Contract
SENASIS DK | PIRMINIS NAUJOJO DK VARIANTAS | ĮSIGALIOJĘS NAUJOJO DK VARIANTAS |
Darbo sutarties šalių sąvokos | ||
Senasis DK darbo sutarties šalių teisinę padėtį apibrėžė ne viename straipsnyje. Darbuotojo padėtį apibūdino 13 ir 15 straipsniai, pagal kuriuos darbuotoju galėjo būti asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą (t. y. asmuo nuo 16 metų), išskyrus aiškiai išvardintas išimtis. Darbdavio padėtį reguliavo 14 ir 16 straipsniai, pagal kuriuos darbdaviu gali būti juridinis asmuo nuo jo įsteigimo momento arba fizinis asmuo, turintis civilinį teisnumą ir veiksnumą (nuo 18 metų). | 21 straipsnis. Darbo sutarties šalys Darbuotoju laikomas asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą (t. y. asmuo nuo 18 metų), išskyrus aiškiai išvardintas išimtis. Darbdaviu laikomas visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą turintis juridinis arba fizinis asmuo. | 21 straipsnis. Darbo sutarties šalys Atnaujintas DK darbuotojo sąvoką prilygino senajame Darbo kodekse vartotai darbuotojo sąvokai. Darbuotoju laikomas asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą (t. y. asmuo nuo 16 metų), išskyrus aiškiai įvardintas išimtis. Naujasis DK darbdavio sąvoką taip pat apibrėžia iš esmės analogiškai anksčiau galiojusiam variantui. Darbdaviu gali būti juridinis asmuo nuo jo įsteigimo momento arba fizinis asmuo, turintis civilinį teisnumą ir veiksnumą (nuo 18 metų). |
Kompensacijos už darbuotojo turto naudojimą | ||
219 straipsnis. Kompensacij a už darbuotojams priklausančių įrankių, darbo drabužių nusidėvėjimą Nors darbdaviui numatyta pareiga aprūpinti darbuotojus darbo priemonėmis ar turtu, reikalingu darbo funkcijoms atlikti, tam tikrais atvejais darbo funkcijoms atlikti gali būti naudojamas ir darbuotojui priklausantis turtas. Senasis DK numatė, kad tokiu atveju įmonė privalo kompensuoti darbuotojui tokio turto nusidėvėjimo sumas. | 31 straipsnis. Turtinių ir neturtinių interesų apsauga Pirminė naujojo DK redakcija nenumatė pareigos darbdaviui mokėti darbuotojui kokias nors papildomas sumas dėl jo turto naudojimo darbe. Tokiu atveju galėjo būti susitarta dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo turto naudojimą. | 31 straipsnis. Turtinių ir neturtinių interesų apsauga Atnaujintas DK numato, kad tais atvejais, kai darbuotojas darbo funkcijoms vykdyti naudoja savo turimas priemones, darbdavys privalo mokėti darbuotojui kompensacijas. |
Susitarimas dėl nekonkuravimo | ||
Senasis Darbo kodeksas nekonkuravimo susitarimų nereglamentavo. | 38 straipsnis. Susitarimas dėl nekonkuravimo Pirminė redakcija numatė, kad šalis gali sulygti dėl nekonkuravimo pasibaigus darbo sutarties galiojimui. | 38 straipsnis. Susitarimas dėl nekonkuravimo Atnaujinta redakcija leidžia nekonkuravimo susitarimą sudaryti tiek darbo sutarties galiojimo metu, tiek jai pasibaigus. |
Svarbios ekonominės priežastys | ||
Senajame Darbo kodekse tokios nuostatos nebuvo. | 48 straipsnis. Dalinis darbas | 48 straipsnis. Dalinis darbas |
Pagal ankstesnę naujojo DK redakciją, dalinis darbas galėjo būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos. | Naujoji DK redakcija detalizuoja svarbias ekonomines priežastis. Dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos. | |
Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti | ||
135 straipsnis. Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius Pagal senąjį kodekso variantą pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti turėjo darbuotojai, kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki šešiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. | 57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės Pagal šį kodekso variantą pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti turėjo darbuotojai, kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki keturiolikos metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. | 57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės Įtrauktas dar vienas papildomas pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti pagrindas. Tokią pirmenybės teisę turi ne tik asmenys, išvardinti pirminiame naujojo DK variante, bet ir asmenys, auginantys neįgalų vaiką iki 18 metų. |
Laikinojo darbo sutartis | ||
Senasis DK laikinojo darbo sutarčių nenumatė. | – | 72 straipsnis. Laikinojo darbo sutarties sąvoka ir rūšys Straipsnis papildytas nauja 2 dalimi, numatančia, kad laikinojo darbo sutarties šalimi (darbdaviu) gali būti tik tokia laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus. |
Senasis DK laikinojo darbo sutarčių nenumatė. | 73 straipsnis. Laikinojo darbo sutarties turinys Pirminė naujojo DK versija įtvirtino reikalavimą laikinojo darbo sutartyje (be būtinųjų visoms darbo sutartims taikomų reikalavimų) susitarti dėl: 1. laikinojo darbuotojo siuntimo dirbti laikinojo darbo naudotojui ir atšaukimo iš laikinojo darbo naudotojo formos ir tvarkos; 2. laikinojo darbuotojo sutikimo dirbti pagal siuntimą laikinojo darbo naudotojui formos ir tvarkos; 3. darbo užmokesčio už darbą laikinojo darbo naudotojui ir darbo užmokesčio, jeigu jis mokamas už laikotarpius tarp siuntimų dirbti laikinojo darbo naudotojams, dydžių ir mokėjimo tvarkos. | 73 straipsnis. Laikinojo darbo sutarties turinys Pakeitimu buvo įtraukta dar viena būtina laikinojo darbo sutarties sąlyga. Sudarant tokią sutartį reikės susitarti ne tik dėl pirminiame Darbo kodekso variante nurodytų sąlygų, bet ir dėl darbo laiko normos (t. y. kiek laiko konkrečiu laikotarpiu laikinasis darbuotojas galės dirbti. Pvz., bendruoju atveju savaitinė darbo laiko norma yra 40 valandų). |
Senasis DK laikinojo darbo sutarčių nenumatė. | 75 straipsnis. Nediskrimina vimo principo taikymas Laikinojo įdarbinimo įmonė ir laikinojo darbo naudotojas (šis atsako subsidiariai) turi užtikrinti, kad laikinasis darbuotojas už darbą gautų tokį patį darbo užmokestį kaip ir tą pačią darbo funkciją pas tą patį darbdavį vykdantis nelaikinasis darbuotojas. | 75 straipsnis. Nediskrimina vimo principo taikymas Kadangi laikinojo darbo naudotojas turi užtikrinti, kad laikinajam darbuotojui būtų mokamas toks pat darbo užmokestis kaip ir nelaikinajam darbuotojui, laikinojo įdarbinimo įmonei pareikalavus, jis šiai turi pateikti informaciją apie jo įdarbintiems asmenims taikomą darbo užmokestį. Pirminė kodekso redakcija tokios pareigos laikinojo darbo naudotojui nenumatė. |
Senasis DK laikinojo darbo sutarčių nenumatė. | 76 straipsnis. Laikotarpiai tarp siuntimų dirbti Pagal pirminę redakciją, laikotarpiai tarp siuntimų dirbti neapmokami, jeigu jie tęsiasi iki 5 darbo dienų iš eilės. Laikotarpiai, viršijantys šį terminą, apmokami ne mažesniu kaip Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga dydžiu. | 76 straipsnis. Laikotarpiai tarp siuntimų dirbti Pagal atnaujintą redakciją, laikotarpiai tarp siuntimų dirbti neapmokami, jeigu jie tęsiasi iki 5 darbo dienų iš eilės, tačiau šia galimybe darbdavys gali pasinaudoti tik kartą per mėnesį. Jeigu tarpai tarp siuntimų dirbti kartojasi kelis kartus per mėnesį, darbuotojui |
neapmokamas tik vienas iš tokių tarpų, likę tarpai apmokami ne mažesniu kaip Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga dydžiu. | ||
Suminė darbo laiko apskaita | ||
149 straipsnis. Suminė darbo laiko apskaita Senasis DK numatė: jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). | 114 straipsnis. Maksimalioj o darbo laiko reikalavimai Pagal šį DK variantą, maksimalusis darbo laikas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, vidutiniškai per septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. | 114 straipsnis. Maksimalioj o darbo laiko reikalavimai Atnaujintame DK variante speciali suminei darbo laiko apskaitai taikyta nuostata panaikinta (panaikintas 114 straipsnio 5 punktas). Atkreipiame dėmesį į tai, kad ankstesniame variante numatyta speciali norma (taikytina suminės darbo laiko apskaitos atveju) iš esmės nesiskyrė nuo bendrosios normos (taikomos visais atvejais). |
147 straipsnis. Darbo laiko režimas Pagal senąjį kodeksą darbo grafikai turėjo būti skelbiami ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse galėjo būti numatyti kitokie terminai, tačiau ne trumpesni kaip savaitė iki grafikų įsigaliojimo. | 115 straipsnis. Darbo laiko režimas taikant suminę darbo laiko apskaitą Pirminė redakcija numatė, kad suminės darbo laiko apskaitos grafikai pranešami darbuotojui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki jų įsigaliojimo. Grafikai galėjo būti keičiami esant išimtinėms aplinkybėms (galimai priklausančioms ir nuo darbdavio valios). | 115 straipsnis. Darbo laiko režimas taikant suminę darbo laiko apskaitą Pagal atnaujintą DK suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui ir įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą. Apie darbo grafikus darbuotojams būtina pranešti ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo. Grafikai gali būti keičiami tik esant nuo darbdavio nepriklausančioms aplinkybėms. Be to, įtraukta nuostata, reikalaujanti darbdavio sudaryti darbo grafikus taip, kad jie nepažeistų maksimaliojo 52 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį laiko. |
Darbo laiko režimas | ||
Senasis DK neribojo darbo valandų, kai darbas dirbamas naktį. | 117 straipsnis. Darbo laiko režimo ypatumai dirbant nakties laiku Pirminė redakcija griežtai reguliavo darbo laiko režimą dirbant naktį. Buvo griežtai nurodyta, kad darbuotojo, dirbančio naktį, darbo laikas per | 117 straipsnis. Darbo laiko režimo ypatumai dirbant nakties laiku Naujasis variantas leidžia kolektyvinėje sutartyje susitarti kitaip. Kolektyvinė sutartis turi būti sudaryta aukštesniu nei darbdavio lygmeniu. |
dieną (pamainą) negali viršyti 8 darbo valandų. | ||
Teisė į kasmetines atostogas | ||
170 straipsnis. Darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti Į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, buvo įskaitomi šie laikotarpiai: 1. faktiškai dirbtas laikas; 2. laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis; 3. laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų; 4. laikas, kurį darbuotojas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą; 5. mokamos kasmetinės atostogos; 6. nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų; 7. nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų neįgaliesiems; 8. nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asmenims, slaugantiems neįgalųjį; 9. priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą; 10. teisėto streiko laikas; 11. kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai. | 127 straipsnis. Teisė į visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį Pagal šią redakciją į darbo dienų, už kurias suteikiamos kasmetinės atostogos, skaičių įskaitoma: 1. faktiškai dirbtos darbo dienos; 2. darbo dienos komandiruotėje; 3. darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų; 4. iki dešimt darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu; 5. kūrybinės atostogos, jeigu dėl to susitariama šalių susitarimu ar tai numatyta darbo teisės normose; 6. teisėto streiko laikas; 7. priverstinės pravaikštos laikas; 8. laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti; 9. papildomas poilsio laikas tėvams, auginantiems vaikus; 10. darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymo laikas ir laikas jų mokymui ir švietimui; 11. kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai. | 127 straipsnis. Teisė į kasmetines atostogas Pagal atnaujintą DK variantą, į darbo dienų, už kurias suteikiamos kasmetinės atostogos, skaičių taip pat įskaitomi kasmetinių, pailgintų ir papildomų atostogų laikotarpiai. |
Pavėluotas darbo užmokesčio mokėjimas | ||
141 straipsnis. Atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka Senasis DK numatė, kad tais atvejais, kai uždelsiama atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju, darbdavys moka darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Jokių ribojimų ar lubų nebuvo numatyta. | 147 straipsnis. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas Tais atvejais, kai, pasibaigus darbo santykiams, darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju, xxxxxxxxx privalo mokėti darbuotojui netesybas. Netesybų dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus. Pirminė redakcija numatė netesybų lubas – ne daugiau kaip 3 vidutiniai darbuotojo darbo užmokesčiai. | 147 straipsnis. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas Atnaujinta DK redakcija darbdavio mokamų netesybų lubos padidintos dvigubai. Uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, bus mokamos netesybos, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. |
Darbuotojų atstovavimas | ||
129 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės Senasis DK numatė, kad teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti narystė profesinėje sąjungoje ar dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje. | 168 straipsnis. Darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinančių asmenų garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos Darbo kodeksas neleidžia nutraukti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų darbo sutarčių ar pakeisti būtinųjų tokių darbo sutarčių sąlygų be Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimo. | 168 straipsnis. Darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinančių asmenų garantijos ir apsauga nuo diskriminacijos Atsižvelgiant į ribojimą atleisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančius asmenis, naujojoje redakcijoje darbo tarybos ir profesinės sąjungos įpareigotos per 10 darbo dienų nuo kodekso įsigaliojimo (arba per 10 dienų nuo jų įsisteigimo) raštu pateikti darbdaviui valdymo organų narių, kuriems taikomos šios nuostatos, sąrašus. Be to, tokie ribojimai bus taikomi tik tokiam profesinės sąjungos valdymo organų narių skaičiui, koks yra (būtų) darbo tarybos narių skaičius (jis apskaičiuojamas pagal vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių). |
Senasis Darbo kodeksas privalomo darbuotojų atstovavimo nenumatė. Darbo taryba galėjo būti sudaroma, jeigu įmonėje nebuvo veikiančios profesinės sąjungos. | 169 straipsnis. Darbo tarybos sudarymo prielaidos ir rinkimų iniciatyva Jeigu vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ar daugiau darbuotojų, darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta | 169 straipsnis. Darbo tarybos sudarymo prielaidos ir rinkimų iniciatyva Pagal atnaujintą variantą, darbo taryba gali būti nesudaroma, jeigu darbovietėje veikia profesinė sąjunga, kurios |
darbo taryba. Darbo taryba gali būti nesudaroma, jeigu darbovietėje veikia profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip pusė darbovietės darbuotojų. | nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. | |
Trišalė taryba | ||
45 straipsnis. Lietuvos Respublikos trišalė taryba Senasis DK tikslaus trišalės tarybos narių skaičiaus nenumatė. Buvo numatyta, kad trišalė taryba sudaroma iš vienodo darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovų skaičiaus. | 185 straipsnis. Lietuvos Respublikos trišalė taryba Pagal pirminę koncepciją, trišalę tarybą turėjo sudaryti 15 narių: 5 nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų atstovai, 5 nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų atstovai ir 5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai. | 185 straipsnis. Lietuvos Respublikos trišalė taryba Naujoji redakcija numato, kad trišalė taryba sudaroma iš 21 nario – po 7 darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus. Darbuotojų ir darbdavių organizacijos, norinčios deleguoti savo atstovus, turi atitikti keletą papildomų kriterijų – jos turi būti tarptautinės profesinių sąjungų ar darbdavių organizacijos narėmis ir jų struktūriniai padaliniai atstovauja skirtingų ekonominės veiklos sektorių darbuotojams arba organizacijos nariai veikia ne mažiau kaip 2/3 Lietuvos Respublikos apskričių teritorijų. |
Informavimo ir konsultavimosi pareiga | ||
Senajame DK aiškiai nebuvo įtvirtinta informavimo ir konsultavimosi pareigos pažeidimo pasekmių. | 209 straipsnis. Atsakomybė už informavimo ir konsultavimosi pareigų nevykdymą Darbdaviui pažeidus informavimo ir konsultavimosi pareigas, darbo taryba ar profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą ir inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Teismas turi teisę panaikinti darbdavio priimtą sprendimą. | 209 straipsnis. Atsakomybė už informavimo ir konsultavimosi pareigų nevykdymą Atnaujintoje versijoje nustatytas terminas, per kurį darbo taryba ar profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į teismą. Kreiptis į teismą galima per 2 mėnesius nuo sužinojimo apie pažeidimą. |
Darbo ginčai | ||
288 straipsnis. Darbo ginčų komisijos darbo sąlygos Šiame DK buvo numatyta, kad darbo ginčų komisijos išlaidas apmoka Valstybinė darbo inspekcija iš valstybės biudžeto lėšų. | 217 straipsnis. Darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančių organų kompetencija Buvo numatyta, kad darbo ginčų komisija, nagrinėdama ginčus dėl teisės, bylinėjimosi išlaidų klausimo nesprendžia. | 217 straipsnis. Darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančių organų kompetencija Atnaujintame DK nustatyta, kad darbo ginčų komisijoje ginčai dėl teisės nagrinėjami |
nemokamai ir patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos. | ||
75 straipsnis. Darbo arbitražas Anksčiau galiojusiame DK buvo numatytas tik darbo arbitražo sprendimo privalomumas, tačiau sprendimo turinys nedetalizuotas. | 242 straipsnis. Darbo arbitražo sprendimas Pirminiame naujojo DK variante buvo numatyta, kad darbo arbitražo sprendime gali būti numatyti šio sprendimo neįvykdymo padariniai (baudos, delspinigiai). | 242 straipsnis. Darbo arbitražo sprendimas Naujasis DK variantas įtvirtina, kad gali būti nustatyta, kad suėjus darbo arbitražo sprendime numatytam įvykdymo terminui, tačiau šio sprendimo neįvykdžius, terminą pažeidusiai šaliai atsiranda pareiga kitos ginčo šalies naudai mokėti baudą, kurios maksimalus dydis − 500 eurų už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendime numatyto termino pabaigos iki dienos, kai šis sprendimas buvo įvykdytas, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. |
Darbdavio pareigos streiko metu | ||
83 straipsnis. Darbdaviui draudžiami veiksmai paskelbus streiką Pagal senąjį DK streiko metu darbdaviui buvo draudžiama: 1. priimti bet kokį vienašališką sprendimą visiškai arba iš dalies nutraukti įmonės (įstaigos, organizacijos) ar struktūrinio padalinio darbą (veiklą); 2. trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti į darbo vietas; 3. atsisakyti suteikti darbuotojams darbą ar darbo įrankius; 4. sudaryti kitas sąlygas, kurios visiškai ar iš dalies gali sustabdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos ar atskirų jos grandžių darbą (veiklą); 5. priimti kitus sprendimus, trikdančius normalų įmonės, įstaigos, organizacijos darbą (veiklą). | 250 straipsnis. Teisinė streikuotojų padėtis ir garantijos – | 250 straipsnis. Teisinė streikuotojų padėtis ir garantijos Straipsnis papildytas naujomis 6–8 dalimis. Iš esmės reguliavimas grąžintas prie anksčiau galiojusio varianto, numatyto senajame DK. |
Be to, buvo numatyta, kad streiko metu darbdaviui draudžiama į streikuotojų vietas priimti naujus darbuotojus (išskyrus atvejus, kai būtina užtikrinti minimalų paslaugų teikimą). |