodį paversti sąvoka. Šį žodžio virsmą sąvoka būtina trumpai mokiniams paaiškinti, priminti įvairiose situacijoje ir skatinti šitokio „sąvokyno“ kūrimą.

Mokiniai, kuriems kyla gimtosios kalbos vartojimo sunkumų, gali būti pradžioje skatinami palyginti žodžių reikšmes (su mokytojo pagalba ir be jo), padrąsinti kalbėti net ir klystant; jiems galima

parengti papildomą užduotį, kurią atlikdamas mokinys jaustųsi stipriau – pvz., vertimas ir pan. Mokiniams iš pažeidžiamų grupių siūloma taip pat skirti daugiau dėmesio kalbiniu aspektu – pasiūlyti pasvarstyti kodėl vienas ar kitas žodis netinkamas ar pan. Svarbu skatinti mokinį tapti jautresniu kalbai, nes ir dalyko turinyje yra nemažai dėmesio skirta suvokti žodžio ir vaizdo reikšmę etinėse situacijose. Tokia kalbos objektyvacija padeda ugdytis kalbinius gebėjimus.

Virtualybės tema turėtų būti plėtojama ir atkreipiant dėmesį į emotikonus (simbolis, reiškiantis tam tikrą emociją ir vaizduojamas rašmenų seka arba paveikslėliu). Įvairios užduotys, kurios yra susijusios su emocijomis, jausmais, turėtų būti orientuojamos į jausmų kalbinės ir ženklinės (emotikonai) išraiškos palyginimą. Emotikonai yra universalios kalbos išraiška. Tačiau ji neturi kultūrinės atminties, jausmų hierarchijos, jausmų ir emocijų niuansų paletės. Atidesnis žvilgnis į tokį emotikonų naudojimą padės atkreipti mokinių dėmesį į kalbos situaciją technologijų pasaulyje.

1. Kalbinių gebėjimų ugdymas per užsiėmimų formatą. Filosofas Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx teigė, kad ne mes kalbame, bet kalba mumis kalba. Šitokį teiginį galime suprasti kaip tradicijos, pačios kalbos ypatumų, niuansų pirmumą asmens atžvilgiu. Žinoma, kalbos kaip tokios ypatybės filosofinės etikos prasme, pamokose nėra paliečiamos. Tačiau numatytas aiškus pokalbių, diskusijų, rašytinių ir sakytinių refleksijų formatas numato, kad kalbai bus skiriama daug dėmesio. Mokiniai mokosi mandagiai kalbėti, reikšti mintis, o tai yra kalbos vartojimo reflektavimas, t.y. mokinys apmąsto savo vartojamus žodžius.

2. Kalbinių gebėjimų ugdymas kalbant apie save ir kitus. Etikos pamokose vyksta kalbinių gebėjimų, nukreiptų į asmens vidujybę ir pasaulio išorybę, ugdymas – mokiniai mokosi artikuliuoti savo išorinius požymius ir vidines savybes, reflektuoti aplinkos įvykius ir pan. Su kiekviena amžiaus grupe, vis labiau įsisavinant rašytinės kalbos ypatumus, formuojasi gebėjimas subtiliau, tiksliau, bet ir sykiu abstrakčiau išreikšti savo emocijas, jausmus, santykius su kitais ir pasauliu.

Kalba yra terpė, kurios pagalba atveriama asmens vidujybę, išorinis pasaulis. "Mano kalbos ribos – mano pasaulio ribos" (X.Xxxxxxxxxxxxxx). Kalbiniai gebėjimai ugdomi ne tik bendraujant su bendraamžių grupe, bet ir skaitant įvairią literatūrą, kuri yra naudojama etikos pamokų metu.

Vaizdų "kalba"

Kalbiniai gebėjimai ir vaizdų kalba. Greta šnekamosios -rašytinės kalbos įsiterpia ir vizualinė "kalba" - pamokose naudojama vizualinė medžiaga, kurią mokiniai analizuoja, interpretuoja.

Gyvename vizualinėje kultūroje, kurioje dominuoja vaizdai. Tačiau raštas taip pat yra vizualinės juslės sritis, nors ir ne tokiu aspektu kaip piešinys, judantis vaizdas. Raštą skaitome nuosekliai – reikia laiko, kad perskaitytume ir suprastume vienokio ar kitokio ilgio tekstą. Vaizdas yra sugriebiamas „išsyk“. Nejudantį vaizdą galime taip pat skaidyti dalimis, analizuoti ar dar kaip kitaip tyrinėti. Vaizde pasirodo simboliai, spalvos, tam tikri autoriaus gestai (tapytame kūrinyje galime matyti dailininko teptuko judesius).

Fotografijos ir kinas priklauso techninių vaizdų kategorijai. Jie gali sujaudinti, sukrėsti labiau nei rašytinis tekstas. Tačiau negalima teigti, kad vaizdai blokuoja mąstymą ar pan. Jie yra suvokiami kitaip ir suteikia kitokią pasaulio artikuliaciją. To kitoniškumo suvokimas ir refleksija yra labai svarbi ugdymosi dalis visose amžiaus grupėse. Fotografijos gali būti naudojamos tose temose, kur yra ugdomas jausmų supratimas. Jau užsiminta, kad geri rašytinės kalbos įgūdžiai yra sąlyga vidujybės artikuliacijai. Toks galimybės atsiveria vyresnėse klasėse. Mokiniams čia gali padėti ir įvairūs grožinės literatūros kūriniai, kurie padeda (parodo pavyzdį) mokiniams kaip, kokiais žodžiais artikuliuoti vidų, jausmus. Pradinėse klasėse fotografijos taip gali būti naudojamos savo jausmų pažinimo ugdymui. Xxxxxx pasiūlyti eilę nuotraukų su užfiksuotomis nuotaikomis, jausmais. Mokinio yra prašoma pasirinkti vieną ir papasakoti ką, jo manymu, jaučia nuotraukoje pavaizduotas subjektas. Paprastai pasirenkama būtent ta nuotrauka, kuri atspindi dabartinę mokinio būseną, jauseną ir jis pasakoja apie save. Judančių vaizdų analizė yra kitokia nei statiško vaizdo. Mat kino esmė ir yra judėjimas, o sustabdžius vaizdą susiduriame su keista situacija. Kino analizės yra

sudėtinga užduotis daugelyje amžiaus grupių, nes dažniausiai yra nuslystama į siužeto atpasakojimą. Todėl rengiant užduotis su kinu, siūloma iš anksto paruošti tam tikrus klausimus mokiniams.

5. Siūlymai mokytojų nuožiūra skirstomų 30 procentų pamokų.

Etikos bendrosios programos programoje pateikiamas mokymosi turinys sudaro 70% pilno turinio. Likusią turinio dalį mokytojai atskleidžia, eidami į nurodyto turinio gylį, taikydami daugiau detalių, daugiau akcentuodami, pagal poreikį ir situaciją, vieną ar kitą temą, tam pasirinkdami įvairius įmanomus būdus (projektinės užduotys, pažintinės ekskursijos, diskusijos, knygos perskaitymas ir pristatymas ir pan.).

Etikos pamokose dominuoja savirefleksijos paradigma. Tačiau tai, kas yra privalu žinoti kiekvienam, mes sužinome ne tik iš savirefleksijos, bet ir iš susitikimų su kitais be galo įvairiais ir skirtingais žmonėmis, jų veiksmais, kūriniais. Šitoks kito, kitybės patyrimas yra labai kūniškas, erdviškas. Kiekvieno kito žmogaus jausmas, emocijos mane veikia. Todėl mokytojams siūloma dar pagilinti tokią kito patyrimo perspektyvą fenomenologine prasme. Kaip kiti, su savo emocijomis, nuotaikomis, ketinimais, įsakymais, pažiūromis ir pan. įsiveržia į mano erdvę ir sujaukia mano ketinimus, mintis, jausmus? Tačiau lygiai taip pat toks įsiveržimas ir mano būties sujaukimas yra patiriamos iš gamtos pusės. Todėl šias paminėtas temas siūloma šiek tiek atidžiau panagrinėti. Toks pasaulio patyrimas yra supratimas, kuris veda ir į etinį būvį.

5.1. 1–2 klasės

Tema: Iš estetikos kylanti etika

Šia tema siūloma diskutuoti remiantis tokiais klausimais:

Kodėl grožis mane įpareigoja? Kodėl gražius dalykus noriu saugoti?

Kodėl graži gamta (arba augalas, gyvūnas) mane įpareigoja ją saugoti?

Integraciniai ryšiai: dailė, gamta

Asmeninės galios: atsakingumas, savo jausmų pažinimas Kompetencijos: komunikacinė, pažinimo

Vertinimas: vertinama pagal A ir B pasiekimų lygius

5.2. 3–4 klasės

Tema: Atsakomybė už daiktą

Šia tema siūloma diskutuoti remiantis tokiais klausimais:

Kodėl turiu būti atsakingas ir už daiktus?

Kodėl turiu jausti atsakomybę už daiktus mokykloje, gatvėje, poliklinikoje ir pan.? Ar bandėte kada atidžiau pažvelgti į daiktus ne vartotojiška prasme?

Kaip daiktai būna pasaulyje?

Ar daiktų buvimas skiriasi nuo žmogaus buvimo pasaulyje?

Integraciniai ryšiai: technologijos Asmeninės galios: atsakingumas

Kompetencijos: pažintinė, komunikacinė, kultūrinė Vertinimas: vertinama pagal A ir B pasiekimų lygius

5.3. 5–6 klasės

Tema: Pasitikėjimas

Šia tema siūloma diskutuoti remiantis tokiais klausimais: Kas yra pasitikėjimas?

Kuo pasitikėjimas skiriasi nuo tikėjimo?

Kodėl skirtingais asmenimis, institucijomis pasitikima skirtingai?

Ar bendras gyvenimas valstybėje yra pasitikėjimas vienas kitu? Kodėl ir kada dingsta pasitikėjimas?

Integraciniai ryšiai: socialinis ir emocinis ugdymas

Asmeninės galios: savo jausmų pažinimas, atsakingumas, bendruomeniškumas Kompetencijos: pažinimo, kultūrinė, komunikacinė

Vertinimas: vertinama pagal A ir B pasiekimų lygius

5.4. 7–8 klasės

Tema: Susitikimas

Šia tema siūloma diskutuoti remiantis tokiais klausimais:

Kodėl susitikimas su kitu asmeniu, gyvūnu mus keičia? Kaip kitas “sujaukia” mano pasaulį?

Ar galiu gyventi pats sau vienas?

Integraciniai ryšiai:

Asmeninės galios:atsakingumas, bendruomeniškumas Kompetencijos: pažinimo, komunikacinė, kultūrinė Vertinimas: vertinama pagal A ir B pasiekimų lygius

5.5. 9–10 ir I–II gimnazijos klasės

Siūlomas saviugdos ir savisaugos mokymosi turinys:

Kas aš esu? Kuo remiasi mano tapatumas: išskirtiniais mano asmenybės bruožais ar mano bendrumu su artimaisiais, draugais, tautiečiais, europiečiais? Ką asmens tapatumui suteikia priklausymas tautinei bendrijai? Kodėl kilmė iš tos pačios vietovės suartina žmones?

Kaip leidžiu laisvalaikį? Ar lavinu savo kūną ir ugdausi kaip asmuo? Ar prie kompiuterio (ir inernete) praleistas laikas, veikla socialiniuose tinkluose ir mano žaidžiami kompiuteriniai žaidimai tobulina mano asmeninius sugebėjimus ir atitinka mano ateities viziją?

Tema: Kodėl savo “Aš” reikia ieškoti?

Šia tema siūloma diskutuoti remiantis tokiais klausimais:

Ar susimąstau kiek mano “Aš” sudaro mano aplinkos, tėvų, mokyklos, bendruomenės “balsas”? Kodėl savo “Aš” reikia ieškoti?

Kas gali padėti tokioje paieškoje?

Ar nėra taip, kad “nuėmus” visus sluoksnius, kuriuos sudėjo aplinka, mano “Aš” pasirodys visai tuščias?

Integraciniai ryšiai: lietuvių kalba ir literatūra, informatika Asmeninės galios: savęs pažinimas, bendruomeniškumas

Kompetencijos: socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija, komunikacinė, kultūrinė Vertinimas: vertinama pagal A ir B pasiekimų lygius

Siūlomas dialoginio bendravimo mokymosi turinys: Tarpasmeninių konfliktų prevencija ir mediacijos pagrindai. Atviros Kitam, empatiškos ir tolerantiškos asmenybės ugdymas. Ugdymas šeimai.

Siūlomas socialinių santykių mokymosi turinys:

Pasipriešinimo okupantams ir tėvynės gynimo istorija bei etiniai aspektai. Holokausto, represijų prieš Lietuvos piliečius atmintis ir moralinis vertinimas.

Atskirties ir patyčių mokykloje prevencija.

Antikorupcinio ugdymo, teisingumo etikos ir lygių galimybių principų pagrindai. Emigracijos ir imigracijos sąlygotos etinės problemos.

Intelektinė nuosavybė ir autorių teisių apsauga.

Siūlomas santykio su pasauliu mokymosi turinys:

Vartojimo kultūros moderavimas (perteklinio vartojimo atsisakymas, mokymasis dalintis, daiktų naudojimo laiko prailginimas, kasdieninių įpročių kaita).

Dėl šiuolaikinių technologijų plėtros atsirandančios etinės problemos.

Tausojančios ir tvarios technologijos žemės ūkio, miestų plėtros, maisto, sveikatos apsaugos, paslaugų, transporto srityse.

6. Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai.

Siūloma pamokose pasitelkti diskusijos metodą, kuris lavintų sakytinės kalbos gebėjimus, bei patį diskusijos vedimo meną. Taip pat kai kuriose temose naudoti nedidelės apimties rašto darbus (esė tipo). Vyresnėse klasėse siūloma taikyti fenomenologijos principus, su kurių esminiais principais mokytojas supažindina mokinius.

Veiklos gali būti tiek kolektyvinės, tiek individualios. Net ir kolektyvinėje veikloje galima ir rekomenduotina individualizuoti veiklą taip, kad ji darniai įsilietų į kolektyvinę veiklą-užduotį. Tačiau siekinys yra sukurti ir išlaikyti darnumą: individualizuojant veiklą reikėtų stengtis, kad nei vienas mokinys nesijaustų atstumtas, menkesnis, ar gavęs per daug atsakomybės ir naštos, kuri nedera su jo gebėjimais, asmeninėmis savybėmis. Iš kitos pusės, mokytojas neturėtų ir visiškai nuvertinti mokinio, tariamai neturinčio gebėjimų tam tikros veiklos atlikimui. Visi mokiniai turėtų išbandyti kuo įvairesnes veiklas, kuriose būtų sukuriamos galimybės mokiniui išbandyti save įvairiose "pareigose". Tarkime, lyderio savybių neturintis mokinys turėtų pabandyti vadovauti bendram projektui, diskusijai, ar šiaip kokios užduoties atlikimui. Taip galima ugdyti, o sykiu ir mokytojui fiksuoti mokinio pažangą, jo augimą. Galiausiai net ir sąlyginiai nesėkmės atvejai (jie gali būti aptariami individualiai su mokiniu) yra mokinio savęs supratimo ugdymas.

Atliekant kolektyvines veiklas paprastai balansas pranyksta – rimčiau dirba vienas ar keli dalyviai. Balanso yra mokomasi nuosekliai, nuo pradinio ugdymo. 1-2 klasėje yra siūlomas naudoti "virvės sukimo metodas", kuris sukuria bendrumo, kolektyviškumo jausmą, bet jame per virvės sustojimo etapus išsiskiria individualūs jausmai – sustojama vis prie kito mokinio, kuris turi atlikti užduotį. Ši veikla yra balansas tarp visų individų, o sykiu ir galimybė pareikšti kolektyvui savo individualumą per savo asmenybės pristatymą.

Individualios veiklos leidžia labiausiai reikštis individualiems gebėjimams ir ugdyti kompetencijas. Tokios veiklos pavyzdžiai yra užduočių atlikimas su mokytojo pagalba ir savarankiškas darbas.

Per kolektyvinės ir individualias veiklas yra ugdomos kūrybiškumo, pilietiškumo, komunikacijos, pažinimo ir socialinė, emocinė bei savisaugos kompetencija.

6.1. 1–2 klasės

Savaitė

Pasiekimo sritis ir ugdoma kompetencija

Veikla/Pavyzdys

Galima integracija su dalyku

1 savaitė

D1 Aš ir augmenija

Kodėl svarbu rūpintis augalais? Kompetencijos:

Pažinimo: susižinęs su konkrečiais augalais ir jų augimo sąlygomis ugdysis gebėjimą numatyti žmogiškosios veiklos pasekmes augalijai.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: ugdysis suvokimą kad augalija yra būtina žmonijos išlikimo sąlyga.

Komunikavimo: atlikdami užduotį žodžiu mokiniai ugdysis tiek kalbinius, tiek sklandaus bendravimo (išklausymo, aiškaus savo minčių dėstymo) gebėjimus.

Minčių koncentravimas, vaizduotės lavinimas, priežasties-pasekmės ryšio suvokimas.

Galimos veiklos pavyzdys: kiekvienas mokinys įsivaizduoja ir papasakoja, kaip atrodytų pasaulis be augalų. Galima pasiūlyti nupiešti. Aptariama, ką mokiniai galėtų padaryti ar ko nedaryti, kad nebūtų naikinami augalai.

1. Dailė (galima pasiūlyti nupiešti pasaulį be augalų).

2. Pasaulio pažinimas (sieti su temomis apie konkrečius augalus ar augalų grupes, jų augimo sąlygomis).

2 savaitė

D2 Aš ir gyvūnija

Kodėl svarbu rūpintis gyvūnais? Kompetencijos:

Pažinimo: susižinęs su konkrečiais gyvūnais ir jų gyvenimo sąlygomis ugdysis gebėjimą numatyti žmogiškosios veiklos pasekmes augalijai.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: ugdysis suvokimą kad gyvūnijos įvairovė yra būtina tiek visos gamtos, tiek ir pačios žmonijos išlikimo sąlyga.

Komunikavimo: atlikdami užduotį žodžiu mokiniai ugdysis tiek kalbinius, tiek sklandaus bendravimo (išklausymo, aiškaus savo minčių dėstymo) gebėjimus.

Minčių koncentravimas, vaizduotės lavinimas, priežasties-pasekmės ryšio suvokimas.

Galimos veiklos pavyzdys: kiekvienas mokinys įsivaizduoja ir papasakoja, kaip atrodytų pasaulis be gyvūnų. Galima pasiūlyti nupiešti. Aptariama, ką mokiniai galėtų padaryti ar ko nedaryti, kad nebūtų naikinami gyvūnai.

1. Dailė (galima pasiūlyti nupiešti pasaulį be gyvūnų).

2. Pasaulio pažinimas (sieti su temomis apie konkrečius gyvūnus bei jų gyvenimo sąlygas. Padėti mokiniams suvokti ryšį tarp augmenijos, gyvūnijos ir žmogaus gyvenimo bei išgyvenimo).

3 savaitė

D3 Aš ir ekologija

Kuo galiu prisidėti, kad gamta būtų švaresnė?

Kompetencijos:

Pažinimo: Gilinamos žinios, kaip rūšiuoti šiukšles.

Pilietiškumo: ugdomas gebėjimas suvokti priežasties ir pasekmės ryšį, savo veiksmų įtaką gamtai bei kitiems žmonėms (numetu/surenku šiukšles, jas rūšiuoju. Kokios to pasekmės?).

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: mokiniams padedama suvokti, kad švarią, saugią, malonią ir patogią gyventi aplinką kuriame mes patys.

Komunikavimo: atlikdami užduotį žodžiu mokiniai ugdysis tiek kalbinius, tiek sklandaus bendravimo (išklausymo, aiškaus savo minčių dėstymo) gebėjimus.

Skaitomo teksto klausymas bei analizė, diskusija, pasidalinimas patirtimis, priežasties-pasekmės ryšio suvokimas.

Galima veikla:

Xxxxxxxxxx teksto apie poilsį užterštoje gamtoje, kiekvienas mokinys pasidalina savo patirtimi bei požiūriu. Klausiama, ką kiekvienas galėtų padaryti, kad gamtoje būtų mažiau šiukšlių. Aptariama, kaip rinkti bei rūšiuoti šiukšles.

Pasaulio pažinimas

(šiukšlių sudėties, rūšiavimo temos).

4 savaitė

D3 Aš ir ekologija

Kaip galima panaudoti “nebenaudingus” daiktus?

Kompetencijos:

Kūrybiškumo: mokiniai savo nuožiūra kurdami atskiras girliandos detales ugdosi individulų kūrybiškumą. Xxxxxxx susitarę jungdami detales į vientisą girliandą mokosi savo kūrybines idėjas derinti su kitų mokinių idėjomis, matyti kūrinį kaip visumą.

Komunikavimo: atlikdami užduotį žodžiu mokiniai ugdysis tiek kalbinius, tiek sklandaus bendravimo (išklausymo, aiškaus savo minčių dėstymo) gebėjimus.

D4 Ekologinių idėjų raiška

virtualybėje

Pilietiškumo: dalinimais idėjomis virtualioje erdvėje gali paskatinant kitus įgyvendinti panašias aplinkosaugines idėjas.

Idėjų išsakymas, gebėjimas išklausyti kitus, susitarti.

Galima veikla: bendromis visos klasės pastangomis surenkama kuo daugiau saldainių popieriukų, jie padalinami kiekvienam mokiniui po lygiai. Mokiniai individualiai gamina girliandos dalis, po to, pasitarę, sujungia atskiras dalis į vientisą girliandą.

Galima veikla: atliktų darbų nuotraukomis pasidalinti internetinėje erdvėje.

1.Dailė, technologijos (techninę projekto dalį galima atlikti per dailės bei technologijų pamokas).

2. Matematika (skaičiuodami saldainių popierėlius, padalindami juos po lygiai kiekvienam mokiniai ugdosi skaičiavimo įgūdžius).

6.2. 3–4 klasės

Galima apjungti mėnesio ar daugiau pasiekimus ir juos apibendrinti, analizuoti, konceptualizuoti. Toks apibendrinimas ugdo analitinius gebėjimus, didesnės medžiagos ar platesnio turinio suvaldymą (juk apibendrinimas visas mėnuo klasės veiklų!), rašytinės ir sakytinės kalbos augimą.

Savaitė

Pasiekimo sritis ir ugdoma kompetencija

Veikla/Pavyzdys

Galima integracija su dalyku

1 savaitė

A1 Pažįsta savo unikalumą

Kompetencijos: socialinė, emocinė ir savisaugos: per jausmų ir savo unikalumo

Minčių koncentravimas, abstrahavimas, savęs ir kitų objektyvavimas; diskusija,

atitinkamos temos literatūrinio kūrinio skaitymas. Galimos veiklos pavyzdys: kiekvienas

mokinys surašo 10 žodžių, kurie apibūdina jo unikalumą; po to pasikeičiama su draugu ir

1. Lietuvių kalba (apibūdindamas savo jausmus mokinys ugdosi kalbinius gebėjimus, ieško žodžio atitikmens savo jausminei-emocinei būsenai išreikšti; naudojantis literatūriniu kūriniu, kuriame

suvokimą ugdomasi gebėjimą artikuliuoti savo išskirtinumą, o tuo pačiu ir savo skirtingumą nuo kitų; tokiu būdu yra ugdomas kokybiškas socialinis ir emocinis santykis; per gebėjimą aiškiai artikuliuoti savo savivoką ugdosi ir gebėjimas saugiai ir sveikai gyventi bendruomenėje - aiškesnis savo norų, preferencijų žinojimas ir suvokimas leidžia lengviau įveikti žalingas įtakas iš šalies;

komunikacinė: per minčių koncentravimo ir tinkamo žodžio suradimą esminiam požymiui, klausimui ar problemai nusakyti ugdosi gebėjimas aiškiai įvardinti, artikuliuoti savo mintį ir ją perduoti; taip pat ugdosi gebėjimas išvengti nesusipratimo, kylančio iš nemokėjimo aiškiai ir mandagiai perduoti savo mintis;

kūrybiškumo: įvairi veikla -diskusija, raktinių sąvokų ieškojimas, naudojimasis kitų disciplinų žiniomis ir tekstais ugdo kūrybinį santykį;

pažinimo: susipažįsta su savo unikalumu, autentiškumu ir jo sklaida etinėje srityje.

surandami skirtumai/panašumai, kurie aptariami.

nusakomos asmens unikalumas ir pan., kokybiškai “auginamas” mokinio žodynas ir galimybės verbališkai reikštis.

2 savaitė

A2 Pažįsta savo jausmus

Kompetencijos: socialinė, emocinė ir savisaugos: per jausmų ir savo unikalumo suvokimą ugdomasi gebėjimą artikuliuoti savo išskirtinumą, o tuo pačiu ir savo skirtingumą nuo kitų; tokiu būdu yra ugdomas kokybiškas socialinis ir emocinis santykis; per gebėjimą aiškiai artikuliuoti savo savivoką ugdosi ir gebėjimas saugiai ir sveikai gyventi bendruomenėje - aiškesnis savo norų, preferencijų žinojimas ir suvokimas leidžia lengviau įveikti žalingas įtakas iš šalies;

kūrybiškumo: įvairi veikla -diskusija, raktinių sąvokų ieškojimas, naudojimasis kitų disciplinų žiniomis ir tekstais ugdo kūrybinį santykį;

Minčių koncentravimas, abstrahavimas, savęs ir kitų objektyvavimas; Diskusija,

Dalijimasis jausmas - jų išorinimas, verbalizacija.

Galimos veiklos pavyzdys: kiekvienas mokinys išskiria 3 jausmus, kurie jo manymu šią savaitę dominavo savijautoje. Išskirti jausmai aptariami bendroje diskusijoje.

Lietuvių kalba: (apibūdindamas savo jausmus mokinys ugdosi kalbinius gebėjimus, ieško žodžio atitikmens savo jausminei-emocinei būsenai išreikšti; naudojantis literatūriniu kūriniu, kuriame paliečiama jausmų tema, kokybiškai “auginamas” mokinio žodynas ir galimybės verbališkai reikštis.

pažinimo: susipažįstama su jausmais ir jų svarba etinėje srityje.

3 savaitė

A3 Rūpestis dėl savęs ir kitų

Kompetencijos:

socialinė, emocinė ir savisaugos: per jausmų ir savo unikalumo suvokimą ugdomasi gebėjimą artikuliuoti savo išskirtinumą, o tuo pačiu ir savo skirtingumą nuo kitų; tokiu būdu yra ugdomas kokybiškas socialinis ir emocinis santykis; per gebėjimą aiškiai artikuliuoti savo savivoką ugdosi ir gebėjimas saugiai ir sveikai gyventi bendruomenėje - aiškesnis savo norų, preferencijų žinojimas ir suvokimas leidžia lengviau įveikti žalingas įtakas iš šalies;

komunikacinė: per minčių koncentravimo ir tinkamo žodžio suradimą esminiam požymiui, klausimui ar problemai nusakyti ugdosi gebėjimas aiškiai įvardinti, artikuliuoti savo mintį ir ją perduoti; taip ugdosi gebėjimas išvengti nesusipratimo, kylančio iš nemokėjimo

Minčių koncentravimas, abstrahavimas, savęs ir kitų

objektyvavimas; tai būtina sąlyga analizėms. diskusija, Dalijimasis jausmas - jų išorinimas, verbalizacija.

Galima veikla: kiekvienas mokinys apibendrina (pasakoja ir analizuoja, argumentuoja, įvardija priežastis ir pan.) savo savaitės veiklą rūpinimosi savimi ir kitais požiūriu. Kas labiausiai įstrigo? Kas buvo lengviausia, o kas – sunkiausia?

Lietuvių kalba (apibūdindamas savo jausmus mokinys ugdosi kalbinius gebėjimus, ieško žodžio atitikmens savo jausminei-emocinei būsenai išreikšti; naudojantis literatūriniu kūriniu kokybiškai “auginamas” mokinio žodynas ir galimybės verbališkai reikštis.

Socialinis ugdymas

aiškiai ir mandagiai perduoti savo mintis;

kūrybiškumo: įvairi veikla -diskusija, raktinių sąvokų ieškojimas, naudojimasis kitų disciplinų žiniomis ir tekstais ugdo kūrybinį santykį;

pažinimo: susipažįstama su pamatine buvimo su kitais “savybe” ir jos sklaida etinėje srityje.

4 savaitė

A4 Aš ir virtualumas

Kompetencijos:

komunikacinė: per minčių koncentravimo ir tinkamo žodžio suradimą esminiam požymiui, klausimui ar problemai nusakyti

Minčių koncentravimas, abstrahavimas, savęs ir kitų

objektyvavimas; tai būtina sąlyga analizėms. diskusija, Dalijimasis jausmas - jų išorinimas, verbalizacija.

Galima veikla: bendromis visos klasės pastangomis (ar susiskirsčius grupelėmis) surašomi lentoje nesaugiausi veiksmai, atliekamus virtualybejė ir jie aptariami. Taip pat siūloma išskirti 5 svarbiausius žodžius, kurie apibūdina virtualią tikrovę. Surandami tų žodžių atitikmenys (ar priešybės) tikrovėje.

Lietuvių kalba: (apibūdindamas savo jausmus mokinys ugdosi kalbinius gebėjimus, ieško žodžio atitikmens savo jausminei-emocinei būsenai išreikšti; naudojantis literatūriniu kūriniu kokybiškai “auginamas” mokinio žodynas ir galimybės verbališkai reikštis.

Informacinės technologijos: naudojama virtuali terpė suteikia galimybę suprasti etinės veiklos principų taikymą joje.

ugdosi gebėjimas aiškiai įvardinti, artikuliuoti savo mintį ir ją perduoti; taip ugdosi gebėjimas išvengti nesusipratimo, kylančio iš nemokėjimo aiškiai ir mandagiai perduoti savo mintis;

kūrybiškumo: įvairi veikla -diskusija, raktinių sąvokų ieškojimas, naudojimasis kitų disciplinų žiniomis ir tekstais ugdo kūrybinį santykį;

pažinimo: susipažįsta su virtualybės tema, jos sklaida etinėje srityje.

Skaitmeninė: analizuodamas virtualybės terpę mokinys, -ė, susipažįsta su etiškos veiklos galimybėmis.

6.3. 5–6 klasės

5 klasė. Tema: Xxxx xxxxxxx (Saviugdos ir savisaugos mokymosi turinys)

Mėnesio tema užbaigiama apibendrinimu, tam tikra mokymosi turinio koncentracija, bandoma surasti raktines sąvokas ir jas apibūdinti. Šitaip ugdoma abstrahavimo gebėjimas, objektyvaimas,rašytinės kalbos ygūdžiai. Auginamos tokios kompetencijos: kūrybiškumo, socialinė, emocinė ir savisaugos pažinimo, skaitmeninė.

Mėnuo (Rugsėjis)	Savaitės tema	Probleminis klausimas, ugdoma kompetencija	Raktinė sąvoka	Kūrybiniai, projektiniai darbai
1 savaitė	Mano jausmai	Ar gerai pažįstu savo jausmus? Socialinė, emocinė ir savisaugos: jausmų ir unikalumo artikuliacija.	Unikalumas, jausmas, protas	Savirefleksija, gilinimasis į save; rašytinis apibendrinimas

pažinimo: jausmų svarbos etinėje elgsenoje suvokimas; kūrybiškumo: savęs apibūdinimas gali būti interpretuojamas pasirenkant įvairias veiklos formas, o tai ugdo kūrybiškumą.

2 savaitė

Kantrybė

Ar esu kantrus? Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: susipažįstama ir atpažįstama kantrumo svarba socialiniu, emociniu ir savisaugos aspektu.

pažinimo: kantrumo/nekantrum o fenomenas gali būti analizuojamas įvairiuose kontekstuose tokiu būdu gilinant kantrybės svarbos suvokimą. kūrybiškumo: įvairių sričių, kūrinių, kasdienybės įvykių derinimas analizuojant kantrybės klausimą ugdo kūrybišką minties plėtojimą.

Kantrybė, nekantrumas

Savirefleksija, gilinimasis į save; rašytinis apibendrinimas

3 savaitė

Aš gražus (?)

Kas yra grožis? Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: analizuojant grožio sampratą ir grožio svarbą ugdosi kompetencija suvokti ir kritiškai vertinti estetizuotą santykį su visa kuo.

Pažinimo: giliau susipažįstama su estetikos ir etikos santykiu, kuomet jis perkeliamas į įvairius kontekstus (socialinės sėkmės tema ir pan.) kūrybiškumo: įvairių kontekstų ir ypač kasdienybės įvykių

Vidinis ir išorinis grožis

Savirefleksija, diskusija; rašytinis apibendrinimas

įjungimas į svarstomą temą ugdo laisvą ir kūrybišką santykį.

4 savaitė

Mano jausmai ir virtualybė

Ar lengva demonstruoti jausmų įvairovę virtualybėje?

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: lyginant kalbines ir skaitmenines (emotikonai) jausmų išraiškas ugdosi gebėjimas suprasti jausmų sklaidos skirtumą tikrovėje ir virtualybėje.

Pažinimo: ugdosi gebėjimas suprasti ir artikuliuoti jausmų ir emotikonų specifiką, panašumus ir skirtumus.

Kūrybiškumo: apjungiant skirtingas terpes ugdosi gebėjimas jas kūrybiškai naudoti.

Skaitmeninė: ugdosi gebėjimas suprasti skaitmeninės kalbos niuansus ir specifiką.

Socialinės platformos, jausmas, komunikacija

Dažniausiai naudojamų emotikonų sumavimas ir aptarimas; mėnesio tema užbaigiama raštu apibendrinus savaitines refleksijas ir diskusijų rezultatus.

Tema: dialoginė komunikacija (Dialoginio bendravimo mokymosi turinys)

Mėnuo (spalis)

Savaitės tema

Probleminis klausimas, ugdoma kompetencija

Raktinė sąvoka

Kūrybiniai, projektiniai darbai

1 savaitė

Vienatvė ir bičiulystė

Ar galiu pasijausti vienišas tarp žmonių? Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos:

pažinimo,

kūrybiškumo, komunikacijos

Vienatvė, bičiulystė

Savirefleksija, gilinimasis į save; rašytinis apibendrinimas

2 savaitė

Kitas kaip artimas

Kodėl artimas gali tapti tolimu?

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikacijos

Artimas, svetimas

Savirefleksija, gilinimasis į save; rašytinis apibendrinimas

3 savaitė

Kitas kaip svetimas

Kodėl kartais Kitas gali tapti agresijos objektu?

Agresija, pakantumas

Savirefleksija, diskusija; rašytinis apibendrinimas

4 savaitė

Virtualus Kitas

Kuo virtualus Kitas skiriasi nuo realaus Kito?

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, pažinimo, kūrybiškumo, komunikacinė, skaitmeninė

Virtualybė, tikrovė

Dažniausiai naudojamų emotikonų susumavimas ir aptarimas; mėnesio tema užbaigiama raštu apibendrinus savaitines refleksijas ir diskusijų rezultatus.

Kompetencijos: pažinimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, skaitmeninė

6.4. 7–8 klasės

Savaitė

Pasiekimo sritis ir ugdoma kompetencija

Veiklos pavyzdys

Galimos integracijos pavyzdys

1 savaitė

B1 Kitas kaip draugas Ar turi draugą, kuriuo besąlygiškai pasitiki?

Kompetencijos: Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos:

aptariant konkrečius

pavyzdžius ugdomas

gebėjimas analizuoti situacijas, dalyvių elgesį, jų motyvus, galimus pasirinkimus. Gilinamas draugystės kaip fenomeno suvokimas, draugo svarba gerai emocinei būsenai palaikyti.

Komunikavimo: diskutuodami mokiniai ugdysis tiek kalbinius, tiek sklandaus bendravimo (išklausymo, gebėjimo išgirsti priešingą nuomonę, aiškaus savo minčių dėstymo bei argumentavimo) gebėjimus.

Pilietiškumo: ugdosi empatiją ir toleranciją kitokiai nuomonei / požiūriui / gyvenimo ir veiklos būdui.

Diskusija tema – kas yra tikras draugas? Diskusijai pateikiamos konkrečios situacijos bei pavyzdžiai, galimi atsakymų variantai. Mokiniai skatinami teikti savo pavyzdžius. Nagrinėjant konkrečius pavyzdžius, diskutuojant, gilinama ir abstrahuojama draugystės sąvoka, išgryninamas draugystės apibrėžimas.

Lietuvių kalba (ieškoma draugystės pavyzdžių literatūros kūriniuose).

2 savaitė

B2 Kitas kaip artimas Kodėl svarbu būti empatišku esančiam

šalia?

Kompetencijos: Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos:

aptariant konkrečius

pavyzdžius ugdomas

gebėjimas analizuoti situacijas, dalyvių elgesį, jų motyvus, galimus pasirinkimus. Xxxxxxxxx empatijos kaip fenomeno suvokimas, empatijos svarba tarpasmeniniuose ir pilietiniuose santykiuose.

Pilietiškumo: ugdosi empatiją ir toleranciją kitokiai nuomonei / požiūriui / gyvenimo ir veiklos būdui.

Diskusija tema – empatija. Diskusijai pateikiamos konkrečios situacijos bei pavyzdžiai, klausiama, ką šiose situacijose jų veikėjai galėtų jausti ir galvoti (įvardijant konkrečius jausmus ir emocijas). Atsakymus prašoma pagrįsti bei argumentuoti. Mokiniai skatinami teikti savo pavyzdžius.

Pilietinis ugdymas (analizuojant empatijos svarbą socialiniuose santykiuose).

3 savaitė

B3 Kitas kaip svetimas Kaip su(si)taria skirtingos

bendruomenės?

Kompetencijos: Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos:

ugdosi suvokimą, kad tik

tos visuomenės, kur atsižvelgiama į kiekvieno individo interesus, yra emociškai sveikos ir saugios. Xxxxxxx geranorišką santykio su svetimu žmogumi nuostatą. Kritiškai ir kūrybiškai reflektuoja galimo priešiškumo

svetimam fenomeną. Pasiūlo originalių būdų, kaip spręsti priešiškumo kitokiems žmonėms problemą, kaip rasti sugyvenimo, bendravimo bei bendradarbiavimo alternatyvų.

Pilietiškumo: mokosi pastebėti, įvardyti ir apibūdinti žmonių bei bendruomenių įvairovę, suvokti tolerancijos jų atžvilgiu svarbą. Vadovaujasi pagarbos visų žmonių teisėms ir tolerancijos principais.

Mokinių prašoma dirbant nedidelėse grupėse sukurti jų miesto, miestelio ar kaimo svajonių parką, kuris jiems labai patiktų ir jame norėtumėte leisti laisvalaikį. Detalų parko planą siūloma nubraižyti ant didelio popieriaus lapo. Tuomet svajonių parko planai pristatomi klasės draugams. Po pristatymo prašoma pažvelgti į savo parko planus dar kartą. Ar tokiame parke gerai jausis ir turės savo veikloms vietos visi bendruomenės nariai (skirtingo amžiaus, interesų ir t.t.)? Jei ne, siūloma planus pakoreguoti, kiek įmanoma labiau atsižvelgiant į visų visuomenės grupių interesus.

Pilietinis ugdymas (sieti su atskirų asmenų, individo ir visuomenės santykių temomis).

4 savaitė

B4 Virtualus kitas

Kokios yra bendravimo virtualioje erdvėje taisyklės?

Kompetencijos:

Pažinimo: susipažįsta su mandagaus bendravimo

virtualioje erdvėje taisyklėmis.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: ugdosi atsakingą požiūrį ir geranorišką santykį su kitu žmogumi virtualioje erdvėje.

Komunikavimo: dirbdami grupelėse mokiniai ugdysis tiek kalbinius, tiek sklandaus bendravimo (išklausymo, gebėjimo išgirsti priešingą nuomonę, aiškaus savo minčių dėstymo bei argumentavimo) gebėjimus. Pristatydami grupių darbus ugdysis viešo komunikavimo įgūdį.

Pilietinė: Mokosi suprasti virtualaus kito ne tik tekstą, bet ir kontekstą. Demonstruoja geranoriško ir konstruktyvaus bendravimo virtualioje erdvėje įgūdžius.

Peržiūrimas video apie andagų elgesį skaitmeninėje rdvėje. Nedidelėse grupelėse okiniai parengia pranešimus iena iš pasirinktų temų – Nedaryk kitam to, ko pats nenori ulaukti”, arba „Socialiniuose inkluose

mes rašome savo CV”. ranešimus pristato, aptaria.

Pilietinis ugdymas (sieti su atskirų asmenų, individo ir visuomenės santykių temomis).

6.5. 9–10 klasės

Mėnuo (lapkritis)

Savaitės tema

Probleminis klausimas, ugdoma kompetencija

Raktinė sąvoka

Kūrybiniai, projektiniai darbai

1 savaitė

Aš ir šeima

Kaip padedu savo šeimos nariams sudėtingose ir netikėtose situacijose?

Pažinimo, kultūrinė ir komunikavimo kompetencijos

Šeima, giminė, tėvai, seneliai, proseneliai

Giminės genealogijos medis. Kuo pasireiškia pagarba seneliams? (aplankymas, padėkojimas, atsiprašymas, atjauta, pagalba)prisimename senelių (prosenelių) istoriją. Refleksija tema “Mano artimas ir mylimas žmogus”

2 savaitė

Aš ir draugai

Kaip pasimokyti iš nesutarimų ir nuomonių įvairovės?

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, pilietiškumo ir komunikavimo kompetencijos

Empatija, tolerancija, nuomonių įvairovė, sutarimas

Palyginame sofistinį ir kritiniu mąstymu bei loginiais argumentais pagrįstą požiūrį. Refleksija “Kas sieja draugus?”

3 savaitė

Aš ir

bendruomenė

Bendruomenė ir protestas

Kūrybiškumo, pilietiškumo, komunikavimo kompetencijos

Socialinė atsakomybė, konstruktyvus sprendimas

Tyrimas: dėl ko verta pasipiktinti? Dėl ko verta protestuoti?

4 savaitė

Aš ir virtuali bendruomenė

Vizualumo etika

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, kultūrinė, komunikavimo ir skaitmeninė kompetencijos

Destruktyvi vizualinė medžiaga, empatija kitoniškam asmeniui, multimodalus ugdymas

Tyrinėjame fotografiją, dokumentiką, meninį kiną. Refleksija “Vizualumo etikos ribos”

ILGALAIKIAI PLANAI

1 klasė

EIL. NR.

MOKYMOSI SRITIS

NUMATOMOS VALANDOS

Ko mokysimės šiais metais? Mokiniai supažindinami su etikos programa, 1 klasės mokymosi turiniu, pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo kriterijais.

22.1.1. Pažįsta savo unikalumą. Mano asmenybė: kas aš esu? Pasakoja apie save, savo pomėgius, aplinką, mokosi klausyti kitų. Mokosi savarankiško mąstymo (aš galiu). Kaip mokomės mąstyti keldami klausimus? Kuo skiriuosi nuo kitų ir kuo esu į kitus panašus? Kodėl kokia nors savybe išsiskirti nėra blogai? Savistaba – laikas sau. Ar skiriu laiko sau? Kodėl jis reikalingas?

22.1.2. Pažįsta savo jausmus. Kas yra jausmai? Susipažįsta su emocijomis ir jausmais, mokosi juos skirti ir reikšti tinkamais būdais. Stebėdamas ir analizuodamas save bei kitus mokosi suprasti, kokia jausmų įtaka žmogui ir aplinkos suvokimui. Susipažįsta su savistaba. Pyktis ir švelnumas. Kada jie kyla? Kada aš supykstu? Kodėl? Kada aš būnu švelnus? Kodėl? Kas man padeda išsklaidyti pyktį?

22.1.3. Rūpestis dėl savęs ir kitų. Ką darau, kad būčiau sveikas? Mokosi atpažinti sudėtingas situacijas ir domisi, kaip saugoti savo sveikatą. Padedamas kelia klausimus, kodėl svarbu rūpintis savo sveikata, kokia yra sveikatos reikšmė žmogui. Ugdosi praktinį įgūdį pasakyti "ne", "stop", "man nepatinka". Susipažįsta su valia kaip asmens savybe. Sveikata: jei sergu ar blogai jaučiuosi, pajuntu skaudantį kūną, kurio būdamas sveikas tarytum nejaučiu. Kodėl? Kodėl man patinka būti sveikam, nors tada pamirštu savo kūną? Kas tas mano kūnas?

22.1.4. Aš ir virtualumas. Ar man smalsu sužinoti, kaip veikia internetas? Susipažįsta su virtualia erdve ir jos galimybėmis. Padedamas kelia klausimus apie virtualią erdvę. Padedamas mokosi tikslingai planuoti naudojimosi virtualia erdve laiką ir laikytis susitarimų. Kuo jis man naudingas, kuo pavojingas? Kokių taisyklių svarbu laikytis virtualioje erdvėje?

22.2. 1. Kitas kaip draugas: ką reiškia turėti draugą? Mokosi suprasti ir analizuoti gero santykio su Kitu kaip draugu vertę, taip pat suprasti, „ką reiškia turėti draugą“ ir

„kodėl reikia draugų?“, „kas yra draugas?“, „kodėl reikia išlaikyti gerą santykį su Kitu kaip draugu?“ Mokosi suprasti, kodėl simpatizuoja draugui ir jo pomėgiams, elgsenai. Xxxxxx išspręsti nesudėtingą konfliktinę situaciją (ar nesusipratimą) su draugu, mokosi neskriausti draugo nei žodžiu, nei fiziškai.

22.2.2. Kitas kaip artimas: šeima ir mokytojai. Kodėl man svarbus geras santykis su kiekvienu šeimos nariu? Mokosi suprasti gero santykio su Kitu kaip kiekvienu iš šeimos narių vertę. Mokosi pasakyti, kokie sunkumai kyla bendraujant su suaugusiu artimuoju. Ar stengiuosi padėti savo šeimos nariams? Ar jie padeda man? Domisi, kodėl svarbu gerbti mokytoją (klasės, neformalių veiklų ir pan.), kartu su mokytoju (-a) ir klasės draugais atpažįsta pagarbaus elgesio pavyzdžius. Kodėl svarbi pagarba mokytojui? Ar žinai, kas yra pagarba?

22.2. 3. Kitas kaip svetimas: Kodėl svarbu domėtis Kitu? Mokosi paprastai, bet nuoširdžiai kalbėtis su Kitu (kaimynu, kitos klasės mokiniu, kitos klasės mokytoju ir pan.). Mokosi priimti Kito kitoniškumą. Paaiškina, kuo patyčios skiriasi nuo konflikto. Kaip klausimu parodyti nuoširdų domėjimąsi Kitu? Kaip elgiuosi, kai sutinku nepažįstamą bendraamžį ir jis man patinka? O jei nepatinka? Kaip palaikyti trumpą pokalbį su kitu?

22.2.4. Virtualus Kitas: ar žinau, kaip mandagiai bendrauti su kitu virtualioje erdvėje? Susipažįsta su bendravimo su kitu taisyklėmis mokymosi bei bendravimo platformose. Mokosi virtualaus bendravimo etikos ir etiketo. Padedamas kelia klausimus, kaip vertinti santykį su virtualiu draugu.

10.

22.3.1. Aš ir šeima. Ką reiškia gyventi šeimoje? Mokosi papasakoti apie savo šeimos narius, jų veiklą, pomėgius. Kelia klausimą “ką reiškia būti šeimoje?” Mokosi suprasti, kad šeimos yra skirtingos, mokosi gerbti šeimos modelių įvairovę. Ko mane moko šeima? Kodėl šeimoje jaučiuosi saugiai? O kada – nesijaučiu saugiai? Kodėl man svarbūs seneliai, dėdės, tetos, kiti giminaičiai?

11.

22.3.2. Aš ir klasės draugai. Ar man įdomu žinoti, ką kalba ir mąsto klasės draugai? Vertina turimus draugus. Mokosi aptarti savo santykius su artimais draugais. Susipažįsta su empatijos reiškiniu. Ugdosi diskutavimo įgūdžius su klasės draugais kaip bendrai atliekamos mokymosi veiklos dalyviais. Mokosi suprasti diskusijos ir

argumento svarbą. Ar draugai išklauso mane? Kaip išmokti nutilti ir išklausyti kitą?

12.

22.3.3. Aš ir bendruomenė. Kokioms bendruomenėms aš priklausau? Mokosi aptarti savo santykį su platesne bendruomene, kurioje gyvena. Mokosi įvardinti skirtingas socialines, religines ir tautines bendruomenes, susipažįsta su jų išskirtinumu ir tolerancijos kitybei reiškiniu. Kokie dar žmonės be šeimos ir klasės draugų mane supa? Ar žinau, kiek mano mieste gyvena skirtingų kultūrų žmonių? Kokios tai kultūros? Susitelkusių bendruomenių pavyzdžiai: iniciatyva dėl gamtos apsaugos, šalių kovos už laisvę.

13.

22.3.4. Aš ir virtuali bendruomenė. Ko galiu išmokti iš animacinių filmų ir pasakų? Mokosi naudotis mokytojų pasiūlytais savo amžiaus tarpsniui tinkamais multimodalaus ugdymo metodais. Susipažįsta su įvairiomis virtualiomis bendruomenėmis (pagal pomėgius, veiklą, gyvenamą vietą ir pan.), aptaria tokių bendruomenių bruožus. Animacija ir pasakos. Kokie animaciniai filmai man patinka? Kokie animacinių filmų, pasakų personažai man patinka ar nepatinka, kodėl? Ar galiu sužinoti internete įdomių dalykų apie savo šalies žmones? Ar žinau animacinių filmų, kurių veiksmas vyktų ne mano šalyje? Kokia tai šalis? Kokios būna šalys? Kokiuose kontinentuose? Ar man įdomu?

14.

22.4.1. Aš ir augmenija. Kodėl svarbu rūpintis augalais? Kelia klausimus apie savo santykius su augmenija. Su mokytoju (-a) ir klasės draugais kelia klausimus apie augalų reikšmę Žemėje. Mokosi auginti ir rūpintis augalais praktiškai. Kuo mane stebina augalai? Ar žinau, o gal ir pažįstu žmonių, kurie rūpinasi augalais? Kaip manau, kodėl jie tai daro?

15.

22.4.2. Aš ir gyvūnija. Kodėl svarbu prisiimti atsakomybę už naminį gyvūną? Mokosi suvokti ir aptarti savo santykius su gyvūnija. Kelia klausimą, kodėl svarbu prisiimti atsakomybę už naminį gyvūną, svarsto apie žmogaus ir gyvūno santykio prasmę. Kuo mane stebina gyvūnai?

16.

22.4.3. Aš ir ekologija. Kodėl svarbu nešiukšlinti? Kelia klausimus apie artimiausios aplinkos ekologines problemas. Mokosi rūšiuoti šiukšles, domisi, kokia rūšiavimo prasmė, kokią įtaką tai padarys aplinkai. Ar suprantu, kas yra šiukšlių rūšiavimas? Kodėl jis yra svarbus?

17.

22.4.4. Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ko galiu išmokti iš dokumentinių filmų apie gyvūnijos ir augmenijos gyvenimą? Mokosi suprasti, kad ekologinės problemos gali būti išreiškiamos įvairiais būdais – vienaip informaciniame tekste, kitaip animaciniame ar dokumentiniame filme. Ar man patinka žiūrėti filmus apie gamtą? Ar mane ir mano draugus jaudina ekologinės problemos ir jų sklaida reklaminiuose stenduose ir pan.?

18.

Ko išmokau per šiuos metus? Refleksija ir įsivertinimas

19.

Rezervinis laikas 30 %

Viso:

2 klasė

EIL. NR.

MOKYMOSI SRITIS

NUMATOMOS VALANDOS

Ko mokysimės šiais metais? Supažindinimas su etikos programa, 2 klasės mokymosi turiniu, pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo kriterijais.

23.1.1 Pažįsta savo unikalumą. Kuo kiti panašūs į mane ir kuo skiriasi? Pasakoja apie save, savo pomėgius, aplinką, mokosi klausyti kitų. Mokosi savarankiškai mąstyti (aš galiu). Kodėl esu toks, koks esu? Kokios mano asmeninės savybės? Kokie mano pomėgiai? Kodėl svarbu išklausyti kitus, kaip man tai sekasi?

23.1.2. Pažįsta savo jausmus. Kodėl svarbi savistaba, kaip šis įgūdis gali man padėti? Susipažįsta su emocijomis ir jausmais, mokosi juos atskirti ir juos išreikšti tinkamais būdais. Mokosi suprasti, kokia jausmų įtaka žmogui ir aplinkos suvokimui. Susipažįsta su savistaba. Liūdesys ir džiaugsmas: kodėl mano jausmai dažnai būna labai prieštaringi? Kodėl aš nuliūstu? Kaip pralinksmėju? Kodėl ir kada aš džiaugiuosi? Kas man padeda išsklaidyti liūdesį?

23.1.3. Rūpestis dėl savęs ir kitų. Ugdau valią. Ar žinau, kas yra valia? Mokosi atpažinti sudėtingas situacijas ir domisi, kaip saugoti savo sveikatą. Padedamas kelia klausimus, kodėl svarbu rūpintis savo sveikata, kokia yra sveikatos reikšmė žmogui. Ugdosi praktinį įgūdį pasakyti "ne", "stop", "man nepatinka". Susipažįsta su valia kaip asmens savybe. Kas yra valingas žmogus? Ar noriu turėti stiprią valią? Kam ji reikalinga? Kodėl svarbu ugdyti sveikos gyvensenos įpročius? Kaip tai susiję su valia? Kas yra asmeninė erdvė? Kaip galėtum apibūdinti savo asmeninę erdvę?

23.1.4. Aš ir virtualumas. Kas man padėtų planuoti laiką, kurį praleidžiu virtualioje erdvėje? Susipažįsta su virtualia erdve ir jos galimybėmis. Padedamas kelia klausimus apie virtualią erdvę. Padedamas mokosi tikslingai planuoti naudojimosi virtualia erdve laiką ir laikytis susitarimų. Ar susimąstau, kodėl žmogus išrado kompiuterį? Ar galiu be jo apsieiti? Ar moku planuoti darbo su juo laiką?

23.2.1. Kitas kaip draugas. Xxxx sprendžiu konfliktinę situaciją? Mokosi suprasti gero santykio su Kitu kaip draugu vertę, taip pat suprasti „ką reiškia turėti draugą“ ir „kodėl reikia draugų?“, „kas yra draugas?“, „kodėl reikia išlaikyti gerą santykį su Kitu kaip draugu?“ Mokosi suprasti, kodėl simpatizuoja draugui ir jo pomėgiams, elgsenai. Xxxxxx išspręsti nesudėtingą konfliktinę situaciją (ar nesusipratimą) su draugu, mokosi neskriausti draugo nei žodžiu, nei fiziškai.

Ką darau, kai draugas nuliūsta? Kaip paguodžiu draugą? Kaip taikausi su draugu, jeigu kartais susipykstu?

23.2.2. Kitas kaip artimas. Kodėl mano santykis su skirtingais šeimos nariais yra skirtingas? Mokosi suprasti gero santykio su Kitu kaip kiekvienu iš šeimos narių vertę. Mokosi nusakyti bendraujant su suaugusiu artimuoju kylančius sunkumus. Kam pasiguodžiu, jei susipykstu su kuriuo nors iš šeimos narių? Domisi, kodėl svarbu gerbti mokytoją (klasės, neformalių veiklų ir pan.), padedamas svarsto, kas yra pagarba. Kodėl man svarbus geras santykis su mokytoju? Kaip jis atsiranda?

23.2.3. Kitas kaip svetimas. Ar būtų įdomu, jei visi žmonės atrodytų vienodai? Mokosi palaikyti trumpą pokalbį su Kitu (kaimynu, kitos klasės mokiniu, kitos klasės mokytoju ir pan.). Mokosi priimti Kito kitoniškumą. Paaiškina, kuo patyčios skiriasi nuo konflikto. Jei į klasę ateitų naujokas, išoriškai kitoks negu aš – ar būčiau jam draugiškas?

23.2.4. Virtualus Kitas. Ar prisimenu taisykles, kaip mandagiai bendrauti su savo draugu virtualioje realybėje? Mokosi bendravimo taisyklių mokymosi bei bendravimo platformose. Mokosi virtualaus bendravimo etikos ir etiketo. Kartu su mokytoju (-a) ir klasės draugais kelia klausimus, kaip vertinti santykį su virtualiu draugu.

23.3.1. Aš ir šeima. Kada šeima yra laiminga? Mokosi diskretiškai papasakoti apie savo šeimos narius, jų veiklą, pomėgius. Kelia klausimą “ką reiškia būti šeimoje?” Mokosi suprasti, kad šeimos yra skirtingos, mokosi gerbti šeimos modelių įvairovę. Kas trukdo šeimos narių laimei? Kodėl ir du žmonės gyvendami kartu gali būti šeima?

11.

23.3.2. Aš ir klasės draugai. Kada lengva, kada sunku kalbėtis? Vertina turimus draugus bei mokosi aptarti savo santykius su artimais draugais. Susipažįsta su empatijos reiškiniu. Ugdosi diskutavimo įgūdžius su klasės draugais kaip bendrai atliekamos mokymosi veiklos dalyviais. Mokosi suprasti diskusijos ir argumento svarbą. Kaip išmokti išgirsti, ką sako kiti? Kaip išmokti argumentuoti, kad kiti tave suprastų? Apie ką man įdomu kalbėtis su klasės draugais?

12.

23.3.3. Aš ir bendruomenė. Tikėjimas: ką žinau apie tikėjimą? Mokosi aptarti savo santykį su platesne bendruomene, kurioje gyvena. Mokosi įvardinti skirtingas socialines, religines ir tautines bendruomenes, susipažįsta su jų išskirtinumu ir tolerancijos kitybei reiškiniu. Ar pažįstu tikinčių žmonių? Ar žinau, kiek mano mieste gyvena skirtingų religinių tikėjimų žmonių? Kokių? Kuo šios bendruomenės skiriasi viena nuo kitos, kuo yra panašios?

13.

23.3.4. Aš ir virtuali bendruomenė. Ar man yra įdomios virtualioje erdvėje veikiančios bendruomenės? Mokosi naudotis mokytojų pasiūlytais savo amžiaus tarpsniui tinkamais multimodalaus ugdymo metodais. Susipažįsta su įvairiomis virtualiomis bendruomenėmis (pagal pomėgius, veiklą, gyvenamą vietą ir pan.), aptaria tokių bendruomenių bruožus. Ar mano klasės draugai pagal savo pomėgius galėtų sukurti virtualias bendruomenes? Kuo tokia bendruomenė skirtųsi nuo tikrovėje esančios draugų grupės?

14.

23.4.1. Aš ir augmenija. Kaip reikia rūpintis augalais? Kartu su mokytoju (-a) bei klasės draugais kelia klausimus apie savo santykius su augmenija ir apie augalų reikšmę Žemėje. Mokosi auginti ir rūpintis augalais praktiškai. Kaip galiu padėti jiems augti? Kaip galiu pakenkti? Jei turėčiau savo darželį, kokius augalus sodinčiau? Kodėl? Ar man patiktų rūpintis augalais?

15.

23.4.2. Aš ir gyvūnija. Kaip reikia rūpintis gyvūnais? Mokosi suvokti ir aptarti savo santykius su gyvūnija. Domisi, kodėl svarbu prisiimti atsakomybę už naminį gyvūną, svarsto žmogaus ir gyvūno santykio prasmę. Kaip galiu padėti gyvūnams? Kaip galiu pakenkti? Jei šeima man leistų turėti naminį gyvūną – kokio gyvūno norėčiau? Ar sugebėčiau juo pasirūpinti pats? Kokių istorijų galiu papasakoti apie savo naminius gyvūnus?

16.

23.4.3. Aš ir ekologija. Ar sugebu atskirti plastmasę nuo kitų medžiagų? Kartu su mokytoju (-a) ir klasės draugais kelia klausimus apie artimiausios aplinkos ekologines problemas. Mokosi rūšiuoti šiukšles, domisi, kokia rūšiavimo prasmė, kokią įtaką tai padarys aplinkai. Ar žinau, kodėl plastmasiniai gaminiai teršia gamtą? Kodėl svarbu juos rūšiuoti? Kiek metų irsta plastikas? Kokį poveikį irdamas daro žemei?

17.

23.4.4. Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Kokie animaciniai filmukai ir kokios knygos apie augalus ir gyvūnus man labiausiai patinka? Kaip filmuko personažai jaučiasi gamtoje? Kodėl jie domisi gamta? Kodėl ji jiems atrodo baugi, bet kartu ir įdomi bei paslaptinga?

18.

Ko išmokau per šiuos metus? Refleksija ir įsivertinimas

19.

Rezervinis laikas 30 %

Viso:

3 klasės

EIL. NR.

MOKYMOSI SRITIS

NUMATOMOS VALANDOS

Ko mokysimės šiais metais? Supažindinimas su etikos programa, 3 klasės mokymosi turiniu, pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo kriterijais.

24.1.1. Pažįsta savo unikalumą. Kas būtų, jeigu būčiau kitoks? Kaip išreikšti savo savitumą per pomėgius, pasiekimus, gebėjimus, asmenines savybes? Mokosi klausyti kitų žmonių pasakojimų apie save. Demonstruoja savarankišką kūrybinį mąstymą. Ar norėčiau būti kitoks? Ar kasmet atrandu naujų pomėgių?

24.1.2. Pažįsta savo jausmus. Baimė ir drąsa. Ko aš bijau? Kodėl? Kada tampu drąsus? Mokosi taikyti savistabą. Vertina emocijas kaip svarbią savo asmenybės dalį. Mokosi kalbėti apie baimę ir baimių įvairovę, supranta išdavystės skausmą ir atleidimo svarbą. Vertina teigiamas emocijas ir gyvenimo džiaugsmą. Suvokia drąsaus poelgio išskirtinumą. Neigiamus jausmus (pyktį, agresiją) mokosi išreikšti tinkamais būdais. Kaip susidraugauju su baime? Kas yra baimė? Kaip jaučiamės bijodami? Ar galime jausti baimę vien tik įsivaizduodami? Kodėl bijome nežinios? Ar savistaba padėtų pastebėti, ko bijai, ir šias baimes įveikti?

24.1.3. Rūpestis dėl savęs ir kitų. Saugumas. Ar žinau, kas man kelia grėsmę? Ugdosi sveikos gyvensenos įpročius bei svarsto, kodėl tai svarbu. Svarsto, kodėl svarbu nubrėžti asmeninės erdvės ribas. Kaip saugau savo sveikatą ir savo gyvybę? Kodėl tai svarbu? Kaip saugau savo asmeninę erdvę?

24.1.4. Aš ir virtualumas. Ar moku mandagiai bendrauti virtualioje erdvėje? Mokosi suprasti, kaip veikia virtuali erdvė, bei domisi, kaip saugiai naudotis jos teikiamomis galimybėmis, tačiau supranta ir saikingo medijų naudojimo (laikantis susitarimų) svarbą, suaugusiųjų padedami planuoja laiką virtualioje erdvėje. Svarsto besaikio naudojimosi virtualia erdve žalą. Ar man įdomu, kodėl žmonės bendrauja internetu? Kuo virtualus bendravimas skiriasi nuo kitų bendravimo formų? Ar saugau savo asmeninius duomenis?

24.2.1. Kitas kaip draugas. Kaip susidraugauju? Mokosi užmegzti ir palaikyti draugystę su suolo, savo ir kitos klasės bendraamžiais; mokosi empatiškai suprasti draugą ir jo situacijas klasėje, užklasinėje veikloje ir pan. Kartu su mokytoju (-a) ir klasės draugais kelia klausimus, kas yra manipuliacija, kada ir kodėl draugas (-ė) gali imtis manipuliacijų, svarsto, kokia tokio santykio žala. Ką daryti, jei draugas išduoda? Kaip mokausi pažinti draugą? Kaip mokausi jai / jam atleisti? Kaip mokausi užjausti? Ar atpažįstu, kada draugas manipuliuoja mūsų draugyste?

24.2.2. Kitas kaip artimas. Kodėl myliu savo šeimos narius? Mokosi vertinti šeimos narių tarpusavio meilės jausmą. Mokosi suprasti tarpusavio pagalbos būtinumą, ypač atsakomybės už jaunesnį šeimos narį svarbą. Mokosi apibūdinti su suaugusiu artimuoju kylančias problemas. Supranta pagarbos mokytojui (-ai) (klasės, neformalių veiklų ir pan.) svarbą. Mokosi dialogiškai paaiškinti savo problemas. Kuo meilė skiriasi nuo draugystės? O kuo panaši? Kaip dažnai kalbuosi su savo šeimos nariais? Su kuriais daugiausia? Apie ką? Ar moku tinkamai bendrauti su mokytoju kaip su vyresniu žmogumi? Kokių bendravimo taisyklių laikausi?

24.2.3. Kitas kaip svetimas. Kokiais neartimais ar nepažįstamais suaugusiais žmonėmis pasitikiu? Apmąsto priešiškumo kitam kaip nepažįstamajam pavyzdžius. Mokosi suprasti santykio su Kitu kaip nepažįstamu suaugusiu sudėtingumą, mokosi pasitikėjimo ir atsargumo. Svarsto, kokia patyčių daroma žala. Ar moku atpažinti, kada suaugęs nepažįstamas žmogus yra tiesiog draugiškas, o kada – kelia grėsmę? Kokie suaugę gali kelti grėsmę vaikams? Kaip apsisaugoti ir vengti nepažįstamo suaugusiojo grėsmės?

24.2.4. Virtualus Kitas. Ar bendraudamas su draugu virtualioje erdvėje neišduodu savų paslapčių? O draugo? Mokosi taikyti bendravimo virtualioje erdvėje taisykles, bendrauti mandagiai, gerbti virtualų Kitą. Svarsto, kas yra pagarba, kodėl ji svarbi ir virtualioje erdvėje. Kodėl svarbu laikytis pagarbaus santykio su žmonėmis bendraujant virtualioje erdvėje?

24.3.1. Aš ir šeima. Ar moku gerbti kito žmogaus paslaptį? Mokosi vertinti ir plėtoti savo santykius su šeimos nariais. Suvokia savo šeimos autentiškumą, gerbia šeimos narių privatumą ir jį puoselėja. Ar saugau šeimos paslaptis? Kodėl?

11.

24.3.2. Aš ir klasės draugai. Xxxx išmokti palyginti savo ir kitų mintis? Mokosi empatiškai reaguoti į draugams kylančias problemas. Su kokiomis problemomis susiduria mano draugai? Ar galiu jiems padėti? Mokosi pasidalinti mintimis ir savo patirtimi, mokosi diskutuoti su artimais draugais arba klasės draugais kaip bendrai atliekamos mokymosi veiklos dalyviais. Mokosi kantrybės išklausyti kitų nuomones. Mokosi iš kitų bendraamžių. Kaip jaučiuosi, kai nuomonės nesutampa? Kada jaučiuosi vienišas? Ar nebijau likti vienas, turėdamas kitokią nuomonę?

12.

24.3.3. Aš ir bendruomenė. Ar jaučiuosi priklausantis bendruomenei? Mokosi kurti pozityvų santykį su bendruomenės, kurioje gyvena, nariais, domisi gyvenimu bendruomenėje. Kelia klausimus apie kitas religines, tautines, socialines bendruomenes, mokosi empatiško santykio su jomis.

Kodėl žmogui reikalinga bendruomenė? Ar suprantu savo vaidmenį bendruomenėje?

13.

24.3.4 Aš ir virtuali bendruomenė. Mokosi naudotis mokytojų pasiūlytais savo amžiaus tarpsniui tinkamais multimodalaus ugdymo metodais, juos naudoja dirbdamas su įvairia medžiaga. Mokosi patirti empatiją Kitam (žmogui, gyvūnui) naudodamasis animaciniais filmais. Ar mačiau dokumentinių filmų apie vaikų gyvenimą kitose šalyse? Kuo skiriasi nuo mano gyvenimo? Kuo panašus?

14.

24.4.1. Aš ir augmenija. Ar augalai mane džiugina? Ar bandžiau auginti augalą? Mokosi suprasti savo atsakomybę už augmenijos puoselėjimą. Domisi augalų teikiama nauda žmogui, kelia klausimus apie buvimo gamtoje, gryname ore svarbą. Praktikuoja rūpestį augalais, svarsto tokio rūpesčio prasmę. Ar žinau, kiek daug pasaulyje yra skirtingų augalų? Kuo augalai skiriasi nuo daiktų? O nuo žmonių? Ar visiems augalams reikalinga žmonių globa?

15.

24.4.2. Aš ir gyvūnija. Kokių iššūkių kyla prisiimant atsakomybę už naminį gyvūną? Kuo gyvūnai panašūs į žmones, kuo skiriasi? Kodėl kartais susiduriama su baime gyvūnams? Mokosi prisiimti atsakomybę už naminius gyvūnus. Apmąsto savo biologinį artumą gyvūnui ir galimą gyvūno baimę. Kelia klausimą, kada gyvūnams reikalinga žmogaus pagalba. Mokosi padėti gyvūnams artimiausioje aplinkoje. Kodėl lietuvių tautosakoje lapė vaizduojama kaip gudri melagė, vilkas – kvailokas? Kokias dar moralines savybes priskiria gyvūnams mūsų tautosaka?

16.

24.4.3. Aš ir ekologija. Kodėl svarbu tinkamai rūšiuoti šiukšles? Mokosi suprasti savo atsakomybę už ekologinį savo artimiausios aplinkos ir visos planetos saugumą. Susipažįsta su pagrindiniais ekologijos principais ir mokosi juos taikyti namų aplinkoje. Kodėl svarbu rūšiuoti visas šiukšles ir atliekas? Ar taupau vandenį ir elektrą? Kodėl svarbu tai daryti?

17.

24.4.4. Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar trumpas socialinės reklamos filmas man padėtų suprasti šiukšlių rūšiavimo principus? Domisi meniniais ir dokumentiniais filmais apie gyvūniją ir gamtą. Xxxxxx diskutuoti, remdamasis peržiūrėta medžiaga. Ar reikia saikingai vartoti elektros energiją? Kodėl? Ar suprantu, kad mano prisijungimas prie virtualios erdvės (jeigu tik pramogai) ekologijos požiūriu yra destruktyvus (juk reikalinga elektros energija, kuri ne visada būna “žalioji”)?

18.

Ko išmokau per šiuos metus? Refleksija ir įsivertinimas

19.

Rezervinis laikas 30 %

Viso:

4 klasė

EIL. NR.

MOKYMOSI SRITIS

NUMATOMOS VALANDOS

Ko mokysimės šiais metais? Supažindinimas su etikos programa, 4 klasės mokymosi turiniu, pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo kriterijais.

25.1.1. Pažįsta savo unikalumą. Kaip tapau toks, koks esu? Supranta ir reiškia savo savitumą per pomėgius, pasiekimus, gebėjimus, asmenines savybes. Mokosi klausyti kitų žmonių pasakojimų apie save. Savarankiškai demonstruoja kūrybinį mąstymą. Kas padėjo man tapti tuo, kuo esu? Kaip mokytis kurti? Kas yra kūrybingumas ir kaip jis manyje reiškiasi? Xxxxxxx būdais galiu išreikšti savo mintis?

25.1.2. Pažįsta savo jausmus. Išdavystė ir ištikimybė. Kas yra paslaptis? Ar paslaptį būtina saugoti? Kaip jautiesi, kai sužinai paslaptį? Ar galima paslaptį paviešinti? Ar tu norėtum turėti paslaptį? Ar tu išsaugotum paslaptį? Kam esu ištikimas? Ar nori būti ištikimas? Kodėl išdavystė taip skaudina? Ar buvai kada nors išduotas? Koks tai jausmas? Kaip elgtis su išdavusiu draugu? Kas padeda išgyventi išdavystę? Toliau mokosi taikyti savistabą.

25.1.3. Rūpestis dėl savęs ir kitų. Ištvermė. Kada būnu ištvermingas ir kada būnu silpnas? Domisi valios ugdymu bei kelia klausimą kodėl valia – svarbi savybė. Mokosi ištvermės kasdienėse situacijose. Ar noriu būti ištvermingas? Kodėl? Kokiose situacijose padeda ištvermė?

25.1.4. Aš ir virtualumas. Kuo kompiuteriniai žaidimai skiriasi nuo kitų žaidimų? Mokosi suprasti, kaip veikia virtuali erdvė, bei domisi, kaip saugiai naudotis jos teikiamomis galimybėmis, tačiau supranta ir saikingo medijų naudojimo (laikantis susitarimų) svarbą, su suaugusiųjų pagalba planuoja laiką virtualioje erdvėje. Kartu su mokytoju(-a) ir klasės draugais kelia klausimus apie besaikio naudojimosi virtualia erdve žalą. Ar žaidžiu kompiuterinius žaidimus? Ar įdomu? Kokį žaidimą norėčiau sukurti? Ar skaičiuoju žaidimų laiką?

25.2.1. Kitas kaip draugas. Ar visada lengva suprasti Kitą? Mokosi užmegzti ir palaikyti draugystę su suolo, klasės ir kitos klasės bendraamžiais; mokosi suprasti draugą ir jo situacijas klasėje, užklasinėje veikloje ir pan., kalbasi su draugu apie tai. Kaip mokausi suprasti draugą? Kodėl draugas panašus į mane, bet vis dėlto – kitoks? Kuo mes skiriamės? Kodėl svarbu priimti mano ir draugo skirtumus? Ar žinau, kas yra empatija? Kodėl svarbu būti empatiškam?

25.2.2. Kitas kaip artimas. Kaip tinkamai išsakyti savo nuomonę? Mokosi vertinti meilės jausmą kitam šeimos nariui. Mokosi suprasti tarpusavio pagalbos būtinumą, atsakomybės už jaunesnį šeimos narį svarbą. Mokosi pasakyti su suaugusiu artimuoju kylančias problemas. Supranta pagarbos mokytojui (klasės, neformalių veiklų ir pan.) svarbą. Xxxxxx dialogu aptarti savo problemas. Ar moku mandagiai šeimos nariams ar mokytojui pasakyti savo nuomonę, jei manau kitaip, priešingai? Kaip priimti kito nuomonę, kuri nėra panaši į mano?

25.2.3. Kitas kaip svetimas. Apmąsto atsargumo su Xxxx kaip nepažįstamuoju pavyzdžius. Mokosi suprasti santykio su Kitu kaip nepažįstamu suaugusiu sudėtingumą: mokosi pasitikėjimo ir atsargumo. Svarsto, kokia patyčių daroma žala. Kas yra pasitikėjimas? Kodėl gali kilti noras nuskriausti kitą bendraamžį? Ar visais žmonėmis galima pasitikėti?

25.2.4. Virtualus Kitas. Kuo skiriasi bendravimas virtualioje erdvėje ir tikrovėje? Mokosi taikyti bendravimo virtualioje erdvėje taisykles, bendrauja mandagiai, gerbia virtualų Kitą. Svarsto, kas yra pagarba, kodėl ji svarbi ir virtualioje erdvėje. Ar skiriasi bendravimo taisyklės virtualioje erdvėje ir realybėje? Ar nebūnu agresyvus ir piktas virtualiai bendraudamas su draugu? Kaip reaguoju į agresyvų bendravimą virtualioje erdvėje?

25.3.1. Aš ir šeima. Ar aš pats atsiprašau, kai būnu neteisus? Mokosi vertinti ir plėtoti savo santykius su artimais ir (tolimais)? šeimos nariais. Suvokia savo šeimos autentiškumą, gerbia šeimos narių privatumą ir jį puoselėja. Jei vyresnis šeimos narys mane baudžia, kaip atpažįstu – kada teisingai, o kada neteisingai? Ar atsiprašo manęs, jei esu nubaustas neteisingai?

11.

25.3.2. Aš ir klasės draugai. Ko galiu išmokti iš klasės draugų? Mokosi empatiškai reaguoti į draugams kylančias problemas. Mokosi pasidalinti mintimis ir savo patirtimi, mokosi diskutuoti su artimais draugais arba klasės draugais kaip bendrai atliekamos mokymosi veiklos dalyviais. Mokosi kantriai išklausyti kitų nuomones. Mokosi iš kitų bendraamžių. Kaip galiu pratęsti kitų mintis? Jei galvoju kitaip, ar pasakau tai draugams? Lengva ar sunku išklausyti kitą? Kodėl svarbu mokėti kantriai išklausyti kito nuomonę?

12.

25.3.3. Aš ir bendruomenė. Ar pažįstu savo bendruomenės gyvenimą ir ypatumus? Mokosi kurti pozityvų santykį su bendruomenės, kurioje gyvena, nariais, domisi gyvenimu bendruomenėje. Kelia klausimus apie kitas religines, tautines, socialines bendruomenes, mokosi etiškai bendrauti su jomis. Kaip jaučiu, kad gyvenu bendruomenėje? Ar bendruomenės narių skirtumai trukdo gyventi kartu? Ar visi turėtume būti panašūs? Ar galėčiau įsijausti į kito žmogaus gyvenimą ir jo patyrimus? Ar galiu suprasti, kad kam nors gali būti sunku judėti arba kad jis silpnai mato? Kodėl turėčiau tokiam bendruomenės nariui padėti?

13.

25.3.4. Aš ir virtuali bendruomenė. Mokosi naudotis mokytojų pasiūlytais savo amžiaus tarpsniui tinkamais multimodalaus ugdymo metodais, juos naudoja dirbdamas su įvairia medžiaga. Mokosi patirti empatiją kitam (žmogui, gyvūnui) naudojant istorines nuotraukas ar istorinę filmuotą medžiagą.

14.

25.4.1. Aš ir augmenija. Kas būtų, jei būčiau augalas? Kokiu augalu norėčiau būti? Mokosi suprasti savo atsakomybę už augmenijos puoselėjimą. Domisi augalų teikiama nauda žmogui, kelia klausimus apie buvimo gamtoje, gryname ore svarbą. Praktikuoja rūpestį augalais, svarsto tokio rūpesčio prasmę. Kaip manimi turėtų rūpintis, jei būčiau augalas? Kodėl svarbus miškas / giria lietuvių kultūroje ir tautosakoje? Ar tai galima sieti su tam tikromis tautos moralinėmis savybėmis?

15.

25.4.2. Aš ir gyvūnija. Jei įsivaizduojamame pasaulyje būčiau gyvūnas – kokiu gyvūnu norėčiau būti? Mokosi prisiimti atsakomybę už naminius gyvūnus. Apmąsto savo artumą gyvūnui ir galimą gyvūno baimę. Kelia klausimus, kada gyvūnams reikalinga žmogaus pagalba. Mokosi padėti gyvūnams artimiausioje aplinkoje. Kokį gyvūną atitinka mano šiandieninė nuotaika?

16.

25.4.3. Aš ir ekologija: Ar man svarbi mano aplinkos – namų, mokyklos, gamtos – švara? Mokosi suprasti savo atsakomybę už ekologinį savo artimiausios aplinkos ir visos planetos saugumą. Susipažįsta su pagrindiniais ekologiniais principais ir mokosi juos taikyti namų aplinkoje. Gal man nesunku būtų surinkti ir kai kurias kitų išmestas šiukšles?

17.

25.4.4. Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar ekologines problemas parodantis vaizdas ar filmas mane sujaudina? Kodėl? Geba naudotis savo amžiaus tarpsniui tinkamais multimodalaus ugdymosi metodais. Domisi meniniais ir dokumentiniais filmais apie gyvūniją ir gamtą. Xxxxxx diskutuoti, remdamasis peržiūrėta medžiaga. Ar pats piešiu, fotografuoju ekologines problemas, kurias matau savo aplinkoje? Kodėl reikia tai užfiksuoti?

18.

Ko išmokau per šiuos metus? Refleksija ir įsivertinimas

19.

Rezervinis laikas 30 %

Viso:

5 klasė

EIL. NR.

MOKYMOSI SRITIS

NUMATOMOS VALANDOS

Ko mokysimės šiais metais? Supažindinimas su etikos programa, 5 klasės mokymosi turiniu, pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo kriterijais.

26.1.1. Pažįsta savo unikalumą. Ar gerai save pažįstu? Suprasdamas savo savitumą ir jo raiškos ribas, jį išreiškia atitinkamu elgesiu (dėmesingai išklausydamas kitus), mąstymu, požiūriu į kitus. Tobulina savo kūrybinio ir kritinio mąstymo įgūdžius.

Ar visada patinku pati / pats sau? Kokios mano stipriosios pusės? Seneka sako: “Pasitikėjimas savimi ugdo drąsą”. Xxxx atskirti pasitikėjimą savimi nuo susireikšminimo?

26.1.2. Pažįsta savo jausmus: Kas man padeda / galėtų padėti ugdytis kantrybę? Taiko savistabos principus. Diskutuoja apie paauglystės kaip pereinamojo laikotarpio galimus asmens vidinius konfliktus. Ugdo pozityvų mąstymą apie savo gyvenimą, geba pateikti pavyzdžių iš savo patirties, kaip jautėsi įvairiose situacijose. Irzlumas ir kantrybė: ar kartais suirztu be priežasties? Kada būnu kantrus, o kada suirzęs? Kodėl? Kokiose gyvenimo situacijose ji man reikalinga? Kas nutiktų, jei žmonės šios savybės neturėtų?

26.1.3. Rūpestis dėl savęs ir kitų. Bioetika: xxxx xxxxx. Svarsto sveikos emocinės ir fizinės gyvensenos prasmę. Argumentuoja, kodėl svarbu vengti žalingų įpročių ir kodėl svarbu išmokti pasakyti “ne”. Praktikuoja valios ugdymą. Ugdo ištvermę kasdieniais veiksmais. Kokiose situacijose jaučiu savo kūną? Kada atkreipiu į jį dėmesį, kodėl? Mano kūnas keičiasi. Kas vyksta? Kodėl? Gal įdomu būtų pakalbėti apie tai su gydytoju?

26.1.4. Aš ir virtualumas. Kaip galėčiau gyventi pasaulyje, kuriame dar nebūtų išrastas kompiuteris? Mokosi saugiai išnaudoti savo asmens intelektualiniam tobulėjimui technologijų atveriamas galimybes. Diskutuoja apie realybės svarbą, kaip virtuali erdvė dera su realybe. Mokosi savarankiškai planuoti laiką virtualioje erdvėje. Kelia klausimus, kodėl svarbu saugoti savo asmeninius duomenis virtualioje erdvėje.

26.2.1. Kitas kaip draugas. Vienatvė ir bičiulystė. Ar galiu pasijausti vienišas, nors aplinkui mane daugybė žmonių? Ar tai nekeista? Kodėl taip nutinka? Ar man yra svarbi draugystė? Kodėl? Ar galiu įsijausti į draugo džiaugsmus ir bėdas? Ar teko patirti išdavystę? Kodėl reikia apie tai kalbėtis su draugu?

26.2.2. Kitas kaip artimas. Konfliktas. Mokosi suprasti konflikto su suaugusiuoju artimuoju ar mokytoju galimybę bei apmąsto jo priežastis, pavojus ir galimas išeitis. Susipažįsta su įvairiais konflikto sprendimo būdais, mokosi juos pritaikyti bei taktiškai, ramiai spręsti konfliktines situacijas. Ar konfliktas su suaugusiu artimuoju ir svetimu yra toks pats? Kartais tu mieliau būni su šeima, o kartais mėgsti pabūti viena arba vienas. Kodėl? Kaip manai? Kodėl kyla konfliktai su suaugusiais? Jei ne, tai kodėl? Kaip galima spręsti tokius konfliktus?

26.2.3. Kitas kaip svetimas. Kodėl kartais taip nutinka, kad Kitas tampa agresijos objektu? Mokosi suprasti pozityvaus ir tolerantiško santykio su Kitu kaip nepažįstamu bendraamžiu vertę. Svarsto agresijos ištakas ir pakantumą Kitam, kitoniškumui apskritai. Diskutuoja apie destruktyvią patyčių prigimtį, ieško pozityvių išeičių. Mokosi diskutuoti su Kitu įvairiomis temomis ir geba siekti bendro tikslo. Kodėl turiu būti pagarbus su svetimu, gal tik praeiviu ir pan.? Ar galiu dirbti ir siekti bendro tikslo su Kitu kaip svetimu? Ar lengva susipažinti su svetimu žmogumi? Kodėl kartais baisu užmegzti pokalbį su svetimu žmogumi?

26.2.4. Virtualus Kitas. Kuo skiriasi realus gyvenimas nuo virtualios realybės? Svarsto gyvenimo vertę virtualybės atžvilgiu. Virtualioje erdvėje vengia patyčių. Mokosi rašyti mandagias, pagarbias žinutes, laiškus, vengia necenzūrinių žodžių, svarsto mandagumo reikšmę gyvenime. Kartu su mokytoju (-a) ir klasės draugais diskutuoja, kuri realybė yra tikresnė? Kuri įdomesnė? Kodėl? Ar būtų įdomu gyventi tik virtualioje realybėje? Ar moku parašyti mandagų laišką draugui / mokytojui / kitam suaugusiam žmogui?

26.3.1. Aš ir šeima. Ar tariuosi su savo šeima? Vertina šeimos instituciją, mokosi suvokti šeimos turėjimo prasmę savo dabarčiai ir ateičiai. Puoselėja pozityvų santykį su šeimos nariais. Ar vertinu vyresniųjų patirtį?

11.

26.3.2. Aš ir klasės draugai. Bendraamžių pokalbiai. Vertina diskusiją su klasės draugais kaip bendrai atliekamos mokymosi veiklos dalyviais. Svarsto argumentavimo būtinumą. Mokosi atpažinti su artimais arba klasės draugais bendraujant kylančias krizes ir problemas. Mokosi empatijos ir pakantumo kitokiai nuomonei. Mokosi drąsos pasipriešinti neteisingai daugumos nuomonei. Kodėl įdomu pasikalbėti su bendraamžiais apie įvairius dalykus, jei jie aiškiai argumentuoja ir drąsiai išsako savo nuomonę?

12.

26.3.3. Aš ir bendruomenė. Bendri pomėgiai. Kas yra bendraminčiai? Xxxxxx vertinti ne tik savo artimą bendruomenę, bet ir savo tautą, valstybę bei kitas tautas, domisi jų istorija bei religija. Mokosi nusakyti savo santykiuose su bendruomene kylančias problemas ir krizes. Mokosi diskutuoti apie tarp skirtingų bendruomenių kylančias įtampas. Žmonės kartais jungiasi į bendruomenes pagal laisvalaikio pomėgius. Yra filatelistų bendrijos, baikerių, kinologų. Kokias dar panašias bendruomenes žinai? Kodėl žmonėms svarbu burtis į tokias bendruomenes? Kokias tradicijas turi įvairios bendruomenės? Kokios tradicinės šventės yra švenčiamos namuose? Ar man svarbi tų švenčių simbolika? Kodėl? Kokios religinės bendruomenės įsikūrusios tavo aplinkoje? Ar tau svarbi jų religinių pažiūrų raiška?

13.

26.3.4. Aš ir virtuali bendruomenė. Internetas ir cenzūra. Mokosi atsirinkti savo amžiaus tarpsniui tinkamus multimodalaus ugdymo metodus ir kritiškai suprasti necenzūruotos, destruktyvios medžiagos žalą. Mokosi patirti empatiją kitoniškam asmeniui per meninius filmus, fotografiją ir kritiškai bei kūrybiškai mąstyti skatinančią dokumentiką. Susipažįsta su nacionaliniu kinu. Ar atpažįstu savo amžiaus tarpsniui tinkamą medžiagą? Ką darau, jei internete surandu man įdomių necenzūruotų vaizdų su smurto scenomis?

14.

26.4.1. Aš ir augmenija. Kaip tu jautiesi gamtoje? Mokosi praktiškai dalyvauti augmenijos puoselėjimo projektuose. Domisi aplinkos taršos, klimato kaitos poveikiu augalijos įvairovei. Ar susidraugauji su akmenimis, kalnais, medžiais ir kitais augalais? Kokią reikšmę augmenija turi platesnei aplinkai, pasauliui? Koks yra baltų pasaulėžiūros santykis su gamta?

15.

26.4.2. Aš ir gyvūnija. Kodėl visos gyvybės yra vienodos vertės? Svarsto žmogaus skirtingumą nuo gyvūno. Prisiimti atsakomybę už naminius gyvūnus bei, jei yra galimybė, laukinius gyvūnus, ypač paukščius. Svarsto, kodėl svarbu savanoriauti organizacijose, kurios gelbėja gyvūnus. Kuo žmogus skiriasi nuo gyvūno? Kaip žmogus ilgą laiką pateisino savo valdžią gyvūnams? Kodėl svarbios gyvūnus gelbstinčios organizacijos? Ar žinai tokių organizacijų pavyzdžių? Kokios laukinių žvėrių savybės, išskiriamos tautosakoje, galėtų būti žmogaus moralaus / nemoralaus elgesio pavyzdžiu?

16.

26.4.3. Aš ir ekologija. Kodėl man turėtų rūpėti planetos likimas? Kasdieniais įpročiais mokosi prisiimti atsakomybę už savo aplinkos ekologiją. Mokosi taikyti ekologinius principus ne tik savo namų aplinkoje, bet ir gamtoje. Gal galėčiau paprasčiausiai maloniai gyventi negalvodamas apie rytojų? Kokiais kasdieniais įpročiais prisidedu prie visatos tausojimo?

17.

26.4.4. Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar bandei fotografuoti gamtą? Sugeba naudotis savo amžiaus tarpsniui tinkamais multimodalaus ugdymosi metodais. Fotografuoja gyvūniją ir gamtą. Kuria fotomontažus apie gamtą ir gamtosaugos problemas. Ar norėtum dalyvauti fotoparodoje mokykloje tema “Pasivaikščiojimas gamtoje: mano įspūdžiai”. Ką pirmiausia fotografuotum?

18.

Ko išmokau per šiuos metus? Refleksija ir įsivertinimas

19.

Rezervinis laikas 30 %

Viso:

6 klasė

XXX. NR.

MOKYMOSI SRITIS

NUMATOMOS VALANDOS

Ko mokysimės šiais metais? Supažindinimas su etikos programa, 6 klasės mokymosi turiniu, pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo kriterijais.

27.1.1. Pažįsta savo unikalumą. Aš – pastovus (-i) ar kintantis (-i)? Suprasdamas (-a) savo savitumą ir jo raiškos ribas, jį išreiškia atitinkamu elgesiu (dėmesingai išklausydamas (-a) kitus), mąstymu, požiūriu į kitus. Tobulina savo kūrybinio ir kritinio mąstymo įgūdžius.

Aš keičiuosi? Kodėl? Ar tai nuo manęs priklauso?

O kas priklauso? Kodėl viskas tampa taip sudėtinga?

27.1.2. Pažįsta savo jausmus. Įžūlumas ir santūrumas: kodėl santūrius žmonės gerbia, o įžūlių nemėgsta? Taiko savistabos principus. Diskutuoja apie paauglystės kaip pereinamojo laikotarpio galimus asmens vidinius konfliktus. Ugdo pozityvų mąstymą apie savo gyvenimą, geba pateikti pavyzdžių iš savo patirties, kaip jautėsi įvairiose situacijose. Kodėl kartais norisi būti įžūliam? Jei būčiau nuolatos įžūlus – ar sau toks patikčiau? Kaip išmokti elgtis santūriai?

27.1.3. Rūpestis dėl savęs ir kitų. Ką galvoju apie mirtį? Svarsto sveikos emocinės ir fizinės gyvensenos prasmę. Argumentuoja, kodėl svarbu vengti žalingų įpročių ir išmokti pasakyti “ne”. Praktikuoja valios ugdymą. Ugdo ištvermę kasdieniais veiksmais.

Kaip elgiuosi per Vėlines? Ar esi patyręs netekties jausmą?

27.1.4. Aš ir virtualumas. Kodėl svarbu planuoti savo laiką? Mokosi saugiai išnaudoti savo asmens intelektualiniam tobulėjimui technologijų atveriamas galimybes. Diskutuoja apie realybės svarbą, kaip virtuali erdvė dera su realybe. Mokosi savarankiškai planuoti laiką virtualioje erdvėje. Kelia klausimus, kodėl svarbu saugoti savo asmeninius duomenis virtualioje erdvėje.

Ar praleistas laikas virtualybėje yra prarastas laikas? Xxxx jaučiuosi švaistydamas laiką? Kodėl virtualioje erdvėje lengva prarasti laiko pojūtį? Kokiose situacijose laiką paskirstau netinkamai?

27.2.1. Kitas kaip draugas. Ar tu kada nors jauteisi vieniša ar vienišas? Mokosi vertinti draugystę ir išdavystės pavojų. Ar moki save nuraminti? Kokia vienatvės spalva? Ką darote, kad nebūtumėte vieniši? Ar galima pamilti savo vienatvę? Ar būna linksma vienatvė? Ar tik liūdna?

27.2.2. Kitas kaip artimas. Kaip pajuntame meilę tėvams? Mokosi suprasti konflikto su suaugusiu artimuoju ar mokytoju galimybę bei apmąsto jo priežastis, pavojus ir galimas išeitis. Susipažįsta su įvairiais konflikto sprendimo būdais, mokosi juos pritaikyti bei taktiškai, ramiai spręsti konfliktines situacijas. Kaip jautiesi konflikto su tėvais atveju? Dėl kokių priežasčių jie įvyksta? Kaip juos spręsti?

27.2.3. Kitas kaip svetimas. Ar sunku kreiptis pagalbos į nepažįstamą žmogų? Kodėl? Mokosi suprasti pozityvaus ir tolerantiško santykio su Kitu kaip nepažįstamu bendraamžiu vertę. Svarsto agresijos ištakas ir pakantumą Kitam, kitoniškumui apskritai. Diskutuoja apie patyčių destrukciją, ieško pozityvių išeičių. Kokie pavojai slypi per daug pasitikint svetimu žmogumi?

27.2.4. Virtualus Kitas: Kodėl virtualioje realybėje turiu išlikti toks pat jautrus ir pagarbus kitam kaip ir realybėje? Svarsto gyvenimo vertę virtualybės atžvilgiu. Virtualioje erdvėje vengia patyčių. Mokosi rašyti mandagias, pagarbias žinutes, laiškus, vengia necenzūrinių žodžių, svarsto mandagumo reikšmę gyvenime. Kaip bendrauju virtualiose platformose, kuriose vyksta nuotolinis mokymasis: ar esu mandagus, kokią nuotrauką įsikeliu, kaip komentuoju klasės draugų parašymus arba darbus (pavyzdžiui, kai visi šeštokai sukelia savo pieštus darbus į vieną bendrą erdvę).

27.3.1. Aš ir šeima. Ar tavo tėvai tave supranta? Vertina šeimos instituciją, mokosi suvokti šeimos turėjimo prasmę dabar ir ateityje. Puoselėja pozityvų santykį su šeimos nariais. Ar būtina tėvams patikėti paslaptis? Ar tai priklauso nuo paslapčių? Kodėl man sunku / lengva patikėti tėvams savo paslaptis? Kodėl man turi būti svarbu kurti darnius, pasitikėjimu grįstus santykius su šeimos nariais?

11.

27.3.2. Aš ir klasės draugai. Jei tavo nuomonė skiriasi nuo visų, iš kur semiesi drąsos ją išsakyti? Vertina diskusiją su klasės draugais kaip bendrai atliekamos mokymosi veiklos dalyviais. Svarsto argumentavimo būtinumą. Mokosi pasakyti santykiuose su artimais arba klasės draugais kylančias krizes ir problemas. Mokosi empatijos ir gebėjimo priimti kitokią nuomonę. Mokosi drąsos pasipriešinti neteisingai daugumos nuomonei. Kas būtų, jeigu sužinotum, kad tavo draugai tave apgaudinėja ir nenori su tavimi bendrauti? Ar pats niekada nedalyvauji tokiame psichologiniame smurte?

12.

27.3.3. Aš ir bendruomenė. Bendraamžių bendruomenės. Xxxxxx vertinti ne tik savo artimą bendruomenę, bet ir savo tautą, valstybę bei kitas tautas, domisi jų istorija bei religija. Mokosi atpažinti savo santykiuose su bendruomene kylančias problemas ir krizes. Mokosi diskutuoti apie tarp skirtingų bendruomenių kylančias įtampas.

Kodėl su savo bendraamžiais įdomiau bendrauti nei su kitais žmonėmis? Kodėl kartu su kitais yra saugiau nei vienam? Kodėl grupė turi turėti lyderį? Ar pats norėtum būti lyderiu? Ar lyderis visada teisus? O jei lyderis neteisus, kaip įgyti drąsos jam tai pasakyti? Kaip jaučiatės, jei nepriima ar nepriėmė į kurią nors grupę?

13.

27.3.4. Aš ir virtuali bendruomenė. Mokosi atsirinkti savo amžiaus tarpsniui tinkamus multimodalaus ugdymo metodus ir kritiškai suprasti necenzūruotos, destruktyvios medžiagos žalą. Mokosi patirti empatiją kitoniškam asmeniui per meninius filmus, fotografiją ir kritiškai bei kūrybiškai mąstyti skatinančią dokumentiką. Susipažįsta su nacionaliniu kinu.

Ar gebi įsijausti į kito patirtį filmuose ir jį suprasti? Xxxxxx lietuviškus filmus (meninius ar dokumentinius) esi matęs? Kas juose pasirodė svarbu?

14.

27.4.1. Aš ir augmenija. Ar gamta veikia žmogų? Mokosi praktiškai dalyvauti augmenijos puoselėjimo projektuose. Domisi aplinkos taršos, klimato kaitos poveikiu augalijos įvairovei. Kaip buvimas gamtoje pakeičia savijautą?

15.

27.4.2. Aš ir gyvūnija. Ar žmogus turėtų prisiimti atsakomybę už laukinius gyvūnus ar paukščius? Svarsto žmogaus skirtingumą nuo gyvūno. Atsakomybės už naminius gyvūnus bei, jei yra galimybė, laukinius gyvūnus, ypač paukščius, prisiėmimas. Svarsto, kodėl svarbu savanoriauti organizacijose, kurios gelbėja gyvūnus. Gal esi bandęs savanoriauti gyvūnų prieglaudoje ar gamtos apsaugos organizacijose?

16.

27.4.3. Aš ir ekologija. Kaip galiu prisidėti prie planetos puoselėjimo savo individualiais veiksmais? Kasdieniais įpročiais mokosi prisiimti atsakomybę už savo aplinkos ekologiją. Mokosi taikyti ekologinius principus ne tik savo namų aplinkoje, bet ir gamtoje.

Ar gali tokios didžiulės planetos likimas priklausyti nuo mano veiklos palyginti kuklių rezultatų?

17.

27.4.4. Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Kokias nuotraukas apie augalus, gyvūnus ir gamtosaugą pasiūlyčiau aptarti klasėje su draugais? Sugeba naudotis savo amžiaus tarpsniui tinkamais multimodalaus ugdymosi metodais. Fotografuoja gyvūniją ir gamtą. Kuria fotomontažus apie gamtą ir gamtosaugines problemas.

Kokius žymius gamtos fotografus žinai, kodėl jų darbas įdomus ir svarbus? Ar svarbu ekologines problemas viešinti virtualioje erdvėje? Ar tai turi įtakos problemos suvokimui ir sprendimui?

18.

Ko išmokau per šiuos metus? Refleksija ir įsivertinimas

19.

Rezervinis laikas 30 %

Viso:

7 klasė

XXX. NR.

MOKYMOSI SRITIS

NUMATOMOS VALANDOS

Ko mokysimės šiais metais? Supažindinimas su etikos programa, 7 klasės mokymosi turiniu, pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo kriterijais.

28.1.1. Pažįsta savo unikalumą. Kokiose gyvenimo situacijose galiu atrasti save kaip kuriantį, kuriančią? Analizuoja savo unikalumą: gebėjimus, mąstymą, kūrybiškumą, pomėgius, siekius. Atsargiai vertina savo kritines nuostatas savo paties mąstymo, pažiūrų, kūrybiškumo atžvilgiu (t.y. suvokia, kad pats sau negali būti objektyvus).

Ar kartais neabejoju to, kas vyksta, prasme? Kai rašytojas rašo autobiografiją, ar jis neieško savęs? Kai dailininkas kuria autoportretą, ar jis kartu neieško savęs? Ar žinai, ką reiškia objektyvumas? Ar sunku būti objektyviam? Ar sutiktumėte, kad tradicinių amatų mokėjimas galėtų suteikti asmeniui unikalumo? Kodėl?

28.1.2. Pažįsta savo jausmus. Uždarumas ir atvirumas: ar dalinuosi savo mintimis ir jausmais su kitais žmonėmis? Randa sau labiausiai tinkantį savistabos būdą. Domisi ir mokosi atpažinti savo vidinius konfliktus, galimas psichologines krizes ir kreipiasi pagalbos. Žino įvairių būdų, kaip suvaldyti agresiją ir stresą.

Ar manai, kad vienatvėje galima nugrimzti į juodžiausią tamsą? Ar turiu su kuo pasidalinti savo jausmais? Kas atsitinka, kai jausmus laikome užgniaužę savyje? Ar manai, kad kitų patarimai yra tau svarbūs? Ar neišpasakoji kitiems pernelyg daug savų paslapčių? Kaip surasti protingą ribą?

28.1.3. Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kaip apsaugoti savo kūną ir psichiką nuo žalingų priklausomybių? Diskutuoja, kodėl svarbu saugoti savo ir kitų emocinę sveikatą, atpažįsta ir taikiai pasipriešina žodiniam ar fiziniam smurtui, kreipiasi pagalbos. Mokosi sveikos gyvensenos įpročių. Valingai vengia žalingų įpročių. Ugdo savo ištvermę kasdienėse situacijose.

Ar domiuosi sveika gyvensena, mityba? Ar sportuoju? Ar saugau save nuo liūdesio ir nevilties? Ar saugau save nuo mirties? Kodėl svarbu prižiūrėti ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą, kokią įtaką ji turi mano asmenybei? Kokias lietuvių sveikatos palaikymo tradicijas galėtumėte pritaikyti sau?

28.1.4. Aš ir virtualumas. Kaip saugoti savo asmeninius duomenis virtualioje erdvėje? Mokosi kritiškai įvertinti priklausomybę nuo virtualios erdvės. Svarsto apie dirbtinio intelekto specifiką. Diskutuoja apie laiko virtualioje erdvėje planavimo svarbą. Mokosi saugoti savo asmeninius duomenis naudodamasis medijomis.

Kas yra priklausomybė nuo virtualios erdvės, kaip elgtis turint tokią priklausomybę? Kaip jos išvengti?

28.2.1. Kitas kaip draugas. Ar turi draugą, kuriuo besąlygiškai pasitiki? Kuriamas draugystės ryšys su Kitu atliekant užduotis klasėje, žaidžiant ir bendraujant užklasinėje veikloje, stengiamasi į draugą kreiptis atvirai, klausiama dėl pašlijusių santykių, bandoma suprasti posakį

„Draugas – tai mano kitas „Aš“. Kelia klausimą, kada draugystė pereina į meilę. Ar gerai pažįstu savo draugą?

28.2.2. Kitas kaip artimas: Kodėl svarbu būti empatiškam esančiam šalia? Įsisąmonina konflikto su suaugusiu artimuoju ar mokytoju galimybę. Apmąsto priežastis, pavojus ir praktiškai ieško galimų išeičių. Supranta, kad lūkesčiai, galimybės, jausmų raiška skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Empatiškas kitų amžiaus tarpsnių Kito problemoms. Ieško bendradarbiavimo, kreipiasi pagalbos. Xxxxxx argumentuoti savo poziciją konfliktinėje situacijoje ir išklausyti Xxxx argumentų, mokosi logiškai rasti tinkamiausią konflikto sprendimo būdą.

Ar kasdienybėje bandai įsijausti į Kitą? Ar man reikalingos žinios apie kitų tautų etiketą ir kitų religijų kalendorines šventes?

28.2.3. Kitas kaip svetimas. Jaučiu pyktį Xxxxx, ką daryti? Mokosi diskutuoti su Xxxx kaip nepažįstamuoju. Suvokia agresijos ištakas ir galimybę Kitam, kitoniškumui apskritai. Apmąsto ir supranta, pripažįsta patyčių destrukciją, geba joms pasipriešinti, ieško pozityvių išeičių. Kodėl svarbu ne tik apskritai priimti, bet ir kaip priimi kitą žmogų?

28.2.4. Virtualus Kitas. Kodėl įdomu diskutuoti virtualioje erdvėje net su nepažįstamais žmonėmis? Mokosi diskutuoti su virtualiu Kitu socialiniuose tinkluose, virtualiose bendravimo platformose, gerbia Kito nuomonę, privatumą. Virtualioje erdvėje ne tik vengia patyčių, necenzūrinių žodžių‘, bet ir priešinasi pastebėtoms patyčioms Kito atžvilgiu. Kritiškai mąsto, atpažįsta ir vengia asmenines ribas pažeidžiančio elgesio virtualioje erdvėje.

Kokios yra virtualios diskusijos nerašytos taisyklės?

Ko turėčiau vengti? Į ką turiu atkreipti dėmesį?

28.3.1. Aš ir šeima. Kokia šeimos švenčių prasmė? Kūrybiškai puoselėja savo santykius su šeima ir tarp šeimos narių, suvokia rutinos ir nuobodulio pavojingumą bendram buvimui šeimoje. Kokios mano šeimos tradicijos? Kaip švenčiame įvairias šventes? Kaip sveikinu savo šeimos narius jų gimtadienio proga? Ar turiu savo pareigas šeimoje? O teises?

11.

28.3.2. Aš ir klasės draugai. Kaip suderinti sąžiningą laikyseną ir gerus santykius su klasės draugais? Savarankiškai diskutuoja su klasės draugais kaip bendrai atliekamos mokymosi veiklos dalyviais. Xxxxxxxx argumentavimą. Mokosi iš kitų. Empatiškai reaguoja į draugams kylančias problemas. Pataria ir paskatina artimus draugus arba bendraklasius kreiptis pagalbos, jei mato, jog tai būtina. Suvokia, jog ir daugumos nuomonėne visada teisinga ir reflektuoja savo individualią poziciją.

Kodėl svarbu diskutuoti su bendraamžiais ir neformalioje aplinkoje, už mokyklos ribų? Ko išmokstame tokiuose pokalbiuose? Jei klasės draugai prašo nusirašyti namų darbus – kaip turiu reaguoti, elgtis?

12.

28.3.3. Aš ir bendruomenė. Alternatyvios bendruomenės. Xxxxxxx ne tik savo artimą bendruomenę, bet ir savo tautą bei kitas tautas, gilinasi į jų istoriją ir religijas. Diskutuoja apie konstruktyvius dialoginio santykio tarp skirtingų bendruomenių būdus. Vertina socialinę pagalbą socialiai jautrioms bendruomenės grupėms.

Kodėl kartais norisi mesti iššūkį įprastiems papročiams ir normoms? Ar pažįstu žmonių, kurie priklauso alternatyvioms bendruomenėms? Kas svarbu alternatyvių bendruomenių nariams? Ar man tai įdomu? Kaip mano aplinkoje palaikomos bendruomenės tradicijos? Kaip įvairios religijos (islamas, stačiatikybė, judaizmas ir pan.) praturtina pasaulietines bendruomenes?

13.

28.3.4. Aš ir virtuali bendruomenė. Ką galiu sužinoti iš TV bei radijo laidų, tinklalaidžių? Atsirenka savo amžiaus tarpsniui tinkamus multimodalaus ugdymo metodus. Kritiškai supranta necenzūruotos, destruktyvios medžiagos žalą. Svarsto kibernetinio nesaugumo grėsmę. Įsisąmonina empatijos patirtį kitoniškam asmeniui per meninius filmus, fotografiją, suvokia kritiškai bei kūrybiškai mąstyti skatinančios dokumentikos vertę.

Ar žiūri informacines laidas, žinias? Ar jos papildo mano mokykloje įgytas žinias? Ar kelia susidomėjimą ir norą pažinti? Ar pastebiu reklamą TV laidose / radijuje? Ar

mane ji domina? Ar domiuosi nacionaliniu kinu? Kokį filmą rekomenduočiau draugui, kodėl?

14.

28.4.1. Aš ir augmenija. Ar galėtum pavadinti save “gamtos vaiku”? Pasiūlo naujų laukinės augmenijos puoselėjimo idėjų ir jas praktiškai išbando mokyklos ar savo namų aplinkoje. Supranta augalų reikšmę žmonių gyvenimui ir planetos likimui. Išbando savanorystę gamtosaugos projektuose parkuose, miškuose. Aplinkos etika (Xxxxxxx Xxxxxxxx). Ką vadini gamta? Kaip manai, kokius jausmus bei potyrius išgyvena “gamtos vaikai”?

15.

28.4.2. Aš ir gyvūnija. Ką žinai apie gyvūnų teises? Diskutuoja apie žmogaus ir gamtos harmoniją, kelia klausimus apie žmogaus ir gamtos santykio prasmę. Mokosi reflektuoti žmogaus atsakomybę už gyvūnus ir suvokia galimą jų išnaudojimą. Susipažįsta su galimybėmis savanoriauti gyvūnų globos įstaigose. Elgesio su gyvūnais etika. Kuo gyvūnų teisės skiriasi nuo žmogaus teisių?

16.

28.4.3. Aš ir ekologija. Kodėl klimato atšilimas pakeis visas ekologines sistemas, įvairias gyvūnų bei augalų rūšis? Mokosi reflektuoti globalinių ekologinių problemų svarbą ir derinti jas su artimiausios aplinkos puoselėjimu. Ne tik patys taiko ekologinius principus savo kasdienybėje, bet ir diskutuoja apie jų prasmę su kitais. Kaip klimato kaita pakeis mano gyvenimą? Kodėl svarbu rūpintis ekologija dabar?

17.

28.4.4. Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Kokios pilietinės iniciatyvos padeda spręsti ekologines problemas? Naudojasi savo amžiaus tarpsniui tinkamais multimodalaus ugdymo metodais. Filmuoja gyvūniją ir gamtą. Kuria videoprojektus apie gamtą ir gamtosaugos problemas. Ar dokumentiniai, meniniai filmai apie ekologines katastrofas labiau mane sujaudina, nei tradicinis tokių problemų svarstymas ir jų priežasčių analizė klasėje? Jei taip, tai kodėl? Ar galėčiau pasinaudodamas informacinėmis technologijomis sukurti ką nors panašaus? Gal mano sprendimas padėtų į ekologines problemas atidžiau žvelgti ir kitiems bendraamžiams?

18.

Ko išmokau per šiuos metus? Refleksija ir įsivertinimas

19.

Rezervinis laikas 30 %

Viso:

8 klasė

XXX. NR.

MOKYMOSI SRITIS

NUMATOMOS VALANDOS

Ko mokysimės šiais metais? Supažindinimas su etikos programa, 8 klasės mokymosi turiniu, pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo kriterijais.

29.1.1. Pažįsta savo unikalumą. Koks mano santykis su savimi pačiu? Analizuoja savo unikalumą: gebėjimus, mąstymą, kūrybiškumą, pomėgius, siekius. Nuosaikiai vertina savo kritines nuostatas savo paties mąstymo, pažiūrų, kūrybiškumo atžvilgiu (t.y. suvokia, kad pats sau negali būti objektyvus).

Ar sutariu pats su savimi, ar suprantu save? Ar kūrybiškumas padeda išreikšti save?

29.1.2. Pažįsta savo jausmus. Ar randu laiko stebėti save? Randa sau labiausiai tinkantį savistabos būdą. Domisi ir mokosi atpažinti savo asmens vidinius konfliktus, galimas psichologines krizes ir kreipiasi pagalbos. Žino įvairių būdų, kaip suvaldyti agresiją ir stresą.

Kada labiausiai jaučiu jausmų audrą? Ar pavyksta išlikti ramiam sudėtingoje situacijoje? Kodėl kartais būnu agresyvus? Ar nuo mano agresijos būna blogai ir man pačiam, ar tik kitam, į kurį nukreiptas mano pyktis? Kaip suvaldau pyktį?

29.1.3. Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kada vadovaujuosi protu? O kada užvaldo jausmai? Diskutuoja, kodėl svarbu saugoti savo ir kitų emocinę sveikatą, atpažįsta ir geba taikiai pasipriešinti žodiniam ar fiziniam smurtui, geba kreiptis pagalbos. Mokosi sveikos gyvensenos įpročių. Valingai vengia žalingų įpročių. Ugdo savo ištvermę kasdienėse situacijose.

Ar mano valia pakankamai stipri, kad galėčiau suvaldyti jausmus? Ar teko kada nors parodyti, koks esi stiprus? Kaip jautiesi, kai esi stiprus? Ar gerai kartais būti silpnam? Kodėl?

29.1.4. Aš ir virtualumas. Ką žinau apie dirbtinį intelektą? Mokosi kritiškai įvertinti priklausomybę nuo virtualios erdvės. Svarsto dirbtinio intelekto privalumus ir neigiamą poveikį. Diskutuoja apie laiko virtualioje erdvėje planavimo svarbą. Ką apie tai galvoji? Kokiose srityse jau naudojamas dirbtinis intelektas ir kokį poveikį tai daro žmonėms?

29.2.1. Kitas kaip draugas. Kas yra tikra draugystė? Ar dalinatės su draugais svajonėmis ir tikslais? Jei neturi draugo – kokio draugo norėtum? Su kokiais literatūros ar istorijos veikėjais norėtum draugauti? Ar svarstei, kada draugystė perauga į meilę?

29.2.2. Kitas kaip artimas. Pagarba tėvams. Įsisąmonina su suaugusiu artimuoju ar mokytoju konflikto galimybę. Apmąsto jo priežastis, pavojus ir praktiškai ieško galimų išeičių. Supranta, kuo skiriasi lūkesčiai, galimybės ir jausmų raiška priklausomai nuo amžiaus. Empatiškai atliepia kitų amžiaus tarpsnių Kito problemas. Ieško bendradarbiavimo, kreipiasi pagalbos. Xxxxxx argumentuoti savo poziciją konfliktinėje situacijoje ir išklausyti Xxxx argumentų, mokosi logiškai rasti tinkamiausią konflikto sprendimo būdą.

Kas sukelia mano pagarbą tėvams: jų išmintingas griežtumas, atlaidumas, supratingumas? Kas dar? Ar seneliai gali būti artimesni nei tėvai?

29.2.3. Kitas kaip svetimas. Kaip jaučiuosi, kai mane ignoruoja ir atstumia? Mokosi diskutuoti su Xxxx kaip nepažįstamuoju. Suvokia agresijos ištakas ir jos tikimybę Kitam, kitoniškumui apskritai. Apmąsto ir supranta, pripažįsta patyčių destruktyvią žalą, geba joms pasipriešinti, ieško pozityvių išeičių. Dėl kokių priežasčių kyla pašaipos (vertinant iš kurstančio pašaipas ir to, iš kurio šaipomasi, perspektyvos)? Kodėl svarbu turėti šalia žmogų

/ žmones, kuriems iš tiesų rūpiu?

29.2.4. Virtualus Kitas. Kaip elgtis susidūrus su patyčiomis virtualioje erdvėje? Mokosi diskutuoti su virtualiu Kitu socialiniuose tinkluose, virtualiose bendravimo platformose, gerbia Kito nuomonę, privatumą. Virtualioje erdvėje ne tik vengia patyčių, necenzūrinių žodžių, bet ir priešinasi pastebėtoms patyčioms Kito atžvilgiu. Geba kritiškai mąstyti, atpažinti ir vengti įtartino elgesio virtualioje erdvėje.

Ar turėsiu drąsos pasipriešinti patyčioms, jei pastebėsiu kurį nors iš virtualių draugų psichologiškai terorizuojamą?

29.3.1. Aš ir šeima. Kodėl tokia svarbi taika tarp skirtingų šeimos narių? Kūrybiškai puoselėja savo santykius su šeima ir tarp šeimos narių, suvokia rutinos ir nuobodulio pavojingumą bendram buvimui šeimoje.

Kaip konfliktai tarp kitų šeimos narių veikia mane? Ką darau, kai jie pykstasi? Ar taikau kūrybiškus sprendimus šeimos santykiuose? Kaip paįvairinti šeimos kasdienę rutiną? Ką daryti, kai apninka nuobodulys?

11.

29.3.2. Aš ir draugai. Kaip konstruktyviai išspręsti diskusijose su bendraamžiais kylančius konfliktus? Savarankiškai diskutuoja su klasės draugais kaip bendrai atliekamos mokymosi veiklos dalyviais. Xxxxxxxx argumentavimą. Mokosi iš kitų. Konstruktyviai ir empatiškai sprendžia draugams kylančias problemas. Pataria ir paskatina artimus draugus arba bendraklasius kreiptis pagalbos, jei mato, jog ji būtina. Suvokia, jog ir daugumos nuomonė ne visada teisinga ir reflektuoja savo individualią poziciją.

12.

29.3.3. Aš ir bendruomenė. Kaip su(si)taria skirtingos bendruomenės? Xxxxxxx ne tik savo artimą bendruomenę, bet ir savo tautą bei kitas tautas, gilinasi į jų istoriją ir religijas. Diskutuoja apie konstruktyvius dialoginio santykio tarp skirtingų bendruomenių būdus. Vertina socialinę pagalbą socialiai jautrioms bendruomenės grupėms.

Kodėl svarbi pagarba kitų bendruomenių istorijai, kitoms religijoms?

13.

29.3.4. Aš ir virtuali bendruomenė. Ar norėčiau kurti savo laidas? Atsirenka savo amžiaus tarpsniui tinkamus multimodalaus ugdymo metodus. Kritiškai supranta necenzūruotos, destruktyvios medžiagos žalą. Svarsto kibernetinio nesaugumo grėsmę. Įsisąmonina empatijos patirtį kitoniškam asmeniui per meninius filmus, fotografiją, suvokia kritiškai bei kūrybiškai mąstyti skatinančios dokumentikos vertę.

Kokias temas norėčiau analizuoti? Jei įsivaizduojamoje realybėje man būtų leista sukurti autorinę TV ar radijo laidą – ką pasiūlyčiau? Kokius nacionalinių kūrėjų filmus esu mačiau paskutiniu metu? Kokį įspūdį paliko šie filmai?

14.

29.4.1. Aš ir augmenija. Kas yra aplinkos etika? Ko labiau trokštu – saugoti gamtą ar ją vartoti? Kaip galiu prisidėti prie augmenijos puoselėjimo, ar suprantu jo reikšmę?

15.

29.4.2. Aš ir gyvūnija. Kodėl nepateisinamas žiaurus elgesys su gyvūnais? Kodėl tiek daug beglobių gyvūnų, kaip būtų galima jiems padėti? Ką reikia pakeisti, kad šios problemos mastai mažėtų?

16.

29.4.3. Aš ir ekologija. Ar galiu prisidėti prie klimato atšilimo stabdymo? Kodėl kam nors svarbu tai sustabdyti? Xxxxxxx projektais galėčiau daryti įtaką? Kokią reikšmę klimato atšilimas turi mano artimiausiai aplinkai? Kas yra tvarumas? Kodėl svarbu mažinti vartojimą? Kodėl svarbu didinti antrinį daiktų panaudojimą?

17.

29.4.4. Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Kokius dokumentinius ar meninius filmus žinau apie gyvūnus Lietuvoje ir pasaulyje? Kokie man įdomiausi?

Sugeba naudotis savo amžiaus tarpsniui tinkamais multimodalaus ugdymo metodais (vaidybiniai ar diegeziniai, t.y. nurodantys į ką nors būdai). Filmuoja gyvūniją ir gamtą. Kuria videoprojektus apie gamtą ir gamtosaugos problemas.

18.

Ko išmokau per šiuos metus? Refleksija ir įsivertinimas

19.

Rezervinis laikas 30 %

Viso:

9 ir I gimnazijos klasė

XXX. NR.

MOKYMOSI SRITIS

NUMATOMOS VALANDOS

Ko mokysimės šiais metais? Supažindinimas su etikos programa, 9 ir 1 gimnazijos klasės mokymosi turiniu, pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo kriterijais.

30.1.1. Pažįsta savo unikalumą. Aš – pats sau ir Xx Xxxxxxx. Apmąsto save kaip autentišką, sąmoningai veikiančią ir savarankiškai mąstančią bei jaučiančią asmenybę. Analizuoja savo unikalumą ir kelia asmeninius tikslus, svarsto autentiškus ateities pasirinkimus, t.y. kuria savo gyvenimo projektą. Kelia klausimus dėl specialybės pasirinkimo. Suvokia savo kūrybinį ir kritinį mąstymą esant unikalius ir nepakartojamus, bei supranta savo ribotumą.

Kaip manojo Aš tapatumą man padeda atskleisti kiti žmonės? Gal kitas žmogus yra manojo Aš veidrodis? Kaip mano stipriosios savybės galėtų pasitarnauti ateityje dirbant su kitais žmonėmis, kokie tai būtų darbai, specialybės? Ar keliu sau tikslus? Ar aš turiu idealų? Kaip atsiranda mūsų gyvenime idealai?

30.1.2. Pažįsta savo jausmus. Kaip savistaba padeda man kasdienybėje? Naudoja įvairius refleksijos būdus kasdienėse situacijose. Priima jausmus kaip svarbią savo savarankiškos asmenybės dalį, geba juos analizuoti, suprasti, pateikti pavyzdžių iš savo patirties, moka suvaldyti stresą, nerimą, kitus destruktyvius jausmus sau labiausiai tinkančiu būdu.

Ką darau, kai pajuntu kylantį nerimą? Kokia nerimo reikšmė žmogui?

30.1.3. Rūpestis dėl savęs ir kitų. Kodėl svarbu mylėti ir rūpintis savimi? Praktikuoja sveiką gyvenseną ir mitybą, diskutuoja apie jų svarbą. Skiria laiko savo emocinei sveikatai ir savo savijautos refleksijai, saugo savo asmenines ribas. Reflektuoja ištvermę kasdienėse situacijose, įvardija situacijas, kada pritrūksta ištvermės, kelia klausimus kodėl.

Ar nėra savanaudiška rūpintis savimi? Ar skiriu laiko savo emocinei sveikatai? Kodėl svarbu skirti tam laiko? Ar patiriu judėjimo teikiamą džiaugsmą? Kodėl negaliu savęs žaloti ir žudyti? Kodėl negaliu kito žaloti ir žudyti? Kodėl negaliu išlikti abejingas, jei kitas žaloja ir žudo save? Kodėl gyvybė turi absoliučią vertę? Kaip pasiekti ataraksiją – sielos ramybę? Ar galėtumėte nusakyti pagrindinių tradicinių lietuviškų patiekalų sudėtį ir tos sudėties santykį su sveika gyvensena?

30.1.4. Aš ir virtualumas. Ar pajėgiu suvokti priklausomybės nuo virtualios erdvės grėsmę? Diskutuoja apie neatsakingo virtualios erdvės naudojimo pasekmes. Diskutuoja apie dirbtinio intelekto įtaką žmogui. Taiko saugaus naudojimosi virtualia erdve principus, saugo asmeninius duomenis. Kaip ir kiek galėčiau sutrumpinti virtualioje erdvėje praleidžiamą laiką? Ar norėčiau jį trumpinti? Kuo pakeisčiau?

30.2.1. Kitas kaip draugas. Ar niekada nesi išdavęs draugo? Reflektuoja draugystės santykio su Kitu prasmę ir jo svarbą gyvenime. Dialogiškai aptaria tarpusavio konkurencijos problemas. Suklydęs pripažįsta klaidą, atsiprašo. Atsakingai vertina užsimezgusius meilės ryšius.

Ar turėtume draugų, jei nebūtų pasitikėjimo? Ar tikri draugai gali apgaudinėti vienas kitą? Ar draugystė visada būna nuoširdi? Kuo skiriasi Tu nuo Aš? Kodėl jaučiu savyje troškimą dominuoti, aplenkti Kitus?

30.2.2. Kitas kaip artimas. Mano santykis su tėvais. Xxxxxx suprasti ir atjausti kitos amžiaus grupės narį bei praktiškai padėti, globoti, prisiimti atsakomybę pagal savo galimybes. Mokosi suprasti santykių autentiškumą su tėvu, mama, ar mokytoju (klasės, neformalių veiklų ir pan.). Diskutuoja, argumentuoja savo požiūrį, priima Xxxx kaip suaugusiojo požiūrį, geba atsiprašyti, jei yra neteisus. Xxxxxxxx Xxxxxxxxx’is rašo, kad tėvai negali būti vaikų draugai, nes vaikai turi turėti savų paslapčių. Ar sutinkate su šia mintimi? Kuo skiriasi motinos meilė ir tėvo meilė? Kodėl esame labai pažeisti, jei kurios nors iš jų netenkame?

30.2.3. Kitas kaip svetimas. Kas paskatina einant gatve duoti prašančiam išmaldą? Kuria konstruktyvius santykius su Kitu kaip nepažįstamuoju. Suvokia Savas – Svetimas skirties svarbą ir mokosi iš tos skirties. Savo empatijos pavyzdžiu daro įtaką Kitam. Vertina Xxxx kaip savaiminę vertybę ir konstruktyviai sprendžia iškylančius konfliktus.

Ar išmaldos davimas yra užuojauta, įsijautimas į Kito situaciją, ar noras pačiam sau atrodyti geram? O gal padedu todėl, kad man gera padėti be jokio “kodėl”?

30.2.4. Virtualus Kitas. Kokios ribos turiu neperžengti, kad nepažeisčiau savo ir kitų privatumo bendraudamas virtualioje erdvėje? Sumaniai (išmintingai, protingai, atvirai, lanksčiai), empatiškai ir pagarbiai saugo tiek savo, tiek Kito privatumą dialogiškai bendraudamas su Kitu virtualioje erdvėje. Reflektuoja virtualios erdvės reikšmę savo gyvenime.

30.3.1. Aš ir šeima. Kaip padedu savo šeimos nariams sudėtingose ir netikėtose situacijose? Mokosi prisiimti asmeninę ir socialinę atsakomybę padėdamas šeimos nariams. Domisi šeimos genealogija, gerbia savo protėvius ir kuria savo autentišką buvimo būdą. Reflektuoja, kokią reikšmę jo asmenybei turi jo šeima, giminė.

Ar man svarbu, kas šeimos nariams sekasi, kas nesiseka? Ar surandu šiltą žodį, kada jiems to reikia?

11.

30.3.2. Aš ir draugai. Kaip pasimokyti iš nesutarimų ir nuomonių įvairovės? Reflektuoja empatiją, diskusiją ir argumentavimą kaip socialinės komunikacijos būdus. Geba pagrįstai argumentuoti. Atskiria sofistinį (tuščiažodį, niekuo neparemtą) išvedžiojimą nuo tikrojo įsitikinimo pagrindimo. Siekia turėti bendraminčių, draugų, priima kitų autentiškumą ir puoselėja savąjį. Geba kitiems parodyti drąsios, savarankiškos laikysenos pavyzdį. Ar grupėje būtina nuomonių įvairovė?

12.

30.3.3. Aš ir bendruomenė. Bendruomenė ir protestas. Mokosi surasti aristotelišką aukso vidurį tarp tautinių ir globalaus pasaulio, pasaulietinių ir religinių vertybių. Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę ne tik už savo, bet ir kitų bendruomenių narius, diskutuoja apie pagalbos svarbą ir vertę. Aktyviai savanoriauja, padeda socialiai jautrioms bendruomenėms.

Ar manau, kad patirianti skriaudą socialinė grupė turi teisę protestuoti prieš daugumą gindama savo teises? Kokios yra taikaus protesto formos? Kada protestas yra teisingas, o kada destruktyvus?

13.

30.3.4. Aš ir virtuali bendruomenė. Vizualumo etika. Atsirenka savo amžiaus tarpsniui tinkamus multimodalaus ugdymo metodus. Aiškiai suvokia necenzūruotos, destruktyvios medžiagos žalą ne tik sau, bet ir kitiems. Kelia klausimus apie empatiją kitoniškam asmeniui remdamasis meniniais filmais, fotografija. Kritiškai žvelgia į mąstyti skatinančią dokumentiką, suvokia dokumentikos dviprasmiškumą (pvz., perteklinis kančios eksponavimas, sudaiktinantis požiūris į veikėjus). Gilinasi į nacionalinį kiną.

Jei kitas žmogus pakliūna į bėdą, ar dera fotografuoti jį tokioje situacijoje ir dėtiti nuotraukas į internetą? Ar dera kito žmogaus nuotraukas dėti į internetą jo nepaklausus? Ar dera fotografuoti sielvartaujantį, nelaimės ištiktą žmogų, mirusį? Jei nekeliam sau tokių klausimų – tai kodėl? Ar matėte kokį nors nacionalinio kūrėjo meninį / dokumentinį filmą, kuriame paliečiama vizualumo etikos tema?

14.

30.4.1. Aš ir augmenija. Vartotojiškumo kritika. Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už savo aplinkos augmenijos saugą ir suvokti šios atsakomybės aspektus. Praktikuoja bei reflektuoja savanorystę gamtosaugos projektuose parkuose, miškuose.

Kaip išsaugoti kitoms kartoms atogrąžų miškus? Ar savanaudiškumas yra mūsų genuose? Ar galiu atsisakyti vartotojiškų įpročių dėl planetos?

15.

30.4.2. Aš ir gyvūnija. Gyvūnų teisės (Xxxxxxx Xxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxx). Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už gyvūniją ir suvokti globalius šios atsakomybės aspektus. Aktyviai savanoriauja gyvūnų globos įstaigose.

Kodėl gyvūnų ir žmogaus interesai gali būti vertinami vienodai? Ar kai kurie gyvūnai, pvz.: šunys, delfinai, nėra mažesni savanaudžiai nei žmonės?

16.

30.4.3. Aš ir ekologija. Kas nutiktų, jei žmonijos ekologinė savimonė pakiltų į aukštesnį lygį? Reflektuoja socialinę atsakomybę už ekologinį artimiausios aplinkos būvį ir mokosi suvokti globalinius šio reiškinio aspektus. Mokosi generuoti idėjas ir plėtoti projektus ekologinėmis temomis. Taiko ekologinius principus savo namų aplinkoje bei gamtoje.

Koks tradicinės baltų pasaulėžiūros ir kultūros santykis su gamta? Koks mano požiūris į praeities kultūrą? Ką man sako kultūros paveldas?

17.

30.4.4. Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Kodėl svarbu virtualioje erdvėje kalbėti apie gamtosaugos problemas? Sugeba naudotis savo amžiaus tarpsniui tinkamais multimodalaus ugdymosi metodais. Aktyviai įsitraukia į ekologinės saugos projektus virtualioje erdvėje.

Jei kurčiau videomedžiagą apie gamtos apsaugą, ko paklausčiau gamtos apsaugos inspektoriaus, kuris naktimis vyksta į reidus kovai su brakonieriais?

18.

Ko išmokau per šiuos metus? Refleksija ir įsivertinimas

19.

Rezervinis laikas 30 %

Viso:

10 ir II gimnazijos klasė

XXX. NR.

MOKYMOSI SRITIS

NUMATOMOS VALANDOS

Ko mokysimės šiais metais?

Supažindinimas su etikos programa, 10 ir II gimazijos klasės mokymosi turiniu, pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo kriterijais.

31.1.1. Pažįsta savo unikalumą: Kas aš esu iš tikrųjų? Jei noriu apibrėžti save, kokias išorines bei vidines savo savybes išvardinu kaip reikšmingas? Bet ar aš esu tik savybės? Ar kas nors daugiau? Kas? Kokias vertybes laikai svarbiausiomis? Xxxxxx pozityvius savo asmens bruožus įvardiju kaip svarbius? Kokius kitus pozityvius asmenybės bruožus tikiuosi išsiugdyti? Kodėl taip sunku suprasti, kas aš esu? Bet kodėl taip svarbu? Kaip savo unikalumą, savo savybes, savo mąstymą, kūrybiškumą galiu panaudoti rinkdamasis profesiją, ateities kelius?

31.1.2. Pažįsta savo jausmus. Neapykanta ir meilė. Naudoja įvairius refleksijos būdus kasdienėse situacijose. Priima jausmus kaip svarbią savo savarankiškos asmenybės dalį, geba juos analizuoti, suprasti, pateikti pavyzdžių iš savo patirties, moka suvaldyti stresą, nerimą, kitus destruktyvius jausmus sau labiausiai tinkančiu būdu.

Ar neapykanta yra man pažįstamas jausmas? Kaip ugdyti savyje meilę sau, meilę kitiems, meilę pasauliui? Kodėl nekęsdamas – liūdžiu, o mylėdamas – patiriu džiaugsmą? Ar visada? Kas man suteikia pagalbą, jei noriu pasikalbėti apie jausmus ar jų nesuprantu? Kodėl svarbu nebijoti paprašyti pagalbos? Kaip pasikeitė požiūris į meilę šiuolaikinėje visuomenėje?

31.1.3. Rūpestis dėl savęs ir kitų. Susikaupimas. Praktikuoja sveiką gyvenseną ir mitybą, diskutuoja apie jų svarbą. Skiria laiko savo emocinei sveikatai ir savijautos refleksijai, saugo savo asmenines ribas. Ar verta rūpintis savo fizine bei emocine sveikata, kodėl? Reflektuoja ištvermę kasdienėse situacijose, aptaria situacijas, kada pritrūksta ištvermės, kelia klausimus kodėl.

Stoikai ragina pasirengti pačioms netikėčiausioms gyvenimo akimirkoms suteikiant „savo refleksijoms deramą tvarką”. Ar pritari stoikams? Kaip manai, ar knygų skaitymas – tai susikaupimas ir meditacija? Ar pajėgiu susikaupti?

31.1.4. Aš ir virtualumas. Kada ir kuo mokomoji interneto medžiaga yra man naudinga? Diskutuoja apie neatsakingo virtualios erdvės naudojimo pasekmes. Diskutuoja apie dirbtinio intelekto įtaką žmogui. Taiko saugaus naudojimosi virtualia erdve principus, saugo savo duomenis.

31.2.1. Kitas kaip draugas. Tvirta draugystė. Xxxxxxxxxxx rašė, kad tikra draugystė yra galima tik tarp kilnių lygiaverčių sielų. Ar sutinki? Kodėl labai svarbu laikytis draugui duoto žodžio? Kodėl sunku laikytis duoto pažado? Ką reikia daryti, kad išlaikytum duotą pažadą? Ką daryti, jei pažadėta buvo neteisingai?

31.2.2. Kitas kaip artimas. Ar galima vaikų ir tėvų draugystė? Ar seneliai gali būti vaikų draugai? Ką jūs apie tai manote? Ar lengva suprasti vyresnius už save žmones? Ar vyresni visada teisūs? Ar lengva suprasti jaunesnius? Kodėl?

31.2.3. Kitas kaip svetimas. Rūpesčio etika. Kodėl konkretūs santykiai su kitais žmonėmis formuoja asmens moraliniusį veiksmus? Kas yra rūpestis? Kokia yra rūpestinga kalba? Kuo ji skiriasi nuo teisingos kalbos? Rūpesčio etika –- biologinė ar moralinė kategorija?

31.2.4. Virtualus Kitas. Kaip išlaikyti tinkamą distanciją nuo Kito? Kaip plėsti xxxxxxx, ugdyti kritinį ir kūrybinį mąstymą diskutuojant įvairiais klausimais su kitu virtualioje erdvėje?

31.3.1. Aš ir šeima. Ar žinau savo protėvių vardus? Mokosi prisiimti asmeninę ir socialinę atsakomybę padėdamas šeimos nariams. Domisi šeimos genealogija, gerbia savo protėvius ir kuria savo autentišką buvimo būdą. Reflektuoja, kokią reikšmę jo asmenybei turi jo šeima, giminė.

Iš kur kilę mano protėviai? Ką jiems teko patirti ir išgyventi? Jei stokoju tikslių duomenų – gal galiu jų istorijas kurti vaizduotėje? Kodėl tai svarbu?

11.

31.3.2. Aš ir draugai. Kaip išmokti diskusijose su bendraamžiais vertinti argumentus, o ne autoritetą? Reflektuoja empatiją, diskusiją ir argumentavimą kaip socialinės komunikacijos būdus. Geba pagrįstai argumentuoti. Atskiria sofistinį (tuščiažodį, niekuo neparemtą) išvedžiojimą nuo tikrojo įsitikinimo pagrindimo. Siekia turėti bendraminčių, draugų, priima kitų autentiškumą ir puoselėja savąjį. Geba kitiems parodyti drąsios, savarankiškos laikysenos pavyzdį.

Kas yra bendraminčiai? Ar turi bendraminčių?

12.

31.3.3. Aš ir bendruomenė. Konstruktyvios bendruomenės galios. Kaip ir kodėl bendruomenė suteikia jėgų individui? Kokias žinote bendruomenes, kurios padeda kitiems? Kokių galių asmenybei suteikia tauta? Kokius istoriškai susiklosčiusius savo tautos etninius bruožus labiausiai vertinu? Kodėl pagarba kitoms tautoms praplečia asmens galių spektrą? Filotopija – meilė vietai, kurioje gyveni (Xxxxxxx Xxxxxxxxx). Kodėl filotopija nepaneigia buvimo Europos ir pasaulio piliečiu? Xxxx išmokti pamatyti savo bendruomenę kitų pasaulio bendruomenių kontekste?

13.

31.3.4. Aš ir virtuali bendruomenė. Jei be saiko dauginu savo asmenukes ir dedu į internetą, ar savęs

paklausiu – kodėl? Kokį mano poreikį xxxxxxx besaikis asmeninio gyvenimo viešinimas socialiniuose tinkluose?

14.

31.4.1. Aš ir augmenija. Savanorystė gamtosaugoje. Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už savo aplinkos augmenijos saugą ir suvokti šios atsakomybės aspektus. Praktikuoja bei reflektuoja savanorystę gamtosaugos projektuose parkuose, miškuose.

Ar žinau, kas yra sengirė? Kodėl kam nors gali būti svarbu jas išsaugoti? O man ar svarbu? Kas būtų, jei vieną dieną išnyktų visi augalai? Kiek medžių esu pasodinęs? Kiek planuoju dar pasodinti? Kaip tausoju medžius? Ką man pasakoja šimtametis ąžuolas?

15.

31.4.2. Aš ir gyvūnija. Moralinės gyvūnų teisės. Vertina savo artumą gyvūnui. Mokosi prisiimti socialinę atsakomybę už gyvūniją ir suvokti globalinius šios atsakomybės aspektus. Aktyviai savanoriauja gyvūnų globos įstaigose. Kokios teisinė gyvūnų apsaugos prevencija galioja mūsų visuomenėje? O moralinė?

16.

31.4.3. Aš ir ekologija. Ar galima tikėtis aukštesnės ekologinės žmonijos savimonės? Reflektuoja socialinę atsakomybę už ekologinį artimiausios aplinkos būvį ir mokosi suvokti globalinius šio reiškinio aspektus. Mokosi generuoti idėjas ir plėtoti projektus ekologinėmis temomis. Taiko ekologinius principus savo namų aplinkoje bei gamtoje.

Kokią aš matau žmonijos ateitį ir jos santykį su

gamta?

17.

31.4.4. Ekologinių problemų raiška virtualybėje. Ar sutinki, kad gamtą niokojančių žmonių, kompanijų viešinimas virtualioje erdvėje yra veiksmingas? Sugeba naudotis savo amžiaus tarpsniui tinkamais multimodalaus ugdymosi metodais. Aktyviai įsitraukia į ekologinės saugos projektus virtualioje erdvėje.

Kodėl vieni žmonės niokoja gamtą, o kiti stengiasi ją apsaugoti? Kaip galvoji, kas nugalės?

18.

Ko išmokau per šiuos metus? Refleksija ir įsivertinimas

19.

Rezervinis laikas 30 %

Viso:

7. Skaitmeninės mokymo priemonės, skirtos BP įgyvendinti.

7.1. 1–4 klasės

Nr.

Pavadinimas

Xxxxxx anotacija

Nuoroda

Mokymosi priemonių komplektai ETIKA: TAIP 1, 2, 3 klasėms. Aut. J.Xxxxxxxxxxxx, X.X xxxxxxxxxx, X.Xxxxxxxx ienė, X. Xxxxxxxx.

Leid. Šviesa.

Mokytojo knyga bei skaitmeninės užduotys, papildančios pratybų sąsiuvinius. Serijos TAIP! etikos mokymo(si) priemonėse ypač daug dėmesio skiriama vaiko socialinei emocinei kompetencijai, padedančiai vaikui darniai sugyventi ir sėkmingai bendradarbiauti su kitais, ugdyti: žadinti empatiją, atpažinti ir suprasti savo ir kito emocinę būseną, padėti kitam, būti atsakingam už save ir kitą, spręsti kasdienes problemas. Klausimų kėlimas ir atsakymų ieškojimas per etikos pamokas skatina vaiką permąstyti savo patirtį ir susieti ją su naujomis žiniomis ir gebėjimais, įtraukia vaiką į bendras

xxxxx://xxx.xxxxx.xx/

diskusijas, sužadina jo smalsumą, vaizduotę, plėtoja kūrybingą ir saviraiškai palankią aplinką.

Vaivorykštė. Vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, mokytojo knyga, garso įrašai 1-4 klasėms.

Leid. Baltos lankos.

Integruoto ugdymo

vadovėlių komplektas. Kiekviena knyga skirta vienam mokslo metų mėnesiui.

„Vaivorykštė“ kviečia kiekvieną

dieną mokytis sistemingai integruojant mokomuosius dalykus ir bendruosius gebėjimus, skatina formuoti pasaulio visumos suvokimą ugdymo pagrindu laikant gyvenimo reiškinių tyrimą ir aptarimą.

xxxxx://xxx.x- xxxxxx.xx/

xxxxx://xxxxxxxxxxx.xx

7.2. 5–10 ir I–II gimnazijos klasės

Nr.	Pavadinimas	Xxxxxx anotacija	Nuoroda
1	Filmas "Pokalbiai rimtomis temomis" (rež. Xxxxxx Xxxxxxxxxx).	Xxxxxxxxxxxx filmo herojai - vaikai ir paaugliai. Filme keliami klausimai apie vienatvę, meilę, Dievą, pasaulį, santykius su kitu žmogumi.	xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx
2	Antikorupcinis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje. Leid. LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. NŠA, 2020.	Metodinėje priemonėje pateikiamos ugdomosios veiklos pamokoms ir popamokiniams užsiėmimams.	xxxxx://xxxxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxx- dokumentai/perziura/11700
3.	Pilietis per 31 valandą. Aut. X.Xxxxxxxxxxxxx. Leid. Laisvosios rinkos institutas.	Interaktyvus vadovėlis 9-10 klasėms, integruotos dorinio ugdymo, pilietinio ugdymo ir ekonomikos temos	xxxxx://xxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxxxx-xxx-00- valanda

8. Literatūros ir šaltinių sąrašas.

8.1. 1–4 klasės

1. Knyga mažutėliams. Aut. X.Xxxxxxxxxx, X.Xxxxxxxx. Vilnius, 2020.

2. Mokymosi priemonių komplektai ETIKA: TAIP 1, 2, 3 klasėms. Aut. J.Xxxxxxxxxxxx, X.Xxxxxxxxxxx, X.Xxxxxxxxxxxx, X. Xxxxxxxx. Šviesa, 2020-2021.

3. Vaivorykštė. Vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, mokytojo knyga, garso įrašai 1-4 klasėms. Baltos lankos.

8.2. 5–10 ir I–II gimnazijos klasės

1. Xxxxxxxx X. Tariamas iš tamsos/pokalbiai su vaikais. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Vilnius, 2012.

2. Xxxxxxxx X. Filosofija vaikams. Mokytojo knyga, Tyto alba, Vilnius, 2003.

3. Xxxxxxxxxx X. Kodėl? 100 filosofijos istorijų smalsiems vaikams. Hubris, 2019, Vilnius.

4. Mažųjų Platonų knygelių serija, Phi knygos, 2021, Vilnius.

5. Kalenda Č. Ekologinė etika. Rosma, 2007.

6. R.D.Precht, Kas aš esu? Filosofinė kelionė į save. V., Xxxx littera, 2010. Knyga suformuota pagal tris pagrindinius klausimus, kuriuos kadaise suformulavo filosofas X.Xxxxxx – ką galiu žinoti? ką galiu daryti? ko galiu tikėtis? Daugelis skyrių absoliučiai tinka etikos pamokų tematikai, tekstai trumpi ir tinkami vienos pamokos diskusijai.

9. Užduočių ar mokinių darbų, iliustruojančių pasiekimų lygius, pavyzdžiai.

9.1. 1–2 klasės

A Saviugda ir savisauga. Aš–Asmuo A1 Pažįsta savo unikalumą

Klasė: 2

Tema: Pasikalbėkim minutėlę...

Šia užduotimi siekiama ugdytis savęs kaip unikalaus asmens pažinimą. Viena iš svarbių sąlygų ugdantis tokį pasiekimą yra savo jausmų, vidujybės išorinimas, gebėjimas verbalizuoti jausmą, nuotaiką ir tai perteikti kitam. Ugdomasi per pokalbį, stengiantis neišsiplėsti, ieškant koncentruotos išraiškos. Ugdosi tokios kompetencijos kaip socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pažinimo, komunikacijos. Mokinys kūrybiškai ieško žodžio atitikmens savijautai ir tuo žodžiu perteikdamas turinį kitam ugdosi gebėjimą bendrauti, komunikuoti.

Pakalbio tema - aš ir kiti. Mokinė,-ys mokosi save objektyvuoti ir apibūdinti tokiais ar panašiais žodžiais: „aš mėgstu“, „man patinka“, „aš nemėgstu“, „man nepatinka“ ir pan.

Veiklos užduoties atlikimo metu mokinė,-ys mokosi klausytis kitų.

Užduotis: Reikės ilgos virvės, kurios galai būtų surišti mazgu. Xxxxxx sėdi ratu, visi abiem rankom įsikibę į virvę. Leidžiame virvę per rankas, sakydami "sukasi, sukasi mazgas ratu, pasakyki draugams, kas esi tu". Mokytoja,-as paleidžia suktis suktuką (ar tiesiog kamuoliuką), virvę leidžiame tol, kol suktukas sustoja.

Xxxxxxxx,-as pradeda pokalbį su tuo vaiku, kurio rankose sustojo virvės mazgas. Pokalbio tikslas - sužinoti apie vaiką, su juo/ja susipažinti. Klausimai gali būti įvairūs - apie pomėgius, svajones, įpročius ir t.t. Pokalbio trukmė - 1-2 minutės.

Mokytoja,-as skatina vaikus nuoširdžiai domėtis pašnekovu, megzti sklandų pokalbį, užduoti ne tik atskirus, bet ir iš pateikto atsakymo kylančius klausimus.

Jei mazgas sustoja vaiko, kuris jau atsakinėjo, rankose, žodžio teisę perduoti šalia sėdinčiam vaikui, kad pamokos metu visi pabūtų ir klausiančio, ir atsakinėjančio rolėje.

Atlikus užduotį aptariami šie klausimai:

Ar buvo įdomu pasakoti apie save? Ar įdomu klausyti apie kitų mokinių pomėgius, įpročius, svajones? Kodėl?

Ar tavo ir kitų mokinių pomėgiai, įpročiai, svajonės panašūs ar skiriasi? Ar tu turi tokių pomėgių, įpročių ar svajonių, kurių neturi joks kitas klasės mokinė,-ys?

Kodėl tau svarbūs tavo pomėgiai, įpročiai ir svajonės? Kaip manai, ar ir kitiems mokiniams jų pomėgiai, įpročiai ir svajonės yra tokie pat svarbūs?

Ar svarbu mandagiai ir pagarbiai bendrauti vieniems su kitais? Kodėl? Ar atlikdami užduotį bendravote mandagiai ir pagarbiai?

Kas yra konfliktas? Kas yra patyčios? Koks skirtumas tarp konflikto ir patyčių? Ar kilo konfliktų atliekant užduotį? Kaip juos sprendėte?

Xxxx reikėtų bendrauti, kad konfliktai neperaugtų į patyčias?

Ar matome panašumus mūsų pomėgiuose ir nemėgstamoje veikloje? Kokie jie? Ar matome skirtumus mūsų pomėgiuose ir nemėgstamoje veikloje? Kokie jie? Ko yra daugiau – panašumų ar skirtumų? Kodėl taip yra?

Kaip galėtume vieną ar kitą panašumą ir skirtumą apibūdinti keliais žodžiais?

Pasiekimų lygiai:

A1.1 Atsakydamas į mokytojos,-jo,-jo keliamus klausimus pasakoja savo pomėgius, papasakoja kodėl šie pomėgiai jam svarbūs.

A1.2 Įvardija ne tik savo pomėgius, bet ir kelia klausimus apie save, savo autentiškumą.

A1.3 Kelia klausimus apie savo pomėgių skirtingumą nuo kito pomėgių.

A1.4 Savarankiškai pasirinkdamas mokytojo pasiūlytus pristatymo būdus, pristato save.

B3.1 Kelia klausimus kaip palaikyti trumpą pokalbį su Kitu. Padedamas svarsto kada konfliktas gali peraugti į patyčias.

B3.2 Padedamas palaiko dialogišką santykį su Kitu, pavyzdžiui, užduoda

mandagius klausimus. Savarankiškai įvardija skirtumus tarp konflikto ir patyčių.

B3.3 Savarankiškai palaiko mandagų ir pagarbų ryšį su Kitu, priimdamas Kito kitoniškumą. Svarsto būdus kaip bendrauti, kad konfliktinės situacijos neperaugtų į patyčias.

B3.4 Reflektuoja mandagaus bendravimo svarbą su Kitu. Skiria patyčias kaip netinkamą bendravimo būdą.

Užduoties įgyvendinimo ir pasiekimų lygiai:

A1.1 Mokinė,-ys atsako į mokytojos,-jo ar kitų mokinių pateiktus klausimus apie savo pomėgius, pagrindžia, kodėl jam tai svarbu.

A1.2 Mokinė,-ys sklandžiai ir išsamiai atsako į mokytojos,-jo ar kitų mokinių pateiktus klausimus, pasakoja ne tik apie savo pomėgius, bet ir įpročius, svajones, pagrindžia, kodėl tai svarbu.

A1.3 Mokinė,-ys pastebi skirtumus tarp savo ir kitų mokinių pomėgių, įpročių ir svajonių.

A1.4 Mokinė,-ys pristato save kaip autentišką asmenybę, pagrindžia ir vertina savo bei kitų mokinių autentiškumą.

B3.1 Mokinė,-ys padedamas svarsto, kas padeda palaikyti pokalbį su kitu, kas yra konfliktas ir patyčios, koks tarp jų skirtumas.

B3.2 Mokinė,-ys padedamas palaiko pokalbį, domisi kito mokinio pomėgiais, įpročiais ir t.t., užduoda klausimus, tačiau jie yra padriki, nesusieti į vientisą temą, pokalbį. Savarankiškai apibrėžia kuo skiriasi konfliktas ir patyčios.

B3.3 Mokinė,-ys palaiko pokalbį, užduoda originalius klausimus, sekantį klausimą pateikia ta pačia tema, plėtoja ir xxxxxx xxxx, pateikiami klausimai išplaukia iš atsakymų, jie yra susieti į vientisą pokalbį. Nuosekliai domisi pašnekovais, stengiasi suprasti jų autentiškumą. Išlieka mandagus ir pagarbus, net jei nuomonės aptariamu klausimu nesutampa. Savarankiškai svarsto būdus kaip bendrauti, kad konfliktinės situacijos neperaugtų į patyčias.

B3.4 Mokinė,-ys palaiko nuoseklų pokalbį, domisi pašnekovais, stengiasi suprasti ir gerbti jų autentiškumą. Išlaiko dėmesį ir susidomėjimą pašnekovu ir jo asmenybe. Išklauso, nepertraukinėja, nepereina prie kitos temos, net jei tema, kuria kalba atsakinėjantysis, klausiančiajam neaktuali. Išlieka mandagus ir pagarbus. Savarankiškai svarsto būdus kaip bendrauti, kad konfliktinės situacijos neperaugtų į patyčias, bei praktiškai šiuos būdus įgyvendina.

Ugdomos kompetencijos: socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, komunikavimo. Integraciniai ryšiai: -

Vertinama: pagal A1 ir B3 pateiktus pasiekimų lygius.

Šaltiniai: užduotis parengta pagal "Klausimų virvė" // X.Xxxxxxxxxx, X.Xxxxxxxx. Knyga mažutėliams. Vilnius. 2020, psl. 38.

A2 Pažįsta savo jausmus Klasė: 2

Tema: Aš jaučiu ir tu jauti

Užduotis:

Xxxxxxxx,-as pristato mokiniams informaciją apie jausmus ir emocijas:

Emocija – trumpalaikis žmogaus išgyvenimas. Pagrindinės, bazinės emocijos yra keturios: baimė, džiaugsmas, liūdesys ir pyktis.

Jausmai yra intensyvesni ir ilgiau trunkantys (pavyzdžiui, meilė, gėda, kaltė ir t.t.).

Emocijų reikia tam, kad pagal jų raišką galėtume pažinti save ar kitą žmogų, suprasti, kas su mumis ar kitu žmogumi vyksta.

Nemalonios emocijos ir jausmai (baimė, pyktis, liūdesys, gėda ir t.t.) dažnai vadinami neigiamais jausmais ar emocijomis. Tačiau išvengti vadinamųjų neigiamų jausmų ir emocijų neįmanoma, o ir nereikia. Visos emocijos žmogui naudingos ir būtinos, visos mums padeda. Pavyzdžiui, baimė perspėja apie galimą pavojų, moko mus atsargumo, kilęs pyktis parodo, kad kažkas vyksta ne taip, kaip mes norime.

Emocijos padeda suprasti, kas mes esame, ko norime, o ko ne. Išreikšti jausmai ir emocijos padeda suprasti vieniems kitus ir susikalbėti.

Emocijų nereikia slopinti, tačiau nereiškia, kad jas reikia reikšti bet kaip. Jei emocijų per daug, pirmiausia reikėtų nusiraminti. Nurimus lengviau priimti tinkamą sprendimą ir spręsti situaciją.

Kartu aptarkite šias situacijas. Kuris atsakymas tinkamiausias? Kodėl?:

1. Xxxxx paima Jonės pieštuką ir perlaužia per pusę. Kokią emociją jaučia Xxxx?

a. Džiaugsmą

b. Baimę

c. Pyktį

d. Liūdesį

2. Kaip būtų geriausia Xxxxx pasielgti šioje situacijoje?

a. Tyliai verkti ir nieko nesakyti

b. Pasiskųsti tėvams

c. Nusiraminti ir pasakyti Xxxxx, kaip ji jaučiasi ir paprašyti daugiau taip nebesielgti

d. Sulaužyti Jono pieštuką

3. Kaip būtų geriausia Xxxxx pasielgti šioje situacijoje?

a. Paaiškinti Jonei, kodėl jis sulaužė pieštuką

b. Garsiai juoktis ir sakyti, kad nieko blogo neatsitiko

c. Atsiprašyti

d. Atiduoti Xxxxx savo pieštuką

Pasvarstykite:

1. Kokias emocijas jaus Xxxx, jei Xxxxx xxxxxxxxx, kodėl sulaužė pieštuką?

2. Kokias emocijas jaus Xxxx, jei Xxxxx juoktis ir sakyti, kad nieko blogo neatsitiko?

3. Kokias emocijas jaus Xxxx, jei Xxxxx atsiprašys?

4. Kokias emocijas jaus Xxxx, jei Xxxxx jai atiduos savo pieštuką?

Aptarkite atliktas veiklas remdamiesi šiais klausimais:

1. Papasakok situacijų, kai jautei džiaugsmą. Kaip tuomet elgeisi? Ar tai tinkamas elgesys? Kodėl taip manai?

2. Papasakok situacijų, kai jautei baimę. Kaip tuomet elgeisi? Ar tai tinkamas elgesys? Kodėl taip manai?

3. Papasakok situacijų, kai jautei pyktį. Kaip tuomet elgeisi? Ar tai tinkamas elgesys? Kodėl taip manai?

4. Papasakok situacijų, kai jautei liūdesį. Kaip tuomet elgeisi? Ar tai tinkamas elgesys? Kodėl taip manai?

5. Ar svarbu atpažinti savo jausmus ir emocijas? Kodėl?

6. Ar svarbu atpažinti draugo jausmus ir emocijas? Kodėl?

7. Ar draugaujant svarbu reikšti jausmus ir emocijas? Kodėl?

Pasiekimų lygiai:

A2.1 Padedamas įvardija kas yra emocijos ir jausmai, kuo jie skiriasi? Padedamas kelia

klausimus apie savistabą, kodėl ji svarbi?

A2.2 Savarankiškai pateikia teigiamų ir neigiamų emocijų ir jausmų pavyzdžių (reakcijos į situacijas), nusako kaip kylančios emocijos ar jausmai veikia mano santykį su artimiausiais žmonėmis? Įvardija kodėl svarbi savistaba.

A2.3 Padedamas stebi (reflektuoja) savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias neigiamas emocijas, žino keletą būdų kaip jas tinkamai (saugiai) išreikšti. Supranta kodėl supykus svarbu nurimti.

A2.4 Praktikuoja savistabą (atpažįsta, supranta kylančias emocijas) ir palygina skirtingas

emocines būsenas.

Supranta susitaikymo svarbą (atsiprašo, gailisi, taikosi).

B1.1 Įvardija kas yra draugystė, kodėl ji svarbi. Svarsto kaip palaikyti gerą santykį su draugu. Kelia klausimus kaip spręsti nedideles konfliktines situacijas.

B1.2 Mokosi suprasti ir priimti kito kitoniškumą (kitokie pomėgiai, išvaizda, būdo savybės). Įvardija keletą būdų kaip spręsti nedideles konfliktines situacijas.

B1.3 Pateikia konkrečių pavyzdžių kas padeda palaikyti draugystės ryšį. Klasės draugams pasakoja kodėl svarbus geras tarpusavio ryšys ir kaip spręsti tarp draugų kylančius konfliktus.

B1.4 Moka keletą konflikto sprendimo būdų, juos pritaiko kasdienėse

situacijose. Puoselėja

draugystės santykius kasdienybėje (su klasės draugais), reflektuoja

draugystės teikiamą džiaugsmą.

Užduoties įgyvendinimo ir pasiekimų lygiai:

A2.1 Mokinė,-ys,-ė padedama,-as įvardija kas yra emocijos ir jausmai. Padedama,-as svarsto, kodėl svarbu suprasti savo emocijas ir jausmus.

A2.2 Mokinė,-ys,-ė savarankiškai pateikia emocijų ir jausmų pavyzdžių, nusako kodėl svarbu suprasti savo emocijas bei jausmus, bei kaip emocijų atpažinimas ir išraiška įtakoja santykius.

A2.3 Mokinė,-ys,-ė padedama,-as atpažįsta savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias neigiamas emocijas, žino keletą būdų kaip nusiraminti ir jas tinkamai išreikšti.

A2.4 Mokinė,-ys savarankiškai atpažįsta savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias neigiamas emocijas. Žino keletą būdų kaip nusiraminti ir jas tinkamai išreikšti, bei taiko tai praktiškai - geba išsakyti, paaiškinti, ieškoti sprendimo, atsiprašyti, taikytis.

B1.1 Mokinė,-ys svarsto kaip palaikyti gerą santykį su draugu, kaip, atsižvelgiant į savo ir draugo emocijas spręsti nedideles konfliktines situacijas.

B1.2 Mokinė,-ys mokosi suprasti ir priimti kito kitoniškumą, supranta, kad toje pačioje situacijose skirtingiems žmonėms kyla skirtingi jausmai ir emocijos. Įvardija keletą būdų kaip spręsti nedideles konfliktines situacijas.

B1.3 Mokinė,-ys pateikia konkrečių pavyzdžių kaip teisinga emocijų raiška padeda palaikyti draugystės ryšį. Klasės draugams pasakoja kodėl svarbus geras tarpusavio ryšys ir kaip, teisingai reiškiant emocijas, spręsti tarp draugų kylančius konfliktus.

B1.4 Mokinė,-ys moka kaip, teisingai reiškiant emocijas, spręsti tarp draugų kylančius konfliktus, juos pritaiko kasdienėse situacijose. Puoselėja draugystės santykius kasdienybėje (su klasės draugais), reflektuoja draugystės teikiamą džiaugsmą.

Ugdomos kompetencijos: Pažinimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, komunikavimo.

Integraciniai ryšiai: -

Vertinama: pagal A2 ir B1 pateiktus pasiekimų lygius.

A3 Rūpestis dėl savęs ir kitų

Klasė: 1

Tema: Saugu-nesaugu

Šia užduotimi yra siekiama ugdytis socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetenciją. Pasitelkiamos aptarimui (analizei) kasdienės situacijos ir jos nagrinėjamos saugumo/nesaugumo požiūriu. Lentelių panaudojimas šioje užduotyje leidžia platų kasdienybės kontekstą susiaurinti, pateikti “priešais akis” (t.y. objektyvuoti) ir mokytis analizuoti.

Užduotis:

1. Pagalvok ir pažymėk, kurios iš lentelėje išvardintų situacijų gali būti pavojingos tavo saugumui ar sveikatai, kurios ne?

		Tai saugumui ar sveikatai pavojinga situacija	Tai saugumui ar sveikatai nepavojinga situacija
1.	Su draugais žaidžiate futbolą, ir kamuolys netyčia išrieda į gatvę.
2.	Mama siūlo eiti į mišką pasivaikščioti.
3.	Draugas siūlo eiti vieniems į mišką, tik trumpam, pasivaikščioti.
4.	Eidamas gatve matai atbėgantį katiną.
5.	Eidamas gatve matai atbėgantį šunį.
6.	Tavo kambaryje siena ropoja voras.
7.	Žaisdamas savo kambaryje užuodi dūmų kvapą.
8.	Maudantis duše dingsta karštas vanduo.
9.	Miegodamas iškrenti iš lovos.
10.	Parduotuvėje nepažįstamas vyras siūlo nupirkti ledų.

2. Kai baigsite, bendrai aptarkite situacijas. Jei situacija pavojinga sveikatai, padiskutuokite, kaip reikėtų elgtis norint išvengti nemalonių pasekmių.

3. Papasakok situacijų, kuriose buvo kilęs pavojus tavo saugumui ar sveikatai. Kaip tuomet elgeisi? Ar nemalonių pasekmių išvengti? Jei ne, kaip būtų buvę galima pasielgti tose situacijose ir išvengti nemalonių pasekmių?

4. Kokiais žodžiais galėtum nusakyti „saugumo“ ir „nesaugumo“ jausmus? Gal teko skaityti apie tai kokią knygelę? Ar galėtum pakartoti ten vartotus žodžius? Ar galėtum pakartoti tėvelių/senelių vartojamus žodžius nesaugiose situacijose? Gal jie tik sušunka?

Pasiekimų lygiai:

A3.1 Padedamas įvardija kokiose situacijose gali kilti pavojus sveikatai. Svarsto kodėl svarbu mokėti pasakyti "ne", "stop", "man nepatinka".

A3.2 Padedamas analizuoja kaip elgtis situacijose, kuriose gali kilti pavojus sveikatai. Padedamas įvardija situacijas kada svarbu pasakyti "ne", "stop", "man nepatinka".

A3.3 Savarankiškai įvardija situacijų, kuriose svarbu pasakyti "ne", "stop", "man nepatinka bei gali kilti pavojus sveikatai pavyzdžių ir svarsto kaip jose elgtųsi.

A3.4 Savarankiškai pristato pavyzdį kaip elgtis situacijose, kuriose gali kilti pavojus sveikatai klasės draugams. Moka pasakyti "ne", "stop", "man nepatinka" situacijose, kurios kelia pavojų.

Užduoties įgyvendinimo ir pasiekimų lygiai:

A3.1 Mokinė,-ys padedama,-as įvardija kokiose situacijose gali kilti pavojus saugumui ar sveikatai. Padedamas svarsto, kaip reikėtų elgtis tose situacijose.

A3.2 Mokinė,-ys savarankiškai įvardija kokiose situacijose gali kilti pavojus saugumui ar sveikatai. Analizuoja, kaip reikėtų elgtis tose situacijose.

A3.3 Savarankiškai pateikia situacijų pavyzdžių, kuriose gali kilti pavojus saugumui ar sveikatai. Analizuoja, kaip reikėtų elgtis tose situacijose.

A3.4 Savarankiškai pateikia situacijų pavyzdžių, kuriose gali kilti pavojus saugumui ar sveikatai. Moka pasakyti "ne", "stop", "man nepatinka" situacijose, kurios kelia pavojų.

Ugdomos kompetencijos: socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, komunikavimo.

Integraciniai ryšiai: -pasaulio pažinimas.

Vertinama: pagal A3 pateiktus pasiekimų lygius.

A4 Aš ir virtualumas

Klasė: 2

Tema: Mano laikas

Šia užduotimi siekiama ugdytis skaitmeninę, socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, komunikacijos kompetenciją. Mokiniai matuoja savo praleidimo virtualioje erdvėje laiką, tai pat graduoja prioritetus (kur ir su kuo praleistas laikas yra maloniausias ir pan.). Laiko matavimas leidžia ugdytis matematinius įgūdžius ir pajausti matuojamo bei fenomenologiškai patiriamo laiko skirtumą. Tokio skirtumo suvokimas leidžia ugdytis ir tokias asmenines galias kaip bendruomeniškumas (t.y. suvokimas, kad praleistas laikas su realia bendruomene yra svarbesnis daugeliu aspektų, lyginant su laiku, praleistu virtualybeje).

Užduotis:

Užpildyk lentelę. Lentelei pildyti skirk kelias dienas ar savaitę, kad spėtum atlikti ir išmatuoti, kiek truko visos veiklos.

Pirmiausia prie kiekvienos veiklos sužymėk, ši veikla tau maloni ar nemaloni. Kitoms lentelės skiltims pildyti paprašyk suaugusiųjų pagalbos.

Prieš atlikdamas kiekvieną veiklą paprašyk suaugusiojo, kad pradėtų matuoti laiką. Kai baigsi veiklą, pirmiausia lentelėje įrašyk, kiek tavo manymu ši veikla truko.

Tuomet paklausk suaugusiojo kiek iš tikrųjų ši veikla truko, ir įrašyk skaičių paskutinėje lentelės skiltyje.

Veikla	Pažymėk + arba - ženklais, ši veikla tau maloni ar nemaloni?	Kaip tau atrodo, kiek laiko ši veikla truko?	Kiek iš tikrųjų laiko ši veikla truko?
1. Pasakoji pačią maloniausią tau nutikusią istoriją
2. Tvarkaisi savo kambarį
3. Lauki eilėje (pavyzdžiui, parduotuvėje), arba spūstyje (mašinoje ar autobuse).
4. Vakarieniaujate su šeima
5. Žaidi savo mėgstamiausią žaidimą ................. (įrašyk jį. Tai gali būti bet kokia tavo mėgstamiausia veikla - piešimas, lego, futbolas ir t.t.)
6. Žiūri animacinį filmuką
7. Lauki, kol kompiuteriu pažais brolis arba sesė ir ateis tavo eilė žaisti (arba tiesiog lauki, kol galėsi žaisti).
8. Žaidi telefonu ar kompiuteriu
9. Darai namų darbus
10. Valaisi dantis

Kai visi baigsite pildyti lenteles, pasikalbėkite:

1. Kurios iš lentelėje išvardintų veiklų tau malonios, o kurios ne?

2. Ar pastebėjai, kad jei veikla maloni, atrodo, kad užtrukai mažai laiko, nors iš tikrųjų laiko praėjo daug daugiau?

3. Ar filmukų žiūrėjimas bei žaidimas kompiuteriu tau yra įdomios veiklos? Xxxxxxxxx, ką įdomaus ir naudingo veiki telefonu ar kompiuteriu.

4. Ar pavyko atspėti, kiek laiko žiūrėjai filmukus arba žaidei telefonu ar kompiuteriu?

5. Ar svarbu žinoti, kiek laiko praleidi žiūrėdamas filmukus arba žaisdamas telefonu ar kompiuteriu? Kodėl?

6. Kiek laiko per dieną, tavo manymu, yra gerai žiūrėti filmukus arba žaisti telefonu ar kompiuteriu, o kiek jau per daug?

7. Kas tau galėtų namuose padėti stebėti, kiek laiko tu praleidi žiūrėdamas filmukus ar žaisdamas telefonu ar kompiuteriu?

8. Ar galėtum po visų atliktų užduočių pasakyti kas yra laikas? Pagalvok: kodėl laukiant laikas eina greitai, o nelaukiant – akimirksniu praeina?

9. Gal žinai kokių nors posakių apie laiką? (juos gali vartoti tavo tėvai ar seneliai).

Pasiekimų lygiai:

A4.1 Padedamas kelia klausimus kas yra virtuali erdvė, kokia jos svarba žmogui.

A4.2 Savarankiškai pateikia naudojimosi virtualia erdve kasdienybėje pavyzdžių.

A4.3 Svarsto kodėl svarbu planuoti laiką, praleidžiamą virtualioje erdvėje.

A4.4 Padedamas planuoja naudojimosi virtualia erdve laiką.

Užduoties įgyvendinimo ir pasiekimų lygiai:

A4.1 Mokinė,-ys padedama,-as pasakoja, ką įdomaus ir naudingo veikia virtualioje erdvėje. A4.2 Mokinė,-ys savarankiškai pasakoja, ką įdomaus ir naudingo veikia virtualioje erdvėje.

A4.3 Mokinė,-ys suvokia, kad užsiimant malonia veikla sunku jausti, kiek iš tikrųjų laiko praėjo. Įvardija, kodėl svarbu planuoti laiką, praleidžiamą virtualioje erdvėje, numato galimas naudas ir žalas.

A4.4 Mokinė,-ys suvokia, kad užsiimant malonia veikla sunku jausti, kiek iš tikrųjų laiko praėjo. Padedama,-as planuoja naudojimosi virtualia erdve laiką.

Ugdomos kompetencijos: pažinimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, komunikavimo.

Integraciniai ryšiai: matematika

Vertinama: pagal A4 pateiktus pasiekimų lygius.

B Dialoginis bendravimas. Aš–Tu B1 Kitas kaip draugas

Klasė: 2

Tema: Aš jaučiu ir tu jauti

Šia užduotimi siekiama suprasti jausmus ir emocijas. Viena iš svarbių sąlygų ugdantis tokį pasiekimą yra savo jausmų, vidujybės išorinimas, gebėjimas verbalizuoti jausmą, nuotaiką ir tai perteikti kitam. Ugdomasi per pokalbį, stengiantis neišsiplėsti, ieškant koncentruotos išraiškos. Ugdosi tokios kompetencijos kaip socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pažinimo, komunikacijos. Mokinys kūrybiškai ieško žodžio atitikmens savijautai ir tuo žodžiu perteikdamas turinį kitam ugdosi gebėjimą bendrauti, komunikuoti.

Užduotis:

Xxxxxxxx,-as pristato mokiniams informaciją apie jausmus ir emocijas:

Emocija – trumpalaikis žmogaus išgyvenimas. Pagrindinės, bazinės emocijos yra keturios: baimė, džiaugsmas, liūdesys ir pyktis.

Jausmai yra intensyvesni ir ilgiau trunkantys (pavyzdžiui, meilė, gėda, kaltė ir t.t.).

Emocijų reikia tam, kad pagal jų raišką galėtume pažinti save ar kitą žmogų, suprasti, kas su mumis ar kitu žmogumi vyksta.

Emocijos padeda suprasti, kas mes esame, ko norime, o ko ne. Išreikšti jausmai ir emocijos padeda suprasti vieniems kitus ir susikalbėti.

Kartu aptarkite šias situacijas. Kuris atsakymas tinkamiausias? Kodėl?:

1. Xxxxx paima Jonės pieštuką ir perlaužia per pusę. Kokią emociją jaučia Xxxx?

a. Džiaugsmą

b. Baimę

c. Pyktį

d. Liūdesį

2. Kaip būtų geriausia Xxxxx pasielgti šioje situacijoje?

a. Tyliai verkti ir nieko nesakyti

b. Pasiskųsti tėvams

c. Nusiraminti ir pasakyti Xxxxx, kaip ji jaučiasi ir paprašyti daugiau taip nebesielgti

d. Sulaužyti Jono pieštuką

3. Kaip būtų geriausia Xxxxx pasielgti šioje situacijoje?

a. Paaiškinti Jonei, kodėl jis sulaužė pieštuką

b. Garsiai juoktis ir sakyti, kad nieko blogo neatsitiko

c. Atsiprašyti

d. Atiduoti Xxxxx savo pieštuką

Pasvarstykite:

1. Kokias emocijas jaus Xxxx, jei Xxxxx xxxxxxxxx, kodėl sulaužė pieštuką?

2. Kokias emocijas jaus Xxxx, jei Xxxxx juoktis ir sakyti, kad nieko blogo neatsitiko?

3. Kokias emocijas jaus Xxxx, jei Xxxxx atsiprašys?

4. Kokias emocijas jaus Xxxx, jei Xxxxx jai atiduos savo pieštuką?

Aptarkite atliktas veiklas remdamiesi šiais klausimais:

1. Papasakok situacijų, kai jautei džiaugsmą. Kaip tuomet elgeisi? Ar tai tinkamas elgesys? Kodėl taip manai?

2. Papasakok situacijų, kai jautei baimę. Kaip tuomet elgeisi? Ar tai tinkamas elgesys? Kodėl taip manai?

3. Papasakok situacijų, kai jautei pyktį. Kaip tuomet elgeisi? Ar tai tinkamas elgesys? Kodėl taip manai?

4. Papasakok situacijų, kai jautei liūdesį. Kaip tuomet elgeisi? Ar tai tinkamas elgesys? Kodėl taip manai?

5. Ar svarbu atpažinti savo jausmus ir emocijas? Kodėl?

6. Ar svarbu atpažinti draugo jausmus ir emocijas? Kodėl?

7. Ar draugaujant svarbu reikšti jausmus ir emocijas? Kodėl?

Pasiekimų lygiai:

A2.1 Padedamas įvardija kas yra emocijos ir jausmai, kuo jie skiriasi? Padedamas kelia

klausimus apie savistabą, kodėl ji svarbi?

A2.4 Praktikuoja

savistabą (atpažįsta,

supranta kylančias emocijas) ir palygina skirtingas emocines

būsenas. Supranta

susitaikymo svarbą

(atsiprašo, gailisi, taikosi).

B1.1 Įvardija kas yra draugystė, kodėl ji svarbi. Svarsto kaip palaikyti gerą santykį su draugu. Kelia klausimus kaip spręsti nedideles konfliktines situacijas.

B1.2 Mokosi suprasti ir priimti kito kitoniškumą (kitokie pomėgiai, išvaizda, būdo savybės). Įvardija keletą būdų kaip spręsti nedideles konfliktines situacijas.

B1.3 Pateikia konkrečių pavyzdžių kas padeda palaikyti draugystės ryšį. Klasės draugams pasakoja kodėl svarbus geras tarpusavio ryšys ir kaip spręsti tarp draugų kylančius konfliktus.

B1.4 Moka keletą konflikto sprendimo būdų, juos pritaiko kasdienėse situacijose. Puoselėja draugystės santykius kasdienybėje (su klasės draugais), reflektuoja draugystės teikiamą džiaugsmą.

Užduoties įgyvendinimo ir pasiekimų lygiai:

A2.1 Mokinė,-ys padedama,-as įvardija kas yra emocijos ir jausmai. Padedama,-as svarsto, kodėl svarbu suprasti savo emocijas ir jausmus.

A2.2 Mokinė,-ys savarankiškai pateikia emocijų ir jausmų pavyzdžių, nusako kodėl svarbu suprasti savo emocijas bei jausmus, bei kaip emocijų atpažinimas ir išraiška įtakoja santykius.

A2.3 Mokinė,-ys padedama,-as atpažįsta savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias neigiamas emocijas, žino keletą būdų kaip nusiraminti ir jas tinkamai išreikšti.

B1.1 Mokinė,-ys svarsto kaip palaikyti gerą santykį su draugu, kaip, atsižvelgiant į savo ir draugo emocijas spręsti nedideles konfliktines situacijas.

Ugdomos kompetencijos: Pažinimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, komunikavimo.

Integraciniai ryšiai: -

Vertinama: pagal A2 ir B1 pateiktus pasiekimų lygius.

B2 Kitas kaip artimas

Klasė: 2

Tema: Aš jaučiu ir tu jauti

Užduotis:

Žmogus gali valdyti savo emocijas. Jei žmogus nori palaikyti gerus santykius su aplinkiniais, jis gali nuspręsti, kaip elgtis – audringai reikšti emocijas ar reaguoti ramiai ir apgalvotai.

Detaliai aptarkite kiekvieną žemiau pateiktą situaciją. Kas atsitiktų, jei Xxxxxxxx pasielgtų taip, kaip nurodyta a,b,c ir t.t. atvejais. Ar toks elgesys jam padėtų palaikyti gerus santykius su šeimos nariais, ar trukdytų?

1. Sesė Xxxxxx sudavė Martynui per galvą. Xxxxxxxx skauda, bet jis nenori susipykti su Xxxxxx. Kaip geriau būtų pasielgti:

a. duoti Monikai per galvą;

b. duoti per galvą broliui Xxxxx, kuris stovėjo šalia ir viską matė;

c. Paklausti, kodėl

Pasiekimų lygiai:

B2.1 Įvardija kodėl svarbus geras santykis su šeimos nariais bei mokytojais. Kelia klausimus apie pagarbos svarbą santykiuose su šeimos nariais bei mokytojais.

B2.2 Papasakoja kodėl vertina ir brangina santykius su šeimos nariais. Pateikia pavyzdžių kaip palaikyti mandagų pokalbį su vyresniu šeimos nariu bei mokytoju. Įvardija kodėl svarbi pagarba santykiuose su šeimos nariais bei mokytojais.

B2.3 Mandagiai ir pagarbiai bendrauja su šeimos nariais bei mokytojais, diskutuoja apie tokio bendravimo svarbą.

B2.4

Reflektuoja kodėl svarbu su šeimos nariais bei mokytojais bendrauti mandagiai ir pagarbiai.

Užduoties įgyvendinimo ir pasiekimų lygiai:

B2.1 Mokinė,-ys padedama,-as įvardija kas yra emocijos ir jausmai. Padedama,-as svarsto, kodėl svarbu suprasti savo emocijas ir jausmus.

B2.2 Mokinė,-ys savarankiškai pateikia emocijų ir jausmų pavyzdžių, nusako kodėl svarbu suprasti savo emocijas bei jausmus, bei kaip emocijų atpažinimas ir išraiška įtakoja santykius.

B2.3 Mokinė,-ys padedama,-as atpažįsta savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias neigiamas emocijas, žino keletą būdų kaip nusiraminti ir jas tinkamai išreikšti.

B2.4 Mokinė,-ys savarankiškai atpažįsta savo emocijas ir jausmus, pastebi kylančias neigiamas emocijas. Žino keletą būdų kaip nusiraminti ir jas tinkamai išreikšti, bei taiko tai praktiškai - geba išsakyti, paaiškinti, ieškoti sprendimo, atsiprašyti, taikytis.

Ugdomos kompetencijos: Pažinimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, komunikavimo.

Integraciniai ryšiai: -

Vertinama: pagal B2 pateiktus pasiekimų lygius.

B3 Kitas kaip svetimas

Klasė: 2

Tema: Pasikalbėkim minutėlę...

Veiklos užduoties atlikimo metu mokinė,-ys mokosi klausytis kitų.

Sukame virvę toliau. Kai suktukas vėl sustoja, klausimus užduoda vaikas, kuris kalbėjo paskutinis, o atsakinėja tas, kurio rankose šį kartą sustojo mazgas. Viso pokalbio metu vienas vaikas tik klausinėja, kitas – tik atsakinėja. Jei klausiančiajam sunku tęsti pokalbį ir užduoti klausimus, padeda mokytoja. Mokytoja,-as skatina vaikus nuoširdžiai domėtis pašnekovu, megzti sklandų pokalbį, užduoti ne tik atskirus, bet ir iš pateikto atsakymo kylančius klausimus.

Jei mazgas sustoja vaiko, kuris jau atsakinėjo, rankose, žodžio teisę perduoti šalia sėdinčiam vaikui, kad pamokos metu visi pabūtų ir klausiančio, ir atsakinėjančio rolėje.

Atlikus užduotį aptariami šie klausimai:

Ar buvo įdomu pasakoti apie save? Ar įdomu klausyti apie kitų mokinių pomėgius, įpročius, svajones? Kodėl?

Ar tavo ir kitų mokinių pomėgiai, įpročiai, svajonės panašūs ar skiriasi? Ar tu turi tokių pomėgių, įpročių ar svajonių, kurių neturi joks kitas klasės mokinys?

Kodėl tau svarbūs tavo pomėgiai, įpročiai ir svajonės? Kaip manai, ar ir kitiems mokiniams jų pomėgiai, įpročiai ir svajonės yra tokie pat svarbūs?

Ar svarbu mandagiai ir pagarbiai bendrauti vieniems su kitais? Kodėl? Ar atlikdami užduotį bendravote mandagiai ir pagarbiai?

Kas yra konfliktas? Kas yra patyčios? Koks skirtumas tarp konflikto ir patyčių? Ar kilo konfliktų atliekant užduotį? Kaip juos sprendėte?

Xxxx reikėtų bendrauti, kad konfliktai neperaugtų į patyčias?

Kaip galėtume vieną ar kitą panašumą ir skirtumą apibūdinti keliais žodžiais?

Document Metadata

Table of Contents

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas Nr. 09.2.1-ESFA-V-726-03-0001

Document Metadata